1

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO

IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ

NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS 2018 METAIS

Vilnius, 2019 m.

2

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) veiklos tikslas – formuoti ir įgyvendinti

valstybės politiką valstybės tarnybos srityje.

Valstybės tarnybos departamentas prižiūrėjo kaip įgyvendinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, dalyvavo jaunimui skirtose karjeros

dienose, konsultavo ir padėjo įstaigoms tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas, skatino įstaigas kelti žmogiškųjų išteklių valdymo kultūrą, keistis gerąja

žmogiškųjų išteklių valdymo praktika ir diegti lanksčias ir inovatyvias žmogiškųjų išteklių valdymo priemones (pvz., tokias kaip lankstusis darbo grafikas,

nuotolinis darbas, 360 laipsnių vadovų vertinimas), dalyvavo rengiant Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos

priemones, vykdė atrankos į valstybės tarnybą pirmąjį etapą – bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų tikrinimą, dalyvavo rengiant naujos redakcijos

Valstybės tarnybos įstatymo projektą bei jį įgyvendinančiuosius poįstatyminius teisės aktus, aktyviai konsultavo įstaigas, kaip tinkamai pasiruošti reformos

pokyčiams ir kt.

2018 m. Valstybės tarnybos departamentas atliko 27 patikrinimus dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos), iš jų: 16 planinių patikrinimų (10 įstaigų nustatyti pažeidimai) ir 11 neplaninių patikrinimų, reaguojant į

asmenų skunduose pateiktą informaciją (4 įstaigose nustatyti pažeidimai). Atsižvelgiant į valstybės tarnybos santykių aktualijas, Valstybės tarnybos įstatymo ir

su juo susijusių teisės aktų pakeitimus, organizuota 15 metodinių konsultacijų – diskusijų šiomis temomis: priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas,

pareigybių aprašymų rengimas, „Pokalbis įstaigoje: iššūkiai ir galimybės“, kasmetinis valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, valstybės tarnautojų

tarnybos sąlygos, kitais įstaigas dominančiais klausimais.

Siekiant užtikrinti sėkmingą valstybės tarnautojų atrankos sistemos įgyvendinimą, buvo nusistatyti jos efektyvumą matuojantys rodikliai. Vienas iš jų –

tiesioginių vadovų pasitenkinimas naujai priimtais valstybės tarnautojais. Remiantis apklausos rezultatais, 2018 m. 88,98 proc. tiesioginių vadovų buvo

patenkinti naujai priimtais valstybės tarnautojais (pasitenkinimas įvertintas 7 ir daugiau balų pagal 10 balų sistemą).

Valstybės tarnybos departamentas taip pat dalyvavo įgyvendinant septynioliktosios Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.4.1 darbą „Patrauklumo

valstybės tarnyboje didinimas, pertvarkant atrankos, ugdymo ir motyvavimo sistemas“.

2018 m. priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas. Naujoji įstatymo redakcija apima pokyčius svarbiausiose

valstybės tarnybos reglamentavimo srityse. 2018 m. gruodžio 12 dieną Vyriausybės nutarimu Nr. 1286 „Dėl Valstybės tarnybos departamento statuso ir

pavadinimo pakeitimo“ nuo 2019 m. sausio 1 dienos Valstybės tarnybos departamento statutas iš Vyriausybės įstaigos pakeistas į įstaigos prie ministerijos

statusą. 2018 m. birželio 29 d. Seimui priėmus Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją, Valstybės tarnybos departamentas pradėjo ruoštis centralizuotos

valstybės tarnautojų atrankos sistemos organizavimui. Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojų konkursus ir pakaitinių tarnautojų atrankas organizuoja

Valstybės tarnybos departamentas. Ataskaitoje buvo remtasi Valstybės tarnautojų registro duomenimis ir joje pateikiama tokia pagrindinė informacija:

1) Valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius bei jų pasiskirstymas pagal tarnautojų grupes, amžių ir lytį; 2) Valstybės tarnautojų atrankos ir jų pokyčiai;

3) Valstybės tarnautojų atleidimas; 4) Darbo užmokestis valstybės tarnyboje; 5) Valstybės tarnautojų karjera.

3

Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinius) ir darbuotojų skaičius

Įstaigų pasiskirstymas pagal tarnautojų skaičių

30158

30202

29790

28503

21258

20455

20202

19888

0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 35000

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, skaičius Valstybės tarnautojų skaičius

170

63

89

57

83

52

17

11

167

41

60

57

50

48

17

10

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

iki 5

Nuo 6 iki 10

Nuo 11 iki 25

Nuo 26 iki 50

Nuo 51 iki 100

Nuo 101 iki 200

Nuo 201 iki 400

Daugiau kaip 400

2018 m. 2017 m.

VALSTYBĖS TARNYBA

Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, Lietuvoje 2018 m. buvo 1463

400 darbingo amžiaus gyventojų. Iš jų buvo

užimti (turėjo darbą ar savo verslą) 1376

000 asmenų.

Viešajame sektoriuje dirbo apie 345 000 –

25,1 proc. – visų dirbančiųjų. Iš jų apie

48 333 buvo valstybės tarnautojai –

statutiniai ir civiliai. Taigi, jie sudarė 3,5

proc. užimtų Lietuvos gyventojų ir 14 proc.

viešajame sektoriuje užimtų žmonių.

Įstaigose dirba įvairų statusą turintys

asmenys. Pagrindinės dirbančiųjų grupės –

valstybės tarnautojai ir dirbantieji pagal

darbo sutartis. 2018 m. mažėjo tiek

valstybės tarnautojų (be statutinių), tiek ir

dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičius.

Daugiausiai valstybės tarnautojų sumažėjo

Vyriausybės reguliavimo srityje (2,7 proc.).

Savivaldybių įstaigose valstybės tarnautojų

skaičius augo 1,2 proc.

Pastaraisiais metais 10,8 procento sumažėjo

įstaigų, kuriose pareigas eina iki 10

nestatutinių valstybės tarnautojų. Beveik

13,3 proc. sumažėjo įstaigų, turinčių

valstybės tarnautojus. Įstaigos, kuriose

pareigas eina iki 10 nestatutinių valstybės

tarnautojų, sudaro 44 proc. visų įstaigų.

(2017 m. - 43 proc.).

4

Pasiskirstymas pagal valstybės tarnautojų grupes

Pasiskirstymas pagal lytį valstybės tarnautojų grupėse

15827

3344

2516

2784

1184

880

871

434

434

229

Vyriausieji specialistai

Skyrių, tarnybų vedėjai

Vyresnieji specialistai

Patarėjai, spec. atašė ir kt.

Specialistai

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai

Poskyrių vedėjai

Vidinių departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai

0 5000 10000 15000 20000

310

5967

134

562

21447

83

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai

Karjeros valstybės tarnautojai

Įstaigos vadovai

Vyrai Moterys

VALSTYBĖS TARNYBA

96,19 proc. visų nestatutinių valstybės

tarnautojų sudaro karjeros valstybės

tarnautojai, 3,05 proc. - politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai ir 0,76 proc. – įstaigų vadovai.

Didžioji dalis dirbančiųjų valstybės

tarnyboje yra moterys - 77 proc.

Išanalizavus valstybės tarnyboje

vadovaujamąsias pareigas užimančių

asmenų skaičių (išskyrus statutinius ir

politinio (asmeninio) pasitikėjimo

tarnautojus), matyti, kad vienam vadovui

tenka 4,2 specialisto (2017 m. - 3,8

specialisto). Karjeros ir įstaigų vadovų

grupėje vadovai sudaro 19,26 proc.,

specialistai – 80,74 proc. Palyginti su 2017

m., vadovaujamąsias pareigas einančių

valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 11

proc., specialistų – 2,7 proc.

5

Vadovaujamąsias pareigas einančių tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių

Specialistų pasiskirstymas pagal amžių

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

18–30 31–40 41–50 51–65 > 65

Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius pagal amžiaus grupes

Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

Vidinių departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai

Skyrių, tarnybų vedėjai

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai

Poskyrių vedėjai

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

18–30 31–40 41–50 51–65 > 65

Vyriausieji specialistaiVyresnieji specialistaiSpecialistaiPatarėjai, spec. atašė ir kt.

VALSTYBĖS TARNYBA

Vertinant valstybės tarnautojų pasiskirstymą

pagal amžiaus grupes, matyti valstybės

tarnautojų senėjimo tendencija. 2018 m.

38,9 proc. visų nestatutinių valstybės

tarnautojų buvo vyresni nei 51 metų

(2017 m. 37,8 proc., 2016 m. – 36,4 proc.).

48,1 proc. vidurinės grandies vadovų (skyrių,

poskyrių vedėjų, jų pavaduotojų) buvo

vyresni nei 51 metų; specialistų korpuse

(patarėjai, vyriausieji, vyresnieji, specialistai)

– 37 proc. (2017 – 35,3 proc.) Specialistų

korpuse 38,2 proc. asmenų buvo 31–40 metų

amžiaus (2017 – 40,6).

6

Atrankų skaičiaus pokytis

1571

1465

1974

368

614

754

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

2018 m.

2017 m.

2016 m.

Priimta į pareigas konkurso būdu

Priimta į pakaitinio valstybės tarnautojopareigas

ATRANKA

2018 m. į valstybės tarnybą buvo priimta

6,7 proc. mažiau karjeros valstybės

tarnautojų nei 2017 m.

Nepriklausomai nuo analizuojamo

laikotarpio, daugiausia valstybės tarnautojų

konkursų vyko įstaigose, pavaldžiose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai,

teismuose ir prokuratūrose.

7

Priimtų karjeros valstybės tarnautojų skaičius skirtingose įstaigose

Pirmą kartą konkurso būdu priimti valstybės tarnautojai pagal amžių

44

297

9

55

139

74

4

56

20

12

292

17

42

10

56

6

87

164

28

493

56

290

12

68

117

99

5

95

35

13

227

23

49

9

42

9

121

188

31

590

65

366

13

93

222

149

4

157

57

10

387

41

45

9

72

5

213

203

24

593

0 100 200 300 400 500 600 700

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui

Teismai, prokuratūros

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei

Ministerijos

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

2018 m.

2017 m.

2016 m.

494

329

204

103

368

260

141

75

538

323

211

97

0 100 200 300 400 500 600

18–30 metų

31–40 metų

41–50 metų

51–65 metų

2018 m

2017 m.

2016 m.

ATRANKA

Valstybės tarnybos departamentas,

siekdamas didinti valstybės tarnybos

patrauklumą tarp jaunimo, aktyviai

bendradarbiauja su Lietuvos aukštosiomis

mokyklomis. 2018 m., kaip ir ankstesniais

metais, dalyvauta studentų karjeros dienose,

rengti susitikimai su studentais, kurių metu

pasakota apie valstybės tarnybos siūlomas

karjeros galimybes.

Nors pastaraisiais metais priimta mažiau

valstybės tarnautojų, išlieka tendencija, kad

tarp pirmą kartą priimtų asmenų 18-30 metų

valstybės tarnautojų būna daugiausiai: 2018

m. jie sudarė 43,7 proc. (2016 m. – 46 proc.,

2017 m. – 44 proc.) naujai priimtųjų.

Kitas valstybės tarnybos patrauklumo rodiklis

– pateikiamų prašymų dalyvauti konkursuose

skaičius. Vidutinis pateikusių prašymus

dalyvauti konkursuose asmenų skaičius 2018

m. jų buvo 3,6, 2017 m. buvo 7,3, 2016 m. –

9,8,. Taigi prašymų skaičius mažėjo.

Daugiausiai prašymų 2018 m. sulaukė

įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai –

vidutiniškai 5,6 ir Seimo kanceliarijai ir

įstaigos atskaitingos Seimui – vidutiniškai 5,3;

ministrų valdymo sritims nepriskirtos

valstybės institucijos ir įstaigos – 5,4.

8

Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose konkursuose skirtingose įstaigų grupėse

5.3

3.7

1.5

2.7

4.4

3.4

3.6

3.2

4.8

5.6

4.6

4.0

2.3

2.9

4.1

2.8

3.9

2.9

5.4

2.7

6.6

9.7

3.6

6.1

9.3

5.4

5.2

8.9

6.9

11.6

10.2

5.5

4.4

5.0

5.0

5.3

7.9

8.1

8.2

5.6

7.2

12.6

3.4

7.4

10.6

6.5

3.0

10.3

9.4

15.2

16.2

5.2

6.1

8.7

8.1

6.5

9.8

14.4

8.1

6.2

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui

Teismai, prokuratūros

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei

Ministerijos

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

2018 m.

2017 m.

2016 m.

9

Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose vadovų konkursuose 2017 m

.

Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose specialistų konkursuose 2017 m.

ATRANKA

Daugiausiai prašymų dalyvauti konkursuose

sulaukia įstaigos, esančios ekonomiškai

patraukliausiose Lietuvos apskrityse. Į 2018

m. Kauno apskrityje paskelbtus konkursus

buvo teikiama vidutiniškai 5,4 prašymo,

Marijampolės apskrityje – 3,9, Vilniaus

apskrityje – 3,8. Mažiausiai besidominčių

darbu valstybės tarnyboje buvo Telšių

apskrityje – vidutiniškai 1,6.

Vidutinis pretendentų skaičius vadovų

lygmens konkursuose stabilizavosi ir

2018 m. siekė 4,8. O specialistų lygmens

konkursuose mažėja ir 2018 m. siekė 3,5

pretendento (2017 m. buvo 5,9).

Mažiausiai pretendentų prašymus užimti

vadovo pareigas pateikė Šiaulių (vidutiniškai

1,3), Tauragės (vidutiniškai 1,7) apskrityse.

10

Vidutinis pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius įvykusiuose konkursuose pagal kategoriją, į kurią pretenduojama

14.8

8.3

6.5

6.0

4.8

3.8

3.9

3.7

3.0

3.7

3.2

2.5

2.1

2.4

1.5

1.6

10.7

20.0

9.1

9.6

8.8

9.1

7.5

7.2

7.1

6.7

7.1

7.7

7.8

4.7

7.4

2.8

10.3

7.8

6.0

5.5

9.1

8.9

9.7

11.5

8.9

7.7

11.2

11.2

11.2

9.2

7.7

6.3

0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00

19

18

17

16

15

14

13

12

11

10

9

8

7

6

5

4

2018 m. 2017 m. 2016 m.

11

Atleidimo atvejų skaičius pagal dažniausius atleidimo pagrindus

Atleistų valstybės tarnautojų skaičius pagal amžiaus grupes

1736

316

742

320

1811

239

1368

258

1958

183

400

352

2023

891

311

498

0 500 1000 1500 2000 2500

Atsistatydinę savo noru

Atleisti dėl pareigybės panaikinimo

Atleisti pasibaigus pakaitinio priėmimo laikui arba suėjus 65 metamsar pasibaigus jo tarnybos pratęsimo laikui arba pasibaigus politinio(asmeninio) pasitikėjimo tarnautoją į pareigas priėmusio subjekto

įgaliojimams

Atleisti šalių susitarimu

2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.

724

1194

685

1461

198

729

926

457

704

154

9781031

566

995

201

880 832

433

892

209

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

18–30 metų 31–40 metų 41–50 metų 51–65 metų >65 metų

2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.

ATLEIDIMAS

2018 m. įregistruoti 4262 valstybės tarnautojų

atleidimo iš pareigų atvejai, tai yra 44,7 proc.

daugiau negu 2017 metais. Dažniausia atleidimo

priežastis 2018 m. išliko atsistatydinimas iš

pareigų savo noru. 2018 m. savo noru iš pareigų

atsistatydino 47,4 proc. valstybės tarnautojų nuo

visų atleidimo atvejų. 2017 m. tokių valstybės

tarnautojų buvo 66,4 proc. visų atleidimo atvejų,

2016 m. – 48,4 proc.

Daugiausia 2018 m. atleista 51-65 metų

valstybės tarnautojų, tai sudaro 34,3 proc. visų

atleidimų. 31-40 metų valstybės tarnautojų

atleidimų sudaro 28 proc., 18-30 metų – 17 proc.

visų atleidimų skaičiaus.

12

Atsistatydinusių savo noru valstybės tarnautojų procentas pagal amžiaus grupes nuo visų tose amžiaus grupėse atleistų valstybės

tarnautojų

Valstybės tarnautojų, atleistų iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, skaičius

79.8

66.4

44.7

21.6

12.6

87.281.9

66.3

33.5

16.2

68.7

60.5

46.8

23.8

6.5

75.1

66.3

58.2

27.7

11.5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

18–30 metų 31–40 metų 41–50 metų 51–65 metų >65 metų

2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.

891

183239

316

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m.

ATLEIDIMAS

2018 m. iš 724 atleistų 18–30 metų valstybės

tarnautojų 578 (79,8 proc.) atsistatydino savo

noru. 2017 m. šis procentas siekė net 87,2 proc.,

tačiau 2016 m. jis buvo 68,7 proc.

Savanoriškai atsistatydinusių 31–40 m. amžiaus

valstybės tarnautojų procentas taip pat varijuoja.

2018 m. jis buvo 66,4 proc., 2017 m. net 81,9

proc., o 2016 m. tokių asmenų buvo 60,5 proc.

Bendras 2018 m. atleistų 31-40 metų valstybės

tarnautojų skaičius – 1194.

2018 m., kaip ir ankstesniais metais, įstaigos

tobulino savo struktūras, vykdė reorganizacijas.

Dėl pareigybės panaikinimo atleistų valstybės

tarnautojų skaičius 2018 m. smarkiai šoktelėjo,

buvo atleista 891 valstybės tarnautojas, tai

sudarė 20,1 proc. visų atleistų valstybės

tarnautojų, kai tuo tarpu 2017 m. šie atleidimai

sudarė tik 6,2 proc. visų atleistų valstybės

tarnautojų. Lyginant su 2017 m., dėl pareigybės

panaikinimo atleistų valstybės tarnautojų skaičius

2018 m. buvo net 4,9 karto didesnis.

13

Vidutinis darbo užmokestis (Eur)

Vidutinis darbo užmokestis pagal pareigybių grupes (Eur)

974

868

758 755 776822

892 912

1004 1054

1124

0

200

400

600

800

1000

1200

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

982.77

1454.1

2013.19

1927.76

0 500 1000 1500 2000 2500

Specialistai

Padalinių vadovai

Įstaigos vadovų pavaduotojai

Įstaigos vadovai

DARBO UŽMOKESTIS

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m.

IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo

užmokestis šalies ūkyje sudarė 970,3 Eur, per

metus jis padidėjo 9,7 proc.: viešajame sektoriuje

– 12,5 proc., privačiajame – 8,3 proc.

Privačiajame sektoriuje vidutinis bruto darbo

užmokestis 2018 m. IV ketvirtį siekė 946,9 Eur.

Tikėtina, kad realūs privataus sektoriaus darbo

užmokesčio skaičiai galėtų koreguotis dėl

šešėlinės ekonomikos.

Valstybės tarnautojų registro duomenimis,

vidutinis valstybės tarnautojų (ne statutinių)

mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. siekė

1124 Eur (854 Eur atskaičius mokesčius), o tai 70

Eur daugiau nei 2017 m. Darbo užmokesčio

augimui per metus įtakos turėjo Seimo 2018

metams nežymiai padidintas 2 Eur iki 132,5 Eur

pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis.

Palyginti su prieš finansinę krizę (2008 m.)

buvusiu vidutiniu darbo užmokesčiu, 2018 m.

valstybės tarnautojų vidutinis darbo užmokestis

padidėjo 15,4 proc. Tačiau būtina įvertinti, kad

per šį laikotarpį infliacija siekė apie 25 proc.

Todėl realusis tarnautojų darbo užmokestis per

10 metų ženkliai sumažėjo. Vidutinis valstybės

tarnautojų mėnesinis bruto darbo užmokestis

2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 6,6 proc.

14

Vidutinis darbo užmokestis pagal pareigybių grupes (Eur)

Valstybės tarnautojų moterų ir vyrų vidutinis darbo užmokestis (Eur)

1,7

44

1,8

93

93

3

2,0

90

1,8

10

1,3

56

1,1

19

1,1

22

91

8

76

3

66

9

1,1

98

1,8

15

1,9

46

99

0

2,0

82

1,8

86

1,4

06

1,1

59

1,1

77

96

4

80

3

69

8

1,2

64

1,9

28

2,0

13

1,0

52

2,1

60

1,9

50

1,4

92

1,2

29

1,2

71

1,0

21

85

3

75

5

1,3

56

0

500

1,000

1,500

2,000

2,500

2016 m. 2017 m. 2018 m.

981.05 1025.481095.611106.9 1142.84

1213.68

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

2016 m. 2017 m. 2018 m.Moterys Vyrai

DARBO UŽMOKESTIS

Įvertinus tai, kad specialistai sudaro didžiausią visų

valstybės tarnautojų dalį (apie 70 proc.), galima

teigti, kad didžiosios dalies valstybės tarnautojų

vidutinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių)

2018 m. siekė 982 Eur. Kitų valstybės tarnautojų

pareigybių grupių vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis 2018 m. siekė: padalinių vadovų –

1454,10 Eur, įstaigos vadovo pavaduotojų –

2013,19 Eur, įstaigų vadovų –1927,76 Eur.

Specialistų ir vidurinės grandies vadovų vidutinis

darbo užmokestis skyrėsi 1,5 karto, o specialistų ir

įstaigų vadovų vidutinis darbo užmokestis skyrėsi

beveik 2 kartus. Įstaigų vadovų pavaduotojai

vidutiniškai uždirbo 4,5 proc. daugiau nei įstaigų

vadovai, o tai tendencingai iškreipia karjeros ir

hierarchijos sistemas, mažina įstaigų vadovų

motyvaciją. Pažymėtina, kad ir toliau išlieka

tendencija, kad valstybės tarnautojų vyrų vidutinis

darbo užmokestis yra didesnis nei moterų, 2018

m. vyrų vidutinis darbo užmokestis buvo 10,8

proc. didesnis nei moterų.

Įstaigoms dėl kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių itin

sunku konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl

daugelį metų (nuo 2008 m. iki 2017 m. pabaigos)

nekitusio pareiginės algos (atlyginimo) bazinio

dydžio, taip pat dėl didėjančio darbo užmokesčio

privačiame sektoriuje. 2018 m. pabaigoje Seimas

patvirtino 173 Eur pareiginės algos (atlyginimo)

bazinį dydį, tačiau pasikeitė mokesčių sistema, tad

didesnės įtakos realiam valstybės tarnautojų

darbo užmokesčiui tai neturės. Naujos redakcijos

įsigaliojusiame Valstybės tarnybos įstatyme

įtvirtinta nauja darbo užmokesčio sistema, kuri

turėtų įtakoti spartesnį darbo užmokesčio augimą

2019 m.

15

2019 m. už 2018 m. tarnybinę veiklą Įvertintų valstybės tarnautojų vertinimo rezultatai

Įgyvendinti siūlymai

53.24%

46.70%

0.06%

Gerai

Labai gerai

Nepatenkinamai

1

1

2

7

29

64

73

74

147

171

383

1659

6107

valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinėsveiklos gerinimo plano laikotarpiui

valstybės tarnautojas perkeliamas į žemesnes pareigas

valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų

nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervaleesanti pareiginė alga,

tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijojevalstybės tarnautojo prašymu

vardine dovana

karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybėstarnautoją, perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo…

finansuojant kvalifikacijos tobulinimą

perkelti karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes pareigas

nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka

padėka

iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką

valstybės tarnautojui nustatyti didesnę pareiginę algą

KARJERA

2018 metais buvo vertinta 25727 (2017 m. – 26280) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla, iš jų 22445 kasmetinio vertinimo metu ir 3287 neeilinio. Dalis tarnautojų nebuvo vertinti, nes pareigas atitinkamoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje turi būti vertinama jų tarnybinė veikla, ėjo trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus. Duomenys rodo, kad 2019 m. pradžioje, atlikus valstybės tarnautojų kasmetinį tarnybinės veiklos už 2018 m. vertinimą pagal naują reglamentavimą, daugiausiai buvo valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla įvertinta gerai – 9897 (53,2 proc. visų vertintų valstybės tarnautojų skaičiaus), labai gerai buvo įvertinta 8682 (t. y. 46,7 proc.) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla ir tik 11 (t. y. 0,06 proc. ) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, įvertinus tarnautojų veiklą labai gerai, dažniausiai motyvuojama didinant pareiginę algą, o taip pat taikant skatinimo priemones. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, pasikeitė ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo reglamentavimas. Pakito ne tik pačios procedūros (pvz. neliko privalomo įvertinimo vertinimo komisijoje įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai), tačiau pasikeitė ir veiklos vertinimo skalė (atsisakyta vertinimo patenkinamai), ir galimos poveikio priemonės. Tikslinga stebėti kokios įtakos ateityje tai turės valstybės tarnautojų veiklos rezultatyvumui.

16

Mobilumas

1605 1604

2448

673559

646

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2016 m. 2017 m. 2018 m.

Perkėlimas toje pačioje įstaigoje Perkėlimas į kitą įstaigą

KARJERA

Jei 2017 m. tarnybinio kaitumo būdu į kitas

pareigas buvo perkelti 2163 valstybės

tarnautojai, iš kurių 559 į pareigas kitose

įstaigose. 2018 m. tarnybinio kaitumo galimybe

pasinaudojo 3094 valstybės tarnautojai, iš jų

646 į pareigas kitose įstaigose. Pastaraisiais

metais tarnybinio kaitumo skaičiaus didėjimui

įtakos galėjo turėti įstaigose vykdytos

struktūrinės pertvarkos bei įstaigų skaičiaus

mažėjimas, kas skatino tarnautojus tęsti karjerą

kitose įstaigose (2018 m. buvo 496 įstaigos,

kuriose pareigas ėjo valstybės tarnautojai, 2017

m. – 543).

Išlieka tendencija, kad daugiau atvejų, kai

karjeros valstybės tarnautojai ir pakaitiniai

valstybės tarnautojai perkeliami į kitas

lygiavertes ar žemesnes pareigas tarnybinio

kaitumo būdu toje pačioje įstaigoje. Tačiau,

kaip matyti iš duomenų, 2018 m. palyginus su

2017 m. išaugo ir valstybės tarnautojų

perkėlimo į kitas įstaigas skaičius.