valstybinĖ kainŲ ir energetikos kontrolĖs komisija ... · energijos gamybos rinkos tyrimo darbo...
TRANSCRIPT
VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOS TYRIMO DARBO GRUPĖ
ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOS TYRIMO
PATIKSLINTA ATASKAITA
2014-07-30 Nr. O13-3
ĮVADAS
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies
19 punktu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) atlieka rinkos
tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka.
Rinkos tyrimas atliekamas vadovaujantis Rinkų tyrimo taisyklėmis, patvirtintomis
Komisijos 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. O3-135 (toliau – Taisyklės).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi,
gamintojų parduodamos elektros energijos kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai
Komisija ištyrusi rinką nustato, kad gamintojas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos
konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti grobuonišką kainodarą,
tuo darydamas žalą rinkos dalyviams.
Vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių
6 punktu, Komisija atlieka rinkos tyrimą:
1) valstybės ar savivaldybių institucijų motyvuotu prašymu;
2) suinteresuotų asmenų motyvuotu prašymu;
3) savo iniciatyva.
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių
8 punktu, rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) rinkos apibrėžimas (paslaugos ir geografinės teritorijos apibrėžimas);
2) konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas;
3) asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas;
4) priemonių bei įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką
rinkoje turintiems asmenims.
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių
12 punktu, rinkos tyrimas atliekamas per 4 mėnesius nuo Komisijos sprendimo pradėti rinkos
tyrimą dienos. Šis terminas gali būti pratęstas.
Elektros energijos gamybos rinkos tyrimas pradėtas Komisijos iniciatyva Komisijos
2013 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-160 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo
pradžios“. Komisijos pirmininko 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. O1-42 „Dėl elektros
energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta Elektros energijos gamybos
rinkos tyrimo darbo grupė.
Atsižvelgiant į tai, kad didžioji rinkos dalyvių dalis laiku nepateikė Komisijos išsiųstų
užpildyti Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo anketų bei dėl poreikio apdoroti didelį
pradinių duomenų kiekį, Komisijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. O3-417 „Dėl elektros
energijos gamybos rinkos tyrimo termino pratęsimo“ terminas pratęstas 1 mėnesiui, t. y. iki
2013 m. spalio 15 d., Komisijos 2013 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. O3-633 – 3 mėnesiams, iki
2014 m. sausio 15 d., ir Komisijos 2014 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. O3-28 – dar 3 mėnesiams,
iki 2014 m. balandžio 15 d.
2013 m. birželio 20 d. Komisija raštu Nr. R2-1854 1215 elektros energijos gamintojų,
kuriems Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viešai skelbiamais duomenimis1 iki
1 http://www.enmin.lt/lt/services/paslaugos/elektros_gamyba_.php?clear_cache=Y
2
2013 m. birželio 6 d. buvo išduoti elektros energijos gamybos plėtros leidimai
(toliau – Gamintojai) išsiuntė Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo anketas (toliau – Anketa
gamintojams), 2013 m. birželio 21 d. Komisija raštu Nr. R2-1871 išsiuntė perdavimo sistemos
operatoriui LITGRID, AB, skirstymo sistemos operatoriams AB „Achema“,
AB „Akmenės cementas“, AB LESTO, UAB „E Tinklas“, UAB „Korelita“, UAB „Lifosa“ bei
VIAP lėšų administratoriui BALTPOOL UAB (toliau visi kartu – Respondentai) Elektros
energijos gamybos rinkos tyrimo anketas (toliau – Anketa operatoriams).
Respondentams išsiųstoje Anketoje gamintojams ir Anketoje operatoriams (toliau kartu –
Anketos) buvo prašoma pateikti informaciją apie 2011–2013 m. I pusmetį pagamintus ir
parduotus elektros energijos kiekius, gautas pajamas, elektros energiją generuojančių įrenginių
galią, investicijas, taip pat prognozuojamus elektros energijos gamybos, investicijų duomenis
2013–2014 m. Respondentų taip pat buvo prašoma pateikti nuomonę apie konkurencijos lygį
Elektros energijos gamybos rinkoje, naujų rinkos dalyvių įėjimo į rinką sunkumus ir kitais
klausimais.
Elektros energijos gamybos rinkos tyrime (toliau – Rinkos tyrimas) naudojama
Respondentų Anketose pateikta bei kita Komisijai pateikta, žinoma ar viešai prieinama
informacija.
Remdamasi iš Respondentų gauta ir kita turima ar viešai prieinama informacija, Elektros
energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė 2014 m. balandžio 15 d. parengė Elektros
energijos gamybos rinkos tyrimo ataskaitą (toliau – Ataskaita) Nr. O13-1, kurią pateikė viešai
konsultacijai. Konsultacijų metu buvo gautos pastabos iš Lietuvos Respublikos konkurencijos
tarybos bei „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Įvertinus pastabas, Elektros energijos gamybos
rinkos tyrimo darbo grupė parengė patikslintą Ataskaitą.
1. ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOS APIBRĖŽIMAS
Siekiant apibrėžti elektros energijos gamybos rinką turi būti įvertinti du segmentai:
paslaugos (produkto) apibrėžimas ir geografinė teritorija. Dėl šios priežasties tikslinga apžvelgti
bendruosius elektros energijos rinkos veikimo principus, kurių pagrindu bus galima apibrėžti
minėtus segmentus.
Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje,
elektros energijos rinka susideda iš: 1) asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos,
perdavimo, skirstymo ir tiekimo veikla, santykių visumos, apimančios 2) didmeninę, mažmeninę
prekybą ir sisteminių paslaugų teikimą. Elektros energijos rinkoje dalyvauja elektros energijos
rinkos dalyviai – tai asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba elektros energija Prekybos
elektros energija taisyklėse, patvirtintose Energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu
Nr. 1-244 (2013 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 1-118 redakcija), nustatytais būdais, o rinkos
dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, elektros
energijos gamintojai, tiekėjai, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę balansavimo energijos
pirkimo–pardavimo sutartis su balansavimo energijos tiekėjais, balansavimo energijos tiekėjai,
taip pat asmenys, turintys leidimą eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės
narės, ar importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės (Elektros
energetikos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi pažymėtina, kad elektros energijos rinkoje taip
pat dalyvauja elektros energijos importuotojai ir eksportuotojai.
Aptariant pirmąją grupę elektros energijos gamybos sektoriuje, vadovaujantis Elektros
energetikos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, gamintojas yra asmuo, gaminantis elektros energiją
ir turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla. Ši sąvoka nėra detalizuojama nei nacionaliniuose,
nei Europos Sąjungos teisės aktuose. Tačiau atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių
reglamentuojančio teisės akto – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta elektrinės sąvoka – tai elektros energijos gamintojo
nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir
3
šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš
vienos ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių,
prijungtų prie elektros tinklų. Pažymėtina, kad pati elektros energija, vadovaujantis Elektros
energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, yra apibrėžiama kaip aktyvioji elektros energija, kuria
1) teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir 2) kuri yra
skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui. Taip pat gamintojai savo
pagamintą elektros energiją gali naudoti savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. Elektros
energetikos įstatymo 16 straipsnyje tokiems gamintojams numatyta pareiga sudaryti sutartis su
tinklų operatoriais dėl elektros energijos persiuntimo, taip pat taikoma supaprastinta leidimo
gaminti išdavimo tvarka asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir
ūkio poreikiams, kai jų turimų elektros energijos gamybos pajėgumų įrengtoji galia neviršija
10 kW.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymų normas, reglamentuojančias gamintojo ir
elektrinės sąvoką, taikant įstatymo analogiją ir sisteminį normų aiškinimą, darytina išvada, kad
gamintojas – tai asmuo, nuosavybės ar kita teise valdantis energetikos objektą, skirtą elektros
energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš energijos išteklių (gamtinių
išteklių ir (ar) jų perdirbimo produktų) gaminti, susidedantį iš vienos ar daugiau tarpusavyje
technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų,
turintis atitinkamą leidimą verstis elektros energijos gamybos veikla ir gaminantis elektros
energiją, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama ir kuri skirta galutiniam suvartojimui,
patiekiant ją kaip prekę vartotojui, arba kurią gamintojas sunaudoja savo reikmėms ir ūkio
poreikiams tenkinti.
Aptariant antrąją grupę, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 20 straipsniu,
2 straipsnio 4 dalimi ir 15 dalimi, gamintojai, norintys parduoti elektros energiją tiesiogiai
vartotojams, privalo gauti leidimą verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla,
t. y. turi teisę vykdyti mažmeninę ir, Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais,
didmeninę prekybą. Be to, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnio 5 dalimi,
kiekvienas gamintojas yra atsakingas už elektros energijos gamybos kiekio, būtino pirkėjų
poreikiams patenkinti, ir kiekio, nurodyto elektros energijos pirkimo–pardavimo grafikuose,
pirkimo ar pardavimo atitiktį, tuo tikslu vykdoma prekyba balansavimo ir reguliavimo energija.
Taip pat, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 38 dalimis, gamintojams
priskirtina užtikrinti sisteminių paslaugų teikimą užtikrinant reikiamą galios rezervą. Komisija,
2012 m. ištyrė elektros energijos rezervinės galios rinką bei nustatė, kad didžiausią elektros
energijos rezervinės galios rinkos dalį užima „Lietuvos energija“, AB (dabar „Lietuvos energijos
gamyba“, AB)2.
Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad gamintojai turi teisę vykdyti prekybą tiek
didmeninėje rinkoje, tiek mažmeninėje rinkoje (parduodant elektros energiją tiesiogiai
vartotojams) ir dalyvauja teikiant sistemines paslaugas.
Taip pat, siekiant tinkamai apibrėžti paslaugos rinką ir geografinę teritoriją, tikslinga
išanalizuoti šiuo metu vykdomos elektros energijos prekybos būdus. Vadovaujantis Prekybos
elektros energija taisyklėmis, didmeninė prekyba elektros energija gali būti vykdoma šiais
būdais: 1) prekyba elektros energija pagal dvišales sutartis; 2) prekyba elektros energija biržoje:
2.1) diena – prieš prekyba elektros energija; 2.2) dienos eigos prekyba elektros energija;
3) prekyba reguliavimo energija perdavimo sistemos operatoriaus organizuojamame aukcione;
4) prekyba reguliavimo energija panaudojant galios rezervus pagal sisteminių paslaugų sutartis,
sudaromas tarp perdavimo sistemų operatorių ir (arba) tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir
rinkos dalyvių; 5) prekyba balansavimo energija tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir
2 Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo
rezultatų“, Komisijos Rinkų tyrimo ir statistikos skyriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. Elektros energijos rezervinės galios
rinkos tyrimo ataskaita Nr. O13-4 http://www.regula.lt/lt/posedziai/kalendorius/2012/2012-09-
27/Rezervine%20galia_tyrimo%20ataskaita.pdf
4
balansavimo energijos tiekėjų bei kitų valstybių perdavimo sistemų operatoriais arba tarp
skirstomojo tinklo operatoriaus ir gamintojų, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai
prijungti prie skirstomojo tinklo. O mažmeninė prekyba, atsižvelgiant į Elektros energetikos
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą didmeninės prekybos sąvoką, apima prekybą elektros
energija pagal visas sutartis su vartotojais.
Žemiau pateikiamas grafinis elektros energijos rinkos veikimas gamybos
sektoriuje (1 pav.).
1 pav. Elektros energijos rinkos veikimas gamybos sektoriuje.
Pastebėtina, kad Lietuva nuo 2012 m. birželio 18 d. vykdo elektros energijos prekybą
Nord Pool Spot biržoje, kurią bendrai sudaro Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos,
Norvegijos ir Danijos prekybos zonos. Atsižvelgiant į kiekvienos iš zonų specifiką – geografines
ypatybes (pvz., kurio nors konkretaus energijos gamybos būdo dominavimas) ir technines
ypatybes (pralaidumų apimtys, generacijos šaltinių apimtis) ir rinkos dalyvių, aktyviai
prekiaujančių biržoje skaičiaus skirtumai lemia, jog šiuo metu Nord Pool Spot biržoje
daugumoje prekybos zonų formuojasi skirtingos kainos, todėl birža, nors jungia aukščiau
minėtas prekybos zonas į vieną prekybos platformą, tačiau esant kainų skirtumams kiekvienoje iš
zonų, nėra homogeniška ir nesukuria bendros, išvystytos elektros energijos rinkos. Į Lietuvą yra
importuojama dalis elektros energijos ir iš trečiųjų šalių, importuotos į Lietuvą elektros energijos
kainos svyruoja ir nėra susietos su Baltarusijoje ar Rusijoje vykdoma elektros energijos prekyba.
Atsižvelgiant į šias priežastis, apibrėžiant geografinę rinką, kitų Nord Pool Spot šalių zonos
nebus vertinamos, o bus vertinama Lietuvos prekybos zona, taip pat nebus įtraukiamas
importuojamos elektros energijos iš trečiųjų šalių faktorius.3
Lietuvos Respublikos teritorijoje perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB,
atsižvelgiant į LITGRID AB 2012 m. spalio 1 d. raštu Nr. SD-4140 pateiktą nuosavybės teise
valdomų energetikos objektų sąrašą, nurodytos visos Lietuvos Respublikoje esančios
330, 110/35/10, 110/20, 110/10, 110/6 skirstyklos, 330/110/10 pastotės (TP), 330 kV oro linijos,
110 kV oro ir kabelinės linijos. Vadovaujantis Komisijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu
Nr. O3-325 „Dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir elektros energijos perdavimo
3 Importo faktorius, gamybiniai ypatumai Latvijos, Estijos gamybos rinkose, paramos schemos, ribotų pralaidumų
problema, nagrinėjamos žemiau esančiuose šios Ataskaitos skyriuose.
Elektros energijos pardavimo būdai
Didmeninė rinka
Prekyba biržoje
diena-prieš
dienos eigos
Prekyba elektros energija pagal dvišales sutartis
Prekyba reguliavimo energija
PSO aukcionai
panaudojant galios rezervus pagal sisteminių
paslaugų sutartis
Prekyba balansavimo energija
Mažmeninė rinka
Prekyba pagal sutartis su vartotojais, kurių metinis suvartojimas ne didesnis
kaip 600 GWh
5
veiklos licencijos išdavimo“ LITGRID AB išduota perdavimo veiklos licencija suteikia teisę
verstis perdavimo veikla visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcinė bendrovė Rytų
skirstomieji tinklai ir akcinė bendrovė ,,VST“ 2010 m. gruodžio 3 d. raštu pateikė Komisijai
prašymą dėl elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos skirstymo licencijų
išdavimo steigiamai AB LESTO ir jų įsigaliojimo nuo 2011 m. sausio 1 d., kurio priede nurodė
nuosavybės teise valdomų energetikos objektų technologines charakteristikas. Šiame priede
nurodytas AB LESTO Lietuvos Respublikoje aptarnaujamas plotas, 0,4 kV oro linijos, 0,4 kV
kabelinės linijos, 10 kV oro linijos, 10 kV kabelinės linijos, transformatorinės, komplektinės,
modulinės, stulbinės transformatorinės, 35 kV oro linijos, 35 kV kabelinės linijos, skirstomieji
punktai, 110 kV ir 35 kV transformatorinės pastotės. Pažymėtina, kad vadovaujantis Komisijos
2012 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-338 „Dėl elektros energijos skirstymo licencijos ir
visuomeninio tiekimo licencijos AB LESTO išdavimo“ AB LESTO išduota licencija vykdyti
veiklą Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Kauno (išskyrus Kėdainių
savivaldybėje AB „Lifosa“ elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-6
apibrėžtą teritoriją ir Jonavos savivaldybėje AB „Achema“ elektros energijos visuomeninio
tiekimo licencijoje Nr. VET-4 apibrėžtą teritoriją) Klaipėdos, Šiaulių (išskyrus Akmenės
savivaldybėje AB „Akmenės cementas“ elektros visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-5
apibrėžtą teritoriją) Tauragės, Telšių apskrityse. Taip pat pagal Komisijos 2010 m. kovo 5 d.
nutarimą Nr. O3-40 „Dėl elektros energijos skirstymo licencijos UAB „E tinklas“ išdavimo
UAB „E tinklas“ turi teisę skirstyti elektros energiją UAB „E Tinklas“ valdomais skirstomaisiais
tinklais Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybėje pagal minėtame nutarime
pateiktame žemėlapyje pažymėtą teritoriją ir pagal Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimą
Nr. O3-26 „Dėl elektros energijos skirstymo licencijos ir visuomeninio tiekimo licencijos
uždarajai akcinei bendrovei „Korelita“ išdavimo licencija išduota skirstyti elektros energiją
Kauno apskries Kauno miesto savivaldybėje, adresu Pramonės pr. 4.
Vertinant galimus elektros energijos fizinių srautų tiekimo (skirstomaisiais ir perdavimo
tinklais) ribojimus teisiniu aspektu, pažymėtina, kad tiek Elektros energetikos įstatymas, tiek
Prekybos elektros energija taisyklės (didmeninės prekybos atveju) bei Elektros energijos tiekimo
ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio
4 d. įsakymu Nr. 1-231 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d.
įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“
pakeitimo“ (mažmeninės prekybos atveju) nenumato ribojimų (pvz., skirstant teritoriją
regioniniu aspektu) realizuoti pagamintą elektros energiją Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Priešingai, Elektros energetikos įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vartotojai
(mažmeninės prekybos atveju) visoje Lietuvos Respublikoje turi teisę nevaržomai pasirinkti
nepriklausomą tiekėją (kaip minėta aukščiau, gamintojas, norėdamas parduoti elektros energiją
tiesiogiai vartotojams, privalo turėti nepriklausomo tiekimo leidimą), o Prekybos elektros
energija taisyklėse aiškiai nurodyta (1 punktas), kad šios taisyklės taikomos prekybai elektros
energija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje elektros
energija tiekiama be techninių ar kitokio pobūdžio (pvz., rinkos mechanizmų ar
teisinių-administracinių) apribojimų.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir atitinkamai aukščiau išdėstytus elektros
energijos rinkos veikimo principus, elektros energijos gamybos rinką paslaugos (produkto)
aspektu sudaro elektros energijos, kaip prekės, gamyba, kai ši prekė realizuojama vykdant
didmeninę ir mažmeninę prekybą ir (arba) panaudojant savo pagamintą elektros energiją savo
reikmėms ar ūkio poreikiams tenkinti.
Elektros energijos gamybos rinkos geografinę teritoriją sudaro visa Lietuvos Respublikos
teritorija.
6
2. KONKURENCIJOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOJE
VEIKSMINGUMO TYRIMAS IR DIDELĘ ĮTAKĄ ŠIOJE RINKOJE TURINČIŲ
ASMENŲ ĮVARDIJIMAS
2.1. KONKURENCIJOS VEIKSMINGUMO ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS
RINKOJE TYRIMAS
2.1.1. Konkurencijos veiksmingumo Elektros energijos gamybos rinkoje vertinimo kriterijai
Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, tiriant, ar konkurencija rinkoje yra veiksminga, turi
būti įvertinta rinkos struktūra ir koncentracija, įėjimo į rinką barjerai, potenciali konkurencija,
asmens galimybės taikyti nepagrįstas (pernelyg dideles) kainas, kainų spaudimą (pernelyg mažas
kainas).
Naudojant šiuos kriterijus, įvertinamas konkurencijos veiksmingumas Elektros energijos
gamybos rinkoje.
2.1.2. Susijusių asmenų nustatymas
Atliekant Rinkos tyrimą, elektros energijos gamintojai buvo vertinami kartu su susijusiais
asmenimis, ir, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, kartu su susijusiais asmenimis laikomi vienu
asmeniu (vienu rinkos dalyviu). Vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, susijusiais asmenimis
laikomi asmenys:
1. Kuriuose, kaip ir tiriamo elektros energijos gamintojo atveju, tas pats fizinis asmuo
arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 25 ar daugiau procentų įstatinio
kapitalo, arba turi teises į 25 ar daugiau procentų visų balsų (toliau – 1 būdas);
2. Kurie su tiriamu elektros energijos gamintoju yra bendrai valdomi ar turi bendrą
administracinį padalinį, arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros
organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių, kaip ir tiriamo juridinio asmens valdymo ar priežiūros
organuose (toliau – 2 būdas);
3. Kuriuose tiriamas elektros energijos gamintojas turi akcijų dalį, sudarančią 25 ar
daugiau procentų įstatinio kapitalo, arba turi teises į 25 ar daugiau procentų visų balsų, arba kurie
yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su tiriamu elektros energijos gamintoju,
arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti tiriamas
asmuo, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti
25 procentus ar daugiau savo turto tiriamam asmeniui (toliau – 3 būdas);
4. Kurie tiriamame elektros energijos gamintojuje turi akcijų dalį, sudarančią 25 ar
daugiau procentų įstatinio kapitalo, arba turi teises į 25 ar daugiau procentų visų balsų, arba su
kuriais tiriamas asmuo yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra
įsipareigoję atsakyti už tiriamo asmens prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems
tiriamas asmuo yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 25 ar
daugiau procentų savo turto (toliau – 4 būdas);
5. Kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir yra tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus
asmenis, įskaitant ir veikiančius kitose valstybėse, susiję su Taisyklių 24.1, 24.2, 24.3 ir
24.4 punktuose nurodytais asmenimis bet kuriuo iš Taisyklių 24.1, 24.2, 24.3 ir 24.4 punktuose
nurodytų būdų (toliau – 5 būdas);
6. Tiriamo elektros energijos gamintojo Lietuvos Respublikoje veikiančias dukterines
ar patronuojančias bendroves, susijusias su tiriamu elektros energijos gamintoju per kitose
valstybėse veikiančias bendroves, arba tiriamo elektros energijos gamintojo patronuojančių
bendrovių Lietuvos Respublikoje veikiančias dukterines bendroves Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymo prasme (toliau – 6 būdas).
Pagal Anketose Respondentų pateiktą informaciją apie susijusius asmenis, vadovaujantis
Taisyklių 24 punktu, nustatyti su tiriamais elektros energijos gamintojais susiję asmenys.
7
Nustatytos 59 susijusių asmenų grupės, kuriose vienu ar kitu būdu susiję 156 elektros energijos
gamintojai. Dažniausiai elektros energijos gamybos rinkoje stebimos sąsajos per nuosavybę,
t. y. kai vienas (ar keli) akcininkai valdo kelis elektros energijos gamintojus, taip pat stebima
tendencija, kai keliems elektros energijos gamintojams (nuo 2 iki 7) vadovauja tas pats vadovas.
Toliau pateikiamos didžiausių (t. y. užėmusių daugiau nei 1 proc. elektrinių instaliuotos
galios rinkos ar į elektros energijos tinklus patiekusių daugiau nei 1 proc. elektros energijos
kiekio) rinkos dalyvių (kartu su susijusiais asmenimis) sąsajų su kitais asmenimis schemos.
2011–2013 metais „Lietuvos energijos gamyba“, AB instaliuota elektrinių galia sudarė
68,0–69,7 proc.4 visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į
tinklus patiektą elektros energijos kiekį, „Lietuvos energijos gamyba“, AB užėmė
46,2–48,1 proc. rinkos.
1 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė Lietuvos energija, AB įmonių grupėje
*Technologijų ir inovacijų centras; **Elektros tinklo paslaugos; ***Įmonės pagrindinė veikla yra nacionalinio
investuotojo funkcijų ir įsipareigojimų įgyvendinimas naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikos projekte
(JAR duomenys); ****Bendrovės pagrindinė veikla yra viešbučių, nuomos, paslaugų aptarnavimo ir kita įstatymų
nedraudžiama su šiomis veiklomis tiesiogiai susijusi veikla; *****Elektros, dujų, komunalinių paslaugų bei
atsinaujinančios energijos gamybos bendrovė.
4 Plačiau žiūrėti 2.1.3 skyriuje.
Finansų ministerija
Lietuvos energija, AB
AB LESTO
„Lietuvos energijos
gamyba“, AB
UAB „Energijos
tiekimas“ UAB TIC* UAB ETP** NT VALDOS, UAB
UAB „VAE-SPB“
***
UAB „Kauno energetikos remontas“
UAB „Gotlitas“ ****
VšĮ Respublikinis energetikų
mokymo centras
Smulkieji akcininkai
E.ON Ruhrgas International GmbH*****
Smulkieji akcininkai
UAB „Litgas“
AB „Klaipėdos nafta“
Energetikos ministerija
Geton Energy SIA (Latvija)
Geton Energy OU (Estija)
100 %
100 %
100 % 100 % 100 %
100 % 100 %
100 %
96,13 %
66,6 %
82,63 %
5,6 % 11,76 %
57,93 % 24,94 %
3,87 %
70,63 %
33,3 %
AB „Lietuvos
dujos“
17,7 %
100 %
8
2011–2013 metais UAB „Vilniaus energija“ kartu su UAB „LITESKO“ instaliuota
elektrinių galia sudarė 9,4–10,1 proc. visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant
užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, UAB „Vilniaus energija“
kartu su UAB „LITESKO“ užėmė 12,5–14,6 proc. rinkos.
2 schema. UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „LITESKO“ sąsajumas
2011–2013 metais AB „ORLEN Lietuva“ instaliuota elektrinių galia sudarė 4,8–5,2 proc.
visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios.
3 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė AB „ORLEN Lietuva“ įmonių grupėje
DB – dukterinė bendrovė
Dalkia Eastern Europe
(Prancūzija)
Electricite de France SA
(Prancūzija)
Veolia Environnement SA (Prancūzija)
UAB "Vilniaus energija" UAB „LITESKO“ „Alytaus energija“
„Biržų šiluma“
„Druskininkų šiluma“
„Kelmės šiluma“
„Marijampolės šiluma“
„Palangos šiluma“
„TELŠIŲ ŠILUMA“
„VILKAVIŠKIO ŠILUMA“
UAB „Druskininkų
dujos“
Polski Koncern Naftowy
ORLEN S.A.
AB „ORLEN Lietuva“
27,52 %
Lenkijos valstybė, atstovaujama Valstybės iždo
ministerijos
„Aviva“ pensijų fondas (Lenkija)
Kiti akcininkai
„ING“ pensijų fondas (Lenkija)
9,35 % 7,01 % 56,11 %
100 %
AB „Ventus-Nafta“
UAB „Mažeikių naftos“
prekybos namai
„ORLEN Eesti“ OÜ (Estija)
UAB „EMAS“
UAB „Paslaugos
tau“
„ORLEN Latvija“ SIA (Latvija)
Lietuvos ir Prancūzijos UAB
„NAFTELF“
DB
DB
DB
DB
DB DB 34 %
66 % 34 %
100 %
99,96 %
100 % filialai Andrius Janukonis
Valdybos narys: UAB „Vilniaus energija“ UAB „LITESKO“ UAB „Bionovus“ UAB „Axis Industries“
9
2011–2013 metais UAB Kauno termofikacijos elektrinės instaliuota elektrinių galia
sudarė 3,9–4,2 proc. visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį
pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, UAB Kauno termofikacijos elektrinė užėmė
5,9–8,3 proc. rinkos.
4 schema. Su UAB Kauno termofikacijos elektrine susiję asmenys
2011–2013 metais AB „Achema“ kartu su UAB „Renerga“ instaliuota elektrinių galia
sudarė 2,8–3,0 proc. visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį
pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, AB „Achema“ kartu su UAB „Renerga“ užėmė
2,6–3,0 proc. rinkos.
5 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė UAB koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“
įmonių grupėje
*Bendrovės veikiančios gamybos, remonto bei energetikos sektoriuose.
UAB koncernas "ACHEMOS
GRUPĖ"
AB "KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ
KOMPANIJA" (KLASCO)
UAB "Renerga"
UAB "Renerga-1"
Kitos valdomos
bendrovės* UAB
„Iremas“
UAB „Oil Co“
AB „Achemapak“
AB „Naujoji rūta“
AB „Titnagas“
AB "Achema"
"Sistematika" "Gashcema"
"Achemos" poliknilika
AB "Klaipėdos
nafta"
UAB Kauno termofikacijos
elektrinė
99,5 %
Power Equity
Investments S.A.
(JAV)
UAB „Kauno
elektrinė“
UAB „Energijos
sistemų servisas“
51 %
Operatorius
9,58 %
93,5 % 100 % 100 %
95,0 %
filialai
10
2011–2013 metais UAB „Šilalės vėjo elektra“ kartu su UAB „Sūdėnų vėjo elektra“,
UAB „Iverneta“ ir UAB „Naujoji energija“ instaliuota elektrinių galia sudarė 0,6–1,9 proc. visų
Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą
elektros energijos kiekį, šie rinkos dalyviai užėmė 1,0–3,6 proc. rinkos.
6 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė Nelja Energia AS įmonių grupėje
*Didžiausi privatūs investuotojai: Vestman Energia AS, HTB Investeeringute AS, Ivard OÜ, JMB Investeeringute
OÜ, Solarcom OÜ, Atradius OÜ, Ambient Sound Investments OÜ; **Vardar Eurus AS – Estijos įmonė, kurios
pagrindinė veikla susijusi su vėjo energetika. 90 proc. įmonės akcijų priklauso motininei įmonei Norvegijos Vardar
AS, 10 proc. – Šiaurės investicijų bankui (Nordic Investment Bank, NIB); ***Europos rekonstrukcijos ir plėtros
bankas; ****Nelja Energia AS Estijoje valdo 11 vėjo parkų, kurių galia 143,8 MW, Latvijoje įgyvendina vieno
50 MW vėjo parko projektą.
Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį
2011–2013 metais, AB „Panevėžio energija“ kartu su UAB „Aukštaitijos vandenys“ užėmė
1,6–4,2 proc. rinkos.
7 schema. Sąsaja pagal akcininkus tarp AB „Panevėžio energija“ ir
UAB „Aukštaitijos vandenys“
Nelja Energia AS (Estija)
ERPB*** Vardar Eurus AS
(Estija)** Privatūs Estijos investuotojai*
100 %
UAB „Naujoji energija“
UAB „Iverneta“
UAB „Sūdėnų vėjo elektra“
UAB „Šilalės vėjo elektra" UAB „Šilalės
vėjo projektai“
Latvijos ir Estijos vėjo elektrinių
parkai****
95 %
UAB „4energia“
100 %
SIA 4ENERGIA (Latvija)
70 % Vinni Biogaas OÜ
Oisu Biogaas OÜ
AB „Panevėžio energija“
13,2 %
Kėdainių
rajono
savivaldybė
Pasvalio
rajono
savivaldybė
Kupiškio
rajono
savivaldybė
Rokiškio
rajono
savivaldybė
5,94 % 4,77 % 1,6 %
Zarasų
rajono
savivaldybė
AB SEB
bankas Privatūs
akcininkai
UAB
„Aukštaitijos
vandenys“
Panevėžio miesto
savivaldybė
Panevėžio rajono
savivaldybė
6,83 % 5,73 % 0,22 %
5,03 %
94,97 % 59,51 %
2,21 %
29 % 11 % 60 %
11
Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį
2011–2013 metais, UAB „Vėjo gūsis“ kartu su UAB „Vėjo vatas“ užėmė 0,9–2,8 proc. rinkos.
8 schema. „Stemma Group“, UAB kontroliuojamų bendrovių schema
Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį
2011–2013 metais, Vydmantai wind park, UAB užėmė 0,6–1,4 proc. rinkos.
9 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė INTER RAO UES įmonių grupėje
Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį
2011–2013 metais, UAB „Energogrupė“ užėmė 1,1–1,2 proc. rinkos.
„Stemma Group“, UAB
100 %
UAB „Vėjo
gūsis“
UAB „Nikėja“ UAB „Res
Novella“
UAB
„Amberwind“
100 % 100 %
UAB
„Blastema“ „Stemma
Management
“, UAB
100 % 100 %
45 %
100 % 100 % 100 %
UAB „Vėjo
vatas“
UAB
„Egidista“
UAB
„Komprojekta
s“
INTER RAO UES
27,63 %
RusHydro
Group
VEB Norilsk
Nickel
Group
INTER
RAO
Capital
Minorities FGC UES
Group
Rosnefteg
az Group
AB INTER RAO Lietuva
OU „INTER RAO Eesti“
SIA „INTER RAO Latvia“
Vydmantai wind park,
UAB
Sp. Z.o.o. IRL Polska
18,57 % 16,65 % 13,93 % 13,21 % 5,11 % 4,92 %
UAB „Alproka“
100 %
100 %
100 %
100 %
49,99 %
12
10 schema. UAB „Energogrupė“ akcininkai
Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį
2011–2013 metais, AB „Lifosa“ užėmė 0,9–1,5 proc. rinkos.
7 schema. AB „Lifosa“ akcininkai.
Taigi, įvertinus ir išanalizavus įmonių sąsajumo ryšius nustatytos šios aplinkybės:
(1) didžiausių elektros energijos gamybos rinkos dalyvių akcininkais, be Lietuvos valstybės, yra
Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Estijos ūkio
subjektai; (2) vertikaliai integruotos įmonės ar kitais sąsajumo ryšiais susiję įmonės, be gamybos
įmonių, dažniausiai yra įsteigę įmonę (arba turi jos akcijų), kuri vykdo elektros energijos tiekimo
veiklą; (3) dalis įmonių (UAB „Achemos grupė“, AB „INTER RAO Lietuva“) vykdydamos
elektros energijos gamybą, naudodamos konvencines elektrines, investuoja į gamybos
įrenginius/įmones, kur elektros energija gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Toliau Rinkos tyrime elektros energijos gamintojai kartu su susijusiais asmenimis yra
laikomi vienu rinkos dalyviu.
2.1.3. Elektros energijos rinkos struktūra
2.1.3.1. Elektros energijos gamybos rinkos struktūra ir koncentracija
Elektros energiją gaminančių ir į tinklus tiekiančių elektros energijos gamintojų skaičius
Lietuvoje 2012 metų pabaigoje siekė 288, t. y. 1,9 karto daugiau nei 2011 metų pabaigoje
(148 gamintojai), 2013 metų pabaigoje, palyginti su 2012 metų pabaiga, – 5,6 karto daugiau
(1556). 2011 metais 87,2 proc. gamintojų skaičiau sudarė gamintojai, elektros energiją
gaminantys tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, 2012 metais ši dalis siekė 92,4 proc.,
2013 metais – 98,5 proc. Tokį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų
skaičiaus augimą lėmė 2013 metų pirmoje pusėje labai išaugęs saulės elektrinių iki 30 kW
skaičius.
UAB „Energogrupė“
38 %
Justinas
Vilpišauskas
Dainius
Černiauskas
Dainius
Vilpišauskas 34 % 28 %
AB „Lifosa“
96,35 %
„Eurochem A.M.
Limited“
„Mineral Chemical
Company Eurochem“ 3,65 %
13
1 lentelė. Gamintojų, gaminusių ir į tinklus tiekusių elektros energiją, skaičius, vnt. ir
proc., 2011–2013 m.
Gamintojų grupė 2011 m. 2012 m. 2013 m.
Vnt. Proc. Vnt. Proc. Vnt. Proc.
Gamintojai, naudojantys tik AEI 129 87,2 266 92,4 1533 98,5
Kiti gamintojai 19 12,8 22 7,6 23 1,5
Iš viso 148 100 288 100 1556 100
2011 metais bendra Lietuvoje įrengtoji elektrinių galia siekė 4,02 GW, 2012 metais,
palyginti su 2011 metais, įrengtoji elektrinių galia augo 5,9 proc. ir siekė 4,25 GW, daugiausia
tam įtakos turėjo 33,0 proc. išaugusi vėjo elektrinių instaliuota galia bei pradėjęs veikti Lietuvos
elektrinės 9 blokas. 2013 metais įrengtoji elektrinių galia, palyginti su 2012 metais, augo
2,2 proc. ir siekė 4,3 GW, tam daugiausia įtakos turėjo labai išaugęs saulės elektrinių skaičius.
Taigi, nors 2011–2013 metų laikotarpiu yra stebimas ženklus elektros energijos gamintojų
skaičiaus augimas, įrengtoji elektrinių galia kito nežymiai.
2 lentelė. Instaliuota elektrinių galia, MW ir proc., 2011–2013 m.
Gamintojų grupė 2011 m. 2012 m. 2013 m.
MW Proc. MW Proc. MW Proc.
Gamintojai, naudojantys tik AEI 1247 31,1 1342 31,5 1433 33
Kiti gamintojai 2769 68,9 2912 68,5 2913 67
Iš viso 4016 100 4254 100 4347 100
2011–2013 metais Lietuvoje buvo 6 rinkos dalyviai, kurių instaliuota elektrinių galia
sudarė daugiau nei 1 proc. Lietuvoje veikiančių elektrinių galios. Didžiausią instaliuotos galios
dalį užėmė „Lietuvos energijos gamyba“, AB, 2011–2013 metais užėmusi 68,0–69,7 proc.
rinkos. 2011–2013 metų laikotarpiu Lietuvoje stebimas didžiausių elektros energijos gamintojų
(užimančių daugiau nei 1 proc. rinkos) užimamos rinkos, pagal instaliuotą elektrinių galią, dalies
mažėjimas.
3 lentelė. Didžiausi rinkos dalyviai pagal instaliuotą elektrinių galia, MW ir proc.,
2011–2013 m.
Eil.
Nr. Rinkos dalyvis
2011 m. 2012 m. 2013 m.
MW Proc. MW Proc. MW Proc.
1. „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2801 69,7 2956 69,5 2956 68,0
2. UAB „Vilniaus energija“
407 10,1 407 9,6 407 9,4 UAB „Litesko“
3. UAB Kauno termofikacijos elektrinė 170 4,2 170 4 170 3,9
4. AB „ORLEN Lietuva“ 210 5,2 210 4,9 210 4,8
5. AB „Achema“
121 3,0 121 2,9 121 2,8 UAB „Renerga“
6.
UAB „Šilalės vėjo elektra"
26 0,6 79 1,9 79 1,8 UAB „Sūdėnų vėjo elektra“
UAB „Iverneta“
UAB „Naujoji energija“
Iš viso 3735 93,0 3943 92,7 3943 90,7
14
2011 metais Lietuvoje buvo pagaminta5 5,2 TWh elektros energijos, 2012 metais –
5,7 TWh, 2013 metais – 5,1 TWh, t.y. 9,7 proc. mažiau nei 2012 metais. 2013 metais, palyginti
su 2012 metais, elektros energijos gamybos apimčių mažėjimui, daugiausia įtakos turėjo
10,6 proc., nuo 2,4 iki 2,1 TWh sumažėjusios „Lietuvos energijos gamyba“, AB, elektros
energijos gamybos apimtys. Didžiausių elektros energijos gamintojų
„Lietuvos energijos gamyba“, AB ir UAB „Vilniaus energija (kartu su UAB „Litesko“)
pagamintos elektros energijos rinkos dalys 2011–2013 metų laikotarpiu išlieka panašios ir
svyruoja atitinkamai nuo 41,5 iki 42,1 proc. ir nuo 12,2 iki 14,7 proc.
2 pav. Didžiausių elektros energijos gamintojų pagamintos elektros energijos dalis bendroje
elektros energijos gamybos rinkoje, proc. 2011–2013 m.
2011 metais į tinklus patiekta elektros energija sudarė 85,4 proc. (4453 GWh) viso
pagaminto elektros energijos kiekio, 2012 metais ši dalis sudarė 83,2 proc. (4706 GWh),
2013 metais – 86,1 proc. (4399 GWh). Likusi pagamintos elektros energijos dalis buvo suvartota
ūkiniams poreikiams bei technologinėms reikmėms. Šios dalys 2011 metais atitinkamai siekė
7,6 ir 7,0 proc., 2012 metais – 10,4 ir 6,4 proc., 2013 metais – 8,1 ir 5,8 proc. Vertinant elektros
energijos gamybos rinkos struktūrą pagal elektros energijos panaudojimą, rinkos dalys
2011–2013 metais išlieka panašios.
5 Pagamintas kiekis vertinamas kartu su elektros energijos gamintojų savoms reikmėms suvartotu elektros energijos
kiekiu.
41,5 42,1 41,7
14,7 12,2 13,5
5,4
8,9 6,0
8,2
6,5
5,9
4,9
4,0
4,6
0,9
1,9 3,1 2,7
2,2 2,6 2,4 0,7 1,4
3,8 1,8 1,4 1,1 1,2
1,0 1,0
2011 m. 2012 m. 2013 m.
UAB „Energogrupė“
Vydmantai wind park, UAB
AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“
UAB „Vėjo gūsis“ ir UAB „Vėjo vatas“
AB „ORLEN Lietuva“
UAB „Šilalės vėjo elektra", UAB „Sūdėnų vėjo elektra“, UAB „Iverneta“, UAB „Naujoji energija“
AB „Lifosa“
UAB Kauno termofikacijos elektrinė
AB „Achema“ ir UAB „Renerga“
UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“
„Lietuvos energijos gamyba“, AB
15
3 pav. Pagamintos elektros energijos struktūra pagal panaudojimą, proc., 2011–2013 m.
2011 metais gamintojai, gaminantys elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos
išteklių6, į tinklus patiekė 16,0 proc. viso į tinklus patiekto elektros energijos kiekio, 2012 metais
ši dalis augo 1,7 proc. punkto ir siekė 17,7 proc., 2013 metais augo 6,8 proc. punkto ir siekė
24,4 proc. Tiriamuoju laikotarpiu daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagamino ir į tinklus patiekė UAB „Šilalės vėjo elektra“ (kartu su
UAB „Sūdėnų vėjo elektra“, UAB „Iverneta“ ir UAB „Naujoji energija“), UAB „Vėjo gūsis“
(kartu su UAB „Vėjo vatas“), UAB „Renerga“ bei Vydmantai wind park, UAB.
Bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai 2011 metais pagamino ir į tinklus patiekė
37,8 proc. viso patiekto elektros energijos kiekio, 2012 metais ši dalis mažėjo 3,5 proc. punkto ir
siekė 34,3 proc., 2013 metais ši dalis mažėjo 5,7 proc. punkto ir siekė 28,6 proc. Daugiausia
elektros energijos bendro šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo elektrinėse pagamino ir į
tinklus patiekė UAB „Vilniaus energija“ (kartu su UAB „Litesko“), UAB Kauno termofikacijos
elektrinė bei AB „Panevėžio energija“.
Likusią rinkos dalį užėmė elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo
saugumui užtikrinti, paslaugą teikianti „Lietuvos energijos gamyba“, AB, kuri 2011 metais į
elektros energijos tinklus patiekė 46,2 proc., 2012 metais – 48,1 proc., 2013 metais – 47,0 proc.
elektros energijos.
Nors buvo stebimas ženklus gamintojų, tik iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių
ir į tinklus tiekiančių elektros energiją, skaičiaus augimas, elektros energijos tiekimo rinkos dalys
2011–2013 metais išlieka panašios.
6 Mažosios hidroelektrinės, vėjo elektrinės, elektrinės naudojančios biokurą, saulės energijos elektrinės bei atliekų
deginimo elektrinės.
85,4 83,2
86,1
7,6 10,4 8,1
7,0 6,4 5,8
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Patiekta į tinklus Suvartota ūkiniams poreikiams Suvartota technologinėms reikmėms
16
4 pav. Naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pagamintos ir į tinklus patiektos
elektros energijos kiekio dalis bendrame patiektame elektros energijos kiekyje, kartu
nurodant gamintojų skaičių, 2011–2013 metais.
Vertinant 2011–2013 metų elektros gamybos rinkos struktūrą pagal į tinklus patiektą
elektros energijos kiekį, daugiausia elektros energijos į tinklus patiekė
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, tiriamuoju laikotarpiu jos užimama dalis rinkoje svyravo nuo
46,2 iki 46,9 proc. Daugiau nei 1 proc. rinkos pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį
2011 metais užėmė 9, 2012 metais – 8, 2013 metais – 10 rinkos dalyvių.
5 pav. Elektros energijos gamintojų į tinklus patiektos elektros energijos rinkos struktūra,
proc., 2011–2013 m.
2011 metais elektros energijos gamintojų, gaminusių ir į tinklus tiekusių elektros energiją,
tiekimo pajamos siekė 788,1 mln. Lt, 2012 metais pajamos augo 6,3 proc. ir siekė 837,8 mln. Lt,
84,0 82,3 75,6
16,0 17,7 24,4
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Į tinklus patiektas kiekis (proc.)
19 22 23 129
266
1533
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Gamintojų skaičius (vnt.)
46,2 48,1 46,9
14,6
12,5 13,6
8,3 6,8
5,9 1,0
2,3 3,6 3,0
2,6 2,6 4,2 2,0 1,6
2,8 0,9 1,6 0,6 1,3 1,4 1,2 1,1 1,2 1,5 0,9 1,1
2011 m. 2012 m. 2013 m.
AB „Lifosa“
UAB „Energogrupė“
Vydmantai wind park, UAB
UAB „Vėjo gūsis“ ir UAB „Vėjo vatas“
AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“
AB „Achema“ ir UAB „Renerga“
UAB „Šilalės vėjo elektra", UAB „Sūdėnų vėjo elektra“, UAB „Iverneta“, UAB „Naujoji energija“ UAB Kauno termofikacijoselektrinė
UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“
AEI gamintojai Kiti gamintojai
17
2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, elektros energijos gamintojų pajamos didėjo 4,2 proc. ir
siekė 873,3 mln. Lt.
6 pav. Gamintojų gautos elektros energijos pardavimo pajamos, mln. Lt,
ir į tinklą patiektas elektros energijos kiekis, tūkst. MWh, 2011–2013 m.
Vertinant Elektros energijos gamybos rinkos koncentraciją pagal rinkos dalyvių turimų
elektrinių įrengtąją galią bei į tinklą patiektą elektros energijos kiekį, naudotas Herfindalio –
Hiršmano indeksas (toliau – HHI) (angl. Herfindahl-Hirschmann-Index). Jei HHI reikšmė
mažesnė nei 1000, rinkos koncentracijos laipsnis yra nedidelis, jeigu HHI reikšmė svyruoja tarp
1000 ir 1800 – rinkos koncentracijos laipsnis yra vidutinis, jei HHI reikšmė didesnė nei 1800 –
rinkos koncentracijos laipsnis yra didelis. Rinkos koncentracijai nustatyti taip pat naudoti trys
rinkos struktūros rodikliai – C1, C4 ir C10, kurie nurodo vieno, keturių ir dešimties didžiausių
rinkos dalyvių užimamą rinkos dalį (proc.). Jei C1 daugiau kaip 40 proc., rinkoje yra
dominuojančią padėtį užimantis rinkos dalyvis, kitų atveju (t. y. jei C1 mažiau kaip 40 proc.) –
rinkoje nėra dominuojančią padėtį užimančio rinkos dalyvio. Jei C4 yra mažiau nei 40 proc.,
rinkoje yra efektyvi konkurencija, jei C4 daugiau nei 70 proc., tuomet rinka yra labai
koncentruota.
4 lentelė. Konkurencijos intensyvumo rinkoje rodikliai vertinant instaliuotą elektrinių
galią, 2011–2013 m.
Vertinant instaliuotą elektrinių galią (MW)
Rodiklis 2011 m. 2012 m. 2013 m.
HHI 5138,5 5044,8 4835,2
C1 70,6% 70,0% 68,6%
C4 89,1% 87,5% 85,7%
C10 96,2% 95,5% 93,5%
5 lentelė. Konkurencijos intensyvumo rinkoje rodikliai vertinant į tinklus patiektą elektros
energijos kiekį, 2011–2013 m.
Vertinant patiektą elektros energijos kiekį (MWh)
Rodiklis 2011 m. 2012 m. 2013 m.
HHI 3060,9 3410,7 2969,7
C1 46,2% 48,1% 46,9%
C4 73,3% 70,0% 69,9%
C10 83,4% 78,5% 97,5%
788,1 837,8 873,3
4453
4706
4399
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Pajamos (mln. Lt) Patiektas elektros energijos kiekis (tūkst. MWh)
18
2011–2013 metais rinkoje buvo stebimas ženklus elektros energijos gamintojų skaičiaus
augimas, tačiau bendra elektrinių instaliuota galia augo neženkliai, o instaliuotos galios rinkoje
augimui (nuo 4016 MW 2011 m. iki 4347 MW 2013 m.) daugiausia įtakos turėjo rinkos dalyvio
„Lietuvos energijos gamyba“, AB instaliuotos galios padidinimas nuo 2801 iki 2956 MW.
Išaugęs gamintojų skaičius neturėjo ženklios įtakos ir patiekto į tinklą elektros energijos
kiekio pokyčiams (dinamika nuo 4453 MWh 2011 m. iki 4706 MWh 2012 m. ir iki 4399 MWh
2013 m.); patiekto į tinklą elektros energijos kiekio pokyčius iš esmės nulėmė rinkos dalyvio
„Lietuvos energijos gamyba“, AB gamybos apimties svyravimai (dinamika nuo 2057 MWh
2011 m. iki 2262 MWh 2012 m. ir iki 2065 MWh 2013 m.).
Tiriamuoju laikotarpiu rinkoje dominavo vienas asmuo „Lietuvos energijos gamyba“, AB,
ir rinkos koncentracijos lygis išliko labai aukštas.
2.1.3.2. Elektros energijos importo rinkos struktūra
2011 metais grynasis importas7 iš NPS biržoje veikiančių šalių (Latvijos ir Estijos) sudarė
1,1 TWh elektros energijos arba 9,6 proc. šalies poreikio, 2012 metais grynasis importas siekė
1,7 TWh arba 13,7 proc. šalies poreikio, 2013 metais – 3,2 TWh arba 27,2 proc. šalies poreikio.
Grynasis importas iš trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) 2011 metais siekė 5,5 TWh arba
46,4 proc. šalies poreikio, 2012 metais grynasis importas sudarė 4,9 TWh arba 39,9 proc. šalies
poreikio, 2013 metais – 3,5 TWh arba 29,8 proc. Likusią šalies poreikio dalį pagamino Lietuvoje
veikiantys elektros energijos gamintojai, 2011 metais gamybos apimtys siekė 5,2 TWh arba
44,0 proc. šalies poreikio, 2012 metais – 5,7 TWh arba 46,4 proc. šalies poreikio, 2013 metais –
5,1 TWh arba 43,1 proc. šalies poreikio.
7 pav. Elektros energijos vartojimo šaltiniai Lietuvoje, proc., 2011–2013 metai
Šaltinis Komisija.
2011–2013 metų laikotarpiu importas iš NPS šalių (Latvijos ir Estijos) labiausiai augo
II metų ketvirtį (palyginti su I ketvirčiu, augimas vidutiniškai siekė 29,1 proc.), o didžiausias
mažėjimas buvo stebimas III ketvirtį (palyginti su II ketv. – 24,2 proc.). Daugiausia elektros
energijos 2011–2013 metų laikotarpiu buvo importuojama II metų ketvirtį, vidutiniškai
27,4 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais,
7 Grynasis importas – importas minus eksportas.
44,0 46,4 43,1
9,6 13,7
27,2
46,4 39,9
29,8
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Grynasis importas iš Rusijos irBaltarusijos
Grynasis importas iš Latvijos irEstijos
Gamyba šalyje
19
8 pav. Importas iš NPS šalių, GWh, 2011–2013 metais
Šaltinis Komisija.
2011–2013 metų laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) labiausiai
augo IV metų ketvirtį (palyginti su III ketvirčiu, augimas vidutiniškai siekė 12,5 proc.),
o didžiausias mažėjimas buvo stebimas II ketvirtį (palyginti su I ketv. – 23,9 proc.). Daugiausia
elektros energijos 2011–2013 metų laikotarpiu buvo importuojama I metų ketvirtį, vidutiniškai
20,3 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais.
9 pav. Importas iš trečiųjų šalių, GWh, 2011–2013 metais
Šaltinis Komisija.
Vertinant Latvijos elektros energijos rinkos sezoniškumą, pastebima, jog 2011–2013 metų
laikotarpiu išsiskiria II ketvirtis – elektros energijos gamyba viršija šalies elektros suvartojimą.
2011 metais Latvijoje buvo pagaminta 17,7 proc. mažiau elektros nei suvartota, 2012 metais
pagaminta 22,9 proc. mažiau, 2013 metais – 17,7 proc. mažiau. Tačiau 2011 m. II ketv. Latvijoje
pagaminta 20,1 proc. elektros energijos daugiau nei jos buvo suvartota, 2012 metų II ketv.
pagaminta 5,9 proc. daugiau, 2013 metų II ketv. – 10,3 proc. daugiau.
10 pav. Latvijoje faktiškai pagamintas ir suvartotas elektros energijos kiekis, GWh, 2011–
2013 metais
Šaltinis – Latvijos perdavimo sistemos operatorius (Augstsprieguma tīkls), www.ast.lv
750 889 856 912
715
1.163
1.002 980 1.109
1.274
664
843
400
900
1.400
I II III IV I II III IV I II III IV
2011 m. 2012 m. 2013 m.
1.299
1.233
1.472
1.496
1.596
979
1.141 1.296
1.159
871
691
927
400
900
1.400
1.900
I II III IV I II III IV I II III IV
2011 m. 2012 m. 2013 m.
0
500
1.000
1.500
2.000
2.500
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2011 2012 2013
Faktinis suvartojimas Faktiškai pagaminta
20
2011–2013 metų laikotarpiu gamybos apimčių padidėjimą Latvijoje lėmė išaugusios hidro
elektrinių gamybos apimtys. 2011 metų II ketv. hidro elektrinės pagamino 82,5 proc. viso
Latvijoje pagaminto elektros energijos kiekio, kai tuo tarpu kitais ketvirčiais hidro elektrinių
gamybos dalis siekė 32,7 proc., 2012 m. II ketv. hidro elektrinėse buvo pagaminta 88,1 proc.
viso kiekio (50,7 proc. kitais ketvirčiais), 2013 m. II ketv. – 68,4 proc. (29,8 proc. kitais
ketvirčiais). 2011–2013 metų laikotarpių Latvijoje II metų ketvirtį pagaminama vidutiniškai
34,9 proc. elektros energijos daugiau nei kitais metų ketvirčiais.
11 pav. Latvijoje pagamintas elektros energijos kiekis pagal elektrinės tipą, GWh, 2011–
2013 metais
Šaltinis – Latvijos perdavimo sistemos operatorius (Augstsprieguma tīkls), www.ast.lv
2011–2013 metų laikotarpiu Latvijoje II metų ketvirtį išaugo elektros energijos eksportas į
kitas šalis (vidutiniškai 80,2 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais).
12 pav. Importuotas ir eksportuotas elektros energijos kiekis Latvijoje, GWh, 2011–2013
metais
Šaltinis – Latvijos statistikos departamentas (Centrālā statistikas pārvalde) http://data.csb.gov.lv/
161 271 267 227 313
677
1.526
238 369
610
1.512
419
1.070 639
1.463
273
465
1.268
272
415
756
826
142
328
532 1.060
390
686
621
13
8
8
15
15
21
22
24
19 18
15
37
0
500
1.000
1.500
2.000
2.500
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Kitos elektrinės Hidro elektrinės Šiluminės elektrinės Vėjo elektrinės
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Importas Eksportas
21
Turimais 2013 m. liepos – 2014 m. gegužės mėnesių duomenimis, Latvijoje Nord Pool
Spot elektros biržoje parduotas kiekis sudarė nuo 4,4 iki 37,5 proc. viso šalyje eksportuoto
elektros energijos kiekio. Daugiausia elektros energijos NPS biržoje buvo parduota 2014 metų
II ketvirčio mėnesiais.
13 pav. Latvijos elektros energijos eksportas ir pardavimai NPS biržoje, GWh, 2013–2014
metai
Šaltinis – Latvijos statistikos departamentas (Centrālā statistikas pārvalde) data.csb.gov.lv. Nord Pool Spot elektros
birža www.nordpoolspot.com.
Vertinant Estijos elektros energijos rinkos sezoniškumą, ryškesnių tendencijų
2011–2013 metų laikotarpiu nepastebima, elektros energijos gamybą tiesiogiai įtakojo šalies
poreikis. 2011 metais gamyba viršijo suvartojimą vidutiniškai 45,0 proc., 2012 metais –
28,3 proc., 2013 metais – 45,4 proc.
14 pav. Estijoje faktiškai pagamintas ir suvartotas elektros energijos kiekis, GWh,
2011–2013 metais
Šaltinis – Estijos perdavimo sistemos operatorius (Elering) www.elering.ee
23,6 12,4 17,0 17,0 23,6 22,0 59,9
26,4 59,4
148,6
94,4
273 283 244
337 351
273
359
301 340
396
330
Lie.13 Rgp.13 Rgs.13 Spl.13 Lap.13 Grd.13 Sau.14 Vas.14 Kov.14 Bal.14 Geg.14
NPS biržoje Eksportas
0
500
1.000
1.500
2.000
2.500
3.000
3.500
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Faktiškai suvartota Faktiškai pagaminta
22
Estijoje atsinaujinantys energijos ištekliai sudaro mažąją dalį elektros energijos gamybos.
2011–2013 metų ketvirčiais elektros energija, pagaminta vėjo ir hidro elektrinėse, skirtingais
metų ketvirčiais, svyravo nuo 2,4 iki 6,7 proc. viso pagaminto elektros energijos kiekio.
15 pav. Estijoje pagamintas elektros energijos kiekis pagal elektrinės tipą, GWh,
2011–2013 metais
Šaltinis – Estijos perdavimo sistemos operatorius (Elering) www.elering.ee
Estijoje 2011 metais elektros energijos eksportas buvo 3,1 karto didesnis nei importas,
2010 metais – 1,8 karto, 2013 metais – 2,3 karto.
16 pav. Importuotas ir eksportuotas elektros energijos kiekis Estijoje, GWh,
2011–2013 metais
Šaltinis – Estijos perdavimo sistemos operatorius (Elering) www.elering.ee
3.634
2.806 2.830
3.199
2.979
2.552 2.711
3.249
3.658
2.935 3.110
3.017
7
10 5
9
10
13
5
12
8
8
2 7
103
63 65
139
108
83
93
151
121
108
89 211
3.744
2.879 2.899
3.348
3.097
2.648
2.809
3.412
3.787
3.051
3.201 3.235
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Kitose elektrinėse Hidro elektrinėse Vėjo elektrinėse Viso pagaminta
0
200
400
600
800
1.000
1.200
1.400
1.600
1.800
2.000
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2011 m. 2012 m. 2013 m.
Importas Eksportas
23
Estija aktyviai prekiauja Nord Pool Spot elektros biržoje, kurioje skirtingais 2013 metų
mėnesiais prekybos apimtys siekė nuo 74,4 iki 90,7 proc. šalies gamybos apimčių. Tuo tarpu
elektros energijos eksportas į kitas šalis 2013 metų atskirais mėnesiais sudarė nuo 41,1 iki
59,6 proc. šalies gamybos apimčių.
17 pav. Estijos elektros energijos gamyba, eksportas ir pardavimai NPS biržoje, 2013 metai
Šaltinis – Estijos perdavimo sistemos operatorius (Elering) www.elering.ee. Nord Pool Spot elektros birža
www.nordpoolspot.com.
Atsižvelgiant į šiame poskyryje pateiktus išanalizuotus duomenis bei įvertinus grynojo
importo kiekius, matyti, kad Lietuvoje pastaraisiais metais didėja importas iš Latvijos ir Estijos,
tačiau vis dar sudaro tik 27,2 proc. viso elektros energijos suvartojimo šalyje. Iš
Rusijos/Baltarusijos šis kiekis per tiriamąjį laikotarpį atitinkamai sumažėjo nuo 46,4 proc. iki
29,8 proc., o Lietuvoje pagamintas kiekis išliko ganėtinai stabilus ir, 2011–2012 metų
laikotarpiu, vidutiniškai sudarė 44,5 proc. Tad nors elektros energijos grynasis importas sudaro
daugiau nei 50 proc. šalies poreikio, tačiau importo segmentas pastaraisiais metais ganėtinai
tolygiai pasiskirstė – nėra vieno dominuojančio importo koridoriaus, nes dalis elektros
importuojama iš Latvijos/Estijos, bei panaši dalis – iš Rusijos/Baltarusijos, o Lietuvoje
pagamintas kiekis stabilus.
Daugiausia elektros energijos iš NPS šalių (Latvijos, Estijos) 2011–2013 metų laikotarpiu
buvo importuojama II metų ketvirtį, vidutiniškai 27,4 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais,
kadangi 2011–2013 metų laikotarpiu gamybos apimčių padidėjimą Latvijoje lėmė išaugusios
hidro elektrinių gamybos apimtys, kuomet pavasario metu (II metų ketvirtį) hidro elektrinės turi
galimybę pagaminti didžiausią elektros energijos kiekį per visus metus, todėl 2011–2013 metų
laikotarpiu Latvijoje II metų ketvirtį išaugo elektros energijos eksportas į kitas šalis (vidutiniškai
80,2 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais). Visais kitais metų laikotarpiais eksportas yra
ženkliai mažesnis, kadangi kaip ir visi kiti gamintojai, pirmiausia Latvijos gamintojai yra
suinteresuoti dengti savo šalies elektros energijos poreikį, o tik tuomet vykdyti eksportą į kitas
šalis. Vertinant Estijos elektros energijos rinkos sezoniškumą, ryškesnių tendencijų
2011–2013 metų laikotarpiu nepastebima, elektros energijos gamybą tiesiogiai įtakojo šalies
poreikis.
1.330 1.208 1.249
1.050 1.060 942 974
1.097 1.131 1.188
1.101
945
1.190
1.048 1.086
952 933
754 805
901 916 954 873
703 619 598 584 546
632
425 485 507 465 507 479 454
Sau.13 Vas.13 Kov.13 Bal.13 Geg.13 Bir.13 Lie.13 Rgp.13 Rgs.13 Spl.13 Lap.13 Grd.13
Gamyba Pardavimai NPS biržoje Eksportas
24
2.1.4. Įėjimo į rinką barjerai
Įėjimo į rinką barjerai gali būti įvairių formų ir gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dalis
įėjimo į rinką barjerų gali atsirasti nepriklausomai nuo rinkoje veikiančių subjektų veiksmų
(struktūriniai barjerai), kiti – dėl rinkoje veikiančių subjektų veiksmų, kuriais siekiama
apsunkinti įėjimą į rinką naujiems subjektams (strateginiai barjerai)8.
Rinkos tyrime vertinami įėjimo į Elektros energijos gamybos rinką
teisiniai/administraciniai, infrastruktūros kontrolės ir prieigos prie finansinių išteklių struktūriniai
barjerai, taip pat know-how ir vertikalios integracijos strateginiai barjerai.
2.1.4.1. Teisiniai-administraciniai barjerai
Įėjimas į rinką dažnai apribojamas įvairiomis valdžios veiksmų formomis, kurios,
vadovaujantis valdžios institucijų sukurtomis teisės aktų normomis, suformuoja rinkos teisinę
aplinką ir daro įtaką rinkos dalyvių bei ketinančių į šią rinką patekti subjektų veiklai ir elgesiui.
Teisiniai-administraciniai barjerai kyla iš galiojančių bendrai visiems subjektams taikomų
įstatymų, konkretų sektorių reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant techninių taisyklių
reikalavimus. Šių reikalavimų visuma sukuria „kaskadinį“ efektą, kai kiekvienam etapui vykdyti
nuo ketinimo pradėti elektros energijos gamybos veiklą iki realios elektros energijos gamybos
pradžios reikia atlikti tarpinius veiksmus, gauti įvairius leidimus ir pažymas, institucijoms
skirtinguose teisės aktuose įtvirtinami terminai prašymams nagrinėti, leidimams, pažymoms
išduoti, o prireikus, ūkio subjektams numatomas terminas pateiktų dokumentų trūkumams
pašalinti, kitiems tarpiniams veiksmams atlikti, tad teisiniai-administraciniai barjerai sukuria
dvejopus galimus apribojimus: administracinė našta ūkio subjektams ir visų administracinių
procedūrų trukmė, kol asmuo gali realiai pradėti vykdyti gamybos veiklą. Žemiau apžvelgiami
teisės aktų reikalavimai asmeniui, siekiančiam vykdyti gamybos veiklą.
Gamintojams, norint patekti į gamybos rinką, reikia įvertinti ir įvykdyti tam tikrus bendrai
visiems sektoriams taikomus teisinius reikalavimus:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės
aktais, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais
teisės aktais, asmuo, siekiantis statyti, rekonstruoti statinį, privalo gauti statybą leidžiantį
dokumentą (išskyrus išimtinius atvejus), parengti teritorijų planavimo dokumentus, atitikti
techninius reikalavimus, nustatytus Statybų techniniuose reglamentuose (prireikus parengti
techninį projektą). Pastebėtina, jog Statybos įstatyme yra įtvirtinti statybos leidžiančio
dokumento išdavimo terminai (35–10 darbo dienų) ir statinio projekto vertinimo terminai
(45–10 darbo dienų), kurie varijuoja atsižvelgiant į statinio ypatumus.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos
visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, asmuo, statantis,
rekonstruojantis statinius ir planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, išskyrus teisės aktuose nustatytas
išimtis, privalo atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir gauti atitinkamų institucijų
sprendimus. Nuo visų reikiamų duomenų pateikimo atrankos išvada pateikiama per 20 darbo
dienų, suinteresuota visuomenė gali dar 20 darbo dienų teikti savo pastabas dėl atrankos išvados
persvarstymo, galimi kiti tarpiniai terminai.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, subjektai, ketinantys
vykdyti gamybos veiklą, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma vykdyti viešojo
pirkimo procedūras siekiant įsigyti gamybos įrenginius ir kitas reikiamas prekes ar paslaugas
(išskyrus numatytas šiame įstatyme išimtis), privalo atlikti įstatyme įtvirtintus veiksmus ir
8 Įėjimo į rinką barjerai grupuoti remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
dokumentu Policy Roundtables “Barriers to Entry” (2005).
25
reikalavimus. Konkretūs viešojo pirkimo procedūros terminai nėra įtvirtinti, varijuoja
atsižvelgiant į pirkimo apimtį, ar yra pareiškiamų pretenzijų, apskundimo atvejų.
Konkrečiai elektros energetikos sektoriuje asmenims, ketinantiems vykdyti gamybos
veiklą, taikomi šie teisiniai reikalavimai:
1. Asmuo, ketinantis statyti (įrengti) naują energetikos objektą (elektrinę) ar padidinti
esamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią rekonstruodamas ar pakeisdamas
esamus arba statydamas papildomus elektros energijos gamybos įrenginius, ar rekonstruoti
veikiančius elektros energijos gamybos įrenginius, pritaikant juos kitos rūšies kuro (iškastinio
kuro ar atsinaujinančių energijos išteklių) naudojimui, privalo Elektros energetikos įstatymo
16 straipsnyje bei Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse,
patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. spalio 22 d. įsakymu
Nr. 1–212, nustatyta tvarka gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsniu, Veiklos elektros energetikos
sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 38 punktu, leidimus išduodanti institucija – Energetikos
ministerija – per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos
privalo išduoti pareiškėjui leidimą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą.
Jeigu pateikti ne visi reikalingi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų
duomenų ar dokumentų gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos, netikslumams
ištaisyti pareiškėjui suteikiamas papildomas 30 kalendorinių dienų terminas.
2. Vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo
prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, 38 punktu, gamintojas, pageidaujantis prijungti savo
įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų, turi pateikti operatoriui prašymą gauti preliminarias
prijungimo sąlygas, nustatančias rekomenduotinus elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar)
plėtros reikalavimus ir nesuteikiančios teisių bei pareigų operatoriui ar gamintojui. Gamintojas,
gavęs leidimą plėsti gamybos pajėgumus, privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo
sąlygų išdavimo, kuriose nurodoma tiksli leistinoji generuoti galia ir kiti prijungimo duomenys.
Jei statybų sektorių reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą parengti elektrinės prijungimo
techninį projektą, po šio projekto parengimo, pasirašoma su tinklų operatoriumi ir gamintoju
prijungimo paslaugos sutartis, vėliau vykdomi prijungimo darbai.
3. Vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo
prie elektros tinklų tvarkos aprašo 40 punktu, prieš operatoriui prijungiant gamintojo elektros
įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų, gamintojas operatoriui pateikia Valstybinės
energetikos inspekcijos išduotą Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą
(derinimo ir bandymo darbams) ar kito kompetentingo asmens, kuriam suteikta tokia teisė,
išduotą dokumentą, liudijantį apie gamintojui nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu
pagrindu valdomų elektros įrenginių techninės būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, o
operatorius per 5 kalendorines dienas laikinai prijungia gamintojo elektros tinklus prie
operatoriaus elektros tinklų derinimo, bandymo laikotarpiui. Šių bandymų atlikimo reikalavimai
yra nustatyti Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Energetikos
ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211. Operatorius prijungia gamintojo elektros
įrenginius prie elektros tinklų nuolatiniam darbui, kai gamintojas pateikia galutinę Valstybinės
energetikos inspekcijos išduotą Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą ar kito
kompetentingo asmens, kuriam suteikta tokia teisė, išduotą dokumentą, liudijantį apie gamintojui
nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų elektros įrenginių techninės
būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams;
4. Įvykdžius aukščiau nurodytus reikalavimus, gamintojas, vadovaujantis Elektros
energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, privalo kreiptis su prašymu į Energetikos ministeriją
išduoti leidimą gaminti elektros energiją ir pateikti Veiklos elektros energetikos sektoriuje
išdavimo taisyklių 18 punkte nurodytus dokumentus. Vadovaujantis minėtų taisyklių 38 punktu,
leidimas išduodamas per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo
dienos arba pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti leidimą, kuris suteikia
26
gamintojui teisę vykdyti elektros energijos gamybos veiklą leidime nurodytoje konkrečioje
teritorijoje. Jeigu pateikti ne visi reikalingi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas
nuo visų duomenų ar dokumentų gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos,
netikslumams ištaisyti pareiškėjui suteikiamas 30 kalendorinių dienų terminas.
Specialieji reikalavimai bei išimtys siekiant patekti į gamybos rinką numatytos
gamintojams, kurie planuoja gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių bei
siekia pasinaudoti skatinimo priemonėmis, įskaitant fiksuotą tarifą:
1. Pasirašyti su tinklų operatoriumi ketinimų protokolą bei pateikti operatoriui
prievolių įvykdymo užtikrinimą (50 Lt/kWh).
2. Gamintojas, siekiantis gauti skatinimo tarifą, ir planuojantis įrengti elektrinę,
gaminančią elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurios įrengtoji galia didesnė
nei 10 kW, privalo dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, kaip nustatyta
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Šio aukciono organizavimo
tvarką detalizuoja Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai, patvirtinti Komisijos
2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-263 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-229 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo
aukcionų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo įtvirtinami reikalavimai aukciono dalyviams
bei nustatomas dokumentų, kuriuos privalo pateikti aukcionų dalyviai, sąrašas. Aukciono
procedūros trukmė – apie 4 mėnesiai.
3. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnyje numatyta lengvata, jog
leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu gamintojas,
naudojantis atsinaujinančius energijos išteklius, numato plėtoti elektros energijos gamybos
pajėgumus, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik
savo reikmėms ir ūkio poreikiams, tačiau apie planuojamą įrengti 10 kW elektrinę privalo
informuoti tinklų operatorių. Be to, ir leidimas gaminti elektros energiją tokiems gamintojams
išduodamas supaprastinta tvarka, Energetikos ministerijai pateikus Veiklos elektros energetikos
sektoriuje išdavimo taisyklių priede nurodytos formos prašymą ir dokumentus, patvirtinančius,
kad elektros energijos gamybos įrenginiai yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti, taip pat atitinka
jiems taikomų elektros įrenginių saugos techninių reglamentų ir Lietuvos Respublikoje
galiojančių standartų arba kitų Europos Sąjungoje ar tarptautiniu susitarimu patvirtintų standartų
reikalavimus (Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma) ir yra prijungti prie
tinklų operatoriaus elektros tinklų nuolatiniam darbui.
Papildomai pažymėtina, kad asmuo už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos
pajėgumus, leidimo gaminti išdavimą, Energetikos ministerijai privalo sumokėti valstybės
rinkliavą – atitinkamai 100 Lt ir 200 Lt. Taip pat Valstybinei energetikos inspekcijai prie
Energetikos ministerijos mokama valstybės rinkliava už darbuotojų paruošimą ir susijusių
dokumentų išdavimą: energetikos objektus ir įrenginius statančio ir (ar) eksploatuojančio
darbuotojo atestavimas – 24 Lt, energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestato ar šio dokumento
dublikato išdavimas – 5 Lt, energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato išdavimas pagal
ūkio subjekte dirbančių darbuotojų skaičių svyruoja nuo 29 Lt iki 670 Lt, energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklos atestato pakeitimas – 160 Lt. Valstybės rinkliavos tvarką ir dydžius
reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios
rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. Asmeniui, kuris ketina vystyti
gamybos veiklą ir gauti už tai pajamų, šių rinkliavų dydžiai visgi nėra dideli, todėl nesukuria
realaus įėjimo į rinką barjero.
Vertinant teisės aktų, reglamentuojančių gamintojo įėjimo į rinką etapus, skaičių,
pažymėtina, kad asmuo, siekiantis verstis gamybos veikla, privalo vadovautis bent
13 pagrindinių teisės aktų įtvirtintais reikalavimais. Pagrindiniai teisės aktai: Elektros
energetikos įstatymas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Statybos įstatymas,
Teritorijų planavimo įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Statybos techninis reglamentas
27
STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, Viešųjų pirkimų įstatymas, Veiklos elektros
energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų
elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas, Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir
jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.
liepos 4 d. nutarimu Nr. 810, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti
skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d.
nutarimu Nr. 827, Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai.
Vertinant praktinę šių barjerų reikšmę pažymėtina, kad atsižvelgiant į išduodamų elektros
energijos gamybos leidimų skaičiaus pokyčius, aukščiau nurodytas barjeras nėra žymus: 2011 m.
buvo išduoti 69 gamybos leidimai, 2012 m. – 246 gamybos leidimai, 2013 m. – 1761 gamybos
leidimas. Tačiau reikia įvertinti tai, jog 99,7 procentų šių leidimų, yra išduoti gamintojams,
ketinantiems gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (ypač saulės šviesos
elektrinėms).
6 lentelė. Gamybos leidimų skaičiaus dinamika
Laikotarpis,
metais
Gamybos leidimų skaičius, vnt.
Atsinaujinantys energijos
ištekliai VISO
AEI leidimų dalis,
proc. VISO
iš jų, saulės šviesos
elektrinės
2010 14 0 19 73,7
2011 62 31 69 89,9
2012 237 217 246 96,3
2013 1755 1699 1761 99,7
Vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo, siekdamas pradėti vystyti elektros
energijos gamybos veiklą, be konkrečių reikalavimų, susijusių su veiklos pradžiai reikalingų
leidimų ir kitų dokumentų pateikimu, jų išdavimu bei terminais, privalo įvertinti ir jau įėjus į
gamybos rinką taikomus teisės aktų reikalavimus. Todėl prie teisinių-administracinių barjerų
priskirtini teisės aktų reikalavimai, kurie būtų taikomi gamintojui, faktiškai pradėjusiam vykdyti
elektros energijos gamybos veiklą, kaip sukeliantys papildomą administracinę naštą gamintojui.
Šiame Rinkos tyrime nagrinėsime teisės aktų reikalavimus, susijusius su mokestiniais
reikalavimais, aplinkosauginiais reikalavimais, paramos schemos taikymu (iš asmenų, kurie šia
parama gali pasinaudoti, ir asmenų, kuriems ši parama nebūtų taikoma, atžvilgiu), bei įvertinant
gamintojo galimybes laisvai realizuoti (parduoti) pagamintą elektros energiją.
2.1.4.1.1. Mokestiniai reikalavimai.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtintas
mokesčių, kuriuos centralizuotai surenka Valstybinė mokesčių inspekcija, sąrašas. Gamintojams
gali būti taikomi šie mokesčiai:
- PVM mokestis. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsniu,
Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už
tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu
bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma
per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 155 tūkst. litų. Taip pat yra numatyta savanoriško
registravimosi PVM mokėtojais galimybė tais atvejais, kai minėtos registravimosi ribos
neviršijamos. Visais kitais atvejais gamintojui tektų registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM
mokestį, kuris šiuo metu yra 21 proc. (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 32 d.). Tačiau
PVM mokestį sumoka vartotojas (žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str.), todėl
gamintojui PVM mokėjimas nesudaro finansinių nuostolių, išskyrus administracinę naštą
28
registruojantis PVM mokėtoju. Be to, dalis gamintojų neprivalo registruotis PVM mokėtojais, jei
jų metinė pajamų suma nesudaro 155 tūkst. Lt.
- Gyventojų pajamų mokestis. Šiuo mokesčiu apmokestinamas bet kuris pajamas
gaunantis Lietuvos Respublikos gyventojas – fizinis asmuo. Paprastai taikomas
15 procentų pajamų mokesčio tarifas (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo 6 str.).
- Nekilnojamojo turto mokestis. Šį mokestį privalo mokėti Lietuvos ir užsienio fiziniai ir
juridiniai asmenys (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str.), o nekilnojamajam turtui gali
būti taikomas nuo 0,3 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (6 str. 1 d.).
- Žemės mokestis. Vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsniais, mokestį
moka žemės savininkas – fizinis ir juridinis asmuo, o mokesčio tarifas varijuoja nuo 0,01
procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Tad jei žemės sklypo, ant kurio statoma
elektrinė, savininkas būtų gamintojas, privalėtų šį mokestį mokėti. Jei ne, tokiu atveju
gamintojas patirtų žemės sklypo nuomos išlaidas.
- Mokestis už aplinkos teršimą. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
4 straipsniu, mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (šio Rinkos tyrimo atveju –
elektros energijos gamybos įrenginių) moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys,
kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką
normatyvai. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu bei Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir
kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 ir 2 priedais,
pateikiamos veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar stacionariam ūkinės veiklos objektui reikia
turėti leidimą pagal reikalavimus, numatytus šiems įrenginiams energetikos sektoriuje: Kurą
deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW, Naftos ir
dujų perdirbimo įrenginiai, kokso krosnys, anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.
Taigi, mokestį už aplinkos teršimą turi mokėti tie gamintojai, kurių gamybos įrenginiai patenka į
aukščiau išvardytas grupes. Pastebėtina, kad asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą
patvirtinančius dokumentus, už išmetamą į atmosferą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės
leidime ar taršos leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą, nuo mokesčio už
aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių atleidžiami (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
5 str. 4 d.). Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir
teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai, pagrindinių teršalų sąrašas, tarifai ir
koeficientai už juos pateikiami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 ir 2 priedėliuose.
Mokesčių dydis svyruoja nuo 360 Lt/t iki 13 311 Lt/t, neįskaičius mokestinės dalies už teršalų
grupę ar taikomo koeficiento. Šis mokestis glaudžiai susijęs su Prekybos taršos leidimais
schema, kuri bus aptariama vėliau.
- Privalomo sveikatos draudimo įmokos. Šias įmokas privalo mokėti nuo Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos
socialinio draudimo įmokos, visi juridiniai asmenys ir jų filialai bei atstovybės, taip pat fiziniai
asmenys, už dirbančius asmenis, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla. Mokesčio
dydis svyruoja nuo 3 iki 9 procentų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo
17 str.), tad asmuo, besiverčiantis gamybos veikla privalės šį mokestį mokėti.
- Pelno mokestis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 ir
5 straipsniais, šį mokestį moka užsienio ir Lietuvos Respublikos asmenys nuo Lietuvos
Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir
ne Lietuvos Respublikoje (pastaruoju atveju, kai veikla prasideda Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos
teritorijoje, pajamų). Paprastai pelno mokesčio dydis sudaro 15 proc. Numatytas 5 proc. pelno
mokesčio dydis asmenims, kurių pajamos neviršija 1 mln. Lt, o darbuotojų skaičius neviršija
10 žmonių. Tad gamintojas privalėtų mokėti pelno mokestį atsižvelgiant į gamintojo veiklos
aprėptį.
29
-Valstybės socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 4 ir 7 straipsniais, Valstybinio socialinio draudimo įmokas
apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo sąskaitą darbdaviai – valstybinio
socialinio draudimo įmokų mokėtojai (draudėjai). Valstybinio socialinio draudimo įmokų
draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie
privalo apskaičiuoti, išskaityti ir mokėti į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą iš
apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Asmenys,
vykdantys individualią veiklą, įmokas sumoka patys. Konkretūs įmokų dydžiai nustatomi
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo
įstatymu patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2011 metams: draudėjų
bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos
draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) –
30,8 procento, priėmus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių
patvirtinimo įstatymą šis tarifas liko nepakitęs. 2013 m. ir 2014 m. šis mokestis sudarė 27,8 proc.
(Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų rodiklių patvirtinimo
įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų
rodiklių patvirtinimo įstatymas).
Apibendrinant pastebėtina, kad gamintojas, vykdydamas veiklą gali mokėti iki 8 skirtingų
mokesčių, kurie apskaičiuojami nuo asmens gautinų pajamų iš nurodytos veiklos ir jas
gamintojas turi apmokėti išskaičiuojant iš darbuotojo atlyginimo, tačiau šie mokesčiai, vertinant
6 lentelėje išduotų leidimų gaminti skaičių, nesudaro ribojimo, kurį būtų galima traktuoti kaip
įėjimo į rinką barjerą.
2.1.4.1.2. Aplinkosauginiai reikalavimai.
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. 2003 metų spalio 13 dieną buvo priimta
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EC, nustatanti prekybos šiltnamio efektą
sukeliančių dujų išmetimo apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2003 L 275, p. 32) (toliau – ATL direktyva),
įtvirtinanti Europos Sąjungos Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (toliau –
ATL sistema). ATL sistema yra pagrindinė Europos Sąjungos Klimato kaitos programos
priemonė, skirta sumažinti klimato kaitos padarinius mažinant industrinių anglies dvideginio
ekvivalento emisijų kiekį ekonominėmis priemonėmis, skatinančiomis asmenis įvertinti poreikį
modernizuoti turimus įrenginius užuot pirkus brangius apyvartinius taršos leidimus, į rinką
įeinantiems asmenims kyla paskata pakeisti savo elgesio modelį ir apsvarstyti kitas, mažiau
anglies dvideginio emisijų išmetančių įrenginių, įsigijimo alternatyvas.
Pagal ATL direktyvą nė vienos ES valstybės nustatytų ūkio šakų įmonė negali vykdyti
veiklos, susijusios su anglies dvideginio emisijomis, nepateikusi atitinkamo kiekio apyvartinių
taršos leidimų. Apyvartiniai taršos leidimai įmonėms yra nemokamai paskirstomi kiekvienos
šalies įpareigotos institucijos. Trūkstamą apyvartinių taršos leidimų kiekį įmonės gali nusipirkti
aukcionuose, biržose bei tiesiogiai iš kitų įmonių, turinčių apyvartinių taršos leidimų perteklių.
Neįsigijus pakankamo kiekio apyvartinių taršos leidimų, įmonės turės mokėti 40 eurų/t
(CO2 emisijų) baudą.
Anglies dvideginio emisija susidaro deginant bet kokį kurą ir priklauso tik nuo sudeginto
kuro kiekio ir rūšies, bet ne nuo degiklių kokybės ar filtrų, galinčių mažinti kitų, „klasikinių“
teršalų kiekius. Didžiausia tarša gaunasi deginant mazutą, orimulsiją, akmens anglį ir durpes.
Gamtinių dujų tarša šiuo atžvilgiu yra maždaug 30 proc. mažesnė, o atsinaujinantys energijos
ištekliai (šiaudai, mediena, kt.) laikomi neutraliu CO2 atžvilgiu kuru.
Lietuvos skirtingų šilumos gamybos įmonių tarša vienam generuotos šilumos vienetui
pagal 2002 metų statistiką svyravo nuo 25 kg CO2/MWh iki 370 kg CO2/MWh, o vidurkis buvo
30
apie 193 kg/MWh. Dar didesnė tarša yra kurą deginančių elektros energiją generuojančių
įmonių9.
Įmonės, planuojančios investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą arba į
efektyvesnį energijos vartojimą, gali būti pačios suinteresuotos dalyvauti apyvartinių taršos
leidimų prekybos sistemoje, nes pajamos iš parduodamo apyvartinių taršos leidimų pertekliaus
leidžia greičiau atsipirkti investicijoms. Kaip nurodoma Europos Komisijos 2011 m.
lapkričio 12 d. pranešime KOM(2012)652 dėl Europos anglies dvideginio rinkos 2012 metais10
,
apyvartinių taršos leidimų kaina mažėja. Pažymėtina, kad šiuo metu ATL kaina formuojasi apie
4,60 EUR/t CO211
.
Taigi, elektros energijos gamybos sektoriuje į rinką įeinantiems asmenims, be kitų faktorių,
svarbu įvertinti ir ATL sistemos kontekste, kokį gamybos įrenginį ekonomiškiau pasirinkti –
konvencinį, kuris išmeta CO2 emisijas, ar įrenginį, kuris elektros energiją gamina naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius.
Pastebėtina, kad naujų konvencinių įrenginių techniniai sprendimai orientuojami mažinti
CO2 emisijų išmetimą į atmosferą, o nuo ATL schemos veikimo pradžios Lietuvoje buvo
pastebima tendencija, kad nemokamų ATL paskiriama daugiau, nei jų išnaudojama. Aplinkos
apsaugos agentūros duomenimis,12
2010 m. nemokamų ATL paskirta 8 155 470, o išnaudota
6 393 952, 2011 m. nemokamų ATL priskirta – 803 7268, o išnaudota – 5 606 375; tačiau
2013 m. nemokamų ATL priskirta – 6 532 876, o išnaudota – 7 464 155. Pagal Nacionalinės
šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose pateikiamus duomenis, pastebima
tendencija, kad senos statybos elektrinės išmeta daugiau CO2 emisijų, nei gauna nemokamų
ATL. Naujoms elektrinėms ATL sistema dabartinėje reguliacinėje stadijoje netraktuotina kaip
įėjimo į rinką barjeras atsižvelgiant į ATL kainą bei išduodamų nemokamų ATL skaičių, tačiau
ateityje, jei ATL kaina augs, o nemokamų ATL skaičius sumažės iki 0, ATL schema gali tapti
realiu įėjimo į rinką barjeru.
Kilmės garantijos. Kaip viena iš aplinkosauginių reikalavimų išvestinė priemonė yra
elektros energijos kilmės garantijų išdavimo sistema, kylanti iš 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos
Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių
energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (OL 2001 L 283, p. 33),
numatančios, jog turi būti skatinamas elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių
vartojimas bei siekiant palengvinti prekybą elektra, pagaminta iš atsinaujinančios energijos
šaltinių, ir padidinti skaidrumą bei informuotumą vartotojui pasirenkant elektrą, pagamintą iš
neatsinaujinančios ar atsinaujinančios energijos šaltinių, yra reikalinga elektros energijos kilmės
garantija, taikoma visoms elektros, pagamintos iš atsinaujinančios energijos šaltinių, formoms.
Vadovaujantis Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,
kilmės garantijų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m.
spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-346, kilmės garantijų reikalavimas privalomas asmenims,
gaminantiems elektros energiją elektrinėje, naudojančioje atsinaujinančius energijos išteklius,
taip pat asmenims, perkantiems ir (ar) parduodantiems iš atsinaujinančių energijos išteklių
pagamintą elektros energiją, skirstomųjų tinklų operatoriams ir perdavimo sistemos operatoriui.
2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/8/EB dėl
termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir
iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB (OL 2004 L 52, p. 50), nustatyta, kad siekiant padidinti
skaidrumą, vartotojui renkantis tarp termofikacijos būdu pagamintos elektros energijos ir
pagamintosios kitais būdais, būtina užtikrinti, kad, remiantis suderintomis atskaitinėmis
9 http://www.laaif.lt/index.php?3452888233
10 http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/reform/docs/com_2012_652_en.pdf
11 Duomenys apibendrinti vertinant Europos energetikos biržos EEX 2014 m. sausio mėn. pateiktą informaciją,
šaltinis: http://www.eex.com/en/Market%20Data/Trading%20Data/Emission%20Rights. 12
Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita (2012, 2013 m. ataskaitos) www.gamta.lt
31
reikšmėmis, būtų galima garantuoti didelio naudingumo termofikacijos kilmę bei atitinkamai
įtvirtinamas kilmės garantijų išdavimo mechanizmas. Elektros energijos gamintojams,
gaminantiems elektros energiją kogeneracijos proceso metu ir norintiems įgyti kilmės
pažymėjimus, bei elektros perdavimo sistemos operatoriui taikomos Elektros energijos,
pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijų pažymėjimų
išdavimo taisyklės, patvirtintos Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1–216.
Kilmės garantijų išdavimas netraktuotinas kaip realaus įėjimo į rinką barjeras, nes ši
kilmės garantijų išdavimo procedūra tampa priemone, kuria įrodoma pagamintos elektros
energijos kilmė ir už kurią gamintojui suteikiama parama. Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių
energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalimi, fiksuotas tarifas taikomas tik tai iš atsinaujinančių
energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka suteikta kilmės
garantija. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas termofikacinėms elektrinėms – vadovaujantis
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos
aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu
Nr. 916 (toliau – VIAP aprašas) 7.2 punktu, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau –
VIAP) lėšos išmokamos, jeigu šie gamintojai tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir
sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą
galima laikyti efektyvia, o nustatant, ar jų bendra šilumos ir elektros energijos gamyba laikytina
efektyvia, atsižvelgiama į kilmės pažymėjimus, išduotus vadovaujantis Elektros energijos,
pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų
išdavimo taisyklėmis.
2.1.4.1.3. Paramos schemos.
2.1.4.1.3.1. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų rėmimo schema
Siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos
strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų
įgyvendinimą, Vyriausybė, vadovaudamasi energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus
reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, gali nustatyti VIAP sąrašą (Elektros energetikos
įstatymo 74 straipsnio 1 dalis). Elektros energetikos sektoriuje VIAP schemos funkcionavimas
paremtas lėšų surinkimo ir perskirstymo principu, kurį, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais
atlieka VIAP lėšų administratorius. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. VIAP lėšų
administratoriaus funkcijas vykdė LITGRID AB, o Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu
Nr. 1338 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų
administratoriaus paskyrimo“ BALTPOOL UAB paskirtas VIAP lėšų administratoriumi, kuris
perėmė visas VIAP administratoriaus funkcijas, teises bei pareigas.
Pažymėtina, kad VIAP schemoje didžiąja dalimi dalyvauja privatūs asmenys, t. y. tiek
VIAP lėšų mokėtojai, tiek gavėjai gali būti ir yra iš esmės privatūs asmenys, VIAP lėšų
mokėtojai – gyventojai ir įmonės, sumokančios VIAP kainą per elektros energijos tarifą arba
elektros energijos gamintojai, gaminantys ir vartojantys elektros energiją savo reikmėms. VIAP
lėšų surinkimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 (toliau – VIAP lėšų administravimo
aprašas). VIAP lėšų gavėjai yra privataus kapitalo energetikos įmonės, gaminančios elektros
energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, bendro elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo
elektrinėse režimu, ar tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti ir tiekiančios savo pagamintą
elektros energiją į tinklus, taip pat VIAP lėšos gali būti skirtos ir strateginiams projektams
įgyvendinti. Detalus VIAP sąrašas pateikiamas Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje bei
VIAP aprašo 7 punkte:
- elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir jos
balansavimas;
32
- elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir
šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas
ir sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą
galima laikyti efektyvia;
- elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti
būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;
- elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla
būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;
- elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos
darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;
- strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo
didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar)
sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros
energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
- energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo
veikla;
- atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie elektros tinklų;
- elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar)
rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą.
Konkretus VIAP teikėjų sąrašas nustatytas VIAP aprašo 8 punkte:
- elektros energijos gamintojai, elektros energijai gaminti naudojantys atsinaujinančius
energijos išteklius;
- Vyriausybės nustatyti gamintojai, kuriems pavesta teikti VIAP aprašo
7.2–7.4 punktuose nustatytas VIAP (pagal kasmet nustatomas kvotas), t. y. elektros energijos
gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo
elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks
kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti
efektyvia; elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti
būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti; elektros energetikos sistemos rezervų
užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui
užtikrinti;
- Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, jos įgyvendinimo plane ar
programose ir (ar) Vyriausybės nutarime nustatyti asmenys, kuriems pavesta teikti VIAP aprašo
7.5 ir 7.6 punktuose nustatytas VIAP, t. y. elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai
svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei
nepriklausomybei užtikrinti, plėtra, strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių
su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros
energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su
kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
- asmenys, teikiantys iš valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo
nutraukimo fondo finansuojamas VIAP aprašo 7.7 punkte nustatytas VIAP, t. y. energetikos
objektų darbo saugumo užtikrinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla;
- perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, teikiantys VIAP aprašo 7.8 ir
7.9 punktuose nustatytas VIAP, t. y. atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie
elektros tinklų, elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir
(ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą,
ir balansuojantys elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis VIAP aprašo 19 punktu, VIAP surenkamos iš asmenų už
jų faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį (taip pat ir už asmenų, gaunančių elektros energiją
tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energijos kiekį). Tačiau vadovaujantis VIAP aprašo
20 punktu, VIAP nerenkamos iš gamintojų už:
33
- naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti
suvartotą elektros energijos kiekį (taip pat ir už asmenų (kurie gali būti ir gamintojai), gaunančių
elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energijos kiekį);
- elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti,
o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse už
elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui
užtikrinti.
Taip pat dalis VIAP lėšų (už elektros energijos gamybą termofikaciniu režimu
kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia
šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą
šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia; elektros energijos gamybą
nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo
saugumui užtikrinti) nerenkama iš asmenų už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros
energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir suvartotą elektros energiją (taip pat
ir už asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energiją)
(VIAP aprašo 21 punktas).
18 pav. Grafinis VIAP schemos atvaizdavimas
Apibendrinant VIAP schemoje dalyvaujančių subjektų ratą, pažymėtina, kad VIAP
schema teikiama parama, susijusi su gamybos sektoriumi, šia apimtimi: AEI gamintojams,
termofikacinėms elektrinėms, konkrečiai nustatytoms elektrinėms, naujų strateginių gamybos
pajėgumų statybai. Todėl susidaro situacija, kad 97 proc. Lietuvoje veikiančių gamintojų yra iš
dalies ar pilna gamybos apimtimi remiami per VIAP schemą (remtina elektros energija 2011–
2013 metais sudarė 52–54 proc. pagamintos ir 61–65 proc. į tinklus patiektos elektros energijos
kiekio). Kitaip tariant, absoliuti dauguma gamintojų gamybos segmente yra reguliuojama, o
Nustato VIAP sąrašą ir apimtį
Nustato VIAP biudžetą ir VIAP kainą
Vartotojai, prijungti
prie PSO tinklo
Vartotojai, prijungti
prie STO tinklo
PSO
STO
VIAP administratorius
VIAP tiekėjai
Moka VIAP
Perduoda VIAP
Paskirsto VIAP
34
paramą suteikia Lietuvos vartotojai, kurie moka VIAP dedamąją prie galutinės elektros energijos
kainos.
Pastebėtina, kad keitėsi subjektai, kuriems priskirta kompetencija nustatyti remtinos
elektros energijos gamybos apimtį ir gamintojų sąrašą, kurie vykdo elektros energijos gamybą
termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse,
taip pat kurie gamina elektros energiją elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, taip pat
keitėsi šių apimčių ir sąrašo nustatymo terminai: 2009–2012 m. vadovaujantis VIAP aprašo
(galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 1-215
„Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) 16 punktu,
Energetikos ministerija iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. privalėjo nustatyti remtinos gamybos
apimtis ir sąrašą, o nuo 2013 m. šią apimtį ir sąrašą, vadovaujantis VIAP aprašo 11 punktu,
Energetikos ministerijos teikimu nustato Vyriausybė iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.
Pažymėtina, kad 2009–2013 m. laikotarpiu Energetikos ministerija, vertindama pateiktus
gamintojų, vykdančių elektros energijos gamybą termofikaciniu režimu, prašymus, vadovavosi
Energetikos ministro 2009 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1–219 patvirtintomis Elektros energijos
supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklėmis, 2012–2013 m. šiomis
taisyklėmis vadovaujasi Energetikos ministerija teikdama gamybos apimčių projektą
Vyriausybei, kol Vyriausybė nėra patvirtinusi Remtinos elektros energijos gamybos apimties
nustatymo tvarkos aprašo. 2009–2011 m. Elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti būtinas
pagaminti remtinos elektros energijos kiekis buvo nustatomas vadovaujantis perdavimo sistemos
operatoriaus parengta ir, suderinus su Energetikos ministerija, patvirtinta elektros energetikos
sistemos patikimumo reikalavimų atitikimo vertinimo tvarka, atsižvelgiant į energetikos sistemai
būtiną elektros energijos gamybos poreikį (VIAP aprašo 16.1 p.1), nuo 2012 m. – perdavimo
sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kiek energetikos sistemai būtina gaminti elektros
energijos, reaktyviosios galios rezervą, sistemos atstatymo galimybę sistemai nustojus veikti
(totalinė avarija), sistemos statinį ir dinaminį stabilumą avarijų atvejais ir kitus energetikos
sistemos saugumui ir stabilumui svarbius veiksnius, ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių
metų liepos 15 d. privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pateikti informaciją apie ateinantiems
metams elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti reikalingus elektros energijos gamintojus
ir jiems būtinus pagaminti elektros energijos kiekius (VIAP aprašo 10.2 p.), tačiau Vyriausybės
tvarka nėra patvirtinta.
Taip pat pastebėtina, kad nors VIAP aprašo 16 punkte (dabar 11 punkte) yra nustatyti
konkretūs gamintojų sąrašo ir gamybos apimčių nustatymo terminai, realiai šie sprendimai buvo
priimami vėlesniais terminais: 2010 metams – Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d.
įsakymas Nr. 1–227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos
apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais
nustatymo“. Paminėtini pakeitimai – Energetikos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu
Nr. 1–266 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo
Nr. 1–227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis,
sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“
pakeitimo“ papildyta, jog elektros energijos gamybos apimtis yra remiama ir tais atvejais, kai
pagaminta elektros energija, skirta Lietuvos Respublikos vartotojų elektros energijos poreikiams
tenkinti, pagal sudarytas sutartis yra parduodama elektrinių pasirinktoms perdavimo sistemos
operatoriaus licencijas turinčioms įmonėms. Taip pat Energetikos ministro 2010 m. vasario 26 d.
įsakymu Nr. 1–60 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d.
įsakymo Nr. 1–227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos
apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“
pakeitimo“ buvo padidinta AB „Panevėžio energija“ Panevėžio termofikacinei elektrinei
2010 metams skirta remtinos gamybos apimtis nuo 96,1 iki 146,1 mln. kWh; 2011 metams –
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 1–285
„Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir
remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2011 metais bei prognozių nustatymo“;
35
2012 metams – Energetikos ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1–256 „Dėl elektrinių,
kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros
energijos gamybos apimties ir masto 2012 metais bei prognozių nustatymo“, 2013 metams –
Vyriausybė 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams
nustatymo“ nustatė VIAP teikėjų sąrašą ir remtinos gamybos apimtis. Remtinos elektros
energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti apimtis 2013-iesiems
metams Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1538 „Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams
nustatymo“ pakeitimo“ buvo sumažinta, nuo 1530 GWh iki 900 GWh; 2014 metams –
Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1051 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metams
nustatymo“.
Apibendrinant pastebėtina, kad nei anksčiau galiojusio VIAP aprašo redakcijoje, nei šiuo
metu galiojančiame VIAP apraše nėra pakankamai detalizuojama, kokiais aiškiais reikalavimais
ir kriterijais vadovaujantis anksčiau Energetikos ministerija, o dabar – Vyriausybė, nustato
gamybos apimčių dydį ir gamintojų sąrašą. Be to, gamybos apimtys ir gamintojų sąrašas
nustatomas kasmet, vėlesniais, nei teisės aktuose nustatyta, terminais, dydžiai ir gamintojai
keičiasi, todėl tokia teisinė situacija padidina neapibrėžtumą gamintojams planuojant savo
sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje, prognozuojantis, ar gamintojai gaus paramą per VIAP
schemą, ar ne. Ši problematika plačiau nagrinėjama šios Ataskaitos 2.1.5 poskyryje.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų atveju bendras
skatinimo kvotų dydis pagal atskirus atsinaujinančių energijos išteklių segmentus (saulės, vėjo,
biomasės, hidro energijos) yra įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu – Atsinaujinančių išteklių
energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, skatinimo kvotų dydžius pasiekti numatyta iki
2020 metų. Šiuo atveju, vertinant įstatymo priėmimo procedūrų kompleksiškumą ir trukmę, bei
subjektų, dalyvaujančių šiame teisėkūros procese skaičių (ministerijos, Vyriausybė, kitos
institucijos ir suinteresuotų asmenų grupės (asociacijos ir pan. grupės), svarstymai Seimo
komitetuose), įstatyminis reglamentavimas sukuria stabilesnę ir skaidresnę teisinę aplinką, taip
pat didesnį teisinį tikrumą13
. Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo procedūros
trumpesnės, subjektų, dalyvaujančių teisės akto rengimo procese, ratas yra siauresnis, todėl tai
sukuria galimybę dažniau keisti įgyvendinamąjį teisės aktą, o kartu ir sukurti dinamiškesnę,
nestabilesnę teisinę aplinką, iš to atsirandantį nepakankamą teisinį tikrumą rinkos dalyviams.
Vertinant iš gamintojų – VIAP teikėjų – perspektyvos, VIAP schema traktuotina kaip
paskata dalyvauti gamybos rinkoje. Tačiau ne visi rinkoje veikiantys gamintojai yra ir gali būti
VIAP teikėjai, todėl per VIAP schemą yra sukuriamos nevienodos sąlygos veikti gamybos
rinkoje, kai VIAP teikėjams užtikrinamas patirtų sąnaudų kompensavimas – tai reiškia, pastovios
pajamos, o kiti gamintojai, kuriems VIAP schema netaikoma, turi konkuruoti su tais gamintojais,
kurie teikia VIAP paslaugas.
2.1.4.1.3.2. Europos Sąjungos parama
Kaip viena iš paramos priemonių yra Europos Sąjungos paramos programos ir kiti
Europos Sąjungos finansiniai instrumentai (Sanglaudos fondas, Europos socialinės paramos
fondas, Europos regioninės plėtros fondas, Europos investicijų bankas), kuriuos įtvirtina Europos
13
Teisėkūros procesą reglamentuoja atskirų sektorių įstatymai, nustatantys subjektų teisėkūros iniciatyvos teisę,
procedūrinis reglamentavimas detalizuojamas Teisėkūros pagrindų įstatyme, Seimo statute, Vyriausybės darbo
reglamente, Ministerijų darbo reglamentuose.
36
Sąjungos sutartis (174–178 straipsniai) bei atskirus fondus ir paramos programas
reglamentuojantys reglamentai.
Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas
numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į
infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su
periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių
konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.
Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia
užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą,
mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.
Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos
projektams.14
Lietuvoje iš Europos Sąjungos lėšų, buvo finansuojama Lietuvos elektrinės investicija į
kombinuoto ciklo bloką, kurios bendra suma siekė 1 295,2 mln. Lt, iš jų ES parama –
580,79 mln. Lt, investicija į Alytaus kogeneracinę jėgainę siekė 86,21 mln. Lt, iš jų ES parama –
18 mln. Lt, investicija į Šiaulių kogeneracinę jėgainę siekė 105,97 mln. Lt, iš jų ES parama –
18 mln. Lt, investicija į Utenos termofikacinę elektrinę siekė 31 mln. Lt, iš jų ES parama siekė
50 proc.
Dalis gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, yra pasinaudoję
parama gamybos įrenginių statybai, elektrinių parkams įkurti, esamiems įrenginiams
modernizuoti ir naujoms technologijoms įdiegti. Komisijos duomenimis15
, iki Atsinaujinančių
išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo 2011 m. gegužės 24 d. 16 tokių gamintojų yra
pasinaudoję parama pagal „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Atsinaujinančių energijos
išteklių panaudojimas energijos gamybai“, taip pat 41 gamintojas ES parama pasinaudojo po
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos priemonės: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas). Šias priemones administruoja Nacionalinė mokėjimų
agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsteigta
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) administruoja Europos
Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšas. Kaip įgyvendinančioji institucija ES paramos
administravimo struktūroje Lietuvoje, LVPA administruoja ES paramos lėšas, skirtas Lietuvos
verslo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, turizmo ir energetikos sektoriams plėtoti.
Energetikos sektoriuje LVPA vykdė „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos
gamybai“ priemonės įgyvendinimą, pagal šią priemonę paramą gavo 53 projektai, iš jų – 44
paraiškos skirtos energetikos projektams vystyti, kurie ES paramą gavo biokuro katilinių statybai
arba rekonstrukcijai16
.
Pažymėtina, kad dauguma gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius,
gauna paramą superkant elektros energiją už nustatytą fiksuotą tarifo dydį, o tai leidžia būti
konkurencingesniems rinkoje. Kita vertus, gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos
išteklius, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 15 dalimi,
42 straipsnio 3 dalimi, kurie yra pasinaudoję ES ar kita, minėto įstatymo 41 straipsnyje nurodyta
parama, negali būti skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms
veikloms būtų taikomas dvigubas finansavimas, t. y. įtvirtintas dvigubo finansavimo draudimas.
Kadangi ES fondų parama gali pasinaudoti tiek konvencinius, tiek atsinaujinančius
energijos išteklius naudojančius įrenginius eksploatuojantys gamintojai, nes ES parama
orientuota ne į konkrečias gamintojų grupes, o siekiamus tikslus – naujų modernių technologijų
diegimas, taršos mažinimas ir kiti prioritetai, ES parama pranašumų nesuteikia nė vienai šių
gamintojų grupei, todėl netraktuotina kaip įėjimo į rinką barjeras kuriai nors gamintojų grupei.
14
Informacijos šaltinis: www.esparama.lt 15
www.regula.lt -> Atsinaujinantys ištekliai -> Gamintojų sąrašai 16
Šaltinis: http://www.esparama.lt/susije-paraiskos?priem_id=000bdd538000119d
37
2.1.4.1.3.3. Nacionalinė parama smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai
Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi
nustatyta, kad finansinė parama smulkiajam ir vidutiniam verslui gali būti teikiama naudojant
šias priemones: lengvatinių paskolų teikimas, labai mažų paskolų teikimas, dalinis ar visiškas
palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas, tam
tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo
(registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti.
Atitinkamai Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkiojo ir
vidutinio verslo plėtros“ įsteigė garantijų instituciją – uždarąją akcinę bendrovę „Investicijų ir
verslo garantijos“ (toliau – Invega), kuri teikia garantijas, kuriomis Lietuvos Respublikos ir
užsienio valstybių kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms užtikrinamas
smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams suteiktų paskolų dalies grąžinimas, naujos (nenaudotos)
gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse
nustatytos kainos dalies sumokėjimas. Šios bendrovės suteikta garantija užtikrina paskolos dalies
grąžinimą ar finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos dalies sumokėjimą
proporcingai prisiimtai atsakomybei. Bendrovės atsakomybės limitas paskolos garantijos atveju
gali būti iki 80 procentų paskolos sumos, o finansinės nuomos (lizingo) garantijos atveju – iki
60 procentų naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių
finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos. Bendrovei visiškai ar iš dalies
neįvykdžius suteiktose garantijose numatytų įsipareigojimų kredito įstaigoms ir finansinės
nuomos (lizingo) bendrovėms, kurių įvykdymą garantavo valstybė, šiuos įsipareigojimus įvykdo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat Invega administruoja lengvatinių paskolų smulkiojo
ir vidutinio verslo subjektams teikimą, investuoja rizikos kapitalą į smulkiojo ir vidutinio verslo
subjektus ir (arba) valstybės turtą į kolektyvinio investavimo subjektus, administruoja šias
investicijas, administruoja dalinį palūkanų kompensavimą smulkiojo ir vidutinio verslo
subjektams, vykdo teisės aktais nustatytas funkcijas Europos Sąjungos struktūrinės paramos
naudojimo srityje, įgyvendina finansinės inžinerijos priemones, įgyvendina kitas verslo subjektų
skatinimo ir finansinės paramos priemones.
Šiomis priemonėmis gali pasinaudoti visi gamintojai, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio
verslo subjektų apibrėžtį, todėl Invegos teikiamos paslaugos savo paslaugų apimtimi gali
palengvinti įėjimą į gamybos rinką, skatinti naujų gamybos įrenginių statybą ir įėjimo į rinką
barjero savybių neturi, vertinant tų gamintojų (didžiųjų, kurie turi finansinių išteklių ir galimybę
palankiau pasiskolinti), kurie tokia parama pasinaudoti negali, atžvilgiu.
2.1.4.1.4. Dažna teisės aktų kaita
Kaip vienas iš administracinių-teisinių barjerų traktuotini ir dažni teisinės aplinkos
pokyčiai, dėl kurių ūkio subjektams, potencialiems gamintojams gali tapti sunkiau orientuotis jų
veiklą reglamentuojančių teisės aktų sukurtoje verslo aplinkoje, daryti įtaką jų verslo planams
sprendžiant, ar vystyti tolesnę veiklą ar vykdyti/nevykdyti veiklos plėtrą.
Žymiausi pokyčiai elektros energijos gamybos sektoriuje pastebėtini atsinaujinančių
išteklių energetikos segmente. 2011 m gegužės 24 d. įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių
energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios paramos schemos taikymo apimtį (skatinimo
kvotas) bei momentą (nuo leidimo gaminti ar nuo leidimo plėtoti), buvo kelis kartus koreguotos
2013 metais. 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių
energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
įgyvendinimo įstatymu sutrumpintas saulės šviesos elektrinių vystytojams išduotų leidimų plėtoti
galiojimo terminas iki 2013 m. liepos 1 d., išskyrus galimybę pratęsti leidimus, jei įvykdyta ne
mažiau 50 proc. projektui įgyvendinti numatytų investicijų bei numatyta galimybė kreiptis į
specialią komisiją dėl išlaidų kompensavimo, jei elektrinės nespėjama pasistatyti iki 2013 m.
38
liepos 1 d. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, fiksuoto tarifo dydis
fiksuojamas nebe nuo leidimo plėtoti, bet nuo leidimo gaminti išdavimo dienos. Dėl šių
pakeitimų didelė dalis asmenų, ketinusių vystyti elektros energijos gamybą naudojant saulės
šviesos elektrines, kreipėsi į teismus teikdami ieškinius prieš Valstybę dėl teisėtų lūkesčių
pažeidimo.
2013 m. liepos 20 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymui, biokuro elektrinėms
skiriama skatinimo kvota sumažinta nuo buvusių 355 MW iki 105 MW – dėl to buvo sustabdytos
skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų procedūros, nes šis kvotos dydis šiuo metu jau yra
pasiektas.
Šie teisės aktų pokyčiai rodo, jog įstatymo leidėjas vertina teisinės aplinkos poveikį
asmenų elgesiui, bendrą socioekonominį poveikį valstybei ir prireikus gali nedelsiant keisti
teisinį reglamentavimą, dėl kurio ūkio subjektams įvertinus visas savo veiklos naudas ir rizikas,
gali tekti koreguoti savo verslo modelį, todėl teisės aktų kaitos rizika yra nuolatinė. Pastebėtina,
jog 54 gamintojai (4,4 proc. visų apklaustų gamintojų) Anketose kaip įėjimo į rinką barjerą
akcentavo dažnus atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų
pokyčius.
Apibendrinant teisinių-administracinių barjerų analizę, darytina išvada – visiems
gamintojams taikomi vienodi įėjimo į rinką teisiniai-administraciniai barjerai. Tačiau asmeniui,
siekiančiam verstis elektros energijos gamybos veikla, reikia atlikti daugelį administracinių
procedūrų, kurios reglamentuojamos skirtinguose teisės aktuose (bendruosiuose,
specialiuosiuose), ir kurios ilgai trunka (kol bus pradėta eksploatuoti elektrinė, gali trukti
2–3 metus), tačiau gamintojams iš veiklos teikiamos naudos nusveria administracinės naštos,
ilgų terminų keliamus nepatogumus – tą parodo išduotų leidimų plėtrai bei leidimų gaminti
skaičius per pastaruosius trejus metus. Kita vertus, Lietuvos Respublikos elektros energijos
gamybos rinkos specifika, kai 67 proc. sudaro importuota elektros energija, o likusi dalis
(69 proc.) remiama, lemia tai, kad didelę įtaką gamintojų elgesiui daro teisinis paramos schemų
(atsinaujinančių energijos išteklių, termofikacinių elektrinių, sistemos saugumui ir rezervams
užtikrinti, kurie remiami per VIAP) reglamentavimas ir jų galimi pokyčiai (pvz., skatinimo ar
supirkimo kvotų mažinimas arba didinimas), pastarasis veiksnys (t. y. paramos schemos
pokyčiai) gali būti traktuotinas kaip realus įėjimo į rinką barjeras. Tačiau atsinaujinančių
energijos išteklių gamintojų atžvilgiu skatinimo kvotų dydis įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu,
todėl suponuoja santykinai retesnius teisinio reglamentavimo pokyčius. O kai kuriems
konvenciniams gamintojams (termofikacinėms elektrinėms, sistemos saugumui ir rezervams
užtikrinti naudojamoms elektrinėms) skatinimo kvotų apimtis nustatoma Vyriausybės lygmeniu
(anksčiau – ministro) dažnai vėlesniais, nei VIAP administravimo apraše įtvirtinta, terminais ir
keičiasi kasmet. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pakankamai aiškių ir objektyvių
kriterijų, kuriais vadovaujantis Vyriausybė (anksčiau – ministras) turėtų nustatyti tokios kvotos
poreikį ir atitinkamai dydį.
2.1.4.2. Infrastruktūros barjerai
Apibrėžiant infrastruktūros barjero sąvoką šiame tyrime, svarbu pažymėti, jog tam, kad
būtų užtikrinti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, infrastruktūrai sukurti reikia ne tik nemažos
apimties finansinių išteklių, bet ir turėti galimybę pasinaudoti tinklais, t. y. laisvai perduoti
elektros energiją bei efektyviai išnaudoti esamą bei kuriamą infrastruktūrą, taip pat turėti
galimybę išvengti techninių, eksploatacinių bei technologinių ribojimų. 1) Esama šalies tinklų
sistema bei galimybė pasinaudoti tinklais, 2) prijungimo galimybės, 3) tinklų išnaudojimo
efektyvumo poveikis, 4) įrenginių pajėgumai bei tarnavimo laikotarpis – visi išvardinti faktoriai
39
lemia įėjimo į rinką galimybes bei gali būti apibrėžti kaip galimi įėjimo į rinką infrastruktūros
barjerai.
2.1.4.2.1. Esama šalies tinklų sistema bei galimybė pasinaudoti tinklais
Nagrinėjant galimybę pasinaudoti tinklais, t. y. laisvai perduoti elektros energiją, svarbu
pažymėti, kad visi Lietuvos Respublikoje esantys elektros energijos perdavimo arba skirstomieji
tinklai yra nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdomi tinklų operatorių, kuriems,
vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, išduodamos licencijos, kai jie
turi pakankamai technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų, leidžiančių tinkamai vykdyti
licencijuojamos veiklos sąlygas. Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje, jog
elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklos licencijose nurodoma
teritorija, kurioje asmenys turi išskirtines licencijoje nurodytos veiklos vykdymo teises ir
pareigas. 2013 m. elektros energijos skirstomuosius tinklus valdė skirstomųjų tinklų operatorius
AB LESTO (toliau – STO), taip pat skirstymo paslaugą teikė 5 skirstomųjų tinklų operatoriai –
AB ,,Achema“, AB ,,Akmenės cementas“, UAB ,,E-tinklas“, UAB ,,Korelita“, AB ,,Lifosa“,
kurie nuosavybės teise valdo skirstomuosius tinklus, buvusius pramonės gamyklų teritorijoje.
Perdavimo tinklus Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdo perdavimo sistemos
operatorius LITGRID AB (toliau – PSO). Pažymėtina, jog elektros energijos gamintojas, norintis
gaminti ir į tinklus teikti elektros energiją, turi disponuoti tam tikra infrastuktūra ir būti
prisijungęs prie perdavimo arba skirstomojo elektros tinklo. Vadovaujantis Elektros energetikos
įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi, skirstomųjų tinklų operatorius privalo prijungti vartotojų ir
gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie
skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas.
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, elektros energijos
vartotojų įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai
skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako
prijungti prie skirstomųjų tinklų gamintojo ar vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų
operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų
elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos
Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, 37 punkte minėta
įstatymo nuostata patikslinama nurodant, kad gamintojo, kurio elektros įrenginių galia mažesnė
kaip 6 MW, elektros įrenginiai jungiami tik prie skirstomojo tinklo; jeigu gamintojo elektros
įrenginių galia lygi ar didesnė kaip 6 MW, elektros įrenginiai jungiami prie perdavimo tinklo
arba skirstomojo tinklo, jeigu leidžia skirstomojo tinklo techninės galimybės. Atsižvelgiant į tai,
kas išdėstyta, bei vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, elektros energijos
gamintojas, norėdamas gaminti ir į tinklus tiekti elektros energiją, privalo būti prisijungęs prie
perdavimo arba skirstomojo elektros tinklo, o skirstomųjų tinklų operatoriai privalo prijungti
gamintojų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų. Išimtis yra prisijungimas prie perdavimo
tinklų, kai elektros energijos gamintojų įrenginiai prijungiami tik tuo atveju, jei skirstomųjų
tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie
skirstomųjų tinklų gamintojo įrenginius.
Apibendrinant galima teigti, jog nors visi skirstomieji bei perdavimo tinklai yra
nuosavybės teise valdomi atskirų bendrovių, elektros energijos gamintojai gali bei privalo būti
prijungti prie skirstomųjų tinklų, o tai leidžia laisvai persiųsti elektros energiją visuose
skirstomuosiuose tinkluose, kartu neleidžiant riboti pralaidumų Lietuvos Respublikoje
esančiuose tinkluose. Pabrėžtina, jog elektros energijos gamintojai, kurių elektros įrenginių galia
didesnė nei 6 MW, turi galimybę būti prijungti prie perdavimo tinklų.
Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau minėti 2013 m. skirstymo paslaugą teikę 5 (penki)
skirstomųjų tinklų operatoriai nuosavybės teise valdo skirstomuosius tinklus, buvusius pramonės
gamyklų teritorijoje (toliau – lokalieji tinklai), todėl, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo
39 straipsnio 6 punktu, privalo prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius
40
skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje. Tačiau vertinant tai, jog gamintojai
norėdami prisijungti prie šių tinklų turi būti skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje,
susiduriama su techninio pajėgumo problema, kai galimybė prijungti gamintojus prie lokaliųjų
tinklų yra, tačiau dėl nedidelės apimties valdomų tinklų, ji išlieka labai ribota.
Tokia esamų šalies tinklų sistema suteikia visiems gamintojams galimybę pasinaudoti
tinklais bei laisvai persiųsti elektros energiją Lietuvos teritorijoje.
2.1.4.2.2. Prijungimo galimybės
Kaip vienas iš infrastruktūrinių ribojimų, galintis lemti gamintojo apsisprendimą mažinti
arba didinti gamybos įrenginio galią, yra prijungimo prie elektros tinklų kaštai. Lyginant
prijungimo prie elektros tinklų kaštus (įskaitant kaštus, prijungiant gamintojus, naudojančius
atsinaujinančius energijos išteklius), svarbu pažymėti, jog 2011 m. prijungimo prie elektros
tinklų suma, tenkanti vienam prijungtam MW, sudarė 38,7 tūkst. Lt, 2012 m. – 87,0 tūkst. Lt,
2013 m. I pusmečio duomenimis – 177,24 tūkst. Lt. Gamintojų mokama prijungimo prie tinklų
suma 2011 m. sudarė 23,7 tūkst. Lt/MW, 2012 m. – 42,1 tūkst. Lt/MW, 2013 m. I pusmetį –
19,1 tūkst. Lt/MW.
Gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip
pat galioja teisės aktai, kuriuose nustatytas elektrinių prijungimo prie energetikos tinklų ar
sistemų išlaidų kompensavimo mechanizmas. 40 proc. prijungimo kaštų kompensavimas,
remiantis Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai,
gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo 12 punktu buvo taikomas iki 2011 metų gruodžio
31 d. Nuo 2012 metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja prijungimo kaštų kompensavimo tvarka,
apibrėžta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią
prijungimo kaštai, priklausomai nuo elektrinės galingumo, buvo kompensuojami nuo 60 iki
100 proc. (nuo 2013 m. vasario 1 d. – nuo 60 iki 80 proc.).
7 lentelė. Gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių,
mokama elektrinės prijungimo prie elektros tinklų dalis, proc.
Galiojimo laikotarpis Elektrinės galingumas,
kW
Gamintojų mokama prijungimo dalis, nuo
visos prijungimo sumos, proc.
Iki 2011-12-31 Visoms elektrinėms 60
nuo 2012-01-01 iki
2013-01-31
iki 30 0
nuo 30 iki 350 20
nuo 350 40
nuo 2013-02-01 iki 350 20
nuo 350 40
Prijungimo prie elektros tinklų suma, tenkanti vienam prijungtam MW nuo 2011 m. iki
2013 m. didėjo 78,2 proc., tačiau gamintojų mokama prijungimo prie tinklų minėtu laikotarpiu
sumažėjo 19,4 proc., todėl manytina, kad toks prijungimo prie elektros tinklų kaštų pasikeitimas
suteikia galimybę gamintojams didinti gamybos įrenginio galią bei taip plėtoti gamybos
infrastruktūrą. Prijungimo kaštų kompensavimo tvarka taip pat skatina gamintojus, gaminančius
elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, plėtoti infrastuktūrą bei investuoti į
didesnes gamybos apimtis.
2.1.4.2.3. Tinklų išnaudojimo efektyvumo poveikis
Neefektyviai išnaudoti tinklai – taip pat vienas iš infrastruktūros barjerų, kuris reikalauja
didesnių investicijų iš gamintojų, kai nepanaudojus esamų laisvų galių, reikalingi statyti nauji
41
įrenginiai prijungimui, taip neefektyviai vykdant elektros energetikos plėtrą. Atsižvelgiant į
elektros energijos perdavimo ir skirstomųjų tinklų ruožus, elektros energiją generuojančių
šaltinių ar kitų elektros įrenginių galimų prijungimų vietas, panaudotas bei laisvas galias
330/110/10 kV transformatorinėse pastotėse, gamintojai turi galimybę efektyviau planuoti savo
prisijungimus bei mažinti nebūtinas plėtros išlaidas. Vertinant leistinosios naudoti galios
panaudojimo efektyvumą jungiantis prie skirstomųjų tinklų, svarbu pažymėti, jog šis
efektyvumas pastaruosius 4 metus išliko beveik panašus pagal vidutinės ir žemos įtampos lygius.
Vartotojų leistinoji naudoti galia tolygiai mažėjo vidutinės įtampos tinkluose, o žemos įtampos
tinkluose efektyvumo lygis 1 proc. didesnis nei 2008 metų lygis dėl didėjančio naujų vartotojų
elektros įrenginių prijungimo. Nuo 2009 metų vidutinės įtampos tinkluose leistinosios naudoti
galios išnaudojimas išaugo 4,6 procentiniais punktais, t. y. nuo 21,3 proc. iki 25,9 proc., o žemos
įtampos tinkluose – nuo 9,9 proc. iki 11,1 proc.17
2.1.4.2.4. Įrenginių pajėgumai bei tarnavimo laikotarpis
Disponuojama elektros energijos galia yra vienas iš rodiklių, vertinant elektros energijos
infrastruktūrą, kuomet gamintojo įrenginiai jau yra prijungti prie skirstymo/perdavimo tinklų.
Gamintojų investicijos į infrastruktūrą yra būtinos užtikrinti teisės aktuose nustatytus
reikalavimus, todėl infrastruktūrai sukurti bei panaudoti reikalingi nemažos apimties finansiniai
ištekliai. Investicijos į infrastruktūrą yra būtinos užtikrinti energijos tiekimą bei vidaus rinkos
funkcionavimą, todėl nepakankamai lėšų arba nepakankamos investicijos sukuria dar vieną
infrastruktūrinį barjerą. Skirtingų jėgainių tipų savininkai, priklausomai nuo jėgainės tipo,
skirtingai paskirsto savo investicijas į infrastruktūrą, tačiau nors jėgainių galios labai skiriasi,
vidutinės investicijos į skirtingas technologijas svyruoja nuo 3,8 mln. Lt/MW, iki
9,9 mln. Lt/MW, nepriklausomai nuo instaliuotos galios. 8 lentelėje pateikiami investicijų į
elektros energijos jėgaines dydžiai.
8 lentelė. Elektros energijos jėgainių vidutinės investicijos, 2012 metai
Jėgainės tipas Galia Vidutinės investicijos,
mln. Lt/MW
Saulės jėgainė 0,03 MW 5,1
Vėjo jėgainė 10 MW 6,6
Hidroelektrinė 5 MW 9,9
Biomasės jėgainė 20 MW 8,4
Iškastinio kuro kogeneracinė jėgainė 250 MW, 6,6
40 MW 8,3
Gamtinių dujų kogeneracinė jėgainė 100 MW 3,8 Šaltiniai: Komisija; http://www.biogas-netzeinspeisung.at/anlagenbeispiele/ruemlang.html; Cogeneration, or
Combined Heat and Power (CHP), EU SETIS // http://setis.ec.europa.eu/newsroom-items-folder/cogeneration-of-
heat-and-power-technology-information-sheet/?searchterm=cogeneration%20chp
Skirtingų technologijų tarnavimo laikotarpis arba naudingo eksploatavimo laikotarpis taip
pat priklauso nuo atskirų technologijų ir yra šis: saulės jėgainės – 20 m., vėjo jėgainės – 20 m.,
hidroelektrinės – 28 m., biomasės jėgainės – 15 m.18, iškastinio kuro kogeneracinės jėgainės –
16 m., gamtinių dujų kogeneracinės jėgainės – 16 m.19
Toks skirtingų technologijų tarnavimo
17
Komisijos Elektros skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. pažymos ,,Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo
paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“
2 punktas. 18
http://old.regula.lt/lt/teises-aktai/teises-aktu-projektai/Viesosios%20konsultacijos%20dokumentas-
ataskaita_20111220__%20(3).pdf 19
Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m.
liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (excel priedas).
42
laikotarpis taip pat gali lemti apsisprendimą, į kurią technologiją investuoti, tačiau pirmiausiai tai
lemia reikalinga investicijai suma bei instaliuotoji galia, t. y. būsimosios jėgainės dydžio ir
reikalingos investicijos santykis.
Apibendrinant infrastruktūros barjerų analizę, darytina išvada – visi gamintojai turi lygias
sąlygas pasinaudoti tinklais, t.y. bent jau teisiniai-administraciniai barjerai neriboja galimybės
naudotis tinklais, nors ir reikia atlikti daugelį administracinių procedūrų prieš pradedant vykdyti
gamybos veiklą. Išimtis taikoma gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių
energijos išteklių, kuriems taikomos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytos
prisijungimo lengvatos bei galioja teisės aktai, kuriuose nustatytas elektrinių prijungimo prie
energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimo mechanizmas. Toks gamintojų, gaminančių
elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimas sudaro nelygiavertes sąlygas
kitų gamintojų atžvilgiu, juos diskriminuojant, tačiau žinant, jog techninis tinklų pajėgumas yra
neišnaudojamas, t. y. leistinosios naudoti galios išnaudojimas nuo 2009 m. augo tik iki 5 proc.
Toks gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas
nesudaro prastesnių sąlygų kitiems asmenims efektyviai pasinaudoti tinklais.
2.1.4.3. Prieigos prie finansinių išteklių barjeras
Anketose pateikdami nuomonę apie didžiausias esamas ar galinčias atsirasti kliūtis
veiklai vykdyti, prieigos prie finansinių išteklių barjerą mini tik pavieniai respondentai, teigdami,
kad investicijoms nėra valstybės skirtų dotacijų, o įrengti jėgainę vien savomis lėšomis
neapsimoka. Komisija 2013 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R2-3563 kreipėsi į UAB „Invega“ ir
Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašydama pateikti informaciją apie elektros energijos
gamybos veiklai lengvatinėmis sąlygomis išduotų paskolų sumą ir vidutines palūkanų normas.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013 m. gruodžio 13 d. raštu
Nr. ((3.131-06)-5K-1326636)-6K-1310419 informavo, kad per 2011–2013 m. nebuvo
lengvatinėmis sąlygomis išduotų paskolų elektros energijos gamybos veiklai.
Remiantis Respondentų Anketose pateikta informacija, 2011 m. buvo investuota
645,7 mln. Lt, 2012 m. investicijos siekė 542 mln. Lt (lengvatinių paskolų suma UAB „Invega“
pateiktais duomenimis 2011–2012 m. sudarė 12,86 mln. Lt (1,1 proc. nuo 2011–2011 m.
investicijų sumos), 2013 m. investicijų suma sudaro 223 mln. Lt (lengvatinių paskolų suma per
2013 m. (iki rugsėjo 30 d.) sudarė 1,696 mln. Lt), t. y. lengvatinių paskolų dalis bendroje
investicijų struktūroje nėra žymi. Respondentų pateiktais duomenimis, nuosavomis lėšomis
finansuojama 50 proc. investicijų, skolintomis – 47 proc., valstybės dotacijomis, subsidijomis bei
ES fondų parama – apie 3 proc. investicijų.
Svertinė palūkanų norma elektros energijos gamybai išduotoms paskoloms
UAB „Invega“ administruojamose lengvatinių paskolų priemonėse, apskaičiuota remiantis
UAB „Invega“ pateiktais duomenimis, 2011–2012 m. siekė 2,25 proc., 2013 m. I pusmetį –
3,56 proc., 2013 m. (duomenys iki rugsėjo 30 d.) - 3,61 proc.
Lietuvos banko viešai skelbiamais duomenimis, vidutinės naujų paskolų, išduodamų
nefinansinėms korporacijoms (neišskiriant ekonominių veiklų) ilgesniam nei 1 m. paskolų
palūkanų normų duomenimis, 2011–2012 m. vidutinė palūkanų norma siekė 6,4 proc. 2013 m. –
5,6 proc.
Atsižvelgiant į elektros energijos gamintojų skaičiaus dinamiką, pateiktą
2.1.4.1 poskyryje, gamintojų atliktų investicijų dydį, palūkanų normas, lengvatinių paskolų dalį
bei remiantis Respondentų Anketose pateiktais atsakymais, prieigos prie finansinių išteklių
barjeras įėjimo į elektros energijos gamybos rinką etape nėra stebimas. Vis tik atkeiptinas
dėmesys, kad ryškus gamintojų skaičiaus augimas stebimas atsinaujinančių srityje ir būtent po
to, kai buvo patvirtintas AIEĮ bei nustatyti skatinantys tarifai pagal AIEĮ reikalavimus, o šį faktą
sistemiškai vertinant kartu su paskolų apimtimis indikuojama, kad įstatymu garantuotos
43
finansinės subsidijos per VIAP schemą pasitarnauja kaip tam tikras garantas kredito įstaigoms,
priimant sprendimus dėl gamybos pajėgumų finansavimo.
2.1.5. Strateginiai barjerai
2.1.5.1. Praktinė patirtis (know-how) ir vertikali įmonių integracija
Rinkoje veikiantys gamintojai yra pakankamai susipažinę su pačia rinka, jos veikimo
principais bei tendencijomis, taip pat žino teisinę bazę, reglamentuojančią šią rinką, kurioje
asmuo veikia, taip pat įėjimo į rinką pagrindinius reikalavimus, barjerus, turi praktinės patirties,
žinių bei gamybinių-technologinių įgūdžių. Tokie gamintojai, turintys praktinę patirtį, esant
palankiai atitinkamos rinkos (šiuo atveju gamybos) situacijai, gali steigti dukterines įmones ar
kitas valdymo ryšiais susijusias įmones, kurios vykdytų elektros energijos gamybos veiklą.
Minėtų žinių ir gebėjimų visuma tokiam gamintojui sukuria pranašumą palyginti su kitais
gamintojais, kurie pirmą kartą ketina įeiti į rinką, atžvilgiu, ir yra viena iš strateginių barjerų
priemonių. Taip pat kuo ilgiau rinkoje veikia gamintojas, tuo jo patirtis ir rinkos pokyčių
suvokimas gali būti platesnis ir sukurti konkurencinį pranašumą kitų gamintojų, kurie neturi
tokios patirties rinkoje, atžvilgiu bei apriboti jų galimybes vykdyti veiklą rinkoje. Praktinę patirtį
turinčios įmonės gali kurti efektyvesnes veiklos strategijas rinkoje jau veikiančioms savo
įmonėms, taip pat kurti naujas – dukterines įmones, ar įsigyti konkurentų įmonių akcijų ir tokiu
būdu daryti įtaką įmonių valdymui.
Ar gamintojas turi strateginį pranašumą, vertintina nustatant laikotarpį, kurį gamintojas
veikia rinkoje, gamintojo dydį (vertinant ir susijusias įmones) bei įmonės vykdomas veiklos sritis
(ne tik gamybos aspektu).
Vertinant laikotarpį, kurį gamintojas veikia rinkoje, pirmiausia pastebėtina, kad visi dabar
veikiantys gamintojai turi šį pranašumą prieš naujus į rinką bandančius įeiti gamintojus, kurie
nėra susiję sąsajų ryšiais, bet šis pranašumas yra pastebimas visose srityse ir visuose sektoriuose,
tai natūralus rinkos veikimo principas ir pats savaime, be kitų strateginio barjero dalių negali būti
traktuojamas kaip esminis ir darantis įtaką naujų gamintojų įėjimui į gamybos rinką. Tarpusavyje
veikiantys gamintojai taip pat turi nevienodus strateginius pranašumus veiklos trukmės aspektu
pagal tai, kiek ilgai ir kokia apimtimi veikia rinkoje, tačiau šio tyrimo kontekste, kai vertinami
įėjimo į rinką ribojimai, veikiančių gamintojų strateginiai tarpusavio pranašumai nenagrinėjami.
Vertikaliai integruota įmonė gali turėti pranašumų kitų gamintojų atžvilgiu dėl aukščiau
minėtos praktinės patirties arba dėl to, jog keliais lygiais veikiančios įmonės gali optimizuoti
savo kaštus bei lengviau realizuoti savo veiklos produktą. Gamybos rinkoje vertikaliai integruota
įmonė, kuri vykdo gamybos ir tiekimo veiklą, turi pranašumą prieš kitus gamintojus ta dalimi,
jog tokios įmonės pagaminta elektros energija gali būti užtikrintai realizuojama per jos padalinį –
tiekimo įmonę. Šio Rinkos tyrimo kontekste pažymėtina, jog analizuojamoje geografinėje
teritorijoje plačios apimties vertikalios integracijos įmonė yra Lietuvos energija, AB, kuri valdo
elektros energijos gamybos, tiekimo įmones, taip pat techninio aptarnavimo įmones ir elektros
energijos skirstymo operatorių. Detali vertikalios integracijos schema pateikiama
2.1.2 poskyryje (1 schema). Be to, dalis gamintojų20
turi leidimus vykdyti nepriklausomo
elektros energijos tiekimo veiklą. Tokiu būdu taip pat tampa lengviau realizuoti pagamintą
elektros energiją palyginti su tais gamintojais, kurie turi ieškoti galimybių parduoti elektros
energiją kitais būdais. Papildomai pastebėtina, kad didžiausių Lietuvos gamintojų (pagal
instaliuotą galią) sąsajumo ryšiai pateikiami Ataskaitos 2.1.2 poskyryje.
Taip pat viena iš elektros energetikos sektoriuje veikiančių įmonių, kuri susijusi plačiais
vertikalios integracijos ryšiais yra AB, „INTER RAO Lietuva“, vykdanti nepriklausomo tiekimo
veiklą Lietuvoje, bet priklausanti tarptautinio masto įmonių grupei INTER RAO UES, kuri per
vertikalios integracijos struktūrą valdo gamybos, tiekimo veiklą vykdančias įmones, skirstymo
20
AB ,,Achema“, AB ,,Panevėžio energija“, UAB ,,Vilniaus energija“.
44
operatorius, inžinerines ir kitas įmones (11 schema). AB, „INTER RAO Lietuva“ valdo elektros
energijos gamintoją Vydmantai wind park, UAB, valdančią 30 MW vėjo jėgainių parką.
11 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė INTER RAO UES įmonių grupėje.
Šaltinis: www.interrao.ru, www.interrao.lt (žiūrėta: 2014-02-08).
INTER RAO UES
27,63 %
RusHydro
Group
VEB Norilsk
Nickel
Group
INTER
RAO
Capital
Minorities FGC UES
Group
Rosnefteg
az Group
Elektros energijos gamyba
Mažmeninė prekyba
Tiekimas/
prekyba – eksportas
Valdomi skirstomieji
tinklai
Kitos inžinerijos, techninio
aptarnavimo, inovacijų veiklą
vykdančios įmonės
Gamyba Rusijoje
LLC INTER RAO –
Elektros įrenginių
JSC INTER RAO - elektros įrenginiai
- Cherepetskaya TPP - Dzhubginskaya TPP
- Gusinoozerskaya TPP - Iriklinskaya TPP - Ivanovskie CCGT
- Kaliningradskaya TPP-2 - Kashirskaya TPP
- Kharanorskaya TPP - Kostromskaya TPP
- Nizhnevartovskaya TPP - Pechorskaya TPP - Permskaya TPP
- Severo – Zapadnaya TPP - Sochinskaya TPP
- Urengoyskaya TPP - Verkhnetagilskaya TPP - Yuzhnouralskaya TPP
JSC TGK-11 - Omsko filialas
- Tomsko filialas
LLC Bashkir gamybos
kompanija
LLC Bashkir šilumos tiekimo
kompanija
Gamyba užsienyje
- CJSC Moldova TPP - LLC Mtkvari Energy - JSC Khrami HPP-1 - JSC Khrami HPP-2
- CJSC HrazTES (Razdan TPP)
- JSC Ekibastuz TPP-2 - Trakya Elektrik A.S.
Garantinis tiekimas
- JSC Mosenergosbyt - JSC Petersburg power supply
company - LLC Energy Holding - JSC Saratovenergo
- JSC Altayenergosbyt (Altai power supply company)
- LLC INTER RAO – Orel Power Supply Company
- JSC Tambov power supply company
- JSC Tomskenergosbyt
- LLC RN-Energo - LLC RT – Energy
trading - JSC Industrial
Energy
- JSC Telasi - CJSC Power
grids of Armenia
LLC INTER RAO
Engineering
- LLC Quartz – New Technologies
- Joint venture with GE and Russian Technologies SC
- Joint venture with WorleyParsons
INTER RAO Energy
Efficiency Center
LLC QUARTZ Group
AB INTER RAO Lietuva
JSC INTER RAO EESTI
JSC INTER RAO LATVIA
UAB Vydmantai wind park
IRL Polska Sp. z o.o.
18,57 % 16,65 % 13,93 % 13,21 % 5,11 % 4,92 %
100 %
45
Be to, kaip viena iš papildomų priežasčių, galinti sukurti konkurencinį pranašumą
gamybos įmonėms, yra tai, ar šias įmones valdo valstybė. Valstybė gali būti suinteresuota
vykdyti protekcionistinę politiką savo valdomų įmonių atžvilgiu, nes šios įmonės generuodamos
didesnį pelną gali dividendų pavidalu išmokėti daugiau piniginių lėšų į Valstybės biudžetą, o tuo
valstybė yra natūraliai suinteresuota. Gamybos tyrimo aspektu yra viena valstybės valdoma
įmonė Lietuvos energija, UAB ir atitinkamai gamybos veiklą vykdanti vertikalios integracijos
įmonė „Lietuvos energijos gamyba“, AB, kurių kontrolė priklauso valstybei (100 proc. akcijų
valdo Finansų ministerija) (1 schema). Pastebėtina, kad aukščiau analizuoti teisiniai-
administraciniai bei techniniai ir finansiniai aspektai taikomi visiems gamintojams, valstybės
įmonėms nesukuriant išskirtinių sąlygų. Bet kartu atkreiptinas dėmesys, kad
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, padalinys Lietuvos elektrinė teikia VIAP aprašo 7.3 punkte
nurodytą paslaugą – gamina elektros energiją, būtiną elektros energijos tiekimo saugumui
užtikrinti, kuriai Vyriausybė pagal Ataskaitos 2.1.4.1.3.1 poskyryje pateiktą VIAP schemos
teisinę analizę nustato remtinos gamybos apimtį nesant pakankamai aiškių ir objektyvių
gamybos apimčių nustatymo kriterijų. Nesant aiškios gamybos apimčių nustatymo tvarkos, šis
teisinis neapibrėžtumas gali sukurti prielaidas Valstybei, siekiant didesnių dividendų konkrečiais
ataskaitiniais metais, varijuoti tiekimo saugumui užtikrinti skirtų apimčių dydžiais, ypač jei būtų
nuspręsta pereiti nuo subsidijų išmokėjimo už patiektą į tinklą kiekį schemos prie anksčiau
buvusios subsidijų už nustatytą pagaminti kiekį schemos.
Taip pat pastebėtina, kad iš 1215 asmenų, turinčių leidimą gaminti elektros energiją, yra
nustatytos 59 susijusių asmenų grupės, kuriose vienu ar kitu būdu (vertikali integracija, valdymo
ryšiai) susiję 156 elektros energijos gamintojai, todėl apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad
know-how bei vertikalios integracijos struktūros dėka šie strateginiai barjerai egzistuoja naujai
įeinantiems į rinką gamintojams, vertinant tai, kad rinkos koncentracijos laipsnis (HHI > 1800)
gamybos sektoriuje yra didelis (žr. 2.1.3 poskyrį).
2.1.5. Potenciali konkurencija
2011–2013 m. asmenų, gaminančių bei į tinklus tiekiančių elektros energiją, skaičius
augo 10 kartų, nuo 148 iki 1478.
Analizuojant konkurencijos galimybes, gamintojus galima suskirstyti į tam tikras
stambesnes grupes arba vienetus ir tuomet ištirti ar tos gamintojų grupės potencialiai
konkurencingos. Analizuojant Lietuvoje esančius elektros energijos gamybos būdus, išskiriamos
trys grupės (vienetai): gamintojai, gaminantys elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos
išteklių, gaminantys elektros energiją bendro šilumos ir elektros energijos ciklo elektrinėse bei
elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugą
teikianti kondensacinė Lietuvos elektrinė, kuri priklauso ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB. Taip
pat ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, priklauso Kruonio HAE ir Kauno HE, kurie yra
komerciniai gamybos vienetai. Visoms šioms trims kategorijoms priklausantys asmenys yra
skatinami arba remiami, todėl darytina prielaida, jog rinkos dalyvių skaičius auga ir dėl šios
priežasties, o tai iš dalies didina konkurencijos vystymosi perspektyvos tikimybę.
Šiuo metu elektros energijos gamybos rinkoje gamintojų, gaminančių tik iš AEI
gamybos būdas skatinamas nustatant fiksuotą tarifą 12 metų skatinimo laikotarpiui:
2011–2013 m. tokiu būdu buvo remiama 96–99 proc. tokių gamintojų pagamintos elektros
energijos dalis. 2011–2013 m. daugiausia padidėjo gamintojų iš AEI, kurie gamino iki 30 kW,
kadangi didelės subsidijos, taip pat kitos sąlygos: nemokamas prijungimas, aukciono nebuvimas,
galimybė tarifą užfiksuoti nuo leidimo plėtoti, taip pat galimybė elektrinę statyti 2–3 metus,
nedidelės investicijos bei atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytas
prisijungimo lengvatas, paprasčiau gaunamas leidimas plėtoti gamybos veiklą tiek fiziniams, tiek
juridiniams asmenims tapo prieinamos visiems norintiems gaminti asmenims.
46
Gamintojų, turinčių elektros energijos gamybos leidimus, gamybai tik iš AEI skaičius
2011–2013 m. padidėjo nuo 62 iki 1755, instaliuotoji galia padidėjo nuo 276,9 MWh iki
436,4 MWh. Toks ženklus gamintojų iš AEI skaičiaus didėjimas dar nereiškia, jog jie yra
potencialiai konkurencingi, kadangi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo rengėjai šio
įstatymo 13.3 punkte nustatė, iki kiek MW energijos elektrinių įrengtoji galia turėtų būti
didinama, t. y. iki kurios ribos, išreikštos MW bus remiami gamintojai, gaminantys iš AEI. Taip
netiesiogiai nustatoma kiek gamintojų, gaminančių skirtingomis technologijomis yra laukiama
elektros energijos rinkoje. Visais atvejais, arba jau išnaudojus nustatytas kvotas, gamintojai turi
galimybę veikti rinkoje ir be paramos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog renkantis į kurią gamybos
technologiją investuoti, vidutinis investicijų dydis nepriklauso nuo atskirų skirtingų technologijų
jėgainių dydžio ir gali kardinaliai skirtis, pvz. į 0,03 MW galios saulės jėgainę vidutinė
investicija siekia 5,1 mln. Lt/MW, kai į 10 MW vėjo jėgainę vidutinė investicija siekia
6,6 mln. Lt/MW (remiantis 8 lentelėje nurodytais duomenimis). Esant tokiems skirtumams,
gamintojas, veikdamas nesubsidijuojamoje aplinkoje, turėtų pasirinkti technologiją, kuri už
mažiausią investuojamą kiekį neštų didžiausią grąžą, t. y. užtikrintų didžiausią pajamų –
investuotų lėšų santykį, palyginti su kitomis prieinamomis technologijomis elektros energijai
gaminti. Žinant, jog gamintojai negaudami subsidijų paramos turėtų prekiauti rinkoje, be to,
atsižvelgiant į būtiną investicijų dydį skirtingoms technologijoms bei paties gamybos proceso
technologinius kaštus, toks orientavimasis į prekybą rinkos kainomis pastaraisiais metais nebuvo
gyvybingas, nes tarifai, atspindintys investicinius kaštus bei technologinio gamybos proceso
kaštus, yra aukštesni negu rinkos kaina Lietuvos zonoje. Akivaizdu, kad tik tos technologijos,
kurių gamybos procesai reikalauja minimalių arba į rinkos kainą orientuotų sąnaudų, galėtų
konkurencingai veikti rinkoje, nepasižyminčioje valstybės subsidinėmis intervencijomis.
Žinoma, jog infrastruktūrai sukurti bei vystyti gamybą reikalingi finansiniai ištekliai,
tačiau atsižvelgiant į išaugusį gamintojų skaičių, galima teigti, kad teisinės bazės pokyčiais (pvz.,
2011 m. priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) sukurta palanki investavimui į
elektros energijos gamybos veiklą ir investicinės grąžos gavimui aplinka, lėmė sąlyginai
mažesnę finansinio ir infrastruktūrinio barjerų įtaką, t.y. beveik 100 proc. skatinant bei remiant
elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, sumažėja įėjimo į rinką
finansiniai bei infrastruktūros (įrenginių kokybės bei apimties atžvilgiu) barjerai, kai investicijos
padengiamos iš VIAP lėšų biudžeto (išskyrus atvejus, kai gamintojai jau yra gavę Europos
Sąjungos paramą). Dėl AEI gamintojų skatinimo sumažėja finansiniai-infrastruktūriniai barjerai
gamintojų iš AEI grupei, tačiau tai neįtakoja įėjimo į rinką infrastruktūrinių barjerų kitoms
gamintojų grupėms (vienetams), kadangi techninis tinklų pajėgumas yra išnaudojamas tik
nedidele apimtimi ir bet kokiu atveju yra galimybė plėstis.
Rinkos struktūros atžvilgiu AEI gamintojų, gaminančių elektros energiją tik iš
atsinaujinančių energijos išteklių, paskutiniais metais labai padaugėjo, tačiau darytina išvada, jog
rinkos konkurencijai tai įtakos neturi, nes didžioji dauguma šių gamintojų yra prijungti prie
skirstomojo tinklo ir jų energija yra superkama visuomeninio tiekėjo, užtikrinant reguliuojamų
vartotojų poreikio padengimą Komisijos nustatyta rinkos kaina. Didieji vėjų parkai, kurių galia
> 6 MW (2011–2013 m. rinkoje veikė 18 gamintojų, gamybai naudojančių AEI, kurių galia
> 6 MW – iš jų 15 gamintojų gaminančių elektros energiją vėjo jėgainėse) yra prijungti prie
perdavimo tinklo, o jų energiją superka Energijos ministerijos paskirta superkančioji įmonė ir
parduoda ją biržoje. Palyginti su 2012 m., šių vėjų jėgainių pagamintas elektros energijos kiekis
2013 m. išaugo 26,4 proc. Šis pagaminto elektros energijos kiekio didėjimas iš dalies
kompensavo ,,Lietuvos energijos gamybos“, AB pagaminto elektros energijos kiekio mažėjimą
2013 m., kai, palyginti su 2012 m., gamybos kiekis sumažėjo 8,66 proc. Vėjų jėgainių gamybos
prognozės paklaida 2011–2013 m. siekė iki 1 proc., todėl galima teigti, jog šios gamybos
apimtys yra nesunkiai prognozuojamos, o pagaminus didesnį kiekį, jų gamyba gali turėti nemažą
įtaką rinkos kainoms.
Darytina išvada, jog gamintojai, elektros energiją gaminantys tik iš AEI nėra
suinteresuoti formuoti rinkos kainos, kadangi teikiama parama jiems užtikrina patrauklias ir
47
nerizikingas veiklos sąlygas, įskaitant galimybę pagamintą elektros energiją parduoti
superkančiajai įmonei stabiliomis kainomis.
Gamintojams, gaminantiems elektros energiją bendro elektros energijos ir šilumos
gamybos ciklo elektrinėse (toliau – bendro ciklo elektrinė), naudojant iškastinį kurą, kasmet
nustatomos remtinos elektros energijos apimtys ir supirkimo kaina: rėmimas 2011–2013 m.
sudarė 91–95 proc. tokių gamintojų pagamintos elektros energijos dalį. Gamintojams,
gaminantiems elektros energiją bendro ciklo elektrinėse, nustatomas iš VIAP lėšų biudžeto
remtinos elektros energijos kiekis ir supirkimo kaina, dėl šios priežasties išlieka tik nedidelė
galimybė konkuruoti tarpusavyje, kai pagamintas virš suteiktos kvotos elektros energijos kiekis
gali būti parduodamas elektros biržoje.
2011–2013 m. laikotarpiu įsisteigė šeši nauji gamintojai, gaminantys elektros energiją
bendro ciklo elektrinėse: 2011 metais gamybos leidimus gavo UAB „ASK linija“ ir
UAB „Energijos parkas“, 2012 metais – AB „Vilniaus degtinė“, UAB „Šiaulių vandenys“ ir
AB „Klaipėdos mediena“, 2013 metais – UAB „Autoidėja“. Iš viso 2011–2013 m. leidimą
gaminti turėjo 19 gamintojų. 2013 m. 4 remtini gamintojai buvo prijungti prie perdavimo tinklo,
8 remtini gamintojai buvo prijungti prie skirstomųjų tinklų. Darytina prielaida, jog mažą naujų
dalyvių, gaminančių elektros energiją bendro ciklo jėgainėse skaičių gali lemti ir bendrai
technologiškai sujungta elektros bei šilumos gamyba, kai gaminant tik elektros energiją
neproporcingai išauga elektros gamybos sąnaudos, o gaminant abu produktus, elektros energijos
kiekį įtakoja šilumos poreikis. Taip pat paminėtina, jog nėra aiškiai nustatyti kriterijai, pagal
kuriuos Vyriausybė nustato kvotas. Toks neargumentuotas gamybos apimčių paskirstymas
neskatina efektyvaus šalies elektros energetikos ūkio panaudojimo, o kaip tik skatina gamybą
visais, net ir mažiausiai efektyviais įrenginiais.
Gamintojams, gaminantiems elektros energiją bendro ciklo elektrinėse ir siekiantiems
konkurencingai prekiauti rinkoje, svarbios aplinkybės yra kuro išnaudojimas technologiniame
procese bei importuojamos elektros energijos kaina.
Paminėtinas pavyzdys: didelis elektros energijos tiekėjas INTER RAO UES Rytų regione
valdo: 39 termofikacines ir 13 hidroelektrinių Rusijoje, Kazachstane, Gruzijoje ir Moldovoje,
kurių bendra instaliuota galia siekia 34 GW21
. Vidutinė dujų kaina, kuria Rusijos koncernas
,,Gazprom” (angliškai – Open Joint Stock Company Gazprom) pardavinėja dujas Rusijos rinkoje
yra 3726 rublių už 1000 kub. m dujų arba 323,2375 Lt/tne22
(nuorodos 3 priedas). Jeigu dujinio,
nekombinuoto ciklo elektrinis efektyvumas yra 35 proc., tuomet vienai 1 MWh elektros
pagaminti prireikia 0,2456 tne dujų arba 79,38 Lt. Lietuvoje dujų kaina siekia 1504,29 Lt/tne,
todėl TEC gaminamos elektros kaina būtų 369 Lt/MWh. Norint, kad Lietuvoje eksploatuojamų
TEC, naudojančių importuotą kurą, elektros kaina būtų konkurencinga elektros rinkoje,
reikalinga technologija, kuri 1 MWh elektros sunaudotų mažiau kuro nei už 79,38 Lt, priimant,
kad kitos sąnaudos, patiriamos jėgainėje gaminant elektros energiją (investiciniai kaštai,
eksploatacijos, darbo ir kt.) yra tokios pačios kaip ir INTER RAO UES valdomose jėgainėse.
Tuomet apytiksliai kuro sunaudojimo efektyvumas turėtų būti ~162% (4,65 kartų didesnis). Toks
efektyvumas yra neįmanomas, žinant, kad naujausios technologijos leidžia pasiekti iki 60 proc.
efektyvumą kombinuoto ciklo kondensacinėse elektrinėse.
Apibendrinant galima teigti, jog jeigu skaičiuotume, kad ne mažiau 60 proc. Lietuvoje
reikalingos elektros energijos yra importuojama iš šaltinių, kuriuose naudojamos tokios pačios
arba panašios technologijos, tačiau kuriuose analogiško kuro kaina yra kur kas žemesnė, tuomet
Lietuvoje investuoti į naują TEC, naudojančią importuotą iškastinį kurą, būtų rizikinga –
naudojamo iškastinio kuro kainos tarp elektros energijos eksportuotojo ir potencialaus Lietuvos
gamintojo ženkliai skiriasi šiuo metu ir ilgalaikėje dinamikoje, be to, kainų skirtumo apimtį bei
laikotarpius lemia kurą bei elektros energiją eksportuojančios šalies sprendimai. Net naujos
biokurą naudojančios kogeneracinės jėgainės, palyginti su naujomis iškastinį kurą
21
https://www.interrao.ru/en/activity/generation/ 22
http://www.fstrf.ru/tariffs/info_tarif/gas/organizations/323
48
naudojančiomis kogeneracinėmis jėgainėmis, būtų žymiai konkurencingesnės bei mažiau
rizikingos: biokuro kaina – 725,90 Lt/ tne, prie tokio pačio efektyvumo elektros energijos kaina
būtų 178,28 Lt/MWh (taip pat reiktų pridėti investicinius kaštus, todėl gautina kaina
~250Lt/MWh). Atkreiptinas dėmesys, jog naujesnio tipo – kombinuoto ciklo – kogeneracinės
jėgainės už įprastas yra brangesnės 1,5–2,0 kartus, todėl efektyvumas ir vėl būtų nepakankamas
(vid. efektyvumas ~51 proc.) iškastinio kuro importo kontekste.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog Lietuvoje esant iškastinio
kuro importo bei elektros energijos importo iš to paties šaltinio kombinacijai, bendro ciklo
jėgainės, naudojančios iškastinį kurą, nelaikytinos potencialios konkurencijos rinkoje šaltiniais.
Lietuvoje Elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui
užtikrinti, paslaugą teikia „Lietuvos energijos gamyba“, AB, valdoma Lietuvos elektrinė. Šią
paslaugą būtina užtikrinti, kadangi 2011–2013 m. į šalį iš kitų energetikos sistemų pateiktas
elektros energijos kiekis svyruoja nuo 70 iki 80 proc., todėl sumažėjus importo galimybėms
(jungčių pralaidumo ribojimo atvejais, remontų ir t. t.) svarbu išsaugoti rezervą, kuris galėtų
tiekti elektros energiją visais ribojimų Į Lietuvos Respubliką atvejais. Šio gamintojo gaminamas
elektros kiekis iš VIAP biudžeto lėšų remiamas 52–63 proc., o kitos pajamos gaunamos už
rinkoje parduotą elektros energiją.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant rinką bei minėtas grupes (vienetus), pagal
disponuojama elektros energijos galia yra vienas iš rodiklių įtakojantis šių grupių potencialios
konkurencijos galimybes. Didžiausia elektros energijos gamybos infrastruktūra, vertinant pagal
instaliuotą galią, disponuoja „Lietuvos energijos gamyba“, AB, visose likusiose grupėse esantys
gamintojai disponuoja mažiausiai 7 kartus mažiau instaliuotosios galios (žr. 2.1.3 poskyrį,
3 lentelė).
Svarbu tai, jog ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, disponuoja didžiausia elektros
energijos gamybos infrastruktūra (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – 900 MW, Kauno
hidroelektrinė – 100,8 MW, 2 blokai po 150 MW, 4 blokai po 300 MW, Naujas kombinuoto
ciklo blokas – 455 MW) Elektros energijos gamybos rinkoje, kuria įmonė viena galėtų užtikrinti
visos šalies pikinio vartojimo padengimą (pikinis suvartojimas šalyje: 2010 m. – 1847 MW,
2011 m. – 1740 MW, 2012 m. – 1860 MW). Gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių
bendra instaliuotoji galia 2011–2013 pasikeitė nuo 277 MW iki 436 MW, bendra gamintojų,
gaminančių elektros energiją bendro ciklo jėgainėse instaliuotoji galia vidutiniškai per šiuos
metus siekė 860 MW. Svarbu tai, jog žinant, kad pikinis suvartojimas šalyje 2012 m. siekė
1860 MW bei palyginus aukščiau minėtų grupių (vienetų) bendrą instaliuotąją galią, tik
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, su savo disponuojama instaliuotąja galia galėtų patenkinti
bendrą pikinį šalies elektros energijos suvartojimo poreikį. Šiuo atveju gamintojų, gaminančių
elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių bei gamintojų, gaminančių elektros energiją
bendro ciklo jėgainėse instaliuotoji galia negalėtų patenkinti šio 1860 MW poreikio. Nagrinėjant
potencialios konkurencijos galimybes instaliuotosios galios atžvilgiu,
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, vienintelė iš visų grupių (vienetų) galėtų tenkinti bendrą
pikinį šalies poreikį, todėl kitos grupės negalėtų konkuruoti neturėdamos pakankamai didelės
elektros gamybos infrastruktūros. Svarbu pažymėti, jog bendrai šiuo atveju nevertinama
importuojama elektros energija bei galimi importo kiekiai.
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, taip pat yra vienintelis rinkos dalyvis, 2011–2013 m.
užimantis ne mažesnę nei 46 proc. pagamintos ir į tinklus tiekiamos elektros energijos rinkos
dalį. 2012 m. ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, pagaminto ir į tinklą patiekė 2261,2 GWh
elektros energijos, tuo tarpu gamintojai, gaminantys iš atsinaujinančių energijos išteklių
pagamino ir į tinką patiekė 831,8 GWh, t. y. 63,2 proc. mažiau negu
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB. Gamintojai, gaminantys elektros energiją bendro ciklo
jėgainėse, pagamino ir į tinklą 2012 m. patiekė 1056,6 GWh. Pagal pagamintą ir į tinklus
patiektą elektros energijos kiekį rinkoje dominuoja tas pats rinkos dalyvis –
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB.
49
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog „Lietuvos energijos gamyba“, AB užimama rinkos
dalis yra ypač svarbi vasaros – ankstyvo rudens laikotarpiu, kadangi šiuo laikotarpiu
termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos kaštai yra dideli, nes nėra šilumos
energijos poreikio, o elektros energijos gamyba termofikaciniais įrenginiais, kai nėra gaminama
šiluma, yra neefektyvi. Šiuo atveju, ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB užimama gamybos rinkos
dalis bei galios apimtis tampa ypač reikšminga ir suteikia galimybę dominuoti elektros energijos
rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, pagamino ir į
tinklą patiekė 2261,2 GWh elektros energijos, tuo tarpu gamintojai, gaminantys elektros energiją
bendro ciklo jėgainėse, pagamino ir į tinklą 2012 m. patiekė 1056,6 GWh. Pagal pagamintą ir į
tinklus patiektą elektros energijos kiekį rinkoje dominuoja tas pats rinkos dalyvis – ,,Lietuvos
energijos gamyba“, AB, kuris elektros energijos gamybos rinkoje vienas galėtų užtikrinti visos
šalies pikinio vartojimo padengimą.
Įvertinus visų grupių galimybes potencialiai konkuruoti elektros energijos gamybos
rinkoje, svarbu pažymėti, jog kone visas šių grupių pagamintas elektros energijos kiekis yra
remiamas, todėl didžioji dalis gamintojų veiklą vykdo ne rinkos sąlygomis, o tai neleidžia
konkurencingai dalyvauti elektros energijos gamybos rinkoje. Vertinant potencialios
konkurencijos galimybes gamintojų instaliuotosios galios bei pagaminto ir patiekto į tinklą
elektros energijos kiekio atžvilgiu, tarp visų trijų vertintų grupių išsiskyrė
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, kuri 2011–2013 m. užėmė ne mažesnę nei 46 proc.
pagamintos ir į tinklus tiekiamos elektros energijos rinkos dalį bei vienintelė pagal instaliuotą
galią galėjo užtikrinti pikinį Lietuvos Respublikos elektros energijos poreikį.
Elektros gamybos rinkoje gamintojų, gaminančių tik iš AEI, gamybos būdas skatinamas
nustatant fiksuotą tarifą 12 metų skatinimo laikotarpiui: 2011–2013 m. tokiu būdu buvo remiama
96–99 proc. tokių gamintojų pagamintos elektros energijos dalis. Gamintojams, gaminantiems
elektros energiją bendro ciklo jėgainėse, kasmet nustatomos remtinos elektros energijos apimtys
ir supirkimo kaina: rėmimas 2011–2013 m. sudarė 91–95 proc. tokių gamintojų pagamintos
elektros energijos dalį.
Elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti,
paslaugą teikia „Lietuvos energijos gamyba“, AB, valdoma Lietuvos elektrinė.
Taigi, nors rinkos dalyvių skaičius auga ir konkurencijos vystymosi perspektyva Elektros
energijos gamybos rinkoje yra tikėtina, tačiau šiuo metu konkurenciniai rinkos plėtros procesai
nestebimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vertinant rinką pagal pagamintą ir į tinklus patiektą
elektros energijos kiekį, rinkoje dominuoja tie patys rinkos dalyviai.
Taip pat galima apibendrinti Respondentų Anketose pateiktą nuomonę: Respondentai
nurodė, jog konkurencija rinkoje praktiškai neegzistuoja, kadangi elektros energijos gamybos
rinkoje kone visas pagamintas elektros energijos kiekis yra remiamas, todėl didžioji dalis
gamintojų veiklą vykdo ne rinkos sąlygomis, stebimas ženklus konkurencingos gamybos šaltinių
trūkumas. Respondentai kaip konkurencijos vystymosi kliūtis mini nepagrįstai ilgą leidimų
gavimo, prijungimo sąlygų derinimo procesą, fiksuoto tarifo pokyčius, pailginančius investicijų
atsipirkimo laikotarpį, nevienodas konkurencines sąlygas vietinių gamintojų gaminamai elektros
energijai bei ne iš ES šalių importuojamai elektros energijai, į VIAP lėšų biudžetą mokamą
mokestį.
2.1.6. Galimybės taikyti nepagrįstas (pernelyg dideles) kainas ar grobuonišką kainodarą
Žinant, jog didžiąją šalies elektros energijos poreikio dalį užtikrina importuojama
elektros energija, svarbu pažymėti, jog ženklus ir staigus importuojamos elektros energijos
sumažėjimas kelia grėsmę bei gali lemti ekstremaliosios energetikos padėties susidarymą. Šalyje
apribojus importuojamos elektros energijos panaudojimą, tuo galimai galėtų pasinaudoti elektros
energijos gamintojai didinami kainas (praradus alternatyviai pigesnius elektros energijos
šaltinius), tačiau šią galimybę riboja Energetikos įstatymo 33 straipsnio 9 dalis, kurioje
nurodoma, jog paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės
50
institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių eksportą,
importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų,
parduodamos energijos, energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai
didinamos. Dėl šios priežasties gamintojai netenka galimybės taikyti nepagrįstai pernelyg dideles
kainas importo ribojimo atveju.
Kita vertus, pastebėtina, kad praktikoje buvo atvejų, kai linijų ar gamybos įrenginių
remontai kaimyninėse šalyse ženkliai apribojo elektros energijos importo kiekius ir padidino
elektros energijos kainą Lietuvoje. Tokie pavyzdžiai – 2010 m. Baltarusijoje buvo atjungtos
aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, nutiestos per Baltarusiją iš Smolensko (Rusija)
atominės elektrinės iki Lietuvos, per kurią teka didžioji dalis elektros iš Rusijos į Lietuvą. Tuo
laikotarpiu, kai vyko linijų remontas, Lietuva turėjo pirkti brangesnę elektrą iš kitų šaltinių;
2013 m. birželio mėnesį, spalio mėnesį vyko kaimyninių šalių linijų ir gamybos įrenginių
remontai (Kaliningrado linijos remontas ir TEC 450 MW bloko remontas, kiti veiksniai), kurie
taip pat turėjo įtakos dideliems kainų šuoliams ir esant mažesnei elektros energijos pasiūlai.
Pralaidumų ribojimo tikimybė išlieka reali ir pagrįsta, kol nėra jungčių su Švedija, Lenkija.
Vertinant potencialios konkurencijos galimybę instaliuotosios galios bei patiekto į tinklą
elektros energijos kiekio atžvilgiu, nebuvo vertinama importuojama elektros energija bei galimi
importo kiekiai, tačiau žinant, jog importuojama elektros energija 2012 m. tenkino 77,1 proc.
šalies poreikio bei didžiąja dalimi įtakojo elektros energijos kainas, pirmiausia vertinama
galimybė taikyti grobuoniškas kainas kartu įvertinant visas importo galimybes. Įvertinant visas
importo galimybes, beveik nevertinama galimybė ekstremaliai energetikos padėčiai susidaryti.
Taip pat vertinant visas tris gamintojų grupes (vienetus), kurios buvo aptariamos
potencialios konkurencijos skiltyje, svarbu pažymėti, jog gamintojams, gaminantiems iš
atsinaujinančių energijos išteklių, 12 metų nustatoma elektros energijos gamybos skatinimo
priemonė – fiksuotas tarifas. Kadangi šiems gamintojams nustatomas fiksuotas tarifas, taip
visiškai eliminuojama nepagrįstų kainų ar grobuoniškos kainodaros taikymo galimybė, todėl
būtų netikslinga vertinti gamintojus, esančius šioje grupėje. Dėl šios priežasties dar kartą
darytina išvada, jog gamintojai, gaminantys iš AEI neturi įtakos rinkos kainos formavimuisi.
Taip pat šiems gamintojams įtakoti kainos formavimąsi gali trukdyti: užimama nedidelė rinkos
dalis bei tiesiogiai susidarantys nuostoliai, kurie vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nebūtų
kompensuojami, jeigu šie gamintojai biržoje parduotų mažesne kaina.
Gamintojams, gaminantiems elektros energiją bendro ciklo jėgainėse bei
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, nustatomas iš VIAP lėšų biudžeto remtinos elektros energijos
kiekis ir supirkimo kaina. Pastebėtina, kad visiems šiems gamintojams nustatoma supirkimo
kaina yra skirtinga – nes įvertinami atskirų įrenginių kintami kaštai Be to, šie gamintojai turi
galimybę gaminti virškvotinę elektros energiją, kur realiai gali konkuruoti atsižvelgiant į jų
įrenginių kintamus kaštus. Dėl šios priežasties, nagrinėjant grobuoniškos kainodaros taikymo
galimybę, tik virš kvotos pagaminta elektros energija, t.y. ne remtinos elektros energijos kiekis ir
supirkimo kaina, galėtų būti vertinama kaip galimai galinti turėti įtaką kitų gamintojų gamybai
bei kainoms.
Atsižvelgiant į 3 lentelę (Didžiausių gamintojų bei susijusių asmenų Instaliuota galia) ir
tai, jog didžiausių gamintojų, gaminančių elektros energiją bendro ciklo jėgainėse bei
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, galimybė taikyti grobuonišką kainodarą šiame skyriuje
vertinama, lieka įvertinti likusių gamintojų galimybes, tarp kurių AB „ORLEN Lietuva“, AB
„Achema“, AB „Lifosa“. Šie įvardinti elektros energijos gamintojai beveik visą pagamintą
elektros energiją suvartoja savo reikmėms arba perduoda elektros energijos vartotojams,
esantiems šių bendrovių teritorijose (AB ,,Achema“, AB ,,Lifosa“ – lokalieji tinklai), todėl
galimybės taikyti grobuoniškos kainodaros taip pat neturi, o esant didesniam poreikiui, šie
gamintojai elektros energiją perka ir iš perdavimo tinklo.
Likę pagal didžiausią instaliuotą galią elektros energijos gamintojai –
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, UAB Kauno termofikacijos elektrinė,
51
AB „Panevėžio energija“ kogeneracinėse jėgainė, UAB „Vilniaus energija“, gamindami virš
kvotinę elektros energiją, gali būti vertinami kaip turintys galimybę taikyti grobuonišką
kainodarą, todėl toliau atliekamas šių galimybių įvertinamas.
Apibendrinant, šio tyrimo kontekste galimybe taikyti grobuonišką kainodarą laikoma
integruoto gamintojo, kuris dalyvauja paramos schemose (atsinaujinančių energijos išteklių,
termofikacinių elektrinių, sistemos saugumui ir rezervams užtikrinti, kurie remiami per VIAP),
galimybė gaminti ir parduoti virškvotinę elektros energiją mažesnėmis negu savo kintamųjų
kaštų savikaina kainomis, tačiau kartu ir mažesnėmis negu gamybos rinkoje veikiančių
konkurentų atžvilgiu kainomis, taip konkurentus pašalinant iš rinkos bei rinkoje įgyjant
monopolinę padėtį.
Vertinat visų 4 (keturių) gamintojų bei importo maksimalias galimybes gaminti ir tiekti
elektros energiją, pirmiausia įvertinama kvotinė ir maksimali virškvotinė elektros energijos galia.
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, (vertinama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė -
337 MW, kadangi vienas agregatas yra rezervinis (vertinama 3 agregatai po 225 MW, taip pat
vertinamas tik pusės paros maksimalus darbas, kadangi nakties metu reikalingas užkrovimas,
Kauno hidroelektrinė – 100 MW, 1, 2 – blokai – 300 MW, 5 ir 6 blokai – 600 MW, 7 blokas –
300 MW bei KCB – 455 MW, nevertinami 3 ir 4 blokai, kadangi jie yra demontuoti, bei
8 blokas, kadangi jis užtikrina tretinį rezervą (iš viso vertinama: 2092 MW) kvotinės elektros
energijos galia apskaičiuojama darant prielaidą, jog bendrovė gamybą vykdys 5500 val. per
metus (likęs laikas išnaudojamas planiniams remontams, avarinėms situacijoms likviduoti ir
t. t.). Įvertinus ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, paskirtą kvotą ir prognozuojamą gamybos
vykdymo laiką bei visą turimąją galią, maksimali virškvotinė elektros energija valandinė galia
galėtų būti 1928,0 MW, kadangi gaminant paskirtą kvotą – 900 GWh, kvotinė elektros energija
valandinė galia būtų 164 MW. Vertinant visų gamintojų, gaminančių elektros energiją bendro
ciklo jėgainėse virškvotinė elektros energijos valandinė galia apskaičiuojama darant prielaidą,
jog šie gamintojai gamybą vykdys 4380 val. per metus (šaltuoju metų sezonu). Įvertinus visų
gamintojų, gaminančių bendro ciklo jėgainėse paskirtą kvotą ir prognozuojamą gamybos
vykdymo laiką bei visą turimąją galią, UAB Kauno termofikacijos elektrinė maksimali
virškvotinė elektros energija valandinė galia galėtų būti 111,0 MW, AB „Panevėžio energija“
bendro ciklo jėgainės – 19,0 MW, UAB „Vilniaus energija“ – 275,0 MW. Visų šių gamintojų
valandinė maksimali kvotinė elektros energija sudarytų 336 MW. Žinoma, jog šiuo metu į šalį
elektros energija importuojama 3 (trimis) jungtimis: Latvija–Lietuva, Kaliningradas–Lietuva,
Baltarusija–Lietuva. Įvertinus vidutinius šių jungčių pralaidumus, maksimali elektros energija
valandinė galia jungtyje Latvija–Lietuva būtų 358 MW, jungtyje Kaliningradas–Lietuva –
218 MW, jungtyje Baltarusija–Lietuva būtų 298 MW. Iš viso maksimali elektros energijos
importo valandinė galia būtų 874 MW.
Žinoma, jog bendras šalies valandinis vidutinis elektros energijos poreikis per 2013 m.
LITGRID AB elektros energijos balanso duomenimis sudarė 1190 MW, tačiau įvertinus bendrą
aptartų bendrovių valandinę maksimalią kvotinės elektros energijos galią – 336 MW,
maksimalus valandinis virš kvotinis elektros energijos poreikis būtų 854 MW.
Apskaičiuojant gamintojų virškvotinę vidutinę valandinę kintamųjų kaštų savikainą buvo
remtasi gamintojų už 2012 m. faktinėse ataskaitose pateiktais kintamaisiais kaštais. Įvertinus
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB 2012 m. kintamuosius kaštus nustatyta, jog bendrovės
kintamų kaštų savikaina – 29 ct/MW, AB, „Panevėžio energija“ bendro ciklo jėgainės –
21 ct/MW, UAB Kauno termofikacijos elektrinės – 20 ct/MW, UAB „Vilniaus energija“ –
18 ct/MW. Importuojamos elektros energijos valandinė kaina buvo vertinama išvedus svertinį
koeficientą iš vidutinės dienos importo kainos – 15 ct/MW. Svarbu yra tai, jog elektros energija
importuojama iš Rusijos, bet taip pat iš šalių, esančių NPS zonoje, todėl nutrūkus importui iš
52
Rusijos, Baltarusijos bei Kaliningrado, vadovaujantis Nord Pool Spot AS taisyklėmis23
, Lietuvai
būtų užtikrinta maksimali kaina, kuria prekiauja kaimyninės šalys, esančios NPS zonoje.
Įvertinus aukščiau aptartas gamybos galias, šalies poreikį bei gamintojų savikainą,
1 grafike matosi susidaranti maksimaliomis galiomis paremta valandinė situacija rinkoje.
1 grafikas. Maksimaliomis galiomis paremta vidutinė valandinė situacija rinkoje
Pateiktame grafike atsispindi valandinis vidutinis rinkos poreikis per metus bei matosi,
kaip paklausos kreivė pasislenka į kairę, kai įvertinamas kvotos dydis. Kadangi vertinama
galimybė taikyti grobuonišką kainodarą tik gaminant virš kvotos, tuomet pirmiausia įvertinama,
kurie šaltiniai su mažiausia savikaina galėtų padengti šį 854 MW poreikį. Pirmiausia įvertinami
pigesnę savikainą turintys gamintojai bei importuojamos elektros energijos kaina, nes žemesnė
rinkos kaina teikia ekonominę naudą visiems šalies vartotojams. Iš pateikto grafiko matyti, jog
visą valandinį poreikį galėtų tenkinti (faktiškai ir tenkina) importuojama elektros energija, kurios
maksimali valandinė galia – 874,0 MW, o kaina šiuo atveju mažiausia – 15 ct/MW. Darytina
prielaida, jog importas, kaip elektros energijos šaltiniai, galėtų visiškai padengti maksimalų
valandinį šalies poreikį užtikrinant žemiausią galimą kainą nagrinėjamu atveju. Visi kiti
gamintojai su savo kintamųjų kaštų savikaina lieka už paklausos kreivės ribų bei tampa
nekonkurencingi su savo savikaina. Norint taikyti grobuonišką kainodarą importo atžvilgiu,
gamintojai turėtų pasiūlyti žemesnę už importo vidutinę kainą. Atkreiptinas dėmesys, jog
importo galios dydis didesnis už visų likusių gamintojų, o tai reiškia, jog tik
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, savo galios apimtimi (1928 MW) galėtų konkuruoti su
importu, tačiau šio gamintojo kintamųjų kaštų savikaina yra 14 ct/MW didesni už vidutinę
valandinę importo kainą, o žemesnės už vidutinės importo kainos taikymas per trumpą laikotarpį
nuosavą gamintojo kapitalą paverstų neigiamu bei neleistų atitikti finansinio pajėgumo bei
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Kadangi žinoma, jog
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, savo apimti galėtų konkuruoti su importu, svarbu ir tai, jog
Lietuvai esant NPS zonoje, toks grobuoniškos kainodaros taikymas ne tik būtų nuostolingas, bet
sukurtų ir didesnę paklausą, kai pigesnė elektros energija būtų aprūpintos kitos NPS zonoje
esančios šalys. Tuo atveju, jeigu būtų taikomos aukštesnės kainos, būtų importuojama pigesnė
23
http://www.nordpoolspot.com/Global/Download%20Center/Rules-and-regulations/trading-appendix_2-e_special-
regulations-for-trading-in-Lithuanian-import-and-export-areas-towards-Belarus.pdf
0
5
10
15
20
25
30
35
336 MW
MW
ct/MW
854 MW 1190 MW
Importas Vilniaus TEC Kauno TEC Panevėžio TEC LEG Paklausa be kvotos Paklausa su kvota
53
elektros energija iš kitų NPS zonos šalių. Toks bendrovės veikimo principas NPS zonos
mechanizmo kontekste taip pat būtų nenaudingas jai pačiai.
Taip pat pabrėžtina, jog šis tyrimas nagrinėja elektros energiją gaminančius ir į tinklus
tiekiančius Lietuvos Respublikos gamintojus, todėl tikslinga būtų vertinti gamintojų galimybę
taikyti grobuonišką kainodarą kitų gamintojų atžvilgiu. Įvertinus gamybos galias, šalies poreikį
bei gamintojų savikainą, 1 grafike matosi susidaranti maksimaliomis galiomis paremta vidutinė
valandinė situacija rinkoje, darant prielaida, jog importo galimybė į šalį išnyksta. Dar kartą
svarbu pažymėti, jog importas 2013 m. užėmė 67 proc. šalies rinkos, tad ši prielaida parodo tik
gamintojų galimą elgesį kitų gamintojų atžvilgiu, o ne konkrečios situacijos scenarijų.
2 grafikas. Maksimaliomis galiomis paremta vidutinė valandinė situacija rinkoje be
importo
Kaip matyti iš 2 grafiko, maksimalus valandinis virš kvotinis elektros energijos poreikis
išlieka toks pats – 854 MW, tačiau šis grafikas parodo, jog nagrinėjamiems gamintojams
gaminant ir išnaudojant visas maksimaliais valandines galias, vietinė generacija visiškai
užtikrintų šalies poreikį, tačiau žinant, jog importo vidutinė valandinė kaina yra žymiai mažesnė
už kitų gamintojų kintamųjų kaštų savikainą, toks šalies poreikio užtikrinimas būtų nenaudingas
šalies gyventojams ekonominiu-finansiniu aspektu.
Nagrinėjant tik gamintojų galimybę taikyti grobuonišką kainodarą, svarbu tai, jog
AB „Panevėžio energija“ kogeneracinė jėgainė, UAB Kauno termofikacijos elektrinė,
UAB „Vilniaus energija“ kintamųjų kaštų savikaina skiriasi atitinkamai – 21 ct/MW, 20 ct/MW,
18 ct/MW, o jų vidutinės maksimalios galios neužtektų aprūpinti nė pusės šalies vidutinio
valandinio poreikio. Kadangi šių gamintojų kintamųjų kaštų savikaina yra labai panaši, o turimos
galios atžvilgiu jie nedarytų dideles įtakos visos rinkos atžvilgiu, todėl galima daryti prielaidą,
jog šiems gamintojams būtų netikslinga taikyti grobuonišką kainodarą vienas kito atžvilgiu.
,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, kintamų kaštų savikaina pati didžiausia – 29 ct/MW,
tačiau galios apimtimi (1928 MW) ji galėtų padengti visą šalies vidutinį valandinį poreikį.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog jeigu nevertiname importo, ,,Lietuvos energijos gamybos“,
AB, atveju, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė neturės kuo užsikrauti arba užsikraudinės
brangia elektros energija, o tai dar labiau padidins bendrovės kintamuosius kaštus. Esant
0
5
10
15
20
25
30
35
336 MW
MW
ct/MW
854 MW 1190 MW
VNO KUN PAN LEN Paklausa be kvotos Paklausa su kvota
54
situacijai pavaizduotai 2 grafike, ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, būtų naudinga taikyti
grobuonišką kainodarą kitų gamintojų atžvilgiu, kadangi visiems šiems gamintojams esant
rinkoje, šis gamintojas dar turėtų laisvų galios pajėgumų (į dešinę nuo pasiūlos kreivės ribos) ir
galėtų taikyti grobuoniškas kainas visų nagrinėjamų gamintojų atžvilgiu. Tačiau žinoma, jog
norint taikyti grobuonišką kainodarą kitų gamintojų atžvilgiu, būtina atitinkamą laikotarpį
gaminti žemesne už kintamųjų kaštų savikainą. Tarkim, ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, taiko
grobuonišką kainodarą visų 2 grafike esančių gamintojų atžvilgiu, tuomet ši bendrovė turėtų
gaminti žemiau mažiausią kintamųjų kaštų savikaina gaminančios bendrovės – UAB „Vilniaus
energija“, kurios kintamųjų kaštų savikaina yra 18 ct/MW. ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB,
gaminant 14 ct/MW mažiau – už 17 ct/MW ji taikytų grobuoniškas kainas visų gamintojų
atžvilgiu, tačiau per metus patirtų 934 mln. Lt nuostolį. Žinant, kad šios bendrovės nuosavas
kapitalas sudaro 1738,9 mlrd. Lt, tokią grobuonišką kainodarą ji galėtų išlaikyti ne mažiau kaip
dvejus metus. Kitų nagrinėjamų bendrovių maksimalios valandinės galios yra žymiai mažesnės,
o kintamųjų kaštų savikainos atžvilgiu tik 1–4 ct/MW didesnės už taikomas grobuonišką kainą.
Darytina išvada, jog galimybės taikyti nepagrįstai (pernelyg dideles) kainas importo
ribojimo atveju gamintojai turi ribotas galimybes dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
nuostatų, tačiau retrospektyviai vertinant buvusius pralaidomų ribojimus, sąlygos taikyti
nepagrįstai dideles kainas išlieka. Grobuoniškos kainodaros atveju gamintojus riboja maksimali
galima importo galia bei žemos importo kainos. Padarius prielaidą, jog importas į šalį visiškai
ribojamas, darytina išvada, jog grobuoniškas kainas nuolat ne mažiau kaip dvejus metus galėtų
taikyti didžiausias gamintojas – ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, nors dėl galimos importo
maksimalios valandinės 874 MW galios bei labai aukštos, palyginus su kitais gamintojais,
kintamųjų kaštų savikainos, šiam gamintojui būtų nuostolinga tai daryti.
Taip pat pažymėtina, jog atliekant analizę nebuvo vertinama, jog paros laikotarpiu šalies
poreikis svyruoja apie 400 MW nuo vidutinio šalies poreikio bei tai, jog visiškas importo
ribojimas į šalį beveik neįmanomas dėl esamų jungčių kiekio (pvz., esančios jungties su Latvija,
kuri yra NPS zonoje) bei įgyvendinamų ir ateities projektų užtikrinančių importuojamos elektros
energijos tiekimą (pvz., 2015 m. jungtis su Švedija).
Atkreiptinas dėmesys, jog rengiant šį skyrių, remtasi maksimaliomis gamintojų galiomis,
darant prielaidą, jog visą laikotarpį gamintojai gamins maksimalius kiekius, taip pat darant
prielaidą, jog importas į šalį išnyksta.
2.2. KONKURENCIJOS PROBLEMOS
Išanalizavus pagrindinius konkurencijos Elektros energijos gamybos rinkoje
veiksmingumo vertinimo kriterijus (rinkos struktūrą, įėjimo į rinką barjerus, potencialią
konkurenciją, galimybes taikyti nepagrįstas kainas), nustatyta, kad:
- Elektros energijos gamybos rinkos koncentracijos laipsnis yra aukštas;
- rinkoje dominuoja vienas asmuo – „Lietuvos energijos gamyba“, AB;
- rinkoje egzistuoja administraciniai/teisiniai barjerai, kuriuos suponuoja teisės aktų
reikalavimai bei teisės aktų reglamentavimas;
- įėjimo į rinką barjerai dėl infrastruktūros, kuria disponuojant galima gaminti ir į tinklus
tiekti elektros energiją, egzistuoja, tačiau visi gamintojai turi galimybę pasinaudoti esamais
tinklais, jeigu turimi pakankami finansiniai ištekliai. Didžiausia infrastruktūra Elektros energijos
gamybos rinkoje disponuoja rinkoje dominuojantis asmuo – „Lietuvos energijos gamyba“, AB;
- finansinis barjeras rinkoje nėra stebimas, tačiau egzistuoja finansinis subsidijavimas,
kuris daro įtaką gamybos pajėgumų finansavimui;
- rinkoje egzistuoja strateginiai barjerai, kuriuos sukuria vertikali energetikos įmonių
integracija ir gamintojų turima praktinė patirtis (know-how);
55
- konkurenciniai rinkos plėtros procesai nestebimi; gamintojų skaičius auga, tačiau rinka
išlieka koncentruota; vertinant rinką pagal pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energijos kiekį,
rinkoje dominuoja tie patys rinkos dalyviai;
- gamintojai galimybės taikyti nepagrįstai (pernelyg dideles) kainas importo ribojimo
atveju neturi dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatų, o grobuonišką kainodarą
galėtų taikyti tik didžiausias gamintojas – ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, tačiau tiktai tuo
atveju, jeigu į šalį būtų visiškai ribojamas importas, taip patirdamas nuostolius.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad konkurencija Elektros
energijos gamybos rinkoje nėra veiksminga.
2.3. DIDELĘ ĮTAKĄ ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOJE TURINČIŲ
ŪKIO SUBJEKTŲ ĮVARDIJIMAS
Išanalizavus Elektros energijos gamybos rinką ir identifikavus konkurencijos problemas
bei pastebimas tendencijas, šioje rinkoje dominuoja „Lietuvos energijos gamyba“, AB.
2.3.1. „Lietuvos energijos gamyba“, AB, nustatyti esami įpareigojimai
Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės
galios rinkos tyrimo rezultatų“ „Lietuvos energijos gamyba“, AB, pripažinta didelę įtaką
Elektros energijos rezervinės galios paslaugų rinkoje turinčiu asmeniu, kuriam nustatyti
apskaitos atskyrimo bei paslaugų teikimo sąnaudomis pagrįstomis kainomis įpareigojimai. Taip
pat nustatytos elektros energijos rezervinės galios paslaugų – pirminio aktyviosios galios
rezervo, antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, antrinio aktyviosios galios rezervo
nuokrypiams reguliuoti, tretinio aktyviosios galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos
valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų – kainų viršutinės ribos.
2.3.2. „Lietuvos energijos gamyba”, AB, akcininkai ir susiję juridiniai asmenys
Taisyklių 24 punkte yra apibrėžti sąsajumo būdai, o Taisyklių 23 punkte yra įtvirtinta, kad
tiriant rinką asmuo, veikiantis gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, kartu su
susijusiais asmenimis yra laikomas vienu asmeniu (vienu rinkos dalyviu).
Anketoje Komisija prašė pateikti informaciją apie Rinkos tyrime dalyvaujančio juridinio
asmens tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamus juridinius asmenis bei kitus su juridiniu
asmeniu susijusius juridinius asmenis, detaliai nurodyti sąsajos pobūdį.
Atsižvelgiant į gautą bei Juridinių asmenų registre esančią informaciją,
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, 96,13 proc. valdo Lietuvos energija, UAB, kurios 100 proc.
akcijų priklauso Finansų ministerijai.
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, valdo 4 Lietuvoje veikiančius juridinius asmenis:
UAB „Energijos tiekimas“, UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Technologijų ir
inovacijų centras“ ir NT valdos, UAB (41,74 proc. akcijų) ir yra Nacionalinės Lietuvos elektros
asociacijos narė, valdanti 1/4 balsų.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 66 staripsnio 1 dalimi,
asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais
asmenimis užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį,
kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų.
Atsižvelgiant į 2 skyriuje išvardintas aplinkybes ir faktus, darytina išvada, kad
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, turi didelę įtaką Elektros energijos gamybos rinkoje.
56
3. ĮPAREIGOJIMŲ „LIETUVOS ENERGIJOS GAMYBA“, AB, NUSTATYMAS
Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo metu nustatyta, kad
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, turi didelę įtaką Elektros energijos gamybos rinkoje, ir dėl
veiksmingos konkurencijos trūkumo turi galimybių elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos
dalyvių, vartotojų ir tiekėjų.
3.1. Įpareigojimai
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 66 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsnio 1 dalies
1 ir 2 punktu ir Taisyklių 29.1-29.3 punktais, Komisija didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui
nustato įpareigojimus teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo
kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, taip pat įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos
sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti.
Didelę įtaką Elektros energijos gamybos rinkoje turintis asmuo
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, vadovaujantis Elektros energetikos įmonių apskaitos
atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo (toliau –
Aprašas), patvirtinto Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros
energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių
reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 7.2 punktu, privalo atskleisti elektros energijos paslaugų
sąnaudų, įskaitant investicijų grąžos normą, formavimąsi. Be to, įvertinus „Lietuvos energijos
gamyba“, AB, ryšius su kitais asmenimis – ypač elektros energijos tiekimo veiklą vykdančiu
UAB „Energijos tiekimas“, Taisyklių 29.2 ir 29.3 punkte nustatytos priemonės gali neužtikrinti
veiksmingos konkurencijos rinkoje, todėl įpareigojimas nesudaryti geresnių sąlygų atskiriems
vartotojams ar nepagrįstai neatsisakyti teikti paslaugas turėtų būti numatyta kaip papildoma
priemonė siekiant įtvirtinti konkurencingą elektros energijos gamybos rinką, kuri įtvirtinta
Taisyklių 30.3 punkte.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė,
vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių nuostatomis,
siūlo Komisijai priimti sprendimą:
1. Pripažinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB, didelę įtaką turinčiu asmeniu Elektros
energijos gamybos rinkoje.
2. Nustatyti didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje turinčiam asmeniui
„Lietuvos energijos gamyba“, AB:
2.1. įpareigojimą iki 2015 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Komisijai
„Lietuvos energijos gamyba“, AB, Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą,
remiantis Aprašo reikalavimais;
2.2. įpareigojimus nuo 2015 m. sausio 1 d.:
2.2.1. taikyti kainas, pagrįstas sąnaudomis pagal Aprašo reikalavimus ir per 40
kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams Komisijai pateikti šių sąnaudų ataskaitą;
2.2.2. taikyti kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą,
vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų
nustatymo metodikoje nustatyta tvarka;
2.2.3. viešai skelbti informaciją apie reguliuojamos veiklos sąnaudas savo nustatyta
tvarka interneto svetainėje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse, vadovaujantis
Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir
trečiosioms šalims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m.
gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo
valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“, 47 punktu;
2.2.4. vesti apskaitą atskiriant pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal Aprašo
11.1.2 punkte nustatytas teikiamas paslaugas;
57
2.3. įpareigojimą sudaryti nediskriminacines sąlygas elektros energijos pirkėjams,
perkantiems elektros energiją iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB, įskaitant nepagrįstus
atsisakymus teikti bendrovės teikiamas paslaugas.
Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė:
Nariai:
Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyr. specialistas Audrius Jurkūnas
Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyr. specialistė Eglė Varanavičiūtė
Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimgailė Baliūnaitė