VALSTYBINĖS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO CANDIDATUS LIBERIBACTER SOLANACEARUM

BAKTERIJAI NUSTATYTI METODIKOS PATVIRTINIMO

2018 m. lapkričio 26 d. Nr. A1-690

Vilnius

Vadovaudamasi Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu

Nr. 3D-490 „Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir

administracijos struktūros patvirtinimo“, 21.6 papunkčiu:

1. T v i r t i n u Mėginių ėmimo Candidatus Liberibacter solanacearum bakterijai nustatyti

metodiką (pridedama).

2. Į p a r e i g o j u Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus

darbuotoją, atsakingą už šio įsakymo registravimą, supažindinti su šiuo įsakymu Valstybinės

augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoją, Valstybinės

augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiąjį specialistą (patarėją),

Fitosanitarijos skyriaus, Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus), regioninių skyrių ir Pasienio

kontrolės koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų (poskyrių) vedėjus.

Direktoriaus pavaduotoja,

atliekanti direktoriaus funkcijas Rasa Rimkutė

PATVIRTINTA

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos direktoriaus

2018 m. lapkričio 26 d.

įsakymu Nr. A1-690

MĖGINIŲ ĖMIMO CANDIDATUS LIBERIBACTER SOLANACEARUM BAKTERIJAI

NUSTATYTI METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėginių ėmimo Candidatus Liberibacter solanacearum Liefting et al., 2009, bakterijai

(toliau – Ca. L. solanacearum) nustatyti metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis

metodikos 1 priede nurodytais teisės aktais.

2. Metodika nustato Ca. L. solanacearum sukeltų ligų požymius augaluose šeimininkuose,

taip pat mėginių ėmimo, paruošimo, laikymo ir pristatymo į Valstybinės augalininkystės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją

(skyrių) (toliau – laboratorija) tvarką.

3. Metodika vadovaujasi Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių ir Pasienio kontrolės

koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų (poskyrių) specialistai (toliau

– specialistai), vykdydami kenksmingųjų organizmų fitosanitarinį tikrinimą ir fitosanitarinę stebėseną

Lietuvos Respublikos atvirame grunte, prekybos vietose (parduotuvėse, turguose, prekybos

aikštelėse), viešose erdvėse ir savaiminėse augavietėse, uždaroje erdvėje (šiltnamiuose, sandėliuose,

talpyklose, transportavimo metu ir pan.), kur auginami ir (arba) auga augalai, bei augalų ar jų dalių

įvežimo į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ir vežimo Europos Sąjungos viduje metu.

4. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (toliau – EAAO)

Ca. L. solanacearum bakterijai priskirtas kodas LIBEPS.

5. Fitosanitarinė kategorija: Ca. L. solanacearum įrašyta į EAAO standarto PM 1/2(26)

rekomenduojamų kontroliuoti kenksmingųjų organizmų A1 sąrašą – A1/365.

6. Ca. L. solanacearum sukeliamos ligos: bulvių liga, vadinama „zebro griežinėliais“ (angl.

„zebra chip“), geltonumo mažėjimas morkoms, vegetatyvinis sutrikimas salierams ir paprikoms.

Ligos požymiai nurodyti metodikos 2 priede.

II SKYRIUS

ĮRANKIAI, PRIEMONĖS IR ĮRANGA

7. Mėginiams imti, paruošti, laikyti ir išsiųsti reikalingi įrankiai, priemonės ir įranga:

7.1. peilis, sodo žirklės (sekatorius);

7.2. vienkartinės pirštinės;

7.3. vanduo;

2

7.4. entomologinis tinklelis / vabzdžių gaudyklė;

7.5. lupa (2–10x);

7.6. indas su 95–99 proc. etanoliu;

7.7. indas su esteriu (etilo acetatu);

7.8. purkštuvas su 70 proc. etilo alkoholio tirpalu ar kita dezinfekavimo priemone;

7.9. sandari (plastikinė) pakuotė;

7.10. rašiklis;

7.11. plombos ir plombavimo įrankiai;

7.12. šaltkrepšis ar kita sandari (palaikanti temperatūrą) pakuotė su šaldymo elementais;

7.13. šaldytuvas;

7.14. šaldiklis;

7.15. globalinės padėties nustatymo sistemos imtuvas (toliau – GPS imtuvas);

7.16. švarios šluostės.

8. Mėginiams imti naudojami švarūs (kenksmingaisiais organizmais neužkrėsti) įrankiai ir

priemonės, kurios prieš imant kitą mėginį ar baigus imti mėginius, pakeičiamos ar dezinfekuojamos:

nuplaunamos vandeniu, nuvalomos ar išpurškiamos 70 proc. etilo alkoholio tirpalu arba kita

dezinfekavimo priemone, išdžiovinamos ar išsausinamos švariomis šluostėmis. Naudotos

vienkartinės pirštinės išmetamos utilizuoti.

III SKYRIUS

MĖGINIŲ ĖMIMAS

9. Pagrindiniai Ca. L. solanacearum augalai šeimininkai yra:

9.1. bulvinių šeimos augalai, išskyrus sėklas: Solanum tuberosum L. (valgomoji bulvė);

9.2. bulvinių šeimos augalai, išskyrus vaisius ir sėklas: Solanum lycopersicum L.

(pomidoras), Capsicum annuum L. (vienametė paprika), Solanum melongena L. (paprastasis

baklažanas), Nicotiana tabacum L. (paprastasis tabakas), Solanum betaceum Cav. (stambiavaisė

basovija), Lycium barbarum L. (dygliuotasis ožerkšnis), Physalis peruviana L. (peruvinė dumplūnė);

9.3. salierinių šeimos augalai, išskyrus sėklas: Daucus carota L. (paprastoji morka), Apium

graveolens L. (valgomasis salieras), Pastinaca sativa L. (paprastasis pastarnokas).

10. Ca. L. solanacearum bakterija plinta vektoriais – blakutėmis: Bactericera cockerelli

(3 priedo 16 pav.), Trioza apicalis (3 priedo 17 pav.) ir Bactericera trigonica (3 priedo 18 pav.) (toliau

– vektoriai). Bactericera cockerelli platina bakteriją bulvinių šeimos augaluose, o Trioza apicalis ir

Bactericera trigonica – salierinių šeimos augaluose. Ligą galima nustatyti praėjus 3 savaitėms po

kontakto su Ca. L. solanacearum platinančiais vektoriais. Ca. L. solanacearum taip pat gali plisti per

branto genties augalus (Cuscuta), skiepijant augalus ar kartu su dauginamąja medžiaga.

3

11. Prieš imant mėginius reikia susipažinti su Ca. L. solanacearum sukeliamos ligos

požymiais augaluose šeimininkuose ir vektorių morfologija bei jų veiklos augaluose požymiais,

nurodytais metodikos 2 priede.

12. Augalų šeimininkų, auginamų ir (arba) laikomų atvirame grunte, prekybos vietose

(parduotuvėse, turguose, prekybos aikštelėse), augančių viešose erdvėse ir savaiminėse augavietėse,

mėginius specialistas ima šiltuoju metų laiku (balandžio–spalio mėn.). Augalų, auginamų ir (arba)

laikomų uždaroje erdvėje (šiltnamiuose, sandėliuose, talpyklose, transportavimo metu ir pan.),

mėginiai imami ištisus metus.

13. Specialistas pažymi GPS imtuvu atliekamo fitosanitarinio tikrinimo ir fitosanitarinės

stebėsenos maršrutą, augalų šeimininkų tikrinimo vietą, mėginio ėmimo vietą, išskyrus esančių

prekybos vietose (parduotuvėse, turguose, prekybos aikštelėse) bei pasienio postuose.

14. Specialistas vizualiai apžiūri tikrinimo vienete (vienos veislės ar klono augalai

šeimininkai, auginami tame pačiame lauke arba esantys toje pačioje siuntoje, prekyvietėje (mugėje,

turgavietėje, prekybos aikštelėje)) esančių augalų šeimininkų kiekį, kuris yra nurodytas 4 ir 5

prieduose.

15. Vizualiai apžiūrėjus ir aptikus augalų šeimininkų, turinčių Ca. L. solanacearum

sukeliamų požymių, arba ant augalo šeimininko, jo dalių ar netoliese augančių augalų pastebėjus

vektorių, iš vieno tikrinimo vieneto specialistas ima vieną mėginį fitosanitariniams tyrimams.

16. Esant ligos požymiams, kurie nurodyti metodikos 2 priede, vienas mėginys

formuojamas iš augalų šeimininkų lapų ir stiebų, bulvių stiebagumbių ir salierinių šeimos augalų

šeimininkų šakniastiebių, esančių viename tikrinimo vienete:

16.1. vienam mėginiui nuo augalų šeimininkų specialistas paima nuo 3 iki 5 lapų / stiebų iš

pažeistos augalo šeimininko vietos;

16.2. imant bulvių stiebagumbių mėginius iš krovinių, sandėlių ar atviro grunto Clavibacter

michiganensis subsp. sepedonicus bakterijai nustatyti, pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. A1-158 „Dėl Mėginių

paėmimo Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus bakterijai nustatyti metodikos

patvirtinimo“ gali būti atliekamas tyrimas ir dėl Ca. L. solanacearum, todėl papildomai imti bulvių

stiebagumbių Ca. L. solanacearum tyrimui nereikia. Imant bulvių stiebagumbių mėginį Ca. L.

solanacearum bakterijai nustatyti iš krovinio ar sandėlio – 30 vnt. bulvių stiebagumbių perpjauti ir

imti mėginį tik pastebėjus juose ligos požymius – „zebro griežinėlius“ (3 priedo 2, 3 pav.). Perpjautus

bulvių stiebagumbius su ligos požymiais pridėti prie suformuoto mėginio, o stiebagumbių be ligos

požymių nemaišyti su tikrinimo vietoje likusiais stiebagumbiais;

16.3. vienam salierinių šeimos augalų šeimininkų šakniastiebių su požymiais mėginiui

specialistas paima nuo 3 iki 5 šakniastiebių. Vienas mėginys imamas iš lauko, kurio plotas yra iki

4

3 ha, jei plotas didesnis negu 3 ha, papildomai imamas vienas laboratorinis mėginys iš kiekvieno kito

3 ha ploto. Iš 25 t morkų šakniastiebių krovinių ar sandėlių specialistas paima vieną mėginį.

17. Formuojant mėginį imami augalai šeimininkai ar jų dalys su ligų požymiais nuo vos

pažeistų iki stipriai pažeistų. Mėginiui neimami sudžiūvę augalai šeimininkai ar jų dalys. Augalų

šeimininkų dalys su matomais pažeidimais bei ligų požymiais imamos taip, kad būtų paimti pažeisti

audiniai ir dalis sveikų audinių, besiribojančių su pažeistais audiniais.

18. Specialistas renka suaugusius vektorius su entomologiniu tinkliuku, šiltnamyje –

gaudyklėmis, kurias patikrina kas savaitę. Nuo lipnios gaudyklės vabzdžiai nuimami pincetu /

žnyplėmis, supakuojami ir siunčiami į laboratoriją. Gaudyklės laikomos pakabintos 3–4 savaites.

Pasibaigus gaudyklės kabėjimo laikui, gaudyklė nuimama ir siunčiama į laboratoriją. Jei tuo pat metu

specialistas ima mėginį, sudarytą iš augalų šeimininkų, vektoriai supakuojami atskirai ir formuojamas

atskiras mėginys.

19. Vektorių mėginį sudaro nuo 1 iki 10 vabzdžių, nurodytų šios metodikos 10 punkte,

pagautų tinkleliu ar gaudyklėmis.

20. Paimti vabzdžiai saugomi tvirtai užsukamuose indeliuose, mėgintuvėliuose 95–99 proc.

etanolyje arba -20 °C temperatūroje, arba nužudomi esteryje (etilo acetate). Lipnios gaudyklės

saugomos -20 °C temperatūroje.

21. Atlikdamas tikrinimą latentiniam užkrėtimui nustatyti specialistas, vadovaudamasis

metodikos 4 ir 5 priedais, paima vieną mėginį tikrinimo vietoje iš vieno tikrinimo vieneto be išorinių

ligos požymių, kuriame augalai šeimininkai ribojasi su ligos židiniu arba įvežtas krovinys yra iš šalies

/ vietovės, kurioje nustatyta Ca. L. solanacearum.

22. Vieną mėginį latentinei ligos fazei nustatyti sudaro nuo 5 iki 10 lapų / stiebų iš skirtingų

augalo dalių (įskaitant naujai besiformuojančius lapus), paimtų tikrinimo vietoje iš vieno tikrinimo

vieneto.

23. Imant mėginius latentinei fazei nustatyti svarbu, kad jie kaip įmanoma geriau

reprezentuotų atitinkamą lauką arba krovinį. Mėginiai imami iš lauko vaikščiojant po jį

aštuoniukėmis, o iš krovinio – atsitiktine tvarka pasirenkant pakuotes iš siuntos.

IV SKYRIUS

MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR IŠSIUNTIMAS Į LABORATORIJĄ

24. Mėginio paruošimas:

24.1. mėginį sudarantys augalai šeimininkai ar augalų dalys, tokios kaip lapai, stiebai,

suvyniojamos į drėgną popierinį rankšluostį ar laikraštį, sudedamos į pakuotę;

24.2. paėmus mėginį, surašomi 3 mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti

paėmimo akto, kurio forma patvirtinta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-194 „Dėl dokumentų formų patvirtinimo“, (toliau – aktas)

5

egzemplioriai. Vienas akto egzempliorius dedamas į plastikinę pakuotę, kuri įdedama į pakuotę su

mėginiu ir sandariai uždaroma. Antras akto egzempliorius saugomas Augalininkystės tarnybos

regioniniame skyriuje ar Pasienio kontrolės koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punkte

fitosanitarijos poste (poskyryje). Trečias akto egzempliorius atiduodamas ūkio subjektui, iš kurio ūkio

paimtas mėginys;

24.3. pakuotę su mėginiu ir aktu specialistas uždaro ir užplombuoja mėginio savininko ar jo

atstovo akivaizdoje;

24.4. jei pastebima, kad į supakuotą ir užplombuotą mėginį pateko vektorius, ant mėginio

maišelio reikia priklijuoti apie tai informuojantį ryškų užrašą, pastabą įrašyti etiketėje;

24.5. supakuotas ir užplombuotas mėginys su augalais šeimininkais ar jų dalimis

transportavimo metu (nuo mėginio paėmimo vietos iki regioninio skyriaus) ir iki išsiuntimo į

laboratoriją turi būti laikomas vėsiai (šaltkrepšiuose / minišaldytuvuose ar dėžutėse su šaldymo

elementais, kurie negali liestis su mėginiais, kad bakterijoms nesusidarytų stresinės sąlygos), tamsoje;

24.6. po fitosanitarinio tikrinimo, atvykus į Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių ar

Pasienio kontrolės koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postą (poskyrį),

Fitosanitarinėje informacinėje sistemoje specialistas užpildo mėginio etiketę, kurios forma pateikta

Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo

tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2015 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-187 „Dėl Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų

protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priede, (toliau –

etiketė). Specialistas, atspausdinęs užpildytą etiketę ir įdėjęs į plastikinę pakuotę, ją pritvirtina prie

užplombuotos mėginio pakuotės;

24.7. jei vienas mėginys formuojamas iš vieno laboratorinio mėginio, kurį sudaro iš vieno

tikrinimo vieneto paimtos kelios augalo šeimininko dalys, visos jos sudedamos į vieną plastikinį

maišelį ir pildomas vienas aktas bei viena etiketė pagal šios metodikos 24.1 ir 24.5 papunkčius. Iš

vektorių formuojamas atskiras laboratorinis mėginys;

24.8. jei iš vienos tikrinimo vietos paimami keli laboratoriniai mėginiai, kiekvienas

laboratorinis mėginys įdedamas į atskirą plastikinį maišelį ir sunumeruojamas. Vienos tikrinimo

vietos visi laboratoriniai mėginiai sudaro vieną mėginį, kuris į laboratoriją pristatomas su vienu aktu

ir etikete pagal šios metodikos 23.1 ir 23.5 papunkčius.

25. Mėginius transportuoti į laboratoriją reikia kaip galima greičiau, kol augalų audiniai

nepradėjo gesti. Mėginiai su ligos požymiais pristatomi į laboratoriją ne vėliau kaip per dvi paras nuo

mėginio paėmimo.

26. Mėginiai išsiunčiami paštu į laboratoriją ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki jos oficialios

nedarbo dienos.

6

27. Specialistas, ruošdamas išsiųsti mėginį, jį supakuoja taip, kad transportuojant mėginys

būtų apsaugotas nuo aplinkos veiksnių, galinčių neigiamai pakeisti jo savybes (aukštos temperatūros,

tiesioginių saulės spindulių poveikio, mėginio sugadinimo).

____________________

Mėginių ėmimo Candidatus

Liberibacter solanacearum

nustatyti metodikos

1 priedas

TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

1. 2016 m. kovo 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2016) 2465, kuriuo

patvirtinamas sprendimo priėmimas dėl 2017–2018 m. kenkėjų tyrimų programos įgyvendinimo.

2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 3D-57

„Dėl Augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų auginimo, gamybos, saugojimo,

realizavimo ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat ir natūralių augaviečių augalų fitosanitarinės

kontrolės taisyklų bei Fitosanitarinio eksporto sertifikato ir fitosanitarinio reeksporto sertifikato

išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro

2005 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 3D-171/1K-080 „Dėl Įvežamų į Lietuvos Respubliką ir Europos

Sąjungą bei vežamų per ją tranzitu augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinio tikrinimo

taisyklių patvirtinimo“.

4. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m.

gegužės 5 d. įsakymas Nr. A1-249 „Dėl kenksmingųjų organizmų, tyrimo objektų ir norminių

dokumentų sąrašo patvirtinimo“.

5. Tarptautinio fitosanitarinių priemonių standarto Nr. 27 „Diagnostiniai protokolai

reguliuojamiems kenkėjams“, patvirtinto Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC)

sekretoriato, dalis DP 21 „Candidatus Liberibacter solanacearum“. IPPC, Roma. 2017.

6. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EAAO) standartas

PM 1/2(25): Rekomenduojamų kontroliuoti kenksmingųjų organizmų A1 ir A2 sąrašai.

7. EAAO standartas PM 9/25 (1) Bactericera cockerelli ir Candidatus Liberibacter

solanacearum (EAAO Biuletenis, 2017, 47 (3), p. 513–523).

8. Australijos Žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės departamento Diagnostinis

protokolas „zebra chip“ sukėlėjui Candidatus Liberibacter solanacearum identifikuoti ir nustatyti,

2017.

9. EAAO Kenkėjų rizikos vertinimo analizė Candidatus Liberibacter solanacearum

Solanaceae genties augaluose. EAAO, Paryžius, 2012.

10. Tarptautinis fitosanitarinių priemonių standartas Nr. 31 „Krovinių mėginių atrankos

metodologija“, patvirtintas Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC) sekretoriato, 2008.

_____________________

Mėginių ėmimo Candidatus

Liberibacter solanacearum

nustatyti metodikos

2 priedas

LIGOS IR VEKTORIŲ POŽYMIAI

1. Ca. L. solanacearum bakterijos sukeliamos ligos požymiai (toliau – požymiai) bulvėse:

1.1. chlorozė, stiebų sukimasis zigzagu, šoninių pumpurų vystymasis, orinių gumbų

suformavimas. Bulvių augalų, užkrėstų bakterija, lapeliai rausvėja, gelsta ir sukasi į viršų link lapo

gyslos, galiausiai paruduoja, o viršūnės atrodo kaip nudegusios (3 priedo 1, 4, 5 pav.). Bulvės,

užkrėstos Ca. L. solanacearum, turi sutrumpėjusį tarpubamblį, padidėjusius bamblius, o tai lemia

mažesnį augalo dydį (3 priedo 4, 6 pav.). Bulvių augaluose ligos požymiai išryškėja po žydėjimo,

jeigu bakteriją pernešė vektorius. Tuo atveju, jei bakterija buvo bulvės gumbe, požymiai ant augalo

gali pasimatyti ir iki žydėjimo;

1.2. specifiniai ligos požymiai perpjautuose bulvių gumbuose yra padidėjusios akutės,

matomas apytakinio audinio parudavimas, susiformavę šerdiniai spinduliai, kurie paryškėja per kelias

minutes po perpjovimo (3 priedo 3 pav.). Šie simptomai ypač gerai matomi pakepus bulvių

griežinėlius (3 priedo 2 pav.).

2. Požymiai pomidoruose:

2.1. šakelių geltonavimas, vaisių deformacija ir sumažėjimas, suprastėjusi vaisių kokybė.

Pomidorų lapai po kontakto su vektoriais tampa gelsvi, bet gyslos lieka žalios, pasireiškia lapų

rietimasis, užsikrėtusio augalo augimas sulėtėja, lyginant su sveiku augalu (3 priedo 7–10 pav.).

3. Požymiai morkose:

3.1. lapai sukasi, gelsta, rausvėja, ruduoja. Morkos šakniastiebio spalva tampa šviesesnė,

lyginant su sveiko augalo šakniastiebiu, jo augimas lėtėja, susidaro antrinės šaknys (3 priedo 12–

14 pav.).

4. Požymiai salieruose:

4.1. padidėjęs stiebų kiekis ir jų sukimasis, lapų gelsvėjimas (3 priedo 15 pav.).

5. Požymiai paprikose:

5.1. sulėtėjęs augalo augimas, lapkočių sutrumpėjimas, lapai tampa šviesiai žalios spalvos,

jų galiukai džiūva, jaunesni – sukasi taurele (3 priedo 11 pav.).

6. Vektorių požymiai. Blakutės (lot. Psyllidae) – lygiasparnių pobūrio vabzdžių šeima.

Blakutės yra 2–4 mm ilgio, turi dvi poras plėviškų sparnų, kurie yra ilgesni už kūną. Pilvelis

segmentuotas. Užpakalinės kojos – šokamosios. Blakutės vikriai skraido ir šokinėja. Dalis rūšių, kaip

ir amarai, išskiria „medaus rasą“ (skystas lipnias išmatas). Kiaušinėlius deda ant augalų stiebų. Iš jų

2

išsirita plokščios, trumpomis kojomis lervos. Blakutės ir jų lervos čiulpia lapų ir lapkočių sultis, lapai

dažnai pakeičia spalvą, nustoja augti, susigarbanoja.

____________________

Mėginių ėmimo Candidatus

Liberibacter solanacearum

nustatyti metodikos

3 priedas

CANDIDATUS LIBERIBACTER SOLANACEARUM SUKELIAMOS LIGOS POŽYMIAI

AUGALUOSE ŠEIMININKUOSE IR BAKTERIJOS VEKTORIAI

1 pav. Ankstyvos stadijos infekcija Ca. L. solanacearum bulvėse (Solanum tuberosum L.). Matomi

besiriečiantys ir rausvėjantys lapai. Nuotrauka iš https://www.ippc.int/static/media/files/publication

/en/2017/04/DP_21_2017_En_2017-03-31.pdf

2 pav. Bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbių, užkrėstų Ca. L. solanacearum, švieži (kairėje)

ir kepti (dešinėje) griežinėliai. Nuotrauka iš https://www.ippc.int/static/media/files/publication/en/

2017/04/DP_21_2017_En_2017-03-31.pdf

2

3 pav. Perpjauti bulvių (Solanum tuberosum L.), užkrėstų Ca. L. solanacearum, stiebagumbiai.

Matomas apytakinio žiedo patamsėjimas, spindulių („zebro dryžių“) susidarymas stiebagumbio centro

link. Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/wp-content/uploads/2015/03/

NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

4 pav. Ca. L. solanacearum užkrėstas bulvės (Solanum tuberosum L.) augalas. Besisukantys,

vietomis pageltę arba parausvėję lapai. Matomi padidėję bambliai (juodos rodyklės) ir užsitęsę bei

išplatėję ūgliai (raudonos rodyklės). Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/

wp-content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

3

5 pav. Bakterijos užkrėtimo paveiktos bulvės (Solanum tuberosum L.) – parausvėję jauni, pageltę

senesni lapai, besisukantys link lapo gyslos. Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/

wordpress/wp-content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-

V1.2.pdf

6 pav. Orinių gumbų formavimasis. Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/

wp-content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

4

7 pav. Bakterija užkrėstas pomidoras (Solanum lycopersicum L.) – vyksta chlorozė, lapų sukimasis,

sulėtėja augalo augimas. Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/wp-

content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

8 pav. Pomidorų (Solanum lycopersicum L.) lapai, pažeisti vektorių, kurie užkrėsti Ca. L.

solanacearum, taškuoti ir pageltę. Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/

wp-content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

5

9 pav. Jauni pomidorų lapeliai ir lapkočiai, pažeisti vektorių ir užkrėsti bakterija, matomas jų

rausvėjimas. Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/wp-content/uploads

/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

10 pav. Pomidoro (Solanum lycopersicum L.), užkrėsto Ca. L. solanacearum, deformuoti vaisiai.

Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/wp-content/uploads/2015/03/NDP-

18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

6

11 pav. Paprikos (Capsicum annuuum), užsikrėtusios Ca. L. solanacearum. Lapai yra šviesiai žalios

spalvos, viršūnės lapeliai susirietę taurelės forma. Nuotrauka iš http://plantbiosecuritydiagnostics.net.

au/wordpress/wp-content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-Candidatus-Liberibacter-

solanacearum-V1.2.pdf

12 pav. Morkos (Daucus carota), užkrėstos Ca. L. solanacearum, rausvėjantys lapai. Nuotrauka iš

http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/wp-content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-

chip-Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

7

13 pav. Morkos (Daucus carota) lapų rausvėjimas, geltonavimas ir rietimasis, džiūvimas. Nuotrauka iš

http://plantbiosecuritydiagnostics.net.au/wordpress/wp-content/uploads/2015/03/NDP-18-Zebra-chip-

Candidatus-Liberibacter-solanacearum-V1.2.pdf

14 pav. Morkų (Daucus carota L.), užkrėstų bakterija (kairėje ir per vidurį), lapai rausvėja ir riečiasi,

šakniastiebiai trumpesni ir šviesesni, lyginant su sveikais augalais (dešinėje). Nuotrauka iš

https://www.ippc.int/static/media/files/publication/en/2017/04/DP_21_2017_En_2017-03-31.pdf

8

15 pav. Saliero (Apium grveolens L.), užkrėsto bakterija, stiebų skaičiaus didėjimas, jų sukimasis.

Nuotrauka iš https://www.ippc.int/static/media/files/publication/en/2017/04/DP_21_2017_En_2017-

03-31.pdf

16 pav. Ca. L. solanacearum vektorius bulviniuose augaluose – Bactericera cockerelli. Nuotrauka iš

https://digitalcommons.unl.edu/cgi/viewcontent.cgi?referer=https://www.google.com/&httpsredir=1

&article=2280&context=usdaarsfacpub

9

17 pav. Ca. L. solanacearum vektorius salierinių šeimos augaluose – Trioza apicalis. Nuotrauka iš

https://www.researchgate.net/publication/46392122_Association_of_Candidatus_Liberibacter_solana

cearum_With_the_Psyllid_Trioza_apicalis_Hemiptera_Triozidae_in_Europe

18 pav. Ca. L. solanacearum bakterijos vektorius salierinių šeimos augaluose – Bactericera trigonica.

Nuotrauka iš https://www.hemiptera-databases.org/psyllist/?db=psylles&lang=en&card=image&id=

88&search=nom)

_____________________

Mėginių ėmimo Candidatus

Liberibacter solanacearum

nustatyti metodikos

4 priedas

MINIMALUS TIKRINTINŲ AUGALŲ ŠEIMININKŲ KIEKIS TIKRINIMO VIENETE

_________________

Vienos rūšies augalų šeimininkų tikrinimo

vienete kiekis, vnt.

Minimalus tikrintinų vienos rūšies augalų

šeimininkų kiekis tikrinimo vienete, vnt.

25 25

50 50

100 100

200 198

300 297

400 360

500 421

600 470

700 548

800 546

900 614

1000 601

2000 737

3000 792

4000 821

5000 840

6000 852

7000 861

8000 868

9000 874

10 000 878

20 000 898

30 000 905

40 000 909

50 000 911

60 000 912

70 000 913

80 000 914

90 000 915

100 000 915

Mėginių ėmimo Candidatus

Liberibacter solanacearum

nustatyti metodikos

5 priedas

KROVINIO DYDIS IR TIKRINAMŲ SIUNTŲ KIEKIS

__________________

Krovinio svoris, t Tikrinamų siuntų kiekis, vnt.

25 1

50 2

100 4

200 8

300 12

400 16

500 20

600 24

700 28

800 32

900 36

1000 40

2000 80

3000 120

4000 160

5000 200

6000 240

7000 280

8000 320

9000 360

10 000 400

20 000 800

30 000 1200

40 000 1600

50 000 2000

60 000 2400

70 000 2800

80 000 3200

90 000 3600

10 0000 4000