1

VIEŠOJO PIRKIMO GAIRĖS SPECIALISTAMS,

2018 M. VASARIO MĖN.

kaip išvengti dažniausių klaidų projektuose, finansuojamuose iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų

ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO PAREIŠKIMAS

Šiame dokumente pateiktos gairės, kaip išvengti klaidų, dažnai pasitaikančių rengiant viešąjį pirkimą, kai projektai bendrai finansuojami iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų. Gairėmis siekiama padėti lengviau įgyvendinti veiksmų programas ir skatinti vadovautis gerąja praktika. Gairės teisiškai neprivalomos, jomis tik siekiama pateikti bendrųjų rekomendacijų ir geriausios praktikos pavyzdžių.

Gairėse siūlomomis sąvokomis, idėjomis ir sprendimais nedaromas poveikis nacionalinės teisės aktams, gairėmis reikėtų vadovautis ir jas galima koreguoti atsižvelgiant į nacionalinę teisinę sistemą.

Šiomis gairėmis nedaromas poveikis tam, kaip Komisija ateityje gali aiškinti bet kurią galiojančių teisės aktų nuostatą. Europos Komisija šiomis gairėmis neprisiima jokių įsipareigojimų. Autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę priklauso tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

Print ISBN 978-92-79-84062-3 doi:10.2776/115774 KN-02-17-003-LT-C

PDF ISBN 978-92-79-84065-4 doi:10.2776/618640 KN-02-17-003-LT-N

VIEŠOJO PIRKIMO GAIRĖS SPECIALISTAMS,kaip išvengti dažniausių klaidų projektuose, finansuojamuose iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų

2

Table of contents

Santrumpų sąrašas 4

Įžanga 7

Įvadas. Kaip naudotis šiomis gairėmis? 8Kam skirtos šios gairės? 8

Kokia šių gairių paskirtis? 8

Gairių struktūra 8

Simbolių paaiškinimas. Įspėjimai ir pagalba perkančiosioms organizacijoms 9

Gairių taikymo sritis 9

Pagrindiniai pakeitimai, padaryti Viešųjų pirkimų direktyva 2014/24/ES 11

Naujos apibrėžtys, naujos ribos ir nauja perkančiosios organizacijos kategorija 11

MVĮ dalyvavimo vykdant viešojo pirkimo sutartis palengvinimas 12

Daugiau nuostatų, susijusių su dalyvio pašalinimo pagrindu ir sutarties sudarymo kriterijais 13

Geresnė apsauga nuo korupcijos 13

Aplinkos, socialinės ir inovacijų politikos tikslų įtraukimas į viešųjų pirkimų procedūras 14

Elektroninis viešasis pirkimas 14

Procedūrų pakeitimai 14

Direktyvos 2014/24/ES taikymo srities pakeitimai 15

1. Rengimas ir planavimas 161.1 Būsimų poreikių įvertinimas 17

1.2. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas 19

1.4. Sutarties dalyko apibrėžimas 28

1.5. Procedūros pasirinkimas 35

1.6. Procedūros planavimas 51

2. Paskelbimas ir skaidrumas 542.1. Pirkimo dokumentų rengimas 54

2.2. Specifikacijų ir standartų nustatymas 59

3

2.3. Kriterijų nustatymas 65

2.4. Terminų nustatymas 77

2.5. Skelbimas apie pirkimą 81

3. Pasiūlymų teikimas ir dalyvių atranka 863.1. Užtikrinimas, kad pasiūlymai būtų pateikti pagal nurodymus 86

3.2. Gavimo patvirtinimas ir pasiūlymų vokų atplėšimas 87

3.3. Pasiūlymų vertinimas ir atranka 88

4. Pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas 924.1. Vertinimo komisijos sudarymas 92

4.2. Sutarties skyrimo kriterijų taikymas 93

4.3. Ką daryti, kai siūlomos neįprastai mažos kainos 97

4.4. Prašymas pateikti paaiškinimus 98

4.5. Vertinimo užbaigimas ir sprendimo priėmimas 99

4.6. Sutarties skyrimas 101

5. Sutarties vykdymas 1045.1. Ryšių su rangovu valdymas 104

5.2. Sutarties valdymas 105

5.3. Sprendimas dėl sutarties keitimo 111

5.4. Sprendimas dėl skundų ir taisomųjų priemonių 116

5.5. Sutarties nutraukimas jai nebaigus galioti 116

5.6. Sutarties įvykdymas 116

6. Priemonių rinkinys 1186.1. Dažniausios viešojo pirkimo klaidos 118

6.2. Šaltiniai ir nuorodos 120

6.4. Viešųjų pirkimų kontrolės kontrolinis sąrašas 127

6.5. Pareiškimo, kad nekyla interesų konflikto, ir konfidencialumo pareiškimo šablonai 132

4

Santrumpų sąrašas

Santrumpa Terminas

PO Perkančioji organizacija

SSS Skelbimas apie sutarties sudarymą

GD Generalinis direktorius, asmuo, organizacijoje einantis aukščiausias vadovaujamąsias pareigas

SP Skelbimas apie pirkimą

EMPL GD Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas

GROW GD Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

REGIO GD Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas

EK Europos Komisija

EAR Europos Audito Rūmai

e-CERTIS Tarpvalstybinė pažymų saugykla

EEE Europos ekonominė erdvė

ELPA Europos laisvosios prekybos asociacija

EMAS Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema

ESI fondai Europos struktūriniai ir investicijų fondai

EBVPD Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas

ES Europos Sąjunga

FIDIC Tarptautinė inžinierių konsultantų federacija

BVP Bendrasis vidaus produktas

ŽVP Žalieji viešieji pirkimai

SVP Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų

TAUSV Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba

5

Santrumpa Terminas

IATA Tarptautinė oro transporto asociacija

ICAO Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija

INT Intelektinės nuosavybės teisės

TAS Tarptautiniai audito standartai

ISO Tarptautinė standartizacijos organizacija

GCS Gyvavimo ciklo sąnaudos

ENP Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus

ES OL Europos Sąjungos oficialusis leidinys

OLAF Europos kovos su sukčiavimu tarnyba

IVP Ikiprekybiniai viešieji pirkimai

IIS Išankstinis informacinis skelbimas

ISVP Inovacinių sprendimų viešieji pirkimai

MTTP Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

SIMAP Informacijos apie viešuosius pirkimus sistema

MVĮ Mažosios ir vidutinės įmonės

SAVP Socialiai atsakingi viešieji pirkimai

TED Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedas „Tenders Electronic Daily“

SESV Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

TU Techninė užduotis

PPO Pasaulio prekybos organizacija

6

7

Įžanga

Pirmosios redakcijos gairės buvo labai populiarios – jos atsisiųstos daugiau kaip 70 000 kartų, taigi labai džiaugiamės galėdami pateikti jums naujos ir atnaujintos redakcijos Viešojo pirkimo gaires specialistams, kaip išvengti dažniausių klaidų projektuose, finansuojamuose iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų. Šiame patobulintame dokumente atsižvelgiama į naujas ir supa-prastintas ES viešųjų pirkimų taisykles ir į pirmąją tiesioginę patirtį, įgytą taisykles įgyvendinant vietoje.

Šiuo dokumentu siekiama padėti Europos Sąjungos valstybių narių, regionų ir miestų viešųjų pirkimų specialistams – jiems iš eilės aiškinamas visas procesas, pabrėžiamos sritys, kuriose paprastai daroma klaidų, ir parodoma, kaip būtų galima išvengti tų klaidų.

Veiksmingi, rezultatyvūs, skaidrūs ir profesionalūs viešieji pirkimai – labai svarbūs stiprinant bendrąją rinką ir skatinant investicijas Europos Sąjungoje. Tai taip pat viena pagrindinių priemonių siekiant sanglaudos politikos naudos Europos piliečiams ir įmonėms.

Atnaujintas gaires parengė Komisijos tarnybos, susijusios su viešaisiais pirkimais, taip pat buvo konsultuotasi su valstybių narių viešųjų pirkimų specialistais. Šis dokumentas yra viena iš mūsų plataus užmojo Viešųjų pirkimų veiksmų plano sudedamųjų dalių, juo padedama siekti neseniai patvirtinto ES viešųjų pirkimų dokumentų rinkinio tikslų.

Esame tikri, kad šis dokumentas kartu su kitomis Komisijos šios srities iniciatyvomis ir toliau padės valstybėms narėms, regionams ir miestams rengti viešuosius pirkimus ir didinti viešųjų investicijų poveikį visų ES piliečių ir ekonomikos labui.

Corina Creţu, Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė

Elżbieta Bieńkowska, Už vidaus rinką, pramonę, verslumą

ir MVĮ atsakinga Komisijos narė

8

Įvadas. Kaip naudotis šiomis gairėmis?

Kam skirtos šios gairės?

Šios gairės pirmiausia skirtos Europos Sąjungos per-kančiųjų organizacijų viešojo pirkimo specialistams, atsakingiems už reikalavimus atitinkančio, veiks-mingo ir ekonomiškai naudingiausio viešųjų darbų, prekių ar paslaugų pirkimo suplanavimą ir įvykdymą.

Šios gairės gali būti naudingos ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programų vadovau-jančiosioms institucijoms bei kitų ES finansuojamų programų institucijoms, kai jos tampa perkančio-siomis organizacijomis arba kai tikrina ES dotacijų gavėjų įvykdytus viešuosius pirkimus (žr. 6.4. skirsnį „Viešųjų pirkimų kontrolės kontrolinis sąrašas“).

Kokia šių gairių paskirtis?

Šio dokumento statusas – gairės. Šiuo dokumentu turėtų būti padedama nustatyti vidaus taisykles ir tvarką, o ne jas pakeisti.

Tai nėra nurodymų vadovas, kaip laikytis Di-rektyvoje 2014/24/ES nustatytų reikalavimų.

Tai tikrai nėra galutinis teisinis ES teisės išaiškinimas.

Būtina, kad visi susijusieji su viešojo pirkimo procesu laikytųsi nacionalinės teisės aktų, savo organizacijos vidaus taisyklių ir ES taisyklių.

Jeigu lygiaverčių nacionalinių arba su konkrečiu fon-du susijusių rekomendacinių dokumentų nėra, vado-vaujančiosios institucijos gali savanoriškai patvirtin-ti šį dokumentą kaip ES dotacijų gavėjams skirtas gaires.

Gairių struktūra

Šios gairės apima pagrindinius viešojo pirkimo pro-cedūros etapus nuo planavimo iki sutarčių vykdymo. Gairėse pabrėžta tai, į ką reikia atkreipti dėmesį, ir galimos klaidos, kurių reikėtų vengti, taip pat nuro-dyti konkretūs metodai ar priemonės.

1 diagrama. Pagrindiniai viešojo pirkimo procedūros etapai

Be to, priemonių rinkinyje pateikiama tam tikrų pa-rengtų taikyti priemonių ir papildomų su konkrečio-mis temomis susijusių šaltinių.

Šiomis gairėmis siekiama suteikti praktinę pagalbą viešojo pirkimo pareigūnams ir padėti jiems išvengti dažniausių klaidų ir finansinių pataisų, susijusių su ESI fon-dų lėšų naudojimu ir Komisijos nustatytų pastaraisiais metais (žr. 6.1. skirsnį „Daž-niausios viešojo pirkimo klaidos“).

Rengimas ir planavimas

Paskelbimas ir skaidrumas

Pasiūlymų teikimas ir dalyvių atranka

Pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas

Sutarties vykdymas

9

Simbolių paaiškinimas. Įspėjimai ir pagalba perkančiosioms organizacijoms

Šiose gairėse viešojo pirkimo pareigūnams iš eilės paaiškinta visa procedūra ir nurodytos sritys, kurio-se paprastai daroma klaidų, kartu pasiūlyta, kaip tų klaidų išvengti.

Visose gairėse svarbios vietos žymimos šiais simboliais:

KLAIDŲ RIZIKA!

Šiuo simboliu nurodoma, kur dažniausiai daromos didžiausios klaidos. Klaidų analizė ir išsamesnės rekomendacijos skirtos padėti kuo veiksmingiau išvengti tų klaidų.

PAGALBA!

Šiuo simboliu pažymėtoje vietoje viešojo pirkimo specialistams pateiktas konkretus patarimas ir (arba) nuorodomis į priemo-nių rinkinį arba kitus dokumentus pateikta papildomų šaltinių.

Gairių taikymo sritis

Gairėmis siekiama padėti viešojo pirkimo specialis-tams spręsti klausimus, susijusius su ES finansuo-jamomis darbų, prekių ir paslaugų viešojo pirkimo sutartimis, kaip nustatyta 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES1 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo su-tarčių sudarymo tvarkos derinimo (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Viešųjų sutarčių rūšys

Darbų pirkimo sutartys Prekių pirkimo sutartys Paslaugų pirkimo sutartys

Viešojo pirkimo sutartys, kurių objektas yra darbų, pavyzdžiui, statybos arba civilinės inžinerijos darbų, tokių kaip darbai, susiję su keliais arba su nuotekų įrenginiais, vykdymas arba projektavimas ir vykdymas.

Viešojo pirkimo sutartys, kurių objektas yra produktų, pavyzdžiui, transporto priemonių arba kompiuterių, pirkimas, finansinė nuoma, nuoma arba išperkamoji nuoma, numatant juos įsigyti ar to nenumatant.

Viešojo pirkimo sutartys, išskyrus viešojo darbų arba prekių pirkimo sutartis, kurių objektas yra paslaugų, pavyzdžiui, konsultavimo, mokymo arba valymo, teikimas.

Išsamus darbų sąrašas pateiktas Direktyvos II priede.

Išsamus paslaugų sąrašas pateiktas Direktyvos XIV priede.

Šaltinis – Direktyva 2014/24/ES.

1 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj.

10

Šiose gairėse perkančiosioms organizacijoms pateik-ta patarimų ir rekomendacijų pagal Europos teisinę sistemą, visų pirma – pagal Direktyvą 2014/24/ES. Šis teisės aktas taikomas, kai viršijamos ES nusta-tytos ribos, ir tai reiškia, kad juo nustatyti minimalūs reikalavimai, susiję tik su viešųjų pirkimų procedūro-mis, kurių piniginė vertė (t. y. sutarties vertė) didesnė nei tam tikra nustatyta vertė2. Jeigu sutarties vertė mažesnė nei šios ES nustatytos ribos, viešojo pir-

kimo procedūroms taikomos nacionalinės taisyklės. Tačiau jos vis tiek turi atitikti bendruosius Sutarties dėl ES veikimo3 principus.

Nors šios gairės netaikomos šių ribų nesiekiančiam viešajam pirkimui, gairėse aprašyta bendroji patir-tis ir pateikti pavyzdžiai gali būti naudingi visų rūšių viešojo pirkimo procedūroms, įskaitant ir mažesnės vertės viešąjį pirkimą.

Išsamesnė informacija apie ES viešųjų pirkimų taisykles

Daugiau informacijos apie viešųjų pirkimų direktyvas, taikytinas ribas ir aiškinamuosius pranešimus konkrečiomis temomis (pavyzdžiui, „Preliminariosios sutartys ir nustatytų ribų nesiekiantys viešieji pirkimai“) galima rasti:

Europos Komisijos GROW GD svetainėje : https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement_lt

SIGMA iniciatyvos svetainės dalyje „Pagrindiniai viešųjų pirkimų leidiniai ir politikos pranešimai“ (angl. Key procurement publications and policy briefs). http://www.sigmaweb.org/publications/key-public-procurement-publications.htm

2 Dabar taikomos ES nustatytos ribos išsamiai pateiktos tolesniame skyriuje „Pagrindiniai pakeitimai, padaryti Viešųjų pirkimų direktyva 2014/24/ES“.

3 Konsoliduota Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo redakcija, 2012/C 326/01. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex%3A12 012E%2FTXT.

11

Pagrindiniai pakeitimai, padaryti Viešųjų pirkimų direktyva 2014/24/ES

Iš pradžių parengta su viešaisiais pirkimais susi-jusia Europos teisine sistema buvo siekiama užti-krinti, kad įmonės galėtų visoje Europos bendrojoje rinkoje konkuruoti dėl viešųjų sutarčių, ir nustatyti, kad viršijus tam tikras ribas privalo būti rengiamas konkursas. Teisine sistema siekta užtikrinti vienodas galimybes ir skaidrumą, sumažinti sukčiavimą ir ko-rupciją, pašalinti teisines ir administracines kliūtis, kylančias dalyvaujant tarpvalstybiniuose konkursuo-se. Vėliau viešuosius pirkimus imta sieti su papildo-mais politikos tikslais, pavyzdžiui, aplinkos tvarumo, socialinės įtraukties ir inovacijų skatinimo tikslais (žr. 2.2.2. skirsnį „Strateginis aplinkos, socialinių ir ino-vacijų kriterijų taikymas vykdant viešąjį pirkimą“).

Europos viešojo pirkimo teisinę sistemą4 sudaro:

āā Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyti principai, pavyzdžiui, vienodo požiūrio, nediskriminavimo, tarpusavio pripažinimo, propor-cingumo ir skaidrumo;

āā trys viešųjų pirkimų direktyvos: Direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, Direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą van-dens, energetikos, transporto ir pašto paslau-gų sektoriuose, vykdomų pirkimų, Direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo.

Nors viešųjų pirkimų reglamentavimo principas iš esmės nepasikeitė, 2014 m. direktyvomis padary-ta keletas pakeitimų. Šie pakeitimai gali būti pradėti taikyti nuo 2016 m. balandžio 18 d., net jeigu di-rektyvų perkėlimas į nacionalinę teisę dar nebaigtas visose valstybėse narėse.

Kad būtų pasiekti ES strateginiai politikos tikslai ir kartu užtikrintas veiksmingiausias viešųjų lėšų naudojimas, 2014 m. viešųjų pirkimų reforma siekta kelių tikslų:

āā užtikrinti, kad viešosios išlaidos būtų veiksmin-gesnės;

āā paaiškinti pagrindines sąvokas ir idėjas, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

āā palengvinti MVĮ dalyvavimą vykdant viešojo pir-kimo sutartis;

āā skatinti sąžiningumą ir vienodą požiūrį;

āā perkančiosioms organizacijoms suteikti galimy-bių viešuosius pirkimus geriau panaudoti remiant inovacijas ir siekiant bendrų visuomenės bei aplinkos tikslų;

āā įtraukti susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Šiame skirsnyje apibūdinti reforma padaryti pagrin-diniai pakeitimai5, į kuriuos viešųjų pirkimų specia-listai turėtų atkreipti dėmesį, visų pirma, jeigu buvo įpratę remtis ankstesnėmis direktyvomis.

Naujos apibrėžtys, naujos ribos ir nauja perkančiosios organizacijos kategorija

Direktyvoje 2014/24/ES pateikta naujų apibrėžčių; jomis siekiama paaiškinti įvairias sąvokas, susi-jusias su viešųjų pirkimų procedūra, pavyzdžiui, tokias sąvokas kaip viešųjų pirkimų dokumentas ir ekonominės veiklos vykdytojas (įskaitant sąvokas „kandidatas“ ir „dalyvis“). Direktyvoje taip pat pateik-ta naujų ir viešojo pirkimo sutartyse labai svarbių sąvokų, pavyzdžiui, elektroninės priemonės, gyvavi-mo ciklas, inovacijos arba ženklinimas.

4 Europos Komisija, GROW GD. Viešasis pirkimas – teisinės taisyklės ir įgyvendinimas. Paskelbta https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement/rules-implementation/.

5 Europos Komisija, GROW GD. ES viešųjų pirkimų reforma. Mažesnė biurokratija, didesnis veiksmingumas. Naujųjų ES viešųjų pirkimų ir koncesijos taisyklių, nustatytų 2016 m. balandžio 18 d., apžvalga. Paskelbta http://ec.europa.eu/growth/tools-databases/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=8562.

12

Nustatytos dviejų kategorijų perkančiosios organizacijos, kad būtų galima atskirti centrinės valdžios institucijas (nacionalines viešojo sektoriaus institucijas) ir centrinei valdžiai pavaldžias perkan-čiąsias organizacijas, veikiančias regioniniu ir vietos lygmenimis. Šios dvi kategorijos svarbios dėl to, kad nuo jų priklauso ribos, kurias pasiekus turi būti tai-komos direktyvos (žr. toliau). Centrinei valdžiai pa-valdžių perkančiųjų organizacijų sudaromoms prekių

pirkimo sutartims ir beveik visoms paslaugų pirkimo sutartims taikoma aukštesnė riba.

Ribos, kurias viršijus taikomi Europos viešųjų pirkimų teisės aktai, buvo pakeistos, ir dabar centrinės valdžios institucijoms ir centrinei valdžiai pavaldžioms institu-cijoms taikomos skirtingos ribos (žr. 2 lentelę). Ribos reguliariai keičiamos – paprastai kas dvejus metus, jas galima nuolat pasitikrinti Komisijos svetainėje6.

6 GROW GD naujausias ES viešųjų pirkimų ribas skelbia adresu http://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement/rules-implementation/thresholds/index_en.htm.

7 Viešiesiems pirkimams pagal Direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo taikoma 5 548 000 EUR riba, kai sudaromos darbų pirkimo sutartys, ir 443 000 EUR, kai sudaromos prekių ir paslaugų pirkimo sutartys.

8 „e-CERTIS“. Paskelbta http://ec.europa.eu/markt/ecertis/login.do?selectedLanguage=en.

9 2016 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/7, kuriuo nustatoma Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento standartinė forma. Paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:JOL_2016_003_R_0004.

2 lentelė. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. viešojo pirkimo sutartims taikomos ES nustatytos ribos

Darbai Prekės Paslaugos

Socialinės ir specialiosios

paslaugos

Subsidijuoja-mos paslau-

gos

Visos kitos paslaugos

Centrinės valdžios institucijos

5 548 000 EUR 144 000 EUR7 750 000 EUR 221 000 EUR 144 000 EUR

Centrinei valdžiai pavaldžios institucijos

5 548 000 EUR 221 000 EUR 750 000 EUR 221 000 EUR

Šaltinis – 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2365, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos dėl ribų, taikomų sudarant pirkimo sutartis.

MVĮ dalyvavimo vykdant viešojo pirkimo sutartis palengvinimas

Perkančiosios organizacijos raginamos sutartis skaidyti į kelias dalis, kad MVĮ būtų lengviau da-lyvauti vykstant viešųjų pirkimų procedūroms. Jos gali ir nedalyti, bet tada turi paaiškinti, kodėl nedalo.

Perkančiosios organizacijos negali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų apyvarta būtų daugiau kaip dvigubai didesnė už sutarties vertę, iš-skyrus, kai tam yra konkretus pateisinimas.

Siekdami sužinoti, kokius administracinius doku-mentus pateikti gali būti reikalaujama bet kurioje ES šalyje, ekonominės veiklos vykdytojai gali naudoti interneto priemonę „e-CERTIS“8.Kitų šalių reikala-vimų nežinantiems ekonominės veiklos vykdytojams ši priemonė turėtų padėti dalyvauti tarpvalstybi-niuose viešuosiuose pirkimuose.

Naudodami Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD)9 ekonominės veiklos vykdyto-jai gali elektroniniu būdu patys pranešti, kad atitinka reikalaujamas dalyvavimo viešųjų pirkimų procedū-

13

roje sąlygas. Visus patvirtinamuosius dokumentus turi pateikti tik konkurso laimėtojas. Ateityje, kai įrodymus bus galima elektroninėmis priemonėmis susieti su nacionalinėmis duomenų bazėmis, galėtų būti panaikinta net ir ši pareiga.

Vėliausiai nuo 2018 m. spalio 18 d. iš ekonominės veiklos vykdytojų nebebus reikalaujama pateik-ti administracinių patvirtinamųjų dokumentų, jeigu perkančioji organizacija tuos dokumentus jau turės.

Daugiau nuostatų, susijusių su dalyvio pašalinimo pagrindu ir sutarties sudarymo kriterijais

Naujosiomis nuostatomis, susijusiomis su dalyvio pašalinimo pagrindu, perkančiosioms organizacijoms suteikiama galimybė neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, kurių prasti veiklos rezultatai arba kuriems vykdant ankstesnę viešojo pirkimo sutartį būta didžiulių trūkumų. Naujosiomis nuostatomis instituci-joms taip pat suteikiama galimybė neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, jeigu jie, neteisėtai susitarę su kitais konkurse dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais, iškraipo konkurenciją.

Kalbant apie sutarties sudarymo kriterijus, perkančiosios organizacijos raginamos pereiti nuo tik su kaina susijusių kriterijų prie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai gali būti grindžiami sąnaudomis, taip pat gali būti įtraukti ir kiti aspektai, susiję su geriausiu kainos ir kokybės san-tykiu (pvz., pasiūlymo kokybė, organizavimas, darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, vykdymo sąlygos, kaip antai pro-cesas ir trukmė). Sutarties sudarymo kriterijai skelbime apie pirkimą arba viešųjų pirkimų dokumentuose turi būti aiškiai apibrėžti ir turi būti nurodyti jų svarbos ko-eficientai. Be to, kaskart skiriant viešųjų pirkimų sutartį, tai turi būti dokumentais patvirtinta specialioje vertinimo ataskaitoje, siunčiamoje Komisijai šios prašymu.

Geresnė apsauga nuo korupcijos

Paaiškinta interesų konflikto apibrėžtis ir tai-syklės. Iš perkančiųjų organizacijų reikalaujama

labiau stengtis, kad būtų taikomos tinkamos prie-monės, kuriomis apsaugoma nuo interesų konflikto. Taisyklėmis nenustatyta, kurias apsaugos priemo-nes reikėtų naudoti. Tačiau būtų galima diegti kokią nors bendrą praktiką. Pavyzdžiui, galėtų būti reika-laujama, kad visi viešųjų pirkimų pareigūnai vyks-tant kiekvienai viešojo pirkimo procedūrai pasirašytų pareiškimą ir patvirtintų, kad neturi jokių su kuriuo nors konkurso dalyviu susijusių interesų.

Ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems neleista da-lyvauti viešajame pirkime dėl blogosios patirties, vėl gali dalyvauti, jeigu aiškiai įrodo, kad ėmėsi tinka-mų veiksmų ir užkirto kelią nusižengimams bei pažeidimams.

Kai pašalinimo laikotarpis nenustatomas galutiniu teismo sprendimu, tas laikotarpis negali viršyti pen-kerių metų nuo nuteisimo dienos, kai esama priva-lomo dalyvio pašalinimo pagrindo, arba trejų metų nuo atitinkamo įvykio dienos, kai esama neprivalo-mo dalyvio pašalinimo pagrindo.

Naujosiomis nuostatomis reglamentuojamas su-tarčių keitimas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją vykdant galimas naujas užduotis.

Valstybės narės turi užtikrinti viešųjų pirkimų taisy-klių taikymo stebėseną, taip pat tai, kad stebėsenos institucijos arba padaliniai nacionalinėms instituci-joms praneštų apie viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, o savo stebėsenos rezultatus skelbtų visuomenei. Jos taip pat kas trejus metus Komisi-jai turi teikti ataskaitą ir joje nurodyti dažniausiai pasitaikančius neteisingo taikymo arba teisinio ne-tikrumo šaltinius, prevencines priemones ir atvejus, kai buvo nustatyti su viešaisiais pirkimais susijusio sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rim-tų pažeidimų atvejai ir apie juos tinkamai pranešta.

Rengiant e. viešąjį pirkimą, procesas tampa skaidresnis, sumažėja nesąžiningo viešųjų pirkimų specialistų ir ekonominės veiklos vykdytojų bendra-vimo atvejų, o dėl skaidrios audito sekos tampa len-gviau nustatyti pažeidimus ir korupciją10.

10 EBPO, Korupcijos vykdant viešuosius pirkimus prevencija, 2016 m. Paskelbta http://www.oecd.org/gov/ethics/Corruption-in-Public-Procurement-Brochure.pdf.

14

Aplinkos, socialinės ir inovacijų politikos tikslų įtraukimas į viešųjų pirkimų procedūras

Naujosiomis direktyvomis patvirtinta, kad viešie-siems pirkimams tenka strateginis vaidmuo, nes juo siekiama daugiau nei tik užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų ekonomiškai naudojamos ir kad perkan-čioji organizacija gautų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Direktyvomis patvirtintas ir viešojo pirki-mo strateginis vaidmuo siekiant politikos tikslų, visų pirma susijusių su inovacijomis, aplinka ir socialine įtrauktimi. Tai daroma įvairiopai:

āā pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai reikalau-jama, kad ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų socialines ir darbo teisės prievoles, taip pat laikytųsi tarptautinių konvencijų.

āā Perkančiosios organizacijos raginamos strategi-niu požiūriu kuo geriau pasinaudoti viešuoju pirkimu inovacijoms skatinti. Inovacinių pro-duktų, darbų ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant svarbiausius visuo-menės uždavinius.

āā Perkančiosioms organizacijoms leidžiama tam tikrą ribotą laikotarpį kooperatinėms bendro-vėms ir socialinėms įmonėms rezervuoti teisę dalyvauti tam tikrų paslaugų pirkimo sutarčių su-darymo procedūroje.

āā Perkančiosios organizacijos gali reikalauti žen-klinimo, sertifikatų arba kito lygiavertės for-mos patvirtinimo, kad esama socialinių ir (arba) aplinkosaugos savybių.

āā Perkančiosioms organizacijoms leidžiama nusta-tant pasiūlymų vertinimo kriterijus arba su-tarties įvykdymo sąlygas atsižvelgti į aplinko-saugos arba socialinius veiksnius.

āā Perkančiosioms organizacijoms leidžiama ski-riant sutartis atsižvelgti į viso gyvavimo ciklo

sąnaudas. Tai gali paskatinti teikti tvaresnius ir vertingesnius pasiūlymus, ir tai gali padėti sutau-pyti lėšų ilguoju laikotarpiu, nors iš pradžių atro-do, kad pasiūlymai yra brangesni.

Elektroninis viešasis pirkimas

Iki 2018 m. spalio 18 d. perkančiosios organizacijos turi įdiegti tik elektroninį viešąjį pirkimą, vykdo-mą per specialias e. viešojo pirkimo platformas11. Tai reiškia, jog iki to termino reikia užtikrinti, kad visa vie-šojo pirkimo procedūra nuo skelbimo apie pirkimą iki pasiūlymo teikimo būtų vykdoma elektroniniu būdu.

Nuo 2018 m. balandžio 18 d. Europos bendrąjį vie-šųjų pirkimų dokumentą bus galima pateikti tik elektronine forma. Iki to laiko Europos bendrasis viešų-jų pirkimų dokumentas gali būti išspausdintas, užpildy-tas ranka, nuskenuotas ir atsiųstas elektroniniu būdu. Komisija parengė priemonę, kuria perkančiosios orga-nizacijos gali susikurti savo Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą ir pridėti jį prie pirkimo dokumentų.

Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (IMI) Komi-sija nustatė elektroninę paslaugą „e-CERTIS“, kad būtų galima nustatyti, kokių administracinių do-kumentų dažniausiai prašoma 28 valstybėse na-rėse, vienoje šalyje kandidatėje (Turkijoje) ir trijose EEE / ELPA šalyse (Islandijoje, Lichtenšteine ir Nor-vegijoje) vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Procedūrų pakeitimai

Pagrindinės procedūros, kurias galima rengti vyk-dant visų rūšių viešąjį pirkimą, tebėra atviri ir riboti konkursai.

Trumpiausias laikotarpis, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai turi pateikti savo pasiūlymus ir kitus pirkimo dokumentus, sutrumpintas maždaug trečdaliu (žr. 2.4 skirsnį „Terminų nustatymas“). Tai padės paspartinti procedūras, tačiau tam tikrais atvejais leidžiama nustatyti ilgesnį laikotarpį.

11 Europos Komisijos pranešimas „Įdiegus elektroninį viešąjį pirkimą sumažės administracinė našta ir bus užkirstas kelias nesąžiningam viešajam pirkimui“ (angl. Electronic public procurement will reduce administrative burden and stop unfair bidding), 2017 m. sausio mėn. Paskelbta http://ec.europa.eu/growth/tools-databases/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=8716&lang=en&title=Electronic-public-procurement-will-reduce-administrative-burden-and-stop-unfair-bidding-.

15

Konkurso procedūrą su derybomis dabar gali-ma taikyti lanksčiau (anksčiau tai buvo derybos su išankstiniu skelbimu apie pirkimą), be to, šią proce-dūrą galima taikyti tam tikromis sąlygomis, įskaitant atvejus, kai sutartis yra sudėtinga arba kai negali būti perkamos serijinės prekės ar paslaugos. Perkančio-sios organizacijos turi daugiau laisvės rengti dery-bas su mažiau ekonominės veiklos vykdytojų. Pirma, vykdoma į skelbimą atsiliepusių ir pirminį pasiūlymą pateikusių kandidatų atranka. Antra, perkančioji orga-nizacija, siekdama, kad pasiūlymai būtų pagerinti, gali pradėti derybas su atrinktais kandidatais.

Nustatyta nauja paprastesnė tvarka, taikoma so-cialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms, taip pat tam tikroms kitoms paslaugoms. Taikant šią tvarką nustatyta aukštesnė riba (750 000 EUR), bet nusta-tyta ir tam tikrų pareigų, įskaitant reikalavimą apie pirkimą skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidi-nyje (ES OL). Šia tvarka pakeista ankstesnė sistema, nustatyta Direktyvos 2004/18/EB II priedo B dalyje.

Dabar direktyvose aiškiai nurodytas ikiprekybinis viešasis pirkimas ir, paaiškinus MTTP paslaugoms taikomą išimtį, raginama plačiau naudoti šios rūšies viešąjį pirkimą.

Taip pat nustatyta nauja procedūra – inovacijų partnerystė. Ji apima MTTP paslaugų pirkimą ir iš-plėtotų inovacinių sprendimų pirkimą rengiant vieną konkursą. Tai daroma ekonominės veiklos vykdytojui ir perkančiajai organizacijai užmezgus partnerystę.

Esant mišrioms sutartims, galima derinti kelių rū-šių viešąjį pirkimą (darbų, paslaugų arba prekių) ir rengti vieną konkursą. Tokiu atveju taikomos taisy-klės, taikytinos viešojo pirkimo, esančio pagrindiniu sutarties dalyku, rūšiai.

Perkančiosioms organizacijoms aiškiai rekomenduo-ta rengti rinkos konsultacijas, kad būtų galima geriau parengti viešojo pirkimo procedūras ir ekono-minės veiklos vykdytojams pranešti apie savo porei-kius, jeigu tik tuo neiškraipoma konkurencija.

Direktyvos 2014/24/ES taikymo srities pakeitimai

Direktyva 2014/24/ES viešojo pirkimo taisyklių tai-kymo sritis išplėsta ir taisyklės aprėpia daugiau nei tik sutarties sudarymą, nes į jas įtrauktos ir nuosta-tos, kuriomis reglamentuojamas sutarčių kei-timas bei nutraukimas.

Darbų koncesijos sutartims Direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų netaikoma. Nauja Direktyva 2014/23/ES12 taikoma visoms koncesijos su-tartims, apimančioms ir darbus, ir paslaugas.

Viešojo sektoriaus institucijų tarpusavio bendradar-biavimas, kuriuo neiškraipoma konkurencija privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu, nepatenka į viešųjų pirkimų teisės aktų taikymo sritį:

āā viešojo sektoriaus subjektų tarpusavio su-tartys gali būti sudaromos tiesiogiai, jeigu tik įvykdomos šios visos trys sąlygos: pirma, per-kančioji organizacija privalo kontroliuoti rangovą, panašiai kaip kontroliuoja savo pačios skyrius; antra, daugiau kaip 80 proc. rangovo veiklos turi būti vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organiza-cija; ir, galiausiai, perkančioji organizacija negali tiesiogiai turėti kokios nors rangovo privataus ka-pitalo dalies. Tokio kontroliavimo pobūdis ir mas-tas išsamiai aprašyti Direktyvoje 2014/24/ES, ir prieš sudarant vidaus sandorius kaskart būtina tai atidžiai patikrinti13.

āā Kai vykstant administracijų bendradarbiavi-mui dvi arba daugiau perkančiųjų organizacijų sudaro sutartį, kuria siekiama bendrų viešojo in-tereso tikslų, Direktyva 2014/24/ES sutarčiai ne-taikoma. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje turi vykdyti mažiau kaip 20 proc. veiklos, kurią apima bendradarbiavimas.

12 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo. Paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:JOL_2014_094_R_0001_01.

13 Daugiau informacijos apie tokio kontroliavimo pobūdį ir mastą pateikta 12 straipsnyje. Viešojo sektoriaus subjektų tarpusavio viešosios sutartys pagal Direktyvą 2014/24/ES.

16

1. Rengimas ir planavimas

Pasirengimo viešojo pirkimo procedūrai etapu siekiama parengti patikimą procesą, kad būtų gauti reikiami darbai, paslaugos arba prekės. Tai pats svarbiausias proceso etapas, nes šiame etape priimti sprendimai nulems visos procedūros sėkmę.

Kaip matyti iš toliau pateiktos diagramos, viešojo pirkimo procedūrą sudaro daug tarpusavyje susijusių

pakopų ir etapų: nuo planavimo iki įgyvendinimo ir užbaigimo.

2 diagrama. Tipiniai viešojo pirkimo procedūros etapai

1. Rengimas ir planavimas

2. Paskelbimas ir skaidru-mas

3. Pasiūlymų teikimas, vokų su pasiūlymais atplėšimas ir atranka

4. Vertinimas ir sutarties skyrimas

5. Sutarties vykdymas

āā Būsimų porei-kių nustatymas

āā Suinteresuo-tųjų subjektų įtraukimas

āā Rinkos analizė

āā Sutarties daly-ko apibrėžimas

āā Procedūros pasirinkimas

āā Specifikacijų ir kriterijų projektas

āā Viešojo pirkimo dokumentų rengimas

āā Skelbimas apie pirkimą

āā Paaiškinimų teikimas

āā Pasiūlymų gavi-mas ir atplėšimas

āā Pašalinimo pa-grindo taikymas

āā Tinkamų pasiūly-mų atranka

āā Pasiūlymų vertinimas

āā Sutarties skyrimas ir pasirašymas

āā Pranešimas dalyviams ir paskelbimas apie sutarties skyrimą

āā Vykdymo valdymas ir stebėsena

āā Mokėjimų atlikimas

āā Prireikus da-romi sutarties pakeitimai arba sutarties nutraukimas

āā Sutarties įvykdymas

Pasirengimui reikia laiko ir praktinės patirties

Pasirengimas kartais gali ilgai trukti, bet tai visada labai svarbus etapas.

Atsižvelgiant į sutarties dydį ir sudėtingumą, pasirengimas gali trukti kelias dienas arba net kelis mėne-sius, kol pasirengiama paskelbti apie pirkimą. Tačiau, gerai suplanavus, turėtų labai sumažėti rizika, kad įgyvendinimo metu prireiks sutartį taisyti arba keisti, be to, planavimas gali padėti išvengti klaidų.

Jeigu viešųjų pirkimų procedūros rengimo etapas yra teisingas, labiau tikėtina, kad ir likusi procedū-ros dalis bus sklandi. Tačiau perkančioji organizacija

dažnai arba per menkai vertina proceso planavimo etapo svarbą, arba išvis jį praleidžia.

17

Šiame skirsnyje specialistams bus nurodyta, kas bū-tina atlikti rengiant viešojo pirkimo procedūrą.

1.1 Būsimų poreikių įvertinimas

Pirmiausia, prieš pradėdama viešojo pirkimo procedū-rą perkančioji organizacija turėtų apsvarstyti, kokius poreikius siekiama patenkinti visu procesu. Iš tikrųjų,

poreikis atsiranda dėl to, kad viešasis sektorius ne-gali pats atlikti kurios nors savo užduoties. Viešosios institucijos negali tų poreikių patenkinti savo vidaus ištekliais, dėl to reikia pirkti išorės paramą.

Todėl bet kuri perkančioji organizacija turėtų gebėti deramai pagrįsti viešojo pirkimo procedūrą, nes ja turi būti patenkintas konkretus poreikis arba reikalaujama įvykdyti kokią nors viešojo intereso veiklą.

Iš tikrųjų, kalbant apie ESI fondų lėšas, buvo atlikta daug vertinimų siekiant nustatyti, kodėl kas nors nepavyko, ir buvo padaryta išvada, kad didžiausių klaidų, ypač viešojo pirkimo proceso pradžioje, buvo padaryta dėl prasto planavimo.

Taigi, perkančiosios organizacijos vis dažniau samdo specialiuosius viešojo pirkimo pareigūnus, visų pirma tada, kai vykdomas sudėtingas, rizikingas ir didelės vertės viešasis pirkimas. Toks vis daž-nesnis viešojo pirkimo profesionalų pasitelkimas laikomas geriausia patirtimi.

Nuo ko pradėti

Dažnai sprendimas dėl sutarties dalyko priimamas per greitai, tinkamai neapibrėžus, kodėl reikia sutarties ir kam ji skirta. Dėl to vykdomi darbai, tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos galiausiai būna iš dalies arba visiškai nesusijusios su poreikiu, kurį tariamai reikėjo patenkinti.

Taigi rezultatas – neveiksmingai ir neekonomiškai panaudotos viešosios lėšos.

Reikėtų paaiškinti, kad poreikis nėra produktas ar paslauga, kurią mums reikia gauti. Poreikis yra funkcija, kurios neturima, kad būtų galima pasiekti tikslą ar įvykdyti veiklą.

Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos savo pagrindimo neturėtų pradėti teiginiu „mums reikia įsi-gyti spausdintuvą“, veikiau jos turėtų nurodyti, kad joms reikia spausdinti. Tokiu atveju spausdinimo funkcija gali būti atlikta pasirenkant kitas galimybes, nebūtinai perkant spausdintuvą, – pavyzdžiui, spausdintuvu galima dalytis su kitais skyriais, jį galima išsinuomoti arba išsipirkti išperkamąja nuoma iš išorės bendrovės. Į visas šias galimybes reikia atsižvelgti prieš pradedant viešojo pirkimo procedūrą.

Trumpai tariant, pagrindinis procesas, kurį perkančiosios organizacijos turi turėti omenyje, yra šis:

āā Poreikio nustatymas kartu su suinteresuotaisiais subjektais;

āā Procedūros pasirinkimas;

āā Techninių specifikacijų (dažnai tai vadinama technine užduotimi) surašymas, jeigu perkamos paslaugos (žr. 2.1. skirsnį „Pirkimo dokumentų rengimas“).

18

ES finansuojamų projektų arba programų darbo pla-nai paprastai parengiami keliems metams, tai reiš-kia, kad perkančiosioms organizacijoms turėtų būti lengviau numatyti, kokių darbų, prekių ar paslaugų prireiks įsigyti.

Nustačiusios poreikius, perkančiosios organizacijos, prieš pradėdamos viešąjį pirkimą, turi rūpestingai juos įvertinti. Tam pageidautina sudaryti nedidelę grupę ir įtraukti vidaus bei išorės suinteresuotuosius subjektus (žr. 1.2. skirsnį „Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas“).

Galimi klausimai, pagal kuriuos lengviau įvertinti poreikį

Šie klausimai gali būti naudingi vykstant diskusijoms dėl poreikių analizės:

āā Ko mums reikia? Kokios trūkstamos funkcijos mums reikia savo tikslams pasiekti?

āā Ar organizacijos viduje turime laisvų žmogiškųjų ir (arba) techninių išteklių?

āā Ar galime patenkinti poreikį nerengdami viešojo pirkimo procedūros? Viešojo pirkimo alternaty-vos dažnai ignoruojamos, tačiau jas reikėtų rūpestingai apsvarstyti ir tinkamai palyginti.

āā Ar išanalizavome įvairius būdus nustatytiems poreikiams patenkinti? Galbūt galime pirkti, išper-kamąja nuoma išsipirkti, išsinuomoti prekę ar paslaugą arba įsteigti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir gauti tai, ką ketiname pirkti?

āā Kokių galutinių rezultatų norime?

āā Ar mums reikia pirkti darbus, prekes ar paslaugas ar jų derinį?

āā Kokios savybės yra būtinos, o kokios – neprivalomos?

āā Ar toks kiekis arba aprėptis būtina? Galbūt pakaktų mažiau?

āā Kas būtina, kad mūsų poreikis būtų patenkintas?

āā Ar derėtų pirkti jau parengtus sprendimus, ar mums tiktų tik konkretiems poreikiams pritaikyti sprendimai?

āā Ar būtų tinkama užmegzti dialogą su verslo bendruomene?

āā Koks galėtų būti šio pirkimo poveikis aplinkai?

āā Koks galėtų būti šio pirkimo socialinis poveikis?

āā Ar reikėtų laikytis inovatyvaus požiūrio į šį pirkimą ir rasti konkrečiam poreikiui pritaikytą spren-dimą, kurio rinkoje dar nėra?

19

Be poreikio analizės ir būsimos viešojo pirkimo pro-cedūros aprėpties nustatymo, šitaip vertinant porei-kį atsiranda galimybė laisviau rinktis alternatyvias poreikio patenkinimo priemones, ir jos nebūtinai turi būti susijusios su konkrečiais darbais, produktais ar

paslaugomis. Be to, perkančiosioms organizacijoms tai suteikia galimybių apibrėžiant tai, ką reikia įsigyti rengiant viešąjį pirkimą, atsižvelgti į kitus dalykus, pavyzdžiui, galimą poveikį aplinkai, taip pat galimą socialinį poveikį.

Atvejų, kai auditoriai nustatė, kad nebuvo atliktas poreikių vertinimas, pavyzdžiai

Iš toliau aprašytų dviejų tyrimų matyti, kaip tinkamu poreikių vertinimu galima padėti užtikrinti veiksmingą viešųjų lėšų panaudojimą.

1. Be reikalo įsigyta IT įranga

Skyrius įsigijo 250 kompiuterių, kad pakeistų turimą įrangą, kuri dar nebuvo amortizuota. Buvo tei-giama, kad naujus kompiuterius reikia įsigyti dėl to, kad buvo diegiama nauja programinė įranga, ir jai, matyt, reikėjo didesnių pajėgumų aparatinės įrangos, o senieji kompiuteriai to neturėjo. Audi-toriai patikrino šį pagrindimą ir nustatė, kad naujoji programinė įranga turimuose kompiuteriuose galėjo būti naudojama be jokių apribojimų. Todėl viešasis pirkimas buvo nepagrįstas.

2. Nebūtinas naujų įrenginių tiekimas

Viešųjų kelių priežiūrą vykdė regioniniai biurai, skyrę darbuotojus ir įrangą. Skyrius įsigijo naujų įrenginių, skirtų vienam iš tų biurų, įskaitant 50 000 EUR vertės volą. Ieškodami alternatyvų šiam pirkiniui auditoriai atliko patikrinimą siekdami nustatyti, kiek volų jau buvo naudojama pagal reikia-mus pajėgumus. Paaiškėjo, kad keli volai kituose biuruose naudoti tik kelias valandas. Auditorius iš turimų duomenų nustatė, kad, užuot pirkus naują volą, galėjo būti perkeltas vienas iš tų volų.

Šaltinis – SIGMA. Viešųjų pirkimų politikos pranešimai. 28 pranešimas „Viešųjų pirkimų auditas“ (angl. Public procurement policy briefs, Brief 28: Audit of Public Procurement), 2016 m. rugsėjo mėn.

1.2. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Kaip minėta, pirkimo esminio loginio pagrindo kriti-nį vertinimą dažnai geriausia atlikti interaktyviame grupės posėdyje, kuriame dalyvauja visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai. Būtų gerai tokį posėdį su-rengti ir vėliau, kai rengiamos techninės specifikaci-jos ir stebima, kaip vykdoma sutartis.

Trumpai tariant, šis etapas yra susijęs su projekto grupės, kuri turėtų vykdyti viešojo pirkimo procedū-rą, sudarymu ir narių skyrimu. Grupę turėtų sudaryti:

āā pagrindinė grupė, atsakinga už sutarties val-dymą. Gali reikėti 1–3 asmenų (tai priklauso nuo

sutarties dalyko sudėtingumo), pavyzdžiui, vieno viešojo pirkimo pareigūno ir vieno techninio pro-jekto vadovo. Visoms sutartims bus reikalaujama, kad už sutartį būtų atsakingas bent projekto vado-vas, turintis ir viešojo pirkimo, ir techninių įgūdžių.

āā Didesnė darbo grupė, sudaryta iš pagrindinės grupės ir vidaus ekspertų, kurių specializacija su-sijusi su esamu sutarties dalyku (pvz., statybos inžinieriai, architektai, IT specialistai arba teisi-ninkai), administracijos darbuotojų, kurie naudo-sis įsigytu produktu ar paslauga, arba kitų dar-buotojų, kurie jau pirko ką nors panašaus ir gali su grupe pasidalyti patirtimi. Taip pat, atsižvel-giant į planuojamą sutarčių skaičių ir sudėtingu-mą, gali reikėti išorės specialistų konsultantų.

20

Perkančiosios organizacijos veiklos vadovuose turi būti aiškiai nustatytos funkcijos ir pareigos vykdant viešojo pirkimo procedūrą, visų pirma turi būti nu-statyta, kad reikia įtraukti vidaus ir išorės suintere-suotuosius subjektus arba naudotojus.

1.2.1. Vidaus pagrindiniai suinteresuotieji subjektai

Kad būsima sutartis būtų sėkmingai įgyvendinta, labai svarbu nustatyti vidaus suinteresuotuosius subjektus. Suinteresuotieji subjektai gali būti klientai ir (arba) naudotojai, taip pat kitos vidaus šalys, suinteresuotos sutartimi. Taip pat galbūt derėtų šiame ankstyvame procedūros etape įtraukti išrinktus atstovus.

Pagrindinė grupė turi užtikrinti, kad visos šios vidaus grupės būtų kuo anksčiau įtrauktos ir pasirengimo etape galėtų pasidalyti savo patirtimi, taip pat kad pasijustų atsakingos už projektą.

Kad sutartis būtų įgyvendinta ir kad būtų pasiekti norimi rezultatai, labai svarbu parengti geras tech-nines specifikacijas, todėl techninę kvalifikaciją tu-rinčius suinteresuotuosius subjektus reikėtų įtraukti nuo pat pradžių. Vykdant sutartį ir keičiantis jos da-lykų svarbai, gali reikėti įtraukti kitus suinteresuo-tuosius subjektus, taip pat gali keistis jų poreikiai.

1.2.2. Išorės pagrindiniai suinteresuotieji subjektai

Prireikus praktinės patirties, kurios perkančioji orga-nizacija neturi, gali būti labai naudinga įtraukti išorės suinteresuotuosius subjektus. Tai gali būti tam tikros specializacijos ekspertai (pvz. architektai, inžinieriai, teisininkai, ekonomistai) arba net verslo organizaci-jos, kitos viešojo sektoriaus institucijos ar įmonės.

Ankstyvame etape neįtraukus reikiamų asmenų, vėlesniame etape dėl to gali būti patirta išlaidų

Nepripažinimas, kad reikia įtraukti ir vidaus, ir išorės suinteresuotuosius subjektus, viena iš dažniau-siai nurodomų sutarčių problemų. Dažnai tai turi neigiamą poveikį sėkmingam sutarties įgyvendini-mui, kartais dėl to patiriama papildomų išlaidų, nes reikia ištaisyti klaidas arba įtraukti tai, kas buvo praleista. Dėl nepakankamų specifikacijų prireikia sudėtingo koregavimo, padidėja darbo krūvis, nes tenka atsakinėti į nenumatytus klausimus ir daryti pataisas. Be to, kai pirkimo dokumentai neaiškūs, konkurso dalyviai būna linkę savo riziką dengti didesnėmis kainomis.

Iš geriausios patirties pavyzdžių matyti, kad, rengiantis viešajam pirkimui, perkančiajai organizacijai verta investuoti į išorės techninę praktinę patirtį ir taip užtikrinti, kad būtų kuo geriau panaudoti išleidžiami pinigai bei išvengta procedūros keitimo arba naujo pradėjimo išlaidų vėlesniame etape.

Tačiau, glaudžiai bendradarbiaujant ir konsultuo-jantis su išorės ekspertais, neturėtų kilti pavojus perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumui ir (arba) dėl to neturėtų susidaryti galimo interesų konflikto aplinkybės, nes tada būtų pažeisti vienodo požiūrio ir skaidrumo principai. Todėl rekomenduojama taikyti tokius pat konfidencialumo ir profesinio sąžiningumo principus kaip ir rinkos konsultacijai (žr. 1.3.2. skirsnį „Pirminė rinkos konsultacija“).

1.2.3. Profesinis sąžiningumas ir interesų konfliktas

Vykstant viešojo pirkimo procedūrai, interesų konf-liktas kyla, kai į pavojų statomas asmens gebėji-mas savo funkcijas atlikti nešališkai ir objektyviai. Tai taikoma už procedūrą atsakingiems asmenims ir leidimus suteikiančiam pareigūnui, taip pat visiems asmenims, susijusiems su vokų atplėšimo ir vertini-mo etapais.

21

Konkrečiau, interesų konfliktas apima bet kokią si-tuaciją, kai perkančiosios organizacijos darbuotojai (arba kiti asmenys) yra susiję su viešojo pirkimo procedūra ir gali padaryti poveikį tos procedūros re-

zultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nešališkumui ir nepriklausomumui.

Dėl nedeklaruotų interesų konfliktų tenka daryti finansines pataisas

Kai naudojamos ESI fondų lėšos, kontrolės institucijai nustačius, kad esama nedeklaruoto intere-sų konflikto, gali kilti abejonių dėl pirkimo procedūros nešališkumo, dėl to gali prireikti finansinių pataisų.

Perkančiosios organizacijos turėtų nepamiršti, kad Direktyvoje 2014/24/ES pateikta interesų konf-likto apibrėžtis yra gana plati ir apima daug atvejų; pavyzdžiui:

1. perkančiosios organizacijos biuro pareigūno, atsakingo už viešojo pirkimo stebėseną, sutuoktinis (-ė) dirba vienoje iš konkurse dalyvaujančių įmonių.

2. Asmuo turi bendrovės akcijų. Ši bendrovė dalyvauja viešojo pirkimo procedūroje, o tas asmuo yra paskirtas vertinimo komisijos nariu.

3. Perkančiosios organizacijos vadovas savaitę atostogavo su įmonės, kuri dalyvauja perkančiosios organizacijos skelbiamame konkurse, direktoriumi.

4. Perkančiosios organizacijos pareigūnas ir vienos iš konkurse dalyvaujančių įmonių generalinis direktorius eina atsakingas pareigas toje pačioje politinėje partijoje.

Šaltinis – Europos Komisija, OLAF. Interesų konfliktų vykstant viešojo pirkimo procedūrai, susijusiai su struktūrinėmis priemonėmis, nustatymas, 2013 m. lapkričio mėn.

Remdamosi tuo perkančiosios organizacijos turi nu-statyti, ar esama kokių nors galimų interesų konf-liktų, ir privalo imtis tinkamų priemonių, kad užkirs-tų jiems kelią, juos nustatytų ir pašalintų. Kad būtų lengviau, jos gali naudotis OLAF 2013 m. parengtu praktiniu vadovu14.

Visų pirma, lengvas būdas užkirsti kelią interesų konfliktui, – reikalauti, kad, perkančiajai organizacijai nusprendus pradėti viešojo pirkimo procedūrą, visi asmenys, dalyvaujantys vykstant atrankai, vertinant ar skiriant sutartį, pasirašytų pareiškimą, jog nesa-ma interesų konflikto (žr. 3. skyrių „Pasiūlymų teiki-mas ir dalyvių atranka“).

Šiame pareiškime turi būti bent tai:

āā išsami interesų konflikto apibrėžtis pagal Direkty-vos 2014/24/ES 24 straipsnį. Visi suinteresuotieji subjektai turėtų žinoti tikslią apibrėžtį ir ypač tai, kokia ši apibrėžtis plati – pavyzdžiui, aprėpia finan-sinius, ekonominius ir kitus asmeninius interesus;

āā pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad asmeniui nekyla interesų konflikto su veiklos vykdytojais, pa-teikusiais šio viešojo pirkimo pasiūlymą, taip pat, kad nesama ir nebuvo, taip pat numatomoje atei-tyje negali būti jokių faktų ar aplinkybių, dėl kurių gali kilti abejonių dėl asmens nepriklausomumo;

14 Europos Komisija, OLAF. Interesų konfliktų vykstant viešojo pirkimo procedūrai, susijusiai su struktūrinėmis priemonėmis, nustatymas, 2013 m. lapkričio mėn. Paskelbta https://ec.europa.eu/sfc/sites/sfc2014/files/sfc-files/2013_11_12-Final-guide-on-conflict-of-interests-EN.pdf.

22

āā pareiškimas, kad asmuo savo vadovui perkan-čiojoje organizacijoje praneš apie bet kokį inte-resų konfliktą, kai tik bus nustatyta, kad tokio konflikto esama, ir nebedalyvaus viešojo pirki-mo procedūroje.

Galima įtraukti papildomų nuostatų, susijusių su in-formavimu apie pažeidimą arba informacijos kon-fidencialumą. Priedėlyje pateiktas pareiškimo, kad nekyla interesų konflikto, ir konfidencialumo pareiš-kimo šablonas.

Perkančiosios organizacijos taip pat turėtų imtis tin-kamų priemonių ir veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams vykstant viešojo pirkimo procedūrai, nu-statyti ir pašalinti konfliktus, kad būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo ir užtikrintas vieno-das požiūris į visus. Visų pirma, Direktyvoje 2014/24/ES laikoma, kad interesų konfliktas yra priežastis iš konkurso pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją.

Daugiau patarimų galima gauti iš toliau pateiktų ge-riausios patirties pavyzdžių.

Geriausios patirties, susijusios su interesų konfliktų išvengimu vykstant viešajam pirkimui, pavyzdžiai

Reikėtų parengti ir visose viešosiose organizacijoje skelbti elgesio kodeksą, apimantį viešojo pirkimo veiklą. Kadangi valstybės tarnautojų užduotys paprastai būna susijusios su viešaisiais pinigais arba sritimis, kuriose svarbu laikytis vienodo požiūrio į visus, kodekse turėtų būti reikalaujama, kad visi valstybės tarnautojai, ir visų pirma su viešaisiais pirkimais susiję asmenys, laikytųsi minimalių tinka-mo elgesio normų.

Turėtų būti įdiegtos sistemos, kontrolės priemonės, rengiamas mokymas ir užtikrinta, kad visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, galintys daryti įtaką sprendimams dėl sutarties aprėpties ar sudarymo, žinotų, už ką yra atsakingi, ir galėtų veikti nešališkai ir sąžiningai.

Visi asmenys, esantys vertinimo komisijos arba projekto grupės nariais, atsakingais už sutartį, turėtų pasirašyti pareiškimą, kad nekyla interesų konflikto. Nė vienam asmeniui, kuriam gali kilti interesų konfliktas, neturėtų būti skirta jokia su viešuoju pirkimu susijusi funkcija.

Reikėtų reikalauti, kad vertinimo komisijos nariai pirkimo proceso pradžioje pareikštų apie bet kokį (galimą) interesų konfliktą. Tokie pareiškimai turėtų būti registruojami ir laikomi sutarties byloje.

Dalyvių turėtų būti prašoma teikiant pasiūlymą pareikšti apie bet kokius interesų konfliktus. Toks pareiškimas galėtų būti minimalus pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas.

EBPO yra parengusi išsamią informaciją apie profesinį sąžiningumą vykstant viešajam pirkimui15.

15 EBPO. Profesinio sąžiningumo principai vykstant viešajam pirkimui, 2009 m. Paskelbta http://www.oecd.org/gov/ethics/48994520.pdf.

23

1.3. Rinkos analizavimas

Sprendžiant, ką pirkti, apskaičiuojant išlaidas ir prieš rengiant viešojo pirkimo procedūros atrankos ir su-tarties sudarymo kriterijus, perkančiosioms organi-zacijoms naudinga susipažinti su rinka ir ją suprasti. Todėl svarbi pasirengimo etapo pakopa – nustatytų poreikių atžvilgiu atlikti pirminę rinkos analizę. Kai sutartys mažesnės, šios analizės aprėptis gali būti ribota, bet ši analizė vis tiek naudinga siekiant ge-riau apibrėžti sutarties dalyką ir aprėptį.

Išanalizavusi rinką perkančioji organizacija gali:

āā iš anksto sužinoti apie galimus sprendimus, ku-riais būtų patenkinti jos poreikiai, ir suprasti tuos sprendimus;

āā labiau patikslinti ir apibrėžti sutarties dalyką ir biudžetą;

āā taikyti patikimo finansų valdymo principą ir gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Labai rekomenduojama, kad perkančiosios organiza-cijos, planuodamos derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą dėl sutarties, kuri gali būti sudaroma tik su vienu konkrečiu ekonominės veiklos vykdytoju, atliktų pirminę rinkos analizę.

Pirminės rinkos analizės taip pat reikia, kai vykdo-mas ikiprekybinis viešasis pirkimas ir sudaroma inovacijų partnerystė, nes šių rūšių viešieji pirkimai rengiami tik tada, kai pageidaujamo produkto rinko-je dar nėra.

Sudarant inovacijų partnerystę, taip pat reikalauja-ma pirminės rinkos analizės, kad būtų galima nusta-tyti, kiek rinkoje yra galimai suinteresuotų tiekėjų. Tai padeda išvengti kitų MTTP investicijų išstūmimo, taip pat tai padeda užtikrinti, kad inovatyvius spren-dimus galėtų pateikti visi konkurentai.

Ne visi pirkimai gali būti įvykdyti

Paprastai klaida daroma tada, kai perkančioji organizacija mano, kad rinkos dalyviai gali įvykdyti sutartį, ir nesikonsultuoja su rinkos dalyviais dėl galimų jų pasiūlymų. Tačiau ne visi pirkimai gali būti įvykdyti.

Viešojo pirkimo procedūra gali nepavykti dėl to, kad pasiūlymo nepateikia nė vienas ekonominės veiklos vykdytojas arba nė vienas pasiūlymas nėra priimtinas. Kartais rinka tiesiog negeba pateikti reikiamų darbų, prekių ar paslaugų.

Problemos gali būti susijusios su technologine branda, persotinta paklausa arba nepriimtinu rizikos perleidimo lygiu. Perkančioji organizacija galbūt siekia gauti kažką, ko rinkoje dabar nėra, arba gali būti nerealistiški terminai ir biudžetas.

Jeigu tai nutinka, perkančiosios organizacijos privalo iš naujo pradėti viešojo pirkimo procedūrą ir persvarstyti sutarties tikslus, aprėptį ir technines bei ekonomines sąlygas. Dėl šių papildomų užduo-čių didėja darbo krūvis, viešojo pirkimo procedūrai reikia skirti daugiau laiko ir išteklių, o to būtų galima išvengti iš anksto išanalizavus rinką.

24

Kad ir kuris metodas būtų pasirinktas, paprastai visos su pirmine rinkos analize susijusios iniciatyvos turi būti tinkamai pagrįstos dokumentais ir apie jas turi

būti raštu pranešta, ir tai taikytina kiekvienai viešojo pirkimo procedūrai. Taip užtikrinamas skaidrumas ir galimybė atlikti auditą.

Standartizuotas rinkos analizės šablonas

EBPO parengė išsamią rinkos analizės metodiką16, taip pat pateikė standartizuotą rinkos analizės ataskaitos šabloną. Jis naudingas, kai:

āā specialistams reikia nurodymų, kaip atlikti rinkos analizę;

āā dokumentais reikia patvirtinti veiksmus, kurių imamasi siekiant užtikrinti visišką šio proceso etapo skaidrumą. Juos galima naudoti organizacijoje kaupiant praktinę patirtį, taip pat audito tikslais.

Išsamias rekomendacijas dėl taikytino metodo galima rasti čia.

Bendras rinkos tyrimo ataskaitos šablonas

ApžvalgaKada buvo atliktas rinkos tyrimas?..................................................................................................

Ar naudotasi ankstesnių panašių pasiūlymų bylomis?Taip. Nurodykite pasiūlymo numerį ...................................................................................................................................................Ne. Nurodykite priežastis ............................................................................................................

Ar informacija buvo renkamaatliekant dokumentų peržiūra grindžiamą rinkos tyrimą?kreipiantis į privačius rinkos dalyvius?

Jeigu buvo atliekamas dokumentų peržiūra grindžiamas rinkos tyrimas, kokiais šaltiniais naudotasi? ...................................................................................................................................................

Jeigu tiesiogiai kreiptasi į privačius rinkos dalyvius, kaip tie dalyviai buvo nustatyti? Su kiek dalyvių buvo susisiekta? Kiek dalyvių atsiliepė?....................................................................................................

Jeigu apskaičiuojant kainas arba sąnaudas buvo naudotasi konsultanto (-ų) paslaugomis, ar konsultantai pasirašė konfidencialumo susitarimą? ..................................................................................................................................................

Tyrimo rezultatai

Rinkos analizė (tiekėjų skaičius): ...................................................................................................

Tiekėjų analizė (pajėgumai): .........................................................................................................

Tiekėjų analizė (kaina): ................................................................................................................

Ar atliekant rinkos tyrimą taikyti kokie nors konkretūs kriterijai, išskyrus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų? aplinkos socialiniai inovacijų kiti..........................................................................................................................................

16 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 32. Rinkos analizė, pirminės rinkos konsultacijos ir išankstinis kandidatų ir (arba) dalyvių įtraukimas (angl. Public Procurement Brief 32, Market Analysis, Preliminary Market Consultations, and Prior Involvement of Candidates/Tenderers), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-32-200117.pdf.

25

Rinkos analizės priemonių rinkinys

Škotijos parengtoje priemonėje „Viešųjų pirkimų kelionė“ (angl. Procurement Journey) pateiktas išsa-mus rinkos analizės priemonių rinkinys. Jis viešai skelbiamas internete.

Jame pateikiama patarimų ir priemonių, tokių kaip šis rinkos analizės santraukos šablonas, galintis būti naudingas kitų šalių perkančiosioms organizacijoms.

Veiksnys Tyrimo išvados

Rinkosapibrėžimas

Kas sudaro rinką?Kaip ji apibūdinama pramonės sektoriuje?

Atitinkamų prekių, produktų arba paslaugų apžvalga pagal segmentus.

Rinkosapžvalga

Dydis.Bendra apyvarta rinkoje pagal metus.Bendra pardavimo apimtis (kiekis).Finansiniai rodikliai, pvz., pelningumas / investicijų grąža.

Rinkos apžvalga pagal segmentus, pvz., pagal geografinę teritoriją, klientų bazę, sektorių.

Prekybos asociacijos

Pagrindiniai tiekėjai

Nurodykite, ar prekės / paslaugos rinka yra pasaulinė, Europos, Jungtinės Karalystės, taip pat nurodykite 5 geriausius tinkamus tiekėjus.

Rinkos augimas Pastarųjų 2–4 metų tendencijos.Tikėtina 2–4 metų prognozė.Augimo vertės pagal procentines dalis, vertę arba apimtį.

Rinkos apžvalga pagal segmentus, pvz., pagal geografinę teritoriją, klientų bazę, sektorių. Poveikis augimui.

Tendencijos ir raida

Rinkos tendencijos (paklausa, technologijos, kita raida, metodai ir kt.).Pagrindinės technologijų sritys, kuriomis remiama rinka.Naujausios technologijos – užbaigtumas ir pajėgumai.Technologinės plėtros tendencijos – kokia bus kita didelėnaujiena ir kada?

Pokyčių tempas.Poveikis verslui.Prieigos prie technologijų apribojimai.

Tiekimo rinkos tendencijos

Pagrindiniai rinkos dalyviai.Tiekėjų tendencijos.

Pagrindinių tiekėjų apžvalga.Kainodaros pokyčiai. Nuolaidų politika –mastas / lojalumas / rizika ir nauda.Išlaidomis grindžiama kainodara.Rinka grindžiama kainodara.

Paskelbta https://www.procurementjourney.scot/route-3/route-3-develop-strategy-profi-ling-commodity-supply-market-analysis.

26

Kalbant apie planavimą, iš gerosios patirties pavyz-džių matyti, kad rinkos tyrimas, atliekamas gerokai prieš paskelbiant apie pirkimą, gali būti labai naudin-gas. Be to, rinkoje palankiai vertinamas Europos Są-jungos oficialiajame leidinyje skelbiamas išankstinis informacinis skelbimas apie prieš konkursą rengiamą atvirą dialogą, be to, tokiu atveju parengiami geres-nės kokybės pirkimo dokumentai ir pateikiami geresni pasiūlymai, taigi mažėja rizika, kad vėliau bus skundų.

Rinką galima analizuoti dviem būdais:1. atliekant rinkos tyrimą;2. rengiant pirmines rinkos konsultacijas dalyvau-

jant kandidatams arba konkurso dalyviams.

Rinkos analizės aprėptis ir išsamumas skirsis ir priklau-sys nuo viešojo pirkimo pobūdžio ir dydžio. Kai viešo-jo pirkimo procedūros standartinės, tinkamas būdas galbūt būtų dokumentų peržiūra grindžiamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti rinkos struktūrą, nustatyti aktyvius ekonominės veiklos vykdytojus ir suprasti kainas.

1.3.1. Rinkos tyrimas

Dažniausiai taikomas rinkos analizės prieš rengiant viešojo pirkimo procedūrą metodas yra dokumentų peržiūra grindžiamas tyrimas; jį galima atlikti nau-dojant perkančiosios organizacijos vidaus išteklius.

Tokį tyrimą sudaro informacijos rinkimas, tai atlie-kama daugiausia internete, taip pat rašomi elektro-niniai laiškai arba skambinama.

Dokumentų peržiūra grindžiamas rinkos tyrimas gali padėti gauti informacijos apie produktų arba pas-laugų, atitinkančių perkančiosios organizacijos po-reikius, prieinamumą. Vėliau institucija, negaišdama laiko ir neeikvodama išteklių, gali nuspręsti, kuris viešojo pirkimo metodas yra tinkamiausias.

Dažniausiai naudojami informacijos šaltiniai:

āā organizacijos skyriai, susiję su sutarties dalyku;

āā gamintojų, platintojų ir prekiautojų katalogai;

āā spaudos leidiniai (specializuoti leidiniai, žurnalai, naujienlaiškiai ir pan.);

āā verslo asociacijos, verslo organizacijos arba pre-kybos rūmai;

āā esami rinkos tyrimai.

Perkančiosios organizacijos šiuos įvairius informaci-jos šaltinius turėtų analizuoti taikydami toliau pa-teiktus kriterijus.

3 lentelė. Orientaciniai rinkos analizės kriterijai

Analizės kategorijos Duomenys ir informacija

Rinkos brandumas Įsitvirtinusi rinka, besivystanti rinka, yra pakankamai tiekėjų, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą konkurenciją.

Rinkos gebėjimas pateikti tai, ko reikia

Per reikiamą laiką, reikiamu mastu ir neviršijant turimo biudžeto.

Standartai ir sąlygos Sąlygos, paprastai taikomos panašioms sutartims, galimi rinkos suvaržymai, ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimas atitikti tam tikrus standartus.

Sutarties vertė Naujausios rinkos kainos, kainų struktūra, panašių sutarčių sąnaudų suskirstymas, pastoviosios ir kintamosios išlaidos, esant panašiam biudžetui.

Atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai

Minimalūs reikalavimai, taikomi panašioms sutartims, atitinkami kokybės aspektai, rėmimasis panašia patirtimi.

Sutarties vykdymas Galima rizika, pagrindiniai etapai laiko valdymas, įgyta panaši patirtis.

27

Kai sutartys sudėtingos, reikėtų iš anksto nustatyti keletą lyginamųjų standartų, kad būtų matyti, kas būtų laikoma priimtinu pasiūlymu. Perkančioji orga-nizacija net galėtų iš anksto parengti optimalų teo-rinį pasiūlymą.

Tam tikrais atvejais arba prireikus gali būti vykdoma ir kita aktyvesnė rinkos žvalgymo veikla, pavyzdžiui, dalyvaujama konferencijose, mugėse, seminaruose ar rengiant rinkos konsultacijas, kai iš anksto įtrau-kiami kandidatai.

1.3.2. Pirminė rinkos konsultacija

Pirminė rinkos konsultacija apima pokalbius su rin-kos suinteresuotaisiais subjektais arba susisiekimą su tam tikrą sritį išmanančiais asmenimis, pavyz-džiui, su nepriklausomais ekspertais, specializuoto-mis įstaigomis, verslo organizacijomis arba ekono-minės veiklos vykdytojais.

Rinkos konsultacija siekiama:1. geriau parengti viešojo pirkimo procedūrą;2. informuoti atitinkamos rinkos įmones apie pla-

nuojamą viešąjį pirkimą.

Dialogas su rinkos dalyviais prieš pradedant viešojo pirkimo procedūrą gali padėti rasti naujoviškų spen-dimų arba naujų produktų ar paslaugų, apie kuriuos valdžios institucija galėjo nežinoti. Tai taip pat gali padėti rinkos dalyviams atitikti kriterijus, kurie bus taikomi viešojo pirkimo procedūroje, nes paaiškina-ma, kokie greičiausiai bus viešojo sektoriaus institu-cijos reikalavimai.

Nors nėra konkrečių taisyklių, kuriomis būtų regla-mentuotas rinkos konsultacijų procesas, šis proce-sas visada turi atitikti pagrindinius principus – nedis-kriminavimo, vienodo požiūrio ir skaidrumo. Tai itin svarbu, jeigu perkančioji organizacija siekia gauti arba gauna išorės šalių arba pavienių ekonominės veiklos vykdytojų patarimų.

Į rinkos dalyvius kreiptis reikia taip, kad būtų užti-krintas skaidrumo ir vienodo požiūrio principų lai-kymasis, taip pat reikia neatskleisti neskelbtinos informacijos ir (arba) neskelbtinų rinkos dalyvių pozicijų.

Su rinkos dalyviais turi būti konsultuojamasi neiškraipant konkurencijos

Būtina ypatingą dėmesį skirti tam, kad nebūtų iškraipyta konkurencija tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams suteikiant išankstinės informacijos apie planuojamą viešųjų pirkimų procedūrą ir (arba) jos parametrus. Konkurencija taip pat gali būti iškraipyta tada, kai techninėmis specifikacijomis daroma įtaka arba jos parengtos taip, kad atitiktų konkretaus rinkoje esančio produkto ar paslaugos specifikacijas.

Rengdamos kvietimą dalyvauti konkurse, perkančiosios organizacijos gali rengti rinkos konsultacijas, tačiau privalo užtikrinti, kad konkurse dalyvaujant bendrove, su kuria anksčiau konsultuotasi, nebūtų iškraipyta konkurencija. Taip pat turi būti užtikrinta, kad visa informacija, kuria su bendrove pasida-lyta šią bendrovę iš anksto įtraukus, būtų pateikta ir kitoms dalyvaujančioms bendrovėms.

Šios priemonės turėtų padėti perkančiosioms organizacijoms užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti geresnio dalyvio pašalinimo:

āā plačiai skelbiama, kad rengiamos pirminės rinkos konsultacijos (pvz., pateikiamas išankstinis informacinis skelbimas nacionaliniuose viešųjų pirkimų portaluose ir TED);

āā visa svarbia informacija, gaunama kai rengiant viešojo pirkimo procedūrą įtraukiamas vienas kan-didatas arba dalyvis, dalijamasi su kitais kandidatais ir dalyviais;

āā nustatomas tinkamas laikotarpis, per kurį turi būti pateikti pasiūlymai, kad visiems kandidatams pakaktų laiko informacijai išanalizuoti.

28

Viešosios institucijos dialogą su rinkos dalyviais gali pradėti ir rengdamos ikiprekybinį viešąjį pirkimą17, taip pat pasirinkusios specialias procedūras, tokias kaip konkurenciniai dialogai arba inovacijų partnerystė.

1.4. Sutarties dalyko apibrėžimas

Perkančiosios organizacijos paprastai mano, kad sutarties dalyko (pvz., sutarties objekto, trukmės ir vertės) apibrėžimas yra pirmas viešojo pirkimo pro-cedūros etapas. Tačiau tai turėtų būti daroma tik tada, kai įvertinami poreikiai, nustatomi ir sutelkiami atitinkami suinteresuotieji subjektai ir išanalizuoja-ma rinka.

Šiame etape perkančioji organizacija turi ne tik api-brėžti sutarties dalyką, bet ir nustatyti sutarties rūšį, trukmę bei planą, vertę ir struktūrą.

1.4.1. Sutarties dalykas

Svarbu, kad perkančiosios organizacijos aiškiai nu-statytų sutarties dalyką – tada jie galės pasirinkti tinkamą rengtiną viešojo pirkimo procedūrą ir tinka-mą sutarties rūšį. Bendrame viešųjų pirkimų žodyne pateikti referenciniai kodai18, pagal juos galima rasti išsamų įvairių sutarties dalyko rūšių aprašymą ir tai gali padėti apibrėžti užduotį.

Sutarties dalykas turėtų būti pagrįstas aiškiais eko-nominiais argumentais.

Ekonominiai argumentai – tai siūlomo projekto arba sutarties pagrindimas pagal laukiamą naudą. Per-kančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad pirkimo prašymą rengiantis skyrius parengtų ekonominius argumentus, ir kad pagal hierarchiją aukštesni va-dovai juos patvirtintų.

Ekonominiai argumentaiKartais poreikis įvertinamas ir viešojo pirkimo proce-dūra pradedama dokumentais net nepagrindus, kodėl padarytas vienoks ar kitoks pasirinkimas ir kodėl vie-ni ar kiti dalykai buvo patvirtinti. Tačiau labai svarbu, kad bet kuris sprendimas sudaryti viešąją sutartį būtų pagrįstas sisteminiu susijusių klausimų ir alternatyvių galimybių vertinimu. Kai viešųjų pirkimų procedūros būna pagrįstos tik paviršutinišku vertinimu ir nepati-krintomis prielaidomis, gali nepavykti pasiekti tikslų.

Prieš pradėdamos viešojo pirkimo procedūrą per-kančiosios organizacijos turėtų parengti ekonomi-nius argumentus ir aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių reikėtų vykdyti viešąjį pirkimą, ir parodyti, kad buvo atsižvelgta į pagrindinius planavimo aspektus.

Ekonominiams argumentams parengti skiriami ište-kliai ir laikas visada turėtų būti proporcingi projekto dydžiui ir sudėtingumui: kai projektai mažesni, ne visi aspektai yra būtini.

Perkančioji organizacija turėtų itin dėmesingai veikti, kai galimą kandidatą pašalina dėl to, kad, ren-giant procedūrą, šis kandidatas buvo iš anksto įtrauktas. Pašalinimas iš tikrųjų turėtų būti svarsto-mas, jeigu nėra kito būdo užtikrinti vienodą požiūrį, bet ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta teisė įrodyti, kad, jiems dalyvaujant, konkurencija neiškraipyta.

Perkančiosios organizacijos atlikta su tuo susijusi analizė neturėtų būtų formali, be to, pasiūlymą taip pat reikėtų lyginti su iš kitų dalyvių, neįtrauktų rengiant procedūrą, gautais pasiūlymais.

17 Komisijos komunikatas „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“, (COM(2007) 799, 2007 12 14).

18 Europos Komisija, GROW GD. Bendras viešųjų pirkimų žodynas. Paskelbta http://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement/rules-implementation/common-vocabulary_lt.

29

Ekonominių argumentų paskirtis – nustatyti aiš-kų loginį siūlomos veiksmų eigos pagrindą ir įrodyti, kad sutartis arba projektas:

āā atitiks organizacijos poreikius;

āā bus paskirta(s) pasirinkus tinkamiausios rūšies konkursą;

āā bus įvykdoma(s);

āā bus įperkama(s);

āā bus tinkamai parengta(s) komerciniu požiūriu;

āā bus tvari (-us).

Ekonominiai argumentai turėtų būti patvirtinti ati-tinkamu perkančiosios organizacijos lygmeniu, kad būtų užtikrintas reikalingas biudžetas, ir tai yra tam tikra viešojo pirkimo planavimo etapo dalis. Juos visada reikėtų patvirtinti dar nepaskelbus faktinės viešojo pirkimo procedūros.

Ekonominių argumentų struktūra gali būti bazinė, kai rengiamos įprastos viešųjų pirkimų procedūros, arba sudėtingesnė, kai procedūros yra didesnio masto.

Rengiant ekonominius argumentus, bazine struk-tūra gali būti naudojamasi kaip modeliu, kuriame išsamiai nurodomi aprėptini dalykai:

āā poreikio aplinkybės ir aprašymas;

āā nauda, kuri bus gauta, ir (arba) problemos, kurios sutartimi bus išspręstos;

āā apskaičiuotos išlaidos ir biudžeto galimybės;

āā trukmės nustatymas;

āā vidaus išteklių naudojimas ir suinteresuotųjų su-bjektų arba naudotojų įtraukimas;

āā galima rizika (žr. 5.2.2. skirsnį „Rizikos valdymas“).

Kai viešųjų pirkimų procedūros būna sudėtin-gos arba didesnio masto, rengiant ir įgyvendinant sutartį gerai parengti ekonominiai argumentai bus pagrindinė perkančiosios organizacijos priemonė. Ekonominiais argumentais galima remtis, kai sutartį bandoma nuginčyti, jie taip pat būtų naudingi, jeigu perkančiajai organizacijai kiltų sunkumų ir susidary-tų nenumatytos aplinkybės.

Todėl ekonominiai argumentai turėtų apimti išsa-mesnę informaciją, o šią galima išdėstyti taip:

4 lentelė. Išsami sudėtingų viešųjų pirkimų ekonominių argumentų struktūra

Skirsnis Siūlomas turinys

STRATEGINIS TINKAMUMAS

Poreikio aplinkybės ir aprašymas,

suderinimas su vidaus planais ir strategijomis,

išorės strategijos, į kurias atsižvelgta (kai taikytina),

sutarties tikslai,

gautina nauda,

pagrindiniai suinteresuotieji subjektai,

sėkmės veiksniai ir kaip jie bus vertinami,

galima rizika.

RINKOS TYRIMAS Rinkos apžvalga,

tiekėjų analizė,

rinkos kainos,

konsultacijų rezultatas (kai taikytina),

tendencijos ir pokyčiai.

30

Sutarties rūšisPerkančioji organizacija taip pat turi nustatyti, koks yra sutarties dalykas – darbai, prekės ar paslaugos (žr. 1 lentelę „Viešųjų sutarčių rūšys“). Būtent pagal tai bus galima nustatyti, kurios ribos, nustatytos ES teisės aktuose, taikomos.

Atlikus šią analizę, taip pat gali būti padaryta išvada, kad gali būti sudaroma koncesijos sutartis.

Taip pat gali būti, kad labai konkrečiais atvejais dar-bus, prekes ir paslaugas galima nustatyti mišriose sutartyse.

Skirsnis Siūlomas turinys

GALIMYBIŲ VERTINIMAS Esamų galimybių sąrašas,

aukšto lygio išlaidų ir naudos analizė, įskaitant nefinansinę socialinę naudą, tinkamiausia galimybė ir pasirinkimo pagrindimas,

tai, ar tinkamiausia galimybė galima pagal esamą sutartį.

ĮPERKAMUMAS Turimas finansavimas ir šaltiniai,

išlaidų sąmata,

gyvavimo ciklo sąnaudos (kai taikytina).

ĮVYKDOMUMAS Užduočių aukšto lygio planas,

sutarties įvykdymo tvarkaraštis.

UŽBAIGIMAS Pagrindiniai dalykai, kuriais bus galima vėliau pasinaudoti,

tolesni veiksmai,

pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį,

patvirtinimo rekomendacija.

Mišrios sutartis, apimančios darbus, prekes ir (arba) paslaugas.

Kai sutartys yra mišrios ir darbai, prekės ir (arba) paslaugos įtraukti į vieną sutartį, pagrindinis sutar-ties dalykas turi būti nustatomas pagal didžiausios vertės elementą arba pagal sutarties dalį, kuri svar-biausia siekiant patenkinti poreikį.

Konkrečiai, perkančiųjų organizacijų taikytini kriterijai, pagal kuriuos nustatoma sutarties rūšis, yra šie:

Aplinkybės Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma sutarties rūšis

Darbai + prekės Pagrindinis sutarties objektas

Darbai + paslaugos Pagrindinis sutarties objektas

Paslaugos + prekės Didžiausia vertė

Paslaugos + paslaugos, taikant paprastesnę tvarką

Didžiausia vertė

31

Tam tikrais atvejais sutarties dalykas gali būti susijęs su daugiau nei viena ES viešųjų pirkimų direktyva.

Mišri sutartis, kuriai taikomos kelios ES direktyvos

Kai pagal mišrias sutartis perkami dalykai, kuriems taikoma Direktyva 2014/24/ES, ir dalykai, kuriems ta direktyva netaikoma, taikytina teisinė tvarka priklauso nuo to, ar atskiras sutarties dalis galima objektyviai atskirti.

1) Jeigu atskiras dalis galima atskirti, perkančioji organizacija gali pasirinkti

(a) atskiroms dalims skirti atskiras sutartis arba

(b) skirti vieną sutartį.

Kai perkančioji organizacija nusprendžia skirti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kuriuos teisės aktus taikyti kiekvienai tokiai atskirai sutarčiai, turi būti priimamas atsižvelgiant į ati-tinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Jeigu perkančioji organizacija nusprendžia skirti vieną sutartį, taikoma Direktyva 2014/24/ES.

2) Jeigu atskirų dalių negalima atskirti, taikytini teisės aktai turi būti nustatomi pagal pagrindinį tos sutarties dalyką.

1.4.2. Viena sutartis arba kelios dalys

Kai minėti veiksmai įvykdyti, perkančiosios organi-zacijos gali nuspręsti, ar sutartis gali būti viena, ar ją reikia padalyti į kelias dalis. Perkančiosios orga-nizacijos raginamos sutartis dalyti į kelias dalis, nes tai vienas iš būdų padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Sutartys, apimančios tam tikrą rinkinį prekių ar pas-laugų, kurių paskirtis panaši, o bendra vertė tokia, kad labai nedaug veiklos vykdytojų gebėtų jas visas tiekti ar teikti, turėtų būti dalijamos į kelias dalis. Taip bet kuriam suinteresuotam veiklos vykdytojui atsiras ga-limybių teikti pasiūlymą dėl vienos arba kelių dalių.

Sutartį padalijus į kelias dalis padidėja konku-rencija, nes tikėtina, kad perkančiosios organizaci-jos, rinkai siūlydamos daugiau ir mažesnių sutarčių, sulauks daugiau ir įvairesnių dalyvių. Taigi, nors da-lijimas į kelias dalis neturėtų būti privalomas visoms sutartims, rengiant ekonominius argumentus tokią galimybę reikėtų svarstyti.

Dalyti į kelias dalis taip pat dera tada, kai vieno pir-kimo sutartį sudaro įvairūs produktai ar paslaugos, siūlomos bendrovių, veikiančių skirtinguose ekono-mikos sektoriuose (pavyzdžiui, informacinė ir ryšių veikla dažnai apima svetainės valdymą, vaizdo me-džiagos rengimą arba rašytinės medžiagos skel-bimą). Tokiais atvejais bendrovė, labai efektyviai veikianti savo sektoriuje, gali negalėti pateikti visų produktų ar paslaugų, taigi ji negalėtų varžytis kon-kurse, o tai būtų neteisinga.

Sutartį padalijus į kelias dalis, mažosioms ir vidutinėms įmonėms tampa lengviau dalyvau-ti konkurse. Pavyzdžiui, esant labai didelės vertės sutartims konkurenciją galima užtikrinti tik padalijus sutartį į kelias dalis, nes tik keli ekonominės veiklos vykdytojai gebėtų pasiūlyti visus prašomus produk-tus arba paslaugas, o perkančioji organizacija dėl to taptų priklausoma nuo jų.

32

Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą turėtų nurodyti, ar galima teikti pasiūlymus dėl visų dalių, dėl tam tikrų dalių ar tik dėl vienos dalies. Net jeigu pasiūlymus galima teikti dėl kelių arba visų dalių, perkančioji or-ganizacija gali riboti dalių, kurių atžvilgiu gali būti skiriamos sutartys vienam dalyviui, skaičių. Tačiau skelbime apie pirkimą jos turi nurodyti šį didžiausią vienam dalyviui taikomą dalių skaičių.

Perkančioji organizacija privalo parengti objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus arba taisykles, taikytinus tada, kai taikant pasiūlymų vertinimo kriterijus vie-nam dalyviui būtų skirta daugiau dalių, nei nustatytas didžiausias skaičius. Siekdama nustatyti, kurios dalys bus skiriamos, vertinimo komisija (žr. 4.1 skirsnį „Ver-tinimo komisijos sudarymas“) privalo taikyti pirkimo dokumentuose nurodytus kriterijus arba taisykles.

Perkančioji organizacija sutartis gali skirti įtraukda-ma kelias arba visas dalis. Tokiu atveju perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi nurodyti, kad pasilieka teisę tai daryti, taip pat privalo nurodyti dalis arba dalių grupes, kurias gali įtraukti. Kadangi Direktyvoje 2014/24/ES tokia galimybė nustatyta, specialistams reikia pasitikrinti, ar tai galima ir pa-gal nacionalinę teisę.

1.4.3. Sutarties galiojimo trukmė

Perkančioji organizacija turi nustatyti reikalaujamą sutarties galiojimo trukmę, t. y. laikotarpį nuo sutar-ties pasirašymo iki galutinių produktų arba rezultatų patvirtinimo.

Rekomenduojama, kad nustatant trukmę būtų įtrauktas ir užduočių vykdymas, ir tarpinių rezultatų, jeigu jų būtų (pavyzdžiui, dalies paslaugų, produk-tų arba etapų), patvirtinimas, nes tvirtinat tarpinius rezultatus paprastai nustatoma, ar rangovas turė-tų toliau vykdyti užduotis. Be to, rangovui suteiktas laikotarpis, per kurį jis turi įvykdyti sutartį, neturėtų būti sutrumpintas laiku, kurį perkančioji organizacija skiria rezultatams patvirtinti.

Paprastai, sutartis baigia galioti, kai abi šalys būna įvykdžiusios savo įsipareigojimus: rangovas įvykdė tai, kas buvo nustatyta sutarties sąlygomis, o per-kančioji organizacija atliko galutinį mokėjimą. Tačiau tam tikros sąlygos, susijusius su konfidencialumu ir auditoriams teikiama prieiga, gali galioti dar ilgai po to, kai sutartis baigai galioti.

Dalyti į kelias dalis arba paaiškinti

Išskyrus atvejus, kai valstybė narė reikalauja, kad sutartis būtų padalyta į kelias dalis, perkančiosios organizacijos privalo raštu išdėstyti pagrindines priežastis, dėl kurių priėmė sprendimą sutarties nedalyti į kelias dalis. Toks paaiškinimas turi būti įtrauktas į pirkimo dokumentus arba į galutinę sutarties sudarymo ataskaitą.

Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos paprastai būna linkusios sutarties nedalyti į dalis, nes vieną sutartį paprasčiau valdyti, taip pat galima masto ekonomija. Iš tikrųjų, kuo daugiau sutarčių ir kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų, tuo sudėtingesnis valdymas.

Jeigu perkančioji organizacija nusprendžia skirti sutartį, kurią sudaro atskiros dalys, paaiškinimo nereikia, ir ji gali nustatyti kiekvienos dalies dydį ir dalyką.

33

Darbų, prekių ar paslaugų viešasis pirkimas naudo-jant ES lėšas dažnai vykdomas įgyvendinant didesnį ES lėšomis finansuojamą projektą, kuriam įgyvendinti galbūt sudaromos kelios viešosios sutartys. Jeigu vė-luojama įvykdyti vieną sutartį, tai gali pakenkti kitų sutarčių vykdymui. Dotacijų patvirtinimo ir išmokėji-mo laikas – dar vienas apribojimas, kai imamasi vie-šojo pirkimo procedūros. Perkančiosios organizacijos turi į tai atsižvelgti dar ankstyvame etape.

1.4.4. Sutarties vertė

Dar vienas svarbus elementas, kurį reikia apibrėžti šiame etape ir kuris vėliau turės būti nurodytas skel-bime apie pirkimą, yra sutarties vertė, t. y. didžiau-sias biudžetas, kurį bus galima skirti ekonominės veiklos vykdytojams.

Realistiško sutarties biudžeto, kuriam esant būtų ga-lima gauti pageidaujamus rezultatus, kartu gaunant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nustatymas labai svarbus ir turėtų būti pagrįstas aiškios aprėpties reikalavimais bei naujausia rinkos kainų informacija.

Perkančioji organizacija privalo apskaičiuoti sutar-ties vertę ir ją patvirtinti dokumentais, kad ateityje kitiems perkančiosios organizacijos darbuotojams arba galimiems auditoriams būtų galima pagrįsti pirkinio vertę ir ją paaiškinti. Perkančioji organizacija turės įrodyti ne tik šaltinius ir taikytą apskaičiavimo metodą, bet ir tai, kad buvo pasinaudota ekonomiš-kai naudingiausiu pasiūlymu.

Apibrėžtis. Kas yra sutarties vertė?Apskaičiuotoji vertė yra pagrįsta bendra įsigytinų paslaugų, prekių arba darbų apimtimi visą sutarties galiojimo trukmę, įskaitant visas galimybes, etapus ar galimą atnaujinimą. Vertė apima visą apskai-čiuotąjį atlygį rangovui, įskaitant visų rūšių išlaidas, tokias kaip išlaidas žmogiškiesiems ištekliams, me-džiagoms ir transportui, bet taip pat įtraukiamos ir papildomos išlaidos, pavyzdžiui, susijusios su tech-nine priežiūra, specialiomis licencijomis, veiklos są-naudomis ar kelionės ir pragyvenimo išlaidomis.

Realistiško planavimo parengimas

Planavimo etape turi būti sudarytas realistiškas visos viešojo pirkimo procedūros tvarkaraštis, įskai-tant galimas taisomųjų priemonių procedūras, iki pat sutarties sudarymo ir įgyvendinimo etapo. Dažnai parengiami pernelyg optimistiški tvarkaraščiai, dėl to vėlesniuose įgyvendinimo etapuose atsiranda klaidų. Pavyzdžiui, dėl netikroviškai nustatytų konkurso rengimo laikotarpių viešojo pirki-mo procedūra gali žlugti arba gali kilti didelių įgyvendinimo sunkumų, kartu dėl to gali būti pateikta mažiau pasiūlymų arba nukentėti pasiūlymų kokybė.

Dirbtinai skaidyti sutarties vertę į mažesnes dalis yra neteisėta

Perkančioji organizacija negali didesnio masto darbų, prekių ar paslaugų dirbtinai skaidyti į mažesnes dalis, kad jų vertė nesiektų ES nustatytų ribų ir apie pirkimą nereikėtų skelbti Europos Sąjungos oficia-liajame leidinyje, arba šalyje nustatytų ribų, arba kad būtų išvengta tam tikrų konkurencinių procedūrų.

Kai perkami darbai, visos atskiros sutartys, tarp kurių yra funkcinis ir laiko ryšys, turi būti sujungtos. Apskritai, jeigu visos sutartys susijusios su tuo pačiu dalyku, turi būti nurodyta suminė jų vertė. Jeigu suminė vertė viršija nustatytą ribą, apie pirkimą reikia skelbti ES OL. Kelių bendradarbiaujančių par-tnerių projektai viešojo pirkimo reikalavimus turi atitikti projekto, o ne atskirų partnerių lygmeniu.

34

Laikas. Kada reikėtų nustatyti sutarties vertę?Viešųjų pirkimų taisyklėmis reikalaujama, kad kvie-čiant teikti pasiūlymus arba pradedant procedūrą be skelbimo apie pirkimą tikroji vertė jau būtų nu-statyta. Tačiau, rekomenduojama, kad perkančiosios organizacijos sutarties vertę apskaičiuotų proceso pradžioje, kai apibrėžiamas sutarties dalykas. Bet kuriuo atveju, kai taikoma Direktyva 2014/24/ES, apskaičiuotoji kaina, nurodant teisėtą vertę, yra ta, kuri nurodyta skelbime apie pirkimą.

Metodas. Kaip apskaičiuoti sutarties vertę?Viešojo pirkimo specialistai pirkimo vertę turėtų ap-skaičiuoti remdamiesi ankstesne patirtimi, ankstes-nėmis panašiomis sutartimis ir (arba) pirminiu rin-kos tyrimu arba konsultacijomis.

Vertė turi būti apskaičiuota be PVM.

Kai sutartis dalijama į kelias dalis, pirkimo vertė yra bendra visų dalių vertė.

Šiame etape galima atsižvelgti į gyvavimo ciklo sąnaudas, nes tai vienas iš metodų biudžeto porei-kiams įvertinti (žr. 2.3 skirsnį „Kriterijų nustatymas“).

Darbų pirkimo sutarčių atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į darbų vertę, bet ir į visą tiekiamų medžiagų, kurios reikalingos darbams atlikti ir kurias rangovui parūpina perkančioji institucija, apskaičiuotąją vertę.

1.4.5. Bendri viešieji pirkimai

Vykdant bendrą viešąjį pirkimą sujungiamos dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo procedūros. Tiksliau, visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų vardu skelbiama tik viena bendrų pas-laugų, prekių ar darbų viešojo pirkimo procedūra.

Tai gali daryti kelios perkančiosios organizacijos ir tos pačios valstybės narės arba perkančiosios orga-nizacijos iš skirtingų valstybių narių – tokiu atveju vyksta tarpvalstybinis viešasis pirkimas.

Pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija turi išdažyti dešimties kambarių pastatą, ji negali sutar-ties suskaidyti į dešimt ar mažiau sutarčių (pavyzdžiui, šešias) ir sutartį skirti be konkurso. Visos tos paslaugos ir prekės arba darbai turi būti sutelkti, kad būtų pasiekta funkcinė visuma. Vadinasi, šiame pavyzdyje sutarties vertė turi būti bendra dešimties sutarčių vertė. Pagal bendrą vertę nustatoma, ar rengiant konkursą turi būti laikomasi Direktyvos 2014/24/ES.

Dirbtinio skaidymo arba veiklos skirstymo į dalis pavyzdžiai

1. Patikrinus pastato statybos projekto viešojo pirkimo planą nustatyta, kad yra daugybė dalių, kurių sumos yra mažesnės negu Direktyvoje nustatyta riba, ir nėra jokio aiškaus techninio pagrindimo. Konkursas dėl visų tų dalių buvo vietos masto, nebuvo atsižvelgta į bendrą tų dalių sumą, gerokai didesnę negu nustatyta riba.

2. Projekto darbai buvo dirbtinai suskaidyti ir sudarytos dvi sutartys: viena, dėl kurios turėjo būti rengiamas konkursas ir kurios suma buvo 1 proc. mažesnė negu Direktyvoje nustatyta riba, ir kita pačios organizacijos darbų sutartis, kurią tiesiogiai vykdė pati perkančioji organizacija.

3. Siūlomas tam tikro bendro transporto priemonių kiekio pirkimas dirbtinai suskaidomas į kelias sutar-tis, norint užtikrinti, kad kiekvienos sutarties vertė būtų mažesnė negu nustatytos ribos, t. y. sąmonin-gai siekiama išvengti reikalavimo apie viso darbų, paslaugų ar prekių rinkinio pirkimą skelbti ES OL.

35

Tam tikrais atvejais rengiamas bendras viešasis pirkimasKartais dvi arba daugiau perkančiųjų organizacijų gali susitarti vykdyti vieną bendrą viešojo pirkimo procedūrą. Jeigu viešojo pirkimo procedūra vykdo-ma bendrai visų atitinkamų perkančiųjų organizacijų vardu, tos organizacijos turi būti solidariai atsa-kingos už savo teisinių įsipareigojimų vykdymą.

Tačiau, kai bendrą viešojo pirkimo procedūrą vykdo kelios perkančiosios organizacijos, bet visa sutartis nėra bendra (t. y. bendrai perkamos tik kelios sutar-ties užduotys), perkančiosios organizacijos yra soli-dariai atsakingos tik už tas procedūros dalis, kurios vykdomos bendrai.

Tarpvalstybiniai viešieji pirkimaiPerkančiosios organizacijos iš skirtingų vals-tybių narių gali vykdyti bendrą viešąjį pirkimą. Tokiu atveju gali veikti viešosios organizacijos iš skirtingų valstybių narių arba gali būti naudojamasi kitoje valstybėje narėje esančių centrinių perkančių-jų organizacijų paslaugomis.

Kai centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje esanti centrinė perkančioji organizacija, paslaugos turi būti teikiamos laikantis tos valstybės narės, kurioje yra centrinė perkančioji organizacija, nacionalinės teisės.

Atsakomybės paskirstymas perkančiosioms organi-zacijoms iš kelių valstybių narių, įskaitant procedū-ros valdymą, įsigytinų darbų, prekių arba paslaugų paskirstymą, sutarčių sudarymas ir taikytina nacio-nalinė teisė turi būti aiškiai nurodyti viešojo pirkimo dokumentuose.

1.5. Procedūros pasirinkimas

Sprendimas, kokią procedūrą rinktis, labai svarbus ir strateginis, jis turi poveikį visam viešojo pirkimo pro-cesui. Sprendimas turėtų būti priimtas ir pagrįstas planavimo etape.

Direktyvoje 2014/24/ES pateiktos penkios pagrindi-nės procedūros ir konkretūs kriterijai, taikytini kon-krečiomis šiame skirsnyje nurodytomis aplinkybė-mis. Papildoma procedūra, t. y. ikiprekybinis viešasis pirkimas, gali būti rengiama, kai perkamos MTTP paslaugos ir nereikia taikyti Direktyvos 2014/24/ES.

Rinkdamosi procedūrą, perkančiosios organizacijos turi įvertinti įvairius veiksnius, įskaitant:

āā konkrečius kiekvienai procedūrai taikomus reika-lavimus ir kiekvienos procedūros paskirtį;

āā visiškos atviros konkurencijos naudą;

āā ribotos konkurencijos pranašumą;

āā kiekvienos procedūros administracinę naštą;

āā tikėtiną skundų ir taisomųjų priemonių riziką, dažnai susijusią su korupcijos ir slaptų susitari-mų rizika;

āā inovacijų ar konkretiems poreikiams pritaikytų sprendimų skatinimą.

Toliau pateikta sprendimų lentele siekiama specia-listams parodyti, kokių galimybių teikia įvairios vie-šųjų pirkimų procedūros, taip pat jų pranašumus ir trūkumus.

36

5 le

ntel

ė. S

pren

dim

ų le

ntel

ė, sk

irta

pad

ėti p

asir

inkt

i vie

šojo

pir

kim

o pr

oced

ūrą

Proc

edūr

aSp

ecia

lieji

proc

edūr

os t

aiky

mo

reik

alav

imai

Etap

aiM

ažia

usia

s ka

ndid

atų

skai

čius

Konk

uren

cijo

s ly

gis

Dar

bo k

rūvi

s

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai

Skun

dų, t

aiso

mųj

ų pr

iem

onių

arb

a

paže

idim

ų ri

zika

Inov

acin

ių

arba

kon

-kr

etie

ms

pore

ikia

ms

prit

aiky

tų

idėj

ų ar

ba

spre

ndim

ų sk

atin

imas

Atvi

ras

konk

ursa

sN

ėra.

Gal

ima

reng

ti, k

ad ir

kas

būt

ų pe

rkam

a.

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Nėr

a.

Pasi

ūlym

us

gali

teik

ti vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

AUKŠ

TAS

Ner

ibot

as

daly

vių

skai

čius

.

DID

ELIS

Visi

rei

kala

vim

us

atiti

nkan

tys

pasi

ūlym

ai

perk

anči

osio

s or

gani

zaci

jos

turi

būti

patik

rinti,

dėl

to

gali

užtr

ukti

suta

rtie

s su

dary

mas

.

Dau

g iš

tekl

ių r

eiki

a ir

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai,

ir ka

ndid

atam

s,

turin

tiem

s pa

reng

ti iš

sam

ų pa

siūl

ymą.

MAŽ

A

Spre

ndim

ai p

riim

ami

dėm

esį t

iesi

ogia

i su

telk

iant

į su

tart

ies

suda

rym

ą.

Skai

drum

o riz

ika

ribot

a, n

es k

onku

rsas

at

vira

s, s

kaid

rus

ir ko

nkur

enci

nis.

MAŽ

AS

Ribo

tas

konk

ursa

sN

ėra.

Gal

ima

reng

ti, k

ad ir

kas

būt

ų pe

rkam

a.

1.

Kval

ifika

cinė

at

rank

a

2. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Reik

šti

susi

dom

ėjim

ą ga

li vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Pasi

ūlym

ą te

ikti

gali

bent

5 iš

an

ksto

atr

inkt

i ka

ndid

atai

.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

Gal

imyb

ė rib

oti

daly

vavi

mą

ir le

isti

daly

vaut

i tik

laba

i au

kšto

lygi

o sp

ecia

lizac

ijos

rinko

s da

lyvi

ams.

VID

UTI

NIS

Reik

ia v

ertin

ti rib

otą

skai

čių

pasi

ūlym

ų, t

odėl

ve

rtin

imo

kom

isija

i ar

ba p

erka

nčia

jai

orga

niza

cija

i rei

kia

maž

iau

ište

klių

.

Dvi

ejų

etap

ų pr

oced

ūros

gal

i tęs

tis

ilgia

u, n

es r

eiki

a la

ikyt

is r

eika

lauj

amų

term

inų.

VID

UTI

NĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė,

nes

perk

anči

oji

orga

niza

cija

tur

i pl

ates

nę v

eiks

mų

la

isvę

.

MAŽ

AS

Konk

urso

pr

oced

ūra

su

dery

bom

is

Ši p

roce

dūra

tur

i atit

ikti

vien

ą ar

kel

is iš

ši

ų kr

iterij

ų:

sure

ngus

atv

irą a

rba

ribot

ą ko

nkur

są

gaut

i tik

net

inka

mi a

rba

nepr

iimtin

i pa

siūl

ymai

.

Perk

anči

osio

s or

gani

zaci

jos

pore

ikių

ne

įman

oma

pate

nkin

ti ne

prita

ikiu

s es

amų

spre

ndim

ų.

Suta

rtie

s da

lyka

s yr

a su

siję

s su

diz

aino

ar

ba in

ovac

inia

is s

pren

dim

ais.

Perk

anči

oji o

rgan

izac

ija n

egal

i pa

kank

amai

tik

slia

i nus

taty

ti te

chni

nių

spec

ifika

cijų

pag

al

nust

atyt

us s

tand

artu

s ar

ba t

echn

iniu

s re

ikal

avim

us.

Dėl

spe

cifin

ės r

izik

os a

rba

su s

utar

ties

pobū

džiu

, sud

ėtin

gum

u ar

ba t

eisi

niai

s ir

finan

sini

ais

daly

kais

sus

ijusi

ų ap

linky

bių

suta

rtis

neg

ali b

ūti s

kiria

ma

be iš

anks

tinių

der

ybų.

1.

Kval

ifika

cinė

at

rank

a

2. D

eryb

os ir

ve

rtin

imas

Atsi

liept

i į

skel

bim

ą ap

ie

pirk

imą

ir pr

ašyt

i lei

sti

daly

vaut

i ga

li vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Pasi

ūlym

ą te

ikti

gali

bent

3 iš

an

ksto

atr

inkt

i ka

ndid

atai

.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

Gal

imyb

ė rib

oti

daly

vavi

mą

ir le

isti

daly

vaut

i tik

laba

i au

kšto

lygi

o sp

ecia

lizac

ijos

rinko

s da

lyvi

ams.

DID

ELIS

Įrody

ti, k

ad y

ra

aplin

kybi

ų, d

ėl k

urių

le

idži

ama

taik

yti

šią

proc

edūr

ą,

tenk

a pe

rkan

čiaj

ai

orga

niza

cija

i.

Perk

anči

oji

orga

niza

cija

in

tens

yvia

i ren

gia

dery

bas

arba

dia

logu

s su

dal

yvia

is.

Reik

ia v

ertin

ti rib

otą

skai

čių

pasi

ūlym

ų, t

odėl

ve

rtin

imo

kom

isija

i ar

ba p

erka

nčia

jai

orga

niza

cija

i rei

kia

maž

iau

ište

klių

.

Dvi

ejų

arba

trij

ų et

apų

proc

edūr

os g

ali t

ęstis

ilg

iau,

nes

rei

kia

laik

ytis

rei

kala

ujam

ų

VID

UTI

NĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė,

nes

perk

anči

oji

orga

niza

cija

tur

i pl

ates

nę v

eiks

mų

l ai

svę.

VID

UTI

NIS

Konk

uren

ci-

nis

dial

ogas

1.

Kval

ifika

cinė

at

rank

a

2. D

ialo

gas

3. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

DID

ELĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė,

nes

perk

anči

oji

orga

niza

cija

tur

i pl

ates

nę v

eiks

mų

la

isvę

.

Reng

iant

dia

logą

itin

su

dėtin

ga u

žtik

rinti

skai

drum

o re

ikal

avim

ų la

ikym

ąsi.

DID

ELIS

37

5 le

ntel

ė. S

pren

dim

ų le

ntel

ė, sk

irta

pad

ėti p

asir

inkt

i vie

šojo

pir

kim

o pr

oced

ūrą

Proc

edūr

aSp

ecia

lieji

proc

edūr

os t

aiky

mo

reik

alav

imai

Etap

aiM

ažia

usia

s ka

ndid

atų

skai

čius

Konk

uren

cijo

s ly

gis

Dar

bo k

rūvi

s

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai

Skun

dų, t

aiso

mųj

ų pr

iem

onių

arb

a

paže

idim

ų ri

zika

Inov

acin

ių

arba

kon

-kr

etie

ms

pore

ikia

ms

prit

aiky

tų

idėj

ų ar

ba

spre

ndim

ų sk

atin

imas

Atvi

ras

konk

ursa

sN

ėra.

Gal

ima

reng

ti, k

ad ir

kas

būt

ų pe

rkam

a.

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Nėr

a.

Pasi

ūlym

us

gali

teik

ti vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

AUKŠ

TAS

Ner

ibot

as

daly

vių

skai

čius

.

DID

ELIS

Visi

rei

kala

vim

us

atiti

nkan

tys

pasi

ūlym

ai

perk

anči

osio

s or

gani

zaci

jos

turi

būti

patik

rinti,

dėl

to

gali

užtr

ukti

suta

rtie

s su

dary

mas

.

Dau

g iš

tekl

ių r

eiki

a ir

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai,

ir ka

ndid

atam

s,

turin

tiem

s pa

reng

ti iš

sam

ų pa

siūl

ymą.

MAŽ

A

Spre

ndim

ai p

riim

ami

dėm

esį t

iesi

ogia

i su

telk

iant

į su

tart

ies

suda

rym

ą.

Skai

drum

o riz

ika

ribot

a, n

es k

onku

rsas

at

vira

s, s

kaid

rus

ir ko

nkur

enci

nis.

MAŽ

AS

Ribo

tas

konk

ursa

sN

ėra.

Gal

ima

reng

ti, k

ad ir

kas

būt

ų pe

rkam

a.

1.

Kval

ifika

cinė

at

rank

a

2. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Reik

šti

susi

dom

ėjim

ą ga

li vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Pasi

ūlym

ą te

ikti

gali

bent

5 iš

an

ksto

atr

inkt

i ka

ndid

atai

.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

Gal

imyb

ė rib

oti

daly

vavi

mą

ir le

isti

daly

vaut

i tik

laba

i au

kšto

lygi

o sp

ecia

lizac

ijos

rinko

s da

lyvi

ams.

VID

UTI

NIS

Reik

ia v

ertin

ti rib

otą

skai

čių

pasi

ūlym

ų, t

odėl

ve

rtin

imo

kom

isija

i ar

ba p

erka

nčia

jai

orga

niza

cija

i rei

kia

maž

iau

ište

klių

.

Dvi

ejų

etap

ų pr

oced

ūros

gal

i tęs

tis

ilgia

u, n

es r

eiki

a la

ikyt

is r

eika

lauj

amų

term

inų.

VID

UTI

NĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė,

nes

perk

anči

oji

orga

niza

cija

tur

i pl

ates

nę v

eiks

mų

la

isvę

.

MAŽ

AS

Konk

urso

pr

oced

ūra

su

dery

bom

is

Ši p

roce

dūra

tur

i atit

ikti

vien

ą ar

kel

is iš

ši

ų kr

iterij

ų:

sure

ngus

atv

irą a

rba

ribot

ą ko

nkur

są

gaut

i tik

net

inka

mi a

rba

nepr

iimtin

i pa

siūl

ymai

.

Perk

anči

osio

s or

gani

zaci

jos

pore

ikių

ne

įman

oma

pate

nkin

ti ne

prita

ikiu

s es

amų

spre

ndim

ų.

Suta

rtie

s da

lyka

s yr

a su

siję

s su

diz

aino

ar

ba in

ovac

inia

is s

pren

dim

ais.

Perk

anči

oji o

rgan

izac

ija n

egal

i pa

kank

amai

tik

slia

i nus

taty

ti te

chni

nių

spec

ifika

cijų

pag

al

nust

atyt

us s

tand

artu

s ar

ba t

echn

iniu

s re

ikal

avim

us.

Dėl

spe

cifin

ės r

izik

os a

rba

su s

utar

ties

pobū

džiu

, sud

ėtin

gum

u ar

ba t

eisi

niai

s ir

finan

sini

ais

daly

kais

sus

ijusi

ų ap

linky

bių

suta

rtis

neg

ali b

ūti s

kiria

ma

be iš

anks

tinių

der

ybų.

1.

Kval

ifika

cinė

at

rank

a

2. D

eryb

os ir

ve

rtin

imas

Atsi

liept

i į

skel

bim

ą ap

ie

pirk

imą

ir pr

ašyt

i lei

sti

daly

vaut

i ga

li vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Pasi

ūlym

ą te

ikti

gali

bent

3 iš

an

ksto

atr

inkt

i ka

ndid

atai

.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

Gal

imyb

ė rib

oti

daly

vavi

mą

ir le

isti

daly

vaut

i tik

laba

i au

kšto

lygi

o sp

ecia

lizac

ijos

rinko

s da

lyvi

ams.

DID

ELIS

Įrody

ti, k

ad y

ra

aplin

kybi

ų, d

ėl k

urių

le

idži

ama

taik

yti

šią

proc

edūr

ą,

tenk

a pe

rkan

čiaj

ai

orga

niza

cija

i.

Perk

anči

oji

orga

niza

cija

in

tens

yvia

i ren

gia

dery

bas

arba

dia

logu

s su

dal

yvia

is.

Reik

ia v

ertin

ti rib

otą

skai

čių

pasi

ūlym

ų, t

odėl

ve

rtin

imo

kom

isija

i ar

ba p

erka

nčia

jai

orga

niza

cija

i rei

kia

maž

iau

ište

klių

.

Dvi

ejų

arba

trij

ų et

apų

proc

edūr

os g

ali t

ęstis

ilg

iau,

nes

rei

kia

laik

ytis

rei

kala

ujam

ų

VID

UTI

NĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė,

nes

perk

anči

oji

orga

niza

cija

tur

i pl

ates

nę v

eiks

mų

l ai

svę.

VID

UTI

NIS

Konk

uren

ci-

nis

dial

ogas

1.

Kval

ifika

cinė

at

rank

a

2. D

ialo

gas

3. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

DID

ELĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė,

nes

perk

anči

oji

orga

niza

cija

tur

i pl

ates

nę v

eiks

mų

la

isvę

.

Reng

iant

dia

logą

itin

su

dėtin

ga u

žtik

rinti

skai

drum

o re

ikal

avim

ų la

ikym

ąsi.

DID

ELIS

38

Proc

edūr

aSp

ecia

lieji

proc

edūr

os t

aiky

mo

reik

alav

imai

Etap

aiM

ažia

usia

s ka

ndid

atų

skai

čius

Konk

uren

cijo

s ly

gis

Dar

bo k

rūvi

s

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai

Skun

dų, t

aiso

mųj

ų pr

iem

onių

arb

a

paže

idim

ų ri

zika

Inov

acin

ių

arba

kon

-kr

etie

ms

pore

ikia

ms

prit

aiky

tų

idėj

ų ar

ba

spre

ndim

ų sk

atin

imas

Inov

acijų

pa

rtne

ryst

ėPe

rkan

čioj

i org

aniz

acija

per

ka ir

in

ovac

inių

pro

dukt

ų, p

asla

ugų

arba

da

rbų

plėt

ojim

ą, ir

pač

ius

inov

acin

ius

prod

uktu

s, p

asla

ugas

arb

a da

rbus

, ku

rių r

inko

je d

ar n

ėra.

1. K

valifi

ka-

cinė

atr

anka

2. D

eryb

os

3. Įg

yven

di-

nim

as

Atsi

liept

i į

skel

bim

ą ap

ie

pirk

imą

ir pr

ašyt

i lei

sti

daly

vaut

i ga

li vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Pasi

ūlym

ą te

ikti

gali

bent

3 iš

an

ksto

atr

inkt

i ka

ndid

atai

.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

Gal

imyb

ė rib

oti

daly

vavi

mą

ir le

isti

daly

vaut

i tik

laba

i au

kšto

lygi

o sp

ecia

lizac

ijos

rinko

s da

lyvi

ams.

DID

ELIS

Įrody

ti, k

ad y

ra

aplin

kybi

ų, d

ėl

kurių

tai

leid

žiam

a,

tenk

a pe

rkan

čiaj

ai

orga

niza

cija

i.

Perk

anči

oji

orga

niza

cija

ded

a da

ug s

u su

tart

ies

vykd

ymu

susi

jusi

ų pa

stan

gų, n

es ji

per

ka

ir st

ebi t

iek

mok

slin

ius

tyrim

us ir

tec

hnol

ogin

ę pl

ėtrą

, tie

k da

r ne

sam

ų na

ujų

prod

uktų

arb

a pa

slau

gų p

atei

kim

ą ar

ba t

eiki

mą.

Gal

i būt

i, ka

d re

ikės

ve

rtin

ti rib

otą

skai

čių

pasi

ūlym

ų, t

odėl

ve

rtin

imo

kom

isija

i ar

ba p

erka

nčia

jai

orga

niza

cija

i rei

kės

maž

iau

ište

klių

.

Trijų

eta

pų p

roce

dūro

s ga

li tę

stis

ilgi

au,

nes

reik

ia la

ikyt

is

reik

alau

jam

ų te

rmin

ų.

DID

ELĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė, n

es

perk

anči

oji o

rgan

izac

ija

turi

plat

esnę

vei

ksm

ų la

isvę

.

Vyks

tant

der

ybom

s ir

vykd

ant

suta

rtį i

tin

sudė

tinga

užt

ikrin

ti sk

aidr

umo

reik

alav

imų

laik

ymąs

i.

Kyla

riz

ika,

kad

bus

iš

stum

tos

kito

s M

TTP

inve

stic

ijos

ir rib

ojam

a ko

nkur

enci

ja p

rodu

ktų

pate

ikim

o ar

ba

pasl

augų

tei

kim

o et

ape

(201

4 m

. Val

styb

ės

paga

lbos

mok

slin

iam

s ty

rimam

s, t

echn

olog

inei

pl

ėtra

i ir

inov

acijo

ms

tais

yklė

se n

urod

yta,

ka

d va

lsty

bės

paga

lbos

riz

ika

neky

la t

ik t

ada,

ka

i pro

cedū

ra s

usiju

si

tik s

u un

ikal

ių a

rba

spec

ializ

uotų

pro

dukt

ų ar

ba p

asla

ugų

pirk

imu,

ka

i kitų

gal

imų

tiekė

jų

rinko

je n

ėra)

.

DID

ELIS

Proj

ekto

ko

nkur

sas

Vert

inim

o ko

mis

iją t

uri s

udar

yti

tik fi

zini

ai a

smen

ys, k

urie

yra

ne

prik

laus

omi n

uo k

onku

rso

daly

vių.

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Atsi

liept

i į

skel

bim

ą ap

ie

pirk

imą

ir pr

a-šy

ti le

isti

daly

-va

uti g

ali v

isi

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Esam

a ga

li-m

ybės

rib

oti

daly

vių

skai

čių

taik

ant

aišk

ius

ir ne

disk

rimin

a-ci

nius

atr

anko

s kr

iterij

us.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

DID

ELIS

Dau

g iš

tekl

ių r

eiki

a ir

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai a

rba

vert

inim

o ko

mis

ijai,

ir ka

ndid

atam

s,

turin

tiem

s pa

reng

ti iš

sam

ų pa

siūl

ymą.

MAŽ

A

Spre

ndim

ai s

usiję

su

vien

o et

apo

proc

edūr

a.

Spre

ndim

ą pr

iima

nepr

ikla

usom

a ko

mis

ija,

į ją

dažn

ai įt

rauk

iam

i iš

orės

sui

nter

esuo

tieji

asm

enys

DID

ELIS

39

Proc

edūr

aSp

ecia

lieji

proc

edūr

os t

aiky

mo

reik

alav

imai

Etap

aiM

ažia

usia

s ka

ndid

atų

skai

čius

Konk

uren

cijo

s ly

gis

Dar

bo k

rūvi

s

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai

Skun

dų, t

aiso

mųj

ų pr

iem

onių

arb

a

paže

idim

ų ri

zika

Inov

acin

ių

arba

kon

-kr

etie

ms

pore

ikia

ms

prit

aiky

tų

idėj

ų ar

ba

spre

ndim

ų sk

atin

imas

Inov

acijų

pa

rtne

ryst

ėPe

rkan

čioj

i org

aniz

acija

per

ka ir

in

ovac

inių

pro

dukt

ų, p

asla

ugų

arba

da

rbų

plėt

ojim

ą, ir

pač

ius

inov

acin

ius

prod

uktu

s, p

asla

ugas

arb

a da

rbus

, ku

rių r

inko

je d

ar n

ėra.

1. K

valifi

ka-

cinė

atr

anka

2. D

eryb

os

3. Įg

yven

di-

nim

as

Atsi

liept

i į

skel

bim

ą ap

ie

pirk

imą

ir pr

ašyt

i lei

sti

daly

vaut

i ga

li vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Pasi

ūlym

ą te

ikti

gali

bent

3 iš

an

ksto

atr

inkt

i ka

ndid

atai

.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

Gal

imyb

ė rib

oti

daly

vavi

mą

ir le

isti

daly

vaut

i tik

laba

i au

kšto

lygi

o sp

ecia

lizac

ijos

rinko

s da

lyvi

ams.

DID

ELIS

Įrody

ti, k

ad y

ra

aplin

kybi

ų, d

ėl

kurių

tai

leid

žiam

a,

tenk

a pe

rkan

čiaj

ai

orga

niza

cija

i.

Perk

anči

oji

orga

niza

cija

ded

a da

ug s

u su

tart

ies

vykd

ymu

susi

jusi

ų pa

stan

gų, n

es ji

per

ka

ir st

ebi t

iek

mok

slin

ius

tyrim

us ir

tec

hnol

ogin

ę pl

ėtrą

, tie

k da

r ne

sam

ų na

ujų

prod

uktų

arb

a pa

slau

gų p

atei

kim

ą ar

ba t

eiki

mą.

Gal

i būt

i, ka

d re

ikės

ve

rtin

ti rib

otą

skai

čių

pasi

ūlym

ų, t

odėl

ve

rtin

imo

kom

isija

i ar

ba p

erka

nčia

jai

orga

niza

cija

i rei

kės

maž

iau

ište

klių

.

Trijų

eta

pų p

roce

dūro

s ga

li tę

stis

ilgi

au,

nes

reik

ia la

ikyt

is

reik

alau

jam

ų te

rmin

ų.

DID

ELĖ

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė, n

es

perk

anči

oji o

rgan

izac

ija

turi

plat

esnę

vei

ksm

ų la

isvę

.

Vyks

tant

der

ybom

s ir

vykd

ant

suta

rtį i

tin

sudė

tinga

užt

ikrin

ti sk

aidr

umo

reik

alav

imų

laik

ymąs

i.

Kyla

riz

ika,

kad

bus

iš

stum

tos

kito

s M

TTP

inve

stic

ijos

ir rib

ojam

a ko

nkur

enci

ja p

rodu

ktų

pate

ikim

o ar

ba

pasl

augų

tei

kim

o et

ape

(201

4 m

. Val

styb

ės

paga

lbos

mok

slin

iam

s ty

rimam

s, t

echn

olog

inei

pl

ėtra

i ir

inov

acijo

ms

tais

yklė

se n

urod

yta,

ka

d va

lsty

bės

paga

lbos

riz

ika

neky

la t

ik t

ada,

ka

i pro

cedū

ra s

usiju

si

tik s

u un

ikal

ių a

rba

spec

ializ

uotų

pro

dukt

ų ar

ba p

asla

ugų

pirk

imu,

ka

i kitų

gal

imų

tiekė

jų

rinko

je n

ėra)

.

DID

ELIS

Proj

ekto

ko

nkur

sas

Vert

inim

o ko

mis

iją t

uri s

udar

yti

tik fi

zini

ai a

smen

ys, k

urie

yra

ne

prik

laus

omi n

uo k

onku

rso

daly

vių.

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Atsi

liept

i į

skel

bim

ą ap

ie

pirk

imą

ir pr

a-šy

ti le

isti

daly

-va

uti g

ali v

isi

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Esam

a ga

li-m

ybės

rib

oti

daly

vių

skai

čių

taik

ant

aišk

ius

ir ne

disk

rimin

a-ci

nius

atr

anko

s kr

iterij

us.

VID

UTI

NIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a tik

rib

otam

ska

ičiu

i ka

ndid

atų.

DID

ELIS

Dau

g iš

tekl

ių r

eiki

a ir

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai a

rba

vert

inim

o ko

mis

ijai,

ir ka

ndid

atam

s,

turin

tiem

s pa

reng

ti iš

sam

ų pa

siūl

ymą.

MAŽ

A

Spre

ndim

ai s

usiję

su

vien

o et

apo

proc

edūr

a.

Spre

ndim

ą pr

iima

nepr

ikla

usom

a ko

mis

ija,

į ją

dažn

ai įt

rauk

iam

i iš

orės

sui

nter

esuo

tieji

asm

enys

DID

ELIS

40

Proc

edūr

aSp

ecia

lieji

proc

edūr

os t

aiky

mo

reik

alav

imai

Etap

aiM

ažia

usia

s ka

ndid

atų

skai

čius

Konk

uren

cijo

s ly

gis

Dar

bo k

rūvi

s

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai

Skun

dų, t

aiso

mųj

ų pr

iem

onių

arb

a

paže

idim

ų ri

zika

Inov

acin

ių

arba

kon

-kr

etie

ms

pore

ikia

ms

prit

aiky

tų

idėj

ų ar

ba

spre

ndim

ų sk

atin

imas

Der

ybos

be

išan

ksti

nio

skel

bim

o ap

ie

pirk

imą

Šia

proc

edūr

a nu

kryp

stam

a nu

o be

ndrų

jų t

aisy

klių

, ją

galim

a rin

ktis

tik

es

ant

vien

am a

r ke

liem

s to

liau

nuro

dy-

tiem

s iš

skirt

inia

ms

atve

jam

s.

Dar

bai,

prek

ės a

rba

pasl

augo

s:

sure

ngus

atv

irą a

rba

ribot

ą ko

nkur

są

nega

uta

joki

ų pa

siūl

ymų

arba

joki

ų tin

kam

ų pa

siūl

ymų;

esan

t yp

atin

gai s

kuba

i, ki

lusi

ai d

ėl

aplin

kybi

ų, k

urių

neį

man

oma

num

atyt

i;

suta

rtį į

vykd

yti g

ali t

ik k

onkr

etus

eko

-no

min

ės v

eikl

os v

ykdy

toja

s, je

igu

tai

unik

alus

men

o kū

rinys

arb

a m

enin

is

pasi

rody

mas

, dėl

tec

hnin

ių p

rieža

sčių

ne

sam

a ko

nkur

enci

jos

arba

rei

kia

užti-

krin

ti iš

imtin

ių t

eisi

ų ap

saug

ą.

Dar

bai a

rba

pasl

augo

s:

nauj

i dar

bai a

rba

pasl

augo

s, k

uriu

os

suda

ro p

anaš

ių d

arbų

arb

a pa

slau

gų

paka

rtoj

imas

, jei

gu t

ik t

okie

dar

bai a

rba

pasl

augo

s at

itink

a pa

grin

dinį

pro

jekt

ą,

dėl k

urio

buv

o pa

skirt

a pr

adin

ė su

tart

is.

Prek

ės a

rba

pasl

augo

s:

kai d

ėl t

echn

inių

arb

a m

enin

ių p

rie-

žasč

ių a

rba

dėl t

o, k

ad t

urim

os s

peci

-al

iosi

os a

rba

išim

tinės

tei

sės,

yra

tik

vi

enas

gal

imas

tie

kėja

s ar

ba p

asla

ugų

teik

ėjas

;

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Esam

a ga

limyb

ės

daly

vių

skai

čių

aprib

oti i

ki

vien

o da

lyvi

o.

MAŽ

AS

Perk

anči

oji

orga

niza

cija

pa

sire

nka

ekon

omin

ės

veik

los

vykd

ytoj

us,

kurie

dal

yvau

s de

rybo

se.

MAŽ

AS

Perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai t

enka

m

ažes

nis

darb

o kr

ūvis

, ne

s re

ikia

ver

tinti

maž

iau

pasi

ūlym

ų.

Reik

ia d

eryb

inių

ge

bėjim

ų de

rybo

ms

tinka

mai

ves

ti.

DID

ELĖ

Šią

proc

edūr

ą ga

lima

rinkt

is t

ik iš

skirt

inia

is

atve

jais

, pan

orėj

ę,

ekon

omin

ės v

eikl

os

vykd

ytoj

ai g

ali j

ą le

ngva

i užg

inčy

ti.

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė, n

es

perk

anči

oji o

rgan

izac

ija

turi

plat

esnę

vei

ksm

ų la

isvę

.

MAŽ

AS

prek

ės a

rba

pasl

augo

s pe

rkam

os y

pač

pala

nkio

mis

sąl

ygom

is.

Tik

prek

ės:

prek

ės y

ra k

otiru

ojam

os ir

per

kam

os

prek

ių r

inko

je;

atiti

nkam

i pro

dukt

ai y

ra g

amin

ami i

š-im

tinai

mok

slin

ių t

yrim

ų, e

kspe

rimen

tų,

tyrim

ų ar

ba p

lėtr

os t

iksl

u;

papi

ldom

os p

rekė

s, k

urio

s sk

irtos

es

amom

s pr

ekėm

s ar

ba įr

engi

niam

s iš

da

lies

pake

isti

arba

kur

ios

yra

esam

ų pr

ekių

arb

a įre

ngin

ių g

amyb

os li

nijo

s tą

sa, s

ieki

at iš

veng

ti ne

sude

rinam

umo

arba

tec

hnin

ių s

unku

mų.

Tik

pasl

augo

s:

suta

rtis

tur

i būt

i ski

riam

a pr

ojek

to k

on-

kurs

o la

imėt

ojui

.

Ikip

reky

bi-

nis

vieš

asis

pi

rkim

as

Past

aba.

Ši

ai p

ro-

cedū

rai

Dir

ekty

va

2014

/24/

ES

neta

ikom

a.

Perk

anči

oji o

rgan

izac

ija p

erka

MTT

P pa

slau

gas

siek

dam

a vy

kdyt

i ino

vaci

nių

prod

uktų

, pas

laug

ų ar

ba d

arbų

, kur

ių

dar

nėra

rin

koje

, mok

slin

ius

tyrim

us

ir te

chno

logi

nę p

lėtr

ą, t

aip

pat

iš

band

yti j

uos.

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Pasi

ūlym

us

gali

teik

ti vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Vyks

tant

ik

ipre

kybi

niam

s vi

ešie

siem

s pi

rkim

ams,

su

tart

ys

lygi

agre

čiai

sk

iriam

os

kelie

ms

rang

ovam

s,

biud

žeta

s nu

stat

ytas

tai

p,

kad

iki g

alut

inio

M

TTP

etap

o ga

liaus

iai l

iktų

ne

maž

iau

kaip

du

ran

gova

i.

DID

ELIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a ne

ribot

am

skai

čiui

ka

ndid

atų.

VID

UTI

NIS

Įrody

ti, k

ad y

ra

aplin

kybi

ų, d

ėl k

urių

le

idži

ama

taik

yti

šią

proc

edūr

ą,

tenk

a pe

rkan

čiaj

ai

orga

niza

cija

i. Ta

čiau

įro

dinė

jimo

našt

a m

ažes

nė, p

alyg

inti

su

inov

acijų

par

tner

yste

(n

eišs

tum

iam

os

MTT

P in

vest

icijo

s ir

nerib

ojam

a ko

nkur

enci

ja g

alut

inio

sp

rend

imų

pate

ikim

o et

ape)

.

MAŽ

A

Spre

ndim

ai p

riim

ami

dėm

esį t

iesi

ogia

i su

telk

iant

į su

tart

ies

suda

rym

ą.

Skai

drum

o riz

ika

ribot

a,

nes

konk

ursa

s at

vira

s,

skai

drus

ir k

onku

renc

inis

DID

ELIS

41

Proc

edūr

aSp

ecia

lieji

proc

edūr

os t

aiky

mo

reik

alav

imai

Etap

aiM

ažia

usia

s ka

ndid

atų

skai

čius

Konk

uren

cijo

s ly

gis

Dar

bo k

rūvi

s

perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai

Skun

dų, t

aiso

mųj

ų pr

iem

onių

arb

a

paže

idim

ų ri

zika

Inov

acin

ių

arba

kon

-kr

etie

ms

pore

ikia

ms

prit

aiky

tų

idėj

ų ar

ba

spre

ndim

ų sk

atin

imas

Der

ybos

be

išan

ksti

nio

skel

bim

o ap

ie

pirk

imą

Šia

proc

edūr

a nu

kryp

stam

a nu

o be

ndrų

jų t

aisy

klių

, ją

galim

a rin

ktis

tik

es

ant

vien

am a

r ke

liem

s to

liau

nuro

dy-

tiem

s iš

skirt

inia

ms

atve

jam

s.

Dar

bai,

prek

ės a

rba

pasl

augo

s:

sure

ngus

atv

irą a

rba

ribot

ą ko

nkur

są

nega

uta

joki

ų pa

siūl

ymų

arba

joki

ų tin

kam

ų pa

siūl

ymų;

esan

t yp

atin

gai s

kuba

i, ki

lusi

ai d

ėl

aplin

kybi

ų, k

urių

neį

man

oma

num

atyt

i;

suta

rtį į

vykd

yti g

ali t

ik k

onkr

etus

eko

-no

min

ės v

eikl

os v

ykdy

toja

s, je

igu

tai

unik

alus

men

o kū

rinys

arb

a m

enin

is

pasi

rody

mas

, dėl

tec

hnin

ių p

rieža

sčių

ne

sam

a ko

nkur

enci

jos

arba

rei

kia

užti-

krin

ti iš

imtin

ių t

eisi

ų ap

saug

ą.

Dar

bai a

rba

pasl

augo

s:

nauj

i dar

bai a

rba

pasl

augo

s, k

uriu

os

suda

ro p

anaš

ių d

arbų

arb

a pa

slau

gų

paka

rtoj

imas

, jei

gu t

ik t

okie

dar

bai a

rba

pasl

augo

s at

itink

a pa

grin

dinį

pro

jekt

ą,

dėl k

urio

buv

o pa

skirt

a pr

adin

ė su

tart

is.

Prek

ės a

rba

pasl

augo

s:

kai d

ėl t

echn

inių

arb

a m

enin

ių p

rie-

žasč

ių a

rba

dėl t

o, k

ad t

urim

os s

peci

-al

iosi

os a

rba

išim

tinės

tei

sės,

yra

tik

vi

enas

gal

imas

tie

kėja

s ar

ba p

asla

ugų

teik

ėjas

;

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Esam

a ga

limyb

ės

daly

vių

skai

čių

aprib

oti i

ki

vien

o da

lyvi

o.

MAŽ

AS

Perk

anči

oji

orga

niza

cija

pa

sire

nka

ekon

omin

ės

veik

los

vykd

ytoj

us,

kurie

dal

yvau

s de

rybo

se.

MAŽ

AS

Perk

anči

ajai

or

gani

zaci

jai t

enka

m

ažes

nis

darb

o kr

ūvis

, ne

s re

ikia

ver

tinti

maž

iau

pasi

ūlym

ų.

Reik

ia d

eryb

inių

ge

bėjim

ų de

rybo

ms

tinka

mai

ves

ti.

DID

ELĖ

Šią

proc

edūr

ą ga

lima

rinkt

is t

ik iš

skirt

inia

is

atve

jais

, pan

orėj

ę,

ekon

omin

ės v

eikl

os

vykd

ytoj

ai g

ali j

ą le

ngva

i užg

inčy

ti.

Did

esnė

sla

ptų

susi

tarim

ų ar

ba

koru

pcijo

s ga

limyb

ė, n

es

perk

anči

oji o

rgan

izac

ija

turi

plat

esnę

vei

ksm

ų la

isvę

.

MAŽ

AS

prek

ės a

rba

pasl

augo

s pe

rkam

os y

pač

pala

nkio

mis

sąl

ygom

is.

Tik

prek

ės:

prek

ės y

ra k

otiru

ojam

os ir

per

kam

os

prek

ių r

inko

je;

atiti

nkam

i pro

dukt

ai y

ra g

amin

ami i

š-im

tinai

mok

slin

ių t

yrim

ų, e

kspe

rimen

tų,

tyrim

ų ar

ba p

lėtr

os t

iksl

u;

papi

ldom

os p

rekė

s, k

urio

s sk

irtos

es

amom

s pr

ekėm

s ar

ba įr

engi

niam

s iš

da

lies

pake

isti

arba

kur

ios

yra

esam

ų pr

ekių

arb

a įre

ngin

ių g

amyb

os li

nijo

s tą

sa, s

ieki

at iš

veng

ti ne

sude

rinam

umo

arba

tec

hnin

ių s

unku

mų.

Tik

pasl

augo

s:

suta

rtis

tur

i būt

i ski

riam

a pr

ojek

to k

on-

kurs

o la

imėt

ojui

.

Ikip

reky

bi-

nis

vieš

asis

pi

rkim

as

Past

aba.

Ši

ai p

ro-

cedū

rai

Dir

ekty

va

2014

/24/

ES

neta

ikom

a.

Perk

anči

oji o

rgan

izac

ija p

erka

MTT

P pa

slau

gas

siek

dam

a vy

kdyt

i ino

vaci

nių

prod

uktų

, pas

laug

ų ar

ba d

arbų

, kur

ių

dar

nėra

rin

koje

, mok

slin

ius

tyrim

us

ir te

chno

logi

nę p

lėtr

ą, t

aip

pat

iš

band

yti j

uos.

1. A

tran

ka ir

ve

rtin

imas

Pasi

ūlym

us

gali

teik

ti vi

si

suin

tere

suot

i ka

ndid

atai

.

Vyks

tant

ik

ipre

kybi

niam

s vi

ešie

siem

s pi

rkim

ams,

su

tart

ys

lygi

agre

čiai

sk

iriam

os

kelie

ms

rang

ovam

s,

biud

žeta

s nu

stat

ytas

tai

p,

kad

iki g

alut

inio

M

TTP

etap

o ga

liaus

iai l

iktų

ne

maž

iau

kaip

du

ran

gova

i.

DID

ELIS

Teik

ti pa

siūl

ymą

leid

žiam

a ne

ribot

am

skai

čiui

ka

ndid

atų.

VID

UTI

NIS

Įrody

ti, k

ad y

ra

aplin

kybi

ų, d

ėl k

urių

le

idži

ama

taik

yti

šią

proc

edūr

ą,

tenk

a pe

rkan

čiaj

ai

orga

niza

cija

i. Ta

čiau

įro

dinė

jimo

našt

a m

ažes

nė, p

alyg

inti

su

inov

acijų

par

tner

yste

(n

eišs

tum

iam

os

MTT

P in

vest

icijo

s ir

nerib

ojam

a ko

nkur

enci

ja g

alut

inio

sp

rend

imų

pate

ikim

o et

ape)

.

MAŽ

A

Spre

ndim

ai p

riim

ami

dėm

esį t

iesi

ogia

i su

telk

iant

į su

tart

ies

suda

rym

ą.

Skai

drum

o riz

ika

ribot

a,

nes

konk

ursa

s at

vira

s,

skai

drus

ir k

onku

renc

inis

DID

ELIS

42

1.5.1. Atviras konkursas

Atviras ir ribotas konkursas – įprastas būdas pirkti įprastus darbus, prekes ar paslaugas.

Atviras konkursas dažniausiai rengiamas, kai konku-rencija yra ribota ir kandidatai yra tik keli, o specifika-cija gali būti sudėtinga ir gali reikėti techninių žinių.

Teikti pasiūlymus gali visi sutartimi susidomėję eko-nominės veiklos vykdytojai. Visi pasiūlymai priva-lo būti apsvarstyti be jokio išankstinės atrankos proceso. Atranka ir vertinimas atliekami pateikus pasiūlymus.

Kadangi konkurse gali dalyvauti visi suinteresuoti kan-didatai, taip pat ir iš kitų šalių, atviru konkursu skati-nama konkurencija ir perkančiosios organizacijos gali gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Faktiškai, tai, kiek atvirų konkursų rengiama, yra pagrindinis vie-šųjų pirkimų sistemos konkurencijos lygio rodiklis.

Nors dėl konkurencijos lygio atviriems konkursams teikiamas pirmumas, jie tinka ne visų rūšių sutar-tims ir dėl jų gali atsirasti didesnė administracinė našta. Sudėtingos arba labai specializuotos sutar-tys gali būti geriau paskirtos rengiant atrankesnę procedūrą19.

1.5.2. Ribotas konkursas

Ribotas konkursas – dviejų etapų procedūra, kai pa-siūlymus gali teikti tik iš anksto atrinkti kon-kurso dalyviai.

Ribotas konkursas paprastai rengiamas, kai rinkoje, pavyzdžiui, valymo paslaugų, IT įrangos arba baldų, konkurencija didžiulė (keletas galimų dalyvių) ir per-kančioji organizacija nori sudaryti trumpąjį sąrašą.

Kvalifikacinė atrankaPirmiausia skelbime apie pirkimą (jis turi būti skel-biamas ES OL, jeigu viršijamos atitinkamos ribos)

išdėstomi perkančiosios organizacijos reikalavimai ir galimi dalyviai kviečiami pareikšti susidomėjimą. Skelbime apie pirkimą gali būti nurodyta atitinkama informacija, pateiktina išsamiame Europos bendra-jame viešųjų pirkimų dokumente (žr. 2.1.1. skirsnį „EBVPD parengimas“).

Pirkimo dokumentus turi būti galima gauti kai pa-skelbiamas skelbimas apie pirkimą arba kai patvir-tinamas susidomėjimas, naudojant išankstinį infor-macinį skelbimą, kaip pranešimą apie konkursą.

Atranka ir vertinimasAntrame etape bent penkiems iš anksto atrinktiems dalyviams, turintiems reikiamų profesinių, techninių ir finansinių žinių ir pajėgumų, išsiunčiamas kvieti-mas teikti pasiūlymus.

1.5.3. Konkurso procedūra su derybomis

Konkurso procedūra su derybomis, kaip ir konkuren-cinis dialogas, yra procedūra, kurią galima taikyti iš-skirtinėmis aplinkybėmis. Taikant šią procedūrą turi būti pateikti bent trys kandidatai, kviečiami teikti pirminį pasiūlymą ir tada dalyvauti derybose.

Visais atvejais perkančioji organizacija privalo dera-mai pagrįsti konkurso procedūros su derybomis tai-kymą, nes ši procedūra leidžiama tik tam tikromis aplinkybėmis, o jų – nedaug:

āā anksčiau surengus atvirą arba ribotą konkursą, buvo gauti tik netinkami ir nepriimtini pasiūlymai;

āā perkančiosios organizacijos poreikių neįmanoma patenkinti nepritaikius jau esamų sprendimų;

āā sutartis yra susijusi su dizaino arba inovaciniais sprendimais;

āā techninės specifikacijos negali būti pakankamai tiksliai nustatytos remiantis nustatytais standar-tais arba techninėmis nuorodomis.

19 Europos Komisija, REGIO GD. Administracinių gebėjimų, sistemų ir praktikos visoje ES apžvalga, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų, susijusių su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), atitiktį reikalavimams ir kokybę, 2016 m. sausio mėn. Paskelbta http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/improving-investment/public-procurement/study/.

43

āā Dėl specifinės rizikos arba su sutarties pobūdžiu, sudėtingumu arba teisiniais ir finansiniais daly-kais susijusių aplinkybių sutartis negali būti ski-riama be išankstinių derybų.

Kvalifikacinė atrankaRengdama konkurso procedūrą su derybomis per-kančioji organizacija skelbia apie pirkimą ir visi su-interesuoti ekonominės veiklos vykdytojai gali pa-reikšti norą dalyvauti šioje procedūroje. Kad galėtų dalyvauti, jie turi įrodyti turintys pakankamą kvalifi-kaciją sutarčiai įvykdyti.

Derybos ir vertinimasVėliau perkančioji organizacija gali pasirinkti bent tris kandidatus ir pakviesti juos pateikti pirminį pa-siūlymą, pagal kurį bus rengiamos derybos.

Po to pagal pirminius pasiūlymus rengiamas derybų etapas, o vertinant bus atsižvelgiama į galutinę pa-siūlymų versiją ir taikomi ekonomiškai naudingiau-sio pasiūlymo kriterijai.

Konkurso procedūros su derybomis pavyzdžiai

1. Prekių pirkimo sutartis sveikatos sektoriuje

Sveikatos sektoriaus perkančioji organizacija, siekdama įsigyti rentgeno aparatą, pradėjo ribotą viešo-jo pirkimo procedūrą. Pateikti ir įvertinti keturi pasiūlymai, bet visuose keturiuose pasiūlymuose esa-ma nedidelių nukrypimų nuo techninių specifikacijų, ir nė vienas toks nukrypimas nėra leidžiamas. Perkančioji organizacija nusprendžia pradėti konkurso procedūrą su derybomis ir keturis ekonomi-nės veiklos vykdytojus, pateikusius pirminius pasiūlymus, pakviečia dalyvauti derybose. Perkančioji organizacija derybas su visais dalyviais rengia remdamasi pirminiais pateiktais pasiūlymais. Derybų tikslas – pateiktus pasiūlymus pritaikyti perkančiosios organizacijos reikalavimams, nustatytiems skelbime apie pirkimą, specifikacijose ir papildomuose dokumentuose, kad būtų gauti tinkami ir pri-imtini pasiūlymai.

2. Vietos valdžios institucijos darbų pirkimo sutartis

Savivaldybė nori skirti sutartį dėl naujo biurų pastato statybos miesto centre, ir yra žinoma, kad grei-čiausiai toje vietoje bus rasta archeologinių liekanų, taigi jas reikės apsaugoti vykstant statybos pro-cesui. Vietos valdžios institucija nežino, kokią riziką, susijusią su archeologinių liekanų apsaugojimo poveikiu statybos sąnaudoms ir trukmei, ekonominės veiklos vykdytojai pasirengę prisiimti. Su eko-nominės veiklos vykdytojais šiuo klausimus reikės rengti derybas.

Šaltinis – EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 10. Viešųjų pirkimų procedūros (angl. Public Procurement Brief 10, Public procurement procedures), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Poli-cy-Brief-10-200117.pdf.

44

1.5.4. Konkurencinis dialogas

Perkančiosios organizacijos, kurios imasi sudėtingų projektų, gali negebėti apibrėžti, kaip turi būti pa-tenkinti jų poreikiai arba įvertinti, kokių techninių, fi-nansinių arba teisinių sprendimų rinka gali pasiūlyti. Tokie atvejai gali būti susiję su pagrindine integruo-ta transporto infrastruktūra, didžiuliais kompiuterių tinklais arba projektais, kuriems reikia sudėtingo ir struktūrinio finansavimo (pvz., viešojo ir privačiojo sektorių partneryste), o finansinė bei teisinė struktū-ra negali būti iš anksto nustatyta.

Konkurencinio dialogo procedūra siekiama suteik-ti tam tikro lankstumo, kai pirkimas itin sudėtingas. Kaip ir vykdydama konkurso procedūrą su derybomis, perkančioji organizacija konkurencinį dialogą gali rengti tik tam tikromis aplinkybėmis ir privalo pagrįsti, kodėl rengia konkurencinį dialogą (žr. 1.5.3. skirsnį „Konkurso procedūra su derybomis“).

Kvalifikacinė atrankaPirma, į sąrašą įtraukiami bent trys ekonominės vei-klos vykdytojai, galintys įvykdyti sutartį (kaip ir tada, kai rengiama konkurso procedūra su derybomis).

DialogasPerkančioji organizacija pakviečia dalyvauti tik į trumpąjį sąrašą įtrauktus dalyvius ir pradeda konku-rencinio dialogo su jais etapą.

Per konkurencinio dialogo etapą su ekonominės veiklos vykdytojais galima aptarti visus projek-to aspektus. Taip tarp jų užtikrinamas skaidrumas.

Atranka ir vertinimasĮsitikinusi, kad gaus ją tenkinančius pasiūlymus, per-kančioji organizacija ekonominės veiklos vykdytojus pakviečia teikti savo pasiūlymus, ir pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūly-mo kriterijus.

Konkurencinis dialogas reikalauja daug perkančiosios organizacijos pastangų

Perkančiosios organizacijos turėtų žinoti, kad rengiant konkurencinį dialogą reikia ir daug organi-zacijos darbuotojų, ir aukšto lygio praktinės patirties, nes sutarties dalykas būna sudėtingas, o pro-cedūra reikalauja laiko.

Aukšto lygio techninė praktinė patirtis, susijusi su sutarties dalyku, yra būtina perkančiosios organi-zacijos viduje, kad organizacija galėtų vykdyti procedūrą turėdama didžiausias galimybes ją sėkmin-gai įvykdyti ir gebėtų vesti dialogą su atrinktais kandidatais.

1.5.5. Inovacijų partnerystė

Inovacijų partnerystė įgyvendinama rengiant trijų etapų viešojo pirkimo procedūrą (kvalifikacinė at-ranka, derybos, įgyvendinimas). Perkančioji organi-zacija perka ir MTTP paslaugas, kuriomis turi būti sukurtas inovacinis sprendimas, ir rezultatą – inovacinius produktus, paslaugas ar darbus.

Pagrindinė inovacijų partnerystės logika – ir MTTP, ir kaip rezultatas gaunamų sprendimų pasiūlymai teikiami viešojo pirkimo konkurso procedūros pra-džioje, o sprendimai faktiškai toliau plėtojami su-tarties įgyvendinimo laikotarpiu.

Tai didžiulis skirtumas, palyginti su konkurencinio dialogo procedūra, kai dialogas tęsiamas tol, kol perkančioji organizacija nustato pasiūlymą, ge-riausiai atitinkantį jos poreikius.

45

Kvalifikacinė atrankaKaip ir vykdant konkurso procedūrą su derybomis bei rengiant konkurencinį dialogą, paskelbus apie pirki-mą, visi sutartimi suinteresuoti paslaugų teikėjai gali prašyti leisti jiems dalyvauti. Perkančioji organizacija atrenka mažiausiai tris kandidatus, gebančius teikti MTTP paslaugas ir išplėtoti inovacinius sprendimus.

Turi būti pasirenkamas partneris, turintis didžiau-sių su MTTP susijusių gebėjimų ir galintis geriausiai užtikrinti tikrąjį inovacinių sprendimų įgyvendinimo mastą. Atrankos kriterijai gali apimti partnerio anks-tesnius veiklos rezultatus, rekomendacijas, koman-dos sudėtį, infrastruktūrą ir kokybės draudimo sis-temas. Pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ gali būti sunku laimėti sutartis, susijusias su inovacijų par-tnerystės procedūra, nes kandidatai turi nuo pat šios procedūros pradžios įrodyti ne tik savo gebėjimą vykdyti MTTP veiklą, bet ir pateikti rezultatų.

Taigi, atrinkti kandidatai bus kviečiami teikti moksli-nių tyrimo ir inovacijų projekto pasiūlymo formos pirminį pasiūlymą. Todėl pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas sutarties dalykas, minimalūs rei-kalavimai ir pasiūlymų vertinimo kriterijai.

Derybos ir sutarties vykdymasKai pasiūlymai pateikti, perkančioji organizacija pra-deda derybas su kandidatais dėl pirminio ir visų vė-lesnių pasiūlymų, išskyrus atvejus, kai nusprendžia sutartį skirti remdamasi pirminiais pasiūlymais.

Derybomis tartis galima dėl visų aspektų, išskyrus sutarties dalyką, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, nustatytus pirkimo doku-mentuose. Tačiau pirkimo dokumentuose reikia aiš-kiai nurodyti, kaip paskirstomos teisės ir pareigos (įskaitant intelektinės nuosavybės teises). Be to, per-kančioji organizacija negali daryti esminių sutarties dalyko (minimalių sprendimo reikalavimu) pakeiti-mų, net jeigu MTTP etape paaiškėja, kad procedūros pradžioje sutarties dalykas nebuvo optimaliai su-formuluotas. Perkančioji organizacija gali vesti de-rybas keliuose vėlesniuose etapuose, kad apribotų pasiūlymų, dėl kurių reikia derybų, skaičių, taigi gali ir pašalinti kelis dalyvius iš procedūros.

Sutartį skyrusi vienam iš kelių dalyvių, perkančioji organizacija sutinka su inovacijų sutarties sąlygomis ir pradeda inovacijų procesą. Be mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, tai apima darbų už-baigimą, gamybą ir produktų pateikimą arba pas-laugų teikimą.

Perkančioji organizacija dalyvaujantiems partneriams turi mokėti tinkamomis dalimis. Perkančiosios orga-nizacijos privalo kuo labiau užtikrinti, kad nustatant partnerystės struktūrą bei sąlygas ir įvairių etapų ver-tę būtų atsižvelgiama į planuojamo sprendimo inova-cinį laipsnį ir mokslinių tyrimų bei inovacinės veiklos tvarką, būtinus inovaciniam sprendimui išplėtoti. Ap-skaičiuotoji planuojamo prekių, paslaugų arba darbų pirkimo vertė turi būti proporcinga investicijoms, kurių reikia toms prekėms, paslaugoms arba darbams.

ĮgyvendinimasKadangi inovacijų partnerystė yra sutartis ir dėl ino-vacinių sprendimų išplėtojimo, ir dėl jų įgyvendinimo, perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį prieš pereinant prie sprendimų įgyvendinimo, tik jeigu per MTTP etapą nebuvo pasiekti tikslai, kuriuos perkan-čioji organizacija nustatė pradėdama procedūrą dėl naujai sukurtų inovacinių darbų, paslaugų ar produk-tų. Įrodinėjimo, kad naujai sukurti sprendimai neati-tinka pirminių tikslų ir minimalių reikalavimų, našta tenka perkančiajai organizacijai. Procedūra perkan-čiajai organizacijai nesuteikiama teisė procedūrą su-stabdyti dėl kitų priežasčių, jeigu tik įvykdomi tikslai ir minimalūs reikalavimai (pvz., net jeigu per tą laiką rinkoje atsirado geresnių sprendimų).

1.5.6. Projekto konkursas

Projekto konkursas yra konkurso procedūra, kurią rengdamos perkančiosios organizacijos gali įsigyti planą arba projektą, ir tai dažniausiai būna su-siję su teritorijų planavimo, architektūros, civili-nės inžinerijos arba duomenų tvarkymo sritimis.

46

Planą arba projektą pasirenka vertinimo komisija, o laimėtojas prieš pasirašant sutartį kviečiamas deryboms. Tuo tikslu galima rinktis derybas be iš-ankstinio skelbimo apie pirkimą (žr. 1.5.7 skirsnį „Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą“).

Be to, kad pasirašoma projekto sutartis, pasibaigus procedūrai taip pat gali būti skiriami prizai.

Išsamių reikalavimų, susijusių su reikalaujamų eta-pų skaičiumi arba procesu, nėra.

1.5.7. Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą

Kai rengiamos derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą, perkančiosios organizacijos derybas dėl su-tarties sąlygų rengia tiesiogiai su vienu ar keliais ekonominės veiklos vykdytojais ir apie tai neskelbia.

Tokiu atveju labai nesilaikoma esminių atvirumo, skaidrumo ir konkurencijos principų, ir toks konkur-sas gali būti rengiamas tik labai išskirtinėmis są-lygomis. Įrodyti, kad yra aplinkybių, dėl kurių galima rengti derybas, tenka perkančiajai organizacijai.

Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą gali būti rengiamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir tas aplin-kybes reikia deramai pagrįsti. Tos galimybės aiškiai nustatytos Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnyje ir pateiktos toliau lentelėje.

6 lentelė. Atvejų, kai galima rengti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, apžvalga

Darbai Paslaugos Prekės

Paskelbus atvirą arba ribotą konkursą nebuvo nė vieno dalyvio arba negauta nė vieno tinkamo pasiūlymo, jeigu tik visi pateikusieji pasiūlymus įtraukiami į derybas, o reikalavimų specifikacijos iš esmės nekeičiamos. Tai, kad negauta nė vieno tinkamo pasiūlymo, reiškia, kad pasiūlymai yra netinkami, nesusiję su sutartimi, akivaizdu, kad bus negebama patenkinti perkančiosios organizacijos poreikių, nurodytų pirkimo dokumentuose.

Esant ypatingai skubai, kilusiai dėl aplinkybių, kurių neįmanoma numatyti. Tai situacijos, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti pradėdama viešojo pirkimo procedūrą ir kurių negalima priskirti perkančiosios organizacijos veiksmams (pvz., gaivalinės nelaimės, potvyniai, išpuoliai prieš saugumo sistemas). Tai taikytina ir papildomiems darbams, paslaugoms arba prekėms, dėl kurių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir kurių reikia, net jeigu perkančioji organizacija projektą ir (arba) technines specifikacijas parengė kruopščiai.

Įvykdyti sutartį gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių: unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas; konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių (jeigu tik techniniai reikalavimai dirbtinai nesusiaurinami); išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.

47

Darbai Paslaugos Prekės

Nauji darbai arba paslaugos, kuriuos sudaro panašių darbų arba paslaugų pakartojimas, jeigu tik tokie darbai arba paslaugos atitinka pagrindinį projektą, dėl kurio buvo paskirta pradinė sutartis. Pagrindiniame projekte turi būti nurodyta galimų papildomų darbų arba paslaugų aprėptis ir galimybė, kad jų pirkimo sutartis bus skiriama taikant šią procedūrą.

Prekės yra kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje.

Prekės perkamos palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai likviduoja savo verslą, arba iš subjekto, prekes gavusio kuriai nors įmonei bankrutavus, arba subjekto, veikiančio kaip likvidatorius bankroto atveju, dėl susitarimo su kreditoriais arba esant panašiai procedūrai.

Produktai yra gaminami išimtinai mokslinių tyrimų, eksperimentų, tyrimų arba plėtros tikslu.

Papildomų prekių, kurios skirtos prekėms arba įrenginiams iš dalies pakeisti arba kurios yra esamų prekių arba įrenginių gamybos linijos tąsa, pristatymas, bet tik jeigu pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti prekių, kurių techninės savybės yra nesuderinamos, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių sunkumų.

Sutartis yra susijusi su pasibaigusiu projekto konkursu ir turi būti skiriama pagal projekto konkurse numatytas taisykles projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų.

Šaltinis – Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnis..

Prieš nuspręsdamos rinktis šią procedūrą perkan-čiosios organizacijos turėtų užtikrinti, kad tikrai būtų tiksliai tokios aplinkybės, kokiomis galima pateisin-ti derybas. Kilus abejonių, patartina kreiptis teisinio patarimo ir tai raštu užregistruoti.

1.5.8. Ikiprekybinis viešasis pirkimas

Rengiant ikiprekybinį viešąjį pirkimą20 taikoma esa-ma atvira viešojo pirkimo procedūra, skirta MTTP paslaugoms įsigyti, kai konkurencinė plėtra vyksta etapais, o perkančioji organizacija ir daly-vaujantys konkurso dalyviai bendrai turi intelektinės nuosavybės teises, bendrai prisiima atitinkamą rizi-ką ir bendrai gauna naudą.

Viešųjų pirkimų taisyklių netaikymas perkant MTTP paslaugasReikėtų pabrėžti, kad ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams netaikomos ES viešųjų pirkimų di-rektyvos ir PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų taisyklės. Tačiau Direktyvoje 2014/24/ES jie pami-nėti ir nustatyta MTTP paslaugoms taikoma išimtis.

MTTP paslaugų pirkimo sutartys naudojamos tada, kai rinkoje esamais sprendimais nepavyksta pateikti sprendimo, kuriuo būtų tinkamai patenkinti perkan-čiosios organizacijos poreikiai.

Atvejai, kuriais negalima pateisinti derybų procedūros be išankstinio

skelbimo apie pirkimą

Perkančioji organizacija viešąją sutartį skiria surengusi derybų procedūrą, tačiau nega-li įrodyti, kad ši procedūra buvo pagrįsta (ši procedūra gali būti rengiama išskirtinai tik labai konkrečiomis aplinkybėmis).

Prieš rengiant šią procedūrą, reikia atidžiai perskaityti pagrindinių reikalavimų sąrašą, o kilus abejonių, pasikonsultuoti su naciona-linėmis viešųjų pirkimų institucijomis.

20 Europos Komisija, COM(2007) 799 galutinis, „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0799:FIN:LT:PDF.

48

Naudodamasi šia išimtimi perkančioji organizaci-ja MTTP paslaugas gali įsigyti nesilaikydamos ES ir PPO taisyklių, tačiau vis tiek reikia laikytis ES sutar-ties principų ir ekonominės veiklos vykdytojus at-rinkti skaidriai ir nediskriminuojant.

Dalijimasis intelektine nuosavybe ir naudaVykstant ikiprekybiniam viešajam pirkimui, visa MTTP intelektinė nuosavybė ir nauda neatitenka tik perkančiajai organizacijai – jomis rinkos sąlygomis dalijamasi su ekonominės veiklos vykdytojais, taigi užtikrinama, kad nebūtų valstybės pagalbos.

Dalijimasis nauda reiškia, kad perkančioji organiza-cija intelektinės nuosavybės teises palieka dalyvau-jantiems ekonominės veiklos vykdytojams, o sau pa-silieka belicencines teises naudoti MTTP rezultatus ir teisę suteikti (reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai suteiktų) licencijas trečiosioms šalims.

Perkančioji organizacija pirmiausia yra suinteresuo-ta turėti teisę naudoti sprendimą ir galbūt jo licenci-ją naudoti vykstant bet kuriam vėlesniam viešajam pirkimui. Be to, perkančioji organizacija skatina kon-kurenciją tarp didesnio skaičiaus ekonominės veiklos vykdytojų, nes laipsniškai atrenka juos pagal jų vei-klos rezultatus, vertinamus pagal iš anksto apibrėž-tus orientyrus, ir jų kito etapo pasiūlymus. Galiau-siai, perkančioji organizacija turėtų turėti galimybę sutartį bet kuriuo metu nutraukti, jeigu rezultatai neatitinka lauktų rezultatų.

Pagrindinis pranašumas ekonominės veiklos vykdy-tojams yra tas, kad jie gali pateikti sprendimą, kurio reikia siekiant teikti viešąją paslaugą, tinkamai ne-teikiamą rinkoje esamais sprendimais. Ekonominės veiklos vykdytojai taip pat gali išbandyti šį sprendi-mą ir MTTP etape gauti naudotojų atsiliepimų. Jei-gu šis procesas būna sėkmingas, jie gali išbandyti sprendimus ir parduoti juos kitoms perkančiosioms organizacijoms arba kitose rinkose.

Be to, ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali būti itin pa-trauklūs MVĮ, nes dalyviai turi atitikti tik profesinės kvalifikacijos ir finansinio pajėgumo reikalavimus, susijusius su moksliniais tyrimais ir technologijų plė-tra, bet ne su sprendimų komerciniu diegimu.

Sutarčių sudarymasIkiprekybinio viešojo pirkimo sutartis turi būti ribotos trukmės ir gali apimti prototipų arba riboto kiekio pirmųjų produktų arba paslaugų kūrimą, kurio for-ma – bandymų serija.

Tačiau, naujai sukurtų produktų arba paslaugų pirki-mas neturi būti įtrauktas į tą pačią sutartį. Vykstant ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams, MTTP sutar-tis skiriasi nuo galimų vėlesnių sutarčių dėl sukurto inovacinio sprendimo komercinių kiekių pirkimo.

1.5.9. Paprastesnė tvarka, taikoma vykdant viešuosius socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų pirkimus

Keleto kategorijų paslaugų pirkimo sutartims, sudaromoms sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų sektoriuose, perkančiosios organizacijos gali taikyti paprastesnę tvarką.

Šios paslaugos, dažnai vadinamos asmeniui teikia-momis paslaugomis, teikiamos konkrečiomis aplin-kybėmis, o šios gali skirtis įvairiose valstybėse narė-se. Be to, paprastai dėl jų pobūdžio jų tarpvalstybinis aspektas būna labai ribotas.

Šiai paprastesnei tvarkai taikoma 750 000 EUR riba. Ši riba daug didesnė nei nustatytoji paslaugoms, ku-rioms taikoma paprastesnė tvarka.

Šią paprastesnę tvarką galima taikyti perkant svei-katos priežiūros, socialines ir kitas paslaugas, kurių bendro viešųjų pirkimų žodyno kodai nurodyti Direk-tyvos 2014/24/ES XIV priede.

Šių paslaugų sąrašas:

āā sveikatos, socialinės ir susijusios paslaugos;

āā administracinės, socialinės, švietimo, sveikatos priežiūros ir kultūros paslaugos;

āā privalomojo socialinio draudimo paslaugos;

49

āā viešbučių ir restoranų paslaugos;

āā teisinės paslaugos, išskyrus tas, kurios visai ne-patenka į direktyvų taikymo sritį;

āā tyrimo ir apsaugos paslaugos;

āā tarptautinės paslaugos;

āā pašto paslaugos.

Direktyvoje 2004/18/EB nustatyta praktika gali nulemti klaidas

Ankstesnėje viešųjų pirkimų direktyvoje, t. y. Direktyvoje 2004/18/EB (Klasikinėje direktyvoje), atskirtos paslaugos (II priedo A dalis) ir pirmenybinės paslaugos (II priedo B dalis).

Direktyva 2014/24/ES tas skirtumas panaikintas ir nustatyta paprastesnė viešųjų pirkimų tvarka, taikoma vykdant sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų paslaugų viešuosius pirkimus, kurių bendro viešųjų pirkimų žodyno kodai nurodyti XIV priede.

Perkančiosios organizacijos turėtų atidžiai perskaityti XIV priedą, kad galėtų nustatyti, ar reikia-mai paslaugai, anksčiau klasifikuotai kaip B dalies paslauga, taikoma paprastesnė tvarka.

Nors XIV priedo paslaugų sąrašas panašus į 2004 m. direktyvos II priedo B dalies sąrašą, sąrašai nėra tapatūs. Kai kurioms paslaugų, kurios anksčiau buvo įtrauktos į B dalį, bet nebėra įtrauktos į XIV priedą, pirkimo sutartims bus taikomos standartinės išsamios viešųjų pirkimų taisyklės.

Direktyvoje 2014/24/ES pateikta labai nedaug nuos-tatų dėl paslaugų, kurioms taikoma paprastesnė tvar-ka, viešojo pirkimo. Taigi, valstybės narės turi patvir-tinti nacionalines taisykles, atitinkančias skaidrumo ir vienodo požiūrio į ekonominės veiklos vykdytojus principus, atsižvelgiant į specifinį paslaugų pobūdį.

Vis dėlto, iš paprastesnę tvarką taikančių valstybių narių reikalaujama apie pirkimo galimybę skelbti ES OL, įdedant skelbimą apie pirkimą arba išankstinį in-formacinį skelbimą, į ES OL taip pat reikia įdėti skel-bimą apie sutarties sudarymą.

1.5.10. Preliminariosios sutartys

Preliminariosios sutartys nėra konkreti procedūra ar tam tikros rūšies sutartis, tai veikiau priemonė, kurią rekomenduojama taikyti nustatytiems ir pasikartojantiems poreikiams patenkinti, kai perkančioji organizacija iš anksto nežino sutarties sumos arba kada tiksliai atsiras poreikis. Prelimina-

riosios sutartys – tai viena iš ES teisės aktuose api-brėžtų grupinių pirkimų priemonių ir būdų.

Preliminariosios sutartys gali būti taikomos darbams, prekėms ar paslaugoms ir yra sudaromos tarp vienos organizacija (arba tarp kelių perkančiųjų organizacijų) ir vieno arba kelių ekonominės veiklos vykdytojų.

Perkančioji organizacija apie preliminariąją sutartį skelbia ES OL ir dalyviams atrinkti ir įvertinti rengia vieną iš standartinių viešųjų pirkimų procedūrų, nusta-tytų Direktyvoje. Gavusi ir įvertinusi pasiūlymus per-kančioji organizacija preliminariąją sutartį skiria vie-nam arba keliems ekonominės veiklos vykdytojams.

Konkurso laimėtojams (paprastai atrenkamiems vyks-tant atvirai arba ribotai procedūrai) naudinga tai, kad preliminariąja sutartimi jiems suteikiamos išimtinės teisės. Sutartimi nustatoma, kaip sutartis bus skiriama preliminariosios sutarties nariams, taip pat nustatomos sąlygos, tam sudarymui taikomos tam tikrą laikotarpį.

50

Preliminariosios pirkimo sutarties naudojimo loginis pagrindas yra tai, kad sutartimi padedama sutaupyti ir viešojo pirkimo išlaidų, nes atsiranda masto eko-nomija, ir laiko, skiriamo viešojo pirkimo procedūrai.

Preliminariąsias sutartis paprastai naudoja centrinės perkančiosios organizacijos, veikiančios savo arba ke-leto perkančiųjų organizacijų vardu. Preliminariąsias sutartis taip pat gali būti paprasta jungti su bendruoju viešuoju pirkimu, kaip toliau pateiktuose pavyzdžiuose.

Preliminariųjų sutarčių pavyzdžiai

Preliminariąją sutartį tinkamiausia naudoti tada, kai perkančiajai organizacijai reikia tų pačių darbų, paslaugų ar prekių, bet tikslus kiekis, kurio reikės, yra nežinomas, kaip šiais atvejais:

1. Centrinė perkančioji organizacija, veikianti 10 sveikatos įstaigų vardu, su keturiais tiekėjais sudaro preliminariąją sutartį dėl greitosios pagalbos automobilių pirkimo.

2. Keturios kaimyninės vietos valdžios institucijos su vienu ekonominės veiklos vykdytoju sudaro preliminariąją sutartį dėl kelių priežiūros.

3. Vienas vyriausybės departamentas su trimis tiekėjais sudaro preliminariąją sutartį dėl raštinės rei-kmenų.

Išsamesnė informacija apie preliminariąsias sutartis

Nuoroda į išsamų paaiškinimą ir preliminariųjų sutarčių gaires:

Europos Komisija, GROW GD. Aiškinamasis raštas. Preliminariosios sutartys. Paskelbta https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement/rules-implementation_en.

Šaltinis – EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 19. Preliminariosios sutartys (angl. Public procurement Brief 19, Framework Agreements), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-19-200117.pdf.

51

1.6. Procedūros planavimas

Šiame etape rekomenduojama parengti išsamų visos viešojo pirkimo procedūros planą, kad būtų galima numatyti būsimą sutarties vykdymą ir val-

dymą. Tai galima padaryti pagal visus pagrindi-nius jau apibrėžtus elementus: poreikis, kurį reikia patenkinti, darbo grupė ir suinteresuotieji subjek-tai, sutarties dalykas, sutarties ir procedūros tru-kmė ir vertė.

Planavimas gali ilgai netrukti, o suplanavus, ateityje sutaupoma laiko

Planuoti – labai svarbu, ir planavimas nebūtinai turi būti sunkus ir ilgas procesas.

Paprasčiausiai reikia apibrėžti, ką, kada ir kokiais ištekliais daryti. Jeigu perkančioji organizacija šią proceso dalį įvykdo netinkamai, greičiausiai vėliau bus klaidų ir problemų.

Kai rengiamos bendros viešųjų pirkimų procedūros, pagrindinė darbo grupė gali tai padaryti vos per kelias darbo valandas – ji gali remtis paprasta planavimo priemone, kaip pateiktoji 1.6.2. skirsnyje „Paprasta planavimo priemonė“.

Perkančioji organizacija turėtų parengti išsamų tvar-karaštį, nustatyti standartines priemones arba taisy-kles (pvz., ryšių palaikymo su dalyviais), taip pat ras-ti pagrindinių sprendimų registravimo (t. y. tuo etapu žinomos informacijos, esamų galimybių ir pasirinktų galimybių pateisinimo registravimo) sistemą. Plane reiktų nustatyti realistiškus ir reguliarius orientyrus, kad būtų lengviau stebėti pažangą vykdant ir sudė-tingas, ir paprastas sutartis.

Perkančiajai organizacijai taip pat rekomenduoja-ma nustatyti taisykles dėl sutarties valdymo, su-interesuotųjų subjektų dalyvavimo, viešųjų pirkimų procedūrų stebėsenos ir kontrolės (žr. 5. skyrių „Su-tarties vykdymas“).

1.6.1. Sudėtingų sutarčių planavimas

Kai sutartys sudėtingos, galima naudoti Ganto dia-gramą, kad būtų atsižvelgta į visas reikalingas už-duotis, paskirstyta atsakomybė ir aiškiai nustatyti priežastiniai ryšiai tarp procedūros etapų.

Norint planuoti pagal Ganto diagramą, reikalingi šie įvesties duomenys:

āā vykdytinų užduočių seka;

āā užduoties trukmės įverčiai;

āā žmogiškųjų išteklių poreikis;

āā laiko apribojimai ir pagrindiniai orientyrai;

āā rezultatai arba lygiaverčiai duomenys;

āā užduočių tarpusavio priklausomybė.

52

Ganto diagramoje dėmesys sutelkiamas į užduočių, būtinų tam tikram projektui įvykdyti, seką. Kiekvie-na užduotis pateikiama kaip horizontali juosta. Ho-rizontali ašis yra laiko, kurį bus vykdomas projek-tas, skalė. Todėl kiekvienos užduoties juostos ilgis

atitinka užduoties trukmę arba laiką, kurio reikia užduočiai įvykdyti. Užduotis jungiančios rodyklės rodo priežastinius ryšius tarp tam tikrų užduočių (žr. toliau pateiktą pavyzdį)21.

3 diagrama. Ganto diagramos, taikomos viešųjų pirkimų procedūrai, pavyzdys, paimtas iš valstybės narės projekto

Ganto diagrama yra puiki priemonė projekto bū-klei greitai įvertinti. Todėl ji tinka naudoti būklės ataskaitoms rengti, taip pat visiems suinteresuo-tiesiems subjektams pranešant informaciją apie projekto pažangą.

Ją galima sukurti naudojantis programine įranga, pavyzdžiui, Microsoft Project, arba pagal Microsoft Excel šabloną – šis bus mažiau funkcionalus, bet pa-prasčiau ir greičiau naudojamas.

1.6.2. Paprasta planavimo priemonė

Kai sutartys įprastesnės, išsami paprasta lentelė gali būti lengvai ir greitai užpildoma, kad būtų ga-lima planuoti ir stebėti, kaip rengiamasi sutarčiai ir kaip ji vykdoma.

Naudojant toliau pateiktą orientacinę lentelę galima viename lape surinkti būtiną informaciją apie kie-kvieną pagrindinį viešojo pirkimo procedūros etapą.

Geriausia būtų, kad ši lentelė būtų rengiama drauge, ir procedūros pradžioje ją reikėtų pateikti atitinka-miems vidaus suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų užtikrintas bendras susitarimas dėl bendro pla-navimo ir jo supratimas.

21 Kirpo Respublikos iždas, Viešųjų pirkimų direktoratas. VIEŠŲJŲ PIRKIMO GERIAUSIOS PATIRTIES VADOVAS (angl. PUBLIC PROCUREMENT BEST PRACTICE GUIDE), 2008 m. Paskelbta http://www.publicprocurementguides.treasury.gov.cy/OHS-EN/HTML/index.html?7_4_1_5_time_planning_of_activities.htm.

53

7 lentelė. Paprastos struktūros lentelė viešajam pirkimui planuoti

Užduotys ir pagrindiniai orientyrai

Atsa-kingas asmuo

Dalyvau-jantys suintere-suotieji asmenys

Sistemos ir prie-monės

Įrašų saugoji-mas

Laikas / tikėtinas užbaigi-mas

1. Rengimas ir planavimas

Būsimų poreikių nustatymas

Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas (reikėtų paskirti darbo grupę)

Rinkos analizė

Sutarties dalyko apibrėžimas

Procedūros pasirinkimas

2. Paskelbimas ir skaidrumas

Pirkimo dokumentų rengimas

Skelbimas apie pirkimą

Paaiškinimų teikimas galimiems dalyviams

3. Vertinimas ir sutarties sudarymas

Pasiūlymų vokų atplėšimas ir vertinimas

Sutarties sudarymas

Sutarties pasirašymas

Skelbimas apie sutarties sudarymą

4. Sutarties vykdymas

Vykdymo valdymas ir stebėsena

Mokėjimų atlikimas

Jeigu taikytina, sutarties keitimas

Jeigu taikytina, sutarties nutraukimas

54

2. Paskelbimas ir skaidrumas

Paskelbimo ir skaidrumo etapo paskirtis – pritraukti konkuruojančių dalyvių, galinčių sutartį tinkamai įvykdyti, t. y. galinčių užtikrinti rezultatą, atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius.

Tam būtina:

parengti aiškius pirkimo dokumentus, kad juo-se pateiktose techninėse specifikacijose būtų aiškiai nustatyta, kodėl reikia sudaryti sutartį, taip pat tos sutarties dalykas, dalyvio pašalinimo pagrindas, at-rankos ir pasiūlymų vertinimo kriterijai;

nustatyti pakankamą laikotarpį, kad dalyviai galėtų tinkamai parengti savo pasiūlymus;

tinkamai paskelbti apie pirkimą arba pakviesti kandidatus teikti pasiūlymus, taip pat teikti kandida-tams paaiškinimus, jeigu to prireiktų.

2.1. Pirkimo dokumentų rengimas

Pirkimo dokumentų rengimas – labai svarbus viešo-jo pirkimo procedūros etapas. Būtent jais perkančioji organizacija paaiškins savo poreikius ir atitinkamus tikslus bei reikalavimus, keliamus rinkai, t. y. pirkimu susidomėjusiems dalyviams.

Pirkimo dokumentų skaičius ir pobūdis priklauso nuo pasirinktos procedūros tipo. Tačiau daugeliu atvejų pirkimo dokumentacijoje pateikiama toliau nurodyta informacija.

8 lentelė. Pagrindiniai pirkimo dokumentai

Dokumentas Aprašymas

Kvietimas teikti pasiūlymus arba kvietimas dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje

Kvietimas yra trumpas pranešimas, kuriuo ekonominės veiklos vykdytojai kviečiami perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymą arba prašymą dalyvauti, jeigu procedūra yra dviejų etapų (pavyzdžiui, ribota procedūra arba konkurso procedūra su derybomis).

Skelbimas apie pirkimą

Skelbimas apie pirkimą yra dokumentas, kuriuo oficialiai ir viešai pradedama viešojo pirkimo procedūra. Atsižvelgiant į sutarties vertę ir nacionalines taisykles, skelbimas apie pirkimą bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) nacionaliniuose, regioniniuose arba vietos leidiniuose (žr. 2.5.2. skirsnį „Skelbtini pranešimai“). Skelbime pateikiama esminė informacija apie sutartį, nurodomi atitinkami subjektai, taip pat nurodoma, kur suinteresuotosios šalys gali gauti išsamius pirkimo dokumentus.

Techninės specifikacijos

Techninės specifikacijos – pirkimo dokumentacijos pagrindinis dokumentas. Į jas gali būti įtraukta bendroji informacija apie sutartį, sutarties dalyko aprašymas, dalyvio pašalinimo pagrindas, atrankos ir pasiūlymų vertinimo kriterijai, taip pat informacija apie konkrečią darbų, reikalaujamų iš ekonominės veiklos vykdytojo, aprėptį.

55

Dokumentas Aprašymas

Šiuo dokumentu pirmiausia siekiama ekonominės veiklos vykdytojams suteikti informaciją, reikalingą rengiant pasiūlymus arba prašymus dalyvauti. Be to, techninės specifikacijos gali būti naudingos siekiant perkančiąją organizaciją apsaugoti vėlesniame etape, nes sukuriamas vienas aiškus informacijos dalyviui (-iams) šaltinis. Taigi dalyviai negali teigti, kad sutarties sudarymo arba vykdymo etapuose nežinojo apie tam tikras aplinkybes.

Paslaugų srityje techninės specifikacijos dažnai vadinamos technine užduotimi. Tam tikrais atvejais gali būti daugiau dokumentų, ne tik techninės specifikacijos.

Nurodymai dalyviams

Nurodymus sudaro gairės ir oficialios taisyklės, kuriomis reglamentuojama viešojo pirkimo procedūra.

Šiomis taisyklėmis siekiama padėti ekonominės veiklos vykdytojams parengti ir pateikti savo pasiūlymus arba paraiškas dalyvauti. Jose paprastai pateikiama praktinės informacijos apie tai, kokia turėtų būti pasiūlymų struktūra, kokia kalba reikėtų parengti pasiūlymą, taip pat pateikiamas kainodaros planas, elektroninio teikimo būdas arba oficialūs pateikimo reikalavimai (pavyzdžiui, dažnai reikalaujama, kad finansiniai ir techniniai pasiūlymai būtų teikiami atskiruose užklijuotuose vokuose).

Rekomenduojama įtraukti oficialų reikalavimų laikymosi kontrolinį sąrašą, kad dalyviams būtų lengviau rengti dokumentus, taip pat kad perkančiajai organizacijai arba vertinimo komisijai būtų lengviau patikrinti dokumentus.

Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (EBVPD)

Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas yra ekonominės veiklos vykdytojo finansinės būklės, gebėjimų ir tinkamumo dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje savideklaracija. Jis parengtas visomis ES kalbomis ir naudojamas kaip pirminis įrodymas, kad dalyvis tenkina reikalaujamas viešųjų pirkimų procedūrų sąlygas. Atsiradus EBVPD, dalyviams nebereikia teikti visų patvirtinamųjų dokumentų ir visų skirtingų formų, kurių anksčiau reikėdavo vykstant ES viešiesiems pirkimams. Tai reiškia, kad dalyvauti tarpvalstybiniuose konkursuose dabar daug paprasčiau. Nuo 2018 m. spalio mėn. EBVPD turės būti teikiamas tik elektronine forma22.

Sutarties projektas Į viešųjų pirkimų dokumentus galima įtraukti sutarties projektą, kad ekonominės veiklos vykdytojai gautų aiškią informaciją apie reikalaujamas sutarties sąlygas. Sutarties projektas yra išsamus teisinis dokumentas, kuriame paprastai nurodoma sutarties vertė, dalykas, trukmė bei laikas, mokėjimo sąlygos ir kitos teisinės nuostatos, įskaitant šalių apsaugą, pareiškimus, garantijas, žalos atlyginimą, sąlygas ir kitus taikytinus įstatymus bei teisės aktus.

22 Europos Komisija, GROW GD. Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas ir „e-Certis“, 2017 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement/e-procurement/espd/.

56

Pagrindiniai elementai, susiję su administracine pasiūlymų dalimi, aprašyti toliau, o techninė pa-siūlymų dalis išsamiau nagrinėjama atitinkamuose skirsniuose (žr. 2.2. skirsnį „Specifikacijų ir standartų nustatymas“ ir 2.3. skirsnį „Kriterijų nustatymas“).

2.1.1. EBVPD parengimas

Europos bendruoju viešųjų pirkimų dokumentu (EBVPD) siekiama ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, sumažinti administracinę naštą, at-sirandančią dėl to, kad reikia parengti daug sertifika-tų ir administracinių dokumentų, susijusių su pašali-nimo priežastimis ir atrankos kriterijais.

Naudodami EBVPD ekonominės veiklos vykdytojai gali elektroniniu būdu patys pranešti, kad atitinka reikalaujamas dalyvavimo viešųjų pirkimų procedū-roje sąlygas. Kitaip sakant, EBVPD sudaro oficialus ekonominės veiklos vykdytojų pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad jie neturi būti pašalinti pagal nu-rodytas pašalinimo priežastis ir kad atitinka atran-kos kriterijus.

Tik konkurso laimėtojas turės pateikti visus patvirti-namuosius dokumentus, pagrindžiančius šį pareiški-mą. Ateityje, kai įrodymus bus galima elektroninėmis priemonėmis susieti su nacionalinėmis duomenų bazėmis, galėtų būti panaikinta net ir ši pareiga.

4 diagrama. 4 veiksmai, kuriais patikrinamas dalyvio tinkamumas

1.Perkančioji organizacija sukuria

naudoja EBVPD šabloną, nustatydama pašalinimo priežastis

ir atrankos kriterijus

4.Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio prašo pateikti visus originalus

2.Dalyvis nurodo, kad atitinka reikalavimus, ir su pasiūlymu

pateikia EBVPD

3.EBVPD automatiškai sukuria visų

pasiūlymų suvestinę

Šaltinis – Europos Komisija, GROW GD, 2016 m.

Toliau pateiktoje diagramoje nustatyti pagrindiniai su EBVPD susiję veiksmai.

Kaip veikia EBVPD?Nuo 2018 m. balandžio 18 d. ES valstybės narės naudos tik elektroninius viešuosius pirkimus. Iki to laiko EBVPD gali būti išspausdintas, užpildytas ran-ka, nuskenuotas ir atsiųstas elektroniniu būdu.

Europos bendrajam viešųjų pirkimų dokumentui sukur-ti perkančiosios organizacijos gali naudoti į jų pačių e. viešųjų pirkimų platformas integruotą priemonę arba Komisijos parengtą EBVPD priemonę (žr. 5 diagramą).

Komisija parengė priemonę, kuria perkančiosios organizacijos gali susikurti savo Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą ir pridėti jį prie pirkimo

23 Europos Komisija, GROW GD. Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas ir „e-Certis“, 2017 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement/e-procurement/espd/.

57

5 diagrama. Internetinė priemonė EBVPD sukurti ir naudoti

Šaltinis – Europos Komisija, 2017 m. Paskelbta https://ec.europa.eu/tools/espd

dokumentų23. Vėliau perkančiosios organizacijos EBVPD gali pritaikyti savo poreikiams ir eksportuoti į kompiuterio skaitomą formatą.

EBVPD turi būti įtrauktas kartu su kitais pirkimo dokumentais. Be to, skelbime apie pirkimą reikėtų nurodyti, kad kandidatai arba dalyviai turi užpildyti ir pateikti EBVPD ir kad jis yra paraiškos arba pasiū-lymo dalis.

Prieš skirdama sutartį perkančioji organizacija pri-valo reikalauti, kad dalyvis, kuriam ji paskyrė sutar-tį, pateiktų naujausius dokumentus, patvirtinančius EBVPD nurodytą informaciją. Jeigu perkančioji or-ganizacija jau turi atitinkamus naujausius patvirti-namuosius dokumentus ar kitus patvirtinamuosius dokumentus arba turi visišką prieigą prie tokių do-kumentu per nacionalinę duomenų bazę, iš konkurso

laimėtojo nereikalaujama dar kartą pateikti patvirti-namuosius dokumentus.

Be to, ekonominės veiklos vykdytojai gali pakarto-tinai naudoti EBVPD, kuris jau buvo naudojamas ankstesnėje pirkimo procedūroje, jeigu patvirtina, kad jame išdėstyta informacija tebėra teisinga.

Internetinė administracinių patvirtinamųjų dokumentų duomenų bazė „e-Certis“„e-Certis“ yra nemokamas informacijos šaltinis, kuriuo siekiama padėti ekonominės veiklos vykdy-tojams ir perkančiosioms organizacijoms nustatyti įvairius sertifikatus ir liudijimus, kurių visoje ES daž-nai prašome vykstant viešiesiems pirkimams.

Sistema yra internete adresu https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/ecertis/.

58

Ji padeda dalyviams sužinoti, kokių patvirtinamųjų dokumentų (pvz., susijusių su pašalinimo priežasti-mis arba atrankos kriterijais) reikalauja perkančio-

ji organizacija, o perkančiosioms organizacijoms ji padeda suprasti ekonominės veiklos vykdytojų pa-teiktus dokumentus. Ši duomenų bazė itin naudinga

„e-Certis“ yra informacinė priemonė, o ne teisinių konsultacijų paslauga

Sistemos „e-Certis“ patikimumas priklauso nuo įvairių viešųjų pirkimų institucijų, esančių visose valstybėse narėse, teikiamos informacijos ir nuo to, ar ta informacija reguliariai atnaujinama.

Taigi, sistema „e-Certis“ negalima garantuoti, kad informaciją, gautą šioje sistemoje pateikus užklau-są, perkančioji organizacija pripažins galiojančia. Tai tik informacinė priemonė, naudotojams pade-danti nustatyti ir atpažinti sertifikatus bei liudijimus, kurių dažniausiai prašoma per viešojo pirkimo procedūras įvairiose valstybėse narėse.

Todėl, kilus abejonių, rekomenduojama susisiekti tiesiogiai su atitinkama šalimi (perkančiąja orga-nizacija arba nacionalinėmis institucijomis) ir gauti išsamesnį reikalaujamų patvirtinamųjų doku-mentų paaiškinimą.

vykstant tarpvalstybinei viešųjų pirkimų procedūrai, kai dalyvauja įvairios šalys iš kelių valstybių narių.

2.1.2. Sutarties projektas

Perkančiosios organizacijos turėtų pirkimo doku-mentuose skelbti sutarties, kuri turėtų būti pasira-šyta su konkurso laimėtoju, projektą, kad visi eko-nominės veiklos vykdytojai žinotų teisinę sistemą, kuria reglamentuojamas sutarties įgyvendinimas (žr. 5. skirsnį „Sutarties vykdymas“).

Gerai parengtoje sutartyje turėtų būti nuostatos dėl taikytino reguliavimo, sutarties dalyko, kainų, vėla-vimo, nusižengimo, atsakomybės, ginčų sprendimo, peržiūros nuostatų, intelektinės nuosavybės teisių, konfidencialumo įsipareigojimų ir bet kokių kitų ati-tinkamų aspektų.

Sutartis turėtų būti sąžininga, rizika joje turėtų būti pasidalyta proporcingai. Visų pirma, perkančiosios organizacijos neturėtų įtraukti nuostatų ar sutarties sąlygų, kuriomis rangovui būtų perleidžiama rizika, kurios jis visiškai negali valdyti, nes dėl to gali su-mažėti dalyvių ir tai gali turėti didelį poveikį kainai arba dėl sutarties gali kilti ginčų.

Rekomenduojama, kad perkančiosios organizacijos naudotų standartizuotą pro forma sutartį, pateiktą jų teisės skyriaus arba nacionalinių viešųjų pirkimų institucijų. Taip pat gali būti naudinga sutarties ša-blonus padalyti į specialiųjų sąlygų dalį ir bendrųjų sąlygų dalį, pastaroji turėtų būti standartizuota, o pirmoji – specialiai pritaikyta kiekvienai konkrečiai viešojo pirkimo procedūrai. Kilus kokių nors abejo-nių, perkančiosios organizacijos turėtų visada siekti gauti tinkamas teisines konsultacijas.

59

Prie visų šalių pasirašytos galutinės sutarties reikėtų pridėti išsamų pirkimo dokumentų rinkinį ir išsamų konkurso laimėtojo pasiūlymą.

2.2. Specifikacijų ir standartų nustatymas

2.2.1. Specifikacijų rengimas

Svarbiausias viešojo pirkimo procedūros doku-mentas – techninių specifikacijų dokumentas.

Specifikacijų paskirtis – rinkai aiškiai, tiksliai ir išsa-miai apibūdinti perkančiosios organizacijos porei-kius, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pa-siūlyti tuos poreikius atitinkantį sprendimą.

Remiantis specifikacijomis renkamas konkurso lai-mėtojas, specifikacijos bus įtrauktos į sutartį ir jomis bus nurodyta, ką konkurso laimėtojas turi atlikti. To-dėl galutinė patikrintų ir patvirtintų specifikacijų ver-sija bus svarbiausias dokumentas, kuriuo remiantis viešojo pirkimo procedūroje bus priimtas sprendi-mas, todėl svarbu, kad jas rengiantys asmenys turė-tų būtinų žinių, kompetencijos ir patirties.

Specifikacijomis paprastai nurodomi perkančiosios organizacijos poreikiai, sutarties dalykas, paaiški-nant teiktiną paslaugą, tiektinas prekes ar atliktiną darbą, sąnaudos ir tikėtinas produktas bei rezultatai, reikalaujami standartai, tam tikra pagrindinė ir su aplinkybėmis susijusi medžiaga. Rengdami specifi-kacijas jų rengėjai turėtų turėti omenyje, kad speci-fikacijos turi tiesioginį poveikį išlaidoms.

Specifikacijos būna trijų pagrindinių rūšių, o šios pri-klauso nuo sąnaudų, produktų arba rezultato:

āā Sąnaudomis grindžiamos specifikacijos – tai tam tikri nurodymai, kaip įvykdyti nustatytą užduotį. Šios rūšies specifikacijos retai naudojamos (išskyrus pa-prastus viešuosius pirkimus), nes jos nelanksčios, dažnai neužtikrinamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, dalyviai gali neturėti galimybių pasiū-lyti pridėtinę vertę ar inovacijas. Šios specifikacijos paprastai naudojamos taikant mažiausia kaina pagrįstus pasiūlymų vertinimo kriterijus (žr. 2.3.3. skirsnį „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“).

āā Produktais grindžiamose specifikacijose dalykiš-kai nurodoma, ką norima gauti, o ne pateikiamos išsamios techninės specifikacijos, kaip paslauga turėtų būti teikiama. Dalyviams tuo suteikiama galimybių siūlyti inovacinius sprendimus, apie ku-riuos perkančioji organizacija galėjo nepagalvoti.

āā Parengti rezultatais grindžiamas specifikacijas gali būti lengviausia, bet jas vertinti ir stebėti – sunkiausia. Jomis aprašoma tai, ko reikia, ir nuro-doma tikėtina nauda, o ne aprašomos sąnaudos ir pateiktini rezultatai.

Pastarųjų dviejų rūšių specifikacijas galima jungti, ir reikalauti, kad dalyviai parengtų metodinį pasiūly-mą, kuriame būtų nustatyta, kaip būtų galima pa-tenkinti poreikius. Kiekvienas dalyvis gali pasiūlyti kitokių galimybių, taigi perkančioji organizacija turi gebėti įvertinti tas alternatyvas.

Dėl sutarties keitimo gali atsirasti klaidų

Galimybę sutartį keisti reikia labai gerai apsvarstyti planavimo etape. Dėl to sutarties projekte turėtų būti pateiktos aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos peržiūros nuostatos, įskaitant galimų pakeitimų aprėptį ir pobūdį, taip pat sąlygas, kuriomis pakeitimai būtų galimi.

Pagrindinis principas – bet kokie pirminės viešojo pirkimo procedūros pakeitimai, kuriais iš esmės pakeičiamas sutarties dalykas, vertė, tvarkaraštis ar aprėptis ir dėl to gali pasikeisti pirminės procedū-ros rezultatas, turėtų būti laikomi nauja sutartimi dėl papildomų darbų ar paslaugų pirkimo.

Daugiau informacijos pateikta 5. skyriuje „Sutarties vykdymas“.

60

Paprastai, kalbant apie tinkamai parengtas techni-nes specifikacijas:

āā jose turėtų būti tiksliai aprašyti reikalavimai;

āā jos turėtų būti vienodai lengvai suprantamos ir ekonominės veiklos vykdytojams, ir visiems ki-tiems suinteresuotiesiems subjektams;

āā jose turėtų būti aiškiai apibrėžtos, pasiekiamos ir išmatuojamos sąnaudos, produktai ir rezultatai;

āā jose turėtų būti pateikta pakankamai išsami in-formacija, kuria remdamiesi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pateikti tikroviškus ir konkre-tiems poreikiams pritaikytus pasiūlymus;

āā jose turėtų būti kiek įmanoma atsižvelgta į per-kančiosios organizacijos, galimų sutarties nau-dotojų ar su sutartimi susijusios naudos gavėjų, taip pat išorės suinteresuotųjų subjektų požiūrį ir rinkos dalyvių medžiagą;

āā jas turi būti parengę pakankamai praktinės patir-ties turintys asmenys iš perkančiosios organiza-cijos arba pasamdyti išorės specialistai;

āā jose negali būti nurodyti prekių ženklai arba rei-kalavimai, kuriais ribojama konkurencija;

āā jos turi būti parengtos atsižvelgiant į prieina-mumo neįgaliesiems arba visiems naudotojams tinkamos koncepcijos kriterijus, jeigu viešojo pir-kimo objektas skirtas fizinių asmenų naudojimui, ar tai būtų plačioji visuomenė, ar perkančiosios organizacijos darbuotojai;

āā jas turi patvirtinti perkančiosios organizacijos atitinkami vadovai – tai priklauso nuo taikytinų vidaus taisyklių.

Darbų techninėse specifikacijose turi būti pateikti bent šie dalykai: techninis darbo aprašymas, tech-ninė ataskaita, projekto rinkinys (projekto brėžiniai, projekto skaičiavimai, išsamūs brėžiniai), prielaidos ir nuostatai, įskaitant darbo sąlygas (eismo nukrypi-mus, naktinį darbą), kiekių sąrašas (jeigu taikytina), darbų kainoraštis ir tvarkaraštis.

Jeigu aktualu, techninėse specifikacijose turėtų būti nurodytos aiškios peržiūros nuostatos, kad būtų ga-limas tam tikro laipsnio lankstumas prireikus pada-ryti sutarties pakeitimų sutartį tebevykdant. Peržiū-ros nuostatomis turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta galimų pakeitimų apimtis ir pobūdis, jos negali būti bendrojo pobūdžio ir apimti visų įmanomų pakeiti-mų. Jose taip pat turi būti nurodytos sąlygos, ku-riomis tas nuostatas galima taikyti (žr. 5.3 skirsnį „Sprendimas dėl sutarties keitimo“).

Jeigu techninės specifikacijos bus patikimos, bendra procedūros kokybė bus geresnė

Netinkamai parengtos specifikacijos dažnai būna esminė vėlesnių sutarties pakeitimų priežastis, nes tinkamai neparodomi perkančiosios organizacijos poreikiai ir tai, kokių rezultatų tikimasi iš darbo, prekių arba paslaugų.

Nesant pakankamo aiškumo, gali prireikti sutarties pakeitimų, t. y. sutartį gali reikėti pakeisti arba įtraukti papildomas užduotis, taigi pasikeistų sutarties aprėptis ir vertė, palyginti su tuo, kas buvo iš pradžių pla-nuota. Perkančiosios organizacijos vėliau turėtų pasidomėti sutarties keitimo taisyklėmis ir, jeigu prireiktų, surengti naują viešojo pirkimo procedūrą (žr. 5.3 skirsnį „Sprendimas dėl sutarties keitimo“).

Be to, kai techninės specifikacijos aiškios, išsamios ir tikslios, ekonominės veiklos vykdytojams len-gviau parengti geros kokybės pasiūlymus, pritaikytus perkančiosios organizacijos poreikiams.

Kai remiamasi konkrečia praktine patirtimi, susijusia su sutarties dalyku (tai gali būti pačios organi-zacijos arba išorės specialistai), bendras proceso efektyvumas didėja, nes gaunama informacijos, kuri buvo tinkamai ištirta, išanalizuota, įvertinta ir pateikta raštiškai.

61

Sutarties dalykasSkelbime apie pirkimą pateikta informacija ir (arba) pirkimo dokumentai turi būti pakankami, kad gali-mi dalyviai arba kandidatai galėtų suprasti, kas yra sutarties dalykas. Pavyzdžiui, techninėse specifikaci-jose nereikėtų nurodyti tik „baldai“ arba „automobi-liai“, nepaaiškinant, kokios rūšies baldai ar automo-biliai perkami.

Asmuo (-ys), atsakingas (-i) už specifikacijų rengi-mą, turėtų turėti pakankamai įgūdžių ir gebėtų tiks-liai aprašyti poreikius ir lūkesčius, jam (jiems) turėtų padėti kiti suinteresuotieji subjektai.

Specifikacijose sutarties dalyką būtina aprašyti aiškiai ir neutraliai, be jokių diskriminacinių nuorodų į tam tikrus prekių ženklus ar įmones. Jeigu dėl objektyvių priežasčių to nepavyksta išvengti, perkančiosios orga-nizacijos turėtų visada pridurti „arba lygiavertis“.

Reikia vengti diskriminacinių techninių specifikacijų

Kai perkama įranga, perkančiosios organizacijos negali nustatyti techninių specifikacijų nurodydamos konkretų prekių ženklą ir nenurodydamos, kad gali būti ir lygiavertis variantas, arba naudodamos speci-aliai parengtas specifikacijas, kurios tyčia arba netyčia yra palankios konkretiems tiekėjams.

Taip kartais gali nutikti, kai už įrangos techninių specifikacijų rengimą atsakingi darbuotojai yra nepaty-rę ir specifikacijas tiesiog nukopijuoja nuo konkretaus gamintojo brošiūros, nesuvokdami, kad dėl to gali būti apribotas įmonių, galinčių tiekti šią įrangą, skaičius.

Visais atvejais reikėtų pridurti „arba lygiavertis“, jeigu negalima išvengti nuorodos į konkretų prekių ženklą.

BiudžetasLaikoma gera patirtimi skelbime apie pirkimą arba techninėse specifikacijose nurodyti numatomą biu-džetą (t. y. apskaičiuotąją sutarties vertę), kad pirki-mo dokumentai būtų kuo skaidresni.

Tai reiškia, kad nurodytas biudžetas turi būti rea-listiškas, kad būtų galima atlikti reikiamus darbus, teikti reikiamas paslaugas arba tiekti reikiamas pre-kes. Pagal sutarties vertę dalyviai galės ne tik pa-rengti savo finansinius pasiūlymus, bet ir gaus pa-grindinę informaciją apie rezultatų ir kokybės lygį, kurio perkančioji organizacija tikisi (žr. 1.4.4. skirsnį „Sutarties vertė“).

Visada galima rengti atvirą konkursą nenurodant biudžeto, bet pirkimo dokumentuose būtina nurody-ti, kad perkančioji organizacija pasilieka teisę kon-kurso netęsti, jeigu negautų pagrįstų kainų pasiūly-

mų (arba dėl bet kokių kitų objektyvių priežasčių). Tokiais atvejais prieš pradėdama viešojo pirkimo procedūrą perkančioji organizacija privalo nustatyti neskelbiamą didžiausią priimtiną kainą, ir turi būti tiksliai parengtos techninės specifikacijos.

Alternatyvūs pasiūlymaiPaprastai, ekonominės veiklos vykdytojai savo pa-siūlymus turėtų rengti pagal tai, ko prašoma pirkimo dokumentuose. Tačiau perkančiosios organizacijos gali nuspręsti suteikti galimybių taikyti įvairius me-todus arba teikti alternatyvius sprendimus. Tam jos gali leisti teikti alternatyvius pasiūlymus.

Pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą turi būti aiškiai nurodyta, ar leidžiama teikti alternaty-vius pasiūlymus. Jeigu teikti alternatyvius pasiūly-mus leidžiama, perkančioji organizacija turėtų užti-krinti tai:

62

āā galimybė teikti alternatyvius pasiūlymus turi būti apsvarstyta planavimo etape. Atlikus rinkos ty-rimą turėtų būti nustatyta, ar yra galimybių, kad rangovas specifikacijų projektą galėtų įgyvendinti ne numatytais, bet kitokiais būdais. Jeigu taip ir jeigu perkančiosios organizacijos nori pasinaudo-ti šia galimybe, jos atitinkamai turėtų parengti ir specifikacijas.

āā Perkančiosios organizacijos gali kviesti dalyvius teikti alternatyvius pasiūlymus, tik tada, kai spe-cifikacijos yra pagrįstos produktu arba re-zultatu, bet negali to daryti tada, kai specifika-cijos yra pagrįstos sąnaudomis ir perkančiosios organizacijos dalyviams pateikia nurodymus. Perkančiosios organizacijos turėtų nustatyti mi-nimalius reikalavimus, kuriuos alternatyvūs pa-siūlymai turėtų atitikti.

āā Skyrimo kriterijai ir vertinimo metodas turi būti parengti taip, kad pagal tuos pat kriterijus būtų galima vertinti ir reikalavimus atitinkančius pasiūlymus, ir alternatyvius pasiūlymus. Tokiais atvejais labai svarbu, kad skyrimo kriterijai būtų kruopščiai išbandyti pirkimo planavimo etape, kad būtų užtikrinta galimybė pagal juos atlikti sąžiningą, atvirą ir skaidrų vertinimą. Kraštuti-niais atvejais, jeigu taip nebus, dėl to gali tekti konkursą nutraukti ir skelbti iš naujo.

Techninėse specifikacijose numatyti, kad galima teikti alternatyvius pasiūlymus, – sudėtinga užduo-tis, ir jai įvykdyti vertinant pasiūlymus prireiks tinka-mos techninės praktinės patirties. Todėl, ar priimtini būtų alternatyvūs pasiūlymai, reikėtų spręsti ir tartis kuo anksčiau, prieš paskelbiant apie viešojo pirkimo procedūrą.

2.2.2. Strateginis žaliųjų, socialinių ir inovacinių kriterijų taikymas vykdant viešuosius pirkimus

Tradiciškai, pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – per-kant darbus, prekes arba paslaugas gauti ekonomiš-kai naudingiausią pasiūlymą. Tačiau, dėl finansų sto-kos ir biudžeto apribojimų perkančiosios organizacijos vis dažiau viešuosius pirkimus rengia ne tik poreikiui patenkinti ir darbams, prekėms arba paslaugoms įsi-gyti, bet ir siekdamos strateginių politikos tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos šalyse viešojo sek-toriaus sutarčių sudaroma daug (apie 14 proc. ES BVP), atrodo, kad viešieji pirkimai yra galinga prie-monė aplinkos, socialiniams ir inovacijų tikslams skatinti, taip pat suteikti galimybių viešąsias sutartis gauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Paprastai rengiami trijų rūšių strateginiai viešieji pirkimai24:

āā žaliuosiu viešuosius pirkimus sudaro pre-kių, paslaugų ir darbų, darančių mažesnį poveikį aplinkai per visą savo gyvavimo ciklą, palyginti su prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurių pirmi-nė funkcija tokia pati ir kurie būtų kitokiu atveju perkami, pirkimas25;

āā rengdamos socialiai atsakingus viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos gali atsi-žvelgti į įvairius socialinius aspektus, pavyzdžiui, socialinę įtrauktį, darbo standartus, lyčių lygybę ir etišką prekybą26;

āā rengdamos inovacijų viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos gali įsigyti inovatyvių prekių ir paslaugų, kurios masiniu būdu prekybai dar netiekiamos ir neteikiamos. Kai perkančio-ji organizacija veikia kaip pirmasis klientas, tai būna paklausos valdymo priemonė, kuria skati-

24 Europos Komisija, GROW GD. Strateginio aplinkos, socialinių ir inovacijų kriterijų taikymo vykdant viešąjį pirkimą tyrimas. Galutinė ataskaita (angl. Study on Strategic use of public procurement in promoting green, social and innovation policies— Final Report), 2016 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/17261?locale=lt.

25 Europos Komisijos komunikatas (COM(2008) 400) „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“. Paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52008DC0400.

26 Europos Komisija, EMPL GD. Perkant socialiai. Vadovas – socialiniai aspektai viešuosiuose pirkimuose, 2011 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=89&newsId=978.

63

namos inovacijos, kartu patenkinant perkančio-sios organizacijos poreikius27.

ES viešųjų pirkimų teisės aktų sistemoje perkančio-sioms organizacijoms aiškiai leidžiama taikyti tam tikras konkrečias nuostatas, kuriomis palengvi-namas strateginių tikslų siekimas rengiant viešuo-sius pirkimus. Kalbant apie tas konkrečias nuostatas:

āā jos gali apimti konkrečius reikalavimus (pvz., so-cialinius arba aplinkos), taikomus kaip skyrimo kriterijai, kai taikomas geriausio kainos ir koky-bės santykio rodiklis, jeigu tik tie reikalavimai yra susiję su sutartimi;

āā jomis gali būti reikalaujama sertifikatų, ženkli-nimo arba lygiaverčių įrodymų, kad taikomi ko-kybės, aplinkos ir socialiniai standartai (žr. 2.2.3. skirsnį „Standartų arba ženklinimo naudojimas“);

āā nustatant sutarties skyrimo kriterijus atsižvel-giama į viso gyvavimo ciklo sąnaudas, kad būtų skatinama pirkti tvariai. Taikant šią praktiką, il-galaikėje perspektyvoje galima sutaupyti pinigų, nors iš pradžių kaina atrodytų didesnė (žr. 2.3.3. skirsnį „Pasiūlymų vertinimo“);

āā jomis leidžiama rinktis procedūras, skirtas pa-remti inovacijų viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, konkurencinį dialogą ir inovacijų partnerystę (žr. 1.5.4. skirsnį „Konkurencinis dialogas“ ir 1.5.5. skirsnį „Inovacijų partnerystė“);

āā jomis nustatomos sąlygos, susijusios su tuo, kaip bus vykdoma sutartis, įskaitant aplinkos arba soci-alinius aspektus. Šios sąlygos turi būti nediskrimi-nacinės ir derėti su ES teise (pavyzdžiui, su darbo sąlygomis susijusios nuostatos turi būti rengia-mos laikantis ES taisyklių dėl minimalių standartų, taikytinų visiems Europos darbuotojams);

āā jomis tam tikros paslaugų pirkimo sutartys rezer-vuojamos konkrečioms organizacijoms, jeigu tik tos organizacijos atitinka penkias sąlygas:

vykdo viešųjų paslaugų įgaliojimus;

pelną reinvestuoja į organizacijos tikslus;

yra valdomos taikant darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principus;

pastaruosius trejus metus joms turėjo nebūti skirta sutartis;

pasirinkus šią galimybę paskirtos sutartys ne-gali galioti ilgiau kaip trejus metus;

āā jomis tam tikros sutartys rezervuojamos organi-zacijoms, kurių bent 30 proc. darbo jėgos sudaro neįgalūs asmenys arba palankių sąlygų neturin-tys asmenys.

27 EBPO. Inovacijų viešieji pirkimai. Geroji patirtis ir strategijos, 2017 m. Paskelbta http://www.oecd.org/gov/public-procurement-for-innovation-9789264265820-en.htm.

Rezervuotos sutartys socialinei įtraukčiai remti

Kad ir kokios rūšies sutartis (prekių, darbų, paslaugų) ir jos dalykas būtų, perkančiosioms organizaci-joms leidžiama arba į konkurso procedūrą įtraukti neįgaliųjų socialines įmones ir ekonominės veiklos vykdytojus, kurių pagrindinis tikslas yra neįgalių asmenų arba palankių sąlygų neturinčių asmenų integracija į darbo rinką, arba reikalauti, kad sutartį vykdytų neįgaliųjų socialinė įmonė, turinti tokį pagrindinį tikslą.

Leisti tokiems dalyviams dalyvauti būtų teisėta, tik jeigu bent 30 proc. darbuotojų, įdarbintų vykdant sutartį, būtų neįgalūs asmenys arba palankių sąlygų neturintys asmenys. Jeigu perkančioji organiza-cija nusprendžia pasinaudoti šia galimybe, skelbime apie pirkimą ji turi aiškiai nurodyti, kad viešieji pirkimai yra rezervuojami.

64

2.2.3. Standartų arba ženklinimo naudojimas

Standartai, ženklinimas arba sertifikavimas ren-giant viešuosius pirkimus dažnai naudojami, nes yra objektyvūs ir išmatuojami, jie taip pat yra praktinė ir patikima priemonė perkančiosioms organizacijoms patikrinti, ar dalyviai laikosi tam tikrų minimalių rei-kalavimų. Perkančiosios organizacijos paprastai žino-mus standartus arba ženklinimą gali nurodyti pirkimo dokumentuose, siekdamos užtikrinti, kad produktas būtų tiekiamas arba paslauga būtų teikiama laikantis konkrečių sektoriaus arba kokybės standartų.

Standartais arba ženklinimu, naudojamais rengiant viešojo pirkimo procedūrą, paprastai nurodomas ko-kybės užtikrinimas, aplinkosauginis sertifikavimas,

ekologiniai ženklai, aplinkos valdymo sistemos ir socialiniai reikalavimai, pavyzdžiui, prieinamumas neįgaliems asmenims arba lyčių lygybė.

Perkančiosios organizacijos turėtų nurodyti tik stan-dartus, parengtus nepriklausomų įstaigų, pageidau-tina Europos arba tarptautinio lygmens, pavyzdžiui, aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) sertifikatus.

Pasirinkusios nurodyti nacionalinį arba regioninį ser-tifikavimą, perkančiosios organizacijos privalo priim-ti lygiaverčius kitų valstybių narių sertifikatus arba bet kokius kitus įrodymus, kuriais patvirtinama, kad reikalavimų laikomasi.

Bendri visoje ES taikomi žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai

Siekdama palengvinti aplinkos aspektų įtraukimą į viešojo pirkimo procedūrą Europos Komisija parengė praktinį žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų rinkinį (technines specifikacijas ir pasiūlymų verti-nimo kriterijus), taikytiną įvairioms produktų grupėms, ir, jeigu norėtų, perkančiosios organizacijos galėtų juos tiesiogiai taikyti pirkdamos aplinkai palankius produktus ir paslaugas28.

Be to, Komisija reguliariai skelbia informaciją ir gaires, skirtas padėti perkančiosioms organizacijoms rengti žaliuosius viešuosius pirkimus, įskaitant:

āā Europos ir tarptautinių ekologinių ženklų sąrašą29;

āā leidinį „Pirmenybė žaliajam pirkimui! Žaliojo viešojo pirkimo vadovas“, jis pateiktas visomis ES kalbomis30, jame galima rasti rekomendacijų, kaip, laikantis dabartinės ES teisinės sistemos, aplin-kos aspektus būtų galima įtraukti kiekviename viešojo pirkimo procedūros etape;

āā gerosios patirties pavyzdžių rinkinį31.

28 Europos Komisija, ENV GD. ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai (visomis ES kalbomis). Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/gpp/eu_gpp_criteria_en.htm.

29 Europos Komisija, ENV GD. Esamų ES ir tarptautinių ekologinių ženklų sąrašas. Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/ecolabels.pdf.

30 Europos Komisija, ENV GD. Pirmenybė žaliajam pirkimui! Žaliojo viešojo pirkimo vadovas, 2016 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/gpp/buying_handbook_en.htm.

31 Europos Komisija, ENV GD. Žaliojo viešojo pirkimo gerosios patirties pavyzdžiai. Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/gpp/case_group_en.htm.

65

2.3. Kriterijų nustatymas

Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose turi apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos renkasi geriau-sią pasiūlymą. Šie kriterijai turi būti aiškiai ir skai-driai skelbiami viešai.

Esama trijų rūšių kriterijų, taikomų renkant geriausią pasiūlymą:

āā pašalinimo pagrindas – aplinkybės, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojas privalo būti paša-lintas iš viešojo pirkimo procedūros;

āā atrankos kriterijai – jais nustatoma, ar dalyviai yra tinkami sutarčiai vykdyti;

āā pasiūlymų vertinimo kriterijai – jais nustato-ma, kuris dalyvis parengė ekonomiškai naudin-giausią pasiūlymą, duosiantį tikėtinų rezultatų, ir dėl to jam turėtų būti skirta sutartis.

Reikalaujant standarto arba ženklo, reikia nurodyti „arba lygiavertis“

Paprastai bet kokios techninių specifikacijų sąlygos, kurias galima aiškinti kaip diskriminacines, visų pirma diskriminuojant kitų šalių dalyvius arba reikalaujant prekių, kurias gali tiekti tik vienas tiekėjas (arba vienos šalies tiekėjai), yra nepriimtinos.

Jeigu perkančioji organizacija norėtų nurodyti konkretų standartą arba konkretų ženklą, aiškiai paaiškindama, kokie yra reikalavimai, specifikacijose reikėtų aiškiai nurodyti, kad priimtini bus ir lygiaverčiai standartai bei ženklai.

Todėl būtina vartoti frazę „arba lygiavertis“, kad būtų išvengta konkurencijos ribojimo.

Skirtingų kriterijų painioti nedera

Svarbu išsiaiškinti atskirų rūšių kriterijų skirtumus. Perkančiosios organizacijos ir ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad nebūtų painiojamos šios skirtingos rūšys.

Renkant laimėjusį pasiūlymą, visų trijų rūšių kriterijai atitinka tris skirtingus etapus. Jais siekiama skir-tingų tikslų, jų paskirtis – padėti atsakyti į tris skirtingus klausimus.

Siekdamos nustatyti, kuriuos kriterijus taikyti, perkančiosios organizacijos turėtų turėti omenyje šiuos klausimus, kad būtų išvengta painiavos ir kad nebūtų nustatyti netinkami kriterijai.

Dalyvio pašalinimo pagrindas

Ką reikia pašalinti iš pirkimo procedūros?

Kas turi pajėgumų įgyvendinti sutartį?

Kieno pasiūlymu būtų geriausiai pasiekti laukiami rezultatai?

Atrankos kriterijai Skyrimo kriterijai

66

2.3.1. Dalyvio pašalinimo pagrindas

Perkančiosios organizacijos privalo iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti visus ekonominės veiklos vykdy-tojus, pažeidžiančius arba pažeidusius įstatymą arba pademonstravusius labai smerktiną profesinį elgesį. Teisės aktuose apibrėžiamas kelių rūšių dalyvio paša-linimo pagrindas ir pašalinimas yra arba privalomas, arba spręsti dėl jo paliekama perkančiosioms orga-nizacijoms, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, kuriais ES direktyvos perkeltos į nacionalinę teisę.

Tais atvejais, kai teikiamas bendras pasiūlymas ir keli ekonominės veiklos vykdytojai sudaro konsor-ciumą bendram pasiūlymui pateikti, dalyvio pašali-nimo pagrindas taikomas visiems dalyviams.

Dalyvio privalomo pašalinimo pagrindą turi tai-kyti visos perkančiosios organizacijos.

Ekonominės veiklos vykdytojai, kurie buvo pripažinti kaltais dėl vieno iš šių teisės pažeidimų, privalo būti pašalinti iš bet kokios viešojo pirkimo procedūros:

āā dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje;

āā korupcijos;

āā sukčiavimo;

āā terorizmo;

āā pinigų plovimo;

āā vaikų darbo arba prekybos žmonėmis.

Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, savo valstybė-se narėse nemokėję deramai mokesčių ir sociali-nio draudimo įmokų, taip pat turi būti šalinami iš bet kokios viešojo pirkimo procedūros.

Išskirtiniais atvejais perkančiosios organizacijos gali taikyti nukrypti nuo šios taisyklės leidžiančią nuostatą, jeigu nesumokėtos tik nedidelės mokes-čių arba socialinio draudimo įmokų sumos arba jei-gu ekonominės veiklos vykdytojui apie prievolių ne-vykdymą buvo pranešta taip vėlai, kad jam nebuvo galimybių laiku sumokėti.

Be privalomo dalyvio pašalinimo pagrindo, perkan-čiosioms organizacijoms taip pat rekomenduojama (ir jos gali būti įpareigotos – tai priklauso nuo naci-onalinės teisės aktų, kuriais ES direktyvos perkeltos į nacionalinę teisę) viešojo pirkimo procedūroje ne-leisti dalyvauti jokiam ekonominės veiklos vykdyto-jui, kuris (t. y. neprivalomas dalyvio pašalinimo pagrindas, kai sprendžia pati valstybė narė):

āā nesilaikė aplinkos, socialinės arba darbo srities įstatymų;

āā subankrutavo arba jam iškelta nemokumo byla;

āā padarė rimtą profesinį nusižengimą, dėl kurio sua-bejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu;

āā iškraipė konkurenciją, pavyzdžiui, slapta susitaręs su kitais dalyviais arba įtraukęs ekonominės veiklos vykdytoją į viešojo pirkimo procedūros rengimą;

āā turi interesų konfliktą, kurio negalima išspręsti švelnesnėmis nei šalinimas priemonėmis;

āā vykdydamas ankstesnę viešąją sutartį padarė di-delių klaidų;

āā nepateikė informacijos, kad būtų galima patikrin-ti, ar nėra dalyvio pašalinimo pagrindo;

āā daro nederamą įtaką perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo procesui, ėmėsi veiksmų, kad gautų konfidencialią informaciją, dėl kurios pirki-mo procedūroje įgytų pernelyg didelį pranašumą, arba ėmė aplaidžiai teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl pa-šalinimo, atrankos ar sutarties sudarymo.

Kad perkančiosios organizacijos galėtų tinkamai tai-kyti pašalinimo pagrindą, labai svarbu, kad jos ga-lėtų gauti naujausią informaciją iš nacionalinių kitų administravimo institucijų duomenų bazių arba iš dalyvių pateiktų dokumentų. Tai itin svarbu tais atvejais, kai dėl finansinių sunkumų daromas povei-kis ekonominės veiklos vykdytojo tinkamumui arba kai yra nepadengta skola, susijusi su mokesčiais arba socialinėmis įmokomis.

67

2.3.2. Atrankos kriterijai

Atranka yra susijusi su nustatymu, kurie eko-nominės veiklos vykdytojai yra kvalifikuoti vykdyti sutartį. Atrankos kriterijais siekiama nu-statyti kandidatus arba dalyvius, galinčius įvykdyti sutartį ir pateikti tikėtinus rezultatus.

Kad būtų atrinkti, ekonominės veiklos vykdytojai turi įrodyti, jog gali vykdyti sutartį, nes:

āā yra tinkami vykdyti profesinę veiklą;

āā turi ekonominių ir finansinių pajėgumų;

āā turi techninių ir profesinių pajėgumų.

Atrankos kriterijų nustatymasAtrankos kriterijai rodo žemiausią gebėjimų, reika-laujamų, kad būtų galima dalyvauti, lygį ir turi:

āā atitikti ES sutarties principus, visų pirma skaidru-mo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo;

āā sietis su sutartimi ir būti proporcingi sutarties dy-džiui ir pobūdžiui;

āā būti nustatyti atsižvelgiant į kiekvienos sutarties konkrečius poreikius;

āā būti aktualūs konkrečiai skirtinai sutarčiai, o ne nustatyti kaip nors abstrakčiai;

āā būti suformuluoti paprastai ir aiškiai, kad visi eko-nominės veiklos vykdytojai juos lengvai suprastų, ir

āā būti suformuluoti taip, kad nuo dalyvavimo nesu-silaikytų ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, galintys veiksmin-gai ir efektyviai suteikti tai, ko reikia.

Atrankos kriterijai visada turi būti nurodyti priduriant „arba lygiavertis“, jeigu nustatomi tikslūs standartai, prekių ženklai ar bet kokios rūšies kilmė.

Kadangi atrankos kriterijai priklauso nuo konkretaus viešojo pirkimo pobūdžio ir aprėpties, geriausia būtų juos apibrėžti tada, kai rengiamos specifikacijos.

Toliau lentelėje apibendrinti galimi atrankos kriterijai, nustatyti Direktyvoje 2014/24/ES, ir perkančiosios or-ganizacijos gali juos taikyti pasiūlymams atrinkti.

Skelbime apie pirkimą arba techninėse specifikacijose reikia nurodyti kriterijus ir jų svarbos koeficientus

Pašalinimo pagrindas, atrankos ir pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų atitinkami svarbos koeficientai turi būti nurodyti skelbime apie pirkimą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose.

Naudojant specialius kontrolinius sąrašus ir standartinės formos skelbimus apie pirkimą arba pirki-mo dokumentus, gali būti lengviau nepamiršti šių pagrindinių elementų.

68

9 lentelė. Atrankos kriterijų pavyzdžiai

Tikslas Reikalavimas ekonominės veiklos vykdytojams

Įvertinti tinkamumą vykdyti profesinę veiklą

Turi būti įtraukti į oficialius atitinkamos valstybės narės profesionalių veiklos vykdytojų arba prekybos registrus32.

Oficialus įgaliojimas teikti tam tikros rūšies paslaugas (pvz., statybos inžinieriai, architektai).

Galiojantis profesinio draudimo pažymėjimas (reikalauti jo galima ir sutarties pasirašymo metu).

Įvertinti ekonominį ir finansinį pajėgumą

Mažiausia metinė apyvarta, ir negali būti reikalaujama daugiau kaip dvigubai didesnės už apskaičiuotąją sutarties vertę apyvartos (pvz., 2 mln. EUR, kai sutarties vertė yra 1 mln. EUR per metus), įskaitant konkrečią mažiausią apyvartą su sutartimi susijusioje srityje.

Informacija apie metines sąskaitas, iš kurios būtų matyti, turto ir įsipareigojimų santykis (pvz., mažiausias mokumo lygis – 25 proc. arba daugiau).

Tinkamo lygio profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

Įvertinti techninius ir profesinius gebėjimus

Tinkami žmogiškieji (pvz., tinkama pagrindinių darbuotojų kvalifikacija) ir techniniai (pvz. speciali įranga) ištekliai sutarčiai vykdyti laikantis reikalaujamų kokybės standartų.

Paties rangovo, o ne pavienių darbuotojų, patirtis, leidžianti vykdyti sutartį laikantis tinkamų kokybės standartų (pvz., rekomendacijos, susijusios su ankstesnėmis sutartimis, įvykdytomis per paskutinius trejus metus, įskaitant bent dvi rekomendacijas, susijusias su panašiomis sutartimis).

Būtini įgūdžiai, veiksmingumas, patirtis ir patikimumas, kad būtų galima teikti paslaugą, įdiegti tai, kas reikalaujama, arba atlikti darbą.

32 Išsamus ES valstybių narių profesionalių veiklos vykdytojų arba prekybos registrų sąrašas pateiktas Direktyvos 2014/24/ES XI priede.

Negalima iš esmės keisti jau nustatytų atrankos kriterijų

Paskelbus pirkimo dokumentus, galima daryti tik nedidelius pagrindinių atrankos kriterijų pakeiti-mus, pavyzdžiui, pakeisti formuluotę arba adresą, kuriuo reikia teikti paraiškas.

Reikalavimų, pavyzdžiui, finansinės būklės (metinės apyvartos arba nuosavo kapitalo normos), reko-mendacijų skaičiaus ar reikalaujamo draudimo, pakeitimai laikomi esminiais pakeitimais. Padarius tokių pakeitimų reikia pratęsti galutinį paraiškų teikimo terminą (žr. 2.4. skirsnį „Terminų nustaty-mas“) arba konkursą nutraukti.

69

Atrankos kriterijų vertinimasKokią dalyvių atrankos metodiką reikėtų taikyti, pri-klauso nuo viešojo pirkimo procedūros pobūdžio ir sudėtingumo. Metodika turėtų būti tokia, kad per-kančioji organizacija galėtų objektyviai ir skaidriai nustatyti, kurie dalyviai geba įvykdyti sutartį.

Atrankos kriterijus galima vertinti:

āā užduodant klausimą, iš kurio matyti atitiktis arba neatitiktis tam kriterijui;

āā taikant kriterijų svarbos koeficientų sistemą;

āā taikant vertinimo metodiką, kai sutartys būna su-dėtingesnės.

Taip pat gali būti naudinga taikyti skaitinių balų me-todiką, kad perkančiosioms organizacijoms būtų len-gviau dalyvius skirstyti pirmumo tvarka ir sudaryti trumpuosius dalyvių sąrašus. Kai konkursas ribotas, jeigu atmetus būtiniausių atrankos kriterijų neati-tinkančius dalyvius reikia dar sumažinti pareiškėjų skaičių ir sudaryti trumpąjį sąrašą, jie turėtų būti rikiuojami pirmumo tvarka. Tokiais atvejais perkan-čiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą turi nurodyti:

āā objektyvų ir nediskriminacinį metodą, kurį ketina taikyti;

āā mažiausią kandidatų, kuriuos ketina kviesti, skaičių;

āā tam tikrais atvejais, didžiausią kandidatų, kurie bus kviečiami, skaičių.

Pareiškėjams skiriant balus, prie sprendimo, kokį balą skirti, turi būti visada pateiktos pastabos, kad rezultatus ateityje būtų galima paaiškinti.

Kaip ir daugelis kitų viešojo pirkimo aspektų, atran-kos kriterijai ir dalyvių atrankos metodika turi būti skaidrūs ir nurodyti pirkimo dokumentuose.

Apibrėždamos atrankos kriterijus perkančiosios or-ganizacijos dažnai daro šias klaidas:

āā nepatikrina, ar visi atrankos kriterijai aktualūs ir proporcingi konkrečiam viešajam pirkimui, ir nau-joms procedūroms tiesiog pakartotinai taiko tuos pačius kriterijus;

āā įtraukia klausimų visiškai nepagalvojusios apie galimus atsakymus;

āā nepaskelbia vertinimo ir atitikties atrankos krite-rijams balų skyrimo metodikos.

Neteisėti ir (arba) diskriminaciniai atrankos kriterijai

Atrankos kriterijai neturi būti neproporcingi arba nesąžiningi, jais neturi būti be reikalo ribojamas daly-vių skaičius. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos turi nustatyti pagrįstą metinių pajamų reikalavimą ir negali skirtingai vertinti viešojo ir privačiojo sektorių. Kilus abejonių, reikėtų konsultuotis su teisininkais.

Toliau pateiktais prievolių pavyzdžiais parodomi atvejai, kai ekonominės veiklos vykdytojai susilaikė nuo dalyvavimo konkurse dėl neteisėtų atrankos kriterijų, o perkančiosioms organizacijoms prireikė atlikti finansines pataisas:

1. reikalavimas jau turėti biurą arba atstovybę šalyje arba regione arba patirties šalyje arba regione;

2. reikalavimas turėti 10 mln. EUR metinę apyvartą, net jei sutarties vertė tik 1 mln. EUR;

3. reikalavimas turėti bent 5 panašias tik viešojo sektoriaus rekomendacijas, neįskaičiuojant privačiojo sektoriaus rekomendacijų (pvz., dėl valymo paslaugų sutarčių), išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta ir niekas nediskriminuojamas;

70

2.3.3. Pasiūlymų vertinimo kriterijai

Nustačiusios, kad nesama dalyvio pašalinimo pa-grindo, ir pagal atrankos kriterijus atrinkusios rei-kalavimus atitinkančius dalyvius, perkančiosios or-ganizacijos pagal skyrimo kriterijus privalo išrinkti geriausią pasiūlymą. Kaip ir atrankos kriterijus, su-tarties skyrimo kriterijus reikia nustatyti iš anksto ir paskelbti pirkimo dokumentuose, jais negali būti ribojama sąžininga konkurencija.

Perkančiosios organizacijos sutartį privalo skirti tam, kas pateikia ekonomiškai naudingiausią pasiū-lymą. Šį kriterijų galima taikyti trimis skirtingais bū-dais (visi jie susiję su ekonominiu elementu):

āā remtis tik kaina;

āā remtis tik sąnaudomis – taikomas išlaidų, pa-vyzdžiui, viso gyvavimo ciklo išlaidų, efektyvumo metodas;

āā remtis geriausiu kainos ir kokybės santykiu.

Perkančiosios organizacijos gali pačios rinktis vieną iš šių trijų metodų, išskyrus atvejus, kai rengiamas kon-kurencinis dialogas ir sudaroma inovacijų partnerys-tė, nes tada būtina taikyti geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijų. Kainos kriterijus taip pat gali būti susijęs su fiksuota kaina, tokiu atveju ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos pagal kokybės kriterijus.

Pasirinktas sutarties skyrimo kriterijų taikymo meto-das turi būti aiškiai nurodytas skelbime apie pirkimą. Be to, taikant geriausią kainos ir kokybės santykio kriterijų, skelbime apie pirkimą arba pirkimo doku-mentuose (pvz. techninėse specifikacijose) reikėtų nurodyti išsamius sutarties skyrimo kriterijus ir jų svarbos koeficientus, pateikiant balų lentelę arba nurodant aiškią vertinimo metodiką33.

Tik kaina arba mažiausia kainaTik kainos metodas reiškia, kad kaina yra vieninte-lis veiksnys, į kurį atsižvelgiama renkantis geriausią pasiūlymą. Sutartis skiriama mažiausios kainos pa-siūlymui. Taip renkantis nereikia nei sąnaudų anali-zės, nei kokybės vertinimo.

Taikyti tik kainos kriterijų gali būti naudinga šiais atvejais:

āā kai darbų projektus pateikia perkančioji organi-zacija arba kai darbų projektas jau yra, įprasta taikyti mažiausios kainos kriterijų.

āā Kai perkamos paprastos ir standartinės serijinės prekės (pavyzdžiui, raštinės reikmenys), kaina gali būti vienintelis svarbus veiksnys, į kurį atsižvelgia-ma priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo.

āā Kai paslaugos yra tam tikrų rūšių standartinės paslaugos (pavyzdžiui, pastatų valymo paslau-gos arba leidybos paslaugos), perkančioji organi-

4. reikalavimas pateikti rekomendacijas, susijusias su ankstesniais darbais, kurių vertė ir aprėptis yra didesnė nei sutartis, dėl kurios vyksta konkursas, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta ir niekas nediskriminuojamas;

5. reikalavimas teikiant pasiūlymą jau turėti kvalifikacijos arba profesinius sertifikatus, pripažįstamus perkančiosios organizacijos šalyje, nes kitų šalių dalyviams būtų sunku per trumpą laiką užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi;

6. reikalavimas atitikti konkretų profesinį standartą, nepriduriant „arba lygiavertis“ (pvz., Tarptau-tinės inžinierių konsultantų federacijos nustatytus standartus, Tarptautinės socialinių darbuotojų federacijos nustatytus visuotinius standartus, Nacionalinio sanitarijos fondo (NSF) vandens valy-mo standartus, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos arba Tarptautinės oro transporto aso-ciacijos normas ir pan.).

33 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 8. Sutarties skyrimo kriterijų nustatymas (angl. Public procurement Brief 8, Setting the Award Criteria), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-8-200117.pdf.

71

zacija gali nuspręsti nustatyti išsamius ir tikslius specifikacijų reikalavimus, o tada pasirinkti reika-lavimus atitinkantį mažiausios kainos pasiūlymą.

Reikėtų pažymėti, kad, nors taikyti tik kainos kri-terijų leidžiama ir šis kriterijus gali būti naudingas perkant tam tikras prekes, perkančiosios organi-zacijos gali nuspręsti riboti šio kriterijaus taikymą, nes jį taikant gali nepavykti pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.

Išlaidų efektyvumas, gyvavimo ciklo sąnaudosTaikant išlaidų efektyvumo metodą, laimi tas pasiū-lymas, kurio bendros išlaidos mažiausios, atsižvel-giant į visas su prekėmis, darbais arba paslaugomis susijusias išlaidas, patiriamas per visų prekių, darbų arba paslaugų gyvavimo laiką. Gyvavimo ciklo są-naudos apima visas perkančiosios organizacijos pa-

tiriamas išlaidas – vienkartines arba pasikartojan-čias, įskaitant34:

āā įsigijimo sąnaudas (pvz., pirkimo, įdiegimo, pirmi-nio mokymo);

āā veiklos sąnaudas (pvz., energijos, vartojimo, tech-ninės priežiūros);

āā gyvavimo ciklo sąnaudas (pvz., perdirbimo, šali-nimo);

āā poveikio aplinkai (pvz., teršalų išmetimo).

Perkančiosios organizacijos privalo pirkimo doku-mentuose nurodyti metodą, kuris bus taikomas ver-tinant gyvavimo ciklo sąnaudas, taip pat privalo tiks-liai nurodyti, kokių duomenų iš dalyvių tam reikės.

34 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 34. Gyvavimo ciklo sąnaudos (angl. Public procurement Brief 34, Life-cycle Costing), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-34-200117.pdf.

Gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo priemonės ir ištekliai

Švedijos nacionalinė viešųjų pirkimų agentūra parengė specialias gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavi-mo priemones, taikytinas šioms produktų grupėms: lauko ir vidaus apšvietimo įrenginių, prekybos automatų, buitinių ir profesionalams skirtų prietaisų.

Paskelbta http://www.upphandlingsmyndigheten.se/en/subject-areas/lcc-tools/.

Įgyvendinant projektą SMART SPP, buvo parengta ir išbandyta Excel formato priemonė, skirta padėti perkančiosioms organizacijoms vertinti gyvavimo ciklo sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį, taip pat palyginti dalyvius.

Paskelbta http://www.smart-spp.eu/index.php?id=7633.

Europos Komisija parengė gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo priemonę, ja siekiama padėti per-kančiosioms organizacijoms taikyti šį metodą. Priemonė skirta konkrečių kategorijų produktams, pavyzdžiui biuro IT įrangai, apšvietimo ir vidaus apšvietimo įrenginiams, buitinei įrangai, prekybos automatams ir medicininei elektros įrangai.

Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/gpp/lcc.htm.

72

Geriausias kainos ir kokybės santykisRemiantis geriausiu kainos ir kokybės santykiu siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pa-siūlymą. Turi būti vertinama pagal kriterijus, susi-jusius su konkrečios viešosios sutarties dalyku. Šie kriterijai gali apimti kokybės, aplinkos ir (arba) soci-alinius aspektus.

Remtis geriausiu kainos ir kokybės santykiu laikoma tinkama šiais atvejais:

āā kai darbus projektuoja dalyvis;

āā kai prekės būna susijusios su didelio masto ir specializuotų produktų diegimu ir (arba) technine priežiūra ir (arba) naudotojų apmokymu, – tokios rūšies sutarčiai paprastai būna itin svarbu kokybė;

āā kai paslaugos susijusios su intelektine veikla, pa-vyzdžiui, konsultavimo paslaugos, – tokiu atveju labai svarbu kokybė. Iš patirties matyti, kad, jeigu

perkant tokios rūšies paslaugas remiamasi ge-riausiu kainos ir kokybės santykiu, gaunami ge-riausi rezultatai, t. y. ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

Kokybės ir kainos santykiu pagrįstų sutarties skyri-mo kriterijų balai paprastai bus skiriami pagal sis-temą, kuria įvairiems kriterijams nustatomi svarbos koeficientai. Sąlyginis kiekvieno kriterijaus, taikomo vertinant pasiūlymus, svarbos koeficientas privalo būti nurodytas procentais arba kiekybiškai įvertina-mais balais, pavyzdžiui, kaina – 30 proc., kokybė – 40 proc., paslauga – 30 proc. Kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, kriterijai turėtų būti pateikti svarbos mažėjimo tvarka (žr. 4.2. skirsnį „Sutarties skyrimo kriterijų taikymas“).

Lentelėje pateikti tipiniai sutarties skyrimo kriterijai, kuriuos galima taikyti tais atvejais, kai perkančioji organizacija pasirenka remtis geriausiu kainos ir ko-kybės santykiu.

10 lentelė. Sutarties skyrimo kriterijai, kai remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu

Kriterijai Papildomi kriterijai

Kaina Fiksuota kaina

Įkainiai (pvz., kasdien mokamas mokestis, vieneto kaina)

Gyvavimo ciklo sąnaudos

Kokybė Techninis vertingumas

Estetinės ir funkcinės savybės

Prieinamumas ir visiems naudotojams tinkama koncepcija

Socialinės, aplinkosaugos ir inovacinės sąlygos

Organizacija Projekto valdymas

Rizikos analizė

Kokybės kontrolė

Darbuotojai, kuriems paskirta vykdyti sutartį

Kai nuo paskirtų darbuotojų kokybės labai priklauso tai, kaip bus įgyvendinta sutartis:

Darbuotojų kvalifikacijos;

Darbuotojų patirties.

73

Turėtų būti nustatomi kiekvienos konkrečios vie-šosios sutarties skyrimo kriterijai. Perkančiosios organizacijos tuos kriterijus turėtų nustatyti reng-

damos pirkimo dokumentus, ir vėliau tų kriterijų keisti nebegalima.

Kriterijai Papildomi kriterijai

Paslauga Įvykdymo sąlygos, pavyzdžiui, įvykdymo data, vykdymo procesas ir vykdymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis

Techninė priežiūra

Garantinė priežiūra

Techninė parama

Vykstant viešojo pirkimo procedūrai, sutarties skyrimo kriterijų negalima keisti

Sutarties skyrimo kriterijai ir jų svarbos koeficientai laikomi esminiais pirkimo dokumentų elemen-tais, todėl, paskelbus apie pirkimą, jų keisti nebegalima.

Kaip ir kalbant apie atrankos kriterijus, jeigu į pirkimo dokumentus įtraukti sutarties skyrimo kri-terijai yra neteisingi ir juos reikia pakeisti, turi būti pratęstas pasiūlymų teikimo terminas (žr. 2.5.2. skirsnį „Skelbtini pranešimai“).

Be to, dėl dalyviams pateiktų paaiškinimų neturėtų būti keičiami pateikti kriterijai arba kuri nors kita svarbi informacija.

Kai sutartis sudėtinga, norint nustatyti sutarties sky-rimo kriterijus, reikia turėti nemenkų techninių įgū-džių, taigi perkančiosioms organizacijoms gali tek-ti kreiptis į vidaus arba išorės specialistus (žr. 1.2. skirsnį „Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas“). Taip pat galima pakviesti techninius patarėjus, jie galėtų būti balso teisės neturinčiais vertinimo komisijos na-riais (žr. 4. skirsnį “Pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas“), bet svarbu, kad jiems nekiltų interesų konflikto su galimais dalyviais (žr. 1.2.3. skirsnį „Pro-fesinis sąžiningumas ir interesų konfliktas“).

Kadangi sutarties skyrimo kriterijai privalo būti nu-statyti kiekvienai konkrečiai viešojo pirkimo pro-cedūrai, visomis aplinkybėmis tinkamų sutarties skyrimo kriterijų negalima ir nereikėtų nustatyti. Vis dėlto, siekiant pateikti daugiau rekomendacijų viešųjų pirkimų specialistams, galima nurodyti ben-dras klaidas, kurių reikėtų vengti, ir išvardyti kelis pavyzdžius, ką reikėtų ir ko nereikėtų daryti rengiant sutarties skyrimo kriterijus.

74

Blogosios patirties, nustatant sutarties skyrimo kriterijus, pavyzdžiai

Toliau pateikti pavyzdžiai yra blogosios patirties arba klaidų, dėl kurių taikytos piniginės nuobaudos, nes nesilaikyta viešųjų pirkimų taisyklių, ir ekonominės veiklos vykdytojai susilaikė nuo dalyvavimo konkurse, pavyzdžiai:

1. sutarties skyrimo kriterijai nebuvo aiškiai susieti su sutarties dalyku.

2. Sutarties skyrimo kriterijai per plačiai apibrėžti, pvz., kokybė vertinama pagal gaminio patvaru-mą ir tvirtumą, bet patvarumas arba tvirtumas pirkimo dokumentuose aiškiai neapibrėžti.

3. Skiriant sutartį taikomi minimalūs reikalavimai (pvz., 5 metų garantijos laikotarpis, mėlyna spal-va, pristatymas per 7 dienas), nors tai turėtų būti atrankos kriterijai (t. y. klausimai, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“).

4. Aritmetinės klaidos sumuojant balus ir pirmumo tvarka išdėstant dalyvius.

5. Supainioti atrankos ir sutarties skyrimo kriterijai – atrankos kriterijai taikomi kaip sutarties sky-rimo kriterijai arba sutarties skyrimo etape vėl taikomi kriterijai, anksčiau taikyti atrankos eta-pe. Pavyzdžiui, ankstesne patirtimi, susijusia su panašia sutartimi, neturėtų būti remiamasi kaip sutarties skyrimo kriterijumi, nes ji susijusi su dalyvio pajėgumu įvykdyti sutartį. Tai turėtų būti vertinama atrankos, bet ne sutarties skyrimo, etape. Tačiau, kai nuo darbuotojų patirties labai pri-klauso tai, kaip bus įgyvendinta sutartis, darbuotojų, kuriems paskirta vykdyti sutartį, patirtimi gali būti remiamasi kaip sutarties skyrimo kriterijumi.

6. Taikoma vidutinė kaina, todėl pasiūlymai, kurių kaina artima visų pasiūlymų vidurkiui, gauna daugiau balų negu pasiūlymai, kurių kaina labiau skiriasi nuo vidurkio. Nors pasiūlymo kaina – objektyvus sutarties skyrimo etape taikomas kriterijus, taikant šią metodiką dalyviams sudaro-mos nevienodos sąlygos, visų pirma dalyviams, kurie pateikia pagrįstai mažos kainos pasiūlymą.

7. Sutarties sankcijos, kai su kuo didesnėmis sutarties sankcijomis už vėlavimą vykdyti sutartį daly-vis sutinka, tuo daugiau balų skiriama, yra sutarties skyrimo kriterijus. Tokios sankcijos, jeigu numatomos, turėtų būti nustatytos tik sutarties sąlygose.

8. Sutarties trukmė naudojama kaip sutarties skyrimo kriterijus – sutarties trukmė turėtų būti nustatyta pirkimo dokumentuose ir turėtų būti vienoda visiems galimiems rangovams.

9. Perkančioji organizacija naudoja „papildomus sutarties dalykus“ kaip sutarties skyrimo kriterijų, pavyzdžiui, skiria papildomų balų dalyviams, be prašomų dalykų siūlantiems ką nors nemokamai.

10. Subrangos lygiu nustatyti apribojimai naudojami kaip sutarties skyrimo kriterijus, pavyzdžiui, skiriant daugiau balų dalyviams, kurie siūlo nesinaudoti subrangovų paslaugomis, palyginti su tais, kurie siūlo naudotis subrangovų paslaugomis.

75

Toliau lentelėje pateikta keletas kriterijų nustatymo gerosios patirties pavyzdžių.

Leistinų ir neleistinų veiksmų nustatant sutarties skyrimo kriterijus pavyzdžiai

Toliau pateiktais sutarties skyrimo kriterijų pavyzdžiais pabrėžiamos tam tikros svarbiausios detalės, į kurias reikėtų atsižvelgti nustatant sutarties skyrimo kriterijus.

Tos detalės gali būti tai, kuo skiriasi naudingi kriterijai ir neveiksmingi kriterijai.

Neleistini veiksmai Leistini veiksmai

Būtinos dalyvio darbo valandos nuo 08:00 iki 16:00 val. Ilgos darbo valandos bus vertinamos teigiamai.

→ Perkančioji organizacija neapibrėžė sąvokos „ilgos darbo valandos“.

Būtinos darbo valandos nuo 08:00 iki 16:00 val. Ilgesnės darbo valandos, kai galbūt dirbama visą parą ir visą savaitę, bus teigiamai vertinama ir bus taikomas svarbos koeficientas.

→ Dalyvių darbo valandų konkurencinės ribos yra nuo 08:00–16:00 val. darbo dienos iki darbo visą parą ir visą savaitę.

Dienų nuo užsakymo iki pristatymo skaičius. Greitas pristatymas bus vertinamas teigiamai.

→ Perkančioji organizacija neapibrėžė sąvokos „greitas pristatymas“, t. y. nenurodė didžiausio dienų skaičiaus ir pasiūlyme nurodyto dienų skaičiaus, kuris bus teigiamai vertinamas ir už kurį bus skiriamas svarbos koeficientas.

Trukmė nuo užsakymo iki pristatymo ne daugiau kaip 12 dienų. Pasiūlius 4 dienas, tai bus teigiamai vertinama ir bus taikomas svarbos koeficientas.

→ Dalyviai konkuruoja tarp 12–4 dienų. Už greitesnį nei 4 dienų pristatymą papildomų balų nebus skiriama.

Gali būti parengtas ir paskelbtas balų skyrimo modelis:≤4 dienos – 5 balai5–6 dienos – 4 balai7–8 dienos – 3 balai9–10 dienų – 2 balai11 dienų – 1 balas;>12 dienų – 0 balų.

Papildoma kaina už skubius užsakymus.

→ Perkančioji organizacija turėtų nurodyti apskaičiuotąjį „skubių užsakymų“ kiekį per metus, kad dalyviai galėtų apskaičiuoti su jais susijusias sąnaudas.

Papildoma kaina už skubius užsakymus. Apskaičiuota, kad per metus skubių užsakymų galėtų būti 500.

→ Dalyviai gali apskaičiuoti bendrą metinę skubių užsakymų kainą, kuri būtų tikroviška ir aiški.

Produkto garantinis laikotarpis ne trumpesnis kaip 2 metai nuo pagaminimo dienos.

→ Perkančioji organizacija nenurodė pageidautino garantijos laikotarpio.

Produkto garantinis laikotarpis ne trumpesnis kaip 2 metai nuo pagaminimo dienos. Pasiūlius 5 metus, tai bus teigiamai vertinama ir bus taikomas svarbos koeficientas.

→ Dalyviai konkuruoja tarp 2–5 metų garantinio laikotarpio. Už ilgesnį nei 5 metų garantijos laikotarpį papildomų balų nebus skiriama.

76

Dalyvių išdėstymo pirmumo tvarka formulėSutarties skyrimo kriterijus įvertinus ir paskyrus ba-lus, dalyviams išdėstyti pirmumo tvarka ir laimėtojui nustatyti reikėtų taikyti specialią formulę. Tai netai-koma, kai remiamasi tik kainos kriterijumi, nes tada dalyvius išdėstyti pirmumo tvarka paprasta, tereikia palyginti jų finansinius pasiūlymus.

Siekdamos apskaičiuoti, kuriuo pasiūlymu siūlomas geriausias kainos ir kokybės santykis, perkančiosios organizacijos turėtų atsižvelgti į kokybės balus ir kai-ną, išreikštus rodikliais. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas taikytinas metodas, ir per visą vie-šojo pirkimo procedūrą šio metodo keisti negalima.

Nėra vieno reikalaujamo būdo geriausiam kainos ir kokybės santykiui apibrėžti, bet paprastai taikomos dvi formulės:

11 lentelė. Skaičiavimo, pagal kurį pasiūlymai išdėstomi pirmumo tvarka, pavyzdys

Pasiūly-mas

Kaina Kokybės balai

a) Svarbos nustatymo formulė netaikoma

b) Svarbos nustatymo formulė

40 % už kainą, 60 % už kokybę

Apskaičiavimas Pirmumas eilėje

Apskaičiavimas Pirmumas eilėje

A 100 62 100 x 62 = 62 punktus 1 100 x 100 x 0,4 + 62 x 0,6

= 77,20 punktus

2

B 140 84 140 x 84 = 60 punktus 2 140 x 100 x 0,4 + 84 x 0,6

= 78,97 punktus

1

C 180 90 180 x 90 = 50 punktus 3 180 x 100 x 0,4 + 90 x 0,6

= 76,22 punktus

3

100 100

100

100

100

100

a) bazinis metodas, kai kainai ir kokybei kokie nors konkretūs svarbos koeficientai netaikomi:

Score for tender X = price of tender X

x total quality score (out of 100) for tender X

(b) metodas, kai taikomi kokybės ir kainos svarbos koeficientai, išreikšti procentinėmis dalimis (pvz., 60 proc. / 40 proc.):

Score for tender X = price of tender X

x 100 x price weighting (in %) + total quality score

(out of 100) for tender X x quality criteria weighting (in %)

Svarbos koeficientu nustatoma, kiek pinigų perkan-čioji organizacija pasirengusi išleisti, kad sutartį ga-lėtų paskirti ekonominės veiklos vykdytojui, kurio pa-siūlymas yra didžiausios techninės vertės.

Abiejose formulėse gaunamas galutinis vertinimas iki 100 balų. Sutartis turi būti skiriama už pasiūlymą, kuriam skirta daugiausia balų.

Toliau pavyzdyje pateikti skaičiavimo rezultatų ir tri-jų tinkamų pasiūlymų (A, B ir C) išdėstymo pirmumo tvarka skirtumai taikant abu minėtus metodus.

Palyginti su formule a, taikant svarbos nustatymo formulę b, pabrėžiama kokybės svarba.

cheapest price

cheapest price

77

2.4. Terminų nustatymas

Šiame proceso etape perkančioji organizacija turi nustatyti trukmę nuo viešojo pirkimo procedūros pa-skelbimo iki ekonominės veiklos vykdytojų pasiūly-mų arba prašymų dalyvauti pateikimo termino.

Perkančiosios organizacijos gali pasirinkti ekonomi-nės veiklos vykdytojams suteikti daugiau arba ma-žiau laiko savo pasiūlymams parengti, atsižvelgiant į sutarties dydį ir sudėtingumą.

Praktiškai, perkančiosioms organizacijoms paprastai kyla laiko suvaržymų ir nustatomi trumpi vidaus ter-minai. Todėl jos paprastai nustato trumpiausius tei-sės aktais leidžiamus terminus. Be to, išskirtinėmis aplinkybėmis perkančiosios organizacijos gali taikyti supaprastintas procedūras, kad viešojo pirkimo pro-cedūra būtų spartesnė.

2.4.1. Trumpiausias terminas

Kaip aiškinta pirmiau (žr. 1.5 skirsnį „Procedūros pa-sirinkimas“), procedūros forma turėtų būti pasirinkta ir pagrįsta planavimo etape. Kiekvienos rūšies proce-dūrai perkančiosios organizacijos turi taikyti Direkty-voje 2014/24/ES nustatytus trumpiausius terminus.

Toliau lentelėje apibendrintas reikalaujamas trum-piausias terminas, kurio reikia laikytis rengiant ES nustatytas ribas viršijančias procedūras.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paskelbus išankstinį informacinį skelbimą (IIS) ir kartu ekonominės vei-klos vykdytojams suteikus galimybę pasiūlymus pa-teikti elektroniniu būdu, trumpiausias terminas ge-rokai sutrumpėja.

12 lentelė. Trumpiausias terminas, kai viršijamos ES nustatytos ribos

Prašymų dalyvauti gavimas Paraiškų/pasiūlymų konkursui priėmimas

Procedūra Įprastas pa-teikimas

E. pateikimas Įprastas pateikimas E. pateikimas

Atviras konkursas – – 35 dienos be IIS 15 dienų su IIS

30 dienų be IIS 15 dienų su IIS

Ribotas konkursas 30 dienų 30 dienų 30 dienų be IIS 10 dienų su IIS

25 dienos be IIS 10 dienų su IIS

Konkurso procedūra su derybomis

30 dienų 30 dienų 30 dienų be IIS 10 dienų su IIS

25 dienos be IIS 10 dienų su IIS

Konkurencinis dialogas

30 dienų 30 dienų Nėra trumpiausio termino

Nėra trumpiausio termino

Inovacijų partnerystė

30 dienų 30 dienų Nėra trumpiausio termino

Nėra trumpiausio termino

Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą

– – Nėra trumpiausio termino

Nėra trumpiausio termino

Projekto konkursas

– – Nėra trumpiausio termino

Nėra trumpiausio termino

Šaltinis – Direktyvos 2014/24/ES 27–31 straipsniai, dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui dienos skaičius.

78

Toliau išsamiau paaiškintos dažniausiai rengiamos viešųjų pirkimų procedūros: atviras konkursas ir ri-botas konkursas.

Atviras konkursasDirektyva 2014/24/ES leidžiamas mažiausiai 35 dienų pasiūlymų pateikimo terminą nuo skelbi-mo apie pirkimą paskelbimą Europos sąjungos ofici-aliajame leidinyje.

Šį laikotarpį galima sutrumpinti 5 dienomis, jeigu skelbimas apie pirkimą siunčiamas elektroniniu būdu, o perkančioji organizacija suteikia visišką elektroninę prieigą prie pirkimo dokumentų.

Laikotarpį galima sutrumpinti iki 15 dienų nuo paskel-bimo apie pirkimą dienos, jeigu bent prieš 35 dienas ir likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki paskelbimo apie pirkimą dienos buvo paskelbtas išankstinis in-formacinis skelbimas. Išankstiniame informaciniame skelbime būtina pateikti visą informaciją, kurios pagal Direktyvą 2014/24/ES (V priedo B dalies I skirsnį) rei-kalaujama skelbime apie pirkimą, jeigu tik ta infor-macija žinoma tuo metu, kai skelbiamas išankstinis informacinis skelbimas.

Visi atsakymai į dalyvių klausimus turi būti nuasme-ninti ir siunčiami visoms suinteresuotosioms šalims likus bent šešioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino.

Dėl dalyviams pateiktų paaiškinimų neturėtų būti keičiami svarbūs pirminių specifikacijų (įskaitant pir-minius atrankos ir skyrimo kriterijus) aspektai. Sie-kiant užtikrinti visišką skaidrumą, visi paaiškinimai iki pasiūlymų pateikimo termino turėtų būti paskelb-ti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, kad su jais galėtų susipažinti visi galimi dalyviai.

Skelbimas apie sutarties skyrimą turi būti paskelb-tas per 30 dienų nuo sutarties sudarymo (ją pasira-šius visoms šalims).

Ribotas konkursasDirektyva 2014/24/ES reikalaujamas mažiausiai 30 dienų pasiūlymų pateikimo terminą nuo skelbi-mo apie pirkimą paskelbimą Europos sąjungos ofici-aliajame leidinyje.

Jeigu perkančioji organizacija nori apriboti tokio konkurso dalyvių skaičių, dalyvių turi būti bent penki. Tačiau perkančioji organizacija neprivalo nustatyti ribos, jeigu neketina jos taikyti.

Remdamasi prašymais dalyvauti perkančioji organi-zacija atrenka bent penkis kandidatus ir juos pakvie-čia dalyvauti konkurse.

Atrinktiems dalyviams vėliau turi būti išsiųsti kvie-timai dalyvauti konkurse, nuo kvietimų išsiuntimo iki pasiūlymų gavimo turi praeiti bent 30 dienų. Šį laikotarpį galima sutrumpinti 5 dienomis, jeigu per-kančioji organizacija leidžia pasiūlymus teikti elek-troniniu būdu.

Pasiūlymų teikimo laikotarpį galima sutrumpinti iki 10 dienų, jeigu bent prieš 35 dienas ir likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki paskelbimo apie pirkimą dienos buvo paskelbtas išankstinis infor-macinis skelbimas. Kaip ir rengiant atvirą konkur-są, išankstiniame informaciniame skelbime būtina pateikti visą informaciją, kurios pagal Direktyvą 2014/24/ES (V priedo B dalies I skirsnį) reikalauja-ma skelbime apie pirkimą, jeigu tik ta informacija žinoma tuo metu, kai skelbiamas išankstinis infor-macinis skelbimas.

Visi atsakymai į dalyvių klausimus turi būti nuasme-ninti ir siunčiami visoms suinteresuotosioms šalims likus bent šešioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino.

Skelbimas apie sutarties skyrimą turi būti paskelb-tas per 30 dienų nuo sutarties sudarymo (ją pasira-šius visoms šalims).

79

2.4.2. Iš pradžių nustatyto termino pratęsimas

Šiuos terminus galima pratęsti, kad ekonominės vei-klos vykdytojai turėtų galimybę sužinoti visą atitin-kamą informaciją apie pirkimo dokumentus, jeigu:

āā pirkimo dokumentai buvo labai pakeisti;

āā atsakymai į prašymus paaiškinti galimiems da-lyviams pateikti likus mažiau kaip 6 dienoms iki

pasiūlymų gavimo termino arba mažiau kaip 4 dienoms, kai procedūra supaprastinta (žr. 2.4.3. skirsnį „Terminų trumpinimas. Supaprastinta procedūra“);

āā ekonominės veiklos vykdytojams reikia vietoje gauti informaciją, kad galėtų parengti savo pa-siūlymus, pvz., jiems reikia informacijos, kurią galima gauti tik atvykus į vietą, arba duomenų, kurių nėra kompiuterio skaitomu formatu, arba dokumentų, kurie yra itin didelės apimties.

Nesilaikant trumpiausių terminų, prireiks finansinių pataisų

Prieš skelbdamos apie pirkimą perkančiosios organizacijos turi laikytis terminų, nustatytų Direkty-vos 2014/24/ES 27–31 straipsniuose, ir planavimo etape nustatyti realistišką tvarkaraštį (žr. 12 len-telę „Trumpiausi terminai, kai viršijamos ES nustatytos ribos“).

Nustačiusi trumpesnius pasiūlymų (arba prašymų dalyvauti) priėmimo terminus nei Direktyvoje 2014/24/ES nurodyti terminai, perkančioji organizacija ekonominės veiklos vykdytojams nesuteiks pakankamai laiko, kad jie galėtų dalyvauti.

Terminus sutrumpinusios dėl to, kad paskelbia išankstinį informacinį skelbimą, perkančiosios orga-nizacijos privalo užtikrinti, kad išankstiniame informaciniame skelbime būtų visa informacija, kuri turi būti skelbime apie pirkimą.

Informacijos apie pratęstus pasiūlymų arba paraiškų dalyvauti priėmimo terminus nepaskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

Informacija apie pasiūlymų (arba paraiškų dalyvauti) gavimo terminų pratęsimą privalo būti skelbia-ma pagal atitinkamas taisykles.

Informacija apie visus terminų pratęsimo atvejus turi būti skelbiama ES OL, jeigu pagal Direktyvos 2014/24/ES 18, 47 ir 27–31 straipsnius buvo reikalaujama jame paskelbti apie pirkimą.

80

2.4.3. Terminų trumpinimas. Supaprastinta procedūra

Direktyvoje 2014/24/ES nustatytomis supaprasti-nimo nuostatomis perkančiosioms organizacijoms leidžiama paspartinti itin skubią viešojo pirkimo pro-cedūrą, kai įprasti terminai būtų neįmanomi. Nors tai nėra atskira pirkimo procedūra (žr. 1.5. skirsnį „Pro-cedūros pasirinkimas“), ši praktika vadinama supa-prastinta procedūra.

Terminai gali būti sutrumpinti šiomis sąlygomis:

āā dėl procedūros skubos standartiniai terminai būtų neįmanomi;

āā tai, kad rengiama supaprastinta procedūra, skel-bime apie pirkimą turi būti tinkamai pagrįsta, pa-teikiant aiškų ir objektyvų paaiškinimą;

āā šios supaprastintos nuostatos taikomos tik trijų rūšių procedūroms: atviram konkursui, ribotam konkursui ir konkurso procedūrai su derybomis.

Toliau lentelėje apibendrinta, kiek galima trumpinti terminus vykdant supaprastintą procedūrą.

13 lentelė. Sutrumpintas terminas

Procedūra Standartinis pra-šymų dalyvauti priėmimo terminas

Sutrumpintas terminas

Standartinis pasiūlymų priė-mimo terminas

Sutrumpintas terminas

Atviras konkursas

– – 35 dienos 15 dienos

Ribotas konkursas

30 dienos 15 dienos 30 dienos 10 dienos

Šaltinis – Direktyvos 2014/24/ES 27 ir 28 straipsniai, dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui dienos skaičius.

Supaprastinta procedūra dažnai piktnaudžiaujama, perkančiosios organizacijos privalo gebėti pagrįsti ją

aiškiais ir objektyviais faktais.

Supaprastinta procedūra nėra atskira procedūra

Direktyvoje 2014/24/ES nustatyta galimybė paspartinti atvirą arba ribotą konkursą nėra papildo-mos rūšies procedūra.

Šis procesas neturėtų būti painiojamas su derybų procedūra be skelbimo apie pirkimą, kai esama ypa-tingos skubos, kilusios dėl aplinkybių, kurių numatyti neįmanoma, ir kai nereikalaujama skelbti apie pirkimą (žr. 1.5.7. skirsnį „Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą“).

81

2.5. Skelbimas apie pirkimą

Pirkimo viešinimą sudaro pastangos apie viešąjį pirkimą skelbti viešai, kad visi suinteresuoti eko-nominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę daly-vauti ir pateikti pasiūlymą (prašymą dalyvauti arba pasiūlymą).

Skelbimas yra vienas iš svarbiausių viešojo pirkimo elementų, siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodą po-žiūrį į ekonominės veiklos vykdytojus ir jų konkuravi-mą bendrojoje rinkoje.

Viešinimas padeda didinti skaidrumą ir kovoti su ko-rupcija, nes juo užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir pilietinė visuomenė, įskaitant žiniasklai-dą, taip pat plačioji visuomenė žinotų apie esamas galimybes pasirašyti viešąsias sutartis, taip pat apie anksčiau sudarytas sutartis. Be to, skelbimu per-kančiosios organizacijos gali kuo didesniam skaičiui galimų ekonominės veiklos vykdytojų pranešti apie galimybę imtis veiklos viešajame sektoriuje, taigi tie veiklos vykdytojai gali konkuruoti, dėl to perkančio-sios organizacijos gali gauti ekonomiškai naudin-giausius pasiūlymus36.

2.5.1. Viršijus ribas, skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje privalomas

Jeigu sutarties vertė viršija ES nustatytas ribas (žr. skirsnį „Naujos apibrėžtys, naujos ribos ir nauja per-kančiosios organizacijos kategorija“), būtina laikytis Di-rektyvos 2014/24/ES, taigi apie pirkimą reikia skelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede. Skelbimus Europos Sąjungos leidinių biuras skelbia nemokamai.

Viešosios sutartys, kurias reikia viešinti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, taip pat gali būti skelbiamos kituose tarptautiniuose, nacionaliniuo-se arba vietos oficialiuosiuose leidiniuose arba lai-kraščiuose. Perkančiosios organizacijos privalo turėti omenyje, kad šis papildomas viešinimas neturi būti pradedamas, kol apie pirkimą nepaskelbiama ES OL, taip negali būti skelbiama jokia informacija, kurios nepateikta ES OL skelbime apie pirkimą.

Be to, sutartis, kurių vertė mažesnė nei ES nustatytos ribos, bet dėl kurių gali kilti tarpvalstybinis susidomė-jimas, taip pat reikėtų viešinti ES OL. Paprastai, ES OL galima skelbti apie bet kokios rūšies pirkimą, nesie-kiantį ES nustatytų ribų, net jeigu dėl tokio pirkimo nekyla tam tikras tarpvalstybinis susidomėjimas.

Kilus abejonių, reikėtų skelbti ES oficialiajame leidinyje (ES OL)

Tinkamo viešinimo neužtikrinimas – viena didžiausių klaidų.

Jeigu gali kilti tarpvalstybinis susidomėjimas sutartimis, kurių vertė nesiekia ES nustatytų ribų, norint išvengti bet kokios pažeidimų rizikos ir galimų finansinių pataisų, saugiausia būtų apie pirkimą skelb-ti ES OL, nacionalinėje viešųjų pirkimų svetainėje arba gerai žinomoje viešųjų pirkimų svetainėje.

Jeigu kiltų abejonių, pavyzdžiui, dėl ribų arba dėl galimo tarpvalstybinio susidomėjimo sutartimi, rekomenduojama apie sutartį skelbti ES OL, kad būtų užtikrinta ES masto konkurencija.

Daugelio valstybių narių elektroninės viešųjų pirkimų platformos yra sujungtos su ES OL elektroniniu priedu (TED), taigi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje galima skelbti, kai skelbiama nacionali-niuose šaltiniuose. Tačiau, siekiant išvengti klaidų, perkančiosios organizacijos turėtų visada atlikti grei-tą pakartotinę paiešką TED platformoje, kad įsitikintų, jog apie pirkimą tinkamai paskelbta.

36 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 6. Viešinimas (angl. Public procurement Brief 6, Advertising), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-6-200117.pdf.

82

2.5.2. Skelbtini pranešimai

Esminis ES viešųjų pirkimų teisės principas – apie visas sutartis, kurių vertė yra didesnė už tam tikras ES nustatytas ribas, standartiniu būdu turėtų būti skelbiama ES lygmeniu Europos Sąjungos oficialia-jame leidinyje, kad visų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę dalyvauti konkur-suose dėl sutarčių, kurių reikalavimus jie, jų many-mu, atitinka.

Perkančiosios organizacijos skelbimus gali parengti savo įprastoje e. pirkimų platformoje, jeigu toje plat-formoje galima sukurti skelbimus, atitinkančius ES standartinę formą, arba viešųjų pirkimų skelbimams parengti ir paskelbti naudoti internetinę priemonę „eNotices“37.

Visuose ES OL pateiktuose skelbimuose turi būti vartojama standartinio žodyno leksika. Bendras viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ) – tai aštuonių skaitmenų (devintas skirtas patikrinimui) klasifi-kacijos sistema, kuria siekiama standartizuoti per-kančiųjų organizacijų vartojamas nuorodas, kurio-mis remiantis aprašomas viešųjų pirkimų sutarties dalykas. BVPŽ kodus galima rasti internete, SIMAP svetainėje38.

Pildydami standartines formas, naudotinas viršijus ES nustatytas ribas, viešųjų pirkimų specialistai taip pat gali remtis specialiomis Europos Komisijos pa-rengtomis gairėmis39.

Svarbiausi dokumentai, kuriuos privalu skelbti ES OL, kai viršijamos ES nustatytos ribos, yra trys toliau aprašyti skelbimai.

14 lentelė. Pagrindiniai skelbimai, būtini, kai sutartys viršija ES nustatytas ribas

Skelbimo akroni-mas

Standartinės formos40

Tikslas Privaloma? Terminas

IIS Išankstinis informacinis skelbimas

Pranešimai rinkos dalyviams apie būsimas sutartis.

Ne Bent prieš 35 dienas ir likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki skelbimo apie pirkimą arba kvietimo kandidatams paskelbimo dienos.

SP Skelbimas apie pirkimą

Pradedama viešojo pirkimo procedūra.

Taip –

SSS Skelbimas apie sutarties skyrimą

Rinkos dalyviai informuojami apie viešojo pirkimo procedūros rezultatą.

Taip Per 30 dienų nuo sutarties sudarymo.

37 Europos Komisija, SIMAP. „eNotices“. Paskelbta http://simap.europa.eu/enotices/.

38 Europos Komisija, SIMAP. Bendras viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ). Paskelbta http://simap.ted.europa.eu/web/simap/cpv.

39 Europos Komisija, GROW GD. Viešojo pirkimo standartinių formų gairės (angl. Public procurement standard forms guidance), 1.05 versija, 2015 9 19. Paskelbta http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/14683/attachments/1/translations/en/renditions/pdf.

40 Europos Komisija, SIMAP. Standartinės viešųjų pirkimų formos. Paskelbta http://simap.ted.europa.eu/en/web/simap/standard-forms-for-public-procurement.

83

Išankstinis informacinis skelbimas (IIS)Išankstinis informacinis skelbimas yra neprivalomas.

Tačiau jį paskelbti metų pradžioje gali būti naudinga dėl to, kad tada galima sutrumpinti pasiūlymų teiki-mo terminą (žr. 2.4. skirsnį „Terminų nustatymas“).

Išankstinis informacinis skelbimas buvo nustatytas, kad perkančiosios organizacijos rinkos dalyvius ga-lėtų informuoti apie visas būsimas, pavyzdžiui, atei-nančių šešių mėnesių arba ateinančių metų, sutartis. Išankstinis informacinis skelbimas taip pat gali būti naudojamas siekiant paskelbti apie būsimas preli-minarias rinkos konsultacijas, net jeigu tos konsul-tacijos galbūt pradėtos neteikiant išankstinio infor-macinio skelbimo. Tai vyksta kartu įprastai skelbiant išankstinę informaciją apie viešųjų pirkimų proce-dūras (dažniausiai kartą per metus) – perkančiosios organizacijos turėtų tai daryti, kad apskritai būtų skatinami aukštos kokybės viešieji pirkimai41.

Neseniai perkančiosios organizacijos pradėjo teikti su konkrečiomis sutartimis susijusius išankstinius informacinius skelbimus. Išankstinis informacinis skelbimas turi būti paskelbtas bent prieš 35 dienas ir likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki skelbimo apie konkretų pirkimą.

Skelbimas apie pirkimąJeigu pirkimo vertė yra didesnė už ES nustatytą ribą (todėl jam taikoma Direktyva 2014/24/ES), privalo-ma skelbti apie pirkimą.

Skelbime apie pirkimą pateikiama informacija apie perkančiąją organizaciją, nurodomas sutarties daly-kas (įskaitant BVPŽ kodus), sutarties vertė, dalyvavi-mo sąlygos (teisinė, ekonominė, finansinė ir techni-nė informacija), sutarties rūšis, taikoma procedūra, pasiūlymų teikimo terminai ir nurodymai, taip pat atitinkamos tikrinimo įstaigos.

Paskelbus pranešimą, esminiai pirkimo dokumentų turinio (pvz., techninių reikalavimų, apimties, tvarka-raščio, atrankos ir skyrimo kriterijų, sutarties sąlygų) pakeitimai nebegalimi, nes tada reikėtų pratęsti ter-minus (žr. 2.4.2. skirsnį „Nustatytų pirminių terminų pratęsimas“).

Iki pasiūlymų pateikimo termino pirkimo dokumen-tuose atsiradus kokių nors nedidelių pakeitimų, per-kančiosios organizacijos privalo apie pat paskelbti ES OL, ir visada rekomenduojama pratęsti pasiūly-mų pateikimo terminą.

41 Europos Komisija, REGIO GD. Administracinių gebėjimų, sistemų ir praktikos visoje ES apžvalga, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų, susijusių su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), atitiktį reikalavimams ir kokybę, 2016 m. sausio mėn. Paskelbta http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/improving-investment/public-procurement/study/.

42 2013 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimas, kuriuo išdėstomos ir patvirtinamos finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo turi atlikti Komisija, nustatymo gairės, COCOF(2013)9527 final. Paskelbta http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/cocof/2013/cocof_13_9527_annexe_en.pdf.

Nepaskelbus apie pirkimą gali prireikti nemenkų finansinių pataisų

Išskyrus labai specifinius atvejus, jeigu nepaskelbiama apie pirkimą, kai sutarties vertė yra didesnė už ES nustatytas ribas, tai laikoma ES viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimu ir dėl to gali prireikti finansi-nių pataisų, o šios gali sudaryti nuo 25 iki 100 proc. su pažeidimu susijusių išlaidų42.

Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų viešinimo reikalavimų tikrai laikomasi, kai paskelbiama apie pir-kimą ir aiškiai bei tiksliai pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama standartinėje formoje.

84

Skelbimas apie sutarties skyrimąSkelbime apie sutarties skyrimą nurodoma, koks sprendimas buvo priimtas vykdant viešojo pirkimo procedūrą (žr. 4.6. skirsnį „Sutarties skyrimas“). Be informacijos apie skyrimą, įskaitant konkurso laimė-toją ir galutinę sutarties vertę, dauguma su viešojo pirkimo procedūra susijusio turinio dėl skelbime apie pirkimą pateiktos informacijos gali būti įrašoma au-tomatiškai. Tačiau perkančiajai organizacijai reikia sąmoningai priimti sprendimą skelbimą apie sutar-ties skyrimą paskelbti per reikalaujamą terminą.

Jeigu sutartis neskiriama, rekomenduojama (bet nėra privaloma), kad perkančioji organizacija pa-teiktų skelbimą apie sutarties skyrimą ir nurodytų priežastį, dėl kurios sutartis nepaskirta. Beveik visa-da tai nutinka dėl to, kad negauta nė vieno pasiūly-mo ar prašymo dalyvauti arba visi jie buvo atmesti. Būtina nurodyti kitas priežastis, dėl kurių procedūra buvo nutraukta43.

Kai sutartis paskirta, skelbime apie sutarties skyri-mą pateikiama informacija apie gautus pasiūlymus (pasiūlymų skaičius ir pagrindinės dalyvių savybės), laimėtojo (pvz., rangovo) pavadinimas ir informacija, taip pat bendra galutinė sutarties vertė.

Papildomi skelbimaiJeigu padaroma kokių nors dokumentų arba skel-bimų pakeitimų (pavyzdžiui, pakeičiama pasiūlymų gavimo data), perkančiosios organizacijos rinkos da-lyvius privalo visada informuoti papildomu skelbimu, ir papildomai reikia informuoti visus, kas pareiškė susidomėjimą sutartimi.

Galima siųsti paskelbtos informacijos klaidų ištaisy-mą, tam gali būti naudojama 14 forma (F14) „Klaidų ištaisymas. Pakeitimų arba papildomos informacijos skelbimas“, šią formą parengė ES leidinių biuras. Pa-pildomi nurodymai, kaip naudotis klaidų ištaisymo forma, skelbiami SIMAP interneto svetainėje44.

2.5.3. Prieiga prie pirkimo dokumentų

Perkančiosios organizacijos privalo nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos nemokamai suteik-ti neribotą ir visiškai tiesioginę prieigą prie pirkimo dokumentų. Tam perkančioji organizacija suintere-suotosioms šalims privalo nurodyti svetainę, kurioje pateikti tie pirkimo dokumentai.

Jeigu tokios nemokamos visiškai tiesioginės priei-gos prie pirkimo dokumentų negalima užtikrinti, perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą privalo nu-rodyti, kad atitinkami pirkimo dokumentai bus pa-teikti kitais būdais. Galimi dalyviai arba kandidatai pirkimo dokumentus gali gauti ir savo pasiūlymus gali pateikti per elektroninę platformą arba elek-troniniu paštu.

Panašiai, perkančiosios organizacijos papildomą informaciją, susijusią su skelbimu apie pirkimą, ir pirkimo dokumentus privalo pateikti visiems suinte-resuotiems dalyviams. Todėl perkančiosios organi-zacijos privalo atidžiai stebėti visus ekonominės vei-klos vykdytojus, atsisiuntusius pirkimo dokumentus, pareiškusius susidomėjimą arba paprašiusius paaiš-kinti pirkimo procedūrą.

43 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų mokymo vadovas. 2015 m. atnaujinta redakcija. E modulis „Viešųjų pirkimų proceso eiga“, 2.11.1 skirsnis „Sutarties skyrimo viešinimas“ (angl. Public Procurement Training Manual, Update 2015. Module E, Conducting the procurement process, 2.11.1 Advertising the award of the contract). Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/public-procurement-training-manual.htm.

44 Europos Komisija, SIMAP. 14 forma (F14) „Klaidų ištaisymas — Pakeitimų arba papildomos informacijos skelbimas“ (angl. Corrigendum — Notice for changes or additional information). Paskelbta http://simap.ted.europa.eu/documents/10184/99173/EN_F14.pdf. Europos Komisija, SIMAP. Nurodymai, kaip naudoti 14 standartinę formą „Klaidų ištaisymas“. Paskelbta http://simap.ted.europa.eu/documents/10184/166101/Instructions+for+the+use+of+F14 _EN.pdf/909e4b38-1871-49a1-a206-7a5976a2d262.

85

86

3. Pasiūlymų teikimas ir dalyvių atranka

Pasiūlymų teikimo ir atrankos etapo tikslas – užtikrinti, kad, laikantis konkurso dokumentuose nustatytų taisyklių ir kriterijų, būtų gauti ir atrinkti reikalavimus atitinkantys pasiūlymai (žr. 2.1. skirsnį „Pirkimo dokumentų rengimas“).

Iki teikiant pasiūlymus turi būti užtikrintas skaidrumas

Prieš teikiant pasiūlymus, galimiems dalyviams gali būti leidžiama susisiekti su perkančiąja organiza-cija ir paprašyti tam tikrų paaiškinimų, jeigu tik tai numatyta pirkimo dokumentuose, esama visiems galimiems dalyviams prieinamų susisiekimo kanalų ir nustatytas aiškus laikas bei galutiniai terminai.

Rekomenduojama ryšius tokiais atvejais palaikyti tik raštu, o visa perkančiosios organizacijos teikia-ma papildoma informacija turi būti pateikta viešai visiems galimiems dalyviams, o ne tik paaiškinimų prašiusiam dalyviui.

Palaikyti ryšius su dalyviais pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, galima tik tiek, kiek reikia paaiškinimų dalyviui, ir tai galima tik rengiant atvirą ir ribotą konkursus. Bet koks dialogas, susijęs su pasiūlymo esme, yra nepriimtinas ir bus laikomas derybomis.

3.1. Užtikrinimas, kad pasiūlymai būtų pateikti pagal nurodymus

Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose turėtų pateikti aiškius techninius ir administracinius nurodymus, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų lengviau parengti ir pateikti savo pasiūlymus arba prašymus dalyvauti.

Taip pat rekomenduojama įtraukti oficialų reikala-vimų laikymosi kontrolinį sąrašą, kad dalyviams būtų lengviau parengti reikalaujamus dokumentus, taip pat kad perkančiajai organizacijai būtų lengviau patikrinti dokumentus (žr. 2.1 skirsnį „Pirkimo doku-mentų rengimas“).

Jeigu reikalaujama pasiūlymo dokumentinės kopijos, būtina pateikti tikslius pristatymo nurodymus – kur siųsti pasiūlymus (pavadinimas, adresas, kabineto numeris), kiek kopijų reikalaujama, kokie pakuotės nurodymai. Perkančiosios organizacijos taip pat gali nurodyti, kad pasiūlymus reikia pateikti voke, ant ku-rio nurodyta bendrovės tapatybė, pvz., bendrovės at-spaudas arba logotipas. Kai vykdomas elektroninis viešasis pirkimas, ypač tais atvejais, kai pasiūlymai teikiami elektroninėmis priemonėmis, visiems gali-miems dalyviams turi būti prieinamos atitinkamos svetainės ir e. viešojo pirkimo platformos.

Skelbime apie pirkimą privalo būti nurodytas pasiū-lymų arba prašymų dalyvauti gavimo terminas. Už pateikimą laiku atsakingas dalyvis.

87

Jeigu priimamas sprendimas pasiūlymų pateikimo terminą pratęsti (2.4.2. skirsnis „Nustatytų pirminių terminų pratęsimas“), reikėtų apie tai nedelsiant raš-tu pranešti visiems dalyviams ir nusiųsti skelbimą į ES OL arba kitą naudojamą e. pirkimo platformą. Tuo siekiama užtikrinti, kad apie naują galutinį ter-miną sužinotų visi galimi dalyviai, jeigu dėl pratęsto termino susidomėtų pateikti pasiūlymą. Tai apima visus dalyvius, kurie jau buvo pateikę pasiūlymus, ir, jeigu pageidauja, iki naujo galutinio termino jie gali pateikti kitą pasiūlymą.

3.2. Gavimo patvirtinimas ir pasiūlymų vokų atplėšimas

Kad ir kaip būtų teikiami pasiūlymai – popieriuje ar elektroninėmis priemonėmis, – perkančiosioms or-ganizacijoms patartina sudaryti gaunamų pasiūly-mų sąrašą ir jame nurodyti dalyvių pavadinimus, taip pat gavimo datą ir laiką.

Be to, dalyviai turėtų gauti oficialų rašytinį patvirtini-mą, kad jų pasiūlymas gautas; patvirtinime turėtų būti nurodyta užregistruota pristatymo data ir laikas, kad ir kokiu būdu jų pasiūlymas buvo pristatytas – paštu, kurjerio, asmeniškai ar elektroninėmis priemonėmis.

Kai pasiūlymai teikiami elektroninėmis priemonėmis, e. viešųjų pirkimų portaluose turėtų būti užtikrinta patikima teikimo struktūra ir dalyviams automatiškai pateikiamas patvirtinimas, kad jų pasiūlymas gautas.

Pasiūlymų teikimas turėtų būti konfidencialus, o pa-siūlymai – saugiai laikomi.

Vėliau perkančiajai organizacijai tenka užduotis pa-tikrinti visus pasiūlymus ir užtikrinti, kad jie oficialiai atitiktų dalyviams pateiktus nurodymus (pvz., kopijų skaičiaus, pakuotės, pasiūlymo struktūros reikalavi-mus). Jeigu ne ir jeigu nėra galimybės paprašyti pa-teikti paaiškinimą (neatitikimas reikalavimams yra didesnis nei leidžiama paaiškinimo teikimo taisyklė-mis arba patys paaiškinimai tiesiog neleistini pagal nacionalinę teisę), juos reikėtų nedelsiant atmesti, kaip neatitinkančius reikalavimų, o dalyviui pateik-ti paaiškinimą, kodėl jo pasiūlymas buvo atmestas. Atmetimo atvejus ir priežastį (-is) reikia registruoti.

Gerosios patirties pavyzdžiu laikoma tai, kad per-kančiosios organizacijos rengia oficialią oficialius reikalavimus atitinkančių pasiūlymų vokų atplėši-mo ceremoniją. Registruojant pasiūlymuose pa-teiktą informaciją turėtų dalyvauti bent du vertinimo komisijos nariai (4.1. skirsnis „Vertinimo komisijos sudarymas“). Vokų atplėšimo ceremonijos vieta, lai-kas ir data gali būti nurodyti skelbime apie pirkimą, kad galėtų dalyvauti visi dalyviai arba kiti susidomė-ję suinteresuotieji subjektai.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši praktika Europos ša-lyse skiriasi ir kad, kilus abejonių dėl tokio renginio organizavimo, perkančiosios organizacijos turėtų pasikonsultuoti su savo nacionalinėmis viešųjų pir-kimų institucijomis.

Reikia aiškiai nurodyti pateikimo datą ir laiką

Be galo svarbu skelbime apie pirkimą ir pirkimo dokumentuose nurodyti aiškų terminą, kad būtų išvengta atvejų, kai terminą praleidęs galimas dalyvis diskvalifikuojamas ir pašalinamas iš procedūros.

Siekdamos išvengti bet kokių nesusipratimų perkančiosios organizacijos turėtų nurodyti:

āā visą datą (metus, mėnesį, dieną) ir

āā tikslų laiką (valandą ir minutes).

Jeigu reikalaujama, kad dalyviai pateiktų popierinę kopiją, ir jie tai gali padaryti paštu, reikėtų nuro-dyti, ar pašto atspaudo data laikoma galiojančia, ar dokumentus į perkančiosios organizacijos vietą reikia pristatyti iki termino.

88

3.3. Pasiūlymų vertinimas ir atranka

Pasiūlymų atranką sudaro pasiūlymų vertinimas siekiant nustatyti, ar nesama pagrindo dalyvį pa-šalinti, ir vertinimas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus (žr. 2.3. skirsnį „Kri-terijų nustatymas“). Po šio etapo bus vertinama, ar pasiūlymai atitinka sutarties skyrimo kriterijus (žr. 4. skirsnį „Pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas“).

Tai, ar nesama dalyvio pašalinimo pagrindo, ir at-rankos kriterijus galima vertinti naudojant lentelę, kurioje pateikti pirkimo dokumentuose nustatyti kri-

terijai ir įvairūs pasiūlymai (žr. 15 lentelę „Vertinimo, ar nesama dalyvio pašalinimo pagrindo, ir atrankos kriterijų vertinimo lentelė“). Vykstant vertinimui, da-lyvio pašalinimo pagrindo ir atrankos kriterijų keisti nebegalima.

Net jeigu dalyvio pašalinimo pagrindas ir atrankos kriterijai yra skaidrūs ir objektyvūs, rekomenduo-jama, kad šį vertinimą atliktų bent du asmenys iš perkančiosios organizacijos ir (arba) vertinimo ko-misijos (4.1. skirsnis „Vertinimo komisijos sudary-mas“) – vienas analizuotų kiekvieną kriterijų, o kitas patikrintų vertinimą.

15 lentelė. Vertinimo, ar nesama dalyvio pašalinimo pagrindo, ir atrankos kriterijų vertinimo lentelė

Įvertinimas Vertintojo vardas, pavardė Vertinimo data

Patikrinimas Tikrinančiojo vardas, pavardė Tikrinimo data

Pasiūlymai Konkursas A Konkursas B Konkursas

1 pašalinimo pagrindas

Atitinka: taip / ne

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

Atitinka: taip / ne

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

…

2 pašalinimo pagrindas

Atitinka: taip / ne

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

Atitinka: taip / ne

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

…

3 pašalinimo pagrindas

Atitinka: taip / ne

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

Atitinka: taip / ne

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

…

... pašalinimo pagrindas

… … …

Reikalavimai įvyk-dyti, dalyvį galima atrinkti

Taip

Ne, dalyvis pašalina-mas iš viešojo pirkimo procedūros.

Taip

Ne, dalyvis paša-linamas iš viešojo pirkimo procedūros.

…

1 atrankos kriterijus Atitinka: taip / ne

arba

Balas: …

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

Pastaba:

Atitinka: taip / ne

arba

Balas: …

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

Pastaba:

…

89

Pirma, perkančioji organizacija nustatys, ar esama pagrindo neleisti ekonominės veiklos vykdytojams dalyvauti, ir ar galima taikyti kokią nors nukrypti lei-džiančią nuostatą (žr. 2.3.1 skirsnį „Dalyvio pašalinimo pagrindas“). Perkančioji organizacija vėliau svarstys, ar nepašalinti ekonominės veiklos vykdytojai atitinka tam tikrus reikalavimus, kad juos būtų galima atrinkti dalyvauti konkurse. Atrinkti ekonominės veiklos vyk-

dytojai bus pakviesti teikti pasiūlymus, dalyvauti de-rybose arba dalyvauti dialoge. Kai konkursas atviras, bus vertinami jų jau pateikti pasiūlymai45.

Jeigu esama pagrindo dalyviui pašalinti arba jeigu dalyvis neatitinka atrankos kriterijų, pasiūlymas tu-rėtų būti laikomas neatitinkančiu reikalavimų, ir liku-sios pasiūlymo dalies nereikėtų vertinti.

Pasiūlymai Konkursas A Konkursas B Konkursas

2 atrankos kriterijus Atitinka: taip / ne

arba

Balas: …

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

Pastaba:

Atitinka: taip / ne

arba

Balas: …

Šaltinis – … (EBVPD, kita)

Pastaba:

…

... atrankos kriterjus … … …

Atrinktas dalyvis: pasiūlymą galima vertinti

Taip

Ne, pasiūlymas pa-šalinamas iš viešojo pirkimo procedūros.

Taip

Ne, pasiūlymas pa-šalinamas iš viešojo pirkimo procedūros.

…

Bendro pasiūlymo teikimas siekiant atitikti atrankos kriterijus

Tai, kad keli ekonominės veiklos vykdytojai nusprendžia bendradarbiauti bei sujungti savo pajėgas ir įro-dyti, kad, kaip grupė arba konsorciumas, atitinka ekonominės ir finansinės padėties, techninių ar profesi-nių gebėjimų reikalavimus, nustatytus atrankos kriterijais, yra įprasta praktika. Pavyzdžiui, pakaktų, kad visa grupė kaip visuma atitiktų ekonominės ir finansinės padėties reikalavimus, nereikalaujant, kad juos atskirai atitiktų kiekvienas narys.

Be to, atitinkamais atvejais ir atsižvelgiant į konkrečią sutartį, ekonominės veiklos vykdytojas gali naudotis kitų subjektų pajėgumu, neatsižvelgiant į jo ryšių su jais teisinį pobūdį. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad galės naudotis būtinais ištekliais, pavyzdžiui, pateikdamas atitinkamą tų subjektų įsipareigojimo dokumentą.

Dėl šios galimybės viešojo pirkimo procedūroje gali būti paskatintos dalyvauti MVĮ.

45 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 7. Ekonominės veiklos vykdytojų atranka (angl. Public procurement Brief 7, Selecting Economic Operators), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-7-200117.pdf.

90

3.3.1. Balų skyrimas

Kai numatoma taikyti balų skyrimo sistemą atitikčiai atrankos kriterijams vertinti, perkančiosios organizaci-jos turėtų įsitikinti, kad balų skyrimas yra objektyviau-sias ir nuosekliausias būdas, kurį vertinimo komisija gali rinktis (žr. 4.1 skirsnį „Vertinimo komisijos sudarymas“).

Pirmiausia, prieš bet kuriam vertinimo komisijos nariui pradedant skirti balus, vertinimo komisijoje reikia su-sitarti dėl balų skyrimo metodo. Balų skyrimo sistema turėtų būti nurodyta skelbime apie pirkimą ir pirkimo dokumentuose, be to, ji turėtų būti aiškiai paaiškinta kiekvienam vertinimo komisijos nariui.

Be to, turi būti nuspręsta, ar balus skirs kiekvienas na-rys, ar visi nariai, kaip grupė, taip pat reikia nuspręsti, kaip balai bus paskirstomi. Jeigu balus skirs kiekvienas narys, kiekvienas narys turi parengti individualią ver-tinimo lentelę, kad būtų matomi kiekvieno komisijos nario skirti balai ir bendri balai. Jeigu pageidaujama, vertinimo komisija gali susitarti skirti vieną balą, kaip

grupė, užuot skaičiavusi kiekvieno nario skirtų balų vi-durkį. Jeigu pasirenkamas toks variantas, turėtų būti naudojama viena vertinimo lentelė.

Vertinant, visiems dalyviams turi būti nustatytos vieno-dos sąlygos, o balų skyrimo būdas turi būti nuoseklus, nediskriminacinis ir sąžiningas.

Balai turėtų būti skiriami tik remiantis pasiūlymuose pateikta informacija, vertinimo komisija negali atsi-žvelgti į jokią kitą kitomis priemonėmis gautą informa-ciją, įskaitant dalyvio asmenines žinias ar patirtį.

Vertinimo komisijos skirtų balų (nei atskirų, nei visų kartu) nereikėtų atskleisti jokiam asmeniui, nesančiam komisijos nariu.

3.3.2. Prašymas pateikti paaiškinimus

Jeigu esama pagrindo dalyviui pašalinti, ir jeigu dalyvis neatitinka atrankos kriterijų, tokiam dalyviui turi būti neleista dalyvauti.

Priimti pasiūlymai, kuriuos reikėjo atmesti

Pastebėta atvejų, kai dalyvius reikėjo pašalinti dėl to, kad jie neatitiko konkretaus atrankos kriterijaus, tačiau vertinimo komisija jų pasiūlymus vis tiek priėmė vertinti. Kai kuriais atvejais tokie dalyviai netgi laimėjo konkursą. Tai akivaizdus atvejis, kai nesudaromos vienodos sąlygos, ir to būtina vengti.

Perkančiosioms organizacijoms patariama vertinimo komisijoje taikyti keturių akių principą ir užtikrinti, kad būtų atliekamas tikrinimas, bent konkurso laimėtojo atrankos, siekiant įsitikinti, kad vertinti perduoti pasiūlymai tikrai atitiko visus atrankos kriterijus.

Prieš prašant paaiškinimo reikia dar kartą atlikti paiešką nacionalinės viešųjų pirkimų teisės aktuose

Tam tikrose šalyse nacionalinės viešųjų pirkimų teisės aktais perkančiosioms organizacijoms gali būti neleidžiama šiame etape dalyvių prašyti paaiškinti informaciją arba gali būti leidžiama tik tam tikro-mis sąlygomis.

Perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama patikrinti atitinkamas nacionalines viešųjų pirki-mų nuostatas arba susisiekti su kompetentinga nacionaline viešųjų pirkimų institucija.

91

Šiame etape perkančiosios organizacijos gali prašyti dalyvių patvirtinti arba paaiškinti informaciją, pavyz-džiui, jeigu tam tikra informacija surašyta neaiškiai arba akivaizdu, kad ji neteisinga. Perkančiosios organi-zacijos taip pat gali pasiūlyti dalyviams papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus. Visi prašymai paaiš-kinti ir visi atitinkami atsakymai turi būti rašytiniai.

Aiškinimasis neturi būti laikomas derybomis. Trūks-tamų pažymėjimų arba patvirtinamųjų dokumentų, atsitiktinių skaičiavimo, aritmetinių klaidų, rašybos arba spaudos klaidų ištaisymas laikomas papildymu arba paaiškinimu. Esminis pasiūlymo taisymas arba keitimas neleidžiamas.

Nevienodas požiūris į dalyvius

Vykstant atrankos procesui perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad visi su atrankos kriterijais susiję prašymai paaiškinti arba pateikti papildomus dokumentus visiems atitinkamiems dalyviams būtų tei-kiami vienodomis sąlygomis. Vertinimo komisija pateikti paaiškinimus turi prašyti visų dalyvių, kurie savo pasiūlymuose nepateikė su tais pačiais aspektais susijusios informacijos.

Pavyzdžiui, vieno dalyvio prašant pateikti pažymą, kad sumokėti mokesčiai, jo akivaizdžiai nepateiktą tei-kiant dokumentus, o kito dalyvio to neprašant, būtų laikomasi nevienodo požiūrio į dalyvius.

Pavyzdžiui, perkančioji organizacija gali paprašy-ti konkretaus dokumento (pavyzdžiui, turimo pa-žymėjimo), kurio dalyvis nepridėjo kartu su kitais dokumentais. Tačiau, jeigu tai daro, perkančioji or-ganizacija vienodas sąlygas turi sudaryti visiems dalyviams ir visų dalyvių, kurių dokumentus reikia papildyti, turi prašyti papildomų dokumentų.

Siekdamos užtikrinti maksimalią konkurenciją per-kančiosios organizacijos gali prašyti ir papildomos in-formacijos, jeigu tik nepakeičiamas pasiūlymo turinys.

Įvertinusi prašytą papildomą informaciją vertinimo ko-misija turėtų imtis vertinti visus atrinktus pasiūlymus.

3.3.3. Trumpasis sąrašas

Rengdamos tam tikras viešojo pirkimo procedūras, pavyzdžiui, ribotą konkursą (žr. 1.5. skirsnį „Procedū-ros pasirinkimas“), perkančiosios organizacijos gali

nuspręsti sudaryti trumpąjį sąrašą ir įtraukti tik ri-botą skaičių reikalavimus atitinkančių dalyvių, jeigu tai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, kartu nuro-dant kandidatų skaičių arba grupę.

Būtiniausius atrankos kriterijus atitinkantys dalyviai į trumpąjį sąrašą turi būti įtraukti taikant kandida-tams žinomas nediskriminacines ir skaidrias taisy-kles ir kriterijus.

Tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją, reikalaujama, kad teikti pasiūlymus būtų pakviesti bent penki dalyviai, jeigu tik yra bent tiek atrankos kriterijus atitinkančių dalyvių, ir ne mažiau kaip trys dalyviai, jeigu tai konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vykstant atviram kon-kursui trumpųjų sąrašų negalima sudarinėti.

92

4. Pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas

Pasiūlymų vertinimo tikslas – pagal skyrimo kriterijus nustatyti, kuris iš atrankos kriterijus atitinkančių pasiūlymų, kurių atžvilgiu nėra pagrindo juos atmesti, yra ekonomiškai naudingiausias.

Vertinti pasiūlymus turėtų vertinimo komisija (kar-tais ji vadinama žiuri), jos tikslas turėtų būti perkan-čiajai organizacijai pateikti rekomendaciją dėl sutar-ties skyrimo.

Turėtų būti vertinama sąžiningai ir skaidriai, taikant pirkimo dokumentuose paskelbtus skyrimo kriterijus.

4.1. Vertinimo komisijos sudarymas

Geriausia būtų vertinimo komisiją sudaryti iš karto, kai tik priimamas sprendimas rengti viešąjį pirkimą, – taip užtikrinama, kad procedūroje nuo pat pradžių dalyvautų visi dalyviai, turintys būtiną kvalifikaciją ir praktinės patirties (žr. 1.2. skirsnį „Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas“).

Vertinimo komisijai dažnai pirmininkauja sutarties vadovas, atsakingas už perkančiojoje organizacijoje vykdomą viešojo pirkimo procedūrą.

Sutarties vadovui gali padėti sekretorius, turintis su viešaisiais pirkimais susijusios finansinės ir (arba) teisinės patirties. Kai viešojo pirkimo procedūra ma-žesnė, pirmininko ir sekretoriaus pareigas gali eiti vienas asmuo (pvz., sutarties vadovas).

Vertintojais būna techniniai perkančiosios organi-zacijos darbuotojai arba išorės ekspertai, kurių spe-cializacija yra susijusi su sutarties dalyku. Taip pat galima kaip balso teisės neturinčius narius įtraukti techninius patarėjus arba išorės suinteresuotuosius subjektus, susijusius su sutarties rezultatu.

Toliau lentelėje pateiktas tinkamos vertinimo komi-sijos pavyzdys, ir jį galima taikyti beveik visoms pir-kimo procedūroms.

Perkančiosios organizacijos turėtų reikalauti, kad visi vertinimo komisijos nariai pasirašytų pareiški-mą, kad nekyla interesų konflikto, taip pat konfiden-cialumo pareiškimą (žr. 6.5. skirsnį „Pareiškimo, kad

16 lentelė. Vertinimo komisijos struktūros pavyzdys

Pirmininkas Sekretorius Vertintojai

Vadovauja pasiūlymų vertinimui, koordinuoja veiksmus, teikia rekomendacijas ir kontroliuoja vertinimą;

užtikrina, kad vertinimas būtų vykdomas pagal viešųjų pirkimų įstatymus ir Sutarties principus;

pasirašo pareiškimą, kad nekyla interesų konflikto, taip pat konfidencialumo pareiškimą.

Padeda pirmininkui ir vykdo su vertinimu susijusias administracines užduotis;

rengia ir registruoja posėdžių protokolus ir vertinimo ataskaitas;

nebūtinai turi balsavimo teisę;

pasirašo pareiškimą, kad nekyla interesų konflikto, taip pat konfidencialumo pareiškimą.

Vertina pasiūlymus (savarankiškai arba kartu) pagal skyrimo kriterijus, taikydami pirkimo dokumentuose nurodytą vertinimo metodą;

pasirašo pareiškimą, kad nekyla interesų konflikto, taip pat konfidencialumo pareiškimą.

93

nekyla interesų konflikto, ir konfidencialumo pareiš-kimo šablonai“).

Be to, galimai nuslėptiems vertinimo komisijos narių ir konkurso dalyvių ryšiams nustatyti ir tirti reikėtų

naudoti grėsmių nustatymo arba duomenų gavybos būdus (žr. 1.2.3. skirsnį „Profesinis sąžiningumas ir interesų konfliktas“).

Reikia vengti nuslėpto interesų konflikto

Perkančiosios organizacijos turėtų turėti rekomendacijas arba protokolus, kad galėtų imtis priemonių kilus interesų konfliktui, visų pirma tai pasakytina apie vertinimo komisijos narius.

Pavyzdžiui, jeigu vertinimo komisijos narės sutuoktinis yra aukštesnes pareigas einantis vieno iš dalyvių darbuotojas, ši narė perkančiajai organizacijai turi apie tai pranešti bei pasitraukti iš komisijos ir apskritai iš pirkimo procedūros.

Vertinimo etape keisti pasiūlymą draudžiama

Perkančiosios organizacijos privalo dalyviams neleisti vykstant vertinimo procesui keisti pasiūlymų, pavyz-džiui, pateikiant papildomą esminę informaciją.

Vertinimo komisijos pirmininkas ir (arba) atsakingas viešojo pirkimo pareigūnas privalo užtikrinti, kad būtų vertinama tik iki pasiūlymų pateikimo termino pateikta informacija.

Panašiai, perkančiosios organizacijos privalo jokiomis aplinkybėmis nekeisti pasiūlymo – tai gali būti lai-koma favoritizmu arba korupcija.

4.2. Sutarties skyrimo kriterijų taikymas

Rengdama pirkimo dokumentus perkančioji organi-zacija jau bus priėmusi sprendimą, kokį vertinimo metodą taikyti. Šis metodas turi būti aiškiai apra-šytas pirkimo dokumentuose (2.3. skirsnis „Kriterijų nustatymas“) pagal sutarties skyrimo kriterijų rūšį:

āā remtis tik kaina;

āā remtis tik sąnaudomis – taikomas išlaidų, pa-vyzdžiui, viso gyvavimo ciklo išlaidų, efektyvumo metodas;

āā remtis geriausiu kainos ir kokybės santykiu.

94

4.2.1. Tik kaina

Jeigu pasirenkama taikyti mažiausios kainos krite-rijų, vertinimo metodas labai paprastas ir skaidrus, nes tereikia palyginti įvairius finansinius pasiūlymus, jeigu tik techninis pasiūlymas, kai tokio esama, ati-tinka technines specifikacijas.

Tačiau vertinant siūlomas kainas reikia atsižvelgti į kelis svarbius aspektus.

Finansiniuose pasiūlymuose būtina nurodyti visus kainos elementus, atsižvelgiant į pirkimo dokumen-tuose nustatytus reikalavimus:

āā visos aritmetinės klaidos privalo būti ištaisytos ir užregistruotos;

āā turi būti taikomos visos nuolaidos;

āā pasiūlymai, kurių kaina atrodo neįprastai maža, turi būti deramai išnagrinėti.

Mažiausios kainos arba tik kainos kriterijų patarti-na taikyti, tik jeigu perkančioji organizacija iš anksto nustato technines specifikacijas ir minimalius ko-kybės reikalavimus, ir jie turi būti vienodi visiems dalyviams.

Atviro arba riboto konkurso vertinimo etape negalima rengti derybų

Vykstant atviram arba ribotam konkursui, perkančiosios organizacijos vertinimo etape negali rengti dery-bų su dalyviais. Dėl to pasikeistų pradinės sąlygos, nustatytos skelbime apie pirkimą ir pirkimo dokumen-tuose (pvz., būtų iš esmės pakeista projekto aprėptis arba sutarties kaina).

Bet kokie paaiškinimai ar ryšiai su dalyviais po to, kai pasiūlymai pateikti, turėtų būti tik raštu. Jeigu per-kančiajai organizacijai kyla abejonių dėl pirkimo dokumentų aiškumo, ji turėtų konkursą skelbti iš naujo ir pateikti pataisytas specifikacijas.

Jokiais būdais negalima keisti sutarties aprėpties

Vykstant viešojo pirkimo procedūrai pakeitus sutarties aprėptį, tai turėtų poveikį finansinių pasiūlymų ver-tinimui.

Iš tikrųjų, dalyvių pateikti finansiniai pasiūlymai bus neproporcingi naujai aprėpčiai (išplėstai arba susiau-rintai) ir jų vertinimas bus neaktualus.

Padarius tokį pakeitimą, procedūrą reikia nutraukti, nes gali būti, kad dalyviai būtų siūlę kitokias kainas, ir galbūt, jeigu būtų žinoję tikrąją sutarties vertę, daugiau ekonominės veiklos vykdytojų būtų pareiškę susi-domėjimą.

95

4.2.2. Gyvavimo ciklo sąnaudos

Kai taikomas sąnaudų efektyvumo metodas, verti-nimo komisija produktų, paslaugų arba darbų viso gyvavimo ciklo sąnaudoms apskaičiuoti turi taiky-ti pirkimo dokumentuose nurodytą metodą. Jeigu valstybių narių teisės aktuose nustatytas koks nors bendras gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo me-todas, tas metodas turi būti taikomas.

Gyvavimo ciklo sąnaudos gali apimti perkančiosios organizacijos arba kitų naudotojų patiriamas są-naudas, taip pat sąnaudas, priskiriamas su aplinka susijusioms išorės sąnaudoms, siejamoms su pro-duktais, paslaugomis arba darbais, jeigu tik galima nustatyti ir patikrinti jų piniginę vertę46.

Vertinimo komisija turėtų užtikrinti, kad:

āā pasiūlymuose būtų duomenys, nurodyti pirkimo dokumentuose paskelbus gyvavimo ciklo sąnau-dų metodą;

āā paskelbtas gyvavimo ciklo sąnaudų nustatymo metodas būtų nekeičiamas vykstant vertinimo procesui;

āā kiekvienam pasiūlymui būtų taikomas tas pats metodas.

Vertindami finansinius pasiūlymus ir skirdami jiems balus vertintojai turėtų laikytis tokios pat logikos, kokios laikomasi taikant tik kainos kriterijų, ir reikėtų užtikrinti, kad būtų įtrauktos visos sąnaudos, ištaisy-tos visos aritmetinės klaidos, pritaikytos visos nuo-laidos, o atvejai, kai kainos atrodo neįprastai mažos, būtų ištirti.

4.2.3. Geriausias kainos ir kokybės santykis

Perkančiųjų organizacijų dažniausiai taikomu vertinimo metodu tapo ekonomiškai naudingiau-sias pasiūlymas, nustatomas pagal geriausią kainos ir kokybės santykį, nors keliose šalyse įprasta prak-tika tebėra taikyti tik kainos kriterijų.

Tomis aplinkybėmis perkančiosioms organizacijoms reikia turėti pajėgumų vertinimą atlikti pagal kainą ir kokybę, techninį vertingumą ir funkcines charak-teristikas. Dalyviams taip pat reikia suprasti, kaip, atsižvelgiant į tai, rengti pasiūlymą.

Tam tikrais atvejais perkančiosios organizacijos gali kreiptis pagalbos į išorės ekspertus, niekaip nesusi-jusius su kuriuo nors dalyviu (žr. 1.2.2 skirsnį „Pa-grindiniai išorės suinteresuotieji subjektai“).

Jeigu taikomas geriausio kainos ir kokybės santykio metodas, vertinimo komisija turi taikyti konkrečius paskelbtus kriterijus ir jų atitinkamus svarbos koefi-cientus. Jeigu pirkimo dokumentuose nurodyta išsa-mesnė vertinimo metodika, ji ir turi būti taikoma46.

Vertinant pasiūlymus galima naudoti vertinimo lentelę. Ši lentelė gali būti ir praktinė, ir registra-vimo priemonė, įtrauktina į vertinimo ataskaitą (žr. 4.5.2 skirsnį „Vertinimo ataskaita“).

Kai balai skiriami pagal sutarties skyrimo kriterijus, dėl balų skyrimo loginio pagrindo vertinimo komi-sijos nariams būtina susitarti dar prieš pradedant vertinti. Siūloma skirti pagal vertę nustatytus balus, kaip parodyta toliau lentelėje.

Toliau pateiktoje lentelėje nustatyti geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijai, bet ji gali būti pritaikyta ir kitiems sutarties skyrimo kriterijams. Kriterijai ir jų atitinkami svarbos koeficientai yra tik orientaciniai, jais reikėtų remtis tik kaip pavyzdžiu.

46 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 9. Pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas (angl. Public procurement Brief 9, Tender Evaluation and Contract Award), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-9-200117.pdf.

96

Vertindama vertinimo komisija turėtų ypatingą dė-mesį skirti šiems dalykams:

āā vienas iš paskelbtų sutarties skyrimo kriterijų vi-sada turėtų būti kainos kriterijus;

āā sutarties skyrimo kriterijų ir jų svarbos koefici-entų, įskaitant papildomus kriterijus ir bet kokią vertinimo metodiką, negalima keisti vykstant vertinimo procesui.

Vertinimo komisijos nariai privalo susitarti dėl nuose-klaus metodo, taikytino pasiūlymams skiriant balus, kad būtų užtikrintas prasmingas ir kokybiškas vertinimas.

Vertindami finansinius pasiūlymus ir skirdami jiems ba-lus vertintojai turėtų laikytis tokios pat logikos, kokios laikomasi taikant tik kainos kriterijų, ir reikėtų užtikrinti, kad būtų įtrauktos visos sąnaudos, ištaisytos visos ari-tmetinės klaidos, pritaikytos visos nuolaidos, o atvejai, kai kainos atrodo neįprastai mažos, būtų ištirti.

17 lentelė. Pasiūlymų vertinimo pagal geriausią kainos ir kokybės santykį lentelė

Pasiūlymo identifi-kacijos numeris

A, B, …

Vertini-mas

Vertintojo (-ų) vardas, pavardė Data

ENP Svarbos koefici-entas

Balas Kategorija Svarbos koefici-entas

Balas Poaibis Svarbos koefici-entas

Balas

Kaina 30 … Sąnaudos 30 … Sąnaudos 30 …

Kokybė 70

… Techninė dalis

25 … Aktualumas

Pridėtinė vertė

Valdymas

12

5

8

…

…

…

Įgyvendini-mas

10 … Reagavimo sparta ir lankstumas

Komunikacija

Rizikos valdymas

4

4

2

…

…

…

Ištekliai 15 … Aktualumas

Darbuotojų valdymas

10

5

…

…

Aplinka 10 … Įsipareigojimai / priemonės

Tikslai

7

3

…

…

Socialinė atsakomybė

10 … Įsipareigojimai / priemonės

Tikslai

7

3

IŠ VISO 100 …

97

4.3. Ką daryti, kai siūlomos neįprastai mažos kainos

Perkančiosioms organizacijoms gali būti labai sudė-tinga vertinti neįprastai mažų kainų pasiūlymus, nes nėra konkretaus metodo neįprastai kainai nustatyti. Kalbant apie neįprastai mažos kainos pasiūlymus turima omenyje aplinkybes, kai dėl ekonominės vei-klos vykdytojo siūlomos kainos kyla abejonių – ar pasiūlymas yra ekonomiškai tvarus, ar jį bus galima tinkamai įvykdyti47.

Kai finansinio pasiūlymo kaina atrodo neįprastai maža, vertinimo komisija turėtų reikalauti, kad da-lyvis raštu paaiškintų pasiūlymo ekonominį tvarumą ir galimybes pasiūlymą tinkamai įvykdyti. Gali būti, kad dalyvis nesuprato specifikacijų, per mažai įver-tino darbo krūvį ar riziką arba jam buvo neaiškūs techniniai reikalavimai.

Dalyvis turėtų paaiškinti, kodėl jo finansinio pasiūly-mo kaina yra itin maža ir ar esama kokių nors aplin-kybių, dėl kurių maža kaina būtų pagrįsta, pavyzdžiui:

āā siūlomi inovaciniai techniniai sprendimai;

āā dalyvis turi galimybę gauti valstybės pagalbą;

āā esama konkrečių aplinkybių, dėl kurių dalyvis gali palankiomis sąlygomis gauti prekių arba pagal subrangos sutartis pavesti užduotis.

Išanalizavusi dalyvio pateiktą pagrindimą vertinimo komisija turėtų nuspręsti, ar pasiūlymą atmesti, ar priimti.

Atmetus neįprastai mažos kainos pasiūlymą, vertini-mo ataskaitoje tai būtina deramai pagrįsti.

Sutarties skyrimo kriterijų arba vertinimo metodikos keitimas po pasiūlymo pateikimo termino

Vertintojai kartais gali padaryti klaidą – vykstant vertinimo procesui pakeisti tam tikrus kriterijus arba nustatyti naujus arba papildomus kriterijus, net tada, kai tie pakeitimai arba papildomi aspektai neįtraukti į pirkimo dokumentus. Tokia praktika yra neteisėta ir jos reikėtų vengti.

Tačiau, jeigu vykstant vertinimo procesui sutarties skyrimo kriterijai pakeičiami, sutartis bus skiriama pagal kriterijus, kurie nebuvo paskelbti, taigi pasiūlymai bus neteisingai įvertinti.

Jeigu paskelbus apie pirkimą reikia pakeisti sutarties skyrimo kriterijus, perkančioji organizacija privalo arba i) nutraukti ir iš naujo skelbti viešojo pirkimo procedūrą, arba ii) paskelbti klaidų ištaisymą ir pratęsti pasiūlymų teikimo terminą.

47 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 35. Neįprastai mažos kainos pasiūlymai (angl. Public procurement Brief 35, Abnormally Low Tenders), 2016 m. rugsėjo mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-35-200117.pdf.

98

4.4. Prašymas pateikti paaiškinimus

Kai rengiamas atviras arba ribotas konkursas, ver-tinimo komisija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų tam tikrus su jų pasiūlymu susijusius dalykus. Reikė-tų atkreipti dėmesį, kad paaiškinimai galimi ir ren-giant kitokias procedūras, taip pat kad galimos net ir derybos su dalyviais.

Prašant paaiškinimų galimi tik nedideli dalyvio jau pateiktos informacijos paaiškinimai, susiję su, pavyzdžiui:

āā pasiūlyme pateikta nenuoseklia arba prieštarau-jančia informacija;

āā neaiškiu siūlomo produkto arba paslaugos paaiš-kinimu;

āā nedidelėmis klaidomis arba praleidimais;

āā pirkimo dokumentuose nustatytų neesminių ir (arba) formalių reikalavimų nesilaikymo aspektais.

Rekomenduojama, kad perkančiosios organizacijos dalyvio visada prašytų paaiškinti arba papildyti pa-

teiktus dokumentus, kai pasiūlymo tekstas neapi-brėžtas arba neaiškus ir kai iš tam tikrų perkančiajai organizacijai žinomų aplinkybių galima numanyti, kad šį neaiškumą galima lengvai paaiškinti arba pa-šalinti. Tokiais atvejais perkančioji organizacija ne-turėtų dalyvio šalinti prieš tai nepaprašiusi pateikti paaiškinimą arba papildomus dokumentus.

Laikantis vienodo požiūrio principo, prašant paaiš-kinimo negalima prašyti esminių pasiūlymo pa-keitimų arba sutikti su tokiais pakeitimais. Be to, prašymas pateikti paaiškinimus nereiškia, kad bus rengiamos derybos.

Taip pat, prašymas pateikti paaiškinimus privalo vi-sada būti siunčiamas raštu, pageidautina, kad tai darytų vertinimo komisija (o ne pavieniai vertintojai). Susirašinėjimas dėl paaiškinimo turi būti išsamiai apibendrintas vertinimo ataskaitoje, aiškiai nuro-dant, ar pateikti atsakymai vertintojams tiko. Jeigu netiko, ataskaitoje reikia nurodyti to priežastis.

Į bet kokį pasiūlymo paaiškinimą, dalyvio pateiktą ne atsakant į vertinimo komisijos prašymą, vertinant negalima atsižvelgti.

Pasiūlymų, kuriais siūlomos neįprastai mažos kainos, atmetimas nepagrindus

Perkančiosios organizacijos mažas kainas siūlantiems dalyviams visada turi suteikti galimybę pagrįsti, kodėl jie siūlo tokias mažas kainas, ir negali tų dalyvių tiesiog pašalinti. Privaloma prašyti, kad dalyvis pateiktų rašytinį pagrindimą ir paaiškintų, kodėl pasiūlyme nurodytos tokios mažos kainos.

Kai pasiūlymas atmetamas, vertinimo ataskaitoje tokį sprendimą reikia aiškiai pagrįsti, taip pat reikia pateikti dalyvio atsakymą.

Be to, kelios perkančiosios organizacijos taiko minimalios pasiūlymo kainos ribą, dažniausiai apskaičiuoja-mą pagal matematinę formulę.

Šios ribos nesiekiantys pasiūlymai tiesiog atmetami ir dalyviai neturi galimybės pagrįsti, kodėl siūlo tokią mažą kainą. Tokia praktika yra neteisėta ir jos reikėtų vengti.

99

4.5. Vertinimo užbaigimas ir sprendimo priėmimas

Pasiūlymų vertinimas paprastai baigiamas surengus vertinimo posėdį; jame kiekvienas pasiūlymas gali būti bendrai išanalizuotas ir aptartas, o vertinimo komisijos nariai gali priimti bendrą sprendimą.

Vėliau komisijos sprendimas perkančiajai organiza-cijai perduodamas kaip išsamioje vertinimo atas-kaitoje pateikiama rekomendacija sutartį skirti tam tikram dalyviui.

4.5.1. Vertinimo posėdis

Surengti vertinimo posėdį ir sukviesti visus vertini-mo komisijos narius laikoma gerąja patirtimi. Posėdį pirmininkas turi iš anksto suplanuoti, kad komisijos nariai turėtų pakankamai laiko savo individualiam vertinimui užbaigti, jeigu taikomas toks būdas.

Kiekvienas narys turėtų būti užpildęs kiekvieno pa-siūlymo vertinimo lentelę (žr. 17 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo pagal geriausią kainos ir kokybės santykį lentelė“ pateiktą pavyzdį), kad su kitais nariais galė-tų pasidalyti rezultatu ir aptarti įvairius pasiūlymus. Dar viena galimybė – per vertinimo posėdį užpildyti vieną bendrą kiekvieno pasiūlymo vertinimo lentelę.

Per posėdį komisija aptaria kiekvieno nario paskirtus balus ir pateiktas pastabas, kad įvertintus pasiūly-mus būtų galima išdėstyti pirmumo tvarka ir susi-tarti dėl vertinimo ataskaitoje pateiktinos sutarties skyrimo rekomendacijos.

Reikėtų iš anksto susitarti dėl konkrečių priemonių, taikytinų tais atvejais, kai komisijoje labai skiriasi po-žiūris ir balai. Šios priemonės gali apimti prašymą, kad dalyviai pateiktų paaiškinimą, arba gali būti prašoma ekspertų patarimo. Tokiu atveju reikės surengti dau-giau nei vieną posėdį tokiems požiūrio skirtumams aptarti ir suderinti. Kai nariai nesutaria, galutinį spren-dimą priima pirmininkas, jis taip pat užtikrina, kad apie nesutarimą būtų nurodyta vertinimo ataskaitoje.

Posėdyje išrenkamas laimėjęs pasiūlymas, ir šis sprendimas vertinimo ataskaitoje pateikiamas per-kančiajai organizacijai.

4.5.2. Vertinimo ataskaita

Rekomendacija skirti sutartį pateikiama vertinimo ataskaitoje, o šią paprastai rengia vertinimo komisijos pirmininkas arba sekretorius, padedamas vertintojų (žr. 4.2. skirsnį „Sutarties skyrimo kriterijų taikymas“).

Vertinimo ataskaitos turi būti aiškios ir pakankamai išsamios, kad būtų parodyta, kaip buvo priimtas sprendimas skirti sutartį.

Pateikti pasiūlymai negali būti pakeisti pateikus paaiškinimą

Paaiškinimais neturėtų būti pakeista esminė jau pateiktų pasiūlymų informacija, pavyzdžiui, kainos, koky-bės ir paslaugų aspektai.

Todėl prašymu pateikti paaiškinimus negali būti leidžiama, pavyzdžiui:

āā siekti, kad reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptu atitinkančiu nustatytas esmines specifika-cijas;

āā keisti pasiūlymo kainos (išskyrus aritmetinių klaidų, nustatytų vertinant pasiūlymą, ištaisymą, jeigu tai taikytina).

100

Turėtų būti aprašyta, kaip skirtingi kriterijai taikyti ir koks buvo vertinimo veiklos rezultatas. Rekomen-dacija skirti sutartį turi būti aiškiai pagrįsta ir pa-tvirtinta balų skyrimo sistema, taip pat, jei taikytina, turi būti pateiktos pastabos ir aprašytas sprendimo priėmimo vertinimo komisijoje procesas.

Be to, turėtų būti protokoluojamas vykstant vertini-mo posėdžiui atliktas darbas, o vertinimo ataskai-toje turėtų būti pateiktas posėdžio dalyvių sąrašas.

Toliau pateikta orientacinė vertinimo ataskaitos tu-rinio struktūra.

18 lentelė. Vertinimo ataskaitos struktūros pavyzdys

Pasiūlymo identifikaci-jos numeris

A, B, …

Vertinimo komisija Narių vardai, pavardės: Ataskaitos data:

1. Įvadas

a. Perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas;

b. vertinimo komisijos sudėtis;

c. pirkimo procedūros tvarkaraštis.

2. Bendra informacija ir aplinkybės

a. Sutarties aprašymas (sutarties dalykas ir vertė);

b. procedūros pasirinkimas ir pagrindimas, kai vyksta konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą;

c. vertinimo komisijos narių skyrimas;

d. skelbimo kriterijai;

e. dalyvių sąrašas.

3. Vertinimo veikla

a. Vertinimas, ar esama pagrindo dalyvį pašalinti;

b. atrankos kriterijų vertinimas;

c. pasiūlymų vertinimas;

d. paaiškinimai (jeigu taikytina).

4. Sutarties skyrimo rekomendacijos;

a. galutiniai balai ir išdėstymas pirmumo tvarka;

b. siūlomas (-i) kandidatas (-ai) arba dalyvis (-iai) (įskaitant subrangovus ir jiems tenkančias atitinkamas dalis, jeigu taikytina) ir pagrindimas;

c. nelaimėjęs (-ę) kandidatas (-ai) arba dalyvis (-iai) ir pagrindimas;

d. atmesti pasiūlymai, kuriais siūlomos neįprastai mažos kainos, ir pagrindimas;

e. kai taikytina, nurodomos priežastys, kodėl perkančioji organizacija nusprendė neskirti sutarties;

f. kai taikytina, priežastys, kodėl pasiūlymų pateikimui naudotos kitos nei elektroninės ryšio priemonės;

g. kai taikytina, nustatyti interesų konfliktai ir priemonės, kurių dėl to imtasi.

5. Priedai

a. Vertinimo lentelė(s);

b. vertinimo posėdžio (-ių) dalyvių sąrašas;

c. pasirašyti pareiškimai, kad nekyla interesų konflikto, taip pat konfidencialumo pareiškimai;

d. kiti atitinkami dokumentai (pvz., paaiškinimai, darbo dokumentai).

101

Kadangi turi būti teikiamos nacionalinės viešųjų pir-kimų ataskaitos, Europos Komisija bet kurios Euro-pos perkančiosios organizacijos gali prašyti indivi-dualios skiriant konkrečią sutartį rengtų procedūrų ataskaitos. Taigi perkančiosios organizacijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2014/24/ES 84 straipsnyje nustatytų minimalių reikalavimų. Do-

kumentais tinkamai pagrįstoje ir išsamioje vertinimo ataskaitoje reikėtų registruoti ir pateikti visą būtiną informaciją. Tačiau, perkančiosios organizacijos, at-sižvelgdamos į savo vidaus procesus, taip pat gali rinktis reikalavimų laikytis rengdamos kitus infor-macijos šaltinius (pvz., vertinimo ataskaitą, viešojo pirkimo sprendimą ir pan.).

Skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape

Jeigu balai kiekvienam dalyviui skirti neaiškiai, nepagrįstai, neskaidriai arba balai neišsamiai užregis-truoti, perkančioji organizacija negebės parodyti, kaip vertinimo komisija priėmė sprendimą skirtį sutartį.

Perkančiosios organizacijos vertinimo ataskaitą turi rengti rūpestingai, turi būti pateikiama pakan-kamai informacijos apie kiekvieną sutartį, kad būtų galima pagrįsti priimtus sprendimus dėl dalyvių atrankos ir sutarčių skyrimo.

Vertinimo komisijos pirmininkas turėtų užtikrinti, kad kiekvienas vertinant pasiūlymus skirtas balas būtų pagrįstas raštu.

Be to, kiekvienam dalyviui skirti balai ir pastabos privalo būti pateikti raštu parengtame dalyviui skirtame rašte ir įtraukti į vertinimo ataskaitą.

4.6. Sutarties skyrimas

Remdamosi vertinimo komisijos rekomendacijomis perkančiosios organizacijos turėtų pradėti būtiną vi-daus procedūrą ir priimti oficialų sprendimą dėl su-tarties skyrimo.

Vėliau jos turi pranešti dalyviams ir viešai paskelbti apie tai, kad sutartis paskirta.

4.6.1. Pranešimas dalyviams ir atidėjimo terminas

Kai sutarties paskyrimas patvirtinamas, perkančio-sios organizacijos privalo kuo skubiau raštu apie tai pranešti konkurso laimėtojui ir nurodyti, kad jo pa-siūlymas buvo priimtas ir jam paskirta sutartis.

Būtina apie sprendimą skirti sutartį bei pagrindimą pranešti ir nelaimėjusiems konkurso dalyviams. Pranešime reikia pateikti apibendrintas sprendi-

mo priėmimo priežastis, visų pirma nurodyti lai-mėjusio dalyvio pavadinimą, taip pat atrinkto pa-siūlymo charakteristikas ir santykinį pranašumą. Paprastai įtraukiama apibendrinta įvairiems pa-siūlymams skirtų balų lentelė ir galutinis suskirs-tymas pagal pirmumą.

Gavusios bet kurio dalyvio prašymą perkančiosios organizacijos per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo nelaimėjusį dalyvį išsamiau informuoja apie jo pasiūlymo atmetimo priežastis.

Prieš sudarant galutinę sutartį turi praeiti bent 10 dienų laikotarpis, vadinamas atidėjimo laikotar-piu. Pranešime dalyviams taip pat turi būti nurody-ta tiksli atidėjimo laikotarpio trukmė, kad jie žinotų, kiek turi laiko sprendimui dėl sutarties skyrimo už-ginčyti, jeigu pageidautų tai daryti.

Jeigu nepateikiama skundų, pasibaigus atidėjimo laikotarpiui gali būti sudaroma sutartis.

102

Be to, perkančioji organizacija taip pat gali nuspręs-ti sutarties neskirti; toks atvejis gali būti tada, kai nebuvo gauta nė vieno pasiūlymo ar prašymo arba kai visi jie buvo atmesti. Kitos priežastys, dėl kurių

procedūra gali būti nutraukta, gali būti tai, kad visi dalyviai viršijo turimą biudžetą, labai pasikeitė su-tarties aplinkybės arba pasiūlymų vertinimo etape atsirado esminių pakeitimų arba klaidų48.

Su laimėjusiu dalyviu negalima rengti derybų dėl sutarties

Nuo laimėjusio dalyvio išrinkimo ir informavimo iki sutarties pasirašymo perkančiosios organizaci-jos negali rengti derybų dėl kokių nors esminių sutarties sudedamųjų dalių.

Tai būtų kaina, darbų, prekių arba paslaugų pobūdis, įvykdymo laikotarpis, mokėjimo sąlygos arba naudotinos medžiagos, bet neapsiribojama vien tuo.

Tokios derybos draudžiamos, nes dėl jų keičiasi paskelbtos sutarties pobūdis, o tai reiškia, kad kiti dalyviai neturėjo galimybių pateikti pasiūlymo dėl iš dalies pakeistos sutarties.

Jeigu prieš pasirašydama sutartį perkančioji organizacija nustato, kad sutarties aprėptį reikia keisti, visa viešojo pirkimo procedūra turi būti nutraukta. Perkančioji organizacija vėliau turi skelbti naują procedūrą, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai turėtų dar vieną galimybę konkuruoti dėl iš dalies pakeistos sutarties.

Tai taikytina ir tada, kai sutarties aprėptis gerokai išplečiama arba kaina padidinama, ir tada, kai aprėptis gerokai susiaurinama arba kaina sumažinama.

4.6.2. Sutartis ir skelbimas apie sutarties skyrimą

Perkančiajai organizacijai nusprendus, kam bus ski-riama sutartis, ir pasibaigus atidėjimo laikotarpiui (jeigu nepateikiama skundų), konkurso laimėtojas ir perkančioji organizacija gali pasirašyti sutartį.

Iš esmės, dalyvis turėtų žinoti sutarties turinį, nes rekomenduojama sutarties projektą įtraukti į pirkimo dokumentus (žr. 2.1.2. skirsnį „Sutarties projektas“).

Per 30 dienų nuo tada, kai abi šalys pasirašo su-tartį, perkančioji organizacija turi ES oficialiajam lei-diniui nusiųsti skelbimą apie sutarties skyrimą, kad šis būtų paskelbtas ir visi suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė būtų informuoti apie pirkimo procedūros rezultatus.

Reikėtų nepamiršti, kad skelbimu apie sutarties sky-rimą siekiama pranešti apie sprendimą, priimtą įvy-kus viešojo pirkimo procedūrai. Tai reiškia, kad per-kančiosios organizacijos gali apie sutarties skyrimą paskelbti neatsižvelgdamos į tai, ar sutartis yra ga-lutinai skirta, ar ne. Jeigu sutartis neskiriama, skel-bimas apie sutarties skyrimą nėra privalomas, bet jis būtų gerosios patirties pavyzdys, nes jame būtų pateiktos sprendimo priežastys.

Skelbimo apie sutarties skyrimą turinys pateiktas 2.5.2. skirsnyje „Skelbtini pranešimai“.

48 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų mokymo vadovas, atnaujintas 2015 m. E modulis. Viešųjų pirkimų proceso eiga. 2.6 skirsnis „Vertinimo ataskaita“ (angl. Public Procurement Training Manual, Update 2015. Module E Conducting the procurement process, 2.6 Evaluation report). Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/public-procurement-training-manual.htm.

103

Būtina įdėti skelbimą apie sutarties skyrimą

Nepaskelbimas apie sutarties skyrimą – palyginti dažna klaida, jos galima išvengti naudojant kontro-linius sąrašus ir kontroliuojant pagrindinius etapus.

Pastebėjusi, kad buvo nepaskelbta apie sutarties skyrimą, net praėjus 30 dienų perkančioji organizaci-ja vis tiek turėtų skubiai imtis veiksmų ir užtikrinti, kad apie tai būtų paskelbta.

104

5. Sutarties vykdymas

Paskyrus sutartį, konkurso laimėtojas tampa rangovu, atsakingu už sutarties įgyvendinimą atliekant darbus, tiekiant prekes ar teikiant paslaugas perkančiajai organizacijai.

Šio viešojo pirkimo procedūros etapo tikslas – užti-krinti, kad sutartis būtų tinkamai įgyvendinta ir kad tiek rangovas, tiek perkančioji organizacija įvykdytų savo prievoles.

Vykdant viešąsias sutartis paprastai dalyvauja įvairios suinteresuotosios šalys, sutartys vykdomos ilgus lai-kotarpius, joms vykdyti reikia didžiulių išteklių. Taigi, esant tokiai sudėtingai padėčiai, gali atsirasti nenu-matytų aplinkybių ir būti vėluojama. Todėl labai svar-bu, kad perkančiosios organizacijos skirtų laiko ir ište-klių tinkamam savo sutarčių valdymui ir stebėjimui.

Sutarties įgyvendinimas susideda iš daug dalių, ir perkančiajai organizacijai deramą dėmesį reikia skirti šiems dalykams:

āā komunikacijos ir ryšių su rangovu valdymui;

āā sutarties valdymui (t. y. pristatymui ar pateiki-mui, laikotarpiui, rizikai, registravimui);

āā sutarties pakeitimams ir galimybei nutraukti su-tartį jai nebaigus galioti;

āā skundų ir taisomųjų priemonių mechanizmams;

āā sutarties vykdymo užbaigimui.

5.1. Ryšių su rangovu valdymas

Visoms šalims naudinga sutarties įgyvendinimo laiko-tarpiu užmegzti ir palaikyti atvirus bei konstruktyvius rangovo ir perkančiosios organizacijos ryšius. Esant reguliariai ir sklandžiai komunikacijai, bus galimas dalijimasis žiniomis, bendras supratimas ir didesnis gebėjimas numatyti galimas problemas ar riziką.

Pati perkančioji organizacija turėtų būti suinteresuo-ta, kad pavyktų palaikyti ryšį, nes dėl nutraukimo, nebaigus sutarčiai galioti, sąnaudų, prastų sutarties vykdymo rezultatų padarinių arba neplanuotų eko-nominės veiklos vykdytojo pasikeitimų patiriama daug žalos49.

Siekdamos užmegzti ir palaikyti deramą ryšį per-kančiosios organizacijos turėtų būtinai rengti re-guliarius posėdžius, visų pirma sutarties įgyven-dinimo pradžioje.

Pradedant vykdyti sutartį, visada reikėtų surengti pra-dinį posėdį. Tai turėtų būti tiesioginis susitikimas su pagrindiniais tiek rangovo, tiek perkančiosios organi-zacijos asmenimis, dalyvaujančiais vykdant sutartį.

Šio posėdžio tikslas yra dvejopas:

āā susipažinti ir aiškiai apibrėžti pagrindinius vai-dmenis ir atsakomybę;

āā susitarti dėl to, kaip šalys kartu supranta sutar-ties aplinkybes ir tikslus, taip pat dėl priemonių, siūlomų tiems tikslams siekti ir, galiausiai, per-kančiosios organizacijos poreikiams patenkinti.

Sutarties įgyvendinimo laikotarpiu turi vykti reguliari komunikacija, įskaitant tai, kad turi būti nustatyti atsi-liepimų teikimo būdai ir rengiami peržiūros posėdžiai, siekiant plėtoti abipusį pasitikėjimą bei supratimą ir užtikrinti bendrą požiūrį į sutarties tikslų siekimą.

49 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 22. Sutarties valdymas (angl. Public procurement Brief 22, Contract Management), 2011 m. rugsėjo mėn. http://www.sigmaweb.org/publications/Contract_Managment_Public_Procurement_2011.pdf.

105

5.2. Sutarties valdymas

5.2.1. Sutarties valdymo priemonės ir būdai

Kad būtų lengviau valdyti ir stebėti viešųjų sutarčių įgyvendinimą, galima naudoti keletą projekto valdy-mo priemonių ir būdų.

Šios priemonės neturi tapti neproporcinga papildoma našta viešųjų pirkimų specialistams, jas galima įgyven-dinti paprastai. Be to, nedidelės papildomos pastangos, kurių joms prireikia iš pradžių, tikrai padeda sutaupyti laiko ir išvengti sunkumų įgyvendinimo etape.

Šioje lentelėje pateikiamos įprastos ir paprastos naudoti sutarties valdymo priemonės.

19 lentelė. Įprastos priemonės ir būdai sutarčiai valdyti

Priemonė arba būdas

Aprašymas Kam taikoma

Įžanginis pradinis posėdis

Fizinis pagrindinių perkančiosios organizacijos ir rangovo suinteresuotųjų šalių posėdis, per kurį esama galimybės:

āā formuoti šalių tarpusavio pasitikėjimą;

āā susitarti dėl sutarties dalyko ir aprėpties bendro supratimo;

āā padėti rangovui suprasti lūkesčius ir pagrindinius siekius;

āā apibrėžti darbo planą;

āā suplanuoti komunikacijos dažnumą, pažangos ataskaitų teiki-mą, peržiūros posėdžius.

Visoms sutartims

Pažangos ataskaitos

Laiku teikiamos aukšto ir (arba) apibendrinto lygmens ataskaitos, kuriomis pagal darbų planą vertinama pažanga ir laimėjimai.

Visoms sutartims

Tarpinė peržiūra (pvz., rengiant reguliarius peržiūros posėdžius)

Perkančioji organizacija apžvelgia įvykdytas užduotis ir (arba) tarpinius rezultatus. Rengiant tarpines peržiūras esama galimybių:

āā koreguoti trukmę, jeigu to prireikia;

āā patvirtinti nedidelius įgyvendinimo pakeitimus;

āā teikti rekomendacijas;

āā atlikti tarpinį mokėjimą.

Visoms sutartims

Savikontrolė Vykstant procedūrai perkančiosios organizacijos vykdoma savikontrolė naudojant kontrolinį sąrašą, apimantį visus viešojo pirkimo etapus (žr. 6.4. skirsnį „Viešojo pirkimo kontrolės kontrolinis sąrašas“).

Visoms sutartims

Problemų žurnalai

Būdas sutarties įgyvendinimo etape pranešti apie problemas ir jas valdyti. Juose registruojamos problemos, kai tik kyla, ir veiksmai, kuriais jos turėtų būti sprendžiamos.

Sudėtingoms sutartims

106

5.2.2. Rizikos valdymas

Sudėtingoms viešųjų pirkimų procedūroms reikia daug laiko ir pastangų, gali prireikti daug perkančio-sios organizacijos darbuotojų, taip pat gali būti išo-rės suinteresuotųjų šalių. Tokiomis aplinkybėmis dėl daugelio įvairių veiksnių ir poveikio derinio gali kilti įvairi rizika, ir ją reikia tinkamai atpažinti, įvertinti, sumažinti bei stebėti įgyvendinimo etape.

Net prastai atlikus rizikos analizę didesnių klaidų neatsiranda. Klaidų dažniausiai atsiranda, kai rizikos analizė išvis neatliekama.

Nereikia, kad viešųjų pirkimų specialistai turėtų spe-cifinių įgūdžių atlikti rizikos analizę ir imtis nenuma-tytų atvejų planavimo. Turėtų pakakti deramai išma-nyti viešojo pirkimo procedūros aplinkybes ir žinoti standartinę metodiką.

Priemonė arba būdas

Aprašymas Kam taikoma

Paslaugų lygio susitarimai

Įrangos arba infrastruktūros charakteristikos, kai galima nurodyti reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su apdorojimo pajėgumais, prieinamumu, vidutiniu laiku nuo vienos techninės problemos iki kitos arba energijos suvartojimu.

Šie reikalavimai įtraukti į sutartį (dažnai į grafikus) ir turi būti atidžiai stebimi.

Sudėtingoms sutartims

Tarpinė peržiūra

Viešojo pirkimo procedūros peržiūros pasiekus pagrindinius procedūros raidos orientyrus mechanizmas, taikomas prieš priimant svarbius sprendimus.

Tai kontrolės procesas, kurį perkančiosios organizacijos gali naudoti prieš patvirtindamos, kad galima pereiti į kitą etapą, siekdamos įsitikinti, jog kiekvieno įgyvendinimo etapo veikla tinkamai užbaigta (žr. 5.2.2. skirsnį „Rizikos valdymas“).

Sudėtingoms sutartims

Rizikos valdymas

Visų rūšių rizikos atpažinimas, analizavimas ir stebėjimas per visą sutarties įgyvendinimą.

Kad ir kokios apimties būtų sutartis, viešojo pirkimo procedūros planavimo etape perkančiosios organizacijos turėtų atlikti rizikos vertinimą ir nustatyti galimą riziką bei apibrėžti rizikos mažinimo priemones.

Be to, jos turėtų prašyti, kad potencialūs dalyviai arba, galiausiai, rangovas, remdamiesi savo pasiūlymu ir aplinkybių išmanymu, taip pat nustatytų galimą riziką.

Vėliau pagrindiniuose sutarties įgyvendinimo etapuose reikėtų toliau stebėti riziką (žr. 5.2.2. skirsnį „Rizikos valdymas).

Visoms sutartims

107

Sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras rengiančios perkančiosios organizacijos turėtų užtikrinti, kad rizikos sąrašas ir atitinkamas nenumatytų atvejų planas būtų parengti ankstyvuosiuose pirkimo gyva-vimo ciklo etapuose ir kad per visą sutarties vykdy-mo laiką būtų reguliariai atnaujinami pagrindiniuose etapuose. Gerai valdant riziką padedama pasiekti laukiamus tikslus, sumažinama tikimybė, kad pro-cedūrą teks nutraukti ar vykdymo etape reikės keisti sutartį, taip pat sumažinama ES finansuojamų pro-jektų finansinių pataisų rizika.

Per viešojo pirkimo rengimo ir planavimo etapą at-likdamos pradinį rizikos vertinimą perkančiosios or-ganizacijos turėtų:

āā nustatyti ir kiekybiškai įvertinti su viešojo pirkimo procesu susijusią pagrindinę riziką;

āā nustatyti, kur kyla rizika;

āā paskirstyti atsakomybę už rizikos valdymą ir jos reguliarią peržiūrą bei stebėseną.

Tam atlikti, perkančiosios organizacijos gali naudoti savo „rizikos sąrašo“ priemonę (arba rizikos lente-lę) – ji padeda surašyti riziką, įvertinti jos tikimybę, didumą ir nustatyti tinkamas rizikos mažinimo prie-mones bei atsakingus asmenis.

Toliau pavyzdyje pateikiama apžvalga, ką perkan-čiosios organizacijos gali parengti, ir keletas gali-mos rizikos, susijusios su viešojo pirkimo procedū-ra, pavyzdžių.

Reikia numatyti galimą riziką, net kai sutartys yra nedidelės ir paprastos

Nors sudėtingoms sutartims labiau kyla rizika, palyginti su paprastomis sutartimis, rizikos valdymas turėtų būti įtrauktas į visus sutarties valdymo procesus.

Perkančiosios organizacijos rizikos vertinimus turėtų atlikti kuo anksčiau viešojo pirkimo procedūros planavimo etape.

Kai sutartys mažos ir paprastos, rizikai nustatyti ir atitinkamoms rizikos mažinimo priemonėms nau-doti galima taikyti du paprastus metodus:

1. atlikti kritinę pirkimo dokumentų, visų pirma techninių specifikacijų, analizę bandant atsakyti į klau-simą „kas galėtų nepavykti?“. Tai gali atlikti asmuo, tiesiogiai nedalyvaujantis rengiant projektą;

2. surinkti anksčiau įgyvendinant panašias sutartis gautus atsiliepimus ir įgytą patirtį, galiausiai susi-siekiant su kitomis perkančiosiomis organizacijomis.

108

Rizikos sąrašo priemonei parengti ir naudoti, perkan-čiosios organizacijos turėtų imtis šių veiksmų:

āā Pastebėti tinkamo sutarties įgyvendinimo proble-mas bei kliūtis ir nustatyti galimą riziką. Pavyz-džiui, nuo darbuotojų (perkančiosios organizaci-jos arba rangovo) pasikeitimo iki prastos kokybės rezultato ar netikėto interesų konflikto.

āā Daugelis rizikos rūšių yra susijusios su tuo, kad ran-govas negali įvykdyti sutarties arba ją vykdo neuž-tikrindamas laukiamos kokybės. Tai galėtų būti:

āā per menki pajėgumai;

āā pagrindinių darbuotojų perkėlimas į kitą vietą;

āā tai, kad skyrus sutartį, rangovas keičia pagrin-dinės veiklos sritį ir ima veikti kitose srityse, dėl to sumažėja perkančiajai organizacijai tei-kiama papildoma nauda, kurią ji būtų galėjusi gauti iš to sandorio;

āā tai, kad skyrus sutartį, rangovo finansinė pa-dėtis suprastėja, galiausiai kyla pavojus jo ge-bėjimui išlaikyti susitartą paslaugų lygį; arba

āā tai, kad atsiranda problemų paties rangovo tiekimo grandinėje;

āā nustatyti rizikos šaltinį, o šis gali būti vidaus (su-sijęs su perkančiąja organizacija) arba išorės. Iš-orės rizika gali kilti dėl rangovo, bet taip pat dėl

kitų veiksnių, kurių šalys negali kontroliuoti (pvz., didžiulių socialinių ir ekonominių pokyčių, gaiva-linių nelaimių);

āā įvertinti padarinius ir poveikį perkančiajai organi-zacijai, jeigu nustatyta rizika pasitvirtintų, ir api-būdinti juos (dideli, vidutiniai, maži);

āā įvertinti kylančios rizikos tikimybę ir apibūdinti ri-ziką (didelė, vidutinė, maža);

āā atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą apibrėžti rizikos mažinimo priemones, kad rizika būtų mažesnė;

āā nustatyti, kas geriausiai galėtų mažinti, kontro-liuoti ir valdyti riziką.

Visą sutarties gyvavimo ciklą sutarties vadovas pri-valo nuolat reguliariai stebėti riziką ir greitai nu-statyti bet kokias atsirandančias problemas.

Sprendimas, galintis padėti nustatyti ir stebėti riziką, yra nustatyti tarpinį tikrinimą, vykdomą per visą vie-šojo pirkimo procesą. Tarpiniai tikrinimai – tai viešo-jo pirkimo procedūros peržiūros pasiekus kelis pagrindinius procedūros raidos orientyrus me-chanizmas, taikomas prieš priimant svarbius spren-dimus. Viešojo pirkimo tarpiniai tikrinimai – įvairios patirties, įgytos vykdant viešąsias sutartis, kurių įvykdyti nepavyko dėl įvairių priežasčių ir teko pa-tirti daug išlaidų, išeikvoti laiko arba nepavyko gauti to, ko laukta, vertinimo (remiantis klausimu „kaip tai galėjo nutikti“) veiklos rezultatas.

20 lentelė. Su viešojo pirkimo procedūra susijusios rizikos sąrašo pavyzdys

Rizika Šaltinis Galimi padariniai

Poveikis Tikimybė Rizikos mažinimo priemonės

Atsakin-gas asmuo

(…) Vidaus

Išorės

(…) Mažas

Vidutinis

Didelis

Mažas

Vidutinis

Didelis

(…) (…)

(…) Vidaus

Išorės

(…) Mažas

Vidutinis

Didelis

Mažas

Vidutinis

Didelis

(…) (…)

109

Tarpiniais tikrinimais siekiama užtikrinti, kad pirki-mas būtų tinkamai pagrįstas, gerai suplanuotas, būtų įtrauktos visos suinteresuotosios šalys, kad būtų pasiekti tikslai. Jie turėtų būti atliekami tik tada, kai sutartys sudėtingos, strategiškai svarbios arba susijusios su didžiule rizika.

Toliau pateiktas supaprastintas tarpinių tikrinimų šablonas, kad perkančiosioms organizacijoms, vyk-dančioms viešojo pirkimo procedūrą, būtų lengviau gauti patvirtinimą, jog veiklą galima tęsti arba jos negalima tęsti.

21 lentelė. Galimi viešojo pirkimo tarpiniai tikrinimai

Tarpiniai tikrinimai Orientacinis turinys

0 tarpinis tikrinimas – planavimo užbaigimas

Ši peržiūra turėtų būti vykdoma labai ankstyvuose etapuose, siekiant patikrinti tikroviškų, nuoseklių ir pasiekiamų viešojo pirkimo ir sutarties įgyvendinimo orientyrų rinkinį.

1 tarpinis tikrinimas – sutarties aprėptis

Ši peržiūra turėtų būti vykdoma remiantis pirkimo dokumento projektu ir dar neviešinus ar nepaskelbus informacijos.

2 tarpinis tikrinimas – trumpojo sąrašo sudarymas

Ši peržiūra vykdoma įvertinus atrankos kriterijus (EBVPD).

3 tarpinis tikrinimas – pasiūlymo vertinimas

Ši peržiūra turėtų būti vykdoma, kai atrenkamas tinkamas dalyvis, bet prieš skiriant sutartį; arba prieš pereinant prie galutinio pasiūlymo, jeigu pasiūlymų konkursą sudaro dvi dalys.

4 tarpinis tikrinimas – sutartis Ši peržiūra turėtų būti vykdoma prieš pasirašant sutartį.

5 tarpinis tikrinimas – tarpiniai ir galutiniai rezultatai

Šios peržiūros vykdomos reguliariai per visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį kiekvieno etapo pabaigoje.

5.2.3. Dokumentavimas ir registravimas

Svarbus reikalavimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visą procesą vėliau būtų galima patikrinti ar atlikti jo auditą, – visa pirkimo procedūra turi būti dokumentuo-jama, o visi pagrindiniai sprendimai turi būti pagrįsti.

Informacijos registravimo sistema gali būti rankinė, elektroninė arba mišri, bet paprastai renkamasi duo-menis tvarkyti ir laikyti visiškai elektroniniu būdu.

Perkančiosios organizacijos dokumentus turi laikyti ir kataloguoti visuose procedūros etapuose:

āā planavimo,

āā pirkimų dokumentų rengimo,

āā reklamos,

āā atrankos ir vertinimo,

āā sutarties skyrimo,

āā įgyvendinimo ir

āā procedūros užbaigimo.

Jeigu taikytina, tai apima ir visus ryšius su ekono-minės veiklos vykdytojais – rinkos konsultacijas, da-lyviams teikiamus prašymus pateikti paaiškinimą ir dialogus ar derybas.

Dokumentai turi būti saugomi bent trejus metus nuo sutarties skyrimo datos.

Kalbant apie Europos struktūrinius ir investi-cijų (ESI) fondus, labai svarbu užtikrinti išsamią audito seką, kad būtų galima įrodyti išlaidų atitiktį reikalavimams; audito seka turi būti užtikrinama tiek laiko, kiek reikalaujama konkretaus fon-do taisyklėmis.

110

Iš toliau pateikto sąrašo matyti, kokius dokumentus kontrolieriai arba auditoriai gali tikrinti, kai vykdo-

mos ESI fondų bendrai finansuojamos viešųjų pirki-mų procedūros50.

22 lentelė. Pagrindiniai dokumentai, tikrintini vykdant ESI fondų kontrolę ar atliekant jų auditą

Įrodymai, kad vyko konkurencinis procesas

Skelbimas apie pirkimą ir išankstinis informacinis skelbimas, jeigu taikytina (ES OL);

pirkimo dokumentai, įskaitant technines specifikacijas;

gautų pasiūlymų registracija;

pasiūlymų vokų atplėšimo įrodymai;

pasiūlymų atrankos įrodymai, įskaitant balų skyrimą pagal nustatytus kriterijus;

pasiūlymų vertinimo įrodymai, įskaitant balų skyrimą pagal nustatytus kriterijus;

vertinimo ataskaita;

pranešimai laimėjusiems ir nelaimėjusiems dalyviams;

oficiali sutartis;

skelbimas apie sutarties skyrimą (ES OL).

Tinkamo įgyvendinimo įrodymai

Pristatytų prekių ar suteiktų paslaugų įrodymas arba priėmimas;

įrodymai, kad prekės pristatytos arba paslaugos suteiktos taikant pasiūlyme nurodytas kainas;

įrodymai, kad pristatytos prekės arba suteiktos paslaugos atitinka technines specifikacijas;

sąskaitos faktūros;

sutarties pakeitimų, padarytų tam tikromis aplinkybėmis, pagrindimas, jeigu taikytina.

Viešųjų pirkimų kontrolės kontroliniame sąraše taip pat galima rasti naudingos informacijos apie doku-mentus, kurių reikia, jeigu atliekamas auditas (žr.

6.4. skirsnį „Viešųjų pirkimų kontrolės kontrolinis sąrašas“).

50 Europos Komisija, REGIO GD. Mokymas 2014–2020 m. struktūrinių fondų valdymo patikrinimo klausimais. Viešieji pirkimai (angl. Training on Management Verifications in Structural Funds 2014-2020 — Public Procurement), 2014 m. rugsėjo mėn. http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/expert_training/management_verifications.pdf.

111

5.3. Sprendimas dėl sutarties keitimo

Uoliai perkančiajai organizacijai gerai suplanavus, parengus išsamias ir geras specifikacijas ir gerai pa-rengus sutartį, sutarties vykdymo etape poreikis keisti sutartį ar papildomų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių poreikis turėtų sumažėti iki minimumo.

Paprastai, jeigu perkančioji organizacija sutarties įgyvendinimo laikotarpiu nori pirkti papildomų dar-bų, prekių ar paslaugų, dėl šių papildomų užduočių reikėtų rengti konkursą pagal ES ir nacionalinės vie-šųjų pirkimų teisės aktus.

Tačiau keliais labai specifiniais atvejais sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu leidžiamas nu-krypstant nuo bendrosios taisyklės, nes susidaro specifinės aplinkybės arba pakeitimai yra susiję tik su labai maža bendros sutarties vertės dalimi (žr. 23 lentelę „Sutarčių keitimas neskelbiant naujos viešojo pirkimo procedūros“).

Todėl ši nukrypti leidžianti nuostata gali būti taiko-ma tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir turi būti pagrįs-ta. Įrodyti, kad esama aplinkybių, dėl kurių galima taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą, tenka per-kančiajai organizacijai.

Atliekant auditą sutarčių keitimo atvejai labai atidžiai tikrinami

Daug perkančiųjų organizacijų neteisingai mano, kad pakeitimus, kurių reikia sutarties vykdymo eta-pe, galima paprasčiausiai padaryti pakeičiant galiojančią sutartį arba papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartį sudarant su sutartį vykdančiu rangovu, jeigu tokių pakeitimų vertė ne didesnė negu 50 proc. sutarties vertės.

Sutarčių keitimas ir (arba) derybos su esamu rangovu dėl papildomų užduočių neskelbiant konkur-so dėl tokių papildomų darbų ar paslaugų – viena dažniausių ir didžiausių viešųjų pirkimų proce-dūrų klaidų.

Beveik visais atvejais, jeigu reikia nemažai papildomų darbų, prekių ar paslaugų, reikėtų skelbti kon-kursą dėl naujos sutarties.

Kiekviena perkančioji organizacija turi pati atidžiai nagrinėti savo sutarties sąlygas ir atitinkamas aplin-kybes, dėl kurių prireikia pakeitimų. Tačiau iš tikrųjų perkančiosioms organizacijoms gana sudėtinga nu-spręsti, ar gali sutarties galiojimo laikotarpiu pasi-naudoti jos keitimo nuostatomis.

Geriausia būtų numatyti visus galimus pakeitimus ir aiškiai įtraukti juos į pirkimo dokumentus. Ne visada įmanoma numatyti kiekvieną pakeitimą, bet pasi-rengimo etape reikia stengtis nustatyti visus tokius atvejus. Nenumatytoms aplinkybėms (arba, veikiau, aplinkybėms, kurių numatyti nėra galimybių) taiko-mos kitos taisyklės.

Perkančiosios organizacijos turėtų pirmiausia pati-krinti pakeitimo vertę, palyginti su pradine sutarties verte. Jeigu pakeitimo vertė ne didesnė nei 10 proc. paslaugų ir prekių vertės arba 15 proc. darbų vertės ir neviršijamos ES nustatytos ribos, toks pakeitimas yra galimas (žr. 2 lentelę „Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. viešosioms sutartims taikytos ES nustatytos ribos“). Vis dėlto, reikia labai stengtis, kad tokiais „mažos vertės“ pakeitimais ne-būtų pakeistas bendras sutarties pobūdis.

112

Esminiai sutarties aprėpties arba vertės pakeitimai sutarties vykdymo laikotarpiu negalimi

Sutarties vykdymo laikotarpiu perkančioji organizacija ir jos rangovas negali tartis gerokai sumažinti darbų, prekių ar paslaugų apimties, atitinkamai sumažinant sutarties kainą.

Kadangi tai būtų didelis sutarties pakeitimas, greičiausiai, kad kitos mažesnės bendrovės būtų buvu-sios suinteresuotos dalyvauti konkurse dėl mažesnės aprėpties sutarties.

Jeigu perkančioji organizacija nori iš esmės sumažinti sutarties aprėpti ir vertę, ji privalo nutraukti pirminę viešojo pirkimo procedūrą ir skelbti naują konkursą dėl mažesnės apimties sutarties, kad rin-kos dalyviai turėtų dar vieną galimybę teikti pasiūlymus dėl pakeistos sutarties.

To reikėtų išvengti dar planavimo etape – reikėtų įtraukti visas suinteresuotąsias šalis ir su jomis apžvelgti aprėptį ir riziką, taip pat tai, ar bus turima pakankamai lėšų.

23 lentelėje pateikiamos įvairios galimybės ir atitinkami klausimai, kuriuos perkančiosios organizacijos tu-rėtų sau užduoti prieš nuspręsdamos dėl sutarties pakeitimų.

113

23 le

ntel

ė. S

utar

čių

keiti

mas

nes

kelb

iant

nau

jos v

iešo

jo p

irki

mo

proc

edūr

os

BEN

DRA

TA

ISYK

LĖD

ėl n

aujo

s su

tart

ies,

į ku

rią jo

s vy

kdym

o la

ikot

arpi

u įtr

auki

amos

pap

ildom

os u

žduo

tys,

tur

ėtų

būti

skel

biam

as k

onku

rsas

pag

al E

S di

rekt

yvą

ir na

cion

alin

es t

aisy

kles

.Ta

čiau

esa

ma

tos

bend

rosi

os ta

isyk

lės

išim

ties

– sp

ecifi

nėm

is iš

skir

tinė

mis

apl

inky

bėm

is s

utar

tis

gali

būti

kei

čiam

a ne

skel

bian

t na

ujos

vie

šojo

pir

kim

o pr

oced

ūros

.To

liau

pate

ikia

mi k

riter

ijai,

paga

l kur

iuos

rei

kia

sprę

sti,

ar e

sam

a sp

ecifi

nių

aplin

kybi

ų. J

eigu

prir

eiki

a ke

isti

suta

rtį,

bet

kurio

s ko

nkre

čios

sut

artie

s ap

linky

bes

reik

ia p

atik

rinti

paga

l tol

iau

pate

iktu

s kr

iterij

us. T

ačia

u pe

rkan

čioj

i org

aniz

acija

šiu

os k

riter

ijus

turė

tų v

ertin

ti at

idži

ai ir

kru

opšč

iai.

Tai t

uri b

ūti t

inka

mai

pat

virt

inta

dok

umen

tais

ir p

agrįs

ta.

Įrody

ti, k

ad e

sam

a ap

linky

bių,

ten

ka p

erka

nčia

jai o

rgan

izac

ijai.

PAKE

ITIM

AS

NĖR

A ES

MIN

IS(r

emia

ntis

ve

rte)

Ner

eiki

a tik

rinti

nė v

ieno

s D

irekt

yvoj

e nu

stat

ytos

ko

nkre

čios

sąl

ygos

, sut

artis

ga

li bū

ti ke

ičia

ma

nesk

el-

bian

t na

ujos

vie

šojo

pirk

imo

proc

edūr

os, j

eigu

:

a) p

akei

timo

vert

ė ne

siek

ia E

S nu

stat

ytų

ribų

IR (t

. y. b

ūtin

a la

ikyt

is

a ir

b pu

nktų

kar

tu)

b) p

akei

timo

vert

ė ne

siek

ia 1

0 pr

oc.

prad

inės

sut

artie

s ve

rtės

, kai

sut

ar-

tys

suda

ryto

s dė

l pa

slau

gų ir

pre

kių,

ir

15 p

roc.

dėl

dar

bų

pirk

imo

suta

rčių

pr

adin

ės v

ertė

s.Žr

. 1 p

asta

bą t

olia

u.

Ar e

sate

tik

ri, k

ad n

et ir

dėl

tok

io

maž

os v

ertė

s pa

keiti

mo

nepa

kin-

ta b

endr

as s

utar

ties

ar p

relim

ina-

riosi

os s

utar

ties

pobū

dis?

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at

sako

ma

„tai

p“, p

akei

-tim

ą ga

lima

dary

ti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

PAKE

ITIM

AS

NĖR

A ES

MIN

IS(n

eats

ižve

lgia

nt

į pin

igin

ę ve

rtę)

Pake

itim

ai g

alim

i, ka

i nėr

a es

min

iai.

Suta

rtie

s ar

pre

li-m

inar

iosi

os s

utar

ties

keiti

-m

as jo

s ga

liojim

o la

ikot

ar-

piu

laik

omas

esm

iniu

, kai

dė

l jo

iš e

smės

pas

ikei

čia

suta

rtie

s ar

pre

limin

ario

sios

su

tart

ies

pobū

dis,

pal

y-gi

nti s

u pr

adin

e su

tart

imi.

Sprę

sti,

ar p

akei

tim

as

yra

esm

inis

, pat

virt

inti

ta

i dok

umen

tais

ir p

a-gr

įsti

kie

kvie

nu k

onkr

e-či

u at

veju

tur

i per

kanč

io-

ji or

gani

zaci

ja.

TAČI

AU:

kad

ir ko

kios

būt

ų pi

rmia

u ap

rašy

tos

aplin

kybė

s (p

agal

ve

rtę

nees

mi-

nis

pake

itim

as),

pake

itim

ai v

isad

a la

ikom

i esm

inia

is,

kai į

vykd

yta

vien

a ar

kel

ios

šios

są

lygo

s

a) p

akei

timu

nust

ato-

mos

sąl

ygos

, dėl

kur

ių,

jeig

u jo

s bū

tų b

uvus

ios

įtrau

ktos

į pr

adin

ę pi

rkim

o pr

oced

ūrą,

bū

tų b

uvę

galim

a le

isti

daly

vaut

i kiti

ems

kan-

dida

tam

s ne

i iš

prad

žių

atrin

ktie

ji ar

ba p

riim

ti ki

tą p

asiū

lym

ą ne

i iš

prad

žių

priim

tas,

arb

a pi

rkim

o pr

oced

ūra

būtų

pr

itrau

kusi

pap

ildom

ų da

lyvi

ų.Ki

taip

sak

ant,

jeig

u to

mis

nau

jom

is s

ą-ly

gom

is b

ūtų

galė

-ję

dal

yvau

ti ir

kit

i ek

onom

inės

vei

klos

vy

kdyt

ojai

;

b) p

akei

timu

rang

ovo

naud

ai p

akei

čiam

a su

tart

ies

arba

pre

li-m

inar

iosi

os s

utar

ties

ekon

omin

ė pu

-si

ausv

yra

taip

, kai

p ne

buvo

num

atyt

a pr

adin

ėje

suta

rtyj

e ar

ba p

relim

inar

iojo

je

suta

rtyj

e.Ki

taip

sak

ant,

eko

-no

min

ės v

eikl

os

vykd

ytoj

as g

auna

ge

roka

i did

esnį

at-

lygį

, ir

tas

dide

s-ni

s at

lygi

s ga

lėjo

pr

itra

ukti

dau

giau

ek

onom

inės

vei

-kl

os v

ykdy

tojų

;

c) p

akei

timu

la-

bai i

šple

čiam

a su

tart

ies

arba

pr

elim

inar

io-

sios

sut

artie

s ta

ikym

o sr

itis.

Kita

ip s

akan

t,

toki

a pa

keis

-ta

apr

ėpti

s ga

lėjo

būt

i pa

trau

kli k

i-ti

ems

ekon

o-m

inės

vei

klos

vy

kdyt

ojam

s;

d) k

ai r

ango

-va

s, k

uria

m

perk

anči

oji

orga

niza

cija

iš

pra

džių

pa

skyr

ė su

tart

į, pa

keič

iam

as

nauj

u ra

ngov

u ki

tais

atv

ejai

s,

nei n

urod

ytie

ji to

liau

(ran

govo

pa

keiti

mas

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at-

sako

ma

„ne“

, pr

ieš

keič

iant

, re

ikia

žiū

rėti,

ar

nėr

a ki

tų

galim

ų ap

linky

bių,

dė

l kur

ių p

a-ke

itim

as b

ūtų

esm

inis

Jeig

u yr

a be

nt v

iena

to

kia

aplin

ky-

bė, p

akei

timo

dary

ti N

EGA-

LIM

A.Re

ikia

iešk

oti

kitų

gal

imy-

bių

ir sk

elbt

i ko

nkur

są

dėl n

aujo

s su

tart

ies

114

NU

MAT

YTI

PAKE

ITIM

AI(n

eats

ižve

lgia

nt

į jų

pini

ginę

ve

rtę)

Ar p

irmin

ių

pirk

imo

doku

-m

entų

spe

cia-

liom

is p

erži

ūros

nu

osta

tom

is

buvo

num

aty-

ti pa

keiti

mai

(t

ai g

ali b

ūti

stra

ipsn

is d

ėl

kain

os p

erži

ūros

ar

ba d

ėl k

itų

pasi

rinki

mo

galim

ybių

)?

Ar t

os

nuos

-ta

tos

aišk

ios?

Ar t

os n

uost

atos

tik

slio

s?Ar

tos

nuo

stat

os n

edvi

-pr

asm

iško

s?Ar

tom

is n

uost

a-to

mis

nus

taty

ta

galim

ų pa

keiti

mų

arba

pas

irink

imo

galim

ybių

apr

ėptis

ir

pobū

dis?

Ar t

omis

nu

osta

tom

is

nuro

dyto

s są

ly-

gom

is, k

urio

mis

ja

s ga

lima

taik

yti?

Ar g

alite

pa

grįs

ti, k

ad

tom

is n

uost

a-to

mis

nen

u-m

atyt

a jo

kių

pake

itim

ų ar

ba

pasi

rinki

mo

galim

ybių

, dėl

ku

rių p

asik

eis-

tų b

endr

as

suta

rtie

s ar

ba

prel

imin

ario

-si

os s

utar

ties

pobū

dis?

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at

sako

ma

„tai

p“, p

akei

-tim

ą ga

lima

dary

ti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

BŪTI

NI

PAPI

LDYM

AIAr

tuo

s pa

pil-

dom

us r

eika

-lin

gais

tap

usiu

s da

rbus

atli

eka,

pa

slau

gas

teik

ia

arba

pre

kes

tieki

a (p

apil-

dom

a pr

asm

ė,

neįtr

aukt

a į

pirm

inį p

irkim

ą)

pirm

inis

ran

go-

vas?

Ar e

sate

tik

ri, k

ad:

a) r

ango

vo k

eist

i ne

galim

a dė

l ek

onom

inių

ar

tech

nini

ų pr

ieža

s-či

ų, p

avyz

džiu

i, dė

l suk

eiči

amum

o ar

ba s

ąvei

kum

o su

esa

ma

įrang

a,

pasl

augo

mis

ar

ba įr

engi

niai

s,

įsig

ytai

s vy

kdan

t pr

adin

į pirk

imą,

re

ikal

avim

ų,

IR (t

. y. b

ūtin

a la

ikyt

is a

ir

b pu

nktų

kar

tu)

b) p

akei

tus

rang

ovą

perk

anči

ajai

org

ani-

zaci

jai k

iltų

dide

lių

nepa

togu

mų

arba

dė

l to

būtų

dub

liuo-

jam

a ne

maž

ai jo

iš

laid

ų.

Ar e

sate

tik

ri,

kad

kain

os

padi

dėjim

as

nevi

ršys

50

proc

. pirm

i-nė

s su

tart

ies

vert

ės?

Ar e

sate

tik

ri,

kad

toki

ais

vien

as p

o ki

to

atlie

kam

ais

pake

itim

ais

nesi

ekia

ma

apei

ti ta

ikyt

inų

vieš

ųjų

pirk

imų

tais

yklių

?

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at

sako

ma

„tai

p“, p

akei

-tim

ą ga

lima

dary

ti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

NEN

UM

ATYT

OS

APLI

NKY

BĖS

Ar b

ūtin

ybė

dary

ti pa

keiti

mą

atsi

rado

dėl

ap

linky

bių,

kur

ių

uoli

perk

anči

oji

orga

niza

cija

ne

galė

jo n

uma-

tyti?

Ar e

sate

tik

ri, k

ad

dėl p

akei

timo

ne-

paki

nta

bend

ras

suta

rtie

s po

būdi

s?

Ar e

sate

tik

ri, k

ad

kain

os p

adid

ėjim

as

nevi

ršija

50

% p

radi

nės

suta

rtie

s ar

ba p

reli-

min

ario

sios

sut

artie

s ve

rtės

.Žr

. 2 p

asta

bą t

olia

u.

Ar e

sate

tik

ri, k

ad t

okia

is v

iena

s po

kito

atli

ekam

ais

pake

itim

ais

nesi

ekia

ma

apei

ti ta

ikyt

inų

vieš

ųjų

pirk

imų

tais

yklių

?

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at

sako

ma

„tai

p“, p

akei

-tim

ą ga

lima

dary

ti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

RAN

GO

VO

PAKE

ITIM

ASAr

ran

gova

s,

kuria

m p

erka

n-či

oji o

rgan

iza-

cija

iš p

radž

ių

skyr

ė su

tart

į, pa

keič

iam

as

nauj

u ra

ngov

u dė

l vie

nos

iš š

ių

prie

žasč

ių:

a) n

e-dv

ipra

s-m

iško

s nu

osta

-to

s dė

l su

tart

ies

perž

iūro

s ar

ba p

a-si

rinki

mo

galim

y-bė

s,

b) A

RBA

jeig

u dė

l įm

onės

res

truk

tū-

rizav

imo

(per

ėmi-

mo,

sus

ijung

imo,

įs

igiji

mo

ar n

e-m

okum

o ir

pan.

) vi

sas

arba

dal

į pr

adin

io r

ango

vo

teis

ių p

erim

a ki

tas

ekon

omin

ės

veik

los

vykd

yto-

jas?

***

!

***P

apild

omos

b p

unkt

ui t

aiko

mos

sąl

ygos

:–

ar k

itas

ekon

omin

ės v

eikl

os v

ykdy

toja

s at

itin-

ka p

radi

nius

kok

ybin

ės a

tran

kos

krite

rijus

?–

Ar e

sate

tik

ri, k

ad d

ėl t

o ne

reik

ia d

aryt

i kitų

es

min

ių s

utar

ties

pake

itim

ų?–

Ar e

sate

tik

ri, k

ad t

uo n

esie

kiam

a ap

eiti

taik

y-tin

ų vi

ešųj

ų pi

rkim

ų ta

isyk

lių?

c) A

RBA

pati

perk

anči

oji

orga

niza

cija

pr

isiim

a pa

-gr

indi

nio

ran-

govo

par

eiga

s jo

sub

rang

ovų

atžv

ilgiu

, jei

to

kia

galim

y-bė

num

atyt

a na

cion

alin

ės

teis

ės a

ktuo

se

atsi

žvel

gian

t į D

irekt

yvos

nu

osta

tas

dėl

subr

ango

s.

Šios

sąl

ygos

N

ETU

RI b

ūti

įvyk

dyto

s vi

sos.

Pa

kank

a vi

enos

iš

jų, t

aigi

tin

ka b

et k

uris

pu

nkta

s –

a, b

ar

ba c

.Pa

pild

omos

b

punk

to s

ąlyg

os

turi

būti

įvyk

dy-

tos

viso

s.

Jeig

u at

sa-

kym

as į

a ar

ba b

pun

kto

klau

sim

ą ir

visu

s pa

pild

omus

kl

ausi

mus

yra

„t

aip“

, pak

ei-

timą

galim

a da

ryti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

1 pa

stab

a. :

Reik

ia a

tkre

ipti

dėm

esį,

kad

kai d

arom

i kel

i iš

eilė

s pa

keiti

mai

, ver

tė n

usta

tom

a pa

gal i

š ei

lės

daro

mų

pake

itim

ų gr

ynąj

ą ku

mul

iaci

nę v

ertę

. Tai

rei

škia

, kad

vis

i pak

eitim

ai s

umuo

jam

i ir

skai

čiuo

jam

a di

džia

usia

ver

te. P

avyz

dys

(pre

kės)

: 1 p

akei

timo

vert

ė –

3 pr

oc. T

inka

. 2 p

akei

timo

vert

ė –

5 pr

oc. I

š vi

so –

8 p

roc.

Teb

etin

ka. 3

pak

eitim

o ve

rtė

– 3

proc

. Iš

viso

– 1

1 pr

oc.

Net

inka

. 3 p

akei

timas

neg

alim

as.

2 pa

stab

a. :

Reik

ia a

tkre

ipti

dėm

esį,

kad

kai d

arom

i kel

i iš

eilė

s pa

keiti

mai

, ta

riba

taik

oma

kiek

vien

o pa

keiti

mo

vert

ei. T

ai r

eišk

ia, k

ad k

iekv

iena

s pa

keiti

mas

gal

i būt

i iki

50

proc

. 1 p

avyz

dys:

1 p

akei

ti-m

o ve

rtė

– 20

pro

c., 2

pak

eitim

o –

67 p

roc.

Pirm

as p

akei

timas

yra

tin

kam

as, a

ntra

s –

netin

kam

as. 2

pav

yzdy

s: 1

pak

eitim

o ve

rtė

– 40

pro

c., 2

pak

eitim

o –

45 p

roc.

Abu

pak

eitim

ai t

inka

mi.

Siek

iant

tok

iais

atv

ejai

s ap

skai

čiuo

ti ka

iną,

atn

aujin

ta k

aina

yra

orie

ntac

inė

vert

ė, k

ai s

utar

tyje

esa

ma

inde

ksav

imo

nuos

tato

s. R

eikė

tų p

abrė

žti,

kad

pata

isym

ai, n

eren

gian

t na

ujos

sut

artie

s sk

yrim

o pr

oced

ūros

, yra

išim

tis; g

alim

ybe

vien

as p

o ki

to a

tlikt

i pak

eitim

us t

urėt

ų bū

ti na

udoj

amas

i lab

ai a

tsar

giai

, ja

netu

rėtų

būt

i sie

kiam

a ap

eiti

vieš

ųjų

pirk

imų

dire

ktyv

ų ir

svar

bių

jų

prin

cipų

– v

ieno

do p

ožiū

rio, n

edis

krim

inav

imo

bei s

kaid

rum

o.

Šalti

nis

– D

irekt

yvos

201

4/24

/ES

72 s

trai

psni

s.

115

NU

MAT

YTI

PAKE

ITIM

AI(n

eats

ižve

lgia

nt

į jų

pini

ginę

ve

rtę)

Ar p

irmin

ių

pirk

imo

doku

-m

entų

spe

cia-

liom

is p

erži

ūros

nu

osta

tom

is

buvo

num

aty-

ti pa

keiti

mai

(t

ai g

ali b

ūti

stra

ipsn

is d

ėl

kain

os p

erži

ūros

ar

ba d

ėl k

itų

pasi

rinki

mo

galim

ybių

)?

Ar t

os

nuos

-ta

tos

aišk

ios?

Ar t

os n

uost

atos

tik

slio

s?Ar

tos

nuo

stat

os n

edvi

-pr

asm

iško

s?Ar

tom

is n

uost

a-to

mis

nus

taty

ta

galim

ų pa

keiti

mų

arba

pas

irink

imo

galim

ybių

apr

ėptis

ir

pobū

dis?

Ar t

omis

nu

osta

tom

is

nuro

dyto

s są

ly-

gom

is, k

urio

mis

ja

s ga

lima

taik

yti?

Ar g

alite

pa

grįs

ti, k

ad

tom

is n

uost

a-to

mis

nen

u-m

atyt

a jo

kių

pake

itim

ų ar

ba

pasi

rinki

mo

galim

ybių

, dėl

ku

rių p

asik

eis-

tų b

endr

as

suta

rtie

s ar

ba

prel

imin

ario

-si

os s

utar

ties

pobū

dis?

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at

sako

ma

„tai

p“, p

akei

-tim

ą ga

lima

dary

ti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

BŪTI

NI

PAPI

LDYM

AIAr

tuo

s pa

pil-

dom

us r

eika

-lin

gais

tap

usiu

s da

rbus

atli

eka,

pa

slau

gas

teik

ia

arba

pre

kes

tieki

a (p

apil-

dom

a pr

asm

ė,

neįtr

aukt

a į

pirm

inį p

irkim

ą)

pirm

inis

ran

go-

vas?

Ar e

sate

tik

ri, k

ad:

a) r

ango

vo k

eist

i ne

galim

a dė

l ek

onom

inių

ar

tech

nini

ų pr

ieža

s-či

ų, p

avyz

džiu

i, dė

l suk

eiči

amum

o ar

ba s

ąvei

kum

o su

esa

ma

įrang

a,

pasl

augo

mis

ar

ba įr

engi

niai

s,

įsig

ytai

s vy

kdan

t pr

adin

į pirk

imą,

re

ikal

avim

ų,

IR (t

. y. b

ūtin

a la

ikyt

is a

ir

b pu

nktų

kar

tu)

b) p

akei

tus

rang

ovą

perk

anči

ajai

org

ani-

zaci

jai k

iltų

dide

lių

nepa

togu

mų

arba

dė

l to

būtų

dub

liuo-

jam

a ne

maž

ai jo

iš

laid

ų.

Ar e

sate

tik

ri,

kad

kain

os

padi

dėjim

as

nevi

ršys

50

proc

. pirm

i-nė

s su

tart

ies

vert

ės?

Ar e

sate

tik

ri,

kad

toki

ais

vien

as p

o ki

to

atlie

kam

ais

pake

itim

ais

nesi

ekia

ma

apei

ti ta

ikyt

inų

vieš

ųjų

pirk

imų

tais

yklių

?

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at

sako

ma

„tai

p“, p

akei

-tim

ą ga

lima

dary

ti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

NEN

UM

ATYT

OS

APLI

NKY

BĖS

Ar b

ūtin

ybė

dary

ti pa

keiti

mą

atsi

rado

dėl

ap

linky

bių,

kur

ių

uoli

perk

anči

oji

orga

niza

cija

ne

galė

jo n

uma-

tyti?

Ar e

sate

tik

ri, k

ad

dėl p

akei

timo

ne-

paki

nta

bend

ras

suta

rtie

s po

būdi

s?

Ar e

sate

tik

ri, k

ad

kain

os p

adid

ėjim

as

nevi

ršija

50

% p

radi

nės

suta

rtie

s ar

ba p

reli-

min

ario

sios

sut

artie

s ve

rtės

.Žr

. 2 p

asta

bą t

olia

u.

Ar e

sate

tik

ri, k

ad t

okia

is v

iena

s po

kito

atli

ekam

ais

pake

itim

ais

nesi

ekia

ma

apei

ti ta

ikyt

inų

vieš

ųjų

pirk

imų

tais

yklių

?

Jeig

u į v

isus

kl

ausi

mus

at

sako

ma

„tai

p“, p

akei

-tim

ą ga

lima

dary

ti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

RAN

GO

VO

PAKE

ITIM

ASAr

ran

gova

s,

kuria

m p

erka

n-či

oji o

rgan

iza-

cija

iš p

radž

ių

skyr

ė su

tart

į, pa

keič

iam

as

nauj

u ra

ngov

u dė

l vie

nos

iš š

ių

prie

žasč

ių:

a) n

e-dv

ipra

s-m

iško

s nu

osta

-to

s dė

l su

tart

ies

perž

iūro

s ar

ba p

a-si

rinki

mo

galim

y-bė

s,

b) A

RBA

jeig

u dė

l įm

onės

res

truk

tū-

rizav

imo

(per

ėmi-

mo,

sus

ijung

imo,

įs

igiji

mo

ar n

e-m

okum

o ir

pan.

) vi

sas

arba

dal

į pr

adin

io r

ango

vo

teis

ių p

erim

a ki

tas

ekon

omin

ės

veik

los

vykd

yto-

jas?

***

!

***P

apild

omos

b p

unkt

ui t

aiko

mos

sąl

ygos

:–

ar k

itas

ekon

omin

ės v

eikl

os v

ykdy

toja

s at

itin-

ka p

radi

nius

kok

ybin

ės a

tran

kos

krite

rijus

?–

Ar e

sate

tik

ri, k

ad d

ėl t

o ne

reik

ia d

aryt

i kitų

es

min

ių s

utar

ties

pake

itim

ų?–

Ar e

sate

tik

ri, k

ad t

uo n

esie

kiam

a ap

eiti

taik

y-tin

ų vi

ešųj

ų pi

rkim

ų ta

isyk

lių?

c) A

RBA

pati

perk

anči

oji

orga

niza

cija

pr

isiim

a pa

-gr

indi

nio

ran-

govo

par

eiga

s jo

sub

rang

ovų

atžv

ilgiu

, jei

to

kia

galim

y-bė

num

atyt

a na

cion

alin

ės

teis

ės a

ktuo

se

atsi

žvel

gian

t į D

irekt

yvos

nu

osta

tas

dėl

subr

ango

s.

Šios

sąl

ygos

N

ETU

RI b

ūti

įvyk

dyto

s vi

sos.

Pa

kank

a vi

enos

iš

jų, t

aigi

tin

ka b

et k

uris

pu

nkta

s –

a, b

ar

ba c

.Pa

pild

omos

b

punk

to s

ąlyg

os

turi

būti

įvyk

dy-

tos

viso

s.

Jeig

u at

sa-

kym

as į

a ar

ba b

pun

kto

klau

sim

ą ir

visu

s pa

pild

omus

kl

ausi

mus

yra

„t

aip“

, pak

ei-

timą

galim

a da

ryti.

Jeig

u at

sa-

kom

a „n

e“,

reik

ia ie

škot

i ki

tų g

alim

y-bi

ų ir

skel

bti

konk

ursą

dė

l nau

jos

suta

rtie

s.

1 pa

stab

a. :

Reik

ia a

tkre

ipti

dėm

esį,

kad

kai d

arom

i kel

i iš

eilė

s pa

keiti

mai

, ver

tė n

usta

tom

a pa

gal i

š ei

lės

daro

mų

pake

itim

ų gr

ynąj

ą ku

mul

iaci

nę v

ertę

. Tai

rei

škia

, kad

vis

i pak

eitim

ai s

umuo

jam

i ir

skai

čiuo

jam

a di

džia

usia

ver

te. P

avyz

dys

(pre

kės)

: 1 p

akei

timo

vert

ė –

3 pr

oc. T

inka

. 2 p

akei

timo

vert

ė –

5 pr

oc. I

š vi

so –

8 p

roc.

Teb

etin

ka. 3

pak

eitim

o ve

rtė

– 3

proc

. Iš

viso

– 1

1 pr

oc.

Net

inka

. 3 p

akei

timas

neg

alim

as.

2 pa

stab

a. :

Reik

ia a

tkre

ipti

dėm

esį,

kad

kai d

arom

i kel

i iš

eilė

s pa

keiti

mai

, ta

riba

taik

oma

kiek

vien

o pa

keiti

mo

vert

ei. T

ai r

eišk

ia, k

ad k

iekv

iena

s pa

keiti

mas

gal

i būt

i iki

50

proc

. 1 p

avyz

dys:

1 p

akei

ti-m

o ve

rtė

– 20

pro

c., 2

pak

eitim

o –

67 p

roc.

Pirm

as p

akei

timas

yra

tin

kam

as, a

ntra

s –

netin

kam

as. 2

pav

yzdy

s: 1

pak

eitim

o ve

rtė

– 40

pro

c., 2

pak

eitim

o –

45 p

roc.

Abu

pak

eitim

ai t

inka

mi.

Siek

iant

tok

iais

atv

ejai

s ap

skai

čiuo

ti ka

iną,

atn

aujin

ta k

aina

yra

orie

ntac

inė

vert

ė, k

ai s

utar

tyje

esa

ma

inde

ksav

imo

nuos

tato

s. R

eikė

tų p

abrė

žti,

kad

pata

isym

ai, n

eren

gian

t na

ujos

sut

artie

s sk

yrim

o pr

oced

ūros

, yra

išim

tis; g

alim

ybe

vien

as p

o ki

to a

tlikt

i pak

eitim

us t

urėt

ų bū

ti na

udoj

amas

i lab

ai a

tsar

giai

, ja

netu

rėtų

būt

i sie

kiam

a ap

eiti

vieš

ųjų

pirk

imų

dire

ktyv

ų ir

svar

bių

jų

prin

cipų

– v

ieno

do p

ožiū

rio, n

edis

krim

inav

imo

bei s

kaid

rum

o.

Šalti

nis

– D

irekt

yvos

201

4/24

/ES

72 s

trai

psni

s.

116

5.4. Sprendimas dėl skundų ir taisomųjų priemonių

Ekonominės veiklos vykdytojai gali imtis teisinių veiksmų ir reikalauti, kad būtų užtikrintas jų teisių vykdymas pagal Europos arba nacionalines viešų-jų pirkimų taisykles, kai perkančiosios organizacijos tyčia arba netyčia nesilaiko teisinės viešųjų pirkimų sistemos51.

Taisomosios priemonės reglamentuojamos keliomis ES direktyvomis52, jas taikant galima sustabdyti bet kurį perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą, atmesti neteisėtus sprendimus, taip pat pačią sutar-tį, ir reikalauti žalos atlyginimo rangovams.

Be to, dėl teisių gynimo priemonių direktyvų nesi-laikymo perkančiajai organizacijai ateityje gali būti neskiriamos ES dotacijos arba gali būti pareikalauta grąžinti jau suteiktas dotacijas.

Taip pat, nesilaikydama viešųjų pirkimų taisyklių perkančioji organizacija gali patirti finansinių pada-rinių, o jos darbuotojai tam tikrose šalyse laikomi asmeniškai atsakingais.

Prireikus perkančiosios organizacijos per savo ati-tinkamas nacionalines viešųjų pirkimų institucijas gali su teisininkais konsultuotis, kaip elgtis gavus skundą.

5.5. Sutarties nutraukimas jai nebaigus galioti

Perkančiosioms organizacijoms gali tekti nutraukti sutartį jai nebaigus galioti, kai sužino, kad sutartimi pažeisti ES arba nacionalinės teisės aktai.

Europos teisinėje viešųjų pirkimų sistemoje perkan-čiosioms organizacijoms leidžiama nutraukti sutartį jai nebaigus galioti dėl vienos iš šių priežasčių:

āā buvo padaryti esminiai sutarties pakeitimai, ir turėjo būti paskelbta nauja viešųjų pirkimų pro-cedūra;

āā rangovas turėjo būti pašalintas iš viešųjų pirkimų procedūros, nes, remiantis tuo, kas nustatyta pir-kimo dokumentuose ir (arba) nacionalinės teisės aktuose, buvo pagrindas jį pašalinti;

āā sutartis neturėjo būti paskirta rangovui, atsižvel-giant į rimtą pagal Sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą, kurį pri-pažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį.

Be to, kaip ir esant bet kokiems sutartiniams ry-šiams, sutartis taip pat galima nutraukti, jeigu įro-dymais patvirtinama, kad rangovas nevykdo savo įsipareigojimų.

Visais atvejais nuostatos, kuriomis reglamentuoja-mas sutarties nutraukimas, turi būti nustatytos iš anksto, t. y. į viešąją sutartį turi būti įtrauktos speci-alios nuostatos.

5.6. Sutarties įvykdymas

Perkančiajai organizacijai oficialiai patvirtinus ga-lutinius rezultatus ir apmokėjus su jais susijusias sąskaitas faktūras, viešoji sutartis gali būti laikoma įvykdyta.

51 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 12. Taisomosios priemonės (angl. Public procurement Brief 12, Remedies), 2016 m. rugsėjo mėn., 2016 m. rugsėjo mėn., http://www.sigmaweb.org/publications/Public-Procurement-Policy-Brief-12-200117.pdf.

52 1989 m. gruodžio 21 d. Direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo; su pakeitimais. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/1989/665/oj. 1992 m. vasario 25 d. Direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo; su pakeitimais. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/1992/13/oj. 2007 m. gruodžio 11 d. Direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo; su pakeitimais. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2007/66/oj.

117

Užbaigus vykdyti sutartį, tam tikri ekonominės vei-klos vykdytojai perkančiosios organizacijos gali pa-prašyti išduoti pažymėjimą, kad sutartis tinkamai įvykdyta, ir užpildyti nuomonės tyrimo formą arba klausimyną, kad būtų gauta atsiliepimų apie jų vei-klos rezultatus ir rekomendacijų.

Panašiai, svarbu, kad perkančioji organizacija pada-rytų išvadas ir nustatytų pagrindinius nuveikto darbo dalykus, kuriais būtų galima vėliau pa-sinaudoti ir kuriuos galima įrašyti į sutarties bylą. Pavyzdžiui, sutarties vadovas gali trumpai at-sakyti į šiuos klausimus:

āā Ar gavome tai, ko prašėme?

āā Ar gavome tai, ko mums iš tikrųjų reikėjo?

āā Ar matome skirtumą tarp to, ko reikėjo, ir to, ką gavome? Jeigu taip, ar galima paaiškinti tą skir-tumą?

āā Ar įgijome patirties (teigiamos arba neigiamos), kuri galėtų praversti būsimose sutartyse ar pro-jektuose?

Kai sutartys didesnės, sutarties vadovas gali su-rengti baigiamąjį posėdį su pagrindinėmis daly-vavusiomis suinteresuotosiomis šalimis ir įvertinti, kaip sutarties rezultatai atitinka pirminius lūkesčius. Šis posėdis turėtų suteikti galimybę:

āā visoms dalyvavusioms suinteresuotosioms ša-lims pranešti įvykdymo rezultatus;

āā padėkoti asmenims, prisidėjusiems prie sėkmin-go sutarties įgyvendinimo, už jų darbą; pareiškus padėką ir pripažinimą naudingai prisidėjusie-siems, vėliau ateityje juos bus galima vėl sutelkti;

āā pasimokyti iš klaidų, išorės problemų ar rizikos ir išanalizuoti, kaip šias problemas buvo galima įveikti arba kuo labiau sumažinti;

āā nustatyti pagrindinius dalykus, kuriais būtų ga-lima vėliau pasinaudoti, ir rekomendacijas būsi-moms sutartims.

118

6. Priemonių rinkinys

6.1. Dažniausios viešojo pirkimo klaidos

Viešųjų pirkimų klaidos laikomos viešųjų pirkimų tai-syklių pažeidimu, neatsižvelgiant į procedūros etapą, kuriame jų atsiranda, ir poveikį galutiniam viešosios sutarties rezultatams.

Klaidos dažniausiai nustatomos:

āā atliekant vidinę finansų kontrolę ir auditą;

āā peržiūrint procedūras, pradėtas ekonominės vei-klos vykdytojams apskundus perkančiųjų organi-zacijų sprendimus; arba

āā išorės subjektams atliekant auditą ir patikrinimus53.

Toliau lentelėje pateiktos dažniausios klaidos, Komi-sijos nustatytos per kelerius praėjusius metus, visų pirma atliekant ESI fondų lėšų auditą. Pagal kiekvie-nos rūšies klaidas viename iš šio dokumentų skirs-nių pateikiamos rekomendacijos ir patarimai.

Dažniausios klaidos Aktualiausias gairių skirsnis

Procedūros pasirinkimas 1 skyrius

Nerengtas konkursas arba procedūra buvo netinkama 1.5. skirsnis „Procedūros pasirinkimas“

Atvejai, kuriais negalima pateisinti derybų procedūros, iš anksto nepaskelbus apie pirkimą.

Neteisėtas sutarčių skaidymas. 1.4.2. skirsnis „Viena sutartis arba kelios dalys“

1.4.4. skirsnis „Sutarties vertė“

Nustatyta per maža sutarties vertė. 1.4.4. skirsnis „Sutarties vertė“

Paskelbimas 2 skyrius

Paskelbimo reikalavimu nesilaikymas. 2.1. skirsnis „Pirkimo dokumentų rengimas“

2.5. skirsnis „Skelbimas apie pirkimą“

Termino, per kurį turi būti pateikti pasiūlymai arba prašymai dalyvauti, nesilaikymas ir (arba) išplėstas toks terminas.

2.4. skirsnis „Terminų nustatymas“

Nepakanka laiko galimiems konkurso dalyviams ir (arba) kandidatams gauti konkurso dokumentus

Skelbime apie pirkimą arba specifikacijose nepateikiami atrankos ir (arba) skyrimo kriterijai.

2.3. skirsnis „Kriterijų nustatymas“

53 EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 29. Viešųjų pirkimų dažnų klaidų nustatymas ir ištaisymas, 2013 m. liepos mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/bytopic/publicprocurement/Common_Errors_Public_Procurement_2013.pdf.

119

Dažniausios klaidos Aktualiausias gairių skirsnis

Techninės specifikacijos ir kriterijai 2 skyrius

Nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas. 2.2. skirsnis „Specifikacijų ir standartų nustatymas“

Techninėmis specifikacijomis nustatomi apribojimai, tuo pažeidžiami vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir skaidrumo reikalavimai.

Neteisėti, neproporcingi ir (arba) diskriminaciniai atrankos ir (arba) sutarties skyrimo kriterijai.

2.3. skirsnis „Kriterijų nustatymas“

Atrankos ir sutarties skyrimo kriterijų painiojimas.

Atranka, vertinimas, sutarties skyrimas 3 ir 4 skyriai

Skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape 3.3. skirsnis „Pasiūlymų vertinimas ir atranka“

4. skirsnis „Pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas“

Atrankos arba sutarties skyrimo kriterijai pakeisti atplėšus vokus su pasiūlymais, todėl konkurso dalyviai priimti neteisingai.

3.3. skirsnis „Pasiūlymų vertinimas ir atranka“

4.2. skirsnis „Sutarties skyrimo kriterijų taikymas“Pasiūlymas pakeistas vertinimo etape.

Derybos sutarties sudarymo procedūros metu.

Aritmetinės klaidos sumuojant balus ir pirmumo tvarka išdėstant dalyvius.

Vidutinių kainų naudojimas.

Nepakankamai atmesti pasiūlymai, kuriais siūlomos neįprastai mažos kainos.

4.3. skirsnis „Ką daryti, kai siūlomos neįprastai mažos kainos“

Interesų konfliktas 1.2.3. skirsnis „Profesinis sąžiningumas ir interesų konfliktas“

4.1. skirsnis „Vertinimo komisijos sudarymas“

Netinkamos sutarties sąlygos. 2.1.2. skirsnis „Sutarties projektas“

Sutarties vykdymas 5 skyrius

Papildomų darbų, paslaugų arba prekių pirkimo sutartys paskirtos nerengiant konkurso, nors neįrodyta, kad būta kokių nors Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų išskirtinių aplinkybių.

5. skirsnis „Sutarties vykdymas“

Susiaurinta sutarties aprėptis ir (arba) vertė.

120

6.2. Šaltiniai ir nuorodos

6.2.1. Teisinis pagrindas

Europos Komisija, GROW GD. Viešasis pirkimas – teisi-nės taisyklės ir įgyvendinimas. Paskelbta https://ec.eu-ropa.eu/growth/single-market/public-procurement/rules-implementation/.

Konsoliduota Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo redakcija, 2012/C 326/01. Paskelbta http://eur-lex.eu-ropa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:12012E/TXT.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tary-bos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, ku-ria panaikinama Direktyva 2004/18/EB. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Ta-rybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto pas-laugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaiki-nama Direktyva 2004/17/EB. Paskelbta http://data.europa.eu/eli/dir/2014/25/2016-01-01.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Ta-rybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutar-čių suteikimo. Paskelbta http://data.europa.eu/eli/dir/2014/23/2016-01-01.

2016 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo regla-mentas (ES) 2016/7, kuriuo nustatoma Europos ben-drojo viešųjų pirkimų dokumento standartinė forma. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=OJ:JOL_2016_003_R_0004.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tary-bos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustato-mos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socia-liniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvinin-kystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglau-dos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fon-dui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2013/1303/oj.

1989 m. gruodžio 21 d. Direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros pro-cedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir vie-šojo darbų pirkimo sutartis, derinimo; su pakeitimais. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/1989/665/oj.

1992 m. vasario 25 d. Direktyva 92/13/EEB dėl įsta-tymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sekto-riuose, suderinimo. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/1992/13/oj.

2007 m. gruodžio 11 d. Direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo. Paskelbta http://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2007/66/oj.

Pasaulio prekybos organizacija. Sutartis dėl viešųjų pirkimų, persvarstyta redakcija, 2012 m. Paskelb-ta https://www.wto.org/english/tratop_e/gproc_e/gpa_1994_e.htm.

6.2.2. Bendrosios gairės ir priemonės

Europos Komisija, GROW GD. Viešųjų pirkimų sve-tainė. Paskelbta https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement_lt.

Europos Komisija, GROW GD. Naujausios ES vie-šųjų pirkimų vertės ribos. Paskelbta http://ec.euro-pa.eu/growth/single-market/public-procurement/rules-implementation/thresholds/index_en.htm.

Europos Komisija, GROW GD. Europos bendrasis vie-šųjų pirkimų dokumentas. EBVPD užpildymo ir pa-kartotinio naudojimo paslauga. Paskelbta https://ec.europa.eu/tools/espd.

Europos Komisija, GROW GD. Internetinė adminis-tracinių patvirtinamųjų dokumentų duomenų bazė „e-Certis“. Paskelbta https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/ecertis/.

Europos Komisija, SIMAP. „eNotices“. Paskelbta http://simap.europa.eu/enotices/.

121

Europos Komisija, SIMAP. Bendras viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ). Paskelbta http://simap.ted.europa.eu/web/simap/cpv.

Europos Komisija, SIMAP. Standartinės viešųjų pir-kimų formos. Paskelbta http://simap.ted.europa.eu/web/simap/standard-forms-for-public-procurement.

Europos Komisija, GROW GD. Aiškinamasis raštas. Preliminariosios sutartys. Paskelbta https://ec.eu-ropa.eu/growth/single-market/public-procurement/rules-implementation_en.

Europos Komisija, REGIO GD. Administracinių gebėji-mų, sistemų ir praktikos visoje ES apžvalga, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų, susijusių su Europos struk-tūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), atitiktį rei-kalavimams ir kokybę, 2016 m. sausio mėn. Paskelb-ta http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/improving-investment/public-procurement/study/.

SIGMA. Parama gerinant vadovavimą ir valdymą

SIGMA – bendra EBPO ir Europos Sąjungos iniciatyva. Jos pagrindinis tikslas – stiprinti geresnio viešojo valdymo pagrindus stiprinant viešojo sektoriaus gebėjimus, gerinant bendradarbiavimą įvai-riais valdymo lygmenimis ir tobulinant viešojo administravimo reformų modelį ir įgyvendinimą.

SIGMA parengė gausią medžiagą viešųjų pirkimų klausimais, ir ši medžiaga gali būti naudinga visų rūšių perkančiosioms organizacijoms. Tai apima daug šalių apimančius lyginamuosius tyrimus, viešųjų pirkimų srities mokymo vadovus, specialius dokumentus ir politikos pranešimus.

Visų pirma, perkančiosioms organizacijoms gairių, patarimų, praktinių pavyzdžių ir rekomendacijų, kaip laikytis ES viešųjų pirkimų teisės aktų ir kuo geriau pasirinkti veiksmingas pirkimo procedūras, pateikiama SIGMA viešųjų pirkimų mokymo vadove ir SIGMA viešųjų pirkimų pranešimuose. Mokomoji medžiaga ir viešųjų pirkimų pranešimai padeda gerinti profesinius tiek viešojo (perkan-čiųjų organizacijų), tiek privačiojo (ekonominės veiklos vykdytojų) sektorių viešųjų pirkimų specia-listų ir vadovų įgūdžius.

Paskelbta http://www.sigmaweb.org/publications/key-public-procurement-publications.htm.

122

6.2.3. Viešųjų pirkimų klaidos

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2016 „ES institucijos gali padaryti daugiau, kad palengvintų galimybę dalyvauti jų viešuosiuose pir-kimuose“. Paskelbta http://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=37137.

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2015 „Veiksmai, skirti spręsti viešųjų pirkimų problemas ES Sanglaudos išlaidų srityje, turėtų būti aktyvesni“. Paskelbta http://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=32488.

Europos Audito Rūmai. Neatitiktis viešųjų pirkimų taisyklėms: pažeidimų tipai ir kiekybinio vertinimo pagrindas. Paskelbta http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/Guideline_procurement/Quantifi-cation_of_public_procurement_errors.pdf.

EBPO / SIGMA. Viešųjų pirkimų pranešimas Nr. 29. Viešųjų pirkimų dažnų klaidų nustatymas ir ištai-symas, 2013 m. liepos mėn. Paskelbta http://www.sigmaweb.org/bytopic/publicprocurement/Common_Errors_Public_Procurement_2013.pdf.

EBPO viešųjų pirkimų priemonių rinkinys

Šiame internetiniame šaltinyje pateiktas politikos priemonių rinkinys ir konkrečių šalių pavyzdžiai, taip pat siūlomos praktinės priemonės, ataskaitos ir rodikliai, susiję su įvairiais viešųjų pirkimų aspektais.

Paskelbta http://www.oecd.org/governance/procurement/toolbox/

SIMAP. Informacija apie Europos viešuosius pirkimus

SIMAP – Europos Komisijos sukurta viešųjų pirkimų informacinė sistema. SIMAP portale suteikia-ma prieiga prie svarbiausios informacijos apie Europoje rengiamus viešuosius pirkimus:

āā TED (angl. Tenders Electronic Daily) – internetinė Europos viešiesiems pirkimams skirto Eu-ropos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo versija. Europoje tai vienintelis oficialus viešųjų sutarčių šaltinis.

āā „e-Notices“ (e. skelbimai) – internetinė priemonė, kuria supaprastinamas ir paspartinamas ES OL siunčiamų skelbimų rengimas ir skelbimas.

āā „e-Senders“ (e. siuntėjai) – paslauga, kuria naudodamosi reikalavimus atitinkančios organizaci-jos skelbimus gali teikti tiesiogiai kaip XML failus.

āā „e-Tendering“ (e. viešasis pirkimas) – e. viešojo pirkimo platforma, specialiai skirta ES instituci-joms.

Be to, SIMAP portale yra daug naudingų išteklių, įskaitant kodus ir nomenklatūrą, skelbimų ir pagrindinių pirkimo dokumentų šablonus.

Paskelbta http://simap.ted.europa.eu.

123

Europos Komisija, REGIO GD. Komisijos sprendimas C(2013) 9527, kuriuo išdėstomos ir patvirtinamos finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo turi atlik-ti Komisija, nustatymo gairės, 2013 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/3/2013/LT/C-2013-9527-F1-LT-ANNEX-1-PART-1.PDF.

6.2.4. Profesinis sąžiningumas ir interesų konfliktas

EBPO. Korupcijos vykdant viešuosius pirkimus preven-cija, 2016 m. Paskelbta http://www.oecd.org/gov/ethi-cs/Corruption-in-Public-Procurement-Brochure.pdf

Europos Komisija, OLAF. Interesų konfliktų vykstant viešojo pirkimo procedūrai, susijusiai su struktūri-nėmis priemonėmis, nustatymas, 2013 m. lapkri-čio mėn. Paskelbta https://ec.europa.eu/sfc/sites/sfc2014/files/sfc-files/2013_11_12-Final-guide-on-conflict-of-interests-EN.pdf.

EBPO. Profesinio sąžiningumo principai vykstant vie-šajam pirkimui, 2009 m. Paskelbta http://www.oecd.org/gov/ethics/48994520.pdf.

6.2.5. ESI fondų valdymas ir kontrolė

REGIO GD. 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir in-vesticijų fondų gairės. Paskelbta http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/legislation/guidance/.

REGIO GD. Viešųjų pirkimų veiksmų planas. Paskelb-ta http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/improving-investment/public-procurement.

REGIO GD. Su 2014–2020 m. sanglaudos politika susijęs mokymas ES valstybių narių ekspertams. Paskelbta http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/legislation/guidance/training/.

2014–2020 m. Europos struktūriniai ir investici-jų fondų reglamentai. Paskelbta http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/legislation/regulations/

6.2.6. Strateginis viešųjų pirkimų naudojimas

Europos Komisija, GROW GD. Strateginio aplinkos, socialinių ir inovacijų kriterijų taikymo vykdant vie-šąjį pirkimą tyrimas. Galutinė ataskaita (angl. Study on Strategic use of public procurement in promoting green, social and innovation policies— Final Report), 2016 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/17261?locale=lt.

Žalieji viešieji pirkimaiEuropos Komisija, ENV GD. ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai (visomis ES kalbomis). Paskelbta http://ec.eu-ropa.eu/environment/gpp/eu_gpp_criteria_en.htm.

Europos Komisija, ENV GD. Žaliojo viešojo pirkimo gerosios patirties pavyzdžiai. Paskelbta http://ec.eu-ropa.eu/environment/gpp/case_group_en.htm.

Europos Komisija, ENV GD. Esamų ES ir tarptautinių ekologinių ženklų sąrašas. Paskelbta http://ec.euro-pa.eu/environment/gpp/pdf/ecolabels.pdf.

Europos Komisija, ENV GD. Pirmenybė žaliajam pirkimui! Žaliojo viešojo pirkimo vadovas, 2016 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/gpp/buying_handbook_en.htm.

Europos Komisija, ENV GD. Žaliųjų viešųjų pirkimų naudojimas 27 ES valstybėse narėse, 2012 m. Pa-skelbta http://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/CEPS-CoE-GPP%20MAIN%20REPORT.pdf.

Europos Komisijos komunikatas (COM(2008) 400) „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“. Pa-skelbta http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52008DC0400.

Socialiai atsakingi viešieji pirkimaiProjektas LANDMARK. Geroji patirtis rengiant socialiai atsakingus viešuosius pirkimus. Visoje Europoje taiko-mi tikrinimo metodai, 2012 m. Paskelbta http://www.landmark-project.eu/fileadmin/files/en/latest-achie-vements/LANDMARK-good_practices_FINAL.pdf.

124

Europos Komisija, EMPL GD. Perkant socialiai. Vado-vas – socialiniai aspektai viešuosiuose pirkimuose, 2011 m. Paskelbta http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=89&newsId=978.

Inovacinių sprendimų viešieji pirkimaiEuropos Komisija. Inovacinių pirkimų skaitmeni-nėje ekonomikoje svetainė, https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/innovation-procurement.

Europos pagalba inovacinių viešųjų pirkimų srityje. Inovacinių viešųjų pirkimų priemonių rinkinys, 2017 m. redakcija. Paskelbta http://eafip.eu/toolkit/.

EBPO. Inovacijų viešieji pirkimai. Geroji patir-tis ir strategijos, 2017 m. Paskelbta http://www.oecd.org/gov/public-procurement-for-innovati-on-9789264265820-en.htm.

Europos Komisija, GROW GD. Viešieji pirkimai, varomoji inovacijų MVĮ ir viešųjų paslaugų sek-toriuje jėga, 2015 m. Paskelbta https://publicati-ons.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/f5fd4d90-a7ac-11e5-b528-01aa75ed71a1.

Inovacinių viešųjų pirkimų platforma. Tinklų kūrimo ir dalijimosi patirtimi platforma, skirta inovacijų viešų-jų pirkimų srityje dirbantiems viešųjų pirkimų speci-alistams, 1 leidimas, 2014 m. Paskelbta http://www.innovation-procurement.org/about-ppi/guidance/.

Europos komisijos komunikatas (COM(2007) 799 ga-lutinis) „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių ska-tinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas vie-šąsias paslaugas Europoje“ ir su juo susijęs Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SEC(2007) 1668). Paskelbta https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/eu-policy-initiatives-pcp-and-ppi.

125

6.3. Specifikacijų rengimo kontrolinis sąrašas

Specifikacijos yra pagrindinis viešojo pirkimo dokumentas; jose nurodoma, kokie poreikiai turi būti patenkinti sutartimi. Remiantis specifikacijomis renkamas konkurso laimėtojas, specifikacijos bus įtrauktos į sutartį ir jomis nurodyta, ką konkurso lai-mėtojas turi atlikti.

Specifikacijų paskirtis – ekonominės veiklos vykdy-tojams aiškiai, tiksliai ir išsamiai apibūdinti perkan-čiosios organizacijos poreikius, kad tiekėjai galėtų pasiūlyti tuos poreikius atitinkantį sprendimą.

Todėl galutinė patikrintų ir pasirašytų specifikaci-jų versija bus svarbiausias dokumentas, kuriuo re-miantis viešojo pirkimo procedūroje bus priimtas

sprendimas, todėl svarbu, kad jas rengiantys asme-nys turėtų būtinų žinių, kompetencijos ir patirties.

Neaiškios, nenuoseklios ir klaidinančios specifikaci-jos turės neigiamą poveikį visai procedūrai ir tikrai trukdys pasiekti sutarties svarbiausią tikslą.

Siekiant išvengti klaidų ir parengti kuo geriausias specifikacijas, būtų labai naudinga, jeigu perkančio-sios organizacijos atidžiai patikrintų ir pačios įver-tintų savo darbą, pavyzdžiui, naudojamos toliau pa-teiktą kontrolinį sąrašą.

Jeigu specifikacijos yra aiškios, išsamios ir suderin-tos, visi atsakymai turėtų būti „taip“ arba „nėra duo-menų“, jeigu neaktualu. Jeigu į kurį nors klausimą atsakoma „ne“, turi būti pateikta pastaba ir (arba) pagrindimas, o specifikacijos – pataisytos.

Klausimai Taip, ne, nėra duo-menų

Pastabos

Prieš rengiant specifikacijas

1. Ar perkančioji organizacija susisiekė su rinkos dalyviais ir (arba) pasikonsultavo su vidaus arba išorės suinteresuotaisiais subjektais?

2. Ar perkančioji organizacija svarstė alternatyvius poreikių patenkinimo mechanizmus, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis perkančiosiomis organizacijomis?

3. Ar perkančioji organizacija nustatė naudingus informacijos šaltinius ir surinko atitinkamus dokumentus, įskaitant ankstesnių specifikacijų, susijusių su panašiais pirkiniais, pavyzdžius?

4. Ar perkančioji organizacija įvertino riziką ir ją atitinkamai paskirstė?

5. Ar perkančioji organizacija svarstė galimybė sutartį padalyti į kelias dalis?

6. Ar perkančioji organizacija užtikrino, kad būtų reikiamas finansavimas?

Aplinkybės ir sutarties dalykas

7. Ar specifikacijose yra pateikta informacinė medžiaga, padedanti dalyviams suprasti su aplinkybėmis susijusius reikalavimus?

8. Ar informacinės medžiagos yra daug, ar patvirtinamieji dokumentai lengvai prieinami visiems suinteresuotiems dalyviams? (Pvz., ar dalyviai gali patekti į duomenų saugyklą? Ar dokumentai, jų paprašius, siunčiami elektroniniu būdu?)

9. Ar specifikacijose tiksliai nurodyti perkančiosios organizacijos poreikiai ir reikalavimai?

126

Klausimai Taip, ne, nėra duo-menų

Pastabos

10. Ar sutarties dalykas atspindi perkančiosios organizacijos prioritetus?

11. Ar specifikacijos nuosekliai dera su ekonominiais argumentais?

12. Ar į specifikacijas neįtraukta dalykų, kuriuos būtų geriau įtraukti kitur ir skirti kitą sutartį?

13. Jeigu taikytina, ar specifikacijos atitinka standartinių specifikacijų šabloną, naudojamą perkančiojoje organizacijoje?

Įgyvendinimas

14. Ar perkančioji organizacija tiksliai nustatė reikiamų prekių, paslaugų ar darbų aprėptį ir asortimentą?

15. Ar specifikacijose tiksliai apibrėžti reikalaujami produktai ir (arba) rezultatai?

16. Ar specifikacijose pateiktas realistiškas viešojo pirkimo procedūros ir sutarties įvykdymo tvarkaraštis?

17. Ar specifikacijose aiškiai nustatytas sutarties laikotarpis ir bet koks galimas pratęsimas?

Kriterijai (įtraukti į specifikacijas arba į kitus pirkimo dokumentus)

18. Ar specifikacijose išsamiai nurodytas atmetimo pagrindas, atrankos kriterijai ir sutarties skyrimo kriterijai, taip pat atitinkami jų svarbos koeficientai, balai ir vertinimo metodika?

19. Ar sutarties skyrimo kriterijai buvo aiškiai susieti su sutarties dalyku?

20. Ar pagal skyrimo kriterijus atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas (t. y. taikomi tik kainos kriterijai, sąnaudų efektyvumas arba geriausias kainos ir kokybės santykis)?

21. Ar perkančioji organizacija užtikrino, kad atrankos ir sutarties skyrimo kriterijai būtų visiems aiškūs?

22. Ar perkančioji organizacija atliko bandomąjį pirkimą, kad patikrintų atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus?

Patikrinimas

23. Ar specifikacijos aiškios, išsamios ir patikimos, ar skaityta jų korektūra?

24. Ar specifikacijos įtrauktos į sutartį?

25. Ar specifikacijomis užtikrinta, kad nebūtų prašoma neaktuali informacija?

26. Ar specifikacijos turi versijų numeracijos kontrolės priemonę (pvz., 1 versija, 2 versija, galutinė versija)?

27. Ar specifikacijos patvirtintos ir pasirašytos asmens arba organo, organizacijoje turinčio būtinus įgaliojimus?

127

6.4. Viešųjų pirkimų kontrolės kontrolinis sąrašas

Pirkimo procedūros dažnai tikrinamos ex post, visų pirma, atliekant ESI fondų lėšų patikrinimus ir au-ditą. Tačiau daug klaidų būtų galima išvengti, jeigu perkančiosios organizacijos turėtų pačios įvertinti savo darbą, atliekamą rengiant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras.

Kontrolinį sąrašą turėtų naudoti ne tik tikrintojai ir auditoriai, bet ir patys specialistai, vykdydami savo užduotis. Tai jiems suteiktų galimybę įsitikinti, kad

viską atlieka tinkamai ir kad nepraleido kokių nors svarbių proceso aspektų.

Siekiant išvengti klaidų, būtų labai naudinga, jeigu perkančiosios organizacijos patikrintų šį kontrolinį sąrašą atlikdamos savo pačių vertinimą ir kiekvie-name tos procedūros etape.

Jeigu viešojo pirkimo procedūra buvo vykdyta tinka-mai, visi atsakymai turėtų būti „taip“ arba „nėra duo-menų“, jeigu neaktualu. Jeigu į kurį nors klausimą atsakoma „ne“, turi būti pateikta pastaba ir (arba) pagrindimas, o procesas – patobulintas.

Klausimai Taip, ne, nėra duomenų

Pastabos

Poreikio apibūdinimas

1. Ar perkančioji organizacija aiškiai nurodė poreikius, kuriuos siekta patenkinti viešojo pirkimo procedūra?

2. Ar perkančioji organizacija apsvarstė visas pagrįstas alternatyvas?

3. Ar toks kiekis arba aprėptis buvo būtina? Galbūt būtų pakakę mažiau?

4. Ar techniniai reikalavimai buvo būtini, galbūt būtų pakakę mažesnių reikalavimų?

Viešojo pirkimo grupė

5. Ar viešojo pirkimo procedūros planavimo etape buvo sudaryta viešojo pirkimo grupė?

6. Ar viešojo pirkimo grupė patvirtino pagrindinius pirkimo etapus, ar tai atliko perkančiosios organizacijos vyresnioji vadovybė?

7. Jeigu perkančioji organizacija įtraukė išorės suinteresuotuosius subjektus, kad šie padėtų vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą, ar jiems nebuvo daroma poveikio konkrečiais ekonominės veiklos vykdytojų interesais?

8. Ar visi, kas dalyvavo vykdant viešojo pirkimo procedūrą, visų pirma tai pasakytina apie išorės suinteresuotuosius subjektus, pasirašė pareiškimą, kad nekyla interesų konflikto, taip pat konfidencialumo pareiškimą?

Procedūros pasirinkimas

9. Ar pirkimo procedūros pasirinkimas buvo paaiškintas ir dokumentais patvirtintas laikantis konkurencijos, skaidrumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir ekonominio proporcingumo principų?

10. Ar pasirinkta tinkama pirkimo procedūra, atitinkanti konkrečias sąlygas ir yra leistina?

128

Klausimai Taip, ne, nėra duomenų

Pastabos

11. Jeigu rengtos išskirtinės derybos, ar perkančioji organizacija pateikė pakankamų ir pagrįstų tokio pasirinkimo priežasčių (ar ji pateikė išsamų paaiškinimą, kodėl nebuvo galima rengti atviro arba riboto konkurso)?

12. Kai pirkimo vertė nesiekia nustatytos ribos, ar gali būti patvirtinta, kad nėra įrodymų, jog pažeisti nacionalinės viešųjų pirkimų teisės aktai?

13. Jeigu perkančioji organizacija pasirinko supaprastintą procedūrą, ar tai buvo deramai pagrįsta?

Sutarties vertė

14. Ar perkančioji organizacija nustatė visą sutarties vertę ir įtraukė atnaujinimo galimybes ir nuostatas?

15. Ar apskaičiuotoji sutarties vertė buvo pagrįsta tikroviškomis ir naujausiomis kainomis?

16. Ar apskaičiuotoji sutarties vertė atitiko galutines paskirtos sutarties sąnaudas?

17. Ar galima patvirtinti, kad sutartis nebuvo dirbtinai suskaidyta siekiant išvengti reikalavimo apie pirkimą skelbti ES OL?

Skelbimas

18. Ar apie sutartį buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir, jeigu reikėjo, atitinkamuose nacionaliniuose leidiniuose?

19. Ar laikytasi trumpiausio termino (atsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas išankstinis informacinis skelbimas)?

20. Nuo 2018 m. spalio 18 d. – ar perkančioji organizacija tikrino, ar esama galimybių pasiūlymus teikti elektroninėmis priemonėmis ir ar užtikrino, kad jos tinkamai veiktų?

21. Ar visi pirkimo dokumentai visiems dalyviais buvo vienodai prieinami (t. y. savos šalies dalyviams gauti tam tikrus dokumentus nebuvo lengviau)?

22. Ar perkančioji organizacija užtikrino, kad būtų galima naudoti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kai viršytos ES nustatytos ribos?

23. Ar skelbime apie pirkimą buvo nurodyta, kad bus naudojamas ES skirtas finansavimas? (Tai neprivaloma, bet gera praktika, kai projektai remiami ES dotacijomis.)

24. Ar skelbime apie pirkimą arba susijusiuose aprašomuosiuose dokumentuose aiškiai nustatyti kriterijai, taikytini atrenkant sutartį įvykdyti galinčius konkurso dalyvius ir vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą?

25. Ar skelbime apie pirkimą arba atitinkamuose pirkimo dokumentuose buvo pateikti sutarties skyrimo kriterijų svarbos koeficientai?

26. Ar techninėmis specifikacijomis užtikrinamos vienodos galimybės konkuruoti visiems konkurso dalyviams ir ar konkurencijai nenustatoma nepagrįstų kliūčių, pavyzdžiui, ar vengta nustatyti nacionalinius standartus, nesudarant galimybės pripažinti lygiaverčių standartų?

129

Klausimai Taip, ne, nėra duomenų

Pastabos

27. Ar dalyvių prašymai suteikti informacijos buvo atsakyti laikantis vienodo požiūrio į visus dalyvius principo ir per nustatytą terminą?

Pirkimo dokumentai

28. Ar dalyviai galėjo tiesiogiai pirkimo dokumentuose rasti visą aktualią informaciją?

29. Ar perkančioji organizacija užtikrino, kad kiti informacijos šaltiniai, ne pirkimo dokumentai, būtų vienodai prieinami visiems ekonominės veiklos vykdytojams?

30. Ar dalyviai visiškai suprato, kokius dokumentus ir pareiškimus turėjo pateikti su pasiūlymu, ir nebuvo jokio dviprasmiškumo?

31. Ar techninės specifikacijos buvo aiškios, nedviprasmiškos ir išsamios, ar atliktinų darbų, tiektinų prekių arba teiktinų paslaugų savybės buvo tiksliai apibrėžtos ir visi ekonominės veiklos vykdytojai galėjo jas vienodai suprasti?

32. Ar buvo konkrečiai reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų socialines ir darbo teisės prievoles, taip pat laikytųsi tarptautinių konvencijų?

33. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija buvo nustačiusi socialines arba ekonomines sutarties rezultatų sąlygas, ar tos sąlygos derėjo su ES teise ir ar dalyviams buvo suteikta tinkama informacija?

34. Ar iš techninių specifikacijų buvo pašalintos kokios nors nepagrįstos nuorodos į konkretų modelį ar šaltinį, konkretų procesą, prekių ženklą, patentą, rūšį ar konkrečią kilmės arba pagaminimo vietą, dėl kurių perkančioji organizacija būtų galėjusi sudaryti palankesnes arba nepalankesnes sąlygas konkrečioms įmonėms arba produktams?

35. Ar tarp kelių pirkimo dokumentų nebuvo nenuoseklumo?

Kriterijai

36. Ar pirkimo dokumentais nustatyti reikalavimai, taikomi dalyvių atrankai pagal jų asmeninę padėtį, minimalų ekonominių ir finansinių pajėgumų, taip pat techninių ir (arba) profesinių gebėjimų lygį.

37. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija atrankos kriterijams taikė svarbos koeficientus, ar ji tuos koeficientus buvo paskelbusi pirkimo dokumentuose, t. y. anksčiau nei gavo pasiūlymus?

38. Ar perkančioji organizacija aiškiai apibrėžė sutarties skyrimo kriterijus?

39. Ar sutarties skyrimo kriterijai buvo tokie, kad būtų galima nustatyti geriausią kainos ir kokybės santykį, ar jie skyrėsi nuo dalyvių atrankos kriterijų?

40. Ar sutarties skyrimo kriterijai buvo tokie, kad būtų galima nustatyti geriausią kainos ir kokybės santykį, ar jie buvo susieti su sutarties dalyku?

130

Klausimai Taip, ne, nėra duomenų

Pastabos

41. Ar svarbos koeficientų arba balų sistemos buvo nuoseklios, įtikinamos ir glaustos, nepaliekant galimybių savavališkai vertinti?

42. Ar sutarties skyrimo kriterijai buvo tinkami pasiūlymui, kuriuo siūlomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, atrinkti?

Alternatyvūs pasiūlymai

43. Jeigu buvo leista teikti alternatyvius pasiūlymus, ar sutarties skyrimo kriterijai buvo susiję su ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu?

44. Ar alternatyvių pasiūlymų priimtinumas buvo nurodytas skelbime apie pirkimą?

45. Ar perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė minimalius reikalavimus, kuriuos alternatyvūs pasiūlymai turi atitikti?

Atranka

46. Ar perkančioji organizacija vertino tik per nustatytą terminą pateiktus ir oficialius reikalavimus atitikusius pasiūlymus?

47. Ar buvo atlieka nepriklausoma dalyvių atranka?

48. Ar dalyvių atrankos ir pašalinimo priežastys derėjo su paskelbtais kriterijais ir buvo tinkamai patvirtintos dokumentais?

Vertinimas ir sutarties skyrimas

49. Ar vertinimo komisijos nariai turėjo tinkamų žinių, atitinkančių sutarties dalyką?

50. Ar visi vertinimo komisijos nariai pasirašė pareiškimą, kad nekyla interesų konflikto, taip pat konfidencialumo pareiškimą?

51. Ar pasiūlymams vertinti buvo taikyti pirkimo dokumentuose nurodyti skyrimo kriterijai bei jų svarbos koeficientai ir tik jie?

52. Tais atvejais, kai rengtas ribotas konkursas, derybos arba konkurencinis dialogas, ar perkančioji organizacija užtikrino, kad vertinant nebūtų pakartotinai taikomi kriterijai, taikyti dar prieš atrankos etapą?

53. Ar vertinimo komisija, siekdama skirti sutartį, vertino nediskriminuodama ir laikydamasi pirkimo dokumentuose nustatytos metodikos?

54. Tais atvejais, kai kurio nors pasiūlymo kaina atrodė neįprastai maža, ar perkančioji organizacija raštu išdėstė neįprastai mažos kainos priežastis?

55. Ar yra kokia nors išsami vertinimo ataskaita, pasirašyta visų vertinimo komisijos narių?

56. Ar sutartis buvo tikrai skirta vertinimo komisijos išrinktam konkurso dalyviui?

57. Ar visiems konkurso nelaimėjusiems dalyviams buvo pateikta teisinga informacija per tinkamą laiką ir ar prieš pasirašant sutartį buvo taikytas atidėjimo terminas?

131

Klausimai Taip, ne, nėra duomenų

Pastabos

58. Ar apie sutarties paskyrimą ES OL paskelbta per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos?

59. Tais atvejais, kai dalyvis perkančiajai organizacijai arba kitam atitinkamam organui pateikė skundą arba apeliaciją, ar perkančioji organizacija skundą nagrinėjo skaidriai ir patvirtino tai dokumentais?

Sutarčių pakeitimai

60. Tais atvejais, kai kokie nors papildomi darbai, paslaugos ar prekės buvo paskirtos nerengiant konkurso, ar laikytasi visų atitinkamų išskirtinių sąlygų?

61. Tais atvejais, kai pakeitus sutarties vertę bendras sutarties pobūdis nepasikeitė, ar pakeitimo vertė nesiekė ES nustatytų ribų?

62. Tais atvejais, kai pakeitus sutarties vertę bendras sutarties pobūdis nepasikeitė, ar pakeitimas buvo mažesnis nei 10 proc. pradinės sutarties vertės, kai sutartis sudaryta dėl paslaugų ir prekių, ir 15 proc., kai sutartis sudaryta dėl darbų?

63. Tais atvejais, kai buvo pakeista sutarties vertė, ar tai padaryta nepakeičiant rangovui palankios ekonominės pusiausvyros?

Įrašų saugojimas

64. Ar perkančioji organizacija saugo fizinius arba elektroninius toliau nurodytų pagrindinių pirkimo procedūros dokumentų įrašus?

āā Skelbimo apie pirkimą

āā pirkimo dokumentų, įskaitant technines specifikacijas;

āā gautų pasiūlymų registracijos;

āā pasiūlymų vokų atplėšimo įrodymų;

āā pasiūlymų atrankos įrodymų, įskaitant balų skyrimą pagal nustatytus kriterijus;

āā pasiūlymų vertinimo įrodymų, įskaitant balų skyrimą pagal nustatytus kriterijus;

āā vertinimo ataskaitos;

āā pranešimų laimėjusiems ir nelaimėjusiems dalyviams;

āā oficialios sutarties;

āā skelbimo apie sutarties skyrimą (ES OL).

āā pristatytų prekių ar suteiktų paslaugų įrodymo arba priėmimo;

āā įrodymų, kad prekės pristatytos arba paslaugos suteiktos taikant pa-siūlyme nurodytas kainas;

āā įrodymų, kad pristatytos prekės arba suteiktos paslaugos atitinka tech-nines specifikacijas;

āā sąskaitų faktūrų;

āā sutarties pakeitimų, padarytų tam tikromis aplinkybėmis, pagrindimo, jeigu taikytina.

132

6.5. Pareiškimo, kad nekyla interesų konflikto, ir konfidencialumo pareiškimo šablonai

Pareiškimas, kad nekyla interesų konflikto, ir konfidencialumo pareiškimas

Perkančioji organizacija [Visas pavadinimas]

Sutarties pavadinimas [Pavadinimas ir numeris, jeigu taikytina]

Sutarties tipas [Darbų, prekių, paslaugų]

Procedūra [Atviras konkursas, ribotas konkursas, derybos, tiesioginis sutarties skyrimas, konkurencinis dialogas, konkurso procedūra su derybomis, inovacijų partnerystė, kita]

Sutarties vertė [Suma ir taikytina valiuta]

Skelbimo apie pirkimą išsiuntimo data

[Jeigu taikytina]

Aš, toliau pasirašęs _______________________________, paskirtas būti [projekto grupės / vertinimo komisijos] nariu skiriant pirmiau minėtą viešąją su-tartį, pareiškiu, kad:

āā esu susipažinęs su Direktyvos 2014/24ES 24 straipsniu ir su tuo, kad jame teigiama: „[i]nteresų konfliktų koncepcija turi apimti bent vi-sus atvejus, kai perkančiosios organizacijos dar-buotojai arba perkančiosios organizacijos vardu veikiančio pirkimo paslaugų teikėjo darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą arba gali padaryti poveikį tos procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nešališkumui ir nepri-klausomumui vykstant pirkimo procedūrai“.

āā Mano turimomis žiniomis ir įsitikinimu, man ne-kyla interesų konflikto su šiame konkurse pasiū-lymą pateikusiais veiklos vykdytojais, įskaitant konsorciumo asmenis arba narius, arba su siūlo-mais subrangovais;

āā nėra jokių ankstesnių, dabartinių arba ateityje galinčių atsirasti faktų arba aplinkybių, dėl kurių kuriai nors šaliai kiltų abejonių dėl mano nepri-klausomumo;

āā jeigu [vykdant projektą arba vykstant vertinimui] sužinočiau, kad toks konfliktas kyla arba gali kilti, nedelsdamas apie tai pranešiu perkančiajai or-ganizacijai;

āā esu raginamas pranešti apie aplinkybes arba interesų konflikto riziką, taip pat bet kokius pa-žeidimus arba sukčiavimą (t. y. informuoti apie pažeidimą), ir, jeigu tai padaryčiau, su manimi neturėtų būti nesąžiningai elgiamasi ir man ne-turėtų būti taikomos sankcijos;

āā suprantu, kad perkančioji organizacija pasilieka teisę tikrinti šią informaciją.

Galiausiai, taip pat patvirtinu, kad laikysiu paslapty-je visus man pavestus reikalus. Už [projekto grupės / vertinimo komisijos] ribų neskelbsiu jokios konfi-dencialios informacijos, kuri bus man atskleista arba kurią aš sužinosiu. Nepiktnaudžiausiu man suteikta informacija.

Data ir vieta:

__________________________________________

Vardas ir pavardė:

__________________________________________

Parašas:

Kaip susisiekti su ES

ASMENIŠKAIVisoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje http://europa.eu/contact

TELEFONU ARBA EL. PAŠTUEurope Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:- nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius

gali imti mokestį), - šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba- elektroniniu paštu svetainėje http://europa.eu/contact

Kaip rasti informacijos apie ES

INTERNETASInformacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES LEIDINIAINemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES TEISĖ IR SUSIJĘ DOKUMENTAINorėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES ATVIRIEJI DUOMENYSES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/data) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais

STAY CONNECTED

ec.europa.eu/regional_policycohesiondata.ec.europa.eu

@EU_Regional #CohesionPolicy | #ESIFunds

EUinmyRegion

flickr.com/euregional

RegioNetwork

ec.europa.eu/commission/2014-2019/ cretu_lt@CorinaCretuEU

ISBN: 978-92-79-77536-9 doi:10.2776/886010

KN-02-17-003-LT-N