visa medziaga

8/9/2019 Visa Medziaga

1/80

Lietuvos laisvosios rinkos instituto projektas

Ekonomika aktyviai

Projekto partneriai:


2/80

2

TURINYS

I. Kaip ekonomika tiria pasaulKomiksas: Ekonomikos mokslo objektas

II. Kaip veikia mogusKomiksas: Ribinis naudingumas

III. Kaip susitariama dl darboKomiksas: Darbas

IV. Kaip vyksta mainaiKomiksas: Mainai, tarpautin prekyba

V. Kaip susidaro preks kainaKomiksas: Kaina

VI. Kam sukurti pinigaiKomiksas: Pinigai

VII.Kam reikalingi mokesiaiKomiksas: Mokesiai

VIII. Ar tikrai rinka neveikiaKomiksas: Valdia kiasi

IX. Kaip valdia ikreipia rink

Komiksas: Valstybs ydosX. Kokiame pasaulyje gyvename

Komiksas: Santvarkos


3/80

3

I. Kaip ekonomika tiria pasaulK tiria ekonomikos mokslas?Ribotos grybsSkirtingi poreikiaiSkirtingi poreikiaiAlternatyvosEkonomika draugauja su kitais mokslais, bet nesupainiok j

Kaip ekonomika tiria pasaul?Vlyvieji scholastaiFiziokratekonomin mokyklaKlasikin ekonomikos mokyklaAustrekonomikos mokyklaNeoklasikin ekonomikos mokyklaEksperimentin ekonomika


4/80

4


5/80

5

Ktiria ekonomikos mokslas?

Archeologija ir istorija rodo, kad nuo pat atsiradimo mogus vis laik keit (perdar) gamtojerandamas grybes taip, kad ios geriau atitikt jo norus ir pageidavimus. mogus vis laikgamino vairius daiktus ar keit savo pagamintus daiktus kitmonipagamintus daiktus.

Veiksmas, kuris perdaro gamtoje atrandamas grybes ar kit mogaus sukurtus daiktus (bendraivisa tai vadinama itekliais), kuris sukuria naujus daiktus, yra vadinamas gamyba. Pavyzdiui,

pasinaudojant kaip itekliais kiauiniu, druska, keptuve ir iluma, galima pagaminti kiauinien.

mogus gamina ar keiiasi savo pagamintais daiktais su kitais monmis tam, kad gyvendintsavo norus ar pageidavimus (bendrai tai vadinama poreikipatenkinimas). Pavyzdiui, kiauiniengaminats ar bandel krautuv je perkate, nes norite nebti alkanas. Ekonomika tiria bdus,kuriais mons naudoja ribotus iteklius, kad patenkint savo skirtingus poreikius. Ji tiria,kaip mons gauna tai, ko nori, ypa kai kiti mons nori to paties dalyko.

Ribotos grybs

mons danai nori to paties dalyko ar to paties vieno daikto todl, kad pasaulyje daugelio daikt

skaiius yra ribotas. Pavyzdiui, pasaulyje pagamint radijo bangomis valdom main kiekisnra begalinis, lygiai kaip ne begalinis yra alia jsnamauganimedikiekis. Daiktai, kurimons nori ir kurie yra riboti savo kiekiu, vadinami ekonominmis grybmis. Visi kiti daiktai,neriboti, ar kurimonms nereikia, vadinami neekonominmis grybmis. Pavyzdiui, daugumaimonipakelje besimtantis akmuo gali nebti ekonomine grybe. Jiems jis yra nereikalingas irtodl bevertis. Taiau kitam mogui, ituo akmeniu noriniam papuoti savo sod, akmuo yraekonomin geryb. Rojaus sode, kuriame grybs yra neribotos, ekonominigrybibti negali.Taiau vienas dviratis, kuriuo nori vainti i karto keli vaikai ir dl to peasi, iems vaikams yrapati tikriausia ekonomin gryb.

Taigi kai kurios grybs, o tiksliau dauguma j, yra ribotos. Dl ios prieasties, ekonomika tiriastokos klausim: kaip pasidalinti ribotais itekliais, sumainti atotrk tarp to, ko mons nori, ir

to, k jie gali gauti. Tai ir yra pagrindinis klausimas, kur tiria ekonomika. Yra du bdai sumaintitarptarp to, ko norima ir kgalima gauti. Pirmas bdas yra norti maiau. Antras bdas yra galtigauti daugiau. Ekonomika nesako, kuris i ibd yra protingesnis ar teisingesnis. Ji apsiribojaantruoju klausimu kaip gauti, pagaminti ar sukaupti daugiau.

Skirtingi poreikiai

Vieni mons nori vien dalyk. Kiti mons nori kitoki dalyk. Vienam labiau patinka skaitytiknygas, o kitas negali gyventi be muzikos. Taip yra todl, kad visi mons yra skirtingi. Dl iosprieasties ir vis moni poreikiai yra skirtingi. Ekonomika netiria, koki poreiki mogus turtturti ar jam bt verta turti. Niekas negali pasakyti, kad valanda skaitant knyg visiems yralabiau ar maiau vertinga nei valanda klausantis muzikos. Nra manoma paskaiiuoti, kuri i iarbet koki kitoki dviejdalyk yra visiems monms vertingesnis. Taiau konkretus mogus galipasakyti, kas jam yra vertingiau skaityti knygar klausytis muzikos. Bet kokiam daiktui ar dalykuipriskiriama vert priklauso tik nuo tdaiktar veiklpasirenkanio ar jos atsisakanio mogaus.Taiau tada, kai poreikiai yra vertinti, ekonomika atsako klausim, kokiais bdais geriausia juospatenkinti argyvendinti.

Alternatyvos

Dl ios prieasties ekonomika tiria pasirinkim pasekmes. Kadangi gyvename ribot iteklipasaulyje (vis fizini daikt (medi, krokodil, sportbai, reaktyvini lktuv ir vis kit)pasaulyje skaiius yra baigtinis, o ne begalinis), poreiki ir nor tenkinimas tam tikrais bdais

visada kainuoja. Pavyzdiui, monms svarbiausias i vis ribot itekli yra laikas. Laikovert, kuriskiriu skaityti knyg, yra lygi laiko vertei, kurgaljau praleisti kitu bdu. Jei nebiauskaits knygos, biau galjs klausytis muzikos, vainti dviraiu ar valgyti ledus. Jei pasirinkau


6/80

6

skaityti knyg, tai nebegaliu tuo pat metu klausytis muzikos, vainti dviraiu ar valgyti led. Jeipasirenki daryti vienus dalykus, turi atsisakyti galimybs daryti kitus dalykus.

Kai suvokiame, kad ms pasirenkam veiksm kaina katai yra skaiiuojama pasirinkimgalimybmis, kurireikjo atsisakyti, mes galime visikai kitaip vertinti msprastus pasirinkimus.XIX amiaus pranczekonomistas Frederikas Bastiatas aikino reikinkaip klausim to, kasyra matoma ir kas yra nematoma. Jo nuomone, ekonomika turt imokyti vertinti dalykus nepagal tai, kas yra matoma, o pagal tai, kas yra nematoma. Mums tik atrodo, kad nieko

neprarandame, jei pasirenkame skaityti knyg. Taiau i tikrj, u tai, kad mes pasirenkameskaityti knyg, mes umokame galimybe daryti knors kit. Jei gauname kienpinigius ir i karto juos ileidiam ledams ir saldainiams, mes kartu prarandame galimyb nusipirkti nauj krepiniokamuol. kamuol mes gal jome nusipirkti, jei kienpinigius ne ileistume, o pataupytume.Galimybs, kurias galjome pasirinkti, bet atsisakme dl kit, msmanymu mums vertingesnidalyk, yra vadinamosalternatyviaisiais katais.

Ekonomika draugauja su kitais mokslais, bet nesupainiok j

Taigi ekonomika aprao ir vertina bdus, kuriais mons naudoja ribotus iteklius tam, kadpatenkint savo poreikius. Ieko atsakym, kaip pagaminti ar sukaupti kuo daugiau grybi, kadbtpatenkinta kuo daugiau poreiki. iems dalykams pasiekti ekonomika danai draugauja su

kitais mokslais.

Ekonomika negali apsieiti be istorijos (praeities apraymu) tiek, kiek ekonomistas velgia praeit,kad suprast, kaip ekonomins sistemos atsirado, vystsi bei nyko ar kaip jos veik. Taiau vienistorijos atpasakojimas nra ekonomika.

Ekonomika siejasi su sociologija (moni ir j grupi tarpusavio santyki form apraymas) tiek,kiek ekonomistas turi imanyti socialines slygas (moni tarpusavio santyki formas) ir darinius,kuriuose ekonomin sistema veikia ar turtveikti bei kiek turi numatyti, kiek tam tikras ekonominissprendimas ar veiksmas darys takos socialinms slygoms.

Ekonomika neignoruoja psichologijos (mogaus, kaip psichins btybs apraymas) tiek, kiekekonomikos procesai neturi prietarauti mogaus prigimiai ir elgesiui.

Ekonomika persidengia su politikos mokslais (mogaus bendrabvio organizavimo formapraymas ir vertinimas) tiek, kiek kiekviena ekonomikos sistema turi veikti politini sprendimerdv je: daryti tak politiniams sprendimams ir paiai jausti politini sprendim tak. Taiauekonomika neteikia patarim, koks politinis sprendimas turi bti priimtas, ji tik aprao, kas atsitiks,jei vienas ar kitas sprendimas bus priimtas.

Ekonomika pasitelkia matematik(kiekybinisantykiapraymas) tiek, kiek skaiiuoja ekonominesgrybes. Taiau ekonomika nra matematiniai modeliai, statistiniai skaiiavimai.

Ekonomika persidengia su gamtos mokslais (fizika, chemija, biologija ir pan.; darini ir reguliarumgamtoje apraymai) tiek, kiek aprao ekonomines grybes bei j gamybos bdus kaip fiziniusdaiktus ir procesus.

Ekonomika persidengia su filosofija (tiesos ir teisingumo apraymas ir vertinimas), kiek savotyrimams naudoja proto pastangas, loginius darinius. Taiau ekonomikos nedomina filosofins armorals problemos (pavyzdiui, kas yra teisingumas ar teisinga ekonomin sistema), nes josudavinys yra labiau paaikinti, o ne vertinti. Reikini ir daikt verts vertinim ekonomikapalieka filosofijaiarreligijai.

Kaip ekonomika tiria pasaul?

Ekonomika kaip ir danas kitas mokslas nra vientisas. Kaip ir kiekviename moksle mokslininkai arjgrups danai nesutaria dl to, kaip reikia tirti juos dominanius reikinius, ar net ir sutardamitarpusavyje taiko skirtingus tyrimo bdus. ioje paskaitoje pristatoma pati ekonomikos mokslo


7/80

7

pradia ir klausimai, paskatin ekonomikos reikini tyrim (vlyvieji scholastai, fiziokratekonomin mokykla, klasikin ekonomikos mokykla) bei ekonomikos mokslo dabartis ir bdai,kuriais ekonomika tiriama iuo metu (austr ekonomikos mokykla, neoklasikin ekonomikosmokykla, eksperimentin ekonomika).

Vlyvieji scholastai

Manoma, kad pirmieji ekonomistai galjo bti Ispanijos Salamankos universitete XV amiuje dirb

vlyvieji scholastai vidurami filosofai, tyrinj su religija susijusius klausimus sieknuodugniai iaikinti mogikosios veiklos ir visuomens reikinius. ie tyrintojai pasteb jo, kadegzistuoja ekonomikos dsniai, neivengiamos prieasties ir pasekms jgos, kurios veikia kaip irvisi kiti gamtos dsniai. Kelios j kartos atskleid ir paaikino pasilos ir paklausos dsnius,infliacijos prieastis, valiut kurs veikim ir subjektyvistin (nuo kiekvieno atskiro mogauspriklausani) ekonomins verts prigimt. Dl viso io dirbio ekonomistas Josephas Schumpeterisvardijo juos pirmaisiais tikrais ekonomistais.

Fiziokratekonomin mokykla

XVIII amiaus antroje pus je Pranczijoje ikilusi taip vadinama fiziokrat ekonomin mokykla

vadinama pirm ja modernia ekonomins minties mokykla. J kr karaliaus Liudviko XV rmVersalyje gydytojas Fransua Kene (Franois Quesnay). Fiziokratai teig, kad egzistuojasavarankiki ekonomikos dsniai panas gamtos dsnius, kuriuos neturi bti kiamasi irkuriems turi bti leista veikti. Es bet kokie planai keisti visuomen negali pavykti nepaisant to,kaip jie bus gyvendinami, kadangi tai paeist esminius moni tarpusavio santykius lemianiusdsnius. iomis aplinkybmis atsirado ir ymi svoka laissez faire, kuri paodiui ivertus iprancz kalbos ir reikia leiskite veikti. Nors ios svokos atsiradimo aplinkybs nra tiksliaiinomos, teigiama, kad j gal jo igirsti Pranczijos Karaliaus Sauls Liudviko XIV finansministras anas Baptiste Kolbertas (Jean-Baptiste Colbert), kai pramonininkpaklaus, kvaldiagalt padaryti, kad padt verslui. ie es paprasiausiai atsak leiskite veikti, t. y. teguvalstyb nesikia jverslo reikalus.

Klasikin ekonomikos mokyklaSvoka klasikin ekonomikos mokykla ymi grup mstytoj, nuo XVII amiaus pabaigos iki XIXamiaus vidurio raiusi ekonominmis temomis. ymiausi tarp j yra Adamas Smitas (AdamSmith), anas Baptistas S jus (Jean-Baptiste Say), Davidas Rikardo (David Richardo), DonasStiuartas Milis (John Stuart Mill) ir Frederikas Bastiatas (Frederic Bastiat). Klasikiniamsekonomistams nepakako paprasiausio pripainimo, jog esama gamtos dsnius panaiekonomikos dsni, todl jie iuos dsnius siek itirti ir aprayti.

Adamas Smitas laikomas tiek klasikins ekonomikos mokyklos kr ju, tiek pirmosios iskirtinaiekonomikai skirtos knygos autoriumi (Tautturto prigimties ir prieasityrinjimas (An Inquiry Intothe Nature and Causes of the Wealth of Nations, 1776)). Smitui nuostab kl, kaip i bendraisavo veiklos nederinani, savanaudik ir asmeninio pelno siekiani moni susidarovisuomen, kurioje vyrauja didelis darbo pasidalinimas ir yra pagaminta kasdienio naudojimodaikt tiek, kad pakakt visiems monms. io reikinio paaikinim Smitas laik ekonomikosmokslo tikslu. Su iuo reikiniu siejama Smito nematomos rankos metafora. Es, net jei monssavarankikai siekia savanaudik tiksl, visimoniveikla pamus bendrai sudaro tam tikrsave reguliuojani ir klestini tvark, kurios nei vienas i moni smoningai neplanavo. itvarka susidaro lyg pagal nematomos rankos nurodymus.

Kita esmin klasikinei ekonomikos mokyklai mintis yra S jaus dsnis. Kiekvienas mogus yra irgamintojas, ir vartotojas tuo pat metu. Taiau tam, kad mogus galtkoknors daikt suvartoti,tas daiktas privalo bti pagamintas arba main pagalba gytas i kito mogaus. Tam, kad i kito

mogaus main pagalba k nors gautum, reikia pagaminti ir pasilyti k nors jam patrauklaus.Taigi, Sjaus teigimu, vartoti galima tik tada, kai yra pagaminami sau ar kitiems reikalingi daiktai(ne bet kokie daiktai, o sau ar kitiems reikalingi). Es raktas ekonomikos augimyra gamybos, one vartojimo didinimas. Vartojimas ess gamybos pasekm, o ne prieastis.


8/80

8

Nors klasikin ekonomikos mokykla atrado nemaai dsningum, taiau tur jo vidiniprietaravim. Jie negal jo sukurti neprietaringo verts paaikinimo. Klasikiniai ekonomistailaiksi objektyvios verts sampratos, pagal kuribet kokio daikto vert priklauso nuo to, kiek tasdaiktas yra naudingas ar kiek kainuoja j pagaminti. Taiau taip aikindami vert jie susidr suparadoksu. Jie negal jo paaikinti, kodl vanduo, kuris yra mogui gyvybikai btinas, yra daugpigesnis nei deimantai, kurie mogui igyventi yra visikai nebtini (plaiau apie deimant vandens paradoksskaitykite paskaitoje Nr. 2).

Verts paradoks isprend austras Karlas Mengeris (Carl Menger), anglas Williamas StanleyJevonsas (William Stanley Jevons) bei pranczas Leonas Walrasas (Lon Walras) nepriklausomaivienas nuo kito, bet kone tuo pat metu (apie 1870) sukr ribinio naudingumo verts teorij.Mengeris dav pradi austr ekonomikos mokyklai, o Jevonsas ir Walrasas ekonomikosmatematizavimui ir modeliavimui.

Austrekonomikos mokykla

Karlas Mengeris pagrind savo verts teorijfaktu, jog vairs daiktai yra vertingi, nes mons juosmato esant vertingais. Vieniems monms vieni daiktai yra vertingesni, o kitiems kiti. Pavyzdiui,vieni mons okoladdievina, o kai kuriems jis neskanus ir nepatinka. Taip pat, kuo didesn tam

tikrgrybiskaiituri mogus, tuo maiau jis vertins konkretigrybivienet. Pavyzdiui, jeiturite deimt dvirai, tai vieno i jpraradimas nebt jums toks skausmingas kaip tuo atveju, jeiturtumte tik viendvirat(plaiau apie tai IV paskaitoje).

Mengeris ne tik pateik ribinio naudingumo verts teorij, bet ir dav pradiaustrekonomikosmokyklai. Austr ekonomikos mokykla ekonomik suvokia kaip mogaus elgesio aikinim. Betkur ekonomikos reikin ji aikina kaip mogaus pasirinkim ir veiksm rezultat. Es kiekvienoekonomikos reikinio paaikinimgalima ivesti i pamatiniprincip, apraanimogaus elges.Tok aikinimo bd ymiausias austr ekonomikos mokyklos atstovas Liudvikas von Misesas(Liudwig von Mises) pavadino prakseologija arba veiksmo logika. Kitaip tariant, austrekonomikosmokykla pasirenka tam tikrus paprastus teiginius apie mog kaip pradines tiesas ir i j ivedaekonomikos reikinipaaikinim. Tai daroma prielaidose slypinios informacijos iskleidimo bdu.Tai vadinama dedukciniu samprotavimu. Deduktyvus samprotavimo bdas parodo, kokie teiginiaiprivalo bti tiesa, jei t teigini prielaidos yra teisingos. Austr ekonomikos mokykloje paaikintiekonomikos reikin reikia j ivesti i pamatini princip parodyti, koks moni elgesys irpasirinkimai reikinsukl. Pavyzdiui, staiga iaugusibulvikainaustrekonomistai aikinttuo, kad arba staiga labai padaug jo moni, norini pirkti bulves, arba mons uaugino daugmaiau bulvi, arba vienu metu vyko abu dalykai.

Savo aikinim prielaidomis austr ekonomikos mokykla pasirenka tai tokius ir panaiuspamatinius principus:

Kiekvienas ekonominis reikinys gali bti paaikintas kaip kylantis i atskir moniveiksm. Es visuomen ar ekonomika nra savarankikai nuo moni egzistuojantis

dalykas, o tra individuali moni visuma. Todl norint paaikinti visuomen je arekonomikoje vykstanius reikinius es reikia tirti visuomen ar ekonomik sudaraniassudedamsias dalis atskir moni veiksmus. Toks reikini aikinimo principasvadinamas metodologiniu individualizmu.

Ekonomikos aikinimas atskir moni tikslus ir poreikius turi priimti tokius kokie jie yra.Kiekvieno mogaus tikslai, norai ir reikinivertinimai yra skirtingi, todl ekonomika turi skirtingum atsivelgti. Ekonomika turi paprasiausiai paaikinti, kas atsitinka, jei monspasirenka vienus dalykus ar kitus. Toks reikini aikinimo principas yra metodologinissubjektyvizmas.

Kiekvienas mogus siekia toki dalyk, kurie, j manymu, pads patenkinti j poreikius.Tam jie pasirenka tokius veiksmus, kurie jiems atrodo tinkamiausi, kad pasiektsavo tiksl.

Joks mogus visko neino. Neinomyb persmelkia visus msveiksmus ir todl bet kur

savo veiksm mes pasirenkame neinodami vis galim io veiksmo pasekmi. Skirtingimons ino skirtingus dalykus, todl galima sakyti, kad mons inojim yra pasidalij.Bendraudami tarpusavyje mons keiiasi inojimu ir taip suino daugiau, nors visikai


9/80

9

visko jie fizikai negali suinoti. Ekonomikos reikini aikinimas turi atsivelgti ineinomyb.

Austrekonomin mokykla nedaro ivadapie kok nors reikin stebint t reikin (tai vadinamaempiriniu tyrimu), atliekant matematinius skaiiavimus. Toks tyrimo bdas yra labai skmingasgamtos moksluose (fizikoje, chemijoje, biologijoje ir panaiuose moksluose). Taiau, austrekonomins mokyklos atstovmanymu, monipasaulis, prieingai nei gamtos reikinipasaulis,yra pernelyg sudtingas ir pernelyg greitai kintantis, kad jgalima btpaaikinti remiantis moni

stebjimu ir matematine analize. Dl ios prieasties, austrekonomikos mokykla pasirenka tamtikrus neginijamus teiginius apie mogaus elges ir remiantis jais siekia paaikinti ekonomikosreikinius (tai vadinama dedukctyviu samprotavimo bdu).

Neoklasikin ekonomikos mokykla

Viena vertus, kaip neoklasikin (neoklasikin paodiui reikia naujai atgimusi arba i naujoatsiradusi klasikin) galima vertinti ir austr ekonomikos mokykl. J galima vertinti kaipneoklasikin, nes ji pltojo klasikins ekonomikos mokyklos id jas. Tik nuo savs prid jo ribinionaudingumo verts teorijbei deduktyvsamprotavimo bd.

Kita vertus, neoklasikine ekonomikos mokykla prasta vadinti iek tiek kitokio pobdio ekonomikos

reikini aikinim. is aikinimas, kaip ir austr ekonomikos mokykla, pltoja klasikinsekonomikos idjas, remiasi ribinio naudingumo verts teorija, taiau reikinipaaikinimui naudojamatematinius skaiiavimus. Paaikinti ekonomikos reikinia reikia jnumatyti.

Neoklasikin ekonomikos mokykla kaip ir austr ekonomikos mokykla remiasi metodologiniuindividualizmu. Es norint paaikinti bet kok ekonomikos reikin reikia aikinti moni elges.Visais kitais aspektais klasikin ekonomikos mokykla pakankamai skiriasi nuo austrekonominsmokyklos.

Neoklasikin ekonomikos mokykla remiasi metodologiniu instrumentalizmu. Metodologinisinstrumentalizmas reikia, kad aikinimas ar teorija yra tuo geresn, kuo tikslesnius numatymus jileidia daryti. Ir nesvarbu ar ji i tikrj teisingai aprao pasaul, ar daro prielaidas, kurios yraakivaizdiai klaidingos. Neoklasikins ekonomikos mokyklos tikslas yra tikslus ekonominireikininumatymas, net jeigu is numatymas remiasi prielaidomis, kurios negali bti teisingos.

Neoklasikin ekonomikos mokykla pasitelkia ne vien tokiprielaid, kuri realiame pasaulyje nrateisinga. Pavyzdiui, aikinant ekonomikos reikinius daromos prielaidos, kad visi mons yravisainiai (turi tobulinojimapie savo pasirinkimo galimybes), kad mons visada pasirenka tpasirinkimo galimyb, kuri labiausiai i galimalternatyvpadidins jiems naud, kad moninorainekinta (mogaus pirmenybs ilieka pastovios). Taiau i tikrj mons niekada neino vissavo pasirinkimo galimybi. Jie ne visada atliek btent t pasirinkim, kuris labiausiai padidins jiems naud. Galu gale, mogus laikui bgant nori skirting dalyk. Svarbiausias dalykasneoklasikiniams ekonomistams ne i prielaid teisingumas, o tai, ar jos leidia skmingai

numatyti.K reikia metodologinis instrumentalizmas ir kaip i klaidingprielaidgalima gauti pasitvirtinantnumatym parodo, pavyzdiui, astronomija. Senovs Graikijoje buvo manoma, kad em yrapasaulio centras ir visi kiti dangaus knai skrieja apie ja (tai vadinama geocentrin arbaPtolom jaus pasaulio sistema). Nepaisant to, kad ios sistemos pagrindin prielaida es visidangaus knai, tame tarpe ir Saul, skrieja aplink em yra klaidinga (i tikrj em skriejaaplink saul), geocentrin sistema leidia labai patikimai numatyti, kur ir kada tam tikras dangausknas bus stebimas.

Kaip minta, moni pasaulis yra pernelyg sudtingas ir pernelyg greitai kintantis, kad j galimabt tiksliai vis aprayti. Dl ios prieasties neoklasikin ekonomikos mokykla savo aikinimus

pateikia tam tikruose modeliuose matematinmis lygybmis ireiktuose pasaulio apraymuose.Modeliai ireikia atskirus ekonomini reikiniypatumus ir daniausiai aprao, kaip keistsi visasekonomikos reikinys, jei pasikeist tam tikras vienas reikinio aspekt, o visi lik iliktnepakit.


10/80

10

Tai vadinama bendrosios pusiausvyros modeliavimu ir tai yra vienas svarbiausi dalyk, kuriuosneoklasikin ekonomikos mokykla nuo savs prideda prie klasikins ekonomikos mokyklos idj.Taiau modeliai yra kuriami ir analizuojami net ir inant, kad jie i tikrj yra nerealistiniai. Kaipminta, svarbiausia ar pasitvirtina jpagrindu daromi numatymai.

Eksperimentin ekonomika

Eksperimentin ekonomika yra dar vienas bdas tirti ekonominius reikinius ir moniekonomin

elges. Ji taiko laboratorinius tyrimus tam, kad tirt kaip mons elgiasi vairiose ekonominitarpusavio santyki situacijose eksperiment atliekantis ekonomistas nustato situacijas irtaisykles, pagal kurias turi elgtis eksperimento dalyviai ir juos stebi. Kad eksperimentedalyvaujani moni elgesys bt kuo labiau panaus j tikrj elges realiame pasaulyje,eksperimento dalyviai gali usidirbti pinig, o j kiekis priklauso nuo mogaus pasirinkimeksperimento metu. Pavyzdiui, vienas mogus turi padalinti deimt litsau ir kitam mogui, kurievienas kito nemato. Jei antrasis mogus sutinka su pirmojo padalinimu, tai abudu gauna btent tieklit, kiek pirmasis sau ir antrajam padalino. Taiau jei antrasis nesutinka su pinig padalinimu,abudu mons negauna nieko.

Tokie ir panas eksperimentai leidia geriau suprasti moni elges. Pavyzdiui, vairieksperiment rezultatai rodo, kad mons kartais labiau, o kartais ir maiau siekia sau ar kitiems

naudos, nei numato vairios ekonomikos teorijos. Tokie neatitikimai leidia nustatyti tam tiktaselgesio taisykles, kuri mons savo ekonominiame elgesyje laikosi, bet kuri nenumatekonomikos teorijos.

domu tai, jog daugelis eksperimentins ekonomikos tyrim patvirtino Smito teigin apiespontanins tvarkos susidarym. Daugelyje eksperimentmons imdavo skatinti bendrgerov,nors tai ir nebdavo jsmoningas tikslas (eksperimentai yra kuriami taip, kad juose dalyvaujantysmons smoningai naudos siektvien tik sau).

Pamstyk

H

Papildomai paskaityk:

Skulendas Kenas. Donatano Galibuio nuotykiai tarp maitvanagi, elget, apgavik ir karali.Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994.


11/80

11

II.Kaip veikia mogusLaikasNeapibrtumas

Tikslo siekimas priemonmis

Visi mons yra skirtingi

Laiko pirmenyb

Ekonominis naudingumas

Ribinis naudingumasKodl deimantus vertiname labiau u vanden?


12/80

12


13/80

13

Dsningumai ekonomikos pasaulyjeLaikas

Pasaulis yra taip sutvertas: numesti daiktai krinta emyn, virsdamas ledu vanduo pleiasi, oaugalai stiebiasi saul. Tam tikri dsningumai veikia ir ekonomikos pasaulyje. Apie juos irkalbkime.

Kai kas sako, kad laikas vienintelis dalykas, verta taupyti. Nes viskam reikia laiko, kiekvienam

veiksmui, projektui ar nuotykiui. Bet kas, kuo usiimame uima laiko. Laikas ekonomikoje svarbus,nes apie mogaus (pvz., vartotojo, verslininko) sprendimus ir rezultatus galima sprsti tikpavelgus per laiko tarp. Vartotojas perka ir tikisi, kad visai netolimoje ateityje sigytas daiktas leispatenkinti jo norus, verslininkas sprsdamas, ko imtis, kgaminti ar prekiauti taip pat galvoja apieateit. Nes kol jis gals padti prekes ant lentynos utruks jas pagaminti, atveti ar sukrauti.Kiekvienas mogaus veiksmas manomas tik bgant laikui.

Apie laiko tkm ir jo atneampasikeitimbyloja senmoni imintis - Antrkart tpaiup nebrisi sak Herakleitas. Net jei ir up bus ta pati, taiau vanduo nutekjs, o ir tu patspasikeits. Kaita, tai dar vienas pasaulio reikinys, kur reikia prisiminti ekonomistui. Pasaulisnuolat keiiasi, ir ne todl, kad kakur auga mediai, isiveria ugnikalniai ar teka ups. Pasauliskeiiasi, nes mons nuolat kakveikia kiekviensekund milijonai moni imasi kakdaryti,o sekund prie, tai buvo tik j mintyse. i akimirk taip pat verda mintys, kurios rytoj tapsveiksmu. Vieni imasi mokytis ar mokyti, antri imasi ar baigia versl, kiti galbt padar gamtospaslaptis atskleidiantatradim.

Neapibrtumas

I to supratimo, kad pasaulis u akimirkos keisis, taiau neinojimo, kaip? galime vardinti darvien mums rpim dalyk neapibrtum (netikrumas dl ateities). Mes neinome, kaippasaulis atrodys rytoj, kas gali nutikti u akimirkos, kada ikris sniegas ar brangs saldainiai.mons nuolat gyvena neinomybje dl ateities.

Mes valdome ateitplanuodami savo veiksmus, elgdamiesi, kaip sugalvoj, todl netikrumas dlateities nebra toks sunkus ir neleidiantis umigti. Kiekvienas ms esame susitaik su ateitiesneinojimu, ir stengiams vairiais bdais paveikti ateit, tam, kad ji bt, tokia kokios nortume.Yra vairi bd, kaip prisijaukinti ateit susiplanuok dien ir atrodys, kad ji tau pakluso,apdrausk namus ar sveikat nuo nelaims ir ateitis su nemaloniais pokyiais taps ne tokiabauginanti, taiau ne maiau neinoma.

domu, kaip elgtums, jei inotumm visk kas bus? Pirktumm laimingus loterijos bilietus,nepaklitumm liet, nedraugautumm su galiniais apgauti, numatytumt kain. Bet kaip bt, jei visi inot apie ateit visi iupt tuos paius loterijos bilietus, gamtoje nebebt paslapi,verslininkai neudirbt pelno, o nesiningi mons inot, kad js inote, kad jie nesiningi.Netgi inot, kad js laukiate tos akimirkos, kuribsite apgautas, ir abu js inote, kaip reaguosite

apgavyst. Taiau jeigu visk inote, kaip js ateityje pasielgsite - tai js nebe mogus. Jstiesiog paalinis stebtojas, neturintis galios pakelti rankos, nes kakas kitas jau bus nusprendstrankpakelti.

Tikslo siekimas priemonmis

mogus, nuo artimiausi bedioni primat, skiriasi tuo, kad gali suprasti aplink, vertinti j,atsivelgti savo norus ir veikti. Keisti, tai k yra sugalvojs, keisti savo norus ir polinkius, imtisveiksmo, kad pakeistsavo iandienin padt. Gebjimas smoningai veikti, kad pakeistum savopadt skiriasi nuo gyvn reakcijos dirgiklius reflekso. Refleksas atsitinka, be gyvno armogaus valios. irinio viesmogaus akies vyzdiai susitraukia, kad apsaugotaknuo per

rykios viesos tai atsitinka nepagalvojus, be proto pastangos.

Taiau usidti akinius nuo sauls ar utraukti uuolaidas niekada nra tik refleksas, nors kartaistaip gali ir atrodyti. Nors nes prastose situacijose atliekame tai beveik automatikai, taiau taip


14/80

14

elgiams tam, kad sumaintume ar panaikintume, tnemalonum, kurio nenorime kentti. Tiesa,kartais ir ikeniame, pavyzdiui, jeigu sauls akiniai kakur nukiti ir tingisi iekoti, arba tikits,kad uslinks debeslis, o jums nereiks keltis nuo kds. Refleksas taip negalvoja. O mogus galipasirinkti: ar sumainti nemalonum, ar pakentti.

Ir jeigu ilgliau pagalvosime, tai visi ms veiksmai yra nukreipti tam, kad sumaintumeiandienos nepasitenkinim. Usidedame akinius, valgome, einame darb tik tam, kad artimojear tolimoje ateityje gyventume geriau, nei jeigu nieko nesiimtume. Jei nessi, tai nepjausi, jei

mokslo kari akn negraui, tai neteks ir saldi vaisi ragauti. Kiekvienas krustel jimas ir yratam, kad btgeriau. Jeigu mogus ir imasi kakveikti, tai jis kupinas vilties, kad tai pagerins jopadt mogus niekad nesiims darbo i kurio nemato naudos. Nors paaliniams, kai kurieusimimai ir gali pasirodyti keisti pavyzdiui popieriaus karpiniai uimantys po dvi tris valandaskasdien, smuiko irpinimas ar gitaros brazdinimas sporto mg jams gali atrodyti beprasmiai irlaiko neverti usimimai. Taiau tai, kad mons skiria savo laik tam, o ne sdi ir nieko neveikia,rodo, kad tokie usimimai jiems geresni (vertingesni, pirmesni) u laisvlaik1.

Tai, kad mons nra iki galo patenkinti dabartimi, viliasi ir nori jpakeisti ir yra gyvenimo variklis.Ms beribiams poreikiams ir vaizduots geidiams patenkinti dirba ininieriai, technologai,kompozitoriai, vir jai ir pardav jai. Mintis vis greiiausia o jei mintis sukuria nor, tai noraigimsta taip greitai, kaip ir mintys. Tik pastebkite darelinuk aisl parduotuv je, ar suaugl

sporto, muzikos ar kvepal krautuv je nuo vienos lentynos prie kitos, rankos tiesiasi imtipatinkanius daiktus. Jeigu mintis vis greiiausia, tai pasaulio daiktai, kuri geidiama niekaipnegali rastis ir keistis taip greitai. Ms pasaulio fiziniai daiktai yra riboti, j trksta, todlvisiems ir neutenka. Tiktai tai, kas ribota turi ekonomin vert. Ekonomikos mokslas irsprendia problem, kaip ribotus iteklius geriausiai panaudoti neribotiems vartotoj poreikiamspatenkinti apie tai jau mokms pirmojoje paskaitoje.

Visi mons yra skirtingi

Kiekvienas i ms net tik skirtingai atrodome, skirtingai galvojame ir suprantame aplink msesanius reikinius, skirtingai renkams ir mgstame skirtingus dalykus, siekiame skirting tikslbei turime skirtingus sugeb jimus. Pasaulyje, kuriame gyvename tai yra neivengiama: jeiturtumm galimyb susipainti su visais iskyrus vienu pasaulio gyventojais, vis tieknegaltumm pasakyti, jog inome visk apie visus mones, kadangi tas vienas mogus btunikalus, kakuo skirtsi nuo vis likusij. Ir tai yra tiesiog nuostabu, tai pasaulpadaro marg irdom, tai atveria mogui galimybes domtis, rinktis dalykus, kurie jiems patinka ir kurie ne, atrastidraugus ir prieus. Pasaulis btne tik nuobodus ir lidnas,jei visi mons btvienodi, jamemums vieniems kit nebereikt, dingt darbo pasidalijimas, mainai bt robot, o nemonipasaulis.

Kadangi esame skirtingai, turime skirtingus sugebjimus. Vieni esame gabesni matematikai, fizikaiar chemijai, kiti kalboms ar istorijai ir pan. Daniausiai mgstame usiimti tokia veikla, kuriojemums sekasi geriausiai. Turbt ir tu labiausiai mgsti ruoti t dalyk nam darbus, kurie tau

sekasi lengviausiai. Lygiai taip yra ir suaugusijpasaulyje: jie stengiasi dirbti tokdarb, kuriamej sugeb jimus galima pritaikyti geriausiai. Turdami savo mgstamiausias sritis, geriausiaiilavintus sugebjimus visi skirtingai atliekame tam tikras uduotis. Kaip vieni mokiniai sprendiamatematikos udavin ar atlieka eilraio interpretacij greiiau, kiti liau. Vieniems tai sekasiatlikti geriau, be klaid, kitiems prasiau. Tai yra akivaizdus gyvenimo faktas, ir taip yra ne tikmokykloje, taiau ir visur kitur. Taiau skirtingai nei mokykloje, suaugusij pasaulyje niekasneveria mokytis visdalyk, t.y. dirbti vis manomdarb. Tam, jog msveikla mums teiktdidiausi pasitenkinim ir atnet daugiausiai naudos mons bando atrasti darb kurisatskleidia geriausius j sugeb jimus. Nuo to, kaip tinkamai savo sugebjimus pritaikysime savopasirinktoje veikloje priklauso ir msatlygis, koks jis bebt: pasitenkinimas, darbo umokestis arpelnas...

1 Ekonomikos mokslas tegali pasakyti tik apie vieno mogaus norus, kam jis teikia didesn svarb, pagal tai,kjis veikia. Taiau ginas dl sporto ar muzikos pranaumtelieka pokalbiams prie arbatos.


15/80

15

od racionalus tikriausiai esi girdjs. Galbt tau kas nors yra pasaks, jog elgiesi neracionaliai,nordamas pasakyti, jog elgiesi neteisingai, neprotingai. Ekonomika gali pasakyti, apie, tai, jogmogus imasi veikti tai, k labiausiai vertina, o vertina skirtingai. Pasirinkdami priemones tiksluimons gali klysti ir klysta, bet vien todl, jnegalima vadinti neracionaliais.

Laiko pirmenyb

Laiko pirmenyb - tai savyb, bdinga visiems monms. Nors ji prasta ir kiekviename ingsnyje

mus lydi, taiau j reikt paaikinti plaiau. Ji iek tiek panai kantrum. Ji reikia, jog monsmgsta tenkinti savo poreikius greitai vieni greiiau, kiti sutikt ir liau. Poreikiais ir vadiname,nes reikia, jeigu nereikt, tai ir nebt apie k kalbti. Ekonomine kalba laiko pirmenybreikia, jog mogus visuomet labiau vertina esam, o ne ateityje bsiant vartojim.Paprasiau tariant, jei mogui pasilytumm kok nors daikt duoti iandien arba po kokio norslaiko, pvz. po met, mogus visuomet pasirinkt daikt gauti iandien. Pats pagalvok, jei tautvai pasilyt nupirkti daikt, kurio tu nori iandien, arba po mnesio ar dviej., k rinktumeisi?Nes laukti, jei gali turti dabar lyg ir nra prasms.

i nekantrumo savyb vieniems monms pasireikia labiau, kitiems maiau. Pvz., matome jogvaikai kartais bna labai nekantrs. Kai jie ko nors usigeidia, jie tai nori gauti ia ir dabar, ir jeinegauna jauiasi labai blogai. Tai reikia, jog vaikai yra enkliai pirmenyb skiria laikui gauti

kuo greiiau. Skirtingai nuo vaik, suaugusieji gali laukti ilgiau, jog gaut jiems patinkaniusdaiktus. is laukimas jiems nesukelia tiek nepasitenkinimo, kaip vaikams. Tai reikia, jogsuaugusieji yra link turti emesn laiko pirmenyb nei vaikai. Senatvje moni laiko pirmenybvl pasidaro auktesn, kadangi mons nebenori ilgai laukti, jie gyvenimu nori mgautis dabartyje(kadangi ino, jog jiems gyventi liko maiau laiko nei jaunystje).

Geb jimas laukti turi savo privalum, jeigu gali kak gauti ir suvartoti iandien, bet atidedi tairytojui, tai sutaupei. Vartojimo atidjimas rinkoje yra atlyginamas: jeigu tu turjai pinigir galjainusipirkti, taiau sutaupei ir kakam paskolinai, tau priklauso palkanos. Daugiau apie palkanasskaitys skyriuje apie pinigus. Kaina u tavo susilaikymir perdavimpinigais pasinaudoti kitiems.

Ekonominis naudingumasmons perka daiktus ne tam, kad turt daikt, o tam, kad i t daikt gaut naud,pasitenkinim, laim. Labai nedaug kas perka batus tik tam, kad turtbatus. mons daniausiaibatus perka tam, kad juos avt. Kitaip tariant, kad nealt, nepermirkt kojos, kad mogusatrodytgraiai apsirengs ir t.t. Taigi net ir tuomet, kuomet mes sakome, kad norime bat, mes itikro norime tos naudos, kurimums suteikia batai.

Ekonomistai ir ekonomikos mokslas bando paaikinti vis mus supant pasaul. Ir nors kartaisekonomistus kaltina tuo, kad ie vertina tik materialius daiktus, toks kaltinimas yra nepagrstas. Itikro ekonomistai vertina ne pinigus, bet pinig duodam naud. Pasaulyje yra labai nedaugmoni, kuriems vien pinigai suteikia laim. Dauguma moninori pinigne tam, kad turtkrvas

pinigbanknot ir monet, o tam, kad u tuos pinigus jie galtsigyti daikt, kurinori. Lygiai taippat, kai kas nors sako, kad pvz., jam trksta pinigiam vakarui, jis turi galvoje, kad jis vakarneturi kaip sigyti prekiar paslaug.

Kaip matome, pinigai, daiktai ar paslaugos visus juos vienija vienas ir tas pats bruoas - jiemums suteikia naud, ir jmes norime todl, kad jie suteikia naud. Todl neteisinga sakyti, kadmons i prigimties yra materialistai, t.y. troktantys daikt ar pinig. mons yra siekiantysnaudos. Kiekvienu veiksmu, kur mes atliekame, siekiame, pagerinti savo padt lyginant subuvusia. Net ir labdara, ar pagalba kitiems taip pat i esms yra orientuota tai, kad mes gaunamenaud. Kaip? Labai paprastai turbt kiekvienas esame jaut tmalon jausm, kurpajauiamepadar gerdarb, ar tai, kad ms gerus darbus pastebi ir vertina kiti. Kitaip tariant, viskas, kmes darome yra orientuota tai, kad mums patiems btgeriau: nuo dantvalymosi iki pagalbos

draugui.


16/80

16

Nepaisant to, ekonomistai bando apibrti ir suprasti, kaip mons patiria pasitenkinim. Tamreikalui ekonomistai yra net sugalvoj specialtermin, kuris sunkiai veriasi lietuvikalb. Utility,daugma galima versti kaip nauda, o vienetus, kuriais matuojama nauda - naudiais (Skamba juokingai, bet kartais net ir rimti dalykai turi juokingus pavadinimus). Taip pat ekonomistaisugalvojo, kad kiekvienas i ms turi savotik naudos formul, kuri nusako kokie daiktai, kiekmums suteikia pasitenkinimo. Pvz., Jonui du obuoliai suteikia tiek pat pasitenkinimo, kaip tryskriaus, arba du saldainiai suteikia tiek pat laims, kaip keturi sausainiai.

Be abejo, ia naudojamas pavyzdys yra labai supaprastintas realyb je, ms sivaizduojamapasitenkinimo formul yra tokia sudtinga, kad jos urayti nesugebt net ir protingiausimokslininkkomanda.

Vis dl to, jei apie naud bandome kalbti kaip ekonomistai, tai pati pirmoji taisykl, kuri reikiaatsiminti: negalima palyginti dviej skirting moni naud, arba tai, kas skirtingiemsmonms suteikia pasitenkinim(kaip jau nekjome anksiau). Todl, kuomet draugai, tvai arnet politikai, sako, kad jie ino, ko js norite, jie, bent jau i ekonomisto perspektyvos, daro esminklaid. Nes tik js pats inote, ko js norite.

Ribinis naudingumas

Vienas i domiausi, naudingiausi grybi poymi yra ma jantis ribinis naudingumas(diminishing marginal utility). Nors is odi junginys skamba mokslikai, i tikro jis tik atpasakojasituacij, kurioje kiekvienas i msesame buv galyb kart.

sivaizduokime tai toki situacij: diena yra labai karta ir js esate labai itroks. Nubgs kavin js usisakote buteliuk vandens ir j igeriate. Jums is buteliukas suteikia labai dauglaims ir pasitenkinimo. Bet js dar nesijauiate pakankamai atsigaivins, tad usisakote antrbuteliukvandens. Ir vl jigeriate. Kuris i ivandens buteliukjums suteik daugiau laims?

Sp ju, kad pirmasis, nes btent tuomet js buvote labiausiai itroks. Antrasis buteliukas jumstaip pat suteik pasitenkinimo, bet ne tiek daug, kiek pirmasis. Tai reikia, kad papildomas (ribinis)naudingumas kur gavote i antrojo buteliuko buvo maesnis, nei naudingumas, kur gavote ipirmojo. Tai ir yra majanio ribinio naudingumo dsnis, kuris sako, kad kiekvienaspapildomas grybs vienetas patenkina maiau svarbporeik.

Nebtinai, galite sakyti js. o jei a buvau tiek smarkiai itroks, kad man tie abu buteliukaisuteik po lygiai pasitenkinimo? Gerai, tuomet galime pratsti mspavyzdusisakykite trei,ketvirtir net penktbuteliukvandens ar ir jie suteiks lygiai tiek pat laims, kiek ir pirmasis?Na gerai, galime teorin pavyzd tsti ir toliau. sivaizduokite, kad kavin ugrobia keistuoliaiteroristai, ir liepia jums gerti vanden. Kiek jums laims suteiks etasis buteliukas vandens?Greiiausiai jgersite tik todl, kad jums liep. Septintas, atuntas ir t.t. buteliukai vandens jums jauteiks nebe laim, o nepatogum ir nepasitenkinim. Kodl? Ekonomistas pasakyt, todl, kadmajantis ribinis naudingumas reikia ir tai, kad kakada papildomas buteliukas vandens pradeda

duoti nebe laim, o nepasitenkinim.


17/80

17

is paprastas dsnis paaikina daugyb mus supani ekonominio pasaulio dalyk. Kodldidesniam kiekiui skalbimo miltelitaikomos nuolaidos? Kodl vyksta akcijos trys u dviejkain,

pirk vien, antrpirk u pus kainos ir t.t., ir t.t. majantis ribinis naudingumas. is dsnis yratoks intuityvus, kad jnaudoja ir juo naudojasi praktikai visi mons, net ir tie (o tokidauguma),kurie net nra girdj, kad yra toks dsnis.

Kodl deimantus vertiname labiau u vanden

Sp ju, kad jei duot pasirinkti, tarp stiklins deimant ir stiklins vandens, dauguma i mspasirinkt stiklin deimant2. Klausimas kodl? gana ilgai vargino filosofus ir ankstyvuosiusekonomistus. Juk kai pagalvoji, vanduo yra gyvybs pagrindas, btinas igyvenimui, kai tuo tarpudeimantai neturi jokios gyvybikai svarbios funkcijos ir i esms tra blizgutis (na galbt iskyruspanaudojimpramonje bet apie tai vliau). Tai kodl taip yra?

Labai paprasta ir ia galioja ribinio naudingumo dsnis. Per savo gyvenim mes jau esameigr, suvartoj aib litr vandens. Tuo tarpu, sp ju, kad didioji dauguma moni per savogyvenim sunaudoja madaug nuo 0 iki 1 deimanto. Dl to, kad mes deimant sunaudojametiek maai, palyginus su tuo, kiek sunaudojame vandens, deimantus vertiname daug labiau.

Ir be abejo, galime sivaizduoti situacij, kuomet vanden vertinsime labiau pvz., itrokdykumoje u vanden greiiausiai atiduotume net ir vis kuprin deimant. Bet tai jokiu bdunepaneigia majanio ribinio naudingumo dsnio, o tik j patvirtina. Dykumoje vandenvertiname btent todl, kad jo neturime.

Situacija su pramoniniais brangakmeniais tik patvirtina dsn. Pramon i tikro sunaudoja didel

kiek dirbtini brangakmeni. Pramoniniai brangakmeniai, savo fizinmis savybmis praktikainiekuo nesiskiria nuo randamgamtoje, taiau pramoninius brangakmenius naudojame buityje, jieyra pigs, o natralius laikome labai vertingais, saugojame. Kodl? Btent todl, kad pramoninibrangakmeniyra daug, o natrali- ymiai maiau.

Ar visada?

Be abejo galima sugalvoti pavyzdi, kuomet ribinio naudingumo dsnis, atrodyt, neveikia. Negipirmas batas yra vertingesnis u antr? Negi pirmasis automobilio ratas yra vertingesnis u kitustris (ir kuris i viso yra pirmasis?). Taiau ie pavyzdiai ne taip interpretuoja daiktus. Mesperkame ir vertiname ne individualius batus, o batporas. O tuomet, manau, sutiksite, kad antrojibatpora jau suteikia maiau naudos, nei pirmoji.

2 Sakau spju ir dauguma, tam, kad kaip ekonomistas ivengiau aukiau apraytos grubios klaidos.Kokios?


18/80

18

Bet kalbant apie batporas, ikyla dar kita problema. Ribinio naudingumo dsnis veikia tomspaioms prekms. Tuo tarpu, ar aulinukus ir sportbaius vienas i ms vertina kaip batus, arkaip skirtingus daiktus, t.y. aulinukus ir sportbaius (tuomet ribinio naudingumo dsnisnebetaikomas, nes tai jau skirtingos preks) priklauso nuo mspai, ir nuo jau anksiau mintospasitenkinimo formuls.

Pamstyk

~


Hess Karl. Kapitalizmas vaikams. Vilnius: Margi ratai, 2000.


19/80

19

III. Kaip susitariama dl darboDarbas labiausiai ribotas itekliusDirbti mogui naudingaKodl yra nedarbas?Atlygis ir minimali algaDarbuotojas ir darbdavys vienas kitam reikalingi


20/80

20


21/80

21

Darbas labiausiai ribotas iteklius

mogaus darbas gerbiamas ir apdainuotas: jog jis meistrgiria, jog yra vaistas nuo lidesio ir kitlig, jog be norag, nebus ir pyrag. Ir neveltui. Darbas yra vienintelis bdas, kaip sukurti grybibtinmsgyvenimui. Tik labai retos gamtos dovanos gali bti naudingai naudojamos be dtodarbo, pavyzdiui, oras, bet net ir grybus ar uogas valgymui reikia susirinkti, o k kalbti apievrienar ems kio produktus.

Tik darbas gali paversti naudingais gamtos turtus: naftos iteklius gldinius Arabijos pusiasaliogelm je, deimantus Afrikos kalnuose ar derlingas ems pasaulio upi deltose. Gamta visadaturs, k mums pasilyti. Taiau viskam reikia mogaus rank. Gali skambti keistai, taiaumogaus darbas visada bus iteklius, kurio labiausiai trksta. Taip yra ir todl, kad mogus galilabai lanksiai prisitaikyti prie to, kreikia dirbti ir imtis labiausiai reikalingos veiklos.

mogus turi geriausias galimybes prisitaikyti vairiausiam darbui ir susikurti sidarbinimogalimybes palyginus su bet kuriuo kitu itekliu. Plyt, stakli, ems sklypo paskirt mogusgali keisti labai ribotai (i plyt nepagaminsi automobili, o em je niekada neaugs knygos), tikmogus yra lanksiausiai sugebantis persiorientuoti, keisti kvalifikacij gdius ar iankstinesnuostatas, kam yra tinkamas, o kam ne. Tiesa, jog mons skirtingi ir vieni gabesni protiniam kitifiziniam darbui, taiau darbo viet vairov rinkoje tik rodo, kad rasti darbo tau tinkani darbo

vietarba jsusikurti gali kiekvienas.

Dirbti mogui naudinga

ia priartjame prie vieno i svarbiausi teigini, jog mogaus sprendimas imtis darbo visada yrasavanorikas ir pasirinktas darbas vertinant jo sunkumus bei gaunamas atlyginimas yra labiauvertinamas, u t laisvalaik, kur jis galt turti, jei nedirbt. Tai jog darbo sutart mogussudaro laisva valia ir parodo, kad jam t akimirk, tai yra vertingiausias pasirinkimas, net jeigu kitiems ir atrodyt, jog jo darbas per sunkus, ar udirba jis per maai. Savanorikmain apibusio naudingumo dsnis galioja ir darbo sutartyse jeigu susitar, tai abu gavo i tosusitarimo daugiau naudos, nei tada, jei btnesusitar.

Kodl yra nedarbas?

Taiau galiausiai ne kiekvienas dirba. Ne kiekvienas randa darbo, kurio nort imtis u silomatlyginim. Ne kiekvienas sutinka atsisakyti laisvalaikio u silom darbo umokest. Nedarbasapibriamas ne darbo viet trkumu, o nedirbani, bet iekani darbo darbingo amiausmoni ir visos darbo jgos santykiu. is bedarbio apibrimas nurodo, jog mogus neradotinkamo darbo u pakankam kain. Laikinas nedarbas gali atsirasti, kai mons keiia viendarbo viet kita, arba keiiantis darbo viet pasilai: pavasar ruden daugiau moni dirbaems kyje, o vasara yra darbymetis pajrio miestams.

Ekonomikos teorija teigia, jog bedarbyst tai - kai mons neakivaizdiai pasirenka laisv (bet

potencialiai piln rpesi) laik, o ne maai apmokamdarb. Visada yra darb, kuriuos galtuimti darbuotojai sutik dirbti u maesn kain. Ne visada yra gerai apmokam darb pasila,bet gausu maiau apmokam darb. Darbdavys galbt nesamdyt u 1500 lit, bet sutikt, jeimogus tpatdarbpadarytu 1000 lit. mogus visada gali apsisprsti imtis darbo ar ne, tiesa,kartais jis turi nuleisti savo lkesikartel iki realigalimybi.

Apie nedarb, neabejoju, esi girdjs tikrai daug ir tai nelabai dera su ia isakytomis tiesomisapie tai, kad normaliomis slygomis rinkoje ilgalaikio nedarbo tiesiog negali bti. O msgyvenime jis yra! Kodl? Atsakymas slypi darbo kainoje nustatomoje minimalioje algoje. Apie tai skaityktoliau.

Atlygis ir minimali algaKaip min jome atlyginimas yra viena svarbiausi slyg mogui sprendiant imtis konkretausdarbo, ar ne. Koks atlyginimas gali bti ir nuo ko jis priklauso?


22/80

22

Atlyginimas mokamas u tdarb, kuris reikalingas rinkoje esantiems vartotojporeikiamstenkinti. Jeigu monms reikia pramog darbo turs linksmintojai (ir pramog organizavimofirmos), jeigu mons turi pinig ir nori juos skirti bstui statyti ar remontuoti darbo busstatybininkams. Atlyginimo u darb dydis parodo, kiek rinkoje vertinamas atliktas konkretusdarbas. Atlyginimas u darb parodo, kiek atliktas darbas yra vertingas vartotoj poreikiamspatenkinti. Darbo vietos ar pareigybs savybs - reikalingas isilavinimas, atsakomyb ar darbosunkumas - danai neturi nieko bendro su atlikto darbo verte. Atlygis mokamas ne u "labai sunk

darb" arba "u asmens su auktuoju isilavinimu atliktdarb", o u reikalingdarb. Darb, kurisreikalingas monms ir u kur jie pasireng sumokti. Todl laukiamos algos gali negauti labaiisilavins mokslininkas, gabus muzikas ar ininierius, jeigu neatsiras suprantani tai ir galinipanaudoti jo gabumus vartotojporeikiams tenkinti (nes tik vartotojai gali nusprsti, kam jie skirssavo udirbtus pinigus, o nuo to ir priklauso, kokie mons ir u kiek bus darbinti).

Taiau ne visada io darbo jgos kain lemianio mechanizmo siklausoma. Valstyb iandiennustato minimali darbo jgos kain darbdavys negali darbinti mogaus ir moktimaesnio mnesinio ar valandinio atlyginimo negu nustatyta statymu. Pagrindin tokioreguliavimo prieastis kildinama i geleinio darbo umokesio dsnio teigianio, kadatlygis negali bti maesnis u pragyvenimui btinas las. Kaip min jome darbo umokestisgaliausiai rinkoje priklauso nuo vartotoj, kurie perka prekes ar paslaugas net nesusimstydami,

kokie mons prisid jo organizuojant gamyb ar gaminant prekes. Vartotojas vertina tik savogaunam naud ir pinigus, kuriuos tenka pakloti. Todl minimalios algos reikalavimas tampadarbdavio ir darbuotojo reikalu, nors kaliausias ia vartotojas.

Minimali alga ne kas kita, o reguliuojama darbo jgos kaina. Darbo jga, kaip ir bet kuri prekrinkoje, pasiduoda ekonomikos dsniams. Tiksliau, monielgesiui jei prek kainuoja brangiau,mons ieko, kaip maiau tos preks pirkti. is dsnis galioja verslininkams, perkantiems darbojg, ir vartotojams, perkantiems kasdienes prekes.

Nordami prisitaikyti prie minimalios algos reikalavim darbdaviai nebeperka tos darbo jgosrinkoje, kurios pagamint preki ar paslaug negali parduoti rinkoje, jei sumoka nustatytminimali alg. Darbdavys siekia, kad jo veikla nebt nuostolinga, ir toki preki ar paslaug

teikimo atsisako. Tenka apgailestauti, jog dalis t darbuotoj, kurie dirbo, vedus arba paklusminimalios algos reikalavimdabar neteks darbo. Minimali alga sumaina darbo jgos paklaus, irtai yra viena i nenumatytio reguliavimo pasekmi valdia siekia, kad visi dirbantys gautalgreikaling pragyvenimui, taiau atsitinka taip, kad dalis norini dirbti negali rasti darbo.Reguliuojama darbo jgos kaina atnea (maai apmokam darbo viet) deficit ir darbo jgosperteklirinkoje.

Paprastai monms yra skaudios minimalios darbo jgos nustatymo pasekms, nes darbonetenka arba negali susirasti tie, kurie paprastai sunkiai skinasi keli iekodami darbo jaunimas,neturintis darbo patirties, gal ir sutiktdirbti maiau u minimalialg, tam kad gautbent kokidarbini gdi ir gaut patirties; mons be isilavinimo ar be darbo patirties. Ne visada plikaakimi pamatoma, jog tie mons neturi darbo btent dl minimalios algos reguliavimo darbdaviainet nebegalvoja kurti darbo viet, kuriose darbintmones u maesn alg. Tiesiogiai kaltnra,taiau ekonomikos dsniai tai pagrindia, jog btent draudimas mokti tiek, kiek galt moktirinka, lemia, tai, kad dalis moninoriniir galinidirbti tokio darbo neranda.

Darbuotojas ir darbdavys vienas kitam reikalingi

Darbdavys ir darbuotojas yra darbo santykialys, kurios abipusiai naudingos ir viena nuokitos priklausomos. Bet kokiam darbui atlikti reikalingas mogus. Net jeigu ir padidintume darbonaum t.y. kiekprodukcijos, kurpagamina darbuotojas per konkret laik, vis tiek darbuotojreiks. Investuotojas norintis darbinti savo pinigus netiesiogiai samdo verslinink, o is savoruotu darbuotojus, tam, kad visi gautnaudos i isantyki. Todl netiesiogiai ir investuotojas, ir

darbdavys yra priklausomi nuo darbuotojo. Darbdavys ir darbuotojas yra apibusiai priklausomi.


23/80

23

Dsninga, kad ir darbdavys, ir darbuotojas i darbo santykinori gauti kuo daugiau naudos kuomaiau duoti ir kuo daugiau gauti. To siekia ir darbuotojas, ir darbdavys. Abu atlieka tas paiaskalkuliacijas kaip ir parduotuv je - kuo daugiau naudos ir pasitenkinimo u maesn kain.Galiausiai jei susitarimas vyksta, abi puss i jo gauna daugiau nei jeigu bt nesusitarusios.Darbdaviai yra priklausomi nuo savo darbuotoj. Akivaizdu, kad darbuotojai gaus atlyginimtol, koldarbdaviai sugalvos ir turs kaip duoti darbo.

Pamstyk

visus


Hess Karl. Kapitalizmas vaikams. Nuostabusis darbo pasaulis. Vilnius: Margi ratai, 2000.

Hazlitt Henry. Ekonomika per vien pamok. Atlyginim minimumo statymai. Vilnius:

Pradai,1994.

Hazlitt Henry. Ekonomika per vien pamok. Ar atlyginimai did ja profsjung dka. Vilnius:Pradai, 1994.

Skulendas Kenas. Donatano Galibuio nuotykiai tarp maitvanagi, elget, apgavik ir karali.Ramybs drumstjai prie darbdavius. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994.

Hazlitt Henry. Ekonomika per vienpamok. Infliacijos miraas. Vilnius: Pradai, 1994.

Hazlitt Henry. Ekonomika per vienpamok. Pelno funkcija. Vilnius: Pradai, 1994.


24/80

24

IV. Kaip vyksta mainaiBe preki neisiversi

Savanoriki mainaiDarbo pasidalinimasPrekyba tarp ali

Kas laimi i tarptautins prekybos?

Kaip vykdomas verslasGamybos veiksniai (itekliai)Verslumas, verslininkasPelnasPelno vaidmuoRinkos tipaiTobuloji konkurencijaMonopolijaMonopolin konkurencijaOligopolija


25/80

25


26/80

26

Be prekineisiversi

Turbt esate mat ar girdj apie mones, kurie prie prekybos centr ragina iandien niekonepirkite. Be abejo laisvoje visuomen je kiekvienas gali turti savo tiesas ir sitikinimus, taiaukaip minties manktnepraleiskite progos paklausti taktyvistpvz., ar jie iandienvalsi dantis,praussi due, ar net, kokia transporto priemone jie atvyko.

Kas bendro tarp dantvalymosi ir protestavimo prie pirkim? Ogi tai, kad verslas ir rinka mus

supa praktikai visur ir visada, net jei kartais mums taip ir neatrodo . Kuomet apsipirkinjame viskas aiku: mes renkams prekes, lyginame j kainas, sprendiame pirkti ar nepirkti. Taiaunet ir eilinis rytas, kuomet apie verslar pirkimnet negalvojame, mes perkame. jungiame vies perkame elektros energij i energijos tiekjo; prausiams due perkame vanden i vandenstiekimo kompanijos, o ilum i ilumos energijos tiek jo; ukaiiame virdul rytinei arbatai perkame dujas (arba elektr) i duj tiekimo kompanijos. Taigi, mes perkame prekes ir paslaugas,nes norime jas vartoti. Tai nieko smerktino, tokia msgyvenimo realyb. Nordami pirkti, turimekakpasilyti pardavjui mainais. Kiekvienas pirkimo sandoris yra mainai.

Savanoriki mainai

Patys paprasiausi savanoriki mainai vyksta tuomet, kuomet du mons laisva valia mainosi jiems priklausanioms prekmis (paprastai naudodami tarpinink pinigus). ia svarbu atkreiptidmeslaisvvali. Kuomet plikas sako atiduok pinigus arba bus blogai, tai nra savanorikimainai, nes vienas i moni pinigus atiduoda dl grasinimo, o ne dl laisvos valios. Taiau jeiesate labai itroks ir perkate brang vanden, js tai darote laisva valia. Jei kam kyla abejon,kas yra laisva valia, paprastai galima pasakyti, kad laisva valia baigiasi ten, kur prasidedagrasinimas smurtu, laisvs atmimu ar pan.

Savanoriki mainai yra abipusiai naudingi. Juk jei jie bt kuriai nors i pusi nenaudingi mainai tiesiog nevykt. Savanoriki mainai kiekvienai i pusiyra naudingi skirtingai. Juk jei tuvertintum ledus tiek pat, kiek vertini turimus du litus, jnepirktum. Kai knors perki, savo veiksmuireiki savo preferencij (pasirinkim). Dl ios prieasties mainai tiesiog negali bti lygiaveriai

(lygiai naudingi abejoms pusms). Jei taip bt, mainai nevykt.Mainai nevykt ir tada, jei visi pasigamintume visk, ko mums reikia. Tokia sistema vadinasinatrinis kis arba artistine ekonomika. Gyvendami ir dirbdami mons patyr, kad tokiasistema yra maiau naudinga, nei sistema, kuri grindiama darbo pasidalijimu.

Darbo pasidalinimas

Pavelkime bet kokios krepinio komandos startin penket, k ten pamatysime? Auktas irsunkus centro puol jas grumiasi dl kamuolio, maas ir greitas gyn jas varin jasi kamuol, osnaiperis mto tritakius. Visi jie skirtingi, taiau kiekvienas atlieka t vaidmen, kur gali atliktigeriausiai. Skirtumai ne tik kad netrukdo, bet net ir padeda pasiekti geresnio aidimo. Btent todl

treneris vienu metu niekuomet neleidia pvz., penkigynjaiktel.

Darbas ir gyvenimas yra daug sudtingesnis, nei sportas. Bet darbo pasidalinimas gyvenime yraakivaizdus ir naudingas. Be abejo galima pabandyti viskpasidaryti paiam: auginti rugius, maltimiltus, kepti duon, kirptis plaukus, gydytis nuo peralimo ir dar susirsti pair nuo lietaus.Garantuoju, kad bsite alkanas, negraus, suals ir sergantis.

Todl darbais mons dalinasi nuo neatmenam laik. Vieni buvo stipresni ir geresni mediotojai,kiti geresni grybautojai, treti puikiai aud audinius. mons labai greit suprato, kad nebtinabandyti visko daryti paiam. Vietoje to, kad kiekvienas mogus jaunas, senas, vaikas - patsmediot, grybaut ir aust, daug protingiau yra pasiskirstyti darbais, o dienos pabaigojepasimainyti savo darbo vaisiais: jauni bus sumedioj msos, vaikai prirink gryb, o seni nuaud mediagos.


27/80

27

Darbo pasidalinimas leido kiekvienam gilinti savo gdius ir tapti puikiu mediotoju,grybautoju, aud ju. Dl to, kad moni grups dalinosi darbais, kiekviena grup iugd puikimediotoj, puikigrybautoj ir puikiaudj, o ne brvidutinikmediotoj-grybautoj-audj.Darbo pasidalinimas leido turti daugiau msos, gryb, drabui, o tai reikia geriau gyventi.

Darbo pasidalinimas leidia mums dalintis darbo vaisiais. Todl ir prekyba vyko nuo neatmenamlaik, daug anksiau nei atsirado pinigai. Kuomet iandien mes dirbame, gauname pinigin atlyg, ou jperkame maist mes keiiame dalsavo darbo jgos maist. Pinigai ia atlieka tarpininko

vaidmen(detaliau apie pinigvaidmen paskaita Nr. 6).

Prekyba tarp ali

Detaliau pairkime situacij, kuomet savo darbo vaisiais mainosi ne atskiri mons, bet monigrups, nes sudtingoms prekms (pvz., automobiliui) pagaminti reikia didels grups monibendro darbo. Natralu, kad grup pagamintautomobilgals ikeisti didelkiekmaisto produktir kit preki, kurias pagamino kita moni grup. Be abejo realyb je niekas automobili salonekiauiniais neatsiskaitin ja. Taiau kuomet fabriko darbininkai u gaut atlyginim parduotuvjeperka maisto, jie i esms keiia fabriko pagamintus automobilius kinink produkcij (vaisius,daroves ir kt.).

Dabar pairkime dar plaiau, labai dideles moni grups valstybes. Valstybse yrapagaminama daug paivairiausipreki. Dalis tprekisunaudojama paioje valstybje, dalis parduodama monms gyvenantiems kitose valstybse. Tokia prekyba, yra ne kas kita, kaip jauaukiau paminta prekyba tarp moni grupi, skirtumas tik tas, kad ia preks kertavalstybi sienas. Istorikai susiklost, kad valdovai u preki veim savo valdas imdavo tamtikrmokest (pvz., muito mokest), ar kai kuriprekiveti net neleisdavo. Tokiu bdu valdovai idalies nulemdavo, ar kokia nors prek bus gaminama alies viduje, arveama i svetimos alies.

Anksiau, technologikai ne taip isivysiusiame pasaulyje prekyba tarp ali bdavonulemta fizini galimybi ir apribojim kiekvienoje alyje. Kai kurie produktai, pvz., tropiniaivaisiai auga tik tropiniame klimate; alyje negali usiimti geleies gamyba, jei alyje nra geleiesrdos; jei em pastoviai sualusi ir padengta sniego neauga kvieiai. Todl i pradiprekybarmsi principu, kad jei negali pasigaminti savo alyje sivek i usienio. Dabartiniametechnologij lygyje kiekvienoje alyje galima gaminti praktikai bet k. aliavas gamybai galimasiveti, kaip tai daro pvz., Maeiki nafta. Btent todl Lietuva eksportuoja benzin ir naftosproduktus, nors Lietuvos teritorijoje bent kiek didesni naftos altini nra. Dar radikalesniaisatvejais automobili kur galima gaminti i anglies, medienos, grd ir kit altini. Vienintelprieastis, kodl taip nra daroma yra tokitechnologijnaudojimo kaina. Taigi dabarkas kokiojealyje yra gaminama apsprendia ne tiek fizin galimyb gaminti vien ar kit produkt, otai, kiek tok produktkainuoja pagaminti.

Bet kaip jau min jome anksiau, valdovai tur jo didel tak tam, kokias prekes ir u kokikaingalima veti al. Mokesiai veamoms prekms (muito mokesiai) buvo ir yra pajam altinis

valstybi idams, todl natralu, kad valstybi vadovai yra suinteresuoti muito mokesi buvimuvien jau dl pinig. Taiau muito mokesiai yra ne tik pajam altinis valstybms. taiapmokestinus veamas lepetes ios pabrangsta, o tai reikia, kad vietinigamintojgaminamoslepets tampa patrauklesns pirkjams, nes vetos lepets yra brangesns dl muito mokesio.Todl labai danai galime stebti situacij, kuomet vietiniai gamintojai prao valdios apmokestintiveamas prekes, nes jie suinteresuoti turti kuo maiau konkurent. Valdios veiksmai, kuriaissiekiama apsaugoti vietos gamintojus vadinami protekcionizmu. Kaip supranti, i politika labaiapriboja vartotojo galimybes rinktis prekes ir mokti u jas maesn kain, sumaina konkurencij.

Kas laimi i tarptautins prekybos

Kaip jau matme anksiau, monms apsimoka dalintis darbais ir specializuotis. Taip pat

matme, kad specializacijos dka mons sugeba pagaminti daugiau preki ir gyventi geriau.Panaia logika paremta ir prekyba tarp ali. Kitaip tariant, galima bandyti kiekvienoje alyje


28/80

28

pagaminti visk, ko reikia tos alies gyventojams, taiau tai arba kainuos labai brangiai,arba prekibus pagaminama nepakankamai.

XVIII (ar XIX) a. gyvens ekonomistas Deividas Rikardo (David Ricardo) sudliojo gana paprast,taiau veiksmingpavyzd, parodant tarptautins prekybos naud. Jpanaudosime aikinant, kasyra santykinis pranaumas ir absoliutus pranaumas.

sivaizduokime, kad alyse galima gaminti tik vyn arba medviln. Tuomet, jei visi mons

Anglijoje gamint tik vyn ir nieko daugiau, jie galtpagaminti 6 tonas vyno. Ir atvirkiai, jei visimons Anglijoje gamint tik medviln, i viso jos pagamint3 tonas. Lygiai taip pat Portugalijojegalima pagaminti 1 tonvyno arba 2 tonas medvilns.

Vynas (tonos) Medviln (tonos)Anglijoje 6 3Portugalijoje 1 2

Kaip matome, anglai yra pranaesni u portugalus ir gaminant vyn, ir medviln Pagaminadaugiau). Toks pranaumas, kai kakgali gaminti geriau, nei kitoje alyje, vadinamas absoliuiupranaumu (jei sakyti tiksliai Anglija turi absoliutpranaumvyno ir medvilns gamyboje priePortugalij). Atrodyt, Portugalija yra pasmerkta, nes anglai visk gamina geriau. Kokia nauda

tuomet alims specializuotis, o Anglijai prekiauti su Portugalija, jei ji visk gamina geriau? Atsakymas slypi santykiniams pranaume. Anglija ymiai pranaesn vyno srity (pagamina 6kartus daugiau), ir maiau pranaesn medvilns srity (pagamina tik 1,5 karto daugiau).

Jei abejaligyventojai gamina pasidalintdarbu, ir gamint tai, ksugeba santykinai geriau, t.yanglai vyn(nes pagamina jo 6 kartus daugiau), o portugalai medviln (nes pagamina jo tik 1,5karto maiau), kartu anglai ir portugalai, pagamint 6 tonas vyno ir 2 tonas medvilns. Tai yradaugiau, nei jei abi alys pus metgamintvienprek ir pus metkit(tuomet btpagaminta3,5 tonos vyno ir 2,5 tonos medvilns). sivaizduokime, kad dl kakoki prieasi anglainusprendia gaminti medviln, o portugalai vyn. Tuomet jie kartu pagamins dar maiau - tik 3tonas vyno ir 1 ton medvilns ymiai maiau, nei tuomet, kada kiekvienoje alyje monsgamina tai, ksugeba santykinai geriau.

Taigi produkt, kur alis sugeba gaminti su maiausiais alternatyviais katais (apiealternatyviuosius katus paskaitoje Nr. 1) yra pastebimas santykinis pranaumas. Tiksliau,reiktsakyti, kad anglai turi santykinpranaumgaminant vyn, o portugalai medviln. Kuometalys renkasi, kgaminti, jos renkasi tprek, kurios alternatyvieji katai yra maesni.

Be abejo, realiame pasaulyje kiekvienoje alyje yra gaminama daugyb produkt, o ne tikvynas arba medviln. Be to, alyse nra centrins valdios, kuri nusprstgaminti tik vienprodukt. Taiau is paprastas pavyzdys rodo, kad prekyba tarp ali, taip pat kaip ir prekyba tarpmoni, leidia specializuotis, o taigi pagaminti daugiau preki. Kas i to laimi? Visi tie, kas tasprekes naudoja t.y. mes vartotojai.

Pamstyk


29/80

29

Kaip vykdomas verslas?

Gamybos veiksniai (itekliai)

Apsivalgykite savo kambaryje. irint i fizikos mokslopozicij js kambarys yra sudarytas iatom. irint i chemijos mokslo pozicij visi daiktai js kambaryje yra sudaryti i skirtingchemini element ir j kombinacij. irint i ekonomikos pozicij, visi js kambaryje esantysdaiktai yra pagaminti naudojant gamybos veiksnius(factors of production).

Priimta iskirti iuos gamybos veiksnius: em, darbo jga, kapitalas. em mons danaisuvokia dvejopai. Jei kalba apie ems kio produktus, tuomet turi galvoje dirbamem, kuriojeauga vaisiai, darovs ir kiti produktai. Jei apie kitgrybigamyb, japibdina kaip viet, pvz.,kurioje stovi gamykla. Taiau nepaisant i technologini ems panaudojimo skirtum,ekonomins ems naudojimo prielaidos ir pasekms yra tokios paios. em yra ribota, ir netpaius sudtingiausius produktus gaminanti mon negali apsieiti be ems. Net jei viskdaro tikmogus, jis taip pat turi stovti (bti) ant ems.

Darbo jga kitaip tariant yra samdomi darbuotojai. Samdom darbuotojai parduoda savodarb jg, mainais u tai gaudami atlyginim. Nors danai odis samdomas darbuotojasasocijuojasi su nedideliu atlyginimu ir mau prestiu, i tikro tiek maos darbininkas, tiek

profesionalus vadybininkas, tiek bankininkas daniausiai yra samdomi darbuotojai. Skiriasi tik jkvalifikacijos lygis ar specializacija vienas moka mryti, kitas vykdyti projektus, treias geraiskaiiuoti. Ir tik nuo rinkos slyg, kiek konkretus gdis yra reikalingas (paklausa) ir, kiek rinkojeyra moni, turini t gd (pasila) priklauso, koki kain suders ir u kok atlyginimsamdomas darbuotojas sutiks parduoti savo darbo jg.

Kapital galima suvokti dvejopai. Kapitalas gali bti fizinis ir finansinis. Jei trumpai taimainos, rankiai, pastatai yra fizinis kapitalas. Pinigai yra finansinis kapitalas, kuris gali btipanaudotas sigyti fiziniam kapitalui, ar kitiems gamybos veiksniams. Kaip suprasi perskaitspinigskyri, piniginis kapitalas yra tik tarpininkas, o gamyboje (versle) dalyvauja fizinis kapitalas i banknotduonos neikepsi.

sivaizduokime du labai skirtingus produktus kompiuter ir bulv. Jiems abiems pagaminti reikiagamybos veiksni. ems: bulvei augimui, kompiuteriui gamyklai pastatyti. Darbo jgos:bulvms uauginti, kompiuteriui pagaminti. rengini (fizinio kapitalo): bulvms traktori;kompiuteriams sudtingmechanizm. Ir taip toliau. Tad visi produktai yra sukuriami naudojant


30/80

30

skirtingus kiekius ir skirtingos kokybs gamybos veiksnius. Galima sugalvoti versl (intelektuali),kuriems beveik nereikia ems ir kapitalo, bet joks grybi krimas negali apsieiti be darbo.Darbas nespecifinis, universalus, pats riboiausias iteklius, apsprendiantis kit iteklipanaudojim, ir apie tai tu daug suinojai skyriuje apie darb(3 paskaita).

Verslumas, verslininkas

Taiau net jei ie gamybos veiksniai ir egzistuoja, verslas pats savaime nevyksta. Kiauiniai,

pienas ir miltai savaime nevirsta blynus. Lygiai taip pat, tam, kad daiktai js kambaryje btpagaminti, kakas tur jo samdyti darbuotojus, pirkti mediagas, pristatyti jas parduotuv.Procesas i tikro yra daug sudtingesnis nei vien logistika. Kitaip tariant, kakas tur jo priimtisprendim, gaminti stalar kd, kakas turjo prisiimti rizik, investuoti ir tas kakas yraverslininkas.

Kai kurios ekonomikos mokyklos verslum priskiria prie gamybos veiksni, t.y. verslum vertinakaip anksiau mintus em, kapital ar darbo jg. Kitos teigia, kad verslumas negali btilaikomas gamybos veiksniu, nes verslumo nemanoma nusipirkti (kaip pvz., ems). gingalime palikti ateiiai. Kas svarbiausia be verslumo ir verslininko ekonomin veiklapaprasiausiai nevykt (nebent kalbame apie planin ekonomik). Verslininkas sugeba darbintivisus gamybos veiksnius, pagaminti produkt ir pateikt j vartotojams. Tad verslininkas vaidina

pagrindinir esminvaidmenkuriant produktus, kuriai po to naudojasi vartotojai.

Pelnas

Nors odis pelnas danai naudojamas negatyviame kontekste, pelnas yra labai naudingasekonomikai. Pelnas yra daug daugiau nei vien tik udirbti pinigai. Kaip ir preks kaina (apie kainplaiau paskaita Nr. 5) pelnas suteikia svarbios informacijos verslininkams.

Pelnas udirbamas tenkinant vartotojporeikius. Kitaip tariant, pelngalima udirbti tik tuomet,jei verslininkas vartotojams teikia tinkam produkt u tinkam kain. Tinkamas produktasyra toks produktas, kur vartotojai perka. Tai nebtinai reikia pigiausias, kokybikiausias ar

technologikai tobuliausias. Kaip jau min jome anksiau (r. paskait Nr. 2), mons yra labaiindividuals, todl ir preks, kurias jie renkasi yra labai individualios, t.y. tinkanios tik jiems.Atsiminkite pastarj kart, kai k nors pirkote, pvz., mobilj telefon. Sp ju kad tai nebuvo patstechnologikai tobuliausias aparatas (nors, gal tokio nor jote, bet negaljote sigyti), betgreiiausiai nebuvo ir pats pigiausias. Kitaip tariant rinkots tokiprek, kuri geriausiai atitiko jsporeikius ir biudet. Taigi verslininkas, kuris sugeba nuspti vartotojporeikius ir tinkamaivertinti pirkj perkamj gali pagamina produkt, kur mons perka, o u teisingussprendimus udirba peln.

Pelno vaidmuo

Kas yra pelnas? Jei irti kaip sskaitininkui, tai pelnas yra pajamos minus ilaidos ir mokesiai.

irint kaip verslininkui, pelnas atlygis u prisiimt rizik, gaminant vienar kitprek. Na, o jeiirsime, kaip ekonomistai, tuomet pelnas yra tarsi rodykl, aikiai rodanti, kur vertainvestuoti, o kur ne.

Jei rinkoje udirbamas pelnas (o ypa jei pelnas didelis), tai signalizuoja kitiems verslininkamsateiti i rink. Pelnas pritraukia nauj rinkos dalyvi, padidina gaminam produkt kiek ir taipleidia patenkinti daugiau moniporeiki. Ir atvirkiai, jei rinka yra nepelninga (ar nuostolinga),tai siunia signal verslininkams trauktis i rinkos. Tai rodo, kad mons nebenori tam tikroprodukto, o verslininkams pasitraukus, to produkto pradedama gaminti maiau. Btent taip pelnaspadeda optimaliai paskirstyti iteklius ekonomikoje gaminti daugiau preki, kuri monsnori, ir maiau kurinenori.

Be abejo, i tikro is procesas nra toks lygus, greitas ar beskausmis. Bna, kad mons nespjalaiku pasitraukti i rinkos, gamina produktus, kuri niekas nebeperka, arba gamyba kainuoja perbrangiai, brangiau nei konkurent - ir bankrutuoja. Verslininkai taip pat kartais priima netinkamas


31/80

31

sprendimus ar klauso netinkam patarim. Nors ir nemalons, ie procesai yra neivengiamivartotojpasirinkimo rezultatai.

O kaip su tais atvejais, kuomet pelnas udirbamas nepelnytai, t.y. kuomet mons pelnudirbane todl, kad rizikuoja ar tenkina vartotoj poreikius, o todl, kad uima iskirtin padt, yravienintelis preks pardav jas? Trumpai galima atsakyti, kad pagrindin prieastis, kodl taipnutinka kyla ne i rinkos, o i valstybs veiksm(apie tai paskaita Nr. 9).

Rinkos tipai

Kaip pasteb jote, verslas ir mainai supa praktikai kiekvien ms gyvenimo akimirk. Taiau,turbt taip pat pastebjote, kad pirkjai ir pardavjai nra vienodi. Kai nueinate parduotuv, taigalite rinktis i visnorimprekiar gamintoj. Taiau, kai, pvz., pasukate duo rankenl ir taippradedate pirkti vanden, pasirinkimo lyg ir nra. Kitaip tariant, parduotuvje galite isirinkti kok tiknorite vanden, taiau pasirinkti, koks vanduo bga i iaupo, galimybs nra (na, nebent renkatstarp alto ir karto vandens). Lygiai taip pat turbt ne vienas turite net po kelias skirtingmobiliojoryio operatoriSIM korteles, o kurinaudoti pasirenkate pagal tai, kur tinklnorite skambinti.Taiau jei namie dar turite ir laidinio ryio aparat, ten jokios SIM kortels nra, kaip ir nragalimybs pasirinkti kurio laidinio ryio operatoriaus paslaugomis naudotis.

Kodl taip yra? Kaip jau kalb jome anksiau, mons yra skirtingi. Lygiai taip pat, gamintojai arpardav jai tai pat yra skirtingi. Kaip gamtoje, priklausomai nuo slyg isivysto aib skirtinggyvn su savo skirtingomis savybmis, taip ir ekonomikoje priklausomai nuo verslininkosumanymo, nuo to, koki prek mon gamina, kas yra jos klientai ir konkurentai susiklosto skirtingos rinkos. Ir lygiai taip pat kaip gamtoje, kur viskas yra labai glaudiai susij,ekonomikoje viskas turi reikm.

Pagal tai, kaip atrodo rinka, ekonomistai skirsto rinkas tam tikrus tipus: monopolija,oligopolija, monopolistin konkurencija ir tobuloji konkurencija. Situacija ia yra panai kaipgeografijos moksle, kur gamtins zonos einant nuo pusiaujo aigali link yra suskirstytos nuodykumos iki tundros (o tiksliau iki arktins dykumos). Ir ekonomikoje, panaiai kaip geografijoje,kartais sunku pasakyti, kur baigiasi viena rinkos ris, ir kur prasideda kita. Todl danaiekonomistai rinkas link suskirstyti pagal tam tikrus poymius (r. emiau). Kaip paskaitysiemiau, ne viskas taip paprasta, kaip nurodyta lentel je, tad vertink j su emiau apraytomisilygomis.

Monopolija Oligopolija Monopolistinkonkurencija

Tobulojikonkurencija

Kiek rinkojepardavj?

Tik vienas Nedaug Daug Labai labai daug

Kaip atrodoprek?

Tik viena prek Tos paios, arbanedaugbesiskirianios

preks

I esmspanaios, taiaudirbtinai

skirtingos preks

Visos preks yraidentikos

Kiek galios turipardavjas?

Labai daug Daug Nedaug, betpakankamai

Neturi

Kiek galios turipirkjas?

Labai nedaug Nedaug Turi, betdaniausiainedaug

Labai daug,laisv rinktis

Ar didelispardavjas?

Daniausiaididelis

Daniausiaididelis

Daniausiaididelis

Labai maas, tiekmaas, kad neturijokios takoskainai

Kas ribojapardavjo

galimybnustatyti kain?

Kiek pinig turipirk jas, baim,

kad atsirasnaujaskonkurentas

Pardav jai, kurieaktyviai derinasi

prie vienas kitoveiksm

Pardav jas Pardav jai yratokie mai, kad

net neturi takoskainai


32/80

32

Ar lengva rinkeiti naujampardavjui?

Praktikainemanoma

Sunku, galitrukdyti esamiaidjai

Sunku, reikiainvestuoti prekinenkl

Labai lengva,jokibarjernra

Be abejo, kai kurie i kriterij yra nevienareikmiki. Kuo skiriasi daug nuo labai daug nraaiku, todl ir bandant apibdinti rink reikia naudoti aib kriterij. Bet net ir tada kai kurias rinkastiksliai priskirti kuriam nors vienam apibdinimui gali bti sunku.

Tobuloji konkurencija

Tobuloji konkurencija yra domi tuo, kad yra grynai teorinis pavyzdys, kurio realiamepasaulyje nerasite. Tobulojoje konkurencijoje visi parduoda visikai identikas prekes, prekiautigali bet kas, o pardavjai parduoda tiek maai preki, kad nei vienas i jnegali paveikti kainos.Kam gi naudingas toks pavyzdys, kurio realyb je nra? Moksle teoriniai pavyzdiai yra labainaudingi mstymui, nes, kaip pvz., iame pavyzdyje veikia kaip atskaitos takas. tai fizikojeskmingai naudojamos svokos absoliutus nulis (-273 laipsni Celsijaus), arba visikasvakuumas, nors realybje nei absoliutus nulis, nei visikas vakuumas nerandami.

Monopolija

Monopolija domi tuo, kad tokioje rinkoje prek parduoda tik vienas pardavjas, tad teorikai, jis yravienintelis, galintis nustatyti kain, o pirk jai tuo tarpu turs tokiprek pirkti, nes paprasiausiaineturs pasirinkimo. Toks pavyzdys danai naudojamas iliustruoti monopolijos al.

Taiau realyb je situacija yra kur kas sudtingesn. K reikia vienintelis pardavjas?McDonalds yra vienintelis Big Mac sumutini pardav jas, nes i tikro niekas kitas Big Macsumutini negamina. Taiau Big Mac sumutiniui rinkoje yra pakaital. Vieniems Big Macpakaitalas yra pica, kitiems cepelinai. Tai priklauso nuo paties vartotojo. Apple yramonopolistas iPod grotuv rinkoje, bet ne vis MP3 grotuv rinkoje; Coca Cola kompanija yravienintelis Coca Cola grimo pardavjas, bet ne vienintelis kolos pardav jas ir t.t., ir t.t.

Praktikai nemanoma surasti produkto, kuris neturt pakait. Net anksiau ms mintasvanduo, bgantis i iaupo, reikalui esant, gali bti pakeistas vandeniu i ulinio arba iparduotuvs (nors praustis bt nepatogu). Jei produkto apibrim traukiame pakaitus,monopolistas lyg ir pranyksta, arba tampa nebeaktualus ir nebebaisus. Analogikos problemoskyla ir mginant apibrti teritorij, kurioje veikia monopolija teritorijos apibrimas gal galeturtvesti prie viso pasaulio, o kiekvienas mginimas apibrti maesnes teritorijas jau klaida.Taigi, kiekvienas i msyra savotikas monopolistas.

Monopolin konkurencija

Skirtingai nuo Tobulosios konkurencijos, Monopolin konkurencija veikia tikrame pasaulyje.Monopolin konkurencija pasiymi nemau pardavjskaiiumi tam tikrais jimo rinkbarjerais.Pardavjai turi iek tiek rinkos galios

Monopolistins konkurencijos pagrindinis bruoas pardavin jami i esms panas,bet dirbtinai diferencijuoti gaminiai. tai pvz., kolos gaivij grim rinka. Pepsi Cola ir CocaCola yra tiek panaaus skonio, kad dauguma moni, nematydami etikets sunkiai atskirt, kurgrimgeria. Taiau tiek Coca Cola kompanija, tiek Pepsicola ileidia didiules sumas pinig,reklamuodami savo produkt, bandydami suteikti jam iskirtinumo, sukurti tam tikrvaizd.

Daugelis vartotojams skirt kasdienini preki veikia monopolistins konkurencijos slygomis:gaivieji grimai, dantpasta, skalbimo milteliai ir t.t. Kas dardomiau, nemaa dalis prekinienkli tiespriklauso vienai kompanijai. tai, pvz., Coca Cola, Sprite, Fanta, Bonaqua ir dar apie

3000 prekinienklpriklauso Coca Cola kompanijai.

Oligopolija


33/80

33

Oligopolijekonomistai tradicikai talpina kakur tarp monopolistins konkurencijos ir monopolijos.Tokioje rinkoje yra nedaug pardavj, kurie parduoda labai panaius produktus. Skirtumas nuomonopolistins konkurencijos pardavj yra maiau, o preks daniausiai nra dirbtinaidiferencijuojamos. Pagrindiniu oligopolijos bruou tradicikai laikoma tai, kad pardavjaistebi vieni kitveiksmus, ir pagal tai atitinkamai elgiasi.

Kadangi, pagal apibrim, pardavjyra nedaug, konkurentai seka vieni kitveiksmus. Geras to

pavyzdys mobiliojo ryio operatoriai arba didieji prekybos centrai. Pairkite pvz., lojalumoakcijas prekybos centruose: dabar visi silo ne tik pana lojalumo mechanizm (pvz., lipdukrinkim), bet net ir praktikai tokius paius prizus.

Kitas tradicinis oligopolijos bruoas oligopolija danai kaltinama dl slapto neteistosusitarimo kartelio sudarymo. Kartelio esm visos kompanijos rinkoje slapta susitarianekonkuruoti ir pvz., pakelia kainas ar pan. ymiausias kartelis OPEC nafteksportuojaniali organizacija. Nepaisant to, kad OPEC kontroliuoja didel dal pasaulio naftos, net ir toksgalingas kartelis turi sunkumsusitarti ir nustatyti naftos kainas. Kitaip tariant, kaip ir visi panaauspobdio susitarimai, dalyvaujanioms pusms kyla per daug pagund, kad kartelis skmingaiisilaikytilglaik.

Tikiuosi, i paskutin paskaitos dalis nesuerzino t, kas mgsta konkretum. Taiau tikrpasaultalpinti teorinius rmus yra nemanoma; tikras pasaulis yra daug sudtingesnis, nei jpaaikintibandantys modeliai. Todl, ir kalbant apie rinkos tipus, tiksliai nubrti linijas yra nemanoma. Betnesijaudinkite tikras pasaulis vertina suvokim, o ne sivaizduojamlinijbraiym.

Pamstyk


Hazlitt Henry. Ekonomika per vienpamok. Kapsaugo muittarifai? Vilnius: Pradai, 1994.


34/80

34

V. Kaip susidaro preks kainaKo mokysims?Pasila ir paklausa raktiniai odiaiKaina preks kiekio ir pinigkiekio santykisKaina ne vertKaip sugalvoti kain?Verts paradoksas. Arba koks svarbus grybs kiekis

Kkaina veikia?


35/80

35


36/80

36

Ko mokysims?

Tu kiekvien dien susiduri su kaina iekodamas jos etiket je, mokdamas j u pasirinktprek. Atrodyt, vos keli skaiiukai paprasta ir suprantama, k ia daugiau nagrinti? Taiauekonomikoje kaina yra pagrind pagrindas. Suprasti, kaip ji susidaro, k ji reikia, btina ne tikekonomistui, bet kiekvienam rinkos dalyviui, skaitant pirkjus.

ioje dalyje tu suinosi, kaip susiformuoja kaina (ne koks verslininkas ima ir i galvos sugalvojs

skaii jurao etiketje ir ne tiek, kiek jis nortgauti), kaip skiriasi ekonomistaikinimai apietai, kaip ioji kaina susiformuoja (ekonomika, kaip mokslas, prajo ilgevoliucijos keli, ir kad tu jonekartotum argumentuota kainos teorij kritika), kok svarb ir unikalvaidmen rinkoje atliekakaina (ne vien tik bdas pinigams susirinkti) ir dar daug domi dalyk, apie kuriuos gal netnebtum pagalvojs.

Pasila ir paklausa raktiniai odiai

Pradkime nuo bazini dalyk, dl kuri sutaria visi ekonomistai. Kain lemia preks pasila irpaklausa. Kadangi vis ekonomini grybi kiekis yra ribotas, dl tam tikro kiekio prekikonkuruoja tam tikras skaiius pirkj. Kuo daugiau pirkjnori preks, tuo daugiau u jgalimagauti. Kuo daugiau atsiranda norinipasilyti prek, tuo ji pigesn. ita taisykl yra labai paprastair suprantama, dar ir grafikai pavaizduojama, o ir praktikai j patikrinti gali labai danai.Pavyzdiui, vasar, kai derlius, braks kainuoja pigiau nei iem. Nes jdaugiau. Kai Lietuvojekilo ekonomika, reik jo daugiau darbo rank, spariau augo darbo umokestis. Kaitelekomunikacij paslaugas prad jo teikti ne viena bendrov, o kelios, i paslaug kainos krito.Stebk io ekonomikos dsnio veikim, labai smagus usimimas! Jei dar sigilintum pasaulinesnaujienas, bt tikras nuotykis galtum mamai ir tiui paaikinti, kad pieno kainos Lietuvojepakilo ne dl kartelinio pieno gamintojsusitarimo, o dl to, kad iaugo pieno paklausa Kinijoje.

Kaina preks kiekio ir pinigkiekio santykis

Eime toliau. Kaina yra ireikta pinigais, ji yra pinigin kaina. Anksiau, kuomet mainai bdavo

natriniai, kaina bdavo ireikta ne litais ar eurais, o kiauiniais, sviestu ar bet kokia kita prekikombinacija. Tai buvo seniai, kol monija neirado pinig. iandieniniame pasaulyje absoliutidauguma kain ir ireiktos pinigais. Taigi, kaina yra preks kiekio ir pinig kiekio santykis.Deimt lit u kilogram sviesto. Vadinasi, pinigins kainos darpriklauso ir nuo pinig kiekio.Nepasikeitus prekipasilai ar paklausai, taiau pasikeitus pinigkiekiui, kinta ir kaina. Jei pinigkiekis auga augs ir kaina, jei maja kaina mas taip pat.

Apie pinig kiekio kitim, geras jis ar blogas, ir kaip ji vyksta, skaitykite skyriuje apie pinigus.Kalbant apie kainas, svarbu inoti, kad kaina gali kisti dl pinig kiekio pasikeitimo. Pasikeituspinig kiekiui, skirtingprekikainos kintane vienu metu, ir ne vienoda proporcija. Tarkime,pinig kiekis padid jo 20%, pieno, darbo ir metalo kainos nepadids vienu metu ir visosnepabrangs vienodai tais paiais 20%. i kain savyb nevienodai ir ne vienu metu reaguoti

pinig kiekio pasikeitimus yra labai svarbi. Ji byloja apie pinig kiekio ne-neutralum kainatvilgiu. Dar kart jus siuniu pinigskyrel, kuriame itempratsime, kalbdami apie tai, kaippinigkiekio pakeitimas perskirsto grybes.

Kaina ne vert

Danai preks kaina yra tapatinama su jos verte. O tai nra tolygu. Jei taip bt, nevyktmainai.Juk kai perki ledus, pardavjas atsisako led, o kita juos sigyja kainai esant tai paiai. Vadinasi,tas, kuris ledus parduoda u du litus, o po to u juos perka troleibuso biliet, labiau vertinatroleibuso biliet, nei ledus. Ir atvirkiai, perkantis ledus, atsisako dviej lit, u kuriuos galtnusipirkti biliet. O juk jie ms pavyzdyje kainuoja vienodai! Taigi, kaina nra tapati vertei ir

nra jos matas. Preks vertinimas visada yra subjektyvus, tai yra, tik tavo, tik asmeninis. O kainayra rinkos visiems vienoda. Niekas nesiteirauja parduotuv je tavo pajam, nematuoja tavonoro pirkti kaina yra rinkos. inoma, jei tu nesusigaudai kainose, tarkime, vakar nusileidai i


37/80

37

Marso (arba atvykai Turkij), tuomet pardavjas gali panorti paaisti su tavimi ir atimti i tavsvadinamjvartotojo pertekli, kuris atsiranda esant rinkos kainai.

Kad geriau suprastum, kaip tas vartotojo perteklius atsiranda, panagrinjime pavyzd. tai tu noripamatyti Metalica koncert ir sutiktum u bilietsumokti 200 lit. Tokikaip tu 100. Jei bilietaikainuot tiek, koncerto organizatorius surinkt20 000 lit. Taiau tu jau inai, kad vertinimai yrasubjektyvs, ir kai kurie tavo draugai u Metalicos koncertmokt po 150 lit. inoma, kad umaesn kain, atsiras daugiau norini paklausyti koncerto. J bus, tarkime, 200, ir

organizatorius gaut jau 30 000 lit. Jam labiau apsimoka taip organizuoti koncert, bet taip i tolaimi ir tu, kuris, galima sakyti, sutaupai 50 lit. Tai ir yra tavo vartotojo perteklius. Manopateiktame pavyzdyje skaiiai igalvoti, taiau rinkoje, laipsnikai, tokie santykiai ir susiklosto.

Kaip sugalvoti kain?

Ir vis tik tu turbt dar pernelyg aptakiai sivaizduoji, kaip gi toji kaina randasi, kas jima ir nustato pasila ir paklausa, pinigai juk tokios bendros svokos, o kaina tai bna konkreti! Tavo klausimasyra normalus, jatsakymo imtmeiais iekojo ekonomistai ir parjo ilgversij ir klaidkeli, kadiandien mes galtume pasakyti, kaip formuojasi kaina.

Ekonomistai ilgai man, kad kaina yra suskaiiuojama, ir kad jos dyd nulemia preks

pagaminim dto darbo kiekis. i teorija vadinama darbine verts teorija (plaiau apie vertsteorij pirmojoje paskaitoje). iandien tarp ekonomist labai danai daroma klaida, manant, kadkain galima suskaiiuoti - savikaina plius norimas pelnas - ir po to paimti i vartotojo. Apie taibyloja ms retorikoje siaknij pasakymai lupa kain, ima virpelnius. Manym, kad kainrinkoje lemia pardavjas paskatina ir kai kuri reguliuojampaslaugkainskaiiavimas valdioskabinetuose.

Pagalvokime, kad taip ir yra. Tai reikt kad Lietuvoje bt galima auginti bananus (tai kainuotlabai labai brangiai) ir juos pardavinti brangiau nei atvetinius. Ir visi iuos bananus turtpirkti.Taiau laisvoje rinkoje taip nra! Verslininkas neturi galimybs reikalauti jo suskaiiuotos arnorimos kainos. Pardavjas arba gali udirbti parduodamas rinkoje rinkos kaina, arba negali. Jeijo pasirinktas gamybos bdas lemia, kad preks (paslaugos) pagaminimas kainuos brangiau, neipagaminta prek kainuoja rinkoje, jis tiesiog jos negals parduoti ir patirs nuostolius.

Kaina, kaip ir informacija rinkoje, tarsi ritasi atgal. K vartotojai pageidauja pirkti, t gamintojaigamina. Taip pat gamina gamybos priemones, su kuriomis bus pagamintos tos vartojimo preks.Vadinasi, jei mogus perka butus, tai brangs cementas ir metalas. Butas brangus ne todl, kadbrangus cementas ir metalas, o atvirkiai. Ekonomistai vartojimo prekes vadina emesns eilesprekmis, o gamybos priemones auktesns eils. Taigi, tai jums ir dar vienas dsnis -emesniojo lygmens grybikainos apsprendia auktesniojo lygmens grybikainas.

Kai preks pagaminimas kainuoja pigiau, nei vartotojas sutinka mokti, gaunamas pelnas.Verslininkai danai tiesiog sp ja vartojimo kainas, bsianias ateityje ir arba pataiko, arba ne.

Ekonominis skaiiavimas versle reikalingas tik tam, kad inodamas rinkos kainas, verslininkasgali suinoti, ar jam apsimoka gaminti. Jei imiesi bet kokios veiklos, umirk reikalavim man taikainavo pagaminti brangiau, todl pirk jas turi sumokti daugiau. Jeigu kakas u puslapioivertim i anglkalbos ima 40 lit, tu niekuomet neparduosi savo vertimo u 60, net jei sksies,kad visdienpraleidai versdama puslap, o 40 litper dien tau negana, tad mokkite 60 lit.inoma, visai netyia tau gali pasisekti taip padaryti, nes rinkoje egzistuoja informacijosasimetrija (paskaityk skyri apie tariamas rinkos ydas Paskaita Nr. 8), inojimo apribojimai,taiau tai iimtiniai atvejai, netvars.

Veikloje privalai paklusti rinkos kainoms, sutilpti j su savo snaudomis. Kitaip tu esineefektyvus ir bsi greitai istumtas i rinkos. Kitoks skaiiavimas, kuris itin danai naudojamasiandienin je makroekonomikoje vienos manipuliacijos, primenanios vidutin palatos

temperatr. Galime suskaiiuoti, sumuoti ir padalinti visk, vienpelnir kitnuostol, taiau tavopagrindinis klausimas turtbti o k tai reikia? Agreguoti dydiai naudojami palyginimas, labaipopuliars, taiau u jbeveik niekada neslypi jokia ekonomin tiesa.


38/80

38

Taigi, kainas reikia inoti, o ne skaiiuoti. Skaiiuoti galima tik pinigus bei udirbt peln.Rinkos kaina- tai artimiausioje praeityje buvusi kaina. Jei iandien yra turgaus diena, tai rytesakydamas kain u brakes orientuosiuosi vakar buvusias braki kainas. Jei pardavj ateisdaugiau, kainas teks muti.

Verts paradoksas. Arba koks svarbus grybs kiekis

Mstant, kaip susiformuoja kaina, buvo manyta, kad kain lemia grybs naudingumas. Taipaikinanti teorija vadinama utilitaristine. Kuo naudingesn gryb tuo ji brangesn. Taiau ieekonomistai utilitaristai nesugebjo paaikinti verts paradokso. Kodl taip naudinga duona arvanduo, be kurio mirtume per kelias dienas kainuoja pigiau nei, pavyzdiui, deimantas, be kurioimtmet igyventume (apie deimant vandens paradoks paskaita Nr. 2). Verts paradoksisprend Williamas Stanley Jevonsas, Karlas Mengeris ir Leonas Walrasas, rodydami, kadpreks kain lemia ne jos naudingumas, o ribotumas. Jie rmsi ribinio naudingumo teorija(apie tai paskaita Nr. 2) , pagal kuripreks, kurigausu, ribinis naudingumas yra maas, tad irkaina atsiranda pagal ribinio vieneto teikiamnaud.

Ilgi intelektiniai iekojimai dav savo vaisi ir iandien nei darbo verts, nei utilitaristins ar kokiosnors kitos objektyvios verts teorijos nebelaikomos rimtomis konkurentmis austr ekonomikos

mokyklos tiesoms subjektyviosios verts teorijai. Kaina nra vert, ne ji kain ir nulemia.Grybs kaina visuomet yra individuali nra duonos kainos, o yra tik kilogramo Rugelio kaina.Todl negalime lyginti aukso ir duonos kain, neturdami kieki. Btent grybi kiekiuose ir slypiatsakymas visus klausimus apie kain. Kuo gryb labiau ribota kiekiu tuo ji brangesn. Kuogrybs daugiau tuo ji pigesn. Jei vandens bttik tiek, kad jo utekttik alkiui numalinti, o neautomobiliams plauti, jis bt brangiausias. Kadangi dabar jo yra tiek daug, kad utenka irautomobiliams plauti, tai ir geriamo vandens kaina yra nedidel, jei mgintume sprsti apie tai,kokinaudir vert mums turi vanduo.

Tai tai, kokia nemenka kalba, o juk atrod, kad kaina toks paprastas dalykas!

Kkaina veikia?Kaina rinkoje yra pagrindinis informacijos ne jas k gaminti, ar apsimoks, ko nori vartotojai.Btent kainos mechanizmas padeda gyvendinti vartotojo viepatij rinkoje. Btent rinkos kainasubalansuoja vartotojporeikius su gamintojpajgumais taip, kad nebtdeficito, taiau nebtir pertekliaus. Vartotoj pasirinkimai paskirsto grybes. Btent todl labai svarbu, kad kainosrinkoje btlaisvos, nes bet koks nukrypimas nuo rinkos kainos lems rinkos disharmonij.

Pamstyk


Hazlitt Henry. Ekonomika per vienpamok. Prekikainstabilizavimas. Vilnius: Pradai, 1994.

Hazlitt Henry. Ekonomika per vi

visa medziaga

Documents