HIGIENOS INSTITUTO SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRO EPIDEMIOLOGIJOS IR BIOSTATISTIKOS SKYRIUS

VISUOMENöS SVEIKATOS BŪKLö LIETUVOS SAVIVALDYBöSE 2010 M.

VILNIUS, 2011

1

TURINYS

Demografin÷ situacija....................................................................................................................2

Mirtingumas...................................................................................................................................4

Sveikatos būkl÷...............................................................................................................................7

Vaikų sveikatos būkl÷..................................................................................................................15

Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas.....................................................................................16

Sveikatos priežiūros ištekliai.......................................................................................................19

Sveikatos priežiūros įstaigų veikla.............................................................................................23

N÷ščiųjų ir gimdyvių priežiūra...................................................................................................32

Sąvokos ir jų apibr÷žimai............................................................................................................34

2

DEMOGRAFINö SITUACIJA

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius jau daugelį

metų maž÷ja. Per pastaruosius metus populiacija sumaž÷jo 52,6 tūkst. gyventojų – 2010 m.

Lietuvoje gyveno 3286,8 tūkst., 2009 m. – 3339,4 tūkst. gyventojų. Gimstamumo ir mirtingumo

rodikliai per metus žymiai nepasikeit÷: 2010 m. 1000 gyventojų teko 10,8 gimusiųjų (2009 m.

11,0) ir 12,8 mirusiųjų (2009 m. 12,6) (1 pav.). Natūralus gyventojų prieaugis 2010 m. 1000

gyventojų sudar÷ -2,0 (2009 m. – -1,6).

Didžiausias gimstamumas 2010 m. buvo užregistruotas Neringos (1000 gyventojų teko

14,3 gimusiųjų), Vilniaus (13,6), Klaip÷dos r. (12,9), Kauno r. (12,3) savivaldyb÷se. Lyginant

2009 ir 2010 metus, gimstamumas labiausiai išaugo Neringos savivaldyb÷je – gimusiųjų skaičius

1000 gyv. per metus padid÷jo nuo 9,6 iki 14,3, beje, šioje savivaldyb÷je min÷tais metais buvo

užregistruota ir daugiausia santuokų. Didžiausias mirtingumas stebimas Utenos apskrityje –

Ignalinos r. (21,7/1000 gyv.), Zarasų r. (20,2/1000 gyv.) savivaldyb÷se. Aukšti mirtingumo

rodikliai užfiksuoti Švenčionių r. (20,0/1000 gyv.), Var÷nos r. (19,8/1000 gyv.), Lazdijų r.

(19,3/1000 gyv.) savivaldyb÷se. Mažiausias natūralus gyventojų prieaugis 1000 gyventojų

užregistruotas Ignalinos r. (-14,2), Zarasų r. (-12,2), Švenčionių r. (-11,7) savivaldyb÷se. Tuo

tarpu didžiausias teigiamas natūralus prieaugis buvo Vilniaus (3,5/1000 gyv.) ir Neringos

(3,2/1000 gyv.) miestų savivaldyb÷se.

1 pav. Gimstamumo ir mirtingumo 1000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m.

2010200920082007200620052004200320022001

14

12

10

8

6

4

2

0

M etai

1000 g

yv.

M irtingum as

Gim stam um as

3

2010 m. vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ Lietuvoje siek÷ 73,5 metus (2 pav.). Tai

didžiausias rodiklis Lietuvoje per paskutinius dešimt metų. Moterų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo

trukm÷ ir toliau išlieka didesn÷ nei vyrų: moterų 78,8 metai, o vyrų – 68,0 metai. Moterys

vidutiniškai gyvena beveik 11 metų ilgiau už vyrus. Mieste gyvenančių moterų (79,5 metai) ir

vyrų (69,1 metai) vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ buvo didesn÷ nei gyvenančių kaime

(atitinkamai 77,5 ir 66 metai).

2 pav. Lietuvos gyventojų vidutin÷s tik÷tinos gyvenimo trukm÷s pokyčiai 2001-2010 m.

Didžiausia vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ 2010 m. buvo Kauno (74,3 metai), Telšių

(74,3 metai), Klaip÷dos (74,1 metai) apskrityse. Vyrų ilgiausia vidutin÷ tik÷tina gyvenimo

trukm÷ buvo Telšių (68,8 metai), Klaip÷dos (68,7 metai), Kauno (68,7 metai) apskrityse, moterų

– Alytaus (80,1 metai), Telšių (79,7 metai), Kauno (79,5 metai) apskrityse. Trumpiausia vidutin÷

tik÷tina gyvenimo trukm÷ buvo Taurag÷s apskrityje: vyrų – 65,8, moterų – 78,3 metai.

2010200920082007200620052004200320022001

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Metai

VG

T,

me

tais Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷

Vyrų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷

Moterų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷

4

MIRTINGUMAS

Lietuvoje 2010 m. mir÷ 42120 gyventojų (100000 gyventojų teko 1281,5 mirusio), iš jų

21536 vyrai (100000 gyventojų teko 1409,9 mirusieji) ir 20584 moterys (100000 gyventojų teko

1170,0 mirusiųjų). Daugiausia mirusiųjų 100000 gyventojų teko Ignalinos r. (2169,0), Zarasų r.

(2021,3), Švenčionių r. (1998,7) savivaldyb÷se. Didžiausias vyrų mirtingumas užregistruotas

Var÷nos r. (2251,7), Švenčionių r. (2158,0), Zarasų r. (2131,8), Ignalinos r. (2117,3)

savivaldyb÷se, moterų – Ignalinos r. (2215,2), Zarasų r. (1921,8), Švenčionių r. (1857,3),

Anykščių r. (1829,6) savivaldyb÷se. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra nepakito.

Pagrindin÷s mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorin÷s mirties

priežastys 2010 m. sudar÷ 85 proc. visų mirties priežasčių (3 pav.).

3 pav. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra 2010 m.

Kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis. 2010 m.

nuo kraujotakos sistemos ligų mir÷ 23627 gyventojai (56,1 proc. visų mirusiųjų), 100000

gyventojų teko 718,8 mirusieji nuo kraujotakos sistemos ligų. Didžiausia gyventojų dalis,

mirusių nuo kraujotakos sistemos ligų, buvo vyresni nei 64 metų amžiaus, šios priežastys sudar÷

61,7 proc. jų mirtingumo, tačiau mirusiųjų amžius vis jaun÷ja – 45–64 metų amžiaus grup÷je nuo

kraujotakos sistemos ligų mir÷ 34,1 proc. šios grup÷s Lietuvos gyventojų. Didžiausias

mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 100000 gyventojų užregistruotas Švenčionių r.

Infekcines ir parazitines ligos

Piktybiniai navikai

Kraujotakos sistemos l igos

Kvepavimo sistemos l igos

Virškinimo sistemos ligosMirtingumo išores priežastys

Kitos mirties priežastys

5.6%

9.6%

5.3%

3.0%

56.1%

19.3%

1.1%

5

(1274,9), Ignalinos r. (1270,1), Anykščių r. (1245,14), Zarasų r. (1214,8) savivaldyb÷se. Aukšti

vyrų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai 100000 gyventojų užregistruoti

Švenčionių r. (1186,9), Var÷nos r. (1153,1), Anykščių r. (1125,6), Zarasų r. (1087,4), Mol÷tų r.

(1086,2), Lazdijų r. (1075,0) savivaldyb÷se, moterų – Ignalinos r. (1532,8), Švenčionių r.

(1353,1), Anykščių r. (1350,7), Zarasų r. (1329,7), Lazdijų r. (1261,0) savivaldyb÷se.

Lietuvoje mirtingumas nuo piktybinių navikų sudar÷ 19,3 proc. visų mirčių, 100000

gyventojų teko 246,7 mirusieji. Aukšti mirtingumo nuo piktybinių navikų rodikliai 100000

gyventojų stebimi Birštono (369,9), Var÷nos r. (335,0), Lazdijų r. (333,7), Biržų r. (332,5),

Rietavo (329,6) savivaldyb÷se. 2010 metais nuo piktybinių navikų mir÷ 4572 vyrai

(299,3/100000 vyrų). Daugiausia vyrų mir÷ nuo trach÷jos, bronchų ir plaučių (73,0/100000

vyrų), priešin÷s liaukos (37,8/100000 vyrų), skrandžio (26,9/100000 vyrų) ir storosios žarnos

(15,9/100000 vyrų) piktybinių navikų. Vyrai nuo piktybinių navikų dažniausiai mir÷ Birštono

(555,1/100000 vyrų), Pasvalio r. savivaldyb÷se (456,7/100000 vyrų), Kalvarijos (431,7/100000

vyrų), Širvintų r. (427,8/100000 vyrų), Rietavo (426,4/100000 vyrų) savivaldyb÷se. Moterų nuo

piktybinių navikų mir÷ 1,3 karto mažiau negu vyrų – 2010 m. mir÷ 3538 moterys (201,1/100000

moterų). Daugiausia moterų mir÷ nuo krūties (32,7/100000 moterų), kiaušidžių (16,4/100000

moterų), storosios žarnos (16,0/100000 moterų) ir skrandžio (15,3/100000 moterų) piktybinių

navikų. Didžiausi moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodikliai užregistruoti Biržų r.

(299,2/100000 gyv.), Ignalinos r. (296,7/100000 gyv.), Palangos (291,6/100000 gyv.), Mol÷tų r.

(285,5/100000 moterų) savivaldyb÷se.

Lietuvoje mirtingumo rodiklis nuo išorinių priežasčių 2010 m. siek÷ 123,1/100000 gyv.

(9,6 proc. visų mirusiųjų). Daugiausia mirčių d÷l išorinių priežasčių užregistruota Šalčininkų r.

(272,8/100000 gyv.), Ignalinos r. (224,7/100000 gyv.), Švenčionių r. (223,2/100000 gyv.),

Birštono (214,2/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Transporto įvykiuose daugiausia gyventojų žuvo

Šalčininkų r. (38,2/100000 gyv.), Biržų r. (31,7/100000 gyv.), Zarasų r. (30,6/100000 gyv.)

savivaldyb÷se. Mirčių d÷l tyčinių susižalojimų daugiausia užregistruota Var÷nos r. (99,4/100000

gyv.), Zarasų r. (81,7/100000 gyv.), Kelm÷s r. (60,8/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Didžiausi

mirtingumo d÷l apsinuodijimo alkoholiu rodikliai buvo Trakų r. (39,5/100000 gyv.), Šalčininkų

r. (32,7/100000 gyv.) ir Elektr÷nų (29,3/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Vyrų mirtingumas

Lietuvoje nuo išorinių priežasčių sudar÷ 14,5 proc. visų mirčių, 100000 vyrų teko 204,6

mirusieji. Vyrų mirtingumas nuo išorinių priežasčių buvo didžiausias Šalčininkų r.

(474,8/100000 vyrų), Ignalinos r. (421,2/100000 vyrų), Var÷nos r. (381,8/100000 vyrų),

Švenčionių r. (366,9/100000 vyrų) savivaldyb÷se. Viena iš pagrindinių išorinių mirties

priežasčių tarp vyrų buvo tyčiniai susižalojimai, jie sudar÷ 26,5 proc. visų išorinių mirties

priežasčių. Daugiausia vyrų mirčių d÷l tyčinių susižalojimų 100000 vyrų užregistruota Var÷nos

6

r. (194,8), Birštono (170,8), Kupiškio r. (156,1) savivaldyb÷se. Transporto įvykiai sudar÷ 9 proc.

visų vyrų išorinių mirties priežasčių, daugiausia gyvybių 100000 vyrų jie nusineš÷ Šalčininkų r.

(57,2), Zarasų r. (53,8), Ukmerg÷s r. (48,9), Kalvarijos (48,0), Pasvalio r. (47,0) savivaldyb÷se.

Moterų mirtingumas nuo išorinių priežasčių Lietuvoje 2010 m. siek÷ 52,3/100000 gyv.

Aukščiausi mirtingumo d÷l išorinių priežasčių rodikliai užregistruoti Trakų r. (111,8/100000

moterų), Birštono (107,4/100000 moterų), Mol÷tų r. (103,8/100000 moterų), Biržų r.

(95,8/100000 moterų), Švenčionių r. (95,7/100000 moterų) savivaldyb÷se. Moterų mirtys d÷l

transporto įvykių dažniausiai užregistruotos Biržų r. (23,9/100000 moterų), Šalčininkų r.

(20,9/100000 moterų), Mol÷tų r. (17,3/100000 moterų) savivaldyb÷se. Tyčiniai susižalojimai

sudar÷ 20,5 proc. visų išorinių mirties priežasčių tarp moterų. Didžiausi mirtingumo d÷l tyčinių

susižalojimų rodikliai buvo Zarasų r. (38,8/100000 moterų), Šilal÷s r. (33,4/100000 moterų),

Ukmerg÷s r. (25,5/100000 moterų) savivaldyb÷se.

Kūdikių iki vienerių metų mirtingumas dažnai prilyginamas šalies socialinio – ekonominio

išsivystymo ekvivalentui. Lietuvoje 2010 m. mir÷ 153 kūdikiai (85 berniukai ir 68 mergait÷s).

Per metus kūdikių mirtingumas sumaž÷jo nuo 5/1000 gyvų gimusių (2009 m.) iki 4,3/1000 gyvų

gimusių (2010 m.). Pagrindin÷s kūdikių iki vienerių metų mirties priežastys 2010 m. buvo

perinatalinio periodo ligos (42,5 proc.), įgimtos formavimosi ydos (34,0 proc.) ir išorin÷s mirties

priežastys (7,8 proc.) (4 pav.).

4 pav. Kūdikių iki vienerių metų mirtingumo priežasčių struktūra 2010 m.

Perinatalinio periodo l igos

Igimtos formavimosi ydos

Simptomai, netikslios priežastys

Išorines priežastys

Kraujotakos sistemos ligosKitos priežastys

5.9%

2.6%

7.8%

7.2%

34.0%

42.5%

7

Didžiausi kūdikių mirtingumo rodikliai 1000 gyvų gimusių 2010 m. užregistruoti

Radviliškio r. (19,3), Jurbarko r. (13,8), Lazdijų r. (13,1), Kalvarijos (12,7) savivaldyb÷se,

mažiausi – Panev÷žio (2,0), Vilniaus r. (2,6), Trakų r. (2,6), Utenos r. (2,7) savivaldyb÷se.

SVEIKATOS BŪKLö

SVEIDROS duomenimis, 2010 m. Lietuvoje ambulatorines ir stacionarines paslaugas

teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 2189023 sergantys asmenys,

kuriems diagnozuota bent viena liga ar susirgimas, 1000 gyventojų teko 666,0 sergantys

asmenys (2009 m. – 671,0/1000 gyv.), iš jų 478416 vaikų (0-17 m.) (767,4/1000 vaikų) ir

1710607 suaugusiųjų (642,3/1000 gyv.). Didžiausias asmenų, kuriems užregistruota bent viena

liga ar susirgimas, buvo Panev÷žio (761,8/1000 gyv.), Druskininkų (741,0/1000 gyv.), Vilniaus

(732,4/1000 gyv.), Šiaulių (729,3/1000 gyv.) savivaldyb÷se. Lietuvoje 2010 m. daugiausia

užregistruota asmenų, sirgusių kv÷pavimo sistemos ligomis (238,1/1000 gyv.), kraujotakos

sistemos ligomis (194,2/1000 gyv.), virškinimo sistemos ligomis (147,9/1000 gyv.). 1000

gyventojų teko 87,8 traumas, sužalojimus patyrusių asmenų (5 pav.).

5 pav. Sergančių asmenų pasiskirstymo pagal diagnozes struktūra 2010 m.

Daugiausia sergančių kraujotakos ligomis užregistruota Kupiškio r. (267,7/1000 gyv.),

Zarasų r. (248,8/1000 gyv.), Rokiškio r. (247,0/1000 gyv.), Ignalinos r. (242,0/1000 gyv.),

Odos ir poodžio l igos

Jungiam. aud. ir skeleto-raumonu ligos

Urogenital ines l igos

Traumos

Kitos ligos

Infekcines ir parazitines l igos

Navikai

Endokrinines, mitybos apykaitos l igosPsichikos ir elgesio sutrikimai

Nervu sistemos l igos

Akies ir jos priediniu organu l igos

Kraujotakos sistemos ligos

Kvepavimo sistemos ligos

Virškinimo sistemos l igos

8.2%

5.7%

6.4%

8.9%

4.7%

9.6%

15.5%

12.6%

8.1%

5.1%

3.8%

5.2%3.0%3.1%

8

Panev÷žio (239,8/1000), Var÷nos r. (236,2/1000 gyv.) savivaldyb÷se, kv÷pavimo – Trakų r.

(292,0/1000 gyv.), Marijampol÷s (285,6/1000 gyv.), Šiaulių (279,6/1000 gyv.), Alytaus

(269,0/1000 gyv.), Panev÷žio (268,9/1000 gyv.) savivaldyb÷se, virškinimo – Panev÷žio r.

(250,5/1000 gyv.), Panev÷žio (232,0/1000 gyv.), Elektr÷nų (222,8/1000 gyv.), Šalčininkų r.

(214,3/1000 gyv.) savivaldyb÷se, traumas patyrusių – Vilniaus (115,2/1000 gyv.), Kupiškio r.

(111,3/1000 gyv.), Kaišiadorių r. (112,7/1000 gyv.), Trakų r. (106,4/1000 gyv.), Jurbarko r.

(103,1/1000 gyv.) savivaldyb÷se.

Kraujotakos sistemos ligos

SVEIDROS duomenimis, asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius

kiekvienais metais did÷ja (6 pav.), 2010 m. buvo užregistruota 638279 asmenys, sergantys

kraujotakos sistemos ligomis, sergamumo rodiklis siek÷ 194,20/1000 gyv. 1000 vyrų teko 152,2

sergantys kraujotakos sistemos ligomis (232558 vyrai), 1000 moterų – 230,6 (405721 moteris).

Dažniausiai gyventojai sirgo išemine širdies liga 47,6/1000 gyv., insultu 6,8/1000 gyv.

6 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001-2010 m.

Daugiausia vyrų, sergančių šiomis ligomis, 2010 m. buvo užregistruota Kupiškio r.

(205,3/1000 vyrų), Panev÷žio (196,1/1000 vyrų), Druskininkų (190,3/1000 vyrų), Zarasų r.

(182,8/1000 vyrų), Rokiškio r. (181,7/1000 vyrų) savivaldyb÷se, moterų – Kupiškio r.

(322,1/1000 moterų), Zarasų r. (308,3/1000 moterų), Rokiškio r. (304,5/1000 moterų), Ignalinos

r. (298,7/1000 moterų) savivaldyb÷se.

2010200920082007200620052004200320022001

700000

600000

500000

400000

300000

200000

100000

0

Meta i

Asm

en

ų s

ka

ičiu

s

9

Piktybiniai navikai

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais

2010 m. siek÷ 477,7/100000 gyv. (7 pav.). Didžiausias sergamumas piktybiniais navikais per

pastaruosius 10 metų užregistruotas 2008 metais, jis siek÷ 542,9/100000 gyv. Vyrų sergamumas

piktybiniais navikais pastaraisiais metais šiek tiek sumaž÷jo ir siek÷ 520,1/100000gyv. (2009 m.

– 609,4/1000 vyrų), moterų – 440,9/100000 gyv. (2009 m. – 466,7/1000 moterų). 2010 m.

daugiausia užregistruota odos (71,4/100000 gyv.), priešin÷s liaukos (68,1/100000 gyv.), krūties

(42,8/100000 gyv.), plaučių, trach÷jos ir bronchų (38,9/100000 gyv.) piktybinių navikų. Vyrams

dažniausiai buvo diagnozuoti priešin÷s liaukos (146,5/100000 vyrų), plaučių, trach÷jos ir

bronchų (70,4/100000 vyrų), odos (57,5/100000 vyrų), skrandžio (29,9/100000 vyrų) piktybiniai

navikai. Moterys dažniausiai sirgo odos piktybiniais navikais (83,4/100000 moterų), krūties

(79,52/100000 moterų), gimdos kūno (33,1/100000 moterų), gimdos kaklelio (26,3/100000

moterų) piktybiniais navikais.

7 pav. Sergamumo piktybiniais navikais 100000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m.

SVEIDROS duomenimis, 2010 m. buvo užregistruoti 150486 asmenys, kuriems

diagnozuoti navikai (45,8/1000 gyv.), iš jų 65841 piktybiniai (20,0/1000 gyv.). Sergamumas

navikais 1000 vaikų (0-17 metų) siek÷ 10,5 sergančiųjų (piktybiniais – 0,7), 1000 suaugusiųjų –

54,1 (piktybiniais – 24,6). Daugiausia asmenų, kuriems diagnozuoti piktybiniai navikai buvo

užregistruota Panev÷žio (26,4/1000 gyv.), Rokiškio r. (25,4/1000 gyv.), Var÷nos r. (24,3/1000

gyv.) savivaldyb÷se. Sergančių piktybiniais navikais 1000 vyrų daugiausia užregistruota Var÷nos

2010200920082007200620052004200320022001

700

600

500

400

300

200

100

0

Me ta i

100000 g

yv.

Viso

Vyra i

M oterys

10

r. (28,1), Panev÷žio (27,2), Rokiškio r. (26,9), Palangos (26,7) savivaldyb÷se, moterų –

Panev÷žio (25,7), Rokiškio r. (24,1), Vilniaus (74,4), K÷dainių r. (23,4), Ukmerg÷s r. (23,2)

savivaldyb÷se.

Traumos ir apsinuodijimai

Lietuvoje apie dešimtadalis mirčių įvyksta d÷l traumų, tai trečia pagal dažnumą mirties

priežastis. Be to, nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų daugiausia žūsta jauni ir darbingo amžiaus

gyventojai. SVEIDROS duomenimis, 2010 m. buvo užregistruoti 288545 asmenys, patyrę

traumas (87,8/1000 gyv.). 2010 m. buvo užregistruota daugiau nei 58 tūkst. vaikų (0-17 metų)

(1000 vaikų – 93,4), kuriems diagnozuota bent viena trauma, ir daugiau nei 230 tūkst.

suaugusiųjų (1000 suaugusiųjų – 86,5). Daugiausia traumas patyrusių vaikų užregistruota

Širvintų r. (127,0/1000 gyv), Kaišiadorių r. (124,6/1000 gyv.), Trakų r. (122,1/1000 gyv.),

Neringos (120,2/1000 gyv.), Šiaulių (118,2/1000 gyv.), K÷dainių r. (117,9/1000 gyv.)

savivaldyb÷se. Suaugusiems (nuo 18 m.) traumos dažniausiai registruojamos Vilniaus

(115,7/1000 gyv.) miesto, Kupiškio r. (111,3/1000 gyv.), Kaišiadorių r. (109,8/1000 gyv.),

Jurbarko r. (105,4/1000 gyv.), Trakų r. (102,7/1000 gyv.) savivaldyb÷se.

2010 m. užregistruota 60675 ligoniai, gydyti stacionare nuo traumų ir apsinuodijimų

(18,5/1000 gyv.). Transporto įvykai sudar÷ 5,5 proc., tyčiniai susižalojimai 4,9 proc.,

pasik÷sinimai – 3,9 proc. visų traumų priežasčių (8 pav.). Penktadalis traumų priežasčių (19,5

proc.) nenurodytos.

8 pav. Traumų priežasčių struktūra 2010 m.

Nenorody ta

Transporto įv y kiai

Kitos atsitiktinių sužalojimų priežasty sTy činis susižalojimas

Pasik÷sinimas

Nepatikslintas įv y kisMedicinin÷s komplikacijos

Traumų padariniai

1,0%2,6%1,5%

3,9%

4,9%

61,1%

5,5%

19,5%

11

Daugiausia ligonių, gydytų stacionare d÷l traumų ir apsinuodijimų 2010 m. buvo

užregistruota Biržų r. (26,9/1000 gyv.), Šiaulių (25,1/1000 gyv.), Radviliškio r. (24,8/1000 gyv.)

savivaldyb÷se. Ligonių, gydytų stacionare, traumų priežasčių struktūroje transporto įvykiai

didžiausią dalį sudar÷ Kalvarijos (13,0 proc.), Vilkaviškio r. (11,3 proc.), Druskininkų (11,1

proc.) savivaldyb÷se, tyčiniai susižalojimai Vilniaus miesto (15,3 proc.), Trakų r. (14,2 proc.) ir

Vilniaus r. (11,5 proc.) savivaldyb÷se, pasik÷sinimai Šiaulių (8,2 proc.) miesto ir Šiaulių (7,9

proc.) bei Akmen÷s (7,1 proc.) rajonų savivaldyb÷se. Daugiausia medicinin÷s ir chirurgin÷s

pagalbos komplikacijų sąlygotų stacionarų ligonių traumų užregistruota Plung÷s r. (9,2 proc.)

Palangos (8,7 proc.) ir Rietavo (6,5 proc.) savivaldyb÷se. Daugiausia nenurodytų stacionare

gydytų ligonių traumų priežasčių buvo Skuodo r. (70,6 proc.), Pag÷gių (55,8 proc.), Taurag÷s r.

(53,9 proc.), Raseinių r. (41,2 proc.) savivaldyb÷se.

Kv÷pavimo sistemos ligos

SVEIDROS duomenimis, 2010 m. užregistruoti 782483 sergantys asmenys, kuriems

ambulatorin÷se ar stacionarin÷se sveikatos priežiūros įstaigose buvo diagnozuota bent viena

kv÷pavimo sistemos liga (9 pav.). 1000 gyventojų teko 238,1 sirgę asmenys. Vyrų sergamumo

rodiklis siek÷ 230,6/1000 vyrų, o moterų – 244,5. Vaikai ypač dažnai sirgo kv÷pavimo sistemos

ligomis – 1000 vaikų teko 527,7 sirgusieji, 1000 suaugusių – 170,3. 2010 m. iš kv÷pavimo

sistemos ligų daugiausia buvo užregistruota ūminių viršutinių kv÷pavimo takų infekcijų ir gripo

(162,2/1000 gyv.) atvejų.

9 pav. Asmenų, sergančių kv÷pavimo sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001-2010 m.

2010200920082007200620052004200320022001

1000000

800000

600000

400000

200000

0

M e ta i

Asm

en

ų s

ka

ičiu

s

12

Didžiausias asmenų, sirgusių kv÷pavimo sistemos ligomis, skaičius užregistruotas Trakų r.

(292,0/1000), Marijampol÷s (285,6/1000 gyv.), Palangos (257,8/1000 gyv.), Šiaulių (279,6/1000

gyv.), Alytaus (269,0/1000 gyv.) savivaldyb÷se.

Infekcin÷s ir parazitin÷s ligos

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas ūmiomis viršutinių kv÷pavimo

takų infekcijomis išlieka didžiausias iš visų infekcinių ir parazitinių ligų – 2010 m. sergamumo

rodiklis siek÷ 16828,0/100000 gyv. palyginus su 2009 m., 2010 m. jis sumaž÷jo 12,7 proc.

Sergamumas bakterinin÷mis žarnyno infekcijomis 2010 m. padid÷jo 1,2 proc. (282,7/100000

gyv.). Sergamumo niežais rodiklis 100000 gyv. siek÷ 53,6, salmonelioz÷mis – 53,7. Sergamumas

niežais per metus sumaž÷jo 16 proc., salmonelioz÷mis – 14,6 proc. Labiausiai sumaž÷jo

sergamumas gripu – net 95,1 proc. ir kokliušu – 91,8 proc., trichinelioze 33 proc., o

meningokokine infekcija 23,1 proc. 13,5 proc. padid÷jo sergamumas šigelioze, 12,7 proc. –

virusiniu hepatitu, iš jų sergamumas ūminiu hepatitu B padid÷jo 22,4 proc.

Tuberkulioz÷

Infekcinių ligų ir tuberkulioz÷s ligonin÷s duomenimis, sergamumo aktyvia tuberkulioze

situacija Lietuvoje ger÷ja – kasmet vis mažiau užregistruojama naujų tuberkulioz÷s atvejų (10

pav.). Aktyvios tuberkulioz÷s (be recidyvų) atvejų skaičius per 2001–2010 m. laikotarpį

sumaž÷jo apie 30 proc. ir 2010 m. 100000 gyventojų teko 47,9 sergantys asmenys (2001 m. –

63,9) (10 pav.).

2010200920082007200620052004200320022001

70

60

50

40

30

20

10

0

Metai

100 000 gyv.

sergamumas ak ty v ia TBC

sergamumas atv ira p laučių TBC

mirtingumas

10 pav. Sergamumo tuberkulioze bei mirtingumo nuo jos 100000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m.

13

Sergamumas atvira plaučių tuberkulioze nuo 2007 m. taip pat tolygiai maž÷ja, 2010 m.

100000 gyventojų teko 34,6 atviros plaučių tuberkulioz÷s (su recidyvais) atvejai. Mirtingumo

nuo tuberkulioz÷s rodiklis ilgą laikotarpį buvo gana stabilus, ryškesnį jo sumaž÷jimą stebime tik

nuo 2009 m. – 100000 gyventojų teko 6,8, 2010 m. – 6,0 mirusieji.

Nagrin÷jant sergamumą aktyvia tuberkulioze Lietuvos savivaldyb÷se, didžiausias

sergamumo rodiklis 2010 m. užregistruotas Šilut÷s r.– 117,1/100000 gyv. Taip pat gana didelis

rodiklis užfiksuotas Pasvalio r. – 95,9/100000 gyv. 2007 m. šioje savivaldyb÷je užfiksuotas

didžiausias Lietuvoje sergamumo tuberkulioze rodiklis per pastaruosius ketverius metus –

125,2/100000 gyv. Pakruojo r. savivaldyb÷je 100000 gyv. teko 88,0 sergantys aktyvia

tuberkulioze, Var÷nos r. – 84,7, Švenčionių r. – 77,8. Mažiausias sergamumas aktyvia

tuberkulioze užregistruotas Utenos r. (21,6/100000 gyv.), Rokiškio r. (24,1/100000 gyv.), Šiaulių

(26,8/100000 gyv.), Jurbarko r. (26,8/100000 gyv.), Palangos (28,7/100000 gyv.) savivaldyb÷se.

Lytiškai plintančios ligos

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2010 m. sergamumo sifiliu

rodiklis padid÷jo iki 10,6/100000 gyv. (2009 m. 9,9/100000 gyv.) (11 pav.). Tuo tarpu

sergamumas gonor÷ja nuo 11,7/100000 gyv. (2009 m.) sumaž÷jo iki 9,6/100000 gyv.

11 pav. Sergamumo sifiliu ir gonor÷ja 100000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m.

Didžiausias sergamumas sifiliu 2010 m. buvo užregistruotas Ukmerg÷s r. savivaldyb÷je, jis

siek÷ 52,4/100000 gyv. Taip pat aukšti sergamumo sifiliu rodikliai užregistruoti Šalčininkų r.

2010200920082007200620052004200320022001

25

20

15

10

5

0

Meta i

100000 g

yv.

Si fi l i sGonoreja

14

(46,4/100000 gyv.), Trakų r. (42,3/100000 gyv.), Vilniaus (31,6/100000 gyv.), Vilniaus r.

(31,2/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Didžiausias sergamumas gonor÷ja 2010 m. užregistruotas

Marijampol÷s (25,2/100000 gyv.), Mažeikių r. (23,6/100000 gyv.) ir Šalčininkų r. (21,8/100000

gyv.) savivaldyb÷se.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2010 m. užregistruoti 153 nauji ŽIV atvejai

(4,7/100000 gyv.), tai 27 atvejais mažiau negu 2009 m. (5,4/100000 gyv.). Atvejų skaičius metų

pabaigoje did÷jo, 2010 m. buvo užregistruota 1526 atvejai (47,0/100000 gyv.), tai 142 atvejais

daugiau negu 2009 m. (41,8/100000 gyv.). Didžiausias naujų ŽIV nešiotojų skaičius buvo

užregistruotas Švenčionių r. (16,9/100000 gyv.), Klaip÷dos (10,5/100000 gyv.) ir Marijampol÷s

(8,9/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Didžiausias ŽIV nešiotojų skaičius metų pabaigoje

užregistruotas Klaip÷dos (222,1/100000 gyv.), Mažeikių r. (78,4/100000 gyv.) savivaldyb÷se.

Didžiausias naujų AIDS atvejų skaičius 2010 m. užregistruotas Klaip÷doje - 6,7/100000 gyv.,

kiek mažesni Palangoje (5,7/100000 gyv.) bei Ukmerg÷s r. savivaldyb÷je (4,6/100000 gyv.).

Didžiausias AIDS atvejų skaičius metų pabaigoje užregistruotas Klaip÷doje – 25,9/100000 gyv.

Psichikos sutrikimai

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2010 m. pirmą kartą išaiškinti 8834

ligoniai, sergantys psichikos sutrikimais (268,8/100000 gyv.), iš jų 6613 sergančių psichikos

ligomis (201,2/100000 gyv.) ir 2221 priklausomyb÷s ligomis (67,6/100000 gyv.). Daugiausia

išaiškinta ligonių, sirgusių organiniais ir simptominiais psichikos sutrikimais (71,0/100000 gyv.),

nuotaikos (afektiniais) sutrikimais (65,9/100000 gyv.), šizofrenija, šizotopiniais ir kliedesiniais

sutrikimais (26,5/100000 gyv.). Didžiausias sergamumas pirmą kartą išaiškintomis psichikos

ligomis užregistruotas Širvintų r. (1000,9/100000 gyv.), Klaip÷dos (719,4/100000 gyv.),

Raseinių r. (624,0/100000 gyv.), Kazlų Rūdos (571,2/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Daugiausia

pirmą kartą išaiškintų šizofrenijos atvejų užregistruota Kelm÷s r. (44,2/100000 gyv.) ir Kupiškio

r. (40,9/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Ligotumas psichikos ligomis sudar÷ 3085,7/100000 gyv.

Didžiausias ligotumas 2010 m. užregistruotas Zarasų r. (7129,9/100000 gyv.), Anykščių r.

(6005,4/100000 gyv.), Širvintų r. (5683,6/100000 gyv.) savivaldyb÷se.

2010 m. sergamumas priklausomyb÷s ligomis sumaž÷jo nuo 72,7/100000 gyv. (2009 m.)

iki 67,6/100000 gyv. 100000 gyventojų teko 24,3 naujai išaiškinti ligoniai, sergantys

alkoholin÷mis psichoz÷mis ir 10,0 – narkomanija. Daugiausia nustatyta naujų psichikos ir

elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (57,6/100000 gyv.), opioidus (7,7/100000 gyv.), kelis

narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (1,6/100000 gyv.). Didžiausias sergamumas

priklausomyb÷s ligomis 2010 m. užregistruotas Šalčininkų r. (193,7/100000 gyv.), Švenčionių r.

(172,5/100000 gyv.), Širvintų r. (163,2/100000 gyv.), Panev÷žio r. (159,3/100000 gyv.)

15

savivaldyb÷se. Daugiausia narkomanijos atvejų užregistruota Visagino (64,9/100000 gyv.),

Vilniaus (30,9/100000 gyv.), Švenčionių r. (30,4/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Didžiausias

ligotumas priklausomyb÷s ligomis 2010 m. užregistruotas Švenčionių r. (3022,1/100000 gyv.),

Kauno (2976,2/100000 gyv.), Klaip÷dos (2891,1/100000 gyv.), Šilal÷s r. (2737,9/100000 gyv.),

Mol÷tų r. (2709,1/100000 gyv.) savivaldyb÷se. Didžiausias ligotumas narkomanija

užregistruotas Vilniuje (566,7/100000 gyv.), Visagine (560,6/100000 gyv.), Klaip÷doje

(461,3/100000 gyv.).

VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLö

SVEIDROS duomenimis, ambulatorin÷se sveikatos priežiūros įstaigose 2010 m.

užregistruota 565 tūkst. apsilankiusių vaikų. Vaikams daugiausia užregistruota reg÷jimo

sutrikimų – 17,9 proc. nuo apsilankiusiųjų, deformuojančios dorsopatijos – 3,3 proc., nenormali

laikysena – 3,2 proc., skolioz÷ – 2,8 proc. 11,6 proc. reg÷jimo sutrikimų užregistruota 0-6 metų,

20,9 proc. 7-14 metų ir 21,7 proc. 15-17 metų amžiaus vaikams. Daugiausia skolioz÷s atvejų (5,4

proc.) nustatyta 15-17 metų, o deformuojančių dorsopatijų (4,9 proc.) ir nenormalios laikysenos

(5,0 proc.) atvejų – 7-14 metų amžiaus vaikams. Daugiausia reg÷jimo sutrikimų vaikams

užregistruota Marijampol÷s (27,7 proc. nuo apsilankiusių), Panev÷žio (26,5 proc.), Kauno (26,3

proc.), Klaip÷dos (24,6 proc.) savivaldyb÷se. Net 14,8 proc. vaikų užregistruota skolioz÷ Zarasų

r., 6,2 proc. – Kauno, 5,7 proc. – Klaip÷dos savivaldyb÷se. Nenormalios laikysenos atvejų

daugiausia vaikams užregistruota Panev÷žio r. (15,7 proc.), Druskininkų (14,4 proc.), Kupiškio r.

(13,2 proc.) ir Panev÷žio (13,0 proc.), o deformuojančių dorsopatijų Rokiškio r. (11,6 proc.),

Jonavos r. (11,5 proc.), Mažeikių r. (6,2 proc.), Jurbarko r. (6,1 proc.) savivaldyb÷se.

16

LAIKINAS NEDARBINGUMAS IR NEĮGALUMAS

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, Lietuvoje 2010 m. užregistruotas

mažiausias laikino nedarbingumo atvejų skaičius per pastaruosius metus (12 pav.).

Nedarbingumo atvejų skaičius 1000 apdraustųjų sumaž÷jo iki 358,7 atvejų (2009 m. – 489,9).

12 pav. Nedarbingumo atvejų skaičiaus 1000 apdraustųjų pokyčiai 2001-2010 m.

Didžiausias apmok÷tų dienų skaičius vienam apdraustajam užfiksuotas 2008 m. – 7,4

dienos, tuo tarpu 2010 m. šis skaičius sumaž÷jo iki 5,4 dienų (13 pav.). Vidutin÷ vieno atvejo

trukm÷ (apmok÷tos dienos) 2010 m. siek÷ 15,1 dienų, tai yra ilgiausia trukm÷ per pastaruosius

metus (2009 m. – 14,6 dienos). Didžiausias apmok÷tų laikino nedarbingumo dienų skaičius 1-am

apdraustajam 2010 m. užregistruotas Telšių r. (10,6 dienų), Prienų r. (9,0 dienos), Trakų r. (9,9

dienos) savivaldyb÷se.

2010200920082007200620052004200320022001

600

500

400

300

200

100

0

Metai

1000 a

pd

rau

stų

jų

17

13 pav. Laikino nedarbingumo apmok÷tų dienų skaičius 1-am apdraustajam ir vidutin÷ vieno atvejo trukm÷ 2001-2010 m.

14 pav. Asmenų, kuriems pirmą kartą buvo nustatytas 0-55 proc. nedarbingumo lygis, skaičiaus pokyčiai 2001-2010 m.

2010200920082007200620052004200320022001

16000

14000

12000

10000

8000

6000

4000

2000

0

Metai

Asm

en

ų s

ka

ičiu

s

Vyrai

Moterys

2010200920082007200620052004200320022001

16

14

12

10

8

6

4

2

0

Metai

Die

no

s

Apmoketos dienosAtvejo trukme

18

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM duomenimis, 2010 m. 15439

darbingo amžiaus asmenims pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis (7,1/1000

darbingo amžiaus asmenų) (2009 m. – 10,5), iš jų 58,4 proc. vyrams (8,4/1000 darbingo amžiaus

vyrų) ir 41,6 proc. moterims (5,9 darbingo amžiaus moterų) (14 pav.). Viso nustatyto 0-55 proc.

darbingumo lygio 91,2 proc. sudar÷ 30-55 proc. darbingumo lygis.

Dažniausiai 0-55 proc. nedarbingumo lygis pirmą kartą nustatytas 45-55 metų amžiaus

asmenims (38,4 proc.), 27,6 proc. 55 metų – ikipensinio amžiaus asmenims, 24,9 proc. 25-44

metų asmenims.

0-55 proc. darbingumo lygis suaugusiems daugiausia buvo nustatytas d÷l kraujotakos

sistemos ligų (22,8 proc.), navikų (18,4 proc.), jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos

ligų (16,6 proc.), nervų sistemos ligų (9,7 proc.), traumų, apsinuodijimų ir kiti išorinių priežasčių

padarinių (7,5 proc.) (15 pav.).

15 pav. Suaugusiųjų, kuriems buvo pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. nedarbingumo lygis, pasiskirstymas pagal ligas 2010 m.

2010 m. neįgalumo lygis pirmą kartą nustatytas 1976 vaikams (3,2/1000 vaikų). Iš jų 57,1

proc. lengvas neįgalumo lygis, 35,9 proc. – vidutinis, 7 proc. – sunkus. Dažniausiai neįgalumas

nustatytas 0-3 metų amžiaus grup÷je – 42,5 proc., 10-14 metų – 17,7 proc., 4-6 metų amžiaus

vaikams – 16,1 proc.

Inf ekcin÷s ir parazitin÷s

Nav ikai

Psichikos ir elgesio sutrikimaiNerv ų sistemos

Kraujotakos sistemos

Jungiamojo audinio skeleto-raumenųTraumos ir kiti padariniai

Kitos

12,8%

7,5%

16,6%

22,8%

9,7%

8,4%

18,4%

3,8%

19

Dažniausios vaikų neįgalumo priežastys buvo psichikos ir elgesio sutrikimai (35,1 proc.),

įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos (19,3 proc.), nervų sistemos

ligos (9,5 proc.), odos ir poodžio ligos (7,7 proc.), endokrinin÷s, mitybos ir medžiagų apykaitos

ligos (7,1 proc.) (16 pav.).

16 pav. Vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis, pasiskirstymas pagal ligas 2010 m.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠTEKLIAI

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus universitete, Lietuvos sveikatos

mokslų universitete, Klaip÷dos universitete, Lietuvos kūno kultūros akademijoje vientisąsias,

bakalauro, specialiąsias profesines ir magistrantūros studijas 2010 m. baig÷ 1500 asmenų. Tai

yra didžiausias baigusiųjų skaičius per pastaruosius 10 metų. Iš visų baigusiųjų studijas

didžiausią dalį sudar÷ medicinos srities (391), visuomen÷s sveikatos (294) ir slaugos (267)

specialistai. Rezidentūrą baig÷ 594 studentai, iš kurių 570 medicinos, 24 odontologijos studijų

programą. Studijas kolegijose baig÷ 1062 studentai. Populiariausios buvo slaugos (332

studentai), kineziterapijos (210 studentų) studijų programos.

Lietuvoje aktyvaus sveikatos personalo skaičius 2010 m. žymiai nepakito. 2010 m.

pabaigoje 10000 gyventojų teko 40,7 gydytojų, 7,8 odontologų, 95,2 specialistų su aukštuoju ar

aukštesniuoju medicinos išsilavinimu, iš jų 73,5 slaugytojai. Praktikuojančio sveikatos personalo

Kitos

Navikai

Endokrinin÷s, mitybos ir kt.

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Nervų sistemosAusies ir spenin÷s ataugos

Kv÷pavimos sistemos

Odos ir poodžioJungiamojo audinio ir kt.

Įgimtos formavimosi ydos

0,9%

19,3%

3,2%

8,2%

4,9%

3,8%

10,1%

37,3%

7,6%4,8%

20

rodikliai taip pat išliko panašūs – 10000 gyventojų teko 37,7 praktikuojančių gydytojų, 7,6

odontologų ir 73,1 slaugytojų.

2010 m. Lietuvoje buvo 13203 aktyvūs gydytojai, 10000 gyventojų teko 40,7 (2009 m. –

39,7). 10000 gyventojų teko 37,9 gydytojų, dirbusių SAM sistemoje ir privačiame sektoriuje, iš

jų 63,7 gydytojų miestuose ir 17,4 rajonuose. Didžiausias aktyvių gydytojų skaičius 10000

gyventojų buvo Kauno (92,3), Vilniaus (67,3), Klaip÷dos (52,8), Šiaulių (42,1) miestuose.

Vidaus ligų gydytojai 2010 m. sudar÷ 22,1 proc. (9,0/10000 gyv.), vaikų ligų gydytojai – 8,8

proc. (19,0/10000 vaikų), šeimos (bendros) praktikos gydytojai – 14 proc. (5,7/10000 gyv.) (17

pav.). 2010 m. praktikuojančių gydytojų skaičius 10000 gyventojų padid÷jo iki 37,7 (2009 m. –

36,6). Daugiausia praktikuojančių gydytojų 10000 gyventojų buvo Kaune (90,6), Vilniuje (62,1),

Klaip÷doje (50,7).

17 pav. Aktyvių gydytojų pasiskirstymas pagal specialybes 2010 m.

Lietuvoje 2010 metais buvo 2529 aktyvūs odontologai (7,8/10000 gyv.), tai 125

odontologais daugiau negu 2009 metais (7,2/10000 gyv.). 10000 gyventojų teko 7,2 aktyvių

odontologų, dirbusių SAM sistemoje ir privačiame sektoriuje, iš jų 10,3 miestuose ir 4,8

rajonuose. Specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų)

skaičius 10000 gyventojų 2010 m. padid÷jo nuo 94,8 (2009 m.) iki 95,2. 10000 gyventojų teko

91,5 specialistų, dirbusių SAM sistemoje ir privačiame sektoriuje, iš jų 6,9 miestuose ir 63,3

PsichiatrijaFizin÷ medicina ir reabilitacija

Radiologija

Rezidentūra

Kitos

Šeimos gydytojo praktika

Vidaus ligos

Vaikų ligos

ChirurgijaOrtopedija traumotologija

Anesteziologija

Akušerija ginekologijaOftalmologija

Otorinolaringologija

5,9%

11,8%

3,5%

5,8%

4,2%

2,0%

2,7%

5,3%

5,1% 2,5% 6,3%

8,8%

22,1%

14,0%

21

rajonuose. Aktyvių slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius 10000 gyventojų taip pat did÷jo ir

2010 m. sudar÷ 73,5 (2009 m. – 73,0).

Stacionaro lovų be slaugos lovų bei aktyvaus gydymo lovų skaičius 10000 gyv. kasmet

maž÷ja, tuo tarpu slaugos lovų skaičius kasmet did÷ja ir 2010 m. siek÷ 14,2/10000 gyv. (18

pav.). 2010 m. 10000 gyventojų teko 82,6 stacionaro lovos (su slaugos lovomis) (2009 m. –

81,6) ir 50,4 aktyvaus gydymo (be slaugos, reabilitacijos, tuberkulioz÷s ir psichiatrijos) lovos

(2009 m. – 50,3). Daugiausia lovų (su slaugos lovomis) stacionare teko Elektr÷nų (173,5/10000

gyv.), Palangos (157,8/10000 gyv.), Klaip÷dos (147,9/10000 gyv.), Kauno (137,4210000 gyv.),

Rokiškio r. (143,7/10000 gyv.) savivaldybių gyventojams. Daugiausia lovų (be slaugos lovų)

10000 gyventojų buvo Klaip÷doje (135,9), Palangoje (135,2), Kaune (128,1), Rokiškio r.

savivaldyb÷je (126,4).

18 pav. Stacionaro lovų skaičiaus 10000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m.

Stacionaro lovų skaičiaus pasiskirstymas pagal specialybes kito nežymiai (19 pav.). 10000

gyventojų daugiausia teko vidaus ligų lovų (19,9), slaugos (14,2), chirurgijos (10,1), psichiatrijos

(10,2) bei vaikų ligų stacionaro lovų – 24,5/10000 vaikų. Per pastarąjį laikotarpį maž÷jo daugelio

specialybių stacionaro lovų skaičius, tačiau padid÷jo slaugos bei reabilitacijos stacionaro lovų

skaičius.

2010200920082007200620052004200320022001

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Metai

10000 g

yv.

su slaugos lovomis

be slaugos lovų

slaugos lovos

aktyvaus gydymo lovos

22

19 pav. Stacionaro lovų skaičius pagal specialybes 2010 m.

Pastaruoju metu daug÷ja privačių sveikatos priežiūros įstaigų, 2010 m. užregistruotos 2503

privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Iš visų privačių sveikatos priežiūros įstaigų pateikusių

ataskaitas (68,2 proc.) daugiausia buvo odontologinių įstaigų (63,1 proc.), gydytojų specialistų

kabinetų ir poliklinikų (20,5 proc.), pirmin÷s sveikatos priežiūros įstaigų (11,1 proc.) (20 pav.).

20 pav. Privačių sveikatos įstaigų pasiskirstymas 2010 m.

Infekcinių ligųTuberkulioz÷s

Odontologijos

Slaugos

Reabilitacijos

Vidaus ligų

Vaikų ligų

Chirurgijos

Ortopedijos traumatologijosAkušerijos ginekologijos

Oftalmologija

OtorinolaringologijosPsichiatrijos

Onkologijos

5,3%

17,7%

0,5%

4,4%

1,8%

2,6%

12,7%

1,1%1,1% 5,6%

4,2%

12,6%

5,7%

24,8%

Odontologin÷s

Gydytojų specialistų kabinetai

Pirmin÷s sveikatos priežiūrosMedicinin÷s reabilitacijos

Kitos

4,2%1,1%

11,1%

20,5% 63,1%

23

Did÷jant privačių sveikatos priežiūros įstaigų skaičiui, tolygiai did÷ja ir gydytojų skaičius.

2010 m. privačiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbo 3878 gydytojai, iš jų 29,7 proc. dirbo

privačioje įstaigoje pagrindiniame darbe. Odontologų skaičius, taip pat kaip ir gydytojų, kasmet

did÷ja. 2010 m. buvo 2183 odontologai, kurie dirba privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, iš

jų 61 proc. dirbo privačioje įstaigoje pagrindiniame darbe. Specialistų su aukštuoju ar

aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) dirbo 4079, iš jų 73,4 proc. tai buvo

pagrindinis darbas.

Pastaraisiais metais stebima vaistinių skaičiaus maž÷jimo tendencija, tačiau did÷ja vaistinių

filialų skaičius. 2010 m. įregistruotos 397 vaistin÷s (2009 m. – 423) ir 1142 filialai (2009 m. –

1137). Gamintojų skaičius padid÷jo nežymiai, 2010 m. atsirado du nauji gamintojai, jie prisid÷jo

prie 20 jau egzistavusių 2009 m. Džiugi žinia, jog atsirado ir dar viena atliekų tvarkymo įmon÷

(2010 m. – 2 įmon÷s).

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLA

Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla

SVEIDROS duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 21213735 apsilankymai

pas gydytojus, tai yra 6,45 apsilankymo 1-am gyventojui (21 pav.). Iš jų 12,1 proc. sudar÷

profilaktiniai apsilankymai, 2,6 proc. apsilankymai namuose, 3,2 proc. mokami apsilankymai.

21 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus pokyčiai 2001-2010 m.

2010200920082007200620052004200320022001

25000

20000

15000

10000

5000

0

Metai

Ap

sila

nkym

ų s

ka

ičiu

s

Apsilanky mai pas gy dy tojus ASPĮ

Iš jų be greitosios med. pagalbos

Apsilanky mai pas odontologus

24

Daugiausia apsilankymų 1-am gyventojui, užregistruota Alytaus (8,4), Vilniaus (7,5),

Druskininkų (7,4), Kauno (7,3), Panev÷žio (7,2) savivaldyb÷se. Mažiausiai apsilankymų 1-am

gyventojui užregistruota Neringos savivaldyb÷je (3,6). Daugiausia profilaktinių apsilankymų

užregistruota Pakruojo r. (25,1 proc.), Visagino (20,1 proc.), Biržų r. (18,3 proc.) savivaldyb÷se.

Apsilankymai namuose didžiausią dalį sudar÷ Telšių r. (6,2 proc.), Rietavo (5,8 proc.), Šilal÷s r.

(5,5 proc.), Plung÷s r. (5,2 proc.) savivaldyb÷se. Mokamų apsilankymų daugiausia užregistruota

Biržų r. 8,4 proc., Panev÷žio r. (7,3 proc.) savivaldyb÷se.

100 gyventojų teko 437,8 apsilankymai pas pirmines sveikatos priežiūros paslaugas

teikiančius gydytojus bei 207,4 apsilankymų pas gydytojus specialistus. Dažniausiai gyventojai

pirmin÷s sveikatos priežiūros grandyje lank÷si pas šeimos (bendrosios praktikos) (273,3/100

gyv.), vidaus (53,9/100 gyv.) bei vaikų ligų (51,5/100 gyv.) gydytojus. Analizuojant

apsilankymus pas gydytojus specialistus, daugiausia apsilankymų 100 gyventojų užregistruota

pas oftalmologą (26,3), neurologą (22,4), otorinolaringologą (19,8), ortopedą traumatologą

(17,1), kardiologą (16,2). 100 vaikų teko 772,5 apsilankymai pas gydytojus, iš jų 573,3 pas

pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius gydytojus ir 199,2 apsilankymai pas

gydytojus specialistus. Daugiausia vaikų lank÷si pas otorinolaringologą (32,3/100 vaikų),

oftalmologą (28,9/100 vaikų), ortopedą traumatologą (23,3/100 vaikų), neurologą (17,2/100

vaikų). 100 suaugusiųjų teko 615,2 apsilankymų. Iš jų 406,0 pas pirmin÷s sveikatos priežiūros

paslaugas teikiančius gydytojus ir 209,2 pas gydytojus specialistus. Suaugusiems daugiausia

apsilankymų užregistruota pas oftalmologą (25,7/100 gyv.), neurologą (23,6/100 gyv.),

kardiologą (17,1/100 gyv.), otorinolaringologą (16,9/100 gyv.), ortopedą traumatologą (15,6/100

gyv.).

Metinių statistinių ataskaitų ir SVEIDROS duomenimis, 2010 m. buvo užregistruoti

22772,7 tūkst. (6,9 vizitai 1-am gyv.) apsilankymų pas gydytojus. Iš jų 13053,7 tūkst. (9,0 vizitai

1-am gyv.) miestuose ir 9719 tūkst. (5,3 vizitai 1-am gyv.) – rajonų savivaldyb÷se. Daugiausia 1-

am gyventojui apsilankymų teko Kauno (9,9), Klaip÷dos m. (9,4), Alytaus (9,1), Vilniaus (9,0),

mažiausiai – Birštono (2,8) ir Neringos (2,8) savivaldyb÷se. 1-am gyventojui užregistruota 4,6

apsilankymai pas pirmines paslaugas teikiančius gydytojus, daugiausia Druskininkų (6,0),

Alytaus (5,9), Klaip÷dos (5,9), Kazlų rūdos (5,5) savivaldyb÷se. 1-am gyventojui teko 2,3

apsilankymai pas gydytojus specialistus, daugiausia Kauno (4,7), Vilniaus (3,8), Panev÷žio (3,6),

Klaip÷dos (3,5), Šiaulių (3,4) savivaldyb÷se.

2010 m. Lietuvoje 100-ui ambulatorinių ligonių apsilankymų teko 63,2 laboratoriniai

tyrimai (hematologiniai, citologiniai, biocheminiai, imunologiniai), 11,2 rentgenologinių tyrimų

ir 5,6 funkcin÷s diagnostikos procedūros. Pagal savivaldybes daugiausia laboratorinių tyrimų

atlikta Birštono (346,5/100 apsilankymų), Skuodo r. (312,8/100 apsilankymų), K÷dainių r.

25

(209,8/100 apsilankymų) savivaldyb÷se. Rentgenologinių tyrimų 100 apsilankymų daugiausia

teko Kauno (16,6), Šiaulių (16,2) , Šilut÷s r. (14,4), funkcin÷s diagnostikos – Biržų r. (10,4),

Kelm÷s r. (10,1), Šakių r. (10,0) savivaldyb÷se.

Metinių statistinių ataskaitų ir SVEIDROS duomenimis, 2010 m. pas odontologus

užregistruoti 3288863 apsilankymai (1,00 apsilankymas 1-am gyventojui). Miestuose

apsilankymų pas odontologus užregistruota daugiau nei rajonuose, atitinkamai 1,31 (1-am gyv.)

ir 0,75 (1-am gyv.). Pagal savivaldybes aukščiausi rodikliai Utenos r. (1,67 apsil. 1-am gyv.),

Palangos (1,66 apsil. 1-am gyventojui), Kauno (1,41 apsil. 1-am gyv.), Vilniaus (1,37 apsil 1-am

gyv.), Panev÷žio (1,32 apsil. 1-am gyv.), Alytaus (1,31 apsil. 1-am gyv.) savivaldyb÷se.

Greitoji medicinos pagalba

Lietuvoje 2010 m. užregistruota 625224 (190,2/1000 gyv.) skubios medicinos pagalbos

atvejų. Mieste skubios medicinos pagalbos atvejų užregistruota daugiau nei rajonuose,

atitinkamai 205,3/1000 gyv. ir 178,3/1000 gyv. Pagal savivaldybes aukščiausi rodikliai buvo

Palangos (324,5/1000 gyv.), Švenčionių r. (324,3/1000 gyv.), Kupiškio r. (270,5/1000 gyv.),

Akmen÷s r. (270,3/1000 gyv.) savivaldyb÷se. Greitosios medicinos pagalbos personalą 2010 m.

sudar÷ 180,1 užimtų gydytojų etatų, 1406,62 užimtų slaugytojų etatų. Lyginant 2010 m. su 2009

m., stebimas personalo sumaž÷jimas ir suteiktos medicinos pagalbos atvejų skaičiaus

padid÷jimas.

22 pav. Suteiktos skubios medicinos pagalbos struktūra (proc.) 2010 m.

Nelaimingi atsitikimai

Ūmūs susirgimai ir būkl÷s

N÷štumo, pogimdyminio laikot. patologija

Gimdyvių ir ligonių pervežimai

11,4%

0,4%

74,9%

13,3%

26

2010 m. greitosios medicinos pagalba buvo suteikta d÷l nelaimingų atsitikimų (13,3

proc.), ūmių susirgimų ir būklių (74,9 proc.), n÷štumo, pogimdyminio laikotarpio patologijos

(0,4 proc.), gimdyvių ir ligonių pervežimų (11,4 proc.) (22 pav.). D÷l nelaimingų atsitikimų

daugiausia greitoji medicinos pagalba suteikta Neringos (24,5 proc.), Šiaulių (20,2 proc.),

Klaip÷dos (20,1 proc.), daugiausia skubios medicinos pagalbos d÷l ūmių susirgimų ir būklių

atvejų užregistruota Visagino (87,1 proc.), Utenos r. (86,9 proc.), Panev÷žio r. (84,4 proc.),

Ignalinos r. (84,0 proc.), Anykščių r. (83,2 proc.) savivaldyb÷se. D÷l n÷štumo, pogimdyminio

laikotarpio patologijos daugiausia skubios medicinos pagalbos suteikta Šilut÷s r. (1,3 proc.),

Visagino (1,1 proc.), K÷dainių r. (1,1 proc.), Trakų r. (1,0 proc.) savivaldyb÷se. Gimdyvių ir

ligonių daugiausia transportuota Neringos (42,6 proc.), Akmen÷s r. (27,2 proc.), Kazlų Rūdos r.

(26,6 proc.), Prienų r. (24,7 proc.), Palangos m. (23,3 proc.), Pakruojo r. (22,8 proc.)

savivaldyb÷se.

2010 m. užregistruoti 70639 vaikams suteiktos atvejai, t.y. 11,6 proc. nuo visos suteiktos

pagalbos. Kaip ir suaugusiems, vaikams greitosios medicinos pagalba daugiausia sutekta d÷l

ūmių susirgimų ir būklių (23 pav.).

23 pav. Suteiktos skubios medicinos pagalbos vaikams struktūra (proc.) 2010 m.

2010 m. 0-14 metų vaikų grup÷je užregistruoti 58873 greitosios medicinos pagalbos

atvejai. Daugiausia greitoji medicinos pagalba suteikta d÷l nelaimingų atsitikimų šioje amžiaus

grup÷je suteikta Druskininkų (23,8 proc.), Neringos (22,9 proc.), Kauno r. (22,4 proc.), Ignalinos

r. (22,4 proc.), Mažeikių r. (22,3 proc.), Akmen÷s r. (22,1 proc.), d÷l ūmių susirgimų ir būklių

13.8%

13.8%

13.8%

78.8%

82.7%

47.1%

7.4%3.5%

12.2%

24.8%28.0%

21.7%

63.1%

63.8%

62.4%

11.6%

7.8%

15.2%

0.0% 50.0% 100.0%

Nelaimingi atsitikimai

Ūmūs susirgimai ir būklės

Ligonių pervežimų dalis

Nelaimingi atsitikimai

Ūmūs susirgimai ir būklės

Ligonių pervežimų dalis

0-1

4 m

.1

5-1

7 m

.

Kaimuose

Miestuose

Lietuvoje

27

Anykščių r. (96,2 proc.), Visagino (90,1 proc.), Vilniaus (86,2 proc.) ir Utenos r. (86,1 proc.)

savivaldyb÷se. Daugiausia ligonių pervežta Pakruojo r. (36,0 proc.), Kazlų Rūdos (35,0 proc.),

Neringos (30,7 proc.) savivaldyb÷se. 14 – 17 metų vaikų grup÷je buvo užregistruota 11766

skubios pagalbos atvejai. D÷l nelaimingų atsitikimų dažniausiai skubi pagalba buvo suteikta

Utenos r. (37,0 proc.), Prienų r. (38,4 proc.), Pakruojo r. (36,6 proc.), Šiaulių (33,2 proc.),

Mažeikių r. (32,9 proc.), d÷l ūmių susirgimų ir būklių dažniausiai skubi medicinos pagalba

suteikta Anykščių r. (90,7 proc.), Panev÷žio r. (90,2 proc.), Pasvalio r. (89,0 proc.), Lazdijų r.

(85,5 proc.) savivaldyb÷se. Daugiausia šio amžiaus vaikų buvo pervežta Kauno r. (35,1 proc.),

Marijampol÷s (34,1 proc.), Akmen÷s r. (32,9 proc.), Pag÷gių (32,3 proc.) savivaldyb÷se.

Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veikla

Vienas iš pagrindinių sveikatos priežiūros reformos uždavinių mažinti stacionaro ir

hospitalizuotų ligonių skaičių. Tačiau nuo 2007 m. hospitalizuotų ir stacionaro ligonių skaičius

auga (24 pav.). 2010 m. 1000 gyventojų teko 249,5 (2009 m. – 246,4) hospitalizuoti ligoniai su

slaugos ligoniais, 239,9 (2009 m. – 237,5) be slaugos ligonių ir 222,1 (2009 m. – 220,4)

aktyvaus gydymo lovų ligoniai. Taip pat 1000 gyventojų teko 249,4 stacionaro ligoniai su

slaugos ligoniais, 239,6 be slaugos ligonių ir 221,4 aktyvaus gydymo lovų ligoniai.

2010200920082007200620052004200320022001

250

200

150

100

50

0

Metai

1000 gyv.

viso

be slaugos ligonių

aktyvaus gydymo lovos

24 pav. Stacionaro ligonių skaičiaus pokyčiai 2001-2010 m. 1000 gyv.

28

Dienos stacionaro ligonių skaičius registruojamas nuo 2001 m. Per paskutinius 10 metų

dienos stacionaro ligonių skaičius tendencingai did÷jo (25 pav.). 2001 m. dienos stacionaro

pacientų skaičius nesiek÷ 8 tūkst., o 2010 m. jų skaičius išaugo iki 61,5 tūkst., o tai sudar÷ 7,5

proc. visų stacionaro ligonių.

25 pav. Dienos stacionarų ligonių skaičiaus pokyčiai 2001-2010 m.

SVEIDROS duomenimis, Lietuvoje 2010 m. užregistruota 805994 (245,2/1000 gyv.)

gyventojai, kuriems buvo suteiktos stacionarin÷s paslaugos. Daugiausia stacionaro ligonių buvo

užregistruota Akmen÷s r. (305,9/1000 gyv.), Rokiškio r. (291,7/1000 gyv.), Ignalinos r.

(285,0/1000 gyv.), Šiaulių (282,2/1000 gyv.), Zarasų r. (280,3/1000 gyv.) savivaldyb÷se.

Mažiausiai stacionarinių paslaugų buvo suteikta Neringos (156,4/1000 gyv.) ir Birštono

(167,6/1000 gyv.) savivaldybių gyventojams.

Analizuojant gydytų stacionaruose ligonių pasiskirstymą pagal ligų grupes, 1000 gyventojų

teko 244,7 stacionare gydyti ligoniai, vidutinis gul÷jimo laikas sudar÷ 8,79 dienas, stacionaro

letališkumas 1000 stacionaro ligonių siek÷ 24,97. Daugiausia stacionaruose gydyti ligoniai,

sergantys kraujotakos sistemos ligomis (50,9/1000 gyv.), navikais (22,9/1000 gyv.), kv÷pavimo

sistemos ligomis (24,1/1000 gyv.), virškinimo sistemos ligomis (18,5/1000 gyv.), patyrę

traumas, apsinuodijimus ir kitus išorinių priežasčių padarinius (18,4/1000 gyv.). 1000 gyventojų

teko 13,8 sergantys išemin÷s (koronarin÷s) širdies ligomis, 12,3 – cerebrovaskulin÷mis ligomis,

15,3 – piktybiniais navikais, 6,8 – pneumonijomis, 5,0 – ūmin÷mis viršutinių kv÷pavimo takų

2010200920082007200620052004200320022001

70000

60000

50000

40000

30000

20000

10000

0

Metai

Lig

on

iu s

ka

iciu

s

29

infekcijomis ir gripu, 6,3 – artropatijomis. 2010 m. suaugusių stacionarinio sergamumo rodiklis

1000 suaugusiųjų siek÷ 249,3 ligonius, 1000 vaikų – 224,7. Suaugusieji dažniausiai buvo gydyti

nuo kraujotakos sistemos ligų (62,0/1000 suaugusiųjų), navikų (27,1/1000 suaugusiųjų),

virškinimo (18,7/1000 suaugusiųjų) ir urogenitalin÷s (18,2/1000 suaugusiųjų) sistemos ligų,

traumų (18,5/1000 suaugusiųjų). Vaikams užregistruotas didesnis stacionarinis sergamumas

kv÷pavimo sistemos ligomis (69,9/1000 vaikų), infekcin÷mis ir parazitin÷mis ligomis (24,7/1000

vaikų), traumomis (17,6/1000 vaikų), virškinimo sistemos ligomis (17,6/1000 vaikų).

Ilgiausiai stacionaruose gul÷jo ligoniai, besigydantys psichikos ir elgesio sutrikimus

(vidutiniškai 23,9 dienas), infekcines ligas (14,2 dienų), kraujotakos sistemos ligas (12,4 dienų),

nervų sistemos ligas (9,1 dienas), traumas (8,3 dienas), trumpiausiai – akies ir jos priedinių

organų ligas besigydantys ligoniai (2,6 dienas) (26 pav.).

26 pav. Vidutinis gul÷jimo laikas (dienomis) stacionare pagal ligų grupes 2010 m.

Aukščiausi letališkumo rodikliai užregistruoti sirgusiems kraujotakos sistemos ligomis

(58,9/1000 stacionaro ligonių), onkologin÷mis ligomis (58,6/1000 stacionaro ligonių),

virškinimo sistemos ligomis (26,8/1000 stacionaro ligonių).

Lietuvoje stacionarai yra skirstomi į bendrojo pobūdžio ligonines, slaugos ligonines,

specializuotas ligonines (infekcinių ligų, tuberkulioz÷s, onkologijos, psichiatrijos ligonin÷s,

priklausomyb÷s ligų centrai), reabilitacijos ligonines, privačias ligonines. 2010 m. stacionarų

veikla, lyginant su 2009 m., nežymiai pakito: sumaž÷jo lovų skaičius, šiek tiek padid÷jo lovos

30

apyvarta ir lovos funkcionalumas, sutrump÷jo vidutinis gul÷jimo laikas, padid÷jo letališkumo

rodiklis (1 lentel÷).

1 lentel÷. Pagrindiniai stacionaro lovų veiklos rodikliai 2009-2010 m. Stacionaro lovų

veiklos rodikliai Lovų skaičius

Lovos

apyvarta

Vidutinis

gul÷jimo laikas

Lovos

funkcionavimas

Letališkumas

Metai 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010

Rodiklis 26890 26544 30,61 30,81 9,14 9,07 270,65 279,49 2,39 2,49

Nuo 2006 m. Lietuvos stacionaruose nuosekliai prad÷jo maž÷ti lovos funkcionavimo

rodiklis (27 pav.). Didžiausi lovos funkcionavimo rodikliai užregistruoti slaugos (328,2),

tuberkulioz÷s (297,3), psichiatrijos (293,6), vidaus ligų (290,8) specialybių lovoms, mažiausi –

akušerijos ginekologijos (210,2) ir oftalmologijos (218,3).

27 pav. Stacionaro lovos funkcionavimo rodiklio pokyčiai 2001-2010 m.

2010 m. vidutinis gul÷jimo laikas stacionaruose sumaž÷jo iki 9,1 dienos (28 pav.). Ilgiausia

gul÷jimo trukm÷ užfiksuota tuberkulioz÷s (69,1), slaugos (46,7), psichiatrijos (26,0),

reabilitacijos (21,0) lovose, mažiausi – oftalmologijos (2,4).

Trump÷jant vidutinei gul÷jimo trukmei augo lovos apyvarta (29 pav.). Stacionarų lovos

apyvartos rodiklis 2010 m. siek÷ 30,7 kartų, o aktyvaus gydymo lovų – net 44,7 kartus. (37 pav.).

2010200920082007200620052004200320022001

300

250

200

150

100

50

0

Metai

Die

no

s

Iš viso

Be slaugos ir reabi li taci jos lovų

Aktyvaus gydymo lovos

31

Didžiausi rodikliai teko oftalmologijos (90,2), otorinolaringologijos (66,1) ir infekcinių ligų

(57,7) lovų grup÷ms, mažiausi slaugos (7,0) ir psichiatrijos (11,3).

28 pav. Vidutin÷s gul÷jimo trukm÷s stacionare pokyčiai 2001-2010 m.

29 pav. Lovos apyvartos stacionare rodiklio pokyčiai 2001-2010 m.

2010200920082007200620052004200320022001

12

10

8

6

4

2

0

Metai

Die

no

s

Iš viso

Be slaugos ir reabil i tacijos lovų

Aktyvaus gydymo lovos

2010200920082007200620052004200320022001

50

40

30

20

10

0

Meta i

Lig

on

ių s

ka

ičiu

s

Iš visoBe slaugos i r reabi l i taci jos lovų

Aktyvaus gydym o lovos

32

2010 m. vienam stacionaro ligoniui teko 13,6 laboratorinių, 1,0 rentgenologinių tyrimų, 0,9

funkcin÷s diagnostikos procedūrų. Daugiausia laboratorinių tyrimų 1-am stacionaro ligoniui

atlikta Prienų r. (39,0), Radviliškio r. (33,8), Kupiškio r. (30,2), rentgenologinių tyrimų –

Ignalinos r. (2,7), Šakių r. (2,6), Šiaulių (2,1) savivaldyb÷se. Funkcin÷s diagnostikos procedūrų

daugiausia atlikta Zarasų r. (2,6), Trakų r. (2,2), Šiaulių r. (2,0) savivaldyb÷se.

Lietuvos statistikos departamento ir SVEIDROS duomenimis, 2010 m. Lietuvoje

užregistruota 42120 mirčių, iš jų beveik pus÷ (48,1 proc.) stacionare. Daugiausia stacionare

įvykusių mirčių užregistruota Šiaulių (58,0 proc.), Marijampol÷s (57,5 proc.), Alytaus r. (57,3

proc.), Klaip÷dos (55,3 proc.), Palangos (55,2 proc.) savivaldyb÷se.

NöŠČIŲJŲ IR GIMDYVIŲ PRIEŽIŪRA

2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 30562 gimdymai (2009 m. – 32141), 30971

gimusieji (2009 m. - 32596), 1-ai akušerinei lovai teko 66,0 gimdymai (2009 m. – 67,8). Gyvų

gimusių skaičius ilgą laiką nekito, tik 2008-2009 m. užfiksuotas gimusiųjų skaičiaus

padid÷jimas, deja, 2010 m. gim÷ mažiau naujagimių (30 pav.). Šiek tiek maž÷jo negyvų

naujagimių skaičius – 2010 m. užregistruoti 145 negyvagimiai (2009 m. – 154). Per 0-6 paras

mir÷ 40 naujagimių (2009 m. - 54), perinataliniu laikotarpiu – 185 (2009 m. - 208), 1000

gimusiųjų teko 6 mirę kūdikiai (2009 m. – 6,4/1000 gimusiųjų). Didžiausi perinatalinio

mirtingumo rodikliai 1000 gimusiųjų užregistruoti Švenčionių r. (15,4), Kauno (12,2),

Vilkaviškio r. (8,6) savivaldyb÷se.

30 pav. Naujagimių skaičiaus stacionaruose pokyčiai 2001-2010 m.

2010200920082007200620052004200320022001

35000

30000

25000

20000

15000

10000

5000

0

Me ta i

Na

uja

gim

iu s

ka

iciu

s

33

Abortai

Iš viso Lietuvoje 2010 m. buvo užregistruota 11590 abortų, iš jų 7941 miestuose, 3649

rajonuose. Pagal moters norą atlikti 58,9 proc. abortų, pagal medicinines indikacijas 1,4 proc.,

savaiminiai persileidimai sudar÷ 26,3 proc., o negimdinis n÷štumas 4,7 proc. visų abortų (31

pav.). Abortai pagal moters norą didžiausią dalį tarp visų abortų sudar÷ Vilniaus r. (158 atvejai,

100 proc.), Ignalinos r. (1 atvejis, 100 proc.), Kaišiadorių r. (21 atvejis, 95,5 proc.), Kretingos r.

(211 atvejų, 84,1 proc.), Prienų r. (81 atvejis, 81,0 proc.) savivaldyb÷se. Abortai pagal

medicinines indikacijas didžiausią dalį sudar÷ Radviliškio r. savivaldyb÷je – 11,1 proc. (14

atvejų), savaiminiai persileidimai – Šilal÷s r. (6 atvejai, 100 proc.), Pasvalio r. (32 atvejai, 91,4

proc.), Joniškio r. (62 atvejai, 86,1 proc.), negimdiniai n÷štumai – Jurbarko r. (12 atvejų, 27,9

proc.), Pakruojo r. (8 atvejai, 18,2 proc.), Elektr÷nų (3 atvejai, 15,8 proc.) savivaldyb÷se.

Pagal moters nora

Pagal medicinines indikacijas

Savaiminiai persisleidimaiNegimdinis neštumas

5.1%

28.8%

1.5%

64.5%

31 pav. Abortų struktūra pagal rūšis 2010 m.

2010 m. Lietuvoje buvo atlikti 6989 dirbtiniai abortai1, 1000 vaisingo amžiaus moterų teko

8,4, 100 gimusiųjų – 22,6 dirbtiniai abortai. Didžiausias dirbtinių abortų skaičius 1000 vaisingo

amžiaus moterų užregistruotas Kretingos r. (18,8), Klaip÷dos (18,0), Alytaus (16,2), Trakų r.

(16,2) savivaldyb÷se. Daugiausia dirbtinių abortų 100 gimusiųjų tenka Kretingos r. (65,5),

Mažeikių r. (48,0), Rokiškio r. (40,8), Alytaus (40,7) savivaldyb÷se.

1 -abortai pagal medicinines indikacijas ir moters prašymu.

34

SĄVOKOS IR JŲ APIBRöŽIMAI

� Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gyvų gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus.

� Sergantys asmenys – asmenų, kuriems ambulatorin÷se ar stacionarin÷se asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra užregistruota bent viena liga ar trauma iš atskirų ligų ar ligų grupių (pagal TLK-10-AM kodus), skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojų.

� Sergamumas – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime

išaiškintų l÷tinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis.

� Ligotumas – visų užregistruotų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu (dažniausiai metų gale).

� Hospitalizuoti ligoniai – tai pacientai, paguldyti į stacionarinio gydymo įstaigą (skyrių)

gydymui ir/ar priežiūrai ne mažiau kaip 24 valandomis (ligonin÷se, slaugos ir globos stacionarin÷s priežiūros įstaigose).

� Stacionaro ligoniai – tai pacientai, išrašyti iš stacionaro po atliktos procedūros ar

gydymo kurso (priežiūros epizodas), neatsižvelgiant ar jie išrašyti pabaigus gydymą, perkelti į kitą gydymo įstaigą ar mirę.

� Dienos stacionaro ligonis – tai ligonis, hospitalizuotas į stacionarą diagnostikai,

gydymui, procedūroms ir/arba operacijai, planuojant jį išrašyti į namus tą pačią dieną. Jei ligonis d÷l kokių nors priežasčių stacionare paliekamas per naktį, jis nebelaikomas dienos ligoniu.

� Aktyvaus gydymo lovos – tai stacionaro lovos be slaugos, reabilitacijos, tuberkulioz÷s ir

psichiatrijos lovų.

� Letališkumas – mirusių per tam tikrą laikotarpį skaičius iš tam tikro atitinkama liga sirgusių ligonių skaičiaus.

� Stacionarinis sergamumas (hospitalizuotų gyventojų sergamumas) – iš stacionaro

išrašytų pacientų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojų. Į išrašytų iš stacionaro pacientų skaičių įtraukiami išvykę iš stacionaro ir mirę pacientai.

� Lovos funkcionavimo rodiklis – parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo užimta.

� Lovos apyvartos rodiklis – parodo, kiek vidutiniškai vienoje stacionaro lovoje gul÷jo

ligonių per metus.

� Gul÷jimo stacionare laikas (lovadieniai) – tai kalendorinių dienų skaičius nuo paciento atvykimo į ligoninę iki jo išrašymo. Atvykimo ir išvykimo dienos skaičiuojamos kaip viena diena. Jei atvykimo ir išvykimo laikas sutampa, skaičiuojamas vienas lovadienis.

35