vs (40) 2008 k - simplithi.simplit.lt/uploads/pdf/visuomenes sveikata/vs_2008_1 (40).pdf · 2008 m....

VISUOMENËSSVEIKATA

1(40)•2008

Vilnius, 2008

PUBLIC HEALTH

Lietuvos RespublikosSveikatos apsaugos ministerijos

Lithuanian RepublicMinistry of Health

HIGIENOS INSTITUTAS INSTITUTE OF HYGIENE

2 2008 m.„Visuomenës sveikata” Nr. 1(40)

UDK 613 ISSN 1392-2696

Vi 295

Redaktoriø tarybaTarybos pirmininkas: dr. Vytautas Jurkuvënas, Vilniaus universitetas;

nariai: akad. prof. habil. dr. Vytautas Kontrimavièius, Lietuvos mokslø akademija;prof. habil. dr. Algirdas Baubinas, Vilniaus universitetas;prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Laima Griciûtë, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas;prof. habil. dr. Elvyra Grinienë, Lietuvos kûno kultûros akademija;prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas;prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Vilniaus universitetoEksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas;prof. habil. dr. Julius Kalibatas, Higienos institutas;prof. habil. dr. Irena Misevièienë, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Vytautas Obelenis, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienë, Kauno medicinos universitetas;prof. dr. Vytautas Vaièiuvënas, Kauno medicinos universitetas;doc. dr. Marijona Èerniauskienë, Vilniaus pedagoginis universitetas;doc. dr. Romualdas Gurevièius, Vilniaus universitetas;doc. dr. S. Milèiuvienë, Profilaktikos ir vaikø stomatologijos klinika;doc. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas;doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas;dr. Laima Gaidamavièienë, Ekologijos institutas;dr. Aldona Gaiþauskienë, Lietuvos sveikatos informacijos centras;dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas;dr. Natalija Jatulienë, Higienos institutas;dr. Davidas Ðèiupakas, Valstybinis aplinkos sveikatos centras;prof. Jorma Rantanen, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija;prof. Svein Gunnar Gundersen, Vest-Agder Sentralsykehus, Norvegija;prof. Martine Durier-Copp, Dalhousie University, Kanada;dr. Thuridur Arnadottir, Task Force on Communicable Disease Control, Islandija;dr. Jonas Bunikis, Kalifornijos universiteto Mikrobiologijos ir molekulinësgenetikos skyrius, JAV.

Redaktoriø kolegijaKolegijos pirmininkas: doc. dr. Kæstutis Þagminas, Vilniaus universitetas;

atsakingoji redaktorë: dr. Virginija Kanapeckienë, Higienos institutas;

nariai: doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas;doc. dr. Romualdas Gurevièius, Higienos institutas;doc. dr. Vida Juðkelienë, Vilniaus pedagoginis universitetas;dr. Rolanda Valintëlienë, Higienos institutas;dr. Rûta Petrauskaitë-Everatt, Higienos institutas.

Redakcijos adresas: Didþioji g. 22, LT-01128 Vilnius

SL 2211. 2008-03-31. 12,25 leidyb. apsk. l. Uþsakymas Nr.Leido Higienos institutas, Didþioji g. 22, LT-01128 Vilnius.Spausdino IÁ Sauliaus Ratkevièiaus firma, Rygos g. 17-8, Vilnius.

32008 m. „Visuomenës sveikata” Nr. 1(40)

EPIDEMIOLOGIJOS EVOLIUCIJA IR PROFILAKTIKOS„PARADOKSAS“

„Su kiekviena iðspræsta problema mes ne tik atskleidþiamenaujø problemø, bet ir suvokiame,

kad ten, kur tikëjomës esà ant tvirto ir saugaus pamato, visidalykai yra nepatikimi ir tekantys...“

K. R. Popperis

Ðio ávadinio straipsnio tikslas – trumpai apþvelgtiepidemiologijos mokslo evoliucijà Lietuvoje ir bandytikritiðkai ávertinti kai kurias ðios srities dogmas, kartubandant „paprovokuoti“ ðios srities tyrëjus gilesneimokslinei diskusijai.

1974 m. baigæs Vilniaus universitetà, „pasikrovæs“epidemiologijos þiniø ir ágûdþiø ið tuomet þinomiausioLietuvos epidemiologo doc. J. Prapiesèio, trokðdamasnaujoviø, labai apsidþiaugiau prof. M. Stukonio, kurisbuvo neseniai gráþæs ið staþuotës Londone, kvietimudirbti vëþio epidemiologijos srityje tuometiniame On-kologijos institute. Prof. M. Stukonis turëjo unikalià ga-l imybæ staþuot is pas vienà iðki l iausiø pasaul ioepidemiologø serà Rièardà Dolà (R. Dool). Taèiau pa-èioje pradþioje susidûrëme su netikëtais sunkumais –pasirodë, jog nëra vëþio epidemiologijos disciplinos.Mat tuometinëje sovietinëje sveikatos mokslø sistemojevietos mokslo krypèiai „vëþio epidemiologija“ nebuvo,daþnai paminint, jog tai „burþujø“ ir „kapitalistø“ iðmo-në. Taèiau tuometinis instituto direktorius prof. A. Tely-èënas suvokë ðio mokslo esmæ ir bent laikinai pasiûlëskyriø pavadinti „Socialinës kancerognozijos“ skyriu-mi. Skyriaus veiklos kryptis, nepaisant pakankamai kom-plikuoto pavadinimo, atitiko navikø epidemiologijosskyriaus misijà. Ðis skyrius veikë kelerius metus, kolbuvo galutinai suvokta navikø epidemiologijos esmë irtotalitarinës valstybës idëjiniai elementai atskirti nuomoksliniø, o skyrius pavadintas Navikø epidemiologi-jos skyriumi.

Turbût niekam nekyla abejoniø, kad epidemiologija –viena ið seniausiø disciplinø pasaulyje. Ið duomenø rin-kimo proceso ji transformavosi á modernø mokslà. Verti-nant kompleksiðkai, epidemiologija yra biologijos,medicinos, demografijos, statistikos, sociologijos ir kitødisciplinø derinys. Dalá prieþastingumo tyrinëjimø, ypaèmetodologiniu kontekstu, epidemiologija dalijasi su so-cialiniais mokslais, taèiau skiriasi nuo jø tuo, jog interpre-tuojant rezultatus remiamasi ne socialiniø, o biomedicinosmokslø pasiekimais.

Kalbant apie socialines ligø prieþastis, tenka paþymë-ti, jog mûsø supratimas ðioje srityje nedaug paþengë pir-myn nuo to laiko, kai Johanas Peteris Frankas paþymëjo:

„skurdas yra visø ligø motina“1 ir, anot R. Virchovo, „blo-ga socialinë bûklë“.

Garsûs praeities mokslo vyrai, tokie kaip R. Vircho-vas, pripaþino dvi socialinës medicinos ðaknis. Jis buvopionierius atrandant ir apraðant pagrindinius ligø làsteli-nius mechanizmus, taèiau vëliau, giliau perpratæs viso toprieþastis, jis labai palaikë socialines reformas, kad bûtøpagerinta neturtingøjø socialinë bûklë. Jis aiðkiausiai su-prato ávairias ligos stadijas, kuriø metu galima tyrinëti vie-nà ar kità patologijà, pradedant sublàsteliniu, baigiantsocialiniu lygmeniu. Jis taip pat aiðkiai suvokë, jog medi-cina turi tirti ir vienus, ir kitus faktorius, kurti tam tikrus„tiltus“ tarp jø. Epidemiologija gali ir turi bûti ðiuo tiltu.

Taigi kas yra epidemiologas? Pagal J. Last ir kt., epi-demiologas – tai tyrinëtojas, kuris analizuoja ligø ar kitøsu sveikata susietø bûkliø ar ávykiø tam tikroje populiaci-joje paplitimà. Daþnai epidemiologo tikslas – kontroliuo-ti ligas populiacijoje2. Kaip matome, ðioje autoritetingøautoriø epidemiologo definicijoje visiðkai neminimas bû-tinas epidemiologo pagrindinis pasirengimas, t. y. epide-miologo diplomo turëjimas. Kaip þiûri á tai mûsø ðaliesþmogiðkøjø resursø planavimo specialistai? Kokia jø stra-tegija ðiuo aspektu?

Epidemiologijos fokusavimasis á populiacijà atskiriajà nuo klinikinës medicinos, kuri orientuota á individualøligoná. Prieþastingumas skirtingai suprantamas epidemio-logijoje ir klinikinëje medicinoje. Populiacijoje, pavyz-dþiui, ekspozicija yra analizuojamos iðeities tam tikrojepopuliacijos proporcijoje arba dalyje prieþastis. Tai lei-dþia paskaièiuoti tikimybinæ rizikà. Individualiu lygmeniuekspozicija yra molekuliniø pokyèiø rezultatas, atsiran-dantis individo organizme. Bûtent tai ir paremia ðá kon-ceptualø skirtumà: epidemiologija yra stebimasis tyrimas,o klinikiniai tyrimai ir stebëjimai – eksperimentinis.

Ankstyvoje XX a. pradþioje beveik visa epidemiologijabuvo orientuota á infekcines ligas, kol Percivalis Potas(Percivall Pott, 1714–1788) pastebëjo, jog kaminkrëèiaidaþniau serga maðnelës odos vëþiu, o Dþeimsas Lindas(James Lind) atliko dietos eksperimentus duodamas dar-þoviø skorbuto profilaktikai. Pirmas pavyzdys – ðiuolai-kinës neinfekciniø ligø epidemiologijos, antras –ðiuolaikiniø kl inik iniø tyr imø. Laikui bëgant j i

1Gurevièius R. Sveikatingumo veikla Lietuvoje. Sveikata,1999; 6: 32–34.

2Last J., Spasoff R., Harris S. A dictionary of epidemiology.Oxford University Press, New York, 2000.


specializavosi á „lëtiniø ligø“ ir „infekciniø ligø“ epide-miologijà. Vëliau atsirado dar smulkesni fragmentai: „kli-nikinë“, „metabolinë“, „molekulinë“, „genetinë“,„mitybos“, „socialinë“, „ekoepidemiologija“ ir t. t. To-liau dar daugiau – epidemiologija imta vadinti viskas,kur statistiðkai analizuojami klinikiniai ir demografiniaiduomenys. Ypaè paskutinë praktika, manau, yra dël to,jog mûsø ðalyje trûksta informacijos apie epidemiolo-gijos esmæ ir prigimtinæ jos paskirtá.

Daugelio epidemiologø nuomone, kintanèios epide-miologijos disciplinos, tokios kaip molekulinë epidemio-logija, vis dar yra „skerspjûviniø“ tyrimø fazës3. Kol kasðiais tyrinëjimais sugebëta atrasti tik labai silpnas sàsajastarp kompleksiniø etiopatogenetiniø sistemø komponentø.Paskutiniuoju metu vyksta debatai apie vienà ið naujes-niø paþiûrø á epidemiologijà – „rizikos faktoriø“ epide-miologijà. Taèiau kaþin ar ðiuos debatus galime laikytinaujais.

Socialinë epidemiologija koncentruojasi á bendruo-menës ligø determinantes, rizikos faktoriø epidemio-logija – á elgsenos átakà ir ekspozicijas, molekulinëepidemiologija – á biologinius mechanizmus. Kai kurieepidemiologai (M. Susser) ávardina ðiuos epidemiolo-gijos lygius – „makro“, „individualius“ ir „mikro“4. Kaikas bando árodinëti, jog vienas lygis yra svarbesnis uþkità. Labiausiai iðreikðtas disputas yra dël dviejø krað-tutiniø „makro“ ir „mikro“ lygiø. Kai kurie autoriai sako,jog svarbiausia yra „makro“ epidemiologija, argumen-tuodami á tai, kad bendruomenës lygmuo yra svarbiau-sias, kiti teigia, kad tai labai pavirðutiniðka, kadangi èiavyrauja „multikauzalumo“ problema. Norint pasiekti grei-tesniø visuomenës sveikatos praktikos rezultatø, bûti-na kaip galima greièiau sujungti tyrinëjimus „mikro“(biologiniame) lygmenyje su „makro“ (socialiniu) lyg-meniu. Neseniai pasiûlyti specifiniai metodai, siekiantsugretinti individualius ir grupinius tyrimus5.

Ar skirstymas á infekciniø ir lëtiniø ligø epidemiolo-gijà naudingas visuomenës sveikatai? Man atrodo, jogtoks epidemiologijos skirstymas yra maþø maþiausiaiproblemiðkas ir nelogiðkas, kadangi paremtas netinka-ma klasifikacijos sistema. Viena klasifikacija paremtaprieþastimi (infekcinës ar neinfekcinës ligos), o kitaremiasi efektu (lëtinës ir ûmios ligos). Daug lëtiniø ligøyra infekcinës prigimties, pvz., g. kaklelio vëþys (þmo-gaus papilomos virusas) ir kepenø vëþys (hepatito B irC virusai). Daugeliui pacientø, serganèiø infekcinëmis

ligomis, reikia ilgalaikio gydymo. Þmogaus imunodefi-cito viruso (ÞIV) infekcija daugelyje ðaliø tapo lëtineliga. Tuo pat metu daugelis lëtiniø ligø turi labai greitàeigà. Kasos vëþys, glioblastoma laikomos lëtinëmisligomis, nepaisant to, kad labai nedaugelis iðgyve-na 1 metus. O tokios neinfekcinës ligos, kaip diabe-tinë ketoacidozë ar miokardo infarktas, reikalaujaneatidëliotinos pagalbos.

Paþvelkime á situacijà: iðeminë ðirdies liga yra multi-faktorinë, su daugeliu nepriklausomø faktoriø – dalis ið jøpatogeniniai, dalis veikia protektoriðkai, kai kurie veikialabai ilgà laikà, kai kurie trumpà. Visi jie skirtingai veikiapatologinio proceso vietà (topografijà) ir klinikinæ ligosmanifestacijà. Labai maþai árodymø, jog bent vieno ið jø„pakanka“ ar „bûtina“, kad pasireikðtø liga. Kaþin kà apievisa tai pasakytø garsus mokslo filosofas Karlas Poppe-ris?

Be jokios abejonës, daugiafaktorinë paradigma epi-demiologams tam tikra prasme leidþia jaustis saugiau, ka-dangi ji leidþia daryti prielaidà, jog dabartinis problemossprendimas yra laikinas.

Manau, jog lëtiniø ligø infekciðkumas turi bûti geriausuprastas. Daugelis lëtiniø ligø susijusios su þmogaus elg-senos rizikos veiksniais. Taèiau ðios ligos nëra uþkreèia-mos áprastine „uþsikrëtimo“ prasme, nors jø elgsenosrizikos faktoriai (tokie kaip rûkymas, didelis alkoholio var-tojimas, prasta mityba, maþas fizinis aktyvumas) lengvaipersiduoda nuo vienos populiacijos kitai, paprasèiausiaikeliaujant arba komunikuojant moderniomis priemonëmis.Skirtingai nuo infekciniø ligø, daliai lëtiniø ligø agentø tran-smisijai visiðkai nebûtinas fizinis kontaktas. Rûkymo ir fizi-nio aktyvumo idëjos gali bûti iðplatintos globaliai ir þaibiðkaiper ryðiø palydovus ir internetà.

Infekcinës ir lëtinës ligos sàveikauja vienos su ki-tomis (pvz., sezoninis gripas – lëtinës plauèiø ligos,diabetas ir pan.). Jos gali padidinti hospitalizacijø ir mir-èiø skaièiø tø þmoniø, kurie serga kraujotakos ir kvëpa-vimo ligomis. Pvz., daugelis þmoniø, kurie mirë nuoûmaus respiratorinio sindromo (SARS) epidemijos Ka-nadoje, sirgo gretutiniu lëtiniu susirgimu, pvz., diabe-tu. Taigi tenka pripaþinti, jog kartais yra bendras poþiûrisá lëtines ir infekcines ligas, nors jø visiðkai skirtingaetiologija. Taèiau vis daugiau suþinoma apie tai, kad kaikurie veiksniai yra universalûs ir veikia abi, pvz., bûs-tas ir socioekonominë bûklë. Dar ir dël to epidemio-logijos skirstymas á „infekciniø“ ir „lët iniø“ l igøepidemiologijà, manau, yra netinkamas.

Epidemiologija glaudþiai siejasi su profilaktika. Gar-sus anglø epidemiologas Geofrey Rose6 keli deðimtme-èiai atgal atkreipë mûsø dëmesá á „profilaktikos paradoksà“,kuris, plaèiai kalbant, reiðkia, kad profilaktinëmis priemo-nëmis tiesiogiai paveikiame maþumà tø, kuriems reikia,

6Rose G. Strategy of prevention: lessons from cardiovasculardisease, Brit Med J 1981; 282: 1847–51.

3Kogevinas M. The loss of the population approach putsepidemiology at risk, Journal of epidemiology and commu-nity health, 1998; 52: 615–616.4Susser M. Does risk factor epidemiology put epidemiology atrisk? Peering into the future. Journal of epidemiology and com-munity health, 1998; 52: 608–611.5Diez_Roux A. V. Bringing context back into epidemiology: vari-ables and fallacies in multilevel analysis. American J PublicHealth, 1998; 88: 216–222.


o tie, kurie buvo paveikti, nebûtinai individualiai identifi-kuojami. Taèiau ásigilinæ á ðio paradokso esmæ galimepastebëti, jog tai joks ne paradoksas, o prieðingybë klini-kinio metodo, kuris yra nukreiptas á specifinæ þmoniø gru-pæ, kurioje kai kurios klinikinës intervencijos yraveiksmingos.

Manau, jog ðá fenomenà geriau bûtø pavadinti ne „pro-filaktikos paradoksu“, bet, pvz., vienu ið pirminës profi-laktikos trûkumø. Kad, pvz., saugos dirþø automobiliuosear motociklininkø ir dviratininkø ðalmø taikymas bûtø efek-tyvus, bûtina, jog visi prisisegtø ir dëvëtø ðalmus, nepai-sant to, jog nelaimë atsitinka tik nedidelei vaþiuojanèiødaliai. Taigi laikui bëgant epidemiologija gilina savo teori-næ bazæ ir platina taikymo galimybes.

EVOLUTION OF EPIDEMIOLOGY AND PARADOX OF PREVENTION

Dr. Romualdas GurevièiusSenior scientist, dept. of Public Health Research, Institute of Hygiene, [email protected], tel.+370 5 262 27 81

Summary

Brief evolution of epidemiology in Lithuania on International context reviewed. Development of epidemiologicalideas, especially in the field of Social epidemiology from the times of J.P.Frank, R.Virchow described. Different viewson the current development of epidemiology reviewed, on the basis of the different levels of epidemiology - macro,individual and micro.

It's underlined, that Epidemiology has largely ceased to function as part of a multidisciplinary approach tounderstanding the causation of disease in populations and has become a set of generic methods for measuringassociations of exposure and disease in individuals. Many interventions that aim to improve health have relativelysmall influences and perceptible benefits on the health of most people. Therefore for one person to benefit, manypeople have to change their behavior - even though they receive no benefit, or even suffer, from the change. Publicawareness of this paradox means that the strength of purported benefits from a population programme often tendsto be exaggerated, which causes people to get even more cynical and less likely to accept burdensome interven-tions. It's proposed not to call this phenomenon as paradox but simply call it one of the shortcomings of primaryprevention.

Separation of epidemiology in to "infectious" and "chronic" diseases reviewed, showing inadequacy of suchseparation, which is based on incorrect classification. Nowadays many of infectious diseases have chronic manifes-tation and chronic diseases have an infective origin.

We seem to be using more and more advanced technology to study more and more trivial issues, while the majorcauses of disease are ignored. Epidemiology must reintegrate itself into public health and must rediscover thepopulation perspective.

Paskutinájá XX a. ketvirtá galingi kompiuteriai, infor-macinës technologijos ir gerokai tikslesni epidemio-loginiø duomenø apdorojimo ir analizës metodai labaistipriai transformavo epidemiologijà, padarydami jà pri-valoma disciplina klinikiniuose moksluose bei pagrin-dine visuomenës sveikatos disciplina. Paskutinioji yralabai svarbi visos sveikatos sistemos dalis. Be geraisubalansuotos visuomenës sveikatos sistemos, neáma-noma ásivaizduoti gerai veikianèios visos sveikatos sis-temos, sëkmingai siekianèios savo strateginiø tikslø.

Dr. R. Gurevièius, Higienos institutasEl. paðtas [email protected], tel.+370 5 262 27 81


PLAUÈIØ VËÞIU SERGANÈIØ LIGONIØ ASBESTO POVEIKIODARBE YPATUMAI

Rûta Petrauskaitë-Everatt1, Graþina Smolianskienë1, Antti Tossavainen2, Saulius Cicënas3,Remigijus Jankauskas1

1Higienos institutas, 2Suomijos profesinës sveikatos institutas,3Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Santrauka

Ðio darbo tikslas – ávertinti asbesto poveikio darbe ypatumus tarp plauèiø vëþiu ir pleuros mezotelioma susirgusiøligoniø Lietuvoje. Informacija apie asbesto poveiká darbe, rûkymo áproèius, demografiniai duomenys buvo gautiasmeniðkai apklausus plauèiø vëþiu ir mezotelioma susirgusius asmenis. Kiekvienam tiriamajam buvo nustatytassuminis asbesto poveikis, iðreikðtas plauðeliø metø dimensija. Asbesto veikiami buvo 182 (61,1%) ið 298 plauèiøvëþiu susirgusiø ir 1 ið keturiø mezotelioma susirgusiø asmenø. 0,01–4,9 plauðeliø metø kumuliacinë ekspozicijabuvo nustatyta 116 (38,9%) plauèiø vëþiu susirgusiø pacientø, 56 (18,8%) pacientø kumuliacinë ekspozicija buvo 5–24,9 plauðeliø metø. Intensyvi kumuliacinë ekspozicija asbestu (≥25 plauðeliø metø) nustatyta 10 plauèiø vëþiususirgusiø pacientø. Daugelis ið vidutiniðkà ir intensyvø asbesto poveiká praeityje patyrusiø pacientø (kumuliacinëekspozicija ≥5 plauðeliø metø) dirbo statybø, remonto ir árengimø montavimo pramonës ámonëse (62,6%), ðilumostinkluose ir katilinëse (6,0%), liejyklose ir metalo apdirbimo ámonëse (6,0%). Ðaltkalviai, statybø darbininkai, suvirin-tojai, elektrikai ir darbø vadovai – tai daþniausios profesijos ðioje grupëje. Ðios grupës pacientai daþniausiai dirbo suasbesto miltais, banguotais asbestinio cemento lapais, asbestinio cemento vamzdþiais, asbestine virve bei stabdþiøir sankabø dangomis.

Daugelis pacientø, patyrusiø santykinai neintensyvø asbesto poveiká, dirbo sunkveþimiø, autobusø ar traktoriøvairuotojais, automobiliø mechanikais, suvirintojais, ðaltkalviais, metalo darbininkais statybose, transporto srityje,þemës ûkyje. Daþniausiai jie buvo veikiami asbestu, kai dirbo su stabdþiø ir sankabø kaladëliø dangomis ir banguotaisasbestinio cemento lapais.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje asbestas darbe praeityje buvo plaèiai naudojamas. Izoliuotojø, santechnikø,ðaltkalviø-remontininkø, derintojø, presuotojø darbo aplinkoje 2002–2007 m. nustatytos padidëjusios asbesto kon-centracijos, virðijanèios ribinæ vertæ. Asbesto poveiká patyrusiø pacientø darbo pobûdis ir naudotos medþiagos yrapanaðios á apraðytas iðplëtotos pramonës ðalyse. Rekomenduotina stiprinti darbo su asbestinëmis medþiagomiskontrolæ, kad sumaþëtø asbesto poveikis darbuotojams ir visuomenei. Bûtina sukurti sistemà, kuri sàlygotø asbestosukelto profesinio vëþio diagnozavimà Lietuvoje.

Raktaþodþiai: asbestas, plauèiø vëþys, pleuros mezotelioma.

Ávadas

Asbestas yra asbestozës, plauèiø vëþio, mezotelio-mos ir nepiktybiniø pleuros pakenkimø prieþastis [1]. Dëlilgo laikotarpio nuo asbesto poveikio iki ligos (20–40 me-tø) padidëjusi rizika iðlieka deðimtmeèiais po ekspozici-jos [2]. Nustatyta, kad pramoninëse ðalyse profesinëekspozicija asbestu sukelia apie 4–7% vyrø plauèiø vë-þio atvejø ir 80–90% pleuros mezoteliomos [3, 4]. Tyrimairodo, kad visos asbesto atmainos, tarp jø ir chrizotilas beiamfibolai, gali sukelti piktybinius navikus, taèiau chrizoti-lo plauðeliai nëra kaupiami plauèiuose tiek, kiek amfibo-lø, jie paðalinami greièiau [5]. Daugelyje EuroposSàjungos ðaliø asbesto naudojimas buvo uþdraustas dau-

giau kaip prieð 15–25 metø, o intensyvø asbesto poveikápatyrusiems asmenims pripaþástama profesinë liga ir ski-riama kompensacija [3, 4].

Asbestas, naudotas Lietuvoje, buvo áveþamas ið Ru-sijos, kuri iki ðiol yra didþiausia asbesto gamintoja ðalispasaulyje. Vien 2000 m. Rusijoje buvo pagaminta 700tûkst. tonø asbesto, o sunaudota – 447 tûkst. t. [6]. Lietu-voje nuo 1961 m. buvo panaudota apie 700 tûkst. tonøasbesto þaliavos [7]. Ðalyje buvo naudojami ávairûs as-besto produktai: asbestinio cemento vamzdþiai, banguo-ti asbestinio cemento lapai (ðiferis), izoliacinës medþiagoskatilinëms ir vamzdþiams, trinties medþiagos [8]. Ðalyjebuvo dvi ámonës, gaminanèios asbestinio cemento vamz-dþius ir lapus. Banguotø asbestinio cemento lapø gamy-ba prasidëjo 1956 m. 1970–1989 m. laikotarpiu buvopagaminama 100–114 mln. ir daugiau banguotø asbes-tinio cementø lapø per metus, vëliau gamyba maþëjo

Adresas susiraðinëti: Rûta Petrauskaitë-Everatt,Higienos institutas,Didþioji g. 22, 01128 Vilnius.El. paðtas [email protected]


(1 pav.) [9]. Keturiose pagrindinëse laivø statyklose Klai-pëdoje buvo taip pat naudojama daug asbesto. CAREX(tarptautinë informacinë profesinës ekspozicijosveiksniams, kuriø kancerogeniðkumas árodytas arba jiegalimai kancerogeniðki) duomenimis, 1997 m. Lietuvojebuvo 7 451 darbuotojas, veikiamas asbesto, ið jø 3120 (42%) dirbo statybø pramonëje [10].

Asbesto importas ir naudojimas pradëtas riboti nuo2000 m., visiðkai uþdraustas – 2004 m. [11]. Asbesto ribi-nis dydis darbo aplinkoje 0,1 pl/cm3 visoms asbesto at-mainoms nurodytas Lietuvos higienos normoje HN:2007„Cheminiø medþiagø profesinio poveikio ribiniai dydþiai.Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“[24].

Profesiniø ligø registro duomenimis, per 1995–2004m. laikotarpá buvo diagnozuoti ir kompensuoti 2 lëtinioobstrukcinio bronchito atvejai, sukelti asbesto dulkiø (sta-tybø pramonës darbininkui ir stiklo pramonës darbinin-kui) ir 4 pneumokoniozës atvejai (statybø, laivø statyklos,asbestinio cemento pramonës darbininkui ir izoliuotojui).Dar 9 pneumokoniozës atvejai buvo nustatyti darbuoto-jams, dirbusiems asbestines medþiagas naudojanèiojepramonëje (asbestinio cemento pramonës ámonëje, laivøstatykloje) ir kompensuoti kaip profesinë liga, nors nurody-tas ligà sukëlæs veiksnys – kitos, ne asbesto, dulkës. Iki ðiolnebuvo diagnozuotas ar kompensuotas në vienas asbes-to sukeltas profesinio vëþio atvejis.

Asbesto poveikio darbe ypatumai ir asbesto sukelto-mis ligomis serganèiø pacientø pasiskirstymas pagal dar-bo pobûdá Vokietijoje, Estijoje, Olandijoje ir Australijojebuvo apraðyti anksèiau [13, 14, 15, 20]. Taèiau nëra infor-macijos apie profesinæ ekspozicijà asbestu praeityje Lie-tuvoje, apie poveikio trukmæ, laikotarpá nuo poveikiopradþios iki ligos, asbesto paveiktø darbuotojø pasiskirs-tymà pagal pramonës ðakà, santykinai neintensyvaus as-besto poveikio ðaltinius. Tokios þinios galëtø bûtinaudingos vertinant individualià dirbusiojo su asbesturizikà, planuojant profilaktinius patikrinimus, suteikiant in-formacijà eksponuotiems darbuotojams ir diagnozuojantprofesines ligas [16].

Ðio darbo tikslas yra ávertinti profesinio asbesto po-veikio ypatumus tarp plauèiø vëþiu ir pleuros mezotelio-ma susirgusiø ligoniø Lietuvoje.

Metodai

Informacija apie asbesto poveiká darbe, rûkymoáproèius, demografiniai duomenys buvo gauti asme-niðkai apklausus plauèiø vëþiu ir mezotelioma susir-gusius asmenis. Á tyrimà átraukti 302 pacientai,hospitalizuoti VU Onkologijos institute nuo 2003 m.lapkrièio 1 d. iki 2005 m. geguþës 15 d. Kumuliacinësekspozicijos ávertinimo metodas buvo apraðytas anks-èiau [17]. Ðiame tyrime kiekvienam pacientui buvo nu-statytas darbas (pramonës ðaka, profesija), turëjæsdidþiausios átakos asmens kumuliacinei ekspozicijaiasbestu. Pacientø darbas veikiant asbestui, jo pradþiair pabaiga, naudotos asbestinës medþiagos buvo ver-tinti trijose kumuliacinës ekspozicijos kategorijose: 0,01–4,9 plauðeliø metø, 5–24,9 plauðeliø metø ir ≥25plauðeliø metø. Ekspozicijos pradþia ir pabaiga buvolaikoma ásidarbinimo data ir darbo, kuriame buvo as-besto poveikis, pabaiga, jei pacientas nenurodë ki-taip. Pacientai, nepatyræ asbesto poveikio, arba kuriøkumuliacinë ekspozicija <0,01 plauðeliø metø, á ðiàduomenø analizæ neátraukti.

Asbesto plauðeliø koncentracijos ore tyrimai buvoatlikti Higienos instituto akredituotoje Cheminiø veiks-niø tyrimo laboratorijoje optinës mikroskopijos metodu2002–2007 metais [12, 18]. Asbesto identifikavimo ávai-riose statybinëse medþiagose ir konstrukcijose papildo-mi tyrimai atlikti elektroninës mikroskopijos metodu beirentgeno spinduliø energijos dispersinës spektrometri-jos metodu Suomijos profesinës sveikatos institute. As-besto dariniai plauèiø audinyje nustatyti anksèiauapraðytu metodu [19]. 23 plauèiø vëþiu serganèiø pa-cientø plauèiø audinio mëginiai buvo paimti Onkologi-jos institute 2003–2005 m.

1 pav. Banguotø asbestinio cemento lakðtø gamybaLietuvoje

0

20

40

60

80

100

120

1955

1960

1965

1970

1975

1980

1985

1990

1995

2000

Metai

mili

jona

i lak

štų

1 lentelë. Plauèiø vëþiu susirgusiø pacientø pasi-skirstymas pagal kumuliacinæ ekspozicijà asbestu

Plaučių vėžiu susirgusių pacientų skaičius (%)

Asbesto ekspozicija darbe (plaušelių metų)

Vyrai (n=277)

Moterys (n=21)

Iš viso

Nepaveikti arba < 0,01

100 (36,1%) 16 (76,2%) 116 (38,9%)

Paveikti ? 0,01 0,01–0,9 70 (25,3%) 1 (4,8%) 71 (23,8%) 1–4,9 43 (15,5%) 2 (9,5%) 45 (15,1%) 5–24,9 54 (19,5%) 2 (9,5%) 56 (18,8%) ? 25 10 (3,6%) 0 10 (3,4%) Iš viso 277 21 298 (100%)


2 lentelë. Pacientø (kumuliacinë ekspozicija ≥5 plau-ðeliø metø) pasiskirstymas pagal pramonës sritis

3 lentelë. Pacientø (kumuliacinë ekspozicija≥ 5 plauðeliø metø) pasiskirstymas pagal pirmosiosekspozicijos metus

Pirmosios ekspozicijos metai Pacientų skaičius (%)

1950–1959 13 (19,4%) 1960–1969 22 (32,8%) 1970–1979 17 (25,4%) 1980–1989 11 (16,4%)

≥ 1990 4 (6,0%)

Iš viso 67

4 lentelë. Pacientø (kumuliacinë ekspozicija≥ 5 plauðeliø metø) pasiskirstymas pagal darbo veikiantasbestui trukmæ

Ekspozicijos trukmė, metais Pacientų skaičius (%) > 40 2 (3,0%) 31–40 11 (16,4%) 21–30 22 (32,8%) 11–20 16 (23,9%) 2–10 14 (20,9%)

≤ 1 2 (3,0%)

Iš viso 67

Pramonės sritis Pacientų skaičius

%

Statybų pramonė 33 49,2 Remonto, įrengimų montavimo, metalo konstrukcijų pramonė

9 13,4

Šiluminiai tinklai, katilinės 4 6,0

Metalo apdirbimas ir liejyklos 4 6,0 Asbestinio cemento pramonė 3 4,5 Elektrinė 2 3,0 Laivų statykla ar laivo mechanikas 2 3,0 Stiklo pramonė 2 3,0 Geležinkelis 1 1,5

Kitos pramonės šakos 7 10,4 Iš viso 67 100,0

Rezultatai

Ið 302 tyrime dalyvavusiø asmenø 298 sirgo plauèiøvëþiu ir 4 pacientai – pleuros mezotelioma. Tiriamøjø pa-siskirstymas pagal kumuliacinæ ekspozicijà asbestu pa-teiktas anksèiau [17]. 182 ið 298 plauèiø vëþiu susirgusiø(61,1%) ir 1 ið keturiø mezotelioma susirgusiø asmenøbuvo patyræ asbesto poveiká. Nedidelë kumuliacinë eks-pozicija (0,01–4,9 plauðeliø metø) buvo nustatyta dauge-liui eksponuotøjø – 116 (38,9%) pacientø. 56 (18,8%)plauèiø vëþiu susirgusiø pacientø kumuliacinë ekspozi-cija buvo nuo 5 iki 24,9 plauðeliø metø. Intensyvi kumu-liacinë ekspozicija asbestu (≥25 plauðeliø metø) buvonustatyta 10 plauèiø vëþiu susirgusiø pacientø (1 lente-lë). 38,9% plauèiø vëþiu serganèiø pacientø nepatyrë as-besto poveikio darbe.

Ðiame straipsnyje pateikti duomenys tik apie pacien-tus, patyrusius asbesto poveiká, t. y. apie 182 plauèiø vë-þiu susirgusius pacientus ir 1 mezotelioma sirgusá asbestopaveiktà pacientà.

Daugelis ið 67 intensyvø ir vidutinio intensyvumoasbesto poveiká (kumuliacinë ekspozicija ≥ 5 plauðe-liø metø) patyrusiø pacientø dirbo statybø pramonëje(49,2%), remonto, árengimø montavimo ir metalo kon-strukcijø pramonëje (13,4%), ðilumos tinkluose ir kati-linëse (6,0%), liejyklose ir metalo produktø gamyklose(6,0%) (2 lentelë). Daþniausiai jie dirbo ðaltkalviais(19,4%), statybø darbininkais (13,4%), suvirintojais(9,0%), elektrikais (7,5%) ir darbø vykdytojais (6,0%).Pusë (52,2%) ðiø pacientø pradëjo darbà iki 1970 m.,o daugelis (76,1%) asbesto veikiami dirbo daugiaukaip 10 metø (3 ir 4 lentelës). Ðios grupës tiriamøjødaþniausiai naudojamos asbestinës medþiagos buvoasbesto miltai, banguoti asbestinio cemento lapai, as-bestinio cemento vamzdþiai, asbestinë virvë bei stab-dþiø ir sankabø dangos (5 ir 6 lentelës). Pacientaipatyrë asbesto poveiká, kai montavo, sandarino, izo-

liavo katilus, krosnis, vamzdynus elektrinëse, pramo-nës ámonëse, pastatuose, laivuose, lokomotyvuose,ardë ðiluminæ izoliacijà, remontavo pramonës árengi-mus, krosnis. Asbesto miltai buvo naudojami izoliaci-niam miðiniui ruoðti: asbesto miltai buvo maiðomi sucementu ir vandeniu ir dedami ant vamzdþiø, pramo-niniø krosniø, o asbestinë virvë buvo naudojama tar-pams uþpildyti klojant vamzdynus. Darbuotojai taip patbuvo veikiami asbesto, kai dengë ar remontavo sto-gus, dirbo asbestcemenèio gamykloje ar iðkraudamiasbesto miltus ir kitus asbesto produktus ið traukiniø irsunkveþimiø. Në vienas tyrimo dalyvis nepaminëjonaudojæs purðkiamo asbesto, vienas pacientas ðali-no uþpurkðtà asbestà ne Lietuvoje.

Daugelis pacientø, patyrusiø santykinai neintensyvøasbesto poveiká (kumuliacinë ekspozicija 0,01–4,9 plau-ðeliø metai), dirbo sunkveþimiø, autobusø ar traktoriøvairuotojais (39,6%), automobiliø mechanikais (12,9%),suvirintojais, ðaltkalviais, metalo darbininkais (12,1%)tokiose pramonës ðakose, kaip statyba, þemës ûkis,transportas ar melioracija, katilinës, ðilumos tinklai,elektrinës, laivø statykla, liejyklos, kitose ámonëse. Daþ-niausiai ðios grupës asmenys buvo veikiami asbesto,kai dirbo su stabdþiø ir sankabø kaladëliø dangomis,cilindrø galvuèiø dangomis ir banguotais asbestiniocemento lapais.

Visi pacientai, dirbæ laivø statykloje ar asbestinio ce-mento pramonëje, nurodë, kad yra naudojæ asbestines


5 lentelë. Intensyvioje asbesto ekspozicijoje buvusiø pacientø (kumuliacinë ekspozicija ≥25 plauðeliø metø)darbo pobûdis ir naudotos asbestinës medþiagos

2a pav. Asbesto plauðeliø statybinio tinko mëginyjenuotrauka skenuojanèios elektroninës mikroskopijosmetodu (mikroskopo didinimas 5 000 kartø). Suomijos

profesinës sveikatos institutas

medþiagas arba dirbo greta asmenø, naudojusiø asbes-tines medþiagas. Kai kuriø intensyviai paveiktø asmenødarbo istorijos pateikiamos 7 lentelëje.

Asbesto plauðeliø matavimai ore buvo inicijuoti Hi-gienos institute 1999 m., taèiau tik 2001 m. áteisinus as-bestà kaip kenksmingà veiksná jie buvo pradëti naudotiprofesinei rizikai vertinti bei prevencijos priemonëms pla-nuoti Lietuvoje. Tyrimais, atliktais 2002–2007 m., buvoávertintos asbesto koncentracijos darbo aplinkos ore(8 lentelë). Didþiausias tyrimø skaièius (ið viso 208) buvo

energetikos pramonës ámonëse – 63,9% ir statybose –11,1%. Ið viso buvo nustatyta 11 atvejø (5,3%), kai asbes-to koncentracija darbo aplinkos ore virðijo ribiná dydá0,1 pl/cm3 (nuo 1,1 iki 17,9 karto). Asbesto darbo aplinko-je buvo nustatyta elektriniø, maðinø gamybos, chemijospramonës ámonëse, statybos ir transporto pramonëje. La-biausiai padidëjusios asbesto koncentracijos buvo nu-statytos statybø ir energetikos pramonës ámonëse, bûtentizoliuotojø, santechnikø, ðaltkalviø-remontininkø, derin-tojø, presuotojø darbo aplinkoje. Didþiausia asbesto plau-ðeliø koncentracija darbo aplinkos ore nustatyta statybøpramonëje asbesto turinèiø konstrukcijø ardymo metu –1,793 plauðeliø/cm3.

2b pav. Spektras, charakteringas chrizotilo atmainosasbesto plauðeliams, statybinio tinko mëginyje

rentgeno spinduliø energijos dispersinësspektrometrijos metodu. Suomijos profesinës sveikatos

institutas

Pramonė Profesija Ekspozicijos metai

Naudotos medžiagos

Asbestinio cemento gamyba Šaltkalvis-remontininkas 1970–1976 Asbesto miltai, asbestinis cementas

Elektros montavimo, santechnikos baras

Vadovas, santechnikas 1978–1994 Asbesto miltai, asbestinė virvė, lapai, kartonas, paranitas

Statyba Vadovas / izoliuotojas 1978–1992 Asbesto miltai

Metalo gaminių gamykla Statyba

Suvirintojas Santechnikas

1960–1971 1981–1983

Asbesto miltai Asbestinė virvė, asbesto miltai

Elektrinė Šaltkalvis 1958–2004 Asbestiniai miltai, virvė, lapai, asbestinis kartonas

Geležinkelis Šaltkalvis 1958–2000 Asbesto miltai, lakštai

Stiklo fabrikas Skardininkas 1967–1993 Asbestiniai lakštai, virvė, tarpinės

Laivų statykla Šaltkalvis, suvirintojas, elektrikas

1965–1991 Asbestinė virvė, kartonas, miltai

Liejykla Šaltkalvis 1970–1991 Asbesto miltai, kartonas, virvė, lakštai, asbestinis audinys, izoliacijos šalinimas

Chemijos gamykla Elektrikas 1964–1974 Asbesto miltai


6 lentelë. Intensyvioje ir vidutinëje asbesto ekspozicijoje buvusiø pacientø (kumuliacinë ekspozicija≥5 plauðeliø metø) darbo pobûdis ir naudotos asbestinës medþiagos

(*) – mezoteliomos atvejis1 – intensyvioje asbesto ekspozicijoje (kumuliacinë ekspozicija ≥ 25 plauðeliø metø) buvæs pacientas

Pramonės sritis Profesija Naudotos asbestinės medžiagos Pacientų sk.

Šaltkalvis-remontininkas1

Asbesto miltai, asbestinis cementas 1 Asbestinio cemento ar statybinių medžiagų gamyba Darbininkas Vamzdžiai, banguoti asbestinio cemento lapai; asbesto dulkės

(šalia dirbantys naudojo asbestines medžiagas) 2

Sandėlio darbininkas, krovėjas

Banguoti asbestinio cemento lapai, asbesto miltai, asbestinis cementas

2

Mūrininkas Banguoti asbestinio cemento lapai, asbestiniai vamzdžiai, asbesto miltai, asbestinė virvė, lakštai, asbestinis cementas

6

Tinkuotojas Asbesto lakštai, asbesto miltai, banguoti asbestinio cemento lapai 1 Suvirintojas Asbesto lakštai, virvė, asbesto miltai, asbestinio cemento

produktai, asbestinės šiluminės izoliacijos šalinimas 4

Stalius Banguoti asbestinio cemento lapai 1 Traktorininkas, kranininkas

Asbestinė virvė, asbestinio cemento produktai, stabdžių, sankabų kaladėlių dangos, darbas asbestinio cemento gamykloje

2

Statybininkas, statybų darbininkas

Banguoti asbestinio cemento lapai, tarpinės, asbestinis kartonas, virvė, asbesto miltai, asbestinės izoliacijos šalinimas

9

Darbų vadovas Asbestinė virvė, asbesto miltai, asbestinės izoliacijos šalinimas, asbestiniai vamzdžiai, banguoti asbestinio cemento lapai

4

Izoliuotojas1 Asbesto miltai, asbestinės izoliacijos šalinimas 1 Šaltkalvis-montuotojas Asbestinė virvė, kartonas, lakštai 1 Elektrikas Asbestinė virvė, lakštai, kartonas, paranitas, asbestiniai vamzdžiai 1

Statyba

Vamzdžių klojėjas Asbestiniai vamzdžiai, virvė 1 Šaltkalvis, remontinin-kas, montuotojas

Asbestinė virvė, kartonas, lapai, audinys, asbestinės izoliacijos šalinimas

3

Santechnikas Asbestinė virvė, asbestiniai vamzdžiai, asbesto miltai 2

Remonto, įrengimų montavimo įmonės

Darbų vadovas1 Asbestitas, asbestinė virvė, lapai, kartonas, paranitas, asbesto miltai

1

Darbų vadovas Asbestiniai lakštai, kartonas, virvė, asbestas darbo aplinkoje 1 (*) Katilinė, šilumos tinklai Katilų operatorius Asbestinis kartonas, virvė, lakštai, asbestas darbo aplinkoje 3

Šaltkalvis-remontininkas1

Asbesto miltai, virvė, lakštai, kartonas, asbestinis audinys, asbestinės izoliacijos šalinimas

2

Metalo darbininkas Asbestas darbo aplinkoje 1

Liejykla, metalo gaminių gamykla

Suvirintojas1 Asbesto miltai 1 Suvirintojas Asbestinės izoliacinės medžiagos 1 Metalo konstrukcijų

gamykla Šaltkalvis Asbestiniai lakštai, asbesto miltai 1 Elektrikas Asbestinė elektros laidų izoliacija, asbesto miltai 1 Elektrinė Šaltkavis1 Asbesto miltai, virvė, lakštai, formos, kartonas, asbest. izoliacijos

šalinimas 1

Lokomotyvų depas Šaltkalvis1 Asbesto miltai, lakštai 1 Šaltkalvis Asbesto virvė, kartonas, paranitas 1 Stiklo fabrikas Skardininkas 1 Asbesto lakštai, virvės, tarpinės 1

Laivų statykla Šaltkalvis, suvirintojas, elektrikas1

Asbesto virvės, kartonas, asbesto miltai 1

Žvejybinis laivas Laivo mechanikas Asbestinės pirštinės, virvė, lakštai 1 Autoremonto dirbtuvės

Šaltkalvis-remontininkas Stabdžių kaladėlių dangos, asbesto virvė 1

Chemijos gamykla Elektrikas1 Asbesto miltai 1 Kolūkis Stalius Banguoti asbestcemenčio lapai 1 Melioracija Betonuotojas Asbestinė virvė, asbestiniai vamzdžiai, banguoti asbestcemenčio

lapai 1

Uostas Dispečerė Asbesto miltai maišuose 1 Elektrikas Asbestinė virvė, lakštai, kartonas, audinys, vamzdžiai, asbestinės

izoliacijos šalinimas, paranitas 2 Kitos įmonės

Remontininkas Asbestiniai lakštai, asbesto dulkės darbo aplinkoje 1


Atlikus laboratorinius asbesto identifikavimo tyri-mus ávairiose statybinëse konstrukcijose ir medþiago-se prieð pradedant vykdyti darbus, 2007 m. asbestasbuvo identifikuotas 10 mëginiø ið 14. Asbestcemen-èio, tinko, izoliacijos ir kituose mëginiuose 9 atvejaisbuvo identifikuotas chrizotilo atmainos asbestas ir vie-nu atveju – amfibolø (amozito) atmainos asbestas izo-liacinës medþiagos mëginyje, kuris buvo paimtas laive.Asbesto plauðeliø statybinio tinko viename mëginyjenuotrauka pateikta 2a paveiksle, bûdingas chrizotiloatmainai asbesto spektras – 2b paveiksle. Laboratori-niø plauèiø audinio mëginiø tyrimø rezultatai pateiktiankstesnëse publikacijose [17, 19]. Asbesto plauðe-liø buvo nustatyta 18 pacientø (ið 23) plauèiuose, jøkoncentracija svyravo nuo 0,1 iki 4,1 mln. plauðeliø/gsauso plauèiø audinio. Keturiø pacientø plauèiuosebuvo rastos koncentracijos, didesnës negu 1 mln. plau-ðeliø/g sauso audinio. 3 pav. pavaizduoti asbesto da-riniai paciento, patyrusio asbesto poveiká darbe,plauèiø audinio mëginyje.

Rezultatø aptarimas

Tyrimo rezultatai rodo, kad asbestas buvo plaèiainaudojamas Lietuvoje. Ankstesnëje publikacijoje, kurbuvo nustatyta, kad 3,4% plauèiø vëþio atvejø galima

3 pav. Asbesto dariniai asbesto poveiká darbe pacientopatyrusio plauèiø audinio mëginyje. Optinio

mikroskopo didinimas 500 kartø. Higienos institutas

7 lentelë. Trijø intensyviai eksponuotø pacientø (kumuliacinë ekspozicija ≥25 plauðeliø metø) darbo istorijos

sieti su intensyvia asbesto ekspozicija darbe, buvopanaudoti ekspertø kumuliacinës ekspozicijos áverèiai,o ðioje – ir paèiø pacientø pateikta informacija apieasbesto turinèias medþiagas ir produktus, kuriuos jienaudojo darbe [17].

Mûsø tyrime asbesto poveikis darbe daþniausiai bu-vo nustatomas ne asbesto ar jo gaminiø gamybos srityse,

Darbo istorija Gimimo metai

Rūkymo įpročiai metai profesija pramonė

Ekspozicijos pobūdis

1962–1964 sraigtasparnio pilotas kariuomenė

1965–1971 elektros mechanikas žvejybinis laivas laidų izoliavimas asbestine virve

1941 Metęs rūkyti,

anksčiau rūkė 20 cig. / dieną 38 metus

1971–2003 šaltkalvis-suvirin-tojas, elektrikas

laivų statykla vamzdynų, katilų, turbinų, laidų izoliavimas asbestinėmis medžiagomis

1950–1958 traktorininkas autoremonto

įmonė

1958–1965 lokomotyvo mašinistas

geležinkelis

1965–1970

šaltkalvis-remontininkas

žemės ūkio mašinų gamykla

1934 Rūkantis,

20 cig. / dieną 47 metus, 10 cig. / dieną 3 metus

1970–1991 šaltkalvis-remontininkas

liejimo cechas krosnių, katilų, turbinų, vamzdžių remontas, izoliavimas. Asbestinių medžiagų naudojimas

1965–1969 šaltkalvis televizorių gamykla

1969–1974 meistras melioracija

1974–1978 sunkvežimio vairuotojas

transporto kompanija

asbestinio cemento lakštų pervežimai

1978–1997 brigados vadovas, vairuotojas

statyba šiluminių trasų izoliacija

1997–2001 montuotojas statyba

1948 Rūkantis, 15 cig. / dieną 26 metus

2001–2004 šaltkalvis-remontininkas

pramoninių mašinų gamykla


bet asbestà naudojanèiose pramonës ðakose. Taiatitinka kitose ðalyse gautus rezultatus, kai apie1960 m. buvo pastebëti asbesto ekspozicijos poky-è ia i , in tensyv iausia ekspozic i ja s tebima nebeasbesto gamybos pramonëje, o asbestà naudojan-èiose pramonës ðakose, tokiose kaip statybø, naf-tos perdirbimo, traukiniø statybos ar á rengimømontavimo ámonës [13]. Anketiniø duomenø tyrimorezultatai parodë, kad intensyviai / vidutiniðkai (≥5pl./m.) paveikti darbuotojai daþniausiai dirbo staty-bø, árengimø montavimo, remonto ir metalo kon-st rukci jø pramonës ámonëse bei ð i luminiuosetinkluose, katilinëse, liejyklose. Statybø ir energeti-kos pramonës ámonës – tai sritys, kur Higienos ins-tituto Cheminiø veiksniø tyrimø laboratorijoje 2002–2007m. buvo nustatytos didþiausios asbesto koncentracijosdarbo aplinkoje. Asbesto koncentracija ore virðijo ribinádydá 5,3% visø atliktø tyrimø, o didþiausios koncentraci-jos nustatytos izoliuotojø, santechnikø, ðaltkalviø-remon-tininkø, derintojø, presuotojø darbo aplinkoje. Ðisrezultatas panaðus á situacijà Suomijoje, Jungtinëje Ka-ralystëje ar Australijoje, kur daugiausia mezoteliomosatvejø siejama su darbu statybø pramonëje, laivø sta-tyklose, asbestinio cemento gamyboje, lokomotyvø re-monto ir gamybos srityse, elektrinëse [16, 20]. Taèiaupagal naudojamo asbesto atmainas pastebima tamtikrø skirtumø tarp ðaliø. Pavyzdþiui, Suomijoje buvoplaèiai naudojamas antofilitas, Lenkijoje krokidolitassudarë apie 15% sunaudoto asbesto, o Olandijoje>95% visø ekspozicijos asbestu atvejø buvo poveikischrizotilu, iðskyrus ðiluminio izoliavimo ir laivø staty-bos pramonës ámones, kurios buvo pagrindinës kroki-dolito ir amozito naudotojos [13, 16, 21]. Lietuvojenaudojamas asbestas buvo daugiausia chrizotilas –tai patvirtina ir ðiame straipsnyje pateikiami Higienosinstituto Cheminiø veiksniø tyrimø laboratorijoje atlik-tø asbesto darbo aplinkos ore tyrimø rezultatai bei rastiasbesto plauðeliai ávairiose statybinëse konstrukcijo-

se. Kita vertus, nustatyta, kad laivø remonto darbuoto-jai buvo veikiami ir amfibolø atmainos asbesto. Deja,Lietuvoje laboratoriniø asbesto plauðeliø koncentra-cijø darbo aplinkos ore tyrimø skaièius maþas, todëltokie rezultatai gali bûti vertinami kaip orientaciniai.

Mûsø rezultatai yra panaðûs ir á Estijoje atlikto tyrimorezultatus, kur apklausus 320 asbesto ekspozicijoje bu-vusiø darbuotojø nustatyta, kad ðaltkalviai-mechanikai,maðinø operatoriai, statybø darbininkai, ðiluminës izo-liacijos remontininkai, ðiluminiø trasø tiesëjai buvo la-biausiai veikiami asbesto [14]. Kai kuriø profesijødarbininkai (suvirintojai, tekintojai, ugniagesiai, sandë-lininkai ir pan.) taip pat buvo veikiami asbesto, bet ma-þiau. Nustatyti 26 ávairûs naudoti asbesto produktai,daugiausia asbestinio cemento produktai ir asbesto þa-liava, naudota izoliavimo miðiniams gaminti. Lietuvojeatliktø asbesto plauðeliø darbo aplinkoje tyrimai, kaip irEstijoje atlikti tyrimai, parodë, kad ðiluminis izoliavimasyra ypaè pavojingas, nes asbesto plauðeliai tiesiog pa-sklinda ore [22].

Ðiame tyrime tiksliai ávertinti buvusià ekspozicijà bu-vo sudëtinga, nes daþnai asmenys yra dirbæ ne vienojedarbovietëje, jiems sunku prisiminti visus asbesto povei-kio atvejus praeityje, kadangi poveikio aplinkybës ir po-bûdis paprastai bûna ávairûs.

Asbesto naudojimas Lietuvoje pradëjo maþëti apie20 metø vëliau negu Suomijoje ar Jungtinëje Karalystë-je, apie 10 metø vëliau negu Vokietijos Federacinëje Res-publikoje ir apie 5 metus vëliau negu VokietijosDemokratinëje Respublikoje [15]. Todël galima progno-zuoti sergamumo asbesto sukeltomis ligomis didëjimà20 metø ilgiau negu, pvz., Jungtinëje Karalystëje, kur di-dþiausias mirèiø nuo mezoteliomos skaièius numatomas2011–2015 m. [22].

Ðio tyrimo rezultatai, kaip ir anksèiau publikuoti, rodo,kad asbesto sukeliamoms ligoms Lietuvoje skiriama permaþai dëmesio [17, 23]. Daugeliui asmenø nekompen-suojama uþ dël darbo atsiradusias ligas, nes jiems tos

8 lentelë. Asbesto plauðeliø koncentracijos darbo aplinkos ore tyrimø duomenys pagal ekonominës veiklos sritá2002–2007 m.

Asbesto plaušelių koncentracija darbo aplinkos ore, pl/cm3

Įmonės ekonominė veiklos sritis

Tyrimų skaičius,

N

Viršijimų skaičius, n (proc.)

Viršijimų ribos, kartais

Profesija

Min. Maks. Vid. Energetikos 133 3 (2,3) 1,1–6,3 Izoliuotojas < 0,010 0,626 0,029

Statybos 23 1 (4,3) 17,9 Santechnikas < 0,010 1,793 0,088

Mašinų gamyba 16 3 (18,8) 1,1–1,9 Šaltkalvis-remontininkas, derintojas, presuotojas

< 0,010 0,190 0,035

Paslaugų 13 neaptikta < 0,010 <0,010 <0,010

Transporto 12 2 (16,7) 1,2–1,3 Termininkas, presuotojas < 0,010 0,127 0,053

Chemijos 7 2 (28,6) 1,1–1,5 Šaltkalvis-remontininkas < 0,010 0,147 0,056

Maisto 4 neaptikta < 0,010 <0,010 <0,010

Iš viso 208 11 (5,3) 1,1–17,9 < 0,010 1,793 0,042


ligos nenustatomos kaip profesinës. Pagrindinës ðioreiðkinio prieþastys: 1) darbuotojai ir medikai turi permaþai þiniø apie profesines asbesto sukeltø ligø prie-þastis (profesines ligas / vëþá gali sukelti daugelis prie-þasèiø, tarp jø gyvenimo bûdo veiksniai, o dël ilgolatentinio periodo sunku nustatyti, ar liga buvo sukeltadarbo veiksniø), 2) netobula profesiniø ligø diagnoza-vimo ir registravimo tvarka; 3) neapibrëþti profesiniøligø nustatymo kriterijai; gydantys gydytojai negali tin-kamai ir iðsamiai surinkti informacijos apie asmensdarbo istorijà per visà gyvenimà ir nustatyti kancero-geninius veiksnius ir jø poveikio lygá pacientui, galbûttai turëtø daryti kiti specialistai; 4) per maþas darbomedikø skaièius [23].

Iðvados

Ðio tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje asbestas dar-be praeityje buvo plaèiai naudojamas. Izoliuotojø, san-technikø, ðaltkalviø-remontininkø, derintojø, presuotojødarbo aplinkoje 2002–2007 m. nustatytos padidëjusiosasbesto koncentracijos, virðijanèios ribinæ vertæ. Asbestopoveiká patyrusiø pacientø darbo pobûdis ir naudotos me-dþiagos yra panaðios á apraðytas iðplëtotos pramonësðalyse. Rekomenduotina stiprinti darbo su asbestinëmismedþiagomis kontrolæ tam, kad sumaþëtø asbesto povei-kis dirbantiesiems ir visuomenei. Bûtina sukurti sistemà,kuri sàlygotø asbesto sukelto profesinio vëþio diagnoza-vimà Lietuvoje.

Literatûra1. Uleckienë S., Zabulytë D. Ávairiø veiksniø kancero-geniðkumo þmogui ávertinimas (remiantis Tarptautinio vëþiotyrinëjimo centro duomenimis). Visuomenës sveikata, 2007;3(38): 53–63.

2. Rantanen J. Distribution of the asbestos problem in thesodiety. In: Proceedings of the Asbestos Symposium for theAsian Countries. 26–27 September 2005. Japan.

3. Tossavainen A. Asbestos, Asbestosis and Cancer. In: As-bestos, Asbestosis and Cancer. Proceedings of an Interna-tional Expert Meeting. 20–22 January 1997. Helsinki, Finland.Finnish Institute of Occupational Health. Helsinki. 1997; 8–27.

4. Tossavainen A. Global Use of Asbestos and the Incidenceof Mesothelioma. Int J Occup Environ Healt, 2004; 10: 22–25.

5. Asbestos, asbestosis and cancer: the Helsinki criteria fordiagnosis and attribution. Scand. J. Work Environ Health, 1997;23: 311–6.

6. Tossavainen A. Global Use of Asbestos and the Incidenceof Mesothelioma. Int J. Occup. Environ Health, 2004; 10: 22–25.

7. Smailytë G., Filipauskienë J., Cicënas S., Kurtinaitis S.Sergamumas pleuros mezotelioma Lietuvoje. Visuomenëssveikata, 2003; 2(21): 61–65.

8. Atsargiai. Asbestas! Valstybinë darbo inspekcija. Vilnius,2001.

9. http://www.std.lt/web/main.php

10. Jankauskas R., Pajarskienë B., Kauppinen T. Occupationalexposure to carcinogens in Lithuania in 1997. Medicinos teorijair praktika, 2001; 1(25): 11–16.

11. LR Vyriausybës 1998 m. rugsëjo 28 d. nutarimas Nr. 1163„Dël asbesto ir jo turinèiø gaminiø importo, gamybos irnaudojimo ribojimo“ Þin., 1998, Nr. 88–2424; Þin., 2000, Nr.37–1035.

12. Asbesto skaidulø koncentracijos ore matavimo metodiniainurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2006 m. sausio 13 d. ásakymu Nr. V–34 (Þin., 2006,Nr. 13–461).

13. Burdorf A., Dahhan M., Swuste P. Occupational character-istics of cases with asbestos–related diseases in The Nether-lands. Ann. Occup. Hyg., 2003; 47(6): 485–92.

14. Kangur M., Krooni P. Asbestos–Related Health Risks in Es-tonia. JOSE, 2003; 9(1): 97–101.

15. Hagemeyer O., Otten H., Kraus T. Asbestos consumption,asbestos exposure and asbestos–related occupational diseasesin Germany. International Archives of Occupational and Envi-ronmental Health, 2006; http://www.springerlink.com/content/92655466817t5641/fulltext.html

16. Koskinen K., Pukkala E., Martikainene R., Reijula K.,Karjalainen A. Different Measures of Asbestos Exposure inEstimating Risk of Lung Cancer and Mesothelioma amongConstruction Workers. J. Occup. Environ Med., 2002; 44:1190–1196.

17. Petrauskaitë Everatt R., Smolianskienë G., Tossavainen A.,Cicënas S., Jankauskas R. Occupational asbestos exposureamong respiratory cancer patients in Lithuania. Am. J. Ind.Med., 2007; 50: 455–463.

18. Smolianskienë G., Adamonienë D., Ðeðkauskas V. Studieson occupational asbestos in Lithuania: achievements and prob-lems. Indoor and Built Environment, 2005; 14(3–4): 331–335.

19. Kalibatas J., Smolianskienë G., Adamonienë D., Pet-rauskaitë Everatt R., Jankauskas R., Cicënas S., Vanhala E.,Tossavainen A. Methodic aspects in determination of chrysotileasbestos exposure at work in Lithuania. Visuomenës sveikata,2006; 3(34): 70–75.

20. Yeung P., Rogers A., Johnson A. Distribution of mesothe-lioma cases in different occupational groups and industrines inAustralia, 1979–1995. Hyg., 1999; 14(11): 759–67.

21. Szeszenia-Dabrowska N., Wilczynska U., Szymczak W.,Laskowicz K. Environmental exposure to asbestos in asbes-tos cement workers: a case of additional exposure from in-discriminate use of industrial wastes. International Journal ofOccupational Medicine and Environmental Health. 1998;11(2): 171–177.

22. Hodgson J. T., McElvenny D. M., Darnton A. J., Price M. J.and Peto J. The expected burden of mesothelioma mortality inGreat Britain from 2002 to 2050. British Journal of Cancer, 2005;92: 587–593.

23. Everatt R., Jankauskas R., Kuèiauskaitë A. Status of Occu-pational Cancer in Lithuania. Int. J. Occup. Environ Health,2006; 12: 24–27.

24. Lietuvos higienos norma HN 23:2007. Cheminiø medþiagøprofesinio poveikio ribiniai dydþiai. Matavimo ir poveikio vertinimobendrieji reikalavimai (Þin., 2007, Nr. 108–4434).

Straipsnis gautas 2008-02-26


OCCUPATIONAL CHARACTERISTICS OF RESPIRATORY CANCER PATIENTS EXPOSED TOASBESTOS IN LITHUANIA

Rûta Petrauskaitë-Everatt1, Graþina Smolianskienë1, Antti Tossavainen2, Saulius Cicënas3,Remigijus Jankauskas1

1Institute of Hygiene, 2Finnish Institute of Occupational Health, 3Institute of Oncology

Summary

The aim of this paper is to assess the characteristics of occupational asbestos exposure of lung cancer andmesothelioma patients exposed to asbestos. There were 182 (61.1%) lung cancer patients exposed to asbestos (outof 298), and 1 (out of 4) mesothelioma patient. A cumulative asbestos exposure of 0.01-4.9 fibre years was assessedfor 116 (38.9%) patients, and 5-24.9 fibre years for 56 (18.8%) patients. A further 10 lung cancer patients had acumulative exposure to asbestos ≥ 25 fibre years. According to the study results, the construction/installation,heating and metal industries were the main areas of work among patients with cumulative exposure ≥ 5 fibre years(62.6%, 6.0%, 6.0% respectively). They worked as fitters/maintenance technicians, construction workers, electri-cians, welders and foremen, working with asbestos powder, corrugated asbestos cement sheets, pipes, asbestoscord and brake linings. Bus drivers, car mechanics, welders, smiths and metal workers in construction, transport,agriculture and land reclamation were the most common occupations among patients with cumulative exposure0.01-4.9 fibre years. The results of this study indicate that asbestos was widely used in Lithuania in the past.Concentrations of asbestos fibres exceeding the limit level 0.1 f/cm3 were determined in the workplace atmosphereof insulators, plumbers, fitters - maintenance technicians during the years 2002-2007. The occupational character-istics among exposed cases are similar to those reported in other industrialized countries. It is recommended tostrengthen the control of work with asbestos materials in order to reduce asbestos exposure for workers and thepublic. Establishing a system which would make it possible to correctly recognize occupational cancer is essentialin Lithuania.

Keywords: asbestos, lung cancer, pleural mesothelioma

Correspondence to Rûta Petrauskaitë-Everatt,Institute of Hygiene,Didþioji 22, 01128 Vilnius, Lithuania.E-mail:[email protected]


LIETUVOS PAAUGLIØ SÀMONINGO SAVÆS ÞALOJIMOPRIEÞASTYS IR PAGALBOS ÐALTINIAI

Agnë LaskytëKauno medicinos universiteto Profilaktinës medicinos katedra

Santrauka

Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos 15–17 metø moksleiviø ávardinamas sàmoningo savæs þalojimo prieþastis irnustatyti pagrindinius pagalbos ðaltinius. Metodas – anoniminis Gyvenimo bûdo ir prisitaikymo klausimynas, sukurtas1998 m. Oksfordo universiteto profesoriaus Keith Hawton, kaip viena ið studijos apie vaikø ir paaugliø save þalojanèioelgesio paplitimà Europoje daliø.

Save þalojæ paaugliai daþniausiai minëjo slegianèius jausmus (40,2%) kaip þalojimosi prieþastá. Merginos tai darëdu kartus daþniau nei vaikinai (atitinkamai 45,9% ir 20,6%). Pastarieji du kartus daþniau nei merginos nenurodëþalojimosi prieþasties (57,1% ir 24,3%). Prieð save þalodami paaugliai daþniausiai (40%) pagalbos kreipësi á draugus.Merginos tai darë du kartus daþniau nei vaikinai (44,5% ir 23,8%). Pastarieji daþniau nei merginos teigë ieðkojæmokytojø arba specialistø pagalbos. Paaugliai, kurie nebandë ieðkoti pagalbos prieð sàmoningai save þalodami,nurodë ðias tokio elgesio prieþastis: 21,7% apklaustøjø iðreiðkë nepasitikëjimà kitais, 10% – neigë, kad jiems buvoreikalinga pagalba, 5% – nurodë kitas nesikreipimo prieþastis. 63,3% paaugliø nenurodë nesikreipimo prieþasties.Dauguma save þalojusiø paaugliø (79,4%) teigë, kad po þalojimosi neieðkojo pagalbos ir beveik pusë jø (40,6%)neigë jos poreiká. Vaikinai daþniau teigë neieðkojæ pagalbos lyginant su merginomis (90,5% ir 76,1%). Po þalojimosipaaugliai daþniausiai sulaukë draugø pagalbos (39,5%). Beveik pusë paaugliø (48%) minëjo dëmesio emocinëmspaaugliø problemoms stokà, o ðios problemos sprendimà – kaip pagrindiná pagalbos bûdà.

Daþniausia besiþalojanèiø paaugliø sàmoningo þalojimosi prieþastis – juos slegiantys jausmai. Daugelis paaugliøpo þalojimosi neieðko pagalbos ir neigia jos poreiká. Jie mano, kad skyrus daugiau dëmesio jø emocinëms proble-moms bûtø galima iðspræsti jaunø þmoniø þalojimosi problemà.

Raktaþodþiai: paaugliai, sàmoningas savæs þalojimas, savæs þalojimo prieþastys, pagalbos ðaltiniai.

Ávadas

Paaugliø saviþudybiø ir bandymø nusiþudyti proble-ma Lietuvoje tyrinëta gana daug [1–-16]. Taèiau save þa-lojanèio elgesio poreiðkiams, kuriø, ávairiø autoriøduomenimis, pasitaiko net 10–100 kartø daþniau nei sa-viþudybiø ir jie vertinami kaip padidintos saviþudybës ri-zikos þenklas, mokslininkai skyrë nepakankamai dëmesio[17–21]. Ðiuo metu vis dar neþinoma, kiek jaunø þmoniøbandë save þaloti, kokiais bûdais tai darë ir kokie buvopagrindiniai tokio elgesio motyvai.

Apþvelgëme 1994–2004 m. Lietuvoje atliktus tyri-mus ir mokslines publikacijas apie 10–17 metø moks-leiviø saviþudiðkø ketinimø ir bandymø nusiþudytipaplitimà Lietuvoje, apie ðiam reiðkiniui átakos turin-èius socialinius ir psichologinius veiksnius [22]. Ap-þvalga parodë, kad ði problema domina daugelámokslininkø, taèiau duomenys yra fragmentiðki ir jønepakanka problemos mastui nustatyti. Tyrimai atliktinaudojant skirtingas vertinimo metodikas, pasirinktos

imtys nedidelës ir daþniausiai atspindi didþiøjø mies-tø gyventojø ir moteriðkos lyties populiacijà. Apie þa-lojimosi bûdus bei jø paplitimà galime spræsti tik iðStatistikos departamento kasmetiniø suvestiniø. Taèiautai ávykusiø saviþudybiø duomenys, jais remiantis ne-ámanoma spræsti apie savæs þalojimo atvejus ir bû-dus. Nieko neþinoma apie tai, kokiais bûdais þalojasipaaugliai, kurie po savæs þalojimo ávykio nepatenka áspecialistø akiratá. Tokie veiksmai daþniausiai lieka ne-pastebëti ir neuþfiksuoti oficialiai, o kitø ðaliø moksli-ninkø tyrimai rodo, kad á gydymo ástaigas paprastaipatenka vos 3–10% save þalojusiø paaugliø [23–24].Maþai duomenø apie paaugliø savæs þalojimo prie-þastis ir jø gebëjimà pasinaudoti specialistø pagalba,tokios pagalbos prieinamumà ir poreiká. Pagal atliktustyrimus spræsti apie padëtá Lietuvoje yra sudëtinga.

Siekiant gauti kuo tikslesniø paaugliø sàmoningo sa-væs þalojimo poreiðkiø Lietuvoje duomenø, buvo pasi-rinktas gana naujas, bet kitose ðalyse pasiteisinæs tyri-mo modelis ir metodika: didelë imtis, kuri reprezentuoja15–17 metø paaugliø populiacijà, ir anoniminis klausi-mynas, padedantis atskleisti daugelá svarbiø paaugliøgyvenimo bûdo ir prisitaikymo problemø.

Adresas susiraðinëti: Agnë Laskytë,Kauno medicinos universiteto Profilaktinës medicinoskatedra,A. Mickevièiaus g. 9, 44307 Kaunas.El. paðtas [email protected]


Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos 15–17 metø moks-leiviø ávardinamas sàmoningo savæs þalojimo prieþastisir nustatyti pagrindinius pagalbos ðaltinius.

Tyrimo objektas – sàmoningas savæs þalojimas pa-auglystëje.

Metodika ir tiriamieji

Tyrime dalyvavo 15–17 metø moksleiviai, atrinkti iðvisø deðimties Lietuvos apskrièiø (Vilniaus, Alytaus, Kau-no, Klaipëdos, Marijampolës, Panevëþio, Ðiauliø, Tau-ragës, Telðiø ir Utenos). Tiriamøjø atrankai buvonaudojamas klasterinis atsitiktinës atrankos sudarymo me-todas – atrinktas moksleiviø skaièius, proporcingas ben-dram jø skaièiui klasteryje. Klasterio viduje atranka buvovykdoma iðrenkant klases ið mokyklø sàraðo remiantisatsitiktinumo principu. Siekta, kad respondentai reprezen-tuotø populiacijà amþiaus, lyties ir gyvenamosios vietosatþvilgiu. Tyrime dalyvavo 3 848 respondentai ið 52 Lietu-vos mokyklø: 2 200 (57,2%) mergaièiø ir 1 648 (42,8%)berniukai.

Tyrimui atlikti panaudotas anoniminis Gyvenimo bû-do ir prisitaikymo klausimynas (Lifestyle and coping qu-estionnaire). Klausimynà 1998 m. sukûrë Oksfordouniversiteto profesorius Keith Hawton ir kt. Tai buvo vienaið studijos apie vaikø ir paaugliø save þalojanèio elgesiopaplitimà Europoje (Child and adolescent self-harm in Eu-rope (CASE) Study) daliø. Tyrimo anketà sudarë 100atviro ir uþdaro tipo klausimø. Atsakymai á atviro tipo klau-simus buvo skirstomi á kategorijas. Kiekvieno responden-to atsakymas priskirtas tik vienai kategorijai. Tais atvejais,kai kildavo abejoniø, kuriai kategorijai priskirti respon-dento atsakymà, remtasi trijø ekspertø nuomone. Atsaky-mai á klausimà apie savæs þalojimo prieþastis buvosuskirstyti á septynias kategorijas: 1) slegiantys jausmai;2) santykiai su ðeimos nariais; 3) santykiai su draugais;4) sunkumai mokykloje; 5) prievarta; 6) kita; 7) nenu-rodyta prieþastis. Tokiu paèiu principu buvo skirstomi at-sakymai á klausimus „Kodël nebandëte kreiptis pagalbosprieð sàmoningai save þalodami?“ ir „Kodël nebandëteieðkoti pagalbos dël problemos, paskatinusios þalotis(po savæs þalojimo)?“. Pirmojo klausimo atsakymamsbuvo sudarytos keturios kategorijos: 1) nepasitikëjimaskitais; 2) pagalbos poreikio neigimas; 3) kita; 4) nenuro-dyta prieþastis. Antrajam – penkios: 1) nepasitikëjimaskitais; 2) pagalbos poreikio neigimas; 3) noras vienamspræsti problemas; 4) kita; 5) nenurodyta prieþastis. Á ðiuostris klausimus atsakë tik tie respondentai, kurie teigë sà-moningai save þalojæ. Paaugliø atsakymai buvo priskirtitik vienai ið kategorijø. Anketos pabaigoje visø respon-dentø buvo klausiama, kaip bûtø galima padëti iðvengtijaunø þmoniø þalojimosi. Paaugliai galëjo atsakyti lais-va forma ir ávardinti kelias prieþastis, kurios taip patbuvo skirstomos á kategorijas: 1) reikalinga psichologo

pagalba; 2) reikalinga informacija apie pagalbà; 3) rei-kalingas tëvø ir artimøjø dëmesys; 4) patyèiø problemossprendimas; 5) ávairesnio laisvalaikio galimybës; 6) ge-resnës sàlygos (fizinës) mokykloje; 7) dëmesys emoci-nëms problemoms.

Ðiame straipsnyje analizuojami respondentø atsaky-mai á klausimus apie sàmoningo savæs þalojimo prieþas-tis, pagrindinius pagalbos ðaltinius.

Duomenims apdoroti naudotas SPSS 13.0 versijosstatistinis duomenø analizës paketas ir Excel programa.Duomenims analizuoti naudoti χ2 (nominaliniams kinta-miesiems, dviejø empiriniø tikimybiø palyginimui nepri-klausomø imèiø atveju) ir McNemar (empirinës tikimybëspasikeitimo patikrinimas, kai lyginamos dvi priklausomosimtys) kriterijus.

Rezultatai

Atlikto tyrimo duomenimis, 7,3% 15–17 metø paaug-liø nurodë bent kartà sàmoningai save þalojæ. Merginosþalojosi 2,5 karto daþniau nei vaikinai (atitinkamai 9,9% ir3,8%; p<0,01).

Atsakydami á klausimà, kodël nusprendë þalotis, sa-ve þalojæ paaugliai daþniausiai minëjo slegianèius jaus-mus (40,2%), problemiðkus santykius su ðeimos nariais(10,7%) ir draugais (7,5%), sunkumus mokykloje (3,6%),patirtà prievartà (2,8%), treèdalis (31,7%) jø nenurodëþalojimosi prieþasties, 3,6% – minëjo kitas prieþastis. Mer-ginos du kartus daþniau nei vaikinai minëjo slegianèiusjausmus (atitinkamai – 45,9% ir 20,6%; p<0,01) ir ketu-ris kartus daþniau – problemiðkus santykius su ðeimosnariais (12,8% ir 3,2%; p<0,05). Vaikinai du kartus daþ-niau nei merginos nenurodë þalojimosi prieþasties (ati-tinkamai – 57,1% ir 24,3%; p<0,01). Analizuojant kitusatsakymus, statistiðkai reikðmingø skirtumø tarp lyèiø ne-nustatyta.

Detalizuoti paaugliø savæs þalojimo prieþastis bûtøgalima iðskleidþiant kategorijas ir apraðant atsakymus,kuriuos joms priskyrëme. Kategorijà „slegiantys jausmai“suskirstëme á kelias subkategorijas: 1) neviltis, nusivyli-mas gyvenimu – „nusivyliau gyvenimu“, „buvau prara-dæs viltá“, „buvau visai nusivylæs“, „per daug visko“,„atsibodo rutina“; 2) vieniðumo, nereikalingumo jausmas– „jauèiuosi vieniðas“, „esu visø nemylimas“, „bijojau vie-numos“, „buvau niekam nereikalingas“; 3) nervinë átampa– „norëjau atsipalaiduoti“, „jauèiau átampà“, „gyvenimasmane sunervino“; 4) liûdesys – „buvo liûdna“, „jauèiau-si labai nelaimingas“, „norëjau, kad mane suprastø“;5) gëda, kaltë – „buvo gëda paþiûrëti kitiems á akis“, „esunieko vertas“, „be manæs bus geriau“; 6) pyktis – „pykau-si su visais“, „nekenèiau savæs“; 7) bloga nuotaika – „bu-vo bloga nuotaika“. „Santykiø su ðeimos nariais“kategorija apima tokias subkategorijas: 1) vaikø ir tëvønesutarimai – „pykausi su tëvais“, „neleido tëvai iðeiti ið


namø“; 2) tëvø meilës ir dëmesio stoka – „pasiilgau ma-mos“, „man trûko ðeimos meilës“; 3) neapibrëþtai nu-sakoma problema – „namuose girtuokliaujama“,„ðeimyninës problemos“. „Santykiø su draugais“ katego-rijai priskirti atsakymai: „susipykau su draugu“, „iðdaviaudraugà“, „mane „uþpjovë“ klasiokai“. „Sunkumø mokyk-loje“ kategorijai priskirti atsakymai: „nesisekë mokslai“,„nenorëjau eiti á mokyklà“, „gavau blogà paþymá“. „Prie-vartos“ kategorijai priskirti atsakymai: „þalojausi dël pa-tyèiø, kurias nuolat kenèiu“, „dël bandymo iðprievartauti“,„dël iðprievartavimo“, „dël fizinio ir moralinio smurto“. Ka-tegorijai „kita“ priskirti atsakymai: „buvau girtas“, „buvoádomu, ar skaudës“, „norëjau palikti prisiminimà apie tàdienà“, „norëjau susirgti“.

Praðant pasirinkti ið ávardintø anketoje sàmoningo sa-væs þalojimo prieþasèiø jø atveju tinkanèias, daþniausiaipaaugliø pasirenkamas atsakymas – „Að norëjau numir-ti“. Save þalojusios merginos ðá atsakymà pasirinko sta-tistiðkai reikðmingai daþniau nei vaikinai (p<0,05; 1 pav.).Antras atsakymas pagal pasirinkimo daþná – „Að norëjauiðsivaduoti ið kankinamos dvasinës bûsenos“ (statistið-kai reikðmingai neiðsiskyrë).

42,3% paaugliø (ið jø 74,8% mergaièiø ir 25,2% ber-niukø; statistiðkai patikimo skirtumo tarp lyèiø nëra) prieðsave þalodami nesikreipë pagalbos. Tie, kurie ieðkojopagalbos, daþniausiai (40%) kreipësi á draugus. Mergi-nos tai darë du kartus daþniau nei vaikinai (44,5% ir23,8%; p<0,01). Pastarieji daþniau nei merginos teigëieðkojæ mokytojø arba specialistø pagalbos. Prieð save

1 pav. Vaikinø ir merginø þalojimosi prieþastys,*p<0,05, lyginant merginas su vaikinais

þalodami vaikinai á mokytojà pagalbos kreipësi 5 kartusdaþniau nei merginos, á ðeimos gydytojà – 3 kartus daþ-niau, á socialiná darbuotojà – 8 kartus daþniau, taip patjie ðeðis kartus daþniau skambino telefono pagalbos li-nija (2 pav.). Merginos prieð save þalodamos á drauguspagalbos kreipësi statistiðkai reikðmingai daþniau nei áðeimos narius (44,5% ir 11,5%; p<0,01). Analizuojantvaikinø atsakymus á tuos paèius klausimus tokia tenden-cija nenustatyta.

Analizuojant profesionalios pagalbos ðaltinius, á ku-riuos paaugliai kreipësi pagalbos prieð þalodamiesi, ið-ryðkëjo tokios tendencijos (statistiðkai reikðmingo rezul-tatø skirtumo nëra): populiariausias pagalbos ðaltinis –telefoninës pagalbos linijos. Antroje vietoje – psicholo-go ar psichiatro pagalba, toliau – socialinio darbuotojo,pagalbos arba konsultaciniø centrø, ðeimos gydytojo pa-galba.

Paaugliai, kurie nebandë ieðkoti pagalbos prieð sà-moningai save þalodami, buvo praðomi apraðyti, kodëlto nedarë. 63,3% paaugliø nenurodë nesikreipimo prie-þasties, 21,7% – nepasitikëjo kitais („bijau bûti nesupras-tas“, „man nereikia niekieno pagalbos“, „nenorëjau, kadtyèiotøsi“, „niekas nebûtø padëjæs“), 10% – neigë, kadjiems buvo reikalinga pagalba („nenorëjau sulaukti pa-galbos“, „maniau, kad praeis viskas“, „nenorëjau pri-paþinti, kad reikia pagalbos“), 5% – nurodë kitasnesikreipimo prieþastis („mintis ðovë labai staigiai“, „mantai buvo palanku“, „tai atsitiko geriant alkoholá“). Statis-tiðkai reikðmingø skirtumø tarp lyèiø nenustatyta.

Analizuojant respondentø atsakymus apie tai, kamjie pasakojo, kad þalojosi, iðryðkëjo panaðios tendenci-jos kaip ir nagrinëjant aukðèiau minëtà klausimà – pa-augliai daþniausiai iðsipasakoja savo draugams (3 pav.).Merginos statistiðkai reikðmingai daþniau pasakojo apietai mamai nei tëèiui (atitinkamai 30,3% ir 13,8%; p<0,01).Analizuojant vaikinø atsakymus, nustatyta ta pati ten-dencija: mamai pasakojo 20,6%, o tëèiui – 12,7%. Taèiauvaikinø atsakymai statistiðkai reikðmingai nesiskiria.

Daugelis sàmoningai save þalojusiø paaugliø(79,4%) teigë, kad po savæs þalojimo ávykio neieðkojopagalbos. Vaikinai daþniau teigë neieðkojæ pagalbos,palyginti su merginomis (atitinkamai – 90,5% ir 76,1%;p<0,01), jie statistiðkai reikðmingai daþniau uþ mergi-nas kreipësi pagalbos á mokytojus ar specialistus (2pav.). Aiðkindami, kodël neieðkojo pagalbos, daþniau-siai (40,6%) sàmoningai save þalojæ paaugliai neigë pa-galbos poreiká apskritai („norëjau uþmirðti“, „viskas su-sitvarkë ir taip“, „to neámanoma iðtaisyti“, „atrodë, kadnebûtina“, „viskas iðsispræs savaime“), 38,4% – nenuro-dë pagalbos neieðkojimo prieþasties, 10% – teigë, kadnepasitiki kitais („bijojau pasmerkimo“, „buvo gëda“,„nenorëjau pasirodyti silpnas“, „ið manæs pasiðaipys“),9,3% – tvirtino, kad patys gali iðspræsti savo problemas(„tai mano bëdos, að pats susitvarkysiu“, „að ir pats galiu


iðspræsti problemas“), 1,8% – nurodë kitas prieþastis(„neþinojau, kur kreiptis“, „norëjau numirti“, „tai dariautik dël vieno þmogaus“). Merginos daþniau nei vaikinaineigë pagalbos poreiká (atitinkamai – 44,5% ir 27%;p<0,05), o pastarieji daþniau uþ merginas ið viso nenu-rodë pagalbos neieðkojimo prieþasties (atitinkamai 52,4%ir 34,4%; p<0,01).

Pagalbos abiejø lyèiø atstovai sulaukë ið skirtingøðaltiniø. Daþniausiai paaugliai sulaukë draugø pagal-bos (39,5%). Vaikinai statistiðkai reikðmingai daþniau jossulaukë ið mokytojø, socialiniø darbuotojø, telefoninëspagalbos linijos savanoriø ir pagalbos centrø nei mergi-nos, o pastarosios draugø pagalbos sulaukë vienodaidaþnai kaip ir vaikinai (2 pav.).

Anketoje visi paaugliai (èia kalbama ir apie tuos, ku-rie minëjo þalojæsi, ir apie nesiþalojusius paauglius) tu-rëjo galimybæ pateikti pasiûlymus, kaip galima padëtiiðvengti jaunø þmoniø savæs þalojimo. Daþniausiai res-pondentai (48%) minëjo dëmesio emocinëms paaugliøproblemoms stokà, o ðios problemos sprendimà – kaippagrindiná pagalbos bûdà. 15% respondentø teigë, kadðioje situacijoje geriausia gali padëti psichologas ar ki-tas specialistas. Tarp nesiþalojusiø paaugliø ðitaip ma-niusiø buvo statistiðkai reikðmingai daugiau nei tarp saveþalojusiø (p<0,05). 10% respondentø vardino svarbius

artimus þmones (tëvus ir kitus artimuosius), nuo kuriøbuvimo ðalia, palaikymo, auklëjimo ir artumo priklausojauno þmogaus savijauta. Kiti minëjo laisvalaikio leidi-mo bûdø ávairovës (4,2%) stygiø, kaip prieþastá (ðià prie-þastá daþniau minëjo nesiþalojæ paaugliai; p<0,05), siûlëkovoti su patyèiomis, smurtu (3,8%), gerinti mokyklos sà-lygas (2,6%), minëjo kitas prieþastis (2,6%). Buvo tokiøatsakymø kaip „reikia neparduoti jaunimui alkoholio ircigareèiø“, „gàsdinti reikia tokius, kurie þalojasi“, „te-gul þudosi!“, „kvailiai jie“. 3,8% respondentø manë (83ið savæs neþalojusiø ir 25 ið sàmoningai save þalojusiøpaaugliø grupiø), kad „èia jau niekas nebepadës“, arbaiðreiðkë panaðias pesimistines mintis, nuotaikà. Manan-èiø, kad iðvengti jaunø þmoniø savæs þalojimo neámano-ma, statistiðkai reikðmingai daugiau tarp sàmoningai saveþalojusiø nei tarp nesiþalojusiø paaugliø (atitinkamai 8,9%ir 2,3%; p<0,01).


Lietuvoje vaikø ir paaugliø saviþudybës patenka á pir-màjá mirties prieþasèiø trejetà [25]. Per metus nusiþudo20–33 mokyklinio amþiaus vaikai ir paaugliai [25]. Moks-lininkai, tiriantys saviþudiðkà elgesá, teigia, jog saviþu-diðki mëginimai yra 10–100 kartø daþnesni nei

2 pav. Vaikinø ir merginø ávardinti pagalbos ðaltiniai prieð þalojantis ir po þalojimosi ávykio p<0,05, p<0,01; lyginant merginas su vaikinais


saviþudybës [26]. Be to, Lietuvoje atliktø tyrimø rezulta-tai rodo, kad, lyginant su uþsienio ðaliø pateiktais duo-menimis, Lietuvos paaugliø suicidiðkumo rodikliai yragerokai aukðtesni [16]. Anot autoriø, saviþudybës svars-tymas yra bûdingas paauglystei – tai yra vienas ið pa-augliø problemø sprendimo bûdø [27]. Vyresniameamþiuje tokiø bandymø maþëja, o saviþudybiø – daugë-ja [28]. Dël ðiø iðvardintø prieþasèiø bet kokios suicidið-kumo apraiðkos turëtø bûti vertinamos rimtai, nes tai –galimos saviþudybës grësmës þenklas, o á autodestruk-cinio elgesio prieþastis reikëtø þvelgti rimtai ir kurti pre-vencines programas [29, 30].

Tyrimo duomenys rodo, kad sàmoningai save þalojæpaaugliai daþniausiai ávardina slegianèius jausmus(40,2%) kaip pagrindinæ þalojimosi prieþastá. Pateiktuo-se jø paaiðkinimuose, kodël tà kartà þalojosi, paaugliainurodydavo vieniðumo, beprasmiðkumo jausmus, nuo-vargá, pyktá, gëdà. Gali bûti, kad po tokiais jø þodþiaisslypi ne tik skausmingi iðgyvenimai, kurie juos slegia,bet ir depresija. Depresiðki asmenys yra linkæ absoliu-tinti, generalizuoti negatyvias mintis [31]. Apie tai, kaddepresiðkiems paaugliams bûdingas saviþudiðkas el-gesys, kalbama ir kitø Lietuvoje atliktø moksliniø tyrimøaptarimuose [4, 5, 7–9].

Paaugliø sàmoningo savæs þalojimo prieþastys lyèiøatþvilgiu skyrësi – merginos daþniau nei vaikinai (atitin-

kamai – 45,9% ir 20,6%) minëjo slegianèius jausmuskaip þalojimosi prieþastá. Tai byloja apie jø polinká á emo-cionalumà, kognityvinës raidos ypatumus, skirtingas kul-tûrines normas bei socializacijos patirtá. Atlikta nemaþaityrimø, kurie nagrinëja depresijos ir lyties bei amþiausryðius. Jø rezultatai rodo, kad merginø paaugliø depre-sijos poþymiø lygis yra aukðtesnis nei vaikinø [7, 32].Dël to merginas gali labiau nei vaikinus varginti slegian-tys jausmai. Taèiau tai, kad vaikinai daþniau nei mergi-nos nenurodë þalojimosi prieþasties (atitinkamai 57,1%ir 24,3%), gali byloti apie didelæ jø saviþudybës rizikà[16].

Daugelis tyrimø rodo, kad tik nedidelei daliai pa-augliø po þalojimosi suteikiama pagalba [23]. Neaið-ku, ar taip nutinka dël to, kad paaugliai nesuvokiapagalbos reikalingumo ir á niekà jos nesikreipia, ardël kitø prieþasèiø. Mûsø tyrimo duomenimis, net79,4% paaugliø neieðkojo pagalbos dël problemø, ku-rios paskatino juos þalotis. Ið jø beveik pusë (40,6%)neigë pagalbos poreiká apskritai. Uþsienio mokslinin-kø tyrimø duomenys rodo panaðias tendencijas – pu-së apklaustø suicidiðkø paaugliø nurodo, kad jiemsnereikalinga pagalba [33–36].

Nemaþai autoriø paþymi, kad jauni þmonës yra linkæsavo neviltá iðreikðti veiksmais, o ne þodþiais, todël jiemssunku paaiðkinti savo problemà ir papraðyti pagalbos[37]. Gal dël ðios prieþasties paaugliai daþniausiai krei-piasi pagalbos ne á suaugusius asmenis (tëvus, mokyto-jus, specialistus), bet á savo draugus. Su pastaraisiaisjiems lengviau rasti bendrà kalbà. Paauglystës laikotar-piu bendraamþiai darosi vis svarbesni ir artimesni pa-ðnekovai. Mûsø tyrimo metu nustatyta, jog prieð saveþalodami ir po þalojimosi paaugliai, ieðkodami pagal-bos, daþniausiai kreipiasi á draugus (40%).

Aiðkinantis, kaip skiriasi pagalbos paieðkos lyèiø at-þvilgiu, nustatyta, kad merginos ir prieð save þaloda-mos, ir po þalojimosi dël problemø, kurios skatino þalo-tis, pagalbos ieðkojo aktyviau nei vaikinai. Tokià tenden-cijà patvirtina ir kitø ðaliø mokslininkø tyrimai – merginos,susidûrusios su emociniais sunkumais, labiau nei vaiki-nai linkusios ieðkoti socialinës paramos. O vaikinai taikovengimo strategijà [38]. Merginos daþniau nei vaikinaiieðko draugø pagalbos (44,5% ir 23,8%). Tai galima pa-aiðkinti tuo, kad jos linkusios praleisti daugiau laiko sudraugais, joms svarbesnis socialinis pasitenkinimas,santykiø emocionalumas, empatiðkumas ir artumo jaus-mas [39, 40]. Tai, kad daþniausiai (39,5%) paaugliai pa-galbos sulaukë bûtent ið draugø, patvirtina bendraam-þiø átakos didëjimà paauglystës laikotarpiu.

Tai, kad paaugliams sunku reikðti savo jausmus, ið-sakyti problemas, ir tai, kad jie vis maþiau pasitiki suau-gusiais bei tampa artimesni bendraamþiams, sàlygojapagalbos þalojimosi atveju ribotumà. Galima daryti iðva-dà, kad reikia suteikti kuo daugiau informacijos

3 pav. Asmenys, informuoti apie merginø ir vaikinøþalojimàsi

*p<0,05, **p<0,01; lyginant merginas su vaikinais


paaugliams apie tai, kaip padëti savo bendraamþiams:atpaþinti suicidiðkas mintis, suteikti paramà, paskatintijuos kreiptis profesionalios pagalbos. Suaugusiems taippat reikëtø bûti atidesniems, nes, pasak tyrimo, beveikpusë paaugliø (48%) minëjo dëmesio emocinëms pro-blemoms stokà, kaip pagrindinæ saviþudiðko elgesio at-siradimo prieþastá. Paaugliai minëjo, kad bûtent ðios pro-blemos sprendimas yra pagrindinis pagalbos saviþudið-kiems jaunuoliams bûdas.

Iðvados

1. Daþniausiai besiþalojanèiø paaugliø sàmoningoþalojimosi prieþastis – juos slegiantys jausmai. Mergi-noms ði þalojimosi prieþastis svarbesnë nei vaikinams.Vaikinai linkæ nenurodyti þalojimosi prieþasties.

2. Paaugliai prieð save þalodami daþniausiai krei-piasi pagalbos á savo draugus. Merginos tai daro daþ-niau nei vaikinai. Taip pat jos daþniau pagalbos kreipia-si á draugus nei á tëvus. Vaikinai daþniau ieðko mokytojøarba specialistø pagalbos.

3. Sàmoningai save þalojantys paaugliai daþniau-siai pasakoja apie savo destrukcinius veiksmus drau-gams. Merginos daþniau tai pasakoja mamai nei tëèiui.

4. Daugelis paaugliø po þalojimosi neieðko pagal-bos ir neigia jos poreiká.

5. Daþniausiai po þalojimosi paaugliai sulaukia drau-gø pagalbos. Vaikinai daþniau nei merginos sulaukiamokytojø ir specialistø pagalbos.

6. Paaugliai mano, kad skyrus daugiau dëmesio jøemocinëms problemoms bûtø galima iðspræsti jaunøþmoniø þalojimosi problemà.

Literatûra1. Garnatkevièiûtë M. Jaunuoliø, vartojanèiø narkotinesmedþiagas, suicidinës tendencijos: magistro darbas. Vilnius,2003.

2. Grigaliûnienë V., Ðerkðnienë R. Vaikø ir paaugliø sunkiømëginimø nusiþudyti 1996–1997 m. analizë. Psichiatrijosaktualijos: konferencijos saviþudybës klausimais medþiaga.Amsterdamas, 1998; 14–7.

3. Leskauskas D. Ryðiai tarp paaugliø mergaièiø bandymøþudytis ir klinikinës depresijos: daktaro disertacija. Kaunas,2000.

4. Leskauskas D. Ryðys tarp paaugliø mergaièiø bandymøþudytis ir rizikos veiksniø ðeimoje. Medicina, 2002; 38: 387–92.

5. Leskauskas D., Burba B. Depresijos sindromas tarpbandþiusiø nusiþudyti vaikø ir paaugliø. Medicina, 1999; 35:1099–104.

6. Petravièiûtë I. Straipsniø apie saviþudybæ átaka paaugliønuostatai saviþudybës atþvilgiu: magistro darbas. Vilnius, 1999.

7. Ramanauskienë T., Matulionienë V., Martinkienë V.Paaugliø depresiðkumas ir saviþudybës pavojus (lyginamojianalizë Klaipëdos, Kauno ir Ðiauliø miestuose). Medicina,2002; 38: 393–7.

8. Ribakovienë V. Bandþiusiø þudytis paaugliø internalûs ireksternalûs sunkumai. Medicina, 2002; 38: 398–404.

9. Ribakovienë V., Vaitekonienë V. Bandþiusiø nusiþudyti vaikøir paaugliø, gydytø psichiatrijos stacionare, psichosocialiniai irklinikiniai ypatumai. Medicina, 2000; 36: 26–32.

10. Ribakovienë V., Pûras D. Socialiniø veiksniø ryðys susaviþudiðku paaugliø mergaièiø elgesiu. Medicina, 2002; 38:379–86.

11. Starkuvienë S., Zaborskis A. Vaikø ir paaugliø mirtingumasnuo nelaimingø atsitikimø ir traumø Lietuvoje (1988–1997).Medicina, 2001; 37: 642–7.

12. Veryga A., Dûdonis M., Sutkutë G. Alkoholio, rûkymo irnarkotikø vartojimo paplitimas tarp Kauno miesto 10–11 klasiømoksleiviø. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2000; 4:120–3.

13. Zaborskis A., Makari J. Lietuvos moksleiviø gyvensena:raida 1994–1998 metais ir vertinimas tarptautiniu poþiûriu.Suicidiniai polinkiai. Panevëþys, 2001; 60–8.

14. Zolobaitë R. Suicidinius poelgius kartojanèiø ir pirmàkartmëginusiø þudytis 15–24 metø jaunuoliø suicidinio elgesiomotyvacija: magistro darbas. Vilnius, 2003.

15. Þemaitienë N. Suicidiniø polinkiø turinèiø Lietuvos paaugliøpsichosocialiniai ypatumai ir jø pokyèiai 1994–1998 metais:daktaro disertacija. Kaunas, 2000.

16. Þemaitienë N., Zaborskis A. Moksleiviø ávardijamossaviþudiðkø polinkiø prieþastys. Psichologija. Mokslo darbai,2004; 29: 115–30.

17. Goldacre M., Hawton K. Repetition of self-poisoning andsubsequent death in adolescents who take overdoses. Br. J.Psychiatry, 1985; 146: 395–8.

18. Hawton K., Fagg J. Suicide and other causes of deathfollowing attempted suicide. Br. J. Psychiatry, 1998; 152:359–66.

19. Hawton K., Zahl D., Weatherall R. Suicide following self-harm: long term follow-up of patients who presented to a gen-eral hospital. Br. J. Psychiatry, 2003; 182: 537–42.

20. Otto U. Suicidal acts by children and adolescents: a follow-up study. Acta Psychiatr. Scand. Suppl., 1972; 233: 7–123.

21. Sellar C., Hawton K., Goldacre M. Self-poisoning in adoles-cents. Hospital admissions and deaths in Oxford region 1980–85.Br. J. Psychiatry, 1990; 156: 866–70.

22. Laskytë A., Þemaitienë N., Laskienë S. Sàmoningai saveþalojantys vaikai ir paaugliai: Lietuvoje atliktø tyrimø apþvalga.Visuomenës sveikata, 2005; 4(31): 38–43.

23. Hawton K., Rodham K., Evans E. By Their Own YoungHand. Deliberate self-harm and suicidal ideas in adolescents.London and Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, 2006.

24. Youth risk behavior surveillance – United States, 2003.Morbidity and Mortality Weekly Report 53. Centers of DiseaseControl and Prevention 2004.

25. Lietuvos vaikai. Statistikos rinkinys (1998–2003). Vilnius:Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës, 2003.

26. Gailienë D. Jie neturëjo mirti. Saviþudybës Lietuvoje. Vilnius,1998.

27. Kerkhof A. Attempted Suicide: Patterns and Trends //The international handbook of suicide and attempted sui-cide. Ed. K. Hawton. Willey&Sons, 2000; 49–64.

28. Felber W. Typologie des Parasuizids: Suizidale Gerfahrung,taxonomische Auswirkung, katamnestisches Ergebnid.Regersburg: S. Roderer Verlag, 1993.


29. Pelkonen M., Marttunen M. Child and adolescent suicide:epidemiology, risk factors, and approaches to prevention.Pediatr. Drugs., 2003; 5(4): 243–65.

30. King K. A. Fifteen prevalent myths concerning adolescentsuicide. J. Sch. Health, 1999; 69(4): 159–61.

31. Park R. J., Goodyer I. M. Clinical guidelines for depressivedisorders in childhood and adolescence. Eur. Child Adolesc.Psychiatry, 2000; 9(3): 147–61.

32. Malinauskienë O., Þukauskienë R. Paaugliø depresiniaisimptomai bei kognityvinës strategijos: lyties ir amþiausypatumai. Psichologija, 2003; 27: 32–42.

33. De Leo D., Heller T. S. Who are the kids who self-harm? AnAustralian self-report school survey. Med. J. Australia, 2004;181(3): 140–4.

34. Sullivan C., Arensman E., Keeley H. S., Corcoran P., Perry I. J.Young people's mental health: a report of the results from theLifestyle and Coping survey. National. Suicide Research Foun-dation, 2004.

35. Ystgaard M. Risk factors associated with suicidal behav-iour among young people. First European Conference on In-

CAUSES OF DELIBERATE SELF-HARM AMONG LITHUANIA TEENAGERS AND SOLUTION WAYS

Agnë LaskytëKaunas University of Medicine, Department of Preventative Medicine

Summary

The aim of the research is to identify causes of deliberate self-harm among Lithuania 15-17 year-old teenagersand to find main help sources. Method applied - The anonymous Lifestyle and Coping questionnaire created in 1998by Oxford Professor Keith Hawton as a part of study, researching children and adolescents self - harming behaviourspread in Europe.

Self-harmed adolescents most frequently mentioned depressing feelings (40.2 %) as a reason for such behav-iour. Girls self-harmed twice more often than boys (45.9 % and 20.6 % relatively) however boys two times rarely thangirls did not showed the reason for self-injury (57.1% and 24.3 %). Most frequently before self harm deliberatelyadolescents appealed friends for help (40 %). Girls made that more often than boys (44.5 % and 23.8 %). Althoughboys affirmed more frequently that they were searching for help among teachers or specialists. Adolescents, whodidn't tried to search for help before self-injury, have pointed these reasons for such behaviour: 21.7 % expresseddistrust with others, 10 % denied necessity of help, 5 % noted other reasons. 63.3 % of adolescents didn't name anyreasons for not appealing for help. Most of self-injuring adolescents (79.4%) stated, that after self-harm were notseeking for help and almost half of them (40.6 %) denied help necessity. Boys, compared with girls, more often notedtheir unsought for help (90.5 % and 76.1 %). After self-injury adolescents most frequently got help from friends(39.5%). Almost half of teenagers (48 %) mentioned lack of attention to their emotional problems, and solving of thisproblem as main way to help.

Most frequent reason for deliberated self-harm among adolescents - their depressing feelings. Most of adoles-cents after self-injury are not seeking for help and deny its necessity. On their opinion, if more attention to theiremotional problems is provided, the question of self-harm among young people could be solved.

Keywords: adolescents, deliberated self-harm, reasons of self-injury, ways to help.

jury Prevention and Safety Promotion: Challenges for a SaferEurope, Vienna, Austria, 25–27th June 2006.

36. Fekete S., Vörös V., Osvath P. Suicidal behaviour and psy-chopathology in adolescents – results of a self-report surveyamong 15 and 16-year old adolescent people in Hungary.Abstract. Eur. Neuropsychopharmacol., 2004; 14 (suppl. 3):365.

37. Hill K. The Long Sleep: Young People and Suicide. Lon-don: Virago, 1995.

38. Stapley J., Haviland J. M. Emotion, gender Differences //Encyclopaedia of Adolescence / R. M. Lerner, A. C. Petersen,J. Brooks-Gunn (Eds.), New York: Garland, 1991.

39. Petrulytë A. Jaunesniojo paauglio socialinë raida. Vilnius:Presvika, 2003; 31–32.

40. Wong M. M., Csikszentmihalyi M. Affiliation motivation anddaily experience: Some issues on gender differences. J. Pers.Soc. Psychol., 1991; 60: 154–64.


Correspondence to Agnë Laskytë, Kaunas University ofMedicine, Department of Preventative Medicine,A. Mickevièiaus 9, Medicine, 44307 Kaunas, Lithuania.E-mail: [email protected]


LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLØ PAGRINDINIOUGDYMO PROGRAMOS MOKINIØ MOKYMOSI KRÛVISMOKINIØ, MOKYTOJØ IR TËVØ VERTINIMU

Rita Sketerskienë, Genë Ðurkienë, Kæstutis ÞagminasVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos institutas

Santrauka

Darbo tikslas. Nustatyti Lietuvos pagrindinio ugdymo programos mokiniø, mokytojø ir tëvø (globëjø, rûpintojø)poþiûrá á mokiniø mokymosi krûvá bei ávertinti vienà ið mokymosi krûvio aspektø – laiko trukmæ, skirtà namø darbamsatlikti.

Metodai. Tyrimas atliktas 2005 m. lapkrièio mënesio 14–28 d. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, kuriosevykdoma 5–8 klasiø pagrindinio ugdymo programa lietuviø kalba. Anoniminës anketinës apklausos bûdu 2005 m.lapkrièio 14–28 d. tirti 3 744 mokiniai, 1 025 mokytojai ir 1 601 tëvai ið 108 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø.Naudotos originalios anketos (atskiros mokiniams, mokytojams ir tëvams), sudarytos remiantis Lietuvos ðvietimosistemos pagrindinio ugdymo programos ypatumais, ugdymo proceso organizavimà reglamentuojanèiais teisës aktøreikalavimais bei naudojantis su sveikata susijusiais gyvenimo kokybës klausimynais.

Rezultatai. Mokiniø, mananèiø, kad jø mokymosi krûviai yra per dideli, buvo 37,0%, tëvø, – 45,0%, mokytojø –55,6%. Daugiau mergaièiø nei berniukø, vyresniø klasiø nei jaunesniø, mieste gyvenanèiø nei kaime mokiniø vertinomokymosi krûvá kaip per didelá. Mokytojø mokymosi krûvio vertinimas priklauso nuo jø lyties, darbo staþo mokykloje,profesinës kvalifikacijos ir mokiniø skaièiaus jø dëstomose klasëse. Aukðtesnës kvalifikacijos mokytojø, vertinusiømokymosi krûvá kaip per didelá, buvo daugiau nei þemesnës kvalifikacijos mokytojø. Mokytojai, dirbantys su didesnë-mis klasëmis, daþniau teigë, kad mokymosi krûviai per dideli. Aðtuntokø tëvø, teigusiø, jog mokymosi krûvis perdidelis, buvo daugiau (48,7%) nei ðitaip teigusiø ðeðtokø tëvø (41,3%). Motinø, vertinusiø krûvá kaip per didelá, buvodu kartus daugiau nei tëvø (vyrø). Mokymosi krûvio vertinimas priklauso nuo tëvø bendravimo daþnio su vaiku beivaiko namø darbø ruoðai skiriamo laiko.

Kas antras berniukas namø darbams ruoðti skiria 5,8 valandos per savaitæ, o kas antra mergaitë – 7,5 valandos persavaitæ. Namø darbø ruoðimui skiriamas laikas nepriklauso nuo paþangumo, nuo to, ar turi vaikas namie nuolatinædarbo vietà ar ne, kur daþniausiai ruoðia namø darbus – atskirame ar bendrame kambaryje. Namø darbø skyrimoreglamentavimas yra efektyvi mokymosi krûvio optimizavimo priemonë.

Raktaþodþiai: mokymosi krûvis, pagrindinio ugdymo programa, mokiniai, mokytojai, tëvai, namø darbai.

Ávadas

Svarbiausias vaiko socialinës raidos etapas – viduri-nio iðsilavinimo siekimas – sutampa su ontogenezës nuo6–7 iki 18–19 metø periodu, kai organizmas yra jautriau-sias endogeniniams ir egzogeniniams veiksniams. Ðiuoperiodu vaikø ir paaugliø sveikata formuojasi veikiamaugdymo sàlygø ir aplinkos. Didþiàjà dalá savo laiko vai-kas praleidþia mokykloje, todël labai svarbu, kad visa ug-dymo aplinka, áskaitant ir ugdymo proceso organizavimà,atitiktø vaiko galimybes. Organizuojant vaikø ugdymà, va-dovaujamasi ne tik pedagoginiais, bet ir fiziologiniais beihigieniniais principais.

Pastaruoju metu Lietuvos mokslininkø atlikti moky-

mo(si) krûvio tyrimai kelia per didelio mokymosi krûvioproblemà [1, 2, 3, 4, 5]. Tarptautinio moksleiviø sveikatosir gyvensenos tyrimo (Health Behaviour in School–agedChildren – HBSC), atlikto 2002 m. koordinuojant Pasauliosveikatos organizacijai, rezultatai parodë, kad tarp 35ðaliø Lietuvoje didþiausia mokiniø dalis jauèiasi apkrautamokyklos darbu [6].

Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymo 40 straipsnis[7] nustato, kad mokiniø mokymosi krûvis turi atitikti hi-gienos normø reikalavimus. Bendrojo lavinimo mokyklømokiniø ugdymo proceso organizavimo higieniniai reika-lavimai reglamentuojami Lietuvos higienos normoje [8].

Ðio darbo tikslas – nustatyti Lietuvos pagrindinio ug-dymo programos mokiniø, mokytojø ir tëvø (globëjø, rû-pintojø) (toliau – tëvai) poþiûrá á mokiniø mokymosi krûvábei ávertinti vienà ið mokymosi krûvio aspektø – laiko truk-mæ, skirtà namø darbams atlikti.

Adresas susiraðinëti: Rita Sketerskienë, Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto Visuomenës sveikatos institutas,M. K.Èiurlionio g. 21, 03101 Vilnius.El. paðtas [email protected]


Tyrimo objektas ir metodai

Tyrimas atliktas 2005 m. lapkrièio 14–28 d. Lietuvosbendrojo lavinimo mokyklose, kuriose vykdoma 5–8 kla-siø pagrindinio ugdymo programa lietuviø kalba. Tyri-mui atlikti gautas Lietuvos Respublikos ðvietimo ir moksloministerijos pritarimas (2005 m. geguþës 27 d. raðtas Nr.12–05–R–4576), Lietuvos bioetikos komiteto leidimas(2005 m. birþelio 27 d. Nr. 37) bei atrinktø mokyklø direk-toriø sutikimai. Mokyklø vadovai paskyrë atsakingus spe-cialistus, kurie padëjo organizuoti mokiniø apklausà.

Naudojant statistinës analizës programà EpiInfo(6.00 versija), pagal rizikos veiksnius ir sveikatos rodik-lius, kuriø laukiamas paplitimas gali bûti maþiausias, nu-statyta, kad tyrimui turi bûti atrinkta 3 800 mokiniø. Papil-doma imtis formuota ið mokiniams dëstanèiø mokytojø irmokiniø tëvø.

Imties formavimui taikytas lizdinës imties metodas.Atrankos vienetas – mokykla. Mokyklos buvo atrinktosnaudojantis Ðvietimo ir mokslo institucijø registravimoduomenø ðaltiniu [9]. Suformuota imtis ið 64 pagrindiniøir 44 viduriniø Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø, tosemokyklose atrinktos klasës.

Tiriamøjø apklausa buvo anoniminë. Naudotos ori-ginalios anketos (atskiros mokiniams, mokytojams ir të-vams), sudarytos remiantis Lietuvos ðvietimo sistemospagrindinio ugdymo programos ypatumais, ugdymo pro-ceso organizavimà reglamentuojanèiais teisës aktø rei-kalavimais bei naudojantis su sveikata susijusiaisgyvenimo kokybës klausimynais. Klausimø stabilumuipatikrinti buvo atliktas bandomasis tyrimas du kartus ap-klausiant tuos paèius tiriamuosius. Antroji apklausa at-likta praëjus 15–20 dienø po pirmosios. Bandomojotyrimo metu apklausti 55 mokiniai, 20 mokytojø, 20 tëvø.Gautas Kappa koeficientas svyravo nuo 0,019 iki 0,693.Klausimai, kurie pagal Kappa koeficientà buvo ávertintimaþiau kaip 0,40, patikslinti, pakeièiant jø formuluotæ.

Mokiniø apklausa vyko klasëse, mokytojø ir tëvø – ið-dalinus anketas tiriamiesiems, vëliau – jas surinkus. Tyri-mà padëjo atlikti visuomenës sveikatos centrø specialis-tai ir mokyklø vadovø paskirti kontaktiniai asmenys. Prieðtyrimà visuomenës sveikatos centrø atsakingiems spe-cialistams 2005 m. spalio 18 d. buvo surengtas semina-ras Vilniuje, pristatytas tyrimo tikslas, uþdaviniai, tyrimovykdymo eiga, parengtos tyrimo vykdymo instrukcijos.

Apklausoje dalyvavo 3 852 mokiniai, 1 038 mokyto-jai ir 1 626 tëvai. Mokiniø atsako daþnis sudarë 100%,mokytojø – 98%, tëvø – 95%.

Atlikus anketø patikrinimà, analizei atrinkti 3 744 mo-kiniø (97% nuo surinktø), 1 025 mokytojø (99% nuo su-rinktø) bei 1 601 tëvo (98% nuo surinktø) klausimynai ið108 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø.

Tyrime dalyvavo 1 811 (48,4%) berniukø ir 1 933(51,6%) mergaitës ið 108 mokyklø. Ðeðtoje klasëje mo-kësi 1 787 (47,7%), aðtuntoje – 1 957 (52,3%) mokiniai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administ-raciniø vienetø ir jø ribø ástatymo apibrëþimu [10], 2 413(64,4%) mokiniø nuolat gyveno kaimo tipo gyvenamo-siose vietovëse, 1 331 (35,6%) – miesto tipo. Respon-dentø amþiaus vidurkis – 13,53±1,16 metø (ðeðtokø –12,47 ±0,57 metø, aðtuntokø – 14,49±0,57 metø).

Tyrime dalyvavo 7 (0,7%) mokytojai–ekspertai, 182(17,8%) mokytojai–metodininkai, 544 (53,1%) vyr. moky-tojai ir 292 (28,5%) mokytojai. Didþiosios dalies – 633(61,8%) mokytojø darbo staþas mokykloje buvo daugiaukaip 15 metø. 364 (35,5%) mokytojai savo dalykà dëstëklasëse, kuriose mokosi iki 15 mokiniø, 432 (42,1%) –15–25 mokiniø ir 229 (22,3%) – 26–30 mokiniø.

Nuomonæ apie mokiniø mokymosi krûvá pateikë 786(49,1%) ðeðtokø tëvø ir 815 (50,9%) aðtuntokø tëvø.

Respondentø poþiûris á mokymosi krûvá vertintas pa-gal klausimà:

„Jûsø nuomone, mokiniø mokymosi krûvis...“ (atsa-kymø variantai: atitinka mokiniø galimybes; yra per di-delis; kita).

Mokiniams papildomai buvo pateiktas klausimas:„Ar ðiais mokslo metais jautiesi apkrautas mokymu-

si?“ (atsakymø variantai: taip; ne; kartais).Mokiniai klausimyne turëjo suraðyti, kiek laiko ruoðia

pamokas, kurios uþduodamos mokykloje, bei atsakyti áðiuos klausimus:

„Ar jauti, kad mokykloje mokytojai tarpusavyje de-rina namø darbø skyrimà?“ (atsakymø variantai: taip;ne; kartais).

„Ar mokytojai atostogø laikotarpiu skiria namø dar-bø?“ (atsakymø variantai: ne; taip, nurodytos literatûrosskaitymà; taip, kitas namø uþduotis; kita).

„Pamokas namie ruoðiu“ (atsakymø variantai: daþ-niausiai vienas; kartais vienas, kartais padeda namið-kiai, draugai; tik kieno nors padedamas; kita).

Mokytojams buvo pateikti ðie klausimai:„Ar skiriate namø darbø?“ (atsakymø variantai: visa-

da; kartais; niekada);„Ar derinate namø darbø skyrimà su kitais tà klasæ

mokanèiais mokytojais?“ (atsakymø variantai: taip; ne;kartais);

„Ar atostogø laikotarpiui skiriate namø darbø“ (atsa-kymø variantai: ne, taip, nurodytos literatûros skaitymà;taip, kitas namø uþduotis; kita);

„Jeigu neuþduotumëte namø darbø“ (atsakymø va-riantai: niekas nepasikeistø; blogiau mokiniai ásisavintøtemà; daugiau reikëtø dirbti pamokø metu; kita).

Statistinë analizë atlikta panaudojant SPSS statistinápaketà (11.0 versija) ir WinPepi 1.45 (2006 m.) kompiu-terinæ programà. Kategoriniø duomenø analizei naudo-tas Fiðerio tikslusis metodas. Duomenø skirtumø reikð-mingumas nustatytas pagal χ2 kriterijø. Hipotezës tik-rinimui buvo patikrintas reikðmingumo lygmuo α = 0,05.Rezultatø skirtumas laikytas reikðmingu, kai gauta p


reikðmë buvo maþiau arba lygi 0,05. Ranginiø kinta-møjø sàryðiams nustatyti naudotas Spearmen’o kore-liacijos koeficientas (rs). Tolydþiø kintamøjø lyginimuitaikytas Mann–Whitney neparametrinis testas.

Rezultatai

Respondentø nuomonë apie mokymosi krûvá buvoskirtinga (1 pav.). Mokiniø, mananèiø, kad jø mokymosikrûviai yra per dideli, buvo 37,0%. Mokiniø, teigusiø, kadmokymosi krûviai atitinka jø galimybes, buvo 1,5 kartodaugiau. Tëvø, mananèiø, kad jø vaikø mokymosi krûvisyra per didelis, buvo daugiau nei mokiniø (45,0%,p<0,001). Mokytojø, teigusiø, kad mokymosi krûviai yraper dideli, buvo daugiausia (55,6%, p<0,001).

Mokiniø mokymosi krûvio vertinimas pagal lytá(χ2 =44,366, df=4, p<0,001), klasæ (χ2 =99,741, df=4,p<0,001), gyvenamàjà vietovæ (χ2 =82,968, df=4,p<0,001) buvo skirtingas.

Mergaitës daþniau (37,6%) nei berniukai (36,3%) tei-gë, kad mokymosi krûvis yra per didelis, taèiau ðis skir-tumas statistiðkai nereikðmingas (p=0,399). Aðtuntokaidaþniau (43,8%) nei ðeðtokai (29,5%, p<0,001) manë,kad jø mokymosi krûvis yra per didelis. Respondentøatsakymai á ðá klausimà rodo, kad kaimo mokiniai reèiau(32,2%) savo mokymosi krûvá vertina kaip per didelá neimiesto mokiniai (45,5%, p<0,001).

Atsakydami á klausimà „Ar ðiais mokslo metais jau-tiesi apkrautas mokymusi?“, apie pusë respondentø rin-kosi atsakymà „kartais“ (1 lentelë). Ðis teiginys buvoskirtingai vertinamas pagal lytá (p<0,001), lankomà kla-sæ (p<0,001) ir gyvenamàjà vietovæ (p<0,001). Ganadidelë dalis berniukø ir mergaièiø á ðá klausimà atsakë

„taip“ (39,0% ir 34,4%, p=0,003). Vyresniøjø klasiø mo-kiniø, besijauèianèiø apkrautais mokymusi, buvo dau-giau (43,3%) nei jaunesniøjø (29,3%, p<0,001).Statistiðkai patikimai daugiau mieste gyvenanèiø moki-niø jautësi apkrauti mokymusi nei gyvenanèiø kaime(47,2% ir 30,8% atitinkamai, p<0,001).

Tyrimo duomenys parodë, kad yra netiesioginis ko-reliacinis ryðys tarp mokiniø atsakymø á klausimà „Ar ðiaismokslo metais jautiesi apkrautas mokymusi?“ ir nuomo-nës apie mokymosi krûvá (rs = – 0,412): tie mokiniai,kurie atsakë, kad ðiais mokslo metais yra apkrauti moky-musi, manë, kad mokymosi krûvis atitinka mokiniø gali-mybes. O tie mokiniai, kuriø nuomone mokymosi krûvisper didelis, nesijautë apkrauti mokymusi.

1 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal mokiniømokymosi krûvio vertinimàp<0,05 lyginant tarp grupiø

1 lentelë. Mokiniø pasiskirstymas pagal jauèiamà apkrovimà mokymusi priklausomai nuo lyties, klasës irgyvenamosios vietovës

Atsakymai į klausimą „Ar šiais mokslo metais jautiesi apkrautas mokymusi?“ Respondentų grupės pagal kintamąją

Taip Kartais Ne

Iš viso

bern. N 707 776 328 1811

% nuo lyties 39,0 42,8 18,1 100,0

merg. N 665 1024 244 1933

Lytis (χ2 =43,861, df=2, p<0,001)

% nuo lyties 34,4 53,0 12,6 100,0

6 klasė N 524 910 353 1787

% nuo klasės 29,3 50,9 19,8 100,0

8 klasė N 848 890 219 1957

Klasė (χ2 = 100,615, df=2, p<0,001)

% nuo klasės 43,3 45,5 11,2 100,0

miestas N 628 577 126 1331

% nuo gyv. v. 47,2 43,4 9,5 100,0

kaimas N 744 1223 446 2413

Gyvenamoji vietovė

(χ2=117,817, df=2, p<0,001)

% nuo gyv. v. 30,8 50,7 18,5 100,0

N 1372 1800 572 3744 Iš viso

% 36,6 48,1 15,3 100,0


Namø darbams skiriamo laiko trukmë (valandomis)buvo vertinama pagal lytá, klasæ ir gyvenamàjà vietovædarbo dienomis, savaitgaliais ir per savaitæ (2 lentelë).Taikant medianos ávertá, galima pastebëti, kad kas antrasberniukas per savaitæ namø darbams ruoðti skiria 5,8 val.,o kas antra mergaitë – 7,5 val. Analizuojant namø darbørengimo trukmæ tik darbo dienomis, ðis laikas sutrumpëjaiki 5,0 valandø per savaitæ berniukams ir iki 6,5 valandøper savaitæ mergaitëms. Savaitgaliais respondentai pa-mokoms ruoðti skiria apie 1 valandà. Namø darbø ruoði-mui skiriamas laikas nepriklauso nuo to, ar turi vaikasnamie nuolatinæ darbo vietà, ar ne, ir kur daþniausiai ruo-ðia namø darbus – atskirame ar bendrame kambaryje.

Nustatyti esminiai namø darbø ruoðimo namie truk-mës skirtumai pagal mokiniø paþangumo vidurká (χ2

=31,362, df=5, p<0,001): tie mokiniai, kuriø metinispaþymiø vidurkis 9–10 balø, daþniau (40,8%) namødarbams ruoðti skiria daugiau kaip 8 val. per savaitænegu tie mokiniai, kuriø metinis paþymiø vidurkis – 5–5,9 (27,8%, p<0,001). Taèiau duomenø analizë rodo,kad namø darbø rengimui iki 8 val. per savaitæ, t. y.tiek, kiek reglamentuoja teisës aktai, taip pat daþniau-siai (72,2%) skiria mokiniai, kuriø metinis paþymiø vi-durkis – 5–5,9. Namø darbø ruoðimo trukmës ir paþan-gumo koreliacijos koeficientas (r = – 0,092, p<0,001)parodo, kad nëra ryðio tarp namø darbø ruoðimui ski-riamo laiko ir paþangumo.

Kaip mokytojai vertina mokiniø mokymosi krûvá atsi-þvelgiant á mokytojø lytá, darbo staþà, kvalifikaciná laipsná

bei mokiniø skaièiø jø dëstomoje klasëje, parodyta3 lentelëje. Daugiau kaip pusë apklaustø mokytojø ma-no, kad mokiniø mokymosi krûvis yra per didelis. Moky-tojø moterø, teigianèiø, kad mokymosi krûviai per dideli,buvo daugiau (57,6%) nei mokytojø vyrø (45,0%,p<0,001). Mokymosi krûvio vertinimui turëjo átakos mo-kytojo darbo staþas. Daugiau mokytojø, nurodþiusiø, kadmokymosi krûviai atitinka mokiniø galimybes, darbo sta-þas buvo iki 5 metø (59,4%) ir nuo 6 iki 10 metø (51,3%).Didesnë dalis (56,4%) mokytojø, dirbanèiø pedagogi-ná darbà nuo 11 iki 15 metø, teigë, kad mokymosi krû-vis per didelis. Dar daugiau ðitaip teigusiø mokytojø(60,2%) buvo tarp tø, kurie mokyklose dirba daugiaukaip 15 metø.

Atsiþvelgiant á mokytojø kvalifikaciná laipsná nustaty-ta, kad aukðtesnës kvalifikacijos mokytojø, vertinusiø mo-kymosi krûvá kaip per didelá, buvo daugiau nei þemes-nës kvalifikacijos mokytojø.

Mokytojø skaièius, kuriø dëstomose klasëse viduti-niðkai mokësi iki 15 mokiniø, vertinusiø mokymosi krûvákaip atitinkantá mokiniø galimybes ir kaip per didelá, bu-vo panaðus, atitinkamai 46,4% ir 53,0% (p=0,089). Omokytojai, dirbantys su didesnëmis klasëmis, daþniau(56,0%, p=0,219) teigë, kad mokymosi krûviai per dide-li. Daugiausia (59,0%, p=0,092) ðitaip teigusiø mokytojøbuvo tarp tø respondentø, kuriø dëstomose klasëse mo-kësi 26–30 mokiniø.

Tyrimo duomenimis, 45,7% mokytojø visada skiria na-mø darbø, o 6,0% mokytojø – niekada jø neskiria: tai

2 lentelë. Namø darbams skiriamo laiko trukmë (valandomis) darbo dienomis, savaitgalá ir per savaitæ pagal lytá,klasæ ir gyvenamàjà vietovæ

Vidurkis Standartinis nuokrypis

Mediana Minimali Maksimali p

Bern. (N=1811) 5,5 3,3 5,0 0 24,5 Lytis

Merg. (N=1933) 7,0 3,7 6,5 0 23,8

p<0,001

6-a (N=1787) 6,1 3,6 5,2 0 24,5 Klasė

8-a (N=1957) 6,4 3,6 5,8 0 23,8

p=0,003

Miestas (N=1331) 6,5 3,8 5,8 0 24,5

Dar

bo d

ieno

mis

Gyv. vieta Kaimas (N=2413) 6,1 3,5 5,3 0 23,8

p<0,001

Bern. (N=1811) 1,0 1,3 0,7 0 12,0 Lytis

Merg. (N=1933) 1,3 1,5 1,0 0 12,0

p<0,001

6-a (N=1787) 1,0 1,3 0,5 0 9,0 Klasė

8-a (N=1957) 1,3 1,4 1,0 0 12,0

p<0,001

Miestas (N=1331) 1,3 1,4 1,0 0 9,8

Sav

aitg

alį


p<0,001

Bern. (N=1811) 6,5 3,9 5,8 0 29,0 Lytis

Merg. (N=1933) 8,3 4,6 7,5 0 28,5

p<0,001

6-a (N=1787) 7,1 4,3 6,3 0 29,0 Klasė

8-a (N=1957) 7,7 4,4 7,0 0 27,0

p<0,001

Miestas (N=1331) 7,8 4,6 7,0 0 28,5

Per

sav

aitę


p<0,001


daþniausiai kûno kultûrà ar meninio, technologinio ugdy-mo dalykus dëstantys mokytojai. Mokytojø pasiskirstymaspagal namø darbø skyrimà priklausomai nuo mokytojønuomonës apie jø dalykui skiriamø pamokø skaièiaus ver-tinimo (p<0,001) bei apie namø darbø skyrimo bûtinybæ(p<0,001) buvo skirtingas (4 lentelë). Mokytojai, kurie ma-no, kad namø darbai padeda ásisavinti mokymosi kursà,daþniau á klausimà „Ar skiriate namø darbø?“ atsakë „vi-sada“ nei „kartais“ (atitinkamai 56,6% ir 41,8%, p<0,001).Rezultatø analizë rodo, kad mokytojø, kurie namø darbusskiria kartais, skaièius priklausomai nuo nuomonës, kadreikëtø daugiau dirbti klasëje (59,6%), ir nuomonës, kadniekas nepasikeistø, jeigu neuþduotø namø darbø(59,2%), panaðus. Mokytojai, kurie mano, kad jø dalykuiskirta per maþai pamokø, jog mokiniø pasiekimai atitiktødëstomo dalyko iðsilavinimo standarto reikalavimus, daþ-niau (49,8%) visada skiria namø darbø nei mokytojai, ma-nantys, kad jø dalykui skirta uþtektinai pamokø (37,3%,p<0,001). Bendras mokinio namø darbø ruoðimui skiria-

mas laikas priklauso nuo to, ar mokytojai tarpusavyje de-rinasi skirdami namø darbus. Tyrimo duomenimis, 65,0%mokytojø atsakë, kad visada ar kartais taip ir daro, norsmokiniai to ir nepastebi (75,0%). Ganëtinai didelë dalismokytojø (93,6%) namø darbø atostogoms neskiria, taèiaumokiniø nuomonë ðiuo klausimu buvo skirtinga: tik 45,0%atsakë, kad mokytojai atostogoms neskiria namø darbø.

Tëvø, teigusiø, kad mokymosi krûviai per dideli, buvodaugiau nei mokiniø, bet maþiau nei mokytojø (1 pav.).Detalesnis tëvø mokymosi krûvio vertinimas pateiktas 5lentelëje. Analizuojant tëvø atsakymus pagal tai, kuriojeklasëje mokosi jø vaikas, nustatyta, kad aðtuntokø tëvø,teigusiø, jog mokymosi krûvis per didelis, buvo daugiau(48,7%) nei ðitaip teigusiø ðeðtokø tëvø (41,3%, p<0,001).

Mokymosi krûvio vertinimas priklauso nuo tëvø ly-ties. Motinø, vertinusiø krûvá kaip per didelá, buvo dau-giau nei tëvø (vyrø). Analizuojant tik motinø vertinimus,nustatyta, kad motinø, vertinusiø mokymosi krûvius kaipper didelius ir kaip atitinkanèius vaikø galimybes, skai-

3 lentelë. Mokytojø pasiskirstymas pagal mokymosi krûvio vertinimà priklausomai nuo lyties, staþo, turimokvalifikacinio laipsnio ir mokiniø skaièiaus dëstomoje klasëje

Atsakymai į klausimą „Jūsų nuomone, mokinių mokymosi krūvis“ Respondentų grupės pagal kintamąją Atitinka mokinių galimybes Yra per didelis Kita

Iš viso

Mot. N 354 498 13 865

% nuo lyties 40,9 57,6 1,5 100,0

Vyr. N 85 72 3 160

Lytis

(χ

2 = 8

,650

, df

=2,

p=

0,01

3)

% nuo lyties 53,1 45,0 1,9 100,0

Iki 5 metų N 79 53 1 133

% nuo stažo 59,4 39,8 0,8 100,0

6–10 metų N 61 57 1 119

% nuo stažo 51,3 47,9 0,8 100,0

11–15 metų N 58 79 3 140

% nuo stažo 41,4 56,4 2,1 100,0

> 15 metų N 241 381 11 633

Dar

bo s

taža

s (χ

2 = 4

,910

, df

= 6

, p<

0,00

1)

% nuo stažo 38,1 60,2 1,7 100

N 144 144 4 292 Mokytojas % nuo kvalif. 49,3 49,3 1,4 100,0

N 219 317 8 544 Vyr. mokytojas

% nuo kvalif. 40,3 58,3 1,5 100,0

N 74 104 4 182 Mok. metodininkas % nuo kvalif. 40,7 57,1 2,2 100,0

N 2 5 – 7

Jūs

esat

e (χ

2 = 8

,085

, df

= 6

, p=

0,23

2)

Mokytojas ekspertas % nuo kvalif. 28,6 71,4 – 100,0

N 169 193 2 364 Iki 15 mokinių

% nuo mok. sk. 46,4 53,0 0,5 100,0

N 182 242 8 432 15–25 mokinių

% nuo mok. sk. 42,1 56,0 1,9 100,0

N 88 135 6 229

Vid

utin

iška

i mok

osi

mok

inių

kla

sėje

(χ

2 = 7

,363

, df =

4,

p=0,

11)

26–30 mokinių

% nuo mok. sk. 38,4 59,0 2,6 100,0

N 439 570 16 1025 Iš viso

% 42,8 55,6 1,6 100,0


èius panaðus (47,9% ir 50,7% atitinkamai). O tëvø (vyrø)mananèiø, kad mokymosi krûviai per dideli, buvo ma-þiau (39,6%) nei mananèiø, kad krûviai atitinka vaikøgalimybes (58,4%, p<0,05).

Paanalizavome, kaip tëvai vertina vaikø mokymosikrûvá priklausomai nuo to, ar daþnai jie bendrauja susavo vaikais. Didesnës dalies tëvø (54,2%), beveik kas-dien bendraujanèiø su vaikais, nuomone, mokymosi krû-viai atitinka mokiniø galimybes. Ðios grupës tëvø, ma-nanèiø, kad mokymosi krûviai per dideli, buvo maþiau(44,2%, p=0,05). O tëvø, kurie retai pasiteirauja vaikøapie jø problemas, tiek mananèiø, kad mokymosi krûviaiper dideli, tiek mananèiø, kad krûviai atitinka mokiniøgalimybes, skaièius esmingai nesiskiria.

Tyrimo duomenys parodë, kad yra silpnas tiesioginiskoreliacinis ryðys (rs = 0,215, p<0,001) tarp tëvø nuomo-nës apie mokymosi krûvá ir jø vaikø namø darbø ruoðimotrukmës. Tëvø, kuriø vaikai namø darbams ruoðti skiriadaugiau laiko (daugiau kaip 2 val. per dienà), mananèiø,kad mokymosi krûvis yra per didelis, buvo daugiau nei të-vø, kuriø vaikai namø darbus ruoðia trumpiau (iki 1 val. perdienà) (24,4% ir 26,5% atitinkamai, p=0,05). Apie pusëapklaustø tëvø (46,4%) nurodë, kad jø vaikai pamokomsruoðti namie skiria 1–2 valandas per dienà. Beveik du kar-tus maþiau (24,4%, p<0,001) tëvø teigë, kad jø vaikai pa-mokas namuose ruoðia ilgiau kaip 2 valandas per dienà.

Respondentø nuomonë apie skiriamø namø darbøátakà mokiniø nuovargiui pateikta 2 paveiksle. Mokiniai(56,2%) daþniausiai sutiko su nuomone, kad mokiniønuovargá sukelia daug skiriamø namø darbø. Mokytojø,sutikusiø su tokia nuomone ir nesutikusiø, skaièius pa-naðus (atitinkamai 32,8% ir 28,3%, p<0,05).


Lietuvos pagrindinio ugdymo programos mokiniø, jømokytojø ir tëvø poþiûrio á mokymosi krûvá tyrimas paro-dë, kad apie 37% 6 ir 8 klasiø mokiniø mano, jog jø mo-kymosi krûviai per dideli. Dar 1994 m. Lietuvos moksli-ninkai tarptautinës moksleiviø sveikatos ir elgesioapklausos metu nustatë, kad 43–47% 11–15 metø moki-niø teigë esantys per daug apkrauti mokykliniu darbu[11]. 2002 m. remiantis subjektyvia 11, 13, 15 metø mo-kiniø nuomone, konstatuota, kad daug arba pakanka-mai daug apkrauti mokyklos darbu jautësi net 59,0% mo-kiniø. Mûsø tyrimo metu mokiniø, teigianèiø, kad moky-mosi krûviai per dideli, maþiau nei buvo nustatytaankstesniais tyrimais. Taèiau mûsø tyrimo rezultatai pa-rodë, kad „mokymosi krûvio“ sàvoka ir jos kategorizavi-mas á „per didelá“ labai priklauso nuo to, kaip respon-dentui pateikiamas klausimas. Atliekant PSO koordinuo-jamo tarptautinio moksleiviø gyvensenos tyrimoprogramà Lietuvoje mokiniams buvo pateiktas klausi-mas „Kiek Tu jautiesi apkrautas mokyklos darbu (pamo-komis, namø uþduotimis), kurá privalai atlikti?“ ir tie mo-kiniai, kurie atsakë á ðá klausimà „pakankamai“ ar „daug“,buvo traktuojami kaip besiskundþiantys per dideliu mo-kymosi krûviu [3]. Mûsø tyrimo rezultatai parodë, kadpagrindinio ugdymo programos mokiniai, atsakæ, kadðiais mokslo metais yra apkrauti mokymusi, manë, jogmokymosi krûvis atitinka mokiniø galimybes. Subjekty-viai mokymosi krûvá vertinantys kaip per didelá mûsø tyri-me dalyvaujantys mokiniai nesijautë apkrauti mokymu-si. Tai susijæ su ðio amþiaus paaugliams bûdinga nuo-moniø kaita bei galimybe realiai suvokti savo veiklos

4 lentelë. Mokytojø pasiskirstymas pagal namø darbø skyrimà priklausomai nuo mokytojø nuomonës apie jødalykui skiriamø pamokø skaièiø vertinimo

Atsakymai į klausimą „Ar skiriate namų darbų?“ Respondentų grupės pagal kintamąją Visada Kartais Niekada

Iš viso

N 13 74 38 125 Niekas nepasikeistų % nuo nuomonės 10,4 59,2 30,4 100,0

N 336 248 10 594 Blogiau mokiniai įsisavintų temą % nuo nuomonės 56,6 41,8 1,7 100,0

N 98 161 11 270 Daugiau reikėtų dirbti pamokų metu % nuo nuomonės 36,3 59,6 4,1 100,0

N 21 13 2 36

Nuo

monė,

jeig

u ne

skirt

umėt

e na

mų

darbų

(χ

2 =20

,237

, df=

4,

p<0,

001)

Kita

% nuo nuomonės 58,3 36,1 5,6 100,0

N 121 173 30 324 Taip

% nuo nuomonės 37,3 53,4 9,3 100,0

N 340 314 29 683 Ne

% nuo nuomonės 49,8 46,0 4,2 100,0

N 7 9 2 18

Nuo

monė

apie

da

lyku

i ski

riamų

pam

okų

skaiči

aus

paka

nkam

umą χ2 =

Nežinau

% nuo nuomonės 38,9 50,0 11,1 100,0

N 468 496 61 1025 Iš viso

% 45,7 48,4 6,0 100,0


apimtis. Mûsø duomenys patvirtina T. Furmanavièiausiðsakytà nuomonæ, kad kiekvienas mokslininkas susi-duria su problema, koká klausimynà pasirinkti, kaip at-rasti tinkamiausià ir kaip interpretuoti gautus duomenis.O þodis „subjektyvus“ apibûdina tiriamojo, o ne tyrëjopozicijà [12].

Taigi nors mokymosi mokykloje krûviø problema ið-lieka, bet galima teigti, kad ji, mokiniø nuomone, ðvelnë-ja. Tam gali turëti átakos Ðvietimo ir mokslo ministerijosðiai problemai skiriamas dëmesys ir konkreèios priemo-nës [13, 15].

Analizuojant mokymosi krûvio pasiskirstymà pagal ap-klaustø mokiniø amþiø nustatyta, kad aðtuntokø, nurodþiu-siø per didelá mokymosi krûvá, buvo daugiau nei ðeðtokø.Kiti mokslininkai, tyræ mokymosi krûviø problemà, taip patkonstatavo, kad mokiniø, jauèianèiø per didelá darbo krû-vá, daugëja su amþiumi [6, 11, 14].

Mûsø tyrimo duomenimis, mergaièiø, teigusiø, kadmokymosi krûviai per dideli, buvo daugiau nei berniukø.Tai gali bûti susijæ su mergaièiø charakterio ypatybëmis.A. Petrauskienë, D. Matulevièiûtë, tyrusios abiturientø

5 lentelë. Tëvø pasiskirstymas pagal mokymosi krûvio vertinimà priklausomai nuo vaiko mokymosi klasës, lyties irtëvø bendravimo su vaiku daþnio

mokymosi krûvio ir savijautos sàsajas [4], taip pat nusta-të, kad per didelá mokymosi krûvá nurodë dukart daugiaumerginø nei vaikinø. Autorës toká rezultatà aiðkina di-desniu merginø stropumu, pareigingumu bei aktyvesniudalyvavimu popamokinëje veikloje.

I. Lenèiauskienës ir A. Zaborskio duomenimis, mies-te gyvenantys mokiniai per dideliu mokymosi krûviu skun-dþiasi daþniau nei gyvenantys kaime [3]. Mûsø tyrimorezultatai yra analogiðki. Galima manyti, kad miestø mo-kyklø mokiniams krûvis padidëja dël didesnës galimy-bës lankyti papildomojo ugdymo bûrelius bei ávairias ne-formaliojo ðvietimo ástaigas.

Analizuodami mokymosi krûviø problemà, vertinomene tik bendrà mokiniø nuomonæ apie krûvá, bet ir vienàsvarbiausiø jo aspektø – laikà, skirtà namø darbams at-likti. Ðvietimo ir mokslo ministerijos uþsakymu UAB „Fac-tus Dominus“ mokslininkø atliktas tyrimas „Priemoniø,skirtø vyresniø klasiø mokiniø mokymosi krûvio maþini-mui, veiksmingumas“ [15] parodë, kad namø darbø kie-kis yra viena ið veiksmingiausiø priemoniø, maþinanèiømokymosi krûvius. Mûsø tyrime dalyvavæ ðeðtokai

Atsakymai į klausimą „Jūsų nuomone, mokių mokymosi krūvis“

Respondentų grupės pagal kintamąją

Atitinka mokinių galimybes

Yra per didelis Kita

Iš viso

N 446 325 15 786 6 klasė % nuo vaiko klasės 56,7 41,3 1,9 100,0

N 407 397 11 815

Vaiko mokymosi klasė

(χ2 = 9,056 df = 2, p=0,011)

8 klasė % nuo vaiko klasės 49,9 48,7 1,3 100,0

N 537 508 15 1060 Mot. % nuo lyties 50,7 47,9 1,4 100,0

N 316 214 11 541

Lytis (χ2 = 10,443

df =2, p=0,005) Vyr. % nuo lyties 58,4 39,6 2,0 100,0

N 781 636 23 292 Beveik kasdien % nuo bendr. dažnio 54,2 44,2 1,6 100,0

N 71 84 3 158 Retai

% nuo bendr. dažnio 44,9 53,2 1,9 100,0

N 1 2 – 3

Pasiteiravimo apie vaiko

problemas dažnis (χ2 = 5,530 df = 4, p=0,237) Niekada

% nuo bendr. dažnio 33,3 66,7 – 100,0

N 297 268 9 574 Kasdien % nuo pasak. dažnio 51,7 46,7 1,6 100,0

N 422 338 11 771 Beveik kasdien % nuo pasak. dažnio 54,7 43,8 1,4 100,0

N 128 106 6 240 Retai % nuo pasak. dažnio 53,3 44,2 2,5 100,0

N 6 10 – 16

Vaiko pasakojimo tėvams apie mokyklą dažnis (χ2 = 4,613 df = 6, p=0,594)

Nepasa-koja % nuo pasak. dažnio 37,5 62,5 100,0

N 853 722 26 1601 Iš viso % 53,3 45,1 1,6 100,0


vidutiniðkai pamokoms ruoðti skiria 6,1 val. per savaitæ,o aðtuntokai – 6,3 val. per savaitæ. Ðis laikas nevirðijaðeðtø ir aðtuntø klasiø mokiniams pamokoms ruoðti reg-lamentuoto laiko [8] ir yra trumpesnis nei ankstesniøtyrimø metu nustatë kiti mokslininkai [2, 3, 17].

Kad egzistuoja mokymosi krûviø problema, pripaþás-ta ir mokytojai [1, 2, 15, 16]. Mokytojø, teigusiø, kad mo-kiniams krûviai per dideli, buvo daugiau nei ðitaip ma-nanèiø mokiniø tëvø ar paèiø mokiniø. Ypaè ðià proble-mà akcentavo vyresnio amþiaus didesná pedagoginástaþà turintys bei aukðtesnës kvalifikacijos mokytojai, irvyrai, ir moterys. Be to, nustatyta sàsaja tarp mokytojønuomonës apie mokymosi krûvius ir mokiniø skaièiausjø dëstomose klasëse. Mûsø duomenys panaðûs á so-ciologinio tyrimo „Per didelio mokymo krûvio prieþastysir problemø sprendimo galimybës“, atlikto 2002 m., duo-menis, kur 48% pagrindinio ugdymo programos mokyto-jø mano, kad per didelio mokymosi krûvio problema yraaktuali ar labai aktuali [1]. Jeigu, mokiniø nuomone, ðiproblema ðvelnëja, tai mokytojai tos tendencijos nenuro-dë. Tam átakos galëtø turëti ir mokytojø 2007 m. gruodþio20 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Mokymosi krûviøoptimizavimas“ iðsakyta nuomonë, kad mokyklose mo-kymosi krûviø planai yra formalûs ir prie krûviø maþinimoproblemos prisideda minimaliai.

Tyrimo rezultatai patvirtina nuomonæ, kad mokytojai,skirdami mokiniams namø darbø, gali prisidëti prie moky-mosi krûviø optimizavimo: 65,0% mokytojø skiriamus na-mø darbus visada arba kartais derina su kitais mokytojais.Nors mokiniai tai ir ne visada pastebi, bet realiai gautinamø darbø ruoðimui skiriamo laiko rezultatai patvirtinaðios priemonës átakà krûvio optimizavimui. Namø darbøskyrimas atostogø laikotarpiu, mokytojø ir mokiniø verti-nimu, buvo skirtingas. Daugelis mokytojø, þinodami teisësaktø reikalavimus, atsakë, kad namø darbø atostogoms

neskiria, taèiau maþiau nei pusë mokiniø iðsakë tà paèiànuomonæ. Tai paaiðkintume skirtingu namø darbø sàvo-kos suvokimu tarp mokytojø ir mokiniø. Visgi namø darbøskyrimo reguliavimas yra efektyvi krûvio optimizavimo prie-monë, todël, kitø autoriø duomenimis, ir yra daþniausiaimokyklø administracijos naudojama [2].

Daþniausiai vertinant mokymosi krûvius apsiriboja-ma mokiniø ir mokytojø apklausomis. Savo tyrime anali-zavome ir mokiniø tëvø nuomonæ apie mokiniø moky-mosi krûvius. Tëvø, teigusiø, kad mokymo krûviai perdideli, buvo maþiau nei mokytojø, bet daugiau nei moki-niø. Toká vertinimo skirtumà galima paaiðkinti per menkutëvø, mokytojø ir mokiniø bendravimu. Nemaþa dalis të-vø (9,9%) visgi retai pasiteirauja vaiko apie jo proble-mas. Konu A. I. su bendraautoriais yra nustatæ, kad so-cialinë ðeimos aplinka, o ypaè daþni pokalbiai su tëvais,turi stiprø ryðá su gera mokiniø savijauta [18]. Todël tëvøiniciatyva pasiteirauti vaiko apie jo veiklà mokykloje tu-rëtø bûti visapusiðkai skatinama.

Iðvados

1. Daugiau kaip treèdalis (37,0%) ðeðtø ir aðtuntø kla-siø mokiniø savo mokymosi krûvá vertino kaip per didelá.Ðitaip mokymosi krûvá vertinusiø tëvø buvo daugiau neimokiniø (45,1%), bet maþiau nei mokytojø (55,6%).

2. Daugiau mergaièiø nei berniukø, vyresniø klasiønei jaunesniø, mieste gyvenanèiø nei kaimo mokiniø ver-tino mokymosi krûvá kaip per didelá.

3. Mokytojø mokymosi krûvio vertinimas priklauso nuojø lyties, darbo staþo mokykloje, profesinës kvalifikaci-jos ir mokiniø skaièiaus jø dëstomose klasëse.

4. Motinos daþniau negu tëvai (vyrai) mokymosi krû-vá vertina kaip per didelá. Mokymosi krûvio vertinimaspriklauso nuo tëvø bendravimo daþnio su vaiku ir vaikonamø darbø ruoðai skiriamo laiko.

5. Namø darbams skirto laiko trukmë nevirðijo regla-mentuoto laiko. Namø darbø skyrimo reglamentavimasyra efektyvi mokymosi krûvio optimizavimo priemonë.

Literatûra1. Per didelio mokymosi krûvio prieþastys ir problemøsprendimo galimybës (sociologinio tyrimo ataskaita). Vilniauspedagoginis universitetas, Sociologiniø ðvietimo tyrimølaboratorija. Vilnius, 2002. Prieiga internete http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokymo_kruvis_ataskaita.pdf

2. Mokymosi krûviai bendrojo lavinimo mokykloje. Tiriamojodarbo santrauka. Lietuvos Respublikos ðvietimo ir moksloministerija, Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius, 2004.Prieiga internete http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mok_kruviai_atask_04.doc

3. Lenèiauskienë I., Zaborskis A. Per didelio mokymosi krûvioátaka moksleiviø sveikatai. Visuomenës sveikata. 2005; 3(30):33–40.

4. Petrauskienë A., Matulevièiûtë D. Abiturientø mokymosi krûvioir savijautos sàsajos. Medicina (Kaunas), 2007; 43(4): 332–337.

2 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal visuomenësnuomonæ apie skiriamø namø darbø poveiká mokiniø

nuovargiuip<0,05 lyginant tarp grupiø


5. Dailidienë N., Juðkelienë V. XI–XII klasiø moksleiviømokymosi krûviai ir sveikata. Profilinis mokymas, Vilnius; 2001;13–20.

6. Young People's health in context. Health Behaviour inSchool–aged Children (HBSC) study: international report fromthe 2001/2002 survey. Edited by Currie C., Roberts C., MorganA., Smith R., Settertobulte W., Samdal O., Rasmussen V. B.Health Policy for Children and Adolescents. No 4., WHO, 2004.

7. Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas (Þin., 1991,Nr. 23–593; 2003, Nr. 63–28530).

8. Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimomokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintaLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m.birþelio 9 d. ásakymu Nr. V–476 (Þin., 2005, Nr. 76–2770).

9. Ðvietimo ir mokslo institucijø registras. Prieiga internete http://www.aikos.smm.lt/aikos/webdriver.exe?kalba=lt&MIval=/Institucijos.html

10. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniø vienetø ir jøribø ástatymas (Þin., 1994, Nr. 60–1183).

11. Starkuvienë S., Zaborskis A. Moksleiviø sveikata ir mokymosikrûvis. Medicina, 1998; 34(7): 683–687.

12. Furmanavièius T. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybëstyrimø metodologiniai aspektai. Medicina, 2004; 40(6): 509–516.

EDUCATIONAL LOAD IN SCHOOLCHILDREN, TEACHERS AND PARENTS ESTIMATION

Rita Sketerskienë, Genë Ðurkienë, Kæstutis ÞagminasPublic Health Institute of Medical Faculty of Vilnius University

Summary

The aim of study was to estimate view of schoolchildren, teachers and parents about educational load of school-children, attending classes of basic education curriculum and analyse one of the educational load factor - time forhomework. In November 2005, the study was performed in 108 secondary schools, implementing 5-8 th gradesbasic education curriculum in lithuania. 3744 schoolchildren, 1025 teachers and 1601 parents filled original, spe-cially made questionnaire. Separate questionnaires for schoolchildren, teachers and parents was made up consid-ering Lithuanian educational system features, legislation and applying health related quality of life questionnaires.

The educational load was too high in estimation of 37% schoolchildren, 45% parents, 55,6% teachers. Educa-tional overload assesment is more frequent for girls, elder and in urban areas living schoolchildren. Teacher'sestimation depend on gender, experience, professional qualification and schoolchildren number in they classes.Qualified teachers and teachers working with major number of schoolchildren in classes more often estimatededuactional load as too high. Parents, which children attend 8th grade and mothers more frequent mentionededucational oveload. The resultates indicated that parents educational load estimation depend on communicationrate with children and their children's spent time for homework.

Half of boys spent 5,8 hours per week for homework, half of girls - 7,5 hours per week. Time for homework notdepend on childrean achievment, have children fixed place at home for homework or not, and where usually he dohomework - in idividual or commnon room. Homework reglamentation is effective educational load optimizationmessure.

Keywords: educational load, basic education curriculum, schoolchildren, teachers, parents, homework.

13. Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2003 m.rugpjûèio 26 d. ásakymas Nr. ISAK–1197 „Dël mokiniømokymosi krûviø“ (Þin., 2003, Nr. 84–3858).

14. Health and Health Behaviour among Young People. Health.Health Behaviour in School–aged Children: a WHO Cross–National study (HBSC) International Report. Edited by CandaceCurrie, Klaus Hurrelmann, Wolfgang Settertobute, RebeccaSmith, Joanna Todd. Health Policy for Children and Adoles-cents (HEPCA) Series No. 1. WHO, 2000; 49–64.

15. Priemoniø, skirtø vyresniø klasiø mokiniø mokymosi krûviomaþinimui, veiksmingumas. Prieiga internete http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Kruviu_ataskaita_0702.pdf

16. Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija, Vilniauspedagoginis universitetas. Tiriamojo darbo „Nesëkmingomokymosi mastai ir prieþastys“ ataskaita. Vilnius, 2003; 78.

17. Burba B., Grigaliûnienë V., Laukienë I., Vëlavièienë D., Ðulga J.,Keblys N., Jaras A., Jankuvienë O. Kauno miesto ir rajono vyresniøklasiø mokiniø mokymosi krûvis ir jo ryðys su mokiniønerimastingumo rodikliais. Visuomenës sveikata, 2007; 2(37): 11–15.

18. Konu A. I., Lintonen T. P. and Rimpelä M. K. Factors associ-ated with schoolchildren's general subjective well–being. HealthEducation Research, 2002; 17: 155–165.


Correspondence to Rita Sketerskienë, Public Health Instituteof Medical Faculty of Vilnius University, M.K.Èiurlionio g. 21,03101 Vilnius, Lithuania.E-mail: [email protected]


PAAUGLIØ LAISVALAIKIO FIZINIO AKTYVUMO MOTYVAI

Gintarë Petronytë, Apolinaras ZaborskisKauno medicinos universiteto Biomedicininiø tyrimø institutas

Santrauka

Tyrimo tikslas. Ávertinti paaugliø laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvus atsiþvelgiant á lytá ir nustatyti, kaip motyvacijasusijusi su fizinio aktyvumo rodikliais. Tyrimo medþiaga surinkta 2006 m. vykdant tarptautiná mokiniø sveikatos irgyvensenos tyrimà (Health Behaviour in School–aged Children – HBSC). Apklausti 5 632 11, 13 ir 15 metø mokiniaiið atsitiktinës atrankos bûdu atrinktø ðalies mokyklø.

Fizinio aktyvumo motyvø hierarchijoje abiems lytims sveikatos motyvas buvo svarbiausias. Berniukø motyvacijo-je, palyginti su mergaitëmis, vyravo noro bûti sportininku, nugalëti, kûno galiø pajautimo ir noro bûti geros fizinësformos motyvai, o mergaitëms buvo aktualûs svorio kontrolës ir kûno ávaizdþio motyvai. Atlikta faktorinë analizë paro-dë, kad berniukams bûdinga fizinës formos ir socialinio pripaþinimo motyvacija, mergaitëms – komunikacijos. Atsi-þvelgiant á lytá motyvacijos veiksniai atitinkamai siejosi su fizinio aktyvumo rodikliais: fizinio aktyvumo lygiu, fizinioaktyvumo rekomendacijø ávykdymu ir sporto bûrelio lankymu.

Iðvada. Planuojant paaugliams skirtas fizinio aktyvumo programas verta atsiþvelgti á nustatytus lyèiø motyvacijosskirtumus.

Raktaþodþiai: fizinis aktyvumas, motyvacija, paaugliai.

Ávadas

Daugelyje ðaliø ryðkëja prieðtaravimas tarp deklaruo-jamø fizinio aktyvumo rekomendacijø, skirtø paaugliams,ir tyrimø duomenø, rodanèiø maþëjantá paaugliø fiziná ak-tyvumà. Tarptautiniø organizacijø ekspertø prognozëseatsispindi didëjantis susirûpinimas didele rizika sveika-tai, kuri atsiranda dël fizinës veiklos stokos [1, 2]. Ði pro-blema tokia rimta ir akivaizdi, kad paskatino atitinkamusðaliø politikus imtis kryptingø veiksmø, siekiant sustabdy-ti ar pasukti prieðinga linkme dabartinæ problemos raidà[3, 4]. Taèiau kritiðkas poþiûris á sporto politikos ágyvendi-nimà kelia diskutuotinø klausimø. Prielaida, kad net ir mo-derni, aiðkiais principais ir atitinkamomis priemonëmisgrindþiama sporto politika gali likti sunkiai realizuojamavizija, turi argumentø.

Fizinis aktyvumas yra palyginti dinamiðkas rodiklis,priklausantis nuo daugelio veiksniø, kuriuos mokslinin-kai analizuoja daugiau kaip tris pastaruosius deðimtme-èius [5, 6]. Taèiau daugelyje ðaliø, tarp jø ir Lietuvoje,pastebima stabili tendencija – paaugliø fizinis aktyvumassu amþiumi maþëja, o visose amþiaus grupëse berniukaiyra fiziðkai aktyvesni, palyginti su mergaitëmis [7].

Sprendþiant paaugliø fizinio aktyvumo problemas,motyvacijos aspektà bûtina iðskirti kaip atskirà dëmesioreikalaujantá klausimà. Mokslinëse ir praktinëse diskusi-jose minimi tokie terminai kaip „motyvacinë orientacija“,„motyvacinis klimatas“ ar „motyvacijos strategijos“ [8,

9]. Moksliniai tyrimai, pagrásti skirtingomis teorinëmiskoncepcijomis, vienareikðmiðkai rodo, kad motyvacijayra skatinamoji fizinio aktyvumo prielaida [10, 11]. Kitøðaliø patirtis rodo, kad daugelis intervenciniø projektø,skirtø paaugliø fiziniam aktyvumui skatinti, buvo maþaiveiksmingi [8].

Nepaisant paaugliø fizinio aktyvumo tyrimø aktua-lumo, Lietuvoje motyvacijos tyrimai dar nesulaukë di-delio susidomëjimo. Tyrimø, analizuojanèiø paaugliølaisvalaikio fizinio aktyvumo motyvus, yra tik keletas,o atliktos analizës palyginti fragmentiðkos ir daþnaikonstatuojamojo pobûdþio [12, 13]. Motyvacijos tyri-mai neabejotinai svarbûs rengiant perspektyvius fizi-nio aktyvumo projektus ir efektyviai panaudojantfinansinius iðteklius. Ðio straipsnio tikslas – ávertintipaaugliø laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvus atsi-þvelgiant á lytá ir nustatyti, kaip motyvacija susijusi sufizinio aktyvumo rodikliais.


Tyrimas atliktas dalyvaujant tarptautiniame moki-niø sveikatos ir gyvensenos tyrime (Health Behaviourin School–aged Children – HBSC), kurá koordinuoja Pa-saulio sveikatos organizacijos biuras. Tyrimo metodi-ka ir etinës procedûros atitiko tarptautinio protokoloreikalavimus [14]. Ið respublikos bendrojo lavinimomokyklø (lietuviø, rusø ir lenkø) sàraðo atsitiktiniu bû-du tikslingai buvo pasirinktos penktos, septintos ir de-vintos klasës. Klasiø skaièius buvo atrinktas ið penkiøLietuvos regionø (Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø

Adresas susiraðinëti: Gintarë Petronytë,Kauno medicinos universiteto Biomedicininiø tyrimø institutas,Eiveniø g. 4, 45009 Kaunas.El. paðtas [email protected]


ir Panevëþio) mokyklø taip, kad mokiniø skaièius josebûtø proporcingas bendram mokiniø skaièiui regione.Tiriamieji buvo tolygiai pasiskirstæ 11, 13 ir 15 metø am-þiaus grupëse. Anketinëje apklausoje, vykusioje 2006m. kovo–balandþio mënesiais, dalyvavo 5 632 mokiniai(2 904 berniukai ir 2 728 mergaitës). Atsako daþnis –apie 96%. Gautø duomenø kokybë buvo patikrinta tarp-tautiniame duomenø centre (Bergeno universitetas, Nor-vegija).

Apklausai naudota tarptautinës grupës parengta an-keta [14]. Mokiniø fiziná aktyvumà vertinome pagal fizi-nës veiklos daþná ir trukmæ. Respondentai atsakë á duklausimus: ar daþnai ne pamokø metu, laisvalaikiumankðtinasi ir sportuoja taip, kad suprakaituotø, padaþ-nëtø kvëpavimas (galimi atsakymai: kasdien; 4–6 kartusper savaitæ; 2–3 kartus per savaitæ; kartà per savaitæ;kartà per mënesá; reèiau nei kartà per mënesá; niekada)ir kiek valandø per savaitæ (galimi atsakymai: në vienosvalandos per savaitæ; apie pusæ valandos per savaitæ,apie 1 valandà per savaitæ; apie 2–3 valandas per sa-vaitæ; apie 4–6 valandas per savaitæ; 7 ir daugiau valan-dø per savaitæ). Remdamiesi atsakymais á ðiuosklausimus apskaièiavome fizinio aktyvumo trukmæ per

savaitæ (daþnis x trukmë). Pagal apskaièiuotà vidurká(8,55±0,18) visi respondentai buvo suskirstyti á þemo iraukðto fizinio aktyvumo grupes.

Respondentø buvo klausiama: kiek dienø per pas-taràsias 7 dienas buvo fiziðkai aktyvûs ne maþiau kaip60 min. (galimi atsakymai: në vienos dienos; atitinka-mai 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dienas). Remdamiesi tarptauti-nës ekspertø grupës bendru susitarimu, laikëme, kadfizinio aktyvumo rekomendacijà ávykdë tie paaugliai,kurie fiziðkai aktyvûs buvo 60 min. 5–7 dienas per sa-vaitæ [15].

Anketoje buvo pateiktas klausimas: ar lankai koká norssporto ar ðokiø bûrelá ir kaip daþnai (galimi atsakymai:ne; 2–3 kartus per mënesá; kartà per savaitæ, du ir dau-giau kartø per savaitæ).

Á anketà be visoms ðalims privalomø klausimø buvoátrauktas papildomas klausimas, leidþiantis ávertinti pa-augliø laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvacijà. Respon-dentams buvo pateiktas motyvø sàraðas ir praðomapaþymëti jiems tinkamà atsakymà (galimi atsakymai: la-bai svarbu; gana svarbu; nesvarbu). Analizuojant duo-menis atsakymai, remiantis apskaièiuotu vidurkiu,suskirstyti á dvi grupes.

Motyvai Lytis Vidurkis SP p Berniukai 2,38 0,66 1. Galima smagiai praleisti laiką

Mergaitės 2,28 0,66

<0,001

Berniukai 2,35 0,70 2. Norisi būti geru sportininku Mergaitės 1,96 0,77

<0,001

Berniukai 2,34 0,74 3. Norisi nugalėti


<0,001

Berniukai 2,28 0,72 4. Galima įgyti naujų draugų


0,001

Berniukai 2,61 0,58 5. Galima sustiprinti sveikata


0,357

Berniukai 2,37 0,67 6. Galima susitikti ir pabūti su draugais


0,006

Berniukai 2,59 0,60 7. Norisi būti geros fizinės formos


<0,001

Berniukai 2,36 0,70 8. Norisi gerai ir gražiai atrodyti


<0,001

Berniukai 2,42 0,70 9. Malonu jausti kūno galias


<0,001

Berniukai 1,89 0,82 10. Norisi įtikti tėvams


<0,001

Berniukai 1,91 0,83 11. Norisi būti „kietu“, išsiskirti iš kitų


<0,001

Berniukai 2,14 0,76 12. Galima reguliuoti svorį


<0,001

Berniukai 2,46 0,67 13. Tai įdomus užsiėmimas


<0,001

1 lentelë. Paaugliø laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvai pagal lytá


Statistinë duomenø analizë atlikta naudojant SPSSpaketà (11.5 versija). Hipotezës apie vidurkiø lygybæ tik-rintos t–testu su 0,05 reikðmingumo lygiu. Siekiant surastibendruosius faktorius, apibûdinanèius fizinio aktyvumomotyvacijà, buvo atlikta faktorinë analizë, kurioje taikytaspagrindiniø komponenèiø metodas ir varimax rotacija. Ðianalizë leido nustatyti tris faktorius, kurie pagal struktûràskyrësi berniukø ir mergaièiø grupëse. Faktoriø vidiniampastovumui ávertinti apskaièiuotas Kronbach α koeficien-tas. Motyvacijos faktoriø átaka fizinio aktyvumo rodikliamsanalizuota logistinës regresijos metodu, apskaièiuotas ga-limybiø santykis (GS) ir jo 95% pasikliautinieji intervalai(PI).

Rezultatai

1 lentelëje pateikti paaugliø laisvalaikio fizinio akty-vumo motyvai. Motyvø hierarchijoje abiems lytimssveikatos motyvas buvo svarbiausias. Laisvalaikiu spor-tuojantiems paaugliams noro átikti tëvams ir noro iðsi-skirti ið kitø motyvø vidurkiai buvo maþiausi. Berniukømotyvacijoje, palyginti su mergaièiø, dominavo noro bû-ti sportininku, nugalëti, kûno galiø pajautimo ir noro bûtigeros fizinës formos motyvai. Ádomaus uþimtumo ir sma-gaus laisvalaikio leidimo motyvø vidurkiai taipogi ber-niukø buvo didesni. Mergaitëms buvo aktualûs svoriokontrolës ir kûno ávaizdþio motyvai. Abiems lytims bu-vo svarbûs naujø draugø ágijimo ir susitikimo su jaismotyvai.

2 lentelëje pateikti faktorinës analizës rezultatai.Abiems lytims buvo iðskirta po tris motyvacijos faktorius,kurie skyrësi pagal struktûrà. Pirmàjá berniukø motyvaci-

jos faktoriø ávardinome kaip „fizinës formos ir socialiniopripaþinimo“, o mergaièiø – „fizinës formos“. Antrasis irtreèiasis abiejø lyèiø faktoriai buvo ávardinti atitinkamaikaip „socializacijos“ ir „komunikacijos“. Visø bendrøjø fak-toriø vidinis pastovumas kito nuo 0,67 iki 0,85 ir laikomaspakankamai geru.

3 lentelëje parodytos motyvacijos faktoriø sàsajos sufizinio aktyvumo rodikliais. Fizinës formos ir socialinio pri-paþinimo motyvacija buvo didesnë tarp aukðto fizinio ak-tyvumo ir sporto bûrelá lankanèiø berniukø (GS atitinka-mai 2,87 ir 1,80) bei 1,69 karto didino galimybæ ávykdytifizinio aktyvumo rekomendacijas. Komunikacijos moty-vacija buvo 1,49 karto didesnë tarp berniukø, lankanèiøsporto bûrelá, lyginant su nelankanèiais. Berniukø lyde-riavimo motyvacija nebuvo susijusi në su vienu fizinioaktyvumo rodikliu.

Mergaièiø motyvacijos faktoriai buvo statistiðkai reikð-mingai susijæ su visais fizinio aktyvumo rodikliais. Mer-gaièiø fizinës formos ir komunikacijos motyvacija buvodidesnë tarp aukðto fizinio aktyvumo mergaièiø lyginantsu þemo (GS atitinkamai 1,81 ir 1,71). Lyderiavimo moty-vacija taipogi buvo didesnë tarp aukðto fizinio aktyvumo(GS = 1,53) ir sporto bûrelá lankanèiø mergaièiø (GS =1,55). Komunikacijos motyvacija buvo 1,69 karto dides-në tarp mergaièiø, lankanèiø sporto bûrelá, lyginant sunelankanèiomis.


Remiantis akivaizdþiu faktu, kad berniukø fizinis akty-vumas didesnis nei mergaièiø, analizëje pirmenybæ tei-këme lyèiø aspektui. Lyèiø aspektas buvo pasitelktas ir

2 lentelë. Fizinio aktyvumo motyvø faktoriø svoriai

Berniukai Mergaitės Motyvai 1 faktorius

Fizinės formos ir socialinio pripažinimo

2 faktorius Komunija-

cijos

3 faktorius Lyderiavimo

1 faktorius Fizinės formos

2 faktorius Komunika-

cijos

3 faktorius Lyderiavimo

1. Galima smagiai praleisti laiką 2. Norisi būti geru sportininku

3. Norisi nugalėti 4. Galima įgyti naujų draugų 5. Galima sustiprinti sveikata 6. Galima susitikti ir pabūti su draugais 7. Norisi būti geros fizinės formos 8. Norisi gerai ir gražiai atrodyti

9. Malonu jausti kūno galias 10. Norisi įtikti tėvams 11. Norisi būti „kietu“, išsiskirti iš kitų 12. Galima reguliuoti svorį 13. Tai įdomus užsiėmimas

0,60

0,55

0,67

0,81 0,62

0,68

0,61

0,71

0,71

0,76

0,74 0,78 0,60

0,81 0,62

0,53

0,71

0,73

0,72 0,51 0,72

0,64

0,60

0,68

0,70 0,74

Kronbach alfa 0,85 0,72 0,67 0,78 0,75 0,69


platesne prasme – kaip ávairiø politiniø sprendimø ágy-vendinimo prielaida. Svarbu paþymëti, kad Lietuvos svei-katos programoje ávardintas siekis iki 2010 m. laisvalai-kiu sportuojanèiø mokiniø skaièiø padidinti 50% [16].

Detalesnë laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvø anali-zë atskleidë socialiniø ir kultûriniø veiksniø suformuotàpaaugliø fizinio aktyvumo sampratà. Ávairiose ðalyse at-likti moksliniai tyrimai vienareikðmiðkai rodo, kad paaug-liai nelinkæ rûpintis sveikata [7]. Mûsø tyrimo duomeni-mis, sveikatos motyvas labiausiai skatino paauglius bûtifiziðkai aktyvius. Tokius dviprasmiðkus rezultatus bûtø ga-lima paaiðkinti plaèiai visuomenëje paplitusia informaci-ja, kad fiziðkai aktyvi gyvensena yra sveikatà stiprinantisveiksnys.

Remiantis motyvø analize pastebima, kad fizinë veik-la tarp paaugliø tampa vartotojiðkos kultûros reiðkiniu irvis sudëtingesne socialine veikla. Paauglius bûti fiziðkaiaktyvius skatina tokie motyvai, pagal kuriuos suteikiamasatitinkamas socialinis statusas. Minëtà teiginá patvirtina iratlikta faktorinë analizë, kuri parodë, kad fizinës formos irsocialinio pripaþinimo motyvacija buvo didesnë tarp aukð-to fizinio aktyvumo paaugliø, ypaè berniukø. Ásidëmëtina,kad paaugliams toks sportavimo motyvas, kaip noras bûti„kietu“ ar iðsiskirti ið kitø, buvo maþiausiai aktualus. Mi-nëtas rezultatas atspindi paauglio asmenybës raidà, kaipaauglys, ieðkodamas savojo tapatumo, tampa tokiu„kaip visi“ [17]. Neabejotina, jog paaugliai orientuojasi ávisuomenëje pateikiamus elgesio modelius. Visuomenëssvarbà akcentuoja ir klasikinë socialinio iðmokimo teori-ja, kuri teigia, jog individas socialinio elgesio iðmokstastebëdamas [18].

Faktorinë analizë parodë, kad paaugliø laisvalai-kio fizinio aktyvumo motyvacijà galima apibûdinti tri-mis aspektais: fizinës formos, komunikacijos ir lyde-riavimo. Tarp berniukø dominavo fizinës formos ir so-cialinio pripaþinimo motyvacija, o tarp mergaièiø –komunikacijos. Pastarieji tyrimo rezultatai sutapo supagal analogiðkà HBSC metodikà atlikto tyrimo Skan-dinavijos ðalyse (Suomijoje, Ðvedijoje ir Norvegijoje)rezultatais [19]. Tokias tendencijas galima bûtø pa-aiðkinti lyèiø socializacijos teorijomis [20]. Visuome-nëje egzistuoja tradiciniai lyèiø vaidmenø modeliai,kurie socializacijos procese yra perimami. Atlikti tyri-mai rodo, kad sportas yra ta sritis, kurioje formuojasivyriðkumo ir moteriðkumo samprata [21].

Draugø ir smagaus laisvalaikio leidimo motyvai susi-jæ su bendruoju komunikacijos faktoriumi. Tai tik patvirti-na prielaidà, kad tarp fiziðkai aktyviø paaugliø vykstasocialinë sàveika. Remdamiesi kitais tyrimais galime ma-nyti, kad tarpusavio santykiai su bendraamþiais ar drau-gystë skatina paauglius bûti fiziðkai aktyvius [22].Paaiðkëjo, kad mergaitëms, prieðingai negu berniukams,svarbi lyderiavimo motyvacija. Paaugliams bendraamþiøpripaþinimas ir teigiamos reputacijos pelnymas yra svar-bus ávertinimo rodiklis [17]. Didesnæ mergaièiø, palygintisu berniukais, lyderiavimo motyvacijà galëjo lemti skirtin-goje aplinkoje vykstanti socializacija.

Mûsø darbas buvo pirmasis bandymas pasitelkusfaktorinæ analizæ iðskirti fizinio aktyvumo motyvacijosfaktorius ir nustatyti, kaip jie susijæ su fizinio aktyvumorodikliais. Nustatyti teigiami motyvacijos ir fizinio akty-vumo rodikliø ryðiai prapleèia diskusijø spektrà bei

3 lentelë. Motyvacijos faktoriø ir fizinio aktyvumo rodikliø sàsajos

Hipotezës GS=1 statistinis reikðmingumas: * p<0,05; ** p<0,01; *** p<0,001.

Berniukai Mergaitės Fizinės formos ir socialinio pripa-žinimo faktorius

Komunikacijos faktorius

Lyderiavimo faktorius

Fizinės formos faktorius

Komunikacijos faktorius

Lyderiavimo faktorius

Požymis

GS (95 proc. PI)

GS (95 proc. PI)

GS (95 proc. PI)

GS (95 proc. PI)

GS (95 proc. PI)

GS (95 proc. PI)

Fizinio aktyvumo lygis Mažas Didelis

1

2,87 (2,51–3,27)***

1

1,42 (1,25–1,60)***

1

0,96 (0,88–1,13)

1

1,81 (1,60–2,06)***

1

1,71 (1,51–1,94)***

1

1,53 (1,34–1,74)***

Fizinio aktyvumo rekomendacija

Neįvykdo Įvykdo

1 1,69

(1,51–1,89)***

1 1,23

(1,10–1,37)***

1 0,95

(0,85–1,06)

1 1,34

(1,20–1,49)***

1 1,36

(1,22–1,52)***

1 1,25

(1,11–1,40)** *

Lanko sporto būrelį Ne

Taip

1

1,80 (1,61–2,01)***

1

1,49 (1,34–1,67)***

1

1,01 (0,90–1,13)

1

1,26 (1,13–1,40)***

1

1,69 (1,51–1,89)***

1

1,55 (1,39–1,74)***


sustiprina argumentus, kad planuojant ir rengiant pa-augliams skirtus projektus tikslinga apsvarstyti ir mo-tyvacijos klausimà. Atsiþvelgiant á lyèiø skirtumus mo-tyvacijà, kaip vienà ið pirminiø grandþiø, bûtø galimataikyti átraukiant paauglius á fiziðkai aktyvià veiklà. Tai-gi pagrindinë problema – kaip integruojant motyvaci-jos aspektà sukurti palankias sàlygas sportuoti. Tikë-tina, kad tada paaugliø fizinio aktyvumo rodikliai ati-tiks fizinio aktyvumo rekomendacijas.

Iðvados

1. Fizinio aktyvumo motyvø hierarchijoje abiems ly-tims sveikatos motyvas buvo svarbiausias. Berniukø mo-tyvacijoje, palyginti su mergaièiø, vyravo noro bûti spor-tininku, nugalëti, kûno galiø pajautimo ir noro bûti gerosfizinës formos motyvai. Mergaitëms buvo aktualûs svo-rio kontrolës ir kûno ávaizdþio motyvai.

2. Lyèiø skirtumai pastebimi analizuojant laisvalai-kio fizinio aktyvumo motyvacijà: berniukams bûdinga fi-zinës formos ir socialinio pripaþinimo motyvacija, mer-gaitëms – komunikacijos.

3. Planuojant paaugliams skirtas fizinio aktyvumoprogramas verta atsiþvelgti á nustatytus lyèiø motyvaci-jos skirtumus.

Literatûra1. Cavill N., Kahlmeier S., Racioppi F., editors. Physical activ-ity and health in Europe: evidence for action. Copenhagen:World Health Organization, 2006.

2. Centres for Disease Control and Prevention. The link be-tween physical activity and morbidity and mortality [fact sheet];[cited 2007 Jan 19]. Available from: http://www.cdc.gov/nccdphp/sgr/mm.htm

3. Diet and physical activity for health. WHO European Minis-terial Conference on Counteracting Obesity, Turkey, 15-17 No-vember 2006. EUR/06/5062700/8.

4. U. S. Department of Health and Human Services. HealthyPeople 2010: Understanding and Improving Health. Washing-ton DC: U. S. Department of Health and Human Services, 2000.

5. Sallis J. F., Prochaska J. J., Taylor W. C. A review of corre-lates of physical activity of children and adolescents. Med. Sci.Sports Exerc., 2000; 32(5): 963–75.

6. Bauman A. E., Sallis J. F., Dzewaltowski D. A., Owen N. O.Toward a better understanding of the influences on physicalactivity. Am. J. Prev. Med., 2002; 23 (2S): 5–14.

7. Currie C., Roberts C., Morgan A. et al., editors. YoungPeople's Health Behaviour in School - aged Children (HBSC)study: international report from the 2001/2002 survey. Copen-hagen: World Health Organization, 2004.

8. Wilson D. K., Griffin S., Saunders R. P., Evans A., Mixon G.,Wright M. et al. Formative evaluation of motivational interventionfor increasing physical activity in underserved youth. Eval. Pro-gram Plann., 2006; 29: 260–68.

9. Roberts G. C., editor. Advances in motivation in sport andexercise. Champaign: Human Kinetics, 2001.

10. Sit C. H. P., Lindner K. J. Motivational orientations in youthsport participation: using achievement goal theory and reversaltheory. Pers. Indiv. Differ., 2005; 38: 605–18.

11. Biddle S. J. H., Wang C. K. J. Motivation and self-percep-tion profiles and links with physical activity in adolescent girls.J. Adolesc., 2003; 26: 687–701.

12. Vainauskas S. Lietuvos moksleiviø gyvensenos ir poþiûrio ásavo sveikatà ávertinimas. [Daktaro disertacija]. Vilniausuniversitetas, 1998.

13. Kûno kultûros ir sporto departamentas. Lietuvos didþiøjømiestø viduriniø mokyklø mokiniø fizinio aktyvumo tyrimo (2005)iðvados; [þiûrëta 2007-05-18]. Prieiga per internetà http://www.kksd.lt/index.php?-1310996766

14. Roberts C., Curre C., Samdal O. Measuring the health andhealth behaviours of adolescents throught cross-national sur-vey research: recent developments in the Health Behaviour inSchool-aged Children (HBSC) study. J. Public Health, 2007;15(3): 179–86.

15. Sallis J. F., Patrick K. Physical activity guidelines for ado-lescents: nonsensus statement. Ped. Exerc. Sci., 1994; 6:302–14.

16. Lietuvos sveikatos programa 1997-2010. Vilnius: Sveikatosapsaugos ministerija, 1998.

17. Myers D. G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika,2000.

18. Bandura A. Social learning theory. New York: General Learn-ing Press, 1977.

19. Wold B., Kannas L. Sport motivation among young adoles-cents in Finland, Norway and Sweden. Scand. J. Med. Sci.Sports, 1993; 3(4): 283–91.

20. Giddens A. Sociologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika,2005.

21. Klomsten A. T., Marsh H. W., Skaalvik E. M. Adolescents'perceptions of masculine and feminine values in sport and physi-cal education: a study of gender differences. Sex Roles, 2005;52(9-10): 625–36.

22. Smith A. L. Perceptions of peer relationships and physicalactivity participation in early adolescence. J. Sport Exerc.Psychol., 1999; 1: 329–50.



MOTIVES FOR PARTICIPATION IN LEISURE TIME PHYSICAL ACTIVITY AMONG ADOLESCENTS

Gintarë Petronytë, Apolinaras ZaborskisInstitute for Biomedical Research of Kaunas University of Medicine

Summary

The aim of this study was to evaluate motives for participation in leisure time physical activity among adolescentsand establish the links between motivation and physical activity. Analysis was performed using data from the 2006National Study on Health Behaviour in School-Aged Children (HBSC). Using stratified random sampling, the repre-sentative sample of 5632 schoolchildren aged 11, 13 and 15 from schools of Lithuania was surveyed.

Across all motives for participation in leisure time physical activity, health was the basic motive for both boys andgirls. Among boys dominated such motives as to be good at sport, enjoy the feeling of using body, to win and get ingood shape whereas weight control and physical appearance were the main motives for participation in leisure timephysical activity of girls.

Gender-specific physical activity sport motivational factors existed among adolescents: boys were more at-tracted to the physical shape and achievement motives for sport participation in leisure time physical activity whereasgirls were more motivated by social aspects. Motivational factors were associated with physical activity: physicalactivity level, meeting physical activity guidelines and participation in organized sport.

Conclusion. The results of this study suggest that it is essential in planning physical activity programs for adoles-cents, paying particular attention to gender-specific motivational factors.

Keywords: physical activity, motivation, adolescents.

Correspondence to Gintarë Petronytë, Institute for Biomedi-cal Research of Kaunas University of Medicine,Eiveniø g. 4, 450009 Kaunas, Lithuania.E-mail: [email protected]


ÐIAULIØ APSKRITIES MOKSLEIVIØ MITYBOS ÁPROÈIAI IRSAVIJAUTA

Jûra Vladas Vaitkevièius, Lina Miliûnienë, Aliutë VaitkevièienëÐiauliø universitetas

Santrauka

Ðiandien formuojasi nauja ir sudëtinga problema – kaip padëti vaikams ir jaunimui iðvengti rizikos veiksniø, susi-jusiø su mityba. Pirmiausiai, mûsø nuomone, labai svarbus jø poþiûris á ðá reikðmingà þmogaus organizmo biologináporeiká, kuris ðiuo metu yra virtæs socialiniu, psichologiniu, kultûriniu þmogaus gyvensenos komponentu. Reikiapripaþinti, kad vaikai, jaunimas, kaip vartotojai, ir mokykla, ðeima, visuomenë, kaip ðio poreikio tenkintojai, nërapakankamai kompetentingi ðioje srityje, todël daþnai randasi sveikatos rizikos veiksniø, susijusiø su ávairiø amþiausgrupiø, t. y. ne vien tik vaikø ir jaunimo, mityba. Ðio tyrimo tikslas – iðsiaiðkinti moksleiviø mitybos áproèius ir savijautàÐiauliø apskrityje.

Metodai. Atlikome moksleiviø anketinæ apklausà, buvo apklausti 1 325 respondentai. Tyrimui buvo sudarytauþdaro tipo anoniminë anketa pagal poþymiø matavimo santykiø, ranginës ir nominalinës skaliø principà. Statisti-në duomenø analizë atlikta SPSS 11.0 for Windows kompiuterine programa. Statistinës hipotezës tikrintos taikantχ2 kvadrato kriterijø. Statistiniø hipoteziø reikðmingumo lygmeniu pasirinkta 0,05.

Rezultatai. Kaip parodë tyrimas, maitinimosi reþimo labiausiai nesilaiko 6–9 klasiø moksleiviai. Daugelio mokiniønetenkina patiekalø asortimentas mokykloje. Dël menko pasirinkimo ir laiko stokos mokykloje vaikai retai valgosriubà, todël daþnai maitinasi ðaltais uþkandþiais. Du treèdaliai moksleiviø nuolat jauèia alkio jausmà, ið jø pusëmokykloje. Alkanesnës jauèiasi mergaitës nei berniukai (p<0,05). Mergaitës pieno produktø vartoja reèiau nei ber-niukai (p<0,05). Ðvieþiø vaisiø ir darþoviø vartojimas tarp jø yra panaðus.

Iðvados. Maitinimosi reþimo labiausiai nesilaiko devintø (91,4%), ðeðtø (84,2%) ir septintø (83,5%) klasiø mokslei-viai. Dël menko asortimento ir laiko stokos mokykloje vaikai retai (25,2%) valgo sriubà, todël daþnai (71,5%) maitinasiðaltais uþkandþiais. Du treèdaliai moksleiviø nuolat jauèia alkio jausmà, ið jø pusë mokykloje. Pieno produktø vartoja58,7%, ðvieþiø vaisiø – 61%, ðvieþiø darþoviø – 53,1% moksleiviø. Daugelis respondentø savo savijautà apibûdinonepalankiai: 61,9% moksleiviø yra iðsiblaðkæ, 9,4% – blogos savijautos, 13,9% – jauèia nuovargá, 12,3% –nedarbingi, nepaisant to, kad daugelis apklaustøjø nurodë esà sveiki, daþniau mergaitës (55,1%) negu berniukai(44,9%), (p<0,05).

Raktaþodþiai: moksleiviø mitybos reþimas, áproèiai, savijauta.

Ávadas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatosstrategijoje „Sveikata visiems XXI amþiuje“ yra iðkëlu-si 10 pasaulio tikslø. Vienas ið jø, 6-asis, tikslas – sveikogyvenimo bûdo propagavimas ir kova su sveikatai ken-kianèiais áproèiais yra susijæs su akcijomis, skatinanèio-mis sveikos mitybos pasirinkimà. Sveika mityba – tai mais-to ir maitinimosi strategijos, maisto garantijos, saugu-mas, mikropriedø pakankamumas, sveiko maistopasirinkimas [1].

Lietuvos sveikatos programoje [2], patvirtintoje Lie-tuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutari-mu Nr. VIII–833, numatyta iki 2010 m. sumaþintienergijos, gaunamos riebalø sàskaita, dalá iki 30 proc.bei energijos, gaunamos ið soèiøjø riebiøjø rûgðèiø,

dalá iki 14 proc. ir uþtikrinti maisto saugumà, stebëti sumityba susijusiø lëtiniø neinfekciniø ligø bei maisto kil-mës ligø sergamumo ir mirtingumo nuo jø, gyventojømitybos pokyèius. Siekiama ágyvendinti maisto tarðosstebësenà, vertinti gyventojø þiniø ir poþiûrio á sveikàmitybà pokyèius.

Mûsø nuomone, realizuojant programos nuostataslabai svarbi yra vaikø ir paaugliø mitybos kokybë. Pa-saulio sveikatos organizacijos Europos regiono inicijuo-tas mokyklinio amþiaus vaikø sveikos gyvensenos (He-alth Behaviour in Schoolaged Children – HBSC) [3] tyri-mas parodë, kad penkiolikmetës mergaitës kasdiendaþniau laikosi dietos nei berniukai. Jos daþniau valgovaisiø, taèiau mësainius ir deðrainius daþniau valgo ber-niukai. Kasdienis vaisiø vartojimas labiau paplitæs tarpèekø (90% mergaièiø, 85% berniukø), Izraelio (88% ir81%), lenkø (83% ir 81%) ir slovakø (80% ir 73%) vaikø.Maþiausiai vaisiø vartoja (iki 54%) Grenlandijos, Norve-gijos ir Velso vaikai. Tyrimas parodë, kad kas antras

Adresas susiraðinëti: Jûra Vladas Vaitkevièius,Ðiauliø universitetas,P. Viðinskio g. 25, 76351 ÐiauliaiEl. paðtas [email protected]


vaikas Vokietijoje kiekvienà dienà valgo saldainiø, geriakokakolos. Panaðios tendencijos stebimos ir kitose Eu-ropos ðalyse. Story ir kt. [4] teigimu, subalansuota ir tin-kama mityba vaikystëje ir paauglystëje maþina dantøkarieso, maþakraujystës, nutukimo ir antsvorio rizikà. Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintoje Valstybinë-je maisto ir mitybos strategijoje numatoma ne tik vykdytivaikø mitybos tyrimus, bet ir iki 2010 m. parengti bei rea-lizuoti Valstybinæ ikimokyklinio ir mokyklinio amþiaus vai-kø mitybos gerinimo programà, á bendràjá ugdymà integ-ruoti sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos mokymà irspræsti aktualius moksleiviø mitybos klausimus [5].

Tyrimai Lietuvoje rodo, kad moksleiviø mityba yraneracionali, daþnai nesubalansuota. Per daug varto-jama maisto produktø, kuriuose yra gyvulinës kilmësriebalø, cukraus ir per maþai vaisiø, darþoviø [6, 7, 8].Zaborskio ir Makari [9] tyrimø Lietuvoje duomenimis,iki 15% moksleiviø laikosi dietos, kad sumaþintø kûnosvorá. Du kartus daþniau tai daro mergaitës nei ber-niukai. Autoriø duomenimis, kiekvienà dienà 43,8%vaikø valgo saldainiø ar ðokolado, 22,5% valgo pyra-gaièiø, sausainiø, torto, 15,1% – bulviø traðkuèiø, 51,7%– margarino, 43% – rûkytos mësos ir deðros, 8,2% –mësainiø, keptø deðreliø, 39,2% vaikø geria kokako-los ar kitø saldþiø gazuotø gërimø, 27,4% geria kavos,1,2% vartoja alkoholio.

Grinienës [10] tyrimø duomenimis, tik pusë Kaunomiesto moksleiviø kasdien valgydavo pusryèius. Reèiaupusryèiaudavo mergaitës nei berniukai. Moksleiviamsbûdingas pomëgis dviem ir daugiau ðaukðteliø saldintiarbatà (61,9%), valgyti ledø (40,8%). Autorë teigia, kadmoksleiviø maitinimasis nepriklausë nuo ðeimos socia-linio lygio, sveikatos, kûno masës vertinimo bei sportavi-mui ne pamokø metu skiriamo laiko. PSO teigimu [11],paaugliø mitybos elgsenai átakos turi tarpusavyje sàvei-kaujantys individualûs (biologiniai ir psichologiniai), so-cialiniai (ðeima ir bendraamþiai), fizinës aplinkos (mo-kykla ir greito maisto rinka) ir visuomeniniai (visuome-nës informavimo priemonës bei socialinës ir kultûrinësnormos) veiksniai. Zaborskio, Petronytës, Lubienës [12]duomenimis, daþniau alká jauèia privaèiø (84,2%) neivieðøjø (80,5%) maitinimo ástaigø paslaugomis besinau-dojantys moksleiviai. Vilniaus visuomenës sveikatos cen-tro atliktas tyrimas [13] parodë, kad karðto maisto mo-kyklose nevalgo net 63% moksleiviø. 2003 m. jø buvo47%. Net 55% moksleiviø pavalgæ jauèia alká. Daugelismoksleiviø nurodë, kad karðto maisto nevalgo, nes ne-skanu, per ilgos eilës, per trumpos pertraukos ir per bran-gu. Daþniausiai valgomi menkos mitybinës vertës patie-kalai – bandelës su arbata (51%) bei picos (34%). Lygi-nant su 2003 m., 2,5 karto padaugëjo uþkandþiaujanèiøbufetuose „greitu“ maistu, sumaþëjo gerianèiø pieno. Tei-giamai pakito tik du rodikliai: padaugëjo kasdien pusry-èiaujanèiø bei valganèiø vaisiø ir darþoviø vaikø. Todël

turi bûti plëtojama tëvø, pedagogø, jaunimo, maisto tie-këjø ir valstybiniø ástaigø partnerystë, kurios tikslas – svei-ka mityba mokykloje ir uþ jos ribø.

Zaborskio, Lenèiauskienës, Klibavièiaus [14] tyrimøduomenimis, mokyklose, kuriose vykdomos sveikatosstiprinimo programos, moksleiviai daþniau reguliariai val-go vaisiø, darþoviø, stebimos sveikesniø mitybos áproèiøformavimosi tendencijos, taèiau beveik pusë mokytojøteigia, kad sveikatos stiprinimo veiklai jø mokykloje ski-riama per maþai dëmesio. PSO [15, 16] teigia, kad anks-ti suformuoti sveiko maitinimosi ágûdþiai yra tvirtesni irilgiau iðlieka, todël sumaþëja lëtiniø ligø (ðirdies ir krau-jagysliø, vëþio, diabeto, osteoporozës) rizika. Kartais,prieðingai, lëtinës ligos pakeièia maitinimosi áproèius.Gavelienës [17] tyrimø duomenimis, 33,8% vyrø ir 47,5%moterø, suþinojæ, kad serga lëtiniu virusiniu C hepatitu,pakeitë maitinimosi áproèius ir ëmë maitintis sveikiau.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas [18]ápareigoja savivaldybes teikti maitinimo paslaugas ben-drojo lavinimo mokyklose. Ði paslauga privalo bûti koky-biðka. Kaip teigia Medeiðienë [19], labai svarbu geroshigienos praktikos reikalavimø taikymas mokyklø valgyk-lose. Ðie reikalavimai apima visà maisto gamybos pro-cesà pradedant þaliavos gavimu ir baigiant produkto re-alizavimu. Valstybinë maisto ir veterinarijos, visuome-nës sveikatos prieþiûros tarnybos patikrø metu atkreipiadëmesá, kaip vykdomi Lietuvos higienos normø HN21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveika-tos saugos reikalavimai“ [20] ir HN 15:2005 „Maisto hi-giena“ [21] bei Europos Komisijos 2006 m. gruodþio 5d. direktyva 2006/125/EB „Dël perdirbtø grûdiniø maistoproduktø ir maisto kûdikiams bei maþiems vaikams (ko-difikuota redakcija) (Tekstas svarbus EEE)“[22].

Jaunimo sveikatos stiprinimo politika yra bendrasvalstybës rûpestis. Atsakinga uþ jà ástatymus leidþianti irjuos vykdanti valdþia, ðeima, mokykla, NVO, socialinës,asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros bei valstybi-nës kontrolës struktûros, bet labiausiai uþ savo sveikatàyra atsakingas pats asmuo ir ðià atsakomybæ reikia skie-pyti nuo kûdikystës. Ðiandien formuojasi nauja ir sudë-tinga problema – kaip padëti vaikams ir jaunimui iðvengtirizikos veiksniø, susijusiø su mityba. Pirmiausia, mûsønuomone, labai svarbus jø poþiûris á ðá labai reikðmingàþmogaus organizmo biologiná poreiká, kuris ðiuo metuyra virtæs socialiniu, psichologiniu, kultûriniu þmogausgyvensenos komponentu. Reikia pripaþinti, kad vaikai,jaunimas, kaip vartotojai, ir mokykla, ðeima, visuomenë,kaip ðio poreikio tenkintojai, nëra pakankamai kompe-tentingi ðioje srityje, todël daþnai randasi sveikatos rizi-kos veiksniø, susijusiø su ávairiø amþiaus grupiø, t. y. nevien tik vaikø ir jaunimo, mityba. Ðio tyrimo tikslas –iðsiaiðkinti Ðiauliø apskrities moksleiviø mitybos ápro-èius ir savijautà. Tyrimo objektas – moksleiviø mitybair savijauta.


Tyrimo metodai

Siekdami iðsiaiðkinti vaikø ir jaunimo mitybos ápro-èius ir savijautà Ðiauliø apskrityje, atlikome moksleiviøanketinæ apklausà. Ið viso buvo apklausti 1 325 respon-dentai, ið jø 596 berniukai ir 729 mergaitës, atitinkamai45% ir 55%. Tyrimui buvo sudaryta uþdaro tipo anonimi-në anketa, parengta pagal poþymiø matavimo santykiø,ranginës ir nominalinës skaliø principà. Anketoje pateikti26 klausimai. Demografinëje dalyje yra klausimai apierespondento lytá, amþiø, ugdymo ástaigà ir kt. Antroji gru-pë klausimø siejasi su moksleiviø mitybos ypatumais.Treèioji grupë klausimø sietina su respondento savijau-ta. Apklausà atliko ÐU Visuomenës sveikatos moksliniocentro mokslininkai. Buvo parengta treèio ir ketvirto kur-so studentø tyrëjø grupë. Ðie studentai Ðiauliø regionomokyklose atliko pedagoginæ praktikà. Tyrëjai supaþin-dino moksleivius su anketa, paaiðkino tyrimo esmæ irsvarbà, papraðë jà uþpildyti savarankiðkai, neskubant irtiksliai. Statistinë duomenø analizë atlikta SPSS 11.0 forWindows kompiuterine programa. Statistinës hipotezëstikrintos taikant χ2 kvadrato kriterijø. Statistiniø hipoteziøreikðmingumo lygmeniu pasirinkta 0,05.

Respondentø pasiskirstymas pagal gyvenamàjà vie-tà atsispindi 1 lentelëje.

Akivaizdu, kad didþioji respondentø imties dalis bu-vo ið Ðiauliø miesto. Tai paaiðkinama tuo, kad sveikatosrizikos veiksniø valdymo ir savikontrolës mitybos bei

maisto saugos srityje tyrimà finansavo Ðiauliø miestosavivaldybës sveikatos fondas ir rëmë Bendruomenëssveikatos taryba.

Respondentø imtá apibûdina ugdymo ástaigos tipas,kurioje jie mokësi (2 lentelë).

Tarp tiriamøjø vyrauja bendrojo lavinimo mokyklømoksleiviai. Daugiausia buvo pagrindinëse, bendrojo la-vinimo mokyklose ir gimnazijose besimokanèiø ugdyti-niø. Dalá anketø (17%) pradinëje mokykloje ir ikimokykli-nio ugdymo prieðmokyklinëje grupëje pildë pedagogaiir tëvai.

Respondentø imtis aprëpë visas bendrojo lavinimomokyklos klases (3 lentelë).

Treèioje lentelëje matyti, kad gausiausià responden-tø grupæ sudarë pirmø, penktø–aðtuntø klasiø mokslei-viai. Galima teigti, kad respondentø imtis pakankamaiatspindëjo visas mokiniø amþiaus grupes. Svarbu tai,kad imtyje vyravo paauglystës periodo respondentai, otai yra amþiaus tarpsnis, kuris labiausiai yra veikiamasrizikos veiksniø [8, 10, 14].

Rezultatai

Pasidomëjome moksleiviø mitybos reþimu. Kaip pa-rodë tyrimas, kasdien tuo paèiu laiku valgo tik 22,6%moksleiviø. Neigiamai á ðá klausimà atsakë 77,1% tiria-møjø ir tik 0,3% nurodë, kad ne visada valgo tuo paèiumetu. Visais atvejais skirtumø tarp mergaièiø ir berniukønëra. Vaikø amþius nevienareikðmiðkai turi átakos maiti-nimosi reþimui. Labiausiai jo nesilaiko paaugliai (moks-leiviai nuo 9 iki 16 metø, o pagal klases 5–9 klasiø moks-leiviai). Ypaè mitybos reþimo laikosi dvyliktokai (35,9%)ir deðimtokai (30,5%), o labiausiai nesilaiko devintokai(91,4%), ðeðtokai (87,2%) ir septintokai (83,5%). Apskri-tai galima teigti, kad mitybos reþimo nesilaiko daugumamokiniø nepriklausomai nuo jø amþiaus ir lyties. Mûsøiðsakytas mintis patvirtina ir tai, kad 13,6% moksleiviø

2 lentelë. Respondentø pasiskirstymas pagal ugdymoástaigà

1 lentelë. Respondentø pasiskirstymas pagalgyvenamàjà vietà

3 lentelë. Respondentø pasiskirstymas pagal klases

Ugdymo įstaiga N Procentai Pradinė mokykla 55 4,2

Pagrindinė mokykla 537 40,5

Bendrojo lavinimo mokykla 315 23,8

Gimnazija 398 30,0

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga 20 1,5

Iš viso 1325 100

Klasė N Procentai 1 192 14,7

2 31 2,4

3 48 3,7

4 20 1,5

5 286 21,9

6 173 13,3

7 221 16,9

8 149 11,4

9 35 2,7

10 82 6,3

11 29 2,2

12 39 3,0

Iš viso 1305 100

Gyvenamoji vieta Respondentų skaičius (N)

Procentai

Šiauliai 941 71,0

Kuršėnai 46 3,5

Mažeikiai 55 4,2

Pakruojis 132 10,0

Kelmė 56 4,2

Radviliškis 29 2,1

Joniškis 38 2,9

Kita 28 2,1

Iš viso 1325 100


valgo 1–2 kartus per dienà. Daugiau tokiø vaikø yra tarpketvirtø (20,0%), aðtuntø (18,8%), deðimtø (18,5%) ir vie-nuoliktø (17,2%) klasiø. Pradinëse mokyklose tokiø vai-kø yra 9,1%, pagrindinëse – 13,5%, bendrojo lavinimovidurinëse mokyklose – 16,5%, gimnazijose – 12,6%. Iki-mokykliniø ástaigø prieðmokyklinio ugdymo grupëse to-kiø vaikø nëra. Mokiniø apklausa parodë, kad 37% vaikønevalgo pusryèiø. Mergaitës tai daro 5,9% daþniau neiberniukai (χ2=8,78, p<0,05, df=3).

Nuolat mokykloje maitinasi 59,2% ir kartais – 30,0%moksleiviø. Nemokamai mokykloje maitinasi 12,3% ti-riamøjø. Ðeimos, auginanèios mergaites, reèiau gaunanemokamà maitinimà (9,7%) nei tos, kurios augina ber-niukus (15,6%), todël pastarieji daþniau reguliariai mai-tinasi mokykloje. Mûsø tiriamøjø mitybos ypatumaiatsispindi 4 lentelëje.

Atlikome vaikø savijautos analizæ. Nepaisant to, kaddaugelis vaikø (1 157) nurodë esà sveiki (daþniau mer-gaitës – 55,1% nei berniukai – 44,9%; χ2=12,62, p<0,05,df=3), 136 vaikai teigë turá sveikatos problemø, ið jø61,0% mergaièiø ir 39,0% berniukø (χ2=10,79, p<0,05,df=3). Ypaè daug apklaustø moksleiviø (61,9%) teigë,kad yra iðsiblaðkæ, blogos savijautos (9,4%), jauèia sil-pnumà (10,6%), nuovargá (13,9%), yra nedarbingi(12,3%). Skirtumø pagal ðias pozicijas tarp mergaièiø irberniukø nebuvo.


Nors daugelis mokiniø valgo 3–4 kartus per dienà,alkani jauèiasi 65,4% vaikø. Ið jø 47,6% yra nuolat alkanimokykloje, o 17,8% – namuose. Labiausiai alká jauèia 1–4 ir 10–12 klasiø moksleiviai. Ypaè daug alkanø yra 3klasëse (89,4%) ir 12 klasëse (87,2%). Maþiausiai tokiøvaikø yra 6 (56,1%) ir 7 (58,0%) klasëse. Alkanesnësmokykloje jauèiasi mergaitës (51,3%) nei berniukai(43,0%) (χ2=28,87, p<0,05, df=3), o namuose, atvirkð-èiai, alkanesni yra berniukai. Atkreiptinas dëmesys, kad

penktadalis vaikø (18,8%) alká jauèia ir mokykloje, ir na-muose. Panaðius rezultatus skelbia ir kiti mokslininkai[12]. Tai ne tik fiziologinis, bet ir socialinis bei psicholo-ginis sveikatos rizikos veiksnys, todël sveikos mitybosugdymas turëtø bûti akcentuojamas pradinëse ir 10–12klasëse. Valstybinë ikimokyklinio ir mokyklinio amþiausvaikø mitybos gerinimo programa [5] ðiø klausimø ne-sprendþia, todël bûtini platesni sveikos mitybos ugdymomoksliniai tyrimai ir jø rezultatø átvirtinimas sveikatos irkitø dalykø ugdymo programose.

Kaip þinoma, mokykloje reglamentuojama pertrau-kø trukmë. Numatytos ilgosios pertraukos, per kurias mo-kiniai turëtø ne tik pailsëti, bet ir suspëti pavalgyti. Kadlaiko mokykloje pavalgyti uþtenka, nurodë 45,2% moki-niø, taèiau 26,2% mokiniø nurodë, kad ne visada uþten-ka laiko pavalgyti, o 28,6 proc. nurodë, kad laiko paval-gyti trûksta. Vadinasi, organizacine prasme problema eg-zistuoja ir jà bûtina spræsti fiksuojant ir ilginant laikà,skirtà mokiniø maitinimuisi.

Daugelio mokiniø (61,2%) netenkina patiekalø asor-timentas mokykloje. Dël menko asortimento ir laiko sto-kos mokykloje vaikai retai (25,2%) valgo sriubà, todëldaþnai (71,5%) maitinasi ðaltais uþkandþiais. Tuo mesesame panaðûs á kitus ðalies regionus [13].

Maisto raciono kokybë priklauso ne tik nuo galimy-bës ásigyti maisto produktø, t. y. nuo ðeimos ekonominiostatuso, bet ir nuo to, kokie suformuoti racionalios mity-bos ágûdþiai ir áproèiai kûdikystëje, vaikystëje ir paaug-lystëje. Mitybos ágûdþiai ir áproèiai formuojami ne tik ðei-moje, bet ir mokykloje bei bendraamþiø aplinkoje uþ mo-kyklos ribø. Kai kurios ugdymo ástaigos, nepaisydamoshigienistø rekomendacijø, árengia mokyklose maisto pre-kybos automatus, kur vyrauja ir lengvai prieinami toligraþu ne patys sveikiausi maisto produktai: saldumynai,traðkuèiai, vaisvandeniai. Ðvieþiø vaisiø, darþoviø, pie-no produktø juose nëra, nes jø realizacijos laikas yralabai trumpas, be to, jie nepaklausûs. Maisto prekybosautomatø siûlomais produktais kasdien naudojasi 15,5%,

4 lentelë. Daþniausiai vartojami maisto produktai, palyginimas tarp lyèiø (%)

*p<0,05 skirtumai tarp berniukø ir mergaièiø atsakymø statistiðkai reikðmingi; B - berniukai, M - mergaitës

Kelis kartus per dieną Vieną kartą per dieną Retsykiais Niekada nevartoja Maisto produkto

pavadinimas N Iš

viso

B M N Iš

viso

B M N Iš

viso

B M N Iš

viso

B M

Pieno produktai* 376 28,7 51,9 48,1 393 30,0 43,0 57,0 502 38,3 40,4 59,6 38 2,7 52,6 47,4

Švieži vaisiai 365 27,9 45,5 54,5 433 33,1 43,2 56,8 512 39,1 45,5 54,5 – – – –

Šviežios daržovės 214 16,3 46,7 53,3 483 36,8 46,2 53,8 614 46,8 43,0 57,0 – – – –

Bulvių traškučiai* – – – – 178 13,6 58,4 41,6 976 74,6 42,5 57,5 154 11,8 42,9 57,1

Saldumynai* 343 26,2 41,1 58,9 405 31,0 41,5 58,5 537 41,1 49,0 51,0 22 1,7 54,5 45,5

Vaisvandeniai,

kokakola*

136 10,4 58,1 41,9 195 14,9 54,9 45,1 872 66,8 41,5 58,5 103 7,9 35,9 64,1

Mėsainiai, picos* – – – – 125 9,5 60,0 40,0 1101 83,4 39,7 60,3 91 6,9 36,7 63,3

Vitaminai – – – – 656 49,7 43,1 56,9 600 45,4 45,1 54,9 64 4,9 57,1 42,9


o kiek reèiau 45,9% moksleiviø. Ðia paslauga nesinau-doja tik kas treèias moksleivis. Pozityvu tai, kad tik 4,2%respondentø pareiðkë, kad jø ugdymo ástaigoje maistoprekybos automatø nëra. Verslas ðiuo atveju tampa ne-maþu sveikatos rizikos veiksniu.

Kaip rodo apklausos rezultatai (4 lentelë), mokslei-viø, valganèiø rekomenduojamà maistà kasdien arba ke-lis kartus per dienà, nëra daug. Pieno produktø vartoja58,7%, ðvieþiø vaisiø 61%, ðvieþiø darþoviø 53,1% moks-leiviø. Mergaitës pieno produktø vartoja reèiau (56,1%)nei berniukai (62%) (χ2=12,89, p<0,05, df=3). O ðvieþiøvaisiø ir darþoviø vartojimas tarp jø yra panaðus. Pagalðvieþiø darþoviø vartojimà mûsø moksleiviai gerokai atsi-lieka nuo daugelio Europos ðaliø [3]. Rekomenduojamàriboti maistà kasdien arba kelis kartus per dienà vartojanemaþas skaièius mokiniø, pvz., bulviø traðkuèiø valgo13,6%, saldumynø 57,2%, vaisvandeniø ir kokakolos ge-ria 25,3%, mësainiø ir picø kasdien ir daþniau valgo 9,8%moksleiviø. Bulviø traðkuèiai populiaresni tarp berniukø(17,8%) nei tarp mergaièiø (10,2%) (χ2=15,65, p<0,05,df=2). Saldumynus labiau mëgsta mergaitës (60,7%) neiberniukai (52,9%) (χ2=8,32, p>0,05, df=3), o vaisvande-nius ir mësainius bei picas, prieðingai, – labiau mëgstaberniukai (atitinkamai 31,8% ir 12,6%) nei mergaitës (ati-tinkamai 20,1% ir 6,9%). Vitaminø papildomai vartoja mer-gaitës ir berniukai vienodai daþnai. Mokslininkai nustatë,kad didelis valgomosios druskos kiekis yra hipertonijos,ðirdies ir kraujagysliø ligø nemenkas rizikos veiksnys. Dau-gelis mûsø tiriamøjø turi susiformavæ þalingà áprotá papil-domai sûdyti maistà. Visada ir gausiai tai daro 10,6%,truputá sûdo – 58,2% ir tik 29,4% respondentø niekadapapildomai nesûdo maisto. Dvigubai daþniau maistà pa-pildomai sûdo berniukai (14,1%) nei mergaitës (8,2%)(χ2=14,20, p<0,05, df=2). Pasidomëjome, kà mokiniaiveikia valgydami. Valgydami 53,7% respondentø þiûri te-levizoriø, 13,3% klauso radijo, 8,7% dirba kompiuteriu,5,4% skaito, 0,2% mokosi, o 12% sugeba net keletà jøsuderinti tarpusavyje.

Norëtøsi atkreipti dëmesá á ðias ugdymo rizikos gru-pes. Tai 2, 3, 4, 9, 10, 11 ir 12 klasiø mokiniai. Ðioseklasëse uþfiksavome ypaè maþai vaikø, kurie jauèiasi svei-ki, iðtvermingi, aktyvûs ir darbingi. Pavyzdþiui, 77,7% svei-kais save laikanèiø vaikø mokosi 1, 5, 6, 7, 8 klasëse (iðviso 883) ir tokiø vaikø skaièius ðiose klasëse svyruojanuo 11,8% aðtuntoje klasëje iki 22,2% penktoje klasëje,kai rizikos grupëse tokiø vaikø yra vos keli procentai. Taippat rizikos grupes daugiau produkuoja pagrindinë ir vi-durinë mokykla bei gimnazija. Ðio profilio ðvietimo insti-tucijose pasitaiko daþniau pasyviø, silpnesnës sveikatosvaikø. Todël sveiko maisto ir sveikos mitybos programostokiose ugdymo ástaigose ir net tam tikruose amþiaus tarps-niuose turëtø bûti prioritetinës. Manome, kad pribrendolaikas keisti poþiûrá á sveikatos ugdymà bendrojo lavini-mo mokykloje. Bûtinas formalus sveikatos ugdymas, t. y.

reikia sistemingo, nenutrûkstamo, profesionalaus poþiû-rio á tai. Esame ásitikinæ, kad daugelá sveikos gyvensenosproblemø, tarp jø ir mitybos, bûtø galima iðspræsti á ugdy-mo programà nuo pirmos iki deðimtos klasës átraukus pri-valomà sveikatos dalykà.

Iðvados

1. Maitinimosi reþimo labiausiai nesilaiko devintø(91,4%), ðeðtø (84,2%) ir septintø (83,5%) klasiø moks-leiviai.

2. Daugelio mokiniø (61,2%) netenkina patiekaløasortimentas mokykloje. Dël menko asortimento ir laikostokos mokykloje vaikai retai (25,2%) valgo sriubà, todëldaþnai (71,5%) maitinasi ðaltais uþkandþiais.

3. Du treèdaliai moksleiviø nuolat jauèia alká, ið jøpusë mokykloje. Alkanesnës jauèiasi mergaitës (51,3%)nei berniukai (43,0%), (p<0,05).

4. Pieno produktø vartoja 58,7%, ðvieþiø vaisiø 61%,ðvieþiø darþoviø 53,1% moksleiviø. Mergaitës pieno pro-duktø vartoja reèiau (56,1%) nei berniukai (62%). Ðvieþiøvaisiø ir darþoviø vartojimas tarp jø yra panaðus (p<0,05).

5. Daugelis respondentø savo savijautà apibûdino ne-palankiai: 61,9% moksleiviø yra iðsiblaðkæ, 9,4% blogossavijautos, 13,9% jauèia nuovargá, 12,3% yra nedarbingi,nepaisant to, daugelis apklaustøjø nurodë esà sveiki, daþ-niau mergaitës (55,1%) negu berniukai (44,9%), (p<0,05).

Literatûra1. Sveikata 21. Pagrindiniai PSO visuomenës sveikatos prieþiûrosprincipai Europos regione. LR SAM. Vilnius, 2002; 83–84.

2. Lietuvos sveikatos programa. Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministerija. Vilnius, 1999; 38–39.

3. Kolip P., Schmidt B. Gender and Health in adolescence.WHO Regional Office for Europe. Copenhagen, 1999; 25–27.

4. Story M., Neumark–Sztainer D., French S. A. Individualand environmental influences on adolescent eating behaviors.Journal of the American Dietetic Association, 2002; 102: 40–51.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dëlvalstybinës maisto ir mitybos strategijos ir jos ágyvendinimopriemoniø 2003–2010 metø plano patvirtinimo“. 2003 m. spalio23 d., Nr. 1325.

6. Ðurkienë G., Stukas R. Riebiøjø rûgðèiø kiekiai vaikø irjaunuoliø maisto racionuose. Lietuvos medicina, 1996; 57–59.

7. Bartkevièiûtë R., Stukas R., Kadziauskienë K., Maskeliûnas J.Vilniaus ir Kauno moksleiviø mitybos ávertinimas. Higiena irepidemiologija, 1996; 4: 36.

8. Grinienë E. Ðiauliø miesto moksleiviø mitybos áproèiai.Aktualûs medþiagø apykaitos klausimai. VI mokslinëskonferencijos medþiaga. Vilnius, 1999; 385–389.

9. Zaborskis A., Makari J. Lietuvos moksleiviø gyvensena:Raida 1994–1998 metais ir vertinimas tarptautiniu poþiûriu.Panevëþys, 2001; 135.

10. Grinienë E. Kauno miesto moksleiviø maitinimosi ypatumai.Visuomenës sveikata, 2005; 2(29): 29–33.


11. European Forum on Eating at School – Making HealthyChoices. France, 2003. Available from: URL: http://www.euro.who.int/ENHPS.

12. Zaborskis A., Petronytë G., Lubienë J. Moksleiviø nuomonëapie maitinimo paslaugø kokybæ bendrojo lavinimo mokyklose.Visuomenës sveikata, 2006; 4(35): 5–8.

13. Razmienë A., Daðkevièienë R. Mitybos átaka vaikø sveikatai.Prieiga per internetà www.vilniausvsc.lt [þiûrëta 2007–12–15].

14. Zaborskis A., Lenèiauskienë I., Klibavièius A. Sveikatosstiprinimas mokykloje ir moksleiviø gyvensena. Visuomenëssveikata, 2005; 2(29): 34–40.

15. Pirouznia M. The influence of nutrition knowledge on eatingbehaviour – The role of grade lavel. Nutrition and Food Sci-ence, 2001; 31: 62–66.

16. Diet, nutrition and the prevention of chronic diseases. Re-port of a Joint WHO/FAO Expert Consultation. Geneva, WorldHealth Organization, 2003. Available from: URL: http://whqlibdoc.who.int/trs/WHO_TRS_916.pdf.

17. Gavelienë E. Lëtiniu virusiniu hepatitu C serganèiø pacientømaitinimosi ypatumø ir mitybos bûklës vertinimas. Visuomenëssveikata, 2006; 3(34): 62–65.

18. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymo pakeitimoástatymas. Valstybës þinios. 2003; Nr. IX–1327.

19. Medeiðienë A. Higieniniai reikalavimai maitinimo ámonëmsmokymo ástaigose. Lietuvos veterinarija, 2002; 3: 14–17.

20. Lietuvos higienos norma HN 21:2005. Bendrojo lavinimomokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai. Valstybësþinios. 2005; Nr. 76–2770.

21. Lietuvos higienos norma HN 15:2005. Maisto higiena.Valstybës þinios. 2005; Nr. 110–4023.

22. 2006 m. gruodþio 5 d. Komisijos direktyva 2006/125/EBdël perdirbtø grûdiniø maisto produktø ir maisto kûdikiams beimaþiems vaikams (kodifikuota redakcija) (Tekstas svarbusEEE). Prieiga per internetà www.lrs.lt [þiûrëta 2007–07–08].


THE PECULIARITIES OF NUTRITION AND GENERAL CONDITION OF ÐIAULIAI DISTRICT PUPILS

Jûra Vladas Vaitkevièius, Lina Miliûnienë, Aliutë VaitkevièienëÐiauliai University

Summary

A new and complicated problem - how to help children and youth to avoid risk factors related with nutrition - isundergoing formation. We suppose, first of all, their attitude towards this biological need of a human organism whichrecently has turned into a social, psychological, cultural component of individual's life style is of great importance.We should admit that children, youth as consumers and school, family as those meeting this need are not sufficientlycompetent in this field; that is why a number of health risk factors related with nutrition of different age groups, notonly among children and youth, occur. The aim of this research is to find out the peculiarities of nutrition and generalcondition of Ðiauliai district pupils.

Methods. In order to find out the peculiarities of nutrition of children and youth throughout Ðiauliai district, wehave carried out a questionnaire-based survey of pupils according to a specially designed anonymous question-naire of a closed type. 1325 respondents were surveyed. Statistical analysis was carried out by applying SPSS(version 11.0). Data reliability was indicated by criterion χ2. The difference of the results was considered to besignificant at p<0.05.

Results. As the research reveals, pupils of 6-9 forms do not follow the nutrition regimen most of all. Due to poorassortment and lack of time, pupils eat soup at school seldom; that is why they often eat cold snacks. Two thirds ofpupils constantly feel hunger, half of them - while being at school. Milk products are consumed by 58.7 per cent ofpupils, fresh fruit - by 61 per cent, fresh vegetables - by 53.1 per cent. Whereas consumption of fresh fruit andvegetables among them is similar. Majority of children indicated that they were healthy; but any of them have someproblems, they are absent-minded, feel rather poorly, weariness and incapacity to work.

Conclusions. Majority of pupils (61.2 per cent) are not satisfied with assortment of dishes at school. Due to poorassortment and lack of time, pupils eat soup at school seldom (25.2 per cent); that is why they often (71.5 per cent) eatcold snacks. Two thirds of pupils constantly feel hunger, half of them - while being at school. More girls feel hunger(51.3 per cent) than boys (43.0 per cent) (p<0.05). Milk products are consumed by 58.7 per cent of pupils, fresh fruit -by 61 per cent, fresh vegetables - by 53.1 per cent. Girls eat milk products more seldom (56.1 per cent) than boys (62per cent) (p<0.05). Whereas consumption of fresh fruit and vegetables among them is similar. Majority of childrenindicated that they were healthy; girls did so more often (55.1 per cent) than boys (44.9 per cent) (p<0.05).

Keywords: regimen of pupil's nutrition, habits, general condition.

Correspondence to Jûra Vladas Vaitkevièius,Ðiauliai University,P.Viðinskio 25, 76351 Ðiauliai, Lithuania.E-mail: [email protected]


TEMINIØ PIEÐINIØ TINKAMUMAS PRADINIØ KLASIØMOKINIØ TABAKO VARTOJIMO PREVENCIJAI

Antanas Goðtautas, Ina Pilkauskienë, Jelena SimonovaVytauto Didþiojo universiteto Teorinës psichologijos katedra

Santrauka

Pradiniø klasiø mokiniø rûkymo prevencijai skirtoje literatûroje nepateikiama duomenø apie rekomenduojamøprogramø ar atskirø prevencijos uþsiëmimø efektyvumà pleèiant mokiniø þinias, ugdant gebëjimus ar átvirtinant ágû-dþius. Ðiame darbe buvo siekiama nustatyti teminiø pieðiniø tinkamumà (pagilinti þinias apie neigiamas tabako rûkymopasekmes, padëti susiformuoti neigiamà poþiûrá á rûkymà ir stiprinti motyvacijà nerûkyti ateityje) treèiø ir ketvirtø klasiømokiniø tabako vartojimo prevencijai.

Tyrime dalyvavo 213 treèiø ir ketvirtø klasiø mokiniø ið dviejø bendrojo lavinimo mokyklø, ið jø 104 berniukai(48,8%) ir 109 mergaitës (51,2%), kuriø amþiaus vidurkis 9,6±0,77 m. Ið jø buvo sudarytos dvi poveikio (pirmoje – 82,antroje – 49 mokiniai) ir lyginamoji 82 mokiniø grupës. Poveikio grupëse vyko rûkymo prevencijos uþsiëmimai,panaudojant teminius pieðinius. Gauti rezultatai rodo, kad teminiø pieðiniø panaudojimas pradiniø klasiø mokiniørûkymo prevencijai yra efektyvus: ðitaip gilinamos ir prapleèiamos pradiniø klasiø mokiniø þinios apie rûkymo þalà.Rûkymo prevencijos uþsiëmimai, panaudojant teminius pieðinius, stiprina pradiniø klasiø mokiniø motyvacijà nerûky-ti ateityje. Daugelio rûkymo prevencijos uþsiëmimuose dalyvavusiø vaikø ir jø tëvø poþiûris á taikytà priemonæ –teminius pieðinius – yra teigiamas.

Raktaþodþiai: tabako vartojimo prevencija, pradiniø klasiø mokiniai, prevencijos priemonës.

Ávadas

Mokiniø rûkymo prevencijos problema yra aktuali. Taipatvirtina Lietuvoje priimti dokumentai: Lietuvos sveika-tos programa 1997–2010 metams [1], Pasaulio sveikatosorganizacijos parengta, Lietuvoje nuo 2005 m. ásigalioju-si Tabako kontrolës pagrindø konvencija [2], Lietuvoje pa-rengta Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijosprevencijos 2004–2008 metø programa, teikianti priorite-tà pirminei vaikø ir jaunimo narkomanijos prevencijai [3].

Bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinëse ug-dymo ástaigose nuo 2006 m. rugsëjo 1 d. ágyvendinamaAlkoholio, tabako ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø var-tojimo prevencijos programa [4], yra iðleistos Metodinësrekomendacijos: mokytojo knyga Alkoholio, tabako ir ki-tø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo prevencijosprogramai ágyvendinti [5]. Ðià programà ágyvendinan-tiems specialistams rekomenduojama remtis Gyvenimoágûdþiø ugdymo programa ir atskiromis knygomis, kuriosskirtos gyvenimo ágûdþiø ugdymui nuo ikimokyklinio am-þiaus iki deðimtos klasës [6, 7, 8, 9, 10]. Taèiau ðioje irkitoje, naujai leidþiamoje ir èia nepaminëtoje, metodinë-je literatûroje nepateikiama duomenø apie rekomenduo-jamø programø ar atskirø prevencijos uþsiëmimøefektyvumà pleèiant mokiniø þinias, ugdant gebëjimusar átvirtinant ágûdþius.

Kadangi neturima pakankamai árodymø apie atskirøprevencijos priemoniø efektyvumà ir neásigilinama á nag-rinëjamà klausimà, susidaro sàlygos nepagrástiems, pa-virðutiniðkiems vertinimams, tokiems kaip þiniasklaidojepasirodæs straipsnis Su alkoholiu ketinama kovoti net spal-vinimo knygelëmis, vien dël to, kad Blaivybës metø pro-gramos rengëjai tarp kitø priemoniø siûlo „parengti mo-komàjà-informacinæ spalvinimo knygelæ jaunesniøjø kla-siø moksleiviams“ [11].

Teminiai pieðiniai spalvinimo knygelëse, kaip vienaið tabako vartojimo prevencijos priemoniø, 1987–1990m. Kardiologijos instituto Medicininës psichologijos ir so-ciologiniø tyrimø laboratorijos mokslininkø buvo taikytiJonavos rajono mokyklose pirmø–ketvirtø klasiø moki-niams vykdant mokslinio darbo temà. Vertinant bendràpoveikio efektyvumà, ðiame rajone buvo gautas teigia-mas rezultatas – pradedanèiø rûkyti mokiniø skaièius su-maþëjo, taèiau to nebuvo kontroliniame Birþø rajone, kurrûkymo profilaktikos priemonës nebuvo taikytos [12, 13].Remiantis ðiuo darbu, Sveikatos apsaugos ministerijos1992 m. patvirtintoje Nacionalinëje moksleivø rûkymoprofilaktikos programoje 1992–1994 m. [14], rûkymo pro-filaktikos paprogramëje Sveikos mokyklos projekte 1993–1997 m. [15], tabako vartojimo prevencijos projekteKauno miesto [16] ir rajono mokyklose, skirtingo turinioteminiai pieðiniai, pateikiami mokiniams spalvinimo kny-gelëse Cigareèiø miestas [17], Per cigaretæ virð bedugnës[18], Kodël vaikai atsisakë rûkyti? [19] (dailininkë GiedrëGuèaitë), buvo pagrindinës prevencinës priemonës

Adresas susiraðinëti: Ina Pilkauskienë,Vytauto Didþiojo universitetas,K. Donelaièio g 52-315, 44244 Kaunas.El. paðtas [email protected]


pirmose, antrose ir treèiose klasëse. Minëtuose projek-tuose uþsiëmimus mokiniams vedë rûkymo prevencijaiparengti pradiniø klasiø mokytojai. Apie ávykusius pre-vencinius uþsiëmimus buvo renkama gráþtamoji infor-macija, t. y. mokytojø atsiliepimai apie pamokojepanaudotø spalvinimo knygeliø tinkamumà rûkymo pro-filaktikai konkreèioje klasëje, ir buvo ieðkoma tinkamøbûdø ávertinti vykdytos tabako vartojimo prevencijos efek-tyvumà. Kaip parodë 249 Kauno rajono ir 649 Kaunomiesto mokytojø apklausos rezultatai, daugelis mokyto-jø pritarë tokiam þiniø apie cigareèiø rûkymo þalà (kny-gelë Cigareèiø miestas skirta I klasës, Per cigaretæ virðbedugnës – II klasës mokiniams) ir motyvø atsisakyti siû-lomos cigaretës (knygelë Kodël vaikai atsisakë rûkyti? –III klasës mokiniams) pateikimo bûdui [20, 21]. Kaunomiesto mokyklose 1995–1996 mokslo metais, uþbaigusdiegti rûkymo profilaktikos priemones pradinëse klasë-se, buvo ávertinta, kiek ketvirtokø prisimena pirmose–tre-èiose klasëse taikytas konkreèias rûkymo profilaktikospriemones. Nustatyta, kad 94% prisimena pirmoje kla-sëje spalvintà knygelæ ir jos turiná, 92% – antroje ir 64% –treèioje klasëje, nes ne visø mokyklø treèiose klasësebuvo ðis uþsiëmimas [16].

Bûtina paþymëti, kad teminiai pieðiniai buvo naudo-jami ir sveikos gyvensenos ugdymo mokymo priemonë-je, skirtoje pradiniø klasiø mokiniams Aukime sveiki [22,23], kuri tebenaudojama iki ðiol [24].

Daugelyje vykdytø prevencijos projektø buvo verti-namas bendras, ilgalaikis visapusiðko poveikio rezul-tatas, neiðskiriant atskirø prevencijos priemoniø efek-tyvumo [25]. Tai paskatino dar kartà sugráþti prie pa-rengtø ir iðbandytø vykdant Nacionalinæ moksleiviørûkymo profilaktikos programà 1992–1994 m. [14] irrûkymo profilaktikos paprogramæ Sveikos mokyklosprojekte 1993–1997 m. [15] tabako vartojimo preven-cijos priemoniø pradiniø klasiø mokiniams efektyvu-mo ávertinimo. Ðiame straipsnyje pateikiami 2005–2006 m. treèioje ir ketvirtoje klasëje vykdytø rûkymoprevencijos uþsiëmimø, kuriuose buvo siekiama iðsi-aiðkinti, kaip taikyta priemonë – teminiai pieðiniai –keièia mokiniø þinias, poþiûrá á rûkymà ir ketinimus pra-dëti rûkyti ateityje. Pirmoji ðio tyrimo rezultatø dalis2007 m. buvo pristatyta Europos sveikatos psicholo-gø konferencijoje [26].

Tikslas – nustatyti teminiø pieðiniø tinkamumà (pa-gilinti þinias apie neigiamas tabako rûkymo pasekmes,padëti susiformuoti neigiamà poþiûrá á rûkymà ir stiprintimotyvacijà nerûkyti ateityje) treèiø ir ketvirtø klasiø moki-niø tabako vartojimo prevencijai.


Tyrime, atliktame 2005–2006 m., dalyvavo 213 treèiøir ketvirtø klasiø mokiniø ið dviejø bendrojo lavinimo mo-kyklø, ið jø 104 berniukai (48,8%) ir 109 mergaitës (51,2%)(1 lentelë). Tiriamøjø amþius – nuo 8 iki 11 metø, amþiausvidurkis – 9,6±0,77 m.

Pirmoji poveikio ir lyginamoji grupës sudarytos ið tospaèios mokyklos paraleliniø III–IV klasiø mokiniø, kuriemsdëstoma lietuviø kalba. Antràjà poveikio grupæ sudarëIII–IV klasiø mokiniai, besimokantys mokykloje, kur dës-toma rusø kalba. Tyrimas atliktas suderinus su abiejømokyklø administracija.

Tyrimo eiga. Tyrimà sudarë dvi dalys, kuriø kiekvie-nos buvo trys etapai. Pirmosios dalies, 2005–2006 moks-lo metais, pirmame etape pirmojoje poveikio ir lygina-mojoje grupëse su kiekvienu vaiku buvo atliktas inter-viu, kuris leido ávertinti tiriamøjø þinias apie neigiamasrûkymo pasekmes, poþiûrá á rûkymà, ketinimus rûkymoatþvilgiu ir bandymus rûkyti. Antrame tyrimo etape buvoatliktas poveikis: pirmojoje poveikio grupëje rengti rûky-mo prevencijos uþsiëmimai klasëse ir individualus po-kalbis apie ávykusius uþsiëmimus. Treèiame tyrimo eta-pe buvo atliktas antrasis interviu pirmojoje poveikio irlyginamojoje grupëse.

Antrojoje tyrimo dalyje 2006 m. rudená, siekiant pa-tikrinti gautø tyrimo rezultatø patikimumà, visi trys tyrimoetapai pakartoti antroje poveikio grupëje.

Poveikio metodika. Tabako vartojimo prevencijai pa-naudota 12 teminiø pieðiniø. Spalvinimo knygelë Per ci-garetæ virð bedugnës [18], skirta pradiniø klasiø moki-niams supaþindinti su rûkymo keliamais pavojais, pa-rengta vykdant Nacionalinæ moksleiviø rûkymoprofilaktikos programà [14]. Mokiniams, kuriems dësto-ma rusø kalba, spalvinimo knygelës tekstai buvo iðverstiá rusø kalbà.

Poveiká sudarë trys uþsiëmimai, kuriø kiekvienotrukmë – viena pamoka, ir namø darbø uþduotis.

Grupė Amžius (metai) Berniukai (abs. sk., %)

Mergaitės (abs. sk., %)

Iš viso (abs. sk., %)

Pirma poveikio grupė 9,7±0,66 41 (50) 41 (50) 82 (100)

Antra poveikio grupė (dėstoma rusų kalba)

9,5±1,03 26 (53,1) 23 (46,9) 49 (100)

Lyginamoji grupė 9,6±0,67 37 (45,1) 45 (54,9) 82 (100)

Iš viso 9,6±0,77 104 (48,8) 109 (51,2) 213 (100)

1 lentelë. Mokiniø pasiskirstymas pagal grupæ, amþiø ir lytá (abs. sk., %)


Kiekvieno uþsiëmimo metu buvo aptariami 2–4 spalvini-mo knygelëje pateikti pieðiniai ir vaikai juos spalvino.Tokiu bûdu mokiniai buvo supaþindinami su ávairiomisneigiamomis rûkymo pasekmëmis suaugusiøjø ir vaikøsveikatai, cigareèiø dûmø þala gyvûnams ir augalams.Uþsiëmime buvo skatinamas vaikø aktyvumas. Kiekvie-nam buvo sudarytos sàlygos pareikðti savo nuomonæ,diskutuoti ir dalytis su bendraklasiais mintimis apie ne-igiamas rûkymo pasekmes, iliustruoti jas pavyzdþiais.Namø darbø uþduoties metu tëvams buvo sudaryta gali-mybë susipaþinti su teminiais pieðiniais.

Ávertinimo metodika. Poveikio rezultatams ávertinti dukartus buvo atliktas interviu su kiekvienu dviejø poveikioir lyginamosios grupës mokiniu. Pirmasis interviu buvoatliekamas 1–2 dienos prieð poveiká, o antrasis – pra-ëjus 11–14 dienø po jo; kadangi poveikis uþtruko apiesavaitæ, tarp interviu buvo 25–30 dienø laikotarpis. Inter-viu sudarë 10 klausimø þinioms apie neigiamas rûkymopasekmes, poþiûriui á rûkymà, bandymams rûkyti bei ke-tinimams rûkyti ateityje nustatyti. Interviu buvo atlieka-mas mokiniø gimtàja kalba.

Þinios buvo lyginamos pagal atsakymus á klausimusKodël rûkyti blogai? ir Kas gali atsitikti rûkanèiam vaikui?Vaikø atsakymai buvo vertinami dviem bûdais: pagal ne-igiamø rûkymo pasekmiø ávardinimà – þino neigiamasrûkymo pasekmes arba neþino ir pagal atsakymo platu-mà – atsakë trumpai, t. y. pateikë vienà teiginá apie rûky-mo þalà (arba atsakë neþinau), ir atsakë iðsamiai, t. y.iðvardino kelis skirtingus teiginius apie rûkymo þalà.

Poþiûrio á rûkymà kitimai buvo analizuojami pagalatsakymus á klausimus: Rûkyti yra gerai ar blogai? Kà tupatartum rûkanèiam þmogui? Ar tau patinka rûkanèios mer-gaitës? Ar tau patinka rûkantys berniukai? Ketinimai rûky-ti – pagal atsakymus á klausimà Ar tu uþaugæs(usi) rûkysi?,bandymai rûkyti – pagal atsakymus á klausimà Ar tu kadanors bandei rûkyti?

Individualus pokalbis, kurio tikslas – smulkiau pasi-aiðkinti kai kuriuos vaikø atsakymus á interviu klausimus,su kiekvienu abiejø poveikio grupiø dalyviu vyko po ant-rojo interviu. Jo metu buvo iðsiaiðkinta, kas vaikui la-biausiai patiko arba nepatiko rûkymo prevencijos uþsië-

mimuose, kà naujo suþinojo apie neigiamas rûkymo pa-sekmes, kaip tëvai vertino ðià priemonæ.

Statistiniai metodai. Statistinë duomenø analizë atlik-ta naudojantis SPSS 12.0.1. (Statistical Package for So-cial Science). Hipotezëms tikrinti pasirinktas 0,05 reikð-mingumo lygmuo. Tyrimo duomenys buvo analizuojamiremiantis Mc Nemaro ir Chi–kvadrato kriterijais.

Rezultatai

Mokiniø þiniø kitimai. Poveikio rezultatams ávertinti bu-vo analizuota, kaip pakito dviejø poveikio grupiø berniu-kø ir mergaièiø þinios apie neigiamas rûkymo pasekmespagal jø atsakymus á klausimus Kodël rûkyti blogai? ir Kasgali atsitikti rûkanèiam vaikui? Palygintas prieð poveiká irpo jo (porinis palyginimas, taikytas Mc Nemaro kriterijus)ávardinusiø neigiamas rûkymo pasekmes berniukø ir mer-gaièiø pasiskirstymas poveikio ir lyginamojoje grupëse(2 lentelë).

Pagal vaikø atsakymus á klausimà Kodël rûkyti blo-gai? (2 lentelë) matyti, kad abiejose poveikio grupëse dau-guma, o po rûkymo prevencijos uþsiëmimø – visi vaikaipaaiðkino, kodël rûkyti yra blogai, taèiau tik mergaièiøantroje poveikio grupëje ðis pokytis statistiðkai patikimas(p=0,008). Lyginamojoje grupëje prieð poveiká ir po joapie 95% berniukø ir mergaièiø ávardino, kodël rûkyti yrablogai (p>0,05).

Po poveikio daugiau vaikø iðsamiai paaiðkino, kodëlrûkyti blogai: pirmoje poveikio grupëje berniukø padau-gëjo nuo 14,6% (N=6) iki 43,9% (N=18) (p=0,008), mer-gaièiø – nuo 2,4% (N=1) iki 39,0% (N=16) (p=0,0001),antroje poveikio grupëje – nuo 7,7% (N=2) iki 69,2%(N=18) berniukø (p=0,0001) ir nuo 4,3% (N=1) iki ir73,9% (N=17) mergaièiø (p=0,0001).

Lyginamojoje grupëje pokyèiø neávyko: iðsamiai at-sakiusiø, kodël rûkyti blogai, pirmojo bei antrojo interviumetu berniukø buvo 8,1% (N=3) ir 10,8% (N=4) (p=1,0);mergaièiø – 8,9% (N=4) ir 4,5% (N=2) (p=0,687).

Analizuojant abiejø poveikio grupiø berniukø ir mer-gaièiø þiniø pokyèius pagal atsakymus á klausimà Kas galiatsitikti rûkanèiam vaikui? (2 lentelë) nustatyti kur kas

2 lentelë. Ávardinusiø neigiamas rûkymo pasekmes mokiniø pasiskirstymas prieð poveiká ir po poveikio(abs. sk., %)*

* neávardinusieji neigiamø rûkymo pasekmiø papildo iki 100%

Kodėl rūkyti blogai? Kas gali atsitikti rūkančiam vaikui? Grupė Prieš poveikį Po poveikio p Prieš poveikį Po poveikio p

Pirmoji poveikio 37 (90,2) 41 (100) 0,1 24 (58,5) 41 (100) 0,0001

Antroji poveikio 22 (84,6) 26 (100) 0,125 14 (53,8) 26 (100) 0,0001

Berniukai

Lyginamoji 35 (94,6) 35 (94,6) 1,0 25 (67,6) 26 (70,3) 1,0

Pirmoji poveikio 39 (95,1) 41 (100) 0,5 21 (51,2) 41 (100) 0,0001

Antroji poveikio 15 (65,2) 23 (100) 0,008 10 (43,5) 23 (100) 0,0001

Mergaitės

Lyginamoji 43 (95,6) 43 (95,6) 1,0 24 (53,3) 26 (57,8) 0,625


reikðmingesni þiniø kitimai – po poveikio visi ávardinoneigiamas rûkymo pasekmes (p=0,0001). Iðsamiai at-sakiusiø á ðá klausimà vaikø skaièius taip pat padidëjo:pirmoje poveikio grupëje nuo 9,8% (N=4) iki 70,7%(N=29) berniukø (p=0,0001) ir nuo 12,2% (N=5) iki53,7% (N=22) mergaièiø (p=0,0001), o antroje – nuo3,8% (N=1) iki 73,1% (N=19) berniukø ir nuo 8,7% (N=2)iki 87,0% (N=20) mergaièiø (porinis palyginimas Mc Ne-maro kriterijumi prieð poveiká ir po jo p=0,0001).

Lyginamojoje grupëje vaikø þinios beveik nepasi-keitë (2 lentelë): per pirmàjá interviu á klausimà Kasgali atsitikti rûkanèiam vaikui? atsakë 67,6% (N=25)berniukø, per antràjá – 70,3% (N=26) (p>0,05), o mer-gaièiø – atitinkamai 53,3% (N=24) ir 57,8% (N=26)(p>0,05). Iðsamius atsakymus pateikusiø vaikø skai-èius per antràjá interviu lyginant su pirmuoju taip patnepakito (p>0,05).

Pagal turiná mokiniø atsakymai á klausimà Kodëlrûkyti blogai? buvo tokie: rûkymas kenkia sveikatai, ga-lima susirgti vëþiu, rûkymas kenkia plauèiams, rûky-mas gali bûti mirties prieþastis, kita, o atsakymai á klau-simà Kas gali atsitikti rûkanèiam vaikui? pasipildë for-muluotëm: rûkymas stabdo augimà, stabdo protinæraidà. Lietuviðkai ir rusiðkai kalbantys mokiniai formu-lavo panaðius atsakymus, kuriuose neatsispindëjo jo-kie etniniai ar kultûriniai ypatumai. Po rûkymo preven-cijos uþsiëmimø vaikai taip pat minëjo neigiamas rû-kymo pasekmes ir pateikë tokias formuluotes, sukuriomis susipaþino rûkymo prevencijos uþsiëmimuo-se, spalvindami teminius pieðinius: rûkaliø apniks li-gos, jis trumpiau gyvens, rûkaliui ið burnos rûksta dû-mai kaip pragare, rûkaliai visur terðia, katinui ir þiurkë-nui taip pat kenkia cigareèiø dûmai, rûkalius greièiausensta, groþá praranda, rûkymas kenkia dar negimu-siems vaikams, nuo dûmø vaikas apsvaigs, jam skau-dës galvà, cigaretëms pinigus iðleis, dûmais juos pa-leis, prisikvëpavæs dûmø vaikas liks maþesnis, nestip-rus, sunku mokytis vaikui, kurio galvoje dûmai, dvejetaijá apniks, pripras rûkyti ir seks paskui cigaretæ, rûkaliaisukelia gaisrus. Rusø kalba kalbanèiø vaikø teiginiaipaþodþiui iðversti á lietuviø kalbà.

Poþiûrá á rûkymà mokiniai iðreiðkë atsakydami á klau-simà Rûkyti yra gerai ar blogai? Visø poþiûris á rûkymàbuvo neigiamas, nes visi tyrime dalyvavusieji vaikai atsa-kë, kad rûkyti yra blogai.

Á klausimà Kà tu patartum rûkanèiam þmogui? dauge-lis vaikø sakë, jog patartø mesti rûkyti ir kuo greièiau.Pirmoje poveikio grupëje pirmojo interviu metu po 2 ber-niukus ir mergaites atsakë „neþinau“ (4,9%), o antroje –vienas berniukas (3,8%) ir trys mergaitës (13,0%). Porûkymo prevencijos uþsiëmimø në vienoje poveikio gru-pëje neliko mokiniø, neþinanèiø, kà patarti rûkanèiamþmogui.

Visi lyginamosios grupës vaikai jau per pirmàjá inter-viu patarë rûkanèiam þmogui mesti rûkyti.

Atsakymai á klausimus Ar tau patinka rûkanèios mer-gaitës? ir Ar tau patinka rûkantys berniukai? parodë,kad daugelio mokiniø poþiûris á rûkanèias mergaitesir berniukus yra neigiamas. Po rûkymo prevencijos uþ-siëmimø visi poveikio grupiø dalyviai á ðiuos klausi-mus atsakë „ne“. Lyginamojoje grupëje tiek pirmojo,tiek antrojo interviu metu buvo keletas atsakymø „ne-þinau“.

Mokiniø ketinimai ateityje rûkyti. Vaikø ketinimai rûky-mo atþvilgiu buvo analizuoti pagal atsakymus á klausimàAr tu uþaugæs (-usi) rûkysi? Pirmoje poveikio grupëje pir-mojo interviu metu „nerûkysiu“ atsakë 87,8% berniukø,po rûkymo prevencijos uþsiëmimø jø padaugëjo iki 95,1%(p=0,250), o mergaièiø – atitinkamai nuo 95,1% iki 100%(p=0,5). Antroje poveikio grupëje ir berniukai, ir mergai-tës prieð rûkymo prevencijos uþsiëmimus ir po jø buvotvirtai ásitikinæ, jog ateityje nerûkys.

Lyginamojoje grupëje per pirmàjá interviu 16,2% ber-niukø abejojo dël rûkymo ateityje, per antràjá – abejojan-èiøjø buvo maþiau – 8,1%, taèiau ðis skirtumas nërastatistiðkai patikimas (p=0,250). Tik viena lyginamosiosgrupës mergaitë, ir per pirmàjá, ir per antràjá interviu, abe-jojo dël rûkymo ateityje.

Bandþiusiø rûkyti mokiniø buvo pirmoje poveikio gru-pëje – 22,0% berniukø ir 7,3% mergaièiø, antroje – 15,4%berniukø ir 13,0% mergaièiø, lyginamojoje – 16,2% ber-niukø ir 13,3% mergaièiø.

3 lentelë. Mokiniø atsakymø pasiskirstymas á klausimà Kas tau labiausiai patiko rûkymo prevencijosuþsiëmimuose? (abs. sk., %)

Pirma poveikio grupė Antra poveikio grupė Atsakymas Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

Viskas patiko 8(26,7) 6(22,2) 12(46,2) 8(34,8)

Spalvinti 7(23,3) 4(14,8) 6(23,1) 2(8,7)

Gauti naujų žinių 7(23,3) 5(18,5) 5(19,2) 5(21,7)

Spalvinti ir gauti naujų žinių 5(16,7) 9(33,4) 2(7,7) 5(21,7)

Kita 2(6,7) 3(11,1) 1(3,8) 2(8,7)

Nežinau 1(3,3) 0(0) 0(0) 1(4,3)

Iš viso 30(100) 27(100) 26(100) 23(100)


Mokiniø ir jø tëvø poþiûrá á taikytà priemonæ buvo siek-ta iðsiaiðkinti individualaus pokalbio metu. Individualia-me pokalbyje dalyvavo 106 mokiniai ið abiejø poveikiogrupiø, kurie sudaro 80,9% poveikio grupiø mokiniø:56 berniukai (52,8%) ir 50 mergaièiø (47,2%), ið jø –57 (53,8%) pirmos poveikio grupës ir 49 (46,2%) – antrospoveikio grupës vaikai.

Vaikø poþiûris á teminius pieðinius bei rûkymo preven-cijos uþsiëmimus atsiskleidë jø atsakymuose á klausimàKas tau labiausiai patiko rûkymo prevencijos uþsiëmimuo-se? (3 lentelë).

Kaip matyti 3 lentelëje, daugelis abiejø poveikio gru-piø mokiniø atsakë, kad rûkymo prevencijos uþsiëmi-muose jiems viskas patiko: spalvinti ir gauti naujø þiniø,kiti atsakymai – bendrauti ar diskutuoti klasëje su drau-gais ir pan. Taèiau abiejose grupëse atsirado po vienàmokiná, negalintá aiðkiai ávardinti, kas jam patiko. Paklau-sus, kas mokiniams nepatiko rûkymo prevencijos uþsië-mimuose, daugelis mokiniø teigë, kad rûkymo prevenci-jos uþsiëmimuose nebuvo nieko, kas jiems nepatiktø.Ðitaip teigë 73,7% (N=42) pirmos poveikio grupës mo-kiniø (70,0% berniukø ir 77,8% mergaièiø) ir net 91,8%(N=45) antros poveikio grupës mokiniø (96,2% berniu-kø ir 87,0% mergaièiø).

Tëvø poþiûris á taikytà priemonæ atsiskleidë anali-zuojant vaikø atsakymus á klausimus: Ar tavo tëvai matëspalvinimo knygelæ? Kà sakë? Svarbu paþymëti, kad vai-kø nebuvo praðoma parodyti spalvinimo knygelæ tëvams,vaikai tai darë savanoriðkai. Pirmoje poveikio grupëjespalvinimo knygelæ tëvams parodë net 93,3% (N=28)berniukø ir 92,6% (N=25) mergaièiø, antroje – 76,9%(N=20) berniukø ir 65,2% (N=15) mergaièiø (χ2=8,683;p=0,003). Taigi daugelis poveikio grupiø mokiniø tëvøyra susipaþinæ su spalvinimo knygelës turiniu ir 71,7%pirmos poveikio grupës mokiniø tëvø bei 54,3% antrospoveikio grupës mokiniø tëvø teigiamai atsiliepë apietaikytà rûkymo prevencijos priemonæ.


Analizuojant mokiniø þinias apie rûkymo þalà, jøpoþiûrá á rûkymà ir ketinimus rûkyti ateityje, galima da-ryti prielaidà, kad daugelis pradiniø klasiø mokiniø þi-no, jog rûkyti yra blogai. Ir vis dëlto tyrimo duomenysparodë, kad vaikai ne visada gali paaiðkinti, kodël rû-kyti yra blogai. Tai daþniau pasitaikë antroje tyrimogrupëje ir klausiant abiejø poveikio grupiø mokiniøapie neigiamas rûkymo pasekmes vaikui. Svarbu pa-brëþti, kad po rûkymo prevencijos uþsiëmimø abiejo-se poveikio grupëse neliko mokiniø, kurie neþinojoatsakymo á pateiktus klausimus, taèiau lyginamojojegrupëje per ðá laikotarpá jokiø pokyèiø neávyko. Abie-jose poveikio grupëse po rûkymo prevencijos uþsië-mimø mokiniø atsakymai buvo iðsamesni, apimantys

ávairius rûkymo þalos aspektus – buvo ávardinta ne tiktai, kad rûkymas kenkia sveikatai, sukelia vëþá ar galibûti mirties prieþastis. Greta ðiø daþnai pasitaikanèiøatsakymø buvo nurodytos ir specifinës rûkymo pasek-mës vaikui. Mokiniai, atsakydami á klausimà, keliaisteiginiais taip pat paaiðkindavo, jog nuo rûkymo lëtëjavaiko fizinë raida, jis ima prasèiau protauti. Lyginantsu lyginamosios grupës rezultatais, abiejose poveikiogrupëse iðsamiø atsakymø á klausimus Kodël rûkytiblogai? ir Kas gali atsitikti rûkanèiam vaikui? pasiskirs-tymas prieð rûkymo prevencijos uþsiëmimus ir po jøstatistiðkai patikimai skiriasi. Atsakymø visapusiðku-mas aiðkiai rodo, kad po rûkymo prevencijos uþsiëmi-mø abiejø poveikio grupiø vaikai turëjo daugiau þiniønegu prieð tai. Tai patvirtina ir mokytojø, naudojusiøteminius pieðinius rûkymo prevencijai ne tik 3–4 kla-sëse, kaip ðiame tyrime, bet ir 1–2 klasëse, nuomonë[20, 21].

Vaikø poþiûris á rûkymà ir rûkanèius þmones kinta pri-klausomai nuo amþiaus. Ðiame tyrime daugelio apklaus-tø vaikø poþiûris á rûkymà yra neigiamas. Pradiniø klasiømokiniø poþiûris á rûkymà bei rûkanèius þmones yra nei-giamesnis nei ikimokyklinio amþiaus vaikø, kurie rûkymàvertina teigiamai [27], mano, jog rûkymas neatsiejamasnuo suaugusiø þmoniø bendravimo [28] ir paaugliø. Kaiprodo Pasaulio jaunimo rûkymo tyrimo rezultatai, tam tikrasskaièius 13–15 metø paaugliø yra ásitikinæ, jog rûkantysþmonës yra patrauklesni negu nerûkantys ir turi daugiaudraugø [29].

Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti iðvadà,kad vaikams patiko taikyta rûkymo prevencijos prie-monë. Analogiðkà iðvadà priëjo ir daugelis mokytojø,kurie rûkymo prevencijai pradinëse klasëse naudojoteminius pieðinius [21]. Teminiø pieðiniø spalvinimasklasëje ir namuose bei aptarimas átraukë vaikus á ak-tyvià veiklà – jie noriai dalyvavo diskusijoje, spalvinoir aptarinëjo tuos rûkymo sukeliamus pavojus, kuriepavaizduoti paveikslëliuose.

Svarbu paþymëti, kad rûkymo prevencijos uþsië-mimai neapsiribojo teminiø pieðiniø spalvinimu, apta-rimu ir diskusijomis apie tai, kas tuose pieðiniuose pa-vaizduota. Vaikai aktyviai bendradarbiavo, atneðdavoá uþsiëmimus knygø ir ið interneto iðspausdintosmedþiagos, kur buvo raðoma apie neigiamas rûkymopasekmes. Kai kurie vaikai ne tik spalvino teminiuspieðinius, bet ir pieðë – jø pieðiniai aiðkiai iliustravotas temas, kurios buvo nagrinëjamos rûkymo preven-cijos uþsiëmimø metu. Juose pavaizduoti ir iðryðkintipagrindiniai rûkymo sukeliami pavojai þmogaus svei-katai, aplinkai – augalams ir gyvûnams. Juose taip patgalima áþvelgti vaikø ásivaizduojamà skirtumà tarp rû-kanèio ir nerûkanèio þmogaus pasauliø: vaikai pieðëþmones, besigydanèius ligoninëse nuo rûkymo sukel-tø ligø, liûdnà mamà, þiûrinèià á savo rûkantá vaikà,


taip pat nuvytusias gëles, auganèias prie takelio, ku-riuo eina rûkantis þmogus, gyvûnëlius ar vabzdþius,bëganèius nuo gaisrø ar cigareèiø dûmø. Neretai vai-kai tiesiog nupieðdavo personifikuotà cigaretæ – piktàir grësmingà, taigi aiðkiai atspindinèià jø poþiûrá á jàbei rûkymà. Daugelyje pieðiniø galima rasti uþraðø:„Rûkymas kenkia“, „Rûkymas kenkia jums ir aplinki-niams“ bei tuos teiginius, kuriuos vaikai iðmoko, spal-vindami teminius pieðinius. Ðie vaikø pieðiniai rodo,kad rûkymo prevencijos uþsiëmimai ið tikrøjø suþadi-no vaikø susidomëjimà ir norà aktyviai dalyvauti rûky-mo prevencijos procese. Tokia papildoma veikla galisustiprinti rûkymo prevencijos poveiká tik tada, jei pre-vencijos priemonës diegiamos sistemingai ir yra ilga-laikës [25].

Remiantis duomenimis, kurie gauti individualaus po-kalbio metu, galima daryti prielaidà, kad daugelis pradi-niø klasiø mokiniø paprastai parodo tëvams spalvinimoknygelæ su teminiais pieðiniais. Tiesa, mokiniø, kuriemsdëstoma lietuviø kalba, poveikio grupëje spalvinimo kny-gelæ tëvams rodþiusiø vaikø buvo kur kas daugiau – net93,3% berniukø ir 92,6% mergaièiø, nei mokiniø, kuriemsdëstoma rusø kalba, grupëje. Èia spalvinimo knygelæ të-vams parodë 76,9% berniukø ir 65,2% mergaièiø. Tyrimorezultatai rodo, kad teminius pieðinius maèiusiø tëvø atsi-liepimai apie taikytà priemonæ daugiausia buvo teigiami,o tai savo ruoþtu patvirtina ir mokytojai [20, 21].

Ðiame tyrime teigiami rûkymo prevencijos rezultatai,gauti dirbant su viena mokiniø grupe, buvo pakartoti dir-bant su kita mokiniø grupe, tai sustiprina rezultatø pagrás-tumà. Apibendrinant galima teigti, kad teminiai pieðiniai,pasakojantys vaikams apie rûkymo sukeliamus pavojus,ið tiesø yra tinkama rûkymo prevencijos priemonë pradi-nëse klasëse. Pieðiniø spalvinimas ir aptarimas efekty-vus ne tik gilinant mokiniø þinias apie neigiamas rûkymopasekmes, bet ir yra puiki priemonë, padedanti formuotineigiamà poþiûrá á rûkymà bei stiprinti vaikø motyvacijànerûkyti ateityje. Tokius uþsiëmimus pradinëse klasësegali rengti ávairûs specialistai (mokytojai, psichologai, vi-suomenës sveikatos ar sveikatos prieþiûros specialistai),mokykloje ágyvendinantys rûkymo prevencijos programà.

Iðvados

1. Teminiø pieðiniø panaudojimas pradiniø klasiø mo-kiniø rûkymo prevencijai yra efektyvus, nes gilinamos irpleèiamos pradiniø klasiø mokiniø þinios apie rûkymoþalà.

2. Rûkymo prevencijos uþsiëmimai, panaudojant te-minius pieðinius, stiprina pradiniø klasiø mokiniø moty-vacijà nerûkyti ateityje.

3. Daugelyje rûkymo prevencijos uþsiëmimø dalyva-vusiø vaikø ir jø tëvø poþiûris á taikytà priemonæ – temi-nius pieðinius yra teigiamas.

Literatûra1. Lietuvos sveikatos programa 1997–2010 m. Lietuvos SAM.UAB „Medikø þiniø leidykla“ 1998; 11–13, 31–36.

2. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolës pagrindøkonvencija. P. 36.

3. Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos2004–2008 m. programa. Þin., 2004; Nr. 58–2041.

4. Alkoholio, tabako ir kitø psichikà veikianèiø medþiagøvartojimo prevencijos programa. Vilnius: Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerija, 2006.

5. Metodinës rekomendacijos: mokytojo knyga Alkoholio,tabako ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimoprevencijos programai ágyvendinti. Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos suaugusiøjø ðvietimo irinformavimo centras, 2006.

6. Gyvenimo ágûdþiø ugdymas. Programa. Parengë L. Bulotaitë,V. Gudþinskienë. Vilnius, 2003, 2005.

7. Gyvenimo ágûdþiø ugdymas. Ikimokyklinis amþius. ParengëO. Monkevièienë, D. Jakuèiûnienë. Vilnius, 2003, 2005.

8. Gyvenimo ágûdþiø ugdymas. Pradinës klasës. ParengëO. Rugevièienë. Vilnius, 2003, 2005.

9. Gyvenimo ágûdþiø ugdymas. V–VIII klasës. Parengë A. G. Da-vidavièienë. Vilnius, 2003, 2005.

10. Gyvenimo ágûdþiø ugdymas. IX–X klasës. Parengë I. Pil-kauskienë. Vilnius, 2003, 2005.

11. Digrytë E. Su alkoholiu ketinama kovoti net spalvinimoknygelëmis, 2008m. sausio 8 d. [interaktyvus]. Prieiga perinternetà www.DELFI.lt

12. Goðtautas A., Pilkauskienë I. Rûkymas Lietuvoje (Smokingin Lithuania). Mokslas ir Lietuva (Science, Arts and Lithuania).1992; 2–3: 77–82.

13. Pilkauskienë I. Pradiniø klasiø moksleiviø rûkymo ypatumaiir profilaktika. Dr. disert. santr., Kaunas, 1997.

14. Goðtautas A. National smoking prevention program in Lithua-nian schools. Annals of Kaunas Institute of Cardiology, 1994;1 (1): 23–26.

15. Goðtautas A., Pilkauskienë I. Moksleiviø rûkymas ir joprofilaktika Kaune. Aplinka ir sveikata: Kauno Sveiko miestoprojekto konferencija, 1996 m. Konferencijos medþiaga.Kaunas, 1996; 59–62.

16. Pilkauskienë I., Goðtautas A. Rûkymo profilaktika PSO/EURO „Sveikos mokyklos“ projekte Lietuvoje. Sveikatosstiprinimas vaikø ugdymo institucijose: I nacionalinëskonferencijos medþiaga 1997 m. spalio mën. 17–18 d., Ðiauliai,1997; 36–40.

17. Cigareèiø miestas. Pieðiniai skirti rûkymo profilaktikaijaunesnio mokyklinio amþiaus vaikams. Nacionalinë moksleiviørûkymo profilaktikos programa. Kaunas: Kardiologijos institutas,1994.

18. Per cigaretæ virð bedugnës. Pieðiniai skirti rûkymoprofilaktikai jaunesnio mokyklinio amþiaus vaikams. Nacionalinëmoksleiviø rûkymo profilaktikos programa. Kaunas: Kardio-logijos institutas, 1992.

19. Kodël vaikai atsisakë rûkyti? Pieðiniai skirti rûkymoprofilaktikai jaunesnio mokyklinio amþiaus vaikams. Kaunas:Kardiologijos institutas, 1991.

20. Mokytojai apie rûkymo profilaktikà. KMU, Kardiologijosinstitutas, Kaunas, 1999.

21. Mokytojø atsiliepimai apie priemones pirminei rûkymoprofilaktikai pradinëje mokykloje. Kaunas: VDU, Psichologijoskatedra, 2000.


22. Zaborskis A., Ðumskas L., Èerniuvienë V. ir kt. Aukimesveiki. Kaunas: Ðviesa, 1993; 72.

23. Zaborskis A., Ðumskas L., Èerniuvienë V. ir kt. Aukimesveiki: Sveikatos ugdymo kursas. Pradiniø klasiø mokytojoknyga. Kaunas: Ðviesa, 1995; 197.

24. Zaborskis A., Petrauskienë A. ir kt. Aukime sveiki: pratybøsàsiuvinis I–IV klasës mokiniams. Kaunas, 2004.

25. Goðtautas A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972–2003 metais ir profilaktikos perspektyva. K.: VDU leidykla, 2004.

26. Pilkauskiene I., Simonova J., Gostautas A. Thematic picturesas smoking prevention measure in primary school. Health Psy-chology Review. Abstracts book, August 2007; 1(1): 208–209.

SUITABILITY OF THEMATIC PICTURES FOR SMOKING PREVENTION IN PRIMARY SCHOOL

Antanas Goðtautas, Ina Pilkauskienë, Jelena SimonovaVytautas Magnus University, Department of Theoretical Psychology

Summary

The literature devoted to smoking prevention in primary schools does not reveal data concerning the efficiencyof the recommended programs or several preventive activities which aim to broaden the students' knowledge ofsmoking hazards, develop their abilities or solidify their skills. The objective of this work is to define the suitability ofthematic pictures (to deepen the knowledge of negative consequences of tobacco smoking, form the negativeattitude towards smoking as well as strengthen the motivation not to smoke in future) for smoking prevention in thethird and fourth grades.

213 students of the third and fourth grades from two comprehensive schools participated in the research. Theresearch included 104 boys (48,8 %) and 109 girls (51,2 %) with the average age of 9,6±0,77 years. The studentswere divided into two intervention groups (82 students in the first group and 49 students in the second) as well as acomparative group of 82 students. Smoking prevention activities using thematic pictures were conducted in bothintervention groups. Students had to colour thematic books with antismoking pictures and discuss various smokinghazards.

The result of the research revealed that the usage of thematic pictures for smoking prevention in primary schoolsis effective: it deepens and widens the primary school students' knowledge of smoking harm. The activities ofsmoking prevention using the thematic pictures strengthen primary school students' motivation not to smoke infuture. The attitude of the majority of the children and their parents towards thematic pictures as a used measure hasbeen proved to be positive.

Keywords: smoking prevention, primary school students, preventive measures.

27. Ãîøòàóòàñ À., Ïèëêàóñêåíå È. Ðàñïðîñòðàíåííîñòüêóðåíèÿ è îòíîøåíèÿ ê íåìó ðàçëè÷íûõ ãðóïï íàñå-ëåíèÿ. Èøåìè÷åñêàÿ áîëåçíü ñåðäöà: ýïèäåìèîëîãèÿ,äèàãíîñòèêà, êëèíèêà, ïðîãíîçèðîâàíèå òå÷åíèÿ è îñ-ëîæíåíèé, ðåàáèëèòàöèÿ. Êàóíàñ, 1989; 65–70.

28. Dalton M. A., Bernhardt A. M., Gibson J. J. et al. Use ofCigarettes and Alcohol by Preschoolers While Role–playing asAdults "Honey, have some smokes". Arch. Pediatr. Adolesc.Med. 2005; 159: 854–859.

29. Goðtautas A. Global Youth Tobacco Survey in Lithuania.Visuomenës sveikata, 2003; 3(22): 24–28.


Correspondence to: Ina Pilkauskienë,Vytautas Magnus University,K. Donelaièio 52-315, 44244 Kaunas, Lithuania.E-mail: [email protected]


VAIKØ, KURIEMS PIRMÀ KARTÀ DIAGNOZUOJAMAARTERINË HIPERTENZIJA, FIZINËS BÛKLËS TYRIMAS

Skaidrë Paulauskienë1, Virginijus Ðapoka1, Romualdas Gurevièius2

1Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, ðeimos medicinos ir onkologijos klinika,2Higienos institutas

Santrauka

Tikslas. Iðanalizuoti vaikø ir paaugliø, kuriems pirmà kartà diagnozuojama arterinë hipertenzija, fizinæ bûklæ.Metodai. Vienmomentinis tyrimas. Tirti dviejø Vilniaus vaikø ligoniniø pacientai, gydæsi nuo 2004 m. spalio iki2006 m. birþelio mënesio. Tiriamieji – 113 vaikø (23 mergaitës, 90 berniukø), 8–18 metø amþiaus (vidurkis15,12±2,06), dvi amþiaus grupës: vaikø (8–11 metø; n=9) ir paaugliø (12–18 metø; n=104). Analizuota ligosetiologija, vertinti fizinës bûklës rodikliai: svoris, kraujospûdis, elektrokardiograma, ðirdies echoskopija – tarps-kilvelinë pertvara, kairiojo skilvelio uþpakalinë sienelë, akiø dugno pokyèiai. Kontrolinë grupë – 226 vaikai,atitinkantys tiriamàjà grupæ santykiu 1:2 ir pagal amþiø, ir pagal lytá, duomenys dviejø ðeimos medicinos centrø.Rezultatai: 80,5% tiriamøjø diagnozuota pirminë arterinë hipertenzija (82,7% paaugliø ir 55,6% vaikø), tarp lyèiøesminio skirtumo nerasta (χ2=0,807, p=0,266). Vaikø grupëje visiems nustatytas II stadijos kraujospûdþio padi-dëjimas, o 64 paaugliams – I stadijos ir 40 – II stadijos kraujospûdþio padidëjimas. 56,5% mergaièiø ir 52,2%berniukø turëjo antsvorio arba buvo nutukæ, esminio skirtumo tarp lyèiø nëra (χ2=0,136, p=0,712). Elektrokar-diogramoje 85,8% atvejø pakitimø nebuvo. Echokardioskopiðkai kairiojo skilvelio hipertrofija yra 52,2% tiriamøjøpagal kairiojo skilvelio uþpakalinës sienelës storá (42,5% pagal tarpskilvelinæ pertvarà). 46,9% tirtøjø nustatytagráþtamøjø pakitimø akiø dugne, 3,5% rasta Salius I–II0. Kontrolinëje grupëje vyravo normalaus svorio vaikai irpaaugliai (74,3%). Tarp lyties ir pirminës arterinës hipertenzijos koreliacijos nëra (p>0,05), taèiau pastarojikoreliuoja su antsvoriu / nutukimu (r=0,330, p=0,00). Ðansø santykis – 4,52 (95% P.I.: 2,69–7,60). Iðvados.Pirminë arterinë hipertenzija dominuoja tarp paaugliø, tarp lyèiø skirtumo nëra, berniukams daþnesnis I, o mer-gaitëms – II stadijos kraujospûdþio padidëjimas. Jam turi átakos antsvoris / nutukimas.

Raktaþodþiai: vaikai, arterinë hipertenzija, antsvoris / nutukimas, organø-taikiniø paþeidimas.

Ávadas

Vaikø arterine hipertenzija (AH) domimasi tik apie25 metus. Daugiausia moksliniø darbø ðia tema yra at-likta JAV, Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Ispanijoje, Lenki-joje, Turkijoje. Epidemiologinës studijos rodo padidëjusávaikø pirminës arterinës hipertenzijos (PAH) paplitimà,kintantá PAH ir antrinës AH (AAH) pasiskirstymo santyká,ypaè paaugliø amþiaus grupëje [1, 2]. Nutukimas tampadaþniausia su mityba susijusia vaikø liga ekonomiðkaistipriose ðalyse [3]. Ðirdies ir kraujagysliø ligomis sergavis jaunesni þmonës, daugëja jaunimo ðirdies ir krauja-gysliø ligø rizikos veiksniø, AH ypaè skatina vaikø ant-svoris [3–8, 9]. Lietuvos visuomenës sveikatosspecialistai taip pat pastebi, kad tarp mûsø ðalies vaikødaugëja rizikos veiksniø, turinèiø neigiamos átakos jø svei-katai. Ðiandien vaikø ir paaugliø gyvenimo bûdas ir ápro-èiai gerokai pakitæ: neribotas sëdëjimas prie kompiuterio,

druskos ir beverèiø angliavandeniø perteklius maiste,plintantis jaunimo rûkymas ir alkoholio vartojimas, mini-malus fizinis aktyvumas arba pernelyg dideli krûviai (nuo-vargis mokyklose, nervinë átampà ir lëtinis stresas), kurieprovokuoja AH pasireiðkimà [3]. Vaikai yra specifiðkapopuliacijos dalis, jautriai reaguojanti á iðorinæ bei psi-chosocialinæ aplinkà, kuriai vis dar neskiriama reikiamodëmesio.

Didþiulë studija Luizianoje, JAV (Bogalusa ir Musca-tine Heart Study), taip pat ir kiti tyrimai parodë, kad vai-kai, kuriø padidëjæs kraujospûdis (AKS), daþniau sergair suaugusiø hipertenzija [2, 8, 10]. Nustatyta, kad 58%antsvorio turinèiø mokyklinio amþiaus vaikø ir paaugliøjau bûdingas bent 1 kardiovaskulinës rizikos faktorius,20% – 2 ir daugiau. Antsvorio turintys vaikai 2,4 karto turididesná bendro cholesterolio kieká, 2,4 karto didesnis jødiastolinis AKS, 4,5 karto – sistolinis AKS, 3 kartus daþ-niau nepalankus maþo tankio lipoproteinø ir 3,4 kartodaþniau didelio tankio lipoproteinø kiekis, 7 kartus daþ-niau nustatomas didesnis trigliceridø kieká, 12,6 kartobûna padidëjæs alkio insulino kiekis [10]. Amerikoje nuo

Adresas susiraðinëti: Skaidrë Paulauskienë, VilniausUniversiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, ðeimos medicinosir onkologijos klinika, M. K. Èiurlionio g. 21, 03101 Vilnius.El. paðtas [email protected]


1960 iki 1990 m. antsvorio turinèiø vaikø skaièius iðaugonuo 5% iki 11%, nutukusiø 12–17 metø vaikø padaugëjonuo 13% iki 36%. Ðiuo metu 15% 6–11 metø vaikø JAVturi antsvorio. Apie 30% antsvorio turinèiø vaikø sergaAH, nes antsvoris 3,26 karto padidina reliatyvià AH rizi-kà, o padidëjæs AKS (kai reikðmës riba lygi arba didesnëuþ 90-tà procentilá) apie 2 kartus daþnesnis tarp antsvo-rio turinèiø 3–7 metø vaikø [2, 8]. Jis sàlygoja ir antro tipocukrinio diabeto, dislipidemijos, kepenø steatozës, virð-kinamojo trakto diskinezijos, kairiojo skilvelio hipertrofi-jos (KSH), ortopediniø (ðleivapëdystës, plokðèiapëdys-tës, ðlaunikaulio kaklelio epifiziolizës) ir psichosociali-niø problemø atsiradimà, gali bûti klaidingaidiagnozuojama bronchø astma, apie 15% tokiø vaikøknarkia, 1–3% patiria kvëpavimo sutrikimø miego metu[11–13]. Tik 1% visos AH yra vaikø populiacijoje, bet 10% –tarp nutukusiø vaikø (10 kartø daugiau). Atlikus tyrimusBrazilijoje ir Turkijoje nustatyta, kad daþniau padidëjæsbaltaodþiø AKS, tø asmenø, kuriø didesnis kûno masësindeksas (KMI) ir turinèiø didesnes pajamas, nutukusiøvaikø tëvai yra labiau iðsimokslinæ, ðeimos geresnë so-cialinë ir ekonominë padëtis, be to, su vaikø nutukimususijæs darþelio lankymas prieð mokyklà [2]. Kinijoje at-liktame 1 322 vaikø tyrime pastebëta, kad 19,4% nutuku-siø AKS reikðmë buvo didesnë uþ 95-tà procentilá, o nor-malaus kûno svorio – tik 7% [12]. Ádomu tai, kad maþotankio lipoproteinø ir bendro cholesterolio lygmenys yrapaveldimi [7, 14, 15].

Ádomûs ir kitose ðalyse atliktø tyrimø rezultatai ir taiskatina domëtis vaikø AH. Siûloma ieðkoti bendro suta-rimo, diagnozuojant ir gydant ðá vaikø susirgimà.

Ðio pasirinkto tyrimo tikslas yra iðtirti vaikus, kuriemspirmà kartà gyvenime nustatoma arterinës hipertenzijosdiagnozë po detalaus jø iðtyrimo stacionare. Ðá tikslàbuvo siekta ágyvendinti remiantis tokiais uþdaviniais: ið-analizuoti su AH susijusius fizinës bûklës rodiklius beipalyginti juos su sveikø vaikø, taip pat pasiþiûrëti, ar Lie-tuvos vaikams ir paaugliams yra reikðminga PAH, áver-tinti, ar nepavëluotai diagnozuojama ði liga, kai jau yrapaþeisti organai-taikiniai: ðirdis, kraujagyslës, inkstai.Panagrinëti vaikø svorá ir nustatyti jo ryðá su PAH.

Duomenis norima palyginti su kitø ðaliø tyrimø rezul-tatais. Panaðaus pobûdþio darbø, analizuojanèiø AH ser-ganèius Lietuvos vaikus, atlikta nedaug. Darbo rezulta-tai, pastebëjimai ir iðvados galimai paskatintø iðsamiautirti didesnæ Lietuvos vaikø populiacijà.

Tyrimo metodika

Tai vienmomentinis tyrimas, pradëtas 2004 m. spalá,o baigtas 2006 m. birþelio mënesá. Tiriamàjà grupæ su-daro vaikai, hospitalizuoti á Vilniaus miesto universiteti-nës ligoninës (VMUL) Antakalnio vaikø ligø klinikà irVilniaus respublikinës universitetinës Vaikø ligoninës

(VRUVL) Pediatrijos centrà. Á ðias ligonines hospitalizuo-jami vaikai ir paaugliai ið Vilniaus miesto ir aplinkiniørytø Lietuvos rajonø. Tirti dviejø amþiaus grupiø tiriamie-ji asmenys. Sàvoka „vaikai“ apima amþiaus grupæ iki 12metø, o „paaugliai“ – nuo 12 iki 18 metø (Lietuvoje pa-auglys yra asmuo nuo 12 metø) [16]. Amþius vertintaspilnais sukakusiais metais tyrimo momentu. Jauniausiasá tyrimà átrauktas vaikas yra 8 metø amþiaus. Á tiriamàjàgrupæ pateko visi tiriamuoju laikotarpiu hospitalizuoti mi-nëtose ligoninëse dël pirmà kartà átariamos AH, kuri vë-liau buvo patvirtinta. Vaikas buvo tiriamas pirmà kartàdël AH, negydytas, eksliuduotos laikinos AKS padidëji-mo prieþastys – elektrolitø disbalansas, vaistai (adreno-mimetikai, amfetaminas, gliukokortikoidai), ûmussusirgimas (ÛVRI ir kt.), nëra profesionalus sportininkas.Á tyrimà nepateko asmenys, kai trûko kai kuriø reikiamøduomenø arba tiriamasis neatitiko tiriamojo laikotarpio(tyrimo metu buvo hospitalizuotas AH gydymo kontro-lei), arba nustatyta AH diagnozë neatitiko objektyviø ðiosligos diagnostikos kriterijø. Jaunesniø nei 7 metø vaikøduomenims palyginti kol kas Lietuvoje nëra pripaþintøAKS normatyvø. Todël tokio amþiaus vaikai (tokiø buvodu) nebuvo átraukti á tyrimà, nepaþeidþiant darbo meto-dologijos. Ið viso nepateko á tiriamàjà grupæ dël aukð-èiau iðvardintø prieþasèiø – 29 atvejai (mergaièiø – 10,berniukø – 19).

Kontrolinæ grupæ sudarë profilaktiðkai tikrinti vaikaiið dviejø Vilniaus miesto ðeimos medicinos centrø (ÐMC)(Balsiø ÐMC ir Baltupiø ÐMC), atstovaujanèiø pirmineisveikatos prieþiûrai. Vaikai atitiko tiriamàjà grupæ ir pa-gal amþiø, ir pagal lytá santykiu 1:2 (tiriamoji : kontroli-në). Jie nesirgo struktûrinëmis ðirdies ligomis arba turë-jo tik funkciná ðirdies ûþesá. Kontrolinëje grupëje rasti duátariamos PAH atvejai, kurie á tyrimà neátraukti.

Reikalingais tyrimui skaitiniais duomenimis naudota-si ið stacionare tiriamo vaiko medicininës ligos istorijos.Tyrimo metu patvirtinta galutinëje klinikinëje diagnozëjeAH skirstyta á stadijas pagal AKS dydá (remiantis „TheFourth Report on the Diagnosis, Evaluation, and Treat-ment of High Blood Pressure in Children and Adoles-cents“, 2004 m.) bei vertinta etiologija. Normalus AKS –sistolinio ir diastolinio AKS reikðmë maþesnë uþ 90-à pro-centilá, I stadijos AH, kai ði reikðmë yra tarp 95-o ir 99-oprocentilio bei 5 mmHg virðija pastaràjá, II stadijos AH –nuo 5-o mmHg, esanèio virð 99-o procentilio. AH diagno-zë patvirtinama pagal AKS vidurká (sistolinio ir / ar diasto-linio), kai jo reikðmë lygi arba didesnë uþ 95-à procentilá iryra apskaièiuota ið 3 arba daugiau matavimø bent su 12valandø intervalu. Ribiniai AH atvejai (jø buvo 14) patvir-tinti 24 valandø AKS stebësena, vertinant vidutiná parosarteriná krajospûdá, ar jis nevirðija 95-o procentilio (angl.mean arterial pressure – MAP, skaièiuojamas pagal formu-læ, atsiþvelgiant á sistoliná bei diastoliná kraujospûdþius).24 valandø AKS stebësenos metu kraujospûdis


registruojamas visà parà, taip pat fizinio aktyvumo metu irmiegant. Atsiþvelgiama á AKS pokyèius per parà ir iðven-giama matuojanèiojo átakos. Tyrime sprendþiant apie AHstadijà, kraujospûdis buvo analizuojamas ir lyginamassu Lietuvos vaikø AKS normomis pagal amþiø ir lytá [17].AKS matuotas skyriuje esanèiais mechaniniais matuok-liais, manþetæ parenkant pagal vaiko amþiø ir laikantisreikalavimø, bûtinø vertinant manþetës atitikmená pagalkonkretø vaikà. Ðirdies susitraukimø daþnis (ÐSD) taippat vertintas ið trijø matavimø bent su 12 valandø interva-lu ir apskaièiuojant vidurká.

Ûgis, svoris, KMI vertinti atskiromis savo skaitinëmisreikðmëmis bei skirstant pastaruosius du poþymius á trisgrupes (antsvorio / nutukimo grupë, normalaus ir maþes-nio svorio vaikai). Remtasi Lietuvos vaikø ûgio ir svorioprocentiliø intervalais pagal amþiø ir lytá bei KMI reikðmiøintervalais pagal amþiø [17]. Svoris analizuotas dviemmetodikom (pagal svorio procentiliø ir KMI intervalus).

Elektrokardiograma (EKG), pakitimai akiø dugne irechokardioskopiniai rodikliai vertinti pagal jo apraðà li-gos istorijoje. Analizuojant remtasi teorinëmis þiniomisapie galimus poþymio pakitimus. EKG pakitimai suskirs-tyti á tris grupes: 1 – EKG be pakitimø, 2 – elektrinës aðiesnuokrypis á kairæ (kairiojo skilvelio perkrovimo poþymis),3 – KSH ir 4 – KSH su repoliarizacijos sutrikimais. Tyrimenaudotasi vaikø ðirdies echoskopiniø rodikliø normomispagal amþiø. Ávertinus konkreèià tarpskilvelinës pertva-ros (TSP) ir kairiojo skilvelio uþpakalinës sienelës(KSUS) reikðmæ, poþymis skirstytas á dvi grupes: 1 – nor-ma, 2 – KSH. Tyrime iðskirtos ðios akiø dugno pokyèiøvertinimo grupës: 1 – norma, 2 – gráþtami pokyèiai (an-giopatija), 3 – Salius I–II0. Su kontroline grupe lyginti ðietiriamosios grupës fizinës bûklës rodikliai: ûgis, svoris,KMI, ÐSD, AKS, EKG pakitimai dël KSH.

Statistinei duomenø analizei naudoti programiniaipaketai SPSS 13.0 ir WinPepi. Sudarytos poþymiø daþ-

niø lentelës, poþymiai lyginti grupëse, taikant chi kvad-rato (χ2) kriterijø, testas statistiðkai reikðmingas, kaip<0,05. Tikrintas kintamøjø panaðumas á normaløjá, nau-dojant Kolmogorovo ir Smirnovo kriterijø, asimetrijos ko-eficientà, ekscesà. Tolydþiam dydþiui atitikus normalauspasiskirstymo dësná, taikyta parametrinë dispersinë ana-lizë. Esant asimetrijoms ir neatitikus normalaus pasiskirs-tymo dësnio, skaièiuoti neparametriniai testai. Taip patvykdyta poþymiø koreliacinë analizë (Spearman’o kore-liacijos koeficientas), ávertinta rizika susirgti PAH vai-kams, turintiems antsvorio ir nutukusiems, apskaièiuo-jant ðansø santyká.

Tyrimo rezultatai

Tiriamàjà grupæ sudarë 113 tiriamøjø: mergaièiø – 23(20,4%), berniukø – 90 (79,6%). VRUVL Pediatrijos centreiðanalizuotos 87 pacientø istorijos (77%), o VMUL Anta-kalnio vaikø ligø klinikoje – 26 (23%). Tiriamosios grupësvaikø amþius pasiskirstæs ne pagal normaløjá dësná(p<0,05), yra nuokrypis á deðinæ, asimetrijos koeficientas– (–)1,569, ekscesas – 2,229 (1 pav.). Vaikø amþiaus gru-pëje serganèiø AH buvo 9 atvejai (8%): 4 berniukai ir 5mergaitës, o paaugliø amþiaus grupëje – 104 atvejai(92%): 86 berniukai ir 18 mergaièiø. Esant tokiam tiria-møjø pasiskirstymui, matyti, kad AH yra gerokai aktuales-në paaugliams, ypaè berniukams. Kontrolinëje grupëjebuvo 226 vaikai: 46 (20,35%) mergaitës, 180 (79,65%)berniukø. Ið Balsiø ÐMC – 123 (54,4%), o ið Baltupiø ÐMC– 103 (45,6%). Asmenims, kuriø normalus AKS, nenusta-tyta EKG pakitimø. Vaikø amþiaus grupëje – 18 atvejø(8%), paaugliø grupëje – 208 atvejai (92%).

Vertinant AH prieþastis visoje tiriamojoje grupëje,80,5% visø atvejø sudarë PAH ir daugiau buvo I stadijoskraujospûdþio padidëjimo atvejø ðios etiologijos grupë-je (I stadijos – 53 atvejai, 58,2%, II stadijos – 38 atvejai,41,8%) (2 pav.). Vertinant AH stadijø pasiskirstymà tarpPAH serganèiø berniukø ir mergaièiø, chi kvadrato tes-tas parodë, kad yra statistiðkai reikðmingas skirtumastarp lyèiø pagal AH stadijas: berniukai labiau linkæ á Istadijos, o mergaitës – II stadijos AKS padidëjimà, sergant

Vaiko amþius

Daþ

nis

1 pav. Bendras tiriamosios grupës vaikø pasiskirstymaspagal amþiø (metais)

2 pav. Arterinës hipertenzijos (pirminës – PAH irantrinës – AAH) prieþasèiø iðraiðka


PAH (χ2=3,604, p=0,049) (1 lentelë). Stebima tendenci-ja, kad gerokai daþniau PAH serga paaugliai (PAH suda-ro 82,7% visø AH atvejø ðioje grupëje) negu vaikai (PAHsudaro 55,6%), taèiau chi kvadrato kriterijus lyginant ne-taikytinas, nes per maþas serganèiøjø skaièius vaikø am-þiaus grupëje. Tarp lyèiø pagal PAH ir AAH diagnozæ ti-riamojoje grupëje esminio skirtumo nëra – χ2=0,807,p=0,266 (2 lentelë). AAH prieþastys pasiskirsto ðitaip:vaikai sirgo renalinës (3 atvejai) ir kardialinës (1 atve-jis) kilmës AAH, o paaugliai – renalinës (11 atvejø), vazo-renalinës (3 atvejai) ir kardialinës (3 atvejai) kilmës AAH.Mergaitëms ir berniukams pirmose dviejose vietose vy-ravo atitinkamai renalinës ir vazorenalinës prieþastys, okardialinës kilmës AAH sirgo iðimtinai tik berniukai (ji uþ-ima treèià vietà prieþasèiø grupëje). Analizuojant visà ti-riamàjà grupæ, neiðskiriant atskirai PAH ir AAH sergan-

èiøjø, o vertinant tik AKS padidëjimo pasiskirstymà am-þiaus grupëse, vaikø grupëje visi 9 atvejai turëjo II stadi-jos AKS padidëjimà, o 64 paaugliai – I stadijos ir 40 – IIstadijos AKS padidëjimà. Tarp serganèiø PAH dominuojaI stadijos AKS padidëjimas, abiejose stadijose ryðkiai vy-rauja berniukai (I stadija – 85,9%, II stadija – 71%).

Itin svarbi ðiame tyrime yra svorio analizë. Visø tiria-møjø, neiðskiriant lyties, svorio intervalø pasiskirstymaspateiktas 3 ir 4 pav. ir iðnagrinëtas dviem metodais. Pa-gal svorio procentiliø intervalus antsvorio turëjo ar nutu-kusios buvo 56,5% mergaièiø, tokiø berniukø buvo 52,2%.Vertinant pagal KMI metodikà tas pats poþymis buvo ið-reikðtas atitinkamai – 47,8% ir 33,3%. Nëra esminio skir-tumo tarp lyèiø tiriamojoje grupëje pagal antsvorá /nutukimà, poþymá vertinant tiek vienu, tiek kitu metodais(procentiliø metodu – χ2=0,136, p=0,712; KMI metodu –χ2=1,664, p=0,197). Kontrolinëje grupëje dominavo nor-malaus svorio vaikai ir paaugliai (74,3%).

Skirstant svorá á intervalus, remtasi ne tik teorine sam-prata apie egzistuojantá svorio intervalø paskirstymà pa-gal procentilius, bet jie suskirstyti ir pagal realiai tyrime

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

Vaikų grupė

Paauglių grupė

Vaikų grupė

Paauglių grupė

Vidurkis, kg 48,800 76,690 34,860 63,890

Mediana, kg 43,000 73,500 33,50 63,000

Moda, kg 35,0 74,0 30,0 65,0

Kraujospūdžio padidėjimo stadijos

Vaikų lytis

I stadijos AH II stadijos AH

Iš viso

n 9 14 23 Mergaitės

% 39,1 60,9 100 proc.

n 55 35 90 Berniukai

% 61,1 38,9 100 proc.

Iš viso n 64 49 113

% 56,6 43,4 100 proc.

1 lentelë. Serganèiøjø pirmine arterine hipertenzija(PAH) ligos stadijø pasiskirstymas tarp lyèiø

χ2=3,604, lls=1, p=0,049

Nustatyta diagnozė Vaikų lytis

PAH AAH

Iš viso

n 17 6 23 Mergaitės

% 73,9 26,1. 100 proc.

n 74 16 90 Berniukai

% 82,2 17,8 100 proc.

Iš viso n 91 22 113 % 80,5 19,5 100 proc.

χ2=0,807, lls=1, p=0,266

2 lentelë. Ligos prieþasèiø iðraiðka tarp lyèiø

3 lentelë. Centrinës tendencijos rodikliø palyginimasamþiaus grupëse

3 pav. Svorio intervalø pasiskirstymas pagal kûnomasës indeksà tiriamojoje grupëje

4 pav. Svorio intervalø pasiskirstymas pagalprocentilius tiriamojoje grupëje

28,3% (32)

44,2% (50)

24,8%(28)

2,7% (3)

Svorio trukūmas (3) Normalus (50)Viršsvoris (28) Nutukimas (32)


esanèias kontrolinës grupës svorio reikðmes (ávertinantminimalià, maksimalià svorio reikðmes ir kvartiles). Ði-taip gaunami tolygûs keturi intervalai, pagal kuriuos ati-tinkamai iðsidësto ir tiriamosios grupës svorio reikðmës.Toks suskirstymas naudotas skaièiuojant ðansø santykásusirgti PAH konkreèiam svorio intervalui ir pateiktas 9lentelëje.

Tarp grupiø (tiriamosios ir kontrolinës) svorio reikð-mës skyrësi statistiðkai patikimai (p=0,000). 3 lentelëjepateikti svorio centrinës tendencijos rodikliai palyginimuitarp tiriamosios ir kontrolinës grupiø bei jø amþiaus gru-pëse. Joje matyti, kad AH sergantys vaikai ir paaugliaibeveik deðimèia kilogramø sunkesni uþ savo bendraam-þius kontrolinëje grupëje. Daþniausiai pasitaikæs sergan-èiø vaikø svoris – 35 kilogramai, o paaugliø – 74 kilogra-mai, kontrolinës grupës vaikø svorio moda yra 30 kilogra-mø, o paaugliø – 65 kilogramai. Lyginant tiriamosios ir

kontrolinës grupiø ne tik svorá, bet ir ÐSD, ûgá, KMI, kurieturi nenormaliuosius skirstinius, taikytas neparametrinisMann ir Whitney U testas (4 lentelë). Matyti, kad tiriamojiir kontrolinë grupës pagal ÐSD, svorio ir KMI reikðmesskiriasi reikðmingai (p=0,000), o tarp ûgio reikðmiø esmi-nio skirtumo nëra (p=0,131). Vertinant abiejø svorio me-todikø (svorio procentiliø ir KMI) koreliacijà, nustatyta vi-dutinio stiprumo koreliacija (r=0,765, p=0,000).

Pateiktuose dviejuose vidurkiø su 95% pasikliautinai-siais intervalais paveiksluose (5 pav. – KMI vidurkiø pasi-kliautinieji intervalai tarp grupiø ir pagal lytá; 6 pav. – sisto-linio AKS vidurkiø pasikliautinieji intervalai tarp grupiø irpagal svorio kvartilius) ir 5, 6 lentelëse dar kartà matyti,kad abiejose grupëse KMI atþvilgiu tarp lyèiø skirtumonëra (mergaièiø Fiðerio kriterijus F1,67=18,3, p=0,000, ber-niukø – F1,268=41,2, p=0,000), taèiau ðiuo poþiûriu skiria-si abi grupës, ir tiriamojoje grupëje indekso reikðmiø pa-sikliautinieji intervalai yra didesni. Sistolinis AKS abiejo-se grupëse didëja, didëjant svoriui, taèiau tiriamojojegrupëje esminio skirtumo tarp svorio intervalø nestebima(tiriamosios grupës Fiðerio kriterijus F3,105=6,3, p=0,001,kontrolinës grupës – F3,213=38,4, p=0,000).

Atliekant koreliacinæ analizæ nustatyta, kad PAH ser-ganèiøjø svorio reikðmë vidutiniðkai koreliuoja su sisto-liniu AKS – Spearman’o koreliacijos koeficientas(r=0,605, p<0,01). Taip pat ir KMI reikðmë vidutiniðkaikoreliuoja su sistoliniu AKS (r=0,541, p<0,01). O PAH

4 lentelë. Mann-Whitney U testo duomenys

Kûn

o m

asës

ind

ekso

95%

pas

iklia

utin

ieji

inte

rval

ai

Grupës

Tiriamoji Kontrolinë

Vaikø lytis

Mergaitës

Berniukai

5 pav. Kûno masës indekso vidurkiø pasikliautiniejiintervalai grupëse pagal lytá

6 pav. Sistolinio kraujospûdþio vidurkiø pasi-kliautiniejiintervalai grupëse pagal svorio intervalus

Sis

tolin

io A

KS

vid

urki

o 95

% p

asik

liaut

inie

ji in

terv

alai

Grupës

Tiriamoji Kontrolinë

Iki 5354–6263–70Daugiaukaip 71 kg

Svorio kvartilës pagal

kontrolinæ grupæ


serganèiøjø ÐSD vidurkio reikðmë vidutiniðkai koreliuo-ja su diastoliniu AKS (r=0,230, p<0,01). Antsvoris / nu-tukimas (pagal svorio procentiliø intervalus) vidutiniðkaikoreliuoja su PAH diagnoze (r=0,330, p=0,000). Pana-ðiai gaunama vertinant pagal KMI metodikà: svoris taippat vidutiniðkai koreliuoja su PAH diagnoze (r=0,306,p=0,000). O koreliacijos tarp lyties ir PAH diagnozësnëra (r=(–)0,011, p=0,847).

Vienas ið tyrimo uþdaviniø buvo ávertinti organø–taikiniø paþeidimo mastus. 7 pav. pateiktas bendrasEKG pokyèiø iðsidëstymas. Panaðios pokyèiø pasi-skirstymo tendencijos iðlieka ir analizuojant pagal AHstadijas, skirtumo tarp stadijø nëra. Ðirdies echosko-pijos metu vertinti du rodikliai, turintys ryðá su KSHfaktu. Jø charakteristika atsispindi 8 paveiksle. PagalKSUS rodiklá esti daugiau KSH atvejø. Tarp lyèiø pa-gal KSH (vertinant TSP) tiriamojoje grupëje esminioskirtumo nëra – χ2=3,175, p=0,075, taèiau vertinant

KSUS chi kvadrato kriterijus parodë, kad tarp mergai-èiø ir berniukø visgi yra esminis skirtumas pagal KSHbuvimà (26,1% mergaièiø ir 58,9% berniukø turëjoKSH, χ2=7,900, p=0,005). Vertinant KSH paplitimà pa-gal AH sunkumo laipsná, pagal abu rodiklius esminioskirtumo nerasta (vertinant TSP – χ2=1,497, p=0,221;vertinant KSUS – χ2=0,362, p=0,547), t. y. KSH nepri-klauso nuo AH stadijos.

9 paveiksle pateikta bendra akiø dugno pokyèiø cha-rakteristika, kuriame matyti, kad diagnozuojant AH pu-sei atvejø jau yra randami vieni ar kiti akiø dugnokraujagysliø pakitimai dël uþsitæsusio padidëjusio AKS.Jie taip pat nepriklauso nuo AH stadijos.

Svorio kaip rizikos veiksnio ir PAH tarpusavio ryðiuinusakyti apskaièiuotas ðansø santykis bei Cochran’s irMantel-Haenszel testas (galimybiø santykis kintamie-siems pagal kiekvienà rizikos veiksnio kategorijà) (7, 8,9 lentelës). 55% serganèiø PAH turi antsvorio arba yra

Mergaitës: F1,67=18,3, p=0,000; berniukai: F1,268=41,2, p=0,000

5 lentelë. Kûno masës indekso vidurkiø pasikliautinieji intervalai grupëse pagal lytá

6 lentelë. Sistolinio kraujospûdþio vidurkiø pasikliautinieji intervalai grupëse pagal svorio intervalus

Tiriamoji grupë: F3,105=6,3, p=0,001; kontrolinë grupë: F3,213=38,4, p=0,000

KMI reikšmė

95% vidurkio pasikliautinieji intervalai

Vaikų lytis n Vidurkis Standartinis nuokrypis

Standartinė paklaida

Apatinė riba

Viršutinė riba

Mažiausia reikšmė

Didžiausia reikšmė

Tiriamoji 23 24,9 7,2 1,5 21,9 28,1 16,0 40,9

Kontrolinė 46 19,7 3,0 0,4 18,8 20,6 14,4 26,5

Mergaitės

Iš viso 69 21,5 5,4 0,7 20,2 22,8 14,4 40,9

Tiriamoji 90 23,9 5,4 0,6 22,8 25,1 15,6 50,0

Kontrolinė 180 20,6 3,2 0,2 20,1 21,1 14,5 37,6

Berniukai

Iš viso 270 21,7 4,3 0,3 21,2 22,2 14,5 50,0

Sistolinis kraujospūdis

95% vidurkio pasikliautinieji intervalai

Grupės Svorio intervalai, kg

n Vidurkis Standartinis nuokrypis

Standartinė paklaida

Apatinė riba

Viršutinė riba

Mažiausia reikšmė

Didžiausia reikšmė

iki 53 14 139,2 10,2 2,7 133,3 145,0 123,3 156,0

54–62 15 145,9 6,0 1,6 142,5 149,2 135,0 156,3

63–70 20 150,6 7,9 1,8 146,9 154,3 138,3 169,7

71 ir daugiau 60 148,4 8,1 1,1 146,3 150,5 131,0 171,7

Tiriamoji

Iš viso 109 147,3 8,7 0,8 145,6 148,9 123,3 171,7

iki 53 55 103,8 11,7 1,6 100,6 106,9 80,0 128,0

54–62 57 114,4 8,5 1,1 112,2 116,7 90,0 139,0

63–70 52 115,5 7,4 1,0 113,5 117,6 90,0 130,0

71 ir daugiau 53 121,8 7,0 1,0 119,8 123,7 100,0 134,0

Kontrolinė

Iš viso 217 113,8 10,9 0,7 112,3 115,3 80,0 139,0


nutukæ. Turintiems antsvorio arba nutukusiems vaikamsyra 4,52 karto didesnë rizika susirgti PAH negu norma-laus ar maþesnio svorio vaikams. Ðansø santykiai yralabai panaðûs, svorá vertinant tiek procentiliø, tiek KMImetodu. Santykinës rizikos koeficientas (turintiems ant-svorio / nutukusiems) – 2,725 (95% pasikliautinasis in-tervalas (PI): 1,95–3,82). Tikrinant, kaip keturios svoriokategorijos tarp savæs skiriasi galimybiø santykiu, matytiryðkus ðansø santykio padidëjimas apie devynis kartus,kai vaiko svoris tampa didesnis uþ 71 kg. Gauti rezulta-tai, skaièiuojant galimybiø santyká ir tikintis, kad berniu-

kai turi didesnæ rizikà susirgti PAH, rodo, kad lytis visgiátakos neturi (ðansø santykis – 0,94; 95% PI: 0,52–1,72).Santykinës rizikos koeficientas (berniukø) – 0,959 (95%PI: 0,627–1,466).


JAV pateiktas bendras AH paplitimas 2004 m. yratoks: AH serga 1–5% mokyklinio amþiaus vaikø, antrinëAH sudaro 70–80% visø ligos atvejø, apie 10% paaugliøkenèia nuo AH. Kai kuriø ðaliø treèio lygio ligoninëseanalizuojant AH serganèiø vaikø iki 16 metø amþiausduomenis pastebëta, kad iki 1996 m. daþniausios ligosprieþastys yra renalinës ir vazorenalinës arba aortos ko-arktacija. Ir tik neþymi dalis paaugliø sirgo PAH [1]. Pas-taruoju metu tiriant kai kuriø besivystanèiø ðaliø AHserganèius vaikus PAH sudaro net iki 45% visø ligos

7 pav. Bendra elektrokardiogramø pokyèiøcharakteristika tiriamojoje grupëje

8 pav. Echoskopiniø rodikliø (tarpskilvelinës pertvarosir kairiojo skilvelio uþpakalinës sienelës) analizë

tiriamojoje grupëje

9 pav. Bendra akiø dugno pokyèiø charakteristika

Pagal tarpskilvelinæ

pertvaràPagal kairio skilvelio

uþpakalinæ sienelæ

χ2 M-H =25,33, lls=1, p=0,000

9 lentelë. Serganèiø pirmine arterine hipertenzija (PAH)ðansø santykiø analizë pagal keturis svorio intervalus,atitinkanèius keturias kategorijas

Ðansø santykis = 4,80 (95% P.I. = 2,65 iki 8,67)

8 lentelë. Ðansø santykio apskaièiavimas pagal kûnomasës indekso intervalus tarp serganèiøjø pirminearterine hipertenzija (PAH)

Ðansø santykis = 4,52 (95% P.I. = 2,69 iki 7,60)

7 lentelë. Ðansø santykio apskaièiavimas pagal svorioprocentiliø intervalus tarp serganèiøjø pirmine arterinehipertenzija (PAH)

PAH Sveikas Iš viso Antsvoris / nutukimas 50 48 98

Normalus svoris 41 178 219

Iš viso 91 226 317

PAH Sveikas Iš viso Antsvoris / nutukimas 34 25 59

Normalus svoris 57 201 258

Iš viso 91 226 317

Kategorijos PAH Sveikas Iš viso Šansų santy-kiai, susiję su kategorija 1:

1 (iki 53 kg) 6 55 61 1,000

2 (54–62 kg) 12 57 69 1,930

3 (63–70 kg) 16 52 68 2,821

4 (daugiau kaip 71 kg)

53 53 106 9,167

Iš viso 87 217 304


prieþasèiø. Lietuviðkuose vadovëliuose (2003 m.) raðo-ma, kad AH paplitimas tarp 6–18 metø vaikø yra 1–2%:PAH – 10%, o AAH – 90% [18]. Atlikus ðá tyrimà nesunkupastebëti, kad PAH ir nutukimas tampa aktualûs ir Lietu-voje gyvenantiems vaikams bei paaugliams, situacija kei-èiasi galbût dël AH rizikos veiksniø didëjanèio paplitimoðioje populiacijos dalyje. Remiantis kitø ðaliø tyrimø pa-stebëjimais ir apþvelgiant ðá tyrimà matyti, kad iki 6 metøAH iðlieka daugiau antrinë, bet nuo pirmo deðimtmeèiopabaigos iki antro deðimtmeèio pradþios PAH laipsniðkaitampa dominuojanèia etiologija [3]. Literatûroje raðoma,kad kûno masë turi poveiká sistoliniam AKS, ypaè baltao-dþiams vyriðkos lyties vaikams. Manoma, kad berniukaituri didesnæ rizikà susirgti PAH, taèiau ðiame tyrime tarplyèiø skirtumo nenustatyta. Ðis tyrimas patvirtina literatû-ros ðaltiniuose minimà faktà, kad PAH dominuoja tarpvizualiai sveikø vaikø, daþniausiai yra ðvelni ir kurá laikàbesimptomë bei daþnesnë tiems, kuriems nustatyta AHðeimos anamnezëje [19, 20]. AAH prieþasèiø grupëje do-minuoja renalinës, vazorenalinës, kardialinës prieþastys,kaip ir kitø ðaliø tyrimuose. Kai kuriais aspektais sunkulyginti mûsø tyrimo rezultatus su kitø ðaliø, nes tai priklau-so nuo pasirinktos darbo metodologijos.

Tyrime naudotos dvi svorio vertinimo metodikos (svo-rio procentiliai ir KMI). Remiantis literatûra, vertinant vai-kø, kaip ir suaugusiøjø, svorá rekomenduotina naudoti kû-no masës indeksà, nes jis, palyginti su vaikø fizinës rai-dos áverèiø lentelëmis, taip pat ir Lietuvos, yra maþiaujautrus ir specifiðkesnis (leidþia patikimiau nustatyti di-desnius vaiko fizinës raidos nuokrypius) [8, 17]. Ðie dvie-jø metodikø skirtumai taip pat atsispindëjo mûsø tyrime.Vertinant organø-taikiniø (ðirdies) paþeidimà matyti, kadechokardioskopija yra daug jautresnis tyrimas nei EKG,vertinant KSH poþymius. Apie tai raðoma ir literatûroje.KSUS greièiau pakinta nei TSP, formuojantis KSH, dëlsavo aktyvesnio dalyvavimo ðirdies iðmetimo frakcijoje.Padidëjæs kraujospûdis ilgainiui paþeidþia organus-tai-kinius, bet tai nëra nusakoma AKS padidëjimo sunkumu[21]. Tyrimai rodo, kad net esant ðvelniai, besimptomei,AH galima jau 34–38% atvejø konstatuoti KSH (55% pa-gal vaikø kriterijus arba 14% pagal suaugusiø kriterijus) irapie 50% – retinopatijà [13, 22]. Tai dar kartà árodo, kadvaikø AKS bûtina stebëti reguliariai! Skelbiamas hiperto-nikø vaikø KSH daþnis diagnozuojant AH pirmà kartà yranuo 30 iki 70%. Matyti, kad ðias tiesas apie organø-taiki-niø paþeidimo paplitimà patvirtina ir ðio atlikto tyrimo re-zultatai. Viename ið tyrimø JAV rasta, kad su KS diastoli-ne funkcija, kurià bûtina stebëti sergant AH, geriausiaitiesiogiai koreliavo ramybës ÐSD ir ðá poþymá iðties leng-va bûtø fiksuoti kasdienëje praktikoje [23]. Dar vaikystëjeatsiradusi KSH yra nepriklausomas kardiovaskulinio ser-gamumo ir mirðtamumo faktorius suaugusiø amþiuje, irypaè bûtina gydymo metu gerai koreguoti sistoliná AKS[21, 24]. Santykinës rizikos rodiklis PAH formuotis taip

pat atitinka kitose ðalyse atliktø tyrimø rezultatus. Ðio tyri-mo iðvadas tinka taikyti Rytø Lietuvos rajonuose (Vilniausir Utenos apskrityse) gyvenantiems vaikams ir paaugliams(èia gyvena apie 40% Lietuvos vaikø), o ne visos Lietuvosmastu.

Iðvados

1. Pirminë arterinë hipertenzija dominuoja tarp pa-augliø, tarp lyèiø skirtumo nëra, berniukams daþniau nu-statytas I stadijos, o mergaitëms – II stadijoskraujospûdþio padidëjimas.

2. Antrinë arterinë hipertenzija yra renalinës, vazo-renalinës ir kardialinës kilmës.

3. Pirminei arterinei hipertenzijai formuotis turi áta-kos antsvoris ir nutukimas. Turintys antsvorio arba nutu-kæ vaikai turi 4,52 karto didesnæ rizikà susirgti pirminearterine hipertenzija.

4. Vaikams arterinë hipertenzija nustatoma pavëluo-tai, kadangi beveik pusei serganèiøjø pastebima ir orga-nø-taikiniø paþeidimø.

Literatûra1. Hari P., Bagga A. and Srivastava R. N. Sustained Hyper-tension in Children. Indian Pediatrics. 2000; 37: 268–274.

2. Garcia F. D., Terra A. F., Queiroz A. M., Correia C. A., Ramos P.S., et al. Evaluation of risk factors associated with increased bloodpressure in children. J. Pediatr. (Rio J). 2004; 80(1): 29–34.

3. Salgado C. M., Thomaz de Abren Carvalhaes J. Arterialhypertension in childhood. J. Pediatr. (Rio J). 2003; 79 Suppl1: S115–S24.

4. Lurbe E., Torro I., Rodriguez C., Alvarez V., Redon J. Birthweight influences bood pressure values and variability in chil-dren and adolescents. Hypertension. 2001 Sep; 38(3): 389–93.

5. Sesso R., Barreto G. P., Neves J., Sawaya A. L. Malnutritionis associated with increased blood pressure in childhood. Ne-phron. Clin. Pract., 2004; 97(2): c61–6.

6. Sorof J. M., Lai D., Turner J., Poffenbarger T., Portman R. J.Overweight, ethnicity, and the prevalence of hypertension inschool–aged children. Pediatrics. 2004 Mar; 113(3 Pt 1): 475–82.

7. Sun M., Zhou H. Y., Deng H. Z. Study of the risk factors ofblood pressure in children. Hunan Yi Ke Dq Xue Xue Bao. 2000Jun 28; 25(3): 238–40.

8. Zaborskis A., Petrauskienë A., Gradeckienë S. ir kt.Ikimokyklinio amþiaus vaikø antsvoris ir padidëjæs arteriniskraujospûdis (Overweight and increased blood pressure inpreschool–aged children). Medicina, 2003; 39: 1200–07.

9. Sorof J. M., Poffenbarger T., Franco K., Bernard L., PortmanR. J. Isolated systolic hypertension, obesity, and hyperkinetichemodynamic states in children. J. Pediatr. 2002 Jun; 140(6):643–5.

10. Freedman D. S., Dietz W. H., Srinivasan S. R., Berenson G. S.The relation of overweight to cardiovascular risk factors amongchildren and adolescents: the Bogalusa Heart Study. Pediatrics.1999; 3: 1175–82.

11. Hanevold C., Waller J., Daniels S., Portman R., Sorof J. Theeffects of obesity, gender, and ethnic group on left ventricular


hypertrophy and geometry in hypertensive children: a col-laborative study of the International Pediatric Hypertension As-sociation. Pediatrics. 2004 Feb; 113(2): 328–33.

12. Sorof J. M., Daniels S. Obesity hypertension in children: aproblem of epidemic proportions. Hypertension. 2002 Oct;40(4): 441–7.

13. The Fourth Report on the Diagnosis, Evaluation, and Treat-ment of High Blood Pressure in Children and Adolescens.Pediatrics. 2004 Aug; 114(2): 555–76.

14. Ucar B., Kilic Z., Ata N., Meltemsömez H., Özdamar K.Relationships between the children and the parents for coro-nary risk factors. Pediatrics International. 2001; 43: 611–623.

15. Guerra A., Rego C., Silva Z., Breitenfeld L., Pinto A. T., BichoM. Blood pressure and genetic and biological markers in a pediatricpopulation. Rev. Port. Cardiol. 2002 Jan; 21(1): 23–36.

16. Raugalë A. Vaiko amþiaus periodai. Raugalë A. ir kt. (autoriøkolektyvas). Vaikø ligos. 2 tomas (Raugale A. Period's of childage. In: Raugale A et al., editors. Diseases of children. 2 vol.).Vilnius: Gamta; 2003; 23.

17. Tutkuvienë J. Vaikø augimo ir brendimo vertinimas (Estimateof children's growth and pubescence). Vilnius: Meralas, 1995.

18. Raugalë A. Arterinë hipertenzija. Raugalë A. ir kt. (autoriøkolektyvas). Vaikø ligos. 2 tomas (Raugale A. Arterial hyper-

tension. In: Raugale A et al., editors. Diseases of children. 2vol.). Vilnius: Gamta; 2003; 475–490.

19. Joshi S., Gupta S., Tank S., Malik S., Salgaonkar D. S.Essential Hypertension: Antecedents in Children. IndianPediatrics. 2003; 40: 24–29.

20. Kardas P., Kufelnicka M., Herczynski D. Prevalence of arterialhypertension in children aged 9–14 years, residents of the city ofLodz. Kardiol. Pol., 2005 Mar; 62(3): 211–6; discussion 216–7.

21. Sorof J. M., Alexandrov A. V., Cardwell G. and Portman R.J. Carotid Artery Intimal–Medial Thickness and Left VentricularHypertrophy in Children With Elevated Blood Pressure.Pediatrics. 2003 January; 111(1): 61–66.

22. Rokicki W., Skierska A., Bilewicz–Wyrozumska T. Arterialhypertension in children treated at the Katowice Departmentof Pediatric Cardiology between 1993–2000. Przegl. Lek.,2002; 59(9): 759–61.

23. Johnson M. C., Bergersen L. J., Beck A., Dick G., Cole B.R. Diastolic function and tachycardia in hypertensive children.Am, J. Hypertens., 1999 Oct; 12(10 Pt 1): 1009–14.

24. Sorof J. M. Systolic hypertension in children: benign orbewore? Pediatr. Nephrol., 2001 Jun; 16(6): 517–25.


EXAMINATION OF PHYSICAL STATE OF CHILDREN WITH NEWLY DIAGNOSED ARTERIAL HY-PERTENSION

Skaidrë Paulauskienë1, Virginijus Ðapoka1, Romualdas Gurevièius2

1Vilnius University Medicine Faculty, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology,2Institute of Hygiene

Summary

Objective: To analyze physical state of children and teenagers, who were diagnosed arterial hypertension for thefirst time. Methods: Cross-sectional hospital patients study was done from October 2004 to June 2006 in two Vilniuscity children hospitals. 113 children (23 girls, 90 boys), mean age 15,12±2,06 years, two groups: children (8-11 yearsold; n=9) and teenagers (12-18 years old; n=104). The following rates were evaluated: weight, blood-pressure,electrocardiogram, interventricular septal thickness, left ventricular posterior wall thickness, changes of the eye fun-dus, was analysed etiology of disease. Control group - 226 children (1:2), from primary care centres. Results: 80,5%of cases is primary arterial hypertension diagnosis (82,7% among teenagers; 55,6% among children), significantdifference among genders was not founded (χ2=0,807, p=0,266). Children had II stage blood-pressure increase, inteenagers group 64 had I stage, 40 - II stage blood-pressure increase. 56,5% of girls and 52,2% of boys wereoverweight/obese, no significant difference between genders (χ2=0,136, p=0,712). 85,8% of cases electrocardio-gram was normal. The left ventricular hypertrophy was diagnosed to 52,2% according left ventricular posterior wallthickness (42,5% according interventricular septal thickness). 46,9% had reversionary changes in the eye fundus,3,5% - Salius I-II

0. In the control group prevailed children and teenagers of normal weight - 74,3%. No correlation

between gender and primary arterial hypertension (p>0,05), but disease was correlating with overweight/obesity(r=0,330, p=0,00), odds ratio - 4,52 (95%CI: 2,69-7,60). Conclusions: Primary arterial hypertension is commonamong teenagers, there is no difference between genders. The most frequent among boys is increase of I stage andamong girls - of II stage blood-pressure. Overweight/obese has great influence to the development.

Keywords: children, arterial hypertension, overweight/obesity, organ-targets damage.

Correspondence to Skaidrë Paulauskienë, Vilnius UniversityMedicine Faculty, Clinic of Internal Diseases, Family Medi-cine and Oncology, M. K. Èiurlionio 21, 03101 Vilnius.Lithuania. E-mail: [email protected]


1Skurdo rizikos lygis rodo þemiau skurdo ribos esanèiøgyventojø dalá. Skurdo rizikos riba apskaièiuojama kaip 60%ekvivalentiniø piniginiø disponuojamøjø pajamø medianos.Skirtingos sudëties namø ûkiø palyginamumui didinti,skaièiavimams naudojama modifikuota EBPO ekvivalentinëskalë, kur pirmam namø ûkio nariui suteikiamas svoris 1,kiekvienam paskesniam suaugusiam asmeniui – 0,5, okiekvienam vaikui iki 14 m. amþiaus – 0,3.

VAIKØ SKURDAS LIETUVOJE IR JO MAÞINIMO KRYPTYS

Algis Ðileika, Rasa ZabarauskaitëVilniaus Gedimino technikos universitetas, Darbo ir socialiniø tyrimø institutas

Santrauka

Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis1 po socialiniø iðmokø 0–17 metø amþiaus gyventojøgrupëje 2006 m. Lietuvoje, palyginti su kitomis amþiaus grupëmis, buvo didþiausias ir sudarë 25,1%. Vaikø (iki 18metø amþiaus) skurdo rizikos lygis Lietuvoje 5,1 procentiniais punktais virðijo bendrà skurdo rizikos lygá 2006 m.ðalyje.

Darbo tikslas – iðanalizuoti pagrindines vaikø skurdo ir socialinës atskirties prieþastis Lietuvoje bei nustatytipagrindines vaikø skurdo maþinimo kryptis ðalyje.

Straipsnyje pateikiami svarbiausi skurstanèiø ir socialinës rizikos ðeimø su vaikais (iki 18 metø amþiaus) sociologiniotyrimo, atlikto 2007 m. liepos–rugsëjo mën. Lietuvoje, rezultatai.

Ðeimø su vaikais tyrimas Lietuvoje parodë, kad skurstanèiose ir socialinës rizikos ðeimose augantys vaikai turiribotas galimybes patenkinti bûtiniausius savo ðvietimo, sveikatos prieþiûros ir kt. socialinius poreikius, reikalingusvisapusiðkam jø augimui. Taip pat tyrimas parodë, kad pagrindinë vaikø skurdo prieþastis Lietuvoje yra þemas tëvøuþimtumas, sàlygojantis maþas pajamas ðeimoje. Nepakankamà tëvø uþimtumà savo ruoþtu lemia maþos galimybëssuderinti ðeimos pareigas ir darbinæ veiklà (ypaè kaime gyvenanèioms ðeimoms), þema darbinë motyvacija, maþosgalimybës susirasti darbà dël þemos kvalifikacijos ar nepaklausios specialybës bei dirbti neskatinanti socialinësparamos sistema ðalyje.

Raktaþodþiai: vaikø skurdas, socialinë atskirtis, skurdo lygis, vaikø skurdo maþinimo priemonës.

Ávadas

2005 m. Europos Komisija vaikø teisiø ágyvendini-mà pripaþino kaip vienà prioritetiniø uþdaviniø, sie-kiant strateginiø 2005–2009 m. Europos Sàjungos (ES)tikslø. Tyrimø duomenimis, per pastaruosius metus vai-kø skurdas ir socialinë atskirtis ES ðalyse nuolat au-go, todël ðiai problemai spræsti skiriamas didelis dë-mesys [1, 5]. Vaikø skurdas yra ypaè aktuali socialinëproblema, kadangi su ja susijæ keletas neigiamø so-cialiniø pasekmiø. Ankstyvoje jaunystëje patiriamasskurdas daþnai uþprogramuoja tokias socialines pro-blemas, kaip þemas iðsimokslinimas ir profesinis pa-sirengimas, nedarbas, nesveikas gyvenimo bûdas,sveikatos sutrikimai ir priklausomybës, nusikalstamaveikla. Ðios problemos sukuria skurdo ratà, ir skurdasperduodamas ið kartos á kartà. Atsiþvelgiant á tai, tiks-linga tirti vaikø skurdo prieþastis ir problemas bei ieð-koti priemoniø, kaip já sumaþinti.

2006 m. Jungtiniø Tautø Vaikø fondas (UNICEF)atliko vaikø skurdo studijà, kuria siekta suprasti vaikøskurdà Pietryèiø Europoje ir Nepriklausomø valstybiøsandraugoje. Ðios studijos tikslas buvo pasidalyti nau-jomis þiniomis ir panaudoti á vaikà orientuotà metodo-loginá poþiûrá, siekiant suprasti daugialypæ vaikø skur-

do prigimtá. Ðioje studijoje pagrindþiama, jog vaikøskurdas skiriasi nuo suaugusiøjø skurdo, todël sie-kiant já sumaþinti tikslinga naudoti skirtingas politikospriemones.

Mokslininkai iðskiria 3 pagrindinius poþiûrius, kuriaisvaikø skurdas skiriasi nuo suaugusiøjø skurdo. Tai:

• laiko poþiûriu;• atstovavimo / tarpininkavimo poþiûriu;• valstybës politikos poþiûriu [1, 8].Laiko poþiûriu. Vaikai, gyvenantys skurde, ne tik

kenèia nuo nepritekliaus ðiuo metu, bet ir jø asmeny-bës formavimosi potencialas stipriai apribojamas. Pa-tiriantiems nepritekliø vaikams paprastai sunkiau neijø bendraamþiams sekasi mokytis mokykloje, iðsau-goti gerà sveikatà ir integruotis á darbo rinkà bei vi-suomenæ. Taigi galima teigti, kad ðiuo metu vaikø pa-tiriamas skurdas turi átakos tiek trumpà, tiek ir ilgà lai-kotarpá. Vaikø skurdas didina tikimybæ, jog ir suaugæjie toliau skurs ir perduos skurdà savo vaikams. Taigigalima teigti, jog jeigu Vyriausybë vengia spræsti vaikø

Adresas susiraðinëti: Rasa Zabarauskaitë,Darbo ir socialiniø tyrimø institutas,Rinktinës g. 48, 09318 Vilnius.El. paðtas: [email protected]


skurdo problemas dabar, vëliau bus dar sunkiau iðveng-ti skurdo perdavimo ið kartos á kartà bei sumaþinti egzis-tuojanèià ekonominæ ir socialinæ nelygybæ [8, 4].

Atstovavimo / tarpininkavimo poþiûriu. Kalbant apievaikø skurdà, svarbus tampa tarpininkavimo / atstovavi-mo aspektas: vaikai yra priklausomi nuo savo ðeimos,visuomenës ir valstybës, kurie gali prisidëti prie jø gero-vës uþtikrinimo bei gyvenimo lygio këlimo, o jie patys galilabai nedaug paveikti savo gyvenimo kokybæ. Vaikai be-veik negali daryti átakos tëvams dël jø priimamø sprendi-mø, nustatyti ðeimos biudþeto prioritetø (pvz., kam teiktipirmenybæ, planuojant iðlaidas – maistui ar ðvietimui) arveikti nepriklausomai nuo tëvø bei kitø suaugusiøjø. Ti-riant skurdà, vaikai paprastai yra suvokiami ne kaip atskirasocialinë grupë, kuri turi savo teises, bet kaip vienas iððeimos elementø. Tai sàlygoja vaikø skurdo tyrimo sudë-tingumà. Viena vertus, vaikø skurdo negalime analizuotiatskirai nuo ðeimos, kita vertus, bûtina atsiþvelgti á kiekvie-no vaiko, kaip atskiro individo, teises ir poreikius [8, 2].

Valstybës politikos poþiûriu. Treèiasis poþiûris, ku-riuo vaikø skurdas skiriasi nuo suaugusiøjø, yra tas, jogvaikø gerovë labiau priklauso nuo vieðosios valstybëspolitikos – ji turi ypaè didelës átakos tam, ar vaikas turësgalimybæ iðvengti skurdo. Visuomenës socialinis progre-sas yra glaudþiai susijæs su investicijomis á vaikø ðvieti-mà bei jø sveikatos apsaugà. Valstybës investicijos uþ-tikrina bent minimalø ðvietimo ir sveikatos apsaugos pa-slaugø lygá, kuris sudaro galimybes vaikams tobulëti (tiekfiziðkai, tiek dvasiðkai) [6, 7].

Lietuvoje vaikø skurdo ir socialinës atskirties pro-blemoms spræsti skiriama nemaþai dëmesio. 2005 m. Lie-tuvoje parengta ir patvirtinta Vaiko gerovës valstybëspolitikos strategija bei Vaiko gerovës valstybës politi-

kos strategijos ágyvendinimo priemoniø 2005–2012 m.planas, kuriais siekiama sukurti prielaidas visø Lietu-vos Respublikoje gyvenanèiø vaikø gerovei bei nu-matyti valstybës ilgalaikes vaiko gerovës politikos stra-tegines priemones ir lëðas ðioms priemonëms ágyven-dinti.

LR statistikos departamento duomenimis, 2006 m.pradþioje Lietuvoje bendras vaikø iki 18 metø amþiausskaièius sudarë 718,8 tûkst., arba 21,1% visø ðalies gy-ventojø. 2001 m. gyventojø ir bûstø visuotinio suraðymoduomenimis, ið viso Lietuvoje 2001 m. gyveno 510tûkst. ðeimø su vaikais. Daugiausia ðalyje áregistruotaðeimø, auginanèiø 1 vaikà – jos sudarë 52,7% visø na-mø ûkiø su vaikais. Apie 37,5% ðeimø augino 2 vaikus irdaugiavaikës ðeimos su 3 ir daugiau vaikø ðalyje suda-rë 9,8% visø ðeimø su vaikais.

LR statistikos departamento atliekamo Gyventojø pa-jamø ir gyvenimo sàlygø tyrimo duomenimis, skurdo rizi-kos lygis Lietuvoje 2006 m. buvo 20,0%. Tai reiðkia, kadekvivalentines pinigines disponuojamàsias pajamas, ma-þesnes nei skurdo rizikos riba, 2006 m. Lietuvoje gavopenktadalis ðalies gyventojø. Skurdo rizikos riba 2006m. buvo 437 Lt per mënesá vieniðam asmeniui ir 918 litønamø ûkiui2, susidedanèiam ið dviejø suaugusiø asme-nø ir dviejø vaikø iki 14 metø amþiaus. Palyginti su 2005m., skurdo rizikos lygis Lietuvoje sumaþëjo 0,5 procenti-nio punkto.

Didþiausias skurdo rizikos lygis 2006 m. ðalyje uþre-gistruotas namø ûkiuose, susidedanèiuose ið vieno su-augusio asmens ir iðlaikomø vaikø (44,2%) bei dviejøsuaugusiø asmenø su trimis ar daugiau vaikø namøûkiuose (41,5%) (þr. 1 lentelæ).

LR statistikos departamento atliekamo Namø ûkiø biu-dþetø tyrimo duomenimis, 2006 m. vidutinës disponuo-jamos pajamos (vienam namø ûkio nariui) namø ûkiuo-se be vaikø sudarë 788,8 Lt, namø ûkiuose su 1vaiku – 663,0 Lt per mënesá. Namø ûkiuose su 2 ir 3vaikais vidutinës disponuojamos pajamos (vienam na-mø ûkio nariui per mënesá) atitinkamai sudarë 523,4 Lt ir393,8 Lt.

Kaip jau minëta, nagrinëjant vaikø skurdà, nepa-kanka apsiriboti vien tik namø ûkiø pajamø rodikliais,o tikslinga tirti ir vaikø augimui ir tobulëjimui svarbiøsocialiniø paslaugø prieinamumà bei jø kokybæ. Vaikøir jaunø þmoniø poreikius tikslinga vertinti ið 2 pozicijø– kaip priklausomø ðeimos nariø ir kaip nepriklauso-mø, savo teises visuomenëje turinèiø, individø [3, 4].Lietuvoje iki 2007 m. atlikti tyrimai daugiau fragmen-tiðkai nagrinëjo vaikø skurdo ir socialinës atskirtiesproblemas, daugiau akcentuotos tëvø finansinës gali-mybës ir nepakankamai dëmesio skirta vaikams

2Namø ûkiu yra laikomas vienas asmuo ar asmenø grupë, kurigyvena viename bute (name), turi bendrà biudþetà ar bendrasvartojimo iðlaidas.

1 lentelë. Skurdo rizikos lygis (%) skirtingø tipø namøûkiuose Lietuvoje 2006 m. (Statistikos departamentas.Gyventojø pajamos ir gyvenimo sàlygos 2006. Vilnius,2007)

Namų ūkio tipas 2006 Namų ūkiai be vaikų Vienas asmuo Du suaugę jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų Du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų

Kiti namų ūkiai be vaikų

19,2 38,0 13,7

11,9

9,5

Namų ūkiai su vaikais Vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų Du suaugę asmenys su vienu vaiku

Du suaugę asmenys su dviem vaikais Du suaugę asmenys su trimis ir daugiau vaikų Kiti namų ūkiai su vaikais

20,5 44,2

16,1

15,4 41,5 13,1


teikiamø socialiniø paslaugø (sveikatos prieþiûros,ðvietimo ir kt. paslaugø, tiek plaèiàja, tiek siauràja pras-me) prieinamumo tyrimui.

Ðio straipsnio tikslas – iðanalizuoti pagrindinesvaikø skurdo ir socialinës atskirties prieþastis Lietuvo-je bei nustatyti pagrindines vaikø skurdo maþinimokryptis ðalyje.


Skurstanèios ir socialinës rizikos ðeimos buvo ti-riamos remiantis kiekybine metodologija, naudojantanketinës apklausos metodà. Tyrimo objektas – vaikøskurdas ir socialinë atskirtis bei jø atsiradimo prieþas-tys. Tyrimo subjektas – skurstanèios ir socialinës rizi-kos ðeimos, auginanèios vaikus iki 18 m. amþiaus. Sie-kiant uþtikrinti duomenø tikslumà ir kokybiðkus atsa-kymus á anketos klausimus, apklausa buvo vykdomaapklausëjui tiesiogiai bendraujant su respondentu (vie-nu ið tëvø).

Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti skurstanèiøir socialinës rizikos ðeimø, auginanèiø vaikus iki 18 m.amþiaus, skurdo prieþastis, iðsiaiðkinti vaikø poreikiø ten-kinimo galimybes bei nustatyti priemones, galinèias pa-dëti ðeimai iðvengti skurdo. Siekiant pagrindinio tyrimotikslo, buvo iðkelti ðie tyrimo uþdaviniai:

1) iðsiaiðkinti pagrindines skurstanèiø ðeimø su vai-kais charakteristikas (demografines, uþimtumo ir kt.);

2) nustatyti pagrindines ðeimø skurdo prieþastis;3) iðsiaiðkinti skurstanèiø ðeimø subjektyvø materia-

linës gerovës vertinimà bei pajamø pasiskirstymà ðei-moje (akcentuojant vaikø poreikiø patenkinimà);

4) iðsiaiðkinti sveikatos prieþiûros paslaugø vaikamsprieinamumà skurstanèiose ðeimose;

5) nustatyti skurstanèiose ðeimose auganèiø vaikøgalimybes lankyti ikimokyklinio ugdymo ástaigas ir mo-kyklà;

6) iðsiaiðkinti priemones, kurios, paèiø skurstanèiøðeimø nuomone, bûtø efektyviausios, sprendþiant vaikøskurdo ir socialinës atskirties problemas.

Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis ðeima at-rankos metu buvo priskiriama skurstanèiøjø grupei –ðeimos teisë á valstybës socialinæ paðalpà, mokamàpagal LR piniginës socialinës paramos maþas paja-mas gaunanèioms ðeimoms (vieniems gyvenantiemsasmenims)3 ástatymà Nr. IX–1675. Remiantis ðiuo ásta-tymu, teisæ gauti socialinæ paðalpà Lietuvoje turi ðei-mos ir asmenys, kuriø pajamos vienam ðeimos nariuiyra maþesnës uþ valstybës remiamas pajamas (tyri-mo laikotarpiu valstybës remiamø pajamø dydis buvo235 Lt, nuo 2008 m. sausio 1 d. ðios pajamos padidëjoiki 285 Lt).

Atsiþvelgiant á tai, jog ypaè daþnai skusrsta socia-linës rizikos ðeimos, kurios, beje, ne visada patenka ásocialinës paðalpos gavëjø grupæ, kaip antrinis krite-rijus buvo pasirinktas ðeimos priskyrimas socialinësrizikos ðeimø grupei. Remiantis 2006 m. sausio 19 d.patvirtintu LR socialiniø paslaugø ástatymu4 Nr. X–493,socialinës rizikos ðeimoms yra priskiriamos ðeimos,kuriose auga bent 1 vaikas ir bent vienas ið tëvø:

• piktnaudþiauja alkoholiu, narkotinëmis, psichot-ropinëmis ar toksinëmis medþiagomis;

• yra priklausomas nuo azartiniø loðimø;• dël socialiniø ágûdþiø stokos nemoka ar negali

tinkamai priþiûrëti vaikø;• naudoja prieð vaikà (-us) psichologinæ, fizinæ ar

seksualinæ prievartà;• gaunamà valstybës paramà panaudoja ne ðei-

mos interesams ir todël iðkyla pavojus vaikø fizinei, pro-tinei, dvasinei, dorovinei raidai ir saugumui.

Sociologinë apklausa buvo atlikta 2007 m. liepos–rugsëjo mën. Siekiant atrankos objektyvumo, tiriamø-jø atrankai buvo taikomas atsitiktinës sisteminës at-rankos metodas. Ið ðalies miestø ir rajonø savivaldybiøduomenø bazës buvo atrinkta ir apklausta 200 skurs-tanèiø ir socialinës rizikos ðeimø, auginanèiø vaikusiki 18 m. amþiaus, skirtinguose ðalies regionuose.

Statistinë duomenø analizë atlikta naudojant SPSSprograminá paketà.

Be sociologinës apklausos, tyrimo metu buvo nau-dojami ir kiti tyrimo metodai:

• Lietuvos ir uþsienio ðaliø literatûros palyginamojianalizë;

• analitiniai grupavimai;• sisteminë ir lyginamoji analizë.

Rezultatai ir jø aptarimas

Beveik pusë (45,7%) apklausoje dalyvavusiø ðeimøgyveno miesto (savivaldybës) centre, daugiau nei treè-dalis (37,7%) – kaime (20% apklaustø kaimo gyventojøgyveno vienkiemiuose). Likusioji dalis (16,6%) respon-dentø gyveno miestelyje. Tyrimo duomenimis, apklau-soje dalyvavusiø ðeimø vidutinis ðeimos nariø skaièiussudarë 4,8. Namø ûkio dydis svyravo nuo 2 iki 11 asme-nø. Didþiausià apklaustø ðeimø dalá (63,5%) sudarë 3–5asmenø ðeimos.

Iðsilavinimas. Tyrimo rezultatai patvirtino faktà, kaddaþniausiai skursta namø ûkiai, kuriø ðeimos galva turiþemesná nei vidurinis iðsilavinimas. Tyrimo duomenimis,didþiausià dalá (35,4%) respondentø sudarë tik pagrin-diná iðsilavinimà turintys asmenys. Viduriná iðsilavinimàturëjo 17,2% respondentø, o daugiau nei deðimtadalis(11,6%) buvo ágijæ tik pradiná ar pradiná iðsilavinimà su

3Þin., 2003, Nr. 73-3352 4Þin., 2006, Nr. 17-589


profesine kvalifikacija. Reèiausiai tarp skurstanèiø pate-ko asmenø, ágijusiø aukðtàjá iðsilavinimà, ðeimos (4,5%).

Uþimtumo charakteristikos. Tyrimas parodë paly-ginti þemà skurstanèiø ðeimø uþimtumo lygá – ðeimos,kuriose abu tëvai dirbo, sudarë vos 16,7% visø apklau-soje dalyvavusiø ðeimø. 49,5% apklaustøjø nurodë,kad jø ðeimoje dirba tik vienas ið tëvø (suaugusiøjø).Net treèdalio (33,8%) apklaustø ðeimø nedirbo në vie-nas ið tëvø. Kaip parodë tyrimas, daþniausiai në vie-nas ið tëvø nedirbo ðeimose, gyvenanèiose kaime(nurodë 53,0% apklaustøjø, kuriø ðeimoje në vienasið tëvø nedirbo). O didesnë dalis ðeimø, kuriose dirboabu tëvai ar bent vienas ið tëvø, gyveno mieste (savi-valdybës centre).

Nedarbo prieþastys ir pagalba, siekiant ásidarbinti.Respondentø, kuriø ðeimoje bent vienas ið tëvø nedir-bo, buvo teiraujamasi, kokios yra pagrindinës nedar-bo prieþastys jø ðeimoje. 40,5% respondentø nurodë,jog pagrindinë nedarbo prieþastis yra vaikø prieþiûranamuose (þr. 2 pav.). Antroji daþniausiai nurodyta prie-þastis buvo ta, jog nedirbantis asmuo (-enys) ðeimojeneieðko darbo – taip nurodë beveik penktadalis(18,4%) apklaustøjø, kuriø ðeimoje bent vienas ið tëvønedirbo.

Maþà respondentø suinteresuotumà ásidarbinti paro-dë ir ðeimø atstovø atsakymai á klausimà, kokia pagalbajiems ar jø partneriams bûtø reikalinga, siekiant ásidar-binti. Nepaisant to, kad treèdalis skurstanèiø ðeimø atsto-vø paþymëjo, jog nedarbo problemà padëtø iðspræsti vaikøprieþiûros organizavimas, net 29,1% apklaustøjø nuro-dë, jog jiems / jø partneriams pagalba ásidarbinant nerei-kalinga. Beveik penktadalis respondentø nurodë, kad,siekiant ásidarbinti, jiems bûtø reikalingos pavëþëjimo ikidarbo paslaugos, 17,9% teigë, jog jiems reikëtø ágyti nau-jà profesijà (persikvalifikuoti).

Kaip parodë tyrimo duomenø analizë, ðeimose, ku-riose dirbo tik vienas ið tëvø, labiausiai reikalinga pagal-ba – vaikø prieþiûros organizavimas (nurodë 38,6% res-pondentø), o ðeimose, kuriose në vienas ið tëvø nedir-

bo, didþiausia dalis respondentø nurodë, jog pagalbaásidarbinant jiems yra nereikalinga (nurodë beveik treè-dalis – 31,3% respondentø).

Pajamø charakteristikos. Tyrimo duomenimis, 1-amðeimos nariui per mënesá apklaustose ðeimose viduti-niðkai teko 215,30 Lt pajamø (áskaitant ir gaunamà so-cialinæ paramà). Maþiausios nurodytos pajamos, tenkan-èios 1-am ðeimos nariui, buvo 13 Lt, didþiausios – 1 000Lt. Apklausos duomenimis, ketvirtadalio (25,0%) ap-klaustøjø 1-am ðeimos nariui tenkanèios pajamos buvomaþesnës nei 100 Lt.

Tyrimo duomenimis, vidutiniðkai 1-am vaikui iðlai-kyti per mënesá apklaustose ðeimose skiriama 173,96Lt. Tyrimo metu pastebëta tendencija – maþëjant paja-moms ið darbo ðeimoje, maþëja ir vaikams skiriamøiðlaidø dydis. Net 68,8% respondentø, kuriø pajamosið darbo 1-am asmeniui sudarë iki 200 Lt, vienam vai-kui per mënesá nurodë iðleidþiantys iki 100 Lt. O ðei-mose, kuriose pajamos ið darbo 1-am asmeniui suda-rë 601–800 Lt, vieno vaiko iðlaikymui iki 100 Lt per më-nesá iðleidþianèiøjø buvo dvigubai maþiau (28,5%).Ðeimose, kuriose në vienas ið tëvø nedirbo, vaikamsskiriamas iðlaidø kiekis per mënesá (Lt) buvo maþiau-sias – net 70% ðeimø, kuriose në vienas ið tëvø nedir-bo, vienam vaikui iðlaikyti buvo skiriama iki 100 Lt permënesá.

Gaunamos socialinës paramos dydis. Tyrimo duo-menimis, vidutinis gaunamos socialinës paramos dy-dis (Lt) per mënesá apklaustose ðeimose sudarë354,23 Lt. Respondentø nurodytas socialinës paramosdydis svyravo nuo 35 Lt iki 1 600 Lt. Svarbu paþymëti,kad didþiausià paramà gavo bûtent tos ðeimos, kurio-se në vienas ið tëvø nedirbo. 17% respondentø, kuriøðeimoje në vienas ið tëvø nedirbo, per mënesá nurodëgaunantys 601–800 Lt socialinæ paramà, o kitose res-pondentø grupëse (t. y. ðeimose, kuriose bent vienasið tëvø dirbo) tokià paramà nurodë gaunantys vos keliprocentai respondentø (2,7%). Galima teigti, jog daþ-nai nedirbantys asmenys yra nesuinteresuoti

1 pav. Respondentø pasiskirstymas (%) pagal nedirbanèiø ðeimos nariø nedarbo prieþastis (n=165)


ásidarbinti (t. y. tenkinasi vien gaunama socialine pa-rama), kadangi ásidarbinæ netektø dalies socialinësparamos.

Vaikø sveikata ir sveikatos prieþiûros paslaugø vai-kams prieinamumas. Tyrimo metu tëvø buvo praðomaávertinti jø vaikø sveikatos bûklæ. Didþiosios dalies(52,8%) apklausoje dalyvavusiø tëvø nuomone, jø vaikøsveikata yra gera. Kiek maþiau nei treèdalis (31,0%) ap-klaustø ðeimos atstovø savo vaikø sveikatà ávertino vi-dutiniðkai, ir 3,6% nurodë, jog jø vaikø sveikata yra bloga.Labai gerai vaikø sveikatos bûklæ ávertino 12,7% res-pondentø. Nepaisant to, kad, didesnës dalies respon-dentø nuomone, jø vaikø sveikata yra gera, beveikpenktadalis (19,4%) apklaustøjø nurodë, jog jø vaikasserga lëtinëmis ligomis. Daþniausiai paminëtos ligos, ku-riomis serga vaikai, – bronchitas (56,7%) ir bronchinëastma (10,0%).

Kaip parodë tyrimas, vaikø sveikatos prieþiûros pa-slaugos lengvai / ganëtinai lengvai yra prieinamos78,1% respondentø. Likusi dalis (21,9%) apklaustøjønurodë, kad vaikø sveikatos prieþiûros paslaugosjiems prieinamos sunkiai / ganëtinai sunkiai. Kaip pa-grindines nepakankamo vaikø sveikatos prieþiûros pa-slaugø prieinamumo prieþastis, respondentai ávardijotai, kad:

• vaikø sveikatos prieþiûros ástaigos yra toli nuonamø;

• didelë eilë, norint pakliûti pas gydytojà;• daugelis paslaugø yra mokamos, todël ðeima ne-

turi pakankamai lëðø uþ jas sumokëti.Treèdalio (33,3%) apklaustøjø teigimu, vaikø sveika-

tos prieþiûros paslaugos jø ðeimai bûtø lengviau priei-namos, jeigu uþ suteiktas sveikatos prieþiûros paslaugasvaikams nereikëtø mokëti, o penktadalio (20,0%) res-pondentø nuomone, sveikatos prieþiûros paslaugos vai-kams bûtø lengviau prieinamos, jeigu sveikatosprieþiûros ástaigose dirbtø daugiau gydytojø.

Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo paslaugøvaikams prieinamumas. Apklausos metu respondentøbuvo teiraujamasi, ar jø ðeimoje yra ikimokyklinio am-þiaus (3–6 metø) vaikø, nelankanèiø vaikø darþelio. Tyri-mo duomenimis, 66,7% apklaustøjø nurodë, kad jø ðei-moje yra ikimokyklinio amþiaus vaikø, nelankanèiø vai-kø darþelio. Kaip pagrindinæ vaikø darþelio nelankymoprieþastá, 45,8% respondentø nurodë tai, jog vaikø dar-þelis yra toli nuo gyvenamosios vietos. 19,4% apklaus-tøjø paþymëjo, neturintys galimybës leisti vaiko (-ø) á dar-þelá dël nepakankamø pajamø. Penktadalis (20,8%) res-pondentø, kaip pagrindinæ vaikø darþelio nelankymoprieþastá, nurodë tai, kad, jø nuomone, namuose vaikasyra geriau ugdomas.

Tyrimo metu ðeimø su vaikais buvo teiraujamasi,ar jø ðeimoje yra mokyklinio amþiaus vaikø, nelan-kanèiø mokyklos. Apklausos duomenimis, ðeimos, ku-

riose tyrimo metu buvo nelankanèiø mokyklos mokyk-linio amþiaus vaikø, sudarë 7,2% visø apklausoje da-lyvavusiø ðeimø. Daþniausiai respondentø nurodytosprieþastys, dël kuriø vaikas (-ai) nelanko mokyklos,buvo tai, kad vaikas nesutaria su mokytojais, bendra-amþiais (57,1%) ir tai, kad vaikas nenori lankyti mo-kyklos (57,1%).

Papildomas vaikø ugdymas. Skurstanèiø ir sociali-nës rizikos ðeimø su vaikais apklausa parodë, kad daþ-niausiai ðiose ðeimose vaikas (-ai) nëra papildomai ug-domas (-i). 74,5% apklausoje dalyvavusiø ðeimø atsto-vø nurodë, kad jø vaikas (-ai) nedalyvauja popamokinëjeveikloje.

Kaip pagrindinæ prieþastá, kodël vaikas (-ai) nërapapildomai ugdomas (-i), respondentai ávardino finan-siniø lëðø stygiø. Ðá atsakymø variantà paþymëjo dau-giau nei treèdalis (35,6%) apklausos dalyviø. 16,4%respondentø paþymëjo negalintys leisti vaikø á papil-domo ugdymo bûrelius, nes iðkyla vaikø pavëþëjimoið / iki ugdymo ástaigos problema. 17,8% apklaustøðeimø nurodë, kad, jø nuomone, vaikø papildomas ug-dymas bûreliuose yra apskritai nereikalingas. Tai, jogvaikas nenori lankyti bûreliø ar nëra vaiko (-ø) pomë-gius atitinkanèiø bûreliø, nurodë vos 16,5% respon-dentø.

Santykiai ðeimoje ir vaikø nusikalstamumas. Tyrimometu siekiant iðsiaiðkinti tëvø ir vaikø santykius ðeimojeapklausoje dalyvavusiø tëvø buvo klausiama, ar jø ðei-moje vaikas bent kartà yra patyræs fiziná, psichiná ar sek-sualiná smurtà. Kaip parodë apklausa, daugiau nei penk-tadalyje (21,4%) apklaustø ðeimø vaikas bent kartà bu-vo patyræs fiziná, psichiná ar seksualiná smurtà ðeimoje.14,3% respondentø á ðá klausimà negalëjo (arba neno-rëjo) atsakyti.

Tyrimo metu taip pat ðeimø buvo teiraujamasi, ar jøvaikas (-ai) yra dalyvavæs (-æ) nusikalstamoje veikloje.Daugiau nei deðimtadalis (12,2%) respondentø nurodë,jog jø vaikas yra dalyvavæs nusikalstamoje veikloje.

2 pav. Respondentø pasiskirstymas (%) pagalgyvenimo kokybës pokyèiø vertinimà per pastaruosius

5 metus (n=200)


Tyrimo duomenø analizë parodë, kad daþniau nusikals-tamoje veikloje dalyvavo vaikai, kurie bent kartà buvopatyræ fiziná, psichiná ar seksualiná smurtà ðeimoje. Tyri-mo duomenimis, treèdalis (33,3%) nusikalstamoje veik-loje dalyvavusiø vaikø bent kartà buvo patyræ fiziná,psichiná ar seksualiná smurtà ðeimoje.

Gyvenimo kokybës pokyèiai per pastaruosius metus.Vienas ið tyrimo uþdaviniø buvo nustatyti, kaip ðeimossu vaikais vertina savo gyvenimo kokybæ ir jos pokyèiusper pastaruosius 5 metus. Didþiosios dalies apklausosdalyviø nuomone, jø gyvenimo kokybë per pastaruosius5 metus nepasikeitë – ðitaip nurodë 38,3% apklaustøðeimø su vaikais.

Taèiau reikia paþymëti, kad didesnë dalis respon-dentø teigë, jog jø gyvenimo kokybë per pastaruosiusmetus pablogëjo. Gyvenimo kokybës pagerëjimà pa-juto 17,9% respondentø, pablogëjimà – 23,0% apklau-sos dalyviø.

Kaip parodë tyrimas, respondentø gyvenimo koky-bës pokyèiø vertinimai yra susijæ su tëvø uþimtumu ðei-moje. Ðeimø, kuriose dirbo abu tëvai, atstovai kur kasdaþniau nei ðeimø, kuriose në vienas ið tëvø nedirbo,atstovai paþymëjo, jog jø gyvenimo kokybë per pasta-ruosius 5 metus pagerëjo. Ir atvirkðèiai, tai, jog gyveni-mo kokybë pablogëjo, daþniau akcentavo ðeimos,kuriose në vienas ið tëvø nedirbo.

Skurdo prieþastys. Tyrimo duomenimis, 62,8% ap-klaustø ðeimø su skurdu susiduria daþnai ar nuolat.Daugiau nei ketvirtadalis (26,6%) respondentø paþy-mëjo, kad su skurdo problema jø ðeimai tenka susi-durti kartais. Tyrimas parodë, kad ðeimos, kurios skurs-ta ðiuo metu, vaikystëje taip pat susidurdavo su skur-do problema. Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusë

(54%) ðeimø atstovø, nurodþiusiø, jog jø ðeima ðiuometu nuolat jauèia pajamø stygiø (skurdà), vaikys-tëje taip pat nuolat arba daþnai susidurdavo su ðiaproblema.

Respondentai ávardino ðias, jø nuomone, svarbiau-sias skurdo jø ðeimoje prieþastis:

• maþà darbo uþmokestá (44,3%);• nepakankamà valstybës finansinæ paramà vai-

kams (41,8%);• tik vieno ið tëvø uþimtumà (32,5%);• abiejø tëvø nedarbà (19,1%).Pagalba / priemonës, siekiant iðvengti skurdo. Ty-

rimo metu buvo siekiama iðsiaiðkinti, kokia valstybëspagalba ðeimoms su vaikais bûtø reikalingiausia, sie-kiant iðvengti skurdo. Didþiosios dalies (63,1%) res-pondentø nuomone, skurdo padëtø iðvengti didesnëvalstybës finansinë parama. Beveik pusë (45,1%) res-pondentø taip pat paþymëjo, kad skurdo problema bûtølengviau iðspræsta, jeigu ðeimos gautø didesnæ pa-galbà, vaikus aprûpinant mokykliniais reikmenimismokslo metø pradþioje.

Iðvados ir pasiûlymai

Vaikø skurdo problemai Lietuvoje tikslinga skirti di-desná dëmesá, kadangi, tyrimo duomenimis, skurstanèio-se ir socialinës rizikos ðeimose augantys vaikai turiribotas galimybes patenkinti bûtiniausius savo ðvietimo,sveikatos prieþiûros ir kt. socialinius poreikius, reikalin-gus visapusiðkam jø augimui. Tyrimo duomenimis, skur-das skatina vaikø nusikalstamumà, maþina motyvacijàmokytis, riboja vaiko galimybes siekti aukðtesnës gyve-nimo kokybës vëlesniais jo gyvenimo tarpsniais.

3 pav. Respondentø pasiskirstymas (%) pagal tai, kokia valstybës pagalba jø ðeimai bûtø labiausiai reikalinga,siekiant iðvengti skurdo (n=200)


Skurstanèiø ir socialinës rizikos ðeimø su vaikais so-ciologinës apklausos rezultatø analizë parodë, kad sie-kiant maþinti vaikø skurdà ðalyje tikslinga:

1) didinti ðeimos pajamas. Tyrimas parodë, kad ðei-mose, kuriose vienam ðeimos nariui teko didesnës pa-jamos, vaikø poreikiams tenkinti buvo skiriamos di-desnës lëðos. Tai savo ruoþtu sudaro galimybes ge-resniam vaiko augimui ir ugdymui. Siekiant didintipajamas ðeimoje, tikslinga skatinti tëvø darbinæ moty-vacijà (didinti minimalø darbo uþmokestá ðalyje, nuo-sekliau sieti socialinæ paramà su tëvø ásipareigojimuieðkoti darbo, mokytis, persikvalifikuoti) bei didinti të-vø ásidarbinimo galimybes (plësti ikimokyklinio ugdy-mo paslaugø tinklà, organizuoti pavëþëjimo iki / ið dar-bo paslaugas toliau nuo gyvenamosios vietos dirban-tiems tëvams);

2) gerinti gyvenimo sàlygas ir aplinkà namuose (fi-zinæ ir psichologinæ). Gyvenimo sàlygos bei aplinkanamuose (fizinë ir psichologinë) turi labai didelës áta-kos vaikø augimui ir gerovei. Geri ðeimos tarpusaviosantykiai ne tik tarp vaiko ir tëvø, bet ir tarp paèiø tëvøveikia vaiko suvokimà apie tai, kokia turi bûti ðeima.Siekiant gerinti gyvenimo sàlygas ir aplinkà namuo-se, tikslinga didinti tëvø atsakomybæ uþ vaikus (for-muoti pozityvios tëvystës ágûdþius, dëstyti specialøkursà (pamokëles) vaikams, kuriø metu jiems bûtø aið-kinama apie ðeimà, jos planavimà ir ið ðeimos kylan-èià atsakomybæ) bei didinti ðeimø su vaikais galimybesapsirûpinti tinkamu bûstu (plësti socialinio bûsto in-frastruktûrà ðalyje, sudaryti galimybes maþas pajamasgaunanèioms ðeimoms su vaikais pirmumo teise ap-sigyventi socialiniame bûste);

3) didinti vaikø dalyvavimà visuomeniniame (so-cialiniame) gyvenime. Didelæ átakà vaiko augimui turivaikø dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Akty-viai dalyvaudami socialiniame gyvenime, popamoki-nëje veikloje vaikai ágyja naujø ágûdþiø, þiniø, iðmokstabendrauti, uþmegzti ryðius, iðreikðti save – tai ugdosavigarbà, pasitikëjimà savimi. Siekiant didinti vaikødalyvavimà visuomeniniame gyvenime, tikslinga dau-giau dëmesio skirti vaikø popamokinës veiklos ir uþ-imtumo organizavimui (sudaryti galimybes vaikams iðskurstanèiø ðeimø nemokamai lankyti ávairius bûre-lius, gerinti transporto infrastruktûrà ðalyje bei organi-zuoti nemokamus renginius vaikams ið skurstanèiøðeimø);

4) didinti socialiniø paslaugø (plaèiàja ir siauràja pras-me) vaikams ið skurstanèiø ðeimø prieinamumà. Visa-pusiðkam vaiko ugdymui bei augimui ypaè svarbu, kadvaikas galëtø gauti tinkamas ikimokyklinio ugdymo, ðvie-timo, sveikatos prieþiûros ir kitas socialines paslaugas.Siekiant didinti socialiniø paslaugø vaikams ið skurstan-

èiø ðeimø prieinamumà, tikslinga plësti ikimokyklinio ug-dymo ástaigø tinklà (ypaè kaimo regionuose), plësti die-nos centrø tinklà ðalyje, uþtikrinti tolesnio mokymosigalimybes vaikams ið skurstanèiø ðeimø, ypatingà dë-mesá skirti vaikø sveikatos prieþiûros paslaugø prieina-mumui ir kokybei;

5) skatinti bendradarbiavimà tarp atskirø socialinæpolitikà ágyvendinanèiø institucijø. Skurdas yra nevie-nalytë problema, kurià sàlygoja skirtingos prieþastys,todël efektyvi skurdo maþinimo politika gali bûti ágy-vendinama tik kooperuojantis ir tarpusavyje bendra-darbiaujant ávairaus lygio social inæ pol i t ikàágyvendinanèioms institucijoms (sveikatos prieþiûros,ðvietimo, teisësaugos institucijoms, nevyriausybinëmsir kt. organizacijoms). Siekiant skatinti socialinæ politi-kà ágyvendinanèiø institucijø bendradarbiavimà, tiks-l inga didint i ðviet imo ástaigø atstovø ir v isosvisuomenës aktyvumà, sprendþiant vaikø teisiø apsau-gos problemas, numatyti centrinæ institucijà (metodinácentrà), atsakingà uþ socialiniø darbuotojø, teikianèiøsocialines paslaugas socialinës rizikos ðeimoms, dar-bo kokybæ ir rezultatus.

Literatûra1. A thematic study using transnational comparisons to ana-lyse and identify what combination of policy responses aremost successful in preventing and reducing high levels of childpoverty. European Commission, DG Employment and SocialAffairs. University of Dortmund, Germany, 2004.

2. Alcock P. Understanding poverty. Third edition // UnitedKingdom: Palgrave Macmillan, 2006.

3. Atkinson A. Social Indicators. The EU and Social Inclusion //UK: Oxford University Press, 2002.

4. Bradshow J. Methodologies to Measure Poverty: More ThanOne is Best. International symposium poverty: Concepts andmethodologies // University of York, 2001.

5. Ravallion M. Poverty Comparisons. A Guide to Conceptsand Methods. Living Standards Measurement Study WorkingPlaper No. 88 // Washington, The World Bank, 1992.

6. Ravallion M. The Debate on Globalisation, Poverty andInquality: Why Measurement Matters. International Affairs 79,4 //Washington, The World Bank, 2003.

7. Townsend I. Poverty: Measures and Targets. Resaarchpaper 04/23 // House of Commons Library. Economic and Sta-tistics Section, 2004.

8. Understanding child poverty in South–Eastern Europe andthe Commonwealth of Independent States // Innocenti SocialMonitor. UNICEF, 2006.



CHILD POVERTY IN LITHUANIA AND ITS REDUCTION POSSIBILITIES

Algis Ðileika, Rasa ZabarauskaitëVilnius Gediminas Technical University, Institute of Labour and Social Research

Summary

The article analyses child poverty problems in Lithuania and identifies the measures to be taken for child povertyreduction in a country. The purpose of the article is to analyse the main causes of child poverty in Lithuania and toevaluate the accessibility of social services for children living in poor families as well as to find out the mainstreamlines and measures for child poverty reduction in Lithuania. The data provided in the article is based on thesociological survey of poor families with children.

The survey results showed that the main causes of child poverty in Lithuania were low employment of parents inpoor families that was determined by insufficient accessibility of preschool education services in Lithuania as well aslow motivation of parents to participate in the labour market.

Keywords: child poverty, social exclusion, poverty rate, child poverty reduction measures.

Correspondence to Rasa Zabarauskaitë,Institute of Labour and Social Research,Rinktinës 48, 09318 Vilnius, Lithuania.E-mail: [email protected]


PAUKÐTYNO DARBUOTOJØ KVËPAVIMO TAKØ LIGØSIMPTOMØ PAPLITIMAS

Algimantas Urbelis, Birutë ÐimkûnienëVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos institutas

Santrauka

Darbo tikslas – ávertinti paukðtyno darbuotojø kvëpavimo takø ligø simptomø paplitimà.Naudojant anketas apklausti 636 paukðèiø auginimo ámonës darbuotojai, suskirstyti á darbo metu kontaktuojanèiø

su paukðèiais ir nekontaktuojanèiø darbuotojø grupes. Buvo naudojamas keliais klausimais papildytas Tarptautinëssàjungos prieð tuberkuliozæ ir plauèiø ligas apklausos lapas. Statistinë duomenø analizë atlikta panaudojant SPSSstatistiná paketà (11.0 versija).

Tyrimu nustatyta, kad 7,2% tiesiogiai kontaktuojanèiø su paukðèiais asmenø skundësi panaðiais á astmà simptomais,26,4% – nosies alergija, 14,7% – bronchito simptomais. Kontaktuojantiems su paukðèiais asmenims labiau nei nekon-taktuojantiems su jais paukðtynø darbuotojams yra 4,0 karto didesnë panaðiø á astmà simptomø tikimybë, 2,4 kartodidesnë tikimybë, kad atsiras panaðiø á astmà bûkliø, 3,8 karto didesnë tikimybë susirgti nosies alergija, 3,6 kartodidesnë bronchito simptomø tikimybë. Kitame darbo etape bus atlikta daugiafaktorinë duomenø analizë.

Raktaþodþiai: alergija, astma, lëtinis bronchitas, paukðtynas, paukðtynø darbuotojai.

Ávadas

Paukðèiai didþiuosiuose Lietuvos ûkiuose auginamipramoniniu principu, laikant viename pastate tûkstan-èius ar net deðimtis tûkstanèiø paukðèiø, mechanizuo-jant paukðèiø lesinimo, prieþiûros, kiauðiniø surinkimo,skerdimo, mësos produktø paruoðimo darbus. Paukðti-dþiø temperatûra, oro judrumas, vëdinimo parametrai,apðvietimas parenkami taip, kad bûtø galima esant mi-nimalioms energijos ir materialiniø iðtekliø sànaudomsgauti maksimalià mësos, kiauðiniø, viðèiukø iðperinimoprodukcijà. Darbo proceso metu paukðtynø darbuotojaiveikiami daugelio kenksmingø veiksniø, kuriø vienas svar-biausiø yra dulkës, turinèios alerginá, dirginantá, infekci-ná ir toksiná poveiká. Be dulkiø, paukðtidþiø patalposterðiamos bakterijomis, grybais, endotoksinais, amonia-ku [1–4]. Visø ðiø kenksmingø veiksniø lygiai paukðti-dþiø ore daþniausiai yra aukðtesni nei kiauliø, galvijø arkitø gyvuliø auginimo patalpose [4]. Visa tai sàlygojapadidëjusià paukðtynø darbuotojø kvëpavimo takø ligørizikà ir lëtinio bronchito priskyrimà ûkininkø (tarp jøpaukðèiø augintojø) profesinëms ligoms [4–7]. Kai ku-riais duomenimis, lëtinis bronchitas yra labiausiai papli-tæs tarp paukðèiø augintojø (5,8% tarp nerûkanèiø ir13,5% tarp kada nors rûkiusiø) [6], nors kiti autoriai di-dþiausià lëtinio bronchito paplitimà nustato tarp kiauliøaugintojø [4, 8]. Greta gyvuliø (paukðèiø) auginimo lëti-nio bronchito rizikos veiksniams priskiriami rûkymas iratopija [4, 8].

Erkës ir ávairiose dulkëse esantys alergenai sàlygojapadidëjusá paukðèiø augintojø ájautrinimà ir sergamumàalerginëmis ligomis, tarp jø astma. Papildomi rizikos veiks-niai yra rûkymas, atopija ir astma ðeimoje, 40–69 metøamþius, moteriðka lytis [4, 9–13]. Taèiau, kita vertus, pa-stebëta, kad darbo aplinkos veiksniø ekspozicija ûkinin-kaujant gali turëti apsauginá poveiká prieð organizmo ájaut-rinimà alergenais, esanèiais namø aplinkos ore. Tokiaisapsauginiais veiksniais laikomos bakterijos ar jø sieneliøkomponentai (pvz., endotoksinai), o kai kurie autoriai ran-da maþesná paukðèiø ir gyvuliø augintojø astmos ir astmi-niø bûkliø paplitimà lyginant su visa ðalies visuomene [4,12, 14]. Lietuvoje paminëti klausimai iki ðiol tirti nebuvo.Ðio darbo tikslas – ávertinti paukðtyno darbuotojø kvëpa-vimo takø simptomø paplitimà.


Tyrimas atliktas paukðèiø auginimo ámonëje, kur dir-ba 762 darbuotojai. Buvo naudojamas modifikuotas Tarp-tautinës sàjungos prieð tuberkuliozæ ir plauèiø ligasapklausos lapas [15–17]. Jame yra 8 klausimai, papras-tai siejami su astmos diagnoze, vienas – su nosies aler-gija. Klausimai, iðskyrus klausimà apie alergijà, buvosiejami su paskutiniøjø 12 mënesiø simptomatika. An-keta papildyta klausimais apie darbo pobûdá, darbo sta-þà dirbant su paukðèiais, dviem klausimais apie galimusalerginius reiðkinius (akiø, rankø paraudimas, perðtëji-mas, nieþëjimas), klausimu apie galimà sensibilizavimoðaltiná (gyvûno laikymà namie), klausimu apie galimàgenetiná poveiká ir trimis klausimais, siejamais su bron-chitiniais reiðkiniais.

Adresas susiraðinëti: Algimantas Urbelis, Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto Visuomenës sveikatos institutas, M. K.Èiurlionio g. 21, 03101 Vilnius.El. paðtas [email protected]


Rytinës pamainos pradþioje vieno padalinio darbuo-tojams buvo paaiðkinama apie atliekamà tyrimà ir pa-siûloma uþpildyti 18 klausimø vieno lapo anketà.Iðdalinus ir darbuotojams perskaièius anketas, atsakytaá kilusius klausimus ir neaiðkumus. Kitos pamainos pra-dþioje vël buvo susitinkama su paëmusiais anketà dar-buotojais, kurie uþpildytas anketas ámesdavo áantspauduotà talpyklà, primenanèià balsavimo dëþæ. At-sisakë dalyvauti tyrimuose, nebuvo iðdirbæ vieneriø me-tø arba tyrimo metu nebuvo darbe 84 asmenys. Ið visoiðdalytos 678 anketos. Gautos atgal 645 anketos. Devy-niose gautose anketose nebuvo nurodytas amþius, sta-þas arba lytis ir jos nebuvo analizuojamos. Ið visostatistinei analizei panaudotos 636 anketos (83,5%).

Analogiðkai R. Jogi ir bendraut., [17] teigiamas atsa-kymas á abu (antrà ir treèià) klausimus vertinti kaip pana-ðûs á astmà simptomai, teigiamas atsakymas á septintàarba aðtuntà klausimus – kaip panaði á astmà bûklë, tei-giamas atsakymas á devintà klausimà – kaip alergija.Teigiamas atsakymas á visus tris (ðeðioliktà–aðtuoniolik-tà) klausimus traktuotas kaip bronchito simptomai (þr. 1ir 2 lenteles).

Statistinë duomenø analizë atlikta panaudojant SPSSstatistiná paketà (11.0 versija). Iðskirtos asmenø, kontak-tuojanèiø su paukðèiais (paukðtininkës, skerdyklø, kiau-

ðiniø gamybos, dezinfekcinio skyriø darbuotojai), ir as-menø, nekontaktuojanèiø su paukðèiais (administraci-jos, valgyklos, ûkio, statybinio, transporto skyriø darbuo-tojai), grupës. Duomenø skirtumø patikimumas nustaty-tas pagal χ2 kriterijus. Rezultatø skirtumas laikytasreikðmingu, kai p<0,05.

Tyrimo rezultatai

Kvëpavimo simptomatikos, alerginiø reiðkiniø, vaistøvartojimo ir rûkymo áproèiø paplitimas (%) tarp paukðtynødarbuotojø pateiktas 1 lentelëje. 2 lentelëje pateikiamavisø ðiø reiðkiniø tikimybë, iðreikðta ðansø santykiu, jeidarbuotojai kontaktuoja su paukðèiais.

Ið 1 lentelës matyti, kad ðvokðtimu kvëpuojant skun-dësi 17,6% paukðtyno darbuotojø, tiesiogiai nekontak-tuojanèiø su paukðèiais, ir beveik treèdalis (32,7%) as-menø, kontaktuojanèiø darbe su paukðèiais. Panaðius áastmà simptomus paminëjo 1,6% darbuotojø, nekontak-tuojanèiø su paukðèiais, ir 7,2% – kontaktuojanèiø. Nakti-niai (pabudimo) simptomai pasireiðkë kontaktuojantiemssu paukðèiais asmenims 21,0–32,0% atvejø, o darbuoto-jams, tiesiogiai nekontaktuojantiems su paukðèiais, – 6,9–17,6% atvejø. Á klausimà „Ar Jûs skundþiatës nosies aler-gija, pvz., ðienlige?“ teigiamai atsakë 8,6% paukðtyno dar-

Kontaktuojantys Nekontaktuojantys Veiksnys n % n %

Švokštimas kvėpuojant 391 32,7 245 17,6

Oro trūkumas, esant švokštimui krūtinėje 391 11,5 245 3,7

Švokštimas neperšalus 391 20,7 245 10,6

Pabudimas dėl sunkumo krūtinėje 391 25,1 245 9,4

Pabudimas dėl sunkumo kvėpuoti 391 21,0 245 6,9

Pabudimas dėl kosulio priepuolio 391 32,0 245 17,6

Astmos priepuoliai 391 4,6 245 3,3

Astmos gydymas vaistais 390 10,0 245 4,5

Nosies alergijos 368 26,4 221 8,6

Vaistų nuo alergijos vartojimas 375 13,3 239 4,6

Akių perštėjimas, niežtėjimas, paraudimas darbe 388 46,6 241 18,3

Rankų bėrimas, niežtėjimas darbe 388 43,8 243 10,3

Giminių sirgimas alerginėmis ligomis 381 19,4 244 14,8

Gyvūnų laikymas namie 391 34,3 244 25,0

Pastaraisiais metais užsitęsęs kosulys 388 28,9 244 11,1

Kosulys rytais 387 38,0 243 17,7

Kosulys su skrepliais 386 30,6 243 15,6

Rūkymas 387 34,1 241 38,6

Alergija 368 26,4 221 8,6

Į astmą panašūs simptomai 391 7,2 245 1,6

Į astmą panaši būklė 391 11,0 244 5,3

Bronchito simptomai 382 14,7 241 4,6

1 lentelë. Kvëpavimo simptomatikos, alerginiø reiðkiniø, vaistø vartojimo ir rûkymo paplitimas tarp darbuotojø,kontaktuojanèiø ir nekontaktuojanèiø su paukðèiais


buotojø, tiesiogiai nekontaktuojanèiø su paukðèiais, ir26,4% – kontaktuojanèiø. Bronchito simptomai pasireið-kë atitinkamai 4,6% ir 14,7% atvejø.

Ið 2 lentelës matyti, kad kontaktavimas su paukðèiaispaukðtyno darbuotojams 4,0 karto didino panaðiø á ast-mà simptomø ir 2,4 karto panaðiø á astmà bûkliø atsiradi-mo tikimybæ. Naktiniø (pabudimo) simptomø tikimybëkontaktuojant su paukðèiais padidëja 2,2–3,6 karto. Akiø,rankø paraudimo, nieþtëjimo darbe tikimybë kontaktuo-jant su paukðèiais iðauga 4,0–6,8 karto. Ði simptomatikagali atsirasti ir dël sensibilizuojanèiø, ir dël dirginamøjømedþiagø veikimo. Alergijos tikimybë, kontaktuojant supaukðèiais, yra didesnë tik 3,8 karto. Bronchito simpto-mø atsiradimo tikimybë, kontaktuojant su paukðèiais, pa-didëja 3,6 karto.

Ið lenteliø matyti, kad kontaktuojantys ir nekontak-tuojantys su paukðèiais asmenys nesiskyrë pagal rûky-mo áproèius. Taèiau kontaktuojantys su paukðèiais dar-buotojai daþniau laikë naminius gyvûnus, o jø giminësdaþniau sirgo alerginëmis ligomis.


Tyrimø duomenys patvirtina visuotinai pripaþástamà

nuomonæ, kad kontaktas su paukðèiais didina alergijosatsiradimo tikimybæ [1–4, 7]. Mûsø tyrime apie tai byloja3,8 karto didesnis kontaktuojant su paukðèiais ðansøsantykis, taip pat padidëjusi akiø perðtëjimo, nieþëjimoar paraudimo, rankø bërimo ir nieþëjimo, vaistø nuo aler-gijos vartojimo tikimybë.

Sudëtingesnis yra astmos ir panaðiø á astmà bûkliørizikos klausimas. Taip yra dël gana skirtingø paukðèiøauginimo, prieþiûros, taip pat darbo sàlygø pasaulyje.Lietuvoje tiekiamø prekybai paukðtienos ir kiauðiniø ga-myba sutelkta keliuose stambiuose paukðèiø fabrikuo-se, kuriø darbuotojø jokiu bûdu nepavadinsi ûkininkais.Pasaulyje yra daug ûkiø, maþesniø nei mûsø paukðèiøfabrikai, auginanèiø paukðèius pardavimui. Pagal K. Ra-don su bendraaut. tyrimà [12], net 0,7–11,0 Danijos, Vo-kietijos, Ðveicarijos, Ispanijos ûkininkø augino vienpaukðèius. Dël ðios prieþasties kai kuriuose mokslo tyri-muose ûkininkams, auginantiems paukðèius, nustato-mas maþesnis astmos ir astminiø bûkliø procentas neivisoje atitinkamø ðaliø visuomenëje [4, 12, 14]. Tai pa-aiðkinama apsauginiu ir sveikatà stiprinanèiu darbo po-veikiu [4, 14]. Ðiems duomenims prieðtarauja ðvedø an-ketinis tyrimas, kuriame paukðtininkiø sergamumas bron-chine astma uþfiksuotas kaip vienas ið paèiø aukðèiausiø

2 lentelë. Ryðys tarp kontaktavimo su paukðèiais ir kvëpavimo simptomatikos, alerginiø reiðkiniø, vaistø vartojimopaplitimo

Veiksnys n χ2 P atvejai kontrolė

Šansų santykis

(OR)

95% pasikliautiniai

intervalai

Švokštimas kvėpuojant 171 465 2,286 1,546÷3,381 17,669 <0,0001

Oro trūkumas, esant švokštimui krūtinėje 54 582 3,410 1,636÷7,109 11,902 0,001

Švokštimas neperšalus 107 529 2,201 1,369÷3,537 10,988 0,001

Pabudimas dėl sunkumo krūtinėje 121 515 3,228 1,985÷5,251 24,026 <0,0001

Pabudimas dėl sunkumo kvėpuoti 99 537 3,559 2,054÷6,617 22,568 <0,0001

Pabudimas dėl kosulio priepuolio 168 468 2,208 1,492÷3,266 16,109 <0,0001

Astmos priepuoliai 26 610 1,430 0,612÷3,340 0,688 0,407

Astmos gydymas vaistais 50 585 2,364 1,186÷4,703 6,929 0,031

Nosies alergijos 116 473 3,805 1,252÷6,429 30,634 <0,0001

Vaistų nuo alergijos vartojimas 61 553 3,199 1,630÷6,278 13,701 <0,0001

Akių perštėjimas, niežtėjimas, paraudimas darbe 225 404 4,006 2,724÷5,890 53,090 <0,0001

Rankų bėrimas, niežtėjimas darbe 195 436 6,800 4,293÷10,771 78,649 <0,0001

Giminių sirgimas alerginėmis ligomis 110 515 1,393 0,901÷2,153 6,340 0,042

Gyvūnų laikymas namie 195 440 1,513 1,101÷2,248 7,662 0,022

Rūkymas 225 403 0,824 0,590÷1,150 1,746 0,418

Pastaraisiais metais užsitęsęs kosulys 139 493 3,261 2,067÷5,147 27,999 <0,0001

Kosulys rytais 190 440 2,849 1,932÷4,200 29,255 <0,0001

Kosulys su skrepliais 156 473 2,384 1,585÷3,587 18,143 <0,0001

Alergija 116 473 3,805 1,252÷6,429 30,634 <0,0001

Į astmą panašūs simptomai 34 589 3,989 1,526÷10,425 9,187 0,002

Į astmą panaši būklė 50 573 2,399 1,239÷4,647 7,093 0,008

Bronchito simptomai 67 556 3,592 1,841÷7,006 15,691 <0,0001


[9]. Mûsø tyrime kontaktuojant su paukðèiais panaðiø áastmà bûkliø tikimybë padidëjo 2,4 karto, o panaðiø áastmà simptomø – 4,0 karto.

Astma ir panaðios á astmà bûklës daþniau uþfiksuo-jamos alergiðkiems asmenims [4, 6, 8, 13, 18, 19], o kaikuriuose darbuose – vien tik jiems [13]. Pagrindiniaisetiologiniais veiksniais laikomi alergenai, esantys ávai-riose dulkëse ir erkës [4, 10]. Esant vienodai alergineibûklei, astminio tipo simptomatika stipriau iðreikðta as-menø, kontaktuojanèiø su paukðèiais, nei kontroliniø as-menø, be to, tai susijæ su ekspozicijos laipsniu [20, 21].Mûsø darbe kontaktas su paukðèiais dirbant didino iralerginiø reiðkiniø, ir astminës simptomatikos tikimybæ.Tai patvirtina keliø kitø autoriø duomenis [7, 10, 18–19,20–21].

Mûsø duomenimis, kontaktas su paukðèiais 3,6 kar-to padidino bronchito simptomø atsiradimo tikimybæ. Pa-naðias iðvadas (rizikos padidëjimà 1,89–4,5 karto) pa-darë B. Danuser su bendraautoriais [21] Ðveicarijoje.Aukðtesná paukðèiø augintojø sergamumo lygá lyginantsu kontrolinëmis grupëmis taip pat konstatuoja kiti auto-riai [3, 5–6, 11, 20, 22–24]. Tai siejama su paukðtidþiøpatalpø uþterðimu dulkëmis, endotoksinais ir bakterijo-mis [3–6, 11, 20, 22–24].

Labiau pagrástoms iðvadoms gauti kitame darbo eta-pe bus atlikta daugiafaktorinë duomenø analizë.

Iðvados

1. 7,2% tiesiogiai kontaktuojanèiø su paukðèiaisasmenø skundësi panaðiais á astmà simptomais, 26,4% –nosies alergija, 14,7% – bronchito simptomais.

2. Kontaktuojantiems su paukðèiais asmenims la-biau nei nekontaktuojantiems su jais paukðtynø darbuo-tojams yra 4,0 karto didesnë tikimybë patirti panaðiø áastmà simptomø, 2,4 karto didesnë tikimybë atsirasti pa-naðioms á astmà bûklëms, 3,8 karto didesnë tikimybësusirgti nosies alergija, 3,6 karto didesnë bronchito simp-tomø tikimybë.

Literatûra1. Aw T. C., Gardiner K., Harrington J. M. Occupational health:pocket consultant. Blackwell Publishing. 2007; 932.

2. Эглите М. Э. Аллергические заболевания у птицеводов. Рига: Зинатне. 1990; 170.

3. Hagmar L., Schütz A., Hallberg T., Sjöholm A. Health ef-fects of exposure to endotoxins and organic dust in poultryslaughter-house workers. Int. Arch. Occup. Environ. Health,1990; 62(2): 159–164.

4. Omland ¨. Exposure and respiratory health in farming intemperate zones – a review of literature. Ann. Agric. Environ.Med., 2002; 9: 119–136.

5. Husman K., Koskenvuo M., Kaprio J., Terho E. O., VohlonenI. Role of environment in the development of chronic bronchitis.Eur. J. Respir. Dis., 1987; 71(Suppl. 152): 57–63.

6. Melbostad E., Eduard W., Magnus P. Chronic bronchitis infarmers. Scand. J. Work Environ. Health., 1997; 23: 271–280.

7. Perfetti L., Cartier A., Malo J. L. Occupational asthma inpoultry–slaughterhouse workers. Allergy, 1997; 52(5): 594–595.

8. Iversen M., Dahl R., Korsgaard J., Hallas T., Jensen E. J.Respiratory symptoms in Danish farmers: an epidemiologicalstudy of risk factors. Thorax. 1988; 43: 872–877.

9. Toren K. Self reported rate of occupational asthma in Swe-den 1990–2. Occup. Environ. Med., 1996; 53(11): 757–761.

10. Borghetti C., Magarolas R., Badorrey I., Radon K., MoreraJ., Monso E. Sensitization and occupational asthma in poultryworkers (in Spanish). Med. Clin. (Barc). 2002; 118(7): 251–255.

11. Faria N. M., Facchini L. A., Fassa A. G., Tomasi E. Farmwork, dust exposure and respiratory symptoms among farm-ers (in Portuguese). Rev. Saude Publica., 2006; 40(5): 827–836.

12. Radon K., Danuser B., Iversen M., Jörres R., Monso E.,Opravil U., Weber C., Donham K. J., Nowak D. Respiratorysymptoms in European animal farmers. Eur. Respir. J., 2001;17: 747–754.

13. Bar–Sela S., Teichtahl H., Lutsky I. J. Occupational asthmain poultry workers. Allergy Clin. Immunol., 1984; 73(2): 271–275.

14. Kimbell–Dun M., Bradshaw L., Slater T., Erkinjuntti–Pekkanen R., Fishwick D., Pearce N. Asthma and allergy inNew Zealand farmers. Am. J. Ind. Med., 1999; 35(1): 51–57.

15. Burney P. G. J., Luczinska C., Chinn S., Jarvis D. EuropeanCommunity Respiratory Health Survey. Eur. Respir. J., 1994; 7:954–960.

16. European Community Respiratory Health Survey. Medicineand Health. EC Directorate General XIII, Office for Official Pub-lications, L–2920, Luxemburg, 1994.

17. Jogi R., Janson C., Björnsson E., Boman G., Björksten B.The prevalence of asthmatic respiratory symptoms amongadults in Estonian and Swedish university cities. Allergy, 1996;51: 331–336.

18. Bessot J. C., Blaumeiser M., Kopferschmitt M. C., Pauli G.Occupational asthma in an agricultural setting (in French). Rev.Mal. Respir., 1996; 13(3): 205–2015.

19. Hoppin J. A., Umbach D. M., London S. J., Alavanja M. C.,Sandler D. P. Animal production and wheeze in the agriculturalhealth study: interactions with atopy, asthma and smoking.Occup. Environ. Med., 2003; 60(8): e3.

20. Rees D., Nelson G., Kielkowski D., Wasserfall C., da CostaA. Respiratory health and immunological profile of poultry work-ers. S. Afr. Med. J., 1998; 88(9): 1110–1117.

21. Danuser B., Weber C., Kunzli N., Schindler C., Nowak D.Respiratory symptoms in Swiss farmers: an epidemiologicalstudy of risk factors. Am. J. Ind. Med., 2001; 39(4): 410–418.

22. Zuskin E., Mustajbegovic J., Schachter E. J., Kern J., RienziN., Goswami S., Marom Z., Maayani S. Respiratory function inpoultry workers and pharmacological characterization of poul-try dust extract. Environ. Res., 1995; 70(1): 11–19.

23. Artamonova V. G., Baianov E. I. Risk factors and their role indevelopment of respiratory diseases among workers of con-temporary battery farms (in Russian). Med. Tr. Prom. Ekol.,2005; (4): 6–12.

24. Rylander R., Carvalheiro M. F. Airways inflammation amongworkers in poultry houses. Int. Arch. Occup. Environ. Health,2006; 79(6): 487–490.



THE PREVALENCE OF RESPIRATORY SYMPTOMS AMONG POULTRY WORKERS

Algimantas Urbelis, Birutë ÐimkûnienëVilnius University Faculty of Medicine Institute of Public Health

Summary

The aim of the study: to assess the prevalence of asthmatic and respiratory symptoms among poultry workers.The study was performed by the method of questionnaire. 636 employees of poultry plant participated in the

study. They were divided into contacting with poultry and non-contacting with poultry groups. European CommunityRespiratory Health Survey (ECRHS) questionnaire with several added questions was used. The statistical dataanalysis was done by SPSS (version 11.0) statistical software.

The results of the study had shown that 7,2% of contacting with poultry persons complained with asthma - relatedsymptoms, 26,4% with nasal allergy, 14,7% with bronchitis symptoms. Contacting with poultry experienced highersymptoms rates in comparison with non-contacting employees. The prevalence of asthma - related symptoms {OR3,989; (1,526-10,425)], asthma - related disorder [OR 2,399; (1,239-4,647)], nasal allergies [OR 3,805; (1,252-6,429)] and bronchitis symptoms [OR 3,592; (1,841-7,006)] were increased. A multivariate analysis will be per-formed at the next stage of statistical analysis.

Keywords: allergy, asthma, bronchitis, poultry plant, poultry workers.

Correspondence to Algimantas Urbelis, Public HealthInstitute of Medical Faculty of Vilnius University,M. K. Èiurlionio g. 21, 03101 Vilnius, Lithuania.E-mail: [email protected]


MORTALITY, RELATED TO ILLICIT DRUG CONSUMPTION INKLAIPËDA COUNTY (LITHUANIA)

Graþina ÐniepienëMykolas Romeris University, Institute of Forensic Medicine

Summary

Objective – to carry out the analysis of the causes of deaths of the drug users, based on the data of the forensicmedicine autopsies during 1993–2002, to compare this mortality with the official mortality rate of the drug users inKlaipëda County.

Material and methods. Research material is the data on the deceased users of narcotic drugs and psychotropicsubstances during 1993–2002, selected out of archival copies of forensic medicine examinations. The data wascollected according to the questionnaire of the primary data on drug users death causes, age, gender, territory ofliving, and drugs found during the toxicological analyses.

Results. The drug – related mortality amounted to 2.8 cases per 100 000 of population on average. The changeindicates annual increase of 0.11 cases (Y=2.07+0.11x; r2 = 0.904). Drug related mortality due to forensic medicineautopsies was approximately twice higher than the one indicated in the official statistical data (p < 0.01). Drugoverdose was the most common cause of deaths of drug users – it formed 51.8% of all death cases. In the biologicalsamples of the deceased due to overdose the following materials were established most often: 64.2% of opiates,50.9% of benzodiazepines, and 28.3 % of ethanol. The average age of deceased male drug users annual changeequaled to +0.28 years, which showed a consecutive tendency of increase (Y = 28.7 + 0.28 x, r2 = 0.227), but theage of female drug addicts decreased annually at the rate of – 0.95 years on the average (Y = 34.3 – 0.95 x, r2 = 0.431).

Conclusions. The drug – related mortality rate according to the data of the forensic medicine autopsies wasconsiderably higher than the official rate during the last five years. Drug overdose was the most common cause ofdeaths of drug users. The biggest number of drug overdose was related to the substances of the group of opiates. Thetendency of dying at a younger age was noticed among deceased female drug users.

Keywords: drug – related mortality, overdose, opiates.

Introduction

After regaining the independence, Lithuania as wellas other Central and Eastern European countries becameopen for European and worldwide market, also for themarket of illegal narcotic substances. Due to its benevo-lent geographical situation, Lithuania became a transitcountry. During the decade, the number of drug addictsincreased more than seven times, i.e. from 13.2 cases in1990 up to 95.3 cases in 2000 per 100 000 of population.In 2002, the whole country was shocked by HIV infectionprevalence in the prisons of Lithuania. In 2005, even moresick with drug and toxic abuse were registered – 145.1cases for 100 000 of population. The highest number ofdrug addicts is in Vilnius County – 100 000 of populationget 317.4 cases, Klaipëda County is the second – 200.5cases per 100 000 of population [1].

Neighborhood with Russian Federation (KaliningradCounty) and Byelorussia brings threat that drug abuseand HIV will spread even more. This arouses the soci-

ety's concern, because nobody can forecast the chemi-cal composition of illegal drug substances. Experts as-sert that during the coming years the number of drugaddicts and death cases related to drug overdose willincrease.

A complicated situation appears in the western part ofLithuania. Kaliningrad County, along with its unsolvabledrug abuse as well as HIV/AIDS problems, has a nega-tive influence on Klaipëda drug abuse situation. Accord-ing to the statistical data of 2005, the morbidity with thedrug addiction in Klaipëda city for 100 000 per populationwas 355.7 and exceeded the average of the republic morethan twice [1]. According to the statistics of Lithuania AIDSCenter, the prevalence of HIV infection in Klaipëda is thehighest among all other Lithuanian towns. The data ofJanuary 1st, 2007 shows that there were 374 HIV infec-tion cases determined in Klaipëda, meanwhile there were208 in Vilnius, and only 60 in Kaunas [2].

In Lithuania, the drug abuse was revealed with all itsconsequences, i.e. an increase in number of deaths ofyoung people due to overdosing, prevalence of HIV/AIDS, increase in number of crimes, etc. Evaluating theproblem of drug abuse all over the world, first of all the

Adresas susiraðinëti: Graþina Ðniepienë,Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas,Ðvyturio 6A, 92247 Klaipëda.El. paðtas [email protected]


attention is paid to the dynamics of death – rate of drugaddicts by overdosing. However, currently we can talkabout the scale of drug abuse presenting just approxi-mate numbers. Not all the data on drug related deathsthat is in reality considerably higher in number, has beenintroduced into the official statistics. The more precisedata could be found out based on the data of the forensicmedicine autopsies.

Aim of the ResearchTo reveal forensic medicine peculiarities of the

deaths, related to illicit drug consumption during the pe-riod of 1993–2002 in Klaipëda County.

Goals of the Research1. To determine the mortality rate related to narcotic

drugs and psychotropic substances use based on thedata of the forensic medicine autopsies.

2. To explore the causes of deaths of drug users inKlaipëda County based on the data of the forensic medi-cine autopsies.

3. To carry out the analysis of psychoactive sub-stances that caused fatal intoxications, based on the dataof the chemical toxicological analyses.

4. To compare the mortality rate related to druguse determined by forensic medicine autopsies withthe official mortality rate of the drug users in KlaipëdaCounty.

5. To determine the time trends of the average ageof the deceased drug users.

Material and methods

Research material. I. Data of forensic medicine au-topsies is the data of acts of the examinations of foren-sic medicine autopsies on the deceased users of nar-cotic drugs and psychotropic substances during 1993–2002, selected out of 8336 archival copies of forensicmedicine examinations from Klaipëda Department atForensic Medicine Institute. Our evaluation of drug us-ers is based upon the information from the police, rela-tives, friends, doctors, findings of syringes and narcot-ics at the deceased, punctures seen at the autopsy,and results of chemical toxicological analysis. 110 actswere selected for the research that corresponded withall the evaluation criteria. The data was collected ac-cording to the questionnaire of the primary data.

The target group was formed from the persons, whosedeaths were directly or indirectly related with the usageof narcotic drugs and psychotropic substances inKlaipëda region in 1993–2002, according to the forensicmedicine expertise act. 110 drug users, who died inKlaipëda County, formed the target group and are beinganalyzed in the study.

II. Data of the Statistics Department under the Gov-ernment of the Republic of Lithuania (number of deaths

related to the usage of drug substances in KlaipëdaCounty during 1998–2002) [3].

Statistical analysis. Statistical processing of data andcomparative analysis are performed using the followingsoftware: Microsoft Access, statistical packages SPSS,S – PLUS, and STATISTICA, as well as spreadsheetMicrosoft Excel.

The statistical analysis was done using the method-ology of descriptive statistics. Working on the statisticalpart, graphic data analysis was made, frequency tablesdrawn (relative frequencies are shown in percentage),correlation coefficients calculated, as well as hypothesischecked, based on χ2 and Student's t criteria. Statisticalsignificance of the differences between different ratesand means tested using 95% confidence intervals. Prob-ability value p was presented to show the significance ofthe test at 5% significance level.

For time trend analysis of mortality rates as well asaverage age trends, linear regression using formula Y=a+ b x was applied. Where "?" stands for Expected rate,calculated by the least square method, according to theabove mentioned formula, "x"–years, "a" – intercept, "b" –slope of the regression line, showing the average an-nual change of the process analyzed. For the predictionof future results, extrapolation of the trend was used.Quality of fitting was evaluated using coefficient of deter-mination.

Results

Drug related mortality. During the period of 1993–2002, 110 deaths of drug users were determined inKlaipëda County. The inhabitants of Klaipëda city com-prised 74.5% (n = 82) of all being investigated,Klaipëda district inhabitants – 5.5% (n = 6), those ofÐilutë – 7.3% (n = 8), and 12.7% (n = 14) where theinhabitants of other towns. According to the data pos-sessed, 87.3% (n = 96), of the deceased lived in a city,8.2% (n = 9) – in the rural area, and 4.5% (n = 5) hadno permanent place of residence; they were from 11up to 57 years of age. During the investigation period,the male deaths comprised 87.3% (n = 96) and fe-male deaths – 12.7% (n = 14).

Drug – related mortality in Klaipëda County due toforensic medicine autopsies in 1993–2002 comprised2.8 cases per 100 000 of population on average. Thehighest mortality rate was established during the year2000 in the city of Klaipëda when there were 6.7 casesper 100 000 of population as well as in the year of 1998when there were respectively 5.6 cases.

The change of drug – related (all causes) mortalityrate due to forensic medicine autopsies in KlaipëdaCounty during 1993–2002 shows the annual increase of0.11 cases per 100 000 of population on average


(Y=2.07+0.11x, r2 = 0.904). The change of overdoserelated mortality rate during 1993–2002 in KlaipëdaCounty shows the annual increase of 0.03 cases per100 000 of population on average (Y = 1.2 + 0.03x, r2 =0.1006) (Figure 1).

Causes of drug related deaths. During the investiga-tion period, the most common death cause among drugusers was intentional or accidental drug overdose ofnarcotic drugs and psychotropic substances – it formed51.8% of all the causes. Out of 110 deceased, who tooknarcotic drugs and psychotropic substances, violentdeaths (suicides and fatal accidents influenced by drugs)comprised 20% (n = 22) on average, deaths due to long– term abuse of drugs – deaths related to somatic dis-eases – 22.7% (n = 25) (infection complication relateddeaths – 12.7% (n = 14), non – infection complicationrelated deaths – 10% (n = 11). Non – violent deaths,directly unrelated to drug taking, comprised 5.5% (n = 6)among the death reasons of drug users (not directly re-lated to the drug use, however related to the lifestyle ofthe drug addicts – comprised 4.5% (n = 5), while druguser deaths unrelated to drug taking comprised 0.9% ofall the causes (n = 1) (Figure 2).

During the period 1993–2002 the following death rea-sons among the drug users in detail were determined inKlaipëda County:

• overdose – 51.8% (n = 57);• infection complications – 12.7% (n = 14);• non–infection somatic complications – 10%

(n = 11);

Fig. 1. The time trends of drug related and overdoserelated mortality during 1993-2002 in Klaipëda County

Years

100 000 population

Fig. 2. Causes of drug - related deaths (n=110) inKlaipëda County during 1993-2002

• accidents – 9.1% (n = 10);• suicides – 7.3% (n = 8);• homicides – 3.6% (n = 4);• deaths, not directly related to the drug use, however

related to the lifestyle of the drug addicts – 4.5% (n = 5);• deaths, unrelated to drug taking – 0.9% (n = 1).Drug overdose dominates among the reasons of male

deaths. Deaths, related to somatic diseases and non –violent deaths directly unrelated to drug taking were morecommon death reasons among females rather than males.However, deaths related to violence were more commonamong males than females (Table 1).

Statistical distribution of death reasons between maleand female drug users differs significantly (χ2 = 13.37; p< 0.05).

Spectrum of psychoactive materials in the investigatedbiological samples. Among the materials found in thebiological samples of the deceased due to the overdosethe following materials were established most often: opi-ates in average comprised 64.2% (n=34) of all poison-ing cases, benzodiazepines – 50.9% (n = 27), ethanol –28.3% (n = 15), diphenhydramine – 5.7% (n = 3),psychostimulators – 5.7% (n = 3), and inhalants – 5.7%(n = 3) (Figure 3).

Complexes of two or three material groups were iden-tified in 56.6% of investigated biologic samples.

Complexes of two material groups:benzodiazepines – opiatesopiates – ethanolbenzodiazepines – ethanol

Table 1. Distribution of death causes by gender in Klaipëda County during 1993-2002

Gender Overdose (%) Non-violent deaths directly unrelated to drug use (%)

Violent deaths influenced by drugs (%)

Somatic diseases (%)

Female 28.6 21.4 7.1 42.9

Male 55.2 3.1 21.9 19.8


Fig. 4. The time trends of drug - related mortality due toforensic medicine autopsies and official data in 1998-

2002 in Klaipëda County

Years

100 000 population

benzodiazepines – psychostimulatorsbenzodiazepines – other materials.Complexes of three material groups:

opiates – ethanol – diphenhydraminebenzodiazepines – opiates – ethanolbenzodiazepines – opiates – other materialsopiates – ethanol – other materials.

The most common narcotic and psychotropic sub-stance combinations, that caused intoxications wereopiates – benzodiazepines (20.8%, n = 11) and opiates– ethanol (9.4%, n = 5) combinations.

Comparison of the drug related mortality due to fo-rensic medicine autopsies with official data. Drug – re-lated mortality in Klaipëda County due to forensic medi-cine autopsies significantly differed from the official sta-tistical data (t = 5,52; p < 0,01).

Drug – related mortality in Klaipëda County due toforensic medicine autopsies in 1998–2002 comprised

2.8 cases per 100 000 of population on average. How-ever, drug – related mortality in Klaipëda County accord-ing to the official data in 1998–2002 comprised 1.5 casesper 100 000 of population on average. This discrepancyhappened because the State Statistical Department datawas the directly drug – related death data which wasofficially indicated as the cause of decease in the deathcertificates by International Statistical Classification ofDiseases and Related Healths Problems (ICD – 10)codes: F11, F19, X42, X62, Y12 (4). However, the drug –related death data other than the one mentioned above,with the cause of decease such as somatic diseases,accidents connected to drug usage, and others indicatedin the death certificates by different codes (ICD – 10),was not given.

The change of drug – related mortality rate accordingto forensic medicine autopsies during 1998–2002 inKlaipëda County indicated decrease (Y = 3.672 –0.175x), but with high variation in time (r2 = 0.09), at anaverage of 0.18 cases per 100000 of population annu-ally. At the same time, the change of drug – related mor-tality rate according to the official data during 1998–2002in Klaipëda County indicated a similar decrease(Y=2.196 – 0.175x, r2 = 0.126) at an average of 0.18cases per 100 000 of population annually (Figure 4).

Change of the average age of deceased drug users.The majority of drug – related deaths happened in thegroup of 25–29 years of age – 24.5%, whereas in thegroup of 30–34 years of age it comprised 17.3%. Theaverage age of deceased drug users in Klaipëda Countyduring the investigation period was 31.2 years. The av-erage male age was 31.5 years, and the average age offemales was 29.1 years. Male and female age averagestatistically does not differ significantly (t = –1.01;p>0.05).Fig. 3. Spectrum of psychoactive substances (% cases)

in the biological samples of the deceased due to theoverdose during 1993-2002 in Klaipëda County

Fig. 5. The average age and 95% confidence intervalsof deceased drug users during the period 1993-2002

in Klaipëda County

The

aver

age

of a

ge

and

95%

CI

Years

50.9

9.4 5.7 5.7 5.7

28.364.2

Opiates (64.2) Benzodiazepes (50.9)Ethanol (28.3) Other materials (9.4)Diphenhy dramine (5.7) Inhalats (5.7)Psychostimulators (5.7)


The average age of deceased drug users and 95%confidence intervals show that the average of age dur-ing the investigation period statistically does not differsignificantly (Figure 5).

During the investigative period of time, the averageannual change among male equaled to +0.28 years,which showed that the age of male drug users reflectedslight, however, consecutive tendency of increase (Y =28.7 + 0.28 x, r2= 0.227). If the situation does not changeand the found trend remains (condition caeteris paribus),the average age of the drug users in the region in theyear of 2010 will be 43 years of age. The reverse ten-dency was noticed among female, i.e. the age of femaledrug addicts was annually at the rate of – 0.95 years onthe average (Y = 34.3 – 0.95 x, r2 = 0.431). This shows apretty clear tendency of female drug addicts to dieyounger. (Figure 6). If the situation does not change andthe found trend remains, by the year 2010, the averageage of female drug addicts deceased in the region willbe 17 years of age.

Discussion

Drug – related mortality in Klaipëda County due toforensic medicine autopsies in 1993–2002 comprised2.8 cases per 100 000 of population on average. Thechange of the drug related mortality in Klaipëda Countyduring 1993–2002 indicates annual increase of 0.11cases per 100 000 of population on average. Accordingto the data of the Klaipëda Department of the ForensicMedicine Institute, the number of cases of deaths due toethanol intoxication in 1993–2002 was 7 times higherthan the number of drug intoxication cases. The situa-tion in the whole country is similar.

As the recent investigation shows, the drug – re-lated mortality rate kept almost stable which meansthat during the period of 1993–2006 in Klaipëda Countythis type of mortality annual growth of not more than0.005 cases per 100 000 of population on averagewas noticed [5].

Between 1990–2003 population mortality rates dueto drug – related deaths varied widely between Euro-pean countries, ranging from 0.02 to over 5 deaths per100 000 habitants (average 1.3). In most countries thefigure lies in the range of 0.7–3 deaths per 100 000 in-habitants, with rates of over 2.5 being found in Denmark,Estonia, Luxembourg, Finland, the UK and Norway [6].

Drug – related mortality in Klaipëda County due toforensic medicine autopsies in 2003–2006 comprised2.2 cases per 100 000 of population on average, over-dose related mortality – 1.3 cases [5]. Official populationdrug related mortality rates in 2005 in Lithuania was 0.9,the lower mortality levels were indicated by Latvia – 0.6,Poland – 0.6, and Hungary – 0.28, but at the same time

the rate in such countries as Finland was 2.41, Estonia –4.22, and Denmark – 5.09 [6]. However this data on drugrelated death can not be compared with the data dis-played in this article as some countries have probablyannounced not all drug – related deaths, but the ones ofoverdose.

The State Statistical Department started publish-ing drug related data only since 1998. As the investi-gation shows, drug related mortality in KlaipëdaCounty due to forensic medicine autopsies in 1998–2002 is significantly different from the official data. Thedifference may be explained by the fact that most ofthe data presented to the State Statistical Departmentabout the cases of deaths was directly related to druguse, whereas the official statistics does not includethe data on deaths of drug users that were not directlyrelated to drug use, for example, those deceased be-cause of fatal accidents influenced by drugs. SinceJuly 2005, Forensic Medicine Institute started carry-ing out toxicological examination to road accident vic-tims, so the number of drug related deaths is going tobe more precise.

The most often cause of deaths among the drug us-ers of Klaipëda County was drug overdose. The causespecific mortality analysis highlighted that overdose wasthe leading cause of deaths between drug addicts of themajority of countries [6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13].

Overdose related mortality in Klaipëda County dueto forensic medicine autopsies in 1993–2002 comprised1.5 cases per 100 000 of population on average. Thechange of the overdose related mortality shows annualincrease of 0.03 cases per 100 000 of population on theaverage. The recent research shows that between 2003–2006 the drug intoxication level didn't increase, the indi-cator was 1.3 [5]. In the period of 1993–2006, thechange of the overdose related mortality shows an-nual increase of 0.008 cases per 100 000 of populationon average [5]. This let us state that within the 14 years

Fig. 6. The time trends of the average age of deceaseddrug users in 1993-2002 in Klaipëda County

Average of age


of investigation, in the 10 – year period the drug intoxica-tion level was mostly stable but during the last 4 years itslightly decreased.

Among the materials found in the biological samplesof the deceased due to overdose the following materialswere established most often: opiates, benzodiazepines,and ethanol. Based on the examinations in many Euro-pean Countries out of all overdose cases, absolute ma-jority were combined intoxications with heroin along withother narcotic substances or alcohol [6, 7, 8, 9, 13, 14,15, 16]. No lethal intoxications with stimulators of theamphetamine group have been established in KlaipëdaCounty. However, in 2002–2006 those intoxicated withamphetamines formed the majority of the patients of thereanimation department of the Klaipëda children hospi-tal treated due to the drug intoxication (50–60%) [17].

Drug related – death is a complex concept. It is notonly deaths caused directly by the action of psychoactivesubstances, it includes also deaths in which drug useplayed an indirect or circumstantial role. Mortality result-ing from chronic conditions (cirrhosis, cancer, respira-tory diseases, endocarditis, infectious diseases) is addedto mortality due to external causes such traffic accidents,violence. The performed examinations showed thatabout 10 % of all drug – related deaths were suicides [8,18]. The living conditions of drug users (for example,homelessness, poor nutrition) also contribute to the highmortality in this group.

80.7% of those registered due to their dependencyon drugs in the city of Klaipëda were male users. Themajority of victims of drug addiction (87.3%) were maleaddicts. Despite the fact that male and female deathreasons differ, however it was established that inKlaipëda County the mortality rates of male and fe-male registered drug addicts were the same (t = –0,95; p > 0,05). Analysis by gender in Vienna, Dublin,Amsterdam, Roma, Denmark, Sweden and Barcelonain 1992–1998 revealed that all male opiate addictshad lower mortality rates than females, except for Lis-bon and Hamburg [9].

Deaths related to drug addiction caused public con-cern as they overtook young people. According to thedata provided by the forensic medicine experts the aver-age age of deceased due to drug overdose was 30–33years [7, 14].

Summing up the investigations performed it can bestated that the majority of victims of drug addiction wereamong males in urban areas. The opiates are frequentlythe cause of death in the case of overdose. The widelyspread poly drug use was established among the de-ceased due to overdose as more than half of all the in-toxication cases were combined ones. The majority ofthe deceased drug addicts had been using drugs byinjections, which increases the risk of overdose and in-

fections. As a result of that, considerable amount of deathswas caused by infectious complications.

Conclusions

1. During the period of 1993–2002, drug – relatedmortality according to the data of the forensic medicineautopsies amounted to 2.8 cases per 100 000 of popula-tion on average. The change indicates annual increaseof 0.11 cases.

2. Drug overdose was the most common cause ofdeaths of drug users – it formed 51.8% of all death cases.

3. The biggest number (64.2%) of drug overdosewas with the substances of the group of opiates, mostoften in combination with benzodiazepines.

4. During the period of 1998–2002, the drug – re-lated mortality rate in the Klaipëda County according tothe data of the forensic medicine autopsies was approxi-mately twice higher than the official rate.

5. The tendency of dying at a younger age was no-ticed among deceased female drug users.

References1. Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës metinis praneðimas 2006. Vilnius: UAB ,,Baltijoskopija", 2006.

2. Lietuvos AIDS centro duomenys 2007: http://www.aids.lt/stats.lt.php?gr=4.

3. Statistikos departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës duomenys, 1998–2003: https://www.std.lt/naujienos

4. Pasaulinë sveikatos organizacija. Tarptautinë statistinë ligø irsveikatos problemø klasifikacija. 10–oji redakcija 1992. Vilnius:P. Kalibato IÁ ,,Petro ofsetas'', 1992.

5. Ðniepienë G. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinosinstitutas, Klaipëda, 2007 (duomenys nepublikuoti).

6. European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction.The state of the drugs problem in the European Union. Annualreport 2006. Luxembourg: Office for Official Publications of theEuropean Communities, 2006.

7. Toprak S., Pac M., G. Ersoy G., Akgual E. Drug overdosedeaths in Istanbul. Forensic Sci Int. 2003; 136: 310–311.

8. Kringsholm B., Steentoft A. Deaths among drug addicts inEast Denmark in 1992–2000. Journal of Forensic Medicine.2003; 284.

9. European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction.Mortality of drug users in the EU: co–ordination of implementa-tion of new cohort studies, follow–up and analysis of existingcohorts and development of new methods and outputs. Lux-embourg: Office for Official Publications of the European Com-munities, 2002.

10. Brugal M. T., Domingo–Salvany A., Puig R., Barrio G., Garciade Olalla P., de la Fuente L. Evaluating the impact of metha-done maintenance programmes on mortality due to overdoseand aids in a cohort of heroin users in Spain. Addiction. 2005;100(7): 981–9.

11. Bargagli A. M., Hickman M., Davoli M. et al. Drug–relatedmortality and its impact on adult mortality in eight European


countries. The European Journal of Public Health. 2006; 16(2):198–202.

12. Morgan O., Griffiths C., Hickman M. Association betweenavailability of heroin and methadone and fatal poisoning in Eng-land and Wales 1993–2004. Int J Epidemiol. 2006; 35(6): 1579–85.

13. Ghodse H, Corkery J, Schifano F, Oyefeso A, Bannister D,Annan J. Drug – related deaths in the UK. Annual Report 2005.London: St. George's, University of London, 2005.

14. Daeid N. N., Cummings J., Cassidy M. An investigation intodrug related deaths in Dublin, Republic of Ireland. ForensicSci Int. 2003; 136: 306.

MIRTINGUMAS, SUSIJÆS SU NARKOTINIØ IR PSICHOTROPINIØ MEDÞIAGØ VARTOJIMUKLAIPËDOS APSKRITYJE

Graþina ÐniepienëMykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas

Santrauka

Darbo tikslas – atlikti Klaipëdos apskrities narkotikø vartotojø mirèiø prieþasèiø analizæ, remiantis teismo medici-nos autopsijø 1993–2002 m. duomenimis. Teismo medicinos autopsijomis nustatytà mirtingumà, susijusá su narko-tiniø medþiagø vartojimu, palyginti su oficialios statistikos duomenimis.

Medþiaga ir metodika. Pagal sudarytà pirminiø duomenø rinkimo anketà apie mirusiø narkotikø vartotojø mirtiesprieþastis, amþiø, lytá, gyvenamàjà vietà, toksikologinio tyrimo metu nustatytas narkotines ir psichotropines medþia-gas, iðrinkti 1993–2002 m. mirusiø narkotikø vartotojø duomenys ið Teismo medicinos instituto Klaipëdos ir Ðilutësekspertiniø skyriø teismo medicinos ekspertiziø aktø archyviniø kopijø.

Rezultatai. Mirtingumas, susijæs su narkotiniø medþiagø vartojimu, pagal teismo medicinos autopsijø duomenis,vidutiniðkai buvo 2,8 atvejo 100 tûkst. gyventojø. Ðis rodiklis tiriamuoju laikotarpiu didëjo vidutiniðkai kasmet po0,11 atvejo 100 tûkst. gyventojø (Y = 2,07 + 0,11 x; r2 = 0,904). Mirtingumas, susijæs su narkotikø vartojimu,Klaipëdos apskrityje paskutiniø penkeriø tiriamøjø metø laikotarpiu pagal teismo medicinos autopsijas buvo beveikdu kartus didesnis uþ ðalies oficialios statistikos duomenis (p < 0,01). Daþniausia narkomanø mirties prieþastisbuvo apsinuodijimas psichoaktyviosiomis medþiagomis, tai sudarë 51,8%. Mirusiøjø nuo perdozavimo biologiniuo-se mëginiuose rastos medþiagos pagal daþnumà pasiskirsto ðitaip: opiatai – 64,2%, benzodiazepinai – 50,9%,etanolis – 28,3%, difenhidraminas ir psichostimuliatoriai – po 5,7%. Mirusiø narkotikø vartotojø vyrø vidutinis am-þiaus rodë nedidelæ, taèiau nuoseklià didëjimo tendencijà – vidutinis kasmetis kitimas buvo + 0,28 metø (Y =28,7 + 0,28 x, r2 = 0,227). Taèiau moterø amþiaus duomenys rodë atvirkðèià tendencijà – jø amþius maþëjovidutiniðkai kasmet po 0,95 metø (Y = 34,3 – 0,95 x, r2 = 0,431).

Iðvados. Mirtingumas pagal teismo medicinos autopsijø duomenis paskutiniøjø penkeriø tiriamøjø metø laikotar-piu buvo gerokai didesnis uþ oficialios mirtingumo statistikos rodiklá. Daþniausia narkotikø vartotojø mirties prieþas-tis buvo apsinuodijimas psichoaktyviosiomis medþiagomis. Daugiausia apsinuodyta opiatais. Mirusiø narkotikøvartotojø moterø vidutinis amþius rodë nuoseklià maþëjimo tendencijà.

Raktaþodþiai: mirtingumas, susijæs su narkotiniø medþiagø vartojimu, perdozavimas, opiatai.

15. Steentoft A., Teige B., Holmgren P. et al. Fatal poisoning inNordic drug addicts in 2002. Forensic Sci Int. 2006; 160(2–3):148–56.

16. Polettini A., Poloni V., Groppi A., et al. The role of cocaine inheroin – related deaths. Hypothesis on the interaction betweenheroine and cocaine. Forensic Sci Int. 2004; 139(2–3): 241–7.

17. VÐÁ Klaipëdos vaikø ligoninës reanimacijos ir intensyviosterapijos skyriaus duomenys 2002–2006 m.

18. Ersoy G., Akgul E., Gunaydin U., Toprak S. Non – over-dose drug – related deaths. Forensic Sci Int. 2003; 136: 311.


Correspondence to Graþina Ðniepienë,Mykolas Romeris University, Institute of Forensic Medicine,Ðvyturio 6A, 92247 Klaipëda, Lithuania.E-mail: [email protected]


INFORMACINIØ TECHNOLOGIJØ DIEGIMAS ÁSTAIGOJE IRMEDICINOS DARBUOTOJØ POÞIÛRIS Á JAS

Audronë Juodaitë-RaèkauskienëVðÁ Vilniaus m. Centro poliklinika

Santrauka

Tyrimo tikslas. Iðtirti gydytojø, slaugos ir registratûros darbuotojø nuomonæ apie diegiamas informacines techno-logijas pirminëje asmens sveikatos prieþiûros ástaigoje, jø pasirengimà priimti ðias naujoves ir jomis naudotis kas-dien, nustatyti, ar informaciniø technologijø diegimas sveikatos prieþiûros ástaigose yra rekomenduotinas.

Medþiaga ir metodai. 2005 m. vasario 11 d. vykdytas tyrimas-anketinë apklausa VðÁ Centro poliklinikos Lukiðkiø filialeir Diagnostikos centre. Tyrimas vykdytas ðiuose padaliniuose, nes juose, remiantis „e. sveikatos“ strategija, pradëtasinformaciniø technologijø diegimo asmens sveikatos prieþiûros ástaigose bandomasis projektas. Anketinëje apklausojedalyvavo medicinos darbuotojai, kurie pirmieji teikdami asmens sveikatos prieþiûros paslaugas pradëjo naudotis Medi-cinine informacine sistema (Med.I.S.). Tirtø gydytojø (41,7%) ir slaugytojø (58,3%) (n=48) amþiaus vidurkis – 44 metai(nuo 22 iki 71 metø), o registratoriø (n=32) amþiaus vidurkis – 43 metai (nuo 23 iki 61 metø).

Tyrimo rezultatai rodo, jog daugelis gydytojø, slaugos darbuotojø ir registratoriø informaciniø technologijø diegi-mà asmens sveikatos prieþiûros ástaigoje vertina pozityviai.

Rezultatai. Poliklinikoje ádiegtà elektroninæ pacientø registracijà medicinos darbuotojai vertina teigiamai. Pakarto-tiniam vizitui ar gydytojo specialisto konsultacijai paciento uþraðymà ið gydytojo kabineto, aplenkiant registratûrà, t. y.naudojantis Med.I.S., 75,0% gydytojø ir slaugos darbuotojø vertina gerai. Pokyèius savo darbo vietoje, ádiegus elek-troninæ pacientø registracijà ir vidiná elektroniná tinklà (Med.I.S.), visos registratorës vertina gerai. 100,0% gydytojø ir96,4% slaugytojø (ið visø apklaustø) rekomenduotø ir kitoms asmens sveikatos prieþiûros ástaigoms ádiegti Medicini-næ informacinæ sistemà ar kitaip pasinaudoti informaciniø technologijø galimybëmis.

96,9% registratûros darbuotojø rekomenduotø kitoms gydymo ástaigoms ádiegti Medicininæ informacinæ sistemàar kitaip pasinaudoti informaciniø technologijø galimybëmis. Apibendrinus gautus atsakymus nustatyta, jog daugelisregistratoriø teigiamai vertina informaciniø technologijø diegimà asmens sveikatos prieþiûros ástaigoje.

Iðvados. Ádiegus elektroninæ pacientø registracijà ir vidiná elektroniná tinklà, pokyèius darbo vietoje medicinosdarbuotojai vertina teigiamai ir rekomenduotø kitoms gydymo ástaigoms pasinaudoti informaciniø technologijø gali-mybëmis.

Raktaþodþiai: gydytojai, slaugos darbuotojai, registratûros darbuotojas, pirminë sveikatos prieþiûros ástaiga, infor-macinës technologijos.

Ávadas

E. sveikata – tai informacijos ir komunikaciniø techno-logijø panaudojimas, siekiant gerinti sveikatos prieþiûrosvaldymà ir darbo efektyvumà [1]. Ji, pagerindama ástai-gos valdymà ir administravimà, prapleèia sveikatos prie-þiûros teikiamø paslaugø apimtá. Sistemos centre yra var-totojai ir paslaugos, kurios teikiamos panaudojant infor-macines technologijas. Informacinëje visuomenëje yrasvarbu plëtoti ir panaudoti technologijas taip, kad pilie-èiai galëtø atlikti svarbø vaidmená jø paèiø sveikatos prie-þiûroje. Informacinëje visuomenëje kokybiðkø sveikatosprieþiûros paslaugø reikia pilieèiams, jiems patiems da-lyvaujant ðiame procese. Jos turi bûti naudingos, efekty-vios, veiksmingos ir visiems prieinamos [2, 3].

Susiformavus informacinei visuomenei, atsirado nau-ja sàvoka – e. sveikata, apibûdinanti atsirandanèias in-formacijos technologijas, siekiant pagerinti sveikatos prie-þiûrà. Silber (2003) apibrëþë e. sveikatà kaip „informaci-jos ir komunikaciniø technologijø panaudojimà ávairiomsfunkcijoms atlikti, kurios turi poveiká sveikatai“ [4]. Eysen-bach (2001) pateikë platesná e. sveikatos apibrëþimà:tai medicininës informatikos besiformuojanti sritis, visuo-menës sveikatos ir verslo kryþkelëje orientuota á sveika-tos paslaugø ir informacijos teikimà per internetà ir sujuo susijusias technologijas [5]. Alvarez (2002) pabrëþëvartotojø poþiûrá, apibrëþdamas e. sveikatà kaip sveika-tos prieþiûros modelá, kurio centre yra vartotojas, o suin-teresuotosios ðalys bendradarbiauja, naudodamos in-formacijos ir komunikacijø technologijas bei internetotechnologijas sveikatai gerinti, teikti sveikatos prieþiû-ros paslaugas, uþ jas atsiskaityti ir valdyti sveikatos prie-þiûros sistemà [6]. Visi ðie apibrëþimai paremia sampratà,

Adresas susiraðinëti: Audronë Juodaitë–Raèkauskienë,VðÁ Centro poliklinika,Pylimo 3/1, 01117 Vilnius.El. paðtas [email protected]


kad e. sveikata – tai informacijos technologijø pritaiky-mas geresniam, efektyvesniam ir operatyvesniam dar-bo organizavimui, sveikatos gerinimui ir sveikatos prie-þiûros paslaugø teikimo ir naudojimo parëmimas.

Svarbu, kad e. sveikata patenkintø pacientø, svei-katos prieþiûros specialistø ir sveikatos politikos kû-rëjø reikmes.

Lietuvoje jau beveik deðimtmetá vyksta sveikatos re-forma, kurios vienas ið svarbiausiø tikslø – „pirminës svei-katos prieþiûros sistemos plëtra ir sveikatos prieþiûrospaslaugø priartinimas prie paciento“. Taèiau iðlieka daugproblemø: eilës registratûrose, nelygios galimybës pa-sinaudoti sveikatos prieþiûra, sudëtinga registruotis peratstumà; „nëra sveikatos prieþiûros prieinamumo ir ko-kybës uþtikrinimo sistemos“, o tai ypaè aktualu atokes-niuose rajonuose[7].

Medicinos darbuotojai daug laiko sugaiðta formalu-mams ir pildydami dokumentus (vaistø iðraðymas, pa-ciento bûsenos, skiriamo gydymo ir diagnozës apraðy-mas, reikia pildyti daug þurnalø: paciento apsilankymostatistinæ formà, iðkvietimø á namus registracijos þurna-là, ávairias paþymas, siuntimus pas gydytojus specialis-tus ar tyrimams, á sanatorijas), maþiau laiko skiriama ben-dravimui su pacientu ir tikram gydymo darbui [7].

Tikimasi, kad e. sveikatos sistemos pagerins ne tiksveikatos prieþiûros paslaugø kokybæ, efektyvumà, betir turës átakos iðlaidø maþëjimui, kursis naujas gydytojoir paciento ryðys, vyks informacijos mainai ir komunika-cija, bus prieinamesnë sveikatos prieþiûra [8]. Sveika-tos prieþiûros procesai bus geriau dokumentuoti, atsirasdaugiau galimybiø ávertinti kokybæ, informacija bus pri-einama priimant sprendimus.

Gerëtø sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë, nes pa-cientai (dël e. sveikatos teikiamø informaciniø galimybiø)efektyviau bendradarbiautø su sveikatos prieþiûros pa-slaugø teikëjais, o tai savo ruoþtu gerintø sveikatosprieþiûros paslaugø kokybæ, t. y. didëtø pacientø pasiten-kinimas sveikatos prieþiûros paslaugomis [9].

2004 m. vykdant e. sveikatos strategijos iðkeltus uþ-davinius, VðÁ Centro poliklinikoje buvo pradëtas infor-maciniø technologijø diegimo bandomasis projektas irádiegta elektroninë pacientø registracija pas pirminio ly-gio gydytojus bei vidinis elektroninis tinklas – Medicini-në informacinë sistema (Med.I.S.).

E. sveikata kartais apibûdinama kaip mados reika-las, kuris nepadës iðspræsti anksèiau nurodytø proble-mø, o kartais traktuojama kaip sveikatos prieþiûrosperversmas.

Todël reikia tyrimø, galinèiø ávertinti e. sveikatos pa-slaugø poveiká ir naudà pacientams, sveikatos prieþiû-ros specialistams, administratoriams.

Ðio tyrimo tikslas – iðtirti gydytojø, slaugos ir registra-tûros darbuotojø nuomonæ apie diegiamas informacinestechnologijas asmens sveikatos prieþiûros ástaigoje, jø pa-

sirengimà priimti ðias naujoves ir jomis naudotis kasdienbei nustatyti, ar informaciniø technologijø diegimas sveika-tos prieþiûros ástaigose yra rekomenduotinas.


Tyrimas vykdytas VðÁ Vilniaus miesto Centro polikli-nikoje. Tyrimo instrumentas – anketa, parengta remian-tis tarptautine patirtimi ðioje srityje. Originalûs klausimy-nai ið anglø kalbos buvo verèiami á lietuviø ir papildytinaujais klausimais, ávertinus nagrinëjamos situacijos Lie-tuvoje specifiðkumà.

2005 m. vasario 1–9 d. atlikta apklausa naudojan-tis bandomosiomis anketomis, kurias sudarë demo-grafinë dalis (amþius, lytis, specialybë) ir klausimy-nas, pateiktas kaip Likerto skalë. Jame atsispindëjogydytojø, slaugos darbuotojø ir registratoriø nuomonëapie asmens sveikatos prieþiûrà, medicinos persona-lo ir jo teikiamø paslaugø kokybæ, ádiegtas informaci-nes technologijas ir jø atliktus pokyèius medicinos dar-buotojø darbo vietoje. Kiekvienam respondentui pa-aiðkintas tyrimo tikslas.

Ávertinus bandomosios apklausos metu gautas res-pondentø pastabas ir netikslumus atsakant, apklausosinstrumentai buvo pakoreguoti.

2005 m. vasario 11 d. naudojantis pakoreguotomisanketomis apklausa vykdyta VðÁ Centro poliklinikos Lu-kiðkiø filiale ir Diagnostikos centre. Ðiuose ástaigos pada-liniuose projekto pradþioje buvo kompiuterizuotos 52gydytojø ir slaugytojø darbo vietos. Anketinës apklausosmetu sugráþo 48 respondentø, kuriø darbo vietos kompiu-terizuotos ir ádiegta Medicininë informacinë sistema, an-ketos, t. y. 92,3%. Apklausos metu VðÁ Centro poliklinikosLukiðkiø filiale ir Diagnostikos centre ið viso dirbo 33 re-gistratorës, anketinëje apklausoje dalyvavo 32, t. y. 97%darbe besinaudojanèiø Med.I.S.

Tyrimas vykdytas Lukiðkiø filiale ir Diagnostikoscentre, nes ðiuose filialuose pradëtas informaciniøtechnologijø diegimo asmens sveikatos prieþiûrosástaigose bandomasis projektas, remiantis e. sveika-tos strategija. Ðiuose padaliniuose ádiegta medicini-në informacinë sistema, kuria naudojantis atliekamasiðankstinis pacientø registravimas internetu ir vidinia-me tinkle – intranetu.

Respondentø atsakymai atspindi informacines tech-nologijas diegianèios ástaigos charakteristikas ir reikëtøvertinti plaèiau, nes jie apima ne tik poliklinikas, bet irvisà ambulatorinës pagalbos grandá – pirminæ asmenssveikatos prieþiûrà. Todël atsakymai buvo analizuojaminorint atskleisti bendras tendencijas ðalyje.

Anketose surinkti duomenys buvo kaupiami spe-cialiai tam sukurtoje duomenø bazëje, SPSS v. 15 aplin-koje. Prieð apdorojant duomenis buvo patikrintosáraðymo klaidos, panaudojant procedûrà „Frequencies“.


Iðtaisius klaidas, patikrinta anketose esanèiø tolydþiødydþiø atitiktis normaliam pasiskirstymo dësniui ir at-likta apraðomoji analizë. Tolydiems dydþiams atliktaapraðomoji bei dispersinë analizës. Vertinant katego-riniø poþymiø átakà tolydiems dydþiams, pastarøjø ati-tiktá normaliam pasiskirstymo dësniui, taikyta klasikinëDispersinë analizë (ANOVA). Lyginant kelis diskreèiuspoþymius nepriklausomai nuo to, kokiai skalei (nomi-naliai ar ordinaliai) jie priklauso, taikytas χ2 kriterijus.Visais atvejais skirtumas laikytas statistiðkai patikimu,kai P≤0,05. Grafiniam tolydþiø skirtumø diskreèiosekategorijose palyginimui panaudotas 95% pasikliau-tinø intervalø metodas, kuris, nesant persidengimø tarppoþymiø, rodo, jog yra statistiðkai patikimas skirtumas,kai 95% tikimybë, t. y. P<0,05.

Tirtø gydytojø ir slaugytojø amþiaus vidurkis – 44 me-tai (nuo 22 iki 71 metø); registratûros darbuotojø am-þiaus vidurkis – 43 metai (nuo 23 iki 61 metø).

Remiantis variacinës analizës taisyklëmis, respon-dentai pagal amþiø suskirstyti á keturias ordinalias gru-pes: iki 36 metø, 36–44, 45–51, 51 ir vyresni. Anketinëjeapklausoje dalyvavo 41,7% gydytojø ir 58,3% slaugyto-jø. Visi respondentai buvo moteriðkos lyties.

Respondentø Likerto skalëje vertinimas nuo septy-niø iki deðimties balø laikytinas geru vertinimu, nuo pen-kiø iki ðeðiø balø vertintas patenkinamai ar vidutiniðkai irnuo vieno iki keturiø balø vertintas kaip blogai.

Anketinëje apklausoje dalyvavo medicinos darbuo-tojai, kurie pirmieji pradëjo naudotis Medicinine infor-macine sistema, teikdami asmens sveikatos prieþiûrospaslaugas.

Rezultatai

Vertinta registratoriø, gydytojø ir slaugytojø nuomo-në apie elektroninæ pacientø registracijà. Visos registra-

tûros darbuotojos pacientø elektroninæ registracijà verti-na gerai; ið jø dominuoja jaunesnës iki 36 metø amþiausir sudaro 40,7%. Taèiau ðià registracijà gerai vertina tik7,4% 36–44 metø amþiaus registratoriø. Vyresnës regist-ratorës taip pat gerai vertino ðià pacientø elektroninæregistracijà: 29,6% 45–51 metø bei 22,2% 51 metø irvyresniø.

Ðià registracijà blogai vertino tik po 3,1% 36–44,45–51, 51 ir vyresniø respondenèiø. Po 3,1% iki 36 metøamþiaus bei 51 metø ir vyresniø registratoriø ádiegtà elek-troninæ registracijà vertino patenkinamai. Geriausiaiádiegtà elektroninæ registracijà vertina jaunesnës, iki 36metø, respondentës, o prasèiausiai – 36–44 metø regist-ratorës (1 pav.).

Poliklinikoje ádiegtà elektroninæ pacientø registraci-jà gerai vertino 92,9% slaugos darbuotojø ir 80,0% gy-dytojø. Ðià sistemà blogai ávertino tik 5,0% gydytojø ir3,6% slaugos darbuotojø (2 pav.).

87,5% medicinos darbuotojø ádiegtà elektroninæpacientø registracijà vertino gerai, ir tik 8,3% – paten-kinamai bei 4,2% – blogai. Ðios registracijos gydytojøir slaugytojø vertinimas skirtingose amþiaus grupësenekinta: iki 36 metø amþiaus gerai ávertinæ respon-dentai sudarë 100%, 45–51 metø amþiaus – 75,0%,vyresni nei 51 metø – 90,9% ir 36–44 metø amþiausgrupës respondentai sudarë 84,6%. Blogai vertino tikdviejø amþiaus grupiø respondentai, t. y. 8,3% 45–51ir 7,7% 36–44 metø amþiaus. Patenkinamai ádiegtàelektroninæ pacientø registracijà vertino 16,7% 45–51,9,1% – 51 metø ir vyresnës, 7,7% – 36–44 metø res-pondentës. Gauti rezultatai parodë, kad gydytojø irslaugytojø ádiegtos elektroninës pacientø registraci-jos vertinimas nuo amþiaus nepriklausë.

1 pav. Ádiegtosios elektroninës registracijosregistratoriø vertinimas pagal amþiø

Ver

tinim

as

2 pav. Poliklinikoje ádiegtos pacientø elektroninësregistracijos gydytojø ir slaugytojø vertinimas

Pro

cent

as


Pusë gydytojø ir slaugytojø poliklinikoje ádiegtà elek-troninæ registracijà vertina iki 9 balø ir pusë – daugiaukaip 9 balais (mediana=9). Medianà vaizdþiai galimapaaiðkinti kaip statistiná dydá, nurodantá, ties kuria skaiti-ne reikðme baigiasi lygiai pusë visø gautø atsakymø.Pusë respondentø iki 36 metø, 36–44 metø, 45–51 irvyresniø nei 51 metø amþiaus poliklinikoje ádiegtà elek-troninæ registracijà vertina iki 9 balø ir pusë jø vertinadaugiau kaip 9 balais (mediana=9).

Medicinos darbuotojai vertino bendravimà su pa-cientais. Bendravimà su pacientais gerai vertino76,9% 36–44 metø, 72,7% – vyresniø nei 51 metø,66,7% – iki 36 metø amþiaus ir 58,3% – 45–51 metøamþiaus gydytojai ir slaugytojai. Patenkinamai ðá ben-dravimà ávertino daugiau nei treèdalis (33,3%) iki 36metø, ketvirtadalis (25,0%) – 45–51 metø, 18,2% – 51ir vyresni, 15,4% – 36–44 metø respondentai. Nepa-tenkintø bendravimu su pacientais yra 16,7% 45–51metø, 9,1% – 51 metø ir vyresniø, 7,7% – 36–44 metøamþiaus medicinos darbuotojø. Ið viso bendravimà supacientu blogai vertino 8,3%, o patenkinamai – 22,9%ir gerai ávertino – 68,8% gydytojø ir slaugytojø. Gydy-tojø ir slaugytojø bendravimo su pacientu vertinimoskirtumo nepastebëta.

60,0% gydytojø ir 75,0% slaugos darbuotojø bendra-vimà su pacientu vertino gerai, o ketvirtis (25,0%) slau-gos darbuotojø ir 20,0% gydytojø ávertino patenkinamai.Bendravimà su pacientu blogai vertino tik 20,0% slau-gos darbuotojø. Pusë gydytojø ir slaugytojø bendravimàsu pacientu vertino iki 8 balø ir pusë – daugiau kaip 8balais (mediana=8).

Visi registratûros darbuotojai bendravimu su pacien-tais patenkinti. Komunikavimà su pacientu gerai vertino40,0% registratoriø iki 36 metø amþiaus, 26,7% – 45–51metø, 23,3% – 51 ir vyresnës bei 10,0% – 36–44 metørespondentø. Gauti rezultatai parodë, jog registratoriø,gydytojø ir slaugos darbuotojø bendravimo su pacien-tais vertinimas nuo amþiaus nepriklausë.

Medicinos darbuotojams, teikiantiems paslaugas pa-cientams, tarpusavy komunikuoti, taupant laikà, padedaádiegtos informacinës technologijos. Registratûros dar-buotojai, gydytojai ir slaugytojos gali tarpusavy bendrau-ti, konsultuotis intranetu. Bendravimà su kitais medici-nos darbuotojais naudojantis informacinëmis technolo-gijomis visos registratorës vertina gerai: ið jø 37,9% iki36 metø, 27,6% – 51 metø ir vyresnës, 24,1% – 45–51 ir10,3% – 36–44 metø amþiaus. Bendravimo su medici-nos darbuotojais, pasinaudojant ádiegtomis informaci-nëmis technologijomis, vertinimas nuo registratoriø am-þiaus grupiø nepriklausë.

Teikiant asmens sveikatos prieþiûros paslaugas me-dicinos darbuotojams tenka nuolat bendrauti ir dirbti ko-mandinio darbo principu. 80,0% gydytojø ir 82,1% slau-gytojø bendravimà su kolegomis vertina gerai. Ir tik 10%

gydytojø kartu su 7,1% slaugos darbuotojø blogai verti-no bendravimà su kolegomis. 10,0% gydytojø ir 10,7%slaugos darbuotojø ávertino patenkinamai.

100,0% gydytojø ir slaugytojø iki 36 metø, 83,3% –45–51 metø, 72,7% – 51 metø ir vyresniø, 69,2% – 36–44metø amþiaus tirtøjø bendravimà su kolegomis vertinagerai. Blogai vertino 15,4% 36–44 metø ir 18,2% vyres-niø nei 51 metø amþiaus grupiø respondentø. 16,7% –45–51 metø, 15,4% – 36–44, 9,1% – 51 metø ir vyresniøtirtøjø bendravimà su kolegomis vertino patenkinamai.Ið viso komunikavimà su kolegomis patenkinamai verti-no 10,4%, o blogai – tik 8,3% ir gerai – net 81,3% medici-nos darbuotojø. Taèiau gauti rezultatai parodë, kad ben-dravimo su kolegomis ir kitais medicinos darbuotojaisvertinimas nepriklausë nuo gydytojø ir slaugytojø am-þiaus grupiø.

Pusë gydytojø bendravimà su kolegomis vertino iki 8balø ir pusë – daugiau kaip 8 balais (mediana=8). Pusëslaugytojø bendravimà su kolegomis vertino iki 9 balø irpusë – daugiau kaip 9 balais (mediana=9). Rezultatairodo, jog nëra didelio skirtumo tarp gydytojø ir slaugosdarbuotojø bendravimo su kolegomis vertinimo.

Pokyèius savo darbo vietoje, ádiegus elektroninæ pa-cientø registracijà ir vidiná elektroniná tinklà (Med.I.S.),visos registratorës vertina gerai. Labiausiai patenkintosðia naujove registratorës iki 36 metø (37,0%). Taip patgerai vertina treèdalis 45– 51 metø (29,6%) responden-èiø ir 22,2% – 51 metø ir vyresniø tirtøjø. 36–44 metøregistratûros darbuotojos, gerai vertinusios pokyèius savodarbo vietoje, sudarë 11,1%. Nëra registratoriø vertini-mo, pokyèiø darbo vietoje, ádiegus elektroninæ pacientøregistracijà ir vidiná elektroniná tinklà (Med.I.S.), priklau-somybës nuo amþiaus.

Registratorës, tik pradëjusios pacientus registruoti perMed.I.S., ðià naujovæ vertino teigiamai. Pusë registratû-ros darbuotojø pokyèius savo darbo vietoje, ádiegus elek-troninæ pacientø registracijà ir vidiná elektroniná tinklà(Med.I.S.), vertino iki 9 balø ir daugiau kaip 9 balais (me-diana=9).

85,0% gydytojø ir 82,1% slaugos darbuotojø poky-èius darbo vietoje, ádiegus elektroninæ pacientø regist-racijà ir vidiná elektroniná tinklà, vertino gerai;patenkinamai – 5,0% gydytojø ir 14,3% slaugytojø. Ádiegtaelektronine pacientø registracija ir vidiniu elektroniniutinklu nepatenkinti 10,0% gydytojø ir 3,6% slaugytojø,kurie pokyèius savo darbo vietoje vertino blogai.

Atliktus ástaigoje esminius pokyèius diegiant informa-cines technologijas, t. y. ádiegtà elektroninæ pacientø re-gistracijà ir vidiná elektroniná tinklà, gerai vertino 91,7%gydytojø ir slaugytojø iki 36 metø amþiaus, 84,6% 36–44metø, 75,0% 45–51 metø ir 81,8% vyresniø nei 51 metøamþiaus gydytojø ir slaugytojø. Ið viso pokyèius darbovietoje gerai vertino 83,3% medicinos darbuotojø. Ádiegtàelektroninæ pacientø registracijà ir vidiná elektroniná tinklà


(Med.I.S.) 10,4% gydytojø ir slaugytojø vertino patenkina-mai ir tik 6,3% – blogai. Blogai vertino tik dviejø amþiausgrupiø respondentai: 7,7% – 36–44 metø ir 18,2% – 51metø ir vyresni. Patenkinamai vertino trys respondentø am-þiaus grupës: 25,0% – 45–51 metø amþiaus, 8,3% – iki 36metø ir 7,7% – 36–44 metø. Gauti rezultatai parodë, joggydytojø ir slaugytojø pokyèiø darbo vietoje, ádiegus elek-troninæ pacientø registracijà ir vidiná elektroniná tinklà, verti-nimas nuo amþiaus grupiø nepriklausë.

Pusë gydytojø pokyèius darbo vietoje ádiegus elek-troninæ pacientø registracijà ir vidiná elektroniná tinklà ver-tino iki 9 balø ir pusë – daugiau kaip 9 balais(mediana=9), pusë slaugos darbuotojø darbo vietojeádiegtà elektroninæ pacientø registracijà ir vidiná elektro-niná tinklà vertino iki 8 balø ir pusë – daugiau kaip 8balais (mediana=8).

Laiko sànaudas, skirtas pacientui vizito metu, kas ant-ras (50,0%) medicinos darbuotojas vertina blogai; ið jø54,5% – 51 metø ir vyresni, 53,8% – 36–44, kas antras(50,0%) 45–51 ir 41,7% – iki 36 metø amþiaus. Laiko sà-naudas pacientui blogai vertino 75,0% gydytojø ir 32,1%slaugytojø. 27,1% gydytojø ir slaugos darbuotojø pacien-tui skiriamo laiko sànaudas vertino gerai; ið jø 36,4% – 51metø ir vyresni, 33,3% – iki 36 metø, ketvirtadalis (25,0%)– 45–51 metø ir 15,4% – 36–44 metø amþiaus. Patenkina-mai laikà, skirtà paciento vizitui, vertino 22,9% medicinosdarbuotojø: ið jø truputá daugiau nei treèdalis (30,8%) 36–44 metø, po ketvirtadalá (25,0%) – 45–51 ir iki 36 metøamþiaus, 9,1% – 51 metø ir vyresni. Gydytojø ir slaugosdarbuotojø laiko sànaudø, skirtø pacientui vizito metu,vertinimas nuo amþiaus grupiø nepriklauso. 15% gydyto-jø ir 28,6% slaugos darbuotojø laiko sànaudas, skirtaspacientui vizito metu, vertino patenkinamai, o gerai áverti-no 10% gydytojø ir 39,3 % slaugytojø.

Pusë gydytojø laikà, skirtà pacientui vizito metu, ver-tino iki 3 balø ir pusë daugiau kaip 3 balais (media-

na=3), o pusë slaugos darbuotojø ðá laikà vertinoiki 6 balø ir pusë – daugiau kaip 6 balais (mediana=6),(3 pav.). Laiko sànaudas, skirtas pacientui, geriausiaivertina respondentai iki 36 metø: pusë jø laikà, skirtàpacientui vizito metu, vertino iki 6 balø ir pusë – daugiaukaip 6 balais (mediana=6), o blogiausiai vertina 51 me-tø ir vyresnio amþiaus respondentai: pusë jø laikà, skirtàpacientui vizito metu, vertino iki 3 balø ir pusë – daugiaukaip 3 balais (mediana=3). Buvo pritaikyta dispersinëanalizë (ANOVA), siekiant ávertinti gydytojo ir slaugytojopacientui skirto laiko priklausomybæ nuo specialybës.Analizë yra statistiðkai patikima, F(3,44)=3,622, P=0,02.Tai, kaip gydytojas ir slaugytojas vertina laikà, skirtà pa-cientui vizito metu, priklauso nuo specialybës.

Paciento pakartotiniam vizitui ar gydytojo specialistokonsultacijai uþraðymà ið gydytojo kabineto, aplenkiantregistratûrà, t. y. pasinaudojant informacine sistemaMed.I.S., 75,0% gydytojø ir slaugos darbuotojø vertinagerai; daugiausiai (83,3%) iki 36 metø amþiaus respon-dentø, 76,9% – 36–44 metø, 72,7% – 51 metø ir vyresni,66,7% – 45–51 metø amþiaus respondentai. Tik 4,2% ðásprendimà vertino blogai, ið jø 8,3% – 45–51 metø ir 7,7%– 36–44 metø amþiaus respondentai, bei 20,8% vertinopatenkinamai: ið jø 27,3% – 51 metø ir vyresnio amþiaus,ketvirtadalis (25,0%) – 45–51 metø, 16,7% – iki 36 metø ir15,4% – 36–44 metø amþiaus gydytojai ir slaugytojai.

Ðá sprendimà 85,0% gydytojø ir 67,9% slaugytojø ver-tina gerai ir tik 5,0% gydytojø ir 3,6% slaugytojø ávertinoblogai. Paciento uþraðymà ið gydytojo kabineto, aplen-kiant registratûrà, gydytojo konsultacijai, pasinaudojantinformacine sistema Med.I.S., patenkinamai vertino10,0% gydytojø ir 28,6% slaugos darbuotojø.

Pusë gydytojø ir slaugytojø paciento uþraðymà pa-kartotinam vizitui ar gydytojo specialisto konsultacijai,pasinaudojant Med.I.S., vertino iki 9 balø ir pusë dau-giau kaip 9 balais (mediana=9), (1 lentelë). Buvo pritai-kyta dispersinë analizë (ANOVA), siekiant ávertinti

Ski

rto

laik

o p

acie

ntui

viz

ito m

etu

vert

inim

as

3 pav. Paciento vizitui skiriamo laiko vertinimas(gydytojai ir slaugytojai) F(6,41)=2,406, P=0,04

1 lentelë. Paciento uþraðymo pas gydytojà specialistà,pasinaudojant Med.I.S., vertinimas (gydytojai irslaugytojai)

Specialybė Klausimas

Balas Gydytojas Slaugytoja

Iš viso

Paciento užrašymas pas gydytoją specialistą, pasinaudojant Med.I.S.

Vidurkis 8 8 8

Mediana 9 9 9

Minimumas 3 3 3

Maksimumas 10 10 10


gydytojø ir slaugytojø paciento uþraðymo pas gydytojàspecialistà, pasinaudojant Med.I.S., priklausomybæ nuoamþiaus. Analizë buvo statistiðkai patikima(F(6,41)=2,406, P=0,04). Tai, kaip gydytojai ir slaugyto-jai vertina paciento uþraðymo pas gydytojà specialistà,pasinaudojant Med.I.S., galimybæ, priklauso nuo amþiaus.

Taip pat visos registratorës pacientø uþraðymà pa-kartotiniam vizitui ar gydytojo specialisto konsultacijai iðgydytojo kabineto, aplenkiant registratûrà, t. y. pasinau-dojant informacine sistema Med.I.S., vertino gerai. La-biausiai patenkintos ðia naujove registratorës iki 36 metøamþiaus ir jos sudarë 38,7% visø gerai vertinusiø regist-ratoriø. Po truputá daugiau nei ketvirtadalá (25,8%) geraivertino 51 ir vyresniø bei 45–51 metø amþiaus grupiørespondentai. Taèiau tik 9,7% registratoriø, priklausan-èiø 36–44 metø amþiaus grupei, paciento registravimà,aplenkiant registratûrà, ávertino gerai.

Teigiamø informaciniø technologijø átakà darbo vie-tos pokyèiams, teikiamø paslaugø kokybei, darbuotojølûkesèiø pateisinimà atspindi tiriamøjø poþiûris á tai, arrekomenduotø kitoms asmens sveikatos prieþiûros ástai-goms ðià sistemà. Duomenys rodo, kad 100,0% gydyto-jø ir 96,4% slaugytojø (ið visø apklaustø) rekomenduotøkitoms gydymo ástaigoms ádiegti Medicininæ informacinæsistemà ar kitaip pasinaudoti informaciniø technologijøgalimybëmis. Tik 3,6% slaugos darbuotojø nerekomen-duotø kitoms gydymo ástaigoms ádiegti ðios sistemos.100,0% respondentø iki 36 metø, visi apklaustieji 36–44metø, 51 ir vyresnio amþiaus bei 91,7% 45–51 metø am-þiaus grupës gydytojø ir slaugytojø rekomenduotø ki-toms ástaigoms ádiegti Medicininæ informacinæ sistemà irja naudotis kasdien savo darbo vietose.

96,9% registratûros darbuotojø rekomenduotø ki-toms gydymo ástaigoms ádiegti Medicininæ informaci-næ sistemà ar kitaip pasinaudoti informaciniø techno-logijø galimybëmis ir tik 3,1% ðios grupës responden-tø nerekomenduotø ðios informacinës sistemos. 87,5%45–51 metø ir visos iki 36 metø, 36–44 bei 51 metø irvyresnës registratorës rekomenduotø kitoms gydymoástaigoms ádiegti Medicininæ informacinæ sistemà arkitaip pasinaudoti informaciniø technologijø galimy-bëmis. Rezultatai rodo, jog registratoriø rekomenda-vimas pasinaudoti informaciniø technologijø galimy-bëmis nuo amþiaus nepriklauso.


Bendravimà su pacientais visos registratorës nepri-klausomai nuo amþiaus vertina pozityviai. Informacinëstechnologijos, atlikus esminius darbo organizavimo po-kyèius, sudaro geresnes sàlygas registratûros darbuo-tojoms bendrauti su pacientu, daugiau laiko galima skir-ti pacientui prie registratûros langelio ar teikiant infor-macijà telefonu.

Gydytojai ir slaugos darbuotojai bendravimà su pa-cientais taip pat vertino pozityviai. Slaugytojos komuni-kavimà su pacientais vertina geriau nei gydytojai. Gydy-tojai nëra visiðkai patenkinti bendravimu su pacientu.

Ástaigoje, teikianèioje kokybiðkas asmens sveikatosprieþiûros paslaugas, atitinkanèias pacientø lûkesèius,medicinos darbuotojai turi dirbti komandinio darbo prin-cipu. Teikiant paslaugas pacientams gydytojams ir slau-gos darbuotojams taupyti laikà padeda ádiegtaMedicininë informacinë sistema. Medicinos darbuoto-jams nereikia bëgioti ið kabineto á kabinetà ieðkant kole-gos. Gydytojai ir slaugos darbuotojai bendravimà sukolegomis vertino pozityviai nepriklausomai nuo am-þiaus. Bendravimu su kolegomis, pasinaudojant ádiegtainformacine sistema, labiausiai patenkinti jaunesni slau-gos darbuotojai. Gydytojo ir slaugytojo komandai pra-dëjus darbo vietoje naudotis ádiegta medicinineinformacine sistema, kad nesutriktø teikiamø asmens svei-katos prieþiûros paslaugø tæstinumas, buvo pasidalytadarbo funkcijomis. Daugelis slaugytojø pirmos pradëjomokytis ir darbo vietoje naudotis ðia sistema, todël jos irturëjo galimybæ pastebëti ádiegtos medicininës sistemosprivalumus.

Visos registratorës bendravimà su kitais medicinosdarbuotojais vertino teigiamai. Geriausiai informaciniøtechnologijø sudarytas sàlygas bendrauti su kolegomisvertina jaunesnës, iki 36 metø, registratorës.

Pokyèius darbo vietoje, ádiegus elektroninæ pacientøregistracijà ir vidiná elektroniná tinklà, nepriklausomai nuoamþiaus registratûros darbuotojai ir gydytojai bei slau-gytojos vertina palankiai. Labiausiai patenkintos ðia nau-jove slaugytojos ir registratorës iki 36 metø amþiaus beijaunesnio amþiaus gydytojai. Jaunesnio amþiaus medi-cinos darbuotojams lengviau adaptuotis prie ástaigojevykstanèiø pokyèiø nei vyresniems, nes vyresnio am-þiaus asmenys stokoja ne tik kompiuterinio raðtingumo,bet ir noro keisti esamà sistemà. Vyresnio amþiausmedicinos darbuotojams trûksta kompiuterinio raðtin-gumo ágûdþiø ir ádiegta Medicininë informacinë siste-ma tampa kliûtimi, o ne pagalbos árankiu. Jaunesnioamþiaus medicinos darbuotojai imlesni naujovëms irádiegtas informacines technologijas vertina kaip pa-galbininkà.

Ádiegiant informacines technologijas ástaigoje, tiki-masi greitos informacijos, efektyvaus planavimo, kon-troliavimo, laiko sànaudø taupymo, uþtikrinant teikiamøasmens sveikatos prieþiûros paslaugø kokybæ, bei pa-tenkinti medicinos darbuotojø ir pacientø lûkesèius. Ta-èiau darbuotojai nepatenkinti dël laiko sànaudø, skiria-mø paciento vizitui. Vertindami pacientui skirtà laikà, res-pondentai buvo kritiðki. Gydytojai labiau nepatenkintilaiko, skiriamo pacientui, sànaudomis nei slaugos dar-buotojai. Stokojant darbo kompiuteriu ágûdþiø, apsunki-namos darbo sàlygos, susidaro papildomas krûvis


naudojantis Med.I.S. ir maþiau laiko lieka pacientui.Gydytojai, sudarantys didesnæ dalá vyresnio amþiausmedicinos darbuotojø, ðia sistema yra labiau nepa-tenkinti nei slaugytojai, nes sumaþëjus laiko sànau-doms, skirtomis paciento vizitui, jiems tenka didesnëatsakomybë dël paciento apþiûros ir skirto gydymo neislaugytojams.

Ir gydytojai, ir slaugos darbuotojai paciento pakarto-tiniam vizitui ar gydytojo specialisto konsultacijai uþra-ðymà ið gydytojo kabineto, aplenkiant registratûrà, t. y.pasinaudojant Med.I.S., vertina teigiamai. Gydytojai ðiàpaslaugà vertina labiau nei slaugos darbuotojai. Medi-cininë informacinë sistema sudaro gydytojui galimybæpaèiam nepriklausomai nuo registratûros organizuoti sa-vo darbà: siøsti gydytojo specialisto konsultacijos ar pa-skirti pakartotiná paciento vizità.

Ádiegus Med.I.S., registratorëms pacientus registruo-jant gydytojo konsultacijai, nebereikia dideliø laiko sà-naudø pacientø vizitø þurnalø paieðkoms ir þymoms. Me-dicinine sistema lengvai pasiekiami visi elektroniniai þur-nalai, kuriuose matomas uþimtas ir laisvas pacientøpriëmimo laikas. Medicinos darbuotojams nereikia bë-gioti ið kabineto á kabinetà ieðkant kolegos. Visos regist-ratorës darbu su Med.I.S. yra patenkintos, didþioji jø dau-guma yra jaunesnio amþiaus.

Beveik visi registratûros darbuotojai yra patenkintiMedicinine informacine sistema ir kitiems rekomenduo-tø ja naudotis.

Visi apklausoje dalyvavæ gydytojai ir daugelis slau-gos darbuotojø rekomenduotø kitoms gydymo ástaigomsádiegti Medicininæ informacinæ sistemà ar kitaip pasinau-doti informaciniø technologijø galimybëmis. Tai geriau-siai atspindi informaciniø technologijø poreiká asmenssveikatos prieþiûros paslaugas teikianèioje ástaigoje, jøteigiamà átakà darbo vietos pokyèiams bei darbo organi-zavimui, medicinos darbuotojø lûkesèiø pateisinimà.

Asmens sveikatos prieþiûros ástaigose pokyèiai bûti-ni. Ðiuo tikslu gydymo ástaigoje ir buvo ádiegtos informa-cinës technologijos.

Asmens sveikatos prieþiûros paslaugas teikiantysmedicinos darbuotojai – gydytojai ir slaugytojos polikli-nikoje ádiegtà elektroninæ pacientø registracijà nepriklau-somai nuo amþiaus vertina teigiamai. Slaugosdarbuotojai ðià “naujovæ” vertina labiau nei gydytojai.Tai suprantama, nes pacientø registravimas buvo slau-gos darbuotojø funkcija. Ádiegta ði elektroninë sistemaatliko esminius slaugytojø darbo organizavimo pokyèius.

Visi registratûros darbuotojai poliklinikoje ádiegtà elek-troninæ pacientø registracijà vertina pozityviai. Jaunes-nio amþiaus registratorës palankiau vertina nei vyresnioamþiaus darbuotojai. Ið ðios analizës galime daryti prie-laidà, kad jaunesnio amþiaus registratorës vertina nau-joves. Joms lengviau adaptuotis prie vykstanèiø pokyèiøástaigoje nei vyresnio amþiaus darbuotojams.

Teigiamà informaciniø technologijø átakà darbo vie-tos pokyèiams, teikiamø paslaugø kokybei, personalolûkesèiø pateisinimà atspindi darbuotojø atsakymai á klau-simà, ar rekomenduotø kitoms asmens sveikatos prie-þiûros ástaigoms ðià sistemà. Ir gydytojai, ir slaugytojosbei registratorës rekomenduotø ir kitiems naudotis elek-tronine pacientø registracija.

Tai geriausiai atspindi informaciniø technologijø po-reiká asmens sveikatos prieþiûros ástaigose.

Informacinës technologijos asmens sveikatos prie-þiûros ástaigoje padeda optimaliau organizuoti darbà,efektyviau panaudoti medicinos darbuotojø darbo laikà,leidþia greièiau gauti informacijos ir ja pasinaudoti [6].

Medicinos darbuotojai naudodamiesi informacinëmistechnologijomis galës greitai surasti smulkios ir tiksliosinformacijos apie pacientà ir prieiti prie ávairiø duomenøbaziø, katalogø, sutrumpës laikas, skiriamas ávairiomspopierinëms formoms pildyti [6]. Tai modernizuos svei-katos prieþiûros paslaugø teikimà bei sudarys galimybæmedicinos darbuotojams daugiau laiko skirti pacientui.

Iðvados

1. Beveik visi respondentai pritaria poliklinikoje ádieg-tai elektroninei pacientø registravimo sistemai.

2. Gydytojai ir slaugytojai yra patenkinti pacientouþraðymu ið gydytojo kabineto pakartotiniam vizitui argydytojo specialisto konsultacijai, pasinaudojantMed.I.S.

3. Gydytojai labiau nepatenkinti laiko sànaudomis,skirtomis paciento vizitui, nei slaugos darbuotojai.

4. Registratorës teigiamai vertina informaciniø tech-nologijø sudarytas geresnes sàlygas bendrauti su pa-cientu: daugiau laiko registratûros darbuotojai gali skirtipacientui.

5. Slaugos darbuotojai yra labiau patenkinti bendra-vimu su pacientais nei gydytojai.

6. Respondentai bendravimu su kolegomis, naudo-jantis Med.I.S., patenkinti.

7. Gydytojai, registratûros ir slaugos darbuotojai po-kyèius darbo vietoje ádiegus elektroninæ registracijà irvidiná elektroniná tinklà vertina teigiamai.

8. Ádiegtà Medicininæ informacinæ sistemà, þenkliaisumaþinusià eiles registratûrose, padedanèià suregu-liuoti pacientø srautus, respondentai vertina pozityviai.

9. Visi respondentai rekomenduotø kitoms gydymoástaigoms ádiegti Medicininæ informacinæ sistemà arkitaip pasinaudoti informaciniø technologijø galimy-bëmis.

Tikimasi, kad e. sveikata prisidës prie naujø sveika-tos paslaugø teikimo bûdø plëtojimo ir turës átakos visaisveikatos prieþiûros sistemai. E. sveikata – tai ne tik tech-nologinis sveikatos prieþiûros pagerinimas, tai sveika-tos prieþiûros procesø keitimas [9].


Literatûra1. Spil T. A. M., Schuring R. W., Kastma C. Assessing resistance ofprofessionals as a determinant of IT–diffusion and IT–use inhealthcare // Proceedings of the 9th European conference oninformation technology evaluation, Paris, France, 15–16 July 2002.

2. Haglund H. The significance of welfare services and theirelectronic applications for business activities in the future. –Internete: http://www.haglundnetworks.fi/presentations/HHA%20TAMPERE2002.doc

3. Scott R. E. E–Records in health–preserving our future // Int.J. Med. Inform., 2007; 76(5–6): 427–431.

4. Silber D. The case for eHealth. European Institute of PublicAdministration, Maastricht, 2003; 32.

5. Eysenbach G. What is e–health? // J. Med. Internet. Res.,2001; 3(2): E20.

6. Alvarez R. C. The promise of e–health – a Canadian per-spective // eHealth Int., 2002; 1: 4.

7. Elektroninës sveikatos strategija 2005–2010 m.: projektas.Vilnius, 2004. Internete:http://www.sam.lt/repository/dokumentai/el_sveikata/esveikata_strategija_web020.doc

8. E–health systems diffusion and use: the innovation, the user,and the Use IT model / edited by Ton A. M. Spil, Roel W.Schuring. Hershey: Idea Group Pub., 2006; 342 p.

9. Gulmans J., Vollenbroek–Hutten M. M. R., Van Gemert–Pijnen J. E. W. C., Van Harten W. H. Evaluating quality of pa-tient care communication in integrated care settings: a mixedmethod approach // Int J Qual Health Care., 2007; 19(5): 281–288.


THE IMPLEMENTATION OF INFORMATION TECHNOLOGIES IN A PERSONAL HEALTH CAREINSTITUTION AND THE ATTITUDES OF MEDICAL STAFF TOWARDS THEM

Audronë Juodaitë-RaèkauskienëVilnius City medical establishment 'Centre Policlinic'

Summary

The aim of the research is to find out the physicians, nursing staff's and the reception office staff's opinions aboutthe information technologies that are being introduced in primary health care institutions. The research also aims toestablish whether medical staff is ready to accept and use these innovations in everyday life and whether theimplementation of information technologies in health care institutions is recommended.

Materials and methods. The survey was conducted in the medical establishment 'Centre Policlinic' on 11 Febru-ary 2005. It was carried out at Lukiðkës branch and Diagnostic Centre, for the pilot project of the implementation ofinformation technologies in personal health care institutions based on the e-health strategy had been started inthese branches of 'Centre Policlinic'. The medical staff that were the first to use the Medical Information System whileproviding personal health care services took part in this survey. The mean age of the physicians(41,7%), nursingstaff's (58,3%) (n=48) was 44 years (the age ranged from 22 to 71 years) and the mean age of the reception officestaff (n=32) was 43 years (the age ranged from 23 to 61 years). The survey results showed that the majority of thephysicians, nursing staff and reception office staff assess the implementation of information technologies in apersonal health care institution positively.

Results. The implemented electronic patient registration in 'Centre Policlinic' has been positively assessed bythe medical staff. The registration of a patient for a further visit or other specialist's consultation directly from aphysician's office with the help of Med.I.S. (without the reception office services) is evaluated as good by 75,0percent of the surveyed physicians and of the nurses. All of the reception office staff assess the changes in their workplaces after the implementation of the electronic patient registration system and inner electronic network (Med.I.S.)as good.100,0 percent of all the physicians and 96,4 percent of all the nurses would recommend other personalhealth care establishments to implement the Medical Information System or to use the advantages provided byinformation technologies in other ways. 96,9 percent of the respondents stated that they would recommend othermedical establishments to introduce the Medical Information System or to use the advantages provided by informa-tion technologies in other ways.

Conclusion. The implementation of the electronic patient registration and internal computer network has broughtthe changes in the medical staff work places, which is positively evaluated. The respondents would recommendother medical establishments to use the advantages provided by information technologies.

Keywords: physicians, nursing staff, reception office staff, primary health care institution, information technologies.

Correspondence to: Audronë Juodaitë-Raèkauskienë,VðÁ Centro poliklinika, Pylimo 3/1, 01117 Vilnius, Lithuania.E-mail: [email protected]


METODINË MEDÞIAGA

ATSITIKTINIO IR MAÞO INTENSYVUMO ASBESTO VEIKIMODARBUOTOJAMS NUSTATYMASPRAKTINËS REKOMENDACIJOS

Parengë dr. Remigijus Jankauskas, Danutë Adamonienë, dr. Graþina SmolianskienëHigienos institutasRecenzavo doc. dr. Algimantas Urbelis1, Marius Urbonas2

1Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos institutas,2Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenës sveikatos saugos ekspertizës skyrius

1. Ávadas

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyva 2003/18/EB, ið dalies pakeièianèia Tarybos direkty-và 83/477/EEB dël darbuotojø apsaugos nuo rizikos,susijusios su asbesto poveikiu darbe, ir vykdant Darbosu asbestu nuostatø ágyvendinimo priemoniø plano (Þin.,2004, Nr. 116-4342) 1 punktà, parengtos praktinës reko-mendacijos atsitiktiniam ir maþo intensyvumo asbestoveikimui darbuotojams nustatyti.

Praktiniø rekomendacijø rengimo tikslas – pateikti in-formacijos apie maþesnës rizikos darbo su asbestu nu-statymà.

Ðios rekomendacijos skiriamos darbdaviams, orga-nizuojantiems darbus su asbestu, bei darbuotojams, ku-rie asbesto veikiami dirba arba gali bûti veikiami asbes-to dulkiø.

Praktinëse rekomendacijose yra nuorodos á Lietu-vos Respublikos teisës aktus, pateikiamas maþesnës ri-zikos darbø su asbestu apibrëþimas, nurodomi kriterijai,kuriais vadovaujantis turi bûti priimami sprendimai apiemaþesnës rizikos darbà su asbestu. Skyriuje „Darbo suasbestu rizikos vertinimas“ paaiðkinami pagrindiniai as-besto, kaip cheminio veiksnio, rizikos vertinimo etapai:rizikos identifikavimas, tyrimas, nustatymas ir prevenci-ja. Skyriuose „Rizikos prevencija. Bendrieji poveikio as-bestu maþinimo principai“ir „Bendrieji reikalavimai vyk-dant maþesnës rizikos darbus su asbestu“ pateikiamapraktinës informacijos apie rizikos prevencijà. Praktiniørekomendacijø prieduose pateikiama patarimø, pavyz-dþiø, nurodyta literatûra.

2. Nuorodos

Praktinëse rekomendacijose yra nuorodos á tokiusteisës aktus:

2.1. Profesinës rizikos vertinimo nuostatus, patvirtin-tus Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darboministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi-nistro 2003 m. spalio 16 d. ásakymu Nr. A1-159/V-612

(Þin., 2003, Nr. 100-4504);2.2. Darbo su asbestu nuostatus, patvirtintus Lietu-

vos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministroir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro2004 m. liepos 16 d. ásakymu Nr. A1-184/V-546 (Þin.,2004, Nr. 116-4342);

2.3. Lietuvos higienos normà HN 23:2007 „Chemi-niø medþiagø profesinio poveikio ribiniai dydþiai. Mata-vimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“,patvirtintà Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi-nistro ir Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir dar-bo ministro 2007 m. spalio 15 d. ásakymu Nr. V-827/A1-287 (Þin., 2007, Nr. 108-4434);

2.4. Asbesto skaidulø koncentracijos ore matavimometodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d.ásakymu Nr. V-34 (Þin., 2006, Nr. 13-461);

2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. ba-landþio 24 d. nutarimas Nr. 501 „Dël buities, sanitariniøir higienos patalpø árengimo reikalavimø“ (Þin., 2003,Nr. 40-1820);

2.6. Darbuotojø aprûpinimo asmeninëmis apsau-ginëmis priemonëmis nuostatai, patvirtinti LietuvosRespublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro 2007m. lapkrièio 26 d. ásakymu Nr. A1-331 (Þin., 2007, Nr.123-5055).

3. Maþesnës rizikos darbø su asbestuapibrëþimas

3.1. Atsitiktinis ir maþo intensyvumo asbesto veiki-mas darbuotojams ðiame dokumente suprantamaskaip trumpalaikis poveikis, patiriamas dirbant maþes-nës rizikos darbà su asbestu. Darbas su asbestu lai-komas maþesnës rizikos, kai, atlikus rizikos ávertinimàpagal nustatytus reikalavimus [2.1, 2.2, 2.3, 2.4], as-besto plauðeliø koncentracija ore yra maþesnë uþ ri-biná dydá – 0,1 plauðelio/cm3 ir darbo trukmë – ne ilgiaukaip 4 valandos.


3.2. Sprendimas apie maþesnës rizikos darbà su as-bestu priimamas, vadovaujantis Europos direktyvos2003/18/EB 3 straipsnyje bei „Darbo su asbestu nuo-statø“ 5 punkte apibrëþtais kriterijais [2.2]:

• trumpa, pertraukiama remonto veikla, kurios me-tu tvarkomos tik netrapios asbesto turinèios medþiagos;

• nesuardytø asbesto turinèiø medþiagø, kurioseasbesto plauðeliai yra tvirtai suriðti riðiklio, paðalinimas;

• asbesto turinèiø medþiagø, kurios yra geros bûk-lës (nebirios ir ne dulkiø pavidalo), kapsuliavimas ar san-darus ápakavimas;

• oro stebësena ir kontrolë, mëginiø ëmimas, as-besto identifikavimas.

3.3. Jeigu asbesto poveikis darbuotojui yra atsitikti-nis ir maþo intensyvumo, nevykdomi ðie nuostatø [2.2]reikalavimai:

• praneðimas apie veiklà, susijusià su asbestu;• darbuotojø sveikatos tikrinimas;• darbuotojø, veikiamø asbesto, apskaitos þurnalo

pildymas.

4. Darbo su asbestu rizikos vertinimas

Planuojant bet kokius darbus su medþiagomis, ku-riose yra asbesto, bûtina surinkti informacijà apie tømedþiagø bûklæ ir atlikti rizikos vertinimà. Jei darbaiatliekami su medþiagomis, kuriose plauðeliai yra tvir-tai susijæ su riðikliu, pvz., su asbestcemenèiu, rengiantrizikos vertinimà reikia atsiþvelgti á darbø pobûdá ir truk-mæ. Darbo su asbestu rizikos vertinimas apima visusetapus, numatytus Profesinës rizikos vertinimo nuo-statuose: rizikos identifikavimas, tyrimas, nustatymasir prevencija [2.1].

4.1. Rizikos identifikavimas.4.1.1. Asbesto, kaip cheminio veiksnio, rizikos iden-

tifikavimo etape atliekami parengiamieji darbai, kuriø me-tu sudaromas rizikos vertinimo darbø planas.

4.1.2. Identifikuojant rizikà dël asbesto:• nustatyti darbo vietas, kuriose darbuotojai gali

bûti veikiami asbesto dulkëmis;• statiniuose ar kitose konstrukcijose bei medþia-

gose laboratoriniais tyrimais identifikuoti asbestà, kurisgali patekti á darbo aplinkà technologinio proceso (stati-niø griovimo, remonto, ðalinimo ir kt.) metu;

• surinkti informacijà apie atliktus kontrolinius as-besto tyrimus;

• darbdavio patvirtintà rizikos dël asbesto poveikiovertinimo darbø planà pateikti laboratorijai, atliekanèiaiasbesto plauðeliø tyrimus.

4.2. Rizikos tyrimas.4.2.1. Asbesto plauðeliø koncentracijos tyrimus at-

lieka akredituotos ar Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytatvarka atestuotos laboratorijos.

4.2.2. Laboratorija asbesto tyrimus atlieka pagal tyri-mø uþsakovo pateiktà rizikos dël asbesto vertinimo dar-bø planà, kuriame nurodoma oro ëminio paëmimo vieta,oro ëminiø skaièius ir periodiðkumas.

4.2.3. Laboratorija asbesto tyrimus atlieka vadovau-damasi norminiais dokumentais [2.2, 2.3, 2.4].

4.2.4. Oro ëminiai imami darbuotojo kvëpavimo erd-vëje (30 cm spinduliu pusiau sferinëje erdvëje prie dar-buotojo veido), esant technologinio proceso áprastineieigai.

4.2.5. Oro ëminiø paëmimo trukmë turi bûti tokia, kadmatuojant ar atliekant skaièiavimus bûtø galima nustaty-ti tipiðkà asbesto poveiká per 8 valandø atskaitos laiko-tarpá (per pamainà).

4.2.6. Asbesto tyrimo protokole pateikiama informa-cija, reikalinga profesinei rizikai vertinti: oro ëminio paë-mimo vieta, laikas, ëminio kodas, nustatymo metodas,koncentracija per 8 val. atskaitos trukmæ ir ribinis dydis,iðreikðtas plauðeliai/cm3.

4.2.7. Asbesto tyrimo protokolà tvirtina laboratorijosvedëjas.

4.3. Rizikos nustatymas.Rizika dël asbesto poveikio nustatoma lyginant ap-

tiktà asbesto plauðeliø koncentracijà ore su ribiniu dy-dþiu – 0,1 plauðelio/cm3, nustatytu Lietuvos higienosnormoje HN 23:2007 [2.3].

5. Rizikos prevencija. Bendrieji poveikioasbestu maþinimo principai

Rizikos prevencijos priemoniø reikia imtis visais at-vejais, kai dirbama su asbestu ar medþiagomis, turinèio-mis asbesto:

• nustatyti asbesto turinèiø medþiagø panaudoji-mo mastà ir vietà;

• tinkamai riboti galimybes patekti á darbø vietà(pvz., aptveriant juosta, árengiant uþtvarà ar visiðkai jàatitveriant);

• árengti aiðkius ir tinkamus þenklus (pvz., asbestopavojus, áleidþiami tik ágalioti darbuotojai);

• tinkamai aptverti ar apsaugoti teritorijà (pvz., pa-tvariu polietilenu), atsiþvelgiant á darbø mastà, siekiantuþkirsti kelià uþterðimui ore pasklidusiomis asbesto dul-këmis;

• kiek ámanoma sumaþinti á darbø vietà áleidþiamøasmenø skaièiø;

• naudoti tinkamas kvëpavimo takø apsaugospriemones ir asmenines apsaugos priemones (pvz.,vienkartinius darbo kostiumus ir plaunamus darbobatus);

• taikyti atitinkamus metodus asbesto plauðeliøiðsiskyrimui ið medþiagos kontroliuoti (pvz., drëkini-mas, ðlapio valymo bûdai, vietinë iðtraukiamoji venti-liacija ir kt.);


• kiek ámanoma sumaþinti asbesto turinèiø me-dþiagø apgadinimà (pvz., paðalinti ir utilizuoti neskai-dytais gabalais, t. y. iðimti ir suvynioti plokðtes jø ne-skaidant);

• prieð paðalinimà ádëti visas atliekas, kuriose galibûti asbesto, á dvigubus maiðus ar apvynioti jas dviemsluoksniais ir paþenklinti (kaip asbestà);

• kruopðèiai iðvalyti darbø vietà;• apsaugoti visus gabenimo marðrutus siekiant uþ-

kirsti kelià bet kokios asbesto tarðos pasklidimui;• uþtikrinti saugø bet kokiø asbesto atliekø pakavi-

mà (pvz., vyniojant ar pakuojant á maiðus) ir saugojimà(pvz., rakinamame konteineryje);

• uþtikrinti saugø perveþimà á pavojingø atliekø tvar-kymo aikðtelæ;

• utilizuoti asbesto turinèias atliekas tik pavojingøatliekø tvarkymo aikðtelëse, kurios yra skirtos asbestuiutilizuoti;

• uþtikrinti, kad bûtø laikomasi bûtino kontrolës re-þimo, siekiant uþkirsti kelià keliamam pavojui ir ágyven-dinant asbesto poveikio ákvëpus ar nurijus prevencijà;

• uþdrausti rûkyti tose vietose, kur vykdoma veikla,susijusi su asbestu;

• árengti darbuotojø buities, sanitarines ir higienospatalpas, atitinkanèias teisës akto [2.5] reikalavimus.

6. Bendrieji reikalavimai vykdant maþesnësrizikos darbus su asbestu

6.1. Darbà su asbesto turinèiomis medþiagomis pra-dëti tik atlikus rizikos vertinimà ir parengus darbø planà.Darbuotojai turëtø bûti tinkamai apmokyti ir aprûpinti ati-tinkamais árenginiais ir asmeninëmis apsaugos priemo-nëmis, atitinkanèiomis Darbuotojø aprûpinimo asmeni-nëmis apsaugos priemonëmis nuostatø reikalavimus[2.6].

6.2. Maþesnës rizikos darbus su asbestu vykdyti lai-kantis ðiø reikalavimø:

• izoliuoti darbø vietà ir imtis priemoniø, siekiantuþtikrinti kitø saugà;

• suplanuoti darbà, kad asbesto turinèios medþia-gos bûtø paþeidþiamos (pvz., lauþomos, trupinamos, skal-domos ir t. t.) kuo maþiau arba visai nepaþeidþiamos;

• padengti pavirðius 125 µm storio [PE 500] ar 250µm storio polietilenu (uþbaigus darbus, jis bus utilizuo-tas kaip medþiaga, kuri gali bûti uþterðta asbestu);

• atlikti darbà dalyvaujant kuo maþiau darbuotojø;• taikyti bûdus, siekiant kiek ámanoma sumaþinti ore

esanèiø asbesto skaidulø sklidimà (pvz., lydimasis siur-bimas, drëkinimas purðkiant);

• naudoti tinkamà FFP3 apsaugos lygio kvëpavi-mo takø apsaugà pagal LST EN 149:2002 „Kvëpavimoorganø apsaugos priemonës. Filtruojamosios puskau-kës apsaugai nuo daleliø. Reikalavimai, bandymas, þen-

klinimas“ reikalavimus (t. y. nepraeinanèiø daleliø kiekisturi bûti 98 procentai);

• vengti lauþyti asbesto turinèias medþiagas;• vengti dirbti su tiesiai virð galvos esanèiomis as-

besto turinèiomis medþiagomis;• naudoti H kategorijos dulkiø siurblá ir taikyti tik

dulkiø surinkimo valant, pvz., drëgnomis ðluostëmis, lip-niomis ðluostëmis (prie kuriø limpa dulkës), bûdus – va-lant nenaudoti ðluotos ar suslëgto oro;

• jei darbas susijæs su virðuje esanèiomis asbestoturinèiomis medþiagomis, pvz., atskiros lubø plokðtës nu-ëmimas, árengti paprastà maþdaug 1 m2 (turi aprëpti tosplokðtës plotà) aptvarà, kad bûtø galima iðvengti bet ko-kio ore esanèiø dulkiø sklidimo;

• siekiant sustabdyti dulkiø sklidimà, atsargiai ið-imti varþtus ar vinis vienu ið ðiø bûdø: tirðtais klijais (ta-petø klijais), kuriais varþtas ar vinis padengiama prieðiðtraukimà; arba pritaisyti prie varþto vietos iðtraukiamo-sios ventiliacijos vamzdá ir prijungti prie H kategorijosdulkiø siurblio; po to tvarkyti iðtrauktus varþtus ar viniskaip medþiagas, uþterðtas asbesto dulkëmis;

• paðalinti nesuardytas asbesto turinèias èerpes arplokðtæ ir vengti lûþimo ar apgadinimø;

• atsargiai ádëti asbesto turinèias medþiagas tie-siai á paþenklintus plastikinius maiðus (t. y. neleisti kaup-tis nesupakuotoms atliekoms);

• uþpildyti atliekø maiðus tik ið dalies, kad juos bû-tø galima lengvai ir tinkamai uþriðti;

• uþriðant maiðus vengti oro ið maiðo iðleidimo, nesðiame ore gali bûti dulkiø ir asbesto; atsargiai uþriðti mai-ðus ir ádëti suriðtà ir paþenklintà maiðà á iðoriná permato-mà tvirtà plastikiná maiðà;

• dirbant su didesniais daiktais, kurie netelpa ámaiðus (pvz., neskaidyta izoliacinë asbesto plokðtë),neskaidyti jø ir apvynioti dviem sluoksniais polietile-no, kad asbesto etiketë liktø aiðkiai matoma (pvz., bû-tø tvirtai pritvirtinta po iðoriniu permatomos plastmasëssluoksniu);

• maþinti bet kokià tarðos pasklidimo rizikà, laikytisið anksto nustatyto marðruto ir elgtis atsargiai, stengtisnepaþeisti maiðø hermetiðkumo, perkeliant juos ið dar-bø vietos á saugià atliekø saugyklà;

• asbesto turinèiø medþiagø atliekas, supakuotasar suvyniotas á maiðus, laikyti saugiai (pvz., rakinamamekonteineryje), kol bus iðveþtos ið darbø vietos;

• kiekvienà kartà iðëjus ið darbø vietos kruopðèiainusiprausti.

6.3. Baigus darbà, tinkamai iðvalyti darbø vietà, nau-dojantis H kategorijos dulkiø siurbliu ir (arba) drëgnaispopieriniais rankðluosèiais. Utilizuoti panaudotus rank-ðluosèius kaip asbestu uþterðtas medþiagas.

6.4. Nusivilkti asmenines apsaugos priemones ir nu-siimti kvëpavimo takø apsaugos priemones, laikantis hi-gienos reikalavimø; uþtikrinti, kad asbesto, kurio gali bûti


ant darbo kostiumo, nepatektø á aplinkà. Naudoti vien-kartinius darbo kostiumus, ir, kartà juos panaudojus,utilizuoti kaip asbestu uþterðtas atliekas. Jeigu buvonaudojami plaunami darbo kostiumai, prieð nusi-velkant juos nuplauti po duðu. Dulkëms nuo darbokostiumo paðalinti turëtø bûti naudojamas H kate-gorijos dulkiø siurblys; kiti darbuotojai gali padëtiiðvalyti vienas kito darbo kostiumus ið visø pusiø. Ne-nusiimti kvëpavimo takø apsaugos priemoniø iki pa-baigos.

6.5. Rekomenduojama laikytis ðiø reikalavimø:• nuplauti darbo batus;• nusivilkti darbo kostiumà, susukti vienkartiná dar-

bo kostiumà, kad jo iðorinë dalis bûtø viduje, ðitaip sulai-kant bet kokias likusias dulkes;

• nuðluostyti (drëgnu rankðluosèiu) iðorinæ respi-ratoriaus pusæ;

• nusiplauti ir nusiprausti (jei ámanoma, nusipraus-ti po duðu), tik po to nusiimti asmenines kvëpavimo takøapsaugos priemones;

• nesineðti darbo drabuþiø á namus – tai turëtøbûti vienkartiniai darbo kostiumai arba kostiumai, skal-biami specializuotoje skalbykloje kaip asbestu uþterðtidrabuþiai.

Praktiniø rekomendacijø„Atsitiktinio ir maþo intensyvumo

asbesto veikimo darbuotojamsnustatymas“ 1 priedas

Atsiktinio ir maþo intensyvumo asbestoveikimo darbuotojams nustatymo pavyzdys

Asbestcemenèio medþiagø prieþiûra ar ðalinimasJei asbestcemenèio medþiagos yra tinkamai tvar-

komos, vertinant rizikà bus aiðkiai nurodyta, kad jøðalinimas gali bûti priskirtas prie maþesnës rizikos dar-bø. Taèiau jei reikia elektriniø árankiø, rengiant rizikosvertinimà gali bûti priimtas prieðingas sprendimas. To-kiu atveju turi bûti nurodytos tinkamos kvëpavimo ta-kø apsaugos priemonës ir kiti asmeninës apsaugosárenginiai.

Atliekant praktinius prieþiûros darbus, kuriuos dirbantgali bûti kontaktuojama su asbestcemenèio medþiago-mis, reikëtø vadovautis 6 skyriuje nurodytais bendrai-siais reikalavimais, ir ðiais patarimais:

• vengti tvirtinti daiktus prie asbestcemenèio arbatiesti per já laidus ar kabelius;

• apsaugoti bet kokius gretutinius pavirðius nuo uþ-terðimo;

• nuolat drëkinti pavirðius;• nelauþyti asbestcemenèio medþiagø;• naudoti mechaninius, o ne abrazyvinius ir pneu-

matinius smûginius árankius;• jei naudojami abrazyviniai ar elektriniai smûgi-

niai árankiai, nustatyti maþiausià apkrovà ir dirbti veikiantvietiniam iðtraukiamajam vëdinimui arba darbø metu nuo-lat siurbti atliekas asbestui tinkamo H kategorijos dulkiøsiurblio antgaliu;

• iðvalyti darbø vietà (naudojantis H kategorijos dul-kiø siurbliu) ir utilizuoti bet kokias nuolauþas kaip as-besto turinèias atliekas.

Ðalinant asbestcemenèio medþiagas (atliekant grio-vimo ar atnaujinimo darbus), reikëtø vadovautis 6 sky-riuje nurodytais bendraisiais reikalavimais, ir ðiais pata-rimais:

• paðalinti asbestcementá prieð pradedant griovi-mo darbus;

• atliekant atnaujinimo darbus, apsaugoti kitus pa-virðius nuo uþterðimo;

• vengti lauþyti asbestcemenèio medþiagas – ða-linti jas neskaidant;

• dirbant su medþiaga uþtikrinti, kad ji nuolat bûtøsudrëkinta, taèiau vengti naudoti pernelyg daug van-dens, kad nepasipiltø skystas purvas;

• jei asbestcementis ðalinamas aukðtyje, nuleistimedþiagà ant ðvaraus kieto pavirðiaus (naudoti saugiusbûdus pasiekti aukðtyje esanèias vietas, ið kuriø ðalina-mos asbestcemenèio medþiagos);

• kuo skubiau paðalinti asbesto turinèias atliekas irnuolauþas, kad bûtø galima iðvengti jø sutraiðkymo pokojomis ar transporto priemonëmis;

• nekrauti asbestcemenèio á krûvà buldozeriu;• neðluoti asbestcemenèio nuolauþø;• utilizuoti asbestcemenèio atliekas ir nuolauþas

kaip asbestu uþterðtas atliekas. Didelius asbesto ga-balus utilizuoti jø neskaidant, dëti á uþdengiamàkonteinerá ar dengtà sunkveþimá arba ávynioti á polieti-lenà. Nedideles nuolauþas ir dulkes iðvalyti H katego-rijos dulkiø siurbliu. Didesnes nuolauþas surinkti ir su-pakuoti á maiðus.

Praktiniø rekomendacijø „Atsitiktinio

ir maþo intensyvumo asbesto veikimo darbuotojamsnustatymas“ 2 priedas

Literatûra

1. 1983 m. rugsëjo 19 d. Tarybos direktyva 83/477/EEB dël darbuotojø apsaugos nuo rizikos, susijusios suasbesto poveikiu darbe (antroji atskira Direktyva, kaipnumatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) (OL2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p.264), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m.birþelio 20 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyva2007/30/EB (OL 2007 L 165, p. 21).

2. 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento irTarybos direktyva 2003/18/EB, ið dalies keièianti


Tarybos direktyvà 83/477/EEB dël darbuotojø apsau-gos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe(OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas,p. 312).

3. LST ISO 8672:2001. Oro kokybë. Ore esanèiøneorganiniø skaidulø skaièiaus nustatymas fazinekontrastine mikroskopija. Membraninio filtro metodas(tapatus ISO 8672:1993. Air quality. Determination of thenumber concentration of airborne inorganic fibres byphase contrast optical microscopy. Membrane filtermethod).

4. LST EN ISO/IEC 17025:2006. Tyrimø, bandymø irkalibravimo laboratorijø kompetencijai keliami bendriejireikalavimai (tapatus ISO/IEC 17025:2005. General re-

quirements for the competence of testing and calibrationlaboratories).

5. LST EN 149:2002. Kvëpavimo organø apsaugospriemonës. Filtruojamos puskaukës apsaugai nuodaleliø. Reikalavimai, bandymas, þenklinimas (tapatusEN 149:2001. Respiratory protective devices. Filteringhalf masks to protect against particles. Requirements,testing, marking).

6. Europos Komisijos neprivalomas praktinis gerosiospatirties vadovas „Asbesto keliamo pavojaus maþinimasarba prevencija darbe, kuris susijæs (arba gali bûtisusijæs) su asbestu. Darbdaviui, darbuotojams ir darboinspektoriui“. Vadovo leidëjas – Vyriausiøjø darboinspektoriø komitetas, 2006 m. Lietuviðkas leidimaspublikuojamas www.vdi.lt


PROFESINËS LIGOS LIETUVOJE 2007 METAIS

Ávadas

Profesinë sveikata – darbuotojø sveikata, kuriai ið-saugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingøveiksniø, lemianèiø sveikatos pakenkimus, prevencija,darbo aplinkos pritaikymas darbuotojø fiziologinëms irpsichologinëms galimybëms, darbuotojø sveikatos prie-þiûra, ágyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonës.Profesinë liga – ûmus ar lëtinis darbuotojo sveikatos su-trikimas, kurá sukëlë vienas ar daugiau kenksmingø ir(ar) pavojingø darbo aplinkos veiksniø, nustatyta tvarkapripaþintas profesine liga. Profesinë rizika (rizika) – trau-mos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimy-bë dël kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiks-nio (veiksniø) poveikio [1].

LR Vyriausybë, vadovaudamasi LR darbuotojø sau-gos ir sveikatos ástatymu, 1994 m. ásteigë Profesiniø ligøvalstybës registrà (toliau – Registras) [2]. Registras tvar-komas vadovaujantis LR valstybës registrø ástatymu [3],LR asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymu [4] irkitais teisës aktais, reglamentuojanèiais valstybës regist-rø veiklà.

Veiksmai, susijæ su profesiniø ligø registravimu nuosusirgimo átarimo iki diagnozës patvirtinimo ir informaci-jos pateikimo Registrui, yra reglamentuoti [5, 6, 7, 8].Registro tvarkytojas, Higienos instituto Darbo medicinoscentras (Etmonø g. 3/6, Vilnius), gavæs nustatytos for-mos patvirtintà profesinës ligos kortelæ, áraðo duomenisá Registro duomenø bazæ, stebi profesiniø ligø pokyèiusLietuvoje ir nustatyta tvarka pateikia ketvirèio, pusmeèioir metø ataskaitas [9].

Registro duomenø statistinës informacijos analizëyra labai svarbi planuojant profesiniø ligø prevencijospriemones, ámoniø darbo medicinos tarnybas, rengiant

specialistus, informuojant medicinos darbuotojus, dir-banèiuosius ir darbdavius apie profesines ligas, jødiagnozes, prieþastis ir kt. Informacija apie profesinesligas taip pat skirta sveikatos prieþiûros ástaigø, darb-daviø, profsàjungø ir visuomenës poreikiams tenkinti.

Rezultatai

Profesinio sergamumo kitimo tendencijos iki praëju-siø metø rodë profesiniø ligø augimà. Tik praeitais me-tais uþregistruota 22% maþiau nei 2006 metais (1 pav.).

Praëjusiais metais Lietuvoje buvo uþregistruoti 1 123nauji profesiniai susirgimai: 920 (81,9%) vyrø ir 203(18,1%) moterø. Didesnæ dalá susirgusiøjø profesinëmisligomis sudarë vyresnio amþiaus þmonës: daugiausiaiprofesiniø ligø uþregistruota 55–64 metø amþiaus grupë-je (46,8%), maþiau 65 metø ir vyresniø grupëje – 29% ir45–54 metø amþiaus grupëje – 20,4%. Maþiausiai uþre-gistruota 25–44 metø amþiaus grupëje – 3,7% (1 lentelë).

Beveik pusæ profesiniø ligø sudarë kaulø ir raumenøligos (44,7%): artrozës, nugaros osteochondrozë, dor-zopatijos, dorzalgijos, peties paþeidimai ir kt., nervø sis-temos ligos sudarë 31,2% – daþniausiai nervø ðakneliøir rezginiø ligos, polineuropatijos ir kt., ausies ligos(klausos nervo paþeidimai, veikiant triukðmui) – 21,6%.Maþiausiai uþregistruota odos ir kvëpavimo sistemos li-gø – atitinkamai 0,4% ir 1,6% (2 lentelë).

1 pav. Profesiniø ligø kitimo tendencijos

1 lentelë. Profesinës ligos pagal amþiø

2 lentelë. Profesinë patologija

Amžius Atvejai Procentai 25–34 4 0,4

35–44 38 3,3

45–54 229 20,4

55–64 526 46,8

65 arba daugiau 326 29,0

Profesinės ligos Iš viso Procentai Kaulų ir raumenų sistemos ligos 502 44,7

Nervų sistemos ligos 350 31,2

Ausies ligos 243 21,6

Kvėpavimo sistemos ligos 18 1,6

Odos ligos 5 0,4

Kitos 5 0,4

Iš viso 1123 100,0

VISUOMENËS SVEIKATOS PRAKTIKAI


Dominuoja fizikiniai rizikos veiksniai – tai vibracija irtriukðmas. Pastarieji sudarë 79% visø profesiniø ligø prie-þasèiø. Daþniausiai tai kaulø ir raumenø bei nervø siste-mø ir ausies ligø rizika. Átampos veiksniai sudarë 18,6%,tai daþniausia moterø kaulø ir raumenø sistemos ligøprieþastis. Cheminiai veiksniai ir dulkës sudarë 2,2%, taidaþniausia kvëpavimo sistemos ir odos ligø rizika, bio-loginiai veiksniai – tik 0,2%, tai daþniausia infekciniø li-gø prieþastis (3 lentelë).

Daugiausiai profesiniø ligø atvejø uþregistruota dir-bantiesiems þemës ûkyje ir uþsiimantiems panaðia veikla(29%), apdirbamosios pramonës (24,6%), statybos(18,9%) bei transporto darbuotojams (6,6%). Praëjusiaismetais, palyginti su 2006 metais, apie 30% sumaþëjostatybose dirbanèiø asmenø profesiniø ligø ir beveik perpusæ – pramonës darbuotojø profesiniø ligø atvejø. Di-dþiausias dirbanèiøjø þemës ûkyje sergamumas (177

atvejai / 10 tûkst. uþimtø gyventojø), antroje vietoje dir-bantys statybose (142 atvejai / 10 tûkst.), pramonës irþuvininkystës darbuotojø sergamumas siekë 111 at-vejø / 10 tûkst. Paslaugas teikianèiø darbuotojø serga-mumas sudarë tik 24 atvejus. Daugiausiai profesiniø li-gø atvejø uþregistruota toms moterims, kurios dirbo ap-dirbamosios pramonës (56%), daþniausiai maisto irtekstilës pramonës ámonëse (4 lentelë).

Reikëtø paminëti tokias fiziná darbà dirbanèiø irdaþniausiai profesinëmis ligomis sirgusiø þmoniø pro-fesijas: maðinø, árenginiø operatoriai (daþniausiai vai-ruotojai, traktoriø ir kitø mechanizmø operatoriai), kuriødarbo aplinkoje vyrauja fizikiniai rizikos veiksniai, t. y.triukðmas ir vibracija (72,7% visø susirgusiø profesi-nëmis ligomis). Fiziná darbà dirbanèiø þmoniø darboaplinkos dominuojantys rizikos veiksniai – triukðmas,visà þmogaus kûnà veikianti vibracija, rankas veikian-ti vibracija, átampos veiksniai (krovinio këlimas, per-neðimas, fiksuota darbo poza, stereotipiniai judesiaiir kt.). Daugiau kaip pusë serganèiøjø kreipësi dël pro-fesinës ligos iðaiðkinimo bûdami bedarbiai. Tarp su-sirgusiø nedirbanèiø ligos nustatymo metu operatoriaisudarë net 74%. Kvalifikuoti darbininkai sudarë 17%,nekvalifikuoti darbininkai – 4,9%, þemës ûkio darbi-ninkai – 1,5% ir aptarnavimo sferos ir prekybos dar-buotojai – 0,9%. Ástatymø leidëjai, special istai,technikai ir tarnautojai pagal Lietuvos profesijø klasi-fikacijà sudaro1–4 grupes. Jiems nustatyta 2,9% visøuþregistruotø profesiniø ligø. Kasmet profesiniø ligøskaièius ðiø profesijø atstovams svyruoja neþymiai –nuo 0,2% iki 2,4% Daþniausiai diagnozuojamos infek-cinës, odos ir kt. ligos. Daþnesni rizikos veiksniai –biologiniai, cheminës medþiagos bei átampos veiks-niai (5 lentelë).

Praëjusiais metais daugiausiai (daugiau kaip 10%)profesiniø ligø uþregistruota gyvenantiems Ðiauliø(20,8%), Kauno (16,3%), Telðiø (15,8%), Panevëþio(13,7%) ir Alytaus (11,8%) apskrityse, maþiausiai (ma-þiau kaip 10%) – gyvenantiems Tauragës (0,6%), Mari-jampolës (2,8%), Vilniaus (4,2%), Utenos (5,3%) irKlaipëdos (8,6%) apskrityse (6 lentelë).

3 lentelë. Profesinës ligos pagal rizikos veiksnius

Priežastis Iš viso Procentai Cheminiai veiksniai 11 1,0

Dulkės (aerozoliai) 14 1,2

Biologiniai veiksniai 2 0,2

Fizikiniai veiksniai 887 79,0

Įtampos veiksniai 209 18,6

Iš viso 1123 100,0

Ekonominė veikla Iš viso Procentai Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 326 29,0

Žuvininkystė 3 0,3

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 22 2,0

Apdirbamoji pramonė 276 24,6

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 31 2,8

Statyba 212 18,9

Didmeninė ir mažmeninė prekyba 33 2,9

Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos) 74 6,6

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 8 0,7

Viešasis valdymas ir gynimas;

privalomas socialinis darbas 8 0,7

Švietimas 13 1,2

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 21 1,9

Kita komunalinė, socialinė ir

asmeninė aptarnavimo veikla 50 4,5

0 – nėra duomenų 46 4,1

Iš viso 1123 100,0

4 lentelë. Profesinës ligos pagal ekonominës veiklosrûðá

Profesijų grupės Iš viso Procentai Specialistai, technikai, tarnautojai (1–4) 33 2,9

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai 10 0,9

Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai 17 1,5

Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai 192 17,1

Įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai 816 72,7

Nekvalifikuoti darbininkai 55 4,9

5 lentelë. Profesinës ligos pagal profesijà


Literatûra1. LR darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymas. Þin., 2003,Nr. 70-3170; 2007, Nr. 69-2720.

2. LR Vyriausybës 1994 m. lapkrièio 30 d. nutarimas Nr. 1198„Dël profesiniø ligø sàraðo ir valstybinio profesiniø ligø registrobei jo nuostatø“ Þin., 1994, Nr. 94-1845.

3. Valstybës registrø ástatymas. Þin., 1996, Nr. 86-2043; 2004,Nr. 124-4488.

4. LR asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymas. Þin.,2003, Nr. 15-597.

5. Profesiniø ligø tyrimo ir apskaitos nuostatai. Þin., 2004,Nr. 69-2398.

6. Profesiniø ligø prieþasèiø tyrimo reglamentas. Þin., 2004,Nr. 15-5522.

7. Profesiniø ligø sàraðas. Þin., 2006, Nr. 16-553.

8. Tarptautinë statistinë ligø ir sveikatos problemø klasifikacija(TLK-10). Pasaulio sveikatos organizacija, Þeneva, 1992.

9. Profesiniø ligø valstybës registro nuostatai. Þin., 2004,Nr. 1888-7014.

Danë Krisiulevièienë,Higienos instituto Darbo medicinos centro

Profesiniø ligø valstybës registro vedëja

6 lentelë. Profesinës ligos pagal apskritá

Apskritis Vyrai Moterys Iš viso Procentai

Alytaus 90 42 132 11,8

Kauno 159 24 183 16,3

Klaipėdos 85 12 97 8,6

Marijampolės 29 3 32 2,8

Panevėžio 143 11 154 13,7

Šiaulių 181 53 234 20,8

Tauragės 7 7 0,6

Telšių 152 25 177 15,8

Utenos 48 12 60 5,3

Vilniaus 26 21 47 4,2

Iš viso 920 203 1123 100,0


TURINYS

EPIDEMIOLOGIJOS EVOLIUCIJA IR PROFILAKTIKOS „PARADOKSAS“ ........................................................... 3Romualdas Gurevièius

PLAUÈIØ VËÞIU SERGANÈIØ LIGONIØ ASBESTO POVEIKIO DARBE YPATUMAI .......................................... 6Rûta Petrauskaitë-Everatt, Graþina Smolianskienë, Antti Tossavainen,Saulius Cicënas, Remigijus Jankauskas

LIETUVOS PAAUGLIØ SÀMONINGO SAVÆS ÞALOJIMO PRIEÞASTYS IR PAGALBOS ÐALTINIAI ................. 15Agnë Laskytë

LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLØ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOSMOKINIØ MOKYMOSI KRÛVIS MOKINIØ, MOKYTOJØ IR TËVØ VERTINIMU .................................................. 22Rita Sketerskienë, Genë Ðurkienë, Kæstutis Þagminas

PAAUGLIØ LAISVALAIKIO FIZINIO AKTYVUMO MOTYVAI ................................................................................ 31Gintarë Petronytë, Apolinaras Zaborskis

ÐIAULIØ APSKRITIES MOKSLEIVIØ MITYBOS ÁPROÈIAI IR SAVIJAUTA ........................................................ 37Jûra Vladas Vaitkevièius, Lina Miliûnienë, Aliutë Vaitkevièienë

TEMINIØ PIEÐINIØ TINKAMUMAS PRADINIØ KLASIØ MOKINIØTABAKO VARTOJIMO PREVENCIJAI ................................................................................................................ 43Antanas Goðtautas, Ina Pilkauskienë, Jelena Simonova

VAIKØ, KURIEMS PIRMÀ KARTÀ DIAGNOZUOJAMA ARTERINË HIPERTENZIJA,FIZINËS BÛKLËS TYRIMAS ............................................................................................................................... 50Skaidrë Paulauskienë, Virginijus Ðapoka, Romualdas Gurevièius

VAIKØ SKURDAS LIETUVOJE IR JO MAÞINIMO KRYPTYS .............................................................................. 59Algis Ðileika, Rasa Zabarauskaitë

PAUKÐTYNO DARBUOTOJØ KVËPAVIMO TAKØ LIGØ SIMPTOMØ PAPLITIMAS .......................................... 67Algimantas Urbelis, Birutë Ðimkûnienë

MIRTINGUMAS, SUSIJÆS SU NARKOTINIØ IR PSICHOTROPINIØ MEDÞIAGØ VARTOJIMUKLAIPËDOS APSKRITYJE .................................................................................................................................. 72Graþina Ðniepienë

INFORMACINIØ TECHNOLOGIJØ DIEGIMAS ÁSTAIGOJE IRMEDICINOS DARBUOTOJØ POÞIÛRIS Á JAS .................................................................................................... 79Audronë Juodaitë-Raèkauskienë

ATSITIKTINIO IR MAÞO INTENSYVUMO ASBESTO VEIKIMO DARBUOTOJAMS NUSTATYMAS ................. 87Remigijus Jankauskas, Danutë Adamonienë, Graþina Smolianskienë

PROFESINËS LIGOS LIETUVOJE 2007 METAIS .............................................................................................. 92


CONTENTS

EVOLUTION OF EPIDEMIOLOGY AND PARADOX OF PREVENTION................................................................. 3Romualdas Gurevièius

OCCUPATIONAL CHARACTERISTICS OF RESPIRATORY CANCER PATIENTSEXPOSED TO ASBESTOS IN LITHUANIA ........................................................................................................... 6Rûta Petrauskaitë-Everatt, Graþina Smolianskienë, Antti Tossavainen,Saulius Cicënas, Remigijus Jankauskas

CAUSES OF DELIBERATE SELF-HARM AMONG LITHUANIA TEENAGERS AND SOLUTION WAYS........... 15Agnë Laskytë

EDUCATIONAL LOAD IN SCHOOLCHILDREN, TEACHERS AND PARENTS ESTIMATION ........................... 22Rita Sketerskienë, Genë Ðurkienë, Kæstutis Þagminas

MOTIVES FOR PARTICIPATION IN LEISURE TIME PHYSICAL ACTIVITY AMONG ADOLESCENTS ............. 31Gintarë Petronytë, Apolinaras Zaborskis

THE PECULIARITIES OF NUTRITION AND GENERAL CONDITION OFÐIAULIAI DISTRICT PUPILS ............................................................................................................................. 37Jûra Vladas Vaitkevièius, Lina Miliûnienë, Aliutë Vaitkevièienë

SUITABILITY OF THEMATIC PICTURES FOR SMOKING PREVENTION IN PRIMARY SCHOOL ................... 43Antanas Goðtautas, Ina Pilkauskienë, Jelena Simonova

EXAMINATION OF PHYSICAL STATE OF CHILDREN WITH NEWLY DIAGNOSEDARTERIAL HYPERTENSION............................................................................................................................... 50Skaidrë Paulauskienë, Virginijus Ðapoka, Romualdas Gurevièius

CHILD POVERTY IN LITHUANIA AND ITS REDUCTION POSSIBILITIES ......................................................... 59Algis Ðileika, Rasa Zabarauskaitë

THE PREVALENCE OF RESPIRATORY SYMPTOMS AMONG POULTRY WORKERS ................................... 67Algimantas Urbelis, Birutë Ðimkûnienë

MORTALITY, RELATED TO ILLICIT DRUG CONSUMPTION IN KLAIPËDA COUNTY (LITHUANIA) ................ 72Graþina Ðniepienë

THE IMPLEMENTATION OF INFORMATION TECHNOLOGIES IN A PERSONAL HEALTH CAREINSTITUTION AND THE ATTITUDES OF MEDICAL STAFF TOWARDS THEM................................................ 79Audronë Juodaitë-Raèkauskienë

ASSESSMENT OF ACCIDENTAL AND LOW INTENSITY OCCUPATIONAL ASBESTOS EXPOSURE........... 87Remigijus Jankauskas, Danutë Adamonienë, Graþina Smolianskienë

PROFESSIONAL DISEASES IN LITHUANIA IN 2007 ........................................................................................ 92


INFORMACIJA STRAIPSNIØ AUTORIAMS

„Visuomenës sveikata“ yra periodinis mokslinis þurnalas, 1997 11 10 Lietuvos mokslo tarybos nutarimu átrauktasá specialø Lietuvos mokslo tarybos patvirtintà sàraðà, skirtas Lietuvos mokslininkams, sveikatos apsaugosorganizatoriams ir administratoriams, gydytojams ir kitiems skaitytojams, besidomintiems visø ðalies gyventojø aratskirø jos grupiø sveikatos ir jà veikianèiø veiksniø problemomis. Jame spausdinami straipsniai pripaþástami teikiantmokslø ir habilituoto mokslø daktaro laipsná.

Þurnale lietuviø bei anglø kalbomis spausdinami originalûs biomedicinos mokslø srities visuomenës sveikatosbei artimø jai krypèiø straipsniai, nagrinëjantys sveikatos ir aplinkos (gyvenamosios ir darbo) veiksnius, jø tarpusavioryðius, tyrimo metodus bei priemones.

Taip pat spausdinami nerecenzuojami trumpi praneðimai (tezës), atvejø apraðymai, straipsniai, skirti praktikamskaip metodinë pagalba, mokslinës diskusijos.

Nuo 2002 m. uþ straipsniø spausdinimà ið kiekvieno autoriaus imamas 50 Lt mokestis.

Reikalavimai rankraðèiuiStraipsnio tekstas turi bûti atspausdintas vienoje A4 formato popieriaus pusëje 12 raidþiø dydþiu, plaèiomis

paraðtëmis (3 cm), tarpai tarp eiluèiø dvigubi. Bendroji (su visais priedais) straipsnio apimtis - ne daugiau kaip 22puslapiai, apþvalginio straipsnio (teikiamas ið anksto susitarus) - 24 puslapiai, trumpo praneðimo, teziø, atvejøapraðymo - ne daugiau kaip 2 puslapiai, metodinës pagalbos praktikams ir moksliniø diskusijø - ne daugiau kaip 4puslapiai. Puslapiai turi bûti sunumeruoti. Leidyklai pristatomi 2 straipsnio egzemplioriai, vienas jø - pasiraðytasvisø autoriø, arba turi bûti atskiras raðtiðkas visø autoriø leidimas já spausdinti. Turi bûti nurodytas atsakingo autoriausadresas ir telefonas. Kartu pateikiamas straipsnio áraðas 3,5” diskelyje, kompaktinëje plokðtelëje arba byla atsiunèiamaelektroniniu paðtu.

Straipsnio struktûraStraipsnio pavadinimas (iki 150 þenklø, áskaitant tarpus ir skyrybos þenklus),autoriø vardai ir pavardës,ástaigø, kuriose atliktas darbas, pavadinimai.Straipsnio tekstas turi bûti suskirstytas skyriais:santrauka lietuviø kalba (200-300 þodþiø),1-6 raktaþodþiai - (paminëti santraukoje),ávadas, kuris baigiasi darbo tikslo suformulavimu,tyrimø objektas ir metodai,rezultatai,rezultatø aptarimas,iðvados arba apibendrinimas,literatûros sàraðas,santrauka (straipsnio pavadinimas, autoriai, ástaigos, tikslas, metodai, trumpas tyrimo duomenø pateikimas,pagrindinës iðvados, raktaþodþiai, ið viso 200-300 þodþiø) anglø kalba.

Primename, kad:lentelës, brëþiniai, schemos ir pan. pateikiamos tekste, turi turëti atskirà numeracijà. Iliustracijos turi bûti kompaktiðkos,ryðkios, tekstas jose aiðkiai áskaitomas;pirmà kartà tekste minimi sutrumpinimai turi bûti paaiðkinti;skaièiø trupmeninë dalis atskiriama kableliu (pavyzdþiui, 2,15, ne 2.15);literatûra sàraðe pateikiama ta kalba, kuria buvo atspausdinta, straipsnyje nurodoma lauþtiniuose skliaustuose,pradedant nuo [1].

Siøsdami straipsná redakcijai autoriai turi nurodyti, ar pateikiami duomenys jau buvo skelbti, jei taip, tai kur.Straipsniai, parengti neatsiþvelgus á minëtus reikalavimus, nepriimami, rankraðèiai negràþinami.Rankraðèiai siunèiami adresu: Higienos institutas, Ekspertizës ir informacijos skyrius, Didþioji g. 22, LT–01128

Vilnius.Faksas 262 46 63, el. paðtas: [email protected], informacija teikiama tel. 262 54 79.Þurnalo svetainë internete: www.hi.lt/lt visuomenes sveikata.htm


INFORMATION TO AUTHORS

Public Health is a periodical scientific journal included into a special list confirmed by Lithuanian AcademyBoard. It is intended for Lithuanian scientists, managers and administrators of health care, physicians and otherreaders who are interested in the problems of health among the general population or its separate groups andexposure factors.

There are presented original papers in Lithuanian or in English on public health and related fields dealing withthe factors of health and the environment (residential and working), their interrelation, methods and techniques oftheir analysis.

Short unreviewed articles (abstracts), case reports, articles for practicians, scientific discussions are also wel-come.

Starting from the year 2002 a 50 Litas publishing fee is taken from each author for the accepted article.

Manuscript preparationThe text must be typed with doubled line spacing and wide margins on the one side numbered sheets. The length

of the manuscript must be restricted to 22 pages (included al the supplements), review article up to 24 pages, shortarticle, abstract, case report no more than 2 pages, methodical aid for practicians and scientific discussions no morethan 4 pages.

Manuscript (one original and two copies) should be sent to the editorial office (address is given below), theoriginal or the separate permission to publish the article must be signed by all the authors. Postal and e-mailaddresses, telephone and fax numbers of the corresponding author must be enclosed. Electronic manuscripts arewelcome on a 3,5” diskette, CD or by e-mail.

Structure of the articleTitle (up to 150 marks, including interval and punctuation marks);Authors;Institution(s) to which the work should be attributed;The text must be divided into the following sections:Summary in the same language as the article (200-300 words).1-6 keywords (mentioned in the summary),Introduction, where the purpose of the work is stated,Objectives and methods of the study,Results,Discussion,Conclusions or generalisation,References,Summary in good English up to 200-300 words (or in Lithuanian, if the article is in English) including the title,

authors, institutions, objective, methods, short presentation of the findings, main conclusions, keywords.

Should be reminded that:tables, figures, diagrams, etc, presented in the text must have a separate enumeration. Illustrations must be of

good quality, text of the illustrations should be clear;abbreviations mentioned in the text for the first time must be explained;the fractional part of the number in Lithuanian is separated by a comma (i. e. 2,16 instead of 2.16);references to other work should be consecutively numbered in the text using square brackets and listed in the

original language by number in the reference list.The Editorial Board of the Public Health prefers that the submitted articles are not simultaneously considered for

publication elsewhere. When submitting a paper an author should indicate whether the presented data or a part ofthem had been already published.

Papers not meeting these requirements are not admitted and manuscripts are not returned.

The manuscripts should be sent to the following address: Institute of Hygiene, Didþioji str. 22, LT–01128, Vilnius,Lithuania; e-mail: [email protected],

Apply for information by telephone +370 5 262 45 83; Fax +370 5 262 54 79.

vs (40) 2008 k - simplithi.simplit.lt/uploads/pdf/visuomenes sveikata/vs_2008_1 (40).pdf · 2008 m....

Documents