warren. .gyvenimas.del.tikslo.2005 krantai

8/2/2019 Warren. .Gyvenimas.del.Tikslo.2005 Krantai

1/154


2/154

The Purpose-Driven LifeCopyright 2002 by Riek WarrenGrand Rapids, Michigan, USA

Copyright 2006 Misionierikas labdaros fondas "Licht im Osten", vertimas lietuvi kalb.

I angl kalbos vert Raimonda BaliutaviitKorektor: Nijol Latuien

Techninis redaktorius: Enns Schrift a Bild, Bielefeld, GermanyRedagavo Nijol LatuienRedakcijos vedjas: Markus Geibel

Jei nenurodyta kitaip, ventasis Ratas cituojamas i:

Biblija, arba ventasis Ratas, Lietuvos Biblijos Draugija, Vilnius, 2005.

Rato itraukos, paymtos santrumpa T, cituojamos i:

Biblija, Biblijos centras Tikjimo odis", 1996. Anglik Biblijos vertim sutrumpinimai paaikinti 2 priede.

Ileido Misionierikas labdaros fondas "Licht im Osten", Vilniaus g. 100, LT-76285 iauliai

Perspausdinimas, taip pat ir dalinis itraukomis,galimas tik gavus leidjo sutikim.

ISBN 3-935435-75-4 12.462

Dar prie ju ms gims tant Dievas

numat i js gyvenimo akimirk.

i knyga js ranko se neatsitiktinai.

Dievas trokta, kad atrastumte gyvenim,

kuri am Jis ju s sukr - gyv enim ia emje

ir visiems laikams ami nybje.

i knyga skiriama jums .

Kristuje mes suinome, kas i ties esame ir vardan ko gyvename.

Dar gerokai prie tai, kai pirm kart i girdome apie Krist,

... jis jau buvo mus nusiirjs, numats mums

garbing gyvenim, kuris yra dalis bendro tikslo,

kur jis gyvendina per visus ir kiekvien.

Efezieiams 1,111

Esu dkingas imtams tiek klasikos, tiek i laik raytoj

ir mokytoj, formavusi mano gyvenim

ir padjusi man imokti i ties.

Dkoju Dievui ir ju ms u suteikt privilegij

pasida lyti iomis tiesomis su jum is.


3/154


4/154

3 TIKSLAS:

JS SUKURTAS TAPTI PANAUS j KRIST 163

22 dien a: Suku rtas tapti pan au s Krist 165

23 dien a: Kaip mes aug ame 173

24 dien a: Tiesos pakeist i 177

25 dien a: Bdos pakeist i 184

26 diena: Auginami per pagun das 19127 dien a: veikti pag und 199

28 dien a: Reikia laiko 206

4 TIKSLAS:

JS SUKURTAS TARNAUTI DIEVUI 21 3

29 diena: Priimkite jum s skirt uduot 215

30 diena: Sukurtas tarnau ti Dievui 222

31 diena: Suvokti savo unikalum 228

32 diena: Naudokite tai, k Dievas jum s dav 236

33 dien a: Kaip elgiasi tikri tar nai 243

34 diena: Tarno mstyse na 25135 dien a: Dievo stipryb js silp nume 258

5 TIKSLAS:

JS SUKURTAS ATLIKTI MISIJ 26 5

36 dien a: Sukur tas atlikti misij 267

37 dien a: Dalytis Gyve nimo inia 275

38 dien a: Kaip tapti pasau lins klass" krik ioniu 282

39 diena: Subalansu otas gyvenim as 290

40 dien a: Gyve nima s dl tikslo 297

1 prie das: Klausimai diskusijoms 3052 prie das: Kam reikia tiek dau g Biblijos ver tim ? 308

Inaos 310

8

KELION SU TIKSLUKaip kuo geriau panaudoti i knyg

Js rankose ne paprasta knyga; tai keturiasdeimties dien dva

sins kelions vadovas, padsiantis ju ms rast i atsakym svarbiau

si gyvenimo klausim: kam a ia esu? Kelionei baigiantis inosite,

kok t iksl Dievas yra nu mat s js gyvenimui, ir plaiau suvoksite,

kaip visos js gyvenimo detals susijungia vien visum. Tai

matydami, patirsite maiau streso, lengviau priimsite sprendimus,

bsite labiau patenkintas gyvenimu ir, svarbiausia, pasiruoite

a minybei .

ATEINANIOS 40 JS GYVENIMO DIEN

iandien vidutin gyvenimo trukm yra 25 550 dien. Btent tiek

gyvensite, jei esate eilinis mogus. Ar nemanote, kad bt imintinga

i vis jum s duot met paskirti keturiasdeimt dien tam, kad sui

notumte, k Dievas yra numats likusioms js gyvenimo dienoms?

Biblijoje aikiai matome, jog 40 dien Dievas laiko dvasikai

reikmingu laikotarpiu. Kai tik Dievas nordavo kok nors mog

paruoti numatytai uduoiai, Jis skirdavo tam 40 dien.

40 dien truks lietus pakeit Nojaus gyvenim. Moz pasikeit per 40 dien ant Sinajaus kaln o.

valgai pasikeit, praleid 40 dien Paadtoje emje.

Dovy do gyveni mas pasikeit girdint Galijoto ik, kurio niekas

nedrso priimti 40 dien.

Elijas pasikeit, kai Dievas, tik vien kart pavalgydins, suteik

jam jg ke turiasdeimiai dien.

Per 40 Dievo duot dien pasikeit visas Ninevs miestas.

9


5/154

KELION SU TIKSLU

Jzus gavo jg tarnystei, dyk umoje praleids 40 dien.

Mokiniai pasikeit, praleid 40 dien su prisiklusiu Jzumi.

Artimiausios 40 dien pakeisjs gyvenim.

i knyga padalyta 40 trump skyrel i. Labai rekomenduoju per

dien perskaityti tik po vien skyrel, kad likt laiko apmstyti, k

visa tai reikia js gyve nime . Biblija sako: Pasikeiskite, atnaujindami savo mstym, kad galtumte suvokti Dievo vali - kas gera,

tinkama ir tobula"1.

Viena i prieasi, kodl daugelis knyg ms nepakeiia, yra

ta, kad mes taip nekantraujame kibti kit skyri, jog nesustojame

ir rimtai neapmstome to, k jau perskaitme.

Neapsiribokite vien ios knygos perskaitymu. Bendraukite su ja.

Pasibraukite svarbias vietas, paratse pasiymkite savo pastabas.

Tegu ji taps js knyga. Man labiausiai padjo tos knygos, kurias

ne tik perskaiiau, bet kurias ir sureagavau.

KETURI JUMS PADSIANTYS ELEMENTAI

Kiekvieno skyriaus gale yra grafa, pavadinta Mstant apie savo

gyvenimo tiksl". Joje rasite:

Mint apmstymui. Tai t iesos grynuolis, apibendrinantis gyve

nimo dl tikslo princip, kur galite apmstyti per dien. Paulius

sak Timotiejui: Apmstyk, k sakau, nes Viepats tau duos i

manym apie visus dalykus"2.

si min tin eilut . Tai Biblijos eilut, moka nti to skyria us tiesos.

Jei t ikrai norite, kad gyvenimas tapt geresnis, Rato mokymasi s

mintinai gal i bti geriausiu proiu iam pasikeit imui pradti.Eilutes galite nusirayti ant nedidels kortels ir visada neiotis

su savimi.

Klausim pasvar sty mui . ie klausimai pads pamstyti apie tai,

k js perskaity ti dalykai re ikia ir kaip jie taiky tini ju ms as me

nikai. Noriau paraginti savo atsakymus urayti ios knygos

paratse, ssiuvinyje arba dienoratyje. Uraytos mintys jums

paiam taps daug aikesns.

10

KELION SU TIKSLU

Pirmajame priede rasite:

Klausimus diskusijoms. Labai rekomenduoju susirasti vien ar

daugi au draug ir kartu su jais skaityti i knyg 40 di en. Kelio

nje visada geriau, jei keliauji su kuo nors. Su partneriu ar nedi

deliu breliu galite aptarti perskaityt mediag ir pasidalyti kilu

siomis mintimis. Tai pads jums dvasikai augti ir stiprti. Tikras

dvasinis augimas niekada nevyksta vienumoje, individualiai.

Branda pasiekiama palaikant santykius ir bendraujant.

Geriaus ias bdas paai kinti Dievo tiksl js gyveni mui - leisti kal

bti paiam ventajam Ratui. Todl ioje knygoje Biblija cituo

jama it in danai. ia panaudota daugiau nei tkstantis citat i

Biblijos. (Skirtingus vertimus rinkausi dl keleto svarbi prieasi,

kurias paaikinau 2 priede.)

MELDIAUSI U JUS

Raydamas i knyg danai meldiausi, kad js patir tumte ne

apsakom vilt, kvpim veikti ir diaugsm, kuris ateina supratus,

kok iam tikslui Dievas atsi unt jus pasaul. Tam nepril ygsta

niekas! Jau dinuosi, nes inau, kokie didingi dalykai js laukia. Jie

nutiko ir man, nes atrads savo gyvenimo tiksl a visiems laikams

pasikeiiau.

Kadangi inau, kaip i dvasin kel ion gal i pasitarnauti, noriu

paraginti jus neapleist i jos per atei nanias 40 dien, nepraleist i n

vieno skait inio. Js gyvenimas vertas, kad stabteltumte ir skir-

tum te laiko apie j pamstyt i. Raskite tam laiko kiekvie nos dienos

planuose. Jei tam ryits, drauge pasiraykime sandor. Prasmingaurayti savo vard po sipareigojimu. Jeigu rasite partner, kuris

i knyg ska itys kart u su jumi s, te gu ir jis pasir ao sando r. Taigi

dra uge p ra dkime!

11


6/154

Mano sandora

Su Dievo pagalba skiriu ateinanias

40 savo gyvenimo dien tam,

kad atrasiau mano gyvenimui Dievo numatyt tiksl.

Dviem geriau negu vienam,

nes jie gauna didesn atlyg u savo tris.

Jei vienas i j suklumpa, kitas padeda biiuliui atsikelti..

Vieni mog lengva veikti,

du gali vienam skmingai pasiprieinti.Trilink virv nutraukti nelengva."

Mokytojo 4,9-10.12

Js vardas

Partnerio vardas(paraas)

Riek Warre n


7/154

Kas pasitiki savo turtais, tas nuvys,

o teisieji ves kaip lapija.

Patarli 11,28

Laimingas mogus,

kuris pasitiki VIEPAIU...

Toks mogus - tarsi medis, pasodintas prie va ndens,

leidiantis savo aknis srovs link,

nebijantis kaitros, kai ji ueina;

jo lapai nuol at aliuoja,

nepabgsta sausros met,

nenustoja duoti vaisi.

Jeremijo 17,7-8


8/154

....lame sukurta visa, kas yra danguje ir emje,

kas regima ir neregima ... Visa sukurt a per j ir jam.

Kolosieeiams 1,16

Jei nemanote, kad Dievas egzistuoja,

nra prasms klausti, koks gyvenimo tikslas.

Bertranas Raselas, ateistas

Js gyvenimo t ikslas - nejus.

Gyvenimo t ikslas kur kas didesnis nei vien asmeninis pasitenki

nimas, sin s ramy b ar net js laim. Jis kur kas didesn is nei

js eima, karjera ar net paios didiau sios js svajons bei am

bicijos. Jei norite suinoti, kodl gimte ioje planetoje, atsakymo

iekoti pradkite nuo Dievo. Js gimte, nes Jis to panorjo, dl Jo

numatyto t ikslo.

Jau tkstanius met mons stengiasi isiaikinti savo gyveni

mo prasm. Taip yra todl, kad pradedame ne ten, kur reikt, -

pradedam e nuo savs. Udavin jame klausimus apie save: kuo nor

iau bti? Kaip man elgtis su savo gyvenimu? Kokie mano tikslai,mano siekiai, mano ateities svajons? Taiau sutelk dmes save

niekada neisiaikinsime savo gyvenimo t ikslo. Bibl i joje sakoma:

Jo [Dievo] rankoje vis gyvn gyvastis ir kiekvieno mogaus

gyvybs alsavimas"1.

Prieingai nei sakoma daugelyje populiari knyg, kino film ir

seminar, velgdamas save gyvenimo prasms nerasite. Ko gero,

jau esate tai imgin s. Bet ju k ne js save suk rte, t ad argi gal-


9/154


10/154

20 21


11/154

Js nesate atsit ikt inumas.

Js gimimas neb uvo klaida, ir js gyven imas nra gamto s

ugaida. Gal tvams js ir neplanuotas vaikas, taiau Dievas jus

planavo. Js gimimas Jam nebuvo jokia staigmena. I t ikrj Jis

to lauk.

Dar gerokai prie tai, kai tvai jus pradjo, js jau buvote pra

dtas Dievo mintyse. Jis pirmas apie jus pagalvojo. Tai, jog i

akimirk kvpuojate , nra jok s likimas, atsiti ktinu mas, skm ar

sutap imas . Js gyvas, nes Dievas pano ro ju s sukurti! Biblija sako :

yiepats man vykdys savo umoj"2.

Dievas numat kiekvien js kno detal. Jis smoningai pa

rinko js ras, odos spalv, plaukus ir visus kitus bruous. Jis

sukr ju ms unika l kn, tok, kokio norjo. Dievas taip pat nul

m gimtus js tale ntus bei asmen ybs iskir tinum. Biblija sako :

N vienas kaulas nebuvo paslptas nuo tavs, kai slaptoje buvau

padarytas, kai buvau tveriamas ems gelmse"3.

Kadangi Dievas sukr jus turdam as t iksl, Jis nuspre nd, ir

kada gimsite, ir kiek gyvensite. Dievas i anksto suplanavo js

gyvenimo dienas, parinko tiksl gimimo ir mirties laik. Biblija

22


12/154

24

Biblijos parafrazje Message" Romieiams 12,3 skamba taip: Vie

nintelis tikslus bdas suprasti save - tai remtis Dievu ir tuo, k Jis

dl ms daro".

ias mintis puikiai apibendrina Raselo Kelferio (Russell Kelfer)

eilrat is:

Tu esi, kas esi, ne veltui -Tu didingojo plano dalis;

Pavadintas vaiku paties Dievo brangiu,

Neprilygstamas, tobulas krinys.

Tu atrodai tai taip ne veltui.

Ms Dievas nedaro klaidos.

Kok Jis panorjo tave sukurti,

Nuo pat motinos si esi btent toks.

Tavo tvus Jisai irinko,

Nesvarbu, kaip dl to jautiesi,Jie abu sutverti pagal Dievo plan,

Ypatingi, Krjo spaudu paymti.

Tau kentti lengva nebuvo.

Dievas dl tavo skausmo raudojo;

Taiau leido jam tavo ird formuoti,

Kad labiau atspindtum charakter Jojo.

Tu esi, kas esi, ne veltui,

eimininko Rankos sutvertas.

Tu esi, kas esi, brangusis,Nes Dievas yra pasauly! 12

25


13/154

Pastebjau, kad visas trisas ir darbo gdiai

kyla i mogaus pavydo artimui.

Mokytojo 4,4

mogus be tikslo - kaip laivas be vairo:

paklydlis, niekas, ne mogus.

Tomas Karlailis (Thomas Carlyle), kot raytojas ir politikas

Kiekvieno mogaus gyvenim kakas veria suktis.

Daugelyje odyn varomoji jga vardijama kaip tokia, kuri

veda, kontroliuoja ar nukreipia". Kad ir k ji bt nukreipta -

automobilio vairavim, kalam vin ar golfo kamuoliuk, - tuo metu

js t objekt valdote, kontroliuojate, nukreipiate. Kas yra js

gyvenimo varomoji jga?

Galbt dabar jus valdo kakoki a probl ema, tampa, ar tjantis

terminas. Galbt esate varomas skausmingo prisiminimo, jus per

sekiojanios baims ar pasmoningo sitikinimo. mogaus gyveni

mo varomja jga gali bti imtai aplinkybi, vertybi ir emocij.

Paminsiu penkias daniausiai pasitaikanias.

1. D a ugel io moni va romoj i j ga - ka l t

Jie vis gyvenim praleidia bgdami nuo apgailestavimo ir slepia

savo gd. Kalts kaitus valdo prisiminimai. Tokie mons leidia

praeiiai valdyti j ateit. Danai jie nes mon inga i baudi a save

27


14/154

kenkdam i savo pai laimei. Kainui nusidjus, nuodm atskyr j

nuo Dievo artybs, ir Dievas tar: Tu bsi bglys ir klajnas e

mje"1. iandi en taip galima pavadi nti daugel mon i - jie klajoja

po gyve nim be jok io tikslo.

Mes esame savo praeit ies rezultatas, taiau neprivalome bti jos

kaliniai. Ms praeitis neriboja Dievo tikslo. mogud, vardu

Moz, Jis pavert tautos vadovu, o bail Gideon - drsiu didvyriu.

Jis gali padar yti didi dalyk ir js gyveni me. Dievas mg sta

suteikti monms prog visk pradti i naujo. Biblija sako: Lai

mingas, kuriam atleista jo kalt!... Kokia atgaiva tam, kuris ipa

ino savo nuodmes, ir Dievas i tryn ra apie j"2.

2 . D a uge l io moni va romoj i j ga - a p ma ud a s i r p ykt is

Jie laikosi sitvr nuoskaud ir niekada j neperengia. Uuot at

leid skriaudikui ir paleid savo pykt, tokie mons vis i naujo j

igyvena. Vieni apmaudo valdomi mons usidaro" ir nustumiapykt vidun, kiti sprogsta" ir isilieja ant kit. Tiek viena, tiek kita

reakcija nesveika ir neveiksminga.

Apmaudas visuomet labiau kenkia jum s nei tam, ant kurio pyk

state. Js skriaudikas, ko gero, jau seniai pamiro padaryt skriau

d ir gyve na toliau, o js vis dar tebev erda te savo pyktyje, leis

damas ir dabar gyventi praeiiai. Paklausykite: jeigu piktinsits ir

laikysits sitvrs skausmo, tie, kas skaudino jus praeityje, skau

dins ir toliau. Js praeitis ja u praeityje! Ni ekas jos nep akeis . Pyk

damas kenkiate tik paiam sau. Savo paties labui pasimokykite i

skria udos ir palikite j ramyb je. Biblija sako: Mirtinai ukankin

ti save apmaudu - beprasmika kvailyst"2.

3. Daugelio moni varomoji jga - baim

Baims kyla i traumini patyrim, nereali lkesi, augimo na

muose, kur viskas grietai kontrol iuojama. Bna ir genetikai sly

gojam baimi. Nepriklausomai nuo prieast ies, baims valdomi

28

mons nepasinaudoja puikiomis gal imybmis, nes bi jo rizikuoti.

Jie veriau renkasi saug gyvenim, vengia rizikos ir stengiasi

ilaikyti esam padt.

Baim - tai ms pai pasistatomas kaljimas, kliudantis tapti

tokiais monmis, kokiais turtume bti pagal Dievo sumanym.

Privalote prieintis baimei tikjimo ir meils ginklais. Biblija sako:

Tobula meil iveja baim. Baim numato bausm, taigi kas bijo,

tas dar netobulai myli"4.

4. Daugelio moni varomoji jga - materia lizmas

Trokimas sigyti tampa svarbiausij gyvenimo t ikslu. is polin

kis nuolat norti daugiau remiasi klaidinga samprata, jog tur

damas daugiau mogus bus laimingesnis, svarbesnis, saugesnis.

Taiau visa tai netiesa: turtas tesuteikia laikin laim. Kadangi

daiktai nekinta, i lgainiui jie mum s pabosta, ir usim anome kako

naujo, didesnio, geresnio. Mitas yra ir tai, kad daugiau turdamasa bsiu svarbe snis. Tai, ko mogu s man o ess vertas, ir tikroji jo

vert yra skirt ingi dalykai. Js vert nustatoma ne pagal turimas

brangenybes. Dievas sako, kad vert ingiausi dalykai gyvenime yra

ne daiktai! Labiausiai paplits mitas apie pinigus sako, jog kuo

daugiau mogus j turi, tuo saugesnis jis yra. Tai netiesa. Turt

gal ima prarast i akimirksniu dl gausybs nuo ms nepriklausom

veiksni. Tikrasis saugu mas yra tame, ko niek as negali i js

at imti: santykiuose su Dievu.

5. Daugelio moni varomoji jga - poreikis bti palankiai vertinamam

Jie leidia, kad j gyveni mui vadov aut tv, sutuokt inio, vaik,

mokytoj ar draug lkesiai. Daugelis suaugusi moni vis dar

tebesistengia usitarnauti savo tv, kuriems nemanoma t ikt i,

pagarb. Kiti pasiduoda bendr aami spaudimui, nuolat jaudin asi

dl to, k apie ju os man o kiti. Deja, seka ntys min ia dana i joje ir

itirpsta.

29


15/154


16/154


17/154

didiavosi savimi, kai jo ikovot priz garbingai p astat mok yklos

apdovan ojim kabinete . Po daugelio met t priz ja m atsiunt

patu. Pasirodo, pertv arkant mokykl jis rastas iukli dje.

Deimsas Dobsonas sak: Tereikia tik pakankamai laiko, ir kas

nors btinai imes js priz iuklyn!"

Gyventi tam, kad emje kak pal iktum, yra labai trumparegi

kas t ikslas. Kur kas imintingiau laik panaudo ti tam, kad sukur tum

k nors aminybje. emje gyvena te ne tam, kad jus prisimi nt, 1

bet kad pasiruotumte aminybei.

Vien dien stovsite prie Diev, ir Jis atliks js gyvenimo

audit - paskutin egzamin prie engiant aminyb. Bibl i ja

sa ko: Juk visi tursime stoti prie Dievo teism. Taigi kiekvienas

i ms duos Dievui apyskait u save"'6. Laimei, Dievas nori, kad

ilaikytume patikrinim, todl i anksto pateik mums klausim us.

Remdamiesi Bibl i ja gal ime numatyti, kad Dievas uduos mums du

lemtingus klausimus.

Kaip pasielgei su mano Snumi Jzumi Kristumi?" Dievas ne

klaus apie js rel igines aknis ar doktrinines pai ras. Vienintel isdalykas, kuris tada turs reikms, bus is: ar primte tai, k Jzus

dl js padar , ar imokote J mylti ir Ju o pasit ikti? Jzus sak:

A esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tv kitaip,

kaip tik per mane"17.

Kaip panaudojai tai, k tau daviau?" Kaip panaudojote savo

gyvenim - visas dovanas, talentus, gal imybes, energi j, santykius

ir itekl ius, kuri uos Dievas ju ms d av? Ar ileidote juo s sau, ar

panau dojot e pasiekti tikslams, kuriems Dievas jus sukr?

Paruoti jus iems k lausimam s yra ios knygos t ikslas. Pirmasis

klausimas lems, kur praleisite aminyb, antrasis - k joje veiksite.

Baigiantis knygai bsite pasiruos abu iuos klausimus atsakyti.

34

Kas yra varomoji js gyvenimo jg a? 3 diena

35


18/154

is gyvenimas - dar ne viskas.

Gyvenimas emje tra tik generalin repeticija prie tikrj

pasirodym. Kitapus mirties - aminybje - js praleisite kur kas dau

giau laiko nei ia. Zem yra paruoiamasis etapas, parengiamoji

mokykla, imginim as prie js laukiant gyve nim aminybje.

Tai treniruot prie tikrj aidim; apilimas prie prasidedant

lenktynms. is gyvenimas - tai pasiruoimas kitam.

Geriausiu atveju emje gyvensite imt met, taiau aminybje

bsite itisus amius. Js laikas emje, kaip sak raytojas seras

Tomas Brounas (Thomas Browne), yra ne kas kita, kaip mirksnisaminybje". Js sukurtas gyventi aminai.

Biblija sako: Jis djo aminyb mogui ird"1. Jumyse yra gim

tas instinktas, kuris ilgisi nemirtingumo. Taip yra todl, kad jus

sukr Dievas - sukr pagal savo paveiksl, kad gyventumte

aminai. Nors ir inome, jog visi galiausiai mirta, mirtis visuomet

atrodo nenatrali ir neteisinga. Mums atrodo, kad turtume gyventi

aminai, nes Dievas iuo trokimu persmelk ms smegenis!

36

Sukurti gyventi aminai 4 diena

Vien dien js irdis liausis plakusi. Tuom et baigsis js kno

gyvenimas ir js laikas emje, taiau tai ne bus js gyvenimo

pabaig a. emikasis kn as tra laikina js dvasios buvein. Biblija

js emikj kn vadina padangte", o bsimj kn - pastatu".

Biblija sako: Ms emikosios padangts bstui suirus, ms lau

kia Dievo pastatas, ne rankomis statyti aminieji namai danguje"2.

Gyvenant emje gausu pasirinkim, taiau aminybje tra tikdvi gal imybs: dangus arba pragaras. Santykiai su Dievu gyvenant

emje nulem s j s santykius su Juo aminyb je. Jei imoksite

mylti Dievo Sn Jz ir Juo pasitikti, bsite pakviestas bsim

aminyb praleisti drauge su Juo. 0 jeigu Jo meil, atleidim ir i

gelbjim atstumsite, vis aminyb praleisite atskirtas nuo Dievo.

ymus angl raytojas Klaivas Liuisas (C. S. Lewis) sak: Egzis

tuoja dvi moni rys: tie, kurie Dievui sako: Tebnie Tavo valia',

ir tie, kuriems Dievas sako: 'Gerai, tebus, kaip tu nori'". Deja, dau

geliui moni teks praleisti aminyb be Dievo, nes ia, emje, jie

pasirinko gyventi be Jo.

Kai visikai sismoninsite, kad gyvenimas neapsiriboja vientuo, kas vyks ta ia ir dabar, kai suprasite, kad jis tra pasiruo imas

aminybei, js gyvenim as pasikeis. Imsite gyventi aminybs vie

soje, ir tai nuspalvins js santykius su monmis, p roblem spren

dim, reakcij aplinkybes. Staiga daugelis usimim, tiksl ir net

problem, kurios anksiau atrod tokios svarbios, ims atrodyti be

reikms, menkos, n evertos js dmesio.

Kuo ariau Dievo gyvensite, tuo maesni

atrodys visi kiti dalykai. is gyvenimas

Gyvenant aminybs viesoje keiiasi yra pasiruoimas

js vertybs: imate imintingiau leisti laik bsimajam.

ir pinigus, daugiau dmesio skiriate santykiams ir charakteriui, o ne lovei, turtams,

laimjimams ar t iesiog pramogoms. Js prioritetai persirikiuoja.

Neatsilikti nuo nauj vj, mados, populiari vertybi tiesiog pa

sidaro nebe taip svarbu. Paulius ra: Kadaise maniau, kad visa

tai svarbu, bet dabar visus tuos dalykus laikau beveriais dl to, k

Kristus dl mans padar"3.

Jei gyveni mas tebt emje jum s skirtas laikas, silyiau dabar

37


19/154

Sukurti gyventi aminai 4 diena

tai vis pasak ojim paba iga . ... Taiau jie ms tai teb uvo tikros ios

istorijos pradia. Visas j gyv enimas iame pasaulyje tebuv o vire

lis ir titulini s puslapi s; dab ar jie gali ausiai eng Pirmj skyri

to Didiojo pasakojimo, kurio dar niekas visoje emje neskait,

kuris tsiasi aminai ir kurio kiekvienas skyrius yra vis geresnis u

ankstesnj" 6.

Dievas turi num at s tiksl js gyven imui emje, tai au ia istikslas nesibaigia. Jo planas apima kur kas daugiau nei kelis deimt

meius, ku riuos j s praleisite ioje planetoj e. Tai kur kas daug iau

nei viso gyvenim o galimy b"; Dievas ju ms silo ans", kuris

neapsiriboja js gyvenimu. Biblija sako: VIEPATIES umojis

aminas, jo irdies sumanymai tsiasi per visas kartas"7.

Daugelis moni apie aminyb susimsto tik per laidotuves, o

ir tuomet toks mstymas danai bna pavirutinikas, sentimen

talus, paremtas neimanymu. Gal manote, kad nenormalu mstyti

apie mirt, bet i ties nesveika gyventi neigiant mirt ir nemstyti

apie tai, kas neivengiama 8 . Tik kvailys gyvena nepasiruos tam,

k mes visi inome galiausiai vyksiant. Reikia daugiau, o ne maiau galvoti apie aminyb.

Kaip po devyni mnesi, kuriuos praleidote motinos siose, gy

venima s nesibaig, o js kaip tik ja m pasiruote, taip ir is gyveni

mas yra pasiruoimas bsimajam. Jeigu per Jz palaikote santykius

su Dievu, jums nereikia bijoti mirties. Ji yra vartai aminyb. Mir

timi baigsis js gy venim as ioje emje, taiau tai nebu s paskutin

js gyvenimo valanda. Uuot buvusi gyvenimo pabaiga, mirtis bus

gimimo aminj gyvenim diena. Biblija sako: is pasaulis nra

ms namai; mes laukiame aminj savo nam danguje"9.

Lyginant su aminybe, ms laikas emje tra akimirksnis,

taiau jo pasekms truks aminai. io gyvenimo darbai nul ems bsimj gyvenim. Turime suprasti, jog kolei gyvename kne,

esame svetur, toli nuo Viepaties"10. Prie daugel met populiariu

kiu mon s buvo rag inam i gyventi kiekvien dien taip, lyg ji

bt pirmoji likusio gyvenimo diena". Ties sakant, imintingiau

bt gyventi taip, lyg kiekviena diena jum s bt paskutin iame

gyvenime. Biblijos aikintojas Metju Henris (Matthew Henry) sak:

Kiekvien dien reikia ruotis paskutiniajai dienai".

39


20/154

40

Ir kas gijus gyvyb?

Jokbo 4,14b

Mes visk matome ne taip, kaip yra;

mes matome taip, kokie esame patys.

AnaTs Nin, amerikiei raytoja

Tai, kaip js suvokiate savo gyvenim , j ir formuoja.Tai, kaip apib dina te gyvenim, lemi a js likim. Js poiris

lemia, kam skiriate laik, kam ileidiate pinigus, panaudojate savo

talentus ir kaip vert inate santykius.

Vienas i geriausi bd suprasti kitus mones - tai uduoti

jiems klausim: Kaip tau atrodo tavo g yvenima s?" Pamatysite , jog

klausim tiek skirting atsakym, kiek yra skirting moni.

Esu girdjs, kad gyvenimas - tai cirkas, min laukas, atrakcion

kalneliai, dlion, simfonija, kelion, okis. mons man sak, kad

gyvenimas yra karusel: kartais esi viruje, kartais nusileidi e

myn, o kartais vis sukiesi ir sukiesi ratu", arba: Gyvenimas - tai

deimties pavar dvirat is su guoliais, kuri niekada nenaudojame",arba dar: Gyvenimas yra loimas kortomis: tenka loti su kortomis,

kokios tau at iteko".

Koks vaizdiny s ateit ju ms galv, jei gu paklaus iau, kaip si

vaizduojate gyve nim? Tas vaizdinys yr a js gyvenimo metafora.

Tai parodo, kaip js - smoningai ar nesmoningai - suprantate

gyvenim. Tai js paaikinimas, kaip gyve nimas veikia ir ko js

i jo tikits. Tas metaf oras dan ai ireikia mon i drabuiai, pa puo -

41


21/154


22/154

KAM A IA ESU ?

leis js mginti vir js jg, bet su imginimu duos ir ieit, kad

galtumte atsilaikyti"3.

Kaskart, kai atlaikote imginim, Dievas tai pastebi ir supla

nuoja jum s at lyg aminybje. Jok bas sak o: Palaimintas mogus,

kuris itveria imginim, nes, kai bus itirt as, jis gaus gyvenimo

vainik, kur Dievas yra paadjs j mylintiems"4.

2. Gyvenimas emje - ta i pat iktas turtas

Tai antroji biblin gyvenimo metafora. emje ms turimas laikas

ir energija, protiniai gebjimai, galimybs, santykiai ir itekliai -

visa tai yra Dievo dovanos, kurias Jis mums patikjo valdyti. Esame

prievaizdai visko, k Dievas mums duoda. Si prievaizdysts sam

prata prasideda pripainimu, jog viskas ir visi emje priklauso

Dievui. Biblija sako: em ir visa, kas joje, yra VIEPATIES, pasau

lis ir visi jo gyventojai"5. Per trump ms vienag mes i ties

neturime nieko, kas priklausyt mums. Dievas t iesiog inuomoja

mums em, kol ia esame. Ji buvo Dievo nuosavyb prie jums

atsirandant, ir Dievas inuomos j kam nors kitam po js mirties.

Js tiesiog gaun ate galim yb kur laik ja pasidiaugt i. Sukr s

Adom ir Iev Dievas patikjo jiems rpintis Jo krinija ir paskyr

juos savo turto valdytojais. Biblijoje sakoma: Dievas palaimino

juos tardamas: 'Bkite vaisingi ir dauginkits, pripildykite em ir

valdykite j! Viepataukite ir jros uvims, ir padangi paukiams,

ir visiems emje judantiems gyvnams'"6.

Pirmasis darbas, kur Dievas monms paskyr, buvo valdyti ir

rpintis Dievo turtu" emje. Sis vaidmuo niekada nebuvo atauk

tas. i andien jis yra dalis ms tikslo. Visk, kuo mgauj ams ,reikia laikyti patiktu turtu, kur Dievas djo mums rankas. Biblija

sa k o : Ir k gi turi, ko nebtum gavs ? O jei esi gavs, tai ko giriesi,

lyg nebtum gavs?1'7.

Prie daugel met viena pora leido mudviem su mona apsis

toti puikiuose j nam uose prie jros Havajuose ir te n praleist i atos

togas. Patys sau niekada nebtume galj to leisti, tad labai diau

gms tokia galimybe. Mums buvo pasakyta: Jauskits kaip savo

44

velgti j gyvenim Dievo akimis 5 diena


23/154

KAM A IA ESU ?

tarp to, kaip naudojame pinigus, ir ms dvasinio gyvenimo koky

bs. Tai, kaip tvarkausi su turimais pinigais (neteisingja Mamo

na"- pasaulio turtu), nulemia, kiek Dievas gals patikti man dva

sini palaiminim {tikrj grybi"}. Leiskite js paklaus ti: ar tai,

kaip js elgiat s su pinigais , nekli udo Dievui daug iau nuvei kti js

gyvenime? Ar jum s gal ima patikti dvasinius turtus?

Jzus kalbjo: I kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug parei

kalauta, ir kam daug patikta, i to bus daug iiekota"12. Gyveni

mas yra imginimas ir patiktoji nuosavyb; kuo daugiau Dievas

jums duoda, tuo dau giau atsakomyb s i js t ikisi.

46

Gyvenimas emje - tai laikinas pavedimas.

Biblijoje apstu metafor, kalbani apie tai, koks trumpas ir lai

kinas gyvenimas emje. Gyvenimas apibdinamas kaip migla,

greitas bgikas, kvpteljimas ir vjo dvelkteljimas. Biblija sako:

Juk mes patys - lyg vakar ugim... Ms dienos emje - tik e

lis!"'.

Nordami kuo geriau panaudoti savo gyvenim, privalote atmin

ti du dalykus. Pirma, lyginant su aminybe, gyvenimas yra labai

trumpas. Antra, em tra laikina buvein. Ilgai ia negyvensite,

tad pernely g neprisirikite. Prayk ite, kad Dievas padt ju ms i

vysti gyvenim emje taip, kaip j mato Jis pats. Dovyda s meldsi:Pasakyk man, VIEPATIE, kiek ilgai gyvensiu, kokia mano dien

trukm? Leisk man painti, koks laikinas esu."2.

Biblija gyvenim emje ne kart lygina su vienage sveioje

alyje. is pasauli s nra nuolat inia i js namai ar galutinis tikslas.

Js tiesiog keliaujate pro al, tik lankots emje. Biblijoje laikin

ms vienag emje apibdina tokie terminai kaip ateivis, sve

ias, svetimalis, pakeleivis, lankytojas ir klajnas. Dovydas sak:

47


24/154


25/154

KAM AS CIA ESU ?

uvis niekada nebt laiminga gyv endama sausumoje, nes ji su

kurta gyventi vandenyje. Erelis niekada nesijaust laimingas nega

ldamas skraidyti. Js niekada nesijausite visikai laimingas emje,

nes buvote sukurtas didingesniam gyvenimui. Be abejo, ia patirsite

laimin g akimirk, taia u jos bus niek as palygin us su tuo, k Dievas

yra jums paruos.

Suvokus, kad gyve nim as emje tra laikinas pavedim as, js vert ybs t urt ra d ika l ia i p a s ikei s t i . L emia mu veiksn iu p ri ima nt

sprendimus turt tapti aminos, o ne laikinos vertybs. Klaivas

Liuisas pastebjo: Visa, kas nra amina, aminybje neturi ver

ts". Biblija sako: Mes neirime to, kas regima, bet kas neregima,

nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amini"12.

Lemtinga klaida manyti, jog Dievo jums numatytas t ikslas yra

material in gerov ar visiems regima skm. Apstus gyvenimas ne

turi nieko bendra su materialine apstybe, o itikimyb Dievui dar

negarantuo ja, kad jum s seksis darbe ar net tarnystje. Niekada ne

siekite laikin karn13 .

Paulius buvo itikimas, taiau atsidr kaljime. Jonas Kriktytojas buvo itikimas , bet ja m nukirto galv. Milijonai itikim mo

ni buvo nukankinti, visk prarado arba baig gyvenim nieko

net urda mi . Taiau gyvenimo pabaiga - dar ne pabaiga!

Dievo akyse didiausi tikjimo didvyriai yra ne tie, kurie pasie

kia gerovs, skms ir galios iame gyvenime, bet tie, kurie laiko

gyvenim laikinu pavedimu ir itikimai tarnauja, paadt atpild

tikdamiesi gauti aminybje. tai k Biblija sako apie Dievo lovs

m e n : Jie visi mir tikdami, dar negav paadtj dalyk, tik i

tolo juos regdami, sveikindami ir ipaindami, jog jie emje

sveiai ir ateiviai. ... Bet dabar jie troko geresns tvyns, tai yra

dangikosios. Todl Dievui negda vadintis j Dievu: jis pareng jiems Miest!"'4. Laikas, kur praleisite emj e, da r nra visas js

gyve nimas . Turite sulaukti danga us, kur jis tsis. Gyventi emje

kaip ateiviui reikalingas tikjimas.

Danai pasakojama sena istorija apie pensijon ijus misionie

ri, kuris gro namo Amerik tuo paiu laivu kaip ir Amerikos

prezidentas. Grtant prezident sveikino digaujanios minios,

kariki orkestras, buvo patiestas raudonas kilimas, ikelti plakatai,

50

Gyvenimas - tai laikinas pavedimas 6 diena

j sveikino spaudos atstovai. Tuo tarpu misionierius niekieno nepas

teb tas ilipo i laivo. Ga ildama sis savs ir pykdam as jis m sk

stis Dievui, o is ja m velniai prim in : Bet, mano vaike, tu dar

negrai namo".

Vos patek dang un js uktelsite: Kodl tiek daug dmesio sky

riau tam, kas buvo taip laikina? Ir k a sau maniau? Kodl ivais

iau tiek laiko, jg ir rpesio laikiniems dalykams?"Kai gyvenimas darosi sunkus, kai apninka abejons arba kai

svarstote, ar ivis verta gyventi gyvajam Kristui, nepamirkite, kad

js dar negrote na mo . Mirdami j s ne ivyksite i nam, j s gri

te n a m o .

51


26/154

Visa yra Jam.

Aukiausias Visatos tikslas yra parodyti Dievo lov. Tai yra

visko, kas egzistuoja, ska itant ir jus, pr ieastis. Diev as visa sukr

savo lovei. Be Dievo lovs nebt nieko.

Kas yra Dievo lov? Tai yra pats Dievas. Tai Jo prigimties esm,

Jo svarbo s svoris, Jo didybs spinde sys, Jo jg os apraika, Jo arty

bs atmosfera. Dievo lov - tai Jo gerumo ir vis kit vidini,

amin Jo savybi iraika.

Kur yra Dievo lov? Tiesiog apsivalgykite. Viskas, k Dievas

sukr, vienaip ar kitaip atspindi Jo lov. J regime visur, nuo

maiausios, t ik mikroskopu irimos, gyvybs formos iki neaprpiamo Pauki tako, nuo saullydi ir vaigdi iki audr bei

met laik. Krinija apreikia mums Krjo lov. I gamtos sui

nome, kad ms Dievas galingas, kad Jam patinka vairov, kad Jis

myli gro, mgsta tvark, yra imintingas ir krybingas. Biblija

sa ko: Dangs skelbia Dievo lov"2.

Per vis istorij Dievas vairiose situacijose apreik monms

savo lov. Pirmkart Jis tai padar Edeno sode, tada Mozei, vliau

52


27/154


28/154

Visa ko prieastis 7 diena

nimas prasideda tada, kai visikai pavedate save Jzui Kristui.

Jeigu nesate sitikins, kad tai padarte, jums tereikia priimti ir

tikti. Biblija paada: Visiems, kurie j prim, jis dav gali tapti

Dievo vaikais - tiems, kurie tiki jo vard"24. Ar js priimsite Dievo

silym?

Vis pirma tikkite. Tikkite, kad Dievas jus myli ir sukr savo

numatytiems tikslams. Tikkite, kad nesate atsitiktinumas. Tikkite,kad js sukurtas gyventi aminai. Tikkite, jog Dievas jus isirinko,

kad palaikytumte santykius su Jzumi, kuris u jus mir ant kryiaus.

Tikkite, kad Dievas nori jums atleisti, kad ir k btumte padars.

Antra, priimkite. Priimkite Jz savo gyvenim kaip savo Vie

pat ir Gelbtoj. Priimkite Jo teikiam nuodmi atleidim. Priim

kite Jo Dvasi, kuri suteiks ju ms galios vykdyti js gyve nimo

tiksl. Biblija sako: Kas priima Sn ir pasitiki juo, patiria visk,

visavert ir amin gyvenim"25. Kad ir kur btumte visa tai skai

tydami , a kvieiu jus palen kti galv ir ramiai suni bdti mald,

pakeisian i js aminyb : J zau, tikiu Tavimi ir Tave priimu" .

Padarykite tai.Jei nuoirdiai tarte i mald, sveikinu! Sveiki prisidj prie

Dievo eimos! Da bar j s pasirengs isiaikinti savo gyven imo tiks

l ir imtis j vykdyti. Rag inu jus ka m nors apie tai prane ti. Ju ms

reiks palaikymo.


29/154

Nes Dievas pasodino juos kaip tvirtus

ir dailius uolus savo lovei.

Izaijo 61.3 1


30/154

Js numatytas Dievo diaugsmui.

T akimirk, kai gimte iame pasaulyje, Dievas buvo nematomas js gimimo liudytojas , ypsojsis jums gimstant. Jis norjo,

kad js g yventum te, tad js gimimas iame pasaulyje labai J

pradiugino. Dievui nereikjo js sukurti, taiau Jis nutar j u s

sukurti savo diaugsmui. Js egzistuojate Jo labui, Jo garbei, Jo

tikslui ir Jo diaugsmui.

Diuginti Diev, gyventi Jo mal onum ui yra pirmasis js gyve

nimo tikslas. Kai aikiai suvoksite i ties, daugiau nebesijausite

nereikmingas. Tai rodo js vert. Jeigu js toks svarbus Dievui

ir jeigu Jis laiko jus pakankamai vert ingu, kad pasilaikyt jus ami

nybje, kaipgi galtumte bti dar reikmingesnis? Js esate Dievo

vaikas ir diuginate Diev labiau nei bet kuris kitas krinys. Biblijasa ko: I meils, palankios savo valios nutarimu, jis i anksto pa

skyr mus per Jz Krist tapti jam sniais"3.

Viena didiausi Dievo jums suteikt dovan yra gebjimas

jaust i malonum. Kad j pajustumte, Jis sukr jumyse penk is poj

ius ir emocijas. Jis nori, kad di aug tum ts gyv enimu , o ne tik j

itvertumte. Js gal ite mgautis malonumu, nes Dievas sukrjus

pagal savo atvaizd.

61


31/154

62


32/154

1 tikslas: JUS BUVOTE SUKURTAS DIEVO DIAUGSMUI

Atvirai kalbant, js mgstamiausias muzikinis st i l ius daugiau

pasako apie jus - js aknis bei charakter - negu apie Diev.

Vienos etnins grups muzika kitai grupei gali pasirodyti paprasiau

sias triukma s. Nra dvasing melodij. Jei sugro iau ju ms koki

melodij be odi, js niekaip neatsptumte, ar tai krikionika

giesm, ar paprasiausia daina.

lovinimas skirtas ne jums

Esu pastorius ir kartais susilaukiu toki replik: iandien man la

bai patiko lovinimas. Daug ko pasismiau". Tai dar viena klaidin

ga lovinimo samprata. Jis skirtas ne ms labui! Mes loviname

Diev dl paties Dievo. lovinant ms tikslas yra suteikti malo

num Dievui, o ne sau.

Jei kada esate saks: iandien i lovinimo nieko negavau", vadi

nasi, js lovinimo m otyvai buvo k laidingi. lovinimas skirtas ne

jums, o Dievui. Be abejo, daugelyje lovinimo pamald taip pat yrair bendrysts, mokymo ir evangelizacijos elementai, ir tai tik pra

turt ina lovinim, taiau mes loviname ne tam, kad suteiktume

malonumo sau. Ms akst inas - net i garb ir suteikti diaugsmo

ms Krjui.

Izaijo knygos 29 skyriuje Dievas skundiasi abejingu ir veidmai

niku lovinimu. mons atnaavo Dievui isikvpusias maldas,

nenuoirdu garbinim, tuius odius ir moni igalvotus ritu

alus n nesusims tydami apie j prasm. Dievo irdies nepalieia

lovinimo tradicija, J suildo usidegimas ir atsidavimas. Biblija

sa k o : Si tauta tik lieuviu tesiar tina prie mans, tik lpomis tegar

bina mane, jos irdis nutolusi nuo mans, tik moni imoktu statymu tesiremia mano garbinimas"1.

lovinimas nra js gyvenimo dalis; tai js gyvenimas

lovinimas skirtas ne t ik pamaldoms banyioje. Mums l iepiama:

Visada iekokite jo Artumo"s. Nuo saultekio iki saullydio teb-

64

Sukurtas Dievo diaugsmui 8 diena

na lovinamas VIEPATIES vardas"9. Biblijoje apraomi mons

lovino Diev darbe, namuose, myje, kaljime ir net lovoje! Vos

atmerk akis turtumte vis pirma pagarbinti Diev, turtumte

garbinti J prie pat umerkdami akis nakiai 10 . Dovydas sak: Vi

suomet VIEPAT garbinsiu, jo lov nuolat bus mano lpose"11.

Kiekvien darb galima paversti lovinimu, jei tai darote Dievo

gyriui, garbei ir malonumui. Biblija sako: Ar valgote, ar geriate, ar

iaip k darote, visa darykite Dievo garbei"12. Martynas Liuteris

sak: Melja gali melti karves Dievo garbei".

Kaip manoma visk daryti Dievo garbei? Visk atlikti taip, lyg

darytumte tai Jzui, o tai atliekant nuolat kalbtis su Juo. Biblija

sa ko: K tik darytumte, darykite i irdies, kaip Viepaiui, o ne

monms"12.

tai kokia lovinanio gyvenimo bdo paslaptis - daryti visk

taip, lyg darytum tai Jzui. Biblijos parafrazje Message" viena

eilut skamba taip: Paimkite savo kasdien gyvenim - mieg, val

gym, vykim darb ir jim per gyvenim - ir atnaaukite visk

Dievui kaip auk"14. Darbas tampa lovinimu, jeigu paskiriate j Viepaiui ir atliekate suvokdami, kad Dievas jus mato.

Kai simyljau savo bsim mon, n uola t apie j galvojau : pus

ryiaudamas, vaiuodamas koled, sddamas paskaitose, stov

damas eilje turguje, pumpuodamas dujas - negaljau liautis gal

vojs apie i moter ! Da nai kalbjaus i apie j pats su savimi ir

msi au apie tai, kas man joje pati nka. Tai padjo man jaus tis arti

jos, nors mus skyr du imtai myli, mat mokms skirtinguose

koleduo se. Nuol at apie j galvodam as, a pasilikau jos meilje. tai

koks yra tikrasis lovinimas - simylti Jz.

65


33/154

Viepats tau tesiypso...

Skaii 6.251

Nusiypsok man, savo tarnui;

imokyk mane teisiai gyventi.

Psalm 119.1352

Dievo ypsena yra js gyvenim o t ikslas.Kadangi pirm iausias js g yvenim o t ikslas yra diuginti Diev,

svarb iausia js udu otis yra isiaikinti, kaip tai padaryti. Biblija

sa ko: Itirkite, kas patinka Viepaiui, ir imkits to"3. Laimei, Bi

bl i ja pateikia mums puik pavyzd mogaus, kurio gyvenimas pati

ko Dievui. Tas mogus buvo Nojus.

Nojaus dienomis visas pasaulis buvo moraliai sugeds. Kiekvie

nas gyveno savo malonumui, o ne Dievo. Dievas negaljo rast i n

vieno mogaus emje, kuris nort Jam patikti, taigi Jis s ielojosi

ir gailjosi sukrs mog. Dievas taip pasibjaurjo monija, kad

nusprend nuluoti j nuo ems paviriaus. Taiau vienas mo

gus vert Diev ypsotis. Biblija sako: Nojus rado malon Dievoakyse"4.

Dievas tar: Sis vyras mane diugina, jis veria mane ypsotis.

Jo eima bus nauja monijos pradia". Js ir a esame iandien

gyvi todl, kad Nojus diug ino Diev. I jo gyve nimo su in ome

penkis lovinimo veiksmus, kurie veria Diev ypsotis.

67


34/154

Kas priveria Diev nusiypsoti? 9 diena

Dievas drkindavo em i gelmi9. Antra, nuo art imiausio vande

nyn o Noj skyr imtai myli. Net jei jis ir bt mokjs pas tatyti

laiv, tai kaip jis nu gab ent j iki van den s? Treia bda buvo su rink

ti draugn visus g yvnus ir jais rpintis. Taiau Nojus nesiskund

ir nesiteisino. Jis visikai pasitikjo Dievu, ir tai vert Diev ypso

tis. Visikai pasikliauti Dievu reikia tikti, kad Jis ino, kas ju ms

geriau sia: tiktis, kad Dievas tess savo paadus , pads ju ms sprstiproblemas ir, kai reikia, padarys nemanom dalyk. Biblija sako:

VLEPATS grisi tais, kurie pagarbiai jo bijo, kurie pasitiki jo i

tikimja meile"10. Nojus stat laiv 120 met. Manau, pasitaik ir

labai juo d dien, kai jis nete kdav o drsos. Metai i met nebu vo

matyt i jok i lietaus enkl, aplinkiniai neg ailes tingai j kritikavo ir

vadin o beproiu, man an iu, kad ja m kalba Dievas". Tikiu, kad

Nojaus vaikai da nai gdijosi to didiulio laivo, stat omo j kieme.

Taiau Nojus nesiliov pasitikti Dievu.

Kokiose gyve nimo srityse ju ms reikia visikai pasikliauti Dievu?

Pasitikjimas yra lovinimo veiksmas. Kaip tvams malonu, kai vai

kai pasikliauja j meile ir imint imi, taip ir js tikjimas diu ginaDiev. Biblija sako: Be tikjimo nemanoma patikti Dievui"11.

3. Dievas ypsosi, kai i visos irdies Jam paklstame

Norint igelbti vis gyvnij nuo pasaulinio tvano reikjo daug

dmesio skirt i apsirpinimui maistu bei vairiausioms smulkme

noms. Visk reikjo padaryti btent taip, kaip Dievas buvo nuro

ds. Dievas nepasak: Nojau, pastatyk bet kok sen laiv, koks

tik tau pasirodys t inkamas". Jis pateik labai detal ias instrukcijas,

koks turs bti laivo dydis, forma, i koki med iag j padaryt i,po kiek vis gyvn atvesti laiv. Biblijoje skaitome apie Nojaus

atsak: Nojus tai padar. Kaip Dievas buvo jam saks, taip jis

ir padar"12.

Atkreipkite dmes tai, kad Nojus pakluso visikai (nepraleido

n vieno nurodymo) ir tiksliai (visk padar tada ir taip, kaip Die

vas norjo). Toks paklusnumas yra paklusnumas i visos irdies.

Nieko nuostabaus, kad velgdamas Noj Dievas ypsojosi.

69


35/154


4. Dievas ypsosi, kai be paliovos J garbiname ir Jam dkojame

Maai kas pamalonina labiau nei nuoirdus pagyrimas bei kito

mogaus vertinimas. Dievui tai taip pat patinka. Jis ypsosi, kai

ireikiame Jam savo susiavjim ir dkingum.

Nojaus gyv enim as patiko Dievui, nes jis gyve no gyriau s ir pad

kos kupina irdimi. Kai Nojus buvo itvrs tvan, jis vis pirmapadkojo Dievui atnaaudamas auk. Biblija sako: Tuomet Nojus

pastat VIEPAIUI aukur ir ... paaukojo ant aukuro deginam

sias atnaas"17.

Jzaus aukos dka mes nebeatnaaujame auk kaip Nojus. Vietoj

to mums liepiama Dievui atnaauti lovinimo auk"18 ir padkos

auk"19. Mes loviname Diev u tai, koks Jis yra, ir dkojame Jam

u tai, k Jis dl ms padar. Dovydas sak: lovinsiu Dievo vard

giesme, auktinsiu j ir dkosiu. Tai labiau patiks VIEPAIUI negu

galvijai"10.

Nuostabi dalyk nutinka, kai garbiname Diev ir Jam dkoja

me. Kada suteikiame Dievui pagrind diaugtis, ms pai irdysprisipildo diaugsmo!

Man o moti na labai mgo taisyti ma n valg. Net ir tada, kai ja u

buvau veds ir kai mudu su mona lankydavoms pas mano tvus,

mama suruodavo netiktin namini pyrag puot. Vienas didiau

si malo num jos gyve nime buvo matyti, kad mes, vaikai, valgome

jos paruot maist ir ju o mgauj ams . Kuo labia u mes diaug

davoms valgydami, tuo labiau diugindavome mam.

Taiau ir mums patikdavo suteikti mamai diaugsmo parodant,

kaip mum s patinka jos paruo tas maistas. Taigi diaugsi abi puss.

Skan audama s puik maist avdavausi juo ir gyriau savo mam.

Nordavau ne t ik pasidiaugti maistu, bet ir pamaloninti mam. Visi buvome laimingi.

Taip pat ir lovinimas veikia abiem kryptimis. Mes grims tuo,

k Dievas dl ms daro, o kai t diaugsm ireikiame Dievui, tai

diugina J - bet taip pat ir didina ms diaugsm. Psalmi kny

goje raoma: O teisieji linksminasi; jie digauja Dievo Artume,

jie laimingi ir kryktauja i diaugsmo"21.


36/154


bdamas savimi. Kaskart, kai neigiate kuri nors savo asmenybs

dal, neigiate ju s sukrus io Dievo imint ir galyb. Diev as sako:

Vargas tam, kuris bylinjasi su savo Krju, bdamas uk tarp

ems uki! Argi molis sako puodiui: 'K tu i mans darai?'"25.

Filme Ugnies veimai" bgikas Erikas Lidelis, taps nugaltoju

40 0 m bgime 1924 met olimpiadoje, sako: Tikiu, kad Dievas

sukr mane turdamas tiksl, bet Jis taip pat sukr mane greit,ir, kai bgu, a jau iu, k ad Dievui tai pati nka" . Vliau jis sako :

Liautis bgus reikt J paniekinti". Nra nedvasing gebjim, yra

tik nepanaudoti. Imkite naudoti savo gabumus Dievo diaugsmui.

Dievui taip pat malonu matyti, kad js diaugiats Jo krinija.

Jis dovanoj o ju ms akis, kad galtum te diaugtis groiu, ausis - kad

grtumts garsais, nos ir skonio receptorius - kad pajustumte

kvap ir skon, o nervus - kad jau stu m te prisilietim. Kiekvienas

grjim osi atvejis tam pa lovini mo veiksmu , kai u j dkojate Die

vui. Maa to, Biblija teigia, kad Dievas apsiai visko mums teikia

ms diaugsmui"26.

Dievui net patinka stebti jus miegant ! Kai mano vaikai buvomai, prisimenu, koks laimingas bdavau stebda mas juos mie gan

ius. Kartais per dien bdavo vairiausi konflikt ir neklusnumo,

taiau miegantys vaikai atrodydavo patenkinti, saugs ir rams, o

a prisimindavau, kaip labai juos myliu.

Mano vaikams nereikjo nieko daryti, kad suteikt man diaugs

mo. Buvau laiming as jau vien maty damas , kaip jie kvpuoja, ne s

labai juo s myliu. ypsojausi steb dama s, kaip pasikelia ir nusile i

dia j mayts krti ns, ir kartais akyse net imdavo kau ptis

diau gsmo a aros. Kai js mie gate, Diev as velgia jus su meile,

nes js esate Jo suman ymas. Jis myli jus taip, lyg js te btum te

vienintel is mogus emje.

Tvams nereikia, kad j vaikai bt tobuli ar subrend, ida nt

galt jais diaugtis. Jie diaugiasi vaikais kiekviename j augimo

etape. Taip pat ir Dievas nelaukia, kada subrsite, kad Jis galt

jumis diaugtis. Jis jus myli ir jumi s diaugiasi kiekvienoje js

dvasinio augimo stadijoje.

Galbt augdami susidrte su nemaloniais mokytojais ar tvais.

Praau js, nemanykite, kad ir Dievas taip pat nusiteiks js

73


37/154

1 tikslas: JS BUVOTE SUKURTAS DIEVO DIAUGSMUI

atvilgiu! Jis ino, kad js nesugebate bti tobulas ir nenusidti.

Biblija sako: Juk jis ino, kokie mes padarai, atsimena, kad mes

esame dulks"27.

Dievas velgia js irdies nuostat : ar didiausia s js troki

mas yra patikti Jam? Toks buvo Pauliaus gyvenimo t ikslas: Ar

bdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe jam patikti"28. Ka i

gyvenate mstydami apie aminyb, labiausiai susitelkiate ne tai,kiek malonumo ipeite i gyvenimo, bet tai, kiek diaugsmo i

js gyvenimo gaus Dievas.

Dievas ieko toki moni kaip Nojus dvideimt pirmajame

amiuje - moni, kurie bt pasiry gyventi Dievo diaugsmui.

Biblija sako: VIEPATS velgia emyn i dangaus monij, nor

damas pamatyti, ar yra kas protingas ir iekantis Dievo"29.

Ar diuginti Diev taps svarbiausia js g yvenimo uduotimi ?

Nra nieko, ko Dievas nepadaryt dl mogaus, kuris visikai pasi

nrs i uduot.

74

Paveskite Dievui save kaip i mirusij atgijusius

ir savo narius - kaip teisumo ginklus.

Romieiams 6,13b

lovinimo esm yra pasidavimas.

Pasiduoti - nepopuliarus odis, nemgstamas beveik taip pat

kaip nusileisti. Jis asocijuojasi su pralaimjimu, o pralaimti niekas

nenori. Pasidavimas sukelia nemalonius vaizdinius: pralaimjimomyje pripainim, pralotas rungtynes, pasidavim st ipresniam

prieininkui. is terminas beveik visada vartojamas neigiamame

kontekste. Sugauti nusikaltl iai pasiduoda valdiai.

Konkurencinje i dien visuomenje esame mokomi niekada

nepasiduoti ir nenuleist i rank - taigi nedanai tegirdime apie pa

sidavim. Jei pergal svarbiau u visk, tai apie pasidavim nra

n ko galvoti. Esame link veriau kalbti apie laimjim, skm,

nugaljim, ukariavim, o ne pasidavim, klusnum ar nusilei

dim. Taiau pasidavimas Dievui yra lovinimo esm. Tai natralus

atsakas nuostabi Dievo meil bei malo

n. Atiduodame Jam save ne i baims arpareigos, bet i meils: Nes jis pirmas mus Tikrasis lovinimas -

pamilo"1. Paulius Laike romieiams vie- tai savs aukojimas

nuolikoje skyri aikina nepaprast Dievo Dievui.

malon mums, o tada ragina mus per io-

vinim visikai pavesti savo gyvenim Die

vui: Dl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo knus

kaip gyv, vent, Dievui patinkani auk, kaip dvasin garbi-

75


38/154

nim"2. Tikrasis lovinimas - Dievo diuginimas - vyksta tuomet,

kai visikai pavedate save Dievui. Cituotoje eilutje net du kartus

minimas odis 'auka'.

Sis asmeninio pasidavimo aktas vadinamas daugeliu vard: pa

siventimas, Jzaus pripainimas savo Viepaiu, savo kryiaus

prisimimas, mirt is sau, pasid avimas Dvasiai. Svarbiausia, k js

darote, o ne kaip tai vadinate. Dievas nori js gyvenimo - viso

gyvenimo. Devyniasdeimt penki procent negana. Visikai pasiduoti Dievui mums kliudo trys barjerai: baim, idi

dumas ir nesupratimas. Mes nesuvokiame, kaip labai Dievas mus

myli, norime patys valdyti savo gyvenim ir klaidingai supranta

me, k reikia pasiduoti.

1. Ar a galiu pasikliauti Dievu?

Pasit ikjimas yra btinas pasidavimo elementas. Nepasiduosite

Dievui, jeigu Juo nepasit ikite, taiau nemanoma Dievu pasit ikti,

kol gerai Jo nepastate. Baim trukdo pasiduoti, taiau meil iveja baim. Kuo geriau supr antate, kaip labai Dievas jus myli, tuo

lengviau jums pasiduoti.

I kur galite inoti, kad Dievas jus myli? Jis pateikia daug ro

dym : Dievas pats sako, kad ju s myli 3 ; Jis neileidia js i aki4;

Jam rpi kiekviena js gyveni mo smulkm ena 5 ; Jis suteikia jums

gebjim jaus ti vairiop malonum 6 ; Jis yra sup lanav s js gyve

nime daug gero 7 ; Jis jums atleidia 8; elgiasi su jumis kantriai ir su

meile9. Dievas myli jus kur kas labiau, nei js galite sivaizduoti.

Didiau sia ios meils iraik a yra Dievo S nau s auka u jus .

Dievas mums parod savo meil tuo, kad Kristus numir u mus,

kai tebebuvome nusidjliai"

10

. Jei norite suinoti, koks svarbusDievui esate, pavelkite Krist. Jis kybo ant kryiaus itiestomis

ranko mis ir sako: tai kaip tave myliu! Ver iau jau mirsiu, nei

gyvensiu be tavs".

Dievas nra iaurus verg pirklys ar despotas, br utal ia jg a sie

kiantis priverst i mus pasiduoti. Jis nemgina palauti ms val ios,

bet kvieia mus prie savs, kad galtume laisvai save Jam atiduoti.

76



39/154

3. K reikia pasiduoti

Pasidavimas Dievui nereikia pasyvaus neveiklumo, fatal izmo ar

t inginysts pateisinimo. Tai nra susitaikymas su esam a bkle. Pasi

davimas gal i reikt i kaip t ik prieinga: paaukoti savo gyvenim

arba kentti, kad pakeistum tai, kas turi bti pakeista. Dievas da

nai kvieia pasidavusius mones kovoti Jo vardu. Pasidavimas - ne

bailiams ar itiliams. Pasidavimas taip pat nereikia, kad atsisakoma raci onalaus mst ymo. Dievas neleist taip vaistyt i jum s

dovanoto proto! Dievas nenori, kad Jam tarnaut robotai. Pasida

vimas nra savos asmenyb s nuslopinim as. Dievas nori, kad js

panaudotumte unikal i savo asmenyb. Pasidavimas ne sumen

kina, o kaip tik sustiprina js asmeny b. K. S. Liuisas pastebjo :

Kuo daugiau leidiame Dievui mus uvaldyti, tuo labiau tampame

savimi - nes Jis mus sukr. Jis suman visus mus, skirtingus mo

nes, tave ir mane.... Tada, kai atsigriu Krist, kai pavedu save

Jo asmenybei, tai tada a pirmkart gyju savo asmenyb." Pasi

davimas geriausiai matomas klusnume. Js tariate: Taip, Viepa

tie!" viskam , ko Jis js papr ao. Itart i: Ne, Viepatie!" reikiaprietarauti. Negalite vadinti Jzaus savo Viepaiu, jeigu Jam

nepaklstate. Po nepavykusios nakties vejybos Simonas Petras

parod pasidavim, kai Jzus l iep jam dar kart pamginti: Moky

tojau, mes, kiaur nakt varg, nieko nesugavome, bet dl tavo

odio umesiu tinklus"12. Pasidav mons paklsta Dievo odiui

net tada, kai jis atrodo beprasmikas.

Kitas visikai Dievui atiduoto gyvenimo aspektas yra pasitikji

mas. Abraomas sek Dievo vedimu pats neinodamas, kur atsidurs.

Ona lauk Dievo numatyto tobulo meto, neinodama, kada jis ateis.

Marija t ikjosi stebuklo, nesumodama, kaip jis galt vykti. Juoza

pas pasikl iov Dievo t ikslu, nesuprasdamas, kodl aplinkybs susiklost btent taip. Visi ie mons buvo visikai pasidav Dievui.

Js inote, kad esate pasidavs Dievui, kai sprsdamas reikalus

pasikliaujate Dievu, uuot manipuliavs kitais, jga mgins pirti

savo nuomon ir valdyti situacij. Paleidiate vadias i rank ir

leidiate Dievui veikti. Js neprivalote visuomet bti u visk atsa

kingas". Biblija sako: Ilskis Viepatyje ir kantriai lauk Jo!"13.

78

1 tikslas: JS BUVOTE SUKURTAS DIEVO DIAUGSMU


40/154

1 tikslas: JS BUVOTE SUKURTAS DIEVO DIAUGSMU

taikyk su Dievu ir bk ramus; itaip sulauksi gero"17. Be to, patiria

te laisv: Paveskite save Dievo keliams, ir laisv niekada nesiliaus

... Jo sakymai jus ilaisvina atvirai gyventi jo laisvje!"18. Treia,

savo gyvenime patiriate Dievo gali. Kristus gali veikti kyrias

pagundas ir neaprpiamas problemas, jeigu visa tai Jam pavesite.

Artinantis didiausiam miui gyvenime'9 , Jozu susidr su

Dievu, parpuol ir J palovino bei pasidav Dievo planams. ispasidavimas lm stulbinani pergal prie Jericho sien. tai koks

paradoksas: pergal pasiekiama pasidavimu. Pasidavimas js nesu

silpnina, jis suteikia ju ms stiprybs. Pasi davus Dievui, ju ms neb e

reikia bijoti ar pasiduoti kam nors kitam. Iganymo Armijos krjas

Viljamas Btas (William Booth) sak: mogus galingas tiek, kiek

jis geba pasiduoti".

Dievas panaudoja pasidavusius mones. Jis pasirinko Marij

bti Jzaus mo tina ne dl jos talent , turt ar groio, bet todl, kad

ji buvo visikai Jam pasidavusi. Angelui paaikinus netiktin

Dievo plan, ji ramiai at sak: tai a Viepaties tarnait, tebna

man, kaip tu pasakei"20

. Nra nieko galingesnio u pasidavusio mogaus gyvenim Dievo rankose. Taigi bkite klusns Dievui"21.

5. Pasidavimas - geriausias bdas gyventi

Galiausiai kiekvienas kam nors pasiduoda. Jei ne Dievui, tai kit

nuomonei ir lkesiams, pinigams, apmaudui, baimei, savo paties

puikybei, geiduliams ar savajam a". Esate sukurtas lovinti Diev,

bet jei to nedar ote, sus ikuriat e savus stabus ir jiem s atid uodat e savo

gyvenim. Esate laisvas pasirinkti, kam pasiduoti, taiau nesate

laisvas nuo io pasirinkimo pasekmi. Misionierius ir evangelistasStenlis Donsas (Stanley Jones) kart sak: Jei nepasiduodate Kris

tui, js pasiduodate chaosui".

Pasidavimas - ne tik geriausias bdas gyventi, tai vienintelis

bdas. Visa kita tiesiog neveikia. Bet koks kitas poiris gyvenim

galiausiai baigiasi lugimu, nusivylimu ir savs sunaikinimu. An

glikame karal iaus Jokbo Bibl i jos vert ime pasidavimas vadinamas

protingu t a rna vimu" 22 . Kitur is posakis veriamas kaip pats jau-

80



41/154


giai kainuoja ir atrodo nemanoma. Danai reiks daryti visai ne

tai, kas jums patikt.

Vienas didiausi dvideimtojo amiaus krikioni buvo Bilis

Braitas (Bill Bright), organizacijos Campus Crusade for Christ" k

rjas. Per ios organizacijos darbuotojus visame pasaulyje, Keturi

dvasin i dsni" bro ir bei film Jz us" (kur pam at ja u dau

giau nei keturi milijardai irov) Krist tikjo daugiau nei 15 0mili jon moni, ir ami nyb jie praleis danguje.

Kart Bilio paklausiau: Kodl Dievas taip tave palaimino ir taip

gal ingai panaudojo tavo gyvenim?" Jis atsak: Jaunystje suda

riau su Dievu sutart . I ties j surai au ir gale uraiau sav o vard.

Sutart ies tekstas skambjo taip: 'Nuo iandien esu Jzaus Kristaus

vergas '".

Ar kada sudarte su Dievu toki sutart? 0 gal vis dar tebesigin

ijate ir tebe kovo jate su Dievu dl Jo teiss js gyven ime dary ti

tai, k Jis nori? Dabar atjo metas jums pasiduoti - Dievo malonei,

meilei ir iminiai.

82

Jeigu, kai dar buvome prieai,

mus sutaik su Dievu jo Snaus mirtis,

tai juo labiau mus igelbs jo gyvyb,

kai jau esame sutaikyti.

Romieiams 5, 10

Dievas nori bti js geriausias dra ugas.

Js santykiai su Dievu turi daug aspekt: Dievas yra jsKrjas ir Sutvrjas, Viepats ir Valdovas, Teisjas, Atpirkjas, T

vas, Gelbtojas ir dar daug kas1 . Taiau labiausiai stulbina ta tiesa,

kad Visagal is Dievas trokta bti js Draugas!

Edeno sode regime ideal ius Dievo santykius su mumis: Adomas

ir Ieva grjosi artima draugyste su Dievu. Nebuvo joki ritual,

ceremonij ar religijos - vien tik paprasti meils kupini santykiai

tarp Dievo ir Jo sukurt moni. Adomas ir Ieva, netruk domi jo

kios kalts ar baims, diaugsi Dievu, o Dievas jais.

Buvome sukurti gyventi nuolatinje Dievo artybje, taiau po

nuopuolio iuos ideal ius santykius praradome. Tik keletas moni

Senojo Testamento laikais turjo draugysts su Dievu privilegij.Moz ir Abrao mas buvo vadina mi Dievo draugais", Dovydas vadin

tas mogumi pagal Dievo ird", artim draugyst su Dievu palaik

Jobas, Henochas bei Nojus 2. Vis dlto Senajam Testamentui bdin

gesn Dievo baim, o ne draugyst.

O tada Jzus pakeit situacij. Kai kybodamas ant kryiaus Jis

sumokjo u ms nuodmes, ventyklos udanga, simbolizavusi

ms atskyrim nuo Dievo, visa nuo viraus iki apaios perplyo

83


42/154

1 tikslas: JUS BUVOTE SUKURTAS DIEVO DIAUGSMUI Tapti geriausiais draugais su Dievu 11 diena


43/154

86

ami dar ne vienas krikionis. Pasirenkamas trumpas sakinys

arba paprastas posakis, kur gal ima bt itart i vienu kvpteljimu:

Jzau, Tu su manim i"; Priimu Tavo malon "; Pavedu Tau save";

Troktu Tave painti"; A priklausau Tau"; Padk man Tavimi

pasikliauti". Taip pat galima naudoti neilg Rato eilut: Man gy

venimas - tai Kristus"; Tu mans niekada nepaliksi"; Tu esi mano

Dievas". Melskits tuo sakiniu kiek manoma daniau, kad toji mintis siaknyt giliai js irdyje. Tik sitikinkite, k ad js motyv as

yra pagarbinti Diev, o ne J valdyti.

Dievo artybs praktikavimas - tai gdis, protis, kur galite isi

ugdyti. Kaip muzikantai kasdien repetuoja gam, kad galt be

vargo gr aiai groti, taip ir ju ms reikia parag inti save mstyti apie

Diev vairiu dienos metu. Privalote ilavinti savo prot nepamir

ti Dievo.

I pradi jum s reiks priminim, kurie n uolat grint mintis

prie suvokimo, kad Dievas t akimirk yra su jumis. Vis pirma

visur aplink save sudliokite vaizdinius priminimus. Galite prisikli

juoti nedideli popieriaus lapeli su urau: Dievas i akimirk yra su manimi ir u mane!"Benediktin vienuoliai tam tikslui

naudoja laikrodio dius: kiekvien valand laikrodis jiems pri

mena, kad atjo metas stabtelti ir pasimelsti valandos malda". Jei

turite laikrod ar mobilj telefon, kuriame galima nustatyti adin

tuv, galite pasinaudoti iuo metodu. Kartais Dievo artyb pajau

site, kartais ne.

Jeigu visais iais bdais siekiate igyventi Jo artyb, js visikai

nesupratote, k mginu pasakyti. Diev loviname ne tam, kad

gerai jaustu ms, b et kad gerai elgtums. Js t ikslas yra ne jaus

mas, o nuolatinis suvokimas, kad Dievas labai realiai visada yra

al ia js. Toks yra lovinantis gyveni mo bdas .

Per nuolatin apmstym

Kitas bdas tvirtinti draugyst su Dievu yra vis dien apmstyti

Jo od. Tai vadinama meditacija, o Biblija danai ragina mus ap

mstyti, koks Dievas yra, k Jis yra padars ir pasaks 19 .

87



44/154


Nemanoma bti Dievo draugu neinant, k Jis sako. Kaip gali

mylti Diev, jei Jo nepasti? O neimanant Jo odio, Dievo pain

ti nemanoma. Biblija sako, kad VIEPATS apreik save Samue-

liui ilojyje VIEPATIES odiu"20. Dievas ir iandien naudojasi tuo

paiu metodu.

Nors ir negalite skirti visos dienos Biblijos nagrinjimui, galite

vis dien apiejmstyti, prisimindami skaitytas ar mintinai imoktas eilutes, mintys e ja s apsvarstyti.

Meditacija danai klaidingai suprantama kaip kakoks sudtin

gas, mslingas ritualas, kur praktikuoja atsiskyrliai vienuoliai ir

mistikai. Taiau meditacija paprasiausiai tra sutelktas mstymas -

gdis, kur kiekvienas gali isiugdyti ir bet kada naudoti.

Kai mintyse vis i naujo apmstote ikilusi problem, tai vadi

nama rpesiu. Kai nuolat permstote Dievo od, tai vadinama

meditacija. Jei mokate igyventi ir nerimau ti, ja u inote, kaip medi

tuoti! Jums tereikia nukreipti dmes nuo sav bd Biblijos eilu

tes. Kuo daugiau medituosite ties Dievo odiu, tuo maiau rpes

i tursite.Dievas Job ir Dovyd laik artimais sav o draug ais, n es jie labiau

u visk vert ino Jo od ir nuola t apie j mst pe r vis dien. Job as

pripaino: Nepasitraukiau nuo jo itart sakym, branginau irdyje

jo odius"21. Dovydas sak: O, kaip a branginu tavo statym!

Mstau apie j vis dien"22. Mstau apie VIEPATIES darbus; taip,

atsimenu ankstesnius tavo stebuklus"22.

Draug ai dalijasi paslaptimi s. Dievas taip pat patiks ju ms savo

paslaptis, jei isiugdysite prot vis dien apmstyti Jo od. Die

vas atvr savo paslaptis Abraomui, taip pat Danieliui, Pauliui,

mokiniams ir kit iems draugams 24 .

Paskaits Biblij, igirds pamoksl ar pasiklauss garso rao,nepamir kite jo. Isiug dykite prot minty se pervelgti suprast as tie

sas, dar kart jas ap mstyt i. Kuo daug iau laiko skirsite Dievo odio

apmstymui, tuo geriau suprasite io gyvenimo paslaptis", kuri

daugelis nevelgia. Biblija sako: VIEPATS - pagarbiai jo bijan

i draugas, patvirtinantis savo Sandor"25.

Kitame skyriuje suinosime dar keturias paslaptis, kaip ugdyti

draugyst su Dievu, taiau nelaukite rytojaus. Jau iandien imkite

88 89

Draugysts su Dievu ugdymas 12 diena


45/154

Esate taip arti Dievo, kaip pats pasirytate.

Kaip ir bet kokioje draugystje, taip ir draugystje su Dievu reikia dti pastang. Ji neatsiras savaime. Tam reikalingas trokimas,

laikas ir energija. Jei norite turti artimesn, gilesn ry su Dievu,

reikia imokti siningai dalytis su Juo; savo jausmais, pasitikti,

kai Dievas prao jus k nors atlikti, imokti rpintis tuo, kas rpi

Dievui, ir labiau u visk trokti Dievo draugysts.

Privalau pasiryti bti siningas su Dievu

Pirmasis akmuo, statant glaudios draugysts su Dievu pastat, yra

visikas nuoirdumas: reikia siningai pripainti savo trkumus bei jaus mus. Dievas nesit iki, kad bsite tobulas, taiau primyg tinai

reikalauja visiko nuoirdumo. N vienas Biblijoje minimas Dievo

draugas nebuvo tobulas. Jei tobulyb bt btina draugysts su

Dievu slyga, niekada negaltume bti Jo draugai. Laimei, Dievo

malons dka Jzus vis dar tebra nusidjli biiulis"1.

Biblijoje Dievo draug ai sininga i ipai no savo jau smu s, da

nai skundsi, keisdavo nuomon, kaltino ir ginijosi su savo Krju.

90

Taiau panau, kad Dievui toks atvirumas netrukd; t ies sakant,

Jis pats j skatino.

Dievas leido Abraomui klausinti apie Sodomos sunaikinim,

dertis dl jo . Abraom as atkakliai klausinj o Diev, ko pakakt

miestui igelbti, ir nusiderjo nuo penkiasdeimties iki vos deim

ties teisij.

Dievas taip pat kantriai iklaus daugel Dovydo kaltinim neteisingumu, idavyste, apleidimu. Dievas nenuud ir Jeremijo, teigian

io, kad Dievas j apgav o. Job ui buvo leista ilieti savo kartl im

ginim metu, ir galiausiai Dievas apgyn Job dl to, kad pastarasis

buvo siningas, o Jobo draugus subar dl nenuoirdumo. Dievas

jiems tar: Nekalbjote apie mane tiesiai,

kaip mano tarnas Jobas. ... Tegu meldiasi

mano tarnas Jobas u jus, kad atsivelgs Dievas nesitiki,

jo mald nepasielgiau su jumis pagal js kad bsite tobulas,

kvailyb"2. taiau primygtinai

Viename priblokianiame atviros drau- reikalauja visiko

gysts pavyzdyje3

Dievas labai aikiai paro- nuoirdumo.d savo pasibjaurjim Izraelio neklusnu

mu. Jis pasak Mozei tessis savo paad

duoti izraelitams Paadtj em, taiau n ings nio toliau su jais

neengsis dykumoje! Dievo kantryb iseko, ir Jis aikiai pasak

Mozei, kaip jauiasi.

Moz kalbjo su Dievu, kaip mogus kalbasi su savo biiuliu", -

su tokiu pat atvirumu: tai tu man liepei: 'Vesk priek i taut',

bet nepasakei, k pasiusi su manimi. ... Jei a tikrai radau malon

tavo akyse, prayiau parodyti man savo keli ... Juk tai ie mons

yra TAVO tauta. ... Jei tu pats neitum kartu, neversk ms keltis i

ios vietos. Juk kaip kitaip bt inoma, kad radome malon tavoakyse - a ir tavo tauta, - jeigu neitum kartu su mumis?" ... Ir

VIEPATS tar Mozei: Padarysiu ir tai, ko praai, nes tu i tikr

j radai malon mano akyse, ir tave a pastu vardu"4.

Ar gali Dievas priimti tok aik, tiesmuk js atvir um? Be

abejo! Nuoirdi draugyst remiasi atvirumu. Tai, kas gali atrodyti

kaip lumas, Dievas mato kaip nuoirdum. Jis klausosi ugningos

savo biiul i kalbos; Jam nuobodios nuspjamos, venteivikos

91


46/154


47/154


48/154

9697


49/154

Dievas nori js viso.

Dievas nenor i dalies js gy venimo . Jis prao visos js irdies,

visos sielos, viso proto ir vis js jg. Dievo ned omina pustinas

atsidavimas, dalinis klusnumas, js laiko bei pinig likuiai. Jis

trokta visiko js pasive ntimo, o ne mayi gyve nimo nuot rup.

Samariet kart diskutavo su Jzumi apie tinkamiausi laik, viet

ir bd lovinti. Jzus jai atsak, kad ie klausimai, susij su iori

niais dalykais, neaktuals. lovinimo vieta savo svarba neprilygsta

tam, kaip js lovinate ir kiek savs lovindami atiduodate Dievui.

Egzistuoja teisingas ir netinkamas bdas lovinti. Biblija sako: B

kime dkingi ir deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir baime"1.

lovinimas, kuris patinka Dievui, pasiymi keturiais bruoais.

1. Dievui patinka, kai ms lovinimas atitinka ties

mons danai sako: Man patinka manyti, kad Dievas..." ir tada

ima pasakoti, kok Diev jie nor t garbinti . Taiau negalim e patys

susikurti mums patogaus arba polit ikai korektiko Dievo paveikslo

ir j garbinti. Tai stabmeldys t!

lovinimas privalo remtis ventojo Rato tiesa, o ne ms nuo

mone, koks Dievas yra. Jzus kalbjo samarietei: Tikrieji garbin-

98


50/154


51/154


52/154

104


53/154


54/154

108


55/154

111


56/154

ESATESUKURTAS

DIEVO EIMAI

A esu vynmedis, o jus akels.

Jono 15,5

Mes daugelis esame vienas knas Kristuje,

o pavieniui - vieni kit nariai.

Romieiams 12,5

113


57/154

Tasai, kuriam ir i kurio yra Visata,

norjo daugyb savo vaik nuvesti garb.

Hebrajams 2,10a

irkite, kokia meile apdovanojo mus Tvas:

mes vadinams Dievo vaikai ir esame!

1 Jono 3,1

Js sutvertas Dievo eimai.

Dievas nori turti eim ir sukr jus bti tos eimos nariu. Tai

antrasis t ikslas, kur Dievas numa t js gy venimui, kai js dar n

nebuvote gims. Visa Bibl i ja - tai pasakojimas, kaip Dievas kr

eim, kuri J myls, gerbs ir aminai su Juo valdys. Joje sakoma:

I meils, palankios savo valios nutarimu, jis i anksto paskyr

mus per Jz Krist tapti jam sniais"1. Kadangi pats Dievas yra

meil, Jis brangina santykius. Pati Jo prigimtis l inkusi puoselt i

santykius, ir save Jis apibdina vardais, kurie nusako eimin ry:

Tvas, Snus ir Dvasia. Trejyb yra Dievo santykiai su paiu sa

vimi. Tai tobulas harmoning santyki pavyzdys, tad turtume

sigilinti, ko is ryys mus moko. Dievas visuomet egzistavo meils

kupinuose santykiuose su savimi, taigi Jis niekada nebuvo vie

nias. Jam nereikjo eimos, bet Jis jos troko, todl su man plan

sukurti mus, padaryti mus savo eimos dal imi ir dalyt is su mumis

viskuo, k pats turi. Dievui tai labai patinka. Biblija sako: Savo

valia jis pagimd mus tiesos odiu, kad btume tarsi jo krini

pirmienos"2.

115

2 tikslas: ESATE SUKURTAS DIEVO EIMAI

Kai tikime Krist Dievas tampa ms Tvu mes - Jo vaikais


58/154

Kai tikime Krist, Dievas tampa ms Tvu, mes Jo vaikais,

kiti tikintieji tampa ms broliais ir seserimis, o banyia - ms

dvasine eima. Dievo eim sudaro visi praeities, dabarties ir atei

ties tikintieji.

Kiekvien mog sukr Dievas, taiau ne kiekvienas yra Dievo

vaikas. Vienintelis bdas patekti Dievo eim - atgimti i aukto.

Pirm kart gimdam i js tapo te moni eimos nariu , taiau Dievo

eimos nariu tampate atgimdami dvasikai. Dievas i savo didio

gailestingumo Jzaus Kristaus prisiklimu i numirusi yra atgim

ds mus gyvai viliai"3.

Kvietimas bti Dievo eimos nariu skirtas visam pasauliui 4, taiau

egzistuoja viena slyga: tikjimas Jzumi. Biblija sako: Juk js

visi tikjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jzuje"5.

Dvasin js eima yra svarbesn u fizin , nes pirmoji gyvuos

aminai. Ms eimos emje - tai nuostabi Dievo dovana, taiau

jos laikinos ir nepatvarios, danai jas suskaldo skyrybos, atstumai,

senatv ir neivengiama mirtis. 0 dvasin eima - ms ryys su

kitais tikiniaisiais - tsis vis aminyb. Tai kur kas stipresn, pat

varesn sjunga nei kraujo ryiai. Kaskart, kai Paulius stabteldavo

apmstyti amin Dievo mums visiems kartu numatyt tiksl, jis

imdavo garbinti Viepat: Kai susimstau apie Jo plano imint ir

didyb, parklumpu prie visos didingos Dievo eimos, - kurios vieni

nariai jau danguje, o kiti dar ia, emje, - Tv"6.

Dievo eimos nario privalumai

T akimirk, kai dvasikai gimte Dievo eimoje, js gavote ne

t iktin gimtadienio dovan: eimos pavard, skiriamuosius eimos

bruous, eimos privilegijas, galimyb bet kada kreiptis eimynikius ir eimos paveld! 7 Biblija sako: Tad tu jau nebe vergas, bet

snis, o jeigu snis, tai Dievo valia es i ir paveldtojas"8.

Naujasis Testamentas labai pabria gaus ms paveld". Jame

sa k o m a : Mano Dievas i savo turt gausos Kristuje Jzuje lovingai

patenkins visas js reikmes"9. Mes, Dievo vaikai, drauge naudo

jams Dievo eimos turtais. ia, emje, mums duoti Jo malons ...

116


59/154

118 119


60/154

2 tikslas: ESATE SUKURTAS DIEVO EIMAI


61/154


62/154

124 125


63/154

-

Js jau nebesate paaliniai nei svetimaliai,

bet ventj bendrapilieiai ir Dievo namikiai.

Efezieiams 2,19 (T)

[Dievo namai] yra gyvojo Dievo Banyia,

tiesos stulpas ir atrama.

1 Timotiejui 3,15b

Js paauktas ne tik tikti, bet ir priklausyti.

Net ir tobuloje Edeno aplinkoje, kur nebuvo jokios nuodms ,

Dievas sak: Negera mogui bti vienam"1. Mes sukurti bendruo

menei, sutvert i bendrystei, suformuoti eimai, n vienas i ms

negali vienas pats vykdyti Dievo numatyt tiksl.

Bibl i joje niekur nerasime uuomin apie ventuosius vieniius

ar dvasinius atsiskyrlius, atsitraukusius nuo kit tikinij ir ne

turi niu s joki os bendrys ts. Biblija sako, kad mes sudarome vien

kn, darniai augame ant Kristaus pamato, esame drauge statomi,

esame vieno kno nariai, suderinti, stipriai sujungti vairiais ryiais,

sujungti vienybnir bsime pagauti debesysn a pasitikti Viepaties2.

Js jau nebepriklausote sau.

Nors js santykiai su Kristumi asmeniki, Dievas niek ada ne

norjo , kad jie bt privats. Dievo eimo je esame susieti su kiek

vienu t ikiniuoju ir priklausysime vienas kitam vis aminyb.

Biblija sako: Mes esame vienas knas Kristuje, o pavieniui - vieni

kit nariai"3.

Sekimas Kristumi reikia ir priklausym, o ne vien tikjim.

12 6 12 7


64/154


65/154


66/154

133

Gyvenimas drauge 18 diena

daugiau, taiau inojo, kad dvylika yra, ko gero, daugiausia, kiek

gali bti moni grupje, jei norima, kad kiekvienas dalyvaut.


67/154

Js irdyse teviepatauja Kristaus ramyb,

kuri esate paaukti viename kne.

Kolosieiams 3,15

irk, kaip gera ir malonu,

kur broliai gyvena vienybje!

Psalm 133,1

Gyvenimas duotas, kad juo dalytums su kitais.

Dievas nori, kad mes suinotume, k reikia gyvenimas drauge.Biblij bendr patyrim vadina bendravimu. Deja, iandien is

odis yra prarads didij dal biblins prasms. Bendravimu" ian

dien danai vardijamas paprastas pokalbis, pobvis, valgymas ir

pasilink sminimas . Klausimas kur vyksta js ben drav imas ?" rei

kia: Kur js lank ote bany i?" . Kvietimas po pamald pasilikti

bendravimui" daniausiai reikia kvietim kartu igerti arbatos.

Tikrasis bendravimas - tai gerokai daugiau nei vien pasirodymas

pamaldose. Jis reikia gyvenim kartu. Jis apima ir nesavanaudik

meil, ir sining dalijimsi, ir praktin patarnavim, ir paaukojim,

ir nuoirdi paguod, ir visus kitus Naujajame Testamente randa

mus sakymus, nusakanius, kaip turime elgtis vienas su kitu".Kalbant apie bendravim, svarbus yra dydis: kuo maiau, tuo

geriau. lovinti gal ima drauge su visa minia, taiau nemanoma su

ja bendrauti. Kai tik grup perengia deimties nari rib, kuris

nors j liaujasi dalyvav s - daniausi ai tai b na tyliausias mogu s,

ir grupje ima dominuoti kel i mons.

Jzus tarnavo su nedidele mokini grupele. Jis galjo pasirinkti

13 4

gali bti moni grupje, jei norima, kad kiekvienas dalyvaut.

Kristaus Knas, kaip ir jsikis, sud aryt as i gausy bs mayi

lsteli. Kristaus Kno, kai p ir jsiki o, gyv yb slypi tose lstelse.

Todl krikionis savo bendruomenje turi dalyvauti nedidels

grups veikloje, ar tai bt brelis, besirenkantis namuose, ar tai

bt sekmadienio mokykla, ar Biblijos studij ratelis. Btent ia

vyksta t ikrasis bendravimas, o ne gausiuose susirinkimuose. Jeigusavo banyi sivaizduosite esant laiv, tai nedidels grupels yra

kaip prie laivo pritvirtintos gelbjimosi valtys.

Dievas nedidelms t ikinij grupelms yra pal iks nepaprast

paad: Kur du ar trys susirink mano vardu, ten ir a esu tarp j"1.

Deja, net dalyvavimas maoje grupelje neutikrina, kad patirsite

tikrj bendravim. Daugelis sekmadienio mokyklos klasi bei

ma grupeli yra strigusios pavirutinikumo vse ir n nenu

mano, k reikia patirti nuoirdi bendryst. Kuo skiriasi tikra ir

netikra bendryst?

Tikroje bendrystje mons bna tokie, kokie yra i ties

Nuoirdi bendryst nra formalus, pavirutinikas paplepjimas. Tai

nuoirdus dalijimasis i irdies ird, kartais atveriant paias slapiau

sias irdies kerteles. Taip bna tada, kai mons siningai prisipasta,

kokie yra ir kas vyksta j gyvenime. Jie dalijasi nuoskaudomis, atsklei

dia savo jausmus, ipasta neskmes, isako abejones, pripasta savo

baimes ir silpnybes, prao pagalbos ir maldos.

Nuoirdumas yra visika prieingyb to, k kartais gal ima pama

tyti banyiose. Vietoje siningumo ir nuolankumo dvasios ten

tarpsta apsimetinjimas, vaidyba, banytinis polit ikavimas, formalus mandagumas ir pavirutiniki pokalbiai. mons dvi kaukes,

saugosi ir elgiasi taip, lyg j gyvenime viskas romis klota. Tokia

nuostata - mirt is t ikrajam lovinimui.

Tik atsivr patiriame tikrj bendryst. Biblija sako: Jei vaik

iojame viesoje, kaip ir jis yra viesoje, mes bendraujame vieni su

kitais... . Jei sakytume, jog neturime nuodms, klaidintume patys

13 5


68/154


69/154

139

Bendrysts puoseljimas 19 diena

klos klasje ir bendruomenje, jums prisieis priimti kelet nelengv

sprendim ir surizikuoti.


70/154

Bendravimui reikia asmeniko atsidavimo.

Tikr bendryst tarp tikinij gali sukurti tik ventoji Dvasia,

taiau Jai reikia ms pasiryimo ir ms sipareigojim. Paulius

i dvejop atsakomyb ireikia odiais: Uoliai sergkite Dvasios

vienyb taikos ryiu"2. Myliniai krikionikai bendruomenei egzis

tuoti reikalinga tiek Dievo galia, tiek ms pastangos.

Deja, daugelis uauga eimose, kur nra sveik tarpusavio san

tyki, todl jie neturi tikrai bendrystei reikaling gdi. Juos rei

kia imokyti, kaip sutarti su monmis ir palaikyti santykius sukitais Dievo eimos nariais. Laimei, Naujajame Testamente apstu

pamokym, kaip gyventi drauge. Paulius ra: Raau tau apie iuos

dalykus [nes] noriu, kad inotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose,

kurie yra gyvojo Dievo Banyia"3.

Jei esate pavargs nuo pavirutiniko bendravimo ir i lgits t i

kros, meile grstos bendrysts savo grupelje, sekmadienio moky-

14 0

Bend rys t e i p ra kt ikuot i re ika l inga s s in inguma s

Jums reiks imokti mylti mones, kad su meile galtumte pasakyti

jiems ties net tada, kai norsis arba apsimesti, kad jokios problemosnra, arba tiesiog j ignoruoti. Nors kur kas lengviau nutylti, kai

greta esantys savo nuodmmis kenkia patys sau arba aplinkiniams,

toks elgesys nra meil. Daugelis moni neturi n vieno, kas juos taip

mylt, jog pasakyt ties (net kai ji skausminga), taigi jie ir toliau

engia pratingu keliu. Danai mes inome, k kitam reikt pasa

kyti, taiau baim trukdo mums prasitarti. Daugel bendrysi sug

riov baim: niekas nerado savyje utektinai drsos prabilti grups

akivaizdoje, nors ir mat, kad jos nar io gyv enimas byra ipulius.

Biblija mums liepia kalbti ties su meile"4, nes be atvirumo

bendryst nemanoma. Sal iamonas sak: Siningas atsakymas -

tikros draugysts enklas"5. Kartais tai reikia mylti pakankamaist ipriai, kad su meile paprietarautum nusidedaniam ar gundo

mam nusidti. Paulius sako: Broliai, jei kuris mogus bt pagau

tas nusikalts, js, dvasios mons, pamokykite tok romiai"6.

Daugelyje banyi ir ma grupeli bendryst l ieka paviruti

nika, nes mons bijo konflikt. Vos ikyla klausimas, galintis

sukelti tamp ar diskomfort, jis akim irks niu uglaist omas, ka d tik

bt isaugota apgaulinga ramyb. Tuojau pat sikia koks nors

taikdarys".

Su savo kiu Nedrumskite ramybs!" ir mgina suglostyti kiek

vieno paiautas plunksnas. Klausimas taip ir lieka neisprstas, ir

visi tol iau gyvena su uslptu nepasitenkinimu. Kiekvienas inoesan t problem , taia u niekas apie j atvirai nekal ba. Tai kuri a

liguist paslapi atmosfer, kurioje tarpsta apkalbos. Pauliaus

sprendimas buvo t iesmukas: Tad, pamet melus, kiekvienas kal

bkite ties savo artimui, nes mes esame vieni kit nariai"7.

Tikroji bendrys t, ar ji bt tarp sutuoktini , ar tarp draug, ar

tarp bendruomens nari, remiasi atvirumu. Ties sakant, konflikt

14 1


71/154

Bendrystei puoselti reikalingas mandagumas

Mandagumas reikia pagarb vienas kito skirtumams, vienas kito jausm supratim, kantryb su mus erzinaniais monmis. Bibl i ja

sa ko: Kiekvienas ms tesirpina bti artimui malonus jo labui ir

paangai"16. Paulius ra Titui: Primink jiems, kad ... visiems mo

nms rodyt meilum"17.

Kiekvienoje banyioje ir kiekvienoje grupelje visuomet bna

bent vienas - o kartais ir ne vienas - sunkus" mogus. Galbt t

143


72/154


73/154

14 6

[Dievas] mus per Krist sutaik su savimi

ir dav mums sutaikymo tarnyst.

2 Korintieiams 5,18

Nutrauktus santykius visada verta atnaujinti.

Kadangi gyvenimo esm yra imokti mylti, Dievas nori, kad

brangi ntume santy kius ir dtume pastang as jiems ilaikyti, o ne

apleistume juos vos kelyje pasitaikius nesutarimui, nuoska udai ar

konfliktui. Maa to, Biblija mums sako, kad Dievas mums suteiksantyki gydymo tarnyst 1 . Dl to gana didel Naujojo Testamento

dalis skirta pamokyti, kaip sutarti tarpusavyje. Paulius ra: Jeigu

esama Kristuje paskatinimo, meils paguodos, jei esama bendrysts

Dvasioje, nuoirdumo ir uuojautos, tai padarykite mano diaugs

m tobul, laikydamiesi vienos minties, turdami vienoki meil,

santaik ir sutarim'12. Paulius mok, kad ms gebjimas sutarti

su kitais yra dvasins brandos enklas 3 .

Kristus nori, kad Jo eim visi paint i meils vienas kitam 4 ,

todl sugriauta bendryst - prastas l iudijimas netikintiems. tai

kodl Paulius taip piktinosi, kad Korinto banyia suskilo tarpu

savyje kovojanias frakcijas ir t ikintieji vienas kit auk teisman.Jis ra: A tai sakau, nordamas jus sugdinti. Nejaugi nebetu

rite imintingo m

warren. .gyvenimas.del.tikslo.2005 krantai

Documents