ypatingas 2006 -cnn

8/2/2019 Ypatingas 2006 -CNN

1/96


2/96

::it,,. ,i:,Ar kada susim4stei, kodel esi spuoguotas, kodel tokio veido kaip tavoneturi niekas kitas arba kodel kartais kalbi visai kaip tevai?Tavo kunas, smegenys, m4stymo budas ir elgesys - viskas yra susije

ir iSskiria tave i5 kitq.5i k.tygu pasakoja apie tai, kas nulemia individualumo apraiSkas - nuo

ausies formos ir balso iki tau juokingtl arba siaub4 keliandiq dalykq.Tavo genai, asmenybe bei gabumai yra tavosios istorijos dalis ir tu gali

suZinoti daugiau apie juos atlikdamas knygoje pateiktus testus beiuZduotis. Svarbiausia, kad 5i knyga parengta taip,. ,

kad bntq smagu suZinoti, kas daro tave taaimi. ,,., ''.th"- \,^s*itt'"^,,


3/96

I5 ko aS SUDARYTAS?

Kodel aS VIENINTELIS toks?Kaip veikia mano SMEGENYS?

Koks aS kaip ASMENYBE?

TESTAI


4/96

Sudedamosios dalys

Kas tavf e ypatinga?Kas yra genas?I5 kur gavau savo genus?IStirk savo genusAr dvyniai yra visiSkai vienodi?Kaip veikia mano smegenys? .. .46I5 kur atsiranda mano mintys? . 48Kaird ar debin6? . ., .. 50Atmintis. . ..52Pasitikrink, kokia tavo atmintis . ...54Asmeniniq savybiq testas ... 66Kokia ta mano asmenybd? . . .. . . 68Introvertas ar ekstravetas? ..... . 70

TEtirL c;rrn aorrr r cPasitikrink, kokia tavo atmintisErdvinio m4stymo testasZodinio m4stymo testas

Nervq sistema. VirSkinimo sistema , , 18Kvepavimo sistema. Oda ir plaukai . .20Penki pojudiai ....... . .22Imunine sistema

Kaip a5 augu?VaikysteBrendimas .

., ',80Ar turiu fobijq? . 82Ar moku skaityti i5 veidq? .. .. ..84Kokia yra kuno kalba? ".. ... 86Kaip aB kalbu? .. . .. . ..-..88Kokios mano galimybes? .......... 90

Lateralinio mAstymo testas


5/96


6/96

Tavo kunas yra nuostabimaSina, kuri4 sudaro

5 milijardr+ milijardq milijardaiatomq.Z*ott"t beveik 4000 metq stengiasiperprasti jo veikimaubet ir Siandien

tebera neatskleista daugybe paslapdir;pavyzdLiui, kaip veikia musq smegenys- arba kodel mes Zagsime.

Taiiau vien4 dalyk4 tikrai Zinome -i5 ko mes sudaryti. Tiesiog i5 vandens,anglies ir saujeles cheminiq elemenh;kuriq esti bet kur. Apskritai visus Zmogaussuku.rimui reikiamus atomus galimaiSsikasti savo darZ,e.


7/96

ku a( i.ctar\ tJs/

Sudedamosios dalys]sivaizduok, jog megini sukurti Zmogar,rs kun4 vienu mostu, i5eaiiu paprasciausirl sudedamqjtl daliq. Tam prireiktq 13 skirtingqmedZiagq, vadinamq cheminiais elementais. Sie {Zmogaus k0no elementai nera kaZkokie ypatingi. - \Mes sudaryti i5 tokiq pat medZiagq, kaip ir visos F \kitos gyvos butybes, nuo musiq iki banginiq. flilSZodeguonies : ,fl)egL.or'i- \u\rirr,r.rp e dlr .rc,d, Lrr. rrrr... "Qn 1 atp.t FTIq)egL.or'i- \.\rirr,r.rp e dlr .rc, d, Lrr. rrrr... tQn 'lkrrr-orr,,.r--c.rLrti,r...rr,rrrde.-,',,rio.rlr u">, C \ CelgZtSrH Or. Br"o. k,rrk.rr" il reutlcnrir.r..r'r.rr.p '4 \ Tdegtr.,nie- i- or'o. /O S \ ,{


8/96

NATRIS

JODASs

Kas dar?Tobulam knnui reikia Siektiek vario, cinko, mangano,

kobalto, 1idio, stroncio, aliuminio,silicio, 5vino, arseno, taip pat apie0,09 mg uraro.

Sudedamosios dalys

O,SSVokalioKalis naudojamas prabangiq muilqgamybai. Jis palaiko cheming tavokuno skysiiq pusiausvyr4.O,l\Vo chloroChJoras yra nuodingos ialios duios,naudojamos balinimui. Organizmejis, susijunggs su natriq sudarodrusk4.0,L5Va natrioNatris yra kita natrio chlorido(druskos) sudedamoji dalis. Tavo kunoskysiiai del juose iStirpusiq druskq yrasurus kaip juros vanduo.0,O5Vo magnioBalta, akinanti fel'erverkrl Sviesaatsiranda degant magniui. Tavo kunemagnis stiprind imuninq sistemq"palaiko nervq jaudrum4 ir padedasusitraukti raumenims.O,25Vo sierosSiera yra gyr.ybiSkai svarbi baltymq su-dedamoji dalis ir padeda tavo kraujuikreieti. Taiji kalta ddl nemalonaus bez-ddjimo kvapo, supuv'usjq kiauiiniq beiuisistovejusio tvenkiniq vandens dvoko.l,6%o kalcioKaip ir juros kriaukldms, kreidai beimarmurui, tavo kaulams ir dantimskietumo suteikia kalcis. Jis skatina tavoSirdi plakti, o raumenis veikti.

O,OO87o geleZiesTavo kune esantios geleZies kaiptik uztektq vienai viniai pagaminti.Susijungusi su deguonimi, geleZislgauna raudon4 spalv4. Stai koddlmdsq kraujas ir rudys yra raudoni.0,000047o jodoNors tavo kune yra vos Ziupsnelisjodo, be jo tu mirtum. Duok jodobuoZgalviams, ir iie virs varldmis.

4A{.,.'.

Fn.

a


9/96

) ts ko as sudarvtas?

. {.LASTCICSTu niekaip nesukurtum Zmogaus kuno tiesiog maiSydamas cheminiuselementus - tai butq tas pats, kaip tiketis, jog audra i5 metalo laui.o sudesdidZiuli reaktyvini lektuv4. Zmogaus kunas sudarytas i5 smulkutelaidirlstatybiniq blokq, vadinamq l4stelemis. Tau prireiktq apie 100 trilijonqtokiq blokq ir i5 jq turetum sudeti neitiketinai sudeting4 deliong.iia apZvelgiamos keleto rubiq l4steles.

RIEBALINESLASTELESb -,j!: v" roiebalincs la.lclcs yra irrsi ImaZydiai burbulai, kuriuoseaJiejaus laio pavidalu laikomosenergijos atsargos. Tau storejant jostik puiiasi kaip balionai.

.,,:t8

aia'- ,,?{tII

-4

Beveik puse I4steliq sudaro kraujokr.rneliai. Raudonieji kraujo kuneliai:ineiioj.i po r i'a Lrrn4 deguolir taip palaiko mustl gyvybg.Kiekvien4 sekundg susidaro dumilijonai 5iq lqsteliq.


10/96

l4steli:sakies dugnejautrios iviesaisukuria regejimo

Liaukines l4stelesLiaukinds lqstelesiSskiria glitq sk1'st1(gleives) nosvje irZarnyne.

Spermos lqstelesKai vyro spermos14ste16 susijungia sumoteriSk4ja l4stelekiauiindliu, uZsimezganauja gy\')rb6.

Odos l4ste1esNuierpetojusiosodos l4stelds saugotavo trapq vidq nuoiiorinio pasaulio.

L4steles

Baltieji kraujokuneliaiSios lqsteles prirnena keljaniius kareivius: jic ieiksvetimkunill fu juos naik

NERVINESLASTELESi.* ::,: .:. r,tll-.: :ffi7t-"

Sios l4steles yra tarsi kuno laidai,luriri. keliq iimlq kilometrq pet'valand4 greitiu skrieja elektrossignalai. Smegenl,s turi per 100milijardq nelviniq l4steliq.

,t\ ',i:,:,ifl:.


11/96

ko as sudarvtas?

1 loalysZmogaus kunui sudelioti i5 100 hlkstandiq l4steliq prireiktq visosamZinybes. Tadiau 5i darba galetum paspartinti, jei naudotum stambesniustatybinius blokus. Paprastai panaSios l4steles buna iSsidesdiusios grupem

9 buteliq kraujo; 2 m2 odos; 5 milijonq plaukq; 1 kibiro riebalq;

Kraujas yra skystas audinys, iSneSiojantis Oda saugo vidiniuspo knn4 gy-vybiSkai svarbias medZiagas. audinius nuo paZeidimr4.Ji sudaro trilijonai raudonqiq kunelirl Tai - didZiausias organas. Josplaukiojandiqvandeningamedruskos, pavirlinissluoksnisnuolatcukraus ir kitokiq medZiagq mi5inyje. devisi.

Plaukai dengiavis4 kun4iSskyrus akis,lupas ir kojqpadus.

Kunas kaupiaenergijos atsargriebalg pavidapo oda ir apie kuorSanus.2plauiiry 2 inkstq, sujungtLl su Slapimo pusle; 1 skrandZio;

Kai ikvepiame,plauiiai paima i5 orodeguoni ir perduodaj! kraujui.

Kunas be paliovos gaminaatliekas. Ko5dami krauj4inkstai jas atskiria irpaverdia 5lapimu.

Slapimas i5 inkstq nuteka !tampry maiSeli vadinam4Slapimo pnsle. Prisipildgs 5ismaiSelis skatina Slapintis.

Skrandis yra J formosertme, kurioje sumaiiomir rugStimi pradedamasdrqy !r u'4Dr45.


12/96

K[no dalys

sudaro vadinamuosius audinilus (pvz., nervus, raumenis). Jungdamiesiaudiniai formuoja organus - tam tikr4 funkcij4 atliekaniias kunokaip antai Sirdis, smegenys, skrandis. Taigi kokiq audinir4 ir organqreiketq norint sukurti Zmogaus kun4?

padengtq 640 raumenq; 100 000

)

km kraFI,

liq;

Kaulai sudaro griauiius, kuriedel neitiketinai paslankiq jungdiqprilaiko visk4 sdvo vietose ir leidiin

tudeti.

Susitraukdami raumenys Kraujagysldmistempia kaulus ir taip judina (arterijomis, venomis,kun4. Jie taip pat sudaro kapiliarais) vadinamividiniq organq, tokiq kaip vamzdeliai, kuriais tekaSirdis, sieneles. kraujas.

Tai - be perstojo (ikZmogaus mirties)dirbantis siurblys,kuris varindja kraujpo kun4.tni,atn4; kepenry 32 danttg 1 smegenrl ir jutimo organq rinkinio.

\t i{\

Susivijusiose 2arnosemaistas suskaidomasi paprasdiausiasmedZiagas, kad josaletlr patekti i kraujA.

Kepenys yra tarsichemijos gamykla,kuri perdirbakraujyje esantias

Dantys smulkinair mala maist4kad butq lengva j!praryti.

Tai - protingiausia dalis,kuno Yaldymo centras,dia atsiranda mintys,prisiminimai bei jausmai.

Akys, ausys ir nosisyra svarbiausiejijutimo organai.


13/96

IS ko aS sudarytas?

SUDEJUSVISKA/KARTU

Kai jau turi vis4 kuno daliq rinkini, gali pradeti jas jungti. Kaip elementaiformuoja l4steles, o l4steles - organus, taip organai sudaro sistemas, kuriqiekviena atlieka tam tikr4 darb4. Pirmiausia tau reiketq surinkti griaudiusjie suteikia pagrind4 visoms kuno dalims. Tada tiesiog pridek ir sujunkorganus, aptrauk visk4 odos sluoksniu ir ijunk jutimus.


14/96

yra vidiniai kauliniai remai, suteikiantysform4. Be jq tu sutiZtum ant grindtl tarsiZrnogusturi206 kaulus. Jie sudaro apiekuno mases, puse jq yra rankose ir kojose.jungia i5radinga s4nariq ir jungdiq sistema,visam kunui judeti.

lEautras }


15/96

I5 ko aS sudarytas?

RAUMENYSRaumenys yra ta kuno dalis, kuri ji judina.DidZiausi tavo raumenys yra prisitvirting priekaulq tvirtomis, plonomis stygomis, vadinamomissausgysldmis. Susitraukdami raumenys tempiakaulus ir taip judina tavo griaudius. Tu galis4moningai valdyti apie 640 raumefl{, bet daryra Simtai, kurie dirba nepriklausomainuo musq valios.

T]Kaumenys suoaro aple407o tavo krlno masesDoigaloisZasto r.

Netikra Sypsena50 veido raumenq tik i5 daliesvaldomi valios pastangomis.Dirbtinai Sypsantis dirbakiti raumenys nei tad4 kainusiSypsoma nuoiirdZiai,nevalingai.urertas mrrKseJrmasSp6riausiai dirba akiq vokqraumenys. Jie verdia tave mirkiioti20 kartq per minutg, kad akys bntLtdrdgnos. fei nemirksdtum, akysiSdZinhf ir tu apaktum.Mano pir5tassusrlngolPad6k savo rank4 taip, kaipparodyt4 vien4 po kito kelkpirStus. Bevard Zio pirSto nepa-ryks pajudinti, nes ji ir didij!pirdt4 riSa ta pati sausgysl6.Judrus lieZuvisPati lanksdiausia tavo kunodalis yra lieZuvis. j! sudarosuddtingai issid6st9 maZiausiait4 raumenq, kurie leidZiaiudinti lieiuvi bet kuria

zastt n ts sttptnkau tto r.Antgalainior. kaktinisPiloelis

TraPecDid.ysis,hrutinis

TiesusisPiluo r. -

Tiesusisilaunies r.

r.lidinisblatusis

Priehinisblauzdos r.

kryptimi.

Doilfiis blauzdos r.


16/96

SISTEMAsistema primena transporto tinkl4. Varineja-kraujas teka vamzdeliais, vadinamais krauja-

iSnebiodamas po vis4 kun4 l4stelems reikaling4ir kitas medZiagas, su bakterijomis kovojandiustaip pat 5ilum4. Kartu jis surenka ir i5gabenaatliekas. Praradgs vien4 tretdali kraujo,

iSgyventum, bet netekgs puses - mirtum.'-;i.''4..;;; ;':, i l :: 1,,,.,, i::,,:,.i :,::: i...ii,, .:::.

',"t:;,,:::.;i ::,):, :',:. i-). i : i : i'] il l-,' i|,, :," 1' .,.,,.'.'i ; l'. ;';' ;r;:1 ;,1.,'; ;t;;,

Raudonieji kraujo kuneliaiViename kraujo labe yra apie 5 milijonusraudonqjq kraujo kuneliq. Juosevisuose yra geleZies turintio cheminiojunginio hemoglobino, kuris plaudiuosesusijungia su deguonimi ir paskuiatiduoda ji kuno l4steldms.Kraujo kre5ulysKai jsipjauni, kraujo chemlniaielementai sureaguoja su oru irsuformuoja lipniq skaidu lq raizgini,kuris pagauna kraujo l4steles tarsitinklas zuvi. Raizginys sudZiuva ir Pirihl uenosvirsta 5a5u.srr(IlsSirdis yra tuddiaviduris, labai stipruskumitio dydZio raumenq kamuolys.Suplakdama Sirdis iSstumia apie puodel!kraujo. l5 Sirdies kraujas iSkeliaujaarterijomis, o atgal grlZta venomis.

Slaunini

Patikrink savo puls4 Blauzdini uenaPulsas yra kraujagysliq sieneliq

bangavimas, kuri sukelia birdiessusitraukimai. Per minutg tavoSirdis paprastai susitraukia 70karhl bet gali suplakti ir net 200

karhl ieigu esi susijaudings' plrih.! nenos

aena

Blauxliniarterija


17/96

IS ko aS sudarytas?

NERVU SISTEMA5i sistema leidZia tavo kunui reaguoti i iSorinipasaull Sviesos greiiiu. ji veikia kaip elektrinitllaidq ir kabeliq tinklas, bet daugiau perduodainformacij4 nei energij4. jos valdymo centras yrasmegenys/ kurios priemusios ir apdorojusios i5atskirq jutimo organq gautus signalus, nurodokunui, kaip veikti.

''t r' i . i

Kas yra neuronas?Neuronais vadinamos nervqsistem4 sudarandios l4stelds.Kiekvienas neuronas turii5tisusias skaidulas, kuriomisperduodami elektros signalai.

Alkfinnerua

NervasNervai yra nervqsistemos laidai,susidedantys i5 Simtqneuronq skaidulq. Sirl

Pirit4neraaLskaidulq yra kiekviename tavokuno kampelfe.fveikiant plySlVieta, kur susieina vienas neuronas sukitu, vadinamas sinapse. Kai elektrossignalas pasiekia neurono gal4 isinapses plyij i(skiria m as chem in isjunginys, vadinamas mediatoriumi.lveikgs plybi, mediatorius sudirgina kit4neuron4 ir taip perduoda jam signal4.Valdymo centrasSmegenys yra maZdaug kokoso dydZioir turi raukbl6try graikin! rieiut4primenanti pavir5iq. Su visa nervqsistemajas jungia neuronq d arinys,

Blauzdinisneruas

vadinamas nugaros smegenimis.


18/96

Nervq ir virSkinimo sistemos

SISTEMAk4 suvalgai, pereina per vir5kinimo- ilg4 sudeting4 vamzdeli, uZimanti

d ali pilvo. Virbkinimo or ganai gaminacheminius junginius., vadinamuosius

Sie suskaido maistA i paprastesneskad tavo kunas galetq jas

Dantys

Stew!li

KePenJsSkrandis

Tai - tvirdiausia tavo kunodalis. Jie susrnulkina maist4 irsumailo ji su seil6rnis - skysdiu,kuriame yra virikinirnofermentq. Dauguma Zmonir;*ulaukq 2l melrl. turi 32 dantis.

Tavo skrandyjeTamprus skrandis kaupia irmaiio ma isl4 su rugStimibeifermenla i>, kol susidaro tir(la.riebi kobele. Maistas skrandyjei6buva apie 4 valandas.Plonoji i,arnaPlonoji Zarna yra ilgas, susiraizggsr amzdelis, gaminantis daugybg jt airiqfermentq. Sios )arnos vidin! paviriiq dengiamaZuiiai gaureliai, per kuriuos maistomedZiagos patenka i krauj4 ir iSneSiojamospo vis4 kun4. Plonojoje iarnoje maistasvirdkinamas apie 6 valandas.Kas laukia maisto likudiq?Nesuvirikinto maisto likuiiai patenka ! stor4j4Zarn4. tia i5 jq sugeriamas vanduo, ir atliekospaJalinamo' i( orgartizmo. Slorojoie larnoiegyvena neZalingos bakterijos, padedaniios tau+515.1v L' I rl


19/96

T: l'^ ^^ ^.'l^..'+^^)5 ru dJ:uudryLdr:

KVEPAVIMO SISTEMADeguonis gyvybiSkai reikalingas visoms tavokuno l4stelems. Kvepavimo sistema ji ima i5 oro irperduoda kraujui. Svarbiausias 5ios sistemos organasyra plauiiai, prisipildantys oro kaskart tau lkvepus.Plauiius butq galima palyginti su milZiniSkomiskempinemis, tik jie sugeria deguoni, o ne vandeni.

liriSI plaudius oras patenka per kaklova mzdell, r adinam4 Li epuoia m4 jagerkle, arba trachija. Tracheja dalijasij ma )esnes 6akas, sudaraniia>kvepa v im o taku labirint+ iisira izgiu>jpo visus plaudius.Oro puslelesKvdpavimo takai baigiasi smulkutd-mis, alveolim is vadinamomis pLrs-Ieldmis. Cia plonytemis kraujagysle-mis kraujas pasiima deguon! ir atsikratoanglies dioksido. Plaudiuose yra apie 600milijonq alveoliq - jei sumanytum iSdestyti jasvienoje plokStumoje, uZdengtum teniso kort4.Kad i5liktq SvarusOre yra bakterijg ir neSvarumq, kuritl tavo plaudiaituri atsikratyti. Kosdjimas ir nosies SnypStimaspadeda iSsivalyti nuo baisiausirl i5 jq. Nelvarumussulaiko ir gleivis - lipnus skystis. kLrri nuolaliSskiria kvepavimo takq sieneld. Jos nustumiamos !gerkles apaii4 ir tiesiog nuryjamos.Garsq gimimasTavo balsas sukuriamas gerklose - vamzdelyje tra-chejos viriuje. Garsai iSgaunami, kai i5 kv6pavimotakq besiverZiantis oras virpina skersai gerklq einan-iias dvi audinio klostes - balso stygas. Kuo plybystarp klostiq maZesnis, tuo garsas auk5tesnis.


20/96

IR PLAUKAIm2 odos saugo tavo vidaus organus nuobakterijr; Saliio ir paZeidimq. Sisnepralaidus vandeniui dangalas yra

tavo jutimo org.mas - jame gausu nervrLi skausmq karStl, lytejim4. VirSutinisodos sluoksnis nuolat nusidevi - jis visiSkaia mai.daugper vienq menesi.Dauguma tavo kunopavir5iaus l4steliq yra

negyvosPaimkVagelds ant tavo pir5tq pagalveliqreikalingos, kad gal6tum k4 norspaimti. O kad daiktq brl tq lengviausugriebti, odoje esandios liaukosiSskiria prakaito ir riebalq labelius.

Odos keitimasTvirt4 iSorid odos sluoksnidaugiausia sudaro negyvos,suragdjusios l4steles, kuriospamaZu lupasi - per dien4 netenkijq apie 10 milijardq. Didele dalis dulkiq tavonamuose - tai senos odos atplaiSos.Plaukai SiandienPloni plaukai tavo virSugalvfe sulaikosmegenq skleidliamq Silumq. Zmogaus kunasyra visas apauggs plaukeliais - tu turi tiekpat plaukp kiek ir Simpanzd. Kai tau 5alta,raumenys, prie kudq prisitvirting plaukeliai,susitraukia ir plaukeliai pasiSiauiia.Prakaitas ir kvapasPer dien4 tu iSskiri apie kefvirtadalj litro prakaito.Ekrininds kono liaukos gamina prakait4, kuristave vesina, o apokrinin6s - prakait4, kurisskleidZia nemalonq kvapa. Sulaukus paauglystds,

Kvepavimo sistema ir oda

Ploniausi.a yraakitl aok4 od.a.autriausiatouo lu|t4 odd.

Tauo ranktgdelnainePlauhuoti.

Ties sqnariaisoda temrid.si.

apokrininiq prakaito liaukq veikla suaktyveja.


21/96

T I 1,.. -r. -,,,1--,,r-^,

Tittk

GA Rrt ittL l,:Rtrgt

[-irs1r;s

AS

KLAUSAUOSLE -J r, / r 3?,r l_f -\ at ,'- 1, -s

SKONIS Rtigilu nos RltgituSftrttttas SirtunSolduntas

LYTEJI


22/96

pojfidiaiyra bene svalbiausias pojutis. Mes galinre skirtiil cletaliq nei dauguma g.vvunq, bet mftsrgnepritaikvtos matvti tamsoje. Akis 1,ra 2,5 cm skcrsnrensplipilcll,tas perregimos drebutiSkos rnedZiagos.spinduliai patenka ! ak! pro anga vaclinam4UZ jos esantis 19iir-rkas nukreipia spindulitLs i

Sr,iesai jautrir! l4stcJitl slnoksn! akies dr-rgne.reaguodamos j Sviesos spalv4 bei stiprum4 pasiundiavirting signalu ir Sios sukuria vaizdq.

- tai gebejimas pajusti nematonus oro virpesiusKeistos formos iSorine ausis sugauna gars4 ir padedaii kur jis sklinda. Toliau garsas keliauja siaura! vidurini4j4 ausi, kur suvirpina maZuti bhgneli. Sisvirpe sius klausomiesiems kauliukams, kurieskystio vidineje ausyjc bangavim4. Tai sudirgina iiosklausos Iqsteles ir jos pasiundia smegenims signalq.

.vra gebejirnas justi ore sklandaniias kvaprlSis pojltis yra kur kas svarbesnis nei manai.valgio patrar-rklumas labiau priklauso nuoPaprastai Zmogus gali uZuosti apie

skirtingq kvapq, o gcrai i5treniruota nosis net 10 000.rr)uod.Tiatttas inerr iu r iriuiee.attiiai> IteLtrott.tls.s.rteugul.g su kvapq molekulemis, slrformuojasignal4.

apibudinamas gebdjimas justi ir sur.okti paprastasrnedZiagas savo burnoje. Kai kramtai maistq seilesemedZiagos dirgina skonio svoguneliais vadinamas

sukeldamos saldumo, surumo, rugitumo al kartumoDaugiausia skonio svoglneliq turi lieZuvis. SkirtingEjuntantys svoguneliai yra iSsidestg skiltingose lieZuvio

I M U I jau f liLl l4'leli.1 \'T.r \ i.dnrr' tar., ktrrrc. Yl'ac11 esti ocloje. Lqstelitl reakcija ! skirtingus dirgiklius yrar,ienas geba pajusti net il menkiausiq prisilietim4

kitas reaguoja, pavvzdiiui, tik i spaudim4 arba vilpesius.itin susijes su jr,rdesiu - mes nuolat tvrire\jarnepiritais, lupomis, lieZuviu. Net neZvilgtelejg, o I'ienprisilietq mes galirne atskirti, kokios monetos )rra tnarsll


23/96

IS ko aS sudarytas ?

Kodel a5 kosdju ir iiauddju?Kaibakteriio' patenla pro [.]vo no\j ,rrburn.1 kurra. bando jomi- aisikralyli.Kordiimar ir iiaLrdulr s v.rro bakteriiarlauk i5 plauiiq ir kvdpavimo takq.Vemiant ir viduriuojant atsikratomaskrandyje ar Zarnyne atsiradusillkenksmingq medZiagq.Kodel isipjovus patinsta?Kai lsipjauni, j Zaizd4 patenkabakterijrl. Jas aptikg, baltiejikraujo khneliai iSskiria cheminesmedTiagos histamino, kuris skatrnakraujo tekejim4 i5 Zaizdos. Todelaudiniai, ! kuriuos priplusta kraujo,parausta ir iitinsta, yra karSti beiskaudus. Paraudusi oda ne visadaesti pazeista - tai reiSkia, jog tavojiimunine sisterna dirba savo darb4.K4 daro antikinai?Antiknnai tai baltymai, kuriqmolekules, atpaZinusios bakterijas,prie iu prilimpa. l.rvo kuno sLy-.iuo.eplaukioja milijonai ivairiausiqformq antikarnq. Kai antikunassutinka bakterijO kurios pavir5iusatitinka jo form4 jis prisitvirtinaprie tos bakterijos, ir tai yra Zenklasbaltiesiems kraujo kirneliams j4 pulti.

skirtq, sunaikintq arba paSalintjuos i5 tavo kuno. Skausmas yradalis imunines reakcijos - jis lie

Ar tu alergi5kas...?{}"ffifu8 %ffiImunineKaskart, kai tu diaudeji, koseji, vemi,isidreski arba lsipjauni, kai tauikanda arba patinsta, kai tavei5beria ar iSkyla spuogas, kaiperSali, sutrinka virSkinimas,sloguoji, viduriuoji arba kai pakylatemperatura, tai rodo, kad veikia tavoimunind sistema.Imunine sistema be paliovos ieiko bakteri

virusu bei daro viska, kad tik at

pia tau trauktis 5a1in nuo pavojaus


24/96

reakcija priklausoto, kaip alergenaij tavo kun4.

TAKAIKoselrLnJ. trjrno sutrikimLrs galitokiq alergeml kaipiiedaclulkitl.pirn '..

patenka isistemO ii i juosi bakterijaspaialinti ii

TaJ gali sukellispazmus, \'elnim+

BURNADal naiste esanaiLl

alergenq gali perietilarpos, ljeTu\ris.

ODAI'risilictns prie

alelsiizuojanaiodaikto, ta!e llali iibertiparslelemis. Kai kurie

alclginiai berimaiprimena niezjnaiLrs

spuogelius, iiky'lantiusnusiclilgjnus clilslelimis.

Imunine sistema

Kodel ad pats savs nesunaikinLnunini sistema uipultu tavo patiesl4steJes tik tuo atvejri, jeigLr jos neturdtarn tikros vardines rnolekr-Llines,etikcti'.'. (i ..cfi\cte" .(rJdr) Ld iibaltvmrl (protcinrl) rinkinio, vadinamdidZiuojtL audiniri sudcrinamumcrkompleksu (ASK), ir tavoji yra vieninttokia.K4 bendro su tuo turi lytinisdauginimasis?Tokie mikroorganizmai kaip bakterijorlaugina'i ir Inuluoid (kirta) irin glciiaKai kruios naujos iormos geba prasmpro imuninq sistcm4 m6gdiiodamosmtrsq ASK. Viena i5 prieZasdiq, kodcldauginames lytiniu budu, vra balrdympergudrauli tokius mikr oorganizmus.KieN\ i( nd-./lnLrglr. turi tik ja rn bLrd'nASK, nes lytiikai clauginantis palikuogauna i5 tivtl po dali jr.l ASK baltl'mqkurie susimaiSg sudaro nar-rjus rinkiniAr gali uiuosti tikr4j4 meilg?Kai kurie mokslir.rinkai jsitikinq, kad minstinktvviai pasirenkame toki partneii kulio nusq palikuonvs paveldetqkitokius nei i5 musr4 ASK baltlrmusJaiduoiq palikuonims stipresnq inunisistem4. Regis, tai clarome pagal kvapmus nesEmoningai tlaukia kvapas to./ Inog.rLr-. \trri,' \5K.marl'iai -Lirr:.inuo mnsq ASK.

',,tbr' n tiraS alergi5kas?

imunine sistema turi susidoroti su tukstaniiais ivairiausirl isibro-nuo virusq iki mesaddZiq kirmdliq. Dirbclama toki sunkq darba jiklaidq. Kartais ji atakuoja nekenksmingas medZiagas (alerge-jie butq bakterijos. Tai ir strkelia alelgijas bei ashn4 Tau gresiatikimybe susirgti alergine liga, jeigu uiaugai vpat ivarruose na-kur l.tvo irnttnitti si'tem.tmaZai galirnybiq mokytis

bakterijas. I

I

,q

I


25/96

l'\ ; _-:=_* ': Tta.* _ **+.-,=. ,a- -f -nar

f

{ Tr.b

- :: -ria =.'F, -,

KODEL AS VIE}TINTELIS TOKS


26/96

Nors ir atrodome lyg pagamintipagalvien4 pavyzdy, mes nesamevienodi.Si*tai datykq skiria tave irkit4 Zmo grq pradedant muzikiniu

skoniu bei humoro jausmu ir baigiantbalso tembru bei veido forma.Tai kas gi lemia tavoiSskirtinum4?

Dideles reikSmes tam turi genai.Tavo tevai turetq pagimdyti dar bent1 000 000 000 000 000vaikr; kad galetq tiketis susilaukti kitovaiko tokiais pat genais kaip tavieji.

Tadiau labai svarbi yra ir patirtis,kuri igyjama augant.


27/96

noo"t as vienintelis toks?

YAVYJK YPATINGA?fsivaizduok, jog kaZkas pavoge tavo tapatybg, pasidare plasting operajqkad atrodytq kaip tq ir galiausiai apsimetd tavimi. Ar tas kaLkas gletq i5sisukti? Laime, yra daugybe budq patikrinti, ar tai tikrai tu, ir vi

SUDETINIS

pirStq vageliq raitas yraNet ir tapatiqrankq pir5tr-1 atspaudaiir delnq odosesti labai panalus.raStas nekinta vis4ir geba atsikurti, kaiod4. Tavo kaires ir deiinspirstq raltai gali atrodyti lygkito veidrodinis atspindys,geriau isiZiureigs pamatysi, kadjie skiriasi.

RAINELES NUSKAITYMASSpalvotos tavo akies dalies,vadinamos rainele, pieiinys toks palvienintelis kaip pirStq. Kiekvienarrainelei buding4 sudeting4 linijq irspah.rl margin! raineles nuskaitymoaparatas priima kaip brulJninj kod4.Rainele pakinta susirgus, o savoasmenybg galima paslepti neiiojantkontaktinius akiq lg5ius.

Tavo baltieji krau;'o kur.reliai geba sktave nuo kitul imoniU.Tavo imunine sistema galiatskirti tave nuo visq kitq. Kaimikroorganizmai, tokie kaipbakterijos, isibrauna i tavo kun4baltieji kraujo kuneliai atpaZjstajuos ir uZpuola. Deja, 5i sistemaveikia taip gerai, iog tavo kunasbandys atmesti persodintus i iiorganus, net jeigu tu be iq mirtumNeblogai organizmas priima artgiminir; organus, o geriausiai -paimtus i5 tikrojo drynio (jei tokyra), nes imuninesistema nesugebajq skirti.

ANKINIS KILPINIS

Delta (trikamfis)


28/96

' :a: "'r'. ,,: , l

budai grindZiamiDuOal vra toKle faktu, jog biologiniu poZiuriuveiksmingi,, kad juos naudoja

Kas tavyje ypatinga ?

esi vienintelis. Kaipolicija, noredamanusikaltelius i5 maZiausiq ikaliiq, paliktq nusikaltimo vietoje.

irodyti, kas tu esi,DNR tyrimas (tikimybe,du Zmonds tures toki patyra viena i6 5000 milijardqPaimtas i5 tavespavyzdys suskaidomasdalis ir Sios dedamossluoksni, kad juoiSsiskaidytq. Taiptik tau birdingaspiebinys. Policija naudoja

test4 Zmogaus tapatybeii5 kraujo, plaukq kitq

audinir-y rastq nusikaltimo

linijin strukfira, tokia kaip ii, galindudojdma nu-tdtanl ldvo Simindi-arba sudarant unikalq DNR pavyzd!

Kadangi kiekvienas raSosavaip, Zmones, vadinamigrafologais, tikina galintyspasakyti apie Zmogausasmenybg i5 jo raiysenos.lprastas budas savo asmeniuipatvirtinti yra paraSas. Jissuraitomas vienu greitujudesiu - tai pabreZiaraiysenos ypatybes, todelpara54 sunku padirbti. Taiiaupara5ai n6ra pakankamastapatybes irodymas, nespaprastai tikrinami tikZvilgsniu.

.Hil!ri*EJEfi:

Nors tavo balsas kinta priklausomarnuo nuotaikos, ZodZiq ir amZiaus,tam tikri jo tonai (garso virpesiqdaZnis) nepakinta vis4 gyvenim4.Balso analizatoriai gali iSskirti ir iStirtiSiuos garsus, net iei kalbi telefonu. Kaikurie bankai naudoja balso savininkonustatymo metod4 tikrindami savodarbuotojq tapatybes.

Balso arralizatodai Zmogaus bals4 kompiu-teryje pavercia liniiinemis strukr[ rom is.

rt\' Fb"- l*r^*t.*.


29/96

)Kodel aS vienintelis toks?./. fl{*',&'z- ^,-'Jj

Kooas 5 _ F t;iil"l'/( \$f,\\\ \

Kas yra GENAS?saugoma uZkoduota DNR molekuleje.

DNRCHROMOSOMOS

LASTELES


30/96

...'.:...: ' .. . . .^^.''"*"^

DaZniausiai tokia raidZiq sekayra kodas, nurodanlis, kaip tuributi iSsid6sdiusios baltym4sudaraniios aminorugitys.Taip genuose yra uZkoduotainformacija apie tukstaniiusskirtingr4 baltymq.

akimi - tau prireiktq bent 100 000 lq kadgaldtum suddlioti taik4. Net ir tadakiekvienoje chromosomoje butq2 m DNR.

visas savo k[no lqsteliq chromosomasir iSddliotum DNR molekules ivien4 ei19, 5i nusitgstq iki Saulesir atgal 400 kartq!Vis dellovis4 informacij4 saugom4 tavo \genuose, b[tq galima jraiyti I vien4vienintelg kompakting plokitelg.visi gyvieji organizmai ki19 i5 tL1 padiqtolimq proteviq ir dauguma mrlsqgenq yra susije su beveik tokiapat l4steliq veikla. Tereikia perevoliucij4 pakisti vos keletui gentyir taigalismarkjai paveikti m0sqi5vaizd4 ir organizmo veikl4.

DNR atkarp4 Baltvmo kodaInstrukcijry nurodandi4 l4stelei, kaip veiktiReguliatoriq, kuris sujungia arba atskiria kitus genusSavybes, kurias tu paveldi i5 savo tevq

YRA GENU SAUGYKLA. DNRmolekuldilga ir plona. Jos lorma primenakop6tias, kuriq skersiniai sudaro paprast4

i5 keturig raidZiq: A" C, G ir T (jomis iymimisusijungg cheminiai junginiai). Genasatkarpa, kuri4 sudaro ypatinga 5iq raidiiq

- ji 5iek tiek primena knygos paragraf4.

YRA DNR SAUGYKLA.DNR turi iSsitekti nedideldje erdvdje, todel yrasupakuota. Kiekviena DNR molekuld yrai vij4 vijos i giia gijos - i labai ilg4 juost4.rezultatas yra stora, X formos struktura,

chromosoma. Tadiau chromosomos visyra gerokai per maZos, jog butq matomos plika

YRA CHROMOSOMUKiekvienoje tavo kuno l4steldjenedideldmis i5imtimis) yra 46 branduolyjechromosomos. 46 chromosomqsudeti visi tavo genai, taigi kiekviena

lqsteld turi po pilnq genq komplektq. Si DNR- tikrai nepaprasta! Jeigu iSryniotumTAVO DNR = TAVO GENOMASchromosomq rinkini sudaraniiq DNRvadinama genomu. I5 visq genomo genqtik kokie 30 000 - likusiuose genuoseinformacija praktiSkai yra nereikalinga.

genomas labai panaius i daugelio kitr"1netgi banano, genom4! Taip yra todef kad


31/96

x"oet as vieninrelis roks?T rr/ I ^- '., ., , .. ::' ,IS KUr gavau SaVOT" genus gavai i5 tdvq, jie - i5 savo tevq ir pan.; 5is kelias mus nuves prie pirmosios kadaise gyvavusios butybes. Kadangi genai peduodami i5 kartos ikarta, tu greidiausiai esi Siek tiek panaSus i absavo tevus. Tokie hziniaipoLymiai kaip ilgos blakstienos, rausvaigelsvi plaukai, strazdanos, melynos akys yra paveldimi, nes juosval

Jie perdave dali savo savybiq chromosomomis,kuriq yra spermatozoiduose ir kiauSial4stese.OS Spermatozoidai ir kiaubial4stes turi tik po 23chromosomas - puse lprasto kiekio. Kai jiesusitikg susilieja, susidaro viena l4stele su pilnu46 chrom rinkiniu.somll

v

dogo enal.CHRO

@ PERDU.DAM.'TAUTu ii tiesrl turi DU GENQ rinkinius:Yien4 esi gavqs i5 teiio, o kitq - i5mamos. Sie du GENOMAI suteikiatarl mamos 1r tedio bruoZq - gal tupaveld6jai i5 mamos plaukus, o i5t66io - akis?

PERDUODAMOS '* @OS Vienos Seimos vaikai skiriasi,

kaskart susidarant spermatozol4stelei arba kiauiial4stei, tevq genanauio .,susimai5o" ir pasidalija poTaigi kiekvienas vaikas i5 tevq gaupo unikalq genq rinkinj (i5skytapaiius dryniu


32/96

yra dominuojantysis genas?fu turi du genq rinkinius, turi ir po dvi pasirinkimoPatryzdLiui, akirl spalv4 lemiandius genus tu pavelditevq bet i5 mamos gaii gauti rudq akiq gen4 o i5 teiio -Kartais vieno geno nurodymai nusveria kito - tok! stelbiantlj!mes vadiname dominuojantiuoju (arba vyraujandiuoju).rudg akiq genas dorninuoja mdlynq akirl geno atZvilgiu.

Genai, kuriuos nustelbia dominuojantieji genai,vadinami recesyviaisiais. Kad pasireikltr-1recesyvusis genas, reikia, jog jq bntq du - povien4 i5 kiekvieno tevo. IStiesk savo nykbti.

Jei gali atlenktiji atgal, vadinasi, turivadinam4jj pakeleivio nykSti, kur! nulemiadu recesyvieji genai, gauti i5 abiejq tdvq.Tokie ypatumai daZnai pasireiSkia kas antr4palikuoniq kart4 - seneliams ir vaikaidlams.

I5 kur gavau savo genus?

Kai kuriq genq itaka - aiBki irakivaizdi. UZtenka vieno geno,kad neskirtum spalvrl arbakad turetum rausvai gelsvusplaukus. Tod61 gali pamanyti,jog turi atskir4 gen4 kiekvienambruoZui nuo veido formos ikikojq storio. Vis d6lto realybe neratokia paprasta. Daugum4 netgididZi4j4 dall tavo bruoZr5 lemiagenq s4veika. Tavo ugis, iSvaizd4odos struktura, balso skambesys,plaukq spalva ir kt. greidiausiaipriklauso nuo tudmo genqderinio.Ypad daug klausimq kyla, kaikalbama apie geml poveikismegenq veiklai. Be abejo,protiniams gebdjimams artokioms saryb6ms kaippolinkis bendrauti, dr4sa arbakurybingumas genai gali turetiitakos. Taiiau jie nenulemia tavoasmenyb6s ir tik neZymiai veikiajos raid4 - taip kaip ir daugeliskitq veiksniq:selma/sprendimai,kuriuos priimiPer savogyvenlmfusdkm6.

vienas i5 tavotud melynasakis......o kitas - rudasakis... ...tu greiiiausiaitaip pat turesirudas akis.

aS esu berniukas arba mergaite?i5 tavqjg 46 chromosomq yra nepaprastos - jos lemia tavo 1yti.lytines chromosomos savo forma primena raides X ir Y. Jei turiX, esi mergaite (paprastai), jei vien4 X ir vien4 Y - bemiukas.X chromosomos genai pasireiSkia, nesvarbu, ar jie yraarndrra jokios

X chromosomos.to berniukamstokios

kliautys kaipneskyrimas.

d****at v"rguit"

p6@


33/96

: ,..e1 ri lienintelis toks?

*s : 1,. i? -r; fSLSUKTAS treZuvts

'.. r' -:;li :.rr o lieinviui suteikti- ::i.tt\s iorm4 (nestrkiiarrk ir:- -- -i ifr.rusk lalPrl)?

,.ISITELTAS"

l.i:.rki t.rYo smakro- r,';, ,i. n,,l-nrir r io,r>igirli >lulbinama alminlimi.pavyzdiiui, geba isiminti ant staloiSdeliotrl kortq tvark4 vos i jas) v ilgtelejg. lie ne tu ri fotografinisatminties, tik paprasiiausiai yralr'aldg nemaZai atmint! lavinaniiqbudq. Fotografine atmintisgreidiausiai iSvis neegzistuoja.

0 - mdnulis1- pienas2 - saldu3 - bailys4 - neturi5 - lenki6 - kliSi7 - gyveni8 - raudoni9 - raini10 - neSim

Tada sukurk i5 vaizdiniq ,,paveiksl4'arba ii iod)ir.1 prasn1e tudniias frazes.Par.r.zdiiui, prisiminti skaiiiq 210gali padeti mintis apie salclaus Picnogerim4 menull,je.


53/96

Pasitikrink, kokia tavoI5megink Siuos testus, kad isitikintum, kiek gera yra tavo atmintis

Ar gerai isidemi i,odiius?30 sekrrncliiu icltimiai 2iulcili j l2 TodZirl ap;riioje.UZr'ersk krrr 94, tralauk nrinutt il I'ab.rnrlvk jcros visus u7rai\ ti.Pasitil


54/96

2 Kokia tavo regimoji atmintis?Lr g,iai 30 sekru-rdlirl .Zr elk jpaclcil.lc. csarriiLLs claiktus.U7r elsk kni'e.1 ir, lLrkt--lej,-s nrinuLg, fiaban(1\ k u/r';rilLi visrl n.ratl'tu daiktr4 p,rr aclirrir.nr-rs.Pasitiklinli, al gc.r'ai atlik.ri uZrtuotj, ir'.rtsivelsk 9{r psl. praiilrreti, k4 r'oc1o lar ieji r--7Lrll.rt.ri.Pitari lns: iau gali padeti pa,.1eklo isi\.lizrl.,r\ illr.s nrint\ sc.

3 TriuSkinantys skaidiai. Per 15 sekundZiq isidemek kailejeesaniius skaiiius.e U7r cr':L kn) g.L lrrlLelel minu Le ir'pabandyk visus juos uZraiyti.. Pasitikrink rezLrltatus 96 psl.Pafalirrris: iiuos skaiiius vis kartok pats sau.ar vaizdus.


55/96

Kaip veikia mano smegenys?

Kada aSmokausidaugiausiai?lvairiq dalykqgeriausiaiiSmokstibudamastam tikroamZiaus - pervadinamuosius lemiarr-tusperiodus. Lygiai toks periodasyra pirmieji gyvenimo metal. Jeikudikio akys per pirmuosius metusq/stosi ne taip,kaip reiketq jis galilikti aklas, net jei rega v6liau ir kiekpagereja. Kalbai svarbiausi pirmieji11 gyvenimo metq. Siuo laikotarprugali iSmokti sklandZiai kalbeti betkuria kalba.Kodel praktika padedatobul6ti?

Fiziniai igudZiai, tokiekaip iiuoZimas

, Ar galiu keisti savoSMEGENIS?Tavo smegenys pasiZymi lankstumu - kitaipnei kompiuteris, jos mokosi ir prisitaikokeisdamos ne programine irangry bet,,technikpriemones". Kai gimei, turejai apie 10 milijard: smgne l4stelitp bet jq tarpusavio jungtys

gali kisti vis4 gyvenim4. Keidiantis beipersitvarkant Sioms jungtims ir taip

susidarant naujoms nesibaigiandiomgrandinems, kartu keidiasi ir tavosmegenys.

Zmoneq kuriuos sutinki, vietos, kurias aplankdalykai., kuriuos pamatai, igndLiai, kuriq igau, netgi sapnai, kuriuos sapnuoji, - visa tai galimpavadinti fizindmis strukturomis smegenyse..' Raizgiame vidiniame smegenrl jungdiq tinkletavo gyvenimiskoji patirtis palieka neiSdildom

'pedsakus.,' Kadangi kitq gyvenimjbkoji patirtis skiria' nuo tavosios, tai niekas ir neturi lygiaitokiq pat smegeni-l kaip tu"

ar masinosvairavimas,reikalaujaspecialausmokymosi,kurio metui pagalb4pasitekiamasmegenq dalis,vadinama smegenelemis. Kaipradedi mokytis atlikti suddting4fizinj pratim4 nuolat itemptaigalvoji, kaip reikia iudinti kiekvien4raumeni. Kai atlieki s4moningusjudesius, dirba smegenq Zieve, kuriir lemia susikaupim4. Po pratybqiie judesiai tau idu dLrodo iprasti.Mat jtt kontrole perima smegendlds,kurios valdo tav4ji kun4 tarsiautopilotas.


56/96

kai mokaisi naujq dalykq ar bandaitu verti sav4sias smegenis

naujas jungtis tarp l4steliq (neuronq).kaskart, kai fiziSkai treniruojiesi ar lavini

tu itvirtini Siuos naujus ry6ius tarsilauke takeli.labiausiai keidiasi mano

keidiasi vis4 gyvenimry bet yra keletaskada 5ie pokyiiai vyksta itin spardiai. Per

dveius ar trejus gyvenimo metus kndikiol4stel6s kuria jungtis neltiketinuTadiau nuo trediqjrl metq smegenysSalinti nereikalingas jungtisnaikinti nenaudojamas smegenrlKitas staigus Suolis buna11-12 metrp pried prasidedantbrendimui. Paauglystds

dar kart4 atsikratomajungdiq.galiu treniruoti savo smegenis?

tikru poZiuriu tavo smegenys primena raumenisJei kokia nors jq dalis yra nuolatmankStjnama, ji tampa labiauiivystyta. Mokslininkai nustatd, kadsmuikininkq kairi4j4 rank4 valdo

didesn6 nei iprasta smegenqdalis, nes Siai rankai tenkasunkus darbas spaudindti

stygas, kai deSind ranka vedZiojastryk4. PanaSiai esti ir su Braiiio rabt4

skaitaniiais aklaisiais - ju smegenimsgerai iSvystyta lytejimo sritis.

Ar galiu keisti savo smegenis?

Ar miegaspadedamokytis?Jei tau nesisekalveikti suukauskompiuterinioZaidimo lygioar iSmokti grotisudetin94 melodij4 veriiau eikmiegoti ir pabandyk kit4 ryt4.Neurologai mano, jog tarp miegoir mokymosi (ypat jei jis susijgs sufiziniais pratimais) esama ryiio.Taip pat akivaizdu, kad miegas taugali padeti iveikti protui mestusi.(ulius. lokiu. ldip mdlemdfiniaigalvosukiai.Neprarask ddmesioMokymasis taip pat susijgs ir suddmesjo sutelkimu. Tavo smegenl'spriima informacij4 tik tada, kai eslsusidomdjgs bei susikaupgs. Kaipavargsti, pradedi nuobodZiauti arm4styti apie kitus dalykus, netrukusnustoji mokytis.Ar smegenys gali atsikurti?Smegenq traum4 arba inslrlt4 patyleZmones sugeba pasveikti, regis,stebuklingu budu. Po stiprauspriepuolio gali likti suparalyZiuotasar prarasti 5nek4 o po keliqmenesiq rel raikliioii irkalbdti.Taip yra toddl, kad smegenyslanksiios. PavyzdZiui, paZeiduskairiajame smegenq pusrutulyjeesanti kalbos centrtu t4 pati darb4gali i5mokti atlikii deiinysispusrutulis.


57/96

Kaip veikia mano smegenys?

Kas yra intelektokoeficientas?Intelekto koeficientas (1Q; angl.Inlelligence Quotrerf) - tai protiriqgebejimq rodiklis, nustatomasintelekto testais.Tokius testussudaro uZduotys,kuriomispatikrinam4kaip moki

m4styti, orientuotiserdveje, sutelktidemesi. Pirmieji intelekto testai buvoski rl i mokymosi sunku mq furintiemsvaikams pastebeti. Sie testai galiparodyti, kaip tau sekasi mokytis,bet nebutinai pasako, kaip seksistolesniame gyvenime.Ar protiniai gebejimaipaveldimi?

Tikrqjq dvyniqtyrimai rodo, kadjei vaikai uZauganormaliose'- pasiturintioseSeimose,daugumosirr nrotin ia i ophpiimar

sti susije su genais. O jei gyvenimo4lygos nelabai palankios - didel6sa Iies intelekt4 paveikia aplinka.ors rezultatai ir atrodo prieitaringi,atskleidZia jog protiniamsebejimams itakos turi ir genai, irplinka.

skaiiiuoti, logiSkai mokejim4 iSreik5ti save L,odLiais. Testai kituos

Tai - gebejimas matyti ir apZveformas proto akimis. Erdvinismqstymas itin praverdia dirbansu maSinomis ir Zemelapiais.Budingesnis berniukams.

Tai - gebejimas skaityti ir ra5ytiZmones, pasiZyminfys tokio tipm4stymq greitai skaito ir lengvisimena informacij4. Jie taip pagerai iSreiSkia save raBydami.Zodinis mEstym as budingesnismergaitems.

', Ar asGEI\IJTIS?. KAS TAU GERIAUSIAI SEKASI?' Intelektas gali reikSti daug skirtingq dalykq" pavyzdLiui, tavo gabumus matematikai arkeliuose puslapiuose pades tau suvokti, kuriosrityse esi protingiausias.

%zttyrnoe


58/96

Ar aS genijus?

protingu Zmogumi laikome tik tq kuris Zino

3


59/96

.osry&{b ERDVINIO rnqstYlno testasSiam testui atlikti skiriama 20 minuEiq. Atsakymai 96 psl'

2?srymo'11 keliais plnviais' galirna pad aly'tipic4 i 8 l1.giasdalis?

, Kiek briaumllLtn RLtoas r

Iiaip veikia mano smegenys /

a)8b\2c) 16d)6e)4

a)8b',12c) 16d)6e)4

Kuri figuraatitinkapilkajafignr4?Kurisapskritimasiia netinka?Kuriskvadratas dianetinka?

+ *f(9a

IINi,\HN\i--a

I0e

7EMdo

rua)

CI-\\-\\Nlll

C

@bWwb5


60/96

10

]\/r^-+'._^ +^^|^]rvlq 5 ry rlu rcrr,rr

Kuriame paveiksld-lyje slepiasi pavaiz-

Kurio raktogalvute yrapavaizduotaraudona spalva?

Kuri i5 apaiiojepavaizduotqfiguflr! pratesiasek4?

Kul j4 apatineseiles figurqddtumdte Viriutindspabaigoje?

Ta11ri fiu;r, e11


61/96

Iiri,r r ciltir ,r,rrn r,ncoe'r,:.1

LOGINIO lnqstylno testasS! test4 turi atlikti per 30 minuiiq. ISsprendgs uZduotis,atsiversk 95 pusiapi ir pasitikrink atsakymus. Neskubek5is testas sunkesnis negu buvg priei tai. Be to, dia yrakeletas apgaulingq klausimq.

a)8o, r5c) 22dl 25e) 28

Koks trrri buti kitasskaitius?L,2,3,5,8,'13...

Jei cl rr virejai galinulupti dr'1 bulr'e's perminrrtq, kiek virejrlplireiks nulupti 20bnh'ir1 pcr' 10 rninuiiq?13U1321 atitink.rTocll ,,avis" kaip30131E17124 - 2oc1i

a) 15bl 17c) 19d) 21e) 23

a)lb)2c)3d) 4e)5a) vilkasb) arklysc) antilopdd) oikae) galvijai

2?sty,notUkininkas tr-eri.r 10 m ilgio tvoi4, a) 10ltempclamas viel4 tarp rnc.cliniq b) 2krrolJukq, lbt.stq vienas nuo kito c) 42 rn atslumu. Kiek kuoliukrl rcikcs d) 5ru kirrinkui? e) 6Skaiiirl nuo 1 iki 7 benclrasuna lvgi:

Por-\,tbus clr.i dierros a) penktadienisiki trciiaclienio. Kokia b) Seitadienisiiandien cl iena? c) sekmadienisd) Pirmadienise) antradienis

,'ffi,.'rg


62/96

Bcnas il Gccliminas sutinko a) 6sode 30 sraigirl. Bcnas r.ado b) 8sraiglirl 5 kartus claugiau nei c) 3Ccdinrinas. Kiek sraigirl r';icto d) nd vienosGediminas? e) 5Tarkirre,dalvi'aujilenkturise a)paskutindiejr aplcnki anh ojc \,ictoje b) ketvirtojebeganti Zno,rLl. Kr-rriojc vietoje c) tretioiedabal csi? d) antrojee) pirmoieJonel aukltesne a) Klara aukitcsne IreiuZ I'aulin;1, o PaulinaKlara Zcmesne b) Klara lerncsnd Irei Parllinilnegu jone. KrLlis c) Klat;r tokio pat frgio kaip ir-ii iJrl teigir.riq Panlinalcisingas? d) nclmancirna nustatYtie) Klala vlit I'aulinos sesttcrKeliu kn'puoja bfLlvs a) 1aniirl: di i antvs prieiais vierq b) 5anti, dvi antvs pilskui r.ien4 anti c) 3ir I'ie1a antis yidr.111'je. Kiek i! d) 7viso eina aniir!? e) 2Kok- -k.r . ,... r r.r prr-l :l :ke r t ad"l"''kti' i rr' slrO Dr 1vicnos deiimtosios? c) 8d) 10

e) 40

'\tstLun.rs nuo ['reslo]1o ikil-onclono \.ra 3l)l) l


63/96

tk

) .r I j

- 7\-. 1

-w

KOKS AS KAIP ASMENYBE


64/96

Kas tu - nuotykiq. \/lresKotolas/ rnege]aspabendrauti ar atsiskyrelis,liguistai bijantis vortl?Gal tau patinka linksmintis ir ilgivakareliai, o gal anksti guliesi ir

uZmiegi tarp knygq? Jei ir taip, kasdel to kaltas - tavo tevai ar genai?Visi mes esame nepakartojami -turime tik mums bndingq iprodiq irkeistenybirl. Kaip tik tavoji asmenybeir iSskiria tave i5 kitu.


65/96

Iioks aS kaip a smenybe i'

7

4.. ,-^*.. l^-L-,^ --^-..^..!^:atlieki laiku?Ar t.ru g.ri1a nelaiminglq .)moniLr lAr sugebi iilikti ramus,kai jauti !tamp4?Kai kas nors tave lskaudina,paprastai atleidi ir pamiriti?Ar kiti Zmor.res galetqpar':rclinti tave dr ovir-r?Ar paprastai planuoji,k4 r'eiksi sar.aitgali?Al tavo kambarys tr.alkingas?

16 Ar retai gindijiesi su imonemis?

10

i1t2I'r415

2

IVERTINK SAVO ATSAKYMUS

savybiq testasAr tau patinka truput! pavojingidalykai?Jei nemegsti kokio nors Zmogaus,ar bijai pasakl,ti, k4 apie j! manai?Ar megsti ilgai kalbetis telefonu?Ar gerai atsimeni artirnqjq irdraugrl gimtadienius?Ar tau labiau patinka r.aikidioti su didelekompanija nei su vienu ar dviem draugais?Ar jautriai reaguoji j kritik4?Ar tau grcitai pabosta jvairusuZsiemimai ir r.is i5rregini naujus?Ar lau patink.r bendrauti su rraujair)monemis ir juos paZinti?


66/96

Asmeniniq sEVybiq testas

testas pades tau daugiau suZinoti aPie save. I klausimusatsisakyti i.odLiats ,,taip" , ,,ne" arba ,,neLir1atJ" . Cia n6ra

atsakymq, todel pasistenk atsakyti kuo nuoSirdLiau.vertinti atsakymus, nurodyta apadioje, o viskas smulkiau68-69 psl.

Ar tau patinka lankytiskeistose vietose?Ar paisai (baiminiesi) kitt-1Zmoniq nuomones?Ar esi kada pasisihlgs Padetiskalbti?Ar esi Sioks toks maiStininkas?Ar tai, kas atitinka tavogebejimus, darai geriausiai?

Ar daZnai supyksti delsmulkmeng?Ar tavo muzikinis skonis irrengimosi stilius nuolat keiiiasi?

Ar norefum pam6ginti suolius su lynu, trZdel*tiniuparasiuto iiskleidimu ar irstvm4si kalnq upe?

)\2627282930

Ar lengvai pasitiki ZmonemisiAr tau patinka kokie norsmeniniai, kurybiniai ulsiemimai ?Ar tylesi, jei tavo nuomollenesutiks su kitq?Ar apibudintum save kaiPnerrlpesting4 ir atsipalaidavusi ?Ar iki galo perskaitai daugurn4pradetq skaityti knygq?Ar daZnai del ko norsjaudiniesi?

Prisimink, kad gali atsakvti,;reLinau", jeigu nesi tikras


67/96

Koks as ka ip asmenybe? Kokia ta manoVieni Zmones yra garsus ir populiarus, kiti tylus ir

Vieni Zmones nesuvaldo pyktio, kiti niekadaneisiaudrina. Asmenyb 6 yr a tai, apie k4 mes sprend Liamintuityviai - kaip tik del asmeniniq savybiq vienusZmones pamegstame, kitq - ne. Tad kaip imanoma j4 tirmoksliSkai? Psichologai sprendZia 5i klausimry iSskirdasvarbiausius asmenybg sudarandius bruoZus.

Jei surinkai daug tadkq,greiiiausiai esi ekstravertas -Zmogus, megstantis linksmybes,bendrauti ir buti su Zmonemis.Ekstravertams patinkanuotykiai, jie nevengia pavojqir labai pasitiki savimi. Jeisurinkai maZai taikq, tiketina,kad esi introvertas. IntrovertardaZniausiai yra drovus iratsargus, labiau linkg bfrti tarpdraugq, kuriuos gerai paZlst4negu minioje.

Jei, atsakydamas j s4Ziningumotesto klausimus, surinkai daugtaikq, vadinasi, turetum butijautrus, patikimas ir darbitus.S4Ziningi Zmones stengiasi kuogeriau atlikti bet kur! darb4 irpaprastai yra labai dvarus beitvarkingi, nors kartais gal kiekir iSsiblaikg. Jei surinkai nedaugtaiktp greidiausiai esi truputinetvarkingas ir manai, kadnamq darbai bei skalbimas yraneverti d6mesio uZsidmimai.

Nervingumas rodo, ar labaesi jsitempgs ir emociSkaijautrus. Nervingas Zmogusgreiiiau nuliusta, susirupinar susijaudina negu kiti. Iratvirkbdiai, ramus imogusretai pasiduoda emocijomsyra santurus ir kartais netatrodo vangus bei abejingaaplirkai.


68/96

PENKETASclaZniansiai psit-holo;5r,1 nauclo;amr1 lcstq tiriant asrretrr bq t LadidZiojo penketo testas, leirllianlis iiskilti perrkis svarLriausiirssncituaniirrs bruoZtrs. lie vra nepliklausorlri, o tai reiikia, k.rcl juosrczultatai netuli jokio talpusiivio rviio.

PavyzdLiur, tu gali buti ne tik Iabaibet ir asmenYbe.tinkanr.ri atlikti cliclZiojo penketo t--st4 reikia atsaklti i psicholo;1r1klaLrsirrvnus. Teslas ankstcsni.tne prrslapr.je teijali sutcjkfi ta\n)

asn-tcnvb6s uiuomin4. lacl ncrrrisimink, jei rezuLtatai rlabal pitsitode

asmenybg nulemia genai?ch'r'nir1 stutlijos parode, kad gcnai tttli nemaZos itakosasmenl bei. Atlikus viclr4 iisaluq tvrim4, paaiikcjo, kacl genaibeveik 40'/. tliclZiojo penkelo testo rezLllt;ltl!, o aplinka 35"ru251, susijg srL b;rncly'm11 netikslumais).

{$$'1s tuqS/ ??a

5is polinkis pasako apie ttn'crgcbc\jinr4 suturti su kitais. Ieisurinkai claug t;rikr,; Zmoncnrsg,r. i. i.rLr-i.ri.rIIo..l.ri l'.r-l. tr.ruril gelaiirclis. Jei taikrl nedaug,g,rlbrrl c-i perrtelr g lie.tttu\.t*ir kaltais megstartispasigintvti Zmogus. Suam2iumi p;rprastai claromesnuolankesni, linkq labiausnti kti.

lei surinkai daug taikq, esiatr.iras, tarL patinka naujapatirtis ir pokvdiai. Tu staigiarpr:iirni sprendimus, uZuot ilgaiplanavgs, ir daZniau pasinerii kelet4 dal.vkq iikart neiatsiduodi vienam vienintclianrnlsiemimui. UZclari Zmoncsmieliau renkasi ieimvningaplink4 ir mtin4 (tai, kas!prasta), be to, nuoiird2iaiatsiduocla vienarn pomegiui.


69/96

Koks aS kaip asmenybe?

Kod6l aSdrovus?Introvertailvairiosesituacijosegali jaustisnepatogiai arba

susineryine, o taigali juos paskatinti vengti kitqZmoniq. Nera nieko blogo jaustidrovuma - tai svarbus gynybinisinstinktas. Kiekvienas kartaispasijr-rnta droviai, bet ilgainiuivieni iSmoksta tai gudriai slepti,vaidindami, kad yra savimipasitikintys. Zmonos taip patima maZiau drovetis ir lengviaubendrarrliru li-ais. kai pa.iba igiajq paauglystds laikotarPisAr tu ambivertas?Dauguma Zmoniq nera visiikiekstravertai arba introvertai. Jieambivertai, o tai reiSkia, kadturi ir vieno, ir kito bruozq.Arnbivertas gali buti drovussu nepaZistamaisiais, bet Iabaipasitikintis ir mielai bendraujantrssu savi5kiais.Kiek draugq galdtumtur6ti?Daugelis Zmoniq rupinasi savopopuliarumu, ypai budamipaaugliai. Ekstravertus, rodos,visad supa burysZmoniu ointrovertailinkg leistilaik4 tik

su vlenugeriausiudraugu. Nerateisingo atsakyrno, kiekdraugq reikefu tur6ti. Svarbiausia,kad m6gautumeisi kartu leidZiamulaiku.

Vienas i5 budq paLintt savo asmenybetai iSsiaiSkinti, ekstravertas arintrovertas esi. Kas tave labiau dominaiSorinio pasauiio lvykiai ir Zmones ar

TU INTROVERTAS,JEIGU ESI:. tylus ir uZsidargs. rimtas ir atsargus. jautrus ir apm4stantisr laimingasIntrovertai stengiasi apgalvoti savo ZodZius irveiksmus priei jU imdamiesi, be to, moka iSklausykitus. Jie drovus ir tylus, del to kartais gali atrodyabejingi ir nedraugiSki. Introvertams geriausialsekasi darbai, reikalaujantys individualiosveiklos, itempto mAstymo irinformacijos analizes.


70/96

pasaulis ir jausmai? Negalibe pramogq ir draugq arleidi laika vienas, nuobaliauminios?

EKSTRAVERTAS, JEIGU:tau patinka bendrautimegsti nuotykius ir rizikingas uZduotisesi paslankus ir uZsispyrgsgreit imi nuobodLiauti

semiasi energijos i5 kitq. Tailengvai susirandantys draugq irpasilinksminti Zmonds. Vis delto jiegali pasirodyti paviriutiniSki bei pernelygEkstravertams gerai sekasi darbas,aktyvumo ir energijos, susijgs su kitais

neretai jie tampa puikiais vadovais.

Introvertas ar ekstravertas?

Ar tuvakareliqliutas?Ekstravertai die-vina vakarelius irpaZintis su dar-r-geliu naujq Zmo-niq. Labiau tiketina,kad vakardlio,,siela" bus ekstravertasnei inlrovertds. Fkrtraverlai ; r'a .avi-mi pasitikintys pa6nekovai ir greitaiuZmezga ryiius su aplinkiniais, o taiir daro juos populiariais. Tatiau, kaipir inlroverfdi. jie leturi lelir tikrai artimus draugus.Ar tu nuotykiq ie5kotojas?Kai kurie psichologai mano, jogekstravertai tr-rri gen4 lemiant!maiesni nei intro\.ertq jaudrum4.Taigi laikoma, kad introvertaiyra Iengviau paveikiami ir todel idaugum4 ivykiq reaguoja nervingaibei drovisi kitq. O ekstravertai,prieiingai, tyiia ieSko rizikingqsituacijq kad tik iivengtqnuobodulio. Taigi ekstravertaidaZniau bus nuotykiq ieSkotojai,mdgstantys pavojingas sporto iakas,tokias kaip iuoliai su uZdelstiniuparaEiuto iiskleidimu arba lynu.

Jei nori suZinoti,kas - tu ar tavolabiauintrovertiikas,uZla6ink po keliscitrinq suliiqlaius ant savo ir jolieZuvirl ir surink seilesi stik1in9. Introvertlri pasigaminsdaugiau seiliq nei ekstravertui, nes jijautresnis dirgikliams.


71/96

@ArAr vyro ir moters smegenysskiriasi?V1 rai hrri trttpulj dide.n"r -rne8eni.negu moler)', ne' jq ir kurro m,r.cp,'pra.lnir..li d'de.ni. ber ir v1 rrr ir'moterq vidutinis intclekto koeficientovidurkis yra toks pat. Moterq smegenqpu-rutuliu-.ieid pJone.nc.jungti..Kai kas teigia, jog del to motervs gebageriau pasinaudoti abiem smegenr-1pusmtuliais.Kas yra testosteronas?Tai vyriSkasis lvtinis hormonas,Iemiantis berniukrl Iytini brendim4.

Jis turi dideles itakosFe"'l:Tr:i;i1Lii:'ft ..-,,-t,r-'i r.,1"id!io','u' papllclomal

-":;'jni-j:ffIiir ima Iabiau varZytis

Koks ri kaip asrnenybe?

tarpusav)'je. Panaiiai testosteronasveikia ir imones: jis daro vaikinusL,rringe-nirrr hei -LJlinJ fdrpu\d\ iokonktrrencij4.ISbandyk pirStq test4Nesvarbu, nergaite tu ar belniukas,tavyje testosteronas gaminamas visEgyvenim4. Jis net \.eikia dar negimr"rsiokudikio vystym4si. Jei turejai didellkiekj embrioninio testosterono, tavobevardis pir5tasgali buti ilgesnisuZ smiliq irgreiiiausiai turivyriSko tiposmegenls.

TAVO SMEGENYS YRA MOTERISKO TIPO, JEIGUtau sekasi pletoti igidLius, tokius kaip kalbqmokymasis, skaitymas arba raSym as, uZkuriuos atsako kairysis smegenl+ pusrutulissupranti kitq ZmoniU jausmusperpranti melagebi skaityti k[no ,,kalbq"labiau kreipi demesi visum4 nei ! detalesTu gah bnti ir megti tokiusvyriSkus darbus kaip kompiuteriotaisvmas, arba kuriam

patinka bendrauti.Psichologai mano, kad vyri5ko ir moteriSkotipo smegenys pasiZymi skirtingais

LIfta,.Ta'3

gebejimais. Sie skirtumai nera dideli irnekintami - jie pagristi vidurkiais. TaireiSkia, kad moteriSko tipo smegenimslabiau budingas empatinis (jausminis)pasaulio suvokimas, o vyriSkotipo - sisteminis. Todel moteriSko tiposmegenis turintys Zmones geba suprastikitq emocijas, o vyriSkqjq smegenLl atstovaigerai iSmano maSinq veikimo principus.A'Sie skirtumai, regis, gyvuoja nuo pat gimimo irneatsiranda vien del to, kad mergaites ir berniukai bu


72/96

SMEGENYS YNE VYRTSKO TIPO, JEI:tau sekasi pletoti igidLius, uZ kuriuos atsakode Sinysis sme genq pusrutulis, p avy zdLiui, gebisuvokti formas, Zemelapius, diagramassupranti techninius dalykusgerai lsimeni faktusrlastebi maZiausias detales

Apibendrinimai gali klaidinti,nes tinka tik labai nedidelei

daliai Zmoniu.I smegenq lyt! galima Zinreti kaip !skalg, kurios viename gale yra tipiSkosvyriSkos smegenys, o kitame -tipiSkos moteriSkos. Kurioje Sios

skales vietoje esi tu, priklauso nuoasmeniniq tavo lgudZiq ir gabumq.Dauguma Zmoniq yra kaZkur tiesviduriu, kur vyri5ki bei moteriSkigebejimai i5 dalies sutampa. Todelgali tureti ir tipiSkq vyri5kq ir tipiSkq

moteriSkq gebejimq. Galbut netik puikiai bendrauji, bet ir sugebi taisytio gal esi niekam tikgs abiejose

Ar smegenys turi lyti?

Ar aS draugingas Zmogus?Jei gerdi suprJnliTtnones il laisr aisu jais bendrauji, vadinasi, esidrauginga asmenybe. Tai - tipiSkamoteriSka savybe. Anot kai kuriqmokslininkq, Zmogaus raida lenegeresnius moterll bendravimogebdjimus (remiamasi vidurkiu), nesjos nuo seniausiq laikrl daugiau laikopraleidZia su vaikais ir Seima neguvyIar.Pernelyg vyri5kos?Kai kuriu )moniu .me8en) r, re8ir.yra perddtai vyriSkos - tokie asmenymenkai moka bendrauti, uZtatne rela i buna gabu s matema likai.Auii/m u cergnntyr vaiLai qunkiaisuartdja su kitais Zmondmis ir daZnaistipriai susizavi neiprastais dalykais,pavyzdZiui, isimenamaSinq numeriusar idealiaikopijuojapieiinius.DviraiiotestasKad iSsiaiSkintr-rm, kiekyra vyriSkos kokio nors Zmogaus(megenys, paprail I lo )mogaus per30 sekundZiq i5 atminties nupieitidvirati. Asmuo, kurio smegenysvyrisko tipo. nrrpiei tiks)q dvirati.panaiq I melyn4ji. Asmuo, turintrsmoteriSko tipo smegenis, daZniaupavaizduos dvirati, kuris vargiaiveikhg tokl kaip roiinis, bet neretaisu dviratininku.


73/96


74/96

VYTURYS, JEI:iS lovos anksti ryte

nemegsti ilgai vakarotilengvai uZmiegi

Peleda ar vyturys?

1 Kai suskamba Zad intuvas' tu:a) ibkart paioki ii lovosb) igjungi iadiniuv4 ir pamazele kehesl() ru\rdl.ri /adir'rLuvq rele.rrran laiLr,id) iijungi Zadintuvq ir toliau miegi

1 Kada eini miegotiz penktadienio vakarais?a) 20.00 21.00b) 21.00 22.00c) 22.00 23.00d) po 23.00

-' Kada keliesi SeSt adienroJ rytais?a) priei 9.00b) 9.00 10.00c) 10.00 11.00d) po 11.00

4 Ar tu Iaba-i alkanas per^ pusrycrus ia) labaib) tik inlputic) ne itin alkanas, bet vis tiek valgaid) pasibaisi vien iia mintim

q Kuriuo paros metu/ jautiesi gy vybingi au s i a s ?a) ryteb) per pietusc) r'akared) velai vakare

4 Ar greit paprastaiv uZmiegi?a) per 10 minuaiqb) per 10-20 minuiiqc) per 20-30 minuairld) ilgiau nei per pusvalandiPasitikrir* atsakymus 96 psl.

per kuri kiekvieno Zmogaus vidinioapsuka rata i5 dalies lemiaVidutiniSkai jis trunka 24 valandas ir 18(greiiiausiai del to daugelis ryte nori dar

Jei tavo vidinis Iaikrodis tiksi spariiau,esu vyturys ir daugiausia energijos turi pirmojepuseje, o jei leiiau, esi peldda, greiaiausiaiilgiau pavakaroti.

galima persukti vidini laikrodi?pasauli, tavo vidinio laikrodZiorrrlrinka:del topakrinka ir lam iikrtrreiSkinill ritmas.,,Persukti" vidinikad jis ,,rodytlr" tikr4ji laik4 gali padeti

Sviesa. Kai ji patenka i tavo akis, smegenyssignal4 prane5anti, jog yra dienos -veiklos - metas. Panaliai tamsatavo smegenims, jog yra naktis ir kadgaminti daugiau tave slopinantirl hormonq.

Ar ne per maZai miegu?' UZmigti turetum Per 10-15 minudir-1. Jei 5islaikas trumpesnis, tai reiSkia, kad per maZaimiegi. Kai truksta miego, Zmogus iauiiasi' pavarggs, irzlus,ldiiau isimena nauj4. informacij4 jam net gali kilti haliucinacijq.Tokios busenos nudjgs ! mokvkl4 perstokoja rniego, gali uZsnusti tiesiog uZ vairo ir

patekti i avarija.


75/96

Koks aS krip asmenybe ?@ KodelKas yra slogutis?Ta smegenq dalis, kurioje gimstajausmai, itin aktyviai veikia,kai sapnuojr. Jei ji sukuriabaimes jausmq sapnas virstasloguiiu 1Lo(maru ) ir Iikusiojismegenq dalis toliau tgsia 5ioslogutio istorij4.Gali sapnuotis,?l jog krenti ibkaZkur aukbtai,bandai pabegtiI ar pasislepti' nuo kaZkog4sdinaniio.

Slogutis yra natiralus,kiekvienam pasitaikantis dalykas,bet augant jis aplanko vis rediau.Kodel nesuprantu, jogsapnuoJui'Keisiiausia sapnuojant yra tai, kad5a pne regilnijvykiai, veiLejai irvaizdai mums neatrodo nerealus,kad ir kokie keisti jie butq. Taipyra del to, kad miegodamasprarandi savimonds jausmq. Tavosmegenq kaktine skiltis, atsakingauL ,,savgs" suvokimry tuo metupraktiSkai neveikia.Ar gyvinai sapnuoja?Daugelis gyr unq prliria greitojomiego fazq. taigi gali buti. jog jietaip pat sapnuoia. Kad ir kaipkeista, gyvhnq greitojo miegofazes trukme priklauso nuo to,ar labai neiSsivystg iie gimsta.Antiasnapis, kulis iSsirita visiSkaimaZiukas ir bejegis, pasirodo,sapnnoja 8 valandas per dien4.Delfinai ir reptilijos beveik

Sapnai gali bnti g4sdinantys, keisti ir ne-itiketini. O kokia jU paskirtis? Nors sapnaitiriami ne vien4 dedimtmeti, jie tebera di-dZiausia smegeml veiklos paslaptis.Kada aS sapnuoju?Miegant smegenys dirba nevienodai aktyviai ir tai lemia tamtikr4 miego ritm4: nustatyta, kad kas 90 minudiq gilq mieg4keidia jautrus ir atvirkSdiai. DaZniausiai sapnuoji jautrausmiego stadijoje. kai esi beveik prabudgs. Siam miego tarpsniuiyra budingi greiti akiq judesiai, todel jis vadinamas greitojo(aktyviojo) miego faze. 80% Zmonitp paZadintq i5 greitojo miegfazes, prisimena, k4 sapnavo.

niekada nesapnuoja,o paukiiiai,regrs/ saPnuolaiiulbedami - jqsmegenqbangos miegantyra tokios patkaip ir giedant.

Greitasis mieSas ILetasis (jautrus)mlegas

Gilus miegas

Ar as daug sapnu";l;'-'Daugelis Zmonirl nesuvokia, kiek laiko jie sap-nuoja. Mat praple59 akis sapnq daZniausiaineprisimename, nebent jei pabundame perpatj sapn4. Be to, sapnai iSkraipo laikopojnti. Netiketai paZadintas pliaukite-lejlmo per veid4 gali nubusti many-damas. jog sapnavai lietq valandqvalandas. Sapnus tiriantys mok-slininkai mano, jog mes sapnuo-jame 1-2 valandas maZdaug 5kartus per naktj. Daugiausiasapnuojame greitojo miegostadijoje, bet manoma, kadir giliai miegant jmanomasapnuoti.


76/96

savo gyverumopraleidi sapnuodamas.sapnai turi prasmg?

daugybe teorijq aiSkinaniiq, kod6l mes sapnuojame, bet i5niekas negali tiksiiai to pasakyti. Kai kurie mokslininkaikad sapnai susijg su isiminimu, bet yra niekada nesap-Zmonirtr turindir-1 puiki4 atminti. Kiti teigia, jog sap-atsirinkti per dien4 iSgyventus ivykius ir emocijas,vaisius motinos isdiose praleidZia beveik pusg savo laikomiego fazdje, neturedamas visiSkai jokiq gyvenimiSkgBe to, jei sapnq reikia tik informacijai ruSiuoti, tai ko-jie tokie ltaigns?

rei5kia mano sapnai?Zigmundas Froidas man6, jog sapnai - tai nuo-j musq pasl6ptus, nes4moningus trodkimus, ir praleidometus, kalbddamasis su pacientais apie jq sapnus ir aiS-kindamasis, k4 jie galetq reiksti. Dabar daugelismano, jog Froidas sapnus per daug sureikdmi-no. Keisti, sapno metu nutinkantys ivykiaigali bnti visiSkai bereikSmes istorijos, kuriastavo smegenys audZia, kai yra aktyvios ir, ne-gaudamos informacijos i5 jutimo organq/ pa-sitelkia prisiminimus.Ar galiu judeti sapnuodamas?

Kai miegi, tavo kunas tiesiogine prasme yra Para-

. nurodymus raumenims, kad 5ie ju-d6tq, nugaros smegenys fuos nu-rodymus sulaiko. Neslopinamitik akims, plauiiams bei SirdZiaisiundiami signalai, todel tavoakysjuda, 6irdis plaka, o kv6-pavimas nenutruksta (nors

suldtdja bei pasidaro nere-guiiarus) ir kai miegi. Kar-tais Zmonds prabunda dartebebudami paralyLiuo-ti - netikdtai pasijutg

prika usty li prie lovos,jie siaubingai iSsig4sta.

Kodel sapnuoju?

Kas yra pasvirimas?Ar kada sapnavai, jog krenti, oprabudgs sur okei, kad svyri irvos vos nenukritai ant grindq2Da)niausiai laip atsitinka. kai esibeveik uimigqs, ir tai vadinamamiego i5g4siiu. Ji lemia staigusprabudimas.Kod6l Zmon6s vaik5toper miegus?Kai kurie Zmones at-sikelia ii lovos irvaikidioja miego-dami. Tai vadi-nama nakviSu-rnu (lunatizmu,somnambuliz-mu). NakviSosneveikia to, k4sapnuoja. IS tiesq jie tuometu r isai nesapnuoja. Nakviiu-mas paprastai pasireiSkia, kai bai-giasi labai gilaus rniego stadija.Siuo tarpsniu daugelis Zmoniqtik vartosi lovose arba murma, onakviSos keliasi ir vaikbdioja. Sap-nus tiriantys mokslininkai vadinatai daliniu prabudimu, budejimu,nes smegenys tuo metu yra pu-siau budrios.Ra5yk sapnq dienora5tiSapnus sunku prisiminti, betjei vos prabudgs juos uZraiysi,velia u bus Iengvia u prisiminti,tai, k4 sapnavai. UZraiinddamassapnus, pabandyk atsakyti ltokius klausimus:

Ar sapnuoji spalvotussapnus?Ar girdi, kai sapnuoji?Ar gali valdyti sapnus?Ar gali skraidyti sapnuose?Kokius jausmus jauti?Ar jauti 1aik4?

r lyliuotas. Tai apsaugo tave nuo nereikalingq{.Q^, veiksmq miego metu, kad nesusi2alotum., "


77/96

Kolis ai liaip asmenr,]re i'Ar galiu valdytr savoBAIME PYKTIS DZIAUGSMA

Iisig:urdus antakiai pa6ol


78/96

Ar-galiu vald.vti savo enocijas i'

i5raiSkos, kr-uiomis parodome savo emocijas/ sltprantamos vienodai visame- ir Sacharos dykumoje, ir Amazones dZiunglese Sypsena reiSkia t4 pati.mano, jog yra 6 svarbiausios emocijos, kurias atitinka budingos veidoSias iSraiSkas musll smegenyse uZprogramuoia genai.

ne tik ff' spalvq, bet ir mlslnys.ISIELVARTAS BJAUREJIMASIS

iSraiSka gali pasirody-panaii j baimds. bet yra keleta:skirtumrl. Antakiai ne tikI viriq, bet ir itin smarkiaiigaudami puslankioSmakras nusileidZia, del

bu rnd atrodo atsipalaidavusi.plaiiai atsimerkia, ati-balty mus. \ uostab4paslepti, o baimg galima

Luprl kampuiiai mLsileidiia, ovidiniai antakiq galai pakyla, delto aplink nosi atsiranda i trikampisusiklosiiusiq raukSleliq. Akysparausta, ! jas priplusta aEarqDaZnai Zmogus, noredamasnuslepti Siuos akivaizdZiusliudesio 7e rr L lus, rru su ka arbauisidengia veid4.

Kai Zmogus stipriai kuonors pasiil)'kSti, tarpuakyjesusiklosto ryikios gulsdioslaukiles. Akys susiaureja,antakiai nusileidZia, oskruostai pakyla. Dideliopasibjaurejimo iSraiSkaZmogaus veide gali priverstiir kita j! stebinti imogq,panaiiai pasijusti.


79/96

Kol, s ai kaip asrnenl'be?

KodelStiprios emocijos, tokios kaip baime,pyktis, nuostaba ir pasibjaurejimas, yraesminiai instinktai, saugantys tave nuopavojq ir padedantys iSlikti. Jie ne tikpaveikia tavo proto buklg, bet ir parengiavis4 kun4 veiksmams, sukeldami busen4vadinam4 jaudinimu. Tai vyksta tokiuneitiketinu greidiu, jog tau dar nespejussuvokti, kas atsitiko, tavo kunas jau bunapasirenges atremti gresme.

MATYTI

JAUSTI

KAIP BAIME PAVEIKIA KUNA?


80/96

I{ode1 bijau?

SEKUNDEyra pats galingiausias jausmas. ZaibiSkai reaguoti i pavojq yra gyvybi5kaitodel baime susiranda trumpesnj keli4 j tavo smegenis, aplenkdama s4moug.

kas, kai sustingsti i5 siaubo., nutinka paii4 pirm4j4 sekundg:Akimis arba ausinis priimta informacija akimirksniumrkeJiauja i limbing sistem4, kuri mikliai iSanalizuojair pasiuntia pavojaus signa14 tavo kr-r.rui.Nervtl sistcna ir adrenalino hormonas parengia tavoktn4 atremti gresmg. Ktrnas siuniia atgalinius signaluskaktinei skildiai ir taip sukelia baimes jausm4.Akimis arba ausimis priimta informacija pasiekia\meger'rrl )ier e* jutimo zon4 iia iisiai(kinrma. ka iitiesU matei arba regejai, pasiundiarnas signalas tavokaktinei skiliiai.

7 K,rLlirre skillis. p.rrilelku*i .rrrnirrlj. nusprendiia, rl ii'4...' tikrLljLl tarL 5;resia par-eijus. Jei negresia, duoda nurodt'm4lilnbinei sistemai nLrraminti suiatrdinta kr-rna.giliai ir staigiai paveikia vis4 tavo kunq. Aktyvindama simpating nervq sistem4jaudinim4. Tai parengia tavo Sird!, plaudius ir raumenis atsakomajai

Pana5iai veikia ir adrenalinas, bet jis, uZsibudamas kraujyje, verdia tavenet ir tada, kai pavojus jau buna praejes.

2

3


81/96

Koks aS kaip asmenybe ?

Kodel gyvat6s ir vorai?/66nps ;i prigimtie. linLq bijofi g) vunq.Psichologai mano, kad taip yra del to, jognuodingl ir agresyvfis gyvirnai nuolatosgrese musq proteviams per vis4 evoliucij4

Fobija - tai tarsiautomobilioprie5 avarijq

o mes perememe ir toliautebesineiiolame savogenuose tokioDAVOIAUSgalimybg.

t--'rz


82/96

Zmonems sukeliarodo, jog fobijos bndingosienam )nogui ii delimtics. likrieiidaZnai turi t4 paii4 fobij4

tai leidZia manyti, jog fobijrlSiokios tokios itakos turiTaiiau dauguma fobijq vis ddltoBudami vaikai mes steblneir i5 jq perimame baim6sTikdtina, jog pamatg, kaip koksiisig4sta arba \iengia tandalyko, mes ir patvs imsime to


83/96

Koks aS kaip asmenybe ?@ Ar moku skaityti;azmones mellrola ne t1K2odLiats, bet ir apsimestinemisveido iiraiSkomis bei gestais.aia keletas nuorodr-1, kaipgalirna aptikti slepiam4 mel4:

oISPaprastai lengviausia perprasti GALVOS judesius. NeZymiai iial! palenkta galva gali reikiti susidomdiimry nors ranka paremtassmakras ir rodytq nuoboduli. Nusukt4 galv4 galima suprasti kaipnepritarimry bet tai yra ir susiielkimo ienklas. Nedaug atloita galgali reikiti, kad tas Zmogus jauiiasi esqs viriesnis.Labai daug k4 iSduoda AKYS. Jei tu paseksi kieno nors idemqZr.ilgsn!, daZnai iSvysi, apie k4 tas zmogus m4sto. Kai Zmogussusijaudings, jo vyzdZiai iSsipledia, o Sito neimanoma nuslepti.Pladiai atvertos akys, kai matornas baltvmas viri raineles, yrabaimes arba Soko Zenklas. Pakeltos akys, rodant baltym4 Zemrauraineles, rei6kia paniek4 daZnai jbreiSkiarn4 nemadiomis.#{#ffiffiBe BURNOS judesiq neapsieina daZna akivaizdZiaidemonstruojama ibraiSka, pavyzdliuj, mina arba 51,psena, bet taigali iSduoti ir slepiamus jausmus. PavyzdZiui, stipriai suiiauptoslupos rodo slopinam4 pykt!, o Zior.ulys gali bnti daZniau barmesnervingumo nei nuovargio Zenklas. Raiiklio ar nagq kramtymasreikbti itamp+ o suglaustq lupq Sypsena rodo susidom6jimo stok

Suglausttl Ziorauirnas Nogl!lu.pLt ij|se a hrarntl,mas

ParaudimasKai kurie Zrnondsmeluodami ne- is4moningai arba iibaimes buti pagautiparausta.

Beveik nepastebimosiSraiSkoslgudq melagiai gali atrodl.ti itikina-mai laimingi arba liudni. Taiiau ide-miai stebint jr4 r'eidus galima sugautiimekitelint tikr4sias iiraiSkas, bet taitrunka vos penktadali sekundes.Suvaldomos veido i5rai5kosKartais galima pastebeti maZiauigudr-rsiq melagiq pastangasr-lZgniauZti veido iiraiSk4 pavvzdZiui,bandyrn;1 pasl6ptipasitenkinimoiypsen4.

. )-. ,,S4Ziningi"{ t raumenysKai kurie veid

raumenys, ypaiaplink antakir-rs, vra,,sEZiningesni"nei kiti. PavvzdZiui, dirbtinai6ypsantis raumenys nepatogiaiiternpiami, de1 to pakvla arba imatrukiioti antakis.Veido lietimasMali vaikai meluodami daZnaiuZsidengia br-rrn4. Sr.raugusieji irvvresni vaikainaudoja panaiius,kiek sr-rbtilesniusgestus, pavyzd2itti,Iieiia nos! arba trinalnpq.

Normalus lisiblat#tyzdys uyzdys A1ll.s/os Pakeltosak1's akYs

SlPsena


84/96

mano, kad musq veido raumenysnutaisyti apie skirtingq

kit4 neitiketinugali keisti vienadaLnai mums net to nepastebint. Tavo

igndLiai labai priklauso nuo to,gerai sugebi skaityti kitq Zmoniq veidus irjq viding busen4 bei ketinimus, ypadjie k4 nors slepia arba apsimetineja.RYSYS (kontaktas) yra raktas ! puikq bendravimry bet ar ilgaituri trukti? Pernelyg ilgas Ziurejimas i akis gali reikiti prie5iSkumqpalankumry o labai trumpas - nes4Ziningumry drovum4 arbaDaugelyje pokalbiq 5i rydi lemia mokdjimas bendrauti.

Zmonds flirtuoja, I akis Zvelgiama ilgiau nei lprastai ir akyspo vis4 veid4.priklauso ,,s4Ziningiausiorns" veido dalims. Kai kasyra susirupings arba varZosi, tarp jo antakitl ir virb jq susiklosto

raukSldsVOKAI atspindi kelet4 emocijq. Greitas mirksejimas iSduodaarba susiZavdjim4 bet jei Zmogus meluoja arba pyksta,

iSkart liaujasi mirksdjgs. Nevalingas akies r.oko trukdiojimas -bejotinas nervingu mo Tenklas.

Ar moku skairyti is veidq?

Svarbiausia norint jsitikintiSypsenos nuoSirdumu - ZiuretibesiSypsaniiajam i akis.

Tikra Sypsena pasklinda po vis4veid4 pakeldama skruostus irsusiaurindama akis.Apie akis susirneta daug maZr-1raukileliq, po antakiais atsirandamaiSeliai, o patys antakiainusileidZia kiek Zemiau. Norsdirbtinai iypsantis lupos taip patiiternpiarnos i ialis, akys lieka ialtosir beiausmds.DaTniausiai dirbtinai Sypsornasi,kai tam nera pagrindo. Dirbtineiyp.end neretdi pdcirodo slriga irlygiai taip pat netikdtai iSnyksta:iy p\om.rsi pernellg ilgai (su.lingesiy PnrLlo/ dr ud LruILPdr.\ uo!ird Zio' iJ p.ert^. pap rr't.r ibuna labai simetriSkos, o dirbtineskreivos il skausmingos.

Pakeltas Surauktaantahis kaktaNOSIES judesiai paprastai atskleidZia neigiamas emocijas.Smarkiai suraukta nosis ir kakta daZnai reiSkia Slyk5t6jim4st,silpnai - bodejim4si arba nepasitenkinim4 o kurios norsveldo pusds truktel6jimas arba tikas (nevalingas raumenqtruktiojimas) - nepritarim4. Jei Zmogaus Snerves iSsipleiia,gali buti, kad tu jam patinki.

Madaisttsirauhes

*9" lqb '#

Smarhiaiutsirauhgs

Mirksiiimas

;.1$PllsiosineruasTruhtelijimas Atsakymai 96 psl.


85/96

Koks ai kaip asmenybe?

4

Sis vaikinas sddiramiai, atsidenges - taipasitikjimo ir galbntarogancijos Zenklas.

Kartais politikaikalbedamisugniauZia piritus.

DOMINAVIMASTag kas jauiiasi es4s viriesnis arba turisdaugiau galios, parodo tdi ldisvd, dtvird pozd.Laisva ir atsipalaidavusi laikysena buding4kai esame su draugais arba seima, bet svetimrlZmoniq draugiioje ji gali bnti palaikytaiZulumu.

Nuolankumas yra galiosprieiingyb6. NuolankusZmogus stovi nejudedamasarba sedi tiesiai, nuleidgs arsud6jgs rarkas.

Kai du Zmon6s labai geraisutari4 jie daznai, net patyto nesuvokdami, mdgdiiovienas kito kuno judesius.

^ou|?u K-&r'-{il {,t KALBA?Viena i kit4atsuktos galvos,bet ,,nusisuke"kunai gali reikstikiviri4.

Vieiose vietose, tokiose kaipparduotuvds arba gatvds, imonesjribraund j misu bendravimo erdvg.Bendravimoerdve

Lytoiimo zo)la

Asmenind erdv skirta oficiales-., niam, mandagiam bend ravim rri

Intymioii erdv

" " Lytejinriizona skirtafiziniam kontaktui

Slepiamos rankos ir Zemyn Sios mergaitdsnuleistasZvilgsnisrodo nesEmoningai

Asmenind erdv6Kaip arti mesprisileidZiame kitusZmones, priklauso nuoar gerai juos paZlstameSvetimi Zmones paprasneprisileidZiami ariiaunei iki bendravimo arasmeninds erdves ribosir tik geriausi draugaibei Seima gali lZengti !musq intymi4j4 erdvg.Tavo erdviq ribospriklauso nuo tavo patasmenybes ir kulftros,kurioje iSaugai.

megdiioja viena


86/96

vienas i kjt+iSstumia ii lato Panaiiai atsitinka ir kaipasisukama vienas i kit4. 5iosmelgaites sadi rlukrei1 usios:ravo peclas i 14 pati taike, bctlberniukas jauiiasi atstumtas.

Siaj mergaiteislaptia patinka

Kokia yra kuno kalba?

PrieSiSkumasKai tarp bcrniuktl br'9sta muity-nds, jie pasimoiia kovai atsukda-mi vienas i kit4 r'eidusir pakreipdarnitruputi 1 iall kn-nus. Akys ima

Zvelgti rhstiai irnr-rstoja mirk-setr.

rudaplaukisbelniukas.

apKALBBJIMAS KI]NU

par"'yzdZiui, vakardlyje, labai svarbu, kr-rria linkme pakreipsi savoDu Zmonds, atsisr-rkg tiesiai vienas i kitq, gali priversti treii4 asmeni PasjjustiNet jei jie retkariiais i5 mandagurno pakreips savo galvas i treti4ii, iistiek iausis nejaukiai. Zrnonds gali nes4moningai kuria nors kuno dalimi rodyti iapie kurl slapta galvoja.

NervingaijudinamosralrKos rlkolos

SukryiiuojamoskulklnYs ir sugniauZiamos rankosSukryiiuojamoslankos ir kojos

NES4ZININGUMASpaprastai nepatogiai jauiiasrtodl pradecla nerimauti,arba save liesti. Melagiams budinga

veidtu muistl'tis kdeje arba nervingaikojq.

GYNYBAKai Zmones jaudiasi sunerimg arbanesaugus, jie llesEmoningai tai parodouidalomis pozon1is. Sukryiiuotos kulkinvs gali reikiti, JogZmogrrs slepia neigiamas emocijas. Stovejimas laiknnt kojEu: kojos (centre) yra tipiSka moterilka laikvsena, slePiantipasirengim4 gintis.

..;


87/96

Kaip aS i5mokau kalbeti?

Koks as kaip asmenybe ?

Vaikai turi lgimt4 gebdiim4 greitaii5mokti kalbq patys, be paSalinespagalbos. Jie idemiai klausosi garstpkai dar esti jsiiose. \aujagimiaigeba vapeti visq pasaulio kalbqbalsius ir priebalsius, bet per

6 menesius prisitaiko

-. I trri, nirai- - " - Hiil::ill"j',"i{ r--=-^:*-^r-, - ouna rsmoKq*!t didzi4j4 clal!svarbiausiq Sioskalbos ZodZiq.Kodel aS kalbu taip ir nekitaip?Tavo kalba ir tartis priklauso nuo to,kur tu gyveni. Daugu ma )moniqkalb6jimo manier4 (kaip ir Zargon4)daZniau perima i5 savo draugqnei i5 levq, todd'l tavo kalbesena jrtartis gali gerokai skirtis nuo tevq.Vaikysteje gali iSmokti sklandZiaikalbeti bet kuria kalba ir tartimi,bet po 11 metq uZgarsq mokym4si

smegentl daliqveikla imasilpneti. DelSios prieZasties

vaikysteje igyta' '' 'iliksor uD SlErLlduDr


88/96

oi!eopardas!

AR GALI GYVUNAI KALBETI?Gyvunai bendrauja daugeliu budq: urzgimu,iiulbejimu, cypsejimu, iSskirdami kvapus,kuno judesiais. Kai kurie gyvunai, tokiekaip surikata, net ,,turi" ma1,4 Lodyneli,kuri sudaro ivairus pavojaus signalaiispejantys apie skirtingus grobuonis -erelius, leopardus ir gyvates.

Tadiau yra vienas dalykas, budingas tikZmondms, - tai gramatika. Remdamiesigramatikos taisyklemis, mes galime sudarytiZodZiq derinius ir taip sukurti prasmingus, ai5kiai

ir kartu unikalius sakinius.

Kaip aS kalbu?

Kam reikalingi gestai?Kad pamatytum, kokie svarbuskalbai yra rankq gestai, pabandyktik ZodZiais apibudintispiralg arba pame-gink nd truputionejudintirankq, kaikalbdsitelefonu. GestqiSmokstame nes4mo-ningai megdZiodami Zmones, ku-rie supa mus vaikysteje. Creitiau-siai eisen4 stovesen+ sdddsen4ir rankq judesius e:i nusiTilrejgsnuo savo Seirnos nariq.Koddl tu juokiesi?Kaip rodo tikrqjq dvyniq tyrimqduomenys, tavo humoro jausmas,kaip ir kalba bei tartis, yra susijgsne 5u Ben.ris. o su aplinka, kurioieiSaugai. Juokas yra ypai svar-bi musrl bendravimo dalis, nesdrauge juokdamiesi sutvirtinamesocialinius ryiius. Kai kurie mok-slininkai mano, kad juokas turitokj pat fizin! poveikl Zmondms,kaip kailio valymasbeZdZionems.BeZdZiones pra-leidZia valandq-.^t ^'^ l ^^ :- .^rindamos savogiminaidiq ir arti-rniausiq draugq kaili.Sie veiksmai skatina smegenyseendorfino gamyb4 - 5i medZiaga* ^;i- ^ ir^--^lrr4zr14 Ir4urP.l.

Kas yra disleksija?Kai kuriems imon6ms skaitymo ir rabymomokymasis atrodo be galo sunkus d61 vadinamosiosdisleksijos problemq. Tai gebdjimo skaityti sutrikimakuri turindiam Zmogui gali buti ypai sunku, par'yzdZiui, atskirt

raides b ir d arba skaidius 6 ir 9. Tadiau tokie Zmonds yra tokie paprotingi, kaip kiti, ir gyvenime paprastai pasiekia labai daug

Vienintelis balsas, kur! girdi kitaip nei kiti,ytaskamba mano balsas?

suvoki sav4jj bals4 i5 dalies kaipsavo kaukoleje, iaigi niekadajo tikrojo skambesio. Taiiauknieti suZinoti, tiesiog lra5yk ji ir

Pagrindinis balso tembras irpriklauso nuo balso aparato bei Iformo>. bet balsiq ir prieba)siq- nuo vartojamos kalbos ir


89/96

PASINAUDOK SAVO GEBEJIMAISSa vq galimybiq iinaudojimas priklausonuo Zinojimo, kam esi gabus, ir mok6jimopritaikyti savo lgndZius. Psichologai skiriamaZiausiai septynias igimtq gebejimq, darvadinamq protiniais gebejimais, arba intelektu, grupes.I(nLi,r i onri )irr h, trrti2

Socialiniai (susijg su bendravimu) Ar greit perpranti,k4 m4sto ir jaudia kiti Zmones?Emociniai Ar tu i5 tiesll gali suprasti \avo patiesiausmus ir nuotaikas, ar paZisti save?Motoriniai (susijg su judesiais) Ar spdriai jvaldai tamtikrai veiklai reikalingus judesius (pavyzdZiui, 5okio,vairavimo, tiuoZimo)?Muzikiniai Ar gali paniunir-roti melodij4 vos vien4kart4 l4 iSgirdgs ir ar dainuodamas tiksliai iilaikai ton4?Susivokimo erdv6je Ar paprasta skaityti Zemelapius irtaisyti maSinas?Verbaliniai (susijg su ZodZiais) Ar tu ryte ryji knygasarba raSai gerus raiinius?Loginio m4stymo Ar lengvai perpranti tokius dalykuskaip matematika ir kompiuteriai?

O KAIP MANO SILPNYBES?DaZnai nesvarbu, jei ko nors nesugebi.Nemokejimas daryti vieno ar kito dalykotikrai neatims i5 tavgs galirnybds tapti

!mones direktoriumi. Vis delto esti igndZitp be kuriqneapsieiname ne vienas ir kuriq ugdymui verta skirtidaugiau demesio. Visi mes namie, darbe arba mokyklojebendraujame su kitais Zmonemis, todel socialiniaiigndZiai yra labai svarbfrs. Gebantys bendrauti Zmonesldrt Luri tvirl4 pagrind4 po kojomis ir daZnai ganasparciai kyla profesines karjeros laiptais. Zmonemssu menkesniais bendravimo igfrdZiais gali prireiktigrumtis del savosios sekmes, nebent jie iSmoksta elgtislabiau atsiZvelgdami i kitus. O juk 5ir1 igtrdZiq imanomaiSmokti - augdami juos ugdome prakti5kai visi.

KOKIA YRA SEKMESS,4LYGA?Tau tereikia dviejq dalyktg kad sulauktum skmes: tam tikrq igimhlgabumtl ir pasiryZimo atkakliai beiStvermingai siekti uZsibrZto tikslo. Net genijaituri ideti daug darbo, kad butrl pripaZinti. Pasaki5radejo Tomo Edisono, genijq sudaro 1% jkvepiir 99"/" prakaito. Mocartas buvo muzikos genijus

bet 5love jj aplanke tik po ilgo trinso. Sulaukgs 1metrp jis jau penkerius metus buvo paskyrgs gromui. Panabiai ir Albertas Einiteinas praleido savvaikystg skaitydamas labai suddtingas knygas amatematik4 ir filosofij4. Vis delto genijumi netampama vien daug dirbant, tam dar reikia ypatingokurybingumo ir nepaprastos vaizduotds. GenijapralauZia ledus ir atranda naujus kelius, o kiti jatik seka. Ar yra kokia nors kurybi5kumo paslaptMokslininkai mano, kad norint tapti tikrai gabiair kurybingam, reikia apie 10 000 valandq pratybskirhl gilinimuisi i koki4 nors sritj. Nors tai atrotq milZini5kas tarpsnis, i5 tiesq tra 5 metai!

KOKIA LAIMESPASLAPTIS?Kokia prasme sulaukti savo 5lovevalandos, jel tai nesuteikia laimes?Daugeliui Zmoniq pagrindinis gyvenimo siekis

yra buti laimingiems. Zmonija bando atskleistilaimds paslaptl jau hlkstantius metq, o neseniaiprie atsakymo paie5kos prisijungd ir psichologaiJei jq tyrimq duomenys teisingi, tai pagauti laimpaukStg visai paprasta. Visr4 pirma, mdgaukissusitikimais su Zmonemis ir nepraleisk pernelygdaug laiko vienas. Antra, tiketina, kad jausieslaimingas, jei neturdsi dideliq vildiq. lr treiia,nepamirik igyvenim4 Tvelgti pro roiiniusakinius!

{>I -:' II


90/96


91/96

\r/ZODYNELISAdrenalinas hormonas,parengiakun4 greitiems veiksmams,pavy zdLiu| sprukimui nuoPavolaus.Alergenas - nekenksmingasbaltymas (arba baltymq irangliavandenig junginys),sukeliantis organizme alergingreakcij4. Labiausiai paplitqsalergenas yra Ziedadulkes.Alergija - nelprasta imuninessistemos reakcija ! nekenksmingasmedZiagas, tokias kaip Ziedadulkesar dulkes.Anglis - cheminis elementaEsvarbiausia l4steliq molekuliqsudedamoji dalis. Jungdarniesialglies atomai sudaro ilgasorganini q molekuliq gra nd ine:.ntikunai - baltymai, kuriuosamina baltieji kraujo kuneliai,adinami limfocitais. Kiekvienoipo antikunai yra ypatingosormos, del to gali prisitvirtinti prievdrlrdu5r+ v u u5r_t.

- spermatozoido irsusiliejimas naujossukurimui.- kraujagysle, kuria:X X:-r:^^

smulkiausiacheminiodalele, turinti visas tochemines sar,ybes.- tos patios ruSies l4steliqBuna jungiamasis (pvz.,

i), epitelirris (oda ), ra u meninisnervinis (nervqos - mikroskopiniai,organizmai; gyvena

vandenyje, dirvoZemyje,orga n izm uose. Kai

bakteriios sukelia ligas.

Baltymai - stambiamolekuliniaraminorugdiiq junginiai. Yra vistlorganizmq l4steliq pagrindas.Raumenys ir plaukai daugiausia-udary ti ii baltymq. Fennentaisvadinami baltymai sukelia didZi4j4dali organizme vykstandiqcheminiq reakcijq.Cheminis elementas - medZiaga,kurios nebegalima suskaidyti !smulkesnes chemines medZiagas.Chromosoma - mikroskopinel4steles branduolio strukhrra,kurioje yra genai.Deguonis chem inis elemen tas;dujos, kurias kraujas pasiima i5ikvepio oro. L4stelems deguonisreikalingas, kad galetq ii maiston;ciq, winri pnoroii>DNR - d eok.iribon ukleorugit. is.labai ilga, spiraline molekule,sauganti ir pernesanti genetineinformacij4. Nedidels jos atkarpossudaro genus,Dominuojantysis, arbavyraujantysis, genas - genas/kuriame uZkoduoti nurodymainustelbia kito, recesyviojo genonurodymus.Endorfinas medZiaga,kurigamlnasrsmegenyse;malSinaskausm4.Fermentaisukeliantys irpagreitinantystam tikrascheminesreakcijas.VirSkinimofermentas

organiniq molekuli4 skilim4 imaZesnes dalis.Gemalas (embrionas) -organizmas (augalas, gyvunas)ankstyr,.iausioje savo raidosstadijoje.Genas - DNR molekulsfragmentas, kuriame uZkoduotagenetine informacija. Dauginantdvai perduoda genus vaikams.Genomas - pilnas organizmo grinkinys.Gleivds tir3tas, lipnus skystis,kuri iSskiria gleivines liaukos.Gleivini - vidinis burnos ir nosertmes, stemples, Zarnq dangalaHemoglobinas - ra udonasis krpigmentaE kuriam spalv4 suteigeleZis. Plaudiq kapiliaruoseiungiasi su deguonimi ir atneia! audinius. Cia jungiasi su anglidioksidu ir nugabena ji ! plaudiuHipokampas jurosarkliukoformos darinys smegenyse,atsakingas uZ prisiminimus.Histaminas baltqjqkraujokuneliq atpalaiduojama cheminmedZiaga, kuri pledia kapiliarusDdl jo poveikio oda gali pabrinkir parausti, praddti nieZdti.ISsiskiria alerginiq reakcijq metutaip pat patekus i organizm4mikroorganizmams, neivarumanuodams.Hormonai - belatakirl(endokrininiq) liaukq iSskiriamobiologiSkai aktyvios medZiagos,kurios reguliuoja organizmoaugim4 dauginim4si, kit4 veikl4Imunind sistema - sudetingaaudiniq ir organq sistema, kurisaugo organizm4 nuo ligq suketokiq kaip bakterijos ir virusai.Intelekto koeficientas (IQ) -Zmogaus protiniq gebejimqrodiklis, nustatomas intelektotestals.Jutimo zona - smegenq dalis,apdorojanti i5 jutimo organqgaunam4 in{ormacij4.pagreitina dideliq


92/96

skiltys - dvi stambiossmegenq pusrutuliq Zieves

Kaktinds skiltys atsakingosplanavimo ir sprendimq

- smulkiausioskuriomis kraujasi visas kuno l4steles.moteriSkoji lytine

- i5 kito organizmo l4steldsgeneti5kai jam taPatusTikrieji dvyniai i5yra klonai.- smulkiausia organizmoL4steles paprastai sudaro

pavidalo mase, kuri4(l4steles

sistema - susijusiqrq grupe smegenq vidurYle;emocijas, kontroliuojaProcesus.branda - raidos etapas,tampa pajegus lytiSkar

cheminis junginys,iSsiliel'gs i neuroml jungtiperduoda nervini impuls4

vieno neurono kitam.kunas - migdolodarinys galvos smegenqsistemoje; sukelia

- bet koksmikroskopinis organizmas(bakterij4 virusas),galintis sukelti ligas.Molekuld -maZiausiamedZiagosdaleld, turinti

tos medZiagossavybes.Molekulqsudaro

du ir daugiaususijungusiq

vandens molekule yra sudarytai5 dviejq vandenilio ir vienodeguonies atomo (HrO).Nervai - nerviniq lEsteliq skaidulqpluo5tai, jungiantys smegenissu kitomis kuno dalimis irperduodantys elektrinius impulsus(nervinius signalus).Neuronas - nervo arba smegenql4stele.Organas organizmo dalis, tokiakaip Sirdis, skrandis ar smegenys,atliekanfi tam tikr4 darb4.Organo transplantaciia(persodinimas) - operaciia,kurios metu nesveikas organaspakeitiamas sveiku, paimtu i5 kitoasmens.Paauglyst - lytinio brendimolaikotarpis.Pas4mond tiesiogiainesuvokiamos mintys, jausmai,busenos.Placenta - moters organas/susidara n hs neifumo metu. Perplacent4 isdiose besivystantisvaisius (gemalas) gauna i5motinos deguoni ir maisting4siasmedZiagas. Vaisiq su placentajungia virkbtele.Psichoanalitikas specialistas,gydantis ligon! aptardamasir aiSkindamasis jo sapnus,atsiminimus, ieimos nariqsantykius vaikystje. Psichoanalizdsmelodq sukure Zigmundas Froid as.Psichologas - specialistas, tiriantiszmogdus protA elgesi ir asmenybq.Raineli - spalvota akies dalis.Rainele yra vyzdZio dydlregu liuojan(iq raumenq Ziedas.Recesyvusis genas - genas/kuriame uZkoduotus nurodymusnustelbia dominuoianiioio Senonurodymai.Sqmond - pasa ulio su pra limas.S4narys - paslanki dviejq kaulqjungtis.

Sausgysle - tvirta audinio juosta,jungianti raumeni su kaulu.Simpatind nervq sistema -vegetacines nervrl sistemos dalis,parengianti organizm4 veiksmams.Smegenl6s - maZosios galvossmegenys. Koordinuoja raumenLljuueDruD x Pu duJv/rq.Smegenqiiev6 raukSletasdidiiqjq smegenq pusrutuliqiSorinis sluoksnis.Spermatozoidas vy ri!koii ly tinel4stele, kuri4 gamina s6klidds.Testosteronas - vyriSkasis lytimshormonas, lemiantis vyriSkqlytiniq poZymiq formavim4si.Vegetacine nervq sistema -nervq sistemos d ali


93/96

RODYKLEAbirankis 51Adrenalinas 80,81Akiq l4steles 11Akiq r,r'iys 85Akiq spah'a 33Akiq vokai 16,85Ak-vs 1li, 22, 23, 28. 38.39,84Alcrgerai 25Alergi jos 24 25Alveols 20Ambivertas 70Annezi jr 52Anslis 7,8Antakiai 85Antik nai 2.1Aplirka llti, 58Asnerinc crdv6 86Asnreniniai gebejimai

90Asmenybe 33, 39,,10 ,13. 65. 66 73Asnenybes bruoiai68 69Asmenybes pokyiiai 69Astna 25At.rintis 52 55,81Aton-rai 7,8Atsiminimai,11.77Atvirurnas 69Audiniai 12, 13Audiniq suclerinamunro

kornpleksas 25Arrginas 38 .13Ausys 1li. 22.23,31,

35Autiznras 73Azotas 8

a

Baime 78, 80 81, 82Balsas 29. 39, 88, 89Balso analizatoriai 29tsalso stygos 20, 88Baltieji kmujo kuneliai

11 . 21. 28Baltymai 25,31Bendravimo igndZiai 41,71,73,85.86.90Berniukai 33,43tsjaur6jilnasis 79Burna 25, 8.1, 88

Charakteris 78Cheniniai elemeitai 7,89Chloras 9Chromosomos 30-31,32,33CiaLrd6jimas 20, 24Daltonizmas 35Dantys 8. 9. 13, 19,38Dalvino ausies mazgclis34Deguonis 8, 1,O, 12. 17,

20Deiinysis smegenqpuslutulis 46, 50, 73DidZio jo penketo testas

ti9Disleksija 89DNR 29, 30-31Dominavin-ras 86Dominuo janti akis 51Dominuojanti koja 51Dominuojantis genas33,35DominuoJantis smegcl1rlpusrutulis 50 51Draug:ri 41, 4213,7D,

71,Drovurnas 70Drryniai 36-37, 69, 83DZiaugsnas 78

Einitcinas, Albcrras59,90Ekstlavenai 68,70,71Emoci jos 47. 52. 76,

78-81, 90Ernocinis intclcktas 59Endorlinas 89Eldvinis nr4st,vmas 58,60 61.90Estrogenas:12

Fcrmcntai 19Fiziniai igildZiai'11.56,90

Fobijos 132-133Fosfotas 8Fotograline atrnintis

ypatingas 2006 -cnn

Documents