kauno miesto triukŠmo valdymo 2006 – 2013 m. politikos · skiriamas ypatingas pasaulinis...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

VAIDA KIZNYTĖ

KAUNO MIESTO TRIUKŠMO VALDYMO 2006 – 2013 M. POLITIKOS

IR TAIKYTŲ PRIEMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas

Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija

Darbo vadovas ______________

Lekt. dr. Rita Raškevičienė.

KAUNAS, 2014

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata – sveikatos ekologija

KAUNO MIESTO TRIUKŠMO VALDYMO 2006–2013 M. POLITIKOS IR TAIKYTŲ

PRIEMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Vaida Kiznytė

Mokslinė vadovė: Lekt. dr. Rita Raškevičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.- Kaunas, 2014. - 78 p.

Darbo tikslas – Įvertinti ar Kauno miesto triukšmo valdymo politika ir taikytos priemonės

2006 – 2013 m. buvo įgyvendintos pakankamai efektyviai, kad apsaugotų gyventojus nuo

triukšmo.

Uţdaviniai:

1. Išanalizuoti triukšmo taršos pokytį Kauno mieste 2006 – 2013 m.

2. Įvertinti Kauno miesto savivaldybės triukšmo valdymo politikos veiksmų ir taikytų

priemonių efektyvumą 2006 – 2013 m.

Darbo metodai. Teisinių ir operatyvinių dokumentų (vykdytų priemonių planai, Kauno

miesto gyventojų skundai, valstybinio audito ataskaitos ir kt.) bei Lietuvos Respublikos ir

Europos Sąjungos teisės aktų analizė, pusiau struktūruotas interviu. Antrinių duomenų

analizės pagalba išanalizuotas triukšmo pokytis Kauno mieste 2006 – 2013 m. ir įgyvendintų

triukšmą maţinančių priemonių efektyvumas. Nustačius esmines problemas ir kompetencijas

Kauno miesto savivaldybėje, buvo parengtas pusiau struktūruoto ekspertinio interviu

klausimynas, kurio pagalba apklausti specifinės srities ekspertai, darbe tiesiogiai susiduriantys

su triukšmo valdymo politikos įgyvendinimu, dirbantys Kauno miesto savivaldybės

administracijoje.

Rezultatai. Pagrindinė Kauno miesto savivaldybės triukšmo valdymo politikos problema –

nepakankamas vietos valdţios dėmesys triukšmo taršai, ši sritis nėra prioritetinė savivaldybės

politikos sritis, neįtraukta į Kauno miesto savivaldybės strateginį veiklos planą. 2006 – 2013

m. Kauno miesto savivaldybė triukšmo valdymo įgyvendinimo politikai skyrė 112 tūkst. Lt.,

100 tūkst. Lt. buvo skirtos iš Sveikatos apsaugos skyriaus specialiosisos programos lėšų, o

2013 m. Kauno miesto savivaldybės taryba 12 tūkst. Lt. skyrė 2013 m. triukšmo

kartografavimo ţemėlapio pabaigimo darbams. Teisės aktų nustatyta tvarka pirmenybė

įgyvendinant triukšmo valdymo politiką savivaldos institucijose yra teikiama Aplinkos

3

apsaugos skyriui. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius parengė Kauno

miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2009 – 2013 m., bet jo neįgyvendino. Politiniu

sprendimu 2010 m kovo 1d. triukšmo valdymo kompetencijos buvo perduotos Sveikatos

apsaugos skyriui, o tai lėmė LR triukšmo valdymo įstatymo nuostatų paţeidimus.

Išvados. Nuo 2006 m. iki 2013 m. triukšmo lygis Kauno mieste padidėjo 2,8 karto, kai kur

net iki 89 dBA dienos metu. 2013 m. didesnis nei 50 decibelų lygis buvo uţfiksuotas 83,11 %

Kauno miesto bendro ploto. Triukšmo zonos viršijančios maksimalų leistiną 65 dBA lygį

sudaro net apie penktadalį miesto ploto. Kauno miesto savivaldybei per 2006 – 2013 m. buvo

pavesta įgyvendinti 19 Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo kompetencijų, 2 iš

jų neįgyvendintos, neįvykdytos 7 iš pavestų 17 Valstybinės triukšmo strateginio

kartografavimo programos įgyvendinimo priemonių planų, neįgyvendintos 3 iš 9 Valstybinės

triukšmo prevencijos veiksmų 2007 – 2013 metų programos priemonių. Pagrindinės

prieţastys – politinio prioriteto, finansinių ir ţmogiškųjų išteklių nepakankamumas. Kauno

miesto savivaldybė 2008 – 2011 m. iš 600 tūkst. Lt. dotacijos nepanaudojo ir į valstybės

biudţetą sugrąţino 59 % lėšų. Kauno miesto savivaldybė nepakankamai efektyviai vykdė

triukšmo valdymo politiką, kad apsaugotų miesto gyventojų sveikatą nuo neigiamo triukšmo

poveikio.

4

SUMMARY

Public health – ecology of health

EVALUATION OF NOISE CONTROL POLITICS IMPLEMENTATION AND USED

MEASURES PERFORMANCE OF KAUNAS CITY IN 2006 – 2013

Vaida Kiznytė

Supervisor: Lekt. Dr. Rita Raškevičienė. Lithuanian University of Health Sciences. Faculty

of public health, Department of Environmental and Occupational medicine. Kaunas,

2014.- 78 p.

Aim of this thesis – to evaluate noise control politics implementation and used measures

performance in Kaunas city during the year of 2006 – 2013 in order to ensure healthy

environment without noise pollution.

Main objectives:

1. To analyze the alteration of noise pollution in Kaunas city in 2006 – 2013

2. To evaluate performance of noise control politics and used measures in municipality of

Kaunas city in 2006 – 2013

Work methods. This thesis is based on analysis of European Union and Lithuanian

legislation acts, operational documents (strategic planning documents, complaints of the

citizens, reports of national audit, etc.). Also a qualitative research method of semi structured

interview was used in this thesis. The interview was based on communication (certain

questionnaire) with experts who are directly working on noise politics implementation in

municipality of Kaunas city.

Results and conclusions. The goal of this thesis was reached by combining research of

science sources what helped to structure and highlight the main problems such as low level

supervision of municipality policy from national governance institutions, no strategic

approach to the noise control politics in municipality of Kaunas city, ineffectively used (or

even unused) donations. The interview with experts empowered to analyze the situation from

the inside of the organization and it showed that noise pollution control in not a subject of

priority in municipality of Kaunas city. Inability to prioritize caused that many commitments

of European Union directive on noise evaluation and control weren‘t implemented or partly

implement. This was due to the lack of knowledge and lack of human resource, noise control

measures performance was very poor and ineffective - noise pollution in Kaunas city had

increased 2,8 times comparing data from 2006 to 2013.

TURINYS

SANTRAUKA ........................................................................................................................... 1

SUMMARY ............................................................................................................................... 4 TURINYS ................................................................................................................................... 5 SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ................................................................................................ 6 ĮVADAS ..................................................................................................................................... 8 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ..................................................................................... 10

1. Triukšmo sąvoka ir poveikis ţmogaus sveikatai ................................................................. 11 1.1. Triukšmo charakteristikos ............................................................................................. 11 1.2 Triukšmo šaltiniai ........................................................................................................... 13

1.3. Triukšmo poveikis sveikatai.......................................................................................... 15 1.3.1. Triukšmo poveikis klausai ..................................................................................... 16 1.3.2. Triukšmo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ................................................ 18 1.3.3. Triukšmo poveikis miegui ...................................................................................... 20

2. TRIUKŠMO VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE ....................................................... 22

3. TRIUKŠMO VALDYMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS IR TEISĖS AKTŲ

ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE ...................................................................................... 25 3.1. Triukšmo valdymo teisinis reglamentavimas Lietuvoje ............................................... 25

3.2. Triukšmo normatyvinės ribinės vertės ir kontrolė ........................................................ 31 3.3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB įgyvendinimas Lietuvoje ...... 34

4. KAUNO MIESTO TRIUKŠMO VALDYMO POLITIKOS 2006 – 2013 M. IR TAIKYTŲ

PRIEMONIŲ ANALIZĖ ..................................................................................................... 37

4.1. Triukšmo taršos pokyčio analizė Kauno mieste 2006–2013 m. .................................... 37 4.2. Tyrimo metodologija ..................................................................................................... 45 4.3. Interviu respondentų aprašas ......................................................................................... 48

4.4. Kauno miesto triukšmo valdymo politikos įgyvendinimo ir taikytų priemonių

efektyvumo vertinimas 2006 – 2013 m ................................................................................ 49

TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...................................................................... 58 IŠVADOS ................................................................................................................................. 61 REKOMENDACIJOS .............................................................................................................. 62 LITERATŪRA ......................................................................................................................... 63

PRIEDAI .................................................................................................................................. 69

6

LENTELĖS

1 lentelė. Įvairių triukšmo šaltinių vertės decibelais................................................................12

2 lentelė. Triukšmo poveikio įvertinimas.................................................................................18

3 lentelė. Direktyvoje valstybėms narėms numatyti triukšmo valdymo reikalavimai ir jų

įgyvendinimas Lietuvoje..........................................................................................25

4 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.......................................................................32

5 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai, naudojami triukšmo strateginio

kartografavimo rezultatams įvertinti........................................................................33

6 lentelė. Strateginių triukšmo ţemėlapių parengimas.............................................................35

7 lentelė. Savivaldybėms 2008–2011 m. skirtų lėšų strateginiams triukšmo ţemėlapiams

sudaryti panaudojimas (tūkst. Lt).............................................................................36

8 lentelė. Triukšmo veikiamų gyventojų skaičiaus pasiskirstymas Kaune 2013 m..................40

9 lentelė. Pagrindiniai keliai Kauno aglomeracijoje.................................................................42

10 lentelė. Didesnio nei 65 dBA triukšmo veikiamų švietimo ir sveikatos prieţiūros įstaigų

skaičiaus pasiskirstymas, 2013 m.............................................................................43

11 lentelė. Ekspertinio interviu respondentai............................................................................49

PAVEIKSLAI

1 pav. Valstybinį triukšmo valdymą įgyvendinančios institucijos ir jų kompetencijos...........29

2 pav. Triukšmo taršos zonos Kauno mieste, 2006 m..............................................................38

3 pav. Triukšmo taršos zonos Kauno mieste, 2013 m..............................................................39

4 pav. Kauno m. gatvių triukšmo lygio pokytis 2006–2013 m.................................................41

5 pav. Triukšmo šaltiniai: pagrindiniai keliai 2013 m..............................................................42

6 pav. Triukšmo šaltiniai: pramonės ir verslo zonos 2013 m...................................................42

7 pav. Triukšmo šaltiniai: geleţinkeliai, 2013 m......................................................................44

8 pav. Sveikatos apsaugos skyriuje 2012–2013 m. gautų gyventojų skundų pokytis..............55

PRIEDAI

1. PRIEDAS............................................................................................................................69

2. PRIEDAS............................................................................................................................72

3. PRIEDAS............................................................................................................................73

4. PRIEDAS............................................................................................................................74

5. PRIEDAS............................................................................................................................75

6. PRIEDAS............................................................................................................................76

7. PRIEDAS............................................................................................................................77

8. PRIEDAS............................................................................................................................78

7

SĄVOKOS IR SANTRUMPOS

Aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių ţmonių ir

gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą;

Aplinkos triukšmas – nepageidaujami arba ţmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos

sukuria ţmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geleţinkelių eismo,

oro eismo skleidţiamą triukšmą ir triukšmą iš pramoninės veiklos;

dB – decibelas (garso stiprumo vienetas);

Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu triukšmo sukelto dirginimo rodiklis,

t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos

laikotarpiui;

Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) (paros triukšmo rodiklis) –

triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t.y. triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB),

apskaičiuojamas pagal formulę;

Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu triukšmo sukelto dirginimo

rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties

laikotarpiui;

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija;

Strateginis triukšmo ţemėlapis – ţemėlapis, skirtas apibendrintam įvairių triukšmo

šaltinių triukšmo poveikio vertinimui tam tikroje zonoje atlikti arba apibendrintai

prognozei pateikti;

Tylioji aglomeracijos zona – zona, kurioje bet kurio šaltinio skleidţiamo triukšmo

Ldvn ar kito triukšmo rodiklis neviršija nustatyto dydţio;

Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų

keliamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo triukšmo ar

rekreacinės veiklos triukšmo;

Tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar

komercinės ir gamybinės veiklos;

ES – Europos Sąjunga;

Hz – hercas (bangų virpesių daţnio vienetas).

8

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Per paskutinius tris dešimtmečius aplinkos taršai

skiriamas ypatingas pasaulinis dėmesys, o triukšmo tarša pasaulio miestuose pripaţįstama

kaip viena iš pagrindinių ekologinių problemų. Tai galima laikyti globalizacijos padariniu, kai

didėjanti gamyba, transporto srautai, sparčiai besiplečianti urbanizacija ir kasmet didėjantis

gyventojų skaičius daro įtaką ekologinei pusiausvyrai [6].

Ţodis triukšmas yra kildinamas iš lotynų kalbos ţodţio „nausea“, kurio reikšmė yra

nepageidautinas stiprus garsas, kuris paveikia ţmogaus girdimąją aplinką ir yra potencialus

pavojus ţmogaus sveikatai [58]. Manoma, kad beveik 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų

yra veikiami tokio triukšmo lygio, kuris laikomas nepriimtinu. Tai gali turėti įtakos sveikatai

ir gyvenimo kokybei, sukelti didelį stresą, miego sutrikimus ir turėti neigiamų padarinių

sveikatai. Direktyvoje 2002/49/EB aplinkos triukšmas apibrėţiamas kaip nepageidaujami arba

ţmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria ţmonių veikla, įskaitant transporto

priemonių, kelių eismo, geleţinkelio eismo, oro eismo skleidţiamą triukšmą ir triukšmą, iš

pramonės veiklos zonų [17].

Ţaliojoje knygoje dėl ateities triukšmo strategijos Europos Komisija paskelbė aplinkos

triukšmą viena pagrindinių Europos aplinkos problemų. Pasaulio sveikatos organizacija

konstatavo, kad dėl eismo sukeliamo triukšmo Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose

šalyse kasmet gali būti prarandama daugiau kaip 1 mln. sveikų gyvenimo metų. Pagal

apskaičiuotą aplinkos keliamo triukšmo rodiklį DALYs (ligos įtakoti sveiko gyvenimo metai),

nustatyta, jog Europos sąjungos šalyse – narėse ir kitose vakarų Europos šalyse dėl išeminės

širdies ligos buvo prarasti 61 000 metų, dėl vaikų paţinimo funkcijų sutrikimų - 45 000 metų,

dėl miego sutrikimų - 903 000 metų, dėl spengimo ausyse - 22 000 metų ir dėl susierzinimo -

654 000 metų [8].

Neigiamas pasekmes sveikatai sukeliantis aplinkos triukšmo poveikis kelia vis didesnį

Europos visuomenės ir politikų susirūpinimą. Triukšmo poveikis kenkia nervų, kraujotakos,

virškinimo sistemoms ir silpnina imunitetą. Akustinis triukšmas – antras daţniausias mirtinų

ligų išsivystymą lemiantis aplinkos veiksnys po oro uţterštumo. Dėl reikšmingos triukšmo

įtakos ţmonių sveikatai, siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo neigiamo

triukšmo poveikio, Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos narės įsipareigojo iki 2013 metų

įvykdyti Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir

valdymo reikalavimus [10].

9

Problematika. Gyventojai patenkantys į viršnorminio triukšmo poveikio zonas vis

daţniau reiškia nepasitenkinimą dėl neigiamo triukšmo poveikio. Su triukšmu susijusias

problemas patvirtino Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės metu atlikta gyventojų

apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų. Net 68 proc. jų patvirtino, kad susiduria su

triukšmo problemomis, 76 proc. nurodė, kad apie esamą triukšmo situaciją ir problemas

visuomenė informuojama nepakankamai [43].

Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema

Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10 – 15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl ramybės

drumstimo [67]. Kauno mieste atliktame tyrime „Triukšmo Kauno mieste ir gyventojų

subjektyvių sveikatos nusiskundimų sąsajos― teigiama, kad daugiau nei pusė (54,9 proc.)

gyventojų subjektyviai įvertino, kad gyvena triukšmingoje aplinkoje. Šios grupės gyventojai

prasčiau vertino savo sveikatą, jautė didesnį susirūpinimą ir intensyvesnį susierzinimą,

daţniau pasikartojo neigiamos emocijos [61]. Strateginio kartografavimo, atlikto Kauno

mieste 2010 metais, rezultatai parodė, jog dėl kelių transporto triukšmo dirginimą jautė 39,8

proc. gyventojų (4,87 proc. – stipriai dirginami, 12,04 proc. – vidutiniškai dirginami ir 22,93

proc. – silpnai dirginami), o miegas buvo sutrikdytas net 20,2 proc. gyventojų (2,63 proc.

gyventojų nakties metu patyrė stiprų miego trikdymą, 5,96 proc. – vidutinišką miego

trikdymą ir 11,59 proc. – silpną miego trikdymą) [2]. Taigi, triukšmo įtaka ţmonių gyvenimo

kokybei ir sveikatai Lietuvoje yra didelė.

Aplinkos triukšmo valdymas yra svarbi politikos dalis visame Europos Sąjungos

politikos kontekste. Dabartinė Europos Sąjungos politika orientuota į transporto keliamo

triukšmo lygio maţinimą. Tai atsispindi ir priimtoje direktyvoje 2002/49/EB dėl aplinkos

triukšmo įvertinimo ir valdymo. Direktyva įpareigojo ES valstybes nares parengti strateginius

triukšmo ţemėlapius, apibūdinančius esamą triukšmo lygį didţiuosiuose miestuose ir

teikiančius duomenų apie būtinas priemones būklei gerinti. Vietovėse, kur triukšmo lygis

viršija leidţiamas ribas, būtina parengti triukšmo maţinimo planus ir imtis atitinkamų

priemonių. Triukšmas turi būti maţinamas naudojant efektyvias prevencijos priemones, jį

identifikuojant ir sudarant triukšmo lygių ţemėlapius, įvertinant riziką gyventojų sveikatai,

sudarant veiksmų planus jo sumaţinimui [14]. Šias priemones padeda įgyvendinti Lietuvoje

galiojantys įstatymai, teisės aktai ir programos. Yra svarbu išanalizuoti ir įvertinti kaip

savivaldybės lygmeniu Kauno mieste buvo įgyvendinami Europos Parlamento ir Komisijos

direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimai. Todėl buvo iškeltas

probleminis klausimas – ar Kauno mieste buvo vykdoma efektyvi triukšmo valdymo

politika 2006 – 2013 m.

10

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – Įvertinti ar Kauno miesto triukšmo valdymo politika ir taikytos priemonės

2006 – 2013 m. buvo įgyvendintos pakankamai efektyviai, kad apsaugotų gyventojus nuo

triukšmo.

Uţdaviniai:

1. Išanalizuoti triukšmo taršos pokytį Kauno mieste 2006 – 2013 m.

2. Įvertinti Kauno miesto savivaldybės triukšmo valdymo politikos veiksmų ir taikytų

priemonių efektyvumą 2006 – 2013 m.

11

1. TRIUKŠMO SĄVOKA IR POVEIKIS ŢMOGAUS SVEIKATAI

Nagrinėjant triukšmo sąvokos reikšmę bei jo daromą poveikį ţmogaus sveikatai, svarbu

išsiaiškinti, kas yra triukšmas, triukšmo tarša ir kokios jo charakteristikos, kokie veiksniai

daro įtaką nuolat vis didėjančiam triukšmo lygiui šiandieniniame pasaulyje.

1.1. Triukšmo charakteristikos

Didėjant globalizacijai, mechanizavus pramonės ir ţemės ūkio gamybą, didėjant

transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja

ir triukšmas. Daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai laikomas viena svarbiausių

ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia ţmonių sveikatą.

Norint įvertinti triukšmo neigiamą poveiki aplinkai bei nustatyti triukšmo valdymo

priemones, pirmiausia reikia įvardinti pagrindines sąvokas kas yra triukšmas ir kokiu būdu jis

yra išmatuojamas. Triukšmo jutimas, supratimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų

virpesių daţnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių daţnis, tuo garsas juntamas stipriau,

t. y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo akustinių patalpų savybių,

kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrenginiais, grindų, sienų, lubų danga

[59].

Lietuvių kalbos ţodyne nurodyta triukšmo sąvoka – „nedarnūs smarkūs garsai,

šauksmas, bildesys― [60]. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme triukšmas

apibrėţiamas kaip „nepageidaujami arba ţmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria

ţmonių veikla― [71]. M. Kučinovas teigia, kad „triukšmas – tai dirbtinai sukelti įvairaus

stiprumo ir daţnio garsai, kurie trukdo dirbti, poilsiauti ir kenkia sveikatai― [42]. V. Obelenis

nurodo, kad „triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir daţnio garso bangų mišinį,

neįprastą ţmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius [30]. Natūralus gamtinis triukšmas

– jūros ošimas, paukščių čiulbėjimas pasiţymi kitokiomis akustinėmis charakteristikomis –

nesukelia neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Priešingai, natūralus gamtinis triukšmas

veikia ţmogų raminančiai, gerina nuotaiką, praturtina emocinę sferą― [62]. Įvairių triukšmo

šaltinių vertės pateiktos 1 lentelėje.

12

1 lentelė. Įvairių triukšmo šaltinių vertės decibelais [63]

Eil.

Nr. Triukšmo šaltiniai Decibelai (dB)

1. Savos širdies plakimas 10 dB

2. Kišeninio laikrodţio tiksėjimas 20 dB

3. Lapų šlamėjimas 30 dB

4. Ţmonių šnabţdesys 40 dB

5. Miesto ir buitinis triukšmo lygis 100 dB

Taigi, apibendrinant pateiktas sąvokas, triukšmu vadinamas netvarkingas, įvairaus

stiprumo ir daţnio garsų bangų mišinys, neįprastas ţmogaus klausai, sukeliantis malonius ir

nemalonius pojūčius [4]. Triukšmą skleidţia virpantys kietieji ir dujiniai kūnaiю Jie sukelia

garso bangas, kurios patekusios į ausį virpina būgnelį [24]. Būgnelio virpesiai būna

perduodami plaktukui, priekalui ir kilpai. Kilpa virpesius perduoda vidinės ausies skysčiui,

kuris virpina pagrindinę plokštelę ir ant jos esančias spiralinio organo juntamąsias

neuroepitelines ląsteles. Neuroepitelinių ląstelių plaukeliai uţgauna membraną ir taip

generuojamas klausos nervinis impulsas, kuris klausos nervu plinta į galvos smegenų

pusrutulių ţievę – klausos analizatoriaus centrinę dalį, esančią viršutiniame smilkinio vingyje,

kur garsas įvertinamas [3]. Dėl didelio triukšmo poveikio šis mechanizmas sutrinka, todėl

paţeidţiama klausa.

Triukšmas gali būti skirstomas pagal įvairias charakteristikas. Pagal spektrą išskiriami

plačiajuosčiai – turintys tolygesnį spektrą ir toniniai, kurių spektre išskiriami atskiri tonai.

Pagal laiko charakteristikas triukšmas skirstomas į pastovų ir nepastovų [72]. Pastovaus

triukšmo lygis kinta ne daugiau 5 dB laiko eigoje ir gali būti plačiajuostis arba toninis.

Nepastovus triukšmas dar išskirstomas į svyruojantį, nenutrūkstantį ir impulsinį, kuris

labiausiai ţaloja klausą [72, 73]. Triukšmas pagal daţnį yra skiriamas į ţemo (16 – 350 Hz),

vidutinio (350 – 800 Hz) ir aukšto daţnio (800 – 20000 Hz) [3]. Pagal kilmę triukšmas

suskirstytas į mechaninį (smūgių ar trinties kilmės), aerodinaminį (sukėlėjas – suspaustas

oras) ir elektromagnetinį (sukėlėjas – elektros mašinos) [72]. Ši klasifikacija ypatingai svarbi

tada, kai reikia įvertinti triukšmo poveikį ţmogaus sveikatai.

Garso pajautimas priklauso nuo virpesių amplitudės (kuo virpesių amplitudė yra

didesnė, tuo stipresnis garsas), garso stiprumo ir bangų virpesių daţnio, matuojamo hercais

(kuo didesnis virpesių daţnis, tuo stipriau juntamas garsas) [24]. Juntamo triukšmo garsumas

taip pat priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, baldų ir

13

įrenginių išdėstymas, grindų, sienų ir lubų danga bei kitos sąlygos, turinčios įtakos garso

bangų reverberacijai [3]. Kad garsą galėtume pajusti, jis turi turėti tam tikrą jėgą, tačiau nei

jėgos, nei daţnio sąvokomis negalime tinkamai įvertinti subjektyvaus garso jutimo. Šiam

tikslui įvesta garso slėgio lygio sąvoka [72]. Decibelas – tai garso stiprumo vienetas,

išreikštas ne absoliučiais vienetais, bet garsų stiprumo santykio logaritmu. Jis

apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

L – garso stiprumas (dB); P – matuojamas garso slėgis, N/m2; P0 – garso slėgis

priimtas už etaloną, t. y. garso jutimo slenkstis – 2*10-5

N/m2 [27].

Vertinant triukšmą higieniniu poţiūriu naudojamas apibendrintas rodiklis, vadinamas A

– svertiniu triukšmo lygiu, o jo matavimo vienetai ţymimi dBA. Apibendrintas rodiklis

įvertina ţmogaus klausos skirtingą jautrumą skirtingo daţnio garsams [24].

1.2 Triukšmo šaltiniai

Yra skiriami išoriniai ir vidiniai triukšmo šaltiniai. Išorinio triukšmo šaltiniai yra

automobilių, geleţinkelių, aviacijos transporto keliamas triukšmas. Vidinis triukšmas

pasireiškia pastatų viduje – tai orinis, struktūrinis, smūginis, sklindantis konstrukcijomis.

Triukšmas yra susijęs su daugeliu ţmonių veiklos rūšių, tačiau didţiausią poveikį turi kelių,

geleţinkelio ir oro eismo triukšmas. Daugiausiai problemų tai sukelia itin urbanizuotose

vietovėse. Augant miestams, pramonei, gausėjant transportui vis labiau plečiasi akustinio

diskomforto zonos, blogėja gyvenimo kokybė. Vakarų Europos miestuose apie 25 proc.

gyventojų skundţiasi transporto keliamu triukšmu [62]. Labiausiai paplitę miesto triukšmo

šaltiniai yra: automobilių transportas, geleţinkelio transportas, oro transportas.

Pagrindinis triukšmo šaltinis miestuose yra transportas. Apskritai transporto keliamas

triukšmas sudaro 60–80 % miestuose vyraujančio triukšmo. Tačiau yra ir stacionarių triukšmo

šaltinių, kurie taip pat daro neigiamą poveikį ţmonių sveikatai – pramonės, prekybos įmonės,

ugdymo įstaigos, tansformerinės pastotės, pramonės įmonių įrenginiai, sporto ir ţaidimų

aikštelės, stadionai. Pagal garso lygio kaitą, laiko atţvilgiu triukšmo šaltiniai būna pastovūs ir

nepastovūs. Per paskutiniuosius 10 metų miesto triukšmas padidėjo vidutiniškai 0,5–1

decibelų per metus ir kai kuriuose miestuose triukšmas gatvėse padidėjo net 10–12 decibelų.

14

Vertinant šiuos pakitimus, reikia pabrėţti, kad garso slėgio lygio padidėjimą 10 decibelų

ţmogus suvokia, kaip garsumo padidėjimą 2 kartus [23].

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai šiuo metu yra gamyba, transportas, buitis, oro transportas

[72]. Pramoniniai šaltiniai gali būti mechaniniai, oriniai, dujiniai, hidrodinaminiai,

elektromagnetiniai nestacionarieji procesai, charakterizuojami greičiu ir vibracijų pulsavimu.

Akustinis tokių šaltinių fonas papildomas perkrovimo – transportavimo procesų triukšmu,

kylančiu iš pramoninių zonų bei kelių [25]. Prie pagrindinių gamybinių intensyvaus triukšmo

šaltinių priskiriama mašinų gamyba, kur pagrindinis metalo apdirbimo būdas – pjovimas (80

– 100 dB), o išbandant galingus dyzelinius ir elektros variklius, generuojamas net 100 – 135

dB triukšmas. Aukštas triukšmo lygis yra pasiekiamas medţio apdirbimo pramonėje

(lentpjūvėse pjovimo ir obliavimo staklės skleidţia 85 – 105 dB triukšmą) [72]. Prie akustinio

diskomforto šaltinių gyvenamosiose zonose priskiriamos komunalinio ir buitinio aptarnavimo

įstaigos, sporto ir poilsio aikštelės, techniniai inţineriniai įrengimai, miesto ūkio ir prekybos

objektų aptarnavimo vietos [25]. Galima teigti, kad prie gamybinio triukšmo prisideda ne tik

įrenginių keliamas triukšmas, bet ir pačių ţmonių veikla.

Automobilių transportas – tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių aukštą triukšmo

lygį miesto gyvenamojoje teritorijoje. Autotransportas priskiriamas prie nestacionarių

triukšmo šaltinių, nes jo skleidţiamas triukšmas dėl transporto srautų yra netolygaus judėjimo

ir nuolat kinta laike. Paţymėtina, kad skirtingai nei stacionariniai šaltiniai arba išmetamųjų

dujų šaltiniai (pramonės įmonės, energetikos, komunalinio ūkio subjektai), transportas negali

būti atskirtas sanitarinėmis apsaugos zonomis, nes ţmonės būna per arti šio triukšmo taršos

šaltinio (1,5 – 7,5 metrai) [29]. Transporto keliamo triukšmo lygis priklauso nuo daugelio

veiksnių: vaţiavimo greičio (triukšmo lygis kyla didėjant transporto priemonės greičiui),

techninės transporto priemonių būklės, eismo intensyvumo, padangų ir kelio dangos (didinant

kelio dangos šiurkštumą, didėja ir automobilių padangų keliamas triukšmas) [25]. Triukšmo

lygiui taip pat gali turėti įtakos magistralinės gatvės srauto struktūra, t.y. sunkveţimių,

lengvųjų automobilių, motociklų, mopedų skaičių santykis. Didţiausią triukšmą kelia

sunkveţimiai ir mopedai (100 – 102 dB). Be to, esant įvairiarūšiam transportui, atsiranda

papildomas transporto priemonių manevravimas, t.y. aplenkimas, greičio skirtumai,

sustojimai stotelėse, sankryţose, todėl dar pakyla triukšmo lygis [50]. Didţiausias

autotransporto keliamo triukšmo lygis nustatomas automobilių koncentravimosi vietose:

greitkelių prieigose, prie pagrindinių gatvių sankryţų, automobilių stovėjimo aikštelėse [25].

Pagal geometrinį dydį, lyginant su miesto objektais, skiriami taškiniai (atskiri automobiliai,

malūnsparniai), linijiniai (transporto srautai miesto gatvėse, traukiniai) ir plotiniai (autobusų ir

15

geleţinkelio stotys, didelės stovėjimo aikštelės, transporto įmonės) automobilinio triukšmo

šaltiniai [29]. Automobilių transporto apimtys kasmet didėja, todėl sumaţinti triukšmo lygį

šioje sferoje yra ypač sudėtinga.

Geleţinkelių eismo sukeliamą triukšmą generuoja judančios varančiojo mechanizmo

dalys ir pagalbiniai įrenginiai (oro kompresoriai, radiatorių aušinimo ventiliatoriai, apšildymo

ir oro kondicionavimo įranga) [7]. Traukinių keliamo triukšmo lygį lemia daugybė veiksnių.

Prie šių veiksnių galima priskirti traukinio (ratų tipo ir būklės, stabdţių sistemos tipo, vagonų

sukabinimo būdo ir ašinio apkrovimo), bėgių (bėgių sujungimo būdas, bėgių kokybė ir jų

paviršiaus nusidėvėjimo laipsnis) technines charakteristikas [25]. Atliktų tyrimų duomenimis,

traukinių keliamo triukšmo lygį taip pat sąlygoja traukinio tipas. Krovininiai traukiniai kelia

didesnį triukšmą negu keleiviniai ar elektriniai (7,5 metrų atstumu nuo automobilių kelių ir

geleţinkelio sankirtos krovininių traukinių keliamas triukšmas siekia 86 dB, keleivinių – 79

dB, elektrinių – 76 dB) [76]. Tiek automobilių, tiek geleţinkelio transporto triukšmo lygį

lemia transporto priemonės greitis. Traukinio greičiui padidėjus nuo 40 km/h iki 90 km/h,

triukšmo lygis padidėja nuo 44 iki 77 dB. Gyvenamosiose teritorijose arti geleţinkelio yra

nustatyta 100 metrų pločio sanitarinė apsauginė kelio juosta, kurioje statyti gyvenamuosius

namus, mokyklas ir ligonines yra draudţiama [7].

1.3. Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo poveikis ţmogaus organizmui priklauso nuo triukšmo pobūdţio (stiprumo,

daţnių spektro ir kt), poveikio laiko ir trukmės bei nuo individualių organizmo savybių:

amţiaus, sveikatos, jautrumo triukšmui. Pirmiausia triukšmo dirginantis efektas priklauso

nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, t.y. dirginančio ir trikdančio.

Triukšmo ţalą sveikatai lemia individualios reakcijos, psichologinis atsakas ir asmens

sugebėjimas įveikti įtampą [40], todėl poveikis kiekvienam ţmogui pasireiškia skirtingai.

Vakarų Europoje grėsminga mirčių ir negalių prieţastimi vis daţniau tampa per didelis

aplinkos triukšmingumas. Akustinis triukšmas yra antras pagal daţnį mirtinų ligų išsivystymą

lemiantis aplinkos veiksnys po oro uţterštumo. Tokios sukrečiančios išvados pateikiamos

išsamioje Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų

centro ataskaitoje apie triukšmo poveikį ţmonių sveikatai. Ataskaitoje pateikti rezultatai

įrodo, jog Vakarų Europoje kasmet dėl akustinio triukšmo sveikatą praranda maţiausiai

milijonas (o kai kuriais atvejais – ir 1,6 milijono) vakarų europiečių. Dėl oro taršos kasmet

16

suluošinama 4,5 mln. vakarų europiečių sveikata. „Aukščiau minėtos ataskaitos duomenimis,

rimčiausią įtaką akustinis triukšmas daro kardiovaskulinės sistemos sveikatai. Triukšmo

sukeliami širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai kasmet nusineša 3 tūkst. gyvybių, o

maţdaug 61 tūkstančiams Vakarų Europos gyventojų triukšmo sukeltos širdies ligos rimtai

suluošina sveikatą. Statistiškai įrodyta, jog dėl triukšmo neigiamo poveikio kyla kraujospūdis,

streso hormonų bei riebalų koncentracija – net ir miego metu. Rimčiausia triukšmo sukeliama

sveikatos problema yra širdies smūgis, daţnai tampantis mirties prieţastimi, tačiau

daugiausiai vakarų europiečiai kenčia dėl triukšmo sukeliamų miego sutrikimų. Tokių kasmet

uţregistruojama apie 903 tūkstančiai [12].

Triukšmas sukelia tiek specifinius (klausos), tiek ir nespecifiniius patologinius

pakitimus beveik visose ţmogaus organizmo sistemose [3]. Triukšmo nespecifinis poveikis

organizmui pasireiškia funkciniu centrinės ir vegetacinės nervų sistemos pakenkimu, todėl

atsiranda galvos skausmai, sumaţėja raumenų jėga, sutrinka judesių koordinacija, blogėja

miegas, silpsta dėmesys. Šie pakitimai atsiranda anksčiau negu pablogėja klausa [24].

Triukšmas neigiamai veikia ir kitas funkcijas: blogėja akių šviesinė adaptacija, regos ir

klausos sensomotorinės reakcijos, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija ir raumenų jėga.

Blogėja ryškaus matymo pastovumo funkcija, informacijos apdorojimo greitis bei dauguma

kitų psichofiziologinių funkcijų [3]. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, susikaupti,

girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją. Triukšmas net slopina norą suteikti

pagalbą, gali padidinti agresyvaus elgesio tikimybę [15]. Dėl triukšmo 10–25 proc. sumaţėja

fizinis bei protinis darbingumas, pablogėja ţmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų

greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija [70]. Dauguma autorių triukšmo įtaką

sveikatai susieja su klausos sutrikimais, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad mokslinių tyrimų

duomenys patvirtina poveikį ir kitoms organizmo sistemoms.

1.3.1. Triukšmo poveikis klausai

Daţniausia triukšmo sąlygota sveikatos problema – klausos pablogėjimas [72]. Smulkūs

klausos paţeidimai, veikiant abi ausis 10 dB triukšmo lygiu, 2000 – 4000 Hz daţniu, gali

daryti įtaką kalbos supratimui [33]. Kalba suvokiama kaip svarbiausia ţmonių bendravimo

forma, todėl klausos praradimas priskiriamas prie sunkiausių socialinių kliūčių [16]. Taigi

triukšmas turi įtakos socialiniam ţmogaus vaidmeniui visuomenėje.

17

Klausą gali paţeisti trumpas labai stiprus garsas, ilgalaikis arba nuolatinis buvimas

triukšme. Labai didelio stiprumo garsą (140 dBA) lydi didelio slėgio banga, dėl kurios plyšta

būgnelis [24], sukeliami mechaniniai vidinės ausies paţeidimai (kraujo išsiliejimas, Kortijaus

organo mechanizmo suţalojimas, neuroepitelinių ląstelių atitrūkimas nuo pagrindinės

plokštelės), ţmogus staigiai apkursta, juntamas skausmas ausyse, galimas galvos svaigimas

[4]. Kelias valandas veikiant 120 dBA triukšmui atsiranda klausos nuovargis – laikinas

klausos jautrumo pablogėjimas [4, 24]. Pakankamai pailsėjus klausos analizatoriui, klausos

nuovargis praeina ir klausos funkcijos atsistato. Jei klausa perdirginama ir klausos nuovargis

kartojasi kasdien, tai ilgainiui gali išsivystyti progresuojantis klausos pablogėjimas [4]. Lėtinį

klausos pablogėjimą paprastai sukelia didesnis kaip 85 dB triukšmas [30], tačiau esant

maţesniam triukšmo lygiui, yra, nors ir nedidelė, klausos paţeidimo rizika.

Dėl triukšmo poveikio gali atsirasti spengimas ausyse (tinitas) [56]. Atsiţvelgiant į

klausos gebėjimus, spengimą ausyse galima apibūdinti kaip nesugebėjimą suvokti tylą.

Manoma, kad lengvos ir ūmios formos spengimą ausyse yra patyrę visi, bet daugumai ši

problema išsisprendţia savaime [10]. Šis klausos sutrikimas daţniausiai atsiranda ţmonėms,

kurie lankosi koncertuose ir diskotekose. Spengimo ausyse jausmas gali išlikti iki dvidešimt

keturių valandų po triukšmo poveikio [56]. Dėl spengimo ausyse gali atsirasti miego

sutrikimai, nerimas, dirglumas, psichologinis distresas, įtampa, depresija, maţesnis

aktyvumas, bendravimo problemos, koncentracijos ir dėmesio sutrikimai, ribojamas

dalyvavimas socialiniame gyvenime [10]. Pagal pateiktus sutrikimus galime priskirti tinito

reiškinį prie aplinkos stresorių.

Triukšmo poveikis klausai gali būti įvertintas atsiţvelgiant į triukšmo šaltinį, atstumą iki

jo ir apytikslį šio šaltinio garso lygį (2 lentelė) [78].

18

2 lentelė. Triukšmo poveikio įvertinimas [78]

Triukšmo šaltinis ir atstumas iki jo

Apytikslis

garso

lygis, dB

Ilgalaikio poveikio efektas

Šūvis iš ginklo( iš artimo atstumo) 160 Kontūzija

Kosminės raketos startas (100 m.) 150 Ausies būgnelio plyšimas

Reaktyvinio lėktuvo kilimas (25 m.) 140 Skausmo slenkstis

Griaustinis, roko muzika 120 Klausos netekimas, fiziologiniai

pokyčiai

Triukšminga gamyba 110 Klausos paţeidimo rizika,

funkciniai paţeidimai Automobilio signalas (1 m.), oro transportas

(po trasa), kompresinė stotis 100

Miesto magistralė (7,5 m.), geleţinkelio

transportas (20 m.)

90

Dirginanamasis poveikis

Ţadintuvo skambėjimas (1 m.) 80

Lengvojo automobilio triukšmas (7,5 m.) 70

Mašinraščio biuras, įprastas biuras 60 Intensyvus poveikis klausai

Pokalbis gyvenamajame kambaryje 50 Silpnas poveikis klausai

Biblioteka, mokymosi auditorija 40 Natūralus triukšmo fonas

Klausos netekimui reikšmingą įtaką turi triukšmo pobūdis, garso slėgio lygis, daţnis,

poveikio trukmė, asmeniniai veiksniai (amţius, lytis, esamos ir persirgtos ligos, individualios

savybės, psichologiniai faktoriai) ir sinergistiškai į klausos nervą veikiantys veiksniai

(vibracija, cheminės neurotoksinės medţiagos) [53]. Rūkymas, aukštas kraujospūdis ir

vibracija veikdami kartu didina klausos pakenkimo riziką [73], todėl vertinant triukšmo

poveikį, svarbu atsiţvelgti į visų rizikos veiksnių tarpusavio sąveikas.

1.3.2. Triukšmo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

Daugelis atliktų tyrimų parodė, kad triukšmas sukelia laikinus pakitimus širdies ir

kraujagyslių sistemoje. Šių tyrimų rezultatai paskatino tirti galimą ilgalaikį poveikį šiai

sistemai (streso sąlygoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai) [56]. Nuolatinis triukšmas

veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, tokiu būdu sąlygodamas įvairių

psichosocialinių (nerimas, miego sutrikimai, kasdienės veiklos trikdymai) ir fizinių (klausos

19

silpnėjimas, arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga) sutrikimų atsiradimą [26]. Per ilgesnį

laikotarpį triukšmas gali lemti ligos vystymąsi ir progresavimą.

Dėl triukšmo poveikio organizmui, kai akustiniai dirgikliai yra kritinių lygių, prasideda

centrinės nervų sistemos ir specifinių receptorių patologiniai pokyčiai, t.y. kai lygiai viršija

organizmo adaptacines galimybes, įvyksta funkcinis centrinės nervų sistemos mechanizmų

paţeidimas, tuomet šie dirgikliai ir tampa stresą sukeliančiais veiksniais [14]. Ilgalaikis

triukšmas, kaip stresorius, aktyvuoja centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, sukelia sutrikimus

biocheminiame lygmenyje, didina širdies susitraukimų daţnį, skatina periferinę

vazokonstrikciją [54]. Triukšmas taip pat skatina streso hormonų (adrenalinas, noradrenalinas,

katecholaminai, kortizolis) išsiskyrimą. Berlyne atlikto tyrimo duomenimis katecholaminų –

epinefrino ir norepinefrino kiekiai organizme buvo ţenkliai didesni aplinkoje, kurioje

pastebimas aukštesnis triukšmo lygis, t.y arčiau judrių gatvių [53, 56]. Šie pokyčiai gali

sąlygoti įvairių ligų – hipertoninės ir išeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandţio ir

dvylikapirštės ţarnos lėtinių uţdegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą [70].

Triukšmo sukeltas lėtinis stresas pagreitina senėjimo procesus, taip didindamas miokardo

infarkto riziką. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad triukšmas darbo aplinkoje sąlygoja

arterinio kraujospūdţio padidėjimą, kuris didina išeminės širdies ligos riziką. Švedijos

mokslininkai nustatė, kad 55 dBA triukšmas šalia tarptautinio Stokholmo oro uosto 60 proc.

didino aplinkinių gyventojų arterinės hipertenzijos riziką, o viršijantis 72 dBA triukšmas – net

80 proc. [14]. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, triukšmingame mikrorajone gyvenę vyrai

turėjo 13 proc. didesnę arterinės hipertenzijos tikimybę, negu vyrai, priskyrę savo gyvenamąjį

mikrorajoną netriukšmingų rajonų grupei, o triukšmas darbe ir gyvenamojoje vietoje vienas iš

pagrindinių miokardo infarkto rizikos veiksniu darbingo amţiaus vyrų populiacijoje [22, 47].

Taigi atliktų tyrimų rezultatai patvirtina ryšį tarp triukšmo, streso ir ligos.

Šiam procesui paaiškinti tinka triukšmo – streso modelis, kurį galima pavaizduoti

poveikio grandine, pradedančia nuo garso, kurio kritinis lygis gali sąlygoti susierzinimą [5].

Susierzinimas – nepasitenkinimo, pasipiktinimo jausmas, kuris atsiranda tada, kai triukšmas

jaučiamas mintyse ir kasdieninėje veikloje [49]. Galime teigti, kad susierzinimas, tai tam

tikras stresorius, kurio buvimą organizme identifikuoja streso indikatoriai – streso hormonai,

kurie per tam tikrą laiką gali sąlygoti biologinių rizikos veiksnių (kraujo lipidai, arterinis

kraujo spaudimas, gliukozės kiekis kraujyje, kraujo krešėjimo faktoriai, kraujo klampumas), o

dar vėliau ir ligos (miokardo infarktas, hipertenzija, išeminė širdies liga, aterosklerozė)

atsiradimą [5, 49]. Šis modelis parodo, kad triukšmas yra vienas iš išorinės aplinkos stresorių.

20

Olandijos sveikatos tarybos pasiūlytame modelyje pripaţįstama, kad triukšmo poveikį

sveikatai apsprendţia vidinių ir išorinių veiksnių (fizinė ir socialinė aplinka, gyvensena)

derinys. Triukšmas yra tik vienas iš daugelio išorės veiksnių. Palanki socialinė, kultūrinė,

ekonominė, technologinė aplinka gali sumaţinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai

[48]. Tinkamą aplinką, kaip ir asmenines savybes, galima priskirti prie veiksnių, kurie gali

lemti specifinį triukšmo sukeltų sveikatos pakenkimų pasireiškimo daţnį.

1.3.3. Triukšmo poveikis miegui

Miegas – svarbi ţmogaus gyvenimo dalis, daranti įtaką jo veiklos ir mąstymo

funkcionavimo kokybę. Geras miegas labai svarbus fiziologinei ir psichinei sveikatai, todėl

aplinkos triukšmas kelia vis didesnį visuomenės susirūpinimą [25]. Atlikti epidemiologiniai

tyrimai patvirtina, kad triukšmas yra labiausiai erzinantis aplinkos veiksnys, tačiau sumaţinti

erzinantį triukšmo poveikį sudėtinga, ypač miestuose, kuriuose visą parą girdimas pastovus

mašinų ir gamyklų gaudesys [37, 63]. Miesto keliamo triukšmo sumaţinti beveik neįmanoma,

todėl ţmogus ir jo miegas yra veikiami nuolat.

Miego proceso metu ţmogus ţymiai stipriau reaguoja į triukšmą (netikėtus, neįprastus

garsus, netolygų triukšmo lygį), todėl nakties metu garso lygiai turėtų būti ţemesni negu

dienos metu [37]. Miegas sutrikdomas, kai triukšmo lygis patalpoje yra didesnis nei 40 dB

[27], tačiau asmenys skirtingai reaguoja į kritinį garso lygį [53]. Ši reakcija priklauso nuo

asmeninio jautrumo, amţiaus, lyties, sveikatos būklės, socioekonominės padėties, bei

sveikatos problemų [65]. Atlikti tyrimai rodo, kad jauni vyrai daţniau skundţiasi miego

sutrikimais negu jaunos moterys, tačiau perţengus trisdešimties metų ribą, moterys tampa

jautresnės triukšmui miego metu negu to paties amţiaus vyrai. Vaikai ir pagyvenę asmenys

stipriau reaguoja į triukšmą, tačiau pagyvenę – daţniau prabunda miego metu [37]. Taip pat

pastebėta, kad esant tam tikram triukšmo lygiui, ţmonės skirtingai reaguoja į tam tikros

triukšmo rūšies šaltinį. Olandijoje atliktoje studijoje buvo tiriama triukšmo šaltinių įtaka

miego sutrikimams. Paaiškėjo, kad miego sutrikimams pasireikšti didţiausią įtaką turi

automobilių transportas (automobilis – 7 proc., sunkveţimis – 6 proc., mopedas – 10 proc.) ir

kaimynystė. Kiek maţesnę įtaką turėjo lėktuvai (4 proc.), traukiniai (2 proc.) ir pramonė (1

21

proc.) [63]. Iš pateiktų rezultatų galima daryti išvadą, kad daţniausiai miegui įtaką daro tie

šaltiniai, kurie yra nuolat jaučiami ţmonių aplinkoje.

Triukšmo poveikis miegui turi būti vertinamas visapusiškai, naudojant įvairius

rodiklius, miego metu, po miego praėjus trumpam ir ilgam laikui [65]. Šie rodikliai gali būti

susiję su miegu (miego kokybė, miego modelis, dėmesio ir nuotaikos testai) ir triukšmu

(stiprumas, trukmė, pobūdis) [49, 65]. Taip pat svarbu atsiţvelgti į fizines problemos, tokios

kaip miego apnėja ir metaboliniai sindromai bei profesinius rodiklius, prie kurių priskiriamas

darbo pobūdis ir stresas darbe [65]. Šie profesiniai rodikliai dėl miego sutrikdymo ir prasto

miego poţymių atsibudus veikia ne tik darbuotojo sveikatą, bet ir atliekamo darbo kokybę.

Miego trūkumas pasireiškia fiziniu poveikiu (mieguistumas, nuovargis, hipertenzija),

kognityvinių funkcijų (dėmesio ir motyvacijos trūkumas, didėja nelaimingų atsitikimų

tikimybė) ir psichinės sveikatos sutrikimais [77]. Reakcija į nakties triukšmą pasireiškia

sumaţėjusiu miego intensyvumu, suţadinimu bei padidėjusia streso hormonų sekrecija

(adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis). Organizmas patiria suţadinimą, kai jaučia

nenutrūkstantį arba vieno įvykio sukeltą triukšmą [65]. Ţmogus atpaţįsta, įvertina ir reaguoja

į triukšmą net tada, kai jis miega. Ši reakcija yra organizmo aktyvacijos proceso dalis, kuri

pasireiškia per miego struktūros pokyčius arba padidėjusį širdies susitraukimų daţnį.

Nustatyta, kad triukšmo poveikį miegui galima suskirstyti į pirminius poveikius (suţadinimo

reakcija, miego stadijos pokyčiai, prabudimai, bendras prabudimų laikas, kūno judesiai),

poveikius pabudus (mieguistumas, kognityvių funkcijų blogėjimas) ir ilgalaikius poveikius

(lėtiniai miego sutrikimai) [10]. Šių poveikių pasireiškimo mechanizmas taip pat siejasi su

triukšmo, kaip stresoriaus, veikimu.

Apibendrinant apžvelgtą triukšmo sampratą, teorinius aspektus ir jo daromą poveikį

žmonių sveikatai, galima teigti, jog moksliniais tyrimais įrodyta, kad triukšmas daro

reikšmingą įtaką žmogaus sveikatos blogėjimui, ligų progresavimui. Triukšmas yra

įvardinamas kaip aplinkos stresorius. Skirtingas triukšmo lygis, jo veikimo laikas ir kitos

triukšmo charakteristikos gali skirtingai veikti žmogaus organizmą. Poveikis gali pasireikšti

nuo paprasčiausio susierzinimo, miego sutrikimų ar streso reakcijų iki rimtų sveikatos

problemų – klausos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, mirties. Taigi galima daryti išvadą,

kad miestuose aplinkos triukšmo lygis didėja, o tai daugiausia lemia intensyvesnė transporto,

pramoninė ir pramoginė veikla. Galima teigti, jog triukšmas – tai šio amžiaus pasaulinė

problema, dėl kurios Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln.

sveiko gyvenimo metų. Aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po

oro taršos.

22

2. TRIUKŠMO VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE

Europos Sąjungos triukšmo politika šiuo metu yra įgavusi didesnę svarbą, nei kitos

ekologinės problemos, tokios kaip vandens ar oro tarša, kadangi pasikeitė nuostata, kad

triukšmo valdymas efektyviausias nacionaliniu lygmeniu. Atlikti tyrimai parodė, kad apie 20

proc. Europos Sąjungos gyventojų arba beveik 80 milijonų ţmonių kenčia nuo didesnio nei 65

dBA Ldn triukšmo lygio, todėl buvo imtasi kurti bendrą Europos Sąjungos triukšmo valdymo

politiką. Pirmasis ţingsnis buvo 1993 m. Penktoji aplinkos veiksmų programa

(COM(95)647), kuria buvo nustatyti preliminarūs ateities triukšmo taršos valdymo veiksmai,

kurie turėjo būti įgyvendinti 2000 m.[13].

Pirmuoju apčiuopiamu šios programos rezultatu yra laikoma 1996 m, ES Žalioji knyga

dėl ateities triukšmo politikos (COM(96) 540), kuri paskatino viešas diskusijas ir atkreipė

dėmesį į triukšmo politikos įgyvendinimą, aplinkos triukšmas buvo priskirtas prie pagrindinių

Europos aplinkos problemų. Joje buvo nustatytos trys pagrindinės aplinkos triukšmo

maţinimo politikos kryptys:

1. Maţinti triukšmą ribojant jo šaltinius t.y. ribojant mechaninių prietaisų, variklių,

automobilių greičio, srauto, industrinės įrangos keliamą triukšmą.

2. Maţinti triukšmo šaltinių keliamos triukšmo taršos stiprumą, sudarant kliūtis tarp

šaltinio ir triukšmo veikiamų gyventojų (pvz. apsauginės sienelės).

3. Maţinti triukšmo veikiamo objekto pralaidumą (pvz. maţinti pastatų pralaidumą

triukšmui) [15].

Kuriant bendrą ES triukšmo politiką, kuri padėtų narėms suvienodinti veiksmus ir juos

pritaikyti nacionaliniu mastu, Europos Parlamentas ir Taryba 2002 m. priėmė direktyvą

2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (toliau – aplinkos triukšmo

direktyva). Šios direktyvos tikslas – suvienodinti aplinkos triukšmui taikomus rodiklius ir jų

įvertinimo metodus, įpareigoti valstybes nares kas penkerius metus atlikti triukšmo strateginį

kartografavimą ir įvertinti skirtingo triukšmo lygio veikiamų ţmonių skaičių, rengti triukšmo

prevencijos veiksmų planus. Triukšmo strateginio kartografavimo metu naudojamas Ldvn

(dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis, atspindintis triukšmo sukeliamo dirginimo

reakciją) ir Lnakties (nakties). 2002 m. priimta Aplinkos triukšmo direktyva suteikia bendrą

pagrindą kovoti su triukšmu visoje Europos Sąjungoje. Šios direktyvos tikslas – vengti ir

apsaugoti nuo ţalingo triukšmo poveikio ir jį maţinti. Transporto priemonių ir mašinų

skleidţiamas triukšmas ES reglamentuojamas jau kelis dešimtmečius. Tačiau tik praėjusio

amţiaus paskutiniame dešimtmetyje pradėta reglamentuoti triukšmo poveikį ţmogui [33].

23

Svarbu paminėti, kad aplinkos triukšmo direktyvos nuostatos yra orientuotos į tai, kad

daţniausiai triukšmo kilmė nėra vietinės kilmės ir ne visos priemonės turėtų būti taikomos

vien tik vietiniu lygmeniu, tačiau tai turėtų būti reguliuojama platesniu mastu. Tačiau

negalima nepaisyti, kad triukšmo valdymo politikos efektyvumas priklauso nuo tikslingai

suformuotos ir įgyvendinamos politikos nacionaliniame ir savivaldos lygmenyje, kurios gaires

Europos Sąjungos narėms nustato ES bendruomenė. Šiame kontekste yra įgalinamas ES narių

bendradarbiavimas dalijantis gerąja patirtimi, metodais, taip prisidedant prie ekologinių

problemų, tokių kaip triukšmo tarša, sprendimo [19].

ES direktyva 2002/49/EB buvo nustatytos ateities triukšmo vertinimo ir valdymo tikslai:

a) visose valstybėse narėse laikantis bendrų įvertinimo metodų kartografavimo būdu

nustatomas aplinkos triukšmo paplitimas;

b) informacija apie aplinkos triukšmą ir jo poveikį pateikiama visuomenei;

c) pagal triukšmo kartografavimo rezultatus valstybės narės patvirtina veiksmų planus,

kaip uţkirsti kelią aplinkos triukšmui ar prireikus bent jį sumaţinti atitinkamose vietovėse, o

ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti ţmonių sveikatai, ir kaip išlaikyti tinkamą aplinkos

triukšmo lygį ten, kur jis toks yra [61].

ES valstybėse kas penkeri metai didţiuosiuose miestuose ir apie didţiausio eismo

intensyvumo automobilių kelius, geleţinkelius, oro uostus sudaromi strateginiai triukšmo

ţemėlapiai. Triukšmo strateginių ţemėlapių ataskaitos teikiamos Europos Komisijai ir

Europos aplinkos agentūrai. Paskutinis ataskaitų pateikimo terminas baigėsi 2012 m. gruodţio

30 d., tačiau visų privalomų triukšmo strateginių ţemėlapių duomenų dar nebuvo pateikusios

dauguma ES valstybių. Paţymėtina, kad iš 27 ES valstybių (išskyrus 2013 m. į ES įstojusią

Kroatiją) tik viena Lietuva pateikė visus reikalaujamus triukšmo strateginio kartografavimo

duomenis. Triukšmo strateginis kartografavimas ir veiksmų planavimas yra nuolatinis, kas

penkerius metus atliekamas darbas. Triukšmo strateginiai ţemėlapiai turės būti atnaujinti

2017 m. birţelio 30 d., triukšmo prevencijos veiksmų planai – iki 2018 m. liepos 18 d.

Aplinkos triukšmo direktyva ES valstybes įpareigoja sudarius triukšmo strateginius

ţemėlapius, per metus sudaryti veiksmų planus triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti.

Europos Komisijos statistikos agentūra Eurostat kasmet atlieka gyventojų apklausas apie

nusiskundimus triukšmu. Pagal apklausų duomenis, 2012 m. 13,3 proc. Lietuvos gyventojų

paţymėjo, kad kenčia dėl kaimynų ar dėl iš gatvės sklindančio triukšmo. Palyginti su kitomis

Europos valstybėmis, triukšmu maţiau nei Lietuvoje skundėsi Kroatijos (9,8 proc.),

Norvegijos (10,8 proc.), Islandijos (11,1 proc.), Belgijos (11,5 proc.), Bulgarijos (12,0 proc.),

24

Estijos (12,8 proc.), Švedijos (13,0 proc.) gyventojai. Europos Sąjungos (ES-28) vidurkis –

18,8 proc [73].

Kalbant apie gerąją šalių praktiką galima išskirti kelis pavyzdţius, kuriose valstybėse

direktyvos įgyvendinimas pasiekęs tikrai aukštą lygį, kai kitose šalyse - tik pradiniame etape.

Pavyzdţiui, greičio apribojimas sumaţina auto transporto variklių ir padangų keliamą

triukšmą. Austrijos mieste Grace buvo parengtas projektas, kurio metu kai kuriose

gyvenamosiose vietovėse buvo sumaţintas leistinas greitis nuo 60 km/h iki 30 km/h, tai

sumaţino auto transporto keliamą triukšmą 2,5 dB, gyventojų nusiskundimų sumaţėjo 50 %.

Dar viena iš priemonių triukšmo maţinimui miestuose – tylesnis viešasis transportas.

Ispanijos mieste Barselonoje 2001 m. buvo pradėta naudoti suslėgtas gamtines dujas

autobusuose, kurių maršrutai išsidėstę triukšmingiausiose miesto vietose (apie 70 autobusų),

tai sulaukė itin didelio keleivių susidomėjimo ir palaikymo ir 2005 m. tokių autobusų skaičius

buvo padidintas iki 160, o keleivių padaugėjo 25 %, o tai prisideda ne tik prie triukšmo, bet ir

prie oro taršos problemos sprendimo. Vieni iš triukšmo valdymo lyderių ES yra Nyderlandai,

kur daug dėmesio yra skiriama krovininiams automobiliams, pristatinėjantiems krovinius

tamsiuoju paros metu. Buvo sukurtos gairės, kokio garso lygio negali viršyti prekes

iškraunami ir pakraunami sunkveţimiai: gyvenamuosiuose rajonuose negali viršyti 60 Lamax

tarp 23:00 ir 07:00 valandos ir 65 Lamax tarp 19:00 ir 23:00 valandos. Šie ribojimai paskatino

ieškoti naujų technologijų, kurios padėtų sumaţinti auto transporto keliamą triukšmą – taip

buvo sukurtas „tylusis sunkveţimis― (Fluistertruck), kurio keliamo garsas neviršija nustatytų

normų [20].

25

3. TRIUKŠMO VALDYMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS IR

TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE

Pagrindinis teisės aktas, kurio nuostatomis Lietuva turi vadovautis rengdama teisinę

bazę triukšmo valdymui reglamentuoti – ankstesniame skyriuje aptarta Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Nacionaliniu

lygmeniu pagrindinis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas.

3.1. Triukšmo valdymo teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. spalio 26 d. priėmė Triukšmo valdymo įstatymą

[45] – šio įstatymo nuostatos įgyvendina 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimus.

Jei valstybė narė laiku neperkelia ar neįgyvendina tam tikros direktyvos nacionalinėje teisėje

arba tai padaro tik iš dalies ar netinkamai, vėluojant Europos Komisija gali inicijuoti Europos

Sąjungos teisės paţeidimo procedūrą [43]. Direktyvoje valstybėms narėms numatyti

reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinti numatytu laiku (3 lentelė).

3 lentelė. Direktyvoje valstybėms narėms numatyti triukšmo valdymo reikalavimai

ir jų įgyvendinimas Lietuvoje [43]

Parengti strateginius

triukšmo ţemėlapius Parengti veiksmų planus Rengėjai

I etapas

ne vėliau kaip 2007 m. birţelio

30 d. privalo pateikti

aglomeracijų, kuriose gyvena

daugiau kaip 250 tūkst.

gyventojų, ir visų pagrindinių

kelių, kuriais per metus

pravaţiuoja daugiau kaip 6 mln.

transporto priemonių, pagrindinių

geleţinkelių, kuriais per metus

pravaţiuoja daugiau kaip 60

tūkst. traukinių, ir stambių oro

uostų strateginius triukšmo

ţemėlapius.

ne vėliau kaip 2008 m. liepos 18 d. parengia triukšmo problemoms valdyti

skitus veiksmų planus, įskaitant

triukšmui maţinti, jei tai būtina:

a) arti pagrindinių kelių, kurias per

metus pravaţiuoja 6 mln. Transporto

priemonių, pagrindinių geleţinkelių,

kuriais per metus pravaţiuoja daugiau

kaip 60 tūkst. traukinių, ir stambių oro

uosto esančioms zonoms.

b) aglomeracijoms, kuriose gyvena

daugiau kaip 250 tūkst. gyventojų.

Vilniaus ir Kauno

savivaldybės,

Lietuvos automobilių

direkcija

26

3 lentelės tęsinys

II etapas

ne vėliau kaip 2012 m. birţelio

30 d., o vėliau – kas penkerius

metus, sudaro visų jų teritorijose

esančių aglomeracijų,

pagrindinių kelių ir pagrindinių

geleţinkelių, strateginius

triukšmo ţemėlapius.

ne vėliau kaip 2013 m. liepos 18 d.

kompetentingos institucijos parengia jų

teritorijose esančioms aglomeracijoms

pagrindiniams keliams ir pagrindiniams

geleţinkeliams skirtus veiksmų planus.

Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėţio miestų

savivaldybės,

Lietuvos automobilių

ir kelių direkcija,

Valstybinė

geleţinkelio

inspekcija.

Šie ţemėlapiai perţiūrimi ir, jei

reikia, pataisomi ne rečiau kaip

kas penkerius metus nuo jų

parengimo datos.

Šie planai perţiūrimi ir jei reikia,

pataisomi, kai ţymiai pasikeičia esamos

triukšmo aplinkybės, bet ne rečiau, kaip

kas penkerius metus nuo jų patvirtinimo

datos.

Triukšmo valdymo įstatymas yra pagrindinis ir reikšmingiausias triukšmą

reglamentuojantis teisės aktas Lietuvoje, kuris su poįstatyminiais aktais tame tarpe ir

Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 m. programa [69], uţtikrina veiklos,

kurią vykdant skleidţiamas triukšmas, valdymą, taip pat priemonių, kurios padėtų valdyti

aplinkos triukšmą ir maţinti jo neigiamą poveikį gyventojų sveikatai, nustatymą bei

įgyvendinimą [46]. Šis įstatymas reglamentuoja triukšmo prevencijos teisinius pagrindus,

triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos tvarką. Jame

išskiriami pagrindiniai triukšmo valdymo principai: „ţmogaus apsauga nuo triukšmo – joks

asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir

sveikatai―; „ţmogaus gyvenimo kokybės uţtikrinimas―; „visuomenės informavimas―;

„veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas ir

valstybės parama valdant triukšmą― [71]. Triukšmo valdymo įstatymas ir jį įgyvendinantys

teisės aktai susideda iš:

Visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo;

Lietuvos higienos normos „HN 33:2011 Triukšmo ribiniai dydţiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje―;

Statybos techninių reglamentų: „Apsauga nuo triukšmo― ir „Pastatų vidaus ir išorės

aplinkos apsauga nuo triukšmo―.

27

Netiesiogiai triukšmo valdymą reglamentuoja šie teisės aktai:

Statybos įstatymas;

Teritorijų planavimo įstatymas;

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas;

Aplinkos apsaugos įstatymas;

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir

galiojimo panaikinimo taisyklės.

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą valstybinį triukšmo valdymą yra

pavesta įgyvendinti Vyriausybei, penkioms ministerijoms, miestų savivaldybių institucijoms

ir Triukšmo prevencijos tarybai, triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo schema (1 pav.)

Triukšmo valdymo įstatymo 5 str. 1 d. Nuostatose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, įgyvendindama triukšmo prevencijos valstybės politiką, Vyriausybės įgaliotų

valstybės institucijų teikimu:

1) Tvirtina Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą ir Valstybinę

triukšmo prevencijos veiksmų programą;

2) Priima nutarimus dėl valstybės investicijų programų, skirtų uţtikrinti triukšmo

prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo;

3) Koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant šį įstatymą;

4) Tvirtina Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašą ir įgalioja atitinkamas

valstybės institucijas atlikti triukšmo kontrolę.

Triuškmo valdymo įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

priimdama nutarimą dėl valstybės investicijų programų, skirtų uţtikrinti triukšmo prevenciją

gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo, atsiţvelgia į:

1) Teritorijos gyventojų apklausos duomenis;

2) Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo duomenis;

3) Triukšmo kartografavimo duomenis;

4) Savivaldybių, kurių teritorijose yra triukšmo prevencijos zonos, institucijų

nuomonęir pasiūlymus;

5) Savivaldybių, kurių teritorijos patenka į saugomų teritorijų ribas, saugomų teritorijų

administracijų nuomonę ir pasiūlymus.

Vidaus reikalų ministerija įgyvendina triukšmo valdymo įstatymo 6 str. nuostatas, kuriose

nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerija

1) Įgalioja pavaldţias viešojo administravimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka

visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose

28

ir viešosiose vietose, t. y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose

bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose, baruose, diskotekose,

kavinėse, pramoginiuose renginiuose;

2) Suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija ir Susisiekimo ministerija, tvirtina

garsinės informacijos ir signalizacijos naudojimo ir prieţiūros taisykles;

3) Įtraukia triukšmo prevencijos ir maţinimo priemones į rengiamus regionų plėtros

planų projektus.

Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina triukšmo valdymo įstatymo 7 str. nuostatas:

1) Organizuoja ir koordinuoja Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo

programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimą;

2) Rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba, tvirtina triukšmo normas,

normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius

dokumentus;

3) Informuoja visuomenę apie aplinkos triukšmą;

4) Organizuoja triukšmo prevencijos specialistų kvalifikacijos tobulinimą;

5) Atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose

teisės aktuose.

Aplinkos ministerija įgyvendina triukšmo valdymo įstatymo 8 str. nuostatas:

1) Nustato statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus;

2) Reglamentuoja lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidţiamą

triukšmą;

3) Nustato pavaldţių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo

valdymo srityje ir priţiūri, kaip ji įgyvendinama;

4) Įstatymų nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidţiančius

įrenginius ir vertina, ar šių įrenginių skleidţiamas triukšmas atitinka teisės aktų

patvirtintus ribinius dydţius;

5) Teikia informaciją visuomenei apie įmonių ar įrenginių skleidţiamą triukšmą;


teisės aktuose.

Susisiekimo ministerijos kompetencija nustatyta triukšmo valdymo įstatymo 9 str.

1) Atlieka pagrindinių kelių, pagrindinių geleţinkelių ir oro transporto keliamo

triukšmo valdymą;

2) Sudaro ir tvarko pagrindinių kelių, pagrindinių geleţinkelių ir stambių oro uostų

strateginius triukšmo ţemėlapius;

29

3) Nustato pavaldţių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo

valdymo srityje ir priţiūri, kaip ji įgyvendinama;

4) Kartu su Aplinkos ministerija rengia ir tvirtina orlaivių triukšmo ribojimo taisykles;

5) Reglamentuoja kelių transporto priemonių ir orlaivių variklių triukšmo ribinius

dydţius, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija;

6) Nustato transporto priemonių ir sudedamųjų transporto priemonių dalių atitikties

triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos

aprašą;

7) Teikia informaciją triukšmo valdymo klausimais;


teisės aktuose.

Ţemės ūkio ministerija įgyvendina triukšmo valdumo įstatymo 10 str. nuostatas:

1) Nustato triukšmo prevencijos reikalavimus traktorių ir ţemės ūkio technikos atitiktį

bei techninę būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose;

2) Reglamentuoja pavaldţių organizacijų veiklą triukšmo valdymo srityje;


teisės aktuose [45].

1. Pav. Valstybinį triukšmo valdymą įgyvendinančios institucijos ir jų kompetencijos

[43]

Triukšmo prevencijos taryba

(kolegiali patariamoji institucija,

kurią techniškai aptarnauja

valstybinė visuomenės sveikatos

prieţiūros tarnyba prie SAM

Lietuvos

Vykdo valstybinių triukšmo

programų įgyvendinimą, stebėseną;

rengia ir kasmet teikia Vyriausybei

pranešimus apie gyventojų apsaugos

nuo triukšmo būklę ir kt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Įgyvendindama triukšmo prevencijos

valstybės politiką vyriausybės įgaliotų

valstybės institucijų teikimu: priima nutarimus

dėl valstybės investicijų programų, skirtų

uţtikrinti triuškmo prevenciją gyvenamosiose

teritorijose rengimo ir įgyvendinimo;

koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų

veiklą įgyvendinant triukšmo valdymo

įstatymą ir kt.

Ministerijos

Sveikatos

apsaugos Aplinkos Susisiekimo Vidaus reikalų Ţemės ūkio

Organizuoja ir

koordinuoja

Valstybinės

triukšmo

strateginio

kartografavimo

programos ir

Valstybinės

triukšmo

prevencijos

veiksmų

programos

rengimą, rengia,

Nustato statinių

apsaugos nuo

triukšmo

reikalavimus,

išduoda leidimus

naudoti triukšmą

skleidţiančius

įrenginius,

reglamentuoja

lauko sąlygomis

naudojamos

įrangos į aplinką

skleidţiamą

Atlieka

pagrindinių kelių,

pagrindinių

geleţinkelių, oro

transporto

keliamo triukšmo

valdymą, sudaro,

tvarko

pagrindinių kelių,

pagrindinių

geleţinkelių ir

stambių oro uosto

strateginius

Įtraukia triukšmo

prevencijos ir

maţinimo

priemones į

regionų plėtros

planų projektus,

tvirtina garsinės

informacijos ir

signalizacijos

naudojimo ir

prieţiūros

taisykles ir kt.

Reglamentuoja

triukšmo prevencijos

reikalavimus traktorių

ir ţemės ūkio

technikai ir kt.

Tvirtina

tarybos

sudėtį

30

Kaip kolegiali patariamoji institucija atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei,

buvo įkurta triukšmo prevencijos taryba. Jos pagrindinis uţdavinys – nagrinėti triukšmo

prevencijos plėtros klausimus ir teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms,

įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių politiką triukšmo prevencijos srityje ir Valstybinę

triukšmo prevencijos veiksmų programą [69]. Ši taryba sudaroma iš valstybės institucijų,

Kaip kolegiali patariamoji institucija atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo

įkurta triukšmo prevencijos taryba. Jos pagrindinis uţdavinys – nagrinėti triukšmo

prevencijos plėtros klausimus ir teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms,

įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių politiką triukšmo prevencijos srityje ir Valstybinę

triukšmo prevencijos veiksmų programą [69]. Ši taryba sudaroma iš valstybės institucijų,

saugomų teritorijų administracijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, mokslo institucijų ir

visuomenės atstovų [71], kurie turi kompetencijos triukšmo valdymo srityje.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos

teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir

stebėsenos (monitoringo) tvarką, 4 straipsnis kartu nustato ir valstybinį triukšmo valdymą

vykdančius juridinius asmenis. Pagal kompetenciją valstybinį triukšmo valdymą atlieka

miestų savivaldybės institucijos.

Savivaldybių tarybos vadovaujantis triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 d.

nuostatomis, yra atsakingos uţ:

Tyliųjų zonų nustatymą;

Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimą;

Triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių tvirtinimą;

Aglomeracijų strateginių triukšmo ţemėlapių tvirtinimą;

Triukšmo prevencijos zonų patvirtinimą;

tvirtina triukšmo

normatyvus ir kt.

triukšmą ir kt. triukšmo

ţemėlapius ir kt.

Savivaldybių institucijos

Tvirtina triukšmo prevencijos planus, taisykles, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius, tyliasias

zonas; įgyvendina valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą; nustato muzikinių ir kitų

masinių renginių trukmę ir kt.

31

Savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planų (nuo 2014 m. spalio 1 d.: nustato

savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos

planuose triukšmo prevencijos ir maţinimo priemones);

Prieţiūrą, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo

administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje.

Savivaldybių vykdomosios institucijos ir kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai yra

atsakingi uţ:

Patvirtintos Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimą;

Teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešo svarstymo,

poveikio aplinkai vertinimo svarstymo rengimą;

Teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizės, vertinimo

ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimą;

Muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys,

trukmės nustatymą;

Aglomeracijų strateginių triukšmo ţemėlapių rengimą;

Savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimą;

Savivaldybių tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar)

savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytų triukšmo prevencijos ir

maţinimo priemonių įgyvendinimą (nuo 2014 m. spalio 1 d.) [71].

3.2. Triukšmo normatyvinės ribinės vertės ir kontrolė

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo 15 straipsnis nustato

Visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetenciją įgyvendinant triukšmo politiką:

1) Pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos

reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo

subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal

sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą;

2) Pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo ir statinių statybos procese;

3) Vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos

kontrolę triukšmo prevencijos zonose [41].

Triukšmo poveikį visuomenės sveikatai vertina ir stacionarių triukšmo šaltinių

skleidţiamo triukšmo ribinius dydţius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties

32

pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma „HN 33:2011 Triukšmo ribiniai

dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje―, patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birţelio 13 d. įsakymu Nr. V-604.

Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais

šioje higienos normoje (4 lentelė) pateikiamais didţiausiais leidţiamais triukšmo ribiniais

dydţiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje [41].

4 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (pagal HN 33:2011) [41]

Objekto pavadinimas Paros laikas,

val.

Ekvivalentinis

garso slėgio

lygis (LAeqT),

dBA

Maksimalus garso

slėgio lygis

(LAFmax), dBA

Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios

patalpos, visuomeninės paskirties pastatų

miegamieji kambariai, stacionarinių asmens

sveikatos prieţiūros įstaigų palatos

6–18

18–22

22–6

45

40

35

55

50

45

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės

paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir

kultūros paskirties pastatus) aplinkoje,

veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo

6–18

18–22

22–6

65

60

55

70

65

60



kultūros paskirties pastatus) aplinkoje,

išskyrus transporto sukeliamą triukšmą

6–18

18–22

22–6

55

50

45

60

55

50

Ši higienos norma nurodo ir didţiausius leidţiamus triukšmo ribinius dydţius, naudojamus

triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams įvertinti. Šie dydţiai pateikti 5 lentelėje.

Siekiant sudaryti sąlygas aplinkos triukšmo strateginiam kartografavimui Lietuvoje,

pagal 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl

aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimus, yra įgyvendinama valstybinė triukšmo

strateginio kartografavimo programa [74]. Šios programos vykdymas padeda apsaugoti

gyventojus nuo neigiamo aplinkos triukšmo poveikio.

33

5 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai, naudojami triukšmo strateginio

kartografavimo rezultatams įvertinti (pagal HN 33:2011) [41]

Eil.

Nr. Objekto pavadinimas

Ldvn

dBA

Ldienos

dBA

Lvakaro

dBA

Lnakties

dB

1



kultūros paskirties pastatus) aplinka, veikiama

transporto sukeliamo triukšmo

65 65 60 55

2



kultūros paskirties pastatus) aplinka, veikiama

pramoninės veiklos (išskyrus transportą)

stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo

triukšmo

55 55 50 45

Apibendrinant galima teigti, kad nustatytais teisės aktais siekiama įgyvendinti

priemones, kurios padėtų valdyti ţenkliai didėjantį aplinkos triukšmą ir apsaugoti ţmonių

sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.

Triukšmo valdymo įstatyme aiškiai nurodyta, kad triukšmo prevencijos valstybės

politiką įgyvendinti pavesta Vyriausybei, bet ne konkrečiai ministerijai, nors Vyriausybės

įstatyme numatyta, kad ministerija yra ta institucija, kuri formuoja valstybės politiką,

organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo

srityse. Todėl šiuo atveju būtų tikslinga paskirti vieną ministeriją, kuri formuotų triukšmo

prevencijos valstybės politiką, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą.

Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių praktika kuri taip pat rodo, kad tikslinga paskirti

vieną ministeriją, kuri būtų atsakinga uţ triukšmo vertinimą, valdymą bei kontrolę. Sveikatos

apsaugos ministerijai turėtų būti pavesta formuoti triukšmo prevencijos valstybės politiką

kartu organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės atlikto audito „Kaip valdomas triukšmas

Lietuvoje― buvo nustatyta, kad ne visos savivaldybės sudaro sąlygas apsaugoti gyventojų

sveikatą ir aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio. Šis auditas buvo atliktas norint įvertinti,

ar triukšmo valdymo veiksmai ir vykdomos priemonės yra rezultatyvios apsaugant nuo

neigiamo triukšmo poveikio.

Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijose bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,

Šiaulių, Panevėţio miestų, Jonavos, Radviliškio, Ukmergės rajonų savivaldybėse audito metu

buvo nustatyta, kad ministerijos ir savivaldybės neįgyvendino dalies joms pavestų triukšmo

valdymo priemonių. Tai patvirtina faktą, kad nesudarytos palankios sąlygos apsaugoti

gyventojų sveikatą ir aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio [43].

34

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007 – 2013 metų programos paskirtis –

numatyti priemones, kurios padėtų valdyti aplinkos triukšmą ir maţinti jo neigiamą poveikį

ţmonių sveikatai. Programos tikslas – numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus

siekiant valdyti triukšmą ir jos poveikį visuomenės sveikatai. Programos uţdaviniai:

Suformuoti aplinkos triukšmo prevencijos sistemos pagrindus;

Nustatyti aplinkos triukšmui jautrias vietas (mokyklas, ligonines, gyvenamuosius

namus), kuriuose triukšmas viršija didţiausią leistiną, ir įdiegti jose prevencijos

priemones aplinkos triukšmui maţinti;

Organizuoti specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, mokymą;

Gerinti informacijos apie triukšmo valdymo priemones prieinamumą visuomenei.

Įgyvendinus šią Programą, turėjo būti sukurtas aplinkos triukšmo prevencijos sistemos

pagrindas, patobulėti politikų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, kvalifikacija, įdiegtos

triukšmo prevencijos priemonės daugelyje triukšmui jautrių vietų, informacija apie triukšmo

valdymo priemones tapti prieinamesnės visuomenei [75].

3.3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB įgyvendinimas Lietuvoje

Pirmojo etapo metu Susisiekimo ministerija, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės iki

2007 m. birţelio 30 d. turėjo sudaryti strateginius triukšmo ţemėlapius [78]. Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministras 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3-304 „Dėl Valstybinės

triukšmo strateginio kartografavimo programos vykdymo bei atsakingų vykdytojų sąrašo

patvirtinimo― Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos pavedė

parengti pagrindinių kelių, kuriais per metus vaţiuoja daugiau kaip 6 mln. transporto

priemonių, strateginius triukšmo ţemėlapius. Lietuvos Respublikos Valsybės kontrolė atlikto

audito ataskaitoje nustatė, jog Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės ţemėlapius sudaryti

vėlavo (6 lentelė), kadangi laiku nebuvo atliktas pramoninės veiklos triukšmo strateginis

kartografavimas. Kauno m. kartografavimo duomenyse nebuvo neįvertintas triukšmas naktį ir

kt. [31].

35

6 lentelė. Strateginių triukšmo ţemėlapių parengimas [31]

Atsakinga institucija Strateginis triukšmo ţemėlapis Sudarymo

data

Vėluota parengti

mėnesių

Susisiekimo ministerija (jai

pavaldi Lietuvos

automobilių kelių

direkcija)

Pagrindinių kelių, kuriais per

metus vaţiuoja daugiau kaip 6

mln. transporto priemonių

2007-06-20 Parengta laiku

Susisiekimo ministerija (jai

pavaldi Lietuvos

automobilių kelių

direkcija)

Vilniaus miesto kelių transporto 2008-02-19 7 menesius

Vilniaus miesto geleţinkelių

transporto 2008-07-16 12 mėnesių

Vilniaus miesto orlaivių

transporto 2008-01-30 7 menesius

Vilniaus miesto pramonės veiklos 2008-12-18 12 menėsių

Kauno m. savivaldybės

administracija

Kauno miesto kelių transporto 2008-12-18 17 mėnesių

Kauno miesto geleţinkelių

transporto 2009-02-18 19 mėnesių

Kauno miesto pramonės veiklos 2008-02-19 7 menesius

Pirmajame direktyvos etape buvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės

administracija turėjo parengi aglomeracijų triukšmo ţemėlapius iki 2007 m. birţelio 30 d.,

tačiau ţemėlapius parengti buvo vėluojama daugiau nei metus laiko. Paţymėtina, kad Kauno

m. savivaldybė planą parengė tik tada, kai Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje 2008 m.

rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių

pateikti Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui informaciją apie aglomeracijų, kuriose

gyvena daugiau kaip 250 tūkst. gyventojų triukšmo paplitimą.

Strateginių triukšmo ţemėlapių parengimui iš valstybės biudţeto Vilniaus m.

savivaldybei skirta 436 tūkst. Lt, Kauno m. – 300 tūkst. Lt. Visos skirtos lėšos buvo

panaudotos. Paţymėtina, kad Europos Komisijai strateginių triukšmo ţemėlapių duomenis

Lietuva turėjo pateikti iki 2007 m. gruodţio 31 d. Kadangi Vilniaus ir Kauno miesto

savivaldybės vėlavo atlikti strateginius triukšmo ţemėlapius, Lietuva šią informaciją pateikė

pavėluotai, buvo paţeistas duomenų pristatymo terminas, todėl Europos Komisija 2009 m.

sausio mėn. Lietuvos atţvilgiu ketino inicijuoti ES teisės paţeidimo procedūrą – prašyti per

dvi savaites pateikti trūkstamą informaciją, ir įspėjo Lietuvą apie galimus ieškinius Europos

Teisingumo Teisme, dėl įsipareigojimų nevykdymo. Lietuva strateginių triukšmo ţemėlapių

duomenis pateikė Europos Komisijai vėluodama daugiau nei metus – 2009 m. vasario 26 d.

Reikia paminėti, kad Europos Teisingumo Teismas direktyvos įpareigojimų nevykdančiai

Lietuvos valstybei gali skirti baudą iki kelių dešimčių tūkstančių eurų per dieną. Pavyzdţiui,

uţ atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą Graikija buvo nubausta mokėti po 20 tūkst. eurų

kiekvieną dieną po teismo sprendimo, kol įsipareigojimai bus įvykdyti. Maltai dėl nepateiktos

strateginių triukšmo ţemėlapių informacijos pradėta ES teisės paţeidimo procedūra [43].

36

Antrajame direktyvos įgyvendinimo etape iki 2012 m. birţelio 30 d. Susisiekimo

ministerija, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėţio miestų savivaldybės privalėjo

sudaryti strateginius triukšmo ţemėlapius. Alikto audito metu buvo nustatyta, kad ne visi

ţemėlapiai bus sudaryti nustatytu laiku. Strateginių triukšmo ţemėlapių parengimui iš

valstybės biudţeto Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėţio miestų savivaldybėms

2008–2011 m. buvo skirta 2 678 tūkst. Lt. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėţio miestų

savivaldybės tuo laikotarpiu nepanaudojo ir į valstybės biudţetą sugrąţino 606 tūkst. Lt (23

proc.). Daugiausia lėšų (59 proc.) nepanaudojo ir į valstybės biudţetą sugrąţino Kauno m.

savivaldybė (7 lentelė) [43]

7 lentelė. Savivaldybėms 2008–2011 m. skirtų lėšų strateginiams triukšmo ţemėlapiams

sudaryti panaudojimas (tūkst. Lt) [43]

Savivaldybė Vilniaus miesto Kauno miesto Klaipėdos miesto

Skirta 1198 600 360

Panaudota 1048 248 277

Graţinta į valstybės biudţetą 150 352 83

Apibendrinant apžvelgtas triukšmo valdymo politikos teisinio reglamentavimo sistemas

Europos Sąjungos ir Lietuvos lygiais, galima teigti, kad nustatytu laiku nebuvo įgyvendinti

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir

valdymo reikalavimai, todėl Lietuvai galėjo būti pradėta ES teisės pažeidimo procedūra ir

taikomos sankcijos. Pagal esamą reglamentavimą, Vyriausybei pavesta įgyvendinti triukšmo

prevencijos valstybės politiką, tačiau nėra paskirtos vienos ministerijos, formuojančios

triukšmo valdymo politiką, organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios jos

įgyvendinimą. Savivaldybės neįgyvendino daugiau ne pusę joms priskirtų kompetencijų,

nustatytų Triukšmo valdymo įstatyme. Tiek Vyriausybės ir vietos valdžios instucijų lygmeniu,

nesudarytos pakankamos sąlygos apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo triukšmo

neigiamo poveikio.

37

4. KAUNO MIESTO TRIUKŠMO VALDYMO POLITIKOS

2006–2013 M. IR TAIKYTŲ PRIEMONIŲ ANALIZĖ

4.1. Triukšmo taršos pokyčio analizė Kauno mieste 2006–2013 m.

Kaunas – antras miestas pagal dydį Lietuvoje. Statistikos departamento 2014 m.

duomenimis Kauno mieste gyvena 306, 888 tūkstančiai gyventojų, plotas: 157 kv. km [31].

Kauno mieste yra išskirta 11 seniūnijų. Reikšmingiausi triukšmo šaltiniai 2006 – 2013 m.

buvo ir šiuo metu išliko kelių ir geleţinkelių transportas, pramoninė veikla, orlaivių

transportas. Kaunas yra pagrindinių Lietuvos susisiekimo kelių, taip pat einančių ir

europinėmis magistralėmis, triukšmo šaltinių – sankryţoje. Šalia miesto tiesiasi Lietuvą

kertantys TEN (Trans European Network) koridoriai:

Šiaurės – Pietų kryptimi – I koridorius (greitkelis Via Baltica ir geleţinkelio linija

Rail Baltica);

Rytų - Vakarų kryptimi – IX koridorius (IXB ir IXD koridoriaus šakos);

Kauno miestas turi aplinkkelius, kurie apremia miesto struktūrą iš visų pusių;

Šiaurinį, sutampantį su A1.

Pagal 2006 m. parengtą situacijos strateginį triukšmo ţemėlapį, viršnorminio triukšmo

sklaidos plotas pagal triukšmo šaltinius buvo suskirstytas į du pagrindinius:

automobilių transporto dalis sudarė 85 proc.;

geleţinkelių transporto dalis dalis sudarė 15 proc.

Vertinant aukščiau įvardintus triukšmo šaltinius atskirai, galima teigti, kad

reikšmingiausias taršos šaltinis mieste yra kelių transportas. Pagal 2013 m. situacijos

strateginį triukšmo ţemėlapį, kur maksimalų leistiną lygį - 65 dBA viršijančio triukšmo taršos

zonos daugiausiai išsidėstę šalia pagrindinių miesto gatvių. 65 dBA viršijančio triukšmo

taršos zonos taip pat yra šalia pagrindinių miestą kertančių geleţinkelio linijų bei didţiausių

miesto pramonės, logistikos ir energetikos įmonių. Šios zonos Kaune 2013 m. uţėmė 30,3

km2. Pagal šaltinius jos suskirstytos į:

Automobilių transporto taršos zonos ~ 84 proc. triukšmo taršos ploto;

Geleţinkelių transporto taršos zonos ~ 4 proc. triukšmo taršos ploto;

Pramonės taršos zonos ~12 proc. triukšmo taršos ploto.

Atlikus triukšmo taršos ţemėlapių palyginimus pagal 2006 m. ir 2013 m. strateginio

kartografavimo (2 pav; 3 pav) akivaizdţiai matyti, kad ţenkliai padidėjusios triukšmo taršos

zonos šalia transporto arterijų ir ypač transporto mazguose, kuriuose jos susikerta. Tai rodo,

kad per pastaruosius 5 metus nepavyko sumaţinti ir išlaikyti nepakitusių triukšmo taršos

38

zonų, o kartu nepavyko apsaugoti ir miesto tyliųjų zonų. Jos, lyginant su praėjusio prevencijos

veiksmų plano laikotarpiu yra ţenkliai pakitusios. Įvertinus triukšmo lygio padidėjimą per

penkerius metus, galima daryti išvadą, kad triukšmą maţinančios priemonės Kauno mieste

buvo nerezultatyvios, kad apsaugotų Kauno miesto gyventojus.

Buvo planuota, kad įgyvendinus Kauno miesto triukšmo ir prevencijos veiksmų plane

2009 m. – 2013 m. nustatytas priemones, aplinkos keliamo triukšmo veikiami 8 % Kauno

miesto gyventojų patirs triukšmo lygio sumaţėjimą, tačiau galima daryti išvadą, kad

neatsakingai vykdyta triukšmo valdymo politika Kauno mieste, numatytų triukšmą

maţinančių priemonių tinkamas neįgyvendinimas ne tik nepadėjo sumaţinti triukšmo lygio,

tačiau jis padidėjo net tris kartus [31].

2 pav. Triukšmo taršos zonos Kauno mieste, 2006 m. [31]

39

3 pav. Triukšmo taršos zonos Kauno mieste, 2013 m. [31]

Triukšmo paplitimo Kauno mieste problemą patvritina 2013 m. atlikti naujausi Kauno

miesto triukšmo strateginio kartografavimo duomenys. Pagal Kauno miesto savivaldybės

tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-546 patvirtintą dienos, vakaro ir nakties

triukšmo rodiklis Ldvn ribinį dydį, viršnorminis triukšmo lygis yra tada, kai Ldvn yra daugiau

nei 50 decibelų [31].

Vadovaujantis Kauno miesto triukšmo ir prevencijos veiksmų plano 2014 – 2018 m.

strateginio kartografavimo duomenimis didesnis nei 50 decibelų lygis buvo uţfiksuotas 83,11

proc. Kauno miesto bendro ploto. Atkreipiamas dėmesys, kad triukšmo zonos viršijančios

maksimalų leistiną 65 dBA lygį uţima net 19,3 proc., t.y. apie penktadalį miesto ploto.

Švietimo ir sveikatos įstaigų lokalizacijos duomenys ir gyventojų skaičiaus pagal adresus

duomenys leido įvertinti gyventojų, kuriuos neigiamai veikia triukšmas, skaičių. Nustatyta,

kad didesnis nei ribinis triukšmas veikia 91 proc. Kauno miesto gyventojų. Pateiktoje 5

lentelėje matoma, kad apie 7,5 proc. Kauno miesto gyventojų gyvena triukšmo taršos zonoje,

kurioje rodiklis Ldvn viršija 65 dBA. Didţiausia triukšmo taršos zona išsiskiria Gričiupio,

Centro ir Dainavos seniūnijos (8 lentelė) [31].

40

8 lentelė. Triukšmo veikiamų gyventojų skaičiaus pasiskirstymas Kaune 2013 m. [31]

Seniūnija

Triukšmo veikiamų gyventojų skaičius Kauno mieste

Ldvn<50 dBA 50 dBA<Ldvn<65 dBA Ldvn>65 dBA

Skaičius

% nuo

bendro

skaičiaus

Skaičius

% nuo

bendro

skaičiaus

Skaičius

% nuo

bendro

skaičiaus

Aleksoto 2175 10,27 18221 86,04 782 3,69

Centro 1577 10,71 9713 65,97 3433 23,32

Dainavos 4941 8,40 50277 85,48 3600 6,12

Eigulių 8118 18,83 34532 80,10 459 1,06

Gričiupio 515 1,93 21744 81,33 4476 16,74

Panemunės 2736 18,31 11590 77,57 615 4,12

Petrašiūnų 445 3,09 11827 82,23 2110 14,67

Šančių 2132 10,11 17438 82,66 1527 7,24

Šilainių 4360 8,62 45084 89,10 1154 2,28

Vilijampolės 897 3,40 22929 86,82 2585 9,79

Ţaliakalnio 448 1,87 20789 86,62 2764 11,52

Iš viso 28344 - 264144 - 23505 -

Informacija apie didţiausius Kauno mieste esančius triukšmo šaltinius bei jų keliamo

triukšmo lygius yra pateiktos ţemiau esančiose diagramose. Diagramos buvo parengtos pagal

2013 m. situacijos Kauno miesto strateginį triukšmo ţemėlapį. Atlikus triukšmo šaltinių

duomenų analizę, pastebėta, kad pagrindinis triukšmo šaltinis Kauno mieste išlieka kelių

transportas. Triukšmo lygis pagrindinėse Kauno miesto gatvėse ţenkliai padidėjo, kai kur net

iki 89 dBA dienos metu. Paţymėtina, kad atlikus naujus tyrimus buvo nustatyta, kad Kauno

mieste kelių transporto triukšmas viršijantis 70 dBA yra nustatytas 1721 gyvenamojo namo

aplinkoje.

Kelių transporto keliama triukšmo tarša. Kauno mieste į kelių transporto priemonių

keliamo triukšmo taršos zoną, kuri viršija 65 dBA, patenka beveik visi gyvenamieji pastatai

esantys šalia pagrindinių miesto gatvių ir miestą kertančių kelių. Didţiausias santykinis kelių

transporto neigiamas poveikis fiksuojamas Centro seniūnijoje. Vienoje iš triukšmingiausių

gatvių Kauno mieste 2013 m. Prietlyčio g. išmatuotas maksimalus triukšmo lygis dienos metu

net 89 dBA. Pateiktoje diagramoje taip pat matomas ţenklus triukšmo lygio pokytis šioje

41

gatvėje per penkerius metus. Didelis triukšmo lygis fiksuojamas Jurbarko g., Varnių g.

Nuokalnės g. ( 4 pav.)

4 pav. Kauno m. gatvių triukšmo lygio pokytis 2006–2013 m.

Pagrindiniai keliai yra ypač svarbūs, kadangi besiribojantys ir dalinai patenkantis į

miesto ribas tampa reikšmingais triukšmo šaltiniais. Šiuos kelius (9 lentelė) galima įvardinti

kaip pagrindinį triukšmo šaltinį, kadangi jais per metus pravaţiuoja daugiau nei 6 mln.

transporto priemonių. Uţ šių šaltinių keliamo triukšmo maţinimo priemonių įgyvendinimą

yra atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos [33].

Islandijos plente (A 1 magistralė) maksimalus triukšmo lygis dienos metu siekia net 86 dBA

(5 pav.). [33]

9 lentelė. Pagrindiniai keliai Kauno aglomeracijoje [33]

Kelio pavadinimas Kelio padėtis

A1 Vilnius–Kaunas–Kaipėda (šiaurinis aplinkėlis, Islandijos pl.)

A1 95,52 – 102,90 km ruoţas – Islandijos pl. – yra Kauno m. administracijos

ribose.

A1 87,27 – 95,52 km ruoţas – Islandijos pl. – kairąja puse ribojasi su Kauno

miesto administracine riba.

Ribojasi su

Petrašiūnų ir

Dainavos, kerta

Eigulių ir Šilainių

seniūnijas

A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai (vakarinis aplinkkelis, Vakarinis lankstas)

A5 0,00-57,71 km. – Vakarinis lankstas –Kauno m. administracijos ribose.

A5 9,81 – 11,93 km ruoţas kairiąja puse ribojasi su Kauno m. adm. riba.

Kerta Šilainių,

Vilijampolės ir

Aleksoto seniūnijas

A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis

A6 6,93 – 7,34 km ruoţas kairiąja puse ribojasi su Kauno m. administracine

riba.

Trumpas ruoţas

ribojasi su Eigulių

seniūnija

42

5 pav. Triukšmo šaltiniai: pagrindiniai keliai 2013 m.

Pramoninių zonų keliama triukšmo tarša. Pramoninėse zonose vykdoma ūkinė

veikla yra vienas pagrindinių triukšmo šaltinių Kauno mieste. Minėtų zonų keliamas

komercinis – gamybinis triukšmas atliktų matavimų rezultatais siekia net iki 80 dBA, todėl

triukšmas neigiamai veikia aplink šias zonas esančias gyvenamąsias teritorijas. Daţniausia

pramonės skleidţiamo triukšmo problema nustatyta Palemone, Petrašiūnuose, Rokuose. Jų

aplinkoje veikia vieni iš didţiausią taršą skleidţiančių gamybinių ir logistikos kompleksų.

Galima paminėti UAB „Granitas―, AB Rokų keramika, UAB „Betonika―, šiose pramoninėse

zonose maksimalus triukšmo lygis dienos metu siekia iki 75– 80 dBA. (6 pav.) [31].

6 pav. Triukšmo šaltiniai: pramonės ir verslo zonos 2013 m.

43

Švietimo ugdymo įstaigose, jų aplinkoje labai svarbus aplinkos triukšmas. Viršnorminis

triukšmo lygis trugdo besimokantiems susikaupti, neigiamai veikia mokymosi procesą.

Ypatingai neigiamas poveikis ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vadovaujantis strateginio

triukšmo kartografavimo duomenimis buvo atlikta analizė, kurios metu nustatytas pagal HN

33:2011 viršijantis triukšmo lygis vienoje iki mokyklinio ugdymo įstaigoje, esančioje Pašilės

g. 65 dBA triukšmo riba yra viršijama 7 bendrojo lavinimo mokyklose, 5 neformaliojo bei

profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įtaigų aplinkoje. Daugiausia tokių įstaigų yra Centro

seniūnijoje (10 lentelė).

Viena iš triukšmo poveikiui jautrių įstaigų grupių yra asmens sveikatos prieţiūros

įstaigos. Atliktos analizės duomenimis, nustatyta, kad net 16 asmens sveikatos prieţiūros

įstaigų 2013 m. pateko į viršnorimio triukšmo taršos zoną. Daugiausia tokių įstaigų buvo

Dainavos, Centro ir Šilainių seniūnijose (10 lentelė) [31].

10 lentelė. Didesnio nei 65 dBA triukšmo veikiamų švietimo ir sveikatos prieţiūros

įstaigų skaičiaus pasiskirstymas, 2013 m. [31]

Seniūnija

Didesnio nei 65 dBA veikiamų

ugdymo įstaigų skaičiaus

pasiskirstymas Kauno mieste

Didesnio nei 65 dBA veikiamų

svikatos prieţiūros įstaigų

skaičiaus pasiskirstymas Kauno

mieste

Aleksoto – –

Centro 11 4

Dainavos – 5

Eigulių 2 2

Gričiupio 1 1

Panemunės 1 1

Petrašiūnų – –

Šančių – –

Šilainių – 3

Vilijampolės – –

Ţaliakalnio – –

Iš viso: 15 16

Geleţinkelių transporto keliama triukšmo tarša. Geleţinkeliai nėra pagrindinis triukšmo

šaltinis Kauno mieste. Geleţinkelio kelių zonoje paros triukšmo lygis siekia iki 80 dBA.

Geleţinkelių poveikis aplinkai nėra toks ţenklus, kadangi geleţinkeliai mieste kerta ne tankiai

gyvenamas, o daugiausiai pramonines teritorijas, kuriose gyvena nedaug gyventojų. 2013 m.

didţiausias triukšmo lygis buvo uţfiksuotas geleţinkelio atkarpoje Jiesia – Amaliai, kuris

siekė iki 80 dBA dienos metu (7 pav.).

44

7 pav. Triukšmo šaltiniai: geleţinkeliai, 2013 m.

Oro transporto keliama tarša. Netoli Kauno miesto yra tarptautinis Karmėlavos oro uostas,

tačiau dėl nedidelio skrydţių intensyvumo, šis oro uostas nedaro reikšmingos įtakos miesto

akustiniam klimatui [31].

4.3. Triukšmą maţinančių priemonių įgyvendinimas Kauno mieste 2006–2013 m.

Siekiant sudaryti sąlygas maţinti Kauno miesto triukšmą, buvo pastayti kelio ţenklai

ribojantys transporto greitį. Pavyzdţiui, Marvelės g. kurios abiejose pusėse apie 5 m.

atstumu stovi gyvenamieji namai, šioje atkarpoje greitis ribojamas iki 40 km/h. Kauno

miesto savivaldybės saugos eismo komisijai nutarus, pastaytas ţenklas, draudţiantis

nuo 22 – 06 h. įvaţiuoti į Kauno pilies stovėjimo aikštelę.

Įrengtos minkštos geleţinkelio pervaţos – Veiverių g. ties pastatu Nr. 51a.

Jonavos g. sumaţintas leistinas maksimalus greitis nuo 80 km/h iki 50 km/h.

Rekonstruotas įvaţiavimas nuo Varnių tilto į Jonavos g. Tokiu būdu sudarytos

sąlygos, kad dalis transporto srautų, vaţiuojančių iš Šilainių mikrorajono į miesto

centrą, būtų nukreipti per Jonavos g. Tokiu būdu maţinamas transporto srautas Neries

krantinės g., prie kurios stovi daugiabučiai gyvenamieji namai.

2008 m. vakariniame miesto aplinkelyje įrengta akustinė sienutė skirianti

gyvenamuosius namus, esančius Raudondvario plente ir transporto srautus

autostradoje Via Baltica.

Mieste įrengtos triukšmą maţinančios sienutės H. ir O. Mikovskių g., Ateities plente,

Kęstučio g.

45

Taigi galima daryti išvadą, kad per pastaruosius penkerius metus Kauno mieste

triukšmo tarša padidėjo tris kartus. Šios tendencijos rodo, kad Kauno mieste sudėtinga valdyti

kelių eismo transporto keliamą triukšmą. Didėjantis bendro transporto intensyvumas,

gyventojų kasdieninių kelionių automobiliais skaičius, didėjantys tranzitinio transporto

srautai neleidžia sumažinti triukšmą Kauno mieste. Triukšmo taršos zonos per penkerius

metus išsaugo 2,8 karto ir užėmė net penktadalį viso miesto ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad

už triukšmo valdymą Kauno mieste atsakinga Kauno miesto savivaldybės administracija,

todėl minėtų triukšmo šaltinių valdymas gali kelti daug šalutinių uždavinių, kurie gali būti

susiję su dideliais finansiniais ištekliais, norint tinkamai įgyvendinti 2002 m. birželio 25 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir

valdymo reikalavimus ir numatytas priemones. Svarbu paminėti, kad norint apsaugoti

gyventojus nuo neigiamo triukšmo privaloma diegti kuo daugiau prevencinių priemonių t.y.

įrengti akustines sienutes, padidinti langų ir durų izoliaciją, triukšmingiausiose miesto

gatvėse riboti sunkiojo ir lengvojo transporto greitį, formuoti želdinius.

4.2. Tyrimo metodologija

Siekiant kuo detaliau išanalizuoti Kauno miesto savivaldybėje vykdomos triukšmo

politikos įgyvendinimą, buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama atskleisti triukšmo valdymo

politikos teisinio reglamentavimo ir įgyvendinimo problemas. Tam, kad pasirinkta tema būtų

išanalizuota kuo detaliau, pasirinktas kokybinio empirinio tyrimo metodas. Kokybiniai

tyrimo metodai bendriausia sociologine prasme, reiškia tokį kokybinės analizės tyrimo ir jo

rezultatų išraiškos pobūdį, kuriame pagrindinis akcentas daromas remiantis teorinės

sociologijos, logikos priemonėmis, plėtojant jų kategorijų ir sąvokų reikšmes, istoriniu

palyginimu, individualaus stebėjimo, apklausos, intuicijos, oficialių ir asmeninių dokumentų

panaudojimu, publicistinių ir meninių teiginių, išvadų ir rekomendacijų pagrindimo būdais.

Siauresne, specifine šių ţodţių prasme, kokybinė analizė – įsisąmoninta ypatingų metodų ir

būdų paieška, socialinių reiškinių, procesų ir sistemų kokybinių bruoţų charakteristika [65].

Tyrimo instrumentu buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu. Pusiau

struktūruoto interviu procedūra ir klausimai struktūruojami tik iš dalies. Grieţtai

neformalizuojamas pašnekesys ir tarp klausėjo su respondentu būna laisvesnė atmosfera.

Daugelyje socialinių mokslų disciplinų pusiau struktūruotas interviu yra įprastas duomenų

46

rinkimo metodas, kurio išdava yra garso įrašas, fiksuojantis interviuotojo ir respondento

pokalbį [65]. Šis metodas leidţia gauti tikslesnę informaciją, kai interviu metu, gavus tam

tikrą informaciją, gali būti uţduodami nauji iškylantys ir iš anksto nenumatyti klausimai, be

to, respondentui suteikiama galimybė detaliau papasakoti ar įsigilinti į tam tikrus

analizuojamo reiškinio ypatumus, pateikti vykdomam tyrimui aktualią informaciją, kuri

interviu metu respondento nuomone yra aktuali. Tokie procesai įmanomi dėl pusiau

struktūruoto interviu metu tyrėjo iš anksto sudarytų pradinių klausimų, kurie padeda

respondentui lengviau įsitraukti į interviu, tuo pačiu metu paliekant erdvės improvizacijos

laisvei. Tyrėjas, atlikdamas kokybinį tyrimą, nesikiša į vykstančius įvykius, o tiria juos tokius,

kokie jie yra. Tiesa, tyrėjas ieško būdų, kaip priversti individus atskleisti esamoje realybėje.

Tai reiškia, kad kokybiniams tyrimams yra būdingas ir tyrėjo vaidmuo, jo refleksija,

savianalizė bei kritinis mąstymas [51].

Tyrimo objektas – triukšmo valdymas Kauno mieste.

Tyrimo subjektas – Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai.

Tyrimo eiga:

1. Etapas. Visų pirma buvo atlikta operatyvinių dokumentų analizė (vykdytų priemonių

planai, Kauno miesto gyventojų skundai, valstybinio audito ataskaita, įgyvendintos

prevencinės priemonės). Atlikta LR Respublikos teisės aktų analize ir audito ataskaita padėjo

pagrįsti tyrimo objekto problematiką ir problemos aktualumą. Remiantis šia analize buvo

parengtas pusiau struktūrizuotas ekspertų interviu, kuris padėjo išsamiau pagrįsti išanalizuotų

duomenų rezultatus. Interviu klausimynas buvo sudarytas iš 5 atviro tipo klausimų (1

priedas). Rengiant interviu klausimus iš anksto buvo orientuojamasi į laukiamus rezultatus.

2. Etapas. Respondentų paieška. Buvo numatyta apklausti 2–3 respondentus, dirbančius

Kauno miesto savivaldybės administracijoje, atsakingus uţ triukšmo valdymo politikos

įgyvendinimą skyriuose. Interviu vyko Kauno miesto savivaldybės administracijos patalpose

kur respondentai atsakė į pateiktus interviu klausimus. Paţymėtina, kad triukšmo valdymo

politiką Kauno miesto savivaldybėje pagal kompetenciją įgyvendina du skyriai t.y. Sveikatos

apsaugos ir Viešosios tvarkos skyriai.

3. Etapas. Gautos informacijos susisteminimas ir apdorojimas. Interviu metu gauta

informacija buvo susisteminama ir apdorojama, respondentų atsakymai perrašyti iš diktofono

tolimesniam tyrimui, kiekvieno respondento pokalbis buvo perrašomas (atliekamas

transkriptas).

47

4. Etapas. Gautos informacijos analizė. Šiame etape buvo analizuojama surinkta informacija:

identifikuojamos pagrindinės problemos su kuriomis susiduria Kauno miesto miesto

savivaldybės administracija įgyvendindama triukšmo valdymo politiką.

Tyrimo struktūra. Tyrimo struktūra buvo sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos triukšmo

valdymo įstatyme nustatytomis savivaldybių triukšmo valdymo įgyvendinimo kompetencijų

nuostatomis. Atsiţvelgiant į įstatyme numatytas privalomas savivaldybių funkcijas triukšmo

valdymo politikos įgyvendinime ir remiantis ankščiau minėtų operatyvinių dokumentų analize

buvo įvertinti įvykdyti veiksmai, įgyvendintos priemonės bei neįvykdytos deleguotos

atsakomybės.

Tiriamųjų imtis. Netikimybinė tikslinė. Siekiant kuo tiksliau ir detaliau atskleisti

analizuojamą temą buvo pasirinktas pusiau struktūrizuoto ekspertinio interviu metodas.

Kokybiniam tyrimui buvo pasirinkta netikimybinė tikslinė imtis. Ši tiriamųjų imtis buvo

pasirinkta dėl to, kad tikimybės, jog kiekvienas populiacijos narys turi galimybę patekti į šią

tiriamųjų imtį, kaip kad reikalaujama tikimybinės imties atveju, nėra. Įvertinus tyrimo tikslą,

tyrimui buvo atrinkti šiuos kriterijus atitinkantys tiriamieji. Tyrimo metu buvo apklausti trys

Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie tiesiogiai įgyvendina triukšmo

valdymo politiką Kauno mieste. Sveikatos apsaugos skyriaus ir Viešosios tvarkos skyriaus

valstybės tarnautojai.

Tyrimo respondentais buvo pasirinkti 3 respondentai, kurie dėl savo profesinės ir gyvenimo

patirties turi didţiausią kompetenciją ir patikimiausią bei pakankamai išsamią informaciją

apie tiriamą problemą, šiuo atveju apie triukšmo valdymo politikos įgyvendinimą Kauno

miesto savivalybėje. Ekspertinio interviu metu respondentai buvo parinkti iš šių skyrių:

Sveikatos apsaugos skyriaus;

Sveikatos apsaugos skyriaus;

Viešosios tvarkos skyriaus.

Tyrimo metu buvo apklausti skirtingas pareigas uţimantys Kauno miesto savivaldybės

administracijos darbuotojai, siekiant kuo bešališkesnės nuomonės bei platesnio nuomonių

spektro, atskleidţiančio tikruosius pokyčius ir raidos etapus įgyvendinant triukšmo valdymo

politiką Kauno mieste. Pasirinkti respondentai pakomentavo triukšmo valdymą

reglamentuojančius teisės aktus, remiantis konkrečiais pavyzdţiais buvo aptartos triukšmo

prevencinės galimybės Kauno mieste.

Tyrimas buvo atliktas 2014 metų sausio – kovo mėnesiais. Su tyrimo instrumentu – pusiau

struktūrizuoto tipo interviu ir iš anksto parengtais klausimais respondentai buvo supaţindinti

susitikimo metu. Jiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir uţdaviniai, uţtikrintas respondentų

48

anonimiškumas. Interviu buvo vykdomi respondentų pasirinktoje aplinkoje, Kauno miesto

savivaldybės administracijos patalpose. Kuri jiems leido jaustis laisvai ir nesukėlė

bereikalingų stresinių situacijų. Visi respondentai noriai sutiko dalyvauti tyrime, todėl interviu

metu nekilo problemų, respondentai sutiko atsakyti į visus jiems pateiktus klausimus, aiškiai

ir vaizdţiai formulavo atsakymus, pateikė savo turimą informaciją bei pasidalino patirtimi.

Visi respondentai sutiko, kad jų interviu būtų įrašinėjamas.

4.3. Interviu respondentų aprašas

Tyrime dalyvavusių respondentų asmenybės nėra atskleidţiamos. Siekiant, kuo aiškiau

pateikti tyrimo rezultatus respondentams buvo priskirtas numeris ir pateiktas trumpas aprašas,

apibūdinantis profesinę respondentų padėtį (11 lentelė).

11 lentelė. Ekspertinio interviu respondentai

Ekspertas Apibūdinimas

Ekspertas 1

Ekspertas, dirbantis Sveikatos apsaugos skyriuje. Atsakingas uţ triukšmo valdymo

politikos įgyvendinimą Kauno mieste, Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų

programos įgyvendinimą. Organizuoja tyliųjų zonų, gyvenamųjų vietovių teritorijų,

kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir maţinimo priemones, nustatymą.

Organizuoja triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, aglomeracijų

strateginius triukšmo ţemėlapių, triukšmo prevencijos veiksmų planų ir triukšmo

stebėseną (monitoringą) tyliosiose zonose.

Ekspertas 2

Ekspertas, dirbantis Sveikatos apsaugos skyriuje. Atsakingas uţ dalyvavimą rengiant

strateginį triukšmo ţemėlapį, strateginio triukšmo ţemėlapio stebėsenos (monitoringą)

organizavimą, privalo dalyvauti rengiant triukšmo prevencijos veiksmų planą,

koordinuoti triukšmo prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą, siekiant įgyvendinti

triukšmo maţinimo programas; kaupti ir analizuoti duomenis apie triukšmo lygius

atskirose seniūnijose ir rengti informaciją Savivaldybės interneto tinklalapiui ir

leidiniams, juridiniams ir fiziniams asmenims triukšmo valdymo klausimais, siekiant

suteikti informaciją pagal kompetenciją ir informuoti visuomenę triukšmo valdymo

klausimais; įgyvendinti Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos ir

Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas sveikatos prieţiūros srityje, siekiant sumaţinti

neigiamą triukšmo poveikį gyventojų sveikatai.

Ekspertas 3

Ekspertas, dirbantis Viešosios tvarkos skyriuje. Organizuoja kontrolės įgyvendinimą,

kaip laikomasi Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklių,

nagrinėja gyventojų skundus susijusius su Triukšmo valdymo įstatymo paţeidimais,

teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal savo kompetenciją surašo

administracinių teisės paţeidimų protokolus ir taiko administracinio poveikio

priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų

kodeksu ir Administracijos direktoriaus suteiktais įgaliojimais.

49

4.4. Kauno miesto triukšmo valdymo politikos įgyvendinimo ir taikytų priemonių

efektyvumo vertinimas 2006 – 2013 m

Pateikiant atitinkamus klausimus interviu respondentams buvo siekiama ištirti Kauno

miesto savivaldybės triukšmo valdymo politikos įgyvendinimo procesus, neįgyvendintas

triukšmą maţinančias priemones, buvo aptartos pagrindinės problemos, susijusios su triukšmo

valdymo politikos įgyvendinimu Kauno mieste. Kalbant apie triukšmo valdymo politikos

įgyvendinimą savivaldybėse buvo svarbu išsiaiškinti administracinius procesus ir teisinių

įgaliojimų vykdymą. Tyrimo metu respondentams buvo pateiktas klausimynas (1 priedas),

suskirstytas į penkis klausimų blokus:

I. 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl

aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimų įgyvendinimas Kauno miesto

savivaldybėje;

II. Triukšmo valdymo politikos įgyvendinimo teisinis reglamentavimas;

III. Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų įgyvendinimas Kauno miesto savivaldybėje;

IV. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimas Kauno miesto savivaldybėje;

V. Triukšmo kontrolė Kauno miesto savivaldybėje.

I. 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl

aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimų įgyvendinimas Kauno miesto

savivaldybėje. Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, dėl galimo

biurokratizmo, nesiėmė veiksmų, kad būtų išspręsta problema ir būtų tinkamai įgyvendinti

šios direktyvos reikalavimai. Dėl šios prieţasties Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje

kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių

neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 25 straipsnio 3

dalies nuostatas bei kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas šį pareiškimą patenkino. Ţemiau

pateikti pastebėjimai, dėl kokių prieţasčių Kauno miesto savivaldybės administracija pagal

nustatytus reikalavimus nustatytu laiku neįgyvendinimo minėtos direktyvos reikalavimų [4].

Interviu metu respondentams buvo uţduoti šie klausimai: Kokiems skyriams buvo

pavesta įgyvendinti triukšmo valdymo politikos kompetencijas Kauno miesto savivaldybės

administracijoje 2008–2013 m.? Kokios prieţastys nulėmė, kad Kauno miesto savivaldybės

administracija laiku neparengė triukšmo prevencijos veiksmų plano iki 2008 m. liepos 18 d.?

Kodėl nebuvo panaudotos Valstybės biudţeto lėšos strateginių triukšmo ţemėlapių sudarymui

2008–2011 m.?

50

Reziumuojant ekspertų nuomonę buvo prieita vieningos išvados, kad norint teisės aktų

nustatyta tvarka įgyvendinti aplinkos triukšmo direktyvą labai svarbu suteikti regionų ir vietos

valdţios institucijoms finansinę paramą, techninę pagalbą, taip pat papildomas ES ir

nacionalines priemones. Ekspertai vieningai pasisakė, kad triukšmo politikai vietos valdţia

neskira pirmenybės, pakankamų finansinių ir ţmogiškųjų išteklių, todėl labai svarbu triukšmo

maţinimui suteikti aukštesnį politinį prioritetą ir skatinti visuomenę diskutuoti apie aplinkos

triukšmo politiką. Paţymėtina, kad iki 2010 m. kovo 1 d. triukšmo valdymo politiką

įgyvendino Aplikos apsaugos skyrius, vėliau šios funkcijos buvo perduotos Sveikatos

apsaugos skyriui. Parengtas Kauno miesto 2008–2013 m. triušmo ir prevencijos veiksmų

planas realiai nebuvo įgyvendintas dėl ţmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos, todėl nebuvo

tinkamai įsisavintos Valstybės biudţeto dotacijos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal triukšmo

valdymo įstatytmą savivaldybių institucijos strateginiuose veiklos planuose privalės nustatyti

ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir maţinimo priemones, tokiu atveju bus lengviau gauti

finansavimą triukšmo valdymo prevencinėms priemonėms įgyvendinti. Regiono valdţios

institucijos gauna maţai informacijos apie triukšmo valdymo politiką kitose ES valstybėse

narėse. Šia informacija šalys galėtų keistis, pasidalinti gerąja patirtimi ir perimti viena iš kitos

geriausią praktiką. Tai patvirtina toliau pateikti ekspertų pasisakymai.

Kauno miesto savivaldybės administracija neskyrė triukšmo valdymui pakankamai

dėmesio ir finansinių išteklių. Pagal kompetenciją, triukšmo valdymo politiką turėtų

įgyvendinti Aplinkos apsaugos skyrius, šių kompetencijų perdavimas Sveikatos apsaugos

skyriui buvo politinis sprendimas. Šios funkcijos buvo permestos iš vieno skyriaus į kitą

pakankamai neatsakingai ir neapgalvotai. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situacija, 2012 m.

Sveikatos apsaugos skyriuje buvo įsteigtas naujas etatas atsakingas už Triukšmo valdymo

įstatymo nuostatų įgyvendinimą sveikatos priežiūros srityje, siekiant sumažinti neigiamą

triukšmo poveikį gyventojų sveikatai [1 ekspertas].

<...> Labai svarbi šiuo atveju ir politinė valia, kadangi iki 2012 m. nebuvo rimtai

atsižvelgta į triukšmo valdymo politikos įgyvendinimą, Valstybės skirtos dotacijos nebuvo

įsisavintos laiku, kadangi per vėlai buvo pradėtos viešųjų prikimų procedūros, naujai atėjęs

specialistas to atlikti laiku nesuspėjo. Problemos lengviau spręstųsi tuo atveju, jeigu

Triukšmo prevencijos planas būtų integruotas į Kauno miesto savivaldybės strateginį planą,

tokiu atveju būtų galima lengviau gauti finansavimą, taip pat savo poziciją lengiau apsiginti

biudžeto komitete [2 ekspertas].

51

II. Triukšmo valdymo politikos įgyvendinimo teisinis reglamentavimas.

Akcentuojant triukšmo valdymo politikos tesinio reglamentavimo svarbą bei siekiant ištirti

reglamentavimo specifiką, tyrimo metu pereita prie klausimų bloko, skirto triukšmo valdymo

politikos teisiniam reglamentavimui. Siekiant atskleisti problemas, su kuriomis susiduria

savivaldybės įgyvendinat triukšmo politiką. Respondentams buvo uţduoti klausimai: Kokie

didţiausi triukšmo valdymo politikos teisinio reglamentavimo iššūkiai ir problemos? Kaip

manote, ar reikalingas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimas? Jeigu būtų rengiamos šio

įstatymo pataisos, ką jame pakeistumėte? Atsakant į pateiktus klausimus, respondentai

akcentavo, kad įgyvendinant triukšmo politiką, svarbu tarpusavyje susieti skirtingas teisės

aktų priemones, reglamentuojančias klausimus, susijusius su triukšmo šaltiniais (konkrečiai –

su transporto priemonėmis, ypač su automobiliais ir sunkveţimiais, keliais, geleţinkeliais ir

oro uostais), uţpildyti teisės aktų spragas ir uţtikrinti, kad šios priemonės viena kitą

papildytų, kadangi labai svarbu valdyti autotransporto keliamą triukšmą. Įgyvendinat visas

prevencijos priemones turi glaudţiai bendradarbiauti visos triukšmo politiką įgyvendinančios

institucijos. Svarbu paminėti, kad į triukšmą ir akustinę taršą privalo atsiţvelgti visose su

šiomis problemomis susijusiose strategijose ir iniciatyvose, įtraukiant triukšmo maţinimo

priemones į regionų strateginius planus. Rengiant triukšmo valdymo įstatymo pataisas, butų

tikslinga sugrieţtinti triukšmingų darbų trukmės reguliavimą. Kadangi tokiu atveju tai būtų

tam tikra nuosavybės teisės apribojimo forma savivivaldybės tokių apribojimų nesant įtatymo

pagrinduo nustatyti negali, todėl šios problemos sperndimui būtų būtinas atitinkamas LR

triukšmo valdymo įstatymo pakeitimas. Gyventojų nusiskundimai, dėl remonto darbų keliamo

triukšmo nuolat didėja, todėl labai svarbu reglamentuoti triukšmo, kylančio atliekant statybos

ir remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose kontrolės vykdymą,

stiprinant triukšmo kontrolę savivaldybėse (7 priedas). Respomdentai vieningai pasisakė, kad

labai trūkta šios srities metodinių mokymų, Sveikatos apsaugos ministerija privalėtų

organizuoti moktymus ir seminarus triukšmo valdymo klausimais.

Svarbiausias tikslas, siūlant pakeitimus – tobulinti teisinį reguliavimą, saugantį

gyventojus nuo neigiamo triukšmo poveikio. Šiuo metu rengiamas teisės akto pakeitimas ir

bus nustatyta atsakomybė už triukšmą keliančius ir viešąją rimtį trikdančius veiksmus viešose

vietose, gyvenamosiose patalpose bei įmonėse, įstaigose ir organizacijose [3 ekspertas].

Nuo 2014 m. patvirtinus įstatymo pakeitimus, kurie bus labai sugriežtinti, daugiabučių

namų gyventojai bus labiau apsaugoti nuo neigiamo triukšmo poveikio, atsirandančio

atliekant remonto darbus. Tikimasi, kad pakeitimai padės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę

daugiabučiuose namuose [2 ekspertas].

52

Rengiant Aplinkos triukšmo direktyvą, tikslinga būtų derinti triukšmo ir oro kokybės

politiką, kadangi tai padėtų padidinti bendrų politinių veiksmų efektyvumą [1 ekspertas].

Per 2012–2014 m. dalyvavau vienuose mokymuose triukšmo prevencijos srityje, labai

trūksta metodinių rekomendacijų, aiškesnės triukšmo kontrolės metodikos [2 eskpertas].

III. Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų įgyvendinimas Kauno miesto

savivaldybėje. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės audito metu buvo nustatyta, kad

Kauno miesto savivaldybė neįgyvendino dalies jai pavestų Lietuvos Respublikos triukšmo

valdymo įstatymo 13 str. 1 d. kompetencijų. Savivaldybių tarybos privalo nustatyti tyliąsias

zonas, kurios sudarytų galimybę Kauno miesto gyventojams pailsėti nuo triukšmo mieste.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2006 – 2013 m. nenustatė tyliosios viešosios

zonos, taip pat neišsaugojo ir kitų tyliųjų zonų.

Interviu metu respondentams buvo uţduoti šie klausimai: Kodėl Kauno mieste 2006–

2013 m. nebuvo nustatytos tyliosios viešos zonos? Kokių veiksmų Kauno miesto

savivaldybės administracija planuoja imtis, kad išsaugotų aglomeracijos, gamtos ir tyliąsias

viešąsias zonas? Kokie veiksniai turi didţiausią poveikį norint išsaugoti nustatytas tyliąsias

zonas?

Respondentai akcentavo, kad įvertinus 2006 – 2013 m. strateginio kartografavimo

duomenis, nebuvo galima išskirti tyliųjų viešųjų zonų. Pagal triukšmo Ldvn rodiklį tokia

erdve galėjo būti Laisvės alėja ir jos prieigos, tačiau ją paskelbus tyliąja zona būtų

neįgyvendintas strateginis siekis – atgaivinti šią pėsčiųjų gatvę kaip laisvalaikio, pramogų ir

visuomenės susirinkimų traukos objektą. Taip pat ţenkliai pasikeitė ir tyliosios gamtos bei

aglomeracijos zonos. Pagal triukšmo valdymo įstatymą, šios zonos turi būti išsaugojamos,

kadangi didėjant triukšmo lygiui gali išnykti. Norint išsaugoti šias zonas būtina įdiegti

prevencines priemones.

<...> Šis klausimas pakankamai aštrus. Daugelio iš jų nebeliko, kadangi jose pakito

triukšmo lygis. Pavyzdžiui 2006 m. Romainių miško parkas buvo paskirtas tyliąja gamtos

zona, tačiau 2013 m. strateginio kartografavimo duomenimis šioje zonoje triukšmo lygis

padidėjęs, todėl reikėjo išskirti naujas tyliąsias gamtos zonas Aukštuosiuose Šančiuose,

Petrašiūnuose, Palemone, Kaniūkuose ir Kazliškiuose. Tačiau bendrai vertinant, tyliųjų

gamtinių zonų plotas Kauno mieste sumažėjo 2,72 kv. km, t.y. iki 13,54 kv. km. Tokius

pokyčius lėmė padidėję triukšmo taršos zonos ir atitinkamai padidėję vidutinio triukšmo

zonos [1 ekspertas].

53

<...> Buvo labai sunkus uždavinys rasti tyliąją viešą zoną Kauno mieste. Tylioji viešoji

zona galėtų būti nuo Soboro iki Laisvės alėjos fontano, tačiau Laivės alėją kertančiose

gatvėse neturėtų būti transporto eismo zonų, Mickevičiaus g. ir Maironio g. eismas turėtų būti

uždarytas. Priėjome išvados, kad nesteigsime tyliosios viešosios zonos Laivės alėjoje, kadangi

daugelis kavinių negalėtų vykdyti veiklos susijusios su koncertais, muzikiniais renginiais.

Kadangi per pastaruosius metus ženkliai padidėjo transporto keliamas triukšmas, tyliąsias

zonas darosi vis sunkiau išsaugoti [2 ekspertas].

<…> šioms zonoms išsaugoti gali užtekti kelių transporto eismo sratų valdymo, vietose

kur triukšmo lygis yra didesnis nei 65 dBA būtina įdiegti technines priemones, mažinančias

garso sklidimą arba apsaugančias pastatus ar patalpas nuo garso sklidimo. Kauno miesto

triukšmo prevencijos 2014 – 2018 m. plane šios priemonės buvo numatytos ir planuojame,

kad bus įgyvendintos [2 ekspertas].

IV. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimas Kauno miesto savivaldybėje.

Savivaldybėms pavesta įrengti kompensacines priemones triukšmui maţinti prie mokyklų,

ligoninių, kur viršijamas didţiausias leistinas triukšmas. Taip pat pavesta patvirtinti

triukšmo prevencijos zonas t.y. gyvenamųjų vietovių teritorijas, kuriose triukšmas viršija

ribinius dydţius ir kuriose būtina įgyvendinti triukšmą maţinančias priemones. Jų įvykdymo

laikas – 2008 m. Kauno miesto savivaldybė iki šiol kompensacinių priemonių neįrengė ir

triukšmo prevencijos zonų nepatvirtino. Kauno miesto strateginio triukšmo ţemėlapio

papildymo atskaitoje 2008 m. nurodyta, kad Kauno mieste nustaytos 29 mokyklos ir

ikimokyklinio ugdymo įstaigos bei 60 ligoninių ir gydymo įstaigų, kurias veikiantis

maksimalus paros ekvivalentis triukšmo lygis viršija leistinus 65 dBA. Į klausimus kodėl

Kauno miesto savivaldybė neįrengė kompensacinių priemonių triukšmui maţinti prie

mokyklų, ligoninių, kur viršijamas didţiausias leistinas triukšmas? Kas jų nuomone

savivaldybėms galėtų padėti vykdyti triukšmo valdymo srities funkcijas? Nagrinėjant šiuos

klausimus, atsiskleidė pagrindinė problema – finansinių išteklių trūkumas. Vyrauja

nuomonė, kad norint įgyvendinti triukšmą maţinančias prevencines priemones reikalingi

labai dideli finansiniai ištekliai, tokiai maţai valstybei tai didelė našta tinkamai įgyvendinti

visus prisiimtus įsipareigojimus, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kitas prevencines

priemones – gerinti gyvenimo miesto teritorijose kokybę skatinant tylesnes transporto

priemones, įskaitant hibridinius ir elektrinius automobilius, taip pat tylesnį ir ekologiškesnį

viešąjį transportą.

54

<...> iki 2013 m. gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo

prevencijos priemones peržiūra nebuvo vykdoma. 2014 m. Kauno miesto savivaldybės

administracija parengė dokumentus ir skelbs viešąjį konkursą, akustinių sienučių projektams

parengti. Akustinės sienutės, yra susijusios su didelėmis investicijomis į infrastruktūrą. Per

šiuos metus parengsime 5 akustinių sienučių projektus. Buvo apskaičiuota, kad vienos

akustinės sienutės įrengimas gali kainuoti iki 51,6 tūkst. Lt. Pagrindinė problema yra

finansiniai ištekliai [ 1 ekspertas].

Aplinkos apsaugos skyrius pakankamai iniciatyviai skatina ekologišką transportą, šiuo atveju

jie prisideda prie triukšmą mažinančių priemonių. Šiuo metu Kauno miestas skiria labai daug

dėmesio ir tiesia vis naujus dviračių takus, taip skatindami gyventojus naudotis ekologišku

transportu [2 ekspertas].

V. Triukšmo kontrolė Kauno miesto savivaldybėje. Triukšmo valdymo įstatymo 13

straipsnio 1 d. numatyta, kad savivaldybių tarybos privalo patvirtinti triukšmo prevencijos

viešose vietose taisykles. 2009 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto savivaldybės taryba

sprendimu Nr. T-604 patvirtino Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešose vietose taisykles.

Šių taisyklių vykdymo kontrolę atlieka Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios

tvarkos skyrius, taip pat Kauno policijos komisariato pareigūnai. Svarbu paminėti, kad Kauno

miesto savivaldybės administracija nuo 2012 m. gauna labai daug gyventojų prašymų, skundų

dėl triukšmo valdymo įstatymo paţeidimų. Tai patvirtina Sveikatos apsaugos skyriuje atlikta

gyventojų skundų analizė 2012–2013 m. Buvo nustatyta, kad nuo 2012 m. iki 2013 m.

ţenkliai padidėjo gyventojų skundų dėl galimų triukšmo valdymo įstatymo paţeidimų.

Ţemiau pateiktame paveiksle (8 pav.) matome, kad didţiausias gautų gyventojų skundų

skaičiaus pokytis Centro seniūnijoje. 2013 m. centro seniūnijoje buvo gautas 21 gyventojų

skundas. Gyventojų skundų ir prašymų pavyzdţiai pateikti prieduose (2 - 5 priedai).

55

8 pav. Sveikatos apsaugos skyriuje 2012–2013 m. gautų gyventojų skundų pokytis

Interviu metu respondentams buvo uţduoti šie klausimai: Kokios institucijos yra

atsakingos uţ Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių kontrolę Kauno mieste?

Reaguojant į gyventojų skundus, pranešimus dėl Triukšmo valdymo taisyklių paţeidimų,

kokia procedūra atliekama juos nagrinėjant, tiriant kuriose seniūnijose daugiausia gaunama

gyventojų skundų per pastaruosius metus dėl Triukšmo prevencijos viešose vietose

paţeidimų? Ar minėti skundai pasitvirtino? Kokios priemonės taikomos fiziniams ir

juridiniams asmenims uţ šių taisyklių paţeidimus?

Ţemiau pateikiama keletas apibendrinimų, padarytų analizuojant ekspertinio interviu

duomenis apie Kauno miesto savivaldybės administracijos poziciją ir įgaliojimus imtis

atitinkamų veiksmų įgyvendinant triukšmo prevencijos Kauno viešosiose vietose taisyklių

kontrolę ir šių taisyklių nesilaikančių fizinių bei juridinių asmenų administracinę atsakomybę.

Respondentai akcentavo, kad šių taisyklių kontrolę įgyvendinti sudėtinga, kadangi

vyriausieji specialistai neturi priemonių triukšmo lygiui nustatyti, todėl administracines

nuobaudas uţ triukšmo ribinių dydţių paţeidimus gali taikyti tik tuo atveju, kai yra gaunamos

Kauno visuomenės sveikatos centro paţymos, jog triukšmo šaltinis viršija triukšmo ribinius

dydţius (6 priedas). Pastebimas ir šios problemos progresavimas šiltuoju metų laikotarpiu,

ypač vasaros sezono metu. Viešosios tvarkos skyrius ir Sveikatos apsaugos skyrius gauna

daug gyventojų skundų, prašymų dėl triukšmo valdymo įstatymo nuostatų paţeidimų.

Atkreipiamas dėmesys, kad daugelis iš šių skundų būna pagrįsti. Ekspertai atkreipia dėmesį,

kad vardijant šioje srityje vykdytas ir būsimas ES iniciatyvas, neminimi veiksmai, skirti

dideliam triukšmui tam tikrose viešosiose vietose, pavyzdţiui, diskotekose, maţinti.

56

Triukšmaujama daţniausiai nakties metu, tuomet, kai pasibaigęs skyriaus darbuotojų darbo

laikas, todėl nėra galimybės nustatyti ar skundas pagrįstas ar ne.

<...> Viena iš didžiausių problemų, jog šiuo atveju sunku rasti kompromisą tarp Kauno

senamiesčio verslininkų ir senamiestyje gyenančių gyventojų. Vieni iš problematiškiausių

barų tai Kauno senamiestyje esantys „G-Loft“, „Dejavu“, „Bar 210“ ir Laisvės alėjoje

esantis „Republic“. 2014 m. triukšmo valdymo komisija Kauno mieste įpareigojo šiuos barus

sumažinti stacionarių šaltinių triukšmą, tačiau šios triukšmą mažinančios priemonės

nepadeda išspręsti laisvalaikio triukšmo problemų, nusikundimų kiekvienais metais daugėja [

2 ekspertas].

<...> nevykdoma taisyklių 16 p. kontrolė. Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose

vietose taisyklėse nurodoma, kad taisyklių kontrolę atlieka Viešosios tvarkos skyrius ir Kauno

apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Viešosios tvarkos skyrius nagrinėja gyventojų

žodinius ir rašytinius skundus, taip pat turi teisę surašyti Administracinio teisės pažeidimo

protokolus. Pažymėtina, kad Viešosios tvarkos skyrius neturi galimybės kartu su policijos

pareigūnais atlikti triukšmo šaltinių triukšmo lygio garso matavimo tyrimų, kurie yra

reikalingi kaip vienas iš įrodymų taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekso 42 (4) straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes neturi

triukšmo matavimo prietaisų. Todėl Viešosios tvarkos skyrius iki 2012 m. nebuvo surašęs nei

vieno administracinio teisės pažeidimo protokolo [3 ekspertas].

<...> Iki 2014 m. Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo poreikio taikyti.

Tačiau nuo 2012 m. iki 2014 m. Kauno miesto savivaldybės administracija gauna vis daugiau

gyventojų skundų, prašymų dėl nuolat viršijamų triukšmo ribinių dydžių Kauno miesto

senamiestyje. Kauno miesto gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl senamiesčio teritorijoje

įsikūrusių naktinių klubų nakties metu keliamo triukšmo. Vienas iš opiausų pažeidėjų šiuo

metu Rotušės aikštėje esantis jaunimui gerai žinomas „G-loft“, dėl šio naktinio klubo veiklos,

gyventojų skundai nuo 2012 m. gaunami nuolat [1 ekspertas].

2014 m. vasario 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius

atsižvelgdamas į darbo grupės Triukšmo valdymo problemoms nagrinėti Kauno mieste išleido

įsakymą (7 priedas) ir laikinai apribojo stacionarių triukšmo šaltinių veiklą naktiniuose

klubuose miesto savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą dėl „G-loft“, „Bar-2012“ ir

„Dejavu“ laikino stacionarių šaltinių ribojimo. Tačiau šis direktoriaus įsakymas šios

problemos neišsprendė, pasibaigus galioti įsakymui, vėl buvo gaunami gyventojų skundai, dėl

triukšmo ribinių dydžių pažeidimo, todėl 2014 m. balandžio 30 d. komisija nusprendė teikti

57

administracijos direktoriui siūlymą, kad Licenzijų ir paslaugų skyrius parengtų sprendimo

projektą, dėl baro „G-loft“ licenzijos panaikinimo [2 ekspertas].

58

TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

2004 m. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas įpareigojo savivaldybes

parengti ir patvirtinti triukšmo valdymo planus, tačiau pusę savivaldybių toįsipareigojimų

nevykdė. Iš aštuonių savivaldybių kompensacinių priemonių triukšmui maţinti prie mokyklų,

darţelių ir ligoninių neįrengė Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Panevėţio m.,

Radviliškio raj., ir Ukmergės r., savivaldybės. 2012 m. nustatyti didţiųjų miestų kad

Gyventojai patenkantys į viršnorminio triukšmo poveikio zonas nakties metu:

Vilniaus miesto 122 tūkt. gyventojų (22% bendro gyventojų skaičiaus). Iš jų 95% veikia

automobilių, 3% geleţinkelių ir po 1% oro transporto ir pramonės objektų triukšmas.

Klaipėdos miesto 60 tūkst. gyevntojų (37% bendro gyventojų skaičiaus). Iš jų 81%

veikia automobilių, 17%, pramonės objektų ir 2% geleţinkelių transporto triukšmas.

Panevėţio mieste 52 tūkst. gyventojų (48% bendro gyventojų skaičiaus) veikia

automobilių triukšma.

Atlikus pusiau struktūruotą interviu buvo įvertintas Kauno miesto triukšmo valdymo

politikos ir taikytų priemonių efektyvumas, išryškėjo ne vien tik savivaldos lygmens politikos

įgyvendinimo, tačiau ir nacionalinio lygmens problemos. Nustatyta, kad Lietuvoje nėra

vienos uţ triukšmo vertinimo ir valdymo politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos,

kuriai būtų atskaitingos vietos savivaldos institucijos. Taip pat trūksta koordinavimo iš

centrinės valdţios institucijų, nei viena iš jų nėra parengusi metodinių rekomendacijų, kaip

turėtų būti įgyvendinamos triukšmą maţinančios priemonės, kokiais būdais savivaldybės

galėtų efektyviau įsisavinti Europos Sąjungos ir Vyriausybės dotacijas (Kauno miesto

savivaldybė 2008 – 2011 m. iš 600 tūkst. Lt. dotacijos nepanaudojo ir į valstybės biudţetą

sugrąţino 352 tūkst. Lt., o tai yra 59 %). Tyrimo ekspertų teigimu, viena iš prieţasčių, kodėl

nebuvo įsisavintos dotacijos yra sudėtinga viešųjų pirkimų tvarka, kadangi nėra metodinių

priemonių, kurios padėtų parengti visaverčius teisės aktus atitinkančius viešųjų pirkimų

dokumentus.

Tyrimo metu išryškėjo pagrindinė Kauno miesto savivaldybės triukšmo valdymo

politikos problema – nepakankamas vietos valdţios dėmesys triukšmo taršai, ši sritis nėra

prioritetinė savivaldybės politikos sritis, neturi sąsajų su strateginiais veiklos planais (nėra

įtraukta į Kauno miesto savivaldybės strateginį veiklos planą). 2006 – 2013 m. Kauno miesto

savivaldybė triukšmo valdymo įgyvendinimo politikai skyrė 112 tūkst. Lt., 100 tūkst. Lt.

buvo skirtos iš Sveikatos apsaugos skyriaus specialiosisos programos lėšų, o 2013 m. Kauno

miesto savivaldybės taryba 12 tūkst. Lt. Skyrė 2013 m. triukšmo kartografavimo ţemėlapio

59

pabaigimo darbams. Teisės aktų nustatyta tvarka pirmenybė įgyvendinant triukšmo valdymo

politiką savivaldos institucijose yra teikiama Aplinkos apsaugos skyriui. Kauno miesto

savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius parengė Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų

planą 2009 – 2013 m., bet jo neįgyvendino. Politiniu sprendimu 2010 m kovo 1d. triukšmo

valdymo kompetencijos buvo perduotos Sveikatos apsaugos skyriui, o tai lėmė LR triukšmo

valdymo įstatymo nuostatų paţeidimus.

Nustatyta, kad buvo neįgyvendintos šios pagrindinės įstatyme numatytos kompetencijos:

Neįgyvendintos triukšmo prevencijos ir maţinimo priemonės, kurios yra įtrauktos į

regionų planus;

Neorganizuoja triukšmo stebėsenos tyliosiose zonose;

Nevykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose

patalpose ir gyvenamosiose teritorijose kontrolės;

Pavėluotai parengė strateginius triukšmo ţemėlapius;

Netobulina specialistų kvalifikacijos kurie dirba triukšmo valdymo srityje;

Neįrengė kompensacinių priemonių triukšmui maţinti prie mokyklų, ligoninių, kur

viršijamas didţiausias leistinas triukšmas;

Neorganizuoja nustatytų gyvenamųjų teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo

prevencijos priemones prieţiūrą;

Neidiegė triukšmo maţinimo priemonių tyliosios zonoms išsaugoti.

Tik iš dalies įgyvendintos kompetencijos:

Nenustatė tyliosios viešosios zonos;

Nevykdo Triukšmo ir prevencijos Kauno mieste taisyklių 16 p. kontrolės.

Ekspertai taip pat paţymi, kad šių kompetencijų įgyvendinimo efektyvumui labai

didelės įtakos turėjo finansinių (neįsisavintos lėšos) ir ţmogiškųjų (kvalifikuotų specialistų)

trūkumas. Kauno miesto savivaldybei per 2006 – 2013 m. buvo pavesta įgyvendinti 19 LR

Triukšmo valdymo įstatymo įstatymo kompetencijų, iš jų neįgyvendintos 2 (11%). Pavesta

vykdyti 17 Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo

programos įgyvendinimo priemonių planų priemonių, nebuvo įvykdytos 7 (41%).

Neįgyvendintos 3 (33%) Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų

programos priemones iš 9.

Tyrimo metu taip pat buvo vertinamos ir taikytos triukšmo maţinančios priemonės ir jų

efektyvumas. Nustatyta, kad triukšmo valdymo kontrolė Kauno mieste yra vykdoma tik iš

dalies, kadangi specialistai neturi prietaisų ir priemonių, kurios padėtų nustatyti ir fiksuoti

triukšmo norminių dydţių paţeidimus, todėl paţeidėjams negali taikyti administracinio

60

poveikio priemonių. Nereglamentuoti savivaldybių veiksmai vykdant triukšmo kylančio

atliekant satybos darbus. Šios kontrolės nevykdo Kauno m., Klaipėdos m., Jonavos r.,

Radviliškio r., Ukmergės r., savivaldybės. To išdavoje 2013 m. vien tik Sveikatos apsaugos

skyriui Kauno miesto Centro seniūnijoje buvo adresuota 24% daugiau gyventojų skundų nei

2012 m., o tai byloja apie nepakankamą gyventojų viešojo intereso gynimą. Ekspertų teigimu,

dauguma skundų buvo pagrįsti. Dar viena tyrime analizuota triukšmo valdymo priemonė –

tyliosios zonos, nustatytos 2006 m., išnyko dėl ţenkliai padidėjusio triukšmo lygio Kauno

mieste. Paţymėtina, kad Kauno mieste ir Šiaulių mieste iki 2013 m. taip ir nebuvo nustatyta

nei viena tylioji viešoji zona. Todėl nesudarytos pakankamos sąlygos apsaugoti gyventojų

sveikatą nuo triukšmo neigiamo poveikio.

Įgyvendinant triukšmo valdymo priemones itin svarbus aspektas yra specialistų

kvalifikacija šioje srityje, 2010 – 2013 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos

specialistai, dirbantys triukšmo prevencijos srityje dalyvavo tik vienuose kvalifikacijos

kėlimo mokymuose. Todėl, galima daryti išvadą, kad Kauno miesto savivaldybėje nėra

sudaromos sąlygos specialistų kompetencijų tobulinimui, o tai daro neigiamą įtaką triukšmo

valdymo politikos įgyvendinimui.

Anaiptol, Kauno mieste yra skatinamas ekologiškas transportas – pradėta naudoti

saulės energiją viešajame transporte. Taip pat 2013 m. buvo atlikti nauji triukšmo lygio

kartografavimo matavimai ir parengtas Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planas

2014 – 2018 m., kuriame numatyta įrengti penkias apsaugines akustines sieneles

triukšmingiausiose Kauno miesto teritorijose. Apibendrinant, galima teigti, kad triukšmo

maţinimo ir prevencijos priemonės yra vykdomos itin vangiai, o pavienės triukšmo maţinimo

priemonės nėra efektyvios ir neatneša laukiamų rezultatų (triukšmo lygis Kauno mieste 2006

– 2013 m. padidėjo 2,8 karto). Tai galima laikyti nenuosekliai įgyvendinamos Kauno miesto

savivaldybės triukšmo valdymo politikos pasekme.

61

IŠVADOS

1. Kauno miesto triukšmo ir prevencijos veiksmų plano 2014 – 2018 m. strateginio

kartografavimo duomenimis nuo 2006 m. iki 2013 m. triukšmo lygis Kauno mieste

padidėjo 2,8 karto, kai kur net iki 89 dBA dienos metu. 2013 m. didesnis nei 50

decibelų lygis buvo uţfiksuotas 83,11 % Kauno miesto bendro ploto. Triukšmo zonos

viršijančios maksimalų leistiną 65 dBA lygį sudaro net apie penktadalį miesto ploto.

Pagrindinis triukšmo šaltinis Kauno mieste išlieka kelių transportas. Atlikus naujus

triukšmo lygio matavimus Kauno mieste buvo nustatyta, jog 1721 gyvenamojo namo

aplinkoje kelių transporto triukšmas viršija 70 dBA. Dėl ţenklaus triukšmo lygio

padidėjimo tyliosios zonos Kauno mieste, nustatytos 2006 m., išnyko, iki 2013 m.

nebuvo nustatyta nei viena nauja tylioji viešoji zona.

2. Kauno miesto savivaldybė nepakankamai efektyviai vykdė triukšmo valdymo

politiką, kad apsaugotų miesto gyventojų sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio.

Kauno miesto savivaldybei per 2006 – 2013 m. buvo pavesta įgyvendinti 19 Lietuvos

Respublikos triukšmo valdymo įstatymo kompetencijų, iš jų neįgyvendintos 2, iš

pavestų vykdyti 17 Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos

įgyvendinimo programos įgyvendinimio priemonių planų priemonių nebuvo įvykdytos

7, neįgyvendintos 3 iš 9 Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų

programos priemonės. Pagrindinės prieţastys – politinio prioriteto, finansinių ir

ţmoniškųjų išteklių nepakankamumas. Kauno miesto savivaldybė 2008 – 2011 m. iš

600 tūkst. Lt. dotacijos nepanaudojo ir į valstybės biudţetą sugrąţino daugiau kaip

pusę skirtų lėšų. Vertinant taikytas priemones triukšmui maţinti, buvo ištirta, kad

2013 m. Sveikatos apsaugos skyriui Kauno miesto Centro seniūnijoje buvo adresuota

ketvirtadaliu daugiau gyventojų skundų nei 2012 m.

62

REKOMENDACIJOS

Valstybiniu lygmeniu

1. Paskirti ministeriją, formuojančią triukšmo prevencijos valstybės politiką,

organizuojančią, koordinuojančią ir kontroliuojančią jos įgyvendinimą, tam, kad

glaudţiai susijusius klausimus tvarkytų viena institucija.

2. Nustatyti atskirus reikalavimus, praktines ir metodines rekomendacijas savivaldybių

teritorijų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimui, įgyvendinimui.

3. Suteikti regionų ir vietos valdţios institucijoms finansinę paramą ir techninę pagalbą,

taip pat papildomas ES ir nacionalines priemones, kad būtų galima įgyvendinti ES

triukšmo valdymo politiką.

4. Rengti LR teisės aktų projektus, skirtus dideliam triukšmui (laisvalaikio triukšmui)

tam tikrose viešosiose vietose, pavyzdţiui, naktiniuose klubuose, maţinti.

5. Akustinės taršos maţinimo klausimą įtraukti į teritorijų ir miestų planavimo politiką,

visų pirma siekiant, kad kelių eismo ir aplinkinėse teritorijose vykdomos veiklos

triukšmas būtų maţinamas pradedant nuo jo šaltinio;

Vietos valdžios lygmeniu

1. Įtraukti triukšmo valdymo politikos formavimą į prioritetines savivaldybės politikos

sritis strateginiuose veiklos dokumentuose.

2. Pradėti regionines ir vietos švietėjiškas ir informavimo kampanijas, skirtas triukšmo

problemoms, ir rengti viešas konsultacijas ir klausymus, stengiantis kiek galima geriau

supaţindinti su situacija ir išaiškinti problemą ţmonėms.

3. Sukurti regionų ir vietos valdţios institucijoms visomis kalbomis informaciją teikiantį

tinklą, kuriame jos galėtų keistis informacija, gerąja patirtimi ir perimti viena iš kitos

geriausią praktiką.

63

LITERATŪRA

1. Administracinių teisės paţeidimų kodeksas. Ţin., 1985, Nr. 1-1 [elektroninis išteklius].

[ţiūrėta 2014 sausio 14d.]. Prieiga per internetą:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415277>

2. Aplinkos triukšmo situacija Lietuvos didţiuosiuose miestuose. Nacionalinės sveikatos

tarybos metinis pranešimas „Urbanizacija – nauji iššukiai ţmonių sveikatai―. Vilnius:

2010.

3. Ašmenskas J., Baubinas A., Obelenis V., Šimkūnienė B. Aplinkos medicina. Vilnius:

Avicena; 1997.

4. Algimantas, P. Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje reikalavimas „Dėl Lietuvos

respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir

ataskaitų teikimo Europos bendrijos komisijai taisyklių nuostatų vykdymo―

[elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 geguţės 5d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CDAQF

jAA&url=http%3A%2F%2Fvyr-

atstovai.lrv.lt%2Fkaunas%2Ffiles%2F208.doc&ei=S5N9U7q8Dsnm7Aaek4HYDg&us

g=AFQjCNG8QeGpMeK_hc1tsvfrAi9MowI7Zw&sig2=HL-

UWVcsdmLmFsfKctWWrg&bvm=bv.67229260,d.ZGU>

5. Babisch W., Ising H., Gallacher J. E. J. Health status as a potential effect modifier of the

relation between noise annoyance and incidence of ischaemic heart disease. 60:739-

45.Occup Environ Med; 2003.

6. Barbosa A.S.M., Cardodo M.R.A. Hearing loss among workers exposed to road traffic

noise in the city of Sao Paulo in Brazil. 32, (1), 17: Auris. Nasus. Larynx; 2005.

7. Baltrėnas P., Butkus D., Grubliauskas R., Lekšaitis J., Venckus Ţ. Geleţinkelio

transporto keliamo triukšmo, gyvenamųjų namų aplinkoje Kaišiadoryse, tyrimai.

Ataskaita. Vilnius: VGTU; 2009.

8. Baltrukonis, J. Ekologija tavo namuose. Kaunas; 1997.

9. Brown F.C., Buboltz WC Jr, Soper B. Relationship of sleep hygiene awareness, sleep

hygiene practices, and sleep quality in university students. USA: Louisiana Tech

University, Ruston; 2002.

10. Burden of disease from environmental noise. World Health organization.

Quantification of healthy life years lost in Europe. [online]. [cited 2013 March 15].

Available from: <http://www.euro.who.int/en/what-we-do/health-topics/environment-

and-health/noise/publications/2011/burden-of-disease-from-environmental-noise.-

quantification-of-healthy-life >

11. Baršauskienė V, Mačerrinskienė I. Studijų darbų parengimo tvarka: mokomoji knyga.

Kaunas: Technologija―;2004.

12. Concha-Barrientos M., Campbell-Lendrum D., Steenland K. Occupational noise.

Assessing the burden of disease from work-related hearing impairment at national and

local levels. Environmental Burden of Disease Series, No. 9; 2004.

13. Confatigianato. EU Envirowmental issues and polices cuidelines [online]. [cites 2014

May 1] Available from: <http://www.ueapme.com/business-

http://www.ueapme.com/business-support%20II/Training%20Tools/Confartigianato/Environment/EU%20Environmental%20Guide.pdf

64

support%20II/Training%20Tools/Confartigianato/Environment/EU%20Environmental

%20Guide.pdf<

14. Chmieliauskienė Ţ. Automagistralių transporto keliamo triukšmo poveikio sveikatai ir

gyvenimo kokybei valdymas. Magistro diplominis darbas. Kaunas; 2005.

15. Čyras P, Girnius V, Kaminskas K. A, Nainys V, Šukys R, Tartilas J. Profesinė sauga ir

sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: VGTU leidykla „Technika―; 2003.

16. Damijonaitienė R., Lietuvos teisės akademijos I kurso studentų gyvensenos ypatumai.

Jurisprudencija. Vilnius: Lietuvos teisės akademija; 2000.

17. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB 2002 m. birţelio 25d. dėl

aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 geguţės

5d.]. Prieiga per internetą: <http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2002L0049:20081211:LT:P

DF>

18. European comission. European Commission Green Paper on Future Noise Policy

[online]. [cited 2014 January 15]. Available from:

<http://www.publications.parliament.uk/pa/cm199697/cmselect/cmeuleg/036ix/el0903.

htm>

19. European envirowmental bureau. A more effective Environmental noise directive,

2012 October [online]. [cited 2014 April 14]. Available from:

<http://www.eeb.org/?LinkServID=4C508AB3-5056-B741-

DB637150F5DF4FC3&showMeta=0&aa>

20. European Environmental Bureau Towards quieter cities [online]. [cited 2014 March 1]

Available from: <http://www.eeb.org/publication/documents/EEB-

TAndEnoise_factsheet_final_000.pdf >

21. Evans G. W. The effects of the physical environment on children development.

Departments of Design and Environmental Analysis and of Human Development,

Cornell University [online]. [cited 2014 May 5]. Available from:

<http://www.human.cornell.edu/hd/outreach-extension/upload/evans.pdf >

22. Graţulevičienė R, Graţulevičius R. Aplinkos triukšmo įtaka arterinės hipertenzijos

rizikai [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 sausio 15d.] Prieiga per internetą:

<http://www1.apini.lt/includes/getfile.php?id=302 >

23. Graţulevičienė R., Lekavičiūtė J., Mozgeris G. ir kt. Autotransporto srautų keliamas

triukšmas ir sergamumas miokardo infarktu Kauno mieste. Aplinkos tyrimai, inţinerija

ir vadyba. Nr.1 (23); 2003.

24. Graţulevičienė R. Ţmogaus ekologija. Kaunas: VDU leidykla; 2002.

25. Grubliauskas R. Aplinkos triukšmo ir jo maţinimo, taikant lengvas konstrukcijas,

tyrimai bei skaitinis modeliavimas. Vilnius: VGTU. Leidykla „Technika―; 2009.

26. Grigencaitė K, Voverytė V.. Šiaulių universiteto studentų nuomonės apie gyvenimo

sąlygas bendrabučiuose. Šiauliai; 2008.

27. Hollander AE, van Kempen EE, Staatsen BA. Community noise burden of disease: an

impossible choise of endpoints? [online]. [cited 2014 January 6]. Available from:

<http://igitur-archive.library.uu.nl/dissertations/2004-0511-152200/full.pdf >

28. Huff A. S., Jenkins, M. Mapping strategic knowledge. SAGE Publications Limited;

2002.



http://www.eeb.org/?LinkServID=4C508AB3-5056-B741-DB637150F5DF4FC3&showMeta=0&aa

http://www.eeb.org/?LinkServID=4C508AB3-5056-B741-DB637150F5DF4FC3&showMeta=0&aa

http://www.eeb.org/publication/documents/EEB-TAndEnoise_factsheet_final_000.pdf

http://www.eeb.org/publication/documents/EEB-TAndEnoise_factsheet_final_000.pdf

65

29. Klibavičius L. Transporto neigiamo poveikio aplinkai vertinimas. Vilnius: VGTU

leidykla „Tachnika―; 2008.

30 Karkockienė D. Medicinos ir sveikatos mokslų studentų patiriamo streso ypatumai ir jo

įtaka miego kokybei. Visuomenes sveikata 2011/2(53). Vilniaus pedagoginio

universiteto Psichologijos didaktikos katedra.

31 Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planas 2014-2018 m. [elektroninis

išteklius]. [ţiūrėta 2014 balandţio 5d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.kaunas.lt/index.php?980076693>

32 Kauno miesto savivaldybės taybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 95 patvritintos

Triukšmo valdymo Kauno mieste taisyklės [elektroninis išteklius]. [ ţiūrėta 2014

balandţio 11d.]. Prieiga per interetą:

<http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&ved=0CDcQFj

AB&url=http%3A%2F%2Fdp.kaunas.lt%2Fdokw%2Ftaryba%2Fsprendimai%2F2013

%2Fpriedai%2Ft137095taisykles.doc&ei=WlNBU_XhH8yg7Abt3oH4CA&usg=AFQj

CNF9S8pgeSW0aIbRea16J4Cp8BrMow&sig2=vuXG59nhP64pX7Rs-

mjWIQ&bvm=bv.64125504,d.bGE>

33 Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planas 2009-2013 m. [elektroninis

išteklius]. [ţiūrėta 2014 balandţio 6d.]. Prieiga per internetą:


jAA&url=http%3A%2F%2Fwww.kaunas.lt%2Fkaunas%2Fm%2Fm_files%2Fwfiles%

2Ffile1111.doc&ei=rzFdU7D7H4mN7QbWp4DQDQ&usg=AFQjCNHu8Xlv11Wbopv

IavcNvJelLjwnIQ&sig2=--_TqVNsdPK2uvY5e6mu7Q&bvm=bv.65397613,d.ZGU>

34 Kučinovas M., Bazaras Ţ. Evaluation of noise emission using 2D and 3D locomotive

models. ISSN 1392-1207. Nr. 5(49); 2004.

35 Karen L. Anderson. Kids in noisy classrooms: what does the research really say?

Florida State University[online]. [cited 2014 January 25]. Available from:

<http://successforkidswithhearingloss.com/wp-content/uploads/2011/08/Kids-in-Noisy-

Classrooms-What-does-the-research-really-say.pdf >

36 Kazlauskaitė M, Rėklaitienė R. Vidutinio amţiaus Kauno gyventojų gyvenimo kokybė.

41(2). Kaunas: Medicina; 2005.

37 Kohlhuber M, Bolte G. Influence of environmental noise on sleep quality and sleeping

disorders-implications for health. 54(12):1319-24. Germany; 2011.

38 Komisijos ataskaita Europos parlamentui ir tarybai dėl Aplinkos triukšmo direktyvos

įgyvendinimo pagal Direktyvos 2002/49/EB 11 straipsnį . [elektroninis išteklius].

[ţiūrėta 2014 kovo 5d.]. Prieiga per internetą:

<http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0321:FIN:LT:PDF

22>

39. Kondratas D, Burneckienė J, Vladičkienė J, Dučinskienė D, Lukoševičius L,

Vieţelienė D, Burneckas D. Studentų medikų gyvenimo kokybė ir jų poţiūris į rūkymą.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Tomas XIV, Nr. 1; 2010.

40. Klimas R. Triukšmo kartografavimas Šiaulių mieste. Šiaulių minicipalinė aplinkos

tyrimų laboratorija [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 sausio 5d.]. Prieiga per

internetą:

< http://www.siauliai.lt/bustas/pranesimai/5.pdf >

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CDAQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.kaunas.lt%2Fkaunas%2Fm%2Fm_files%2Fwfiles%2Ffile1111.doc&ei=rzFdU7D7H4mN7QbWp4DQDQ&usg=AFQjCNHu8Xlv11WbopvIavcNvJelLjwnIQ&sig2=--_TqVNsdPK2uvY5e6mu7Q&bvm=bv.65397613,d.ZGU




66

41. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje[elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014

kovo 25d.]. Prieiga per internetą:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=402074 >

42. Lietuvių kalbos ţodynas [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 geguţės 10 d.]. Prieiga

per interntetą: <http://www.lkz.lt/startas.htm >

43. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė. „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje?―.

Audito ataskaita [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 kovo 17 d.]. Prieiga per

internetą:


jAA&url=http%3A%2F%2Fwww.vkontrole.lt%2Ffailas.aspx%3Fid%3D2577&ei=0S5

WU47cCMbA7AbV0IGICA&usg=AFQjCNGIF48cy4kWm6JMK7By4BvSrKAQqg&s

ig2=9844IzU4tKWaM6qdJqfIEg>

44. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas. Nr. 56-2225; Ţin.,

2002. [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 sausio 1 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=167900&p_query=&p_tr2=

72>

45. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, 2004-10-26 Nr. IX-2499, 2 str. 1 d.

15 p.: strateginis triukšmo ţemėlapis, skirtas apibendrintam įvairių šaltinių triukšmo

poveikio įvertinimui tam tikroje zonoje atlikti arba apibendrintai prognozei pateikti.

46. Lipinskienė D. Edukacinė studentą igalinanti studijuoti aplinka. Daktaro disertacija.

Kaunas: KTU; 2002.

47. Malinauskiene V, Grazuleviciene R. Noise annoyance and myocardial infarction risk in

the male population of Kaunas, Lithuania. Kaunas: Kaunas University of Medicine;

2001.

48. Malinauskienė V, Obelenis V, Šopagienė D. Triukšmas aplinkoje ir jo įtaka miokardo

infarkto rizikai. Sveikatos mokslai (Nr 3). KMU; 2004.

49. Night noise guidelines for Europe. World Health Organization, Denmark [online].

[cited 2014 January 25]. Available from: < http://www.euro.who.int/en/what-we-

do/health-topics/environment-and-health/noise 27>

50. Mačiūnas E. Automobilių ir gyvenamosios aplinkos triukšmo, patenkančio į patalpas,

apskaičiavimas ir įvertinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Valstybinis

visuomenės sveikatos centras; 1999.

51. Morkevičius V., Norkus Z. Kokybine lyginamoji analizė. Kaunas; 2011.

52. Nojomi M, Ghalhe Bandi MF, Kaffashi S. Sleep pattern in medical students and

residents. Nov;12(6):542-9. 2. Department of Community Medicine, School of

Medicine, Iran University of Medical Sciences, Crossroads of Hemmat and Chamran

Expressways; 2009

53. Obelenis V, Bagdonienė T, Mačionis A, Raškevičienė R, Vėbrienė J. Darbo medicina.

KMU; 2002.

54. Obelenis V, Malinauskienė V. Darbo sąlygų ir profesinių veiksnių įtaka širdies ir

kraujagyslių ligų rizikai. 43(2). Kaunas: KMU „Medicina―; 2007.

http://www.euro.who.int/en/what-we-do/health-topics/environment-and-health/noise%2027

http://www.euro.who.int/en/what-we-do/health-topics/environment-and-health/noise%2027

67

55. Packevičiūtė N, Madaikina I, Alchimovienė J. Studentų mokymosi našumo tyrimas.

14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis― 2011

metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys. VGTU; 2011.

56. Passchier-Vermeer W, Passchier WF. Noise exposure and public health. Environ

Health Perspect 108 (Suppl 1):123-31; 2000.

57. Preišegolavičiūtė E, D. Leskauskas, V. Adomaitienė. Miego kokybės sąsajos su studijų

profiliu ir gyvenimo būdo veiksniais tarp Lietuvos studentų. 46(7):482-9. Kaunas:

Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos klinika Medicina; 2010.

58. P.S. Jaiswal and Nistha Jaiswal – Environmental Law, Second End; 2003.

59. Privato S. The century of noise. Jul-Sep;33(3):223-5 [online]. [cited 2014 January 15].

Available from: <http://www.pubmed.cn/22073664>

60. Pukevičiūtė V J, Antanėlienė M. Studentų kompetencijos valdyti išorinius mokymosi

veiksnius dėmenų dermės aspektai; 2010.

61. Raudoniūtė I. Triukšmo Kauno mieste ir gyventojų subjektyvių sveikatos

nusiskundimų sąsajos. Magistro diplominis darbas. Kaunas; 2010.

62. Rutkovienė, V.M., Sabienė N. Aplinkos tarša. Kaunas: Lietuvos ţemės ūkio

universitetas; 2008.

63. Report on night-time exposure to noise. The Influence of Night-time Noise on Sleep

and Health. Health Council of Netherland; 2004.

64. Sventkauskas V. Akademijos studentų miestelio akustinės taršos tyrimas.

Magistratūros studijų baigiamasis darbas. Akademija; 2009.

65. Tomoyuki Kawada. Noise and Health—Sleep Disturbance in Adults. Department of

Hygiene and Public Health, Nippon Medical School, Japan. Journal Occup Health.53:

413–416; 2011.

66. Tidikis, R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės

universitetas; 2003.

67. Triukšmas ir jo poveikis. Europos savaitė „Maţinkime triukšmą!― [elektroninis

išteklius]. [ţiūrėta 2014 kovo 1 d.]. Prieiga per internetą:

<http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_patarimai/prevencija/triuksmas2 >

68. Triukšmo duomenys Vilniaus mieste. Vilniaus visuomenės sveikatos centras

[elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 balandţio 16 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.vvsb.lt/index.php/naujienos/103-triukmo-duomenys-vilniaus-mieste >

69. Triukšmo prevencijos tarybos nuostatai. Ţin., 2005, Nr. 135-4850 [elektroninis



70. Triukšmo prevencijos zonų apskityse nustatymas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius;

2008 [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 kovo 6 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.vvspt.lt/pub/imagelib/file/triuksmo_zonu_nustatymas.pdf >

71. Triukšmo valdymo įstatymas. Ţin., 2004, Nr. 164-5971 [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta

2014 kovo 6 d.]. Prieiga per internetą:


72. Urbelis A, Adamonienė D, Dubakienė R, Einikienė A, Garalevičius R, Griciūtė L, ir kt.

Profesinė sveikata. Vilnius: UAB „Vaistų ţinios―; 2008.

68

73. Ustinavičienė R, Obelenis V, Bagdonienė T, Raškevičienė R, Vėbrienė J,

Januškevičius V, Ščiupokas A. Darbo medicina. KMU; 2007.

73. Uscila V. Triukšmas – ne tik ekologinė problema, bet ir grėsmė sveikatai, [elektroninis


<http://www.sam.lt/go.php/lit/Triuksmas--ne-tik-ekologine-problema-bet-ir-gresme-

sveikatai/4798<

74. Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa [elektroninis išteklius].

[ţiūrėta 2014 vasario 3 d.]. Prieiga per internetą:

,http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278272 49>

75. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 m. programa. Ţin., 2007, Nr. 67-

2614 [elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 kovo 10 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=299788&p_query=&p_tr2=

>

76. Vaserevičius S, Graudinytė J. Transporto triukšmo lygio automobilių kelių ir

geleţinkelių sankirtose tyrimai ir įvertinimas. Journal of environmental engineering and

landscape managementXII. VGTU; 2004.

77. WHO technical meeting on sleep and health. WHO Regional Office for Europe

European Centre for Environment and Health Bonn Office. Germany; 2004.

78. Ţukauskas S. Netikėtas europiečių ţudikas ir luošintojas - akustinis

triukšmas[elektroninis išteklius]. [ţiūrėta 2014 vasario 14 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-

18420/straipsnis/Netiketas-europieciu-zudikas-ir-luosintojas--akustinis-

triuksmas?l=2&p=1>

69

PRIEDAI

1. PRIEDAS

TYRIMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE

KLAUSIMYNAS

Gerb. Respondente,

Ši apklausa yra svarbi siekiant atskleisti teisinio triukšmo valdymo politikos

reglamentavimo svarbą, išsiaiškinti kylančias problemas įgyvendinant triukšmo politiką,

apţvelgti su tuo susijusius procesus bei išanalizuoti ir atskleisti neįgyvendintas triukšmo

valdymo politikos kompetencijas Kauno miesto savivaldybėje.

Visa tyrimo metu gauta informacija naudojama tik moksliniais tikslais, laikantis

mokslinių tyrimų etikos. Kokybinio tyrimo duomenys bus analizuojami ir skelbiami tik

apibendrintai, nenurodant tyrime dalyvavusių asmenų vardų bei pavardţių.

Lietuvoje Triukšmo valdymo įstatymas priimtas 2004 m. Šio įstatymo 13 str. 1 d. buvo

nustatytos Savivaldybių institucijų kompetencija. 2012 m. Valstybinio audito ataskaitoje

„Kaip valdomas triukšmas Lietuve― pateiktose išvadose buvo nustatyta, kad Kauno miesto

savivaldybės administracija neįgyvendino dalies jai pavestų funkcijų. Nustatyta, kad nebuvo

sudarytos sąlygos apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio.

I. Siekiama įgyvendinti 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimus Kauno miesto

savivaldybė pirmuoju etapu ne vėliau kaip 2008 m. liepos 18 d. turėjo parengti triukšmo

prevencijos veiksmų planus. Kauno miesto savivaldybės administracija šiuos planus parengti

vėlavo 19 mėnesių.

1.1. Kokie skyriai įgyvendina triukšmo valdymo politikos kompetencijas 2008–2013

m.?

1.2. Kodėl Kauno miesto savivaldybės administracija laiku neparengė triukšmo

prevencijos veiksmų plano iki 2008 m. liepos 18 d.

1.3. Kodėl nebuvo panaudotos Valstybės biudţeto lėšos strateginių triukšmo ţemėlapių

sudarymui 2008–2011 m.?

II. Triukšmo valdymo politikos įgyvendinimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje

70

2.1. Kokie didţiausi triukšmo valdymo politikos teisinio reglamentavimo iššūkiai ir

problemos?

2.2. Kaip manote, ar reikalingas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimas? Jeigu būtų

rengiamos šio įstatymo pataisos, ką jame pakeistumėte?

2.3. Koks turėtų būti kitas ţingsnis triukšmo valdymo politikos teisinio reglamentavimo

tobulinimo link?

III. Triukšmo valdymo įstatymo kompetencijų įgyvendinimas Kauno miesto savivaldybėje.

Savivaldybėms pavesta nustatyti ir išsaugoti – aglomeracijos, gamtos ir tyliąsias viešąsias

zonas. Kauno miesto savivaldybės administracija 2006–2013 m. nenustatė tyliosios viešosios

zonos. Daugelis zonų pagal 2013 m. strateginio kartografavimo duomenis išnyko, jos nebuvo

išsaugotos.

3.1. Kodėl Kauno mieste 2006–2013 m. nebuvo nustatytos tyliosios viešos zonos?

3.2. Kokių veiksmų Kauno miesto savivaldybės administracija planuoja imtis, kad

išsaugotų aglomeracijos, gamtos ir tyliąsias viešąsias zonas. Kokie veiksniai turi

didţiausią poveikį norint išsaugoti nustatytas tylias zonas?

IV. Savivaldybėms pavesta įrengti kompensacines priemones triukšmui maţinti prie

mokyklų, ligoninių, kur viršijamas didţiausias leistinas triukšmas. Taip pat pavesta patvirtinti

triukšmo prevencijos zonas t.y. gyvenamųjų vietovių teritorijas, kuriose triukšmas viršija

ribinius dydţius ir kuriose būtina įgyvendinti triukšmą maţinančias priemones. Jų įvykdymo

laikas – 2008 m. Kauno miesto savivaldybė iki šiol kompensacinių priemonių neįrengė ir

triukšmo prevencijos zonų nepatvirtino.

4.1. Kodėl Kauno miesto savivaldybė neįrengė kompensacinių priemonių triukšmui

maţinti prie mokyklų, ligoninių, kur viršijamas didţiausias leistinas triukšmas?

4.2. Kas Jūsų nuomone savivaldybėms galėtų padėti vykdyti triukšmo valdymo srities

funkcijas?

V. Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 d. numatyta, kad savivaldybių tarybos privalo

patvirtinti triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles. 2009 m. lapkričio 26 d. Kauno

miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-604 patvirtino Triukšmo prevencijos Kauno

miesto viešose vietose taisykles. 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-95 Kauno miesto

savivaldybės tarybos sprendimu buvo pakeistos Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešose

vietose taisyklės.

71

5.1. Kokios institucijos yra atsakingos uţ Triukšmo prevencijos viešose vietose

taisyklių kontrolę Kauno mieste?

5.2. Reaguojant į gyventojų skundus, pranešimus dėl Triukšmo valdymo taisyklių

paţeidimų, kokia procedūra atliekama juos nagrinėjant, tiriant?

5.3. Kuriose seniūnijose daugiausia gaunama gyventojų skundų per pastaruosius

metus dėl Triukšmo prevencijos viešose vietose paţeidimų? Ar minėti skundai

pasitvirtino?

5.4. Kokios priemonės taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims uţ šių taisyklių

paţeidimus?

72

2 PRIEDAS

73

3. PRIEDAS

74

4. PRIEDAS

75

5. PRIEDAS

76

6. PRIEDAS

77

7. PRIEDAS

78

8. PRIEDAS

kauno miesto triukŠmo valdymo 2006 – 2013 m. politikos · skiriamas ypatingas pasaulinis...

Documents