Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Liks pa tal po seBaž ny čiai po ke lio li ka metų tru­ku sio teismų ma ra to no at ga vus In fek ci nių ligų ir tu ber ku liozės li go ninės pa tal pas, čia gy do­mi vai kai ne bus iš kel di na mi nei į

Drus ki nin kus, nei į Val ki nin kus. Li go ninės di rek to rius Ar vy das Ši lys dien raš čiui „Vil niaus die na“ tvir ti no, kad pa skli du sios kal bos nėra tei sin gos, o pa statą at ga vu si Baž ny čia jo atim ti iš li go ninės ne­ke ti na ir nie ka da apie to kią ga li­mybę nė už si mi nu si ne bu vo.

Tikros sosTinės naujienos Trečiadienis, sausio 25 d., 2012 m. nr. 20 (1219) diena.lt

Li go ninė liks sa vo vie to je

1 Lt

Jei gu da bar nu si lei si me ru sams, neiš ven gia mai reikės nu si leis ti ir ki to se po zi ci jo se.

Pen kia ko vi nin kas Ed­vi­nas­Krun­gol­cas apie d.rim šaitės ga li my bes da ly vau ti olim pinė se žai dynė se

Kal bos apie tai, kad iš Baž ny čiai grąžin to In fek ci nių ligų ir tu ber ku liozės li go ninės pa sta to ser gan tys vai kai bus iš ke lia mi į ki tus mies tus, – ne tie sa. Tai tvir ti na ir li go ninės va do vas, ir Baž ny čios at sto vai.

Į Kaziuko mugę grįžta V.Urba

Miestas 4p.

Nu si kal timų įvyk dy ta dau giauPo li ci jos pa reigū nai su ne rimę: per nai Lie tu vo je bu vo už fik suo ta 2,4 pro c. dau giau nu si kal timų nei 2010-ai siais. Iš vi so ša ly je per me-tus bu vo už fik suo ti 79 582 nu si kal-ti mai, dau giau sia įvyk dy ta va gys-čių. Tie sa, šis au gi mas sie ja mas ir su gruodį įsi ga lio ju siu ap sau gos nuo smur to ar ti mo je ap lin ko je įsta ty mu.

Užribis 7p.

Gyventojai dar nėra įpratę kenksmingų

atliekų atsikratyti atsakingai ir už tai tikisi atlygio.Ekonomika 9p.

Prancū zi ja ga lu- ti nai su si ga di no

san ty kius su Tur ki ja la bai

ne pa lan kiu me tu.Pasaulis 12p.

d.Gry baus kaitė ne skubės ofi cia liai

skelb ti sei mo rin ki-mų da tos ir rin kimų kam pa ni jos pra džios.

Lietuva 5p.

Ne kel dins: � tu ber ku lio ze ser gan tys vai kai ir to liau bus gy do mi šia me pa sta te. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

2

10p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

trečiADieNiS, SAuSio 25, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

„Tai ne tie sa, pa si kei tė tik pa sta to sa vi nin kas, dau­giau tik rai nie kas. Mums

iš tie sų nė ra skir tu mo, ar pa sta tas pri klau so Svei ka tos mi nis te ri jai, ar Baž ny čiai, li go ni nė liks ir vai kai čia bus gy do mi“, – kal bė jo li go ni­nės va do vas.

A.Ši lys sa ko, kad per de šimt sa­vo dar bo li go ni nė je me tų ne kar tą bu vo su si ti kęs su Baž ny čios at sto­vais ir ap ta ręs pa sta to li ki mą. Vi sus kar tus dva si nin kai jį esą pa ti ki no, kad pa tal po se vai kai bet ko kiu at­ve ju ir to liau ga lės bū ti gy do mi.

„Ne ži nau, ko dėl ži niask lai da ši­taip pra ne šė, ta čiau tai nė ra tie sa. Aš jiems apie tai sa kiau. Net ne­ži nau, ar Baž ny čia kels ko kių nors są ly gų. Su jos at sto vais ne kar tą bu vau su si ti kęs, jie ma to li go ni nę ta me pa sta te“, – tei gė A.Ši lys.

Apie ke ti ni mą iš Ne men či nės plen te esan čio pa sta to iš kel din­ti nuo tu ber ku lio zės gy do mus vai­kus pra ne šu sioms LNK ži nioms Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos kanc le ris Ri man tas Re mei ka kal­bė jo, kad li go niu kams pui kios są­ly gos bū tų su da ry tos Drus ki nin­kuo se ar ba Val ki nin kuo se.

„Tie vai kai ga lė tų bū ti per kel­ti į tam tik ras sa na to ri nes pa tal­pas – tiek Drus ki nin kuo se, tiek

Li go ni nė liks sa vo vie to je

Atviri: �� Bažnyčios�atstovai�tikina�nė�nesvarstę�iškeldinti�vaikų�ligoninės.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Svars to apie žais lų mu zie jųVil niaus mies to ta ry ba šian dien pra de da svars ty ti klau si mą dėl pa tal pų su tei ki mo ku ria mam Žais lų mu zie jui. Jam nu ma to mos pa tal pos ne to li Se rei kiš kių par ko, Bar bo ros Rad vi lai tės gat vė je.

Ku ria mo mu zie jaus vi zi ja – mo­der nus edu ka ci nis cent ras, ku ria­me lan ky to jai ga lė tų su si pa žin ti su ar cheo lo gi niais, et nog ra fi niais ir šių die nų žais lais bei jų ko pi jo­mis. Žais lų mu zie ju je nu ma ty ta iš skir ti tris te mi nes erd ves: ar­cheo lo gi nius – pa čius se niau­sius, et nog ra fi nius – XIX–XX a. pra džios ir šių die nų žais lus. Mu­

zie jaus ko lek ci ją su da ro ori gi na­lai ir ko pi jos – šioms įstai ga skirs ypa tin gą dė me sį, nes bū tent jos leis įgy ven din ti pa grin di nę mu­zie jaus idė ją: lies ti, im ti, pa žin­ti. Pa na šūs mu zie jai yra Lat vi jo­je, Es ti jo je, Ru si jo je.

VD inf.

Pa si ro dė už sie niuiVil nius pri sta ty tas tri jo se už sie­nio tu riz mo pa ro do se. Kas met į jas atei na per 200 tūkst. lan ky to jų, jiems iš da li ja mi Vil niaus tu riz mo lei di niai, že mė la piai, su ve ny rai.

Prieš sa vai tę vy ku sio je tarp tau­ti nė je tu riz mo pa ro do je Ut rech­to mies te Olan di jo je ir pa ro do­se Is pa ni jos sos ti nė je Mad ri de bei Suo mi jos Hel sin ky je, ku rios bai­gė si sa vait ga lį, bu vo itin ak ty viai pri sta to mos tu riz mo Vil niu je ga­li my bės. Suo mių ir is pa nų kal bo­mis apie Vil nių tei kia ma in for­ma ci ja pa dė jo de ta liau pri sta ty ti

mies to kul tū ri nį pa vel dą, tu riz mo ga li my bių nau jo ves, pa kvies ti į kon cer tus, šven tes ar ki tus mies to ren gi nius. Pa ro dų lan ky to jai do­mė jo si at vy ki mo į Vil nių ga li my­bė mis, ke lio nių de ri ni mu su mies­to ren gi niais bei šven tė mis.

VD inf.

Lai mė jo IT kon kur sąVil niaus uni ver si te to Ma te ma ti­kos ir in for ma ti kos fa kul te to stu­den tas Ro kas Ba le vi čius ta po in­for ma ci nių tech no lo gi jų (IT) įmo­nės „Blue Brid ge“ su reng to kon­kur so nu ga lė to ju.

Kon kur so, ku ria me rei kė jo su kur ti grįž ta mo jo ry šio in ter ne tu tei ki­mo sis te mą, pri zi nis fon das bu vo 10 tūkst. li tų. „Ver tin da mi dar bus pa ma tė me, kad stu den tai ga li pa­siū ly ti įdo mių bei ino va ty vių idė­jų, ku rias bū tų ga li ma pa teik ti ir kaip va di na mo sios de be sų kom­piu te ri jos pa slau gas vers lui. Tri jų ge riau sių dar bų au to riams su teik­

si me ga li my bę rea liai įgy ven din­ti sa vo su kur tus spren di mus“, – tei gė Zbig ne vas Gul bi no vi čius, „Blue Brid ge Bal tic“ va do vas. Kon kur so or ga ni za to riai sa ko, kad ir atei ty je ke ti na per spek ty­vius jau nus žmo nes kvies ti da ly­vau ti pa na šio se ini cia ty vo se.

BNS, VD inf.

Ap vog ta Liaudies par ti jos vadovėVil niu je iš Lie tu vos liau dies par ti­jos (LLP) būs ti nės va kar pa vog ta šios par ti jos va do vės Ka zi mi ros Pruns kie nės pi ni gi nė. Jo je bu vo 30 tūkst. li tų įvai ria va liu ta.

Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to Vie šų jų ry­šių po sky rio vy res nio ji spe cia­lis tė Da lia Pet raus kie nė sa kė, kad pra ne ši mas apie va gys tę gau tas maž daug 15.51 val. Pas kam bi nu­si LLP va do vės pa dė jė ja pra ne­šė, kad iš pa tal pų A.Stul gins kio gat vė je pa vog ta pi ni gi nė su pi­ni gais. Į įvy kio vie tą iš vy ko po li­ci jos pa rei gū nai. Įvy kis ti ria mas. Į K.Pruns kie nę va gys kė si no si ir

anks čiau. 2006­ųjų ko vo mė­ne sį va gys iš dau žė Užu pio ra jo­ne, Kri vių gat vė je, gy ve nan čios tuo me tės že mės ūkio mi nist rės K.Pruns kie nės lan gą pir ma me aukš te. Pa ma tęs šei mi nin kę, va­gis spru ko at gal.

BNS, VD inf.

1

Teis mo pro ce sas

Tei si niai gin čai dėl nuo sa vy bės tei­sių į li go ni nės pa sta tą trun ka jau il giau kaip de šimt me tį. Baž ny čia Vil niu je jau se niai no rė jo at gau ti Vil niaus apy gar­dos ad mi nist ra ci nio teis mo, On ko lo gi­jos ins ti tu to bei Res pub li ki nės tu ber­ku lio zės ir in fek ci nių li gų uni ver si te ti­nės li go ni nės val do mus pa sta tus.

Vil niaus ar ki vys ku pi jos at sto vai ne kar tą pik ti no si, kad Svei ka tos ap sau­

gos mi nis te ri ja vil ki na šių pa sta tų grą­ži ni mo Baž ny čiai pro ce są ir pik ty biš­kai ne vyk do įsta ty mų. Pa gal re li gi nių bend ri jų tei ses į iš li ku sį ne kil no ja mą jį tur tą Baž ny čia tu ri tei sę at gau ti pa sta­tus, ku rie pa gal bu vu sios LTSR įsta ty­mus bu vo na cio na li zuo ti.

Anks čiau In fek ci nių li gų ir tu ber ku lio­zės li go ni nės pa tal po se bu vo įsi kū ręs vie nuo ly nas.

2

miestas

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Biurokratų absurdasAus tė ja Lands ber gie nė pri va tų dar že lį „Vai kys tės so das“ Vil niaus Žvė ry no mik ro ra jo ne įkū rė prieš pu sant rų me tų.

Vai kus čia pa si tin ka laik ro dis ant sie nos su už ra šu apa čio je „laik ro­dis“ – ši taip ma žy liai grei čiau iš­moks ta skai ty ti, kal bė ti ir pa žin­ti daik tus. Su to kiais pat už ra šais kė du tės, sta lai. Ne di du kės, neįp­ras tos lo vy tės.

Kaip tik prieš pat švie ti mo ir moks lo mi nist ro Gin ta ro Ste po na­vi čiaus vi zi tą ar tė jo po pie čio mie­go me tas. Vai kai glau dė gal vas ant pa gal vių, tar si leis da mi dar že lio va do vams pa kal bė ti su aukš čiau­sia val džia.

A.Lands ber gie nė, va kar kal bė­da ma su mi nist ru ir su žur na lis tais, pa sa ko jo, kad no rint ati da ry ti pri­va tų dar že lį Lie tu vo je rei kia nuei ti tik rus kry žiaus ke lius, o sun kiau­sia at lai ky ti val di nin kų spau di mą ir įro dy ti, kad nau ji vai kų auk lė ji mo bū dai ne pra stes ni nei bu vo prieš 50 ar 60 me tų.

„Yra la bai daug rei ka la vi mų, ku­rie tie siog biu rok ra tiš kai ab sur­diš ki. Ir mes su si kū rė me ne tam, kad pri si tai ky tu me prie šios sis­te mos, o tam, kad ją pa keis tu me, – ka rin gai nu si tei ku si mo te ris ab­sur diš kas, bet iki šiol ga lio jan čias

įsta ty mų nuo sta tas ga li var dy ti ne sus to da ma: – Štai, pa vyz džiui, esa me įpa rei go ti su da ry ti su tar tį su skal byk la, o jei gu mes ne tu ri me, ką skalb ti? Ar ba lo vy tės, pri pa žin tos tin ka mo mis vi so je ES, Lie tu vo je kaž ko dėl ne tin ka. Bū ti nai tu ri bū­ti čiu ži niai.“

Pa kei tė įsta ty mų ba zęPa sak A.Lands ber gie nės, ab sur do, ku rį ku ria mū sų biu rok ra tų stag­na ci ja, ap stu. To dėl Lie tu va ne­ga li pa si gir ti vai kų dar že lių įvai­ro ve. Dau ge liui žmo nių, no rin čių už siim ti šia veik la, tą no rą mal ši­na ar ba biu rok ra tai, ar ba di džiu lis fi nan sų po rei kis.

Mi ni ma lius įsta ty mų nu ma ty­tus rei ka la vi mus ati tin kan tis dar­že lis jo stei gė jams at siei tų ma­žiau siai ket vir tį mi li jo no li tų. Nors pa sta ruo ju me tu įsta ty mai dar že­lių kū rė jams Lie tu vo je ta po pa lan­

kes ni, kliū čių le ga liai veik ti ir ug­dy ti jau ną ją kar tą yra pa kan ka mai. Tuo A.Lands ber gie nė taip pat tei­gė spė ju si įsi ti kin ti.

„Jei gu no ri me skaid ru mo, sis te­ma tu ri bū ti pa keis ta iš es mės. Kol kas re for mos la bai pa vir šu ti niš kos. Pa ly gin čiau tai su gim dy mo na­mais. Prieš 20 me tų tė čių iš vis ne­leis da vo į gim dy mo na mus, o da bar daug kur lei džia da ly vau ti gim dy­me. Tai štai ir dar že lių re for ma daug maž to kia: ankš čiau tė čio ne­leis da vo į li go ni nę, o da bar lei džia pa sto vė ti ko ri do riu je“, – ale go ri­jo mis kal bė jo A.Lands ber gie nė.

Pag rin di nis dar že lio ko ky bės kri te ri jus, pa sak „Vai kys tės so do“ stei gė jos, tu rė tų bū ti ne ab sur diš ki rei ka la vi mai, o di des nis pa si ti kė ji­mas vai ko tė vais. Ir, ži no ma, ele­men ta riais rin kos dės niais.

„Man at ro do, kad tė vai į blo­gą įstai gą sa vo vai ko nea ti duos, o jei taip ne ty čia nu tiks – pa siims jį po dvie jų die nų. Tad dau giau pa­si ti kė ki me tė vais ir leis ki me jiems spręs ti, kur bū ti jų vai kams. O sie­kiant ap si draus ti reik tų nu ma ty ti mi ni ma lius rei ka la vi mus“, – dės­tė „Vai kys tės so do“ va do vė.

A.Lands ber gie nė ne slė pė, kad maž daug 80 pro c. vi sų dar že lio iš lai dų su da ro pe da go gų al gos ir pa tal pų nuo ma. Išsp ren dus šiuos klau si mus, pa vyz džiui, su lau kus vals ty bės pa ra mos, si tua ci ja ga lė­tų pa ge rė ti.

Dar že lių stei gi mas – vis dar kry žiaus ke liaiNors švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja skel bia at lais vi nu si dir žus, var žan čius pri va čių dar že lių kū ri mą, vis dėl to tų dar že lių stei­gė jai už si me na, kad stab džių ga lė tų bū ti dar ma žiau, o vals ty­bės pa ra mos – dau giau.

Dar že lių re for­ma daug maž to kia: anks čiau tė čio ne­leis da vo į li go ni nę, o da bar lei džia pa sto­vė ti ko ri do riu je.

Aus tė ja Lands ber gie nė:

trečiADieNiS, SAuSio 25, 2012

Li go ni nė liks sa vo vie to jeVal ki nin kuo se yra pui kio sios są­ly gos vai kams gy dy ti. Vai kai ne­bū tų nu skriaus ti“, – kal bė jo R.Re mei ka.

Pas ta to ne rei kiaTo kio mi nis te ri jos kanc le rio pa­reiš ki mo pra smės ne sup ran ta ir Baž ny čios at sto vai. Jie ti ki na ne­tu rė ję nė min ties li go ni nę iš gui ti iš da bar ti nio pa sta to. Teis me Baž­ny čia esą sie kė tik tei si nio pri pa ži­ni mo, kad pa sta tas iš tie sų pri klau­so bū tent jai.

Vil niaus ar ki vys ku pi jos eko no­mas Ri man tas Dal gė da dien raš čiui tei gė, kad į pa sta tą, net ir lai mė ju­si teis mo pro ce są, Baž ny čia ne pre­ten duo ja.

„Pas ta to mus ne rei kia ir tai esa­me ne kar tą dek la ra vę. Baž ny čia teis me sie kė, kad pa sta tas bū tų tei sė tai pri pa žin tas jos nuo sa vy­be, o da bar jau mi nis te ri jos rei ka­las, kaip ji no rės to liau tu rė ti tei ses į pa sta tą. Bus ta ria ma si dėl ko kių nors kom pen sa ci jų ir ki tų da ly kų“, – tvir ti no pa šne ko vas.

Anot jo, nė ra nė men kiau sios abe jo nės, kad li go ni nė su vi sais jo­je gy do mais vai kais liks to se pa čio­se pa tal po se.

„Li go ni ne ir to liau ga lės rū pin tis mi nis te ri ja, Baž ny čia jai tik rai leis lik ti pa tal po se, nie kas ne pa si keis. Tai te bu vo tei si niai gin čai, nie ko dau giau“, – pri dū rė R.Dal gė da.

Vi lia si su re mon tuo tiLi go ni nės di rek to rius A.Ši lys teis­mo pro ce so baig ties neiš si gan do. Prie šin gai, jis ti ki si, kad pa ga liau paaiš kė jus, kas iš tie sų yra pa sta­to sa vi nin kas ir pa si bai gus teis mo pro ce sui pa ga liau bus ga li ma pra­dė ti gal vo ti apie pa tal pų at nau ji­ni mą.

Anot jo, jau la bai il gai į pa sta tą ne­bu vo in ves tuo ja ma, ir dar bo, ir gy­dy mo si są ly gos ja me nė ra idea lios.

„Gal pa ga liau bus pa gal vo ta apie tų pa tal pų at nau ji ni mą. Jos nė­ra tra giš kos, ta čiau su tvar ky ti jau

tik rai reik tų. Iš vi so ši li go ni nė yra iš si dės čiu si pen kiuo se skir tin guo­se pa sta tuo se vi sa me mies te, o šis tik riau siai pa ts pra sčiau sias“, – sa kė A.Ši lys.

Jo tei gi mu, be ne idea liai šiuo me­tu su tvar ky tas yra li go ni nės pa sta­tas Bi ru tės gat vės pra džio je.

„Iš lau ko šis me di nis pa sta tas gal ir at ro do pra stas, ta čiau vi du je tu­ri me pui kias dar bo są ly gas, vis kas mo der niai su tvar ky ta“, – sa kė pa­šne ko vas.

Aist ras su kė lu sio se li go ni nės pa­tal po se šiuo me tu gy do ma maž­daug pus šim tis vai kų. Juos pri žiū­ri ke tu ri gy dy to jai.

Ri man tas Re mei ka Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos kanc le ris

Vai kus į ki tų mies tų li go ni­nes per kel ti reik tų to kiu at­ve ju, jei Baž ny čia nu spręs­tų nie ko ne lauk da ma tą

pa sta tą at siim ti ir nau do ti sa vo reik­mėms. Ta čiau kol kas at ro do, kad li go­ni nė šio je vie to je liks tol, kol pa ti mi nis­te ri ja ne no rės jos iš kel din ti ar ba ne ras ge res nių pa tal pų. Esu ne kar tą su Baž­ny čios va do vais apie tai kal bė jęs, jie ne ke ti na im tis jo kių veiks mų prieš li­go ni nę. Kiek su pran tu, Baž ny čia vie toj šio pa sta to iš vals ty bės ti ki si gau ti mai­nais ko kį nors ki tą.

Komentaras

Li go ni ne ir to liau ga­lės rū pin tis mi nis te­ri ja, Baž ny čia jai tik­rai leis lik ti pa tal po se, nie kas ne pa si keis. Tai te bu vo tei si niai gin­čai, nie ko dau giau.

Ri man tas Dal gė da:

Va sa rio 1 d. Vil niaus mies to gy­ven to jams ir sve čiams ati da ro­mas Vil niaus ap skri ties Ado mo Mic ke vi čiaus vie šo sios bib lio te­kos pa da li nys – Vil niaus žy dų vie­šo ji bib lio te ka.

Vil niaus žy dų vie šo sios bib lio­te kos lan ky to jai bus ap tar nau ja­mi dar bo die no mis. Ap tar na vi mo lai kas – nuo 11 iki 18 val. Di džią ją da lį Vil niaus žy dų vie šo sios bib­lio te kos fon do su da ro do ku men­tai ang lų kal ba.

Bib lio te kai pra džią da vė pri va­taus kny gų ko lek ci nin ko, ke liau­to jo ir hu ma nis to iš Ame ri kos Wy mo Bren to ini cia ty va į Vil nių at vež ta ir Lie tu vai per duo ta dau­giau kaip 5000 ver tin gų kny gų ko lek ci ja. Ko lek ci ją su da ro žy dų au to rių ir au to rių, ra šan čių apie ju daiz mą, kny gos.

Kny gų ko lek ci nin kas W.Bren­tas Vil niu je pir mą kar tą ap si lan­kė 1994 m. ir, kaip pa ts tei gia, šį mies tą pa mi lo vi sam gy ve ni­mui. Žy dų kul tū ra, is to ri ja, pa­vel du be si do min tis ko lek ci nin­kas sa vo sva jo nės link – Vil niu je įsteig ti žy dų bib lio te ką – ėjo il­gus me tus.

W.Bren tas įsi ti ki nęs, kad vos bib­lio te ka ofi cia liai at vers du ris, pa­sau ly je iš si bars čiu si lit va kų mei lė ir se no sios tė vy nės il ge sys iš ju dins ne nut rūks ta mą li te ra tū ros, me­no ir in for ma ci nių ver ty bių srau tą į Šiau rės Je ru za lę, ska tins čia bur­tis, mė gi nant at sta ty ti is to ri jos su­nio ko tus žmo giš kuo sius ir kul tū ri­nius lo bius, tar pu sa vio til tus.

Vi suo me nei at vi ros žy dų bib­lio te kos Vil niu je veik la su da rys ga li my bę at gai vin ti žy dų kny gos kul tū ros ir bend ruo me nės bib­lio te kų tra di ci jas, su kurs vie šą ją erd vę, ska ti nan čią pa žin ti sos ti­nės kul tū ri nę įvai ro vę ir is to ri­ją, taps kul tū ros cent ru, ku ria me nuo lat vyks pa ro dos, ren gi niai, su si ti ki mai, kon cer tai.

VD inf.

Ati da ro ma žy dų vie šo ji bib lio te ka

„Tėtė“ nesiruošia kąsti „mamai“.

15p.

Wy mo Bren to ini cia­ty va į Vil nių at vež ta ir Lie tu vai per duo ta dau giau kaip 5000 ver tin gų kny gų.

3

miestas

Dar že lių stei gi mas – vis dar kry žiaus ke liai

Šiuo me tu vai ką leis ti į vals ty­bi nį dar že lį per mė ne sį kai nuo­ja 150–200 li tų, o „Vai kys tės so­das“ vai kus prii ma už daug maž 1 tūkst. li tų.

Džiau gia si nu veik tais dar baisPri va čius sos ti nės dar že lius va­kar lan kęs mi nist ras G.Ste po na vi­čius tvir ti no sa vo aki mis įsi ti ki nęs, kad mi nis te ri jos ini ci juo ta lais ves­nė pri va čių dar že lių stei gi mo tvar­ka jau duo da vai sių.

„Prieš me tus bu vo įves tas krep­še lio fi nan sa vi mo mo de lis, su pap­ras tin tos ne mo ty vuo tai griež tos hi gie nos nor mos, pa tal pų rei ka­la vi mai. Sma gu, kad taip iš lais vi­nom ini cia ty vą – per me tus įsi kū­

rė ne vie nas nau jas dar že lis, kai iki tol jų bū da vo vie ne tai“, – nuo pel­nus var di jo G.Ste po na vi čius.

Mi nist ras „Vai kys tės so dą“ ir ki tas ne for ma laus ug dy mo įstai­gas pa va di no „dar že liais, lau žan­čiais ste reo ti pus“, ne tgi pa ža dė jo, kad atei ty je to kių įstai gų pa slau­gos taps priei na mos ne tik pa si tu­rin tiems, bet ir vi du ti nes pa ja mas gau nan tiems žmo nėms.

„Ieš ko si me įvai rių bū dų. Atei ty je bus ga li my bių di din ti krep še lį, kad aug tų no ras steig ti ne vals ty bi nius dar že lius ir jie tap tų priei na mes­ni. Aiš ku, daug kas pri klau so ir nuo vie tos bend ruo me nių, jos pa čios taip pat ga lė tų pri si dė ti prie dar že­lių kū ri mo“, – ža dė jo pa šne ko vas.

Mi nist ras ne pra lei do pro gos ir pa ra gi no Vil niaus sa vi val dy bę ak­ty viau pri si dė ti prie iki mo kyk li­nio ug dy mo įstai gų tink lo plėt ros. Pa sak G.Ste po na vi čiaus, opiau sia pro ble ma, stab dan ti dar že lių tin ko au gi mą, – pa tal pų trū ku mas.

„Kiek pri si me nu, vien Per kūn­kie my je apie tūks tan tį vai kų ne­ga li ei ti į dar že lį, nes nė ra vie tų. Sko lo se skęs tan ti sa vi val dy bė no­ri sta ty ti dar že lius už 30 mln. li­tų, ku rie tik rai iki ga lo neišsp ręs pro ble mos. Ar ne bū tų pa pras čiau su ras ti ir ne bran giai iš nuo mo­ti rei ka la vi mus ati tin kan čias pa­tal pas, ku rių šiuo me tu sos ti nė je pil na“, – pa reiš kė sa vo nuo mo nę mi nist ras.

Ke lias: �� A.Lands�ber�gie�nė�įsi�ti�ki�nu�si,�kad�Švie�ti�mo�mi�nis�te�ri�jos�nu�veik�ti�dar�bai�yra�tik�il�go�re�for�mų�ke�lio�pra­džia.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Pi giau siai re konst ruo ti Vil niaus Ge le ži nio Vil ko gat vę, esan čią tarp Vin gio par ko ir „Vers lo tri kam­pio“, siū lo vie nos di džiau sių Lat­vi jos ke lių ir til tų sta ty bos bend ro­vių „Lat vi jas til ti“ ir įmo nės „Kau­no ke liai“ kon sor ciu mas.

BNS ži nio mis, šis su si vie ni ji­mas dar bus siū lo at lik ti už 31,229 mln. li tų (su PVM), bran giau at­lik tų bend ro vių „Uk mer gės ke­liai“ ir „Pa ne vė žio ry šių sta ty ba“ kon sor ciu mas – už 32,67 mln. li­tų, vie na di džiau sių Lie tu vo je ke­lių sta ty bos bend ro vių „Pa ne vė­žio ke liai“ – už 35,25 mln. li tų.

To liau ri kiuo ja si Suo mi jos ka­pi ta lo ke lių tie si mo įmo nė „Lem­min kai nen Lie tu va“ (38,5 mln. li­tų), di džiau sia Bal ti jos ša ly se ke lių ir til tų sta ty bos bend ro vė „Kau­no til tai“ (39,9 mln. li tų), Lat vi­jos „Tilts“ su Vil niaus ke lių tie si­mo ir re mon to įmo ne „Akor das 1“ (41,6 mln. li tų).

Vil niaus sa vi val dy bės Vie šų­jų pir ki mų sky riaus Do ku men­tų ren gi mo po sky rio ve dė ja Jū ra­tė Dai li do nie nė sa kė, kad pa raiš kų pa tei ki mo ter mi nas bai gė si ant­ra die nį. Jis sa kė ne ga lin ti pro gno­zuo ti, kiek lai ko už truks pa raiš­kų ver ti ni mas. Sau sio pra džio je skelb ta, kad kon kur sas už si tę sė ga vus pre ten zi jų. Sa vi val dy bės ver ti ni mu, jos bu vo ne pag rįs tos, to dėl at mes tos.

Bend ro vė „Lat vi jas til ti“, per­nai pi giau siai pa siū liu si per sta ty­ti Kau no Pa ne mu nės til tą, ne lai­mė jo maž daug 80 mln. li tų ver tės už sa ky mo, nes pa siū lė at lik ti ne vi sus dar bus.

Sa vi val dy bė pla nuo ja re konst­ruo ti Ge le ži nio Vil ko gat vės da lį nuo A.Goš tau to iki M.K.Čiur lio­nio gat vės – pa sta ty ti es ta ka dą, ku ri su jung tų abi gat ves, ku rio­se trans por to eis mas yra vie nas in ten sy viau sių mies te. Anks čiau skelb ta, kad pro jek to ver tė ga li siek ti iki 30 mln. li tų, 4,26 mln. li tų Vil niaus sa vi val dy bė sko li na si iš Šiau rės in ves ti ci jų ban ko.

Skelb ta, kad bus re konst ruo tas 1121 m il gio Ge le ži nio Vil ko gat­vės ruo žas, pa sta ty ta 177,5 m il gio es ta ka da po sū kiams iš Ge le ži nio Vil ko į A.Goš tau to gat vę, įreng­tos ap lin ko sau gos ir eis mo sau gos prie mo nės.

Re konst ra vus Ge le ži nio Vil ko gat vės da lį, au to mo bi liai iš Sa­va no rių pro spek to ga lės pa tek­ti tie siai į „Vers lo tri kam pį“, be to, va žiuo jan tys iš pie ti nių mies­to ra jo nų ga lės sau giai įva žiuo­ti iš A.Goš tau to į Ge le ži nio Vil ko gat vę. Da bar šio je vie to je įvyks ta daug ava ri jų.

BNS, VD inf.

31,2mln. li tų

– už tiek „Lat vi jas til ti“ ir bend ro vės „Kau no ke liai“ kon sor ciu mas

re konst ruo tų Ge le ži nio Vil ko gat vę.

Su si jun gė dėl gat vės re mon to

4

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Ka ziu ko mu gės or ga ni za to riai jau kvie čia re gist ruo tis pre ky­bi nin kus, no rin čius su pa čių ga­min tais liau diš kais dir bi niais da­ly vau ti šių me tų šven tė je. Į mu gę pir kė jus šie met bus sten gia ma si vi lio ti že mai tiš ka dva sia.

Šių me tės Ka ziu ko mu gės po tre­jų me tų per trau kos grįž ta or ga­ni zuo ti bend ro vių „Vikš ris“ ir „Mar ce liu kės klėtis“ sa vi nin kas Vy te nis Ur ba. Mu gės en tu zias tas ža da, kad šiais me tais vi sas mies­to cent ras tie siog dūgs nuo ma­žiau siai tūks tan čio pre ky bi nin­kų, o mu gė ga li tap ti re kor diš kai di de lė.

Per Ka ziu ko mu gę tra di ciš kai dau giau sia dė me sio ski ria ma ko­kiam nors ša lies re gio nui. Or ga­ni za to riai tei gia, kad šiais me tais pa si reikš ti ga lės Že mai ti jos ama­ti nin kai.

„Že mai čiams ati duo si me vi­są Ro tu šės aikš tę, te gul ten jie pa ro do, ką au ten tiš ka tu ri, kuo ga li nu ste bin ti. Ži nau, kad iš šio re gio no ža dė jo da ly vau ti tik rai daug pre ky bi nin kų. At va žiuos ir Že mai ti jos mies tų me rai, jie as­me niš kai pa si rū pins, kad ama­ti nin kų ne trūk tų“, – dien raš­čiui „Vil niaus die na“ kal bė jo V.Ur ba.

Ro tu šės aikš tė je su si burs Že­mai ti jos kraš to ama ti nin kai ir dai li dės, kal viai, puo džiai, tau­ti nio ku li na ri nio pa vel do spe cia­lis tai, sce no je kon cer tuos kraš to kul tū ros ir me no ko lek ty vai.

„Vikš ris“, lai mė jęs sos ti nės sa­vi val dy bės skelb tą kon kur są, įsi­pa rei go jo Ka ziu ko mu gę reng­ti tre jus me tus. Prog ra mo je jau nu ma ty ta, kad atei nan čiais me­tais ypa tin gas dė me sys bus ski­ria mas Sū du vos ir Ma žo sios Lie­tu vos kraš to ama tams.

V.Ur ba sa ko, kad jau bent ke­tu rios de šim tys už sie nio pre ky­bi nin kų pa tei kė pa raiš kas da ly­vau ti šių me tų mu gė je.

„Jau tiks liai ži nau, kad da ly vaus ama ti nin kai iš Lat vi jos, Len ki­jos, Bal ta ru si jos, Uk rai nos. Ži no­ma, tra di ciš kai dau giau sia da ly­vau ti ža da len kų. Jiems skir si me Lu kiš kių aikš tės priei gas. Tu rė tų bū ti tik rai la bai įdo mu“, – kal bė­jo or ga ni za to rius.

Jo tei gi mu, sve čių iš už sie nio dir bi niai ge ro kai ski ria si nuo lie­tu vių, tad vil nie čiai ne vien nu­si pirk ti, bet ir su sve ti ma kul tū­ra su si pa žin ti ga lės.

„Lie tu viai mėgs ta ga min ti pra­ktiš kus daik tus. Jiems ge riau siai se ka si puo dus, šaukš tus, ki tus dir bi nius, ku riuos pir kė jai nau­do ja na muo se, da ry ti. O, pa vyz­džiui, len kai mie liau už sii ma di­zai no paieš ko mis, jie me ni nin kai, ku ria mo der niau“, – dės tė pa­šne ko vas.

Šiais me tais Ka ziu ko mu gė Vil­niu je vyks ko vo 2–4 d. Ge di mi­no pro spek te, Pi lies, Di džio jo je, Rūd nin kų, Mai ro nio (Ty mo kvar­ta le), Bar bo ros Rad vi lai tės gat­vė se ir prie šių gat vių esan čio se aikš tė se bei skve ruo se, Ka ted ros, Ro tu šės ir Lu kiš kių aikš tė se, taip pat K.Sir vy do, Ark lių ir Rūd nin­kų, Od mi nių skve ruo se.

Ka ziu ko mu gė pa gal že mai čius

Šur mu liuos: �� vien�pre�ky�bi�nin�kų�šių�me�tų�mu�gė�je� tu�rė�tų�bū�ti� per�tūks�tan�tį.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Šių me tės Ka ziu ko mu gės po tre jų me­tų grįž ta or ga ni zuo­ti bend ro vių „Vikš­ris“ ir „Mar ce liu kės klė tis“ sa vi nin kas Vy te nis Ur ba.

Kai nos

2 kv. m pre ky bos vie tos kai na trims die noms pre ky bi nin kams at sieis 73 li tus. Dau giau teks mo­kė ti už pre ky bi nes pa la pi nes, pri klau so mai nuo dy džio – 220 ir 330 li tų. Pre kiau jant iš au to mo­bi lio lei di mas trims die noms kai­nuos 440 li tų.

Kvie čia re gist ruo tis

No rin tys da ly vau ti mu gė je kvie­čia mi re gist ruo tis nuo sau sio 30 d. iki va sa rio 3 d. Tie sio gi nė re­gist ra ci ja vyks sve tai nė je www.kaziukomuge2012.lt.

Su tar čių pa si ra šy mas su „Ka ziu­ko mu gės 2012“ da ly viais vyks va sa rio 8–15 d. ad re su Tus ku lė­nų g. 35, Vil nius.

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Tad šio mis die no mis ne vie nas sos ti nės gy ven to jas ar sve čias, be­si nau do jan tis vie šo jo trans por to pa slau go mis, su si dū rė su di le ma, kur įsi gy ti vien kar ti nį au to bu so ar tro lei bu so bi lie tą. Ant ke le to Vil­niu je esan čių „Lie tu vos spau dos“ kios kų ka ba už ra šai „Bi lie tė lių nė­ra“. O kios kų par da vė jams be lie ka tik tei sin tis ir siū ly ti žmo nėms įsi­gy ti nuo la ti nius bi lie tus.

Sos ti nės cent re esan čio kios ko dar buo to ja į kal bas leis tis ne no rė­jo ir ne paaiš ki no, ko dėl šiuo me tu su dė tin ga įsi gy ti vien kar ti nį bi lie­tą. Ta čiau pra si ta rė, kad bi lie tų ne­

tu ri ir ke le tas ki tų spau dos kios kų. Pak laus ta, ką siū lo pir kė jams, no rin­tiems va žiuo ti vie šuo ju trans por tu, mo te ris at sa kė: „Nuo la ti nį bi lie tą.“

Vil niaus mies to „Su si sie ki mo pa slau gų“ at sto vai ti ki no, kad jie bi lie tų tu ri už tek ti nai, ir pa siū lė kreip tis į įmo nės „Lie tu vos spau­da“ at sto vus.

Šie si tua ci ją te le fo nu ko men tuo ti at si sa kė ir pa ti ki no, kad at sa ky mus at siųs elekt ro ni niu pa štu. „Lie­tu vos spau dos“ va do vas Dai nius Dau pa ras te pa sa kė, kad pro ble ma jam ži no ma, ir taip pat ža dė jo su­si da riu sią pa dė tį paaiš kin ti raš tu. Ta čiau va kar į dien raš čio klau si­mus, dėl ko kių prie žas čių Vil niu je pri trū ko bi lie tų, jis neat sa kė.

Vil niu je pri trū ko bi lie tųVil nie čiai skun džia si, kad vien kar ti niai au to bu sų ir tro lei bu sų bi lie tai kai ku rio se par da vi mo vie to se iš tir pę jau nuo penk­ta die nio.

Deficitas: �� keletą�dienų�sostinėje�trūksta�vienkartinių�bilietų.�� Gedimino�Bartuškos�nuotr.

trečiadienis, sausio 25, 2012

5

lietuvaTrečiADieNiS, SAuSio 25, 2012

Spe­cia­liųjų­ty­rimų­tar­ny­bos­(STT)­di­rek­to­riaus­pir­ma­sis­pa­va­duo­to­jas­Ai­de­nas­Kar­pus­(nuo­tr.)­pe­rei­na­dirb­ti­į­Lie­tu­vos­banką,­kur­va­do­vaus­Vin­di­ka­ci­jos­de­par­ta­men­tui.­STT­A.Karpų­pa­keis­Mui­tinės­kri­mi­na­linės­tar­ny­bos­di­rek­to­riu­mi­iki­šiol­dirbęs­Sau­lius­Ur­ba­na­vi­čius.

Iš STT – į LIe Tu voS banką

Kon­ser­va­to­rių­ly­de­ris­prem­je­ras­And­rius­Ku­bi­lius­sa­ko,­kad­kalbė­ti­apie­au­to­ri­ta­ri­nes­ten­den­ci­jas­Veng­ri­jo­je­neob­jek­ty­vu.­„Gin­čai­ir­dis­ku­si­jos­dėl­Veng­ri­jos­kons­ti­tu­ci­jos­turėtų­būti­ob­jek­ty­vios.­Ten­yra­išdės­ty­ta­ir­mums­vi­siš­kai­priim­ti­na­kons­ti­tu­cinė­šei­mos,­ver­ty­bių­sam­pra­ta“,­–­sakė­prem­je­ras.

Šven­čio­nių­me­ras­Dar­bo­par­ti­jos­na­rys­Vy­tau­tas­Vi­ge­lis­nei­gia­pa­si­rodęs­dar­be­ne­blai­vus­­ir­tvir­ti­na­sa­vo­ka­bi­ne­te­buvęs­­už­pul­tas­kitų­ta­ry­bos­na­rių.­V.Vi­ge­lis­per­spau­dos­kon­fe­ren­ciją­va­kar­tvir­ti­no­ne­galėjęs­su­muš­ti­trijų­pas­jį­įsi­ver­žu­sių­ta­ry­bos­na­rių.­Ko­le­gas­jis­kal­ti­na­„as­mens­laisvės­su­var­žy­mu“.

kvIe čIa kaLbė TI ob jek Ty vIaI

TrIjų įveIkęS ne būTų?

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Neo fi cia li jau vyks taLie tu vo je jau kurį laiką vyks ta neo­fi cia li nau jo jo, 2012–2016 m. ka­den ci jos, Sei mo rin kimų kam pa ni ja – par ti jos for muo ja sa vo kan di datų sąra šus, ke lia kan di da tus vien man­datė se apy gar do se, ta ria si dėl bend­ra dar bia vi mo, jun gia si ar ba de ra­si dėl kan di datų sąrašų su jun gi mo, koa li cijų prie š rin ki mus su da ry mo. Ak tyvūs ir ne par ti niai po li ti kai.

Bet ofi cia li rin kimų kam pa ni­ja dar nėra pra dėta, todėl nėra ga­li my bių vi sus iš var dy tus veiks mus vyk dy ti for ma liai, pa gal rin ki mus reg la men tuo jan čius įsta ty mus.

Kons ti tu ci jo je nu ma ty ta, kad „ei­li niai Sei mo rin ki mai ren gia mi Sei­mo na rių įga lio jimų pa bai gos me tais spa lio mėne sio ant rą sek ma dienį“. Da bar ti nio Sei mo įga lio ji mai bai­gia si 2012­ai siais, va di na si, pa gal Kons ti tu ciją būtent šių metų spa lio ant rąjį sek ma dienį tu ri vyk ti ei li niai Lie tu vos par la men to rin ki mai.

Ant ra sis spa lio sek ma die nis šie­met bus to mėne sio 14 d.

Nors nau jo jo Sei mo rin kimų da­ta – spa lio 14­oji – jau yra aiš ki, Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė pa­gal Kons ti tu ciją dar tu ri pa si ra šy ti dek retą dėl ofi cia laus šios da tos pa­skel bi mo. To kio dek re to pa si ra šy­mas ir pa skel bi mas leis pra dėti ofi­cia lią Sei mo rin kimų kam pa niją.

Ne vėliau kaip prie š pus metįĮsta ty mas nu ma to, kad dek retą dėl Sei mo rin kimų pa skel bi mo vals­tybės va do vas tu ri pa si ra šy ti li­kus ne ma žiau kaip pus me čiui iki bal sa vi mo die nos. Tai reiš kia, kad šie met toks D.Gry baus kaitės dek­re tas tu ri pa si ro dy ti ne vėliau kaip ba land žio 14 d.

Ta čiau dek re tas ga li būti pa si ra­šy tas bei pa skelb tas ir kiek anks­čiau – ba land žio pra džio je, kovą ar net va sarį.

„Ži no ma, toks dek re tas ga li pa­si ro dy ti ir anks čiau. Ne galė čiau už Pre zi dentę at sa ky ti, ka da ji pa si ra­šys dek retą dėl Sei mo rin kimų da­tos. Gal tai įvyks ba land žio pra džio­je, gal jau kovą, o gal ir va sarį ar net sausį. Bet ku riuo at ve ju, kai tik toks dek re tas pa si ro dys, pra si dės po li­tinė kam pa ni ja. Tai bus tar si sig na­las mums ir po ten cia liems kan di da­tams į Seimą, kad ofi cia li rin kimų kam pa ni ja pra dėta“, – aiš ki no Vy­riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) pir mi nin kas Ze no nas Vai gaus kas.

Ža da lai ky tis „įpras tos tvar kos“Bet pre zi dentū ros at sto vai, pa­klaus ti, ar yra ti ki mybė, jog D.Gry­baus kaitė ge ro kai anks čiau nei ba­landį pa si ra šys dek retą dėl ei li nių Sei mo rin kimų pa skel bi mo, at sakė nei gia mai.

„Dėl rin kimų da tos pa skel bi mo – bus tai ko ma įpras ta tvar ka“, – sakė Pre zi dentės at stovė spau dai Dai va Ul bi naitė, pa si kon sul ta vu si su pre­zi dentū ros tei si nin kais.

Leid žia ma su pras ti, kad vals tybės va dovė ne sku bins dek re to dėl Sei­mo rin kimų. Jis grei čiau siai pa si­ro dys tik ba landį. Taip bus pra tęsta per pa sta ruo sius ke le rius Sei mo

rin ki mus su si klos čiu si tra di ci ja. 2008 m. bal sa vi mas dėl nau jo par­la men to vy ko spa lio 12 d. Tuo me tis pre zi den tas Val das Adam kus dek­retą dėl rin kimų da tos pa si rašė ba­land žio 2 d.

Kons ti tu ci jos straips nis, ku riuo nu sta to ma nuo la tinė Sei mo rin kimų da ta, bu vo pa tai sy tas 2004 m., li­kus vos ke liems mėne siams iki spa­lio. Todėl tais me tais bu vo pa si ra šy ti net du vals tybės va do vo dek re tai dėl Sei mo rin kimų. Ba land žio vi du ry je lai ki nai ei nan tis pre zi den to pa rei gas Artū ras Pau laus kas, va do vau da ma sis tuo met ga lio ju siu įsta ty mu, pa si rašė dek retą dėl Sei mo rin kimų rugsė jo 19 d. pa skel bi mo. Ta čiau va sarą bu vo pa ko re guo ta Kons ti tu ci ja ir rugpjūtį jau pre zi den tas V.Adam kus pa nai ki­no A.Pau laus ko dek retą bei pa skelbė, kad Sei mo rin ki mai vyks spa lio 10 d.

Galės rink ti pi lie čių au kasKai Pre zi dentė D.Gry baus kaitė pa­si ra šys dek retą dėl Sei mo rin kimų da tos ofi cia laus pa skel bi mo, pra si­dės rin kimų po li tinė kam pa ni ja.

„Tuo met VRK pra dės re gist ruo ti sa va ran kiš kus po li tinės kam pa ni jos da ly vius. Jais ga li tap ti bet ku ri rin­ki muo se ke ti nan ti da ly vau ti par ti ja ir kiek vie nas po ten cia lus kan di da­tas“, – aiš ki no Z.Vai gaus kas.

Sa va ran kiš ki po li tinės kam pa­ni jos da ly viai turės teisę ati da ry­ti spe cia lias rin kimų kam pa ni jai skir tas sąskai tas ban kuo se. Į šias sąskai tas fi zi niai as me nys galės per ves ti tam tik ro dyd žio au kas – iki 20 tūkst. litų, ta čiau ne dau giau kaip de šim ta dalį visų sa vo me ti nių dek la ruotų pa jamų. Kan di da tus Sei mo rin ki muo se galės kel ti vi sos da bar esan čios par ti jos, iki šių me­tų ko vo 1 d. Tei sin gu mo mi nis te ri­jai at siun tu sios sa vo na rių sąra šus. Juo se tu ri būti ne ma žiau kaip po tūkstantį na rių.

Val dan čio sios Tėvynės sąjun gos-Lie tu vos krikš čio nių de mok ratų (TS-LKD) frak ci jos se niū nas Jur gis Raz ma siū lo Sei mo na riams dek la-ruo ti bet ko kias sąsa jas su „Sno ro“ ban ku.

Su to kia ini cia ty va J.Raz ma kreipė­si į Sei mo Eti kos ir pro cedūrų ko­mi siją (EPK), kad ši siū lytų par­la men ta rams už pil dy ti at skirą pri va čių in te resų dek la ra ciją. Pa­sak kon ser va to riaus, stan dar ti nio in te resų dek la ra vo šiuo at ve ju ne­pa kan ka.

„Šiuo me tu gau su par la men­tarų ini cia tyvų, su si ju sių su ban­ku „Sno ras“: ko mi te tuo se ir ko­

mi si jo se ke lia mi klau si mai dėl šio ban ko pri ve di mo prie bank ro to ir lai ki no jo ad mi nist ra vi mo ap lin ky­bių, ini ci juo ja mas lai ki no sios ty ri­mo ko mi si jos su da ry mas, vie šo jo je erdvė je skleid žia mi įvairūs kal ti ni­mai, taip pat pa si girs ta per spėjimų, kad kai ku rios ini cia ty vos ga li pa­da ry ti ža los vals ty bei, ap sun kin­ti bu vu sių ban ko sa vi ninkų ekst­ra di ciją. Svar bu, kad Sei mo na rių ini cia ty vos būtų grįstos vi suo­menės viešųjų in te resų su vo ki mu, o ne nu lem tos pri va čių in te resų“, – TS­LKD pra ne ši me ci tuo ja mas J.Raz ma.

Pa sak jo, su rin kus šiuos duo me­nis būtų ga li ma „ob jek ty viai spręs­

ti, ku rie Sei mo na riai ga li turė­ti viešųjų ir pri va čiųjų in te resų sprend žiant ban ko „Sno ras“ pro­ble mas, ir re ko men duo ti jiems nu­si ša lin ti, ne pre ten duo ti į lai ki no­sios ty ri mo ko mi si jos na rius“.

Dek la ra ci jo je J.Raz ma siū lo pa­teik ti duo me nis apie Sei mo na rio bei ar timųjų ir jų įsteigtų bend ro­vių ban ke įgy tus pro duk tus ar pa­slau gas: indė lius, indė lių ser ti fi­ka tus, ob li ga ci jas, ban ko ak ci jas, taip pat ar ban ke dir bo ar ti mi as­me nys, ar yra tekę da ly vau ti ban­ko „Sno ras“ ar jo sa vi ninkų ren­gi niuo se.

Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te to pir mi nin kas

kon ser va to rius Ar vy das Anu šaus­kas pir ma dienį kreipė si į Lie tu vos banką, Vals tybės sau gu mo de par­ta mentą ir Fi nan si nių nu si kal timų ty ri mo tar nybą su pra šy mu pa teik­ti in for ma ciją, ku ria re mian tis bū­tų ga li ma įver tin ti „ga limą po li ti nių spren dimų po veikį Lie tu vos bankų sis te mos sta bi lu mui ir na cio na li­niam sau gu mui“.

Opo zi ci jos ini cia ty va sau sio 30 d. šau kia ma neei linė se si ja, ku rio je nu ma ty tas vie nin te lis klau si mas – lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos dėl ban ko „Sno ras“ bank ro to ap lin ky­bių ir kitų su si ju sių klau simų su­da ry mas.

BNS inf.

Siū lo dek la ruo ti sąsa jas su „Sno ru“

Tai bus tar si sig na las mums ir po ten cia liems kan di da tams į Seimą, kad ofi cia li rin kimų kam pa ni ja pra dėta.

Ze no nas Vai gaus kas:

Teisė: ­� Pre­zi­dentė­D.Gry­baus­kaitė­dek­retą­dėl­nau­jo­jo­Lie­tu­vos­par­la­men­to­rin­kimų­pa­skel­bi­mo­pa­si­ra­šys­tik­po­ke­lių­mėne­sių,­nors­for­ma­liai­ga­li­tai­pa­da­ry­ti­jau­da­bar.­ ­ To­mo­Luk­šio­(BFL)­nuo­tr.

Dek la ra ci ja: ­� J.Raz­ma­ siū­lo­ pa­teik­ti­duo­me­nis­apie­Sei­mo­na­rių­bei­ jų­ ar­timųjų­ ir­ jų­ įsteigtų­bend­ro­vių­„Sno­ro“­ban­ke­įgy­tus­pro­duk­tus­ar­pa­slau­gas.­­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Rin kimų kam pa ni jos ne sku binsVals tybės va dovė ne skubės ofi cia liai skelb ti nau jo jo Sei­mo rin kimų da tos ir rin kimų kam pa­ ni jos pra džios. Tai ga li at si tik ti tik įpusė jus pa va sa riui.

Sa vait galį Suo mi jo je įvy­ko pir mas pre zi den to rin kimų tu ras. Ar kei sis po rin kimų šios ša lies

už sie nio po li ti ka – tuo būtų sun­ku pa tikė ti.Kar tais pa šai piai sa ko ma, kad suo miai – pri si taikė liai. Kad va­do vau ja si fin lian di za ci jos po li­ti ką, ku rios prin ci pas – iš lai kyk ne prik lau so mybę, bet ne šok į akis di des niam už sa ve, o pri si­tai kyk (Ru si jai).

Taip, Šal to jo ka ro lai kais fin lian­di za ci jos po li ti ka pa si tei si no. Net su kau pu.Ar suo miai li ko įstrigę praei ty­je? Tik rai ne. Stra te gi nio šiau­rės ba lan so iš lai ky ti ne be rei­kia. Be to, var gu ar kas įsi vaiz­duotų, kad Ru si ja, kur, re gis, jau tik si ne tik so cia linė ir eko­no minė bom ba, o galbūt bręsta ir po li tinės per mai nos, rengtų­si ka ri nei in va zi jai į va di namąjį ar timą jį už sienį.Tie sa, rei kia su tik ti, kad da bar suo mių lai ky se na Ru si jos at žvil­giu – nuo sai ki. Ar ba kur kas nuo­sai kesnė nei kai ku rių pie ti nių kai my nių.Suo mi ja nėra NA TO narė, nie­kuo met po li ti niu lyg me niu ne­kėlė ne pa to gių Krem liui klau­simų, taip pat is to ri nių. Ma ža to, suo miai nuo lat sten gia si ma žin ti ga limą įtampą, o ne ją kurs to.Sup ran ta ma. Suo miai per ka ne­ma žai ru siškų dujų, naf os, me­die nos, už dir ba iš Ru si jos iš tek­lių tran zi to per ša lies te ri to riją. Ga liau siai ir tu ristų bei in ves­tuo tojų srau tai iš did žio sios kai­mynės – ne ma ži.Did žiau sią pa vydą ke lia Suo mi­jos eko no mi ka, be je, pra dėju si spar čiai, o, svar biau sia, nuo sek­liai vys ty tis būtent fin lian di za ci­jos me tais.

5 mln. gy ven tojų tu rin ti ša lis da­bar yra vie na la biau siai kles tin­čių Eu ro po je. Ener ge ti kos sri ty je suo miai taip pat žen gia kryp tin­gus, tie sa, ra mius žings nius siek­dama ne tik sa vo pri klau so my­bę nuo vie no iš tek lių tiekė jo ma­žin ti, ta čiau ir vi di nę ener gi jos ga­my bą di ver si fi kuo ti.Tech no lo gi niu at žvil giu sun ku būtų ne pa minė ti suo mių te le ko­mu ni ka ci jos, in ži ne ri jos ir elekt­ro ni kos pra monės šakų.Ga liau siai net trans por to at žvil­giu at šiau rio ji Suo mi ja su gebė jo tap ti vie nu Eu ro pos oro trans por­to mazgų – ša lies oro li nijų ben­ d rovė „Fin nair“ jau kurį laiką ple­čia sa vo skryd žius į Aziją.Ži no ma, tai kryp tin ga ir nuo sek­li vi daus po li ti ka. Tad kuo čia dė­ta už sie nio po li ti ka? Kaip vie nas svar biau sių vals tybės sau gumą ir ge rovę už tik ri nan čių svertų konst ruk ty vi Suo mi jos už sie nio po li ti ka lai ky ti na ge riau siu pa­vyzd žiu vi soms re gio no ša lims.Galbūt fa mi lia rus suo mių to­nas Ru si jos at žvil giu, pri si mi nus 1939–1940 m. vy kusį Žie mos ka­rą, turėtų kel ti nuo stabą. Ta čiau ne ke lia. Nes būtent per dia logą suo miai su gebė jo vi sa pu siš kai iš nau do ti ge rus san ty kius su vi­sais kai my nais ir in teg ra ci jos į ES tei kia mus pra na šu mus.„Tai jau ma no 26 ar 27 vi zi tas į Ru­siją, būnant pre zi den to po ste“, – Ru si jos prem je rui sakė Suo mi jos pre zi dentė Tar ja Ha lo nen, ne tru­kus pa si trauk sian ti iš ša lies pre­zi den to po sto. Čia pat ji pri dūrė: „Ti kiuo si, kad Suo mi jos būsi mo­ji vy riau sybė ir pre zi den tas taip pat konst ruk ty viai spręs klau si­mus ir bend ra dar biaus su Ru si jos vy riau sy be bei pre zi den tu.“Tikė ti na, kad šie pre zi dentės T.Ha lo nen žod žiai ne bus tuš čias pa ža das. Tad ky la klau si mas – gal skir tin gi is to ri jos vin giai pa­vertė Lie tu vos ir Suo mi jos po li­ti kus skir tin gos pa saulė žiū ros žmonė mis?Bet Suo mi ja pa tyrė ne ma žiau skriaudų nei Lie tu va. Ta čiau ši ša lis su gebė jo žvelg ti į da bartį, o svar biau sia – ateitį, at si ri bo ti nuo praei ties klau simų svars ty mo po li tinė je plotmė je.Galbūt ga li me tei sin tis, kad Suo­mi jos geost ra te ginė pa dėtis ne to kia pa vo jin ga kaip mūsų? Var­gu, jei ne prie šin gai. O gal suo miai iš pri gim ties pri si taikė liai, tad fin­lian di za ci jos po li ti ka pui kiai įpras mi na jų cha rak te rio bruo­žus? Bet šios ša lies žmonės įrodė, kad drąsiai ko vo ja su pa vergė jais.

Al gir das But ke vi čiusSei mo Lie tu vos so cial de mok ratų par ti jos frak ci jos se niū nas

Praė ju sią sa vaitę Sei me vyks­tant bal sa vi mui dėl ko mi si­jos, ku ri tirtų ban ko „Sno ras“ bank ro to ad mi nist ra vi mo

pro cesą, su da ry mo, val dan tie ji skė­lė an tausį de mok ra ti jos ver tybėms – to kia ko mi si ja su da ry ta ne bus.

Ši is to ri ja la bai ne ma lo ni vi siems po li ti kams, ku rie sie kia iš siaiš kin ti, kaip vyks ta bank ru tuo jan čio ban ko ad mi nist ra vi mo pro ce sas, ar vis kas vyks ta skaid riai.

Ma no nuo mo ne, par la men ta rai tu­ri teisę domė tis to kiais da ly kais, jie pri va lo at sto vau ti vi suo me nei. Ir štai val dan tie ji už ker ta ke lią tie sai. Tai – ne de mok ra tiš ka. Juk de mok ra ti ja yra prie monė pro tin giems žmonėms pa­siek ti su si ta rimą. Tam rei ka lin gos abi pusės nuo lai dos ir komp ro mi­sai. Ta čiau aki vaiz du, kad val dan­tie ji dėl kaž ko kių tik jiems ži nomų mo tyvų šios ko mi si jos ne norė jo nuo pat pra džių.

Ma ne pa sie ku siuo se do ku men tuo se at si spin di, kad iškė lus „Sno ro“ bank­ro to bylą bank ro to ad mi nist ra vi mo pro ce se iš sumų, vir ši jan čių draud žia­mo jo indė lio sumą, galbūt ne teisė tai at lik ti įskai ty mai. Krei piau si į Ge ne­ra linę pro ku ratūrą, kad ši spręstų, ar yra rei ka las pra dėti iki teis minį ty rimą. Vi suo menė tu ri teisę ži no ti, ar galbūt

ne bu vo pikt naud žiau ta tar ny bi ne pa­dėti mi ir taip pat, ar galbūt ne bu vo da ro mas ne teisė tas po vei kis bank ro to ad mi nist ra to riui. Būda mas tau tos at­sto vas Sei me tu riu teisę iš reikš ti su­si rūpi nimą dėl bank ru tuo jan čio ban­ko ad mi nist ra vi mo pro ce so.

Kai šios ne ma lo nios is to ri jos šešė lis kri to ant Sei mo pir mi ninkės sūnaus, po li tikė įsiaud ri nu si siekė jį ap gin ti. Tai su pran ta ma, ta čiau su si da ro įspūdis, kad po li tikė su­žaidė pa gal kon ser va to riams įpras­tas žai di mo tai syk les, pa reikš da ma, kad ši is to ri ja yra viešųjų ry šių ak­ci ja ir ne va so cial de mok ra tai, kaip kon ku ren tai nuo la ti niuo se po li tikų rei tin guo se, jau po rą mėne sių sie kia ją išs tum ti iš po li tinės are nos.

Ne vel tui sa ko ma, kad ge riau­sia gy ny ba – puo li mas. Iš prem je­ro And riaus Ku bi liaus, jo pa tarė­jo Vir gio Va len ti na vi čiaus lūpų jau skam ba kal ti ni mai ga li mais ry šiais su pa grin di niais „Sno ro“ ak ci nin­kais ne tik opo zi ci jai, bet ir kre di to­riams, „Sno ro“ ban ko dar buo to jams. Kai sprend žia mas klau si mas dėl to, ar svarbūs vi suo me nei pro ce sai yra skaidrūs, vie šie ji ry šiai, ak ci jos ir rei­tin gai tu ri lik ti nuo ša ly.

Pa kar to siu dar sykį – Lie tu vos žmonės tu ri teisę ži no ti tiesą. O, kal­bant apie rei tin gus, val dan tie ji la­biau turėtų bai min tis dėl tre jus me­tus vyk dy tos po li ti kos, nu ste ken tos ša lies, emig rantų, įtūžu sių ant sa vo tėvynės, jaunų žmo nių, ne ga lin čių iš mai tin ti šeimų, ir ne pa si tikė ji mo vi su Sei mu – štai dėl ko rei tin gai iš esmės ga li mažė ti. Tai gi to kių kalbų ne ver ti nu rim tai. Be je, vie šai ne įvar­di jau jo kių konk re čių as menų, jo kių pa vard žių, jo kių bend ro vių, tad tik­

rai ne turė čiau būti kal ti na mas ap­šmeižęs po nios I.De gu tienės sūnų.

O dėl pa reiš kimų, esą opo zi ci ja sie kia nu kreip ti dėmesį nuo banką su žlugd žiu sių as menų Rai mun do Ba ra naus ko ir Vla di mi ro An to no­vo, ga liu pa sa ky ti, kad šios užuo mi­nos dau giau ne gu ko miš kos ir man pri me na po sakį: „sig na li za ci ja ry te kaukė ne dėl to, kad iš dauž tas prie­ki nis lan gas, bet prie ki nis lan gas iš­dauž tas todėl, kad ry te kaukė sig­na li za ci ja“.

Do ku men tai, ku riuos turė jau sa vo ran ko se, nie ko ne tu ri bend ro su ban­ko ak ci nin kais, nie ko bend ro su ban­ko veik la iki bank ro to ir juo lab ne­turės jo kios įta kos sprend žiant, kas kal tas dėl ban ko griū ties. Tai vi sai ki­tas klau si mas. Čia kal ba ma apie si­tua ciją po to, kai bu vo pa skelb tas bank ro tas, – apie ga limą pikt nau­ d žia vimą tar ny ba ir ga limą po veikį ad mi nist ra to riui. Tai ne su siję su po­nų R.Ba ra naus ko ir V.An to no vo at sa­ko my be, ku rie jos ne turėtų iš veng ti.

Ži no ma, kai ku riems ši te ma ne pa­tin ka, ta čiau, sie kiant skaid ru mo, apie tai kalbė ti būti na. Neuž ten ka ži no ti – rei kia ži no jimą pa vers ti įsi ti ki ni mu. Tai pa da rys Ge ne ra linė pro ku ratū ra – teisė sau gos ins ti tu ci ja, pri va lan­ti vyk dy ti to kias funk ci jas. Aš tie sos ne bi jau, nes ne tu riu ko slėpti. Jo kių ry šių su I.De gu tienės, A.Ku bi liaus, V.Va len ti na vi čiaus įvar dy tais as me­ni mis ne tu riu. Tai galėtų pa tvir tin ti ir spe cia lios ins ti tu ci jos, jei tik imtų domė tis. Apsk ri tai Sei mo pir mi ninkės mėty ma sis to kio mis frazė mis pri me­na vaikų dar želį: tu – man, o aš – tau. Tai nee tiš ka ir ne pro fe sio na lu.

Bet tik riau siai taip el gia ma si iš ne­vil ties.

Kodėl val dan tie ji ne no ri pa kel ti „Sno ro“ bank ro to už dan gos?

TrečiADieNiS, SAuSio 25, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Im ki me pa vyzdį iš suo mių!

Gal suo miai iš pri gim­ties pri si taikė liai, o fin­lian di za ci jos po li ti ka pui kiai įpras mi na jų cha rak te rio bruo žus?

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Valentinas Beržiūnas

Kai ku riems ši te ma ne -pa tin ka, ta čiau, sie-kiant skaid-ru mo, apie tai kalbė ti būti na. Neuž-ten ka ži no ti – rei kia ži no ji-mą pa vers ti įsi ti ki ni mu.

Gedimino Bartuškos nuotr.

7

užribisdiena.lt/naujienos/kriminalai

Ugnė Ka ra liū naitėu.karaliunaite@diena.lt

Ma žiau plėšimųTie sa, kaip va kar su reng to je spau­dos kon fe ren ci jo je svarstė ge ne ra­li nio ko mi sa ro pa va duo to jas Re na­tas Požė la, ga li būti, kad gau ses nei sta tis ti kai įta kos turė jo gruod žio pa bai go je įsi ga liojęs įsta ty mas dėl smur to.

Pa sak ge ne ra li nio ko mi sa ro pa­va duo to jo, 2011 m. Lie tu vo je do­mi na vo va gystės. Toks buvo kas ant ras nu si kal timas. Kri mi na li nei po li ci jai pa vy ko išaiš kin ti ket vir ta­dalį jų. „Todėl ra gi na me gy ven to jus pa gal vo ti apie tur to drau dimą. Net ir išaiš ki nus nu si kaltė lio as me nybę ne vi sa da pa vyks ta su ras ti pa vogtą turtą“, – teigė R.Požė la.

Nors bend ras nu si kal timų skai­čius per nai bu vo di des nis nei 2010 m., 8 pro c. su mažė jo plėši mo, 2,3 pro c. – nu žu dy mo at vejų (212 per me tus). R.Požė la pri minė, kad ir to liau ša ly je kles ti bui ti nis su kčia­vi mas: me luo ja ma apie ne lai mes te le fo nu ir pra šo ma at ly gin ti žalą.

Lau kia per mai nosSpau dos kon fe ren ci jo je ge ne ra li­nio ko mi sa ro pa va duo to jas pra si­tarė, kad šiais me tais kri mi na linės po li ci jos lau kia per mai nos.

„Sklin dan ti in for ma ci ja, kad po­li ci ja bus silp ni na ma, – ne tei sin ga. Siek si me, kad veik la būtų skaid­

resnė, aiš kesnė ir efek ty vesnė“, – kalbė jo po li ci jos at sto vas.

R.Požė la už si minė ir apie pla nus cent ra li zuo ti kri mi na linės po li ci­jos veiklą. Šiuo me tu ty rimų or ga­ni za vi mu už sii ma Lie tu vos kri mi­na linės po li ci jos biu ras ir Po li ci jos de par ta men to Kri mi na linės po li ci­jos val dy ba.

„Pla nuo ja me, kad būtų su kur tas vie nas vie ne tas, bet tai mūsų ini cia­ty vos. Prik lau sys ir nuo išorės ga li my­bių, pa vyzd žiui, tei si nio pa grin do“, – teigė kri mi na linės po li ci jos at sto vas.

Po li ci jos de par ta men to Kri mi na­linės po li ci jos val dy bos vir ši nin kas Lai mo nas Va si liaus kas pra bi lo apie iki teis mi nių ty rimų iš laidų ma ži­nimą. „Dirb si me ties iki teis mi nio ty ri mo eko no miš ku mo prin ci pu. Siek si me, kad da lis baud žiamųjų nu si žen gimų būtų per kel ti į ad­mi nist ra ci nius, ku rie yra sep ty nis kar tus pi ges ni“, – kalbė jo po li ci jos dar buo to jas.

Pa sak jo, pra de dant baud žiamą­sias by las turėtų būti at si žvelg ta į nu si kal ti mo sun kumą ir pa da rytą žalą. Smul kesnės va gystės galėtų būti įtrauk tos į Ad mi nist ra cinį ko­deksą. Da bar iki teis mi nis ty ri mas pa gal Baud žiamąjį ko deksą kai­nuo ja apie 700 litų.

Ban dys gau ti ES lėšųTaip pat kri mi na linė po li ci ja šiais me tais sieks to bu lin ti sa vo veiklą pa gal ES eks pertų nu ro dy mus pa­ge rin ti nu si kal ti mo me tu paim to tur to ra di mo ir kon fis ka vi mo ro­dik lius. Kri mi na linės po li ci jos val­dy ba ban dys gau ti lėšų iš ES fondų, ku rias skirs nu si kal ti mams elekt ro­ninė je erdvė je aiš kin tis ir me lo de­tek to riams pri tai ky ti ty ri muo se.

Lie tu vos kri mi na linės po li ci jos biu ro vir ši nin kas Al gir das Ma to­nis taip pat pa si da li jo ins ti tu ci jos veik los re zul ta tais ir šių metų pla­nais. Po li ci jos at sto vas teigė, kad per 2011 m. Lie tu vos kri mi na linės po li ci jos biu ras kar tu su 25 ša li mis įvykdė 33 tarp tau ti nes ope ra ci jas. Per me tus bu vo at lik ta 17 ope ra­cijų su tarp re gio ninė mis ins ti tu­ci jo mis. Kaip svar biau sius įvy kius A.Ma to nis pa brėžė „dak tarų“ by­los per da vimą į teismą va sa rio mė­nesį, „damb raus ki nių“ Ma ri ja no Ta raš ke vi čiaus ir bendrų su ėmimą (suim ta 20 as menų).

A.Ma to nis taip pat norė jo pa tiks­lin ti vie šo jo je erdvė je skel bia mus

duo me nis apie pre kybą žmonė mis. Nors so cio lo gai tei gia, kad Lie tu vo­je nuo pre ky bos žmonė mis nu ken­čia apie 1000 žmo nių, po li ci jos biu­ro vir ši nin kas tei gia, jog pra ėju siais me tais to kių bu vo tik 25. Spau dos kon fe ren ci jo je da ly vavęs Kri mi na li­nių ty rimų cent ro vir ši nin kas Gen­ri kas Ned vec kis ak cen ta vo Lie tu vos po li ci jos ir už sie nio pa jėgų bend ra­dar bia vimą pra ėju siais me tais.

„Ap si kei tus duo me ni mis su Aust ri ja nau do jant DNR ty ri mus mums pa vy ko iš siaiš kin ti ke tu ris nu si kal ti mus. Pas tebė jo me, kad Aust ri jo je gy ve nan tys lie tu viai ne tik ten nu si kals ta, bet spėja tą pa tį pa da ry ti ir su grįžę trum pam į Lie­tuvą“, – teigė po li ci jos at sto vas.

„Nu si kal timų išaiš kins šim tais“Pa sak jo, šiais me tais ža da ma bend­rau ti ir su dau giau Eu ro pos ša lių. „Kai ap si kei si me duo me ni mis su Ai ri ja, Vo kie ti ja, Did žią ja Bri ta ni­ja, kur lie tu vių daug dau giau, nu­si kal timų iš siaiš kin si me šim tais“, – pra na ša vo G.Ned vec kis.

Po li ci jos at sto vai spau dos kon­fe ren ci jo je ak cen ta vo po li ci jos pa­reigūnų dar bo pa li ki mo pro blemą. Vien iš kri mi na linės po li ci jos sri­ties pra ėju siais me tais pa si traukė apie 350 pro fe sio nalų. R.Požė la tei­gė, kad bet ka da iš po li ci jos dėl tu­ri mo dar bo sta žo ga li pa si trauk ti 25 pro c. dar buo tojų. Nau jam kri mi na­lis tui pa reng ti rei kia 3–4 metų.

Lie tu vos ape lia ci nis teis mas at­metė vi sus skun dus dėl Kau no apy gar dos teis mo nuo sprend žio, ku riuo Gin ta rui Pet ri kui už In ves­ti cinės Kau no hol din go kom pa­ni jos tur to išš vais ty mo or ga ni za­vimą bu vo skir ta 7 metų laisvės at ėmi mo bausmė.

Teis mo tei gi mu, nuo spren dis G.Pet ri kui yra teisė tas ir pa grįstas.

Lie tu vos ape lia ci nis teis mas at­metė ir pro ku ro ro ape lia cinį skun­dą, ku ria me bu vo pra šo ma kon­fis kuo ti dau giau kaip 24 mln. litų vertės G.Pet ri ko turtą. Teis mo tei­gi mu, kon fis kuo ti nu tur tu lai ko ma tik Baud žia ma ja me ko dek se nu ma­ty tos nu si kals ta mos vei kos įran kis,

prie monė ar re zul ta tas. Pro ku ro ro ar gu men tas, kad tu ri būti kon fis­kuo ti G.Pet ri ko iš nu si kals ta mos veik los gau ti pi ni gai, yra ne pagrįs­tas, nes G.Pet ri kas ne pa si sa vi no sve timą turtą, o jį išš vaistė.

Toks kal ti ni mas G.Pet ri kui bu vo nu ro dy tas kal ti na ma ja me pro ku­ro ro ak te per duo dant bylą nag rinė­ti teis mui, vėliau pra šymų pa keis ti kal ti nimą pa reikš ta ne bu vo. Todėl nei pir mosios instancijos ape lia­cinis teis mas ne turė jo ga li my bių nu teis ta jam pa sun kin ti kal ti ni­mą, taip pat svars ty ti tur to kon fis­ka vi mo klau si mą, nes tai draud žia Baud žia mo jo pro ce so ko dek so nor mos, reg la men tuo jan čios by­los nag rinė ji mo teis me ri bas.

By los duo me ni mis yra pa tvir­tin ta, kad G.Pet ri kas or ga ni za vo dau giau kaip 24 mln. litų indė­li ninkų pi ni gi nių lėšų, per duotų In ves ti ci nei Kau no hol din go kom pa ni jai, išš vais tymą. Jis pa­grįstai pri pa žin tas kal tu, o jo nu­si kals ta ma vei ka kva li fi kuo ta tei­sin gai.

Teis mas pa brėžė, kad pir mo sios ins tan ci jos teis me ap kal ti na ma­sis nuo spren dis G.Pet ri kui bu vo priim tas ne suė jus se na ties ter­mi nui, šis ter mi nas bu vo nu kel tas nu teis ta jam pa si slėpus vyk dant iki teis minį ty rimą, be to, se na ties ter mi nas bu vo nu trauk tas ir vėl at­nau jin tas nuo tos die nos, kai jis pa­darė kitą nu si kal timą, už kurį yra

nu teis tas Vil niaus apy gar dos teis­mo 2010 m. va sa rio 22 d. įsi teisė­ju siu nuo sprend žiu.

Teis mas ne ra do G.Pet ri ko at sa­ko mybę leng vi nan čių ap lin ky bių, o jo at sa ko mybę sun ki na tai, kad jis nu si kals tamą veiką pa darė bend­ri ninkų grupė je, ir tai, kad išš vais­tytų lėšų vertė yra di delė.

Nuosp rendį ape lia ci ne tvar ka skundė Kau no apy gar dos pro ku­ratū ros vy riau sio jo pro ku ro ro pa­va duo to jas, nu teis ta sis G.Pet ri­kas ir jo gynė jas. Kaip minė ta, vi si skun dai bu vo at mes ti.

Ši Lie tu vos ape lia ci nio teis mo nu tar tis dar ga li būti skund žia ma Lie tu vos Aukš čiau sia jam Teis mui.

VD inf.

G.Pet ri kas mun du ro neiš sis kalbė

Kas antras nusikaltimas – vagystė

Vil niu je pir ma dienį su muš ta ne pil na metė, įta ria mi ke tu ri jos bend raam žiai. Tai pra nešė Po li­ci jos de par ta men tas.

Kaip tei gia ma pra ne ši me, apie 13 val. Vydū no gatvė je ke tu ri jau nuo­liai su mušė I.L., gi mu sią 1998 m. Mer gaitė dėl gal vos sme genų su­krėti mo pa gul dy ta į li go ninę.

Įta ria mie ji P.N., Ž.G., V.V. ir V.G., gimę 1997­ai siais, bu vo at ves din ti į Vil niaus 5­ąjį po li ci­jos ko mi sa riatą, vėliau per duo ti tėvams.

Pir ma die nio va karą sos tinės pa kraš ty je per eis mo įvykį žu­vo au to mo bi lio vai ruo to jas.

Ne laimė įvy ko apie 22.27 val. Ne men činės plen te, apie 300 m nuo san kry žos su An ta vi lių So­dų 1­ąja gat ve. Au to mo bi lis „Je­ep Grand Che ro kee“, vai ruo ja­mas 1988 m. gi mu sio R.N., ke lio vin gy je iš va žia vo į prie šingą eis­mo juostą ir su si dūrė su prie š­prie šiais va žiuojančiu au to mo­bi liu „Toyo ta Co rol la“.

Per eis mo įvykį žu vo au to mo­bi lio „Toyo ta Co rol la“ vai ruo to­jas V.V., gimęs 1964 m.

Pir ma dienį pa va ka re bu te Mig­los gatvė je ras tas 30­me čio vy­riš kio la vo nas. Spėja ma, kad vy­ras galė jo būti nu žu dy tas.

Ant vy ro vei do bu vo ma ty ti mu­ši mo žy mių. Apie bu te rastą la­voną 15.30 val. pra nešė vy ro pa­si gedę bi čiu liai. Į dau gia butį Žvėry ne at vykę po li ci jos pa­reigū nai pra nešė, kad bu tas yra su jauk tas, bu vo spėja ma, kad vy­ras nu žu dy tas per api plėšimą.

Kri mi na lis tai iš siaiš ki no, kad bu te ke lis mėne sius bu vo da ro­mas re mon tas. Vil niaus po li ci­jos Smur ti nių nu si kal timų ty ri­mo sky riaus pa reigū nai pra dėjo iki teis minį ty rimą mir ties prie­žasčiai nu sta ty ti.

Vil niaus te ri to rinės mui tinės pa­reigū nai pa što po ste sa vait galį tik rin da mi siun tas iš Ki ni jos ap­ti ko de šimt naujų mo bi liųjų te­le fonų, pa žymėtų „App le“ pre­kės ženk lu.

Kaip nu ro do ma Mui tinės de par­ta men to pra ne ši me, su lai ky tos prekės, kaip įta ria ma, pa ga min­tos pa žeid žiant in te lek tinės nuo­sa vybės tei ses. Įtarę klas to tes, mui ti nin kai su rašė pre kių su lai­ky mo pro to kolą, med žia ga per­duo ta to liau tir ti. Jei pa si tvir tins, kad prekės yra klas totės, jos ne­pa sieks gavė jo ir bus su nai kin tos.

BNS, VD inf.

Sumušė bendraamžę

Žuvo vairuotojas

Nužudytas vilnietis

„App le“ iš Ki ni jos

Pa reigū nai: �� po�li�ci�jos�va�do�vai�pri�pažįs�ta,�kad�nu�si�kal�timų�daugė�ja,�bet�ke�ti�na�su�nu�si�kaltė�liais�ko�vo�ti�efek�ty�viau.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Sklin dan ti in for ma ci ja, kad po li ci ja bus silp­ni na ma, – ne tei sin ga. Siek si me, kad veik la būtų skaid resnė, aiš­kesnė ir efek ty vesnė.

Re na tas Požė la:

Po li ci jos pa reigū - nai su ne rimę: per nai Lie tu vo je bu vo už fik suo ta 2,4 pro c. dau giau nu si kal timų nei 2010-ai siais. Iš vi so ša ly je per me tus bu vo už fik suo ti 79 582 nu si kal ti­mai, dau giau sia įvyk dy ta va gys čių.

TrečiADieNiS, SAuSio 25, 2012

8

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,70 4,60 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,64 4,54 2,37

„Va­koil“ 4,68 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 98,65 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 110,01 dol. už 1 brl.

trečiadienis, sausio 25, 2012

Bal­ti­jos­ša­lių­įmo­nių­su­si­jun­gi­mo­ir­įsi­gi­ji­mo­rin­ko­je­šie­met­ga­li­ma­ti­kė­tis­tri­jų­ban­kų­par­da­vi­mo­san­do­rių­–­Lat­vi­jos­„Ci­ta­de­le“­gru­pės,­bank­ru­tuo­jan­čiam­„Sno­ro“­ban­kui­pri­klau­san­čio­„Fi­nas­tos“­ban­ko­bei­neį­var­dy­to­už­sie­nio­ban­ko.­Už­sie­nio­ban­kas,­vei­kian­tis­vi­so­se­Bal­ti­jos­ša­ly­se,­pa­da­li­nių­Lie­tu­vo­je,­Lat­vi­jo­je­ir­Es­ti­jo­je­pir­kė­jų­ieš­ko­nuo­praė­ju­sių­me­tų­ru­dens.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1799 –1,0333­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1220 –0,9063­%jaV­do­le­ris 1 2,6489 –1,0312­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6271 –0,5903­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9424 +0,0486­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0703 +0,6046­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5234 +0,4731­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5759 +0,4180­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8599 +0,0770­%

Par­duo­da­mi­­trys­ban­kai

mln. sve čių iš už sie nio per­nai su lau kė Lie tu vos vieš bu čiai ir ki tos ap gy­ven di ni mo įstai gos.

2,8

Eu ro pos Ko mi si ja ir Eu ro pos cent­ri nis ban kas šie met ver tins, ar Lie­tu va ati tin ka Mast rich to kri te ri­jus. Kai ku rių eko no mis tų ver ti ni­mu, rea lu, kad Lie tu va juos ati tiks dar šie met, tad jau 2014­ai siais ga­lė tu me įsi lie ti į eu ro zo ną.

Fi nan sų mi nist rė Ing ri da Ši mo ny­tė tei gia, kad įgy ven din da ma nuo­sek lią de fi ci to ma ži ni mo po li ti ką Lie tu va sis te min gai, žings nis po žings nio, di di na prie lai das ati tik ti Mast rich to kri te ri jus.

Ban ko „Swed bank“ vy riau sia sis eko no mis tas Ne ri jus Ma čiu lis su­tin ka, kad ga li my bė Lie tu vai įsi­ves ti eu rą 2014 m. iš lie ka, ta čiau

ri zi ka ne vyk dy ti Mast rich to kri te­ri jaus pa di dė jo.

Šių ir ki tų me tų inf ia ci jos, – vie­no pa grin di nių Mast rich to kri te ri­jų, – pro gno zės „Swed bank“ ne­kei čia – ji tu rė tų ma žė ti ir siek ti ati tin ka mai 2,5 ir 3 pro c.

Anot „Swed bank“ eko no mis­to, pa grin di niai veiks niai, lem­sian tys inf lia ci ją, bus išo ri niai: naf tos kai na, ku ri, jei ne sup ras­tės si tua ci ja su Ira nu, ma žės, be to, tu rė tų kris ti mais to pro duk­tų kai nos.

„Jei ne paašt rės si tua ci ja su Ira nu, tai su ku ria ga na ne ma žai ga li my bių nuo 2014 m. pra džios įsi ves ti eu rą“, – ant ra die nį spau­

dos kon fe ren ci jo je kal bė jo N.Ma­čiu lis.

O kils tel ti inf ia ci ją apie 0,14 pro cen ti nio punk to tu rė tų nuo ko vo 1­osios 5 pro c. išaug sian tis rū ka lų ak ci zas, dar apie 0,12 pro­cen ti nio punk to pa di dė ji mą tu rė­tų lem ti nuo šių me tų pa ki lu sios elekt ros ir šil dy mo kai nos.

Pers pek ty vos įsi ves ti eu rą, anot N.Ma čiu lio, šiek tiek su pras tė jo, nes pro gno zuo ja ma, kad Lie tu­vos biu dže to de fi ci tas bus 3 pro c., o ne 2,8 pro c., kaip pla nuo ta per­nai spa lį.

Ta čiau ti kė ti na, anot eko no­mis to, kad šį ro dik lį – ne ma­žiau kaip 3 pro c. BVP – pa vyks pa siek ti.

„Ta čiau vėl gi vis kas pri klau sys nuo įvy kių eu ro zo no je“, – sa kė N.Ma čiu lis.

Be to, anot jo, rei kia įver tin ti ir Mast rich to inf ia ci jos kri te ri jų, ku­ris me tų pa bai go je ga li bū ti daug že mes nis, nei jis yra šiuo me tu – apie 3 pro c.

„Mast rich to kri te ri jus me tų pa­bai go je ga li bū ti ma žes nis nei 2,5 pro c.“, – pro gno za vo N.Ma čiu lis.

Fi nan sų mi nist rė I.Ši mo ny tė ne­kei čia nuo mo nės dėl bū ti ny bės įsi­ves ti bend rą ES va liu tą, nes tai for­ma li Lie tu vos pa rei ga.

„Vals ty bės re pu ta ci ją le mia tai, kaip ji lai ko si įsi pa rei go ji mų. Įs to­ti į eu ro zo ną, kai ati tik si me kri­te ri jus, pri va lo me pa gal pa si ra šy tą sto ji mo į ES su tar tį. Lai ki ną iš ly gą dėl to yra iš si de rė ju si tik Di džio ji Bri ta ni ja ir Da ni ja“, – sa kė ji.

Da ta, kai Lie tu va ga lė tų įsi ves­ti eu rą, kei tė si ne kar tą. Anks čiau Vy riau sy bė bu vo nu sta čiu si tiks lą prie bend ros ES va liu tos pri si dė­ti 2014 m. Ta čiau Pre zi den tė Da­lia Gry baus kai tė ne se niai pa reiš­kė, kad tai ne rea lu.

BNS, VD inf.

Lie tu va ar tė ja prie eu ro zo nos

Ga li my bės: ­� ti­kė­ti­na,­kad­Lie­tu­va­šie­met­ati­tiks­įsto­ji­mo­į­eu­ro­zo­ną­kri­te­ri­jus.­ ­ To­mo­Ur­be­lio­nio­(BFL)­nuo­tr.

Mast rich to kri te ri­jus me tų pa bai go­je ga li bū ti ma žes nis nei 2,5 pro c.

Ne ri jus Ma čiu lis:

9

ekonomikatrečiadienis, sausio 25, 2012

104,2mln. litų

pa sie kė ei na mo sios įmo nių sko los „Sod rai“.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,20 % +0,07 % +0,07 %

Nau­ja­sis­kon­tei­ne­ri­nis­trau­ki­nys­„Sau­lė“­ry­toj­pir­mą­kar­tą­iš­vyks­iš­Klai­pė­dos­į­Ka­zachs­ta­ną.­Pla­nuo­ja­ma,­kad­var­to­ji­mo­pre­kes­ga­ben­sian­tis­50­ies­kon­tei­ne­rių­są­sta­tas­Ka­zachs­ta­ną­pa­sieks­per­8­die­nas.­Per­nai­pir­mas­ban­do­ma­sis­trau­ki­nio­rei­sas­iš­Ki­ni­jos­bei­Ka­zachs­ta­no­pa­sie­nio­Lie­tu­vą­pa­sie­kė­per­13­die­nų­ir­nu­va­žia­vo­11­tūkst.­ki­lo­met­rų.­

Bu­vu­si­ūkio­mi­nist­ro­pa­ta­rė­ja­Mil­da­Dar­gu­žai­tė­šian­dien­pra­de­da­va­do­vau­ti­vie­ša­jai­įstai­gai­„In­ves­tuok­Lie­tu­vo­je“,­ku­ri­rū­pi­na­si­in­ves­ti­ci­jų­pri­trau­ki­mu.­M.Dar­gu­žai­tė­bend­ro­vė­je­užims­ge­ne­ra­li­nio­di­rek­to­riaus­po­stą.­Jos­tei­gi­mu,­bend­ro­vės­val­dy­bo­je­po­ky­čių­kol­kas­nė­ra,­o­ar­ti­miau­sio­po­sė­džio­da­ta­dar­ne­nu­ma­ty­ta.­

PiRMąkaRTišVyksišLieTuVOs

Nauja„iNVesTuOkLieTuVOje“VadOVė

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Trūks ta at sa ko my bėsDien raš čio at lik ta ap klau sa pa ro­dė, kad dau gu ma gy ven to jų per de­gu sias ener gi ją tau pan čias lem pu tes iš me ta kar tu su ki to mis at lie ko mis. Ge ro kai ma žes nė gy ven to jų da lis jas kau pia ne ži no da mi, kaip tu rė tų elg­tis, ir tik vie ne tai lem pu tes pri sta­to jas su ren kan čioms įmo nėms. Už ener gi ją tau pan čių lem pu čių su rin­ki mą ir uti li za vi mą at sa kin ga or ga­ni za ci ja „Ekoš vie sa“ per nai jų ša­ly je su rin ko dau giau kaip 100 to nų, dau giau nei pu sę rin ko je par duo tų ener gi ją tau pan čių lem pu čių. Nors re zul ta tai vir ši jo vals ty bės iš si kel tus tiks lus, įta ri mai dėl so cia liai neat sa­kin gos vi suo me nės iš lie ka. Di džią ją da lį vi sų su rink tų lem pu čių pri sta­tė įmo nės, o gy ven to jai per dirb ti jų ati da vė ma žiau nei 5 pro c.

Or ga ni za ci jos „Ekoš vie sa“ va do­vo To mo Ru že lės ma ny mu, pa grin­di nė to prie žas tis yra vi suo me nė je pa ste bi mas ži nių trū ku mas. Ta čiau jis pa brė žė, kad ne ma žiau svar bus veiks nys yra gy ven to jų so cia li nės at sa ko my bės sty gius, tie sa, jis pa­ste bi mas ne vien Lie tu vo je.

„Vi suo me nė ga na at sai niai žiū ri į šią pro ble mą, bet at sai nu mą tik­riau siai nu le mia ne pa to gi at lie kų lo gis ti ka“, – sa kė pa šne ko vas.

Anot jo, šiuo me tu per de gu sias lem pu tes gy ven to jai ga li pri duo­ti 14­oje di džiau sių ša lies mies tų, ku riuo se iš vi so įsteig ta 40 su rin­

ki mo vie tų. Nuo šių me tų pra džios tai pa da ry ti gy ven to jai taip pat ga­li pre ky bos cent ruo se „Se nu kai“, o atei ty je su rin ki mo tink lą pla nuo ja­ma dar plės ti.

Kenks min ga svei ka taiT.Ru že lė pa ti ki no, kad kiek vie na ener gi ją tau pan ti elekt ros lem pu tė tu ri kenks min go che mi nio ele men­to gyv si dab rio. To dėl šio mis at lie­ko mis esą svar bu pa si rū pin ti dar ati džiau nei įpras to mis.

„Pa te ku si į pa ke les ar pa miš kes lem pu tė ga li su duž ti, o gyv si dab ris – pa tek ti į gam tą, grun ti nius van­de nis. Net gi ne di de lis gyv si dab rio kie kis la bai pa vo jin gas ir ga li už­terš ti de šim tis hek ta rų van dens tel ki nio. Na tū ra lu, kad per pa gau­tą žu vį ar ki tais bū dais gyv si dab ris ga li at ke liau ti ir ant mū sų sta lo. O iš mū sų or ga niz mo jis ne pa si ša li­na ir ga li su kel ti ner vi nes li gas“, – apie ža lą pa sa ko jo pa šne ko vas.

Aso cia ci jos EP PA di rek to rius Gied rius Mi kuls kas pa ti ki no, kad ne ma žiau svar bu tin ka mai at si sa ky­ti elekt ros ir elekt ro ni kos prie tai sų, ba te ri jų ir aku mu lia to rių at lie kų.

Vis dėl to pa šne ko vas taip pat pri si pa ži no pa si gen dąs gy ven to jų at sa ko my bės, už ku rią jie vis dar ti ki si su lauk ti at ly gio: „Gy ven to­jai dar lin kę klaus ti, ką gaus už at­neš tą se ną elekt ro ni kos prie tai są. Jie ma no, kad už at sa ko my bę tu rė­tų bū ti at ly gin ta. To dėl dau giau sia se nų elekt ro ni kos prie tai sų su per­ka ma me ta lo su pirk tu vė se.“

Nei šei da mi iš na mųAt sik ra ty ti at lie kų gy ven to jai pa­pras tai ti ki si įdė da mi kuo ma žiau pa stan gų, pa vyz džiui, nė ne kel da­mi ko jos iš na mų. G.Mi kuls kas pri­mi nė, kad, elekt ro tech ni kos at lie­koms sve riant apie 50 ki log ra mų, or ga ni za ci jos dar buo to jai pa tys at­vyks ta į bet ku rią Lie tu vos vie tą ir jas iš ve ža ne mo ka mai.

„Ne ga lė da mi iš mes ti di de lių ga­ba ri tų se nos tech ni kos į ko mu na­li nių at lie kų kon tei ne rį, gy ven to­jai krei pia si į mus. Ta čiau su rink ti smul kią įran gą ar pa nau do tas ba te­ri jas yra sun kiau, nes at si kra ty ti šio­mis at lie ko mis žmo nės vis dar lin kę pa pras tes niais bū dais – tie siog iš­me ta jas į šiukš lia dė žes“, – sa kė jis.

Anot pa šne ko vo, su per kant ir ne­mo ka mai iš ve žant at lie kas praė ju­siais me tais bu vo su rink tas di džiau­sias jų kie kis – be veik 7 tūkst. to nų. O spe cia lio se sa vi val dy bių įreng to­se stam bia ga ba ri čių at lie kų su rin­ki mo ir rū šia vi mo aikš te lė se ir pre­

ky bos cent ruo se su rink ta vos 600 to nų elekt ro ni kos at lie kų.

Įvai raus po bū džio at lie kas su ren­kan čios bend ro vės „Žal va ris“ ko­mer ci jos di rek to rius Sigitas Ašmonas pri pa ži no, kad smul kio sios elekt ro­ni kos at lie kų su rin ki mas vis dar iš­lie ka pa grin di niu ga min to jų ir at lie­kų su rin kė jų gal vos skaus mu. Anot jo, se ną smul kią ją tech ni ką bend ro­vė su ren ka tik per ak ci jas du kar tus per me tus, nes tai da ry ti nuo lat bū­tų pra ban ga: „Jei dėl to kios tech ni kos pra dė tu me va ži nė ti pas kiek vie ną gy ven to ją, transporto išlaidos bū tų la bai di de lės. Ka dan gi at lie kų su rin­ki mą fi nan suo ja ga min to jai­im por­tuo to jai, jie išau gu sį mo kes tį už kel tų ant var to to jų pe čių – pa pras čiau siai pa bran gin tų pre kes.“

Pir mie ji spren di maiT.Ru že lės tei gi mu, no rin tys iš sa­vo na mų iš kraus ty ti se nus elekt­ro ni kos prie tai sus atei ty je ga li ti­kė tis dar dau giau pa to gu mų. Esą nuo ki tų me tų par duo tu vės pri va­lės įsteig ti vie tas se nai elekt ro tech­ni kai su rink ti, ne prik lau so mai nuo to, ar gy ven to jas ką nors per ka.

„Lie tu viai yra to kia tau ta, ku­ri mėgs ta vis ką kaup ti. Pa si tai ko at ve jų, kai žmo gus iš na mų pra­šo iš vež ti 5 šal dy tu vus. Vis ko bū­na. Kar tą pa gy ve nu si mo te ris pa­pra šė paim ti pa te fo ną, ku rį, kaip vė liau pa si ro dė, jos duk ra bran­giai pir ko an tik va ria te Pa ry žiu je“, – apie gy ven to jų įpro čius pa sa ko­jo S.Aš mo nas.

Maž daug prieš 3–4 me tus į švies tu vus įsu kę ener gi ją tau­pan čias elekt ros lem pu tes jau ga li ti­kė tis, kad ne tru kus ji už ges. De ja, bet ap­lin kai kenks min­gų at lie kų žmo nės at si kra to pa pras­čiau siu bū du – jas me ta tie siai į šiukš­lių dė žę.

Vis ką, kas tel pa, – į kon tei ne rįTeršia: ­� dėl­at­sa­ko­my­bės­ar­ži­nių­sto­kos­dau­gumą­ap­lin­kai­ža­lin­gų­at­lie­kų­gyventojai­išmeta­kar­tu­su­ki­to­mis­šiukš­lė­mis.­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

Lie tu viai yra to kia tau ta, ku ri mėgs ta vis­ką kaup ti. Pa si tai ko at ve jų, kai žmo gus iš na mų pra šo iš vež ti 5 šal dy tu vus.

Si gi tas Aš mo nas:

Išmetu kartusu kitomis atliekomis

Atiduodu jassurenkančioms

įmonėms

%

74,3

17,1

Kaupiu jas,nes nežinau

kur dėti

8,6

Ką­darote­su­perdegusio­mis­energiją­taupančiomis­lemputėmis?

aPKlausa

Kau pia se nie nas

Gy ven to jai sa vo ne be nau do ja­mų te le fo nų, kaip pa ro dė „Om ni­tel Trends“ ap klau sa, į są var ty nus neiš me ta. Ta čiau per dirb ti ar par­duo ti ne nau do ja mus te le fo nus nu­spren džia tik vie ne tai.

Dau giau nei pu sė – 54,2 pro c. – ap­klaus tųjų mo bi liuo sius te le fo nus kei čia kas 1–2 me tus. Ta čiau vos 3,2 pro c. jų, tu rin čių iš ma niuo sius te le­fo nus, se nuo sius te le fo nus ati duo­da per dirb ti. Di džiau sia da lis – 40,7 pro c. – var to to jų se ną te le fo ną per­lei džia drau gams ar gi mi nai čiams. 31,8 pro c. ap klaus tų jų ne be nau do­ja mus te le fo nus pa si de da į stal čių, 23 pro c. par duo da ir tik 1,1 pro c. var­to to jų te le fo ną iš me ta.

10

SportaSTrečiadienis, sausio 25, 2012

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Pa gar ba – abi pu sė1980–1981 m. Kau no ir Kan tu klu­bų ko vos yra neats ki ria ma Eu ro pos krep ši nio is to ri jos da lis. Į tai dė me­sį at krei pė ir žal gi rie čių vy riau sia­sis tre ne ris Alek sand ras Tri fu no­vi čius, da ly da ma sis min ti mis apie Ita li jo je vyk sian čią „Žal gi rio“ ir „Ben net“ dvi ko vą.

„Šlo vin ga praei tis, gi lios tra di­ci jos – vie nas Kan tu eki pos pri va­lu mų. Be to, „Ben net“ – vie nin gas ko lek ty vas, dau gu ma krep ši nin kų, įskai tant ir kai ku riuos le gio nie­rius, kar tu rung ty niau ja 2–3 me­tus. Jie ypač pa si ti ki sa vo jė go mis per na mų dvi ko vas“, – tei gė A.Tri­fu no vi čius.

Pir ma ja me Eu ro ly gos „TOP­16“ tu re Kan tu ko man da Is pa ni jo je tik 60:65 nu si lei do „Bar ce lo na Re gal“ eki pai.

„Tai liu di ja, kad „Ben net“ yra kie tas rie šu tas bet ku riam var žo­vui ir bet ku rio je aikš tė je“, – sa kė A.Tri fu no vi čius.

„Su žai dė me vos vie nas „TOP­16“ rung ty nes, o jau teks kau tis le mia­ma me šio se zo no ma če. Tu riu gal­

vo je tai, kad su si ti ki mas su „Žal­gi riu“ la bai svar bus gal vo jant apie ga lu ti nes po zi ci jas mū sų gru pė­

D.Rim šai tės is to ri ja: taš kas ar dar tik kab le lis?

Raktas į pergalę – vieninga kovaKai Kau no „Žal gi ris“ pir mą kar tą per sa­vo is to ri ją su si ti ko su Kan tu mies to krep­ši nin kais iš Ita li jos, dau gu ma da bar ti nių žal gi rie čių dar ne bu vo gi mę. Šian dien šių ko man dų ke liai vėl su si kirs.

Po žiū ris: �� S.Weem�so�(kairėje)�nuo�mo�ne,�vie�nas�stip�riau�sių�„Žal�gi�rio“�ko�zi�rių�–�ko�man�di�nis�žai�di�mas.� �

� � � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Su si ti ki mas su „Žal gi riu“ la bai svar bus gal vo jant apie ga lu ti nes po­zi ci jas mū sų gru­pė je, kai baig sis šis eta pas.

And rea Trin chie ri:

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Me tus be si tę sian čio je pen kia ko­vi nin kės Do na tos Rim šai tės by lo­je sau sio 27­ąją tu rė tų bū ti pa dė­tas taš kas ar ba kab le lis, jei Ru si jos šiuo lai ki nės pen kia ko vės fe de ra­ci ja (RŠPF) kreip sis į tarp tau ti nį Spor to ar bit ra žo teis mą.

Pag ra si no teis muPenk ta die nį Vil niu je vyk sian ti Lie­tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to (LTOK) ge ne ra li nė asamb lė ja spręs, ar leis ti į Ru si ją iš vy ku siai D.Rim­šai tei da ly vau ti Lon do no va sa ros olim pia do je.

Jei LTOK ge ne ra li nės asamb lė jos de le ga tai neat vers pen kia ko vi nin­kei du rų į žai dy nes, pa gal olim pi nę

char ti ją D.Rim šai tė ga lės at sto vau ti Ru si jai tik 2016­ųjų olim pia do je.

Nau jie nų iš Lie tu vos ne kant riai lauks ir RŠPF. Šios or ga ni za ci jos pre zi den tas Via čes la vas Ami no vas vie na me pa sku ti nių in ter viu Ru si­jos ži niask lai dai pa reiš kė: „Ma nau, Lie tu vos po zi ci ja – ne konst ruk ty­vi, to dėl si tua ci ja – su dė tin ga. Jei LTOK spren di mas dėl D.Rim šai­tės bus nei gia mas, va sa rio 3­ią ją pa teik si me ieš ki nį Spor to ar bit ra­žo teis mui Lo za no je. Mus pa lai ko Tarp tau ti nio olim pi nio ko mi te to pre zi den tas Jac ques Rog ge, Ru si­jos už sie nio rei ka lų mi nist ras Ser­ge jus Lav ro vas, ku ris jau kal bė jo si šiuo klau si mu su Lie tu vos už sie­nio rei ka lų mi nist ru, pa tei kė mū­sų po zi ci ją ir pa gei da vi mus. Juk šis rei ka las – ab so liu čiai hu ma ni ta ri­nis. Mer gi na at vy ko į Ru si ją, iš te­kė jo...“

Emo ci jos ne rei ka lin gosAtė nų olim pia dos vi ce čem pio nas And re jus Zad nep rovs kis pa brė žė, kad pro ble ma tu rė tų bū ti spren­džia ma be jo kių emo ci jų.

„Pa gal vi suo me nės reak ci­ją ir Lie tu vos po zi ci ją ma tau, kad D.Rim šai tė tu ri ma žai šan sų gau ti lei di mą da ly vau ti Lon do no olim pi­nė se žai dy nė se. Ki ta ver tus, gal kas nors iš bal suo jan čių jų pa ma nys, kad tai ga li su žlug dy ti jos spor ti­nę kar je rą. Su dė tin ga iš kart įver­tin ti si tua ci ją“, – sa kė A.Zad nep­rovs kis.

Jam keis čiau sia, kad suau gęs žmo gus ga lė jo to kiu bū du pa bėg ti iš ša lies. „Ne no riu ką nors ver tin­ti, nes ne ži nau vi sų po van de ninių sro vių – kas, kam ir ką ža dė jo. Jei­gu Do na ta ne gaus lei di mo į Lon do­ną, tu rės su pras ti, kad gy ve ni mas

tuo ne si bai gia, ne rei kia dra ma ti­zuo ti. Be to, ji dar ne tgi nė ra iš ko­vo ju si ke lia la pio į olim pia dą, o dėl to ir gi ky la la bai daug klau si mų“, – kal bė jo spor ti nin kas.

A.Zad nep rovs kis spė lio jo, kad gal būt D.Rim šai tei ru sai yra su tei­kę tam tik rų prio ri te tų.

„Gal ji stip res nė už ki tas Ru si­jos rink ti nės na res, bet nea be jo ju, kad šio je ša ly je – la bai di de lė kon­ku ren ci ja. Jei gu Do na ta ir ne tu rės ga li my bės da ly vau ti olim pia do je, ga lės star tuo ti vi suo se pa sau lio ir Eu ro pos čem pio na tuo se, – sa kė ti­

tu luo ta sis pen kia ko vi nin kas. – Ži­no ma, nei gia mas Lie tu vos spren di­mas ga li smog ti smū gį spor ti nin kės mo ty va ci jai.“

Pa tin ka LTOK po zi ci jaPe ki no olim pia dos vi ce čem pio­nas Ed vi nas Krun gol cas re to riš kai pa klau sė: „O ko dėl lie tu viams per Lon do no žai dy nes bū tų rei ka lin ga kon ku ren ci ja?“

Anot daug kar ti nio pa sau lio ir Eu ro pos čem pio na tų pri zi nin ko, į su si da riu sią pa dė tį ga li ma žvilg te­lė ti pra gma tiš kai.

Lūkesčiai: �� Rusijos�šiuolaikinės�penkiakovės�moterų�rinktinės�treneris�A.Chaplanovas�su�D.Rimšaite�sieja�dideles�viltis.� � � sports.ru�nuotr.

Vi sa tai yra po li ti ka. Jei gu da bar nu si lei­si me ru sams, neiš­ven gia mai rei kės nu si leis ti ir ki to se po­zi ci jo se.

Edvinas Krungolcas:

„Ma nau, kad kiek vie na nuo mo­nė šia te ma ga li bū ti tei sin ga, to­dėl ne ži nau, ar ver ta kry žiuo ti ie­tis. Vi sa tai yra po li ti ka. Jei gu da bar nu si lei si me ru sams, neiš ven gia mai rei kės nu si leis ti ir ki to se po zi ci jo­se, – svars tė R.Krun gol cas ir pri­dū rė: – Aš ver ti nu LTOK po žiū rį. Man pa tin ka, kad jis yra tvir tas ir ne pa lau žia mas. Pri ta riu, kad si­tua ci ja ne ma lo ni ir pa čiai D.Rim­šai tei, ta čiau jos pa bė gi mas, jei gu jį ga li ma taip va din ti, bu vo ne gra­žus. Vie na ver tus, ją ga li ma pa tei­sin ti, ta čiau aš lai kau si nuo mo nės,

11

SportaSTrečiadienis, sausio 25, 2012

je, kai baig sis šis eta pas, – svars­tė Kan tu klu bo stra te gas And rea Trin chie ri. – „Žal gi ris“ at sto vau­ja ša liai, kur krep ši nis – re li gi ja, bet tai ne vie nin te lė prie žas tis, dėl ko mes ger bia me šį var žo vą. Tai – stip ri ko man da, pir miau sia – fi ziš­kai. Ke li žai dė jai yra na cio na li nės rink ti nės na riai, be to, kau nie­čių gre to se yra Son ny Weem sas ir snai pe ris Mar ko Po po vi čius.“

S.Weem sas ti ki si sėk mėsS.Weem sas, blan kiai su žai dęs pa­sku ti nes dve jas rung ty nes (Eu­ro ly go je – su Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ ir VTB Vie nin go je ly go­je – su „Niž nij Nov go rod“), tvir­ti no, kad „Žal gi ris“ yra pa jė gus įveik ti „Ben net“, jei gu žais taip, kaip iš tik rų jų su ge ba.

„Ma čas su „Mac ca bi Elect ra“ man bu vo vie nas pra sčiau sių per vi są kar je rą. Vi siems kar tais pa si­tai ko to kių rung ty nių, – pri pa ži no S.Weem sas. – At mos fe ra ko lek ty­ve yra ge ra. Vi si su pran ta me, kad jei gu Ita li jo je vi si ko vo si me iš vien, par si ve ši me per ga lę.“

„Na tū ra lu, kad ge rai žais da mas Son ny su lau kė ir iš skir ti nio var žo vų dė me sio. Jie su gal vo ja bū dų, kaip su­stab dy ti mū sų puo lė ją, bet jei vie ni ki tus pa lai ky si me, ir Son ny bus leng­viau“, – pri dū rė A.Tri fu no vi čius.

Žaidėjas Šalis Pozicija Ūgis

Vla di mi ras Mi co vas Ser bi ja puo lė jas 203 cmMa nu ča ras Mar koiš vi lis Gru zi ja puo lė jas 195 cmMaar te nas Leu ne nas JAV puo lė jas 206 cmDe ni sas Mar co na to Ita li ja vi du rio puo lė jas 211 cmNi co las Maz za ri no Ita li ja gy nė jas 181 cmNi co las Gia nel la Ita li ja gy nė jas 187 cmGior gis Šer ma di nis Gru zi ja vi du rio puo lė jas 216 cmAnd rea Cin cia ri ni Ita li ja gy nė jas 193 cmGre gas Brun ne ris JAV puo lė jas 201 cmGian lu ca Ba si le Ita li ja gy nė jas 192 cmVy riau sia sis tre ne ris And rea Trin chie ri (Ita li ja)

Kan tu „Ben net“

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Mac ca bi Elect ra“ 1 0 84:762. „Bar ce lo na Re gal“ 1 0 65:603. „Ben net“ 0 1 60:654. „Žal gi ris“ 0 1 76:84

H gru pė

D.Rim šai tės is to ri ja: taš kas ar dar tik kab le lis?

Raktas į pergalę – vieninga kova

Asas: �� „Ben�net“�žvaigž�dė�–�G.Ba�si�le,�2010-ųjų�Eu�ro�ly�gos�čem�pio�nas�su�„Bar�ce�lo�na“,�1999-ųjų�Eu�ro�pos�čem�pio�nas�ir�2004-ųjų�olim�pi�nis�vi�ce-čem�pio�nas�su�Ita�li�jos�rink�ti�ne.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

„Mes pri va lė si me už kirs ti ke­lią jų ata koms dvie se prieš du su aukš taū giais“, – vie ną lau kian čių už duo čių įvar di jo „Ben net“ le gio­nie rius gru zi nas Ma nu ča ras Mar­koiš vi lis.

Kan tu ir Kau no krep ši nin kų rung ty nės, pa ko re ga vus te le vi zi jos trans lia ci jų tvar ka raš tį, pra si dės ne 21.15 val. Lie tu vos lai ku, kaip pla­nuo ta anks čiau, bet 21.45 val.

Puo lė jas tu rės šan sųA.Tri fu no vi čius pa ko men ta vo puo lė jo Min dau go Kuz mins ko per spek ty vos ga li my bes pa grin­di nė je „Žal gi rio“ su dė ty je.

Vie na me in ter ne to po rta lų žai­dė jas ap gai les ta vo, kad jam ski­ria ma per ma žai žai di mo lai ko.

„Ko man do je tu ri me daug žai­

dė jų. Min da tu rės sa vo šan sų, nes se zo nas – il gas, bus dar daug rung ty nių. Ta len tas yra vie nas da­ly kas, sun kus dar bas ir at si da vi­mas – ki tas. Ne sa kau, kad ma nęs ne ten ki na jo dar bas per tre ni ruo­tes. Nė vie nas žai dė jas mū sų eki­po je ne tu ri ga ran tuo tų mi nu čių, net jei gu jis de ra mai dir ba per tre­ni ruo tes. Žai džia tas, ku ris yra ge­riau sias tuo mo men tu, tas, ku riuo la biau siai pa si ti ki tre ne riai“, – paaiš ki no „Žal gi rio“ stra te gas.

Gal vo sū kis: �� D.Rim�šai�tė�dar�neiš�ko�vo�jo�ke�lia�la�pio�į�Lon�do�no�olim�pia�dą,�bet�Ru�si�jos�šiuo�lai�ki�nės�pen�kia�ko�vės�fe�de�ra�ci�jos�va�do�vai�rei�ka�lau�ja,�kad�Lie�tu�va�leis�tų�jai�da�ly�vau�ti�žai�dy�nė�se.

Ei man tas Skra bu lis Lie tu vos leng vo sios at le ti kos fe de ra ci jos pre zi den tas

Per daug šou dėl šios LTOK ge ne ra li nės asamb lė jos. Tai yra pa ts svar biau sias olim pi­nio ju dė ji mo or ga nas, ta čiau

vi si da bar kal ba tik apie D.Rim šai tę. Ne są mo nė. Juk bus la bai svar bių klau­

Komentarassi mų apie biu dže tą, įsta tus. Toks klau­si mas, kaip D.Rim šai tės, ne tu rė jo bū ti svars to mas. Po li ti nio šou mums ne rei­kia. Klau si mą tu rė jo svars ty ti LTOK vyk do ma sis ko mi te tas, ku rį iš rin ko ne kas ki tas, o asamb lė ja. Vyk do ma­ja me ko mi te te – tik rai kom pe ten tin gi žmo nės. Ne ge rai, kad kai kas D.Rim­šai tės klau si mą per ke lia ant asamb lė­jos pe čių. Pas mus vis kas la bai keis tai vyks ta: pi ra mi dė sto vi ne ant pa grin­do, o ant vir šū nė lės, vis kas pri klau­so nuo to, kas ir kaip pa pūs. Gir dė jau, kad LTOK pre zi den tas su si lai kys bal­suo jant. Nie ko ne ga li bū ti blo giau. Ži­no ma, no rė tų si iš klau sy ti ir ant rą ją

pu sę, ta čiau jos ne gir di me. Nie ko ne­gir di me ir iš Tarp tau ti nės šiuo lai ki nės pen kia ko vės fe de ra ci jos – ne ma nau, kad šiais lai kais nie kas jos ne ga li su­ras ti. Į Ame ri ką pas Žyd rū ną Il gaus ką skren da ne vie nas kal bin ti žais ti Lie­tu vos rink ti nė je, o Mask va, ma no ma­ny mu, yra ar čiau nei Ame ri ka. LTOK ge ne ra li nė asamb lė ja tu rė tų at sto­vau ti ša lies spor ti niams in te re sams, va di na si, da ry ti vis ką, kad bū tų kuo dau giau per ga lių, me da lių. Tu ri me rū pin tis, tar ki me, kad L.Asa daus kai­tė užim tų kuo aukš tes nę vie tą. To kiu at ve ju ne ga li me leis ti D.Rim šai tei at­sto vau ti Ru si jai. Ki ta ver tus, tai, kad

jau nas per spek ty vus spor ti nin kas pa­bė go – prie kaiš tas mums vi siems, at­sto vau jan tiems Lie tu vos spor tui. Jei­gu žmo gus pa bė go, ma tyt, ne iš ge ro gy ve ni mo. Spor ti nin kai ir da bar neį­ver ti na mi mū sų ša ly je. Tai – pro ble­ma. D.Rim šai tė pa siel gė tar si Jean ne d’Arc ir pir mo ji at sklei dė pikt žaiz dę. Ne pa da rė me nie ko, kad spor ti nin­kė jaus tų si ge rai. Tai mums pa mo ka. Ma nau, kad šir dy je ne vie nas spor ti­nin kas jai dė ko ja, kad, iš šau ku si į sa­ve strė les, at sklei dė pro ble mą. Iš ki­lo dvip ras my bė: ko vo da mi už mū sų spor ti nius in te re sus, tu ri me nu baus­ti ją, bet ar šis me to das – ge riau sias?

kad šiais lai kais vis ką ga li ma pa da­ry ti ci vi li zuo tai. Vis kas bū tų ge rai, ta čiau ji su ta rė su LTOK dėl pa pil­do mų są ly gų, leng va tų bū tent jai ir stai ga nie kam, net sa vo tre ne riui, nie ko ne sa kiu si din go. Tai ne gar­bin ga.“

E.Krun go cas pa sa ko jo var žy bo se ke lis kar tus su si ti kęs su D.Rim šai­te, ta čiau ne si kal bė jo. „Pa sis vei­ki no me, ir tiek. Nie ka da ne bu vo­me ge ri drau gai, o po jos iš vy ki mo ga li ma sa ky ti, kad san ty kiai tik­rai nė ra šil ti, – sa kė spor ti nin kas. – Ži nau, kad mū sų fe de ra ci ja lai­ky sis po zi ci jos ne su teik ti lei di mo, bet tu ri me su vok ti, kad Ru si ja – di de lė ša lis, ku ri tu ri ne ma žą įvai­riau sių prie mo nių ar se na lą, to dėl ma nau, kad ir le ga liais, ir gal būt ne le ga liais me to dais steng sis pa­siek ti sa vo.“

Olim pie tė ne prieš ta rau ja„Te gul Do na ta da ly vau ja olim pia­do je. Aš esu už tai, kad kiek vie nas žmo gus tu ri tu rė ti ga li my bę, – tei gė ge riau sia 2011 m. Lie tu vos spor ti nin kė pen kia ko vi nin kė Lau­ra Asa daus kai tė. – Ti kė ki mės, kad ši is to ri ja pa ga liau pa si baigs ir vi­sos aist ros nu rims po LTOK spren­di mo.“

At le tės nuo mo ne, D.Rim šai tės poel gis bu vo ap gal vo tas.

„Ma nau, kad ji ži no jo, jog Lie­tu va ga li už kirs ti ke lią į Lon do no olim pia dą, – kal bė jo ke lia la pį į žai­dy nes jau iš ko vo ju si L.Asa daus kai­tė. – Kar je ros ji ne su si ga di no, ti­kiu, kad vis kas bu vo ge rai pa sver ta. Abe jo ju, kad ir kas nors ki tas to kį žings nį ženg tų vis ko pre ci ziš kai neaps vars tęs. Ži no ma, Do na ta ga­lė jo pa lauk ti, kol įvyks olim pia da, bet ji pa siel gė sa vaip.“

12

pasaulisTrečiADieNiS, SAuSio 25, 2012

Mins­ko­mies­to­teis­mo­ko­le­gi­ja­va­kar­pa­tvir­ti­no­sos­tinės­Per­vo­mais­kio­ra­jo­no­teis­mo­nuo­sprendį­dėl­laisvės­at­ėmi­mo­ži­no­mam­Bal­ta­ru­si­jos­žmo­gaus­tei­sių­gynė­jui­Ale­siui­Be­liac­kiui,­nors­jis­at­ly­gi­no­pa­da­rytą­žalą.­Teis­mo­ko­le­gi­ja­iš­nag­rinė­jo­A.Be­liac­kio,­ku­ris­už­ven­gimą­mokė­ti­mo­kes­čius­nu­teis­tas­ket­ve­riems­su­pu­se­me­tų­kalė­ji­mo,­ka­sa­cinį­skundą­ir­at­si­sakė­keis­ti­kar­domąją­prie­monę.

Mar­ti­no­Scor­se­se­tri­ma­tis­nuo­ty­kių­fil­mas­„Hu­go“­va­kar­bu­vo­no­mi­nuo­tas­11­„Os­ka­ro“­ap­do­va­no­jimų,­bet­nuo­jo­tik­vie­na­no­mi­na­ci­ja­at­si­lie­ka­ne­by­lusis­fil­mas­„Ar­tis­tas“.­Tre­čio­je­vie­to­je­li­ko­po­še­šias­no­mi­na­ci­jas­gavę­fil­mai­„Žmo­gus,­pa­keitęs­vis­ką“,­ku­ria­me­vai­di­na­Bra­das­Pit­tas,­ir­re­ži­sie­riaus­ve­te­ra­no­Ste­ve­no­Spiel­ber­go­epas­„Ka­ro­žir­gas“.­Gar­bin­giau­si­Ho­li­vu­do­ap­do­va­no­ji­mai­bus­įteik­ti­va­sa­rio­26­d.

Liks už grotų

„os karų“ fa vo ri tai21

mln. do le riųper nai už dir bo JAV pre zi den to po sto sie kian tis res pub li ko nas Mit tas Rom ney.

Bau da ir kalė ji masPrancū zi jos Se na tas pir ma dienį pri ėmė įsta tymą, nu ma tantį bau-d žiamąją at sa ko mybę už armė-nų ge no ci do nei gimą. Do ku men-tas, priim tas 127 bal sais prie š 86, nu ma to iki vienų metų kalė ji mo bausmę ir 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų) baudą nei gian tiems, kad Os-manų im pe ri jos turkų pa jėgų 1915 m. vyk dy tos armėnų žu dynės pri-lygs ta ge no ci dui.

Da bar Prancū zi jos pre zi den tas Ni co las Sar ko zy, ku rio de ši nio-ji sąjun ga „Už liau dies judė jimą“ (UMP) pa si ūlė šio įsta ty mo pro-jektą, tu ri pa si ra šy ti šį teisės aktą, kad jis įsi ga liotų, ta čiau dau ge lis tai lai ko tik for ma lu mu.

Prancū zi ja pri pa ži no armėnų ge-no cidą dar 2001 m., bet nau jau sias įsta ty mas žengė dar to liau ir su kėlė naują Pa ry žiaus ir An ka ros san ty-kių krizę.

Vie ni pyks ta, ki ti trium fuo jaTur ki jos am ba sa do rius Prancū-zi jo je va kar pra nešė, kad dviejų ša lių dip lo ma ti niai san ty kiai ga-li vi siš kai nu trūkti ir kad jis ga-li būti at šauk tas iš Pa ry žiaus vi-sam lai kui.

Tur ki jos prem je ras Re ce pas Tayyi pas Er do ğa nas rea ga vo ne ką švel niau: „Pa siū ly mas, priim tas Prancū zi jo je, pri lygs ta disk ri mi na-ci jai, ra siz mui ir pa žeid žia min ties laisvę. Mums jis yra nie ki nis ir ne-

ga lio jan tis. Mes dar ne pra ra do me vil ties, kad jis ga li būti pa tai sy tas.“

Armė ni ja ir di delė pa sau linė ar-mėnų bend ruo menė, ku ri se niai ko vo to jo, kad tarp tau ti niu mas tu būtų pri pa žin tas jų pro tėvių ge-no ci das, trium fa vo.

„Ši die na bus įra šy ta auk su ne vien armėnų ir prancūzų tautų drau gystės is to ri jo je, bet ir žmo gaus tei sių gy ni mo vi sa me pa sau ly je is-to ri jos ana luo se“, – sa ko ma Armė-ni jos už sie nio rei kalų mi nist ro Ed-war do Nal ban dia no pra ne ši me.

Žings nis prie š rin ki mus?Bend ros nuo monės dėl nau jo įsta-ty mo nėra ir pa čio je Prancū zi jos vy riau sybė je. Kai ku rie mi nist rai bai mi na si, kad dėl jo ga li nu kentė-ti dip lo ma ti niai ir pre ky bos ry šiai su svar bia NA TO na re ir eko no-mi kos par tne re. Net gi N.Sar ko zy už sie nio rei kalų mi nist ras Alai nas Juppé pri pa ži no, jog šis teisės ak-tas prii ma mas ne lai ku.

Kai ku rie ap žval gi nin kai įta ria, kad tai yra po li ti nis žings nis prie š Prancū zi jos pre zi den to rin ki-mus, ku rie vyks ba landį ir ku riuo-se N.Sar ko zy sieks būti per rink tas ant rai ka den ci jai.

„Aiš ku, kad N.Sar ko zy pa teikė šį įsta tymą dėl prie žas čių, su si ju-sių su rin ki mais. Prancū zi jo je yra ne men ka armėnų bend ruo menė, ku ri da bar už jį bal suos“, – teigė Prancū zi jos te le vi zi jos „Fran ce 3“ po li ti kos ap žval gi nin kas Chris tia-nas Ma lard’as.

Įtam pa pa siekė apogėjųMaž daug 500 tūkst. Prancū zi jos pi lie čių yra armėnų kilmės, o tur-kų kilmę dek la ruo ja maž daug 400 tūkst. pi lie čių.

Pir ma dienį, kai pra si dėjo įsta-tymų leidė jo de ba tai, prie Se na-to pa sta to su si rin ku sius ke lis šim-tus turkų ir armėnų laikė at sky ru si riau šių po li ci ja.

Bu vo im ta si re tai nau do jamų sau gu mo prie mo nių: žan da rai budė jo Se na to pa sta te ir tik rin o visų įei nan čių žmo nių do ku men-tus. Žur na listų salė je bu vo su si-rinkę de šim tys re por te rių, dau-giau sia turkų.

Dviem die no mis anks čiau maž-daug 15 tūkst. turkų iš Prancū zi jos, Bel gi jos, Ny der landų ir Liuk sem-

bur go su rengė tai kią de monst ra-ciją Pa ry žiaus gatvė se.

Baks no ja į prancūzų is to rijąKai ku rie tur kai sa ko, kad jų ša-lis tu ri rea guo ti pa na šiai. Tur ki jos prem je ras yra ap kal tinęs Prancū-ziją ge no ci du per 132 me tus tru-kusį ko lo ni jinį val dymą Al žy re.

„Nuo 1945 m. prancū zai Al žy re iš žudė maž daug 15 pro c. gy ven tojų. Štai kur yra ge no ci das. Al žy rie čiai bu vo ma siš kai de gi na mi kros ny se, ne gai les tin gai kan ki na mi, – per-nai Stam bu le vy ku sio je kon fe ren-ci jo je dėstė R.T.Er do ğa nas. – Jei gu Prancū zi jos pre zi den tas N.Sar ko-

zy ne ži no apie šitą ge no cidą, te gu pa si klau sia sa vo tėvo Pau lo Sar ko-zy, ku ris tar na vo Prancū zi jos le gio-ne Al žy re penk ta ja me de šimt me-ty je.“

Al žy ro par ti za nai pra ėju sia me am žiu je ko vo jo nuo žmų ir kru viną karą su prancū zais ko lo ni za to riais. Pa ry žius pa smerkė R.T.Er do ğa-no tei gi nius ir pa ti ki no, kad neuž-mirš ta sa vo is to ri jos tra ge dijų.

San ty kiai pra stėsŠią sa vaitę R.T.Er do ğa nas pa gra-si no im tis at sa komųjų prie mo nių prie š Prancū ziją, bet jų ne konk-re ti za vo. An ka ra ir Pa ry žius yra

NA TO par tne riai, dviejų ša lių tar-pu sa vio pre ky bos apim tis sie kia be veik 15 mlrd. do le rių.

Konf ik tas įsi žiebė tuo me tu, kai pa čiai Prancū zi jai rei kia Tur ki jos pa lai ky mo svar biais tarp tau tinės po li ti kos klau si mais: dėl kru vinų įvy kių Si ri jo je, Ira no bran duo linės pro gra mos ir kitų.

„Nau jas įsta ty mas su kels dau giau triukš mo ir sun kumų Tur ki jos san-ty kiuo se su Prancū zi ja ir ki to mis ES ša li mis. Komp li kuo sis Tur ki jos pa-stan gos pri si jung ti prie ES“, – pri-pa ži no buvęs JAV am ba sa do rius Tur ki jo je Ros sas Wil so nas.

BNS, BBC, CNN, „The New York Times“ inf.

Įsiu tu si Tur ki ja Pa ry žiui ža da at saką

Įnir šis: ­� Tur­ki­jos­ži­niask­lai­da­N.Sar­ko­zy­vaiz­duo­ja­kaip­šėtoną.­ ­ AFP­nuo­tr.

Prancū zi jai užd rau dus neig ti armėnų ge no cidą, ša lies san ty kiai su Tur ki ja – svar bia NA TO na re ir eko no mi kos par tne re – pa siekė nau jas že mu mas.

Armė ni jos bend ruo menės ir dau­gu ma šios ša lies moks li ninkų tei gia, kad 1915–1916 m., kai Kau ka zo fron te sėkmė šyp so jo si ru sams, tur kai nu­sprendė at lik ti et ni nius va ly mus Va­karų Armė ni jo je. Per ki tus aš tuo ne­rius me tus, anot Armė ni jos šal ti nių, bu vo iš žu dy ta 1,5 mln. armėnų, iš­tuštė jo de šim tys miestų, šim tai, gal net tūkstan čiai kaimų. Ne ma žai ar­mėnų taip pat bu vo de por tuo ta.

Tur ki ja gin či ja šiuos skai čius, tvir tin­da ma, kad žu vo tik apie 500 tūkst. žmo nių, taip pat nei gia, jog bu vo vyk­do mas ge no ci das. Pa sak An ka ros, šim tai tūkstan čių armėnų krikš čio­nių ir turkų mu sul monų žu vo nuo ba­do, per tar pu sa vio su si rėmi mus ir vi­suo tinį chaosą, kurį su kėlė Pir ma sis pa sau li nis ka ras, o ne dėl konk re taus pla no iš žu dy ti armė nus. Tur ki ja taip

pat kal ti na armė nus pa lai kius įsi ver­žu sias Ru si jos pa jėgas.

„Tai vi suo met bu vo jaut rus klau si­mas, – sakė Lon do no eko no mi kos mo kyk los tarp tau ti nių san ty kių dak­tarė Ka te ri na Da la cou ra. – Tur ki ja vi­

suo met at si sakė pri pa žin ti, kad tai bu­vo su pla nuo tas pro ce sas. Ji tvir ti na, kad ge no ci du ga li ma va din ti tik su­pla nuotą žmo nių nai ki nimą.“

Tur ki jo je vie šas armėnų ge no ci do pri pa ži ni mas lai ko mas nu si kal ti mu. Per nai kovą ra šy to jui Or ha nui Pa mu­kui teis mas skyrė 6 tūkst. lirų (pa gal tuo metį kursą 9,3 tūkst. litų) baudą už viešą pa reiš kimą, jog Tur ki ja nu žudė 30 tūkst. kurdų ir mi li joną armėnų.

1915–1916 m. armėnų žu dy nes ge no­ci du pri pa ži no ir pa smerkė maž daug dvi de šim tys vals ty bių, iš jų – Vo kie ti­ja, Ru si ja ir Lie tu va.

Jung ti nių Vals tijų Kong re sas be veik kas met ban do priim ti re zo liu ciją, ku­ri for ma liai pri pa žintų armėnų ge no­cidą, bet šias pa stan gas kas kart blo­kuo ja Bal tie ji rūmai.

Is to ri niai gin čai

Pa siū ly mas, priim tas Prancū zi jo je, pri lygs­ta disk ri mi na ci jai, ra siz mui ir pa žeid žia min ties laisvę.

R.T.Er do ğa nas:

13

skelbimaitrečiadienis, sausio 25, 2012

Siūlo darbą Reikalingi darbuotojai dirbti Norve-gijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo va-landomis (8-17 val.).

903451

UAB Viešbutis „Lietuva” ieško darbo patirties turinčios indų plovėjos nuola-tiniam darbui Vilniuje. Pilnas darbo lai-kas 5 dienas per savaitę nuo 13:30 iki 22:00 valandos. Telefonas pasiteiravi-mui: 8 652 84 623.

904098

PaSlaugoSTransporto

Skubiai ir nemokamai išvežanenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus

elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000www.kaunakiemis.lt

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877229

ParduodaNekilnojamąjį turtą

Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savi-ninkas. Tel. 8 670 39 095.

899588

ĮvairūSKita

UAB „Polimedija“ keičia pavadinimą į UAB „Unique brick“. Daugiau informacijos tel. 8 603 11 859.

904267

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

KarščiauSi KelioNių PaSiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt; Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt; Paryžius–Beniliuksas – 1227 LtPOILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt7Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 LtPAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tai-landas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt.Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portu-galija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 LtEGZOTINĖS KELIONĖSJAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 LtKELIONĖS SU GRUPEManoji Portugalija – 1980* LtJAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt* neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVUAustija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI*Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicili-ja, Maljorka 7 naktų – 1380 LTLItalija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTLPersijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 LtKaribų jūra, 7 d. – 1029 LtSingapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt* neįskaičiuotas skrydisAVIABILIETAISkrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt; Tokijas – 2255 Lt; Ban-kokas – 2155 Lt; Sidnėjus – 3355 LtKELTAIRyga–Stokholmas 110 Lt; Talinas–Helsinkis 138 Lt; Talinas–Stokholmas 131 Lt; Ventspi-lis–Nyneshamnas 155 Lt; Klaipėda–Karls-hamnas 198 Lt; Klaipėda–Kylis 183 Lt; Tali-nas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 LtEgiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Su šeštadienio „Vilniaus diena“

nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4

Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu e.sliupaite@darbusauga.lt

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE

Vilnius Kaunas Klaipėda ŠiauliaiKada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

2 Lt /min.

O1

O2

trečiADieNiS, SAuSio 25, 201214

menas ir pramogos

Vieš nia iš šVei ca ri josKon certų cik las „Mu zi kos va lan da VU Šv. Jonų baž ny čio je“ kla si kinės mu zi kos mėgėjus kvie­čia į dai ni ninkės iš Švei ca ri jos Ve gos Maš čins­kaitės (nuo tr.) ir pia nistės Lo re tos Hai da ri kla si­kinės mu zi kos kon certą.

V.Poš kaus Pa Veikslė liaiAk ri lo tech ni ka su kur tuo se pa veikslė liuo se Vi­das Poš kus gi li na si į ta py bos esmę – kom po zi­ciją, spalvą ir pan., did žiau sią dėmesį ski ria ka­me ri niam, kar tais mi nia tiū ri nius kontū rus įgy­jan čiam dyd žiui.

Me ni nin kai ir Mies tasVil niaus ta py tojų pa ro da „Me ni nin kas ir mies­tas“ tęsia dau gia metę ap žval gi nių ta py bos pa­rodų tra di ciją ir pri sta to nau jau sius Vil niaus ta py tojų pa starųjų metų kūri nius, at ra di mus, sėkmes ir ieš ko ji mus.

Vil niu je – e.claP to no koM Po zi ci josGrupė „Blues Ma kers“ pri sta to pro jektą „Tri bu te To Eric Clap ton“. E.Clap to nas tris kar tus vie nas ar ba su skir tin go mis grupė mis bu vo įam žin tas Ro ken ro lo šlovės mu zie ju je. Tad pa si klau sy ti tik rai ver ta.

lie tu Vių dailės Pro ce saiVil niu je vyks kny gos „Ma ri ja Te resė Ro žans kaitė: vaiz dai ir teks tai“ pri sta ty mas. Me ni nin kei skir tas al bu mas­žo dy nas pri sta to svar­biau sius jos kūri nius, te mas ir idė jas. Abėcė li nis su da ry mo prin ci­pas pa de da orien tuo tis M.T.Ro žans kaitės kūry bo je ir Lie tu vos dai­lės pro ce suo se nuo at ši li mo lai ko tar pio iki 2007­ųjų.

KUR? Na cio na linė je dailės ga le ri jo je, Kons ti tu ci jos pr. 22.KA DA? Šian dien 17.30 val. KIEK? Ne mo ka mai.

skaus Min ga žydų is to ri jaMi nint tarp tau tinę Ho lo kaus to at mi ni mo dieną, ati da ro ma nuo la­tinė eks po zi ci ja – „Ma li na“ ir Ri man to Di cha vi čiaus fo tog ra fi jos pa­ro da „Pa mink las pa mink lui“. „Ma li na“ – tai pa sa ko ji mas apie slėp­tuvę, ku rio je žy dai bandė iš gelbė ti sa vo gy vybę. „Pa mink las pa­mink lui“ – tai ai das to, ko jau ne bėra.

KUR? Žydų kultū ros ir in for ma ci jos cent re, Mėsi nių g. 3A.KA DA? Nuo sau sio 27 d. KIEK? Ne mo ka mai.

yPa tin gas sVe čiasKiek vie nais me tais sa vo gim ta die nio pro ga Lie tu vos vals ty bi nis sim fo ni nis or kest ras ir jo va do vas Gin ta ras Rin ke vi čius do va no ja šventę ir sau, ir žiū ro vams. 24­aja me or kest ro gim ta die ny je da ly­vaus iš ties ypa tin gas sve čias – gar siau siuo se pa sau lio ope ros teat­ruo se dai nuo jan tis so lis tas Ed ga ras Mont vi das.

KUR? Kong resų rūmuo se, Vil niaus g. 6.KA DA? Sau sio 28 d. 19 val. KIEK? 32–102 li tai.

KUR? Šv. Jonų baž ny čio je, Šv. Jo no g. 12.KA DA? Sau sio 28 d. 18 val. KIEK? 10–15 litų.

KUR? Dailės ga le ri jo je-stu di jo je RA, Pran ciš konų g. 9.KA DA? Nuo sau sio 31 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Ga le ri jo je „Ar ka“, Auš ros Vartų g. 7.KA DA? Nuo šian dien. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Klu be „Tams ta“, Su ba čiaus g. 11A.KA DA? Šian dien 21 val. KIEK? 15 litų.

„Vilniaus diena“ rekoMenduoja

LTV 17.05 val. LNK 22.35 val. TV3 19.10 val. BTV 20.25 val. SpoRT1 21.00 val.

tV PrograMa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Bė dų tur gus (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta Kel mic kai te.

Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Tei sė ži no ti. 22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. Su si tin ka ISM va dy bos ir eko no mi kos uni ver si te to ir Kau no te ch no lo gi jos uni versi te to ko man dos.

23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu (k). 0.00 Įž val gos (k).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k).

7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Kon cer tas „Kry mo mu zi kos festiva lis

2011“ (1) (Ru si ja, 2011 m.). Fes ti va lio ati da ry mo kon cer tas. Da ly vau ja A.Pu ga čio va, M.Gal ki nas, F.Kir ko ro vas, S.Ro ta ru, V.Leont je vas, N.Bas ko vas, K.Or ba kai tė, D.Bi la nas, Ver ka Ser diuč ka, B.Moi se je vas, O.Gaz ma no vas ir kt. (k).

11.40 Va lan da su Rū ta (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 „Ka tast ro fos die na“ (2) (N-7). 16.40 24 valan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Fa rai (N-7). 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 LT aist ra (N-7).21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiksmo drama „Rau do nas van duo“

(JAV, 2003 m.) (N-14). 0.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Dak ta ras Ozas. Nak ti nė ver si ja (S).

TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“.

7.30 „Simp so nai“. 8.00 Ko me di ja „Lu jis“ (1)

(JAV, 2010 m.). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Ko dėl? 11.55 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 12.40 Žvaigž dė po li ci nin kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (4). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „CSI Niu jor kas“. 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (4).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k).

7.25 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos lai da (k).

8.25 „Lie tu vė lė“. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta sis po jū tis. 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Žu vys monst rai: Mil ži niš ka ra ja“ (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“.

Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Lie tu vė lė“. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ver vol fo me džiok lė“ (N-7). 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou. 21.05 Ka ro vil kai. „De san ti nin kai“ (N-14). 22.05 „Gy vi nu mi rė liai“ (N-14). 23.00 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.35 „Au to pi lo tas“. TV žur na las (k). 1.05–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7).

11.10 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“ tur ny ras.

12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f.

„Kas nu žu dė Ras pu ti ną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 19.55 „Ge ne ro las“. „Ope ra ci ja „Mū ras“. 21.52, 0.57 Orai.

sPorT18.45 Te le vit ri na. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ta li no „Ka lev“–„As ta na“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Valencia“–„Real Sociedad“.13.30 RIP.14.30 Krep ši nio pa sau ly je. 15.00 Mo te rų Eu ro ly ga. Gio ro

„Uni-Seat“–Kau no „VIČI-Ais tės“. 16.45 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Mallorca“–Madrido „Real“.17.15 Di džio sios Bri ta ni jos žie di nės lenk ty nės

„Pors che Car re ra Cup 2011“. X eta pas (Sil vers to ne).

18.55 Mo te rų Eu ro ly ga. „VIČI-Ais tės“– „Lo tos Gdy nia“.

21.00 Au to mo to. 21.30 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do tur ny ras. 22.00 Spor tas LT. Lie tu vos tra di ci nio ka ra tė

čem pio na tas. 23.15 RIP.

trečiADieNiS, SAuSio 25, 2012 15

menas ir pramogos

SauSio pradžioje aš pamačiau tave, kai tu gėrei kavą „vapiano“ reStorane (konStitucijoS pr. 7a).

tu vilkėjai mėlynuS džinSuS ir švieSų megztuką.

Lauksiu Tavęs „vapiano“ keTvirTadieniais ir šešTadieniais nuo 18:00 iki 20:oo ToL, koL vėL Tave suTiksiu.

„The Ball & Chain“ tęsia gy vai at lie kamų dainų įvai rio se Vil­niaus vie to se vaiz do įrašų se­riją. Šįkart šei mos due tas di din­ga is to ri ja garsė jan čia me „Ne­rin gos“ res to ra ne per dai na vo le gen dinę Nel ly Pal ti nienės ir Eu ge ni jaus Iva naus ko dainą „Tu ateik į pa si ma tymą“.

„Tiesą pa sa kius, tai ma lo nus su ta pi mas, kad būtent šią dai­ną at lie ka me „Ne rin go je“. Juk mūsų su Jur giu vie nas pirmų­jų pa si ma tymų ir gi vy ko čia“, – pri si minė gra žio ji due to pu selė Eri ca Jen nings ir pirš tu pa rodė į salės gi lu mo je pa sta tytą kam­pinį sta liuką.

7­aja me de šimt me ty je su si­kūręs il giau siai Lie tu vos est ra­dos sce no je dai nuo jan tis N.Pal­ti nienės ir E.Iva naus ko due tas „Tu ateik į pa si ma tymą“ su dai­na vo 1976 m.

Tie sa, kom po zi to rius Ben ja­mi nas Gor buls kis šią dainą pir­miau sia kūrė Kau no res to ra no „Pa si ma ty mas“ var jetė pro gra­mai. Ta čiau res to ra nui ši dai na ne pa ti ko. Net ru kus ją su dai na­vo Nel ly su Eu ge ni jumi ir ji vi­siems lai kams ta po šio due to vi­zi ti ne kor te le.

N.Pal ti nienė jau girdė jo ir „The Ball & Chain“ ver siją. At­likė ja li ko ja su žavė ta. Gar si dai­ni ninkė taip pat gyrė Eri cos bal­są, at li kimą ir sce ninę iš raišką.

„Eri ca taip pat su žavė ta Nel­ly ta len tu. Kai kam šios dai nos nos tal gi ja, o man ir jai – tai at­ra di mai. Be to, mūsų due tas taip pat tam tik ru po žiū riu apie nos­tal giją, ga li ma įžvelg ti ret ro mo­tyvų“, – J.Did žiu lis ke liais sa­ki niais paaiš ki no, kodėl iš visų lie tu viškų dainų pa si rin ko per­dai nuo ti būtent šią.

Be to, jis pri du ria, kad senų­jų Lie tu vos est ra dos per lų juo­du su Eri ca yra pa si ruošę per­dai nuo ti ir dau giau. Taip pat atlikti juos su ori gi na liųjų ver­sijų at likė jais.

Šios dai nos ir vi sa due to kūry­bos mu zi ka skambės jau šį šeš ta­dienį – 1­ojo „The Ball & Chain“ gim ta die nio kon cer te gy vos mu­zi kos klu be „Tams ta“.

VD inf.

At gimė N.Pal ti nienės dai na

Planai: �� šeimos� duetas� ketina�perdainuoti�dar�ne�vieną�praei­ties�šlagerį.�

Kęstu tis Ne ve raus kask.neverauskas@diena.lt

Net ru kus po sau sio pra džio je Kau ne „Žal gi rio“ are no je įvy ku­sių M.A.M.A. ap do va no jimų pa­si rodė pra ne ši mai, kad grei tai Vil­niu je, menų fab ri ke „Lof tas“, vyks T.Ė.T.Ė. pa va din tas ren gi nys. At­likė jai, no rin tys būti no mi nuo­ti vie no je iš sep ty nio li kos ka te­go rijų, iki šio pir ma die nio galė jo pa tys re gist ruo tis ir tikė tis būti at­rink ti tarp lai mingųjų.

Ap do va no jimų or ga ni za to riai ren ginį ves ti pa tikė jo grupės „Ge­rai Ge rai & Miss Sheep“ vo ka lis tei Do vi lei Fil ma na vi čiū tei. Ji iš garsė­jo per Kau ne vy ku sius ap do va no­ji mus, kai at siim da ma ge riau siai metų de biu tan tei skirtą pri zą pa si­džiaugė, kad „ant lie tu viš kos mu­zi kos sce nos liks vis ma žiau vie tos Bun kei ir Ok sa nai Pi kul“.

Apie tai, ką reiš kia toks vedė jos pa si rin ki mas ir apie ki tas va sarį vyk sian čių ap do va no jimų ypa ty­bes „Vil niaus die nai“ pa pa sa ko jo T.Ė.T.Ė. ap do va no jimų ini cia to­rius V.Ale sius.

– Ves ti ren ginį pa tikė jo te gru­pės „Ge rai Ge rai & Miss Sheep“ vo ka lis tei D.Fil ma na vi čiū tei. Ar taip iš reiš kia te or ga ni za to­rių po zi ciją?

– Nebū ti nai. Do vilė tais ke liais sa­ki niais la bai ge rai pa sakė tai, ką dau ge lis ma no ir ką norė jo pa sa­ky ti, bet ne drįso ar ba ne turė jo tam pro gos, ete rio. Mūsų ap do va no ji mai yra al ter na tyvūs, juo se ne bus šansų pa si ro dy ti to kioms grupėms, ku rių at sto ves įvar di jo Do vilė. Todėl pa­si rin ko me ją kaip sim bolį, siek da mi pa ro dy ti ato trūkį nuo to, kas vyks­ta Lie tu vos al ter na ty viosios mu zi­kos sce no je, ir to, kas vyks ta te le­vi zi jo je.

– Koks šių ap do va no jimų tiks­las? Po pu lia rin ti al ter na ty vio­sios mu zi kos at likė jus?– Ne ma ny čiau, kad jų nie kas ne­pažįs ta. Juos daug kas pa žįsta, išs­ky rus pla čiąją vi suo menę, ku ri žiū ri tik te le vi zo rių ir ne la bai do mi si tuo, kas vyks ta. Ir M.A.M.A ap do va no­ji muo se daug kas skundė si, kad ne­ži no tų gru pių, ku rios kon cer tuo ja.

Šie ap do va no ji mai nėra nie ko nau jo, anks čiau bu vo „a.lt“ ap do­va no ji mai. Tai yra kaip ir jų pra­tęsi mas. Bend ra dar biau ja me su „a.lt“ ap do va no jimų or ga ni za to­riais. No ri si pa gerb ti ir tuos, ku rie ku ria „sun kesnę“ ir ne to kią po pu­lia rią mu ziką. Ne no riu konf ron ta­ci jos su M.A.M.A. ap do va no ji mais. Ma nau, kad šie ap do va no ji mai kaip tik vie nas kitą pa pil do, nes mes ap­rėpia me al ter na ty vio sios mu zi kos

sceną. Jei gu ne M.A.M.A., bent jau man ne būtų ki lu si min tis su reng ti šio ren gi nio.

– Pir ma dienį baigė si ga li mybė re gist ruo tis į ap do va no ji mus. Ar di de lio su si domė ji mo su­laukė te?– Už si re gist ra vo apie 300 skir tingų at likėjų. Aiš ku, reikės „filt ruo ti“, nes kūri nius siuntė daug ne pro fe sio na­lių at likėjų. Ta čiau kiek vie no je ka te­go ri jo je yra bent po 20 no mi nantų, iš ku rių reikės dar at si rink ti. Šiuo me­tu svars to me, kad kiek vie no je ka te­go ri jo je liks po ke tu ris at likė jus.

– Ar jau aiš ku, kas bus ko mi si­jo je?

– Taip, ko mi si ja po tru putį for muo­ja ma. Jo je bus pa grin di nių al ter na­ty vio sios mu zi kos po rtalų at sto vai, taip pat kai ku rių ra di jo sto čių pro­gramų di rek to riai.

– Ar iš at siun tu sių pa raiš kas bu­vo to kių, ku rių pa ts ne ži no jo te ir ku rie ma lo niai nu ste bi no?– Taip, tik rai bu vo daug gerų at­ra dimų, per liukų. Vis ko juk pa ts ir neaprėp si. Su si rin kau to kią „ge­rą bazę“. Ga liu da bar ir fes ti va­lius or ga ni zuo ti (juo kia si). Tik­rai daug gerų gru pių. Aiš ku, kai ku rie žmonės tuo do mi si il gai ir tai ne bus jo kia nau jie na, bet bus daug to kių, ku rie ir at ras šį tą nau ja.

„Tėtė“ ne si ruo šia kąsti „ma mai“

Po zi ci ja: �� pa�sak�V.Ale�siaus,�kuo�dau�giau�ap�do�va�no�jimų,�tuo�ge�riau�Lie­tu�vos�mu�zi�kai.� � Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Va sarį Vil niu je vyks al ter na ty vio sios mu­zi kos ap do va no ji mai T.Ė.T.Ė. Jų or ga ni­za to rius Vi lius Ale sius tei gia, kad pa va di­ni mas šiek tiek iro ni zuo ja ne se niai pra­ūžusį M.A.M.A. ren ginį, ta čiau šai py tis iš ko legų tik rai nie kas ne ke ti na.

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Atėnai +15Berlynas +1Brazilija +27Briuselis +7Dublinas +10Kairas +21Keiptaunas +27Kopenhaga 0

Londonas +11Madridas +15Maskva –14Minskas –5Niujorkas +5Oslas –5Paryžius +10Pekinas –1

Praha +1Ryga –5Roma +12Sidnėjus +25Talinas –8Tel Avivas +20Tokijas +5Varšuva –1

Saulė teka 8.21Saulė leidžiasi 16.41Dienos ilgumas 8.20Mėnulis (jaunatis) teka 8.41Mėnulis leidžiasi 19.49

25-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 341 diena.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–4

Vilnius–3

Alytus–4

Kaunas–3

Utena–4

Panevėžys

–4ŠiauliaiTelšiai

–4

Klaipėda–2

Vėjas2–5 m/s

Šiandien, sausio 25 d.

horoskoPai

Orai Savaitės viduryje Lietuvos oras tu-rėtų vis labiau šalti. Šiandien šaly-je snigs mažiau, tačiau bus šalčiau. Temperatūra bus apie 3–4 laipsnius šalčio, tik pajūryje ji sieks apie 0. Ketvirtadienį sniego nenumatoma, tačiau temperatūra bus dar žemes-nė. Naktį šals iki 7–12 laipsnių, dieną bus 7–8 laipsniai šalčio, pajūryje bus apie 5 laipsnius šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

To ki jaus lau kia ka TasT ro fa?

keTVirTadienį

PenkTadienį

–11–3–5 –7

–13–8–10 –11

–16–10–12 –15

3

4

3

1851 m. gimė Petras Vilei-šis, Lietuvos visuomenės veikėjas, inžinierius, ver-tėjas, pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus ži-nios“ leidėjas. 1874 m. gimė anglų rašy-tojas Williamas Somer-setas Maughamas. 1882 m. gimė anglų ra-šytoja Virginia Woolf. 1890 m. gimė dailėtyri-ninkas ir grafikas Pau-lius Galaunė. 1919 m. įkurta Tautų Ly-ga, būsimoji JTO.

1924 m. Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės žaidynės. 1938 m. gimė rusų daini-ninkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis. 1947 m. mirė Čikagos gangsteris Al Capone. 1958 m. gimė italų rašyto-jas Alessandro Baricco.1980 m. gimė Ispanijos futbolininkas Xavi.1981 m. gimė amerikietė dainininkė Alicia Keys. 2010 m. mirė tapytojas Algirdas Petrulis.

daTos (sausio 25 d.)

aVinas (03 21–04 20). Gali kilti puikių, originalių idėjų. Puikus

laikas priimti sprendimus ir imtis proti-nės veiklos. Geras metas kreiptis į tie-sioginį viršininką dėl atlyginimo pakė-limo ar karjeros galimybių.

jauTis (04 21–05 20). Viską, ką iki šiol esate pasiekęs, vertinsite

ir branginsite. Gyvenimas teiks malo-numą, o problemų sprendimas bus len-gvas ir sklandus.

dVyniai (05 21–06 21). Sėkmin-gai kursite planus, o paskui juos

lengvai įgyvendinsite. Palankus laikas daryti išvadas ir priimti svarbius spren-dimus.

Vėžys (06 22–07 22). Sprendi-mai, susiję su karjera, gali turėti

įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali gadinti jums nuotai-ką. Prieš ką nors nusprendžiant patar-tina atsargiai apsvarstyti visas gali-mybes.

liūTas (07 23–08 23). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos

įtakos vidiniam tobulėjimui. Svajoda-mas bandysite užsimiršti, bet asme- ninės problemos privers grįžti į realų pasaulį.

Mergelė (08 24–09 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasi-

rinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu.

sVarsTyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti ne-

tinkamų ar klaidinančių minčių ir idė-jų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, kai galimi kivirčai su vyresniais ir autorite-tingais žmonėmis.

skorPionas (10 24–11 22). Seksis siekiant savo idealo ir svajonės.

Nebijokite skraidyti padebesiais ir įgy-vendinkite savo norus. Bendradarbia-vimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idė-jos ir mintys gali prieštarauti jū-

sų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones.

ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite

tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų.

Vandenis (01 21–02 19). Klaidin-gai įvertinsite savo jėgas, užsiim-

site veikla, kuri prieštaraus jūsų tiks-lams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų.

žuVys (02 20–03 20). Neįvertin-site aplinkinių emocijų ir energi-

jos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši si-tuacija sukels naujų, bet nelabai malo-nių jausmų.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.

–4

Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenis, Viltė, Žiedė

Prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8 9

Ja po ni jos moks li nin kai įspėjo apie 70 pro c. ti ki mybę, kad 7 balų Rich-te r io ska lės žemės d rebė ji mas smogs To ki jui per ar ti miau sius ket-ve rius me tus. To kie duo me nys pa-teik ti To ki jaus uni ver si te to Žemės drebė jimų ty rimų ins ti tu to ata skai-to je, ku ri bu vo pa skelb ta pir ma-dienį. Jos au to riai sa vo pro gno zes grind žia pa didė ju siu seis mi niu ak-ty vu mu ša lies sos tinė je po 2011 m. ko vo 11 d. žemės drebė ji mo ša lies šiaurės ry tuo se. To ki jas pa starą jį kartą stiprų žemės drebė jimą iš gy-ve no 1923 m. Tuo met žu vo dau giau nei 100 tūkst. žmo nių.

AFP inf. ir nuo tr.

PUSIAUŽIEMIS, KIRMėLINė ŠV. PAULIAUS ATSIVERTIMAS