Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

„Dal kia“ leid žia šak nis?Kol dau giau kaip me tus sos tinės sa vi val dybės ir ne tik jos po li ti kai dis ku tuo ja dėl ga li my bių per žiūrė­ti Prancū zi jos kon cer no „Dal kia“ Vil niaus ši lu mos tinklų nuo mos su tartį, lie ja prie kaiš tus Vil niaus sa vi val dy bei dėl per ne lyg di de lių ši lu mos sąskaitų mies tie čiams,

me ras Artū ras Zuo kas pra nešė džiu gią nau jieną – minė tas kon­cer nas pa si ryžęs in ves tuo ti 500 mln. litų į bio ku ro ka ti linę ir taip iš gelbė ti Lie tu vos sos tinę bei jos gy ven to jus.

Re gis, reiktų tik plo ti ka tu čių dėl to kios įspūdin gos in ves ti ci jos į Vil­niaus ši lu mos ūkį. Ta čiau bent sos­tinės ta ry bos opo zi ci ja ne sku ba džiū gau ti ir že ria klau si­mus vieną po ki to.

Tikros sosTinės naujienos Pirmadienis, sausio 23 d., 2012 m. nr. 18 (1217) diena.lt

Pi gios ši lu mos kai na

1 Lt

Da bar dau gybė žydų, taip pat at vyks tan čių ir iš Iz rae lio, ne be si lai ko ko še ri nio mais to tra di cijų.

Vil niaus Gao no žydų mu zie jaus va do vas, ra šy to­jas Mar­kas­­Zin­ge­ris

Prancū zi jos kon cer no „Dal kia“ už mo jai Vil niu je pa sta ty ti 0,5 mlrd. litų vertės bio­ku ro ka ti linę ke lia klau simą – tai yra ši lu­mos pi gi ni mas vil nie čiams ar tik šan sas pri va čiam mo no po li nin kui de šimt me­čiams įsit vir tin ti sos tinės ši lu mos ūky je.

Snie go il ge sys iš ginė į gamtąŽie mos pra mogų mėgėjai šį sa vait­galį į dangų siuntė pa dėkos mal das ir tar si at si ly gin da mi už gam tos siųstą sniegą su rogė mis, slidė mis, snieg lentė mis plūdo ant kal niukų, į miš kus. „Snaigės“ žy gio or ga ni za to­riai pa sa ko jo, kad Pa sau linę snie go dieną Aukš ta gi rio miš ke minė jo re­kor di nis sli di ninkų skai čius.

Miestas 2, 3p.

Nu galė to jams – R.Be ran kio ra ketė

Miestas 5p.

miškų sa vi nin kus

į ne viltį va ro bal ta ru siškų

skiedrų im por tas.Ekonomika 9p.

Pri va tiems kre di to­ riams at sto vau jan tis Ch. dal la ra iš atėnų

iš vy ko be su si ta ri mo dėl skolų nu ra šy mo.

Pasaulis 10p.

svars to ma vieną rin kimų

apy gardą iš kau no

per kel ti į Vil nių.Lietuva 7p.

Įta ri mai: � Vil niaus gy ven to jams ir ta ry bos opo zi ci jai ky la klau simų, ko bio ku ro ka ti linę no rinčios sta ty ti „dal kios“ atstovas jeanas sacreste’as (kairėje) ti ki si mai nais iš sostinės mero a.Zuoko. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

2

4p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

„Sun ku pa tikė ti, kad „Dal kia“ at si tik ti nai su­

gal vo jo in ves tuo ti būtent Vil niu je. Juo lab kad ši lu mos ūkio nuo mos su tar tis ga na grei tai baig sis. Vers­las yra vers las, bet svar bu, kad nau­dą gautų gy ven to jai“, – dien raš čiui „Vil niaus die na“ sakė buvęs sos­tinės me ras Rai mun das Alek na.

Opo zi ci jos at sto vai svars to, kad „Dal kios“ in ves ti ci jos leistų įsit vir­tin ti sos tinės ši lu mos ūky je il giau ne gu iki 2017 m., kai baig sis Vil niaus ši lu mos tinklų nuo mos su tar tis.

Jei tikė tu me vie šais pra ne ši mais, „Dal kia“ už 500 mln. litų ža da vil­nie čiams pa sta ty ti bio ku ro ka ti­linę, ku ri ne va 20 pro c. at pi gins ši­lumą ir galės ap šil dy ti net 60 pro c. mies to. Ta čiau prie š me tus būta ir kitų sa vi val dybės viešų pa reiš kimų dėl spe cia lių ty rimų, kaip pa ge rin ti ši lu mos ūkio pa dėtį, dėl tarp tau ti­nių in ves tuo tojų kon kursų. Kol kas tai tik ir li ko pa reiš ki mais.

Pietų už dyką ne būnaDar prie š me tus, miestą val dant tuo me čiam me rui kon ser va to riui Vi liui Na vic kui, „Dal kia“ siūlė si in ves tuo ti į bio ku ro ka ti linę, ta čiau mai nais rei ka la vo pra tęsti mies­to ši lu mos tinklų nuo mos su tartį, ku ri baig sis 2017 m., iki 2037­ųjų. Būtent ta da ir bu vo kal ba ma apie tai, kad reiktų skelb ti in ves tuo to­jo kon kursą.

Į vald žią grįžus A.Zuo kui, „Dal­kia“, re gis, pa mir šo sa vo sąly gas ir, kaip tei gia, ri zi kuotų ir in ves tuotų be jo kių mies to vald žios įsi pa rei­go jimų. Ta čiau R.Alek na ne ti ki nei A.Zuo ko, nei „Dal kios“ at sto­vo kal bo mis apie lab da ringą veiklą. Jo nuo mo ne, jo kia vers lo bend rovė ne siimtų ri zi kos in ves tuo ti 500 mln. litų, jei ne si tikėtų vėliau už­dirb ti dar dau giau.

„Būtų itin nai vu tikė tis, kad to­kia bend rovė kaip „Dal kia“, ne­turė da ma jo kių ga ran tijų dėl atei­ties, imtų ir pa da rytų pa slaugą Vil niui. Vie naip ar ki taip, kai at­eis tie 2017 m. ir jei bus skel bia­mas nau jas kon kur sas iš nuo mo ti Vil niaus ši lu mos ūkį, ši pa sta ty ta bio ku ro ka ti linė tik riau siai su vai­dintų le miamą vaid menį „Dal kios“ nau dai“, – ma no R.Alek na.

Jei pa šne ko vo svars ty mai pa si­tvir tintų ir „Dal kia“ laimėtų ši lu­

mos tinklų nuo mos kon kursą, dar ma žiau siai 15 metų įmonė miestą šil dytų ir bio ku ru, ir du jo mis.

„Bend ro vei už sa vo pi ni gus pa si­sta ty ti ka ti linę nie kas užd raus ti ne­ga li. Ir ge rai, kad ju de sys yra, tai pa­tvir ti no ir prem je ras. Tik tiek, kad vėliau mies tas pirks tos ka ti linės pa­slau gas. Čia ir bus es mi nis klau si mas – už kiek?“ – svarstė R.Alek na.

In ves tuo to jams Vil niaus mies­to sa vi val dybė iškėlė vos dvi sąly­gas. Pir ma – sta tant bio ku ro ka­ti linę bus pri va lo ma lai ky tis visų Viešųjų pir kimų įsta tymų sąlygų ir pir ki mus vyk dy ti per Cent rinę per­kan čiąją or ga ni za ciją. Ant ra sąly ga – bio ku ras turės būti per ka mas iš ku­ro bir žos, ku rią, ti ki ma si, Ener ge ti­kos mi nis te ri ja įkurs Lie tu vo je.

2

miestas

Pas ta ruo ju me tu prem je ras And­

rius Ku bi lius ir A.Zuo kas vie šo jo je

erdvė je vie nas ki tam laidė kal ti ni­

mus ne su ge bant su si tvar ky ti su ši­

lu mos ūkiu.

A.Ku bi lius neiš peikė planų mies te pa sta ty ti bio ku ro ka ti linę, ta čiau ir džiaugs mo itin di de lio ne pa rodė.

„Ne sii mu ver tin ti, nes ne ži no me konk re tes nių da lykų, bet taip, kaip ir ki to se Lie tu vos sa vi val dybė se, la­bai ge rai, kad ir Vil niu je pra de da ma su vok ti, jog Vil niaus sa vi val dybė ir jos ši lu mos tink lai yra, visų pir ma, Vil niaus rei ka las. No riu pa svei kin­ti, kad at si ran da naujų ini cia tyvų, o ne vien tik ieš ko ma, kas kal tas – ar

„Dal kia“ pa si tikė ji mo ne ke lia

Pi gios ši lu mos kai na 1

Pa si rin ki mas: �� in�ves�ti�cijų�pri�trau�ki�mas�į�Vil�nių�būtų�svei�kin�ti�nas�da�ly�kas,�ta�čiau,�kal�bant�apie�„Dal�kios“�už�mo�jus,��trūksta�in�for�ma�ci�jos�ir�vie�šo�kon�kur�so.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

PirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Šiandien prasideda kinų Naujieji metai.

15p.

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Šim tai di de lių ir mažų vil nie čių sa vait galį skubė jo ant Lai mio kal­no į pra de dan tie siems skir tą tra­są. Žmo nių būta tiek daug, kad kai ku riems nuo mos punk tuo se pri­trūko slid žių.

Tai pir mas sa vait ga lis šią žiemą, kai vil nie čiams ir sos tinės sve čiams pa­si taikė pro ga pa si ner ti į tikrų žie­

mos pra mogų sūkurį. Leng vas šal­tu kas, natū ra lus ir snie go pa trankų pa ga min tas snie gas Liep kal ny­je abe jingų ne pa li ko. Į kalną kopė ar kel tu vu ki lo mar gas palvė sli di­ninkų ir snieg len ti ninkų mi nia. Ne ką ma žiau žmo nių lei do si že myn.

Dien raš čio kal bin tas vil nie tis pa sa ko jo, kad ant kal no su šei ma pra lei do visą sa vait galį. Pa sak vy­riš kio, čia taip pat at ėjo ne ma žai jo draugų ir pa žįstamų. Jis džiaugė si žmo nių gau sa, bet už si minė, kad

yra buvę dienų, kai ant Liep kal­nio žie mos pra mogų mėgėjų bu vo dar dau giau. „Šis sa vait ga lis iš tie­sų pir mas, kai yra nor ma lus snie­gas ir šal tis, kad tas snie gas iš si­lai kytų. Ta čiau dau ge liui žmo nių nu si bo do lauk ti ir jie iš va žia vo sli dinė ti ki tur, į už sienį. Tie ku rie neiš va žia vo, pa vyzd žiui, aš, sniegą pa matę iš kart ant kal no nu skubė­jo“, – šyp so da ma sis pa sa ko jo Ri čar du pri si statęs pa šne ko vas.

Su dviem vai kais ant kal no at­ėju si Ali na pri pa ži no, kad šiek tiek nu si vylė in ven to riaus nuo­mos punk to tei kia mo mis pa slau­go mis. Apie 11 val. kal no pa pėdėje pri si sta čiu siai sli di nin kei slid žių iš si nuo mo ti ne pa vy ko.

„Vos va lan da pra ėjo nuo punk­to ati da ry mo, o slid žių jau nėra. Mums pa si ūlė snieg len tes. Nie ka da ne bu vo me iš bandę jų, bet ka dan gi va žia vo me iš to li, grįžti ne norė jo­me, tad pa si ėmėme snieg len tes. Štai ke tu rias va lan das ir mokė­mės“, – at vi ra vo pa šne kovė.

Kal no pa pėdėje įsikūręs sli dinė­ji mo in ven to riaus nuo mos punk­tas taip pat bu vo sau sa kim šas. Du dar buo to jai nuo lat plu šo. Vy riš kiai su žur na lis tais bend rau ti ne bu­vo linkę. „Tik rai daug dar bo, šie­met tai pir mas kar tas, tad at leis ki­te, kal boms lai ko nėra“, – šnekė jo vie nas dar buo tojų. Nuo mos punk­te sto vi niuo jan tys žmonės pa pa­sa ko jo, kad snieg lentės ar slid žių po ros nuo ma va lan dai kai nuo­ja 20 litų, o kiek vie na ki ta va lan­da – 5 li tus. „Vai kiš kas in ven to rius pi ges nis. Slidės vai kams – 13 litų už va landą. Tik ne ži no me, ar be­gau si me jų“, – skėsčio jo ran ko mis eilė je sto vi niuo jan ti mo te ris.

Tu rin tiems sa vo sli des čiuož­ti nuo kal no ga li ma ne mo ka mai. Kel tu vo pa slau gos kai na, pa sak lan ky tojų, – vie nas li tas. Ta čiau ne ma žai žmo nių į kalną kopė sa­va ran kiš kai.

Sa vait galį Liep kalnį ap gulė žiemos pra mogų mėgėjai

Pa si ren gi mas: �� nors,�pa�ly�gin�ti�su�anks�tes�niais�me�tais,�žie�mos�pra­mogų� gerbėjų� ant� Liep�kal�nio� ne�bu�vo� dau�giau�sia,� slid�žių� vi�siems�neuž�te�ko.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Pasirinkimas: �� nors�kel�tu�vo�pa�slau�gos�kai�na�vos�vie�nas�li�tas,�ne�ma�žai�žmo�nių�į�kalną�kopė�sa�va�ran�kiš�kai.

Būtų itin nai vu tikė­tis, kad to kia ben­ d rovė kaip „Dal kia“ imtų ir pa da rytų pa slaugą Vil niui.

Rai mun das Alek na:

3

miestas

Vietos verslas nereikalingasVie tos vers li nin kai iro ni zuo ja, kad prancūzų in ves tuo tojų pla nai su­tin ka mi išskės to mis ran ko mis, o vie tos vers li ninkų pa stan gos – ne­rei ka lin gos.

Prieš me tus 18 MW ga lios bio­ku ro ka ti linę pa si sta čiu si bend­rovė „Gri giškės“ ėmėsi ga min ti ši­lumą ir ja ap rūpin ti visą Gri giš kių mies telį. Gri giš kių gy ven to jams tie kiamą ši lumą iš bend rovės pir­ko „Vil niaus ener gi ja“.

Mo der nią ka ti linę pa si sta čiu si bend rovė galėtų ir šian dien šil dy ti Gri giš kių gy ven vietę, bet ne tikė­tai be jo kio įti ki na mo paaiš ki ni mo bu vo at jung ta nuo maž daug 700 m il gio ši lu mos tra sos, ku ria tiekė ši lumą.

Bend ra šio pro jek to vertė sie­kė apie 19 mln. litų, maž daug pusę šios su mos su darė ES struktū ri nių fondų lėšos ir vals tybės pa ra ma, įmonė turė jo ir Sei mo bei Vy riau­sybės pa lai kymą.

Ta čiau „Vil niaus ener gi ja“ net ir to kio smul kaus kon ku ren to ne tru­ko at si kra ty ti. Ka ti linės pa jėgu mas šian dien neiš nau do ja mas, o ši lu­mos tra sa sto vi ne nau do ja ma.

Ne ma lo nios pa tir ties šil dy mo vers le turė ju sios įmonės va do­vas Gin tau tas Pan go nis šian dien jau ne ti ki mies to vald žios kal bo­mis apie norą vil nie čiams at pi gin­ti ši lumą.

„Mes ši lumą Gri giškėms tiekė me 5 pro c. pi giau, nei tai da ro du jo mis šil dan ti „Vil niaus ener gi ja“. Ta­

čiau šis ar gu men tas vi siš kai be ver­tis prie š mo no polį, ku riam ne rei kia jo kios kon ku ren ci jos“, – dien raš­čiui kalbė jo vers li nin kas.

Pirš tus su bio ku ro ka ti li nių sta­ty bo mis nu svilę yra ir dau giau vers li ninkų. Įmo nių grupės „Ar vi“ va do vai taip pat ne kartą yra mi­nėję, kad du jas galėtų pa keis ti bio­ku ru, ta čiau dėl ne pa nau dotų dujų at sargų bend ro vei gre sia mil ži niš­kos bau dos.

Bio ku ro ka ti linę pa si statė ir „Vil­niaus deg tinė“, ta čiau vald žios pa­ža dai, kad ener giją iš jos fik suo tu ta ri fu su pirks įmonė „Les to“, ne­bu vo tesė ti – fik suo to ta ri fo stai­ga ne li ko.

Geriau valdžioje nebūtų A.ZuokoPar la men ta ras ir buvęs Vil niaus ta­ry bos na rys kon ser va to rius Kęstu­tis Ma siu lis dien raš čiui sakė tei­gia mai ver ti nan tis ju desį bio ku ro ka ti linės sta tybų pro ce se, ta čiau iš reiškė viltį, kad pa si bai gus ši lu­mos tinklų nuo mos su tar čiai sos­tinės vald žio je šei mi nin kaus ne A.Zuo kas ir jo ko man da.

„Pro ku ro rai turėtų sek ti si tua ciją, jei būtų ban do ma su tartį pra tęsti kaip nors an tiįs ta ty miš kai. Su tin­ku, kad ka ti linės rei kia, vi sa da ma­niau, kad žings nius jos sta ty bo se tu ri ženg ti da bar ti nis in ves tuo to jas. Svar bu tik už kirs ti ke lią bet ko kiems sa vi val dybės va dovų ir „Dal kios“ su si ta ri mams, ku rie vėliau būtų ne­sąži nin gi skel biant viešą kon kursą“, – svarstė K.Ma siu lis.

Par la men ta ras vi lia si, kad or ga­ni zuo jant naują ši lu mos ūkio nuo­mos kon kursą da bar tinė vald žia sa vi val dybė je ne su da rys dau gu­mos ir pa reigū nai turės vi sas sąly­gas įdėmiai sek ti san do rių eigą.

prem je ras, ar ener ge ti kos mi nist­ras, ar, kaip da bar paaiškė jo, ir Pre­zi dentė. Ar tie pla nai realūs ir ra cio­nalūs, turėtų pa sa ky ti eks per tai“, – kalbė jo prem je ras.

Lie tu vos Pre zi dentė Da lia Gry baus­kaitė vi sai ne se niai „Vil niaus ener­gi jai“ žėrė kal ti ni mus pikt naud žiau­jant mo no po li ne pa dėti mi, o sa vi val­

dy bei ne su ge bant su si tvar ky ti su pa­slau gos teikė jais.

„Ma to me pikt naud žia vimą Vil niu je mo no po li ne pa dėti mi, „Icor“ grupės in te re sus, ku rie at vi rai do mi nuo ja ir de monst ruo ja ne pa garbą sa vo pi lie­čiams, po li ti za vimą, ir ma to me oli­gar chi nius po žy mius“, – sakė D.Gry­baus kaitė.

„Dal kia“ pa si tikė ji mo ne ke lia

Vil niaus mies to sa vi val dybės opo zi cinė Tėvynės są jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok ratų frak ci ja pra ėju sią sa vaitę ta ry bo je pra dėjo rink ti pa ra šus, norė da ma sku biai su šauk ti spe cialų ta ry bos po sėdį, ku ria me būtų svars to ma, kaip ap gin ti vil nie čius nuo „plėši­kiškų ši lu mos kainų ir sie kia ma mies to va dovų at sa ko mybės dėl su si da riu sios si tua ci jos“.

„Ma to me, kad skan da lin ga si tua­ci ja dėl dirb ti nai išpūstų ši lu mos kainų Vil niu je ne ju da iš mir ties taš ko. Me ras nie ko ne da ro, tik vyk do ab sur diš kas viešų jų ry­šių ak ci jas, ne kreip da mas dėme­sio į vi suo menės pa si pik ti nimą ir Pre zi dentės iš sa kytą kri tišką po­zi ciją sa vi val dybės va do vy bei ir pa čiam me rui. Rei kia sku biai ieš ko ti spren dimų, kaip ap gin ti vil nie čius nuo „abo nen ti nių“ ši­lu mos kainų. Posė dis rei ka lin­gas, kad būtų ga li ma su dėlio ti vi sus ar gu men tus, nuo dug niai įver tin ti si tua ciją ir priim ti rei­kia mus spren di mus“, – teigė Vil­niaus mies to sa vi val dybės TS­

LKD frak ci jos se niū­nas Vi das Ur bo na­

vi čius (nuotr.).

Ta ry bos po sėdžiui su šauk ti rei kia 17

ta ry bos na rių pa­rašų. Tad sun kiai

tikė ti na, jog 14 po li tikų vie­

n i j a n č i a i o p o z i c i j a i pa vyks tai pa da ry ti.

Ren ka pa ra šusPi gios ši lu mos kai na

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Be maž 1,5 tūkst. da ly vių su­traukė Saulė te kio Aukš ta gi rio miš ke vykęs sli dinė ji mo žy gis. Jau tre čią de šimtį metų iš eilės vyks tan tis ren gi nys šį kartą bu­vo skir tas Pa sau li nei snie go die­nai pa minė ti.

Šim tai žmo nių su slidė mis at vy­ko į Saulė te kio pa kraš ty je esan­čią Ply tinės gatvę pa si ryžę įveik ti miš ke nu žymė tas tra sas. Kiek vie­nas galė jo pa si rink ti sau tin kamą ruožą: 4, 8, 12 ar 16 km il gio. Įvei­ku sių trasą laukė karš ta ar ba ta ir sim bo linės do vanėlės.

„Šie met su laukė me tik rai re­kor di nio da ly vio skai čius. Dar visų ne sa me su skai čiavę, bet jau yra 1300. Žmonės vis len da ir len da iš miš ko. Ir ar ba tos vi­siems pri trūko me, ir me da liukų, bet vis vien džiau giamės, kad pi lie čiai to kie ak tyvūs. Ma nau, žmonės snie go bu vo iš siilgę, ir tai bu vo vie na iš pa skatų taip gau siai su si rink ti“, – „Vil niaus die nai“ teigė Vil niaus ke liau tojų

klu bo pir mi nin kas Al gi man tas Ju ce vi čius.

Tie, ku rie į ren ginį at vy ko be slid žių, or ga ni za to rių bu vo ap­rūpin ti šiau rie tiš ko jo ėji mo laz do­mis. Iš vi so bu vo iš da ly ta 40 po­rų lazdų. Ši tra di ci ja gy vuo ja jau ant rus me tus. „Per nai šiau rie tiš­ko jo ėji mo laz das pri statė me pir­mą kartą, o šie met jos jau ma si nis reiš ki nys“, – kalbė jo vy riš kis.

Be pa ties žy gio, su si rin ku sių laukė įvai rios pra mo gos, links mi žai di mai. Vy ko šeimų var žy bos, per ku rias taip pat bu vo ap do va­no ti ma žiau si da ly viai. Vy riau­siam ren gi nio da ly viui bu vo 83 me tai, o jau niau siam – vos ket ve­ri. Abu sli di nin kai ryž tin gai įveikė 4 ki lo metrų trasą. „Mūsų tiks las – ne rung tynės, o pa da ry ti taip, kad žmonės kuo il giau pa būtų gry na­me ore. Tad pirmųjų vietų čia nė­ra, o do vanė les, kad ir ne di de les, gaus vi si“, – be si bai giant ren gi­niui tvir ti no A.Ju ce vi čius.

Atei nantį sek ma dienį sos tinės Ke liau tojų klu bas kvie čia vi sus at vyk ti į žygį, ku ris pra si dės prie Ver kių rūmų. Re gist ra ci ja į jį vyks nuo 11 val.

Snie go il ge sys at ginė į mišką

Pat riar chas: �� A.Ju�ce�vi�čius�(dešinėje)�„Snaigės“�žy�gius�or�ga�ni�zuo�ja�ne�vieną�de�šimtį�metų.�

Tikslas: �� „Snaigės“�žygyje�svarbiausia�dalyviams�pabūti�gamtoje.��� To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Deficitas: �� slidininkų�buvo�tiek�daug,�kad�arbatos�visiems�neužteko.

Pa si rin ki mas: �� in�ves�ti�cijų�pri�trau�ki�mas�į�Vil�nių�būtų�svei�kin�ti�nas�da�ly�kas,�ta�čiau,�kal�bant�apie�„Dal�kios“�už�mo�jus,��trūksta�in�for�ma�ci�jos�ir�vie�šo�kon�kur�so.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

PirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

4

miestaspirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Res to ra nai neiš si lai kėNors žy dų bend ruo me nė sos ti nė­je ga na di de lė, tra di ci jų be si lai kan­tys tau ti nių ma žu mų at sto vai ga­li nu varg ti beieš ko da mi ko še ri nio mais to. O sos ti nės res to ra nų va do­vai sve čių iš šven to sios že mės taip pat ne lau kia iš tie sę ran kų.

Nors Rau gyk los gat vė je prieš ke­le rius me tus įsi kū ru sio žy dų mais­to res to ra no „Ki ne ret“ kon tak tai in ter ne te dar skel bia mi, mai ti ni­mo įstai gos du rys sve čiams už ver­tos jau pus me tį. As muo su si siek ti Tat ja na Ša ran da in ter ne te pa­skelb tu te le fo nu dar at si lie pia, ta­čiau leis tis į kal bas apie res to ra no li ki mą ne no ri. „Tie siog neiš gy ve­no me. Kiek ži nau, dau giau žy diš­kų res to ra nų sos ti nė je ir nė ra“, – te pa sa kė pa šne ko vė.

Lie tu vos vieš bu čių ir res to ra­nų aso cia ci jos pre zi den tė Eval da Šiš kaus kie nė taip pat pa tvir ti no, kad ka žin, ar žy diš kų pie tų Vil­niu je pa vyks už si sa ky ti res to ra ne. „Ma ny čiau, kad žy diš kų res to ra­nų ne be li kę. Bu vo vie nas Pa mėn­kal nio gat vė je, taip pat Rau gyk los gat vė je. Tik riau siai ne bu vo po rei­kio jiems, to dėl ir bu vo už da ry ti“, – svars tė E.Šiš kaus kie nė.

Nors res to ra nai ko še ri nio mais to ne siū lo, pa šne ko vė vis dėl to pra­

Šiau rės Je ru za lė je žy dai ga li lik ti alkaniŠiau rės Je ru za le va di na mas Vil nius, pa­si ro do, ne toks jau ir sve tin gas vie tos žy­dams ar iš Iz rae lio at ke lia vu siems sve­čiams – ko še ri nio mais to čia ir su ži bu­riu var giai ra si.

San tū ru mas: �� ra�šy�to�jas�M.Zin�ge­ris�at�vi�rai�sa�ko�ne�ma�tąs�bė�dos,�kad�Vil�niu�je�sun�ku�ras�ti�ko�še�ri�nio�mais�to.�Ta�čiau�už�si�me�na,�jog�ki­tos�Eu�ro�pos�ša�lių�sos�ti�nės�šiuo�po�žiū�riu�žy�dams�sve�tin�ges�nės.

Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

si ta rė, kad no rin čių iš ban dy ti žy­dų vir tu vę at si ran da. „Bū na, kad į Lie tu vą at va žiuo ja gru pės ir do mi si ko še ri niu mais tu. Kaip tik dėl to po po ros mė ne sių ža da me reng ti dės­ty to jų, ku rie mo ko ga min ti ko še ri­nį mais tą, mo ky mus. Kai at vyks ta tu ris tų ar ren gia mos kon fe ren ci jos, bū ti na vi rė jams ži no ti, kas yra ko­še ri nis mais tas ir kaip jį ga min ti“, – aiš ki no aso cia ci jos pre zi den tė.

E.Šiš kaus kie nės ži nio mis, sos­ti nė je esan tys res to ra nai ne ga­li pa siū ly ti ir mu sul mo nams skir­tų ha lal pa tie ka lų. „Tie siog nė ra po rei kio, – tei gė pa šne ko vė – res­to ra nų pa siū lą dik tuo ja rin ka. Jei stai ga at si ras tų daug tu ris tų iš Iz­rae lio, bū tų ati da ry ta ir žy diš ko mais to res to ra nų. Kai at si ran da po rei kis, at si ran da ir po rei kio pa­ten ki ni mas.“

„Vil niaus die nos“ žur na lis tai nu­spren dė kreip tis į ke le tą sos ti nės res to ra nų ir iš siaiš kin ti, ar jiems pa­vyk tų suor ga ni zuo ti vers lo pie tus su ko še ri niu mais tu iš Iz rae lio at vy ku­sių sve čių de le ga ci jai. De ja, te le fo­no ra ge ly je daž niau siai bu vo gir di­mi to kie at sa ky mai: „Ne. Ne tu ri me ga li my bių. Nie ka da to kių pie tų ne­tu rė jo me ir neap siim si me“, „Ko še­ri nio mais to vir tu vės ne tu ri me. Vi­rė jas tam ne tin ka. Esa me su si dū rę su šia pro ble ma, bet pa dė ti ne ga li­me“, „Vi siš kai jo kių ga li my bių. Čia net kal bos ne ga li bū ti. Ten ki to kie

Košerinis maistas

Viena svarbiausių žydų religinio gy-venimo ypatybių – kašrutas – taisy-klių rinkinys, reglamentuojantis tin-kamą žydų maitinimąsi. Žodis „ka-šer“ reiškia „tinkamas“, „tikras“.

Pagal kašrutą galima valgyti tik gal-vijų bei žvėrių, kurie turi skeltas ka-nopas ir atrajoja, mėsą. Tokių gyvū-nų skerdimas turi vykti pagal tam tikrą ritualą, nesukeliant gyvūnams skausmo.

Košeriniu maistu taip pat laikoma žą-siena, antiena, vištiena bei kalakutie-na. Nekošeriniai paukščiai – tai ere-liai, pelėdos, gulbės, pelikanai, grifai, gandrai.

Pagal kašrutą pieno produktai turi būti gaunami iš košerinių gyvūnų.

Draudžiama kartu maišyti, gamin-ti, tiekti į stalą, valgyti tuo pačiu me-tu pieno ir mėsos produktus. Netgi indai turi būti atskiri šiems produk-tams ruošti.

Remiantis žydų mitybos taisyklė-mis, draudžiama valgyti kiaukuti-nius vėžiagyvius (krevetes, krabus, dvigeldžius moliuskus, omarus ir kt.). Leidžiama vartoti maistui pele-kines, su žvynais žuvis (tuną, lašišą, silkę ir kt.).

Košeriniam maistui taip pat priklau-so grūdai, daržovės bei vaisiai. Lei-džiama vartoti tik pagal tam tikras taisykles pagamintą vyną.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Ne bė ra: �� vie�nin�te�lis�„Ki�ne�ret“�res�to�ra�nas,�ga�lė�jęs�vai�šin�ti�ko�še�ri�niu�mais�tu,�dėl�klien�tų�sto�kos�neiš�silaikė.Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

rei ka la vi mai“. Pra džiu gi no tik vie no pra ban gaus res to ra no va dy bi nin­kas: „Nė ra nie ko neį ma no ma. Šiaip to pas mus kiek vie ną die ną ne ra si­te, bet de ta li zuo jant po rei kius bū tų ga li ma vis ką pa da ry ti. Esa me tu rė ję ke le tą to kių pie tų, bet tai ne bus pi­gus da ly kas, nes rei ka lau ja spe cia­laus pa si ruo ši mo.“

Na mie ir gi var giai pa si ga min siLie tu vos žy dų bend ruo me nės at­sto vai tei gia, kad sos ti nė je yra tau­ti nės ma žu mos at sto vų, ku rie ga­mi na si mais tą pa tys, o sve čiai jo at si ve ža. Net di džiuo siuo se Lie tu­vos pre ky bos cent ruo se sun ku įsi­gy ti ko še ri nio mais to pro duk tų, iš ku rių bū tų ga li ma pa si ga min ti tik­rus re li gi nius pie tus.

„Ri mi“ pre ky bos cent rų vie šų jų ry šių va do vė Ra min ta Sta nai ty tė­Čes nu lie nė tei gė, kad šiuo me tu šio tink lo par duo tu vė se nei ko še ri nio, nei ha lal mais to įsi gy ti ne pa vyk tų. „Ta čiau neat me ta me ga li my bės jį tu rė ti sa vo pre ky bos cent ruo se“, – kal bė jo pa šne ko vė. Pa sak „Ri mi“ at sto vės spau dai, siū lo mų pre kių asor ti men tas pri klau so nuo pir kė­jų po rei kio ir pa gei da vi mų, pa gal juos ir for muo ja mi pre kių pa siū ly­mai. „Kol kas to kio po rei kio ne jau­čia me, ta čiau kal ba mės su įvai riais tie kė jais dėl to kios ga li my bės atei­ty je“, – pa sa ko jo „Ri mi“ at sto vė.

„Ma xi mos“ par duo tu vė se ko še­ri nio mais to ap tik ti ga li ma. „Di­džiau sio se mū sų tink lo par duo­tu vė se yra spe cia lūs ste la žai, kur ga li ma ras ti mais to pro duk tų, ku­rie ser ti fi kuo ti kaip ko še ri niai“, – pa sa ko jo pre ky bos tink lo at­sto vė spau dai Ol ga Ma laš ke vi­čie nė. Pa sak jos, šio pre kės ženk­lo par duo tu vė se ga li ma ras ti apie 60 ko še ri nių pro duk tų. Di džiau­sio po pu lia ru mo su lau kia ma cai – žy diš kas pa plo tė lis iš mil tų ir van­dens, pa kei čian tis tra di ci nę duo ną. „Ha lal mais tu ne pre kiau ja me, nes kol kas to kio po rei kio ne bu vo“, – mu sul mo nams skir to mais to pro­duk ci jos ne bu vi mą aiš ki no O.Ma­laš ke vi čie nė.

„Iki“ pre ky bos cent rų at sto­vas spau dai Val das Lo pe ta tei gė, kad jų par duo tu vė se įsi gy ti ga li­ma tik ma cų, ir tai tik di džio sio­se „Iki“ par duo tu vė se. „Jų par da­vi mas ne di de lis ir po rei kio di din ti ko še ri nių pro duk tų asor ti men tą kol kas nė ra“, – tei gė pa šne ko vas. „Nor fos“ pre ky bos cent rų at sto vas Da rius Ry liš kis pa sa ko jo, kad prieš po rą me tų pre ky bos tink las ga mi­no ko še ri nius pro duk tus (mil tus, pie no pro duk tus), ta čiau eko no­miš kai to kia veik la neap si mo kė jo, to dėl bu vo nu trauk ta. „At si ran da klau sian čių, ta čiau ma siš kai ne­rei ka lau ja ma“, – ko še ri nio mais to pro duk ci jos ne bu vi mą „Nor fos“ par duo tu vė se aiš ki no pa šne ko vas.

Neuž pil dy ta tu riz mo ni šaVil niaus tu riz mo ir in for ma ci jos cent ro dar buo to ja Dan guo lė Ka­ma raus kai tė pri pa ži no, kad kar­tais tu ris tai tei rau ja si apie ga li­my bes Vil niu je įsi gy ti ko še ri nio mais to. „Ta čiau ne daž nai. Ne tu­ri me daug žy dų tu ris tų. „Ki ne ret“ res to ra nas bu vo vie nin te lė vie ta, kur bu vo siū lo ma ko še ri nių pa­tie ka lų. Dau giau ne te ko gir dė ti“, – kal bė jo tu riz mo cent ro at sto vė. Pa sak D.Ka ma raus kai tės, su si dū­rus su tu ris tais, klau sian čiais apie ko še ri nį mais tą, jie nu krei pia mi į pre ky bos cent rą. „De ja, ten ka su­tik ti, kad ši ni ša nė ra už pil dy ta“, – pri pa ži no pa šne ko vė.

Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jos Vi­suo me nės in for ma vi mo sky riaus ve dė jas Min dau gas La šas tei gė, kad mi nis te ri ja ne su si du ria su pro ble­ma dėl ko še ri nio mais to trū ku mo Vil niu je. „Kai į Lie tu vą at vyks ta

aukš to ran go sve čių, ku riems rei­kia ko še ri nio mais to, jie kar tu at si­ve ža sa vo vi rė jus“, – paaiš ki no mi­nis te ri jos at sto vas.

Žy dų tau ty bės rašytojas Mar kas Zin ge ris, va do vau jan tis Vil niaus Gao no žy dų mu zie jui, taip pat ne­ma to di de lės pro ble mos, kad sos­ti nė je ko še ri nio mais to pro duk tų rei kia ieš ko ti su ži bu riu. „Ne su ti­kin tis, tad ma no po rei kių šis fak­tas ne disk ri mi nuo ja. Be to, da bar dau gy bė žy dų, taip pat at vyks tan­čių iš Iz rae lio, ne be si lai ko ko še ri­nio mais to tra di ci jų“, – pa sa ko jo vy ras. Ta čiau M.Zin ge ris pri pa­ži no, kad ki tos Eu ro pos ša lių sos­ti nės žy dams daug sve tin ges nės. „Esu ir mū sų par duo tu vė se ma tęs žy diš ko mais to, jis ga li bū ti ir ko­še ri nis, ir ne. Kaž ka da esu ap ti kęs ang liš ką ko še ri nę deg ti nę su Man­čes te rio ra bi na to at spau du“, – pa­ste bė ji mais da li jo si M.Zin ge ris.

Res to ra nų pa siū lą dik tuo ja rin ka. Jei stai ga at si ras tų daug tu ris tų iš Iz rae­lio, bū tų ati da ry ta ir žy diš ko mais to res to ra nų.

Eval da Šiš kaus kie nė:

5

MIESTASpirmADiENiS, SAUSiO 23, 2012

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Šeš ta dienį sos tinė je vy ko BMW VIP te ni so tur ny ras. Visą dieną ke tu rios ko man dos rungė si dėl ge­riau sios var do, o va ka re visų ren­gi nio da ly vių laukė or ga ni za to rių pa ruoš tos staig me nos.

Te ni so tur ny ras nuo pat pra džių bu vo su sie tas su pa grin di niu to va­ka ro sve čiu – nau ju tre čios se ri jos BMW au to mo bi liu, ku rio pa sau linė prem je ra nu ma ty ta va sa rio 11 d.

64 dve jetų tur ny re da ly vau jan­tys te ni si nin kai bu vo su skirs ty­ti į ke tu rias ko man das. Kiek vie no­je ko man do je da ly va vo aš tuo nios žaidėjų po ros. Trijų ko mandų pa va­di ni mai at spindė jo nau jai pri sta to mo BMW mo de lio li ni jas. Tai „Lu xu ry“, „Sport“ ir „Mo dern“. Ket vir to ji ko­man da „Po wer“ tie sio giai su nau­juo ju mo de liu sie ja ma ne bu vo.

Kiek vie na po ra per tur nyrą turė­jo su žais ti tris kar tus. Te ni si ninkų po ros bu vo su skirs ty tos pa gal pa­jėgumą. Pir mo je kiek vie nos ko­man dos po ro je žaidė stip riau si, ant ro je – silp nes ni ir taip to liau.

Vie nas tur ny ro da ly vių vers li nin­kas Ne ri jus Da gi lis teigė, kad griež­tų tur ny ro rei ka la vimų nėra ir kiek­

vie nas žaidė jas pa si ren ka sau lygų var žovą. „Da lis žmo nių pa tys pa­si rin ko sau po rą, kai ku riems bu vo pa si ūly ta. Tai nėra to kios var žy bos, kad žūtbūt rei kia laimė ti. Žmonės at ėjo svei kai pa spor tuo ti, iš ban dy ti sa vo jėgų“, – dėstė vers li nin kas.

Vie nas tur ny ro or ga ni za to rių „Mo dus group“ rin ko da ros va do­vas Vy tis Vens laus kas taip pat pa­si džiaugė, kad or ga ni za to riams pa­vy ko at ras ti naują tur ny ro for matą. „Tai pir mas BMW re mia mas te ni­so tur ny ras Lie tu vo je. Mes kon­sul ta vomės su „Te ni so pa sau liu“ ir nu sprendė me tur nyrą reng ti ne pi ra midės, o būtent to kiu prin ci­pu, kaip jūs ma to te. Ši taip vi si var­žo vai yra daug maž ly gia ver čiai, ir re gi nys tik rai ver tas dėme sio“, – tvir ti no V.Vens laus kas.

Va ka rinė je da ly je ren gi nio da ly­viams bu vo pri sta ty tas BMW mo­de lis. Salė je su si rin ku sius te ni si­nin kus po įžan gi nio or ga ni za to rių žod žio pa siekė ir Lie tuvą gar si nan­čios te ni so žvaigždės Ri čar do Be­ran kio bei jo mo ky to jo Re mi gi jaus Bal že ko svei ki ni mai. Jie nu skambė­jo iš salė je su mon tuotų ek ranų.

R.Be ran kis, ku ris šiuo me tu da­ly vau ja „Aust ra lian Open“ var žy­bo se, ne galė jo at vyk ti į ren ginį. Be svei ki ni mo žod žių, nu galė to jų ko­man dai jis skyrė ir do vaną – vieną pirmųjų sa vo te ni so ra ke čių.

Ra ketė bu vo įteik ta dau giau sia taškų su rin ku siai „Sport“ ko man­dai. Vi si 16 ko man dos na rių pri ta­riant or ga ni za to riams nu sprendė, kad ra ketė su visų nu galė tojų var dais ir pa vardė mis liks ka bo ti are no je.

Antrą ir tre čią vie tas užėmė „Lu­xu ry“ ir „Po wer“ ko man dos. Abi jos su rin ko vie nodą taškų skai čių, ta čiau ant ra vie ta vis dėlto ati te­ko „Lu xu ry“ ko man dai, su žai du­siai dau giau setų.

Ket vir ta vie ta ati te ko „Mo dern“ ko man dai, ku rio je rungė si net trys mo te rys. Or ga ni za to riai pa stebė jo, kad nu galė to jais ga li būti lai ko mi vi­si da ly viai: taškų skir tu mas tarp ko­mandų bu vo ne di de lis, tad ir skirs­ty mas į vie tas dau giau sim bo li nis.

Visą va karą su si rin ku sius links­mi no mu zi ki nis mer ginų trio „Elekt ric La dies“, o va ka ro int ri ga iš li ko po bal tu au dek lu pa slėptas BMW au to mo bi lis. Ga liau siai pra­bėgus daug maž pu sant ros va lan­dos nuo ren gi nio pra džios bal ta skraistė at skleidė pa slaptį – vi siš­kai nau jo, iki šiol pa sau ly je ir juo lab Lie tu vo je ne de monst ruotą trečios se ri jos BMW au to mo bilį.

Pa sau linė šio au to mo bi lio prem­je ra nu ma ty ta va sa rio 11 d. Tai pir­mas au to mo bi lis su dy ze li niu va­

rik liu, au to ma ti ne aš tuo nių pa varų dėže. Vi siš kai at nau jin tas au to mo­bi lio kėbu las, sa lo nas. Tuo pat me tu iš lai ky ta daug kla si kos ele mentų.

„Tai tik rai išs kir ti nis mo de lis ir tai liu di ja su si domė ji mas šiuo dar nie kur ne de monst ruo tu mo de liu. Yra klientų, ku rie mums skam bi­na kas dien ir klau sia, ka da jis bus. Ga liu pa ti kin ti, kad su šiuo mo de­liu len kia me pa na šios klasės kon­ku rentų au to mo bi lius“, – pro gos pa gir ti naują au to mo bilį ne pra lei­do To mas Puod žiū nas.

Tur ny ro nu galė to jams – R.Be ran kio ra ketė

Ma lo nu mas: �� BMW�VIP�te�ni�so�tur�ny�re�dau�giau�sia�da�ly�va�vo�vers�li�nin­kai,�ku�riems�te�ni�sas�yra�tapęs�gy�ve�ni�mo�aist�ra.� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Visi 16 ko man dos na rių pri ta riant or­ga ni za to riams nu­sprendė, kad ra ketė su visų nu galė tojų var dais ir pa vardė mis liks ka bo ti are no je.

Porą gal vi jiškų keiksmų į tie sio ginį eterį drėbtelė­ju sio Egi di jaus Dragū no žvaigždė jau po rą sa­

vai čių žyb si ryš kiau. Vie ni žven­gia pa kampė se, ki ti rėžia pyk­čiu pa sūdy tas iš tar mes, tre ti po­sėdžiau ja ir kal ba apie baus mes. Ne E.Dragū nui, o tiems, ku rie nie­kuo dėti, bet yra at sa kin gi pa gal biu rok ra tinį su vo kimą.Kaltų dėl šio iš puo lio puolė ieš ko­ti ir Ra di jo ir te le vi zi jos ko mi si ja. Neap si ri ki te, lie tu viai. Ne rei kia jos pai nio ti su LRT ta ry ba, ku rią sce na ris tas Jo nas Ba nys iš va di­no ne kom pe ten tin ga ir ki še ni ne. Yra dar ir ki ta iš lai ky ti nių šutvė – minė ta Ra di jo ir te le vi zi jos ko­mi si ja, va do vau ja ma kle ri kalų sta ty ti nio.

Ši ko mi si ja griebė si ir „Klaipė dos mais to“ rek la mo je išplė to tos mi­si jos – įtvir tin ti „ge ro sko nio tra di­ciją“. Sa ky si te, kuo čia dėtos LRT ko mi si ja ir mėsa? Cha, pa ci tuo si­me: „Lie tu vos ra di jo ir te le vi zi jos ko mi si ja, pa gal kom pe ten ciją at­lik da ma Ne pil na me čių ap sau gos nuo nei gia mo vie šo sios in for ma­ci jos po vei kio įsta ty mo nuo statų įgy ven di ni mo prie žiūrą bei siek­da ma puo selė ti ge ro sko nio tra­di ci jas ir steng da ma si ap gin ti viešąjį in te resą, š. m. sau sio 18 d. svarstė pro blemą dėl pa si tai kan­čių ne cenzū ri nių po sa kių te le vi­zi jos pro gra mo se tie sio gi nio ete­rio me tu.“Iš ties. Svar bu rim tai su for mu luo ti pro blemą, kad būtų ga li ma pa tei­sin ti ins ti tu cinę pa čios ko mi si jos reikšmę. To kių pa stangų įkarš ty­je, ma tyt, kaž kas ir įrašė TV plo­tuo se girdėtą frazę apie „ge ro sko­nio tra di ciją“.Sup ran ta ma, pa stan gos nag rinė ti pa tį kei ki mo si fe no meną yra pa­

gir ti nos, nes Lie tu va taip kei kia­si, jog at ro do, kad vi si esa me la­ge rio zo no je. Kei kia si vai kai, mo­te rys, kei kia si pe da go gai ir aukš­čiau sio sios vald žios at sto vai. Šis reiš ki nys taip gi liai įsi šak ni jo, kad ta po neat sie ja ma mūsų visų gy­ve ni mo da lis. To to riš ki keiks mai net įgi jo ir tam tikrą tei giamą vaid menį, nes pa de da iš sik rau­ti, daž nais gy ve ni mo at ve jais pa reikš ti sa vo ver ti nimą ir po zi­ciją. Ne sun ku pa stebė ti ir tai, kad keiks ma žod žiai mūsų kas dienė­je kal bo je ėmė at lik ti tam tikrą pa gal binę funk ciją, pa de da tiks­liau iš reikš ti min tis ir su tei kia pa­pil domų reikšmės at spal vių.Ta čiau fe no me no lo giš kai „su­skliau dus“ to kią pa tirtį ir gryną ja sąmo ne pa žvel gus į mūsų kalbė­seną turėtų apim ti tik ras siau bas. Kalė ji mams būdin ga pa tir tis taip ryš kiai sklin da iš mūsų ta riamų žod žių jun gi nių, pa ryš kintų to­to riš kais iš tik tu kais ir jaus tu kais, kad ga li pa si ro dy ti, jog Lie tu vos te ri to riją iš ties ri bo ja spyg liuo tos vie los raiz gi niai.To kios pa tir ties gry nuo liai tie­siog ver žia si į pa vir šių kad ir vi­sų laikų ryš kiau sia me lie tu viš ka­me fil me „Ze ro II“, kurį ir gi ne se­niai pa rodė vie na ko mer cinė te­le vi zi ja. So cio lo gai turėtų nau do­ti tą kūrinį kaip ti riamąjį ob jektą po ko mu nis tinės būties reiš ki­niams paaiš kin ti. Ge resnės so cio­lo ginės med žia gos tik riems at ra­di mams ne su ras tum net ir nuo­sek liau siai iš nag rinėjęs pa ti ki­mas sta tis ti nes res pon dentų im­tis. Kriok liu tyš kan tys triaukš čiai keiks ma žod žiai su per so nažų veiks mais su de rin ti taip tiks liai, kad nė aki mirką ne ga li sua be jo­ti at skleid žia mos klai kios so cia­linės gy vas ties tik ru mu.Ta čiau žiau riau sia ne tai. Di­desnį ne rimą turėtų kel ti ne be­si kei kian tis ir į praeitį pa leng­va žen gian tis E.Dragū nas, o pa ti jau niau sia kar ta, daž nai jau ne­beats ki rian ti, kur čia keiks mai, o kur įpras ti žod žiai. Jie nie ka da ne si mokė rusų kal bos, bet tar pu­sa vy je kal ba išk rypė liš kais sla­viz mais: „Zanū dos, ka ro če, tūsui – kan covkė.“ To kiais ling vis ti­niais pro te zais bend rau jan ti jau­nuo menė tar si by lo ja, kad praei­ties šmėklų neat sik ra ty si me dar la bai il gai. Praei tis jų sąmonė je įgy ja naujų gri masų, nuo ku rių, kaip ir nuo keiks ma žod žių, neiš­si va duo si me dar tik rai ne vieną de šimt metį.

Sau lius Po cius

Sau sio 17-ąją me ras Artū ras Zuo kas pa skelbė, kad Vil niaus mies to sa vi val dybės ta ry bai po sa vaitės bus tei kia mas svars ty ti

se niū nijų per tvar kos pla nas, pa gal ku-rį iš šiuo me tu esan čios 21 se niū ni jos ke ti na ma pa lik ti 5, esan čias to liau siai nuo mies to cent ro, bei įsteig ti 11 biurų, ku riuo se dirbs sa vi val dybės de par ta-men tams at skai tin gi dar buo to jai, tei-kian tys pa slau gas gy ven to jams.

Ma nau, kad šis me ro pla nas Vil niui gre sia ne kuo ki tu, kaip dar di des ne mies to bend ruo me nių ir mies tie čių at skir ti mi nuo mies to vald žios stik lo bokš to, ati tin ka mai blo ges niu at sto-va vi mu mies tie čių in te re sams, o tai su po nuos ir daž nes nius pi lie čių tei-sių ir teisėtų in te resų pa žei di mus.

Me ras šią mies to val dy mo per-tvarką ar gu men tuo ja tuo, esą se niū-ni jos šiuo me tu rea liai vyk do tik 4 iš 20 įsta ty muo se nu ma tytų funk cijų, ir ne re tai jos tėra laiš ka ne šiai, per-duo dan tys gy ven tojų pra šy mus de-par ta men tams. Esą po per tvar kos aiš kias at sa ko my bes tu rin tys biu-rų dar buo to jai iš kar to galės spręs-ti vil nie čių pro ble mas, ge riau pri-žiūrės te ri to ri jas, už tik rins tai syk lių lai kymą si, sa vi val dybės biud že-tas su tau pys 1,2 mln. litų, bus at-lais vin ta per 1600 kv. m pa talpų.

Ma nau, kad šie me ro ar gu men tai yra dau giau nei silp ni.

Visų pir ma jo kios kri ti kos neat lai-ko me ro tei gi nys, kad se niū ni jos šiuo me tu rea liai vyk do tik 4 iš 20 įsta ty-muo se nu ma tytų funk cijų ir kad nau-jai įsteigtų biurų dar buo to jai esą iš kar to spręs vil nie čių pro ble mas. Ten-ka pri min ti, kad pa gal da bar vei kiantį Vie tos sa vi val dos įsta ty mo 31 straipsnį se niū ni jos yra sa vi val dybės ad mi nist-ra ci jos fi lia lai, vei kian tys tam tik ro je te ri to ri jo je, todėl mies to vald žiai tik-rai nie kas ne trukdė ir ne truk do skir ti se niū ni joms rea liai vyk dy ti tas funk-ci jas, ku rias joms nu ma to įsta ty mas.

Ant ra, mies to vald žia tei gia, kad pa gal lapk ritį at lik tas ap klau sas esą 60 pro c. vil nie čių ne ži no, kur yra jų gy ve na mo sios vie tos se niū ni ja. Tu-rint ome ny, kad pa gal jau ilgą laiką ga lio jan čią tvarką gy ve namąją vietą dek la ruo ti as me nys ga li tik se niū ni-jo je, to kie vald žios aiš ki ni mai yra pa ts juod žiau sias me las, nes kiek vie nas nuo la ti nis Vil niaus gy ven to jas bent kartą šią pro cedūrą se niū ni jo je turė-jo at lik ti, tad pa gal šį mies to vald žios aiš ki nimą išei na, kad... 60 pro c. vil-nie čių yra tie siog val ka tos, ne tu rin-tys nuo la tinės gy ve na mo sios vie tos, ta čiau tik rai sun ku tuo pa tikė ti...

Tre čia, mies to vald žios skai čia-vi mai, kiek ža da ma su tau py ti ir at-lais vin ti pa talpų, pa našūs į dar vieną fik ciją, nes ke ti na miems steig ti biu-rams taip pat reikės pa talpų, ku rio se turės būti įdar bi na mi iš esmės tie pa-

tys eta ti niai dar buo to jai kaip ir da bar vei kian čio se se niū ni jo se, iš lai ko mi iš to pa ties sa vi val dybės biud že to. Jei gu mies to vald žios ke ti ni mai iš tiesų bū-tų nuo širdūs, pa grįsti te gu ir klai din-gais įsi ti ki ni mais, būtų nai ki na mos ir li ku sios pen kios – Ver kių, Nau jo sios Vil nios, Pa ne rių, Gri giš kių ir Nau ji-ninkų se niū ni jos, o vie toj jų stei gia-mi to kie pa tys biu rai. Da bar vald žios pla nai su lo gi ka pra si len kia dar ir dėl to, kad pa gal gy ven tojų skai čių pa-lie ka mos se niū ni jos yra ma žesnės, ne gu tos, ku rios nai ki na mos. An-tai did žiau sios iš nai ki namų se niū-nijų – An ta kal nio – te ri to ri jo je šiuo me tu pa gal įvai rius šal ti nius gy ve-na nuo 43 tūkst. iki 47 tūkst. gy ven-tojų, o Gri giš kių se niū ni jo je yra apie 12 000 gy ven tojų, Nau ji ninkų – apie 34 000, Nau jo sios Vil nios – apie 33 000, Pa ne rių – apie 9000, Ver kių – apie 30 000. Pa gal Artū ro Zuo ko pla-ną to kios te ri to ri jos kaip Nau ja mies-tis (27 000 gy ven tojų), Ra sos (13 000 gy ven tojų), Se na mies tis (21 000 gy-ven tojų), Šni piškės (20 000 gy ven-tojų), Vir šu liškės (16 000 gy ven tojų) ir Žvėry nas (13 000 gy ven tojų) lie ka ap skri tai ir be se niū nijų, ir be biurų. Tad apie tin kamą at sto va vimą gy ven-tojų in te re sams, apie mies to vald žios at skai to mybę mies tie čiams, viešųjų pa slaugų priei na mumą to liau ne ver-ta net dis ku tuo ti.

Ver čiau paa na li zuo ki me, ko kie tik-rie ji šio pla no „chu li ga no“ mo ty vai, ko kių tikslų iš tiesų sie kia ma. At li-kus mažą ty rimą „kas yra kas“, ky la la bai pa grįstų prie laidų, kad pa lie ka-mo se pen kio se se niū ni jo se se niū nais dir ba būtent A.Zuo ko ap lin kos ir jam lo jalūs žmonės ar ba A.Zuo ko koa li-ci jos par tne rių Lenkų rin kimų ak ci-jos de le guo ti po li ti kai. An tai Gri giš-kių se niū nas Leo nar das Kli mo vi čius per pa sta ruo sius sa vi val dos rin ki-mus Vil niu je Val de ma ro To ma ševs kio blo ko sąra še bu vo įra šy tas 56-as. Dar 2011 m. rugsėjį apie se niū nijų nai ki-ni mo planą rašė „Vil niaus die na“. Ji teigė, kad „se niū nijų va do vai būsimą re formą ko men tuo ja la bai at sar giai, o dar daž niau vi siš kai at si sa ko kalbė ti – siū lo kreip tis į sa vi val dybės Viešųjų ry šių sky rių, ku ris ne va jų nuo monę ir ži no ge riau siai. At si sakė šiuo klau-si mu kalbė ti pa ly gin ti ne se niai Nau-

jo sios Vil nios se niū nu tapęs Ju ri jus Gri diuš ko ir il ga me tis Ver kių se niū-nas Vac la vas Gul bi no vi čius.“

Ver tin da mas šias ap lin ky bes, įta riu ir pro gno zuo ju, kad A.Zuo kas, pri-si deng da mas mies to te ri to rijų val-dy mo per tvar ka, į vie toj pa nai kintų se niū nijų įsteig tus biu rus su so dins sa vo ap lin kos žmo nes. Turbūt ne-rei kia aiš kin ti, ko kiu tiks lu tai būtų da ro ma. Juk A.Zuo ko įsteig ta po li-tinė or ga ni za ci ja „Sąjun ga TAIP“ tu-ri am bi cijų dėl atei nan čių Sei mo rin-kimų. Tad A.Zuo ko po li ti nei kon to rai sa vo rin kimų kam pa ni jai būtų la bai pa to gu „ty liai“ pa si nau do ti šia nau-ja biu rok ra ti ne inf rast ruktū ra.

Dar vie na re gi ma prie žas tis – A.Zuo ko no ras sa vo in te re sams pa-jung ti ir su val dy ti vis ak ty viau Vil-niu je vei kian čias ir be si ku rian čias te ri to ri nes bend ruo me nes. Šį mo-tyvą iš duo da tai, kad pla nuo ja muo se įsteig ti biu ruo se nu ma ty tas ir bend-ruo me nių veik los koor di na to riaus eta tas. Si tua ci ja Vil niu je iš ties ge ro-kai pa ki to, pa ly gin ti su ta, ku ri bu-vo per pirmąją A.Zuo ko me rystės ka-den ciją, – bend ruo menės su stiprė jo. Apie tai bu vau rašęs dar 2011-ųjų pa-va sarį, kai A.Zuo kas tre čia kartą ta po me ru. Stiprė jan čios bend ruo menės A.Zuo ko ap lin kai yra ne pa lan kios ir dėl ener ge ti kos ūkio si tua ci jos. Aki-vaiz du, kad A.Zuo kas pui kiai su pran-ta, kad or ga ni zuo tos bend ruo menės, būda mos re gist ruo tais ju ri di niais as-me ni mis, su gebės daug veiks min giau pa si prie šin ti tiems pro ce sams, ku rie da bar vyks ta Vil niaus ener ge ti kos ir mies to ūky je – tu riu ome ny skan dalą dėl šil dy mo kainų ir ne ma žiau skan-da lin gesnę kai ku rių dau gia bu čius na-mus ad mi nist ruo jan čių įmo nių veiklą (turbūt su pran ta te, ku rių). Su vald žius, tiks liau, už vald žius, mies to bend ruo-me nes, ke liai į Seimą A.Zuo ko ap lin-kai ir jo pro te guo jamų vers lo gru puo-čių lo bis tams bus ge ro kai leng ves ni.

Tai gi, Vil niu je ban do ma įdieg-ti iš esmės tą pa tį oli gar chinį val dy-mo mo delį, koks jau įdieg tas vi so-je vals tybė je. T. y. iš tek lių ir ga lios kon cent ra vi mas grupės draugų ran-ko se ir ki šenė se.

Tai gi, ger bia mie ji vil nie čiai, jei dar kas ne sup ra to te, ka ras su mu mis jau pra si dėjo. Tai yra šal ta sis biu rok ra-ti nis ka ras, pe rei nan tis gal jau į bai-giamąją fazę, pa si tel kiant vie šuo sius ry šius, ma ni pu lia ci jas, ne si bo dint me la vi mo, pa gąsdi nimų ir ap ga vys-čių. De ja, bet ga li me už tai pa dėko ti ir įsta tymų leidė jui Sei mui, ku ris su-darė vi sas tei si nes prie lai das ir Vil-niaus vald žiai į ran kas įteikė visą ar-se nalą biu rok ra ti nių ginklų.

To mas Ba ku čio nis, vil nie tis, An ta kal nie čių bend ruo menės ta ry bos na rys

Ka ras su mies tie čiais

PirmADiENiS, SAuSio 23, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Ling vis ti nių pro tezų įkai tai

Pa ti jau niau sia kar ta daž nai ne beats ki ria, kur keiks ma žod žiai, o kur įpras ti žod žiai.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Ko men ta rus, įžval gas siųs ki te elekt ro ni niu paš tu

redakcija@vilniausdiena.lt

Me ro pla nas Vil niui gre sia ne kuo ki tu, kaip dar di des ne mies to bend ruo me­nių ir mies tie čių at­skir ti mi nuo mies to vald žios stik lo bokš to.

Daugiau skaitykitediena.lt

7

lietuvapirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Dar­bo­par­ti­ja,­rea­guo­da­ma­į­pra­ėju­sio­penk­ta­die­nio­įvy­kius,­išp­la­ti­no­pa­reiš­kimą,­ku­ria­me­nei­gia­sa­vo­at­stovą­Šven­čio­nių­merą­Vy­tautą­Vi­gelį­bu­vus­ne­blaivų­dar­be.­Pats­V.Vi­ge­lis­su­si­da­riu­sios­pa­dėties­kol­kas­ne­ko­men­tuo­ja.­De­ta­liau­si­tua­ciją­ža­da­ma­paaiš­kin­ti­šią­sa­vaitę.

Gi­na­par­ti­jos­ko­leGą

Policijos­departamentas­pra­neša,­kad­Ši­lutės­ra­jo­ne­šeš­ta­dienį­nuo­ke­lio­nulėkė­Kre­tin­gos­prie­šgais­rinės­gelbė­ji­mo­tar­ny­bos­ug­nia­ge­sio­gelbė­to­jo­S.Š.­(g.­1970­m.)­ne­tar­ny­bos­me­tu­vai­ruo­ja­mas­au­to­mo­bi­lis.­Vairuotojui­nu­sta­ty­tas­2,9­pro­milės­gir­tu­mas.­Per­eis­mo­įvykį­žmonės­ne­nu­kentė­jo.

Na­muo­se­ras­tas­ne­gy­vas­Šiau­lių­ap­skri­ties­vy­riau­sio­jo­po­li­ci­jos­ko­mi­sa­ria­to­Eko­no­mi­nių­nu­si­kal­timų­ty­ri­mo­sky­riaus­vir­ši­nin­kas.­Nuo­sa­va­me­na­me­ne­gyvą­43­metų­pa­reigūną­ra­do­jo­ap­lan­ky­ti­at­ėję­drau­gai.­Ne­galė­da­mi­pa­tek­ti­į­vidų,­jie­išk­vietė­po­li­ciją,­nes­kai­ku­rie­ženk­lai­jiems­su­kėlė­ne­rimą.

ne­su­valdė­­au­to­mo­bi­lio

pakėlė­ranką­prie­š­sa­ve?

Eu ro pos sau gu mo ir bend ra dar bia­vi mo or ga ni za ci jos (ES BO) aukš to­jo ko mi sa ro tau ti nių ma žumų klau­si mais Knu to Vol le bae ko pra ne ši­mas apie pa dėtį Lie tu vo je ir Len ki­jo je bus pri sta ty tas ge gužę.

„Aukš ta sis ko mi sa ras in for muos ES BO Nuo la tinę ta rybą apie sa­vo darbą Lie tu vo je ir Len ki jo je ki­ta me sa vo pra ne ši me ge gužę. Po to, kai bus pri sta ty tas, pra ne ši mas bus pa skelb tas ES BO Tau ti nių ma­žumų aukš to jo ko mi sa ro tink la la­

py je“, – ra šo ma K.Vol le bae ko biu­ro at sa ky me.

K.Vol le bae kas Lie tu vo je ir Len ki­jo je lankė si per nai lapk ritį. Lie tu­vo je jis ver ti no su tau tinė mis ma­žu mo mis su si ju sią tei sinę bazę, jų pa dėtį, tau ti nių ma žumų kalbų var­to jimą vie ša ja me gy ve ni me. Len ki­jo je ES BO at sto vas ver ti no lie tu vių tau tinės ma žu mos pa dėtį kal bos var to ji mo ir švie ti mo sri ty se.

Šiuo me tu vyks ta kon fi den cia­lus K.Vol le bae ko dar bas su vy riau­sybė mis, jis ne ko men tuo ja mas.

„Aukš ta sis ko mi sa ras pa gal sa­vo man datą dir ba sau go da mas pa­si tikė jimą, tai leid žia da ly vau jan­čioms ša lims būti at vi resnėms ir la biau lin ku sioms bend ra dar biau­ti. Todėl vy riau sy bei pa tei kia mos aukš to jo ko mi sa ro re ko men da ci­jos nėra vie ši na mos vi suo me nei ar ži niask lai dai“, – tei gia ma aukš to jo ko mi sa ro biu ro at sa ky me.

ES BO aukš to jo ko mi sa ro tau­tinėms ma žu moms už duo tis yra rea guo ti į ES BO re gio ne ky lan čias et ni nes įtam pas ir už kirs ti joms

ke lią nau do jant pre ven ty vias dip­lo ma ti nes prie mo nes.

Lie tu vo je dėl tau ti nių ma žumų tei sių daž niau siai skund žia si vie tos len kai. Jie pa brėžia ne sprend žia­mus pa vard žių ir vie to vard žių ra šy­bos klau si mus, o pa sta ruo ju me tu ypač ak ty viai kri ti kuo ja per nai pri­imtą Švie ti mo įsta tymą, ku riuo tau­ti nių ma žumų mo kyk lo se šiek tiek išplės tas mo ky mas lie tu vių kal ba ir su vie no din tas vals ty binės kal bos eg za mi nas.

BNS, VD inf.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Rin ki mai – jau po aš tuo nių mėne siųSei mas bus ren ka mas po kiek dau­giau nei aš tuo nių mėne sių – šių metų spa lio 14 d. Ta čiau jau da­bar pra de da mi kai ku rie or ga ni za­ci niai dar bai, su si ję su būsi mu bal­sa vi mu. Vie nas svar biau sių darbų, kaip tvir ti na Vy riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) pir mi nin kas Ze­no nas Vai gaus kas, bus vien man­da čių apy gardų ribų ir rinkėjų skai­čiaus jo se nu sta ty mas.

Iš vi so Lie tu va su skirs ty ta į 71 to kią apy gardą. Vil nius iki šiol bu­vo pa da ly tas į de šimt apy gardų, Kau nas – į aš tuo nias.

Ta čiau kin tan tis rinkėjų skai čius ver čia VRK svars ty ti ga na ra di ka­lius apy gardų ribų kei ti mo va rian­tus. Vie nas jų – su ma žin ti vie­na apy gar da Kau ne ir pa di din ti jų skai čių sos tinė je.

Bet Z.Vai gaus kas dar ne ži no, ar bus pa si rink tas būtent šis per tvar­kos va rian tas. Dėl to dar bus dis­ku tuo ja ma.

De mog ra fi niai ne to ly gu mai„Vien man da čių rin kimų apy gardų su da ry mas yra vie nas iš ko mi si jai sun kių, daž nai kan di datų kri tiš kai ver ti namų darbų“, – aiš ki no VRK va do vas. „Dėl de mog ra fi nių pro­cesų ne to ly gu mo rinkėjų skai čius mūsų mies tuo se ir ra jo nuo se kei­čia si ne vie no dai ir rin kimų apy­gardų ri bas artė jant ei li niams rin­ki mams ten ka per žiūrė ti taip, kad rinkėjų skai čius ati tiktų įsta ty mo rei ka la vi mus“, – pri dūrė jis.

Įsta ty mas nu ma to, kad kei čiant rin kimų apy gardų ri bas tu ri bū­ti at si žvel gia ma į vien man da tes rin kimų apy gar das per anks tes­nius Sei mo rin ki mus ir į ad mi nist­ra cinį te ri to rinį pa da li jimą. Rinkė­jų skai čius apy gar do je tu ri būti nuo

0,8 iki 1,2 vi du ti nio rinkėjų vi so se vien man datė se rin kimų apy gar­do se skai čiaus. Skai čia vi mai pa gal Gy ven tojų re gist ro šių metų sau­sio 1­osios duo me nis ro do, kad vi­du ti nis rinkėjų skai čius apy gar do­je bus apie 36,8 tūkst. Tai reiš kia, kad vie no je su da ry to je apy gar do je rinkėjų pa gal įsta tymą ga li būti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst.

Be je, pa ly gin ti su pa sta rai siais Sei mo rin ki mais 2008 m., vi du ti nis rinkėjų skai čius vie no je apy gar do je su mažė jo dau giau kaip tūkstan čiu. Tuo met jų bu vo be veik 38 tūkst.

Sun kiau sia keis ti ri bas Vil niu jeVRK tu ri mais duo me ni mis, anot jos pir mi nin ko Z.Vai gaus ko, yra ke tu­rios apy gar dos, ku rio se rinkėjų yra dau giau, nei leid žia ma pa gal įsta­tymą, tai yra vir ši ja 44 tūkst. Vi sos šios apy gar dos yra Vil niu je ar ba ša­lia jo: Fa bi jo niš kių, Jus ti niš kių, Šir­vintų­Vil niaus ir Vil niaus­Trakų.

Be to, yra dvi apy gar dos, ku rio se rinkėjų skai čius ne sie kia mi ni ma laus leid žia mo skai čiaus – 29,4 tūkst. Tai Cent ro apy gar da Kau ne ir Kelmės apy gar da. „Tai gi, tų apy gardų ri bas būti nai teks pa keis ti. Yra dar ke lios vien man datės rin kimų apy gar dos, ku rių rinkėjų skai čius la bai priar­tėjęs prie leid žia mos ma žiau sios ri­bos“, – teigė VRK va do vas.

Pa sak jo, sun kiau sia bus keis ti Vil niaus mies to apy gardų ri bas, nes

sos tinės rin kimų apy gar dos yra vie­nos iš gau siau sių. „Vil niaus mies to de šim ty je rin kimų apy gardų vi du­ti niš kai yra po 41,5 tūkst. rinkė­jų, ir šis vi dur kis dar pa didės su da­rius bal suo jan čių už sie ny je sąra šus. Nu ma to ma, kad Vil niaus apy gardų vi dur kis pa didės be veik dviem tūkstan čiais. Kau ne yra aš tuo nios rin kimų apy gar dos, vi du ti nis apy­gar dos rinkėjų skai čius čia 33,8 tūkst.“, – aiš ki no Z.Vai gaus kas.

Spręs nau ja ko mi si jaVRK ti ki na, kad jei gu vie na rin kimų apy gar da būtų per kel ta iš Kau no į Vil nių, rin kimų apy gardų dyd žiai su­vie nodėtų. Jei Kau ne liktų sep ty nios vien man datės rin kimų apy gar dos, kiek vie no je jų vi du ti niš kai būtų po 38,6 tūkst. rinkėjų, Vil niaus vie nuo­li ko je apy gardų – po 37,7 tūkst. Su­da rius už sie ny je bal suo jan čių sąra­šus – apie 39,6 tūkst. kiekvienoje.

Ta čiau ar tik rai per kel ti vieną apy gardą iš Kau no į Vil nių, anot Z.Vai gaus ko, dar bus dis ku tuo ja­ma, išk lau sy ta vi suo menės ir par­tijų nuo monė.

Par ti jos ir at ski ri po li ti kai jau pra­dėjo ga na ak ty viai reng tis būsi miems rin ki mams, skirs to si apy gar do mis, dir ba su rinkė jais. Todėl spėja ma, kad bet ko kie ra di kalūs apy gardų ri­bų po ky čiai ga li su kel ti būsimų po­ten cia lių kan di datų pa si pik ti nimą.

VRK pri minė, kad de ta lus rin kimų apy gardų sąra šas tu ri būti pa tvir­tin tas iki šių metų lie pos 7 d. O iki tos da tos, vėliau siai iki bir že lio vi du­rio, turėtų būti su da ry ta nau ja VRK.

Lankė si ru denį, ver diktą skelbs pa va sarį

Ty ri mas: ­� per­nai­ lapk­ritį­ K.Vol­le­bae­kas­ lankė­si­ Lie­tu­vo­je­ ir­ Len­ki­jo­je­ bei­ ver­ti­no­ su­ tau­tinė­mis­ma­žu­mo­mis­ su­si­ju­sią­ Lie­tu­vos­­tei­sinę­bazę.­ ­And­riaus­Ufar­to­(BFL)­nuo­tr.

Po ky čiai: ­� rinkėjų­skai­čiaus­po­ky­čiai­ver­čia­svars­ty­ti­ga­na­ra­di­ka­lius­spren­di­mus,­tarp­jų­–­dėl­vien­man­da­čių­rin­kimų­apy­gardų­ribų­per­brai­žy­mo.­ ­ BFL­/­PB­nuo­tr.

Nuo Kau no nurėž ti, Vil niui pri si ūti?

Še šios pro ble minės apy gar dos

VRK duo me ni mis, ke tu rio se vien man datė se apy gar do se rinkėjų skai čius yra di des nis, nei leid žia ma, dvie jo se – ma žes nis.

Apy gar da Nu ma to mas rinkėjų skai čius

Pro cen tais nuo vi du ti nio dyd žio

Per tek lius ar trūku mas

5. Fa bi jo niš kių 45 063 122,44 +899 7. Jus ti niš kių 44 641 121,3 +477 13. Cent ro 29 317 79,66 –126 41. Kelmės 29 353 79,76 –90 55. Šir vintų-Vil niaus 44 885 121,96 +721 57. Vil niaus-Trakų 44 998 122,27 +834

Dėl gy ven tojų skai čiaus po ky čių svars to ma ga li mybė per atei nan čius Sei­mo rin ki mus vieną apy gardą iš Kau no per kel ti į Vil nių. Tuo met Kau ne liktų sep ty nios vien man ­ datės apy gar dos, Vil niu je jų pa daugė­tų iki vie nuo li kos.

8

lietuvadiena.lt/naujienos/lietuva

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Per nai dau giau sia aukų tarp po­li ti nių par tijų su laukė li be ra lio­sios po li tinės jėgos – Lie tu vos li­be ralų sąjūdis ir Lie tu vos li be­ralų ir cent ro sąjun ga.

Vy riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) duo me nys ro do, kad Lie­tu vos li be ralų sąjūdis per 2011 m. iš aukų ga vo apie 1,473 mln. litų. Dau giau sia par ti jai au ko jo ju ri di­niai as me nys, iš vi so jų bu vo 73 ir iš jų su rink ta 1,456 mln. litų au­kų. Fi zi niai as me nys, ku rių bu vo ke tu ri, suau ko jo per 17 tūkst. litų

Į Li be ralų ir cent ro sąjun gos sąs­kaitą au ko to jai per nai per vedė apie 1,448 mln. litų. Šiai par ti jai au ko jo 51 fi zi nis as muo bei 145 ju ri di niai as me nys. Iš fi zi nių as menų gau ta su ma siekė per 126 tūkst. litų, iš ju ri di nių – per 1,321 mln. litų.

Į tur tin giau sių par tijų tre je­tuką pa te ko ir val dan čio ji Tėvy­nės sąjun ga­Lie tu vos krikš čio nys de mok ra tai. Kon ser va to riams per 2011­uo sius suau ko ta per 1,157 mln. litų. Dau giau sia par ti jai au­ko jo ju ri di niai as me nys. 78 įmo­nės per vedė per 1,148 mln. litų. Iš fi zi nių as menų, ku rių bu vo še­ši, su rink ta per 8 tūkst. litų.

Lie tu vos so cial de mok ratų par­ti jai per nai suau ko ta per 957 tūkst. litų. Iš 76 ju ri di nių as menų so cial­de mok ra tai ga vo dau giau kaip 925 tūkst. litų, o iš sep ty nių fi zi nių as­menų – be veik 32 tūkst. litų.

Dar bo par ti jos gautų aukų su ma sie kia per 853 tūkst. litų. Šiai par­ti jai 35 ju ri di niai as me nys paau ko­

jo per 836 tūkst. litų, ke tu ri fi zi­niai as me nys – per 16 tūkst. litų.

Tvar kos ir tei sin gu mo par ti­jai fi nan si niai rėmėjai su nešė per 730 tūkst. litų, vi sos šios lėšos gau tos iš 83 ju ri di nių as menų.

Lie tu vos liau dies par ti jai 29 ju­ri di niai as me nys suau ko jo be veik 544 tūkst. litų. Iš fi zi nių as menų par ti ja pi nigų ne ga vo.

Krikš čio nių par ti ja per nai su­laukė 241,9 tūkst. litų pa ra mos, taip pat be veik tik iš vers lo at stovų.

Per nai įkur tas Lie tu vos ža­liųjų sąjūdis iš aukų su rin ko 173,5 tūkst. litų. Aš tuo ni ju ri di niai as­me nys par ti jai skyrė 152,5 tūkst. litų, pen ki fi zi niai as me nys – 21 tūkst. litų.

Lie tu vos vals tie čių liau di ninkų sąjun ga per nai ga vo per 113 tūkst. litų aukų. Išs ky rus vieną 1,5 tūkst. litų sie ku sią fi zi nio as mens auką, vi sus pi ni gus par ti jai skyrė ju ri­di niai as me nys.

VRK nu ro do, kad 2011 m. 19 po li ti nių par tijų ga vo 7,9 mln. li­tų aukų.

BNS, VD inf.

Iš trijų kan di datų NDJ pir mi nin ku bu vo iš rink tas eko no mis tas pro fe­so rius Po vi las Gy lys (nuo tr.). Rin­ki muo se taip pat bu vo iš kel ti anks­tes nis judė ji mo va do vas, vie nas pa reigūnų pro fe si nių sąjungų ly­de rių Vy tau tas Ba kas bei fi lo so fas Kres cen ci jus Stoš kus.

Kaip in for ma vo V.Ba kas, rin ki­muo se da ly va vo per 60 de le gatų, dau giau kaip pusė jų sa vo bal sus ati davė už bu vusį par la men tarą bei už sie nio rei kalų mi nistrą P.Gylį.

Taip pat NDJ pa tvir ti no ma ni­festą, ku riuo dek la ruo ja siekį įtvir­tin ti Lie tu vo je at virą, tei singą, dar­nią pi lie tinę vi suo menę ir tei sinę vals tybę; pa nai kin ti tei si nes, po li­

ti nes ir eko no mi nes sąly gas eg zis­tuo ti ko rup ci niam, oli gar chi niam val dy mui; rūpin tis ap lin kos ir pa­vel do iš sau go ji mu bei gin ti viešą­jį in te resą.

Iki šiol NDJ va do va vo Na cio na­li nio pa reigūnų pro fe si nių sąjungų su si vie ni ji mo pir mi nin kas V.Ba kas, kurį ly de riu bu vo iš rin ku si de vy nių na rių NDJ ta ry ba.

Tarp NDJ ta ry bos na rių iki šiol bu­vo ak to rius Re gi man tas Ado mai tis, at sar gos bri ga dos ge ne ro las Čes­lo vas Je zers kas, eko no mistė Auš ra Mal dei kienė, Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to pro fe so rius Ge di mi nas Mer kys, fi lo so fas K.Stoš kus, ki ti.

BNS, VD inf.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) tei gia, kad per tvar ko ma Lie tu vos švie ti mo ta ry ba turėtų veik ti prie Sei mo.

Vy riau sybės nu ta rimą pa ren gu­si ŠMM siū lo Mi nistrų ka bi ne­tui ne pri tar ti, kad Lie tu vos švie­ti mo ta ry ba būtų stei gia ma kaip nau jas vie ša sis ju ri di nis as muo, nes pa gal Švie ti mo įsta tymą tai turėtų būti ko le gia li pa ta ria mo­ji ins ti tu ci ja.

Vy riau sybės nu ta ri mo pro jek te siū lo ma, kad Sei mas pa keistų pa­reng tus ta ry bos nuo sta tus ir juo­se įtvir tintų, jog ta rybą tech niš kai ap tar nau ja ir pa tal pas jos veik lai su tei kia Sei mo kan ce lia ri ja.

„Ta ry bos kaip ir kitų švie ti mo sa vi val dos ins ti tu cijų su da ry mas Švie ti mo įsta ty mo 62 straips ny­je nu ma ty tas ne kaip ju ri di nio as­mens, o kaip ko le gia lios pa ta ria­mo sios ins ti tu ci jos“, – tei gia ma Vy riau sybės pro jek te.

Pa gal Sei me pa reng tus Lie tu­vos švie ti mo ta ry bos nuo sta tus pa tal pas jai su tei kia Vy riau sybė, o tech niš kai ap tar nau ja ŠMM.

Lie tu vos švie ti mo ta ry ba kaip ins ti tu ci ja ne vei kia jau be veik me­tus – bu vu si ta ry ba į pa sku tinį po­sėdį rin ko si 2011 m. va sarį, o nau­jo ji kol kas ne su da ry ta. Lie tu vos švie ti mo ta ry bos su da ry mo tvarką pa keitė 2011 m. ba landį priim tas Švie ti mo įsta ty mas. Jis nu matė, kad Švie ti mo ta rybą skirs Sei mas, o ne Vy riau sybė, kaip iki tol.

Ta ry ba turėtų at lik ti „eks per­tinį ver ti nimą“ ir kon sul tuo ti „stra te gi niais Lie tu vos švie ti mo plėtros klau si mais“.

Va sarį iš sis kirs čiu siai ta ry­bai va do va vu si Emi li ja Sa ka dols­kienė yra sa kiu si, kad Vy riau sy bei ši ins ti tu ci ja neat rodė rei ka lin ga.„Prie šios Vy riau sybės Švie ti mo ta­ry ba aki vaizd žiai ju to, kad jos pa s­lau gos ne la bai rei ka lin gos. Mi nis te­ri jos va do vybė tu ri sa vus švie ti mo po li ti kos pri ėmi mo me cha niz mus ir ne si nau do jo ta ry bo je su telk ta eks­per ti ze. Ta ry bos funk ci ja yra teik­ti pa ta ri mus for muo jant po li tiką. Tuo me tu mi nis te riją dau giau do­mi no pri ta ri mas jos spren di mams“, – yra sa kiu si E.Sa ka dols kienė.

BNS, VD inf.

Ne su ta ria dėl ta ry bos

Dos niau siai rėmė li be ra lus

Parama: �� vien�verslas�Lietuvos�liberalų�sąjūdžiui�paaukojo�per�1,4�mln.��litų.�� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.

1,5mln. litų

au ko to jai pa skyrė Lie tu­vos li be ralų sąjūdžiui.

P.Gy lys va do vaus judė ji mui

Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Vil niu je šeš ta dienį Ne par ti nis de mok­ra ti nis judė ji mas (NDJ) su si rin ko į ant­rąjį su va žia vimą, ku ria me pa tvir ti no pro­gramą, pa tiks li no or ga ni za ci jos įsta tus ir su for ma vo naują va do vybę.

9

ekonomika

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Skam bi na pa vo jaus var pais„Lie tu vo je nuo lat kal ba ma apie au­gantį bio ku ro po reikį, vis ati da ro ma ir pla nuo ja ma sta ty ti naujų bio ku ro ka ti li nių, ta čiau, prie šin gai, nei tikė­ta si, bio ku ro kai na ne ky la, o kren ta. Dėl pa didė ju sio pi gios bio ku rui tin­ka mos ža lia vos im por to iš Bal ta ru­si jos jau nuo ru dens pri va čių miškų sa vi nin kai ne ga li nor ma lio mis kai­no mis par duo ti me die nos“, – teigė Al gis Gai žu tis, Lie tu vos miškų sa vi­ninkų aso cia ci jos pir mi nin kas.

Vie nas stam biau sių pri va čių miškų sa vi ninkų Ka zi mie ras Šiau­lys iš kar t įvar di jo prie žastį, kodėl lie tu viš kas bio ku ras vi daus rin ko­je tam pa ne pak lau sus. „Į Lie tuvą iš Bal ta ru si jos plūsta pi gios tech no­lo ginės med žio skied ros. Jos nau­do ja mos kaip ku ras ap šil dyti mies­tams ir pri vatiems na mams, taip pat ga li būti nau do ja ma med žio drož lių ar plau šo plokštėms ga­min ti“, – teigė K.Šiau lys. Ge ne­ra li nio miškų urė do pa va duo to jas Gin ta ras Vi sal ga sakė, kad su im­por tuo ja mos me die nos kon ku ren­ci ja Lie tu vo je su si du ria ma jau ke­le rius me tus. „Pa sau linė rin ka bus jau čia ma vi sa da, ir tai neiš ven gia­ma. O nuo to bus ge riau vi suo me­nei, nes pigs ši lu ma“, – per daug reikšmės po ky čiams ne teikė Ge ne­ra linės miškų urė di jos at sto vas.

Kainą mu ša im por tas„Mūsų anks tes ni pirkė jai, ku rie anks čiau pirk da vo tiek tech no lo­gi nes med žio skied ras plokštėms ga min ti, tiek me dieną bio ku rui ruoš ti, da bar at si su ko į Bal ta ru siją ir mūsų par da vi mas vi siš kai su sto­jo. Par duo ti me die nos už bal ta ru­

sišką kainą ne ky la ran ka“, – pa­brėžė vie nas iš miškų sa vi ninkų K.Šiau lys. Jo duo me ni mis, spyg­liuo čių malkų, nau do jamų tech­no lo gi nių med žio skiedrų ga my bai, ku bi nis met ras prie š Nau juo sius me tus kai na vo 80 litų, o šiuo me­tu pirkė jai ne no ri mokė ti dau giau kaip 60 litų už ku binį metrą.

K.Šiau lio tei gi mu, Bal ta ru si jo je tech no lo ginės med žio skied ros pi­gesnės dėl to, kad šio je ša ly je ma žai ga li my bių pa nau do ti bio kurą. „Ne­turė da mi kur dėti kir ti mo at liekų ir pri spaus ti eko no mi nių prie žas­čių bal ta ru siai skied ras par duo da už bet ko kią kainą. O jas pirk da mi lie tu­viai spaud žia vie tos ga min to jus, nors mes par duo ti taip pi giai ne tu rim ga­li my bių“, – pa brėžė pa šne ko vas.

Ieš ko, kur pi giauVie nos stam biau sių tech no lo gi nių med žio skiedrų pirkėjų Lie tu vo je

bend rovės „Gri giškės“ ge ne ra li nis di rek to rius Gin tau tas Pan go nis pa­tvir ti no, kad ir šie met iš Bal ta ru­si jos at si ga be no ke lis va go nus šios ža lia vos.

„Jau tre čius me tus iš Bal ta ru si jos at si ga be na me tech no lo gi nių med­žio skiedrų, vi du ti niš kai 10–20 pro c. mums rei kia mo me ti nio kie kio, t. y. apie 2–4 tūkst. ku bi nių metrų. Iš Bal ta ru si jos skied ras per ka me tuo­met, kai jos būna pi gesnės nei lie tu­viš kos. Taip yra ir šiuo me tu, per ka me iki 10 pro c. pi giau nei vi daus rin ko je“, – sakė G.Pan go nis. Jis pa si džiaugė, kad skiedrų kai nos nu kri tu sios, ir tai sie jo su ne įpras tai šil ta žie ma ir dėl to kri tu siu bio ku ro po rei kiu.

Nor ma li kon ku ren ci jaBio masės ener ge ti kos aso cia ci­jos LIT BIO MA pre zi den to Re mi­gi jaus La pins ko tei gi mu, į Lie tuvą dau giau sia bio ku ro im por tuo ja ma iš Lat vi jos ir Bal ta ru si jos, ir tai yra nor ma lus rin kos reiš ki nys.

„Bio ku ras yra tarp tau tinė je rin­ko je par duo da ma prekė, trans por­tuo ja ma pa ly gi na mai ne di de liais at stu mais, t. y. tarp gre timų vals­ty bių. Iš Lie tu vos taip pat eks por­tuo ja mas bio ku ras. Ne ma tau nie­ko blo go, nes taip for muo ja si rin ka ir jos kai nos“, – sakė R.La pins kas. Jo skai čia vi mais, bio ku ro im por­tas į Lie tuvą ne su da ro dau giau kaip 10 pro c. vi so ša ly je su nau do ja mo bio ku ro kie kio. Kai bus pa sta ty­tos pla nuo ja mos bio ku ro ka ti linės, pa šne ko vo tei gi mu, tuo met ga li­

mi es mi niai bio ku ro rin kos po ky­čiai. Esą tikė ti na, kad vie tos bio ku­ro ga min to jai ma žiau eks por tuos, iš nau dos šiuo me tu ne nau do ja mus Lie tu vos bioe ner ge ti kos iš tek lius, tikė ti na, kad didės im por tas ir iš gre timų ša lių.

Ga li stab dy ti kir ti musK.Šiau lio nuo mo ne, šiuo me tu su si klos čiu si si tua ci ja žlug do vie­tos ga min to jus, esą į tai ne reiktų

žiūrė ti pro pirš tus ir pa tei sin ti rin­kos kon ku ren ci ja ar šil ta žie ma.

„Rei kia la bai ge rai ap svars ty ti, kas ge riau – pi giai pirk ti ža liavą ir žlug dy ti Lie tu vos miš ko sek to rių ar uždė ti mui tus ir gai vin ti vie tos verslą“, – teigė K.Šau lys.

R.La pins ko tei gi mu, užd raus ti ar kaip nors ri bo ti bio ku ro im portą iš Bal ta ru si jos ne įma no ma, nes Lie­tu va pa mintų es minį ES prin cipą – laisvą žmo nių ir pre kių judė jimą.

Bal ta ru sių skied ros varo į neviltį

Ne ri mas: �� pri�vatūs�miškų�sa�vi�nin�kai�ne�no�ri�pi�giai�par�duo�ti�bio�ku�rui�tin­ka�mos�me�die�nos,�todėl�pa�si�ryžę�ją�pa�lik�ti�miš�kuo�se�pūti.�� To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Bal di nin kai bu vo pra dėję bai min tis, kad Lie tu vo je kylančios bio ku ro kainos pa bran gins bal dus. Ta čiau med žio plau šo ir pluoš to plokš čių ga min to jai ra do išeitį – skied ras im por tuo ja iš Bal ta ru si jos, todėl miškų sa vi nin kams pra si dėjo ne ri mo die nos.

Bio ku ro im por tas į Lie tuvą ne su da ro dau giau kaip 10 pro c. vi so ša ly je su nau do­ja mo bio ku ro kie kio.

Re mi gi jus La pins kas:

Skiedrų ir drož lių im por tas į Lie tuvą iš Bal ta ru si jos

Me tai Kie kis (to no mis) Vertė (tūkst. litų)Mui tu ap mo kes ti na mi spyg liuo čiai

2011* 74 320 74602010 65 001 65052009 27 608 28562008 58 070 6468

Mui tu neap mo kes ti na mi ne spyg liuo čiai2011* 74 111 83222010 29 050 21242009 12 972 8632008 21 023 1623

*1–11 mėn. Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Did�žiau�sių�de�ga�li�nių�tinklų�val�dy�to�jai�pra­ėju�sią�sa�vaitę�ben�ziną�pa�bran�gi�no�3–4�cen�tais,�o�dy�ze�li�no�kai�na�ne�ki�to.�Bend�rovės�„Lu�koil“�ir�„Or�len“�litrą�95�markės�ben�zi�no�par�davė�po�4,71�li�to�už�litrą,�ar�ba�3�cen�tais�bran�giau�nei�pra�ėju�sią�sa�vaitę.�„Sta�toil“�de�ga�linė�se�vi�so�je�Lie�tu�vo�je�vi�du�tinė�ben�zi­no�kai�na�per�sa�vaitę�pa�didė�jo�4�cen�tais,�iki�4,7�li�to.�Sus�kys�tintų�dujų�kai�na�vi�so�se�de­ga�linė�se�ne�pa�ki�to�ir�bu�vo�2,39�li�to.

Per�nai�į�ša�lies�oro�uos�tus�at�vy�ko�ir�iš�jų�iš�vy�ko�17,9�pro�c.�dau�giau�ke�lei�vių�nei�už­per�nai�ir�jų�skai�čius�siekė�2,6�mln.�Per­nai�vien�gruodį,�pa�ly�gin�ti�su�ati�tin�ka�mu�mėne�siu�2010�m.,�ke�lei�vių�skai�čius�išau­go�34�pro�c.,�iki�215,8�tūkst.�Ša�lys,�į�ku�rias�dau�giau�sia�ke�lei�vių�per�nai�at�vy�ko�ir�iš�ku­rių�iš�vy�ko:�Did�žio�ji�Bri�ta�ni�ja�(20,7�pro�c.�vi­sų�ke�lei�vių),�Vo�kie�ti�ja�(10,6�pro�c.),�Lat�vi­ja�(8,8�pro�c.).

Ben­zi­nas­­to­liau­Bran­go

au­go­­ke­lei­vių­skai­čius

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1855 –0,7478­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1250 –0,4585­%JaV­do­le­ris 1 2,7019 +1,2554­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6285 –1,0987­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9325 +0,0690­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0159 +0,9203­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5042 +0,2247­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5117 –0,1209­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8572 +0,0245­%

10

pasaulis

Suo­miai­bal­sa­vo­pre­zi­den­to­rin­ki­mų­pir­ma­ja­me­ra­te,­ku­ria­me,­kaip­ro­dė­ap­klau­sos,­fa­vo­ri­tas­bu­vo­proeu­ro­pie­tiš­kų­pa­žiū­rų­po­li­ti­kas­63­me­tų­Sau­li­Nii­nis­toe.­Prem­je­ro­Jyr­ki­Ka­tai­ne­no­kon­ser­va­to­rių­Na­cio­na­li­nės­koa­li­ci­jos­par­ti­jos­na­rys­S.Nii­nis­toe­nuo­lat­di­de­le­per­sva­ra­pir­ma­vo­prieš­var­žo­vus.

Rin­ko­pRe­zi­den­tą

Kroa­tai­va­kar­bal­sa­vo­re­fe­ren­du­me­dėl­na­rys­tės­ES,­ku­rį­po­li­ti­niai­ly­de­riai­lai­ko­ne­pap­ras­tai­svar­biu­ša­lies­atei­čiai.­Apk­lau­sos­ro­dė,­kad­maž­daug­60­pro­c.­kroa­tų­pri­ta­ria­na­rys­tei­ES.­Kroa­ti­ja­į­Bend­ri­ją­sie­kia­įsto­ti­jau­2013­m.­Iš­bu­vu­sių­Ju­gos­la­vi­jos­res­pub­li­kų­tik­Slo­vė­ni­ja­yra­ES­na­rė.

Af­ga­nų­ka­rei­vis,­ku­ris­nu­šo­vė­4­pran­cū­zų­ka­rius,­pri­si­pa­ži­no­taip­pa­da­ręs­dėl­ne­se­niai­pa­skelb­tos­vaiz­do­me­džia­gos,­ku­rio­je­ma­ty­ti,­kaip­JAV­jū­rų­pės­ti­nin­kai­šla­pi­na­si­ant­ne­gy­vų­Ta­li­ba­no­su­ki­lė­lių.­Tie­sa,­Pran­cū­zi­jos­atstovai­tvir­ti­no,­kad­ka­rei­vis­bu­vo­in­filt­ra­vę­sis­ta­li­bas.

kRoa­tų­va­lia

keRš­tas­aR­iš­puo­lis?

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Bū ti na nu rėž tiNu ra šy ti mi li jar di nes sko las Grai­ki jai – bū ti na. Atė nai nei ka da nors grą žins sko las, sie kian čias net 160 pro c. ša lies bend ro jo vi daus pro­duk to, nei ga li tiek su tau py ti, kad ir kaip verž tų si dir žus.

Jei sko los iki 2020 m. ne bus su­ma žin tos bent iki 120 pro c. BVP, ko sie kia ne tik Grai ki jos vy riau­sy bė, bet ir ES, Atė nų, ne pai sant vi sų prie mo nių, ku rių bu vo im ta­si, vei kiau siai lauks bank ro tas.

ES va do vai dar praė ju siais me­tais su ta rė, kad grai kams tu rė tų bū ti nu ra šy ta apie 50 pro c. sko­lų. Bend ri jos va do vai pa siū lė pri­va tiems kre di to riams sa va no riš kai at leis ti Atė nus nuo da lies sko lų.

Pri va tūs kre di to riai, ne ri mau da­mi dėl eu ro zo nos fi nan sų kri zės, pri ta rė pla nui, ta čiau da bar grai kai ir tarp tau ti niai kre di to riai sie kia iš pri va čių kre di to rių iš si de rė ti kuo pa lan kes nes są ly gas, ku rio mis va­do vau jan tis bū tų nu ra šy tos sko los, to dėl pla no įgy ven di ni mas strin ga.

Eu ro pa lau kia re zul ta tųSpaus da mi de ry bi nin kus, eu­ro zo nos ly de riai, Eu ro pos cent ri­nis ban kas ir Tarp tau ti nis va liu tos fon das įspė jo, kad Grai ki ja ne gaus gy vy biš kai svar baus 130 mlrd. eu rų pa ra mos pa ke to, jei gu su si ta ri mas

Mū šis dėl sko lų nu ra šy mo

Iš vy ko: ­� TFI,­at­sto­vau­jan­čio­pri­va­tiems­kre­di­to­riams,­va­do­vas­Char­le­sas­Dal­la­ra­va­kar­iš­Atė­nų­iš­vy­ko­be­su­si­ta­ri­mo.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Grai kai ir pri va tūs jų kre di to riai sa vait ga­lį ne pa sie kė su si ta ri mo dėl Atė nų sko los nu ra šy mo. Vis dėl to ma žai kas abe jo ja, kad de ry bos nu trūks – ant kor tos pa sta­ty ta la bai daug.

dėl da lies sko lų nu ra šy mo su pri­va čiuo ju sek to riu mi žlugs.

Ma ža to, grai kus spau džia ir lai­kas. Atė nai ko vo mė ne sį tu ri grą­žin ti apie 14,4 mlrd. eu rų. Tad, jei tarp tau ti niai kre di to riai ne su teiks pa ra mos, įsi pa rei go ji mų Atė nai neį vyk dys. Ga liau siai ir Grai ki jos eko no mi kos pro gno zės nu tei kia ne ma lo niai.

Bū tent dėl šių prie žas čių de ry­bos dėl sko lų nu ra šy mo – gy vy­biš kai svar bios Atė nams ir ES.

Kiek vie nas no ri sa vo da liesDau giau sia dis ku si jų tarp Grai ki jos vy riau sy bės ir Tarp tau ti nio fi nan sų ins ti tu to (TFI), ku ris at sto vau ja pri­va tiems kre di to riams, ke lia klau si­mas, kiek sko lų teks nu ra šy ti.

Grai kai sie kia, kad sko lų, sie­kian čių apie 360 mlrd. eu rų, nu ra­šy mas bū tų reikš min gas, tad gal būt siek tų nuo 65 iki 70 pro c. Kre di to­

riai no rė tų, kad sko lų bū tų nu ra šy­ta kuo ma žiau.

Ki tas klau si mas – 260 mlrd. eu­rų grai kų sko los da lis, ku ri ne bus nu ra šy ta, o bus pa vers ta nau jo mis obligacijomis, nu sta ty ta pa lū ka nų nor ma.

Atė nai ir tarp tau ti niai grai kų kre­di to riai sie kia, kad pa lū ka nų nor ma bū tų kuo ma žes nė, o pri va tūs kre­di to riai no rė tų, jog pa lū ka nos pa­deng tų bent jau da lį jų nuo sto lių – siek tų bent jau 4 pro c.

„Ma nau, kad de ry bo se svar biau­sias klau si mas – ko kios tu rė tų bū ti nau jų oblikacijų pa lū ka nos. Čia yra es mi nis skir tu mas tarp to, ką Grai ki­ja no rė tų su mo kė ti, ir to, ką kre di to­riai ti ki si gau ti“, – ko men ta vo eko­no mis tas Ta kis Geor ga ko pou las.

Nors kai ku rie pri va tūs kre di to­riai, to kie kaip Pran cū zi jos ban­kas „BNP Pa ri bas SA“, tvir ti no, jog su si ta ri mas – jau ne to li, pa sak neo fi cia lių šal ti nių, kai ku rie ma­ži pri va tūs ob li ga ci jų fon dai, ne pa­ten kin ti są ly go mis, blo ka vo sa vait­ga lio de ry bas.

Tie sa, kai ku rie ana li ti kai abe jo­

ja, kad su si ta ri mas ne bus pa siek tas, nes trauk tis jau nė ra kur, o Grai ki jos bank ro to at ve ju ken tė tų ne tik eu ro zo na, bet ir pri va tūs kre di to riai.

„Ma nau, kad su si ta ri mas la bai ar ti“, – pa brė žė Pau las My lo na sas, ana li ti kas iš Grai ki jos na cio na li nio ban ko. Tie sa, jis įspė jo, kad ne vi­si kre di to riai ga li pa si ra šy ti su si­ta ri mą.

De ry bos tę sia mosSa vait ga lį de ry bi nin kai su ta rė, kad de ry bos to liau vyks te le fo nu.

„Dis ku si jos bus tę sia mos, tie sa, sa vait ga lį su si ta ri mas ne bu vo pa­siek tas, – sa kė vie nas apie de ry­bas ži nan tis as muo, ne skel bęs sa vo pa var dės. – Daug kas komp li kuo ta, ta čiau ju da me į prie kį, nors dar bo li ko ne ma žai.“

Evan ge las Ve ni ze las, Grai ki jos fi­nan sų mi nist ras, sku bė jo su da ry ti su­si ta ri mą sa vait ga lį, kad šis bū tų pri sta­ty tas šian dien per eu ro zo nos fi nan sų mi nist rų su si ti ki mą Briu se ly je.

Nes pė jus to pa da ry ti ES tu rės ten kin tis žo džiais.

Ta čiau tarp tau ti niams kre di to­

Ko kie sce na ri jai įma no mi?

Pa ran kiau sias šiuo at ve ju bū tų �vy riau sy bės ir TFI su si ta ri mas, ku rį pa sie kus Atė nai ga lė tų ti kė tis gau ti tarp tau ti nių kre di to rių pa gal bą.

Jei ne bus pa siek tas su si ta ri mas, �Grai ki jos val džia ga li vie na ša liš­kai nu tar ti, ku rias sko las ke ti na pa­deng ti, ku rių ne. Tie sa, to kiu at ve­ju fi nan sų rin ko se Grai ki ja bū tų pa­skelb ta tech niš kai bank ru ta vu sia.

Jei ne bus pa siek tas su si ta ri mas, �Grai ki ja ga li ir bank ru tuo ti, o kre di­to riai to kiu at ve ju ne tek tų vi sų sa­vo pi ni gų. Šiuo at ve ju Grai ki jai tek­tų ne tik pa si trauk ti iš eu ro zo nos, bet ir kil tų ri zi ka, kad kri zė iš plis į ki­tas eu ro zo nos ša lis.

riams tai nė ra ge ra ži nia. At siž vel­gę į su si ta ri mą dėl sko lų nu ra šy mo, jie tu ri skai čiuo ti, kiek dar mi li jar­dų rei kės per pum puo ti į Grai ki jos eko no mi ką.BBC, „Syd ney Mor ning He rald“, „Reu ters“ inf.

Dau giau nei 100 tūkst. veng rų sos­ti nės Bu da peš to gat vė se iš reiš kė pa si ti kė ji mą ša lies vy riau sy be.

„Mū sų tiks las – pa ro dy ti, kad vy riau sy bė ne vie ni ša, ir pa de­monst ruo ti ES mū sų ne pa si ten­ki ni mą tuo, kaip jie el gia si su mu­mis“, – per pro tes tą sa kė ži no mas veng rų ap žval gi nin kas Zsol tas Baye ris.

Prem je rą Vik to rą Orbá ną pa lai­kan tys veng rai iš pra džių mi tin­ga vo Did vy rių aikš tė je, ku ri ša ly je lai ko ma šven ta vie ta, o pa skui vie­nu pa grin di nių mies to bul va rų atė­jo prie par la men to pa sta to.

Jie ne šė pla ka tus, ku riuo se už­sie nio kal bo mis ra gi na ma gerb­ti Veng ri jos su ve re ni te tą. Vie na me jų bu vo už ra šy ta: „Mes ne bū si me ko lo ni ja.“

Iš va ka rė se or ga ni za to riai pa reiš­kė, kad jiems bu vo svar bu į sa vo ren gi nį su kvies ti dau giau žmo nių nei opo zi ci ja, į ku rios mi tin gą sau­sio pra džio je su si rin ko maž daug 70 tūkst. žmo nių.

Abi ma ni fes ta ci jos at ro dė įspū­din gai, ypač at si žvel giant į tai, kad Bu da peš te gy ve na maž daug 2 mln. žmo nių.

Veng ri jos ir ES konf ik tą su kė­lė tai, kad V.Orbá no va do vau ja ma

„Fi desz“ par ti ja par la men te tu ri dvie jų treč da lių bal sų dau gu mą ir ga li keis ti kons ti tu ci ją.

Sau sio 1 d. įsi ga lio jo ke lios kons­ti tu ci jos pa tai sos ir ke li įsta ty mai, ku rie, Veng ri jos opo zi ci jos ir Briu­se lio nuo mo ne, su var žo žmo gaus tei ses.

Eu ro pos Ko mi si jos va do vas José Ma nue lis Bar ro so net pa reiš kė, kad nau ji Veng ri jos įsta ty mai ga­li bū ti ap skųs ti Eu ro pos Tei sin gu­mo Teis me, be to, Eu ro pos Ko mi­si ja ir Tarp tau ti nis va liu tos fon das su stab dė de ry bas dėl 20 mlrd. eu rų pa sko los sky ri mo Veng ri jai.

BNS, BBC inf.

Pa lai kė sa vo vy riau sy bę

Pro tes tas: ­� veng­rai­ne­su­tin­ka,­kad­jų­ša­lis­bū­tų­iš­Briu­se­lio­val­do­ma­ko­lo­ni­ja.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Ma nau, kad de ry bo­se svar biau sias klau­si mas – ko kios tu rė tų bū ti nau jų obligacijų pa lū ka nos.

11

sportas

Ry gą džiu gi no le do ri tu lio žvaigž dėsRy gos are na sa vait ga lį bu vo ta pu si karš­čiau siu Eu ro pos le do ri tu lio taš ku – Lat­vi jos sos ti nė je sa vo meist riš ku mą de­monst ra vo vi sos Kon ti nen ti nės le do ri tu­lio ly gos (KHL) žvaigž dės.

Jau ir NHL se ka mū sų pa vyz džiu – žvaigž džių ko man­das va di na jų ka pi to­nų var dais.

Man tas Stan ke vi čiusRyga (Latvija)

Čem pio nas ne pa si ro dėKet vir to ji KHL „Žvaigž džių die na“ pra si dė jo penk ta die nio va ka rą le­gen dų rung ty nė mis. Ant le do su­si ti ko ru so Via čes la vo Fe ti so vo ir lat vio Hel mu to Bal de rio ko man­dos. Pir mo jo įvar čio šio se rung­ty nė se il gai lauk ti ne te ko – jau 25 se kun dę po KHL pre zi den to Alek­sand ro Med ve de vo per da vi mo pa­si žy mė jo olim pi nis čem pio nas Vi­ta li jus Pro cho ro vas.

Lat viai ki ta ata ka iš ly gi no re zul­ta tą. Di džiau sią int ri gą ko man­dos pa sie kė tre čia ja me kė li ny je, kai lat viai į prie kį iš si ver žė dvie jų įvar­čių skir tu mu. Po to spur ta vo V.Fe­ti so vo ko man da, o vi sa Ry gos are­na pra dė jo skan duo ti: „Myš ki nai, išeik!“ – sir ga liai ban dė į aikš tę iš­vi lio ti 1984­ųjų olim pi nį čem pio ną var ti nin ką Vla di mi rą Myš ki ną. Kiek vė liau paaiš kė jo, kad pa grin di nis

Do va na: �� KHL�„Žvaigž�džių�die�nos“�da�ly�viai�pa�si�sten�gė,�kad�žiū�ro�vai�ne�tu�rė�tų�ka�da�žio�vau�ti,� ir�pa�do�va�no�jo�jiems�įvar�čių�lie�tų.

Pra mo ga: �� ledo�ritulio�le�gen�dos�ge�rai�pra�leido�lai�ką�su�se�nais�bi�čiu�liais.�Tai�įrodė�V.Fetisovo�juokas.�� Man�to�Stan�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

AtMoSferA rygoS AreNoJe

ko man dos var ti nin kas rung ty nė se ne pa si ro dė dėl nu ga ros skaus mų.

Po fi na li nės rung ty nių si re nos švies len tė skel bė, kad per ga lę 11:7 šven tė V.Fe ti so vo ko man da.

Ne nu si se ku sios la žy bosLat vi jos le do ri tu lio le gen da Ha ris Vi to li nis po rung ty nių sa kė, kad bu vo ma lo nu su si tik ti su se nais drau gais ant le do.

„Jau se niai ma tė mės, kiek vie nas tu ri sa vo už siė mi mų, to dėl tik rai bu vo sma gu žais ti prieš to kią mi­nią žiū ro vų, – sa kė le gen di nis le do ri tu li nin kas. – Ma nau, var žo vams nu si lei do me sa vo meist riš ku mu. Vis ką pa sa ko tai, kad neį mu šė me la bai daug bau di nių, o Ru si jos žai­dė jai juos rea li za vo vi sus.“

H.Vi to li nis ne slė pė, kad no rė­jo lai mė ti. „Vi sa da no ri si lai mė­ti, ne svar bu, ar rung ty nės drau­giš kos, ar tre ni ruo tės po bū džio. Šį kar tą no rė jo me pa jaus ti žai di­mo ma lo nu mą. Ki tą kar tą tik rai lai mė si me. Gai la, kad neį vei kė me var ti nin ko Mak si mo Mi chai lovs kio bau di niais. Ži no ma, la ži no mės, ar įmu ši me jam. Nė vie nas pra ktiš kai neats pė jo me, nes vi si sa kė me, kad įmu ši me“, – juo kė si lat vis.

Užk re čia mas pa vyz dysKHL pre zi den tas A.Med ve de vas po rung ty nių pa ste bė jo, kad su tik rais

pro fe sio na lais nė ra leng va žais ti.„Lai mė jo me, nors lat vių ko man­

da bu vo kur kas jau nes nė. Ma nau, Fe ti so vo eki pos meist riš ku mas ir var dai tu ri ma giš ką reikš mę. To kie gy nė jai kaip V.Fe ti so vas, V.Ma la­cho vas, A.Gu sa ro vas ce men tuo ja žai di mą, – kal bė jo su le gen do mis žai dęs ly gos va do vas. – Su pro fe­sio na lais vi sa da sun ku žais ti, ne tgi tuo at ve ju, jei gu kar tais su jais tre­ni ruo jie si. Kar tais jie man tik rai pa de da, ta čiau per rung ty nes nie­kas ne lei džia at si pa lai duo ti.“

Ki tą die ną prieš pa grin di nį šven­

tės įvy kį – „Vi sų žvaigž džių“ rung­ty nes, ku rio se su si ti ko Va ka rų ir Ry tų ko man dos, sim bo liš kai pa­va din tos San džio Ozo li nio ir Ser­ge jaus Fio do ro vo var dais, A.Med­ve de vas pa si džiau gė, kad KHL pra de da dik tuo ti ma das vi sa me pa sau ly je. „Jau ir NHL se ka mū sų pa vyz džiu – žvaigž džių ko man­das va di na jų ka pi to nų var dais“, – džiau gė si KHL pre zi den tas.

Nau jas re kor dasIš kar to po spau dos kon fe ren ci­jos pra si dė jo „Mas ter Show“ kon­kur sas, ku ria me ko man dos var žė si grei čio, es ta fe čių, taik lu mo, smū­gio stip ru mo rung ty se.

Stip riau siu smū giu pa si žy mė­jo Če lia bins ko „Trak tor“ žai dė jas Alek sand ras Ria zan ce vas, ri tu lį į var tus pa lei dęs 174 km per va lan­dą grei čiu. Prog ra mos ve dė jo pa­pra šy tas pa ban dy ti pa ge rin ti KHL re kor dą, jis neat si sa kė. Ri tu lys nu­skrie jo 183 km per val. grei čiu.

„Ne ty čia, tie siog ge rai ap ši lau, du kar tus me čiau į var tus, nu spren­džiau pa mė gin ti dar kar te lį. Pa vy­ko, – sa kė le do ri tu li nin kas. – Sėk­mės pa slap ties jo kios nė ra. Tie siog smū gia vau ri tu lį į var tus, ir tiek. Daž nai var ti nin kai per tre ni ruo tes pra šo muš ti silp niau, kad ne pa tir­tų trau mų.“

Be fo nog ra mosČe cho vo „Vi tiazj“ puo lė jas Mi chai­las Ani si nas įro dė tu rįs neei li nių su­ge bė ji mų – ant le do at li ko ope ros

iš trau ką. „Dai na vau be jo kios fo nog­ra mos. Dai nuo ti nie kur ne si mo kiau, tie siog spon ta niš kai su ko le go mis juo ka vo me, kad rei kia pa dai nuo ti. Ve dė jas iš gir do mū sų juo kus ir pa­siū lė, taip no rė da mas įva ry ti mus į ne pa to gią si tua ci ją. Te ko su ktis iš pa dė ties“, – kal bė jo žai dė jas.

„O so le mio“ už trau kęs le do ri­tu li nin kas sa kė, kad šis kū ri nys jam yra įstri gęs nuo vai kys tės, kai te ko gy ven ti Ita li jo je. „Klau sau si la bai daug ret ro mu zi kos, pa tin ka Vla­di mi ras Vy soc kis, bet ne skirs tau mu zi kos – tie siog, jei gu pa tin ka, tai ir klau sau“, – šyp so jo si smul­ku tis le do ri tu li nin kas.

Po „Mas ter Show“ pra si dė jo rung ty nės, sir ga lius pra džiu gi nu sios įvar čių gau sa – 15:11 per ga lę šven tė S.Fio do ro vo (Ry tų) rink ti nė.

Džiau gė si įver ti ni mu„Bu vo įdo mu, tai bu vo šiek tiek lė tes nis žai di mas nei įpras tai, – po „Vi sų žvaigž džių“ ma čo kal­bė jo Va ka rų ko man dos ka pi to nas S.Ozo li nis. – Ti kiuo si, kad Ry gos are no je su si rin ku siems le do ri tu lio ger bė jams šou tik rai pa ti ko. Šian­dien žai dė me tik jiems.“

Le do ri tu li nin kas pa brė žė, kad žvaigž džių rung ty nės, ku rio se jam te ko ka pi to no pa rei gos, yra vie nas svar biau sių jo kar je ros įvy kių.

„Daug spor ti nin kų apie tai ga lė tų tik pa sva jo ti, la bai džiau giuo si, kad pa si tai kė to kia pro ga ir ma ne įver­ti no ly ga“, – sa kė didžiąją karjeros dalį NHL praleidęs S.Ozo li nis.

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Sun kiai pro gno zuo ja ma „Niž nij Nov go rod“ eki pa – vie na Ru si jos čem pio na to aut sai de rių. Iki ma čo su žal gi rie čiais ji ša lies pir me ny bė­se net 63:95 pra lai mė jo Val de ma ro Cho mi čiaus tre ni ruo ja miems Liu­ber cų „Triumf“ krep ši nin kams, o Eu ro pos „Iš šū kio“ tau rės tur ny re 64:75 – tur kų klu bui „Be sik tas“, bet at si gau ti prieš VTB ly gos dvi­ko vą tu rė jo dau giau lai ko nei „Žal­gi ris“ – be veik ke tu rias die nas.

Tuo me tu „Žal gi ris“ po sun kių Eu ro ly gos kau ty nių sau sio 19­ąją su Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“, 21 d. jau žai dė Že mu ti nia me Nau gar de.

Ant ro jo kė li nio pra džio je kau­nie čiai bu vo iš si ver žę į prie kį 32:25, bet aikš tės šei mi nin kai, ku rių gre­to se iš si sky rė len kas Mi cha las Ig­ners kis, daž niau siai tri taš kiais pe­rė mė ini cia ty vą – 36:32.

Bai gian tis tre čia jam kė li niui Pau lius Jan kū nas ir De Jua nas Col­lin sas per svė rė re zul ta tą „Žal gi rio“ nau dai – 60:59, bet ne tru kus ne­pa tai kė To mas De li nin kai tis, Son ny Weem sas, o ket vir to jo kė li nio pra­džio je tech ni nę pra žan gą už si dir­bo ir per duo da mas ka muo lį su kly­do Mar ko Po po vi čius, tad „Niž nij

Nov go rod“ vėl at si plė šė – 68:60.Li kus žais ti ma žiau nei dvi mi­

nu tes, žal gi rie čiai bu vo priar tė ję – 76:80, ta čiau M.Po po vi čius pa žei dė 24 se kun džių tai syk lę, o M.Ig ners­kis bau dų me ti mais pa di di no skir­tu mą – 83:77. M.Kal nie tis dar kar tą rezultatą su švel ni no – 79:83, bet po to nei P.Jan kū nas, nei M.Po po vi­čius ne pa tai kė tri taš kių, o į M.Kal­nie čio klai dą var žo vai at sa kė dviem taik liais bau dų me ti mais.

„At si nau ji no pro ble mos, ku rios mū sų ko man dą persekiojo se zo­no pra džio je, – po var žy bų kal bė­jo „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Tri fu no vi čius. – Be to, per pir mą ją šios dvi ko vos da lį mes lei do me įsi bė gė ti var žo vams, at si­li ko me nuo jų grei čiu, ne spė da vo­me į gy ny bą. Kai ku riais mo men­tais man šios rung ty nės pri mi nė ma čą su „Mac ca bi Elect ra“: tą kart

mes taip pat star ta vo me neuž tik­rin tai ir bu vo me pri vers ti vy tis var žo vus. Ap mau du, kad ne pa si­mo kė me iš pra lai mė ji mo Tel Avi vo eki pai, nes ir čia neiš ven gė me be­veik to kių pat klai dų.“

„Ne sup ran tu, ko dėl mums ne pa­vyks ta ir su ki tais var žo vais kau tis taip, kaip su „Žal gi riu“? – ste bė jo si „Niž nij Nov go rod“ ko man dos stra­te gas Zo ra nas Lu ki čius. Pir mo jo ra­to ma čą Kau ne per nai spa lio 29­ąją nau gar die čiai lai mė jo 92:86.

Va kar B gru pė je Vil niaus „Lie tu vos ry to“ krep ši nin kai Če ki jo je iš mė gi no jė gas su Nim bur ko ČEZ ir pralaimėjo 73:80 (19:23, 13:13, 23:22, 18:22).

12

sportas

Lie tu vos krep ši nio ly go je (LKL) vėl rung ty niau ja „Liet ka be lis“ – Pa ne vė žio ko man da po 16 me tų me tų per trau kos su si grą ži no le­gen di nį var dą.

„Liet ka be lio“ klu bas bu vo įkur­tas 1964­ai siais. Nuo 1996­ųjų pa ne vė žie čių eki pa ke lis kart kei­tė pa va di ni mą – „Kal na pi lis“, „Pre ven ta­Mal se na“, „Mal se­na“, „Aukš tai ti ja“, „Pa ne vė žys“, „Te cha sas“.

Pa ne vė žio krep ši nin kams pa­vy ko neei li nį įvy kį pa žy mė ti per­ga le – „Liet ka be lis“ sa vo aikš tė je po pra tę si mo 103:98 įvei kė Klai­pė dos „Nep tū ną“. Iki 4­ojo kė li­nio pa bai gos li kus 4 se kun dėms, uos ta mies čio at sto vai pir ma vo 89:86, bet Ša rū nas Va si liaus kas tri taš kiu iš ly gi no. Per pa pil do­mą lai ką pa ne vė žie čiai ati trū ko – 97:89 ir ga liau siai lai mė jo.

Dar dvi per ga les iš ko vo jo Prie­nų „Rū du pis“ – 72:62 nu ga lė­jo Kau no „Bal tus“ ir po pra tę si­mo 93:85 – „Kė dai nius Trio bet“. Prie niš kiams jau at sto va vo nau­jo kas – 179 cm ūgio gy nė jas And­rius Ma žu tis, pa kei tęs į „Nep tū­ną“ iš vy ku sį Ai dą Vis kon tą.

„Rū du py je“ pa grin di niu smui­ku grie žė bu vęs žal gi rie tis Ar tū­ras Mi lak nis, per abe jas rung ty­nes su rin kęs 37 taš kus. Bū tent

jis, bai gian tis dvi ko vos su „Kė­dai niais Trio bet“ ket vir ta jam kė li niui, bau dos me ti mu iš ly gi no re zul ta tą – 78:78 ir iš plė šė pra­tę si mą.

Staig me ną pa tei kė LKL nau­jo kė – Pas va lio „Pie no žvaigž­džių“ ko man da. Pas va lie čiai sve­čiuo se 82:78 pri ver tė ka pi tu liuo ti daug kar ti nius LKL me da li nin kus „Šiau lius“.

Iki ma čo pa bai gos li kus 14 se­kun džių, šiau lie tis Val das Va sy­lius bu vo su švel ni nęs re zul ta tą – 78:80, bet po to aikš tės šei­mi nin kai, stab dy da mi „Pie no žvaigž džių“ le gio nie rių Tre vo­ną Hug he są, pra si žen gė ir ame­ri kie tis bau dų me ti mais įtvir ti no sa vo eki pos per ga lę.

VD inf.

Še šetas – lyg už kei ki masPo tri jų iš ei lės per ga lių VTB Vie nin go je ly go je Kau no „Žal gi­rio“ krep ši nin kai su klu po Ru si jo je – 79:85 pra lai mė jo Že mu ti nio Nau gar do ko man dai „Niž nij Nov go rod“. Taš kų skir tu mas – toks pat, kaip ir per pir mą ją nesėkmingą dvi ko vą Kau ne – 86:92.

Ne sus tab dė: �� žal�gi�rie�čiams�dau�giau�siai�rū�pes�čių�kė�lęs�M.Ig�ners�kis�(su�ka�muo�liu)�tri�taš�kius�mė�tė�be�klai�dų.�� nn-bas�ket.ru�nuo�tr.

Sta tis ti ka

„N.Nov go rod“–„Žal gi ris“2012 01 21, Že mu ti nio Nau gar do

spor to are na, 5 000 žiū ro vų.

85:79(23:24, 27:19, 15:17, 20:19)

„N.Nov go rod“:M.Ig ners kis 27 taš kai (4/4 tri taš kių), A.Ja­ko ven ka 22, E.Bre me ris 9 (5 re zul ta ty vūs per da vi mai), A.Pus tog va ras ir N.Pro ti čius po 7, S.An to no vas 6, I.Sa vel je vas 3, O.Ba ra­no vas ir A.Iva no vas po 2.

„Žal gi ris“:M.Po po vi čius 17, P.Jan kū nas 15 (6 at ko vo­ti ka muo liai), M.Ra ko vi čius 10, M.Kal nie tis (5 klai dos) ir R.Jav to kas po 9, D.Ša len ga 7, D.Col lin sas 5, T.Kli ma vi čius 3, T.De li nin kai­tis ir S.Weem sas po 2.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 16/28 (57) pro c. ir 21/30 (70 pro c.), tri taš kiai – 12/26 (46) ir 8/22 (36), bau dų me ti mai – 17/26 (65) ir 13/18 (72), at ko vo ta ka muo lių – 25 ir 29, pe rim ta – po 2, re zul ta ty vūs per da vi mai – 12 ir 13, klai dos – 9 ir 16.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Uniks“ 10 1 848:7082. „Chim ki“ 9 2 920:7853. „Kras ny je kryl ja“ 5 4 695:6814. „N.Nov go rod“ 6 5 898:8885. VEF 5 6 841:8826. „Žal gi ris“ 5 6 865:8837. „As ta na“ 5 7 899:9578. „Bu di vel nik“ 2 7 602:6649. „Ka lev­Cra mo“ 1 10 765:885

A gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. CSKA 9 1 855:6402. „Spar tak“ 8 2 767:6873. „Azovmaš“ 6 5 840:8334. ČEZ 6 5 847:8305. „Liet. rytas“ 5 5 758:7566. „Loko.­Kuban“ 5 5 759:7637. „As se co Pro kom“ 4 6 725:7408. „Je ni sej“ 3 6 688:7259. „Minsk­2006“ 0 11 780:1045

B gru pė

Po 16 me tų į LKL su grį žo „Liet ka be lis“

Ly de ris: �� per�dvi�ko�vą�su�„Rū�du�piu“�kau�nie�čių�„Bal�tų“�eki�pą� į�prie-kį�ve�dė�Ž.Ja�na�vi�čius�(su�ka�muo�liu),�jis�re�zul�ta�ty�viai�žai�dė�ir�su�„Ju-ven�tus“�ko�man�da.�

Re zul ta tai

Kau no „Bal tai“–Prienų „Rū du­pis“ 62:72 (14:15, 19:26, 11:19, 18:12). Ž.Ja na vi čius 13 taš kų, M.De la­šas 10/A.Mi lak nis 16, E.Že lio nis 13, A.La buc kas 10.

Pas va lio „ Pie no žvaigž dės“–Panevėžio „Liet ka be lis“ 63:52 (13:13, 20:7, 18:24, 12:8). S.Mor ga nas 15, T.Hug he sas 11, S.Kul vie tis 10/V.Če pu kai tis 16, A.Drun gi las 12.

„Kė dai niai Trio bet“–Utenos „Ju­ven tus“ 73:70 (21:9, 20:26, 12:19, 20:16). V.Gi ne vi čius 15, L.Ki sie lius 10/D.Pa ka ma nis ir K.Pet ru ko nis po 17, A.Va si liaus kas 10.

Klai pė dos „Nep tū nas“–„Šiau liai“ 89:93 (24:25, 20:25, 20:24, 25:19). L.Mi ka laus kas 23, M.Ma žei ka 18, A.Bru ni nis 10/V.Va sy lius 20, E.Ruz­gas 14, J.Ju ci kas 12.

„Rū du pis“–„Kė dai niai Trio bet“ 93:85 (po pra tę si mo, 21:19, 23:20, 12:22, 22:17, 15:7). A.Mi lak nis ir G.Ore­li kas po 21, A.Ur bu tis 17/D.McLu­re’as 15, L.Ki sie lius 14, E.Dim ša 13.

„Ju ven tus“–„Bal tai“ 70:76 (10:26, 21:9, 20:17, 19:24). R.Gu me niu kas 17, G.Ma cei na 16, G.Ma tu lis 13/M.De­la šas 15, Ž.Ja na vi čius 14, V.Či žaus­kas 12.

„ Šiau liai“–„ Pie no žvaigž dės“ 78:82 (20:15, 16:27, 15:8, 27:32). V.Va­sy lius 22, R.Broa du sas 16, C.Lon gas 12/E.Ben džius ir P.Mor ke liū nas po 15, T.Hug he sas 14.

„Liet ka be lis“–„Nep tū nas“ 103:98 (po pra tę si mo, 28:23, 18:15, 24:29, 19:23, 14:9). V.Če pu kai tis 25, A.Drun­gi las 17, Š.Va si liaus kas 15/M.Ma žei ka 19, M.Gir džiū nas 17, A.Va lei ka 16.

Turnyro lentelė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „Liet. ry tas“ 14 12 22. „Rū du pis“ 13 11 23. „Žal gi ris“ 9 9 04. „Šiau liai“ 14 9 55. „Bal tai“ 15 8 76. „Pie no žvaigž dės“ 13 7 67. „Nep tū nas“ 11 5 68. „Ju ven tus“ 14 5 99. „Kė dai niai Trio bet“ 13 4 910. „Sa ka lai“ 13 3 1011. „Liet ka be lis“ 14 3 1112. „Nag lis“ 13 2 11

And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

At si nau ji no pro ble­mos, ku rios mū sų ko man dą persekiojo se zo no pra džio je.

Aleksandras Trifunovičius:

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

diena.lt/naujienos/sportas

13

skelbimaipirmadienis, sausio 23, 2012

Siūlo darbą UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško pagalbinių darbuoto-jų gamyboje. Darbas prie technologi-nių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slan-kiuoju grafiku. Registruotis darbo die-nomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

901746

ParduodaNekilnojamąjį turtą

Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objek-tų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095.

89958

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo for-mą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbi-mas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu ap-mokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet ku-riame banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo teks-tu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirti-nančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

KarščiauSi KelioNių PaSiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt; Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt; Paryžius–Beniliuksas – 1227 LtPOILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt7Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 LtPAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tai-landas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt.Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portu-galija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 LtEGZOTINĖS KELIONĖSJAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 LtKELIONĖS SU GRUPEManoji Portugalija – 1980* LtJAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt* neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVUAustija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI*Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicili-ja, Maljorka 7 naktų – 1380 LTLItalija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTLPersijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 LtKaribų jūra, 7 d. – 1029 LtSingapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt* neįskaičiuotas skrydisAVIABILIETAISkrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt; Tokijas – 2255 Lt; Ban-kokas – 2155 Lt; Sidnėjus – 3355 LtKELTAIRyga–Stokholmas 110 Lt; Talinas–Helsinkis 138 Lt; Talinas–Stokholmas 131 Lt; Ventspi-lis–Nyneshamnas 155 Lt; Klaipėda–Karls-hamnas 198 Lt; Klaipėda–Kylis 183 Lt; Tali-nas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 LtEgiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu e.sliupaite@darbusauga.lt

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE

Vilnius Kaunas Klaipėda ŠiauliaiKada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

Su šeštadienio „Vilniaus diena“

nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4

14

menas ir pramogospirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Kas ta didžioji meilė?

ŠiuolaiKinės muziKos KaleidosKopas

speKtaKlis apie laimės iliuziją

paroda „smėlio metamorfozės“

tragiKomiŠKas „masKaradas“1997 m. pastatytas režisieriaus Rimo Tumino spektaklis „Maskara-das“ pagal Michailovo Lermontovo kūrinį yra apkeliavęs daug pa-saulio šalių ir pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Po „Maskara-do“ gastrolių Didžiojoje Britanijoje 1999 m. dienraštis „The Guardian“ Vilniaus mažojo teatro trupę pavadino viena geriausių pasaulyje.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.KA DA? Sausio 24 d. 18.30 val. KIEK? 17–40 litų

KUR? Mokytojų namų svetainėje, Vilniaus g. 39 / 6.KA DA? Sausio 26 d. 18 val. KIEK? 23 litai.

KUR? Taikomosios dailės muziejus, Asrenalo g. 3A.KA DA? Sausio 26 d. 17 val. KIEK? Ne mo ka mai

W.a.mozarto gimtadienis1756 m. sausio 27-ąją Zalcburge gimė Wolfgangas Amadeus Mozar-tas. Kompozitoriaus gimtadienio proga Arsenijus Ujukinas (obojus), Marija Mirovskaja (fortepijonas) atliks W.A.Mozarto kūrinius fortepi-jonui ir obojui, taip pat nuskambės pasaulinė premjera – L.van Beet-hoveno variacijos W.A.Mozarto operos „Užburtoji fleita“ tema.

Kuo buvo žaidžiama Xiii–Xvii a.

KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15.KA DA? Šiandien 20.30 val. KIEK? 14 litų.

KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4.KA DA? Iki vasario 18 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KA DA? Sausio 26 d. 18.30 val. KIEK? 53 litai.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. KA DA? Sausio 25 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.

„vilniaus diena“ reKomenduoja

LTV 23.00 val. LNK 22.25 val. TV3 20.30 val. BTV 20.25 val. SpoRT1 21.55 val.

tv programa

LTV9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Sti lius (k). 11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so

ge ro, drau gai par ti niai!“ (1) (Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, 2011 m.).

23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės pa sau liai“

(2). „Ge le žies am žius“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k).

7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ko me di ja „Bri lian ti nė ran ka“ (Ru si ja,

1968 m.) (k). 11.50 Ko me di ja „Išp ro tė jęs pro fe so rius“ (JAV,

1996 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Ro man ti nė ko me di ja „Ne ti kė ti

su si ti ki mai“ (JAV, Ka na da, 2003 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Nuo... Iki... 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 Kaž kas at si ti ko (N-7).21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (5) (N-7). 0.30 „Ties ri ba“ (N-14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“.

9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Ro man ti nė ko me di ja „Jau no sios

vers li nin kės die no raš tis“ (JAV, 2010 m.). 12.40 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (2). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš nau jo. Tie sio gi nė

trans lia ci ja. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų šei mi nin kės“. 23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (2) (JAV, 2010 m.).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7) (k). 7.55 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da.

9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 Ali bi. „By la iš praei ties“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7) (k). 21.05 „Lie jyk los gat vė“ (N-7). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.40 „Tau ro ra gas“. Lai da me džio to jams (N-7)

(k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Šian dien kim ba. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 Sko nio rei ka las. 12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir

ko men ta rai.

13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „M.Gor ba čio vas. Žmo gus,

pa kei tęs pa sau lį“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go

pas lap tis“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „M.Gor ba čio vas. Žmo gus,

pa kei tęs pa sau lį“.

sPorT19.00 Te le vit ri na. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Ma la ga“–„Bar ce lo na“. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. Mad ri do

„Real“–„Ath le tic“. 13.30 Krep ši nio pa sau ly je. 14.00 Au to mo to. 14.30 Spor tas LT. Eu ro pos kul ki nio ir sten di nio

šau dy mo čem pio na tas. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no

„Ka lev“–„As ta na“. 17.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Pas va lio „Pie no žvaigž dės“. 19.00, 20.45 Ži nios +. 19.15 Ad re na li nas. 19.45, 21.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Be tis“–„Se vil la“. 21.55 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Vil lar real“–„Spor ting“. Tie sio gi nė trans lia ci ja (per pert rau ką – Ži nios+).

„Žiemos ekranai“ prisimena režisieriaus Pierre’o Etaix komediją „Didžioji meilė“ (1969 m.). Jie ideali pora. Jų vestuvės prašmatnios. Jų nauji namai tvar-kingi. Tai – didžioji meilė? Bet kodėl jis sapnuoja, kaip smagu lovoje skraidyti su jaunute sekretore?

Leidinyje „Seniausieji Lietuvos žaislai“ dr. Povilas Blaževičius prista-to žaislus ir žaidimus, kurie buvo populiarūs Lietuvos Didžiojoje Ku-nigaikštystėje. Knygos pristatymo vakare dalyvaus dr. P.Blaževičius, prof. habil. dr. A.Kuncevičius, dr. G.Zabiela, prof. dr. L.Klimka, muzi-kuos I.Baublytė ir Balio Dvariono muzikos mokyklos mokiniai.

Stygininkų ansamblio „NI&Co“, kurį įkūrė kompozi-torius ir dirigentas Gediminas Gelgotas, branduolį sudaro jauni, talentingi ir profesionalūs muzikantai. Koncerte skambės šiuolaikinė muzika: G.Gelgoto, P.M.Hamelio, H.Otte, T.Riley, A.Pärto kūriniai.

Svečiuose Klaipėdos dramos teatras su A.Strid-bergo „Šmėklų sonata“ (rež. Gintaras Varnas). Tai spektaklis apie iliuzijas ir jų praradimą, gyvenimo išmintį, apie žmogiškus troškimus, apie kančią ir apie laimę, kuri tėra maloni saviapgaulė.

Parodoje pristatomi 35 Prano Lapės kūriniai, juo-se atsispindi skirtingi kūrybos laikotarpiai: impre-sionistinio stiliaus peizažai, juodo ir balto periodas, abstraktūs ekspresionistiniai darbai ir koliažai. Vi-sus juos vienija dėmesys gamtai, natūralumui.

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Indrė Pep ce vi čiūtėi.pepceviciute@diena.lt

Kinų šventė Vil niu jeKinų Nau jie ji me tai yra did žiau sia šventė vi so je Rytų Azi jo je. Antrą kartą Lie tu vo je Vil niaus uni ver si­te to Kon fu ci jaus ins ti tu to or ga ni­zuo ja mi kinų Naujųjų metų ren­gi niai skir ti vi siems kinų kal ba ir kultū ra be si do min tiems žmonėms. Pir mais me tais ren gi niai sos tinė je su laukė di de lio su si domė ji mo, net nebu vo įma no ma už re gist ruo ti vi­sų no rin čių. Todėl šie met šventė bus šven čia ma du va ka rus: šian­dien ir ry toj.

Nau ja me čiai ren gi niai pra si­dės pirmą kinų Naujųjų metų die­ną – šįva kar, 18 val., kinų res to ra ne „Tian fu“. Sve čiai bus su pa žin din­ti su šventės tra di ci jo mis, pa tie ka­lais, sim bo liais, klau sy sis ki niš ku inst ru men tu guz heng at lie ka mos mu zi kos ir turės retą pro gą pa si­ga min ti tra di cinį šventės pa tie­kalą – vir ti nukų. Toks pat ren gi nys vyks ir ry toj, 18 val., kinų res to ra ne „Spin din tis mėnu lis“.

Rau do na spal va – būti na„Ki ni jo je Nau jie ji me tai yra pa­ti svar biau sia šventė, pri lygs tan­ti mūsų Kalė doms. Tai yra šei mos su si vie ni ji mo šventė“, – sakė Kon­fu ci jaus ins ti tu to ad mi nist ra torė Vil ma Šniukš taitė. Li kus de šim­

čiai dienų iki kinų Naujųjų metų vi si žmonės iš miestų grįžta na mo į kai mus. Tuo me tu ke liau ti Ki ni jo­je, pa sak V.Šniukš taitės, ne pa tar ti­na. Ten prie š šven tes ir po jų vyks­ta ma sinė mig ra ci ja: vi si trau ki niai pil ni žmo nių ir gau ti bi lie to be veik ne įma no ma. Paš ne kovės tei gi mu, žmonės sto ty se bi lietų lau kia net po ke lias die nas.

Ki nai, ruoš da mie si Nau jie siems me tams, kaip ir mes prie š šven­tes, tvar ko si na mus, kuo pia si, prie sta lo sėda šva riai, gra žiai ap si­rengę. Na mus jie puo šia rau do na spal va. „Ka bi na rau do nus ži bin­tus, rau do nus kar pi nius ant lan­gų. Ir pa tys ren gia si, ypač Dra ko­no me tais gimę žmonės, ir vai kus puo šia rau do nai“, – pa sa ko jo Kon­fu ci jaus ins ti tu to ad mi nist ra torė.

Rau do ni ap da rai ir namų puoš­me nos yra būti ni šios šventės ak­cen tai, nes rau do na spal va at bai do

piktą sias dva sias. Nuo se no Ki ni­jo je ti ki ma, kad pa va sa ris ateis nu­baid žius piktąją pa baisą Nian. „Ti­ki ma, kad kiek vie nais me tais per Nau juo sius me tus mi tinė pa bai sa nu si leid žia iš kalnų ir ar ti na si prie kaimų, žmo nių, gvie šia si ką nors pra ry ti. Žmonės per am žius yra pa­stebėję, kad ji bi jo rau do nos spal vos ir triukš mo. Būtent todėl vi si puo­šia na mus rau do nai ir sprog di na gar si nes pe tar das, kad pa baisą nu­va rytų“, – sakė V.Šniukš taitė.

Kad me tai būtų tur tin giKinų Nau jie ji me tai ku pi ni sim bo­li kos. Net pa tie ka lai tu ri sa vo sim­bo linę reikšmę. Ki niš ki vir ti nu kai, ku rie bus ga mi na mi ir šįva kar, ir ry toj, yra pa grin di nis, ypač Šiaurės Ki ni jo je, Naujųjų metų pa tie ka las. Jų būna vi so kių: su mėsa, įvai rio­mis dar žovė mis.

„Įdo mu tai, kad į vir ti nu kus – ke letą jų – anks čiau bu vo de da mi pi nigė liai, o da bar de da mi rie šu tai. Jei žmo gus Naujųjų metų naktį pa­ra gau ja vir ti nu ko su rie šu tu, va di­na si, ki tais me tais jam la bai sek­sis, me tai bus tur tin gi, lai min gi ir pan.“, – kalbė jo pa šne kovė. Ko­dėl būtent vir ti nu kai? V.Šniukš­taitės tei gi mu, Naujųjų metų nak­tį lai kas nuo 23 iki 1 val. va di na mas žod žiu, ku ris skam ba la bai pa na­šiai kaip žo dis „vir ti nu kai“. Tai gi vir ti nukų val gy mas sim bo li zuo ja

senųjų metų pa lydė jimą ir naujų­jų pa si ti kimą.

Be vir ti nukų, per Nau juo sius me tus ant kinų sta lo būti nai tu­ri būti žu vies, ta čiau ji pa pras­tai ne val go ma. „Žo dis „žu vis“ ki­nų kal bo je skam ba la bai pa na šiai kaip ir „per tek lius“. Jei ant sta­lo bus žu vies, va di na si, ki ti me tai bus tur tin gi, ku pi ni per tek liaus“, – sim bo lius aiš ki no Kon fu ci jaus ins­ti tu to ad mi nist ra torė.

Ji taip pat pa sa ko jo, kad Pietų Ki­ni jo je daž niau siai val go mi ne vir­ti nu kai, o Naujųjų metų py ra gas iš lip nių, ga ruo se virtų ry žių su džio­vin tais vai siais. Būna ir kitų pa tie­kalų, o jų, pa sak pa šne kovės, tu ri būti daug, kad me tai būtų tur tin gi.

„Taip pat tu ri būti ne ma žai sal du­mynų, nes saldūs pa tie ka lai sim bo­li zuo ja saldų gy ve nimą ki tais me­tais“, – šyp so jo si V.Šniukš taitė.

15

menas ir pramogos

Pa si ti ki me kinų Dra ko no me tusAr ži no jo te, kad ki nams Nau jie ji me tai yra to kie pat svarbūs, kaip mums Kalė dos? O kodėl pa grin di nis jų šventės pa tie ka­las – vir ti nu kai? Ar ba ko kią reikšmę tu ri rau do na spal va? At sa ky mus bus ga li ma iš girs ti šian dien – šven čiant pa gal kinų ka len do rių pra si de dan čius Nau juo sius me tus.

Kinų nau ja me čių ren gi nių sa vaitę Vil niu je tęs sau sio 25 d. 18 val. Orien­ta lis ti kos skai tyk lo je ati da ro ma Tra­di cinės kinų ta py bos darbų pa ro­da. Kon fu ci jaus ins ti tu tas nuo va­sa rio vėl or ga ni zuos Tra di cinės ki­nų ta py bos ir ka lig ra fi jos kur sus, ku­riuos ve da Rytų ta py ba be si do min­ti me ni ninkė Da lia Dok šaitė. Pa ro do­je bus jos ir ru denį kur sus lan kiu sių stu dentų darbų. Juo se, kaip pa sa ko jo V.Šniukš taitė, dau giau sia vaiz duo ja­mi ke tu ri tau rie ji au ga lai: bam bu kas, chri zan te ma, or chidė ja ir sly va. Į šią pa rodą kvie čia mi vi si, ku rie do mi si ta py ba ap skri tai ar ba Rytų ta py ba.

Šven tinės sa vaitės ren gi nių pro­gramą už baigs kinų ki no va ka rai. Kon fu ci jaus ins ti tu te sau sio 26 d. 18 val. bus ro do mas rim tes nio tu ri­nio fil mas „Plat for ma“, o sau sio 27 d. 17 val. – kiek links mes nis fil mas „Ra­mybės drumstė jai“. Abu jie kur ti pra­ėju sio am žiaus aš tun ta ja me ir de vin­ta ja me de šimt me ty je. „Šie fil mai pa­dės ge riau pa žin ti ir su pras ti gy ve­nimą to me to Ki ni jo je. Jie api ma bū­tent tą lai ko tarpį, kai Ki ni ja at si vėrė Va ka rams. Ypač fil mas „Plat for ma“, – sakė V.Šniukš taitė ir pri dūrė: – To kių filmų, pa vyzd žiui, kaip me ni nis apie kinų Nau juo sius me tus, Kon fu ci jaus ins ti tu te kol kas ne tu ri me. Todėl no­ri me pa ro dy ti ką nors ki ta, bet taip pat įdo maus ir ver tin ga.“

Pa ro da ir du fil mai

Kon fu ci jaus ins ti tu tas įsteig tas 2010 m. pa bai go je bend ra dar biau jant su Šiaurės Rytų Ki ni jo je, Šen jan ge, esan čiu Liao nin go uni ver si te tu. Pag rin di niai Kon fu ci jaus ins ti tu to veik los tiks lai yra ska tin ti ir plėto ti su Ki ni ja su si ju sius moks li nius ty ri­mus ir stu di jas, or ga ni zuo ti aka de­mi nius ir kultū ri nius ren gi nius.

Kon fu ci jaus ins ti tu tas

Spalva: �� raudoni�apdarai�ir�puošmenos�yra�būtini�Naujųjų�metų�sutiki-mo�akcentai.� � „Shutterstock“�nuotr.

Ki ni jo je Nau jie ji me tai yra pa ti svar biau sia šventė, pri lygs tan ti mūsų Kalė doms. Tai yra šei mos su si­vie ni ji mo šventė.

Vil ma Šniukš taitė:

Atėnai +16Berlynas +3Brazilija +26Briuselis +7Dublinas +7Kairas +17Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +9Madridas +14Maskva –14Minskas –4Niujorkas +8Oslas –3Paryžius +9Pekinas –2

Praha +5Ryga –2Roma +15Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +5Varšuva +2

Saulė teka 8.23Saulė leidžiasi 16.37Dienos ilgumas 8.14Mėnulis (jaunatis) teka 8.00Mėnulis leidžiasi 17.15

23-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 343 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

0

0

Vilnius–2

Alytus0

Kaunas–1

Utena–2

Panevėžys

–1ŠiauliaiTelšiai

–1

Klaipėda0

Vėjas4–7 m/s

Šiandien, sausio 23 d.

horoskoPai

Orai Savaitės pradžioje Lietuvoje išsilai-kys žiemiški orai, snigs. Šiandien snigs, vietomis pustys, temperatūra bus nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Antra-dienį taip pat numatomas sniegas, naktį bus nuo 1 iki 7 laipsnių šalčio, dieną nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

užg riu Vo Pū gos

antradienį

trečiadienį

–5–2–2 –3

–6–2–3 –4

–10–4–5 –6

5

3

3

1783 m. gimė prancūzų rašytojas Stendahlis.

1832 m. gimė prancū-zų dailininkas impre-sionistas Édouard’as Manet.

1897 m. gimė Ieva Simo-naitytė, Klaipėdos kraš-to lietuvių rašytoja.1921 m. gimė Marija Gim-butienė, JAV lietuvių ar-cheologė, garsi Europos priešistorės tyrinėtoja.1928 m. gimė prancūzų aktorė Jeanne Moreau.1944 m. mirė norvegų dailininkas Edvardas Munchas.1989 m. mirė ispanų dai-lininkas siurrealistas Sal-vadoras Dali.

datos (sausio 23 d.)

aVinas (03 21–04 20). Jums gali susidaryti įspūdis, kad viskas

klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jū-sų ir bandytų erzinti. Dėl to bus sunku valdytis. Nedarykite skubotų išvadų ir karštakošiškų sprendimų.

jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarti bičiuliams asmeni-

niais klausimais, dėl to jūsų populiaru-mas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasiek-site norimų rezultatų.

dVyniai (05 21–06 21). Jūsų mąs-tymas, idėjos, vertybės šiuo me-

tu keičiasi, galbūt esate šiek tiek nusi-vylęs savo gyvenimu ir pasauliu. Bus lengva susikaupti, todėl tinkamas lai-kas užsiimti svarbiais reikalais.

Vėžys (06 22–07 22). Būsite susi-kaupęs ir miklus, o žodžiai bus

vienintelis jūsų ginklas. Esate jautrus žmogus, todėl galbūt pernelyg daug reikšmės teiksite neatsargiai draugo frazei, emocijoms ar veiksmams.

liūtas (07 23–08 23). Jausitės pasiruošęs spręsti rimtas proble-

mas. Tačiau tikėtina, kad šiandien pri-imtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo.

Mergelė (08 24–09 23). Nepa-tiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos

bent kiek prieštaraus jūsų įsitikini-mams. Kritiškai vertinsite aplinkinių su-manymus, kurie jums atrodys kvaili.

sVarstyklės (09 24–10 23). At-siras galimybė atskleisti savo ge-

riausius gebėjimus. Kilusiomis idėjo-mis drąsiai pasidalykite su aplinkiniais, galbūt jie padės jums jas įgyvendinti.

skorPionas (10 24–11 22). Jausi-te emocinę įtampą. Jūsų norai

nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybė-mis. Dėl to kils vidinis konfliktas. Atro-dys, kad praradote gyvenimo džiaugs-mą. Bet nenusiminkite – jau rytoj viskas atrodys daug optimistiškiau.

Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrau-

ti su aplinkiniais ir spręsti rimtas prob-lemas. Apmąstykite praeities įvykius ir pradėkite planuoti ateitį.

ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite,

kas jums brangu, o ko tiesiog negalite pakęsti. Susidėliokite prioritetus ir ne-besukite galvos dėl to, ko negalite pa-keisti. Tinkamas laikas pabaigti seniai pradėtus, bet užmestus darbus.

Vandenis (01 21–02 19). Diena bus šviesi, nuo ryto būsite paki-

lios nuotaikos, tad net iškilusių proble-mų sprendimas jums teiks malonumą. Neatsisakykite padėti bičiuliui, kuriam gali staiga prireikti jūsų pagalbos.

žuVys (02 20–03 20). Nepatiks nerealus kolegų požiūris į situa-

ciją, todėl gali kilti konfliktas. Pasisten-kite suvaldyti emocijas ir išsaugoti blai-vų protą – tvirti argumentai padės ras-ti tinkamą sprendimą.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.

–2

Algimantas, Gailigedas, Gunda, Ildefonsas, Ramojus

Prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Aust ri jos va ka ruo se smar kiai pa-sni gus, sli di nė ji mo ku ror tai sa vait-ga lį li ko at kirs ti nuo pa sau lio. Bu vo pa skelb tas pa di dė jęs la vi nų pa vo-jus. Pa sak eks per tų, si tua ci ja kri ti-nė, to dėl sli di nin kams pa tar ta veng-ti grei to jo nu si lei di mo tra sų. Va ka ri-nė je Fo rarl ber go pro vin ci jo je esan-tys Le cho, Ciur so ir Štu be no mies te-liai, taip pat po pu lia rus Išg lio sli di nė-ji mo ku ror tas Ti ro ly je ta po ne pa sie-kia mi, kai snie gas už ver tė ke lius. Ti-ro ly je dau giau nei 7000 na mų ūkių buvo li kę be elekt ros. Aust ri jo je nuo penk ta die nio pri sni go dau giau nei pus met rį.

BNS inf., „Reu ters“ nuo tr.