Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Maiš tas ar sa vi rek la ma?Sos tinės sa vi val dybės ta ry ba va kar pri tarė Vil niaus vald žios pla nams per tvar ky ti se niū ni jas. Ta čiau ne taip skland žiai, kaip val dan tie­ji tikė jo si. Sa vi val dybės ke ti ni mai per tvar ky ti se niū nijų tinklą ne­įti ko ne vien jų pa slau go mis be si­nau do jan tiems mies telė nams, bet ir val dan čio sios dau gu­mos par tne riams.

Tikros sosTinės naujienos keTvirTadienis, sausio 26 d., 2012 m. nr. 21 (1220) diena.lt

Vil niaus se niū nijų ga las

1 Lt

Už ten ka „chaltū ros“ ant sce nos. Mes da ry si me tai ko ky biš kai.

dai ni ninkė Na­ta­li­ja­­Bunkė

Mies to va dovų su­ma ny ta se niū nijų re for ma va kar bu­vo pa tvir tin ta, nors jai prie šta ra vo ir gy ven to jai, ir val­di nin kai, ir da lis val dan čio sios koa­li ci jos par tne rių. Sa­vi val da prie gy ven­tojų sos tinė je bus ar ti na ma iš 21 se­niū ni jos pa li kus tik pen kias.

Š.Sku čas ir vėl at leis tas

Miestas 2p.

Ag re sy vi rusų re to ri kaRu si jos šiuo lai kinės pen kia kovės fe de ra ci jos pre zi den tas, Tarp tau­tinės šiuo lai kinės pen kia kovės są jun gos vi cep re zi den tas Via čes­la vas Ami no vas išs kir ti nia me in­ter viu Lie tuvą kal ti no de mok ra­ti jos trūku mu ir pais ta lais va di no mūsų spor to va dovų ar gu men tus dėl Do na tos Rim šaitės at sto va vi­mo Ru si jai.

sportas 10p.

Pa si keis ti as bes tinį stogą dau ge liui

gy ven tojų yra pro ble ma net ir

ga vus es pa ramą.Tema 8p.

Pro tes tuo to jai da vo so fo ru me

statė le do namą, ku ria me norėtų

įkurdin ti ka pi ta lis tus.Pasaulis 7p.

at ro do, kad ir šis sei mas ne su gebės

priim ti par la men tarų veiklą reg la men tuo­

jan čio įsta ty mo.Lietuva 4p.

Bul do ze ris: � a.Zuo ko su ma ny mas ke tu ris kar tus su ma žin ti se niū nijų skai čių vil niu je ne su laukė pri ta ri mo. Ta čiau įgy ven din ti re formos tai ne sut rukdė. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

15p.

2

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

2 Lt /min.

O1

O2

2

miestas

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Vil niaus mies to sa vi val dy bės ta­ry ba tre čia die nį dar kar tą iš sa vi­val dy bės kont ro lie riaus pa rei gų at lei do Ša rū ną Sku čą, ku rį ne se­niai teis mas grą ži no į dar bą. Jis at­leis tas „už šiurkš tų nu si žen gi mą“ – ne bu vi mą dar be be pa tei si na mos prie žas ties.

Anot sa vi val dy bės va do vų, Š.Sku­čui pra vaikš ta fik suo ta sau sio 2 ir 3 d. – to mis die no mis jis esą jau tu rė jo pra dė ti ei ti kont ro lie riaus pa rei gas, į ku rias jį grą ži no teis­mas.

Ta čiau pa ts kont ro lie rius sa ko, kad laiš ką su kvie ti mu grįž ti į dar­

bą ga vo ne sau sio 2 d., o tik 3­ią ją ir iš kar to grį žęs į sa vi val dy bę.

Pats Š.Sku čas po to kio ta ry bos spren di mo sa kė, kad at lei di mą dar kar tą skųs teis mui. Jis ma no, kad ir vėl grįš į dar bą. „Žmo nės įsi bė gė jo ir ne be ga li su sto ti. Ži no ma, teis mui skų siuo si ir šį kart. Kiek kal bė jau­si su tei si nin ku, jis net nea be jo ja, kad tu rė čiau bū ti grą žin tas. O kas bus ta da – pa ma ty si me“, – kal bė­jo Š.Sku čas.

Vil niaus sa vi val dy bės kont ro lie­rius bu vo at leis tas bir že lio 28 d. 32 sos ti nės po li ti kų bal sų dau gu ma, 10 ta ry bos po sė dy je pa si sa kė prieš at lei di mą.

Ta čiau Vil niaus apy gar dos ad­mi nist ra ci nis teis mas (VAAT) pa­nai ki no bu vu siam Vil niaus mies to

Dar kar tą at lei do, dar kar tą skų sis

Žy gis: �� Š.Sku�čas� ti�ki�na� jo�kio�pa�žei�di�mo� ne�pa�da�ręs� ir� vėl�ke�ti�na�kreip�tis�į�teis�mą.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Lie tu vos so cial de mok­ra tų par ti jos (LSDP)

val dy ba prieš ta ry bos po sė dį iš­pla ti no pra ne ši mą, ku ria me tei­gia ma, kad par ti jos Vil niaus sky rius ne pri ta ria Vil niaus sa vi­val dy bės ini cia ty vai nai kin ti di­džią ją da lį se niū ni jų sostinėje. Anot so cial de mok ra tų, to kia re­for ma ne tik su lau kė di džiu lio vi suo me nės pa si prie ši ni mo, bet ir prieš ta rau ja LSDP pro gra mai, ku rios vie nas svar biau sių tiks lų – vi suo me nės įtrau ki mas į val­dy mą su da rant są ly gas da ly vau ti prii mant spren di mus.

So cial de mok ra tų nuo mo ne, da rant to kias re for mas, pir miau­sia rei kė jo at si klaus ti vi suo me nės nuo mo nės, ta čiau ne bu vo at lik ta jo kių ap klau sų.

Kaip ta rė so cial de mok ra tai, taip ir pa da rė – bal suo jant dėl se niū ni­jų re for mos jie su si lai kė. Vis dėl­to toks so cial de mok ra tų spren di­mas pri mi nė vie šų jų ry šių ak ci ją – ir įtik si me vil nie čiams, ir ne sut­ruk dy si me priim ti spren di mo.

Prieš sa vai tę spau dos kon fe ren­ci jo je pri sta tant se niū ni jų re for mą vi ce me ras so cial de mok ra tas Ro­mas Ado ma vi čius nė vie no prie­kaiš to jai ne tu rė jo. Me rui Ar tū rui Zuo kui gi riant se niū ni jų skai čiaus ma ži ni mą, jo pa va duo to jas pri ta­ria mai lin ga vo gal va.

Tą kart klau si mų ki lo tik ki tam mies to ta ry bos so cial de mok ra­tui Ju rui Po že lai. Jis pik ti no si, kad me ras apie re for mą iš anks­to nein for ma vo ta ry bos na rių, vi­si spren di mai prii ma mi neat sik­lau sus koa li ci jos par tne rių.

Šo ka pa gal dū de lę?Lie tu vos len kų rin ki mų ak ci jos at­sto vas vi ce me ras Ja ros la vas Ka­mins kis dien raš čiui sa kė, kad jo va do vau ja ma frak ci ja jo kių abe­jo nių dėl se niū ni jų re for mos me­rui ne reiš kė ir pa lai ko jo idė ją.

„Mū sų gal va, re for ma yra ge­ra ir rei ka lin ga, dar bas pra dė tas

ir jį rei kia tęs ti. Se niū ni jų tink­las iš tie sų jau tu ri pa si keis ti, rei­kia per mai nų, gy ven to jams tai bus nau din ga“, – kal bė jo me ro pa va­duo to jas. Jis pri dū rė, kad iš dar bo po kal bių sa vi val dy bė je ne su si da rė įspū dis, jog so cial de mok ra tai ne­pri ta ria re for mai.

„Aš ne ži nau, kas jiems ne ti ko. Bent iki šiol jie ne bu vo iš sa kę jo­kių prie kaiš tų dėl re for mos, bent aš ne gir dė jau“, – kal bė jo J.Ka­mins kis.

Vi ce me ras Dar bo par ti jos na rys Jo nas Pins kus BNS taip pat sa kė, kad ki ti koa li ci jos par tne riai pa­lai ko siū ly mą per tvar ky ti ir la biau cent ra li zuo ti se niū ni jas. J.Pins kus ste bė jo si so cial de mok ra tų po zi ci­ja prie šin tis per tvar kai.

Dar bo par ti jos 2011 m. rin ki mų į sa vi val dy bių ta ry bas pro gra mos gai rė se nu ma ty ta „su teik ti se niū­ni joms fi nan si nį sa va ran kiš ku mą, įtei sin ti jas kaip sa va ran kiš kas asig na vi mų val dy to jas. Biu dže to, ke lių fon do ir vi sas ki tas se niū­ni jai pa tvir tin tas lė šas pa skirs ty­ti tik bend ru se niū no ir se niū nai­čių (bend ruo me nių pir mi nin kų) su ta ri mu“.

Vis dėl to ta ry bos na rys kon ser­va to rius Rai mun das Alek na pra si­ta rė ži nąs, kad ir šių par ti jų na riai ne pa lai ko re for mos, ta čiau no­rė da mi iš lik ti val dan čio jo je dau­gu mo je sten gia si „šok ti pa gal A.Zuo ko dū de lę“.

„Kal bė jau si su kai ku riais iš čia

esan čių po li ti kų, jie tik rai ne pa­lai ko re for mos. Jų par ti jų nuo sta­ta ir gi yra ne pa lai ky ti šios po zi ci­jos. Ypač Lie tu vos len kų rin ki mų ak ci jos ir so cial de mok ra tų. Ko dėl bal suo ja ma at virkš čiai?“ – ste bė­jo si po li ti kas.

Sa vi val dy bė je nie kas ne pa lai koPa gal Vie tos sa vi val dos įsta ty­mą se niū ni jas re for muo ti pa no­ru si sa vi val dy bė tu ri at si klaus ti gy ven to jų nuo mo nės. Ta čiau de­mok ra ti ją pa žais ti ban dę sos ti nės sa vi val dy bės va do vai li ko pa na­šes ni ne į vi suo me nės bal so klau­sy to jus, o į dau gu mos kri ti kos ne­no rin čius gir dė ti už si spy rė lius.

„Tar pi niai re zul ta tai pa ro dė, kad ap klau so je ak ty viau siai da ly­va vo ne gy ven to jai, o ins ti tu ci jos, ten den cin gai ban džiu sios iš kreip­ti re zul ta tus“, – bu vo ra šo ma sa­vi val dy bės pra ne ši me.

Įdo miau sia tai, kad dau giau sia – 1865 kar tus – bu vo bal suo ja ma iš Vil niaus sa vi val dy bės kom piu te­rių. Bū tent sa vi val dy bės dar buo­to jai, ku rie ge riau siai su si pa ži nę su vyk do ma re for ma, la biau siai jai ne pri ta ria.

Rem da mie si šiais duo me ni mis, val di nin kai pa da rė iš va dą, kad mies to val džios už mo jams kaž kas ty čia sten gia si pa kenk ti. Sup rask, kaž kie no pa pra šy ti dar buo to jai sė dė jo ir ke lis tūks tan čius kar tų

Vil niaus se niū ni jų ga las

Kal bė jau si su kai ku­riais iš čia esan čių po li ti kų, jie tik rai ne pa lai ko re for mos. Ko dėl bal suo ja ma at virkš čiai?

Rai mun das Alek na:

1

Pa čiul bė jo: �� val�dan�čio�jo�je�koa�li�ci�jo�je�tik�R.Ado�ma�vi�čiaus�ve�da�mi�so�cial�de�mok�ra�tai�iš�drį�so�pa�prieš�ta�rau�ti�se�niū­ni�jų�re�for�mai.�Tie�sa,�ne�pa�si�ten�ki�ni�mą�jie�reiš�kė�ži�no�da�mi,�kad�tai�spren�di�mo�ne�nu�lems.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Į teat ro sce ną žen gia „Ka ro die vas“.

15p. 3

miestas

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Vil niaus mies to sa vi val dy bė ža­da, kad po tre jų me tų sos ti nė je bus įreng tas ja po niš kas so das. O Kai rė nuo se įsi kū ru sia me bo ta ni­kos so de Ry tų dva sia pa dvelks jau šią va sa rą.

Kai rė nuo se – ma žes nisVil niaus uni ver si te to (VU) bo ta­ni kos so das Kai rė nuo se bir že lio pra džio je kvies vi sus ap si lan ky­ti aš tuo ne rius me tus kur to 0,5 ha ja po niš ko so do ati da ry mo šven­tė je. Sa vi val dy bė pla nuo ja, kad po tre jų me tų prie Ge le ži nio Vil ko ir Žal gi rio gat vių san kry žos bus pa­ruoš tas dar vie nas, ge ro kai di des­nis – 5 ha plo tą uži man tis – ja po­niš kas so das.

VU bo ta ni kos so do Kai rė nuo se at sto vas spau dai Da rius Ry liš kis ne slė pė, kad iš gir dęs apie nau jo ja po niš ko so do pla nus pir miau sia pa ma nė, jog toks pro jek tas tu rė tų kai nuo ti ne juo kin gus pi ni gus.

„Nie ko neį ma no ma nė ra. Ta čiau vis kas re mia si į pi ni gus. Su mos šiam so dui bus ne juo kin gos. Mū­sų 0,5 ha so das, ja po nų skai čia vi­mais, tu rė jo kai nuo ti per 1 mln. li­tų. Ir ši su ma tik už įren gi mą. Kiek to kio dy džio, kaip pla nuo ja sa vi­val dy bė, ja po niš kam so dui iš lai­ky ti rei kė tų pi ni gų ir per so na lo, sun ku pa sa ky ti. Ta čiau aki vaiz du, kad pro fe sio na lių dar bi nin kų rei­kės ne ma žai. Tai ga nė ti nai rim tas už siė mi mas. Ži no ma, ga li ma pa­si rink ti pa gal sti lis ti ką ir pi ges nių va rian tų. Ta čiau ja po niš kas žel di­nys nė ra tas, ku ris mū sų są ly go mis iš si lai ky tų esant mi ni ma liai prie­žiū rai“, – aiš ki no pa šne ko vas.

Pak laus tas, ar sos ti nės cent re oras nė ra per daug už terš tas Te­kan čios Sau lės ša lies so dui įkur­ti, D.Ry liš kis at sa kė: „Au ga lų yra įvai rių. Ga li ma so din ti to kius, ku rie at spa rūs už terš tam orui. Jei au ga lai pro fe sio na liai pa ren ka mi, juos ga li ma so din ti ir to kio je vie­to je. Tie siog ren kan tis au ga lus su­siau rė ja asor ti men tas.“

Ati da ry mas šį pa va sa rįBo ta ni kos so do Kai rė nuo se at­sto vas tei gė, kad šie met bai gia­

mas kur ti ja po niš kas so das yra vie na pa trauk liau sių par ko vie tų. „Daug žmo nių čia atei na, ap žiū­ri, fo tog ra fuo ja si“, – pa sa ko jo pa­šne ko vas.

D.Ry liš kio tei gi mu, pa ts sun­kiau sias pe rio das ku riant ja po­niš kus so dus – fi nan sai. „Kas sun kiau sia? Gau ti pi ni gų. Ne tu­rė jo me ga ran tuo to fi nan sa vi mo. Tiek, kiek ja po nai su skai čia vo, ne ga lė jo me mo kė ti. Il gai ieš ko­jo me ga li my bių fi nan suo ti dar­bus, to dėl ir kū ri mas už tru ko apie aš tuo ne rius me tus nuo pro jek to su da ry mo die nos. Kai tik fi nan­sų bū da vo, dar bai pa ju dė da vo“, – pa sa ko jo vy ras.

Pa sak pa šne ko vo, ja po niš ko so­do biu dže tas la bai pri klau so ir nuo pa si rink tos kon cep ci jos. „Vie ni no ri, kad au ga lai at ke liau tų tie­siai iš Ja po ni jos, ki tiems svar bu dva sia, o ne ko pi juo ti ša lį. Dau­ge lis au ga lų ga li at lik ti tą pa čią funk ci ją, bet bū ti vie ti niai. Pa­tys ja po nai pri pa žįs ta, kad ne bū­ti na ar chi tek tū ri nių konst ruk ci jų vež ti iš Ja po ni jos. Ga li ma tą pa čią dva sią su kur ti iš vie ti nių me džia­gų. Jei no ri ma sta ty ti ori gi na lų ar­ba tos na me lį iš Ja po ni jos, jo kai na ga li siek ti iki ke lių šim tų tūks tan­čių li tų“, – aiš ki no D.Ry liš kis.

Kal bė da mas apie au ga lus VU bo ta ni kos so de Kai rė nuo se vy riš­kis tei gė, kad Vil niu je žie mą ga li iš gy ven ti „pa tys puoš niau si ja po­niš ki au ga lai, pa vyz džiui, plaš ta­kiš ka sis kle vas“.

„La bai no rė tų si tu rė ti ypa tin gų au ga lų, ta čiau ten ka so din ti ana­lo gus iš To li mų jų Ry tų, at spa res­nius šal čiui ir ne to kius de ko ra ty­vius. Da lis ja po niš kų au ga lų ga li iš tver ti mū sų žie mą, ypač iš kal­nų re gio no, ta čiau yra ir to kių, ku­

rie čia nie kaip ne pri gy tų“, – tei gė pa šne ko vas.

Pa si ry žę kon ku ruo tiJa po niš ko so do ša lia Ge le ži nio Vil ko ir Žal gi rio gat vių sankryžos idė jos au to rius Kęs tu tis Pta kaus­kas tei gė, kad nau ja sis pro jek tas tu rė tų pra nok ti Kai rė nuo se esan­tį ja po niš ką so dą. „Ne ga liu pa­sa ky ti, kad ten ja po niš kas so das. Ban dy ta šį tą da ry ti, bet jis ne pa­baig tas. Šis so das bus gra žes nis, įdo mes nis, ban dy si me pa ro dy­ti vi sus ja po niš ko so do va rian­tus: ar ba tos, sau są jį, na tū ra lų ir t. t. Vie no je vie to je lan ky to jas ga lės pa ma ty ti skir tin gus so do sti lius. Tai bus la biau par kas nei so das“, – apie nau ją jį pro jek tą pa sa ko jo pa šne ko vas.

Ža da ma, kad nau ja me ja po niš­ka me so de bus ne tik ja po niš ka aug me ni ja, bet ir tven ki niai, pri­leis ti ja po niš kų kar pių. Ar šios auk sas pal vės žu vys su ge bės iš gy­ven ti žvar bias lie tu viš kas žie mas? „Žie mą jų ne rei kia nie kur per kel ti. Jie šal čio ne bi jo. Au ga lai taip pat bus to kie, ku rie at spa rūs šal čiui“, – ko men ta vo K.Pta kaus kas.

Pak laus tas, kiek žmo nių rei kės pri žiū rė ti to kiam di džiu liam ja po­niš kam so dui, idė jos au to rius at­sa kė: „Iš tie sų to so do bus apie 2 ha. Penk ta da lis bus skir ta van de­niui, dar penk ta da lis – miš kui, o dar 1 ha – ta ke liams. Vi sa rei ka­lin ga prie žiū ra bus me džių for­ma vi mas. Ka dan gi or ga ni zuo ju įvai rias pa ro das, su si ju sias su ja­po nų kul tū ra, gal vo ju šia me so de reng ti ple ne rus, ku riuo se da ly­vau tų spe cia lis tai ir mo ky tų en­tu zias tus, kaip for muo ti ja po niš­kus me džius.

Nors K.Pta kaus kas ne no rė jo at­skleis ti, kiek kai nuos 5 ha ja po niš­kas so das, jis pra si ta rė, kad pro­jek tą įgy ven din ti tu rė tų eks per tai iš Te kan čios Sau lės ša lies.

Vil niaus mies to sa vi val dy bė ti ki, kad nau ja sis par kas tap tų dar vie­na lan ky ti na vie ta tu ris tams iš Ja­po ni jos. Bet to, par ke ga lė tų vyk ti kul tū ri nė edu ka ci nė veik la. Sos ti­nės sa vi val dy bė ke ti na tap ti vie na pro jek to stei gė jų, ta čiau, kiek lė­šų bus skir ta so dui, kol kas svars­to ma.

Dėl lan ky to jų kon ku ruos du ja po niš ki so dai

Drau gys tė: �� pa�va�sa�rį�pra�žįs�tan�čio�mis�sa�ku�ro�mis�vil�nie�čiai�ga�li�gro�žė�tis�jau�ne�vie�nus�me�tus,�o�ne�tru�kus�Ja�po�ni�ją�pri�mins�ir�du�pa�gal�šios�ša�lies�tra�di�ci�jas�įreng�ti�so�dai.� � Kęstučio�Vanago�(BFL)�nuotr.

Su mos šiam so dui bus ne juo kin gos. Mū sų 0,5 ha so das, ja po nų skai­čia vi mais, tu rė jo kai­nuo ti per 1 mln. li tų.

Da rius Ry liš kis:

Dar kar tą at lei do, dar kar tą skų sisro Vi liaus Na vic ko spau di mo. Tuo­met taip pat ban dy ta jį at leis ti, bet ne sėk min gai.

Kont ro lie riaus tei gi mu, me ro spau di mą jis pa ty rė, kai pa vie ši­no nuo mo nę apie Bal sių mo kyk los sta ty bos kai ną ir pa skel bė Vil niaus ši lu mos tink lų nuo mos su tar ties efek ty vu mo au di to ana li zę. Šio je ata skai to je iš sa ky ta abe jo nių, kad kai ku rie vie šie ji pir ki mai ga lė jo vyk ti ne skaid riai, o tai ga lė jo lem ti ši lu mos kai nos au gi mą.

Pa gal pro jek tą Š.Sku čas at leis­tas nuo sau sio 25 d. Nuo to lai ko iki nau jo kont ro lie riaus pa sky ri­mo šias pa rei gas lai ki nai eis sa vi­val dy bės kont ro lės ir au di to tar­ny bos vy res nio ji pa ta rė ja Jur gi ta Le vi nie nė.

Vy tau tas Kur pu ve sas Sei mo Vals ty bės val dy mo ir sa vi val dy bių ko mi te to pir mi nin kas

Šią re for mą ver tin ti vie na reikš­miš kai ga na sun ku. Vie na ver­tus, at ro do, kad re for ma lyg ir nė ra nei tei sin ga, nei, ga li bū­

ti, tei siš kai pa grįs ta. Ki ta ver tus, Vie tos sa vi val dos įsta ty mas sa vi val dy bei ne­drau džia keis ti se niū ni jų sis te mos.Ne ga liu at sa ky ti, ar ši re for ma pa žei­džia įsta ty mus. Tai tu rė tų pa sa ky ti ati tin ka mos ins ti tu ci jos.Kai ku rie da ly kai ke lia ne ri mą. Pa­vyz džiui, gy ven to jų ap klau sos vyk­

Komentaras

dy mas. Pa gal įsta ty mus vyk dant se­niū ni jų re for mą ap klau są or ga ni zuo ti bū ti na. Apk lau sa lyg ir bu vo, ta čiau sun ku pa sa ky ti, kiek ji bu vo tin ka­ma. Ga li keis tai pa si ro dy ti ir tai, kad po re for mos Vil niaus gy ven to jai tu­rės skir tin gas są ly gas priei ti prie val­džios. Vie ni se niū ni jas tu rės, ki ti ne­tu rės, ga li my bės ne bus vie no dos. Nors čia ir gi si tua ci ja pa na ši – įsta ty­mas ne drau džia sa vi val dy bei vie toj se niū ni jų įsteig ti ko kį nors ki tą val­džios ad mi nist ra ci nį pa da li nį. Tad vis ką su dė jęs ga liu pa sa ky ti, kad vie­no at sa ky mo šiuo at ve ju nė ra, rei kia rim tes nės ana li zės.

spau dė myg tu ką sa vi val dy bės tink­la la py je. Ta čiau lai ki no ji Vy riau sy­bės at sto vė Vil niaus ap skri ty je šios ap klau sos ne lai ko tin ka ma. Jos tei­gi mu, mies to po li ti kai šia ap klau sa pri si deng ti ne tu ri tei sės.

Su rin ko tūks tan čius pa ra šųSa vo ap klau są at li ko ir sos ti nės sa­vi val dy bės opo zi ci ja. Kon ser va to­riai skel bia si su rin kę jau be veik 9 tūkst. vil nie čių, ku rie ne pa lai ko se niū ni jų re for mos, pa ra šų.

Vil niaus mies to se niū ni jų bend­ruo me nės ap klau są at li ko vi so se sos ti nės se niū ni jo se, kai ku rio se net po tūks tan tį žmo nių pa si sa kė ne pa lai kan tys re for mos.

„Mes jau ir A.Zuo kui pa ro dė me ši tuos pa ra šus, ta čiau jam ne rū pi. Taip mums ir pa sa kė, kad tie pa ra­šai dar nė ra joks ro dik lis. Kas ta da yra ro dik lis?“ – ste bė jo si bend ri jų aso cia ci jos pre zi den tas Al gis Strel­čiū nas.

A.Zuo ko už mo jais ne pa ten kin­ti mies tie čiai prieš ta ry bos po sė dį gre ta sa vi val dy bės su ren gė mi tin­gą ir iš reiš kė sa vo abe jo nes.

„Vil nie čių var du pra šo me ne­pert var ky ti se niū ni jų ir ne blo gin­ti gy ven to jams tei kia mų pa slau gų ko ky bės“, – sa kė mi tin go da ly viai. Dau giau sia pa ra šų su rink ta Ver kių, Laz dy nų, Gri giš kių, Pi lai tės se niū­ni jo se.

Pa čiul bė jo: �� val�dan�čio�jo�je�koa�li�ci�jo�je�tik�R.Ado�ma�vi�čiaus�ve�da�mi�so�cial�de�mok�ra�tai�iš�drį�so�pa�prieš�ta�rau�ti�se�niū­ni�jų�re�for�mai.�Tie�sa,�ne�pa�si�ten�ki�ni�mą�jie�reiš�kė�ži�no�da�mi,�kad�tai�spren�di�mo�ne�nu�lems.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

sa vi val dy bės kont ro lie riui Š.Sku­čui skir tą nuo bau dą. Jis grą žin tas į bu vu sias pa rei gas, be to, jam tu ri bū ti su mo kė ta vi du ti nio dar bo už­mo kes čio pi ni gų su ma už pri vers­ti nės pra vaikš tos lai ką, kaip in for­muo ja VAAT.

VAAT iš nag ri nė jęs ad mi nist­ra ci nę by lą priė jo iš va dą, kad Vil niaus mies to sa vi val dy bės ta ry bos 2011 m. bir že lio 28 d. įsa­ky mas, ku riuo Š.Sku čas at leis tas iš pa rei gų už šiurkš čius dar bo draus mės pa žei di mus bei pri va­čių in te re sų dek la ra ci jos žur na lo ne pat vir ti ni mą, yra ne tei sė tas ir ne pag rįs tas.

Š.Sku čo pa var dė ži niask lai do je mir gė jo praė ju sių me tų ru de nį, kai jis pa reiš kė su lau kęs tuo me čio me­

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 20124

lietuva

So­cial­de­mok­ra­tai­prem­je­ro­And­riaus­Ku­bi­liaus­ir­ener­ge­ti­kos­mi­nist­ro­Ar­vy­do­Sek­mo­ko­pra­šo­pa­siaiš­kin­ti­dėl­Lie­tu­vos­de­ry­bų­su­Ru­si­jos­du­jų­kon­cer­nu­„Gazp­rom“.­Par­la­men­ta­rus­do­mi­na­de­ry­bų­ei­ga­–­ar­bu­vo­su­da­ry­ta­dar­bo­gru­pė­de­ry­boms­dėl­du­jų­kai­nų­ir­vamz­dy­nų­at­sky­ri­mo.

Pra­šo­­Paaiš­ki­ni­mų

Vy­riau­sy­bė­tre­čia­die­nį­nu­ta­rė­su­teik­ti­1,4­mlrd.­li­tų­pa­sko­lą­„Sod­rai“.­Pas­ko­la­su­tei­kia­ma­iki­2021­m.­ge­gu­žės­20­d.­su­5,564­pro­c.­me­ti­nė­mis­pa­lū­ka­no­mis.­„Sod­ra“­sau­sio­pra­džio­je­pa­pra­šė­2012­m.­jai­su­teik­ti­iki­3,51­mlrd.­li­tų­pa­sko­lą,­ta­čiau­kol­kas­sko­linama­tik­pir­mam­pus­me­čiui.

Vy­riau­sy­bė­pa­ko­re­ga­vo­pri­va­ti­za­vi­mo­ob­jek­tų­są­ra­šą­–­jis­pa­pil­dy­tas­87­iais­smul­kiais­ob­jek­tais.­44­ob­jek­tai­bu­vo­iš­brauk­ti,­nes­da­lis­jų­bu­vo­pri­va­ti­zuo­ta,­da­lies­par­duo­ti­ne­pa­vy­ko­ir­ne­pa­vyks,­nes­įmo­nės­bank­ru­ta­vo,­da­lis­ob­jek­tų­rei­ka­lin­gi­ki­toms­reik­mėms­ten­kin­ti.

gaus­Pu­sę­­Pa­sko­los

išParduoda­smulk­mę

„Kons ti tu ci jo je tie sio giai įra šy­ta, kad „Sei mo na rio pa rei gas, tei­ses ir veik los ga ran ti jas nu sta to įsta ty mas“. Ar rei kia dar aiš kes­nio įra šo? Įs ta ty mas yra bū ti nas“, – pri dū rė Sei mo vi ce pir mi nin kas Čes lo vas Jur šė nas.

Pri reiks daug lė šų?Ki ta da lis par la men ta rų įsi ti ki nę, kad nau jas įsta ty mas ga li pa rei ka­lau ti ne men kų lė šų. „Kaip su pran­tu, jo įgy ven di ni mas kai nuos. Bet nė ra jo kių skai čia vi mų, kiek Sei mui kai nuo tų nu pirk ti au to mo bi lius vi­siems par la men ta rams, kiek kai­nuo tų to kios ne rea liai il gos ato sto­gos, kaip yra nu sta ty ta – 45 die nos per me tus, kiek at sieis biu rų par la­men ta rams nuo ma, kiek iš vi so rei­kės lė šų šiam įsta ty mui“, – abe jo­jo Dar bo par ti jos at sto vė Dan gu tė Mi ku tie nė.

A.Sa la ma ki nas ma no, kad įgy­ven di nus įsta ty mą bū tų ne tik neiš­leis ta dau giau lė šų, bet bū tų ne tgi tam tik ra su ma su tau py ta. „Pa vyz­džiui, da bar Sei mo na riai nuo mo­ja si au to mo bi lius iš par la men ti nei veik lai skir tų lė šų. Atei na nau ja ka­den ci ja ir vis iš nau jo nau do ja tuos pi ni gus. O jei gu bus cent ra li zuo­tai nu pirk ti au to mo bi liai, jais ga­lės nau do tis ne vie nos, o ke lių ka­den ci jų Sei mo na riai, ne be rei kės iš lai dau ti kas ket ve rius me tus“, – paaiš ki no jis.

„Bė da ta, kad ne vis ką, kas su si ję su par la men ta rų veik la, taip leng­va reg la men tuo ti ir pra dė ti tai ky­ti gy ve ni mo pra kti ko je. Tar ki me, pa siū ly mai reg la men tuo ti Sei mo

na rių ato sto gas man skam ba vi­siš kai ne rea liai, nes par la men ta­rai, dir ban tys apy gar do se, tu rin­tys ne ma žai įvai rių ren gi nių, net ir va sa rą be si ren kan tys į ko mi te tų po sė džius, ma nau, to kio ter mi no kaip „ato sto gos“ iš vis ne la bai ga­li įsi vaiz duo ti sa vo dar be. Juk teo­riš kai ato sto gau jan tis žmo gus ne­ga li vyk dy ti sa vo dar bo funk ci jų“, – skep tiš ką nu si tei ki mą dėl pa­reng to jo įsta ty mo pro jek to de­monst ra vo Sei mo na rys M.Va raš ka. Pa na šios nuo mo nės bu vo ir di de lė da lis ki tų Sei mo na rių.

„Nuo mo nės dėl šio įsta ty mo rei­ka lin gu mo aki vaiz džiai ne su tam­pa. Bet vi są kri ti ką ir pa siū ly mus da bar Sei mo na riai tu ri skir ti dar­bo gru pei, ku ri tu ri pa reng ti nau ją pro jek tą ir pa va sa rį teik ti jį Sei mui ap si spręs ti, ar jam pri tar ti“, – api­bend ri no par la men to vi ce pir mi­nin kas Čes lo vas Stan ke vi čius.

Pri mi nė be ga li nę is to ri jąI.De gu tie nė ma no, kad jau praė ju sį ru de nį rei kė jo to kiam įsta ty mui po pa tei ki mo pri tar ti, o jau pa skui bū­tų bu vę ga li ma jį to bu lin ti, svars­tant ko mi te tuo se ir frak ci jo se, tei­kiant sa vo pa siū ly mus.

Kons ti tu ci nis Teis mas jau be veik prieš 9 me tus yra pa skel bęs, kad pa gal Kons ti tu ci ją Sei mo na riai pri va lo priim ti jų dar bo są ly gas nu­sta tan tį įsta ty mą. Ta čiau jis iki šiol ne priim tas. A.Sa la ma ki nas pri mi­nė, kad dar 2005 m. bu vo su da ry ta pir mo ji Sei mo na rių dar bo gru pė, ku ri tu rė jo pa reng ti par la men ta rų pri vi le gi jas reg la men tuo jan tį įsta­

ty mą. „Ši gru pė il gai dir bo, bet ne­bu vo ras ta su ta ri mo ir ji tie siog iš­si vaikš čio jo. Vė liau bu vo ban do ma dar ke lis kar tus grįž ti prie to pro­jek to, bet taip nie ko ir nei šė jo“, – pa sa ko jo SEPK va do vas.

Tik bai gian tis praė ju siai ka den­ci jai 2008 m. ru de nį, fak tiš kai jau po pir mo jo rin ki mų tu ro, Sei mas su da rė nau ją dar bo gru pę, kad ji, pa sak A.Sa la ma ki no, „bent ką nors pa lik tų nau jai ka den ci jai“. Po ke­lių šios dar bo gru pės po sė džių nu­spręs ta pa ves ti Sei mo val dy bai, kad ši bent nu sta ty tų, kaip nau do ja mos par la men ti nei veik lai skir tos lė šos. Bu vo sku biai pa tai sy tas Sei mo sta­tu tas, ta čiau nie ko dau giau taip ir ne bu vo pa da ry ta.

2010 m. su for muo ta dar vie na dar bo gru pė, ku rią tą kart su da rė ne Sei mo na riai, o kons ti tu ci nės tei­sės spe cia lis tai. Jie ir pa ren gė pro­jek tą, ku rį per nai lapk ri tį iš bro ka­vo par la men ta rai ir taip pa ve dė dar vie nai dar bo gru pei, su da ry tai tik iš Sei mo na rių, iki šių me tų pa va­sa rio pa reng ti nau ją pro jek tą.

Nek lau so: ­� Č.Jur­šė­nas­ir­I.De­gu­tie­nė­jau­tu­rė­jo­pa­varg­ti­be­ra­gin­da­mi­ko­le­gas­pa­klau­sy­ti­Kons­ti­tu­ci­nio­Teis­mo­išaiš­ki­ni­mo.­De­ja,­vi­sos­kal­bos­kol­kas­at­si­mu­ša­į­sie­ną.­ ­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

Tei si nė pa sa ka be pa bai gosJau dau gy bę me tų Sei mas dėl nuo lat iš ky­lan čių ne su ta ri mų ne su ge ba priim ti įsta­ty mo, nu ma tan čio par la men ta rų pri vi le­gi jas ir veik los ga ran ti jas. Atrodo, ir da bar­ti nės ka den ci jos par la men tas ne sus pės ir ne su ge bės priim ti tokio įsta ty mo.

9me tus

Sei mas ne su ge ba priim ti par la men ta rų veik lą

reg la men tuo jan čio įsta ty mo.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Tu ri pa reng ti iki ko voNau jas par la men ta rų veik lą reg la­men tuo jan tis įsta ty mas tu ri bū ti pa reng tas iki ko vo 1 d.

Pro jek tą ruo šia Sei mo Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to pir mi nin­ko kon ser va to riaus Sta sio Šed ba ro va do vau ja ma sep ty nių skir tin goms frak ci joms pri klau san čių par la men­ta rų dar bo gru pė. Va kar ji su ren gė sa vo po sė dį – ant rą nuo praė ju sio lapk ri čio, kai bu vo su for muo ta.

„Šį kart ap ta rė me kai ku riuos klau si mus, su si ju sius su par la men­ta rų au to mo bi liais, su gy ve na mo­sios vie tos nuo ma ir ki tus. Bet dar ne ma žai dar bo rei kia at lik ti. Pa­vyz džiui, ne priė jo me nei prie Sei­mo na rių ato sto gų reg la men ta vi­mo, nei pa dė jė jų skai čiaus. Kol kas ga lu ti nis įsta ty mo va rian tas nė ra pa reng tas“, – aiš ki no dar bo gru­pės na rys, Sei mo Eti kos ir pro ce­dū rų ko mi si jos (SEPK) pir mi nin kas Al gi man tas Sa la ma ki nas.

Ti ki si, kad priims pa va sa rįSei mo pir mi nin kė Ire na De gu tie nė sa kė ti kin ti, kad nau jas pro jek tas ne tik bus pa teik tas par la men ta­rams ko vo 10­ąją pra si de dan čio je pa va sa rio se si jo je, bet ir bus priim­tas dar šios ka den ci jos Sei mo. To­kiu at ve ju jis bū tų tai ko mas jau nau jam Sei mui, ku ris pra dės dirb­ti vė ly vą šių me tų ru de nį.

Bet A.Sa la ma ki nas nė ra tik ras, kad par la men ta rai bus nu si tei kę svars ty ti ir priim ti nau ją įsta ty­mą: „Jis tik rai bū ti nas, dėl to dar bo gru pė je ne ky la abe jo nių. Bet kaip pa skui bus el gia ma si Sei mo sa lė­je – nie kas ne ži no. Ne ma žai par­la men ta rų ne sle pia sa vo skep tiš ko nu si tei ki mo dėl šio pro jek to, to dėl ar ba bal suo ja prieš jį, ar ba su si lai­ko, kaip at si ti ko praė ju sį ru de nį.“

Per nai lapk ri čio vi du ry je Sei mas „pa skan di no“ jų pri vi le gi joms grės­mę kė lu sį įsta ty mo pro jek tą. Par la­men ta rai at me tė vos pa teik tus gar­sių Lie tu vos tei si nin kų pa reng tus siū ly mus ne be leis ti už par la men ti­nei veik lai skir tus vals ty bės pi ni gus nuo mo tis pra ban gių au to mo bi lių ir

vė liau jų pus vel čiu iš pirk ti, už draus­ti už biu dže to tūks tan čius nuo mo tis biu rus iš sa vo pa žįs ta mų, pa nai kin ti ne mo ka mą gy ve ni mą Vil niaus cent­re Sei mo vieš bu ty je.

Dau gu ma Sei mo na rių tuo met bal suo da mi su si lai kė ir taip ne tie­sio giai ne pri tar ė pa reng tam pro­jek tui. Bal sa vu sių prieš ir su si lai­kiu sių par la men ta rų bu vo iš įvai rių val dan čių jų ir opo zi ci nių frak ci jų. Nė vie na jų ne bu vo vie nin ga šiuo klau si mu.

„Dau gu ma ko le gų tą įsta ty mą iš­kart tai ko sau, nors dar ne ži no, ar šį ru de nį bus per rink ti į nau ją Sei mą. Taip ir muis to mės be ga lo be kraš­to“, – ap gai les ta vo A.Sa la ma ki nas.

Vis kas – į sta tu tąDa lis Sei mo na rių ma no, kad ne­rei kia at ski ro įsta ty mo, reg la men­tuo jan čio Sei mo na rių veik lą. Esą pa kak tų ati tin ka mų pa tai sų Sei mo sta tu te. „Mes vi sus klau si mus tu­rė tu me spręs ti sta tu te. Taip vi sa­da bu vo ir taip tu ri bū ti, nes mū sų pa čių va lia, kaip mes tu ri me reg la­men tuo ti sa vo dar bą“, – sa kė kon­ser va to rius Ri man tas Da gys.

Atk reip tas dė me sys, kad sta­tu to, skir tin gai nei bet ku rio ki to įsta ty mo, ne ga li ve tuo ti pre zi den­tas. „Sei mo na rių dar bo są ly gos yra Sei mo au to no mi nis ap si spren­di mas, pre zi den tas ne ga li dik tuo ti sa vo va lios šiuo klau si mu“, – pa­brė žė par la men ta ras Man tas Va­raš ka.

„Bet Kons ti tu ci nis Teis mas dar 2004 m. nu sta tė, kad tu ri bū ti at­ski ras to kio po bū džio įsta ty mas, o ne ati tin ka mi įra šai sta tu te. Tuo tu rė tu me va do vau tis, ap si spręs da­mi dėl pro jek to“, – pa brė žė A.Sa­la ma ki nas.

Dau gu ma ko le gų tą įsta ty mą iš kart tai ko sau, nors dar ne ži no, ar šį ru de nį bus per­rink ti į nau ją Sei mą.

Al gi man tas Sa la ma ki nas:

5

ekonomika

Lie­tu­vos­Vy­riau­sybė­nu­sprendė­ban­dy­ti­sko­lin­tis­tarp­tau­tinė­se­fi­nansų­rin­ko­se­–­tre­čia­dienį­pra­dėtos­rink­ti­po­ten­cia­lių­in­ves­tuo­tojų­pa­raiš­kos­įsi­gy­ti­10­metų­trukmės­JAV­do­le­riais­de­no­mi­nuotų­ob­li­ga­cijų.­Tei­gia­ma,­kad­pla­ti­na­mos­ob­li­ga­cijų­emi­si­jos­metų­palū­ka­nos­ga­li­būti­apie­6,875­pro­c.­Lie­tu­vos­sko­li­ni­mo­si­po­rei­kis­šie­met­ga­li­siek­ti­10,3­mlrd.­litų.

Lie­tu­va­vėL­­ban­do­sko­Lin­tis5,5

mln. litų grąžin ta „Sno ro“ klien tams, mokė ju siems įvai rias įmo kas (ne pa skolų) po bank ro to die nos.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1739 –0,1887­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1367 +0,3566­%JaV­do­le­ris 1 2,6502 +0,0491­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6224 –0,1789­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9485 +0,1234­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0849 +0,1809­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4997 –0,5239­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6545 +0,9165­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8530 –0,2413­%

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,69 4,60 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,64 4,54 2,37

„Va­koil“ 4,68 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 98,10 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 109,59 dol. už 1 brl.

diena.lt/naujienos/ekonomika

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Spar čiau sias au gi masNuo vi suo tinės eko no mi kos at si­ga vi mo pra džios, 2010 m., Lie tu­vos eko no mi ka au go spar čiau siai vi so je ES.

Lie tu vos vers lo darb da vių kon­fe de ra ci jos ge ne ra li nis di rek to rius Da nas Ar laus kas pa brėžė, kad vi­suo menė ne turėtų būti apa kin­ta sėkmingų eko no mi kos ro dik lių: „Ma ty da mi eko no mi kos au gimą ga li me la bai džiaug tis, bet ne rei­kia pa mirš ti, kad prie š po rą me­tų eko no mi kos nuo smu kio kreivė Lie tu vo je smi go be ne la biau siai. Ka dan gi mes bu vo me že miau, at­si ga vi mas yra la biau pa ste bi mas.“

„Swed bank“ ban ko Lie tu vo je vy­riau sio jo eko no mis to Ne ri jaus Ma­čiu lio tei gi mu, ypač smar kiai ūgte­lėjęs eko no mi kos pro duk ty vu mas reiš kia ir la biau siai iš visų ES ša lių išau gusį kon ku ren cin gumą. Todėl da­bar tinė mis sąly go mis Lie tu va esą ga li itin sėkmin gai kon ku ruo ti su ki to mis vals tybė mis, o tai reiš kia, kad eko­no mi ka ir to liau augs ga na spar čiai.

Vers las su gebė jo spur tuo tiAnot jo, ryškų pa starųjų metų eko­no mi kos au gimą lėmė įmo nių su­

gebė ji mas di din ti dar bo na šumą, ma ži nant sąnau das. N.Ma čiu lio tei­gi mu, nuo 2010 m. pra džios rea laus dar bo už mo kes tis su mažė jo 6,5 pro c.

D.Ar laus kas pa tvir ti no, kad dar­bo na šu mas pra ėju siais me tais šok­telė jo, esą eko no mi kos krizė dar bo rin kos veiks nius su ri kia vo į vie tas.

Vis dėlto jis nea be jo jo, kad įmo­nės dar bo na šumą di di no ne di din­da mos dar buo tojų dar bo krūvį ir ma žin da mos at ly gi ni mus, bet op­ti mi zuo da mos žmo giš kuo sius iš­tek lius. Pa vyzd žiui, su ga mi na mu pro duk tu tie sio giai ne su si ju sius dar bus pa tikė da vo ki toms spe cia­li zuo toms įmonėms – taip galė­jo at si sa ky ti da lies dar buo tojų. Be to, pa sak D.Ar laus ko, svarbų vaid­menį at li ko tech no lo gi jos, ku rios lei do au to ma ti zuo ti dar bus ir taip sam dy ti ma žiau dar buo tojų.

Var to ji mas ne jun ta mai au gaN.Ma čiu lis nea be jo jo, kad ki tas ypač svar bus ša lies eko no mi kos au gi mo veiks nys iš lie ka didė jan tis ša lies gy ven tojų var to ji mas. Anot jo, pro gno zuo ja ma, kad šiais me­tais jis augs 3 pro c., o atei nan čiais me tais – dar šiek tiek spar čiau. Vis dėlto, eko no mis to tei gi mu, var to ji­mas didės ga na nuo sai kiai, nes gy­ven to jai di delę dalį pa jamų skirs ir tau py ti.

„Dans ke“ ban ko vy res nio ji ana­li tikė Bal ti jos ša lims Vio le ta Kly­vienė pa tvir ti no, kad var to ji mas sva riai pri si dėjo prie eko no mi kos at si ga vi mo, ta čiau pa brėžė, kad nuo smu kis šiuos ro dik lius iš da­lies išk rei pia.

„Ka dan gi eko no mi ka pa tyrė ga­na di delį nuo smukį, o var to ji mas kri to, da bar ti nis palyginti ne di de lis var to ji mo iš laidų pa didė ji mas nu­

le mia įspūdin gus eko no mi kos au­gi mo tem pus“, – sakė ji.

Pa sak V.Kly vienės, var to ji mas didė jo la biau siai dėl at si ga vu sios dar bo rin kos, be dar bių skai čiaus mažė ji mo ir pa leng va au gan čio dar bo už mo kes čio. Vis dėlto, jos ma ny mu, dėl pra stes nio eko no­mi nio kli ma to ir ne to kio spar taus dar bo už mo kes čio au gi mo, ko kio bu vo tikė ta si, var to ji mas šiais me­tais nu stos augti taip spar čiai.

Pak laus ta, ar dėl nea pibrėž tu­mo fi nansų rin ko se žmonės ne puls tau py ti, užuot var toję, pa šne kovė pa ti ki no, kad tau py mas didės, ta­čiau tai ne turės reikš min go nei gia­mo po vei kio var to ji mui.

N.Ma čiu lio tei gi mu, šiais me tais tau py mo ro dik liai pa didės, ta čiau ne sieks 2008–2009 m. ly gio, kai gy ven to jai sun kes niems lai kams skyrė apie 10 pro c. pa jamų.

Ti ki ma si di des nių at ly gi nimųPa ti kinęs, kad si tua ci ja dar bo rin­ko je sta bi li ir nuo sek liai gerė ja, N.Ma čiu lis šiais me tais pro gno za­vo ir di des nius at ly gi ni mus. Anot jo, po ke le rių metų per trau kos šie­met ir ki tais me tais rea lus dar bo už mo kes čio au gi mas vėl bus tei­gia mas ir sieks 1,4 pro c. Nors dar­bo už mo kes tis didė jo ir pra ėju­siais me tais, dėl di delės inf ia ci jos bend ras jo au gi mas iš li ko nei gia­mas. Šie met ši ten den ci ja esą pa­ga liau baig sis.

D.Ar laus kas sakė nea be jo jan tis, kad šiais me tais at ly gi ni mai bus pa di din ti, esą op ti mi zuo jant dar­buo tojų skai čių vis la biau iš ryškė ja kva li fi kuo tos dar bo jėgos po rei kis. O ji, pa šne ko vo ma ny mu, ne ga­li būti pi gi.

„At vi ro je rin ko je kva li fi kuo­tas dar buo to jas, ne gavęs ati tin ka­mo at ly gio, iš va žiuo ja ki tur. Tai gi darb da viai tik rai kels at ly gi ni mus. Ar tai da rys ir Vy riau sybė? Aš ne­įsi vaiz duo ju Vy riau sybės, ku ri ne­pa si nau dotų ši ta pro ga“, – sakė D.Ar laus kas ir pri minė, kad artė­jant Sei mo rin ki mams di din ti dar­bo už mo kestį po li tinėms jėgoms būtų pa ran ku.

N.Ma čiu lio tei gi mu, šiais me­tais no mi na lių at ly gi nimų au gi­mas sieks 3,9 pro c., o to kias pro­gno zes le mia pla nai metų vi du ry je pa di din ti mi ni malų mėne sinį at­ly gi nimą šimtu litų. Tam už kirs ti ke lią esą galėtų ne bent pa blogė ju­si eko no mi kos pa dėtis eu ro zo no je ir Lie tu vo je. Ta čiau toks po sūkis, jo ma ny mu, yra ma žai tikė ti nas.

„Dėl tos pa čios prie žas ties pro­gno zuo ja ma, kad bus sta bi li ir mo­kes čių po li ti ka. Pui kiai su pran ta­ma, kad po li tinėms jėgoms di din ti mo kes čius prie š artė jan čius Sei mo rin ki mus būtų ne la bai pa ran ku“, – sakė jis.

Grei čiau sias šuo lis iš did žiau sios duobėsAna li ti kai ti ki na, kad Lie tu va di de liais šuo liais kaps to si iš eko no mi kos duo­bės, ta čiau per ne­lyg tri mi tuo ti apie sėkmę ne sku ba – dar bo rin kos bėgiai tebė ra vin giuo ti.

Pa ja mos: ­� pro­gno­zuo­ja­ma,­kad­šiais­me­tais­gy­ven­to­jai­už­darbą­gaus­di­des­nius­at­ly­gi­ni­mus­ir­la­biau­iš­lai­daus.­ ­ Tomo­Lukšio­(BFL)­nuotr.

Var to ji mas au ga

Namų ūkių var to ji mo iš lai dosMe tai Iš lai dos (mlrd. litų)2008 732009 632010 612011* 672012** 712013** 75

* negalutiniai duo me nys, ** prog nozėŠal ti niai: Lie tu vos sta tis ti kos de par ta men tas, „Sod ra“, „Swed bank“

Ne rei kia pa mirš ti, kad prie š po rą metų eko­no mi kos nuo smu kio kreivė Lie tu vo je smi go be ne la biau siai.

Da nas Ar laus kas:

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

­oMX­vilnius­ oMX­Riga­ oMX­tallinn +0,09% +0,49% +0,09%

Iš pa sta ro jo lai ko tar pio ne­for ma lių po kal bių su įvai­riau siais po li ti kais aki vaiz­du, kad jie bai mi na si, jog ir

šių metų Sei mo rin ki muo se pa­si kar tos ta pa ti is to ri ja – lie tu vių rinkė jas ieš kos naujų „gelbė tojų“, ak ty viai bal suos už juos. Tai esą nu lems, kad ir atei nan tis Sei mas ne bus la bai sta bi lus, ne pri sidės prie „ly ges nio ir tva res nio“ vals­tybės judė ji mo į prie kį.Ar tik rai to kios baimės pa grįstos? Ar tik rai Lie tu vo je ke lia gal vas nau ji po li ti niai „gelbė to jai“?

Šian dien, li kus vos aš tuo niems mėne siams iki Sei mo rin kimų, neat ro do, kad at si rastų to kia po­ten cia liai stip ri nau ja po li tinė jė­ga, ku ri ga lėtų už gož ti va di namą­sias tra di ci nes par ti jas, pe rim­ti į sa vo ran kas vald žią atei nan­tiems ket ve riems me tams.Pa tir tis ro do, kad jau ne kartą ne ma ža da lis Lie tu vos rinkėjų blaškė si. Bodė da mie si tra di cinė­mis kon ser va ty vias, so cial de­mok ra ti nes ar li be ra lias ver ty bes puo selė jan čio mis par ti jo mis jie nuo lat bal suo ja vis už kokį nors naują po li tinį da rinį, tikė da mie si, kad jis „at ėjęs pa da rys tvarką“.Tie sa, pa skui nu si vi lia tais „gelbė­to jais“ ir per ki tus rin ki mus vėl ieš ko naujų.2000 m. ne ma žai balsų su rin­ko Artū ro Pau laus ko ir Ro lan do Pak so „nau jo sios po li ti kos“ apo lo­ge tai. Tik jo kios „nau jo sios po li ti­kos“ jie ne pa siūlė.2004 m. be si blaš kan tys Lie tu vos rinkė jai at si su ko į tik ką gi mu sią Vik to ro Us pas ki cho Dar bo par­tiją. Ji ne tik pa te ko į teisė sau gos aki ratį dėl fi nan si nių ma chi na­cijų, bet ir ka den ci jos me tu ski­lo pu siau – tai to li gra žu ne sta bi­li za vo po li tinės si tua ci jos tų laikų Sei me. Grei čiau at virkš čiai – des­ta bi li za vo.

2008­ai siais dau gybė tūkstan čių lie tu vių stai ga su si žavė jo Arū nu Va lins ku ir jo „šo kan čia­dai nuo­jan čia­juo kau jan čia“, bet jo kių ideo lo gi nių nuo statų ne tu rin­čia Tau tos pri si kėli mo par ti ja. Ir jos laukė ski li mas, ir jai te ko pa­ra gau ti ne skal sios an ti rei tingų duo nos.Štai ir 2012 m. Vėl bus ren ka mas nau jas Sei mas. Kas šįkart pre ten­duo ja į „gelbė tojų“ vaid menį?Da lis da bar ti nių po li tikų bai mi­na si, kad ne ma žai balsų ga li nu­grieb ti pa garsė ju sios Gar lia vos is to ri jos „he ro jaus“ ve lio nio Drą­siaus Ked žio ša li ninkų pa rem ti kan di da tai. Gal ne tgi ir jų su bur­ta par ti ja.Bet kol kas ne ma ty ti jo kių konk­re čių ju de sių, kad ta par ti ja gim­tų. Be to, sun ku įsi vaiz duo ti, kad ji ar ba D.Ked žio ša li ninkų pa rem­ti kan di da tai galėtų su rink ti bent kiek pa do resnį balsų kraitį ir taip užim ti ne ma žai vietų būsi ma me Sei me. La bai jau daug blai viai mąstan čių Lie tu vos rinkėjų ma­to, kad „gar lia vinė is to ri ja“ kur pia­ma dirb ti nai, siu va ma blo gai sle­pia mais bal tais siū lais.Ką tik at si kūrę tau ti nin kai ir gi ne­tu ri di des nio rin kimų po ten cia­lo. Pir miau sia – dėl ne la bai po pu­lia rių Lie tu vo je na cio na lis ti nių pa žiūrų. Taip pat dėl cha riz ma­tiškų, ge rai ma tomų ir gir dimų, po pu lia rių ly de rių trūku mo.Iš Kris ti nos Bra zaus kienės ži no­mu mo nea tim si. Bet dar di de­lis klau si mas, ar jos par ti ja (jei­gu to kia iš vis at si ras) ga li su lauk­ti mąstan čių rinkė jų bal sų. O mąstan čių rinkėjų Lie tu vo je, re­gis, gausė ja.Kiek di des nis ga li mo ne blo go pa si ro dy mo rin ki muo se po ten­cia las pri klau sytų Artū ro Zuo ko par ti jai „Taip“. Ta čiau ar tas po ten­cia las drie kia si už Vil niaus ribų? Sun ku įsi vaiz duo ti kai mo rinkė­ją, bal suo jantį už „abo nen tinę“, ne sup ra si, li be ra lią ar ne li be ra­lią par tiją.Tai, ko ge ro, ir vi si ga li mi pre ten­den tai į nau juo sius „gelbė to jus“. Ži no ma, iki rin kimų lai ko dar yra. Per jį dar ga li ne tikė tai at si­ras ti nau jas vi suo menę su žavė­sian tis po li ti nis da ri nys.Bet at ro do, kad 2012­ie ji nu­trauks tą ne lemtą lie tu višką „gelbė tojų“ paieškų tra di ciją ir Sei mo rin ki muo se šįkart ab so­liu čią balsų dau gumą su rinks ne po li ti niai nau jo kai, o tra di­cinės, ideo lo giš kai pa kaus ty tos par ti jos, pa si ren gu sios pa gal sa­ve val dy ti šalį atei nan čius ket­ve rius me tus.

Stasys Gudavičius

Jus tas Si mo na vi čiusLie tu vos me di ci nos stu dentų aso cia ci jos na rys

Šian dien – XXI a., Lie tu va – lais va ir ne prik lau so ma res­pub li ka, vi sa teisė ES narė, ak re di ta vu si Eu ro pos bend ri­

jo je ga lio jan čius teisės ak tus, nu ta ri­mus, kon ven ci jas, dek la ra ci jas ir ki­tus žmo gaus laisvę, tei ses, pa rei gas ir prie vo les reg la men tuo jan čius teisės ak tus. Vis dėlto mūsų ša lies Vy riau­sybė pa no ro strei kuo jantį svei ka tos ap sau gos sis te mos me cha nizmą re­pa ruo ti so vie tinė je san tvar ko je ga lio­ju siu įsta ty mu – pri vers ti niu įdar bi­ni mu. To re zul ta tas – Vy riau sybės nu ta ri mas dėl įsta ty mo „Dėl gy dy­tojų ren gi mo“ pa kei ti mo.

Vald žia už si mo jo di din ti jaunų me di ci nos spe cia listų gre tas ša­lies pe ri fe ri jo je bei ma žin ti gy dy tojų emig ra ciją, me dikų aki mis žiū rint, ne ra cio na liu ir ne teisė tu būdu – le­ga li zuo da ma pri vers tinį jaunų gy dy­tojų į(si)dar bi nimą. Minė to įsta ty mo 13 punktą šian dien siū lo ma keis ti ir išdės ty ti taip: „ ... Švie ti mo ir moks­lo mi nis te ri ja nu ro do, į ku rias stu dijų pro gra mas as me nims sto jant yra nu­ma to ma pa rei ga bai gus stu di jas ir ga­vus re zi dentū ros pa žymė jimą įsi­dar bin ti ne trum piau kaip tre jiems me tams Svei ka tos ap sau gos mi nis­te ri jos siū lo mo je vie to je. <...> Šių re­zi dentū ros vietų skai čius tu ri būti ne ma žes nis kaip 25 pro c. visų tais me­tais siū lomų re zi dentūrų skai čiaus.“

Lie tu vos me di ci nos stu dentų bend ruo menė džiau gia si, kad bu­vo at kreip tas dėme sys į jaunų me­di ci nos spe cia listų dar bo ga li my bes ir ap linką mūsų ša ly je, ta čiau vi suo­me nei ir mi nis te ri joms, pa tei ku sioms minėtą įsta ty mo pro jektą, už duo­da at virą klau simą: „Ar pri vers ti nio į(si)dar bi ni mo tre jiems me tams prie­volė išspręs vieną did žiau sių ša lies svei ka tos ap sau gos sis te mos spragų?“

Tam, kad me di ci nos uni ver si te­to ab sol ven tas Lie tu vo je, taip pat vi­so je Eu ro po je galėtų vers tis vi sa ver te me di ci nos pra kti ka, rei kia ma žiau siai 9 metų stu dijų. Tam tikrų spe cia li za­cijų me dikų stu di jos trun ka ge ro kai il­giau ir sie kia 12 metų. Tai gi, tam, kad pra dėtum dirb ti gy dy to ju Lie tu vo je, šian dien vi du ti niš kai rei kia 10 metų. Ką mūsų vals tybės svei ka tos ap sau gos sis te ma ga li pa si ūly ti po tiek tru ku sių stu dijų? Ne ka žin ką. 2000 litų mėne­sinį at ly gi nimą ir pa ža dus.

Sup ran ta me, kad mūsų ša lis ne­tu ri fi nan si nių iš tek lių pa si ūly ti gy­dy to jui at ly gi nimą, ku ris būtų toks pat, kaip iš si vys čiu sio se ES vals tybė­

se. Rea guo da mi į pa si ūlytą įsta ty mo pa kei ti mo pro jektą at li ko me ty rimą, rem da mie si Lie tu vos sta tis ti kos de­par ta men to duo me ni mis ir tarp tau­tinė mis duo menų bazė mis. Paaiškė jo, kad Lie tu vo je vi du ti nis šei mos gy dy­to jo at ly gi ni mas yra 1,7 kar to di des nis už ša lies vi durkį. Tai nėra jau no gy dy­to jo po tų de šim ties stu dijų metų at ly­gi ni mo pa ly gi ni mas. Jung tinė je Ka ra­lystė je vi du tinė šei mos gy dy to jo al ga yra pen kis kar tus di desnė nei ša lies at ly gi nimų vi dur kis. Pa našūs skir tu­mai vy rau ja ir ki to se ES vals tybė se.

Kons ti tu ci jos 48 straips nis tei gia: „Kiek vie nas žmo gus ga li lais vai pa­si rink ti darbą bei verslą ir tu ri teisę turė ti tin ka mas, sau gias ir svei kas dar bo sąly gas, gau ti tei singą ap­mokė jimą už darbą ir so cia linę ap­saugą ne dar bo at ve ju.“ Kons ti tu ci­jo je pa brėžia ma – „lais vai pa si rink ti ir gau ti tei singą ap mokė jimą“. Čia galbūt ky la ki tas klau si mas, o kas yra tei sin gas ap mokė ji mas gy dy to­jui? Ar toks, koks yra mo ka mas ki­to se vals tybė se, ar toks, kokį mūsų vald žia ma no esant tei singą?

Lie tu vos Aukš čiau sio jo Teis mo (AT) Ci vi li nių bylų sky riaus teisėjų

ko le gi jos 2004 m. va sa rio 18 d. nu­tar ty je tei gia ma, kad gy dy to jas tu­ri at lik ti sa vo pa reigą už tik rin da mas mak si malų ati du mo, rūpes tin gu mo, at sar gu mo ir kva li fi kuo tu mo laips­nį. Kiek vie nas pa ban dy ki me at sa­ky ti sau, ar tai, kiek šian dien gau­na jau nas me di ci nos spe cia lis tas, yra ta pa tu tam, ką sa ko mūsų ša lies Kons ti tu ci ja ir AT išaiš ki ni mas?

Lie tu vos me di ci nos stu dentų aso­cia ci ja griež tai ne su tin ka su pa reng­tu sku bo tu nu ta ri mo pro jek tu, ku ris iš esmės pa keis būsimų jaunų gy dy­tojų spe cia listų, ve te ri na ri jos gy dy­tojų ir gy dy tojų odon to logų pa dėtį dar bo rin ko je.

Pir miau sia, šis įsta ty mo pa kei ti mas skam ba kaip po ten cia lios dar bo jėgos iš nau do ji mas. Jis aki vaizd žiai pa žeid­žia teisę į laisvą ga li mybę įsi dar bin­ti ES. Jis prie šta rau ja pa grin dinėms laisvėms, nu brėžtoms Eu ro pos žmo­gaus tei sių ir pa grin di nių lais vių ap­sau gos kon ven ci jo je ir Lie tu vos Kons ti tu ci jos 48 straips ny je (Pri ver­čia ma sis dar bas yra draud žia mas).

Užuot mez gu si konst ruk tyvų dia­logą su ša lies me di ci nos dar buo tojų ir stu dentų bend ruo me ne dėl at ly gi­nimų di di ni mo (o tai, ma no me, yra pa grin dinė su si da riu sios pro ble mos va ro mo ji jėga), Vy riau sybė pri si minė so vie ti nių laikų san tvarką ir ko mu­nis tinį dar bo ap lin kos mo delį: „Iš kiek vie no pa gal ga li my bes ir kiek­vie nam pa gal po reikį.“ Taip, jau no žmo gaus ga li mybės di delės, tik ar tik rai po rei kiai to kie, ko kius ban do­ma pri mes ti?

Ne prie var ta, o dia lo gu ir bend rais spren di mais de mok ra tinė je XXI a. vals tybė je prii ma mi spren di mai duo­da ge riau sių re zul tatų.

Pri vers ti nis įdar bi ni mas ar emig ra ci ja?

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

„Gelbė tojų“ eros pa bai ga?

At ro do, kad 2012-ie ji nu trauks tą ne lemtą lie tu višką po li ti nių „gelbė tojų“ paieškų tra di ciją.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Pro tes tas: �� jau�nie�ji�me�di�kai�ne�su�tin�ka,�kad�baigę�stu�di�jas�būtų�prie�var�ta�pri�riš�ti�prie,� jų� tei�gi�mu,�nea�dek�vatų�at�lygį�siū�lan�čios�Lie�tu�vos�svei�ka�tos�ap�sau�gos�sis�te�mos.� � Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Užuot mez gu si konst­ruk tyvų dia logą su ša lies me di ci nos dar­buo tojų ir stu dentų bend ruo me ne, Vy riau­sybė pri si minė so vie­ ti nių laikų san tvarką.

7

pasaulisKetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Pa­kis­ta­ne­Se­na­to­na­riai­pa­ra­gi­no­ša­lies­ka­rius­nu­muš­ti­Ame­ri­kos­ne­pi­lo­tuo­ja­muo­sius­lėktu­vus,­ku­rie­ap­šau­do­gen­čių­re­gio­nus.­Be­to,­se­na­to­riai­pa­rei­ka­la­vo­ša­ly­je­už­da­ry­ti­ame­ri­kie­čių­avia­ci­jos­ba­zes.­JAV­ir­Pa­kis­ta­no­san­ty­kiai­pa­šli­jo­po­to,­kai­NA­TO­pa­jėgos­nu­kovė­24­pa­kis­ta­nie­čių­ka­rius.

San­ty­kiai­­šly­ja

Ru­si­ja­pla­nuo­ja­šiais­me­tais­dis­lo­kuo­ti­ba­lis­ti­nes­ra­ke­tas­„Is­kan­der“­Ka­li­ning­ra­do­sri­ty­je.­Praė­ju­sių­metų­lapk­ritį­Ru­si­jos­pre­zi­den­tas­Dmit­ri­jus­Med­ve­de­vas­nu­rodė,­kad­ša­lies­ka­rinės­pa­jėgos­dis­lo­kuos­ra­ke­tas­„Is­kan­der“kaip­at­svarą­pla­nuo­ja­mai­JAV­prie­šra­ke­tinės­gy­ny­bos­sis­te­mai­Rytų­Eu­ro­po­je.

Ru­si­jos­ko­mu­nistų­ly­de­ris­Ge­na­di­jus­Ziu­ga­no­vas,­sie­kian­tis­pre­zi­den­to­po­sto,­pa­reiškė,­kad­Vla­di­mi­ras­Pu­ti­nas­ne­pasieks­per­galės­pir­ma­ja­me­pre­zi­den­to­rin­kimų­ra­te,­jei­gu­ne­klas­tos­re­zul­tatų.­Pa­sak­jo,­prem­je­ras­sąmo­nin­gai­at­si­traukė­nuo­par­ti­jos­„Vie­nin­go­ji­Ru­si­ja“,­ku­ri­disk­re­di­ta­vo­sa­ve.

Gink­la­vi­mo­Si­var­žy­boS

ruo­šiS­­ant­ra­jam­tu­rui?

Me ti nis Ba rac ko Oba mos pra ne­ši mas bu vo ge ra pro ga JAV va­do vui prie š rin ki mus ne tik pa si­did žiuo ti nu veik tais dar bais, bet ir įgel ti kon ku ren tams.

Kaip svar biau sius sa vo dar bus gy ny bos ir už sie nio po li ti kos sri­ty se B.Oba ma įvar di jo tarp tau­ti nio te ro ristų tink lo „al Qae da“ va dei vos Osa mos bin La de no ir nu vers to Li bi jos ly de rio Muam­ma ro al Gad da fi žūtį.

Ne pai sydami šių, B.Oba mos gal va, di de lių pa sie kimų, opo zi­ci jo je esan tys res pub li ko nai vis gar siau plie kia ad mi nist ra ciją už ne sėkmingą už sie nio po li tiką. Ypač res pub li ko nams kliū va, jų nuo mo ne, nuo sai ki JAV po zi ci ja Ira no at žvil giu.

Pa sak opo zi ci jos, B.Oba ma se ka bu vu sio JAV va do vo Jim my Car­te rio, ne su gebė ju sio išspręs ti Ira­no įkaitų krizės, pėdo mis, o gal ir blo giau.

Ta čiau B.Oba ma į kri tiką at sakė, kad ne ke ti na va do vau tis vien dip­lo ma ti ja, o jei reikės, grieb sis ir ka rinės jėgos prie š Iraną.

„Tai kus šio klau si mo spren di­mas tebė ra įma no mas ir daug ge­res nis, – pa sakė B.Oba ma. Tie sa, ne tru kus išrėžė: „Te gul ne ky la jo­kių abe jo nių. Ame ri ka pa si ry žu si ne leis ti Ira nui ap si rūpin ti bran­duo li niais gink lais, ir aš neat si­sa ky siu jo kių prie mo nių, kad pa­siek čiau šį tikslą.“

Kalbė da mas apie pa dėtį pa­čio je ša ly je, JAV va do vas pa si ūlė iš esmės pe ro rien tuo ti ša lies eko­no miką ir at gai vin ti jos ga my­bos po ten cialą. Pa sak B.Oba mos, JAV per ne lyg at sai niai už lei do sa­vo po zi ci jas to kioms vals tybėms, kaip Ki ni ja.

Todėl jis pa ra gi no vald žią kuo sku biau tai ky ti mo kes čių leng­va tas dau giau in ves tuo jan tiems ir ku rian tiems dar bo vie tas ša­ly je, skir ti pa ramą ga my bos sek­to rių stip ri nan čiam švie ti mui ir moks lui, taip pat su stip rin ti ap­saugą nuo im por to pre kių ir pi ra­tinės pro duk ci jos.

Tie sa, B.Oba ma pri pa ži no, kad so cia li nių ir eko no mi nių pro­blemų spren di mas – su dėtin gas už da vi nys.

Nors sta tis ti ka ro do, kad 2009 m. pa si bai gus re ce si jai JAV ga my­bos sek to riu je dar bo vietų skai­čius au go spar čiau ne gu pa slaugų sek to riu je, fak ti niai skai čiai tebė­ra ma ži: iš vi so bu vo su kur ta tik 1,3 mln. naujų dar bo vietų, iš jų tik 199 tūkst. – ga my bo je. Be to, iki šiol dar bo JAV ne tu ri per 13 mln. žmo nių.

Ga liau siai JAV va do vas už­si minė apie jautrų mo kes čių klau simą. B.Oba ma tie sio giai pa rei ka la vo, kad Ame ri kos mi­li jo nie riams, ku rių skai čiuo ja ma apie 4 mln., būtų tai ko mas bent 30 pro c. pa jamų mo kes tis.

Taip B.Oba ma įgėlė var žo vui res pub li ko nui Mit tui Rom ney. Šis, dek la ravęs sa vo pa ja mas, pri pa ži no, jog už dir ba 20 mln. do le rių per me tus, o yra ap mo­kes ti na mas ma žes niu ta ri fu ne­gu dau gu ma ame ri kie čių.

JAV be veik 90 pro c. už dir ban­čių dau giau nei 200 tūkst. do le­rių per me tus biud že tui ati duo da nuo 15 iki 30 pro c. sa vo pa jamų.

Tęsda mas temą, B.Oba ma taip pat pa si ūlė mi li jo nie riams pa­nai kin ti būsto, svei ka tos ap sau­gos, pen sijų ir vaikų glo bos fon­dų mo kes čių leng va tas.

AFP, BNS inf.

Ieš kos nau jo jo ka pi ta liz moPra ban gia me ku ror te apie 2,6 tūkst. vers lo ir po li ti kos ly de rių iš 100 pa­sau lio ša lių pen kias die nas ap ta rinės pa sau lio eko no miką ir, kaip sa ko, ieš kos nau jo ke lio ka pi ta liz mui. Pag rin di nis šių metų fo ru mo klau­si mas int ri guo ja: „Ar XX a. ka pi ta­liz mas nu vi lia XXI a. vi suo menę?“

Kitų dis ku sijų te mos: „Ka pi ta liz­mo su tvar ky mas“, „Ar glo ba li za ci ja pa siekė sa vo eko no mi nes ir po li ti­nes ri bas?“, „Kaip eu ro zo nos ša lys pa kils iš eu ro zo nos krizės?“.

Da vo so fo ru mo steigė jas ir or ga­ni za to rius Klau sas Schwa bas tvir­ti no, kad šie me čia me su si ti ki me dau giau sia dėme sio bus ski ria ma klau si mui, kaip su kur ti naują pa­sau lio mo delį. Pa sak jo, „da bar­tinės for mos ka pi ta liz mui nėra vie­tos pa sau ly je ap link mus“.

„Pa sau liui iš kilęs pa vo jus yra tas, kad po li tinė va do vybė pri blokš­ta, – su tik da mas de le ga tus sakė K.Schwa bas. – Galbūt tai, ką tu ri me čia, yra tam tik ras per de gi mas.“

Po li ti kos ir vers lo grie tinėlėĮ Da vo so fo rumą, kaip vi sa da, su­gužė jo ne ma žai po li ti nio ir vers lo eli to as me ny bių. Pa sak rengėjų, iš vi so dis ku si jo se da ly vaus apie 40 vy riau sy bių va dovų, taip pat žy­miau sių pa sau lio pra monės ir pre­ky bos įmo nių at stovų.

Ati da ry mo kalbą Da vo se šiais me­tais sakė Vo kie ti jos kanc lerė An ge la Mer kel. Į Švei ca riją at vyks taip pat Did žio sios Bri ta ni jos prem je ras Da­vi das Ca me ro nas, Ka na dos vy riau­

sybės va do vas Step he nas Har pe ris, Iz rae lio pre zi den tas Shi mo nas Pe­re sas, Tarp tau ti nio va liu tos fon­do va dovė Chris ti ne La gar de, JT ir Arabų ly gos ge ne ra li niai sek re to riai Ban Ki­moo nas ir Na bi las Ela ra by.

JAV į Da vo so fo rumą de le ga­vo ša lies Iž do de par ta men to va­dovą Ti mot hy Geith nerį. Šis ke ti­na fo ru mo da ly viams pri sta ty ti JAV eko no mi kos pa dėtį ir ap tar ti lau­kian čius iššū kius.

Ne ma žas da ly vių kon tin gen tas ke ti na at vyk ti iš va di namųjų be si­vys tan čių ša lių, tarp jų – In di jos ir Piet ry čių Azi jos vals ty bių. Šių ša lių de le ga tai ap tars temą „Ar tai tik rai Azi jos šimt me tis?“.

Tie sa, šiais me tais Da vo se ne pa­si ro dys kai ku rių eu ro zo nos ša lių at sto vai. Dis ku si jo se ne ke ti na da­

ly vau ti Grai ki jos, Is pa ni jos ir Ita­li jos, ku rios gru mia si su fi nansų kri ze, ly de riai. Iš Ru si jos į Da vosą at vy ko ne pa ties aukš čiau sio ran­go pa reigū nai. Vis dėlto, nors kai ku rios ša lys at si sakė da ly vau ti pra ban gia me fo ru me, tūkstan čio did žiau sių įmo nių va do vai at vy­ko ma siš kai, nors me tinį na rystės mo kestį su da ro 35 tūkst. eurų.

Pe si miz mas stiprė jaPrieš pra si de dant fo ru mui at lik tos ap klau sos pa rodė, kad op ti miz mo vers lo sek to riu je – ma žai. Vers­lo at sto vai pa brėžė ne ti kin tys, jog po li ti kai ar ti miau sio je atei ty je pa­keis pa dėtį.

1258 vers lo ly de rių ap klau sa, ku­rią at li ko „Pri ce wa ter hou se Coo­pers“, pa rodė, kad 48 pro c. jų šiais me tais ti ki si eko no mi kos smu ki mo ir tik 15 pro c. – au gi mo.

Did žiau si pe si mis tai, ap klausų duo me ni mis, – Eu ro pos vers lo ly­de riai. Jie bai mi na si, kad vy riau­sybės neiš galės išspręs ti sa vo sko­lų krizės, ir ne ri mau ja dėl ka pi ta lo rinkų sta bi lu mo.

BNS, „Guar dian“, AFP, AP inf.

B.Oba mos pa gy ros, kri ti ka ir pa ža dai

Pra ne ši mas: ­� B.Oba­ma­prie­š­ rin­ki­mus­ban­do­ laimė­ti­kuo­dau­giau­ame­ri­kie­čių­sim­pa­tijų.­ ­ AFP­nuo­tr.

Da vo se – naujo ka pi ta liz mo paieškos

Pa sau liui iš kilęs pa vo jus yra tas, kad po li tinė va do­vybė pri blokš ta.

Pozicija: ­� pro­tes­tuo­to­jai­prie­š­ka­pi­ta­lizmą­nu­tarė­Da­vo­se­pa­sta­ty­ti­le­do­namą,­ku­ria­me,­pa­sak­jų,­vieną­syk­teks­įsi­kur­ti­ir­ka­pi­ta­lis­tams.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Žy mia ja me Švei ca ri jos Da­vo so žie mos ku ror te pra si­dėjo tra di ci nis pa sau lio eko no­mi kos fo ru mas. Įdo mu, kad ka pi ta listų va­karė liu va di­na ma me fo ru­me pylė si kri ti­ka pa čiam ka pi­ta liz mui.

Tūkstan čiai de monst rantų su si rin­ko į did žiau sią pa sau ly je kas metį an­ti ka pi ta listų su va žia vimą Bra zi li jo je, pro tes tuo da mi dėl did žiu lio glo ba liz­mo ne sąži nin gu mo ir kitų blo gy bių. Pro tes tuo to jai, mo juo jan tys pla ka­tais su šūkiu „Ki toks pa sau lis įma no­

mas“, paminė jo al ter na ty vaus Da vo­so fo ru mui Pa sau lio so cia li nio fo ru­mo ati da rymą. An ti ka pi ta listų fo ru­mo da ly viai su si ti ko pie ti nia me Bra­zi li jos mies te Por to Alegrė je ap svars­ty ti al ter na ty vių pa sau linės eko no­mi kos krizės spren di nių.

Vie toj Šveicarijos – į Bra zi liją

8

tema

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Pir mas la šas jūro jeJau pu sant ros sa vaitės gy ven to jai ga li teik ti pa raiš kas ir pra šy ti pa­ra mos iš Lie tu vos kai mo plėtros 2007–2012 m. pro gra mos as bes­ti nių stogų dan gai pa keis ti. Per šį laiką Na cio na linės mokė ji mo agentū ros pa da li niai su laukė de­vy nių pa raiškų.

Kaip in for ma vo Na cio na linės mokė ji mo agentū ros Ko mu ni ka­ci jos sky riaus vedė ja Aistė Mi lei­kaitė, pa teik tos dvi pa raiš kos iš Kelmės ra jo no ir po vieną pa raišką pa teikė Plungės, Skuo do, Biržų, Ku piš kio, Šiau lių, Tau ragės bei Anykš čių ra jonų gy ven to jai.

„Iš vi so pa teik to se pa raiš ko se pra šo ma apie 50 tūkst. litų. Pra­šo mo vie no pro jek to pa ra mos su­ma svy ruo ja nuo 2 iki 10 tūkst. li­tų, bend ra pro jektų vertė vir ši ja 100 tūkst. litų su PVM. Ats kirų pro jektų vertė svy ruo ja nuo 6 iki 17,9 tūkst. litų“, – pir muo sius pa teik tus pra­šy mus ko men ta ro A.Mi lei kaitė.

Ji vylė si, jog skai čiai ne di de li tik dėl to, kad pa raiškų rin ki mas ką tik pra si dėjo. Lai ko už pil dy ti pa raišką gy ven to jai tu ri iki ko vo 30 d.

„Pa žiūrė sim, kai stogą deng sim“Įver ti nus šiuos pir muo sius re zul­ta tus ga li ma spėti, kad iš vi so as­bes ti niams sto gams pa keis ti skir­ta 60 mln. litų pa ra ma vi du ti niš kai Lie tu vo je pa si nau dos apie 11 tūkst. gy ven tojų. As bes ti nius ši fe ri nius sto gus pa si keis maž daug tiek gy­ven tojų, kiek gy ve na Gri giškė se, Lent va ry je, Ra sei niuo se, Gar lia vo­je, Kuršė nuo se ar Gargž duo se. Ta­čiau nors šiuo se iš var dy tuo se mies­te liuo se sto gai dau giau sia deng ti

ši fe riu, jų gy ven to jai į pa ramą net ne ga li pre ten duo ti. Pir miau sia dėl to, kad ši fe ri nius sto gus į eu ro pi­nius ga li pa si keis ti tik gy ven to jai gy ven vietė se, kur yra ne dau giau kaip 6 tūkst. žmo nių, taip pat jie tu ri ten gy ven ti ne trum piau kaip pen ke rius me tus.

Pabrėž ti na, kad į pa ramą ne ga­li pre ten duo ti ir kai mo gy ven to jai, ku rie gy ve na muo sius na mus tu ri sodų bend ri jo se.

Žemės ūkio mi nis te ri jos Viešųjų ry šių sky riaus vedė jas Vi lius Re ke­vi čius paaiš ki no, kad as bes ti niams sto gams skir ti 60 mln. litų yra su­ran kio ti iš įvai rių kai mo plėtros pro gramų li ku čių. „To kios pro gra­mos fi nan sa vi mo iš vis ne bu vo. Mi­nis te ri jos ini cia ty va bu vo ieš ko ma ir su ras ta ne pa nau dotų lėšų. Spręsti, ar per ma žai, ar per daug, ne norė­čiau. Stogą pa si keis ti ga li ma ir la­bai pi giai, ir la bai bran giai. Todėl skai čia vi mai, kad pa ra ma pa sieks vos de šimtį tūkstan čių gy ven tojų, nėra tei sin gi. Pa žiūrė sim, kai stogą deng sim“, – sakė jis. Pa si nau do­ti pa ra ma sie kian tys gy ven to jai ga li tikė tis 50 pro c. pa ra mos sto go dan­gai ir prie dams įsi gy ti, bet ne dau­giau kaip 10 tūkst. litų.

Pa sak V.Re ke vi čiaus, vi si skir­ti 60 mln. litų bus pa nau do ti tik sto gams keis ti, se mi na rus ve da mi nis te ri jos dar buo to jai ir už tai pa pil do mo už mo kes čio ne gau na. Už eu ro pi nių pi nigų pa nau do ji mo vie ši nimą bus at sa kin gi pa tys gy­ven to jai, t. y. ant sto go ma to mo­je vie to je reiks pri kli juo ti ES lė­šas gar bi nantį lip duką. „Ga li ma šar žuo ti, bet kiek vie nas ES lėšo­mis fi nan suo tas ob jek tas tu ri bū­ti spe cia liai pa žymė tas“, – sakė V.Re ke vi čius.

Se mi na ruo se – ant plūdisŠio mis die no mis jau įpusė jo Žemės ūkio mi nis te ri jos spe cia listų skir­tin guo se Lie tu vos mies te liuo se or­ga ni zuo jamų se mi narų cik las apie ga li mybę gau ti ke lis tūkstan čius li­tų pa ra mos ši fe ri niam sto gui pa­keis ti. Iš vi so nu ma ty ta 45 se mi na­rai skir tin go se Lie tu vos vie tovė se.

„Kiek vie na me se mi na re da ly­vau ja per šimtą žmo nių, ne tgi dau­

giau, nei pla nuo ta. Į se mi na rus su­si ren ka ne tik gy ven to jai, bet ir sa vi val dy bių, se niū nijų dar buo to­jai, o šie vėliau žmo nes kon sul tuo­ja“, – sakė se mi na rus ve dan ti Že­mės ūkio mi nis te ri jos vy riau sio ji spe cia listė In ga Ven ciu lytė.

Pak laus ta, kokį klau simą gy ven­to jai se mi na ruo se daž niau siai už­duo da, ji ne slėpė, kad kom pen sa cijų sie kia žmonės, ku rie jau yra seną ši­ferį pa si keitę į naują sto go dangą. „De ja, fi nan suo ja mos tik pa tir tos iš lai dos po to, kai pa raiš kos pa teik­tos nuo sau sio 16 d.“, – sakė ji. Ji ap gai les ta vo, jei gu kai ku riuos žmo­nes su klai di no se niū nijų dar buo to­jai teig da mi, kad ir prie š me tus pa­keistą stogą vals tybė fi nan suos.

Stab do iš lai dos pa raiš kaiNors se mi na rus ve dan tys mi nis te­ri jos dar buo to jai sa ko, kad jie vyks­ta skland žiai, juo se ap si lan kiu siems gy ven to jams kar tais trūksta kant­rybė. Jie at si sto ja ir tie siai rėžia: „Vie šai skel bia mus do ku men tus mes ir pa tys mo ka me pa si skai ty ti, pa sa ky ki te ką nors nau jo, ge riau pa dėki te už pil dy ti pa raišką.“

Būtent pa raiškų pil dy mas gy­ven to jams ke lia did žiau sią siau­bą. Rei kia už pil dy ti ne tik apie de­šimt lapų, bet ir pa teik ti įvai rius pa pil do mus do ku men tus. Gau­ti pa žymą iš se niū ni jos apie ne trum pesnį nei pen ke rių metų gy­ve nimą konk re čio je gy ven vietė­je ne taip su dėtin ga, ta čiau sun­kiau sia pa reng ti re mon to ap rašą. Būti na, kad jį pa tvir tintų ar chi­tek tas ar in ži ne rinį iš si la vi nimą tu rin tis as muo.

Kai ku rie tar pi nin kai įsi gud ri no ir šiuo atveju sie kia pa si pel ny ti – iš gy ven tojų pra šo nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų už pa raiš kos už pil dymą ir visų do ku mentų pa ren gimą. Mi­nis te ri jos at stovė I.Ven ciu lytė dėl to ne ma to nie ko blo go, esą žmo­nės pa tys ap si sprend žia, ko kias iš lai das ga li pa tir ti. „Ta čiau no riu at kreip ti dėmesį, kad pa raiš kos pa­ren gi mas ne fi nan suo ja mas“, – sa­kė ji. I.Ven ciu lytė pa tarė re mon to ap rašą ga lin čių pa tvir tin ti spe cia­listų ieš ko ti sa vi val dybė se, ku rie galbūt ge ra no riš kai pa dėtų, ar ba ieš ko ti tokį iš si la vi nimą tu rin čių kai mynų. Esą už ten ka prie pa raiš­

kos pri dėti kai my no ar chi tek tinį ar in ži ne rinį iš si la vi nimą pa tvir ti­nan čius do ku men tus.

Gy ven to jai, ap skai čiavę, kiek pa­pil do mai iš leis pi nigų pa raiš kai pa­reng ti, ne re tai nu mo ja ran ka: „Pa­si kei siu stogą ra miai ir be ke lių tūkstan čių litų pa ra mos.“

Sten gia si pa dėtiPa ga liau su pratę, kad va žinė da mi po mies te lius tik vel tui švais to lai­ką ir mo kes čių mokė tojų pi ni gus, val di nin kai nu sprendė gy ven to­jams su teik ti dau giau pa gal bos.

Na cio na linės mokė ji mo agentū­ros Ko mu ni ka ci jos sky riaus va­dovės A.Mi lei kaitės tei gi mu, at­si žvelg da mi į di delį gy ven tojų su si domė jimą gau ti pa ramą, agentū ros te ri to ri nių sky rių at­sto vai ne tru kus pra dės va žinė­ti į ra jonų cent rus ir sa vi val dy bių ad mi nist ra cijų pa skir to se pa tal­po se kon sul tuos pa gei dau jan čius kreip tis pa ra mos bei priims pa­raiš kas gau ti pa ramą. In for ma ci ja su konk re čiais ap si lan kymų gra fi­kais ar ti miau siu me tu bus pa skelb­ta agentū ros tink la la py je.

As bes ti nių stogų kei ti mas: gy ven tojų en tu ziazmą ly di nu si vy li masSau sio vi du ry je pra si dėju si as bes ti nių sto­gų kei ti mo pro gra ma su kėlė di delį gy ven­tojų su si domė jimą. Ta čiau aiškė ja, kad ke lių tūkstan čių litų pa ra ma galės pa si nau do ti tik tie, ku rie ir be jos galėtų pa si keis ti sto gus.

Kainos

170 kv. m as bes ti nio sto go kei ti mo sąma taMed žia ga Kai na (li tais už 1 kv. m)

Beas bes tis ši fe ris � 20–33Plie ninė skar da � 18–28Čerpės � 40–60Me die nos ruo ši niai � 500–520Ši lu mos izo lia cinė �

med žia ga 120

Ga ro izo lia cinė �med žia ga

1,4

Di fu zinė plėvelė � 1,9–4,5

Šal ti nis: www.sa vi val dy bes.eu

Po pu lia riau sių sto go kei ti mo ele mentų kai nosMed žia ga Įkai nis (li tais už 1 kv. m) Su ma (li tais)

Beas bes čio ši fe rio sto go dan ga � 25 4250Ši lu mos izo lia ci nis sluoks nis � 120 4080Izo lia cinė ir di fu zinė plėvelė � 2,95 1000Me die nos ruo ši niai kar ka so re konst ruk ci jai � 520 2200Skar dos lanks ti niai � 20 2500Lie taus su rin ki mo sis te ma � – 2500Me dis ar ba skar da palė pių pa ka loms � – 2000Iš vi so už med žia gas � – 18 530Ne kom pen suo ja mi sto go den gi mo dar bai � 45–60 8000Iš vi so su kom pen sa ci ja � – 17 265

Šal ti nis: www.sa vi val dy bes.eu

Rūšis 1 kv. m kai na (li tais)*Beas bes čio ši fe rio dan ga � 48Bi tu mi nių čer pių dan ga � 53Plie ni nių čer pių dan ga � 60Ke ra mi nių čer pių dan ga � 85Bi tu mi nių lakštų dan ga � 45Plie ni nių čer pių imi ta ci jos dan ga � 60Plie ni nių pro fi liuotų lakštų dan ga � 60

* Įskai tant izo lia cinį sluoksnį, dangą, krai gus, vėja len tes, pro fi lių kar ni zus, laš ta kius, lie taus nu ve di mo sis te mos la­ta kus, liet vamzd žius, snie go užt va ras su lai kik liais.

Šal ti nis: Žemės ūkio mi nis te ri ja

Did žiau si sto go dan gos rūšių fi nan suo ja mi įkai niai

Sto gai: �� aiškė�ja,�kad�as�bes�ti�niam�ši�fe�ri�niam�sto�gui�pa�keis�ti�gy�ven�to�jai�pa�si�rengę�skir�ti�ne�dau�giau�kaip�5–6�tūkst.�litų�iš�sa�vo�ki�šenės.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

1pro c. as bes ti nių

ši fe ri nių stogų bus

pa keis ta pa si­nau do jant

60 mln. litų ES pa ra ma.

As bes ti niams sto­gams skir ti 60 mln. litų yra su ran kio ti iš įvai rių kai mo plėtros pro gramų li ku čių.

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

9

tema

As bes ti nių stogų kei ti mas: gy ven tojų en tu ziazmą ly di nu si vy li mas

Ne mo ka mai pa raišką už pil dy ti gy ven to jams pa de da ir sto go dan­gų už sa ky mais suin te re suo ti sto go dangų par davė jai.

„Sulaukiame labai didelio gy­ventojų susidomėjimo šia parama. Ruošdami paraiškas gyventojai tu­ri pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje su­laukiame bent kelių dešimčių pa­klausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos pildymas, mes ir mūsų partneriai visoje Lie­tuvoje esame pasirengę padėti jas užpildyti. Duodame patarimų, nuo ko viską reikėtų pradėti, kur kreip­tis, kokius dokumentus pasiruošti ir į kurias taisykles reiktų atkreip­ti ypatingą dėmesį. Be to, žmones perspėjame, kad jau yra pasirodę ir neaiškaus plauko veikėjų, kurie bandys pasinaudoti šia programa vien pildydami paraiškas ir imda­mi už tai gana didelį mokestį. Pa­raišką užpildyti tik iš pirmo žvilgs­nio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pi­nigus“, – sakė suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendro­vės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas.

Dirbs įpras tu re ži muPaklaustas, ar pasinaudoję nemo­kama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, jog tai tik žodinis susitarimas. „Mū­sų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus šiuos metus, tad žmo­gus gauna garantiją, kad ir po pus­mečio kaina nepakis. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas.

Ne viename Žemės ūkio minis­terijos organizuotame seminare dalyvavęs pašnekovas sako išgir­

dęs gyventojų nuogąstavimą ir tai norėtų paneigti. Esą žmonės įta­ria, kad gamintojai šios programos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikiamų medžiagų kainas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai nežada­me dalyti. Tie, kurie mūsų gami­nių kainas sekė jau ir ankstesniais metais, gali tai patvirtinti. Maža to, visiems, dalyvaujantiems šioje programoje, siūlome dar ir specia­lias nuolaidas“, – kalbėjo bendro­vės „Ruukki Lietuva“ atstovas.

Pasak jo, jokio ypatingo konku­rencijos suaktyvėjimo rinkoje dėl šios 60 mln. litų paramos nepas­tebima „Konkurencija korektiš­ka. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Kadan­gi sprendimą dėl paramos skyri­mo ministerija patvirtino gana vė­lai, t. y. visai prieš pat Naujuosius metus, daug kas tam dar ir dabar nėra tinkamai pasiruošę, kai kurie mano, jog programa nėra tobula ir šiemet dar neįsivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas.

Įvai rio mis sto go dan go mis pre­kiau jan čios bend rovės „Nord pro­fil“ va dy bi nin ko Si gi to Vil čins ko pa stebė ji mu, sto go dangų ga min­to jai dėl to net ne ke ti na di din ti ga­my bos ap sukų, nes par da vi mas iš esmės ne turėtų smar kiai pa didė ti. „Su lau kia me daug gy ven tojų pa­klau simų, bet pir miau sia jie klau­sia, ar gaus pa ramą. O kai pa ra mos ne ga li tikė tis sodų bend ri jo se gy ve­nan tys žmonės, at kren ta la bai daug gy ven tojų“, – svarstė S.Vil čins kas.

Ga min to jai ap gul ties ne si ti kiŠi ferį be as bes to Ak menė je ga mi­nan čios bend rovės „Eter nit Bal tic“ rin ko da ros va do vas Vy tau tas Mi­nio tas ma no, kad as bes ti nių stogų

kei ti mo pro gra ma Lie tu vo je ne su­kels stogų kei ti mo karš tinės.

„Esa me ap skai čiavę. Vi du ti niš­kai gy ven to jai pra šys 2–6 tūkst. pa­ra mos sto go dan gai, iš vi so ja pa si­nau dos apie 10 tūkst. gy ven tojų, t. y. vos 1 pro c. visų gy ven tojų, ku rių in­di vi dua lius na mus den gia as bes ti­nis ši fe ris“, – kalbė jo V.Mi nio tas. Pa sak jo, no rint pa si nau do ti pa ra ma gy ven to jams ky la daug ne pa to gumų, todėl esą vi si su si domėję grei tai nu­si vi lia ir nu mo ja ran ka.

„Pir mas as bes ti nių sto go dan­gų kei ti mo bly nas bus pri svilęs. Ga li ma pa si džiaug ti tik dėl to, kad vals tybė ma to pro blemą ir po tru­putį pa de da gy ven to jams ją spręs­ti“, – sakė jis. Ta čiau esą per ma žai dėme sio ski ria ma pa vo jin giau siam as bes ti nių stogų kei ti mo eta­pui – ši fe riui nuim ti ir uti li zuo ti.

Dien raš čio pa šne ko vai svei ki na nau jau sią pro gra mos pa kei timą, kai bu vo nu spręsta fi nan suo ti pusę as bes tinės ši fe rio dan gos uti li za vi­mo iš laidų. Iki tol vals tybė būtų fi­nan sa vu si tik pusę trans por ta vi mo iki uti li za vi mo vie tos iš laidų.

„At li ko me sąvar tynų tei kia mo as bes ti nio ši fe rio uti li za vi mo pa­slaugų kainų ana lizę. Už toną uti­li zuo ti at vež to ši fe rio sąvar ty nai ima nuo 50 iki 500 litų. Įver ti nus

tai, kad, nu ėmus vi du ti nio dyd žio stogą, su ren ka ma apie 1,5–2 to nas svei ka tai kenks min go ši fe rio, ant žmo gaus pe čių gu la ne ma ža fi nan­sinė naš ta. Dar pa pil do mai kai nuo­ja ir trans por ta vi mo iš lai dos, o daž­niau siai iki ar ti miau sio sąvar ty no yra 100 ki lo metrų“, – kalbė jo jis.

M.Grigaliūnas priminė, kad, no­rint gauti finansavimą pagal šią programą, reikės būtinai pateikti ir dokumentą, įrodantį, jog asbesti­nės atliekos priduotos į savartyną. Teigiama, kad Nacionalinės mo­kėjimo agentūros darbuotojai pa­tikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenks­mingos stogo dangos.

Svar bu viską su skai čiuo tiNet ir įvertinus visas galimas išlaidas galima drąsiai teigti, kad kaimo gy­ventojai 2012 m. turi unikalią gali­mybę pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują. „Iš šiuo metu gyven­tojams teikiamų komercinių pasiū­lymų galime daryti išvadą, kad žmo­nės pasirengę skirti apie 5–7 tūkst. litų savų pinigų stogo perdengimo medžiagoms, dažniau renkasi aukš­čiausios kokybės produktus. Pagal programą nefinansuojami darbai, todėl kai kurie gyventojai pasiren­gę stogo dangą pasikeisti savo jėgo­mis. Jeigu būtų samdomi stogden­giai, reiktų numatyti, kad vidutinės stogo dengimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas.

Šiuo metu skaičiuojantiems sto­go dangos keitimo sąmatą pašne­kovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dan­gos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad gana didelę dalį su­

daro ir suma už visus stogo prie­dus, t. y. kraigus, vėjalentes, kar­nizus, lietaus nuvedimo sistemas ir t. t. Svarbu, kad vidutinė vie­nam stogo kvadratiniam metrui tenkanti stogo dangos ir priedų su­ma neviršytų tai dangai nustatytų didžiausių įkainių“, – atkreipė dė­mesį pašnekovas.

Paklaustas, ar jau ryškėja ten­dencijos, į ką gyventojai keis as­bestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pabrėžė, kad dau­giausia seminarų dalyvių susido­mėjimo sulaukia plieniniai ir beas­besčio šiferio stogai. „Šias dangas lengviausia uždėti nuo stogo nuė­mus asbestinį šiferį. Keraminės ar bituminės čerpės ne tokios popu­liarios, nes greičiausiai tektų pa­keisti visą stogo konstrukciją, o pagal šių metų asbestinių stogų keitimo programą nei stogo kons­trukcijų keitimo medžiagos (ge­gnės, grebėstai ir t. t.), nei stog­dengių darbai nefinansuojami. Be to, kad šiomis medžiagomis per­dengti stogą reikia specifinių žinių ir patirties, tad pačiam savininkui tai padaryti būtų sudėtinga“, – sa­kė pašnekovas.

Bendrovės „Ruukki Lietu­va“ duomenimis, keisdami sto­gą gyventojai dažniausiai renka­si rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Kokybiška polime­rine danga padengta plieninė stogo danga ilgiausiai iš visų stogo dan­gų išlaiko ryškią spalvą, mažiau­siai blunka veikiama ultravioleti­nių saulės spindulių, nekerpėja ir nesamanoja. Beje, „Ruukki“ plie­ninėms stogo dangoms suteikiama nuo 10 iki 30 metų estetinių ypaty­bių ir 20–50 metų techninė garan­tija“, – teigė jis.

1976 m. � as bes tas įra šy tas į Tarp tau­ti nio vėžio ty ri mo cent ro kan ce ro ge­ni nių veiks nių sąrašą kaip kenks min­ga, vėžį su ke lian ti, med žia ga.

700 tūkst. tonų � as bes to nuo 1962 m. Lie tu vo je su nau do ta as best ce men­čio ga mi niams.

3–4 tūkst. tonų � as bes to kas met nuo 1990 iki 2002 m. bu vo įve ža ma į Lie tuvą.

1 mln. tonų � as best ce men čio ga mi­nių su nau do ta Lie tu vo je.

96 pro c. � iš Lie tu vo je su nau dotų as best ce men čio ga mi nių su da ro ši­fe rinė stogų dan ga.

70 pro c. � in di vi dua lių gy ve namųjų namų, kai mo vaikų ug dy mo ir net svei ka tos prie žiū ros įstaigų yra ap­deng ta as bes ti niu ši fe riu.

20 metų � – po tiek lai ko ga li užk lup­ti li ga dėl ža lin go as bes to po vei kio žmo gaus svei ka tai.

Iš � 1500 naujų kas met nu sta tomų plau čių vėžio at vejų 50 yra dėl as bes to.

2005 m. � Lie tu vo je, kaip ir vi so se ES ša ly se, nau do ti as bestą ir ki tus jo tu­rin čius ga mi nius užd raus ta.

2008 m. � Lie tu vos Vy riau sybė pa­tvir ti no as bes to ša li ni mo pro gramą.

Skai čiai

Ri man tas Re mei kaSvei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos kanc le ris

As bes ti nių stogų ša li ni mo pro gramą Ap lin kos mi nis­te ri ja pa teikė 2008 m., ta­čiau įgy ven din ti ji pra de­

da ma pra ėjus tik be veik ket ve riems me tams. Vie na prie žas čių – 2008­ai siais pra si dėju si krizė. Ta da ne bu vo nu ma ty­ti fi nan sa vi mo šal ti niai ir ne bu vo ban­dy ta pa si nau do ti spe cia lia pa vo jingų at liekų ša li ni mo pro gra ma už ES lėšas.

Nors as bes ti nių stogų ša li ni mo pro­gra ma pra de da ma įgy ven din ti, iš lie ka neišspręs tas as bes tinės dan gos nu ėmi­mo klau si mas, nes as bes tas ga li kel ti žalą žmo nių svei ka tai. Did žiau sia bė­da, kad as bes to plau še lių įkvėpę žmo­nės mirš ta po ke lių de šim čių metų, o kas ne ba do akių šian dien, at ro do, kad yra ne pa vo jin ga. As bes tas nėra toks pa vo jin gas, kai jis gu li ant sto go, bet kai žmonės jį pra dės nuim ti, ar jie lai ky sis pa grin di nių sau gu mo rei ka la vimų?Net nea be jo ju, kad nui mant as bes ti­nius sto gus į ap linką pa teks mil ži niš­ki kie kiai as bes to plau še lių, ku rie yra la bai smulkūs ir vėjo nu ne ša mi net ke­lis ki lo met rus. Todėl svar bu, kad nui­ma mas as bes ti nis sto gas prie š tai bū­tų su drėkin tas ir sau giai nu ga ben tas į uti li za vi mo vietą.

Komentaras

Sto gai: �� aiškė�ja,�kad�as�bes�ti�niam�ši�fe�ri�niam�sto�gui�pa�keis�ti�gy�ven�to�jai�pa�si�rengę�skir�ti�ne�dau�giau�kaip�5–6�tūkst.�litų�iš�sa�vo�ki�šenės.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Paraišką užpildyti tik iš pirmo žvilgsnio atro-do painu, tikrai nėra jo- kios būtinybės tarpinin-kams mokėti pinigus.

Mantas Grigaliūnas:

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

10

SportaSdiena.lt/naujienos/sportas

Ketvirtadienis, sausio 26, 2012

Eu ro pos krep ši nio tau rės tur ny­re iš ryš kė jo ant ro jo eta po – „Last 16“ – ly de riai. Tarp jų yra ir lie tu­viš kų pa var džių.

M.Pet ra vi čius ne žai dėAnt rą ją per ga lę iš ei lės J gru pė je iš ko vo jo Ri mo Kur ti nai čio tre ni­ruo ja ma Mask vos sri ties „Chim­ki“ eki pa, ne se niai į sa vo gre tas pa­kvie tu si Ma ri jo ną Pet ra vi čių.

„Chim ki“ sa vo aikš tė je 86:80 įvei kė Vi ler ba no „As vel“ (Pran cū­zi ja) krep ši nin kus. M.Pet ra vi čius bu vo re gist ruo tas ma čui, bet ne­žai dė.

„Ti kė jo mės sun kios dvi ko vos ir mū sų lū kes čiai iš si pil dė. Re gis, vi­sas rung ty nes dik ta vo me sa vo są ly­gas, ta čiau joms bai gian tis at si ra do int ri ga. To dėl re zul ta tu esu pa ten­kin tas, o mū sų žai di mu – ne“, – po var žy bų kal bė jo R.Kur ti nai tis.

Tre ne ris paaiš ki no, ko dėl ne­rung ty nia vo M.Pet ra vi čius ir Mic­kae lis Ge la ba le’is.

„Jie abu be veik po pus me tį ne­žai dė, nors pa sta ruo ju me tu daug

tre ni ra vo si. To kiais at ve jais di de li krū viai spor ti nin kus ge ro kai iš se­ki na. Ma ri jo nui ir Mic kae liui pri­reiks maž daug sa vai tės, kad jie iš­si ropš tų iš fi zi nio pa si ren gi mo duo bės. Ti kė jau si šį kar tą juos iš­mė gin ti ir aikš tė je, bet mū sų per­sva ra bu vo tra pi, to dėl ne ri zi ka vau, nes la biau rei kė jo per ga lės“, – pa­brė žė R.Kur ti nai tis.

Dėl Mask vos trans por to grūs čių „As vel“ ko man da į var žy bų are­ną at vy ko li kus vos 15 mi nu čių iki rung ty nių pra džios.

Įgė lė ar bit ramsPir mą ją per ga lę L gru pė je šven tė Vil niaus „Lie tu vos ry to“ ko man da, po per mai nin gos ko vos na muo se 78:69 nu ga lė ju si Tre vi zo „Be net­ton“ (Ita li ja). „Išs ky rus tre čio­jo kė li nio at kar pą, esu pa ten kin tas ko man dos žai di mu. Esant sun kio je pa dė ty je, kiek vie nas ma čas tam pa fi zi nių ir psi cho lo gi nių krep ši nin kų sa vy bių iš ban dy mu“, – tei gė vil­nie čių vy riau sia sis tre ne ris Alek­sand ras Dži ki čius.

„Be net ton“ stra te gas Alek sand­ras Džor dže vi čius pa reiš kė pre­ten zi jų ma čo ar bit rams – len kui Grze gor zui Ziemb lic kiui, ru sui Ser ge jui Mi chai lo vui ir vo kie čiui Mo rit zui Rei te riui.

„Rung ty nės bu vo di na miš kos ir in ten sy vios. Mū sų var žo vai pa si­nau do jo ga li my bė mis pa kar to ti ne taik lius me ti mus. Mes sten gė­mės at sa ky ti veiks mu į veiks mą, ta čiau šian dien tei sė jai aikš tės šei mi nin kams lei do dau giau nei

V.Ami no vas: „Nu bau dę D.Rim šai tę nie ko ne lai mė si te“

Mes sten gė mės at sa ky ti veiks­mu į veiks mą, ta­čiau tei sė jai aikš­tės šei mi nin kams lei do dau giau nei mums.

Aleksandras Džor dže vi čius:

Lie tu vos dai lio jo čiuo ži mo čem­pio nė še šio lik me tė Ru gi lė Meš­kai tė ne pa te ko į pa grin di nes Eu­ro pos čem pio na to mo te rų var žy­bas, bet pa ge ri no as me ni nį lais­vo sios pro gra mos re kor dą.

Še fil de (Ang li ja) vyks tan čių pir­me ny bių de biu tan tė iš Lie tu vos kva li fi ka ci nė se var žy bo se bu vo try lik ta tarp 23 da ly vių. R.Meš­kai tės lais vą ją pro gra mą tei sė jai įver ti no 65,38 ba lo ir tai 2,38 ba­lo dau giau nei jos bu vęs as me ni­nis re kor das.

Ge riau siai pa si ro dė ru sė Po li­na Ka ra bei ni ko va – 109,73 ba lo. Lat vi jos at sto vė Ali na Fio do ro va bu vo šeš ta – 87,82 ba lo. Nuo de­šim tą ją vie tą užė mu sios ir pa sku­ti nią ja fi na li nin ke ta pu sios bel gės Kaat Van Dae les kau nie tė at si li ko vos 1,84 ba lo.

Ry toj mo te rų vie ne tų var žy bo­se ko vą dėl me da lių tęs 28 da ly­vės, o tai reiš kia, kad R.Meš kai­tė bend ro je įskai to je užė mė 31­ąją vie tą tarp 41 spor ti nin kės.

Va kar pa grin di nė se šo kių ant le do var žy bo se tarp dvi de šim ties po rų star ta vo ir Lie tu vos at sto vai Isa bel la To bias bei Dei vi das Stag­

niū nas. Per nai Ber ne (Švei ca ri ja) įvy ku sia me Eu ro pos čem pio na te mū sų ša lies due tas užė mė 12­ąją vie tą.

VD inf.

De biu tan tė pa ge ri no as me ni nį re kor dą

Pa si žy mė jo: �� R.Meš�kai�tė�pa�ge­ri�no� as�me�ni�nį� lais�vo�sios� pro­gra�mos�re�zul�ta�tą.������������������������������������������������������„Reu�ters“�nuo�tr.

Pra lai mė ju siam A.Džor dže vi čiui ne pa ti ko tei sė ja vi mas

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Išs kir ti nia me in ter viu „Vilniaus die nai“ Ru si jos šiuo lai ki nės pen­kia ko vės fe de ra ci jos (RŠPF) pre­zi den tas, Tarp tau ti nės šiuo lai ki­nės pen kia ko vės są jun gos (UIPM) vi cep re zi den tas Via čes la vas Ami­no vas tei gė ti kįs, kad LTOK ge ne­ra li nė asamb lė ja priims tei sin gą spren di mą ir kri ti ka vo Lie tu vą už, jo nuo mo ne, ne de mok ra ti nį po žiū­rį į šiuo lai ki nio spor to rea li jas.

– Pre zi den te, kaip jūs ver ti­na te su si da riu sią si tua ci ją dėl D.Rim šai tės? – pa klau sė me V.Ami no vo.– Pir miau sia tu riu ke lis klau si mus ir jums. Ar Lie tu vo je yra žmo nių tei sės? Ar Lie tu va – Eu ro pos Są­jun gos na rė? Ar Lie tu vos gy ven­to jai – bau džiau nin kai? Ar jie tu­ri tei sę per si kel ti į ša lį, ku rio je no ri gy ven ti? Ar jie tu ri tei sę tuok tis su ki tų vals ty bių pi lie čiais? Ar spor­ti nin kai kuo nors ski ria si nuo pa­pras tų ša lies gy ven to jų?

D.Rim šai tė – lais vos ša lies pi­lie tė, tu ri tei sę spręs ti sa vo as me­ni nius rei ka lus taip, kaip pa ti to no ri. Ji – lais vas žmo gus. Iki šiol ne sup ran tu, ko kios yra tik ro sios Lie tu vos val di nin kų už si spy ri mo prie žas tys. Spor ti nin kų per si kė li­mas į ki tą ša lį – ab so liu čiai at vi­ras klau si mas, ku ris nie ka da ne ke­lia jo kių pre ten zi jų.

Ki tas klau si mas – ar mū sų ša­lies spor ti nin kė nė ra at sto va vu si Lie tu vai prieš dve jus me tus? Ju li ja Ko le go va ta po Eu ro pos čem pio ne ir mes dėl to ne kė lė me jo kių skan da­lų. Ji dve jus me tus at sto va vo Lie tu­vos šiuo lai ki nės fe de ra ci jos in te re­sams ir iš ko vo jo auk so me da lį jū sų ša liai. Tai – nor ma lu, bet kai lie­tu vai tė no ri at sto vau ti Ru si jai, tai, pa si ro do, ne nor ma lu. Aš nie ko ne­su vo kiu.

Keis ta de mok ra ti nė pro ble ma: Eu ro pos Są jun gos na rė ne lei džia sa vo spor ti nin kei per si kel ti į ki tą ša lį, jai at sto vau ti, tu rint gal vo je, kad at le tė per si kė lė ne po li ti niais, bet as me ni niais, žmo giš kai siais su­me ti mais. Esu šiuo lai ki nis žmo gus, to dėl ne su vo kiu, kur gy ve na me. Ar­gi mes vis dar – So vie tų Są jun go je? Lie tu va smer kia so vie ti nius lai kus, o pa ti el gia si tar si gy ven tų anuo­me čia me to ta li ta ri nia me re ži me – kai žmo gus iš va žiuo da vo iš SSRS, iš kart bu vo va di na mas iš da vi ku. Da bar 23­ejų mer gi na, ku ri pa čiam Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi­te to pre zi den tui Ar tū rui Po vi liū nui tik tų į anū kes, kal ti na ma ša lies iš­da vys te. Kuo ski ria si Lie tu va nuo So vie tų Ru si jos? Pas mus, Ru si jo je, jau se niai to kių da ly kų nė ra, o Lie­tu va, ku ri pir mo ji žen gė de mok ra­ti jos ke liu, pa si ro do, dar lai ko si to­kios po li ti kos.

– Mū sų ša lies po zi ci ja – aiš ki ir pa grįs ta: vals ty bė užau gi no

Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te­to (LTOK) ge ne ra li nė asamb lė ja ry­toj spręs, ar leis ti į Ru si ją iš vy ku siai pen kia ko vi nin kei Do na tai Rim šai­tei at sto vau ti šiai ša liai Lon do no olim­pia do je.

spor ti nin kę, in ves ta vo į ją pi­ni gus. Ar tai – nees mi niai, ne­pa kan ka mi ar gu men tai?– At sip ra šau, bet tai – pais ta lai. Vi sus spor ti nin kus, ku rie ke liau ja po pa sau lį, kaž kas užau gi no, kaž kas į juos in ves ta vo. Dar kar tą pri min­siu J.Ko le go vą. Mes ją užau gi no me, į ją in ves ta vo me, o ji iš va žia vo ne bet kur, o į Lie tu vą. Juk ne pa sa ko ju jums apie ki tus spor ti nin kus, ku rie iš Ru si jos per si kė lė į Ka zachs ta ną. Vi sai ne se niai vie nas mū sų spor ti­nin kas su tre ne riu iš vy ko į šią ša lį. Lei dau jiems at sto vau ti Ka zachs­ta nui – te gul, jis juk bu vęs Ru si­jos spor ti nin kas. Tai mums gar bė.

Lū kes čiai: �� Ru�si�jos�spor�to�stra�te�gai�ti�ki�si,�kad�ša�lies�pen�kia�ko�vės�rink�ti�nė�su�D.Rim�šai�te�(prie�ky�je)�ga�li�pa�siek­ti�ne�vie�ną�olim�pi�nę�vir�šū�nę.

Kar je ra: �� šie�met� L.Mu�ge�vi�čius�ke�ti�na�žais�ti�vi�sų�„Di�džio�jo�kir­čio“� se�ri�jos� jau�nių� tur�ny�rų� at­ran�kos�var�žy�bo�se.

To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Iki tikslo pritrūko vos vieno žingsnioVil niaus te ni so aka de mi jos auk­lė ti nis Lu kas Mu ge vi čius bu vo per žings nį nuo ga li my bės da ly­vau ti „Aust ra lian Open“ pa grin di­nia me jau nių tur ny re.

Į pa grin di nį vie ne tų tur ny rą Lu­kui iš kop ti ne pa vy ko. 98­ą vie tą pa sau lio jau nių rei tin ge uži man­tis lie tu vis pir ma me at ran kos eta pe 6:2, 6:2 nu ga lė jo 154­ą pa­sau lio jau nių ra ke tę ja po ną Ka zu­mo Ka wa chi, ta čiau ant ra me ma­če 3:6, 6:3, 3:6 nu si lei do 159­am pa sau ly je 15­me čiui pran cū zui Quen ti nui Ha lys.

Per ga lės at ve ju L.Mu ge vi čius bū tų pa te kęs į pa grin di nį „Aust­ra lian open“ jau nių tur ny rą. Šio tur ny ro at ran ko je lie tu vių te ni­si nin kas da ly va vo pir mą kar tą.

„Ti kiuo si, kad ki tais me tais Lu kas žais vi sų „Di džio jo kir­čio“ se ri jos jau nių tur ny rų at ran­kos var žy bo se,“ – per nai kal bė jo R.Mu ge vi čius. Kol kas šie tre ne­rio pla nai pil do si.

„La bai svei kin ti na, kad jis to je at ran ko je da ly va vo. Ir, aiš ku, la bai gai la, jog ne pa te ko į pa grin di nį eta­pą. Nes jei le mia mas ma čas bu vo iš tri jų se tų, ga li ma sa ky ti, kad te ni si­nin kų jė gos bu vo apy ly gės. Bet ko­kiu at ve ju Lu ko pa si ro dy mą ver ti­nu tei gia mai“, – kal bė jo Lie tu vos te ni so są jun gos ge ne ra li nė sek re to­rė, Vil niaus te ni so aka de mi jos vyr. tre ne rė Edi ta Lia cho vi čiū tė.

Vil niaus te ni so aka de mi jos auk lė ti nis tur ny rui ruo šė si ir JAV Nic ko Bol let tie ri te ni so aka de mi­jo je, praė ju sių me tų pa bai go je da­ly va vo ke liuo se tur ny ruo se Flo ri­dos vals ti jo je.

Lie tu vos rink ti nės na rys L.Mu­ge vi čius, nors tu ri daug tre ni­ruo čių ir ruo šia si rim tiems tur­

ny rams, at ran da lai ko dar ir so cia li nei veik lai. Prieš Ka lė das 17­me tis da ly va vo olan do neį ga­lių jų tre ne rio Mar co Kalk ma no tre ni ruo tė je Lie tu vo je ir su žai­dė rung ty nes su 54­ąja neį ga lių­jų te ni so ra ke te olan du Flo ria nu de Boe ru.

„Aust ra lian open“ vy rų vie ne­tų var žy bų at ran ko je da ly va vo du lie tu viai. Ri čar das Be ran kis 6:4, 6:4 nu ga lė jo pran cū zą Fab ri ce’ą Mar ti ną, o ant ra me eta pe 7:5, 3:6, 2:6 nu si lei do ar gen ti nie čiui Ro ber to Ba tis tai Au gu tui, o Lau­ry nas Gri ge lis pir mo eta po ma­čą 7:6, 3:6, 1:6 pra lai mė jo ru sui Kons tan ti nui Krav ču kui.

VD inf.

11

SportaSKetvirtadienis, sausio 26, 2012

V.Ami no vas: „Nu bau dę D.Rim šai tę nie ko ne lai mė si te“

mums“, – tvir ti no A.Džor dže vi­čius.

L gru pės ly de riu ta po Kras no­da ro „Lo ko mo tiv­Ku ban“ (Ru si ja) klu bas, sve čiuo se 84:79 pa lau žęs Ber ly no „Al bą“ (Vo kie ti ja).

VEF ka pi tu lia vo Is pa ni jo jeAnt rą ją ne sėk mę I gru pė je pa ty rė ir ga li my bes pa tek ti į ket virt fi na lį komp li ka vo Ra mū no Bu tau to tre­ni ruo ja ma Ry gos VEF (Lat vi ja) eki­pa su An ta nu Ka va liaus ku.

Ry gie čiai sve čiuo se 49:80 (10:25, 7:24, 13:21, 19:10) pra lai mė jo Va­len si jos „Bas ket“ (Is pa ni ja) krep ši­nin kams. A.Ka va liaus ko są skai to­je – 4 taš kai, 2 at ko vo ti ka muo liai, klai da ir 5 pra žan gos.

„Va len si jos ko man da su žai dė pui kų ma čą. Mes ne pa si ren gė me ko vai, pa lū žo me per pir muo sius du kė li nius, šan sų lai mė ti ne tu rė­jo me. Pras tai gy nė mės ir puo lė me. Šios rung ty nės mums – blo giau­sios šį se zo ną“, – pri pa ži no R.Bu­tau tas.

VD inf. Įtam pa: �� per�grum�ty�nes�su�var�žo�vais�J.Va�lan�čiū�nas�neiš�ven�gė�ne�spor�ti�nės�pra�žan�gos.� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Lo ko.-Ku ban“ 2 0 165:146

2. „Be net ton“ 1 1 141:142

3. „Liet. ry tas“ 1 1 145:150

4. „Al ba“ 0 2 143:156

L gru pė

Pra lai mė ju siam A.Džor dže vi čiui ne pa ti ko tei sė ja vi mas

Jis su da rys mums kon ku ren ci ją, bet tai – nie ko bai saus.

– Lie tu vo je ir Ru si jo je yra tvir­ti nan čių jų, kad šis klau si mas – dau giau po li ti nis nei spor ti nis. Ką jūs apie tai ma no te?– Pa tys po li ti kai su ga di no pui­kius san ty kius, ku rie sie jo Lie tu­vos ir Ru si jos šiuo lai ki nės pen kia­ko vės fe de ra ci jas. Anks čiau mū sų san ty kiai bu vo nuo sta būs, vi sa da priim da vo me Lie tu vos spor ti nin kus į tre ni ruo čių sto vyk las pa čio mis ge­riau sio mis są ly go mis – už to kią pat kai ną, ko kią mo ka mū sų spor ti nin­kai. Jū siš kiai mums skam bin da vo ir

pra šy da vo si, sa ky da vo, kad ne ga­li mo kė ti vi sos su mos. Ką gi, pra­šom, vis tiek priim da vo me. Daug me tų tai tę sė si. Po li ti kai vis ką su­ga di no. Kam to rei kė jo?

Sup ras čiau si tua ci ją, jei gu bū tų ko kia nors ypa tin ga, slap ta vi so to pra smė. Juk pui kiai su vo kia me, kad nau dos nie kas iš to ne tu rės. Su tin­ku, Do na ta – jau na, jei Lie tu va jai ne su teiks li cen ci jos, ji ga lės kreip tis į ki tas ins tan ci jas. Be to, šio klau­si mo mes ne ke lia me iki skan da­lo ly gio. Gal pas jus ša ly je tai ir yra skan da las, bet mes šios pro ble mos ne ke lia me ES, Eu ro pos Par la men to ar bent UIPM ly giu. Juk tai, ką da­

ro Lie tu va, – žmo gaus tei sių pa žei­di mas.

Tai svei ku pro tu ne su vo kia ma. Pri si min ki me, kad UIPM maž daug po mė ne sio, kai Do na ta at vy ko į Mask vą, lei do jai da ly vau ti pa sau­lio ir Eu ro pos čem pio na tuo se, kad ji jaus tų si vi sa tei se spor ti nin ke. Pa ti­kė ki te, jo kios nau dos Lie tu va, at si­sa kiu si su teik ti li cen ci ją D.Rim šai­tei ir taip ją nu baus da ma, ne tu rės. Nie ko ne gąs di nu, nie kam ne gra si­nu, bet nau dos ne bus. Nei gia mas LTOK asamb lė jos spren di mas ga li su griau ti Do na tos kar je rą.

Ne se niai jū sų val džia krei pė si į Ru si ją, pra šy da ma at si sa ky ti idė jos da ly vau ti kon kur se dėl krep ši nio at­ran kos tur ny ro į Lon do no olim pi nes žai dy nes. Mes, ti kė da mie si, kad su­pra si te mū sų ges tą, su ti ko me. Bend­ra vau su mū sų krep ši nio fe de ra ci jos pre zi den tu, pa ta riau jam pa ten kin­ti pra šy mą teig da mas, kad lie tu viai pri rei kus su pras ir mus.

Be to, yra ir spor to eti ka, gar bė. Ne pa mirš ki me ir žmo giš ku mo fak­to riaus. Da bar skau du žiū rė ti, kaip Lie tu va ty čio ja si iš D.Rim šai tės. Iš­va žia vo, su si tuo kė. O gal bu vo ki­tų kan di da tų, ku rie no rė jo pas mus at va žiuo ti? Gal da bar kaž kas jai kerš tau ja?

– Prag ma ti kų po žiū riu, LTOK asamb lė ja, ne lei du si D.Rim­šai tei da ly vau ti Lon do no olim­pia do je, su ma žin tų ga li mų kon ku ren tų skai čių Lie tu vos pen kia ko vi nin kams. Ar jie ne­tei sūs?– Taip nie kas ne ko vo ja dėl me da lių. Tai nė ra spor ti nis po žiū ris. Toks ke­lias veda į ak la vie tę. Or ga ni za vo me la bai pres ti ži nį tur ny rą – Krem liaus tau rę. Kvai los gal vos man siū lė Lie­tu vos at sto vų ne kvies ti. At sa kiau: ko dėl tu rė čiau ne kvies ti? Pri zų fon­das bu vo la bai so li dus, be to, kiek­vie nas da ly vis ga vo pi ni gų vien už tai, kad da ly va vo. Jei bū čiau ne­pak vie tęs Lie tu vos, bū čiau nu bau­dęs jū sų spor ti nin kus. Juk vi sa da

kvie čia me ne ša lį, o spor ti nin kus. Ži no ma, ne pak lau siau pa ta ri mų, pa si kvie čiau.

At ro do, kad jū sų spor to val di nin­kai siū lo elg tis pa gal prin ci pą „akis už akį“. Tu ri me ir mes jiems at sa­ky mų bei prie mo nių, ta čiau apie tai dar ne gal vo jo me, bet tik rai ga li me su gal vo ti.

– Kaip pa ko men tuo tu mė­te prie kaiš tus, kad izo lia vo te D.Rim šai tę nuo mū sų ša lies – be veik nie kam ne pa vyks ta su ja pa bend rau ti, ma žai kas ži no, kaip jai se ka si. Kaip yra iš tik­rų jų?– O koks jū sų spor to val di nin kų rei ka las? Ru si ja jos nei zo lia vo. Juk Do na ta tu ri sa vo as me ni nį gy ve ni­mą ir nie kam nesuteikta tei sės po jį kaps ty tis. Ar gi pas jus įpras ta, kad spor to val di nin kai do mi si spor ti­nin kų su tuok ti niais, mei lu žiais? Pas mus to nė ra.

– Ar pri ta ria te tei gian tie siems, jog Lie tu va gal būt pa ti kal ta, kad spor ti nin kė iš va žia vo iš ša lies?– Ne ma nau, kad rei kia ką nors kal­tin ti. Spor ti nin kai vi sa da mig ruo ja.

– Ma nau, kad pas mus ma žai kas ti ki, jog D.Rim šai tė iš vy­ko į Ru si ją tik dėl san tuo kos su my li mu žmo gu mi.– Ko dėl tu rė čiau ką nors įti ki nė­ti, kad tai yra tie sa ar at virkš čiai? Tam, kad iš va žiuo tum gy ven ti sve­tur, nie ko ne rei kia įti ki nė ti.

– Ar kal bė jo tės apie D.Rim šai tę as me niš kai su LTOK pre zi den­tu A.Po vi liū nu?– Kar tą bu vo me su si ti kę. Sup ra­tau, kad D.Rim šai tės klau si mą spręs LTOK ge ne ra li nė asamb lė ja. O mes no rė jo me dis ku si jos. Mū­sų ša lis at vi ra vi soms dis ku si joms. Juk da bar su ju mis kal buo si, ne ži­no jau, ko kiu klau si mu bend rau si­me, bet jei gu krei pė tės, va di na si, no ri te kaž ką su ži no ti. Štai ir kal­ba mės. Tai yra kul tū rin gų žmo nių san ty kiai.

Ma nau, kad jū sų val džia vyk­do keis tą po li ti ką, nu kreip tą prieš Ru si ją. Gal būt, jei gu Do na ta bū­tų iš va žia vu si, tar ki me, į Vo kie­ti ją, san ty kiai bū tų vi sai ki to kie. Juo kin ga, ar ne? Pa kar to siu: Lie­tu va nie ko ne lai mės, ne su tei ku­si D.Rim šai tei lei di mo at sto vau ti Ru si jos rink ti nei Lon do no olim pi­nė se žai dy nė se. Tei gia mo re zul ta­to tik rai ne bus. Nie ka da. Nei vi sos Eu ro pos, nei UIPM aky se.

– Jei gu Lie tu vos spren di mas bus „ne“, ne jau gi ma no te, kad Tarp tau ti nis spor to ar bit ra žas ką nors pa keis? Juk jūs pa reiš­kė te, kad kreip si tės į šią ins ti­tu ci ją.– Aš ne aiš kia re gys, kol kas ne no riu spė lio ti. Esu įsi ti ki nęs, kad LTOK asamb lė jo je bus pro tin gų žmo nių, Juk spor ti nin kai – ne po li ti kai, ku­riems rū pi vie tos Sei me. Ti kiu, kad nu ga lės spor ti niai prin ci pai. Be to, vi sas pa sau lis da bar ste bi Lie tu vą, lau kia spren di mo. Kol kas dau gu­ma ty li, bet ste bi. Kiek vie ną die ną su lau kiu klau si mų, ir ne tik iš sa­vo tau tie čių.

Lū kes čiai: �� Ru�si�jos�spor�to�stra�te�gai�ti�ki�si,�kad�ša�lies�pen�kia�ko�vės�rink�ti�nė�su�D.Rim�šai�te�(prie�ky�je)�ga�li�pa�siek­ti�ne�vie�ną�olim�pi�nę�vir�šū�nę.

Do na ta tu ri sa vo as­me ni nį gy ve ni mą ir nie kam nesuteikta tei sės po jį kaps ty tis.

Via čes la vas Ami no vas:

Re zul ta tai

Vil niaus „Lie tu vos ry tas“– �Trevizo „Be net ton“ 78:69 (16:15, 21:15, 9:17, 32:22). 6250 žiū ro vų. J.Va­lan čiū nas 17 taš kų (10 at ko vo tų ka­muo lių, 3 klai dos), M.Ka te ly nas 14, R.Sei bu tis 13 / J.Vig gia no 15, M.Go­ree 12, V.Mol do vea nu 11.

Ber ly no „Al ba“–Krasnodaro �„Lo ko mo tiv-Ku ban“ 79:84 (21:21, 20:13, 15:21, 23:29). 7 735 žiū ro vai. D.Al le nas 19 (4 pe rim ti ka muo liai), M.Si mo no vi čius 16, K.Wea ve ris 15 (6 at ko vo ti ka muo liai) / M.Gri gor­je vas 17, J.Mas sey 16 (8 at ko vo ti ka­muo liai), R.Blak ney 14.

12

skelbimaiketvirtadienis, sausio 26, 2012

Siūlo darbą Darbas Danijoje, firmoje Jobassist ApS! Mes ieškome žmonių dirbti Danijoje, au-galininkystės srityje. Anglų kalba, patirtis ir automobilis būtų privalumas. Susido-mėjusius kviečiame užpildyti formą mūsų tinklapyje www.jobassist.pl arba atsiųsti savo CV e. paštu edgaras@jobassist.dk. Tel. +455 2696025.

903684

Konditerijos įmonė priims į darbą vairuo-toją-ekspeditorių, vadybininką-ekspe-ditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

904721

Reikalingi darbuotojai dirbti Norve-gijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@aba-kus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8–7 val.).

903452

UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vil-niuje ieško pagalbinių darbuotojų gamy-

boje. Darbas prie technologinių įrengi-mų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

901747

PaSlaugoSStatybos ir remonto

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granu-lėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuoja-me, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

893678

KitosAtliekami darbai: nuotekų, vandens, šil-dymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905.

893540

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje (akcija: 100 Lt nuo-laida iki 02.14)Stilingasis paryžius 1399 LtMažasis Baltijos kruizas nu 399 LtItalija–Venecijos karnavalas 1177 LtIŠ VOKIETIJOS (TUI): Kuba – nuo 4350 Lt; Dominikos Respublika – nuo 4140 Lt; Mek-sika – nuo 5140 Lt; Maldyvai – nuo 4036 Lt; Mauricijus – nuo 4239 LtIŠ VARŠUVOS (poilsinės): Egiptas, Hurga-da – nuo 1092 Lt; Indija, Goa – nuo 3315 Lt; Margaritos sala – nuo 6745 Lt; Šri Lanka – nuo 2290 Lt; Tenerife – nuo 1397 Lt; Lanza-rote – nuo 1097 Lt; Tunisas – nuo 1140 Lt; Kenija – nuo 2510 LtIŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Krui-zas Nilu – nuo 1856 Lt; Jordanija–Egiptas – nuo 2247 Lt; Izraelis–Egiptas – nuo 2174 Lt; Marokas – nuo 2174 Lt; Kuba – nuo 5585 Lt; Venesuela – nuo 5923 LtNuolaidos vasaros kelionėmsIŠ RYGOS:Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 3755 LtIŠ VILNIAUS:Egiptas, Hurgada – nuo 1315 LtEgiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1395 LtTenerifė – nuo 2195 LtJUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAIRadisson Blue 5*, Sharjah, pusryčiai – 3010 Lt

Grand Millenium“ 5*, Dubajus, pusryčiai – 2790 Lt Coral Deira 4*, Dubajus, pusryčiai – 1930 LtZain International 3*, Dubajus, pusryčiai – 1390 LtOasis Beach 4*, Jumeirah, Dubajaus pa-krantė, pusryčiai – 5850 LtSkydis neįskaičiuotas.EGZOTINĖS KELIONĖSIndonezija nuo 4400 Lt; Maldyvai nuo 6445 Lt; Malaizija nuo 5690 Lt; Australija nuo 10200 Lt; Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt; JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt; Jorda-nija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 LtAVIABILIETAIVaršuva 240 Lt; Pekinas 1935 Lt; Čikaga 1945 Lt; Kairas 1055 Lt; Niujorkas 1595 Lt; Dubajus 1360 LtKELTŲ BILIETAI: Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspi-lis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Turku–Alando salos–Stok-holmasKRUIZAIKruizas Valentino dienai Ryga–Stokhomas–Ryga – nuo 107 LtFlorida, Belizas, Meksika, 6 d. – 1277 LtMadeira, Tenerifė, Lanzarotė, 10 d. – 1544 LtVIZOSĮ Rusiją, Baltarusiją, kt.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt

Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Su šeštadienio „Vilniaus diena“

nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų

galeriją šį šeštadienį

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012 13

menas ir pramogos

Vil niaus kny gų mu gė šie met ža da dar di des nį da ly vių skai čių nei per­nai – sa vo nau jie nas va sa rio pa bai­go je vyk sian čia me ren gi ny je pri­sta tys apie 250 lei dyk lų iš 10 ša lių. Per nai mu gė je lei dyk lų bu vo 220.

Lan ky to jų ant plū dis taip pat ne tu­rė tų su ma žė ti, pa ly gin ti su anks­tes niais me tais, kaip pro gno zuo ja Lie tu vos pa ro dų cent ras „Li tex­po“, ku ria me tra di ciš kai vyks ta šis ren gi nys.

„Ma no me, lan ky to jų ne bus ma­žiau nei per nai. 60 tūkst. lan ky to­jų, kiek kny gų mu gė su lau kia pa sta­ruo ju me tu, yra tik rai la bai daug“, – BNS sa kė „Li tex po“ at sto vė Ra­sa Ke liuo ty tė. Va sa rio 23–26 d. ren­gia mos Vil niaus kny gų mu gės šū kis – „At versk pa sau lį!“, ku riuo, anot ren gė jų, no ri ma pa brėž ti pa grin di­

nę kny gų mu gės mi si ją – ska ti ni­mą skai ty ti ir pa tir ti džiaugs mą at­ran dant dar ne pa žin tą pa sau lį. Prie Vil niaus kny gų mu gės šie met pri­si jungs per Bal ti jos ša lių sos ti nes ke liau jan ti Bal ti jos kny gų mu gė. Jung ti nius sten dus tu rės Lat vi jos ir Es ti jos lei dyk los, da ly vaus svar biau­si Lie tu vos lei dė jai ir kny gy nai.

Mu gė je tra di ciš kai lan ky sis sve­čių iš už sie nio bū rys, tarp jų – ro­ma no „Mir ti nin kės die no raš tis“ au to rė Ma ri na Ach me do va iš Ru­si jos, ro ma nų „Sub ti lu mas“ bei „Iš ti kus lai mei“ au to rius Da vi das Foen ki nosas iš Pran cū zi jos, vieš­nia iš Al žy ro Yas mi na Khad ra.

Sa vo ro ma ną apie lie tu vių trem­ti nius „Tarp pil kų de be sų“, ku ris pel nė Pran cū zi jos li te ra tū ros ap­do va no ji mą, pri sta tys lie tu vių kil­mės ame ri kie tė Rū ta Še pe tys.

Nu ma to mas ren gi nių skai čius pa na šus kaip ir per nai – apie 300. Lan ky to jų lauks kon cer tai, spek­tak liai, me no pa ro dos, kū ry bi nė stu di ja „Tu ga li su kur ti kny gą“, dis ku si jų klu bas, Kny gos ki no sa­lė, su si ti ki mai su Lie tu vos ir už sie­nio au to riais bei lei dė jais.

Vie nas ren gi nių pro gra mos ak­cen tų bus pa ro da „Iliust ra rium: šiuo lai ki nės Lie tu vos vai kų kny­gų iliust ra ci jos“, ku ri per nai bu vo eks po nuo ja ma tarp tau ti nė je Bo lo­ni jos vai kų kny gų mu gė je.

Dvi die nas – penk ta die nį ir šeš­ta die nį – mu gė dirbs iki 21 val.

Vyks tant Vil niaus kny gų mu­gei mies te kur suos ir du spe cia lūs au to bu sai, ku rie lan ky to jus į mu gę veš ne mo ka mai nuo Ka ted ros aikš­tės ir at gal.

VD, BNS inf.

Kny gų mu gė to liau au gaPopuliarumas: �� šiemet�knygų�mugėje�dalyvaus�30�leidyklų�daugiau�nei�pernai.�� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Vil niu je, Rad vi lų rū mų mu zie­ju je, šian dien ati da ro ma pa ro da „Sankt Pe ter bur go im pe ra to riš­ka sis po rce lia nas“. Rad vi lų rū­mų mu zie jaus sa lė se Im pe ra to­riš ka sis po rce lia no fab ri kas pri­sta to apie 200 eks po na tų.

Eks po nuo ja mo je ko lek ci jo je, kaip skel bia ma pra ne ši me, – tiek ca­ri nės Ru si jos me no pa vyz džiai: ser vi zų an samb liai, va zos, fi gū­ri nės kom po zi ci jos, puo šu sios ka rū nuo tų jų as me nų rū mų sa les, ka bi ne tus, tiek agi ta ci nio me no dir bi nių, skel bu sių ša lies re vo­liu ci nius po ky čius, rep li kos.

„Im pe ra to riš ka sis po rce lia­no fab ri kas Sankt Pe ter bur ge va­di na mas ru sų kul tū ros pa ži ba. Dau giau kaip pust re čio šimt me­čio trun kan ti jo veik la neat sie­ja ma nuo Ru si jos is to ri jos, o jo pro duk ci ja yra uni ka lus mies to po rce lia ni nis met raš tis. Ru sų po r­ ce lia no še dev rai, su kur ti fab ri ko meist rų, dai li nin kų ir skulp to rių, eks po nuo ja mi di džiuo siuo se pa­sau lio mu zie juo se“, – ci tuo ja ma fab ri ko me no pro jek tų di rek to rė Svet la na Ša ba no va.

XVIII a. vi du ry je įkur ta po rce­lia no ma nu fak tū ra nuo 1765 m. pa va din ta Im pe ra to riš kuo ju po r­ce lia no fab ri ku. Jis sa vo pro duk­ci ja dau giau nei pu sant ro šimt­

me čio puo šė Ro ma no vų dva rų in ter je rus.

Po 1917 m. re vo liu ci jos fab ri ko la bo ra to ri jo je bu vo ku ria mas ki­toks po rce lia nas. Jis so vie tų Ru­si jo je pri pa žin tas me ni nės ko ky­bės eta lo nu.

Griu vus So vie tų Są jun gai, įmo nė pra dė jo gai vin ti iš skir ti­nio po rce lia no, ga min to kla si ki­niams in ter je rams bei šven ti nių sta lų puo šy bai, kū ri mo tra di ci­jas. Aukš čiau sios kva li fi ka ci jos meist rai ėmė si at kur ti žy miau­sius XVIII–XX a. kū ri nius. Da bar juos jau ga li ma pa ma ty ti fab ri ko mu zie ju je, ta pu sia me Er mi ta žo pa da li niu.

Im pe ra to riš ka ja me po rce lia no fab ri ke dir ba po rce lia no ga my­bos meist rai, dai li nin kai ir skulp­to riai. Jie ku ria ne tik mo de lius, skir tus se ri ji nei ga my bai ar spe­cia liems už sa ky mams, bet ir au­to ri nius dar bus.

Ru sų po rce lia no pa ro dą pa pil­do 26 kū ri niai iš Lie tu vos dai lės mu zie jaus gra fi kos rin ki nių. Eks­po nuo ja mi 26 skir tin gų epo chų Ru si jos dai li nin kų su kur ti Sankt Pe ter bur go pei za žai.

Im pe ra to riš ko jo po rce lia no pa ro da Vil niu je veiks iki ge gu žės 6 d., o va sa rą bus ro do ma Pa lan­gos gin ta ro mu zie ju je.

VD, BNS inf.

Im pe ra to riš ka sis po rce lia nas

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 201214

menas ir pramogos

Su kur ta Lie tu vo jeVil niu je vyks kon cer tas „Su kur ta Lie tu vo je“. Da ly vaus My ko las Na ta le vi čius (bo sas, for te­pi jo nas) ir kon cert meis te rė Gra ži na Za la to rie­nė. Skam bės Fe lik so Ba jo ro, Gied riaus Kup re vi­čiaus ir M.Na ta le vi čiaus kū ri niai.

Gat vėS šo kių tur ny raSVa sa rio pa bai go je Vil niu je vyks tarp tau ti nis gat vės šo kių tur ny ras „Vil nius Street Chal len ge 2012“. Tur ny re sa vo jė gas iš ban dys stip riau si Lie­tu vos ir už sie nio ša lių hip ho po, b­boying, hau so ir po pping šo kė jai.

Gim ta die niS Su akor deo nuAkor deo nas šau niai de ra su ki tais inst ru men­tais – for te pi jo nu, kont ra bo su, vib ra fo nu, ki tais mu ša mai siais. Tuo ga lė si te įsi ti kin ti atė ję į 60­me tį mi nin čio gar saus Lie tu vos akor deo nininko Ge na di jaus Sav ko vo ir jo drau gų kon cer tą.

Sau Lė toS a.jo nu čio vi zi joSAni ce to Jo nu čio pa ro do je „Sau lė tos vi zi jos“ eks­po nuo ja ma be veik 100 dai li nin ko su kur tų dar­bų: 20 teks ti lės kū ri nių, 60 ak va re lių ir miš ria tech ni ka at lik tų dar bų, 15 pie ši nių iš Dai lės mu­zie jaus ir dai li nin ko ar chy vų.

Har mo ni ja ir ne ti kė tu maiVa sa rį Vil niu je bus pri sta ty ta dai li nin kės Ag nės Ki šo nai tės pa ro­da. Pa ti dai li nin kė sa ko, kad kū ry bo je vi suo met sie kia lai ky tis har­mo ni jos ir pro por ci jų, ta čiau kar tu me ni nin kė ieš ko kont ras tin gų ir ne ti kė tų spal vų de ri nių, įdo mios kom po zi ci jos, daug dė me sio ski ria de ta lėms ir frag men tams.

KUR? „Lie tu vos ai do“ ga le ri jo je, Tra kų g. 13.KA DA? Nuo va sa rio 24 d. KIEK? Ne mo ka mai.

or keSt rų ka rei viS„Šir dį įkvė pi mas tvin do, gro žio ku pi ni skliau tai“ – taip poe tiš kai pa­va din tas ka me ri nės mu zi kos kon cer tas, skir tas smui ki nin ko Al gir­do Ver baus ko 60­me čiui ir kū ry bi nės veik los 35­me čiui. Kaip sa­ko pa ts at li kė jas, „dau giau nei 30 me tų esu or kest rų ka rei vis“. Kon­cer te smui ki nin kas pa si ro dys su bū riu drau gų.

KUR? Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je, Ar se na lo g. 3A.KA DA? Sau sio 29 d. 16 val. KIEK? 20 li tų.

d.ra zauS kaS ir Gru pėDo man to Ra zaus ko sti liaus ne ga li ma api brėž ti – tai mu zi ki nių žan rų gau sa nuo re gio, bliu zo, džia zo, liau dies mu zi kos ir net noi­se sti liaus kū ri nių. Ori gi na lūs teks tai, vi di nė ener gi ja ir pro fe sio na­lus gro ji mas gi ta ra D.Ra zaus kui lei do įsi tvir tin ti tarp po pu lia riau­sių al ter na ty vio sios mu zi kos at li kė jų.

KUR? Klu be „Tams ta“, Su ba čiaus g. 11A.KA DA? Šian dien 21 val. KIEK? 20 li tų.

KUR? Sta sio Vai niū no na muo se, A.Goš tau to g. 2.KA DA? Va sa rio 1 d. 17 val. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Pra mo gų ban ke, Pa mėn kal nio g. 7.KA DA? Va sa rio 25 d. 15 val. KIEK? 38 li tai.

KUR? Na cio na li nė je fil har mo ni jo je, Auš ros Var tų g. 5. KA DA? Sau sio 29 d. 12 val. KIEK? 10–20 li tų.

KUR? Rad vi lų rū muo se, Vil niaus g. 22.KA DA? Iki sau sio 29 d. KIEK? 6 li tai.

„viLniauS diena“ rekomenduoja

LTV 19.45 val. LNK 21.30 val. TV3 21.00 val. BTV 20.25 val. SpoRT1 19.45 val.

tv proGrama

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo

lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Ypa tin gas at ve jis (k). 13.05 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 22.45 Ke lias į UEFA EURO 2012. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. s. „Pro to štur mas“ (1, 2) (Šve di ja,

2008 m.).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6. Le mia ma ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N-7) (k). 12.40 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Dra ma „Vai ke lis“ (JAV, 2000 m.). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. Spor tas. Orai. 19.13 Va lan da su Rū ta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. 22.23 Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N-7). 23.30 „Už mirš tie ji“ (8) (N-7). 0.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“ (3, 4). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“.

10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Akis ta ta. 11.55 Prieš sro vę. 12.40 Nuo dė mių de šim tu kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė

ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir

pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (5). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (5).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Gy ve ni mo spal vos“.

TV žur na las (k). 8.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k).

9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 „Lie jyk los gat vė“ (N-7). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų šou (N-7)

(k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 18.00 Ži nios. 18.19 Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 18.55 Šeš ta sis po jū tis. 19.50 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Ko me di ja „Gra žuo liu kas 2“ (Vo kie ti ja,

2009 m.) (N-7). 22.45 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 23.45 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.20 Sta ty bų TV. 0.50–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti.

9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Gon go Gan gas. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7). 14.50, 18.55 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. s. „Ge ne ro las“. „Ope ra ci ja

„Mūras“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 19.55 „Ge ne ro las“. „Kur je ris iš Len ki jos“. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“ (N-7). 1.00 „Ge ne ro las“. „Ope ra ci ja „Mū ras“.

sPorT18.45 Televitrina.9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos

Gdynia“.11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido

„Atletico“–„Villarreal“.13.30 Automoto.14.00 Adrenalinas.14.30 Futbolo dievai.15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij

Novgorod“–Kauno „Žalgiris“.17.15 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Barcelona“–„Betis“.19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės

(sausis).19.45, 20.15 Futbolo dievai.21.00 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Espanyol“–„Barcelona“.23.15 RIP.

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012 15

menas ir pramogos

SAUSIO PRADŽIOJE AŠ PAMAČIAU TAVE, KAI TU GĖREI KAVĄ „VAPIANO“ RESTORANE �KONSTITUCIJOS PR. 7A�.

TU VILKĖJAI MĖLYNUS DŽINSUS IR ŠVIESŲ MEGZTUKĄ.

LAUKSIU TAVĘS „VAPIANO“ KETVIRTADIENIAIS IR ŠEŠTADIENIAIS NUO 18:00 IKI 20:OO TOL, KOL VĖL TAVE SUTIKSIU.

N.Bun kė ra do kom pa nio niųUg nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

So cia li nia me tink la la py je „Fa ce­book“ pa si ro džius at li kė jos Na ta­li jos Bun kės nuo trau kai su dviem ža vio mis bru ne tė mis, lie tu viš kos mu zi kos ger bė jai su klu so – ar į sce­ną grįž ta gru pė „Yva“?

O gal N.Bun kė ku ria nau ją tri ju­lę ir no ri nu šluos ty ti no sį iš bu vu­sios gru pės mer gi nų su si kū ru siai „Šar kai“?

Vie nin te lis už tik rin tas at sa ky­mas – dai ni nin kė tik rai ne ke ti na trauk tis nuo sce nos ir ža da klau­sy to jams pa teik ti „ko ky biš kos“ mu zi kos.

„Šios dvi mer gi nos – ma no pri­ta rian čio sios vo ka lis tės. Nuo šiol į kon cer tus va žiuo si me tri se. Jos be ga lo ge rai dai nuo jan čios pa nos. Už ten ka chal tū ros ant sce nos. Mes da ry si me tai ko ky biš kai“, – ža dė­jo at li kė ja.

Nuo šiol prieš žiū ro vus su mik­ro fo nu ran ko se N.Bun kė stos su vo ka lis tė mis Di le ta Meš kai te ir Eg­le Če pai te.

N.Bun kė, pa klaus ta, kaip ver ti­na pro jek tą „Šar kos“, tei gė, kad kol kas įspū džio nė ra su si da riu si.

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Ko miš ki žmo nių konf ik taiSpek tak lis sta to mas pa gal nau jo­sios kar tos pran cū zų dra ma tur­gės Yas mi nos Re zos 2006 m. pa­ra šy tą pje sę „Sker dy nių die vas“ (angl. – „God of Car na ge“), ku­rią D.Kaz laus kas at ra do Mask vo je, pui kiai iš pran cū zų kal bos iš vers­tą į ru sų. Pir miau sia pje sę jis per­skai tė ru siš kai.

„Idio teat re“ sta to mas spek tak­lis vaiz duo ja dvie jų kai my nys tė je gy ve nan čių šei mų san ty kius. Įvai­riau sio mis spal vo mis jie at si sklei­džia, kai Re jai (ak to riai Au re li ja Ta mu ly tė ir Dai nius Gu maus kas) už su ka į sve čius pas Ul jė (ak to riai Vik to ri ja Kuo dy tė ir Gied rius Sa­vic kas). Su si ti kę ir ką tik su si pa ži­nę kai my nai sie kia iš siaiš kin ti tarp jų vai kų ki lu sį in ci den tą – vie nas ber niu kas ki tam tren kė laz da ir iš­mu šė po rą dan tų. Ta čiau vieš na gei pas kai my nus įsi bė gė jant obuo lių py ra gą ir ka vą pa kei čia ro mas.

Anot D.Kaz laus ko, vie nam spek­tak ly je vaiz duo ja ma si tua ci ja pa si­ro dys ar ti ma ir pa žįs ta ma, ki tam, prie šin gai, vi siš kai ne su vo kia ma, tre čiam – gal būt ko miš ka. Juk iš

es mės vi si žmo nių konf ik tai yra la bai ko miš ki, kai pa si žiū ri į juos iš ša lies.

D.Kaz laus kui pje sė je svar biau sia tai, kad jo je yra is to ri ja. Įdo mi is­to ri ja. Be to, pje sė al suo ja šia die­na. Ta čiau jos kon teks tas ir ko lo ri­tas – pran cū ziš ki, to rei kia pai sy ti ir ver čiant pje sę, ir sta tant spek­tak lį. To kios šiuo lai ki nės pran cū­ziš kos is to ri jos, jo nuo mo ne, ki taip skam ba, o jo se gvil de na ma pro ble­ma prii ma ma iš es mės. Mū sų pro b­ le mos ky la iš in di vi dua lių ar so cia­li nių da ly kų, iš žmo nių.

„Ne ma nau, kad so cia li nis sta tu­sas Pran cū zi jo je ką nors le mia. O pas mus – le mia. Iš kar to nu ske­nuo ja me, kas per ti pas tas žmo gus, iš kar to ži no me jo is to ri ją, kaip ta­po tuo ar anuo, kur mo kė si, ką da­

Į teat ro sce ną žen gia „Ka ro die vas“

Žvilgs nis: �� D.Kaz�laus�kas�(dešinėje)�su�ak�to�rių�ko�man�da�ke�ti�na�gi�lin�tis�į�žmo�nių�san�ty�kius,�ku�rie�vie�nu�me�tu�ga�li�bū�ti�ir�su�dė�tin�gi,�ir�kvai�li,�ir�ko�miš�ki.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

„Mū sų gy ve ni mas – su dė tin gas, kas dien su si du ria skir tin gi po žiū riai ir tiks lai. Va di na si, vyks ta am ži nas ka ras. Kur yra žmo gus, ten vi sa da bus ka ras – vie noks ar ki toks“, – pri sta ty da mas sa vo re ži suo ja mą spek tak lį „Ka ro die vas“ sa kė ži no mas ak­to rius Dai nius Kaz laus kas.

rė. Tai ne svar bu, jei tu esi pran cū­zas. Pa kan ka bū ti žmo gu mi, ir to už ten ka“, – dės tė spek tak lio re ži­sie rius.

Jo kū rė jai ne no ri žiū ro vų juo­kin ti. Juk žan rų nė ra ge rų ar blo gų. Yra is to ri ja ir te ma, tad svar biau sia, kaip tu ją pa pa sa ko si. To dėl, anot D.Kaz laus ko, ne rei kė tų spek tak lio ver tin ti pa gal žan rą, pa gal tai, me­niš kas jis ar ne, ko mer ci nis ar ne­ko mer ci nis.

Ga vo ne ma žai ap do va no ji mųPje sė „Ka ro die vas“, pir mą kar tą su vai din ta 2006 m. gruo dį Švei­ca ri jo je, Ciu ri che, su lau kė pir mų­jų kri ti kų liaup sių ir pri pa ži ni mo. Kiek vė liau ši pje sė bu vo pa sta ty­ta Pa ry žiaus ir Lon do no teat ruo se. 2009 m. ji pa sie kė Ame ri kos teat­rų cent rą – Brod vė jų. Čia „Ka­ro die vas“ bu vo pa ro dy tas net 476 kar tus ir ta po vie nu iš tri jų il giau­siai nuo 2000 m. Brod vė ju je ro dy­

tų spek tak lių. Vi si ke tu ri spek tak­lio ak to riai bu vo no mi nuo ti „To ny“ ap do va no ji mui kaip ge riau si pa g­rin di niai pje sės ak to riai.

2009 m. pje sė trium fa vo pres­ti ži niuo se Di džio sios Bri ta ni jos „Oli vier“ ap do va no ji muo se – bu­vo pri pa žin ta ge riau sia nau ja pje­se. Ge riau sios var dą ji pel nė ir tais pa čiais me tais Niu jor ke vy ku siuo­se kas me čiuo se „To ny“ ap do va no­ji muo se.

Praė ju siais me tais pa gal šią pje­sę len kų re ži sie rius ir sce na ris tas Ro ma nas Po lans kis su kū rė fil mą „Car na ge“ („Sker dy nės“ – angl.), ku ria me pa grin di nius vaid me nis at li ko to kios Ho li vu do žvaigž dės kaip Jo die Fos ter ir Ka te Wins let.

Spek tak liams – ki to kia sa lėLie tu vo je spek tak lio pa gal šią pje­sę prem je ra vyks va sa rio 16 d. Vil­niaus „Sie mens“ are no je. Kaip at­ves ti teat ro žmo gų į „Sie mens“

are ną – štai kur mįs lė? Spek tak lio kū rė jai kvie čia ne si bai min ti are­nos. Nau do jant dra pe ri jas spek­tak liams čia su for muo ja ma vi sai ki to kia erd vė – „Mi ni“ sa lė, į ku­rią žiū ro vai pa ten ka pro BMW klu­bą. Ta da ir nu stem ba: kur at si dū rė – are no je ar teat re?

„Į are ną ėjau su siau bu. Bet, žiū­riu, la bai tei sin gai su val dy ta jos erd vė ir pri tai ky ta teat rui. Bu vau nu ste bu si“, – sa kė spek tak ly je vai­di nan ti ak to rė A.Ta mu ly tė.

„Tas už da vi nys – kaip at ves ti teat ro žmo gų į „Sie mens“ are ną – lie ka ir da bar. Ta čiau inf rast ruk tū­ra ten ge ra: žiū ro vai vi sa da ras, kur pa sta ty ti au to mo bi lį, teat re vei kia ke tu ri ba rai – tai žmo nėms svar bu, kai jie atei na po dar bo“, – kal bė jo „Idio teat ro“ at sto vai.

Kas? Spek�tak�lis�„Ka�ro�die�vas“.Ka da? Va�sa�rio�16�d.

Kur? „Sie�mens“�are�no�je.

Ne ma nau, kad so cia­li nis sta tu sas Pran cū­zi jo je ką nors le mia. O pas mus – le mia.

Dai nius Kaz laus kas:

Atėnai +10Berlynas +1Brazilija +28Briuselis +7Dublinas +7Kairas +20Keiptaunas +25Kopenhaga +2

Londonas +9Madridas +10Maskva –12Minskas –16Niujorkas +8Oslas –2Paryžius +9Pekinas +5

Praha –2Ryga –8Roma +9Sidnėjus +26Talinas –11Tel Avivas +18Tokijas +6Varšuva –4

Saulė teka 8.19Saulė leidžiasi 16.43Dienos ilgumas 8.24Mėnulis (jaunatis) teka 8.58Mėnulis leidžiasi 21.03

26-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 340 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–10

–7

Vilnius–9

Alytus–10

Kaunas–7

Utena–11

Panevėžys

–8ŠiauliaiTelšiai

–8

Klaipėda–6

Vėjas2–7 m/s

Šiandien, sausio 26 d.

horoskoPai

Orai Artimiausiomis dienomis sinopti-kai prognozuoja šaltus orus. Šian-dien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Rytoj taip pat kritulių nenu-matoma, bus dar šalčiau. Naktį bus iki 13 laipsnių šalčio. Dieną didžiuo-siuose miestuose temperatūra svy-ruos apie 10 laipsnių šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Moks li ninkų įsPėji Mas

Penktadienį

ŠeŠtadienį

–14–9–12 –11

–17–10–13 –14

–20–12–15 –16

5

3

5

1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė užsienio šalims pirmąjį laišką, kuriame pirmą kartą buvo pami-nėtas Vilnius kaip Lietu-vos sostinė.1894 m. gimė Aldousas Huxley, anglų rašytojas fantastas.1925 m. gimė legendi-nis amerikiečių aktorius Paulas Newmanas.1928 m. gimė žymus prancūzų režisierius Ro-ger Vadimas.1933 m. gimė Martynas

Vainilaitis, lietuvių po-etas, rašytojas, vertėjas, vaikų poetas ir rašytojas.1958 m. gimė Rasa Juk-nevičienė, LR krašto ap-saugos ministrė.1963 m. gimė José Mou-rinho, futbolo treneris, 2004 ir 2005 m. Tarp-tautinės futbolo statis-tikos ir istorijos federa-cijos išrinktas geriausiu metų treneriu.2010 m. Vilniuje mirė knygų apipavidalinto-jas dailininkas Eugeni-jus Karpavičius.

datos (sausio 26 d.)

aVinas (03 21–04 20). Šiandien, kaip visada, būsite pernelyg kal-

bus. Kils naujų idėjų, sumanymų, pla-nuosite, fantazuosite, tik nepamirškite, kad aplinkiniams tai gali būti visai neį-domu. Verčiau imkitės fizinio darbo, pavyzdžiui, nuvalykite kieme sniegą.

jautis (04 21–05 20). Seksis ieš-koti savo idealo ir siekti svajonės.

Nebijokite skraidyti padebesiais ir įgy-vendinti savo svajų. Bendradarbiavi-mas ir bendravimas teigiamai veiks jū-sų karjerą.

dVyniai (05 21–06 21). Pasiner-site į fantazijas, bet būtinai atsiras

žmogus, kuris sugriaus jūsų gerą nusi-teikimą. Pasistenkite reaguoti į tai ra-miai, nepasiduokite kitų blogai įtakai ir nuotaikai.

Vėžys (06 22–07 22). Savyje at-rasite tai, apie ką anksčiau nė ne-

nutuokėte, – intuiciją ir ypatingų psi-chologinių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tačiau būki-te atsargus ir per daug neįsijauskite.

liūtas (07 23–08 23). Esate ver-tinamas dėl gebėjimo susitvar-

kyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus, bet nepamirškite, kad labiausiai pasi-tikėti galite tik savimi.

Mergelė (08 24–09 23). Pirme-nybę teiksite įprastam gyveni-

mui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tin-kamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus.

sVarstyklės (09 24–10 23). Turite pakankamai energijos ir

motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų.

skorPionas (10 24–11 22). Tikė-tina, kad šiandien gailėsitės priė-

męs kokį nors sprendimą. Laukia daug išgyvenimų ir nerimo, netinkama die-na lažyboms, deryboms.

Šaulys (11 23–12 21). Jūsų troš-kimai bus be galo stiprūs, norė-

site mėgautis savimi. Tikėtinas mei-lės romanas, norėsite džiaugtis su-pančiais žmonėmis, gėrėtis žiema. Būtinai eikite pasivaikščioti.

ožiaragis (12 22–01 20). Palan-ki diena mąstyti ir tyrinėti, nes už-

plūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mė-gausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiš-kus, plepėsite telefonu.

Vandenis (01 21–02 19). Būsite puikus patarėjas asmeniniais

klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su su-dėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų.

žuVys (02 20–03 20). Geras lai-kas paskaityti romantišką knygą

ar pažiūrėti filmą. Turėsite gerų idėjų ir minčių. Bendraudami būsite labai emo-cionalūs, tačiau žmonės lengvai su-pras, ką galvojate.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.

–9

Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas

Prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8 9 10

Praėję me tai Ark ty je bu vo re kor diš kai šil ti, kaip pra nešė Ark ties ir An tark ties moks li nių ty rimų ins ti tu to di rek to riaus pa va duo to jas Alek sand ras Da ni lo vas spau dos kon fe ren ci jo je Sankt Pe ter bur-ge. Pa sak jo, 2011-ie ji Ark ty je bu vo pa tys šil čiau si per 50 metų. Tem pe ratū ros ano ma li ja siekė 3–4 laips nius. A.Da ni lo-vas pri dūrė, kad mažų at ši li mo ten den-cijų pa ste bi ma ir An tark ti do je. Ark ties ir An tark ties mu zie jaus di rek to rius, po lia-ri nin kas Vik to ras Bo jars kis įspėjo ne da-ry ti sku botų iš vadų dėl pa sau li nio at ši li-mo. Jo nuo mo ne, vi du tinė tem pe ratū ra An tark ti do je net že mesnė nei anks tes-niais me tais ir Ark ty je taip pat šal ta.

BNS inf., AFP nuo tr.

TARPTAUTINė MUITININKų DIENA