2013 m. vasario 22 d. / Penktadienis / Nr. 43 (13 468)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais,sniego nenumato-ma. Temperatūradieną 2-5 laipsniaišalčio.

19p.

Talino mero Edgaro Savisaaro ir vicemero Kalle Klandorfonuomone, veiksmingiausiasvaistas nuo galvos sopulį lietuviams keliančių šildymosąskaitų - visomis įmanomomispriemonėmis skatinama gyve-namųjų namų renovacija.

Jie siūlo atidžiau pažvelgti į Es-tijos sostinės pavyzdį. Nemokamuviešuoju transportu nustebinęs irdidžiausių Europos miestų dėme-sį prikaustęs Talinas džiaugiasi - šinaujovė pasitvirtina su kaupu. Oskolose skęstančiam Vilniui Esti-jos sostinės vadovai siūlo atsisaky-

ti milžiniškų investicijų reikalau-jančios metro idėjos ir į viešojotransporto sistemos gerinimą pa-žvelgti paprasčiau. Tačiau svar-biausia - visoms idėjoms atrastitvirtą pagrindą. Būtent jį Talinasšiuo metu ir turi.

4p.

Talino meras: judinkite renovaciją

UŽSIENIS

Ginklas smogiair civiliams

JAV bepiločių lėktuvų atakos jaunusinešė 4 700 žmonių, kurių dalįsudaro civiliai, gyvybes. Tikslus žu-vusių nuo šimtų iš bepiločių lėktu-vų paleistų raketų prieš “Al-Qae-dos” teroristus skaičius tebėraįslaptintas, tačiau respublikonas se-natorius Lindsey Grahamas, ištiki-mas bepiločių lėktuvų naudojimošalininkas, paminėjo aukų skaičių,kuris netikėtai pasirodė esąs dides-nis, nei teigia nepriklausomi eksper-tai. Nors kai kurie įstatymų leidėjaiir žmogaus teisių gynėjai abejoja to-kių atakų teisėtumu, L.Grahamasgina prezidento Baracko Obamossprendimą naudoti bepiločius kibernetinius orlaivius. 7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

ŽEMĖS ŪKIS

500 hektarų žemėspo plūgu 8p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

ISTORIJA

Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo

KELIONĖS

Po rojauspaieškų - paskutiniosiosnuojauta10p. 12p.

TOMAS BAŠAROVAS

Keturioliktą kartą duris atvė-rusioje tarptautinėje Vilniausknygų mugėje vakar netrūkojaunų veidų - keturias dienasšurmuliuosiančiame renginyjedaugiausia dėmesio šįmet busskiriama interneto kartos atstovams.

Į Knygų mugę vakar dieną lankyto-jai plūdo ne tik iš sostinės. Automo-bilių stovėjimo aikštelėje nuo pat ry-to rikiavosi kelios dešimtys autobusų,atvežusių mažuosius knygų skaityto-jus ir jų mokytojus iš atokiausių šaliesrajonų. Pedagogai šypsojosi, kad šimugė dažnam vaikui - vienintelė permetus moksleivių išvyka į sostinę.

Šiųmetė Vilniaus knygų mugės te-ma - paauglių ir jaunimo literatūra.

Šia tema jau nuo vakar žinomi ša-lies ir užsienio rašytojai, leidėjai irliteratūrologai visuomenę sukvie-tė į diskusiją, ką skaito šiuolaikinispaauglys.

Lietuvos parodų ir kongresų cent-re “Litexpo” sutiktos Vilniaus Sie-tuvos vidurinės mokyklos šeštokės -Gabrielė, Bernadeta ir Ugnė - pasa-kojo, kad į Knygų mugę ateina kas-met. Mergaičių pirkinių maišeliuo-

se - meilės istorijos ir nuotykių ro-manas. Skaityti jos tikina pradėju-sios tėvų verčiamos, o dabar knygą įrankas paima ir be raginimų. Tačiaupaklaustos, kas įdomiau - internetasar knyga, šeštokės prisipažįsta, kadpirmenybę teikia kompiuteriui. “In-ternetu gali bendrauti su draugais,knyga tokių galimybių nesuteikia”, -aiškino mugės lankytojos.

5p.

Knygų virusas

Į paauglių skaitomiausiųknygų dešimtuką patenka

ir B.Sruogos “Dievų miškas”.

Ore

sto

Gur

evič

iaus

nuo

trau

ka

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Skandalas dėl Ūkio banko, kaipaiškina analitikai, vienaip ar kitaippalietė ne tik šio banko indėlininkus,bet ir su juo nesusijusius piliečius. Pa-vyzdžiui, tokius kaip aš, stebėtojus iššalies, kurie svarsto, kas labiau susi-pyko su protu: ar jau seniai nerimąkeliančiais gandais apaugusiu bankupasitikėję indėlininkai, ar specialistaiiš Lietuvos banko, kurio viena funk-cijų - apsaugoti valstybės finansų rin-ką nuo nepatikimų, nešvariai vei-kiančių bankų.

Šiek tiek pasvarsčiusi nutariau,kad daugiau akmenų krinta į ban-kų prižiūrėtojų daržą, nors jie tonieku gyvu nepripažins.

Net ir toks šviesus protas, kokiu ikišiol nebe pagrindo buvo laikomas po-nas Raimondas Kuodis, vienoje TVpokalbių laidoje mėgino Lietuvosbanko atsakomybę permesti nenuo-vokiems indėlininkams - pensinin-

kams ir nuosavo verslo rūpesčiuosepaskendusiems verslininkams (sąmo-ningai neminiu valstybės įmonių va-dovų, patikėjusių jų lėšas nepatiki-mam bankui, nes veikiausiai turėjosavų, viešai neaptarinėjamų sumeti-mų), kurie neva patys privalo orien-tuotis painiuose bankų labirintuoseir rinktis patikimiausius.

Žinome, kad skęstančiųjų gelbėji-mas - jų pačių reikalas. Bet jei skęs-tantieji susibūrė į bendruomenę, su-dėjo pinigėlius ir nusamdė specialiągelbėtojų komandą, kieno tuomet at-sakomybė didesnė? Nelaimėlio sken-duolio ar tinginio gelbėtojo?

Juk būtent iš mokesčių mokėtojų- gerų ir blogų bankų indėlininkų -surinkto biudžeto plačia sauja se-miami atlyginimai Lietuvos bankospecialistams, kad jie iš savo profe-sionalių aukštybių ne tik žiūrėtų, betir pamatytų bei perspėtų! Tačiau tie“patarimai”, kuriuos neprofesiona-lams šiandien dalija profesionalai(“patys žiūrėkit ir matykit”), vertinebent minimalaus atlyginimo...

Įdomu, kaip jaustųsi orieji banki-ninkai ir jų prižiūrėtojai, jei, pavyz-džiui, sutrikus jų širdies ritmui ar įpadebesius šoktelėjus kraujospū-

džiui, gydytojas pasiūlytų patiemspasirinkti gydymo būdą ar vaistus,tardamas, kad niekas kitas, tik patsligonis geriausiai turi žinoti savobūklę ir priemones jai pagerinti?

Beje, profesionalumu nepasižy-mėjo ir gerbiamo finansų analitikopolitekonominė paskaitėlė apie tik-rąjį kapitalizmo veidą, kuris esąs nekas kita, kaip žioplius ir nevykėliusryjantys nasrai.

Rado kuo nustebinti! Juk dabarti-niai pensininkai (tarp jų ir “Snoro”,ir Ūkio banko indėlininkai), aukš-tuosius mokslus krimtę sovietmečiu,net naktį pažadinti turėjo mokėti api-būdinti žvėrišką kapitalizmo esmę

tais žodžiais, kuriais ją neseniai nu-piešė ponas R.Kuodis. Tik daugumatuometės sistemos auklėtinių tokįvaizdelį laikė sovietinės propagandosproduktu. Ir buvo neteisūs. Pasiro-do, ne viskas, ką į galvas kalė sovietųideologai, buvo tik tendencinga pro-paganda. Tačiau nežinia kodėl šis“praregėjimas” neguodžia... Ypač tų,kurie, pasidavę kapitalistinei propa-gandai, nešė savo santaupas į bankus.

Deja, kad ir kaip gaila žmonių, nu-kentėjusių nuo blogų bankų ir ban-kininkų, negalima nepripažinti, jogjie - neįtikimai nerūpestingi ir patik-lūs. Geriau būtų žiūrėję ne visokiusšou iš dirbtinių “žvaigždžių” gyve-nimo, o atidžiau stebėję, ką ir kaipšneka nužvaigždėjęs bankininkasVladimiras Romanovas. Tada neiš-vengiamai būtų supratę, kad jisne(be)sugeba logiškai atsakyti nė įvieną klausimą. Kalba daug, ir vis -pro šalį, ir vis labiau nusišneka... Irtai jau nebe humoras, o diagnozė,kurią išgirdę protingi žmonės sku-biai atsiima savo indėlius iš tokiobankininko banko. Tuo metu kitikaltina valstybę, kuri suteikė laisvęrinktis iš įvairiausių pagundų.

Ką gi, valstybė, sprendžiant iš vis-

ko, kaip tik ir kuriama tų, kurie ne-beskiria juoda nuo balta, priežastiesnuo pasekmės, nusipelno tokių kalti-nimų. Užuot guodę save ir kitus, kadvisos šiandienos žmonių ydos ir kvai-lystės - gūdžios praeities palikimas, iškurio visuomenė išaugsianti savaime,kaip žaltys iš senos odos, aukštas pa-reigas einantys valdininkai, regis, ne-pastebi ir neįvertina naujų iššūkių.

Vienas jų - visuomenė nusigręžianuo knygos.

Kaip byloja pernai visuomenėsnuomonės tyrimų centro “Vilmo-rus” atliktos apklausos duomenys,daugiau kaip pusė suaugusiųjų irapie trečdalis Lietuvos vaikų visainebeskaito knygų, o tie, kurie darskaito, prastai besuvokia tekstą. Tadsakyk nesakęs, rašyk nerašęs, jeišvietimo sistemoje neatsisakysimekai kurių “naujovių”, neapgalvotainukopijuotų nuo mums svetimųkultūrų, ir negrįšime prie tradiciniųteksto pasakojimų, perpasakojimų,kūrinių analizės ir raštu, ir žodžiu,geriausiu atveju turėsime tik auto-matizuotus telefonų ar kompiuteriųmygtukų maigytojus, o blogiausiu -sočių Europos piliečių nesusapnuo-tą košmarą. •

2013 02 22Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Kas kaltas: bankininkai ar indėlininkai?

Įdomu, kaip jaustųsiorieji bankininkai ir jų

prižiūrėtojai, jei, pavyzdžiui, sutrikus jųširdies ritmui, gydyto-jas pasiūlytų patiems

pasirinkti gydymo būdą ar vaistus.

Seimo tribūna

Su Seimo naujoku, Peticijų ko-misijos pirmininku “darbiečiu”Petru Čimbaru kalbamės apiepiliečių peticijose teikiamas iniciatyvas ir siūlymus įstatymųleidėjams.

- Konstitucijoje laiduojama peti-cijos teisė. Kokių galimybių ji sutei-kia mūsų piliečiams?

- Tai pažangi teisė, nes piliečiai ga-li kreiptis į Seimo Peticijų komisiją irteikti savo siūlymus kuriant įstaty-mus. Sulaukiame išties nemažaikreipimųsi, tačiau dalį jų tenka ir at-mesti. Žmonės dažnai išreiškia tikpageidavimą ar norą, ne visada su-vokia, kas yra tas kreipimasis į Peti-cijų komisiją. Įstatymas aiškiai apib-rėžia, kad turi būti teikiami siūlymaiįstatymo leidėjams, bet kartais gy-ventojai to nesupranta, nežino pa-čios komisijos veiklos, todėl ir pra-šymus teikia klaidingai.

- Kuo peticijos skiriasi nuo kitųtiesioginio piliečių dalyvavimo val-dant valstybę formų, pavyzdžiui,referendumo ar piliečių įstatymųleidybos iniciatyvos teisės?

- Įgyvendinant minėtas teises pagalKonstituciją reikia surinkti tam tikrąskaičių žmonių parašų (referendumasskelbiamas, jeigu jo reikalauja ne ma-žiau kaip 300 tūkst. piliečių, įstatymų lei-dybos iniciatyvos teisė išreiškiama 50

tūkst. piliečių parašų - aut.). Peticiją tie-siogiai gali teikti vienas žmogus, turintisgerą mintį ar siūlymą įstatymo kūrėjams.Fizinis asmuo gali rašyti vienas, parašųnereikia, bet siūlymą būtina pateikti pa-gal Peticijų įstatymo reikalavimus.

Tačiau ir priimtas prašymas dar nė-ra peticija. Iš pradžių Peticijų komisi-joje nagrinėjama, sprendžiama, ar jįpriimti kaip peticiją, ar atmesti. Žmo-gaus siūlymai turi neprieštarauti jaugaliojantiems Lietuvoje įstatymams.

- Prieš keletą metų buvo teikiamosįstatymo pataisos, kad peticija galėtųbūti laikomas bet koks siūlymas keis-ti, priimti ar panaikinti teisės aktą, jeiklausimas yra svarbus visuomenei.Kritikuota, esą peticijoms keliamipernelyg formalūs reikalavimai.

- Viena yra priimti žmonių prašymus,antra - juos nagrinėti, trečia - priimti kaippeticiją. Priėmus peticiją Seimas balsuo-ja, bet iki tol būtina pereiti tam tikrus filt-rus. Jeigu komisija pripažins peticiją, o Sei-mas ją atmes, atsakomybė kris Peticijoskomisijos nariams ant pečių, kad spren-dimas apsvarstytas ir priimtas nekompe-tentingai.

- Šiuo metu peticiją gali pateikti tikfiziniai asmenys. Gal vertėtų praplėstiteikėjų būrį, kad ir juridiniai asme-nys, ir įvairios visuomeninės organi-zacijos galėtų teikti peticijas?

- Į šį klausimą man, kaip naujam Sei-mo nariui ir Peticijos komisijos pirmi-ninkui, sunku tiksliai atsakyti. Dar nesugarantuotas, ar tai būtų geriau, ar blogiau.

- Vis dažniau siūloma pasirašyti

įvairias peticijas internete. Ar jos vi-sada pasiekia adresatą?

- Jei kalbame apie internete platinamusvariantus, man regis, jais piktnaudžiauja-ma. Lietuvoje dar nėra elektroninio bal-savimo, tad, ko gero, nepriimamos ir toskompiuterinės peticijos. Manau, žmonėsyra klaidinami ir apgaudinėjami.

- Kiek peticijų sulaukėte šįmet? - Turime nemažai prašymų, vien

šiais metais - per 20. Tačiau peticijosteise, kaip minėjau, kai kas ir pikt-

naudžiauja. Dažniausiai tai daroLietuvos piliečiai, sėdintys įkalini-mo įstaigose arba uždaryti į tardy-mo izoliatorius. Šie žmonės peticijasrašo “copy” principu. Tie prašymai,pavyzdžiui, net 13 asmenų, atsiun-čiami iš skirtingų tardymo izoliato-rių, bet visi vienodai, žodis žodin su-dėlioti. Tarkime, jei vienas neparašoasmens kodo, ir kiti jo nenurodo.Matyt, tą patį tekstą vieni siunčia ki-tiems ir taip didina peticijų skaičių.

Dažniausiai tai būna prašymai dėlišankstinio paleidimo iš tardymoizoliatorių.

- Ar sulaukiate vertingų siūlymų?- Pasitaiko labai pažangių siūlymų,

vertų svarstymo. Juk kartais mūsų po-litikai įstatymus mato tik vienu as-pektu, o gyventojai, tiesiogiai susidū-rę su tam tikrais teisės aktais, žino, kadvienas ar kitas iš jų yra neveiksmin-gas. Kitąsyk žmogus iš savo ar kaimy-no patirties arba gerai išprusęs pilietisgali patarti, kaip patobulinti įstatymą.Tai sveikintina, tačiau svarbu, kad šiateise nebūtų piktnaudžiaujama.

- Ar galėtumėte išskirti piktnau-džiavimo peticijos teise atvejus?

- Seime dirbu tik pirmą kadenciją,bet, kaip teko domėtis, ir anksčiaudaugiausia piktnaudžiavimo sulauk-ta iš įkalinimo įstaigų bei tardymoizoliatorių. Pavyzdžiui, vienas asmuoprašo, kad viena diena sulaikymoizoliatoriuje jam būtų įskaityta kaipdvi. Taip per Peticijų komisiją ban-doma spręsti savo problemas. Arbanuteistieji, atliekantys bausmę, teikiane rimtus siūlymus, bet, pavyzdžiui,alkoholizmo žalos ar terorizmo są-vokų išaiškinimus, nors tai nesusijęsu įstatymų leidyba. Dėl to įstatymopataisos negalime taikyti, tad petici-ja atmetama.

Tačiau nereikia pykti ant žmogaus,nes ne kiekvienas išmano, kas yra Peti-cijų komisija ir kokios jos funkcijos. •Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Peticijos teise dažnai piktnaudžiaujama

P.Čimbaras: “Kartais mūsų politikai įstatymusmato tik vienu aspektu, o žmonės, tiesiogiai

susidūrę su tam tikrais teisės aktais, žino, kadvienas ar kitas jų yra neveiksmingas.”

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 10,11 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Dienos temos 32013 02 22Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Nors nuo parlamentaro priesai-kos davimo praėjo daugiau kaiptrys mėnesiai, kai kurie tautos iš-rinktieji deklaruoti savo privačiųinteresų neskuba. Tokią pareigą“užmiršo” 19 dabartinės kadencijos Seimo narių.

Viešųjų ir privačių interesų derini-mo valstybinėje tarnyboje įstatymasnumato, kad valstybės politikai dekla-ruoti savo privačius interesus turi permėnesį nuo jų išrinkimo dienos. Ta-čiau net ir praėjus daugiau kaip tris kar-tus ilgesniam laikui, beveik dvi dešim-tys jų savo pareigos vis dar neįvykdė.

Vyriausiosios tarnybinės etikos ko-misijos (VTEK) atstovai tvirtina, kadprieš mėnesį šis skaičius buvęs kur kasdidesnis, tačiau net Seimo vadovybeipriminus apie šią pareigą, į tai atsiliepėne visi. Nedeklaravusiųjų savo priva-čių interesų netrūksta ir tarp Seimosenbuvių, ir tarp naujokų.

VTEK teigia, kad elektroninėjeduomenų sistemoje, kurios pagrindudeklaracijos yra skelbiamos viešai, iki

šios dienos nematyti Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratųfrakcijos narių Audroniaus Ažubalio,Dainiaus Kreivio, Kazimiero Kuz-minsko, Naglio Puteikio, Kazio Star-kevičiaus ir Arvydo Vidžiūno elektro-ninių privačių interesų deklaracijų.Taip pat nematyti socialdemokratų

Edmundo Jonylos, Arvydo Mockaus,Broniaus Paužos, Vytauto Saulio,“darbiečių” Sauliaus Bucevičiaus, Ge-dimino Jakavonio, Ričardo Sargūno,partijos “Tvarka ir teisingumas” ats-tovų Andriaus Mazuronio, KęstoKomskio, frakcijos “Drąsos kelias”narių Algirdo Vaclovo Patacko ir Val-

do Vasiliausko, liberalo Gintaro Ste-ponavičiaus ir Lietuvos lenkų rinki-mų akcijos nario Jaroslavo Narkevi-čiaus deklaracijų.

VTEK sekretoriato vadovo TomoČaplinsko teigimu, dar prieš mėnesį to-kių parlamentarų gretos buvo kur kasgausesnės. Tačiau institucijai kreipusisį Seimo vadovybę ir paprašius primin-ti pareigą deklaruoti privačius intere-sus ar patikslinti ankstesnes deklaraci-jas, “nepareigingų” parlamentarųskaičius gerokai aptirpęs. “Tam tikrosreakcijos sulaukėme. Tačiau šiandienvis dar nematome 19 Seimo narių dek-laracijų”, - LŽ pažymėjo jis.

Tačiau tokio aplaidumo priežastys,anot etikos sargų atstovo, gali būti su-prantamos. “Pasitaiko taip, kad į par-lamentą patenka buvęs valstybės tar-nautojas, anksčiau jau deklaravęs savointeresus. Tad jis prisimena, kad tai yradaręs anksčiau, o dabar tiesiog pamirš-ta deklaraciją pataisyti. Žinoma, visidabartiniai Seimo nariai dar būdamikandidatai turėjo Vyriausiajai rinki-mų komisijai (VRK) deklaruoti savointeresus. Deja, pagal dabartines tech-nines galimybes neturime susitarimosu šia institucija ir negalime tų dekla-

racijų patikrinti”, - atskleidė T.Čap-linskas.

Tuo metu socialdemokratas E.Jony-la teigė nesuprantantis, kaip galėjo atsi-durti šiame sąraše. Jis tvirtina privačiusinteresus deklaravęs be raginimo, tadgreičiausiai deklaracija “bus kažkur ne-praėjusi”. “Teks patikrinti, kaip tai ga-lėjo atsitikti”, - LŽ teigė parlamentaras.

Jo partijos kolega A.Mockus taip pattvirtino visada atsakingai vykdantis to-kias pareigas. “Lyg viską buvau susit-varkęs, galbūt koks nesusipratimas įvy-ko”, - svarstė Seimo narys.

Konservatorius N.Puteikis LŽ teigėdeklaravęs privačius interesus prieš rin-kimus, tad buvęs tikras, kad to pakan-ka iki šiol. “Kaltas. Būtinai deklaruo-siu”, - patikino jis.

“Darbietis” Ričardas Sargūnas taippat sakė visiškai pripažįstantis savo kal-tę. “Šiomis dienomis buvau apsilankęsVTEK ir išsiaiškinau deklaravimo de-tales. Artimiausiu metu deklaraciją pa-teiksiu”, - žadėjo politikas.

Liberalas G.Steponavičius privačiųinteresų deklaraciją prisiminė pildęspraėjusiais metais, o apie tai, kad jo in-teresai VTEK nėra matomi, teigė nebu-vęs informuotas.•

JOLANTA GRIGORJEVIENĖ

Ketveri dešiniųjų dalgiais kapoji-mosi metai įstūmė Lietuvą į itinsunkią socialinę situaciją. Penk-tadalis žmonių mūsų valstybėjegyvena žemiau skurdo ribos.

Egzistuoja didelis atotrūkis tarp tur-tingųjų ir skurdžiai gyvenančiųjų, di-delė socialinė atskirtis. Dalis dirbančiųžmonių yra apgaulės būdu suvilioti at-sisakyti dalies savo valstybinės pensijosprivačių fondų naudai.

Visuomenė supriešinta įvairiausiaissocialinės politikos klausimais. Dalisvisuomenės buvo netgi įvardyta kaip“tinginių”, “parazitų” gaujos. Ir žmo-nės tyliai išvažiuoja į tuos kraštus, kurjaučiasi reikalingi.

Nūdienos pasiektiems rekordams -perimtam “Sodros” biudžetui su de-šimties milijardų deficitu (“Sodros” iš-mokos šiuo metu siekia per milijardąlitų, palyginimui - 2008 metais, valdantmažumos Vyriausybei - socialdemok-ratams, reikėjo 150 mln. litų) - įtakosturėjo silpnas praeitos kadencijos Vy-riausybės darbas, prastai parengti įs-tatymai, nepakankama Seimo Sociali-nių reikalų ir darbo komiteto (SRDK)veikla. “Galybė įstatymų pataisųiki šiolnedavė jokios realios naudos”, - įsitiki-nusi socialdemokratė Giedrė Purva-neckienė.

Dėmesys - socialinei apsaugaiAtsižvelgdami į piniginės socialinės

paramos poreikį, kuris nuo 2008 metųišaugo penkis kartus, daugiausia dė-mesio socialdemokratai pirmiausia no-ri skirti socialinės apsaugos sričiai.

Spręsdama šį klausimą Vyriausybėteiks Seimui svarstyti Piniginės sociali-nės paramos nepasiturintiems gyven-tojams įstatymo pakeitimo įstatymoprojektą, kuriuo siekiama didinti pini-ginės socialinės paramos tikslingumą,t. y. skirti ją tik tiems, kurie dėl objek-tyvių priežasčių neturi pakankamaipragyvenimo lėšų, bei spręsti nedarbo,užimtumo didinimo, naujų darbo vie-tų steigimo problemas. Šį projektą lydėssusijusios Užimtumo rėmimo įstatymoir kitų įstatymų pataisos. Be abejonės,lygiagrečiai bus sprendžiami kiti aktua-

lūs klausimai: ligos pašalpos, gyvento-jams teikiamų socialinių paslaugų įvai-rovė, jų prieinamumas ir kokybė.

Reikia išsamiai išanalizuoti ligos pa-šalpų išmokas. Jos reikalauja didelių“Sodros” biudžeto pinigų, o joms su-grąžinti į prieškrizinį lygį reikia 300mln. litų. Tačiau paradoksas, kad tuo-met, kai žmogus labiausiai serga, josyra mažiausios, nėra socialiai teisingas.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sy-sas mato išeitį: “Reikia ieškoti radikaliųsprendimų, kad socialinė parama būtųtikslinė. Išgryninti socialinę paramą,skiriant daugiau dėmesio konkrečiamžmogui. Vienas socialinis darbuotojasnegali skirti tinkamo dėmesio išsibars-čiusiems po kaimus gyventojams, o iš-laidos turi mažėti. Didėjant pajamomssocialinės paramos srityje, reikia ieško-ti gal net radikalių sprendimų, nes pa-ramą turi gauti tik tie, kuriems tikrai josreikia, ir tik tada, kai jiems to reikia.”

Reikia radikalių sprendimųVienas jų - socialdemokratų priim-

tas sprendimas padidinti minimaliąmėnesio algą (MMA). Tai svarbu ne

tik todėl, kad padidės žmonių gauna-mos pajamos, bet ir dėl to, kad augsatotrūkis tarp dirbančiųjų ir gyvenan-čiųjų iš pašalpų, t. y. žmogus jaus rea-lią paskatą dirbti. Socialiai jautriausias,pažeidžiamiausias grupes ištraukti išparamos srities ir įtraukti į darbo rin-ką, kad žmonės gautų pajamų būtent išdarbo, yra labai svarbu. Darbo užmo-kestį, kuris yra lygus MMA arba už jąmažesnis, gauna ketvirtadalis dirbančiųgyventojų. Nenormalu, kad net 16tūkst. dirbančių asmenų (apie 10 proc.visų pašalpų gavėjų) dar gauna ir vienosar kitos rūšies socialinę paramą. 110tūkst. pašalpų gavėjų (apie 65 proc. vi-sų pašalpų gavėjų) ieško darbo ir yraregistruoti darbo biržoje.

“Turime skatinti Lietuvos žmonesdirbti ir užsidirbti, o ne gyventi išpašalpų”, - sako socialdemokratė,

Seimo SRDK pirmininkė KristinaMiškinienė.

Padidinus MMA iki 1000 litų galimasuplanuoti didesnes įplaukas į 2013metų Valstybinio socialinio draudimofondo biudžetą. A.Sysas, ilgametis Sei-mo SRDK narys, Seimo vicepirminin-kas, teigia: “MMA turi tiesioginę įtakąsocialiai labiausiai pažeidžiamai visuo-menės daliai, nes tai žmonių grupei,gaunančiai didesnes pajamas, neberei-kia papildomų socialinių išmokų. Jukbuvusi minimali mėnesio alga nereiš-kė, kad iš jos galima išgyventi. Terminas“dirbantis skurdžius” atsirado iš skau-džių gyvenimo realijų. Deja, bet tai, kadžmogus dirba, gauna algą, nereiškia,kad jis gali iš tos algos oriai gyventi ir su-simokėti mokesčius neprašydamas so-cialinės pašalpos.”

Svarbiausia - kompensuoti pensijas

Kitas svarbus žingsnis, kurį ir vėlteks žengti socialdemokratams, - su-grąžinti nekonstituciškai sumažintaspensijas. Istorija kartojasi: dešinieji su-mažina, kairieji - kompensuoja. Su-mažintų pensijų kompensavimas pa-reikalaus beveik 1 mlrd litų. 2009 metųgruodžio 9-ąją Seimas priėmė Sociali-nių išmokų perskaičiavimo ir mokėji-mo laikinąjį įstatymą, kurio pagrindubuvo sumažintos visos socialinės iš-mokos. Konstituciniam Teismui priė-mus atitinkamus sprendimus, pensi-jas reikės kompensuoti.

Nuo šių metų pradžios įsigalioju-sios Valstybinių socialinio draudimopensijų įstatymo pataisos sudaro gali-mybę rinktis palankesnę pensijos ap-skaičiavimo tvarką - nuo 2013 metųsausio 1-osios tvarka įsigaliojo asme-nims, pirmą kartą išeinantiems į pen-siją, ir tiems, kurie dirbo po pensijospaskyrimo bei pageidauja, kad pensi-ja būtų paskirta iš naujo.

Planuojama valstybinių pensijų (įs-kaitant rentas ir kompensacines išmo-kas) sistemos pertvarka. Šios pertvar-kos tikslai: valstybinių pensijų sistemąpalengva įtraukti į socialinio draudi-mo sistemą, neplėsti valstybinių pen-sijų gavėjų būrio, struktūrizuoti pensi-jas ir rentas suskirstant jas į skiriamaspagal profesiją (mokslininkai, parei-gūnai ir kariai, teisėjai ir kt.) ir statusą

(daugiavaikės motinos, pasipriešini-mo okupacijoms (rezistencijos) daly-viai-kariai savanoriai ir laisvės kovųdalyviai ir kt.) ir kt.

Nedarbas - opiausia problema Jei bus sprendžiamos nedarbo ir už-

imtumo problemos, didės dirbančiųjųskaičius, susitvarkys ir “Sodros” reika-lai. Be to, užimtumo didinimo klausi-mas yra svarbiausias visoje Europoje.Reikia kuo skubiau spręsti jaunimo ne-darbo problemą. Tuo klausimu jau pra-dėta diskutuoti. Atkreiptas ir vykdo-mosios valdžios dėmesys, kad būtinaparengti vieną strateginį užimtumo di-dinimo veiksmų planą. Kaip žinoma,tokio buvusi Vyriausybė nebuvo pat-virtinusi. Užimtumas yra pagrindinisekonomikos variklis.

Seimo SRDK pirmininkė K.Miški-nienė susitikime su Švedijos Karalys-tės parlamento (Riksdago) Darbo rin-kos komiteto nariais jaunimo nedarboproblemą siūlė spręsti keičiant regio-ninę politiką ir lygiagrečiai pasitelkiantSkandinavijos šalių patirtį: “Tai komp-leksinė problema. Švedijoje dar mo-

kykloje lygiagrečiai mokoma tam tikrosprofesijos įgūdžių. Tuo metu Lietuvo-je profesinis orientavimas mokyklosepradėtas neseniai, o profesinis rengi-mas apskritai nepakankamas. Būtentprofesinis rengimas turėtų būti kuoglaudžiau susietas su regionine politi-ka, ir tai yra viena iš labai svarbių prie-žasčių, kodėl jauni žmonės iš miestelių,kaimų išvažiuoja nebūtinai į užsienį,bet ir į didmiesčius.”

Padedant Vyriausybei svarbu suras-ti būdų skatinti verslą, kad šis kurtųnaujas darbo vietas ne tik didmiesčiuo-se, bet ir regionuose, efektyviau panau-doti savivaldybių, Nekilnojamojo tur-to fondo nenaudojamą nekilnojamąjįturtą, rengti verslo forumus, investici-jų muges. Reikia gerinti investicinę ap-linką, ieškoti būdų pritraukti į Lietu-vą užsienio investuotojų. Išsprendusšiuos klausimus mūsų valstybė gali ti-kėtis ekonomikos augimo, didesniomokesčių surinkimo. Tik tuomet galiatsirasti reali galimybė padidinti dar-bo užmokestį, pensijas, suteikti kitassocialines garantijas. Šie klausimai glau-džiai tarpusavyje susiję. RS-2222

Interesus deklaruoti skuba ne visi

Net 19 Seimo narių savo privačius interesus vis dar laiko paslaptyje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

G.Purvaneckienė: “Galybė įstatymų

pataisų iki šiol nedavėjokios realios naudos.”

Valdo Šereikos nuotrauka

Lietuvoje skursta kas penktas žmogus

2013 02 22Lietuvos žinios4 Dienos temos

TADAS VALANČIUS Specialiai “Lietuvos žinioms” iš Talino

Nemokamu viešuoju trans-portu nustebinęs ir di-džiausių Europos mies-tų dėmesį prikaustęs Tali-nas džiaugiasi - ši naujovė

pasitvirtina su kaupu. O skolose skęs-tančiam Vilniui Estijos sostinės vado-vai siūlo atsisakyti milžiniškų investici-jų reikalaujančios metro idėjos ir įviešojo transporto sistemos gerinimąpažvelgti paprasčiau. Tačiau svar-biausia - visoms idėjoms atrasti tvir-tą pagrindą. Būtent jį Talinas šiuometu turi.

Apie Vilniaus ir Talino giminystę,miestų daugiakultūriškumą, šildymosąskaitas ir gyvenamųjų namų reno-vaciją, viešojo transporto sistemossprendimus ir inovatyvių idėjų įgy-vendinimą - išskirtinis “Lietuvos ži-nių” interviu su Edgaru Savisaaruir Kalle Klandorfu.

Tausokime savitumą- Talinas ir Vilnius - dvi glaudžiai

bendradarbiaujančios sostinės, ta-čiau pasigendate dviejų Baltijosvalstybių artimesnio ryšio. Kaip jįsukurti?

E.Savisaaras (E.S.): - Esame trysBaltijos sesės. Kiekviena ilgainiui dairė-mės sau sąjungininkių, tačiau tuo patmetu mus siejo daug bendrų savybių,lėmusių mūsų miestų ir šalių raidą. Da-bar turime tuos pačius skandinaviškusbankus ir žiniasklaidą, drauge tūnomepo NATO skėčiu, įkūrėme Baltijos gyny-bos koledžą. Vis dėlto privalome ne ma-žiau dėmesio skirti tik mums būdin-goms vertybėms ir stengtis kartu kurtiateitį - nuo oro linijų ar elektros jėgainiųiki mus jungiančio geležinkelio. Visa taiįmanoma tik dirbant ranka rankon.

K.Klandorfas (K.K.): - Akivaiz-du, kad mūsų vieninga pozicija Euro-pos Sąjungos (ES) ar Rusijos atžvilgiubūtų kur kas svaresnė nei kiekvienosšalies atskirai.

- Taline estai sudaro vos daugiaunei pusę visų gyventojų. Kokių sunku-mų ir pranašumų Talinui teikia mar-gesnė gyventojų sudėtis?

E.S.: - Daugiakultūriškumas yradidžiulis turtas bet kuriai visuomenei.Kai Talinas įstojo į Hanzos miestų są-jungą, jis tapo tikru skirtingų kultūrųkatilu. Šio istorinio laikotarpio vaisiaismėgaujamės ir dabar. Vilniaus kles-tėjimas taip pat susijęs su laikotarpiu,kai miestas tapo skirtingų tautų ir kul-tūrų mišiniu. Tai, kad Talinas ir Vil-nius liko atviri, yra dar didesnė verty-bė tapus ES šeimos dalimi. Odidžiausią pergalę pelno miestai, tam-pantys skirtingų žmonių, jų idėjų irkultūrų traukos centrais.

K.K.: - Kalbant apie daugiakultū-riškumo trūkumus, akivaizdu, kadišsiskiriančios tautinių grupių nuo-monės, deja, neretai tampa patrauk-lia terpe įvairioms provokacijoms.Matėme, kas vyko Taline 2007 me-tais. Lietuvoje įtampa atsirado tarplietuvių ir lenkų tautinės mažumos.Tačiau tautinė mažuma yra visuo-menės dalis ir sėkminga jos integra-cija reiškia toleranciją, lankstumą irkur kas turtingesnę visuomenę.

Revoliucinė idėja pasitvirtina- Žinia apie nemokamą viešąjį

transportą Talinas pribloškė ne tik

Baltijos šalis, bet ir prikaustė di-džiųjų Europos miestų dėmesį, taippat sukėlė ir kritikos laviną. Ar šinaujovė pateisino lūkesčius?

E.S.: - Žinoma, praeis kiek laiko,kol galėsime objektyviai įvertinti nau-dą, tačiau pirminiai rezultatai nutei-kia pozityviai. Naudojimasis viešuo-ju transportu išaugo dešimtadaliu, ospūstys sumažėjo net 15 procentų.

K.K.: - Kai kurie gyventojai nuo-gąstavo, kad smuks viešojo transpor-to paslaugų kokybė, tačiau išplėtusparką autobusai važiuoja tik dažniau.Taip pat planuojame iš esmės atnau-jinti tramvajaus linijas. Kai kas kalbė-jo apie tai, kad papildomos viešojotransporto juostos sukels transportospūstis arba kad žmonės rinksis au-tomobilius. Rezultatai - priešingi.Kažkas būgštavo dėl benamių antplū-džio, tačiau registracijos sistema šiąproblemą išsprendė. Tiems, kurie ti-kino, kad pristigsime lėšų, siūlomepažvelgti į mūsų šių metų biudžetą.

- O Vilniaus viešąjį transportąvaldančios bendrovės skęsta skolo-se, tad mums nemokamas viešasistransportas atrodo utopija. Ko rei-

kia, kad Vilnius galėtų sau tai leisti?E.S.: - Kaip parodė kitų miestų pa-

tirtis, svarbiausia yra verslumas. Bejokios abejonės, kiekvienas miestasturi savų problemų, todėl ir jų spren-dimai yra skirtingi. Viskas priklausonuo biudžeto galimybių ir viešojotransporto finansavimo modelio.

K.K.: - Talinas iš biudžeto pa-dengdavo apie 70 proc. viešojotransporto išlaidų ir tik apie 30 proc.lėšų buvo gaunama iš prekybos bi-lietais. Turėjome 17 skirtingų socia-linių grupių, kurios galėjo viešuojutransportu naudotis nemokamai, odar 6 grupės naudojosi bilietų leng-vatomis. Tad iki visiškai nemokamotransporto mums buvo likęs mažy-tis žingsnelis. Autobusų parko at-naujinimas ar renovuotos tramva-jaus linijos taip pat niekada nebūnapadengiamos iš prekybos bilietais.Kartais užtenka į viską pažvelgti kiekkitu aspektu ir imti veikti.

Metro - didžiulė prabanga- Talinas turi tramvajų, o Vilnius

dar svarsto, ką pasirinkti - metro artramvajų. Kokia būtų jūsų reko-mendacija?

E.S.: - Abu pasirinkimai yra ganabrangūs. Metro statybos būtų di-džiulė našta net ir gavus ES lėšų. Tuometu Talino patirtis rodo, kad sėk-mingai investuoti lėšas į tramvajauslinijų įrengimą įmanoma.

K.K.: - Tramvajus pateisina lūkes-čius Talino centre, tad puoselėjameplanus apie šių linijų plėtrą. Norėda-mi sumažinti transporto spūstis įren-gėme papildomas transporto linijas.Vilniaus centrą nuo gyvenamųjų ra-jonų skiria žaliosios zonos, tad galbūtpavyktų įgyvendinti greitesnius marš-rutus tarp centro ir miesto pakraščių.Taip pat turite pakankamai išplėtotątroleibusų parką, tad tramvajus galė-tų papildyti šią infrastruktūrą.

Judinti renovaciją- Šildymo kainos yra bene labiau-

siai vilniečius kamuojantis klausimas,o Taline kainos taip nesikandžioja.

E.S.: - Du trečdalius Talino šildymoporeikio tenkina bendrovė “TallinnaKute”, kuri praėjusių metų pabaigojeiš Prancūzijos korporacijos “Dalkia In-

ternational” perėjo į privačių investuo-tojų rankas. “Tallinna Kute” su Talinosavivaldybės bendrove “Tallinna Soo-jus” yra sudariusi 30 metų sutartį, pa-gal kurią ji gali naudotis visa reikalin-ga infrastruktūra - katilinėmis, šildymosistemos vamzdynu ir pan. Estijos kon-kurencijos tarnyba numato “TallinnaKute” patvirtintą šilumos kainos for-mulę vieniems metams. Šios bendro-vės žinioje yra 421 km vamzdynų, trysdidelės ir 21 mažesnė katilinės. Ji yraatsakinga už nepertraukiamą šilumosgamybą ir tiekimą bei klientų poreikiųtenkinimą. 45 proc. jos parduodamosšilumos energijos yra pagaminta kati-

linėse, naudojančiose gamtines dujas,55 proc. nuperkama iš kitų tiekėjų. Vi-sa ši veikla yra reglamentuojama įsta-tymo. Šilumos energija, gaunama išvietinių ir atsinaujinančių šaltinių, kai-nuoja mažiau nei pagaminta iš gamti-nių dujų. Tai leidžia išlaikyti gana sta-bilią kainą vartotojams. Puoselėjameplanus ateityje elektros energijos ir ši-lumos poreikį palengva padengti nau-dodami vietinius ir atsinaujinančiusenergijos šaltinius.

K.K.: - Tačiau šildymo kainos yrane mažesnė problema ir Talino gyven-tojams. Visomis išgalėmis stengiamėsdidinti energetinę nepriklausomybęnaudodami atsinaujinančius šaltinius.Pirmas būdas mažinti šilumos kainas -peržiūrėti valstybės mokesčių politiką,o antrasis, kur kas veiksmingesnis, - ska-tinti namų renovaciją.

- Kokia namų renovavimo siste-ma veikia Taline?

E.S.: - Dauguma Talino gyvenamų-jų pastatų yra privatūs, jų savininkainuosavybei valdyti yra subūrę bendri-jas. Prie renovacijos plėtros Talinasstengiasi prisidėti visomis išgalėmis.Tam yra sukurta mažų palūkanų ir su-bsidijų sistema, kurią taip pat remiamiestas. Pagrindinis mūsų patarimasbūtų skatinti gyvenamųjų namų reno-vaciją ir remti jų savininkų bendrijas.

K.K.: - Renovacijos projektas Tali-ne veikia nuo 2009 metų. Namų, tu-rinčių daugiau kaip tris butus ir pa-statytų iki 1993 metų, gyventojai galikreiptis dėl subsidijos. Finansinė pa-rama siekia iki 10 proc. paskolos, ku-rią namų savininkai ima fasado re-novacijai. Tai Talinui jau kainavo apie1 mln. eurų, o šia galimybe pasinaudo-jo daugiau kaip 70 namų bendrijų.

Vilnius taip pat rodo pavyzdį- Vilniaus meras Artūras Zuokas

ir jūs sulaukiate didelio žiniasklai-dos dėmesio dėl dažnai prieštarin-gai vertinamų sprendimų. Ar šiuo-laikiniam miestui iš tiesų reikiadrąsių sprendimų, o gal labiau - atsargios, taupios politikos?

E.S.: - Su meru A.Zuoku teko susi-tikti keletą kartų, jis man sudarė ener-gingo verslininko įspūdį. Tie miestai,kurie nesiima inovatyvių, drąsių spren-dimų, lieka kitiems už nugaros. Tačiaunereikia pamiršti, kad ir kilniausi, rea-liausi norai turi turėti realų pagrindą.Svarbiausias bet kurio politiko siekisturėtų išlaikyti balansą tarp inovatyviųidėjų ir praktiško jų pagrindimo.

- Ko pasigendate atvykę į Vilnių? E.S.:- Vilnius neturi jūros, o mes ne-

turime upės. Džiaugtumės galėdami iš-keisti dalį jūros į pusę jūsų turimosupės. Vienas sunkiausių uždavinių mū-sų miesto strategams yra sukurti gali-mybę žmonėms miesto centre džiaug-tis natūraliu vandens telkiniu.

- Kurį pasaulio miesto modelį laiky-tumėte pavyzdžiu Vilniui ir Talinui?

E.S.: - Liubeko ir Magdeburgomiestai, suteikę mums miesto teises,turi puikų miesto modelį. Vilnių irTaliną vienija tai, kad abu miestai įt-raukti į UNESCO paveldo sąrašą.Daugelis šio sąrašo miestų taip patyra mums pavyzdys. Mes dar daugturime pasimokyti iš tokių giminin-gų miestų kaip Kopenhaga ir Malmė,Viena ir Bratislava.

K.K.: - Visas pasaulis yra pilnas pui-kių pavyzdžių ir idėjų. Tereikia į juos pa-žvelgti iš tinkamų pozicijų. Ir veikti. •

Talino meras: judinkite renovaciją

Pergalę pelno miestai, tampantys skirtingųžmonių, jų idėjų ir kultūrų traukos centrais.

K.Klandorfas: “Visomis išgalėmis stengiamės didinti energetinę nepri-klausomybę naudodami atsinaujinančius šaltinius.”

Talino mero Edgaro Savisaaro ir vicemero Kalle Klandorfo nuomone, veiksmingiausias vaistasnuo galvos sopulį lietuviams keliančių šildymo sąskaitų - visomis įmanomomis priemonėmisskatinama gyvenamųjų namų renovacija. Jie siūlo atidžiau pažvelgti į Estijos sostinės pavyzdį.

E.Savisaaras: “Nemokamu viešuoju transportu naudojasi dešimtadaliu daugiau žmonių, o spūstys sumažėjonet 15 procentų.” / LŽ archyvo nuotraukos

Atkelta iš • 1 p.

Ryškiaspalviais leidyklų maišeliaisnešinos penktokės iš Utenos džiaugė-si, kad grįžusios namo papildys savoknygų lentyną. Mergaitės nuoširdžiaitikino, kad skaito ne tik mokytojų ir tė-vų paliepimu, bet ir savo malonumui.Jų žodžiais nepatikėjusiam LŽ žurna-listui mergaitės nuoširdžiai įrodinėjo,kad knygų į visagalį internetą neiškei-čia. “Internete juk nepatirsi tiek nuoty-kių, kiek galima rasti knygose”, -tvirtino Simona Bazytė. Per mėnesį jisakė perskaitanti dvi tris knygas.

Tačiau aštuoniolikmetis Saulius Kri-siulevičius LŽ aiškino, neva knygos sa-vo amžių jau atgyveno. “Internete vie-nu metu gali ir ieškoti informacijos, irnaršyti socialiniuose tinklalapiuose, irbendrauti su žmonėmis. Prisiverstipaimti į rankas knygą jau retai kada pa-vyksta”, - sakė iš Alytaus rajono atvykęsgimnazistas. “Knygas skaitau, nes rei-kia egzaminams, bet tikrai ne su malo-numu”, - pabrėžė jis. Vis dėlto jaunuo-lis iš knygų mugės tuščiomis negrįš. Jopirkinių maišelyje - mėgstamos tech-nikos ir sporto tematikos knygos. “Kaiturėsiu laiko, prisėsiu laisvalaikiu”, -nusipirktas knygas perskaityti žadėjoS.Krisiulevičius.

Švelnių istorijų nereikiaPo leidyklų paviljonus ir gausiai kny-

gomis nukrautus prekystalius besižval-ganti vilnietė Lina Matukienė teigė įKnygų mugę atėjusi savo vienuolikme-čiam sūnui nupirkti knygų. Ji apgailes-tavo, kad sūnus labiau mėgsta kompiu-terinius žaidimas nei knygas. “Gelbstitik tai, kad turime taisykles - berniukuikasdien būtina perskaityti bent po duknygos skyrius”, - LŽ pasakojo vienuo-likmečio mama.

L.Matukienė tvirtino, kad sūnusdažniausiai renkasi skaityti nuotykiųliteratūrą. Nors knygų jaunimui pasi-rinkimas didžiulis, jis pasigenda įdo-mesnių lietuvių rašytojų kūrinių. “Lie-tuvių autorių knygos berniukams tarsiper švelniai parašytos, o augantiesiemsinterneto laikais reikia nuotykių ir pa-baisų, todėl užsienio rašytojų knygosjiems atrodo patrauklesnės”, - tikinoL.Matukienė.

Nėra lietuvių literatūros paaugliams

Vaikų literatūros kritikas KęstutisUrba LŽ pareiškė netikintis, kadšiuolaikinis jaunimas knygų nebes-kaito. “Tai kur tos knygos dingsta?Kasmet paaugliams išleidžiama apie100-120 knygų, kai kurių jų leidi-mai pakartotiniai. Tačiau sukurtasmitas, kad paauglių literatūros nebė-ra ir knygų niekas nebeskaito”, - LŽtvirtino literatūrologas. K.Urbos tei-gimu, šiuolaikiniame pasaulyje ne tik

mažieji, bet ir visi mažiau skaito. Ma-žėjančio skaitomumo problemos,pasak jo, kyla ir iš šeimos, ir iš mo-kyklos. “Mokykla dešimt metų pra-tino skaityti tik ištraukas ir taip ati-tolino nuo kūrinio visumos”, - vienąiš priežasčių įvardijo literatūrologas.Tačiau didžiausia, K.Urbos teigimu,problema dabar yra tai, kad neturimelietuvių autorių paauglių literatūros.“Tai, kad tik dvi knygos pateko į Me-tų knygos rinkimus, kai ir buvo pra-šoma dviejų, aiškiai pavojingas simp-tomas”, - pabrėžė vaikų literatūroskritikas.

Antplūdis - po kūrinio ekranizacijos

Vakar viename iš Knygų mugėsrenginių pedagogai, literatūrologai irbibliotekininkai mėgino išsiaiškinti,ką iš tiesų skaito šiuolaikiniai paaug-liai. Vilniaus apskrities viešosios bib-liotekos Vaikų literatūros sektoriausvyriausioji bibliotekininkė Marta Ru-

dytė teigė, kad populiariausia knygatarp paauglių išlieka J.K.Rowling “Ha-ris Poteris”, į dešimtuką taip pat pa-tenka lietuvių klasiko Balio Sruogosromanas “Dievų miškas”. “Jaučiamedidžiulį skaitytojų antplūdį po to, kaitik per televiziją parodoma kokiosnors knygos ekranizacija”, - pažymė-jo bibliotekininkė.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskioviešosios bibliotekos Vaikų literatūrosskyriaus vedėja Aldona Šiaulienėtvirtino, kad į biblioteką paaugliai atei-na tik ieškodami papildomos literatūrosmokslams. “Jeigu tokios informacijosjie randa internete (o taip dažniausiaiir būna), biblioteka jiems nebereikalin-ga”, - sakė ji. Bibliotekininkės duome-nimis, šiaulietės paauglės labiausiai do-misi vampyrų tematikos literatūra, otarp berniukų jau kelerius metus pozi-cijų neapleidžia Rachel Renee Russell“Prietrankos dienoraštis” ir EduardoLimonovo “Nevykėlio dienoraštis”. •

Reportažas 52013 02 22Lietuvos žinios

Interneto karta knygoms (ne)abejinga

K.Urba: “Problema dabar yra tai, kad neturimelietuvių autorių paauglių literatūros.”

L.Matukienė: “Lietuvių autorių knygos berniukams per švel-niai parašytos, interneto kartai reikia nuotykių ir pabaisų.”

Gabrielė, Bernadeta bei Ugnė perka ir skaito knygas, tačiauprisipažino pirmenybę teikiančios internetui.

Penktokės iš Utenos nuoširdžiai įrodinėjo, kad knygų į internetą tikrai neiškeičia.

Nors tvirtinama, kad knygas išstumia internetas, jau pirmąją dieną į Knygų mugę plūdo lankytojai. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

“Hario Poterio” ar “Nevykėlio dienoraščio” skaitytojas?K.Urbos teigimu, sakyti, kad paaugliai neskaito knygų, būtų neteisinga -jų mažiau skaito visi.

2013 02 22Lietuvos žinios6 Pasaulis

Energijos kainoms kylant Vokietijoje kaista diskusijos dėlskalūnų dujų išgavimo. Aplinko-saugininkai tam priešinasi, opramonininkai baiminasi, kadpralaimės varžovams Amerikojeir galiausiai liks tarptautiniais atsilikėliais.

Galingų Vokietijos aplinkosaugos lo-bistų pasipriešinimas mažina perspek-tyvą naudoti skalūnų dujas, o tai kelianerimą stipriausios Europos ekonomi-kos pramonei, kad ji pralaimės savovaržovams Amerikoje, kurie naudosispigesne energija.

Jungtinėse Valstijose jau dabar 16proc. gamtinių dujų produkcijos suda-ro skalūnų dujos, o analitikai spėja, kadper 20 metų ši dalis gali išaugti iki 50procentų.

Skalūnų dujos yra “ne įprastinis”, oiškastinis kuras, randamas gamtinių lū-žių ir įtrūkių vietose po žeme. Jau sugal-vota technologija, kaip išgauti šias du-jas, ir energetikos kompanijos mano išdalies radusios atsakymą, kaip spręstiEuropos energetinio saugumo proble-mą. Tačiau uolienų hidraulinio skaldy-mo metodas vertinamas prieštaringai,nes yra susijęs su aplinkosaugos rizika,tokia kaip pavojus užteršti gruntiniusvandenis ir išskirti daugiau šiltnamioefektą sukeliančių dujų. Skalūnų šali-ninkai sveikina šį alternatyvų energijosšaltinį kaip geresnį už tradicinį iškasti-nį kurą.

Šiuo metu Europa priklausoma nuodujų, importuojamų iš Rusijos, ir darnepamiršo, kas nutiko, kai Rusijai ne-susitarus su Ukraina dujų čiaupas į Eu-ropą žiemos metu buvo užsuktas.

Dėl šių būgštavimų Vokietijos kanc-lerė Angela Merkel patiria didelį spau-dimą iš visų pusių, ypač turint galvoje,kad rugsėjį Vokietijoje vyks visuotiniairinkimai.

Energija brangstaHidraulinio skaldymo oponentai

pabrėžia šio skalūnų dujų išgavimo me-todo pavojų, o pramonės lyderiai ragi-na vyriausybę nustatyti žvalgymo tai-sykles. Tuo metu skalūnai užkariauja

vis didesnę dalį JAV energetikos rinkos.Daug energijos suvartojantys pramo-nės sektoriai, svarbūs Vokietijos eko-nomikai, iki 2030 metų gali mokėti uždujas tris kartus brangiau nei jų varžo-vai amerikiečiai. “Jei mes tai atmesime,tarptautinėje arenoje būsime paskuti-niai atsilikėliai”, - perspėja įtakinga pra-monininkų lobistinė grupė BDI.

Pramonės balsas Vokietijoje daugreiškia. Mat gamyba sudaro 25 proc.ekonomikos, o didžiausi darbdaviai yratokios kompanijos kaip BASF, “Bayer”,taip pat plieno ir sunkiosios inžinerijossektoriai. Vokietijoje didėja nepasiten-kinimas elektros antkainiais, kuriuospramonė ir vartotojai turi mokėti, kadvyriausybė galėtų subsidijuoti atsinau-jinančios energijos plėtrą.

Vokietija planuoja ne tik išgauti dau-giau atsinaujinančios energijos iš vėjobei saulės, bet ir iki 2022 metų atsisaky-ti atominės energetikos bei pakeisti ap-linką teršiančias anglis švaresnėmisgamtinėmis dujomis. Ironiška, bet šie

planai palankūs skalūnams. Be atomi-nės energetikos likusiai Vokietijai reikėsalternatyvaus stabilios ir švarios ener-gijos šaltinio, kuris papildytų netolygiąatsinaujinančią energiją. Dėl kylančiųenergijos kainų šis klausimas Vokieti-joje tampa vis svarbesnis.

Žalieji gali grįžtiVokietijos politikai aktyviai disku-

tuoja apie skalūnų gręžinių pliusus irminusus. Saugumo ekspertai apie taikalbėjo per Miuncheno saugumo kon-ferenciją, o žvalgybos agentūra BNDišanalizavo šio reikalo geopolitinį po-veikį.

Vokietijos žalieji, sėkmingiausia Eu-ropoje ekologinė partija, drauge su so-

cialdemokratais jau valdžiusi 1998-2005 metais, turi galimybių šiemetgrįžti į vyriausybę. Žalieji taip pat da-lysis valdžia maždaug 6 iš 16 federali-nių žemių, įskaitant Šiaurės Reino irVestfalijos bei Žemutinės Saksonijos,kuriose yra didžiausi skalūnų dujų iš-tekliai. Leidimus daryti gręžinius iš-duoda atskiros žemės. Šiaurės Reinoir Vestfalijos aplinkosaugos ministras,žaliųjų narys, dėl visuomenės susirū-pinimo paskelbė licencijų morato-riumą. Ši baiminasi, kad hidraulinisskaldymas, kai dideliu spaudimu į uo-lienos darinius pumpuojami didelikiekiai vandens ir chemikalų, gali netsukelti žemės drebėjimą arba užterštigeriamąjį vandenį.

Importas iš kitų šaliųDar viena alternatyva Vokietijai ga-

lėtų būti importas. Išgauti skalūnųdujas planuoja Lenkija, Didžioji Bri-tanija ir Ukraina, neseniai pasirašiu-si 7,5 mlrd. eurų sutartį su “Shell” dėlskalūnų žvalgymo. Kai kurie eksper-tai teigia, kad laikui bėgant Vokietijagali arba importuoti skalūnų dujas,arba pirkti elektrą iš skalūnų iš kitųšalių, tokių kaip Lenkija ar Ukraina.Per dešimtmetį importuotos skalūnųdujos gali sudaryti iki 10 proc. Vokie-tijos energetikos rinkos. Minėtoji ša-lis pati galėtų išgauti nuo 0,7 trln. iki2,3 trln. kubinių metrų skalūnų. Taiatitinka 125 mlrd. kubinių metrų įp-rastinių dujų. Šiuo metu Vokietija pa-gamina vos 14 proc. suvartojamų du-jų, o iš Rusijos importuoja apie 40procentų.

Nesutarimai ir vidujeVisada labai atsargi A.Merkel, fizi-

kė, buvusi aplinkosaugos ministrė, ikirinkimų neskubės keisti jokių įstaty-mų ir tokiu prieštaringu klausimu pa-liks kurti naujas taisykles naujos sudė-ties vyriausybei. Jei A.Merkel vėlsudarys centro dešiniųjų koaliciją, są-lygos žvalgybiniams gręžiniams busgeresnės. Jei jos konservatoriai turėsjungtis su socialdemokratais, kliūčiųbus daugiau.

Tačiau net ir A.Merkel koalicija yrasusiskaldžiusi. Konservatyvus aplin-kosaugos ministras Peteris Altmaie-ris atsargiai leidžia suprasti, kad yralinkęs riboti skalūnų išgavimą. Eko-nomikos ministras Philippas Rosle-ris, verslo interesus ginančių laisvųjųdemokratų vadovas, kaunasi už Vo-kietijos pramonės poziciją. Neseniaijis pabrėžė, kad daug Vokietijos fir-mų svarsto galimybes perkelti savoverslą į JAV, jos tvirtina, kad energijoskaina yra lemiamas veiksnys. “Mesjau nukenčiame dėl savo didesniųenergijos kainų, tai pakerta mūsųkonkurencingumą”, - sakė ministras.

Kol kas dar nematyti, kad kompa-nijos perkeltų savo gamybą į JAV, ta-čiau pasigirsta vis daugiau perspėji-mų, jog ateities investicijos krypsta į tąpusę.•

Prieš rinkimus - ginčai dėl skalūnų

Rekordinis kiekis padirbtų eurų

Prancūzijos ministras piktaireagavo į stambaus amerikiečioverslininko pastabą, jog reikiabūti kvailiu, kad investuotumPrancūzijoje.

JAV padangų gamintojos “Titan”bosas Maurice’as Tayloras, 1996 me-tais kovojęs už teisę tapti respubli-konų kandidatu į JAV prezidentus,pareiškė šiuos “ekstremalius” komen-tarus laiške, atsakydamas į prašymą,kad “Titan” apsvarstytų galimybę in-vestuoti į nuostolingą gamyklą Amje-ne, šiaurės Prancūzijoje.

“Aš kelis kartus lankiausi gamyklo-je. Prancūzų darbininkai gauna dide-lę algą, bet dirba tik tris valandas, - pa-rašė M.Tayloras, o tą laišką po kieklaiko publikavo Prancūzijos verslodienraštis “Les Echos”. - Jie gauna povalandą pertraukoms ir pietums, trisvalandas plepa ir tik tris dirba. Aš taipasakiau prancūzų profesinėms są-jungoms tiesiai į akis. Jie man atsakė,kad toks prancūzų stilius.” Toliau laiš-ko autorius priduria: “Ar jūs mus lai-kote kvailiais?”

Prancūzijos profesinės sąjungosužsipuolė šio laiško turinį, o pra-

monės ministras Arnaud Monte-bourg’as pareiškė, kad “Titan” va-dovas pademonstravo “visišką ne-nusimanymą apie mūsų šalį”.Ministras nurodė, kad Prancūzijo-je veikia 20 tūkst. užsienio firmų,jose dirba 2 mln. žmonių. “Noriupasakyti, kad “Titan” kompanija,kuriai jūs vadovaujate, yra 20 kar-tų mažesnė ir 35 kartus mažiau pel-ninga nei “Michelin”, kuri yraprancūzų didžiausia ir įtakingiausialyderė pasaulyje”, - paaiškino mi-nistras. Jis taip pat pridūrė, kad4200 antrinių JAV įmonių įdarbinadaugiau kaip 500 tūkst. žmoniųPrancūzijoje, o kai kurios firmosčia veikia nuo 1842 metų.

Tai ne pirmas ginčas, į kurį įsive-lia A.Montebourg’as nuo praėjusiosvasaros, kai Prancūzijos prezidentutapo socialistas. Jis apkaltino plienogamintoją “Arcelor Mittal” “meluo-jant ir negerbiant jo šalies” bei pa-reiškė, kad kompanija nebepagei-daujama, kai buvo uždarytos dvikrosnys lydymo gamykloje Floranže.

Prancūzija yra vienintelė Euro-pos šalis, kurioje nuo 2000 metųįteisinta vos 35 valandų darbo sa-vaitė. Tai buvo socialistų siekis ir

laimėjimas, bet dabar kritikai sa-ko, jog tai stingdo ekonomikos au-gimą.•Euractiv.com, BBC, LŽ

Vokietijoje didėja nepasitenkinimas dėl elektrosantkainių, kuriuos pramonė ir vartotojai turi

mokėti, kad vyriausybė galėtų subsidijuoti atsinaujinančios energijos plėtrą.

Žaliųjų nariai Europos Parlamente Strasbūre protestuoja prieš skalūnų dujų žvalgymą ir išgavimą.Reuters/Scanpix nuotraukos

Prancūzai įsižeidė

Portugalijos policija paskelbėšiauriniame Porto mieste konfis-kavusi didžiausią pasaulyje kiekįsuklastotų eurų - 380 tūkst. (1,3 mln. litų).

Per operaciją Porte policija aptiko1901 padirbtą 200 eurų banknotą irsuėmė 46 metų užsienietį, jo tapatybėneatskleidžiama. Suklastoti pinigai, pa-sak policijos, yra “išskirtinės kokybės”.Pareigūnai nurodė, kad šis klastojimasvyko nuo 2002 metų įvairiose šalyse,

tarp jų Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje,Bulgarijoje ir Portugalijoje. Pinigai cir-kuliavo daugiau nei dešimtmetį.

Tai jau antra didelė netikrų eurųkonfiskacija Porte šį mėnesį. Policijasusekė 5 įtariamų portugalų grupelę,klastojusią ir naudojusią 50 bei 20 eu-rų banknotus. Toji operacija baigėsi 30tūkst. eurų konfiskavimu.

Portugalijos policija sako, kad euro,kaip tarptautinės valiutos, svarbai di-dėjant nusikalstamos organizacijos Eu-ropos Sąjungoje ir kitur vis dažniauimasi padirbinėti šiuos pinigus.•

Viršuje tikri, apačioje - padirbti eurų banknotai.

M.Tayloras: “Jie valandą pietauja,tris plepa ir tik tris dirba.”

Pasaulis 72013 02 22Lietuvos žinios

JAV bepiločių lėktuvų atakos jaunusinešė 4 700 žmonių, kurių dalį sudaro civiliai, gyvybes. Šis skaičius pasirodė vis labiau stiprėjant ginčams, ar informacijaapie tokių lėktuvų naudojimą gali būti slapta.

Tikslus žmonių, žuvusių nuo šimtųiš bepiločių lėktuvų paleistų raketų prieš“Al-Qaedos” teroristus Pakistane, Je-mene ir kitose šalyse, tebėra įslaptintas,nes Jungtinių Valstijų kariniai pareigū-nai atsisako viešai aptarinėti bet kokiasšios slaptos informacijos detales. Tačiaurespublikonas senatorius Lindsey Gra-hamas, ištikimas bepiločių lėktuvų nau-dojimo šalininkas, atvirai paminėjo au-kų skaičių, kuris netikėtai pasirodė esąsdidesnis nei teigia nepriklausomi eks-pertai. “Mes nužudėme 4 700 asmenų.Kai kada pataikome į nekaltus žmones- man tai nepatinka, tačiau vyksta karasir mums pavyko sunaikinti kai kuriuoslabai aukštus “Al-Qaedos” narius”, -tokius L.Grahamo žodžius citavo nau-jienų tinklalapis “Easley Patch”, įsikū-ręs Islio miestelyje Pietų Karolinoje, irteigė, kad šiuos žodžius senatorius pa-sakė Islio Rotary klubo nariams.

Nors kai kurie įstatymų leidėjai iržmogaus teisių gynėjai abejoja tokiųatakų teisėtumu ir piktinasi dėl jų slap-tumo, L.Grahamas gina prezidentoBaracko Obamos sprendimą naudo-ti bepiločius kibernetinius orlaivius.“Tai ginklas, kuriuo reikia naudotis.Tai taktinis ginklas. Bepilotis lėktu-vas - per atstumą valdomas apgink-luotas orlaivis”, - sakė senatorius. Kolkas neaišku, ar L.Grahamas rėmėsiJAV vyriausybės statistika apie bepilo-čių lėktuvų aukas, nes senatoriaus biu-

ras šios temos nenorėjo komentuoti. Iki šiol kelios organizacijos, remda-

mosi žiniasklaidos pranešimais ir kitaisšaltiniais, mėgino suskaičiuoti, kiek ko-votojų ir civilių gyventojų galėjo žūti perbepiločių lėktuvų atakas. Vašingtone įsi-kūręs Naujosios Amerikos fondas tei-gia, kad nuo 2004 metų bepiločiai lėk-tuvai buvo panaudoti 350 kartų irbeveik vien per B.Obamos kadenci-ją. Fondo duomenimis, per tas atakasgalėjo žūti 1963-3293 žmonės, iš jų261-305 galėjo būti civiliai. Tuo metuLondone veikiantis Tiriamosios žurna-listikos biuras nurodo, kad vien Pakis-tane nuo 2004 metų dėl bepiločių lėk-tuvų atakų žuvo 2627-3457 žmonės,tarp jų galėjo būti nuo 475 iki 900 civi-

lių. Tiesa, šie duomenys labiau siejamisu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV)surengtomis slaptomis atakomis, o nesu bepiločių lėktuvų naudojimu Afga-nistane. Tai nėra įslaptinta ir tam vado-vauja JAV kariškiai.

B.Obamos administracija tvirtina,kad “tiksliniai žudymai” yra “kraštuti-nė priemonė”, jos imamasi prieš tuos,kurie planuoja smogti Jungtinėms Vals-tijoms ir kurių neįmanoma sučiupti. Ta-čiau oponentai aiškina, kad bepiločiųlėktuvų smūgiai prilygsta žudymui ki-tų valstybių teritorijoje, ir jis nėra kont-roliuojamas nei Kongreso, nei teismų.Todėl Kongresui tvirtinant naujuojuCŽV vadu B.Obamos paskirto JohnoBrennano kandidatūrą jam teko atsaki-

nėti į labai aštrius senatorių klausimusapie bepiločių lėktuvų programą.

Šį mėnesį pagaliau ir pats B.Obamapirmą kartą pripažino, jog amerikie-čiams reikia kai ko daugiau nei vien įti-kinėjimų, kad jis neperžengė savo galių,

pradėjęs slaptą bepiločių lėktuvų karąužsienyje. Tai prezidentas padarė po to,kai jo buvęs patarėjas antiterorizmoklausimais iki 2008 metų rinkimų Mi-chaelas Boyle’as žurnale “Internatio-nal Affairs” paskelbė straipsnį, kuriameparašė, kad “amerikiečiai nežino bepi-ločių lėktuvų naudojimo masto, odestrukcija vykdoma jų vardu”.

Savo studijoje M.Boyle’as pasiūlėB.Obamai baigti karą su terorizmu iratkurti įstatymo viršenybę antiteroris-tinėje Jungtinių Valstijų politikoje: “Pre-zidentas George’as W.Bushas raginoginti “civilizaciją” nuo terorizmo grės-mės, o prezidentas B.Obama, vykdyda-mas žiaurią kovą su “Al-Qaeda” ir kitaisislamistų tinklais, pirmenybę teikia še-šėliniam karui su terorizmu, t. y. bepi-ločių lėktuvų atakoms, specialiosiomsoperacijoms ir rafinuotam stebėjimui.”M.Boyle’as aiškina, kad tokie veiksmailaikomi labai sėkmingais todėl, kad vi-si šaukiamojo į kariuomenę amžiausvyrai teritorijoje, į kurią nukreipiamasbepiločio lėktuvo smūgis, laikomi kariš-kiais, kol įrodama priešingai. Niekastiksliai nežino, kiek žūsta žmonių toli-mose, vyriausybių nekontroliuojamo-se teritorijose, nes pataikoma ir į meče-tes, ir į laidotuvių procesijas, dėl topasitaiko civilių aukų. M.Boyle’as pri-mena, kad bepiločių lėktuvų atakossilpnina Pakistano ir Jemeno vyriausy-bes, nes siunčia jų visuomenei signalą,kad valdantieji režimai yra silpni ir neiš-silaikytų be Jungtinių Valstijų paramos.Be to, žūstant vis daugiau eilinių karei-vių, šiose ir kitose valstybėse stiprėjapriešiškumas Amerikai. Būtent todėlamerikiečiai ir privalo turėti daugiauinformacijos apie bepiločių lėktuvųnaudojimą, ir ji jokiu būdu negali būtislapta.•

Ginklas, smogiantis ir civiliams

Vėžiu sergančio Venesuelos lyderio Hugo Chavezo gydytojaineleido Bolivijos prezidentui EvoMoralesui susitikti su savo draugu ir sąjungininku, kai jis atvyko į Karakasą.

“Kalbėjomės su gydytojais. Jiemums sakė, kad jis ilsisi ir tebėra gydo-mas, - pasakojo E.Moralesas apie sa-vo gailestingumo vizitą Karakase. - Ne-galėjau pasimatyti su prezidentu, tiksusitikau su jo šeima ir vyriausiuojugydytoju. Kaip supratau, jie jaučiasidaug drąsiau. Privalote suprasti, kadprezidentas išgyvena sunkiausias sa-vo gyvenimo akimirkas.” E.Moralesasspecialiai užsuko į Karakasą prieš vyk-damas į susitikimus Jungtinių Tautųbūstinėje Niujorke.

E.Moralesas norėjo aplankyti savodraugą, nes pirmadienį buvo praneš-ta, kad H.Chavezas grįžo į Venesueląiš Kubos, kur jam buvo atliktos keliosvėžio operacijos, o jis pats internete pa-skelbė, kad jau yra tėvynėje. Tačiau kaiBolivijos vadovui nebuvo leista susi-tikti su H.Chavezu, baiminamasi, kadiš tiesų jo būklė yra bloga ir preziden-tas kovoja dėl savo gyvybės.

Visuomenei neteikiant informaci-jos žurnalistai apie H.Chavezo sveika-tą puolė klausinėti Bolivijos preziden-tą. “Esama dienų, kai jo sveikatosbūklė būna labai sudėtinga, tokios in-formacijos turi ir ministrai. Tačiau da-bar H.Chavezas grįžo į Karakasą, irtai didelis palengvėjimas. Kai kada suligomis ir negalavimais sunku kovoti,tačiau, žinoma, tikimės, kad netrukusvėl galėsime toliau dirbti kartu, kaip

tai darėme iki šiol”, - teigė Bolivijosvadovas.

E.Moralesas, H.Chavezas ir Fide-lis Castro, kuris atsistatydino 2006metais pablogėjus sveikatai, yra suda-rę radikalų Lotynų Amerikos aljansąir visi trys griežtai kritikuoja Jungti-nes Valstijas. E.Moralesas ne kartąbuvo nuvykęs į Kubą aplankyti su-nkiai sergančio Fidelio ir ten gydomoH.Chavezo.

“Leiskit dar kartą pasakyti, kokiąpagarbą jaučiu Fideliui ir Hugo, ža-viuosi jais. Man išties skaudu, kadF.Castro nebėra prezidentas, ypač da-bar, kai mano brolio prezidento

H.Chavezo sveikatos būklė labai su-dėtinga”, - sakė E.Moralesas ir pabrė-žė, kad juos abu palaiko dėl jų vedamoskairiosios politikos, kurios ir pats ėmė-si tapęs prezidentu 2006 metais.

H.Chavezas nesirodė viešumojenuo tada, kai gruodžio 10 dieną išvy-ko į Havaną, kur jam buvo atliktos ke-lios operacijos. Praėjusį penktadienįVenesuelos vyriausybė paskelbė nuot-raukas, kuriose besišypsantis H.Cha-vezas nufotografuotas gulintis lovojesu šalia jo stovinčiomis dukromis. •AFP, AP, “The Guardian”, BNS, “The Daily Mail”, LŽ

“Dieviškoji dalelė”, arba Higsobozonas, atrastas Europos branduolinių tyrimų centre(CERN), tiesiog pasmerkė visatą katastrofai.

Visata sprogs kaip muilo burbulas.Tiesa, tai įvyks ne anksčiau kaip pokelių dešimčių milijardų metų šviesosgreičiu, todėl niekas nieko nepajus.Tokią ateitį išpranašavo amerikiečiųfizikas Josephas Lykkenas, dirbantisEnrico Fermi laboratorijoje prie Či-kagos, kuri konkuruoja su CERN.

J.Lykkenas buvo nuvykęs į CERN irsu kolegomis iš Europos stebėjo di-džiajame hadronų kolaideryje vykdo-mus eksperimentus, kurie ir leido“pagauti” Higso bozoną. Paskelbtaamerikiečių mokslininko versija pa-neigia šiuo metu labiausiai paplitusiąteoriją, kad Visata gali plėstis be galo.Ja remdamiesi astrofizikai dar prieš

porą metų “galutinai nustatė”, kad vi-sata galų gale virs šalta negyva tuštuma.

Visos šios hipotezės grindžiamosHigso bozono mase. Iki jo atradi-mo šis dydis buvo nežinomas, ta-čiau dabar jau apskaičiuota, kad jomasė sudaro 126 gigaelektronvol-tų, t. y. “dieviškoji dalelė” yra 126 kar-tus “sunkesnė” už protoną. Dėl to,kad vadinamasis Higso laukas pra-siskverbia į visą visatą, pasitvirtinahipotezė, jog iš esmės visata nestabi-li, todėl gali būti paprasčiausiai “nuš-luota” kosmose įvykus kokiam norsincidentui. Anot J.Lykkeno, jei Hig-so bozono masė būtų bent keliaisprocentais kitokia, visata nebūtų pa-smerkta.

Į klausimą, koks incidentas gali su-naikinti visatą, astrofizikas atsakė:“Kur nors susidarys mažas burbuliu-kas, pavadinkime jį “alternatyvia vi-sata”. Jis ims plėstis šviesos greičiu irmus sunaikins.”•

Kilus skandalui dėl bepiločių lėktuvų naudojimo, JAV kariškiai išplatino “MQ-1C Gray Eagle” nuotrauką. Šis bepilotis lėktuvas paleido raketas į taikinius Irake. / AFP/Scanpix nuotrauka

Niekas tiksliai nežino,kiek žūsta žmonių

tolimose, vyriausybiųnekontroliuojamose

teritorijose, nes patai-koma ir į mečetes, ir įlaidotuvių procesijas.

Neleista susitikti su H.Chavezu

E.Moralesas, H.Chavezas ir Raulis Castro Havanoje.AFP/Scanpix nuotrauka

Visata tiesiog sprogs

Visatos sprogimas. / NASA nuotrauka

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Valstybės valdžios vyrai jaubeveik pusmetį svarsto, kaip darsugriežtinti žemės ūkio paskirtiesžemės įsigijimo tvarką. Tuo metukai kurie žemdirbiai baiminasipriverstinio ūkių susmulkėjimo,jeigu negalės įsigyti ir valdyti didesnių kaip 500 ha žemės ūkio sklypų.

Pernai spalį parengtas Žemės pirki-mo ir spekuliacijos įstatymo projektasgalų gale perduotas nagrinėti Vyriau-sybės darbo grupei, bet jo rengėjai nė-ra tikri, kad Seimas pradės jį svarstytipavasarį.

Stabdys žemės spekuliantus“Mūsų parengto įstatymo svarbiau-

sia nuostata, kad apie siūlymą parduo-ti žemę žinotų visi kaimynystėje esantysūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Tiktada, kai jie nesutiks mokėti pardavėjuitinkančios kainos, pasiūlymu galės nau-dotis kiti pirkėjai”, - LŽ teigė Seimo na-rys, buvęs žemės ūkio ministras Kazi-mieras Starkevičius.

Jo teigimu, įstatymu siekiama sukel-ti papildomų nepatogumų asmenims,perkantiems žemę iš spekuliacinių pa-skatų. Kaip ir anksčiau, išlieka riboji-mas vienam savininkui pirkti daugiaukaip 500 ha žemės. Be to, bus griežčiaupaisoma žemės pirkimo teisių bendra-turčiams, valstybei, asmenims, kurių tu-rimi žemės sklypai ribojasi su parduo-damu sklypu, ir parduodamo žemėssklypo naudotojams.

“Šio įstatymo projektą kritikuojamedėl kelių priežasčių”, - LŽ teigė vienosdidžiausių žemės valdytojų ir pirminėsžemės ūkio produkcijos gamintojų AB“Agrowill Group” generalinis direkto-rius Marius Žutautas ir pirmiausia at-kreipė dėmesį, kad net įstatymo rengė-ja Žemės ūkio ministerija užklaustanepaaiškino pačios spekulianto sąvo-

kos. “Ar spekuliantas yra, pavyzdžiui,žmogus, kuris nuomoja savo nusipirk-tą žemės sklypą? Turbūt. O tą sklypą pa-veldėjęs ir taip pat nuomojantis ūkinin-kui? Matyt, ne”, - gūžčiojo pečiaisgrupės, vienijančios 40 bendrovių, va-dovas.

Neišvengiamai smulkins ūkiusTačiau labiausiai “Agrowill Group”

piktinasi paliktu ir dar labiau sugriežtin-tu draudimu per susijusius asmenis val-dyti didesnį kaip 500 ha dirbamos že-mės plotą, nes tai esą ne tik toliaustabdys didžiųjų bendrovių ir ūkininkųūkių plėtrą, mažins konkurenciją, betir per ilgesnį laikotarpį neišvengiamaismulkins ūkius.

Pasak M.Žutauto, uždraudus žemėsįsigijimą, kai jau valdomas dirbamos že-mės plotas viršija 500 ha, sudaromosnevienodos sąlygos ūkininkauti. “Pa-vyzdžiui, vienas ūkininkas valdo 100 hažemės, kurios dalį nuomojasi iš savinin-ko. Jis turi pirmumo teisę nuomojamąžemę nusipirkti. O stambus ūkis, kurisdirba, pavyzdžiui, 2000 ha, to negalės,nes nuosavybės teise galės valdyti tik 500

ha, arba iki 25 proc. savo dirbamos že-mės, o kitą dalį privalės nuomotis ir užnuomą mokėti tiek, kiek reikalaus nuo-motojas, kad šis nesudarytų nuomossutarties su kitu ūkininku”, - aiškino že-mės ūkio įmonių grupės vadovas.

Kitu atveju, anot jo, didiesiems žem-valdžiams nebelieka racionalios prie-monės, kaip išspręsti laikinas finansi-nes problemas, kurių atsiranda,pavyzdžiui, nederliaus metais. “Buvonemažai atvejų, kai žemės ūkio bendro-vė arba stambus ūkininkas, patiriantisfinansinių sunkumų, parduoda savo že-mę investuotojui ir su juo sudaro žemėsnuomos sutartį. Reikalams pasitaisius,žemdirbys galėtų tą žemę vėl išpirkti,tačiau bendrovė, kuri jau valdo daugiaunei 500 ha, tokios galimybės netenka.Vadinasi, įstatymu varžoma verslo tei-sė rinktis”, - aiškino M.Žutautas.

Todėl “Agrowill Group” siūlo pir-

kėjų, kurie nedirba žemės, veiksmusvaržyti kitaip - riboti žemės įsigijimą,pavyzdžiui, iki 20 proc. per metus nuojau dirbamo žemės ploto, o žemės ne-dirbantiems investuotojams parduotitik šiems prieš tai sudarius ilgalaikės(ne trumpesniam kaip 5 metų laiko-tarpiui) nuomos sutartis. Jo teigimu,pastaruoju metu žemės rinka sparčiaikeičiasi. Mat žemės paveldėtojus keičianauja karta, kuri, apimta vartotojiškųinteresų, nenori žemės dirbti ir skubają parduoti.

Pavėlavo 20 metų“Tokie įstatymai galėjo būti priima-

mi prieš 20 metų, o dabar viskas susigu-lėjo. Niekas tos žemės nei labai parduo-da, nei labai perka. Visi, kam reikėjo,seniai prisipirko, ir aš nesakau, kad tie,kurie tai galėjo, elgėsi neteisingai”, - sa-ko ūkininkus konsultuojančios įmonės

savininkas biržietis Ruslanas Koloma-kas. Jis 200 procentų neigia, kad jauni-mas nenori ūkininkauti. Tačiau ir jismano, kad riboti dirbamos žemės nuo-savybę nėra teisinga. “Vis kalbama apiežemės ūkio specializaciją, bet jei ūki-ninkas nori auginti 500 karvių bandą,pažadų joms ant liežuvio nepadės - rei-kės užsiauginti pašaro. O neturėdamasžemės ką jai paduosi? Kai žemės ma-žai, neapsimoka ir padoresnės techni-kos pirkti”, - argumentus dėstė konsul-tantas.

M.Žutauto teigimu, yra apskaičiuo-ta, kad kombainą turėti optimaliausiatada, kai žemės plotas yra ne mažesniskaip 500 hektarų. “Koks čia ūkis, jei vie-nam savininkui apsimoka turėti ne dau-giau kaip vieną kombainą, o šiam su-gedus nebūtų pakaitinio”, - ironizuoja“Agrowill Group” vadovas. Jo įsitikini-mu, įstatymų leidėjams nederėtų igno-ruoti stambiųjų žemvaldžių interesųbent dėl to, kad jie, valdydami 15 proc.visos dirbamos Lietuvos žemės, sumo-ka 30 proc. visų mokesčių.

Statistikos duomenimis, vasario 1dieną Lietuvoje buvo 15 įmonių, kuriosnuosavybės teise valdė didesnius kaip500 ha žemės plotus. Dar 30 ūkių yranetoli šios ribos.

“Dėl žemės plotų jau vyksta įnirtin-ga kova, kai savininką spaudžia ir že-mės ūkio bendrovės, ir smulkieji ūki-ninkai. Priėmus įsigijimus griežtinantįįstatymą, bendrovės bus beginklės irpraras plotus, - konstatavo įmonių gru-pės vadovas. - Didieji ūkiai, netekę dir-bamos žemės, skaldysis į smulkiuosius,ir tai bus ne konkurencingumo skati-nimas, o stiprių ūkių susinimas.”•

2013 02 22Lietuvos žinios8 Žemės ūkis

RITA KRUŠINSKAITĖ

Keliolika kilometrų nuo Druskininkų įsikūrusi ūkininkųGražinos ir Arvydo Augų šeimasavo namuose pagamintais sūriais vaišina kurorto švenčiųdalyvius, jų reprezentaciniamsrenginiams užsako ir Druskininkų merija.

Leipalingio seniūnijoje nuo žaliavosiki galutinio vartotojo gaminami pienoproduktai - vienos ūkininkaujančiosšeimos pragyvenimo šaltinis.

“Ūkininkais tapome per lemtingą at-sitiktinumą, o gal dėsningumą”, - teigėG.Auguvienė. Palikti Druskininkus irpakeisti gyvenimo būdą šeimai teko,kai prieš keliolika metų pasiligojoA.Augaus tėvas ir motinai prireikė pa-galbos. Ūkininkavimo pradžia buvonelengva - senas tvartas ir kelios kar-vės. Tačiau jaunos šeimos sunkumaineišgąsdino. Veiklūs žmonės 2002 me-tais įregistravo ūkį ir padidino karviųskaičių. Šiandien Augams priklauso 32hektarai žemės ir 14 Lietuvos juodmar-gių karvių. Vasarą jos laisvai ganosi ap-tvare, o kartais ir žiemą yra išvedamosiš tvarto pasidžiaugti saulės spinduliais.

Kaimyną, kad pagelbėtų, ūkininkaikviečiasi tik ruošdami šieną. “Visus ki-tus darbus įveikiame savo šeimos jėgo-mis - mudu su vyru ir dukra su drau-

gu. Savaitgaliais atlekia padėti Vilniujegyvenantis sūnus”, - pasakojo moteris.Anot G.Auguvienės, jų turimos karviųbandos dydis optimalus tokiai darbojėgai - jei būtų bent keliomis daugiau,tektų samdyti pagalbininkų.

Kai tik pradėjo ūkininkauti, Augaipieną parduodavo supirkėjams, tačiaugreitai suprato: jei patys negamins ga-lutinių pieno produktų ir jais nepre-kiaus, šeimos ūkis dėl mažų supirkimokainų neišvengiamai žlugs. Sutuokti-niai nusprendė mokytis - abu lankė vi-sus seminarus ir konferencijas, kurio-se būdavo kalbama apie pieno ūkius,jų priežiūrą, pieno produktų gamybą.Įgiję teorinių žinių, leipalingiškiai ėmė-si modernizuoti savo ūkį. Gavę lėšų pa-gal Natūrinių ūkių paramos programą,jie nusipirko pieno šaldytuvą, melžimoįrangą su generatoriumi, uždengė tvar-to stogą, pasikvietė specialistus, kad iš-gręžtų vandens gręžinį. Mat, G.Augu-vienės nuomone, norint gamintikokybiškus produktus geru vandeniubūtina net indus plauti, nes tai gali nu-lemti skonio savybes.

Iki praėjusių metų vasaros Augaiprekiavo įvairiais prieskoniais pagar-dintais varškės sūriais, varške, grietine.Mintis išplėsti gaminių asortimentą fer-mentiniu sūriu kilo dalyvaujant Veteri-narijos akademijos organizuotame se-minare apie fermentinių sūrių gamybą.

“Iš karto nepavyko, nors teoriškaiviskas buvo lyg ir aišku”, - apie ištiku-

sią nesėkmę užsiminė G.Auguvienė.Tačiau tai neatbaidė ūkininkų ryžto ga-minti fermentinį sūrį. Radę laikraštyjeskelbimą, kad Dargužiuose organizuo-jami praktiniai tokio sūrio gamybos už-siėmimai, nuvyko į juos. Tai padėjo.

Dabar Augai gamina trijų rūšių fer-mentinį sūrį: parmezano tipo kietąjį,kurį brandina 4-8 mėnesius, minkš-tesnį ir švelnesnio skonio, brandinamąvieną mėnesį, ir trečios rūšies fermen-tinį sūrį, savaitę džiovinamą šaldytu-ve. “Gerai, kad atradome fermentiniųsūrių gamybą. Dėl savo puikaus sko-nio jie turi paklausą”, - džiaugėsi ūki-ninkė.

Kokybiškų pieno produktų mėgėjaiužsuka į Augų ūkį ir patys, tačiau di-džiąją dalį gaminių šeima parduodaDruskininkuose - kiekvieną vakarąspecialiu mikroautobusu veža pirkė-jams šviežius produktus. Nors preky-ba trunka tik valandą, ūkininkai kas-kart sulaukia nuo 80 iki 100 pirkėjų.“Žmonės pasitiki mumis, vertinamūsų gaminius, todėl negalime jų nu-vilti - ne laiku nuvažiuoti ar parduotiprastos kokybės produktus”, - sakėG.Auguvienė. Anot jos, parduoti pras-tą produktą tolygu viešai pasakyti, kadsavęs negerbi.

Kas lemia tokio uždaro šeimos vers-lo sėkmę? “Tarpusavio sutarimas, pa-garba kitam žmogui ir sau. Neskirsto-me darbų į vyriškus ir moteriškus”, -sutartinai tvirtino abu sutuoktiniai.•

Dzūkų šeimos ūkio variklis - sūriai

Augų pagaminti fermentiniai sūriai - tikri dzūkiški produktai. Ritos Krušinskaitės nuotrauka

500 hektarų žemės po plūgu

“Koks čia ūkis, jei vienam savininkui apsimoka turėtine daugiau kaip vieną kombainą, o šiamsugedus

nebūtų pakaitinio?” - ironizuoja M.Žutautas.

Vasario pradžioje Lietuvoje buvo 15 įmonių, kurios nuosavybės teise valdė didesnius kaip 500 ha žemės plotus,o dar 30 ūkių yra netoli šios ribos. / LŽ archyvo nuotrauka

Ūkių skaičius pagal valdomąžemės ūkio paskirties žemėsplotą 2013 m. vasario 1 d. Intervalas, ha Ūkių Iš viso

skaičius naudmenų, ha

0-30 109 843 617 417

30-100 3649 166 541

100-500 311 51 583

Daugiau kaip po 500 15 289 511

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

ARVYDAS JOCKUS

Šiandien Kainų komisija pla-nuoja patvirtinti naują elektrosenergijos, pagamintos naudo-jant atsinaujinančius energijosišteklius, tarifų nustatymo metodiką. Naujos sąlygos dar labiau apsunkins saulės, vėjo ir kitų jėgainių plėtrą.

Nuo šiol Kainų komisija pertek-linės elektros energijos supirkimotarifus ir maksimalius tarifus nusta-tys bei patvirtins ne kas pusmetį armetus, o kas ketvirtį, bet ne vėliaukaip 30 dienų iki jų įsigaliojimo.

Atsisakoma elektrinių diferencia-cijos ribos pagal elektrinių įrengtąjągalią iki 30 kilovatų (kW). Nuo šiolmažosiomis jėgainėmis bus vadina-mos elektrinės, kurių įrengtoji galiayra ne didesnė kaip 10 kW.

Tarifai - tik nuo veiklos pradžios

Naujoji metodika nebepalieka gali-mybės vėjo, saulės ir kitų atsinaujinan-čių išteklių plėtotojams užsitikrinti fik-

suotą elektros energijos supirkimo ta-rifą 12 metų, nepriklausomai nuo to, arelektrinė pastatyta, ar ne. Kai kurie ga-mintojai tokia tvarka naudojosi lauk-dami, kol atpigs reikalinga įranga, siek-dami mažesnių investicijų.

Nuo šiol perteklinės elektros energi-jos supirkimo tarifas turėtų būti pradeda-mas skaičiuoti tik nuo gamybos leidimoišdavimo dienos. 12 metų laikotarpis,per kurį gamintojui gali būti taikomas

aukštesnis nei rinkoje tarifas, išlieka, ta-čiau jį kaip perteklinės elektros energi-jos supirkimo tarifą keturis kartus permetus patvirtins Kainų komisija, arba jisbus nustatomas Kainų komisijos orga-nizuojamame skatinimo kvotų ir fik-suotų tarifų aukcione.

Kainų komisija keičia technologiniopajėgumo koeficientus ir tikslina inves-tuotino kapitalo apimtį elektros ener-gijos jėgainei prijungti prie operato-

riaus tinklų. Be to, numatomas balan-savimo paslaugos priedo nustatymasprie taikomo fiksuoto tarifo dydžio.

Neskatina naujų jėgainių plėtrosLietuvos saulės energetikos asocia-

cijos prezidentas Edmundas Žilins-kas būsimus pakeitimus LŽ įvardijokaip “gryną barbarizmą”. Jo nuomo-ne, pradėjus taikyti naują tarifų meto-diką, saulės elektrinių plėtra visiškai

sustos. Mažų elektrinių tiesiog neap-simokės statyti ir gaminti elektrą užsupirkimo tarifą, kuris galės būti kei-čiamas keturis kartus per metus.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijosdirektorius Saulius Pikšrys teigė, kadpradėjus taikyti naują tarifų metodikąmažės supirkimo tarifo santykis tarpnedidelių (nuo 10 iki 350 kW) ir dide-lių (nuo 350 kW) vėjo jėgainių. “Tarki-me, anksčiau, kai iš didelių jėgainių

elektra buvo superkama po 28 ct/kWh,o iš mažų - po 36 ct/kWh, skirtumastarp dviejų tarifų buvo 8 ct/kWh, dabarjis bus mažesnis. Todėl mažoms jėgai-nėms sąlygos suprastės - viršutinė tari-fo riba sumažės. Jau ir dabar jų statyti bestruktūrinės paramos neapsimoka, nesinvesticija didelė, o atsipirkimo termi-nas labai ilgas. Stato nebent pavieniaiūkininkai iš entuziazmo”, - pažymėjoS.Pikšrys.

Visiškai mažų (iki 10 kW) įrengto-sios galios vėjo jėgainių, pasak jo, Lietu-voje ir iki šiol beveik nebuvo statoma. “Įmažos jėgainės kilovatą investicijos san-tykinai yra didesnės negu į didelės. Beto, jų ir ekonominė nauda mažesnė, to-dėl paramos joms reikia daugiau. Jėgai-nės iki 10-30 kW galios tinkamos ne-bent individualiems ar daugiabučiamsnamams, tačiau jų įranga brangi ir Lie-tuvos sąlygomis neatsipirktų”, - sakėS.Pikšrys.

Naujoje metodikoje S.Pikšrys pasi-genda ir diferenciacijos tarp naujų beisenų technologijų skatinimo. “Mūsųįsitikinimu, senos technologijos (Va-karų šalyse 10-20 metų veikusi įranga)naudojimas neturėtų būti skatinamasnei per tarifą, nei per investiciją. Tuometu Lietuvoje iš 54 veikiančių iki205-350 kW instaliuotos galios vėjoelektrinių tik 11 yra naujos, o visos ki-tos panaudotos”, - teigė jis.

S.Pikšrio nuomone, tarifų nustaty-mo metodikoje senoms technologijomsturėtų būti įvestas kitas technologiniopajėgumo ar specialus technologinioregreso koeficientas. S.Pikšrio teigimu,viename Kainų komisijos organizuotųaukcionų iš 88 dalyvių tik 14 ketino sta-tyti naujus įrengimus. •

Verslas 92013 02 22Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6038 +1,1176%

1 Australijos doleris 2,6698 +0,1348%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0277 +1,1197%

1 Kanados doleris 2,5599 +0,5586%

1 Šveicarijos frankas 2,8039 +0,2924%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1733 +1,1382%

10 Čekijos kronų 1,3606 0,0000%

10 Danijos kronų 4,6294 +0,0086%

1 DB svaras sterlingų 3,9562 -0,3893%

100 Vengrijos forintų 1,1818 -0,4231%

100 Islandijos kronų 2,0078 +0,3437%

100 Japonijos jenų 2,7863 +1,0336%

100 Kazachstano tengių 1,7327 +1,2351%

1 Latvijos latas 4,9343 -0,0284%

10 Moldovos lėjų 2,1422 +0,6909%

10 Norvegijos kronų 4,6480 -0,1485%

10 Lenkijos zlotų 8,2911 +0,0519%

100 Rusijos rublių 8,6120 +0,5434%

10 Švedijos kronų 4,1000 +0,3902%

1 Turkijos naujoji lira 1,4571 +0,5079%

10 Ukrainos grivinų 3,2006 +1,0217%

2013 02 22, LB

LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors investicinių fondų turtasper metus šoktelėjo ketvirtada-liu, jų dalyvių skaičius vis darmažėjo. Nuosekliai besitrau-kiančios gretos rodo, kadfinansų rinkose liko tik patyręinvestuotojai.

Lietuvoje registruotiems investici-niams fondams praėję metai buvosėkmingi. Fondų turtas per 2012 me-tus padidėjo 25 proc. ir sudarė 641mln. litų. Vienetų vertė dėl sėkmingųpirmojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvir-čių vidutiniškai ūgtelėjo 12,6 procen-to. Tai pranešė Lietuvos bankas.

“Po nesėkmingų investiciniams fon-dams 2011 metų, kai fondų vienetų ver-tė krito 11 proc., praėjusiais metais in-vesticiniams fondams pavyko atsitiesti.Nors dalyvių skaičius ir toliau mažėjo,naujų lėšų vis tiek pavyko pritraukti -fondai išplatino 55 mln. daugiau inves-ticinių vienetų, nei jų buvo išpirkta”, -teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybosFinansinių paslaugų ir rinkų priežiūrosdepartamento direktorius Vilius Šapoka.

Pasitraukė nepatyrę investuotojai

Klubo “Pinigų srautas” preziden-to Andriaus Šumino teigimu, svar-biausia investicinių fondų turto au-gimo priežastis - geros nuotaikos

finansų rinkose ir teigiama pagrin-dinių rinkos indeksų grąža.

Nerimą esą kelia nebent tai, kadpraėjusių metų pabaigoje Lietuvoje re-gistruotų investicinių fondų dalyviųper metus sumažėjo maždaug dešim-tadaliu ir buvo 18,9 tūkstančio. Tačiau

A.Šuminas šios tendencijos nesureikš-mino ir sakė, kad finansų rinkose pa-siliko labiausiai patyrę investuotojai.

Anot pašnekovo, investuotojųskaičius nuosekliai mažėja nuo 2008metų, kai buvo pasiektas pikas. Tuometu buvo juntamas ypač didelis in-

vestuotojų suaktyvėjimas, tačiau dau-gelis jų buvo nepatyrę ir manė, kaddėl mažos investicinių fondų rizikosgalima sulaukti labai didelės grąžos.

“Tačiau finansų rinkose prasidė-jusi krizė parodė, kad investiciniaifondai iš tikrųjų yra rizikingas instru-mentas, reikalaujantis ilgalaikių in-vesticijų. Nemažai iki krizės investa-vusių žmonių tiesiog atsiėmė pinigus,nes jų investicijų vertė grįžo į pradi-nį lygį. Dalis investuotojų tiesiog mė-gino iki minimumo sumažinti rizikąir skaidyti portfelį - jie atsigręžė į ki-tus finansinius instrumentus, pavyz-džiui, į taupymo lakštus, Vyriausybėsobligacijas”, - sakė jis.

A.Šuminas taip pat pabrėžė, kad įbanką, finansų maklerių ar kitą finan-sų valdymo įmonę dėl konsultacijų be-sikreipiantys investuotojai dabar turiužpildyti tam tikrą klausimyną, ir tikpaskui jiems siūlomi finansiniai pro-duktai. Būtent tai, net esant teigiamiemsinvesticinių fondų rodikliams, esą neleispasiekti iki krizės buvusiam laikotarpiuibūdingo investuotojų bumo.

“Dabar dalis investuotojų, užpildęklausimynus, pasitraukia - žmonėspasimokė iš klaidų ir jau supranta,kad produktai turi būti parenkamipagal rizikos profilį, amžių ir finan-sines galimybes”, - aiškino jis.

Populiariausi rizikingi fondaiLietuvos banko duomenimis, ri-

zikingiausiai investuojantys akcijų

fondai buvo ne tik populiariausitarp investuotojų, bet ir pasiekė ge-riausių rezultatų - jų vienetų vertėvidutiniškai pakilo 16 procentų.

Mišraus investavimo fondų vie-netų vertė vidutiniškai padidėjo 13proc., o obligacijų - 8 procentais.Per praėjusius metus sumažėjo tikvieno fondo vertė, o kitų išaugo nuo1,4 iki 27 procentų.

Paklaustas, kodėl labai populia-rūs buvo rizikingiausiai investuo-jantys akcijų fondai, A.Šuminasneatmetė tikimybės, kad investuo-tojus suviliojo didelė grąža. Tačiaujis pabrėžė, kad esama ir kitų prie-žasčių. “Profesionalesni investuo-tojai matė, kad į finansų rinkasgrįžta tvarka, priimami tinkamisprendimai. Matydami, kad ver-tybiniai popieriai yra pigūs, žmo-nės į juos investavo. Be to, metųpabaigoje skolos vertybinių popie-rių kainos labai smarkiai augo, ob-ligacijų pelningumas liko labaimažas, todėl norint sugeneruotididesnę grąžą teko investuoti į ri-zikingesnius aktyvus”, - sakė pa-šnekovas.•

Investuotojų bumas toliau gęsta

A.Šuminas: “Finansųrinkose pasiliko

labiausiai patyrę investuotojai.”

“Nors dalyvių skaičius ir toliau mažėjo, naujų lėšų vis dėlto pavyko prit-raukti - fondai išplatino 55 mln. daugiau investicinių vienetų, nei jų buvoišpirkta”, - teigė V.Šapoka. / LŽ archyvo nuotrauka

Atsinaujinančiai energetikai - nauji rėmaiKomentarasEnergetikos ministro Jaroslavo Nevero-vičiaus vyriausioji patarėja Daiva Rima-šauskaitė: “Pagal naujai priimtą AIE įsta-tymo pakeitimą, saulės elektrinėms iki10 kW taikoma supaprastinta tvarka, taiyra nereikalingas leidimas plėtrai bei ke-liami mažesni reikalavimai išduodantleidimą gamybai. Saulės elektrinių galiasumažinta atsižvelgiant į vidutines vienonamų ūkio elektros energijos sąnaudas.Visiems gamintojams, kuriems jau yraišduoti gamybos leidimai, niekas nesi-

keičia ir galioja 12 metų skatinimo laiko-tarpis pagal nustatytą skatinimo tarifą.Gamintojams, kuriems išduoti leidimaiplėtrai - išskyrus leidimus plėtrai iki AIEįstatymo įsigaliojimo, tai yra 2011 m.balandžio 24 d., jų leidimai plėtrai galio-ja iki šių metų liepos 1 d. su galimybepratęsti 7 mėnesiams, jeigu investuotadaugiau nei 50 proc. lėšų. Šiuo atvejujiems galioja 12 metų skatinimo laikotar-pis ir skatinimo tarifas nustatomas tada,kai gaunamas leidimas gaminti. VKEKKnustatinės skatinimo tarifą kas ketvirtį.”

“Jėgainės iki 10-30 kW galios tinkamos nebentindividualiems ar daugiabučiams namams, tačiau jų įranga brangi ir Lietuvos sąlygomis

neatsipirktų”, - sakė S.Pikšrys.

Mažų saulės elektrinių neapsimokės statyti ir gaminti elektrą už supirkimo tarifą, kuris galės būti keičiamasketuris kartus per metus. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 02 22Lietuvos žinios10 Istorija

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Į Lietuvos metraščių sąvadąXVI amžiaus pradžioje pate-kęs pasakojimas apie Kęstu-čio meilę Palangoje sutiktaiBirutei tėra graži legenda. Ir

nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daugkultūrinių pavidalų. Tad kas galėjobūti Vytauto motina, ir ką kuršiųmitologijoje reiškė Birutės vardas,neseniai pasirodžiusio “Lietuviųkatalikų mokslo akademijos met-raščio” B serijos leidinyje “Bažny-čios istorijos studijos” išsamiai nag-rinėja V.Ališauskas.

Kultūroje gyva Lietuvių istorinėje atmintyje Biru-

tė užima ypatingą vietą. Šimtams mer-gaičių Lietuvoje duotas, kaip iki šiolmanyta, kunigaikštienės Birutės, Lie-tuvai padovanojusios Vytautą Didįjį,vardas. Pirmoji lietuviška opera taippat paskirta Birutei. Libretą parašęsGabrielius Landsbergis-Žemkalnisistoriją dar labiau išplėtojo. Tarpuka-rio Lietuvoje cirkuliavo 100 litų bank-notas, kurio vienoje pusėje - dailinin-ko Adomo Galdiko įsivaizduojamosBirutės portretas, kitoje - vanden-ženklis su Kęstučio portretu. Šių die-nų Lietuvos kariuomenėje įkurtas Di-džiosios kunigaikštienės Birutėsmotorizuotas pėstininkų batalionas,kurio vėliavoje - Birutės atvaizdas.

Palangoje stūkso Birutės kalnas,jo papėdėje - 1965 metais pastatytaBirutės skulptūra (autorė - Kons-tancija Petrikaitė-Tulienė). Ėmė netsklandyti pasakojimai, kad šis kal-nas - Birutės amžino poilsio vieta.

“Tai ką dabar daryti su visu kul-tūriniu klodu, kurį suformavo isto-rija apie Birutę? Jūsų tyrinėjimainuvainikuoja gražų mitą?” - klausiupašnekovo, buvusio Lietuvos am-basadoriaus prie Šventojo Sosto,Romoje tyrinėjusio jėzuitų šalti-nius. “Mito nenuvainikuoju. Tikpatikslinu faktus. Kaip tik tam tik-rus teiginius, laikytus tikrais faktais,siūlau laikyti mitu, legenda”, - sakėV.Ališauskas. Pašnekovas, primin-damas, kad ne vienas istorikas yrasuabejojęs, ar Birutė iš tikrųjų yraVytauto motina, neigia ir iki šiol jaiklijuotą vaidilutės įvaizdį.

Išpopuliarinta legenda“Kai istoriniuose šaltiniuose kal-

bama apie Vytauto motiną, niekadneminimas Birutės vardas. Jei iš tie-sų būtų žinota, kad jo motina Biru-tė, kodėl tas vardas nebūtų mini-mas?” - klausė filosofas. Metraštis, įkurį Kęstučio ir Birutės istorija įra-šyta ne to įvykio amžininkų, o šių is-torinių asmenybių nemačiusių žmo-nių, ir dar praėjus daugiau negu 100metų, anot V.Ališausko, irgi nepa-teikia jokių įrodymų. “Be to, net irLietuvos metraščių sąvade nekalba-ma, kad būtent Kęstučiui ir Biruteigimė Vytautas. Mano nuomone, čiasuplaktos dvi skirtingos istorijos”, -teigė mitologijos tyrinėtojas.

Žvilgtelėkime, kas rašoma minė-tame metraštyje, o tiksliau - By-chovco kronikoje (cituojamas Ri-manto Jaso vertimas): “Kęstutis,viešpataudamas Trakuose bei Že-maičiuose, išgirdo esant Palangojemergelę, vardu Birutė, kuri pago-nišku papročiu buvo pasižadėjusi

savo dievams išsaugoti skaistybę irpati buvo garbinama kaip dievaitė.Nuvyko pats didysis kunigaikštisKęstutis tenai, ir labai ji jam patiko,nes buvo labai graži mergaitė ir pro-tinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmo-na. Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė,kad pasižadėjusi savo dievams iš-saugoti skaistybę iki mirties. Ir ku-nigaikštis Kęstutis paėmė ją prievar-ta iš tos vietos, su didžia pagarbapalydėjo ją į savo sostinę Trakus ir,sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiaisbroliais dideles vestuves ir paėmė tąmergelę Birutę sau už žmoną.”

Šį pasakojimą vėliau išpopuliari-

no pirmasis Lietuvos istorikas Mo-tiejus Strijkovskis. Tada jis ėjo iš lū-pų į lūpas, iš teksto į tekstą. “Irniekas net nesigilino į patį pirminįvariantą, - sakė V.Ališauskas. - Beto, apskritai Birutės, kaip istoriniopersonažo, vardas istoriniuose šal-tiniuose minimas vienintelį kartą -minėtame Lietuvos metraščių sąva-de. Visur kitur Vytauto motina va-

dinama tiesiog - Vytauto motina.Niekur jai neklijuojamas Birutėsvardas. Vytauto motinos vardo ne-mini ir lenkų kronikininkas JanasDlugošas. Kas ji buvo iš tikrųjų? Is-toriniai šaltiniai šiuo klausimu ga-na skurdūs.”

V.Ališauskas daro išvadą, kad Bi-rutės ir Kęstučio pažinties legendayra politinio pobūdžio. Ji galėjo su-siformuoti Vytauto kovų dėl Že-maitijos laikais. “Ji remiasi istori-niu įvykiu - Kęstučio vedybomis sužemaičių didiko dukterimi. Metraš-tyje apie Birutės kilmę nekalbama”, -teigė pašnekovas.

Ar būta kitos moters?“Sunku pasakyti, kodėl Vytauto

motinos vardas neminimas jokiuo-se istoriniuose šaltiniuose, - sakėV.Ališauskas. - Tačiau gražioje isto-rijoje apie Kęstutį ir Birutę matauįdomų fenomeną. Tai vienintelėmoteris, kurios tiesioginė kalba pa-teikiama metraščiuose (lietuviška-me vertime tai neatsispindi). Dau-

giau nė viena moteris, na, išskyrusvieną krikščionę lenkų panelę, tie-siogine kalba net plačiausioje met-raščio versijoje (Bychovco kroniko-je) neapdovanojama.”

Teksto analizė rodo, kad šis pasa-kojimas niekaip nesiejamas su Vy-tauto gimimu, o yra įterptas į pasa-kojimą apie trijų sostinių įkūrimą(Trakų, Vilniaus bei Naujųjų Tra-kų). “Po kiek laiko jau kalbama apieVytauto gimimą, tačiau tai, manoįsitikinimu, niekaip nesusiję su taankstesne istorija, - tvirtino pašne-kovas. - Pasakojimas apie Kęstučiosantuoką nėra genealoginis pada-vimas, nors yra pagundos jį tokiulaikyti. Vytauto gimimas aptaria-mas vien naujame, Naujųjų Trakųįkūrimo segmente. Tikrai niekurnepasakyta, kad Vytautą pagimdėta Kęstučio iš Palangos parsivežtažavinga moteris.”

Tačiau juk nekalbama ir apie jokiąkitą moterį? Ar tokia galėjo būti?“Apie tai nekalbama nieko. Akcen-tas visai kitas - norima tik patikslin-ti Vytauto gimimo vietą - Senuosius,o ne Naujuosius Trakus, - teigėV.Ališauskas. - Mano įsitikinimu, sa-varankiški pasakojimai, paimti išskirtingų šaltinių, sudėti į vieną. DarLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

(LDK) metraščių tyrinėtojas profe-sorius Mečislovas Jučas yra pastebė-jęs, kad šita “novelė” egzistavo kaipsavarankiškas pasakojimas dar ikimetraščio atsiradimo.”

Pirmas, kuris šias skirtingas isto-rijas sujungė į vieną pasakojimą,buvo nuoseklios Lietuvos istorijosautorius M.Strijkovskis. “Jis ir pa-darė tokią išvadą, kad Birutė yraVytauto motina. M.Strijkovskis re-miasi ne kokiais nors mums neži-nomais šaltiniais, o tiesiog pats pa-daro išvadą, - stebėjosi pašnekovas.- O paskui jau šią išvadą kartojodaugelis istorikų. Nors kitas garsusistorikas jėzuitas Albertas Kojalavi-čius-Vijūkas savo lotyniškai para-šytoje Lietuvos istorijoje, daug kurnuosekliai sekdamas M.Strijkovs-kiu, Birutę kažkodėl vadina ne Vy-tauto motina, o pamote. Nežinia,kuo jis remiasi. Tačiau reikia at-kreipti dėmesį, kad A.Kojalavičiuineatrodė, jog M.Strijkovskis teisus.”

Tačiau vis tiek neaišku, jei A.Koja-lavičius Birutę vadina Vytauto pamo-te, kodėl neįvardijama ta kita nevabuvusi moteris? Pašnekovo teigimu,ši istorija apgaubta paslapties.

Vardo nemini net VytautasKad Vytauto motina tikrai nebu-

vo jokia Birutė, pasak V.Ališausko,galima daryti išvadą ir iš to, jog šisvardas neminimas gana išsamiai Lie-tuvos metraštyje apibūdinant Vytau-to motinos gimines, nugalabytus ker-šijant už Jogailos svainio Vaidilosmirtį. Savo motinos vardo jokiuosešaltiniuose nemini ir Vytautas.

Pasak V.Ališausko, apskritai apieVytauto motiną mažai kas žinoma -ar ji buvo Jogailos nužudyta, ar mi-rė savo mirtimi.

“J.Dlugošas to vardo paprasčiau-siai galėjo ir nežinoti. Kryžiuočiamsjų kronikose rūpėjo ne vardas, ojiems pravartūs, nebūtinai tikri, fak-tai, - teigė pašnekovas. - Be to, nepa-mirškime, kad metraščiai, kronikosnėra istoriniai vadovėliai. Drąsiau ti-kėti galima nebent tokiais užrašais,kai pranešama, pavyzdžiui, kokiaiskonkrečiai metais pasirodė kometaar į šalį įsiveržė priešai. Tačiau kaibandoma rekonstruoti praeitį, prasi-deda metraštininkų interpretacijos.”

Birutės kalno kultasIšsiaiškinus, kad Vytauto moti-

nos vardas nėra Birutė, reikia atsig-ręžti į Palangoje esantį Birutės kal-ną. Ši didžiausia Palangos apylinkiųkopa jau buvo žymima visuosestambesniuose žemėlapiuose nuoXVII amžiaus. Archeologai čia ra-do ir dangaus šviesulių stebyklosliekanų. Pasak V.Ališausko, vietovęgalima laikyti susijusia su tam tikrokulto vieta, bet ne su kunigaikštie-nės Birutės kapaviete.

“Apie Birutės kalną pasakojaM.Strijkovskis, paskui ir vėlesniųlaikų istorikai. Ant kalno vykdavu-sios tam tikros apeigos. Pasigilinau,apie ką čia kalbama. Paaiškėjo įdo-mus dalykas. XVIII amžiaus jėzui-tų šaltiniuose kalbama apie kuršiųdeivę, kuri globojo smulkiąją kai-menę. Jos vardas buvo Birutė. Gal-būt todėl Vytauto motinai ir buvopriskirtas šis vardas, nes tai, kadKęstutis vedė Žemaičių didiko duk-rą, galbūt net iš šitų vietovių, yra

Jokios Birutės Kęstutis nepažinojoTeiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų,kad Birutė - Vytauto Didžiojo motina.

“XVIII amžiaus jėzuitų šaltiniuose kalbama apiekuršių deivę, kuri globojo smulkiąją kaimenę.

Jos vardas buvo Birutė.”

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Istorija 112013 02 22Lietuvos žinios

tikėtinas faktas”, - sakė mitologijostyrinėtojas. Pasak jo, Birutės vardoetimologija artima vaisingumui. Se-noji baltiško žodžio “birti” reikšmėyra “gimdyti”.

Šv. Jurgis neišstūmė BirutėsNeatsitiktinai ant kalno 1506 me-

tais pastatyta koplyčia buvo priskirtašv. Jurgiui - gyvulių globėjui. “Tokiapraktika buvo įprasta - norint išstum-ti pagonišką kultą būdavo statomoskoplyčios, skirtos panašios “speciali-zacijos”, panašios globos katalikųšventajam. Birutė ir šv. Jurgis globo-jo gyvulius”, - sakė pašnekovas.

V.Ališausko teigimu, patikimas da-lykas yra šio kulto egzistavimas met-raštininko laikais. “Rašydamas apiekalne garbinamą Birutę, žinios au-torius neturėjo jokio ideologinio pa-grindo prasimanyti šį keistą kultą. Šiąinformaciją perduoda ir XVI a. netužrašo veikiausiai vietos bajorija, -pasakojo pašnekovas. - Palangos Bi-rutės kalną tiesiogiai sieti su Kęstu-čio sutuoktine trukdo ir tai, jog Lie-tuvoje pernelyg gausu Birutės varduvadinamų kalvų, kalnų ir vietovių.Santykinė Birutės vardu pavadintųvietovių gausa atspindi buvusią dei-vės svarbą ir kulto paplitimą.”

Ką užrašė jėzuitaiKaip jėzuitų šaltiniuose perskaitė

V.Ališauskas, Daugpilio rezidencijosjėzuitai dar XVIII a. Livonijos už-kampiuose aptiko senųjų baltų apei-gų likučių. Anot jų, kai kur tebegarbi-nami dievaičiai, globojantys atskirasgyvulių rūšis, pavyzdžiui, Ūsinis - ark-lius, Tenis - kiaules, o Birutė - smul-kiąją kaimenę (avis, ožkas, veršelius).

“Kad ir kaip būtų apmaudu, mumsžinomuose mitologijos šaltiniuosedeivė Birutė paminėta šį vienintelį

kartą, tad nusipiešti jos siluetą nėralengva. Jėzuitų tekste ji įvardijamadrauge su gerai žinomu, archajiškusmitinius vaizdinius išsaugojusiu ark-lių dievu Ūsiniu”, - teigė V.Ališaus-kas. Anot jo, gali stebinti, kad tokiareikšminga mitologinė būtybė tiekmenkai tepaliudyta šaltiniuose, o joskultas fiksuotas tik vienoje vietoje.“Atsakymą veikiausiai teikia jos kur-šiška kilmė, - sakė pašnekovas. - Trau-kiantis kuršių gyvenamajai erdvei,menko ir deivės kultas, kuris išliko re-gimai svarbiausioje jos šventvietėje -Palangoje. Paradoksaliu būdu jį įam-žino pastanga jį išstumti, sukrikščio-ninant pačią šventvietę.”

Ji nebuvo vaidilutėPasak pašnekovo, metraštis mums

išsaugojo tos merginos, kuri sužavė-jo Kęstutį, ryšį su tuo kultu. Tačiau,kaip pabrėžia V.Ališauskas, niekurmetraštyje nėra parašyta, kad Biru-tė buvo vaidilutė ar žynė. “Pasakytatik, kad savo dievams ji buvo paža-dėjusi skaistybę. Ką tai galėtų reikš-ti? Iš istorijos žinome, kad jaunosmerginos tam tikrą laikotarpį susi-laikydavo nuo vedybinio ryšio. Ta-čiau analogijų kituose šaltiniuoseneturime”, - sakė pašnekovas.

V.Ališausko teigimu, nežinia iškur atsirado vaidilučių sąvoka. “Jo-kiuose Lietuvos šaltiniuose jokiosvaidilutės neminimos, - tvirtino jis. -Vaidilutės atsiranda tik prūsiškuosešaltiniuose, be to, labai vėlyvuose irnepatikimuose. Kalbama apie to-kius legendinius laikus, kad įsivaiz-duoti, jog vaidilutės Prūsijoje egzis-tavo, sunku. Aš asmeniškai manau,kad tai yra fikcija. Vienintelis daly-kas, liečiantis tai, ką Lietuvoje meslaikome vaidilutėmis, yra J.Dlugošopasakojimas apie amžinosios ugnies

deginimą Vilniuje. Anot lenkų isto-riko, Vilniuje buvo deginama tokiapat šventoji ugnis, kaip ir Romoje,kurią prižiūrėjo vestalės. Ir vėl lietu-viškas vertimas veda į šoną. J.Dlugo-šas nori sugretinti lietuvių ir romė-nų kultus, bet tiesiogiai nesako, kadlietuviškąją amžinąją ugnį prižiūrė-jusios vietos vestalės.”

Vestalės, kaip aiškino pašneko-vas, buvo skaisčiai gyvenančios ir

iki tam tikro amžiaus šventąją ugnįprižiūrinčios Romos religinės pa-reigūnės. Paskui, atlikusios garbin-gas pareigas, jos ištekėdavo.

“Mano nuomone, vaidilutės se-nosios baltų religijos istorijoje, bentjau LDK teritorijoje, yra fikcija. Okad Birutė galėjusi būti vaidilutė -dar didesnė fikcija. Apie tai nėra jo-kių užuominų jokiuose šaltiniuose.

Vestale pirmas Birutę pavadinaA.Kojalavičius, tačiau, regis, jamrūpi pabrėžti metraščio ir M.Strij-kovskio iškeltą skaistybės įžadą, one romantinėje vaizduotėje užgi-musią mergelės pareigą kurstyti ug-nį. Rašydamas lotyniškai jis, matyt,ieškojo atitikmens skaistybę pasi-žadėjusiai mergelei. Geriausias ati-tikmuo ir buvo vestalė”, - sakė pa-šnekovas.

Vytautas - be emocijų“Aš manau, kad Birutės vardą ga-

lima taikyti tai gyvulių kaimenės dei-vei, o ne Kęstučio žmonai, Vytautomotinai, - teigė V.Ališauskas. - Tikė-tina, kad vėlesniais laikais dvi figū-ros tiesiog buvo suplaktos į vieną. Beto, nepamirškime, kad ši istorija už-rašyta jau krikščioniškoje Lietuvo-je, kai apie pagonišką religiją daugkas buvo pamiršta. Tad suplakti bu-vo nesunku. Ką daryti visoms da-bartinėms Lietuvos Birutėms? Tra-dicija simboliškai mums leidžiaVytauto motiną laikyti Birute. Mes irtoliau galime jai rodyti pagarbą.”

V.Ališausko įsitikinimu, kad Bi-rutės kalnas - tikrai ne Vytauto mo-tinos kapavietė, galima spręsti ir išVytauto reakcijos. “Po Žalgirio mū-šio derantis su Kryžiuočių ordinuir brėžiant Ordino sienas, kryžiuo-čiai labai pageidavo Palangos, - pa-

sakojo pašnekovas. - Jogaila prieši-nosi, o Vytautas žaidė kažkokį sun-kiai suvokiamą politinį žaidimą. Jispasirodė emociškai abejingas šiaiteritorijai, pasakė, kad Palanga - tik“menka pakrantėlė ir šlakelis van-dens”. Logiškai mąstant, jei čia - jomotinos kapas, jis nebūtų buvęstoks abejingas Palangai. Tiesa, Pa-langa tada liko Lietuvai.”

Istorikai netikėjo jau seniaiIstorikas Rimvydas Petrauskas

tvirtina, kad istorikai seniai Kęstu-čio ir Birutės susitikimą laiko vientik romantiška istorija. Jam neatro-do keista, kad niekur neminimasVytauto motinos vardas. “Ikikrikš-čioniškoje Lietuvoje nė vieno kuni-gaikščio žmonos, išskyrus Mindau-go Mortą, vardas nėra minimas, jeiji nebuvo stačiatikė. Kad Vytautomotinos vardas niekur neužrašytas -tai gana tipiškas atvejis. Nieko čiakeisto. Be to, žinant to meto vedybi-nius papročius, kai tuokiamasi bu-vo grynai politiniais sumetimais, one su simpatijomis, neįtikima, kadKęstutis būtų vedęs kažkur Palan-goje sutiktą mergelę, - sakė istori-kas. - Galima nebent manyti, kadKęstučio žmona buvusi kilmingoŽemaitijos didiko dukra, nes Kęs-tutis tokiu būdu norėjęs Žemaitijąsuartinti su Lietuva. Tačiau tikrai joišrinktoji nebuvo ugnį kurstanti vai-dilutė Birutė. Ši istorija - grynai ro-mantikų prasimanymas.”

Nusistebėjus, kaip metraščiuoseatsidurdavo ne tikri faktai, o legen-dos, R.Petrauskas čia irgi nematonieko keisto: “Šitame pačiame met-raštyje atsirado ir legenda apie Ge-dimino sapną - neva taip Gedimi-nas įkūrė Vilnių. Juk tada nebuvojokios istorinės kritikos. Į metraš-čius patekdavo įvairūs pasakojimai.”

Pasak R.Petrausko, reikia aiškin-tis ne tai, ar Birutė buvo Vytautomotina, o apskritai, kas buvo jo mo-tina ir koks jos vardas.•

1928 metais Lietuvoje cirkuliavo šimto litų banknotas su Birutės atvaizdu.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas tarpukario Lietuvoje išleistas atvirukas, vaizduojantisKęstučio susitikimą su Birute.

Tarpukariu populiarūs buvo ir atvirukai su Birutės kalno koplyčia.

1965 metais simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžinopoilsio vietoje pastatyta jai skirtaskulptūra.

Taip pirmojoje lietuviškoje operoje “Birutė” Kęstutį įkūnijo Petras Pundzevičius-Petliukas. Vaidino ir dainavo Vilniaus lietuviai, teatro mėgėjai.

“Vis dėlto tradicija mums leidžia simboliškai Vytauto motiną vadinti Birute ir rodyti jai pagarbą”, - teigė V.Ališauskas. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

“Ikikrikščioniškoje Lietuvoje nė vieno kunigaikščio žmonos, išskyrus Mindaugo Mortą,

vardas nėra minimas, jei ji nebuvo stačiatikė.”

2013 02 22Lietuvos žinios12 Kelionės

EVELINA SAVICKAITĖ,KAROLIS KAZLAUSKIS

Labai pasiilgome gero mie-go ne tvankioje palapinė-je, kur neretai ir triukšmo,ir uodų netrūksta. Pasiil-gome namų aplinkos, tie-

siog rutinos: paprasto darbo ir netnuobodžių minučių. Reikėjo pail-sinti kūnus.

Kitokia patirtisTai kas galų gale tas WWOOF

(World Wide Opportunities on Or-ganic Farms) ir kuo jis dėtas? Apietarptautinį ekologinių ūkių tinklalapįžinojome ir anksčiau. Tai įvairiuosežemynuose veikiantys ekologiniaiūkiai, į kuriuos atvažiuoja padirbėtinaujos ar tvirtesnės patirties trokštan-tys savanoriai. Už maistą ir nakvynęjie pasirengę išmokti naujų dalykų irtuo pat metu padėti tokiai ekologineifermai tvarkytis bei išsilaikyti.

Darbų pobūdis priklauso nuo vals-tybės ir paties ūkio. Tai išbandyti ga-lima tiek Europoje, tiek Australijoje,tiek Vidurio ar Pietų Amerikoje.

Dabar tokiai naujai patirčiai atro-dė pats tinkamiausias metas. Tinkla-lapio puslapiuose pasitikrinome, aresama galimybių padirbėti Kosta Ri-koje, susisiekėme su ūkiais ir netru-kus, gavę teigiamą atsakymą, vienojefermoje jau avėdami guminius batusbuvome pasirengę eiti į laukus. Kaivažiavome fermos link, tikrai nesitikė-jome rasti rojaus. Buvome nusiteikęsunkiai dirbti, įsikurti nušiurusioje(bent jau taip skambėjo aprašyme)pašiūrėje ir prastai maitintis. Klydo-me. Darbas nevargino, sakytume, netbuvo malonus. Namų langai vėrėsi įatogrąžų miškų kalnus, o maistas kas-dien būdavo šviežias ir skanus.

Amerikiečiai Philipas ir Jinnie šįūkį įkūrė prieš aštuonerius metus.Dabar čia ganosi nemenka bandakarvių, yra arklių, vištos kasdien de-da kiaušinių. Šeimininkai auginabambukus, mat jie greitai auga ir ga-li pakeisti niokojamą brangią me-dieną. Philipo ir Jinnie mintys nuo-lat sukasi apie naujus planus. Jierimtai ketina hidroenergijos projek-tui panaudoti kalnų upes, įvesti vie-tos bendruomenei optinį internetą.

Rymodavo po žvaigždėmisMums teko prižiūrėti daržą,

nuimti derlių, sėti ir sodinti naujus

augalus, padėti kaustyti arklius, jo-dinėti jais. Į darbą šeštą ryto keliau-davome slėniu, kurio abu kraštai -paslaptingomis atogrąžomis apaugękalnai. Stebėdavome nuolat besikei-čiančius atogrąžų miškus. Kartais jiebūdavo it rūkaliai, pučiantys debesųdūmus, o kartais ryškūs, tarsi pasi-rengę sutikti pro jų kuorus pra-siskverbiančius saulės spindulius.

Šeimininkė kasdien stodavo priepuodų kaip prie molberto ir mes de-šimtą valandą jau mėgaudavomės ko-kiu nors šviežiu patiekalu. Jis visadabūdavo patiekiamas su žalumynaisir daržovėmis iš daržo, kurį patysprižiūrėdavome. Patys lesindavomevištas ir surinkdavome kiaušinius.Ekologinis maistas - prisiminkimesenelių daržą - tikro skonio ir kvapožaismas. Čia kasdien garuodavo švie-žia, ką tik iškepta duona su česnakųir alyvuogių aliejaus padažu, taip patbananų ar moliūgų sriuba, dešimtys

kitų naujų patiekalų. Po pietų įšok-davome į kalnų upę nusiplauti die-nos prakaito, o vakare eidavome pa-siklausyti cikadų ar, įkritę į hamaką,rymodavome po žvaigždėmis.

Kasdienybė buvo paprasta, tačiaubūtent tokia ji galėtų gydyti ne vienąsielą. Dirbi sau prie augalų, su gyvū-nais, vietoj triukšmo - ošianti upė irčiulbantys paukščiai. Mums tai bu-vo mėnuo kokybiško maisto, tikrosramybės, kai galėjome miegoti ne-trikdomi karščio, uodų, o iš ryto at-sikeldavome žvalūs ir kupini jėgų.

Savaitgaliai - gera proga patyrinėtituos magiškus miškus. Kaip buvomeįpratę, pašniukštinėjome žemėlapį,pasiėmėme mečetes ir - į viršų. Pir-mieji slydimai, kritimai, spygliai į ran-kas nežadėjo nieko gero. Tačiau jie ne-atbaidė, tad skynėmės taką toliau. Čianuolat reikėjo žiūrėti, ar netyko fer-de-lance - gyvatė, galinti užaugti ikidviejų metrų. Tokią tematėme vieną,ir tą pačią ką tik vietinių užmuštą, darnespėjusią suvirškinti sugautos pelės.

Ieškant kriokliųAtsisėdę ant medžių nutilome, ir

gamta grįžo savais garsais. Džiungliųgyvenimas turtingas. Augalai tiesioglipte lipa vienas per kitą, kad tik gau-tų saulės šviesos. Žiūrėk, vienas aukš-tas medis nuvirsta, o tada jau prasi-deda kitų - žemesnių - augalų era.

Kito savaitgalio žygis ieškant kriok-lių buvo apdovanotas dangiška aki-mirka. Atogrąžų miškų upės akme-

nys dideli, ir kai kada teškantis gaususvanduo juos suskaldo, tad kai kuriebūna glotnūs ir švelniai laiko nudi-linti, o kiti - aštrūs. Jais ir keliavomepalei upę, į kurią drėgnuoju metu nėnedrįstume lįsti. Mūsų šeimininkassu šunimi sustojo, toliau nebeėjo. Omes vis tiek norėjome rasti tuos ža-dėtuosius krioklius. Taigi trise trau-kėme toliau, nepaisydami to, kad ke-lias darėsi sunkesnis, brastos gilėjo.Galiausiai pasiekėme vietą, kuriosįveikti su guminiais batais nepajėgė-me. Drabužius ir daiktus teko paliktiant akmens, o patiems plaukti ir tikė-tis, kad atrasime žadėtąjį rojų.

Pastangos buvo atlygintos. Pokurio laiko prieš akis atsivėrė netkeli kriokliai. Esantis dešinėje - ga-na stiprus, palindus po juo nugarapatiria dosnų masažą. Kairėje susi-formavę kriokliai - kelių pakopų.Vandens pursluose atsispindi sau-lė, o aplinkui orą virpina didžiuliai

Po rojaus paieškų - paskutiniosios nuojauta Kai iš Vilniaus autostopu iškeliavome aplink pasaulį, praėjo daugiau kaip metai. Gausu įvairios patirties, o pažvelgus atgalios nusidriekia ilgas kelio gabalas. Buvo ir varginamų akimirkų, tad galiausiai nusprendėme mėnesį praleisti Kosta Rikoje tarp atogrąžų miškų.

Evelina ir Karolis ekologiniame ūkyje gavo smagaus darbo ir skanaus valgio. / Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos

Pro Davido buto langus matyti Panamos dangoraižiai. Senoliai žaidžia šaškėmis Panamos sostinės aikštėje.

Pasiilgome namų aplinkos, tiesiog

rutinos: paprasto darbo ir net nuobodžių

minučių.

ryškiai mėlyni drugeliai. Prisėdo-me ant akmens. Taip norėjosi am-žinai čia būti...

Tokią idilę nelengva palikti. Juo-lab žinant, kad reikės vėl traukti įtriukšmingą kelią, kuris po mėnesiopertraukos jau viliojo. Bet pakeliuiį Panamą mus pasitiko daug neži-nios. Juk vis dar nežinojome, kaippersikelsime į kitą žemyną.

Iš Panamos į Kolumbiją Panamoje smagiai ir jaukiai sve-

čiavomės pas buvusį malūnininkąMartiną - puikiai jautėmės jo ūkyjetarp salsą šokančių senelių ir gausy-bės klegančių giminaičių. Viešėjomepas žaliavalgį Davidą, kuris gyvenasostinėje, netoli dangoraižių, ir ne-kenčia bankų bei sistemos vergovės.Tačiau visą tą laiką mums kėlė neri-mą klausimas: kaip ir kuo pigiau pa-siekti kitą žemyną. Galima plauktijachta už 500 dolerių, bet nuspren-dėme ieškoti kur kas pigesnio būdo.Galų gale juk ir vietiniai kaip nors išvienos vietos nukanka į kitą.

Iš sostinės Panamos nusigavomeiki San Blaso salų. Apie jų žavesįbuvome girdėję ne iš vieno keliau-tojo: suprask, rojus! Iš pradžių per-sikėlėme į tankiai vietinių indėnųgyvenamą salą su siauromis gatve-lėmis tarp bambukinių namų. Vospralendi, o ką jau kalbėti apie vietąpalapinei pastatyti. Visa sala apsup-ta “tualetų” - žmonės atlieka savoreikalus tiesiai į vandenį. San Blasągalima skersai išilgai pereiti per de-šimt minučių. Šioje tankmėje aky-lai stebimi turėjome kur nors pa-statyti savo “namą”. Iš pradžių,atradę kampą, prigulėme paskaity-ti ir pažaisti šachmatais. Palengvaįsidrąsinę prisiartino vaikai. Vyraiapskritai šnekesni, o moterų, nu-delbusių žvilgsnius, taip ir nepavy-ko prisijaukinti. Vilkėdamos puoš-nius drabužius iš lengvo spalvingoaudinio ir mūvėdamos margas ko-jines su karoliukais jos nuolat su-kiojasi turistų lankomose salose.

San Blaso gyventojai mums taip irliko mįslė. Tiesa, vienas geraširdis vie-tinis pasiūlė porą metrų jam priklau-sančios erdvės, tad gavome kampąpalapinei pasistatyti. Net dušą turė-jome - itin retų bambukų statinį, prokurio plyšius matėme gretimą salą iršviečiančią pilnatį. O ir kaimynai ga-lėjo stebėti, ką veikiame.

Tačiau šioje saloje turėjome su-rasti Tą valtį. “Jūs kur?” - klausė nevienas. “Į Kolumbiją.” - “Aaa... -nutęsdavo seneliokai, ir tai galėjoreikšti: aha, būna čia tokių valčių.Laimė, radome valtininką, plau-kiantį jau kitą dieną. O iki tol leido-mės pasižvalgyti į tas visų garbina-mas San Blaso salas.

Žmonių sutikome nedaug, nes nesavaitgalis. Sala, kaip ir daugelis kitųKaribų jūroje, - tikrai balčiausio smė-lio ir žydriausio vandens derinys. Išpradžių akys raibo. Povandeninis pa-saulis irgi atvėrė savo gyvenimą: mar-gą it karvutė vėžlį, daugybę ryškiau-sių elektrinių spalvų žuvų ir jūrosežių, bauginančių ilgais juodais irbanguojančiais spygliais.

Tačiau jau kitą dieną šokome į mo-torinę valtį ir pradėjome savo tarpže-myninę odisėją. Iš bene dešimties ke-leivių tik penki pirmi laimingieji gavogelbėjimosi liemenes. Mes likome bejų. Nors nesame bailūs vandenyje,patys Misisipe plaukėme bene 700 ki-lometrų, čia adrenalino atsargų pasi-sėmėme su kaupu. Vėjas draskė ban-gas, šios šiaušėsi kaip patrakusios.Valtininkas, regis, patikimai manevra-vo motorinę valtį, tačiau atrodė, kadverda nuolatinė kova: jis ar bangos?Kai mažas laivelis lekia keteromis irtave staiga mėto aukštyn žemyn, ne-juokais susimąstai apie... paskutinią-ją. Galų gale esi gausiai apipilamas ki-birais sūraus vandens.

Staiga valtis sustojo ir užgeso. Pir-mą kartą visi, tarsi likimo į vieną ku-bilą sumesti bendrininkai, tarpusa-vyje susižvalgėme. Ne vienas giliauįkvėpėme: o kas dabar? Variklis su-kriuksėjo, valtis pajudėjo ir visi ra-miau atsikvėpėme.

Taigi septynios valandos tokio joji-mo per bangas, sūraus vandens, stip-raus vėjo, suskeldėjusių lūpų ir ašaro-jančių akių... Galop pasiekėme krantą- jis buvo toks smagus stovėti! Be to,mums pasisekė, nes neteko atsisvei-kinti su savo skrandžio turiniu, kaipbendrakeleiviui iš Hondūro. Šiam

žmogui ta kelionė buvo vienas ilgaspragaras, į kurį jis pasižadėjo niekadanegrįžti. Bet tokia yra kaina. Pigiau-sias variantas. Jei ketinate taip plauk-ti, išsamiau apie tai esame aprašę sa-vo tinklalapyje www.itervitae.me

Dar viena kelionės dalis baigta, irštai pasiekėme penktą - Pietų Ame-

rikos - žemyną. Tai buvo ilga kelio-nė žeme nuo Aliaskos iki pat Vidu-rio Amerikos pėdų, nuo grizlių ikigyvačių, nuo taigos ir tundros ikiatogrąžų miškų, nuo vėsumos ikialinamo karščio. O kas laukia - ne-nutuokėme. Tikimės, kad sėkmė irgeri žmonės. •

Kelionės 132013 02 22Lietuvos žinios

Karčio sala. Panama.

Siauros Karčio salos gatvelės.

Kasdien teko rūpintis daržo žalumynais ir daržovėmis.

Rytais ūkyje padėdavo išmankštinti arklius.

Ieškant krioklių Kosta Rikoje.

Keliantis motorine valtimi iš Panamos į Kolumbiją.

Lietuvių keliautojai aplink pasaulį atgauna jėgasvienoje San Blaso salų.

Kai valtis vaikšto keteromis ir tave staiga mėto aukštyn žemyn, nejuokais susimąstai

apie... paskutiniąją.

2013 02 22Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Šį sezoną visus varžovus nuo kelio šluojanti “Barcelona” Čempionų lygoje netikėtai patyrė spyrį į nugarą. Katalonųfutbolo klubas pirmąsias aštunt-finalio rungtynes Italijoje 0:2pralaimėjo “Milan” ekipai.

Tai buvo tik antras kartas šį sezoną,kai Barselonos klubas nepelnė įvarčio,ir vos trečiasis pralaimėjimas per 38rungtynes. Tačiau tai gali kainuoti labaidaug. Atsakomajame mače “Barca”privalo laimėti trijų įvarčių skirtumu,o “Milan” jau namie pademonstravopuikiai mokanti gintis.

Pavykusi taktikaPrieš rungtynes beveik niekas nekal-

bėjo apie “Milan” šansus įveikti kata-lonus. Lažybų bendrovės Barselonoskomandos galimybes vertino 5 kartusgeriau nei Milano. “Milan” trenerisMassimiliano Allegri liaupsino varžo-vus, bet viskas buvo pamiršta vos pra-sidėjus dvikovai.

M.Allegri parengė sumanų rungty-nių planą. Jis puikiai suvokė, kad su“Barca” kamuolio virtuozais negalėsvaržytis dėl iniciatyvos aikštės vidury-je, todėl atidavė ją varžovams nesuk-damas sau galvos. “Barcelona” kamuo-lį valdė net 65 proc. laiko ir atliko 413perdavimų daugiau už varžovus (674prieš 261), tačiau jų atakos buvo gesi-namos vos priartėjus prie vartų. “Mi-lan” gynėjai lyg šunys įsikibdavo į pa-grindinius svečių žaidėjus LionelįMessi bei Andreasą Iniestą ir neleisda-vo šiems net priimti kamuolio, todėlneišvydome įprasto - sklandaus, žavausir kūrybingo - “Barca” žaidimo.

Tuo metu “Milan” gynė savo tvir-tovę ir kantriai laukė šanso. Jį gavo 57minutę, o tada Kevinas-Prince’as Boa-tengas tolimu smūgiu pelnė pirmąjįįvartį. Tiesa, prieš smūgį kamuolys at-simušė į K.P.Boatengo komandosdraugo Cristiano Zapatos ranką, betteisėjas iš Škotijos Craigas Thomsonasto nepastebėjo. Antrasis “Milan” įvar-tis buvo švarus. 81 minutę greitą šei-

mininkų ataką tiksliai baigė SulleyMuntari, šį įvartį pavadindamas svar-biausiu karjeroje.

Po įspūdingos “Milan” pergalėsdaug dėmesio sulaukė Gana, nes abuįvarčius pelnė šios šalies piliečiai. Tiesa,K.P.Boatengo ir S.Muntari vaidmuoGanos rinktinėje skiriasi kaip diena irnaktis. 28-erių S.Muntari nuo 2003 me-tų savo šalies rinktinei atstovavo jau 75kartus. 25-erių K.P.Boatengas gimė Vo-kietijoje ir žaidė šios šalies jaunimo rink-tinėse, tačiau sutiko padėti Ganai, gavęsiš jos oficialų prašymą. Kai 2010 metaisGanos rinktinė pateko į pasaulio čem-pionato ketvirtfinalį, K.P.Boatengas pa-reiškė, kad tai yra didelis jo nuopelnas.

Ganos futbolo federacija dėl to viešaisukritikavo savo žaidėją. K.P.Boaten-gas įsižeidė ir paskelbė baigiąs karjerąrinktinėje, nes jį neva vargina tolimoskelionės iš Europos į Afriką.

Kaltino aikštę“Turime pripažinti, kad net kontro-

liuodami kamuolį nesukūrėme tiekprogų, kiek šeimininkai”, - po pralai-mėjimo sakė laikinasis “Barcelona” tre-neris Jordi Roura, vis dar pavaduojan-tis vyriausiąjį trenerį Tito Vilanovą. KaiT.Vilanovai buvo diagnozuotas gerk-lės vėžys, jam atlikta operacija. Trene-ris šiuo metu atlieka reabilitaciją JAV,prie komandos vairo ketina grįžti kovoviduryje.

J.Roura nekomentavo teisėjų klaidosir C.Zapatos žaidimo ranka, jis pasa-kė: “Tiesiog būčiau nekorektiškas.”

Užtat J.Roura turėjo ką pasakyti apieMilano “San Siro” stadiono veją, pa-vadinęs ją bulvių lauku, netinkamuČempionų lygos rungtynėms.

“Taip, šioje aikštėje žaisti sunku, bettokie pasiteisinimai beprasmiški”, -treneriui nepritarė “Barcelona” gynė-jas Dani Alvesas. Jis teigė jau dabar

mąstąs, kaip pasiekti revanšą namiekovo 12 dieną.

“Žaidėme prastai ir neturi būti jo-kių pasiteisinimų. Jei norime atsirevan-šuoti Barselonoje, tos rungtynės priva-lės būti išskirtinės, magiškos”, - antrinoGerardas Pique.

Visi keturi Ispanijos klubai pava-sariop Čempionų lygoje atsidūrė antplono ledo. Keblioje situacijoje netik “Barcelona”. “Valencia” pirmąsiasrungtynes 1:2 pralaimėjo ParyžiausPSG, “Malaga” 0:1 - “Porto”, Madrido“Real” namie su “Manchester United”sužaidė 1:1, bet išvykoje privalės kautistik dėl pergalės. Pastarąjį kartą Čem-pionų lygos ketvirtfinalyje Ispanijosklubų nebuvo 2005 metais.

1:1 vokiečių naudaiKitose trečiadienio aštuntfinalio

rungtynėse vokiečių Gelzenkircheno

“Schalke” išgyveno turkiškame praga-re žaisdami su Stambulo “Galatasa-ray” - 1:1. Stambulas yra ta vieta, kurEuropos klubai mažiausiai nori žaistidėl čia aistruolių keliamo išskirtiniotriukšmo.

Sausį “Galatasaray” vadovai pasi-pildė dviem garsenybėmis - DidierDrogba ir Wesley Sneijderiu, bet pri-tapti naujojoje aplinkoje jiems nepa-vyksta. O šių žaidėjų šešėlyje tūnantisBurakas Yilmazas jau 12 minutę kul-nu pasimetęs kamuolį į priekį ir galin-gai smūgiavęs išvedė turkus į priekį.“Schalke” pavyko išlyginti rezultatąpsichologiškai labai svarbiu metu -paskutinę pirmojo kėlinio minutę pa-sižymėjo legionierius iš JAV Jermai-ne’as Jonesas. Antrajame kėlinyje“Galatasaray” nuolat ėjo pirmyn, betrezultatas nepakito.

B.Yilmazas šį sezoną Čempionų ly-goje pelnė jau 7-ą įvartį (visa koman-da - 8) ir pagal šį rodiklį pavijo “Real”snaiperį Cristiano Ronaldo.

“Džiaugiuosi Burako pastangomis.Jis kasdien sunkiai dirba, stengdama-sis tobulėti”, - sakė Stambulo koman-dos treneris Fatihas Terimas. 27 metųB.Yilmazą “Galatasaray” vasarą nusi-pirko iš “Trabzonspor” už 5 mln. eu-rų ir pasirašė su žaidėju 4 metų sutar-tį. B.Yilmazo vertei kylant geometrineprogresija, “Galatasaray” jau ateinan-čią vasarą galėtų solidžiai papildyti sa-vo biudžetą.

Lygiosios tenkino “Schalke” koman-dą ir jos trenerį Jensą Kellerį: “Kai įmu-ši svečiuose ir nepralaimi, turi puikiaspozicijas prieš atsakomąjį susitikimą.”

Praėjusį sezoną Bundesligoje “Schal-ke” užėmė 3 vietą, bet šiuo metu žen-gia tik 9-a, nuo trečiosios vietos ją ski-ria 11 taškų. Vokietijoje kalbama, kadJ.Kelleris bet kada gali netekti darbo,jei komandos rezultatai negerės. Todėlsėkmingas žaidimas Čempionų lygojesuteiks “Schalke” vadovams daugiaupasitikėjimo treneriu.

“Spaudimą patiriu. Bet ne klubo -žiniasklaidos. Pasirinkau šį darbą, nesman tai patinka. Noriu viską darytigerai ir nuraminti aistruolius gerais re-zultatais. Tokiais kaip šis”, - dėstėJ.Kelleris.•

“Milan” pergudravo kamuolio burtininkus

PLAUKIKAI ALYTUJE

Šiandien Alytuje prasidėjo atvira-sis Lietuvos plaukimo žiemos čem-pionatas, kurio metu geriausi šaliesplaukikai gali pelnyti kelialapius į pa-saulio čempionatą, vyksiantį lieposmėnesį Barselonoje (Ispanijoje). PasakLietuvos plaukimo federacijos direk-toriaus Emilio Vaitkaičio, AlytausSporto ir rekreacijos centro baseinasšalyje yra vienintelis, kuriame sumon-tuota sertifikuota elektroninė rezultatųfiksavimo įranga, leidžianti įtrauktiLietuvos pirmenybes į oficialų pasau-lio ir Europos plaukimo federacijų ka-lendorių ir pasaulio čempionato at-rankos varžybų sąrašą. Pasauliočempionato A lygio normatyvus jauyra įvykdę olimpinė bei pasaulio čem-pionė Rūta Meilutytė ir Lietuvos vyrųplaukimo lyderis Giedrius Titenis.Alytuje organizuotose varžybose daly-vauja 74 moterys ir 138 vyrai iš mūsųšalies 13 plaukimo klubų. AtviruojuLietuvos žiemos čempionatu praside-da trejų svarbių varžybų ciklas. Kovo1-3 dienomis geriausi Lietuvos plauki-kai dalyvaus tarptautinėse varžyboseBerlyne (Vokietija), o kovo 8-9 dieno-mis rungtyniaus Baltijos valstybiųčempionate bei jaunimo mače Estijosmieste Tartu. Po čempionato Alytuje ir

paaiškės, kas atstovaus Lietuvos rinkti-nei Baltijos valstybių pirmenybėse.Čempionatas Alytuje vyks iki šeštadie-nio vakaro.

JIS KOVOS DĖL MEDALIO

Palm Springse (JAV) surengtų pasau-lio šiuolaikinės penkiakovės pasauliotaurės varžybų pirmojo etapo vyrų at-rankoje sėkmingai pasirodė vienintelismūsų šaliai atstovavęs atletas JustinasKinderis. Londono žaidynėse 8 vietąužėmęs Jurijaus Moskvičiovo auklėti-nis trečiadienį surinko 4520 taškų (jo-jimo rungties kvalifikacijoje nebuvo)ir, B grupėje užėmęs antrąją vietą, pa-teko į finalą, kuriame konkuruos 36atletai. 25-erių vilnietis J.Kinderis fech-tavimo rungtyje buvo 5-as (936 tšk.),plaukimo - 14-as (1244 tšk.), kombi-nuotoje šaudymo ir bėgimo - 6-as(2340 taškų). Iš viso kvalifikacinėsevaržybose startavo 75 penkiakovinin-kai.

NAUJAS VEIDAS “EKRANE”

Turkijoje sezonui besirengiančią Lie-tuvos futbolo čempionę Panevėžio ko-mandą “Ekranas” sustiprino 24-erių

ispanas Oscaras Reyesas. Treniruočiųstovykloje Turkijoje kartu su komandadirbantis vidurio gynėjas su klubu pa-sirašė trejų metų sutartį. Panevėžioklubo naujokas buvo Ispanijos jauni-mo rinktinių (U-16, U-17, U-18 ir U-19) kapitonu. Karjerą jis pradėjo gar-siajame Barselonos klube “RCDEspanyol”, kur du sezonus atstovavojaunimo komandai. 2008-aisiais buvopaskolintas garsiajam Madrido “Real”ir žaidė antrojoje dublerių komandoje“Real C”, kuri rungtyniauja trečiojojeIspanijos lygoje. 2009-aisiais O.Reye-

sas grįžo į “Espanyol” dublerių ko-mandą, buvo jos kapitonas. Po metųpersikėlė į ekipą “Badalona”. Paskuti-nė jo karjeros stotelė - trečiosios Ispa-nijos lygos klubas “UE Rubi”.

DU KLUBAI ATKRITO

Lietuvos rankinio lygos (LRL) pirme-nybių ketveriose 17 turo rungtynėsepergalę šventė Klaipėdos “Dragūnas”,Alytaus “Almeda- Stronglasas”, Vil-niaus VHC “Šviesa” ir Kauno “Grani-

tas-Gaja-Karys”. Iki reguliariojo čem-pionato pabaigos likus vienam turuivietos atkrintamosiose varžybose ne-beliko Pasvalio klubui “Triobet” irUtenos “Utenai”.

Kauno “LSU-Lūšis” - Klaipėdos “Dragū-nas” 30:32 (13:16).Kauno “Granitas-Gaja-Karys” - Pasvalio“Triobet” 41:24 (18:13).Vilniaus VHC “Šviesa” - Šiaulių “Univer-sitetas-Gubernija” 31:23 (18:13).Alytaus “Almeda-Stronglasas” - Varė-nos “Ūla” 27:19 (14:11).LRL turnyro lentelė (rungtynės, pergalės,lygiosios, pralaimėjimai, taškai)

1. Dragūnas 17 14 1 2 29

2. Almeida-Stronglasas 17 14 0 3 28

3. VHC-Šviesa 17 11 2 4 24

4. Granitas-Gaja-Karys 17 10 2 5 22

5. LSU-Lūšis 17 9 2 6 20

6. Vilnius 16 8 1 7 17

7. Universitetas-Gubernija 17 5 1 11 11

8. Ūla 17 5 0 12 10

9. Triobet 17 3 0 14 6

10. Utena 16 0 1 15 1

LŽ

Trumpai

“Ekrano” naujokas - 24 metų ispanas O.Reyesas. / Fkekranas.lt nuotrauka

A.Alvesas: “Šioje aikštėježaisti sunku, bet tokie

pasiteisinimai beprasmiški.”

Klubas “Milan” (kairėje - G.Pazzini) į Barseloną vyks turėdamas apčiuo-piamą pranašumą. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Milan” - “Barcelona” 2:0 (0:0).Milanas, 79 532 žiūrovai. Teisėjas - Crai-gas Thomsonas (Škotija). Įvarčiai - Kevi-nas-Prince’as Boatengas (57), SulleyMuntari (81).Įspėti - Philippe Mexes, Bakaye Traore(“Milan”); Sergio Busquetsas, GerardasPique (“Barcelona”).Stambulo “Galatasaray” - Gelzenkir-cheno “Schalke” 1:1 (1:1).Stambulas, 50 734 žiūrovai. Teisėjas -Williamas Collumas (Škotija). Įvarčiai -Burakas Yilmazas (12); Jermaine’as Jone-sas (45).Įspėti - Fernando Muslera, NordinasAmrabatas, Dany Nounkeu, SelcukasInanas (“Galatasaray”); Jermaine’as Jo-nesas, Seadas Kolosinacas, Marco Hoge-ris (“Schalke”).

SAULIUS RAMOŠKA

Nuo 1994 metų Lietuvos tauti-nis olimpinis komitetas (LTOK)renka geriausius sportininkus,kuriems teikiama garsaus menininko Stanislovo Kuzmosskulptūra “Šaulys”. Tačiau galibūti, kad 2014-ųjų laureatui busįteikta jau kitokia skulptūra.

Praėjusių metų rugpjūtį Lietuvaneteko vieno universaliausių skulpto-rių. LTOK vadovai norėjo perpirkti išS.Kuzmos šeimos teises į “Šaulį”, ta-čiau ši atsisakė. “Nėra garantijų, kad“Šaulys” nebus tiražuojamas. Galibūti, jog bet kas galės išskirtinę skulp-tūrą nusipirkti Gariūnuose”, - teigėLTOK generalinis sekretorius Valen-tinas Paketūras. Pasak jo, jei nepa-vyks susitarti dėl teisių su S.Kuzmosšeima, teks skelbti konkursą naujaiskulptūrai sukurti. Tiesa, 2013-ųjųgeriausias sportininkas dar gaus“Šaulį”, nes prizas yra pagamintas.

Per 19 metų daugiausia, septy-nių, “Šaulio” skulptūrų nusipelnėdviračių sporto atstovai. Keturiosįteiktos lengvaatlečiams, trys -krepšininkams, po dvi - plaukikamsir penkiakovininkams, viena - bu-riuotojui.

Lietuviai vyks į Sočį“Šaulys” - vienas aktualių klausi-

mų, kuriuos ketvirtadienį sprendėLTOK vykdomasis komitetas. Po-sėdis prasidėjo pakilia nata.

“Ar reikės balsuoti?” - LTOK pre-zidentė Daina Gudzinevičiūtė šyp-sodamasi pasiteiravo jau žinodamaatsakymą. Prieštaraujančių nebuvo,tad LTOK vadovė pasirašė Tarptau-tinio olimpinio komiteto (IOC) kvie-timą kitais metais dalyvauti žiemosolimpinėse žaidynėse.

Savo parašu D.Gudzinevičiūtėpatvirtino, kad Lietuvos sportinin-kai po šalies nepriklausomybės at-kūrimo žiemos olimpiadoje dalyvausjau septintą kartą. XXII žiemos žai-dynės 2014 metų vasario 7-23 die-nomis vyks Sočyje (Rusija). KitiLTOK vykdomojo komiteto posėdy-

je svarstyti klausimai nebuvo tokielinksmi ir lengvai sprendžiami.

Padalijo pinigusDaugiausia diskusijų sukėlė pinigi-

niai reikalai. Pagal naująją LTOKsporto žaidimų programą šių sportošakų atstovams 2013-aisiais atiteks780 tūkst. litų. Dar pernai nutarta di-džiausią sumą - 400 tūkst. litų - skir-ti Krepšinio federacijai, 80 tūkst. litų- Tinklinio federacijai. Vakar paskirs-tyti likusieji 300 tūkst.: Futbolo, Le-do ritulio, Rankinio ir Žolės riedu-lio federacijoms atiteks po 49 tūkst.,Regbio federacijai - 41 tūkst., Beis-bolo asociacijai - 33 tūkst., Vandens-vydžio federacijai - 30 tūkst. litų.

Daug diskusijų kilo dėl šalies Plau-kimo federacijos prašymo papildo-mai skirti 200 tūkst. litų, kurie būtųinvestuojami į plaukimo treneriųkvalifikacijos kėlimą. LTOK gauta-

me prašyme teigiama, kad olimpinėsčempionės Rūtos Meilutytės ir jostrenerio Jono Ruddo išlaikymas Pli-mute mūsų federacijai kainuos 250tūkst. litų, tad iš valstybės skiriamobendro biudžeto atėmus šią sumą fe-deracijos veiklai lieka tik 200 tūks-tančių.

“Panašių prašymų sulaukiamekasdien, tačiau negalima išskirti vie-nos federacijos ir skriausti kitų”, -teigė LTOK generalinis sekretoriusV.Paketūras. Tokiu argumentu plau-kikams buvo atsakyta.

Nuo nenutrūkstamų federacijųprašymų skirti papildomai lėšų at-sitvėrė ir Kūno kultūros ir sporto de-partamento generalinis direktoriusKlemensas Rimšelis: Plaukimo fede-racijos vadovams jis juokais pasiūlėdalyvauti loterijose, kuriose jau gali-ma laimėti dešimtis milijonų.

Posėdyje 2012 metų veiklos atas-kaitą pristatė įmonės “Olifėja” gene-ralinis direktorius Antanas Muraška.

Jis paskelbė, jog pernai dvidešimtme-tį atšventusi loterijų bendrovė yra rin-kos lyderė - jai priklauso 97,5 proc.

paduodamų loterijos bilietų. PasakA.Muraškos, pernai bendrovės apy-varta siekė 152,7 mln. litų, o ikimo-

kestinis pelnas sudarė 3,9 mln. litų.Šiemet “Olifėja” Olimpiniam komi-tetui turėtų pervesti 1,5 mln. litų dau-giau nei pernai.

Būsimųjų olimpiečių peržiūrosKetvirtadienį LTOK vykdomasis

komitetas patvirtino Lietuvos jauni-mo rinktinės dalyvavimo XII Euro-pos jaunimo vasaros olimpiniamefestivalyje išankstinę paraišką. Pla-nuojama, kad varžybose dalyvaus 54jaunieji sportininkai: lengvaatlečiai,dviratininkai, gimnastai, dziudo im-tynininkai, tenisininkai ir plaukikai.Kartu su treneriais, medikais ir tei-sėjais mūsų šalies delegaciją sudarys81 asmuo. Preliminari rinktinei ski-riamų lėšų sąmata - 700 tūkst. litų.XII Europos jaunimo vasaros olim-pinis festivalis liepos 12-20 dienomisvyks Utrechte (Olandija).

“Olimpinis festivalis - tai būsi-mųjų olimpiečių peržiūra”, - sakėgeneralinis sekretorius V.Paketūras.

Šiuo metu Brašove (Rumunija)vyksta XI Europos jaunimo žiemosolimpinis festivalis. Kaip jau rašėme,antradienį Lietuvos biatlonininkėGabrielė Leščinskaitė ten iškovojo si-dabro medalį.

“Noriu pasidžiaugti, kad po 12 me-tų pertraukos žiemos festivalyje vėl pa-vyko iškovoti medalį, - šypsojosi D.Gu-dzinevičiūtė. - Žiemos sporto atstovaiparodė, kad turime rezervų. Gabrielė -šaunuolė. Ir, kas man labai aktualu, jinumušė visus taikinius. Festivalis darnesibaigė, todėl tikimės ir daugiau ge-rų rezultatų.” •

Sportas 152013 02 22Lietuvos žinios

LTOK ir “Šaulio” keliai gali išsiskirti

LTOK vadovai norėjoperpirkti iš S.Kuzmos

šeimos teises į “Šaulį”,tačiau ši atsisakė.

Iš septynių dviratininkams atitekusių “Šaulio” skulptūrų net dvi pelnė Simona Krupeckaitė. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 02 22Lietuvos žinios16 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Rytoj, vasario 23-iąją, projekte“Bardai tarp žvaigždžių” pasiro-dys neišskiriamas scenos duetasOlegas Ditkovskis ir Neda Malū-navičiūtė. Per koncertą Vilniausplanetariume muzikantai daly-sis išgyvenimais, patirtimis apieamžinąsias vertybes. Dainų teks-tai supinti Olego gitaros akordųir švelnių Nedos fleitos garsų.

Žemas, sodrus aktoriaus ir bardoOlego balsas, meistriškai valdoma gi-tara puikiai papildo Nedos vokalo beifleitos improvizacijas. Kiekvienas šiųatlikėjų koncertas kaskart būna viskitoks, nes improvizuojamos džiazodainos Nedos lūpomis skamba vis ki-taip. Šįsyk skambės naujausios due-to dainos. “Lietuvos žinios” su NedaMalūnavičiūte aiškinosi, kaip pa-vyksta taip ilgai drauge būti scenoje,kaip atrodo muzika jų gyvenime irgyvenimas muzikoje.

Skirti vienas kitam- Kas jums patraukliausia muziki-

niame duete su Olegu?- Jau labai seniai esame pažįstami.

Mūsų keliai susikirsdavo per bendrusrenginius ar projektus, o nuolat aktyviaimuzikuoti pradėjome nuo 2006 metų,kai jis ir bendražygis Kostas Smoriginaspakvietė mane koncertuoti drauge.Taip atsirado kolektyvas “Meilės tri-kampis”. Šis puikus trejetas labai sėk-mingai pradėjome savo kelią, tik už-klupo viena bėda - Kostas būdavonuolat užsiėmęs. Jis vaidina kine, teat-re, režisuoja ir pritrūksta laiko, tad suOlegu nusprendėme imtis alternatyvos- daryti tą patį be Kosto. Pradėjomekoncertuoti dviese, bet kartais pasiro-dome ir trise, kai visi esame laisvi.

Su Olegu dirbti labai lengva, nespuikiai jį pažįstu, žinau jo silpnybes,požiūrį ir ambicingumą. Kai labai

stengiesi suprasti kolegą ir priimti jįtokį, koks yra, tai tampa visai nesudė-tinga. Muzikiniu požiūriu esame vie-ningi, lengvai randame kompromisų,tarkim, kaip turėtų skambėti kūrinys.Girdime ir jaučiame labai panašiai,skoniai panašūs ir tai mus vienija.

Olegas puikus scenos partneris, jispuikiai jaučia mane ir girdi kiekvie-ną natą, mano atsikvėpimą ar pau-zę. Asistuodama jam stengiuosi bi-čiulio neužgožti, o tik papildyti,papuošti ar paįvairinti kūrinį. Ne-siekiu dominuoti kaip solistė. Esa-me vienas kumštis, stiprūs vienybe, su-tarimu ir supratimu. Žaviuosi Olegohumoro jausmu ir, be viso to, abiempatinka net tas pats maistas.

Daug spalvų- Kokių atradimų vis dar patiriate

muzikuodama?- Gyvenimas yra muzika, o muzi-

koje vyksta viskas... Begaliniai jaus-mai - abejingumas, meilė, aistra,audra, pyktis, šėlsmas, juokas, daugkitų dalykų. Gyvenimo patirtis sutei-kia daugiau galimybių atsiskleistispalvų paletei. Tampi labiau užgrū-

dintas, bet ne geležinis. Muzikuoda-ma jaučiu pasitenkinimą, bet tik tuo-met, kai viskas vyksta sklandžiai.Būna tragiškų koncertų, kai blogagarso aparatūra, abejinga publika,neprofesionalūs kolegos ir t. t. Tadkuo toliau, tuo labiau darausi išran-kesnė scenos partneriams. Muzikuo-dama bręstu, tampu išmintingesnėir suprantu, kad mėgstu savo profe-siją, esu laimingas žmogus.

- Jūsų instrumentas - fleita. Kuo jitokia žavinga?

- Fleita - tikroji mano specialybė. Jąpasirinkau būdama aštuonerių ir daugmetų mokiausi. Dainavimas į manogyvenimą atėjo daug vėliau, bet tai tar-si dar vienas papildomas instrumentas.Fleita ir išgaunama muzika man pasi-rodė švelni, trapi, graži. Šiuo techniš-ku, paslankiu ir turinčiu daug spalvųinstrumentu gali groti viską - nuo se-niausios muzikos iki šiuolaikinės.

Nori greito rezultato- Kaip manote, kur dažniausiai

klysta jaunieji muzikantai, norėda-mi pelnyti pripažinimą?

- Manau, didžiausia klaida, kadnorima greitai ir pigiai pasiekti rezul-tatą. Deja, tai netikęs kelias. Neatme-tu to, kad dažnai reikia ir būtina pa-dėti talentingiems žmonėms, nesvidutinybės ir pačios prasimuša, tikdažniausiai ne pačiais garbingiausiaismetodais. Jaunas žmogus, norintismuzikuoti, neturėtų galvoti tik apietai, kaip pasirodyti televizijos ekra-nuose. Juk dabar TV šou - daug ne-skonybės, tuštybės ir neprofesiona-lumo... Daugelis pasiryžę aukotisviešindami savo asmeninį gyvenimą,kurdami nebūtas istorijas tik tam, kadtaptų žinomesni, populiaresni, ryš-kesni. Tai kvaila. Jaunas žmogus tu-rėtų mokytis, įgyti žinių, tobulėti, ste-bėti, klausytis, turėti savo nuomonę.Jam reikia įgyti gerą išsilavinimą,skaityti daug knygų, lankytis teatruo-se ir koncertų salėse (ir ne tik pramo-ginės muzikos). Gaila, dažnai jauni-mas nenori sunkiai dirbti, kurti irmąstyti.

- Ar galima jūsų muziką vadintiartima, intymia, jautria?

- Visiškai sutinku. Tai, ką mes da-rome su Olegu, - intymu, jautru, tra-pu, jausminga ir labai prasminga. Jei-gu yra manančiųjų kitaip, tegu neinaį mūsų koncertus ir negadina saunuotaikos.

- Kokių turite svajonių?- Svajonė viena - nepaliauti svajoti.•

Neda trokšta niekada nepaliauti svajoti

N.Malūnavičiūtė:“Kuo toliau, tuo labiau

darausi išrankesnė scenos partneriams.”

Neda neslepia, kad su Olegu labai panašiai girdi ir jaučia muziką, neganato, abiem patinka net tas pats maistas. / Asmeninio albumo nuotrauka

Parodos KoncertaiVILNIUSPROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAViliaus Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda. Veiks iki kovo 9 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.GALERIJA “ARKA”Tapybos paroda “Stopkadras 2013”. Veiks iki kovo 9 d.Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Ba-liulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos dar-bų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.VDA GALERIJA “AKADEMIJA”Alberto Domarecko kūrybinių darbų paroda. Veiksiki kovo 2 d.LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJAFotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”. Veiks iki ko-vo 11 d.VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIKlubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paro-da “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčiųbendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.VILNIAUS ROTUŠĖViktoro Binkio ir Gedimino Pranckūno fotografijųparoda “Liumenai”. Veiks iki vasario 28 d.Oksanos Judakovos grafikos paroda. Veiks iki vasa-rio 28 d.Arūno Kulikausko fotografijų paroda “Fotonų gau-dymas”. Veiks iki vasario 28 d.PAMĖNKALNIO GALERIJATapybos paroda “ad ORIGINEM”. Veiks iki vasario28 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKAFotografo Petro Katauskio paroda “Nuo fotografi-jos iki skulptūros”. Veiks iki kovo 1 d.PRANCŪZŲ INSTITUTAS LIETUVOJEParoda “Kaunas-Grenoblis. Susikirtę žvilgsniai”.Veiks iki vasario 22 d.GALERIJA “VARTAI”Marijos Strazdaitės instaliacija “2000 m”. Veiks ikivasario 27 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos

sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASISARSENALASParoda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks ikikovo 17 d.TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNASKERAMIKOS MUZIEJUSKeramikių Janinos Šmidtaitės (1922-2012) ir Liuci-jos Šulgaitės (1933-2013) muziejui dovanotų kūri-nių paroda. Veiks iki vasario 24 d.A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUSAušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istori-jos”. Veiks iki kovo 24 d.GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelųmedžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJARomualdo Požerskio fotografijų paroda “MažasisAlfonsas”. Veiks iki vasario 24 d.

GALERIJA “KAUNO LANGAS”Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.Veiks iki kovo 12 d.PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiksiki vasario 24 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAKazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spal-vos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės eks-pozicija

KLAIPĖDAIEVOS SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKAFoto-eilių paroda “Be-tonas”. Veiks iki kovo 4 d.Paroda “Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronųbažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu”. Veiksiki kovo 4 d.Paroda “Gustavas Klimtas (1862-1918). Modernopradininkas”. Veiks iki kovo 4 d.KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTROMENO KIEMASAgotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdie-nybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAXaviero Gregoire (Paryžius) grafikos kūrinių paro-da. Veiks iki kovo 11 d.Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda“Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 11 d.LAIPTŲ GALERIJADovilės Martinaitytės fotografijos darbų paroda“Paklotos mintys”. Veiks iki vasario 27 d.

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA“Start Art” grupės (Islandija) paroda “Chronnoto-pologija”. Veiks iki kovo 10 d.GALERIJA XXDianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.Veiks iki kovo 6 d.FOTOGRAFIJOS GALERIJAAleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvėsstruktūra”. Veiks iki kovo 17 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940metais”. Veiks iki rugpjūčio 3 d.Jono Ambraškos fotografijų paroda “Vox populi,vox dei: mūsų laisvės šūkiai”. Akcija: “95 sveikinimai Lietuvai su valstybės diena”.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA23 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis sim-foninis orkestras ir Joana Daunytė (arfa). DirigentasOlivier Grangean (Prancūzija)24 d. 12 val. Teatralizuotas koncertas “Operos pa-štetas”. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras,Diana Tiškovaitė (sopranas), Agnė Sabulytė (sopra-nas) ir Jonas Sakalauskas (baritonas). DirigentasModestas PitrėnasTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS24 d. 16 val. Koncertas “Žiemos kelias”. DalyvaujaSteinas Skjervoldas (baritonas) ir Sergejus Okruško(fortepijonas)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI22 d. 19 val. “Smuiko ir gitaros pokalbiai”. Dalyvau-ja Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Sergej Krinicin(gitara) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.Dirigentas Robert BokorŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA24 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargo-nuoja Jarūnė Barkauskaitė. Dalyvauja Inga Gylytė(smuikas)ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA22 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus miesto savivaldy-bės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. DirigentasDonatas Katkus23 d. 19 val. Pianisto klasiko Jurgio AleknavičiauskoncertasŠV. JONŲ BAŽNYČIA23 d. 18 val. Koncertuoja saksofonininkas PetrasVyšniauskas ir vargonininkas Vidas PinkevičiusVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI22 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Klasikinės muzikoskoncertas iš ciklo “Migruojanti akademija”. Daly-vauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos IVTarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkur-so dalyviai22 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišasvilkas” koncertas. Dalyvauja Šarūnas Mačiulis ir“Vilkai”, Aleksandras Belkinas ir Gražina Deičiko,“Dinozaurai”, “Bliuzoholikai” ir kt.MENŲ FABRIKAS “LOFTAS”22 d. 22 val. Grupės “G&G Sindikatas” koncertas“Laikas keistis”FORUM PALACE23 d. 11 val. Vilnius Street Battle with NESCAFEKLUBAS “TAMSTA”22 d. 21.30 val. Koncertuoja grupė “Bix”23 d. 21.30 val. “Federico - Carnaval del sur”

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA22 d. 18 val. Koncertas, skirtas profesoriaus PetroBingelio jubiliejui. Dalyvauja Kauno miesto simfo-ninis orkestras, Kauno valstybinis choras, AstaKrikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosop-ranas) ir Mindaugas Zimkus (tenoras)23 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. DalyvaujaSaulė Rinkevičiūtė (smuikas), Zbigniev Levicki(smuikas), Toma Bandzaitytė (smuikas), RolandasRomoslauskas (altas), Vita Šiugždinienė (violonče-lė), Rūta Rinkevičiūtė (fortepijonas)25 d. 18 val. Koncertas “Vis aukštyn ir aukštyn”. Da-lyvauja Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras“Ąžuolynas”KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA23 d. 19 val. Grupės “Saulės broliai” koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ22 d. 18 val. Šeimų duetai ir orkestras. DalyvaujaKlaipėdos kamerinis orkestras ir solistai24 d. 12 val. Koncertas “Choras: smagiai ir spalvin-gai”. dalyvauja Klaipėdos choras “Aukuras” ir Eveli-na Lozdovskaja (aktorė)

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS24 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Reviu”KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”22 d. 18 val. Manto akustinis koncertas

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA22 d. 17 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepijonas)PALANGAKLUBAS “VANDENIS”22 d. 21 val. Akustinio bliuzo vakaras. Dalyvaujaduetas V.Jutas (“Blues Makers”) ir A.Belkin (“TheRoad Band”)23 d. 20 val. Koncertuoja Česlovas Gabalis ir grupė“Pelenai”

DRUSKININKAIDRUSKININKŲ KOLONADA22 d. 21 val. Pianistas Robertas Šiurys su programa“Piano solo”.23 d. 21 val. Grupės “Studija” koncertasGRAND SPA LIETUVA23 d. 19 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humo-ro turas” per Lietuvą

Klasifikuoti skelbimai 172013 02 22Lietuvos žinios

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Mūrinį garažą Vilniuje, Karoliniškėse(30 kv. m, baigtas statyti 1986 m.). Tel. 8 699 92 570.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr.10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau,keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Pigiai atlieka santechniko darbus. Konsultuoja, suteikia garantiją, dirba be išeiginių. Vilnius, tel. 8 606 71 128.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apsaugos darbuotojodarbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI

Parduodamas bankrutavusios UAB“Fasadų renovacija” turtas ir debitori-nės skolos. Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Informacija ir sąrašaiwww.bap.lt. Užs. LM-2266

Dingusį BUAB “Antrimetos servisas”, į. k. 125761765, registravimo pažymė-jimą bei dingusius BUAB “Antrimetosservisas”, į. k. 125761765, įstatus lai-kyti negaliojančiais. Užs. LM-2269

Vadovaudamiesi LR CK 2.43 str. 1 d.,pranešame, kad Beta.lt, UAB, juridinioasmens kodas 302527342, buveinėsadresas: Lenktoji g. 1, Kalviškių k., Vilniaus r. sav., pavadinimas keičiamasį Cherry Media, UAB. Užs. R-111

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB “Nenergija” biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimoPlanuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Nenergija”, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystės g. 1, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432,faks. (8 5) 242 6311.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: biodujų jėgainės statyba, Šalnaičių k.,Saločių sen., Pasvalio r.Atsakingos institucijos - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD)priimta atrankos išvada (2013 02 18 raštas Nr. (5)-V3-327) - poveikio aplinkai vertinimasneprivalomas.Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Nener-gija” Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Panevėžio RAAD, Žvaigždžių g. 7, LT-37109Panevežys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šioskelbimo paskelbimo dienos.Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Panevėžio RAAD,Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevežys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt, arbaUAB “COWI Lietuva” aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel.(8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skel-bimo paskelbimo dienos. Užs. R-105

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 18,00 iki 22,70 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio ap-linkai vertinimo1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susi-siekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas(8 5) 232 9609.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kau-nas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 18,00 iki 22,70 km rekonstravimas.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Kauno apskritis, Kauno rajono savivaldybė, Batnia-vos seniūnija.4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 02 14 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-468:planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Ši-lutė-Klaipėda ruožo nuo 18,00 iki 22,70 km rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas ne-privalomas.5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d.nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basa-navičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val.).6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Ap-linkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024).7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d.nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel.8 706 62 024) ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos sky-riuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2264

UAB “Pyplių ūkis”(adresas: Pyplių k., Ringaudų sen.,53456 Kauno r. Tel. 8 698 02 502,

pypliuukis@gmail.com)

Skelbia pirkimo konkursąBendras pirkimo objekto apibūdi-nimas - keturių transportuojamų-mobilių prekyviečių įsigijimas. Pir-kimo objektas į dalis neskaidomas.Vokų su pasiūlymais atplėšimo datair laikas: 2013 m. kovo 11 d. 9.00 val.Atsiliepimus raštu dėl kvietimopateikti pasiūlymą (detalių pirki-mo konkurso sąlygų), prašomepateikti adresu: Pyplių k., Ringau-dų sen., 53456 Kauno r., pypliuu-kis@gmail.com. Užs. LM-2265

UAB “RUSMA”, įm. kodas 302691217(Vilties g. 9, Šlienavos k., Samylų sen.,Kauno r. sav. LT-53150, tel. 8 606 10674, el. p.: infoeuropolius@gmail.com)vykdo projektą“Smėlio sijojimo technologinėsįrangos įsigijimas”Ir skelbia konkursą smėlio gavybosšlapiu būdu technologinei įrangaiįsigyti.Norintys dalyvauti konkurse, atsilie-pimus prašome pateikti per 14 die-nų nuo skelbimo išspausdinimo da-tos laikraštyje.Vokai su pasiūlymais priimami adresu: Vilties g. 9, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r. sav.Vokų su pasiūlymais atplėšimo pro-cedūra įvyks 2013 03 12 d. 11 val.00 min., adresu: Dubravų gatvė, Vaiš-vydavos karjero teritorija, Kauno r. sav.Šis pirkimas atliekamas pagal projek-tą, kuris iš dalies finansuojamas Euro-pos paramos verslo kūrimui ir plėtraiprogramos lėšomis. Užs. LM-2267

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

reklama@lzinios . l tTel.:249 2166,

249 2165. R E K L A M A

2013 02 22 Lietuvos žinios18 TV programos

PENKTADIENIS 22 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.10 “Duokim garo!”

tęsinys23.15 Fantastinis f.

“Kiklopas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Žvaigždžių duetai. Istorija

prasideda iš naujo” (k.)

12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras,

Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2 Penktadienis” N-721.00 “Farai” N-1422.00 Veiksmo f.

“Universalus karys. Atsiskaitymo diena” N-14

0.20 Siaubo trileris “10 Biblijos prakeiksmų” N-14

2.20 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba

į pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo

kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 Komedija

“Planas tėčiui”

21.30 Veiksmo trileris “Transporteris”

23.15 Siaubo trileris “Lemtingasposūkis 2. Aklavietė”

1.15 Komedija “Žandaras ir žandariukės”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Juoko kovos” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame

ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas

dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Savaitės

kriminalai” N-721.00 Trileris “Meilė

su antspaudu. Visiškai slaptai 3” N-14

22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14

23.50 “Mitų griovėjai” (k.) N-70.50 “Laukinis” (k.) N-71.50 “N-uoga” S2.20-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tę-siasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III”(k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z”16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “De-tektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomeriožmogžudystės. Ovalios žmogžudystės” N-14 22.50Kriminalinė drama “Nežinoma Amerikos istorija”N-14 1.10 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labasrytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas”(k.) 12.40 “Savęs link”. Sandoros skrynia (k.) 13.15“Šnipai” N-7 14.10 “Vilniaus knygų mugė 2013” (k.)15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15“Keliaukim!” 18.45 “Vilniaus knygų mugė 2013”19.30 Vytauto Klovos opera “Pilėnai” 21.00 “Vilniausknygų mugė 2013” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35“Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptau-tinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “Marc AyzaGroup” (Ispanija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Moksloekspresas” 1.00 Dainuoja “Žvaigždžių kvartetas” (k.)

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išli-kimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Sta-čia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas” 13.00“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterųlyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas”16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “112. Ekstremalipagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis”20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00“Liudininkai” 22.00 “Vilko bilietas” 23.00 “Anarchi-jos vaikai” 23.55 “Gelbstint Greisę” 0.50 “Klyvlen-do šou” 1.40 “Kastlas” 2.30 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 8.55 “Ryto

reporteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Pa-dėkime augti” 10.55 Dok. f. “Pasaulio lemtis” N-712.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 1d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Didysis barjerinisrifas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TVpokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai”N-7 19.35 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” N-7 21.00“Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-723.55 “Gyvenimo būdas” 0.55 “Girių takais”

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “AdvokatėLovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Ka-ramelė” 12.15 Komedija “Kai mes susitikome...”14.50 “Kritinė riba” N-7 15.50 Animac. f. “Maksas irdraugai” 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas”18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokimegeriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspū-dingiausių interjerų dešimtukas” 20.45“Patriarchė”. 1 s. N-7 22.30 “Balticum TV” žinios22.45 Drama “Henrikas IV”. 1 s. N-14

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 9.00 Drama “Vėja-vaikė” 11.00 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes”13.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-715.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 17.00 Tri-leris “Durys priešais” N-7 19.00 Komedija “LaiškaiDžuljetai” 21.00 Drama “Centurionas” N-14 23.00Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 1.00 Fantastinisf. “Konanas Barbaras” N-7

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tune vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti!14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Madosnuosprendis 16.00 Vakaro naujienos (su subtitraislietuvių k.) 16.55 “Jeralašas” 17.10 Suprasti. Atleisti17.45 Lauk manęs 18.55 Žmogus ir įstatymas

20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.15 Stebuklų lau-kas 22.25 Dvi žvaigždės 0.05 “Vakarinis Urgantas”0.55 Komedija “Dviese stotyje”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 Vaid. f. “Ką slepia meilė”. 2 s.9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Bu-dėtojų dalis 13.00 Teisė susitikti 13.55 “Kilmingųmergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Ži-nios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Nėriniai” 17.40Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris19.20 “Jūrmala” 21.05 Vaid. f. “Mergina į padoriąšeimą” 23.05 Vaid. f. “Pirmasis po Dievo” 0.55 Vaid.f. “Nulis septintasis” keičia kursą” 2.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic7.00 Tenisas. Memfio turnyro aštuntfinalis 11.55Krepšinis. Eurolyga. “Fenerbahce Ulker” - “BarcelonaRegal” 13.45 Krepšinis. Eurolyga. “Maccabi” - “Mon-tepaschi” 15.35 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” -“Panathinaikos” 17.25 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki”- “Besiktas”. Tiesioginė transliacija 19.30 Futbolas.UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.55 Krepšinis. Eu-rolyga. “Anadolu Efes” - CSKA. Tiesioginė transliacija21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Caja La-boral” 23.45 Tenisas. Memfio turnyro ketvirtfinalis.Tiesioginė transliacija 2.00 “Trans World Sport” žur-nalas 3.00 Tenisas. Memfio turnyro ketvirtfinalis.Tiesioginė transliacija

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Naujasis Melburno stadionas13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavė-jai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitųgriovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinaslaimikis 19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios lai-dos 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip taipagaminta? 21.00 Sunkiausi darbai. Lėktuvnešiokomanda 22.00 Antžmogiai 23.00 Ieškant amtž-mogių 0.00 Tikrieji CSI kriminalistai

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30,19.15, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45,18.15, 20.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15, 17.30, 20.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50,19.20, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.20 val.

“Skrydis” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.“Pi gyvenimas” - 17.30 val.“Legendos susivienija” - 12.15 val.“Vargdieniai” - 17.45 val.“Argo” - 15, 20.30 val.SKALVIJA“Dar vieneri metai” - 16.40 val.“7 dienos Havanoje” - 21.10 val.“Medžioklė” - 19 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 18 val.“Gimę mylėti” - 21 val.“Medžioklė” - 17 val.“Vargdieniai” - 19.15 val.“Dviračiais per Altajų” - 17.30 val.“Paslėptas veidas” - 19.30 val.“Optimisto istorija” - 21.15 val.

OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Sapnas” - 16 val.MULTIKINO“Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30,16.30, 18.30 val.“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 17.45,20, 22 val.“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val.“Žuviukas Nemo” - 10.15 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19,21 val.“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNASCINAMON“Sniego karalienė” (3D) - 13.25 val.“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25,18.45, 19.35, 21.45 val.“Tyli naktis” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21, 23.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 23 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.30, 23.45 val.“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.“Gimę mylėti” - 21.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22, 23.59 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15,20.45, 23.15 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16,20.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30,21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 16.30, 21.45 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val.“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.40, 17.45, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13,15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Sniego karalienė” (3D) - 15 val.“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -17.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.15 val.“Ana Karenina” - 14.40, 20.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė”23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”24 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”22 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė”24 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”JAUNIMO TEATRAS22 ir 23 d. 18 val. “Juoko akademija”

24 d. 18 val. “Gupelė”Salė 9923 d. 12 val. “Paika pelytė”24 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis”RUSŲ DRAMOS TEATRAS22 d. 18 val. “Stabmeldžiai”23 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”23 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis”24 d. 12 val. “Undinėlė”24 d. 18 val. “Kvailių vakarienė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai”23 d. 18.30 val. “Damos vizitas”24 d. 12 val. “Mano batai buvo du”24 d. 16 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė23 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”24 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis”Mažoji salė23 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”24 d. 14 val. “Coliukė”KEISTUOLIŲ TEATRAS22 d. 19 val. “Penktas veiksmas”23 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”24 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia”MENŲ SPAUSTUVĖ22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”23 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai”23 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko”24 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Senelės pasaka”24 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”24 d. 18 val. Juodojoje salėje. Andriaus Kulikauskokoncertas “Kuli Family”RAGANIUKĖS TEATRAS23 d. 12 val. “Trys paršiukai”23 d. 15 val. “Trys paršiukai” (rusų kalba)24 d. 12 val. “Elenytė ir kiškis brolis narsuolis”“DOMINO” TEATRAS22 d. 19 val. “Striptizo ereliai”23 d. 19 val. “Sex guru”24 d. 19 val. “Žirklės”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS22 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS23 d. 12 val. “Prie laivo 8.00”KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS22 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”

23 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina”23 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Šiaulių dramosteatras. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS22 d. 18 val. “Karmen”23 d. 18 val. “Linksmoji našlė”24 d. 12 val. “Sniego karalienė”24 d. 18 val. “Bajaderė”KAUNO KAMERINIS TEATRAS22 d. 18 val. “Koba”23 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”24 d. 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”24 d. 18 val. “Neūžauga”KAUNO MAŽASIS TEATRAS22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”24 d. 12 val. “Sidabrinis fėjos šaukštelis”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS23 d. 12 val. “Žvaigždės vaikas”24 d. 12 val. “Zuikio kaprizai”KAUNO TEATRO KLUBAS22 d. 19 val. “Brendžio trims”23 d. 19 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę”.Vokalistė Indraya su gitaristu Linu Bankausku ir saksofonininku Tomu ČiukauskuKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS24 d. 18 val. Improvizacijų teatras. “Kitas kampas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS22, 23 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”24 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė, kurios bijojo Dievas”23 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Klounas ir pelytė Micė”23 d. 17 val. Menų spaustuvė. “Ribos”24 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė pūkuotukas”24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Oskaras ir ponia Rožė”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS23 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”24 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

22 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną”23 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas”24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS23 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS23 ir 24 d. 17 val. “Sveiki, žmonės!”TEATRAS “MENAS”23 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai”24 d. 12 val. “Trys paršiukai”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS23 d. 12 val. “Mažojo automobiliuko nuotykiai”24 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

BIRŽAIBIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS24 d. 16 ir 18 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne”

Orai 192013 02 22Lietuvos žinios

Avinas. Šiandien daugiau kalbė-site, nei veiksite. Galite susido-mėti nauju kūrybiniu projektu ar-

ba grįžti prie atidėto darbo. Galbūt laimėsitežaidimą, konkursą ar varžybas.

Jautis. Pravartu tvarkyti dalykiniusreikalus, ieškoti darbo. Daugiaudėmesio derėtų skirti sveikatos ir

grožio profilaktikai. Nenumokite ranka į arti-mo žmogaus negalavimą.

Dvyniai. Gali pasisekti, jei spren-džiate juridinius ar partnerystėsklausimus, gydotės arba ketinate

leistis į kelionę. Šįvakar nesėdėkite namuose, iš-eikite papramogauti, susitikite su seniai maty-tais žmonėmis.

Vėžys. Teks sukti galvą dėl būtinųreformų darbe. Gausite pasiūlymųinvestuoti, prisidėti prie partnerių

sumanymų. Stabilumo nekeiskite į abejotinasperspektyvas.

Liūtas. Šiandien nerimausite dėlateities, kritiškai vertinsite savogalimybes, žinias ir įgūdžius.

Staigi permaina arba jos būtinybė vers ieškotineįprastos išeities.

Mergelė. Tikėtinas tam tikras psi-chologinis spaudimas, ypač dar-be arba derantis dėl verslo reika-

lų. Jums nestigs įžvalgos, tad suprasiteaplinkinių motyvus.

Svarstyklės. Galite užmegzti il-galaikius dalykinius ryšius. Dis-kusijos, pasitarimai parodys, kas

yra tikrieji jūsų bendraminčiai ir gerbėjai, aresate populiarūs.

Skorpionas. Ši diena nepalan-ki aktyviai veiklai, reformoms.Jei įmanoma, pailsėkite, pa-

svajokite, tik nepainiokite tikrovės su fanta-zijomis. Atidžiau rinkitės maistą, venkitesvaigalų.

Šaulys. Nesutvarkę šeimos irasmeninių reikalų negalėsitetikėtis darbingos dienos. Jeigu

padarėte, ką galite, nebesigraužkite. Nelie-kite emocijų ir nieko nekaltinkite.

Ožiaragis. Anksčiau atliktasdarbas atneš rezultatų. Kartu išryškės ir spragos, trū-

kumai, vėl aktualios taps senos skolos. Tikėtina, kad padės partneris ar įtakingasgerbėjas.

Vandenis. Giminaičiai, seni bi-čiuliai keisis įdomia informaci-ja ir gali būti, kad tai padės

jums sutvarkyti svarbius reikalus. Galite pa-koreguoti planus, susijusius su užsieniu.

Žuvys. Nors šiandien galiteatrodyti ramūs, viduje kunku-liuos nerimo versmė. Tai reak-

cija į asmeniniame gyvenime tvyrančiąįtampą. Jūsų paramos gali prireikti tėvams.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:28leidžiasi 17:38dienos ilgumas10:10

MĖNULISŠeštoji priešpilnio diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

-2

-5 -17

-3 -14

-5

-4 -14

-5 -15

-17

-12

Lisabona

+16Malaga

+11Madridas

+16Alžyras

+17Tunisas

+13

Atėnai+15

Larnaka

+11Stambulas

+10Barselona

+7Bordo

+3Dublinas

+1Paryžius

+2Londonas

+8 Nica

+1Roma

+12Dubrovnikas

+9Sofija

+6Bukareštas

Varna

-6Maskva

-2 Helsinkis

+2Kijevas

-2Berlynas

-2

Kopenhaga-1

Stokholmas

-4

Oslas

+1Amsterdamas

+1Miunchenas

-3Praha

-4Vilnius

-2Talinas

-6Ryga

-4

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

-3Varšuva

-2Viena

+2Budapeštas

PriešpilnisII 17

PilnatisII 24

DelčiaIII 04

JaunatisIII 12

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

Rytoj: mažai debesuota,be kritulių. Temperatūranaktį nukris iki 11-16 laipsnių šalčio,dieną šals iki 2-4. 53-ioji metų diena. Vasario dvidešimt antroji,

penktadienis, penktoji 8-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 312 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Darvydas, Elvinas, Gintautė, Margarita.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Žuvys 02 21 - 03 20

Vasario 21 d. sudoku sprendimas.

2013 02 22Lietuvos žinios20 Margumynai

Denzelis Washingtonas niekadaneieškojo ir neieško draugųtarp įžymybių. Jis tiesiog dirbasavo darbą ir... rikiuoja ant lentynos “Oskarus”.

Holivudo žvaigždė D.Washingto-nas neturi draugų tarp aktorių. Netaip, kaip kiti, kurie dažnai trinasisu įžymybėmis, kad kuo dažniaupakliūtų į žurnalus. Neseniai britųspaudai D.Washingtonas prisipaži-no nesibičiuliaujantis su kino pra-monės atstovais. “Mano bičiuliaiyra seni mano draugai. Vienas - bu-vęs muzikantas, kitas - restorano sa-

vininkas ir dar vienas - buvęs žai-dėjas profesionalas.”

Paklaustas, kodėl nedraugauja sukolegomis, D.Washingtonas atsakė:“Nes aš draugų neieškau! Nesisten-giu lįsti į užpakalį, nemalu liežuviu.Neinu į vakarėlį tam, kad gaučiaudarbą. Be to, kai turi vaikų, kiti tė-vai tampa tavo draugais. Mes žai-džiame beisbolą ar krepšinį. Aš irmano žmona buvome auklėjamiteisingai. Man nereikia draugų - ki-no žvaigždžių. Be to, tada, kai pra-dėjau vaidinti, nebuvo tiek daug di-delių žvaigždžių juodaodžių, o tienedaugelis buvo nebent trečio vai-

kino nuo galo rango. Kad ir kaipten būtų, niekada nesibičiuliavausu baltaodžiais aktoriais.”

Tiesa, aktorius pridūrė “išskyrus” irpaminėjo kelis vardus: Tomą Hanksą,Melą Gibsoną, Julią Roberts.

Svarstydamas apie įžymybių kultū-rą Amerikoje D.Washingtonas pabrė-žė save laikantis dirbančiu aktoriumi,o įžymybė yra nebent Paris Hilton.

Jau du “Oskarus” pelnęs D.Wa-shingtonas ir šiemet nominuotas ge-riausio aktoriaus “Oskarui” už vaid-menį filme “Skrydis”. Jis tikrai galileisti sau gyventi šešėlyje ir nebesi-jaudinti dėl karjeros.•

Su aktoriais nedraugauja

Britės ilgaamžiškumo paslaptis -cigaretė ir arbata su viskiu.

Pirmą kartą Clara Cowell užsirūkė1931 metais, o mesti nusprendė... tik102-ojo gimtadienio išvakarėse. Pervisą gyvenimą ankstyvoje vaikystėjetuberkulioze persirgusi C.Cowell su-rūkė 60 tūkst. cigarečių, o keisti įp-ročius nusprendė ne dėl pavojaussveikatai, o dėl... pavojaus padegti na-mus. Jos giminaičiams didžiulį rū-pestį kėlė tai, kad nuo senutės cigare-tės nukritusių pelenų gali kilti gaisras.

“Cigaretė ir puodelis arbatos suviskiu - mamos ilgaamžiškumo pa-slaptis. Plius sunkus darbas ir netur-tas. Ji visiems yra įkvėpimas”, - pasa-kojo 69 metų C.Cowell dukra Linda.

102 metai C.Cowell suėjo vasa-rio 17 dieną. Iškilmingą sukaktį se-nelių namuose Lankašyre gyvenan-ti senutė atšventė su penkiomis savošeimos kartomis mėgstamoje vieto-je - aludėje.

Claros vyras jau miręs, juoduužaugino keturis vaikus. Per Ant-rąjį pasaulinį karą, kai jis išėjo įfrontą, ponia Cowell siuvo para-šiutus karinėje gamykloje. Britė su-laukė 9 anūkų, 12 proanūkių ir 4proproanūkių.

2010-aisiais Londone mirė 102metų seniausia Didžiosios Britani-jos rūkalė Winnie Langley. Ji dū-mą traukė 95 metus ir per gyveni-mą surūkė daugiau kaip 170 tūkst.cigarečių.•

Nieko nėra geriau kaip nuostabipopiečio arbata. Tai didžiulis malonumas, kurį dabar patiriaBrianas Adamsas. Tik visai kitaip.

53 metų Kanados muzikantuiB.Adamsui ir jo draugei Aliciai Gri-maldi gimė antra mergytė. Pora jąpavadino Lula Rosylea. Savo “Fa-cebook” puskyroje dainininkas pa-rašė: “Mano antroji dukra pasirodėpopiečio arbatos metu.”

Vaiko neįprastą vardą B.Adam-sas aiškino taip: “Lula ateina iš Ge-ne’o Vincento 1958 metų dainos“Be-Bop-A-Lula”, o Rosylea - iš žo-džių “a rosie lee”, Londono kokni

žargonu reiškiančių arbatos puo-delį. Ji gimė Londone ir ji yra... ma-no arbatos puodelis.”

Lula Rosylea jau turi vyresnę se-serį Mirabellą Bunny, gimusią 2011metų balandį. Antrojo mergaitėsvardo reikšmė “triušelis”, nes ji gi-mė per Velykų atostogas.

Kažin ką pora sugalvos kitą kartą?..B.Adamsas ir A.Grimaldi susipaži-

no 2004 metais per vieną labdarosrenginį. Jiedu gyvena Londone. Apieantros dukters gimimą įžymybė pa-skelbė Šv. Valentino dieną. B.Adam-sas pasiekė šlovės viršūnę devintąjįdešimtmetį, ypač garsi jo daina “(Eve-rything I Do) I Do It For You”.•

Katė ir vanduo - tai katastrofa.Bet ne tada, kai į baseiną ateina Holė.

Šiaurės Virdžinijoje gyvenanti 13metų katė nebijo šokti į vandenį mė-gindama numesti bent trejetą kilogra-mų. 8 su viršum kilogramų sveriantiHolė laikosi gydytojų rekomendacijosir reguliariai lanko baseiną.

Jos šeimininkė Dani Lawhornesusirūpino, kad jos katė nepakan-

kamai aktyvi, bet pastebėjo, kadjai tikrai patinka maudytis. Tuo-met ji ir nusprendė, kad baseinasgalėtų būti gera išeitis apvaluteiaugintinei.

Eksperimentas pavyko. Šeimi-ninkė negalėjo patikėti, kad Holeitaip sekasi sportuoti baseine. Katėten lankosi kas kelias savaites irplaukioja nuo 15 iki 30 minučių su

jai pritaikyta mažute plaukiojimoliemene. Liudytojai pasakoja, jogD.Lawhorne švelniai priveda katęprie baseino, kad ši apsiprastų prievandens, paskui paglosčiusi katępaleidžia ją plaukti, o ši iriasi ir vi-saip manevruoja.

Holei jau pavyko numesti kelissvarus. Ji lanko specialų gyvūnų ba-seiną Dalse.•

yahoo.com, ABC News, “The Daily Mail”, Zimbio.com, LŽ

D.Washingtonas per “Oskarų” nominacijų iškilmes Beverli Hilse. / Reuters/Scanpix nuotrauka

B.Adamso arbatos puodelis

B.Adamsas su savo pirmąja dukra Mirabella Bunny. / Interneto nuotrauka

Metė rūkyti 102 metų

C.Cowell metė rūkyti prieš 102-ąjį gimtadienį. / Interneto nuotrauka

Plaukiojanti katė

Holė dirba baseine. / Interneto nuotrauka