DAIVA BARONIENĖ

Lapkričio 2-osios draugija savoiniciatyva į internetinę erdvęjau sukėlė duomenis apie 21 298 mirusiuosius, palaidotus36 kaimo kapinaitėse. Tikimasi, kad prisiminimų su nuotraukomis apie juos pateiks išėjusiųjų artimieji.

Mirusiųjų knygos, kuri vadinamaAtminimo knyga, autorius yra vilnie-tis žurnalistas Valdas Kaminskas. Vy-ras teigia turįs idėją sukurti savotiškąLietuvos mirusiųjų feisbuką. Tai būtųinternetinė duomenų bazė, atsklei-džianti konkrečiose šalies kapinaitėsepalaidotų mirusiųjų vardus, pavardes,gimimo ir mirties datas.

Tokius duomenis visuomenei pa-sirengę pristatyti Lapkričio 2-osiosdraugijos nariai, šia veikla užsiiman-tys savo iniciatyva ir lėšomis. Jie ti-kisi, kad prie jų surinktų “sausų”duomenų mirusiųjų artimieji pridėsAmžinybėm išėjusiųjų nuotraukų arprisiminimų apie juos.

Išsamiau•3 p.

Šiandien LŽ

2p. Naujojo Seimo portretasspalvų nestokoja: į parla-

mentą ateinantys politikai skiriasinuo savo pirmtakų ir amžiumi, ir piniginės storiu

3p. Unikalaus fasadogali nebelikti - Rusijos

imperatoriaus svitai kadaise Kybartuose pastatytą pastatą sunkiai sekasi prikelti naujamgyvenimui

7p. Didžiojoje Britanijojegydomas žmogus, užsikrėtęs

ypač pavojingu koronos virusu.Ar naujasis virusas taps dar viena grėsme pasauliui?

9p. Analoginio televizijossignalo pakeitimas

skaitmeniniu paspartino modernių technologijų atėjimą į kiekvienus namus

13p. Kauno “Žalgiris” vakarnamie siekė ketvirtos iš

eilės pergalės Eurolygos turnyre

16p. Azerbaidžanasdar netapo tradicine

turistų lankoma vieta, bet vis dau-giau lietuvių aplanko šį kraštą

Protestuojantis jaunimas nurimti nežada

Rašoma virtuali Mirusiųjų knyga

Vilniečiai, sulaukę sąskaitų už grafičio nuvalymą nuo daugiabučio sienos, ne veltuistojo į kovą su savavališką švarinimo akciją surengusiaisnamo administratoriais.

Šie toliau ginasi tik vykdę merijos nu-rodymą, bet jau siūlo ir kompromisą.Sąskaitų už teplionių nuvalymą sostinėsA.Jakšto gatvėje esančio daugiabučiogyventojai neskuba apmokėti. Valymodarbus užsakiusios bendrovės “Nau-jamiesčio būstas” komunalininkai tiki-

na su gyventojais bandysiantys tartisgražiuoju. Jie teigia švarinimo akcijosėmęsi spendžiami į kampą Vilniausmerijos valdininkų. Šiuo metu antA.Jakšto gatvės 13-ojo namo sienos, to-je pačioje vietoje, kur dar vasaros pabai-goje gyventojų sąskaita buvo nuvalytas

ryškiaspalvis grafitis, puikuojasi naujasvandalų paliktas kūrinys. Daugiau kaipdu trečdaliai žmonių kategoriškai atsi-sako mokėti už rugpjūtį suteiktas na-mo fasado švarinimo paslaugas.

Išsamiau•3 p.

OraiŠIANDIENŠilčiau, daugelyje rajonų lis. Temperatūra dieną 5-9 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios

UŽSIENIS

Niujorkas atsigaunaAmerikiečiai ėmėsi uragano, negailestingai nusiaubusio rytinę šalies pakrantę, padari-nių likvidavimo. Prie normalaus gyvenimo grįžta ir didžiausiasjos miestas Niujorkas.

Nors dar neveikia metro ir nekur-suoja priemiestiniai elektriniai trau-kiniai, didmiestis jau stojasi ant ko-jų. Vėl atidaryti teatrai ir muziejai, oį namus sugrįžta šviesa. Elektrą jauturi didžioji dalis šiaurinio Niujorkogyventojų, o trečiadienio vakarąšviesos įsižiebė ir daugelyje Bronksonamų. Iš žemiausių miesto rajonųevakuoti 6,3 tūkst. žmonių vis darglaudžiasi laikinose prieglaudose,kuriomis dažniausiai virto miestomokyklos. Uraganas Sandy nusine-šė mažiausiai 72 žmonių gyvybes,tarp žuvusiųjų - 22 niujorkiečiai. Ta-čiau valdžios atstovai pabrėžia, kadšie skaičiai nėra galutiniai. Vis dėltodalis Niujorko gyventojų naktį į ket-virtadienį leidosi švęsti Helovino.

Kaina

1,99 Lt

Sustingusį pilietinį gyvenimą pastarosiomis savaitėmis pagyvino jaunuolių protesto akcijos prieš, jų nuomone, vertybes paminantįmeną ir politiką be vertybių. Informacija socialiniame tinkle “Facebook” besikeičiančius protestuotojus vienija nenoras taikstytis su blogiu. Kaip kilo jaunimo aktyvumo banga ir ką ji gali atnešti? / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka Išsamiau•10, 11 p.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA“ 2012 lapkričio 2 d. / Penktadienis / Nr. 251 (13 379)

ATKIRTIS Grafičių valymo mokestį vilniečiai atmetė

Išsamiau•6 p.Lapkričio 2-osios draugijos nariai tikisi, kad prisiminimais ir nuotraukomis apie išėjusiuosius pasidalys jų artimieji.

www.lzinios.lt

RAIMONDA RAMELIENĖ

Į naująjį parlamentą ateinantyspolitikai skiriasi nuo savo pirm-takų ir amžiumi, ir piniginėsstoriu. Tačiau visus juos vienijalaisvalaikio pomėgių įvairovė.

Mažiau nei po dviejų savaičių nau-jieji parlamentarai, iškilmingai prisie-kę sąžiningai vykdyti tautos valią,kibs į darbus. 44 tautos išrinktieji Sei-mo nario priesaiką duos pirmą kar-tą, 77 šią ceremoniją patyrė prieš ket-verius metus, 20 - per ankstesneskadencijas.

Zarasų-Visagino apygardoje rinki-mus paskelbus neįvykusiais, spalį bu-vo išrinkta 140 Seimo narių. Parla-mente dirbs 103 vyrai ir 37 moterys -11 daugiau negu prieš ketverius me-tus. Šįkart Seimo nariai bus vyresninei anksčiau. Politikų amžiaus vidur-kis siekia 52,3 metų, per 2008-2012-ųjų kadenciją buvo 49,5 metų.

Naujos kadencijos Seime dirbsgausus būrys teisininkų, ekonomistų,politologų. Tačiau jame netrūks irįvairaus profilio vadybininkų, inžinie-rių, gydytojų, pedagogų, žurnalistų,žemės ūkio specialistų. Pirmą kartąrinkėjams parlamente atstovaus ku-nigas altarista. Tarp naujojo Seimonarių - nemažai habilituotų daktarų,profesorių, nacionalinės kultūros irmeno premijos laureatas, Europos irpasaulio čempionas. Dauguma nau-jokų į didžiąją politiką atėjo iš savi-valdos - tai tarybų nariai, merai, vice-merai ir jų patarėjai.

Jaunimas šalia pensininkųJauniausias naujojo Seimo narys -

Darbo partijos (DP) lyderio asisten-tas 25-erių Viktoras Fiodorovas. Jau-niausi besibaigiančios kadencijos na-riai buvo konservatorė Agnė Bilotaitėir “darbietis” Vytautas Gapšys. Da-bar jiems - po 30 metų.

Jauniausi Lietuvos socialdemokra-tų partijos (LSDP) frakcijos nariai busArūnas Dudėnas (29 metai), Juras Po-žela (30), Domas Petrulis (31). Tėvy-nės sąjungos-Lietuvos krikščionių de-mokratų (TS-LKD) frakcijojejauniausi - A.Bilotaitė, Liutauras Kaz-lavickas (31), Paulius Saudargas (33).Nemažai jaunimo bus DP frakcijoje.Be dviejų jau minėtų “darbiečių”, jo-je dirbs Valdas Skarbalius (29) ir Vi-talija Vonžutaitė (32). “Tvarkos ir tei-singumo” frakcijos nariui RemigijuiŽemaitaičiui - 30, Andriui Mazuro-niui - 33 metai.

Jauniausi Liberalų sąjūdžio frakci-jos nariai bus dabartiniai ministraiEligijus Masiulis ir Remigijus Šima-šius. Jiems - po 38-erius.

Pirmam naujos kadencijos Seimoposėdžiui, kaip ir prieš ketverius me-tus, vadovaus vyriausia pagal amžiųparlamentarė konservatorė Vida Ma-rija Čigriejienė. Jai šį rudenį sukako76-eri.

Seime dirbs ir daugiau garbingoamžiaus politikų: socialdemokrataiBronius Pauža (71), Benediktas Juod-

ka (69), Bronius Bradauskas (68),konservatorius Arimantas Dumčius(72), “darbietis” Jonas Kondrotas(69), “tvarkietis” Julius Veselka (69),liberalė Dalia Teišerskytė (67), “drą-sietis” Algirdas Patackas (69).

Priminsime, kad nuo šių metų se-natvės pensija skiriama moterims, ku-rioms suėjo 60 metų ir 4 mėnesiai, beivyrams, sulaukusiems 62 metų ir 8mėnesių.

Mažiau milijonieriųVyriausiajai rinkimų komisijai pa-

teiktos kandidatų į Seimo narius tur-to ir pajamų deklaracijos liudija, kadį parlamentą pateko 26 milijonieriai(kandidatavo 150). Daugiausia jų - po8 - bus DP ir LSDP frakcijose. 2008-aisiais į Seimą buvo išrinkti 35 milijo-nieriai.

Turtingiausias į būsimą Seimą iš-rinktas politikas - “darbiečių” ly-deris europarlamentaras ViktorasUspaskichas. Jis turto ir pajamų dek-

laravo daugiau kaip už 60 mln. litų.Tarp DP milijonierių taip pat yraVilniaus savivaldybės tarybos narys,buvęs europarlamentaras ŠarūnasBirutis (5,76 mln. litų), Vilniaus vi-cemeras Jonas Pinskus (2,04 mln. li-tų), jo žmona Živilė Pinskuvienė(1,67 mln. litų), Vydas Gedvilas(1,65 mln. litų), Kęstutis Daukšys(1,47 mln. litų), buvęs socialliberalųlyderis Artūras Paulauskas (1,16

mln. litų), Dangutė Mikutienė (1,06mln. litų) ir Sergejus Ursulas (1,05mln. litų).

Tarp socialdemokratų turtingiau-sias yra B.Bradauskas, jo turtas verti-namas 24,91 mln. litų. Nuo B.Bra-dausko gerokai atsilieka partijosbičiuliai D.Petrošius (1,65 mln. litų),Arvydas Mockus (1,35 mln. litų), Ar-tūras Skardžius (1,23 mln. litų), Ma-rija Aušrinė Pavilionienė (1,19 mln.litų), Vilija Blinkevičiūtė (1,17 mln. li-tų), Vytenis Povilas Andriukaitis (1,17mln. litų) ir Giedrė Purvaneckienė(1,09 mln. litų).

Keturi milijonieriai bus TS-LKDfrakcijoje: dabartinis žemės ūkio mi-nistras Kazys Starkevičius (1,60 mln.litų), operos solistas Vytautas Juoza-paitis (1,16 mln. litų), Mantas Ado-mėnas (1,01 mln. litų) ir Rokas Ži-linskas (1 mln. litų).

Trys turtuoliai dirbs būsimoje“tvarkiečių” frakcijoje - KęstutisBartkevičius (2,01 mln. litų), KęstasKomskis (1,40 mln. litų) ir VytautasKamblevičius (1,27 mln. litų). Į Sei-mą išrinkti ir du Liberalų sąjūdžiuipriklausantys milijonieriai - Kęstu-

tis Glaveckas (3,69 mln. litų) ir Eu-genijus Gentvilas (1,01 mln. litų).“Drąsos kelio” milijonierius - Val-das Vasiliauskas. Šio būsimo parla-mentaro turtas vertinamas 1,48mln. litų.

Pomėgių įvairovėIšrinkti Seimo nariai, kaip ir visi

mirtingieji, laisvalaikį skiria patiemsįvairiausiems pomėgiams. Jie žvejoja,medžioja, sportuoja, skaito knygas,klausosi muzikos, keliauja.

Jaunasis socialdemokratas A.Du-dėnas, europarlamentaro ZigmantoBalčyčio padėjėjas, teigia, jog domisipolitika, technologinėmis naujovėmisir žemės ūkiu. Jo partijos bičiulioD.Petrulio pomėgiai - internetas, psi-chologija, teatras ir krepšinis. Social-demokratas Juozas Bernatonis prisi-pažįsta mėgstantis iškylas gamtoje,poeziją ir gaminti maistą. “Darbie-čio” V.Fiodorovo aistra - fotografavi-mas, filmavimas, jo partijos kolegėsŽ.Pinskuvienės - kelionės, kalnų sli-dinėjimas, automobilių sportas ir ak-torystė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijosatstovas Juzefas Kvietkovskis neabe-jingas grožinei literatūrai ir kalnųturizmui. “Darbietė” Zita Žvikie-nė dalį laisvalaikio skiria liaudiesmedicinos subtilybėms. Raseiniųmeras “tvarkietis” Remigijus Ačasaugina kaktusus ir kitokias gėles, ko-lekcionuoja pistoletus, revolverius.Daugiau kaip tris dešimtmečius tar-nystei Dievui skyręs Jonas Varkalajokių savo pomėgių anketoje nenu-rodė, tik prisipažino esąs holistiniųpažiūrų žmogus.•

2012 11 02Lietuvos žinios2 Dienos temos

Parlamente dirbs 103 vyrai ir 37 moterys - 11 daugiau negu prieš ketverius metus.

TrumpaiSUTARTIS - KITĄ SAVAITĘ

Valdančiąją centro kairės koalicijąformuojančios partijos planuoja ki-tą savaitę pasirašyti koalicijos sutar-tį. Tai trečiadienį po partnerių susi-tikimo pranešė Lietuvossocialdemokratų partijos (LSDP)pirmininkas, neoficialus kandidatasį premjerus Algirdas Butkevičius.“Nuosekliai einame į užsibrėžtątikslą, kad suformuotume koaliciją,turinčią pasirašytus dokumentus,taip pat ir tvirtą Vyriausybę, pareng-tume aiškią jos programą, kad būtųgalima sėkmingai ją įgyvendinti”, -sakė jis. Pirminiais duomenimis,koalicijos sutarties pasirašymas nu-matytas lapkričio 6 dieną. Kol kasnežinoma, kiek partnerių šią sutartįpasirašys. Mat prisidėti prie LSDP,Darbo partijos bei “Tvarkos ir tei-singumo” kuriamos koalicijos pa-

kviesta Lietuvos lenkų rinkimų ak-cija. Derybos su jos atstovais numa-tytos kitą savaitę.

ĮTARIAMASIS DINGO

Generalinėje prokuratūroje pradėtątyrimą dėl galimo kalinių balsų pir-kimo Darbo partijos (DP) naudaistabdo vieno įtariamojo dingimas.Prokurorai turi duomenų, kad slap-tame įraše dėl kalinių balsų už “dar-biečių” kandidatus besiderantis Eu-genijus Maciulevičius prasidėjustyrimui išvyko į Rusiją. Apie tai pra-nešė LNK Žinios. “Taip, yra tokiųduomenų, kad vienas mums įdomiųasmenų, kurį norėtume apklausti,šiuo metu yra ne Lietuvoje. Jis nėraapklaustas, nes, mūsų duomenimis,yra Rusijoje. Norėtume jį apklaustikaip įtariamąjį”, - sakė prokuroras

Mindaugas Dūda. Tyrimas įstrigo,nes prokurorai negali prašyti tarp-tautinės pagalbos ir priversti E.Ma-ciulevičiaus grįžti į Lietuvą duoti pa-rodymų. DP taryba praėjusią savaitęsustabdė E.Maciulevičiaus ir dviejųkitų balsų pirkimo skandale mini-mų asmenų narystę partijoje.

SUSIRŪPINO ATMINTIMI

Seimas svarstys grupės parlamenta-rų pateiktą Tautos istorinės atmin-ties įstatymą, kuriame išskirtos vals-tybės šventės, nustatoma, kokiatvarka minimos istorinių įvykių su-kaktys, siūloma sudaryti Tautos isto-rinės atminties tarybą. Projekto ini-ciatoriai tvirtina, kad jį parengtipaskatino siekiai puoselėti istorinęsąmonę ir atmintį kaip žmogausvertybių orientacijos ir tautos valsty-

bės egzistencijos pamatą. Anot jų,projekto rengimą paskatino tai, jogšiuo metu nėra aiškaus teisės ak-tuose suformuoto valstybės požiū-rio į istorinės atminties išsaugoji-mą, nėra numatyti prioritetai,neapibrėžtos istorinės atminties fi-nansavimo galimybės, finansų sky-rimas ir valdymas.

KALNAS NELIKS PLIKAS

Nacionalinio muziejaus direktorėBirutė Kulnytė tikina, kad Gedimi-no kalnas tikrai neliks plikas - vietojsenų medžių galbūt bus pasodintanaujų augalų. Anot B.Kulnytės, ša-linti senus medžius planuojamabaigti pavasarį, o jokių naujų kalnotvarkymo darbų kol kas nenumato-ma. Kultūros ministro Arūno Gelū-no įsakymu spalio pabaigoje Gedi-

mino kalno ir Aukštutinės pilies te-ritorijai sutvarkyti skirta suma padi-dinta beveik puse milijono litų. Ko-vą ministrui paskirsčius Valstybėsinvesticijų programoje numatytaslėšas, tam buvo numatyta 982 tūkst.litų, o spalį patikslintu ministro įsa-kymu lėšos išaugo iki 1 mln. 462tūkst. litų. Kultūros ministerijos Fi-nansų ir turto valdymo skyriaus ve-dėja Veronika Virganavičiūtė sako,kad tai ne papildomos lėšos nau-jiems darbams, o tarpusavyje tarpprojektų paskirstyti pinigai. Apie tai,kad Gedimino pilies kalnui gresiapavojus, geologai įspėjo prieš ketve-rius metus. Jie teigė, kad slenka kal-no šlaitai, juos išjudina siūbuojantysmedžiai. Pastaruosius kelerius me-tus kalnas buvo tvarkomas ir tvirti-namas.

BNS, LŽ

Naujojo Seimo portretas spalvų nestokoja

B.Bradauskas toliau liks turtingiausias tarp parlamentarų socialdemokratų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Konservatorei V.M.Čigriejienei vėl teks garbė pirmininkauti pirmam naujojo Seimo posėdžiui. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Jauniausias būsimos kadencijosSeimo narys - 25-erių “darbietis”V.Fiodorovas.Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32012 11 02Lietuvos žinios

TOMAS BAŠAROVAS

Vilniečiai, sulaukę sąskaitų už grafičių nuvalymą nuo daugiabučio sienos, ne veltuistojo į kovą su savavališką švari-nimo akciją surengusiais namoadministratoriais. Nors šie to-liau ginasi tik vykdę merijosnurodymą, jau prabilta, kadįpykusiems gyventojams bussiūlomas kompromisas.

Sąskaitų už teplionių nuvalymą sosti-nės A.Jakšto gatvėje esančio daugiabučiogyventojai apmokėti neskuba. Valymodarbus užsakiusios namą prižiūrinčiosbendrovės “Naujamiesčio būstas” ko-munalininkai tikina, kad su gyventojaisbandys tartis gražiuoju. Jie teigia, kadšvarinimo akcijos ėmėsi į kampą varomiVilniaus savivaldybės administracijosvaldininkų. Šie atkerta, kad norint imtisminėtų darbų buvo būtinas gyventojųdaugumos pritarimas.

Atsisako mokėtiŠiuo metu ant A.Jakšto gatvės 13 na-

mo sienos, toje pačioje vietoje, kur darvasaros pabaigoje gyventojų sąskaita bu-vo nuvalytas ryškiaspalvis grafitis, pui-kuojasi naujas vandalų paliktas kūrinys.Daugiabučio gyventojai spėja, kad ši tep-lionė atsirado vos nuvalius ankstesnę.LŽ kalbinami šiame name gyvenantysžmonės tikino, kad švarios sienos taipir nematė. Gyventojai nebuvo iš ankstoinformuoti ir apie ketinimus valyti namofasadą, juolab už jų pačių pinigus.

“Tai yra beviltiškas reikalas. Nuva-lytų sienų niekas nematė, nors jie (na-mą administruojanti bendrovė “Nau-

jamiesčio būstas” - aut.) sako, kad nu-valė. Tačiau kitą dieną buvo vėl už-piešta”, - piktinosi vienas daugiabu-čio gyventojas. Už grafičio nuvalymąjo prašoma susimokėti daugiau kaip60 litų.

Priklausomai nuo patalpos dydžio,kiekvienas buto ar tame pačiame na-me įsikūrusio biuro savininkas už sie-nų valymą turėtų pakloti nuo 50 iki 200litų. “Nei aš pats, nei kaimynai neno-rime mokėti absurdiško mums primes-to mokesčio”, - įtūžio neslėpė vilnietis.Jo teigimu, daugiau nei du trečdaliainamo, kuriame beveik pusšimtis butų,gyventojų kategoriškai atsisako mokė-ti už rugpjūčio mėnesį jiems suteiktasnamo fasado švarinimo paslaugas.

Įžvelgia pinigų plovimąTame pačiame name įsikūrusių

įmonių savininkai taip pat piktinasipastatą prižiūrinčios bendrovės sa-vivale, nes kai kurioms jų sienų šva-rinimas padarė nemažai žalos. “Va-lant sieną buvo pramušta skylė ir įmūsų kontorą prapliupo vanduo. Bu-vome labai išsigandę, nes iš pradžiųmanėme, kad vamzdžiai trūko”, - LŽpasakojo kelionių agentūros “Delta-Interservis” darbuotoja.

150 litų sąskaitos už sienos valymąsulaukė grožio salono “Mirra” vado-vas Pavelas Dobriakovas. “Už tokią pi-nigų sumą vien mūsų įmonei apsimo-kėtų pasisamdyti žmogų, ir jis tikrainuvalytų sieną daug švariau ir geriau.

Įsivaizduokite, kokia pinigų suma su-sidaro juos renkant iš visų butų. Tai pi-nigų plovimas”, - teigė jis. P.Dobriako-vas įsitikinęs, kad grafičių valymas nuosienų - bergždžias darbas, o ant namosienos buvusi teplionė esą niekam ne-maišė. “Jeigu tai būtų fasadas iš gatvėspusės, suprasčiau, kad miesto centre tonegali būti. Bet čia yra takas, visiškainematoma vieta. Šiukšlių dėžės stovė-ti gali, o siena negali būti apipaišyta”, -piktinosi jis.

Ieškos įvairių variantųDaugiabutį prižiūrinčios bendro-

vės “Naujamiesčio būstas” atstovasspaudai Vilius Mackonis teigė, kadgrafitis nuo namo sienos buvo nuva-

lytas merijos paliepimu. “Nuvalytatada, kai savivaldybė išleido įsaky-mą, kad reikia būtinai valyti, nes ki-taip bus baudžiami pastatų valdyto-jai”, - LŽ tikino jis.

Anot V.Mackonio, namus prižiū-rintys administratoriai esą taip pat lai-kosi pozicijos, kad patys gyventojaiturėtų spręsti, valyti sienas ar ne. “Sa-vivaldybė visų pirma turėtų užtikrin-ti viešąją tvarką. Jei jos neužtikrina,žmonės juk nesaugos namo su kastu-vais ir šakėmis, kad niekas nepaišytų.Tik tada, kai gyventojai sutinka, reikiavalyti pastatus”, - teigė jis.

“Naujamiesčio būsto” atstovas pa-tikino, kad su daugiabučio gyvento-jais, atsisakiusiais apmokėti sąskaitas,bus kalbamasi ir ieškoma kompro-miso. “Mes bendrausime su žmonė-mis, gal savivaldybei reikės ieškinį pa-teikti, ieškosime visokių variantų”, -sakė V.Mackonis.

Gyventojų sutikimas - būtinasSostinės tarybos pernai patvirtin-

tos Statinių tinkamos priežiūros tai-syklės įpareigoja statinio naudotojąar valdytoją prižiūrėti fasadus, nuva-lyti ar uždažyti grafičius. Už taisykliųnesilaikymą gali būti skirtas įspėjimasarba bauda iki 2 tūkst. litų. Tačiau ikišiol nebuvo skirta nė viena bauda pri-vačių namų ar daugiabučių gyvento-jams, jų administratoriams ar bend-rijų pirmininkams.

Norint valyti pastatų sienas, pasaksostinės valdininkų, būtinas namogyventojų sutikimas. “Namo admi-nistratorius, nusprendęs nuvalytigrafičius nuo pastato, turi gauti dau-gumos gyventojų pritarimą”, - LŽ ti-kino merijos atstovai.•

Grafičių valymo mokestį vilniečiai atmetė

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Pasaulio kybartiečių draugija(PKD) prieš penkerius metusnusprendė nuo visiško sunykimoapsaugoti vertingiausią pastatąKybartuose, statytą Rusijos im-peratoriaus svitai. Sumanymoįgyvendinimas pasirodė esąs ge-rokai sunkesnis nei tikėtasi.

Kai 2001 metais gaisras nusiaubėJ.Basanavičiaus gatvėje esančio tri-aukščio viršutinį aukštą, namas bu-vo tapęs vaiduokliu. Vilkaviškio me-rijos valdininkai mėgino tartis susavininkais, kad jie už simbolinę kai-ną parduotų ugnies nuniokotus bu-tus, o vėliau virstų socialiniu būstu,tačiau derybos nepavyko.

Reikia stogo“Reikėjo skubiai ką nors daryti, nes

situacija buvo labai grėsminga - bet ka-da galėjo nugriūti vertingiausia fasadi-nė siena. Todėl nutarėme imtis inicia-tyvos, ieškoti rėmėjų ir išpirkti dalįapleistų butų”, - LŽ pasakojo vienasPKD aktyvistų Ramūnas Valiokas.

Draugijai pavyko įsigyti keturisbutus ir atlikti nemažai darbų.

Apytiksliais skaičiavimais, visiškaiatstatyti pastatą Kybartuose reikėtųapie 10 mln. litų. Tai padarius jamegalėtų įsikurti miesto muziejus, jau-nimo centras, biblioteka, vietos atsi-rastų ir PKD būstinei. “Tačiau pir-miausia reikia išsaugoti pastatą, nesrizika, kad pagrindinė saugotina fa-sadinė siena gali bet kada nugriūti,išlieka”, - pripažino R.Valiokas.

Anot jo, riziką, kad fasadinė sienanugrius, sumažintų pastato stogas.

Tačiau jo nėra. “Tvarkymo darbus,kainavusius apie 50 tūkst. litų, atliko-me draugijos sąskaita. Dabar per teis-mus išsiieškome išlaidas iš kitų bend-raturčių. Tad neaišku, kada įdėtipinigai grįš ir kaip seksis rinkti auko-tojų lėšas pastato stogui”, - sakė PKDaktyvistas. Anot jo, naujas stogas ga-li kainuoti apie ketvirtį milijono litų.Prie jo įrengimo turėtų prisidėti visipastato savininkai, ne tik ketvirtada-lį patalpų turinti PKD. Deja, rastibendros kalbos su kitais butų savi-ninkais nesiseka.

Padėti negali“Mėginsime į seniūniją sukvies-

ti savininkus ir siūlysime, kad par-duotų savo turtą už simbolinę kai-

ną, jei neturi pinigų investicijoms”,- LŽ teigė Kybartų seniūnas RomasŠunokas. Anot jo, jeigu toks namasstovėtų Vilniuje ar Kaune, visosproblemos seniai būtų išspręstos.

Vilkaviškio rajono meras Algi-mantas Antanas Greimas LŽ tvirti-no pritariąs PKD iniciatyvai naujamgyvenimui prikelti unikalų pastatąKybartuose, bet padėti negalintis.“Anksčiau, kai savivaldybei dar prik-lausė dalis to pastato patalpų, gal irbuvo galima ką nors padaryti. Tačiauankstesnės kadencijos rajono tarybanutarė patalpas privatizuoti ir parda-vė. Privačiam pastatui atstatyti nega-lima naudoti savivaldybės biudžetolėšų”, - sakė meras.

Anot jo, gal ir būtų kokių nors ga-limybių merijai išpirkti dalį patalpų irtapti pastato dalininku, bet vargu artam pritartų tarybos dauguma, juobakad savivaldybė paskendusi milijoni-nėse skolose.

Vienintelis likęsKultūros paveldo departamento

(KPD) Marijampolės teritoriniam pa-daliniui laikinai vadovaujanti NijolėKryžanauskienė LŽ aiškino, kad pa-stato Kybartuose avarinei būklei lik-viduoti KPD yra skyręs 11 tūkst. litųkaip paramą už jau atliktus darbus.

Apie 1900 metus pastatytas namassavo architektūra išsiskiria iš kitųUžnemunės pastatų. Ištaigingi apar-tamentai prie geležinkelio stoties bu-vo įrengti Rusijos imperatoriui ir josvitai. Juos projektavo Prancūzijosinžinieriai. Vienas iš pastatų - vie-nintelis iki mūsų dienų išlikęs minė-tasis namas J.Basanavičiaus gatvėje.Kiti prabangios architektūros stati-niai yra visiškai sunaikinti. •

Unikalaus fasado gali nebeliktiAtkelta iš • 1p.

Nykstant kaimams, nyksta kapinės

Prieš ketverius metus įkurta Lap-kričio 2-osios draugija pavadintakasmet lapkričio 2-ąją minimų Vėli-nių, t. y. mirusiųjų pagerbimo die-nos, garbei. Draugijos tikslas - gai-vinti tautos atmintį. “Visi matome,kaip nyksta Lietuvos kaimai. Seniejijų gyventojai išmiršta, išvažiuoja gy-venti pas vaikus į miestus, o į jų na-mus, paverstus vasarnamiais, išmiestų atsikrausto svetimi žmonės,su naująja vietove beveik neturintysjokių sąsajų”, - LŽ teigė V.Kamins-kas. Jis pabrėžė, kad nebelikus vie-tos gyventojų nebėra kam tvarkyti irkaimuose likusių kapinaičių, tad šioslabai sparčiai nyksta, jau nebeprisi-menami jose palaidoti mirusieji.“Tad mūsų draugijos tikslas - inter-nete paskelbti kiekvieno mirusiojoduomenis, kad apie jį ateities kartomsliktų bent toks prisiminimas”, - sakėV.Kaminskas.

Lapkričio 2-osios draugijos entu-ziastai pačių sukurtame internetopuslapyje www.atminimoknyga.ltyra paskelbę duomenis apie 21 298mirusiuosius, palaidotus 36 šalies ka-pinaitėse. V.Kaminskas teigė, jog pir-masis jo vadovaujamos organizacijosdarbas buvo surašyti pirmosios Lie-tuvos sostinės - Kernavės ir netoli josesančių Musninkų kapinių miru-siuosius. Visos ant paminklų iškaltosmirusiųjų pavardės nufotografuotosir pateiktos internete. Vėliau entu-ziastai dirbo Kėdainių rajone, į vir-tualiąją erdvę įdėjo dešimties šio ra-jono kapinaičių mirusiųjų pavardes.Biržų rajone surašyti keturių kapi-

naičių mirusieji, o Varėnos rajonesurašyti mirusieji, palaidoti dvyliko-je kapinių.

Identifikuoja ne visusAnot V.Kaminsko, darbas, kurį at-

lieka jo vadovaujama draugija, ir pa-saulyje, ir Europoje dirbamas jau se-niai, tuo rūpinasi valstybės. Tik pasmus to atlikti niekas iki šiol nesiėmė.“O juk taip svarbu plėtoti protėviųatminimo ir pagerbimo tradicijas,skatinti žmones domėtis savo kilme,ieškoti šaknų”, - pabrėžė Lapkričio2-osios draugijos pirmininkas. Jis tei-gia, kad pradėjęs savotišką kaimų ka-pinaičių inventorizavimą įsitikino,jog tai darančiųjų Lietuvoje yra. Ta-čiau iki šiol tai buvo pavieniai entu-ziastai. Į Lapkričio 2-osios draugijosnarius kreipiasi žmones, kurie yrasurašę savo kaimų kapinaičų miru-siuosius ir nori pasidalyti savo infor-macija.

Draugijos pirmininkas teigė, jogsurašyti kaimo kapinaičių, kuriosepaprastai būna apie 500 kapaviečių,mirusiuosiuos 4-6 ekspedicijos da-lyviams paprastai prireikia 2-3 dienų.V.Kaminskas sakė, kad nemažai ka-pinių paminklų būna apžėlę sama-nomis, kurių nepakanka nugremžti,kad išskaitytum raides. “Esame pa-stebėję, kad geriausia paminklų valy-mo priemonė - skutimosi putos. Tadį ekspedicijas vežamės jų nemažai”, -aiškino V.Kaminskas. Jo teigimu, kadir kaip stengtųsi ekspedicijų dalyviai,maždaug dešimtadalio ant paminklųesančių užrašų įskaityti nepavyksta,tad šie mirusieji į virtualiąją atmini-mo knygą nepatenka. Anot draugijospirmininko, į Atminimo knygą daž-niausiai įrašomi žmonės, mirę XIX-XX amžiuje. •

Rašoma virtuali Mirusiųjų knyga

Rusijos imperatoriaus svitai Kybartuose kadaise statyti aparta-mentai dabar baigia sunykti. LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu toje pačioje vietoje, kur dar vasaros pabaigoje gyventojų sąskaita buvo nuvalytas ryškiaspalvis grafitis,puikuojasi naujas vandalų paliktas kūrinys. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2012 11 02Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

Kitų balsaiMAISTAS IR INTELEKTAS

Ekodiena.lt informuoja, jog vaikai,kurie ankstyvoje vaikystėje valgėsveiką maistą, gali turėti šiek tiekdidesnį intelekto koeficientą (IQ)negu tie, kurių racioną sudarė nesvei-kas arba greitasis maistas: “Adelai-dės universiteto (Australija)mokslininkai, vadovaujami tyri-mo autorės dr. Lisos Smithers,stebėjo daugiau kaip 7 tūkst. vai-kų nuo pusės iki 8 metų. Moksli-ninkai nustatė ryšį tarp vaiko mi-tybos ir jo intelekto koeficiento.Vaikai buvo iš labai skirtingų so-cialinių sluoksnių ir valgė labaiįvairų maistą, tačiau tie, kurie mai-tinosi namie gamintu sveiku mais-tu, vartojo daug daržovių ir vaisių,paaugę rodė kiek didesnius inte-

lekto gebėjimus negu tie, kurie nuoankstyvos vaikystės valgė specialiaivaikams paruoštą maistą (tyreles irpan.), anksti pradėjo valgyti greitą-jį maistą arba pusgaminius. IQ įta-kos turėjo ir tai, ar vaikas buvomaitinamas krūtimi. “Mityba yrakertinis smegenų vystymosi ele-mentas. Pirmus dvejus metus rei-kia daug įvairių medžiagų mūsųsmegenims, kad šios galėtų kuogeriau išsivystyti. 8 metų sulaukęvaikai, kurie buvo maitinami krū-timi, o nuo 15 iki 24 mėnesių am-žiaus - visada sveiku namie ga-mintu maistu, kur į racionąįtraukta daug vaisių, daržovių irsūrio, turėjo 2 balais didesnį IQnei tie, kurių mityba buvo prastes-nė, - komentavo L.Smithers. -Taigi tie vaikai, kuriems nuo anks-tyvo amžiaus buvo nevengta duotidaug šokolado, sausainių, ledinu-kų, įvairių saldžiųjų gėrimų ir bul-vių traškučių, vėliau ir rodė bent 2balais mažesnį intelekto koefi-cientą.” Mokslininkai taip patpatvirtino, kad paruošti vaikamsmaisto produktai (tyrelės, košelėsir t. t.) darė neigiamą įtaką vaikosmegenų vystymuisi, jei vaikasbuvo tik 6 mėnesių. Tačiau nuo24 mėnesių toks maistas jau turė-jo teigiamos įtakos. Dr. L.Smit-hers tyrimas patvirtina raginimustėvams kuo rimčiau žiūrėti į vaikomitybą. Nors teigiamas IQ povei-kis palyginti nedidelis, pirmieji

dveji metai yra ypač svarbūs žmo-gaus vystymuisi, tuo metu pada-rytos klaidos gali atsiliepti visągyvenimą.”

MEILĖS ESPERANTO

“Tagesspiegel” rašo apie kriterijus,kurie per pirmąją žmonių pažintį le-mia, ar jie toliau bendraus: “BerlynoHumboldto universiteto psicholo-gijos profesorius Jensas Asendorp-fas 2006 metais sukvietė daugiaukaip 380 žmonių, ieškančių part-nerių, į vadinamuosius greituosiuspasimatymus, kad nustatytų, kasturi lemiamą reikšmę tolesniemssantykiams. Indianos universitetomokslininkas Skyleris Place’as kitoeksperimento dalyviams rodėJ.Asendorpfo nufilmuotų pokalbiųištraukas. Per pokalbio vidurį tiedalyviai turėjo įvertinti, ar pašne-kovai susidomėjo vienas kitu. Pa-aiškėjo, kad daugeliui stebėtojų -tiek vokiečių, tiek amerikiečių arkinų - tinkamai įvertinti užteko tųsekundžių. Rezultatas išliko teisin-gas net išjungus garsą ar tyčia pa-darius vaizdą neryškų. S.Place’ohipotezė būtų tokia: gestai ir pozasuteikia informacijos, ar žmogusyra patrauklus pašnekovui, ir ji su-prantama net kitų kultūrų atsto-vams. “Vadinasi, yra tarsi meilėsesperanto kalba”, - pažymėjomokslininkas. Jis spėjo, kad elgesio

modelį erotinio kontakto pradžiojevisame pasaulyje formuoja Holivu-das. Tačiau psichologė ElisabethOberzaucher iš Vienos mano, kadkai kurie signalai nėra reglamen-tuoti kultūros normų ir sąmonin-gai kontroliuojami. S.Place’as taippat patvirtino, kad yra mechaniz-mas, kaip žmogus vertina siūlomopartnerio patrauklumo laipsnį, at-sižvelgdamas į konkurentus, sie-kiančius to paties žmogaus palan-kumo. Kai S.Place’as paklausėstudentų, dalyvavusių eksperimen-te, ar norėtų patys susitikinėti su

kuo nors iš rodytų pašnekovų, jiedažniau atsakė teigiamai, jei pasi-matymas baigdavosi tolesnių san-tykių užmezgimu. Mokslininkoduomenimis, daugiau kaip trečda-lis greitųjų pasimatymų, vykusiųper eksperimentą, baigėsi dar vie-nu susitikimu, o beveik 5 proc. da-lyvių užmezgė ilgalaikius santykiussu buvusiu pašnekovu. Ypač buvopopuliarūs patrauklaus veido žmo-nės, taip pat tie, kurių aukštas lyti-nių hormonų lygis.”

LŽ

KAETANA LEONTJEVA

Seimas pritarė 2013 metų valsty-bės ir savivaldybių biudžeto projek-to pateikimui. Panagrinėkime, ką šisbiudžetas žada.

Nacionalinio biudžeto išlaidos suda-rys 29,5 mlrd. litų, jas numatyta didin-ti 781 mln. litų. Tiesa, atėmus EuroposSąjungos (ES) paramą, išlaidų augimasbus perpus mažesnis - 312 mln. litų.

Ar tai yra blogai?Žinoma, būtų daug geriau, jeigu bū-

tų užšaldytos 2012 metų lygio biudže-to išlaidos. Finansų ministerija aiški-na, kad išlaidos auga dėl ES paramosbendrojo finansavimo poreikio, dėlbrangstančio valstybės skolos admi-nistravimo, dėl didėjančių Lietuvosįmokų į ES biudžetą ir dėl to, kad Lie-tuva kitąmet pirmininkaus ES Tarybai.

Finansuoti tai, kas svarbiausiaGyvendami ribotų išteklių pasau-

lyje ir turėdami ribotų išteklių biu-džetą jo viduje turėtume nustatytiprioritetus. Jeigu tai, kam numatytasdidesnis finansavimas, yra priorite-

tas, Vyriausybė turėtų pasakyti, kasnėra prioritetas.

Turint omenyje, kad visos nacio-nalinio biudžeto išlaidos siekia kone30 mlrd. litų, nejaugi neįmanoma ras-ti bent vienos neprioritetinės srities?

Be to, vargu ar reikia džiaugtis re-kordine ES parama, nes tam reikalin-gos ir rekordinės išlaidos jos bendra-jam finansavimui (jau nekalbant apietai, kad neretai parama panaudojamaneefektyviai, iškreipia konkurencijąir t. t.). Tuo metu brangstančios palū-kanos rodo, kaip pavojinga turėti au-gančią skolą.

Neigiamas kitų metų biudžeto po-kytis - sąlyginio biudžeto principo at-sisakymas. Šį principą Lietuvos laisvo-sios rinkos institutas pirmąkart pasiūlėprieš daugiau nei dešimtmetį, o jo es-mė, kad biudžeto išlaidos turėtų prik-lausyti nuo surenkamų pajamų. Kiek-vienai programai būtų nustatomassvarbos lygis, o tuomet, kai trūksta pa-jamų, išlaidos būtų mažinamos ne to-kioms svarbioms programoms.

Tai buvo iš dalies įgyvendinta 2011 ir2012 metų biudžetuose ir veikė kaip iš-laidų limitas, užtikrinantis, kad defici-tas neauga taip smarkiai. Kodėl šio me-chanizmo buvo atsisakyta? Ypač turintomenyje riziką, kad naujoji valdžia ga-li nepagrįstai pagerinti ekonominių ro-diklių projekcijas, suplanuoti didesnes

išlaidas, o nepasitvirtinus optimisti-niam pajamų planui šalis būtų pa-smerkta augančiam deficitui ir skolai.

Gerai bent jau tai, kad 2013 metųbiudžete išlieka anksčiau įtvirtintanuostata: atsiliekant nuo pajamų pla-no daugiau nei 3 proc. ir Vyriausybeikonstatavus, jog deficitas gali viršyti 3proc. bendrojo vidaus produkto, kei-čiamas biudžetas taip, kad deficitas

nustatyto rodiklio neviršytų. Deja, nė-ra aiškiai pasakyta, ar būtų mažinamosišlaidos, ar keliami mokesčiai - reikiatikėtis, kad tai būtų pirmas variantas.

Pajamos augsNacionalinio biudžeto pajamos su-

darys 28,8 mlrd. litų, t. y. 638 mln. li-tų daugiau nei šiemet. Planuojama,kad mokesčių pajamos augs dėl bend-ro ekonomikos augimo, tačiau yranumatyta ir padidinti mokesčius.2013 metais įsigalios nauja žemės mo-kesčio redakcija, pagal kurią savival-dybės galės didinti šį mokestį nuo esa-mo 1,5 proc. tarifo net iki 4 procentų.

Taip pat įsigalios naujas žemės verti-nimo būdas. Dėl to žemės mokestisgali išaugti net keliasdešimt kartų, otai bloga žinia mokesčių mokėtojams.

Tvirtinant biudžetą numatyta di-dinti cigarečių ir dyzelino akcizą, sie-jant tai su ES reikalavimais. Tai reiš-kia, kad siekiant sumažinti šešėlinęekonomiką šį klausimą reikia kelti ne-be Lietuvos, bet ES lygiu.

Dėl ekonomikos ir darbo užmokes-čio augimo planuojama surinkti dau-giau iš pridėtinės vertės mokesčio, gy-ventojų pajamų mokesčio (GPM) irpelno mokesčio. Nors GPM pajamosdidės 337 mln. litų, savivaldybėms iššių lėšų teks vos 40 mln. litų, nes ma-žinama į savivaldybes pervedamaGPM dalis nuo 61 iki 57 procentų. Taiparodo neigiamą valstybės požiūrį įsavarankišką savivaldą.

Mokesčių kėlimas nepateisino lūkesčių

Vis dėlto didėja ne visų mokesčiųpajamos, pavyzdžiui, 2013 metais iš

transporto priemonių mokesčių pla-nuojama surinkti 10,5 proc. mažiaunegu 2012-aisiais, mokesčio už vals-tybinius gamtos išteklius - 13 proc.mažiau. Abu šie mokesčiai buvo ge-rokai padidinti nuo 2012 metų.

Nors gamtos išteklių mokesčio pla-ną kol kas ir sekasi vykdyti, transpor-to priemonių mokesčio planas perpirmuosius 9 šių metų mėnesius bu-vo įvykdytas tik 94 proc., atsiliekantdaugiau nei 8 mln. litų.

Užuot pripažinus, kad šių mokesčiųdidinimas nepasitvirtino, ir kartu subiudžetu teikus jų sumažinimo projek-tus, siūloma paprasčiausiai mažinti pa-jamų planus, o tai yra iš esmės ydinga.

Deja, biudžete taip pat nėra nu-matyta sumažinti per naktinę mo-kesčių reformą “laikinai” padidintųmokesčių. Keliant mokesčius buvoteigiama, kad didinama laikinai, opasibaigus ekonomikos sunkmečiuijie bus atšaukti. Ateinančiais metaisšalies ūkis augs jau ketvirtus metusiš eilės, tad akivaizdu, kad jau seniailaikas tesėti pažadą.

Tvirtindama biudžetą, naujoji val-džia turės puikią progą atšaukti nak-tinės mokesčių reformos klaidas irsumažinti visus padidintus mokes-čius, tokiu būdu ištesėdama savo rin-kimų pažadus ir papildydama žmo-nių kišenes.•

Visos biudžeto išlaidos negali būti prioritetinės

“Kiekvienai finansuojamai programai turi būti nustatomas svarbos lygis, o tuomet, kai

trūksta pajamų, išlaidos turėtų būti mažinamosne tokioms svarbioms programoms.”

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)TeisėsaugaL.Vyšniauskienė (tel. 249 2242)SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2151)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Lietuva ir Europa 52012 11 02Lietuvos žinios

Išmokos dar labiau apkarpytos,nauji mokesčiai prilygs viduti-niam mėnesio uždarbiui,darbo nėra. Portugalai nežino,kaip reikės išgyventi tokiomissąlygomis.

Parlamentui patvirtinus naujas tau-pymo priemones portugalai išėjo į gat-ves protestuoti. Drakoniškos priemo-nės, kurių šalis priversta imtis mainaisį 78 mlrd. eurų pagalbą, jau išvertė vie-ną Portugalijos vyriausybę, tačiau krizėsapimtoje šalyje kol kas neregėti jokiųpožymių, kad sunkūs laikai eina į pabai-gą. Parlamentas pritarė milžiniškiemsbiudžeto karpymams ir didžiuliam mo-kesčių didinimui - numatyta įvesti nau-ją finansinių transakcijų mokestį, iš es-mės pakelti nuosavybės ir pajamųmokesčiai. Taip siekiama sumažinti biu-džeto deficitą. Galutinis balsavimas nu-matytas lapkričio 27 dieną.

Šimtai piktų protestuotojų susirin-ko prie parlamento, o dvi pagrindi-nės Portugalijos profesinių sąjungųgrupės lapkričio 14 dieną rengia vi-suotinį streiką.

Net tie portugalai, kurie neprotes-tuoja, jaučia, kad gyvenimas smar-kiai blogėja. “Žmonės taupo, - sakoLina Santos, turinti spaudos kioskąvienoje Lisabonos geležinkelio sto-tyje. - Jie pasižiūri į žurnalų viršeliusir norėtų pirkti, tačiau net pigiausileidiniai kainuoja tiek pat, kiek pus-tuzinis duonos ragelių...”

Portugalijoje sklando netikrumodvasia, žmonės žino, kad gyvenimasnepagerės. “Tai, kas mūsų laukia, busdaug blogiau, nei buvo šiais metais,- sako Lina. - Jau dabar trūksta sta-bilumo, o kitais metais tikrai dar la-biau smuksime.” Jos 30 metų sūnusvairuoja autobusą, bet neturi nuola-tinio darbo. Ispanijos ekonomikaismunkant turizmo verslas silpnėja.Moteris pasakojo, kad jos sūnus persavaitę išsiuntė 140 darbo paraiškų,ir... nieko.

Turguose akivaizdu, kad žmonėsapžiūri visus prekystalius ir patikrinavisas kainas - perka tai, kas pigiausia.

Suspaustas viduriukasMokesčių pakėlimo mastas pribloš-

kė net pačius parlamentarus, taip patir iš valdančiosios koalicijos. Ypač pa-jamų mokesčio pokyčiai, taip pat pri-dėta speciali “solidarumo” rinkliava.

Daugeliui portugalų mokesčių didini-mas kainuos vidutinį mėnesio atlygi-nimą. Ne tik opozicija, bet ir ekono-mistai perspėjo, kad įsisuks recesijosspiralė, taupymas pakirs ekonomikosaugimą ir atves prie didesnio nedarboir mažesnio mokesčių surinkimo, o taidar labiau apsunkins pastangas suma-žinti biudžeto deficitą.

Neseniai atlikta ekonominės nely-gybės Portugalijoje studija teikia pe-

no apmąstymams, kodėl vartotojaisumažino savo išlaidas labiau, nei ti-kėjosi net ir pati vyriausybė. Net irprieš taupymo priemones oficialūsskaičiai rodė, kad ne tik net 91 proc.namų ūkių neišgalėjo turėti vienos sa-

vaitės metinių atostogų, bet ir daugiaunei pusė stokojo pinigų padengti bū-tiniausioms išlaidoms, kurios prilygi-namos maždaug 430 eurų per mėne-sį, o tai - skurdo riba.

Ties šia riba balansuoja ne tik ne-turtingieji. Didžiąją dalį Portugalijosvidurinės klasės sudaro vadinamosiossumuštinių šeimos - ši frazė apibūdi-na “suspaustą viduriuką”. Žmonės iššio viduriuko laikosi aukščiau skurdo

ribos, bet turi skolų, dėl kurių jų pa-dėtis labai nestabili. Tuo pačiu metudėl to, kad yra aukščiau skurdo ribos,jie neturi jokių galimybių gauti kokiosnors socialinės pagalbos.

Portugalijos bankas pradėjo reng-ti atvirų durų dienas, per kurias ska-tina gyventojų finansinį raštingumą.Programos vykdytojai suvokia, kadžmonės gali reaguoti neigiamai: kaipgalima kalbėti apie kokį nors taupymąkrizės įkarštyje? Tačiau specialistaiaiškina, kad finansinis išprusimas su-teikia įrankių sunkmečiui įveikti.Žmonės privalo suvokti, kad būtinalyginti finansinius produktus. “Tai,kad Portugalijos mokyklose metų me-tais nebuvo jokio finansinio lavinimo,lėmė, jog žmonės pernelyg lengvaiėmė paskolas, - sako Carlosas Farin-ha iš Portugalijos banko. - Prieš pen-kiolika metų visi buvo skatinami tikvartoti - tai buvo priimtina ir pagei-dautina; dabar tai keičiasi.”

Nedarbas kopia į naujas aukštumas

230 vietų Portugalijos parlamentevaldančioji koalicija kontroliuoja 132vietas ir balsavimu pritarė 2013 metųbiudžetui. Opozicijoje esantys socia-listai balsavo prieš. Tačiau įstatymasgali susidurti su teisinėmis kliūtimis,nes teisininkų sąjunga jau prakalboapie tai, kad jis gali prieštarauti Kons-titucijai. Drakoniškų priemonių rei-kalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarp-tautinis valiutos fondas (TVF) - tainumato gelbėjimo paketas, dėl kurioPortugalija susitarė su šiomis institu-cijomis 2011 metų gegužę.

Nedarbas Portugalijoje šiuo metusiekia 15,7 proc. (prieš metus buvo13,1 proc.). Liepą vyriausybė siūlė ap-riboti papildomas atostogas ir panai-kinti kalėdines išmokas viešojo sekto-riaus darbuotojams, bet KonstitucinisTeismas šias priemones atmetė. TačiauES ir TVF giria žingsnius, kurių ikišiol ėmėsi Portugalija.

Nedarbas visoje euro zonoje šokte-lėjo į naujas aukštumas. Naujausi skai-čiai rodo, kad rugsėjį darbo neturėjo18,49 mln. žmonių, arba 11,6 proc. (tuopačiu metu prieš metus nedarbas eurozonoje siekė 10,3 proc.). Didžiausiasnedarbas registruojamas Ispanijoje -25,8 proc., mažiausias - Austrijoje (4,4proc.). Ispanijoje ir Graikijoje darboneturi daugiau kaip pusė žmonių iki 25metų. Mažiausias jaunimo nedarbas -8 proc. - yra Vokietijoje, o apskritai ne-darbo lygis ten - 5,4 procento.

Visa euro zona suka galvą, kaip pa-skatinti ekonomikos augimą, be kurionegalimas darbo vietų kūrimas, tačiauantrą ketvirtį euro zonos ekonomikasusitraukė 0,2 proc., Italija ir Ispanijaneišsikapsto iš recesijos, o Prancūzijosekonomika patiria nulinį augimą jaukelis ketvirčius iš eilės. Išimtis tik Vokie-tijos ekonomika, didžiausia Europoje,kuri antrąjį ketvirtį augo 0,3 procento.Manoma, kad lapkričio viduryje pa-skelbus trečiojo ketvirčio duomenis pa-aiškės, kad Vokietijos augimas sulėtėjo.

Visoje 27 narių ES darbo neturi25,75 mln. žmonių, arba 10,6 pro-cento.•

Portugalija dusdama toliau veržiasi diržą

Galbūt sunku įsivaizduoti, bet“L’Osservatore Romano” prista-to naują filmą apie DžeimsąBondą. Vatikano leidinyje pu-čia nauji vėjai - kad skaitytojainemiegotų.

Jeigu kas nors mano, jog oficialu-sis Vatikano laikraštis konservatyvus,skelbia vien religines naujienas irgriežtus popiežiaus dekretus, tokiemsderėtų pasakyti, kad dienraštis iš-spausdino ne vieną, o penkis straips-nius apie naująjį bondiados filmą.“Operacija “Skyfall” sulaukė itin tei-giamo leidinio “L’Osservatore Ro-mano” įvertinimo. Laikraštis vadinašią juostą viena geriausių iš visų 23filmų apie Džeimsą Bondą, sukurtųper pastaruosius 50 metų.

Pagrindiniame straipsnyje “007:licencija verkti” rašoma, kad nau-jausias filmas apie garsiausią pasau-lyje šnipą yra geras, nes jame nau-dojama mažiau klišių, o pagrindinisveikėjas daug “žmogiškesnis, ge-bantis būti sujaudintas ir verkti -kitaip tariant, tikroviškesnis”.

Antrame straipsnyje lyginamiDžeimsą Bondą vaidinę įvairūs ak-toriai: nuo Seano Connery iki Da-

nielio Craigo. Duodamas interviuVatikano laikraščiui D.Craigas sakė,kad jaučiasi visai kitoks nei anks-tesni Bondą vadinę aktoriai, betS.Connery pripažįsta kaip “atskai-tos tašką”.

Dar kitame straipsnyje aiškinama-si, kodėl rašytojas Ianas Flemingassavo personažą pavadino DžeimsuBondu. Esą jis norėjo neišsiskiriančiovardo. Penktame straipsnyje anali-zuojami filmų garso takeliai.

Ši bondiados naujienų puokštėpuikiai parodo, kaip pasikeitė “L’Os-servatore Romano”, kai 2007 metaisleidinio vyriausiuoju redaktoriumitapo Gianas Maria Vianas. Šis žmo-gus pamažu pertvarkė dienraštį, nesiki tol, anot kritikų, jis galėjo atstotimigdomuosius. Naujasis vadovaspavertė jau 151 metus leidžiamąŠventojo Sosto oficialųjį ruporą laik-raščiu, kuris praneša ne tik naujau-sius įvykius, tendencijas, Bažnyčiosreikalus, bet skiria dėmesio ir pra-mogų pasauliui. G.M.Vianą redak-toriumi paskyrė popiežius Benedik-tas XVI. Nuo to laiko leidinyjeatsirado daugiau ir moterų rašomųstraipsnių, nemažai dėmesio skiriamatarptautinėms naujienoms; pereitaprie skaitytojams patogesnio maketo

ir šrifto. Laikraštis atsisakė ankstesniogriežto formato, dėl kurio kai kadabuvo vadinamas “Katalikų Pravda”(turėta galvoje Sovietų Sąjungos ko-munistų partijos oficialųjį dienraštį).Pavyzdžiui, 1963 metais pasirodžiu-sį antrąjį filmą apie Džeimsą Bondą“Iš Rusijos su meile” Katalikų bažny-čia ignoravo arba net smerkė, kaip irkino klasika tapusį 1960-ųjų italų re-

žisieriaus Federico Fellini “Saldų gy-venimą” (“La Dolce Vita”).

Nors “L’Osservatore Romano”leidžiamas labai mažu - vos 15 tūkst.egzempliorių - tiražu, kur kas ma-žesniu net už kai kurių Amerikosuniversitetų leidinius, jis yra labai įta-kingas. Vedamieji straipsniai, atspin-dintys Vatikano poziciją, dažnai ci-tuojami pagrindinių žiniasklaidos

kanalų ir sulaukia atgarsio visamepasaulyje. Interneto svetainė, patei-kiama septyniomis kalbomis, yrakasdien lankoma dešimčių tūkstan-čių žmonių. Be to, “L’OsservatoreRomano” neseniai pradėjo leistimėnraštį, kuriame spausdinami vienmoterų parašyti straipsniai.•BBC, Reuters, BNS, LŽ

Nauja era Vatikano laikraštyje

“Tai, kad Portugalijos mokyklose metų metaisnebuvo jokio finansinio lavinimo, lėmė, jog

žmonės pernelyg lengvai ėmė paskolas.”

Prie Portugalijos parlamento Lisabonoje liepsnojo protestuotojų laužai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Tai, ką rašo “L’Osservatore Romano”, atidžiai seka katalikai ir visa pasaulinė žiniasklaida. / Užsienio spaudos nuotrauka

Nors dar neveikia metro irnekursuoja priemiestiniaielektriniai traukiniai, did-miestis jau stojasi ant ko-jų. Vėl atidaryti teatrai ir

muziejai, o namuose vėl žiebiasi švie-sos. Elektrą jau turi didžioji dalisšiaurinio Niujorko gyventojų, tre-čiadienio vakarą šviesa atsirado irdaugelyje Bronkso namų. Tačiau beelektros vis dar yra daugybė vande-nyno pakrantės gyventojų, o dėlavarijos vienoje pastotėje elektrosneturi dar apie pusę milijono niu-jorkiečių. Iš žemiausių miesto ra-jonų evakuoti 6,3 tūkst. žmonių visdar glaudžiasi laikinose prieglau-dose, kuriomis dažniausiai virtomiesto mokyklos.

Uraganas Sandy nusinešė mažiau-siai 72 žmonių gyvybes, tarp žuvusių-jų - 22 niujorkiečiai. Tačiau valdžiosatstovai pabrėžia, kad šie skaičiai nė-ra galutiniai. Daugiausia žmonių žu-vo atsidūrę po virstančiais medžiais.

Iki šiol tebėra užtvindyti keli Nau-jojo Džersio miestai. Ši valstija nuostichijos nukentėjo labiausiai. Smar-kiai nuniokota ir Vakarų Virdžinija,Niujorkas ir Konektikutas. Vyriausy-bė jau pažadėjo kompensuoti namuspraradusiems amerikiečiams naujojobūsto nuomos išlaidas.

Metro tuneliai dar užpilti Jau trečiadienį didžioji dalis Niu-

jorko gyventojų vėl galėjo eiti į dar-bą, o turistai, pratūnoję per uraganąviešbučiuose, vėl leidosi apžiūrinėtimiesto įžymybių. Pradėjo veikti res-toranai, kavinės, parduotuvės ir pre-kybos centrai.

Miesto komunalinės tarnybospumpuoja vandenį iš užpiltų metrotunelių ir prijungia namus prie elekt-ros tinklų. Niujorko valdžia teigia,kad prireiks 4-5 dienų, o gal ir visossavaitės, kol elektros tiekimas bus at-kurtas visame didmiestyje.

Dalis Niujorko gyventojų nutarė,kad visa, kas blogiausia, jau praeitis, irnaktį į ketvirtadienį leidosi švęsti He-lovino. Tiesa, tradicinio parado, ren-giamo Visų šventųjų dieną, nebuvo,tačiau miesto meras Michaelas Bloom-

bergas niujorkiečiams pažadėjo, kadjis būtinai įvyks, bet tik po savaitės.

M.Bloombergas paskelbė, kad įManhataną draudžiama įvažiuoti au-tomobiliams, kuriuose sėdi mažiaunei trys žmonės. Tai padaryta dėl to,kad vis dar neveikia metro ir nevisiš-kai sutvarkytas priemiestinių trauki-nių judėjimas. Žmonės į darbą ėmėvykti savo mašinomis, todėl susidarėneregėti kamščiai keliuose, vedan-čiuose į Manhataną, bei kitose cent-rinėse miesto gatvėse.

Niujorko valstijos gubernatoriusAndrew Cuomo buvo žadėjęs, kadmetro netrukus ims veikti, tačiaumetro traukiniai kol kas važiuoja tikiki 34-sios Manhatano gatvės. VisųNiujorko metro linijų neįmanomaatidaryti, nes tebėra užtvindyti 7 tune-liai. Užtat autobusai jau važinėja povisą miestą, be to, keleiviai jais vežio-jami nemokamai. Niujorko meraspranešė, kad mokyklos bus uždary-tos visą šią savaitę, pirmiausia dėl to,kad vis dar sutrikęs transportas.

Atsigauna ir Vašingtonas Užtat visi Vašingtono gyventojai

jau turi elektrą. Nors Kolumbijos apy-

gardoje nieko nebuvo sugriauta, daugkur uraganas nutraukė laidus, todėldvi dienas šviesos neturėjo ir 400tūkst. sostinės gyventojų. Nebuvoelektros ir Merilando bei Virdžinijosvalstijose. Vašingtone visas viešasistransportas jau veikia įprastu režimu,galima pasiekti ir sostinės priemies-čius. Važiuoja ir tolimojo susisiekimotraukiniai, taip pat tarpmiestiniai au-tobusai. Įprastu režimu dirba ir Va-šingtono oro uostas.

Ar žmonija kalta dėl uragano?Nors jau atsirado teigiančiųjų, kad

uraganas Sandy - globalinio atšilimopasekmė, klimatologai dar taip tvir-tinti nesiryžta. Jie tik sako, kad uraga-no sukelta banga buvo tokia stipri to-dėl, kad jūros lygis kyla jau kelisdešimtmečius, o tai siejama su šiltna-mio efektą sukeliančių dujų išmeti-mu į atmosferą. Dienraštis “The NewYork Times” rašo, kad “nesvarbu, dėlko kilo uraganas Sandy”, jį reikia lai-kyti būsimų audrų šaukliu, nes jūroslygis kyla vis sparčiau, klimato kaitosrizika akumuliuojasi, o politinė siste-ma nieko nedaro”.

Dar vienas sunkumas, su kuriuo

dabar susidūrė mokslininkai, yra tai,kad Sandy - nestandartinis uraganas.Jungtinių Valstijų šiaurės rytinėje pa-krantėje Sandy virto retu stipraus ura-gano ir žiemos audros hibridu, norstai paprastai būdinga tik pietų platu-moms. Ar tokių audrų daugės šylantklimatui, dar nežinoma. Įrodyta tiktai, kad esant šiltai atmosferai ilgiauišsilaiko vandens garai, t. y. susidaro“daugiau energijos” galimoms aud-roms. Tačiau klimatologai vis dar gin-čijasi, kaip tai paveiks uraganų susida-rymą ateityje. Dauguma mokslininkųmano, kad jau artimiausiais dešimt-mečiais, klimatui vis šylant, uraganų,susidarančių virš Atlanto vandenyno,skaičius nesikeis ir net sumažės, ta-čiau jų griaunamoji galia greičiausiai

bus didesnė. Pastebima, kad jau kelisdešimtmečius uraganai darosi visstipresni, bet tai galima paaiškinti irnatūraliais gamtos ciklais.

Meteorologas Jeffas Mastersas, ku-ris įkūrė tinklalapį “Weather Underg-round”, teigia, kad klimatas keičiasikardinaliai. “Pastebime labai keistas,labai stiprias audras su nepaprastaimažu slėgiu jų centre ir nepaprastaistipriais vėjais planetos paviršiuje”, -sakė meteorologas. J.Mastersui linkęspritarti ir Kevinas Tranbergas iš Na-cionalinio atmosferos tyrimų centro.Šis mokslininkas apskaičiavo, kad dėlvisuotinio klimato atšilimo Sandy ga-lėjo gauti 10 proc. savo energijos.

Sandy padėjo B.ObamaiUžgriuvęs Ameriką per patį rinki-

mų kampanijos įkarštį uraganas San-dy tiesiog apvertė ją aukštyn kojomis.“Ironiška, kad ši stichinė nelaimė pri-dėjo taškų demokratų kandidatui. Jisnet galėjo dviem trims dienoms pris-tabdyti rinkimų kampaniją, nes yraJAV prezidentas Barackas Obama”,- rašo Vokietijos savaitraštis “Stern”.Apklausos rodo, kad per šias dienasB.Obama aplenkė respublikoną Mit-tą Romney net svyruojančiose valsti-jose, kurios paprastai ir lemia rinki-mų baigtį. Nors kai kuriose valstijose

skirtumas tarp kandidatų palaikymosudaro vos vieną procentą, B.Obamavis vien gali tikėtis pergalės, nes pagalJAV įstatymus rinkimai vyksta prin-cipu “laimėtojas gauna viską”, t. y. jei-gu valstijoje vienas kandidatas gau-na bent keliais rinkėjų balsaisdaugiau nei kitas, jis automatiškaigauna visos valstijos rinkėjų balsus.

Uraganui praūžus M.Romney tikgali raginti žmones aukoti nukentė-jusiesiems, tuo metu B.Obama turididžiulį pranašumą - jis gali veikti.Šiuo metu B.Obamos vardas neatsie-jamas nuo valdžios, kovojančios suuragano padariniais, veiksmų. Irnesvarbu, ar ta veikla sėkminga, arnelabai. Vis dėlto B.Obama puikiaitvarkosi su savo darbu ir net sulau-

kė pagyrų iš respublikono, didžiulioM.Romney gerbėjo, Naujojo Džer-sio valstijos, kuri nukentėjo labiau-siai, gubernatoriaus Chriso Christy.Jis viešai pripažino, kad “darbo san-tykiai su prezidentu tiesiog puikūs”.Vargu ar B.Obama būtų galėjęs tikė-tis tokių žodžių, jei ne uraganas. Oapie tokio pagyrimo naudą nė ne-verta diskutuoti.

Tuo metu M.Romney stovykla su-trikusi, nes jokios jo viešųjų ryšių ak-cijos jau nieko nebegali priešpriešin-ti B.Obamai. M.Romney atsidūrėlabai nepalankioje padėtyje, nes kiek-vienas jo veiksmas sulaukia kritikos.Kai respublikonų kandidatas imareikšti solidarumą su nukentėjusiai-siais nuo uragano, vieni tuoj sako, kadtaip jis siekia susižerti politinius divi-dendus iš katastrofos, o jei M.Rom-ney to nedaro, jis imamas kaltinti be-širdiškumu ir neveiklumu. Todėlvienintelis išsigelbėjimas respubliko-nui - kuo greičiau atnaujinti rinkimųkovą, o B.Obamai to net nebuvo rei-kalo daryti. Tačiau prezidentas, no-rintis būti išrinktas antrai kadencijai,tai taip pat padarė, nes gautos progostiesiog negalėjo praleisti. •AP, “The New York Times”, “The National Post”, “Stern”, LŽ

Niujorkas grįžta prie normalaus gyvenimo

2012 11 02Lietuvos žinios6 Pasaulis

Dalis Niujorko gyventojų nutarė, kad visa, kasblogiausia, jau praeitis, ir naktį į ketvirtadienį

leidosi švęsti Helovino. Tiesa, tradicinio parado,rengiamo Visų šventųjų dieną, nebuvo.

Tai viskas, kas liko iš namo praūžus Sandy. / AFP/Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Amerikiečiai ėmėsi likviduoti padarinius uragano, negailestingai nusiaubusio rytinę šaliespakrantę. Prie normalaus gyvenimo grįžta ir didžiausias jos miestas Niujorkas.

Taip atrodo kai kurios Niujorko metro stotys.

B.Obama guodžia nukentėjusius gyventojus.

Pasaulis 72012 11 02Lietuvos žinios

Tokijo priemiesčiuose, už nedidelio vyriausybės pastato,futbolo stadiono ir riedlenčiųparko, įrengtas inžinerijos ste-buklas. Tai puikus pavyzdys, kaipsėkmingai panaudojamas Japo-nijos kapitalas, nes šis įrenginysapsaugo 13 mln. gyventojų nuopotvynių bei tropinių ciklonų.

Įėjimas į šiuos tunelius yra visą lai-ką užrakintas ir lankytojams nepa-siekiamas. Jie gali šimtus kartų eitipro tą vietą ir net neatkreips dėme-sio į Tokijo inžinerijos stebuklą.

Šis vadinamasis vandens išleidimotunelis buvo statomas 1993-2006 me-tais ir kainavo daugiau kaip 3 mlrd.dolerių. Įrengtas tunelių kompleksasatrodo daug įspūdingiau, nei skam-ba šio statinio pavadinimas. Nusilei-dus žemyn vingiuotais laiptais atsidu-riama didžiulėje salėje, primenančiojepožeminį Panteoną. Vaizdas išties įs-pūdingas. Jį galima palyginti su fan-tastinio filmo scena. Vandens rezer-vuarai driekiasi beveik 100 metrų, obokštai aukštesni už penkių aukštųpastatą. Šiame milžiniškame komp-lekse yra penkios didžiulės šachtos,kuriomis vanduo gali judėti išilgai tu-

nelio, nusidriekiančio daugiau kaip6,5 kilometro.

Įrengti šiuos tunelius reikėjo dėlto, kad Saitamos prefektūroje dėlsmarkių liūčių dažnai galimi potvy-niai Nakos upės baseine. Užtat čia irbuvo įrengta puiki vandens išleidi-

mo sistema, apsauganti vertingus že-mės ūkio paskirties naudmenis. Kaivandens rezervuarai ir tuneliai pil-ni, inžinieriai gali įjungti sistemosšerdį, sudarytą iš keturių turbinų.Šios turbinos panašios į reaktyviniųlėktuvų “Boeing 737” variklius. Tad

vargu ar šią Tokijo priemiesčio dalįgalima palyginti su Niujorko pože-mine dalimi, kuri sudaryta iš metrotunelių labirinto, nuotekų sistemų irelektros energijos tiekimo linijų.

Japonijos inžinieriai akcentuoja,kad japoniška požeminė sistema

yra skirta kovoti su smarkiomis liū-timis, bet abejotina, ar ji susidoro-tų su Niujorką nusiaubusiu Sandytipo uraganu. Vis dėlto japonų in-žinierių stebuklas teikia vilčių, kadžmonija ateityje galės pažaboti mo-tiną gamtą.•

Milžiniški tuneliai saugo Tokiją nuo potvynių

Šiuo metu pasaulyje dėl savogyvybės kovoja vienas žmogus,užsikrėtęs pavojingu koronosvirusu. Kitas jau yra miręs. Tačiau medikai bijo, kad šis virusas gali sukelti naują mirti-nai pavojingą epidemiją, nesgyvuliai ir graužikai jį perduoda žmogui.

Vienoje Didžiosios Britanijos ligo-ninių su pavojingu virusu kovojan-čiam žmogui prijungtas dirbtinisplaučių gyvybines funkcijas palaikan-tis aparatas. 49 metų Katare gimęs iršiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyve-nantis vyras gydomas intensyviosiosterapijos skyriuje Guy ir Šv. Tomo li-goninėje Londone. Šis vyras laikomasizoliuotas nuo tada, kai užsikrėtė nau-jo tipo koronos virusu Saudo Arabi-joje. Mokslininkai jau prilygino šiąinfekciją pavojingam SARS virusui,nuo kurio 2002 ir 2003 metais pasau-lyje mirė daugiau kaip 900 žmonių.Kaip sakė ligoninės atstovė, karanti-ne laikomam vyrui taikoma ekstra-korporalinė membraninė kraujo pri-sotinimo deguonimi procedūra. Taipdeguonis perduodamas į kraują, nesplaučiai nebeatlieka savo funkcijų, to-dėl procedūrą tenka daryti nuolat. Li-goninės atstovė pridūrė, kad Guy irŠv. Tomo ligoninė Londone yra vie-na iš penkių specializuotų centrų pa-saulyje, siūlančių tokį gydymą. Ligo-ninėje taikomos griežtos infekcijųprevencijos ir kontrolės procedūros,nes būtina apsaugoti kitus pacientusbei darbuotojus. Ligoninės atstovės

nuomone, kol kas “nėra jokių įrody-mų, kad virusu būtų užsikrėtę kiti pa-cientai ar personalo nariai”.

Pavojingas koronos virusasKatare gimusiam vyrui diagnozuo-

tas virusas - tik antras atvejis visamepasaulyje, kai žmogus užsikrečia įSARS infekciją panašiu virusu. Nuošios infekcijos jau mirė 60 metų vyrasSaudo Arabijoje, tačiau ekspertai ma-no, kad aukų gali būti ir daugiau.

Sveikatos apsaugos agentūra pat-virtino, kad buvo nagrinėtas ir tre-čias galimo užsikrėtimo koronos vi-rusu atvejis - pacientas DidžiojojeBritanijoje galėjo mirti nuo to patiesužkrato, kaip ir Saudo Arabijos pi-lietis. Kol kas Sveikatos apsaugosagentūra nežino, kiek pavojingas šisnaujasis virusas visai visuomenei.

Koronos virusas dažniausiai pasi-reiškia įprastais peršalimo simpto-mais, tačiau jis gali sukelti ir SARS -sunkų ūminį kvėpavimo takų sind-romą. 2003 metais nuo SARS pro-trūkio visame pasaulyje nukentėjodaugiau kaip 30 valstybių gyvento-jai, ypač Kinijoje ir Honkonge.Mokslininkai teigia, jog mažai tikė-tina, kad naujasis koronos virusas sa-vo pavojingumu prilygtų SARS, ta-čiau šiuo metu jie labai atidžiai stebipadėtį. Sveikatos apsaugos agentūraužtikrino, kad visi žmonės, kurie tu-rėjo kontaktų su Katare gimusiu pa-cientu, bus atidžiai patikrinti.

Manoma, kad viruso nešiotojasužsikrėtė viešėdamas Saudo Arabi-joje, o simptomus pajuto būdamasKatare. Sveikatai pablogėjus pacien-

tas ir jo šeima privačiu greitosios pa-galbos lėktuvu buvo nugabenti į Di-džiąją Britaniją. Iš pradžių jis buvogydomas privačioje ligoninėje Lon-done, vėliau perkeltas į specializuo-tą kvėpavimo ligoms gydyti Guy irŠv. Tomo ligoninę. Šiuo metu ligo-nis laikomas karantino sąlygomis.Užsikrėtusiajam reikalinga intensy-vi priežiūra ir dar nežinoma, ar pa-vyks išsaugoti jo gyvybę. Ligonį pri-žiūrintis personalas dėvi apsaugineskaukes ir pirštines.

Sveikatos apsaugos agentūra ne-atskleidžia viruso nešiotojo tapaty-bės ir nesako, kur jis bus gydomas to-liau. Medikai teigia, kad jie turi elgtisatsargiai ir laukti, ar atsiras naujų po-žymių. Abi viruso aukas krėtė šaltis,kamavo kosulys, buvo sunku kvė-puoti. Užtat tikrai žinoma, kad abuužsikrėtę vyrai niekada nebuvo susi-tikę, todėl manoma, kad Saudo Ara-bijoje yra ir daugiau šiuo virusu už-sikrėtusių ir jį perduodančių žmonių.

Svarbiausia budrumasLondono kvėpavimo takų infek-

cijos centro prie Londono imperijoskoledžo direktorius - profesoriusPeteris Openshaw sako, kad “turi-me būti budrūs, nes ligos požymiaikelia didelį nerimą, jog gali kiltinaujas SARS tipo infekcijos protrū-kis. Tačiau kol kas dar yra vilties, kadabu šie atvejai - tik lengva infekcija,o viruso diagnostika dabar tokia pa-tikima, jog toks protrūkis kaip SARSnebepasikartos”.

Gyvybės išsaugojimo mokyklosprie Varviko universiteto profesoriusAndrew Eastonas pridūrė, kad “į in-fekciją reikia žiūrėti atsargiai ir su-rinkti apie ją kuo daugiau informaci-jos. Žinant, kad tai kvėpavimo takųinfekcija ir kad per keletą mėnesių bu-vo diagnozuoti du atvejai, gali kiltirimta grėsmė. Todėl labai svarbu išlik-ti budriems ir stebėti, ar ateityje neat-siras daugiau atvejų”. ProfesoriusA.Eastonas mano, kad virusas galiplisti per gyvūnų mėšlą, nes SARS in-fekciją pernešdavo šikšnosparniai.

Tačiau kol kas Pasaulio sveikatosorganizacija teigia, kad turistams nė-ra priežasčių baimintis vykti į Arti-muosius Rytus. •

Prancūzijos prezidentas FrancoisHollande’as pareiškė, kad iš Ira-no “tikisi konkrečių veiksmų”,kurie įrodytų, jog ši šalis nevyk-do branduolinio ginklavimosi programos. Priešingu atvejuF.Hollande’as žada paskelbti“naujas sankcijas” Teheranui.

“Tai grėsmė, su kuria Prancūzijanegali taikstytis. Mes balsavome uždaugybę sankcijų ir esame pasiruo-šę balsuoti už kitas, jeigu tik bus to-kia būtinybė”, - pareiškė F.Hollan-de’as per spaudos konferenciją,kurioje dalyvavo ir Izraelio premje-ras Benjaminas Netanyahu. Prancū-zijos lyderis pabrėžė, kad nori įro-dymo, jog Iranas atsisakė siekiovykdyti branduolinio ginklavimosiprogramą.

B.Netanyahu pasidžiaugė dėl Pran-cūzijos pozicijos Irano atžvilgiu irperspėjo, kad branduolinį ginklą tu-rintis Iranas kelia mirtiną grėsmę žy-dų valstybei. Izraelio premjeras darkartą atsisakė paneigti karinių veiks-mų prieš Iraną galimybę, tačiau sakė,kad Izraelis suteikia Teheranui laikoiki 2013 metų pavasario ar net vasaros.

Kovingai nusiteikęs Izraelio lyde-ris aiškino, kad arabų pasaulis pa-justų palengvėjimą jau “po penkių

minučių, priešingai, nei mano skep-tikai”, nes Iranas nėra populiarus ara-bų pasaulyje. Duodamas interviuprancūzų savaitraščiui “Paris-Match”Izraelio premjeras sakė, kad “kai ku-rie kaimynų režimai ir jų piliečiai ge-rai suprato, jog branduolinį ginkląturintis Iranas kelia grėsmę ne tik Iz-raeliui, bet ir jiems”.

F.Hollande’as dar kartą paraginoIzraelį ir palestiniečius atnaujinti tai-kos derybas be jokių sąlygų ir kritika-vo Izraelį, kad jis tęsia okupaciją. “Tikderybos gali nulemti galutinį sprendi-mą”, - pabrėžė prezidentas. Tačiau dėlIzraelio vykdomų žydų nausėdijų sta-tybų derybos nevyksta jau daugiaukaip dvejus metus, nes palestiniečiųprezidentas Mahmudas Abbasas at-sisako sėsti prie derybų stalo.

B.Netanyahu Prancūzijoje taip patsusitiko su premjeru Jeanu-MarcuAyrault ir užsienio reikalų ministruLaurent’u Fabiusu. Kartu su jais jisnuvyko į Tulūzą, kur atidengė pa-minklą, pastatytą nuo ginkluoto isla-misto paleistų kulkų mokykloje žu-vusiems trims vaikams ir mokytojui.Kartu Izraelio premjeras nepraleidoprogos priminti, kad Europoje stip-rėja antisemitizmas, “keliantis grės-mę visiems europiečiams”. •“Rhe Daily Mail”, BNS, CNN, LŽ

Dar viena grėsmė pasauliui? F.Hollande’as skelbs sankcijas

B.Netanyahu ir F.Hollande’as rado bendrą kalbą. AFP/Scanpix nuotrauka

Žmonės vėl gali griebtis kaukių, kad apsisaugotų nuo pavojingo viruso.

Kelionė tuneliais primena fantastinio filmo sceną.Užsienio spaudos nuotraukos Japonų požeminiuose tuneliuose galima pasijusti kaip graikų Panteone.

2012 11 02Lietuvos žinios8 Verslas

PASIRAŠĖ SUTARTĮ

Dujų importo ir transportavimobendrovė “Lietuvos dujos” ir“Klaipėdos nafta” trečiadienį pa-sirašė pirmąją sutartį dėl būsimosuskystintų gamtinių dujų (SGD)terminalo prijungimo prie dujųvamzdynų. Įmonės nusprendė to-liau derėtis dėl viso vamzdyno,kuris sujungs terminalą ir ma-gistralinį dujotiekį, statybos. “Ša-lys susitarė, kad “Lietuvos dujos”nuties magistralinio dujotiekio at-šaką, reikalingą SGD terminaluiprijungti, o “Klaipėdos nafta” su-mokės už šiuos darbus”, - pranešė“Klaipėdos naftos” atstovė IndrėMilinienė. Pasak jos, 33 metrų il-gio atšaka, kuri bus “Lietuvos du-jų” nuosavybė, turės būti nutiesta

iki kitų metų lapkričio pabaigos.“Tai tik pirmasis susitarimo eta-pas dėl nedidelio technologiniovamzdyno gabaliuko”, - sakė“Lietuvos dujų” atstovė spaudaiSigita Petrikonytė-Jurkūnienė.Kada bus pasirašyta “didžioji” su-tartis dėl viso jungiamojo vamz-dyno, kol kas neaišku. Ją “Lietu-vos dujos” ir “Klaipėdos nafta”planavo sudaryti dar rugpjūčiomėnesį. “Lietuvos dujos” neseniaiišbraukė iš 2013 metų programosinvesticijas į SGD terminalo Klai-pėdoje sujungimą su dujotiekiuJurbarkas-Klaipėda - šios statybosužsakovė, anot bendrovės, bus“Klaipėdos nafta”. Tačiau 2013-aisiais didės “Lietuvos dujų” in-vesticijos į dujotiekį nuo Tauragėsiki Klaipėdos.

VAE DIVIDENDAI

Valstybės valdoma bendrovė Vi-sagino atominė elektrinė (VAE),įgyvendinanti naujos atominės jė-gainės Lietuvoje projektą, trečia-dienį į valstybės biudžetą sumo-kėjo likusią sumą dividendų - 75mln. litų. VAE atstovė GiedrėKrinicina pranešė, kad 200 mln.litų dividendų įmonė pervedėspalio 22 dieną. Iš viso VAE su-mokėjo 275 mln. litų dividendų -visą šiemet planuotą sumą. Faktą,kad VAE pervedė dividendus,patvirtino ir Finansų ministerijosatstovas Vytautas Lenkutis. Buvu-si VAE akcininkė Energetikos mi-nisterija sprendimą dėl dividendųišmokėjimo priėmė rugsėjo 21dieną. Iš elektros perdavimo sis-

temos operatorės “Litgrid” VAEšiemet gavo 381 mln. litų, o išelektros skirstomųjų tinklų ope-ratorės “Lesto” - dar 140,725mln. litų. VAE iki rugsėjo pabai-gos valdė 97,5 proc. “Litgrid” ak-cijų. Šiuo metu įmonė valdo 82,63proc. “Lesto” ir 96,13 proc. “Lie-tuvos energijos” akcijų.

NEDARBAS NEMAŽĖJA

Lietuvoje nedarbo lygis rugsėjį,trečią mėnesį iš eilės, išliko septin-tas pagal dydį tarp 27 Europos Są-jungos (ES) valstybių ir siekė 12,9procento. Tai pranešė ES statisti-kos agentūra Eurostatas. Panašusnedarbas buvo ir Bulgarijoje, ji pa-gal šį rodiklį užėmė aštuntąją vietą

(12,4 proc.). Didesnis nedarbastoliau registruotas finansų krizėskrečiamose ES šalyse - Ispanijoje(25,8 proc.) ir Graikijoje (liepą -25,1 proc.), taip pat Latvijoje (ant-rąjį ketvirtį - 15,9 proc.), Portuga-lijoje (15,7 proc.), Airijoje (15,1proc.) ir Slovakijoje (13,9 proc.).Jaunimo iki 25 metų nedarbasLietuvoje rugsėjį siekė 26 procen-tus. Ispanijoje - net 54,2 proc.,Danijoje - vos 8 procentus. Euros-tatas, remdamasis turimais išanks-tiniais duomenimis, skelbia, kadvisoje ES nedarbo lygis rugsėjį sie-kė 10,6 proc., darbo neturėjo 25,8mln. žmonių. Mažiausias nedar-bas rugpjūtį fiksuotas Austrijoje(4,4 proc.).

LŽ, BNS

Trumpai

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Spaustuvininkai sako, kadanksčiau kalendoriuose daž-niausiai buvo vaizduojamatiesmuka produktų reklama, odabar dizainerių prašoma su-kurti vaizdines metaforas,kurios neatsibostų akiai kabo-damos ant sienos visus metus.

Kaip LŽ pasakojo S.Jokužio lei-dyklos-spaustuvės savininkas Sau-lius Jokužys, verslo įmonės jau su-formavo savo užsakymų paketuskitų metų kalendorių gamybai. Dau-guma jų nori, kad 365 dienų siste-minis sąrašas būtų ir biuro interjeropuošmena, todėl samdo aukštesniolygio dizainerius kalendorių make-tams sukurti. Vidutinės įmonės už-sisako 100-250 kalendorių, o dides-nės, norinčios juos dovanoti ne tikpartneriams, bet ir klientams, - ir 5tūkstančius. S.Jokužys pridūrė, kadpopuliariausi yra sieniniai kalendo-riai, tradiciškai kabinami biuruoseant vinies.

Madingos metaforos“Mados keičiasi. Anksčiau kalen-

doriuose buvo populiaru demonstruo-ti įmonės gaminamą produkciją ar-ba, pavyzdžiui, transportą, gabenantįkrovinius, o dabar siekiama ką norspasakyti pasitelkiant konceptualiąidėją”, -pabrėžė S.Jokužys. Paklaustas,kokios tos idėjos, pašnekovas atsakė,kad dauguma jų paremtos optimistinė-mismetaforomis. “Pavyzdžiui, vienasbankas savo kalendoriuje vaizduoja,kaip jo klientas kopia į užsibrėžtųtikslų ar svajonių viršūnę. Pats ban-kas čia yra tarsi alpinisto virvė, kurikilus ekstremaliai situacijai gelbės lipantį viršukalnę. Antai krovinius gabenan-ti įmonė vietoj šį procesą vaizduojan-čios nuotraukos renkasi sulanksto-mo laivelio formos kalendorių”, -pasakojo S.Jokužys.

Spaustuvininkai pastebi ir kitą tarpvidutinio dydžio įmonių plintančią ma-dą - kiekvienam darbuotojui Kalėdųproga dovanoti po kalendorių su jo irkolektyvo asmeninėmis nuotrauko-mis, kuriose užfiksuoti net naminiaiaugintiniai. “Aišku, nepamirštamauždėti ir bendrovės logotipo. Juk sma-gu namie turėti tokį kalendorių”, -mano S.Jokužys.

Mažesnės spaustuvės kalendoriųužsakymų piko laukia vėliau, gruo-džio mėnesį. Kalendoriai.net porta-las, siūlantis pasigaminti individualiuskalendorius, papuoštus asmeninėmis

nuotraukomis, tokių užsakymų kolkas turi nedaug. “Jau gauname pavie-nių prašymų pagaminti proginį kalen-dorių su žmogaus, kurį norima pa-sveikinti, nuotraukomis. Paprastai jųužsakoma po vieną du. Vienas tokskalendorius kainuoja apie 40 litų”, -aiškino portalo vadybininkė.

Kaune veikiančios spaustuvės IĮ“Sirma” vadybininkas sakė, kad jieįmonių užsakymus pradeda gautigruodžio pradžioje, o dabar daugiau-sia teiraujamasi dėl sieninių trijų da-lių kalendorių gamybos galimybių.Jie populiariausi tarp bendrovių, ku-rios tuose kalendoriuose pageidaujamatyti savo produkcijos nuotraukasarba su jų veikla susijusius vaizdus.“Tai - standartiniai prašymai, su spe-cialiais užsakymais nelabai ir dirba-me”, - pridūrė vadybininkas.

Kad nenusibostųDizaino studijos UAB “IMAGO

facta” vadovas Darius Abromaitisteigė, jog kasmet sukuria po 4-5 me-ninių kalendorių maketus. Juose esąsvarbiausia - estetika, praktiškumas

nustumiamas į antrą planą. “Savoklientams taip pat rekomenduoja-me rinktis vaizdinę metaforą, o netiesmuką reklamą, kad ji metus ka-bėdama prieš akis nenusibostų, ne-įgristų ir nepradėtų erzinti”, - tvir-tino D.Abromaitis.

Pasiteiravus, kokie būna meni-niai kalendoriai, dizaineris dėstė,jog tai gali būti montažas su mies-to nuotraukomis, įvaizdiniais sim-

boliais, įvairiomis abstrakcijomis.Jų šriftas paprastai būna smulkesnisnegu populiarių sieninių kalendorių,turinčių datos žymeklį. D.Abromai-tis pabrėžė, kad studija išplėtojo hib-ridinių kalendorių liniją, kurioje de-ra meninio ir kanceliarinio dizainopranašumai.

Verslui nebegamina Prekybos tinklo “Iki” viešųjų ryšių

vadovas Valdas Lopeta LŽ sakė, kadvadovams ir administracijos darbuo-tojams kiekvienais metais dovanoja-ma po darbo kalendorių, kuriame,be įprastos informacijos, yra vietos irįmonės vertybėms bei kitoms dar-buotojams svarbioms datoms pasižy-mėti. Iš viso tokių “Iki” kalendoriųkasmet užsisakoma apie tūkstantį.

Tuo metu UAB “Kalendorius” di-rektorius Aurelijus Naruševičius LŽpaaiškino, kad jie šiemet nei staliniųkalendorių, nei vadovo knygų su ka-lendoriumi nebeleidžia. “Pagaminukalendorių už 1,42 lito, o prekybosagentas pasiūlo už 1,1 lito nupirkti jųdešimt tūkstančių vienetų. Prekybos

centruose pilna pigių sieninių “lietu-viškų” kalendorių. Ir visai neaišku,kur jie pagaminti. Aš tiekiu vadovoknygas po 9 litus, o kas nors kitas - po2 litus. Taigi prekybininkai patarėman nebesivarginti, nes nuo mažme-ninės 25 litų kainos jie uždirba keliskartus daugiau negu parduodamimano knygas”, - guodėsi bendrovėsdirektorius.

Kas tie užsienio konkurentai, spaus-dinantys tokius “lietuviškus” kalendo-rius, jis teigė nežinąs. A.Naruševičiussakė matęs ir šiurkščių klaidų tuose pi-giuose kalendoriuose, bet į ką kreiptis,kur skųstis, ant jų esą nenurodyta.

“Dėl pigios užsieninės produkcijosiš verslo segmento persiorientavomeį masinį. Gaminame senovinio tipoplėšomus sieninius kalendorius su gro-žio, sveikatos patarimais. Išleidome pa-našų sieninį kalendorių “Poilsiauki-me išmintingai”, taip pat nebrangųastrologinį 2013 metų kalendorių.Pratęsėme ir “Pradinuko užrašų” ga-mybą, nes pernai šie kalendoriai bu-vo labai greitai išpirkti”, - dėstė “Ka-lendoriaus” vadovas. •

Keičiasi sieninių kalendorių mados

Vidutinės įmonės užsisako 100-250 kalendorių, o didesnės, norinčios juos

dovanoti ne tik partneriams, bet ir klientams, -ir 5 tūkstančius.

Naujausia mada tarp vidutinio dydžio įmonių - kiekvienam darbuotojui Kalėdų proga dovanoti po kalendorių su jo ir asmeninėmis nuotraukomis. LŽ archyvo nuotrauka

Verslas 92012 11 02Lietuvos žinios

Ankstesnės kartos televizoriai išeina į pensiją

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

“Pagal mūsų teoriniusskaičiavimus, į skait-meninės antžeminėstelevizijos patikimosaprėpties zoną nepa-

tenka apie 7 proc. Lietuvos teritori-jos, kurioje gyvena apie 2 proc. Lie-tuvos gyventojų. Tai pirmiausia tolinuo televizijos bokštų esančios ma-žai apgyventos, miškingos vietovės,upių ar ežerų slėniai. Yra, žinoma, irišimčių, kai palyginti netoli bokštoesanti vietovė dėl įvairių geografiniųypatumų lieka prastai aprėpiama.Taip atsitinka, kai signalo kelyje nuosiųstuvo iki antenos atsiranda kokianors kliūtis: kalva, miškas ar gelžbe-toninis pastatas”, - dabartines tech-nines galimybes matyti skaitmeninėstelevizijos programas LŽ apibūdinoRyšių reguliavimo tarnybos Radijoryšio departamento direktoriaus pa-vaduotojas Augutis Čėsna. Jis pridū-rė, kad išjungta analoginė televizijaapėmė tokią pat teritorijos dalį kaipir dabartinė skaitmeninė.

Tokių “juodųjų dėmių” panaiki-nimas, anot A.Čėsnos, priklauso nuogyventojų pastangų ir televizijos pro-gramų rengėjų bei skaitmeninio sig-nalo siuntėjų galimybių. “Nereiškia,kad minėtoje 7 proc. Lietuvos teri-torijoje visiškai neįmanoma priimtiskaitmeninio signalo - iškėlus aukš-čiau anteną, pakeitus kabelius irjungtis ar įsigijus didesnio stiprini-mo anteną, dažnai signalas tampapakankamas ir problema išspren-džiama. Matome, kad “juodųjų dė-mių” panaikinimas gali pareikalau-ti didelių investicijų į antžeminėsskaitmeninės televizijos signalo per-davimo įrangą, todėl reikia įvertinti,koks padengimas būtų optimalus”, -sakė jis. Gyventojams, patekusiems

į tokias “sunkesnio priėmimo zo-nas”, jis patartų pamąstyti apie ga-limybes priimti kitos rūšies - inter-netinės, kabelinės, mikrobangųdaugiakanalės ar palydovinės - tele-vizijų programas.

Paraiškų bumasRinkos tyrimų bendrovės RAIT

spalio 11-27 dienomis atlikto tyri-mo duomenimis, analoginės antže-minės televizijos išjungimo išvaka-rėse apie 12 proc. šalies gyventojų,arba apie 140 tūkst. šeimų, dar ne-buvo pasirūpinę galimybėmis žiū-rėti skaitmeninę televiziją. Būtentšie gyventojai skubiai pirko priedė-lius ir sudarinėjo sutartis su televi-zijos paslaugų teikėjais.

“Teo LT” trečiadienį pranešė pir-mosiomis dienomis, kai buvo išjung-ta analoginė antžeminė televizija, su-laukusi pusantro karto didesnioklientų skambučių srauto. Į klientųaptarnavimo skyrius kreipėsi du kar-tus daugiau žmonių.

Susisiekimo ministerijos Komuni-kacijos skyrius LŽ informavo: mi-nisterijos užsakymu rugsėjį atlikusgyventojų apklausą paaiškėjo, kaddėl pusantrų metų trukusios infor-macinės kampanijos 96 proc. gyven-tojų žinojo apie analoginės televizi-jos išjungimą spalio pabaigoje, o 6proc. apklaustųjų arba trūko infor-macijos, arba jie nežinojo, ką dary-

ti, arba teigė lauksiantys, kas bus.Dauguma apklaustųjų arba jau galė-jo žiūrėti skaitmeninę televiziją, ar-ba tam buvo jau pasirengę, arba ren-gėsi tai daryti.

Pardavėjai ramūsAnaloginės televizijos pakeitimas

skaitmenine nebus toks drastiškaskaip 1995 metais užvirusi kova tarpmobiliojo NMT ir GSM ryšio. Tąsykkovą visiškai laimėjus skaitmeniniamGSM ryšiui, analoginio ryšio telefo-no aparatai tapo nebereikalingi.

Dabar, priešingai, analoginio te-levizijos signalo visiškai nebeliko,bet jam priimti pritaikyti televizo-riai tinka - tereikia nusipirkti 100-150 litų kainuojantį priedėlį, ir lie-ka tik gėrėtis ryškiu vaizdu beiatsiradusiomis galimybėmis įsira-šyti dar nesibaigusią laidą arba at-sukti ją nuo pradžių ir praleisti rek-lamos intarpus.

“Sudėtingesnis mums atvejis bu-vo prieš gerą dešimtmetį, kai keitėsi

garso ir vaizdo standartas, ir norintkartu su garsu matyti spalvotą vaiz-dą reikėjo į televizorių įmontuoti de-koderį arba pakeisti televizorių”, -LŽ teigė buitinės elektronikos pre-kybos centro savininkės UAB “Og-mina” generalinio direktoriaus pa-dėjėja Irena Marija Sartova.

Vis dėlto, pasak jos, nepatogumųtiems, kurie naudojasi ankstesnėskartos televizoriais, esama. Mat rei-kia turėti du pultelius: pirmasis -įjungti ir išjungti televizorių, o ant-rasis - naudotis skaitmeninės televi-zijos galimybėmis. “Kam malonuapsikrauti pulteliais, kai turint nau-jos kartos televizorių užtenka vie-nintelio. Be to, iš pradžių šio “me-no” kebloka išmokti garbesnioamžiaus žmonėms, nepratusiemsnaudotis skaitmeninėmis technolo-gijomis”, - sakė ji.

Tačiau, anot pašnekovės, kažin arapsimoka skubėti keisti ankstesnėskartos televizorių vien dėl papras-tesnio valdymo. Atsinaujinti - taip.“Dabar paprasčiausiai gaminamikur kas modernesni, gerokai dau-giau komforto suteikiantys televizo-riai, ir ankstesnės kartos vaizdo te-chnika natūraliai išnyks perartimiausius 5-10 metų. Tai natūra-lu, kaip ir tai, kad mažai kas jau bep-

risimena lanksčiuosius kompiute-rių diskelius, o po metų kitų, matyt,tik istorijos atmintyje bus ir kadai-se kone technikos stebuklu laikytiCD ar DVD diskai, kuriuos baigiavisiškai išstumti mažutės USB at-mintinės, nes į jas telpa dešimterio-pai daugiau informacijos.

“Nemanau, kad ankstesnių kartųtelevizoriams jau metas į sandėlius.Juos žmonės perka ir dar kurį lai-ką tikrai pirks pagal poreikius ir sa-vo finansines galimybes”, - tvirtinoI.M.Sartova ir pateikė pavyzdį, kadtokios technikos visiškai užtenkatiems, kurių galbūt nepasiekia televi-zijos signalas ir televizorius reikalin-gas tik kartu su prijungtu vaizdo leis-tuvu filmams žiūrėti.

Ji pripažįsta, kad įsitvirtinusskaitmeninei televizijai prarandaprasmę ir įrašomieji DVD leistu-vai. Juk tas pačias galimybes teikiair skaitmeninė televizija, ir prie se-nesnių televizorių jungiami prie-dėliai, o ypač išorinis standusisdiskas, kurio atmintis skaičiuoja-ma tūkstančiais gigabaitų (terabai-tais), tad jo galimybės šiandien at-rodo neribotos. “Šiandien vaizdoleistuvą galbūt verta įsigyti tik tam,kuris turi sukaupęs didelę video-teką CD ir DVD diskelių, juolabkad jau ir jų nuomos verslas išny-kęs”, - sakė ji.

Skaitmeninių technologijų pro-veržis muša ne tik vaizdo magneto-fonų bei ankstesnės kartos televizo-rių, bet ir skaitmeninius signalusgebančių priimti televizorių kainas.Antai įrašomąjį DVD leistuvą, prieštrejetą metų kainavusį 1200 litų,šiandien galima nusipirkti už 100-150 litų, o naujosios kartos televizo-riai per pastaruosius metus atpigo 2-3 kartus.

Galimybių vis daugiauSkaitmeninių technologijų plėtra at-

veria labai plačias erdves ir vaizdo te-chnikos gamintojų kūrybinei minčiai.

“LG Electronics Latvia” viešųjų ry-šių atstovo Baltijos šalims ViačeslavoSergejevo teigimu, Lietuvos rinkojepastaruoju metu pastebima ir augan-ti 3D (trimačio) vaizdo galimybė bei“Smart TV” funkciją turinčių televi-zorių paklausa. Tokie televizoriai va-dinami išmaniaisiais.

“Įdomu tai, kad išmaniosios gali-mybės jau nebelaikomos stebuklu -šie televizoriai gaminami vis geres-ni, todėl išmaniosios funkcijos tam-pa standartu. Kita vertus, nebegali-me kategoriškai teigti, kad išmaniejitelevizoriai jau plačiai naudojami.Mat įsigytas televizorius naudojamasgerokai ilgiau negu, pavyzdžiui, mo-bilusis telefonas. Žmonės Lietuvojetelevizorių keičia vidutiniškai kas 7metus”, - teigė V.Sergejevas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasauli-nėje rinkoje senųjų televizorių mo-delius sparčiai išstumia labai didelėsraiškos plačiaekraniai, taip pat pa-žangiausi rinkoje OLED televizoriai,kurie šiuo metu dar nėra plačiaiprieinami dėl aukštos kainos. Tokiųtelevizorių, anot “LG ElectronicsLatvija” atstovo, specialiu užsakymunetrukus bus atvežta ir į Lietuvą.•

Po metų kitų, matyt, tik istorijos atmintyje busir kadaise kone technikos stebuklu laikyti CDar DVD diskai, kuriuos baigia visiškai išstumti

mažutės USB atmintinės, nes į jas telpa dešimteriopai daugiau informacijos.

FAKTAIAnaloginės antžeminės televizijos išjun-gimo išvakarėse skaitmeninės televizijosdar neturėjo 12 proc. Lietuvos gyventojų,arba maždaug 140 tūkst. šeimų. Nuo lie-pos iki spalio pabaigos sparčiausiai skait-meninės televizijos įranga rūpinosi kai-mo gyventojai. Tačiau čia buvo likędaugiausia - 18 proc. - šeimų, negalinčiųmatyti skaitmeninės televizijos.

Šaltinis: RAIT

Spalio 29-oji tapo diena, kai ankstesnės kartos buitinė vaizdo technika - televizoriai ir vaizdomagnetofonai - buvo išleista į pensiją, tačiau dar nelaidojama. Visiškas analoginio televizijos signalo pakeitimas skaitmeniniu paspartino modernių technologijų atėjimą į kiekvienus namus.

Žmonės Lietuvoje televizorių keičia vidutiniškai kas septynerius metus. / LŽ archyvo nuotrauka

Permainos

SKAIČIAIDėl pusantrų metų trukusios informaci-nės kampanijos 96 proc. gyventojų ži-nojo apie analoginės televizijos išjungi-mą spalio pabaigoje, o 6 proc.apklaustųjų arba trūko informacijos, ar-ba jie nežinojo, ką daryti, arba teigėlauksiantys, kas bus.

Šaltinis: Susisiekimo ministerija

2012 11 02Lietuvos žinios10 Diskusija

Apie tai prie “Lietuvos žinių”apskritojo stalo susirinkopakalbėti akcijos “Mumsne tas pats” sumanytojasJokūbas Viskauskas, jos

dalyviai Tomas Balčiūnas, asociacijos“Dešiniosios minties centras” narysVytautas Keršanskas, judėjimo “Užteisingumą” renginių dalyvis MantasRamanauskas. Pokalbį vedė politikosapžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kada suprato, kad jiems yra “ne tas pats”

A.Medalinskas. Kada supratote,kad jums ne tas pats, kas vyksta mūsųvalstybėje. Ar tai tėra susiję su balsųpirkimu per Seimo rinkimus, ar viskasturi gilesnes šaknis?

J.Viskauskas. Ne tas pats man bu-vo visada. Lankiau Vilniaus miestoGabijos gimnaziją, ten man buvo įs-kiepytas patriotiškumo jausmas. Da-bar, po neskaidrių rinkimų, besišne-kant su draugais, racionaliaimąstančiais žmonėmis, atsivėrė visiš-kai kita valstybės pusė. Labiausiainustebino tai, jog visi piktinosi, kadyra blogai dėl balsų pirkimo per rin-kimus, bet niekaip neprotestavo.

A.Medalinskas. O tu sumanei su-rengti jaunimo mitingą prie Seimo irsukviesti į jį per “Facebook”? Kas taipaskatino? Įkvėpė kitų valstybių jau-nimo protesto akcijų patirtis?

J.Viskauskas. Kilo pyktis. Vadina-mės demokratine valstybe, o valdžiaužimama nedemokratinėmis prie-monėmis. “Facebook” - geras daly-kas. Viskas prasidėjo nuo to, kad su-galvojome daryti akciją, ir aš sukūriauįvykio puslapį šiame socialiniametinkle. Tada pasipylė palaikantys ko-mentarai. Tai, kas prasidėjo kaippokštas, diskutuojant su draugais, vir-to veiksmais. Ir aš, ir mano draugainorime gyventi Lietuvoje. Mums nė-ra nusišvilpti ant savo valstybės.

V.Keršanskas. Jokūbai, mes iš vie-nos mokyklos? Nežinojau. Ir man tas“mums ne tas pats” prasidėjo dar mo-kyklos laikais, o tęsiasi iki šiol. Manstudijuojant Vilniaus universitetoTarptautinių santykių ir politikosmokslų institute (TSPMI), antramekurse pradėjome kurti dešiniosiosminties organizaciją. Palaikėme atei-tininkų akciją prie Nacionalinio dra-mos teatro ir prisidėjome prie jos, kaiten buvo rodomas Romeo Casteluc-ci spektaklis “Apie Dievo Sūnaus vei-do koncepciją”. Paskui nusprendėmeprotestuoti dėl neskaidrių Seimo rin-kimų ir surengėme piketą prie Vy-riausiosios rinkimų komisijos (VRK).

A.Medalinskas. Akcijų tuo pačiupavadinimu “Mums ne tas pats” perkeletą savaičių įvyko net kelios. Kas bu-vo pagrindiniai autoriai - Jokūbas arDešiniosios minties centro jaunimas?

V.Keršanskas. Jokūbas. Mes tikpasiskolinome šį akcijos pavadinimą.

A.Medalinskas. Ar su Jokūbu so-cialiniame tinkle “Facebook” buvotedraugai?

V.Keršanskas. Ne. Bet žinote, kaip“Facebook” būna - vieni per kitusapie įvykius sužino. Ir mes apie savoakciją, piketą prie VRK, per “Face-book” pranešėme. Žinoma, ir kitaisbūdais. Todėl į mūsų piketą susirinkone tik studentai, bet ir kiti, kuriemsbuvo svarbu ir įdomu. Bet daugiausiabuvo studentų iš TSPMI.

T.Balčiūnas. Nebuvau tarp šiosakcijos iniciatorių, tačiau kai tikapie mitingą prie Seimo sužinojau,skatinau visus prisidėti. Mitingo or-ganizatoriams paskolinome apara-tūrą.

A.Medalinskas. Ji nepigiai kai-nuoja. Tai gal dėl to ir jūs esate pris-kiriami prie šio mitingo organiza-torių.

T.Balčiūnas. Galbūt. Bet tai tikraiyra Jokūbo ir Viktoro iniciatyva. Ma-no nepasitenkinimas tuo, kas vykstaLietuvoje, radosi dar anksčiau, po sa-vivaldos rinkimų. Tada Vilniaus ir Šal-čininkų rajonuose Lenkų rinkimų ak-cijos pažeidimai buvo akivaizdūs ir

šiurkštūs. Maniau, kad į tai bus tinka-mai sureaguota, bet papirkinėtojusteismas pagyrė. Sakė, gerai, kad pavė-žėjo balsuoti savo transportu. Esą pa-dėjo žmonėms pasiekti balsavimoapylinkes. Tai buvo tarsi patyčia. Ma-niau, kad šie rinkimai vyks sklan-džiau. Buvau stebėtojas. Vilniaus Se-namiesčio apygarda nėra probleminė,bet ir ten buvo matyti daug darbospragų, kuriomis galėjo pasinaudotisuinteresuoti žmonės.

M.Ramanauskas. Ir aš iš savodraugų stebėtojų girdėjau, kad balsaibuvo perkami masiškai. Jie rinkimusstebėjo Vilniaus-Trakų rinkimų apy-gardoje, bet manau, kad šiurkščių pa-

žeidimų būta visoje Lietuvoje. Ir tele-vizijos laidos tai byloja. Juk yra fil-muota medžiaga. Kodėl ji nieko ne-domina? Man nesvarbu, kuri partijadarė pažeidimus. Visi prieš įstatymąturi atsakyti vienodai. Ir nėra jokioskirtumo, kuri partija laimi. Svarbu,kad rinkimai vyktų sąžiningai ir tei-singai. Jei to nebus, niekas mūsų vals-tybėje nepasikeis. Jau 22 metus nesi-keičia. Privalome su tuo nesitaikstyti,protestuoti.

Apie įvairias aferas girdėjau ir anks-čiau. Jos padėjo dabartinių įvykių pa-matus. Prisiminkime Finansinių nu-sikaltimų tyrimo tarnybos vadovųatleidimo istoriją. Tada pagalvojau,

kad reikia kažką daryti. Dėjausi priejudėjimo “Už teisingumą”, bet, deja,jis skilo. Pradėjau aktyviau ieškotibendraminčių internete. Iki šiol kitostokios jaunimo iniciatyvos, kaip ši, ne-buvau radęs. Pagaliau kažkas vyksta.Reikia eiti į gatves, kitaip nieko nebus.

A.Medalinskas. O už ką arba priešką norėtum kovoti?

M.Ramanauskas. Už ką, yra aiš-ku. Už teisingumą. O prieš ką, labaisunku pasakyti, nes sunku įvardytidabar veikiančias jėgas. Jų turbūt nie-kas nežino.

A.Medalinskas. Sistema. Bet vis-kas yra tarsi rūke. Sistema nesunkiaižmones suskaldo, supriešina.

M.Ramanauskas. Taip, bet reikiavienytis. Ir svarbiausia grandis turibūti jaunimas. Nes jei jaunuoliai išei-na į gatves, išeis ir ir jų tėvai, seneliai,broliai ir seserys. Jeigu per rinkimusbuvo tiek daug papirkinėjimo, buvobūtina reikalauti, kad rezultatai būtųanuliuoti. Juk jie prieštaravo ir Kons-titucijai, ir valstybės santvarkai.

Ar už akcijos slypėjo partijų ausys?

A.Medalinskas. Ar buvo žmonių,patarusių, kaip organizuoti mitingą?Galbūt kai kurie politikai? Matėte kal-tinimus “Facebook”, kad jūsų akcijabuvo ne nepriklausomo jaunimo, okurios nors partijos organizuota?

J.Viskauskas. Mačiau. Nesu jokio-je partijoje. Ir nepriklausau jokiai par-tinei jaunimo organizacijai. Esu Vil-niaus universiteto studentųatstovybėje, tačiau tas renginys su jaisbuvo visiškai nesusijęs.

A.Medalinskas. Kaip nesusijęs?Juk mitinge kalbėjo Lietuvos studen-tų sąjungos (LSS) prezidentas Dai-nius Dikšaitis. Ir buvo išskleistas šiosstudentų organizacijos plakatas.

J.Viskauskas. Jie prisidėjo pasku-tinę akimirką. D.Dikšaitis tik priešmitingą paprašė žodžio. Paraišką dėlmitingo rengimo pateikėme mudu suViktoru. Abu esame iš Vilniaus uni-versiteto Istorijos fakulteto. Tik jismokslus baigė pernai, o aš dar studi-juoju. Pažaidžiame futbolą. Kiti bi-čiuliai - iš fakulteto ir “Facebook”. Su-sirinkome, parašėme paraišką merijaidėl mitingo ir gavome leidimą. Meri-joje mūsų idėją geranoriškai vertino.

V.Keršanskas. Kai pamačiau in-formaciją apie šį įvykį “Facebook”,

man tapo aišku, kad tai nėra kokiųnors organizacijų ar partijų darbas.Mes taip pat pasipiktinome balsų pir-kimu per pirmąjį Seimo rinkimų tu-rą. Dauguma mūsų, jaunų studentų,taip pat nepriklauso jokioms parti-joms ar organizacijoms, bet mes susi-telkėme būti stebėtojais per rinkimus,kai mums tokia galimybė buvo pasiū-lyta. Žinoma, yra natūralu, kad kaikurie vienai ar kitai partijai prijaučia.Tai yra kiekvieno žmogaus politišku-mo dalis. Mūsų piketas prie VRK įvy-ko iš karto sužinojus apie masiniuspažeidimus rinkimų metu. Tai, kas tu-rėjo būti tik kelių jaunų žmonių pro-testo akcija, išaugo į nemažą minią.Nieko keista. Studentų apklausa pa-rodė, kad didžioji dalis yra nepaten-kinta tuo, kaip vyko rinkimai.

Kodėl to nedaro studentų organizacijos?

A.Medalinskas. Minėjote, kadLSS vadovas tik paskutinę akimirkąpasiprašė kalbėti mitinge? Kodėl tokiųrenginių neorganizuoja pačios stu-dentų sąjungos, kurių yra Lietuvojenet dvi?

V.Keršanskas. Dabar liko viena. Ki-ta neseniai bankrutavo. Iškelta byla.Neabejoju, kad už atstovybių, sąjun-gų kartais glūdi ir partiniai interesai,todėl jos atsargiai vertina protesto ak-cijas. Gal apačioje kas nors ir norėtųpajudėti, bet viršus yra priklausomas.

A.Medalinskas. Ar nėra keista,kad studentų organizacijos rimtai ne-protestavo net studijų klausimais? Tikjų atstovai norėjo patekti į ministrokabinetą pasikalbėti. O Vakaruosestudentai sako: “Nevykdysite mūsųreikalavimų - protestuosime.”

Pilietinis aktyvumas

Protestuojantis jaunimas nenurimsSustingusį pilietinį gyvenimą pastaruoju metu pagyvino jaunuolių protesto akcijos prieš, jų nuomone,vertybes paminantį meną ir politiką be vertybių. Informacija tinkle “Facebook” besikeičiančius protestuotojus vienija nenoras taikstytis su blogiu. Ką gali atnešti jaunimo aktyvumo banga?

Ritos Stankevičiūtės ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

“Tai, kas prasidėjo kaip pokštas, diskutuojantsu draugais, virto veiksmais. Ir aš, ir mano

draugai norime gyventi Lietuvoje. Mums nėranusišvilpti ant savo valstybės. “

Diskusija 112012 11 02Lietuvos žinios

T.Balčiūnas. Viename Vilniauskolegijos fakultetų buvo kuriama stip-ri studentų atstovybė. Paskui vienaspo kito radosi žmonių, kurie buvo su-siję su socialdemokratais, “darbie-čiais”, liberalais. Tiems, kurie norėjoveikti iš idėjos, tas politikavimas nepa-tiko, noras veikti dingo. Partijos siekiadeleguoti savo atstovų. Jų kišimasisyra akivaizdus. Tai naikina iš idėjosatėjusių žmonių iniciatyvumą.

A.Medalinskas. Bet ar patys stu-dentai yra laisvi žmonės? Kas gali nu-tikti studentui, kuris tampa politiškai,visuomeniškai aktyvus?

J.Viskauskas. Yra akademinės eti-kos punkteliai dėl dalyvavimo tokiuo-se dalykuose. Negalima juodinti uni-versiteto. Tiesa, kitur yra sakoma, kadkritikuoti galima.

A.Medalinskas. O kur brėžiamatakoskyra tarp juodinimo ir kritikos?Kokia yra studento atsakomybė užuniversiteto juodinimą?

J.Viskauskas. Gali ir pašalinti. Bettik kraštutiniais atvejais.

V.Keršanskas. Studentai - laisvižmonės. Kartais ir sukyla dėl opiųklausimų.

A.Medalinskas. Neprisimenu,kad iki šiol būtų rimčiau kada norssukilę. Kas studentus stabdo imtis ak-tyvesnės visuomeninės veiklos? Galnemažai studentų Lietuvą laiko tikstotele prieš emigruojant į kurią norskitą šalį? Tada niekas šioje valstybėjenerūpi.

T.Balčiūnas. Daug jaunų žmoniųnežino, kur kreiptis. Ypač kai nėrastiprios studentų atstovybės. Jei stu-dentas nepatenkintas studijų kokybe,jis nežino, kam tai sakyti. Tada jis tikburnoja su grupes draugais. Dekanaspaprašo nesiskųsti. Tada ir tyli, būnaramūs. Tai reikia keisti.

Kodėl kitiems nesvarbu?A.Medalinskas. Kokį atsakymą

girdėjote iš draugų, kai kvietėte juosdalyvauti akcijoje “Mums ne tas pats”ir anksčiau į kokius nors viešus ren-ginius, diskusijas valstybei svarbiomistemomis?

M.Ramanauskas. Mano draugųbuvo mitinguose “Už teisingumą”ir šiame taip pat. Aš juos įkalbėjau.Jeigu manęs ten nebūtų buvę, ne-būtų buvę ir jų. Aš domiuosi, esušioks toks autoritetas. Paklauskitegatvėje, ką penktadienį veiks žmo-nės iki 25 metų. Gers arba eis į klu-bą. O po savaitgalio prasideda dar-bai ir mokslai.

T.Balčiūnas. Užsienio universite-tuose diskusijų klubai yra gana popu-liarūs. Ten svarbu skatinti studentų,universiteto bendruomenės socialinįgyvenimą. Lietuvoje diskusijų klubainėra patrauklūs ar madingi. Žmonesreikia skatinti burtis.

A.Medalinskas. Darykite tai pa-tys. Nelaukite, kol ims daryti kas norskitas.

T.Balčiūnas. Stimulas diskutuotisvarbiomis valstybei temomis turėtųkilti ir iš pačių studijų. Tai galėtų bū-ti, pavyzdžiui, papildomas dalykas,kuris gal ir neduotų daug kreditų.

A.Medalinskas. Dabar viskasvyksta priešinga kryptimi. Kai kurieuniversitetai nusprendė, kad polito-logijos kurso nereikia net būsimiemsteisininkams. Kodėl protų mūšis yrapopuliarus tarp studentų, o diskusijųklubai - ne?

T.Balčiūnas. Ir tas bumas jaupraeina.

V.Keršanskas. Protų mūšis ne-įpareigoja. Laviniesi ir smagiai leidilaiką. Išgeri alaus, pabendrauji sudraugais. Diskusijų klubai - kito lyg-mens savišvieta. Turi ruoštis: kas-dien sekti įvykius, mąstyti apie juos.Man atrodo, kad jaunimas tam ne-parengtas.

A.Medalinskas. Kiek laiko socia-liniame tinkle “Facebook” virė disku-sijos apie numatomą mitingą? Ar 200susirinkusių jaunuolių yra daug?

J.Viskauskas. Diskusijos vyrė pu-santros savaitės. Mažai susirinko, nesviskas vyko per vėlai. Į mitingą būtųatėję gerokai daugiau žmonių, bet tu-ri praeiti laiko, kol gauni leidimą mi-tinguoti.

M.Ramanauskas. Daug žmoniųneatvyko dėl paskaitų ir darbo. Mi-tingas vyko darbo dieną.

J.Viskauskas. Man teko kviesti ko-legas fakultete. Atėjo tie, kurie neturė-jo svarbių paskaitų arba seminarų. Is-torikų buvo nemažai. Ir į diskusijasapie istorines asmenybes ar įvykius,kurias rengiame savo fakultete, taippat nemažai susirenka. Šias diskusijasdažniausiai rengia studentai, bet kar-tais - ir dėstytojai. Taip pat yra aktyvimokslinė draugija.

A.Medalinskas. Neabejoju, kadjauni istorikai, politologai padisku-tuoja apie valstybę. O kiti?

T.Balčiūnas. Vilniaus kolegijojebaigiau kultūros vadybą. Per paskai-tas neretai išsirutuliodavo visai įdo-mios kultūrinės ar politinės disku-sijos. Dėstytojai turėtų skatintipilietiškumą. O po paskaitų keliaujisu draugais arba savo reikalais. Jeigunespaudžia mokslai. Tavo draugai -universiteto žmonės. Ten susikuribūrį draugų, su kuriais eini per gyve-nimą. Su protingais žmonėmis ne-kalbi apie dainininkių apatines kel-naites, kaip daro mūsų žiniasklaida.Neretai kalbi apie valstybę.

A.Medalinskas. Bet po paskaitųbendravimo tarp studentų ir dėsty-tojų labai trūksta. Ir kalbos apie vals-tybę universitete neretai baigiasi po

paskaitos. Į diskusijų forumus, vyres-niųjų surengtus mitingus studentainegausiai susirenka. Todėl ten domi-nuoja vyresnio ir vidutinio amžiausžmonės, kurie išgyveno nuostabų Są-jūdžio bendrumo jausmą ir nori, kadjis dar sugrįžtų. O jis negrįžta, nesjau kiti laikai. Patys studentai savoakcijų taip pat nerengė. Kodėl, iš-siaiškinome. Tik neaišku, kodėl ke-lios kartos Lietuvoje nesusitinka ren-giniuose.

V.Keršanskas. Man taip pat kylaklausimas, kodėl Lietuvoje neku-riamos bendruomenės iš skirtingųžmonių. Kiek darėme renginių, daž-niausiai ateina tie patys. Tada išeinalyg pašnekesys tarp draugų. Susidu-riame su pasiekiamumo problema.Žmonėms neįdomios rimtos temos.Lietuvos ir Vengrijos forumas buvodidžiulis renginys, bet daugelis pa-klausė tik politikų kalbų, o paskui iš-ėjo. Netikiu, kad per visą studentijąnėra šimto žmonių, kurie galėtų išbū-ti penkias valandas tikrai įdomiojediskusijoje. Atrodo, trūksta sąmonin-gumo, visuomeninių reikalų supra-timo.

Vyriškas užsiėmimas?A.Medalinskas. Jūsų bendrija, ku-

ri rengė mitingą ir piketą, labai vyriš-ka. Kodėl taip yra? Merginoms stu-dentėms tai, kas vyksta valstybėje,nerūpi arba mažiau rūpi?

J.Viskauskas. Matyt, kad joms tairūpi mažiau. Kodėl, reikėtų klaustipsichologų.

V.Keršanskas. Merginoms tai ir-gi aktualu, tačiau jos ne taip nori im-tis iniciatyvos. Žinoma, kalbu neapie visas. Apskritai merginos atei-na, dalyvauja. Mitinge taip pat buvodaug panelių.

A.Medalinskas. Bet mitinge kal-bėjo tik vyrai. Gal idėjos gimsta vy-riškoje kompanijoje, prie bokaloalaus, o merginoms tada belieka sek-ti tuo, ką sugalvojo studentai vyrai?

V.Keršanskas. Neseniai vienabendrakursė pasakė, kad baigusi ba-kalauro studijas eis savais keliais,magistrantūroje nestudijuos. Tokiųyra ir daugiau. Jeigu studijuojantie-ji politiką ja ir viešaisiais reikalais ne-sidomi, ką kalbėti apie kitus? Kaipišjudinti nepatenkintuosius? Atsa-kymo ieškau jau antrus metus. Ma-

niau, kad institute tai turėtų būtiįdomu visiems, bet apolitiškų žmo-nių ir ten yra daug.

A.Medalinskas. Gal kai kuriemsstinga ne noro? Esama įsitikinimo,kad tai bus tik galvos daužymas į sie-ną? Gal bijoma ir dėl savo karjeros?

V.Keršanskas. Iš tikrųjų auka tė-vynei savo interesų sąskaita - sunki.Sunku aukoti savo laisvą laiką, jeineaišku, ar bus koks nors rezultatas.

A.Medalinskas. Visiškai sutinku.Neretai tada ir artimiesiems, šeimosnariams sunku atsakyti, kodėl imiesivisuomeninės veiklos, rengi diskusijas,kai galėtum daugiau uždirbti šeimai.

T.Balčiūnas. Juolab kad tos dis-kusijos nebūtinai virsta realiais da-lykais.

A.Medalinskas. Bet diskusijos,sprendimo paieška, visuomeninisgyvenimas - labai svarbu valstybėje.Kitaip viskas gali likti pokalbiais vir-tuvėje ar prie bokalo alaus , pikti-nantis viskuo, kas vyksta aplink.Kaip sovietiniais laikais. Ir kritikuo-ti to viešumoje nebuvo valios. Ir ikišiol nebuvo valios tarp jaunimo. Ko-kiai jaunimo daliai jaučiatės atsto-vaujantys? Gal tokių kaip jūs ne tiekmažai Lietuvoje? Tik gal reikia juoskaip nors pakalbinti, paraginti?

J.Viskauskas. Lietuvoje tokių yramažuma. Nors akademinėje bend-ruomenėje gal bus pusė. Pirmiausiakalbu apie Vilniaus universitetą.

A.Medalinskas. Jeigu net pusė,tai labai džiugina. Kas trukdo juospasiekti?

J.Viskauskas. Tokiai veiklai trūks-ta laiko. Yra paskaitos arba darbai.

V.Keršanskas. Ne tik tai. Jauni-mo apolitiškumas turi gilias šaknis.Pirmiausia, politiškumo skiepijimasvyksta vangiai. Tėvai vaikams nega-li perduoti to, ko patys sovietmečiunegavo. Juk tada sistema neleido bū-ti politiškiems. Ugdymas mokyklo-se - atskira tema. Kaip tik skaitauapie tautinės mokyklos koncepciją.Širdį spaudžia dėl to, kaip ta kon-cepcija buvo sužlugdyta.

A.Medalinskas. Jūs su Jokūbubaigėte tą pačią mokyklą. Gal ir pat-riotizmą skiepijo tie patys mokytojai?

J.Viskauskas. Man šį jausmą įk-vėpė istorijos mokytoja L.Stasiulai-tienė.

V.Keršanskas. Ši mokytoja mannedėstė. Kita vertus, mes nesusimąs-tome, kas mums įkvepia šį jausmą.Anksčiau būčiau sakęs, kad tai ne-priklauso nuo kokios nors mokyto-jos. Dabar manau, kad įkvėpė daugkas. Tai atėjo iš tėvų, senelių, moky-tojų. Iš kiekvieno kažką gavau.Anksčiau maniau, kad susivokiaupats. Esu dėkingas auklėtojai, kadskatino mane eiti, dalyvauti. Ji pa-skatino dalyvauti Vytautų kluborengtame rašinių apie istoriją kon-kurse. Tada pradėjau labiau domė-tis. Susivokti, kas yra kas, nelengva.Reikia tuo domėtis. Dažnai turi ilgaikapstytis prieštaringoje informaci-joje žiniasklaidoje, kad suvestum ga-lus. Todėl jaunimas ir yra sutrikęs.

Kas toliau?A.Medalinskas. Rinkimai įvyko,

balsai suskaičiuoti. Ar “Mums ne taspats” taip pat baigsis?

M.Ramanauskas. Daugelyje pa-saulio valstybių jaunimas, ir ne tik,jau sukilo. Europoje - nuo Lenkijosir Graikijos iki Ispanijos. Ameriko-je kilo protesto “Okupuok Volstri-tą” banga.

A.Medalinskas. O Lietuvos jau-nimas tik dabar ima suprasti, kadkažkas valstybėje negerai, nes pa-matė masinius rinkimų tvarkos pa-žeidimus, nors ir anksčiau viskobuvo.

T.Balčiūnas. Buvo, bet, matyt, tikdabar jauni žmonės pajuto, kadkantrybės taurė yra perpildyta. Jukjeigu net per rinkimus esama tokiųakivaizdžių pažeidimų, reikia arbanumoti ranka ir išvažiuoti iš savokrašto, arba kažką keisti. Juk tai -akivaizdus pasityčiojimas. Esu nu-

sivylęs tais, kurie abejingai žiūri įrinkimus. Rinkdamiesi padangaskelias valandas praleidžia prie kom-piuterio, o domėtis partijų veikla ne-randa laiko. Nors prie alaus visimėgsta papolitikuoti. Kita vertus,domėtis yra sunku. Pabandykite su-žinoti, kaip kuris nors Seimo narysbalsavo dėl aktualaus įstatymo pro-jekto. Jeigu nesi įgudęs, tai užimsdaug laiko. Seimo internetinis pus-lapis yra labai painus.

A.Medalinskas. Jeigu studentųorganizacijos nedrįsta imtis jauni-mo pilietinės veiklos, gal įmanomaneformaliems jauniems žmonėmssusiburti socialiniame tinkle “Face-book”?

T.Balčiūnas. Tie, kurie tai dary-tų, turėtų būti stiprios valios. Jiemsreikėtų atsispirti ir įtakai iš šalies.

J.Viskauskas. Pirmiausia - parti-nei įtakai. Kita vertus, jeigu politi-nei jėgai nepriklausai, galių neturi.Tada esi niekam neįdomus. Tavęsnefilmuoja, apie tave nekalba spau-doje. Gali bandyti prasibrauti, tačiauefektas bus trumpalaikis.

A.Medalinskas. Po visų pastarų-jų akcijų ne vienas iš jūsų tapote ži-nomas. Ar galite imtis telkti jauni-mą prieš neteisingumą valstybėje?Kalbu ne apie politinę, o apie visuo-meninę jaunimo veiklą. Ne tik Vaka-rų pasaulis, bet ir arabų kraštai duo-da mums demokratijos pamokas. Arsugebėsime jas išmokti? Kol kas Lie-tuva buvo įpratusi tik kitas šalis mo-kyti, kol suprato, kad pati turi pro-blemų.

M.Ramanauskas. Kitų šalių pa-našiuose judėjimuose buvo apibrėž-ti tikslai ir bendros idėjos. Kaip sep-tintajame dešimtmetyje Prancūzijoje.Reikia ir mums bendros idėjos.

A.Medalinskas. Ar “Man ne taspats” gali tapti neformalia jaunimobendruomenę vienijančia idėja?

M.Ramanauskas. Tikiuosi.J.Viskauskas. Galvojame apie

savo veiklos tąsą. Reikėtų susirink-ti ir aptarti realioje erdvėje. Virtua-lioje erdvėje galima ilgai kalbėti.Realybėje matai žmogaus emocijasir akis.

A.Medalinskas. Internetinė bend-ruomenė yra tik užsikabinimas?

J.Viskauskas. Tai tik priemonė, ku-ria galima paveikti daugiau žmonių.

M.Ramanauskas. Jau yra pra-šančiųjų šį “eventą” kuo greičiau pa-versti “Facebook” grupe. Grupė - nerenginys. Dalyviai lieka. Po to gali-ma galvoti ir apie puslapį. Dar pomėnesio - rengti akciją, kuria paro-dytume, kad nepamiršome, kas įvy-ko. Gal tai atkreiptų ir tų, kurie ne-dalyvauja, dėmesį.

A.Medalinskas. Kiek tame “even-te” jau yra žmonių?

J.Viskauskas. Apie 3500. Manau,grupę tikrai kursime, šio dalyko ne-užleisime.

V.Keršanskas. O aš netikiu “Fa-cebook” grupėmis. Galiausiai josvirsta straipsnių talpinimu, ne dau-giau. Reikia dirbti skirtingomis kryp-timis. Grupė - puiku, bet turi būti irkonkretūs pasiūlymai. Susirinkimaiturėtų virsti kuriančiais, siūlančiais.Turi būti šviečiamoji veikla. Tai - il-galaikis projektas. Tam reikia kiek-vieno žmogaus valios. Vis dėlto, ma-nau, kad tai, kas prasidėjo šiomissavaitėmis, nėra trumpalaikis reiš-kinys. Šie rinkimai buvo lūžiniai. Jieparodė, kad ir visuomenė nežiūri įviską pasyviai. Po tokių įvykių turibūti pokyčių. Jeigu politinė kon-junktūra nesiteiks imtis veiksmų,veiksmai kils iš apačios. Taip pat ir išjaunimo. Matau rimtas galimybestelktis. Ir jaunuomenei, ir visai vi-suomenei. O iki kitų rinkimų reikiaužlopyti įstatymų, kurie šiuo metuyra bejėgiai užkirsti kelią balsų pirki-mui, spragas.•Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

A.Medalinskas:“Ne tik Vakarųpasaulis, bet ir

arabų kraštaiduoda mumsdemokratijos

pamokas. Ar sugebėsime jas

išmokti? “

J.Viskauskas:“Kilo pyktis.

Vadinamės de-mokratine vals-

tybe, o valdžiaužimama nede-

mokratinėmispriemonėmis. “

V.Keršanskas: “Iki kitų rinkimų

reikia užlopytiįstatymų, kurie

šiuo metu yrabejėgiai užkirsti

kelią balsų pirkimui, spragas.”

T.Balčiūnas:“Partijos siekiadeleguoti savoatstovų. Jų kiši-

masis yra aki-vaizdus. Tai nai-

kina iš idėjosatėjusių žmonių

iniciatyvumą.”

“Man nesvarbu, kuri partija darė pažeidimus.Visi prieš įstatymą turi atsakyti vienodai.

Ir nėra jokio skirtumo, kuri partija laimi.”

M.Ramanauskas:“Daugelyje

pasaulio valsty-bių jaunimas, ir

ne tik, jau sukilo.Europoje - nuo

Lenkijos ir Grai-kijos iki Ispani-jos. Amerikoje

“OkupuokVolstritą”

banga.”

2012 11 02Lietuvos žinios12 Sportas

Šią savaitę startavo pajėgiausiospasaulio krepšinio lygos NBA se-zonas. Jau 67-asis istorijoje. NBAarenose grumsis ir trys lietuviųmilžinai - Jonas Valančiūnas, Linas Kleiza (abu Toronto “Raptors”) ir Donatas Motiejūnas(Hjustono “Rockets”).

“Lietuviškos” komandos pirmąsiassezono rungtynes žaidė naktį į ketvir-tadienį. “Raptors” sezoną pradėjo ne-sėkme - namie 88:90 (25:27, 23:21,23:15, 17:27) pralaimėjo Indianos “Pa-cers” komandai. 20-metis J.Valančiū-nas NBA debiutavo solidžiai - per 23minutes pelnė 12 taškų (dvitaškiai6/15), atkovojo 10 kamuolių ir bloka-vo 1 metimą. L.Kleiza nežaidė trene-rio sprendimu.

“Rockets” komanda pirmosioserungtynėse iškovojo pergalę - Detroite105:96 (27:22, 28:36, 17:23, 33:15) nuga-lėjo “Pistons” ekipą. 22 metų D.Motie-jūnas taip pat nežaidė. Iki atkrintamų-jų varžybų NBA klubai sužais po 82rungtynes. Užsienio ekspertai Lietuvoskrepšininkų komandoms prognozuo-ja, kad lemiamos NBA kovos balandįprasidės be “Raptors” ir “Rockets”.

Optimizmo daugiauPraėjusį sezoną “Raptors” laimėjo

tik 35 proc. rungtynių. Manoma, kadšiame čempionate Toronto komandaiškovos gerokai daugiau pergalių,tačiau jų pritrūks, kad patektų į at-krintamąsias varžybas. Vertindami“Raptors” perspektyvas apžvalginin-kai šmaikštauja, kad gera žinia šiai ko-mandai yra tai, jog ji yra geriausia Ka-nadoje. Mat “Raptors” yra vienintelėKanados atstovė NBA.

Prieš sezoną “Raptors” siekė prisivi-lioti garsiausią Kanados krepšininkąSteve’ą Nashą, tačiau 38-erių veteranaspasirinko Los Andželo “Lakers” ir pers-pektyvą kautis dėl NBA čempionų ti-tulo. Vis dėlto Toronto komanda sustip-rino gynėjų grandį, prisiviliodamabuvusį “Rockets” įžaidėją Kyle’ą Low-ry ir pasirašydama 3 metų 20 mln. do-lerių vertės sutartį su buvusiu Niujorko“Knicks” žaidėju Landry Fieldsu.

“Šiemet “Raptors” sezoną pasitinkasu gerokai didesne optimizmo doze.Komanda neturi ko prarasti. Jei naujo-

kai sugebės tinkamai aklimatizuotis,įmanoma siekti vietos atkrintamosiosevaržybose”, - mano ekspertas YannisKoutroupis ir priduria, jog Torontoklubas žais bene galingiausiame visojelygoje Atlanto divizione kartu su Bos-tono “Celtics”, Niujorko “Knicks”, Fi-ladelfijos “Sixers” ir Bruklino “Nets”.

Torontas nuo 2007-ųjų laukia, kadjų komanda patektų į atkrintamąsiasvaržybas. Šiemet “Raptors” stiprybelaikoma trenerio Dwane’o Casey su-rikiuota gynyba.

J.Valančiūno potencialasNBA debiutantas J.Valančiūnas

Kanados didmiestyje turės puikų gi-dą - trečią sezoną šioje komandoje

pradedantį L.Kleizą. Praėjusį sezonąpo traumos sugrįžęs į aikštelę jojepraleisdavo po 21,5 min., pelnydavo9,7 tšk. ir atkovodavo 4,1 kamuolio.Šį sezoną iš lietuvio tikimasi daugiau.

Sėkmingas J.Valančiūno žaidimaspirmosiose rungtynėse neturėtų ste-binti. Kad Lietuvos talentas pasiren-gęs NBA iššūkiams, parodė ikisezo-ninės rungtynės: vidurio puolėjas per23 min. vidutiniškai pelnydavo 8,3tšk., atkovodavo 6,8 kamuolio ir blo-kuodavo 1,8 varžovo metimo.

Prieš sezoną J.Valančiūno buvopilna visur. “Raptors” iš savo naujo-ko stengėsi išspausti kuo daugiaunaudos. Vieši renginiai, reklaminiaiprojektai - visur sukinėjosi lietuvis.

Ekspertai pabrėžia, kad nė vienam lie-tuviui NBA nebuvo piešiama tokia švie-si ateitis kaip J.Valančiūnui. Yra manan-čiųjų, kad šį sezoną “Raptors” viduriopuolėjui atiteks geriausio naujoko pri-zas. Teigiama, kad Jonas ne šiaip naujo-kas: pastaruosius dvejus metus žaidė Lie-tuvos vyrų rinktinėje, su Vilniaus“Lietuvos rytu” užsigrūdino Eurolygoskovose, be to, jis - įvairių amžiaus grupiųjaunimo pasaulio ir Europos čempionas.

Abu “Raptors” lietuviai yra tarpseptynių daugiausia uždirbančių ko-mandos žaidėjų. L.Kleiza šį sezonągaus 4,6 mln. dolerių, J.Valančiūnas -3,37 milijono. Brangiausiai mokamiToronto ekipos žaidėjai - ispanas Jo-se Calderonas (10,5 mln.) ir italasAndrea Bargnani (10 mln.).

Niūrios perspektyvosDaugelį metų “Rockets” sinonimas

buvo Yao Mingo pavardė. Šis viduriopuolėjas iš Kinijos tapo neatskiriamaHjustono klubo dalimi. Tačiau vosY.Mingas pasitraukė iš krepšinio,“Rockets” praėjusį sezoną neperžen-gė 50 proc. laimėtų rungtynių barje-ro ir nepateko į atkrintamąsias varžy-bas. Iki jų pristigo dviejų pergalių. Jeišį sezoną bus pakartotas panašus re-zultatas, Hjustone tai bus laikoma lai-mėjimu, nes “Raketoms” pranašau-jama vieta tarp NBA autsaiderių.

Vasarą “Rockets” atsisveikino suvisais veteranais ir komandą ėmė bur-ti apie jaunimą. Dabartinės koman-dos amžiaus vidurkis tėra 23,6 metų.

Y.Mingas jau tapo “Rockets” istori-ja, tačiau kiną ši komanda turės. Vasa-rą “Rockets” vadybininkai priviliojopernai “Knicks” blykstelėjusį JeremyLiną. Iš NBA vicečempionų klubo Ok-lahomos “Thunder” atvyko JamesasHardenas. Tačiau “Rockets” gerbė-jams skaudu, kad vasarą klubas prara-do puikią galimybę pasirašyti sutartįsu Dwightu Howardu. Asmenybių sty-gius - didžiausia ekipos problema.

“Šios komandos laukia siaubingassezonas. “Rockets” vadovai stipriai ri-zikavo atsisakydami veteranų ir rink-damiesi jaunimą. J.Linas su J.Hardenupritrauks žiūrovų, bet komandos sudė-tis primena netvarką. Ji nesubalansuo-ta. “Rockets” pretenduoja į pirmąjįšaukimą 2013 metų naujokų biržoje,kurį gauna prasčiausiai pasirodžiusikomanda”, - kategoriškai mano NBAapžvalgininkas Alexas Kennedy.

Analogiškai tvirtina ir jo kolega Joe-lis Brighamas: “Šansai prasti. J.Linasir Omeras Asikas lygoje užsirekomen-davo gerai, bet nė vienas nėra koman-dos lyderis. Jie kartu su kitais 13 žai-dėjų turi ne didesnę nei trejų metųpatirtį NBA. Penki žaidėjai apskritaiyra naujokai. Trys geriausi praėjusiosezono krepšininkai Goranas Dragi-čius, K.Lowry ir Luisas Scola išvykokitur. “Rockets” aistruoliai, apsišar-vuokite kantrybe, jos labai prireiks.”

Vertinti ankstiD.Motiejūnui “Rockets” treneris

Kevinas McHale’as ikisezoninėserungtynėse skirdavo vidutiniškai 19 mi-nučių, bet per jas “Mo” spėdavo pelny-ti 9,8 tšk. ir atkovoti 4,3 kamuolio.

J.Valančiūno situacija “Raptors”aiški - anksčiau ar vėliau jis turi tap-ti ekipos lyderiu. O D.MotiejūnuiHjustone teks daug ką įrodinėti. Try-liktas žaidėjas komandoje pagal už-darbį (1,3 mln. dolerių) kol kas try-liktas ir eilėje į aikštę - DetroiteK.McHale’as jį paliko ant suolo.

D.Motiejūno perspektyvos NBAvertinamos atsargiai. Ekspertai teigia,kad jis gali tapti Josho McRobertsosekėju, arba nueiti A.Bargnani keliu.

J.McRobertsą 2007 metais pasi-rinko Portlando “Trail Blazers”. Ta-da jis buvo daug žadantis puolėjas,tačiau vietos po saule taip ir nesu-rado. Vėliau žaidė “Pacers”, “La-kers” ekipose. J.McRobertsas tapoeiliniu NBA žaidėju, jo pelnomųtaškų vidurkis per penkis sezonustebuvo 4,6.

2006 metais pravėręs “Raptors” du-ris A.Bargnani iš karto pribloškė soli-džiu žaidimu. Dabar italų puolėjas yraaiškus komandos lyderis, be jo neįsi-vaizduojama Toronto komanda.•Parengė VILMANTAS REMEIKA

Lietuviams pranašaujamas sudėtingas sezonas

Naujo stratego vadovaujama Lietuvos nacionalinė ledo rituliorinktinė vakar Elektrėnuose pradėjo pasirengimą atrankosvaržyboms į 2014 metų Sočio (Rusija) žiemos olimpines žaidynes.

Lapkričio 8-11 dienomis Buda-pešte (Vengrija) vyksiančiame atran-kos turnyre Lietuvos komandos var-žovės bus Vengrijos, Olandijos irKroatijos rinktinės. Naujasis Lietu-vos rinktinės treneris vokietis Bern-das Haake į treniruočių stovyklą pa-kvietė 30 žaidėjų, iš jų trys -vartininkai. Penki užsienyje rungty-niaujantys ledo ritulininkai į Lietu-vą neatvyko dėl įvairių priežasčių.Anglijoje žaidžiantys MindaugasKieras ir Darius Pliskauskas liko pa-dėti traumų kamuojam Slau klubui“Jets”. Beje, M.Kieras, D.Pliskaus-kas ir Kazachstane žaidžiantys Ar-noldas Bosas, Donatas bei Tadas Ku-meliauskai pažadėjo padėti rinktinei2013 metų pasaulio čempionate. Ne-bus ir Naujojo Džersio klubui “De-vils” priklausančio Dainiaus Zub-

raus, kuris dėl lokauto NHL lygojeneturi galiojančio draudimo ir dėl tonegali padėti rinktinei.

Per savaitę treneris turės atrinkti20 žaidėjų ir 2 vartininkus. N.Ališaus-kas (“Liepajas metalurgs”, Latvija),A.Rybakovas, A.Fiščevas (HC “Bal-tica”, Vilnius), M.Armalis (“Mora”IK Švedija), P.Verenis (“Liepajas me-talurgs”, Latvija), D.Bogdziulis irA.Bendžius (“Ilves” Suomija) prierinktinės prisidės lapkričio 5-6 die-nomis. Šie sportininkai jau garantuo-ti dėl vietos rinktinėje.

B.Haake savo iniciatyva aplankė irdar ruošiasi aplankyti visus pajėgiau-sius ritulininkus, žaidžiančius užsie-nyje. Lapkričio pabaigoje strategas jausuplanavo kelionę į Kazachstaną, kurstebės Tado ir Donato Kumeliauskųbei Arnoldo Boso ginamo Temirtau“Arystan” klubo rungtynes.

“Rinktinei ypatingų tikslų nekelia-

me. Formuojame ateities komandą.Norime gerai pasiruošti 2013 metų pa-saulio čempionato I diviziono “B” gru-pės kovoms Donecke (Ukraina). Šisolimpinis turnyras - puiki proga perei-ti prie kokybiškai naujos rinktinės.Naujasis rinktinės treneris dirba ateitiestikslams. Tačiau tai nereiškia, jog Veng-rijoje rinktinė nekovos. Kausimės dėlpergalės visose rungtynėse”, - prieš

rinktinės treniruočių stovyklą kalbėjoLietuvos ledo ritulio federacijos gene-ralinis sekretorius Vaidas Budrauskas.

Beje, B.Haake į Lietuvą atvežėnaujos aprangos ir inventoriaus, su-rado finansinių rėmėjų. Šeštadienį įLietuvą atvyks stratego asistentas išItalijos Danielis Schiederis-Goleris,dirbsiąs su vartininkais.

Lietuvos ekipa prieš išvyką į Veng-

riją žais dvejas kontrolines rungty-nes - šiandien 19.50 val. ir rytoj 12.50val. Elektrėnų ledo rūmuose lietuviųvaržovė bus Baltarusijos U-18 rink-tinė. Lapkričio 7 dieną mūsų kraštorinktinė išskrenda į Vengriją. Atran-kos turnyre į kitą etapą iš grupės pa-teks vienintelė komanda. •LŽ

OLIMPINĖS ATRANKOS TURNYRO TVARKARAŠTIS

Lapkričio 9 d.: Lietuva - VengrijaLapkričio 10 d.: Lietuva - OlandijaLapkričio 11 d.: Lietuva - Kroatija

J.Valančiūnas (dešinėje) solidžiai debiutavo NBA lygoje. Reuters-Scanpix nuotrauka

Naujasis Lietuvos nacionalinės komandos strategas B.Haake atvežė aprangos ir inventoriaus, be to, rado mūsųrinktinei finansinių rėmėjų. / Manto Stankevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

Vokietis keis mūsų rinktinės veidą

Yra manančiųjų, kadšį sezoną “Raptors”

vidurio puolėjui atiteks geriausio

naujoko prizas.

Sportas 132012 11 02Lietuvos žinios

ATSISAKĖ LIETUVIODešimtąją vietą Lenkijos vyrų krepšiniočempionate užimančio Vloclaveko klu-bo “Anwil” (1 pergalė ir 4 pralaimėji-mai) vadovai atsisakė vyriausiojo trene-rio Dainiaus Adomaičio paslaugų ir šiaspareigas patikėjo serbui Milijai Bogiče-vičiui. Kartu su lietuviu, kuris “Anwil”komandoje dirbo nuo vasaros, ekipąpalieka abu jo asistentai - KrzysztofasSzablowskis ir Marcinas Wozniakas.

D.BLATTAS TRAUKIASI

Septynerius metus Rusijos nacionalinęvyrų krepšinio rinktinę treniravęs JAVir Izraelio pilietybes turintis 53 metųDavidas Blattas nusprendė pasitrauktiiš pareigų. “Mano sprendimą nulėmėjausmas, jog atėjo tinkamas laikas”, -teigė dabartinis Tel Avivo “Maccabi”klubo strategas. Jo vadovaujamų Rusi-jos krepšininkų laimėjimai buvo soli-džiausi per visą šalies istoriją: 2007 me-tų Europos čempionate iškovotasauksas, bronza - 2011 metų Senojo že-myno pirmenybėse Lietuvoje ir šiųmetų Londono olimpinėse žaidynėse.

SENSACINGAI KRITO

Pirmosios pasaulio raketės titulą šį se-zoną užsitikrinęs Novakas Džokovi-čius patyrė sensacingą pralaimėjimąjau pirmoje Paryžiuje vykstančio ATPturnyro “Paribas Masters” kovoje.Nuo antrojo rato varžybas, kurių pri-zų fondą sudaro 2,428 mln. eurų, pra-dėjęs Serbijos tenisininkas po dvi va-landas trukusios kovos 6:0, 6:7, 4:6pralaimėjo amerikiečiui Samui Quer-rey (ATP 23). Tai buvo pirma S.Quer-rey pergalė prieš N.Džokovičių.

LŽ

Trumpai

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Debiutuodama Europos taurėsmoterų krepšinio turnyre Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI” svečiuose 59:54 įveikė tituluotąSlovakijos ekipą “Ružomberok”,o jau po savaitės Lietuvos vice-čempionių klubas namieapmaudžiai pralaimėjo Turkijos“Homend Antakya” krepšinin-kėms - 66:93.

Sostinės “Lietuvos ryto” arenoje tre-čiadienio vakarą įspūdingai pristatytosrungtynės (puikią atmosferą aikštelėjesukūrė grakščiai žygiuojančios būgni-ninkės, šokančios merginos, šviesosefektai) baigėsi liūdnai - viešnioms pra-laimėta net 27 taškų skirtumu.

Plaukė pasroviuiNe itin gausiai susirinkusiems žiū-

rovams buvo nelengva stebėti vilnie-čių žaidimą, kuris, palyginti su turkiųskrydžiu, atrodė blankus, be polėkio.Antrą pergalę iš eilės iškovojusi Tur-kijos komanda tapo H grupės lydere.

Trečiadienio rungtynėse iš vilniečiųrezultatyviausios buvo Rima Valentie-nė - 18 tšk., Vita Kuktienė ir SakellieDaniels - po 10. Nugalėtojų komando-je žibėjo jų lyderės amerikietės JoleneAnderson ir Shekinna Stricklen, pel-niusios atitinkamai 22 ir 21 tšk., bei če-kė Dubrovka Dačič - 16.

Pirmo kėlinio pradžioje “Kibirkštis-VIČI-IKI” kelis sykius pirmavo, tačiauketvirtį pralaimėjo 15:20. Po antrojo vilnie-tės ėjo iš paskos - 34:39. Trečiame ketvir-tyje, kai “Kibirkštis-VIČI-IKI” atsiliko39:57, bene visa arena pajuto Turkijosklubo keliamą grėsmę. Tiesa, šį kėlinu-ką vilnietės baigė švelnesniu skirtumu -52:61. Tačiau paskutiniame ketvirtyjeviešnios nebepaliko vilčių sutrikusiomsšeimininkėms.

“Nuo rungtynių pradžios nesilaikė-me plano, - po nesėkmės tikino “Ki-birkšties-VIČI-IKI” komandos vyriau-siasis treneris Tadas Stankevičius. -Norėjome žaisti kibiai gynyboje, norė-jome neleisti jų lyderėms pajusti žaidi-mo. Mes nežaidėme krepšinio, mesplaukėme. Komandoje nebuvo moty-vacijos. Jeigu ir toliau taip atrodysime,bus didelių bėdų.”

“Pergalę lėmė patirtis, - reziumavo“Homend Antakya” žaidėja LuciaBouthors. - Puikiai atlikome namųdarbus, pataikėme į krepšį ir ketvirta-me kėlinyje nutolome”.

Nelygios jėgosVilniečių fiasko arenoje stebėjęs

Lietuvos moterų rinktinės treneris Al-girdas Paulauskas, po rungtynių LŽpaklaustas, kokia pagrindinė skau-daus pralaimėjimo priežastis, atsakė:“Deja, Vilniaus klubo priekinė linijablogai sukomplektuota. Tiesa, dėl svei-katos problemų dar negali visa jėgažaisti vidurio puolėja Kristina Almi-naitė, tad šioje pozicijoje lyg ir bandėkažką nuveikti V. Kuktienė, amerikie-tė Celeste Trahan-Davis, dar keliosmerginos, bet, palyginti su viešniųpriekine linija, jos atrodė liūdnai. To-kia situacija suprantama - Vilniausklubo finansinės galimybės yra labairibotos, antraip ir amerikietės sostinėskomandoje būtų aukštesnio lygio. Da-bartinės gali tik pavydėti meistrišku-mo Turkijos klube žaidžiančioms sa-vo tėvynainėms.

Ir dar manau, jog Vilniaus klubožmonės turėtų pasistengti ir sutelkti“Kibirkšties” gerbėjus, kad šie teigia-momis emocijomis padėtų savo ko-mandai per namų rungtynes. Jaustididelį savų žiūrovų palaikymą yra la-bai svarbu. Žinoma, ne viskas taippaprasta. Mūsų moterų krepšinis įEuropos vandenis vėl išplaukė po ke-lerių metų pertraukos.”

Paprašytas išvardyti, kurias “Ki-birkšties” krepšininkes kviestų į šaliesrinktinę, jei tektų rinktis po vieninteliųtrečiadienio rungtynių, A.Paulauskasilgai negalvojęs paminėjo tik R.Valen-tienę, deja, jau atsisveikinusią su rink-tine. Tačiau treneris pridūrė, jog gyve-nimas nestovi vietoje - teks orientuotisį jaunas “Kibirkšties” krepšininkes, ku-rioms reikia dar gerokai padirbėti, kadatskleistų visas savo galimybes.

Trečiąsias H grupės rungtynes ki-birkštietės žais svečiuose lapkričio 8dieną su Ramlos “Elitzur” (Izraelis)

krepšininkėmis. Šios ketvirtadieniovakarą namie žaidė antrojo turo mačąsu Ružomberoko MBK.

Į atkrintamąsias varžybas patekspo dvi geriausias kiekvienos grupėskomandas.•

Po euforijos - karti realybė

Vilniečių puolėja C.Trahan-Davis (kairėje) nei ūgiu, nei meistriškumu ne-prilygo Turkijos klubo centrui čekei J.Veselai. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Pirmą kartą nuo 1998-1999metų sezono žalgiriečiai Euro-lygą pradėjo keturiomis išeilės pergalėmis.

“Tikimės pergalės. Jei ji bus, bro-liai visiems stato”, - dvikovos suMilano “Emporio Armani” (Italija)komanda išvakarėse juokais priža-dėjo dvyniai Darjušas ir KšištofasLavrinovičiai. Pažadą teks vykdyti.Vakar namie “Žalgiris” po nepap-rastai atkaklios kovos 92:87 (20:27,27:24, 25:14, 20:22) nugalėjo Itali-jos vicečempioną ir su keturiomispergalėmis pirmauja C grupėje.

M.Popovičius sustabdytasKodėl broliai turi vaišinti koman-

dą? Vakar, lapkričio pirmąją, dvyniaišventė 33 gimtadienį. Pergalė Euro-lygoje tapo puikia dovana aukštaū-giams. Per įsimintiną dieną Kšišto-fas pelnė 9, Darjušas - 8 taškus.Laiminga diena džiaugėsi ir žalgirie-čių užsienietis Marko Popovičius, ta-čiau giliai viduje jis liūdėjo. Pelnęs 9taškus kroatas pirmą kartą nuo 2006-ųjų lapkričio, kai žalgiriečiai kovojosu Maskvos CSKA, aikštelę paliko nėsykio nepataikęs iš toli. Iki ketvirta-dienio M.Popovičius net per 39 Eu-rolygos rungtynes mažiausiai bentkartą įmesdavo po tritaškį.

Vakarykštis susitikimas atkakliaivyko nuo pirmos iki paskutinės se-kundės. Likus žaisti 50 sek. žalgi-riečiams pirmaujant 89:87 svečiai

turėjo puikią progą išlyginti, tačiauMalikas Hairstonas, ekipoje buvęsantras pagal rezultatyvumą (21 taš-kas), neįmetė abiejų baudų meti-mų. Netrukus “Žalgirio” jubiliatasK.Lavrinovičiaus pataikė vienąbaudos metimą (90:87). Per pasku-tinę savo ataką Italijos komandastengėsi išplėšti pratęsimą, tačiaurezultatyviausio Milano klubo žai-dėjo Keitho Langforfdo (24 taškai)metimas nuo trijų taškų linijos bu-vo netaiklus. Triumfavo “Žalgiris”ir 15 tūkst. arenoje susirinkusiųaistruolių.

Rezultatyviausiai Lietuvos čem-pionų ekipoje žaidė Oliveris La-fayette’as (17 taškų) ir IbrahimasJaaberas (11).

Laukia pikti vokiečiaiKita Eurolygoje rungtyniaujanti

mūsų komanda Vilniaus “Lietuvosrytas” šiandien mėgins sekti žalgi-riečių pavyzdžiu ir sieks antros per-galės Eurolygoje. Prieš savaitę pirmąpergalę iškovoję vilniečiai šį vakarąBamberge susitiks su pergalės sko-nio D grupėje nepatyrusia “BroseBaskets” (Vokietija) komanda. “Lie-tuvos ryto” treneriams teks pasuktigalvą, kaip pagerinti puolimą - sos-tinės klubas yra pats nerezultatyviau-sias Eurolygoje (vid. 63,6 tšk.). Tie-sa, Vokietijos čempionai žaidžia neką rezultatyviau (vid. 66 tšk.).

Stabiliausias ir geriausias “BroseBaskets” krepšininkas - veteranasiš Slovėnijos Boštjanas Nachbaras.Traumas išsigydęs puolėjas renka17,3 taško.

“B.Nachbaras turi NBA patirtiesir pastaruosius kelis metus Euro-poje demonstruoja gerą žaidimą, -pavojingiausią varžovų žaidėją ana-lizavo sostinės klubo vyriausiasistreneris Darius Maskoliūnas. - Su-sitikimą jis pradeda nuostabiai, ta-čiau vėliau šiek tiek sustoja - į tai irbandysime atkreipti dėmesį.”

Pasak “Lietuvos ryto” trenerio, jokomandai naudinga tai, kad vokiečiaijus didelį spaudimą - jie yra patyrętris pralaimėjimus per tiek pat rung-tynių, todėl norėdami laimėti galbūtnervinsis, žais karštakošiškai. D.Mas-koliūnas tikino, jog visose pozicijose“Brose Baskets” turi po du lygiaver-čius žaidėjus. Ir nors pirmo ryškumožvaigždžių Vokietijos komandoje nė-ra, tai gerai subalansuota komanda.

“Mums bus labai nelengva. Da-rysime viską, kad juos įveiktume, -teigė Vilniaus komandos strategas. -Taip, savo arsenale neturime labaidaug ginklų, kad galėtume puolimunugalėti kitas komandas. Laimėtigalime tik žaisdami energingai ir ge-rai gindamiesi. Tai turėtų tapti mū-sų komandos pagrindu”.

“Pirmiausia reikės apsiginti, o poto jau žiūrėti, kaip pelnyti taškus”,- sakė šalies vicečempionų vienaslyderių Renaldas Seibutis.

“Brose Baskets” vyriausiasis tre-neris Chrisas Flemingas taip pat ne-abejojo, kad laukia sunkios rungty-nės. Pasak jo, D grupėje yra keturioskomandos, kovojančios dėl dviejųvietų į kitą etapą, todėl šiandienabiem ekipoms Bamberge tai busvienodai svarbus mačas. •

Rekordinis “Žalgirio” žygis

“Žalgirio” krepšininkai vakar atsilaikė prieš galingą Milano komandą. Erlendo Bartulio nuotrauka

STATISTIKA“Kibirkštis-VIČI-IKI” - “Homend Anta-kya” 66:93 (15:20, 19:19, 18:22, 14:32).R.Valentienė 18 tšk., V.Kuktienė ir S.Danielspo 10, E.Šniokaitė 8, K.Vengrytė ir C.Tra-han-Davis po 7, L.Pikčiutė 4, M.Kvederavi-čiūtė 2, K.Alminaitė, V.Vaščiūnaitė 0; J.An-derson 22, Sh.Stricklen 21, D.Dačič 16.

POVILAS SIGITAS KRIVICKAS

Lietuvoje niekada netrūkodrąsių žmonių. Vienas jų -J.Kumpikevičius-Kumpikas(1910-1985). Jis įrašė origi-nalų puslapį į Lietuvos avia-

cijos istoriją. Iš Mažeikių krašto kilęsžemaitis J.Kumpikevičius nuo jaunu-mės mėgo mechaniką. Tarnaudamaskariuomenėje gerai užsirekomenda-vo kaip lėktuvų mechanikas, tačiaujam nepavyko patekti į karo lakūnųkursantų būrį.

Atlikęs karinę tarnybą J.Kumpikevi-čius gavo vairuotojo vietą Užsienio rei-kalų ministerijoje ir vežiojo patį ministrąDovą Zaunių. Vaikinas papasakojo mi-nistrui apie savo norą skraidyti. Šis su-prato jaunuolio troškimus ir pasiuntė jįdirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje. Tenaviacijos klubai sparčiai augo ir be dide-lių formalumų priimdavo sveikus jau-nuolius. 1932 metų kovą Julijonas išvy-ko į Prahą. Padedamas vieno čekųaviacijos karininko, įstojo į T.Masarikolakūnų mokyklą. 1934-ųjų sausį J.Kum-pikevičius labai gerai išlaikė praktinioskraidymo ir jo taisyklių egzaminus, pa-starąjį - čekų kalba. Julijonas - pirmasisužsienietis, gavęs Čekijos civilinės avia-cijos lakūno liudijimą.

Puota “šnipo” garbeiDidžiausia Julijono svajonė - pa-

čiam parskristi į Kauną. Bet kaip jąįgyvendinti? J.Kumpikevičiui pavy-ko už tūkstančio kronų auką aero-klubui tapti seno mokomojo lėktuvo,kuriam jau reikėjo rimto remonto,savininku. Jaunas nagingas žemaitissugebėjo jį suremontuoti.

“Letov Š-18” - dvivietis biplanas,sukurtas čeko Aloyzo Šmoliko, lakū-nų populiariai vadintas vien konstruk-toriaus pavarde. Liemuo dengtas me-dine klijuote, sparnai ir uodegosplokštuma aptraukti drobe. Lėktuvoilgis - beveik septyni metrai, sparnų -dešimt. Lėktuvas turėjo vieną 60 AG

variklį, koks būna dabartiniame nedi-deliame automobilyje. Jis galėjo pasiek-ti 140 kilometrų per valandą greitį irnuskristi 325 kilometrus. Remontas Ju-lijonui užtruko keletą savaičių. Tekoįdėti atsarginį benzino baką ir pompąspaudimui palaikyti, sureguliuotikompasą.

1934 metų kovo 5-osios vidurdienįJulijonas pakilo iš Kbelskio aerodro-mo Prahoje. Tikslas - pasiekti Kauną,skrendant per Čekiją ir Vokietiją. Priar-tėjęs prie Bohemijos kalnų, lėktuvas pa-teko į didelę audrą. Vokietiją jis pasie-kė ištrūkęs iš audros, bet ties Dresdenuįskrido į tirštą rūką. J.Kumpikevičiuspamatė šviesesnį dangų šiaurėje ir pa-traukė ten. Staiga propeleris sustojo.Reikėjo planiruoti ir, sukant ratus, leis-tis. Laimė, apačioje - gana didelis lau-kų plotas ir netoliese - gražūs rūmai.Julijonui pavyko sėkmingai nutūpti. At-skubėję nacių pareigūnai jį suėmė kaipšnipą. Galima suprasti pareigūnų dirg-

lumą, nes prieš aštuonis mėnesius tuo-metėje Vokietijos teritorijoje žuvo S.Da-rius ir S.Girėnas. Būta spėlionių, kadjuos pašovė vokiečiai. Dėl to šie labainervinosi, nors ir nebuvo aišku, ar tik-rai prikišo nagus. Tačiau išsiaiškinęskrydžio tikslą ir nutūpimo priežastį,pareigūnai Julijoną paleido ir jo garbeinet puotą surengė.

Priverstinė mirties kilpaDar keletą kartų tūpęs šalinti techni-

nių gedimų ir prisipilti degalų, J.Kum-

pikevičius trečią kelionės dieną pasiekėDancigą (dabartinį Gdanską) ir ten nu-tūpė jau temstant. Patikrinęs alyvą irprisipylęs degalų, nutarė pernakvoti.

Kovo 8-osios rytą pakilo pasiryžęstądien pro Karaliaučių pasiekti Kau-ną. “Netoli Kauno pasidarė labai vė-juota, - savo prisiminimuose rašonarsusis lakūnas. - Staiga stiprus vė-jas mano lėktuvą apvertė ir aš patekauį mirties kilpą.”

Julijonas iš visų jėgų bandė ištie-sinti lėktuvą, bet vis nepavykdavo.

“Aukštis krito ir jau buvo iki aštuo-niasdešimt metrų, o aš dar vis nega-lėjau ištiesinti lėktuvo. Mačiau žemę,greitai artėjančią prie manęs. Paga-liau iš trečio karto atverčiau lėktuvą irpamačiau aerodromą priešais save.”

Julijonas sėkmingai nutūpė, išlipo išlėktuvo, lakūną apsupo didelis būrysžmonių. Jam buvo suteiktas pirmojoLietuvos civilinio tarptautinio lakūnovardas ir skirta tūkstantis litų. Žurna-las “Karys” tų metų vienuoliktame nu-meryje rašė: “Prieš lėkimą į Kauną

J.Kumpikevičius tebuvo išlekiojęs apie10 valandų. Toli lėkti jokios praktikosneturėjo, buvo pasirengęs tik kiek teo-retiškai. Dėl šių priežasčių šis 1500 ki-lometrų jo lėkimas gana įdomus.”

Lėktuvo ir žmonių likimaiKiek paviešėjęs Lietuvoje, J.Kum-

pikevičius susiruošė keliauti atgal įtuometės Čekoslovakijos sostinę. 1934metų kovo 24 dieną, susitvarkęs skri-dimo dokumentus, pakilo iš Aleksotoir patraukė Vokietijos link. Netoli

2012 11 02Lietuvos žinios14 Istorija

Lakūno vardas - aerodromuiLietuvoje yra kelios dešimtys didelių ir mažų aerodromų. Tačiau iki šių metų tik vienas jų turėjo aviatorių vardą - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno - Kauno Aleksote. Neseniai atsirado antras - Julijono Kumpikevičiaus prie Mažeikių.

“Juk Žemaitija - tikras mūsų aviacijos

pradininkų ir narsuoliųlakūnų daigynas.”

Garsųjį žemaitį prisimenant

J.Kumpikevičius prieš skrydį į Kauną. / Asmeninio archyvo nuotraukos

Drąsųjį lakūną pasitiko Kauno aeroklubo pirmininkas prof. Z.Žemaitis. Po priverstinės mirties kilpos J.Kumpikevičius sėkmingai nusileido Kauno aerodrome.

valstybių sienos vėl sugedo lėktuvo va-riklis. Lakūnas sėkmingai nusileidoaikštelėje prie Alvito. Lėktuvas buvoatgabentas į Kauną, o Julijonas, trau-kiniu nuvykęs į Prahą, sutvarkė reika-lus, kad toliau galėtų naudotis lėktuvu.

Vėliau J.Kumpikevičius uždarbia-vo skraidindamas žmones. Po porosmetų šeimininkas lėktuvą pardavėLietuvos aeroklubui. Atgavus Vil-niaus kraštą, “šmolikas” tarnavoAukštagirio sklandymo mokyklai.Užgriuvus sovietinei okupacijai, bu-vo atskraidintas į Kirtimų aerodro-mą. Tolesnis lėktuvo likimas nežino-mas. Gali būti, kad prasidėjus karuijis buvo išgabentas į Vokietiją arbasunaikintas kaip pasenęs.

“Kai vokiečiai užėmė Lietuvą 1941metų vasarą, mano tėvelis pasiliko sa-vo darbe kaip transporto viršininkas irsusitrumpino pavardę į Kumpikas, -pasakojo niujorkietė filologijos dakta-rė Giedrė Kumpikaitė. - 1944 metais,kai grėsė, kad rusai vėl užims Lietuvą,mano tėvelis manė, jog šį kartą jie pa-siliks ilgam. Tėvai susikrovė lagaminus,išvažiavome į Vakarus. Amerikoje tė-velis dirbo įvairų mechaniko darbą, betdaugiau skraidyti jam nepavyko.”

Sugrįžo per dukters filmąG.Kumpikaitė pasakojo, kad jos tė-

vas nuolat prisimindavo savo namąMažeikiuose Kapų (dabartinėje Se-dos) gatvėje, senelių malūną. “Senelisiš malūno gyveno, jis iš jo užsidirbda-vo. Kai mano tėvai jau buvo Vokieti-joje, senelis užlipo malūno taisyti, vė-jas jį nupūtė. Tėvas dėl senelio žūtieslabai išgyveno”, - prisiminė viešnia.

J.Kumpikevičius dažnai prisimin-davo savo vaikystę ir jaunystę, kaipeidavo prie Ventos žvejoti, kalbėdavoapie šulinį, kuris išlikęs iki šių dienų.“Tėvelis labai mylėjo savo šeimą, se-nelį ir močiutę, pats su urna yra pa-laidotas, vykdant jo valią, šalia ma-mos Petrašiūnų kapinėse, Kaune.Tėtis visą laiką norėjo grįžti į Lietuvąir niekada emigracijoje nesijautė lai-mingas”, - tikino G.Kumpikaitė.

Galima sakyti, kad J.Kumpikevičiustikrai grįžo į gimtinę per dukros sukur-tą pilnametražį dokumentinį filmą apiesavo tėvą “Sparnams prisiminti”. TaiAntrojo pasaulinio karo nublokštos iš-eivijos istoriją per Lietuvos lakūnoJ.Kumpikevičiaus ir jo šeimos likimąpasakojanti dokumentinė juosta. Ji su-sukta 2008 metais, filmuota ČekijosRespublikoje, Lietuvoje ir Niujorke.

“Nors Giedrė nėra profesionali re-žisierė, šis filmas, sukurtas tikrai pro-fesionaliai ir su didele meile, yra gra-žus paminklas jos tėvui ir kitiems išŽemaitijos kilusiems aviatoriams at-minti”, - per juostos premjerą Mažei-kiuose kalbėjo kino režisierius, Lie-tuvos kinematografininkų sąjungospirmininkas Gytis Lukšas.

Juk Žemaitija - tikras mūsų aviaci-jos pradininkų ir narsuolių lakūnųdaigynas. Jame ryškūs AleksandroGriškevičiaus, XIX šimtmečio vidu-ryje paskelbusio “Žemaičių garlėkio”idėją, pėdsakai. Kitais metais minėsi-me drąsiųjų Lietuvos patriotų žemai-čių S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio perAtlantą aštuoniasdešimtmetį. Dar pometų - toks pat J.Kumpikevičiaus orožygio iš Prahos į Kauną jubiliejus.

Įamžintas gimtinėjePernai lankydamasi Mažeikiuose

J.Kumpikevičiaus dukra, NiujorkoLong Ailendo universiteto profesorėG.Kumpikaitė išreiškė pageidavimąįamžinti tėvo atminimą. Iš pradžių ma-nyta J.Kumpikevičiaus vardu pavadin-ti dalį Sedos gatvės, kur jis gyveno jau-nystėje. Tačiau dėl to, kad gatvėspavadinimo keitimas būtų sudaręsdaug nepatogumų gyventojams, šio su-manymo atsisakyta. Tada kilo idėjaJ.Kumpikevičiaus vardą suteikti Šerkš-nėnuose esančiam aerodromui. Šis var-das oficialiai įteisintas 2012 metų gegu-

žės mėnesį, dabar jis įrašomas į civili-nės aviacijos administracijos skelbimus,todėl apie jį jau žino visas pasaulis.

Šia proga buvo nuspręsta Mažeikiuo-se surengti ir aviacijos šventę. Vienąrugpjūčio savaitgalį įspūdingą renginįorganizavo Mažeikių aeroklubas ir ra-jono savivaldybė. Aeroklubo viršininkėAla Morkūnienė džiaugėsi, kad padėtisurengti šventę neatsisakė nė viena Ma-žeikiuose veikianti įmonė, į kurią buvokreiptasi. Vieni rajono verslininkai parė-mė finansiškai, kiti padėjo konkrečiaisdarbais. Rengiant šventę pagalbos ran-ką ištiesė beveik 50 rėmėjų.

“Džiugu, kad siekis įamžinti J.Kumpi-kevičiaus atminimą sutelkė mūsų rajonobendruomenę - šventės organizavimodarbų savanoriškai ėmėsi įvairios orga-nizacijos, įmonės, pavieniai asmenys. Šiomažeikiškio drąsa, ryžtas, žemaitiškasužsispyrimas siekti tikslo - mums visiemspuikus pavyzdys. Ypač jaunimui, dar tikskleidžiančiam sparnus skrydžiui savosvajonės link”, - sakė Mažeikių rajonomeras Antanas Tenys.

Šventės programa buvo labai įvairi:dangų raižė karinių oro pajėgų lėktu-vai, vyko senovinių orlaivių replikų pa-radas, lėktuvų, sklandytuvų iš Telšių,

Akmenės, Klaipėdos, Biržų aeroklu-bų pasirodymai, aukštasis pilotažas. Okur dar sraigtasparnių parodomosiosprogramos, ultralengvųjų lėktuvų iš vi-sos Lietuvos pasirodymai, aviamode-lių parodomoji programa. Šaulių są-jungos Mažeikių kuopos šauliai visusvaišino kareiviška koše, arbata. MatJ.Kumpikevičius buvo ir Lietuvos šau-lių aviacijos pradininkas. Įspūdingaiatrodė parašiutininkų šuoliai. Vienasjų nusileido laikydamas vėliavą su už-rašu “J.Kumpikevičiaus aerodromas”.Ji įteikta drąsaus lakūno dukrai ir pa-kelta ant aukšto stiebo.•

Istorija 152012 11 02Lietuvos žinios

“Aukštis krito ir jaubuvo iki aštuoniasde-

šimt metrų, bet darvis negalėjau ištiesintilėktuvo. Mačiau žemę,greitai artėjančią prie

manęs. Pagaliau iš trečiokarto atverčiau lėktuvą

ir pamačiau aerodro-mą priešais save.”

J.Kumpikevičiaus sutikimas Kauno aerodrome. / Laikraščio “Karys” nuotrauka

Smagi žemaičių publika, kurios būta per 12 tūkstančių. G.Kumpikaitė su jos tėčio vardo aerodromui skirta vėliava.

Oro žirgelius taip pat reikia “pašerti”. / Povilo Sigito Krivicko nuotraukos

2012 11 02Lietuvos žinios16 Kelionės ir turizmas

MONIKA PELDAVIČIŪTĖ

Ši Kaspijos valstybė, įspraustatarp Rusijos ir Irano, išsidės-čiusi prie Europos ir Azijos ri-bos. Čia gyvenantys žmonės -etniniai turkai, tačiau su Persi-

jos prieskoniu, anksčiau priklausė so-vietams, o šiuo metu valdomi daugiana-cionalinių bendrovių ir prezidentoIlhamo Alijevo šeimos klano.

Kur pučia vėjai Kirtus Gruzijos ir Azerbaidžano sie-

ną Kaukazo kalnai kairėje ir toliau drie-kiasi, skirtumas toks, kad vietoj gruzi-niškų karvių pakelėse laksto laukiniaižirgai. Pro langą matyti, kaip gamto-vaizdis iš lėto virsta dykuma. Apie pusęšalies ploto užima kalnai su įspūdingo-mis subalpinėmis pievomis, viduryje tį-so Lenkoranės subtropinė žemuma,kurioje nuolat kvapą gniaužia karštis, ošiaurėje - didžiausias pasaulyje ežeras,vadinamas Kaspijos jūra. Vietos gyven-tojai giriasi, esą jų vienoje šalyje iš gali-mų vienuolikos klimato juostų galimarasti net devynias.

Artėjant Baku link vis daugėjanaftos gręžinių ir ryškėja žmonių gy-venimo skirtumai. Vienoje kelio pu-sėje darbininkai ir tie, tiesiogiai gy-venantys didžiulėje naftos pelkėje,kitoje pusėje - privačios pilys Kaspi-jos jūros pakrantėje. Daugumai žmo-nių išgirdus Baku pavadinimą pirmosasociacijos siejasi su nafta ir praban-ga, kuriamas modernaus miesto įvaiz-dis, tačiau čia piliečiai gyvena Azer-baidžano didelio turto šešėlyje, onaftos siurbliai toliau dirba I.Alijevuiir siurbia likusius dolerius iš išdegu-sios žemės.

Nors kruopščiai prižiūrimas sena-miestis, o miesto centre kyla dango-raižiai, apie kuriuos visi kalba, įpras-tas vaizdas priemiestyje pasitinka nejuodais visureigiais ir blizgesiu. Čiašimtai surūdijusių ladų, skubančiųgruoblėtais keliais ir keliančių dulkiųdebesis.

Baku, išvertus iš senovės farsi kal-bos, reiškia “miestas, kuriame pučiavėjai”. Ne veltui. Mat miestas įsikūręspačiame Apšerono pusiasalio krantoskersvėjyje.

Autonomiškiausias regionas Daugiau nei 18 metų Nachičevanės

regionas yra atskirtas nuo pagrindinėsAzerbaidžano dalies Armėnijos oku-puota Kalnų Karabacho teritorija. Na-chičevanė labai mažai kam žinomas argirdėtas vardas, nors iš ten kilę beveik vi-si Azerbaidžano svarbiausi lyderiai irintelektualai. Ji - taip pat gimtasis da-bartinio prezidento miestas, o gamta čiaįspūdingiausia ir turtingiausia visoje ša-lyje. Tai vienas autonomiškiausių regio-nų pasaulyje, labiausiai autoritarinisAzerbaidžano regionas. Į jį patekti sau-sumos kelio nėra, reikia skristi lėktuvuiš Baku arba keliauti neseniai atidarytuautomobilių maršrutu per Iraną. Ta-čiau jei turite Armėnijos arba Irano vi-

zą, jūsų įvažiavimas gali būti uždraustas,įtariant jus “šnipinėjant”. Baku valdžiane tik palaiko ir remia, bet ir pateisinavisas priemones dėl regiono grėsmingosgeografinės padėties visai šaliai.

Nachičevanės diktatūraNachičevanė pasižymi unikalia val-

dymo sistema su visomis ministerijo-mis, kaip ir Baku, bei sava Konstitucija.Rinkimai niekada nevyko konkurenci-jos principu, kadangi atsisakoma re-gistruoti opoziciją. Regiono lyderis Va-sifas Talibovas, kuris santuoka yrasusijęs su Azerbaidžano valdančiąja šei-ma, jau keliolika metų yra nepakeičia-mas Nachičevanės autoritetas. Ši vietajam paskirta už ištikimybę prezidentui,

o visa valdžios sėkmė slypi šeimos kla-nuose. Parlamento pirmininko V.Tali-bovo valdymo laikotarpiu nacionaliniosaugumo narių ir armijos atsirado dau-

giau nei paprastų gyventojų, psichikosprieglaudos perpildytos, nepriklauso-ma žiniasklaida beveik išnyko. Nachi-čevanė dažnai vadinama “policijos val-džios regionu”, nes režimas priklausosaugumo pajėgoms ir policijai, taip sie-kiama kontroliuoti bet kokį visuome-

nės nepasitenkinimą. Policija renka in-formaciją apie vyriausybės kritikus ir jųartimuosius. Šie įtraukiami į vadina-muosius juoduosius sąrašus arba tie-

siog suimami ir deportuojami. Daugu-ma policijos smurto išpuolių yraoficialiai nepranešami, antraip grasina-ma sudeginti namus.

Kad negadintų vaizdoBeveik visas Nachičevanės verslas

priklauso diktatoriaus šeimai, vietiniaiturgūs buvo sunaikinti, taip priverčiantžmones pirkti prekybos centruose.2005 metais valdžia įsakė uždaryti ba-rus ir kavines, panaikinti visus laukosuoliukus, kad žmonės nešvaistytų sa-vo brangaus laiko. Policija uždraudėrinktis kaimo centre daugiau nei trimsžmonėms. Tačiau išliko populiarūs va-dinamieji sovietiniai savaitgaliai. Visiviešojo sektoriaus darbuotojai yra ver-čiami esą savo noru atlikti viešuosiusdarbus šeštadienį arba sekmadienį.Efektyviai naudojamos ir propaguo-jamos psichiatrijos ligoninės - tiems,kurie skundžiasi esama padėtimi, daž-nai diagnozuojama paranoja arba ši-zofrenija.

Komiška, tačiau šį tą pasako ir drau-dimas drabužius džiovinti balkonuo-se. Nachičevanės lyderis mano, kad ka-binti viešumoje savo apatinius yraneetiška ir neestetiška, gadina miesto

Realybės kontrastai

Azerbaidžanas: naftos ir Kaskart vis daugiau lietuvių traukia atrasti Kaukazo kalnų ir ten slypinčių kultūrų. Dažniausiaimaršrutai krypsta į Gruziją, tačiau kita Kaukazo valstybė Azerbaidžanas dar netapo tradicine turistų lankoma vieta.

Draudžiama importuoti iš užsienio bet kokį automobilį, kuris gali geriau atrodyti ar daugiau

kainuoti negu paties krašto lyderio.

Nachičevanės regionas po darbo. Trumpas atokvėpis. / Monikos Peldavičiūtės nuotraukos

Vestuvės Azerbaidžane trunka tris dienas. Pertraukėlė keliaujant autobusu.

vaizdą. Valdžia taip pat sunaikino kai-muose gyvenančių žmonių privačiasduonos kepyklas, kaltindama juos ap-linkos teršimu ir versdama palaikytiparduotuvių tinklą. Egzistuoja oficia-liai nerašyta taisyklė, draudžianti im-portuoti iš užsienio bet kokį automobi-lį, kuris gali geriau atrodyti ar daugiaukainuoti negu paties krašto lyderio.

Karštis, dykuma, kalnaiKorupcijos lygis (Azerbaidžanas pa-

tenka į labiausiai korumpuotų šalių tre-jetuką), ekonominiai rodikliai ir autori-tarinis režimas žmonių charakterioneatskleidžia. Ko gero, labiausiai gyven-tojų būdą lemia karštis, dykumos ir kal-nai. Nors viešai bučiuotis negarbingair draudžiama, žmonos paslapčiaskundžiasi besaikiu vyrų potraukiumylėtis, o šie juokiasi, kad gamta taipdavė - medus, riešutai, mėsa, aštrūsprieskoniai - ir kraujas verda. Bendrasvyrų ir moterų bruožas - beprotiškaspavydas. Pagrindinės bendravimo tarpžmonių taisyklės - padėka, pagarba irpaslaugumas. Vadinasi, reikia daug kar-tų padėkoti, svarbu nedrumsti kaimy-nams ramybės, mažiau turinčiajam iš-tiesti pagalbos ranką.

Visuomenė turi tiek islamo, tiek va-karietiškos laisvės elementų, tačiau is-lamo vaidmuo nėra toks reikšmingaskaip, tarkim, Irane. Arbata geriama di-desnėmis stiklinėmis nei Turkijoje, o

Azerbaidžane skelbiant tostus lazdaneperlenkiama taip, kaip dažnai pasi-taiko Gruzijoje.

Vestuvių ypatumaiDar daugiau apie nacionalinį tau-

tos charakterį sužinojau dalyvaudamane vienose kaimo vestuvėse. Paprastaijos trunka tris dienas. Pirmiausia tuok-tuvėmis džiaugiasi vyro pusė, antrądieną šoka trypia moters giminė, o štaitrečiąją - sustumdomi stalai ir ruošia-ma puota. Santuokos šventove tampamilžiniška palapinė, suregzta iš kaimy-nų suneštų margų paklodžių.

Tradicinėse palapinėse pietauja tikvyrai, liberalesnėse - moterys ir vyrai,tačiau prie skirtingų stalų. Man, kaipviešniai iš Europos, buvo galima rink-tis, todėl išreiškiau protestą ir tarsi nie-

ko nesuprasdama drąsiai prisėdau prievyrų kompanijos.

Išragavę skirtingus mėsos patieka-lus ir suvalgę karališkąjį plovą, vieniskubėjo į šokių aikštelę, kiti - dažniau-

siai vyresnieji - sakyti tostų. Neišven-giamas tradicinis tostas - poema apiegamtą.

Arėjant vakarui besituokiantieji stai-ga dingsta ir visų širdyse atsiranda ne-kantrumo jausmas. Tai didžiausia lai-mė arba nelaimė jaunosios ir jaunojošeimoms. Trys moterys ir trys vyrai lau-kia už durų jaunavedžių pirmosiosnakties ir skuba pranešti apie jauno-sios nekaltybę ir santuokos sėkmę.

Šis jaudulio jausmas yra įprastas irkasdieniame žmonių gyvenime. NorsAzerbaidžanas gerai žinomas dėl vie-no didžiausių naftos eksporto pasau-lyje, Kalnų Karabacho konflikto ir ne-seniai vykusios “Eurovizijos”, vis dėltotikrieji šalies kontrastai ir paslaptys, re-žimo baimė, islamo taisyklės ir senostradicijos verčia gyventi svajonėmisapie kitokį pasaulį. Kaip žymiausiasAzerbaidžano sufijų poetas rašė: “Ma-nyje gali tilpti net du pasauliai, tačiauaš netelpu į šį pasaulį.”•

Kelionės ir turizmas 172012 11 02Lietuvos žinios

prabangos šešėliuose

Pagrindinės bendravimo tarp žmonių taisyklės - padėka, pagarba ir paslaugumas.

Naftos siurbliai Baku priemiestyje. Gamta Azerbaidžane - užburianti.

Viešojo sektoriaus darbuotojai savaitgaliais verčiami “savanoriškai” pasidarbuoti.

Nachičevanės miestas.

Vietiniai prie parduotuvės.

Kalnų didybė.

2012 11 02Lietuvos žinios18 Šou ir pramogos

Trumpai

IŠSKIRTINIS L.MOCKŪNOKONCERTAS

Rytoj, lapkričio 3 dieną, uostamiesčioMokykloje (Daržų g. 18) vienas ge-riausių Lietuvos saksofonininkų, džia-zo virtuozas Liudas Mockūnas groskartu su eksperimentinio džiazo grupeiš Danijos “Angel” (Stephanas Siebe-nas - gitara, Hakonas Berree - būgnai,Adamas Pultzas Meldye’as - kontrabo-sas). L.Mockūnas - pūtikas ir kompo-zitorius, jo muzikinė kalba - energingasfree džiazo, lyriškumo ir ekspresioniz-mo mišinys. Muzikas pelnytai vadina-mas Lietuvos džiazo ambasadoriumi.Jis nuolat muzikuoja tarptautinės su-dėties grupėse, yra įvairių tarptautiniųprojektų iniciatorius. Tarptautinė sak-sofonininko karjera ypač suaktyvėjo1999 metais pradėjus studijas Kopen-hagoje. Su danų būgnininku StefanuPasborgu 2000 metais subūrė grupę“Toxikum”, kuri buvo puikiai įvertinta,o jos to paties pavadinimo albumasDanijoje buvo pripažintas 2004 metųdžiazo atradimu. Prieš L.Mockūno irtrio “Angel” koncertą numatomaTarptautinio mažųjų kino formų festi-valio “Tinklai” muzikinių filmų per-žiūra.

BAIGIA PRISTATYMO TURĄ

Grupė “The Perfect Pill” albumo pris-tatymo turą pabaigs “heloviniškai”.Debiutinį mažąjį albumą “The Wake”išleidusi grupė koncertais šiandien,lapkričio 2 dieną, Alytaus bare “Fenix”ir rytoj Palangos klube “Ramybė” bai-gia savo koncertinį turą po Lietuvą.“Per gastroles aplankėme didžiausiusšalies miestus, atradome daug naujųklausytojų. Tikimės, kad alytiškiai irpalangiškiai nepraleis progos pamatytimūsų šou, nes šiuose miestuose kitąkartą pasirodysime tikrai negreitai”, -teigė duetas. Šiuo metu kolektyvas de-rasi su koncertų organizatoriais dėl ga-limybių žiemą pristatyti albumą užsie-nyje. Baigiantis turui, grupė paskelbėpaskutinį vaizdo klipą iš albumo dai-nas pristatinėjančiųjų serijos. Kaip irankstesni klipai, “Delusions of Gran-deur” buvo atliktas ir nufilmuotas stu-dijoje tiesiogiai. “The Perfect Pill”džiaugiasi albumo sėkme - puikiaiįvertintas kritikų ne tik Lietuvoje, bet iružsienyje, “The Wake” randa kelią ir įklausytojų širdis - įtaką tam padarė irnestandartinis albumo pateikimo bū-das. Be įprastos kompaktinės plokšte-lės bei drąsaus leidimo albumą nemo-kamai siųstis iš oficialios grupėssvetainės theperfectpill.lt, vaikinai pris-tatė dar penkis riboto kiekio albumo“paketus”. “Atsisiuntimai išaugo kaipant mielių, o keli riboto leidimo rinki-niai jau išpirkti - mes labai dėkojameklausytojams už palaikymą!” - teigėmuzikantai.

LŽ

ŽYDRĖ JANKUTĖ

Lapkričio 8-11 dienomis Vilniausbažnyčiose ir koncertų salėseskambės džiaugsmingos ir įkve-piančios bažnytinės giesmės.

Šiemet dešimtasis Vilniaus gospe-lo muzikos festivalis sukvietė rekordi-nį skaičių dalyvių - per Didįjį kon-certą muzikos ir tikėjimo džiaugsmudalysis dvigubai daugiau dainininkųnei paprastai.

“Lietuvos jaunųjų krikščionių są-jungos organizuojamo gospelo muzi-kos festivalio programoje šiemet nu-matyti keturi koncertai ir tradicinėsgospelo mišios Vilniaus universitetoŠv. Jonų bažnyčioje”, - sakė organiza-cijos vadovas Algirdas Čiukšys.

Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyk-siančio renginio programa ypatinga- jubiliejaus proga bus atlikti geriau-si visų Vilniaus gospelo festivalių kū-riniai, koncertuos svečiai, jau tapęgerbėjų numylėtiniais. “Joyful Joyful- teskamba džiaugsmo giesmė” - šiųmetų renginio tema, kilusi iš pagrin-dinės giesmės pavadinimo.

“Per festivalį tradiciškai bus rengia-

mi ir mokymai, seminarai gospelo at-likėjams, nes tai ne vien muzikos žan-ras. Šiam giedojimo stiliui reikia ypačdidelio pajautimo. Be to, kasmet dau-gėja kolektyvų, atliekančių gospelomuziką, todėl seminarai tampa vis ak-tualesni”, - pasakojo festivalio koor-dinatorė Natalija Verbickienė.

Įspūdingiausias renginys numaty-tas lapkričio 10-ąją. Tądien vyks Didy-sis gospelo muzikos koncertas Vilniauskongresų rūmuose. Klausytojai išgirsjungtinį gospelo chorą, taip pat JAV,Švedijos ir Lietuvos gospelo muzikosžvaigždes.

Savo programą atliks muzikos pro-

fesionalas - dainininkas, kompozito-rius ir dirigentas iš JAV - Jay T.Hairs-tonas. Per festivalio Didįjį koncertągospelo dvasią skleis ir charizmatiškie-ji svečiai iš Švedijos - Jonas Engstro-mas bei Monica Tornqvist, taip patLietuvos atlikėjai: dirigentai ir daini-ninkai Kristina Žaldokaitė, Edita Ta-moševičienė (kartu su choru “Mara-nata”), Marija Monika Žalnerauskaitė,Akvilė Kalinaitė, Jonas Sakalauskas, Si-mona Savickaitė ir kiti.

Festivalio gerbėjų lapkričio 8 dienąlaukia atidarymo koncertas VilniausBernardinų bažnyčioje. Čia pasirodysžinomi sostinės gospelo chorai.

Lapkričio 9-ąją organizatoriai kvie-čia į ypatingą festivalio svečių koncer-tą sostinės muzikos klube “Tamsta”.Klausytojai turės progą išgirsti gospe-lo chorą “Be Music”, vadovaujamąM.Žalnerauskaitės, taip pat Vilniausfestivalio žvaigždes - švedę M.Tornq-vist ir amerikietį J.T.Hairstoną.

Lapkričio 10 dieną vilniečiai ir mies-to svečiai kviečiami praleisti popietękartu su šeima ir pasiklausyti “Gospe-lo koncerto šeimai”, kuris vyks Vilniausuniversiteto teatro salėje. Festivalį tra-diciškai baigs gospelo mišios Vilniausuniversiteto Šv. Jonų bažnyčioje. •

Gospelo muzika skambės džiaugsmo giesme

JAV dainininkas, kompozitorius ir dirigentas J.T.Hairstonas susitiks su Lietuvos publika. / Organizatorių nuotrauka

Oskaro Koršunovo teatras(OKT) gastroliuoja ne vien sve-čiuose kraštuose. Šį kartąkolektyvas apsilankė Varėnojeir ten dalyvavo šviesaus atmi-nimo režisierės ir pedagogėsDalios Tamulevičiūtės profesio-nalių teatrų festivalyje, kurisvyko spalio 1-29 dienomis.

Čia teatras parodė spektaklį pagalMaksimo Gorkio pjesę “Dugne” irgrįžo ne tuščiomis. Teatro kolektyvasparsivežė net tris apdovanojimus.Kaip informavo OKT, prizas už įta-

kingiausią festivalio vaidmenį atitekoaktoriui Dariui Meškauskui, sukūru-siam Barono vaidmenį spektaklyje“Dugne”. Apdovanojimą įteikė teat-ro pedagogė, režisierė, aktorė bei Da-lios Tamulevičiūtės bendražygė Ele-na Savukynaitė.

Geriausia antrojo plano aktore ko-misija išrinko Nelę Savičenko - užKvašnios vaidmenį jau minėtame“Dugne”. Apdovanojimą aktorei įtei-kė režisierius ir aktorius, komisijospirmininkas Algimantas Pociūnas.

Festivalio uždarymo vakarą kulmi-nacija buvo geriausio spektaklio reži-sieriaus paskelbimas. Juo tapęs O.Kor-šunovas apdovanotas už spektaklį“Dugne”. Apdovanojimą įteikė Varė-nos rajono meras Elvinas Jankevičius.

Tarp laureatų atsidūrė ir kiti teatraibei aktoriai. Geriausia aktore paskelb-ta Daiva Stumbraitė už Marlboro her-cogienės vaidmenį Nacionalinio

Kauno dramos teatro spektaklyje pa-gal Eugene’o Scribe’o “Priežastys irpasekmės”(rež. Raimundas Banio-nis). Geriausiu aktoriumi pripažintasRolandas Kazlas už monospektaklį“Geležis ir sidabras” (pagal poeto irvertėjo Vlado Šimkaus eiles).

Ryškiausia jaunąją aktore pripa-žinta Gerda Vilimaitė už mokyklosdirektorės vaidmenį Naisių vasarosteatro spektaklyje “Škac, mirtie, vi-sados škac...” pagal Sauliaus Šalteniopjesę (rež. Regina Steponavičiūtė).Ryškiausiu jaunuoju aktoriumi iš-rinktas Rokas Petrauskas už sūnausKarlo vaidmenį Kauno mažojo teat-ro spektaklyje “Sesuo” (rež. ArtūrasŽukauskas).

Geriausias antraplanis aktorius -Vaidas Jočys už liokajaus NarcizoTrembinskio vaidmenį Klaipėdosdramos teatro spektaklyje pagal Iva-no Turgenevo pjesę “Įnamis”.

Sėkmingiausio festivalio debiutolaureatu tapo Naisių vasaros teatrasuž spektaklį “Škac, mirtie, visadosškac...”

Prizas už netikėtą vaikiško spektak-lio interpretaciją teko Vilniaus “Lė-lės” teatro muzikiniam spektakliui“Grybų karas” pagal Justino Marcin-kevičiaus eiliuotą poemą (rež. Algir-das Mikutis). Nominacija už geriau-sią spektaklio muzikinį sprendimąįvertintas Klaipėdos dramos teatrospektaklis “Įnamis” pagal I.Turgene-vą (komp. Saulius Šiaučiulis).

Geriausia spektaklio scenografijapripažinta scenografui Sergejui Bo-cullo už Nacionalinio Kauno dramosteatro spektaklį pagal E.Scribe’o“Priežastys ir pasekmės”.

Prizu už spektaklį dzūkų tarme ap-dovanotas Alytaus miesto teatro spek-taklis “Raganius” pagal Vincą Krėvę-Mickevičių, jį režisavo DaliaKimantaitė. Originaliausiu festivaliospektakliu pripažintas Lietuvos rusųdramos teatro “Trys mylinčios” pagalŽemaitės komediją “Trys mylimos”(rež. Laima Adomaitienė). Šiam teat-rui įteiktas ir D.Tamulevičiūtės gimi-nių simpatijų prizas. Žiūrovų simpa-tijos kliuvo Panevėžio Juozo Miltiniodramos teatro spektakliui pagal Leo-nardo Gershe’o pjesę “Laisvi druge-liai” (rež. Dainius Kazlauskas).

Po iškilmingos apdovanojimų ce-remonijos festivalio uždarymo daly-viams buvo parodytas 2010 metų Kul-tūros ministerijos D.Tamulevičiūtėspremijos pirmojo laureato, teatro la-boratorijos “Atviras ratas” premjeri-nis spektaklis “Brangioji mokytoja”,režisuotas Ievos Stundžytės. •LŽ

Prizus teatralai dalijosi Varėnoje

Festivalio uždarymo vakarą geriausio spektaklio režisieriumi tapęs O.Koršunovas

apdovanotas už spektaklį “Dugne”.

Spektaklis “Dugne” Varėnoje sėmė prizus. /Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Šou ir pramogos 192012 11 02Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis - 100 knygų”RADVILŲ RŪMAI09 13-11 11 d. Paroda “Slovakų grafikos menas”Nuo 06 28 d. Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos”Nuo 06 22 d. Eksponuojamas didžiausias gobele-nas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSNuo 2011 12 06 d. Paroda “Valdovų rūmų lobynas:Lietuvos ir Europos paveldo klodai”NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJANuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė”10 13-11 11 d. Paroda “Ne vien grožis. Moters atvaizdas “Lawin” kolekcijoje”

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paro-da “Uždaryta”DAILININKŲ SĄJUNGOS GALERIJA10 10-11 08 d. Menininko, keliautojo ir poeto Pau-liaus Normanto fotoparoda “Keturios Budos pė-dos. Keturi šventi miestai”PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”DEIMANTŲ MUZIEJUS10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk pa-veikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai”LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnaitės tapybos darbų paroda “Būti savimi”

ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Maironio metams10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medaliųtrienalės parodaVILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos ka-tedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimodailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”GALERIJA “MENO NIŠA”10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda“Atsiradimai”LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vil-niaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiat-rijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau”GALERIJA “AKADEMIJA”11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpo-ziumo “Redukcija medžiu” paroda

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda“Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas”11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po69 metų”NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUS09 14-11 04 d. Kazio Šimonio (1887-1978) paroda“Svajų miražai”10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bie-nalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda“Sąsajos”KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJANuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijosparoda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskie-nės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija“Absoliuti lygybė”FLUXUS MINISTERIJA11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda“China. 1/5”

KLAIPĖDAPRANO DOMŠAIČIO GALERIJA2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Su-grįžimas į Tėvynę”Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodo-je konkurse “Mano prakartėlė”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija”09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija”

KLAIPĖDOS GALERIJA10 10-11 07 d. Dalios Čistovaitės šilko tapybos pa-roda “Šilko meditacijos”FOTOGRAFIJOS GALERIJA10 10-11 09 d. Fotografijos paroda “Gyvos žemėsmintys 2011”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukš-tųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto studentųtarptautinė vizualinės kūrybos paroda, skirta Šiau-lių universiteto Menų fakulteto 45-erių metų su-kakčiai paminėtiAUŠROS ALĖJOS RŪMAI06 14-11 10 d. Paroda “Sibiro Alma Mater”DVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas -nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSNuo 10 12 d. Paroda “Nuo švilpynės iki skambančiovamzdžio”GALERIJA XX10 12-10 31 d. Ingos Dargužytės kūrybos paroda“Moterys”Iki 10 31 d. Veikia Marko Andelkovič fotografijų paroda

PALANGAPALANGOS GINTARO MUZIEJUS

05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”Nuo 2011 05 13 d. Nauja gintaro ekspozicija ir at-kurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007)paroda “Bet amžiai bėga...”

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA4 d. 12 val. Muzikinis spektaklis “Sofija muzikuoja”.Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras. Dirigen-tas Mindaugas PiečaitisTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS4 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvau-ja Čiurlionio kvartetas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA3 d. 14 val. Muzikinis spektaklis “Sofija muzikuoja”.Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras

3 d. 17 val. Mažojoje salėje. XVII tarptautinis šiuo-laikinės muzikos festivalis “Iš arti”. Dalyvauja an-samblis “Trio Claviola”, solistė Asta Krikščiūnaitė(sopranas)4 d. 17 val. XVII tarptautinis šiuolaikinės muzikosfestivalis “Iš arti”. Dalyvauja Lietuvos kamerinis or-kestras, džiazo atlikėjai Petras Vyšniauskas (sakso-fonas), Dominykas Vyšniauskas (trimitas, trombo-nas), Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita),Arkadijus Gotesmanas (mušamieji). Dirigentas Mo-destas Barkauskas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ2 d. 18 val. Muzikinis spektaklis “Sofija muzikuoja”.Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS4 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Perfekt”

KoncertaiParodos

Galerijoje “Meno niša” R.Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai”.

BUTAI

IŠSINUOMOTŲButą arba kambarį Vilniaus centre architektūrąstudijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti ža-lingų įpročių). Tel. 8 630 69 377.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODASodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuoŠirvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gy-venamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šaliaasfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODAĮvairaus dydžio akmenis. Kaina sutartinė. Tel. 8 644 17 366.

GYVŪNAI, GALVIJAIPARDUODA

Kumelę, šešerių metų. Kaina sutartinė. Tel. 8 690 88 377.

PASLAUGOSProfesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo pa-tirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taisokailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel.+370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikiagarantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su trans-portavimo defektais arba naudotą buitinętechniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSGaliu nemokamai išgydyti nuo depresijos ir pa-tarti, kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėtiateitį. Apie tai ir mano knygoje “Psichoterapeutopatarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi bevaistų”. Kreiptis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo,Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytąžalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBOEkonomiką studijuojanti trečiakursė ieško ad-ministracinio darbo, susijusio su ūkinekomercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAIPARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimiųeksploatacijos bei remonto žinynus, specializuotoremonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas.Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

ĮVAIRŪSParduodu 120 bosų akordeoną “WeltmeisterDiana” ir pianiną “Riga”. Tel.: 8 670 98 506, (8 444) 52 102.

Atiduodu sode esančias gėrybes (obuolius ir vy-nuoges). Leidžiu susirinkti ir nusiskinti. Vilnius,tel. (8 5) 273 1351.

PRANEŠIMAIPamestus bankrutavusios UAB “Smiltera UK” (į. k. 301911614, Trakų r. sav., Ismonių k.) įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojan-čiais. Užs. LM-3444

Klasifikuoti skelbimai 212012 11 02Lietuvos žinios

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Dervinių smėlio ir žvyro telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Turto plėtra”, Krėvės pr. 116, Kaunas, LT-50313.Tel./fax. (37) 304488, (685) 27164.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vil-nius, tel. (8 5) 231-81-78, faks. (8 5) 278-44-55.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Dervinių smėlio ir žvyro telkinio išteklių naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Utenos apskritis, Zarasų rajonas, Antazavės seniūnija, Der-vinių kaimas.

5. Atsakingos institucijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-10-28 d. priim-ta atrankos išvada Nr. (5.1.)-s-903, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus pers-varstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais ga-lima: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Metalo g. 11, Utena, tel. (8 389) 68-786,faks. (8 389) 69-662 ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 2318178 (terminas -20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo). Užs. LM-3445

AB “Achema” šiuo metu darbui Jonavoje reikalinga(-s):VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS(-A)

Reikalavimai:• Aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas;• Panašaus darbo patirtis;• Savarankiškumas ir atsakingumas;• Vadybinio darbo patirtis;• Darbo medicinos gydytojo kvalifikacija - privalumas.

Darbo pobūdis:• Atlieka vyriausiojo gydytojo funkcijas, reikalingas kokybiškam poliklinikos darbui užtikrinti

(vadovauja GKK veiklai, teikia informaciją darbdavio administracijai, organizuoja sklandžiągydomąją ir profilaktinę poliklinikos veiklą);

• Kontroliuoja gydomąją ir profilaktinę veiklą;• Palaiko ryšį su VLK ir KTLK, sprendžiant gydomųjų kelialapių ir kompensuojamųjų vaistų

klausimą, kontroliuoja racionalų jų panaudojimą;• Organizuoja ir kontroliuoja sveikatos, pirmos pagalbos mokymą gyventojų tarpe, koncerno

įstaigose, vairuotojų mokyklose ir panašiai;• Kontroliuoja neformalaus švietimo užsiėmimus, kartą metuose organizuoja personalo

mokymą - pratybas medicinos pagalbos teikimo ekstremaliomis sąlygomis tema, panaudojant turimą medicininę aparatūrą;

• Analizuoja poliklinikos pacientų sergamumą, dispanserizaciją.

Bendrovė siūlo:• Visas socialines garantijas;• Darbą didelėje, perspektyvioje kompanijoje;• Aukštą atlyginimą, motyvuojančią skatinimo sistemą;• Mokymus, profesinio tobulėjimo galimybes.

Kontaktai, papildoma informacija: (8 349) 56 041; 8 610 23 790.Gyvenimo aprašymus siųsti elektroniniu paštu:a.macionyte@achema.com iki 2012 12 01. Užs. V-3407

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame

spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones irtikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie

tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

INFORMUOJAME, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos ins-pekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir sta-tybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Skyrius) statytojui Ro-mualdui Tamulioniui, deklaruota gyvenamoji vieta: Vilniaus m. sav.,Lietaus g. 49, 2012 -04-03 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120403-00149 dėl savavališkai valstybinėje žemėje ( bendras užima-mas plotas133 kv.m), adresu: Lietaus g. 49, Vilnius, pastatytos tvoros(medinė, stulpeliai metaliniai 1,5 m aukščio).

Skyrius 2012 m. balandžio 4 d. surašė reikalavimą statytojui Romual-dui Tamulioniui Nr. REI-00-120403-00140 savo lėšomis iki 2012 m.spalio 3 d. nugriauti valstybinėje žemėje adresu Lietaus g. 49, Vilnius,pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę bei apie šio reikalavimo įvykdy-mą ne vėliau kai per 5 darbo dienas informuoti Skyrių adresu A.Juoza-pavičiaus g. 9, Vilnius.

Statytojui Romualdui Tamulioniui per nustatytą reikalavimo termi-ną neįvykdžius reikalavimo, Skyrius kreipsis į teismą dėl savavališkai pa-statyto statinio nugriovimo.

Statytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdy-mo termino pabaigos gali pateikti Skyriui motyvuotą prašymą pratęs-ti reikalavimo įvykdymo terminą (statybos techninio reglamento STR1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padariniųšalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidžiantį doku-mentą padarinių šalinimas” 8 priedas).

Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR1.09.06:2010 “Sta-tybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybospagal neteisėtai išduotą statybos leidžiantį dokumentą padarinių šalini-mas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsė-jo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946:2011, Nr. 83-4059), 27 punktu, kviečiame statytoją Romualdą Tamulionį 2012 m.lapkričio 20 d. 10,00 val. dalyvauti savavališkai pastatytos tvoros patikri-nime adresu: Lietaus g. 49, Vilnius. Patikrinimą atliks Vilniaus teritorijų pla-navimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinėspriežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Vytautas Januška (A. Juozapa-vičiaus g. 9,Vilnius, tel.: (85) 207 4793 arba 8 61374179). Užs.LM-3446

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

r e k l a m a @ l z i n i o s . l t Tel.: 249 2166.

“LIETUVOS ÎINI ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161.

VILNIUSFORUM CINEMAS VINGISASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)2, 3, 5-7 d. 11.50, 14.45, 17.45, 20.40 val.; 4 d. 11.50,14.45, 20.40 val.; 8 d. 11.50, 14.45, 17.45 val.THE DOORS: LIVE AT THE BOWI’684 d. 19 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)7 d. 18.15 val.FESTIVALIS “SCANORAMA 2012”8-18 d.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)2, 3, 5-8 d. 18.15, 21 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)2-8 d. 11.20, 13.30, 16, 18.20, 20.50 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)2-5, 8 d. 11, 12.30, 14.20, 16, 18, 19.30, 21.10 val.;6, 7 d. 11, 12.30, 14.20, 16, 18, 21.10 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)2-8 d. 11.30, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)2-7 d. 11, 13.15, 15.45 val.; 8 d. 11 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)2-8 d. 12, 14, 16.45, 19 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)2-8 d. 12.40, 15.30, 18.40, 21.50 val.

KELYJE (komedija)2-8 d. 21.30 val.MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)2-6, 8 d. 18.30 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)2-5, 7, 8 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.; 6 d. 13.45,16.15, 21.30 val.LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas)2-6, 8 d. 15.55, 21 val.; 7 d. 15.55 val.PARANORMANAS (animacinis filmas)2-8 d. 11.30, 13.30 val.LAUKINIAI (komedija)2-8 d. 15.30, 20.30 val.Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija)2-8 d. 18.10 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)2-8 d. 11.15 val.

LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS(animacinis filmas)2-8 d. 11.15, 13.45 val.SKALVIJAANIMACINĖ PROGRAMA “ŽAIDIMAI SUAU-GUSIEMS”2 d. 17 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)2 d. 18.40 val.; 3 d. 18.50 val.; 4 d. 17.10 val.; 5 d.15 val.; 6 d. 20.20 val.FILMAS APIE MEILĘ IR GRYBUS (drama)2 d. 20.40 val.; 3 d. 14.10 val.; 4 d. 19.10 val.; 5 d.19.40 val.; 7 d. 20.50 val.; 8 d. 16.10 val.ANIMACIJOS PROGRAMA “TV FILMAI VAIKAMS”3 d. 13 val.

ANIMACINĖ PROGRAMA “MEILĖS SKONIS”3 d. 16 val.POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)3 d. 17.30 val.; 4 d. 14.40 val.; 5 d. 18.20 val.; 6 d.19 val.; 7 d. 15.40 val.

CARAITIS IR PILKASIS VILKAS (animacinis filmas)4 d. 13 val.ANIMACINĖ PROGRAMA “MUZIKA IR GRAFIKA”4 d. 15.50 val.ANIMACINĖ PROGRAMA “JUOKAS JUOKAIS”5 d. 17 val.ANIMACINĖ PROGRAMA “GYVENIMO METAMORFOZĖS”6 d. 17 val.LIETUVA ANTRAJAME PASAULINIAME KARE. KINDOKUMENTIKA (dokumentinis filmas)7 d. 19.30 val.SCENOS IŠ VEDYBINIO GYVENIMO (drama)8 d. 18 val.DURYS (drama)8 d. 21 val.PASAKAPOKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)2 d. 16.30 val.; 4 d. 20.15 val.; 5 d. 19.30 val.; 6 d.20 val.; 7 d. 17.30, 21.30 val.; 8 d. 15.30 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)2 d. 17 val.; 3, 4 d. 19 val.; 5 d. 21 val.; 8 d. 15, 19.30 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “LOTĖ IR MĖNULIO AKMENS PASLAPTIS”2 d. 17.30 val.ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija)2 d. 17.45 val.; 3 d. 18.15 val.; 4 d. 18 val.; 5 d.21.15 val.; 6 d. 21 val.AFTERIS (drama)2 d. 19 val.; 4, 7 d. 21 val.; 6 d. 21.30 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “ROBERTO SAAKIANCO RETROSPEKTYVA”2 d. 19.30 val.JOS (dokumentinis filmas)2 d. 20 val.; 3 d. 22.30 val.; 5, 6 d. 17.30 val.; 8 d.18.30 val.LAIKO KILPA (veiksmo filmas)2 d. 21.30 val.; 3 d. 21 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)2 d. 22 val.; 3, 4 d. 20.30 val.; 7 d. 21.15 val.; 8 d.21.45 val.KELYJE (komedija)3 d. 16 val.; 8 d. 20.30 val.

MADAGASKARAS 3 (animacinis filmas)3 d. 16.15 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “JUOKO VITAMINAI”3 d. 17.15 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “VAIZDŲ MUZIKA”3 d. 19.15 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “VINIS Į SMEGENIS”3 d. 21.15 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “GERI DRAUGAI”4 d. 15 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “PASAKŲ PASAULIS”4 d. 16 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “KIKORIKL NENUGALIMOJI KOMANDA”4 d. 16.30 val.PUSBROLIAI (komedija)4 d. 17 val.; 6 d. 19.30 val.; 7 d. 19 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “EKSPERIMENTINIAI FILMAI. FORMA T”4 d. 18.30 val.TAI TIK VĖJAS (drama)5 d. 18 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “DIDŽIOJI KELIONĖ”5 d. 18.30 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “JUOZO SAKALAUSKO FILMŲ RETROSPEKTYVA”5 d. 20.30 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “RUSŲ ANIMACIJOS 100 METŲ JUBILIEJAUS PROGA6 d. 18 val.SHUN LI IR POETAS (drama)6 d. 18.30 val.VELNIŲ SALOS KARALIUS (drama)6 d. 21.15 val.; 8 d. 21 val.TABU (trileris)7 d. 18.30 val.KINO VAKARAI SU IZOLDA7 d. 19 val.HASTA LA VISTA (komedija)8 d. 16 val.PASIIMK MANO AKIS (drama)8 d. 17.30 val.OZO KINO SALĖPELENĖ (komedija)2 d. 16 val.

MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ (drama)2, 3, 7, 8 d. 18 val.; 6 d. 16 val.LOPE DE VEGA: PALAIDŪNAS IR GUNDYTOJAS (drama)4, 7 d. 16 val.; 6 d. 18 val.PASIMATYMAS (komedija)8 d. 16 val.MULTIKINOASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)2-8 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)2-8 d. 14.30, 16.45, 19, 22 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)2-8 d. 14.30, 17, 19.30, 21.50 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)2-8 d. 11, 14, 17, 19, 20.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)2-6, 8 d. 10.30, 12.30, 14.40, 16.45, 19 val.; 7 d. 12,19, 16.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)2-6, 8 d. 10, 12, 14.15, 16.30 val.; 7 d. 10, 14.15, 16.30 val.LAUKINIAI (komedija)2-8 d. 21 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)2-8 d. 16.30, 21.15 val.LAIKO KILPA (veiksmo filmas)2-8 d. 18.45, 21.45 val.PARANORMANAS (animacinis filmas)2-8 d. 10.15, 21.15 val.DŽOKAS (3D, animacinis filmas)2-8 d. 10.30, 12.30 val.DŽOKAS (animacinis filmas)2-8 d. 10.15, 12.15, 14.15 val.

2012 11 02Lietuvos žinios22 TV programos

PENKTADIENIS 2 D.

LRT televizija.6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Vilniaus sąsiuvinis12.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 Šiandien (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”. Per pert-

rauką - 22.00 Loterija“Perlas”

23.15 “Kine kaip kine”23.45 Vaid. f. “Atsisveikinimas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Agentas šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Didysis filmukų šou” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 Animac. f. “Tomas ir Džeris.Stebuklingas žiedas” (k.)

10.00 Veiksmo f. “Zoro kaukė” (k.) N-7

12.40 “Kitas!” N-713.10 “Didžioji sėkmė”13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Šeimynėlė” N-714.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 Koncertas “Auksinis

gramofonas”22.10 “Farai” N-1423.10 Veiksmo f. “Rūkstantys

tūzai 2. Žudikų puota” N-7

0.55 Katastrofų f. “Audrų karas” N-7

TV36.15 “Teleparduotuvė”6.30 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.05 “Naisių vasara”11.00 “Šok su manimi”14.40 “Smurfai”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 Trileris “Keionė į

Raganų kalną”21.25 Veiksmo f. “Iksmenai”23.30 Siaubo f. “Paranormalūs

reiškiniai 2”1.10 Mokslinės fantastikos f.

“Aiborgai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-78.00 “Prajuokink mane” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Be namų negerai: naujas

gyvenimas”11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.20 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 Savaitės kriminalai N-721.00 Veiksmo komedija

“Nevaliaška” N-1422.50 “Amerikietiškos

imtynės” N-1423.50 Galiūnų čempionų lygos

etapas Rusijoje (k.)0.50 “Kalbame ir rodome” (k.) N-71.50-5.59 “Bamba” S

TV1 8.00 Dienos programa 8.05 “Teleparduotuvė” 8.40“F.T. Budrioji akis” 9.30 “Blogiukai ir Pabaisa” 10.00“Superdidvyrių komanda” 10.30 “Betmeno nuotykiai”11.00 “Džekio Čano nuotykiai” 11.30 “Supermenonuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-714.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Didžiojo sprogimo teo-rija” N-7 17.00 “Purpurinis deimantas” N-7 18.00“Juokas juokais” 18.30 “Pasaulio virtuvė” 19.00 “Lan-gai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimomotyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Ponia Bruneti” N-1422.50 Kriminalinė drama “Nežinoma Amerikos istori-ja” N-14 1.10 “Kelias per ramunes”

LRT kultūra8.00 “Nuotykiai elfų šalyje” 8.30 “Kaimo akademija”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Drama “Geroskelionės!” (k.) 13.00 XVII Pažaislio muzikos festivalis.Paul McCartney. Oratorija “Ecce Cor Meum” (“Žiūrėk,štai mano širdis”). Kauno miesto simfoninis or-kestras, chorai. Solistė L.Bendžiūnaitė (sopranas),dirigentas J.Serov (Rusija) (k.) 14.00 “Veidai”. Lietu-vių dokumentika. Gediminas Ilgūnas. “Nesugalvotasgyvenimas” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Kultū-rų kryžkelė”. Menora 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Keliaukime po Lietuvą” 18.25 Režisierės Da-lios Ibelhauptaitės kūryba. Dž.Verdis. “Likimo galia”21.10 “Arti toli” 21.40 Dok. apybraiža “SusitiksimeRasose” 22.00 “Idiotas” N-7 22.50 K.Jenkins “StabatMater”. Dalyvauja Klaipėdos valstybinio muzikinioteatro simfoninis orkestras ir choras, Latvijos mišruschoras “Laiks”, Klaipėdos choras “Cantare” 0.00 Pa-norama (k.) 0.45 Festivalis “Mėnuo Juodaragis”. 2laida. Dalyvauja “Vydraga”, Veronika Pavilionienė,“Blezdinga” ir Lietuvos kariuomenės orkestras

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Ameri-kos namų vaizdeliai” 10.00 “Topmodeliai” 11.00

“Kobra 11” 12.00 “Pelkė” 13.00 “Vedęs ir turi vai-kų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė”15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė”17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niu-jorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai”22.00 “Čikagos kodeksas” 23.00 “Tikri bičai” 0.00“Išvaduotojas” 0.50 “CSI Niujorkas” 1.40 “Ledo ke-lias” 2.35 “Čikagos kodeksas”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkimeaugti” 10.55 Dok. f. “Nužudyti Hitlerį”. 2 d. N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TVparduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Dievo rykštė” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Dievo rykštė” tęsinysN-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-718.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įtariamasis” N-721.00 “Reporteris” 21.40 Drama “Hercogienė” N-140.10 Dok. f. “Savižudybė po Černobylio” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 9.00 Drama“Tarp dviejų mylimųjų” N-7 11.00 Komedija “Pran-cūziška apgaulė” 13.00 Komedija “Ekstraktas” N-715.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 17.00 Vesternas“Kario kelias” N-7 19.00 Drama “Karalienė” 21.00Drama “Popiežė Joana” N-7 23.25 Drama “Mergi-šius” S 1.00 Trileris “Pandorum” N-14

Viasat Sport Baltic 11.00 “Formulė-1”. Abu Dabio GP treniruotė 1.Tiesioginė transliacija 12.35 Tenisas. ParyžiausMasters 1000 turnyro aštuntfinalis 15.00 “Formu-lė-1”. Abu Dabio GP treniruotė 2. Tiesioginėtransliacija 16.35 Tenisas. Paryžiaus Masters 1000turnyro ketvirtfinalis 20.25 Futbolas. Vokietijostaurės varžybų apžvalga 20.55 Krepšinis. Eurolyga.“Brose Baskets” - “Lietuvos rytas”. Tiesioginė trans-

liacija 22.55 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” -“Elan Chalon” 0.45 Tenisas. Paryžiaus Masters 1000turnyro ketvirtfinalis

Eurosport9.30 Biliardo turnyras Kinijoje 10.30 Automobiliųsportas 11.00 Moterų futbolas. UEFA čempionų ly-ga. “Wolfsburg” - “Roa” 12.30 Biliardo turnyrasKinijoje 16.30 Salės futbolo pasaulio čempionatas.Italija - Australija 17.30 Salės futbolo pasauliočempionatas. Ispanija - Iranas 18.30 Visos sportošakos 19.00 Boulingo turnyras 20.00 Galiūnų var-žybos Rusijoje 21.00 Visos sporto šakos 22.00Profesionalų boksas 0.05 Jojimo turnyrai 0.20 Au-tomobilių sportas 0.35 Biliardo turnyras Kinijoje1.45 Visos sporto šako

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinaslaimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tiesa irmelas 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Iliuzionistas1.00 Įniršis

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00Įkalintieji 12.00 Tiesa ar mitas? 13.00 Mistika.Ateiviai 14.00 Poliarinės meškos 15.00 Nuosta-biausi kadrai 16.00 Tiesa ar mitas? 17.00 Mistika.Ateiviai 18.00 Hirosima: kita diena 19.00 Įkalintieji20.00 Antrasis pasaulinis karas. Posūkis 21.00 Hit-lerio požemio karalystė 22.00 Poliarinės meškos23.00 Antrasis pasaulinis karas. Posūkis 0.00 Hitle-rio požemio karalystė 1.00 Nakties programa

Kinas TeatraiVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

2 d. 18.30 val. “Žizel”3 d. 18.30 val. “Otelas”4 d. 12 val. “Bruknelė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS2 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Helverio naktis”

3 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Laisvi drugeliai”4 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas”4 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Bičai”RUSŲ DRAMOS TEATRAS3 d. 18 val. “Didysis zebras”4 d. 12 val. “Sniego karalienė”4 d. 18 val. “Kvailių vakarienė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

4 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė3 d. 12 val. “Trys paršiukai”4 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys”Mažoji salė3 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis”4 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”KEISTUOLIŲ TEATRAS4 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka”MENŲ SPAUSTUVĖ3 d. 12 ir 15 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”

“DOMINO” TEATRAS

3 d. 19 val. “Striptizo ereliai”4 d. 19 val. “Langas į parlamentą”RAGANIUKĖS TEATRAS3 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis”4 d. 12 val. “Batuotas katinas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS3 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”4 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS

3 d. 18 val. “Aida”4 d. 18 val. “Čigonų baronas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS4 d. 18 val. “Neūžauga”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS3 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kai krenta žvaigždė”4 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS4 d. 19 val. WEKE: muzika fortepijonui ir styginiamsKLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS3 d. 12 val. “Labas mažyli”

4 d. 12 val. “Kur dėmelė?”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS3 d. 18 val. Šorenos koncertasPANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS3 ir 4 d. 12 val. “Skiltuvas”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”3 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis”4 d. 12 val. “Trys paršiukai”

Orai ir horoskopai 232012 11 02Lietuvos žinios

SAULĖteka 7:24leidžiasi 16:40dienos ilgumas9:16

MĖNULISPenktąją pilnatiesdieną Mėnulis teka 18:49, leidžiasi 10:52

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+20

+9

+5 +4

+7 +5

+3

+7 +3

+6 +3

+3

+5

Lisabona

+21Malaga

+15Madridas

+21Alžyras

+23Tunisas

+22

Atėnai+25

Larnaka

+22Stambulas

+21Barselona

+17Bordo

+8Dublinas

+10Paryžius

+9Londonas

+19 Nica

+20Roma

+17Dubrovnikas

+17Sofija

+17Bukareštas

Varna

+4Maskva

+6 Helsinkis

+9Kijevas

+11Berlynas

+8

Kopenhaga+9

Stokholmas

+7

Oslas

+8Amsterdamas

+11Miunchenas

+8Praha

+7Vilnius

+4Talinas

+9Ryga

+6

Minskas

+5Sankt Peterburgas

Bratislava

+8Varšuva

+8Viena

+13Budapeštas

307-oji metų diena.Lapkričio antroji, penktadienis, penktoji 45-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 59 dienos.

Geros dienos! LŽ

Priešpilnis XI 20

PilnatisX 29

DelčiaXI 07

Jaunatis XI 14

Vardadienius šiandien švenčia: Gedartas, Gedvilė, Valentinas, Valys, Viskantas, Žygenis; rytoj: Hubertas, Silvija, Vidmantas.

Senoliai sakydavo: Nebūk išvipęs - nebūsi ištirpęs.

ŠIANDIEN: šilčiau, daugelyje rajonų lis. Temperatūra dieną 5-9 laipsniai šilumos.

RYTOJ: debesuota, kai kur lis. Temperatūra naktį nuo 0 laipsnių iki 7 laipsnių šilumos, dieną 4-8 laipsniai šilumos.

2012 11 02Lietuvos žinios24 Margumynai

Manekenė Kate Moss skundžiasi dėl vargų, patirtųper savo karjerą, ir prisipažįstanemėgstanti... fotografuotis.

“Kai reikia fotografuotis, tampubaisi. Nuolat mirkčioju. Turiu veidoTourette’o sindromą (tiką)”, - žur-nalui “Vanity Fair” pasakojo 38 me-tų pasaulinio garso britų manekenė.

Jos nuotraukos per ilgą modelio

karjerą puošė daugybę įvairių leidi-nių viršelių ir simbolizavo dešimtąjįdešimtmetį populiarų beglobio vaikoįvaizdį. Tačiau už visa tai K.Moss su-mokėjo nemenką kainą: jautė baimę,alkį ir demoralizaciją, padarė dalykų,dėl kurių dabar gailisi. Tarp tokių -1992 metų “Calvin Klein” fotosesija,padėjusi įsibėgėti jos karjerai.

K.Moss prisiminė, kaip būdamaseptyniolikmetė dirbo su Marku Wahl-bergu, kuris tada vadinosi Marky Mar-

ku, ir fotografu Herbu Rittsu. “Paty-riau nervinį priepuolį, - pasakojo ji. -Man tai buvo visiškai svetima. Tikraiblogai jaučiausi apžergusi tą nuogą vai-kiną. Dvi savaites negalėjau atsikelti išlovos. Maniau, kad mirsiu.” Maneke-nę buvo apėmęs nerimas. Merginospsichika niekas nesirūpino, o jai tekopatirti didžiulį spaudimą daryti tai, kąreikia. “Buvau maža... Man tas darbasvisiškai nepatiko, bet turėjau jį dirbti”, -kalbėjo podiumo žvaigždė.

Būdama dar visai jauna K.Mossnuoga pozavo žurnalui “The Face” iršiandien dėl to taip pat apgailestauja.“Dabar tikrai būtų keista prašyti šešio-likmetės nusimesti drabužius. Bet tadadarbdaviai kalbėjo maždaug taip: jeito nedarysi, mes tavęs daugiau nesam-dysim. Tad užsirakindavau tualete, iš-siverkdavau, o paskui išeidavau ir taipadarydavau”, - neslėpė menekenė.

Dėl savo ankstyvųjų nuotraukųK.Moss buvo siejama su “heroininėselegancijos” įvaizdžiu, bet gražuolėtikina “niekada nevartojusi kvaiša-lų”, esą su ja tai neturi visiškai niekobendra. Manekenė pripažįsta buvu-si labai liesa, tačiau dėl to kaltina su-nkų darbą ir badmiriavimą. “Pareiniiš darbo namo, o ten - jokių produk-tų. Rytą išeini į darbą - vėl be jokiomaisto... Nepavalgai”, - jaunystės die-nas prisiminė K.Moss.

Dabar jos gyvenime viskas pasi-keitė, aukštuomenės vakarėlių laikaipraėjo. 2011-aisiais po ketverių me-tų draugystės K.Moss ištekėjo už gi-taristo Jamie Hince’o. “Į klubus ne-bevaikštau. Iš tikrųjų gyvenu ganasėsliai - Haigeite (Londone) su savošunimi, vyru ir dukterimi! Nesu ne-valdoma, - šmaikštavo manekenė irgaliausiai pridūrė: - Nepūskit bur-bulo. Už uždarų durų, žinoma, esunevaldoma.” •

Apie nervus ir alkį jaunystėje

Kai skęsta visas Niujorkas ir žūva žmonės, tikrai nederalinksmintis numirėlių ir vampy-rų draugijoje, tad Heidi Klumatšaukė savo Helovino vakarėlį.

Niujorką nusiaubusi audra ne tiksutrikdė JAV politinį gyvenimą - kan-didatams į prezidentus teko atšauktirinkimų kampanijos renginius, betnutraukė ir Helovino linksmybes. Su-permanekenė Heidi Klum dėl stichijosšėlsmo buvo priversta atsisakyti savogarsiojo Helovino renginio.

Televizijos laidos “Project Runway”vedėja kasmet organizuoja vieną po-puliariausių kostiumų vakarėlių mies-te. H.Klum negaili pinigų persirengi-mams, kad galėtų visus nustebintipribloškiančiais apdarais, tarp kuriųbūta ir katino, ir lavono kostiumų. Ta-čiau dėl audros Sandy, sukėlusios di-džiulius potvynius ir daugelyje vietųnutraukusios elektros tiekimą, super-manekenė paskelbė atšaukianti savovakarėlį. Jį planuota rengti naktinia-me klube “Finale”. Šiam pirmam poišsiskyrimo su vyru Sealu Helovinuigražuolė buvo pasirinkusi Kleopatroskostiumą. Ji dar tikisi atsigriebti vėliau,galbūt per Kalėdų šventės.

“Tikiuosi, jūs ir jūsų artimieji poaudros esate saugūs. Atšaukiu savoHelovino vakarėlį... nukeliu iki visųlaukiamų Kalėdų”, - socialiniametinkle “Twitter” parašė H.Klum. •AFP, WENN, BNS, LŽ

Vakarėlį nušlavė audra

Bradas Pittas yra viešai pasižadėjęs nesituokti, kol tokios teisės neturės visųseksualinių pakraipų atstovai.

Holivudo aktorius B.Pittas nuspren-dė skirti 100 tūkst. dolerių kovai už tospačios lyties asmenų santuokos įteisi-nimą keturiose valstijose - Meino, Me-rilando, Minesotos ir Vašingtono. Čiabalsavimas šiuo klausimu vyks kitą ant-radienį.

Filmo “Kovos klubas” ir “Žmogaus,pakeitusio viską” žvaigždė aktyviai pa-sisako už gėjų teisę registruoti santuo-kas. “Man atrodo neįtikima, kad vospo kelių dienų bus balsuojama dėlžmonių gyvenimo ir santykių tiesiogi-

ne prasme, - rašo B.Pittas savo laiškedidžiausiai šalies gėjų teises ginančiaiorganizacijai “Human Rights Cam-paign” ir priduria: - Jeigu esate tokiekaip aš, ar nenorėtumėte kitą dieną porinkimų paklausti savęs, ką dar galėjaupadaryti?”

Nors federalinė valdžia nepripa-žįsta tos pačios lyties asmenų santuo-kų, Konektikuto, Ajovos, Masačuset-so, Naujojo Hampšyro, Niujorko,Vermonto valstijose ir Kolumbijosapygardoje jos įteisintos. 31-oje vals-tijoje tokios sąjungos draudžiamos.

B.Pittas susižadėjęs su ilgametepartnere Angelina Jolie, tačiau nekartą yra sakęs, kad juodu nesituoks,kol JAV negarantuos lygių teisių įsantuoką visoms poroms.•

Už visų lygybę

Kaip Napoleonas rengėsi susprogdinti KremliųĮdomias nesėkmingos Napoleono kampanijos į Rusijądetales atskleidžia aukcioneparduodami rankraščiai.

Netrukus Paryžiuje, praėjus dviemšimtmečiams po prancūzų kariuo-menės įsiveržimo į Rusiją, bus par-duodamas užkoduotas NapoleonoBonaparto laiškas, kuriame jis grasi-na sunaikinti Kremlių.

“Aš susprogdinsiu Kremlių 22 die-ną 3 val. ryto”, - rašoma skaičiais už-šifruotame laiške, kurį pasirašo“Nap”. Už šį Fontenblo aukcioneparduodamą laišką tikimasi gautinuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Laiškas parašytas 1812 metų spa-lio 20 dieną, Napoleonui pasitrau-kus iš Maskvos centro. Jis buvo ad-resuotas jo vidaus reikalų ministruiHugues Bernard’ui Maret. Napoleo-no nurodymą vėliau įvykdė maršalasMortier, kuris sugriovė kelis Krem-liaus sienos fragmentus ir bokštus.Tuomet Kremlius buvo imperato-riaus rūmai ir kariuomenės tvirtovė.Vėliau bokštai buvo atstatyti.

“Napoleono rašyti laiškai iš Ru-sijos yra retenybė, - sakė aukcionoekspertas Alainas Nicolas. - Dauge-lis jų yra dingę, greičiausiai juos pe-rėmė rusai.”

Laiške, kuris dabar priklauso priva-čiam asmeniui, Napoleonas prašo sa-vo ministro surinkti atsargų ir rastidaugiau arklių jo kariams, kurių dau-gelis žuvo į regioną atslinkus šalčiams.

Kitas dėmesio vertas daiktas - “Esėdėl kampanijos stiprinimo” (“Essaisur la fortification de campagne”), ku-rią Napoleonas padiktavo ištremtas įŠv. Elenos salą ir kurioje niekaip nega-

li užmiršti invazijos į Rusiją pasekmių.“Negalima to pavadinti atsitraukimu,nes pati kariuomenė buvo nugalėto-jų”, - rašo jis apie savo žygį, kuris, kaipmatoma šiandien, iš esmės pakeitėNapoleono karų eigą ir labai susilp-nino prancūzų galias Europoje.

Maskvą Napoleono kariuomenėpasiekė 1812 metų rugsėjo 14 dieną,tačiau iki to laiko daugelis gyvento-

jų jau buvo spėję pabėgti iš miesto, oprancūzų imperatorius galiausiai tu-rėjo trauktis nelaimėjęs jokios per-galės prieš Aleksandą I.

“Napoleonas tvirtino, kad vieninte-lė nugalėtoja yra Rusijos žiema, ir vi-sa kampanija būtų pakrypusi kita link-me, jei būtų surengta trimis mėnesiaisanksčiau. Būdamas tremtyje Šv. Elenossaloje Napoleonas be paliovos galvojoapie savo mūšį ir karinę strategiją, o sa-vo mintis sudiktavo jam ištikimam ge-nerolui Bertrand’ui”, - aiškina auk-ciono ekspertas Jeanas Christophe’asChataignier.

“Esė”, kurią pateikė generoloBertrand’o šeima, yra dalis 180 lapųrankraščio su 44 piešiniais. Ją Napo-leonas rašė nuo 1818 metų liepos iki1819 metų rugpjūčio. Ekspertai ver-tina rankraštį nuo 62 tūkst. iki 80tūkst. eurų.•

B.Pittas labai užimtas kaip aktorius - šiuo metu pristato naują filmą“Kazino apiplėšimas”, - bet nepamiršta ir savo pilietinių pareigų.

Dabar populiaru atkurti 1812 metais įvykusį Borodino mūšį.

Napoleono laiškai iš Rusijos - didelė retenybė.

K.Moss toliau dirba labai daug, bet jos gyvenimas tapo kur kas ramesnis.PC/ AFP/Scanpix nuotraukos

Nors moliūgų spėjo prisipirkti,H.Klum atšaukė karnavalą, bet tikisi dar atsigriebti per Kalėdas.