1

EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS

PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ

PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS

VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001

-- PPaatteeiikkiiaammaass 22001100 mmeettaaiiss mmeettaaiiss iiššlleeiissttooss kknnyyggooss AA TTuunniinngg gguuiiddee ttoo

ffoorrmmuullaattiinngg DDeeggrreeee pprrooggrraammmmee ddaalliieess nneeooffiicciiaalluuss,, nneerreeddaagguuoottaass

vveerrttiimmaass;;

-- VVeerrttiimmaass aattlliikkttaass ggaavvuuss TTuunniinngg EEdduuccaattiioonnaall SSttrruuccttuurreess iinn tthhee WWoorrlldd

ssuuttiikkiimmąą;;

-- PPaarreennggttaass vviissooss kknnyyggooss ooffiicciiaalluuss vveerrttiimmaass bbuuss ppaattaallppiinnttaass iinntteerrnneettoo

ssvveettaaiinnėėjjee hhttttpp::////wwwwww..eeccttss..ccrr..vvuu..lltt//NNaauuddiinnggaa__iinnffoorrmmaacciijjaa ;;

-- KKnnyyggooss aanngglliišškkąąjjąą vveerrssiijjaa ggaalliimmaa rraassttii aaddrreessuu

hhttttpp::////wwwwww..eeccttss..ccrr..vvuu..lltt//NNaauuddiinnggaa__iinnffoorrmmaacciijjaa

2

3

TTuunniinngg pprroojjeekkttaass

SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliiųų rreennggiimmoo vvaaddoovvaass

pprrooggrraammooss kkoommppeetteenncciijjųų iirr ssttuuddiijjųų ssiieekkiinniiųų ppaaggrriinndduu

4

5

Kompetencijų ugdymo ir pripažinimo projektas (CoRe)

SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliiųų rreennggiimmoo vvaaddoovvaass

pprrooggrraammooss kkoommppeetteenncciijjųų iirr ssttuuddiijjųų ssiieekkiinniiųų ppaaggrriinndduu

Jenneke Lokhoff ir Bas Wegewijs (Nuffic)

Katja Durkin (UK NARIC)

Robert Wagenaar, Julia Gonzàlez, Ann Katherine Isaacs,

Luigi F. Donà dalle Rose andMary Gobbi (TUNING)

Leidėjai

Bilbao, Groningen ir The Hague, 2010

6

Kompetencijų ugdymo ir pripažinimo projektas (CoRe - Compatences in Education and

Recognition Project)

Kompetencijų ugdymo ir pripažinimo projektas (CoRe) buvo remiamas

per Europos Komisijos Generalinio švietimo ir kultūros direktorato

vykdomos Mokymosi visą gyvenimą programos (LLP), Erasmus

paprogrames, daugiašalius projektus.

Šiame leidinyje išsakomas tik autorių požiūris, Europos Komisija

neatsako už šiame leidinyje pateikiamos informacijos panaudojimą.

© Nuffic / TUNING Association

Aukštojo mokslo institucijos gali testuoti ir naudoti šiame leidinyje

publikuojamus duomenis, nurodžiusios šaltinį, iš kurio jie paimti.

Be išankstinio leidėjo sutikimo jokia šio leidinio dalis, taip pat ir viršelio

dizainas, negali būti perspausdinta, saugoma ar perduota bet kokia

forma ir bet kokiu būdu: elektroniniu, cheminiu, mechaniniu, optiniu,

įrašant ar kopijuojant.

© Publicaciones de la Universidad de Deusto

Apartado 1 - 48080 Bilbao

e-mail: publicaciones@deusto.es

ISBN: 978-84-9830-375-9

Depósito legal: BI - 3.354-2010

Impreso en Espańa/Printed in Spain

7

CCooRRee 22 pprroojjeekkttoo kkoommaannddaa

Nacionaliniai akademinio pripažinimo ir informacijos centrai (NARIC’s)

Archimedes Foundation (Estijos NARIC)

- Gunnar Vaht

Centre international d’études pédagogiques - CIEP (Prancūzijos NARIC)

- Claudia Gelleni - Françoise Profit

Centrum pro studium vysokého školství - CSVS (Čekijos NARIC)

- Stepánka Skuhrová

Nyderlandų tarptautinio bendradarbiavimo aukštąjame moksle organizacija – Nuffic (Olandų

NARIC)

- Lucie de Bruin - Marianne Cox - Susanne Feiertag - Hendrik Jan Hobbes - Jenneke Lokhoff - Bas Wegewijs

Jungtinės Karalystės NARIC

- Cloud Bai-Yun - Kate Bellamy - Chris Lyons - Katja Durkin

Nederlands Vlaamse Accreditatie Organisatie - NVAO (Nyderlandų flamandų

akreditacijos organizacija)

- Axel Aerden

8

Tuning švietimo struktūros pasaulyje

Tuning proceso koordinatoriai:

Robert Wagenaar (Groningeno universitetas) ir Julia Gonzalez (Deusto universitetas, Bilbao)

Tuning dalykinių krypčių koordinatoriai:

- Istorija: Ann Katherine Isaacs (Pizos universitetas) - Slauga: Mary Gobbi (Sauthamptono universitetas) - Fizika: Luigi F. Donà dalle Rose (Paduvos universitetas)

Partneriai 1

- Oulu universitetas, Suomija – Istorijos fakultetas - Seija Jalagin

- Tulūzos universitetas, Prancūzija - Istorijos fakultetas - Jack Thomas

- Karadenizo technikos universitetas, Turkija – Menų ir mokslų fakultetas - Kenan Inan

- Bukarešto universitetas, Rumunija – Fizikos fakultetas – Laura Tugulea

- Radboud Nijmegen universitetas, Olandija – Mokslų fakultetas - Hay Geurts

- Londono imperatoriškasis koledžas, Jungtinė Karalystė – Fizikos departamentas –

Gareth Jones

- Gento universitetų asociacija, Belgija – Slauga - Frederik de Decker

- VIA universiteto koledžas, Danija – Sveikatos mokslų fakultetas – Birgitte Hindsgaul,

Inger-Margrethe Jensen ir Kirsten Mathiesen Bjerg

CoRe 2 projekto koordinavimas

Jenneke Lokhoff - Nuffic

Bas Wegewijs - Nuffic

Katja Durkin - UK NARIC

1 Istorijos dalyko kryptis dėkoja CLIOHWORLD ir CLIOHRES kolegoms, kurie išbandė pirmąjį vadovo projektą ir suformulavo studijų programos profilius, – Potsdamo, Golvėjus, Vilniaus, Maltos, Kipro, Koimbros, Klužo-Napokos, Sučavos, Vakarų Anglijos (Bristolio) ir Maskvos valstybiniam regioniniam universitetui.

9

TTuurriinnyyss

Pratarmė................................................................................................. 11

Įvadas..................................................................................................... 15

1 skyrius – Studijų programos profilis Bolonijos proceso

kontekste...............................................................................................

19

Bolonijos paradigma........................................................... 19

Studijų programos profilis................................................. 20

Programos kompetencijos ir programos studijų

siekiniai...............................................................................

21

Europos, nacionalinė ir dalykinės krypties sąranga....... 23

Išvados................................................................................. 25

2 skyrius – Studijų programos profilio modelis ir instrukcijos........ 27

Modelis................................................................................ 27

Kaip naudoti modelį…………..........………………………... 29

3 skyrius – Žodynas.............................................................................. 51

10

11

PPrraattaarrmmėė

Tuning „Studijų programos profilių, grindžiamų kompetencijomis ir studijų siekiniais,

rengimo vadovas“ – tai sėkmingo Tuning tinklo ir ENIC / NARIC‘ų pripažinimo

ekspertų (Europos informacijos centrų tinklo Europos regione ir Nacionalinio

akademinio pripažinimo ir informacijos centrų Europos Sąjungoje) bendradarbiavimo

rezultatas. Šios organizacijos kartu dirbo CoRe 2 projekte – Kompetencijų ugdymas ir

pripažinimas 2.

Nors CoRe 2 projektas buvo vykdomas pastaruosius 2 metus, jis turi ilgesnę

priešistorę, kurios šaknys yra Tuning Europos švietimo struktūrų derinimo projekte,

kurį 2000 metais pradėjo grupė Europos aukštojo mokslo institucijų. Tuning projekto

tikslas buvo prisidėti prie pagrindinių Bolonijos proceso tikslų, pakeičiant tradiciškai

vyravusius laipsnius į bakalauro ir magistro laipsnius ir pertvarkant į šiuos laipsnius

vedančias studijų programų loginius ryšius. Tuning projektai siekė įgyvendinti

Bolonijos procesą universitetiniame lygyje ir didžiausią dėmesį skyrė skaidrumui bei

bendros kalbos, kuria aprašomos aukštojo mokslo programos, vystymui, tačiau ne

mažiau rūpinosi sustiprinti palyginamumą ir skatinti jų tarptautinį pripažinimą.

Todėl nenuostabu, kad šie Tuning projektų tikslai kėlė susidomėjimą bei skatino

Europos Komisiją ir Europos Tarybą / UNESCO bei Europos tinklus, atsakingus už

mokslinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimą NARIC / ENICus, – atidžiai stebėti

Tuning veiklą. Iki šio dešimtmečio vidurio Tuning dirbo įgyvendindama naujas ir

radikalias permainas švietimo programų apraše. Studijos, po kurių suteikiamas

bakalauro ar magistro laipsnis, jau nebebuvo aprašomos vien tik pagal turinį. Jos

buvo pradėtos planuoti pagal studijų programos profilį, kuriame būdavo pateikiamas

kompetencijų ir studijų siekinių aprašas. Programų struktūra turėtų būti tokia, kad

didžiausias dėmesys būtų skiriamas ne įdedamoms žinioms, o rezultatui, ji turėtų

pabrėžti ne tai, ko studentas buvo mokomas, o tai, ką jis išmoko ir sugeba padaryti.

Tuning projektuose nuo pat pradžių buvo aiškinama, kad toks požiūris būtų

sėkmingas tik tuomet, jei jis galėtų būti pritaikytas praktikoje, ir kad reikėtų pagerinti

12

rezultatus pabrėžiančius kvalifikacijų aprašus, nes tai leistų pagerinti pripažinimo

procedūras išvengiant subjektyvumo. Tik pripažinėjai galejo nurodyti, koks turėtų būti

programos profilio aprašas, kad kvalifikacijas būtų lengviau pripažinti.

Britų ir olandų ENIC / NARIC‘ai nusprendė priimti iššūkį, tapti partneriais ir kartu su

Tuning spręsti šią problemą.

Iš pradžių CoRe 1 projekto tikslas buvo nustatyti, ar studijų programos profilis yra ta

priemonė, kuri galėtų būti naudojama pripažinimui šalia kitų įrodymų, pavyzdžiui,

diplomų, akademinių pažymų ir diplomų priedėlių. Vykdant pirmą projektą tapo aišku,

kad informacija iš tikrųjų buvo perspektyvi ir labai svarbi priėmimo komisijos

darbuotojams bei kvalifikacijos vertintojams. Tačiau universitetai labai skirtingai

aprašinėjo kompetencijas ir studijų siekinius – jų aprašai įvairavo nuo trumpo

bendrojo pobūdžio teiginių sąrašo iki išsamaus aprašymo, užimančio kelis puslapius.

Todėl tikslinės grupės negalėjo jų naudoti kaip tarpusavyje susijusių ir suderintų

informacijos šaltinių.

Dėl šios priežasties 2008 metų pradžioje buvo pradėtas antrasis projektas – CoRe 2,

kurio pagrindinis tikslas buvo parengti vadovą, kuriame būtų pateikti nurodymai, kaip

nuosekliai aprašyti studijų programos profilio kompetencijas ir studijų siekinius, ir tai

iliustruoti pavyzdžiais. Dėl projekto pobūdžio tikslinė grupė buvo išplėsta iki aukštųjų

mokyklų, atsakingų už studijų programos profilių rengimą, ir kitų suinteresuotų šalių,

tokių kaip akreditavimo įstaigos. Šis Tuning vadovas yra šio projekto rezultatas.

Dabar norėčiau tarti keletą dėkingumo žodžių tiems, kurie prisidėjo prie Core 2

projekto ir be kurių šis projektas niekada nebūtų pavykęs. Esu dėkinga Core 2

projekto komandai už jos sunkų darbą, kurį vainikavo galutiniai rezultatai: Tuning

ekspertams, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Čekijos ir Estijos ENIC /

NARIC pripažinimo ekspertams ir Olandų flamandų akreditacijos organizacijos

ekspertams. Dėkoju ir oficialiems bei neoficialiems partneriams už jų vertingą indėlį ir

atsidavimą Core 2 projektui ir jo tikslams. Norėčiau padėkoti Core 2 koordinavimo

komandai už pasiaukojamą ir veiksmingą projekto valdymą. Be to, esu dėkinga

vadovo redaktoriams ir visiems tiems, kurie dalyvavo tobulinant galutinį jo variantą.

Ne mažiau esu dėkinga Europos Komisijos Erasmus Mokymasis visą gyvenimą

13

programai ir visiems partneriams už šio projekto svarbos pripažinimą ir finansinę

paramą.

Tikiuosi, kad šis vadovas, kaip praktinė studijų programos profilių kūrimo ir

programos kompetencijų bei jos studijų siekinių formavimo priemonė patenkins

poreikius tų, kurie dalyvauja studijų turinio keitimo į studijų siekinius procese.

Didesnis tokios programos skaidrumas tikrai palengvins pripažinimo procesą. Manau,

kad toks vadovas padės panaikinti judumo kliūtis ir užtikrins netrukdomas tolimesnes

studijas ir įsijungimą į darbo rinką.

Lucie de Bruin

Olandų ENIC / NARIC vadovė

14

15

ĮĮvvaaddaass

Šio Tuning vadovo paskirtis – pateikti aiškias studijų programos profilių rengimo gaires. Tai

apima pagrindinių programos kompetencijų apibrėžimą/nustatymą ir tinkamų studijų

programos studijų siekinių formavimą.

Ši nauja priemonė padeda įgyvendinti Bolonijos ir Tuning procesų tikslus, rengiant aukštojo

mokslo studijų programas. Ji skirta visiems, kuriantiems studijų programas ir pagal jas

dėstantiems. Vadove pateikiamas studijų programos profilio rengimo modelis.

Studijų programos profilis yra labai trumpas, maždaug dviejų puslapių, dokumentas, kuris

perteikia svarbiausią informaciją apie konkrečias studijų programas. Jis nurodo programos

vietą akademinių disciplinų ar teminių studijų kontekste.

Profilis patikslina studijuojamo dalyko arba studijų kryptis, nustato lygį (pirma, antra ar trečia

pakopa) ir nurodo ypatybes, kurios skiria jį nuo kitų panašių programų. Studijų programos

profilis, pasitelkdamas kompetencijas ir studijų siekinius, apibūdina, ką absolventas sužinos,

supras ir sugebės daryti sėkmingai baigęs programą. Profilis išaiškina, ko galima tikėtis iš

absolventų, vertinant pagal užduotis, kurias jie pasirengę atlikti, jų patirties lygį ir

įsipareigojimus, kuriuos jie gali prisiimti.

Tinkamo studijų programos profilio rengimas reikalauja bendro darbo, o deramas jo

aprašymas tikrai užtikrins geresnį tikslaus studijų programos pobūdžio supratimą ir todėl

padės geriau koordinuoti pačią studijų programą.

Studijų programos profilis gali būti atskiras dokumentas, pavyzdžiui, kaip informacijos

priemonė, įtraukta į aukštosios mokyklos studijų katalogą. Taip pat jis gali būti diplomo

priedėlio dalimi. Studijų programos profilis, įtrauktas į diplomo priedėlį 4.2 punktu,

pasitarnauja kaip svarbus pripažinimo elementas. Jis padidina diplomo priedėlio naudą, nes

leidžia skaitytojui geriau suprasti konkrečią studijų programą, kurią absolventas baigė, – taip

absolventui tampa lengviau įsilieti į darbo rinką ar tęsti studijas.

16

Kas gali naudotis studijų programos profiliu?

Nors šis vadovas skirtas aukštojo mokslo institucijų darbuotojams, kurie ketina parengti

studijų programos profilį konkrečiai programai, pats studijų programos profilis tarnauja

platesnei auditorijai.

Studijų programos profilis gali būti naudojamas kompetentingos pripažinimo institucijos

(pavyzdžiui, priėmimo komisijos narių), siekiant įvertinti kvalifikaciją, nes jis suteikia vertingos

papildomos informacijos greta akademinės pažymos ir diplomo priedėlio.

Studentai studijų programos profilį gali naudoti kaip orientacijos priemonę rinkdamiesi

studijas ir siekdami įgyti kompetencijų. Darbdaviai taip pat turi naudos iš studijų programos

profilio teikiamos papildomos informacijos apie absolvento baigtą programą, apie jo įgytas

kompetencijas ir pasiektus studijų siekinius. Be to, informacija, kurią studijų programos

profilis suteikia apie programą taip pat gali būti vertinga institucijoms, siekiančioms

bendradarbiavimo su kitomis institucijomis.

Studijų programos profilis, ypač F sekcija (studijų siekiniai), taip pat gali būti naudingas norint

akredituoti programą, nes atliekant akreditavimo procedūras Europoje vis daugiau dėmesio

skiriama studijų programos lygmens studijų siekiniams.

Vadovo struktūra

Pirmame skyriuje aptariamas kontekstas, reikalaujantis aprašyti studijų programas pagal

sutartą formatą. Jame trumpai aprašomi Bolonijos ir Tuning procesai, kurie yra susiję su

Europos aukštojo mokslo erdvėje (EAME) vykstančiais pokyčiais. Taip pat jame aptariama

šių procesų svarba dėstytojams, studentams, akreditavimo organizacijoms ir agentūroms,

pripažinimo įstaigoms ir darbdaviams. Be to, paaiškinama, kaip studijų programų aprašymas

pagal studijų programų profilius padeda formuoti į studentus orientuotą ir rezultatais

grindžiamą požiūrį į aukštąjį mokslą.

Antrame skyriuje pateikiamas studijų programos profilio kūrimo modelis (2.1) ir nurodomos jo

pildymo gairės (2.2). Jame galima rasti išsamios informacijos apie tai, kaip suformuluoti

studijų programos kompetencijas ir studijų siekinius. Modelis sukurtas pagal profiliui skirtą

standartinį formatą. Jį sukūrė tarptautiniai ekspertai, išbandė universitetai, studijų ekspertai ir

pripažinimo institucijos. Modelis pirmiausia ir daugiausia skirtas padėti apibūdinti esamas

17

studijų programas. Tačiau jis taip pat bus naudingas ir norintiems rengti naujas programas.

Šiam tikslui skirtos rekomendacijos pateikiamos pirmame priede.

Trečiame skyriuje pateikiamas terminų žodynas. Daugelis šio vadovo pagrindinių terminų

vartojami įvairių šalių pedagoginėse ir disciplinų kontekstuose, tačiau suprantami jie labai

skirtingai. Dėl šios priežasties nutarta konkrečiai nurodyti, kaip kiekvienas terminas turi būti

suprantamas šiame leidinyje. Dažnai būtina pasirinkti vieną reikšmę iš kelių esamų, tai daryti

reikia net angliškai kalbančioje aplinkoje. Pagrindiniai terminai, šiame vadove pateikiami

pirmą kartą, paprastai yra aptariami. Tačiau bet kokiu atveju rekomenduojama pasitelkti

žodyną, siekiant išaiškinti, kas jais pasakoma būtent šiame leidinyje, kad būtų užtikrinta

galimybė palyginti sukurtus studijų programų profilius ir jų skaidrumas.

Šie trys skyriai papildyti trimis priedais. Kaip minėta anksčiau, pirmame priede pateikiama

informacija apie profilio panaudojimą, rengiant naujas studijų programas. Antrame priede

pateikiamas naujausias bendrųjų kompetencijų sąrašas, parengtas Tuning proceso metu.

Trečiame priede pateikiami 9 studijų programų profilių pavyzdžiai. Profiliai yra išgalvoti,

tačiau pagrįsti partnerių pateiktais realaus gyvenimo pavyzdžiais. Kiekvieną profilį sudaro

trys viena po kitos einančios aukštojo mokslo pakopos (bakalauro, magistro, daktaro) ir trys

dalykų kryptys – istorija, fizika ir slauga. Šios kryptys pasirinktos dėl medžiagos, skirtos

tiems, kurie nori rengti šių ir kitų dalykinių krypčių studijų programos profilius, įvairumo, be to,

jos yra humanitarinių, gamtos mokslų bei reglamentuojamų profesijų pavyzdys.

CoRe projektai

Vadovas buvo sukurtas antrojo projekto (CoRe 2) „Projektas Kompetencijoms švietime ir

pripažinime“. Finansiškai jį rėmė Europos Komisijos „Mokymosi visą gyvenimą programa.“

Vadovas buvo parengtas derinant Tuning ekspertų ir ENIC-NARIC tinklų atstovų darbą,

bendradarbiaujant su Olandų flamandų akreditacijos organizacija ir testavimo grupėje

dalyvavusiais universitetais .

Projekto tikslas:

1. parengti studijų programų profilio modelį ir pateikti instrukcijas, nurodančias, kaip jį

užpildyti;

2. nurodyti gaires, kuriomis vadovaujantis būtų galima apibūdinti studijų siekinius; ir

3. sukurti terminų žodyną, kad būtų užtikrintas žodžių vartojimo nuoseklumas.

18

Šie tikslai buvo keliami atsižvelgiant į ankstesnio projekto, CoRe 1, rezultatus. Projekte CoRe

1 buvo analizuojami universitetų pateikti kompetencijų ir studijų siekinių rinkiniai. Pastebėta,

kad daugelis pateiktų teiginių neatitiko minimalių aiškumo ir skaidrumo reikalavimų dėl to

kaip jie buvo suformuluoti ir pateikti. Todėl pripažinimo tikslams jų nauda buvo ribota. Ilgainiui

buvo prieita prie išvados, kad skubiai reikalingos studijų programų profilių rengimo,

programos kompetencijų rašymo ir studijų siekinių aprašo gairės. CoRe 2, antrojo etapo

projektas, priėmė šį iššūkį ir parengė šį vadovą.

Šis vadovas – tai įgaliotų pripažinimo įstaigų, aukštojo mokslo institucijų ir aukštojo mokslo

ekspertų grupės darbas, kuris buvo patikrintas praktiškai. Tikimasi, kad jis bus naudingas

mums visiems bendrai stengiantis paskatinti teigiamas naujoves ir didinti aukštojo mokslo

skaidrumą tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti CoRe projektų interneto svetainėje:

www.core-project.eu.

19

-- 11 sskkyyrriiuuss -- SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliiss BBoolloonniijjooss pprroocceessoo kkoonntteekkssttee

Bolonijos paradigma

47 šalys, kurios pasirašė Bolonijos deklaraciją, sutarė įgyvendinti į studentus orientuotas,

siekiniais pagrįstas ir skaidrias aukštojo mokslo programas, skirtas trims viena po kitos

einančioms pakopoms: bakalauro, magistro ir daktaro. Siekiant palengvinti šį procesą buvo

sukurta tam tikrų priemonių.

Į studentus orientuotos programos reikalauja paradigmos kaitos, taigi ir akademinių

darbuotojų, atsakingų už studijų programų kūrimą ir teikimą, mąstymo pokyčių. Tai sakydami

turime galvoje, kad studijų programos turėtų būti kuriamos, atsižvelgiant į siektinus

rezultatus. Šiuo metu dauguma studijų programų yra sukurtos tradiciškai. Tokios programos

gali būti laikomos „sąnaudomis pagrįstomis“ ir „orientuotomis į darbuotojus“. Šiose

programose vis dar pabrėžiami asmeniniai akademinio personalo interesai arba dabartinis

studijų organizavimas. Perėjimas prie programų, orientuotų į studentą, atitinka visame

pasaulyje vykstantį švietimo naujovių procesą, siekiant, kad aukštųjų mokyklų studijų

programos ir „kvalifikacijos“ (mokslo laipsnio diplomai arba atestatas, teikiamas užbaigus

programą) atitiktų tikslus ir tie tikslai būtų joms tinkami. Vadinasi, mokymosi proceso

rezultatai turėtų atitikti ne tik programos tikslus, bet ir studentų bei visuomenės poreikius ir

lūkesčius, siekiant užtikrinti užimtumą, asmeninį tobulėjimą ir piliečių teises.

Į studentus orientuotos studijų programos turi būti sukurtos taip, kad besimokantieji ugdytų

ypatingas kompetencijas, laikomas naudingomis ir būtinomis akademinėje, universitetinėje ir

/ ar neuniversitetinėje srityse. Patikrinami rezultatai aprašomi naudojant studijų siekinius ir

kreditus. Studijų siekiniai patvirtina kompetencijos, įskaitant žinių, kurias studentas įgis,

apimtį, lygį ar standartą. Tikslus atskiram dalykui arba visai programai skiriamų kreditų

skaičius rodo, kiek laiko besimokančiajam paprastai reikia studijų siekiniams pasiekti.

Sėkmingą šių studijų siekinių įsisavinimą galima patikrinti baigus pavienį dalyką ir / arba

studijų programą.

20

Studijų programos profilis

Į studentus orientuotoje aplinkoje labai svarbu, kad mokymosi procesas būtų skaidrus.

Studentai turi iš anksto aiškiai žinoti, ką kiekviena studijų programa apima ir kokių rezultatų iš

jos galima tikėtis. Absolventai turi gebėti parodyti kitiems, kokių kompetencijų jie įgijo

studijuodami.

Studijų programos profilis leidžia glaustai ir sutelktai išreikšti ir perduoti svarbiausius aukštojo

mokslo studijų programos rezultatus, todėl galima teigti, – jei laikomasi šiame vadove

esančių nurodymų, – kad jis yra svarbiausia komunikacijos, skaidrumo bei pripažinimo

priemonė.

Studijų programos profilis peržengia teiginio, kad absolventas įgijo tam tikro dalyko laipsnį,

ribas. Iš tiesų, kiekviena studijų programa turi savo specifiką ir remiasi plačiai naudojamais

kontroliniais parametrais vienai ar kelioms dalyko kryptims, o taip pat specifiniais elementais,

būdingais ją siūlančiai aukštojo mokslo institucijai. Šie specifiniai elementai gali būti sąlygoti,

pavyzdžiui, institucijos misijos ir fakulteto, mokyklos ar katedros ypatingų privalumų ar

krypties, o dažnai ypatingų apribojimų ir galimybių, nulemtų nacionalinės švietimo sistemos

arba vietos ar regiono ekonomikos.

Studijų programos profilis yra rengiamas kompetentingų asmenų grupės, įskaitant personalo

narius, administratorius ir aprašomos programos studentų atstovus. Studijų programos

profilis turi būti labai glaustas ir labai aiškus, vadinasi, kiekvienas žodis turi būti pasvertas, be

to, jis turi būti gerai apsvarstytas. Studijų programos profilį sudaro septyni įrašai: pagrindinis

įrašas ir šeši papildomi:

• Paskirtis

• Bruožai

• Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės

• Studijų metodai

• Programos kompetencijos

• Programos studijų siekinių sąrašas

21

Programos kompetencijos ir programos studijų siekiniai

Svarbiausias studijų programos profilio įrašas, gerinantis programos skaidrumą, –tikslus

programos kompetencijų ir programos studijų siekinių apibrėžimas. Šie dalykai, trumpai

žemiau aprašyti, o išsamiau aptariami kito skyriaus E ir F skirsniuose.

Šiame vadove atskiriamos kompetencijos ir studijų siekiniai:

Kompetencija – mūsų vartojama prasme – yra savybė, gabumas,

sugebėjimas, įgūdžiai, įgyti studentų ir jiems priklausantys.

Studijų siekiniai yra išmatuojami mokymosi patirties rezultatai,

leidžiantys mums nustatyti, kokia apimtimi / kokiu lygiu / pagal kokį

standartą buvo suformuota ar sustiprinta kompetencija. Studijų siekiniai

nėra unikalios kiekvieno studento savybės. Jie leidžia aukštojo mokslo

institucijoms įvertinti, ar studentai išsiugdė savo kompetencijas iki

reikalaujamo lygio.

PROGRAMOS KOMPETENCIJOS

Kiekvienas profilis yra pagrįstas pagrindinėmis kompetencijomis, kurias

besimokantysis turi išsiugdyti, atsižvelgdamas į studijų programą. Šiame vadove

„kompetencija“ apibrėžiama kaip visas spektras gebėjimų ir sugebėjimų – nuo

grynai teorinių / metodologinių iki profesinių žinių ir įgūdžių. Tai atsispindi kitame

apibrėžime, kuris buvo sukurtas atsižvelgiant į Tuning procesą:

Kompetencijos – tai dinamiška kognityvinių ir metakognityvinių įgūdžių,

žinių ir sampratų, tarpasmeninio bendravimo, intelektinių ir praktinių

įgūdžių bei etinių vertybių visuma. Visų studijų programų paskirtis –

skatinti šias kompetencijas. Kompetencijos yra ugdomos visuose

dalykuose ir vertinamos įvairiuose programos etapuose. Kai kurios

kompetencijos yra susijusios su dalykine kryptimi (būdingos studijų

krypčiai), o kitos yra bendrojo pobūdžio (bendros visoms studijų

programoms). Paprastai kompetencijos integruotai ir cikliškai yra

ugdomos visos programos metu.

22

Kompetencijų rinkinys įvairiose studijų programose, net tos pačios akademinės ar profesinės

krypties, bus skirtingas. Pagrindinės programos kompetencijos, įtraukiamos į studijų

programos profilį, turėtų būti pačios svarbiausios, kurias absolventai turės įgyti baigdami

atskirą programą. Reikia tikėtis, kad dauguma programos kompetencijų bus panašios arba

beveik vienodos, jei lyginsime, tarkime, dvi skirtingų aukštųjų mokyklų to paties dalyko

pirmosios pakopos programas. Tačiau gali atsirasti skirtumų dėl to, kad kiekviena institucija

pasirenka savaip, atsižvelgdama į savo misiją ir prieinamas priemones.

PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIAI

Studijų siekinių paskirtis – tiksliai apibrėžti patikrinamus studentų tam tikro laikotarpio

mokymosi pasiekimus, pavyzdžiui, baigus tam tikros pakopos studijas, studijų modulį ar

pasibaigus mokymosi darbo vietoje laikotarpiui.

Studijų siekiniai apibrėžia, ką studentas turi žinoti, suprasti ir sugebėti atlikti sėkmingai

užbaigęs mokymosi procesą. Tai teiginiai apie konkrečius ir patikrinamus požymius, kurie

liuditų / patvirtintų, kaip yra ugdomos ar įgyjamos planuotos kompetencijos, įskaitant

reikalaujamą žinių lygį.

Studijų siekinių teiginiai gali būti suformuluoti siekiant apibūdinti bet kokį mokymosi tipą, kurį

būtų galima patvirtinti/validuoti, nesvarbu, ar jis taikomas formalioje, neformalioje ar

informalioje aplinkoje. Tačiau čia pateiktose gairėse mes sutelksime dėmesį į svarbiausias

formaliųjų studijų programų kompetencijas ir studijų siekinius. Studijų programos profilio

pagrindinis bruožas yra tai, kad jis pateikia programos studijų siekinių sąrašą. Tai teiginiai,

nurodantys, ką, sėkmingai baigęs studijų programą, programos absolventas akivaizdžiai

žino, supranta ir sugeba padaryti. Jie turi būti suformuluoti taip, kad atitiktų kelių dalykų ar

modulių, siūlomų studijų programoje, studijų siekinių teiginius.

Ugdyti pagrindines kompetencijas yra svarbiausias programos tikslas.

Šios kompetencijos yra vadinamos programos kompetencijomis (PK,

angl. PC), nes jas galima pavadinti kertiniais programos akmenimis. Jų

įgijimas yra patikrinamas remiantis programos studijų siekiniais (PMS,

angl. PLO). Daugiau informacijos apie PK ir PMS galima rasti šio vadovo

E ir F skirsniuose..

23

Europos, nacionalinė ir dalykinės krypties sąranga

Studijų programos nėra kuriamos ir pateikiamos vakuume. Jei anksčiau jos buvo kuriamos

atsižvelgiant į ugdymo ir institucijų tradicijas, šiandien jos yra aiškiai ir besąlygiškai kuriamos

ir administruojamos atsižvelgiant į bendrąsias mokymosi lygių ir kvalifikacijų kvalifikacines

sąrangas. Siekiant sukurti naują studijų programą arba pritaikyti jau esamą kitiems

suprantamame kontekste, turi būti atsižvelgiama į bendruosius aprašus, nacionalinę

kvalifikacinę sistemą ir Tuning dalykinių krypčių kontrolinius parametrus.

APRAŠAI IR KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS

Žvelgiant iš Europos perspektyvos, svarbus žingsnis kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę

buvo bendrai sutartų bendrųjų aprašų sukūrimas, kuriuose išdėstyti esminiai bet kokios

studijų programos elementai, leidžiantys pabaigti kurią nors Bolonijos studijų pakopą. Šie

aprašai vadinami Dublino aprašais (www.jointquality.org) ir yra grindžiami tokiais tarpusavyje

susijusiais kriterijais:

- žinių ir supratimo įgyjimu;

- žinių ir sąvokų taikymu;

- kompetentingų sprendimų priėmimu ir alternatyvų pasirinkimu;

- žinių ir supratimo perdavimu;

- gebėjimu tęsti mokymąsi.

Dublino aprašai sudaro Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos (angl. A

Framework for Qualifications of the European Higher Education Area) pagrindą.

Be Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos, Europos Sąjungoje buvo

nustatyta ir Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga (angl. European

Qualifications Framework forLifelong Learning), kuri turi aštuonis lygius, apimančius

mokymosi pasiekimus visuose švietimo lygmenyse. Kalbant apie aukštąjį mokslą, 4

viršutiniai/paskutinieji lygiai (t. y. 5, 6, 7 ir 8) šioje sandaroje yra derinami su trimis pakopomis

ir trumpuoju ciklu, įtrauktais į Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangą. Taigi, jų

rezultatai atitinka numatytus Dublino aprašuose, net jei jie išreikšti šiek tiek skirtinga kalba

(žr., pavyzdžiui: ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/leaflet_en.pdf.

24

Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos Dublino aprašai ir / arba Mokymosi

visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos lygių aprašai gali būti taikomi ir pritaikomi

kiekvieno dalyko kryptyje, disciplinoje arba profesiniame sektoriuje, atsižvelgiant į specifinį

lavinimosi įgijimo būdą šiame sektoriuje. Taigi Dublino aprašai arba Europos kvalifikacijų

sąrangos aprašai Europos lygiu formuoja bendrus kontrolinius parametrus, pagal kuriuos

konstruojama bet kuri atskira studijų programa.

NACIONALINĖS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS

Pastaraisiais metais Nacionalinių kvalifikacijų sąrangų kūrimas pasiekė didelį pagreitį.2

Norėdama sukurti tokią sąrangą, kiekviena šalis nustato savo kvalifikacijų sąrangą pagal

savo švietimo struktūrą ir tradicijas. Tačiau kiekviena šalis, arba kaip Bolonijos proceso

dalyvė, arba sekdama Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos nurodymais,

oficialiai pareiškia, kaip jos kvalifikacijų sąranga yra susijusi ar sąveikauja su dviem

„Europinėm“ kvalifikacijų sąrangomis. Tai leidžia studentams, darbdaviams ir akreditavimo

agentūroms „palyginti ir sugretinti“ studentų studijų pasiekimus ir įvertinti (t. y. nustatyti

padėtį) juos pagal kitas nacionalines ir Europos sąrangas.1

TUNING DALYKINĖS KRYPTIES KONTROLINIAI PARAMETRAI

Aprašytosios kvalifikacijų sąrangos yra bendri kontroliniai parametrai ir svarbi priemonė

programos studijų siekiniams nustatyti.

Taip pat yra svarbūs tarptautiniai kontroliniai parametrai, kurie buvo sukurti tam tikru

dalykinės krypties lygiu. Jie apima daugelio Europos ir tarptautinių projektų, ir tinklų išvadas

ir rekomendacijas, o svarbiausia tarptautiniame lygmenyje, Tuning - Europos švietimo

struktūrų projekto - tarptautiniu mastu sukurtus specifinius dalykinės krypties kontrolinius

parametrus.

Tame projekte, kuris tapo „Procesu“ pats savaime, nes išsiplėtė ir apima daugybę dalykinių

krypčių, be to, vyksta arba yra planuojamas daugelyje viso pasaulio šalių, bendradarbiauja

keli šimtai mokslininkų, tūkstančiai tyrimo partnerių, kad sukurtų dalykinės krypties gaires ir

kontrolinius parametrus, grindžiamus kompetencijomis, suderintomis su Dublino aprašais.

2 CEDEFOP, The development of national qualifications in Europe. Luxembourg, Aug. 2010.

25

Šie aprašai buvo plačiai prieinami, kad būtų naudojami kaip praktinis įrankis programai rengti

ir pristatyti bet kurioje šalyje.

Tuning rengia labai daug atskiroms dalykinėms kryptims skirtų leidinių, kuriose nurodomos

šios gairės ir kontroliniai parametrai. Visi jie pateikia konceptualią sąrangą, kurioje

aprašomos kiekvienos dalykinės krypties kompetencijos ir privalomi ar pageidaujami studijų

siekiniai, be to, detalizuojami pirmos, antros ir trečios pakopos aprašai. Leidinius galite rasti

internete: http://tuning.unideusto.org/tuningeu/.

Išvados

Kadangi aukštojo mokslo sistemos tampa vis labiau orientuotos į studentus ir grindžiamos

rezultatais, skaidrumo bei pripažinimo tikslams reikalinga tiksli, bet aiški ir glausta priemonė.

Studijų programos profilio modelis ir susijusios gairės, išdėstytos kitame skyriuje, būtent ir

yra ta priemonė. Išmanydami tarptautinius kontrolinius parametrus bei lygio rodiklius ir

atsižvelgdami į juos, gauname informacijos ir įkvėpimo kurti studijų profilį ir pateikti

studentams bei darbdaviams priemonę, kurią jie gali suprasti.

26

27

-- 22 sskkyyrriiuuss -- SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliioo mmooddeelliiss iirr iinnssttrruukkcciijjooss

Šiame skyriuje aptariamas studijų programos profilio modelis (2.1) ir pateikiami jo naudojimo

nurodymai (2.2). Iliustruojantieji pavyzdžiai nurodyti 3 priede.

Modelis

Modelį sudaro pavadinimo laukelis ir šeši skirsniai (A–F), be to, pateikiamos glaustos

pildymo instrukcijos.

STUDIJŲ PROGRAMOS PROFILIS

Prašome rašyti paryškintomis raidėmis

Kvalifikacijos pavadinimas kaip rašoma originalo kalba. Jei tai ne angliškas pavadinimas,

prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą, kaip nurodyta diplomo priedėlyje.

Prašome pateikti oficialų institucijos siūlomos programos pavadinimą originalo kalba

Prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą (jei reikia)

LAIPSNIO TIPAS IR TRUKMĖ Nurodykite laipsnio tipą, pavyzdžiui, ar laipsnis suteikiamas baigus

vienos institucijos siūlomą programą, ar jis suteikiamas baigus

jungtinę programą (jungtinis laipsnis ar dvigubas / sudėtinis laipsnis).

Prašome nurodyti skliaustuose studijų programos trukmę ECTS

kreditais ir / arba – jei reikia – nacionaliniais/institucijos kreditais ir /

ar studijų metais.

INSTITUCIJA(-OS) Prašome pateikti oficialų laipsnį suteikiančios institucijos (-ų) ir

šalies, kurioje ji yra, pavadinimus (Jei pavadinimas rašomas ne

lotyniškais rašmenimis, pateikite transliteruotą ar transkribuotą

pavadinimą. Taip pat prašome pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą

(jei reikia) kursyvu).

AKREDITUOJANTI(-ČIOS)

INSTITUTCIJA (-OS)

Prašome nurodyti akredituojančią instituciją (-as), kuri akredituoja

studijų programą, arba laipsnį teikiančią instituciją bei šalį, kurioje

veikia akredituojanti institucija.

AKREDITUOTA IKI Nurodykite metus, kuriems studijų programos yra patvirtintos ar

aprobuotos.

28

PAKOPA / LYGMUO Nurodykite kvalifikacijos pakopą / lygį, atsižvelgiant į Nacionalinę

kvalifikacijų sąrangą (jei yra), Mokymosi visą gyvenimą Europos

kvalifikacijų sąranga (EQF – LLL) ir Europos aukštojo mokslo erdvės

kvalifikacijų sąrangą (QF – EHEA).

A TIKSLAS

Pateikite studijų programos (2 sakinių) bendrojo pobūdžio aprašą –„susintetintą vaizdą“ -

bendrų programos tikslų santrauką.

B BRUOŽAI

1 DISCIPLINOS /

PAGRINDINIAI

PROGRAMOS

KOMPONENTAI

Nurodykite pagrindines studijų programos (-ų) disciplinas (-ų) /

dalykus.

Jei programa yra daugiadisciplinė arba tarpdisciplinė, nurodykite, jei

įmanoma, pagrindinių komponentų (pvz., politikos, teisės ir

ekonomikos (60:20:20) santykį.

2 BENDROJI /

SPECIALIZUOTA

ORIENTACIJA

Nurodykite bendrąją ir / ar specializuotą studijų programos

orientaciją.

3 POBŪDIS Nurodykite studijų programos pobūdį.

Pavyzdžiui, ar studijų programa visų pirma orientuota į mokslinius

tyrimus, ar praktiką; profesinė; taikomoji; susijusi su konkrečia

įsidarbinimo sritimi ir t. t.

4 SKIRIAMIEJI BRUOŽAI Nurodykite bet kokius papildomus bruožus, skiriančius šią studijų

programą nuo kitų panašių studijų programų. Pavyzdžiui: jei

programa reikalauja privalomo tarptautinio komponento, mokymosi

darbo vietoje; skirta konkrečiai aplinkai ar yra dėstoma užsienio

kalba.

C PROFESINĖS VEIKLOS IR TOLESNIŲ STUDIJŲ GALIMYBĖS

1 PROFESINĖS VEIKLOS

GALIMYBĖS

Apibendrinkite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines įsidarbinimo

galimybes, kurios atsiranda sėkmingai baigus programą. Nurodykite,

ar diplomas suteikia jo turėtojui valstybės reglamentuojamą /

saugomą vardą, ir jei taip, pateikite daugiau informacijos apie vardą

ir suteiktąsias teises. Nurodykite, ar vardas yra saugomas įstatymo.

2 TOLESNIŲ STUDIJŲ

GALIMYBĖS

Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) tolesnio mokymosi

galimybes pagrindinėse ir konkrečiose dalykinėse kryptyse,

29

nurodytose anksčiau(B.1.), ar už jų ribų.

D STUDIJŲ METODAI (STILIUS)

1 MOKYMO IR

MOKYMOSI METODAI

Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines mokymosi ir

mokymo strategijas ir metodus.

2 VERTINIMO METODAI Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines vertinimo

strategijas ir metodus.

E PROGRAMOS KOMPETENCIJOS

Nurodykite pagrindines bendrąsias ir dalykines kompetencijas, iš viso iki 15 (dėl papildomos

informacijos žr. p. 28–29).

Reglamentuojamų profesijų atveju žiūrėkite p. 28–29.

1 BENDROSIOS

Nurodykite bendrąsias programos kompetencijas.

2 DALYKINĖS

Nurodykite dalykines programos kompetencijas

F PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIŲ SĄRAŠAS

Pateikite programos studijų siekinių sąrašą, iš viso nuo 15 iki 20 siekinių.

Daugiau žr. p. 43–49

Kaip naudoti modelį

Šiame skirsnyje pateikiami konkretūs nurodymai, padedantys užpildyti studijų programos

profilį. Siekiant jums padėti pateikiami keli geros praktikos pavyzdžiai. Specialiąją

terminologiją tikrinkite terminų žodyne (3 skyrius). Norėdami užpildyti studijų programos

profilį, galite atsisiųsti elektroninę modelio versiją iš CoRe svetainės: www.core-project.eu.

Atkreipkite dėmesį, kad studijų profilis, turėtų:

� būti perskaitomas per penkias minutes;

� būti ne ilgesnis nei du puslapiai;

� pateikti atitinkamą konkrečios studijų programos vaizdą, ir

� būti trumpas ir dalykiškas, pateikti išsamią informaciją ir nuorodas, ten kur būtina.

30

Studijų programos pavadinimo laukelis

Pavadinimo laukelyje pateikiama informacija apie studijų programą.

STUDIJŲ PROGRAMOS PROFILIS

Prašome rašyti paryškintomis raidėmis

Kvalifikacijos pavadinimas pateikiamas originalo kalba.Jei tai ne angliškas pavadinimas,

prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą, kaip nurodyta diplomo priedėlyje.

Prašome pateikti oficialų institucijos siūlomos programos pavadinimą originalo kalba

Prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą (jei reikia)

LAIPSNIO TIPAS IR TRUKMĖ Nurodykite laipsnio tipą, pavyzdžiui, ar programą siūlo viena

institucija ar tai yra jungtinė programa (jungtinė studijų programa

ar dviguba / sudėtinė studijų programa). Prašome nurodyti

skliaustuose studijų programos trukmę ECTS kreditais ir / arba –

jei reikia – nacionaliniais/institucijos kreditais ir / ar studijų metais.

INSTITUCIJA (-OS) Prašome pateikti oficialų laipsnį suteikiančios institucijos (-ų) ir

šalies, kurioje ji yra, pavadinimą. (Jei pavadinimas rašomas ne

lotyniškais rašmenimis, pateikite transliteruotą ar transkribuotą

pavadinimą. Taip pat kursyvu prašome pateikti oficialų (jei jis yra)

vertimą į anglų kalbą.)

AKREDITUOJANTI

INSTITUCIJA (-OS)

Prašome nurodyti akredituojančią instituciją (-as), kuri akredituoja

studijų programą, arba laipsnį teikiančią instituciją bei šalį, kurioje

veikia akredituojanti institucija.

AKREDITUOTA IKI Nurodykite metus, kuriems studijų programos yra patvirtintos ar

aprobuotos.

PAKOPA / LYGMUO Nurodykite kvalifikacijos pakopą / lygį, atsižvelgiant į Nacionalinę

kvalifikacijų sąrangą (jei yra), Mokymosi visą gyvenimą Europos

kvalifikacijų sąranga (EQF – LLL) ir Europos aukštojo mokslo

erdvės kvalifikacijų sąrangą (QF – EHEA).

Visas kvalifikacijos pavadinimas originalo kalba

Pateikite visą kvalifikacijos pavadinimą jos originalo kalba, kaip nurodoma kvalifikacijos

originale, atsižvelgdami į šiuos nurodymus:

nurodykite visą (t. y. nenaudodami akronimų) kvalifikacijos pavadinimą;

31

pridėkite vertimą į anglų kalbą, jeigu originalus programos pavadinimas nėra anglų kalba.

Jei yra oficialus vertimas į anglų kalbą, jį ir naudokite, ir

užtikrinkite, kad nurodytas kvalifikacijos pavadinimas yra toks pat kaip ir užrašytas

kvalifikacijos pažymoje (diplome), diplomo priedėlyje ir bet kurioje pripažintoje

nacionalinėje institucijoje, kuri atsakinga už nacionalinių kvalifikacijų akreditaciją ar

pripažinimą.

Oficialus programos pavadinimas

Originalo kalba pateikite oficialų institucijos siūlomos programos pavadinimą, atsižvelgdami į

šiuos aspektus:

naudokite visą (t. y. nenaudodami akronimų) programos pavadinimą;

pridėkite vertimą į anglų kalbą, jei originalus programos pavadinimas nėra anglų kalba.

Jei yra oficialus vertimas į anglų kalbą, jį ir naudokite;

užtikrinkite, kad nurodytas programos pavadinimas yra toks pat kaip ir užrašytas

kvalifikacijos pažymoje (diplome), diplomo priedėlyje ir bet kurioje pripažintoje

nacionalinėje institucijoje, kuri atsakinga už nacionalinių kvalifikacijų akreditaciją ar

pripažinimą.

Laipsnio tipas ir trukmė

Šiame skirsnyje skaitytojui pateikiama informacija ar laipsnis suteikiamas baigus vienos

institucijos siūlomą programą, ar baigus jungtinę programą (siūlomą daugiau nei vienos

institucijos ir todėl užbaigiamą suteikiant jungtinį ar dvigubą laipsnį).

Toliau šiame skirsnyje nurodoma studijų programos trukmė. Ji reiškiama ECTS kreditais ir /

arba – jei reikia – nacionaliniais/institucijos kreditais ir / ar mokymo metais. Pavyzdžiui,

daugelis doktorantūros studijų programų vis dar reiškiamos akademiniais metais.

Institucija (-os)

„Oficialus laipsnį suteikiančios institucijos (-ų)” pavadinimas informuoja skaitytoją apie

instituciją (-as), kuri teikia laipsnį.

Jungtinio laipsnio studijų programų atvejais turi būti nurodytos visos programoje

dalyvaujančios institucijos (jei jų yra daugiau nei 10, duokite nuorodą į programos interneto

svetainę). Tokiais atvejais įrašykite oficialius institucijų pavadinimus ir šalis, kuriose jos

veikia, taip pat nurodykite koordinuojančią instituciją.

32

Akredituojanti institucija (-os)

Šiame skirsnyje skaitytojams pateikiama informaciją apie studijų programos kokybės

užtikrinimą arba laipsnį teikiančią instituciją.

Akredituota iki

Kadangi programos, jų tikslai, studijų siekiniai, kompetencijos ir kt. laikui bėgant gali kisti,

skaitytojui būtų naudinga turėti informacijos apie metus, kuriais buvo siūloma konkreti

programa.

Akreditacijos datos, pavyzdžiui, gali būti:

akreditavimo metai, jei buvo akredituota programos lygiu, ir / arba

institucinis programos įteisinimas.

Pakopa / lygmuo

Norint suteikti skaitytojui informacijos apie kvalifikacijos pakopą / lygmenį, šiame skirsnyje

pateikiama:

kvalifikacijos lygmuo, kaip nurodyta Nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje (jei yra);

pavyzdžiui, „6 lygis (Airija) – bakalauro lygis“, jei yra formalizuota kvalifikacijų sąranga.

nuoroda į Europos sąrangą (jei taikoma). Jei tai daroma, turi būti nurodytas lygmuo ir

sąranga į kurią orientuojamasi (t. y. Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų

sąranga (EQF – LLL) arba Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangą (QF –

EHEA).

A SKIRSNIS– TIKSLAS

A skirsnyje pateikiama trumpa programos tikslų santrauka.

A TIKSLAS

Pateikite studijų programos (2 sakinių) bendrojo pobūdžio aprašą –„susintetintą

vaizdą“ - bendrų programos tikslų santrauką.

Programos paskirtis remiasi programos tikslais. Jie gali būti nukreipti į asmeninį studentų

tobulėjimą ir vertę visai visuomenei.

33

B SKIRSNIS – BRUOŽAI

B skirsnyje pateikiama daugiau informacijos apie konkrečius programos akcentus, ypatumus

ir kryptis/orientaciją.

B SAVYBĖS

1 DISCIPLINOS /

PAGRINDINIAI

PROGRAMOS

KOMPONENTAI

Nurodykite pagrindines studijų programos (-ų) disciplinas (-ų) /

dalykus.

Jei programa yra daugiadisciplinė arba tarpdisciplinė, nurodykite,

jei galima, pagrindinių komponentų (pvz., politikos, teisės ir

ekonomikos (60:20:20) santykį.

2 BENDROJI /

SPECIALIZUOTA

ORIENTACIJA

Nurodykite bendrąją ir / ar specializuotą studijų programos

orientaciją.

3 POBŪDIS Nurodykite studijų programos pobūdį.

Pavyzdžiui, ar studijų programa visų pirma orientuota į mokslinius

tyrimus, ar praktiką; profesinė; taikomoji; susijusi su konkrečia

įsidarbinimo sritimi ir t. t.

4 SKIRIAMIEJI BRUOŽAI Nurodykite bet kokius papildomus bruožus, skiriančius šią

studijų programą nuo kitų panašių studijų programų.

Pavyzdžiui: jei programa reikalauja privalomo tarptautinio

komponento, mokymosi darbo vietoje; skirta konkrečiai aplinkai

ar yra dėstoma užsienio kalba.

B 1. Disciplinos / dalykai:

Tikslas – parodyti skaitytojui pagrindinių programos elementų santykį. Pavyzdžiui, jei

programą sudaro 60 proc. politikos, 20 proc. teisės ir 20 proc. ekonomikos dalykų, turėtų būti

užrašyta taip: „politika, teisė ir ekonomika“ (60:20:20).

Atkreipkite dėmesį: kartais studijų programos pavadinimas gali aiškiai nenurodyti pagrindinės

dalykinės krypties. Šiuo atveju žiūrėkite į studijų programos medžiagą, o ne į jos pavadinimą.

B 2. BENDROJI / SPECIALIZUOTA ORIENTACIJA

34

Šiame skirsnyje siekiama skaitytojui pateikti informacijos apie tai, ar studijų programa labiau

pritaikyta bendrojo pobūdžio akademiniam išsilavinimui ar tam tikrai specializacijai, ar yra

abiejų kombinacija. Bendrojo pobūdžio studijų programa labiau akcentuoja platesnį dalyko

(ų) žinių aspektą. Specializuota programa labiau orientuota į konkretaus dalyko ar dalykų

žinių gylį.

Daugeliu atvejų tai bus abiejų derinys. Pavyzdžiui: tarptautinių santykių programa gali būti

plati, tačiau taip pat gali labiau gilintis, pvz., į konkretų regioną, dalyką ar problemą, tokią kaip

konfliktų sprendimas. Patikslinkite savo atvejį.

Pateikite trumpą programos aprašą akcentojantį jos esmę. Jeigu studijų programa pritaikyta

specializacijai, pateikite trumpą specializacijos (-ų) formuluotę.

Formuluotę turėtų sudaryti ne daugiau kaip 3 sakiniai.

B 3. Pobūdis

Šio įrašo tikslas – suteikti skaitytojui informacijos apie studijų programos pobūdį. Trumpai

apibūdinkite programą, jeigu jai būdingos kelios kryptys.

B 4. Skiriamieji bruožai

Šio skirsnio tikslas – pateikti skaitytojui informaciją apie skiriamuosius programos bruožus, ją

skiriančius nuo kitų tos pačios krypties programų, kurie negali būti išvardytos kituose

skirsniuose.

Skiriamieji bruožai turi būti aprašyti ne daugiau kaip trimis sakiniais.

C SKIRSNIS – PROFESINĖS VEIKLOS IR TOLESNIŲ STUDIJŲ GALINYBĖS

Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie profesinę veiklą ir pasirengimą tolesnėms

studijoms.

C PROFESINĖ VEIKLA IR TOLESNĖS STUDIJOS

1 PROFESINĖS VEIKLOS

GALIMYBĖS

Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines

sritis, kuriose absolventai galės įsidarbinti ir kokį

atsakomybės lygį bus kvalifikuoti priimti.

2 TOLESNIŲ STUDIJŲ Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) tolesnio mokymosi

35

GALIMYBĖS galimybes pagrindinėse ir konkrečiose dalykinėse kryptyse,

nurodytose anksčiau (B.1.), ar už jų ribų.

C 1. Profesinės veiklos galimybės

Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie įsidarbinimą ir absolventų profesinės veiklos

galimybes. Galimybės yra tiesiogiai ir/ar netiesiogiai susijusios su įgyjamomis

kompetencijomis. Jos gali būti susijusios su profesija, darbo (atsakomybės?) lygiu, profesijos

ar valstybės licencijoms gauti skirtais egzaminais ir kt.

Reguliuojamų profesijų atveju nurodykite, kokį reglamentuojamą / saugomą vardą teikia

diplomo turėtojui baigtoji programą ir kokias su tuo vardu susijusias teises jis įgyja.

C 2. Tolesnių studijų galimybės

Skirsnio tikslas – suteikti skaitytojui informaciją apie tolesnių studijų galimybes. Šios

galimybės gali apimti įstatymo numatytą galimybę arba tinkamumą tolesnėms studijoms.

Tokiu atveju patikslinkite.

D SKIRSNIS – STUDIJŲ METODAI

Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie mokymosi ir mokymo strategijas, pedagoginę

filosofiją, vertinimo metodus, mokymosi būdus ir kt.

D STUDIJŲ METODAI

1 MOKYMOSI IR MOKYMO

METODAI

Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines mokymosi ir

mokymo strategijas ir metodus.

2 VERTINIMO METODAI Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines vertinimo

strategijas ir metodus.

D 1. Mokymosi ir mokymo metodai

Tikslas – suteikti skaitytojui informaciją apie studijų metodus ir pobūdį.

Pavyzdžiui: į studentus orientuotas, akcentuojantis dėstytojo darbą, dėstytojo vadovaujamas,

studento vadovaujamas/organizuojamas, pagrįstas problemų sprendimu, užduotimis

36

pagrįstas, moksliniais tyrimais pagrįstas, mokymasis pasitelkiant laboratorinę praktiką,

grindžiamas įžvalgomis, mokymasis darbo vietoje, grupinis darbas, individualios studijos ir

savarankiškas mokymasis.

D 2. Vertinimo metodai

Šio skirsnio tikslas – pateikti informaciją apie pagrindinius programoje numatytus vertinimo

metodus. Atsižvelkite į vertinimo kriterijus, nustatytus studijų programai ir atskiriems jos

elementams.

Pavyzdžiui: egzaminai žodžiu ir raštu, praktika, kritinė įvykio analizė, atvejų analizė, esė,

pristatymai, ataskaitos, nuolatinis vertinimas, egzaminai ir projektinė veikla, darbų pavyzdžiai

(aplankas) ir savęs ar kolegų refleksijos (vertinimas).

E SKIRSNIS – PAGRINDINĖS KOMPETENCIJOS, ĮGYTOS BAIGUS PROGRAMĄ

E PROGRAMOS KOMPETENCIJOS

Nurodykite pagrindines bendrąsias ir dalykines kompetencijas, iš viso iki 15 (dėl

papildomos informacijos žr. p. 28–29).

Reglamentuojamų profesijų atveju žiūrėkite p. 28–29.

1 BENDROSIOS

Nurodykite bendrąsias programos kompetencijas

2 DALYKINĖS

Nurodykite dalykines programos kompetencijas

E skirsnyje išvardytos pagrindinės kompetencijos, kurias studentai įgyja įsisavindami

programą. Prieš nurodant, kaip sudaryti kompetencijų sąrašą, šiame skirsnyje apie jas

suteikiama papildoma informacija.

Ką reiškia pagrindinės kompetencijos? Pagrindinės kompetencijos yra svarbiausios

kompetencijos, ugdomos studijų programoje. Kaip paaiškinta 1 skyriuje, kompetencijos

šiame leidinyje suprantamos kaip apimančios: parodomas žinias, supratimą, (dalykinius ir

bendruosius) įgūdžius, gebėjimus, požiūrius ir (etines) vertybes. Jos apima visą spektrą

galimybių nuo grynai teorinių ir metodologinių žinių iki profesinių žinių ir nuo mokslinių tyrimų

gebėjimų iki praktinių gebėjimų.

37

Mes išskiriame kompetencijas ir studijų siekinius. Taip darome siekdami pabrėžti skirtingus

vaidmenis, kuriuos atlieka svarbiausi subjektai: akademinis personalas ir studentai.

Mokymosi proceso metu siekinius formuluoja dėstytojai, tačiau pageidautina į šį procesą

įtraukti ir studentų atstovus bei atsižvelgti į vidinių ir išorinių partnerių nuomonę. Visi studijų

siekiniai yra išmatuojama mokymosi patirtis, leidžianti nustatyti, kokiu mastu / lygiu arba

standartu buvo suformuotos (išugdytos) arba sustiprintos kompetencijos. Studijų proceso

metu kompetencijas įgyja ar išsiugdo studentas, todėl jos priklauso studentui.

Svarbu pažymėti, kad ne visuomet kompetencijos suprantamos būtent taip. Pvz.: Mokymosi

visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos (angl. EQF for LLL) kontekste kompetencijos

atskiriamos nuo žinių bei įgūdžių ir yra apibrėžiamos atsakomybės ir savarankiškumo

požiūriu.

Tačiau čia mes jas suprantame kaip nurodyta auksčiau, nes vis labiau žiniomis pagrįstame ir

technologijų valdomame pasaulyje mažėja skirtumas tarp aukštojo mokslo ir profesinio

mokymo. Akivaizdu, kad šiuolaikiniame pasaulyje teorinės studijos turi daug profesinių

elementų (pavyzdžiui, darbo praktika), o profesines studijas vis dažniau papildo teoriniai ir

mokslinių tyrimų elementai.

Kiekvienai studijų programai būdingas savas teorinių, pritaikymo ir profesinių elementų

derinys. Studijų programos profilis ir kompetencijų derinys lemia jų klasifikaciją.

Kompetencijos formuluotė

Žinoma, kompetencijas taip pat reikia aprašyti. Tam paprastai naudojamos trumpos

formuluotės: jos nurodo gebėjimo sritį, kuri gali būti sujungta su žinių sritimi, įgūdžiais ar

susieta su kita kompetencija.

Praktikoje kompetencijos yra kuriamos pagal konkrečią dalykinę kryptį. Todėl labai naudinga

susieti konkrečią kompetenciją su kontekstu, kuriame ta kompetencija iš tikrųjų bus taikoma.

Tuomet bus galima pamatyti, iki kokio lygio yra tam tikroje programoje išugdyta

kompetencija.

Kiekvienos studijų programos pagrindinės kompetencijos ugdomos palaipsniui. Todėl jos

ugdomos ir integruojamos į skirtingus studijų programų dalykus. Tai rodo žemiau pateiktas

paveikslėlis.

38

Management Committee

LEARNING OUTCOMES AND COMPETENCES IN STUDY PROGRAMMES

ExampleCourse unit/learning outcome

Unit 1

Unit 2

CompetenceA B C D E F G H I F

x x

X = THIS COMPETENCE IS DEVELOPED AND ASSESSED AND IS MENTIONED IN THE LEARNING OUTCOME OF THIS UNIT

Management Committee

Unit 3

Unit 4

x x x

x x xx x x

X

X X

Šis tinklelio arba matricos tipas yra plačiai naudojamas įvairiose šalyse: jis parodo, kokios

kompetencijos kokiuose dalykuose ir kokiu lygmeniu yra ugdomos.

Kompetencijos gali būti ugdomos skirtingos pakopose, kaip parodyta žemiau:

Kompetencijos augimas studijų programose

Autorius: Jeremy Cox. Polifonia Network, Tuning projektui

Studijų siekiniai ir kompetencijos

studijų programose

Pavyzdys

Dalykas / studijų siekinys

Kompetencija

1 dalykas

2 dalykas

3 dalykas

4 dalykas

X = Ši kompetencija yra ugdoma ir

vertinama, ja remiasi šio dalyko

studjjų siekinys

39

Vienos kompetencijos gali būti ugdomos palaipsniui ir nuosekliai per tris iš eilės einančias

aukštojo mokslo pakopas, kitos – tik vienoje ar dviejose pakopose. Tai parodyta

paveikslėlyje, naudojant trijų rūšių „medžius“: daigus ir du brandesnius medžius. Kai

kompetencija ugdoma tik magistratūros ar doktorantūros pakopoje, jos šaknys siekia

ankstesnės pakopos - bakalauro ir / ar magistro - studijų metais ugdytas kompetencijas.

Bendrosios ir dalykinės kompetencijos

Studijų programos profilio E skirsnyje turėtų būti nurodytos pirmiausia bendrosios, paskui

dalykinės kompetencijos. Jų skirtumai yra tokie:

Bendroji kompetencija – tai tokia kompetencija, kuri gali būti perkeliama iš vienos dalykinės

krypties į kitą. Pavyzdžiui:

Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus: gebėjimas nukreipti save pasišventusiai

siekti pagrindinių tikslų, kurie prisideda prie mokymosi pažangos per mokslinius

tyrimus.

Komandinis darbas: gebėjimas dirbti komandoje ir prisiimti atsakomybę atliekant

užduotis.

Gebėjimas vadovauti: gebėjimas planuoti ir valdyti projektus atsižvelgiant į biudžeto

ir personalo apribojimus.

Problemų sprendimas: gebėjimas įveikti stresą ir veiksmingai spręsti praktines

problemas.

Kūrybingumas: gebėjimas būti kūrybingam plėtojant idėjas ir siekiant mokslinių

tyrimų tikslų.

Bendravimo įgūdžiai: gebėjimas efektyviai bendrauti atidžiai klausantis ir galvojant.

Informacijos perdavimas: gebėjimas glaustai pateikti sudėtingą informaciją žodžiu ir

raštu.

Dalykinė kompetencija yra tokia kompetencija, kuri parodoma konkrečioje dalykinėje kryptyje

ir yra būdinga šiai dalykinei krypčiai. Pavyzdžiui:

Gebėjimas parodyti tyrimų metodų ir technologijų išmanymą ir gebėjimas jais

naudotis.

Gebėjimas pritaikyti matematiką apibūdinant subatominį pasaulį, plėtoti teorines

koncepcijas ir modelius.

40

Gebėjimas analizuoti dalelių sąveikas atsižvelgiant į fundamentaliąsias sąveikas ir

daleles.

Galimybė taikyti kvantinę lauko teoriją teorinės fizikos moksliniams tyrimams. .

Kaip pateikti ir aprašyti kompetencijas studijų programos profilyje

Kompetencijos, kurias reikia pateikti studijų programos profilio E skirsnyje, yra bendrųjų ir

dalykinių kompetencijų, kurios bus įgytos baigus programą, rinkinys. E skirsnyje turėtų būti

pateikta mažiausiai 8 ir daugiausiai 15 pagrindinių kompetencijų.

Norėdami atrinkti pagrindines kompetencijas, išsirinkite svarbiausias programos

kompetencijas, kurios, pateiktos kartu, leidžia programų neišmanančiam skaitytojui suprasti

programos pobūdį. Nepamirškite, kad studijų programos profilio tikslas – apibūdinti studijų

programą kaip visumą. Tai bus atspindėta kompetencijų ir studijų siekinių rinkiniuose,

pateiktuose F skirsnyje.

Atkreipkite dėmesį: kai kuriose dalykinėse kryptyse (pavyzdžiui, reglamentuojamose

profesijose) gali nebūti skiriamos dalykinės ir bendrosios kompetencijos. Jei taip yra jūsų

atveju, studijų programos profilyje pateikite paaiškinimą.

Aprašykite kompetenciją

Kaip buvo minėta anksčiau, kompetencijos, kurios turi būti ugdomos ar toliau plėtojamos

studijų programoje, sudaro dinamišką įgūdžių, demonstruojamų žinių ir supratimo,

tarpasmeninių, intelektinių ir praktinių įgūdžių bei etinių vertybių derinį. Kiekviena

kompetencija susijusi su vienu ar kartais daugiau kaip vienu iš šių elementų. Kai kurios bus

(daugiau) perkeliamosios arba bendrosios, kitos bus (daugiau) susijusios su dalyku.

Aprašydami kompetencijas, atminkite, kad:

kompetencija turi atspindėti gebėjimų sritį, atsižvelgiant į nustatytą lygį (pirmoji

pakopa / bakalauro, antroji pakopa / magistro, trečioji pakopa / doktorantūros

studijos). Kaip kontroliniai parametrai gali būti naudojami Dublino aprašai (žr.

aukščiau ir 1 skyrių).

Aprašydami bendrąsias kompetencijas:

41

naudokite standartinį Tuning projekto bendrųjų kompetencijų sąrašą. Nekopijuokite:

geriau pasinaudokite juo kaip atspirties tašku, rašydami išsamesnę programai

pritaikytą kompetencijos formuluotę. Naujausią versiją rasite 2 priede.

Aprašant bendrąsias kompetencijas, siūloma:

pradėti trumpu kompetencijos apibrėžimu ar jos pavadinimu (pvz., mokslinio tyrimo,

komunikacijos, tarpasmeninė, komandinio darbo, etikos), po kurio dedamas dvitaškis

„:“ (pvz., komunikacijos; ir )

įtraukti į šį trumpą apibrėžimą apibūdinantį/informacijos teikiantį teiginį. Pavyzdžiui:

komunikacija: gebėjimas veiksmingai bendrauti su įvairių kultūrų atstovais.

Aprašydami dalykines kompetencijas:

atkreipkite dėmesį, kad dalykinės krypties specialistai sukūrė ir įteisino orientacines

sistemas/atspirties taškus. Daugeliui dalykinių krypčių tinka Tuning dalykinės krypties

gairės ir kontroliniai parametrai; arba gairės ir kontroliniai parametrai, sukurti kaip

nacionalinės arba konkrečios sektorinės sąrangos.

Pavyzdžiai

Pateikiame keletą bendrųjų kompetencijų pavyzdžių, paaiškinančių mūsų teiginius. (Daugiau

pavyzdžių rasite 3 priede)

1 pavyzdys:

Tuning nurodo „planavimą ir laiko valdymą“ kaip bendrąją kompetenciją. Tai bendrojo

pobūdžio informacija, neatskleidžianti, ką studentas sugeba pademonstruoti. Todėl būtina

išsamiau paaiškinti kompetenciją ir pateikti jos kontekstą, kad skaitytojas galėtų tiksliai

suprasti, ką apima kompetencija. Kompetencijos formuluotės pavyzdys galėtų būti toks:

gebėjimas planuoti ir valdyti projektus, atsižvelgiant į laiko ir darbuotojų apribojimus.

2 pavyzdys:

Kitas bendrosios kompetencijos pavyzdys galėtų būti „komandinis darbas“. Vėl pateikiamas

tik trumpas pavadinimas, kuris nesuteikia konkrečios informacijos, nurodančios, ką studentas

iš tikrųjų sugeba daryti. Tačiau apibrėžimas gebėjimas dirbti komandoje ir prisiimti

atsakomybę už tam tikras užduotis, suteikia skaitytojui informaciją, kad studentas gali dirbti

su kitais ir prisiimti atsakomybę už kai kurias užduotis, kurias reikia atlikti.

42

Abu pavyzdžiai atitinka reikalavimą kiek galima trumpiau aprašyti kompetenciją, tuo pat metu

suteikiant pakankamai konteksto ir išsamesnės informacijos, kad skaitytojas galėtų suprasti,

ką studentas sugeba daryti.

F SKIRSNIS – STUDIJŲ PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIŲ SĄRAŠAS

Po studijų programos kompetencijų sąrašo pateikiamas studijų programos studijų siekinių

sąrašas.

F PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIŲ SĄRAŠAS

Pateikite programos studijų siekinių sąrašą, iš viso nuo 15 iki 20 siekinių.

Daugiau žr. p. 43–49.

Studijų programos studijų siekiniai yra tai, ką besimokantysis privalo žinoti, suprasti ir

sugebėti pademonstruoti po to kai sėkmingai išlaiko visus egzaminus; gauna įvertinimus;

atlieka reikalaujamus darbus bei jam suteikiamas laipsnis.

Studijų programos studijų siekiniai yra vienodi visiems studentams, kurie baigė programą. Jei

programos viduje yra suformuotos pasirenkamosios kryptys ar specializacijos, gali būti pridėti

papildomi šių krypčių studijų siekiniai. Tais atvejais, kai kontroliuojantis organas gali reikalauti

ilgo ir išsamaus studijų programos studijų siekinių sąrašo, nuorodos, kur būtų galima jį rasti,

turi būti pateiktos F skirsnyje.

Jei ketinate studijų siekinius įtraukti į F skirsnį, formuluokite juos trumpai ir tiksliai.

Norint pasirinkti studijų programos studijų siekinius, kurie turėtų atsirasti sąraše, gali

būti naudingos žemiau išdėstytos pastabos:

• Naudokite ECTS Vartotojo vadove 2009 nurodytus studijų siekinių apibrėžimus.

Žr.:

• http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_en.pdf

• Atsiminkite, kad studijų siekiniai apima tik tai, kas nurodo, ką studentas gali

parodyti sėkmingai baigęs programą (ką absolventas akivaizdžiai žino, supranta ir

sugeba daryti).

• Apskritai studijų siekiniai turėtų visapusiškai išreikšti būdingus konkrečios

programos ypatumus. Jei reikia, įtraukite dvejopus studijų siekinius: tuos, kurie yra

svarbūs, tačiau tinka ir daugeliui kitų studijų programų, ir tuos, kurie atskiria aprašytą

konkrečią programą nuo kitų.

• Atsižvelkite į tarptautinius studijų siekinių kontrolinius parametrus, pvz., Tuning

dalykinių krypčių konceptualią sąrangą. Žr.: http://tuning.unideusto.org/tuningeu/

43

• Patikrinkite / užtikrinkite, kad jūsų formuluojamos dalykinės kompetencijos atitinka

nacionalinius standartus (pvz., akreditavimą, kokybės užtikrinimą), kai. Žr.:

http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/ 050221_ENQA_report.pdf

Baigus sąrašą (kuris turėtų apimti ne daugiau kaip 15–20 studijų programos studijų siekinių),

svarbu patikrinti, ar programos studijų siekinių sąrašas tiksliai atspindi programos pobūdį ir

yra išbaigtas. Studijų programos studijų siekiniai turėtų derėti su programos

kompetencijomis, nebūtinai vienas prie vieno, bet bendrąja prasme.

Kaip parašyti gerus programos studijų siekinius

Studijų siekiniai (SS) yra, kaip leidžia suprasti žodžiai, tiesioginių mokymosi proceso

rezultatų ir siekinių specifikacija. Studijų programos studijų siekiniai (PSS) gali būti

formuluojami kiekvienai pakopai / formalizuotam lygiui. Jie skiriasi nuo modulio ar dalyko

studijų siekinių, kurie priklauso mažesniam studijų vienetui.

Iki šiol studijų programos studijų siekinių svarbumas buvo nepakankamai vertinamas.

Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas modulių ir dalykų studijų siekinių rašymui. Tačiau būtent

studijų programos studijų siekiniai:

atlieka svarbų vaidmenį kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo procese;

siūlo pažvelgti į tai, ką studentas žino, supranta ir sugeba parodyti sėkmingai baigęs

vertinamo laikotarpio periodą, suteikiantį kvalifikaciją;

yra susiję su atitinkamos pakopos lygmens aprašais;

turėtų būti įtraukti į diplomo priedėlį.

PSS yra planuoti studijų siekiniai, skirti kiekvienam studentui, pradėjusiam programą. Jie

tampa pasiektais studentų studijų siekiniais (studijų pasiekimais) nuo to momento, kai

išlaikomi visi egzaminai ir apginamas reikalaujamas darbas arba išpildomos visos

reikalaujamos sąlygos, kad būtų gautas norimas laipsnis. Taip studijų siekiniai, įtraukti į

profilį, tampa pasiektais studijų siekiniais.

Kartais įrodinėjama, kad studijų programos nulemti pasiekimai galėtų būti daugiau nei

modulio ir / arba sando studijų siekinių suma. Mes sutinkame su šiuo argumentu. Tačiau tai

nereiškia, kad PSS turėtų būti suformuluoti labai abstrakčiai ar neaiškiai ir kad jų būtų kiek

įmanoma mažiau. Kadangi PSS nurodo tą pasiekimo standartą / lygį, kuris buvo pasiektas,

labai svarbu, kad jie tiksliai nurodytų, kas buvo išmokta ir pademonstruota vertinimo metu.

44

PSS yra suderinti su atitinkamomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis sistemomis tiek

bendruoju švietimo lygiu, tiek dalykiniu lygiu. Bendros tarptautinės Europos sąrangos, tokios

kaip Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga (angl. QF for the EHEA) ir

Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga (EQF for LLL), yra grindžiamos

aštuonių lygių sistema (žr. 1 skyrių). Kiekvienai pakopai ar lygiui buvo sukurti aprašai, skirti

aprašyti šio lygmens kvalifikacijoa pasiekimus / privalumus. Šie aprašai yra skirti

programoms apskritai, atsižvelgiant į lygį / pakopą, ir iš esmės nėra susiję su konkrečiu

dalyku, tema, arba kryptimi. Į juos reikia atsižvelgti formuluojant PSS. Jei jau sukurti, labai

patartina, be visa ko, atsižvelgti į dalykines sąrangas, pavyzdžiui, atitinkamas Tuning

dalykinių krypčių atspirties taškus ir/ar nacionalines konceptualias dalykinių aprašų sąrangas.

Šios sistemos turi dalykinius aprašus kiekvienai pakopai ar lygiui ir padeda nuspręsti, ar

konkrečios programos studijų siekiniai atitinka minimalius standartus.

Šis poskyris numato priemones, skirtas geriems PSS sukurti ir parašyti. PSS formulavimas

yra įgūdis pats savaime ir darbas, kuris turi būti daromas programoje dirbančio akademinio

personalo. PSS rašymas reikalauja nuoseklaus darbo, turint aiškius kriterijus, pagal kuriuos

jie gali būti vertinami.

Gerai patikrinamų, suprantamų ir galimų stebėti PSS savybės yra šios, jie turi būti:

• Konkretūs (pakankamai išsamūs, parašyti aiškia kalba)

• Objektyvūs (nešališki, neišryškinantys nuomonių ir nepaliekantys dviprasmybių)

• Pasiekiami (įvykdomas per nustatytą laiką ir turimais ištekliais)

• Naudingi (jie turi būti suvokiami kaip tiesiogiai susiję su aukštojo mokslo studijomis ir

pilietine visuomene)

• Aktualūs (turėtų prisidėti prie kvalifikacijų tikslo)

• Standartą nustatantys (nurodantys, kokio standarto reikia siekti)

(Šias bendrąsias savybes taip pat taikykite modulių ir sandų SS.)

Kalba, naudojama studijų siekiniams apibūdinti, yra labai svarbi. Nors studijų siekinius galima

nusakyti įvairiais būdais, kiekvienas iš jų paprastai apima penkis pagrindinius elementus:

45

1. Veikiamąją veiksmažodžio formą;

2. nuorodą į SS tipą: žinias, pažinimo procesus, įgūdžius ar kitas kompetencijas;

3. SS dalykinę kryptį: gali būti konkreti/specifinė arba bendroji ir susijusi su tema, žinių

sritimi ar konkrečiu įgūdžiu;

4. nuorodą į SS siekiamą / pasiektą standartą ar lygį;

5. SS taikymo apimtį ir / ar kontekstą.

Siekiant paaiškinti, kaip žmonės mokosi ir kokios savybės skiria pradedančiuosius ir

ekspertus, buvo sukurtos įvairios taksonomijos ar klasifikacijų sistemos. Taksonomijos turi

specifinius žodžius ir posakius, susijusius su jų klasifikacijos sistema. Nors šios sistemos gali

būti naudingos rašant SS, visos šios taksonomijos turi savo privalumų ir trūkumų. Kiekviena

iš jų sukurta konkrečiu laikotarpiu tam tikram tikslui ir ne visada gali būti taikoma šių dienų

mokymuisi3

Nepaisant to, pirmiausia galvokime apie veiksmažodžio, kurį reikia vartoti, pasirinkimą.

Galima teigti, kad veiksmažodžių grupavimas pagal pasiekimų lygį yra tam tikru mastu

sąlyginis, nes konkretus veiksmažodis skirtingose dalykinėse kryptyse, kultūrose ir kalbose

gali turėti skirtingas konotacijas. Veiksmažodžius gali būti nelengva išversti iš vienos kalbos į

kitą be svarbių reikšmės pakitimų.

3 1956 metais Benjaminas Bloomas sukūrė vieną garsiausių taksonomijų, kurią toliau tobulino kiti. Bloomas visą dėmesį skyrė mąstymo elgesio lygiams pažinimo srityje. Jis išskiria šešis lygius: žinias, supratimą, taikymą, analizę, sintezę ir vertinimą (gebėjimą įvertinti) ir susieja su šiais lygiais atitinkamus veiksmažodžius. Žodis „žinios“ čia turi techninę prasmę, kuri labai skiriasi nuo to, ką paprastai reiškia. Bloomas taip pat atkreipė dėmesį į emocinę sritį ar platesnes kompetencijas, būtent tarpasmeninius įgūdžius, požiūrius, vertybes. Jis suskirstė jas į penkias didėjančias kategorijas: priėmimą (žemiausia), atsakymą, vertinimą, organizavimą ir charakterizavimą ir vėl susiejo juos su veikiamaisiais veiksmažodžiais. Kiti autoriai atkreipė dėmesį į psichomotorinę (pvz., Fittsas ir Posneris) ir patirtinę sritis (pvz., Steinakeris ir Bellas). Psichomotorinė kryptis dėmesį sutelkia į smegenų koordinavimą bei raumenų veiklą ir skiria įvairius lygius nuo stebėjimo arba imitavimo iki aukščiausio kūrybingumo lygio (pavyzdžiui, muzikos, meno ir kt.). Patirtinis mokymasis susijęs su asmens dalyvavimu arba yra patirtimi ir su ja susijusiais vaidmenimis ar užduotimis.

46

Nepaisant šio įspėjimo, gali būti naudinga, kaip įkvėpimo šaltinį, pateikti keletą aktyviųjų

veiksmažodžių pavyzdžių.

Jie gali būti tokie (pateikiami didėjimo tvarka):

Surašyti, aprašyti, paaiškinti, palyginti, įrodyti, analizuoti, kritikuoti

arba

Stebėti, dalyvauti, vadovauti, skleisti

arba

Klausyti, įsikišti, išspręsti

Antra, SS turėtų aiškiai nurodyti, kokio mokymosi reikia siekti. Jų kalba turėtų nurodyti, ar SS

daugiausia dėmesio skiria vienai ar kelioms mokymosi rūšims. Vadinasi, turi būti aiškiai

pasakyta, ar SS siekia, kad būtų įgyta žinių, gilinamas supratimas ir kognityvinis mąstymas,

ugdomi mokymosi mechaniniai įgūdžiai, profesinė poziciją ar pan.

Visi SS turėtų aiškiai nurodyti studijų temą ar dalyką: žinių sritį, profesinę veiklą, gebėjimą

veikti ar konkrečius įgūdžius.

SS turi nustatyti siektinų studijų standartą arba lygmenį: jis turi atspindėti mokymosi plotį, gylį

ir sudėtingumą kaip ir atitinkamos kvalifikacijos aprašas.

Siekdami paaiškinti aukščiau išdėstytus teiginius, paanalizuosime keletą istorijos ir fizikos

mokslų krypčių pavyzdžių.

Keletas PSS pavyzdžių iš istorijos dalykinės krypties:

a) [Studentas] pademonstravo Europos ir pasaulio chronologijos, ypač nuo 1500 metų, žinias ir gali aiškiai apibūdinti, pateikdamas susistemintą požiūrį, svarbiausius Europos imperijų studijų ir pasaulio bei visuotinės istorijos vertinimus.

b) [studentas] pademonstravo gebėjimą spręsti mokslinę problemą, naudodamasis atitinkamais šaltiniais ir literatūra ir pateikdamas kritinio pobūdžio išvadas tekste, kurio apimtis siekia apie 60 puslapių.

47

Tuomet galime sudaryti tokią sudedamųjų dalių lentelę:

a)

- demonstruoti

- aprašyti

žinias Europos ir

pasaulio

chronologijos,

ypač nuo 1500

metų

susistemintas

požiūris

Svarbiausi Europos

imperijų studijų,

pasaulio ir visuotinės

istorijos vertinimai

veiksmažodis rūšis dalykas Standartas apimtis/kontekstas

b) spręsti naudodamasis

atitinkamais

šaltiniais ir

literatūra

mokslinę

problemą

pateikdamas

kritinio

pobūdžio

išvadas

kurio apimtis siekia

apie 60 puslapių.

veiksmažodis rūšis subjektas Standartas apimtis/kontekstas

Sudėtingesnės PSS fizikos krypties pavyzdys yra toks:

• Gebėjimas išmatuoti fizikinius dydžius ir atlikti eksperimentų kūrimo, vykdymo ir analizės

tyrimą, palyginti rezultatus su turimomis žiniomis ir teorijomis, padaryti išvadas

(įskaitant neapibrėžtumo lygį).

Taip pat šis SS gali būti išskirstytas pagal penkias pagrindines sudedamąsias dalis:

Gebėjimas

Įšmatuoti

(žinios)

fizikiniai

dydžiai

(žinios)

atlikti

eksperimentų

kūrimo,

vykdymo ir

analizės tyrimą

palyginti rezultatus su

turimomis žiniomis ir

teorijomis, padaryti

išvadas (įskaitant

neapibrėžtumo lygį)

veiksmažodis rūšis subjektas Standartas apimtis/kontekstas

48

Progresija gali išryškėti siūlant PSS trims lygiams, pavyzdžiui pirmajai ir antrajai pakopai ir

doktorantūrai. Tai tinka visiems SS tipams. Pateikiame perkeliamų įgūdžių ar bendrujų bei

dalykinių kompetencijų pavyzdžius.

Pirmasis pavyzdys rodo, kaip naudoti bendrąją kompetenciją – Kūrybingumą:

Pakopa Programos studijų siekiniai

Pirmoji pakopa / bakalauras

Demonstruojams gebėjimas generuoti ir perduoti naujas idėjas ar kurti žinomų

problemų ar situacijų naujoviškus sprendimus

Antroji pakopa / magistras

Demonstruojamas gebėjimas generuoti originalias, rimtas idėjas, kurios gali

būti išplėtotos ir apgintos tiek žinomose ir nežinomose situacijose

Daktaras Demonstruojamas gebėjimas prisidėti prie originalių, praktiškų, pritaikomų

kompleksinių idėjų ir sprendimų, kurie turi įtakos jam pačiam bei įvairiems

procesams.

Siekiant iliustruoti dalykinę kompetenciją buvo pasirinktas slaugos krypties pavyzdys:

Pakopa Programos studijų siekiniai Pirmoji pakopa / bakalauras

Slaugytoja, pasitelkusi daugybę įgūdžių, gali glaudžiai bendradarbiauti su

asmenimis, grupėmis ir globėjais, kad būtų atliktas išsamus, sistemingas

holistinis vertinimas. Vertinime turi būti atsižvelgiama į dabartinius ir

ankstesnius fizinius, socialinius, kultūrinius, psichologinius, dvasinius,

genetinius ir aplinkos veiksnius, kurie gali būti susiję su asmenimis ir jų

šeimos nariais.

Antroji pakopa / magistra

Atsižvelgiant į specializaciją, slaugytoja turi įrodyti savo slaugos įgūdžių

meistriškumą (įskaitant diagnostinį ir gydymo metodus), siekiant įvertinti ir

pasirūpinti pacientais, kurių sveikatos / ligos būklė yra komplikuota.

Klinikinė doktorantūra

Slaugytoja gali parodyti vadovavimo sugebėjimus savo pasirinktoje

klinikinėje srityje; gali daryti įtaką ir nustatyti strateginę praktinę plėtrą ir

mokslinių tyrimų programas.

Doktorantūra / medicinos mokslų daktaras

Gali demonstruoti sisteminį esminių slaugos disciplinos ar profesinės

slaugos praktikos srities žinių įgijimą ir supratimą.

49

Literatūra apie mokymosi siekinius Baum, David, Writing and using good learning

outcomes. Leeds (Leeds Metropolitan University) 2009.

ECTS Users’ Guide 2009, Brussels: Directorate-General for Education and Culture,

Available online at: http://ec.europa.eu/education/lifelonglearning-

policy/doc/ects/guide_en.pdfhttp://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-

policy/doc/ects/guide_en.pdf

Gonzalez, Julia and Robert Wagenaar, eds., Tuning Educational Structures in Europe.

Universities’ contribution to the Bologna Process. An introduction. Bilbao and Groningen,

2nd. ed. 2008.

Gosling, David and Jenny Moon, How to use learning outcomes and assessment criteria,

London (SEEC) 2001.

Kennedy D, Hyland A and Ryan N 2006: Writing and Using Learning Outcomes: A Practical

Guide. Bologna Handbook C 3.4-1. Available from:

http://www.bologna.msmt.cz/files/learning-outcomes.pdfhttp://www.bologna.msmt.cz/fi

les/learning-outcomes.pdf

Kennedy, Declan, Writing and Using Learning Outcomes. A Practical Guide. Cork

(University College Cork) 2007.

Moon, J., The Module and Programme Development Handbook. London

(Kogan Page) 2002.

50

51

-- 33 sskkyyrriiuuss -- ŽŽooddyynnaass

Toliau pateikiama terminų, dažnai vartojamų visame vadove, apžvalga. Žodyno tikslas –

palengvinti naudojimąsi terminais, siekiant prisidėti prie studijų programos profilių skaidrumo

ir galimybės juos palyginti pripažinimo tikslais.

Terminas Apibrėžimai

Gabumas Įgytas ar įgimtas gebėjimas, kompetencija, įgūdis ar talentas,

kuris leidžia asmeniui sėkmingai atlikti tam tikrą veiksmą, darbą

ar užduotį.

Prieinamumas Tam tikros kvalifikacijos, tos švietimo sistemos viduje kur ji buvo

įgyta, teikia jos turėtojui prieinamumo teisę prie konkrečios,

konkretaus lygio kvalifikacijos. Pavyzdžiui, pirmosios pakopos

laipsnis paprastai suteikia prieinamumą prie antrosios pakopos

studijų.

Akreditacija Akreditacija yra paskirtos kompetentingos institucijos atliktas

institucijos, studijų programos ar modulio statuso, teisėtumo

arba tinkamumo nustatymas.

Akredituojanti

institucija

Paskirta kompetentinga institucija, kuri yra teisiškai įgaliota

akredituoti instituciją, studijų programą ar modulį nacionalinės

švietimo sistemos kontekste.

Vertinimo metodai Visi metodai, naudojami besimokančiųjų pasiekimams įvertinti

konkrečiame dalyke ar modulyje. Paprastai šie metodai apima

raštiškus, žodinius, laboratorinius, praktinius testus /

patikrinimus, projektus, veiklą ir darbų aplankus. Vertinimas gali

būti naudojamas tam, kad besimokantieji galėtų įvertinti savo

pažangą ir pagerinti ankstesnę veiklą (formuojamasis

vertinimas), o institucija, galėtų nuspręsti, ar besimokantysis

pasiekė sandui ar moduliui nustatytus studijų siekinius

(apibendrinamasis/suminis vertinimas).

Pagrindinė nuostata Kompleksinė protinė būklė, apimanti įsitikinimus, jausmus,

vertybes ir polinkius veikti tam tikrais būdais.

Laipsnį teikianti mokslo

institucija

Universitetas ar kita aukštojo mokslo institucija, kuri teikia

aukštojo mokslo laipsnius, diplomus, sertifikatus arba kreditus.

52

Gairės Standartas, naudojamas palyginimui. Taip pat žr.: Studijų

krypties aprašai

Kompetencijos Kompetencijos tai dinamiška kognityvinių ir metakognityvinių

įgūdžių, žinių ir sampratų, tarpasmeninio bendravimo, intelektinių

ir praktinių įgūdžių ir etinių vertybių visuma. Visų studijų

programų tikslas – ugdyti šias kompetencijas. Kompetencijos yra

ugdomos visuose dalykuose ir vertinamos įvairiuose programos

etapuose. Kai kurios kompetencijos yra susijusios su konkrečiu

dalyku (konkrečia studijų kryptimi), kitos yra bendrojo pobūdžio

(bendros visoms disciplinoms). Paprastai kompetencijos yra

ugdomos integruotai ir cikliškai visos programos metu.

Kompetentinga

institucija

Asmuo ar organizacija, kurie turi teisiškai deleguotą arba

suteiktą valdžią, gebėjimą ar galią atlikti paskirtą funkciją.

Dalykas Atskiras, formalios struktūros mokymosi patirties vienetas. Jis

privalo turėti tarpusavyje susijusius ir aiškius studijų siekinius,

išreikštus įgyjamomis kompetencijomis, ir atitinkamus vertinimo

kriterijus. Dalykas gali turėti skirtingą kreditų skaičių.

Kvalifikacijos

vertinimas

Lyginant ir vertinant užsienio kvalifikacijas, palengvinama

nacionalinių švietimo sistemų integracija.

Kreditas Vienetai, naudojami apskaičiuoti studentų darbo krūvį,

atsižvelgiant į laiką, per kurį turi būti pasiekti tam tikri nustatyti

studijų siekiniai. Jais dėstytojai ir studentai įvertina mokymosi,

paremto studijų siekiniais ir atitinkamu studijų krūviu per tam

tikrą laiką, kiekį ir lygį.

Kreditai gali būti suteikiami studentui pripažįstant tam tikrame

lygmenyje apibrėžtų siekinių patvirtintus pasiekimus, kurie buvo

gauti teorinio mokymosi ar praktinio darbo metu. Kartą gauti

kreditai negali būti prarasti, nors tam tikromis aplinkybėmis

studijų įstaiga gali nustatyti, kad kreditai privalo būti gauti per

tam tikrą laiką, kad būtų pripažinti studijų programos dalimi. Tai

gali būti tokiose dalykinėse kryptyse, kur žinios ir įgūdžiai greitai

keičiasi, pavyzdžiui, informatikos, medicinos ir kitose.

Studijų programos

profilis

Studijų programos aprašas aprašo konkrečias švietimo

programos arba kvalifikacijos ypatybes, atsižvelgiant į studijų

siekinius bei kompetencijas, pateikiamas nustatytu formatu.

Studijų programa Tarpusavyje susijusių švietimo sudedamųjų dalių/komponentų

53

rinkinys, grindžiamas studijų siekiniais, kurie yra pripažįstami

būtinais teikiant konkrečią kvalifikaciją, sukauptu konkrečiu

kreditų skaičiumi ir išsiugdytomis konkrečiomis kompetencijomis.

Aprašai Bendrieji kvalifikacijų studijų siekinių aprašai. Aprašai nurodo

aiškius kontrolinius parametrus, kuriais remiantis apibrėžiami

svarbiausi kvalifikacijos siekiniai, nurodyti Nacionalinėje

kvalifikacijų sąrangoje, ir aiškiai nurodo esminius skirtumus tarp

įvairių kvalifikacijos lygių.

Diplomo priedėlis Diplomo priedėlis yra priedas, išduodamas su formaliu laipsnio /

kvalifikacijos suteikimo dokumentu. Jame pateikiamas sėkmingai

baigtų laipsnio / kvalifikacijos turėtojo studijų pobūdžio, lygio,

konteksto, turinio ir statuso aprašymas. Jis sudaromas pagal

Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO / CEPES

pateiktą formatą. Šis dokumentas užtikrina tarptautinį skaidrumą

ir akademinį / profesinį kvalifikacijų pripažinimą.

Disciplina Žr. Dalykinė kryptis

Direktyva 2005/36/EC Direktyva EC/36/2005 dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

Europos direktyva 2005/36/EC užtikrina judumą įpareigodama

valstybes nares svarstyti kitose Bendrijos šalyse įgytas

kvalifikacijas, kad būtų galima dirbti pagal reglamentuojamą

profesija jų teritorijoje.

Disertacija Formaliai pateikta raštiška savarankiškai atlikto tyrimo ar

projekto ataskaita,

būtina laipsniui gauti (paprastai pirmos arba antros studijų

pakopos arba doktorantūros studijų). Ji taip pat gali būti

vadinama moksliniu darbu.

Taip pat žr.: mokslinis darbas

Dublino aprašai Dublino aprašai – tai tipiškų lūkesčių bendrojo pobūdžio

pasiekimų ir gebėjimų, įgytų užbaigus vieną Bolonijos proceso

pakopą, formuluotės. Bendrieji aprašai buvo parengti „trumpam

ciklui pirmojoje pakopoje“ bei pirmajai, antrajai ir trečiajai

pakopoms. Aprašus sudaro tam tikri kriterijai, apibūdinami per

kompetencijos lygmenį, kuriais remiantis galima atskirti

skirtingas pakopas plačiąja ir bendrąja prasme. Išskiriamos šios

penkios kriterijų grupės:

žinių ir sąvokų įgijimas;

54

žinių ir sąvokų taikymas;

kompetentingų sprendimų priėmimas ir alternatyvų

pasirinkimas;

žinių ir supratimo perdavimas;

gebėjimas tęsti mokymąsi.

Dublino aprašus parengė tarptautinė Kokybės užtikrinimo

iniciatyvos (angl. Joint Quality Initiative) ekspertų grupė.

Kokybės užtikrinimo iniciatyvos grupės ir Tuning projekto darbai

papildo vienas kitą.

ECTS ECTS yra į studentą orientuota kreditų kaupimo ir perdavimo

sistema, kuri remiasi studijų siekinių ir mokymosi procesų

skaidrumu. Jos tikslas – palengvinti kvalifikacijų ir mokymosi

vienetų planavimą, vyddymą, vertinimą, pripažinimą bei

įteisinimą ir sudaryti galimybes studentų judumui. ECTS yra

plačiai naudojama formalaus aukštoje išsilavinimo kryptyje ir gali

būti taikomas kitoje mokymosi visą gyvenimą veikloje.

Pasirenkamasis dalykas Dalykas, kuris gali būti pasirinktas kaip studijų programos dalis,

tačiau nėra privalomas visiems studentams.

Mokymosi visą

gyvenimą

Europos kvalifikacijų

sąranga

Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) yra visaapimanti sistema,

užtikrinanti skaidrų ryšį tarp Europos nacionalinių (ir (arba)

sektorinių) švietimo sąrangų ir jų apimamų kvalifikacijų. Tai yra

nacionalines sąrangas apjungiantis mechanizmas.

Šiuo metu yra dvi Europos kvalifikacijų sąrangos. Pirmoji skirta

aukštajam mokslui ir buvo inicijuota kaip Bolonijos proceso dalis,

antroji skirta mokymuisi visą gyvenimą ir inicijuota Europos

Komisijos. Pirmoji sąranga vadinasi Europos aukštojo mokslo

erdvės kvalifikacijų sąranga (angl. A Framework for

Qualifications of the European Higher Education Area,

sutrumpintai QF-EHEA). Antroji sąranga skirta visoms kryptims,

tarp jų ir aukštajam mokslui, ir vadinasi Mokymosi visą gyvenimą

Europos kvalifikacijų sąranga (angl. European Qualifications

Framework for Lifelong Learning, sutrumpintai QF-LLL).

Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga, patvirtinta

47 Bolonijos procese dalyvaujančių šalių, yra sistema, kuri

siekia:

sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims (piliečiams,

55

darbdaviams ir pan.) visoje Europoje suprasti nacionalinių,

vietinių ir regioninių Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų

įvairovę ir tarpusavio ryšį;

didinti prieinamumą, lankstumą, judumą, bendradarbiavimą,

skaidrumą, pripažinimą ir integravimą (ryšius) tarp įvairių

Europos aukštojo mokslo sistemų ir jų viduje;

puoselėti švietimo programų turinio ir dėstymo įvairovę, taip pat

mokslo įstaigų autonomiją nacionaliniu, vietiniu, regioniniu ir

instituciniu lygmeniu;

kelti Europos aukštojo mokslo konkurencingumo ir efektyvumo

lygį.

Taip pat žr.: Nacionalinė kvalifikacijų sandara.

Bendrosios

kompetencijos

Bendrosios kompetencijos yra žinomos kaip perkeliamieji

įgūdžiai ar bendrojo pobūdžio akademiniai įgūdžiai. Jie yra

bendri visoms studijų programoms ir gali būti perkeliami iš

vienos aplinkos į kitą.

Tarptautinis

pripažinimas

1. Metodai ir procedūros, skirti suprasti užsienio

kvalifikacijas ir jas palyginti tolesnių studijų ar

įsidarbinimo tikslais.

2. Kompetentingos institucijos atliktas oficialus užsienyje

įgyto išsilavinimo pripažinimas, siekiant tęsti mokslinę ir /

ar darbinę veiklą.

Pagrindinės

kompetencijos

Pagrindinės kompetencijos yra svarbiausios kompetencijos,

kurias absolventas turi įgyti įvykdęs tam tikrą studijų programą.

Besimokantysis Kiekvienas, kuris įgyja naujų žinių, elgesio savybių, įgūdžių,

vertybių arba supratimo, kuris leidžia sintetinti įvairių rūšių

informaciją.

Studijų siekiniai Studijų siekiniai yra tai, ką besimokantysis turėtų žinoti, suprasti

ir gebėti pademonstruoti, baigęs mokymosi procesą. Studijų

siekiniai yra išreiškiami per kompetencijos, kurią turi įgyti

besimokantysis, lygmenį. Jie yra susiję su lygių aprašais

nacionalinėje ir Europos kvalifikacijų sąrangose.

Taip pat žr.: Programos Studijų siekiniai

Lygio (pakopos) aprašai Bendrieji teiginiai, nurodantys studijų ypatybes ir kontekstą

kiekviename lygmenyje, pagal kuriuos gali būti tikrinami studijų

siekiniai ir vertinimo kriterijai.

56

Lygiai Lygiai yra bendraisiais studijų siekiniais išreikšti nuoseklios

studijų sekos etapai, kuriuos turi pereiti studentas įsisavindamas

tam tikrą studijų programą. Taip pat jie gali nurodyti tikėtinus

studijų programos siekinius, išreikštus pakopos lygmens

aprašuose.

Modulis Sąvoka „modulis“ skirtingose šalyse turi skirtingą reikšmę. Kai

kuriose ji reiškia dalyką, kitose –dalykų grupę. Tuning projekte

modulis yra apibrėžiamas kaip dalykas ar dalykų derinys

sistemoje, kurioje kiekvienam dalykui priskiriamas vienodas

kreditų skaičius arba jo kartotinis. Taip pat žr.: Dalykas

Nacionalinis registras Oficialūs nacionaliniai valstybės pripažintų programų / institucijų

/kvalifikacijų / profesijų sąrašai

Nacionalinė kvalifikacijų

sąranga

Nacionalinė kvalifikacijų sąranga yra tarptautiniu mastu

suprantamas šalyje arba švietimo sistemoje naudojamas

kvalifikacijų aprašas. Sąrangoje aprašomos visos kvalifikacijos,

kurias suteikia atitinkamos švietimo sistemos, ir nurodomos jų

sąsajos. Tipiškas pavyzdys yra Airijos Respublikos kvalifikacijų

sąranga:

Pasirenkamieji dalykai Dalykas, kuris gali būti pasirinktas kaip studijų programos dalis,

tačiau nėra privalomas visiems studentams.

Programos studijų

siekiniai

15–20 susijusių teiginių, kuriais išreiškiama tai, ką

besimokantysis turėtų žinoti, suprasti ir sugebėti daryti

sėkmingai baigęs studijų programą.

Pažanga/progresija

(kelias)

Procesas, kuris leidžia besimokantiesiems pereiti iš vieno

kompetencijos įgijimo lygmens į kitą.

Apsaugoti vardai Tam tikri profesiniai vardai yra teisiškai apsaugoti ir gali būti

naudojami tik žmonių, kurie dalyvavo konkrečiuose mokymuose,

kaip nurodyta atitinkamos profesinės institucijos.

Kvalifikacija Kompetentingos įstaigos suteiktas laipsnis, išduotas diplomas ar

kitoks sertifikatas, patvirtinantis, jog yra sėkmingai užbaigta

pripažinta studijų programa.

Kvalifikacijų aprašai Bendrieji studijų teiginiai apie studijų pasiekimus. Jie nurodo

aiškius kontrolinius parametrus, kuriais remiantis apibrėžiami

svarbiausi kvalifikacijai keliami reikalavimai pagal nacionalinius

lygius.

Europos aukštojo Tai visaapimanti sistema, užtikrinanti skaidrų ryšį tarp Europos

57

mokslo erdvės

kvalifikacijų sąranga

nacionalinių (ir (arba) sektorinių) švietimo sąrangų ir jų apimamų

kvalifikacijų. Tai yra nacionalines sąrangas apjungiantis

mechanizmas.

Kokybės užtikrinimas Tai procesas arba procesų visuma, priimti šalyje ir mokymo

įstaigoje, siekiant užtikrinti švietimo programų ir suteiktų

kvalifikacijų kokybę.

Pripažinimo tinklai ENIC: Europos informacijos centrų tinklas Europos regione.

NARIC: Nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos

centrai Europos Sąjungoje. Nacionalinių centrų tinklas teikia

informaciją, konsultacijas ir užsienio kvalifikacijų vertinimus. Jie

buvo sukurti siekiant pagerinti kitų šalių diplomų adakeminį

pripažinimą ir palengvinti nacionalinių švietimo sistemų

integraciją.

Kontroliniai parametrai Neprivalomi rodikliai, pagal kuriuos galima palyginti

kvalifikacijas, studijų siekinius arba susijusias sąvokas..

Šaltinis:Bolonijos kvalifikacijų sistemų darbo grupė, 2005

Reglamentuojamos/

reguliuojamos

profesijos

Profesijos, kurių veikla užsiimti priimančiojoje ES valstybėje

narėje pagal įstatymus ar kitus teisės aktus galima tik tuomet, jei

yra įgytos tam tikros nustatytos profesinės kvalifikacijos.

Įgūdžiai Įgūdžiai yra išmokstamas gebėjimas pasiekti iš anksto

nustatytus rezultatus dažnai minimaliomis laiko, energijos ar

abiejų sąnaudomis. Įgūdžiai dažnai skirstomi į visuotinius /

bendruosius ir konkrečius dalykinius įgūdžius.

Į studentą orientuotos

studijos

Požiūris arba sistema, palaikanti studijų programas kuriose

dėmesys skiriamas studijuojančiųjų pasiekimams, pritaikomos

skirtingiems besimokančiųjų prioritetams ir nuosekliai deri su

darbo krūviu skiriamu studentams (t. y. darbo krūviu, kuris yra

įmanomas pagal studijų programos trukmę). Jos leidžia

besimokantiesiems aktyviau įsitraukti, pasirenkant mokymosi

turinį, būdą, tempą ir vietą.

Studijų krypties aprašai Studijų krypties aprašai nustato įvairių dalykinių krypčių studijų

programų standartų lūkesčius. Jie apibūdina studijų dalyko

tarpusavio ryšius ir savitumą, apibrėžia, ko galima tikėtis iš

absolvento atsižvelgiant į gebėjimus ir įgūdžius, reikalingus

ugdant šio dalyko supratimą ar kompetenciją.

Dalykinės Kompetentcijos, susijusios su konkrečia dalykine kryptimi.

58

kompetencijos

Į dėstytoją orientuotos

studijos

Informacijos perdavimas iš žinių eksperto (dėstytojo) gana

pasyviam gavėjui (studentui /besimokančiajam) arba vartotojui.

Teminės studijos Studijų programa, sutelkianti dėmesį į konkretų dalyką ar

aktualią temą. Teminės studijos aukštosiose mokyklose yra

daugiadisciplininio ar tarpdisciplininio pobūdžio.

Mokslinis darbas Formaliai pateikta raštiška savarankiškai atlikto tyrimo ar

projekto ataskaita,

būtina laipsniui gauti (paprastai pirmos arba antros studijų

pakopos arba doktorantūros studijų). Ji taip pat gali būti

vadinama disertacija.

Akademinė pažyma Oficialus (pvz., sertifikuotas) dokumentas, kuriame pateikiama

pilna studento akademinių rezultatų santrauka, toje institucijoje,

kurioje siekiama kvalifikacijos.

Tuning projektas Tuning – universitetų vykdomas Europos švietimo struktūrų

suderinimo projektas, kurio tikslas yra pasiūlyti universalius

Bolonijos proceso įgyvendinimo principus aukštojo mokslo

įstaigų ir dalykinių krypčių lygmenyse. Tuning projektas siūlo

metodiką, skirtą parengti (pertvarkyti), vystyti, įgyvendinti ir

vertinti kiekvienos studijų pakopos programas.

Sąvoka “Tuning” pabrėžia, kad universitetų tikslas nėra

suvienodinti arba suderinti savo studijų programas pagal

nustatytą Europos ugdymo turinį, bet ieškoti suartėjimo taškų ir

bendro supratimo, grindžiamo įvairove ir autonomija.

Šaltiniai

Bologna Working Group on Qualifications Frameworks, 2005

ECTS Users’ Guide, 2009

Tuning Educational Structures Projects

QAA-UK. The Quality Assurance Agency for Higher Education (QAA)