akcinĖs bendrovĖs „orlen lietuva44 darbuotojŲ … · 2017-12-08 · akcinės bendrovės...

PATVIRTINTAAkcinės bendrovės „ORLEN Lietuva44 kokybės, aplinkosaugos ir saugos darbe direktoriaus

2013 m. ^ bOU o 14* d. įsakymu Nr. TV1( 1 . 2 - 1 ) - ^

A K C IN ĖS B E N D R O V ĖS „O R LE N LIE TU V A 44 D A R B U O TO JŲ SA U G O S IR SV EIK A TO S ĮVADINĖ IN ST R U K C IJA BDS-1

3 leidimas

Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva41 darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija BDS-1

3 leidimas

I. TIK SLAS

1. Šios instrukcijos tikslas - suteikti pirm inių ir m inim alių darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos žinių kiekvienam Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva14 (toliau - Bendrovė) darbuotojui ir pagal atitinkamų sutarčių nuostatas rangovinių organizacijų (toliau - rangovai) darbuotojui, atliekančiam darbus Bendrovės teritorijoje.

II. T A IK Y M A S

2. Si instrukcija taikoma visiems Bendrovės ir rangovų darbuotojams.

III. NU O R O D O S

3. Šie teisės aktai taikomi kartu su šia instrukcija, atsižvelgiant į jų aktualią redakciją taikymo metu:

3.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, priimtas 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX -1672;

3.2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926;

3.3. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-233 redakcija) (Žin., 2010, Nr. 99- 5167);

3.4. Nelaim ingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Žin., 2004, Nr. 136-4945);

3.5. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarim u Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398);

3.6. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A l-2 6 2 (Žin., 2005, Nr. 118-4277);

3.7. Standartas LST EN 131-1:2007+А 1:2011 Kopėčios. 1 dalis. Terminai, tipai ir funkciniai m atm enys (EN 131-1:2007+A 1:2011), Vilnius, 2011;

3.8. Standartas LST EN 131-2:2010+A1:2012 Kopėčios. 2 dalis. Reikalavimai, bandymai, ženklinim as (EN 131-2:2010+A 1:2012), Vilnius, 2012.

IV. SA N T R U M PO S, TE R M IN A I IR APIBRĖŽTYS

4. Šioje instrukcijoje vartojamos santrumpos, terminai ir apibrėžtys:

4.1. A A P - asmeninės apsaugos priemonės.

4.2. Evakuacijos kelias - kelias, kuriuo kilus pavojui žmonės turi išeiti į saugią zoną.

4.3. M O P G V -M a ž e ik ių objektinė priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

4.4. Nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

Akcinės bendrovės „O R LEN Lietuva“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija BDS-1

3 leidimas

4.5. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo - įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienom is kelyje tarp darbovietės ir 1) gyvenamosios vietos, 2) vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išm okam as darbo užmokestis.

4.6. Padalinio vadovas - administracijos pareigūnas, kuriam pavesta vadovauti Bendrovės padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos norm inių aktų reikalavimus. Darbuotojo tiesioginis vadovas - padalinio vadovas, kuriam darbuotojas tiesiogiai pavaldus.

4.7. Pavojingos zonos - pavojingos vietos, kurios pažymėtos atitinkamais įpareigojamaisiais saugos ir sveikatos ženklais, nurodančiais, kokias asmenines apsaugos priem ones reikia dėvėti į jas patenkant, taip pat tvirtais apsauginiais aptvėrimais ar signalinėmis aptvėrimo juostom is aptvertos vietos, kuriose atliekami darbai ir yra galimybė susižeisti. Prie pavojingų zonų priskiriamos technologinių objektų (technologinių įrenginių, technologinių barų) teritorijos, estakados, žemės darbų atlikimo vietos, remonto darbų atlikimo vietos ir pan.

4.8. Pirminės gaisro gesinimo priemonės - įrenginiai, priemonės, medžiagos, skirtos gaisrui gesinti esant pradinei fazei (gesintuvas, smėlis, kastuvas, nedegus audeklas ir 1.1.).

4.9. Profesinė liga - ūm us ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksm ingų ir / a r pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

4.10. Potencialiai sprogi aplinka — tai aplinka, kuri dėl aplinkos ir darbo sąlygų gali tapti sprogia.

4.11. Sprogi aplinka - aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų m edžiagų, kurios yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, m išinys, kuriam užsiliepsnojus degimas išplinta visam e nesudegusiam e mišinyje.

4.12. Vos neįvykęs nelaimingas atsitikimas darbe - nesaugus įvykis, kai vos pavyko išvengti darbuotojo nukent ėjimo, žalos aplinkai, turtui, tačiau gali nepavykti išvengti ateityje, arba kai dėl darbuotojo traum os reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.

V. BE N D R O SIO S ŽINIO S APIE B E N D R O V Ę IR JOS VEIK LO S Y PA TU M U S

5. Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva44 priskiriama prie potencialiai pavojingų objektų, galimų avarijų atvejais galinčių sukelti ypač didelį pavojų gyventojams ir aplinkai.

6. Pagrindinės Bendrovės veiklos sritys yra:

6.1. Žalios naftos ir kitos žaliavos (mazuto, dujų kondensato, vakuum inio distiliato, vidutinių distiliatų, sunkiųjų distiliatų ir kt. distiliatų) perdirbimas;

6.2. Prekyba naftos produktais;

6.3. Naftos krova iš tanklaivių;

6.4. Naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais.

7. Bendrovėje gaminami šie produktai:

7.1. benzinai;

7.2. dyzelinai;

7.3. kūrenam asis mazutas;

3-13


3 leidimas

7.4. emulsuotas gudronas;

7.4. reaktyvinių variklių kuras JET A - l ;

7.5. suskystintos naftos dujos (automobilinės ir kom unaliniam s poreikiams);

7.6. kelių ir stoginis bitumas;

7.7. granuliuota ir gabalinė dujinė techninė siera.

VI. B E N D R IEJI R E IK A LA V IM A I DA R B U O TO JU I

8. Darbuotojas įleidžiamas į Bendrovės gamybinę teritoriją ir išleidžiamas iš jos tik per kontrolinius perėjimo punktus, užsiregistravus Bendrovėje nustatyta tvarka išduota identifikavimo kortele. K itokiu būdu patekti į Bendrovės teritoriją yra draudžiama.

9. Darbuotojui draudžiam a įnešti, įvežti į Bendrovės teritoriją alkoholinius gėrimus ir / ar narkotines m edžiagas, laikyti jas Bendrovėje, vartoti, būti ar dirbti neblaiviems ar kitaip apsvaigusiems.

10. Įeinant į Bendrovės teritoriją ar išeinant i š jo s darbuotojo gali būti paprašyta parodyti rankinę ar viršutiniuose drabužiuose turimus daiktus. Tai atliekama siekiant įsitikinti, kad darbuotojai neturi narkotinių medžiagų, alkoholio, ginklų ar neteisėtai paimto Bendrovės turto.

11. Darbuotojui draudžiam a dirbti nepasitikrinus sveikatos Bendrovėje nustatyta tvarka. Darbuotojams, kurie gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami darbo m etu pagal su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos patikrinim ų grafiką.

12. Darbuotojui draudžiam a nuslėpti ar nepranešti apie nelaim ingą atsitikimą, incidentą ar avariją, kurioje j is dalyvavo arba j ą matė.

13. Darbuotojas privalo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, mokėti saugiai dirbti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų bei atitinkamų norminių aktų reikalavimus.

14. Visi darbuotojai, įeidami į pavojingas zonas ir būdami jose , privalo naudoti AAP nurodytas saugos ir sveikatos ženkluose.

15. Bendrovėje rūkyti galima tik tam tikslui skirtose ženklu „V ieta rūkymui41 pažymėtose ir tinkamai įrengtose patalpose ar vietose.

16. Kiekvienas darbuotojas atsakingas už kvalifikacinių ir saugos darbe egzaminų išlaikym ą / perlaikym ą laiku. Darbuotojui draudžiam a dirbti, pasibaigus kvalifikacinių, saugos darbe pažym ėjim ų galiojimo laikui.

17. Kiekvienas darbuotojas, pastebėjęs, kad kiti darbuotojai, lankytojai ar rangovai nesilaiko ar pažeidžia Bendrovėje nustatytas tvarkas, procedūras ir taisykles, privalo nedelsiant apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui.

18. Kiekvienas darbuotojas privalo pranešti tiesioginiam vadovui apie bet kokį akivaizdų pavojų (pvz., naftos produktų išsiliejimas, netvarkingos priežiūros aikštelės, nelygus, duobėtas paviršius darbo vietoje, atviras kanalizacijos šulinys, pašaliniai daiktai ant kelių ar geležinkelių ir pan.).

19. V ietos (teritorijos), į kurias patekęs darbuotojas gali susižeisti, apsinuodyti ir pan. (pvz., pargriūti, suklupti esant nelygiems paviršiams, netvarkingai darbo vietai, paslysti ant šlapių riebaluotų paviršių, įkristi į iškasą, įkvėpti pavojingų cheminių m edžiagų garų ar dujų ir kt.), yra aptveriam os tvirtais aptvėrimais ir / ar signalinėmis aptvėrimo juostom is siekiant

Akcinės bendrovės „O R LEN Lietuva“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija BDS-1

3 leidimas

darbuotojus apsaugoti nuo galimų pavojų. Darbuotojams draudžiama patekti, pereiti per šiais aptvėrimais aptvertą teritoriją.

VII. PAVO JAI, SU K URIA IS D A RBUO TO JAS GALI SU SIDUR TI D A R B O VIETO JE

20. Bendrovėje galimi pavojai:

20.1. Pavojus, susijęs su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (nafta, naftos produktais, reagentais, katalizatoriais ir kt.) - apsinuodijimo, alergijos, chem inių nudegim ų pavojus įkvėpus, nurijus ar prisilietus odai prie darbe naudojam ų skystųjų m edžiagų ar darbo aplinkos ore pasklidusių dujų ir dulkių. Kai kuriais atvejais tai gali būti profesinio susirgimo priežastis.

20.2. Gaisro, sprogim o pavojus - term inių nudegimų, apsinuodijimo ar net mirties pavojus darbuotojui. Gaisro, sprogimo atveju darbuotojam s pavojų kelia nevaldom as liepsnos ir slėgio poveikis - šilumos spinduliavimas, liepsnos, slėgio bangos, lekiančios nuolaužos, pavojingi degim o produktai bei deguonies kiekio sum ažėjim as aplinkos ore.

20.3. Pavojus, susijęs su elektra - term inių nudegimų, vidaus organų pažeidimo (pvz., vidiniai nudegimai, kraujotakos indų pažeidimai, širdies veiklos sutrikimai) ar mirties pavojus, prisilietus prie elektros laidininko ar metalinės dalies esant įtampai, taip pat tiesioginio žaibo poveikyje.

20.4. Pavojus, susijęs su darbo Įrenginiais ir jų įranga - sužeidimo pavojus dėl įrengimo, jo dalies, rankose nešiojamo įrankio m echaninio poveikio (įpjovimas, perdūrimas, sutraiškymas, įtraukimas ir pan.).

20.5. Pavojus, susijęs su pavojingais paviršiais - tai kampai, briaunos, smailūs išsikišimai, ašmenys, į kuriuos galima susitrenkti, įsidurti, įsipjauti, įsidrėksti.

20.6. Pavojus dėl sąlyčio su karštais ar šaltais paviršiais bei medžiagomis -prisilietus prie tokių paviršių ar dėl karštų (pvz., vandens garo, karšto vandens) ir šaltų (pvz., angliarūgštės, esančios atitinkamo tipo gesintuvuose) poveikio galimi įvairaus laipsnio nudegim ai ar nušalimai.

20.7. Kritimo tame pačiame lygyje pavojus - darbuotojas gali susižeisti, nukritęs savaime arba užkliuvęs už kokio nors daikto, esant slidžiam pagrindui (pvz., išsilieję naftos produktai, alyvos, šlapios grindys), nepalankiom s klim atinėm s sąlygoms (pvz., ledas, sniegas, šlapi lapai), netinkam am pagrindui (pvz., danga apirusi, nelygi, duobėta, atsilupusios plytelės), užgriozdintiems įvairiais daiktais (pvz., žarnos, vamzdžiai, kabeliai, armatūra) perėjimams ir pan.

20.8. Kritimo iš aukščio (į gylį) pavojus - galima įkristi į neapsaugotas iškasas, atvirus (neuždengtus dangčiais) šulinius, nukristi nuo kopėčių, įvairių paaukštinimo priemonių, aukštų įrengimo ar statinio dalių. Sužeidimai yra tuo sunkesni, kuo didesnis kritimo aukštis, tačiau sunkūs ir mirtini sužeidimai galimi krentant net ir iš m ažo aukščio.

20.9. Pavojus, susijęs su krovinių kėlimu rankomis - darbuotojų sužalojimo (ypač nugaros) pavojus keliant (nuleidžiant, laikant, stumiant, traukiant, nešant, jud inant) krovinius rankomis kyla dėl to, kad tenka naudoti daug fizinių pastangų, monotoniškų kūno judesių, priverstinės, netikusios darbo pozos.

20.10. Pavojus, susijęs su daiktų virtimu ir kritimu iš aukščio - darbuotojas gali būti sužeistas dėl daikto ar kitokio krovinio centro pasikeitimo jį keliant, nešant, stumiant, traukiant (pvz., stumiant, traukiant baldus, nešant indą su vandeniu), dėl atsirėmimo į nestabiliai sukrautą

Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija BDS-1

3 leidimas

rietuvę ar k itą nestabilų daiktą, nukritus daiktams nuo lentynų, stelažų, rietuvių, paaukštinimo priem onių dėl netinkamo ir nesaugaus jų padėjimo ir pan.

20.11. Pavojus, susijęs su judėjim u ir eismu - darbuotojas gali būti sužalotas transporto priemonei užvažiavus, pervažiavus, prispaudus darbuotoją, susidūrus su kita transporto priem one ir pan.

20.12. Pavojus, susijęs su triukšm u - triukšmas gali sukelti klausos sutrikimus, turėti įtakos kraujo spaudimui ir nervų sistemos veiklai. Darbuotojas, dirbdamas ilgiau kaip penkias valandas per d ieną esant 85 decibelų (dB(A)) ar didesniam triukšmui, rizikuoja sužaloti savo k lausą negrįžtamai. Jeigu negalite norm aliu balsu susišnekėti su bendradarbiu, esančiu per ištiestos rankos atstumą, tai triukšmas jū sų darbo vietoje yra per didelis.

20.13. Pavojus, susijęs su vibracija - rankas veikianti vibracija pasireiškia dėl besisukančių arba smūginių įrankių, kurie dirbant laikomi rankomis; v isą kūną veikianti vibracija atsiranda dažniausiai automobiliuose, dirbant su mobiliom is darbo priemonėmis (ekskavatoriais, traktoriais ir pan.) bei darbo vietose, eksploatuojant stacionarius darbo įrenginius (pvz., kompresorinėse, siurblinėse). Dėl rankų virpėjimo atsiranda degeneraciniai pakitimai rankų kauluose, sąnariuose, alkūnėse, pečiuose, galimas profesinės ligos pripažinimas. Ilgametis, intensyvus visą kūną veikiančios vibracijos poveikis taip pat gali paskatinti profesinės ligos atsiradimą.

20.14. Pavojus, susijęs su nepakankam u ar nepritaikytu atliekamo darbo pobūdžiui apšvietimu - apšvietos lygis veikia centrinę nervų sistemą, širdies ritm ą bei insulino kiekį kraujyje. Dėl nepakankamo arba per ryškaus (akinančio) apšvietimo galima nukristi, susitrenkti su kuo nors susidūrus ar už ko nors užkliuvus.

20.15. Pavojus, susijęs su šilum ine aplinka (aukšta arba žem a aplinkos oro temperatūra darbo vietoje) - karštis gali sukelti organizmo perkaitimą, šiluminį smūgį, terminius nudegimus, šaltis - organizmo peršalimą, galūnių nušalimus, bendrą kūno sušalimą.

VIII. PA V O JŲ V A L D Y M O PR IEM O N ĖS

21. Saugos priemonės, naudojant ir sandėliuojant pavojingas chemines medžiagas:

21.1. Prieš atliekant darbus susipažinti bei vadovautis naudojam os ir / ar sandėliuojamos pavojingos cheminės m edžiagos saugos duom enų lapu.

21.2. Atliekant darbus su pavojinga chemine medžiaga naudoti AAP, nurodytas tos pavojingos cheminės m edžiagos saugos duom enų lape.

21.3. Nutraukti darbus ir nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą:

21.3.1. Pavojingoms chem inėm s m edžiagom s išsiliejus, išbirus, jų garams pasklidus darbo aplinkos ore ir kitais atvejais, kai darbo vietos užterštum as šiomis medžiagom is gali turėti įtakos darbuotojo sveikatai;

21.3.2. Nesant arba esant neįskaitom om s etiketėms ant pavojingų m edžiagų pakuočių.

22. Gaisrinės saugos ir apsaugos nuo sprogimo priemonės:

22.1. Žinoti darbo vietoje esančių gesintuvų (1 priedas), ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priem onėm is naudotis.

22.2. Draudžiam a gesintuvus naudoti ne pagal paskirtį, keisti jų išdėstymo vietas. G esintuvų išdėstymo vietos yra pažymėtos gaisrinės saugos ženklu (1 paveikslėlis). Gesintuvų išdėstymas patalpose yra nurodytas žm onių evakavimo planuose.

Akcinės bendrovės „O R LEN Lietuva1,4 darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija BDS-1

3 leidimas

22.3. Asmenys, pastebėję, kad jiem s įprastoje gesintuvų vietoje, pažym ėtoje gesintuvo ženklu, nebėra gesintuvo, turi pranešti asmeniui, atsakingam už priešgaisrinę saugą, kurio kontaktiniai duomenys yra nurodyti šalia gesintuvo.

22.4. Nenaudoti atviros ugnies, vengti veiksm ų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą. Galimas gaisrų kilimo priežastis nedelsiant šalinti.

1 paveikslėlis. Gaisrinės įrangos ženklas „Gesintuvas44

22.5. Vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka ir kurios yra pažym ėtos ženklu „Įspėjimas apie sprogią aplinką44 (2 paveikslėlis), darbuotojas turi naudoti antistatinius darbo rūbus, tinkamus darbui potencialiai sprogioje aplinkoje.

22.6. Vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka ir kurios yra pažym ėtos ženklu „Įspėjimas apie sprogią aplinką44, draudžiam a naudoti įrangą (elektros įrankius ir prietaisus, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus ir kt.), kuri neatitinka reikiam ą apsaugos nuo sprogimo lygį. Leidžiama naudoti tik sprogimui saugią įrangą, kuri yra paženklinta 3 paveikslėlyje parodytu ženklu.

2 paveikslėlis. įspėjim as apie sprogią 3 paveikslėlis. Sprogimui saugios įrangosaplinką ženklinimas

22.7. Gam ybinėse patalpose ir teritorijose draudžiama laikyti ir naudoti asmeninius daiktus ir reikmenis, kurie galėtų sukelti uždegimo ir nuotekų šaltinius, turinčius įtakos sprogimui ar degimui susidaryti.

22.8. Gam ybinėse patalpose ir teritorijose draudžiam a laikyti tuščią ar pripildytą sprogių, degių m edžiagų tarą, skudurus ar kitas medžiagas, įmirkusius naftos produktais, išskyrus tam tikslui įrengtas ir įspėjamaisiais ženklais pažymėtas vietas. Šias medžiagas darbuotojas turi sudėti į specialius konteinerius arba talpyklas su atitinkamais užrašais, iš kurių jos yra pašalinam os vadovaujantis Bendrovės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

22.9. Darbuotojui darbo vietoje draudžiam a laikyti ir naudoti m edžiagas, kurių degumo ir sprogimo savybių jis nežino.

23. Saugos priemonės, naudojant elektrinius darbo įrenginius:

23.1. Darbuotojui leidžiama naudoti elektrinius darbo įrenginius (toliau - elektrinis įrenginys) tik tiesioginio vadovo nurodymu.


3 leidimas

23.2. Prieš pradedant naudoti elektrinius įrenginius reikia susipažinti su gamintojo parengta įrenginio eksploatavimo instrukcija ir laikytis gamintojo nustatytų reikalavimų.

23.3. Eksploatavimo m etu pastebėjus, kad elektrinis įrenginys ar jo maitinimo kabelis pradėjo kaisti, įrenginio viduje pasigirdo pašaliniai garsai ar pan., įrenginį reikia nedelsiant išjungti iš elektros tinklo ir apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui.

23.4. Elektrinį įrenginį valant, plaunant ar baigus juo naudotis, reikia išjungti iš elektrostinklo.

23.5. Darbuotojui draudžiama atlikti bet kokį elektrinio įrenginio bei jo elektros kabelių ar laidų remontą. Tvarkyti bei rem ontuoti elektrinius įrenginius gali tik išmokytas elektrotechninis personalas.

23.6. Darbuotojui, naudojančiam elektrinius įrenginius, draudžiama:

23.6.1. Šildyti patalpas nestandartiniais (savo gamybos) elektriniais prietaisais.

23.6.2. Naudoti netvarkingus šakutės lizdus, kištukus, atsišakojimo dėžutes, jungiklius bei k itą elektros instaliacijos įrangą.

23.6.3. Elektros laidus, lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis.

23.6.4. Naudoti virykles, virdulius, šildymo ir kitus prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros.

23.6.5. Naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais.

23.6.6. Naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatavimo m etu netekusia dielektrinių savybių izoliuojančia medžiaga.

23.6.7. Traukti, perlenkti ar persukti kabelį, statyti ant jo krovinį, taip pat leisti kirstis su kitais kabeliais, dujinio suvirinimo žarnomis ir pan..

23.6.8. Išjungiant elektrinį įrenginį k ištuką iš lizdo traukti už prijungimo kabelio.

24. Saugos priemonės nuo pavojingo žaibo poveikio:

24.1. Žaibuojant arba griaudžiant saugiausia būti patalpoje (operatorinėje, darbo kabinete ir pan.), uždaryti langus ir duris, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kam uolinį žaibą.

24.2. Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo m etalinių konstrukcijų. Nepatartina važiuoti perkūnijos metu, geriau būtų sustoti ir palaukti, kol žaibavimas aprims.

24.3. Jei žaibas užklupo atvirame lauke, jok iu būdu nebėkite, nes tapsite judančiu laidininku - likite stovėti vietoje, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, m etalinių bokštų ar kaminų, žaibolaidžių, venkite aukštesnių atvirų vietų arba eikite lėtai iki artimiausio pastato.

24.4. Žaibuojant pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, įrengimus, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.

24.5. Nelaikykite rankose metalinių daiktų (net į skėčio metalinį antgalį gali trenktižaibas).

25. Saugos priemonės nuo paslydimų, griuvimų ir kritimų tame pačiame lygyje:


3 leidimas

25.1. Eidami neskubėkite ir stebėkite kliūtis, nekalbėkite telefonu ir neneškite daiktų, kurie užstotų jum s akiratį i r trukdytų pastebėti kliūtis.

25.2. Nenešiokite akinių su užtamsintais lęšiais blogai apšviestose vietose arba tam siuoju paros metu.

25.3. Neneškite daugiau negu galite, nes nešami daiktai gali sutrukdyti išlaikyti pusiausvyrą. Jei krentate, nebandykite išsaugoti daiktų, nes gresia galūnių sužalojimai.

25.4. Būkite ypač atidūs eidami iš vienos vietos į kitą, įeidami ar išeidami iš pastato ar transporto priemonės, ypač atsargiai vaikščiokite autom obilių stovėjimo aikštelėse ir šaligatviais (takais), susidarius sniegui ar ledui, nes daugiausia paslydimų ir kritim ų įvyksta būtent šiose vietose, dažniausiai ryte ir vakare - einant ar grįžtant iš darbo. Tam siuoju paros m etu prie drabužių prisisekite šviesą atspindintį atšvaitą.

25.5. Jei tenka eiti slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, bent v ieną ranką palikite laisvą, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Sulėtinkite ir sumažinkite žingsnius, remkitės visa padų plokštuma, kad pusiausvyros centras būtų tiesiai virš pėdų. Einant šiek tiek pasilenkite pirmyn - paslydimo atveju tai gali apsaugoti galvą.

25.6. Žiem os m etu eidami į darbą dėvėkite tinkam ą avalynę (žem a pakulne bei storesniu rantuotu guminiu padu), taip pat vilkėkite judesių nevaržančius drabužius ir į darbą išeikite 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų skubėti ir turėtumėte pakankamai laiko apeiti slidžias vietas. Darbo m etu naudokite jum s išduotas asmenines apsaugos priemones (darbo rūbus, skirtus žiem os sezonui, saugią profesinę žieminę avalynę ir kt.).

25.7. Žiemos m etu prieš įeidami į patalpą nuo batų padų gerai nuvalykite prilipusį sniegą, kad grindys netaptų slidžios.

25.8. Informuokite savo tiesioginį vadovą apie visus pastebėtus šaligatvių, vaikščiojimo takų, grindų paviršių apgadinimus (duobes, įtrūkimus), nepritvirtintus kilimus ir kilimėlius, ant grindų ir perėjim ų esančias kliūtis, nepakankam ą apšvietim ą ir pan.

26. Saugos priem onės, naudojant palipimo priemones j aukštyje esančias vietas:

26.1. Visi laiptai, aikštelės, perėjimai ar kiti patekimo į kitus aukštus keliai turi būti neužkrauti ir laisvai prieinami. Jei dėl kokių nors sąlygų perėjimai laikinai uždarom i, turi būti įrengti kiti saugūs laikini perėjimai. Einant įsitikinti, kad laiptai ir perėjimai yra neslidūs ir gerai apšviesti.

26.2. Lipdamas laiptais darbuotojas viena ranka turi laikytis už turėklo ranktūrio. Krovinius laiptais leidžiam a nešti viena ranka arba krovinius perdavinėti kitam darbuotojui abiem rankom, stovint abiem kojom ant laiptų pakopų. Didesnių gabaritų krovinius turi nešti ne m ažiau kaip du darbuotojai, suderinę savo veiksm us ir taip apsaugodami vienas kitą nuo kritimo.

26.3. Bendrovėje leidžiam a naudoti tik standartų EN 131-1 ir EN 131-2 [3.9, 3.10] reikalavimus atitinkančias kopėčias, vadovaujantis gamintojo pateikta naudotojo instrukcija.

26.4. Darbuotojas, kuris palipim ui naudoja kopėčias, prieš lipdamas turi vizualiai patikrinti ir įsitikinti, kad kopėčios yra be defektų ir visiškai sukomplektuotos.

26.5. Pristatom ų kopėčių apatiniai galai turi būti su neslystančiais paviršium i antgaliais. Kopėčios turi būti statomos 75-65° kampu, paliekant mažiausiai 1 metro iškilusį ilginį virš plokštumos, į kurią bus lipama.

'-13


3 leidimas

26.6. Kopėčios pastatytas tokiose vietose kaip perėjimai, išėjimai, pervažiavimai ar kur jo s gali būti pajudintos dėl aplinkui vykstančių darbų pobūdžio ar judėjim o, turi būti pritvirtintos, kad būtų išvengta pajudinim o galimybės, arba aptvertos signaline aptvėrimo juosta siekiant nukreipti judėjim ą ar aplinkui vykstančius darbus toliau nuo kopėčių. Jei nėra galimybės kopėčių patikimai pritvirtinti, tai kopėčių apačioje turi stovėti jas laikantis žmogus.

26.7. Kopėčių fiksavimo įtaisai (jei j ie įrengti) prieš naudojim ą turi būti tvirtai užfiksuoti.

26.8. Darbuotojas ant kopėčių skersinio turi stovėti abejomis kojomis; lipti ar leistis kopėčiomis galima tik atsistojus veidu į kopėčias ir vadovautis „trijų taškų“ taisykle, tai yra reikia liesti kopėčias abiem kojom ir ranka arba abiem rankom ir viena koja, rankos turi būti laisvos, visus įrankius ar įrangą užkelti ar nuleisti reikia naudojant virvę arba kitą saugų būdą.

26.9. Darbuotojas, dirbdamas ant kopėčių, turi:

26.9.1. Turėti vieną laisvą ranką ir dirbti kita;

26.9.2. Nesistengti pasiekti toliau nei siekia jo ranka;

26.9.3. Nelipti aukščiau kaip ant ketvirtos nuo viršaus pakopos, kad dirbant būtų užtikrinta tinkama atrama;

26.9.4. Imtis papildom ų atsargumo priemonių, jei kopėčios statomos priešais duris arba perėjim ą (užrakinti duris arba užtverti perėjimą).

27. Saugos priemonės, keliant krovinius rankomis:

27.1. Vengti rankinio darbo su svoriais, naudojant įvairius kėlimo mechanizmus.

27.2. Tinkamai organizuoti darbą - mažinti pernešimo atstumą, mažinti kėlimų dažnį, daryti poilsio pertraukas, derinti įtem ptą ir neįtem ptą darbą, užtikrinti, kad krovin į būtų galima paimti ir nešant laikyti arti kūno, vengti nelygių, slidžių arba netvirtų grindų, vengti slenksčių, pakylų, laiptų, blogo m atomum o, ekstremalios temperatūros, drėgmės.

27.3. Tinkamai įvertinti krovinį - sumažinti keliamo krovinio svorį, sunkius ar didelius krovinius nešti dviese ar daugiau žmonių, je igu galima, keisti veiklos pobūdį (krovinį geriau stumti ar traukti, negu nešti), vengti pavojingų krovinio savybių (pvz., aštrių briaunų, nelygių paviršių, nesandarių talpų su skysčiu ir pan.).

27.4. Krovinių pernešimui naudoti pagalbines priem ones (pvz., nešioti pritaikytus diržus, m inkštas pečių apsaugas, naudoti dėžes su rankenomis ir pan.).

27.5. Vyrams vienkartinio rankom is keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą, negali viršyti 30 kg, m oterim s - 10 kg.

27.6. Kroviniai (daiktai, m edžiagos ir kt.) turi būti tvarkomi ir kraunami taip, kad negalėtų nukristi, nuriedėti, nuslysti ar nukristi ant šono, juos uždengiant, pritvirtinant ar atitveriant.

28. Saugos priemonės nuo pavojaus, susijusio su eismu ir judėjimu:

28.1. Bendrovės teritorijoje darbuotojai turi vadovautis kelių eismo taisyklėmis ir Bendrovėje priim tu vidaus kelių ženklinimu.

28.2. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba ja is eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Kelkraščiu arba važiuojam osios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priem onių važiavim o kryptį. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba


3 leidimas

važiuojam osios dalies kraštu tamsiuoju paros m etu arba esant blogam m atomum ui, privalo neštis šviečiantį ž ib intą arba prie drabužių prisisegti šv iesą atspindintį atšvaitą.

28.3. Kelius ir geležinkelius pėstieji gali pereiti tik nustatytose vietose, įsitikinus, kad nei iš kairės, nei iš dešinės nėra artėjančio traukinio ar autotransporto.

28.4. Draudžiam a išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

28.5. Draudžiam a lįsti pro vagonų apačią ar pro vagonų jungiam ąsias dalis. Norint pereiti į k itą stovinčio geležinkelio sąstato pusę, reikia apeiti sąstatą arba palaukti, kol sąstatas pravažiuos.

28.6. Bendrovės teritorijoje transporto priem onės vairuotojui draudžiam a viršyti 40 km/h, o technologinių įrenginių teritorijoje - 20 km /h greitį.

28.7. Transporto priem onei leidžiama sustoti ir stovėti tik ten, kur nedraudžiam a (nėra atitinkamų sustoti ir stovėti draudžiančių kelio ženklų).

28.8. Reikalavimai dviračio vairuotojui:

28.8.1. Dviračio vairuotojas privalo dėvėti signalinę liemenę, rekom enduojam a būti užsidėjus ir užsisegus dirželiu dviratininko šalmą.

28.8.2. Leidžiama važiuoti tik tvarkingus stabdžius ir garso signalą turinčiu dviračiu.

28.8.3. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šv iesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

28.8.4. Važiuojant tam siuoju paros m etu arba esant blogam m atom um ui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas.

28.8.5. Važiuoti dviračiu leidžiam a kelkraščiu pagal eismo kryptį, o kur kelkraštis netinkamas, galima važiuoti viena eile važiuojam osios dalies kraštine dešine eismo juosta kuo arčiau jo s dešiniojo krašto.

28.8.6. Draudžiam a važiuoti dviračiu žiem ą, pasidengus keliams sniegu ar ledu.

29. Darbo vietose, kuriose triukšmo lygis viršija 85 dB(A) (tokios vietos yra paženklintos ženklu „Naudoti klausos apsaugos priem ones44), darbuotojas turi naudoti asmenines klausos apsaugos priem ones (ausų kamštelius arba ausines) ir nebūti šiose vietose, jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu.

30. Saugos priemonės, siekiant sumažinti karščio poveikį:

30.1. Darbo m etu naudoti AAP, skirtas vasaros sezonui. Darbuotojai, kuriems darbo metu AAP naudoti nereikia, dėvėti natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą, šviesius drabužius, apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių - galvos apdangalą.

30.2. Vėdinti patalpas, atidarant langus ar naudojant vėdinimo sistemas.

30.3. Kas 2 0 -3 0 min. išgerti 250 -300 ml vandens (mineralinio arba mineralizuoto).

30.4. Kas 1,5 val. daryti 10 min. trukmės pertraukėles vėsioje vietoje (pvz., poilsiui skirtoje patalpoje).

30.5. Vartoti vitaminus, ypač v itam iną C.

31. Saugos priemonės, siekiant sumažinti šalčio poveikį:

31.1. Darbo m etu naudoti AAP, skirtas žiem os sezonui (darbo rūbus, saugią profesinę žiem inę avalynę, žiemines pirštines ir kt.). Darbuotojai, kuriems darbo m etu AAP naudoti


3 leidimas

nereikia, dėvėti rubus, apsaugančius nuo žem os temperatūros. Rūbai ir avalynė turi būti sausi, neaptempti. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.

31.2. Kas 1,5 val. daryti 10 min. trukm ės pertraukėles.

31.3. Mažinti darbo laiko trukm ę šaltyje.

31.4. Gerti šiltus skysčius.

IX. TIESIO G INIO V A D O V O IR D A R B U O TO JŲ PAREIGOS BEI TEISĖS

32. Darbuotojo tiesioginio vadovo (toliau - vadovas) pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, vadovas imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priem onės Bendrovėje finansuojamos Bendrovės lėšomis.

33. Vadovas turi teisę darbuotojams, pažeidusiems taikomus darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos norm inių teisės aktų reikalavimus, siūlyti skirti drausmines nuobaudas, neleisti darbuotojui dirbti tą d ieną (pamainą), kai j is darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, įstatymų nustatyta tvarka siūlyti atleisti darbuotoją iš darbo, kai jis pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos norm inių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

34. Darbuotojo pareiga yra vykdyti taikom ų darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos norm inių teisės aktų reikalavimus, rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos: darbuotojams, dirbantiems su darbo priem onėm is - darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems Bendrovės darbuotojam s - pareiginiuose nuostatuose.

35. Darbuotojas turi teisę:

35.1. Reikalauti, kad vadovas užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą bei gaisrinę saugą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

35.2. Susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinim ų rezultatais; jei nesutinka su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

35.3. Tartis su vadovu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai;

35.4. Atsisakyti dirbti, je igu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka;

35.5. Įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų.

36. Darbuotojas (darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, je igu tiesioginis vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiam ų priem onių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos reikalavimų pažeidim us ir apsaugoti darbuotoją (darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas (darbuotojai) neišmokytas saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priem onių ir / ar kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksm inga ir / ar pavojinga darbuotojo (darbuotojų) sveikatai ar gyvybei.

12-13

Akcinės bendrovės „O R LEN Lietuva44 darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija BDS-1

3 leidimas

X. D A R B U O T O JO PA REIG O S IR VEIKSM AI ĮVYKUS

N E L A IM IN G A M AT SITIK IM U I, AV AR IJA I, IN C ID EN TU I

37. Darbuotojas, galėjęs nukentėti ar nukentėjęs vos neįvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo (toliau - nelaimingi atsitikimai darbe) ar susirgęs ūm ia profesine liga (jeigu j is pajėgia), ir asmuo, matęs įvykį arba jo padarinius, pastebėjęs ar sužinojęs apie incidentą (susidariusią avarinę situaciją), avariją turi nedelsdamas pranešti padalinio vadovui (pam ainos vyresniajam, inžinieriui, meistrui ar kitam padalinio vadovą pavaduojančiam asmeniui). Padalinio vadovas, sužinojęs apie įvykį, privalo nedelsdamas pranešti bendruoju pagalbos telefonu 33 33 (Vam zdynų ir terminalo operacijų padalinyje - vadovaujantis galiojančiomis privalomo pranešimo, reagavim o ir sąveikos schemomis), jeigu reikia - iškviesti skubiąją m edicinos pagalbą.

38. Asmuo, m atęs ne laim ingą atsitikimą darbe arba jo padarinius, privalo nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirm ąją medicinos pagalbą ir iškviesti skubiąją m edicinos pagalbą.

39. Nepranešimas apie nelaim ingą atsitikimą darbe ar susirgim ą ūm ia profesine liga 38 punkte nustatyta tvarka laikomas saugos darbe pažeidim u ir darbuotojui surašom as saugos darbe pažeidim o aktas.

40. Kilus gaisrui, darbuotojas turi:

40.1. Pranešti bendruoju pagalbos telefonu 33 33, paskam binus iš laidinio arba mobiliojo tinklo (Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinyje - vadovaujantis galiojančiomis privalomo pranešimo, reagavimo ir sąveikos schemomis);

40.2. įvertinus riziką ir esant galimybėms iki M O PG V atvykimo pradėti gesinti gaisrą turim om is pirm inėm is gaisro gesinimo priemonėmis;

40.3. Atvykus M O PG V pajėgoms vykdyti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.

41. Didelio m asto ekstrem aliųjų įvykių m etu įjungiamos perspėjimo sirenos. Išgirdus sirenų gausmą, reikia išklausyti Bendrovės dispečerio pranešim ą apie kilusį pavojų per vidinius garsiakalbius arba įsijungus radijo taškus ir elgtis pagal nurodymus.

PASTABA. Kiekvieno mėnesio p irm ą pirm adienį, 10 val., atliekamas sirenų patikrinimas, todėl išgirdus jas, reikia pasitikslinti sirenų įjungimo priežastį ir, je igu tai nesusiję su galimu pavojumi, tęsti darbą.

XI. PRIEDAI

1 priedas. Gesintuvų tipai ir naudojimas.

ParengėVyresnysis darbuo' ’ ‘ ‘ ~ ‘ ecialistasEgidijus Luomana2013-02-18

13-13

Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva41 darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos BDS-1

3 leidimas1 priedas. Gesintuvų tipai ir naudojimas

1. Gesintuvų tipai:

1.1. Milteliniai gesintuvai (1 paveikslėlis) yra plačiausiai naudojami iš visų nešiojamųjų ugnies gesintuvų. M ilteliniais gesintuvais galim a gesinti įvairias medžiagas: degančius naftos produktus, šarminius m etalus, taip pat jais leidžiama gesinti iki 1000 voltų veikiančius elektros įrenginius laikantis saugaus 1 m atstumo. Milteliai negadina daiktų, juos nesunku nuvalyti.

1.2. Vandens putų gesintuvai (2 paveikslėlis) naudojam i tais atvejais, kai patalpose laikomi nedideli kiekiai degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių. Jais galim a gesinti kietas degias medžiagas, degius ir lengvai užsiliepsnojančius skysčius. Vandens putų gesintuvais negalima gesinti dujų ir elektros [renginių esant įtampai. Jais galima naudotis, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip +5 ° C ir ne aukštesnė kaip +60 °C.

1.3. Angliarūgštės gesintuvuose (3 paveikslėlis) slėgis yra kur kas didesnis nei milteliniame ar vandens putų gesintuve, todėl gesintuvo korpusas yra storesnis, o pats gesintuvas - gerokai sunkesnis už tokios pat talpos kitų rūšių gesintuvus. Angliarūgštės gesintuvai naudojami gesinant lengvai užsiliepsnojančius ir degius skysčius, dujas, kietas degias medžiagas, įjungtus į tinklą elektros įrenginius iki 1000V įtampos. Angliarugštinių gesintuvų privalumas - padarom as minimalus poveikis gesinam am objektui, todėl ja is patogu gesinti brangius elektros prietaisus, įvairius įrenginius, aparatus. Elektros įrenginius gesinti ne arčiau kaip 1 m atstumu. Juos galima naudoti, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip -40 °C ir ne aukštesnė kaip +60 °C (praktiškai be apribojimų). Svarbiausia stengtis, kad gesinamoji medžiaga nepatektų ant rankų, veido, nes -70 °C tem peratūrą siekianti angliarūgštė gali pažeisti (nušaldyti) odą.

1 paveikslėlis 2 paveikslėlis 3 paveikslėlis

2. Reikalavim ai gesintuvų laikymui:

2.1. Laikomi lengvai prieinam ose ir m atom ose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų;

2.2. K abinam i ne aukščiau kaip 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir taip, kad atidarytos patalpos durys netrukdytų jo paimti;

2.3. Statomi gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų , priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų, laikomi specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;

2.4. Laikomi taip, kad matytųsi užrašai.

Akcinės bendrovės „O R LEN Lietuva44 darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos BDS-1

3 leidimas1 priedas. Gesintuvų tipai ir naudojimas

3. Reikalavimai gesintuvų naudojimui:

3.1. Susipažinti su gesintuvo naudojimo instrukcija, kuri priklijuota ant gesintuvo korpuso. Joje piešinėliais nurodyta, kaip galima pradėti gesinti ir kaip naudoti gesin tuvą (4 paveikslėlis);

-\4«

GESINTUVAS12 KG ABC MILTELIAI 55A 2338 C

NUIMTI APSAUGINI ŽIEDĄ

/

mt\ 2 PASPAUSTI RANKENĄ

3. PASPAUSTI PURKŠTUKO SVIRTI

Dėmesio

PRiPiE.OYTi PANAUDOJUS PERIOOlSKA! PATIKftlNTi КЛ5МП TIKHiNn BAiKSNĖI Ю SVORj

NA'JOOT! GESINTUVO MODELI ATITINKANČIUS GAMIWUS IR ATSARGINES OAIjS

GESIWMU MtOŽIAGA: 12kgA8C RA?V!H I iNIMO NrIŠSTUMIAMOJ: PRi£№ONt: 225 g CO. TiPAS. X25H

TPMPERA11JROS RIBOS NUO *20 "C IKI ;C

GAMINTOJAS

C5=>! S

GESINTUVASSOhtfABCI

1 išvynioti tarną

2 Ištraukti apsaugini žiedą

3 Paspausu C o> talpos svirti

Mukrdptlpumštukaj liepsnos pagimdėt paspausti putkstuko svirti

Sjfc&WR* i m a te s * *й kįf$C Ш ЖШ PūfnOfT. Р лю а ььт «ffte&sšr.**«900» *AWW >л-̂ чы.-.у

re«PS«A?OJJ0S РЮ 05 № j0 -35 “C 4. -.йо ‘£ М О е е д л Я Й Й О Д и з 'Z b

»юм»!тъ xr tPK* лътж''- oetfc

4 paveikslėlis

2-3

Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva41 darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos BDS-1

3 leidim as1 priedas. Gesintuvų tipai ir naudojimas

3.2. Žemiau pateiktuose paveikslėliuose parodyta kaip teisingai gesinti ugnį:

Neteisingai Teisingai

Negesinkite ugnies prieš vėją - gesinkite tik pavėjui.


Degančio ploto negesinkite iš viršaus - gesinkite tik iš apačios.


Gesintuvais naudokitės ne vienu po kito - bet tuo pačiu m etu keliais.


Tekančios ugnies negesinkite iš apačios

Neteisingai

su ja kovokite tik iš viršaus.

Teisingai

Nepalikite smilkstančių židinių - gaisrą likviduokite iki galo.

3.3. Darbuotojas, panaudojęs gesintuvą, turi pranešti telefonu ar elektroniniu paštu apie gesintuvo panaudojim ą asmeniui, nurodytam informacinėje lentelėje, kuri yra pakabinta šalia gesintuvo, arba, jei gesintuvai laikomi priešgaisriniuose skyduose, gaisrinių čiaupų ar gesintuvų spintelėse, ant kiekvieno jų durelių vidinės pusės.

3-3

akcinĖs bendrovĖs „orlen lietuva44 darbuotojŲ … · 2017-12-08 · akcinės bendrovės...

Documents