alytaus miesto ŽeldynŲ ir ŽeldiniŲ bŪklĖs 2015 metais … · 2018-01-26 · alytaus miesto...

1

ALYTAUS MIESTO ŽELDYNŲ IR

ŽELDINIŲ BŪKLĖS 2017 METAIS

STEBĖSENOS REZULTATAI

(ATASKAITA)

(PAGAL 2014–2018 METŲ PROGRAMĄ)

Vykdytojai: dr. Vilija Snieškienė

VDU Kauno botanikos sodo mokslo darbuotoja

dr. Antanina Stankevičienė


2017

Kaunas

1–57 psl.

2

Užsakovas: Alytaus miesto savivaldybės administracija

Vykdytojas: Vytauto Didžiojo Universitetas

Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2017 metais

rezultatai (ataskaita) (pagal 2014–2018 metų programą)

Sutartis 2014-05-26 Nr. SR-703

Atstovaujanti Vytauto Didžiojo universitetą mokslo prorektorė

Prof. Julija Kiršienė

Vykdytojai: dr. Vilija Snieškienė


dr. Antanina Stankevičienė


3

TURINYS

Įvadas……………………………………………......…………………......…....................................4

1. Tyrimų apimtis ir darbo metodika…………………………..……….…............….........................5

2. Želdynų ir želdinių būklės kaitos dėl augalų ligų ir kenkėjų bei žmogaus neigiamos veiklos poveikio

stebėsena .............................................................................................................................................8

2. 1. Augalų ligų ir kenkėjų želdynuose stebėsena bei dirvožemio charakteristika ................. 8

2. 1. 1. Lapijos, spyglių būklė: defoliacijos, dechromacijos balas, ligų ir kenkėjų

pažeidimo balas .........................................................................................................…8

2. 1. 2. Kamieno būklė: mechaniniai pažeidimai, medienos puvinius

sukeliančių, grybų išplitimo balas (2014–2017) ......................................................... 38

2. 1. 3. Dirvožemio rūgštingumas – pH nustatymas Alytaus miesto parkuose ir gatvėse

(R. Vaisvalavičius).........................................................................................................39

2.1.4. Techninės KCl druskos, naudojamos sniegui tirpdyti poveikis želdiniams.........41

2.1.5. Elementų (N, P, K, Ca, Mg, Na ir Cl) kiekis Alytaus miesto želdynuose 2015,

2016m. ...........................................................................................................................42

2. 2. Žmogaus veiklos neigiamo poveikio želdynams stebėsena ..............................................43

2. 2. 1. Kamienų mechaniniai pažeidimai: kamieno pažeidimo balas ...…...................43

2. 2. 2. Defoliacija, lajos ir pomedžio būklė ...........................................................…..43

3. Introdukuotų medžių ir krūmų prisitaikymo prie vietinės aplinkos stebėsena (2014–2017) .........45

4. Naujai pasodintų sumedėjusių augalų būklės stebėsena (2014–2017)....................................…...50

5. Apibendrinimas ……………………….……………………………............….............................56

6. Naudota literatūra ………………………………………...............................................................57

4

ĮVADAS

Alytaus miesto želdynų sumedėjusių augalų būklės stebėsea pradėta vykdyti 2009 m. pagal Alytaus

miesto savivaldybės želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2008–2013 m.

programą. Pasibaigus šiam darbui, Alytaus miesto savivaldybė 2014 m. vėl paskelbė konkursą miesto

želdynų stebėsenos darbams pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013.11.28 sprendimu Nr. T-270

patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2014–2018 programą, kuri

suderinta su 2008 m. Želdynų įstatymo (2008.01.14, Nr.D1-31) programa “Dėl želdynų ir želdinių būklės

stebėsenos” (Lietuvos ..., 2008). Šia Programa turi vadovautis Lietuvos savivaldybės, rengdamos

savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti informaciją apie

savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų

būklę, valdyti ir prognozuoti ją.

Lietuvoje iki XX a. pabaigos miestų gatvėms apželdinti dažniausiai buvo sodinami vietinės floros ar

seniai introdukuoti ir jau adaptavęsi augalai. Kai kuriems želdynams mieste vietiės floros augalai tinka ir

turėtų vyrauti (parkuose, skveruose), bet ten, kur sąlygos augalams labai nepalankios (siauros centrinės

miestų dalies, senamiesčio gatvės), reikia ir specialiai toms vietoms pritaikytų augalų. Sumedėjusių augalų

asortimento parinkimas miestų gatvių apželdinimui – kol kas neišspręsta problema ne tik Lietuvoje, bet ir

kitose šalyse. Tą padaryti galima tik bandymų, eksperimentų būdu (t. y. apsodinant nedideles gatves ar

gatvių atkarpas naujais augalais) ir nuolat stebint augalų būklę. Kitose Europos šalyse šis darbas pradėtas

keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl ir rezultatai jau matomi: sukurtos medžių veislės, tinkamos

urbanizuotoms teritorijoms (Vainauskienė, 2013).

Kelis paskutinius dešimtmečius Alytaus mieste vykdoma daug gatvių pertvarkymo darbų, kartu

naujai sodinami ir želdiniai. Įrengiami nauji arba pertvarkomi seni skverai. Parkuose nuolat papildomai

pasodinama naujų, įdomesnių, retesnių augalų. Tose gatvėse, kurios prieš 60-80 metų buvo apsodintos

vietinių rūšių medžiais (mažalapėmis liepomis, paprastaisiais klevais, paprastaisiais uosiais), ateina laikas

šiuos želdinius keisti. Augalai mieste, augdami ypatingai jiems nepalankiomis sąlygomis, būna blogesnės

būklės negu natūraliomis sąlygomis augantys, greičiau sensta, tampa pavojingi žmonėms, pastatams, todėl,

atėjus laikui, juos reikia pakeisti naujais.

Viena iš pagrindinių želdinių mieste funkcijų – dekoratyvumas. Tik sveiki, gerai augantys augalai

teiks grožį. Nuolatinė augalų būklės stebėsena labai svarbus darbas atrenkant naujai sodinamus augalus ir

prižiūrint seniau augančius. Dažnai naujų rūšių augalai iš kitų kraštų atkeliauja su savais patogenais, kurie

gali ne tik šiems augalams daryti žalą, bet apnikti ir vietinės floros augalus. Gyvų organizmų tarpusavio

santykiai labai sudėtingi, ir bet koks aplinkos pasikeitimas (kintančios aplinkos sąlygos, naujų rūšių augalų

sodinimas) gali sukelti netikėtus kenkėjų ar ligų sukėlėjų išplitimus (invazijas) ir atnešti didelių nuostolių.

Per trumpą laiką tokių pavyzdžių yra ir Lietuvoje: keršoji kaštoninė kandelė, bakterinė erškėtinių šeimos

augalų degligė – atnešė didelius nuostolius ir nepatogumus.

Augalų būklės stebėsenos mieste tikslas – nustatyti, kaip mieste augatys medžiai reaguoja į

kintančias klimato sąlygas, įvertinti augalų fitosanitarię būklę. Kai kurių teršalų mažėja keičiantis

pramonės įmonėms, gerėjant automobilių degalų kokybei. Keičiasi klimato sąlygos, daugėja įvairių

5

ekstremalių reiškinių, iki šiol buvusių nebūdingais vidutinio klimato juostoje: po ilgo šilto rudens staigus

stiprus atšalimas, vėtros, sausros ir karštis vasaromis. Net ir trumpalaikiai tokie klimato veiksniai daro įtaką

augalų būklei. Senesni, drevėti, bet gyvybingi medžiai gali tapti pavojingi aplinkai (žmonėms, pastatams,

automobiliams), todėl juos iš kai kurių augaviečių (gatvių želdiniai, netoli pastatų augantys medžiai) tenka

pašalinti. Tokie medžiai gali augti parkuose toliau nuo takų. Jie sendami ir net nudžiūvę, padidina želdyno

biologinę įvairovę, bet vietose, kur vaikščioja žmonės, važinėja automobiliai ar yra pastatai – tokie medžiai

gali pridaryti žalos.

Pagrindiniai reikalavimai keliami šiandieniniams miestų želdynams, nepriklausomai nuo jų

paskirties, yra želdynų patvarumas ir ilgaamžiškumas. Norint tai pasiekti, būtina žinoti pagrindinius

želdynų mieste kūrimo ir želdinių asortimento parinkimo principus (Januškevičius, Navys, 2012).

Ataskaitoje pateikiami ketverių metų (2014–2017 m.) Alytaus miesto skirtingo tipo želdynuose

atliktos sumedėjusių augalų būklę ir jų augimo sąlygas apibūdinančių rodiklių stebėsenos rezultatai.

1. TYRIMŲ APIMTIS IR DARBO METODIKA

2017 m. ketvirti darbo metai vykdant 2014-2018 m. želdynų ir želdinių stebėsenos programą Alytaus

mieste. Šiais metais buvo vertinta sumedėjusių augalų būklė, tiriamas dirvožemio pH (kasmet atliekami

tyrimai), nustatytas kai kurių elementų (N, P, K, Ca, Mg, Na ir Cl) kiekis mažalapės liepos lapuose; Na ir

Cl kiekis dirvožemyje.

Tyrimų apimtis

Tyrimų apimtis 2017 metais. 2017 m. rugpjūčio mėn. augalų būklė buvo vertinta septyniuose

parkuose – Gulbynės, Jaunimo, Kurorto, Likiškių, Miesto sodo, Putinų, Žuvėdrų kalvos; dviejuose

skveruose – Studentų ir Senamiesčio, dviejose aikštėse – Rotušės ir Pirmojo Alytaus bei devyniolikoje

gatvių – Birutės, A. Jonyno, Jotvingių, A. Juozapavičiaus, Kauno, Likiškėlių, Margio, Naujojoje, Pulko,

Putinų, Rūtų, Sakalausko, Statybininkų, Sudvajų, Suvalkų, Volungių, Vilniaus, Vilties ir Žuvinto, kuriose

yra gausiausia medžių rūšių įvairovė arba auga naujai pasodinti jauni medžiai. Gatvių želdynuose įvertinta

1540 sumedėjusių augalų (priklausančių 28 genčių, 33 rūšių, 3 veislių), rekreaciniuose želdynuose

(parkuose ir skveruose) – 4040 sumedėjusių augalų (57 gentys, 98 rūšys, 30 veislių) ir apie 5380 naujų

medžių ir krūmų (35 gentys, 26 rūšis, 22 veislių) būklė (1 lentelė).

Introdukuotų medžių ir krūmų sugebėjimas prisitaikyti prie vietinės aplinkos buvo stebimas ir

vertinamas visuose miesto parkuose (šiose augavietėse introducentų daugiausia) ir gatvėse.

Pagal programą pH nustatytmui mėginiai buvo paimti S. Dariaus ir S. Girėno, A. Juozapavičiaus,

Kauno, Naujojoje, Pulko, Sudvajų, Vilniaus, Margio gatvėse ir Jaunimo, Kurorto ir Miesto sodo parkuose.

Elementų (N, P, K, Ca, Mg, Na ir Cl) kiekis buvo nustatytas mažalapės liepos lapuose, paimtuose

A. Juozapavičiaus, Kauno, Naujojoje ir Pulko gatvėse bei Jaunimo parke (kontrolė); Na ir Cl kiekis

dirvožemyje buvo nustatyti mėginiuose, paimtuose A. Juozapavičiaus, Kauno, Naujojoje ir Pulko gatvėse

bei Jaunimo parke (kontrolė.

Želdynų ir želdinių būklės kaita dėl grybinių ligų ir kenkėjų bei žmogaus neigiamo poveikio buvo

stebima ir vertinama gatvių želdiniuose, miesto parkuose bei skveruose.

6

2017 m. Alytaus miesto želdynuose ir želdiniuose stebėtų augalų sąrašas (G – gatvių apsauginiuose želdiniuose; R –

rekreaciniuose, N – naujai pasodintų skaičius) Augalo rūšis G R N Augalo rūšis G R N Augalo rūšis G R N

Europinis kėnis

Abies alba Mill.

3 Pilkasis riešutmedis

Juglans cinerea L.

4 Dygioji slyva

Prunus spinosa L.

1

Kaukazinis kėnis

A. nordmanniana (Steven) Spach

3 Mandžiūrinis riešutmedis

J. mandshurica Maxim.

2 Didžioji pocūgė 20

Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Fra

Ginalinis klevas Acer ginnala Maxim 24 Riešutmedis Juglans sp. 1 P. menziesii var. ‚Glauca‘ 14

Uosialapis klevas

A. negundo L.

2 42 Kazokinis kadagys

Juniperus sabina L.

43 15 Miškinė kriaušė

Pyrus pyreaster Burgsd.

7

Paprastasis klevas

A. platanoides L.

161 270 30 J. sabina ‘Variegata’ 3 Paprastasis ąžuolas

Quercus robur L.

4 219 110

A. platanoides ‘Columnare’ 49 Žvynuotasis kadagys ‘Meyeri’

Juniperus squamata ‘Meyeri’

33 Raudonasis ąžuolas

Q. rubra L.

43 6 111

A. platanoides ‘Deborah’ 13 Laburnum alpinum

Darželinis pupmedis

1 Dygioji šunobelė

Rhamnus catarcticus L.

2

A. platanoides ‘Eurostar’ 32 Paprastasis pupmedis

Laburnum anagyroides Medik.

3 Rododendras

Rhododendron sp.

3 4

A. platanoides ‘Globosum’ 20 24 Europinis maumedis

Larix decidua Mill.

103 Rūgštusis žagrenis

Rhus typhina L.

7

A platanoides “Schwedleri’? 31 Amerikinis maumedis

L. laricina (Du Roi) K. Koch

10 Baltažiedė robinija

Robinia pseudoacacia L.

3 11

A. platanoides ‘Krimson King’ 8 5 Maumedis Larix sp. 7 Paprastasis erškėtis Rosa canina L. 4

Platanalapis klevas

A. pseudoplatanus

27 Paprastasis ligustras

Ligustrum vulgare L.

20 100 Raukšlėtalapis erškėtis

R. rugosa Thunb.

71 13

A pseudoplatanus ‘Purpurascens’ 24 L. vulgare ‘Aureum’ 5 2 Rožė Rosa sp. 108

Sidabrinis klevas

A. saccharinum L.

5 2 Totorinis sausmedis

Lonicera tatarica L.

10 Baltasis gluosnis ‘Tristis‘

S alba L.‘Tristis‘

1 12 2

Totorinis klevas

A. tataricum L.

2 Japoninė magnolija

Magnolija kobus DC

1 Blindė

Salix caprea L.

46

Paprastasis kaštonas

Aesculus hippocastanum L.

217 76 71 Dyglialapė mahonija

Mahonia aquifolium (Pursh) N

1 Trapusis gluosnis

S fragilis L.

2

A. hippocastanum‘Baumanii‘ 43 Ziboldo obelis Malus toringo Siebold 5 Salix sp. 14

Juodalksnis

Alnus glutinosa (L.) Gaertn.

101 Paprastoji ieva

Padus avium Mill.

2 1 Juoduogis šeivamedis

Sambucus nigra L.

2

Baltalksnis ‘Laciniata’

Alnus incana ‘Laciniata’

4 Vėlyvoji ieva

P. serotina (Ehrh.) Borkh.

14 Paprastasis šermukšnis

Sorbus aucuparia L.

5 17

Varpotoji medlieva

Amelanchier spicata (Lam.) K. K

10 Paprastoji eglė

Picea abies (L.) H. Karst.

2 63 Švedinis šermukšnis

S. intermedia (Ehrh.) Pers 2

4

Aralija

Aralia sp.

1 P. abies ‚Nidiformis‘ 2 Tiuringinis šermukšnis

S. x thiuringiaca (Ilse) Fritsch

12

Tunbergo raugerškis‘Purpurea‘ 150

Berberis thunbergii DC ‘Purpurea‘

65 9 P. abies ‘Virgata’ jaunatv 1 1 S. x thiuringiaca

‚Fastigiata‘

39

Karpotasis beržas

Betula pendula Roth

4 357 4 Baltoji eglė

P. glauca (Moench) Voss

61 Smailialapė lanksva

Spiraea arguta Zabel

98 22

Paprastasis buksmedis

Buxus sempervirens L.

16 19 P. glauca baltos 6 Bumaldo lanksva

S. bumalda Burv.

15

Virgininis kalikantas

Calycanthus floridus L.

3 Dygioji eglė

P. pungens Engelm.

1 13 Japoninė lanksva ‚Macrophylla‘

S. japonica L.‚Macrophylla

13

Paprastoji karagana

Caragana arborescens Lam.

4 P. pungens ‘Glauca’ 39 2 Plačialapė lanksva

S. latifolia (Aiton) Borkh.

10

Paprastasis skroblas

Carpinus betulus L.

9 Serbinė eglė

P. omorica (Pančic) Purk.

40 Spirea sp. 160

Japoninis puošmedis

Cercidiphyllum japonicum Siebold

2 Bankso pušis

Pinus banksiana Lamb.

3 Baltauogė meškytė

Symphoricarpus albus (L.) S. F. B

30

Baltoji sedula

Cornus alba L.

4 28 Suktaspyglė pušis

P. contorta Douglas ex Loudo

Paprastosios alyvos

Syringa vulgaris L.

6 28 18

Paprastasis lazdynas

Corylus avellana L.

2 2 Kalninė pušis

P. mugo Turra

3006 Stambialapė alyva

S. josikaea J. Jacq. ex Rchb.

6 6

Europinis pūkenis

Cotinus coggygria Scop.

1 Juodoji pušis

P. nigra J. F. Arnold

4 Europinis kukmedis

Taxus baccata L.

2

Blizgantysis kaulenis

Cotoneaster lucidus Schltdl.

35 22 Paprastoji pušis

P. sylvestris L.

2 308 73 T. baccata ‘Fastigiata‘ 1

Lenktašakis kaulenis

C. dielsianus E. Pritz.

207 Veimutinė pušis

P. strobus L.

9 T. baccata ‘Dovastaniana‘ 8 16

Vienapiestė gudobelė

Crataegus monogyna Jacq.

7 18 19 Pušis

Pinus sp.

23 Vakarinė tuja

Thuja ocidentalis L.

6 16

Švelnioji gudobelė

C. mollis (Torr. et A. Gray) Scheele

4 Darželinis jazminas

Philadelphus coronarius L.

4 T. ocidentalis ‘Columna’ 4

Šiurkščioji deucija

Deutzia scabra Thunb.

4 Putinalapis pūslenis

Physocarpus opulifolius (L.)

105 1 T. ocidentalis ‘Luteae’ 5

Europinis ožekšnis Euonymus europaea L. 1 4 P. opulifolius ‘Luteus’ 1 20 T. ocidentalis ‘Smaragd’ 4

Paprastasis bukas

Fagus sylvatica L.

2 P. opulifolius ‚Diabolo‘ 9 16 Didžioji tuja

T. plicata Donn ex D. Don

1

F. sylvatica ‘Purpurea’ 2 Berlyninė tuopa 10

Populus berolinensis (K. Koch) Dippe

Mažalapė liepa 612

Tilia cordata Mill.

541 343

Lenktašakė forsitija 1

Forsythia suspensa (Thunb.)Vahl

14 11 Kanadinė tuopa

P. canadensis Moench

3 39 Grakščioji liepa

T. euchlora K. Koch

2 7

Paprastasis uosis

Fraxinus exelsior L.

7 54 Juodoji tuopa

Populus nigra L. ‚Italica‘

1 Didžialapė liepa 183

T. plathyphyllos Scop.

51 59

F. lanceolata 3 2 Drebulė Populus tremula L. 18 Kalninė guoba Ulmus glabra Huds. 16

Plaukuotasis uosis

F. pennsylvanica Marshall

11 Krūminė sidabražolė

Potentila fruticosa L.

26 5 Paprastoji vinkšna

U. laevis Pall.

8

Dviskiautis ginkmedis

Ginkgo biloba L.

1 1 Vyšninė slyva

Prunus cerasifera Ehrh.

16 Paprastasis skirpstas

U. minor Mill.

1

Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides L.

1 69 P. cerasifera ‘Purpurea’ 12 2 Paprastasis putinas

Viburnum opulus L.

14

Šviesioji hortenzija ‚Grandiflora‘

Hydrangea arborescens L

1 Sakura

P. sargentii Rehder.

7 Gausiažiedė veigelė Weigela 4

floribunda(Siebold et Zucc.) Koch

7

Tyrimų metodika

Želdynų būklės vertinimas. Naudota kompleksinė medžių būklės vertinimo metodika, parengta

pagal miškininkystėje naudojamas metodikas (Vaičys ir kt., 1979; Brukas, 1988;), jas pritaikius

specifinėms miesto sąlygoms (Juronis ir kt., 1999).

Būklės rodikliai – defoliacija, dechromacija, lapų nekrozės, medžių kamienų pažeidimai bei ligų

intensyvumas ir kenkėjų gausumas, vertinti pagal skalę nuo 1 iki 5 balų rugpjūtį (1 balas – pažeista iki 10

% asimiliacinio ploto, kamienų ar šakų; 2 balai – 11–30 %; 3 balai – 31–60 %; 4 balai – 61–80 %; 5 balai –

81–100 %). Medžių kamienų pažeidimai vertinami spalio-lapkričio mėnesiais.

Ligų sukėlėjai buvo identifikuojami vizualiai (pagal ligų simptomus ir ligų sukėlėjų–grybų

morfologinius požymius, naudojant lupą) bei išskiriant grynas grybų kultūras drėgnų kamerų būdu; taip pat

identifikuojami mikroskopuojant ir naudojant monografijas bei apibūdintojus (Черемисинов и др., 1970;

Braun, 1987; Braun, 1995; Ignatavičiūtė, Treigienė, 1998; Labanowski et al., 2000; Labanowski et al.,

2001a,b; Butin, Kehr, 2002; Grigaliūnaitė, 2003; Li, Beveridge, 2003; Hartmann ir kt., 2005; Sinclair,

Lyon, 2005; Orlikowski, Wojdyla, 2010; Butin, 2011).

Kenkėjai apibūdinti pagal (Pileckis ir kt., 1968; Deschka and Dimic, 1986; Labanowski et al., 2000,

2001a; Hartmann ir kt., 2005; Pflanzengallen, 2012).

Defoliacijos, dechromacijos, lapų nekrozių, kamienų pažeidimų ir ligų bei kenkėjų vidutinis

pažeidimo balas apskaičiuotas pagal formulę (Juodvalkis, Vasiliauskas, 2002):

V = Σ (n ∙ b) / N; (1)

čia V – vidutinis pažeidimo balas, Σ (n ∙ b) – vienodai pažeistų (balais) augalų skaičiaus ir pažeidimų

reikšmės sandaugų suma, N – vertintų augalų skaičius.

Buvo vertinama pomedžio būklė: pomedžio, neuždengto asfaltu, cementu ar kitomis drėgmei ir orui

nepralaidžiomis medžiagomis plotas (m2), suminto pomedžio ploto procentas nuo viso pomedžio ploto.

Introdukuotų stambių (nuo 16 cm apimties 1 m aukštyje) sodmenų prisitaikymas vietinei aplinkai

(metinis prieaugis, žydėjimas, derėjimas bei būklės pakitimo požymiai) buvo vertinami gatvės ir

rekreaciniuose želdynuose. Būklė įvertinama balais aprašant būklės pakitimo požymius: 1 balas – būklė

gera, augalas sąlyginai sveikas, žydi, dera, būklės pakitimo rodiklis iki 10%; 2 – būklė patenkinama –

defoliacija, dechromacija, ligų ar kenkėjų intensyvumas 11–60%; 3 – būklė bloga – pakenkta 61–80.

Metinis prieaugis buvo vertinamas, lyginant jį su sąlyginai sveiko medžio prieaugiu – geras,

vidutinis, mažas. Žydėjimas ir derėjimas buvo vertinamas vizualiai pagal 4 balų skalę: 0 – augalas nežydi

ir nedera; 1 – silpnai žydi ir dera (pavieniai žiedai ir vaisiai); 2 – vidutiniškai žydi ir dera (iki 50% žiedų ir

vaisių, lyginant su gausiu vieno ar kito taksono augalų žydėjimu ir derėjimu); 3 – gausiai žydi ir dera.

Dirvožemio stebėsenai skirtingas funkcijas atliekančiuose želdynuose buvo imti jungtiniai

(sudėtiniai) jo ėminiai specialiu dirvožemio grąžtu viršutiniame akumuliaciniame 0–20 cm sluoksnyje.

Siekiant reprezentatyvaus ėminių paėmimo vietų (ĖPV) išdėstymo, taikytas linijinis (šalia magistralinių

gatvių) ir „voko“ (miesto parkuose) ĖPV parinkimo būdai (Lietuvos LST ISO 10381 (1-6:2003-2005) ir

tarptautinį ISO 10381 (1-8: 2002-2006) standartus). Cheminės dirvožemio rodiklių analizės atliktos

akredituotoje LAMMC ATL laboratorijoje standartizuotais metodais: dirvožemio pH 1 mol/l KCl

8

suspensijoje ISO 10390:2005. Ca, Mg, K ir Na nustatyti BaCl2 ištraukoje ISO 11260:1994; chloridai

(Cl-) H2O 1:5 ištraukoje titrimetriniu metodu.

Darbe panaudoti meteorologijos tarnybos pateikti klimato rodikliai (Klimatas ..., 2014–2017).

Statistiniai skaičiavimai atlikti pagal Excel (90.6926SP-3) programą.

Ataskaitos skyriai išdėstyti pagal programoje numatytus spręsti uždavinius.

2. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS KAITOS DĖL AUGALŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ BEI

ŽMOGAUS NEIGIAMOS VEIKLOS POVEIKIO STEBĖSENA

Augalų būklei įtaką daro abiotiniai ir biotiniai veiksniai. Abiotiniai – tai aplinkos sąlygos, o biotiniai

– gyvi organizmai – ligų sukėlėjai, kenkėjai ir taip pat žmogus. Visi šie veiksniai tarpusavyje susiję:

aplinkos sąlygos (dirvožemis, klimatas) pirmiausiai veikia augalus ir sukuria palankias arba nepalankias

sąlygas jiems kenkiantiems organizmams.

2. 1. AUGALŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ ŽELDYNUOSE STEBĖSENA BEI DIRVOŽEMIO

CHARAKTERISTIKA

Kiekvienos rūšies ligų sukėlėjams ir kenkėjams vystytis ir plisti reikalingos palankios aplinkos

sąlygos (tam tikra temperatūra ir drėgmė kiekvienu to organizmo vystymosi laikotarpiu). Todėl ir tose

pačiose augavietėse skirtingais metais išplinta ne visada tie patys organizmai kenkiantys augalams.

Ilgalaikė augalų būklės stebėsena parodo augalų būklės kitimo, žalingų organizmų plitimo tendencijas.

2. 1. 1. LAPIJOS, SPYGLIŲ BŪKLĖ: DEFOLIACIJOS, DECHROMACIJOS, LIGŲ IR KENKĖJŲ PAŽEIDIMO BALAS

Sumedėjusių augalų būklė rekreaciniuose želdynuose (2 lentelė). 2014–2015 m. dėl sausros buvo

fiziologinių pažeidimų (defoliacija, dechromacija, lapų nekrozės, sausos šakos), kurie rekreaciniuose

želdynuose nėra būdingi, esant normalioms metereologinėms sąlygoms. Per anksti metė lapus Tunbergo

raugerškiai, mažalapės liepos. Senamiesčio skvere, kur nuolat pašalinami nukritę lapai 2015 m. paprastojo

kaštono lapai kaštoninės keršosios kadelės buvo tik nežymiai pažeisti (1 balas). Visų tipų želdynuose buvo

gausu voratiklinių erkių (Schizotetranychus tiliarum) ant mažalapės liepos, kurios kai oras drėgnesnis ir

vėsesnis, šių erkių stipriai nepažeidžiamos. Ant uosialapio, paprastojo, ginalinio ir platanalapio

‘Purpurascens’ klevo gausu miltligių. Taip pat miltligės daug ant paprastųjų ąžuolų. Didžioji pocūgė

Pseudotsuga menziesii ir jos varietetas ‚Glauca‘ kiekvienais metais vis retesne laja. Dalis jų Miesto sode

jau iškirsta. Šie medžiai Lietuvoje neilgaamžiai.

2016 m. tik birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 1,5–2,2 °C aukštesnė už 1981–2010 m.

standartinę klimato normą (toliau % SKN) (15,8...18,1 °C), kritulių kiekis artimas SKN. Liepos ir

rugpjūčio mėnesių vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis per mėnesį buvo artimi SKN.

2017 m. birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo artima SKN. Per birželio mėnesį

kritulių iškrito pietiniuose rajonuose 91–124 mm (1,2–1,5 SKN). Liepos mėnesio vidutinė oro

temperatūra buvo pietiniuose rajonuose 0,7–1,0 °C žemesnė už SKN. Per liepos mėnesį šalies

pietiniuose rajonuose kritulių iškrito 70–105 mm (iki 1,4 SKN). Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro

9

temperatūra buvo 16,2...18,5 °C artima SKN. Per rugpjūčio mėnesį kritulių iškrito 35–85 mm (0,5 – 1

SKN).

Pastaruosius dvejus metus (2016–2017) vasaros mėnesių vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis

buvo artimi SKN, todėl ir medžių būklė buvo žymiai geresnė negu kitais metais: fiziologinių pažeidimų

(defoliacija, dechromacija, lapų nekrozės) rekreaciniuose želdynuose beveik visai nebuvo. Voratiklinėms

erkėms standartinės Lietuvos klimato normos (temperatūros ir kritulių) nėra palankios, joms reikalingas

sausesnės ir šiltesnės metereologiės sąlygos. Dėl tinkamesnių sąlygų 2016–2017 m. šiek tiek pagerėjo ir

senojo europinio kukmedžio, augančio Miesto sode būklė. Ankstesniais 2014–2015 m. sausos ir karštos

vasaros susilpnino augalą ir buvo palankios kenkėjams voratinklinei erkei (Cecidophyopsis psilaspis) ir

skydamariui (Partheolecanium pomeraicum), todėl didelė dalis stambiausių šakų numetė spyglius.

Sumedėjusių augalų būklė apsauginiuose gatvių želdynuose (2 lentelė). Po 2015 m., kai sąlygos dėl

sausros užsitęsusios nuo vasaros vidurio iki rudens pradžios, buvo itin nepalankios ir buvo gausu

fiziologinių pažeidimų ant įvairių rūšių medžių (mažalapė ir didžialapė liepos, paprastieji klevai, paprastieji

kaštonai), 2016–2017 m. visų rūšių medžių būklė buvo daug geresnė. Nuo 2015 m. pradėjo mažėti

keršosios kaštoninės kandelės pažeidimų gatvių želdynuose. 2016–2017 m. Suvalkų gatvės kaštonai buvo

žali iki vėlyvo rudens.

Grybų-dėmėtligių sukėlėjų 2015–2017 m. buvo negausu. 2016 m. nežymiai gausiau miltligės buvo

ant paprastojo ąžuolo (1 pav.). Mažiau negu kitais metais, 2016–2017 m. buvo suodgrybių ant lapų (2

pav.). 2015 m. tikriausiai amarų ir pačių augalų išskyros per sausrą išdžiūvo ir daugelyje vietų jų, maisto

medžiagas imantiems grybams sąlygos vystytis pasidarė nepalankios. O 2016–2017 m. po šiltesnio ir

sausesnio birželio liepą ir rugpjūtyje buvo gausu kritulių (liūčių), kurie nuo lapų nuplovė tiek substratą, tiek

ir pačią suodgrybių grybieną.

1 pav. Paprastasis ąžuolas pažeistas miltligės (sukėlėjas

Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S.

Takam.)

2 pav. Mažalapė liepa pažeista suodligės (sukėlėjai grybų

kompleksas: Fumago vagans Pers. ir kt.)

10

2 lentelė. Alytaus miesto apsauginių gatvių ir rekreacinių želdynų fitosanitarinė būklė 2014–2017 m.; *, ** Ligos Kenkėjai

Stebėjimo

vieta

Augalo rūšis, augalų skaičius

Met

ai

Defoliacij

a, dechro-

macija

Nekrozė

Sausos

šakos

Kamienų

pažeidimas

Liga: sukėlėjas

Ligos

vidutinis

pažeidimo

balas

Vidutinis

pažeidimo

balas

visomis grybinėmis

ligomis

Kenkėjas

Vidutinis

pakenki

mo balas

Vidutinis

pakenkim

o balas

visais

aptiktais

kenkėjais

REKREACINIAI ŽELDINIAI

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Sen

am

iesč

io s

kvera

s

Paprastasis klevas

Acer platanoides, 2

2014 Suodligė Fumago

vagans Pers. ir kt. 13,87

2015 Juodoji dėmėtligė

Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

22,74 22,74

2016 13,87 13,87

2017 2

Paprastasis klevas 'Krimson King'

Acer platanoides, 1

2015 2 2

2015 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

3 3

2016 1,630,12


Aesculus hippocastanum, 3

2014 Keršoji kaštoninė kandelė

Cameraria ohridella

Deschka & Dimić

21,58 21,58

2016 3 3

2017 2 2

Tunbergo raugerškis Berberis

thunbergii ‘Purpurea‘, 45

2014 Miltlige

Erysiphe berberidis DC. 1,220,11 1,220,11

2015 1,360,11 1,360,11

Vienapieste gudobelė Jacq.

Crataegus monogyna, 2


vagans Pers. ir kt.

22,74 22,74

2015 Aphis pomi de Geer 42,74 42,74

2017 1,53,26

2017 Dėmėtligė

Cylindrosporium

brevispinum

2 2

2015 3

Picea abies baltoji, 1 2016 3

2017 3

Dygioji eglė

Picea pungens 'Glauca', 5

2015 2,20,81 žievėgraužiai 1,40,37 1,40,37

2016 2,20,81 2,41,07 2,41,07

2017 1,41,07

Physocarpus opulifolius, 5 2016 3

Kaukazinė slyva

Prunus cerasifera ‚Atropurpurea‘, 2

2014 Kaulavaisių šratligė

Stigmina carpophila

(Lév.) M.B. Ellis /2

13,87 13,87

2015 2 2

2016 2 2

Miškinė kriaušė

Pyrus pyraster, 1

2014 Rūdys

Gymnosporangium

sabinae (Dicks.) G.

Winter

1 1

2015 3 3

2016 1 1

11

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 10

2014 2,330,2 10,31 2,670,19 Liepinis gleivėtasis

pjūklelis Caliroa annulipes Klug

1,170,3 1,360,08

2014 Veltininė erkė

Eriophyes leiosoma (Nalepa)

1,780,24

2014 Liepine gyslinė erkė

Eriophyes lateannulatus

Pgst.

1,310,3

1

2017 1,110,3 Schizophillum

comune 1,110,3 1,110,3

2014 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum Herm.

1,170,3

2015 2,890,37 2,890,37

Paprastasis skirpstas

Ulmus minor1

2014 Minos – blizgis nykšukas Trachys minutus L.

2 1,50,4

2015 žuvęs

Gu

lbyn

ės p

ark

as

Uosialapis klevas

Acer negundo, 12

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

1,420,41 1,420,41

2015 30,28 30,28

2014 Phyllosticta

negundicola Sacc. 1,420,41 1,420,41

2015 40,34

2016 1,250,.44 1,250,44

2017 1,830,36 1,830,36

Paprastasis klevas

Acer platanoides, 38


Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

10,15 1,160,3

2015 2,290,09 1,880,3

2016 1,470,12 1,470,12

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

1,320,13

2015 1,460,01

Paprastasis klevas 'Globosum'

Acer platanoides 'Globosum', 10

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

10,58 Klevinis pjūklelis

Pristiphora subbifida

(Thomson)

20,41 20,41

Platanalapis klevas

Acer pseudoplatanus

'Atropurpureum', 21


Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

20,19 20,15

2015 2,90,15 2,90,15

2016 2,430,17 2,430,17






vagans Pers. ir kt. 20,31 1,50,31

2014 Rauplės

Diplocarpon mespili

(Sorauer) B. Sutton

10,44

2015 20,31 2,0,31

2017 Dėmėtligė

Cylindrosporium

brevispinum

20,31 20,31

12

Miškinė kriaušė

Pyrus pyraster Burgsd., 1

2014 Rūdys

Gymnosporangium

sabinae (Dicks.) G.

Winter

1 1

Paprastasis ąžuolas

Quercus robur, 24

2014 Miltligė

Erysiphe alphitoides

(Griffon & Maubl.) U.

Braun & S. Takam.

20,16 2,340,15

2015 1,630,19 1,630,19

2016 10,23 10,23


vagans Pers. ir kt.

2,670,14

Baltasis gluosnis 'Tristis'

Salix alba 'Tristis', 23

2014 Rauplės

Venturia saliciperda

Nüesch

10,24 10,24

2015 2,870,17 2,870,1 20,17 20,17

Gu

lbyn

ės p

., (

tęsi

ny

s) 2017 20,17

Trapusis gluosnis

Salix fragilis 2

2017 Rauplės


Nüesch

2

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 58

2014 1,480,08 1,480,1 Rudmargė

Mycosphaerella

millegrana (Cooke) J.

Schröt.

2,450,06 2,380,06 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum Herm

2015 2,560,05 2,650,05 2,210,06 2,210,06

2016 1,480,1 1,520,08 1,520,08

2017 1,860,07 1,960,07


vagans Pers. ir kt. 2,430,06

2015 2,740,06

2017 1,580,07 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

1,20,1 1,20,1

Jau

nim

o p

ark

as

Uosialapis klevas

Acer negundo, 2

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

13,87 13,87

2015 42,74 42,74

2016 2,10,08 2,10,08

Paprastasis klevas


2014 Juodoji demetlige

Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

10,11 10,09 Klevinis pjūklelis


(Thomson)

10,11

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

10,11

2015 20,08 20,08

Paprastasis klevas 'Krimson King'

Acer platanoides 'Krimson King', 4

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

20,12

Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus 'Purpurescens', 2

2015 32,24 32,24



2014 Miltligė

Erysiphe flexuosa

(Peck) U. Braun & S.

Takam.

10,73 10,73 Keršoji kaštoninė

kandelė

Cameraria ohridella

Deschka & Dimić

20,52 20,52

2016 1,80,51 1,80,51

2017 1,20,51 1,20,51

13

Juodalksis

Alnus glutinosa , 50

2014 Fitoftorozė

Phytophtora sp. 10,11 10,11 Gumbadarė alksninė

erkutė

Eriophyes inangulis

Nalepa, 1919

10,11 10,11

2014 10,58 10,58

2017 10,11 1,010,11

2017 Pjūklelis 10,11

Lenktašakė forzitija

Forsythia suspensa, 10

2015 Džiūstantys ūgliai

Sclerotinia

sclerotiorum (Lib.) de

Bary

20,41 20,41

Paprastasis uosis

Fraxinus exelsior, 16

2014 Uosio žiedų gumbadarė

erkė

Eriophyes fraxiniflora

Felt.

10,35 10,35

Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides, 13

2014 Šakų džiūvimas

Fomitiporia

hippophaëicola (H.

Jahn) Fiasson &

Niemelä (sin. Phellinus

hippophaeicola)

10,44 10,44

2015 20,13 20,13

Europinis maumedis

Larix decidua, 36

2014 Maumedžių

spygliakritė

Meria laricis Vuill.

10,15 10,15 Makštinė maumedinė

kandis

Coleophora laricella

ubner

1,030,15 1,030,15

2015 2,060,16 2,060,16

Jau

nim

o p

ark

as

(tęsi

ny

s)

2017 1,980,1 1,440,13

Kanadinė tuopa

Populus x canadensis, 6

2014 Rūdys

Melampsora laricis-

populina Kleb.

11 11 Kandis

Phyllonorycter

sagitella (Bjerkander,

1790)

11 11

2015 20,71

2017 20,71


Quercus robur, 30

2014 Miltligė



Braun & S. Takam.

10,19 10,09

2016 2,670,11 2,670,11

2015 Šviesmargė

Septoria dubia Sacc.

& P. Syd.

1,160,15 1,160,15 Geltonasis ąžuolinis

amaras Tuberculatus

quercus

1,330,17 1,330,17


vagans Pers.,

Cladosporium sp. ir kt.

10,19

2017 20,16

Paprastasis erškėtis

Rosa canina, 4

2014 Rūdys

Phragmidium sp.

10,19

Sorbus intermedia, 12 2017 Rauplės – Venturia

inaequalis (Cooke) G.

Winter

20,34

14

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 100

2014 Rudmargė

Mycosphaerella


Schröt.

2,450,06 2,410,05 Liepine gyslinė erkė

Eriophyes

lateannulatus Pgst.

10,1 10,06

2015 1,540,05 1,240,005 1,240,005 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum Herm

1,240,06 1,240,06

2016 10,06 10,06


vagans Pers.,


2,380,06 Liepinis gleivėtasis

pjūklelis

Caliroa annulipes Klug

10,1

2014 Galai

Didymomyia tiliacea

Bremi

10,1

Kalninė guoba

Ulmus glabra, 4

2014 Guobų maras

Ophiostoma ulmi

(Buisman) Nannf.

11,58 11,58

Ku

rort

o p

ark

as

Ginalinis klevas

Acer ginnala, 10

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

2,50,35 2,50,35 Klevinis pjūklelis


(Thomson)

2015 30,33

2016 30,33 30,33 10,58 10,58

2017 2,80,34 2,80,34

Paprastasis klevas



Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

20,08 20,05 Klevinis pjūklelis


(Thomson)

30,06 30,06

2015 3,280,07 3,280,07

2016 30,06 30,06

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

20,08

2017 2,50,35 2,50,35 2,240,11


Acer platanoides 'Globosum', 10


Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

20,08 1,50,06 K1evinis pjūklelis


(Thomson)

20,41 20,41

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

10,58

2015 30,33 30,33

2016 20,41 20,41 20,41 20,41

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris, 100

2015 1,30,05

Berlyninė tuopa

Populus x berolinensis, 9

2014 Rūdys

Melampsora laricis-

populina Kleb.

10,65 10,65

2017 Lapgraužis (Phyllodecta

vulgatissima) 20,46 20,46

Kanadine tuopa

Populus x canadensis, /9

2014 Rūdys

Melampsora laricis-

populina Kleb.

10,65 10,65

Miškinė kriaušė

Pyrus pyreaster, 1

2015 Rūdys

Gymnosporangium

sabinae (Dicks.)

G.Winter

3 3

15

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13


Quercus robur, 30

2014 Miltligė

Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U.

Braun & S. Takam.

1,070,18 1,050,05

2015 40,13 40,13

2017 40,13 40,13



2017 Nykštukiniai amarai

(Phylloxera sp.)

4 4

Rosa rugosa, 1 2017 4

Japoninė lanksva

Spireae japonica ‚Macrophylla‘, 10

2014 Miltligė

Podosphaera sp. 10,58 10,58

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 20

2014 Rudmargė Mycosphaerella


Schröt.

20,2 20,2

Kalninė guoba

Ulmus glabra, 1

2014 Vinkšninis amaras

Tinocallis platani Kalt.

1

Lik

išk

ių p

ark

as

Uosialapis klevas

Acer negundo, 20

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

20,2 20,1

2014 Dėmėtligė

Phyllosticta

negundicola Sacc.

20,2

2015 20,61 20,61

Paprastasis klevas


2015 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

20,41 20,41


Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

10,58 10,58



2014 Kaštono lapų rudasis

dėmėtumas

Phyllosticta paviae

Desm. (sin. Guignardia

aesculi)

1,50,14 1,50,14 Keršoji kaštoninė

kandelė

Cameraria ohridella

Deschka & Dimić

10,16 10,16

Karpotasis beržas

Betula pendula, 56

2014 20 Juodoji dėmėtligė

Atopospora betulina

(Fr.) Petr. (sin.

Dothidella betulina)

10,1 10,1

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris, 33

2014 Pušų paprastoji

spygliakritė

Lophodermim sp.

1,50,16 1,50,16

2017 1,130,11

Didžioji pocūgė

Pseudotsuga menziesii, 5

2015 20,87

2017 20,87

16

Didžioji pocūgė

Pseudotsuga menziesii var. ‚Glauca‘5

2015 20,87

2017 20,87

Kriaušė

Pyrus sp., 1

2014

–

2016

Rūdys

Gymnosporangium

sabinae (Dicks.)

G.Winter

1 1


Quercus robur, 110

2014 Miltligė



Braun & S. Takam.

2,410,03 1,760,03 Ąžuolinė spragė

Altica quercetorum

Foudras, 1860

1,50,04 1,50,04

2015 2,840,03 2,260,04

2017 1,730,04 1,730,04

2014 Ąžuolo antraknozė

Apiognomonia

errabunda (Robergo ex

Desm.) Hohn.

10



2015 1,170,05

2015 Ąžuolo lapų rudasis

dėmėtumas

Phyllosticta paviae

Desm. (sin. Guignardia

aesculi)

2,780,03

2016 2,360,03 2,360,03

Paprastosios alyvos

Syringa vulgaris, 6

2015 Tripsas

Dendrothrips ornatus

Jabl.

20,71

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 10

2015 Rudmargė

Mycosphaerella


Schröt.


pjūklelis

Caliroa annulipes

1,910,01 1,910,01

Mie

sto s

od

as 2017 1,780,02 1,780,02

Paprastasis klevas

Acer platanoides, 4

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma



1,010,01

2015 1,51,33 1,51,33 31,91 31,91

2016 2,290,26 2,290,26 2 2

Acer ginnalla, 14 2017 2 2

Sidabrinis klevas

Acer sacharinum, 2

2015 32,24

Abies concolor, 2 2015 32,24 Chermesas

Aphrastasia pectinatae

(Cholodkovsky)

22,74 32,7



2014 Miltligė

Erysiphe flexuosa


Takam.

10,17 10,17 Keršoji kaštoninė

kandelė

Cameraria ohridella

Deschka & Dimić

2,630,1 2,630,1

2015 1,470,15 1,470,15 1,470,15 1,470,15 1,470,15

2016 1,690,14 1,690,14

2017 1,50,15 1,50,15

Paprastoji karagana

Caragana arborescens, 1

2014 Miltligė – Erysiphe

palczewskii (Jacz.) U.

Braun & S. Takam.

4 4

17

Paprastasis skroblas

Campinus betulus, 1


vagans Pers. ir kt.

2 2

Lenktašakis kaulenis

Cotoneaster dielsianus /4


vagans Pers. ir kt. 10,58 10,58

Kazokinis kadagys

Juniperus sabina, 40

2015 Rūdys

Gymnosporangium

sabinae (Dicks.) G.

Winter

20,1 20,1

Europinis maumedis

Larix decidua Mill. / 56



2015 Makštinė maumedinė

kandis


Hubner

2,110,01

Amerikinis maumedis

Larix laricina (Du Roi) / 10

2014 10,58 10,48

2015 1,6047 1,6047

2014 Maumedinis chermesas

Adelges laricis Vallot 10,58

Pseudotsuga menziesii var ‚Glauca‘,

8

20142016

3

2017 20,71

Rožė

Rosa sp., 40

2014 Miltligė – Podosphaera

pannosa (Wallr.) de

Bary

20,16 20,16 Voratinklinė erkė

Tetranychus urticae

Koch

20,1 20,1

2015 30,08 30,08

2016 20,16 20,16


Quercus robur, 6

2014 Miltligė



Braun & S. Takam.

2,330,64 1,670,64 Geltonasis ąžuolinis

amaras

Tuberculatus quercus

11 1,170,09

2017 1,830,75 1,830,75

2015 51



2014 Šviesmargė

Septoria quercicola

Sacc.

11 Ąžuolinė spragė

Altica quercetorum

Foudras, 1860

1,330,89

Bekotis ąžuolas

Q. petrea (Matt.) Liebl., 1


vagans Pers. ir kt.

3 3

Paprastasis šėrmukšnis

Sorbus aucuparia 13

2017 20,31 Šermukšninė erkutė

(Eryophyes sorbi Nal.) 2,52,37 2,52,37

Paprastosios alyvos

Syringa vulgaris, 12

2014 Miltligė

Erysiphe syringae

Schwein.

2,50,29 2,50,29

2015 1,330,43

Mie

sto s

od

as

Europinis kukmedis

Taxus baccata ‚Fastigiata‘, 1


vagans Pers. ir kt.

Skydamaris

Parthenolecanium

pomeranicum (Kawecki)

2 2

2015 3 3 3 3

2016 1 1 3 3

2017 3 3 3


Cecidophyopsis

psilaspis (Nalepa)

2 2

2015 3 3

18

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 14


vagans Pers. ir kt. 20,29 20,29 Liepų kandis

Phyllonorycter issikii

Kumata

10,41 10,21

Rudmargė

Mycosphaerella


Schröt.

20,29 Liepinis gleivėtasis

pjūklelis


10,41

2015 30,58 20,71 20,71 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum Herm.

30,58 2,50,48


Eriophyes leiosoma

Nalepa

10,41

2015 20,71

2016 1 1

2017 1,430,35

Didžialapė liepa

Tilia platyphyllos, 5


vagans Pers. ir kt. 1,60,99 1,60,99 Liepinė gyslinė erkės

Eriophyes tiliae

1 1

Kalninė guoba

Ulmus glabra, 11

2014 Guobų maras

Ophiostoma ulmi

(Buisman) Nannf.

10,52 10,52 Serbentinis-vinkšninis

amaras

Schizoneura ulmi L.

10,52 10,52

Pir

mojo

A

lyta

us

skver

as



2014 Keršoji kaštoninė

kandelė

Cameraria ohridella

3 3

Paprastoji eglė (Picea abies), 3 2015 20,58

2016 1 1

Dygioji egle

Picea pungens ‘Glauca’, 1

2014 Eglinis dendroktonas

Dendroctonus micans

Kugel.

1 1

2016 1 1

Didžioji pocūgė

Pseudotsuga menziesii var. ‚Glauca‘,

10

2015 30,58

2016 30,58

2017 2,50,49 2,50,49

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 6

2014 1,170,95 11 11 11 Liepų kandis


Kumat

11 11

2015 1,830,75

2014 Liepinis gleivėtasis

pjūklelis


11


Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

11

2014 Pakraštinė erkė

Phytoptus tetratrichus

(Nalepa)

11

19

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Pu

tin

ų p

ark

as

Uosialapis klevas

Acer negundo, 3

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

12,24 11,04

2015 0,0,3,

Dėmėtligė –

Phyllosticta

negundicola Sacc.

12,24

2017 31,29 31,29

Paprastasis klevas



Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

1,810,1

2015 20,09

20,09

2015 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

20,09

2017 20,09 2,10,09

Acer platanoides ‘Schwedleri’, 30 2014 Juodoji dėmėtligė

Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

1,60,15

2015 2,270,12

2017 2,270,12 2,270,12




kandelė

Cameraria ohridella

Deschka & Dimić

30,33 30,33

2016 10,58 10,58

Karpotasis beržas Betula [pendula, 50

2016

Maumedis

Larix sp., 7

2014 Makštinė maumedinė

kandis


10,85 10,85

Paprastoji eglė ‘Nidiformis’

Picea abies ‘Nidiformis’, 3

2014 Žaliasis chermesas

Sacchiphantes viridis Ratz.

12,24 12,24


Quercus robur, 122

2014 Miltligė

Erysiphe alphitoides 2,260,03 1,350,24 Ąžuolinė spragė

Altica quercetorum

Foudras, 1860?

2,260,03 1,631,24


vagans Pers. ir kt. 1,440,04 Obuoliškoji

gumbavapsvė

Cynips quercusfolii L.

10,05

Baltasis gluosnis ‘Tristis’

Salix alba ‘Tristis’, 11

2014 Rauplės


Nüesch

10,52 10,52

2015 20,37 20,37

2017 20,37 20,37

Baltasis gluosnis

Salix alba, 5

2014 10,22 10,22

2015 2,40,07 1 1

2016 1 1

Paprastasis šermukšnis

Sorbus aucuparia /13

2014 Rauplės – Venturia inaequalis (Cooke) G. Winter

1,380,38 1,380,38

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 50

2014 10,11 Rudmargė: Mycosphaerella millegrana

(Cooke) J. Schröt.

30,06 1,360,01

2015 1,20,01

20

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Ro

tušė

s a

ikšt

ė

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 41

2014 1,270,12 1,070,13 Suodligė Fumago

vagans Pers. ir kt. 1,190,17 1,130,1 Liepinis gleivėtasis

pjūklelis

Caliroa annulipes Klug.

1,380,16 1,070,1

2015 1,020,13 1,390,12 1,120,13 1,070,13 1,070,13 1,060,1

2016 1,150,13 1,050,13 1,290,12 1,290,12

2017 1,050,13 1,120,13 1,120,13 10,14 10,14

2014 Dėmėtligė

Apiognomonia

errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn.

1,060,18 Veltininė erkė

Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

1,030,18

2015 1,050,13


Eriophyes lateannulatus Pgst.

10,18

2014 Pakraštinė erkė:


(Nalepa)

10,18


Schizotetranychus

tiliarum Herm.

10,18

2015 1,070,13

2016 1,80,1 1,80,1

Stu

den

tų s

kvera

s

Paprastasis klevas


2014 Miltligė

Sawadaea bicornis 10,58 10,58

2016 10,58 10,58


Rhytisma acerinum 10,58 10,58




kandelė

Cameraria ohridella Deschka & Dimić

30,71 30,71

2016 20,58 20,58

Tunbergo raugerškis

Berberis thunbergii ‚Purpurea‘, 9

2014 Miltlige


2015 1,750,22 1,750,22

2016 1,750,22 1,750,22





Fraxinus exelsior 7 2017 3,860,57

Paprastoji eglė (Picea abies), 1 2014 Eglinis dendroktonas

Dendroctonus micans

Kugel.

1

2017 1 1

Pyrus sp. , 1 2015 Rūdys

Gymnosporangium

sabinae (Dicks.) G.

Winter

3 3 1

2016 1 1

Dygioji eglė

Picea pungens ‘Glauca’, 2 (2016, 1)

2015 3,52,37 3,52,37 Eglinis dendroktonas

Dendroctonus micans Kugel.

2 2

2016 4 4 2 2


Quercus robur, 6

2014 Miltligė

Erysiphe alphitoides 2,330,64 1,670,04 Ąžuolinė spragė

Altica quercetorum

Foudras, 1860

1,670,79 1,340,8

2015 3,670,64 2,590,44

2017 1,170,95 1,170,95

21

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Stu

den

tų s

kvera

s (t

ęsin

ys)


Quercus robur (tęsinys)

2014 Ąžuolo antraknozė

Apiognomonia

errabunda (Robergo ex

Desm.) Hohn.

1 Vapsvų galai

Neuroterus

quercusbaccarum

11


vagans Pers.,


1,670,79

2015 1,51,84

Taxus baccata ‘Dovastaniana‘, 7 2014 Suodligė Fumago

vagans Pers. ir kt. 1,290,77 1,290,77 Skydamaris

Parthenolecanium

pomeranicum Kawecki

1 1

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 10

2014 10,58

Grakščioji liepa

Tilia euchlora, 1

2014 Liepinis gleivėtasis

pjūklelis


1

Žu

vėd

rų

pa

rkas

Paprastasis klevas



Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

1,550,04

2015 1,350,04 1,790,27

2016 1,050,04 1,190,27

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

10,05

2015 1,030,04

2016 10,04

2017 10,04 10,04

Karpotasis beržas

Betula pendula, 110

2014 Beržinė dėmėtligė

Atopospora betulina

(Fr.) Petr. (sin.

Dothidella betulina)

10,05

2015 30,05

APSAUGINIAI GATVĖS ŽELDINIAI

Jotv

ing

ių g

atv

ė



2014 Miltligė

Erysiphe flexuosa


Takam.


kandelė

Cameraria ohridella

2,310,32 2,310,32

2015 1,190,33 1,190,33 1,610,32 1,610,32

2016 20,32 20,32

2017 2,460,27 2,460,27 1,050,32 1,050,32

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 11

2014 20,37 10,52 1,680,33 1,020,34 Rudmargė

Mycosphaerella

millegrana

1,630,28 10,52 10,52

Suodligė

Fumago vagans Pers.,


1,630,28

2017 1,130,04 1,130,04

22

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

A.

Jo

ny

no

gatv

ė

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 113

2014 1,070,05 10,05 1,120,05 1,010,04 Suodligė



1,10,05 1,10,05 Liepų kandis:


Kumata

10,05 1,030,05

2015 1,020,05 1,020,05 1,120,02

2016 1,010,5 1,010,04

2014 Rudmargė

Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schröt.


pjūklelis:


10,05

2014 Dėmėtligė:

Didymosphaeria

petrakiana Sacc.



1,020,05

2015 1,270,9

2017 1,060,05 1,060,05

2014 Pakraštinė erkė:

Phytoptus tetratrichus (Nalepa)

10,05


(rageliai):


10,05


Schizotetranychus

tiliarum Herm.

10,05

2015 1,760,9

Didžialapė liepa


2014 Suodligė

Fumago vagans Pers., Cladosporium sp. ir kt.

1,070,37 Liepų kandis:

Phyllonorycter issikii (Kumata)

10,38 10,08

2014 Galus formuojanti erkė

Didymomyia tiliacea Bremi

10,38


Schizotetranychus

tiliarum

10,38

2015 3,10,16 3,10,16

Liepine gyslinė erkė:

Eriophyes tiliae Pgst. 10,38

A.

Ju

ozap

av

ičia

us

gatv

ė

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 38

2014 1,340,1 1,110,14 1,020,15 1,050,15 Rudmargė

Mycosphaerella


10,15 1,320,013 Liepų kandis:


Kumata

10,15 10,15

2014 Suodligė




pjūklelis


10,15

2015 1,870,06 1,020,05 1,060,11

2016 1,130,14 1,050,15 10,15 10,15

2017 1,020,05 1,110,05 1,040,05 1,020,05 1,140,05 1,140,05 1,020,05


Eriophyes leiosoma (Nalepa) 10,15


Schizotetranychus tiliarum 10,15

2015 1,050,1 1,310,14 1,330,14 2,860,11

Didžialapė liepa


2015 1,50,62 4,630,64

2016 1,070,05 1,090,04

2017 1,270,35 1,270,35

2014 10,73 10,73 Liepinis gleivėtasis


1

2016 1,250,67

23

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Ka

un

o g

atv

ė

Acer platanoides, 6 2014 Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum

11 10,33 1,710,03

2015 1,52,65 1,272,65 1,661,05

2014 Miltligė Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

11



2014 1,080,43 Miltligė Erysiphe flexuosa (Peck)

U. Braun & S. Takam.

1,080,43 Keršoji kaštoninė

kandelė

Cameraria ohridella

1,850,33

2015 1,621,35

2016 1,080,43 3,460,27 3,460,27

2017 20,31 20,31 Karpotasis beržas

Betula pendula, 1

2014 1


Berberis thunbergii, 130

2014 10,04

2015 1,390,04 1,390,04

Paprastosios alyvos

Syringa vulgaris, 1

2015 Sidabraligė

Purpurinė plutpintė Chondrostereum

purpureum (Pers.) Pouzar

4

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 17

2014 1,050,3 10,30 1,770,25 10,33 Rudmargė

Mycosphaerella millegrana (Cooke) J.

Schröt.

10,33 Liepų kandis:

Phyllonorycter issikii Kumata

10,33

2015 2,410,21

2016 10,33 10,33 10,33

2017 1,410,29 1,410,29

2014 Suodligė




pjūklelis: Caliroa annulipes Klug

10,33

2015 2,870,22


Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

10,33

2015 1,440,27


Schizotetranychus

tiliarum

3,060,19

Na

ujo

ji g

atv

ė

Paprastasis klevas

Acer platanoides, 4

2014 1,230,41 Juodoji dėmėtligė

Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

10,44 1,480,04 K1evinis pjūklelis


(Thomson)

1,020,04

2015 2,50,97 1,520,44 1,780,04

2016 1,230,41

2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. 10,44

2014 Miltligė Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

10,44

Vienapiete gudobele


2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. 13,87

Paprastasis ligustras

Ligustrum vulgare, 22 2014 1,090,25

Paprastoji ieva

Padus avium, 2

2014 Suodligė Fumago vagans Pers.,


32,24

24

Raukšlėtalapis erškėtis

Rosa rugosa, 71

2014 30,04

Raudonasis ąžuolas

Quercus rubra, 43

2014 1,190,12 1,090,12

2016 1,170,09 1,010,12

Paprastasis šermukšnis

Sorbus aucuparia, 1

2014 2

Lanksva - Spirea sp., 160 2014 1,020,9

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 121

2014 1,020,04 10,04 1,190,04 1,010,04 Dėmėtligė

Apiognomonia

errabunda (Roberge ex

Desm.) Höhn.



Kumata

10,04

2015 2,020,03 1,170,06 1,080,04

2016 1,010,04

2014 Rudmargė

Mycosphaerella



pjūklelis:


1,010,04

2015 1,020,06

Na

ujo

ji g

atv

ė

2017 1,010,05 1,080,04 1 1,010,05

2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. ir

kt.


Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

10,04

2015 1,240,04 1,320,04

2017 1,10,04 1,110,04 1,070,04


Schizotetranychus

tiliarum Herm.

10,04

2015 1,80,01

2017 1,030,04 1,10,04 2014 Liepine gyslinė erkė


Schulze

10,04

Didžialapė liepa


2014 1,080,11 1,020,11 1 1,080,11 Rudmargė Mycosphaerella


Schröt.

10,12 Liepų kandis:


Kumata

10,12

2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. ir kt. 10,12 Liepine gyslinė erkė

(rageliai):

Eriophyes tiliae Pgst.

10,12

2016 1,080,11 1,040,11

2014 Voratinklinė erkė Schizotetranychus

tiliarum

1,170,11

2015 2,270,04

2016 1,080,11

2017 1 1,130,04 1,130,04


Quercus robur, 4

2014 Miltligė



Braun & S. Takam.

20,12 Ąžuolinė spragė

Altica quercetorum

Foudras, 1860

10,58

2015 1,750,22

2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. ir kt. 20,12

2017 20,12 20,12


Quercus rubra, 52

2015 1,480,09

2017 1,050,09

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Pu

lko

gatv

ė

Uosialapis klevas Acer negundo, 1 2014 1 1,020,01 1,20,04

Paprastasis klevas


2014 1,060,06 1,230,05 Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.)



1,010,06

2015 1,260,05 1,140,06 1,330,05 1,190,04 1,90,03

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

10,06

2015 1,040,06

2016 1,080,06 1,10,05

2017 1,130,06 1,160,06 1,120,05 1,370,05 1,370,05



2014 1 3 3 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma


kandelė

Cameraria ohridella

2 2

2015 2 4 4

2016 2 3 3 1 1

2017 1 1

Žaliasis uosis (Fraxinus viridis), 1 2014 1

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 40

2014 10,14 1,030,14 1,20,13 1,050,14 Dėmėtligė Apiognomonia errabunda (Roberge ex Desm.) Höhn

1,030,14 Liepinis pjūklelis:

Caliroa annulipes Klug 10,14

2014 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

10,14

2015 1,720,09 1,430,12 1,050,14 Suodligė Fumago vagans Pers.

1,050,14 1,10,13

2017 1,10,13 1,180,13 1,050,14 1,030,13

2014 Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum

10,14

2015 1,280,13

2015 Liepų kandis: Phyllonorycter issikii

1,210,12

2016 1,050,14

Pu

tin

ų g

atv

ė

Paprastasis klevas


2014 1,030,14 10,15 Juodoji dėmėtligė

Rhytisma acerinum 1,080,14 1,190,05 1,250,04

2015 10,15 1,250,32 1,610,04 1330,04

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis 1,030,14

2015 Suodligė



2,690,21

2016 10,35 10,15

2017 1,050,14

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 85

2014 1,150,06 1,010,04 1,270,06 1,060,06 Rudmargė

Mycosphaerella


Schröt.


Phyllonorycter issikii 10,06

2015 1,280,06 1,20,06 1,060,06 1,420,06 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum

1,330,06

2017 1,090,06

2014 Suodligė




pjūklelis:


10,06

2015 1,410,06

2017 1,720,05 0,090,04

2014 Dėmėtligė

Apiognomonia

errabunda (Roberge ex

Desm.) Höhn.


Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

1,020,06

2015 1,090,06

2016 1,220,06 1,060,06

2017 1,060,06 1,060,06

Didžialapė liepa 2014 1,060,01 1,040,01 10,01 10,01 Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt.

10,01 Liepine gyslinė erkė


2015 10,01 1,190,1

26

Tilia platyphyllos, 54 2014 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum

10,01

2015 1,150,1 1,760,08

Puti

nų

g. 2016 10,01

2017 1,110,1 1,110,1 1,060,1 1,060,1

Paprastasis putinas

Viburnum opulus, 14

2014 3,640,2 3,570,25 Putininis lapgraužis

Pyrrhalta viburni 2,470,25

2015 1,140,39

Rū

tų g

atv

ė

Paprastasis klevas



Rhytisma acerinum

(Pers.) Fr.

10,48 20,18 2,060,3

2016 1,030,41 10,48 10,48




kandelė

Cameraria ohridella

30,91

2015 2,440,11 1,51,33 1,441,03

2016 1,540,05 2 2


Crataegus mollis, 3

2017 Dėmėtligė

Cylindrosporium

brevispinum

1,332

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 16

2014 Rudmargė

Mycosphaerella millegrana

(Cooke) J. Schröt.


pjūklelis: Caliroa annulipes Klug

1,060,35

2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. ir

kt.

30,2 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum

2015 3,440,21 1,370,31

2017 1,310,32 1,310,32

Suv

alkų

gat

vė



2014 1,040,03 1,020,03 10,03 10,03 Miltligė

Erysiphe flexuosa


Takam.


kandelė

Cameraria ohridella

1,80,02 1,80,02

2015 1,130,03 1,120,04 1,060,03 10,03 1,150,03 1,150,03

2016 1,080,43 1,010,43 10,03 1,010,01 1,010,01

2017 1,040,03 1,010,03 1,090,03 1,090,03 1,230,03 1,230,03

Vil

ties

ga

tvė

Paprastasis klevas

Acer platanoides, 2

2014 22,74 22,74

2015 1,50,26 22,74

2016 22,74 Juodoji dėmėtligė

Rhytisma acerinum

2 2

2017 22,74

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 101

2014 1,150,05 1,040,05 1,020,05 1,020,05 Rudmargė

Mycosphaerella


Schröt.

1,050,05 1,030,04 Liepų kandis:


Kumata

10,05 1,020,03

2015 1,020,05 1,050,05 1,10,04 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum

1,290,05 1,330,03

2017 1,020,05 1,020,05 1,070,05

2015 1,010,05 1,020,05 1,020,05 Suodligė

Fumago vagans Pers. 1,140,05

2017 1,320,05 1,20,05 1,020,05

2014 Dėmėtligė

Apiognomonia errabunda

(Roberge ex Desm.) Höhn.


pjūklelis


10,05



1,120,05

2015 1,090,9

2016 1,30,05 1,020,05

2017 1,020,05 1,030,05

27

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Didžialapė liepa


2014 1,20,26 1,250,26 Liepine gyslinė erkė

(rageliai):


10,28


Schizotetranychus

tiliarum

10,28

2015 1,61,23

2014 Kampine erkė

Eriophyes exilis Nalepa 10,28

Žu

vin

to g

atv

ė

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 67

2014 1,010,08 1,010,08 1,40,07 10,08 Rudmargė Mycosphaerella millegrana

(Cooke) J. Schröt.

1,310,07 1,090,08 Liepinis gleivėtasis

pjūklelis


1,090,08 1,060,08

2015 1,520,1 1,150,11 1,020,11 1,310,1 1,190,05 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum

1,440,1 1,390,05

2016 1,020,11

2014 Suodligė





1,190,08

2015 1,210,11

2017 1,040,08 1,10,08 1,40,07 1,40,07 1,120,08 1,120,08

2014 Dėmėtligė Apiognomonia errabunda


10,08 Liepine gyslinė erkė Eriophyes lateannulatus

Pgst.

10,08

2015 1,020,11

Didžialapė liepa


2014 1,060,21 Rudmargė


(Cooke) J. Schröt.

10,15 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma

(Nalepa)

1,030,15



2015 1,060,21 Voratinklinė erkė Schizotetranychus tiliarum

1,340,01

2016 1,060,21

2017 1,060,15 1,080,15 1,080,15 Pastabos: *. Naujai pasodintų medžių būklė pateikta 13 lentelėje.

**. 2016, 2017 metais grybinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų pažeidimai ir palenkimai parkuose ir skveruose augančių sumedėjusių augalų buvo ne didesni kaip 1 balas (t.y. augalai sąlyginai sveiki): Senamiesčio skveras – Betula pendula, Caragana

arborescens, Cotoneaster dielsianus, C. lucidus, Euonymus europaeus, Forsythia suspensa, Juglans sp., Picea glauca, P. pungens, ‘Glauca‘; Philadelphus coronarius, Physocarpus opulifolius, P. opulifolius ‘Luteus‘, Potentilla fruticosa, Quercus robur, Rhus

typhina, Rosa rugosa, Rosa sp., Sorbus aucuparia, Spiraea nipponica, S. japonica, Syringa vulgaris, Tilia euchlora. Pirmojo Alytaus aikštė – Acer platanoides, Pseudotsuga menziesii, Tilia cordata; Studentų skveras – Acer negundo, Betula pendula, Cornus alba, Fraxinus exelsior, Juglans mandshurica, Larix decidua, Picea pungens ‘Glauca‘, Philadelphus coronarius, Physocarpus opulifolius, Populus x canadiensis, Potentilla fruticosa, Robinia pseudoacacia, Sorbus intermedia; Gulbynės parkas –

Acer saccharinum, A. tataricum, Alnus glutinosa, Betula pendula, Fraxinus exelsior, Hippophae rhamnoides, Lonicera tatarica, Malus toringo, Picea abies, Picea glauca, P. pungens ‘Glauca’, P. pungens, Pinus sp., Populus tremula, Prunus cerasifera, Salix

fragilis, Spiraea arguta, Tilia euchlora, T. platyphyllos; Jaunimo parkas – Acer platanoides 'Schwedleri', A. pseudoplatanus ‘Purpurascens‘,A. tatarica Berberis thunbergii, Betula pendula, Carpinus betulus, Cornus alba, Cotoneaster dielsianus, C. lucidus,

Deutzia scabra, Euonymus europaea, Juglans mandshurica, Laburnum alpinum, Larix decidua, Padus serotina, Picea glauca, P. pungens, Philadelphus coronarius, Pinus strobus, Populus tremula, Potentilla fruticosa, Prunus cerasifera ‘Purpurea’, Robinia

pseudoacacia, Rosa canina, Salix alba 'Tristis', Salix caprea, Salix fragilis, Sorbus aucuparia, S. intermedia, Spiraea arguta rausva ir balta, Syringa vulgaris, Tilia euchlora T. platyphyllos, Thuja occidentalis, T. plicata. Kurorto parkas –

Acer pseudoplatanus ‘Purpurascens‘, Betula pendula, Carpinus betulus,Populus tremula, Rosa rugosa, Salix caprea, Spiraea x bumalda, Spirea latifolia, Syringa vulgaris; Likiškių parkas –Carpinus betulus, Cornus alba, Fagus sylvatica, Fraxinus exelsor,

Hippophae rhamnoides, Larix decidua, Picea glauca, P. pungens, P. omorika, Pinus sylvestris, P. contorta, Prunus spinosa, Populus canadensis, Pseudotsuga menziesii, P. menziesii var. glauca, Salix caprea, Sorbus aucuparia, Thuja occidentalis ‘Smaragd‘, T. occidentalis ’Columna‘, T. occidentalis ‘Lutea‘, Tilia platyphyllos; Miesto sodas – Abies alba, A. concolor, Acer ginnala, A. negundo, A. pseudoplatanus, A. saccharinum, Amelanchier spicata, Berberis thunbergii ‘Purpurea‘, Betula pendula, Buxus

sempervirens, Cotinus coggygria, Cotoneaster dielsianus, Forsythia suspensa, Fraxinus lanceolata, Hydrangea arborescens ‘Grandiflora‘, Juglans cinerea, Juniperus sabina, Laburnum anagyroides, Mahonia aquifolium, Magnolia kobus, Pinus nigra,

P. sylvestris, Robinia pseudoacacia, Philadelphus coronarius, Physocarpus opulifolius, Prunus cerasifera, Pseudotsuga menziesii var. glauca, Quercus rubra, Sambucus nigra, Spiraea arguta, Taxus baccata, Ulmus latvis, Weigela florida. Putinų parkas –

Betula pendula, Buxus sempervirens, Cornus alba, Cotoneaster lucidus, Juniperus sabina, Hippophae rhamnoides, Padus serotina, P. glauca, P. pungens, P. pungens ‘Glauca’, Pinus contorta, Physocarpus opulifolius, Populus canadensis, Pseudotsuga

menziesii, P. menziesii var. glauca, Rosa rugosa, Syringa vulgaris, Taxus baccata; Žuvėdrų kalvos parkas – Alnus glutinosa, Salix caprea, Salix fragilis.

Grybinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų pažeidimai ir pakenkimai buvo iki 1 balo (t.y. augalai sąlyginai sveiki) ant šių gatvių želdiniuose augančių sumedėjusių augalų: A. Juozapavičiaus – Tilia platyphyllos. Jotvingių – Salix alba, Betula pendula, Fraxinus

exelsior, Populus canadensis; Kauno – Berberis thunbergii, Betula pendula, Corylus avellana, Fraxinus exelsior, Picea abies, P. pungens, Sorbus aucuparia, S. intermedia, Syringa vulgaris; Naujojoje gatvėje – Berberis thunbergii ‚Purpurea‘, Crataegus

monogyna, Fraxinus pensylvanica, Ligustrum vulgare, Rosa rugosa, Symphoricarpos albus; Pulko – Acer negundo, Fraxinus lanceolata, Robinia pseudoacacia, Tilia euchlora; Putinų - Betula pendula; Rūtų – Betula pendula, Crataegus monogyna, Forsythia suspensa, Fraxinus exelsior, Hippophae rhamnoides, Sorbus aucuparia, S. thuringiaca ‚Fastigiata‘, Thuja occidentalis.

28

3 pav. Ginalinis klevas pažeistas miltligės (Sawadaea

bicornis (Wallr.) Homma)

4 pav. Mažalapė liepa pakenkta voratinklinės erkės

(Schizotetranychus tiliarum Herm.)

Visų rūšių klevas 2015–2017 m. buvo pažeisti miltligės (3 pav.). Rekreaciniuose želdynuose

daugiau, nes ten ligos sukėlėjams plisti tinkamesnės sąlygos: medžiai geriau auga, išleidžia vešlesnius

ūglius, ant kurių ir įsikuria miltgrybiai.

2015 m. dėl sausros susidarė palankios sąlygos išplisti voratinklinei erkei, kurios stipriai pažeidė

ir tuos augalus, ant kurių kitais metais jų nebūdavo arba būdavo labai nedaug (rožės parkuose,

mažalapės liepos labiau pažeistos gatvės želdynuose). 2016–2017 m. voratinklinės erkės pažeidimų

buvo labai nedaug (4 pav.). Didžialapė liepa, ypatingai neatspari voratinklinei erkei, 2016–2017 m.

buvo labai geros būklės.

Vietinių rūšių medžiai: mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, paprastasis klevas, pažeidžiami

įvairesnių kenkėjų ir ligų sukėlėjų, negu dauguma introdukuotų augalų. Šie auglai – ligų sukėlėjų ir

kenkėjų šeimininkai, pažeidžiami tai vienų, tai kitų patogeninių organizmų, priklausomai nuo

besikeičiančių aplinkos sąlygų. Introdukuoti augalai dažiausiai turi nedaug rūšių jiems kenkiančių

organizmų, bet šių patogenų išplitimas dažnai būna masinis, pvz., keršoji kaštoninė kandelė. Šie

patogenai per trumpą laiką gali padaryti daug nuostolių. Bet po keliolikos-keliasdešimties metų gamtoje

nusistovi pusiausvyra, ir patogeninių organizmų kiekis sumažėja taip, kad išliktų jie, bet nebūtų didelio

pavojaus ir augalui-šeimininkui. Sumedėjusių augalų ligų sukėlėjų ir kenkėjų įvairovė pateikiama 3

lentelėje.

29

3 lentelė. Sumedėjusių augalų ligos ir kenkėjai Alytaus miesto želdynuose 2014–2017 m.

Augalo rūšis,

skaičius

Metai

Defoliacija,

dechro-macija

Nekrozė

Sausos

šakos

Kamienų

pažeidimas

Ligos Kenkėjai Liga Vidutinis

pažeidimo

balas

Vidutinis

pažeidimo

balas visomis

aptiktomis

ligomis

Kenkėjas Vidutinis pakenkimo

balas

Vidutinis pakenkimo

balas visais aptiktais

kenkėjais

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

REKREACINIAI ŽELDINIAI Ginalinis klevas

Acer ginnala, 24

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

1,630,19 1,630,19

2015 30,33 30,33

2016 1,830,17 1,830,17

2017 2,50,14 2,50,14

Uosialapis klevas

Acer negundo, 42

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis 1,60,11 1,50,11

2015 3,140,24 3,470,81

2014 Phyllosticta negundicola

Sacc. 1,40,11

2015 3,80,25

2016 1,040,11

2017 1,380,12

Paprastasis klevas

Acer platanoides,

270

2014 Suodligė Fumago vagans

Pers. ir kt. 13,87 1,730,07 Klevinis pjūklelis

Pristiphora

subbifida

(Thomson)

1,670,1 2,350,01 2015 3,10,08 2,10,08 2014 Juodoji dėmėtligė

Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. 2,040,05 1,40,03

2015 1,070,01

2016 1,070,02

2017 1,010,02 1,160,02 1,150,02 1,150,02 2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

1,870,03

2015 1,860,01 1,150,01 1,090,02 1,090,02 2016 1,220,02

2017 1,230,02 1,20,02

Paprastasis klevas

'Globosum'

Acer platanoides

'Globosum', 20

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

10,58 1,50,06 Klevinis pjūklelis

Pristiphora

subbifida (Tom.)

1,10,41 1,550,41 2015 1,50,24 1,50,24

2016 1,50,24 1,50,24 1,50,24 1,50,24 2017 1,750,21 1,750,21

2014 Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.) Fr.

20,08

Platanalapis klevas

Acer

pseudoplatanus

'Atropurpureum',

27


1,20,19 1,10,09 Erkė

Aceria

pseudoplatani

Corti

1,520,2 1,520,2 2015 2,90,15 2,90,15 2 2

2016 2,110,14 2,110,14


Pers. ir kt. 10,19

30

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Acer

pseudoplatanus

'Purpurescens', 2

2015 Miltligė

Sawadaea bicornis (Wallr.)

Homma

32,24 2,50,1

2015 32,24 32,24

2015 Juodoji dėmėtligė Rhytisma acerinum (Pers.)

22,22

Paprastasis klevas

'Krimson King' Acer platanoides 'Krimson King' /8

2014 Miltligė

Sawadaea bicornis

(Wallr.) Homma

20,12

2016 1,630,12 1,630,12

1,010,21 1,010,21

Acer platanoides

‘Schwedleri’, 30


1,50,15

2015 1,630,15

2017 2,170,12 2,170,12

Sidabrinis klevas

Acer sacharinum, 5 2015 22,24

Pilkasis kėnis Abies concolor, 32

2015 30,91 Chermesas Aphrastasia pectiatae

(Cholodkovsky)

1,310,16 1,310,16

Paprastasis

kaštonas Aesculus

hippocastanum, 76

2014 Miltligė

Erysiphe flexuosa (Peck) U.

Braun & S. Takam


kandelė

Cameraria

ohridella Deschka

& Dimić

2,120,04 1,200,11 2015 1,260,07 1,260,07 1,010,9 1,260,07

2016 1,380,07 1,380,07

2017 1,010,02 1,010,02 1,360,06 1,360,06 2016 Kaštono lapų rudasis

dėmėtumas Phyllosticta paviae Desm. (sin.

Guignardia aesculi)

10,11 10,11

Juodalksis Alnus glutinosa, 101

2014 Fitoftorozė

Phytophtora sp. 10,11 Gumbadarė

alksninė erkutė Eriophyes inangulis

Nalepa, 1919

10,11 10,11

2015 1,50,14 1,50,14

2017 1,010,05 1,010,05 Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii

‘Purpurea’, 65

2015 1,640,17 1,640,17 Miltlige


2015 1,640,17 1,070,1

2016 1,050,08 1,050,08

Karpotasis beržas

Betula pendula,357


Atopospora betulina (Fr.)

Petr. (sin. Dothidella betulina)

10,1 10,1

2015 1,780,01 1,780,01

2016 10,01

Paprastoji karagana

Caragana

arborescens, 4

2014 Miltligė – Erysiphe

palczewskii (Jacz.) U. Braun

& S. Takam.

1,750,22 1,750,22

Paprastasis

skroblas Campinus betulus, 9

2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. ir kt. 1,110,08 1,110,08

31

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Lenktašakis kaulenis Cotoneaster dielsianus,

207

2014 Suodligė

Fumago vagans Pers. ir kt. 10,58 10,58

Blizgantysis kaulenis Cotoneaster lucidus, 35

2014 Suodligė


Vienapieste

gudobelė Jacq.

Crataegus

monogyna, 18

2014 Suodligė


2017 1,040,21 1,040,21

2014 Rauplės Diplocarpon mespili

(Sorauer) B. Sutton

10,44

2015 20,31 20,31

2017 Dėmėtligė

Cylindrosporium

brevispinum

1,830,23

Lenktašakė forzitija Forsythia suspensa, 14

2014 20,13 Džiūstantys ūgliai Sclerotinia sclerotiorum

10,58 10,58

2015 20,41 20,41

Paprastasis uosis

Fraxinus exelsior,

54

2014 Uosio žiedų

gumbadarė erkė Eriophyes fraxiniflora Felt.

10,35 10,35

2017 1,370,09

Dygliuotasis

šaltalankis

Hippophae

rhamnoides, 69

2014 Šakų džiūvimas

Fomitiporia

hippophaëicola (H. Jahn)

Fiasson & Niemelä (sin.

Phellinus hippophaeicola)

10,44 10,44

Kazokinis kadagys Juniperus sabina, 43

2015 Rūdys Gymnosporangium sabinae

(Dicks.) G. Winter

1,030,1 1,030,1

Paprastasis pupmedis Laburnum anagyroides,

3

2015 Dėmėtligė Pseudocercospora laburni

(W.W. Ray) Deighton

10,65 10,65

Europinis

maumedis

Larix decidua, 103

2014 Maumedžių spygliakritė

Meria laricis Vuill. 10,15 1,270,05 Makštinė

maumedinė kandis

Coleophora

laricella Hubner

1,030,15 1,020,15 2015 1,640,04 1,940,04 1,940,04

2017 1,150,05 1,150,05 2014 Suodligė

Fumago vagans Pers 1,540,07 Maumedinis chermesas

Adelges larinis 10,58

Maumedis

Larix sp., 7

2014 Makštinė

maumedinė kandis


10,85

Paprastoji egle

Picea abies, 63

2015 1,140,14 Eglinis

dendroktonas

Dendroctonus

micans Kugel.

1 1

2016 1,140,14 1 1

2017 1,010,08 1,010,08

32

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Paprastoji eglė ‘Nidiformis’

Picea abies ‘Nidiformis‘, 2

2014 Žaliasis chermesas

Sacchiphantes

viridis Ratz.

12,24 12,24

Dygioji egle

Picea pungens

‘Glauca’, 39

2014 1,280,13 1,020,14 Eglinis

dendroktonas

Dendroctonus

micans Kugel.

1 1

2015 1,280,13 1,050,14 1,570,09 1,570,09 2016 1,280,13 1,040,14 1,570,09 1,570,09 2017 1,080,03 1,030,14

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris,

308

2015 1,130,02 Pušų paprastoji

spygliakritė

Lophodermim sp.

1,50,16 1,50,16

2016 1,120,02

Putinalapis pūslenis Physocarpus

opusifolius, 105

2015 30,71

Berlyninė tuopa

Populus x

berolinensis, 10

2014 Rūdys

Melampsora laricis-

populina Kleb.

10,65 1,140,65

2015 1,130,02 Lapgraužis

Phyllodecta

vulgatissima (L.)

1,010,65 1,010,65


Pers. ir kt. 1,270,49

2016 1,010,02

2017 20,41 20,41

Kanadine tuopa

Populus x

canadensis, 39

2015 1,130,14 Rūdys Melampsora laricis-populina

Kleb.

10,14

10,14 Kandis Phyllonorycter

sagitella (Bjerkander, 1790)

11 11

2017 1,130,14

Kaukazinė slyva

Prunus cerasifera

‚Atropurpurea‘, 2

2014 Kaulavaisių šratligė Stigmina carpophila (Lév.)

M.B. Ellis /2

13,87 13,87

2015 2 2

2016 2 2

Miškinė kriaušė

Pyrus pyraster, 3

2014 Rūdys

Gymnosporangium

sabinae (Dicks.) G. Winter

1,670,14 1,670,14

2015 2,331,43 2,331,43

Didžiosios pocūgės

melsvaspyglis

varietetas

Psedotsuga

menziesii var.

glauca, 20

2015 20,27

2016 20,27

2017 1,750,22 1,750,22

Psedotsuga

menziesii var.

glauca, 14

2015 20,87

2017 1,430,35 1,430,35 Amaras (Gilleteella

cooleyi) 1,430,35 1,430,35

33

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12


Quercus robur, 219

2014 Miltligė

Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun

& S. Takam.

1,620,01 1,310,01 Ąžuolinė spragė

Altica quercetorum

Foudras, 1860

1,70,04 1,180,02 2015 1,280,02 1,730,01 1,240,9 2016 2,370,02 2,370,02

2017 1,670,02 Paprastasis ąžuolas

Quercus robur

(tęsinys)

2014 Ąžuolo antraknozė Apiognomonia errabunda

(Robergo ex Desm.) Hohn.

10,01 Geltonasis

ąžuolinis amaras Tuberculatus quercus

11

2015 1,240,02

2017 1,010,02 1,010,02 2014 Suodligė Fumago vagans

Pers. ir kt. 1,60,01 Obuoliškoji

gumbavapsvė Cynips quercusfolii L.

10,05

2015 1,050,02

2017 1,170,03 1,420,01

2014 Šviesmargė Septoria quercicola Sacc.

11 Vapsvų galai Neuroterus quercusbaccarum

11


Quercus rubra, 10

2017 Smulkios dėmės 1,50,49 1,50,49

Bekotis ąžuolas

Quercus petraea, 1


Pers. ir kt.

3 3

Paprastasis erškėtis

Rosa canina, 4

2015 Rūdys Phragmidium tuberculatum Jul. Müll.

1,010,04 1,010,04

Rožė

Rosa sp., 108

2014 Miltligė – Podosphaera

pannosa (Wallr.) de Bary 1,190,16 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum Herm.

2,50,05

2015 20,05

Baltasis gluosnis

Salix alba, 5

2014 Rauplės Venturia saliciperda Nüesch

10,22 10,22

Baltasis gluosnis

'Tristis' Salix alba 'Tristis',38

2015 1,030,24 Rauplės

Venturia saliciperda Nüesch

10,24 10,24

2015 1,890,11 1,890,11

2016 1,020,23

2017 1,890,1

Salix fragilis, 3 2017 Rauplės

Venturia saliciperda 1,671,77

Salix caprea, 46 2014 Svylarūdė Melampsora sp.

10,12 10,12

Paprastasis

šermukšnis Sorbus aucuparia, 17

2014 Rauplės – Venturia inaequalis

(Cooke) G. Winter 1,380,38 1,380,38

2017 1,760,25

šermukšnis Sorbus intermedia, 17

2017 Rauplės – Venturia inaequalis

(Cooke) G. Winter 1,860,3 1,860,3

Japoninė lanksva Spireae japonica

‘Macrophylla‘, 13

2014 Miltligė

Podosphaera sp. 10,58 10,58

34

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Paprastosios alyvos

Syringa vulgaris, 28

2014 Miltligė

Erysiphe syringae

Schwein.

1,640,29 1,640,29 Tripsas

Dendrothrips

ornatus Jabl.

20,71

2015 1,140,19 1,140,19

Europinis

kukmedis

Taxus

baccata‘Fastigiata‘,

1

2014 2 Suodligė Fumago vagans

Pers. ir kt.

1 1 Skydamaris

Parthenolecanium

pomeranicum

Kawecki

1 1 2015 3 2 2 3 3 2016 3 1 1 3 3 2017 3 3 3 2015 Erkė

Cecidophyopsis psilaspis

(Nalepa)

1,130,7

2017

Europinis kukmedis

Taxus baccata ‘Dovastaniana‘, 8


Pers. ir kt. 1,010,04 1,010,04

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 541

2014 1,170,02 10,02 1,110,02 10,02 Rudmargė Mycosphaerella millegrana

(Cooke) J. Schröt.



1,070,3 1,030,23 2015 1,080,01 1,010,01 1,020,01 10,02 1,240,01 1,010,01 1,10,09 2016 10,02 10,02 10,02


Pers. ir kt. 20,06 Veltininė erkė


1,010,24

2015 1,240,01 1,010,01

2016 1,010,01

2017 1,010,01 1,070,01 1,020,01 1,020,01 2014 Dėmėtligė



1,010,18 Liepine gyslinė erkė

Eriophyes

lateannulatus Pgst.

1,010,31

2014 Liepų kandis

Phyllonorycter

issikii Kumata

10,41

2014 1,170,95 11 11 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum Herm.

1,070,3

2015 1,270,01

2016 1,010,01 1,010,01 2014 Pakraštinė erkė


(Nalepa)

10,18

2017 Schizophillum comune 1,000,01 1,030,01

Grakščioji liepa

Tilia euchlora, 1

2014 Liepinis pjūklelis Caliroa annulipes Klug

1 1

Didžialapė liepa

Tilia platyphyllos,

51


Pers. ir kt. 1,60,99 1,30,09 Liepinė gyslinė

erkės

Eriophyes tiliae

1,010,01 1,010,01

2014 Rudmargė Mycosphaerella millegrana

10,99

Paprastasis

skirpstas

Ulmus minor, 1

2015 žuvęs

2014 Minos blizgis

nykšukas Trachys minutus L.

2 2

2014 Amaras

Tetraneura ulmi

1 1

35

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Kalninė guoba

Ulmus glabra, 16

2014 Guobų maras

Ophiostoma ulmi

(Buisman) Nannf.

10,52 10,52 Vinkšninis amaras

Tinocallis platani

Kalt.

1 1

2014 Serbentinis-

vinkšninis amaras

Schizoneura ulmi

L.

10,52

APSAUGINIAI GATVIŲ ŽELDINIAI Uosialapis klevas

Acer negundo, 2

2015 2 2 2

2016 1 1 2 Phyllosticta negundicola Sacc.

2 2

Paprastasis klevas

Acer platanoides,

160

2014 1,010,06 1,200,05 1,022,04 Juodoji dėmėtligė

Rhytisma acerinum (Pers.)

Fr.

1,070,04 1,030,01 Klevinis pjūklelis

Pristiphora

subbifida

(Thomson)

1,010,06 1,010,06

2015 1,090,03 1,20,03 1,022,04 1,240,03 1,130,52

2016 1,050,03 10,03 1,022,04 1,110,03 1,110,03

2014 Miltligė. Sawadaea

bicornis (Wallr.) Homma 1,030,14

2015 1,010,03

2017 1,080,04 1,090,03 1,220,03 1,220,03



10,44

Paprastasis

kaštonas Aesculus

hippocastanum, 217

2014 1,040,03 1,020,03 1,70,03 1,080,43 Miltligė

Erysiphe flexuosa (Peck)

U. Braun & S. Takam.


kandelė

Cameraria

ohridella

1,850,33 1,850,33

2015 1,110,02 1,010,02 1,010,03 1,010,03 1,120,03 1,120,03

2016 1,060,02 1,010,02 1,080,43 1,090,02 1,090,02 1,290,02 1,290,02

2017 1,030,03 1,070,02 1,070,02 1,350,02 1,350,02

Karpotasis beržas Betula pendula, 4

2014 1

Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii, 150

2014 10,04

Vienapiete gudobele Crataegus monogyna, 7

2014 Suodligė


2017 1,140,81 1,140,81


Crataegus mollis, 4

2017 Dėmėtligė Cylindrosporium

brevispinum 1,332 1,332

Lenktašakė forzitija Forsythia suspensa, 1

2015 2

Žaliasis uosis

Fraxinus viridis, 1

2014 1

2015 1

2016 1

36

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Paprastasis

ligustras Ligustrum vulgare, 20

2014 1,090,25

Paprastoji ieva

Padus avium, 2



22,74 22,74

Raukšlėtalapis

erškėtis Rosa rugosa, 71

2014 30,04


Quercus robur, 4

2014 Miltligė Erysiphe alphitoides (Griffon &

Maubl.) U. Braun & S. Takam.

20,12 20,1 Ąžuolinė spragė

Altica quercetorum

Foudras, 1860

10,03 10,03 2015 1,750,22 1,750,22

2014 Suodligė Fumago vagans Pers. ir kt.

20,12

2017 2,50,97 2,50,97


Quercus rubra, 43

2014 1,090,12

2015 1,470,09

2016 1,070,09

2017 1,530,11

Baltasis gluosnis

Salix alba, 4

2014 1,251,45 1,251,45

2016 1,150,95

Paprastasis

šermukšnis Sorbus aucuparia, 5

2014 2

Lanksva

Spirea sp., 160

2014 1,020,03

Paprasytosios

alyvos Syringa vulgaris, 1

2015 Sidabraligė Chondrostereum purpureum

(Pers.) Pouzar

3 3

Mažalapė liepa

Tilia cordata, 612

2014 1,160,01 1,030,02 1,170,03 1,020,04 Rudmargė

Mycosphaerella


Schröt.


pjūklelis: Caliroa annulipes

Klug

1,010,08 10,02

2015 1,180,01 1,060,01 1,180,02 1,020,04 1,070,04

2016 1,030,01 10,01 1,180,02 1,080,01 10,01 10,01 10,01 10,01 2017 1,010,01 1,020,01 1,050,01 1,040,01 1,000,01 2014 Dėmėtligė



1,010,04 1,10,04 2015 1,010,02




Phyllonorycter

issikii Kumata

10,05

2015 1,080,01 1,020,04 1,350,01

2017 1,140,01 1,090,01 2014 Dėmėtligė: Didymosphaeria

petrakiana Sacc. 10,01 Veltininė erkė


1,010,05

2015 1,020,9

2017 1,050,01

37

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Pakraštinė erkė:

Phytoptus

tetratrichus (Nal.)

10,05


Eriophyes

lateannulatus Pgst.

10,05


Schizotetranychus

tiliarum Herm.

10,05

2015 1,50,01

2016 10,04

2017 1,020,01 1,030,01

Didžialapė liepa

Tilia platyphyllos,

183

2014 1,020,73 1,020,11 1,010,73 1,080,11 Suodligė



1,010,03 1,050,03 Voratinklinė erkė

Schizotetranychus

tiliarum

10,03 10,01 2015 1,050,03 1,010,03 1,20,03 1,10,03 1,870,02 1,770,02 2016 1,010,03

2017 1,010,03 1,030,03 1,030,03 1,140,03 1,140,03 2014 Rudmargė


(Cooke) J. Schröt.

10,12 Galus formuojanti

erkė Didymomyia tiliacea

Bremi

10,38

2015 10,12

2014 Liepų kandis: Phyllonorycter issikii

(Kumata)

10,05

2014 Liepine gyslinė

erkė (rageliai):


10,38

2014 Kampine erkė Eriophyes exilis

Nalepa

10,28

2014 Veltininė erkė Eriophyes leiosoma (Nalepa)

1,010,15

Paprastasis putinas Viburnum opulus, 14

2014 3,640,26 3,570,25 Putininis lapgraužis

Pyrrhalta viburni 2,470,25 2,470,25

2015 1,070,4

1,070,4

38

2. 1. 2. KAMIENO BŪKLĖ: MECHANINIAI PAŽEIDIMAI, MEDIENOS PUVINIUS SUKELIANČIŲ, GRYBŲ

IŠPLITIMO BALAS (2014–2017)

Medžių sužalojimo priežastys gali būti kelios. Ilgą laiką prie gatvių augantys medžiai buvo žalojami

automobilių, ir tokių sužalojimų būdavo tuo daugiau, kuo medžiai senesni. Dar sužalojami medžiai juos

neteisingai genint. Alytuje seni medžiai (Pulko g., Jotvingių g.) prižiūrimi teisingai: išpjaunamos tik

nudžiūvusios šakos, seni medžiai nebuvo taip drąstiškai genimi, kaip kituose Lietuvos miestuose.

4 lentelė. Medžių kamienų būklė Alytaus miesto gatvių želdynuose 2014–2017m.

Gatvės

pavadinimas

Metai

Pažeista

medžių, %

Pastabos

Birutės g. 2014 10,8 Naujai 2012 m pasodintų Acer platanoides ‘Globosum’ kamienų žaizdos gydomos, tik 4 medelių

kamieai pažeisti 1 balu. A. platanoides ‘Columnare‘ kamienai gyja

2015 Kamienų žaizdos užgijusios.

S. Dariaus ir

S. Girėno

2014 2,2 Jaunų Tilia cordata medžių žaizdos užgijusios, dviejų kamienai pažeisti 2 balais.

2015 Žaizdos užgijusios.

2017 1,2 Sužalotas kamienas

Jotvingių 2014-2017 6 Seni kelių rūšių medžiai su senais kamienų pažeidimais.

Jonyno 2017 0,1 Naujų (6 medžiai) kamienai pažeisti 1balu

A.

Juozapavičiaus

2014-2016 6,8

13,3

Seni Tilia cordata medžiai pažeistais kamienais iki 2 balų. 3 naujai pasodintų T. cordata kamienai pažeisti 3 balais, 1 – 2 balais.

2017 Naujai pasodintų kamienai gyja. Senos žaizdos gyja (6 medžiai <2balai)

Kauno 2014-2016 1,8

1,8

Brandus Aesculus hipocastanum medis pažeistas 2 balais. 1 Tilia cordata kamieno pažeidimas siekė 3 balus.

2017 1,8 Senos žaizdos gyja (1 medis <2balai)

Likiškėlių 2014-2016 5,6

50

Iš 2011 m. sodintų Tilia cordata, 1 kamienas pažeistas 3 balais; 9 pažeistos 1 balu.

2017 0,1 Senos žaizdos gyja (1 medis <2balai)

Margio 2014-2016 11,8

17,6

2008 m. sodintų Aesculus hippocastanum ‘Baumanii’ suskilę kamienai 2 medžių 3 balai; lupasi

dideli žievės plotai; iš jų vienas medis negyvas. 3 jų medžių – 2 balai. 2016 m. intensyveja kamieno puviniai; aptiktas negyvos medienos ardytojas –

Schizophyllum commune. Kamienai plyšta, lupasi zieve, pūna. 2 žuvę.

2017 100 100% iš pietvakarinės pusės suskilę. 17 medžių kamienai pažeisti 3 balais. Ant kamieno aptikti negyvos medienos ardytojas – Schizophyllum commune. Kamienai plyšta, lupasi zieve, pūna. 2 žuvę.

Naujoji 2014-2016 38

0,6

0,6 6

2010 m. gatvė pradėta pertvarkyti. Seni medžiai 1 balu pažeisti žoliapjove.

2012 m. naujai pasodintų Quercus rubra 66 kamienai pažeisti 1balu, 5 – 2.

4 brandžių Tilia cordata kamienai pažeisti nežymiai: 1–2 balai. 2 T. platyphyllos – 2 balais.

19

0,3 0,3

6

Seni medžių žoliajove pažeidimai gyja.

2012 m. naujai pasodintų Quercus rubra 66 kamienai sugyję, 5 medžių – 1 balu. 4 brandžių Tilia cordata kamienai pažeisti nežymiai: 1balu

2 T. platyphyllos – 1 balu

Pulko 2014-2017 10

0,7 5,5

Medžiai su didelėmis drevėmis. Dalis skurstančių, pažeistų medžių išpjauta.

Tilia cordata 1 medis pažeistas 3 balais. 8 Acer platanoides 1 – 4 balai.

Putinų 2017 35 Naujai sodinti Aesculus hipocastanum 13 medžių pažeisti 3 balais.

Rūtų 2014-2016 99,8 Iki 2014 Sorbus thiuringiaca ‘Fastigiata‘ buvo sužaloti žoliapjove (1–4 balai), nesužalotas tik 1medis

2017 Sorbus thiuringiaca ‘Fastigiata‘ anksčiau sužaloti žoliapjove , 10pažeisti 2 balais, o 3- 3 bal;aios.

Sudvajų 2014-2016 34,6 2009 m. sodintų 5 Aesculus hippocastanum ‘Baumanii‘ kamienai pažeisti 2 balais, 4–3 balais, kiti 1 balu. Nesužaloti tik 4 kamienai. 1 medis žuvęs, ant kamieno medienas ardytojas – paprastoji

alksniabudė Schizophillum commune.

2015 56,5 Aesculus hippocastanum ‘Baumanii‘ 2-jų – 2 balai, 10-ties – 3 balai, vieno – 5 balai.

2016 iki 99,8 2016 m po kamieno žaizdomis auga grybas Schizophillum commune, 95% kamienai lupasi, 2 iškasti

2017 po kamieno žaizdomis auga grybas Schizophillum commune, 95% kamienai lupasi, 11 pažeisti 3 b.

Sakalausko 2014 100 100% naujai pasodintų Sorbus thiuringiaca kamienai sužeisti žoliapjove: 11 – 2 balais, 1 – 3 balais.

2015 9 pažeisti – 2 balais, 3 – 3 balais.

2016 Atsodinta 11. Medzžai skurdūs del ankstesnių kamienų pažeidimų.

2017 Medžiai skurdūs del ankstesniu kamienų pažeidimų. Jie negyja.

Statybininkų 2017 15 4 naujai sodintos T. cordata pažeistos 3 balais

Suvalkų 2014-2016 1,2 Brandžių Aesculus hippocastanum 1 pažeistas 4 balais, 1 – 1 balu.

Vilniaus 2014 6,3 Jaunų Acer platanoides ‘Eurostar’ kamienai suskilę, dauguma žaizdų užgijusios; 2 - pažeisti 2 balais.

2015-2017 Žaizdos užgijusios

Vilties 2014-2016 1,6 O vieną medį Tilia cordata pažeistos 1 ir 2 balus‘ Acer platanoides 1 kamienas – 3 balai . Gatves

dalyje kur ansksčiau pakeltas gruntas uzpilta dalis kamienų, medziai skursta, lapija reta, smulki.

2017 Tilia cordata 1 kamieno pažeidimas – 2 balai ir 1-os – 3 balai.

Acer platanoides 1 kamienas – 2 balai . Gatves dalyje kur ansksčiau vykdyta gatvės remonto darbai pakeltas gruntas užpilta dalis kamienų. Sioje dalyje medžiai skursta, lapija reta, smulki.

39

Aušros, Ganyklos, Jurginiškių, Lauko,

Savanorių, Varėnos,

Volungės, Žalioji, Žuvinto

2014-2015 0 Pažeidimų nepastebėta

Pasodinus jaunus medelius, ir pjaunant žolę po medžiais pirmus kelis metus po pasodinimo buvo

sužalota daug medžių. Taip žalojami medžiai, kurie pasodinti kitais atžvilgiais geriausiose vietose: prie

gatvių esančiose pievos juostose, parkuose ir sveruose. A. Sakalausko, Rūtų gatvėse augantys tiuringiniai

šermukšniai visi su kamienų pagrinduose kelis kartus per metus atnaujinamomis žaizdomis. Gerai, kad nors

2015 m. atkreiptas dėmėsys į šią problemą ir dalis jaunų įvairių rūšių medžių kamienų jau apsaugoti.

Investuoti į naujai pasodintų medelių apsaugą verta, nes vėliau paaiškės, kad medžių su kažkada sužalotais

kamienų pagrindais, amžius tikrai gerokai sutrumpės (kamienus apniks puvinius sukeliantys grybai).

2. 1. 3. DIRVOŽEMIO RŪGŠTINGUMAS PH ALYTAUS MIESTO PARKUOSE IR GATVĖSE

(R. VAISVALAVIČIUS)

Dirvožemio pH (rūgštingumas) – tai viena iš dirvožemio savybių, nuo kurios priklauso svarbūs

mineralų dūlėjimo, mikrobiologinių procesų intensyvumo, augalų gebėjimo pasisavinti maisto medžiagas ir

kiti dirvožemyje vykstantys cheminiai procesai. Atskirų rūšių sumedėję augalai yra prisitaikę augti

skirtingo rūgštingumo dirvožemiuose, tačiau dauguma jų geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose

dirvožemiuose (kai dirvožemio pH terpė yra 5,8–6,8). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vyraujant labai

rūgščiai terpei, sustoja azoto fiksavimas bei augalinių liekanų mineralizacija. Vyraujant labai rūgščiai

terpei, augalai gali taip pat netoleruoti aliuminio jonų pertekliaus, kuris gali susidaryti šioje terpėje. Kitų

augalams svarbių makro ir mikroelementų pasisavinimas taip pat labai priklauso nuo dirvožemio pH.

Pavyzdžiui, geležis (Fe), varis (Cu), manganas (Mn), boras (B) ir cinkas (Zn) augalams yra neprieinami

šarminėje terpėje, todėl jie tampa mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Mineralinis azotas (Nmin), judrieji

P2O5 ir K2O, siera (S), kalcis (Ca) ir magnis (Mg) geriausiai pasisavinami esant neutraliam dirvožemio pH.

Vadinasi, norint sudaryti kiekvienam augalui tinkamiausias augimo sąlygas ir maisto elementų

prieinamumą, visų pirma reikėtų sureguliuoti dirvožemio pH (rūgštingumą). Vertinant Alytaus miesto

dirvožemio pH rodiklio tyrimų duomenys pateikti 5 lentelėje. Gatvių želdinių dirvožemiai yra neutralūs ir

šarmiški (pH kinta nuo 6,6 iki 8,0).

Šiek tiek mažesnės dirvožemio pH vertės buvo nustatytos Miesto sode ir Jaunimo parke, tačiau ir

šiose teritorijose 2014-2016 m. dirvožemio paviršiniai sluoksniai yra neutralūs ar net šarmiški (pH kinta

nuo 6,6 iki 7,5). 2017 m. atlikus dirvožemio pH tyrimus Putinų, Žaliojoje, Volungės ir Statybininkų

gatvėse (čia naujai pasodinti želdiniai), nustatyta, kad ir čia dirvožemiai yra šarmiški (pH nuo 7,3 iki 7,5).

Kaip jau buvo minėta, daugumą savo gyvybiniams procesams būtinų mineralinės mitybos elementų

(tiek makroelementų, tiek ir mikroelementų) augalai iš dirvožemio geriausiai įsisavina, kai jo pH yra 5,8-

6,8 (t.y., silpnai rūgščioje ir artimai neutraliai terpėje). Taigi, galime daryti prielaidą, kad Alytaus miesto

svarbiausių magistralinių (Naujoji, Kauno, Pulko ir A. Juozapavičiaus) bei naujai želdiniais apsodintų

gatvių (Putinų, Žaliosios, Volungės ir Statybininkų) dirvožemio pH dydis nėra palankus daugeliui čia

aptinkamų augalų rūšių. Vis tik (lyginant 2014 m. ir 2016 m. duomenis) užfiksuotas ir gana ženklus pH

40

rodiklio mažėjimas atskirose Alytaus miesto gatvėse (pavyzdžiui, Sudvajų, Birutės, Rūtų ir kt.) bei

Senamiesčio skvere.

5 lentelė. Dirvožemio pH tyrimų rezultatai Alytaus miesto gatvėse ir parkuose 2014–2017 m.

Nr. Dirvožemio ėminių

ėmimo vieta

Vyraujančios augalų rūšys, proc. pHKCL

2014 2015 2016 2017

1 Naujoji g. Mažalapė liepa – 35%; didžialapė liepa –

10%; raudonasis ąžuolas – 6%; paprastasis

ąžuolas – 1%

7,7 7,4±0,2 7,7

2 Kauno g. Mažalapė liepa – 5%; paprastasis kaštonas –

33%; paprastasis klevas – 15%

7,8 7,7±0,2 7,7

3 A.Juozapavičiaus g. Mažalapė liepa – 57%; paprastasis kaštonas –

43%

7,6 7,4±0,2 7,5

4 Pulko g. Mažalapė liepa – 89%; didžialapė liepa – 11% 7,9 8,0±0,2 8,0

5 Jaunimo parkas Paprastasis klevas – 70%; mažalapė liepa – 30% 7,4 7,5±0,2 7,0

6 Miesto sodas Paprastasis klevas ‚Eurostar‘ – 100% 7,1 7,2±0,2 6,6

7 Vilniaus g. Mažalapė liepa – 61%; paprastasis klevas

‚Columnare‘–39%

7,7 7,2±0,2 7,3

8 S.Dariaus ir S.Girėno g. paprastasis kaštonas‚ Baumanii‘ – 100% 7,6 7,4±0,2 7,5

9 Margio g. paprastasis kaštonas‚Baumanii‘ – 100% 7,7 7,5±0,2 7,3

10 Sudvajų g. 7,8 7,1±0,2 6,9

11 Birutės g. 6,6

12 Rūtų g. 6,6

13 Studentų skveras 6,8

14 Senamiesčio skv. 7,1

15 Kurorto parkas 5,8

16 Putinų g. 7,3

17 Žalioji g. 7,3

18 Volungės g. 7,5

19 Statybininkų g. 7,5

Apibendrinant dirvožemio pH tyrimų rezultatus Alytaus miesto gatvėse ir parkuose (2014–2017 m.),

vertėtų atkreipti dėmesį į galimai neigiamą šarminio dirvožemio (7,0–7,5 ir daugiau) poveikį sumedėjusių

augalų būklei ir jų augimo sąlygoms (visų pirma, svarbiausiose magistralinėse gatvėse):

menkas fosfatų, K, Mn, Fe ir mikroelementų (išskyrus molibdeną) prieinamumas;

sumažėjęs atsparumas įvairioms ligoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams.

2014, 2016 ir 2017 metais atlikti tyrimai rodo (6 ir 7 lentelės), kad Alytaus miesto svarbiausių

magistralinių (Naujoji, Kauno, Pulko ir A. Juozapavičiaus) bei naujai želdiniais apsodintų gatvių (Putinų,

Žaliosios, Volungės ir Statybininkų) bei Miesto sodo ir Jaunimo parko dirvožemiuose rasti cheminių

elementų – P, K ir Cl – kiekiai praktiškai atitinka foninius Lietuvos dirvožemių rodiklius (Lietuvos...,

1998; Lietuvos..., 2001). Vis tik, pagal judriojo kalio kiekį šių teritorijų dirvožemiai (išskyrus kai kuriuos

atskirus atvejus) priskiriami tik I-III kalingumo grupėms, t.y., jie per mažai kalingi. Taigi, galima

konstatuoti, kad kalio, kuris yra būtinas elementas normalaus ir sveiko augalo vystymuisi ir kurio negalima

pakeisti jokiais kitais elementais (jo trūkstant augalai būna neatsparūs sausroms, sutrinka jų medžiagų

apykaita), kiekiai minėtų Alytaus miesto gatvių (ir netgi Miesto sodo) dirvožemiuose yra nepakankami

(Lietuvos..., 1998).

41

6 lentelė. Dirvožemio cheminių tyrimų rezultatai Alytaus miesto magistralinėse gatvėse, 2014-2016 m.

Mėginio

Nr.

Dirvožemio ėminių

ėmimo vieta

Cheminių elementų kiekiai, mg kg-1

2014 2016 2014 2016 2014 2016

P2O5 K2O Chloridai

1. A. Juozapavičiaus g. 279 338 105 123 8,9 8,9

2. Naujoji g. 185 167 146 181 7,1 8,9

3. Kauno g. 250 464 149 169 5,3 10,6

4. Pulko g. 77 167 90 97 7,1 11,3

5. Miesto sodas 116 50 8,9

6. Jaunimo parkas 166 96 195 137 5,3 10,6

7 lentelė. Dirvožemio cheminių tyrimų rezultatai naujai apželdintose Alytaus miesto gatvėse, 2017 m. Mėginio

Nr.

Dirvožemio ėminių

ėmimo vieta

Cheminių elementų kiekiai, mg kg-1

P2O5 K2O Chloridai

1. Putinų g. 334 163 7,1

2. Žalioji g. 260 143 7,1

3. Volungės g. 318 186 5,3

4. Statybininkų g. 333 200 5,3

Tyrimų rezultatai rodo (6 lentelė), kad judriojo fosforo (P2O5) kiekis tirtose Alytaus miesto

teritorijose yra labai nevienodas ir pagal sąlyginį Lietuvos dirvožemių fosforingumo grupavimą

priskirtinas nuo mažo (51-100 mg kg-1) iki labai didelio (>200 mg kg-1) fosforingumo grupių. Kaip

jau minėta, šį svarbų maisto elementą lengviausiai augalai pasisavina silpnai rūgščios terpės

sąlygomis, todėl šarmiškoje aplinkoje (kai pH gerokai viršija 7) jo prieinamumas augalams gali būti

menkas nepaisant to, kad dirvožemiai atskirose gatvėse (ypač A. Juozapavičiaus ir Kauno) yra turtingi

judriojo fosforo.

2.1.4. TECHNINĖS KCl DRUSKOS, NAUDOJAMOS SNIEGUI TIRPDYTI POVEIKIS ŽELDINIAMS

Rimtą žalą gatvių želdiniams gali padaryti žiemą keliams ir gatvėms prižiūrėti naudojamos įvairios

techninės druskos. Nors jau nenaudojama ypatingai nedraugiška aplinkai natrio (valgomoji) druska, bet

augalams kenkia ir kalio druskoje esantis chloras.

Tirpstant ledui, vandens srovėmis druska patenka ant šaligatvių, asfalto dangos, o nuo šių paviršių

suteka ir susigeria į dirvožemį aplink medžius. Dirvožemis užteršiamas druskomis. Tai turi įtakos medžių

vegetacijai. Įvairių šalių mokslininkų teigimu, chloro turinčios druskos želdinius veikia dviem keliais – į

šaknis per dirvožemį ir į vegetatyvinius augalo organus (šakas, pumpurus) aerozolio pavidalu. Neigiamas

druskos poveikis medžiams pastebimas visoje Europoje (Šapokienė, 1994). Druskos sutrikdo įvairias

augalų fiziologines savybes, lėtina jų augimą, sukelia džiūvimą. Aiškiausiai pastebimas druskų poveikio

požymis medžiams yra lapų kraštų geltimas (nekrozė), kuri plinta link lapo centrinės gyslos. Tokie

reiškiniai apstebimi jau liepos mėnesio viduryje. Esant didelėms druskos koncentracijoms dėl nekrozės

defoliacija pradeda jau birželio-liepos mėnesį. Dechromacijos ir defoliacijos bei šakų džiūvimo priežastimi

šalia kitų (sausros, pažeidimo ligomis ir kenkėjais) yra lapų nekrozės, atsiradusios dirvą ir augalus paveikus

žiemą barstomomis druskomis (8 lentelė). Chloridų naudojamų sniegui tirpdyti, poveikio želdiniams

42

tyrimui, buvo pasirinktos keturios magistralinės gatvės – A. Juozapavičiaus, Naujoji, Pulko ir Kauno bei

kontrolė – Jaunimo parkas. 2014 m. šiose gatvėse buvo paimti jungtiniai vyraujančios medžių rūšies –

mažalapės liepos lapų ir dirvožemio pavyzdžiai tyrimams.

8 lentelė. Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) medžių būklės skirtumai stebėtose Alytaus miesto gatvėse, 2015–

2016 m.

Būklės rodiklis

Gatvės pavadinimas, medžių skaičius

2014 2016 2014 2016 2014 2016 2014 2016 2014 2016

Kontrolė (Jaunimo

parkas), 100

Kauno, 17 Naujoji, 134 A. Juozapavičiaus, 38 Pulko, 40

Dechromacija ir

defoliacija 10,06 10,06 10,33 10,04 1,020,04 10,04 1,290,13 10,13 1,030,1

4

10,11

Lapų nekrozės 10,06 10,06 10,33 10,04 10,04 10,04 1,030,14 1,130,1 1,050,1

4

10,11

Sausų šakų kiekis 10,06 10,06 10,33 10,04 1,220,04 10,04 1,290,13 10,13 1,20,13 10,11

Stipriausiai pasireiškiantys fiziologiniai pažeidimai (lapų nekrozė, defoliacija ir dechromacija bei

sausos šakos) buvo vertinti keturiose gatvėse, kuriomis vyksta intensyvus transporto eismas. 2014

mažalapės liepos medžių didžiausias vidutinis defoliacijos ir dechromacijos pažeistumo balas buvo

A. Juozapavičiaus gatvėje (1,290,13). Kauno g. duomenys nesiskyrė nuo kontrolės (Jaunimo p.), o kitose

gatvėse defoliacija ir dechromacija buvo nežymiai didesnė. Lapų nekrozė – požymis rodantis, kad augalas

paveiktas kenksmingomis jam medžiagomis. Cl, esantis druskose, barsomose žiemą, neigiamai veikia prie

gatvių augančius medžius. 2014 m. didžiausi bendro Cl kiekiai buvo aptikti mažalapės liepos lapuose,

paimtuose A. Juozapavičiaus (0,50) ir Pulko (0,43) gatvėse. Lapų nekrozės buvo nedaug visose

gatvėse, bet daugiausia – A. Juozapavičiaus ir Pulko g., ten, kur buvo nustatyti didžiausi Cl kiekiai. Sausų

šakų kiekis – ne vienų metų augalo fiziologinis rodiklis. Džiūstančių šakų kiekis einant metams didėja, jei

neišgenimos nudžiūvusios šakos, 2014 daugiausia jų buvo A. Juozapavičiaus. 2016 m. dauguma

fiziologionio pažeidimų rodiklių buvo tokie patys arba mažesni, nes turėjo įtakos palankios oro sąlygos.

2.1.5. ELEMENTŲ (N, P, K, CA, MG, NA, CL) KIEKIS ALYTAUS MIESTO ŽELDYNUOSE 2015, 2016 M.

9 lentelėje pateikti elementų – azoto (N), suminio fosforo (P), kalio (K), kalcio (Ca), magnio

(Mg), natrio (Na) ir bendro chloro (Cl) kiekiai jungtiniuose mažalapės liepos lapų pavyzdžiuose.

9 lentelė. Elementų kiekiai mažalapės liepos (Tilia cordata Mill ) lapuose, stebėtose Alytaus miesto

augavietė, 2014, 2016 m. Eil

.

Nr.

Gatvės

pavadinimas Elementų kiekis lapuose,

2014 2016 2014 2016 2014 2016 2014 2016 2014 2016 2014 2016 2014 2016

N P K Ca Mg Na Cl

1. Kauno 2,04 2,69 0,27 0,31 1,23 1,45 2,48 2,15 0,30 0,34 0,042 0,035 0,25 0,18

2. Naujoji 2,54 2,28 0,26 0,17 1,37 1,46 2,64 1,79 0,30 0,26 0,044 0,023 0,27 0,18

3. A. Juozapavičiaus 2,42 3,08 0,31 0,34 1,48 1,69 2,11 2,05 0,26 0,36 0,18 0,027 0,50 0,37

4. Pulko 2,12 2,82 0,26 0,24 1,82 1,91 2,05 1,88 0,20 0,26 0,047 0,031 0,43 0,39

5. Kontrolė (Jaunimo

sodas)

2,30 2,50 0,23 0,19 1,45 1,03 2,61 2,36 0,27 0,35 0,043 0,027 0,23 0,11

2016 m. daugumos elementų kiekis lapuose padidėjo lapuose tų gatvių, kuriose šių elementų buvo

didesnis kiekis dirvožemyje, išskyrus chloridus. chloridų kiekis žymiai padidėjęs dirvožemyje, bet jų

mažesni kiekiai aptikti lapuose (9 lentelė).

43

2. 2. ŽMOGAUS VEIKLOS NEIGIAMO POVEIKIO ŽELDYNAMS STEBĖSENA

2. 2. 1. KAMIENŲ MECHANINIAI PAŽEIDIMAI: KAMIENO PAŽEIDIMO BALAS

4 letelėje pateiktas medžių kamienų pažeidimų įvertintinimas apsauginiuose gatvių želdynuose,

kamienų vidutinis pažeidimo balas pateiktas 10 lentelėje.

2. 2. 2. DEFOLIACIJA, LAJOS IR POMEDŽIO BŪKLĖ

Sumedėjusių augalų fiziologinės būklės (defoliacija, dechromacija, sausų šakų kiekis lajose,

kamienų pažeidimai) ir pomedžio įvertinimo rezultatai pateikti 10 lentelėje.

10 lentelė. Kamienų būklė ir pomedžio sąlygos Alytaus miesto apsauginiuose gatvių želdynuose, 2014–2017 m. Medžio rūšis Gatvė, medžių

skaičius

Metai Lajos būklė: pažeidimo balas Kamieno būklė

Defoliacija,

dechromacija

Sausų šakų

kiekis

Vidutinis

pažeidimo balas

Pomedžio būklė (m2)

Uosialapis klevas Acer

negundo,2

Jotvingių, 1 2014, 2015 2 3 2 Suplūktas pomedis, kamienas

pažeistas puvinio. 2016 m.

išpjautas

Pulko, 1 2014– 2017 1 1 1 Suplūktas pomedis, Puvinio pažeidimai

Paprastasis klevas Acer

platanoides‘Eurostar’ 36

S. Dariaus ir

S. Girėno, 36

2014– 2017 1 1 1 Apsauginės grotelės, pieva

Paprastasis klevas Acer platanoides

Kauno, 6 2014–2016 1;

1,230,05

1 1 Pieva

2017 1 1 1

Jotvingių, 1 2014–2017 1 1 1 Suplūktas pomedis

Juozapavičiaus, 1 2014– 2016 1 Pieva

Naujoji, 4 2014– 2016 1 1 1 Pieva

Pulko, 93 2014 1 1,030,05 1,20,41 Suplūktas pomedis

2015 1 1,040,06 1,20,41

2016 1 1 10,15

2017 1 1,160,06 1,130,06

Putinų, 16 2014 1,030,14 1,010,05 10,15 Pieva

2015 1,040,26 1,010,06 10,14

2016 1 10,35

2017 1,050,14

Rūtų 12 2014–2016 1 1 1,030,41 Pieva

Vilties, 2 2014 1 1 1,230,41 Pieva

2015 1,50,26 1,50,26 22,74

2016 22,74

2017 22,74

Acer platanoides

‚Globosum‘

Birutės 11 2014– 2017 1 1 1 Pieva

Acer platanoides; ‚Columnare‘

Birutės 13 2014–2016 1 1 1 Pieva

2017 1,60,99

Acer platanoides‚Deborah‘ Birutės 13 2014– 2017 1 1 1 Pieva

Acer platanoides ‚Eurostar‘ Vilniaus, 32 1,250,16 Pieva


Aesculus hippocastanum

Jotvingių 16 2014, 2015 1,130,03

1,030,03

1

1

1

1

Suplūktas pomedis

2016, 2017 1 1 1

Kauno 13 2014 1,40,05 1 1,080,43 Pieva

2015 1,30,05 1 1,080,43

2016 1,080,43

2017 1 1 1

Pulko, 1 2014, 2015 2 3 3 Suplūktas pomedis

2017 1 1 1

Rūtų, 4 2014–2017 1,540,05 1 1,080,43 Pieva

Suvalkų, 164 2014 1,040,03 10,03 10,03 Pieva

2015 1,130,03 1,060,03 10,03

2016 1,010,43 1,010,43 10,03

2017 1 1 1

Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum;

‚Baummanii’

Margio, 17 2014 1,340,3 1,290,3 1,10,23 Pažeista

žoliapjove

Pieva

2015 1,350,3 1,410,29 1,160,23 Pažeista

žoliapjove, 1

medis žuvęs

2016 1,470,28 1,470,28 2,820,19

44

2017 1,260,31 1,350,39 30,19

Putinų 2017 1,190,14 1,160,14 1,350,13

Sudvajų 23 2014

2015 2,540,06

2,410,06

1,410,06

1,870,06

1,690,07

1,720,07

Pieva

2016 2,130,17 3,390,15

2017 1,170,23 2,090,17 1,960,17

Berberis thunbergii Kauno, 130 2014, 2015 1

1,930,00

1 1

1 1

Pieva

2016 1,390,04

2017 1,190,04

Karpotasis beržas Betula pendula;4

Putinų, 1 2014- 2017 1 1 1 Neuždengtas pomedis

Rūtų, 2 2014 1 1 1 Suplūktas pomedis

Kauno, 1 2014 10,04 10,04 1 Pieva

2015 1,390,04 1,390,04 1

2016 1 1 1,230,41

2017 1

Crataegus monogyna Jotvingių 7 2014– 2017 1 1 1 Pieva

Fagus sylvatica Putinų 2017 1,380,15 3,50,11

Paprastoji ieva Padus

avium

Naujoji, 2 2014– 2017 1 1 1 Pieva

Paprastoji eglė Picea abies Kauno, 2 2014– 2017 1 1 1 Pieva

Kanadinė tuopa Populus x canadensis

Vilties, 2 2014– 2017 1 22,74 1 Neuždengtas pomedis


Quercus robur

Naujoji 4 2014–2017 1 1 1 Pieva

Raudonasis ąžuolas Quercus

rubra

Naujoji , 95 2014 1 1,090,12 1,090,12 Pieva

2015 1 1,470,09 1,090,12

2016 1 1,17009 1,010,12

2017 1 1,240,05 1 Paprastasis šermukšnis

Sorbus aucuparia

Kauno, 1 2014– 2017 1 1 1 Pieva

Rūtų, 1 2014–2017 1 1 1 Suplūtas pomedis

Naujoji, 1 2015–2017 1,040,21 2 Pieva

Tiuringinis šermukšnis

Sorbus thiuringiaca ‘Fastigiata‘

Rūtų, 26 2014, 2015 1,150,14 1,10,14 1,080,14 Pieva

2016 1,010,14

2017 1 1,460,37 2,230,29

Sakalausko,28 2017 1,140,19 2,380,14 2,650,12

Mažalapė liepa Tilia cordata

S. Dariaus ir S. Girėno, 84

2014 2015

1,060,04

1,080,05

1,020,1

1,020,1

1,060,1

1,060,1

Apsauginės grotelės ir pieva

2017 1 1,050,1 1,020,1

Jonyno, 113 2014 1,070,05 1,120,05 1,010,04 Pieva

2015 1,070,05 1,120,05 1,010,04

2016 1,010,05

2017 1 1 1

Jotvingių, 11 2014 1,90,37 1,680,33 1,020,34 Suplūtas pomedis

2015 20,6 1,680,33 1,430,12

2016 20,6 10,52 1,020,34

Juozapavičiaus

84

2014 1,340,13 1,020,15 1,050,15 Pieva

2015 1,440,14 1,030,14 1,050,15

2016 1 1,130,14 1,050,15

2017 1,020,05 1,040,05 1,020,05

Kauno 17 2014 1 1,330,14 10,33 Pieva

2015 1,050,14 1,770,24 10,33

2016 1 1 10,33

2017 1 1 1

Likiškėlių 20 2014, 2015 1 1 1 Pieva

2017 1,10,27 1,10,27 1

Naujoji 121 2014 1,020,04 1,190,04 1,010,04 Pieva

2015 2,020,03 1,170,03 1,010,04

2016 1 1 1,010,04

2017 1,010,05 1,080,04 1

Pulko, 40 2014 10,14 1,20,13 1,050,14 Suplūtas pomedis

2015 10,14 1,20,13 1,050,14

2016 1 1 1,040,14

2017 1,180,13 1,050,14

Putinų, 85 2014 1,150,06 1,270,06 1,060,06 Pieva

2015 1,280,06 1,20,06 1,060,06

2016 1 1,220,06 1,060,06

2017 1 1 1

Rūtų, 16 2014 1,020,04 1 1 Pieva

2015 1,120,04 1 1

2016, 2017 1 1 1

Vilties, 101 2014 1,150,08 1,020,03 1,020,03 Pieva

45

2015 1,010,14 1,020,03 1,020,03

Mažalapė liepa Tilia cordata (tęsinys)

2016 1 1,030,05 1,020,03

2017 1 1 1,020,03

Statybininkų 2017 1,150,2 1,370,14 Pieva

Žuvinto, 67 2014– 2016 1 1 1,020,11 Pieva

2017 1,040,08 1,10,08

Didžialapė liepa Tilia

plathyphyllos

Juozapavi-

čiaus, 8

2014 1,150,66 1,50,62 1,120,03 Pieva

2015 1,250,67 1,50,62 1,120,03

2016 1 1,250,67

2017 1 1 1

Jonyno, 15 2014– 2017 1 1 1 Pieva

Naujoji 48 2014- 2016 1,060,11 1 1,080,11 Pieva

2017 1 1 1

Putinų, 54 2014 1,060,01 1 1 Pieva

2015 1,070,01 1 1

2016 1 1 10,01

2017 1 1 1

Vilties, 20 2014 1,150,01 1,250,67 1 Pieva

2015 1,020,26 1,250,26 1

2016, 2017 1 1 1

Žuvinto, 36 2014 1,010,26 1 1,060,21 Pieva

2015 1,030,26 1 1,060,21

2016 1 1 1,060,21

2017 1 1,060,15 1

Augalų fiziologinė būklė miesto želdynuose labiausiai priklauso nuo metereologinių sąlygų. 2014–

2015 m. vasaros buvo su ilgais sauso oro periodais, todėl visų rūšių medžiai prieš laiką metė lapus. Šiek

tiek padaugėjo sausų šakų lajose. 2016-2017 m. tiek temperatūra, tiek kritulių kiekis vegetacijos periodu

buvo artimi standartinei klimato normai, dėl to fiziologinė sumedėjusių augalų būklė buvo pastebimai

geresnė negu ankstesniais metais.

3. INTRODUKUOTŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ PRISITAIKYMO PRIE VIETINĖS APLINKOS

STEBĖSENA (2014–2017)

2014–2017 m. Alytaus miesto želdynuose buvo vertinta

būklė 73 taksonų (rūšių ir veislių) introdukuotųsumedėjusių

augalų (11 lentelė). Daugumos būklė gera. Dalis jų tų pačių ligų

sukėlėjų ir kenkėjų pažeidžiami kiekvienais metais: geltonoji

karagana, ginalinis klevas – miltligės, pilkasis kėnis – chermeso,

įvairių rūšių tuopos – kamienų puvinius sukeliančių grybų ir

rūdžių. Kai kurių rūšių medžiai, pasiekę tam tikrą amžių, silpsta ir

po keliolikos metų nudžiūsta (didžioji ir melsvoji pocūgės, dygioji

eglė ir jos veislė ‘Glauca’). Šie medžiai introdukuoti ir, tikriausiai,

jiems edafinės ar klimato sąlygos netinka. Pastaruosius tris metus

gerokai pagerėjo paprastųjų kaštonų būklė, ypatingai augačių

gatvių želdynuose. Keršosios kaštoninės kandelės jie pažeidžiami tik iki 1,5 balo. Dauguma parkuose

augančių kaštonų kenkėjo pažeidžiami daugiau, pavieniai (iki 3 balų). Didžialapės liepos, kurių gausu

tiek gatvių, tiek ir rekreaciniuose želdynuose pažeidžiamos priklausomai nuo metereologinių sąlygų:

kai labai sausa (2015 m.) – gausu voratinklinės erkės, kai drėgniau (2016–2017 m.) – jos sveikos (5

pav.). 2016-2017 m. be pažeidimo požymių buvo ir raudonasis ąžuolas.

5 pav. Geros būklės didžialapė liepa

46

11 lentelė. Introdukuotų augalų prisitaikymo vietinei aplinkai įvertinimas Alytaus miesto želdynuose 2014–2017 m.

Augalo vardas

Augavietė

Būklės rodiklis (balais);būklės pakitimo priežastis Metinis

prieaugis

Žydėjimas,

derėjimas

1. Europinis kėnis

Abies alba Mill. Miesto sodas Augalai sveiki Mažas 0

2. Pilkasis kėnis Abies concolor Lindl.

Miesto sodas, Likiškių p. Defoliacija, dechromacija – 1,2 Vidutinis 0

3. Kaukazinis kėnis

Abies nordmanniana Miesto sodas 1 Vidutinis 0

4. Ginalinis klevas Acer ginnala L.

Kurorto p., Miesto sodas Grybinės ligos – 1,2,5; Vidutinis 2

5. Uosialapis klevas

Acer negundo L. Pulko g., Jaunimo p., Gulbynės p., Miesto sodas,

Likiškių p., Putinų p., Jotvingių g., Pulko g.

Grybinės ligos – 1–2; lapų nekrozė – 2, sausos šakos – 1–3 Vidutinis 3

6. Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus

Miesto sodas Augalai sveiki Geras 3

7. Platanalapis klevas 'Purpurescens'

Acer pseudoplatanus 'Purpurescens' Kurorto p., Gulbynės parkas, Jaunimo p., Miesto sodas Grybinės ligos – 2; Vidutinis 2

8. Sidabrinis klevas Acer saccharinum L.

Putinų g., Gulbynės p., Miesto sodas Sausos šakos – 1,4 Vidutinis 2

9. Totorinis klevas

Acer tataricum L. Gulbynės p., Jaunimo p. 1 Vidutinis 2

10. Paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum L.

Visos augavietės Grybinės ligos – 1–1,5; kenkėjai – 1,85–3; defoliacija, dechromacija – 1,04–1,08; sausos šakos – 1; kamienų pažeidimai – 1–1,08

Vidutinis 2

11. Varpotoji medleva

Amelancher spicata. Miesto sodas Defoliacija, dechromacija – 1,1 Geras 2

12. Tunbergo raugerškis 'Purpurea' Berberis thunbergii' Purpurea'

Kauno g., Naujoji g., Senamiesčio skveras, Miesto

sodas, Studentų skveras, Žalioji g.

Grybinės ligos 1,22; defoliacija, dechromacija – 1 Geras 2

13. Paprastasis buksmedis

Buxus sempervirens L. Miesto sodas, Putinų parkas, Žalioji g. 1 Geras 0

14. Virgininis kalikantas Calycanthus floridus

Miesto sodas sveikas Vidutinis 0

15. Geltonoji karagana

Caragana arborescens Lam. Senamiesčio skveras, Miesto sodas Grybinės ligos 1–4; kenkėjai 1 Vidutinis 2

16. Baltoji sedula Cornus alba L

Jaunimo p., Putinų p., Studentų skveras Augalai sveiki Geras 2

17. Lenktašakis kaulenis

Cotoneaster dielsianus Senamiesčio skveras, Miesto sodas, Jaunimo p. Grybinės ligos – 1 Geras 2

18. Žvilgantysis kaulenis Cotoneaster lucidus

Senamiesčio skveras, Putinų p., Jaunimo p., Naujoji g. Augalai sveiki Geras 2

19. Europinis pūkenis

Cotinus coggygria Scop Miesto sodas 1 Geras 2

20. Šiurkščioji deucija Deutzia scabra

Jaunimo p. Augalai sveiki Geras 3

21. Europinis ožekšnis

Euonymus europaeus L. Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Augalai sveiki Geras 2

22. Paprastasis bukas Fagus sylvatica

Likiškių p. Augalai sveiki Geras 3

23. Lenktašakė forzitija

Forsythia suspensa Vahl Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Miesto sodas, Rūtų g. Grybinės ligos – 1 Geras 3

47

24. Žaliasis uosis

Fraxinus lanceolata Borkh. Pulko g., Miesto sodas Sausos šakos – 1,67 Geras 2

25. Pensylvaninis uosis

Fraxinus pensilvanica Marshal Naujoji g. Augalai sveiki Geras 2

26. Šviesioji ortenzija 'Gradiflora'

Hydragea arborescens 'Grandiflora' Miesto sodas Augalai sveiki Geras 2

27. Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides L. Rūtų g., Gulbynės p., Jaunimo parkas, Putinų p. Sausos šakos 1–1,1 Vidutinis 2

28. Pilkasis riešutmedis

Juglans cinerea L. Miesto sodas 1 Vidutinis 2

29. Mandžiūrinis riešutmedis

Juglans mandshurica Maxim Studentų skveras, Jaunimo p. Augalai sveiki Vidutinis 2

30. Kazokinis kadagys

Juniperus sabina Miesto sodas, Putinų p., Žalioji g. Defoliacija, dechromacija – 1,4 Geras 3

31. Darželinis pupmedis

Laburnum anagyroides Mill. Jaunimo p., Miesto sodas 1 Vidutinis 2

32. Amerikinis maumedis

Larix americana Michx Miesto sodas 1 Geras 2

33. Europinis maumedis

Larix decidua Jaunimo p., Miesto sodas, Putinų p., Studentų skveras Grybinės igos – 1–2, kenkėjai – 1–2; defoliacija, dechromacija – 1–1,4;

sausos šakos – 1–1,1 Geras 2

34. Ligustrum vulgare Naujoji g. Nekrozė – 1,0

35. Totorinis sausmedis

Lonicera tatarica Gulbynės p. Augalai sveiki Geras 3

36. Japoninė magnolija Magnolia cobus DC

Miesto sodas Augalai sveiki Vidutinis 2

37. Dyglialapė mahonija

Mahonia aquifolium Miesto sodas Augalai sveiki Geras 3

38. Raudonasis ąžuolas Quercus rubra L.

Miesto sodas, Naujoji g. Sausos šakos – 1,09–1,1 Geras 2–3

39. Vėlyvoji ieva

Padus serotina Borkh Jaunimo p., Miesto sodas Augalai sveiki Vidutinis 2

40. Darželinis jazminas Philadelphus coronarius L.

Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Miesto sodas, Studentų skveras

Nekrozė – 1 Vidutinis 2

41. Putinalapis pūslenis

Physocarpus opulifolius

Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Miesto sodas, Putinų p.,

Studentų skveras Defoliacija, dechromacija – 1–1,8 Geras 3

42. Baltoji eglė Picea glauca

Senamiesčio skveras, Gulbynės p., Jaunimo p., Likiškių p., Putinų p.

1 Vidutinis 2

43. Serbinė eglė

Picea omorica Likiškių p. Augalai sveiki Geras 3

44. Dygioji eglė Picea pungens

Senamiesčio skveras, Gulbynės p., Jaunimo p., Likiškių p., Putinų p., Kauno g.

Defoliacija, dechromacija – 1–1,3; sausos šakos – 1–1,3 Geras 1

45. Dygioji eglė 'Glauca'

Picea pungens'Glauca'

Senamiesčio skveras, Gulbynės p., Putinų p., Pirmojo Alytaus

aikštė, Studentų skveras Defoliacija, dechromacija – 1–1,9; sausos šakos – 1–1,3 Geras 1

46. Suktaspyglė pušis Pinus contorta

Likiškių p., Putinų p. Augalai sveiki Geras 3

47. Kalninė pušis

Pinus mugo Turra. Naujoji g., Žalioji g. 3– 5 – dechromacija, sausos šakos Vidutinis 2

48. Juodoji pušis Pinus nigra

Miesto sodas 1 Vidutinis 2

49. Veimutinė pušis Pinus strobus L. Jaunimo p. Augalai sveiki Vidutinis 2

48

50. Berlyninė tuopa

Populus x berolinensis Dipp Kurorto parkas, Miesto sodas Grybinės ligos – 1–2; sausos šakos – 2; defoliacija – 1 Geras 2

51. Kanadinė tuopa

Populus x canadensis Jaunimo p., Kurorto parkas, Likiškių p., Putinų p. Grybinės ligos – 1; kenkėjai – 1; sausos šakos – 1,3 Geras 2

52. Pilkoji tuopa

Populus x canescens Sm. Studentų skveras Geras 2

53. Melsvoji pocūgė

Pseudotsuga menziesii var. glauca Likiškių p., Miesto sodas, Pirmojo Alytaus aikštė,

Putinų p.

Defoliacija – 1–1,2; sausos šakos 1–1,9 Vidutinis 3

54. Didžioji pocūgė

Pseudotsuga menziesii Likiškių p., Putinų p., Pirmojo Alytaus aikštė 1–1,5 sausos šakos ir defoliacija Vidutinis 2

55. Rūgštusis žagrenis Rhus typhina

Senamiesčio skveras Augalai sveiki Geras 2

56. Baltažiedė robinija

Robinia pseudoacacia L. Pulko g., Jaunimo p., Miesto sodas, Studentų skveras Augalai sveiki Geras 3

57. Raukšlėtalapis erškėtis Rosa rugosa Thunb

Senamiesčio skveras, Kurorto p., Putinų p., Naujoji g. Defoliacija, dechromacija – 3 Geras 3

58. Baltasis gluosnis

Salix alba ‘Tristis’ Jaunimo p. Sausos šakos – 1–1,5 Geras 3

59. Švedinis šermukšnis Sorbus intermedia Pers.

Jaunimo p., Kauno g. Augalai sveiki Vidutinis 2

60. Tiuringinis šermukšnis

Sorbus thiuringiaca ‘Fastigiata‘ Rūtų g. Augalai sveiki Vidutinis 2

61. Smailialapė lanksva Spiraea arguta Zabel.

Gulbynės parkas, Jaunimo p., Miesto sodas Augalai sveiki Geras 2

62. Bumaldo lanksva

Spiraea bumalda Kurorto p. Defoliacija, dechromacija – 1,5 Geras 1

63. Japoninė lanksva

Spiraea japonica L. Senamiesčio skveras Augalai sveiki Geras 2

64. Japoninė lanksva 'Macrophylla'

Spiraea japonica 'Macrophylla' Senamiesčio skveras, Kurorto parkas Grybinės ligos – 1 Geras 1

65. Plačialapė lanksva

Spiraea latifolia Kurorto p. Augalai sveiki Geras 1

66. Niponinė lanksva

Spireae niponica Maxim Senamiesčio skveras, Augalai sveiki Geras 3

67. Paprastosios alyvos

Syringa vulgaris L. Senamiesčio skveras, Jaunimo p., Kurorto parkas, Miesto sodas, Likiškių p., Putinų p., Kauno g., Žalioji g.

Grybinės ligos – 1–2,5; kenkėjai – 1–2; Vidutinis 2

68. Europinis kukmedis Taxus baccata L.

Miesto sodas, Studentų skveras, Putinų p. Grybinės ligos 1–1,29, – kenkėjai – 1 Geras 2

69. Vakarinė tuja

Thuja occidentalis L. ir jos veislės Rūtų g., Jaunimo p., Likiškių p. Augalai sveiki Geras 2, 3

70. Didžioji tuja

Thuja plicatas L. Jaunimo p. Augalai sveiki Geras 3

71. Didžialapė liepa

Tilia platyphyllos Visi želdiniai Ligos – 1–1,6; kenkėjai – 1–1,03; defoliacija, dechromacija, sausos

šakos – 1–1,08; nekrozė – 1–1,04; sausos šakos – 1; kamienai– 1–1,06 Vidutinis 2–3

72. Grakščioji liepa

Tilia euclora K.Koch Senamiesčio skv., Jaunimo p., Gulbynės p., Studentų

skv., Pulko g.

Augalai sveiki Vidutinis 2

73. Gausiažiedė veigėlė

Weigela florida Miesto sodas Augalai sveiki Geras 2

49

4. NAUJAI PASODINTŲ SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ BŪKLĖS STEBĖSENA (2014–2017)

Kiekvienais metais įvairios paskirties Alytaus miesto želdynai papildomi naujais augalais. Prie

gatvių dažniausiai jauni augalai pakeičia jau nedekoratyvius senus medžius (12 lentelė). Dažnai augalai

sodinami atsižvelgiat į tos gatvės gyvetojų norus. Nebijoma išbandyti naujus, mieste anksčiau

neaugintus augalus. Ir teisingai daroma, nes Lietuvoje nėra daug patirties, kokių rūšių ir veislių medžiai

dabartiniu metu tinkamiausi urbanizuotoms teritorijoms. Ypatingai sudėtinga parinkti tinkamus augalus

gatvių želdynams. Parkuose ir skveruose ir anksčiau rūšių įvairovė buvo nemaža, o prie gatvių daugumą

naujų augalų tenka bandyti auginti naujai. Iš užsienio įvežami Vidurio ar Vakarų Europos miestams

pritaikytų veislių sodinukai., išauginti užsienio šalių medelynauose. Reikia tikėtis, kad dauguma jų

sėkmingai augs ir Lietuvos miestuose. Kol kas Alytuje prie gatvių neblogai auga paprastojo klevo kelių

veislių medžiai. Tiesa, pirmus 1–3 metus jų kamienai suskeldėja (tikriausiai reaguodami į žiemos

pabaigoje-pavasario pražioje dažnai pasitaikančius didelius oro temperatūros svyravimus), bet vėliau

žaizdos užgyja. Jaunos mažalapės liepos pažeidžiamos tų pačių ligų sukėlėjų ir kenkėjų, kaip ir seni

medžiai. Seniau (2009 m.) pasodintų liepų jau pradėtos pakoreguoti lajos

formos. Jaunų medelių tereikia kas keli metai apkarpyti ištįsusias ar

nevietoje išaugusias šakutes, kad vėliau nereikėtų pjauti didelių šakų.

Paprastųjų kaštonų ‘Baumanii’ būklė visose augavietėse prasta (6 pav.).

Sudvajų g. kaštonai kiekvienais metais atrodo vis blogiau. Dėl tokios jų

būklės kalti ne kekėjai (keršosios kaštoninės kandelės) ar ligų sukėlėjai.

Tikriausiai, kas nors neteisingai padaryta buvo medelius sodinant. Dabar,

praėjus 8 metams po pasodinimo, išsiaiškinti priežastis labai sunku. Margio

g. tos pačios veislės kaštonų būklė nedaug geresnė. Gal būt, šios veislės

kaštonams Lietuvos klimato sąlygos netinkamos, ir reikėtų jų daugiau

nesodinti. 2016 m. rudenį Putinų g. buvo pasodinti paprastieji bukai, kurių

būklė 2017 m. buvo prasta (12 lentelė), tikriausiai, dėl gegužės viduryje

buvusių stiprių vėlyvų šalnų, kurios pažeidė šakučių medieną.

Rekreaciniuose želdynuose sodinami įvairių rūšių ir veislių medžiai ir

krūmai ir daugumos jų būklė gera. Po 2015 m. nukentėję paprastieji klevai

Pirmojo Alytaus aikštėje 2016 m. atsodinti. Šiuo metu jų būklė gera.

Grybinės ligos didelės įtakos jaunų medelių būklei neturėjo.

Kiekvienais metais paprastieji klevai ‘Globosum’ ir ‘Krimson King’

pažeidžiami miltligės. Rekreaciniuose želdynuose fiziologinių pažeidimų

dar mažiau (13 lentelė).

6 pav. Paprastasis kaštonas ‚Baumanii‘ pažeistas negyvos medienos ardytojo

Schizophillum commune

51

12 lentelė. Naujai pasodintų medžių būklė Alytaus miesto apsauginiuose gatvių želdynuose, 2014–2017 m. Gatvės Augalo vardas, sodinimo metai,

medžių skaičius

Metai

Pažeidimo pobūdis

Defoliacija, dechromacija Lapų nekrozė Sausos šakos Kamienų pažeidimai Ligos Kenkėjai

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Au

šro

s Baltažiedės robinijos ‘Umbraculifera’

Robinia pseudoacacia ‘Umbraculifera’ (2014),

44

2015 1,680,1

2016 1,080,1

2017 1,020,1

Bir

utė

s


Acer platanoides 'Globosum' (2012), 11

2014 10,52 1,450,45

2016 1,450,45

2017 1,980,44

Paprastasis klevas 'Columnare'

Acer platanoides 'Columnare'(2012), 13

2014 sveiki 10,58

2016 10,44

2017 1,070,07 1,11,14

Paprastasis klevas 'Deborah' Acer platanoides 'Deborah' (2012), 13

2014 10,44

2015

2016 10,44

2017 1,401,07 1,401,07

Ganyklos Ziboldo obelis Malus toringo 2016-2017 sveiki

Jotvingių

g.


Crataegus monogyna, (2010), 8

2014 20,52

2015 1,380,4

2017 20,52

Ju

rgin

išk

ių g.

Paprastasis klevas

Acer platanoides ‘Deborah’, (2015), 9

2015 1,50,12 2,40,07

2017 sveiki

Sidabrinis klevas, 8 2016, 2017 sveiki

Paprastasis klevas

Acer platanoides geltoni, 2

2016 1

2017 22,74

Paprastasis klevas Acer platanoides ‘Columnare’ 8 2016, 2017 sveiki

A.

Juozapavič

iaus

Mažalapė liepa

Tilia cordata Mill glaustašakė f., 46 2014 1,110,12 1,370,1 1,040,12 1,040,12 1,330,11

2015 1,390,11 1,430,1 2,460,07 1,650,1

2016 1,090,12 1,090,12

2017 1,070,12 1,070,12 1,280,11 1,530,1

Ka

un

o

Paprastasis klevas

Acer platanoides ‘Eurostar‘ (2013), 6

2014 sveiki

2015, 2017 1,170,95


Berberis thunbergii, 130 (2015 žuvę 17)

2014 sveiki

2015 1,520,04 1,520,04

2016 1,440,04 1,180,05

2017 1,190,04

La

uk

o g

. Mažalapė liepa Tilia cordata (2012), 22

2014 1,010,12 1,070,1 1,010,12 1,040,12 1,030,11

2015 1,010,12 1,180,49 1,180,49 1,010,12 1,010,11

2016, 2017 1,010,12

Lik

išk

ėli

ų g

.

Mažalapė liepa

Tilia cordata (2011), 20

2014,2016 1,560,26 1,110,3 1,110,3 10,31

2015 1,010,34

2017 1,10,27 1,10,27

52

Ma

rgio

g. Paprastasis kaštonas ‘Baummanii’

Aesculus hippocastanum ‘Baummanii’ (2008), 17 (1 žuvęs)

2014 1,880,24 1,060,33 1,440,3 2,410,21

2015 1,350,29 1,650,27 1,410,29 1,180,31 1,180,31 1,470,28

2016 1,470,08 1,470,08 2,820,19 1,060,33

2017 1,260,31 1,350,39 30,19 1,630,24 20,15

S.

Daria

us

ir S

.

Gir

ėn

o

Mažalapė liepa

Tilia cordata (2009), 56 2014 1,110,1 1,020,1 1,060,1 1,320,09 1,040,1

2015 1,060,15 1,020,1 1,060,1 3,890,1 2,5660,09

2016 1,060,1

2017 1,050,1 1,020,1 1,070,1 1,410,09

Paprastasis klevas

Acer platanoides ‘Columnare’ (2012), 39

2014 10,15 1,170,3

2015-2017 sveiki

Kalninė pušis Pinus mugo (2013), 18 2014-2017 sveiki

Na

ujo

ji


Quercus rubra L. (2011), 107; žuvę 3

2014 2,380,03 1,140,05 2,430,03 1,010,05

2015 1,210,05 1,330,05 10,05

2016 1,010,05 1,090,05

2017 1,110,05 1,050,05 1,10,05 1,030,05

Lanksva Spiraea sp., 160 2014-2017 sveiki

Baltauogė meškytė, Symphoricarpus albus, 30 2014-2017 sveiki

Kalninė pušis

Pinus mugo 2011, 2013), 3000

2014 3,730,0 3,030,0

2015 2,00,0 2,00,0

2016 1,30,0 1,30,0

2017 1,010,0

Pu

tin

ų g

.

Paprastasis kaštonas ‘Baummanii’

Aesculus hippocastanum ‘Baummanii’(2013),

37

2014 2,70,09 10,15 1,90,15

2015 1,240,14 1,190,14 1,320,13

2016 2,280,19 1,190,14 3,280,09 10,15

2017 1,190,14 1,160,14 1,350,13 1,350,13

Fagus sylvatica, 32 2017 1,380,15 3,50,11

Mažalapė liepa Tilia cordata (2011), 10

2014 40,78

2015, 2017 1,10,56 1,10,56

Rū

tų

Tiuringinis šermukšnis ‘Fastigiata’ Sorbus thiuringiaca ‘Fastigiata’ (2008), 40

2014 1,150,14 1,10,14 1,080,14

2015 1,10,14 1,050,14 1,030,14 1,980,1 1,80,11

2016 1,010,14

2017 1,460,37 2,230,24

Sa

ka

-

lau

sko

Tiuringinis šermukšnis

Sorbus thiuringiaca , (2011), 28

2014 1,830,36 1,50,4 20,34

2015 1,010,14 2,910,28 2,250,31

2016 1,580,39

2017 1,140,19 2,380,14 2,650,12

Sa

va

no

rių

Trakinis klevasAcer campestre ‘Elsrijk’ (2016) 11 2016 sveiki

Sta

tyb

inin

k

ų g

.


2014 2,030,12 1,030,17 1,520,14

2015 2,470,2

2016 2,270,21

2017 1,150,2 1,370,14

Su

dv

ajų

Paprastasis kaštonas 'Baummanii'

Aesculus hippocastanum 'Baummanii'(2009),

26

2014 1,150,2 1,460,18 10,21

2015 1,060,15 20,15

2016 1,520,2 2,130,17 3,390,16 10,24 10,24

53

2017 1,150,2 1,150,2 3,40,15 1,20,21 1,150,21

Va

rė

no

s Blizgantysis kaulenis

Cotoneaster lucidus (2012), 72

2014-2017 sveiki

Vil

nia

us

Paprastasis klevas 'Eurostar' Acer platanoides 'Eurostar' (2008), 32

2014 1,130,17 1,130,17 10,17

2015 1,130,17 1,090,17 1,220,16 1,160,18 1,830,14 1,160,18

2016 1,120,16 1,060,16 1,270,15 1,030,16

2017 1,250,16

Vo

lun

gi

ų


2014 10,15 1,160,18 1,110,14 1,110,14

2015 1,050,15 1,050,15 1,060,18

2017 1,050,15 1,050,15

13 lentelė. Naujai pasodintų medžių būklė Alytaus miesto rekreaciniuose želdynuose, 2014–2017 m. Augav

ietė

Augalo vardas

Pažeidimo pobūdis

Metai Defoliacija, dechromacija

Lapų nekrozė Sausos šakos Kamienų pažeidimai Ligos

Kenkėjai

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Sen

am

iesč

io s

kv

era

s

Paprastasis klevas‚Globosum‘

Acer platanoides ‚Globosum‘ / 9

2014 1,440,55 10,85 1,140,8

2015 1,440,55 1,670,51

2016 1,430,45

2017 1,110,62 2,250,48

Paprastasis klevas‚Krimson King‘

Acer platanoides ‚Krimson King‘ / 2

2014–2017 sveiki

2015 22,74

Europinis ožekšnis, Euonymus europaeus /4 2014-2017 sveiki

Lenktašakė forsitija, Forsythia suspense / 2 2014-2017 sveiki

Žvynuotasis kadagys ‘Meyeri’ Juniperus squamata ‘Meyeri’/ 3

2014-2017 sveiki

Paprastasis pupmedis Laburnum anagyroides, 7 2015–2017 sveiki

Putinalapis pūslenis Physocarpus opulifolius / 1 2014–2017 sveiki 1

Krūminė sidabražolė, Potentilla fruticosa /5 2014–2017 sveiki

Sakura

Prunus sargentii /7

2014 1,710,66

2015 2,140,57 1,290,77

2016 2,140,47 10,85

2017 1,570,69

Sorbus aucuparia geltonvaisis?, 1 2015–2017 1

Paprastosios alyvos, Syringa vulgaris / 16 2014–2017 sveiki

Rožės Rosa sp. / 38

2014 1,50,12

2015, 2016 2,580,09

Mie

sto s

od

as Virgininis kalikantas

Calycanthus floridus /3

2014 1,332

2015–2017 sveiki

Lenktašakė forsitija, Forsythia suspense /4 2014–2017 sveiki

Pinus sylvestris /40 2014–2017 sveiki

Rhododendron sp. / 4 2014–2017 sveiki

Pir

m

ojo

Aly

ta

us

aik

štė Paprastasis klevas,

Acer platanoides /24 (2016 – 14 vnt.)

2014, 2015 40,16 1,50,2

2016 1,290,37

54

2017 1,210,38

Platanalapis klevas (2016), 8 2016, 2017 sveiki

Platanalapis klevasAcer pseudoplatanus ‘Rubrum’ (2016)10 2016, 2017 sveiki

Picea pungens ‘Glauca‘ /2 2014-–2017 sveiki

Tilia cordata /1 2014, 2015 2 2 1

2016, 2017 sveiki

Stu

den

tų s

kv

era

s

Europinis kukmedis Taxus baccata L. ‘Dovastaniana‘/7 2014-2017 sveiki

Japoninis puošmedis Cercidiphyllum japonicum / 1 2014-2017 sveiki

Berberis thunbergii ‘Purpurea‘ / 9 2014- 2017 10,65

Paprastasis ligustras‘Aureum’Ligustrum vulgare ‘Aureum’/2 2014-2017 sveiki

Picea abies jaunatviška f. / 1 2014-2017 sveiki

Pinus silvestris / 31 2014-2017 sveiki

Prunus cerasifera ‘Purpurea’ /2 2014-2016 23,87

2017 sveiki

Mažalapė liepa

Tilia cordata /38

2014 1,210,14 10,15 1,320,13

2015 20,01 20,01

2016 sveiki

2017 1,020,14

Didžialapė liepa Tilia plathyphyllos /1 2014-2017 sveiki

Weigela florida /1 2014-2017 sveiki

Ja

un

imo

so

da

s

Paprastasis klevas ‘Globosum’

Acer platanoides ‘Globosum’ /4

2014,2015 10,58

2016–2017 sveiki

Paprastasis klevas ‘Krimson King’ /3 2014–2017 sveiki

Alnus sp. 4 2015–2017 sveiki

Japoninis puošmedis Cercidiphyllum japonicum /1 2014–2017 sveiki


Crataegus monogyna /11

2014 30,3

2015, 2016 1,180,49

2017 20,17

Paprastasis bukas, Fagus sylvatica L. /2 2014-2017 sveiki

Lenktašakė forsitija, Forsythia suspensa /6 2014- 2017 sveiki

Dviskiautis ginkmedis, Ginkgo biloba, 1 2014-2017 sveiki

Putinalapis pūslenis, Physocarpus opulifolius, 8 2014-2017 sveiki

Putinalapis pūslenis ‘Diabolo‘ 2014-2017 sveiki

Smailialapė lanksva, Spireae arguta /22 2014-2017 sveiki

Baltasis gluosnis ‘Tristis‘, Salix alba ‘Tistis‘ /2 2014-2017 sveiki

Mažalapė liepa, Tilia cordata Mill. / 4 2014–2017 11,58

Didžialapė liepa

Tilia platiphyllos Scop. /55

2014, 2016, 2017 10,01

2015 1,02 1,58 1, 081,47

Raudonasis ąžuolas, Quercus rubra L. /4 2014-2017 sveiki

Lik

išk

ių p

ark

as Paprastasis kaštonas

Aesculus hippocastanum /34

2014 1,880,12 20,12 1,50,14

2015 10,12 10,14

2016 10,16 10,16

2017 1,880,12 1,430,45

Karpotasis beržas, Betula pendula /4 2014-2017 sveiki

Paprastasis ąžuolas 2014 1,860,04 1,860,04

55

Quercus robur L. /10 2015 1,760,04

2016, 2017 sveiki

Mažalapė liepa

Tilia cordata /58

2014 1,080,07 10,1

2015 1,380,08

2016 1,340,08

2017 1,480,08

Pu

tin

ų p

ark

as

Picea abies ‘Nidiformis’ /2 2014–2017 sveiki

Buxux sempervirens /19 2014–2017 sveiki

Mažalapė liepa

Tilia cordata /18

2014 30,18

2015 1,010,1

2016 10,31

2017 sveiki

Europinis kukmedis, Taxus baccata /2 2016, 2017 sveiki

Kazokinis kadagys, Juniperus sabina /15 2014–2017 sveiki

Kalninė pušis Pinus mugo /6

2014 1,670,09 1,670,09

2015 1,070,08 1,570,07

2017 sveiki

Ro

tu

ses\

ai

kst

e

Mažalapė liepa

Tilia cordata /2

2016 2 1

2017 1,050,13 1,121,13

Žali

oji

g.a

tvė

Paprastosios alyvos, Syringa vulgaris (2015), 80 2015 sveiki

Paprastasis klevas

Acer platanoides (2015), 27

2015 1,150,2 1,070,2

2016 sveiki

2017 1,170,16 1,730,17

Juodalksnis Alnus glutinosa (2015), 13 2015 1,920,32 2,230,28

2017 1,750,1 3,220,38

Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii, (2015), 84

2016 20,24

2017 10,24

Buksmedis Buxus sp., 2 2016 30,24


Crataegus monogyna (2015), 28 (4 žuve)

2015 sveiki 1,630,24

2016 1,570,16 1,570,16

2017 2,290,13 1,430,16 1,570,16

Kazokinis kadagys Juniperus communis (2015), 12 2015–2017 sveiki

Kalninė pušis, Pinus mugo (2015), 85 2015–2017 sveiki

Paprastoji pušis , Pinus sylvestris (2015), 15 2015–2017 sveiki

Sakura Prunus sargentii (2015 – 19; 2016 -40) 2016 sveikos

2017 1,210,09 1,210,09 1,220,09

Mažalapė liepa, Tilia cordata Mill (2015), 9 2015–2017 20,46

Lanksva Spireae sp. (2015), 10 2016, 2017

Paprastosios alyvos Syringa vulgaris, 20 2016 20,16

2017 2,50,09

Paprastasis ąžuolas, Quercus robur L. (2015), 5 2015 2,760,74 3,40,73 3,80,93

2017 3,60,77 1,40,1 1,40,1

Europinis kukmedis, Taxus baccata L. (2015), 32 2015–2017 sveiki

56

5. APIBENDRINIMAS

2016–2017 m. augalų vegetacijos metu metereologinės sąlygos (temperatūra ir kritulių kiekis) buvo

labai artimos standartinei klimato normai (SKN). Daugumai sumedėjusių vietinės floros ir introdukuotų

augalų tokios sąlygos tinkamos, todėl 2016 ir 2017 m., palyginus su ankstesniais 2014–2015 m., kai

vasaros metu buvo sausų ir karštų laikotarpių, buvo mažiau fiziologinių pažeidimų (defoliacijos,

dechromacijos, lapų nekrozių).

Alytaus miesto gatvių želdynuose vyrauja liepos genties augalai. Jų būklė nulemia ir viso miesto

želdinių būklę. Įvairaus amžiaus mažalapės liepos buvo be fiziologinių pažeidimų (defoliacija,

dechromacija, lapų nekrozė). Ligos ir kekėjai taip pat pastebimos žalos nepadarė. Mažalapė liepa – vietinės

floros rūšis, todėl jos lajose didelė ligų sukėlėjų ir kenkėjų rūšių įvairovė, bet 2017 m. jų pažeidimai ir

pakenkimai dažniausiai buvo nežymūs. Didžialapės liepos pagrindinis kenkėjas – voratinkliė erkė, kuri

išplinta, kai vasarą užsitęsia sausi ir šilti periodai. 2017 m. erkei plisti sąlygos buvo nepalankios, ir

didžialapės liepos buvo labai geros būklės.

Nuo 2014 m. silpnesni keršosios kaštoninės kandelės pažeidimai, 2017 m. gatvių želdynuose

augančių brandžių kaštonų pažeidimo vidutinis balas buvo iki 1,210,02. Kaip ir anksčiau, stipriau

pakenkti medžiai (iki 1,380,02 balų) buvo parkuose.

Parkuose ir skveruose, kur gausu augalų rūšių, didesnė ir ligų sukėlėjų bei kenkėjų įvairovė.

Dažniausiai tai įprasti grybai – dėmėtligių, miltligių ir rūdžių sukėlėjai, pažeidžiantys augalus kasmet. 2017

m. neišsiskyrė kokių nors ligų sukėlėjų ar kenkėjų rūšių didesniu išplitimu.

Dauguma introdukuotų medžių ir krūmų rūšių visuose Alytaus miesto želdynuose auga neblogai.

Naujai pasodintų medžių ir krūmų būklė pirmus metus būna bloga arba patenkinama, priklausomai

nuo metereologinių sąlygų, o vėliau, dauguma jų ima augti gerai. Jauniems, 2016 m. rudenį Putinų g.

pasodintiems, paprastiesiems bukams pakenkė vėlyvos 2017 m. pavasario (gegužės viduryje) šalnos.

Ankstesniais metais sodinti jauni medeliai nuo šalnų nenukentėjo, o visos vasaros metereologinės sąlygos

jiems buvo palankios.

2017 m. buvo vykdoma gautų tyrimų rezultatų sklaida.

Paruošti pranešimai tarptautinėse konferencijose:

1. V. Snieškienė, A. Stankevičienė, A. Vitas. Occurence of Phytophthora spp. in decidouos trees in

Lithuania: first results. 9th Internatioal coference on biodiversity research. Daugavpils, 26-28 April,

2017

2. V. Snieškienė. Krūmai miestų želdynuose. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija

“Gėlininkystės pokyčiai ir naujos technologijos” Vilnius, 2017.04.28 (1,0)

11. V. Snieškienė. Gluosniai miestų želdynuose. Dvidešimt trečioji tarptautinė mokslinė-praktinė

konferencija "Žmogaus ir gamtos sauga 2017". Akademija, 2017. 05.3-5 (1,0)

3. V. Snieškienė. The condition of common horse-chestnut (Aesculus hippocastanum L.) in Lithuania.

Iterational scientific conference "Study, conservation and suistainable use of plant world in Eurasia"

Dedicated to the 85-th aniversary of Institute of Botany and Phytointroduction CS MES RK. 17-19

August 2017 (1.0)

57

6. NAUDOTA LITERATŪRA

BRAUN U. 1987. A monograph of the Erysiphales (powdery mildews). Beiheft zur Nova Hedwigia, 89: 1–700.

BRAUN U. 1995. The powdery mildews (Erysiphales) of Europe. Stuttgart, New York: Gustaw Fischer Verlag, Jena, 337 S.

BRUKAS A. 1988. Lietuvos regioninio miškų monitoringo paruošiamųjų ir lauko darbų taisyklės. Kaunas, p. 24.

BUTIN H. 2011. Krankheiten der Wald – und Parkbäumen. Stuttgart, Ulmer Verlag, 319 S. BUTIN H., KEHR R. 2002. Zum Auffreten von Erysiphe flexuosa – Erreger einen neuen Mehltaukrankheit an Rosskastanie. Nachrichtenbl. Deut.

Pflanzenschutzt, 54(7): 185–187.

CHAKRE O. J. 2006. Choice of eco-friendly trees in urban environment to mitinate airborne particulate pollution. Journal of human ecology, 20 (2): 135–138.

DESCHKA G., DIMIC N. 1986. Cameraria ochridella n. sp. aus Macedonien, Jugoslawien (Lepidoptera, Lithocolletidae). Acta Entom. Jugosl, 22: 11–23.

GRIGALIŪNAITĖ B. 2003. Milteniečių (Erysiphales) ir jų naujų augalų šeimininkų rūšys, aptiktos Lietuvoje. Floristinių tyrimų perspektyvos Vakarų

Lietuvos regione.Klaipėda, 38–39. HARTMANN G., NIENHAUS F., BUTIN H. 2005. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Vilnius. 285 p.

IGNATAVIČIŪTĖ M., TREIGIENĖ A. 1998. Lietuvos grybai. Acervuliečiai (Melanconiales) IX. Vilnius, 246 p.

JANUŠKEVIČIUS L., NAVYS V. E. 2012. Želdynų kūrimo ekologinių principų ir asortimento klausimu. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas. Mokslo darbai, 3(8): 41–48.

JUODVALKIS A., VASILIAUSKAS A. 2002. Lietuvos uosynų džiūvimo apimtys ir jas lemiantys veiksniai. Vagos, 56(9): 17–22.

JURONIS V., SNIEŠKIENĖ V., ŽEIMAVIČIUS K. 1999. The principles of lignified introduced Plants condition assesment. Plant genefund accumulation, evaluation and protection in the botanical gardens. International Scientific Conference. Vilnius, p. 22–23.

Klimatas. Mėnesio apžvalgos. 2016. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Prieiga per internetą: http://www.meteo.lt/

http://www.meteo.lt/klim_men_apzv.php?id=51 [žiūrėta 2016 09 15].

LABANOWSKI G., ORLIKOWSKI L., SOIKA G., WOJDYLA A. 2000. Ochrona ozdobnych krzewow lisciastych, Krakow, 263 s.

LABANOWSKI G., ORLIKOWSKI L., SOIKA G., WOJDYLA A. 2001a. Ochrona drzew i krzewow iglastych, Krakow, 193 s.

LABANOWSKI G., ORLIKOWSKI L., SOIKA G., WOJDYLA A., Korbin M. 2001b. Ochrona roslin wrzosowatych, Krakow, 113 s. LI T. S. C., BEVERIDGE T. H. J. 2003. Sea Buckthorn (Hippophoe rhamnoides L.): production and utilization. National Research Council pf Canada,

Ottawa. ISBN 0-660-19007-9

Lietuvos respublikos Aplinkos ministro įsakymas dėl želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos patvirtinimo 2008 m. sausio 14 d. Nr. D1-31 Vilnius

http://www.tic.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=1111

[Žiūrėta2015-09-04].

ORLIKOWSKI L., WOJDYLA A. 2010. Choroby ozdobnych drzew lisciastych, Krakow, 173 s. PILECKIS, S., VALENTA, V., VASILAIUSKAS A., ŽUKLYS, L. 1968. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 268 p.

Pflanzengallen. 2012. http://www.pflanzengallen.de/index.php

SINCLAIR W. A., LYON H. H. 2005. Diseases of trees and shrubs (second edition). Ithaca and London, 660 P. VAIČYS M., ARMOLAITIS K., BARAUSKAS R. ir kt. 1989. Medžių defoliacijos vertinimas, Kaunas, 20 p.

VAIČYS M., RAGUOLIS A., ŠLEINYS R. 1979. Miško dirvožemių žinynas. Mokslas. 200 p.

VAINAUSKIENĖ I. (sud.) 2013. Želdynų ir želdinių tvarkymo metodika, Vilnius, 143 p. ЧЕРЕМИСИНОВ Н.А., НЕГРУЦКИЙ С.Ф., ЛЕШКОВЦЕВА И.И. 1970. Грибы и грибные болезни деревьев и кустарников. Справочное пособие

для определения грибов по растениям-хозяевам. М.: Лесная промышленность, 392 с.

http://www.meteo.lt/klim_men_apzv.php?id=51

http://www.tic.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=1111

http://www.pflanzengallen.de/index.php

alytaus miesto ŽeldynŲ ir ŽeldiniŲ bŪklĖs 2015 metais … · 2018-01-26 · alytaus miesto...

Documents