Baltijos šalių perspektyvos

Indrė Genytė-Pikčienė

Ekonominių tyrimų departamentas | Rinkų tarnyba

2014 m. gegužės 29 d.

DNB Bankas

„Meškos paslauga“ Lietuvos ekonomikai:

perspektyvos ir iššūkiai

Lietuva su kaimynėmis ėmė vėl matuotis „Baltijos tigrų“ kailiukus

2 Šaltinis: Eurostat 29.05.2014

5.2

0.6

3.7

0.3

2.0

0.9

-1.7

0.6

1.8

3.9

-0.4

0.7 0.9

-0.1

0.0

-0.4

0.2

-1.2 -1.0

-1.9

-2.5

-1.6

-3.2

-1.0

-2.4

-7.0

4.1

3.5 3.3

1.7 1.6 1.5 1.1 0.9 0.9 0.8

0.4 0.4 0.4 0.2 0.2 0.1

-0.3 -0.8 -0.9 -1.0 -1.1 -1.2 -1.4 -1.4

-1.9

-3.9

Latv

ija

Ru

mu

nija

Lie

tuva

JK

Len

kija

Šve

dija

Ve

ng

rija

Bu

lgarija

Slo

va

kija

Estija

Danija

Vo

kie

tija

Au

str

ija

Be

lgija

Pra

ncū

zija

ES

-28

Airija

Nyd

erla

nd

ai

Če

kija

Kro

atija

Slo

vė

nija

Isp

an

ija

Po

rtu

ga

lija

Su

om

ija

Ita

lija

Gra

ikija

Realus BVP, metinis pokytis, proc.

2012 2013

3.7

0.4

17.5

11.2

7.6 7.8

9.4

1.3

3.4 3.3

6.9

3.6 4.0

0.4

20.8

6.0

9.0

7.6

13.0

1.3

3.1 2.2

5.7

3.4

Žem

ės ū

kis

Kasyb

a

Apd

irb

am

oji

gam

yba

Sta

tyb

a

Did

me

nin

ėp

rekyba

Ma

žm

enin

ėp

rekyba

Tra

nspo

rtas

irsa

ug

ojim

as

Vie

šbu

čia

i ir

resto

ran

ai

Info

rma

cija

ir r

yšia

i

Fin

ansa

i ir

dra

ud

ima

s

NT

ope

racijo

s

Pro

fesin

ė,

mo

kslin

ė ir

tech

nin

ėve

ikla

Pridėtinės vertės struktūra, proc.

2008 2009 2010 2011 2012

Į išorę orientuotų sektorių vaidmuo ženkliai išaugo

Šaltinis: Eurostat 3 29.05.2014

Eksporto arkliukas ištempė Lietuvos ūkį iš duobės

Šaltinis: Eurostat 4 29.05.2014

50

70

90

110

130

150

170

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Prekių ir paslaugų eksportas sezoniškai ir darbo dienų pagr. išlygintas indeksas palyginamosiomis kainomis (2008 = 100), proc.

Visas eksportas Prekių Paslaugų

Lietuva ėmė gyventi „pagal savo kišenę“

5 Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014

-10.6

-14.4

-12.9

3.7

0.1

-3.7

-0.2

1.5

-13.8

-14.9

-13.0

-3.3

-4.8

-5.8

-2.8

-3.5

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Einamosios sąskaitos ir užsienio prekybos balansas, dalis BVP, proc.

ESD UPB

Sparčiausiai nuo 2008 m. išaugo re-eksportas

6 Šaltinis: Eurostat 6 29.05.2014

14.3 16.8 19.2

23.8 25.2 19.7

24.4 29.4

32.9 33.9 6.5

8.9 9.2

5.8

13.7

8.7

12.6

17.6

19.5 19.5

5.0

7.1

10.5 13.6

16.6

12.3

17.0

22.5

27.2 31.4

6.8

8.7

10.1

10.2

11.2

9.2

10.8

13.0

15.9

18.6

25.8

32.8

38.9

43.2

55.5

40.7

54.0

69.6

79.6

84.8

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Lietuvos eksporto struktūra, mlrd. litų

Paslaugų eksportas

Reeksportas

Mineralinis kuras

Lietuviškos kilmės eksportas, išskyrus mineralinį kurą

Prekių eksportas

Kertinės lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto rinkos

746 mln. Lt

859 mln. Lt

1 559 mln. Lt

1 848 mln. Lt

3 992 mln. Lt

4.8 %

5.5 %

9.9 %

11.8 %

25.4 %

Lenkija

Latvija

Vokietija

Baltarusija

Rusija

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas, Lietuvos Bankas, Versli Lietuva, DNB 7 29.05.2014

Lietuviškos

kilmės prekės (be naftos produktų)

Prekių re-

eksportas

Paslaugos

2 190 mln. Lt

2 261 mln. Lt

2 412 mln. Lt

2 459 mln. Lt

4 749 mln. Lt

6.5%

6.7%

7.1%

7.3%

14.0%

Latvija

Lenkija

Rusija

Švedija

Vokietija

1 637 mln. Lt

2 863 mln. Lt

3 543 mln. Lt

3 654 mln. Lt

14 362 mln. Lt

4.9%

8.5%

10.5%

10.9%

42.7%

Estija

Lenkija

Latvija

Baltarusija

Rusija

8 Pav. šaltinis:http://www.dimensionsinfo.com/wp-content/uploads/2010/03/Freight-Container-sizes.jpg 29.05.2014

LIETUVOS EKSPORTO RINKŲ SVEIKATA

Situacija Europos Sąjungoje išlieka itin sudėtinga

Europos Sąjunga

• Ūkio variklis kuriasi lėtai, ES šiemet

augs 1,6%, Eurozona – 1,3%*

• Nedarbo lygis ES – 10,5%

(Graikijoje 28%, Ispanijoje 26%)

• Jaunimo nedarbas - 23%

• Vidaus paklausa silpna, vartotojų ir

pagrindinių sektorių lūkesčiai taisosi

lėtai

• Periferijos problemos dar vis

neišspręstos, tačiau blogiausia jau

praeityje

• Tebežioji fiskalinės skylės: ūkio

stagnacija nepadeda sumažinti

valdžios sektoriaus skolos.

Šaltinis: Eurostat 9

*atitinkamai EK ir DNB(NO) prognozės

29.05.2014 5.0

5.2

6.0

6.7

6.8

6.8

7.0

7.1

7.3

8.0

8.3

8.4

8.8

9.2

9.7

10.0

10.2

11.0

11.6

11.9

12.2

12.6

13.1

14.1

15.4

16.8

17.5

26.1

27.6

Austrija

Vokietija

Liuksemburgas

Malta

Čekija

Danija

Nyderlandai

JK

Rumunija

Švedija

Suomija

Belgija

Estija

Vengrija

Slovėnija

Lenkija

Prancūzija

Lietuva

Latvija

Eurozona

Airija

Italija

Bulgarija

Slovakija

Portugalija

Kipras

Kroatija

Ispanija

Graikija

Nedarbo lygis 2013 m. pabaigoje (sezoniškai išlygintas), proc.

Itin ryški „sveikų“ ir periferinių ekonomikų atskirtis

10

Periferinės šalys: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Portugalija. Graikija nuo 2011 m.

statistinės informacijos neteikia. Šaltinis: Eurostat, DNB skaičiavimai

Pav. šaltinis: http://anwo.com/store/media/pig_toy_sow_w_piglets.jpg

97

99

101

103

105

107

109

111

20

06 I

20

06 I

I

20

06 I

II

20

06 I

V

20

07 I

20

07 I

I

20

07 I

II

20

07 I

V

20

08 I

20

08 I

I

20

08 I

II

20

08 I

V

20

09 I

20

09 I

I

20

09 I

II

20

09 I

V

20

10 I

20

10 I

I

20

10 I

II

20

10 I

V

20

11 I

20

11 I

I

20

11 I

II

20

11 I

V

20

12 I

20

12 I

I

20

12 I

II

20

12 I

V

20

13 I

20

13 I

I

20

13 I

II

20

13 I

V

Pridėtinės vertės indeksas palyginamosiomis kainomis (2008 = 100; sezoniškai ir darbo dienų

atžvilgiu koreguotas)

Periferinės šalys Sveikoji Eurozona

0.7

-1

0

1

2

3

4

5

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Metinė infliacija Eurozonoje, proc.

ECB „balandžiai“ plasnoja vis smarkiau

palūkanų normoms greit atsitiesti nelemta

11 Šaltinis: Bloomberg, Eurostat

• Monetarinio skatinimo palūkanų normomis rezervai jau

išsemti. Tolesnis palūkanų

normų karpymas tik būdas

„užkalbėti rinkas“, realios

ekonomikos nepasiekia.

• Nutolusi nuo ECB tikslinio lygio – tik vos žemiau nei 2 proc. –

infliacija verčia ECB vis

dažniau kalbėti apie „sunkiąją

artileriją“ – kiekybinį skatinimą.

• Visos priemonės, apie kurias kalba ECB, laikys prirakinusios

Europos palūkanų normas

rekordinėse žemumose.

ECB tikslas – šiek

tiek mažiau nei 2

proc.

Numatoma spartesnė pasaulio plėtra šiemet turėtų timptelėti ES ūkį

29.05.2014 12 Šaltinis: TVF, DNB(NO)

3.0

1.9

-0.5

1.5 1.8

4.9

7.7

4.4

2.3

1.3

3.5

2.7

1.3 1.2

2.8

5.1

7.3

5.0

2.5

0.0

3.7

3.0

1.5

0.8

2.5

5.4

7.0

6.0

3.0

1.5

Pa

saulis

JA

V

Eu

rozon

a

Jap

onija JK

Be

siv

ysta

nčio

s r

inkos

Kin

ija

Ind

ija

Bra

zili

ja

Ru

sija

Realaus BVP metinis pokytis, proc.

2013 2014P 2015P

... Tuo tarpu kertinės Lietuvos rinkos – vienos atspariausių ES

29.05.2014 13 Šaltinis: Europos Komisijos ir DNB prognozės

0.7

5.2

0.9

2.0

3.9

0.3 0.4

4.1

1.5 1.6

0.8

1.7 1.8

3.5

2.8

3.2

1.2

2.7

2.0

4.0

3.0

3.4

2.6 2.5

Vokietija Latvija Švedija Lenkija Estija JK

Realaus BVP metinis pokytis, proc.

2012 2013 2014P 2015P

Rusijos ekonomika prarado pagreitį dar iki konflikto su Ukraina

14

0.8

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

20

08 I

II

20

08 I

V

20

09 I

20

09 I

I

20

09 I

II

20

09 I

V

20

10 I

20

10 I

I

20

10 I

II

20

10 I

V

20

11 I

20

11 I

I

20

11 I

II

20

11 I

V

20

12 I

20

12 I

I

20

12 I

II

20

12 I

V

20

13 I

20

13 I

I

20

13 I

II

20

13 I

V

20

14 I

Realus Rusijos BVP, metinis pokytis, proc.

Šaltinis: Rusijos statistikos tarnyba, Trading Economics

Rusijos ūkis springsta, nors pajėgumai išnaudoti maksimaliai

15

Šaltinis: Capital Economics

Unemployment rate and capacity utilisation rate, % • Rusijos ūkis – ties gamybos galimybių riba. Nors kapitalo ir

darbo veiksniai pasiekė

maksimumą, ekonomika neauga.

• Gamybos sektorius yra silpnas ir nekonkurencingas, o vidaus

vartojimas išlieka vienu stipriausių

ūkio variklių ir palaiko spaudimą

kainoms.

• Būtina atnaujinti technologinį gamybos lygį. Lėtas progresas

įgyvendinant struktūrines

reformas.

• Darbo jėgos potencialas išnaudotas, trūksta kvalifikuotų

darbuotojų.

• Centrinis bankas įkalintas tarp aukštos infliacijos ir ūkio lėtėjimo

girnapusių.

Nedarbo lygis ir kapitalo panaudojimo lygis, proc.

Nedarbas krenta, kapitalo

panaudojimas kyla

Kapitalo panaudojimo lygis (skalė kairėje)

Nedarbo lygis (apversta skalė dešinėje)

Rusijos materialinės investicijos, metinis

pokytis, proc.

Rusijos-Ukrainos konfliktas išginė kapitalo cunamį iš Rusijos

16

-12% -16% -48 mlrd. $

1000

1200

1400

1600

1800

2000

22002

01

1-0

1

201

1-0

4

201

1-0

7

201

1-1

0

201

2-0

1

201

2-0

4

201

2-0

7

201

2-1

0

201

3-0

1

201

3-0

4

201

3-0

7

201

3-1

0

201

4-0

1

201

4-0

4

RTSI$ Index

Šaltinis: Bloomberg, Rusijos centrinis bankas

-48.6

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

1Q

201

2

2Q

201

2

3Q

201

2

4Q

201

2

1Q

201

3

2Q

201

3

3Q

201

3

4Q

201

3

1Q

201

4

Rusijos finansinės sąskaitos srautai, mlrd.$

37

39

41

43

45

47

49

51

201

0-0

1

201

0-0

5

201

0-0

9

201

1-0

1

201

1-0

5

201

1-0

9

201

2-0

1

201

2-0

5

201

2-0

9

201

3-0

1

201

3-0

5

201

3-0

9

201

4-0

1

201

4-0

5

EURRUB

Galimi Rusijos Ukrainos konflikto padariniai Lietuvai

17

ENERGIJOS

IMPORTAS

RINKA

EKSPORTUI

Maistas ir energija – kertinės prekybos su Rusija grupės

18 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014

Nafta ir jos produktai,

75

Gamtinės dujos, 14

Chemikalai, 3

Elektra, 2

Kitos, 6

Lietuvos importo iš Rusijos 2013 m. struktūra, proc.

Maisto sektoriaus produktai,

46

Mašinos ir įrengimai, 12

Transporto priemonės,

9

Mediena, popierius ir spauda, 8

Plastikai ir guma, 6

Statybinės medžiagos ir

metalai, 6

Baldai, 5

Chemijos produktai, 4

Kita, 5

Lietuviškos kilmės eksporto į Rusiją struktūra 2013 m., proc.

0.8 1.0 1.3 1.6

1.9 1.4 1.8

2.2 2.4 2.4 1.5

2.2

3.6

4.8

7.0

3.9

6.6

9.2

12.5

14.3

65.7

68.5

72.8

74.9

78.4

73.8

78.4

81.0

83.7

85.6

62

68

74

80

86

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Lietuvos eksportas (be naftos produktų) į Rusiją

Re-eksportas, mlrd. LTL

Lietuviškos kilmės eksportas, mlrd. LTL

Re-eksporto dalis, %

Re-eksportas į Rusiją daugiau nei padvigubėjo nuo 2008 m.

19 29.05.2014

24.8

15.5

38.6 39.7

18.0

7.3 4.1

30.5

13.3 12.1

-1.1

-5.7

-12.4

10.7 13.1

-3.0 -0.1

9.7

-71.0

-2.0

Viso Maistosektorius

Mašinos irįrengimai

Transportopriemonės

Mediena,popierius ir

spauda

Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją metinis pokytis, proc.

2011 2012 2013 2014 I ketv.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Scenarijai

Taigi, kas toliau?

21

Neapibrėžtumo rūke: I scenarijus – “Įprasti santykiai”

• Rusija aneksuoja Krymą, bet

įtampa Ukrainoje

interpretuojama kaip šios šalies

vidinės problemos.

• Rusijos ekonominiai santykiai

su ES nenukenčia, sankcijų

pobūdis kosmetinis.

• Grįžimas į normalią padėtį.

Galimi eksporto į Rusiją

trikdžiai, tačiau tokių būta ir

anksčiau.

• Lietuvos ekonomika tęsia apie 3

proc. BVP augimą.

• Eksporto į Rusiją indėlis į

ekonomikos augimą palaipsniui

mažėja, bet yra pakeičiamas

stipresnės vidaus paklausos ir

Vakarų rinkų atsigavimo

• Dėl galimų energijos importo

trikdžių pavojingiausia 2015

m. pabaiga, kai Rusija jau turės

technines galimybes eksportuoti

dujas į Kiniją. Bet iki tol turėsime

alternatyvą.

BAZINIS

Neapibrėžtumo rūke: II scenarijus – “Griežtos sankcijos”

22

• Rusija aneksuoja Krymą, bet

nutraukia tolesnę karinę

invaziją.

• Tačiau įtampa Ukrainoje

interpretuojama kaip Rusijos

iniciatyva.

• Rusijos santykiai su ES

pablogėja.

• ES imasi griežtų sankcijų,

Rusija reaguoja protekcionizmu

ir administraciniais ribojimais.

• Lietuvos pieno ir mėsos

eksportuotojai, taip pat transporto

kompanijos praranda pozicijas

Rusijoje ir yra priversti mažinti

verslo apimtis arba/ir ieškoti kitų

rinkų.

• Lietuvos BVP augimas sulėtėja iki

2 proc. vidutiniuoju

persiorientavimo fazės laikotarpiu.

• Ilgainiui Lietuva prisitaiko prie

priešiškos verslo aplinkos Rusijoje

ir nukreipia eksporto srautą kitur.

MAŽIAU

TIKĖTINAS

23

Neapibrėžtumo rūke: III scenarijus – “Geležinė uždanga”

• Prasideda kariniai veiksmai.

Rusija mėgina okupuoti Rytų

Ukrainą; Ukraina ginasi, NATO

remia.

• Rusija nutraukia energijos

tiekimą visai Europai.

• ES atsako pilnu prekybos

embargu Rusijai. Prekybos ir

kapitalo srautai su Rusija

nutrūksta.

• Prarandama svarbi eksporto

rinka ir kritinis energijos tiekėjas.

• Praradusi erdvią rinką ir energijos

šaltinį pramonė įklimpsta į sunkią

recesiją.

• Paslaugų sektorius (ypač

transportas, turizmas ir didmeninė

prekyba) taip pat ženkliai smunka.

• Vyriausybė padidina išlaidas krašto

gynybos reikmėms, išauga

fiskalinis deficitas.

• Dėl rizikos pašoka skolinimosi

kaina. Gali tekti perrašyti Euro

įvedimo scenarijų.

MAŽIAUSIAI

TIKĖTINAS

VIDAUS PAKLAUSOS TENDENCIJOS

24 Šaltinis: http://blog.timesunion.com/opinion/files/2011/11/1103_WVinvest.jpg

Lietuvos ūkis vis drąsiau spiriasi vidaus paklausos koja

3.7 3.9

0.6

-3.6

11.8

6.1

3.3

4.7

1.9

12.8

10.3 10.3

BVP Galutinio namų ūkiovartojimo išlaidos

Galutinio valdžiossektoriaus vartojimo

išlaidos

Bendrojo pagrindiniokapitalo formavimas

Prekių ir paslaugųeksportas

Prekių ir paslaugųimportas

BVP komponentai išlaidų metodu, metinis pokytis, proc.

2012 2013

25 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014

Pernai sparčiau augo vidaus rinka mintantys sektoriai

26 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014

60

80

100

120

140

160

180

200

220

240

260

280

300

320

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Statybos darbų apimtys palyginamosiomis kainomis (2010=100), proc.

Viso

Pastatai

Inžineriniai statiniai

-60

-52

-44

-36

-28

-20

-12

-4

4

12

-30

-24

-18

-12

-6

0

6

12

18

24

20

01-1

2

20

02-0

8

20

03-0

4

20

03-1

2

20

04-0

8

20

05-0

4

20

05-1

2

20

06-0

8

20

07-0

4

20

07-1

2

20

08-0

8

20

09-0

4

20

09-1

2

20

10-0

8

20

11-0

4

20

11-1

2

20

12-0

8

20

13-0

4

20

13-1

2

Mažmeninės prekybos apyvartos ir vartotojų lūkesčių rodiklio dinamika

Mažmeninės prekybos apyvartos, metinis pokytis, proc. (skalė kairėje)

Vartotojų lūkesčiai (skalė dešinėje)

323

427

453

530

677

742

737

853

877

986

1004

1044

1353

1670

1893

2269

2411

2969

2988

3267

3324

3363

3430

3530

3612

3627

4115

4446

5248

Ukraina*

Bulgarija*

Baltarusija*

Rumunija*

Lietuva*

Rusija*

Latvija*

Lenkija

Vengrija

Estija*

Slovakija

Čekija

Portugalija

Graikija

Slovėnija

Ispanija

Italija

Vokietija

Prancūzija

Austrija

JK

Suomija

Nyderlandai

Švedija

JAV

Belgija

Airija

Danija

Norvegija

Vidutinis bruto darbo užmokestis, 2012, eurų

Atlyginimų augimas pradeda įgauti pagreitį ir Lietuvoje

Šaltinis: UNECE, nacionalinės statistikos tarnybos, DNB

*2013 m.

duomenys

29.05.2014

-8.7

-12.1

-6.6

0.2

3.4 4.0

2.5

4.5

6.3

2.6

4.0

5.9

4.8 4.8

7.6

3.7

7.3

Lietuva Latvija Estija

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, metinis pokytis, proc.

2009 2010 2011 2012 2013 2014 I ketv.

27

9.4 9.6 10.0

10.7 10.7 10.5

16.2

14.5

11.4

9.3 8.6

20.2

18.0

15.5

13.9

11.6

16.2

17.7

13.7 13.0

11.0 11.2

20.9 21.0 22.1

23.5 23.1 22.8

31.7

26.0

24.5

18.2 19.1

39.2

33.3

29.2

23.9 23.9

33.7

35.3

30.7

24.6

20.6 20.9

2009 2010 2011 2012 2013 2014 Iketv.

2009 2010 2011 2012 2013 2009 2010 2011 2012 2013 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Iketv.

ES-28 Estija Latvija Lietuva

Nedarbo lygis, sezoniškai išlygintas, laikotarpio pabaigoje, proc.

Viso

Jaunimo

Lietuvoje išryškėjo struktūrinio nedarbo problema

28 Šaltinis: Eurostat 29.05.2014

0.1

0.2

0.2

0.3

0.3

0.4

0.4

0.6

0.7

0.7

0.8

1.1

1.3

1.5

1.7

1.9

2.0

2.2

2.2

2.5

2.6

3.0

3.1

4.5

JK

Nyderlandai

Švedija

Airija

Graikija

Italija

Suomija

ES (2012 m.)

Austrija

Ispanija

Prancūzija

Čekija

Lenkija

Slovėnija

Vengrija

Rumunija

Portugalija

Belgija

Slovakija

Latvija

Kroatija

Liuksemburgas

Bulgarija

Lietuva

Privačių asmenų perlaidos ir darbo pajamos 2012 m., dalis BVP, proc.

Demografiniai iššūkiai neramina, tačiau grįžtančiųjų srautas teikia vilties

-37.7

-57.9

-32.4 -30.4 -25.8

-38.5

-83.2

-53.9

-41.1 -38.8

3.4 4.7 5.5 6.2 6.3 4.8 4.2

14.0 17.3 19.0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Išorinė migracija Lietuvoje, tūkst.

Emigrantai Imigrantai LT Kiti imigrantai

29 Šaltinis: Eurostat, Statistikos departamentas 29.05.2014

Visa tai skatina verslą investuoti į efektyvesnę ir mažiau darbui imlią gamybą

21.5

0.3

-37.1

-7.4

14.3

-4.0

8.6

23.4

-17.3

-50.0

20.6

37.2

-4.8

21.3

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Investicijos į pagrindinio kapitalo formavimą, metinis pokytis, proc.

Investicijos į NT

Investicijos į mašinas,transporto pr. ir įrengimus

30 Šaltinis: Eurostat, Statistikos departamentas 29.05.2014

1.9

2.5

3.7

3.8

4.1

4.1

4.1

4.4

4.4

4.8

5

5

5

5.5

5.6

5.7

6.2

6.7

7

7.4

8.4

2.2

0.5

1.4

1.3

1.7

2.2

1

1.5

1.3

1.8

1.7

1.7

1.6

1.6

2.2

1.5

1.6

1.5

2.1

2.7

2.5

Airija

JK

Prancūzija

Suomija

Ispanija

Lietuva

Portugalija

ES

Nyderlandai

Vokietija

Danija

Latvija

Lenkija

Italija

Austrija

Švedija

Vengrija

Slovėnija

Slovakija

Čekija

Estija

Išlaidos investicijoms 2013 m., BVP proc.

Mašinos ir įranga

Transporto priemonės

31

Kriterijus

Atitikimas dabar

Ilgalaikių VVP palūkanų

normos

(5,4-6,4) proc.

3,6 proc.

Valdžios sektoriaus skolos ir

BVP santykis, proc.

60 proc.

39,4 proc.

Kainų stabilumo kriterijus

(1,1-1,7) proc.

0,6 proc.

Valdžios sektoriaus biudžeto

deficito ir BVP santykis, proc.

3 proc.

2,2 proc.

Lietuva Mastrichto kriterijus sugliaudė kaip riešutėlius

Šaltinis: Lietuvos bankas

Nėra objektyvių priežasčių,

kurios galėtų sutrukdyti įsivesti

eurą nuo 2015 m., tačiau reiks

sulaukti politinio Europos

viršūnių pritarimo.

29.05.2014

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

20

05-0

1

20

05-0

6

20

05-1

1

20

06-0

4

20

06-0

9

20

07-0

2

20

07-0

7

20

07-1

2

20

08-0

5

20

08-1

0

20

09-0

3

20

09-0

8

20

10-0

1

20

10-0

6

20

10-1

1

20

11-0

4

20

11-0

9

20

12-0

2

20

12-0

7

20

12-1

2

20

13-0

5

20

13-1

0

20

14-0

3

NT sandorių skaičius Lietuvoje

Numatomas euro įvedimas suaktyvino būsto rinką Lietuvoje

32 Šaltinis: Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

24

26

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Būsto sandorių skaičius, tenkantis tūkst. gyventojų

Estija Latvija Lietuva

Lietuvoje pasiūla buvo didžiausia tarp Baltijos šalių ir neleido atsitiesti kainoms

33 Šaltinis: Eurostat, Nacionalinės statistikos tarnybos 29.05.2014

0

1

2

3

4

5

6

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Baigtų statyti būstų sk., tenkantis tūkst. gyventojų

Estija Latvija Lietuva

80

100

120

140

160

180

200

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Būsto kainų indeksas (2010 = 100), proc.

Estija Latvija

Lietuva

Išvados ir prognozės

34 Šaltinis: DNB 29.05.2014

3.7 3.2

2.6

13.0

3.3

1.2

4.8

11.0

3.0

0.7

4.0

10.5

3.0

1.7

4.0

10.0

4.0

2.5

5.0

9.0

Realusis BVP,metinis pokytis

Vidutinė metinėinfliacija

Vid. mėnesinisbruto atlyginimas*,

metinis pokytis

Sezoniškaiišlygintas nedarbo

lygis*

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai, proc.

2012 2013 2014 P 2015 P 2016 P

• Išorinė aplinka – kertinis šių metų ūkio raidos nežinomasis

• Tačiau kol kas Lietuvos ūkio augimas subalansuotas ir spartus. Jį lemia tiek į išorę, tiek į vidaus rinką orientuoti lokomotyvai

• Vidaus paklausos pulsas tvinksi vis sparčiau – ūkio plėtrą palaikys investicijos ir atsigavęs vartojimas

• Namų ūkių lūkesčius gerins didėjantys atlyginimai, kišenių nešvarins ir išsikvėpusi infliacija

• Lietuvos verslo kova tarptautinėje konkurencingumo arenoje įsibėgėja. Dėl kylančių atlyginimų investuojama į efektyvesnę ir mažiau darbui imlią gamybą

P&

D_W

Q_2011

AČIŪ už dėmesį!

DNB banko analitikų apžvalgas galite rasti:

www.dnb.lt/apzvalgos

http://www.dnb.lt/apzvalgoshttp://www.dnb.lt/apzvalgoshttp://www.dnb.lt/apzvalgos