4 tema. pinigų vertė laiko atžvilgiu - wordpress.com...©r.Šadţius, 2011 uŽdaviniai (4)1....
Post on 19-May-2020
2 Views
Preview:
TRANSCRIPT
© R.Šadţius, 2011
Rimantas Šadžius
4 tema.
Pinigų vertė laiko atžvilgiu
(tęsinys)
2011 m.
(neakivaizdinis sk.)
© R.Šadţius, 2011
UŽDAVINIAI (4)
1. Pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį kasmet metų
pradţioje įmokama po 1000 Lt. Investicijų metinis pelningumas
8 proc. Kokia suma bus sukaupta gyvybės draudimo sąskaitoje
po 10 metų?
2. Į kaupiamąjį indėlį, kuriam nustatyta 8 proc. metinė palūkanų
norma, kasmet įnešama po 1000 Lt. Kokia bus indėlio suma po
10 metų?
3. Į kaupiamąjį indėlį, kuriam nustatyta 6 proc. metinė palūkanų
norma, kasmet įnešama po 1000 Lt. Kokia bus indėlio suma po
1, 2, 3 metų?
© R.Šadţius, 2011
PERIODINIŲ MOKĖJIMŲ BŪSIMOJI VERTĖ
A – periodinio (metinio) mokėjimo suma
FVA – būsimoji vertė (future value)
k – palūkanų norma per metus
n – metų skaičius
)1()1()1( 1 kAkAkAFVA nnn
...A
palūkanos
pagrindinė
suma
© R.Šadţius, 2011
nnn
n yyFFyyy 11 12
k
k
y
yF
nn
n
1)1(
1
1
(čia y = 1 + k)
Būsimosios vertės tiksli išraiška:
todėl
k
kkAFkAFVA
n
nn
]1)1)[(1()1(
© R.Šadţius, 2011
UŽDAVINIAI (5)
1. Įmonė F iš banko B gavo 100 000 Lt paskolą su 6 proc.
metinėmis palūkanomis. Paskola grąţinama per 3 metus mokant
kasmet vienodo dydţio sumas. Kokią pinigų sumą įmonė F
sumokės per visą laikotarpį bankui B?
2. Kokią sumą pinigų reikia padėti į banko sąskaitą su 6 proc.
metinėmis palūkanomis, kad 3 metus kasmet būtų galima iš jos
išmokėti po 1000 litų anuitetą?
© R.Šadţius, 2011
BŪSIMŲ PERIODINIŲ MOKĖJIMŲ ESAMOJI VERTĖ
A – periodinio (metinio) mokėjimo suma
PVA – esamoji vertė (present value)
k – palūkanų norma per metus
n – metų skaičius
...A
nnk
A
k
A
k
A
k
APVA
)1()1()1(1 32
palūkanos
pagrindinė
suma
(PVA)
© R.Šadţius, 2011
nk
A
k
A
k
A
k
APV
)1()1()1(1 32
PVPVkPVk )1(
132 )1()1()1(1 nk
A
k
A
k
A
k
AA
nn k
A
k
A
k
A
k
A
k
A
)1()1()1()1(1 132
nk
AA
)1(
Po pirmojo laikotarpio bankui grąţinamoje
sumoje apskaičiuotos palūkanos uţ visą kredito likutį:
O tai ankstesnėje schemoje prilygsta paskutiniojo (dešiniojo)
stulpelio raudonosios dalies aukščiui.
viso sumokame mėlynosios dalies aukštis
paskutiniajame stulpelyje
PV – kredito suma
A – kas laikotarpį mokama
vienoda grąţinama suma
© R.Šadţius, 2011
Rimantas Šadžius
3 tema.
Įmonių finansai.
Finansiniai rodikliai
(tęsinys)
2011 m.
(neakivaizdinis sk.)
© R.Šadţius, 2011
Balansas
TURTAS
A. Ilgalaikis:
- Nematerialusis
- Materialusis
- Finansinis
B. Trumpalaikis:
- Atsargos, sumokėti avansai
- Gautinos sumos
- Pinigai
VISO: XYZ
NUOSAVYBĖ
C. Nuosavas kapitalas:
- Kapitalas
- Rezervai
- Nepaskirstytasis pelnas
D. Dotacijos, subsidijos
E. Mokėtinos sumos:
- Ilgalaikiai įsipareigojimai
- Trumpalaikiai įsipareig.
VISO: XYZ=
© R.Šadţius, 2011
Pajamų rūšys
Produkcijos realizavimo pajamos
Nerealizacinės pajamos:
• Uţ investuotą, išnuomotą turtą
• Palūkanos uţ indėlius ir paskolas
• Dividendai iš kitų įmonių
• Draudimo išmokos uţ patirtą ţalą
• Gautos paramos lėšos
• Gautos netesybos (baudos ir delspinigiai)
Turto vertės pokyčiai:
• Valiutų kurso pasikeitimo įtaka
• Nurašytas negrąţintas kreditorinis įsiskolinimas
• Turto perkainojimas
• ...
© R.Šadţius, 2011
Sąnaudų (išlaidų) rūšys
Gamybos ir veiklos sąnaudos:
• Materialiosios ir joms prilygintos išlaidos
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija
• Darbo apmokėjimas, socialinis ir sveikatos draudimas
Kitos išlaidos ir sąnaudos:
• Palūkanos uţ kreditinius išteklius
• Draudimo įmokos
• Mokesčiai
• Valiutų kurso pasikeitimo įtaka
• Sumokėtos baudos, delspinigiai
• Nurašytas beviltiškas debitorinis (pirkėjų) įsiskolinimas
• Turto netekimai, praradimai ar perkainojimas
• ...
© R.Šadţius, 2011
Pelno (nuostolių) ataskaita
[Pardavimo pajamos] – [Pardavimo savikaina]
= Bendrasis pelnas (nuostoliai)
– [Veiklos sąnaudos]
= Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)
+ [Kitos veiklos, finansinės ir investicinės veiklos rez.]
= Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai)
+ [Pagautė] – [Netekimai]
= Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
– [Pelno mokestis]
= Grynasis pelnas (nuostoliai)
© R.Šadţius, 2011
Finansiniai rodikliai (koeficientai)
Tikslai:
• įvertinti įmonių būklę,
• įvertinti įmonių veiklą,
• palyginti įmones tarpusavyje.
Rūšys:
• Likvidumo rodikliai
• Turto valdymo rodikliai
• Skolų valdymo rodikliai
• Pelningumo rodikliai
• Rinkos vertės ir kiti rodikliai
© R.Šadţius, 2011
Likvidumo rodikliai
Likvidumas – kiek pajėgi įmonė apmokėti savo trumpalaikius
įsipareigojimus pasibaigus jų terminui? (Galimybė greitai ir
lengvai pakeisti aktyvus kitais, neprarandant jų vertės.)
• Bendrojo likvidumo koeficientas (padengimo koeficientas) =
[Trumpalaikis turtas] / [Trumpalaikiai įsipareigojimai]
>1,5 saugi riba
<1 – nemokumo rizika
• Absoliutus mokumas = [Pinigai] / [Trumpal. įsipareigojimai]
• Kritinio vertinimo koeficientas (skubaus padengimo) =
[Trumpalaikis turtas – Atsargos] / [Trumpal. įsipareigojimai]
nuo 1,2 iki 2 – saugios ribos
© R.Šadţius, 2011
Turto valdymo rodikliai
• Atsargų apyvartumas =
[Pardavimai] / [Atsargos]
(kuo daugiau, tuo geriau panaudojamos atsargos)
• Pirkėjų įsiskolinimų apyvartumas =
[Pardavimai] / [Vidutinis pirkėjų (debitorinis) įsiskolinimas]
(kuo didesnis, tuo geriau)
• Viso turto apyvartumas =
[Pardavimai] / [Vidutinis turtas]
(kuo didesnis, tuo efektyviau naudojamas turtas)
© R.Šadţius, 2011
Skolų valdymo rodikliai
• Įsiskolinimo (skolos) koeficientas =
[Visas įsiskolinimas] / [Visas turtas]
30% – labai gerai; 70% – optimalu; >100% – bankrotas (nes
nuosavas kapitalas < 0).
• Skolų-nuosavybės koeficientas (finansinis svertas) =
[Visas įsiskolinimas] / [Nuosavas kapitalas]
Jei = 1, tai skolos koeficientas 50%; daugiau – blogiau.
• Palūkanų padengimo koeficientas =
[Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius] / [Palūkanos]
<= 1 – bankrotas.
• Vidutinė įsiskolinimo trukmė (debitorinio, kreditorinio).
© R.Šadţius, 2011
Pelningumo rodikliai
• Bendrasis pelningumas (pelno marţa) =
[Bendrasis pelnas] / [Pardavimai]
Normalios ribos 10% – 35%.
• Grynasis pelningumas = [Grynasis pelnas] / [Pardavimai]
• Nuosavo kapitalo pelningumas =
[Grynasis pelnas] / [Nuosavas kapitalas]
• Turto pelningumas (turto grąţa; bendrojo kapitalo
pelningumas) =
[Grynasis pelnas] / [Visas turtas]
© R.Šadţius, 2011
Kiti veiklos pelningumo įverčiai
• EBIT – Earnings Before Interest and Taxes (~ tipinės veiklos
pelnas)
• EBITDA – Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation
and Amortization (~ tipinės veiklos pelnas + amortizacija ir
nusidėvėjimas)
© R.Šadţius, 2011
Rimantas Šadžius
4 tema.
Kreditas ir kredito sistema
(tęsinys)
2011 m.
(neakivaizdininkams)
© R.Šadţius, 2011
Kredito esmė
• Kreditas – tai ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su
įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų
kaupimu ir tiksliniu jų teikimu atlygintinumo ir grąţintinumo
pagrindais.
• Kreditas – tai komercinis pasitikėjimas, kurį kreditorius
(skolintojas) išreiškia kredito gavėjui (skolininkui) tiesiogiai
(skolindamas pinigus) arba netiesiogiai (parduodamas prekes
ir paslaugas skolon).
• Prielaida – skirtinga turto apyvarta skirtingose įmonėse ir
skirtingose ūkio šakose; gamybos sezoniškumas; ilgalaikio
turto apyvarta nesutampa su gamybos ciklu.
© R.Šadţius, 2011
Finansų valdymo sprendimai
Investavimo sprendimai
(ko reikia įmonei)
Finansavimo sprendimai
(iš kokių šaltinių finansuoti)
Ilgalaikis
turtas
Trumpalaikis
turtas
Akcinis
kapitalas
Paskolos,
kitos kreditavimo
priemonės
Skolos
tiekėjams
Pelnas,
atidėjiniai
Ţmogiškieji
ištekliai
© R.Šadţius, 2011
Kredito funkcijos
• perskirstomoji (perskirsto rinkoje laikinai laisvus išteklius)
• trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimas
• kapitalo koncentracijos ir centralizacijos spartinimas
• prekių apyvartos aptarnavimas
• kontrolinė funkcija
© R.Šadţius, 2011
Kredito santykių dalyviai
KREDITO GAVĖJAI
PIRMINIAI
INVESTUOTOJAI
BANKAI IR KITOS
KREDITO ĮSTAIGOS
© R.Šadţius, 2011
Vekselio
davėjas QĮmonė A
Bankas
€900
VEKSELIS (€1000)
VEKSELIS (€1000)
€980
VEKSELIS
apmokėjimui
€1000
1
23
© R.Šadţius, 2011
Kredito ciklas
Kredito ištekliai Kredito gavimas
Kredito naudojimas Kredito grąţinimas
© R.Šadţius, 2011
Kredito sistema
• tai kredito ekonominių piniginių santykių (t.y. ekonominių
piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir
gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų
teikimu atlygintinumo ir grąţintinumo pagrindais) formų ir
metodų visuma.
© R.Šadţius, 2011
Kredito principai
• terminuotumas
• grąţintinumas
• atlygintinumas
• garantuotumas
• tikslinis pobūdis
© R.Šadţius, 2011
Kredito klasifikavimas
• pagal paskirtį: komercinis, finansinis, tarpinis
• pagal formą: piniginis, prekinis
• pagal terminus: iki pareikalavimo, terminuotas
• trumpalaikis (iki 1 m.), vidutinės trukmės (1–5 m.), ilgalaikis
(ilgiau 5 m.)
• pagal uţtikrinimą: uţtikrinti (garantuoti, apdrausti),
neuţtikrinti (blankiniai)
• pagal kreditorius: privatūs (įmonių, gyventojų), valstybiniai,
mišrūs, tarpbankiniai, tarptautiniai
© R.Šadţius, 2011
Kredito formos:
PINIGINIS KREDITAS
• tiesioginis banko kreditas
• overdraftas
• kreditinė linija
• kredito kortelės
• vekseliai
• obligacijos
• faktoringas
• forfeitingas
PREKINIS KREDITAS
• komercinis (tiekėjų)
kreditas
• lizingas
© R.Šadţius, 2011
Palūkanų rūšys
• paprastosios
• sudėtinės
• fiksuotos
• kintamosios
© R.Šadţius, 2011
Kredito užtikrinimo būdai
• turto įkeitimas, hipoteka
• garantija (subsidiari, ribota atsakomybė)
• laidavimas (solidari atsakomybė)
• kredito draudimas
© R.Šadţius, 2011
Kredito grąžinimo būdai
• vienkartinio įnašo būdas: kredito suma ir visos palūkanos
sumokamos suėjus kredito terminui (arba periodiškai
mokamos tik palūkanos, o kredito suma sumokama suėjus
kredito terminui)
• linijinis būdas:
kintama grąţinimo įmoka = pastovi pradinės vertės dalis +
visos apskaičiuotos uţ tą laikotarpį palūkanos
• anuitetinis būdas:
pastovi grąţinimo įmoka = kintama pradinės vertės dalis +
visos apskaičiuotos uţ tą laikotarpį palūkanos
© R.Šadţius, 2011
BŪSIMŲ PERIODINIŲ MOKĖJIMŲ ESAMOJI VERTĖ
A – periodinio (metinio) mokėjimo suma
PVA – esamoji vertė (present value)
k – palūkanų norma per metus
n – metų skaičius
...A
nnk
A
k
A
k
A
k
APVA
)1()1()1(1 32
palūkanos
pagrindinė
suma
(PVA)
© R.Šadţius, 2011
Faktoringas
• Faktoringas – tai banko ar specialios įmonės vykdomas
tiekėjo piniginių reikalavimų jo pirkėjams supirkimas ir
vėliau jų inkasavimas uţ tam tikrus komisinius.
• Faktoringas – tai debitorinio įsiskolinimo ir/ar debeto
pavedimų supirkimas iš klientų (prekių ir paslaugų tiekėjų).
© R.Šadţius, 2011
Faktoringo schema
FAKTORINGO ĮMONĖ
(FAKTORIUS)
PREKIŲ TIEKĖJAS
(KLIENTAS)
PIRKĖJAS
PIRKĖJAS
PIRKĖJAS
PIRKĖJAS
pardavimo
(reikalavimo
teisės)
dokumentai
70-90%
avansas
prekėsprekės
likę 10-30%
minus
komisiniai
pinigai pinigai
© R.Šadţius, 2011
Faktoringo funkcijos
• faktoringo paslaugų (pirkėjo mokumo tikrinimas, inkaso,
skolų išieškojimas)
• mokėjimo rizikos draudimo
• finansavimo
Faktoringo kaštai
• faktoringo komisiniai (0,5–2 proc.)
• mokėjimo rizikos draudimo komisiniai (iki 0,4 proc.)
• palūkanos
© R.Šadţius, 2011
Faktoringo rūšys
• vidinis / tarptautinis
• atviras / uţdaras (konfidencialus)
• su regreso teise / be regreso teisės
© R.Šadţius, 2011
Forfeitingas
Forfeitingas (forfaiting arba forfeiting) – tai
• pavienių
• vidutinės trukmės ir ilgalaikių
• eksporto mokestinių reikalavimų (daţniausiai vekselių)
pardavimas forfeitingo įmonei
• be regreso teisės eksportuotojo atţvilgiu.
Forfeitingo esmė – eksporto kreditavimas, perkant
importuotojo vekselius ar kitus skolos jam reikalavimus. Tai
komercinio kredito transformacija į bankinį.
© R.Šadţius, 2011
Forfeitingo schemawww.forfaiters.org
© R.Šadţius, 2011
Faktoringo ir forfeitingo palyginimas
FAKTORINGAS
• Einamųjų mokestinių
reikalavimų pardavimas
(trukmė iki 180 dienų).
• Trumpalaikis finansavimas
• Faktorius neperima šalies
politinės rizikos ir
(daţniausiai) valiutos
kurso pasikeitimo rizikos
• Pasiliekamas apie 10-30
proc. garantinis įnašas
• Nereikia banko garantijos
FORFEITINGAS
• Pavienių mokestinių reikalavimų
pardavimas (trukmė nuo 180
dienų iki 7 metų).
• Vidutinės trukmės ir ilgalaikis
finansavimas
• Forfeiteris perima šalies politinę
riziką ir valiutos kurso
pasikeitimo riziką.
• Eksportuotojui išmokama visa
suma.
• Reikia banko garantijos
© R.Šadţius, 2011
Lizingas
• Lizingas – tai ūkinė veikla, kai sutartiniais pagrindais vienas
ūkio subjektas perleidţia teisę naudotis jam priklausančiu ar
jo iš trečiojo asmens tuo tikslu įsigytu tam tikru nekilnojamu
ar kilnojamu turtu fiksuotam ar neapibrėţtam laikotarpiui
kitam ūkio subjektui, uţ kurią pastarasis moka iš anksto
sutartus (daţniausiai periodinius) nuomos mokėjimus.
• Tai ilgalaikė mašinų, įrengimų, transporto priemonių ir kito
kilnojamo ir nekilnojamo turto nuoma su išpirkimo teise ir
kreditavimo elementais.
© R.Šadţius, 2011
Lizingo (finansinės nuomos) schema
TURTO
PRADINIS SAVININKAS
(GAMINTOJAS, TIEKĖJAS)
LIZINGO DAVĖJAS
(LIZINGO BENDROVĖ)
LIZINGO
GAVĖJAS
(TURTO
NAUDOTOJAS)
periodiniai
mokėjimai
turto
nuosavybė
išnuomoja
turtą
apmokėjimas
(pasirinko
tiekėją)
(perdavė turtą
naudotis)
© R.Šadţius, 2011
Lizingo rūšys
• finansinis lizingas (išperkamoji nuoma):
gavėjui perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turtu
turto naudojimo (visiškos amortizacijos) ir lizingo terminai
sutampa
• operatyvinis (veiklos) lizingas:
visa rizika ir nauda lieka lizingo davėjui ir savininkui
trumpesnis nuomos terminas su galimybe pratęsti arba
išsipirkti turtą uţ likutinę vertę
• grįţtamasis lizingas: parduodamas nuosavas turtas, kuris
vėliau išsinuomojamas iš pirkėjo.
© R.Šadţius, 2011
Kredito sistema
Gyventojai Gyventojai
Namų ūkio kreditas
Valstybinis kreditas
Valstybė
Kredito įstaigos
Centrinis
bankas
Komerciniai
bankai
Kitos kredito
įstaigos
Tarpbankinis kreditas
Įmonės,
organizacijos
Įmonės,
organizacijos
Įmonių, organizacijų kreditas
© R.Šadţius, 2011
Kredito įstaigų sistema Lietuvoje
KREDITO ĮSTAIGOS Lietuvos bankas
Komerciniai bankai Specialūs
bankai
Parabankai
Turto bankas
Lizingo bendrovės
Kredito unijos
Lombardai
Uţsienio bankų
atstovybės
Uţsienio bankų
skyriai
Komercinių bankų pagrindinės įstaigos
© R.Šadţius, 2011
NAMŲ DARBAS 4.1 (neprivalomas)
Pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį kasmet metų pradţioje
įmokama po 1000 Lt. Investicijų metinis pelningumas 8 proc.
• Kokia suma bus sukaupta gyvybės draudimo sąskaitoje po 10
metų?
• Įvertinkite vidutinį metinį pelningumą (vidutines metines
palūkanas), skaičiuojant nuo per visą laikotarpį įmokėtos sumos.
© R.Šadţius, 2011
NAMŲ DARBAS 4.2 (neprivalomas)
Įmonė F iš banko B gavo 100 000 Lt paskolą su 8 proc. metinėmis
palūkanomis. Paskola grąţinama per 4 metus mokant kasmet
vienodo dydţio sumas.
• Sudarykite paskolos grąţinimo grafiką. Kokio dydţio turi būti
metinė įmoka?
• Kokią pinigų sumą įmonė F sumokės bankui per visą laikotarpį?
• Įvertinkite sumokėtą faktinę vidutinę metinę palūkanų normą.
© R.Šadţius, 2011
PABAIGA
top related