4 tema. profesinė etika

4 tema. Profesinė etika

Daiva Raziūnienė

Vilniaus UniversitetoTarptautinio verslo mokykla

2010

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

2

Temos turinys

Profesionalių apskaitininkų vaidmuo Profesionalių apskaitininkų etika Profesinė nepriklausomybė Apgaulė ir neteisėti veiksmai Etinių vertybių reikšmė auditui

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

3

Profesiniai standartai

ISA 240 The Auditors Responsibility to Consider Fraud in an Audit of Financial Statements (Draft)

ISA 570 Going Concern ISQC 1 Quality control for Audit, Assurance

and Related Services Practices (Proposed)

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

4

1. Profesionalių apskaitininkų vaidmuo

1.1 Profesijos koncepcija 1.2 Apskaitininko pareigos

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

5

1.1 Profesijos koncepcija

Greenwood apibrėžia profesijos požymius: Sisteminės teorijos pagrindai Valdžios įstaigos Bendruomenės poveikio priemonės Etikos kodeksas Kultūra-principai, nusistatymai

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

6

1.2 Profesionalaus apskaitininko pareigos, teisės ir vertybės

Teisė: Atstovauti save kaip paskirtą profesionalą, kuris gali teikti

pasitikėjimo vertas paslaugas Būti įtrauktam į apskaitos ir audito tobulinimo procesus Nustatyti įstojimo standartus ir egzaminuoti kandidatus Reikalauti ir profesijos atstovų savireguliavimo užtikrinimo ir

drausmės

Pareigos Nuolat atsižvelgti į klientų ir kitų suinteresuotų grupių

reikalavimus Įgyti ir palaikyti reikiamas žinias ir įgūdžius Palaikyti pasitikėjimą profesine reputacija Išlaikyti tinkamą asmeninę reputaciją

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

7

2. Profesionalių apskaitininkų etika

2.1 Etikos prigimtis 2.2 Profesinė etika apskaitininkams 2.3 Standartų laikymasis 2.4 Profesinė disciplina

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

8

2.1 Etikos prigimtis Etika graikiškas žodis Charakteris, būdas

Moralė – kas yra geras, kas yra blogas? Etika – kaip ir kodėl elgiamasi?

Įgūdžiai – būtini etiškiems spendimams priimti, tai galimybė: Priimti kompetentingus sprendimus remiantis žiniomis, praktika,

gyvenimo patirtimi Nustatyti kieno interesai yra svarbiausi duotu momentu, ir kas

turi tam tikrus įsipareigojimus Aiškiai nustatyti problemas Nustatyti prioritetinius principus tinkamus specifinėms

problemoms spręsti Numatyti alternatyvius sprendimus ir veiksmus Siekti aiškiai nustatytų ir realiai įgyvendinamų tikslų

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

9

2.2 Profesinė etika apskaitininkams

Pagrindiniai principai IFAC Buhalterių profesionalų etikos kodeksas (AĮ

nuostatos) Profesiniai mokesčiai Profesinė kultūra

Pagarbus elgesys su naujai paskirtais auditoriais Paslaugų atsisakymo priėmimas nemenkinant kitų

auditorių pozicijos Profesijos reklama

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

10

Profesinės etikos principai (AĮ)

Audito įmonės ir auditoriai, atlikdami auditą, privalo laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų nepriklausomumo ir objektyvumo konfidencialumo ir profesinės paslapties sąžiningumo profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo atsakomybės visuomenei

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

11

2.3 Standartų laikymasis

Audito kokybė v.s Visuomenės supratimas apie kokybę

Finansinės atskaitomybės standartai Audito standartai Kitų paslaugų standartai Kokybės užtikrinimo standartai

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

12

2.4 Profesinė disciplina

Drausminės nuobaudos auditoriams ir audito įmonėms nustačius audito atlikimo trūkumus: Pareiškiamas įspėjimas Sustabdomas pažymėjimo galiojimas pavedama

perlaikyti egzaminą(us). Nustačius reikšmingus trūkumus Audito ir

apskaitos tarnyba gali: Panaikinti auditoriaus vardą Išbraukti audito įmonę iš audito įmonių sąrašo

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

13

3. Profesinė nepriklausomybė

3.1 Integralumas, objektyvumas ir nepriklausomybė

3.2 Įstatymo nuostatos užtikrinančios auditoriaus nepriklausomybę

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

14

3.1 Integralumas, objektyvumas ir nepriklausomybė

Integralumas - dorybės: atviras ir sąžiningas Nepriklausomumo rizikos veiksniai:

Klientų praradimo baimė Neauditinių paslaugų teikiamų audito klientui

prigimtis ir vertė Vadovų ir auditorių tikslų ir interesų sutapimai,

ypač jei jie nesutampa su akcininkų interesais. Objektyvumo rizikos veiksniai:

nesuderinamos pareigos, didelis atlygis, suteiktos paskolos, kitų paslaugų teikimas.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

15

Sarbaneys-Oxley Act

Audito klientams uždraudė teikti: Apskaitos ir finansinių ataskaitų rengimo

paslaugas Finansinės informacinės sistemos kūrimo ir

įgyvendinimo paslaugas Vertinimo paslaugas Vidaus audito paslaugas Valdymo ir personalo paieškos paslaugas Investicinių konsultacijų paslaugas Teisines paslaugas

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

16

3.2 Įstatymo nuostatos užtikrinančios auditoriaus nepriklausomybę

Audito įstatymas Auditoriaus profesinės etikos kodeksas

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

17

4. Žala ir neteisėti veiksmai

4.1 Pareiga nustatyti klaidas ir apgaules 4.2 Norminių aktų reikalavimų neatitikimai 4.3 Pažeidimų atskleidimas 4.4 Visuomenės lūkesčių tenkinimas 4.5 Neišaiškintų pažeidimų mažinimas

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

18

4.1 Pareiga nustatyti klaidas

Informacijos iškraipymai finansinėje atskaitomybėje gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Klaida siejama su netyčiniu iškraipymu: klaida renkant ar apdorojant duomenis neteisingas apskaitinis įvertinimas apskaitos principų taikymo klaida, susijusi su

matavimu, pripažinimu, klasifikavimu, pateikimu ar atskleidimu.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

19

Pareiga nustatyti apgaules

Apgaulė – tyčiniai veiksmai, siekiant apgavystės būdu gauti nepelnytą ar neteisėtą naudą.

Auditoriui svarbūs veiksmai, dėl kurių reikšmingai iškraipoma finansinė atskaitomybė.

Tyčinio iškraipymo tipai Dėl apgaulės būdu sudarytos finansinės

atskaitomybės Dėl neteisėtai pasisavinto turto

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

20

4.2 Norminių aktų reikalavimų neatitikimai

Auditas gali įtakoti nelegalių veiksmų nustatymą, bet tai nėra tiesioginė audito paskirtis. Neteisėtų veiksmų ar teisės aktų nesilaikymo

nustatymas nėra auditoriaus kompetencijoje Neteisėti veiksmai gali būti susiję su operacijomis,

kurios nesusijusios su finansinės atskaitomybės duomenimis ar jos teikimu.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

21

4.3 Pažeidimų atskleidimas Jei auditorius nustato apgaulę arba gauna informaciją,

kuri rodo, jog apgaulė gali egzistuoti, jis turi kaip įmanoma greičiau apie tai pranešti atitinkamo lygio vadovybei.

Jei auditorius nustato apgaulę, su kuria yra susiję: a) vadovybė; b) darbuotojai, kurie turi svarbų vaidmenį vykdant vidaus

kontrolę arba c) kiti asmenys, kai dėl apgaulės reikšmingai iškraipoma

informacija finansinėje atskaitomybėje, auditorius turi kaip įmanoma greičiau apie tai pranešti

aukščiausio lygio vadovams.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

22

Nebaigtas auditas

Jei auditorius susiduria su nepaprastomis aplinkybėmis, kurios kelia abejonių jo gebėjimu tęsti auditą, auditorius turi: A) apsvarstyti atsirandančias teisines ir profesines

pareigas: ar apie tai jis turi pranešti auditą užsakiusiems

asmenims arba priežiūros institucijoms, B) svarstyti galimybę nutraukti audito sutartį .

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

23

4.4 Visuomenės lūkesčių tenkinimas

Audituotų ataskaitų naudotojų tikėjimas, jog pagrindinis audito tikslas nustatyti klaidas ir apgaules yra nepagrįstas.

Tam skirtų audito procedūrų apimtis, joms sugaištas laikas, ir to pasekoje dideli audito kaštai, būtų neproporcingi gaunamai naudai.

Auditorių teisinė atsakomybė yra labai neapibrėžta.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

24

4.5 Neišaiškintų klaidų mažinimo priemonės

Pabrėžiama vadovybės atsakomybė dėl vidaus kontrolės sistemos efektyvumo.

Auditoriai specializuojasi tiksliniuose patikrinimuose.

Auditorių kvalifikacijos kėlimas atliekant patikrinimų forensic auditus.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

25

5. Etinių vertybių reikšmė auditui

5.1 Aplinkos poveikis profesijai 5.2 Profesinė nuovoka apskaitoje ir audite 5.3 Pareigų ir lojalumo prioritetai 5.4 Profesinė kompetencija 5.5 Audito lūkesčių spraga

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

26

5.1 Aplinkos poveikis profesijai

Vadovybės spaudimas dėl auditorių pasirinkimo Pajamų limitai iš vieno audituojamojo subjekto Auditorių rotacija Ne audito paslaugos

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

27

5.2 Profesinė nuovoka apskaitoje ir audite

Apskaita ir auditas paremti sisteminėmis priemonėmis.

Kai veiksmai nėra tiksliai apibrėžti , auditorius turi vadovautis sąžiningumo ir objektyvumo principu, priimdamas sprendimus.

Kai auditorius randa problemas, kurių sprendimui trūksta kompetencijos, jis turi pripažinti savo apribojimus, ieškoti konsultantų, išlikti objektyvus ir atskleisti atitinkamai šiuos faktus.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

28

5.3 Pareigų ir lojalumo prioritetai

Profesijos paskirtis – pasitikėjimu grįstų paslaugų teikimas visuomenei.

Paslaugų vykdymas apima pasirinkimą tarp įvairių interesų grupių: Paslaugų užsakovas, užsakovo vadovybė, esami

ir potencialūs investuotojai, kiti suinteresuoti – vyriausybė, darbuotojai, kreditoriai.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

29

5.4 Profesinė kompetencija

Kompetencija – išsilavinimo ir patirties derinys. Išsilavinimas prasideda pasiruošimu profesijai ir

tesiasi per visą nario darbinę karjerą. Patirtis įgyjama atliekant darbines užduotis ir

prisimant vis didesnę atsakomybę per profesinę karjerą.

Profesinės organizacijos reikalauja, kvalifikacijos kėlimo testinumo ir priimti tuos profesinius įsipareigojimus, kuriems auditorius kompetentingas.

2010 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

30

5.5 Audito lūkesčių spraga

Neadekvati auditorių veikla visuomenės ir finansinės informacijos vartotojų lūkesčiams.

Iš auditoriaus tikimasi: Reikšmingos žalos ir apgaulių nustatymo, vadovybės ir

verslo efektyvumo įvertinimo; Auditoriai kaltinami dėl neįspėjimo apie grėsmes.

Auditorių argumentai: Informacijos naudotojai nesupranta auditoriaus vaidmens ir

finansinio atskleidimo apribojimų; Auditoriai imasi aktyvių priemonių finansinio atskleidimo

kokybės gerinimui.