ar išgyvensime atlyginimų didėjimo ir “darbo jėgos” nutekėjimo laikais…

Post on 21-Mar-2016

30 Views

Category:

Documents

1 Downloads

Preview:

Click to see full reader

DESCRIPTION

Ar išgyvensime atlyginimų didėjimo ir “darbo jėgos” nutekėjimo laikais…. R. Vaštakas, LKAB”Klaipėdos Smeltė” gen.direktorius. Galime pasigirti, kad Lietuvoje. Ekonomika auga (BVP, Valst. Biudžetas) Vartojimas didėja Investicijos didėja (užsienio ir vietos verslo) Mažėja bedarbystė. - PowerPoint PPT Presentation

TRANSCRIPT

Ar išgyvensime atlyginimų didėjimo ir “darbo jėgos” nutekėjimo laikais…

R. Vaštakas, LKAB”Klaipėdos Smeltė” gen.direktorius

Galime pasigirti, kad Lietuvoje Ekonomika auga (BVP, Valst.

Biudžetas) Vartojimas didėja Investicijos didėja (užsienio ir

vietos verslo) Mažėja bedarbystė

Bedarbystė Lietuvoje (% nuo visų darbingų šalies gyventojų)

2004 pabaigoje – 5,9% 2005 rugsėjo mėn. – 4,1% 2005 spalio mėn. - 3,9%

Ar džiugina ši tendencija? Kokią reikšmę ji turi verslui?

Bedarbystė kitose ES šalyse Vokietija – 10,5% Prancūzija – 9,7% Belgija – 8,1% Olandija – 5,3% Didžioji Britanija – 5,0% Austrija – 3,9% “Normali” bedarbystė – 6%

Ką reiškia “noramli” bedarbystė

Konkurenciją tarp darbuotojų ieškant darbo ir norą persikvalifikuoti, nes yra reali bedarbystė – pasiūla verslui

Tinkamą pagrindą formuotis rinkai, kurioje gali veikti ir konkuruoti perkvalifikavimo organizacijos

Galimybę darbdaviams rinktis Socialinės paramos bedarbiams dydžio

subalansuotumą su socialiniu valstybės biudžetu

Darbdaviai guodžiasi, kad… Trūksta kvalifikuotų darbuotojų Didėja išlaidos darbo jėgos

apmokėjimui “Žemėja” darbuotojų kvalifikacija Išvyksta į užsienį geri darbuotojai Blogėja investicinis klimatas

Žmogaus (darbuotojo) dilema:

Likti ar nelikti... Lietuvoje?

Kriterijai sprendimų priėmimui Darbdavio – statistika, analizė,

tendencijos, vizijos – siekiant asmeninės gerovės

Darbuotojui – draugų, pažįstamų nuomonė, gandai, viltys ir svajonės – siekiant asmeninės gerovės

Darbo našumas (vieno darbuotojo)

2003 2004 2005 progn.2006ES 100 100 100 100Lietuva 47,3 49,7 51,9 53,8Latvija 41,3 43 45,1 47,2Estija 48,5 50,6 52,4 54,5

Atlyginimai……Skirtumas-kartais

Išvykusieji į užsienįužsienio valiuta Lt/mėn.

valytoja (JAV) 7,00 $/val. 3400 600 5,7

pardavėja (JAV) 9,00 $/val. 4400 700 6,2

statybininkas (Anglija)10 svarų/val. 8300 2500 3,4

gamykloje nelabai kvalifikuotas darbininkas

5 svarai/val. 4200 1200 3,5

automechanikas (Airija)80 €/dieną 6000 2000 3

naftos terminalo kvalifikuotas darbininkas (Danija)

114 €/dieną 8500 2500 3,4

žvejybinio laivo darbininkas (Airija) 15€/val. 8600 3000 2,8

užsienyje (DU nelegaliai)

Lietuvoje Lt/vid.

mėn.(neatskačius

mokesčių)

LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOJE TAMPA PER BRANGI GYVENTI...VIETINIAMS LIETUVIAMS

Kas gi atsitiko, kad atsidūrėme ten, kur dabar esame – kur suvešėjo skurdas ir kur kasdien oro uoste matome bėgančius iš Lietuvos? Neminėsiu čia didžiausius „nuopelnus“ turinčių politikų, vienaip ar kitaip strategavusių ir nulėmusių šalies dabartį. Manau, viena iš pagrindinių priežasčių yra susiklosčiusi padėtis darbo rinkoje tarp darbdavio ir darbuotojo. Pasekmė – lietuvaičio uždarbis sudaro vos 6 proc. to, ką uždirba Danijos gyventojas, tai 17 kartų mažesnis atlyginimas nei Danijoje. Viskas būtų gerai, jeigu ir paslaugos, ir maisto produktų kainos būtų tiek pat kartų mažesnės. Deja, jos siekia beveik 80 proc. ES vidurkio. Štai ir pasirodo, kad mums, lietuviams, Lietuva yra pati brangiausia ES šalis. Todėl lietuvaičiai išvažiuoja į „pigesnes“ – Angliją, Airiją, Ispaniją, Vokietiją ir t. t.

2005 09 22 Dainius Paukštė dvisavaitraštis “Lietuvos profsąjungos”

Emigruojančių argumentai Išvykome, nes ten didesni

atlyginimai (pinigai) Išvykome, nes ten geresnės karjeros

galimybės ir uždarbis (pinigai) Išvykome, nes ten geresnės sąlygos

mokytis ir prisidurti prie mokslų (pinigai)

Pavyzdžiai iš kitų šalių JAV gyventojas keičia savo

gyvenamąją vietą vidutiniškai 6 kartus (keičia miestą arba valstiją)

Iš Rusijos per 2004 metus emigravo per 50 000 gyventojų ir emigracija auga apie 25% per metus

Tarpinė išvada I Lietuva tampa procesų, kurie buvo

ir yra charakteringi greitai besivystantiems regionams, arena. Tai, kas vyksta pas mus, jau ne kartą įvyko kitose šalyse. Reikia imti pamokas iš istorijos.

Tarpinė išvada II… Šiandien mūsų visuomenėje su

pinigais siejamas beveik visų žmogaus poreikių, t.y. fiziologinių, saugumo, bendravimo, saviraiškos ir pagarbos (pagal Maslow poreikių hierarchiją) patenkinimas !

Darbdavio motyvai Išlikti konkurencingu ir augti Turėti pakankamą skaičių

kvalifikuotų darbuotojų Mokėti tiek mokesčių, kad liktų

išgyvenimui, konkuravimui ir investavimui

Kaip pasiekiama, kad darbuotojai uždirbtų daugiau Darbdaviai - diegia technologijas,

didinančias darbo našumą ir mažinančias kaštus

Darbdaviai – kelia darbuotojų kvalifikaciją ir didina atlyginimus

Valstybė-užtikrina vienodas verslo sąlygas Valstybė – mažina mokesčius Valstybė – šalies konkurencingumo siekia

sudarydama sąlygas šalies verslo tarptautiniam konkurencingumui

Ką daryti, kad nenorėtų išvykti Leisti dirbti daugiau viršvalandžių Įteisinti ir skatinti lankstų darbo

jėgos panaudojimo būdą per įdarbinimo kompanijas (Vokietijoje – 21%, Portugalijoje – 17% dirbančiųjų)

Mažinti mokestinį krūvį verslui, kad būtų galimybė mokėti daugiau Leisti skatinti ne tik atlyginimais

Ką daryti, kad netrūktų Padidinti leidimų dirbti Lietuvoje kvotas Leisti “įsivežti” kvalifikuotus darbuotojus Kviesti mokytis jaunimą iš trečiųjų šalių Stiprinti profesines mokyklas Motyvuoti ne tik atlyginimu

Verslas veikia realioje aplinkoje, kurioje:

Klientai - reiklūs Konkurentai - greiti Įstatymai – netobuli, o tobulinimas

trunka

Ar išgyvensime atlyginimų didėjimo ir “darbo jėgos” nutekėjimo laikais…

Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, nes pirminiai yra ne rinkos, o gamtos dėsniai

Išlieka ne tie, kurie patys stipriausi ir net ne tie, kurie patys protingiausi. Išlieka tie, kurie geriausia sugeba prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos…

Č.Darvinas

top related