nr. 3.docx - raseinių r. ariogalos...
Post on 27-Dec-2019
0 Views
Preview:
TRANSCRIPT
1
RASEINIŲ R. ARIOGALOS GIMNAZIJA
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO
TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokymo pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) apibrėžia
šio dokumento įgyvendinimo tikslą, uždavinius, reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir vidurinio
ugdymo mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo principus gimnazijoje.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis
programomis, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, egzaminų programomis, Mokinių
pažangos ir pasiekimų vertinimų samprata.
3. Apraše vertinimo tikslas ir uždaviniai yra orientuoti į mokinių žinių ir supratimo,
gebėjimų, vertybių nuostatų ugdymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese, mokymą įsivertinti
pasiekimus.
4. Su Aprašu supažindinama visa gimnazijos bendruomenė.
5. Apraše vartojamos sąvokos:
5.1. Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir
pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
5.2. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą.
5.3. Įsivertinimas – paties mokinio sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
5.4. Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie
mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,
nuostatas).
5.5. Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį
lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
5.6. Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio
validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.
5.7. Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo
rezultatų pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį pat įvertinimą; kai
galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių
pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).
2
5.8. Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti
ir prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, dirbti grupėmis ir
laikytis sutartų taisyklių.
6. Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:
6.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti
tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
6.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris
padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis
analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams
geranoriškai bendradarbiauti.
6.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą,
modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
6.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių
pasiekimus.
6.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas mokinių pasiekimų lygiai.
II. VERTINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
7. Tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie
mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę,
priimti pagrįstus sprendimus.
8. Uždaviniai:
8.1. Diagnozuoti mokinio žinių, gebėjimų, kompetencijų spragas.
8.2. Mokyti ir padėti mokiniui įsivertinti pasiekimų lygį, nustatyti mokymosi problemas
ir spragas, kelti mokymosi tikslus.
8.3. Mokytojui padėti įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, skatinti mokinių
mokymosi motyvaciją.
8.4. Informuoti mokinį ir jo tėvus (globėjus) apie ugdymo rezultatus, stiprinti ryšius tarp
vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.
8.5. Panaudoti vertinimo informaciją planuojant ugdymo turinį ir procesą, teikiant
mokiniams reikalingą pagalbą.
3
III.VERTINIMO PRINCIPAI IR FUNKCIJOS
9. Vertinimas grindžiamas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, amžiaus
tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais poreikiais, atitinka ugdymo(-si) tikslus.
Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese.
10. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie
pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.
11. Vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai
pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.
12. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko,
nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.
13. Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir
procedūrų, vengiama pernelyg didelio vertinimo formalizavimo.
14. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama kuo didesnio vertinimo validumo ir
patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų lygių aprašais.
15. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas: taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos
tvarkymo ir pateikimo būdai.
16. Pažymys rašomas formaliai įvertinti mokinių pasiekimus, sertifikuoti, apskaitai
pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje.
IV. MOKOMŲJŲ DALYKŲ, DALYKŲ MODULIŲ, PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ
VERTINIMAS
17. Mokomųjų dalykų pasiekimai, vertinami pažymiu:
17.1. Lietuvių kalba ir literatūra;
17.2. Užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų kalbos);
17.3. Matematika;
17.4. Istorija;
17.5. Geografija;
17.6. Informacinės technologijos;
17.7. Biologija;
17.8. Chemija;
17.9. Fizika;
17.10. Pilietiškumo pagrindai II gimnazijos klasėje;
17.11. Ekonomika ir verslumas;
17.12. Menai ( muzika, dailė, šokis);
4
17.13. Kūno kultūra;
17.14. Technologijos;
17.15. Pasirenkamieji dalykai;
18. Mokomųjų dalykų pasiekimai, vertinami įskaita:
18.1. Dorinis ugdymas (etika, tikyba);
18.2. Žmogaus sauga;
18.3. Pilietiškumo pagrindai I gimnazijos klasėje;
18.4. Pilietinė – socialinė veikla.
19. Mokomųjų dalykų modulių įvertinimai įskaitomi į dalyko programos pasiekimų
įvertinimą, vedamas bendras pažymys. Mokomųjų dalykų moduliai pusmečio pabaigoje vertinami
įskaita. Jei mokomojo dalyko modulio įvertinimas yra nepatenkinamas, tai ir mokomojo dalyko
įvertinimas taip pat nepatenkinamas.
V. PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ
20. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai
pažymiais nevertinami. Pasiekimai vertinami ugdymo procese mokant ir mokantis (formuojamasis
ir diagnostinis vertinimas) ir baigus ugdymo programą (apibendrinamasis vertinimas).
21. Vertinimo tvarka:
21.1. 1-4 klasių mokinių ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai fiksuojami elektroniniame
dienyne, sąsiuviniuose, pratybų sąsiuviniuose, testuose.
21.2. Pagal standartizuotų testų rezultatus 4 klasių mokiniams sudaromi mokinių
profiliai. Pasiekimai fiksuojami įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas,
patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus bendrojoje
programoje.
21.3. 1-4 klasių mokinių apibendrinamasis vertinimas atliekamas pasibaigus
pusmečiams.
21.4. Dorinis ugdymas vertinamas įrašu – padarė pažangą „pp“, nepadarė pažangos
„np“ pusmečių pabaigoje.
21.5. 1-4 klasių mokiniams įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas
pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos vadovo įsakymą.
21.6. 1-4 klasių mokiniai, kurie atvyko likus mažiau nei mėnesis iki mokslo metų
pabaigos, gali būti vertinami.
5
21.7. Per kūno kultūros pamokas 1-4 klasėse taikomas kriterinis žinių ir gebėjimų
vertinimas, grindžiamas idiografiniu principu. Informacija, kaip 3-4 klasių mokiniams sekasi siekti
asmeninės pažangos, gaunama rudenį ir pavasarį atliekant fizinio parengtumo testus.
21.8. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos
baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.
VI. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ
22. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių:
22.1. Vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis);
22.2. Vertinimo baigus pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
23. Vertinimą ugdymo procese sudaro du vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai:
23.1. Formuojamasis vertinimas;
23.2. Diagnostinis vertinimas.
24. Formuojamasis vertinimas:
24.1. Padeda mokytojui ir mokiniui numatyti ugdymo(si) kryptį bei veiksmus,
patvirtinti daromą pažangą. Šio proceso metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja,
aptaria, skatina pačius mokinius vertinti mokymosi eigą.
24.2. Dažniausiai neformalizuojamas ir nefiksuojamas. Jo paskirtis – nustatyti, ar jau
pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, išsakyti konstruktyvias
pastabas.
24.3. Mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą,
t. y. parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau, ar
liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų. Ši informacija mokiniui pateikiama laiku ir
tinkamai. Mokytojui ji padeda parinkti mokymo strategijas.
24.4. Sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendradarbiauti
įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria, pozityviai komentuoja mokinio veiklą.
24.5. Nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Mokinio
veikla vertinama žodžiu ar raštu. Šio vertinimo rezultatai viešai neskelbiami.
25. Diagnostinis vertinimas:
25.1. Skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir kokia pagalba
reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas prieš
pradedant naują mokymosi etapą (temą, kurso dalį ar kt.).
25.2. Remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių rezultatais. Jis
padeda nustatyti mokymosi spragas bei stipriąsias puses ir yra prasmingas tik tada, kai atliekamas
sistemingai, mokiniai ir jų tėvai gauna kokybišką grįžtamąją informaciją.
6
25.3. Taikomas nustatant individualius mokinio mokymosi poreikius, pritaikant
programą, metodus. Diagnostinio vertinimo informacija naudojama apdairiai, kad netaptų mokinių
atrankos pagrindu.
25.4. Mokytojas, atsižvelgdamas į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio
vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą.
26. Vertinimo ciklą ugdymo procese sudaro:
26.1. Planavimas. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Prieš pradedant
mokytis, mokiniams turi būti aišku, ką jie turi pasiekti ir kaip bus vertinama:
26.1.1. Planuodamas vertinimą mokytojas atsižvelgia į mokinių pasiekimus ir
sugebėjimus, remiasi mokinių pasiekimų lygių aprašais, iškeltais tikslais;
26.1.2. Mokytojas, planuodamas vertinimą, tariasi su mokiniais, kitais
mokytojais, prireikus pasitelkia psichologą ar kitus specialistus.
26.2. Vertinimas mokant. Atliekant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą,
išskiriami keturi pagrindiniai tarp savęs susiję mokytojo veiklos aspektai:
26.2.1. Mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo
kriterijus. Vertinama tai, kas yra numatyta uždaviniuose;
26.2.2. Mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių
pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas,
vengdamas gąsdinti pažymiais;
26.2.3. Mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo ir mokymosi
uždavinius, remiasi mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais;
26.2.4. Mokytojas parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo(si)
metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.
26.3. Vertinant sukauptos informacijos analizė, apibendrinimas ir fiksavimas.
Apibendrinta informacija apie individualią mokinio, mokinių grupės ar klasės pažangą bei
pasiekimus fiksuojama pagal mokyklos nustatytą tvarką ir pasirinkus tokią fiksavimo formą, kad:
26.3.1. Įvertinimai mokiniui būtų aiškūs ir suprantami.
26.3.2. Mokytojui padėtų stebėti ugdymo veiksmingumą, atsižvelgiant į ugdymo
tikslus;
26.3.3. Mokytojui padėtų sukaupti duomenis apie mokymąsi, juos būtų galima
aptarti su pačiais mokiniais ir jų tėvais (globėjais);
26.3.4. Gimnazijos administracijai, gimnazijos tarybai ir kt. rodytų mokinių
daromą pažangą ir pasiekimus. Mokinių, kurių ugdymas organizuojamas individualizuotos
programos pagrindu, mokymosi patirtis, rezultatai fiksuojami tuo pačiu principu;
7
26.3.5. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne, pusmečių, metinėse
ataskaitose, ugdymo programos baigimo pažymėjimuose, pagrindinio mokslo baigimo
pažymėjimuose, atestatuose;
26.3.6. Mokinių pasiekimų vertinimo simboliai: įskaityta „įsk.“, neįskaityta
„neįsk.“, padarė pažangą „pp“, nepadarė pažangos „np“ arba pažymiu 1-10;
26.3.7. Mokytojas gali naudoti kitus sutartinius simbolius ir mokiniams žinoma
tvarka paversti numatytais fiksavimo simboliais;
26.4. Informavimas. Vertinimo informacija pateikiama mokiniams, tėvams
(globėjams), kitiems mokytojams, gimnazijos administracijai.
26.4.1. Mokiniai iki rugsėjo 10 d. susipažįsta su mokomųjų dalykų vertinimo
tvarka, pasirašo saugaus elgesio instruktažo lapuose.
26.4.2. Tėvai (globėjai) apie vaiko mokymąsi informuojami pagal poreikį, bet
ne rečiau kaip du kartus per metus pagal gimnazijos nustatytą tvarką.
26.4.3. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių pažanga ir pasiekimai
aptariami dalyvaujant specialistams.
26.4.4. Mokinių ugdymosi rezultatus klasės auklėtoja (as) aptaria ne mažiau kaip
du kartus per pusmetį su mokiniais ir jų tėvais (globėjais).
27. Ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas. Remdamiesi vertinimo informacija,
mokytojai ir gimnazijos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir
strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo
tikslų realumo ir esant būtinybei koreguoja ugdymo procesą.
28. Vertinimas baigus programą:
28.1. Mokymosi rezultatams apibendrinti baigus atskiro dalyko, dalyko modulio
programą taikomas apibendrinamasis vertinimas (pasiekimų patikrinimai, įskaitos, egzaminai).
Pagrindinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimu, o vidurinis – brandos egzaminais;
28.2. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Pagal vertinimo tikslą
pasirenkamas kriterinis vertinimas. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu ar kita forma;
29. Penktokų, pirmų gimnazijos klasių, gimnazijos naujokų pasiekimai adaptacijos
laikotarpiu (vieną mėnesį) nevertinami pažymiu.
30. 5-8 klasių, I-IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:
patenkinamas įvertinimas – 4–10 balų įvertinimas, nepatenkinamas įvertinimas – 1–3 balų
įvertinimas.
31. Mokiniai vertinami už:
31.1. Atsakinėjimą žodžiu ar raštu;
31.2. Savarankišką darbą;
8
31.3. Kontrolinį darbą:
31.3.1. Kontroliniai darbai rengiami pagal suderintą grafiką (ne daugiau kaip
vienas kontrolinis darbas per dieną pagal mokiniams iš anksto žinomus
vertinimo kriterijus);
31.3.2. Kontroliniai darbai turi būti įvertinti ne vėliau kaip po dviejų savaičių;
31.4. Projektinį darbą;
31.5. Testą;
31.6. Diagnostinį testą;
31.7. Referatą;
31.8. Kūrybinį darbą;
31.9. Mokymo priemonių gaminimą;
31.10. Namų darbus;
31.11. Dalyvavimą olimpiadose, konkursuose, viktorinose, varžybose ir t.t.
32. Mokinys per pusmetį turi gauti ne mažiau pažymių kaip dalyko savaitinių pamokų
skaičius ir dar 2 pažymius.
33. Mokinys laiko mokomojo dalyko įskaitą:
33.1. Kai praleido 40 proc. ir daugiau pamokų per mėnesį.
33.2. Sutartu su mokytoju laiku. Įskaitos įvertinimas įrašomas elektroniniame dienyne
mokiniui atsiskaičius.
33.3. Be pateisinamos priežasties neatvykus atsiskaityti įskaita vertinama vienetu.
33.4. Paskutinį mokslo mėnesį mokiniui, praleidusiam 40 proc. ir daugiau pamokų,
įskaita netaikoma, išskyrus atvejus, kai pamokos yra neteisintos.
34. Mokinys, dėl ligos ar kitų priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, atsiskaito sutartu
su mokytoju laiku ne vėliau kaip per dvi savaites nuo mokinio grįžimo į mokyklą dienos.
35. Mokinys turi pusmečio įvertinimą „neatestuotas“, kai praleidžia per pusmetį 50 proc. ir
daugiau pamokų ir neatvyksta į dvi ir daugiau įskaitų. Metinis įvertinimas vedamas tik po
atsiskaitymo už neatestuotą pusmetį.
36. Dėl naujai atvykusių mokinių adaptacijos, vertinimo ir pažangos stebėjimo:
36.1. Mokiniui, atvykusiam iš užsienio mokyklos, sudaromas integravimosi į
bendruomenę planas, kuriame nustatomas adaptacinis laikotarpis, per kurį mokinys nevertinamas.
37. Pusmečio pažymys vedamas iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio.
38. Metinis pažymys vedamas pagal pusmečių įvertinimų aritmetinį vidurkį. Jeigu antrojo
pusmečio įvertinimas neigiamas, tai metinis įvertinimas neigiamas.
9
39. Mokomieji dalykai vertinami vadovaujantis metodinėse grupėse priimta dalyko(ų)
vertinimo tvarka, (1, 2, 3, 4, 5 priedai) kuri neprieštarauja mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašui.
40. Mokinių pasiekimai ir pažanga analizuojama ugdymo proceso metu, ją siūloma fiksuoti
lentelėse (6, 7, 8, 9 priedai) arba kita dalyko metodinėje grupėje priimta forma.
41. 5 klasių mokiniai stebi individualios ugdymosi pažangos rezultatus. Mokinio tėvai
(globėjai) kartu su mokiniu per rugsėjo – vasario mėnesius turi susitikti su visais klasėje dirbančiais
mokytojais ir kartu aptarti individualios pažangos rezultatus, užpildyti parengtas formas (10, 11
priedai).
42. 5-8, I-IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai ir pažanga analizuojama ugdymo
proceso metu, vadovaujantis mokinio pažangos stebėsenos sistema (12, 13, 14 priedai), mokiniai
individualią pažangą stebi pildydami įsivertinimo lapus.
VII. TVARKOS ĮVERTINIMAS
43. Mokslo metų pabaigoje gimnazijos metodinė taryba atlieka apklausą, ar priimta
vertinimo sistema paveikė mokinių mokymosi motyvaciją.
44. Mokslo metų pabaigoje mokytojų tarybos posėdyje aptarti mokinių pažangos ir
pasiekimų vertinimo sistemos privalumus ir trūkumus.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Aprašas – tai dokumentas, kuriuo vadovaujasi visi gimnazijos mokytojai.
46. Aprašą rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, aprobuoja gimnazijos
metodinė taryba, tvirtina gimnazijos direktorius savo įsakymu.
47. Su Aprašu supažindinami visi mokiniai, tėvai (globėjai), specialistai.
48. Mokytojų ir gimnazijos metodinei tarybai pritarus, Aprašą galima keisti.
__________________________
10
Raseinių r. Ariogalos gimnazijosMokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašopriedas Nr. 1
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA
I. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją
apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo
sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
Vertinimo uždaviniai:
1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo
pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.
2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas,
diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti
ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.
4. Nustatyti gimnazijai savo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių
poreikius atliepiančią pagalbą.
II. VERTINIMO FIKSAVIMAS, JO FORMOS
Vertinimo fiksavimo formos pasirenkamos mokytojo nuožiūra.
Mokinių darbai ir
sąsiuviniai
Mokytojas tikrina ir vertina komentarais kontrolinius darbus,
testus, užduotis sąsiuviniuose. Pratybų sąsiuviniuose tikrinamos
užduotys pasirinktinai. Nebūtina kiekvieną dieną mokiniui rašyti
komentarą, vertinimą.
Mokinių įsivertinimas Mokiniai savo pastangas įsivertina klasėje priimtais įsivertinimo
būdais (žodžiu ar raštu).
Tamo dienynas Pateikiama informacija tėvams apie vaiko ugdymosi pasiekimus,
spragas. Mokinių pažanga ir pasiekimai įvertinami lygiais baigus I
ir II pusmečius.
Diagnostinio vertinimo
lentelės (Priedas Nr. 2)
Mokytojas parengia lenteles - testų suvestines visiems mokslo
metams, surašo mokinių surinktus taškus (lietuvių kalbos,
matematikos, pasaulio pažinimo, užsienio kalbos).
Mokinių pusmečių, metinio Mokytojas atskiriems dalykams (lietuvių kalbai, matematikai,
11
rezultatų fiksavimo lentelės
(Priedas Nr. 3)
pasaulio pažinimui, užsienio kalbai) parengia lenteles, kuriose
kasmet įrašomi to dalyko pusmečių, metinio įvertinimai per visus
ketverius pradinio ugdymo (si) metus.
Mokinių pasiekimų ir
bendrųjų kompetencijų
vertinimo aprašas (Priedas
Nr. 1)
4 klasės mokinių pasiekimų ir bendrųjų kompetencijų vertinimo
aprašo forma naudojama vertinant baigiamosios klasės mokinių
pasiekimus.
Kasdienis formuojamasis vertinimas
Didžiąją dalį (apie 90 proc.) vertinimo informacijos mokiniams pateikiame žodžiu.
Vertinimo informaciją raštu pateikiame mokinių darbuose, Tamo dienyne, ataskaitose.
Jei mokinių darbų įvertinimai fiksuojami trumpu komentaru, įrašant jį šalia atlikto darbo, į
Tamo dienyną komentaras neperrašomas.
Komentaras turėtų būti:
pozityvus, pripažįstantis atlikto darbo vertę;
palaikantis vaiko pastangas;
jame turi atsispindėti vertinimo kriterijai;
nurodytos taisytinos vietos;
pasiūlyta, kaip būtų galima pagerinti darbą.
Komentarų pavyzdžiai:
Lietuvių kalba Matematika
● Moki žodžius skirstyti reikšminėmis
žodžio dalimis. Dar nemoki išskirti priesagų.
Gali paprašyti mokytojos arba Jonuko
pagalbos.
● Gebi nustatyti kalbos dalis. Pasikartok
dialogo skyrybą. Pavyzdžių rasi pratybų
sąsiuvinyje 15 puslapyje.
● Atkreipk dėmesį į ilgųjų balsių rašybą.
Tau tikrai pavyks.
● Gebi smulkinti ir stambinti matinius
skaičius. Prisimink, kad 1 h ꞊ 60 min.
● Uždavinius išsprendei teisingai.
Pasistenk teisingai formuluoti klausimus.
● Kantriai mokaisi daugybos lentelę. Vis
daugiau teisingų atsakymų.
● Moki teisingai apskaičiuoti
stačiakampio plotą, tik įvardijai neteisingai.
Prisimink, kad plotas žymimas m².
TAMO dienynas
Įrašai TAMO dienyne:
12
jei 1 savaitinė pamoka, mokiniui rašomas ne mažiau kaip vienas įvertinimas per du
mėnesius;
jei 2 savaitinės pamokos, mokiniui rašomas ne mažiau kaip vienas įvertinimas per mėnesį;
jei 3-5 savaitinės pamokos, mokiniui rašomi ne mažiau kaip du įvertinimai per mėnesį;
jei 7-8 savaitinės pamokos, mokiniui rašomi ne mažiau kaip trys įvertinimai per mėnesį.
Įrašų pavyzdžiai:Lietuvių kalba Matematika Pasaulio pažinimas
● Vadovėlio tekstus skaito
lėtai, skiemenuodamas.
● Sudarė sakinius pagal
klausimus, tačiau neatidžiai
užrašė.
● Raiškiai skaitė tekstą, atsakė
į pateiktus klausimus.
● Sukūrė įdomų pasakojimą
pagal paveikslėlių seriją.
● Diktantą parašė be klaidų,
taikė rašybos taisykles.
● Išmoko skaičiaus 5
daugybos lentelę.
● Sėkmingai taiko sudėtinio
reiškinio veiksmų tvarkos
taisyklę.
● Džiaugiuosi. Teisingai
išsprendė tekstinius
uždavinius.
● Teisingai atliko sudėties ir
atimties veiksmus.
● Mokėjo nusakyti aplinkoje
vykstančius pasikeitimus, juos
apibūdinti.
● Teisingai sudėliojo žemynų
ir vandenynų pavadinimus.
● Domisi savo šeimos ir
giminės praeitimi,
tradicijomis.
● Žino Lietuvos valstybės
simbolius.
● Moka naudotis žemėlapiu ir
gaubliu.
Informacijos pateikimas TAMO dienyne:
informacija apie mokinių pažangą ir pasiekimus fiksuojama dalyje „Įvertinimas“;
kita informacija apie mokinio socialinius (gebėjimą būti grupės nariu, klasės ir mokyklos
taisyklių laikymąsi bei kt.) ir darbo (pasiruošimą pamokai, dėmesingumą, kruopštumą bei
kt.) įgūdžius fiksuojama dalyje „Pagyrimai/pastabos“;
I ir II pusmečių, metinio mokinių pažangos ir pasiekimų įvertinimai (įvardijant pasiekimų
lygmenis) rašomi TAMO dienyno dalyje „Trimestrai/pusmečiai.
Diagnostinis vertinimas
Kontroliniai darbai, testai, savarankiški darbai nevertinami lygiais.
Darbams, kurie vertinami taškais, nepakanka nurodyti surinktų taškų skaičių – būtinas
trumpas mokytojo komentaras, kuriame įvardinami mokinio pasiekimai, padarytos klaidos.
Pusmečio ar mokslo metų baigiamieji darbai vertinami lygiu, tačiau iš šio galutinio darbo
nenustatome mokinio pusmečio dalyko įvertinimo – lygio.
Mokiniai apie kontrolinių darbų, testų, patikrinamųjų bei savarankiškų darbų rašymą turi
sužinoti prieš savaitę.
13
Rekomenduojama lietuvių kalbos, matematikos kontrolinius darbus rašyti į atskirus
sąsiuvinius.
Apibendrinamasis vertinimas
Mokinio mokymosi pasiekimai pusmečių pabaigoje apibendrinami, o vertinimo rezultatas
fiksuojamas įrašais: „aukštesnysis“, „pagrindinis“, „patenkinamas“, „nepatenkinamas“,
„atleistas“, „padarė pažangą“ („pp“), „nepadarė pažangos“ („np“), „neatestuotas“.
1-4 klasių mokiniai, kurie atvyko likus mažiau nei mėnesiui iki mokslo metų pabaigos, gali
būti vertinami.
Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi
pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys
suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti
nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą
pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai
papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Pagal standartizuotų testų rezultatus 4 klasių mokiniams sudaromi mokinių profiliai.
Pasiekimai fiksuojami įrašant pasiektą mokymosi lygį (aukštesnysis, pagrindinis,
patenkinamas, nepatenkinamas) pagal pasiekimų požymius, aprašytus bendrosiose
programose.
Atsiskaitomieji darbai, kurių struktūra leidžia fiksuoti teisingai atliktų užduočių kiekį
procentais, vertinami lygiais:
A (aukštesnysis) – 100 proc. - 95 proc.
P (pagrindinis) – 94 proc. – 75 proc.
Pt (patenkinamas) – 74 proc. – 50 proc.
Nepasiektas patenkinamas lygmuo – 49 proc. ir mažiau.
Mokinių įsivertinimas
Į vertinimą mokinius reikėtų įtraukti nuolat. Įsivertinant mokiniui svarbu refleksija
(savianalizė) arba savo minčių, vertybių, veiksmų kritiškas pergalvojimas ir analizavimas.
Mokytojas skatina mokinius:
pasikeisti su bendraklasiais įspūdžiais apie pasiekimus;
porose pasitikrinti ir įvertinti vienas kito išmokimą;
analizuoti savo klaidas;
numatyti, ką dar reikia atlikti;
parašyti savo įsivertinimą prie atlikto darbo.
14
III.TĖVŲ INFORMAVIMAS
Apie mokinio daromą pažangą ir pasiekimus tėvai yra informuojami žodžiu, įrašais
sąsiuviniuose ir TAMO dienyne.
Pasibaigus I ir II pusmečiams, mokinio mokymosi pažangos ir pasiekimų įvertinimai
įrašomi TAMO dienyne.
Mažiausiai du kartus per mokslo metus organizuojami klasės mokinių tėvų susirinkimai.
Tėvams informacija teikiama individualiose konsultacijose, kurių metu kartu su tėvais
aptariami mokinio pasiekimai, daroma pažanga, socialiniai gebėjimai ir savęs vertinimas.
Kartą per mokslo metus organizuojamos atvirų durų dienos.
IV. MOKOMŲJŲ DALYKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO NORMOS
1. DORINIS UGDYMAS (ETIKA/TIKYBA)
1-4 klasėse etikos ir tikybos mokinių pasiekimai vertinami įrašant „padarė pažangą“ (pp)
arba „nepadarė pažangos“ (np).
2. LIETUVIŲ (GIMTOJI) KALBA
2.1. Skaitymas
1 klasėje elementoriniu ir poelementoriniu laikotarpiu skaitymo gebėjimai vertinami
individualiai. Kasdienio formuojamojo vertinimo metu mokinio skaitymo gebėjimai vertinami
žodžiu, o tėvams informacija teikiama pagal poreikį, nurodant konkrečius vaiko pasiekimus ir
spragas.
2 klasėje skaitymas vertinamas lygiais:
A (aukštesnysis) – visada skaito sklandžiai, sakiniais; puikiai intonuoja, kirčiuoja, suvokia
perskaityto teksto prasmę, pagrindinę mintį; noriai skaito daug užklasinio skaitymo knygų.
P (pagrindinis) – dažniausiai skaito žodžiais arba sklandžiais sakiniais; dažniausiai gerai
intonuoja, kirčiuoja, suvokia perskaityto teksto prasmę; gana aktyviai skaito užklasinio skaitymo
knygas.
Pt (patenkinamas) – prastai skaito žodžiais, sakiniais; neintonuoja, dažnai netaisyklingai
kirčiuoja, sunkiai suvokia perskaityto teksto prasmę; mažai skaito užklasinio skaitymo knygų.
3-4 klasėse skaitymas vertinamas lygiais:
A (aukštesnysis) – visada skaito sklandžiai, puikiai intonuoja, kirčiuoja, suvokia perskaityto
teksto prasmę, pagrindinę mintį; aktyviai skaito užklasinio skaitymo knygas.
P (pagrindinis) – dažniausiai skaito sklandžiai, sakiniais; dažniausiai gerai intonuoja,
kirčiuoja, suvokia perskaityto teksto prasmę; skaito nemažai užklasinio skaitymo knygų.
15
Pt (patenkinamas) – retai skaito sklandžiai, dažniausiai skaito žodžiais; prastai arba visai
neintonuoja, dažnai netaisyklingai kirčiuoja, sunkiai suvokia perskaityto teksto prasmę; mažai
skaito arba neskaito užklasinio skaitymo knygų.
2.2. Rašymas
A (aukštesnysis) - 1 klaida
P (pagrindinis) – 2-4 klaidos
Pt (patenkinamas) – 5-7 klaidos
Nepasiektas patenkinamas – 8 ir daugiau klaidų
2.3. Kūrybiniai darbai
1 klasėje mokiniai dažniausiai kuria žodžiu. Moka reikšti mintis sakiniais. Sakiniai rišlūs,
išlaikyta loginė įvykių seka.
2 klasėje kūrybiniai darbai vertinami lygiais:
A (aukštesnysis) - visada mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių
seką, vartoja daug vaizdingų žodžių, posakių.
P (pagrindinis) – dažniausiai mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių
seką, nors kartais klysta, retai, bet vartoja vaizdingų žodžių, posakių.
Pt (patenkinamas) – sunkiai reiškia mintis sakiniais bei išlaiko loginę įvykių seką,
nevartoja vaizdingų žodžių, posakių.
3-4 klasėse kūrybiniai darbai vertinami lygiais:
A (aukštesnysis) - visada mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių
seką bei grafinį pasakojimo dalių vaizdavimą, vartoja daug vaizdingų žodžių, posakių, remiasi
skaityta literatūra.
P (pagrindinis) – dažniausiai mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių
seką bei kartais panaudoja grafinį pasakojimo dalių vaizdavimą, nors kartais klysta, vartoja
vaizdingų žodžių, posakių, kartais remiasi skaityta literatūra.
Pt (patenkinamas) – sunkiai reiškia mintis sakiniais bei išlaiko loginę įvykių seką,
nevartoja vaizdingų žodžių, posakių.
Paralelėse klasėse dirbantys mokytojai derina apibendrinamųjų testų turinį.
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: vertinant kūrybinius rašto darbus sąsiuvinyje rašomi
komentarai. Į TAMO dienyną įvertinimai rašomi už atsiskaitomuosius darbus: diktantus,
kontrolinius darbus, testus, savarankiškus darbus ir kt. Įvertinimai rašomi ne rečiau kaip tris kartus
per mėnesį. Testų, patikrinamųjų darbų, diktantų rezultatai fiksuojami mokytojo parengtose
lentelėse.
3. PASAULIO PAŽINIMAS
1-4 klasėse pasaulio pažinimo pasiekimai vertinami lygiais:
16
A (aukštesnysis) – visada aktyviai renka medžiagą projektiniams tiriamiesiems darbams ir
juose dalyvauja, skyriaus apibendrinimo testuose surenka 100-95 proc. taškų.
P (pagrindinis) - dažniausiai aktyviai renka medžiagą projektiniams tiriamiesiems darbams
ir juose dalyvauja, skyriaus apibendrinimo testuose surenka 94-75 proc. taškų.
Pt (patenkinamas) – nenoriai renka medžiagą projektiniams tiriamiesiems darbams ir juose
dažniausiai dalyvauja kaip pasyvus stebėtojas, skyriaus apibendrinimo testuose surenka 74-50 proc.
taškų.
Nepasiektas patenkinamas – neįsisavina kurso ar jo dalies, testuose surenka 49 proc. ir
mažiau taškų.
Paralelėse klasėse dirbantys mokytojai derina apibendrinamųjų testų turinį.
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi už
atsiskaitomuosius darbus. Įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Testų,
patikrinamųjų darbų rezultatai fiksuojami mokytojo parengtose lentelėse.
4. MATEMATIKA
1-4 klasėse matematikos pasiekimai vertinami lygiais:
A (aukštesnysis)– visada aktyviai dalyvauja pamokose; žino ir laikosi uždavinių sprendimo
taisyklių, taisyklingai užrašo sprendimą bei atsakymą; tiksliai atlieka braižymo užduotis, tikslingai
naudojasi liniuote, pieštuku bei kitomis priemonėmis; testuose surenka 100-95 proc. taškų.
P (pagrindinis) - dažniausiai aktyviai dalyvauja pamokose; žino ir laikosi uždavinių
sprendimo taisyklių, taisyklingai užrašo sprendimą bei atsakymą (labai retai klysta); tiksliai atlieka
braižymo užduotis, tikslingai naudojasi liniuote, pieštuku bei kitomis priemonėmis; testuose
surenka 94-75 proc. taškų.
Pt (patenkinamas) – gana pasyviai arba pasyviai dalyvauja pamokose; retai žino ir laikosi
uždavinių sprendimo taisyklių, retai taisyklingai užrašo sprendimą bei atsakymą; retai tiksliai
atlieka braižymo užduotis, dažnai netikslingai naudojasi arba išvis nesinaudoja liniuote, pieštuku
bei kitomis priemonėmis; testuose surenka 74-50 proc. taškų.
Nepasiektas patenkinamas–neįsisavina kurso ar jo dalies, testuose surenka 49 proc. ir
mažiau taškų.
Paralelėse klasėse dirbantys mokytojai derina apibendrinamųjų testų turinį.
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi už
atsiskaitomuosius darbus: kontrolinius darbus, testus, savarankiškus darbus ir kt. Įvertinimai rašomi
ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Testų, patikrinamųjų darbų rezultatai fiksuojami mokytojo
parengtose lentelėse.
5. DAILĖ IR TECHNOLOGIJOS
1-4 klasėse dailės ir technologijų pasiekimai vertinami lygiais:
17
A (aukštesnysis)– darbas visada atitinka temą, yra išbaigtas, estetiškas; mokinys puikiai
įvaldęs atlikimo techniką.
P (pagrindinis) - darbas dažniausiai atitinka temą, yra išbaigtas, estetiškas; mokinys gerai
įvaldęs atlikimo techniką.
Pt (patenkinamas) - darbas retai atitinka temą, nėra išbaigtas, estetiškas; mokinys nėra
įvaldęs atlikimo technikos.
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną
kartą per mėnesį.
6. KŪNO KULTŪRA
1-4 klasėse kūno kultūros pasiekimai vertinami lygiais:
A (aukštesnysis) – visada aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines
instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti pratimus; žino ir vadovaujasi judriųjų žaidimų taisyklėmis.
P (pagrindinis) - dažniausiai aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines
instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti pratimus; žino ir vadovaujasi judriųjų žaidimų taisyklėmis.
Pt (patenkinamas) - pasyviai dalyvauja pamokose, retai išklauso ir vykdo žodines
instrukcijas; retai stengiasi tiksliai atlikti pratimus; žino, bet retai vadovaujasi judriųjų žaidimų
taisyklėmis.
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną
kartą per mėnesį. Informacija, kaip 3-4 klasių mokiniams sekasi siekti asmeninės pažangos,
gaunama rudenį ir pavasarį atliekant fizinio parengtumo testus (bėgimas 30 m, šuolis į tolį iš vietos,
prisitraukimai nuo žemės, ištvermės bėgimas nefiksuojant laiko). 2 klasių mokiniai atlieka du testus
(bėgimas 30 m, šuolis į tolį iš vietos). 1-4 klasių mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų
pusmetį ar visus metus, nevertinami. Rašoma „atleistas“.
7. MUZIKA
1-4 klasėse muzikos pasiekimai vertinami lygiais:
A (aukštesnysis)–visada taisyklingai ir išraiškingai dainuoja, puikiai groja vienu iš
melodinių instrumentų, puikiai jaučia garso trukmių santykius, metrą, visada girdi ir apibūdina
melodinius darinius dermėje, puikiai pažįsta natas, visada apibūdina klausomą bei atliekamą
muziką.
P (pagrindinis) - dažniausiai taisyklingai ir išraiškingai dainuoja, retai klysta grodamas
vienu iš melodinių instrumentų, dažniausiai jaučia garso trukmių santykius, metrą, gerai girdi ir
apibūdina melodinius darinius dermėje, gerai pažįsta natas, dažniausiai apibūdina klausomą bei
atliekamą muziką.
Pt (patenkinamas) - retai taisyklingai ir išraiškingai dainuoja, labai silpnai groja vienu iš
melodinių instrumentų, silpnai jaučia garso trukmių santykius, metrą, prastai girdi ir apibūdina
18
melodinius darinius dermėje, labai prastai pažįsta natas, labai neaiškiai apibūdina klausomą bei
atliekamą muziką.
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną
kartą per mėnesį.
8. ŠOKIS
1-4 klasėse šokio pasiekimai vertinami lygiais:
A (aukštesnysis)– visada aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines
instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti šokio žingsnelius.
P (pagrindinis)– dažniausiai aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines
instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti šokio žingsnelius.
Pt (patenkinamas) -pasyviai dalyvauja pamokose, retai išklauso ir vykdo žodines
instrukcijas; retai stengiasi tiksliai atlikti šokio žingsnelius.
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną
kartą per du mėnesius.
9. UŽSIENIO KALBA
Klausymas
A (aukštesnysis) – detaliai supranta tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus, trumpą 3-4
frazių pokalbį arba tekstą iš žinomų žodžių ir gramatinių struktūrų. Supranta ilgesnių monologinių
tekstų, kuriuose yra nežinomų žodžių, pagrindinę mintį, jei tekstas iliustruotas.
P (pagrindinis)– supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš žinomų žodžių, kai
kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta labai trumpą monologinį tekstą.
Pt (patenkinamas)– sunkiai supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš
žinomų žodžių, kai kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta tik atskiras monologinio teksto frazes.
Kalbėjimas
A (aukštesnysis) – vartodamas ribotą skaičių elementarių žodžių, sakinių, dalyvauja
pokalbyje mokytojui padedant. Daro pauzes ieškodamas tinkamo žodžio ar gramatinės struktūros,
ištardamas mažiau žinomus žodžius ar pataisydamas savo klaidas.
P (pagrindinis) – kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“ tipo
sakiniais. Paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Kalbėdamas sieja žodžius
elementariomis žodžių jungimo priemonėmis (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).
Pt (patenkinamas) – sunkiai kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“
tipo sakiniais. Sunkiai paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Nevartoja elementarių
žodžių jungimo priemonių (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).
Skaitymas
19
A (aukštesnysis) – supranta tekstą programos temomis ir situacijomis susidedantį iš žinomų
žodžių ir frazių, žinomų gramatinių struktūrų. Randa reikiamą informaciją nedidelės apimties
tekstuose, kuriuose yra keletas nežinomų žodžių. Skaitydamas geba naudoti žodynėlį.
P (pagrindinis) – supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir gramatinės
struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną frazę, po keletą kartų perskaito atskiras frazes ar
teksto dalis.
Pt (patenkinamas) – sunkiai supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir
gramatinės struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną žodį.
Rašymas
A (aukštesnysis) – remdamasis pavyzdžiu rašo trumpus tekstus trumpais, elementariais
sakiniais, sujungtais paprastais jungiamaisiais žodžiais, tokiais kaip „ir“, „tada“, „bet“, „arba“.
Rašydamas taiko žinomas gramatines struktūras.
P (pagrindinis) – rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius. Gali parašyti labai trumpą
tekstą, susidedantį iš žinomų žodžių ir frazių.
Pt (patenkinamas)– rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius.
Testų raštu vertinimas:
Lygmenys 15 taškų 30 taškų 60 taškų
A (aukštesnysis) 15-14 taškų 30-27 taškai 60-54 taškai
P (pagrindinis) 13-7 taškai 26-18 taškų 53-28 taškai
Pt (patenkinamas) 6-4 taškai 17-8 taškai 27-16 taškų
Nepasiektas
patenkinamas
3 ir mažiau taškų 7 ir mažiau taškų 15 ir mažiau taškų
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną
kartą per mėnesį.
20
Raseinių r. Ariogalos gimnazijosMokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašopriedas Nr. 2
LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKA
Formalusis vertinimas
Mokinių darbų vertinimo tvarka pateikiama kaip bendriausi reikalavimai. Mokytojas,
vadovaudamasis šia tvarka, pats sprendžia, kokiu pažymiu vertinti mokinio darbą. Kiekvienu
konkrečiu atveju rekomenduojama atsižvelgti ne tik į klaidų skaičių, bet ir jų priežastis, pobūdį,
mokinio pastangas bei pažangą.
1. Diktanto vertinimas V–VIII, I–II gimnazijos klasėse.
1.1. Orientacinis pažymys ir klaidų skaičius.
Pažymys Rišlaus / sakinių diktanto klaidų skaičius Žodžių diktantoklaidų skaičiusRašybos Skyrybos Bendras
10 1 1 1 19 1 2 2 28 2 3 4 37 4 5 6 46 5 6 8 55 6 7–8 11 64 7–8 9–10 14 7–83 9–10 11–12 16 9–102 11–12 13–15 19 11–121 13 ir daugiau 16 ir daugiau 20 ir daugiau 13ir daugiau
1.2. Rekomenduojamas diktanto žodžių skaičiusKlasė Rišlaus / sakinių diktanto Žodžių diktanto
V 90–100 20–25VI 110–120 25–30VII 120–130 30–35VIII 130–140 35–40I gimnazijos 140–160 40–45II gimnazijos 160–180 45–50
2. Atpasakojimo vertinimas V–VIII, I–II gimnazijos klasėse.
2.1. Atpasakojimo vertinimo kriterijų aprašas
Kriterijai
Taškai
Turinio atskleidimas: esmės ir įvykių tarpusavio ryšių supratimas
Teksto prasmės suvokimas ir atskleidimas: pagrindinės minties, vertybinių autoriaus nuostatų ir perkeltinių prasmių supratimas
Teksto struktūra, stilius, žodyno turtingumas, sintaksinių formų įvairovė
Raštingumas
5 Atrinkti esminiai dalykai. Suprastos ir puikiai atskleistos
Puikiai suprastos ir išryškintos autoriaus ir veikėjų vertybinės
Tekstas prasmingai suskirstytas pastraipomis; kalba
Rašoma taisyklinga kalba, be
21
veiksmo aplinkybės, veikėjų charakterio savybės, motyvai ir poelgiai, nulėmę veiksmo eigą.
nuostatos. Puikiai paaiškintos ne tik tiesiogiai pasakytos prasmės, bet ir nutylėti ar prieštaringi dalykai.
aiški, rišli; žodžiai parenkami tiksliai ir pagal situaciją; žodynas turtingas; sakinių struktūra įvairi.
klaidų.
4 Atrinkti esminiai dalykai. Iš esmės suprastos pagrindinės aplinkybės ir veikėjų motyvai bei poelgiai, kurie nulėmė veiksmo eigą.
Iš esmės suprastos autoriaus ir veikėjų vertybinės nuostatos ir išryškintos atpasakojant. Paaiškintos ne tik tiesiogiai pasakytos prasmės, bet ir nutylėti ar prieštaringi dalykai.
Tekstas tinkamai suskirstytas pastraipomis; kalba aiški, rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai vartojami tinkama reikšme.
Rašoma taisyklinga kalba, 1–2 klaidos.
3 Ne visai suprastos aplinkybės ar veikėjų motyvai ir poelgiai, kurie nulėmė veiksmo eigą.
Tik iš dalies suprastos ar ne visai išryškintos autoriaus ir veikėjų vertybinės nuostatos. Stengiamasi paaiškinti ne tik tiesiogines, bet ir perkeltines ar tiesiogiai nepasakytas prasmes.
Tekstas ne visai tinkamai suskirstytas pastraipomis; pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami tinkama reikšme.
Rašoma pakankamai taisyklinga kalba, 3–5 klaidos.
2 Tik dalis aplinkybių ar veikėjų motyvų ir poelgių suprasta, todėl veiksmo priežastys ne visai paaiškintos.
Bandomos aiškinti autoriaus ir veikėjų nuostatos. Paaiškintos tik tiesiogiai pasakytos prasmės, atpasakotos neesminės detalės, trūksta paaiškinimų, kurie atskleistų teksto supratimą.
Daug aiškumo, rišlumo trūkumų; dažnai nejaučiamos pastraipos ar sakinio ribos. Didelė dalis sakinių elementarios struktūros; žodynas elementarus /žodžiai dažnai vartojami netinkama reikšme.
Rašoma pakankamai taisyklinga kalba, 6–8 klaidos.
1 Bandoma suprasti, kas vyksta tekste, bet pasakojant klystama.
Apie vertybinius dalykus tik užsimenama. Esmė nesuprasta, nukrypta į neesminių dalykų paaiškinimus.
Testas nenuoseklus, nerišlus, neskaidoma pastraipomis / skaidoma nemotyvuotai. Sakiniai elementarios struktūros; žodynas skurdus / žodžiai vartojami netinkama reikšme.
Yra nemažai kalbos, rašybos ir skyrybos (9–12) klaidų.
0 Tekstas visiškai nesuprastas, rašoma apie dalykus, kurių nebuvo atpasakojimo tekste.
Autoriaus idėjos, vertybinės nuostatos visiškai nesuprastos.
Tekstas nerišlus, neaiškus. Sakiniai neaiškios struktūros; žodynas skurdus / žodžiai vartojami netinkama reikšme.
Yra daug kalbos, rašybos ir skyrybos (13 ir daugiau) klaidų.
2.2. Orientacinis atpasakojamo teksto žodžių skaičius
Klasė Žodžių skaičius
22
V–VI 150–200VII–VIII 200–250I–II gimnazijos klasės 300–400
2.3. Orientacinis atpasakojimo vertinimas pažymiu.
Taškai Pažymys20–19 1018–17 916–15 814–13 712–11 610–9 58–7 4
6 ir mažiau 33. Kalbėjimo vertinimas V–VIII, I–II gimnazijos klasėse.
3.1. Kalbėjimo vertinimo kriterijų aprašas
Kriterijai Taškai AprašasTemos (užduoties, klausimo) atskleidimas ir kalbėjimo tikslo suvokimas
5 Tema puikiai atskleista. Aiškiai suformuluota pagrindinė mintis (pagrįsta išvada) ir iš jos kylantys (į ją vedantys) svarbiausi teiginiai, atskleidžiama mokinio pozicija. Tinkamai parinkti argumentai (pasakojimai, pavyzdžiai, analogijos, pateikiama iliustracinė medžiaga ir pan.).
4 Tema atskleista. Suformuluota pagrindinė mintis (pagrįsta išvada) ir iš jos kylantys (į ją vedantys) svarbiausi teiginiai, mokinio pozicija aiški. Tinkamai parinkti argumentai (pasakojimai, pavyzdžiai, analogijos, pateikiama iliustracinė medžiaga ir pan.).
3 Tema atskleista. Pagrindinę mintį galima suprasti iš ją pagrindžiančių teiginių, argumentuojama, suformuluojamos išvados.
2 Kartais nukrypstama nuo temos, dalis argumentų netinkami arba jų trūksta, išvados neaiškios.
1 Nukrypstama nuo temos, teiginiai nepagrįsti, tuščiažodžiaujama.0 Kalbama ne į temą.
Kalbėjimo struktūra, aiškumas, sklandumas, rišlumas, sakinių ir žodyno įvairovė.
5 Kalbama sakytine kalba, įtaigiai, logiškai, nuosekliai, rišliai, struktūruotai. Žodynas turtingas, sakinių struktūra įvairi (gali būti 1–2 trūkumai).
4 Kalbama aiškiai, sklandžiai, rišliai, struktūruotai. Žodynas turtingas, sakinių struktūra įvairi (gali būti 3–4 trūkumai).
3 Kalbama pakankamai sklandžiai, rišliai, pasitaiko minties šuolių. Žodynas ir sakinių struktūra tinkama (gali būti 5–6 trūkumai).
2 Kalbama nepakankamai rišliai, sakiniai vienodos struktūros, trūksta žodžių. Raiškos trūkumai netrukdo suprasti sakomo teksto.
1 Kalbama nesklandžiai, vartojama nemotyvuotų įterpinių, daroma daug pauzių. Raiškos trūkumai trukdo suprasti sakomą tekstą.
0 Kalbama labai trumpai, nesklandžiai, nerišliai. Beveik nesugebama sieti sakinių, dažnos nepagrįstos pauzės. Sunku suprasti sakomą tekstą
Tarties, kirčiavimo, intonacijos, gramatikos ir žodyno taisyklingumas,
5 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas atitinka bendrinės kalbos normas (gali būti 1–2 trūkumai). Kalbama tinkama intonacija.
4 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas atitinka bendrinės kalbos normas (gali būti 3–4 trūkumai). Kalbama tinkama intonacija.
3 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas vartojami pakankamai taisyklingai (5–6 trūkumai).
2 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas dažnai vartojami netinkamai,
23
tinkamumas netaisyklingai, bet daromos klaidos netrukdo suprasti teksto.1 Daroma daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidų. Tai trukdo
suprasti tekstą.0 Daroma labai daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidų.
Tekstas beveik nesuprantamas.3.2. Orientacinis kalbėjimo vertinimas pažymiu
Surinkti taškai Pažymys15 1014 913–12 811–10 79–8 67–6 55–4 43 32 21 1
4. Rašinio vertinimas V–VIII klasėse.
4.1. Rašinio vertinimo kriterijų aprašas
KriterijaiTaškai
Temos suvokimas ir plėtojimas, teiginių pagrindimas, argumentų tinkamumas
Struktūra ir nuoseklumas, stilius, žodyno turtingumas, sintaksinių formų įvairovė
Raštingumas: žodynas, gramatika, rašyba, skyryba
5 Tema puikiai suprasta, tinkamai pasirinkti aspektai. Argumentai parinkti taikliai.
Yra visos trys struktūrinės dalys, skaidymas pastraipomis itin tikslingas; mintys plėtojamos nuosekliai ir kryptingai. Kalba stilinga, sakiniai įvairūs, žodžiai parenkami tiksliai, pagal situaciją.
Rašoma taisyklinga kalba, be klaidų.
4 Tema suprasta, pasirinkti tinkami aspektai. Argumentų pakanka.
Yra visos trys struktūrinės dalys, pastraipomis skaidoma prasmingai; mintys plėtojamos nuosekliai. Kalba aiški, rišli; žodžiai parenkami tiksliai; sakinių struktūra įvairi.
Rašoma taisyklinga kalba, 1–3 klaidos.
3 Tema suprasta, aspektai pasirinkti tinkamai, tačiau ne visur pavyksta išvengti paviršutiniškumo. Didžioji dalis argumentų tinkami, kartais atsitiktiniai.
Yra visos trys struktūrinės dalys, tekstas ne visada prasmingai suskaidytas pastraipomis; gali pasitaikyti pasikartojimų / nenuoseklumo. Kalba aiški, rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai vartojami tinkama reikšme.
Rašoma pakankamai taisyklinga kalba, yra 4–6 klaidos.
2 Tema suprasta paviršutiniškai / iš dalies; pasirinkti aspektai ne visi
Rašinio struktūra turi trūkumų, ne visada jaučiamos pastraipų ribos; gali būti
Rašoma ne visai taisyklinga kalba, yra 7–10 klaidų.
24
išplėtoti / prieštarauja vienas kitam; dažnai tuščiažodžiaujama. Argumentai formalūs, paviršutiniški.
kartojama ar pasakojama nenuosekliai. Pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami tinkama reikšme.
1 Tema suprasta tik iš dalies; pasirinkti aspektai nepadeda atskleisti temos / negebama jų išskirti; dažnai tuščiažodžiaujama. Bandoma argumentuoti.
Yra ne visos struktūrinės dalys, nejaučiamos pastraipų ribos; kartojama ar pasakojama nenuosekliai. Yra daug aiškumo, rišlumo trūkumų; dažniausiai nejaučiamos sakinio ribos / sakiniai elementarios struktūros; žodynas skurdus / žodžiai vartojami netinkama reikšme.
Yra nemažai kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (11–16 klaidų).
0 Tema nesuprasta arba rašoma apie dalykus, nesusijusius su tema. Neargumentuojama arba tuščiažodžiaujama.
Struktūra pabira; nejaučiamos pastraipų ribos; nuolat kartojama tas pats. Kalba neaiški, nerišli; sakiniai neaiškios struktūros; žodynas skurdus arba žodžiai vartojami netinkama reikšme.
Yra daug kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (17 ir daugiau klaidų).
4.2. Orientacinis rašinio žodžių skaičius
Klasės Žodžių skaičiusV–VI 150–200
VII–VIII 200–2504.3. Orientacinis rašinio vertinimas pažymiu
Taškai Pažymys15–14 1013–12 911 810 79–8 67–6 55–4 43–2 31 20 1
5. Rašinio vertinimas I–II gimnazijos klasėse.
5.1. Rašinio vertinimo kriterijų aprašas
Kriterijai
Taškai
Temos suvokimas ir plėtojimas, mokinio individualybės atsiskleidimas
Teiginių pagrindimas, argumentų tinkamumas ir vertė
Struktūra ir nuoseklumas: kryptingas ėjimas į išvadą
Teksto stilius, žodyno turtingumas, sintaksinių formų įvairovė
Raštingumas: žodynas, gramatika, rašyba, skyryba
5 Tema puikiai Argumentai Skaidymas Kalba vartojama Rašoma
25
suprasta, pasirinkti aspektai išryškina jos aktualumą, analizė ir interpretacija leidžia atsiskleisti mokinio individualybei.
parinkti taikliai; jų parinkimas rodo mokinio brandą, išprusimą, konteksto išmanymą.
dalimis ir pastraipomis itin tikslingas; mintys plėtojamos nuosekliai ir kryptingai, išvada rodo mokinio gebėjimą apibendrinti.
tikslingai, atskleidžiamas gebėjimas pasinaudoti visais reikalingais jos klodais: žodžiai parenkami tiksliai ir pagal situaciją. Rašydamas mokinys atskleidžia savo iškalbą ir erudiciją.
taisyklinga kalba, be klaidų.
4 Tema suprasta, jai atskleisti pasirinkti tinkami aspektai, analizė pagrįsta.
Argumentų pakanka.Jie svarūs, įtikinami.
Visos trys struktūrinės dalys tinka temai; pastraipomis skaidoma prasmingai, mintys plėtojamos nuosekliai.
Kalba aiški, rišli; žodžiai parenkami tiksliai ir pagal situaciją; žodynas turtingas; sakinių struktūra įvairi.
Rašoma taisyklinga kalba, 1–3 klaidos.
3 Tema suprasta, aspektai pasirinkti tinkamai, jie analizuojami, tačiau ne visur pavyksta išvengti paviršutiniškumo.
Didžioji dalis argumentų yra tinkami, bet kartais nepavyksta išvengti jų atsitiktinumo.
Yra visos trys struktūrinės dalys, tekstas ne visada prasmingai suskaidytas pastraipomis; gali pasitaikyti pasikartojimų ar tam tikro nenuoseklumo.
Kalba aiški, rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai vartojami tinkama reikšme.
Rašoma pakankamai taisyklinga kalba, 4–6 klaidos.
2 Tema suprasta paviršutiniškai / iš dalies; pasirinkti aspektai ne visi išplėtoti arba prieštarauja vienas kitam; tuščiažodžiaujama.
Argumentai formalūs, paviršutiniški / ne visi teiginiai pagrįsti.
Struktūrinės dalys turi trūkumų, ne visada jaučiamos pastraipų ribos; gali būti kartojama ar pasakojama nenuosekliai.
Pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami tinkama reikšme.
Rašoma ne visai taisyklinga kalba, 7–10 klaidų.
1 Tema suprasta tik iš dalies; pasirinkti aspektai nepadeda atskleisti temos / negebama išskirti aspektų.
Bandoma argumentuoti.
Yra ne visos struktūrinės dalys, nejaučiamos pastraipų ribos; kartojama ar pasakojama nenuosekliai.
Yra daug aiškumo, rišlumo trūkumų; dažniausiai nejaučiamos sakinio ribos arba sakiniai elementarios
Yra nemažai kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (11–16 klaidų).
26
struktūros; žodynas skurdus arba žodžiai vartojami netinkama reikšme.
0 Tema nesuprasta / rašoma apie dalykus, nesusijusius su tema.
Neargumentuojama /tuščiažodžiaujama.
Struktūra pabira; nejaučiamos pastraipų ribos; nuolat kartojama tas pats.
Kalba neaiški, nerišli; sakiniai neaiškios struktūros; žodynas skurdus arba žodžiai vartojami netinkama reikšme.
Yra daug kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (17 ir daugiau klaidų).
5.2. Orientacinis rašinio žodžių skaičius ir vertinimas pažymiu.
Orientacinis rašinio žodžių skaičius I–II gimnazijos klasėse – 250–300 žodžių.
Taškai Pažymys25–24 1023–22 921–20 819–17 716–14 613–11 510–8 47–6 35–3 22–1 1
6. Klaidų žymėjimo nuorodos.
6.1. Vertinant diktantų, atpasakojimų, rašinių ir kūrybinių darbų rašybą ir skyrybą
taisoma, bet klaidomis nelaikoma: dalykai, kurių nebuvo mokyta(si); akivaizdūs apsirikimai (tačiau
trys apsirikimai žymimi kaip viena klaida); rašančiojo nuožiūra parašyti skyrybos ženklai, jeigu tai
neprieštarauja skyrybos taisyklėms.
6.2. Tas pats žodis, netaisyklingai parašytas kelis kartus, laikomas viena klaida
(kūrti). Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida (kūrti ir būrti; šala ir nesušalantis; sekdavo
sena, gražia pasaką).
6.3. Jeigu žodį ar žodžių grupę reikia išskirti kableliais, o mokinys parašė tik vieną
kablelį arba neparašė nė vieno, toks atvejis laikomas viena skyrybos klaida. Vieno tipo skyrybos
klaidomis laikomos pražangos, pažeidžiančios tą pačią taisyklę visiškai vienodos sandaros
sakiniuose (Kai baigėsi pamokos_ išėjome namo ir Kai nuskambėjo skambutis_ baigėsi pamoka).
Jei klaidos padarytos sakiniuose, kurie skiriasi punktogramų skaičiumi, skiriamos konstrukcijos
pozicija, apimtimi, jungiamaisiais žodžiais, jos laikomos atskiromis klaidomis (Kai baigėsi
pamokos_ išėjome namo ir Išėjome namo_ kai baigėsi pamokos).
27
6.4. Mokiniui, padariusiam 3–4 vieno tipo klaidas, skaičiuojamos dvi klaidos.
6.5. Teigiamu pažymiu nėra vertinamas rašinys, parašytas kita nei nurodyta tema.
7. Rašinio vertinimas III, IV gimnazijos klasėse. Išplėstinis kursas.
7.1. Literatūrinio rašinio turinio vertinimas (21 taškas).
7.1.1. Temos supratimas (7 taškai)
Taškai Temos supratimas7 Tema suprasta. Visas tekstas rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti, vertinti ir
apibendrinti.Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti temos aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.
6 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.
4 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti aspektai, bet ne visi išnagrinėti.
3 Tema ir / ar problema suprastos iš dalies (per siaurai / per plačiai / ne visi aspektai motyvuotai išskirti ir išnagrinėti).
1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė
reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.
7.1.2. Kūrinio analizė, interpretavimas (7 taškai)
Taškai Kūrinio analizė, interpretavimas7 Privalomo ir kito (-ų) autoriaus (-ių) kūrinys (-iai) pasirinkti tinkamai.
Kūrinių interpretacija išsami, pagrįsta ne tik turinio analize, bet ir dėmesiu raiškai.6 Kūriniai pasirinkti tinkamai.
Kūrinių interpretacija išsami, pagrįsta analize arba ne daugiau kaip 1 interpretavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys interpretacijos pagrįstumo.
4 Kūriniai pasirinkti tinkamai.Kūrinių interpretacija pagrįsta, bet nepakankamai remiamasi kūrinio analize arba ne daugiau kaip 3 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.
3 Pasirinkta tik vieno autoriaus kūrinys (-iai) / ne visi kūriniai pasirinkti tinkamai.Kūrinių interpretacija paviršutiniška, bet yra analizės elementų arba ne daugiau kaip 4 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.
1 Pasirinkta tik vieno autoriaus kūrinys (-iai) / netinkamai pasirinkta kūrinys (-iai).Bandoma interpretuoti kūrinius, bet didžiojoje teksto dalyje atpasakojamas siužetas arba ne daugiau kaip 6 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.
0 Kūriniai neinterpretuojami, tik atpasakojamas siužetas / iškraipomas kūrinio (-ių) turinys. (7 ir daugiau interpretavimo trūkumų / fakto klaidų.)
7.1.3. Struktūra (4 taškai)
Taškai Struktūra4 Pasirinkta ypač tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai,
pagrindinė mintis aiškiai suformuluota, idėjos perteikiamos kūrybiškai, originaliai komponuojant tekstą.
3 Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiškiai suformuluota, įžanga motyvuota, baigiamosios išvados pagrįstos.
2 Struktūra ne visai tinkama turiniui perteikti: tema iš esmės plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiški, įžanga turi trūkumų ar /ir baigiamosios išvados iš dalies
28
pagrįstos.1 Struktūra mažai tinkama turiniui perteikti: temos plėtotei trūksta kryptingumo,
pagrindinė mintis ne visai aiški, įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.0 Struktūra netinkama turiniui perteikti: pagrindinė mintis neaiški, įžanga ir išvados
netinkamos.7.1.4. Rėmimasis kontekstu (3 taškai)
Taškai Rėmimasis kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinių kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinių kontekstu. (Ne daugiau kaip 1
fakto klaida.)1 Bandoma remtis kūrinių / kūrinio kontekstu. / Kontekstas tik paminėtas. (Ne
daugiau kaip 2 fakto klaidos.)0 Kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.
(3 ir daugiau fakto klaidų.)7.2. Samprotavimo rašinio turinio vertinimas (21 taškas).
7.2.1. Temos, problemos supratimas (7 taškai)
Taškai Temos, problemos supratimas7 Tema, problema suprastos. Visas tekstas rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti,
vertinti ir apibendrinti. Atskleidžiamas kultūrinis (literatūrinis) išprusimas.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.
6 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.
4 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti aspektai, bet ne visi išnagrinėti.
3 Tema ir / ar problema suprastos iš dalies (per siaurai / per plačiai / ne visi aspektai motyvuotai išskirti ir išnagrinėti).
1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė
reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.
7.2.2. Argumentavimas, pagrindimas (7 taškai)
Taškai Argumentavimas, pagrindimas7 Argumentai tinkami, svarūs ir įtaigūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine
(literatūrine ) patirtimi. Kur dera, polemizuojama. Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis.
6 Argumentai tinkami, svarūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi. Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis arba ne daugiau kaip argumentavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys argumento svarumo.
4 Argumentai tinkami, bet ne visi svarūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi.Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis arba ne daugiau kaip 3 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.
3 Ne visi argumentai tinkami ir svarūs. Rašančiojo požiūris iš dalies pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi arba ne daugiau kaip 4 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.
1 Bandoma argumentuoti. Samprotavimas paviršutiniškas, dominuoja bendro pobūdžio aiškinimas arba ne daugiau kaip argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.
0 Argumentai netinkami / neargumentuojama arba 7 ir daugiau argumentavimo
29
trūkumų / fakto klaidų.7.2.3. Struktūra (4 taškai)
Taškai Struktūra4 Pasirinkta ypač tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai,
pagrindinė mintis aiškiai atskleista, idėjos perteikiamos kūrybiškai, originaliai komponuojant tekstą.
3 Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiškiai atskleista, įžanga motyvuota, baigiamosios išvados pagrįstos.
2 Struktūra ne visai tinkama turiniui perteikti: tema iš esmės plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiški, įžanga turi trūkumų ar /ir baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos.
1 Struktūra mažai tinkama turiniui perteikti: temos plėtotei trūksta kryptingumo, pagrindinė mintis ne visai aiški, įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.
0 Struktūra netinkama turiniui perteikti: pagrindinė mintis neaiški, įžanga ir išvados netinkamos.
7.2.4. Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu
Taškai Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais) ir
kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais) ir
kontekstu. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas ne visai tinkamas.(Ne daugiau kaip 1 fakto klaida.)
1 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau ne visai tinkamai, kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas tik paminėtas. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.(Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos.)
0 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau netinkamai įrodomo teiginio atžvilgiu. Kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama. / Privalomu autoriumi nesiremiama.
7.3. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio taisyklingumo vertinimas (19 taškų)
Taškai Gramatika ir leksika Taškai Rašyba Taškai Skyryba5 0-24 3-5 7 0-2 7 0-23 6-8 6 3-5 6 3
5 6-8 5 44 9-12 4 5-6
2 9-11 3 13-16 3 7-81 12-14 2 17-20 2 9-100 15-... 1 21-25 1 11-14
0 26-... 0 15-...7.4. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio raiškos vertinimas (10 taškų)
Taškai Teksto raiška, stilius, logika
30
10 Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą.Tekstas stilistiškai vientisas.Rašoma aiškiai, tiksliai, sklandžiai, logiškai.Leksika tinkama.Minčių santykiams reikšti tinkamai ir tikslingai vartojamos įvairios sintaksinės struktūros.Yra 0–2 stiliaus, logikos trūkumas.
9 Yra 3 trūkumai8 Yra 4 trūkumai7 Yra 5-6 trūkumai6 Yra 7-8 trūkumai5 Yra 9-10 trūkumų4 Yra 11-12 trūkumų3 Yra 13-14 trūkumų2 Yra 15-17 trūkumų1 Yra 18-20 trūkumų0 Yra 21 ir daugiau trūkumų
7.5. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio apimtis – 500 žodžių.
7.6. Jeigu mokinys parašė mažiau nei 500 žodžių, už kiekvienus 30 trūkstamų žodžių
atimama po 1 tašką iš bendro įvertinimo.
Trūkstamų žodžių skaičius
Atimami taškai Trūkstamų žodžių skaičius
Atimami taškai
11-40 1 131-160 541-70 2 161-190 6
71-100 3 191-220 7101-130 4 221-250 8
7.7. Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė
reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / neanalizuojamas nė vienas iš nurodytų
autorių / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.
8. Rašinio vertinimas III, IV gimnazijos klasėse. Bendrinis kursas.
8.1. Literatūrinio rašinio turinio vertinimas (12 taškų).
8.1.1. Temos supratimas (3 taškai)
Taškai Temos supratimas3 Tema suprasta. Motyvuotai išskirti temos aspektai.2 Tema, problema suprastos iš dalies (per siaurai arba per plačiai / esama
nukrypimų).1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė
reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / neanalizuojamas nė vienas iš nurodytų autorių.
8.1.2. Kūrinių analizė, interpretacija (3 taškai)
Taškai Kūrinių analizė, interpretacija3 Privalomo autoriaus kūrinys (-iai) pasirinkta tinkamai. Kūrinių interpretacija
išsami, pagrįsta analize arba ne daugiau kaip 1 interpretavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys interpretacijos pagrįstumo.
2 Privalomo autoriaus kūrinys (-iai) pasirinkta tinkamai.
31
Kūrinių interpretacija paviršutiniška, bet yra analizės elementų. / Siužeto pasakojama daugiau nei reikia interpretacijai arba ne daugiau kaip 3 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.
1 Privalomo autoriaus kūrinys (-iai) pasirinkta ne visai tinkamai. Bandoma interpretuoti kūrinius, bet didžiojoje teksto dalyje atpasakojamas siužetas arba ne daugiau kaip 6 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos
0 Kūrinys (-iai) neinterpretuojami, tik atpasakojamas siužetas arba 7 ir daugiau interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.
8.1.3. Struktūra (3 taškai)
Taškai Struktūra3 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiškiai suformuluota. Įžanga
motyvuota. Baigiamosios išvados pagrįstos.2 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiški.
Įžanga turi trūkumų / baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos.1 Temos plėtotei trūksta kryptingumo. Pagrindinė mintis ne visai aiški. Įžanga ir
išvados turi trūkumų / įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.0 Pagrindinė mintis neaiški.
Įžanga ir išvados netinkamos.8.1.4. Rėmimasis kontekstu
Taškai Rėmimasis kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinio (-ių) kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinio (-ių) kontekstu.
(Ne daugiau kaip 1 fakto klaida.)1 Bandoma remtis kūrinio (-ių) kontekstu. / Kontekstas tik paminėtas.
(Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos.)0 Kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.
8.2. Samprotavimo rašinio turinio vertinimas (12 taškų)/
8.2.1. Temos, problemos supratimas (3 taškai)
Taškai Temos, problemos supratimas3 Tema, problema suprastos. Išskirti ir išanalizuoti aspektai.2 Tema, problema suprastos iš dalies (per siaurai arba per plačiai / esama
nukrypimų).1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė
reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / nesiremta nė vienu iš nurodytų autorių.
8.2.2. Argumentavimas, pagrindimas (3 taškai)
Taškai Argumentavimas, pagrindimas3 Argumentai tinkami ir svarūs. Kur dera, pristatomas kitoks požiūris.
Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimiarba ne daugiau kaip 1 argumentavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys argumento svarumo.
2 Ne visi argumentai tinkami. Rašančiojo požiūris iš dalies pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi arba ne daugiau kaip 3 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.
1 Bandoma argumentuoti. Samprotavimas paviršutiniškas, dominuoja bendro pobūdžio aiškinimas arba ne daugiau kaip 6 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.
0 Visas tekstas – bendro pobūdžio aiškinimas. Argumentai netinkami /
32
neargumentuojama arba 7 ir daugiau argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.8.2.3. Struktūra (3 taškai)
Taškai Struktūra3 Tema, problema analizuojamos kryptingai. Pagrindinė mintis aiškiai
atskleista. Įžanga motyvuota. Baigiamosios išvados pagrįstos.2 Tema, problema analizuojamos kryptingai. Pagrindinė mintis aiški. Įžanga turi
trūkumų / baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos.1 Temos, problemos analizei trūksta kryptingumo. Pagrindinė mintis ne visai
aiški. Įžanga ir išvados turi trūkumų / įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.
0 Pagrindinė mintis neaiški. Įžanga ir išvados netinkamos.8.2.4. Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu (3 taškai)
Taškai Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių
kūriniu (-iais) ir kultūriniu / istoriniu, / biografiniu kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-
iais) ir kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas ne visai tinkamas. (Ne daugiau kaip 1 fakto klaida.)
1 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau nevisai tinkamai, kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas tik paminėtas. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama. (Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos.)
0 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau netinkamai įrodomo teiginio atžvilgiu. Kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.
8.3. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio taisyklingumo vertinimas (11 taškų)
Taškai Gramatika ir leksika
Taškai Rašyba ir skyryba
3 0–2 8 0-22 3–4 7 3-41 5–8 6 5-60 9–... 5 7-8
4 9-103 11-122 13-171 18-230 24-...
8.4. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio raiškos vertinimas (7 taškai)
T Teksto raiška, stilius, logika7 Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą.
Rašoma aiškiai, sklandžiai, logiškai.Leksika tinkama. Minčių santykiams išreikšti tinkamai ir tikslingai vartojamos įvairios sintaksinės struktūros. Yra 0–4 stiliaus, logikos trūkumai.
6 Yra 5–6 trūkumai.5 Yra 7–8 trūkumai.
33
4 Yra 9–10 trūkumų.3 Yra 11–13 trūkumų.2 Yra 14–15 trūkumų.1 Yra 16 –19 trūkumų.0 Yra 20 ir daugiau trūkumų.
8.5. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio apimtis – 400 žodžių.
8.6. Jeigu mokinys parašė mažiau nei 400 žodžių, už kiekvienus 30 trūkstamų žodžių
atimama po 1 tašką iš bendro įvertinimo.
Trūkstamų žodžių skaičius
Atimami taškai Trūkstamų žodžių skaičius
Atimami taškai
11-40 1 101-130 441-70 2 131-160 5
71-100 3 161-190 68.7. Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė
reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / neanalizuojamas nė vienas iš nurodytų
autorių / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.
Kaupiamasis–suminis vertinimas 1. Kaupiamasis–suminis vertinimas taikomas per visą ugdymo procesą.
1.1. Kaupiamasis–suminis vertinimas taikomas vertinant mokinio namų darbus,
aktyvų individualų ir grupinį darbą, atsakinėjimą žodžiu, nedidelės apimties kūrybinius,
projektinius, tiriamuosius darbus.
1.2. Kaupiamasis–suminis vertinimas pagrįstas „pliusų-minusų“ sistema.
1.3. Pliusai ir minusai skaičiuojami iki 10, tuomet į dienyną rašomas pažymys
(pavyzdžiui, surinkus šešis pliusus ir keturis minusus į dienyną rašomas šešetas, surinkus dešimt
pliusų rašomas dešimtukas).
Skatinamasis vertinimas1. Įvairių konkursų, olimpiadų dalyvių pasiekti rezultatai įvertinami pažymiu (mokiniui,
užėmusiam prizinę vietą, rašoma 10 balų).
2. Pastebima mokinių pažanga, pastangos, mokiniai giriami už originalius atsakymus,
kūrybinius darbus, mintis, norą mokytis, domėjimąsi dalyku.
3. Fiksuojama kiekvieno mokinio pažanga.
Specialiųjų poreikių mokinių vertinimas
Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų poreikius ir gebėjimus.
Pažymių skaičius
1. Per pusmetį mokinys turi gauti ne mažiau kaip šešis ar septynis (pamokų skaičius + 2)
pažymius.
34
2. Modulių pamokose per pusmetį mokinys turi gauti ne mažiau kaip 3 pažymius (pamokų
skaičius + 2), jie yra įskaitomi į lietuvių kalbos vertinimą.
3. Penktokai, naujokai ir I gimnazijos klasių mokiniai adaptacijos laikotarpiu nevertinami.
Kontroliniai darbai
1. Kontroliniai darbai rašomi išėjus temą, skyrių.
2. Kontrolinių darbų skaičių pasirenka pats mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių
mokymosi lygį.
35
Raseinių r. Ariogalos gimnazijosMokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašopriedas Nr. 3
Užsienio (anglų, vokiečių, rusų) kalbų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka
Vertinimo būdai: Neformalusis vertinimas
Formalusis vertinimas
Neformalusis vertinimas vyksta nuolat ugdymo procese, kai siekiama išsiaiškinti, ar
mokymosi rezultatai pasiekti ir kokiais būdais mokiniai mokosi. Vertinimas vyksta nuolat stebint,
kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinių reakciją, grįžtamąjį ryšį. Neformaliai vertinama mokinio
asmenybės raida, jo vertybinės nuostatos, bendrųjų ir specifinių gebėjimų plėtotė. Neformaliojo
vertinimo būdai: dalyvavimas olimpiadose ir konkursuose, pagyrimai žodžiu ir raštu sąsiuviniuose,
elektroniniame dienyne, padėkos, emocinis vertinimas, pastabos, klaidų nurodymas ir aptarimas,
konsultacijos mokiniams, įsivertinimas. Neformalusis įvertinimas nefiksuojamas arba fiksuojamas
individualiomis pastabomis.
Formalusis vertinimas naudojamas įvertinant mokinių kalbinės veiklos klausymo, skaitymo,
kalbėjimo ir rašymo gebėjimus.
Pažymiu vertinami:
Kontroliniai darbai, testai;
Klausymo gebėjimai;
Skaitymo gebėjimai;
Kalbėjimo gebėjimai;
Rašymo gebėjimai;
Namų darbai;
Savarankiški darbai;
Dalyvavimas olimpiadose, konkursuose ir projektiniai darbai;
Mokymosi motyvacija pusmečio pabaigoje.
Kontrolinių darbų ir testų vertinimasKontrolinio darbo ir testo tikslas – patikrinti, kaip mokiniai išmoko temos ar kelių temų
medžiagą, o mokiniams pasitikrinti įgytas žinias. Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti
35 proc. visų galimų taškų. Kiti pažymiai skaičiuojami proporcijos principu.
Antrosios užsienio kalbos pirmaisiais mokymosi metais kontroliniai darbai ir testai rašomi
arba nerašomi mokytojo nuožiūra.
36
Klausymo, skaitymo gebėjimų vertinimasKlausymo, skaitymo pratybų metu taikomi formuojamojo vertinimo metodai („šviesoforas“,
kiti įvairūs ženklai, simboliai, gestai). Klausymo, skaitymo gebėjimai įvertinami pateikiant
pasirenkamojo atsakymo užduočių, schemų, lentelių, piešinių, grafikų, pusiau atviro tipo užduočių.
Mokiniams nurodomi aiškūs vertinimo kriterijai. Rezultatas fiksuojamas pažymiu arba taškais.
Kalbėjimo gebėjimų vertinimasKalbinė veikla vertinama lanksčiai, pozityviai, konstruktyviai, atsižvelgiant į kalbinių
pratybų tikslą (treniruojamosios pratybos, kontrolinės). Gebėjimai vertinami taikant formuojamojo
vertinimo metodus (komentarai žodžiu, „šviesoforas“, kiti ženklai, simboliai, klausimai žinioms ir
supratimui vertinti ir kiti). Kalbėjimo gebėjimai vertinami apibendrinamojo vertinimo metu
pažymiu ar taškais pagal iš anksto su mokiniais aptartus kriterijus (priedas Nr. 1).
Rašymo gebėjimų vertinimasMokinių pasiekimai vertinami taikant formuojamojo vertinimo metodus (komentarų
rašymas, „šviesoforas“ ir kiti.). Rašymo gebėjimai įvertinami diagnostinio arba apibendrinamojo
vertinimo metu pažymiu arba taškais pagal iš anksto su mokiniais aptartus kriterijus (priedas Nr. 2).
Namų darbų vertinimasApklausa raštu ir žodžiu, namų darbai vertinami pažymiu arba kaupiamuoju pažymiu
(kaupiamojo pažymio formą, sistemą nustato dalyko mokytojas), kurie fiksuojami individualiai,
verčiami pažymiu ir įrašomi į dienyną.
Savarankiškų darbų vertinimasSavarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias,
individualiai atlikti užduotis. Taškai, skiriami už minimalią programą, turi sudaryti ne mažiau kaip
35 proc. visų galimų savarankiško darbo taškų. Kiti pažymiai skaičiuojami proporcijos principu.
Dalyvavimo olimpiadose, konkursuose vertinimas ir projektinių darbų vertinimasUž dalyvavimą projektuose, olimpiadose, konkursuose mokiniai skatinami pagyrimu,
padėka ir pažymiu.
Projektinių darbų tikslas – ugdyti mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą, bendravimo ir
bendradarbiavimo įgūdžius. Besimokantys pirmąją užsienio kalbą parengia 2 projektinius darbus
per mokslo metus (vieną per pusmetį), besimokantys antrąją kalbą – 1 projektinį darbą per mokslo
metus. IV gimnazijos klasių mokiniai rengia tik vieną projektinį darbą I pusmetyje.
Projektinio darbo vertinimas
Vertinimo kriterijai Vertinimo balai (apibraukti)
37
Projekto kūrybiškumas, originalumas Sukurto projekto originalumas ir kokybė. Sukurtame darbe atsispindi moksleivio kūryba. Sukaupta informacija tikslingai panaudota darbe. Savarankiškai atliktų tyrimų medžiaga tikslingai
panaudota darbe.
1 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 5
Rašyba, stilius Mintys dėstomos aiškiai, nuosekliai. Darbe nėra rašybos, skyrybos, stiliaus klaidų.
1 2 3 4 51 2 3 4 5
Informaciniai gebėjimai Pagal reikalavimus sudarytas antraštės puslapis. Dėstymo dalyje yra darbo dalių antraštės ir
paantraštės. Įžangoje trumpai pristatomas darbas, suformuluota
pagrindinė mintis. Išvados suformuluotos tiksliai ir pagrįstai. Grafinė medžiaga, piešiniai, nuotraukos turi
1 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 5
1 2 3 4 51 2 3 4 5
Pristatymas žodžiu Pristatymo metu atskleista sukurto projekto esmė. Pademonstruotas gebėjimas sudominti auditoriją. Taisyklingas kalbėjimas (nėra tarties, kirčiavimo,
žodyno klaidų). Tinkama laikysena. Kalba 2-3 min. (5-6 kl.), 4-5 min (7-8, I-IV kl.).
1 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 5
Surinktų taškų suma ir įvertinimas:90-81 taškas - vertinama 10.80-71 taškas - vertinama 9.70-61 taškas - vertinama 8.60-51 taškas - vertinama 7.50-41 taškas - vertinama 6.40-31 taškas - vertinama 5.30-25 taškai - vertinama 4.
24 ir mažiau taškų - rašomas neigiamas vertinamas.
Mokymosi motyvacijos skatinimas
Mokymosi motyvacijos skatinimui taikoma kaupiamojo vertinimo 20 taškų sistema:
už aktyvų darbą pamokoje;
už namų darbų atlikimą;
už pamokų lankomumą;
už papildomų darbų (pranešimų, projektų rengimą, jų pristatymą, darbą grupėje);
už pasiruošimą ir dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, varžybose.
PASTABA. Taškai yra skaičiuojami I ir II pusmečių pabaigoje.
Vertinimo normos:Eil.Nr. Mokinio veikla Taškai Vertinimas
38
pažymiu1. Darbas
pamokoje4 - iniciatyvumas, suvokimas, bendradarbiavimas, suinteresuotumas, gebėjimas taikyti turimas žinias.3 - geras nusiteikimas, noras bendradarbiauti, didelis susidomėjimas dalyko žiniomis.2 - nepakankamas susidomėjimas, bendradarbiavimas ir suinteresuotumas.1 - menkas supratimas, bendradarbiavimo stoka.0 - blogas nusiteikimas, bendradarbiavimas ir pareigingumas.
Mokiniui surinkus 20-19 taškų
rašoma 10; 18-17 taškų
– 9; 16-15 taškų
– 8; 14-13 taškų
– 7; 12-11 taškų
– 6; 10-9 taškai
– 5; 8-7 taškai
– 4.
2. Namų darbų atlikimas
4 - nuolatos ir kokybiškai atlikti namų darbai.3- nuolatos ir gerai atlikti namų darbai.2 - fragmentiškai atliekami namų darbai.1 - atmestinai atliekami namų darbai.0 - nuolatos neatliekami namų darbai.
3. Pamokų lankomumas
4 - nepraleista nei viena pamoka.3 - nepraleista pamokų be priežasties (praleista tik dėl ligos).2 - praleidžia pamokas be priežasties.0 – labai dažnai praleidžia pamokas be priežasties.
4. Papildomi darbai
4 - iniciatyvumas, suvokimas, medžiagos gausumas ir atranka, bendradarbiavimas, savarankiškumas, gebėjimas pristatyti atliktą darbą.3 - sugeba surinkti medžiagą, nevisiškai apdoroja, bendradarbiauja, nevisiškai išryškina esminius dalykus.2 - menkas susidomėjimas, nesugebėjimas bendradarbiauti, atmestinis pristatymas.1 - menkas supratimas, nesugeba atrinkti medžiagos ir ją pateikti.0 - neatliktas darbas.
5. Ruošimasis konkursams, olimpiadoms, (varžyboms)
4 - už pasiruošimą ir dalyvavimą.
2-4 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas
Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosiose programose numatytais mokinių gebėjimais ir pasiekimų lygiais.
Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami taikant idiografinį (individualios pažangos)
vertinimą, pagal kurį stebima ir vertinama mokinio daroma pažanga, lyginant jo paties dabartinius
pasiekimus su ankstesniais. Stebimas kiekvieno mokinio tobulėjimas ir vertinama pagal padarytą
pažangą, kuri žymima lygiais: aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas.
Klausymas
A (aukštesnysis) – detaliai supranta tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus, trumpą 3-4
39
frazių pokalbį arba tekstą iš žinomų žodžių ir gramatinių struktūrų. Supranta ilgesnių monologinių
tekstų, kuriuose yra nežinomų žodžių, pagrindinę mintį, jei tekstas iliustruotas.
P (pagrindinis) – supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš žinomų žodžių, kai
kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta labai trumpą monologinį tekstą.
Pt (patenkinamas) – sunkiai supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš
žinomų žodžių, kai kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta tik atskiras monologinio teksto frazes.
Kalbėjimas
A (aukštesnysis) – vartodamas ribotą skaičių elementarių žodžių, sakinių, dalyvauja
pokalbyje mokytojui padedant. Daro pauzes ieškodamas tinkamo žodžio ar gramatinės struktūros,
ištardamas mažiau žinomus žodžius ar pataisydamas savo klaidas.
P (pagrindinis) – kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“ tipo
sakiniais. Paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Kalbėdamas sieja žodžius
elementariomis žodžių jungimo priemonėmis (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).
Pt (patenkinamas) - sunkiai kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“
tipo sakiniais. Sunkiai paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Nevartoja elementarių
žodžių jungimo priemonių (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).
Skaitymas
A (aukštesnysis) – supranta tekstą programos temomis ir situacijomis susidedantį iš žinomų
žodžių ir frazių, žinomų gramatinių struktūrų. Randa reikiamą informaciją nedidelės apimties
tekstuose, kuriuose yra keletas nežinomų žodžių. Skaitydamas geba naudoti žodynėlį.
P (pagrindinis) – supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir gramatinės
struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną frazę, po keletą kartų perskaito atskiras frazes ar
teksto dalis.
Pt (patenkinamas) – sunkiai supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir
gramatinės struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną žodį.
Rašymas
A (aukštesnysis) – remiantis pavyzdžiu rašo trumpus tekstus trumpais, elementariais
sakiniais, sujungtais paprastais jungiamaisiais žodžiais, tokiais kaip „ir“, „tada“, „bet“, „arba“.
Rašydamas taiko žinomas gramatines struktūras.
P (pagrindinis) – rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius. Gali parašyti labai trumpą
tekstą, susidedantį iš žinomų žodžių ir frazių.
Pt (patenkinamas) – rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius.
Testų raštu vertinimas
Lygmenys 15 taškų 30 taškų 60 taškų
A (aukštesnysis) 15-14 taškų 30-27 taškai 60-54 taškai
40
P (pagrindinis) 13-7 taškai 26-18 taškų 53-28 taškai
Pt (patenkinamas) 6-4 taškai 17-8 taškai 27-16 taškų
Nepasiektas
patenkinamas
3 ir mažiau taškų 7 ir mažiau taškų 15 ir mažiau taškų
Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną
kartą per mėnesį.
41
Raseinių r. Ariogalos gimnazijosMokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašopriedas Nr. 4
TIKSLIŲJŲ IR GAMTOS MOKSLŲ METODINĖS GRUPĖSDALYKŲ VERTINIMO TVARKA
BENDRA DALIS
Metodinės grupės dalykų vertinimo tvarkos suderintos Raseinių r. Ariogalos gimnazijos
mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.
Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius 2 pažymiai.
Vieną mėnesį 5 klasės, I gimnazijos klasės mokiniai ir visi gimnazijos naujokai nevertinami.
Mokinys laiko mokomojo dalyko įskaitą, vadovaujantis gimnazijos nustatyta tvarka.
Pusmečio pažymys vedamas iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio.
Metinis pažymys vedamas pagal pusmečių įvertinimų aritmetinį vidurkį. Jeigu antrojo
pusmečio įvertinimas neigiamas, tai metinis įvertinimas neigiamas.
MATEMATIKOS DALYKO VERTINIMO TVARKA
1. Mokinių pasiekimai įvertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus,
pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį.
1.1. Baigus temą arba jos dalį, vertinamos mokinio žinios ir supratimas bei
praktiniai įgūdžiai. Vertinimu siekiama nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų
galima numatyti tolesnio mokymo (-si) galimybes.
1.2. Skyriaus pabaigoje rekomenduojamas kontrolinis darbas, kuris pažymimas
elektroniniame dienyne atsiskaitomųjų darbų grafike ne mažiau kaip prieš savaitę.
1.3. Užduotys sudaromos, parenkamos atsižvelgiant į pateiktą lentelę (galimi
nukrypimai iki 5 proc.).
Užduotys
Gebėjimai
Nesudėtingos(paprastos)užduotys
Vidutinio sudėtingumo
užduotys
Sudėtingos užduotys
Proc.
Žinios ir supratimas 50Taikymai ir
matematinis mąstymas50
Procentai 30 40 30 100
42
1.4. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą
balų skaičių.
1.5. Surinkti taškai verčiami pažymiu: skaičiuojamas surinktų taškų arba atsakytų
klausimų procentas.
2. Savarankiško darbo, pratybų naudojimo reikalingumą mokytojas numato individualiai.
Vertinama naudojantis 1.3, 1.5 skyriuose pateikta vertinimo lentele.
3. Projektiniai, kūrybiniai darbai vertinami:
Temos tikslingumas – 20 (proc.);
Temos išvystymas – 40 (proc.);
Techninis atlikimas – 30 (proc.);
Darbo pristatymas – 10 (proc.).
4. Kaupiamąjį pažymį rekomenduojama rašyti už šias veiklas:
Aktyvią veiklą pamokoje aiškinantis naują medžiagą;
Darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias
mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.);
Nestandartinių uždavinių sprendimą;
Dalyvavimą mokyklinėje, rajoninėje, respublikinėje olimpiadoje ar konkursuose;
Kokybišką, nuolatinį namų darbų atlikimą.
Rekomenduojama per pusmetį parašyti ne mažiau kaip 1 kaupiamąjį pažymį. Kaupiamojo
pažymio fiksavimo formas kiekvienas mokytojas pasirenka individualiai.
Procentai Vertinimas Pasiekimų lygmuo100-90 10 Aukštesnysis80-89 970-79 8 Pagrindinis55-69 740-54 630-39 5 Patenkinamas20-29 47-19 3
Mažiau 7 2
43
5. Pamokose nuolat taikomas formuojamasis vertinimas, atsižvelgiant į pamokos
uždavinius. Šis vertinimas ir mokinių stebėjimas ugdymo proceso metu nesiejamas su pažymiu, o
įvertinantis mokinių pažangą, komunikacinius gebėjimus, mokėjimą mokytis ir panašai.
6. Matematikos dalyko moduliai vertinami įskaita. Mokymosi pasiekimų įvertinimai
įskaitomi į matematikos dalyko įvertinimą. Vertinama vadovaujantis tiksliųjų ir gamtos mokslų
metodinėje grupėje patvirtinta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Jei mokomojo
dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, mokomojo dalyko pusmečio (metinis) įvertinimas taip
pat neigiamas.
7. Remdamasis vertinimo informacija mokytojas rengia tolesnio mokymo(si) planą
siekdamas užsibrėžtų tikslų.
8. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus, pastangas.
9. Bendroje Raseinių r. Ariogalos gimnazijos vertinimo sistemoje numatytos priemonės ir
vertinimo kriterijai galioja ir matematikos dalykui.
GAMTOS IR ŽMOGAUS, BIOLOGIJOS DALYKŲ VERTINIMO TVARKA
1. Mokinių pasiekimai įvertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus,
pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį.
1.1. Baigus temą/skyrių rašomas kontrolinis darbas/savarankiškas darbas, vertinamos
mokinio žinios ir supratimas bei praktiniai įgūdžiai. Vertinimu siekiama nustatyti mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymo (-si) galimybes.
1.2. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą
balų skaičių iš anksto žinant, kas bus vertinama.
1.3. Esant temos didelei apimčiai, atsiskaitomasis darbas gali būti suskaidytas į dalis,
apie tai informuojant mokinius temos pradžioje.
2. Referato arba kūrybinės užduoties vertinimas. Šie darbai vertinami atsižvelgiant į:
Temos tikslingumą– 20 proc.
Temos išvystymą – 40 proc.
Techninį atlikimą – 30 proc.
Darbo pristatymą – 10 proc.
3. Kontroliniai darbai (testinės, struktūrinės užduotys), darbas pratybų sąsiuviniuose,
savarankiški darbai, namų darbai, tiriamieji darbai vertinami pagal šią tvarką:
Surinktų taškų procentas
Pažymys Pasiekimų lygmuo
91-100 10 Aukštesnysis
81-90 9
44
71-80 8 Pagrindinis
61-70 7
51-60 6
41-50 5 Patenkinamas
31-40 4
21-30 3
1-20 2
4. Mokiniai gali gauti įvertinimą, jei savarankiškai atlieka papildomas užduotis, dalyvauja
olimpiadose, konkursuose, skaito pranešimus ir panašiai. Šie vertinimai gali sudaryti iki 1/3 visų
pusmečio pažymių.
5. Mokiniai 5-8 ir I-II gimnazijos klasėse vertinami už atsakinėjimą žodžiu.
6. Pamokose taikomas formuojamasis vertinimas.
7. Biologijos dalyko modulių įvertinimai sumuojami su mokomųjų dalykų įvertinimu ir
vedamas bendras pažymys, mokomųjų dalykų modulių pusmečio pabaigoje rašoma įskaita. Jei
mokomojo dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, neigiamai vertinamas ir mokomojo dalyko
pusmetis (metinis).
8. Mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją, naudodamas kaupiamąją vertinimo
tvarką. Įvertinimas už kaupiamuosius taškus rašomas kartą per pusmetį. Taškai kaupiami už aktyvų
dalyvavimą pamokoje, puikiai atliktas aukštesniojo lygio užduotis, namų darbus. Mokiniui žymimi
pliusai arba minusai. Surinkus 5 pliusus, vertinama 10, surinkus 5 minusus, vertinama 2. Vienas
pliusas ar minusas yra 2 taškų vertės.
9. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus.
10. Bendroje Ariogalos gimnazijos vertinimo sistemoje numatyta pusmečių vertinimo
tvarka, kėlimo į aukštesnę klasę tvarka galioja gamtos ir žmogaus, biologijos dalykui.
FIZIKOS DALYKO VERTINIMO TVARKA
1. Taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Baigiant kursą ar skyrių gali būti
taikomas apibendrinamasis vertinimas.
1.1. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi
uždaviniai. Mokiniai iš anksto žino vertinimo kriterijus.
1.2. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia
grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas.
45
2. Diagnostiniame vertinime 50 proc. užduoties taškų skirta žinioms ir supratimui, 50
proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti: 30 (40) proc. lengvų užduočių, 40 proc. –
vidutinio sunkumo ir 30 (20) proc. sunkių užduočių.
3. Mokinių pasiekimai įvertinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus
mokinių pasiekimų lygių požymius.
4. Esant temos didelei apimčiai, kontrolinis darbas gali būti suskaidytas į dalis, apie tai
informuojant mokinius temos pradžioje.
5. Kontrolinis darbas. Apie atsiskaitymą pranešama iš anksto, pažymima atsiskaitomųjų
darbų grafike. Vertinimo skalė:
6. Savarankiškas darbas. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis.
Vertinama pagal pateiktos užduoties nurodytus kriterijus arba 8 punkto vertinimo lentelę.
7. Apklausa. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios:
klausimynas, testas, diktantas. Į apklausos vertinimą gali būti įtrauktas namų darbų vertinimas.
Vertinamas surinktas taškų skaičius pagal 8 punkto vertinimo lentelę.
8. Laboratoriniai ir praktikos darbai. Gali trukti 30-45 min. Mokiniams pranešama iš
anksto.
8.1. Vertinimas:
Pasiruošimas darbui – skiriama iki 30 proc. visų galimų taškų.
Atlikimas, drausmė ir sauga darbo metu, rezultatai – skiriama iki 50 proc. visų
galimų taškų.
Išvados – iki 20 proc. visų galimų taškų.
Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti 35 proc. visų galimų taškų.
Mokinys iš anksto žino, kas bus vertinama.
9. Projektiniai ir kūrybiniai darbai
9.1. Vertinimas:
Temos aktualumas - skiriama iki 20 proc. visų galimų taškų.
Turinio gilumas - skiriama iki 40 proc. visų galimų taškų.
Procentai Vertinimas Pasiekimų lygmuo90-100 10 Aukštesnysis80-89 970-79 8 Pagrindinis55-69 740-54 630-39 5 Patenkinamas20-29 47-19 3
Mažiau 7 2
46
Techninis atlikimas – 30 proc.
Projekto, kūrybinio darbo pristatymas - skiriama iki 10 proc. visų galimų taškų.
Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti 35 proc. visų galimų taškų. Kiti
pažymiai skaičiuojami proporcijos principu.
10. Kaupiamasis vertinimas. Namų darbai, apklausa žodžiu ir raštu, dalyvavimas
olimpiadose ir konkursuose, nedideli laboratoriniai ir savarankiški darbai gali būti vertinami
kaupiamuoju vertinimu taškais (1-10), jis vieną kartą per pusmetį verčiamas pažymiu, skaičiuojant
vidurkį, jei tokių vertinimų ne mažiau kaip penki.
11. Mokiniai gali gauti pažymį, jei savarankiškai atlieka papildomas užduotis, skaito
pranešimus ir panašiai. Šie vertinimai gali sudaryti iki 1/3 visų pusmečio pažymių.
12. Modulio vertinimas. Fizikos dalyko moduliai vertinami įskaita. Mokymosi pasiekimų
įvertinimai įskaitomi į fizikos dalyko įvertinimą. Vertinama vadovaujantis gamtos ir tiksliųjų
mokslų metodinėje grupėje patvirtinta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Jei
mokomojo dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, neigiamai vertinamas ir mokomojo dalyko
pusmetis (metinis).
13. Specialiųjų poreikių mokinių vertinimas. Vertinama, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir
pažangą.
14. Bendroje Ariogalos gimnazijos vertinimo sistemoje numatyta pusmečių vertinimo
tvarka, kėlimo į aukštesnę klasę tvarka galioja ir fizikos dalykui.
15. Remdamasis vertinimo informacija mokytojas rengia tolesnio mokymo(si) planą
siekdamas užsibrėžtų tikslų.
CHEMIJOS DALYKO VERTINIMO TVARKA
1. Mokinių pasiekimai įvertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus,
pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį.
2. Taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Baigiant kursą ar skyrių gali būti
taikomas apibendrinamasis vertinimas.
3. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai.
Mokiniai iš anksto žino vertinimo kriterijus.
4. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia grįžtamąją
informaciją apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas.
5. Baigus temą rašomas kontrolinis ar savarankiškas darbas, pažymimas kontrolinių darbų
grafike. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą balų skaičių,
iš anksto žinant, kas bus vertinama.
47
6. Esant temos didelei apimčiai, atsiskaitomasis darbas gali būti suskaidytas į dalis, apie tai
informuojant mokinius temos pradžioje.
7. Kontroliniai darbai (testinės, struktūrinės užduotys), savarankiški darbai, namų darbai,
laboratoriniai darbai vertinami pagal surinktą taškų skaičių. Vedamas surinktų taškų procentas ir
rašomas balas pagal šią sistemą:
Procentai Vertinimas Pasiekimų lygmuo90-100 10 Aukštesnysis80-89 970-79 8
Pagrindinis55-69 740-54 630-39 5 Patenkinamas20-29 47-19 3
Mažiau 7 2
8. Mokiniai gali gauti pažymį, jei savarankiškai atlieka papildomas užduotis, dalyvauja
olimpiadose, konkursuose, skaito pranešimus.
9. Mokiniai 8 ir I-II gimnazijos klasėse gali būti vertinami už atsakinėjimą žodžiu iš
praeitos pamokos ir atsakymus į aktualesnius nagrinėjamos temos klausimus (dešimties balų
sistema).
10. Laboratoriniai ir praktikos darbai. Mokiniams pranešama iš anksto.
1.1.1. Vertinimas: Pasiruošimas darbui – skiriama iki 30 proc. visų galimų taškų.
Atlikimas, drausmė ir sauga darbo metu, rezultatai – skiriama iki 50 proc. visų
galimų taškų.
Išvados – iki 20 proc. visų galimų taškų.
Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti 35 proc. visų galimų taškų.
Mokinys iš anksto žino, kas bus vertinama.
11. Kaupiamasis vertinimas. Apklausa žodžiu, nedideli savarankiški darbai, klasės darbų
užrašai gali būti vertinami kaupiamuoju vertinimu (1-10), kuris verčiamas pažymiu kartą per
pusmetį, skaičiuojant vidurkį, surinkus tokių vertinimų ne mažiau kaip tris.
12. Mokinys laiko mokomojo dalyko įskaitą:
Kai praleido 40 proc. ir daugiau pamokų per mėnesį.
Sutartu su mokytoju laiku. Įskaitos įvertinimas įrašomas elektroniniame dienyne
mokiniui atsiskaičius.
Be pateisinamos priežasties neatvykus atsiskaityti įskaita vertinama vienetu.
48
Paskutinį mokslo mėnesį mokiniui, praleidusiam 40 proc. ir daugiau pamokų, įskaita
netaikoma, išskyrus atvejus, kai pamokos yra neteisintos.
13. Mokinys, dėl ligos ar kitų priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, atsiskaito sutartu
su mokytoju laiku ne vėliau kaip per dvi savaites nuo grįžimo į mokyklą dienos.
14. Chemijos dalyko moduliai vertinami įskaita. Mokymosi pasiekimų įvertinimai
įskaitomi į chemijos dalyko įvertinimą. Vertinama vadovaujantis gamtos ir tiksliųjų mokslų
metodinėje grupėje patvirtinta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Jei mokomojo
dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, neigiamai vertinamas ir mokomojo dalyko pusmetis
(metinis).
15. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus ir pažangą.
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DALYKO VERTINIMO TVARKA
1. Taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas, apibendrinamasis vertinimas.
1.1. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi
uždaviniai. Mokiniai iš anksto žino vertinimo kriterijus.
1.2. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia
grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas.
1.3. Apibendrinamasis vertinimas siejamas su žinių ir praktinių gebėjimų pažangos
vertinimu.
2. Mokinių pasiekimai įvertinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus
mokinių pasiekimų lygių požymius.
2.1. Baigus temą arba jos dalį, vertinamos mokinio žinios ir supratimas bei praktiniai
įgūdžiai atsiskaitomajame arba savarankiškame, praktiniame darbe. Vertinimu siekiama nustatyti
mokinio pasiekimus bei pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymo (-si) galimybes.
2.2. Užduotys sudaromos pagal pateiktą lentelę (sudarant užduotis galimi nukrypimai
iki 5 proc.)
2.3. Su
rinkti už
užduotis
taškai verčiami
pažymiu:
skaičiuojamas surinktų taškų arba atsakytų klausimų procentas.
Procentai Vertinimas Pasiekimų lygis100-91 10 Aukštesnysis
Užduočiųsudėtingumas
Gebėjimai
Nesudėtingos
(paprastos) užduotys
Vidutinio sudėtingumo užduotys
Sudėtingos užduotys Proc.
Žinios ir supratimas 25Praktiniai įgūdžiai 75Procentai 40 40 20 100
49
90-81 980-71 8
Pagrindinis70-61 760-51 650-41 5 Patenkinamas40-31 430-21 3
Mažiau už 21 22.4. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą
balų skaičių iš anksto žinant, kas bus vertinama.
2.5. Esant temos didelei apimčiai, atsiskaitomasis darbas gali būtį suskaidytas į dalis,
apie tai informuojant mokinius temos pradžioje, kontrolinių darbų grafike pažymint tik teorinę
atsiskaitomojo darbo dalį.
3. Kūrybinės užduoties vertinimas. Šie darbai vertinami atsižvelgiant į:
3.1. Sąvokų tikslumą 0–20 proc.
3.2. Temos atitikimą ir išvystymą 40–50 proc.
3.3. Techninį atlikimą 40–50 proc.
4. Savarankiški praktikos darbai. Vertinama pagal iš anksto žinomus kriterijus nustatant
kiekvienai darbo užduočiai konkretų balą. Balai perskaičiuojami į pažymį pagal 4.3 lentelę.
5. Kaupiamasis vertinimas. Mokiniai gali būti vertinami, jei savarankiškai atlieka
papildomas užduotis, aktyviai dalyvauja pamokoje, atlieka namų darbus, dalyvauja olimpiadose,
konkursuose, skaito pranešimus ir panašiai. Tai sudaro kaupiamąjį vertinimą: už kiekvieną
vertinamą dalį mokinys gauna nuo 1 iki 10 balų. Pusmečio pabaigoje, surinkus ne mažiau kaip 3
vertinimus, vedamas vidurkis, įrašomas pažymys.
6. Mokinys laiko mokomojo dalyko įskaitą:
6.1. Kai praleido 40 proc. ir daugiau pamokų per mėnesį.
6.2. Sutartu su mokytoju laiku. Įskaitos įvertinimas įrašomas elektroniniame dienyne
mokiniui atsiskaičius.
6.3. Be pateisinamos priežasties neatvykus atsiskaityti įskaita vertinama vienetu.
6.4. Paskutinį mokslo mėnesį mokiniui, praleidusiam 40 proc. ir daugiau pamokų,
įskaita netaikoma, išskyrus atvejus, kai pamokos yra neteisintos.
7. Mokinys, dėl ligos ar kitų priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, atsiskaito sutartu
su mokytoju laiku ne vėliau kaip per dvi savaites nuo mokinio grįžimo į mokyklą dienos.
8. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus.
9. Remdamasis vertinimo informacija mokytojas rengia tolesnio mokymo(si) planą
siekdamas užsibrėžtų tikslų.
50
10. Bendroje Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo
tvarkos apraše numatyta pusmečio, metinio vedimo, kėlimo į aukštesnę klasę tvarka.
51
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 5
JUNGTINĖS METODINĖS GRUPĖS MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS
VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius 2 pažymiai.
Vieną mėnesį 5 klasės, I gimnazijos klasės mokiniai ir visi gimnazijos naujokai nevertinami.
DORINIO UGDYMO (TIKYBA) 1-4 KLASĖSE VERTINIMO TVARKA
Formuojamasis vertinimas, kuriuo remiantis mokinys įsivertina save ir toliau analizuoja
pasiekimus, įsivardija mokymosi sunkumus ir stengiasi juos taisyti.
Etapo pabaigoje testais ar kitomis užduotimis įvertinami mokinių gebėjimai bei žinios. Nuolatos
tikrinami mokinių darbo sąsiuviniai.
DORINIO UGDYMO (ETIKA, TIKYBA) 5-8, I-IV GIMNAZIJOS KLASĖSE VERTINIMO
TVARKA
Mokiniai vertinami įskaita pusmečio pabaigoje.
Mokinys įskaita vertinamas, jeigu:
dirba per pamoką;
aktyvus per pamoką, veda tvarkingus užrašus;
atlieka savarankiškai užduotis.
Mokiniai, neatlikę daugiau kaip 30 proc. pamokoje pateikiamų užduočių, įvertinami
„neįskaityta“ Per pamokas vyrauja formuojamojo, neformaliojo ir apibendrinamojo vertinimo
būdai. Temos pabaigoje mokiniams pateikiami klausimai, testai, kūrybinių darbų užduotys.
PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ I GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO TVARKA
Pilietiškumo ugdymo pamokose mokinių pasiekimai pusmečio pabaigoje vertinami rašant
„įskaityta“ arba „neįskaityta“. Per pusmetį mokinys privalo gauti 3-5 „įskaityta“. Užduoties tipą
parenka mokytoja. Visas užduotis mokinys turi atsiskaityti.
Mokiniai gali sukaupti „įskaityta“ už:
Už aktyvumą pamokoje – iki 3 taškų.
Už paruoštas dokumentų analizes – iki 10 taškų.
Už surinktą ir susistemintą medžiagą – iki 10 taškų.
52
Už dalyvavimą diskusijoje - iki 10 taškų.
Už savarankiškus darbus - iki 10 taškų.
Projektinę – kūrybinę veiklą – iki 10 taškų.
Už skaidrių pristatymą – iki 10 taškų.
Surinkus 50 taškų, jie keičiami į „įskaityta“.
Vertinimas už individualias veiklas:
Vertinama Laikotarpis Vertinama BalaiUžrašų patikra
Pusmečio pabaigoje
Informacijos išdėstymas (ar yra visos mokomosios temos). 1Ar akcentuojami mokymosi uždaviniai ( ką mokinys turi išmokti, gebėti po pamokos).
3
Svarbiausia faktinė medžiaga (žinotinos mokomosios temos datos, įvykiai, procesai, sąvokos, asmenybės, žemėlapiai).
3
Užrašų tvarkingumas. 2Namų darbų fiksavimas ir atlikimas. 1
Projektinė – kūrybinė veikla
Pagal mokytojo ir mokinio susitarimą
Pasiektas tikslas ir įgyvendinti uždaviniai. 1Darbo atlikimas laiku. 1Informatyvumas (informacijos paieška ir atranka). 1
Epochos suvokimas, faktų pateikimo tvarka, dėstymas, šaltinių analizė.
2
Praktinis pritaikymas, išvadų pateikimas. 1Vaizdumas (kūrybiškumas, originalumas ir estetiškumas). 2Projekto pristatymas, informacijos pateikimas (kompiuterinis raštingumas ir kalbos kultūra).
2
Pristatymai (pateiktys)
Pranešimo tikslo ir pagrindinės minties suformulavimas; laiku atliktas darbas (pažymys mažinamas už pavėluotai pateiktą darbą).
2
Temos išsamumas, dėstymo nuoseklumas ir vaizdumas, iliustruojantis teiginius.
2
Problemiškumas, aktualumas ir nauda klausytojams. 2Kalbos kultūra, kalbėjimo rišlumas, kontaktas su auditorija. 2Pateikties parengimas (medžiagos išdėstymo principai: trumpas ir aiškus tekstas, vienoje skaidrėje – viena mintis, aiškios hierarchinės struktūros nuoseklus tektas, fono parinkimas, šrifto ir raidžių dydis, saikinga animacija).
2
Visada paliekama galimybė gerinti atsiskaitymą (dalyvaujant projektinėje veikloje, istorikų
renginiuose, konkursuose, olimpiadose, atsakinėjant žodžiu ir raštu).
Mokiniai, neatlikę daugiau kaip 30 proc. pamokoje pateikiamų užduočių, įvertinami
„neįskaityta“. Per pamokas vyrauja formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo būdai. Kiekvieno
pusmečio pabaigoje mokiniams pateikiami klausimai, testai, kūrybinių darbų užduotys.
53
PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ II GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį 3.
Pažymiai rašomi už:
1. Dokumentų analizę.
2. Savarankiškas darbas gali trukti 10 –20 minučių, rašomas pabaigus temą (skyrių). Jo
tikslas – sužinoti, kaip mokinys įsisavino temos dalį, kaip įgytas pilietiškumo pagrindų žinias taiko
atlikdamas praktines užduotis. Priklausomai nuo temos sudėtingumo gali būti leidžiama naudotis
vadovėliu.
3. Kūrybines užduotis.
4. Dalyvavimą pamokoje.
5. Teorinis atsiskaitymus.( Kiekvieną kartą pateikiami vertinimo kriterijai).
5.1. Mokinių atliktos užduotys vertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais.
Prieš kiekvieną atsiskaitomąjį darbą mokiniams nurodomi vertinimo kriterijai.
5.2. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.
6. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį (dalyvaujant projektinėje veikloje, istorikų
renginiuose, konkursuose, olimpiadose, atsakinėjant žodžiu ir raštu).
7. Apie atsiskaitomąjį darbą mokytojas praneša prieš savaitę.
8. Vertinimas už individualias veiklas:
Vertinama Laikotarpis Vertinama BalaiUžrašų patikra
Pusmečio pabaigoje
Informacijos išdėstymas (ar yra visos mokomosios temos). 1Ar akcentuojami mokymosi uždaviniai ( ką mokinys turi išmokti, gebėti po pamokos).
3
Svarbiausia faktinė medžiaga (žinotinos mokomosios temos datos, įvykiai, procesai, sąvokos, asmenybės, žemėlapiai).
3
Užrašų tvarkingumas. 2Namų darbų fiksavimas ir atlikimas. 1
Projektinė – kūrybinė veikla
Pagal mokytojo ir mokinio susitarimą
Pasiektas tikslas ir įgyvendinti uždaviniai. 1Darbo atlikimas laiku. 1Informatyvumas (informacijos paieška ir atranka). 1
Epochos suvokimas, faktų pateikimo tvarka, dėstymas, šaltinių analizė.
2
Praktinis pritaikymas, išvadų pateikimas. 1Vaizdumas (kūrybiškumas, originalumas ir estetiškumas). 2Projekto pristatymas, informacijos pateikimas (kompiuterinis raštingumas ir kalbos kultūra).
2
Pristatymai (pateiktys)
Pranešimo tikslo ir pagrindinės minties suformulavimas; laiku atliktas darbas (pažymys mažinamas už pavėluotai pateiktą darbą).
2
Temos išsamumas, dėstymo nuoseklumas ir vaizdumas, iliustruojantis teiginius.
2
54
Problemiškumas, aktualumas ir nauda klausytojams. 2Kalbos kultūra, kalbėjimo rišlumas, kontaktas su auditorija. 2Pateikties parengimas (medžiagos išdėstymo principai: trumpas ir aiškus tekstas, vienoje skaidrėje – viena mintis, aiškios hierarchinės struktūros nuoseklus tektas, fono parinkimas, šrifto ir raidžių dydis, saikinga animacija).
2
ISTORIJOS VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
Formalusis vertinimas:
1. Apklausa raštu. Atsiskaitymo darbas skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos
dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis, savarankiškai išmokta dalis ir pan.). Jo
metu negalima naudotis papildoma medžiaga ir konsultuotis su draugais ar mokytoju. Atsiskaitymo
darbas trunka iki 45 minučių. Su darbo turiniu ir vertinimo kriterijais mokiniai supažindinami iš
anksto. Apie darbą mokiniams pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokytojas
užduočių skaičių parenka laisvai, atsižvelgdamas į klasės mokinių pasiruošimą, jų įgūdžius, darbo
atlikimo tempą. Kiekvienas darbas įvertinamas 1-10 balais. Darbas ištaisomas per savaitę,
atliekama analizė, rezultatai aptariami su mokiniais. Mokiniui neatvykus į atsiskaitymą, susitariama
su mokytoju dėl atsiskaitymo termino.
2. Apklausa žodžiu, individuali. Mokinio pageidavimu arba mokytojo kvietimu.
Atsakinėjant žodžiu sudaroma galimybė pagerinti pažymį.
3. Savarankiškas darbas gali trukti 10-20 minučių, rašomas pabaigus temą (skyrių). Jo
tikslas – sužinoti, kaip mokinys įsisavino temos dalį, kaip įgytas istorijos žinias taiko atlikdamas
praktines užduotis. Priklausomai nuo temos sudėtingumo gali būti leidžiama naudotis vadovėliu
arba žemėlapiu.
4. Kūrybinės užduotys, namų darbai vertinami pliusais (susitariamas pliusų rinkimo
laikotarpis). Surinkus dešimt pliusų vertinamas mokinys, už neatliktus darbus vertinama minusu,
trys minusai verčiami neigiamu pažymiu.
5. Atsakinėjimas žodžiu arba raštu iš prieš tai buvusių 1-2 temų gali būti vykdomas
kiekvieną pamoką prieš tai mokinių neinformavus. Tai atitinka pamokos išmokimo pasitikrinimą,
kuris gali būti vertinamas kaupiamuoju arba tiesioginiu pažymiu.
6. Namų darbai gali būti vertinami ir pažymiu, kada mokytojas užduodamas namų darbus
praneša mokiniams, kad namų darbai gali būti vertinami rašant pažymį, o ne +/ - .
7. Testų sprendimą.
8. Darbą su dokumentais, žemėlapiais.
55
9. Už pratybose (pratybų lapuose) atliktas užduotis vedamas pažymio vidurkis. Mokiniams
pažymys rašomas pabaigus skyrių ar už mokytojo konkrečiai nurodytas užduotis. Svarbu, kad
užduočių skyrimas būtų tikslingas ir naudingas mokiniui. Jei mokinys nori gauti papildomą pažymį,
jis gali savarankiškai atlikti daugiau užduočių, nei paskyrė mokytojas, ir atsiskaityti papildomam
pažymiui.
10. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.
11. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį (dalyvaujant projektinėje veikloje, istorikų
renginiuose, konkursuose, olimpiadose, atsakinėjant žodžiu ir raštu).
12. Apie kontrolinį darbą mokytojas praneša prieš savaitę.
13. Mokinys, nerašęs kontrolinio darbo per suplanuotą pamoką, tariasi su mokytoju
individualiai. Mokiniui laiku neatsiskaičius rašomas neigiamas įvertinimas 1.
GEOGRAFIJOS VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai. Vertinimas formalusis.
1. Mokiniai vertinami už apklausą žodžiu ir raštu, savarankiškus darbus, testus, darbą su
dokumentais, žemėlapiais, kūrybines užduotis, už dalyvavimą projektinėje veikloje.
2. Savarankiškas darbas gali būti vertinamas pažymiu ar keli savarankiški darbai vienu
pažymiu.
3. Atsiskaitomieji darbai skiriami baigus skyrių. Kada vyks atsiskaitymas, mokytojas
praneša prieš savaitę.
Mokinys gali surinkti daugiausiai 20 balų. Balai atitinka pažymius:
Balai Pažymys20 1018 916 814 712 612 58 46 34 2
4. Darbas su žemėlapiais, dokumentais:
Vertinimas PažymysNeesminė 1 klaida 10Neesminės 2 klaidos 9Neesminės 3 klaidos 8Didelė 1 klaida 7Didelės 2 klaidos 6Sunkiai orientuojasi 5
56
Labai sunkiai orientuojasi 4Nesiorientuoja, daro daug klaidų 3Nemoka nieko 2
5. Kaupiamasis pažymys. Jį sudaro namų darbai (už kiekvieną tikrinamą darbą), tvarką
sąsiuvinyje (vieną kartą pažymio kaupimo metu), aktyvumas pamokoje, dalyvavimas renginiuose.
6. Apklausa žodžiu ar raštu. Mokiniai apklausiami iš paskutinių 1-2 pamokų. Kiekvienas
klausimas turi tam tikrą balų skaičių. Maksimalus balų skaičius yra 10. Balai atitinka pažymius.
7. Kūrybinės užduotys – tai užduotys, kurias mokiniai atlieka savarankiškai. Tai gali būti
kryžiažodžiai, plakatai, rašiniai, elektroninės pateiktys ir t.t. Gali būti vertinama kiekviena užduotis
ar kelios vienu pažymiu. Maksimalus balų skaičius yra 10. Balai atitinka pažymius.
8. Užduočių sąsiuvinio vertinimas atspindi mokinio darbą pamokose bei namuose.
Daugiausia mokinys gali surinkti 10 balų. Balų skaičius atitinka įvertinimo pažymį. Užduočių
sąsiuviniuose įvertinimas:
Vertinimo objektas: BalaiTvarkingumas 1Užduočių teisingumas 3Diagramos, grafikai, kontūriniai žemėlapiai 3Namų užduotys 2Užduočių išbaigtumas 1
9. Mokinių atliktos užduotys vertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais. Prieš
kiekvieną atsiskaitomąjį darbą mokiniams nurodomi vertinimo kriterijai.
10. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.
11. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį (dalyvaujant projektinėje veikloje,
geografijos renginiuose, konkursuose, olimpiadose, atsakinėjant žodžiu ir raštu).
EKONOMIKOS IR VERSLUMO PAGRINDŲ I GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO
TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
Pažymiai rašomi už:
1. Pabaigus kiekvieną skyrių vertinama teorija. Atsiskaitoma pagal bendrųjų programų
reikalavimus testu arba atvirais klausimais. Kiekvienam teoriniam atsiskaitymui pateikiami
kriterijai. Apie teorinį atsiskaitymą mokytoja praneša prieš savaitę, pažymi kontrolinių darbų
grafike.
2. Kūrybines užduotis.
3. Dalyvavimą ekonominiuose žaidimuose.
4. Projektinėje veikloje.
57
5. Uždavinių sprendimą.
6. Savarankišką darbą, informacijos radimą. Savarankiškas darbas gali trukti 10 –20
minučių, rašomas pabaigus temą (skyrių). Jo tikslas – sužinoti, kaip mokinys įsisavino temos dalį,
kaip įgytas ekonomikos žinias taiko atlikdamas praktines užduotis. Priklausomai nuo temos
sudėtingumo gali būti leidžiama naudotis vadovėliu.
7. Namų darbų atlikimą. Kaupiami įvertinimai ir pusmečio pabaigoje rašomas 1 pažymys
(vedamas aritmetinis vidurkis). Tris kartus neatlikus namų darbų į dienyną rašomas 2 (dvejetas)
8. Dalyvavimą ekonomikos olimpiadoje ir konkurse.
9. Vertinimas už individualias veiklas:
Vertinama Laikotarpis Vertinama BalaiUžrašų patikra
Pusmečio pabaigoje
Informacijos išdėstymas (ar yra visos mokomosios temos). 1Ar akcentuojami mokymosi uždaviniai ( ką mokinys turi išmokti, gebėti po pamokos).
3
Svarbiausia faktinė medžiaga (žinotini mokomosios temos procesai, sąvokos, asmenybės).
3
Užrašų tvarkingumas. 2Namų darbų fiksavimas ir atlikimas. 1
Projektinė – kūrybinė veikla
Pagal mokytojo ir mokinio susitarimą
Pasiektas tikslas ir įgyvendinti uždaviniai. 1Darbo atlikimas laiku. 1Informatyvumas (informacijos paieška ir atranka). 1
Epochos suvokimas, faktų pateikimo tvarka, dėstymas, šaltinių analizė.
2
Praktinis pritaikymas, išvadų pateikimas. 1Vaizdumas (kūrybiškumas, originalumas ir estetiškumas). 2Projekto pristatymas, informacijos pateikimas (kompiuterinis raštingumas ir kalbos kultūra).
2
Pristatymai (pateiktys)
Pranešimo tikslo ir pagrindinės minties suformulavimas; laiku atliktas darbas (pažymys mažinamas už pavėluotai pateiktą darbą).
2
Temos išsamumas, dėstymo nuoseklumas ir vaizdumas, iliustruojantis teiginius.
2
Problemiškumas, aktualumas ir nauda klausytojams. 2Kalbos kultūra, kalbėjimo rišlumas, kontaktas su auditorija. 2Pateikties parengimas (medžiagos išdėstymo principai: trumpas ir aiškus tekstas, vienoje skaidrėje – viena mintis, aiškios hierarchinės struktūros nuoseklus tektas, fono parinkimas, šrifto ir raidžių dydis, saikinga animacija).
2
10. Papildomi pliusai skiriami, jeigu mokinys:
Aktyviai dalyvavo pamokoje: išsakė savo nuomonę tam tikrais klausimais ir ją
argumentavo, sprendė problemas bei siūlė galimus sprendimo būdus.
Atliko savarankiškas užduotis raštu bei žodžiu: atsakė į klausimus, analizavo
pateiktas situacijas, formulavo sąvokas.
58
Aktyviai dirbo grupėse;
Tvarkingai vedė užrašus ir gebėjo jais pasinaudoti.
11. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį, skatinama mokinių iniaciatyva.
EKONOMIKOS IR VERSLUMO III-IV GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
1. Baigus kiekvieną skyrių vertinama teorija. Teorija atsiskaitoma pagal standartų
reikalavimus testu arba atvirais klausimais. Testas parengiamas AGT arba pratybose parengtu testu.
Jei vertinama testais, naudojantis AGT ( automatinis testų generatorius, atsiskaitinėjama
pasinaudojant kompiuteriu), pažymį parodo programa, jei naudojamas pratybų testas – vertinama
procentais.
Procentai Vertinimas100-91 1090 – 81 980 – 71 870 – 61 760 – 51 650 – 41 540 – 31 430 – 21 3Mažiau 20 2
2. Kaupiamasis pažymys. Jį sudaro namų darbai ( už kiekvieną tikrinamą darbą), tvarką
sąsiuvinyje (vieną kartą pažymio kaupimo metu), aktyvumas pamokoje, dalyvavimas renginiuose.
3. Grupinės užduotys. Pažymys kaupiamasis. Už vieną užduotį skiriama iki trijų balų.
Surinktas balų kiekis nurodo pažymį ( vienas pažymys).
4. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį žodžiu ar raštu, dalyvaujant renginiuose,
projektinėje veikloje, skatinama mokinių iniaciatyva.
5. Mokinių bendrovėje vertinama nario dalyvavimas bendrovėje, susirinkimo metu
balsuojant ir motyvuojant pasirinkimą.
DAILĖS VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
Mokinių pasiekimai, pažanga ir pastangos vertinami kaupiamųjų taškų principu. Mokslo
metų pradžioje pristatoma, kiek ir už kokius rodiklius galima gauti taškų, kiek jų reikia surinkti
59
norimam įvertinimui. Kaupiamieji taškai į balus verčiami 4-5 kartus per pusmetį. Mokiniai,
pateisinę praleistas pamokas, atsiskaito galutinai atlikę darbą.
Eil. Nr. Rodiklis Taškų skaičius1. Lankomumas 1tšk.2. Pasiruošimas pamokai Iki 2 taškų3. Pastangos Iki 2 taškų4. Darbo rezultatas Iki 10 taškų5. Referatas Iki 10 taškų6. Testas Iki 10 taškų7. Projektinis darbas Iki 10 taškų8. Popamokinė veikla Iki 20 taškų
Kaupiamųjų taškų keitimo į 10 balų sistemąBalai Taškai10 27-30 taškai9 23-26 taškai8 18-22 taškai7 14-17 taškų6 10-13 taškų5 7-9 taškų4 4-6 taškai3 2-3 taškai2 Iki 2 taškų
MUZIKOS VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
Mokinių pasiekimams, pažangai ir pastangoms vertinti taikomas formuojamasis vertinimas.
Muzikos pamoka sudaryta iš keleto veiksenų (dainavimas, grojimas, ritmika, solfedis,
improvizacija, muzikos rašto pažinimas, muzikos klausymas, žinių apie muzikinės kultūros
reiškinius įgijimas).
Mokslo metų pradžioje moksleiviai sužino, kiek ir už kokius rodiklius gali gauti pažymį,
kokius papildomus darbus reikia atlikti, norint pagerinti savo pasiekimus. Muzikos pamokoje
vertinimo procedūrą palengvina vertinimo skalės. Jos vertinimą sukonkretina, padaro jį motyvuotą.
Vertinimo skalės: (dainavimas, grojimas, ritmika, solfedžiavimas):10 Tikslus ritmas, intonacija (švarus, įtaigus dainavimas, grojimas), tikslingas, pagrįstas
išraiškos priemonių naudojimas (turi būti akivaizdu, kad mokinys supranta, apie ką dainuoja).
9 Mokinys muzikavo ritmiškai, švariai intonavo, bet naudojo nepagrįstas išraiškos priemones arba jos buvo netikslingos.
8 Muzikuojant trūksta ritmo ar intonacijos pojūčio, išraiškos priemonių.7 Muzikuojant trūksta ir ritmo, ir intonacijos, nėra išraiškos priemonių.6 Muzikuojant ritmo ir intonacijos elementai atliekami patenkinamai.5 Muzikuojant ritmo ir intonacijos elementai atliekami nepakankamai.4 Muzikuojant ritmo ir intonacijos elementai atliekami bet kaip, nerodant pastangų.
60
3 Bandė muzikuoti, bet labai nekokybiškai, nesidomi siūloma veikla, trukdo dirbti draugams.
2 Išvis nemuzikavo, nedalyvavo bendrame muzikavime, trukdo dirbti kitiems.1 Atsisako dirbti, nereaguoja į pastabas. Grubiai pažeidžia saugaus darbo reikalavimus.
Vertinimas už papildomai atliktą darbą.
Šis būdas leidžia atsižvelgti į visus per pusmetį ar mokslo metus nuveiktus darbus ir juos
įvertinti. Vertinama: dainavimas chore ar ansamblyje, aplankytų koncertų bei muzikinių spektaklių
programos ir recenzijos, perskaitytų muzikine tema straipsnių, knygų, kompozitorių biografijų
recenzijos, sukaupta medžiaga apie mėgstamus atlikėjus, sukauptų muzikos kūrinių natos ar įrašai ir
kita.
KŪNO KULTŪROS VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
Vertinama už lengvąją atletiką, sportinius žaidimus, gimnastiką, slidinėjimą, pasiruošimą
pamokai, darbą pamokoje, dalyvavimą varžybose.
Naudojamas kriterinis, idiografinis, norminis, formuojamasis vertinimas.
Kriteriniu pažymiu įrašant į elektroninį dienyną pagal standartų lygmenis, kartu su
mokiniais aptarus vertinimo kriterijus – už judriųjų ir sportinių žaidimų atlikimo techniką, testus,
gimnastikos elementų atlikimo techniką, lengvosios atletikos judėjimo įgūdžių it technikos atlikimo
gebėjimus, judriųjų ir sporto varžybų taisyklių mokėjimą, savarankišką darbą, projektų ir referatų
rašymą.
Norminiu – dalyvavimą rajoninėse varžybose.
Formuojamuoju – pliusais, minusais. Pliusai – aktyvus dalyvavimas pamokose,
savarankiškas užduočių atlikimas, pastangos, stendų paruošimas, teisėjavimas varžybose. Minusai –
nepasiruošimas pamokai be pateisinamos priežasties (per pusmetį nepasiruošimai pamokoms
sumuojami ir mažinamas teigiamas atsiskaitymų pažymys, t. y. 1 nepasiruošimas lygus -1 balui).
Ideografiniu – už padarytą pažangą.
ŽMOGAUS SAUGOS VERTINIMO TVARKA
Naudojamas neformalusis vertinimas, galutinis kurso įvertinimas formalusis – įskaita.
Neformalusis vertinimas: apibendrinamas mokinių darbas pamokoje. Moksleivių
pasiekimai, pažanga ir pastangos vertinami kaupiamųjų taškų principu. Pirmose pamokose
moksleiviai sužino, kiek ir už kokius rodiklius gali gauti taškų, kiek jų reikia surinkti, norint gauti
norimą įvertinimą. Mokiniai vertinami kiekvieną pamoką ir gali gauti tris taškus. Vertinama už:
Pasiruošimą pamokai.
61
Aktyvų dalyvavimą nagrinėjant temą.
Naujos medžiagos fiksavimą.
Praktinių užduočių atlikimą.
Pusmečio pabaigoje taškai yra sumuojami. Surinkus 45 ir daugiau taškų rašoma „įskaityta“.
Nesurinkus reikiamo taškų skaičiaus, mokiniai atlieka testą iš praeito kurso.
Galutinis kurso įvertinimas formalusis – įskaita.
ŠOKIO VERTINIMO TVARKA
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
Šokio pamokose mokinių pasiekimai, pažanga ir pastangos vertinami gimnazijos nustatyta
tvarka: 10 balų sistema ir kaupiamuoju vertinimu. Kiekvienas mokymosi etapas (ciklas) baigiamas
iš anksto numatytomis, aptartomis su mokiniais, vertinimo užduotimi iš skirtingų veiklos sričių arba
jas integravus. Su mokiniais nustatomi ir išsiaiškinami užduočių vertinimo kriterijai bei kiti
reikalavimai. Pamokų skaičių, skiriamą mokymosi etapui arba ciklui, numato pats mokytojas.
Nuolat stebima ir vertinama paties mokinio pasiekta pažanga.
Vertinimo kriterijai:
Kaupiamojo vertinimo kriterijai (pliusai, minusai)
Pasiruošimas pamokai.
Lankomumas.
Renginių stebėjimas ir vertinimas.
Kaupiamieji taškai keičiami į balus kartą per pusmetį.
Formaliojo vertinimo kriterijai (balai 1-10)
Šokio elementų, junginių, kompozicijų atlikimas.
Laikysena.
Ritmika.
Improvizavimas.
Interpretavimas.
Kompozicijų kūrimas.
Teorinės žinios (testai pusmečių pabaigoje).
Projektinė veikla.
Dalyvavimas gimnazijos, miesto renginiuose.
TECHNOLOGIJŲ VERTINIMO TVARKA
62
Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų
skaičius plius du pažymiai.
Formuojamasis kaupiamasis vertinimas:
Mokinys vertinamas pažymiu už:
Didesnės apimties praktikos darbo atskirų technologinių elementų atlikimą.
Atsakinėjimą žodžiu, apklausą raštu.
Projektinį darbą.
Kūrybinį darbą (dalyvavimą parodose).
Už pasiruošimą rajoninei technologijų olimpiadai. Papildomai skatinami už gerus
rezultatus.
Už surinktus kaupiamuosius balus (+, - sistema).
Pliusai: už pagalbą draugams atliekant praktines užduotis, už teisingus atsakymus į
klausimus, už pozityvų aktyvumą pamokoje. 1 pliusas pakelia pažymį vienu balu arba surinkus 10
pliusų – rašomas pažymys.
Minusai: už nepasiruošimą pamokai, darbo vietos nesutvarkymą, nedarbą pamokoje.
Pastaba: 1 minusą galima ištaisyti gavus 2 pliusus.
Diagnostinis vertinimas:
Pažymys rašomas už:
Naujos technikos pritaikymą savos kūrybos darbe.
Didelės apimties projektinį darbą, kai panaudojamos žinios ir gebėjimai iš vienos ar
kelių sričių (9-10 kl.).
Už testą.
Apibendrinamasis vertinimas:
Pusmečio pažymys vedamas iš gautų pažymių vidurkio, apvalinant iki vieneto
mokinio naudai (3,5 iki 4).
Jungtinės metodinės grupės pasirenkamieji moduliai
Vertinami vadovaujantis jungtinės metodinės grupės vertinimo tvarka - įskaita, pažymiai
pridedami vedant dalyko pusmečio pažymį.
Specialiųjų poreikių mokinių vertinami
Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų poreikius ir gebėjimus.
Tėvų informavimas
63
Apie mokinio daromą pažangą ir pasiekimus tėvai yra informuojami žodžiu, įrašais
sąsiuviniuose ir TAMO dienyne.
Pasibaigus I ir II pusmečiams, mokinio mokymosi pažangos ir pasiekimų įvertinimai
įrašomi TAMO dienyne.
____________________________________________
64
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 6Raseinių r. Ariogalos gimnazijaPusmečių/ trimestrų rezultatai
Mokytojo vardas, pavardė/dalykas Laima Siliūnienė / informacinės technologijosKlasės auklėtojas Dalė Ūselienė Klasė 6 b
Nr. Pavardė, vardas 5 klasė 6 klasė Pokytis 7 klasė Pokytis 8 klasė Pokytis 9 klasėŽP SI I SII II M M-ŽP ŽP SI I SII II M M-ŽP 6-5 ŽP SI I SII II M M-ŽP 7-6 ŽP SI I SII II M M-ŽP 8-7 ŽP SI I
1 0 0 0 0 0 0 02 0 0 0 0 0 0 03 0 0 0 0 0 0 04 0 0 0 0 0 0 05 0 0 0 0 0 0 06 0 0 0 0 0 0 07 0 0 0 0 0 0 08 0 0 0 0 0 0 09 0 0 0 0 0 0 0
10 0 0 0 0 0 0 011 0 0 0 0 0 0 012 0 0 0 0 0 0 0
65
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 7
Klasės auklėtojas.....
Nr.
Pavardė,
vardas
5-6 6-7 7-8 8-9 9-10 10-11 11-12Vi
durk
is
Net
eisin
tos p
.
Past
abos
Pagy
rimai
Vidu
rkis
Net
eisin
tos p
.
Past
abos
Pagy
rimai
Vidu
rkis
Net
eisin
tos p
.
Past
abos
Pagy
rimai
Vidu
rkis
Net
eisin
tos p
.
Past
abos
Pagy
rimai
Vidu
rkis
Net
eisin
tos p
.
Past
abos
Pagy
rimai
Vidu
rkis
Net
eisin
tos p
.
Past
abos
Pagy
rimai
Vidu
rkis
Net
eisin
tos p
.
Past
abos
Pagy
rimai
123456789
1011
Vidurkis
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos
66
Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo priedas Nr. 8
Raseinių r. Ariogalos gimnazijaMokymosi analizė
Klasė Klasės auklėtojas
Nr. Pavardė, vardas
Lie
tuvi
ų ka
lba
(gim
toji)
Mat
emat
ika
Pasa
ulio
paž
inim
as
Užs
ieni
o ka
lba
(ang
lų)
Vid
urki
s
Lie
tuvi
ų ka
lba
(gim
toji)
Mat
emat
ika
Pasa
ulio
paž
inim
as
Užs
ieni
o ka
lba
(ang
lų)
Vid
urki
s
Lie
tuvi
ų ka
lba
(gim
toji)
Mat
emat
ika
Pasa
ulio
paž
inim
as
Užs
ieni
o ka
lba
(ang
lų)
Vid
urki
s
Lie
tuvi
ų ka
lba
(gim
toji)
Mat
emat
ika
Pasa
ulio
paž
inim
as
Užs
ieni
o ka
lba
(ang
lų)
Vid
urki
s
Lie
tuvi
ų ka
lba
(gim
toji)
Mat
emat
ika
1 Jonaitis Jonas ### ### ### ###2 ### ### ### ###3 ### ### ### ###4 ### ### ### ###5 ### ### ### ###6 ### ### ### ###7 ### ### ### ###
Rugsėjis (%) Spalis (%) Lapkritis (%) Gruodis (%) Sausis (%)
67
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 9
Raseinių r. Ariogalos gimnazijaPusmečių/trimestrų rezultatai
Mokytojo pavardė, vardasDalykas - lietuvių kalba (gimtoji)
Klasės auklėtojas
Nr. Pavardė, vardas 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasėI II M I II M I II M I II M
123456789101112131415
68
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 10
5 a klasės mokinio(-ės)..................................................individualios ugdymosi pažangos rezultatai per 2017/2018 mokslo metų rugsėjo-vasario mėn.
Mokytojo parašas
Dalykas Pasi-ruoši-mas
pamokai
Namų užduo-
čių atliki-mas
Pasiekimų lygio pokytis
Siūloma mokymosi pagalba
ST rezultatų pokytis Elgesys
Kompetencijos1-savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas2-mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija3-smalsus, kuriam rūpi patirti pažinimodžiaugsmą4-rodo iniciatyvą, pasitiki savo kūrybos galiomis
Galėtų pasie-
ktiaukš-tesnįjį lygį
(9 – 10 balų)
Galėtų pasiek-
ti pagrin-
dinį lygį
(6 – 8 balai)
Moko-si
pagal savo gali-
mybes
Nepasiekė patenkina-mo lygio Indivi-
dulios kon-sulta-cijos
Kon-sultaci-nis centras
Mate- Lietuviųmatika k..
Patyčios,problemos pamokose
Mokėji-mo
mokytis
1
Komuni-kavimo
2
Pažinimo
3
Iniciaty-vumo ir
kūrybingumo
4
Vertinimas 1-5 balai 1-5 balai + + + + + + +/- +/- +/- 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai
Dorinis ugdymasLietuvių kalbaMatematikaUžsienio (anglų) kalbaInformacinės technologijosIstorijaGamta ir žmogusDailėTechnologijosKūno kultūra
69
Žmogaus sauga Klasės vadovas vertina 2 kompetencijas (1-5 balai): asmeninę (orus, savimi pasitikintis, sąžiningas ir atsakingas žmogus) ....... socialinę (sąmoningas ir aktyvus bendruomenės narys).......... Klasės vadovo siūloma pagaba:......................................................................................................................................................................................................................................
SU __________________________________________________________ individualios pažangos rezultatais per rugsėjo - vasario mėnesius susipažinau. vaiko vardas, pavardėKomentarai, pastabos, siūlymai:_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Data _________ Tėvų (globėjų, rūpintojų) vardas, pavardė, parašas ___________________________________________
70
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 11
5 a klasės mokinių individualios ugdymosi pažangos rezultatai per 2017/2018 mokslo metų rugsėjo-vasario mėn.Dalykas..............................................................................Mokytojas.........................................................................
Mokiniai
Pasiruo-šimas pamo-kai
Namų užduo-čių atliki-mas
Pasiekimų lygio pokytis Siūloma mokymosi pagalba
ST rezultatų pokytis Elgesys
Kompetencijos1-savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas2-mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija3-smalsus, kuriam rūpi patirti pažinimodžiaugsmą4-iniciatyvus, pasitiki savo kūrybos galiomis
Galėtų pasiek-
tiaukš-tesnįjį lygį
(9 – 10 balų)
Galėtų pasiekti pagrin-dinį lygį
(6 – 8 balai)
Mokosi pagal savo
galimy-bes
Nepasie-kė
patenki-namo lygio
Indivi-dulios kon-sulta-cijos
Kon-sultaci-nis centras
Matematika(lietuvių)
(kiekvienas dalykas palieka
savo)
Patyčios,problemos pamokose
Mokėjimo mokytis
1
Komuni-kavimo
2
Pažinimo
3
Iniciaty-vumo irkūrybingumo
4
1-5 balai 1-5 balai + + + + + + +/- +/- 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai
Mokytojo parašas.............................
71
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 12
5-8, I-IV gimnazijos klasių mokiniai kiekvieną mėnesį įvertina savo pažangą asmeninės
pažangos lapuose.
Mokslo metų viduryje klasių vadovai kartu direktoriaus pavaduotoju ugdymui, socialiniu
pedagogu atlieka tarpinę individualios pažangos analizę, didesnį dėmesį skirdami problemoms ir
pokyčiams aptarti.
Du kartus per mokslo metus organizuojami visų 5-8, I-IV gimnazijos klasių mokinių
individualios pažangos aptarimai, kuriuose dalyvauja klasių vadovai, dalykų mokytojai, socialinės
pedagoginės pagalbos komandos nariai, administracija. Jų metu aptariami mokinių pasiekimai,
pažanga, numatomi konkretūs pagalbos būdai. Apie siūlomą pagalbą informuojami mokinių tėvai.
Raseinių r Ariogalos gimnazija2017-2018 m.m.
5-8, I-IV ginmazijos klasių mokiniųindividualios pažangos įsivertinimo lapas
Mokinio vardas, pavardė - Klasė – Vertinimas: 1-3 balų sistema
1. Eil.
Nr.
Vertinimo kriterijus 09 10 11 12 01 02 03 04 05
MOKYMASIS1. Įdėmiai klausausi, aktyviai
dalyvauju pamokoje.2. Stengiuosi mokytis, noriai atlieku
užduotis.3. Atlieku namų darbus.4. Per pamokas išsakau savo mintis.5. Laiku atvykstu į pamokas, kitus
renginius.6. Ieškau pagalbos, jei nesiseka
atlikti užduoties.7. Moku dirbti savarankiškai.8. Turiu reikiamas priemones.
NEFORMALUS ŠVIETIMAS1. Lankau būrelį gimnazijoje, meno,
sporto mokyklą.2. Dalyvauju renginiuose
(olimpiadose, konkursuose, varžybose, projektuose ir kt.).
72
3. Laisvalaikiu skaitau.4. Laivalaikiu užsiimu mėgstama
veikla.SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI
1. Esu draugiškas, mandagus.2. Gebu dirbti grupėje, komandoje.3. Nesityčioju iš kitų ir stabdau
patyčias.4. Esu atsakingas ir pareigingas.5. Dalinuosi su tėvais įspūdžiais apie
mokyklą.6. Laikausi mokinio taisyklių.7. Domiuosi būsima profesija.
REFLEKSIJARugsėjis_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Spalis___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Lapkritis_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Gruodis_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Sausis___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Vasaris__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Kovas___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Gegužė__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
73
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 13
Individualios pažangos analizės rezultatai Mokiniai, kuriems reikalinga pagalba Klasė Mokinio vardas, pavardė Problema Siūlomi pagalbos
būdaiNutarimas
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo
priedas Nr. 14
Gerb. Tėveliai,
Aptarėme Jūsų sūnaus/dukters _______________________________________ individualią pažangą.Matome problemas: ____________________________________________________________.Manome, kad reikalinga pagalba. Siūlome Jūsų sūnui/dukrai____________________________________________________________________________
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
______________________ __________ _____________________________________________ (sutinku/nesutinku) (parašas) (vardas, pavardė)___________________(data)
top related