vaiva eidukaityt - storastien - elabags.elaba.lt/object/elaba:2006711/2006711.pdf · instrumentai...
Post on 20-Feb-2020
3 Views
Preview:
TRANSCRIPT
L I E T U V O S M U Z I K O S A K A D E M I J A
Fortepijono ir muzikologijos fakultetas
Fortepijono katedra
Vaiva Eidukaityt� - Storastien�
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETACIJOS
TRADICIJA LIETUVOJE
Meno aspirant�s mokslo darbas
Darbo vadovas
Prof. L.Melnikas
Vilnius
2004
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
2
T U R I N Y S
�VADAS ..............................................................................................................................................3
1. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO PROBLEMA ..................7
1.1. POŽI�RIO � SENOSIOS MUZIKOS ATLIKIM� KAITA..................................................................8
1.2. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJ� FORMAVIMASIS .............12
1.2.1. Autentiškumo klausimas ...........................................................................................12
1.2.2. Senosios muzikos notacija ir jos suvokimas ...........................................................16
1.3. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO STILISTINIAI BRUOŽAI ....................20
1.3.1. Tembras......................................................................................................................21
1.3.2. Tempas .......................................................................................................................25
1.3.3. Vibrato........................................................................................................................27
1.3.4. Nelygus grojimas – notes inegales ..........................................................................27
2. SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS ATLIKIMO TRADICIJA LIETUVOJE.........32
2.1. IŠTAKOS ..................................................................................................................................32
2.2. ATLIK�JAI...............................................................................................................................35
2.2.1. Gediminas Kviklys.....................................................................................................35
2.2.2. Giedr� Lukšait� – Mrazkova ....................................................................................36
2.2.3. Tomas Baku�ionis .....................................................................................................38
2.3. KAMERINIAI ANSAMBLIAI .....................................................................................................41
2.3.1. „Musica Humana“ ......................................................................................................41
2.3.2. „Vilniaus arsenalas” ................................................................................................44
2.3.3 „Bancheto musicale“ .................................................................................................46
2.3.4. „Ventus maris“..........................................................................................................47
2.3.5. „Atrium musicum“ ....................................................................................................49
2.3.6. Vilniaus universiteto kamerinis ansamblis .............................................................50
2.3.7. “Impetus musicus”....................................................................................................52
2.3.8. Kiti senosios muzikos ansambliai ............................................................................53
2.3.9. Vaik� ansambliai ir renginiai ..................................................................................54
2.4. FESTIVALIAI ...........................................................................................................................58
2.4.1. Senajai muzikai skirti festivaliai .............................................................................60
2.4.2. Kiti festivaliai ............................................................................................................66
2.5. SENOSIOS MUZIKOS �RAŠAI LIETUVOJE ...............................................................................72
IŠVADOS..........................................................................................................................................75
LITERAT�ROS S�RAŠAS ..........................................................................................................78
PRIEDAI...........................................................................................................................................81
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
3
�VADAS
Temos aktualumas. N�dienos muzikiniame gyvenime senosios muzikos
sklaida vaidina svarb� vaidmen. Tiek užsienio, tiek lietuvi� muzik� atliekama
senoji muzika sukelia didel klausytoj� susidom�jim. Senoji muzika – jau nebe
egzotika, o sud�tin� muzikinio gyvenimo dalis. Ankstesni� epoch� muzikos
instrumentai skamba koncert� sal�se ir tapo manding privalomi atliekant senj
muzik. Taigi nuolat auga atlik�j� d�mesys senesni�j� laik� instrumentams,
senosios muzikos atlikimo metodams.
Lietuvoje senosios muzikos sugržimo kelias buvo prad�tas grsti neseniai.
Ta�iau jau pasiektas reikšmingas ir svarus ind�lis šios muzikos pl�tot�. Didel
visuomen�s susidom�jim liudija projektas „Baroko kelias“, tarptautiniai
festivaliai (tarp j� - "Banchetto musicale"). Daugiau kaip dvidešimt met� veikia
senosios muzikos ansamblis „Musica humana“, pareng�s daug monumentali�
program�, apr�p�s plat� renesanso ir baroko muzikos repertuar. Lietuvos
muzikiniame gyvenime aktyviai dalyvauja senosios muzikos ansambliai „Vilniaus
arsenalas“, „Ventus Maris“, solistai Gediminas Kviklys, Tomas Baku�ionis ir kiti.
Iki šiol Lietuvos muzikologai negvildeno senosios klavyrin�s muzikos
interpretacijos istorijos, senosios muzikos atlik�j� pagrindini� interpretacijos
princip� bei repertuaro Lietuvoje. Tod�l Lietuvos muzikiniam gyvenimui šie
tyrimai ypa� aktual�s.
Tyrimo problema. Daugelis gvildenam� klausim� yra diskusinio pob�džio.
Pagrindiniai yra šie:
� Ar Lietuvoje egzistuoja senosios muzikos interpretacijos tradicija?
� Kaip suprantamas senosios muzikos interpretacijos autentiškumas?
Jeigu pasigilintume tradicijos svok, kilt� nat�ralus klausimas: ar Lietuvoje
egzistuoja senosios muzikos interpretacijos tradicija? K galima laikyti tradicija?
Ši problematik išsamiai nagrin�jo R.Guenon‘as, M.Eliade bei S.H.Nasr‘as1. J�
sitikinimu, termino „tradicija“ etimologija tiesiogiai išreiškia esmin� perdavimo
1 Seyyed Hossein Nasr. Kas yra tradicija // LK, 1995, Nr. 5, p. 51 - 60.; Genon R. Simvoly sviaš�iennoj nauki, Moskva, 1997; M.Eliade, Šventyb� ir pasaulietiškumas, Vilnius, Mintis, 1997;
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
4
funkcij (angl. transmission). Pastaroji k�nija vairialypio pažinimo - praktikos,
technikos, statym�, form� ir daugelio kit� žodini� ar rašytini� element�
perdavimo id�j. Jei tradicij laikysime patirties perdavimu, kils klausimas, ar
muzikin�s tradicijos k�rimas manomas be akademini� pagrind�. Juk nemaža dalis
Lietuvos atlik�j� išsilavinim gijo užsienio aukštosiose mokyklose ar
meistriškumo kursuose, o senosios instrumentin�s muzikos studijos Lietuvoje tik
pradedamos. Vis tik senosios muzikos atlik�jas - solistas tur�t� išmanyti ne vien
siaur klavesino interpretacijos srit. Jis tur�t� b�ti ir senosios ansamblin�s
muzikos žinovas. Jis tur�t� gyti tokio ansamblio vadovo kvalifikacij, teorini�
žini� ir geb�ti derinti, priži�r�ti senuosius klavišinius instrumentus. Tad ar teisinga
b�t� šiandienin� senosios muzikos interpretacijos praktik Lietuvoje vadinti
tradicija, perdavimu?
Kita darbe keliama problema – muzikos interpretacijos autentiškumas. Atlik�j�
siekis atskleisti esmines kompozitori� garso ir muzikinio stiliaus id�jas tapo
svarbia muzik� diskusij� tema. K�rinio atlikimo autentiškum slygoja ne tik
teorin�s žinios, pagrindini� senosios muzikos interpretacijos princip� išmanymas,
bet ir patys instrumentai, netgi j� akustin�s, technin�s savyb�s. Lietuvos atlik�jai,
dažniausiai netur�dami galimyb�s muzikuoti originaliomis instrument� kopijomis,
netenka ši� svarbi� privalum�. Ta�iau ar autentiškas atlikimas privalo tapti
interpretuotojo siekiamybe? Kas yra autentiškumas? Kiek jis svarbus
interpretacijoje, ar jis slygoja atlikimo kokyb�? � šiuos klausimus, remiantis
muzikolog� tyrimais ir debatais, bei asmenine autor�s atlik�jiška patirtimi bei
teorin�mis mintimis, siekiama atsakyti darbe.
Turinio objektas. Senosios klavyrin�s muzikos interpretacijos bruožai ir j�
atspindys Lietuvos atlik�j� veikloje.
Darbo tikslas. Nustatyti pagrindinius senosios klavyrin�s muzikos
interpretacijos stilistinius bruožus ir vertinti Lietuvos senosios klavyrin�s muzikos
atlik�j� interpretacijas.
Uždaviniai:
� Nustatyti senosios muzikos interpretacijos formavimosi etapus;
� Apžvelgti senosios muzikos notacijos problemas;
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
5
� Išanalizuoti stilistinius autentiškos interpretacijos požymius;
� Išanalizuoti ir apibendrinti Lietuvos senosios klavyrin�s muzikos atlik�j�
dabartin�s veiklos kryptis;
Tyrimo šaltiniai:
� Speciali muzikologin� literat�ra;
� Koncert� programos, anotacijos;
� Periodiniai muzikos ir kult�ros leidiniai;
� Koncertiniai, studijiniai rašai;
� Interviu su atlik�jais;
Speciali muzikologin� literat�ra: monografijos ir straipsniai.
Didžioji dalis veikal� apie autentišk interpretacij yra parašyta neseniai,
pradedant XX a. viduriu. J� autoriai – anglai arba amerikie�iai tyr�jai, žymiausieji
- P.Kivy, R.Taruskin‘as, B. D. Sherman‘as, C.Rosen‘as ir kiti. Kiti autoriai
daugiau medžiagos skelb� muzikologijos periodiniame leidinyje “Senoji muzika”
(„Early Music Journal“). Reikšmingos medžiagos atlikimo technikos klausimais
yra A.Dolmetsch'o, T.Dart‘o, J.C.Veilhan‘o, R.Donington‘o knygose. Knyg�
išleido ir muzikos atlik�jai N.Harnoncourt‘as , J.C.Veilhan‘as, išd�st� savo
paži�ras atlikim .
Autentiški traktatai apie muzikos atlikimo praktik�:
� M. Praetorius’o Syntagma musicum, 1614-1620;
� J.J.Quantz’o Versuch einer Anweisung die Flöte traversiere zu spielen,
1752;
� C.Ph.E.Bach’o Versuch über das wahre Art das Klavier zu spielen, 1753-
1762;
� L.Mozart’o Versuch einer grundliche Violinschule, 1756;
� F.Couperin‘o The art of playing the harpschichord, 1716-1717;
Tyrimo metodai.
Atliekant tyrim buvo naudotasi šiais metodais:
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
6
� istoriniu metodu;
� lyginamja analize;
� literat�ros analize;
� muzikinio teksto analize;
� interpretacijos analize.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
7
1. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO PROBLEMA
Autentiška senosios muzikos interpretacija – palyginti naujas terminas,
prad�tas vartoti visai neseniai. Ta�iau kalbant apie autentišk interpretacij
šiandien, b�tina pažvelgti, k reiškia pati autentiškumo svoka ir kaip ji formavosi
istorijos eigoje.
Iki XX a. muzikantai labiausiai koncentravosi savo amžinink� muzikos
atlikim. Ta�iau renesanso laikotarpiu, pavyzdžiui, Anglijoje sakralin� muzika
dažnai likdavo bažny�i� ir katedr� repertuaruose ilgiau kaip po šimt met�. XVIII
a. pabaigoje – XIX a. pradžioje tokios atlik�j� grup�s kaip Old music Academy ir
Old music Concert Londone nuolatos atlikdavo senj Anglijos bažny�i� muzik –
H.Purcell‘io, G.F. Handel‘io bei Corelli‘o k�rinius. Anglija buvo pirmoji šalis,
kurioje senosios muzikos k�riniai sal�se skamb�jo nuolatos.
XIX a. susiklost� pagrindin� nuostata, kad šiuolaikiniai interpretavimo b�dai
neb�tinai tinka senajai muzikai. Vienas takingiausi� tokios nuomon�s pasek�j� -
F.J.Fetti‘s, kuris istorinis koncertus atlikdavo Paryžiaus konservatorijoje nuo 1832
met�. Šis stiliaus apib�dinimas išplito ir gavo autentiškumo pavadinim. Jo esm�
– vertinti senj muzik jos gyvavimo laikme�io kontekste, o ne perk�lin�ti
dabart. Vis tik autentiškas k�rinio interpretavimas paplito kiek v�liau, kada
sumaž�jo šiuolaikinio interpretavimo stiliaus taikymas senosios muzikos
k�riniams. Tuo pa�iu iškilo kompozitoriaus intencij� autoritetas.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
8
1.1. POŽI�RIO � SENOSIOS MUZIKOS ATLIKIM� KAITA
Paskutin pra�jusio amžiaus dešimtmet tapo populiaru kalb�ti apie autentišk�
atlikim kaip nauj dalyk, kita vertus, bandym� atlikti baroko muzik ir perteikti
jos epochos dvasi buvo jau XIX a. viduryje.
Po J.S. Bach‘o mirties pirm kart muzikos istorijoje senesnysis stilius prad�tas
laikyti "nebemadingu". Klavesinu ir toliau buvo grojama, ta�iau – tik „šiuolaikin�“
muzik. C. P. E. Bach’as, Padre Antonio Soler’is ir L.v. Beethoven’as m�go
klavesin, ta�iau nesiek� atgaivinti pra�jusi� laik� šedevr�.
Lyginant su praeitimi, vyko didelis persilaužimas, kurio d�ka baroko muzika
gal�jo b�ti "atrasta iš naujo" po gero šimtme�io kaip netik�tas reiškinys.
F. Mendehlson‘o d�ka atlikus Šv.Mato pasij, 1829 metais J.S.Bach‘o muzika
atgim� iš naujo. Šis steb�tino masto atlikimas vyko pasitelkus trij� ar keturi�
šimt� daininink� chor.
Pats Mendehlson‘as, nors entuziastingai veik� Šv.Mato pasijos labui, labai
abejojo publikos, net atlik�j� geb�jimu suprasti š monumental� veikal.
Wilfred Blunt‘as, Mendelson‘o biografijos 2 autorius, raš�:
„Susižav�jimas Berlyno kult�riniame gyvenime kilo jau iš anksto, nes keli�
šimt� bals� choras žad�jo, jog senasis Bach‘as sugeba perteikti dram, aistr ir
melodingum, kad šis k�rinys turi milžinišk architektonin� strukt�r, kuri sunku
sivaizduoti tiems, kas yra susipažin� tik su smulkesniais instrumentiniais
k�riniais.
Viskas vyko taip sklandžiai, jog atrod� nemanoma, kad koncerto metu
nepavyks pasiekti to lygio, kok atlik�jai pasiek� per repeticijas. Dar niekada
neteko matyti atlikimo, kuriam b�t� skirtas toks vieningas klausytoj� pritarimas.
M�s� koncertas suk�l� neprast sensacij Berlyno išsilavinusi� žmoni� rate. Jeigu
senasis Bach‘as b�t� gird�j�s m�s� atlikim!"
Š atlikim galima laikyti pradžia to, k šiuo metu prasta vadinti baroko
atgimimu. Bach-Gesellschaft 1850 metais prad�jo J.S.Bacho k�rybos spausdinimo
veikl ir baig� j tik po penkiasdešimties met�,1900 metais.
V�liau susiformavo nemažai nauj� organizacij�, tarp j� - Schola Cantorum
Paryžiuje, Charles Bordes – Chanteurs de St Gervais, Deutsche Vereinigung fur
alte Musik, Pro Musika Antiqua Briuselyje. Bazelyje veik� senesnes tradicijas
turinti A.Wenzinger‘io mokykla Schola Cantorum Basiliensis (kurta 1933 metais)
2 Blunt, Wilfrid. On Wings of Song: A Biography of Felix Mendelssohn. New York: Scribner, 1974
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
9
- senosios muzikos mokymo ir tyrim� staiga, apr�pusi sakralin�s ir pasaulietin�s
muzikos program.
Nuo XX a. pradžios, kilus susidom�jimui senja muzika, atsirado meistr�, kurie
siek� ne vien atgaivinti senuosius instrumentus, bet juos ir patobulinti. Vienas
garsesni� - instrument� meistras A.Dolmetsch‘as. Apie iš naujo „atrast“ klavesin
R.Donington‘as rašo: „Senas klavesinas turi tam tikr� apribojim� ir skleidžia
skambes, silpn aukšt� dažni� skal�je ir geriau girdim žem� dažni� diapazone.
Dempfer pakeliantis pedalas suderintas nepraktiškai, d�l to jis neleidžia išgauti
didesn�s muzikin�s vert�s efekt� (...) Nauji instrumentai, kuriuose buvo ištaisyti
šie istoriniai netikslumai, skleid� daug geresn ir labiau išlaikyt gars nei
ankstesni� laik� klavesinai.“3
Pirmaisiais XX amžiaus dešimtme�iais Wanda Landowska (1879-1959), 1925
metais k�rusi Senosios muzikos mokykl�, “iš naujo išrado” klavesin, kur jau
buvo beveik visiškai išst�m�s fortepijonas, karaliav�s tiek namuose, tiek koncert�
sal�se. Jos “plieninis rojalis” išties nebuvo panašus n� vien baroko instrument.
Landowskos muzikos interpretavimas, nepaisant nekokybišk� garso raš�, vis dar
laikomas pavyzdiniu, o jos interpretacijos žvalgumas bei technikos precizika
sunkiai pasiekiama ir šiomis dienomis.
W.Landovska pateik� ne tik autentišk, tikinam ir tiksli senosios muzikos
interpretacij, bet ir privert� ši muzik pulsuoti gyvybe ir veržlumu, išgirsti j
taip, tarsi j nuo m�s� skyrusi� šimtme�i� n� neb�t� buv�.
1929 m. prestižin� Paryžiaus firma "Pleyel" laikinai sustabd� fortepijon�
gamyb tam, idant atkurt� klavesin – š ypatingai sen instrument. Tai buvo
vienas svarbiausi� pirm�j� pasiekim� atkuriant baroko muzik.
Europos senosios muzikos istorijos klodas, buv�s tik mokslinink� studij�
objektu, sugržintas aktyviam gyvenimui. Ilgo grojimo plokšteli� era suk�l� nauj
visuomen�s susidom�jimo klasikine muzika bang. Prie jos prisid�jo stereogarso
atradimas, raš� tobul�jimas bei tobulesni nam� garso atk�rimo aparatai. Ta�iau
dar ilgai senoji muzika buvo laikoma tik pradine muzikavimo pakopa ir geriausiu
atveju traukiama program kaip studij� medžiaga.
W.Landovskos tradicij t�s� Violet Gordon Woodhouse (1872-1948), viena
geriausi� XX a. klavesino bei fortepijono atlik�j� pasaulyje. Jai istorija d�kinga už
pirmj klavesino raš, atlikt 1920 metais.
3 Donington, R. The Interpretation of Early Music, 1932, p.210-211
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
10
Autentiško klavesino atgimimas prasid�jo XX a. viduryje kartu su klavesin�
gamintoj� F.Hubbard‘o bei W.Dowd‘o veikla. Išaugo atlik�j� karta, kurie išgars�jo
grodami autentiškais instrumentais, tarp j� - R.Kirkpatrick‘as, I.Kipnis‘as bei
G.Leonhardt‘as, K.Gilbert‘as, Ch.Hogwood‘as bei kiti. Senosios klavyrin�s
muzikos interpretavimo tradicij� k�rimui ypatingai nusipeln� keletas j�:
Gustav‘as Leonhardt‘as, autoritetingas J.S.Bach‘o k�rini� interpretatorius,
senosios muzikos k�rini� redaktorius. Atliko ir raš� visus pagrindinius J.S.
Bach‘o solinius k�rinius klavesinui: su Harnoncourt’u inicijavo vis� Bach’o
bažnytini� kantat� garso rašus. 1954 metais sub�r� baroko muzikos ansambl -
Leonhardt Baroque Ensemble. G.Leonhardt‘o es� apie istoriškai tiksl� atlikimo
stili� (HIP - historically aware performance style) vertintinas ypatingai reikšmingu
toliau pl�tojant baroko muzikos interpretacijos teorij ir praktik.
Igor‘is Kipnis‘as, muzikos kritik� vardintas geriausiu klavesinininku arba
geriausiu klasikin�s klavyrin�s muzikos atlik�ju. Jo poži�ris muzik labai
stilingas ir intymus. Jis labai gerai žinojo, kaip išgauti kiek manoma daugiau iš
tokio riboto diapazono instrumento kaip klavesinas. Atlik�jas kalb�jo: „Klavesinas
stebina žmones. Jie mano, kad instrumentas d�vi peruk ir laikomas pal�p�je. Aš
stengiuosi j ištraukti iš tos pal�p�s.“ Koncertuodamas I.Kipnis‘as dažnai
vežiodavosi savo instrumentus. Nuo 1971 met� jis tapo Konektikuto valstijos
(JAV) Senosios muzikos festivalio meno vadovu, šios valstijos muzikos
akademijos Baroko katedros ved�ju.
Hendrik’as Bouman’as. Jo radijo bei studij� rašai vertinami kaip vieni
geriausi� klavesino interpretacijos pavyzdži�. Klavesinininkas nuo 1999 met�
vadovauja savo suburtam ansambliui Concerto Felice. Yra suk�r�s per 40 darb�
pagal XVII-XVIII a. idiomas – klavesinui, fortepijonui, vargonams, smuikui ir
violon�elei; kamerin�s muzikos – kvartet�, trio ir sonat�; orkestro darb� –
simfonij�, uverti�r� ir siuit�; vokalin�s muzikos. H.Bouman’as dažnai atlieka
k�rinius savo pagamintais instrumentais.
David’as Leigh’as, atlik�jas, užsiimantis sen�j� instrument� restauravimu. Jo
restauruot� instrument� yra Anglijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje. Kritikai apie š
atlik�j rašo: “D. Leigh’o laisvum gimdo ne aklas sekimas muzikologin�mis
tendencijomis, bet tiesiog kiekvieno k�rinio muzikos kontekstas “.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
11
Bob‘as van Asperen’as, G.Leonhardt’o mokinys, vienas garsiausi� ši� dien�
klavesininink�.�Kaip muzikologas, šis atlik�jas atk�r� J.S.Bach‘o, Sweelinck‘o, S.
van Noordt‘o (pirmoji Olandiška sonata klavesinui 1703m.) ir C. Th. Padbrué‘o
k�rinius.
Atsigr�žim istorin� muzik kai kurie tyrin�tojai vertina kaip gyvos
šiuolaikin�s muzikos praradimo simptom. Jie teigia, jog šiandienos muzika tapo
labiau reikalinga patiems muzikantams nei publikai. Tod�l atsirad�s vakuumas
užpildomas gržtant prie istorin�s muzikos, daugiausia - XIX a. muzikos. Taip pat
ir senoji muzika pristatoma ne kaip muziejinis reliktas, o kaip gyvas, nat�ralus
muzikos raiškos vaisius.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
12
1.2. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJ� FORMAVIMASIS
Did�jant susidom�jimu senja muzika bei senaisiais instrumentais, atsiranda
diskusij� d�l muzikos interpretavimo autentiškumo poreikis. W.Landovska 1905-
1912 m. išskiria du pagrindinius senosios muzikos interpretavimo b�dus – vilkt
šiuolaikin� form ir tradicin. N� vienas iš j� autorei neatrodo teisingas –
„šiuolaikinis“ muzikos interpretavimas kei�iant dinamik, temp, taip pat perd�tas
jausmingumas pernelyg nutolsta nuo baroko muzikos esm�s, o apie „tradicin�“
senosios muzikos interpretavimo manier W.Landovska atsiliepia taip: „Taip
vadinami tradicionalistai didžiuojasi tuo, kad išpildo sen�j� autori� nurodymus,
ignoruodami tai, kad ženkl� ir dinamikos prasm� pasikeit�. Tie patys
tradicionalistai pabr�žia, kad jie k�riniuose nieko neprideda. Ta�iau tai – taip pat
visiškai neteisinga“4. W.Landovskos pastab, kad tie patys notacijos ženklai
ilgainiui keit� savo reikšm�. N.Harnoncourt‘as po aštuoniasdešimties met�
išpl�toja ir apib�dina kaip vien pagrindini� senosios muzikos interpretacijos
problem�.5
Vis daugiau muzikolog� nagrin�ja autentiškumo svok; o j� poži�riai ir
argumentai neretai skiriasi. Ne tik bandoma apibr�žti, kas yra autentiškumas ir
kaip jis tur�t� b�ti suprantamas. Pradedama abejoti, ar atlik�jas tur�t� siekti
autentiškos interpretacijos ir ar autentiška interpretacija manoma. Klausiama, ar
manoma atkurti seniai pamiršt senosios muzikos interpretacijos stili�, kiek
svarb�s istoriniai instrumentai atliekamam k�riniui, d�l ko atlik�jams reik�t�
atsižvelgti istorin� informacij. Svarstoma, kaip reik�t� interpretuoti
kompozitoriaus pageidavimus. Šiame darbe taip pat klausiama - kiek atlik�jui ir
klausytojui svarbus autentiškumo faktorius. Norint j atsakyti, reikia peržvelgti
poži�rio senj muzik ir autentiškumo svokos formavimsi bei kitim
istorijoje.
1.2.1. Autentiškumo klausimas
Egzistuoja du skirtingi poži�riai istorin� muzik, ir jie slygoja du visiškai
skirtingus atlikimo b�dus: vienas j perkelia dabart, kitas – praeit.
4 . ��������� „O ������” ������ ������ 1991. 97 p. 5 N.Harnoncourt „Zur interpretation historicher Musik“, 1990. 16 p.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
13
Pirmasis b�das yra vienintelis, naudojamas nuo pat daugiabalsumo pradžios iki
antros XIX a. pus�s, ir dar šiandien daugeliui žymi� muzik� jis priimtinas.
Antrasis poži�ris atsirado žymiai v�liau ir datuojamas XX a. pradžia. Nuo tada
vis labiau skatinamos autentiškos istorin�s muzikos k�rini� redakcijos. Gars�s
interpretatoriai jas apib�dina kaip siektin ideal. Bandoma senj muzik atlikti
taip, kaip ji b�t� skamb�jusi tuo laiku, kada ji buvo sukurta.
Termino autentiškas naudojimas, siekiant apib�dinti istorin interpretavim,
gali b�ti kildinamas iš analogijos su šio termino naudojimu muzikologijoje. Joje jis
reiškia autoryst�s priskyrim, pvz.: „šis k�rinys yra autentiškas J.S.Bach‘o
darbas“. (Svoka autentiškas Tarptautini� žodži� žodyne aiškinama kaip tikras,
patikimas, tai, kas remiasi pirmuoju šaltiniu.) Terminas susilauk� prieštaringo
vertinimo ir dažnai buvo kritik� gin�� objektu. Kritikai atakavo ne vien
terminologij, bet ir istorin�s muzikos atlik�j� tikslus. Dažniausiai kritik�
klausimai sukasi trijose orbitose: istorinio autentiškumo galimyb�s, jo siekimas ir
atlik�j� motyvacijos.
J.Kerman‘as6 teigia, kad muzikos nemanoma atlikti tiksliai taip, kaip ji
skamb�jo jos suk�rimo epochoje. Dažniausiai tr�ksta rodym� d�l konkretaus
periodo atlikimo praktikos. Taip atsiranda galimyb� pasireikšti atlik�j� vaizduotei.
Ir akivaizdu, jog ši� laik� muzikin� vaizduot� neišvengiamai skiriasi nuo
ankstesni� amži� tikrov�s. Vienas svaresni� argument� šiam teiginiui - skirtumai
tarp dabartinio ir ankstesnio laikme�io patirties tokiose srityse kaip ekonomika,
politika, religija bei mokslas. Šie faktoriai takoja muzikos suvokim ir
interpretavim. Kita kli�tis tikrai istorinei interpretacijai - m�s� atlikimo ir
klausymosi aplinkos (kompaktiniai diskai, radijas, koncert� sal�s) ir praeities,
(švent�s, bažnytin�s apeigos, r�m� men�s) skirtumai. Kontekstas veikia
interpretacijos prigimt. Be to, raš� atsiradimas padidino klausytoj� poreikius
techniniam tobulumui, o taip pat ir atlik�j� poži�riui ritmikos ir bendr k�rinio
atlikimo tikslum.
Tokie veiksniai gali apriboti atlikimo autentiškum net ir tuo atveju, kai
atlikim terpiamos “istorin�s rekonstrukcijos” (pvz. koncertai liturgini�
ceremonij� erdv�se). Liturgin�s rekonstrukcijos sulaukia kitoki� istorinio
autentiškumo kli��i� – auditorijos. Tokias rekonstrukcijas dauguma klausytoj�
6 Kerman, Joseph. Introduction to “The Early Music Debate.” Journal of Musicology, 10 (Winter, 1992): p. 113
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
14
suvokia kaip koncertus (vyrauja estetin�, hedonistin� funkcija), o ne kaip Mišias,
pašv�stas garbinti Diev. Ypa� nedaug klausytoj� (palyginus su ankstesni� amži�
publika), kurie gal�t� jausti emocin arba teologin ryš su specifiniais liturginiais
tekstais. “Netgi pa�ios s�kmingiausios istorin�s rekonstrukcijos negali tapti
praeities atk�rimu. Šita šiuolaikinio, naujoviško atlikimo kvintesencija iš esm�s
yra išimtinai m�s� epochos estetikos produktas.“ – teigia R.Taruskin’as. Tai yra
dar vienas argumento d�l negalimo autentiško interpretavimo pavyzdys – mes
nebeturime istoriškai autentišk� klausytoj�. R.Taruskin‘as pabr�žia, kad pastangas
atkurti k�rinio kontekst apsunkina šiuolaikin�s slygos.7 Muzika dabar paprastai
atliekama koncert� sal�se, nors prieš kelis šimtus met� tai vyko namuose arba
bažny�iose. Iš kitos pus�s, net ir stengiantis atkartoti visas slygas, nebus iki galo
žinoma, ar jos tikrai išpildytos tiksliai bei teisingai. Istorinio interpretavimo
tradicijos išsivyst� palyginti neseniai. Ta�iau j� istoriškumas negali b�ti
patikrintas, o tam tikrais atvejais gali kelti ir abejoni�. Dar viena priežastis, d�l
kurios nereik�t� vadovautis istorin�mis slygomis ar aplinkyb�mis – neigiamas ši�
slyg� efektas. Pavyzdžiui, XVI a. choro skambesys vargu ar b�t� priimtinas šiais
laikais, nes šiandieniniai chorai tikrai gal�t� geriau atlikti k�rinius. Kartais
rašytiniai šaltiniai gali nustebinti sugriaudami susiformavus vaizd apie muzikos
atlikim. Pavyzdžiui, J.Haydn‘as laiške 1789 metais rašo: “nuolankiai prašy�iau
perduoti kapelmeisteriui, kad tris mano simfonijas (d�l j� ypatumo) der�t�
repetuoti bent po kart prieš jas atliekant viešai.” 8
Tai parodo, kad praeityje muzikos k�riniai gal�jo b�ti atliekami ir be repeticij�.
Tai primena, kad autentiška interpretacija turi siekti aukštesni� muzikos atlikimo
ideal�, negu buvo laikomasi tam tikrais atvejais.
Nepaisant to, ar manomas istorinis tikslumas, muzikologas P. Kivy abejoja, ar
atlik�jams tikslinga groti taip, kaip to b�t� nor�j�s kompozitorius.9 Šis kritikas
nepripažsta, kad remiantis šiuo standartu galima vertinti atlikim. Jis teigia, jog
garsas pats savaime nebuvo toks svarbus senosios muzikos kontekste, koks jis yra
šiais laikais. Tod�l atlik�jai netur�t� siekti tiksliai atkurti atitinkamo laikme�io
adekva�ius garsus. Oponuojant šiam argumentui dažnai sakoma, kad senieji
7 Taruskin, R. “Text and Act: Essays on Music and Performance”, Oxford University Press, 1995, 49 p.
8 L.C.Robbins, Bartha D., Joseph Haydn, Gesammelte Briefe und Aufzeichnungen, unter Benützung d. Quellens. Kassel 1965
9 Kivy, Peter. Authenticities. Ithaca, NY, 1995.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
15
instrumentai labiau vertinami ne d�l to, kad jie atkuria „istoriškai autentišk“
gars, o d�l to, kad skambinant senaisiais instrumentais aiškiau juntama muzikini�
frazi� artikuliacija bei suvokiami tie apribojimai, kurie kompozitoriui neleido
rašyti kitaip.
Kita priežastis, d�l kurios tr�ksta vieningos nuomon�s, gali b�ti ta, kad
pasirinkim tarp naujoviškos ar autentiškos interpretacijos bei instrument� dažnai
takoja kompromisai. Senosios muzikos stilius ir instrumentai turi sav� privalum�
ir tr�kum�, taip pat kaip ir šiuolaikiniai instrumentai ar stiliai. Klavikordas,
pavyzdžiui, turi žymiai daugiau garso artikuliacijos galimybi�, lyginant su
šiuolaikiniu fortepijonu; ta�iau klavikordo dinamin�s galimyb�s mažesn�s.
Paprastai pasirinkim, kokiu instrumentu skambinti, lemia atlik�jo estetiniai
prioritetai, konkre�ios koncert� sal�s akustika, miesto ir valstyb�s instrument�
asortimentas ir kokyb�. Atlik�jai, suteikdami prioritet šiuolaikiniams
instrumentams, yra sitikin�, kad muzikos k�rinio id�joms konkretaus instrumento
garsas n�ra toks svarbus.
Kas nulemia istorinio autentiškumo idealo pasirinkim? Šiuo klausimu tiek
muzikos kritik�, tiek atlik�j� nuomon�s dvejopos. Daugelis atlik�j� neb�tinai
siekia gyvendinti kompozitoriaus id�jas - jiems svarbiau atgaivinti atitinkamo
periodo atlikimo praktik. R.Taruskin‘as teigia, jog „kompozitoriaus
interpretaciniai pageidavimai dažnai n�ra aišk�s ar pastov�s, ir kad net tada, kai jie
visiškai aišk�s, negalima j� laikyti svarbesniais, negu kažkieno kito“10. R.Dipert‘as
išskiria aukšto lygio kompozitoriaus siekius, tokius kaip estetiniai efektai, ir žemo
lygio priemones, kuri� pagalba šie estetiniai efektai tampa girdimi.11 Tada, kai šie
lygiai prieštarauja vienas kitam, reik�t� teikti pirmenyb� aukštesnio lygio
pageidavimams. Kai kada kompozitoriaus intencijos gali b�ti gyvendintos tokiu
b�du, kokio jo gyvenimo epochoje dar nebuvo.
Vis tik atlik�jas sipareigoja ne tik kompozitoriui, kuris yra k�rinio
“savininkas”, bet ir n�dienos klausytojams. Šiuolaikiniai klausytojai gali tur�ti
labai skirting patirt, lyginant su k�rinio atsiradimo laikotarpiu.
Be abejo, sud�tinga nusp�ti, koki tak autentiškumo jud�jimui tur�s ateities
amžiai. Net ir labiausiai pripažinti istorinio atlikimo meistrai kartais teigia, kad
kada nors ateityje j� atlikimas galb�t bus vertinamas labiau kaip b�dinga v�lyvojo
10 Taruskin, R. “Text and Act: Essays on Music and Performance”, Oxford University Press, 1995. 11 Dipert, R.R. Meyer's Emotion and Meaning in Music : a Sympathetic Critique of its Central Claims' in Journal of the Indian Musicological Society vol. 14 no.1, 1983. p. 5-18.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
16
XX amžiaus muzikos interpretacijos apraiška, nei kaip tikras istorinis atlikimas.
Pasak R.Tarusksin‘o, XX a. atlik�jai, nesvarbu, k jie teigia ir ko siekia, pakartojo
tai, k F. Mendelson’as nuveik� XIX amžiuje. Jie “sumodernino” ir pritaik�
J.S.Bach’o muzik šiam amžiui – tai yra m�s� amžiui.
1.2.2. Senosios muzikos notacija ir jos suvokimas
Natos – ne vienintelis išlik�s orientyras, kuriuo pasikliaujama, atliekant senj
muzik. Yra daugyb� XVII-XVIII a. ornamentikos šifruo�i�, traktat�, nurodym�,
kaip atlikti konkret� k�rin. Ta�iau notacijos slygiškumai - bene pagrindin�
problema, su kuria susiduria kiekvienas senosios muzikos atlik�jas. Atkirstam
didžiul�s epoch� prarajos ir vis dar stipriai takojamam romantizmo ideal�
muzikantui nelengva atsiriboti nuo savo kult�rin�s patirties ir pažvelgti muzik
tuometini� jos k�r�j� akimis.
Klaidinga b�t� teigti, kad natos, taip pat afekt�, temp�, dinamikos ženklai
visada tur�jo t pa�i reikšm� kaip ir šiandien. Pasak N.Harnoncourt‘o, ši
neteisinga nuomon� kilo iš fakto, kad jau šimtme�ius nat� užrašyme vartojami tie
patys grafiniai ženklai. N.Harnoncourt‘as teigia: „notacija yra ne tik
nepriklausomas nuo laiko, internacionalus muzikos užrašymo metodas, kuris
nesikeit� per ilgus šimtme�ius; drauge su stilistiniais muzikos poky�iais,
kompozitori� id�jomis bei atlik�jais keit�si ir nat� žym�jimo simboli� reikšm�.
Notacija yra išskirtinai komplikuota ženkl� sistema. Kiekvienas, kas kada nors
band� muzikines mintis ar ritmin� strukt�r perteikti natomis, žino, kaip tai
reliatyviai lengva. Ta�iau kai muzikantas paprašomas tai, kas parašyta, pagroti, jis
neretai pastebi, kad groja visai ne tai, kas buvo kompozitoriaus sumanyta.“12
Taigi, nors C.Monteverdi operos scena ar G. Mahler‘io simfonija užrašytos
daugmaž tais pa�iais ženklais, atlik�jas juose atranda gan�tinai skirting
informacij. Vienur reikalingas tikslus užrašyt� nat� atlikimas, vis�
kompozitoriaus nurodym� išpildymas. Kitur – bandymas prie kompozitoriaus
sumanymo priart�ti per milžinišk improvizacij� kompleks, kuris buvo
neatskiriamas nuo visos XVI-XVIII a. pabaigos muzikin�s praktikos. Ta�iau,
norint atlikti baroko epochos muzik, šiandieniams atlik�jams dažnai tr�ksta, anot
12 N. Harnoncourt „Zur interpretation historicher Musik“, Residenz Verlag, 1990. 32 p.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
17
N.Harnoncourt‘o, „aiškios vartojimo instrukcijos, tad tenka paieškoti jos iš kit�
šaltini� ”. 13 Ankstesni� šimtme�i� muzikoje galiojo rašytos ir nerašytos taisykl�s,
kuri� žinojimas tuometiniams muzikams buvo savaime suprantamas. Pavyzdžiui,
kiekvienas punktyrinis ritmas natose atrodo vienodai, ta�iau egzistuoja
neapsakoma daugyb� galimybi� j atlikti – nuo beveik lygi� nat� ver�i� iki
aštriausio taškavimo, priklausomai nuo muzikos k�rinio nuotaikos bei žanro
pob�džio.
Netgi takto br�kšnys tik XVII a. eigoje gyja mums pažstam prasm�. Tuo
tarpu nuo XVII a. pradžios taktas tebuvo tik orientyras - pavyzdžiui, C.Monteverdi
„Lamento d‘ Ariana“ (Ariadn�s rauda) ar F.Couperin‘o Preliudas non mesures
(betakt�s preliudijos) reikia atlikti b�tent šia laisvai interpretuojamo takto
maniera, kai takto pradžia n�ra aiškiai apibr�žta, ji prasideda “kažin kur”. XVII a -
XVIII a atsiranda mums prasta akcent� hierarchija, besiremianti kalbos principu,
kai po stipraus seka silpnas, po sunkaus – lengvas akcentas. Ta�iau, sekant arsis-
thesis taisykle, neretai pamirštamas kitas svarbus principas - disonansas turi b�ti
pabr�žtas, o jo išrišimas – turi pranykti. Daug senosios muzikos atlik�j� nepaiso
šios svarbios ir nat�ralios taisykl�s.
Dažnai pažodinis nat� trukm�s išlaikymas yra nemanomas – pavyzdžiui,
grojant akordus styginiais ar kitais instrumentais (fortepijonu, klavesinu) negali
b�ti išlaikomos pilnos nat� trukm�s. Skambinant klavesinu ar liutnia, ilgai
išlaikomos natos negalima gird�ti; girdimas tik „žengimas“ gars, o toliau visk
užpildo fantazija, realus garsas išnyksta. Tas “išnykimas” nereiškia, kad garsas
nebesit�sia - tai tik reiškia, kad jis girdimas “vidine ausimi”.
Baroko muzika yra inkrustuota ornamentais. Dažnai XVII - XVIII a. muzikos
k�rinio natose užrašyta tik pirmoji to ornamento dalis, tikintis, kad atlik�jas pats
sugeb�s atkartoti motyv (ar jo fragment) tuo pa�iu b�du, net jei v�liau jis
užrašytas nebebus. Tai prieštarauja modernaus atlikimo id�jai, kada stengiamasi
atlikti tiksliai tik tai, kas išspausdinta natose, nieko daugiau nepridedant.
Modernieji muzikantai neturi tokio atidaus poži�rio spausdintas natas, mus moko
groti tik tai, k mes matome – nei daugiau, nei mažiau. Mes netgi tur�tume save
mokyti iš naujo tam, kad sugeb�tume ornamentuoti atliekam k�rin net be
konkretaus išspausdinto teksto.
13 N. Harnoncourt „Zur interpretation historicher Musik“, Residenz Verlag, 1990. 35 p.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
18
Daugeliu atvej� nat� užrašymas ir atlikimo praktika skiriasi. Pavyzdžiui,
J.J. Quanz‘as savo traktate14 apie grojim fleita teigia, kad natos - tai tik tre�dalis
to, kas turi b�ti realioje muzikoje. Tai, kas neužrašyta - tempai, papuošimai,
štrichai ir kitos detal�s paliekamos atlik�j�, pakankamai gerai susipažinusi� su
notacijos subtilumais, nuoži�rai. Tod�l galima teigti, kad istorinis atlikimas skatina
ypating atlik�j� laisv� – muzikantas gali vesti savo pakeitimus nebijodamas, kad
kas nors j kritikuos už kompozitoriaus valios ignoravim. Skirtingai nuo
klasicizmo bei romantizmo epoch� kompozitoriaus sumanymo diktato, baroko
muzika turi veik neribot potencial keistis priklausomai nuo atlik�jo fantazijos,
geb�jimo improvizuoti. Spausdintas lapas Baroko periodu tarnavo tik kaip
atmintin� ir melodijos bei boso linijos šaltinis, nes muzikantai gerai išman� t
atlikimo stili�, kur jie buvo sitrauk� kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, XVII-
XVIII a. k�rini� atlikimas nemanomas be vadinam�j� laisv� pakeitim�. Šiuo
apibr�žimu vadinamas b�das, padailinantis melodij bei suteikiantis jai
reljefiškumo, naudojant vairius pasažus bei ornamentik. Tokius papuošimus
atlik�jas gal�jo naudoti tiek, kiek buvo atpažstama pradin� melodija, o kiekvienas
jos varijavimas tur�jo b�ti skirtingas, kad išlaikyt� klausytojo d�mes ir nesukelt�
nuobodulio. (1 lentel�)
Taigi, spausdinti šaltiniai t�ra tik skeletas ar karkasas, kur atlik�jas, kaip
tikimasi, tur�t� pagražinti ar net atskleisti. D�l ši� priežas�i� iš atlik�jo buvo
tikimasi pasinaudoti kompozitoriaus nurodytomis id�jomis tik kaip pradinio
atsispyrimo pozicija. Dažnai pats atlik�jas tapdavo kompozitoriumi. Mums yra
žinoma, kad Handel’is buvo gerai žinomas kaip vargon� improvizatorius, o
Bach‘as savo laikais visiems buvo geriau pažstamas kaip vargonininkas bei
vargon� bandytojas, o ne kompozitorius.
Baroko tradicija neabejotinai yra susijusi su improvizavimu. Teigiama, kad
XVII a. baroko kompozicijos turi nemažai panašum� su XX a. džiazu. Senosios
muzikos atlik�jai naudojo natas tik kaip atsparos tašk. Tuo tarpu tolesn� k�rinio
atlikimo eig nulemdavo tam tikros dienos ar laiko aplinkyb�s.
Iš kitos pus�s, vien tik intuityvaus muzikos suvokimo nepakanka. Ta�iau
prad�jus studijuoti istorinius pedagoginius bei autori� veikalus, neretai
susiduriama su aibe prieštaravim�. Informacija, kuri dabar naudojame kaip
senosios muzikos atlikimo teorin pagrind, kilo iš vairi� XVII- XVIII a. mokykl�
14 J.J. Quantz. On Playing the Flute, 1752. p.27
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
19
k�rini�. Harnoncourt‘as pastebi: „Kai kada lygindami kelis skirtingus šaltinius,
netik�tai atrandame visai skirting ar net kontrasting informacij. Muzika ir
muzikos mokymasis tada jokiais b�dais nebuvo vieningi – taip, kaip mes tai
suprantame dabar. Vienas autorius gal�jo t�sti savo t�vo ir senelio vertinamas
tradicijas, kitas gal�jo aprašyti muzikinius papro�ius apibr�žtoje vietov�je ar b�ti
sužav�tas kokios nors naujoviškos srov�s. Skaitant daugelio autori� darbus,
pastebimi dideli t� pa�i� tem� prieštaravimai. Tik palyginus gausius šaltinius,
prieštaravimai suvokiami kaip tariami, slygiški. Tik tada išgaunamas pilnas
vaizdas.
Notacija informuoja tiek apie atskirus garsus, tiek apie muzikos k�rinio eig.
Ta�iau nat� užrašymo b�das yra labai reliatyvus. Natos trukm� tiksliai nustatyti
manoma tik tam tikro laiko vieneto ribose. Tiksl� gars� aukšt sivaizduoti galima
virpesi� skai�iumi. Nustatyt temp galb�t pavyksta apibr�žti metronomo pagalba.
Ta�iau visa tai t�ra tik bandymas ap�iuopomis prisiliesti prie pirmin�s
kompozitoriaus id�jos. F.Couperin‘o traktate „Skambinimo klavesinu menas“
rašoma: “Kaip egzistuoja didžiulis skirtumas tarp gramatikos ir deklamacijos, taip
yra skirtumas ir tarp tabulat�ros ir gero atlikimo manieros.“ 15
15 ������� �!���� ""�����#�� $��� �� �%����$��" �.: ������, 1973, p. 64-74
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
20
1.3. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO STILISTINIAI BRUOŽAI
Senosios muzikos interpretavimo stilistikos tyrin�jim� Lietuvos
muzikologijoje n�ra daug. Apie senosios muzikos suvokim ir interpretacij
straipsni� yra paraš�s R. Bliškevi�ius. Kelet svarbi� atlikimo princip� pamin�jo
M.Azizbekova knygoje „XIX a. Vilniaus fortepijono menas“. Autentiškumo
problematika nagrin�jama L. Melniko straipsnyje „Autentikos beieškant“ bei to
paties autoriaus knygoje „C.Ph.E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus”.
„Muzikos bar�“ žurnale bei savaitraštyje „7 meno dienos“ senosios muzikos
koncertus bei festivalius recenzuoja Ž.Stonyt�, T.Baku�ionis, R.Zubovas.
J.Trilupaitien� rengia knyg „Klavyrin� ir vargon� muzika XVII-XVIII amžiuje“,
kurios vadiniame straipsnyje bus aptariamos senosios muzikos atlikimo
problemos.
Darbe apžvelgiami tie senosios muzikos atlikimo stilistikos aspektai, kurie
lietuvi� autori� dar nebuvo nagrin�ti, ta�iau n�dienos atlik�jui yra ypa� aktual�s.
Tai - muzikos instrument� tembras, tempas bei ritmo interpretacijos problema.
Muzikos kritikai neretai pabr�žia, kad siekiant senosios muzikos atlikimo
autentiškumo, labai svarbus ne vien nuoseklus taisykli� laikymasis, bet ir
improvizacinis momentas. Juk XVII a - XVIII amžiuje geru adagio – atlik�ju
laikytinas muzikas, geb�j�s improvizuoti, kiekvien pagražinim atlikti laisvai, nes
pagražinimai suteikdavo bei sustiprindavo k�rinio ar jo dalies išraišk.
„Koncertiniam baroko muzikos stiliui buvo privaloma improvizacija, kaip ir bel
canto stiliaus arijoms da capo, kuri� kartojamose dalyse dainininkas gal�davo vis
savo fantazij išreikšti kadencijomis ir kolorat�romis.“ 16
Tuo tarpu ši� dien� interpretatoriai neretai visus efektus paruošia iš anksto,
netekdami galimyb�s patiems dalyvauti gyvoje muzikos t�km�je, nustebinti ir
pavergti klausytoj. K. Sawyer’is rašo: "Improvizaciniai žanrai reikalauja iš
kiekvieno atlik�jo savitai prisid�ti prie gimstan�ios muzikin�s tikrov�s ir jai
paklusti. Atliepdami atlik�jui, kiti dalyviai vertina t tikrov� ir toliau j pl�toja -
vertina dažniausiai nedelsiant, pasmon�je; kai ind�lis meistriškas, jis labiau
veikia atlikim."17 Improvizacinis momentas ypatingai gl�di k�rinio
16 V.Gruodyt�, „Juvelyrika muzikoje“, Krantai, 1994 m. lapkritis – gruodis
17 K. Sawyer . Improvisation and narrative. Educational Researche, 2003
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
21
ornamentikoje. Dažnai užlaikymai, apodžiat�ros, trel�s n�ra užrašomos,
pagražinimai n�ra tiksl�s - tai neretai glumina, kadangi tikima, kad groti reikia tik
tai, kas užrašyta.
Kita vertus, b�tina pažinti teorin - interpretacijos atspirties tašk. Norint
jaustis išties laisvai, reikia žinoti svarbiausius stilistinius senosios muzikos
atlikimo bruožus, pagrindines jos atlikimo manieras.
Pavyzdžiui, laisv�, suteikta atlik�jui betakt�se preliudijose (žinomiausias
toki� preliudij� pavyzdys – F.Couperen‘o Preliudas non mesures klavesinui), gali
tapti sunkia našta atlik�jui, nežinan�iam pagrindini� ši� preliudij� atlikimo
princip�. Užuot ieškoj�s kv�pimo muzikinei min�iai pakyl�ti, jis turi nueiti lig
keli vien tam, kad t mint atrast� nieko nebesakan�iose kompozitoriaus
užuominose. Taigi, toks atlik�jas pirmiausia turi išsiaiškinti pagrindin harmonin
karkas, identifikuoti harmonines natas bose ir prie j� priderinti tinkamas
harmonines natas kituose balsuose. Ši supaprastint versij b�tina sugroti kelet
kart�, kad b�t� susidarytas harmonin�s strukt�ros vaizdas – kadencini� viet� ir
moduliacij� svarba. V�liau reikia sustatyti melodines soprano natas, ornamentus ir
vidurinius balsus. Kai k�rinio esm� jau perprasta, pereinama prie k�rinio ritminio
dalijimo. Ir tik paskui ieškoma tinkamo k�rinio tempo, emocin�s jo išraiškos.
Taigi, tai, kas baroko epochos muzikui buvo nat�ralu ir savaime suprantama,
šiandienos atlik�jui ne visada lengvai pasiekiama.
1.3.1. Tembras
Baroko muzikos atlikime sveikauja trys veik�jai: kompozitorius,
interpretatorius ir instrument� meistras. Kiekvienas j� savitai veikia kitus du šio
proceso dalyvius. Taigi, autentiška muzikos interpretacija nemanoma be
autentiško instrumentarijaus. Lietuva ypa� stokoja sen�j� instrument�, tod�l
m�suose senoji muzika neretai atliekama ne konkre�i� meistr�, o masin�s
gamybos, ne autentiškais, fabrikiniais instrumentais. Pavyzdžiui, ansamblis
„Musica humana“ iki šiol gastrol�se naudoja sen „Lindholm“ firmos spinet,
kuriuo išties nelengva perteikti subtilius muzikos išraiškos niuansus. Kai kurie
Lietuvos senosios muzikos ansambliai jau turi klavesin� kopijas.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
22
Kalbant apie senosios klavyrin�s muzikos interpretacij, b�tina bent trumpai
pamin�ti išskirtines klavesino savybes bei instrumento formavimsi istorijos
eigoje.
Klavesinas ilg laik buvo vienas svarbiausi� instrument� nuo pat ankstyvojo
baroko laik�. Ankstyviausi rašytiniai šaltiniai apie klavesin byloja jau 1300
metais. Šiuo metu seniausi klavesinai yra išlik� Italijoje. J� pagaminimo data
siekia 1521 metus. Ta�iau šie instrumentai negali b�ti laikomi klavesino
pirmtakais, nes tuo metu klavesinas jau buvo gij�s aiškias tik šiam instrumentui
b�dingas formas. Ital� meistrai gamino vieno manualo klavesinus, turin�ius labai
lengv konstrukcij ir slygiškai nedidel styg� tempim. Ši� instrument� išorin�
išvaizda iš esm�s liko nepakitusi, o garsas geriausiai atitiko akompanavimo
poreikius. (2 pav.)
Klavesino konstrukcijos perversmas vyko 1580 metais Flandrijoje, kai
klavesinus prad�jo gaminti instrument� meistras H.Ruckers’as ir jo pasek�jai.
Ruckers’o klavesinas tur�jo ilgesnes ir labiau temptas stygas, sunkesn korpus,
nedidel� ir elegantišk klaviat�r. (3 pav.) Toks derinys leido išgauti galingesn
negu itališko instrumento gars. Flamandišk� klavesin� gamintojai išrado dviej�
manual� instrumentus. Šis instrument� modelis Blanchet’� šeimos meistr� ir j�
pasek�jo P.Taskin’o buvo vystomas XVIII a. Pranc�zijoje. Pranc�ziški
instrumentai imitavo flamandišk�j� konstrukcij, ta�iau jie buvo paplatinti iki
penki� oktav� diapazono. (4 pav.) Šie klavesinai dažnai laikomi klavesin� dizaino
virš�ne ir šiais laikais pla�iai naudojami konstruojant šiuolaikines klavesin�
kopijas.
Anglijoje dviej� imigrant� gamintoj� J.Kirckman’o (Vokietija) (5 pav.) bei
B.Shudi (Šveicarija) gaminami instrumentai sulauk� pripažinimo d�l savo
malonaus skambesio ir dailaus korpuso. Ši� meistr� sukurt� instrument�
skambesys žav�jo daugel klausytoj�. Ta�iau toki� klavesin� garsas buvo pernelyg
stiprus, d�l to šiuolaikini� instrument� meistrai retai kada ryžtasi gaminti angliško
klavesino modelio kopijas. V�lesniais laikais meistro Shudi giminaitis
J.Broadwood’as pritaik� klavesino meistro žinias gamindamas fortepijonus ir tapo
vienu pirmaujan�i� fortepijon� gamintoj� Anglijoje.
Vokiško klavesino gamintojai pasek� pranc�z� pavyzdžiu, ta�iau ypating
d�mes kreip� instrumento skambes. Šiais laikais vokiškas instrumento modelis
n�ra itin paklausus atlik�j� tarpe, - jie mieliau renkasi pranc�zišk keli� manual�
klavesino model.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
23
Savo vystymosi virš�n�je klavesinas užleido viet fortepijonui (6 pav.), kuris
itin greitai paplito ir tokiu b�du visam šimtme�iui nustumdamas užmaršt
klavesino gamintojus ir j� sukauptas žinias.
XX a. pradžioje, kylant vis didesniam susidom�jimui autentiška muzikos
interpretacija, klavesinas v�l atgim�. Taip prasid�jo ši� instrument�
modernizavimas, j� gamyboje pritaikant net šiuolaikini� fortepijon� konstrukcijos
ypatumus. Šiuolaikiniai klavesinai pagal savo dyd iš pradži� skamb�jo per silpnai,
o j� garsin�s savyb�s neprilygo autentiškiems instrumentams. Galiausiai buvo
suvokta, kad, siekiant pagaminti šiuolaikišk klavesin, reikia mokytis iš sen�j�
meistr�. Vieni svarbiausi� šiuolaikini� instrument� gamintoj� - F.Hubbard’as ir
W.Dowd’as. Jie išrinko ir ištyr� daug sen�j� instrument�, taip pat analizavo sen�j�
meistr� paliktus raštus. Šiais laikais klavesinai gaminami vairiose šalyse
veikian�iose meistr� dirbtuv�se, kurios klientams si�lo tiek nesurinktus, tiek
visiškai paruoštus naudoti instrumentus.
B�tent klavesino d�ka baroko muzika gavo tokius gerai atpažstamus
požymius kaip greitai pranykstantis instrumento garsas; grojimas be pedalo, kuris
leist� prat�sti gars arba sujungti kelis garsus; nemanomas dinamikos ar akcent�
naudojimas; lengvas klaviat�ros poj�tis. Ta�iau klavesinas tik iš pirmo žvilgsnio
atrodo turintis ribotas galimybes, netobulas instrumentas. Pasitelkus muzikos
raiškos priemones, šis instrumentas gali atskleisti ir perteikti pla�i dinamikos,
efekt� ir nuotaik� skal�.
Basso continuo atlikimo praktikoje buvo naudojamos tam tikros priemon�s,
padedan�ios pasiekti didesn� dinamikos išraišk. Pavyzdžiui, tam, kad išgaut�
forte, klavesinininkas tur�davo prid�ti papildom styg� eil� (naudoti dviej�
manual� sujungim – kopuliacij�), groti arpedžio arba panaudoti daugiau
ornamentikos.
Tuo tarpu nor�damas groti piano, atlik�jas sumažindavo naudojam� styg�
skai�i� iki vienos eil�s – grodavo vienu manualu arba praskaidrindavo fakt�r,
praleisdamas vidurini�j� bals� natas ar grodamas vien soprano bei boso linijas.
Atliekant klavesinu solinius k�rinius, garso išraiška b�davo išgaunama ir kitais
b�dais. Kadangi instrumentas negal�jo t�sti garso pakankamai ilgai, buvo
naudojami keli metodai – tokie kaip ilgos trel�s, arpedžio, natos atkartojimas (ypa�
oktavose, kai viršutinioji nata buvo grojama dvigubai dažniau negu apatinioji).
Visa tai klausytojui sudarydavo t�siamo garso sp�d.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
24
Klavesino dinamin�s išraiškos tr�kumas b�davo kompensuojamas raiškiai
artikuliuojant kiekvien bals ar naudojant terasin� dinamik (aido efekt).
XVIII a. buvo teigiama, kad klavesinas – tai “instrumentas apsimet�lis”. Tuo
nor�ta pasakyti, kad kai kuriuos muzikinius efektus manoma išgauti ir tokiu
instrumentu, kuris, atrodo, negal�t� j� pateikti.
Ši� dien� klavesin� kopijos kuriamos pagal nesud�ting pranc�ziško bei
flamandiško modelio pavyzd. Vis tik k�rin atliekant sen�j� instrument�
kopijomis, reik�t� atkreipti d�mes vairi� geografini� mokykl�, laikotarpi� ir
kompozitori� garso idealo skirtumus. Pavyzdžiui, vokiški klavesinai baroko laikais
buvo daug sunkesni ir svaresni, tod�l j� skamb�jimo tonas buvo gilesnis,
turtingesnis. Tuo tarpu šiandien klavesino garsas neretai primena nepastovaus,
metalinio žvangesio skambes. J.S. Bach‘o idealas buvo klavesinas, imituojantis
liutn�s ton - Lautenclavicimbel. Siekdamas panašaus skambesio, Bach‘as vartojo
du liutn�s tembro klavesinus su specialiomis stygomis ir kitais elementais – j�
d�ka jis gal�jo išgauti šveln�, aptak� gars. Nors iki ši� dien� n�ra išlik� tokio tipo
klavesino pavyzdžio, turima nemažai raš� bei nuorod�, kuriomis remiantis yra
pavyk� atkurti panašius tokio instrumento modelius. Vieni geresni�j� yra
G.Sirkozy rekonstruoti klavesinai, jais skambinami J.S. Bach‘o k�riniai
Hungaraton rašuose.
Tyrin�jant žymaus klavesinininko D.Leigh‘o diskografij, pastebima, jog
skirting� interpretacijos mokykl� muzika atliekama vis kitokiomis klavesin�
kopijomis. Šveicarijos raš� firmos “Acanthus International” kompaktin�s
plokštel�s rašytos naudojant tik originalius, senuosius klavesinus. Puiki ši�
originali� instrument� garso kokyb� šiems rašams suteikia retai girdimo grožio.
William Byrde’o (1542-1623) bei Thomas Tomkins’o (1573-1656) k�riniai buvo
atlikti klavesinu, panašiu t, kur tur�jo Anglijos karalius &arlzas Pirmasis.
“Tenducci’s Harpsichord” kompaktin� plokštel� su J.C. Bach’o klavyriniais
k�riniais, rašyta unikaliu Anglijos klavesinu. J 1766 m. pagamino A. Backers’is.
Šis instrument� meistras (gal�jo b�ti G.Silbermann’o mokinys) suk�r� pirmj
fortepijon Anglijoje. A.Backers’o klavesinas buvo skirtas G.F.Tenducci, artimam
J. C. Bach’o draugui. G.Ph.Handel’io, J.Kelway ir J.Ch.Bach’o k�riniai buvo
atliekami sp�dingu klavesinu, atspindin�iu paskutin� klavesin� meistr� meno
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
25
kulminacij. Šiuo metu išlik� vos keliolika toki� instrument�. Juos pagamino B.
Shudi‘s. Tai buvo didžiausi ir labiausiai išvystyti instrumentai, gaminami
Anglijoje, taip pat didžiausi pardavimui skirti instrumentai visoje Europoje.
Beveik 9 p�d� ilgio ir penki� su puse oktav� apimties (CC-f’’’), šie nuostab�s
instrumentai apr�pinti naujausiais techniniais taisiniais, kurie tur�jo pad�ti jiems
konkurencin�je kovoje su sigalin�iais fortepijonais. Šiuos instrumentus atlik�jas
naudojo skambindamas J.Ch.Bach’o sonat. Vokie�i� muzika buvo atliekama
Andreas’o Ruckers’o 1623 m. pagamintu klavesinu. Šiame instrumente išliko
nemažai XVIII a. styg�. Vis� šioje kompaktin�je plokštel�je grot� k�rini� autoriai
(J.A.Reincken’as, G.Ph.Telemann’as, J.Pachelbel’is) susij� su J.S.Bach’u.
D. Scarlatti sonatos paskambintos Kirckman’o 1768 m. pagamintu klavesinu.
Skirting� mokykl� muzikos ypatumus skirtingomis klavesin� kopijomis
atskleisti siek� Lietuvos klavesinininkas T.Baku�ionis 2000 m. koncerte “Baroko
tokatos ir siuitos” Lietuvos nacionalin�je filharmonijoje. Atlik�jui tai puikiai
pavyko.
1.3.2. Tempas
R.Donington’as yra neabejotinai teisus, sakydamas, jog “tinkamas tempas
atitinkamam muzikos k�riniui yra tas, kuris atitinka – kaip ranka pirštin� – to
k�rinio interpretacij, suteikt tam tikro atlik�jo”18. Vis tik, klausantis n�dienos
Lietuvos senosios muzikos atlik�j�, dažniau pastebimas techninio atlik�jo
meistriškumo demonstravimas. Daugelis atlik�j� senajai muzikai taiko greit,
“lenktynin” temp, d�l to nuken�ia vertingiausios išraiškos detal�s.
Nustatant tinkam k�rinio temp, svarb� vaidmen vaidina tokie faktoriai kaip
atlikimo b�das, pulsas, frazuot�s. Reikia nepamiršti ir to, kad XVII - XVIII
amžiuje k�rini� tempai buvo daug l�tesni ir sant�resni, negu sivaizduojama
šiandien. Taigi, bendra autentiško k�rinio atlikimo nuostata tur�t� reikšti, kad
tempas niekada neturi b�ti greitesnis negu tas, kur pasirinkus galima aiškiai
artikuliuoti grei�iausias (trumpiausios trukm�s) natas.
Kitas, artimas tempo išlaikymui, autentiško atlikimo bruožas – santykinis
tempas tarp atskir� koncerto dali�. Daugelis mano, kad autentiško atlikimo bruožas
yra ypatingai l�ta vidurinioji dalis, kontrastinga greitosioms – pirmajai ir
paskutiniajai – dalims. Ta�iau iš ties� trys barokinio koncerto (arba sonatos) dalys 18 R.Donington, Tempo and Rhythm in Bach's organ music, p.12-13
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
26
tur�t� b�ti apytikriai lygios trukm�s atžvilgiu. Taigi, l�tos dalys tur�t� b�ti
greitesn�s negu prasta ši� dien� senosios muzikos interpretavime, tuo tarpu
greitosios – l�tesn�s. Muzika pati savaime si�lo skirtingai atlikti kraštutines dalis,
ta�iau šis skirtumas turi b�ti pasiekiamas ne temp� greitinimu, bet nuotaik�,
charakteri� kaitos pagalba. Kraštin�s dalys turi b�ti gyvesn�s, tuo tarpu vidurinioji
– labiau lyriška. Tok poži�r palaiko T. Dart’as – vienas pirm�j� autentiško
muzikos atlikimo tyrin�toj�.
Autentiškai atliekamuose k�riniuose galioja viena paprasta taisykl�: l�tosios
dalys turi nerangiai, grakš�iai rutuliotis, niekada nesivilkti, o greitosios neturi b�ti
neskubotos, idant atlik�jas sp�t� artikuliuoti net grei�iausias natas. A.Scarlatti raš�
didžiajam kunigaikš�iui Ferdinandi de Medici: “Ten, kur pažym�ta grave, aš
neturiu galvoje „melancholijos“; tuo tarpu allegro pažym�tos dalys netur�t� per
daug reikalauti iš vokalist�.”19
Nemažai autentiškai atliekam� k�rini� pagrsti temp� kaita, tod�l muzika tarsi
banguoja. Taip atmetamas faktas, jog baroko laikais pastovus tempas buvo viena
pagrindini� priemoni� suvaldyti ansamblio muzikantus bei vokalistus. D�l šios
priežasties dirigentai paprastai mušdavo ritm sunkiu daiktu pult arba grindis.
Beje, ritm pabr�žti buvo prasta ne tik orkestro dirigentams, bet ir atlik�jams
solistams. F.Couperen‘as savo „L'Art De Toucher Le Clavecin” rašo: „Geriau ir
teisingiau (klavesinininkui – aut.past.) nelinguoti galva ritm ir nemušti takto
koja“ .
L�tas, stabilus tempas buvo neatskiriama baroko laik� dalis, o kontrapunkto
linijos aiškumas - svarbiausias dalykas, kuris savo ruožtu diktavo l�t k�rinio
atlikim.
Baroko muzika paprastai netur�jo joki� tempo nurodym�. K�rini�, kuriuose
buvo pažym�tas tempas, kompozitorius gal�jo tur�ti omenyje kelis dalykus:
1) Tempas baroko laikais buvo kiek l�tesnis nei modernios muzikos atlikime.
D�l to Scarlatti k�rinio presto šiandien skamb�t� kaip allegro arba vivace.
Atliekant t pat k�rin presto tempu klavesinu, gird�tume ne k daugiau kaip tik
„nag� taršk�jim“, o grojant šiuolaikiniu fortepijonu – dar prastesn rezultat.
2) Esant nurodytam tempui baroko k�rinyje, j reikia suprasti kaip
rekomendacij k�rinio atlikimo stiliui ar b�dui, o ne grei�iui.
19 M.Fabri, Alessandro Scarlatti e il Principe Ferdinando de’ Medici, 1961, p. 92
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
27
Ta�iau ribos, kuriose gali kisti tinkamas k�rinio tempas, yra netik�tinai
pla�ios. Kompozitoriaus sumanyti tempai, priklausomai nuo aplinkybi�, atlikimo
metu gali kisti. Juk interpretacija labiausiai priklauso nuo asmeninio muzikos
k�rinio suvokimo. D�l to muzikos istorijoje visada atsiras aplinkybi�, d�l kuri�
muzikos atlikimas keisis.
Iš kitos pus�s, A. Parrott’as teig�, kad tada, kai muzikantai atsižvelgia
istorinius duomenis, “iškyla naujos galimyb�s, net jeigu senosios ir nustoja savo
reikšm�s”.20 Tas pats pasakytina ir apie istoriškai informuoto atlikimo tendencijas:
net jeigu pastangos, siekiant išsiaiškinti teising temp, nepasiteisina, jos kai kada
gali suteikti nauj� galimybi� atlik�jams
1.3.3. Vibrato
Svarbi autentiško muzikos interpretavimo ypatyb� - vibrato naudojimas. Šiais
laikais vibrato beveik nebegirdimas, d�l to klausytoj pasiekia tik plokš�ias ir
negyvas garsas. Iki ši� dien� n�ra pakankamai aišku, iš kur kilo šis autentiškumo
aspektas. Keletas istorini� šaltini� pateikia prieštaringas kilm�s versijas. Viena
prielaida - baroko laik� instrumentai buvo pras�iau pagaminti ir juos b�davo daug
sunkiau suderinti, negu šiandieninius. To priežastis dažniausiai buvo netinkamos
laikymo slygos, vis� pirma dr�gm� ir šaltis. Tokiu atveju vibrato pad�davo
išvengti netinkamo suderinimo tr�kumo.
Corelli mokinys F.Geminiani‘s paraš� kelis reikšmingus veikalus apie grojim
smuiku. Be to, jis išleido kelet ypa� sud�ting� smuiko sonat� rinkini�. Joms
atlikti rekomendavo naudoti vibrato kiek galima dažniau.
Vibrato technika Bebung gerai išvystyta ir taikyta vokie�i� baroko klavikordo
k�riniuose. Baroko muzikoje gausu pavyzdži�, rodan�i� vibrato reikšm�
vokalin�je muzikoje arba smuiko k�rini� atlikime, imituojant žmogaus bals.
1.3.4. Nelygus grojimas – notes inegales
Egzistuoja du pagrindinai atlikimo stiliai - pranc�ziškas ir itališkas, kurie turi
savo specifik bei reikalavimus. F.Couperin‘as pasteb�jo: “man atrodo, kad m�s�
(pranc�ziškoje) sistemoje notacija turi tokius pa�ius tr�kumus kaip ir žodži� 20 B. Sherman, Inside early music (New York, 1997), p.392.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
28
užrašymas. Mes užrašome ne taip, kaip tai bus atliekama, tod�l kitatau�iai m�s�
muzik atlieka blogiau nei mes j�. Italai, atvirkš�iai, muzik užrašo tiksliai taip,
kaip ji buvo sugalvota; pavyzdžiui, viena paskui kit einan�ias aštuntines mes
grojame taip, tarsi jos b�t� su taškais..“ 21
Nelygus grojimas – ne vien baroko muzikos požymis. Jis naudojamas ir
senojoje europie�i� bei orientalistin�je muzikoje, taip pat ir skirtingose
šiuolaikin�s muzikos sferose (liaudies muzikoje, džiaze.).
Kirill Gerstein‘as yra pasak�s: „Kada j�s girdite Glenn‘ Gould‘, grojant
Bach‘ - j�s girdite t ritmin puls, kuris yra labai artimas tam, kuris džiazo
atlik�j� vadinamas svingu. Tuo tarpu baroko muzikoje tai vadinamas notes
inegales“.
Baroke nelygus grojimas naudojamas sistemiškai. Nelygaus grojimo tikslas –
pabr�žti arsis ir thesis (lengv ir sunki) dalis. Quantz’as taip apibr�žia: „Ši
taisykl� – pereinamosios natos vidutinio tempo ar Adagio k�riniuose, kurios,
nekreipiant d�mesio vienod j� vert�, grojamos truput�l kitaip, t.y.
akcentuojamos kiekvienos fig�ros pirmosios natos (pirma, tre�ia, penkta, septinta),
jas šiek tiek ilgiau užlaikant nei antr, ketvirt, šešt .Ta�iau šis užlaikymas neturi
virsti nata su tašku. 3/2 takte nata prat�siama ketvirtadaliu jos vert�s, ¾ -
aštuntadaliu, 3/8 – šeštadaliu.„22 Trumpai tariant, nelygus grojimas yra tuomet, kai
prailginama viena iš dviej� nat�. Šis b�das n�ra kaip nors pažymimas, tod�l
atlik�jas turi pats susiprasti, kada jis naudotinas.
Kartais gali b�ti prailginama tik pirma visos ritmin�s fig�ros nata. Aštuntini�
jud�jime antroji nata kartais gali b�ti atliekama kaip šešioliktin�. Kartais santykis
yra toks: pirmoji nata užima du tre�dalius ketvirtin�s; antroji – likus tre�dal.
Kartais skirtumas mažiau jau�iamas, maždaug trij� ir dviej� santykis, pirmoji nata
užima 3/5, antroji – 2/5 ketvirtin�s.
Pagal Cajon’o ir Hotteterr’o23 sudaryt lentel� šiuolaikinis atlik�jas gal�t�
lengviau orientuotis naudodamas nelyg�j grojim vairaus metro k�riniuose (7
pav.).
Nelygus grojimas tarnauja:
21 Couperin, F. L'Art De Toucher Le Clavecin, 1974. 22 Quanz, J.J. On Playing the Flute. (išversta Edward R. Reilly), 2001. 23 Hotteterre, J.M. Principles of the Flute, Recorder and Oboe (Principes De La Flute), 1984.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
29
� pagrindini� metrini� ir ritmini� kont�r� pabr�žimui;
� ritmini� ilg� pasaž� praturtinimui;
� išraiškos sustiprinimui tempo rubato prasme;
� polifonijai (bals� nepriklausomumui) pabr�žti;
Atlikimo praktikoje naudojami keli nelygaus grojimo b�dai:
Pertaškavimas. Trumpos natos, einan�ios po taškuotos natos, grojamos
trumpiau nei parašyta (arba naudojamos drauge su artikuliacine pauze). Taško
vert� yra prailginama (taip pat ir smulkesn�s vert�s natose).Taigi nata su tašku
grojama taip, tarsi šalia jos b�t� du taškai. Toks b�das tinka patetiškai išraiškai ir
naudojamas ten, kur norima išvengti pernelyg didelio frazi� “užglaistymo”.
Šuoliams netinkamas, vartotinas grei�iau nuosekliems pasažams.
Atvirkšiai punktyriniame ritme galioja ta pati taisykl� – nata po taško
sutrumpinama. Toks nelygus grojimas vadinamas lombardiškuoju - couler.
Pauz� vietoje taško Jei po natos parašyta mažyt� pauz�, ji turi b�ti prailginta,
o po jos einanti grup� nat� atliekama grei�iau. Tas pats principas galioja, jei pauz�
yra prieš punktyrines natas – pauz� prailginama. Jei prieštaktyje yra trumpa nata, ji
sutrumpinama.
Vienalaikiai arba vienas po kito einantys ritmai Jei viename balse triol�s, o
kitame – taškuotos natos, tre�ij nat (po taško) reikia groti ne drauge su tre�ija
kito balso nata, bet šiek tiek v�liau. Priešingu atveju 6/8 ir 12/8 taktai supanaš�s.
Ta�iau jei k�rinio pagrindas yra triolinis jud�jimas, nelygaus grojimo geriau
nenaudoti, nes baroko epochoje dar nebuvo paplit�s trioli� žym�jimas.
Taško sutrumpinimas – lourer Tinkamiausia naudoti, pabr�žiant švelni,
daining, meili išraišk, vengiant pernelyg aštrios ir griežtos k�rinio
interpretacijos.
Taškavimas – pointer Prie vienodos ritmin�s vert�s nat� pridedami taškai. Šis
tolygiai taškuotas ritmas vartojamas šokinio ar maršinio charakterio k�riniuose -
kurantose, maršuose, kai kuriose greitose alemandose. Naudojant nelyg� grojimo
b�d, reik�t� vengti monotoniškumo. B�tina nepamiršti, kad viena fraz� reikalauja
ritmini� pakeitim�, tuo tarpu kita tame pa�iame k�rinyje – ne. Naudojant ritminius
pakeitimus visoje pjes�je neišvengiama vienpusiškumo, prarandamas pjes�s
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
30
aromatas. Reikia žinoti, kur, kada ir kaip naudoti nelyg�j grojim. Kaip ir
ornamentuot�, nelygus grojimas taikomas tik ten, kur jis sustiprint� k�rinio
išraišk. Tame pa�iame k�rinyje rekomenduojama panaudoti vairi� r�ši� inegal’.
Jis privalo tarnauti ritmui, takto formavimui. G.F.Hendel’io k�rinio pradžia neretai
b�na užrašyta taškuotai, o v�liau taškas nebeužrašomas. Tikimasi, kad atlik�jas
pats susipras ir toliau gros pradiniu b�du.
Svarbu žinoti tam tikras taisykles, tradicijas, kad naudojant nelyg� grojim
neb�t� grubiai klystama. J. C. Veilhan’as jas apibendrino taip:24
Nelyg�j grojim tikslinga naudoti:
� visuose ilguosiuose pasažuose, užrašytuose vienodos vert�s natomis; jas galima
dalinti grup�mis po dvi ar keturias gaidas;
� l�tesniuose neporinio metro taktuose – ¾, 6/4, ir greituose porinio metro
taktuose – 2/4, 2/2;
� skambinant ligas, sujungtas po dvi gaidas, ar natas su taškais. &ia naudotinas
lombardiškasis b�das;
� nuosekliai kylan�i� ar besileidžian�i� melodij� epizoduose;
Nelygusis grojimas nenaudojamas:
� epizoduose, pažym�tuose terminais notes egales, martelies, detachees, decide,
marque, mesure;
� kai muzikos charakteris ritmo atžvilgiu stabilus, ryžtingas;
� kai k�rinio ritmas labai netolygus – gausu sinkopi� ir ritmo pertr�ki�;
� kai k�rinio pagrindas – neporin�s grup�s, pvz. 6/8 takte: grupavimas po tris,
bet ne po dvi gaidas;
� kai didesn� nat� grup� sujungta lankeliu;
� kai virš gaid� taškai reiškia ne stacatto, o lyg� grojim;
� kai natos kartojamos (repeticija);
� labai greituose pasažuose( juose galima truput prat�sti pirmsias natas iš
grupi� po keturias, aštuonias ar daugiau nat�);
� Sunkiuosiuose lyginiuose taktuose(C, 3/2) ir greituosiuose nelyginuiose
taktuose(3/8);
1.
24 J. C. Veilhan , Die Musik des Barock und ihre Regeln, Alphonse leduc –Paris, 1991
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
31
� Melodiniuose šuoliuose;
� Saraband� bose, jei jo jud�jimas paremtas vien aštuntin�mis;
� Ital� muzikoje nelygus grojimas ne toks populiarus;
� Netaikytina D.Skarlati k�ryboje;.
Muzika, kurioje tinka naudoti nelyg�j grojim:
� pranc�z� muzikoje bei jos takotoje muzikoje (Purcell’is ir jo laikme�io
autoriai, Hendel’is, Froberger’is);
� J.S.Bach’o k�ryboje – tik Pranc�ziškose siuitose;
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
32
2. SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS ATLIKIMO TRADICIJA
LIETUVOJE
2.1. IŠTAKOS
Lietuvos meninis gyvenimas jau prieš kelis šimtme�ius buvo gausiai
prisodrintas muzikos. V.P.Jurkštas straipsnyje “Muzika Vilniaus Žemutin�je
pilyje” apžvelgia didži�j� kunigaikš�i� dvaro muzikos veikl, apiman�i laikotarp
iki XV a. pradžios. Pasak autoriaus, jog Vilniaus Žemutin�je pilyje - Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštyst�s politikos, dvasin�s ir meno kult�ros centre - nuolat
veik� vair�s didži�j� kunigaikš�i� dvaro muzikos ansambliai, tur�j� puiki�
muzik�, pasiekusi� aukšto profesionalumo.
Muzikinio Lietuvos didži�j� kunigaikš�i� Vilniaus r�m� gyvenimo tradicijas
tyrin�jo ir J.Trilupaitien� straipsnyje “Muzika valdov� r�muose”.25 Straipsnyje
teigiama, jog svarbus vaidmuo muzikinei tradicijai teko Vytauto Didžiojo valdymo
laikme�iui. Tuomet buvo spar�iai vystomi kult�riniai mainais, pl�tojami
tarptautiniai ryšiai. Lietuv pasiek� pirmieji klavyriniai instrumentai. Istoriniuose
šaltiniuose minima, kad 1408 metais kryžiuo�i� magistras Konrad‘as von
Jungingen‘as Vytauto žmonai Onai atsiunt� dovan� ypa� brangi dovan –
portatyv. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje buvo griežiama renesanso epochos
instrumentais – išilgin�mis fleitomis, vargonais (pozityvais), klavikordais.
XVI-XVIIa. Lietuvoje vyrauja ryškios renesanso ir baroko pasaulietin�s
muzikos apraiškos: rengiami karnavalai, muzikiniai paradai. Nuo XVI a. pradžios
Lietuvos aukštuomen�je tapo madingos vokalin�s ir instrumentin�s kapelos.
Gars�jo Vilniaus katedros, didik� Radvil�, Goštaut� kapelos. XVI a. viduryje
Vilniaus didik� dvarus buvo kvie�iami kompozitoriai ir atlik�jai iš Europos šali�.
Sunku patik�ti, ta�iau ital� muzikai Luca Marencio, Marco Scacchi‘s, Tarquinio
Merula ar Giovanni Battista Cocciola XVII amžiaus pradžioje dirbo Lietuvos ir
Lenkijos valdov� – Vaz� dinastijos dvare. � ši� valdov� dvar buvo kviestas net
Claudio Monteverdi‘s. Pagal t� laik� Europos šali� standartus, dvaro kapeloje
tarnavo beveik keturiasdešimt panašaus lygio muzik�, daugiausia ital�. J� d�ka
Lietuv atkeliavo ir Italijoje madingas to meto repertuaras.
25 “Italy in Lithuania” elektroninis leidinys, skirtas Vilnius international club susitikimui 2004 m. balandžio m�n. http://www.lithill.lt/vic-italy/article4.asp
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
33
Vilniuje gyveno ir k�r� J.Brantas, vienas pirm�j� vietini� kompozitori�,
komponav�s basso continuo technika. Nuo 1579 rengiamuose Vilniaus universiteto
teatro spektakliuose skamb�jo muzika ir šokiai. 1636 Vilniaus valdov� r�m�
muzikiniame teatre pastatyta pirmoji opera Lietuvoje- „Il ratto di Helena“ („Elenos
pagrobimas“). &ia veik� ir pirmasis muzikinis teatras. Pastatytos operos
„Andromeda“ (1644m.), „ Circe delusa“ („Apviltoji Kirk�“,1648m.), oratorija
„Šventoji Cecilija“, veik� baleto trup�. Bažny�iose rengta dideli� vargon�, nulieta
varp�, prad�ta gaminti smuikus ir klavesinus.
XVII a. pradžioje kunigaikš�i� bei didik� r�m� ansambliuose buvo
klavesininink� ir mokytoj� užsienie�i�. Manoma, kad vienas pirm�j� Lietuvoje
klavesin� meistr� buvo K. Donelaitis - yra žinoma, kad jis padar� tris klavesinus ir
fortepijon.
XVI-XVI a. Musica Terrae Vilnensis renesanso ir baroko muzik bandyta
atspind�ti kompaktin�se plokštel�se “Senoji Lietuvos muzika” bei “Ital� muzika
Vaz� dvare” (Semplice, Vilniaus plokšteli� studija.) Šiose kompaktin�se
plokštel�se rašyti ital� kompozitori� k�riniai, kuri� veik prieš keturis amžius
klaus�si Lietuvos valdovai ir didikai.
XVIII a. sivyravo karališkasis romantizmo laik� muzikos instrumentas
fortepijonas, palaipsniui išst�m�s Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst�s laikais
m�gtus klavesinus, klavi�embalus, panteleonus ir kitus klasicizmui b�dingus
instrumentus.
Senosios klavyrin�s muzikos sklaidos užuomazgos Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštyst�je d�l sud�tingo tolesnio Lietuvos istorinio likimo negal�jo b�ti
išpl�totos netgi kelet šimtme�i�. XX a. 7-jame dešimtmetyje prasid�jo nauj�j�
laik� Lietuvos senosios klavyrin�s muzikos puosel�jimo banga. Talentingi
Lietuvos konservatorijos absolventai prad�jo reikštis šiame bare kaip
koncertuojantys solistai ir, kas buvo itin nauja, kaip senosios muzikos ansambli�
k�r�jai bei vadovai.
1975 metais susikuria Lietuvos kompozitori� sjungos kamerinis ansamblis,
kuriame klavesinu skambina V.Korys.
Reikšmingi žingsniai siekiant v�l atrasti senosios muzikos grož Lietuvoje buvo
žengti 1974 metais Lietuvos nacionalin�s filharmonijos kamerin�s muzikos
ansamblio „Musica humana“, kuriame tuo metu klavesinu skambino J.Andrejevas.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
34
1979 metais surengiamas pirmas senosios muzikos festivalis Šiauliuose.
1982 metais Lietuvos Muzikos Akademijoje kuriamas klavesino fakultatyvas,
pam�gtas fortepijono bei vargon� specialyb�s student� Tuo tarpu klavesin kaip
specialyb� (1988 metais Muzikos Akademijoje kurtos klavesino specialyb�s
studijos) tebaig� tik du studentai - Balys Vaitkus ir šio darbo autor�.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
35
2.2. ATLIK�JAI
2.2.1. Gediminas Kviklys
Vargonininkas ir klavesinininkas, baig� Lietuvos
konservatorijos fortepijono ir vargon� klases. Dar b�damas
L.Digrio vargon� klas�s studentu prad�jo aktyvi koncertin�
veikl. Nuo 1977 m. G.Kviklys vis dažniau renkasi XVII-XVIII a.
instrumentin� muzik.
Atlik�jas studijavo klavesino skambinimo men Prahos Muzikos akademijoje
prof. Zuzanos Ruži�kovos klas�je. Stažuoti užsienyje poreikis iškilo tapus
ansamblio Musica humana klavesinininku 1982 metais. G.Kviklys pasirinko
studijas Prahos Muzikos Akademijoje, kuri atlik�jui pasirod� prieinamiausia ir
pakankamai aukšto lygio. Jau tuomet ten darbavosi ir koleg� Giedr� Lukšait� –
Mrazkova. Pasak G.Kviklio, kaip pianistui ir vargonininkui iš pradži� atrod�, kad
skambinimas klavesinu yra paprastesn� užduotis. Ta�iau netrukus paaišk�jo, kad
klavesino atlikimo technika yra sud�tinga ir kelia ne mažesnius reikalavimus nei
vargonai.
Prof. Z. Ruži�kovos klavesino klas�je G.Kviklys studijavo plat� muzikin
repertuar ir kiekvien pamok atnešdavo vis k nors nauja. Kadangi profesor�
priklaus� senesniajai W.Landovskos dvasios ir pedalini� gamyklini� klavesin�
dinamikos inspiruojamai kartai, ši� dien� klavesinininkas pasigest� artikuliacini�
retorini� klavesino kalbos princip�, nors jos atlikimas dar� didel sp�d.
Ruži�kovos m�giami koncertiniai opusai – J.S.Bach'o Itališkas koncertas,
Chromatin� fantazija ir fuga (š k�rin 1987 metais klavesino muzikos koncertui –
egzaminui po stažuot�s Prahos muzikos Akademijoje pasirinko ir G.Kviklys). Iš
jaunesn�s kartos klavesininink� jau pasiekdavo žinios apie klavesinus – kopijas ir
naujj poži�r baroko muzikos atlikim.
Iš Prahos G.Kviklys gržo sitikin�s, kad klavesinas yra savarankiškas ir
tobulas instrumentas ir kad tik juo baroko klavyrin� muzika skamba nat�raliai ir
kalba savo kalba.
Atlik�jo repertuare - tiek renesanso ir baroko instrumentin� bei vokalin�, tiek
šiuolaikin� muzika. G.Kviklys pastebi, kad šiuolaikin� muzika, atliekama
senaisiais instrumentais, dažnai skamba labai išraiškingai ir šviežiai.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
36
Atlik�jas pareng� daug solo ir kamerin�s muzikos program�, muzikavo su A.
Vizgirda, R.Katiliumi, J. Banevi�iumi, G.Sk�ryte, M. Tuin, A.Širvinskaite, S.
Š�ryte, R.Kaln�naite, U. Kondrotaite ir S. Kondrotaite.
Klavesinininkas m�s� klausytojams geriau pažstamas kaip ansamblio “Musica
humana” narys nei kaip atlik�jas – solistas. Daugiau nei dvi dešimtis met�
dalyvaudamas ansamblio veikloje, taip pat nepamiršdamas ir vargon�, G.Kviklys
sukaup� didžiul muzikos repertuar. Nuo 1988 m. atlik�jas d�sto Lietuvos
Muzikos Akademijoje , nuo 1995 m. – Lietuvos Muzikos Akademijos vargon� ir
klavesino katedros ved�jas.
2.2.2. Giedr� Lukšait� – Mrazkova
Savit tilt tarp Lietuvos ir vakar� Europos nuties�
klavesininink� Giedr� Lukšait�-Mrazkova.
G.Lukšait�-Mrazkova baig� Lietuvos konservatorij
(fortepijono ir vargon� specialyb�). 1967-1970 m.,
vadovaujama vargonininko prof. Leonido Roizman‘o,
tobulinosi Maskvos konservatorijos aspirant�roje. Pasak
atlik�jos, "vargonai man buvo dom�s, kadangi nor�jau tapti dirigente. Jie man
atstojo orkestr. Grodama vargonais susipažinau su baroku. Pamenu, tuomet
modernaus klavesino garsas man buvo šiek tiek panašus siuvimo mašinos. V�liau
išbandžiau barokin klavesin, kuris skambesiu artimesnis vargonams. Taip man
atsiv�r� baroko muzikos grožis".
Atlik�ja 1973 metais stažavo &ekijoje, Prahos muzikos akademijos profesori�
Jiri Reinberger’io (vargonai) ir Zuzanos Ruži�kovos (klavesinas) klas�se.
Nuo 1976 m. G. Lukšait�-Mrazkova nuolat gyvena Prahoje. 1984 m. ji baig�
prof. Z. Ruži�kovos vadovaujam klavesino aspirant�r. 1981 m. prad�jo d�styti
Prahos muzikos akademijoje, nuo 1993 m. vadovauja Klavesino skyriui. 1999 m.
G. Lukšaitei-Mrazkovai suteiktas profesor�s vardas.
1992 m. G. Lukšait�-Mrazkova stažavo Olandijoje. Ji sistemingai gilina baroko
muzikos istorin�s interpretacijos žinias, yra kvie�iama tarptautini� konkurs�
žiuri. Dešimt met� atlik�ja buvo baroko muzikos ansamblio „Ars Rediviva"
klavesininink�.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
37
Atlik�ja koncertavo daugelyje Europos šali�, Japonijoje, raš� J.S.Bacho
sonatas vairiems instrumentams ir klavesinui, pareng� naujas F.Schuberto,
L.Koželuho, A.Štepano k�rini� programas.
Be skambinimo klavesinu, G.Lukšait�-Mrazkova muzikuoja ir istoriniu
fortepijonu. Šiuo instrumentu muzik� skambina �ek� kompozitori� sonatas, ketina
jas ir rašyti.
Pastaraisiais metais G. Lukšait�-Mrazkova Lietuvoje atlieka J.S. Bach’o
muzik, siekdama prapl�sti m�suose vyraujan�ios interpretacin�s tradicijos erdves.
Kartu su klavesinininke Bach‘o k�rinius atliko žym�s lietuvi� muzikantai:
smuikininkas R.Katilius, fleitininkas A.Vizgirda, altinink� A.Pšibilskien�,
D.Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, ansamblis "Musica
humana". Klavesininink� jau kuris laikas nuolat rengia programas su jaunos kartos
smuikininke Gabriela Demeterova. (2002 m. su G.Demeterova Vilniaus
filharmonijoje atliko J.S. Bacho Šešias sonatas smuikui ir klavesinui, BWV 1014-
1019.)
Paskutiniaisiais metais G.Lukšait�-Mrazkova dažnai koncertuoja ir Lietuvoje
rengiamuose festivaliuose. 2003 m. Vilniaus festivalyje ji sureng� klavesino
muzikos re�ital - Vilniaus evangelik� liuteron� bažny�ioje skambino dviej�
baroko muzikos meistr� - J.S.Bach‘o ir J.P.Rameau k�rinius klavesinui.
Klausytojams buvo suteikta galimyb� palyginti min�t� kompozitori� muzikinius ir
kult�rinius skirtumus.
Konceptualiai parinkta, meistriškai parengta ir atlikta klavesino baroko
muzikos programa tapo svariu 2003 met� "Vilniaus festivalio" akcentu.
2004 m. festivalyje "Sugržimai" klavesininink� Vilniaus evangelik� liuteron�
bažny�ioje koncertavo su Vilma Pigagaite (sopranas, Vokietija). Koncerte
skamb�jo XVII a. kompozitori� Johano Jacobo Froberger’io, Dietricho
Buxtehude’s, Claudio Monteverdi, Henry Purcell’io ir kit� kompozitori� k�riniai.
G.Lukšaitei-Mrazkovai senoji muzika tapo pagrindine veiklos sritimi. Ji -
viena geriausi� baroko muzikos atlik�j� &ekijoje.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
38
Klavesininink�s nuomone, baroko muzikoje daug k diktuoja kalba.
Pavyzdžiui, J.S.Bach’o sonatos – nenutr�kstantys dialogai, kuriuose instrumentai
kalbasi ir perteikia vis kitoki nuotaik. Ne mažiau, pasak G.Lukšait�s, svarbus yra
ir tembras, garso poj�tis. Atlik�jos teigimu, atliekant kamerin� muzik žymiai
maloniau jungiasi smuiko ir klavesino tembrai, kai smuikas suderintas puse tono
žemiau. Tada galima išgauti ne tok aštr�, aksomin, panašesn alto smuiko ton.
Kiekvieno pasirinkto k�rinio interpretacijai klavesininink� ieško savo rakto,
atverian�io prieš kelis šimtme�ius gyvavusios minties esm�. Atlik�ja sako
besivilianti, kad gal jau ir suvok� baroko Mint, slygot trij� men� - muzikos,
literat�ros bei dail�s - sintez�s: "Tikrasis baroko muzikos atlik�jas - tai muzikas,
nuodugniai išanalizav�s k�rinio form bei harmonij, pakl�stantis ritmo pulsacijai,
be to, puikus improvizatorius; tai aktorius, surad�s tekste visus kalbos niuansus,
moks klausti ir atsakyti, tvirtinti ir abejoti, tolydžio pl�tojantis pagrindin� mint,
tai dailininkas, kuris jau�ia visas tonacij� spalvas, žaidžia su šviesa ir šeš�liais,
mato viso k�rinio perspektyv. Ir visa tai pajungta visatos d�sniams…"
Galima ilgai ieškoti atsakymo, kokia tur�t� b�ti autentiška baroko muzikos
interpretacija, ar j apskritai galima vadinti autentiška dabartiniais laikais. Ta�iau
G.Lukšait�s-Mrazkovos atliekami k�riniai nekelia joki� abejoni� apie nepagrst
savival� ar pernelyg didel� saviraiškos laisv�.
2.2.3. Tomas Bakuionis
Tomas Baku�ionis baig� Lietuvos Muzikos
konservatorij (fortepijono ir vargon� specialybes).
Atlik�jas 1992-1994 m. stažavo Štutgarto aukštojoje
muzikos ir teatro mokykloje, prof. L.Lohmann‘o
vargon� ir prof. J.Laukvik‘o klavesino klas�se. Savo koncertin� veikl prad�jo
prieš dešimtmet, dar prieš studijas Vokietijoje paruoš� pirmsias koncertines
programas – solo klavesinu, vargonais, ansambliuose. 1990 metais k�r� kamerin
senosios muzikos ansambl “Atrium musicum”.
Koncertini� T. Baku�ionio program� repertuare ypatingas d�mesys skiriamas
pranc�z� baroko (J.M.Leclair’o, J.Ph.Rameo ir ypatingai – F.Couperin’o) muzikai
bei J.S. Bach’o k�rybai. Jau Štutgarte savo baigiamajam koncertui - egzaminui
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
39
klavesinininkas program trauk� F.Couperin’o “La folies francoises (ou les
dominos)”, bei J.S. Bach’o tokat D- dur. D�mes šiems kompozitoriams liudija ir
ansamblio “Atrium musicum” koncert� programos - 1998 m. Vilniaus Rotuš�je
vyko F.Couperin’o 330-osioms gimimo metin�ms skirtas koncertas, kuriame
skamb�jo 25-oji siuita klavesinui, Trio sonatos “La superbe” ir “La Piemontiose”.
2000m.Vilniaus Evangelik� Liuteron� bažny�ioje vyko koncertas, skirtas
J.S.Bach’o k�rybai (skamb�jo III sonata smuikui ir klavesinui, Dvi arijos iš
“Betorte Welt” kantatos bei Brandenburgo koncertas Nr 5 D- dur); 2000 metais
T.Baku�ionis drauge su S.Sondeckio diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru
atliko J.S. Bach’o “Fugos men”.
Atlik�jas sureng� pirmj Lietuvoje klavesino muzikos re�ital. Jis, pavadintas
“Baroko tokatos ir siuitos”, vyko 2000 metais Filharmonijoje. Šiame koncerte,
siekdamas istoriškai teisingo, pasak paties klavesinininko, atlikimo, T.Baku�ionis
skambino dviem klavesinais. Pirmasis - pagamintas vokie�i� firmos “Sassman”,
1639 A.Rueckers’o meistro kopija, antrasis – �ek� meistro F. Vyhnalek’o, pagal
XVIII a. pranc�z� – flamand� model. Skirtingi instrumentai puikiai atskleid�
skirting� geografini� mokykl� ypatumus. Skambinant J.Ph. Rameo Siuit e-moll
klavesinininkui pavyko vieno manualo instrumentu atrasti domi� ir netik�t�
spalv�, charakteri�.
Kitas svarbus T.Baku�ionio ind�lis – J.S. Bach’o “Goldbergo variacij�”
pateikimas Lietuvos klausytojui. Š sud�ting, monumental� k�rin savo
koncertines programas retai ryžtasi traukti netgi garsiausi pasaulio atlik�jai – be
klavesininink� Igor Kipnis’o,� kol kas geriausiai žinome tik Glen’o Gould’o,
Sviatoslav’o Richter’io, Claudio Arrau, Andras Schiff’o, Murray Peraia
“Goldbergo variacij�” interpretacijas fortepijonui. Siekdamas atskirti k�rinio dalis,
kiekvienas j� pavairinti, praturtinti naujomis skambesio spalvomis, atlik�jas
visame variacij� cikle gan laisvai naudojo vis kitokius klavesino tembrus.
Pasikartojan�ius motyvus pakaitomis skambindamas tai apatiniu, tai viršutiniu
manualu, klavesinininkas atk�r� baroko muzikai taip b�ding aido dinamikos
sp�d. T.Baku�ionis pasirinko drsius, netipiškus atlikimo tempus.
Klausant T.Baku�ionio interpretacij�, juntamas gimtas muzikalumas ir
virtuoziškumas. Klavesinininkas ne tik imponuoja profesionaliai apgalvota
interpretacija, išraiškinga retorika, aiškia artikuliacija, bet ir sugeba atskleisti
improvizacin baroko epochos k�rini� stili�. Tinkamai panaudoti štrichai leidža
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
40
sukurti stilistiškai raiškius atskir� k�rini� charakterius, pasiekti reikiamo
žaismingumo. Vertinant šio atlik�jo koncertin� veikl, pastebimas repertuaro
apribojimas prastais, dažnai atliekamais XVII a. antros pus�s – XVIII a.
k�riniais. O juk senosios klavyrin�s muzikos palikimas – beveik neišsemiamas,
galintis atlik�j ir klausytoj kaskart sužav�ti vis naujais atradimais.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
41
2.3. KAMERINIAI ANSAMBLIAI
2.3.1. „Musica Humana“
Ansamblis susik�r� 1974 metais. Didžiul� paskata
kolektyvui buvo meno vadovo ir ansamblio k�r�jo
Lietuvos nacionalin�s filharmonijos solisto,
Lietuvos muzikos akademijos profesoriaus
fleitininko Algirdo Vizgirdos, vieno ryškiausi�
Lietuvos atlik�j�, grojan�i� pu�iamaisiais instrumentais, stažuot� 1976-1977 m.
Paryžiaus nacionalin�je konservatorijoje pas pasaulinio garso fleitos meistrus
A.Marion ir C.Lardé, pad�jusi jam susiformuoti raiški, ekspresyvi grojimo
manier. A.Vizgirdos repertuaras labai platus, apr�piantis vairi� epoch� muzik.
Kartu su klavesinininke Giedre Lukšaite–Mrazkova atlik�jas 2001 metais išleido
kompaktin� plokštel� „Visos J.S.Bacho sonatos fleitai“. Prasid�jus Baltijos šali�
nepriklausomyb�s atk�rimui 1988 m. A.Vizgirda sub�r� Lietuvos, Latvijos ir
Estijos muzikus kamerin�s muzikos ansambl Baltic Trio.
Ansamblio sud�tis laikui b�gant kito. 1974 metais ansamblyje muzikavo:
fleitininkas AlgirdasVizgirda, obojininkas Juozas Rimas, violon�elininkas Jurgis
Banevi�ius, klavesinininkas Julius Andrejevas. Pagrindin� ansamblio sud�tis šiuo
metu – fleitininkas Algirdas Vizgirda, obojininkas Robertas Beinaris,
violon�elininkas Raimundas Jasiukaitis ir klavesinininkas Gediminas Kviklys,
ansamblyje grojantis nuo 1982 met�. G.Kviklio stažuot� Prahoje bei
tarptautiniuose interpretacijos kursuose tuometin�je &ekoslovakijoje pad�jo
suformuoti ansamblio k�rybin veid bei stili�.
“Musica humana” muzikavo drauge su daugeliu puiki� Lietuvos bei pasaulio
instrumentalist� bei vokalist�: G. Kaukaite (sopranas), R.Maci�te (sopranas), B.
Traubu (smuikas), R. Kaln�naite (violon�el�), R.Katiliumi (smuikas), J. Kurausku
(gitara), G. Sk�ryte (sopranas), D.Tum�naite (fleita), L. Grodnikaite
(mecosopranas), A. Janutu (tenoras), J. L. Capezzali (obojus, Pranc�zija), A.&ipliu
(tenoras), A. Širvinskaite (sopranas), S. Š�ryte (sopranas), U., S. Kondrotait�mis
(smuikas), M. Tuin (viola da gamba, Olandija), A. Nemaniu (altas), P.Simai�iu
(kontrabosas), P. Kunca (smuikas), I. Argustiene (sopranas), D.Lap�naite
(smuikas), E.Pili�iausku (obojus). Neretai atskiriems k�rybiniams sumanymams
pasitelkiami papildomi instrumentalistai – tada ansamblis tampa baroko orkestru.
Kolektyvas gastroliavo Rusijoje, Baltarusijoje, Vidurin�je Azijoje, Vengrijoje,
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
42
Tolimuosiuose Rytuose, Šiaur�s Kaukaze, Arm�nijoje, Užkaukaz�je, Krasnojarske,
Omske, Bulgarijoje, Užpoliar�je, Sibire, Latvijoje bei Estijoje.
Ansamblio repertuare ypatingas d�mesys skiriamas J.S. Bach’o muzikai.
Drauge su choru “Aidija” bei solistais atlikta J.S. Bacho “Muzikin� auka”, J.S.
Bach’o “Pasija pagal Mat”, J.S. Bach’o “Fugos menas” - kontrapunktai Nr 17, 18
dviems klavesinams (G.Kviklys, T.Baku�ionis ), J.S. Bach’o V-asis Brandenburgo
koncertas fleitai, smuikui, klavesinui ir orkestrui. Programoje “Baroko sonatos
smuikui ir klavesinui” skamb�jo J.S. Bach’o šešios sonatos smuikui ir klavesinui,
J.S. Bach’o Trio sonata (smuiku griež� R.Katilius).
Pažym�tina, kad ansamblio diskografijoje vokie�i� baroko instrumentin�
muzika taip pat užima išskirtin� viet – kompaktines plokšteles rašyta J.S.
Bach’o “Muzikin� auka”, Sonatos fleitai. „Mjusica humana“ yra išleidusi
kompaktini� plokšteli� rinkinus “J.S. Bach’as ir jo s�n�s”, „G.F.Händel’io
Instrumentin� muzika“ bei „G.F. Händel’io Instrumentin� ir vokalin� muzika“.
Kolektyvas taip pat atlieka vokie�i�, pranc�z� XVII-XIX a. muzik.
Koncertuose ne kart skamb�jo M.Marais Variacijos fleitai, M.Blavet’o sonata G-
dur, J.Ph. Rameau Koncertas. Su choru Polifonija ir Lietuvos kameriniu orkestru
pirmkart Lietuvoje buvo atlikti M. Charpentier’o “Te Deum” ir “Assunta Maria”.
„Musicos humanos“ repertuare dažnai skamba ir M.Blavet’o, F.Couperin’o, A.
Forqueray, J.-P.Rameau, J.B. Loeillet, J.M.Leclair’o kompozicijos.
„Musica humana“ koncert� programos pasižymi konceptualumu ir dažniausiai
sutelktos prie vien� ar kit� tem� arba kompozitori�, jungiamos didelius ciklus,
sudaran�ius ansamblio repertuaro pagrind, pavyzdžiui, 16-kos koncert� ciklas
„Senoji Europos šali� instrumentin� ir vokalin� muzika“, 10-ties koncert� ciklas
„Baroko kelias“ ir kt. Ansamblis yra groj�s šešiolikos program� serijoje „Senoji
Europos instrumentin� ir vokalin� muzika“, kult�rini� rengini� programoje
„Baroko kelias“, programoje „Pranc�zijos muzikos menas nuo Renesanso iki
dabarties“, keturiose pranc�z� baroko muzikos programose, koncert� cikluose
“Klavesino savait�”, “Baroko kelias Lietuvoje”, projekte “Lietuvos medinis
barokas”, koncert� cikluose “J.S. Bach’o muzikos savait�”; “Pranc�z� muzikos
menas nuo Renesanso iki dabarties”, “J.S. Bach’o k�riniai”, “Renesanso muzika”.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
43
“Musica humana” neapsiriboja senja muzika ir propaguoja lietuvi�
šiuolaikini� kompozitori� k�rinius. Geb�jimas derinti XVII-XVIII a. ir
šiuolaikines programas, “senais” instrumentais atlikti “nauj” muzik yra vienas
išskirtiniausi� ansamblio bruož�. Ansamblio programoje skamb�jo lietuvi� autori�
premjeros: B.Kutavi�iaus “Medžiai”, M.Urbai�io “Celebrado te, Domine“,
Z.Virkšo “Iš meil�s”, J.Juzeli�no “Floboclavio” (ansambliui dedikuoto k�rinio
premjera), A.Martinai�io, J.Bašinsko, J.Tamulionio, Z. Virkšo, R.Biveinio,
V.Bartulio, O. Balakausko, V.Juozapai�io k�riniai.
Sukaupto didžiulio baroko muzikos repertuaro aukso fond ir lietuvi� A.
Martinai�io, V.Barkausko, B.Kutavi�iaus, M.Urbai�io k�rinius „Musica humana“
1997 m. raš� penkiose kompaktin�se plokštel�se. 2000 m. ansamblis atliko
k�rybin projekt J.S. Bacho mirties 250-osioms metin�ms.
“Musica humana” atlik�jai išsiskiria subtiliu ir išraiškingu muzikavimu, retu
ansamblio darnumu. Nesistengiama autentišk� instrument� kopij� ar kostium�
pagalba pasiekti istoriškai tikslaus atlikimo. Šiuo poži�riu “Musica humana”
artima klavesinininko G.Leonhardt’o atlikimo manierai. Atlik�jas yra pasak�s:
“Senoji muzika dabar, žinoma, nustojo b�ti siauro rat� muzikant� privilegija.
Tik�tina, iš publikos pus�s susidom�jimas augs, o iš atlik�j� pus�s bus išreikštas
didesnis d�mesys detal�ms ir tyrin�jimams. Nieko neturiu prieš knyg� apie senj
muzik ir atlikimo praktik studijavim, ta�iau nemanau, kad tai reikalinga. Aš
asmeniškai neskaitau knyg�, kurios dabar leidžiamos - tai yra arba nesvarbu, arba,
atvirkš�iai, tiek svarbu, kad reikia pa�iam tai atrasti.”
Senj muzik pateikdami klausytojui, “Musica humana” atlik�jai nesiekia
istoriškai tikslaus atlikimo, panaudodami sen�j� instrument� kopijas ar kostiumus.
Muzikos kritikai labai vertina ansamblio profesin meistriškum, pažymi jo
išraišking skambes, subtil� skon, artistiškum. Gerai vertintos ir kelios šio
kolektyvo dar sovietme�iu rašytos plokštel�s – 1981 m. ir 1989 m. koncertai.
Jau�iamas darnus ne tik pa�i� muzikant�, bet ir muzikos bei tos erdv�s, kurioje ji
skamba, ryšys. Musica humana ypa� pam�go Evangelik� liuteron� bažny�ios
erdv�.
Kolektyvas pasižymi ne tik branda bei tobula atlikimo technika – jis vald�s
muzikos meno išraiškos laisv�. Vis tik per�m�s romantines senosios muzikos
atlikimo tradicijas, baroko muzik “Musica humana” perteikia daugiau intuityviai,
ne studij� ar medžiagos tyrin�jim� keliu.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
44
Apie ansambl yra sukurtas filmas „Keturi sugržimai”, ir apie jo meno vadov
– videofilmas “Fleitininkas Algirdas Vizgirda” iš ciklo „Lietuvos meninink�
portretai”.
2.3.2. „Vilniaus arsenalas”
Kamerin�s muzikos ansamblis buvo kurtas
1986 m., aktyvi koncertin� veikl prad�jo po
met�, atidarius Taikomosios dail�s muziej�. &ia
prad�ti rengti ansamblio koncertai, kurie po kiek
laiko tapo tradiciniais. Ansamblio pavadinimas
susietas su muziejaus patalpomis, kuriose XVI-
XVII a. buvo laikomi ginklai.
Ansamblio muzikantai - Laima Šulskut�-Romoslauskien� (fleita), Rolandas
Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (fortepijonas, klavesinas) - ansamblyje
“Vilniaus arsenalas” prad�jo groti nuo 2000 met�.
�vairiuose Lietuvos miestuose ansamblis sureng� per 900 koncert�, buvo
išvyk�s koncertuoti Latvij, Estij, Olandij, Pranc�zij Vokietij.
1996 met� vasar Europos Tarybos projekto “Baroko kelias Lietuvoje”
organizuotoje pirmoje baroko savait�je; 1997 m. vasar - “Vilniaus baroko
savait�je”; 1997 m. ruden - kult�ros paveldo programoje “Baroko sekmadieniai”;
1996 - 1997 metais buvo sureng�s koncert� ciklus “Baroko muzikos popiet�s
Vilniaus paveiksl� galerijoje”; 1997 m. - “Baroko savait�je vaikams”;
tradiciniuose proginiuose Lietuvos dail�s muziejaus rengiamuose koncertuose;
Lietuvos muzik� r�mimo fondo koncert� cikle Alma Mater Musicalis; Lietuvos
muzik� draugijos labdaros koncerte - maratone “Didysis muzik� paradas 1997 -
2000”; 1998 m. ansamblis grojo Europos Tarybos kult�ros keli� programose
“Lietuvos medinis barokas”; “Lietuvos vienuolynai”; “Savait� Vilniaus
vienuolynuose” bei Europos paveldo dien� Lietuvoje programoje.
1997 m. ansamblio iniciatyva buvo kurta viešoji staiga – studija Vilniaus
arsenalas. Ji t�sia kamerin�s muzikos koncert� ciklus, be to, pareng� ir gyvendina
klasikin�s muzikos skleidimo program “Muzika Lietuvos dvaruose”. Iš šioje
programoje surengt� koncert� buvo išleista kompaktin� plokštel� “Muzika
Lietuvos dail�s muziejaus galerijose”.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
45
1999 m. ansamblis prad�jo nauj kamerin�s muzikos sklaidos program
“Muzika Lietuvos istorini� park� ansambliuose”; 1999-2003 m. keturis kartus
dalyvavo Pažaislio muzikos festivalyje. 2000 metais „Vilniaus arsenalas“dalyvavo
Piligrim� kelio programoje “Ave Maria”.
Ansamblio repertuaro pagrind sudaro Vakar� Europos XVII-XVIII a.
kompozitori� k�riniai. Nuo 2000 m.ansamblis vis dažniau savo repertuar
traukia šiuolaikin� lietuvi� muzik. Lietuvi� kompozitoriai yra suk�r� nemažai
jam dedikuot� k�rini�, kuri� premjeros buvo atliktos „Vilniaus arsenalo“
koncertuose.
Ansamblis kelis kartus dalyvavo ir šiuolaikin�s muzikos festivaliuose: 1999 m.
– festivalyje „ Gaida“; 2002 m. - „Muzikos ruduo“; 2003 m. - “Iš Arti”.
„Vilniaus arsenalas“ per savo gyvavimo laikotarp gyvendino šiuos
kult�rinius projektus:
1998 – “Muzika Lietuvos dvaruose”;
1999 – “Muzika Lietuvos istorini� park� ansambliuose”;
1999 – „Klasikos vakarai Paežeri� parke“;
2001 – „Muzika ir architekt�ra“;
2002 – „Muzika Lietuvos architekt�riniuose ansambliuose“;
2003 – „Muzika integralioje aristokratin�s kult�ros sistemoje”. Tai rengini�
ciklas istorini� paminkl� vietose;
„Vilniaus arsenalo“ prad�ti rengti projektai pirm kart per pastaruosius
dešimtme�ius apima vis� Lietuvos region� teritorijose esan�ius dvar� ansamblius.
Koncertu vienuose gražiausi� Lietuvos dvar� lyd�jo ir menotyrinink� bei istorik�
komentarai.
Pamin�tais projektais, pasitelkiant profesionalius kamerin�s muzikos atlik�jus,
siekiama prisid�ti prie dvar� kult�ros atgaivinimo Lietuvoje ir jos populiarinimo.
„Vilnaius arsenalo“ atlik�jai bando už�iuopti baigian�ios išnykti aristokratin�s
kult�ros tradicijos savitum ir vert�.
Kompaktin� plokštel� “Muzika Lietuvos dail�s muziejaus galerijose” -
koncert� ciklo metu atlikt� k�rini� rinktin�, ilgalaik� kolektyvo koncertin� veikl
apibendrinantis darbas. Plokštel�je rašyti G. F. Händel'io, W. E. Bach'o, D. Sarri,
A. Scarlatti, N. Jommelli, J. P. Rameau ir W. A. Mozart'o k�riniai iš koncertini�
program�, surengt� vairiose Lietuvos Dail�s muziejaus galerijose. Jie išd�styti
instrumentikos ir vokalo kaitos principu, t.y. tarp trio sonat� skamba ir du ar trys
vokaliniai numeriai - adaptuotos oper� arijos bei duetai. Vokalo partij atlieka
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
46
dažnai su ansambliu koncertuojantys dainininkai R.Maci�t�, N.Katilien�,
E.Prudkauskas ir M.Žemaitis.
Interpretuodamas senj muzik kolektyvas nesiekia, pasak pa�i� atlik�j�,
„daryti baroko epochos iliustracijos“. Jie veikiau ieško k�rybiško sly�io su šia
muzika: emocionalaus, profesionalaus, o svarbiausia, jautraus. “Vilniaus
arsenalas” džiugina tyru ir švariu fleitos skambesiu, paprastumu, saiku, preciziška
ir sant�ria frazuote. Muzikos kritikai palankiai atsiliepia apie ansamblio senosios
muzikos traktuot�, j apib�dindami kaip intriguojan�i, šiuolaikišk, ta�iau tuo
pa�iu - logišk ir stiling .
Kolektyvas vis daugiau d�mesio skiria šiuolaikinei lietuvi� bei užsienio autori�
k�rybai, dažnai tapdamas nauj� k�rini� iniciatoriumi ir užsakovu. „Vilniaus
arsenalo“ repertuare sitvirtino Algirdo Briliaus Magnificat sopranui, fleitai, altui
ir klavesinui, kur kompozitorius suk�r� 2003 m. šio kolektyvo Atvelykio
koncertui. Šiame k�rinyje klavesinas suskamba ypa� šviežiai, šiuolaikiškai, netgi –
džiazo muzikos interpretavimo stiliumi.
2.3.3 „Bancheto musicale“
Ansamblis kurtas 1986 m. J.Mikiškait�s – Vi�ien�s iniciatyva. Repertuar
sudaro Lietuvos, kit� Europos šali� Renesanso ir ankstyvojo baroko
instrumentiniai k�riniai, dainos ir šokiai. Jo nariai specializuojasi instrumentini�
k�rini� ir šoki� atlikime. Muzikantai siekia autentiško Europos senosios muzikos
ir šoki� atlikimo - kolektyvas groja autentiškais senaisiais instrumentais arba j�
kopijomis – išilgin�mis fleitomis, pomeriu, kornam�za, krumhornu, cinku,
trombonais, fideliu, liutniomis, XV a. arfa, klavesinu, viola da gamba, smuikais,
mušamaisiais muzikos instrumentais. Ansamblis nuo sik�rimo pradžios rengia
teatralizuotas programas, muzikinius mini spektaklius.Ypatingas d�mesys
skiriamas Lietuvos praeities vaizdžio k�rimui scenoje.
“Banchetto musicale” – pirmasis Ryt� Europos muzikos ansamblis, prad�j�s
atkurti senuosius šokius pagal XV-XVII a. choreografijos šaltinius.
Ansamblio nariai konsultuojasi su istorinio teatro, šokio bei muzikos
specialistais iš Italijos, Didžiosios Britanijos, Nyderland� ir Belgijos, kur senosios
muzikos jud�jimas turi ilgalaikes tradicijas.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
47
2.3.4. „Ventus maris“
Devintajame dešimtmetyje Lietuvos konservatorijos
Klaip�dos men� fakulteto d�stytoja fleitinink� J�rat�
Mateikien� sub�r� student� grupel� ir prad�jo su jais
groti renesanso, baroko epoch� muzik. 1991 m.
ansamblis atsinaujino ir pareng� kal�dini� k�rini� program. Su šia programa
ansamblis buvo pristatytas Klaip�dos meninink� namuose jau kaip profesionalus
Klaip�dos miesto savivaldyb�s Muzikos centro kolektyvas ir jau daugiau kaip 10
met� aktyviai dalyvauja Klaip�dos muzikiniame gyvenime. “Ventus maris” yra
sureng�s per 200 koncert� Lietuvoje bei Lenkijoje, dalyvavo vairiuose
tarptautiniuose renginiuose: "Pažaislio muzikos festivalyje", "Kristupo vasaros
festivalyje", “Banchetto musicale” festivalyje, Klaip�dos 750 met� jubiliejaus
švent�je ir kituose.
Dabartin� ansamblio sud�tis: Vidmantas Sadauskas (violon�el�); Aušra Kurait�
(išilgin� ir skersin� fleitos); Rasuol� Vizgaudien� (smuikas); Daiva Pielikien�
(išilgin� fleita, klavesinas); Juozas Staniulis (smuikas, gitara).
Nuo 1996 m. ansambliui vadovauja V.Sadauskas. Atlik�jas tobulinosi senosios
muzikos meistriškumo kursuose Ispanijoje, kuriuos ved� gars�s ši� dien� muzikai,
tokie kaip klavesinininkas D.Leonhardt’as ir kiti.
Ansambliui prad�jus bendradarbiauti su šoki� ansambliu “Saltauda”, repertuare
atsirado teatrališk� element�. Šalia trio sonat� bei instrumentini� miniati�r� itin
svarbi viet užima senoviniai šokiai.
Nuo 1996 m. “Ventus maris” prad�jo bendradarbiauti su Vilniaus senosios
muzikos centru “Banchetto musicale”.
Ansamblis dažniausiai koncertuoja Klaip�dos miesto Paveiksl� galerijoje,
Laikrodži� muziejuje ir jo kiemelyje. Rengia koncertus Kretingos žiemos sode,
Palangos gintaro muziejaus rozariume, Nidoje. Kal�diniai koncertai tradiciškai
vyksta I.Simonaityt�s muzikin�je bibliotekoje.
Ansamblis 2003 m. atliko netradicin teatralizuot koncert, kuris vyko
restauruotoje Klaip�dos pilyje. Kartu su “Ventus maris” koncertavo muzikinio
teatro solistas A.Kozlovskis. Ansamblio atliekama instrumentin� XVII a. pabaigos
muzika pilyje suk�r� ypating viduramži� dvasios aur.
2004 m. "Ventus Maris" koncertavo ir kitame, seniausiame šalies “Bažnytin�s
muzikos festivalyje” drauge su kitais garsiais Lietuvos bei Latvijos muzikini�
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
48
kolektyvais. Koncerto metu buvo atlikta atnaujinta XVI-XVIII a. angl� ir pranc�z�
senosios muzikos programa iš ciklo "Vakar� Europos šali� senoji muzika".
Savo veiklos tikslu kolektyvas laiko renesanso ir baroko muzikos studijas.
Tod�l atlik�jai stengiasi prapl�sti savo akirat, gilintis min�t� epoch� men. Ypa�
naudingais „Ventus Maris" vadovas pavadino renesanso muzikos kursus. Jie 1999
m. vyko Latvijos mieste Edol�je, senovin�je pilyje, šiuose kursuose dalyvavo visi
ansamblio nariai.
Kolektyvas autentiško pra�jusi� šimtme�i� muzikos nesivaizduoja be
autentišk� instrument�. Ta�iau kol kas ansamblio instrumentarijus apsiriboja
nat�raliomis - žarn� - violon�el�s stygomis bei blokfleitomis.
Siekdami pavairinti programas, padaryti jas patrauklesnes klausytojui,
ansamblio muzikai vis daugiau d�mesio skiria teatralizuotam program� atlikimui,
d�vint atitinkan�ius baroko epochos stilistik r�bus. �vairov�s programoms
suteikia ir kviestiniai atlik�jai. Tai Klaip�dos universiteto istorinio šokio
kolektyvas „Saltanda", su kuriais bendradarbiaujama nuo pat 1993 met�.
Koncertuota ir su Lietuvos dail�s muziejaus „Vilniaus Camargo trupe".
Ne vien program kartu pareng� ir dainininkai Valentina Vadoklien�, Nida
Grigalavi�i�t�, Art�ras Kozlovskis, Rima Mikalauskait�, Dalia Kužmarskyt�,
Judita Leitait�, Sigut� Trimakait� ir kiti.
Kaip ir daugeliui panašaus pob�džio kolektyv�, ansambliui labai opi repertuaro
problema. Nuolatinis talkininkas šiame bare - Rimantas Giedraitis,
instrumentuojantis XVI a. pabaigos - XVIII a. muzikos pavyzdžius. Vadovas
prisipažino, kad pastaruoju metu dirbs kolegialiai - iš klavyro tiesiog repeticij�
metu „lipdo" galim sskamb...
Per dešimtmet ansamblis sureng� per 150 koncert�. Su mokomosiomis
programomis koncertuota Klaip�dos vaik� muzikos ir meno mokyklose, grota
vairiuose miesto renginiuose, tarp j� „J�ros švent�je" ir kt. Ansamblis nuolat
rengia cikl „Senoji Vakar� Europos muzika, daina ir šokis". Muzikiniais garsais
jau „apkeliauta" nemažai šali� -Pranc�zija, Anglija, Ispanija, Vokietija, planuose -
Italijos muzika, daina ir šokis.
„Ventus Maris" veikla seniai perženg� uostamies�io ribas. Kolektyvas
dalyvavo dviejuose Baltijos miest� sjungos kamerin�s muzikos festivaliuose
Lenkijoje (S�ecine ir Gdyn�je), Lietuvos muzik� r�mimo fondo inicijuota me
„Alma Mater Musicalis" koncert� cikle, dukart - „Didžiajame muzik�" parade,
tarptautiniuose Pažaislio ir „Banchetto musicale", Šv. Kristupo vasaros
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
49
festivaliuose. Šios patirties paskatinti, 2001m. pirmkart patys �m�s organizuoti
tarptautin� senosios muzikos švent� „Salve musica antiqua".
2.3.5. „Atrium musicum“
Ansamblis sik�r� 1990 metais. Ansamblio vadovui Tomui Baku�ioniui bei
Gintarui Lukoševi�iui (violon�el�) besimokant kartu kamerinio ansamblio klas�je,
kilo poreikis smoningai pasigilinti senj muzik, ja dalintis su klausytoju.
Pirmin� ansamblio sud�tis - du soliniai balsai: fleita (Darius Gedvilas) bei smuikas
(Ingrida Kaunait�) ir continuo (Tomas Baku�ionis). Tai buvo klasikin�s trio
sonatos sud�ties pagrindas. Pirmasis „Atrium musicum“ koncertas vyko
Klaip�doje, v�liau koncertuota ir Vilniuje, Trakuose. Tuo metu ansamblio
repertuare vyravo XVIII a. pirmos pus�s muzika – Telemann‘o, Liuje Trio sonatos.
Kolektyvas grojo ne autentiškais instrumentais – tuo tarpu, pasak ansamblio
vadovo T.Baku�ionio, autentiškas instrumentarijus yra viena pagrindini� gero
atlikimo slyg�.
Ansamblis itin daug d�mesio skiria autentiškai senosios muzikos
interpretavimo manierai. Kalb�damas apie autentiškum, T.Baku�ionis pabr�žia,
kad pati svoka „autentiškas muzikos atlikimas“ n�ra tiksli. Jo manymu, vokie�iai,
naudodami termin historiche Auffurungs Praxis (istorinio atlikimo praktika),
labiau priart�ja prie esm�s. Tuo tarpu terminas autentiškas klaidina, kadangi išties
autentiškai pagroti yra nemanoma – tam reik�t� ne tik autentišk�, t.y. t� laik�
atlik�j�, bet ir autentišk� klausytoj�. Ta�iau muzika n�ra muziejinis procesas,
taigi, pasak klavesinininko, muzik b�tina groti dabar ir ši� dien� klausytojams.
1991 m., T.Baku�ioniui išvykus Vokietij studijuoti, ansamblio veikla
trumpam sustojo. Ta�iau jau 1993 – 1996 m. – „Atrium musicum“ labai aktyviai
koncertavo Lietuvoje. Prie ansamblio nari� prisijung� smuikinink� Ieva Sipaityt�,
fagotininkas Šar�nas Ka�ionas. Neretai ansamblio sud�tis tapdavo kvartetine,
kvintetine. Tuo metu ansamblio vadov buvo sudominus rokoko stilistikos muzika,
o ypatingai - C.Ph.E.Bach‘o k�ryba. 1995m. koncerte Nidoje ansamblis atliko šio
kompozitoriaus Sonat F-dur; 1997 m. Lietuvos Meninink� r�muose skamb�jo to
paties autoriaus Dvylika maž� dvibalsi� ir tribalsi� pjesi�.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
50
Drauge su ansambliu muzikavo daug instrumentalist� iš vairi� Vilniaus
orkestr�. Tai – smuikinink�s I.Kaunait�, I.Sipaityt�, D.Surau�i�t�, E.Budzilo,
obojininkas V. Lubauskas, fleitinink� G.Mikšyt�, fagotininkas Š.Ka�ionas,
violon�elininkas D.Palšauskas, kontrabosininkas G.Ru�ys, dainavo G.Kaukait�,
V.Urmanavi�i�t�, G.Sk�ryt�, N.Knkiukštait�. „Atrium musicum“ bendradarbiavo
su šoki� ansambliu „Banchetto musicale“.
Dal savo repertuaro ansamblis raš� Lietuvos radijo fondams. Tai – retai
Lietuvoje skambanti pranc�z� baroko kompozitori� k�ryba.
„Atrium musicum“, kaip ir didžioji dauguma Lietuvos atlik�j�, savo
repertuar apribojo XVIII a. vidurio muzika. Pasak ansamblio vadovo: „ankstyvojo
baroko negrojom, nes pagrindin� problema – instrumentai. Bandymas atlikti
ankstyvj barok su moderniais instrumentais – tai �jimas iš principo neteisinga
linkme. „Modernesnis“, v�lyvesnis barokas jau gali b�ti perteikiamas ir moderniais
instrumentais. Ankstyvasis barokas n�ra toks patrauklus; v�lyvojo baroko
melodiškum klausytojas geriau priima. O ankstyvj reikia labai daug investuoti,
labai daug gilintis, skirti laiko..“
Ansamblio repertuare – tiek baroko, tiek ir šiuolaikin� muzika (pvz.,1990 m.
ansamblis su pasisekimu pirm kart atliko šved� kompozitoriaus A.Mellnaes‘o
kamerin� program). Senosios ir šiuolaikin�s muzikos derinimas savo koncertin�se
programose, n�dienos kompozicij� atlikimas senaisiais instrumentais yra b�dingas
ir ansambliui „Musica humana“. Nuo 2001 m. ansamblis nebekoncertuoja.
2.3.6. Vilniaus universiteto kamerinis ansamblis
Tai – bene vienintelis neprofesional� ansamblis
Leituvoje, aktyviai propaguojantis senj muzik ir
sulauk�s Lietuvos bei pasaulio klausytoj�
pripažinimo.
Vilniaus universiteto kamerines muzikos
ansamblis kurtas 1979 m. ruden, kai pirmsias repeticijas pradeda fleitininko ir
pedagogo Pauliaus Bernardo Konc�s sukviestas b�simasis ansamblio branduolys:
medicinos studentai Eugenijus Gefenas (smuikas) ir Lina Gumbaragyt�
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
51
(klavesinas), ekonomikos student� Birut� Grikinyt� (fleita) ir Muzikos akademijos
studentas Dainius Lasauskas (violon�el�), repetuojami G. F. Telemann'o J. S.
Bacho ir J. J. Quantz'o k�riniai. Tuo metu tai buvo bene vienintelis m�g�j�
kolektyvas Lietuvoje, atliekantis klasikin� muzik.
1980 m. surengtas pirmasis ansamblio koncertas Vilniaus universiteto
Mažojoje auloje, o 1981 m. padaromi pirmieji rašai Lietuvos radijuje. Tais pa�iais
metais ansamblis pradeda bendradarbiauti su Vilniaus universiteto akademiniu
choru. Kartu su juo surengiamas koncertas tuomet�je Mažojoje baroko sal�je (Šv.
Kryžiaus bažny�ia).
Iki nepriklausomyb�s atgavimo ansamblis tur�jo “Vilniaus valstybinio
V.Kapsuko universiteto kamerinis ansamblio” pavadinim.
Aktyviai koncertuojantis ansamblis, sulauk�s didesnio pripažinimo, 1982 m.
kvie�iamas dalyvauti Tarptautiniame kamerin�s muzikos student� ansambli�
konkurse Jerevane (Arm�nija) ir laimi II-j premij. 1983 m. kartu su žymiais
Lietuvos kolektyvais ansamblis pakvie�iamas dalyvauti IlI-ajame Šiauli� senosios
muzikos festivalyje. Tais pa�iais metais kolektyvas koncertuoja Trak� pilies
men�je prestižiniame Trak� pilies kamerines muzikos festivalyje. Antr kart
dalyvaudamas Jerevano kamerin�s muzikos konkurse, ansamblis šsyk laimi I-j
premij.
1992 m. raš� studijoje „Lituanus" ansamblis rašo savo pirmj, garso kaset�.
Programoje – A.Vivaldi, A.Scarlatti, A.Corelli, A.Caldara, L.Boccherini k�riniai
bei ansambliui dedikuotasis O. Narbutait�s Vilniaus divertismentas.
Ansamblio vadovui išvykus d�stytojauti Ispanij, 1993 m. ansambliui pradeda
vadovauti kontrabosininkas, B. Dvariono dešimtmet�s muzikos mokyklos
mokytojas Gintaras Ru�ys. � ansambl pakvie�iama jauna vokalist� Liora
Grodnikait� (mecosopranas). Kartu su ja 1994-1995 m. ansamblis dalyvauja
Baltijos ir Skandinavijos šali� žyd� muzikos festivalyje „Šalom".
Kamerinis ansamblis grojo keliuose Šiauli� senosios muzikos festivaliuose
(1981- 1987). 1985 m. ansamblio sud�tyje grojo senbuviai: B.Grikinyt� (fleita),
E.Gibenas (smuikas), L.Gumbaragyt� (klavesinas), A.Mikalaj�nait� (smuikas),
D.Lasauskas (violon�el�), D.Kirilovas (klarnetas). Nuo 1983 m. ansamblio
sud�tyje prad�jo groti ir nauji nariai: B.Jarmalait� (altas), A.Kalinauskait�
(smuikas), E.Skliutait� (violon�el�), J.Atko�i�nas (kontrabosas). Per pirmuosius
egzistavimo metus, nuo 1979 iki 1983 m., ansamblis buvo sureng�s per 60
koncert�, rašin�jo muzik Lietuvos radijo fondus.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
52
Ansamblio repertuare – renesanso ir baroko epoch�, kompozitori� G.Gabrieli,
A.Vivaldi, G.Caccini, G.F.Händelio, C.Francko k�riniai. Pastaraisiais metais
ansamblis dalyvavo festivalyje "Druskinink� vasara su M.K. &iurlioniu - 2003".
2004 metais kolektyvas išleido dvigub kompaktin disk „Vilniaus
universiteto kamerin�s muzikos ansamblis“, kuriame atsispindi visas ansamblio
k�rybinio kelias – diske pateikiami Lietuvos Radijo rašai nuo 1983 iki 2004 met�.
Jame skamba V.Albrici, T.A. Vitali, A.Cordelli, A.Scarlatti, G.Ph. Telemann,o,
L.Boccherini, J.S. Bach‘o, G.F. Handel‘io bei O.Narbutait�s k�riniai.
Pasak Lietuvos muzikos akademijos rektoriaus Juozo Antanavi�iaus, šio ir kit�
Vilniaus universitete aktyviai veikian�i� ansambli� privalumas yra tas, kad j�
nariai - tai b�simas visuomen�s elitas, kuris gerai suvokia kult�ros vertybes,
puosel�ja ne tik veikl ir intelekt, bet ir dvasi.
Iš to, kad šis ansamblis tebegyvuoja ir šiais, nepriklausomos Lietuvos laikais,
galima spr�sti, jog net ir nesiekiantys tapti muzikos profesionalais studentai gali
s�kmingai rengti koncertines programas, tokiu b�du užpildydami atsiradusi niš
muzikin�je scenoje. Akivaizdu, kad d�l to Lietuvoje bus tik daugiau meniškai
išprususi� žmoni�.
2.3.7. “Impetus musicus”
Senosios muzikos ansamblis “Impetus musicus” susik�r� 2001 metais.
Samb�rio pagrind sudaro basso continuo grup�: vadovas Darius Stabinskas,
griežiantis viola da gamba ir barokine violon�ele, vokie�i� liutnininkas Klausas
Mader’is ir klavesinininkas Rokas Zubovas.
Ne kart su ansambliu yra muzikav� latvi� smuikininkai - Lasma Museniec� ir
Raimonds Melderis bei reto balso kontratenoro savininkas Andris Veismanis. Su
ansambliu dažnai koncertuoja Senojo teatro šokio grup� “Vilniaus Camargo”
(vadov� - J�rat� Širvyt�).
Vis� atlik�j� k�rybin�se biografijose gausu reikšming� vyki�, projekt�,
koncert�. Ansamblio smuikininkai yra griež� garsiajame “Kremerata Baltica”
orkestre, taip pat Europos Sjungos baroko orkestre. Kontratenoras apdovanotas
Latvijos Grand Prix už H.Purcell‘io operos “Didon� ir En�jas” pastatym.
Ansamblio vadovas Darius Stabinskas kaip viola da gamba atlik�jas dalyvavo
koncertuose ir festivaliuose beveik visoje Europoje. Tarptautini� konkurs�
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
53
laureatas Rokas Zubovas - puikiai pažstamas Lietuvos melomanams pianistas,
vis� pirma kaip M.K.&iurlionio muzikos interpretatorius. Neretai prisijungia ir
daininink� Edita Bagdonait�-Venislovien�, garsios senosios muzikos atlik�jos
Marju Riisikamp (Estija), grojan�ios vargonais, klavikordu, klavesinu,
muzikavim.
Muzikos kritikai pastebi, kad “Impetus musicus” nariai groja kruopš�iai,
atsakingai, sigilin� baroko ornamentikos specifik suvokdami, kad senoji muzika
reikalauja didel�s intonacijos, ansambliškumo, štrich� vienov�s, taip pat - artist�
ištverm�s. Visi atlik�jai groja autentiškais baroko laik� instrumentais (žarnin�mis
stygomis) ir autentiška maniera – tuo “Impectus musicus” išsiskiria iš negausaus
senosios muzikos atlik�j� Lietuvoje b�rio. Ta�iau koncertuose neretai
pasigendama teatrališkumo bei improvizacin�s laisv�s. Juk pagrindinis baroko
meno tikslas - ne tik pavaizduoti veiksm, bet ir reaguoti j: sukelti klausytojo
emocijas, kaitinti aistras.
“Impetus musicus” repertuaras išsiskiria iš kit� Lietuvos senosios muzikos atlik�j�
ankstyvojo baroko ir renesanso muzikos gausa.
2.3.8. Kiti senosios muzikos ansambliai
1979-1987 m. vykusio Šiauli� senosios muzikos festivalio programoje grojo
keli šiuo metu nebekoncertuojantys Lietuvos senosios muzikos kolektyvai. Šioje
dalyje trumpai aptarsime ši� ansambli� sud�t, pagrindines istorines datas ir
svarbesnius biografinius vykius.
Kauno senosios muzikos ansamblis
�kurtas 1975 m. Ansamblyje grojo L.&iapas (fleita), K.Vaitiek�nait� (smuikas),
A.Daugirdas (altas), V.Tamulis (violon�el�). Ansamblis koncertavo daugelyje
Lietuvos miest�. Tradicija buvo tap� Nauj�j� met� sutikimo koncertai. Grojo
paskaitose-koncertuose, pareng� nemažai koncertini� program�.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
54
Trak senosios muzikos ir šokio ansamblis
�kurtas 1986 m. Ansamblio nariai – profesional�s muzikantai, buv� Vilniaus
valstybinio universiteto liaudies dain� ir šokio ansamblio šok�jai. Repertuaras –
XIII-XVII a. muzika, buitiniai ir iškilmi� šokiai. Senoji muzika buvo atliekama
senaisiais (tradiciniais) instrumentais – išilgin�mis fleitomis, karnameromis,
klavesinu. Ansamblis per pirmuosius metus pareng� kelet temini� koncertini�
program�. 1987 m. programa „Tu – nesibaigianti pradžia“, skirta Barboros
Radvilait�s garbei, buvo atliekama penktajame Senosios muzikos ansambli�
festivalyje Šiauliuose.
Lietuvos kompozitori s�jungos kamerinis ansamblis
Prad�jo veikl pavadinimu “LTSR valstybinio akademinio operos ir baleto
teatro kamerinis ansamblis”, V�liau pervadintas Lietuvos kompozitori� sjungos
kameriniu ansambliu.
Ansamblis steigtas 1975 m, atidarant Vilniaus operos ir baleto teatro mažj
sal�. Kolektyvas daug d�mesio skyr� senajai muzikai, repertuare - Ž.P.Rameau,
F.Couperin’o, G.F.Telemann’o, J.S.Bacho k�riniai. Ansamblio nariai - V.Gelgotas
(fleita), A.Batovas (smuikas) V.Korys (klavesinas) ir ansamblio iniciatorius
I.Ku�inskas (violon�el�).
2.3.9. Vaik ansambliai ir renginiai
Senosios muzikos ansambliai inicijuojami ne vien muzikant� profesional�. �
senosios muzikos propagavim Lietuvoje sitrauk� ir jaunieji atlik�jai - senoji
muzika skamba muzikos mokyklose bei gimnazijose. Tokiu b�du stengiamasi
išugdyti jei ne b�simus senosios muzikos atlik�jus, tai bent jau koncert� lankytojus
ir gerb�jus. Ne mažiau svarbus ir pedagoginis vaik� muzikavimo aspektas.
Europoje žinomas Olandijos pedagogas Pjer’as van Hauve teigia:
"Jokia kita forma negalima paveikti vaiko emocinio pasaulio ir k�rybingumo
taip efektingai kaip muzika”. Panaš� poži�r š klausim yra išreišk�s ir Yehudi
Menuhin‘as: “Muzika, balsas, siklausymas, daina – tai pati nat�raliausia ir
komunikatyviausia, lengviausiai k�dikio suvokiama gyvenimo patirtis. Tod�l
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
55
reikia, kad vaikas, prieš prad�damas studijuoti visus simbolius ir strukt�ras,
sukaupt� kuo didesn poj��i� bagaž, nes kaip tik gausinant poj��ius formuojama
patirtis, b�tina turtingai ir mstan�iai asmenybei. ”
"Vox animae"
Kaip atskiras vokalinis senosios muzikos ansamblis kurtas 2003 m. pradžioje
prie Utenos muzikos mokyklos. Ansamblyje dainuoja muzikos mokyklos jauni�
choro "Ut re mi" nariai, taip pat šia muzika besidomintys moksleiviai, dauguma
mergai�i�. Jauni� choro "Ut re mi" kamerin� grup� senja muzika susidom�jo po
programos "Senoji muzika Lietuvoje" parengiamiesiems etapams priklausan�io
senosios muzikos seminaro Utenoje 2002 m. geguž�. 2003 m. pradžioje nari� ir
vadov�s iniciatyva buvo suformuotas ansamblis "Vox animae", kuris toliau
kryptingai dirba atlikdamas ir propaguodamas senj muzik. Kartu su ansambliu
"Giesmi� tarnai" buvo rašyta kompaktin� plokštel�, ruošiamasi kitiems
festivaliams, koncertams ir projektams. Vadov� – Virginija Šeduikien�.
Ansamblis per gana trump laikotarp sugeb�jo ne tik parengti senosios
muzikos program, bet ir pasirodyti atsakinguose koncertuose bei konkursuose.
"Vox animae" tapo savotišku ši�metinio Utenos senosios muzikos festivalio
atraminiu tašku, nevienadienio renginio jungiamja grandimi.
“Dolce musica“
Klaip�dos vaik� senosios muzikos ir šokio ansamblis “Dolce musica” susik�r�
2000 m. Ansamblyje vaikai mokomi groti vairiais muzikos instrumentais, šokti,
dainuoti, susipažindami su istorija, kult�ra, vairi� šoki� menu. Ansamblio dalyvi�
amžius – 5-15 met� moksleiviai. Vaikai susipažsta su vairiomis epochomis,
kult�ra, muzikiniu palikimu, kompozitoriais, istoriniu buitiniu šokiu, klasikinio
šokio elementais, sceniniu kostiumu, tobulina judesio kult�r. Ansamblis
dalyvauja vairiuose Klaip�dos jaunimo centro, miesto, respublikiniuose
renginiuose, seminaruose, festivaliuose. Ansamblio vadovai – Daiva Pielikien� –
papildomojo ugdymo pedagog� metodinink�; Valdas Paulauskas.
“Dolce musica” atlieka renesanso bei ankstyvojo baroko epoch� instrumentin�
muzik, šoka senovinius šokius. Ansamblyje dainuoja dainos studijos “Keberiokšt”
vokalin� grup�. Šis kolektyvas daugelio konkurso, tarptautini� festivali� dalyvis,
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
56
2002 m. konkurso “Dain� dainel�” laureatas. Ansamblis “Dolce musica” ruošia
bendras programas su senosios muzikos ansambliu “Ventus Maris”, aktyviai
dalyvauja rengiamuose festivaliuose, koncertuoja Laikrodži� muziejuje,
Meninink� namuose, Paveiksl� galerijoje. 2001 m. dalyvavo tarptautin�je vaik�
švent�je “Žaidžiame senov�” Vilniuje. 2003 m. pavasar – Lietuvos televizijos
surengtame konkurse “Maž�j� žvaigždži� valanda”, 2003 m. vasar –
tarptautiniame festivalyje “Laiko švent�” &ekijoje. Per vis gyvavimo laikotarp
kolektyvas sureng� per 150 koncert� Lietuvoje ir užsienyje.
Senosios muzikos ir šoki vaik švent� "Žaidžiame senov�"
Švent�je dalyvauja senosios muzikos ir šokio
vaik� kolektyvai iš Lenkijos, Rusijos, Latvijos ir
Lietuvos. Koncertai, spektakliai vyksta vairiose
Vilniaus bažny�iose - Evangelik� liuteron�, Šv.
Dvasios (Dominikon�) ir Šv. Kazimiero, r�muose,
Žemutin�je pilyje. Juose atliekama renesanso ir baroko laik� muzika, šokiai,
dainos.
Tai pirmoji tarptautin� senosios muzikos ir šokio švent�, per�musi tradicijas iš
jau antr dešimt prad�jusio skai�iuoti festivalio “Banchetto musicale”. Ne tik
pa�ius dalyvius, bet ir ži�rovus džiugina domiai parengtos programos, spalvingi
jaun�j� artist� kostiumai, vairiausi� viduramži� bei Renesanso instrument� gausa,
kuria negal�t� pasigirti paprastai nedideli suaugusi�j� kolektyvai.
Švent�s sve�iai – Poniatovo miesto mokyklos “Scolares Minores proe Musica
Antiqua” senosios muzikos ansamblis, Sankt Peterburgo municipalin�s senosios
muzikos mokyklos “Schola Cantorum” ansamblis, Jekabpilio miesto vaik�
muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblis, Vilniaus miesto senosios muzikos
ir šokio vaik� teatras “Puelli Vilnenses” (Vilniaus vaikai).
Švent�s metu klausytojai ir dalyviai turi unikali galimyb� susipažinti su
autentišk� instrument� kopijomis. Pavyzdžiui, 2000 m tikrai didel sp�d paliko
kolektyv� iš Sankt Peterburgo ir ypa� Poniatovo instrumentarijus. Sankt
Peterburgo ansamblio narys grojo keliais instrumentais: išilgin�mis fleitomis,
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
57
krumhornais, karnam�zoms. o trij� ansambli� interpretuojami senieji šokiai
suteik� ži�rovams realesn atkurtos senov�s poj�t.
Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaik teatras „Puelli Vilnenses”
Savo muzikiniuose spektakliuose šis teatras siekia atkurti Lietuvos renesanso
epochos kult�rin bei dvasin savitum, sujungdamas muzik, šok, vokal ir
dramaturgij.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
58
2.4. FESTIVALIAI
Lietuvoje jau nebe pirmus metus rengiami kasmetiniai festivaliai, kuriuose itin
didelis d�mesys skiriamas senajai, baroko epochos muzikai. Didžiulis publikos
susidom�jimas, koncert� bei rengini� lankomumas ir aukšto lygio atlik�jai,
kvie�iami iš viso pasaulio, liudija muzikant� dom�jimsi senja muzika, jos tam
tikr tr�kum ir atvir keli.
Pirmuoju Lietuvoje senajai muzikai dedikuotu renginiu galima laikyti 1978 m.
baland surengt Senosios muzikos savait� Šiauliuose. Šiame renginyje dalyvavo
Lietuvos valstybinio akademinio operos ir baleto teatro kamerinis ansamblis,
Šiauli� K.Preikšo pedagoginio instituto vokalinis senosios muzikos ansamblis,
Lietuvos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Musica humana“,
Kauno senosios muzikos ansamblis bei sve�iai iš Estijos - ansamblis „Hortus
Musicus“.
Jau kelerius metus Lietuvoje kult�riniai renginiai vasar vyksta keliuose
miestuose tuo pa�iu metu, tod�l klausytojams belieka rinktis, kur ir kokios
muzikos klausytis. Sostin�je vyksta Vilniaus festivalis, Lietuvos nacionalinio
operos ir baleto teatro sezonas Trak� pilyje, “Kristupo vasaros festivalis”; Kaune -
Pažaislio muzikos festivalis; Druskininkuose - “Smuiko muzikos festivalis”, o
paj�ryje “Nakties serenados” Palangos Gintaro muziejuje, Tomo Mano festivalis
Nidoje, kamerin�s muzikos festivalis “Kurši� Nerija” Nidoje ir Juodkrant�je,
“Muzikinis rugpj�tis paj�ryje”. Ieškodami nauj� erdvi� koncertams ir daugiau
ži�rov�, festivaliai nebeišsitenka tik toje vietoje, kuri apib�din j� pavadinimai.
Pažaislio festivalis keliasi ir Vilni�, Zapyšk, Raudondvario pil. Klaip�dos
muzikinis teatras rengia koncertus Juodkrant�je ir Nidoje. Vilniuje vykstan�ius
renginius organizuoja ir koordinuoja viešoji staiga “Vilniaus festivaliai”. Ši
staiga koordinuoja ir festivali� laik, kad vienas festivalis “neuždengt�” kito.
Vilniaus festivalis šiuo metu turi savo laik - biržel, “Kristupo vasaros festivalis”
- liep, rugs�j b�na Sostin�s dienos, v�liau - Vilniaus džiazo festivalis. Tokia
staiga padeda išlaikyti bendr tvark tarp keli� festivali�.
Senoji muzika taip pat n�ra pamiršta. Jau penkiolika met� rengiamas senosios
muzikos festivalis „Banchetto musicale“, originaliomis senosios muzikos
programomis džiugina aštuoneri� met� tradicijas turintis “Pažaislio festivalis”,
autentišk sen�j� pili� meni� aplink klausytojus sugržina „Trak� festivalis“.
Rengiami vair�s senosios muzikos projektai, kuriuose dalyvauja mišr�s atlik�j�
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
59
kolektyvai - pavyzdžiui, Pažaislio festivalio metu nuskamb�jusi Francesca Caccini
opera – baletas "Rudžiero išvadavimas iš Al�inos salos", kurioje dalyvavo
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis, apjung�s atlik�jus iš Lietuvos, Latvijos,
Estijos, Vokietijos, Italijos, Vilniaus miesto savivaldyb�s choras "Jauna muzika",
Senojo šokio ir teatro trup� "Vilniaus Camargo trup�" bei solistai. �vairi� šali�
senosios muzikos atlikimo tradicijos persipina ir tokiuose projektuose, kaip
„Vokie�i�, lenk� ir lietuvi� baroko muzikos dienos“ (2001 m., Vilniuje); J.S.
Bacho muzikos savait� (2000 m., Vilniuje).
Didel� svarb senosios muzikos propagavimui tur�jo 1994 metais prad�ta
Europos tarybos kult�ros keli� programa “Baroko kelias Lietuvoje”. “Baroko
kelio” renginiai, kitaip nei dauguma festivali�, kuri� vieta apsiriboja didmies�i�
sal�mis, vyko visoje Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Šiluvoje, Kražiuose, Liškiavoje,
Pal�š�je, Stelmuž�je. Programa skirta ne vien muzikai – ji apima vairias meno bei
kult�ros sritis – tai ir koncertai, poezijos vakarai, ekskursijos, teatro projektai,
konferencijos, leidiniai. Programos metu skamb�jo J.S. Bach’o, G.Fr. Handel’io,
A.Vivaldi, G.Ph. Telemann’o, C.Monteverdi, A.Corelli, H.Purcell'io, A.Scarlatti
muzika, 1999 metais buvo pastatytas muzikinis spektaklis “Silviludia” (“Mišk�
žaidimai”) pagal G.Ph. Telemann’o siuit “Vandens muzika”.. Programos dalyviai
– choras “Aidija”, ansambliai “Musica humana”, “Vilniaus arsenalas”, “Vilniaus
Camargo trup�”, daininink�s R.Maci�t�, G.Sk�ryt�, E.Prudkauskas, I.Misi�ra ir
kiti.
Festivaliai klausytojui suteikia prog išgirsti retai skamban�i� renesanso bei
baroko autori� k�rinius, susipažinti su autentiškais muzikos instrumentais bei
garsi� meistr� kopijomis – pavyzdžiui, 1993 metais IV festivalio „Bancheto
musicale“ metu buvo pristatyta Fredo Bettenhausseno pagamint� klavesin� paroda.
Daugelis žymi� užsienio atlik�j� bei ansambli� jau tapo nuolatiniais festivali�
sve�iais.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
60
2.4.1. Senajai muzikai skirti festivaliai
2.4.1.1. Senosios muzikos ansambli festivalis Šiauliuose
1979 m. kovo m�nes Šiauliuose surengtas pirmasis Senosios muzikos
ansambli� festivalis. Nuo to laiko festivaliai buvo rengiami kas dvejus metus, taigi
nuo 1979 iki 1987 met� Šiauliuose vyko penki tokie festivaliai. Festivalio reng�ja
– Lietuvos filharmonija.
Festivaliuose skamb�jo Telemann‘o, J.S.Bach‘o, Ramo, G.F.Handel io,
Quanz o, Couperin‘o, Corelli o, Veracinni k�riniai. � festival buvo kvie�iami
atlik�jai ir iš kit� šali�, pvz., 1981 metais antrajame senosios muzikos festivalyje
dalyvavo Jaroslavlio srities kamerinis ansamblis „Barocco“, Kijevo valstybin�s
filharmonijos kamerinis ansamblis „Harmonija“. Festivalyje dalyvavo senosios
instrumentin�s ir vokalin�s muzikos atlik�jai iš Baltarusijos, Rusijos, Arm�nijos,
Ukrainos, kit� buvusios soviet� sjungos respublik�. Nuolatiniai festivalio dalyviai
– kamerinis ansamblis „Musica humana“, Šiauli� valstybinis kamerinis choras
“Polifonija”, Baltarusijos kamerinis senosios muzikos ansamblis “Cantabile”,
Estijos kamerinis ansamblis “Hortus musicus”.
Neapsiribota vien koncertine veikla – festivali� metu vyko kelios muzikolog�
konferencijos, praktiniai seminarai senosios muzikos interpretavimo klausimais.
Susistemintas festivalio dalyvi� srašas pateiktas 1 lentel�je.
Festivalio dalyviai / Rengimo metai 1979 1981 1983 1985 1987 Vokalinis Šiauli� aukštesniosios muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblis (v�liau Šiauli� valstybinis kamerinis choras „Polifonija")
* *
* *
Vladimiro filharmonijos Kamerinis ansamblis * Vilniaus valstybinio universiteto Kamerinis ansamblis * * * * Baltarusijos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Cantabile" * * * * * Kijevo valstybin�s filharmonijos kamerinis ansamblis „Harmonija" * * * Estijos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus"
* * *
Lietuvos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Musica Humana“
* * * * *
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
61
Festivalio dalyviai / Rengimo metai 1979 1981 1983 1985 1987 Kompozitori� sjungos kamerinis ansamblis * * * * Trak� senosios muzikos ir šokio ansamblis * Klaip�dos fakultet� kamerin�s muzikos ansamblis * Jaroslavlio srities filharmonijos senosios muzikos kamerinis ansamblis „Barocco“ * * Kamerinis ansamblis „Concertino“ (Tamboras) * Ramkoncerto senosios muzikos ansamblis „Šarakan" (Arm�nija) * Papildomi renginiai ** *** .
PASTABOS: * Dalyvavo atitinkam� met� festivalyje ** Seminaras „Senosios muzikos interpretavimo klausimai *** Muzikolog� konferencija „Senoji muzika ir dabartis" Iš tuometini� Šiauli� senosios muzikos festivalio dalyvi�, Lietuvoje s�kmingai
koncertin� veikl t�sia ansambliai “Musica Humana”, Vilniaus universiteto
kamerinis ansamblis, choras “Polifonija”. Be abejo, nuo 1986 met� susib�r� ir
nauj� ansambli�, kurie bus panagrin�ti kituose šio darbo skyriuose.
2.4.1.2. Banchetto musicale
Tarsi prat�sdamas nutr�kusio Šiauli� senosios muzikos festivali� veikl, 1989
metais Vilniuje surengtas pirmasis senosios muzikos festivalis „Banchetto
musicale“ (liet. -muzikin� puota). Nuo to laiko šie festivaliai rengiami kiekvienais
metais. Juose klausytojus stengiamasi pla�iau supažindinti su viduramži�,
renesanso ir baroko kult�ros palikimu, kuriame savo žym� paliko ir Lietuva. �
festivalius kvie�iami užsienio ir vietiniai kolektyvai, autentiškai atliekantys senj
muzik bei šokius.
Pagrindin� festivalio organizator� - J�rat� Mikiškait�-Vi�ien�, 1986 metais
k�rusi to paties pavadinimo senosios muzikos ansambl.
2003 metais prie koncertini� program� reng�j� – Vilniaus senosios muzikos
centro ir Vilniaus miesto savivaldyb�s – prisid�jo ir viešoji staiga “Baroko kelias
Lietuvoje” ir jos meno vadovas – senosios muzikos atlik�jas Darius Stabinskas bei
direktor� Nelda Bagdonavi�i�t�. Toks bendradarbiavimas, bendra nauj� id�j�
paieška bei v�lesni j� raiškos b�dai suteikia galimyb� populiarinti ir skleisti senj
muzik.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
62
Per festivalio koncertus klausytojai gali išgirsti ir pamatyti ne taip dažnai
Lietuvoje autentiškai atliekam viduramži�, renesanso, baroko muzik, šokius,
liturgin� dram ar oper; taip pat išgirsti senuosius autentiškus instrumentus.
Be rengiam� koncert�, festivali� metu vyksta tradiciniai kursai. Per festivalio
uždarymo koncertus atliekami dideli scenos k�riniai. Festivalyje yra dalyvav�
gars�s senosios muzikos, šokio atlik�jai – Lieven‘as Baert‘as, Jane Gingell,
Nigelas Rogers‘as, Eva Legene, Barbara Seagal ir kt.
Festivalio metu klausytojams buvo pateikti monumental�s, pirm kart
Lietuvoje suskamb�j� k�riniai, tokie kaip 1994 metais atliktas teatralizuotas H.I.
von Biber‘io "Requiem", 1995 metais pirm kart Lietuvoje autentiškai atlikta
barokin� H.Purcell‘io opera "Didon� ir En�jas", 1999 metais buvo atliktos
teatralizuotos G.F.Telemann‘o kantatos ir baroko šokio spektaklis pagal siuit
"Vandens muzika". 2003 m. Baltijos šali� orkestras, Dariaus Stabinsko iniciatyva
išaug�s iš Baltijos šali� senosios muzikos ansamblio, bei istorinio šokio ir teatro
grup� "Vilniaus Camargo trup�" (choreograf� - J�rat� Širvyt�) atliko baroko
scenos meno premjer - Jeano-Féry Rebel‘io balet "Stichijos" ("Les Élémens").
Atliekant monumental� scenin k�rin, tapo prasta pasitelkti tarptautin�
atlik�j� sud�t. 1993 metais buvo parengtas koncertinis K.Monteverdi operos
"Orf�jas" variantas, kur atliekant dalyvavo net trylikos šali� atstovai (pagrindin�s
partijos atlik�jas-solistas iš Anglijos N.Rogersas). 1996 metais ansamblis
"Banchetto musicale" ir choreografas iš Belgijos L.Baert'as sureng� XV amžiaus
puot Trak� pilyje.
Išskirtinis 2003 met� festivalio bruožas - net keturios bendros est�, latvi� ir
lietuvi� programos. Trij� koncert� programas šiam festivaliui pareng� ir joms
vadovavo senosios muzikos atlik�jas Darius Stabinskas. Pavyzdžiui, programoje
"La Gamme" virtuozinius kamerinius pranc�z� baroko kompozitori� k�rinius
atliko tarptautin�s sud�ties ansamblis: L. Muceniece (smuikas, Latvija), D.
Stabinskas (viola da gamba), M. Riisikamp (klavesinas, Estija) ir R. Staakas
(teorba, Estija). Ne kart festivalio „Banchetto musicale“ puošmena tapo Baltijos
šali� baroko orkestras, atlik�s monumentalius J. Pachelbel‘io, G. Muffat‘o, A.
Corelli k�rinius.
Baigiamasis 2003 m. festivalio koncertas, vyk�s Nacionalin�je filharmonijoje,
buvo sp�dingiausias ir atlik�j� gausa, ir sceniniais elementais. Baltijos šali�
baroko orkestras atliko 1653 metais gimusi� trij� žymi� kompozitori� – Georgo
Muffat‘o, Arcangelo Corelli’o ir Johanno Pachelbel‘io – instrumentines sonatas ir
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
63
kitas pjeses. Pažym�tinas darnus didžiulio orkestro grojimas be dirigento; šiaip
prasta net ir mažesnius ansamblius matyti diriguojamus.
2004 m. Vilniaus kongres� r�m� Kamerin�je sal�je skamb�jo pranc�z� baroko
muzikos programa, pateikusi Marino Marais ir Jeano Henri d‘Anglebert’o k�rinius.
Kamerin� ši� kompozitori� muzik pristat� geriausi Latvijos, Estijos ir Lietuvos
solistai – Lasma Muceniece (barokinis smuikas), Marju Riisikamp‘as (klavesinas),
Robertas Staakas (teorba) ir Darius Stabinskas (viola da gamba). La Gamme –
Gama (mažoji opera) – taip vadinosi pirmasis atliktas Marino Marais k�rinys,
dav�s pavadinim visai programai, kurioje dar skamb�jo šio XVII a. antrosios
pus�s –XVIII a. pradžios paryžie�io kompozitoriaus sonata ir sp�dinga �akona.
Ne vien kart festivalyje dalyvavo Estijos ansamblis "Rondellus" - Marija
Staak (vokalas, ryla), Eva Kopli (vokalas, fidelis), Tõnu Jõessaaro (fidelis) ir
Robertas Starkas (liutnia, mušamieji instrumentai). Ansablis 2003 metais lietuvi�
klausytojams pristat� vienintel� festivalyje viduramži� muzikos program, kuri
sudaro XII–XIV a. ispan� ir ital� muzika, daugiausia religin�, iš žinom�
rankraš�i�.
Nuolatiniai "Banchetto musicale" sve�iai - latvi� ansamblis "Ludus". Kelis
kartus Latvijos festivaliuose surengti bendri projektai su "Vilniaus Camargo trupe"
suteik� galimyb� parodyti teatralizuot v�lyvojo renesanso muzikos ir šokio
kompozicij, menan�i karali� Vaz� laikus.
„Bancheto musicale“ suteikia prog išgirsti aukšto lygio senosios muzikos
ansamblius ir solistus, kurie atlieka retai girdim Lietuvoje baroko muzikos
repertuar.
2.4.1.3. Salve musica antiqua
Tai - trumpiausiai egzistav�s festivalis Lietuvoje – jis buvo surengtas tik vien
kart, 2001 metais. Festivalio ištakomis galima laikyti metus prieš š festival,
2000 met� vasar, Klaip�dos miesto Muzikos centre surengt keli� koncert� cikl
pavadinimu “J.S.Bach‘o naktis”, vykus Klaip�dos J�ros švent�s metu. Klaip�dos
universiteto Men� fakulteto sal�je tkart buvo atliekami šio kompozitoriaus
k�riniai.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
64
2001 metais surengto festivalio metu buvo parodyti keturi teatralizuoti
koncertai, kuriuose skamb�jo vokie�i�, pranc�z�, angl�, portugal� muzika.
Dalyvavo Klaip�dos, Vilniaus, Rygos ir Varšuvos senosios muzikos ansambliai ir
šok�jai.
Pirmajame koncerte dalyvavo Klaip�dos senosios muzikos ansamblis “Ventus
maris”, kuris drauge su J.Leitaite, D.Kažmarskyte, ansamblio “Saltanda” šok�jais
bei choru “Aukuras” atliko XVII a. k�rini� program, pavadint “Meil� mituose ir
muzikoje”. Skamb�jo Lietuvos dvar� muzika, H.Purcell’io operos “Didon� ir
En�jas” fragmentai, giesm�s.
Antrojo koncerto metu vyko senovini� šoki� ansamblio “Saltanda”
pasirodymas. Ansamblio repertuare - XVII-XIX a. šokiai. Prie “Saltandos”
prisijung� Lenkijos ansamblis, parod�s teatralizuot vaidinim su XV-XVII a.
riteri� kovomis.
Tre�iasis festivalio koncertas buvo skirtas Latvijos ansambliui “Ludus”, kuris
atliko J.Pleiford’o, J.Dowland’o, A.Campra, V.Brad� k�rinius – instrumentines
siuitas ir šokius.
Paskutiniame, ketvirtajame, koncerte buvo pakviesti dalyvauti Vilniaus
ansamblio “Banchetto musicale” muzikantai ir šok�jai. Šis Lietuvoje jau gerai
pažstamas kolektyvas festival atvež� XVI a. itališk komedij, pavadinimu
“Commedia dell’ arte”, kuri režisavo italas E.Pecoli.
Muzikos kritik� nuomone, ansambli� dalyviai, grojantys unikaliais,
autentiškais senoviniais instrumentais, sugeb�jo atskleisti nepakartojam renesanso
ir baroko muzikos grož, instrument� tembr� žaves, visas manomas atlikimo
galimybes.
V�lesniais metais senosios muzikos festivalis Klaip�doje nevyko d�l finans�
tr�kumo. Ta�iau festivalio meno vadovas V.Sadauskas išreišk� vilt, kad šis
festivalis dar atgis, o tuo tarpu kartu su ansambliu “Ventus maris” ruošia surengti
kelis koncertus su muzikos mokykl� aukl�tiniais, taip pat garsiu Lietuvos
klasikin�s gitaros meistru bei liutnininku Algiu Pauliukevi�iumi.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
65
2.4.1.4. Utenos senosios muzikos festivalis
Utenoje du kartus surengtas senosios muzikos festivalis buvo organizuotas
viešosios staigos "Domus artis". Ši staiga 2003 m. sausio m�nes prad�jo
gyvendinti program "Senoji muzika Utenos apskrityje", kurioje festivaliui teko
vienas svarbiausi� vaidmen�. Festivalis klausytojus džiugino koncertais, tuo tarpu
atlik�jai gal�jo pagilinti žinias praktiniuose seminaruose.
Senoji muzika Utenos region atkeliavo tuomet, kai ja susidom�jo Utenos
muzikos mokyklos choras “Vox animae” ir jo vadov� Virginija Šeduikien�.
Kolektyvas, pra�jusiais metais prad�j�s bendradarbiauti su ansambliu "Giesmi�
tarnai" iš Vilniaus, sijung� senj muzik propaguojan�i� bendramin�i� rat,
prad�jo sisavinti iki šiol dar nepažint repertuar. Netrukus Utenoje buvo
surengtas seminaras, skirtas senosios muzikos pažinimui, Utenoje ir apskrityje
vyko atlik�j� iš Lenkijos, Moldovos bei Rusijos koncertai.
2003 m. Utenos senosios muzikos festivalio metu vyko ir seminaras, kuriame
buvo mokomasi senovinio muzikavimo, susipažstama su vairi� epoch� vokaline
literat�ra, jos specifiniais bruožais, buvo intensyviai repetuojama. Seminaro
ved�jas, ansamblio "Bratstvo Lutni" (Wysoka, Lenkija) vadovas A.Pilch‘as,
suteik� dalyviams daug vertingos informacijos, išmok� praktini� dalyk�. Šio
asmens d�ka buvo restauruotas renesanso epochos Wysoka dvaras netoli
Krokuvos, kuris tapo senosios muzikos centru, globojan�iu ir burian�iu
bendramin�ius iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos. � seminaro
program buvo traukta ir lietuvi� muzikolog�s J.Trilupaitien�s paskaita apie
senojo muzikavimo ištakas.
Pasak projekto vadovo, "Domus artis" direktoriaus Vytauto Gailevi�iaus, visus
festivalio koncertus publika pri�m� šiltai. Festivalyje dalyvavo Lietuvos
ansambliai "Vox animae" (Utena), "Giesmi� tarnai" (Vilnius), Pskovo cerkv�s
ansamblis "Ot Paromenija" (Rusija). Baigiamojo koncerto metu pasirod� jungtinis
festivalio dalyvi� lietuvi�, rus� bei lenk� ansamblis. Jis atliko renesanso epochos
vairi� šali� bažnytin� muzik bei pasaulietines dainas angl�, pranc�z� ir kitomis
kalbomis. Program papild� senoviniai šokiai, kuriuos atliko ansamblio "Banchetto
musicale" šok�jai.
Viešosios staigos "Domus artis" direktoriaus nuomone, Utenos senosios
muzikos festivalis turi b�ti t�siamas. Per kelis metus buvo gyta nemažai patirties,
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
66
koncert� lankytojai nuoširdžiai priima senj muzik. Sve�i� iš Lenkijos teigimu,
šis festivalis reikšmingas edukacine bei kult�rine prasme. Tai ne tik pažintis su
savo kult�ros ištakomis, bet ir pagarba tradicijoms, pasididžiavimas savo kult�ros
vertyb�mis. Visa tai skatina nesustoti, t�sti pažint su senja muzika.
2.4.2. Kiti festivaliai
Šalia vien senajai muzikai skirt� festivali�, Lietuvoje jau daugiau kaip dešimt met�
rengiami ir platesnes muzikines sferas apimantys festivaliai. Vis tik senajai muzikai
daugelyje j� skiriamas pakankamai didelis d�mesys.
2.4.2.1. Pažaislio muzikos festivalis
Pirmasis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis vyko 1996 metais. Per t
laik jis tapo žinomas Europoje ir už jos rib�, reklamuojamas tarptautiniame
muzikiniame kataloge „Musical America“. Nuo pirmojo Pažaislio muzikos
festivalio, Lietuv aplank� didelis b�rys pasaulio muzikos elito atstov� - solist�,
kolektyv�, dirigent�.
Koncertai, sulaukiantys didžiulio klausytoj� d�mesio (kasmet aplanko apie 40
t�kstan�i� žmoni�), rengiami Pažaislio vienuolyno šventoriuje, Kauno pilyje,
Rotuš�je, Zapyškio, Vytauto, Seminarijos, Šv.Jurgio bažny�iose, Poci�n� oro
uoste, Vytauto Didžiojo universiteto sal�je, Raudondvario pilyje, Kauno
filharmonijoje, taip pat Vilniuje, Plung�je, Birštone.
Festivalis sulauk� pasi�lymo tapti Europos festivali� asociacijos nariu. Toks
formalus Pažaislio festivalio pripažinimas Europoje b�t� prasmingas žingsnis jau
greitai dešimtme�io biografij tur�sian�iam muzikos forumui. Ta�iau ne kart
koncertav� pasaulinio garso atlik�jai jau paliudijo savo pripažinim.
Aštuntus metus gyvuojantis Pažaislio muzikos festivalis nuo pat pirmojo
koncerto jo reng�j� vardytas kaip prestižinis ir solidus renginys. Tai – pats
lankomiausias vasaros renginys. Net septynerius metus jo trukm� buvo ilgiausia iš
visos šalies festivali�. Pažaislio festivalio apimtis didžiul�: vien 2003 metais
festivalyje buvo surengti 36 koncertai, parengti 80 solist�, 11 dirigent� grojo 3
simfoniniai, 2 kameriniai orkestrai, diriguojami žinom� dirigent� (Gintaro
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
67
Rinkevi�iaus, Juozo Domarko, Petro Bingelio, Sauliaus Sondeckio, Christiano
Benda (Šveicarija), Kšyštofo Pendereckio (Lenkija), Pavelo Bermano (Italija)),
griež� 6 kvartetai, 2 kvintetai, 2 trio, koncertus sureng� kamerinis ansamblis
“Musica Humana”, senosios muzikos ansamblis “Impetus musicus”, senojo teatro
ir šokio grup� “Vilniaus Camargo trup�”, buvo atliktos premjeros: Valstyb�s
dienai - istorin� kronika “Kar�nos v�tra” (pagal B.Sruogos dram “Milžin�
paunksm�je” ir J.Grušo dram “Švitrigaila”), režisierius Vytautas Grigolis.
Festivalyje sudalyvavo muzikai iš 12 pasaulio šali�: Lietuvos, Latvijos, Italijos,
JAV, Šveicarijos, Lenkijos, &ekijos, Vokietijos, Pranc�zijos, Švedijos, Estijos,
Rusijos. Po Pažaislio festivalio stogu glaudžiasi ir drama - kiekvienais metais
t�kstan�iams ži�rov� Kauno pilyje ir Plung�je parodomas istorinis vaidinimas.
Pavyzdžiui, 2002 m. festivalio baigiamajame koncerte buvo parodyta misterija
pagal V.Šekspyro tragedij “Romeo ir Džiuljeta” (kompozitorius Gediminas
Rimkus-Rimkevi�ius, dirigentas Petras Bingelis). 2003 m. atlikta J.Loussier
Barokini� miši� XXI amžiui premjera. Tai - 1986 metais sukurtos barokin�s
mišios “Šviesos”, kurios pirmsyk buvo atliktos religin�s muzikos festivalyje
didingoje romaninio stiliaus Paray - le - Monial bažny�ioje. Veikalas, pasak
pranc�z� autoriaus, “bando suvienyti dviej� solist� balsus, populiarius roko
mušamuosius, modernius ritmus, sujungdamas juos masyviu orkestro skambesiu
(...). O pati kompozicija yra tarsi piligrimiškas bendravimo su muzika b�das”.
Dirigento P.Bingelio nuomone, mišios “Šviesos”, gimusios iš baroko, klasikos bei
džiazo stili� susiliejimo, vis d�lto daugiausia turi pranc�z� baroko muzikos
bruož�.
Festivalis t�sia jau tradicin�, septynerius metus gyvuojan�i autentiško baroko
linij. 2003 metais Rotuš�je žymus baroko ansamblis iš Belgijos “Il Gardellino”
(“Paukštelis”) vis program skyr� vokie�i� baroko muzikai; Vytauto bažny�ioje
koncertavo “Vilniaus arsenalo” ansamblis, senajai muzikai dal savo repertuaro
skyr� vargoninink� J�rat� Landsbergyt�.
Vis tik d�l l�š� tr�kumo kartais nuken�ia festivalio apimtis ir rengini� vairov�.
2004 metais buvo atsisakyta Kauno kompozitori� k�rybos pristatymo, nebuvo
pastatytas n� vienas muzikinis spektaklis (nei opera, nei baletas, nei miuziklas),
labai susiaur�jo Baroko savait�s, paprastai vykstan�ios rugpj��io pradžioje, turinys
(apsiribota vienu kamerin�s muzikos koncertu Rotuš�je).
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
68
2.4.2.2. Vilniaus festivalis
Festivalis prad�tas rengti 1997 m. Kaip teigia Gintautas K�višas, nuo balandžio
m�nesio dirbantis šio festivalio meno vadovu, renginys visais poži�riais išties yra
"atviras meno vairovei, ištikimas tradicijoms ir imlus naujov�ms". Festivalyje ne
kart sužib�jo puikios žinom� orkestr�, ansambli�, solist� iš viso pasaulio
interpretacijos - dalyvavo tokios pirmojo ryškumo žvaigžd�s kaip baritonas
Dmitrij‘us Chvorostovski‘s, Londono "Community Gospel" choras, Al Jarreau,
Krzysztof‘as Penderecki‘s, "Kremerata Baltica", Al Di Meola, Riccardo Muti,
"Kronos" kvartetas... Festivalio metu nuolat pristatomos ir lietuviškos premjeros -
Mindaugo Urbai�io baleto "Acid City", Vidmanto Bartulio oratorijos "Nelaim�lis
Jobas", Gintaro Sodeikos "Maranata" premjera. Festivalio nuolatiniai sve�iai -
Gidonas Kremeris (lank�si 1998, 1999 ir 2002 metais), Jurijus Bašmetas,
Krzysztofas Pendereckis ir Davidas Geringas. 2003 m. publikai buvo pristatytas
naujai suburtas kolektyvas- "Vilniaus festivalio“ orkestras“, kurio meno vadovas,
solistas ir dirigentas - Jurijus Bašmetas. Kartu su didžiul� patirt turin�iais
Lietuvos instrumentininkais jame grojo ir gabus jaunimas.
Didel d�mes senajai muzikai liudija tradicin� Vilniaus festivalio rubrika
"Senosios muzikos atlik�jai". J 2004 m. atstovavo ital� baroko muzikos ansamblis
"Il Giardino Armonico", jau keturiolika met� vadovaujamas virtuozo fleitisto ir
dirigento Giovanni o Antonini o. Ansamblis ypating d�mes skiria Antonio
Vivaldi koncertams. Vilniaus festivalio publikai kolektyvas žaismingai ir grakš�iai
atliks dvi Vivaldi kompozicijas - Koncert flautinai C dur ir Koncert obojui a-
moll. Vivaldi Koncert smuikui A dur program trauk� ir "Kremerata Baltica"
(solo Gidonas Kremeris).
Rimt ir sud�ting barokin�s muzikos program Vilniaus festivalio
klausytojams paruoš� senokai &ekijoje sik�rusi lietuvi� klavesininink� ir
vargoninink� Giedr� Lukšait�-Mrazkova. Per vien vakar suskamb�jo net penkios
Johanno Sebastiano Bacho fantazijos klavesinui (Trys fantazijos ir fugos a moll,
BWV 944, BWV 894 ir BWV 904; taip pat Fantazija c-moll, BWV 906, bei
Chromatin� fantazija ir fuga d-moll, BWV 903).
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
69
Senoji muzika atrado savo erdv� ir po Bernardin� bažny�ios skliautais. &ia
suskamb�jo išilgini� fleit� kvartetas iš Belgijos "Flanders Recorder Quartet".
Ansamblis leido klausytojams pasigrož�ti fleit� - dalel�s savo didel�s kolekcijos -
skambesiu. Kamerinis orkestras iš Italijos "I Solisti di Pavia“, kurio atlikto
A.Vivaldi Koncerto galantiška žaism� buvo pasiekta labai stilingai traktuojamomis
melizmomis - šios stilistikos gal�t� pasimokyti ir m�s� muzikantai.
Vilniaus festivalis skiriamas vadinamajai elitinei publikai, jis didžiausi d�mes
sutelkia garsenyb�ms. Gaila, kad neabejotinai iškili� meninink� vardai met�
metais kartojasi: Jurij‘us Bašmet‘as, David‘as Gering‘as, Kšištof‘as Penderecki‘s,
Gidon‘as Kremer‘is...O juk nauj� vard� ieškojimas - tiesiog b�tina festivalio
dinamikos slyga.
2.4.2.3. Kristupo vasaros festivalis Vilniuje
Festivalis prad�tas rengti 1995 metais. Skirtingai nuo kit� žinom� Lietuvoje
festivali�, šio festivalio organizatori� tikslas - surasti nežinomus talentus, parodyti
tai, kas dar nematyta. Tod�l Kristupo vasaros festivalyje koncert�, kuriuose
dalyvaut� pasaulin�s žvaigžd�s, n�ra daug. Dažnai �ia pasirodo puik�s, bet mažai
žinomi atlik�jai. Pasak festivalio meno vadovo D.Katkaus, „Mes suteikiame
galimyb� pasirodyti talentingiems žmon�ms, nepriklausomai nuo to, kiek j� vardas
žinomas ir kiek jie kainuoja tarptautin�je rinkoje.“
Kristupo festivalio meno vadovas - Vilniaus savivaldyb�s šv. Kristoforo
kamerinio orkestro vadovas profesorius Donatas Katkus. Prad�ti rengti 1995 m.
„Tai tarsi vasaros koncert� sezonas Vilniuje. B�tent visiškas rengini� štilis vasar
Vilniuje ir tapo impulsu rengti festival.“
"Kristupo vasaros festivalis" palaiko muzikin Vilniaus puls ir kasmet
klausytojams si�lo vairi� žanr�, stili�, atlik�j� pasirinkim. Muzika skamba tarp
architekt�ros šedevr� skliaut�, kiemuose, muziejuose, galerijose - sakralioje Šv.
Kazimiero bažny�ios, Šv. Kotrynos bažny�ios ir Šv. Jon� bažny�ios erdv�je bei
Taikomosios dail�s muziejaus aplinkoje.
Savo apimtimi "Kristupo vasaros festivalis" lygiuojasi didžiausi - Pažaislio -
festival. Ta�iau svarbus ne tik koncert� skai�ius, bet ir j� žanr� vairov�. Kasmet
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
70
Kristupo festivalyje skamba vargon�, kamerin�, džiazo muzika. Kitos kryptys -
šiuolaikin� lietuvi�, retai grojama kamerin� klasikin� muzika. Tai - tam tikra
nekintanti strukt�ra 2003 metais 29 koncertuose klausytojus džiugino vairiausi�
muzikos žanr� pyn�: sakralin�s muzikos valandos naujaisiais Šv. Kazimiero
bažny�ios vargonais (tai, pasak festivalio meno vadovo prof. Donato Katkaus, yra
"viena ryškiausi� jo aši�“), kamerin� muzika Taikomosios dail�s muziejuje, džiazo
vakarai "Forum Palace" centre, geriausi� pianist� re�italiai Muzikos akademijoje,
koncertai Šv. Kotrynos bažny�ioje. Festivalio dalyviai- ir Šv. Kristoforo kamerinis
orkestras su solistais, Tarptautinio jaunimo orkestras, pianistai bei vargonininkai,
ir itin kameriški duetai, tokie kaip gitara ir klavesinas arba akordeonas ir
violon�el�. Festivalis apr�pia bene visas instrumentin�s kamerin�s muzikos
atmainas, taip pat chorin�s muzikos koncertus ir vokalist� pasirodymus. Kristupo
vasaros festivalio reng�j� tikslas - pateikti vairi� stili� muzik. Tad �ia skamba ir
“auksinio” Europos klasikin�s muzikos fondo opusai, ir šiuolaikin�, vis dar
ieškanti “kontakto su klausytojais” muzika; festivalis mielai rengia ir džiazo
muzikos koncertus (juose galima išgirsti tiek “lengvesn�s” muzikos, tiek itin
intelektuali� kompozicij�). Pamin�tini ciklai "Muzikin�s Bernardin� pavakar�s",
ciklas "Vakaro harmonijos" Renesanso laikus menan�iame Arsenale (Taikomosios
dail�s muziejuje), tradicinis sakralin�s muzikos ciklas Šv. Kazimiero bažny�ioje.
Festivalis išties vairialypis, kartu turintis vienijan�i programin� gij ir gan
aiškius strukt�ros principus. Kristupo festivalis n�ra paprastas koncert� sezonas. �
j galima pažvelgti kaip grup� festivali�: fortepijonini� koncert� ciklas, džiazo
koncert� ciklas ir kiti. Tai daugelio festivali� festivalis, turintis aiški program�
sudarymo logik.
Senosios muzikos Kristupo festivalyje n�ra daug - kiekvienais metais senajai
muzikai skiriami vos keli koncertai. Paprastai pakvie�iamas vienas ar du
kolektyvai, kuri� tarpe - visame pasaulyje gars�jantis ansamblis "Baroque Fever"
(Danija), Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas diriguojant Jeanui Ferrandi‘s
iš Pranc�zijos, atliekant fleitai pritaikyt� A. Vivaldi "Met� laikus" (solo partij
atliko fleitinink� Li-Ming Chen iš Taivanio), dan� ansamblis "Baroque Fever"
("Baroko karštlig�“), kuri� koncertas "Kristupo vasara" festivalyje liepos 2 d. buvo
kaip svarus argumentas šimtme�io senumo gin�e apie "muziejin" ir "nemuziejin"
baroko atlikim. Atlik�jai žav�jo šmaikš�iais, charakteringais, jausmingais,
taikliais muzikiniais dialogais (savotiškos atlikimo "dvikovos" kartais baigdavosi
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
71
iš ties� bufoniškai sukryžiuojant strykus). Vienas svaresni� senosios muzikos
akcent� - 2002 m Vilniaus paveiksl� galerijos kieme skamb�jusi G.F. Händel‘io
oratorija "Aleksandro puota, arba Muzikos galia", kuri atliko Kristupo festivalio
simfoninis orkestras, choras "Vilnius", senosios muzikos ir šokio teatras "Puelli
Vilnenses" bei solistai Asta Krikš�i�nait�, Algirdas Janutas ir Dainius Stumbras.
Oratorijos interpretacijos dirigentas ir režisierius - Donatas Katkus. Koncertas
stebino netik�tu koncertinio bei sceninio atlikimo form� mišiniu - statiška
orkestrant� bei chorist� laikysena scenoje buvo pavairinta keletu senosios
muzikos ir šokio ansamblio intermedij�, pavieni� solist� vaidybini� gest� bei
scenini� efekt�.
Vienas iš svarbi� festivalio tiksl� - sudaryti slygas koncertuoti Lietuvos
atlik�jams ir paremti juos gerais honorarais. Išties joks atlik�jas negali tobul�ti
nekoncertuodamas. Kristupo festivalyje kasmet galime išgirsti nauj� Lietuvos
muzik� darb�. Antras svarbus uždavinys - suteikti galimyb� atvykstantiems
turistams Lietuv pažinti kaip aukštos menin�s kult�ros krašt. Tod�l koncertuose
dalyvaujan�i� m�s� atlik�j� misija yra labai reikšminga.
Muzikos festivaliai savitai atspindinti m�s� kult�ros realijas, bendr situacij.
Iš pristatyt� festivali� program�, juose dalyvavusi� atlik�j� vard�, tampa
akivaizdu, jog senoji muzika Lietuvoje surado savo niš, ir svarbiausia jos vieta,
be abejo, tenka „Banchetto musicale“ festivaliui. Ta�iau baroko epochos muzikos
nepamiršta ir Vilniaus, Šv. Kristupo vasaros, Pažaislio festivaliai. Kiekvienas iš j�
turi skirtingus tikslus ir uždavinius. Sostin�je rengiami Šv. Kristupo vasaros ir
Pažaislio festivaliai - bene demokratiškiausi, gyvybingiausi, iš esm�s tenkinantys
visokio lygio ir išprusimo klausytoj� interesus.
Lietuvoje nuo pat pirmojo senosios muzikos festivalio surengimo pastebimas
aktyvus Lietuvos muzikant� sitraukimas senosios muzikos populiarinim, nors
atlik�j�, galin�i� surengti solinius re�italius dar n�ra daug.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
72
2.5. SENOSIOS MUZIKOS �RAŠAI LIETUVOJE
Iki 1990 met� Lietuvos senosios muzikos gerb�jams nemažai raš� yra pateik�
ansambliai „Musica humana“ bei Lietuvos Kompozitori� sjungos kamerinis
ansamblis Pamin�tinos “Musica humana” plokštel�s, kuriose rašyti 1981 bei 1989
met� koncertai. „Musica humana“ išleido ir kelias kompaktines plokšteles, skirtas
J.S. Bacho, G.F. Handel’io k�rybai. Tai - „J.S. Bach‘as ir jo s�n�s”, “J.S. Bach‘o
Musikalishes Opfer”, G.F.Händel‘io “Instrumentin� muzika”, G.F.Händel‘io
“Instrumentin� ir vokalin� muzika”, J.S. Bach‘o “Sonatos fleitai”.
Plokšteli� yra raš� ir kiti žinomi senosios muzikos interpretatoriai –
G.Lukšait�-Mrazkova, G.Kviklys. Lietuvos muzikiniam palikimui reikšminga
“Vilniaus arsenalo” kompaktin� plokštel� “Muzika Lietuvos dail�s muziejaus
galerijose”.
Lietuvoje 1990-2004 metais senosios muzikos rašams nebuvo skirta
pakankamai d�mesio - rašytos vos dvi kompaktin�s plokštel�s, skirtos senosios
muzikos palikimui Lietuvoje. O juk sen�j� amži� muzikos stili� ypatumai ir
atlikimo problematika prad�ta nagrin�ti jau XX a. 7-ame dešimtmetyje. Palyginti
su kitomis Europos šalimis, tai n�ra džiugu. Pavyzdžiui, Vokietijoje senosios
muzikos rašai sudaro 10-15 procent� visos klasikin�s muzikos raš� produkcijos.
Norint išsiaiškinti, kokia vieta senosios muzikos rašams skirta n�dienos
Lietuvoje, reik�t� apžvelgti pagrindines muzikos raš� leidyklas ir j� prioritetus.
Šiuo metu veikia šešios muzikos leidybos firmos, kuri� kataloguose sukaupta
bene didžiausia dalis negausiai Lietuvoje leidžiamos klasikin�s, džiazo muzikos,
modernaus roko, eksperimentin�s muzikos raš�. Tai "Dangus", "Juosta Records",
Lietuvos muzik� sjunga, "Kuk� Records", "Semplice", Muzikos informacijos ir
leidybos centras. Bus apžvelgiamos tik tos leidybos firmos, kurios išleido
klasikin�s muzikos raš�.
Nedidel� leidykla "Semplice" kurta 1986 metais, jos prioritetai - senoji
Lietuvos muzika, ankstyvoji profesionalioji lietuvi� kompozitori� k�ryba
(M.K.&iurlionis, J.Naujalis), tarpukario Lietuvos pramogin� muzika, originalios
šiuolaikin�s kompozicijos ir džiazas. 1998 m. leidykla klausytojams pateik�
kompaktin� plokštel� pavadinimu “Musica terrae Vilnensis”, kuri bus išsamiau
pristatyta v�liau.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
73
Muzikos informacijos ir leidybos centro pagrindin� kryptis - lietuvi� klasika
ir moderni muzika, reikšmingiausi pripažint� ši� laik� kompozitori�
B.Kutavi�iaus, O.Narbutait�s, V.Bartulio, V.Barkausko, J.Juzeli�no k�riniai,
vair�s rinkiniai.
Lietuvos muzik s�junga nuo 2000 met� yra parengusi ir išleidusi 60
pavadinim� kompaktini� disk�. Pastaraisiais metais d�mesys skiriamas ne tik
žymiausiems Lietuvos muzikams, bet ir edukacinio pob�džio projektams.
Be atskir� ansambli� rašyt� kompaktini� plokšteli�, Lietuvos klausytojams
pateikti du rašai, pristatantys muzik, skamb�jusi Lietuvos kunigaikš�i� dvar�
men�se XVI-XVII a. Tai - Senoji Lietuvos muzika XVI-XVII a. „Musica terrae
Vilnensis“ bei “Ital muzika Vaz dvare”.
„Musica terrae Vilnensis“ buvo išleista 1998 metais. Šios plokštel�s k�riniai
buvo rašin�jami ne tik Vilniaus plokšteli� raš� studijoje, bet ir istorin�je erdv�je
– Vilniaus Arkikatedroje.
Kompaktin�je plokštel�je rašytus k�rinius atlieka S.Siomin (aštuoniastyg�
liutn�), J.Bundzait� (vargonai), D.Povilaitien�, (spinetas), R.Jaraminait�
(violon�el�); kamerinis choras "Aidija" (dirigentas R.Gražinis), senosios muzikos
ir šoki� ansamblis "Banchetto Musicale" (vadov� J.Mikiškait�-Vi�ien�), Latvijos
senosios muzikos ansamblis "Ludus".
Kompaktin�s plokštel�s k�riniai atspindi nedidel� dal XVI-XVII a. Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštyst�s sostin�je skamb�jusios Renesanso ir Baroko muzikos
k�rini�. Tuo metu svarbiausia kult�rini� rengini� institucija buvo Valdov� r�mai,
kuri� vaidmuo išaugo XVI a. viduryje, kai Žygimantas Augustas, sekdamas
itališka Renesanso kult�ros tradicija, išpl�t� r�m� kapel. Kapeloje grojo ir
dainavo LDK ir iš Vakar� Europos atvyk� muzikantai.
Kai kurie k�riniai plokštel�je rašyti pirm kart.
Kaip gal�jo skamb�ti senoji XVI-XVII a. Lietuvos muzika, galima išgirsti ir
kitoje, 2003 metais išleistoje, kompaktin�je plokštel�je “Ital� muzika Vaz� dvare”.
Tai antroji kompaktin� plokštel�, skirta senosios muzikos palikimui Lietuvoje. Ši
kompaktin� plokštel� išleista projekto "Baroko kelias Lietuvoje" dalis.
Buvus muzikinio gyvenimo vaizd susidaryti remiantis vien tik Lietuvoje
saugomais negausiais, dar nesutvarkytais šaltiniais, - sud�tingas uždavinys.
Projekto vadovas, violon�elininkas Tod�l Darius Stabinskas, medžiagos
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
74
pagrindini� Vaz� dvare dirbusi� kompozitori� instrumentiniams ir vokaliniams
k�riniams ieškojo Lenkijoje ir Italijoje spausdintuose leidiniuose. Kaip ir anks�iau
aprašytoje plokštel�je, "Ital� muzika Vaz� dvare" pateikia tuos pa�ius
G.B.Cocciola k�rinius "Psallite" ir "Exultate Deo", kurie š kart interpretuojami
skirtingai, pasitelkus kitokios instrumentuot�s variantus. Palyginti su anks�iau
išleistu rašu „Senoji muzika Lietuvoje“, itališkasis rinkinys pasižymi mažesne
tembrine vairove ir naujov�mis. Pasak D.Stabinsko: "Kadangi anuomet autoriai
retai kada nurodydavo instrumentus, teko improvizuoti atsižvelgiant ir tradicijas,
ir m�s� atlik�j� galimybes." �rašuose skamba išilgin�s fleitos, styginiai
instrumentai, liutn� bei kameriniai vargonai. Projekto vadovas jau kelerius metus
gilinasi XVII a. pradžios muzikos atlikimo teorij bei praktik, pats muzikuoja
viola da gamba.
Šioje plokštel�je rašyta Lietuvoje dirbusio gerai žinomo ital� kompozitoriaus
ir teoretiko Marco Scacchi opera, Vaz� kapelos nario Vincenzo Bertolusi iki šiol
nežinomi instrumentiniai k�riniai - fantazija ir ri�erkaras.
Kompaktin�je plokštel�je rašytus k�rinius atliko Lietuvos vokalistai ir
instrumentininkai, padedami Latvijos koleg�. Vokalistai: E.Bagdonait� (sopranas),
N.Petro�enko (sopranas), N.Andrijauskas (bosas), D.Ma�iukait� (sopranas),
E.Grigalaityt� (altas), K.Jakeli�nas (altas, tenoras) M.Bargaila (tenoras),
S.Laurinaitis, (tenoras), G.Venislovas (bosas); Vilniaus savivaldyb�s choras
"Jauna muzika". Instrumentininkai – Lietuvos ir Latvijos senosios muzikos
ansamblis: D.Tu�a (išilgin�s fleitos), K.Stumbure (išilgin�s fleitos), D.Bidva
(smuikas), L.Muceniece (smuikas), D.Stabinskas (viola da gamba), A.Paukš'ns
(violon�el�), S.Sjomin (liutnia, arkiliutnia), V.Augustinas (kameriniai vargonai),
G.Venislovas (kameriniai vargonai).
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
75
IŠVADOS
1. Šiame darbe nagrin�ta, ar Lietuvoje egzistuoja senosios muzikos
interpretavimo tradicija. Išnagrin�jus kelis esminius muzikos atlikimo teorijos bei
praktikos aspektus, galima teigti, kad senosios klavyrin�s muzikos atlikimo
tradicija Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, prad�jo formuotis
neseniai. Atlik�j� poži�ris autentiškus muzikos instrumentus, atliekant senj
muzik, išsiskiria ir formuoja dvi kryptis:
a) atlik�jai naudoja senuosius instrumentus ir priemones, padedan�ias atkurti t�
laik� aplink bei dvasi;
b) k�riniai atliekami šiuolaikiniais instrumentais, ta�iau ieškant jos esm�s.
Festivaliai, skirti senajai muzikai, buvo prad�ti rengti Šiauliuose dar XX a.
aštuntajame dešimtmetyje, ta�iau šiuo metu šiame mieste tebevyksta tik
Tarptautiniai Bažnytin�s muzikos festivaliai. Didžioji dalis festivali� k�r�si
Vilniuje ir Kaune. Iš kitos pus�s, atsirado ženkl�, liudijan�i� apie festivali�
atgimim paj�rio bei Ryt� Lietuvos regionuose – Klaip�doje prieš kelis metus
buvo surengtas senosios muzikos festivalis “Salve musica antiqua”, o Utenoje –
“Utenos senosios muzikos festivalis”.
Dauguma festivali� rengiami autentiškoje, istorin�je aplinkoje - Trak� pilyje,
Klaip�dos piliaviet�je, Pažaislio vienuolyne, Bernardin�, Liuteron� bažny�iose -
kuri padeda sustiprinti atliekamos senosios muzikos sp�d.
Ateityje festivali� rengimo aplink tur�t� papildyti ir atstatomi Valdov� r�mai.
J� atk�rimo koncepcijoje numatyta net konkreti vieta, kurioje tur�t� vykti senosios
muzikos koncertai – tai šiaur�s korpuso sal�, menanti pirm�j� Vilniaus oper�
pastatymus.
Senosios muzikos atlik�j� kolektyvai Lietuvoje prad�jo kurtis 1970-1980
metais. Tuo laikotarpiu susiformavo ir vienas žinomiausi� Lietuvos senosios
muzikos ansambli� – Musica Humana. Kiek v�liau, devintojo dešimtme�io
viduryje, susib�r� “Banchetto musicale”, po jo – “Vilniaus arsenalas”. Šie
ansambliai jau turi suformav� savitas k�rini� atlikimo tradicijas, rengia ne tik
koncertus, bet ir j� ciklus, šviet�jiškas programas.
Per paskutin pra�jusio amžiaus dešimtmet iškilo keletas nauj� ansambli�,
kuri� nariai – ne vien Lietuvos, bet ir kaimynin�s Latvijos bei Estijos muzikantai.
Vienu produktyviausi� galima laikyti vairi� muzikini� projekt� iniciatori� Dari�
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
76
Stabinsk, sub�rus “Impetus musicus” bei kitus festivalio “Banchetto musicale”
atlik�j� projektus. Paj�rio krašte jau daugiau kaip dešimtmet koncertuoja
V.Sadausko vadovaujamas ansamblis “Ventus maris”.
Senosios muzikos solistai, galima teigti, prad�jo rengti savo pasirodymus kiek
v�liau negu ansambliai. Neabejotinai ryškiausia senosios klavyrin�s muzikos
atlik�ja laikytina G.Lukšait�-Mrazkova, kuri, nors ir gyvendama &ekijoje, dažnai
atvyksta koncertuoti ir Lietuv. Ne mažiau reikšmingas ir kito senosios
klavyrin�s muzikos atlikimo meistro – ilgametes tradicijas turin�io ansamblio
Musica Humana solisto – G.Kviklio ind�lis šios muzikos atlikimo tradicij�
k�rim Lietuvoje. Palyginti neseniai klavesinininko koncertin� karjer prad�jo
T.Baku�ionis, taip pat ir šio darbo autor�. Ta�iau solin�s klavyrin�s muzikos
koncert� Lietuvoje šiomis dienomis dar reta, iš vienos pus�s d�l ne itin didelio
klausytoj� susidom�jimo, iš kitos – d�l pa�i� atlik�j� stygiaus. Lietuvos muzikos
akademija iki ši� met� buvo parengusi tik kelis šio senojo instrumento specialistus.
2. Darbe keltas klausimas, kas yra atlikimo autentiškumas ir ar jis
manomas.
Pastaruoju metu išversta daug vairi� veikal�, parašyta straipsni�, yra nemažai
kitos informacijos, suteikian�ios atlik�jams tiksli� žini�, kaip reik�t� interpretuoti
senuosius muzikinius tekstus. Ta�iau notacijos slygiškumas, didžiul� kult�rin�
bei dvasin� praraja tarp ši� dien� atlik�jo ir to meto k�r�jo, k�rinio atlikimo bei
klausymosi aplinkos skirtumai, netgi pakitusi šiandienio klausytojo pasaul�jauta
bei l�kes�iai veikia interpretacijos prigimt.
Taigi, autentiškas atlikimas nemanomas, jei siekiama tik istoriškai tiksliai
atkartoti laikme�io, kada ta muzika buvo sukurta, aplink bei pasaul�jaut.
Senosios muzikos raš� - audio palikimo – n�ra; mokyklos be galo skirtingos tiek
geografiniu, tiek tos pa�ios epochos period� poži�riu. D�l to akivaizdu, kad
kiekvien atlik�j, skelbiant savo autentišk� interpretacij, b�t� galima laikyti
apsišauk�liu. Nei rekonstruoti senieji instrumentai, nei j� kopijos negržins mums
praeit� laik� dvasios, pasaul�jautos, muzikos meno poj��io ir jo tikslo supratimo.
Z.Ruži�kova yra pasteb�jusi: “Autentiškumas senojoje muzikoje, kaip mes visi
dabar žinome, yra nepasiekiamas d�l akivaizdži� priežas�i�, o tas, kuris sau
priskiria teis� sakyti, kad tai yra autentika, sukelia pagrstas abejones. Ir visas šis
nepasiekiamumas, gali b�ti, autentiškum apgaubia tarsi šventumo aureole. Ji
atrodo tuo trokštamu tikslu ir vis� problem� sprendimu.”
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
77
Ta�iau nepaisant to, kad visiškai autentiška interpretacija yra negalima,
senosios muzikos atlikimas turi atspind�ti pagarb muzikai. Kiekvienas amžius,
kompozitorius bei jo muzikos k�rinys turi savo dvasi. Baroko laikais pasaulietinis
ir bažny�ios gyvenimas buvo labai tampriai susij�, o muzika buvo ne tik grožimasi
– ji laikyta dvasios dovana. Š poži�r puikiai nusako XVIII a. posakis - “žemiškoji
muzika t�ra tik dangiškosios atspindys”. Baroko epochos dvasi geriausiai
apib�dina aiškumas. Taigi, atlik�jas pirmiausiai tur�t� atsižvelgti artikuliacijos
aiškum. Atlik�jas tur�t� žinoti svarbiausius stilistinius senosios muzikos atlikimo
bruožus bei pagrindines jos atlikimo manieras. Tod�l, jeigu interpretatoriai imasi
senosios muzikos, jie tur�t� išstudijuoti ir jos ženkl� kalb, per ilgus šimtme�ius
kitusias jos reikšmes.
Kita vertus, negalima teigti, kad senosios muzikos interpretacija turi b�ti
bejausm�, pavaldi tik aiškiai kompozitoriaus nurodytoms taisykl�ms ir normoms.
Ne mažiau svarbus ir paties atlik�jo noras parodyti tai, k jis jau�ia
interpretuodamas vien ar kit k�rin, koki mint jis nori perteikti. Jei atlik�jas
muzikuodamas nepamiršta jautrumo, jei jis ne tik išmano baroko epochos atlikimo
teorinius pagrindus, bet ir nuoširdžiai išgyvena senosios muzikos grož, tai jis daug
grei�iau patraukia klausytojo d�mes ir gali vadintis tikru interpretatoriumi. Senj
muzik galima atlikti ir šiuolaikiniais instrumentais, bet siekiant atrasti artim
autentikai interpretacin� stilistik. Autentiška, istoriškai tiksli muzikos
interpretacija netur�t� b�ti pagrindin� Lietuvos atlik�j� užduotis - muzik atlikti
reikia taip, tarsi ji b�t� parašyta šiandien ir m�s� laik� žmogui, kad belst�si jo
šird ir jausmus.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
78
LITERAT�ROS S�RAŠAS
1. Azizbekova, M. Fortepijono menas Vilniuje, 1863-1915. – V., 1998.
2. Gaudrimas, J. Iš lietuvi� muzikin�s kult�ros istorijos. Kn.1,2 , - V., 1958.
3. Jurkštas, V.P. Senieji Lietuvos muzikantai. Kult�ros barai.- 1966, Nr. 6.
4. Lietuvos muzikos istorija I kn. Tautinio atgimimo metai 1883 -1918. –
Vilnius, 2002 (sud. D.Palionyt�)
5. Nasr, S.H. Kas yra tradicija// LK, 1995, Nr. 5
6. Trilupaitien�, J. J�zuit� muzikin� veikla Lietuvoje. – V., Muzika, 1995.
7. Trilupaitien�, J. Renesanso muzika Lietuvoje. – V., 1989.
8. Muzikos enciklopedija 1-2 T. - Lietuvos muzikos akademija, 2000, Mokslo
ir enciklopedij� leidybos institutas, 2000.
9. Bach C. P. E. Essay on the True Art of Playing Keyboard Instruments,
trans. and ed. William J. Mitchell -New York: Norton, 1949.
10. Badura-Skoda P. Interpreting Bach at the Keyboard. –L., 1993. Oxford
University Press, December 1, 1993.
11. Blunt, W. On Wings of Song: A Biography of Felix Mendelssohn - New
York: Scribner, 1974.
12. Brown, H. M. and Sadie, S. Performance Practice: Music after 1600 - The
New Grove Handbooks in Music, New York and London: Macmillan, 1989.
13. Butt, J. Music Education and the Art of Performance in the German
Baroque - Cambridge Musical Texts and Monographs, New York:
Cambridge University Press, 1994.
14. Butt, J. Playing With History, The Historical Approach to Musical
Performance- Cambridge University Press, 2002.
15. Cyr, M. Performing Baroque Music -Aldershot: Scholar Press, 1992.
16. Couperin, F., Pubo A. The art of playing the harpschichord.- W.W. Norton
and Company, 1974.
17. Quantz, J.J. On Playing the Flute, trans. and ed. Edward R. Reilly -London:
Faber, 1966.
18. Davies, S. Authenticity in musical performance, in British Journal of
Aesthetics Vol.27, 1987.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
79
19. Dipert, R.R. Meyer's Emotion and Meaning in Music: a Sympathetic
Critique of its Central Claims' - Journal of the Indian Musicological Society
vol. 14 no.1, 1983.
20. Dolmetsch, A. The Interpretation of the Music of the 17th and 18th
Centuries Revealed by Contemporary Evidence -London: Novello, 1915.
21. Donington, R. The Interpretation of Early Music -London, 1963.
22. Donington, R. A Performer's Guide to Baroque Music -London: Faber,
1973.
23. Donington, R. String Playing in Baroque Music -London: Faber, 1977.
24. Donington, R. Baroque Music: Style and Performance -London: Faber,
1982.
25. Grout, D. J. On Historical Authenticity in the Performance of Old Music -
Essays on Music in Honor of Archibald Thompson Davison (Cambridge,
Mass: Harvard University Press, 1957.
26. Haskell, H. The Early Music Revival: A History - London, 1988.
27. Harnoncourt, N. Zur interpretation historicher Musik - Residenz Verlag,
1990.
28. Harnoncourt, N. Der musikalische Dialog - Residenz Verlag, 1984.
29. Harnoncourt, N. Musik als Klangrede - Residenz Verlag, 1986.
30. Hefling, S. Rhythmic Alteration in Seventeenth- and Eighteenth-Century
Music: 'Notes Inégales' and Overdotting -New York: Schirmer, 1993.
31. Houle, G. Meter in Music, 1600-1800: Performance, Perception and
Notation -Bloomington: Indiana University Press, 1987.
32. Young, J. The Concept of Authentic Performance - British Journal of
Aesthetics Vol.28, 1988.
33. Kenyon, N. Authenticity and Early Music - Oxford, 1988.
34. Kerman, J. Introduction to “The Early Music Debate.” - Journal of
Musicology, 10 (Winter, 1992).
35. Kivy, P. Authenticities. Ithaca - NY, 1995.
36. Lawson, C. and Stowell.R. The Historical Performance or Music: An
Introduction”- Cambridge University Press, 1999.
37. Metzger, N. Harpschicord technigue:a gide to expresivity, Musica
Dulce,1998.
38. Philip, R. Early Recordings and Musical Style - Cambridge, 1991.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
80
39. Rameau, J.-Ph. Treatise on Harmony, trans. and ed. Philip Gossett -New
York: Dover, 1971.
40. Sharpe, R.A. Authenticity Again - British Journal of Aesthetics Vol 31,
1991.
41. Sherman, B. D. Authenticity in musical performance. The Encyclopedia of
Aesthetics, ed. Michael J. Kelly (New York: Oxford University Press,
1998).
42. Sherman, B. D, Inside Early Music: Conversations With Performers -
Oxford Press; June 2003.
43. Schweitzer, A. Johann Sebastian Bach - Breitkopf & Hortel, January 1,
1990.
44. Taruskin, R. Text and Act: Essays on Music and Performance- Oxford
University Press, 1995.
45. The Early Music Debate (an edited transcript of a symposium featuring
Kerman, Laurence Dreyfus, Joshua Kosman, John Rockwell, Ellen Rosand,
Richard Taruskin, and Nicholas McGegan) - Journal of Musicology 10
(Winter 1992).
46. Veilhan J.C. Die Musik des Barock und ihre Regeln - Alphonse leduc–
Paris, 1991.
47. ������ � M. ���#�!$����� $������#�� � ������%(��) *$��$
$%(�+��. I-, !�%��$�� XIX ���� - V., 1976.
48. ������, �. -�#$��%,.$, – M. , 1961.
49. �������, M. K%��$���, �����a - M., 1960.
50. �����, �. "�����#�� $��� �� �%����$�� - �., 1973.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
81
PRIEDAI
1 priedas 1. lentel�. nelygus grojimas pagal Cajon’� ir Hotteterr’�:
Metras Aštuntin�s grojamos Šešioliktin�s grojamos
C lygiai nelygiai
12/4 nelygiai
12/8 lygiai nelygiai
12/8 Lygiai nelygiai
C, 2, 2/2 nelygiai
2/4, 4/8 lygiai taškuotos
2/8 lygios nelygios
6/4 nelygios
6/8 lygios nelygios
3/2
nelygios,jei n�ra aštuntini� – ketvirtin�s nelygios (jei melodijoje yra šešioliktini�,tai aštuntin�s grojamos lygiai).
3 ir ¾ nelygios
3/8 lygiai taškuotos
9/4 nelygios
9/8
lygios nelygios
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
82
2 pav. Itališkas klavesinas, Carlo Grimaldi (1697 m.) kopija
5 pav. Kirkman’o klavesinas
3 pav. Flamandiškas klavesinas, kopija pagal A.Ruckers jaunesniojo model (1635 m.)
6 Pav. Vokiškas klavesinas. Chr. Zell’o 1728 met� klavesino kopija.
4 pav. Pranc�ziškas klavesinas. Pascal’io Taskin;o kopija (1769 m. Russell Collection, Edinburgh)
7 pav. Bartolomeo Cristofori fortepijonas, pagamintas 1720 m.
(Italija)
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
83
8 pav. Laisvi pakeitimai:
1)
2)
Vokie�i� muzikoje svarbiausias principas - taip naudoti papuošimus, kad šie
neužgožt� pagrindin�s melodijos.
Ital� k�r�jai suteikia atlik�jui laisv� ir pasitiki jo gabumais. Tod�l ital� muzikoje
k�rinio “veidas” beveik tiek pat priklauso nuo atlik�jo, kiek ir nuo kompozitoriaus.
Pranc�z� muzikoje laisvi pakeitimai naudojami nuosaikiau, išlaikant subtil� skon
ir melodijos elegancij.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
84
2 Priedas Ornament r�šys
Foršlagas iš viršaus ir apa�ios
Angliškai: Lotyniškai: Itališkai: Pranc�ziškai: Vokiškai:
Appoggiatura Accentus Accento Accent Accent
Beat Appogiatura Appogiatura Accentuation
Forefall, backfall, half-fall
Exclamatio Appuy Vorschlag
Lead Portamento Cherte or Chute
Prepare Coule
Port-de-voix
Pagrindin�s taisykl�s:
a) foršlagas grojamas stiprioje takto dalyje;
b) priklauso ne prieš, o po jo einan�iai natai, su ja artikuliaciškai sujungtas ir
pabr�žiamas;
c) turi b�ti teisingai harmoniškai vedamas (su kitais balsais nesudaryti kvintos ar
oktavos slinkties);
d) gali b�ti priderinamas bet koks intervalas (ne vien sekunda).
XVII a. foršlagai buvo trumpesni už pagrindin� nat. XVIII a. pirmoje pus�je – beveik
susilygino ar tapo kiek ilgesni už pagrindin� nat, antroje pus�je – kartais net
manieringai užlaikomi.
Tai harmoninis ornamentas, pabr�žiantis harmonijos reikšm�.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
85
Ilgasis foršlagas
Jis kaip taisykl� užima pus� porin�s ir 2/3 neporin�s pagrindin�s natos vert�s. Išimtinais
atvejais b�na prailginamas.
Negalima naudoti:
a) jei tam n�ra laiko (greitas tempas, pasažas);
b) jei pažeidžiama harmonijos “gramatika” (susidaro dvigubos kvintos ar dvigubos
oktavos);
c) jei sutrikdo ritmin� temos strukt�r (analogiškose vietose patartina ieškoti panašios
tematin�s formul�s bei ornamentikos);
Praeinantis foršlagas (coule, nachschlag, durchgehender Vorschlag)
Grojamas prieš pagrindin� nat ir kuo trumpiau.
Si�loma naudoti:
a) kai po keli� greit� nat� eina ilga;
b) prieš k�rinio pabaigas ir baigiamsias treles, cez�ras ir fermatas;
c) ilguose taškuotose natose.
Trij� dali� takte praeinant foršlag geriau naudoti stipriojoje takto dalyje; po trel�s
geriau naudoti kylant nei krentant foršlag (tuo paryškinama pagrindin� nata).
Trumpasis foršlagas tinka besikartojan�i� nat�, sinkopi� ornamentavimui, visur, kur
suteikia akcento charakter, taip pat greitose sekvencijose.
trumpasis foršlagas ilgasis foršlagas
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
86
šleiferis � virš� šleiferis � apa�i�
Šleiferis
Angl. elevation, Pranc. coule
Double backfall coule sur une terce
Slide flatle
Slur Vok. schleifer
Whole-fall schleiffung
Lot. superjectio uberschlag
Gali b�ti tikrasis ir praeinantis šleiferis. Tikrasis šleiferis grojamas nuo stipriosios takto
dalies, akcentuojamas ir sujungiamas su pagrindine nata. Tai daugiau melodinio nei
harmoninio charakterio ornamentas. Ypa� naudotinas sujungiant, sušvelninant ar
užpildant didesnius intervalus.
Aiakat�ra
Angl. Acciaccatura
Crushed appoggiat�ra
Pranc. Pince etouffe
Vok. Zusammenschlag
Ital. Acciaccatura
Tasto
Tai – labai aštrus, disonansinis, akcentuotas, “vyriškas” ornamentas.
Giminingas tiek foršlagui, tiek šleiferiui. Tai – neakordinis, kartais net disonansinis
tonas arpedžiuoto akordo viduje, kur atliekant akordines gaidas užlaikome, o
neakordines staigiai atleidžiame.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
87
Simultanin� (bendralaik�) aiakat�ra. Tai – trumpiausias foršlagas, suskambantis
drauge su pagrindine nata, kuri užlaikome tuo pat metu greitai atleisdami foršlag.
Naudojamas tik savarankiškuose pasažuose:
Simultanin� a�iakat�ra:
Trel�
Angl. Shake
Trill
Vok. Triller
Ital. groppo
Tremoletto
Trillo
Lot. Chrispatio
Trepidatio
Pranc. Cadence
Pince renverse
Tremblement
Trille
XVI ir XVII a. muzikoje trel� – labiau melodinis ornamentas, tarsi pagrindin�s natos
dalijimas. XVIII a. trel� atitinka labiau harmonin charakter. Trel� gali prasid�ti
pagrindine nata, viršutine nata ar kitu ornamentu. Galima išskirti dvi r�šis: paruošt –
prailginta viršutin� nata, ir neparuošt – viršutin� nata lygi kitoms. Jei trel�s funkcija iš
esm�s melodin�, net XVIII a. j tinka groti nuo pagrindin�s natos. Trel� turi melodin�
funkcij ir grojama nuo pagrindin�s natos:
a) grandinin�je treli� eil�je;
b) melodin�je mintyje ar temoje (ypa� fug� temose), kur trel� iš viršaus pažeist� ar
padaryt� neaiški melodin� linij;
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
88
c) muzikin�s minties pratesime, kur trel� iš viršaus padaryt� neaiški tiek harmonin�,
tiek melodin� funkcij;
d) kai d�l technini� priežas�i� nemanoma sugroti iš viršaus, pvzyzdžiui, greituose
pasažuose, kur tempas neleidžia terpti viršutin�s natos;
e) ostinatiniame bose.
XVI – XVII a. muzikoje išimtinai dar ir XVIII a. muzikoje, muzikoje nuo 1830 m. iki
m�s� laik�, trel� pradedama pagrindine nata. Visoje barokin�je ir postbarokin�je
muzikoje, XVII a. pabaigoje, visame XVIII a. iki 1810 m. kaip taisykl� trel� buvo
grojama iš viršaus.
Trel�s eiga
Pagrindin� atlik�j� klaida – l�t� išskai�iuot� treli� grojimas. Žinoma, ir XVII-XVIII a.
egzistavo toks trel�s grojimo b�das, žymimas žodžiu messure, ta�iau tai buvo išimtis.
Tok b�d galima naudoti nebent labai l�tose dalyse ir j� pabaigose, kaip labai tolygaus
jausmo išraišk (pavyzdžiui, Chromatin�s fantazijos ar antrosios Itališko koncerto dalies
pabaigoje).
Virtuoziškai ir laisvai (neiškai�iuotai) trel� kaip taisykl� b�davo atliekama ir ten, kur ji
b�davo užrašoma natomis kaip divisi (dalijimas) – pavyzdžiui Frescobaldi k�ryboje.
Treli� greitis prisiderina prie k�rinio turinio. Li�dno charakterio k�riniuose labiau tinka
l�tos trel�s ir atvirkš�iai. Trel�s greit nulemia pasažo charakteris, k�rinio dalies
charakteris, akustin�s sal�s slygos, akustin�s instrumento ar jo registruot�s
charakteristikos. Trel� gali prasid�ti l��iau, viduryje pagreit�ti, o gale v�l sul�t�ti – tai
tarsi agoginis cresscendo:
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
89
Trel�s trukm�
Trel�s trukm� dažniausiai nustatoma pagrindin�s natos ilgiu. Jei kituose balsuose ilgoje
natoje, virš kurios yra trel�, vystosi svarb�s harmoniniai ar melodiniai vingiai, trel�
reikia užbaigti anks�iau. Jei trel� sustoja pagrindin�je natoje, ji vadinama baigiamja, o
jei trel� nestabdoma ir pravedama iki po jos einan�ios gaidos, - praeinan�ija. B�tent ji
gauna kirt, ir iš jos vystosi tolesnis muzikos veiksmas. Taškuotose gaidose trel�s
sustojimo punktas yra ant taško.
Trel� gali b�ti užbaigiama:
a) jungiant su grupetu;
b) kita ar kitomis natomis iš viršaus ar iš apa�ios;
c) paankstinta
(anticipuota)
sekan�ia nata.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
90
Trel�s su užbaiga – sujungimu su sekan�ia nata – grojamos kadencijose ar fraz�s gale,
prieš didelius melodinius šuolius, po ilgos trel�s ir visur, kur reikia suteikti užbaigtumo
sp�d.
Trumpoji trel�
Šios trel�s funkcija labiau melodin� (jei ji ilgesn�) ar ritmin� (trumpa). Ji neturi
užbaigimo, bet reikia melodiškai išdainuoti jos paskutin� nat. Visose trel�se
akcentuojama pagrindin� viršutin� arba baigiamoji galin� natos. Kiekviena trel� yra
susieta su savo išeities ar baigiamaisiais tonais. Baroko epochoje trel�s dažnai
akcentuojamos stiprij takto dal.
Trumposios trel�s skirstomos :
a) neperbraukt mordent
b) prilyguot neperbraukt mordent (Praller)
c) atitraukt neperbraukt mordent (Schneller)
Neperbrauktas mordentas – tai trumpa neparuošta trelyt� be pabaigos, sustojanti ant
pagrindin�s natos. Prilyguotas neperbrauktas mordentas – trumpas, neparuoštas,
neperbrauktas mordentas su prilyguota viršutine nata, prijungtas trel�s b�du. Atitrauktas
neperbrauktas mordentas – tai trumpiausias neperbrauktas mordentas, kurio viršutin�
nata sutampa su prieš j einan�ia aukštesne sekunda. Jis atliekamas maksimaliai greitai
su aštriai artikuliuota paskutine nata.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
91
Ilgosios trel�s b�na paruoštos, neparuoštos ir prilyguotos. Paruošta trel� – tokia, kurios
viršutin� nata prat�siama foršlagu. Neparuošta – kurios viršutin� nata neprailginta, o
tokio pat ilgumo kaip ir kitos trel�s natos. Prilyguota – tai trel� ant sekunda žemiau
skamban�ios natos ir sulyguota su prieš j einan�ia nata. Viršutin� trel�s nata sutampa
su prieš tai einan�iu tonu. Ši nata nesuskamba, o trel� truput užsilaiko. Prilyguotas
treles gausiai naudojo pranc�z� klavesinistai. Šia trel� galima atlikti dviem b�dais:
1) laisvai, t.y. atitraukiant viršutin� nat;
2) prilyguotai.
Pasirinkimas priklauso nuo konteksto: prilyguota trel� elegantiškesn�, o laisva –
patetiškesn�, kampuotesn�.
Ornamentavimas trele
Pagrindin� trel�s funkcija – harmonin� ir yra privaloma visose užbaigose. Ja tinka
ornamentuoti kur nors akordin bals ir tuo praturtinti jo harmonin� sandar.
Neparuošta trel� turi ritmin� (akcent) funkcij ir tinka dideliems melodiniams
šuoliams, kuriems suteikia blizgesio bei jausmingumo. Paruošta trel� tuo pa�iu turi
melodin� (foršlago) funkcij ir yra naudotina visur, kur tik galima naudoti vis� r�ši�
foršlagus.
Treli� r�šiai turi takos ir nacionalin�s mokyklos: Italijoje ir Ispanijoje trel� nuo
pagrindin�s natos užlaikoma kiek ilgiau nei kitur. Tai žymu ši� autori� – Frescobaldi,
Scarlatti, Kaberonas – ir portugal� bei ispan� kompozitori� k�ryboje.
Perbrauktas mordentas
Neperbrauktu mordentu tinka ornamentuoti žemiau esan�ias sekundas. Prilyguotas
mordentas – madingas galantiškoje muzikoje ir naudotinas kur tik manoma.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
92
Angl. Beat
Open shake
Sweetning
Lot. tremmulus
Vok. Beisser
Mordent-mordant
Ital. Mordente
Pranc. Battement
Mortellement
Pince-pincement
Tiret
B�na:
a) paprasti
b) dvigubi
c) ilgi – gali b�ti neriboto nat� skai�iaus, priklausomai nuo pagrindin�s natos ilgio.
Mordentas yra neparuoštas (prasideda pagrindine nata) ir paruoštas (prieš j eina apatin�
nata); tokiu atveju apatin� nata perima akcent. Galutin� mordento nata – visada
pagrindin�. Akcentuojama pirmoji nata, esanti stipriojoje takto dalyje.
Diatoninis paruoštas mordentas prisitaiko prie atliekamos k�rinio dalies tonacijos.
Ornamentavimas
Mordentai tinka žanginiams pasažams ir šuoliams, taip pat prilyguotoms
prab�gan�ioms natoms, sinkop�ms, kartojamiems tonams bei staccato natoms, taip pat
vidiniams akordo balsams ir akcentuotoms harmonin�ms natoms. Tai tinkamiausias
ornamentas bosams.
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
93
Grupetas
Angl. Single
Relish
Turn
Ital. Circolo mezzo
Groppo
Groppetto
Vok. Doppelschlag
Halbzirkel
Pranc. Brisee
Cadence
Doublee
Toun de grassier
Paprastai grupetas iš viršaus ar iš apa�ios turi harmonin� funkcij. Gali b�ti prilyguoti
(iš viršaus – krintan�iose, iš apa�ios – kylan�iose sekundose), jie atliekami kaip
prilyguotos trel�s. Grupetas pradedamas stipriojoje takto dalyje, akcentuojant pirmj
nat, o vis ornament grojant legato. Jei atliekant kyla abejoni�, geriau naudoti grupet
iš viršaus. Abi pridedamos grupeto gaidos gali b�ti diatoniškos, arba – viena diatonin�,
kita chromatin� (dažniausiai tai – apatin� nata). Tik labai retai abi natos b�na
chromatin�s.
Griežtas grupetas Pagreitintas grupetas
Grupetas iš viršaus
SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE
94
Arpeggio � virš� ir apa�i�
Ornamentavimas
Grupetas gali atlikti tiek melodin�, tiek harmonin� funkcij. Melodinis grupetas labiau
tinkamas nepabr�žtas, harmoninis – pabr�žtas, akcentuotas. Grupetas mažiau naudotinas
trumpose natose; priešingai – ilgose natose gali užpildyti vis natos trukm�, taip
gydamas aiški melodin� prasm�.
Arpedžio, laužyti akordai
Angl. Arpeggio
Battery
Vok. Harpeggio
Brechung
Pranc. Arpege
Harpege
Arpedžio naudojimas yra privalomas net kai tai neišrašyta natose, kai tik turime
daugiabals akord. Jo atlikimo b�dai be galo vair�s: virš�, apa�i, virš� ir apa�i,
laužiamas ištisai ar iš dalies. Ritminis arpedžio piešinys taip pat labai vairus. Geriausia
j užbaigti tikslia nata, iš kurios toliau vystosi harmonin� ar melodin� linija. Visos J.S.
Bach’o preliudijos kaip tik ir tur�jo akordin� išd�stymo form.
Fig�rinis arpedžio - arpedžiuotas akordas papildomas neakordin�mis natomis. Jo
kategoriškai nerekomenduojama naudoti J.S.Bach’o muzikoje.
Grupetas po natos (išlaikius jos tikrq vert�)
Grupetas po natos su
Prilyguotas grupetas
top related