Astrofizika

4 valandos teorijos, 2 valandos pratybų

Pratybos (darbai atlikti ir atsiskaityti) 0.30

Egzaminas (uždaviniai+teorija) 0.70

www.vpu.lt/astro/ Ažusienis A., Pučinskas A., Straižys V. 2003,

Astronomijos vadovėlis, Kultūra, Vilnius Fundamental Astronomy /Eds. H. Karttunen, P. Kroger,

H. Oja, Poutanen, K.J. Donner. Springer-Verlag, 1996. Lazauskaitė R. Žvaigždžių fizikos kompiuteriniai

laboratoriniai darbai, Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004.

Carroll B.W., Ostlie D.A. An Introduction to Modern Astrophysics, Pearson Addison Wesley, 2007

Prialnik D. An Introduction to the Theory of Stellar Structure and Evolution, Cambridge University Press, 2000.

Zeilik M., Gregory S.A. Introductory Astronomy and Astrophysics, Saunders College Publishung, 1998.

6. Pasachoff J.M. Astronomy: from the Earth to the Universe, Saunders College Publishung, 1998.

Fotometrinės sąvokos

Spinduliavimo geba

Šviesis L

Spindesys J

Spinduliavimo geba Tegul žvaigždė spinduliuoja kaip

absoliučiai juodas kūnas. Tada žvaigždės spinduliavimą

nusako absoliučiai juodo kūno spinduliavimą aprašantys dėsniai: Planko Vyno Stefano ir Bolcmano

Spinduliavimo geba Spinduliavimo gebos spektrinis

tankis

arba

žvaigždės paviršiaus vienetinio ploto per vienetinį laiką visomis kryptimis skleidžiama energija, telpanti vienetiniame bangų ilgių arba dažnių intervale ties bangų ilgiu arba dažniu .

Spinduliavimo geba Spinduliavimo gebos spektrinis tankis:

c=3·108 m/sh=6.63·10-34 J/sk=1.38·10-23 J/K

12

)1

kT

hc

ehc

Spinduliavimo geba Spinduliavimo gebos spektrinis

tankis, išreikštas dažniais:

1

2

3

)1

kT

h

c

h

Spinduliavimo geba Energijos pasiskirstymo spektre kreivė

nusako spinduliavimo gebos spektrinio tankio

priklausomybę nuo bangos ilgio:

=f()

Planko kreivės

Iš http://skyserver.fnal.gov/en/proj/advanced/color/

Karštos žvaigždės energijos pasiskirstymas

Iš http://skyserver.fnal.gov/en/proj/advanced/color/

Šaltos žvaigždės energijos pasiskirtymas

Iš http://skyserver.fnal.gov/en/proj/advanced/color/

Vyno poslinkio dėsnis

Pav. iš Nick Strobel

Stefano ir Bolcmano dėsnis Suintegravę visame bangų ilgių

intervale, gausime žvaigždės paviršiaus vienetinio ploto per laiko vienetą visame bangų ilgių intervale skleidžiamą energiją. Ją nusako Stefano ir Bolcmano dėsnis.

Stefano ir Bolcmano dėsnis Stefano ir Bolcmano dėsnis:

Tef – efektinė temperatūra tokioabsoliučiai juodo kūno, kurio paviršiausploto vienetas spinduliuoja tiek pat energijos kiek ir žvaigždės paviršiaus ploto vienetas.

4

efTE

Šviesis Viso žvaigždės paviršiaus ploto

visais bangų ilgiais per laiko vienetą skleidžiamą energiją vadiname šviesiu:

424 efTRL

Šviesis ir spindesys Šviesį galėtume išmatuoti tik tada, jei

stebėtojas būtų žvaigždės paviršiuje. Iš Žemės matuojame regimąjį žvaigždės

spindesį J. Regimasis žvaigždės spindesys – tai

energijos srautas, krintantis į imtuvo vienetinį plotą, statmeną energijos sklidimo krypčiai. Matuojamas W/m2. Fizikoje vartojamas terminas apšvieta.

Šviesis ir spindesys Spindesys, išmatuotas

vienetiniame bangų ilgių arba dažnių intervale, vadinamas spindesio spektriniu tankiu J arba J. Matuojamas W m-2 nm-1 arba W m-2 Hz-1.