ataskaita - lrv · 2 taikomieji moksliniai tyrimai atlikti remiantis 2010 m. lapkričio 9 dienos...
TRANSCRIPT
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLO CENTRO
AGROCHEMINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA
TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO
KOMPOSTO, NAUDOJAMO ŢEMĖS ŪKYJE, KOKYBĖS
REIKALAVIMŲ ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
ATASKAITA
Pagrindiniai vykdytojai: prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis
dr. Romas Maţeika
dr. Antanas Antanaitis
dr. Šarūnas Antanaitis
KAUNAS - 2011 m.
2
Taikomieji moksliniai tyrimai atlikti remiantis 2010 m. lapkričio 9 dienos Lietuvos Respublikos
ţemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-991 ir 2010 m. lapkričio 29 d. sutartimi su Nacionaline
mokėjimo agentūra prie Ţemės ūkio ministerijos Nr. MT/10-21.
Taikomojo tyrimo vadovas: prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis
Taikomojo mokslinio tyrimo pagrindiniai vykdytojai ir ataskaitos rengėjai:
prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis,
dr. Romas Maţeika,
dr. Antanas Antanaitis,
dr. Šarūnas Antanaitis.
Kiti vykdytojai:
Linas Putelis,
Antanas Švėgţda,
Lina Sasnauskaitė,
Karolina Bernotaitytė,
Dalė Vekvert,
Graţina Jankauskienė,
Laimutė Malaševičienė,
Rima Staniulienė,
Valė Jasukaitytė,
Violeta Baltuškaitė,
Marija Gaumanienė,
Karolina Bernotaitytė,
Taikomieji moksliniai tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių
tyrimų laboratorijoje 2010 m. lapkričio – 2011 m. birţelio mėnesio laikotarpiu.
3
TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO „KOMPOSTO, NAUDOJAMO ŢEMĖS
ŪKYJE KOKYBĖS REIKALAVIMŲ ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS―
SANTRAUKA
Mokslinė studija ir tyrimai buvo atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro
Agrocheminių tyrimų laboratorijoje 2010 m. lapkričio – 2011 m. birţelio mėnesiais. Darbo tikslas
buvo atliktų tyrimų pagrindu parengti ţemės ūkyje naudojamo komposto kokybės reikalavimus ir
tręšimo normas. Studija sudarė šios dalys: Lietuvoje kaupiamos organinių medţiagų atliekos ir
galimybės jų kompostavimui, kompostavimo technologijos ir procesas, ţemės ūkyje naudojamo
komposto kokybės uţtikrinimo sistema, ţemės ūkyje naudojamo komposto tręšimo normos, tręšimo
kompostu bandymai.
Lietuvoje kaupiamos organinių medţiagų atliekos ir galimybės jų kompostavimui. Ţemės
ūkyje naudojamos bioskaidţios atliekos yra gyvulinės ir augalinės kilmės. Gyvulinės - tai kraikinis
ir nekraikinis mėšlas, srutos. Kaip komposto komponentas, šios organinės trąšos visada praturtina
komposto vertę. Augalinės kilmės ţemės ūkio atliekos yra augalų liekanos po derliaus nuėmimo –
šiaudai, rapsų kulenos, ţolės, bulvienojai, runkelių lapai ir kt. Pagal kompostavimo vertę geriausios
yra tos augalinės kilmės atliekos, kuriose C:N santykis neviršija 35. Tai nupjauta vejų ţolė,
piktţolės, varpinės ir ankštinės ţolės arba jų mišiniai, runkelių lapai. Prastesnės vertės yra daugiau
chemiceliuliozės turinčios augalų dalys – derliaus nuėmimo metu bulvienojai ar kopūstų kotai, taip
pat medţių lapai ir spygliai. Javų šiaudai, ypač ţieminių rūšių, ir rapsų kulenos, kompostavimui
tinkami, tačiau jų skaidymui papildomai reikalingas azotas. Ankštinių augalų dobilų, liucernos,
lubinų, ţirnių, pupų ir kt. augalinės liekanos dėl didesnio azoto kiekio yra pačios vertingiausios.
Maisto pramonės bioskaidţios atliekos susidaro gamybos ir laikymo metu. Tai vaisių ir
darţovių, cukrinių runkelių, grūdų perdirbimo, alaus ir spirito gamybos atliekos. Jų daug ir įvairios,
o savo, kaip komposto komponentų verte, skirtingos.
Vaisių ir darţovių atliekos - tai atliekos po sandėliavimo ir perdirbimo, sugedusios darţovės,
uogos bei vaisiai, lukštai, lupenos, kevalai, sėklos ir kt. Taip pat ir grybų auginimo atliekas –
micelis ir panaudoti auginimo substratai, nors jų šalyje susidaro labai maţai. Dauguma vaisių ir
darţovių atliekų turi maţai sausųjų medţiagų – 8-20%, todėl jų tręšiamoji vertė nėra didelė. C:N
santykis svyruoja 12-30 intervalo ribose. Kompostavimo metu šias atliekas geriausia kompostuoti
su daugiau sausųjų medţiagų turinčiai komponentais arba su medţiagomis gerai sorbuojančiomis
vandenį. Valant bulves ir šakniavaisines darţoves susidaro daug ţemių, kurių masė kartu su
augalinėmis liekanomis pagal tręšiamąja vertę nėra didelė.
Grūdų ruošimo ir perdirbimo atliekas sudaro grūdų valymo, rūšiavimo ir šlifavimo atliekos
– smulkūs ar skaldyti grūdai bei skeveldros, pelai, akuotai, grūdų šlifavimo atliekos, augalinės
plaušelienos gabalėliai ir šiaudų skiautelės, piktţolių sėklų priemaišos ir kt. Jose yra 12-20 proc.
drėgmės, C:N santykis apie 25. Turi palyginti didelę augalų tręšimui reikalingą azoto, fosforo bei
kalio koncentraciją, todėl, jei nenaudojamos pašarui, yra ideali ţaliava kompostų gamybai.
Spirito ir bioetanolio gamybos atlieka yra ţliaugtai, kuriuose esti 5-11% sausųjų medţiagų.
Šių medţiagų kiekis ir kokybė priklauso nuo ţaliavų, tačiau dėl didelio vandens kiekio tręšiamoji
vertė nėra didelė. Ţliaugtai jei nenaudojami pašarui gali būti naudojami komposto gamyboje, tačiau
kompostavimo metu reikalingas sorbentas, kuris sugertų didelį vandens kiekį.
Alaus ir salyklo gamybos atliekas sudaro mieţių nuoplovos, saladynas, baltyminės
nuosėdos, alaus mielės, ţliaugtai. Didelė alaus ir salyklo gamybos atliekų dalis panaudojama pašarų
4
gamyboje, tačiau efektyviai gali būti naudojamos ir kompostams gaminti. Saladyne C:N santykis
yra 11, alaus mielių atliekose - 7. Tai palyginti turtinga azotu ţaliava, nors sausų medţiagų turi
nedaug– 14-22%. Komposte šios atliekos gerai derėtų su atliekomis turinčiomis didelį kiekį sausųjų
medţiagų, pavyzdţiui šiaudais, durpėmis, medţio pjuvenomis.
Cukraus gamybos metu susidaro keturių tipų atliekos ar šalutiniai gamybos produktai: 1)
ţolės, runkelių lapų ir šakniavaisių duţenos po valymo ir plovimo; 2) runkelių išspaudos; 3) melasa;
4) kalkių dumblas. Atskirų atliekų, kaip komposto komponentų, vertė nėra vienoda. Runkelių
plovimo ir valymo atliekos turi nedaug maisto medţiagų, tačiau daug ţemių, todėl yra prastas
komposto komponentas. Melasa ir išspaudos yra turtingos azotu, o melasa – dar ir kaliu, todėl yra
labai geri kompostavimo komponentai, tačiau jos sėkmingai naudojamos pašarui, todėl
kompostavimui jų beveik nelieka. Kalkių purvas nors turi nemaţai azoto, tačiau supuola į vienalytę
masę, turi maţai organinių medţiagų -12-15%, todėl tiktų kompostuoti tik su puriomis bei daugiau
vandens turinčiomis atliekomis.
Kadangi atskirų maisto pramonės ir ţemės ūkio bioskaidţių atliekų kokybė labai skirtinga,
todėl parduodamas kompostą gamintojas privalo pateikti kokie komponentai komposte naudoti,
kokią jų procentinė dalis, kompostavimo būdą ir pagaminimo data.
Ţemės ūkyje naudojamo komposto kokybės uţtikrinimo sistema. Vertinant komposto
kokybę būtina įvertinti dvi rodiklių grupes - komposto saugos ir komposto, kaip trąšos, kokybės
rodiklius.
Komposto sauga priklauso nuo jį sudarančių komponentų, naudojimo sąlygų, vartotojo.
Kompostai ir juos sudarantys komponentai laikomi pavojingais, kai turi įtakos vartotojų saugai,
aplinkai - faunai, florai, dirvoţemiui, vandeniui, orui, augalų augimui ir jų būklei. Komposto saugai
tiesiogiai galimi pavojai yra nepageidautinos medţiagos – plastikai, stiklai, metalai ir kt., fizikiniai
cheminiai veiksniai sąlyčio metu, turintys grauţiantį ir/ar erzinantį poveikį vartotojui ir augalams,
galimai nuodingi elementai, organinės priemaišos, eutropiniai ir fitotoksiniai veiksniai, biologinis
pavojus. Kiti galimi pavojai yra specifiniai ir jie gamintojo nurodomi tik tada jei yra. Tai galimas
radiacijos, mineralinių dalelių, dulkių, traumų, dulkių sprogumo, ugnies, dujų išsiskyrimo pavojus.
Maisto pramonės ir ţemės ūkio augalininkystės atliekas daugumoje sudaro natūralių
gamtinių produktų susidariusios atliekos, kurios, jei nebuvo chemiškai apdorotos, nekelia fizikinio,
cheminio ir biologinio pavojaus. Tačiau komposto gamybos metu maišomi labai įvairūs
komponentai, todėl nėra garantijos, kad nebus naudojamos medienos gamybos atliekos,
biodegraduojančios miesto atliekos, nuotekų dumblai ir kt. Dėl šios prieţasties komposto saugos
kriterijai, nepriklausomai nuo naudojamų komponentų ir gamybos būdo, turi būti tie patys.
Siūlome Lietuvoje pagaminto komposto saugą vertinti:
1. Pagal nepageidaujamas medţiagas:
plastikams, stiklams, metalams, kai jų dydis didesnis nei 2 mm - leistina riba ≤0,5%;
akmenims, skaičiuojant sausu svoriu - leistina riba ≤5%;
medţiagos, kurios dedamos į kompostą apgalvotai ir kurios nesukelia ţalingo
poveikio, o pagal apibrėţimą nėra priemaišos, turi būti identifikuotos produkto
etiketėje.
2. Fizikiniai ir cheminiai veiksniai, turintys grauţiantį ir/ar erzinantį poveikį vartotojui ir
augalams, konkrečiu atveju nurodomi gamintojo.
3. Galimai nuodingi elementai - tai 8 sunkieji metalai: kadmis (Cd), švinas (Pb),
gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), arsenas (As). Jų kiekį (mg/kg
s.m.) komposte siūlome vertinti pagal 3 kategorijas: I – naudoti ţemės ūkyje, II – auginti tik
5
energetinius augalus, III – naudoti ne ţemės ūkio paskirties paskirties ţemėje, rekultivuojamuose
plotuose.
Kategorija Cd Pb Hg Cr Zn Cu Ni As
I ≤0,7 ≤45 ≤0,4 ≤70 ≤200 ≤70 ≤25 ≤10
II ≤1,3 ≤130 ≤1,0 ≤100 ≤400 ≤110 ≤40 ≤15
III ≤3,0 ≤180 ≤2,0 ≤120 ≤600 ≤300 ≤60 ≤25
4. Pagal organines priemaišas taikyti kompostuose leistiną polichlorbifenilų (PCBs) norma
<0,4 mg/kg s.m., poliaromatinių ankliavandenilių (PAHs) – <4 mg/kg s.m. Tačiau jei kompostai
pagaminti tik iš maisto pramonės atliekų, kaip alaus, cukraus, grūdų, spirito gamybos, taip pat iš
ţemės ūkio augalininkystės atliekų, šių junginių tirti nebūtina.
5. Iš eutropinių saugos veiksnių vertinti azotą ir fosforą, todėl su kompostu įterpiamas
metinis bendro azoto (N) kiekis turi neviršyti 170 kg/ha, o bendras fosforo (P) kiekis – 40 kg/ha.
6. Komposto fitotoksiškumo saugos tyrimai daromi tais atvejais, kai naudojant kompostą
iškyla problemų su auginamų augalų būklę – jie prastai auga, nyksta, atsiranda netipingų maisto
medţiagų sutrikimo poţymių ir kt. Uţ komposto kokybę atsakingas gamintojas, todėl turi atlikti
tokius tyrimus jei šie yra reikalingi ar iškilo abejonių dėl komposto neigiamo poveikio augalams.
Šie tyrimai būtini kai kompostas parduodamas maţoje pakuotėje ar dedamas į mišinius skirtus
šiltnamiams, mėgėjiškai sodininkystei, darţininkystei, gėlininkystei.
7. Pagaminto komposto saugą pagal mikrobiologinius-parazitologinius parametrus vertinti:
fekalinės ţarnyno lazdelės (Escherichia coli) ≤ 1000 kol.Sk./kg;
anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) ≤ 100 000 kol. sk./g;
helmintų kiaušinėliai ir lervos 0 vnt./kg;
patogeninės enterobakterijos 0 kol.sk./g;
nepatogeniniai enterokokai (enterococus) ≤ 1000 kol.sk./g;
salmonella bakterijos 0 vnt./kg.
8. Gamintojai atsakingi, kad su kompostu neplistų augalų patogenai - parazitiniai grybai,
bakterijos, virusai, vabzdţiai, nematodai ir nepadarytų nuostolių kompostų vartotojams ir aplinkai.
Studijoje kompostų cheminio pavojaus saugos vertinimas atliktas pagal ES ir kitų šalių
patyrimą ir galiojančius dokumentus, remiasi mūsų atliktais negausiais tyrimais. Daugelio kitų šalių
kompostų cheminės saugos rezultatai grindţiami tyrimais apie cheminių medţiagų įtaką dirvoţemio
savybėms, mikroflorai, augalams, aplinkai, balansui. Kadangi tokių platesnių tyrimų Lietuvoje nėra,
būtina artimiausiu metu parengti kompostų cheminės sudėties, jo poveikio aplinkai monitoringo ir
balanso programą, kurios pagrindu patikslinti galimai pavojingų cheminių medţiagų kompostuose
normatyvus ir naudojimą.
Komposto, kaip trąšos, kokybės vertinimo rodiklius tikslinga grupuoti į dvi grupes:
pagrindinius ir papildomus.
Pagrindiniai komposto kokybės rodikliai - pHKCl, sausoji ir organinė medţiaga, suminis
azotas (N), suminis fosforas (P), suminis kalis (K), elektrinis laidis, vandenyje tirpus azotas ir/arba
mineralinis azotas (N-NH4+N-NO3), vandenyje tirpus fosforas (P), vandenyje tirpus kalis (K), C:N
santykis - nustatomi visais atvejais, nepriklausomai nuo komposto komponentų sudėties, naudojimo
paskirties ar būdo. Papildomi rodikliai - pHH2O, sulfatai (SO4), chloridai (Cl), vandenyje tirpus
6
kalcis (Ca), vandenyje tirpus magnis (Mg) nustatomi kai kompostai skirti mėgėjiškai sodininkystei,
naudojimui šiltnamiuose ar auginimo substratų sudarymui. Taip pat šie rodikliai bei suminis kalcis
(Ca), suminis magnis (Mg), suminė siera (S), judrieji mikroelementai – boras (B), geleţis (Fe),
manganas (Mn), molibdenas (Mo) nustatomi kai kompostai ar ar jų mišiniai pateikiami maţmeninei
prekybai bei smulkioje pakuotėje.
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis kompostų kokybės rodikliai
įvairavo labai plačiame diapazone. Tie kompostai, į kuriuos buvo dedama mėšlo, mineralinių trąšų
arba buvo gaminami iš grybų auginimo substrato, maisto medţiagų turėjo daug ir labai daug.
Kompostai, kurie buvo sudaryti tik iš natūralių bioskaidţių medţiagų, daţnai maisto medţiagų
turėjo maţai arba labai maţai, todėl jų, kaip trąšos vertė, nebuvo didelė.
Komposto kokybę LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija siūlo vertinti kokybės
rodiklius grupuojant į 5 grupes: labai maţai, maţai, vidutiniškai, daug ir labai daug ir pateikia jų
skales. Tokia vertinimo skalė leistu vartotojams įvertinti komposto kokybę ir spręsti apie tręšimo
normas ir panaudojimą.
Ţemės ūkyje naudojamo komposto tręšimo normos. Teisingiausia yra komposto tręšimo
normas skaičiuoti pagal jame esantį fosforo ir sausų medţiagų kiekį, tam panaudojant 40 kg/ha
fosforo trąšų normos ribojimą. Taip skaičiuoti komposto tręšimo normas turėtų visi gamybiniai
subjektai – ūkininkai, bendrovės, įmonės.
Gaminant kompostą iš maisto pramonės atliekų, turinčių labai maţai fosforo – maţiau 0,2%,
maksimali komposto norma tręšimui turi būti 40-80 t/ha. Tai alaus gamybos atliekos - saladinas,
mielių atliekos, cukrinių runkelių gamybos atliekos – plovimo ir valymo dumblas, runkelių ir
šaknelių gabaliukai bei atliekos, išspaudos, melasa, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos –
ţliaugtai, vaisių ir darţovių perdirbimo atliekos – lupenos, nuovalos, sugedę vaisiai ir darţovės. Kai
komposto sudėtyje yra daug atliekų, turinčių maţai fosforo – 0,3-0,4%, komposto maksimali
tręšimo norma daugumoje turėtų būti 25-50 t/ha. Tai grūdų perdirbimo atliekos, cukrinių runkelių
gamybos atliekos – kalkių purvas, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos – biokompostas,
aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekos – rapsų išspaudos.
Kompostą parduodant smulkioje pakuotėje darţininkams mėgėjams, sodininkams,
gėlininkams bei namų šeimininkėms, komposto norma turi būti apskaičiuota pagal deklaruojamą
produkto cheminę sudėtį, taikant 40 kg/ha fosforo trąšų normos ribojimą ir atsiţvelgiant augalų
auginimo bei dirvoţemio ypatumus. Ţemės ūkyje tręšiant kompostu negalima jį skleisti ant dirvos
paviršiaus nuo lapkričio 15 d. iki balandţio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos
ţemės.
Sėjomainoje kompostas pirmoje eilėje naudojamas kaupiamiesiems augalams tręšti. Jiems
galima įterpti visą pagal fosforą apskaičiuotą komposto normą, o geriausias laikas yra pavasaris.
Ţieminiams javams ir rapsams komposto normos yra 10-12 t/ha. Daugiametėms ţolėms ir
ganykloms metinė komposto norma neturi būti didesnė nei 20 t/ha, o ji geriausia berti per du kartos
po 10 t/ha – anksti pavasarį ir po antro šienavimo. Reikia kompostu vengti tręšti morkas, svogūnus,
lapines darţoves, geriau ji atiduoti šių augalų priešsėliams. Ankštiniai augai kompostu netręšiami.
Prieš sodų įveisimą kompostas įterpiamas į dirvą visa apskaičiuota norma pagal fosforą, o sodo
augalų augimo metu rudenį arba anksti pavasarį juo tręšiama iki 20 t/ha norma. Braškes geriausia
kompostu mulčiuoti tuoj po pasodinimo arba po uogų nurinkimo, tręšimo norma neturi būti didesnė
nei 15 t/ha.
Tręšimo kompostu bandymai. Atlikti vegetaciniai bandymai su ţieminiais rugiais,
vasariniais rapsais, vasariniais kviečiais parodė, kad tręšimas grybu substrato kompostu padidina
javų grūdų derlių, ţalios masės ir šiaudų išeigą, judraus fosforo ir kalio kiekį dirvoţemyje.
7
TURINYS
ĮVADAS ................................................................................................................................................................................ 8
1. LIETUVOJE KAUPIAMOS ORGANINIŲ MEDŢIAGŲ ATLIEKOS IR GALIMYBĖS JŲ
KOMPOSTAVIMUI ............................................................................................................................................................ 8
1.1. ŢEMĖS ŪKIO ORGANINĖS ATLIEKOS ............................................................................................................................. 9
1.2. MAISTO PRAMONĖS BIOSKAIDŢIOS ATLIEKOS ............................................................................................................ 14
1.3. KITOS BIOSKAIDŢIOS ATLIEKOS ................................................................................................................................. 18
1.4. ŢALIAVŲ IR TECHNOLOGIJOS ĮTAKA KOMPOSTO KOKYBEI .......................................................................................... 18
2. KOMPOSTAVIMO TECHNOLOGIJOS IR PROCESAS ........................................................................................ 21
2.1. KOMPOSTAVIMO PROCESAS ....................................................................................................................................... 21
2.2. DIDELIŲ MEDŢIAGŲ KIEKIŲ KOMPOSTAVIMAS ........................................................................................................... 22
2.2.1. Kompostavimo būdai .......................................................................................................................................... 22 2.2.2. Kompostavimas perkasant komposto krūvų eiles ............................................................................................... 24 2.2.3. Vermikompostavimas ......................................................................................................................................... 26 2.2.4. Kompostavimo darbams reikalingi mechanizmai ir technika ............................................................................ 27
2.3. KOMPOSTAVIMO APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI ................................................................................................. 27
3. ŢEMĖS ŪKYJE NAUDOJAMO KOMPOSTO KOKYBĖS UŢTIKRINIMO SISTEMA ..................................... 28
3.1. KOMPOSTO SAUGA ..................................................................................................................................................... 28
3.1.1. Komposto saugos reikalavimai .......................................................................................................................... 28 3.1.2. Tiesioginiai galimi pavojai................................................................................................................................. 31 3.1.3. Kiti galimi pavojai.............................................................................................................................................. 61
3.2. KOMPOSTO KOKYBĖ ................................................................................................................................................... 64
4. ŢEMĖS ŪKYJE NAUDOJAMO KOMPOSTO TRĘŠIMO NORMOS ................................................................... 70
5. TRĘŠIMO KOMPOSTU BANDYMAI ....................................................................................................................... 73
6. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................... 77
7. NAUDOTA LITERATŪRA .......................................................................................................................................... 80
8
Įvadas
Kompostavimas yra labiausiai paplitęs biologiškai skaidţių atliekų apdorojimo ir
utilizavimo metodas. Kompostavimas yra biologinis procesas kurio metu mikroorganizmai ir
bestuburiai gyvūnai organines medţiagas (mėšlą, lapus, popierių, medieną, maisto atliekas, nuotekų
dumblą ir kt.) paverčia naujos kokybės organika, vadinama kompostu. Kompostavimas nėra nauja
technologija. Ji minima netgi Biblijoje. 18 – 19 a. Amerikos ir Europos fermeriai plačiai praktikavo
kompostavimą. Tačiau vėliau, atsiradus cheminių trąšų gausai, kompostų poreikis sumaţėjo arba
visai išnyko, nes ir atliekų tuo metu buvo nedaug. 20 a. pabaigoje, pagausėjus įvairių organinių
atliekų, susidomėjimas kompostavimu vėl padidėjo. Iškilo dar viena nenumatyta problema –
organinių medţiagų ir humuso maţėjimas dirvoţemiuose, ypač dirbamuose laukuose. Šiuo metu
maţėjant dirbamų laukų plotams ir kaupiantis atliekoms sąvartynuose, susirūpinimas aplinkos tarša
didėja. Be to tam tikras korektūras, susijusias su organinių medţiagų maţėjimu dirvoţemyje, įneša
ir klimato kaita. Todėl kompostavimas tapo ne tik populiarus, bet ir būtinas. Nualintų dirvoţemių
praturtinimas humusu yra viena iš aktualiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Daug
kompostavimui tinkamų bioskaidţių atliekų sudidaro maisto pramonėje, ţemės ūkyje, mieste. Tai
labai platus spektras bioskaidţių atliekų: ţemės ūkio augalinės atliekos po derliaus nuėmimo,
medţių lapai, vejų ţolę, medţių ir krūmų šakos, susidarančios genėjimo metu, maisto ir virtuvęs
atliekos, vaisių ir darţovių atliekos po laikymo ir perdirbimo, cukrinių runkelių, grūdų, alaus ir
spirito gamybos atliekos ir daugelis kitų. Lyginant su kitų rūšių atliekomis bioskaidţios atliekos yra
santykinai greitai yrančios atliekos, kurios be to dar yra labai jautrios klimato kaitai. Dėl šių
prieţasčių šių atliekų tvarkymas yra sudėtingas klausimas. Ypač sudėtinga šį klausimą spręsti
vasaros šiltuoju metu, kai jų irimas labai pagreitėja. Dėl šių prieţasčių šios atliekos pagal Europos
Sąjungos sąvartynų direktyvos reikalavimus išskiriamos į atskirą atliekų tvarkymo srautą.
Projekto tikslas - atliktų tyrimų pagrindu parengti ţemės ūkyje naudojamo komposto
kokybės reikalavimus ir tręšimo normas.
Šiam tikslui pasiekti buvo siekta atsakyti į šiuos uţdavinius:
1. Įvertinti Lietuvos maisto pramonės įmonėse kaupiamas organinių medţiagų atliekas ir jų
galimybes kompostavimui.
2. Nustatyti ir aprašyti reikalavimus komposto kokybei uţtikrinti.
3. Nustatyti komposto naudojamo ţemės ūkyje tręšimo normas.
4. Pateikti moksliškai pagrįstas išvadas – rekomendacijas dėl tyrimo rezultatų bei jų
pritaikymo ir pasiūlymus dėl numatytų parengti ţemės ūkyje naudojamų kompostų kokybės
reikalavimų.
1. Lietuvoje kaupiamos organinių medžiagų atliekos ir galimybės
jų kompostavimui
Daugelyje šalių, tame tarpe Lietuvoje atliekamas biologiškai skaidţių atliekų
kompostavimas. Tai atliekos gaunamos ţemės ūkyje, maisto pramonėje, miško ir medienos
perdirbimo pramonėje. Taip pat tai didelė grupė ir miesto bioskaidţių atliekų (1 pav.). Ţemės ūkyje
tai gyvulinės ir augalinės kilmės atliekos. Gyvulinės - tai kraikinis ir nekraikinis galvijų mėšlas,
9
srutos. Augalinės kilmės ţemės ūkio atliekos yra augalų liekanos po derliaus nuėmimo – šiaudai,
rapsų kulenos, ţolės, bulvienojai ir kt. Didelę grupę bioskaidţių atliekų sudaro maisto pramonės
atliekos susidarančios vaisių ir darţovių, cukrinių runkelių, grūdų perdirbimo, alaus ir spirito
gamybos metu. Miesto bioskaidţias atliekas sudaro ţaliosios atliekos, t.y. medţių lapai bei ţolės po
nupjovomo, maitinimo įstaigų atliekos ir maisto bei virtuvės atliekos. Kompostuojami ir nuotekų
dumblai tačiau jiems taikomi specialūs reikalavimai (Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei
rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005). Jei negalima perdirbti, tai kompostuojamas
susmulkintas popierius, kartonas, popierinė tara. Kompostavimui gali būti naudojamos ir natūralios
gamtos medţiagos, kaip durpė, sapropeliai, jei reikia dirvoţemis – molis, smėlis, puveninga ţemė ir
kt. Kompostavimo metu gali būti naudojami priedai ir papildai. Jei kompostavimo metu naudojami
kalifornijos sliekai – pagaminamas vermikompostas. Kompostavimo metu gali būti įterpiamos
mineralinės trąšos arba mikroorganizmų stimuliatoriai, pagreitinantys kompostavimo procesą.
Šiame darbe daugiausiai dėmesio skyrėme ţemės ūkio ir maisto pramonės bioskaidţioms atliekoms,
tačiau nedidele dalimi aptarėme ir kitas kompostuojamas medţiagas, nes kompostų gamyboje
naudojamas labai platus spektras kompostuojamų medţiagų ir galimi labai įvairūs jų maišymo
variantai.
1.1 . Ţemės ūkio organinės atliekos
Jos gali būti dviejų rūšių: gyvulinės ir augalinės kilmės.
Gyvulinės kilmės atliekos. Tai mėšlas, kuris gali skirtis pagal gyvūnų rūšis (galvijų, kiaulių,
arklių, paukščių ir kt.), naudotą kraiką (durpes, šiaudus, pjuvenas ir kt.) arba bekraikis, tuomet
pagal vandens kiekį jame (tirštas, pusiau skystas, skystas). Mėšlas taip pat gali skirtis ir pagal
suirimo laipsnį (švieţias, pusiau perpuvęs, perpuvęs ir kt.). Gyvulinių atliekų grupei priklauso ir
srutos, kurios taip pat gali būti labai skirtingos priklausomai nuo gyvūnų rūšies ir skiedimo
vandeniu. Maistinių medţiagų atţvilgiu vertingiausias yra paukščių mėšlas (1 lentelė), jame yra
daugiausiai maisto medţiagų, tačiau juo tiesiogiai tręšti yra problematiška, nes jis sušoka į
gabalus, sunkiai tolygiai išsikrato, dėl ko gali apdeginti augalus. Maţiausiai medţiagų turi
vandeniu skiestas mėšlas, būtent ten, kur jis iš fermų šalinamas kartu su vandeniu (2 lentelė)
/Organinės trąšos, 1992/. Mėšlu daugelis augalų gali būti tręšiami tiesiogiai arba jis gali būti
komposto sudedamoji dalis. Mėšlas, kaip komposto komponentas, praktiškai visada praturtina
komposto vertę.
10
Gyvulinės kilmės Augalinės kilmės Gyvulinės kilmės Augalinės kilmės Lengvai Taikomi Nekompostuojamos
kompostuo- specialūs
Nekompostuojamos jamos reikalavimai arba
nepageidaujamos
Miško ir medienos
perdirbimo
Ţemės ūkio Maisto
pramonės
atliekos
Miesto atliekos
Pelenai
Pjuvenos
,
ţievės
Mėšlas
Srutos
Šiaudai,
kulenos
Augalinės
liekanos
Pašarų
likučiai
Skerdyklų
Mėsos
perdirbimo
Ţuvies
perdirbimo
Pieno
perdirbimo
Vaisių ir
darţovių
Grūdų
perdirbimo
Spirito
gamybos
Alaus
gamybos
Cukraus
gamybos
Aliejaus
gamybos
Atliekos po
biodujų
gamybos
Ţaliosios
Maitinimo
įstaigų
Maisto ir
virtuvės
Nuotekų
dumblas
Popierius,
kartonas ir
popierinė
tara
Odos ir
kailių
išdirbimo
atliekos
Stiklas ir
stiklo tara
Plastikas ir
plastiko
tara
Tekstilės ir
kitos
organinės
atliekos
Statybinės
atliekos
Medienos
atliekos
Elektros ir
elektroninė
s įrangos
Kitos
Natūralios gamtos
medţiagos
Durpės
Dirvoţemis
Sapropelis
Priedai ir papildai
Sliekai
Mineralinės
trąšos
Mikroorga-
nizmų
stimuliatoriai
Kita
1 pav. Atliekos ir komposto gamybai naudojamos ţaliavos
11
1 lentelė. Įvairių rūšių gyvulių išmatų cheminė sudėtis, %
/Agrochemija, 1999; Lauko, sodo..., 1983/
Mėšlo rūšis
Sausosios
medţiagos
N
P2O5
K2O
Kietos išmatos
Galvijų 16 0,29 0,17 0,10
Arklių 24 0,44 0,35 0,35
Avių 35 0,55 0,31 0,15
Kiaulių 18 0,60 0,41 0,26
Paukščių 48 1,23 1,15 0,83
Skystos išmatos
Galvijų 6 0,58 0,01 0,49
Arklių 10 1,55 0,01 1,50
Avių 13 1,95 0,01 2,26
Kiaulių 3 0,43 0,07 0,83
2 lentelė. Įvairių rūšių mėšlo cheminė sudėtis, %
/Organinės trąšos, 1992/
Mėšlo rūšis
Sausosios
medţiagos
Organinė
medţiaga
N
P2O5
K2O
Galvijų kraikinis mėšlas 25 16,5 0,53 0,25 0,59
Galvijų nekraikinis mėšlas 12 netirta 0,52 0,19 0,43
Kiaulių kraikinis mėšlas 26 18,7 0,76 0,49 0,48
Kiaulių nekraikinis mėšlas 3 netirta 0,15 0,11 0,05
Kiaulių mėšlo tirštoji frakcija 19 netirta 0,42 0,51 0,08
Kiaulių mėšlo skystoji frakcija 0,5 netirta 0,065 0,031 0,036
12
Augalinės kilmės atliekos. Joms priklauso varpinių ir ankštinių javų šiaudai, rapsų stiebų
bei ankščių kulenos. Šių organinių medţiagų tręšiamoji vertė nėra didelė, nes jos mineralizuojasi
lėtai, o C:N santykis daugumoje yra apie 80. Jei jos po derliaus nuėmimo įterpiamos į dirvą, tai
papildomai reikia tręšti azoto trąšomis, nes priešingu atveju mikroorganizmai šių medţiagų
skaidymui naudoja dirvoţemyje esantį azotą ir jo gali trūkti auginamiems augalams. Smulkinti
šiaudai ir kūlenos gali būti sėkmingai naudojami kompostų gamyboje, o taip pat fermose kraikui
/Organinės trąšos, 1992/.
Šių atliekų grupei taip pat priklauso tokios augalinės liekanos, kaip runkelių lapai po
derliaus nuėmimo, darţo augalų liekanos – kopūstų, ţiedinių kopūstų, morkų, burokėlių ir kt. lapai,
nupjautos ţolės ir t.t. Paprastai šios augalinės liekanos yra apariamos, tačiau gali būti sėkmingai
naudojamos komposto gamyboje. Jose yra daug vandens, todėl liekanos greitai mineralizuojasi, o
C:N santykis yra 18-30 (4 lentelė).
Augalinės kilmės ţemės ūkio atliekoms taip pat priklauso pašarų likučiai. Tai nėra iš anksto
planuojamos atliekos, tačiau gamyboje jų daugiau ar maţiau susidaro. Tai nesunaudota ar sugedusi
vytinta ţolė, šienas, silosas, bulvės, runkelių šakniavaisiai, rečiau - grūdai ir kt. Kadangi šios
atliekos gali būti labai įvairios, tai ir jų tręšiamoji vertė bus labai skirtinga, tačiau jos visos gerai
tinkamos kompostavimui.
3 lentelė. Augalinių ir medienos liekanų bei durpių cheminė sudėtis, % s.m. /Agrochemija, 1999;
Düngung ..., 2004, Organinės trąšos, 1992/
Medţiaga
Sausosios
medţiagos
N
P2O5
K2O
Pagrindinės
ir šalutinės
produkcijos
santykis
pagal masę
Sugeria
vandens,
kg/100 kg
Ţieminių kviečių šiaudai 86 0,5 0,2-0,3 0,9-1,4 1:0,8 180-300
Ţieminių rugių šiaudai 86 0,45-0,5 0,26-0,3 1,0-2,0 1:0,9 180-300
Mieţių šiaudai 86 0,4-0,5 0,25-3,0 1,3-1,7 1:0,8 180-280
Aviţų šiaudai 86 0,5-0,65 0,3-0,35 1,6-1,7 1:1,1 180-280
Rapsų kulenos 70 0,7 0,4 2,5 1:1,6 -
Cukrinių runkelių lapai 10 0,4 0,11 0,6 1;0,7 -
Bulvienojai 24 0,2 0,04 0,36 1;0,2 -
Kukurūzų masė iškūlus
burbuoles 70 0,9 0,2 2,0
1:1 -
Ţemapelkių durpės 70 2,25 0,30 0,15 - 400-750
Aukštapelkių durpės 75 0,8 0,10 0,07 - 900-1800
Medţių lapai 86 1,10 0,25 0,30 - 200-400
Medţių pjuvenos 75 0,20 0,30 0,74 - 420-445
13
4 lentelė. Orientacinis C:N santykis kompostuojamose medţiagose /Agrochemija, 1999; Komposto
paruošimas ...; Nemeikšienė, 2010; Qualität von Komposten..., 2000/
Komposto ţaliava* C:N santykis
Vejų ţolė, piktţolės 20:1
Varpinių ţolių ţolė 35:1
Ankštinių ţolių ţolė 18-20:1
Ankštinių-varpinių ţolių ţolė 25:1
Runkelių lapai 20-25:1
Bulvienojai 40:1
Vaisių atliekos 30-45:1
Darţovių atliekos 17:1
Grybų likučių atliekos 1-5:1
Šiaudai 80:1
Grūdų valymo atliekos (pelai, piktţolių sėklos ir kt.) 18-25:1
Tabako atliekos 18-24:1
Aukštutinio tipo bei vidutinio susiskaidymo durpės 30:1
Maţo susiskaidymo durpės 50:1
Virtuvės atliekos, maisto likučiai 20:1
Vynuogių kekių likučiai 20-30:1
Kavos ar kakavos tirščiai 20-25:1
Riešutų kevalai 35:1
Medţių lapai 50:1
Medţių spygliai 70:1
Medţių ţievė 100-130:1
Mediena ir šakos 150-300:1
Popierius ir kartonas 350:1
Smulkinti laikraščiai 175:1
Pjuvenos 500:1
Galvijų mėšlas 15-20:1
Arklių mėšlas 25:1
Paukščių mėšlas 10:1
Srutos 2-3:1
Fekalijos 8:1
Gyvulių šlapimas 0,8:1
Gyvulių išmatos 15:1
Mėšlo kompostas (po 4 mėn. kompostavimo) 15:1
Mėšlo kompostas (po 8 mėn. kompostavimo) 10:1
Nuotekų dumblas 16:1
*Pastaba: nurodytas vidutinis C:N santykis, tačiau priklausomai nuo vietos sąlygų, ţaliavos drėgnumo, jis didesnei
daliai ţaliavų gali ţenkliai skirtis.
14
Kompostavimo metu mikroorganizmams, ardantiems organinę medţiagą, reikia energijos,
kuri priklauso nuo anglies ir azoto santykio (C:N). Būtina palaikyti šių elementų proporciją, kad
kompostuojamos medţiagos būtų aktyvios. Daugumai dirvos mikroorganizmų tinkamiausia C:N
proporcija – nuo 15 iki 30, t.y. 15-30 anglies dalių ir tenka viena dalis azoto. Vienos
kompostuojamos medţiagos pasiţymi didesne anglies, kitos – azoto koncentracija (4 lentelė).
Norint sureguliuoti C:N santykį, reikia atitinkamai komponuoti kompostuojamo substrato sudėtį. Jei
pagrindinį atliekų srautą sudaro daug anglies turinčios medţiagos, reikia surasti atliekų turinčių
pakankamai azoto ir atvirkščiai.
Pagal kompostavimo vertę geriausios yra tos augalinės kilmės atliekos, kuriose C:N santykis
neviršija 35. Tai nupjauta vejų ţolė, piktţolės, varpinės ir ankštinės ţolės arba jų mišiniai, runkelių
lapai. Prastesnės vertės yra daugiau chemiceliuliozės turinčios augalų dalys – derliaus nuėmimo
metu bulvienojai ar kopūstų kotai, taip pat medţių lapai ir spygliai. Javų šiaudai, ypač ţieminių
rūšių, kompostavimui tinkami, tačiau jų skaidymui papildomai reikalingas azotas. Ankštinių augalų
dobilų, liucernos, lubinų, ţirnių, pupų ir kt. augalinės liekanos dėl didesnio azoto kiekio yra pačios
vertingiausios /Komposto paruošimas, 2010/.
1.2. Maisto pramonės bioskaidţios atliekos
Šios atliekos priklauso nuo gamybos rūšies ir gali būti: vaisių bei darţovių, grūdų
perdirbimo, spirito bei bioetanolio, alaus ir cukraus gamybos.
Vaisių ir darţovių atliekos. Tai atliekos po sandėliavimo ir perdirbimo, sugedusios
darţovės, uogos bei vaisiai, lukštai, lupenos, kevalai, sėklos ir kt. Prie šių atliekų reiktų priskirti ir
grybų auginimo atliekas – micelį ir panaudotus auginimo substratus. Visos šios atliekos susidaro
trijuose ūkinės veiklos srityse: pas augintojus (gamintojus), pas vaisių, uogų bei darţovių
perdirbėjus ir vaisių, uogų bei darţovių pardavimo bei sandėliavimo vietose, daţniausiai tai būna
didmenininkai ir maţmenininkai. Daug tokių atliekų susidaro kolektyviniuose soduose, tačiau čia
daţniausiai jos yra kompostuojamos ar kitaip įterpiamos į dirvą pačių sodininkų /Organinių...,
2006/.
Perdirbimo metu atliekos susidaro gaminant vaisių ir uogų sultis, uogienes, dţemus, tyres,
pastas, uţšaldant darţoves ir kt. Perdirbimo metu atliekų būna nedaug, nes perdirbėjai superka arba
atsiveţa vaisius, uogas, darţoves reikiamų standartų, dydţių, kokybės. Be to, didţioji dalis ţaliavos
perdirbimui pateikiama jau nuvalyta ir nereikalauja papildomo apdorojimo, kurio metu susidaro
didesni atliekų kiekiai. Atliekų, kurios vis dėlto susidaro, kiekiai yra labai nedideli ir daţniausiai jos
šalinamos sąvartynuose. Tačiau reikia pripaţinti, kad perdirbimo metu susidariusias atliekas įmonės
tvarko labai įvairiai. Pav., sultis spaudţiančiose įmonėse didţiąją dalį atliekų sudaro obuolių
išspaudos. Kai kurios jų tokias atliekas perduoda biodujų gamybai, kitose šios atliekos dţiovinamos
ir perduodamos perdirbti į tam tikrus konditerijos priedus, kitos parduoda pašarui, o viena darţoves
perdirbanti ir konservuojanti įmonė jų susidarančias atliekas perduoda sliekus auginančiai įmonei,
kur jos ir perdirbamos. Geras tokių atliekų naudojimo būdas yra trąša laukams tręšti. Tai daţniausia
taiko vaisius ar darţoves sandėliuojantys augintojai, nors šį metodą naudoja ir kai kurios perdirbimo
įmonės /Organinių..., 2006/.
Vis dėlto didţiausias kiekis šių atliekų susidaro vaisių, uogų bei darţovių pardavimo bei
sandėliavimo vietose. Čia patenka ne tik Lietuvoje surinktas ir parduoti paruoštas derlius, bet taip
pat ir iš kitų šalių atveţamos prekės, kaip bananai, apelsinai, citrinos, obuoliai, įvairios darţovės ir
t.t.
15
Dauguma vaisių ir darţovių atliekų turi maţai sausųjų medţiagų – 8-20%, o daug vandens,
todėl jų tręšiamoji vertė nėra didelė. C:N santykis svyruoja 12-30 intervalo ribose. Lauke šių atliekų
aparti didesnėmis kaip 50 t/ha nėra gerai, nes dėl didelio vandens kiekio, po tręšimo sugadinama
dirvos struktūra. Komposte šios atliekos gerai kompostuojasi su atliekomis, turinčiomis didelį kiekį
sausųjų medţiagų, pavyzdţiui, šiaudais, durpėmis, medţio droţlėmis ir pjuvenomis. Valant bulves
ir šakniavaisines darţoves susidaro daug ţemių, kurių masė kartu su augalinėmis liekanomis pagal
tręšiamąja vertę nėra didelė.
Grūdų ruošimo ir perdirbimo atliekos. Jas sudaro grūdų valymo, rūšiavimo ir šlifavimo
atliekos – smulkūs ar skaldyti grūdai bei skeveldros, pelai, akuotai, grūdų šlifavimo atliekos, augalų
plaušų gabalėliai, šiaudų skiautės, piktţolių sėklų priemaišos ir kt. Pasitaiko ir supeliję grūdai.
Ruošiant ir perdirbant grūdus susidaro 1,5 % biodegraduojamųjų atliekų nuo apdoroto grūdų kiekio,
įskaitant rapsus. Miltų gamybos procese atliekų susidaro 0,2 % nuo perdirbtų grūdų kiekio. Šios
atliekos turi aukštesnę pašarinę vertę negu grūdų nuovalos, todėl jas stengiamas suvartoti gyvulių
šėrimui. Gaminant kombinuotuosius pašarus ir salyklą susidaro atitinkamai 0,2 ir 0,3%
biodegraduojamųjų atliekų nuo pagamintos produkcijos kiekio. Šios atliekos irgi pasiţymi didesne
pašarine verte negu grūdų nuovalos ir paprastai sunaudojamos tiesioginiam gyvulių šėrimui arba dar
naudojamos kaip ţaliava šunų ar kačių ėdalui gaminti. Grūdų perdirbėjai nemaţus kiekius atliekų
skiria medţiotojams, kurie ţiemos metu sunaudoja ţvėrelių maitinimui. Daţniausia atliekos būna
gana sausos ir pakankamai patogios transportavimui, be to dar tinkamos panaudoti gyvulių šėrimui,
todėl įmonės šias atliekas daţnai parduoda ūkininkas. Lietuvoje kasmet apdorojant ir perdirbant
grūdus susidaro apie 23 tūkst. t atliekų, iš to kiekio 21 tūkst. t grūdų apdorojimo metu, 1,2 tūkst. t
kombinuotų pašarų gamybos metu, apie 500 t gaminant miltus ir 215 t salyklo gamybos procese
/Organinių..., 2006/.
Grūdų ruošimo ir perdirbimo atliekos gali būti puikiausiai naudojamos kompostų gamybai,
tačiau gerai kai jos yra maišomos su daugiau vandens turinčiai komponentais, nes tai yra gana sausi
produktai, turintys 12-20% drėgmės. Šios atliekos turi gerą C:N santykį (apie 25% – ideali ţaliava
kompostų gamybai) bei palyginti didelę augalų tręšimui reikalingą azoto, fosforo bei kalio
koncentraciją.
Spirito ir bioetanolio gamybos atlieka yra ţliaugtai. Juose esti 5-11% sausųjų medţiagų,
kurių kiekis priklauso nuo naudotos ţaliavos (5 lentelė). Ţliaugtuose yra baltymų, ląstelienos, riebalų,
pelenų ir kitų medţiagų. Baltymų kiekis ţlaugtuose yra didesnis negu grūduose, nes jie susidaro mielių
gyvybinės veiklos procese. Beveik visi angliavandeniai sunaudojami etanolio gamybai, todėl ţlaugtuose
jų beveik nelieka, o riebalų kiekis ţlaugtuose lieka toks pats, kaip ir ţaliavoje. Ţlaugtuose taip pat
randamas nemaţas kiekis mielių likučių, kurie yra vertingas baltymų ir B grupės vitaminų šaltinis.
Grūdų ţlaugtuose yra daug vertingų amino rūgščių, mikroelementų /Janulis, 2006/.
Ţliaugtai tinkami gyvulių pašarui, taip pat gali būti naudojami komposto gamyboje. Tačiau
ţliaugtus naudojant komposto gamyboje reikalingas sorbentas, kuris sugertų didelį vandens kiekį.
Pastaruoju metu imamas taikyti ţliaugtų separavimas į dvi fazes. Nuseparavus ţlaugtus
gaunama tirštoji fazė (apie 40% drėgmės), kurios kiekis – 11% nuo pradinio tūrio. Jos maistingumo
rodikliai yra geresni, todėl ji naudojama gyvulių šėrimui, o skystoji – grąţinama į etanolio gamybą,
taip sumaţinamos energijos sąnaudos ir gaunama didesnė sausų medţiagų koncentracija vėliau
gaunamuose ţlaugtuose. Kitas taikomas būdas skystajai frakcijai panaudoti – biodujų gamyba.
Biodyzelino gamyboje iš rapsų susidaro dvi atliekos: glicerolio fazė ir rapsų išspaudos.
Glicerolis sudaro 10% atliekų ir gali būti naudojamas biodyzelino arba formacinio glicerolio
16
gamyboje, tačiau kol kas pas mus to dar nėra /Janulis, 2006/. Rapsų išspaudos naudojamos
biodyzelino arba komposto gamyboje.
5 lentelė. Ţlaugtų cheminė sudėtis ir maistingumas %, priklausomai nuo bioetanolio gamybai
naudotos ţaliavos /Janulis, 2006/
Alaus ir salyklo gamybos atliekos. Tai mieţių nuoplovos, saladynas, baltyminės nuosėdos,
alaus mielės, ţliaugtai ir kt.
Saladinu vadinamos alui gaminti panaudotų mieţių liekanos po fermentacijos. Jame yra iki
24 % proteinų. Tai geras, tačiau labai greitai gendantis pašaras.
Ţlaugtai (broga) – labai vandeningas, turintis apie 75 % vandens, maţai maistingas pašaras.
Švieţi ţlaugtai duodami penimiems galvijams. Salyklo daigeliai yra panašaus maistingumo kaip
sėlenos, gerai išdţiovinti būna šviesios spalvos ir yra labai higroskopiški. Juos reikia laikyti sausoje
patalpoje, prieš šėrimą išmirkyti vandenyje.
Daug alaus ir salyklo gamybos atliekų panaudojama pašarų gamyboje. Tačiau šios atliekos
efektyviai gali būti naudojamos ir kompostų gamybai, nes turi gana gerą C:N santykį, tai palyginti
azotu turtinga ţaliava (6 lentelė). Komposte šios atliekos gerai kompostuotusi su atliekomis,
turinčiomis didelį kiekį sausųjų medţiagų. Pavyzdţiui, su šiaudais, ypač ankštinių javų, taip pat su
sausomis durpėmis, medţio droţlėmis.
Ypač vertingos mielių atliekos, kurios komposto gamyboje gali būti naudojamos su
ţaliavomis turinčiomis daug organinės anglies, bet palyginti maţai azoto. Pavyzdţiui, sausos
medţio droţlės, skiedros, ţievės gali katalizuoti puvimo irimo procesą. Sausos sorbuojančios
medţiagos šiuose komponentuose padėtų išsaugoti palyginti didelį kiekį lengvai įsisavinamo azoto
ir kalio.
6 lentelė. Alaus gamybos atliekų cheminė sudėtis, % sausojoje medţiagoje
Atlieka
Sausosios
medţiagos
N
P2O5
K2O
C:N santykis
Saladynas 22 0,36 0,18 0,73 11:1
Alaus mielės 14 0,62 0,22 0,23 7:1
Rūšis Sausosios
medţiagos
Protei-
nai NEM
∗
Riebalai Ląsteliena Pelenai 100 kg pašaro
proteinų paš.vnt.
Kviečių 11,50 2,90 5,70 0,60 0,70 0,60 1,45 9,2
Kukurūzų 8,40 2,00 4,30 0,90 0,70 0,50 1,10 9,0
Melasos 7,80 1,90 4,00 - - 1,90 0,30 6,2
Rugių 6,80 1,50 3,38 0,34 0,57 0,35 0,90 8,0
Bulvių 5,80 1,20 3,10 0,10 0,60 0,70 0,50 4,3
∗
NEM - neazotinės ekstraktinės medţiagos
17
Cukraus gamybos atliekos. Cukraus gamybos metu susidaro 4 tipų atliekos ar šalutiniai
gamybos produktai: 1) ţolės, runkelių lapų ir šakniavaisių duţenos po valymo ir plovimo; 2)
runkelių išspaudos; 3) melasa; 4) kalkių dumblas.
Pirmoji grupė atliekų – tai po runkelių plovimo susidarančios atliekos, atveţtos kartu su
runkeliais – lapai, ţolės, šiaudai ar netinkamos naudoti runkelių duţenos, ţemės. Atliekos
gaudyklėmis atskiriamos nuo plovimo metu susidariusių ţemių arba šalinamos kartu su ţemėmis.
Šių atliekų susidarymas labai priklauso nuo atveţtų runkelių švarumo ir siekia nuo 0,02 % iki 0,1%
nuo sunaudotų gamyboje cukrinių runkelių kiekio. Šios atliekos paprastai atiduodamos vietos
ūkininkams arba saugomos įmonių teritorijoje, o vėliau panaudojama ţemių rekultivacijai ir kt.
Lietuvoje per metus šių atliekų susidaro iki 900 t. Tai gana drėgnos, maţai organinių bei maistinių
medţiagų turinčios atliekos, nes jose daug ţemių (7 lentelė).
7 lentelė. Cukraus gamybos atliekų cheminė sudėtis, % sausojoje medţiagoje
Atlieka
Sausos
medţiagos
N
P2O5
K2O
C:N santykis
Runkelių plovimo
ir valymo atliekos 55-68 0,20-0,46 0,1-0,2, 0,5-1,4 8-11:1
Melasa 79 1,7 0,045 5,5-6,5 21:1
Išspaudos 10-20 1,6 0,2-0,25 0,4-0,7 14-23:1
Kalkių purvas 64-69 0,6-1,3 0,45-2,2 1,1-1,4 4-12:1
Runkelių išspaudos lieka išsaldinus runkelių grieţinius apytiksliai iki 25-48% sausos masės.
Dalis presuotų grieţinių iškart realizuojama gyvulių pašarui, o kita dalis - dţiovinama,
granuliuojama ir tik tada parduodama pašarui. Išspaudų realizavimas gamintojui nesukelia nuostolių
ar nepatogumų, kadangi jos paklausios. Ekspertiniais vertinimais kasmet vidutiniškai susidaro apie
240 tūkst. t šio tipo šalutinio produkto. Dalis granuliuotų grieţinių eksportuojama į Lenkiją
/Organinių..., 2006/.
Melasa – šalutinis cukraus gamybos produktas, tirštos rudos sultys, likusios centrifuguojant
atskyrus baltąjį cukrų. Šio produkto susidaro 3,5-4 % nuo bendros runkelių masės. Runkelių
išspaudų susidarymas tiesiogiai priklauso nuo runkelių cukringumo – esant didesniam runkelių
cukringumui, išspaudų susidarys maţiau. Tuo tarpu melasos atvirkščiai - kuo maţesnis
cukringumas, tuo melasos maţiau. Be to, melasos susidarymas priklauso ir nuo azotinių medţiagų
kiekio runkeliuose – esant didesniam kiekiui, sunkiau išgauti cukrų, todėl melasos kiekis didėja.
Ekspertiniais vertinimais Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. t melasos. Melasa taip pat kaip ir
runkelių išspaudos sėkmingai realizuojamos. Šis cukraus pramonės šalutinis produktas gali būti
panaudojamas pašarų priedų gamyboje, alkoholio, mielių gamyboje ir kt.
Gamybos proceso metu susidaro kalkių purvas (defekatas). Kaip atlieka po gamybos jau
apysausis defekatas turi virš 60% sausujų medţiagų, Jis naudojamas laukams kalkinti ir tręšti, nes
turi daug kalcio ir gana nemaţai azoto. Tačiau gulėdamas krūvose jis greitai pereina į vienalytę
masę, todėl sunku susmulkinti ir tolygiai išbarstyti. Lietuvoje per metus, perdirbant cukrinius
runkelius, susidaro apie 10-15 tūkst. t kalkių purvo.
18
Tuo būdu cukrinių runkelių gamybos atliekos yra tinkamos kompostavimui, tačiau atskirų
atliekų vertė nėra vienoda. Runkelių plovimo ir valymo atliekos turi nedaug maisto medţiagų,
tačiau daug ţemių, todėl yra prastas komposto komponentas. Melasa ir išspaudos yra turtingi azotu,
o melasa – dar ir kaliu, todėl yra labai geri kompostavimo komponentai. Tačiau šios atliekos
sėkmingai naudojamos pašarui ir kompostavimui jų beveik nelieka. Kalkių purvas nors turi nemaţai
azoto, tačiau pagal fizikines savybes ir maţą organinės medţiagos kiekį (12-15%) nėra puikus
kompostavimo komponentas, tiktų nebent kompostuoti su daug vandens turinčiomis atliekomis -
ţliaugtais, vaisių ir darţovių atliekomis.
1.3. Kitos bioskaidţios atliekos
Maisto pramonėje ţenklią vietą uţima pieno perdirbimo pramonė. Čia susikaupia apie 230
tūkst. t atliekų. Tai gamybos metu susidarančios išrūgos, gamybos brokas bei pasibaigusios
realizacijos produktai, dumblas. Didţioji dalis šių atliekų (73%) atiduodama ūkininkams kaip
pašaras gyvuliams, dalis atiduodama tarpiniams 3 kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų
tvarkytojams (10 %). Apie 7 % biologiškai yrančių atliekų panaudojama biodujų gamybai, 7 %
atiduodama laukų tręšimui, o likusi dalis (3 %) atliekų nuo minėtos bendros sumos nukeliauja į
nuotekas. Pieno pramonės įmonėse susidaro apie 12 tūkst. t dumblo, kurio 10 % bendro kieko
atiduodama laukų tręšimui, 89 % dumblo buvo kaupiama ir saugoma tam skirtose aikštelėse šalia
nuotekų valymo įrenginių ir tik labai maţa dalis (1 %) dumblo buvo kompostuojama /Organinių
...2006/. Tai rodo, kad šioje gamybos šakoje bioskaidţios atliekos gali būti sėkmingai
kompostuojamos, tačiau jos turi daug vandens, todėl jų tręšiamoji vertė nėra didelė. Jos galėtų būti
kompostuojamos su komponentais gerai sorbuojančias vandenį.
Komposto komponentais gali būti ir ne tik maisto pramonės ar ţemės ūkio, bet ir kitos
atliekos, nes gamybininkai pasirenka jiems pačius tinkamiausius variantus. Jie gali naudoti tam
pačiam kompostui pagaminti medienos, miestų ţaliąsias ar kitas atliekas, mėšlą, dumblus, durpes ir
t.t. Paprastai tai sudaro kompostavimo procesui turimos medţiagos ir galimybė jų nebrangiai įsigyti
bei atsiveţti. Tokiu būdu komposto sudėtis pagal komponentus gali būti labai įvairi. Dėl to
pagamintame komposte būtina nurodyti kokie komponentai naudoti ir kokią jų procentinė dalis.
Draudţiama kompostuoti medicinines atliekas, veterinarinių laboratorijų ir ligoninių
atliekas, gyvūnų lavonus, ţmogaus fekalijas, ţeldinių, apdorotų cheminės apsaugos priemonėmis,
liekanas (Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai. Patvirtinti Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymas Nr.D1-57).
.
1.4. Ţaliavų ir technologijos įtaka komposto kokybei
Komposto kokybei didelės įtakos turi komposto ţaliavos ir kompostavimo procesas, todėl
ţaliavų parinkimas ir kompostavimo technologija didele dalimi apsprendţia kokios kokybės bus
kompostas. Kompostavimo medţiagose įvertinamas organinių medţiagų ir vandens kiekis, C:N
santykis, pH, poringumas, jų kilmė, cheminė sudėtis. Tuo tarpu kompostavimo tikslas yra sukurti
patvarią organinę medţiagą, kurioje susidarytų patvarūs trupininiai struktūriniai agregatai ir būtu
daug augalams lengvai įsavinamų maisto medţiagų. Kompostavimo metu siekiama sunaikinti
daigias sėklas ir šakniastiebius, kenksmingus mikroorganizmus, sumaţinti fitotoksines medţiagas ir
emisiją (2 pav.).
19
Pilnai paruoštas kompostas vertinamas pagal maisto medţiagų kiekį, pH, C:N santykį,
struktūrą, druskų koncentraciją, suirimą, kenksmingų medţiagų kiekį, o šias medţiagas sudaro
sunkieji metalai, organiniai teršalai ir fitotoksinės medţiagos (plačiau 3 skyriuje).
Anglis (C) , azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) yra pagrindinės medţiagos, reikalingos
mikroorganizmų veiklai kompostavimo metu. Šios medţiagos reikalingos ir augalams. Taigi, nuo jų
kiekio priklauso ir komposto vertė. Tačiau labiausiai kompostavimo eigą veikia anglies ir azoto
perteklius arba trūkumas. Mikroorganizmai sunaudoja anglį energijai gauti ir augti, o azotas yra
svarbiausia baltymų sintezės ir reprodukcijos medţiaga. Dėl to kompostuojamame substrate turi
būti tinkama anglies ir azoto proporcija (C:N santykis). Idealus sumaišytų kompostuojamų substratų
C/N santykis yra 25 – 30. Gerus rezultatus duoda taip pat santykis 20 ir 40, priimtinas ir santykis
50. Tačiau esant C:N santykiui ţemiau 20, visą anglį greitai suvartoja mikroorganizmai, o azotas
lieka laisvas. Tuomet azoto perteklius amoniako arba azoto oksido pavidalu pasišalina į atmosferą.
Atsiranda azoto nuostoliai ir kvapo problema. Kai kompostuojamo mišinio C:N santykis didesnis
nei 40 reikia ilgesnio kompostavimo laiko, nes substrate yra per daug anglies ir trūksta azoto.
Tokioje aplinkoje veisiasi maţai aktyvūs mikroorganizmai /Komposto paruošimas, 2010/.
Rekomenduotina kompostuojamam substratui drėgmė – 40-65 procentai, optimalus pH –
6,5-8,0. Kai pH didesnis nei 8,0, azoto junginiai sparčiau virsta amoniaku. Kompostavimo metu
paprastai anglies prarandama daugiau nei azoto dėl to, kad, kvėpuojant mikroorganizmams, iš
substrato anglis pasišalina CO2 pavidalu. C:N santykis substrate sumaţėja iki 15 ir maţiau.
Komposto subrendimas priklauso nuo metų laiko, azoto kiekio ir jo santykio su anglimi
(C:N), nuo to, kokios medţiagos kompostuojamos ir kaip jos permaišytos. Subrendusio komposto
rietuvė trečdaliu maţesnė uţ pradinę. Tokio komposto masė vientisa, spalva beveik juoda,
sugniauţus ranka ji neišsitepa. Geras kompostas nepraranda naudingų savybių ištisus metus.
20
2 pav. Ţaliavų ir technologijos įtaka komposto kokybei
Ţaliavų → komposto
savybių tarpusavio ryšys
Kompostavimo
ţaliavos
Kompostas
Organinių
medţiagų kiekis
C/N santykis
Vandens kiekis
Poringumas
pH
Kenksmingų
medţiagų kiekis
pH
Maisto medţiagų
kiekis
C/N santykis
Struktūra
Druskų
koncentracija
Suirimas
Patvarių trupininių
struktūrinių agregatų
susidarymas
Daigių sėklų ir
šakniastiebių
sunaikinimas
Fitotoksinių medţiagų
sumaţinimas
Vertingos patvarios
organinės medţiagos
sukūrimas
Kompostavimo
proceso tikslai
Maisto medţiagų
išsaugojimas
Kenksmingų
mikroorganizmų
sunaikinimas
Emisijos
sumaţinimas
21
2. Kompostavimo technologijos ir procesas 2.1. Kompostavimo procesas
Kompostavimas - tai biologiškai skaidţių atliekų tvarkymo būdas, kai dėl biologinių,
biocheminių ir fizinių procesų kompleksinio veikimo, t. y. mikroorganizmų, dirvoţemio gyvūnų ir jų
išskiriamų fermentų poveikio, mineralizuojasi biologiškai skaidţios atliekos, išsiskiria biogeniniai
elementai ir susidaro humusas.
Kompostavimo metu organinės medţiagos sugrąţinamos atgal į medţiagų apykaitos ratą.
Komposte vyksta tie patys procesai kaip ir dirvoje, tačiau daug greičiau ir efektyviau, todėl subrendęs
kompostas yra net tik vertinga trąša, bet ir savotiškas dirvoţemio gyvybingumo skatintojas.
Kompostas ne tik praturtina dirvoţemį humusu ir maistingosiomis medţiagomis, bet ir gerina jo
struktūrą. Dirvoţemis tampa puresnis, į jį lengviau patenka oras, ilgiau laikosi drėgmė.
Pagal irimo procesų prigimtį kompostavimą galima suskirstyti į dvi kategorijas – anaerobinį,
kai organinės medţiagos ardomos esant deguonies trūkumui, ir aerobinį, kai medţiagos ardomos esant
pakankamam deguonies kiekiui.
Anaerobinis kompostavimas – šiuose procesuose pagrindinį vaidmenį atlieka anaerobiniai
mikroorganizmai. Tarpiniai jų veiklos produktai – metanas, organinės rūgštys, sieros vandenilis ir
kitos medţiagos. Dėl deguonies trūkumo šie junginiai toliau nemetabolizuojami ir kaupiasi ardomoje
masėje. Kai kurie šių junginių yra fitotoksiški. Anaerobinis kompostavimas yra ţemos temperatūros
procesas (maksimali temperatūra pakyla iki +40 ºC), taigi, jo metu nesunaikinamos piktţolių sėklos ir
patogeniniai organizmai. Anaerobinio kompostavimo metu nebūtina reguliariai krūvą perkasinėti, tai
uţteks padaryti 1-2 kartus per metus, bet organika kompostuosis apie du metus ar ilgiau. Šie trūkumai
daţnai nusveria anaerobinio kompostavimo privalumus – maţą imlumą darbui ir maţesnius maisto
medţiagų nuostolius proceso metu.
Aerobinis kompostavimas vyksta esant pakankamam deguonies kiekiui. Dominuoja
aerobiniai mikroorganizmai, ardydami organines medţiagas jie išskiria anglies dvideginį, amoniaką,
vandenį, šilumą ir formuoja humusą – santykinai stabilų galutinį organinės veiklos produktą.
Aerobinės veiklos metu atsiradę tarpiniai produktai, tokie kaip organinės rūgštys, yra ardomi toliau,
todėl fitotoksiškumo rizika yra nereikšminga. Proceso metu sukuriama šiluma (temperatūra pakyla iki
+70 °C) skatina proteinų, riebalų ir kompleksinių angliavandenių (celiuliozės) skaidymą, todėl
organika ardoma gerokai sparčiau. Be to, aerobinio proceso metu (jei pasiekiama pakankamai aukšta
temperatūra) sunaikinami ţmogui ir augalams kenksmingi mikroorganizmai, piktţolių sėklos.
Aerobinio kompostavimo metu prarandama daugiau maisto medţiagų, tai darbui imlus procesas,
naudojamas tik šiltuoju metų laiku, tačiau jo teikiami privalumai yra nepalyginamai didesni, nei
anaerobinio kompostavimo. Ţemės ūkio reikmėms rekomenduotinas būtent aerobinis kompostavimas
/Misra et al., 2003/.
Aerobinio kompostavimo proceso eiga. Pirmajame etape, esant pakankamai oro temperatūrai
ir sukrautų medţiagų drėgmei, prasideda pradinių medţiagų skaidymasis ir fermentacija. Tame
procese dalyvauja įvairūs dirvos mikroorganizmai. Bakterijos ir grybai skaido baltymus, cukrus,
celiuliozę, riebalus. Pirmiausia savo aktyvią veiklą pradeda bakterijos. Nuo jų aktyvios veiklos kaupo
viduje temperatūra greitai pakyla ir gali pasiekti +65 - +68 laipsnius. Aukšta temperatūra krūvoje – tai
biologinis degimas, arba oksidacijos procesas.
Vėliau krūvoje temperatūra ima kristi iki 30 laipsnių. Tuomet aktyviai dauginasi grybai, ima
susidaryti ir skirtis dujos. Vyksta sunkiai skylančių organinių medţiagų skaidymas į patvarias
22
medţiagas, sudarančias humusą. Šis procesas vadinamas persitvarkymu, jis trunka ne maţiau nei 2
savaites, jo metu sukuriama nesubrendusio komposto masė. Nesubrendusio komposto tarpsnyje
kompostuojamą kaupą reikia 2-3 kartus permaišyti. Po kiekvieno permaišymo krūvos viduje
temperatūra vėl turi pakilti. Kompostą reikia periodiškai laistyti, bet neperlieti, nes esant drėgmės
trūkumui ir pertekliui bus stabdomi kompostavimosi procesai.
Vėliau, nukritus temperatūrai iki 20 laipsnių, komposte daugėja „gyventojų― ir jų veikla
aktyvėja. Pirmuonys ir smulkūs gyviai (pvz. šimtakojai) smulkina ir permaišo komposto kaupo turinį.
Jų pastangų dėka gaunamas švieţias kompostas, turintis rudą spalvą ir dirvos struktūrą. Dar kelių
mėnesių reikia galutiniam komposto brendimo etapui, kai fermentacija praktiškai baigiasi. Kaupo
viduje temperatūra susilygina su aplinkos temperatūra. Dabar savo darbą atlieką sliekai, paversdami
kompostą galutiniu produktu: vienalytės struktūros, minkšta juoda mase. Toks kompostas yra galutinai
paruoštas.
Subrendęs kompostas (puveninė ţemė) gaunamas po 1-2 ar 3 metų. Naudojant įvairias
kompostavimosi procesą skatinančias priemones bei specialią įrangą ir priklausomai nuo
kompostuojamų medţiagų, kompostą galima paruošti ir per gerokai trumpesnį laiką, net vos per 1 – 2
mėnesius.
Kompostavimosi procesų metu vykstant organinės medţiagos biodegradacijai, netenkama apie
30-40% buvusių organinių medţiagų, išsiskiriančių anglies dioksido ir vandens pavidalu. Todėl
komposto išeiga gali sudaryti 40-50% nuo pradinės rietuvės tūrio ir iki pusės jos pradinės masės.
2.2. Didelių medţiagų kiekių kompostavimas
2.2.1. Kompostavimo būdai
Įvairių organinės medţiagos kiekių kompostavimo būdų yra daug, todėl čia paminėsime tik
pačius pagrindinius iš jų.
Maţų ūkių – gyventojų ūkių masto kompostavimo praktika daţniausiai apsiriboja techniškai ir
finansiškai maţiausiai imliais būdais, iš esmės pagrįstais anaerobiniu organinės medţiagos
kompostavimo procesu. Didesnio masto komposto gamybos sistemos reikalauja investicijų į talpas,
kompostavimo aikšteles, reikalingos atitinkamo pajėgumo techninės priemonės, gamintojas turi
pakankamai gerai išmanyti kompostavimo metu vykstančius procesus, kad tinkamai juos valdytų.
Kompostavimo praktikoje naudojami būdai dar gali būti suskirstyti į tradicinius ir spartaus
kompostavimo būdus. Spartaus kompostavimo būduose naudojamos įvairios procesą greitinančios
medţiagos (mineraliniai azoto junginiai, turtinga azotu organinė medţiaga) ir priemonės (smulkinimas,
daţnas perkasimas ar maišymas, atitinkamos mikrooorganizmų rūšys, sliekai, celiuliozę ardantys
organizmai, mechanizuota aeracija).
Tradiciniai kompostavimo būdai daţniausiai yra pagrįsti anaerobiniu medţiagos ardymo
procesu ir tais aerobinio kompostavimo procesais, kuriuose naudojama pasyvi aeracija – krūva
perkasama retai, vos keletą kartų, arba ji pastyviai aeruojama per perforuotus vamzdţius. Tokie
kompostavimo procesai uţtrunka ne trumpiau kaip keletą mėnesių – metus. Spartaus kompostavimo
būdai gali sutrumpinti aerobinio kompostavimo procesą iki 4-5 savaičių. Daugumoje šių būdų
pasitelkiamas aukštos temperatūros komposto krūvoje laikotarpis – jo dėka ne tik paspartėja
kompostavimosi procesai, bet ir sunaikinamos komposto krūvoje esančius piktţolių sėklos bei
patogeniniai organizmai.
23
Tradicinis pasyvaus kompostavimo būdas: medţiaga kraunama į krūvas ar į duobes / griovius,
neperkasama arba perkasama labai retai. Vyksta anaerobiniai kompostavimosi procesai. Kompostas
pasigamina maţdaug per 1-2 metus. Sąnaudos šiuo atveju yra minimalios.
Tradicinis pasyvaus kompostavimo būdas pasitelkiant pasyvią aeraciją: nuo ankstesnio būdo
skiriasi tuo, kad krūva daţniau perkasama, taip sudarant sąlygas aerobiniams kompostavimosi
procesams. Komposto gamybos proceso trukmė gali sutrumpėti iki nepilnų metų. Šis būdas pasiţymi
didelėmis darbo jėgos sąnaudomis, tačiau nereikalauja didelių investicijų, įrangos ar technikos.
Spartus kompostavimas, pasitelkiant aukštą temperatūrą krūvoje: aerobinis medţiagos
ardymas spartinamas naudojant keletą priemonių: kompostavimui skirta ţaliava susmulkinama;
įterpiamos mineralinės medţiagos (pvz.: amonio sulfatas, karbamidas), azotu/fosforu turtingos
medţiagos (paukščių mėšlas); masė daţnai (intensyviausiai – kasdien) perkasama/maišoma.
Priklausomai nuo naudotų priemonių ir perkasimo daţnumo, komposto gamyba gali uţtrukti 2 – 4
savaites. Šis būdas reikalauja investicijų į proceso mechanizavimą.
Spartus kompostavimas, pasitelkiant veiklius mikroorganizmus: didelę komposto krūvos
ţaliavų dalį sudaro šiaudai, pelai ir galvijų mėšlas. Ardymo procesams paspartinti į krūvą įterpiami
veiklūs ląstelieną ardantys mikroorganizmai, kurių dėka kompostavimosi procesas ţenkliai
sutrumpėja. Šiaudus reikia susmulkinti. Galima taikyti pasyvią aeraciją per perforuotus vamzdţius.
Perkasamos komposto krūvų eilės: šis būdas yra vienas populiariausių išsivysčiusiose šalyse.
Eilės periodiškai perkasamos ekskavatoriumi ar kita tam tikslui pritaikyta technika. Perkasimo metu
sumaišomos kompostuojamos medţiagos, palaikoma pasyvi aeracija ir aerobinaim skaidymui
palankios sąlygos. Kompostavimosi procesas gali uţtrukti aštuonias savaites. Krūvos gali būti
aeruojamos pasyviai per perforuotus vamzdţius, tuomet nebereikia jų perkasinėti. Kompostavimosi
proceso trukmė šiuo atveju pailgėja iki 10-12 savaičių.
Mechaninę aeraciją apimantys kompostavimo būdai, tokie kaip nejudinamos krūvos
kompostavimo būdas, ţenkliai sutrumpina kompostavimosi trukmę (iki 3-5 savaičių). Taikant tokius
būdus, galima supilti aukštesnes ir platesnes krūvas, sumaţėja kompostavimui reikalingas plotas. Deja,
ţemės ūkio atliekų kompostavimui šie būdai taikomi retai, todėl trūksta patirties. Daţniausiai
mechaninę aeraciją apimantys kompostavimo būdai naudojami tvarkant miestų nuotekų dumblus.
Mechaninės aeracijos ir paspartinto maišymo būdai: vienas tokių yra kompostavimas
reaktoriuje (uţdaroje besisukančioje talpoje). Tokių sistemų dėka sumaţinamas darbo jėgos poreikis,
orų įtaka, procesai kontroliuojami efektyviai, medţiaga sparčiai kompostuojasi, kompostavimo
darbams reikia gerokai maţesnio ploto, pagaminamas labai kokybiškas kompostas. Išsivysčiusiose
šalyse kai kurie stambūs ūkiai šiam kompostavimo būdui naudoja kratomas stačiakampes dėţes,
sukamas statines ar cisternas. Didelės pradinės investicijos, gamybiniai ir eksploataciniai kaštai neretai
atgraso nuo tokių kompostavimo būdų naudojimo ūkiuose.
Vermikompostavimas: gana naujas organinių atliekų tvarkymo būdas, tik sąlyginai vadintinas
kompostavimu. Atliekas čia ardo ne mikroorganizmai, bet sliekų virškinimo sistemoje veikiantys
enzimai. Gaunamas labai kokybiškas kompostas, proceso metu krūvos nereikia perkasinėti. Siekiant
24
išlaikyti aerobines sąlygas ir ne per aukštą temperatūrą, krūvos turi būti maţesnių apimčių.
Kompostavimo procesas uţtrunka 6-12 savaičių.
Kai kuriais atvejais verta tarpusavyje derinti keletą būdų ir gauti kokybišką kompostą.
Pavyzdţiui, po aukštos temperatūros fazės aerobinio kompostavimo metu galima į krūvas įterpti
sliekus ir uţbaigti procesą vermikompostavimo būdu.
Toliau plačiau aprašysime daţniausiai naudojamą perkasamų komposto krūvų eilių būdą ir
vermikompostavimą.
2.2.2. Kompostavimas perkasant komposto krūvų eiles
Kompostavimo aikštelė turi būti lygioje, gerai drenuotoje vietoje. Vieta komposto krūvai turi
būti šilta, apsaugota nuo šaltų ir dţiovinančių vėjų, ne saulėkaitoje. Pavėsinimui apie aikštelės ribas
sodinamos pavėsinimo juostos arba panaudojamas šalia augančių medţių pavėsis. Negali būti visiško
uţpavėsinimo, nes krūvų viduje vykstantiems biocheminiams procesams reikia šilumos. Komposto
krūvos kraunamos ant natūralios dirvos, nes ji yra sliekų ir kitų kompostavimo procese dalyvaujančių
organizmų vystymosi terpė. Pagrindo dirvoţemis turi būti gyvas, nes išveţus komposto krūvą, jame
lieka sliekai ir kiti organizmai. Vėl sukrovus naują krūvą, jie persikelia į ją. Komposto krūvai peršalus
ar perdţiūvus, sliekai nueina gilyn į ţemę ir ten pralaukia nepalankias sąlygas. Jei komposto krūva
kraunama ant negyvo pagrindo (pvz.: dirvoţemis apnuodytas cheminiais preparatais arba be
humusingo sluoksnio), tai prireikia nemaţai laiko, kol joje įsikuria komposto brendimo procesams
būtina gyvybė.
Nepatariama komposto ruošti ant betono ar asfalto, nes bus sunku sudaryti palankias sąlygas
mikroorganizmams vystytis, kompostas greičiau perdţiūs, peršals, kompostavimasis ilgai uţtruks,
reikės įrengti lietaus ir tirpstančio sniego vandens surinkimo sistemą. Tokiose aikštelėse į pradines
kompostuojamas medţiagas reikės papildomai įterpti organiką ardančius mikroorganizmus, nes nesant
ryšio su derlingu dirvoţemiu jie patys neišplis. Vienintelis kieto pagrindo privalumas yra galimybė kad
bet kuriuo metų laiku vaţinėti su sunkia technika. Galimas ir kompromisinis variantas, kai tarp krūvų
padaromi betoniniai, asfaltuoti ar ţvyru pakietinti pravaţiavimo tarpai, o po krūvomis paliekamas
natūralus dirvoţemis. Betonuotos ar asfaltuotos aikštelės labai tinka komposto sudėtinių medţiagų
atsargų kaupimui ir ruošimui, nes patogu jas mechanizuotai iškrauti, susmulkinti, sumaišyti, pakrauti.
Komposto kaupų eilės orientuojamos iš pietų į šiaurę, tuomet tolygiau sušyla abi jų pusės. Jei
aikštelė turi bendrą reljefo nuolydį, tai rietuvės orientuojamos ţemėjimo kryptimi, kad netrukdytų
atmosferinių kritulių paviršinio vandens nutekėjimui. Kaip taisyklė, komposto aikštelėje būna trijų tipų
krūvos: vienos krovimo procese, kitos – bręstančios, trečios – naudojamos. Prie jų turi būti patogus
privaţiavimas sunkiam transportui. Aikštelėje turi būti pakankamai vietos kompostavimo medţiagų ir
priedų atsargai. Turi būti įrengtas stacionarus, laikinas ar mobilus laistymas, todėl netoli turi būti
vandens paėmimo vieta.
Optimalūs komposto krūvų matmenys yra tokie: geriausias aukštis 1,2 m, bet ne aukščiau nei
1,5 m, pagrindo plotis apie 2,5-3,0 m, šonai su nedideliu nuolydţiu, kad kaupas palaipsniui į viršų
siaurėtų ir skersiniame pjūvyje sudarytų trapecijos formą, viršuje plotis būtų 0,6-1,0 m ir sukrautos
medţiagos nebyrėtų. Ilgis priklauso nuo ruošiamo komposto kiekio, bet neturi būti maţesnis nei 3-4 m
/Komposto paruošimas..., 2010/. Krūvos viršuje suformuojamas pagilinimas lietaus ir laistymo
vandens surinkimui (įdubimo nedaryti, jei kaupą dengsime vandeniui nelaidţia plėvele). Maţesniame
nei nurodyta kaupe sunku palaikyti reikiamą temperatūros ir drėgmės reţimą ir pasiekti pakankamai
aukštą temperatūrą, per maţa krūva greitai ir daţnai perdţius. Esant didesniems matmenims, kaupo
25
vidun nepateks pakankamas kiekis oro ir todėl aerobinis kompostavimasis nevyks, o esant azotinių
medţiagų pertekliui, temperatūra gali pakilti tiek, kad praţudys naudingą mikroflorą.
Komposto krūvos formavimas ir kompostavimuisi palankių sąlygų palaikymas. Yra daug
komposto paruošimo būdų, bet pagrindiniai principai visada vienodi. Juos dvidešimto amţiaus
dvidešimtaisiais metais suformavo organinės ţemdirbystės pradininkas anglas seras Albertas
Howardas (A. Howard): kompostavimasis vyksta tuo geriau ir pilniau, kuo įvairesnės organinės
medţiagos naudojamos. Jas į komposto kaupą reikia sudėti sluoksniais. Jei kaupas padaromas tik iš
vienos medţiagos (pvz., durpių ar pjuvenų), kompostavimosi procesas nevyksta. Į krūvą sukrautų daug
anglies turinčių augalinių medţiagų (pvz.: šiaudų, durpių) kiekį būtinai turi atitikti daug azoto turinčios
medţiagos (pvz.: mėšlas, nesumedėję ţali augalai). Į krūvą galima pridėti nedidelį kiekį jau
subrendusio komposto ar derlingos ţemės, kaip uţkrato, turinčio kompostavimui reikalingų
mikroorganizmų. Į kraunamą kaupą įdedamas nedidelis kiekis molio ar priemolio ţemės kaip pradinė
medţiaga humusinių organinių-mineralinių junginių susidarymui. Geriausia, kai dirvoţemis sudaro
apie dešimtadalį subrendusio komposto masės.
Klasikinis A. Howardo komposto krūvos sluoksniavimo eiliškumas: krūva pradedama krauti
nuo ţalių augalų 15-20 cm storio sluoksnio, po to seka azotu turtingų medţiagų 5 cm storio sluoksnis –
mėšlas, kraujo ir kaulų miltai, kurie pabarstomi kalkėmis, fosforitais ar pelenais. Po to 2 cm ţemės
sluoksnis. Ir vėl kartojasi ţalių augalų, mėšlo bei ţemės sluoksniai, kol krūva pasiekia reikiamą aukštį.
Apsaugai nuo perdţiūvimo ji apiberiama ţemės sluoksniu, o iš viršaus apdedama šiaudais, šienu, ar
lapais. Galiausiai kaupą sudaro 70% augalų liekanos, 20% mėšlas ir 10% ţemė /Howard, Wad, 1931 /.
Kompostuojant labai svarbu išlaikyti tinkamą azoto ir anglies santykį, nes organiką skaidantys
dirvoţemio mikroorganizmai reikiamą energiją ir maisto medţiagas gauna iš azoto ir anglies turinčių
organinių junginių. Kompostavimosi procesui palankiausia, kai krūvą sudarančiose medţiagose
bendras azoto ir anglies santykis yra 1:20 -30. Augalų atliekose N:C santykis lygus 1:30-70. Anglies
pertekliaus sąlygomis kompostavimosi procesas neprasidės tol, kol visas anglies perteklius, yrant
organinėms medţiagoms, nevirs anglies dvideginiu ir neišgaruos iš komposto krūvos. Analogiška ir
azoto pertekliaus neigiama įtaka - perteklinis azotas skiriasi amoniako ir kitų dujų pavidalu. Tinkamą
azoto ir anglies santykį turime sudaryti kraudami komposto kaupą.
Priklausomai nuo kompostuojamose medţiagose esančio azoto ir anglies kiekio, jos skirstomos
į turtingas azotu ar turtingas anglimi. Mėšlas, švieţia ţolė, ţali lapai, grūdai, sėklos, maisto atliekos,
pūvantys vaisiai ir darţovės yra azotu turtingos medţiagos. Jų skaidymasis sušildo kaupą, bet jos turi
maţai oro ir yra per daug rūgščios. Daug azoto turinčias medţiagas reikia sluoksniuoti su daug anglies
turinčiomis medţiagomis: šiaudais, sausa ţole, sausais lapais, pjuvenomis, ţieve, durpėmis. Bendroje
masėje rekomenduojama dėti 3-4 dalis medţiagų, turinčių daug anglies, ir 1 dalį daug azoto turinčių
medţiagų.
Kompostą ruošiantys mikroorganizmai turi pastoviai gauti maisto ir deguonies, jiems turi būti
šilta ir drėgna. Jei kaupe vyrauja azotinės medţiagos, jas reikia nurūgštinti dolomito miltais, medţio
pelenais, kreida ar kalkėmis. Jei vyrauja anglinės medţiagos, kompostavimosi procesų suaktyvinimui
reikia pridėti karbamido ar amonio salietros, santykiu vienas kilogramas vienam kubiniam metrui
organikos /Komposto paruošimas..., 2010/.
Krūva neturi būti labai suslėgta ar puri, sausa ar labai drėgna. Tik tuomet sukuriamos
tinkamiausios sąlygos mikroorganizmų vystymuisi. Jie turi gauti gyvybinei veiklai reikalingą oro ir
vandens kiekį. Sukrautą krūvą patartina uţdengti specialaus ţalsvo plastiko ar juoda polietileno
plėvele, kuri saugos drėgmę, slopins piktţolių augimą ir sugers saulės šilumą. Plėvelė taip pat
apsaugos krūvą ir nuo maistinių medţiagų išplovimo per stiprius lietus. Tokios plėvelės neturint,
kaupą galima pridengti šiaudais, šienu, agro ar perforuota plėvele, kita neaustine medţiaga. Po šviesai
26
laidţia plėvele suţelia piktţolės, kad to nebūtų, ją reikia pridengti šiaudų ar šieno sluoksniu. Sausesniu
oru ir per sausras kompostavimo kaupą reikia palieti, kad mikroorganizmams nepritrūktų drėgmės. Kai
kaupo vidus pradeda kaisti ir temperatūra pasiekia 50 ar daugiau laipsnių šilumos, tuomet laistyti
nebereikia, nes vykstant biodegradacijai krūvoje savaime išsiskiria drėgmė.
Minimalus drėgmės kiekis, kuriam esant prasideda mikroorganizmų aktyvumas, yra 12-15%,
optimalus – 60-70%. Kuo sausesnė komposto masė, tuo lėčiau vyksta kompostavimosi procesas.
Maţesnė nei 45-50% drėgmė gali tapti kompostavimąsį lėtinančiu faktoriumi. Krūva turi būti drėgna,
bet ne šlapia. Kompostuojamų medţiagų drėgmė turi būti kaip išspaustos kempinės: jas paėmę į saują,
delnu turime jausti drėgmę, bet, stipriai suspaudus, iš jų neturi lašėti vanduo. Tokią drėgmę reikia
palaikyti per visą kompostavimo laiką /Komposto paruošimas..., 2010/.
Ardančios bakterijos efektyviausiai veikia, kai kaupo temperatūra būna tarp +40 ir +70 °C. Kuo
aukštesnė temperatūra, tuo spartesnis kompostavimosi procesas. Temperatūros kaupe stebėjimui yra
sukurti specialūs komposto termometrai.
Komposto kaupe oras naudojamas sparčiau, nei vanduo. Saulė ir lietus gali nepalankiai veikti
oro balansą krūvoje. Pastovus ir tolygus visų kompostuojamos masės sluoksnių aprūpinimas oru yra
labai svarbus, todėl kaupą reikia reguliariai permaišyti ar perversti. Ši procedūra taip pat palaiko gerą
temperatūrinį reţimą ir pašalina blogą kvapą. Per visą kompostavimo ciklą krūva paprastai
permaišoma iki 4 kartų.
2.2.3. Vermikompostavimas
Pastaruoju metu organinių medţiagų kompostavime daug dėmesio skiriama sliekams, kaip
gyviems organizmams, kurie sugeba perdirbti organines atliekas į kompostus. Sliekų kultūra, arba
vermikultūra (lot. vermis – sliekas), auginama naudojant atliekas kaip sliekų maisto šaltinį.
Vermikompostavimas - tai procesas, kurio metu sliekai organines medţiagas paverčia į substratą, dar
vadinamą vermikompostu ar biohumusu. Kaip vermikompostavimo ţaliavą pirmiausia tikslinga
panaudoti atliekas, kurios labiausiai teršia aplinką ir yra sunkiai utilizuojamos /Abraitytė, Rūsys,
1993/. Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, įsteigtos firmos, kurios tiekia ūkinėms organizacijoms
motininius lietaus sliekus, įrengimus, konsultuoja, organizuoja komposto ir pašaro, gaminamo iš
sliekų, realizaciją.
Daţniausiai vermikompostui gaminti ūkiuose naudojami mėšlo sliekai (Eisnia foetida, šeim.
Lumbricidae). Vermikompostavimui geriausiai tinka raudonųjų Kalifornijos sliekų hibridai, išvesti
1959 metais JAV. Vermikomposto ţaliava gali būti įvairios atliekos, kurios skaidomos sudarius
palankias sąlygas sliekų gyvybinei veiklai. Pastebėta, kad sliekai gerai perdirba alaus pramonės
atliekas. Ruošiant sliekams substratą, atliekos laikomos tam tikrą laiką (3-a savaites), nes priešingu
atveju sliekai gali ţūti dėl aukštos temperatūros ir išsiskiriančių dujų (amoniako, sieros vandenilio,
metano ir kt.), kurios susidaro pūvant atliekoms. Specialistai rekomenduoja, kad iš atliekų paruoštame
substrate būtinai būtų ne maţiau kaip 20–25 proc. celiuliozės (tai gali būti supuvę šiaudai, šienas,
pjuvenos, makulatūra) ir tam tikras kiekis mineralinio dirvoţemio /Abraitytė, Rūsys, 1993/.
Vermikompostas ruošiamas įvairiais būdais, patalpose ar atvirame lauke. Aikštelių, skirtų
vermikompostavimui, paviršius turi būti lygus su neţymiu nuolydţiu vandeniui nutekėti. Priešingu
atveju po krūvomis pilamas drenaţinis skaldos sluoksnis.
Apskaičiavimai įrengiant kaupą, maitinant sliekus, juos priţiūrint, surenkant produkciją,
daromi pagal vadinamojo standartinio kultivacinio kaupo matmenis: 2 x 1 x 0,3 m. Atliekas, kurios
buvo palaikytos, dedame į kaupus ir įleidţiame sliekų. Standartiniame kaupe jų tankumas turi būti
60000 vienetų.
27
Krūvose sliekai laikomi l – l,5 mėnesio nepridedant atliekų. Per šį laiką sliekų priauga tiek, kad
jie gali transformuoti organines atliekas į kompostą. Tuo metu suaktyvėja ir atliekose esančių
mikroorganizmų veikla. Prasideda komposto gamyba. Kompostavimo ciklas vienoje krūvoje gali tęstis
nuo 3 – 6 iki 12 mėnesių. Šiuo laikotarpiu ant krūvos paviršiaus, kur susidaro aktyvus perdirbimo
sluoksnis, periodiškai kas 10 – 12 dienų pridedama naujų atliekų. Kompostavimo trukmė priklauso
nuo sliekų dauginimosi greičio. Kai sliekų populiacija išauga tiek, kad jų perdirbimas sulėtėja,
kompostas laikomas paruoštu. Sliekams atskirti nuo komposto reikia panaudoti vibracinius piltuvėlio
pavidalo sietus arba specialius įrengimus /Abraitytė, Rūsys, 1993/.
2.2.4. Kompostavimo darbams reikalingi mechanizmai ir technika
Mechanizmai ir technika komposto paruošimui Lietuvos rinkoje siūlomi atskiroms
kompostavimo technologinio proceso dalims - komposto perkasimui, sijojimui ir panašiai, bet ne
pilnais specialiai kompostavimo darbams skirtais rinkiniais. Renkantis mechanizmus reikia įvertinti jų
tinkamumą dirbti vietinėmis sąlygomis ir su turima ţaliava, gebėjimą sukurti komposto krūvose
mikroorganizmų vystymuisi palankias sąlygas.
Komposto gamybos mechanizavimas priklauso nuo turimos ir galimos įsigyti technikos,
mechanizmų suderinamumo atliekamų darbų cikle. Pirmiausiai reikalinga komposto kaupų
suformavimui, sluoksniavimui ir permaišymui skirta technika. Visus kitus mechanizmus reikia derinti
prie jos. Komposto kaupų formavimui galima pritaikyti mėšlo kratytuvus, pašarų dalytuvus ar
agregatus, kurie susmulkintas ţaliavas išpučia su oro srove. Krūvas permaišyti galima kaušiniais
autokrautuvais, gatvių sniego valymui naudojamais rinktuvais ir krautuvais arba ekskavatoriumi
pakrauti į mėšlo kratytuvą ir iškratyti. Ţinoma, geriausia krūvas permaišyti specialiai komposto kaupų
permaišymui skirtais agregatais. Taip pat reikia smulkintuvo, komposto sijojimo technikos. Jei
ruošiamasi prekiauti kompostu, produkto vertė pakils, jei jis bus pateikiamas rinkai supakuotas, pvz. :
maišuose. Tuomet reikia įrangos komposto pakavimui.
2.3. Kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai Mūsų šalyje kompostavimui keliami aplinkosauginiai reikalavimai pateikti dokumentuose:
1) „Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai―, kurie buvo patvirtinti Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57;
2) „Biologiškai skaidţių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašas―,
kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandţio 18 d. įsakymu Nr.
D1-327.
Biologiškai skaidţių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai nustato biologiškai
skaidţių atliekų kompostavimo sąlygas, kompostuojamų atliekų rūšis, reikalavimus komposto kokybei
ir naudojimui. Šiuose dokumentuose pateikti tokie svarbūs skyriai, kaip komposto aikštelių įrengimo
reikalavimai, reikalavimai atliekų kompostavimui, komposto kokybės rodikliai, komposto naudojimo
tręšimui reikalavimai ir biologiškai skaidţių atliekų naudojimas laukams tręšti.
Kompostavimo aikštelė biologiškai skaidţių atliekų kompostavimui turi būti įrengta taip, kad iš
aplinkos į ją negalėtų patekti paviršinis ir poţeminis (gruntinis) vanduo ir iš jos – į aplinką.
Kompostavimo aikštelėje turi būti įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis, uţtikrinantis jos sandarumą visą
aikštelės eksploatavimo laikotarpį. Įrengiant aikšteles, turi būti atsiţvelgiama į vyraujančią vėjų kryptį
vietovėje, kad būtų minimalus triukšmas ir kvapų sklidimo poveikis aplinkiniams gyventojams.
Planuojant įrengti ar rekonstruoti kompostavimo aikšteles, turi būti atlikta poveikio aplinkai
vertinimo procedūra.
28
Kompostavimo aikšteles įrengti draudţiama: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos
juostoje, potvynio metu uţliejamuose plotuose (ţemiau aukščiausios potvynio (1 proc. tikimybės)
lygio altitudės), kitais teisės aktų numatytais atvejais. Poţeminio vandens vandenviečių (gręţinių
vandeniui tiekti) apsaugos zonose ir juostose kompostavimo aikštelės įrengiamos laikantis Lietuvos
higienos normos HN 44-2006 reikalavimų, o atstumas nuo kompostavimo aikštelių iki vandens
kaptaţo įrenginių (šachtinių, gręţtinių šulinių ir kt.), kuriems apsaugoti nėra nustatytų apsaugos juostų,
turi būti ne maţesnis kaip 50 m poţeminio vandens srauto kryptimi ir 25 m prieš srautą.
Kompostavimo aikštelėse susidarančios nuotekos turi būti surenkamos ir panaudojamos
komposto drėkinimui arba tvarkomos vadovaujantis nuotekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės
aktais.
Kompostuotinos atliekos yra:
maitinimo įstaigose susidarančias maisto ruošimo atliekos ir netinkami maisto produktai;
atskirai surinktos arba išrūšiuotos biologiškai skaidţios atliekos iš komunalinių atliekų;
sodų ir ţeldynų prieţiūros biologiškai skaidţios („ţaliosios―) atliekos;
natūralios nepavojingos ţemės ūkio atliekos;
nepavojingos medienos apdorojimo atliekos;
kitos gamybinės kilmės biologiškai skaidţios atliekos atitinkančios komposto kokybės ir
saugos reikalavimus.
Kompostuoti draudţiama: pavojingas, infekuotas ir kitas medicinines atliekas, veterinarinių
laboratorijų ir ligoninių atliekas, kritusius gyvūnus, fekalijas, ţeldinių, apdorotų cheminės apsaugos
priemonėmis, liekanas. Be to, kompostuojamose atliekose neturi būti radioaktyviųjų medţiagų,
toksinių medţiagų, stiklo, dervų, tepalų ir pan.
Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kompostuojami pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos
parlamento ir Tarybos reglamento 1774/2002 reikalavimus. Maisto atliekos, kurių tvarkymo
nereglamentuoja Reglamentas 1774/2002, kompostavimo metu turi būti apdorojamos termiškai,
temperatūrą išlaikant ne ţemesnę kaip 70 laipsnių celcijaus, maţiausia išlaikymo trukmė – 1 val.
Dumblo kompostavimo proceso metu dumblo temperatūra turi būti išlaikoma ne ţemesnė kaip
70 laipsnių celcijaus, išlaikant šią temperatūrą ne trumpiau, kaip savaitę. I ir II kategorijos, A ir B
klasės dumblą privaloma kompostuoti pagal aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 20-
2005.
Komposto kokybės rodiklių ir komposto naudojimo tręšimui reikalavimai aptarti tolimesniuose
skyriuose.
3. Žemės ūkyje naudojamo komposto kokybės užtikrinimo sistema 3.1. Komposto sauga
3.1.1. Komposto saugos reikalavimai
Komposto, kaip produkto pavojingumas ir rizika priklauso nuo jį sudarančių komponentų,
naudojimo sąlygų, vartotojo. Pavojus gali būti tokių kategorijų: a) fizikinis pavojus – traumos, dulkės,
radiacija; b) ugnies ir sprogimo pavojus; c) organinės ir neorganinės prigimties medţiagų cheminis
pavojus (pvz., liečiantis su pavojingomis medţiagomis); d) biologinis pavojus – patogeninis, alerginis
(pvz., nurijus ar liečiantis su pavojingomis medţiagomis) (3 pav.). Kompostai ir juos sudarantys
komponentai laikomi pavojingais, kai turi įtakos vartotojų saugai, aplinkai (faunai, florai, dirvoţemiui,
vandeniui, orui), augalų augimui ir jų būklei.
29
Kadangi dauguma komposto sudėtinių dalių ar pašalinių priemaišų gali būti pavojingomis
medţiagomis vienai ar daugiau organizmų grupių, tai pavojus vertinamas bendruoju pavojumi. Tai
reiškia, kad tuo pačiu metu saugomi ir vartotojai, ir visuomenė, ir aplinka, ir augalai, augantys šių
produktų pagalba. Komposto pavojingumo rizikos laipsnį gali įtakoti šios sąlygos:
vartotojas - specialistas ar mėgėjas;
augalo rūšis bei naudojimo paskirtis - maistui ar techninėms reikmėms;
naudojimo vieta – šiltnamyje ar lauke, konteineryje, vazone ar atvirame dirvoţemyje;
netinkamas panaudojimas - perdozavimas, prastos laikymo sąlygos, vartojimas ne pagal
paskirtį;
netinkamas ar nerūpestingas disponavimas - naudojimas be atitinkamų apsaugos rūbų,
nesuderinamų medţiagų sumaišymas.
Siekiant įvertinti pavojingumo ir rizikos laipsnį, kompostai skirstomi pagal pagrindinius
komponentus į organinius, organinius-mineralinius ir mineralinius arba dar vadinamus neorganinius.
Organinių kompostų visą dalį, o organinių-mineralinių didţiąją dalį sudaro augalinės arba (ir)
gyvulinės kilmės organinės medţiagos. Įeina tokios grynosios medţiagos, kaip durpės, ir perdirbtos
įvairios organinės medţiagos bei atliekos, taip pat šalutiniai medţio apdirbimo pramonės produktai,
kaip ţievė, pjuvenos ar medţio plaušai. Neorganiniai kompostai yra tie, kuriose organinių medţiagų
yra labai nedaug arba jų nėra. Tokiuose kompostuose vyrauja mineralinės prigimties medţiagos, kaip
derlinga ţemė, molis, smėlis ir kt. Specializuotos paskirties ir iš atliekų pagamintuose kompostuose
gali būti ir sintetinių medţiagų, o nutekamųjų dumblų kompostuose – įvairių neorganinių ir organinių
cheminių medţiagų. Kiekviena iš šių medţiagų grupių gali sukelti pavojų ir su tuo susijusią riziką dėl
specifinio ar (ir) tipinio komponento. Pavyzdţiui, patogeninių mikroorganizmų buvimas ir infekcijos
rizika yra didelė atliekų organinėse medţiagose ir kituose organinės kilmės produktuose, bet maţa
neorganinėse medţiagose. Kristalinės formos silicis ar asbestiniai pluoštai įvairiais kiekiais randami
neorganiniuose, bet ne organiniuose produktuose.
30
3 pav. Komposto saugą įtakojantys pavojai
Pavojai
Tiesioginiai Kiti galimi
Pavojų rūšys
Fizikinis pavojus
Ugnies ir
sprogimo pavojus
Cheminis
pavojus
Biologinis
pavojus
Fizikiniai -
cheminiai
veiksniai sąlyčio
metu
Traumos
Mineralinės dalelės
Radiacija
Dulkės
Dulkių sprogumas
Ugnis
Dujų išsiskyrimas
Galimai nuodingi
elementai
Organinės
priemaišos
Eutropiniai
veiksniai
Fitotoksiniai
veiksniai
Nepageidautinos
medţiagos –
plastikai, stiklai,
metalai ir kt.
Augalų
patogenai
Daigios sėklos ir
šakniastiebiai
Biologinis
pavojus ţmogui
ir gyvūnams
31
3.1.2. Tiesioginiai galimi pavojai
Nepageidaujamos medţiagos - plastikai, stiklai, metalai ir kt. Pavojus atsiranda dėl objektų,
galinčių sukelti ţalą aplinkai. Plastikų dalelės sukelia ţalą dėl neestetinio vaizdo, o stiklas, metalai ir
kitos aštrios dalelės gali sukelti ir traumas.
Pavojus yra susijęs su produktais, gautais iš atliekų, ypač iš kompostuotų atliekų. Durpėse gali
pasitaikyti tokių priemaišų, kaip šaknys, medis, medţio šakelės, tačiau jų buvimas laikomas priimtinu,
nes tai irstančios medţiagos. Įvairių šalių teisiniuose aktuose nurodomas kompostuose leistinas
plastmasės, stiklo, metalų ir kitų nepageidaujamų medţiagų kiekis pateiktas 8 lentelėje.
Standarte LST CR 13455 nurodoma, kad 0,5% riba taikoma stiklo, metalo ir plastmasės
priemaišoms, kai jų dydis didesnis nei 2 mm, ir 5% riba - akmens priemaišoms, skaičiuojant
priemaišas sausu svoriu. Medţiagos, kurios dedamos į kompostą apgalvotai ir kurios nesukelia ţalingo
poveikio, o pagal apibrėţimą nėra priemaišos, turi būti identifikuotos produkto etiketėje.
8 lentelė. Kai kurių šalių teisiniuose aktuose nurodomas kompostuose leistinas plastmasės, stiklo,
metalų ir kitų nepageidaujamų medţiagų kiekis
Šalis Priemaišos Sieto skylučių
diametras Ø
Ribinė
vertė %
s.m.
Austrija
Stiklas
Plastikai
Juodieji metalai
Metalai, neturintieji geleţies
> 2 mm
> 4 mm
> 6.3 mm
> 6.3 mm
2
4
0
0,5
Belgija
Bendras kiekis
Akmenys
> 2 mm
> 5 mm
< 0,5
< 2
Suomija
Bendras kiekis - < 0,5
Prancūzija
Stiklas, metalai, plastmasė
Plastikai
> 2 mm
> 4 mm
< 20-30
0,5-1,2
Vokietija Stiklas, metalai, plastmasė
Akmenys
> 2 mm
> 5 mm
< 0,5
< 5
Vokietija Stiklas, metalai, plastmasė
Akmenys
> 2mm
> 5 mm
0,5
5
Italija
Trąšų įstatymas 748/84
Plastikai
Plastikai
Kitos inertinės medţiagos
< 3.33 mm
> 3.33<10
< 3.33 mm
< 0,45
< 0,05
< 0,9
Nyderlandai
(BRL K256/02)
Stiklas, metalai, plastmasė
Stiklas
Akmenys
> 2 mm
> 16 mm
> 5 mm
0,5
5
3
Nyderlandai
(BOOM)
Bendras kiekis
Stiklas
Stiklas
Akmenys
> 2 mm
> 2 mm
> 16 mm
> 5 mm
< 0,2
< 0,2
0
< 2
Norvegija Priemaišos > 4 mm < 0,5
Ispanija Plastikai ir kt. inertinės medţiagos > 10 mm 0
32
Įvertinus įvairių šalių patirtį Lietuvoje pagaminto komposto saugą pagal nepageidaujamas
medţiagas siūlytume vertinti:
plastikams, stiklams, metalams, kai jų dydis didesnis nei 2 mm, leistina riba 0,5%;
akmenims, skaičiuojant sausu svoriu, leistina riba 5%;
medţiagos, kurios dedamos į kompostą apgalvotai ir kurios nesukelia ţalingo poveikio, o
pagal apibrėţimą nėra priemaišos, turi būti identifikuotos produkto etiketėje.
Fizikiniai ir cheminiai veiksniai. Fizikinis-cheminis pavojus apibrėţiamas kaip grauţiantis ir
erzinantis efektas, atsiradęs dėl produkto poveikio vartotojui ir augalams. Tam tikras rizikos laipsnis
yra ir specialistams, ir vartotojams namų ūkio sąlygomis. Vien tik pH reikšmė negali būti tinkamas
rizikos matas, kai kalbama apie pavojingumą vartotojams, tai yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kuris
nusako erzinimo ir grauţimo ar ţalingą efektą gyviems audiniams.
Poveikis odai ir akims (tiek vartotojams namų sąlygomis, tiek specialistams), šarmų ir rūgščių
garų įkvėpimas gali būti kaip profesinio pavojingumo dalis. Namų ūkio sąlygomis vaikai gali ką nors
praryti, tai gali atsitikti netinkamai produktą naudojant. Labai didelis rūgštingumas arba šarmingumas
taip pat gali sukelti pavojų augalams, tačiau pakantumas ir jautrumas pH priklauso nuo augalo.
Gamtoje esančių dirvoţemio gerinimo medţiagų ir auginimo terpių pH nekelia rizikos,
susijusios su tokio tipo pavojumi. Didesnis rizikos laipsnis atsiranda, jei tam tikros paskirties
produktams naudojamos kalkinimo medţiagos. Jei į kompostą dedamos kalkės ar kitaip jis yra
apdorojamas, jis gali kelti riziką dėl pH - šarminės ar rūgščios terpės ir kt.
Visa tai įvertinus, manome, jog Lietuvoje pagamintuose kompostuose fizikinių ir cheminiai
veiksnių sauga, kuri turi grauţiantį ir/ar erzinantį poveikį vartotojui ir augalams, turi konkrečiu
atveju būti nurodyta gamintojo.
Galimai nuodingi elementai. Pavojus dėl galimai nuodingų elementų kompostuose, paprastai
yra susijęs su elementų pertekliumi ar trūkumu (susilpnėja augimas). Poveikis ţmogui, derliui ar
aplinkai atsiranda dėl tiesioginio toksiškumo, netiesioginis toksiškumo, migracijos aplinkoje.
Tiesioginis toksiškumas atsiranda tuomet, kai produkto naudojimas sukelia toksišką efektą
augalams arba kai medţiaga praryjama (tokį atvejį galima numatyti, kai yra maţų vaikų) bei patenka į
organizmą kontakto (lietimosi) metu. Tai gali sukelti aštrų apsinuodijimą ţmonėms, gyvūnams,
uţnuodyti augalus.
Netiesioginis toksiškumas vertinamas, kai galimai nuodingi elementai gali patekti per maisto
grandinę ir paveikti ţmogaus sveikatą arba besiganančius galvijus, ţvėris bei paukščius.
Pagrindiniai veiksniai, veikiantys galimai nuodingų elementų pavojų, yra cheminių elementų
koncentracija komposte, biologinis elemento prieinamumas, organizmo jautrumas elementui.
Koncentracija. Beveik visada, didėjant elemento koncentracijai, rizika dėl galimai nuodingo
elemento išauga. Tačiau pats cheminis mechanizmas daugeliui elementų nėra visiškai suvoktas ir nėra
tiksliai ţinomas koncentracijų slenkstis, ţemiau kurio efektas nepasireiškia. Bendroje terpėje labai
svarbus yra ir cheminių elementų tarpusavio ryšys, kuris vienu atveju sumaţina kito elemento
toksiškumą arba atvirkščiai. Šiuo atveju reikalingos tikslios kiekvieno metalo proporcijos kitų
atţvilgių, o taip pat cheminių elementų tirpstamumas.
Biologinis prieinamumas. Galimai nuodingi elementai tampa toksiškais, kai patenka į
biologinį ratą ir yra augalų, gyvūnų ar mikroorganizmų absorbuojami. Tai paprastai įvyksta, kai
33
galimai nuodingi elementai yra tirpale. Absorbavimo greitis priklauso nuo to, kokios formos yra
galimai nuodingi elementai. Biologinio prieinamumo seka paprastai yra tokia:
→ vandenyje tirpūs organiniai junginiai (geriausias bioprieinamumas);
→ neorganinės tirpios druskos;
→ vandenyje netirpūs organiniai junginiai;
→ neorganiniai netirpūs junginiai (pats maţiausias bioprieinamumas).
Galimai nuodingi elementai biologiniame rate daţniausiai yra lengvai absorbuojami helatinėje
ir organinėje formose. Taip pat didelę įtaką jų prieinamumui turi dirvoţemio kilmė ir sudėtis. Šį
procesą įtakoja dirvoţemio pH, granuliometrinė sudėtis, mainų katijonai, organinė medţiaga.
Nustatant galimai nuodingų elementų bioprieinamumą cheminių elementų nustatymo laboratoriniai
metodai nėra labai patikimi ir efektyvūs. Daugelyje šalių buvo taikoma labai plati skalė įvairių tirpiklių
– vandens, helatų, šarmų, rūgščių ir jų mišinių, tačiau nei vienas iš jų nepateikė patikimo modelio
biologiniam prieinamumui nustatyti. Iš dalies tai yra dėl atskirų augalų ir gyvūnų rūšių plačios
įvairovės bei specifinės prigimties.
Pavyzdţiui, tokie augalai, kaip tabakas, salotos, špinatai labiau absorbuoja sunkiuosius metalus
negu javai, bulvės ir kt. Be to skirtingos augalų dalys sukaupia nevienodus cheminių elementų kiekius,
paprastai daugiausia jų kaupia šaknys, po to vegetatyvinės augalo dalys ir galiausiai – generatyviniai
organai.
Ribinės galimai nuodingų elementų koncentracijos, kurios sukelia riziką, atskirose šalyse
apibrėţiamos labai nevienodai. Apibendrinus ir supaprastinus jas galima būtų grupuoti tokia seka:
rizikos vertinimas pagal neţymų ţalingumą;
įspėjamasis poţiūris;
ţemiausios pasiekiamos ribos;
mišrios rizikos sistemos.
Rizikos vertinimas pagal neţymų ţalingumą - tai metodas, kai nustatomas įdėtų į dirvoţemį
potencialių teršalų poveikis. Čia studijuojami tyrimų rezultatai ir panaudojami tam tikros rizikos
grupės lygiui nustatyti.
Įspėjamasis poţiūris reiškia, kad galimai nuodingų elementų rizika nėra iki galo ţinoma. Čia
atsiţvelgiama į aplinkos apsaugą dėl nepalankaus poveikio ateityje. Ilgalaikės apsaugos tikslas yra
išsaugoti esamo dirvoţemio savybes ir derlingumą su visa jame esančia būdinga mikroflora.
Įspėjamosios vertės reiškia, kad bet kuris dirvoţemis bus apsaugotas nuo uţterštumo, jeigu
ekotoksikologinis slenkstis nebus viršytas.
Ţemiausios pasiekiamos ribos yra kompromisas tarp rizika pagrįstų ir įspėjamųjų ribų. Šios
ribos yra akivaizdţiai politinis sprendimas.
Mišrios rizikos sistemos, kai galimai nuodingų elementų nuodingumas vertinamas su arba be
kiekybinės rizikos parametrų. Čia, pavyzdţiui, dalinai arba iš vis draudţiama naudoti kompostus arba
jų rūšis priklausomai nuo jų komponentų kilmės. Pvz., nuotekų dumblą, miesto atliekų kompostą ir kt.
Gali būti kai komposto naudojimas grindţiamas tokiais parametrais, kaip ţinios apie pradinį galimai
34
nuodingų elementų lygį dirvoţemyje, pakartotinis komposto naudojimo terminas, laikymasis bendrųjų
ţemdirbystės reikalavimų, organinių medţiagų kiekis dirvoţemyje ir kt.
Potencialiai visos kompostuojamos medţiagos, turinčios galimai nuodingų elementų
priemaišų, priklauso rizikos grupei. Uţteršimo galimybė priklauso nuo prigimties, t.y. gamybos
proceso, sezono, medţiagos šaltinio ir t.t. Rizika turėtų būti nustatyta kiekvienai medţiagai, remiantis
konkrečiu atveju.
Remiantis daugelio šalių patyrimų galimai nuodingi elementai paprastai yra sunkieji metalai,
kurių atominis svoris yra didesnis negu 40. Tai 8 taršos poţiūriu svarbūs elementai: kadmis (Cd),
švinas (Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), arsenas (As)
/Maţvila J. ir kt., 2001/. Kai kurios šalys dar turi problemų ir nurodo molibdeną (Mo), seleną (Se),
borą (B), kobaltą (Co).
Kadmis (Cd) priskiriamas I toksiškumo klasei, pasiţymi ypač dideliu kancerogeniškumu ir
mutageniškumu. Ţmogaus arba gyvulių organizmuose kaupiasi per maistą bei pašarus, su fermentais
sudaro kompleksus, maţina kraujyje deguonies, fosforo, kalcio ir geleţies kiekį /Maţvila J. ir kt.,
2001/. PSO rekomenduoja maksimalią patekimo į organizmą kadmio normą - 57-71 μg/dienai /LST
CR 13455:2005/. Kadmis į aplinką daţniausiai patenka su nuotekų dumblu, fosforo ir azoto trąšomis,
kalkinėmis medţiagomis, organinėmis trąšomis ir kompostais, priklausomai nuo juos sudarančių
komponentų. Ţmogus kadmio gauna ir su oro, todėl tai aktualu yra pramoniniuose rajonuose.
Atskirose Europos šalyse kompostuose galiojantys kadmio kiekio ribojimo normos yra labai
nevienodos (4 pav.). Vienose šalyse, kaip Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir kt., galioja tik vienas
kadmio normos kompostuose ribojimas, kitur - du, o Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Olandijoje –
trys, Čekijoje – net keturi. Kai galioja daugiau ribojimų, tai maţiausios kadmio kiekio normos
paprastai nurodomos, kai kompostu tręšiami maistui skirti ţemės ūkio plotai arba ekologiškai
auginami augalai. Didesnėmis – kai auginami techniniai augalai, o didţiausiomis – ne ţemės ūkio
paskirties ţemė, rekultivuojami plotai ir tai daţnai tie atvejai, kai tręšimui naudojami nutekamieji
dumblai. Tačiau šie vertinimo kriterijai atskirose šalyse yra nevienodi. Maţiausios kadmio ribojimo
normos kompostuose daugelyje šalių paprastai esti 0,7-1,5 mg/kg, o didţiausios – apie 3 mg/kg, tačiau
Čekijoje ir Slovakijoje ši maksimali ribojanti norma yra 3, Estijoje – 4, o Graikijoje 10 mg/kg.
Europos kompostų gamintojų asociacija (European Compost Network (sutr. ECN) kompostuose
rekomenduoja tris kadmio ribojimo lygius - ≤0,7, ≤1,5 ir ≤3 mg/kg. Pirmasis – skirtas ekologinės
gamybos ūkiams, antrasis – ţemės ūkio paskirties ţemei, trečias – rekultivuojamuose ţemės plotuose /
Compost production..., 2007/.
35
4 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas kadmio kiekis (mg/kg s. m.):
Pastabos: 1. Graikijoje ribojamas kadmio kiekis 10 mg/kg s.m.
2. Siūlomi kadmio kiekio ribojimai: ruda spalva – I, raudona – II, oranţinė – III kategorija.
3. EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma, EC – Eurpos komisijos rekomenduojama norma.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3
Cd mg/kg
Mėg
inia
i
5 pav. Kadmio kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
5,5
AT
BE C
ZDE
DK
ES
FIFR
HU IE IT LU LT LV N
LPL
SE
SK
UK
EU E
CO L
ABEL E
C
Cd
, m
g/k
g
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
I kategorija
≤ 0,7 mg/kg II kategorija
0,7–1,3 mg/kg
III kategorija
1,3–3,0 mg/kg
x = 0,5±0,3
Me= 0,5
Min= 0,2
Max= 1,2
36
Lietuvoje pagal Aplinkos ministro 2011 m. balandţio 18 d. įsakymu Nr. D1-327 patvirtintą
―Biologiškai skaidţių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašą‖
sunkiųjų metalų kiekis, tame tarpe kadmio, tręšiant biologiškai skaidţiomis atliekomis, neribojamas.
Reikalavimai sunkiesiems metalams, tręšimui naudojant kompostą, yra Aplinkos ministro 2007 m.
sausio 25 d. patvirtintatuose ―Biologiškai skaidţių atliekų kompostavimo gamtosauginiuose
reikalavimuose‖. Čia nurodyta, jog tręšimo kompostu norma turi būti tokia, kad sunkiųjų metalų kiekis
numatomame per metus panaudoti komposte neviršytų didţiausio leidţiamo sunkiųjų metalų kiekio,
kuris per metus gali patekti į dirvoţemį, o sunkiųjų metalų koncentracijos dirvoţemyje dėl tręšimo
kompostu negali viršyti didţiausių leidţiamų koncentracijų, nustatytų LAND 20-2005. Šiame
dokumente I kategorijos nuotekų dumble Cd leistina koncentracija yra 1,5 mg/kg, II kategorijos – 1,5-
20 mg/kg, III-čios - >20 mg/kg. Leidţiama ţemės ūkyje tręšimui naudoti, kai pH <5,5, tik I ir II
kategorijos nuotekų dumblą, tačiau II kategorijos dumblas naudojamas jei sunkiųjų metalų
koncentraciją dirvoţemyje neviršija 70% didţiausios leidţiamos sunkiųjų metalų koncentracijos. Ši
kadmiui smėliuose ir priesmėliuose yra 1,0, priemoliose ir moliuose 1,5 mg/kg. Negalima tręšti vaisių
ir darţovių, o kaupiamuosius augalus – tik po metų, be to įterpiama norma smėliuose ir priesmėliuose
neturi viršyti 0,1, priemoliuose ir moliuose 0,15 kg/ha.
Įvertinus ES šalyse galiojančius kadmio kiekio ribojimo normatyvus Lietuvoje tikslinga būtu
kompostuose taikyti šiuos kadmio kiekio apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus naudoti
ţemės ūkyje – ≤0,7, II kategorijos, skirtus auginti energetinius augalus – ≤1,3, III-čios, ne ţemės
ūkio paskirties, skirtus naudoti rekultivuojamuose plotuose – ≤3,0 mg/kg.
Šiame darbe kadmio kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirta 20 komposto ėminių, pagamintų iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Iš šių ėminių 16 vnt. arba 80% pagal kadmio kiekį
atitiko rekomenduojamiems I kategorijos kompostams, 20% - II kategorijos kompostams (5 pav.).
Chromas (Cr) priskiriamas II toksiškumo klasei, yra kancerogeninis elementas, jo
mutageniškumas maţas. Kaupiasi ţmogaus ir gyvulių organizmuose per maistą ir pašarus. Sukelia
širdies raumenų, kepenų ir inkstų distrofiją, dermatitus, egzemas. Stiprus alergenas. Chromo didesnė
koncentracija sukelia jaunų augalų chlorozę, stabdo šaknų augimą. Ypač kenksmingi dvivalenčiai ir
šešiavalenčiai chromo junginiai. Chromas į aplinka patenka su nuotekų dumblu, fosforo ir organinėmis
trąšomis, kompostais /Maţvila J. ir kt., 2001/. PSO nustatė, jog normalus šio elemento, patenkančio į
ţmogaus organizmą, kiekis sudaro 50-200 μg/dienai / LST CR 13455:2005/.
Europos šalyse kompostuose galiojantys chromo kiekio ribojimo normos yra labai nevienodos
(6 pav.). Kaip ir kadmiui galioja vienas ar keli normos kompostuose ribojimai, priklausomai nuo
komposto naudojimo ţemės ūkio ar ne ţemės ūkio paskirčiai. Maţiausios chromo ribojimo normos
kompostuose daugelyje šalių esti 70-100 mg/kg, o didţiausios – apie 250-300 mg/kg, o Graikijoje ši
maksimali ribojanti norma yra 510, Airijoje – 600, o Estijoje 1000 mg/kg. Europos kompostų
gamintojų asociacija (ECN) kompostuose rekomenduoja tris kadmio ribojimo lygius - ≤70, ≤100 ir
≤120 mg/kg. Pirmasis – skirtas ekologinės gamybos ūkiams, antrasis – ţemės ūkio paskirties ţemei,
trečias – rekultivuojamuose ţemės plotuose Compost production..., 2007/.
37
6 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas chromo kiekis (mg/kg s.m.):
Pastabos: 1. Graikijoje ribojamas chromo kiekis yra 510 mg/kg s.m., Airijoje - 600 mg/kg s.m., Estijoje 1000 mg/kg s.m.
2. Siūlomi chromo kiekio ribojimai: ruda spalva – I, raudona – II, oranţinė – III kategorija.
3. EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma, EC – Eurpos komisijos rekomenduojama norma.
0123456789
1011121314151617181920
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Mėg
inia
i
Cr mg/kg
7 pav. Chromo kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
0
2040
6080
100
120140
160
180200
220240
260
280300
320
AT
BE C
ZDE
ES
FIFR
HU LU LT N
LPL
SU
SK
UK
EU E
CO L
ABEL E
C
Cr,
mg
/kg
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
I kategorija
≤ 70mg/kg II kategorija
70–100 mg/kg
III kategorija
100–120 mg/kg x = 6,9±1,6
Me= 7,1
Min= 4,9
Max= 10,9
38
Lietuvoje chromui, kaip ir kitiems sunkiesiems metalams patekimo į aplinką reikalavimus
apsprendţia dokumentai ―Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai― ir LAND
20-2005. Jame I kategorijos nuotekų dumble Cr leistina koncentracija yra 140 mg/kg, II kategorijos –
140-400 mg/kg, III-čios - >400 mg/kg. Leidţiama ţemės ūkyje tręšimui naudoti, kai pH <5,5, tik I ir II
kategorijos nuotekų dumblą, tačiau II kategorijos dumblas naudojamas jei chromo koncentraciją
dirvoţemyje neviršija 70% didţiausios leidţiamos sunkiųjų metalų koncentracijos. Ši chromui
smėliuose ir priesmėliuose yra 50, priemoliose ir moliuose 80 mg/kg. Negalima tręšti vaisių ir
darţovių, o kaupiamuosius augalus – tik po metų, be to įterpiama chromo norma smėliuose ir
priesmėliuose neturi viršyti 7, priemoliuose ir moliuose 10 kg/ha.
Įvertinus ES šalyse galiojančius chromo kiekio ribojimo normatyvus Lietuvoje tikslinga būtu
kompostuose taikyti šiuos chromo kiekio apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus naudoti
ţemės ūkyje – ≤70, II kategorijos, skirtus auginti energetinius augalus – ≤100, III-čios, ne ţemės
ūkio paskirties, skirtus naudoti rekultivuojamuose plotuose – ≤120 mg/kg.
Šiame darbe chromo kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirta 20 komposto ėminių, pagamintų iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Visi šie ėminiai chromo turėjo labai maţai ir pilnai
atitiko I kategorijos komposto reikalavimams (7 pav.).
Varis (Cu) priskiriamas II pavojingumo klasei. Ţmogaus ir gyvulių organizmuose vario
perteklius sukelia antiimunines reakcijas, paţeidţia centrinę nervų sistemą, kepenis, inkstus, sukelia
gastritus, opaligę, plaučių ligas, kepenų cirozę /Maţvila J. ir kt., 2001/. Nėra pakankamai duomenų
apie vario kiekius nustatant maksimalias normas dienos racione, daugiau kalbama apie minimalius
kiekius. PSO pasiūlė, kad minimalus vario patekimas į organizmą galėtų būti 2 mg/dienai /LST CR
13455:2005/. Daugiausiai vario į aplinka patenka su nuotekomis, fosforo trąšomis, kalkinėmis
medţiagomis, pesticidais. Į ţmogus organizmą varis patenka ir su oru, todėl tai aktualu pramoniniuose
rajonuose. Augalams vario fitotoksinis poveikis daţniausiai pastebimas lengvose, rūgščiose, nedaug
organinių medţiagų turinčiose dirvose. Labiausiai kaupia varį bulvės, morkos, grikiai. Tačiau varis
augalams yra ir būtinas mikroelementas, todėl jo kiekį dirvoţemyje reikia tirti /Maţvila J. ir kt., 2001/..
Europos šalyse kompostuose galiojančios vario kiekio ribojimo normos yra nevienodos (8
pav.). Kaip ir kitiems sunkiesiems metalams galioja vienas ar keli normos kompostuose ribojimai,
priklausomai nuo komposto naudojimo ţemės ūkio ar ne ţemės ūkio paskirčiai. Maţiausios vario
ribojimo normos kompostuose daugelyje šalių esti 50-100 mg/kg, o didţiausios – apie 400-600 mg/kg.
Suomijoje, Latvijoje, Airijoje ši maksimali ribojanti norma yra 600, o Estijoje ir Danijoje - net 1000
mg/kg. Europos kompostų gamintojų asociacija (ECN) kompostuose rekomenduoja tris vario ribojimo
lygius - ≤70, ≤120 ir ≤300 mg/kg. Pirmasis – skirtas ekologinės gamybos ūkiams, antrasis – ţemės
ūkio paskirties ţemei, trečias – rekultivuojamuose ţemės plotuose /Compost production..., 2007/.
39
050
100150200250300350400450500550600650
Cu
, m
g/k
g
8 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas vario kiekis (mg/kg s.m.):
Pastabos: 1. Estijoje ir Danijoje ribojamas vario kiekis 1000 mg/kg s.m.
2. Siūlomi vario kiekio ribojimai: ruda spalva – I, raudona – II, oranţinė – III kategorija.
3. EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma, EC – Eurpos komisijos rekomenduojama norma.
0123456789
1011121314151617181920
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Mėg
inia
i
Cu mg/kg
9 pav. Vario kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
I kategorija
≤ 70mg/kg II kategorija
70–120 mg/kg
III kategorija
120–300 mg/kg x = 21,6±9,6
Me= 19,0
Min= 11,0
Max= 52,0
40
Lietuvoje variui, kaip ir kitiems sunkiesiems metalams patekimo į aplinką reikalavimus
apsprendţia dokumentai ―Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai― ir LAND
20-2005. Jame I kategorijos nuotekų dumble Cu leistina koncentracija yra 75 mg/kg, II kategorijos –
75-1000 mg/kg, III-čios - >1000 mg/kg. Leidţiama ţemės ūkyje tręšimui naudoti, kai pH <5,5, tik I ir
II kategorijos nuotekų dumblą, tačiau II kategorijos dumblas naudojamas jei vario koncentraciją
dirvoţemyje neviršija 70% didţiausios leidţiamos sunkiųjų metalų koncentracijos. Ši variui smėliuose
ir priesmėliuose yra 50, priemoliose ir moliuose 80 mg/kg. Negalima tręšti vaisių ir darţovių, o
kaupiamuosius augalus – tik po metų, be to įterpiama vario norma smėliuose ir priesmėliuose neturi
viršyti 8, priemoliuose ir moliuose 12 kg/ha.
Įvertinus ES šalyse galiojančius vario kiekio ribojimo normatyvus Lietuvoje tikslinga būtu
kompostuose taikyti šiuos vario kiekio apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus naudoti ţemės
ūkyje – ≤70, II kategorijos, skirtus auginti energetinius augalus – ≤120, III-čios, ne ţemės ūkio
paskirties, skirtus naudoti rekultivuojamuose plotuose – ≤300 mg/kg.
Šiame darbe vario kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirta 20 komposto ėminių, pagamintų iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Visi šie ėminiai vario turėjo labai maţai ir pilnai
atitiko I kategorijos komposto reikalavimams (9 pav.).
Gyvsidabrio (Hg) nuodingumas ţmogui ir gyvūnams pasireiškia tuo, jog sutrigdo fermentų
veiklą, paţeidţia centrinė nervų sistemą ir širdies darbą. Organininai gyvsidabrio junginiai daug
nuodingesni nei neorganiniai. Gyvsidabris nuodingas tiek patenkantis per kvėpavimo takus, tiek ir su
maistu. Daug į aplinka jo patenka su celiuliozės-popieriaus įmonių atliekomis, buitinėmis atliekomis,
augalų apsaugos priemonėmis, organinėmis trąšomis ir kompostais /Maţvila J. ir kt., 2001/.
Europos šalyse kompostuose galiojančios gyvsidabrio kiekio ribojimo normos yra nevienodos
(10 pav.). Kaip ir kitiems sunkiesiems metalams galioja vienas ar keli normos kompostuose ribojimai,
priklausomai nuo komposto naudojimo ţemės ūkio ar ne ţemės ūkio paskirčiai. Maţiausios
gyvsidabrio ribojimo normos kompostuose daugelyje šalių esti 0,4-1,0 mg/kg, o didţiausios – apie 3
mg/kg. Graikijoje ir Airijoje ši maksimali ribojanti norma yra 5, o Estijoje 16 mg/kg. Europos
kompostų gamintojų asociacija (ECN) kompostuose rekomenduoja tris gyvsidabrio ribojimo lygius -
≤0,4, ≤1 ir ≤2 mg/kg. Pirmasis – skirtas ekologinės gamybos ūkiams, antrasis – ţemės ūkio paskirties
ţemei, trečias – rekultivuojamuose ţemės plotuose /Compost production..., 2007/.
41
10 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas gyvsidabrio kiekis (mg/kg s. m.):
Pastabos: 1. Estijoje ribojamas gyvsidabrio kiekis 16 mg/kg s.m.
2. Siūlomi gyvsidabrio kiekio ribojimai: ruda spalva – I, raudona – II, oranţinė – III kategorija.
3. EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma, EC – Eurpos komisijos rekomenduojama norma.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
0,0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0 1,1 1,2
Mėg
inia
i
Hg mg/kg
11 pav. Gyvsidabrio kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖
atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
5,5
AT
BE C
ZDE
DK
ES
FIFR
GR
HU IE
IT LU LT LV N
LPL
SU
SK
UK
EU E
CO L
ABEL E
C
Hg
, m
g/k
g
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
I kategorija
≤ 0,4 mg/kg
II kategorija
0,4–1,0 mg/kg III kategorija
1,0–2,0 mg/kg
x = 0,06±0,06
Me= 0,05
Min= 0,01
Max= 0,21
42
Lietuvoje gyvsidabriui, kaip ir kitiems sunkiesiems metalams patekimo į aplinką reikalavimus
apsprendţia dokumentai ―Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai― ir LAND
20-2005. Jame I kategorijos nuotekų dumble Hg leistina koncentracija yra 1,0 mg/kg, II kategorijos –
1,0-8,0 mg/kg, III-čios - >8,0 mg/kg. Leidţiama ţemės ūkyje tręšimui naudoti, kai pH <5,5, tik I ir II
kategorijos nuotekų dumblą, tačiau II kategorijos dumblas naudojamas jei gyvsidabrio koncentraciją
dirvoţemyje neviršija 70% didţiausios leidţiamos sunkiųjų metalų koncentracijos. Ši gyvsidabriui
smėliuose ir priesmėliuose yra 0,6, priemoliose ir moliuose 1,0 mg/kg. Negalima tręšti vaisių ir
darţovių, o kaupiamuosius augalus – tik po metų, be to įterpiama gyvsidabrio norma smėliuose ir
priesmėliuose neturi viršyti 0,05, priemoliuose ir moliuose 0,1 kg/ha.
Įvertinus ES šalyse galiojančius gyvsidabrio kiekio ribojimo normatyvus Lietuvoje tikslinga
būtu kompostuose taikyti šiuos gyvsidabrio kiekio apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus
naudoti ţemės ūkyje – ≤0,4, II kategorijos, skirtus auginti energetinius augalus – ≤1,0, III-čios, ne
ţemės ūkio paskirties, skirtus naudoti rekultivuojamuose plotuose – ≤2,0 mg/kg.
Šiame darbe gyvsidabrio kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirta 9 komposto ėminiai, pagaminti iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Visi šie ėminiai gyvsidabrio turėjo labai maţai ir
pilnai atitiko I kategorijos komposto reikalavimams (11 pav.).
Nikelis (Ni) priskiriamas II toksiškumo klasei, pasiţymi kancerogeninėmis savybėmis.
Ţmogaus ir gyvulių organizmuose paţeidţia medţiagų apykaitos ir kraujo susidarymo procesus,
skydliaukės funkcijas, sukelia centrinės nervų sistemos, inkstų, kepenų, širdieą raumenų, bluţnies
pakitimus, regėjimo sutrikimus. Į aplinka nikelis patenka su nuotekomis, fosforo trąšomis, kalkinėmis
medţiagomis, azoto bei organinėmis trąšomis /Maţvila J. ir kt., 2001/. Nėra nustatyta nikelio patekimo
į organizmą dienos norma, tačiau daţniausiai laikomasi – 100-200 μg/dienai, o koncentracija
komposte neturi viršyti 1 000 μg/g s.m./LST CR 13455:2005/.
Europos Sąjungos šalyse kompostuose galiojančios nikelio kiekio ribojimo normos yra
nevienodos (12 pav.). Kaip ir kitiems sunkiesiems metalams galioja vienas ar keli normos
kompostuose ribojimai, priklausomai nuo komposto naudojimo ţemės ūkio ar ne ţemės ūkio
paskirčiai. Maţiausios nikelio ribojimo normos kompostuose daugelyje šalių esti 20-50 mg/kg, o
didţiausios – apie 90-120 mg/kg. Airijoje ši maksimali ribojanti norma yra 150, Graikijoje – 200, o
Estijoje - net 300 mg/kg. Europos kompostų gamintojų asociacija (ECN) kompostuose rekomenduoja
tris vario ribojimo lygius - ≤25, ≤40 ir ≤60 mg/kg. Pirmasis – skirtas ekologinės gamybos ūkiams,
antrasis – ţemės ūkio paskirties ţemei, trečias – rekultivuojamuose ţemės plotuose /Compost
production..., 2007/.
43
12 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas nikelio kiekis (mg/kg s. m.):
Pastabos: 1. Graikijoje ribojamas nikelio kiekis 200 mg/kg s.m., Estijoje - 300 mg/kg s.m.
2. Siūlomi nikelio kiekio ribojimai: ruda spalva – I, raudona – II, oranţinė – III kategorija.
3. EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma, EC – Eurpos komisijos rekomenduojama norma.
0123456789
1011121314151617181920
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60
Mėg
inia
i
Ni mg/kg
13 pav. Nikelio kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
0102030405060708090
100110120130140150160
AT
BE C
ZDE
DK
ES
FIFR
HU IE
IT LU LT LV N
LPL
SU
SK
UK
EU E
CO L
ABEL E
C
Ni ,
mg
/kg
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
I kategorija
≤ 25 mg/kg
II kategorija
25–40 mg/kg
III kategorija
40–60 mg/kg
x = 6,4±2,4
Me= 5,5
Min= 3,8
Max= 10,4
44
Lietuvoje nikeliui, kaip ir kitiems sunkiesiems metalams patekimo į aplinką reikalavimus
apsprendţia dokumentai ―Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai― ir LAND
20-2005. Jame I kategorijos nuotekų dumble Ni leistina koncentracija yra 50 mg/kg, II kategorijos –
50-300 mg/kg, III-čios - >300 mg/kg. Leidţiama ţemės ūkyje tręšimui naudoti, kai pH <5,5, tik I ir II
kategorijos nuotekų dumblą, tačiau II kategorijos dumblas naudojamas jei nikelio koncentraciją
dirvoţemyje neviršija 70% didţiausios leidţiamos sunkiųjų metalų koncentracijos. Ši nikeliui
smėliuose ir priesmėliuose yra 50, priemoliose ir moliuose 60 mg/kg. Negalima tręšti vaisių ir
darţovių, o kaupiamuosius augalus – tik po metų, be to įterpiama nikelio norma smėliuose ir
priesmėliuose neturi viršyti 2, priemoliuose ir moliuose 3 kg/ha.
Įvertinus ES šalyse galiojančius nikelio kiekio ribojimo normatyvus Lietuvoje tikslinga būtu
kompostuose taikyti šiuos nikelio kiekio apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus naudoti
ţemės ūkyje – ≤25, II kategorijos, skirtus auginti energetinius augalus – ≤40, III-čios, ne ţemės
ūkio paskirties, skirtus naudoti rekultivuojamuose plotuose – ≤60 mg/kg.
Šiame darbe nikelio kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirta 20 komposto ėminių, pagamintų iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Visi šie ėminiai nikelio turėjo labai maţai ir pilnai
atitiko I kategorijos komposto reikalavimams (13 pav.).
Švinas (Pb) priskiriamas I toksiškumo klasei. Sukelia ţmogaus ir gyvulių organizmuose
maţakraujystę, hepatitą, encefalopatija, paralyţių, nukenčia kaulai /Maţvila J. ir kt., 2001/. Pagal PSO
patekimo į organizmą švino dienos normą yra 400-500 μg/dienai, o, pavyzdţiui, Junktinėje
Karalystėje - 200-250 μg/dienai / LST CR 13455:2005/. Į aplinką daug švino patenka su nuotekomis,
fosforo trąšomis, kalkinėmis medţiagomis, pesticidais, organinėmis ir azoto trąšomis /Maţvila J. ir kt.,
2001/.
Europos Sąjungos šalyse kompostuose galiojančios švino kiekio ribojimo normos yra
skirtingos (14 pav.). Kaip ir kitiems sunkiesiems metalams galioja vienas ar keli normos kompostuose
ribojimai, priklausomai nuo komposto naudojimo ţemės ūkio ar ne ţemės ūkio paskirčiai. Maţiausios
švino normos I klasės kompostuose nurodytos Austrijoje, Ispanijoje, Didţiojoje Karalystėje – apie 50
mg/kg, daugelyje kitų šalių 100-150 mg/kg, o didţiausios – apie 300-400 mg/kg. Graikijoje ir Airijoje
maksimali ribojanti norma yra 500, Estijoje - 750 mg/kg. Europos kompostų gamintojų asociacija
(ECN) kompostuose rekomenduoja tris švino ribojimo lygius - ≤45, ≤130 ir ≤180 mg/kg. Pirmasis –
skirtas ekologinės gamybos ūkiams, antrasis – ţemės ūkio paskirties ţemei, trečias –
rekultivuojamuose ţemės plotuose /Compost production..., 2007/.
45
14 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas švino kiekis (mg/kg s. m.):
Pastabos: 1. Estijoje ribojamas švino kiekis 750 mg/kg s.m.
2. Siūlomi švino kiekio ribojimai: ruda spalva – I, raudona – II, oranţinė – III kategorija.
3. EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma, EC – Eurpos komisijos rekomenduojama norma.
0123456789
1011121314151617181920
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60
Mėg
inia
i
Pb mg/kg
15 pav. Švino kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500P
b, m
g/k
g
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
I kategorija
≤ 45mg/kg
II kategorija
45–130 mg/kg
III kategorija
130–180 mg/kg
x = 10,3±5,8
Me= 8,8
Min= 3,8
Max= 19,1
46
Lietuvoje švinui, kaip ir kitiems sunkiesiems metalams patekimo į aplinką reikalavimus
apsprendţia dokumentai ―Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai― ir LAND
20-2005. Jame I kategorijos nuotekų dumble Pb leistina koncentracija yra 140 mg/kg, II kategorijos –
140-750 mg/kg, III-čios - >750 mg/kg. Leidţiama ţemės ūkyje tręšimui naudoti, kai pH <5,5, tik I ir II
kategorijos nuotekų dumblą, tačiau II kategorijos dumblas naudojamas jei švino koncentraciją
dirvoţemyje neviršija 70% didţiausios leidţiamos sunkiųjų metalų koncentracijos. Ši švinui
smėliuose, priesmėliuose yra 50, priemoliose ir moliuose - 80 mg/kg. Negalima tręšti vaisių ir
darţovių, o kaupiamuosius augalus – tik po metų, be to įterpiama švino norma smėliuose ir
priesmėliuose neturi viršyti 10, priemoliuose ir moliuose 15 kg/ha.
Įvertinus ES šalyse galiojančius švino kiekio ribojimo normatyvus Lietuvoje tikslinga būtu
kompostuose taikyti šiuos švino kiekio apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus naudoti
ţemės ūkyje – ≤45, II kategorijos, skirtus auginti energetinius augalus – ≤130, III-čios, ne ţemės
ūkio paskirties, skirtus naudoti rekultivuojamuose plotuose – ≤180 mg/kg.
Šiame darbe švino kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirta 20 komposto ėminių, pagamintų iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Visi šie ėminiai švino turėjo labai maţai ir pilnai
atitiko I kategorijos komposto reikalavimams (15 pav.).
Cinkas (Zn) priskiriamas II toksiškumo klasei, pasiţymi silpnu fitotoksiškumu,
kancerogeninėmis ir mutageninėmis savybėmis. Ţmogaus ir gyvulių organizmuose sukelia anemija,
plaučių, skrandţio, širdies, kasos ir kepenų veiklos sutrikimus. Paţeidţia raumenis, kaulus. Į aplinka
cinkas patenka su nuotekomis, fosforo trąšomis, pesticidais, daug jo kaupiasi pramonių rajonų
dirvoţemiuose / Maţvila J. ir kt., 2001/.
Europos Sąjungos šalyse kompostuose galiojančios cinko kiekio ribojimo normos yra
nevienodos (16 pav.). Kaip ir kitiems sunkiesiems metalams galioja vienas ar keli normos
kompostuose ribojimai, priklausomai nuo komposto naudojimo ţemės ūkio ar ne ţemės ūkio
paskirčiai. Maţiausios cinko ribojimo normos kompostuose daugelyje šalių esti 200-400 mg/kg, o
didţiausios – apie 1200-1800 mg/kg, o Graikijoje ši maksimali ribojanti norma yra 2000, Estijoje –
2500, o Danijoje - net 4000 mg/kg. Europos kompostų gamintojų asociacija (ECN) kompostuose
rekomenduoja tris cinko ribojimo lygius - ≤200, ≤400 ir ≤600 mg/kg. Pirmasis – skirtas ekologinės
gamybos ūkiams, antrasis – ţemės ūkio paskirties ţemei, trečias – rekultivuojamuose ţemės plotuose
/Compost production..., 2007/.
47
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
2000Z
n, m
g/k
g
16 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas cinko kiekis (mg/kg s. m.):
Pastabos: 1. Graikijoje ribojamas cinko kiekis 2000 mg/kg s.m., Estijoje - 2500 mg/kg s.m., Danijoje - 4000 mg/kg s.m.
2. Siūlomi cinko kiekio ribojimai: ruda spalva – I, raudona – II, oranţinė – III kategorija.
3. EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma, EC – Eurpos komisijos rekomenduojama norma.
0123456789
1011121314151617181920
0 100 200 300 400 500 600
Mėg
inia
i
Zn mg/kg
17 pav. Cinko kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
I kategorija
≤ 200 mg/kg
II kategorija
200–400 mg/kg III kategorija
400–600 mg/kg
x = 132,8±75,5
Me= 103,0
Min= 60,0
Max= 365,0
48
Lietuvoje cinkui, kaip ir kitiems sunkiesiems metalams patekimo į aplinką reikalavimus
apsprendţia dokumentai ―Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai― ir LAND
20-2005. Jame I kategorijos nuotekų dumble Zn leistina koncentracija yra 300 mg/kg, II kategorijos –
300-2500 mg/kg, III-čios - >2500 mg/kg. Leidţiama ţemės ūkyje tręšimui naudoti, kai pH <5,5, tik I ir
II kategorijos nuotekų dumblą, tačiau II kategorijos dumblas naudojamas jei cinko koncentraciją
dirvoţemyje neviršija 70% didţiausios leidţiamos sunkiųjų metalų koncentracijos. Ši cinkui smėliuose
ir priesmėliuose yra 160, priemoliose ir moliuose 260 mg/kg. Negalima tręšti vaisių ir darţovių, o
kaupiamuosius augalus – tik po metų, be to įterpiama cinko norma smėliuose ir priesmėliuose neturi
viršyti 20, priemoliuose ir moliuose 30 kg/ha.
Įvertinus ES šalyse galiojančius cinko kiekio ribojimo normatyvus Lietuvoje tikslinga būtu
kompostuose taikyti šiuos cinko kiekio apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus naudoti
ţemės ūkyje – ≤200, II kategorijos, skirtus auginti energetinius augalus – ≤400, III-čios, ne ţemės
ūkio paskirties, skirtus naudoti rekultivuojamuose plotuose – ≤600 mg/kg.
Šiame darbe cinko kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirta 20 komposto ėminių, pagamintų iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Iš šių ėminių 17 vnt. arba 85% pagal cinko kiekį
atitiko rekomenduojamiems I kategorijos kompostams, 15% - II kategorijos kompostams (17 pav.).
Arsenas (As). Apie jo nuodingumą ţmogui ir gyvūnams ţinota dar antikos laikais, tačiau jo
kiekio ribojimas mineralinėse trąšose ir kompostuose kai kuriose šalyse taikyti pradėtas palyginti
neseniai. Arsenas pasiţymi fitotoksiškumu ir kancerogeninėmis savybėmis, paţeidţia centrinę nervų
sistemą, akis, odą, daugelį vidaus organų. Pašaruose jo patekimo būdai ir apribojimai pateikti ES
Komisijos direktyvoje 2009/141/EB.
Palyginus aštuoniose Europos Sąjungos šalyse kompostuose arseno kiekį ribojančius
normatyvus (18 pav.), matosi, jog paprastai maţiausios normos esti 10-15 mg/kg, didţiausios - 25
mg/kg, o Latvijoje ši ribojanti norma yra 50 mg/kg. Lietuva kompostams arseno kiekio ribojimų
neturi. Taip pat nėra bendrų sutarimų dėl jo kiekio ribojimų ES.
Įvertinus kitų šalių patirtį Lietuvoje tikslinga būtu kompostuose taikyti šiuos arseno kiekio
apribojimus: I kategorijos kompostuose skirtus naudoti ţemės ūkyje – ≤10, II kategorijos, skirtus
auginti energetinius augalus – ≤15, III-čios, ne ţemės ūkio paskirties, skirtus naudoti
rekultivuojamuose plotuose – ≤25 mg/kg.
Šiame darbe arseno kiekiui nustatyti mūsų buvo ištirti 5 komposto ėminiai, pagaminti iš
maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Visi šie ėminiai arseno turėjo labai maţai ir pilnai
atitiko I kategorijos komposto reikalavimams (19 pav.).
49
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55A
s,
mg
/kg
18 pav. Atskirose šalyse komposte ribojamas arseno kiekis (mg/kg s. m.):
Pastaba: EU ECO LABEL – ECN paskaičiuota ekologiškai pagrįsta norma.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24
As mg/kg
Mėg
inia
i
17 pav. Arseno kiekis kompostuose pagamintuose iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2010-2011 m.
I kategorija
≤ 10 mg/kg
II kategorija
≥10–15 mg/kg III kategorija
≤ 25 mg/kg
x = 1,3±0,7
Me= 0,9
Min= 0,8
Max= 2,5
– A (I) klasė arba galioja tik vienas standartas;
– B (II) klasė arba galioja du standartai;
– C (III) klasė arba galioja trys standartai;
– D (IV) klasė arba galioja keturi standartai.
50
Organinės priemaišos. Pavojus ţmogui, aplinkai ir augalams atsiranda dėl komposte esančių
dirbtinių organinių medţiagų. Pavojus ţmogui yra susijęs su įkvėpimu, prarijimu ir/arba sąlyčiu su
uţterštais produktais, o aplinkai - su lakių junginių dispersija atmosferoje, ir su patvarių organinių
junginių biokaupimusi iki tokių kiekių, kurie yra svarbūs ekotoksikologiniu poţiūriu. Be to, daugelis
organinių junginių sukelia toksiškumą augalams.
Pavojingos organinės priemaišos paprastai atsiranda dėl ţmogaus veiklos. Jų buvimą komposte
gali apspręsti šios prieţastys:
kaip priedai naudojamos organinės medţiagos, pagerinančios komposto savybes;
esantys uţteršimo pėdsakai – gamybos proceso likučiai;
organinių junginių ne dėl aplinkos teršimo šaltinių buvimas bendrame fone;
kenksmingos priemaišos yra komposto sudėtinė dalis.
Viena problema, kuri yra labai specifinė šio tipo pavojui, yra ta, kad tokį platų spektrą
organinių junginių sunku uţ prieinamą kainą nustatyti.
Kompostuojamos medţiagos ir produktai iš atliekų gali turėti kenksmingų organinių priemaišų,
priklausomai nuo to, kokios yra jų pagrindinės sudėtinės dalys. Šiuose produktuose gali būti ir lakių, ir
patvarių organinių kenksmingų priemaišų. Kompostavimo proceso metu šių medţiagų ir organikos
irimas vyksta dėl bendro ar dalinio mikrobiologinio skaidymosi. Tačiau kai kuriais atvejais metabolitų
irimas yra toksiškesnis negu paties produkto / Kissel et al., 1992/.
Lakių organinių junginių gali būti konteineriuose išmestose atliekose. Šie junginiai gali garuoti
rūšiuojant atliekas ar jas kompostuojant.
Patvarios kenksmingos organinės priemaišos, kurios gali būti randamos kompostuojamose
medţiagose ir atliekų produktuose, yra pesticidai, polichlorbifenilai (PCB), aril-ir
aril/alkilfosforesteriai (naudojami kaip hidrauliniai skysčiai, plastifikatoriai, ugnies gesinimo
priemonės ir kt.), polichlor-dibenzodioksinai ir furanai (PCDD/Fs). Ţemės ūkio šalutinėje
produkcijoje pasitaiko chlororganinių pesticidų likučių, o lindanas daţnai randamas biogeninėse
kompostuotose medţiagose, kai pridedama medţio droţlių /Fricke, Vogtmann, 1993/. Lindano kiekis
paprastai yra labai maţas ir jis neturi įtakos kompostuojamos medţiagos kokybei. Skilimo procesas,
kompostuojant šias medţiagas, yra intensyvus: HCH 86%, DDX 64%, poliaromatiniai
angliavandeniliai (PAH) 56%, tačiau PCB – 45%, tuo tarpu, kai PCDD/F skilimo tyrimai vis dar yra
negalutinėje stadijoje /Fricke, Vogtmann, 1993/.
Į galimų kenksmingų priemaišų nuotekų dumble sąrašą įeina alifatiniai ir aromatiniai
angliavandeniliai, chalogenangliavandeniliai, chlororganiniai pesticidai, PCB, PAH, ftalatai ir
paviršinio aktyvumo medţiagos. Esminė analizavimo problema yra tai, kad šių tyrimų metu reikia
identifikuoti didţiulį kiekį plataus spektro junginių. Be to, reikia atsiţvelgti ir į skilimo produktus
/Commission of the European…, 1992/.
Dėl PAH yra priimtas bendras susitarimas, kad dirvoţemio uţteršimui emisija iš oro turi daug
didesnę svarbą negu nuotekų dumblas, nors pastaraisiais dešimtmečiais pastebėtas lėtas, tačiau
pastovus PAH koncentracijos didėjimas dirvoţemyje /Commission of the European…, 1992/. Webber
ir Goodin atliko lakių organinių junginių tyrimus dumble, Hembrock-Heger ištyrė patvarių organinių
junginių perėjimo į dirvą, augalus ir maistą faktorius, o Welp ir Brűmmer nustatė kenksmingų
organinių priemaišų toksiškumą dirvos mikroorganizmams, gaudami plačią įvairovę atsakomųjų
reakcijų, svarbiausias iš jų buvo pentachlorfenolis /Hembrock-Heger, 1992; Webber M. D., Goodin J.,
51
1992; Welp G., Brümmer, 1992/. PCDD/F pavojingumą ţmonėms dėl nuotekų dumblo naudojimo
dirvai įvertino Wild et al., 1994, kurie padarė išvadą, kad pavojus didėja, jei nuotekų dumble yra
būdinga koncentracija 33-37I-TEQ (faktorius, ekvivalentiškas toksiškumui, kuris išreiškia atskiro
PCDD toksiškumą lyginant su labiausiai toksišku 2,3,7,8 –T4CDD). Šiems autoriams atrodo, kad
nuotekų dumblo naudojimas ariamajame dirvoţemyje turi labai maţą efektą pavojingumui.
Svarbiausias PSDD/F ir kitų lipofilinių junginių (pvz., PAH, PCB, chlororganiniai pesticidai,
alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai, chlorangliavandeniliai, ftalatai ir paviršiaus aktyvios
medţiagos) perdavimo mechanizmas buvo identifikuotas tiriant naminius gyvulius, jiems prarijus
dumblo. Buvo padaryta išvada, kad dabartinė WHO/EURO TDI pasiūlomoji vertė 10pq I-TEQ/kg per
dieną yra viršijama tik tuo atveju, jei dumblas yra labai koncentruotas ir jei individas naudoja
produktus išimtinai tik iš dumblu apdorotos srities /LST CR 13455:2005/.
Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra (USEPA) paskelbė dumblo
saugojimo taisykles /USEPA..., 1993/, kurių paruošimui buvo ištirta daug potencialių teršalų. Kai kurie
iš jų (dimetilnitrozaminas ir tetrachlorfenolis) netrukdo net ir tuomet, kai jų nuotekų dumble yra didelė
koncentracija, kitų organinių teršalų tyrimai buvo atidėti dėl duomenų trūkumo. Tarp tokių buvo
benzo(a)antracenas, bis(2etilheksilftalatas), PCDD ir PCDF, metil -bis(2-chloranilinas), metilchloridas,
pentachlorfenolis, trikresilfosfatas. Dumblo analizavimas dėl PCDD/F vyksta šiuo metu.
Produktuose, gautuose iš gyvulių ir ţuvų atliekų, gali būti randama antibiotikų ir kitų vaistų.
Norvegijos tyrėjai pateikė informaciją apie oksolino rūgšties likučius (po apdorojimo vaistais) ţuvų
atliekose.
Foninės chlororganinių pesticidų (DDT, lindanas) koncentracijos randamos tokiuose gamtinės
kilmės produktuose kaip ţievė ar medţio pluoštas, o daţniausiai dėl naudojamų pesticidų miškų
pramonėje. Lindano kenksmingas poveikis yra maţesnis tose šalyse, kuriose jo naudojimas yra
uţdraustas. Vokietijos ekspertai praneša, kad lindano, cipermetrino ir DDT koncentracijos daţnai
viršija ribas ţievėje ir dţiuto pluošte, o šiaudai gali būti uţteršti fungicidais. ES daugiausiai lindanu
uţterštų produktų (virš foninės koncentracijos) randama produktuose, į kurių sudėtį įeina ţievė ir jie
yra importuoti iš Rytų Europos šalių /LST CR 13455:2005/.
Durpėse randama herbicidų, tai derliaus ruošimo proceso likučiai. Perspektyvoje numatomas
herbicidų likučių maţėjimas, nes įdiegiamos modernios durpių ekstrahavimo technologijos ir nėra
priklausomybės nuo naudojamų herbicidų.
Medienos ir pluošto produktai gali turėti medienos konservantų, kuriais apdorojama mediena,
likučių (pentachlorfenolis, PCP).
Tokiose neorganinėse medţiagose kaip šlakas ir akmens vata, galinčiose būti komposto
gamybos procese, tikėta rasti fenolformaldehidinių dervų kaip rišamosios medţiagos, mineralinio
aliejaus, polipropilenglikolio. Pastarieji junginiai naudojami gamybos procese, siekiant išgauti tam
tikras savybes, tokias kaip atsparumą vandeniui, patvarumą, tinkamumą naudoti. Tačiau nėra duomenų
apie tų medţiagų kiekius galutiniame produkte, todėl negalima nusakyti jų potencialiai sukeliamos
rizikos vartotojams, augalams ar aplinkai /LST CR 13455:2005/.
Sintetinių medţiagų sudėtyje gali būti monomerų, plastifikatorių ir medţiagų, apsaugančių nuo
ugnies. Pastarosios medţiagos gali būti ţalingos (toksiškos) vartotojams ir augalams. Konkrečiu atveju
poliureatno putose gali būti uretano ir aromatinių aminų, karbamidinėje dervoje – laisvo formaldehido,
polifenolyje – laisvo fenolio, polistirene – stireno monomerų. Tačiau daugelis įstatymų rengėjų laikosi
nuomonės, kad tokių organinių junginių priemaišų pasitaiko retai ir jų kiekiai labai riboti, o be to,
duomenis apie juos sunku įvertinti ir palyginti /LST CR 13455:2005/.
Įvairių šalių specialistų dauguma specifinių kenksmingų organinių priemaišų ir jų reguliavimo
metodų kompostuojamuose medţiagose apibendrintai pateiktas 9 lentelėje /LST CR 13455:2005/.
52
9 lentelė. Kompostuojamų medţiagų, kurios gali būti uţterštos organiniais junginiais, ir jų kontrolei
taikyti arba siūlomi metodai
Medţiaga Priemaiša Pastabos
Ţievė Pesticidai, lindanas, DDT,
cipermetrinas
< arba = 0,5 mg/l lindano arba
cipermetrino natūralios medţiagos
(Vokietijos pasiūlymas)
Šiaudai Pesticidai, augimo reguliatoriai
Organiniai pluoštai Medienos konservantai
Pjuvenos Pentachlorfenolis
Dţiuto pluoštas Lindanas, DDT, cipermetrinas
Sintetiniai
produktai
Monomerai, plastifikatoriai
Poliuretanas Aromatiniai aminai, uretanas
Polifenolas: Fenolis
Karbamidinė derva Laisvas formaldehidas
Polistirenas Stireno monomeras
Poliakrilamidas Akrilamido monomeras
Vandens kultūrų
atliekos
Antibiotikai (pvz., oksolino
rūgštis)
Norvegija rekomenduoja sustabdyti tų
atliekų, kuriose yra negyvų ţuvų,
naudojimą ruošiant dirvoţemio
gerinimo medţiagos /auginimo terpes
Dirva PCB Prancūzija siūlo max 1 mg/ha/per
metus (pasiūlymas EEC 91/C/299/05)
Nuotekų dumblas Nonilfenolis max 50 mg/kg s.
m.
Toluenas max 5 mg/kg s. m.
3PAH max 3 mg/kg s. m
3PCB max 0.4 mg/kg s.m
Laisvas susitarimas Švedijoje /
Tidestrom H., 1997/.
Nors organinės kenksmingos priemaišos yra kompostuose, šiuo metu nėra pasiūlytų
rekomendacijų jų normų nustatymui EN bei ISO standartuose dėl atskirose šalyse skirtingo poţiūrio,
laboratorinių analizių brangumo, techninių ir komercinių prieţasčių. Vokietija ir Jungtinė Karalystė
ribojantį polichlorbifenilų (PCBs) kiekį nurodo 0,4 mg/kg s.m, o poliaromatiniai angliavandeniliai
(PAHs) kiekį – 4 mg/kg s.m.
Lietuvoje pagamintuose kompostuose iš maisto pramonės atliekų, kaip alaus, cukraus,
grūdų, spirito gamybos, taip pat iš ţemės ūkio augalininkystės atliekų, tirti organine priemaišas
kompostuose netikslinga. Tačau jas būtina nustatyti kompostuose jei jų gamybai naudotas arba
buvo vienas iš komponentų nuotekų dumblas, miesto, dyzelo bei bioetanolio, medienos gamybos
atliekos. Tuomet taikyti leistiną PCBs norma ≤0,4 mg/kg s.m., ≤PAHs – 4 mg/kg s.m.
Eutropiniai veiksniai. Tokio tipo pavojus kyla dėl intensyvaus ar netinkamo dirvoţemio
gerinimo medţiagų ir auginimo terpių naudojimo, tame tarpe kompostų ir jų sudėtinių dalių, kai į
aplinkos vandenis patenka cheminės medţiagos – augalų maisto elementai. Ypač ţalingas yra azotas
53
bei fosforas. Netinkamu vartojimu laikomas taip pat ir netinkamas šių medţiagų saugojimas,
naudojimas uţdraustose vietose, arti vandens telkinių. Eutropinė rizika labai priklauso nuo vietinių
sąlygų.
Komposte yra svarbūs ne tik bendri šių dviejų elementų kiekiai, bet lengvai tirpūs. Daugelio ES
šalių azoto taršos maţinimas, naudojant trąšas, susietas su su EEB direktyva 91/676/EEC, ţinoma kaip
Nitratų direktyva.
Siekiant išvengti eutropinių veiksnių rizikos Lietuvoje tikslinga taikyti komposto tręšimo
normą apribojimus, kad įterpiamas metinis bendro azoto (N) kiekis neviršytu 170 kg/ha, o bendras
fosforo (P) – 40 kg/ha.
Fitotoksiniai veiksniai. Pavojus kyla dėl elementų ar junginių, esančių komposte ir galinčių
sukelti toksiškumą augalo augimo metu. Potencialios fitotoksiškumo prieţastys yra per didelė tirpių
druskų koncentracija, galimai nuodingi elementai, herbicidų likučiai, organiniai teršalai, susidarantys
dėl produktų ar (ir) šaknų liekanų irimo bei fermentacijos. Kai kurie iš fitotoksiškumo veiksniai,
pavyzdţiui druskų koncentracija labai priklauso nuo augalų jautrumo jai. Tačiau šie veiksniai
specifiškai yra susiję su kitais toksiškais komponentais, kurie yra neţinomi arba kurių nustatymas
cheminiais ir fizikiniais metodais ekonomiškai ar techniškai yra neįmanoma, arba kurių toksiškumą
sukelia dviejų ar daugiau faktorių sinergetinis efektas.
Nespecifinių fitotoksiškumo veiksnių nustatymas daugiausiai priklauso nuo biologinių metodų
įsisavinimo, kuriuose naudojami sėklų daigumo tyrimai arba (ir) bandomųjų augalų auginimas.
Bandymų tikslas, įvertinant kompostuotų medţiagų brandumą ir stabilumą, nustatyti šių veiksnių įtaką
augalų augimui /Brinton, 1994/.
Fitotoksiškumo tyrimams kompostuotose medţiagose ir ţievių produktuose prancūzų tyrėjai
pateikia aktyvų augalų anglies metodą /Bouhot, 1982/. Nyderlandų mokslininkai siūlo šaknų
pailginimo bandymą su vasariniais mieţiais. Austrijoje sukurtas augalų suderinamumo metodas
kompostuojamiems produktams panaudojant pipirnes ir motiejukus. Italijoje kompostuotų produktų
brandumui nustatyti taikomas šaknų pailginimo metodas su Lepidium sativum (pipirnė) /LST CR
13455:2005/. Tam tinkama tarptautinio standarto nuoroda yra ISO/TC 190, standarto ISO/DIS 11269-
1 Soil quality; determination of the effects of pollutants on soil flora; part 1: method for the
measurement of inhibition of root growth, kurios tikslas yra nustatyti toksiškumo poveikį augalams.
Metodas yra taikytinas visiems dirvoţemiams, dirvoţemius formuojančioms medţiagoms, atliekų
likučiams arba chemikalams, kurie gali būti naudojami dirvoţemiui, išskyrus tuos atvejus, kai
priemaišos pasiţymi dideliu lakumu arba veikia tik fotosintezę.
Standarte LST CR 13455 nurodoma, kad fitotoksiškumo bandymas yra reikalingas, nes jis gali
būti naudojamas, kai kitais būdais toksinai nenustatomi.
Svarbiausieji kriterijai ir reikalavimai taikant fitotoksiškumo bandymus:
a) šie bandymai taikomi kai sunku ar per brangu fitotoksiškumą yra įvertinti cheminiais
analizavimo metodais;
b) taikomi bandymai turi tikti kompostuose identifikuojantiems cheminiams junginiams ir jų kiekio
pasiskirstymo diapazonui;
c) neturi būti painiojamas maistinių medţiagų trūkumas su fitotoksiškumu;
d) prieš taikant bandymus turi būti įvertinta ar nėra didelio kiekio amonio druskų ir (ar) druskų
koncentracijos neigiamo poveikio;
e) fitotoksiškumo bandymai turėtų būti atliekami reguliariai ir prieinama kaina;
54
f) fitotoksiškumo bandymai turėtų realiai atspindėti nepageidaujamus herbicidus ir kitas organines
sintetines medţiagas;
g) fitotoksiškumo bandymai turėtų realiai atspindėti fermentacijos produktus, kurių buvimas reikštų
blogą kompostavimo procesą arba netinkamą kompostuotų medţiagų patvarumą.
Kadangi kompostuose yra daug cheminių junginių su skirtingu kiekio pasiskirstymo diapazonu,
tai fitotoksiškumui įvertinti gali būti reikalingas daugiau kaip vienas metodas.
Lietuvoje komposto fitotoksiškumo saugos tyrimai turėtų būti daromi tais atvejais, kai
naudojant kompostą iškyla problemų su auginamų augalų būklę – jie prastai auga, nyksta,
atsiranda netipingų maisto medţiagų sutrikimo poţymių ir kt. Uţ komposto kokybę atsakingas
gamintojas, todėl jis ir turėtų atlikti tokius tyrimus jei šie yra reikalingi ar iškilo abejonių dėl
komposto neigiamo poveikio augalams. Šie tyrimai taip pat būtini kai kompostas parduodamas
maţoje pakuotėje ar dedamas į mišinius skirtus šiltnamiams, mėgėjiškai sodininkystei,
darţininkystei, gėlininkystei.
Daigios sėklos ir šakniastiebiai. Kompostuose nepageidaujamų daigių sėklų ir (arba)
šakniastiebių buvimas sukelia pavojų, nes gali trukdyti kultūrinių augalų augimui, sumaţinti jų vertę
bei derlingumą. Be to, tai gali būti traktuojama kaip netiesioginė aplinkos ir vartotojų sauga, nes
kompostuose atliekama sėklų ir šakniastiebių kontrolė gali padėti maţinti herbicidų naudojimą.
Organinės ir gamtinės kilmės, neapdorotose neorganinėse (pvz., molyje, priesmėlyje, dumble,
nuosėdose ir kt.) ir organinėse (durpėse, gyvulių atliekose) medţiagose yra gyvybingų sėklų ir
šakniastiebių. Tai priklausomai nuo vietovės, produkcijos, komposto gaminimo bei piktţolių valymo
būdų. Durpių gamintojai, remdamiesi patirtimi, mano, kad Erica tetralix and Juncus spp. yra durpėse.
Juncus vis labiau tampa piktţolių problema, kuriai reikia skirti dėmesį. Pagamintuose kompostuose
gali būti sėklų ar šakniastiebių, tačiau gerai veikiantis kompostavimo procesas yra pakankamas jų
daigumui sumaţinti.
Daugelio šalių nacionaliniuose teisės aktuose dirvoţemio gerinimo medţiagose ir auginimo
terpėse, įskaitant kompostus, yra nurodomas leistinas daigių sėklų ir (arba) šakniastiebių skaičius. Jis
paprastai yra 1-3 sudygusios sėklos ir (arba) šakniastiebiai vienam auginimo terpių litrui komposto.
Tačiau Belgijos, Didţiosios Britanijos teisės aktuose nurodoma, jog dirvoţemio gerinimo medţiagose
ir auginimo terpėse piktţolių būti negali, o Olandijoje jų negali būti vazonėliams uţpildyti
naudojamuose substratuose.
Standarte EN CR 13455 nurodoma, kad „nebūtų daigių piktţolių sėklų ar šakniastiebių―,
laikina priimtina riba yra maţiau kaip 1 daigas (daigi sėkla)/litrui auginimo terpės ir maţiau kaip 3
daigai (daigios sėklos)/litrui dirvoţemio gerinimo medţiagos.
Lietuvoje sūlome įteisinti, kad kompostuose gyvybingų piktţolių ar šakniastiebių neturėtų
būti daugiau 2 vnt./l.
Biologinis pavojus. Tai patogenai ţmogui ir gyvūnams, produktų ir alergenų mikrobiologija.
Virusai, bakterijos, tarp jų aktinomicetės, pelėsiai, vienaląsčiai, kirmėlės gali uţteršti arba
daugintis organinėje medţiagoje gamybos, skilimo ar kompostavimo ir saugojimo metu. Kai kurie iš jų
gali sukelti infekcijas, o kai kurie, ypač pelėsiai ir aktinomicetės - alergiją ar kitas ligas, kaip gleivinės
dirginimą, gleivinės uţdegimą, astmą, alerginę plaučių ligą ar karščiavimą dėl tiesioginio įkvėpimo ar
per produktus. Bene pačią svarbiausią reikšmę turi pagal Gramą neigiamos ir ekskrementų bakterijos,
termofilinės aktinomicetės ir grybelis Aspergillus fumigatus. Pavojus gali kilti ir įkvėpus, ir per odą -
tiek namų ūkyje, tiek naudojant specialistams, bet tikimybė įkvėpti yra didesnė gamybos ir maišymo
55
metu negu naudojant. Patogenai ir alergenai turi skirtingą pavojingumo laipsnį, bet ryškaus skirtumo
tarp jų šaltinių ir susijusių rūšių nėra, todėl kontrolės metodai yra panašūs /LST CR 13455:2005/.
Sukeliamos ligos. Infekcija kyla prarijus uţterštą produktą, prasiskverbus į odą per atviras
ţaizdas, sumušimus, randus.
Gleivinės dirginimas pasireiškia sausu kosuliu, akių perštėjimu, nosies ir gerklės dirginimu.
Dirginimo efektas gali pasireikšti ir nesukeldamas imuninės sistemos ar tarpinių grandţių atsako
/Richerson, 1990/. Tai gali atsitikti, jei atvirai ilgą laiką laikomos nedidelių koncentracijų medţiagos -
endotoksinai ar kiti bioaerozolių komponentai.
Bronchitai ir chroniškos plaučių ligos gali kilti taip pat dėl entotoksinų, galbūt didesnių dozių
negu tos, kurios sukelia gleivinės dirginimą, ir dėl nespecifinių reakcijų į dulkes ir kitus bioaerozolių
komponentus. Grybelio sporų reikšmė nėra aiški, bet gali būti vidinių ligos ryšių (gali vykti
struktūrinių pokyčių ir kisti jautrumas alergenams iš oro, tarp jų ţiedadulkėms, grybelio sporoms,
vabzdţiams, erkėms, gyvulių kailiui ir kitoms proteininėms medţiagoms).
Alerginiai uždegimai ir astma yra uţdegiminės viršutinių kvėpavimo takų ligos. Simptomai
vystosi labai greitai, juos įtakoja specifiniai lgE antikūniai.
Išorinio poveikio sukelta alerginė plaučių liga yra T-limfocitų priklausoma uţdegiminė
reakcija, vyraujanti plaučių periferinėje dalyje ir nepriklausoma nuo jokių struktūrinių pokyčių
/Newman Taylor, 1987/. Stiprūs alerginės plaučių ligos dėl kenksmingų dulkių simptomai pasireiškia
po kelių valandų drebuliu, karščiavimu, sausu kosuliu, negalavimu ir - jei ligos sukėlėjas pakartotinai
veikia – sutrinka kvėpavimas, krenta svoris. Galų gale, plaučiai gali būti paţeisti negrįţtamai.
Diagnozė yra grindţiama ţiniomis apie tam tikro antigeno buvimą, rentgeno nuotraukomis,
klinikiniais ir funkciniais pokyčiais, būdingais ligai, ir antikūnių lgG (precipitinas) nusėdimu; taip pat
galimas normaliai kvėpavimui nebūdingas karkiantis garsas, plaučių difuzinio pajėgumo sumaţėjimas,
arterinio deguonies slėgio sumaţėjimas, atsiradęs vėdinimo trūkumas, padidėjęs limfocitų kiekis ir
svetimkūnių infiltracija, ligos atkūrimas remiantis inhaliacija, kai yra tam tikras antigenas /Tee and
Newman Taylor, 1987/. Antikūniai precipitinai nurodo antigeną ir jų svarba ligai buvo įrodyta.
Išorinio poveikio sukelta alerginė plaučių liga yra būdinga profesiniams susirgimams ir šis
pavadinimas skiriamas ligoms, kurios paprastai atspindi aplinkos poveikį arba antigeninio aerozolio
šaltinį. Tai platus diapazonas bioaerozolių, kuriuose gali būti ir grybelio, ir aktinomicetės sporų. Šio
tipo plaučių ligos yra būdingos ūkininkams.
Inhaliacinis karščiavimas arba organinės kilmės dulkių toksinis sindromas (ODTS) turi kai
kuriuos išorinio poveikio sukeltos alerginės plaučių ligos būdingus poţymius. Ir vėl gi, ligą sukelia
bioaerozoliai, kurie sukelia simptomus, būdingus gripui, pasireiškia leukocitozė, karščiavimas, bet
nepasireiškia ankstesnio jautrumo arba neatsiranda antikūnių, tuo tarpu, kai kvėpavimo simptomų ir
pokyčių rentgeno nuotraukose gali būti, o gali ir nebūti. Paprastai darbuotojų, kurie galėjo būti
kaţkada paveikti, amţius yra trumpesnis negu tų, kurie kokiu nors būdu susiję su alergine plaučių liga
alveolitis.
Laikoma, kad grybelis, bakterijos, mikotoksinai ir endotoksinai gali būti ODTS prieţastimi
/Burg and Shotvell, 1984, Pratt and May, 1984//. Tai gali sukelti didelės endotoksinų dozės; yra
ţinoma, kad įkvepiant jie sukelia karščio drebulio reakcijas. Tačiau nebuvo apibrėţta aerobiologinė
aplinka, kurioje šis sindromas gali pasireikšti ir nebuvo nustatytas skirtingų mikroorganizmų vaidmuo.
Endotoksinai gali sukelti karščio drebulio simptomus, panašius į karščiavimą; buvo atskleisti svarbūs
atsakomieji ryšiai tarp endotoksino lygio ore ir skirtingoje aplinkoje dirbančiųjų plaučių funkcijų
pablogėjimo /Rylander, 1987/.
Ligų sukėlėjų apibudinimas. Pagal Gramą neigiamos bakterijos. Augalinės kilmės pagal
Gramą neigiamų bakterijų rūšys sukelia potencialų kvėpavimo pavojingumą kaip endotoksinų ir
56
alergentų šaltinis. Geriausiai ţinomas yra Enterobacter agglomerans (sinonimas Pantoea
agglomerans, Erwinia herbicola), kuris aptinkamas ant augalų ir augalinės produkcijos. Šioms rūšims
būdinga geltona spalva, tai gyvuojančios anaerobinėmis sąlygomis fermentinės lazdelės su plaukeliais;
ląstelių sienelėse yra liposacharidų, ţinomų kaip endotoksinai, kurie susiję su daugeliu profesinių ligų.
Karščio drebulio ir kvėpavimo simptomai pasireiškia, kai koncentracija yra 1 000 pagal Gramą
neigiamų bakterijų arba 0.1 µg endotoksinų/m3 oro. Maţos endotoksinų dozės gali sukelti gleivinės
dirginimą, didesnės dozės – bronchitą ir karščiavimą (organinės kilmės dulkių toksinis sindromas).
Endotoksinai nuotekose darbuotojams sukelia simptomus, panašius į virusinę infekciją, gali justi
nuovargį, atsirasti karščiavimas, viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ir akių perštėjimas, bet tai
daţniau atsitinka gaminant dirvoţemio gerinimo medţiagas ir auginimo terpes /Rylander, 1987;
Olenchock, 1993; Lundholm and Rylander, 1981 /.
Kitos pagal Gramą neigiamos bakterijos, kurios būdingos organinės kilmės dulkėms,
sukeliančios potencialią riziką darbuotojams, priklauso Pseudomonas, Klebsiella, Alcaligenesl ir
Acinetobacter rūšims. Alcaligenes faecalis daţniausiai randamos bioaerozoliuose (gyvulių fermose) ir
šienaujant, apdorojant ţolę; sukelia kvėpavimo sutrikimų ir vienoje, ir kitoje aplinkoje /LST CR
13455:2005/.
Ekskrementų bakterijos. Ekskrementų patogenai, tokie kaip Salmonella spp, sukelia infekcijos
pavojų kompostų gamintojams. Didţiausia rizika, matyt, yra medţiagose, gautose iš kompostuotų
srutų. Neapdorotose srutose yra platus diapazonas įvairių mikroorganizmų, iš bendro koliforminių
bakterijų kiekio nuo 1,6 x 104 iki 6,2 x 10
5,
kolonijas sudarančių vienetų (cfu)/ml – ekskrementų
koliforminių bakterijų yra nuo 3,4 x103 iki 4,9 x10
5 , ekskrementų streptokokų nuo 6,4 x 10
2 iki 0,45 x
104 /ml. Ekskrementų koliforminių bakterijų santykis su bendruoju koliforminių bakterijų kiekiu yra
nuo 8,3 % iki 47,6 %. Salmonella spp gali būti iki 103
/l – 106/l. Aktyvuotas dumblo procesas sumaţina
koliforminių formos bakterijų kiekį, ekskrementų koliformines bakterijas, ekskrementų streptokokus,
Salmonella, Shigella ir M tuberculosis nuo 25 % iki 99 %, polio virusus 90 % ir coxsackie virusus A9
– 98 %. Apdorojimo produktyvumas priklauso ne tik nuo efektyvaus sumaţinimo, bet taip pat nuo
visiško aktyvuoto dumblo mikroorganizmų atskyrimo, nupylus po sedimentacijos antrinį išvalytą
sluoksnį. Patogenų išsilaikymo laipsnis sausame dumble gali būti pašalintas, prieš realizuojant dumblą,
aukštos temperatūros pagalba. Kompostuojant aukštoje temperatūroje, paprastai apie 55°C, galima
pasterizuoti medţiagas, uţterštas ekskrementais. Tačiau esminis dalykas yra tai, kad, kai pasiekiama
reikiama temperatūra laikotarpiui, kuris reikalingas sunaikinti esančius patogenus ir gauti numatytus
parametus, ji turi būti atidţiai kontroliuojama /LST CR 13455:2005/.
Aerozolių sukeltą pavojų sveikatai sunku nustatyti, kadangi daugumos bakterijų šaltiniai yra
gamtinėje aplinkoje. Skrandţio ir ţarnyno ligų simptomus, „Srutų sindromą―, priskiriamą
darbuotojams, kurie buvo paveikti daugybės oru plintančių pagal Gramą neigiamų bakterijų ir vidaus
toksinų iš Klebsiella, Citrobacter, Enterobacter, Ecoli, Aeromonas, Proteus ir Pseudomonas aprašo.
Tačiau nėra skirtumo tarp ţmonių, gyvenančių prie srutų apdorojimo įmonių ir gyvenančių kitur,
infekcijos lygio, taigi tokių infekcijų rizika ţmonėms, dirbantiems su kompostais, yra maţa. Tačiau
padėtis yra lengvai paţeidţiama naudojant medţiagas namų ūkio sąlygomis ir todėl gamintojai turi
rūpintis vartotojų sauga /LST CR 13455:2005/.
Salmonella dirvoţemyje. Salmonella buvimo vieta yra ţmogaus ir gyvūno ţarnynas. Vandens,
dirvoţemio ir augmenijos uţteršimas ekskrementais gali sukelti šios bakterijos plitimą gamtoje.
Išskyrus galbūt S.Bareilly, Salmonella spp., kuri nesidaugina gamtoje taip ţenkliai, bet gali keletą
savaičių gyvuoti vandenyje ir keletą metų dirvoje, jei tinkamos to, drėgmės ir pH sąlygos. Salmonella
buvo aptikta dirvoţemio papildų produktuose, gautuose iš kompostuotų nuotekų dumblo, bet ne visoje
medţiagoje, o tik labai nedideliame nuotekų dumblo kiekyje, naudotame galutinio produkto gamyboje.
57
Salmonella serotypes pasiskirstymas neatskleidė grieţtos koreliacijos tarp Salmonella buvimo
kompostuotose produktuose ir infekcijos veikimo sferos bendruomenėje. Iš rezultatų buvo padaryta
išvada, kad yra maţa tikimybė, jog dirvoţemis, kurio pagrindą sudaro dumblas, gali būti Salmonella
infekcijos šaltinis, bet negalima sakyti, kad dirvoţemio priedai negali sukelti tokios rizikos. Infekcijos
tikimybė daugeliu atvejų buvo labai maţa. Tačiau daţnas Salmonella nustatymas ir serotype
vyravimas (daţniausiai buvo išskirta iš infekuotų vaikų) verčia laikytis reikalavimų, kad produktai
atitiktų bakterinius standartus prieš pradedant juos plačiai naudoti visuomenėje /LST CR 13455:2005/.
Escherichia coli (E. coli) gamtinėje aplinkoje. Koliforminių bakterijų skaičius laikomas
svarbiausia reikšme, nustatant uţterštumo lygį fekalijomis, bet procedūra turi būti kruopščiai
kontroliuojama, nes bakterijų išskyrimas galimas dėl kitų organizmų buvimo. Tačiau svarbiausias
dėmesys skiriamas E. coli buvimui vandenyje ir turima tik nedaug duomenų apie buvimą ir gyvavimą
dirvoje. PSO leidţiama norma vandenyje yra 10 koliforminių bakterijų /100 ml nedidelėms vandens
tiekimo įmonėms, o JAV visai neleidţiama - 0 koliforminių bakterijų /100 ml. Didelės koliforminių
bakterijų koncentracijos gali būti daugumoje dirvoţemių, paruoštų su kompostuotu nuotekų dumblu,
bet Andrews ir kiti /Andrews et al., 1994/ nerado termiškai atsparių ir metalus ar antibiotikus
toleruojančių bakterijų natūraliose ar apdorotose kompostuotose medţiagose, kurios buvo gautos iš
labai skirtingų miesto kompostavimo vietų. Tačiau E. coli gali būti aptikta ir tuo atveju, kai nėra
uţteršimo fekalijomis.
Legionella. Legionella liga arba legioneliozė yra netipinė pneumonijos forma, liga
neperduodama ţmogaus ţmogui, bet infekcija susijusi su vandens, kuriame yra gyvybingų Legionella
bakterijų, lašelių patekimu į organizmą. Tačiau protrūkis buvo pastebėtas tik Australijoje ir yra susijęs
su auginimo terpių naudojimu. Tai galėjo atsitikti dėl aerozolių, susidariusių gausaus laistymo metu, ir
tai yra geras įrodymas, jog bakterijos, esančios puodelių mišinyje, išsilaikė keletą mėnesių. Legionella
bakterijos yra plačiai paplitusios gamtiniuose vandens šaltiniuose, tarp jų eţeruose, upėse, šaltiniuose,
taip pat gali būti rasta dirvoje nykstant augalijai. Bakterijų gali būti girdymo vandenyje fermose, bet
nėra įrodymų, kad šitie šaltiniai yra svarbesni negu kiti aplinkos šaltiniai. Anglijoje ir Velse kasmet
nustatoma nuo 100 iki 200 Legionella ligos atvejų, daţniausiai serga tie ţmonės, kurie keliauja į
uţsienį, nors dauguma atvejų yra susiję su oro kondicionavimo sistema, viešbučių, ligoninių ir kitų
pastatų vėsinimo įrenginiais. Tačiau daugelis atvejų yra atsitiktiniai ir infekcijos šaltiniai nėra
nustatyti. Jungtinėje Karalystėje kompostuotuose medienos produktuose nebuvo atlikta tokių tyrimų
Legionella aptikti, bet Australijoje pasitaikę atvejai leidţia manyti, kad jų gali būti medţiagose,
atveţtose iš šiltesnio klimato šalių. Tokie atvejai sukelia nedidelį, bet aiškų pavojų vartotojams dėl
aerozolių, susidarančių laistymo metu, tačiau ligos atsiradimo rizika šiuo atveju menka /LST CR
13455:2005/.
Termofilinės aktinomicetės. Termofilinės aktinomicetės yra pagal Gramą teigiamos siūlinės
bakterijos, turinčios daug morfologinių grybelio savybių, bet struktūra ir fiziologija būdinga
bakterijoms. Dauguma rūšių turi apie 1μm diametro sporas ir bakterijos gali lengvai plisti oru. Dėl šios
prieţasties jos gali giliai įsiskverbti į plaučius įkvepiant orą. Kai kurios aktinomicetės, pvz., Nocardia
asteroides, gali sukelti infekciją, bet niekada nebuvo pastebėtas šios rūšies augimas irstant
medţiagoms dirvoţemyje ar saugant produktus. Kitos rūšys yra svarbios, nes jos sukelia alerginę
plaučių ligą, kuri atpaţįstama kaip profesinė plaučių liga, ji paplitusi tarp fermerių ir grybų augintojų,
kadangi jie yra aplinkoje, turinčioje didelį kiekį sporų dėl pelėsių turinčių pašarų ir komposto.
Minėtos rūšys yra Saccharopolyspora rectivirgula (Sinonimai: Faenia rectivirgula, Micropolyspora
faeni), Thermoactinomyces vulgaris, T.thalpophilus, Saccharomonospora viridis and
Thermomonospora spp /LST CR 13455:2005/.
58
Didţiausias kiekis aktinomicečių, ypač S. rectivirgula ir Thermoactinomyces spp, laikomame
šiene ir grūduose randamas tuomet, kai temperatūra pakeliama iki 50-65oC esant 35% drėgniui.
Tokiame šiene yra iki 109 sporų/g (sausojoje medţiagoje), kurios pakyla debesiu, kai šienas
pajudinamas, sukeldamas ore sporų koncentraciją 1010
/m3. Thermomonospora spp, ypač T.fusca,
T.curvata ir T.chromogena susidaro perteklius grybų kompostuose, paruoštuose iš arklių ir vištų
mėšlo, šiaudų, taip pat miesto atliekų kompostuose, paruoštuose iš mišinio medţiagų, esančių namų
ūkio šiukšlėse, spontaniškai įkaitus arba ‗pasterizavimo‘ proceso metu, esant nuo 55C iki 60oC
temperatūrai /Lacey et al., 1990/.
Kitose pakaitintose medţiagose, kurios gali būti įtrauktos į dirvoţemio gerinimo medţiagas,
taip pat gali atsirasti aktinomicečių kolonijų. Pvz., cukrašvendrės - sutrintame, sukapotame
cukrašvendrių pluošte gali būti daug Thermoactinomyces sacchari, bet nieko nėra ţinoma apie
aktinomicečių riziką kokoso pluošte. Tačiau Streptomyces spp. gali sudaryti svarbią dirvos ir komposto
mikrofloros dalį ir būti alerginės plaučių ligos prieţastimi /LST CR 13455:2005/.
Aspergillus fumigatus. Tai siūlinės formos grybeliai (pelėsis), iš kurių gaminasi siūleliai,
panašūs į mycelium, kurie plinta per auginimo terpes, sudarydami tokią struktūrą, kuri gamina labai
didelį kiekį beveik sferinės formos sporų, daugumos iš jų skersmuo yra nuo 2,5 µm iki 3,0 µm.
Grybeliai auga plačiame temperatūrų diapazone – 15 C-55oC ir beveik visame diapazone gali augti
greitai, jei tinkamas substratas. Manoma, kad jie plačiai paplitę gamtinėje aplinkoje, susidaro
nukritusiuose lapuose ir beveik visada kompostuojamose medţiagose, kai yra aukštesnė temperatūra.
Didţiausi kiekiai A. fumigatus randami įkaitusiame šiene ir grūduose, kurie jie yra laikomi
esant 30 % drėgmei ir kai įkaista daugiau kaip 45°C. Panašūs kiekiai gali būti randami
kompostuojamose medţiagose, pvz., miesto atliekų komposte, kai temperatūra apie 55°C. Šiose
medţiagose gali būti nuo 1 mln. iki 10 mln. sporų viename grame, o sujudinus – nuo 10 mln. iki 100
mln. sporų kubiniame metre oro. Tačiau A.fumigatus daţnai būna ir lauko ore, bet koncentracija nuo
7 sporų iki 35 sporų kubiniame metre oro, o daţniausiai tik 1-2 dalelės kubiniame metre.
Sporos dėl maţo dydţio (nuo 2,5 µm iki 3 µm gali patekti giliai į plaučius ir sukelti kvėpavimo
sutrikimų ţmogui ir gyvūnui, simptomai priklauso nuo subjekto imunologinio atsparumo. Subjektams,
esantiems tiesioginio A. fumigatus poveikio zonoje, gali išsivystyti astma ir alerginė bronchų-plaučių
aspergiliozė vėliau grybeliams plintant oru. Kitokio tipo subjektai tampa jautrūs ir gali atsirasti
alerginė plaučių liga ir aspergilloma (grybelinė liga) tik tuo atveju, jei jie bus intensyvaus poveikio
sporomis zonoje. Aspergilloma atveju grybelis auga plaučių ertmėse, ypač jei yra tuberkuliozės
paţeistų vietų. Subjektai, kurių imuninė sistema yra paţeista dėl vaistų arba radiacinės terapijos ar dėl
esamos ligos, pvz., AIDS, gali atsirasti invazinė aspergiliozė, kurios metu grybelis auga greitai plaučių
audinyje ir pagaliau gali pasklisti į kitus organus. Dėl A.fumigatus gali atsirasti toksinų, kurie
įkvepiami su sporomis, bet tokio tipo pavojus nėra ţinomas, nors įtaka kvėpavimo ligoms yra ţinoma
tarp Švedijos medţio pjovimo įmonių darbininkų.
Aspergillus fumigatus priskiriama 2 klasės patogenams, kurie ţmogui gali kartais sukelti
infekcinę ligą, bet ši liga yra pagydoma. Pavojingų sveikatai medţiagų kontrolės įstatymai (COSHH)
numato darbo sritis, kuriose gali būti A. fumigatus poveikis /LST CR 13455:2005/.
Biologinės rizikos maţinimas ir saugos uţtikrinimas. Visos organinės medţiagos, naudojamos
komposto gamyboje, potencialiai kelia riziką, bet didţiausias pavojingumas yra iš atliekų ir
kompostuojamų medţiagų, kuriuose gali būti patogeninių virusų ir bakterijų arba, jei kaitinama,
termofilinių aktinomicečių ir Aspergillus fumigatus perteklius. Yra kai kurių įrodymų, kad A.
fumigatus alerginių pelėsių gali atsirasti produktuose, kuriuose yra medienos. Didţiausias pavojus,
atrodo, yra gamybos metu, o ne vartojimo pabaigoje; medţiagos yra patvarios laikymo metu. Panašu,
59
kad sporos yra sulaikomos drėgnose medţiagose, nebent laikymo metu atsiranda paviršinis augimas,
tuomet sporos gali patekti į orą, kai maišai yra atviri ar medţiagos naudojamos. Pelėsių sporos,
kuriuose gali būti pagal Gramą neigiamų bakterijų, aktinomicečių ir A. fumigatus, atsiradusių laikymo
metu dţiovinant medţiagas ar jas naudojant, pasklinda dideliais kiekiais kartu su dulkėmis.
Yra ţinoma, kad kaitinimas tam tikrą laiką yra būtinas siekiant sunaikinti daugelį patogeninių
bakterijų, virusų ir ţarnyno parazitų; duomenys pateikti 10 lentelėje. Labiausiai atsparūs drėgnam
kaitinimui yra sporas gaminančios bakterijos ir scrapie virusai, kurie gali išgyventi ilgą laiką veikiant
100°C temperatūrai.
Nuotekų dumblo ir bioatliekų šalių vietinės taisyklės nustato patogeninių mikroorganizmų
tiesioginį pavojingumą, nurodant higienos normas, ir netiesioginį – rekomenduojant higieninę
praktiką. Nėra ES Direktyvos, nurodančios šiuos saugos reikalavimus, keliamus kompostuojamoms
medţiagoms, nors atskirų šalių įstatymai nustato uţterštumo ribas arba kriterijus, taikomus darbo
procesui. Šiuo klausimu Direktyva 92/118/EEC (14 skyrius) pateikia reikalavimus, keliamus gyvulių
mėšlo apdorojimo procesui, tokie reikalavimai yra ir daugelio ES šalių teisiniuose aktuose
apimančiuose mėšlo tvarkymą bei naudojimą.
Ekonominiu poţiūriu nėra naudinga tirti plačią patogeninių bakterijų skalę, bet
mikrobiologinės analizės, kurių metu stebimi ―indikatoriniai organizmai‖, nurodys poveikio naikinant
patogenus efektyvumą. Escherichia coli tipo I bakterijos daţniausiai naudojamos, nurodant
potencialią riziką dėl patogeninių vidaus Gram-negatyvių/pagal Gramą neigiamų bakterijų vandenyje
ir maiste, tuo pačiu tai gali būti vertingas saugos indikatorius kompostams.
Įvertinus šią aptartą medţiagą Lietuvoje pagaminto komposto saugą pagal mikrobiologinius-
parazitologinius parametrus siūlytume vertinti:
fekalinės ţarnyno lazdelės (Escherichia coli) ≤ 1000 kol.Sk./kg;
anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) ≤ 100 000 kol. sk./g;
helmintų kiaušinėliai ir lervos 0 vnt./kg;
patogeninės enterobakterijos 0 kol.sk./g;
nepatogeniniai enterokokai (enterococus) ≤ 1000 kol.sk./g;
salmonella bakterijos 0 vnt./kg.
60
10 lentelė. Letalinės sąlygos pavojingiems patogenams
Liga Organizmas Letalinės sąlygos (kaitinimas,
esant drėgmei)
Sporų negaminančios bakterijos
Bruceliozė Brucella abortus 10 min – 60 °C
Cholera Vibrio cholerae 15 min – 55 °C
Infekcinis nevaisingumas Vibrio fetus 5min – 56 °C
Difterija Corynebacterium
diptheriae
10 min – 58 °C
Dizenterija Shigella spp. 60 min – 55 °C
Apsinuodijimas maistu Salmonella spp. 20 min – 60 °C
Leptospirozė (Veilso liga) Leptospira spp. 5 min – 55 °C
Maras Yersinia pestis 30 min – 60 °C
Stafilokokų infekcija Staphylococci 30 min – 60 °C
Streptokokų infekcija Streptococci 20 min – 60 °C
Tuberkuliozė Mycobacterium
tuberculosis
20 min – 60 °C
Vidurių šiltinė Salmonella typhi 10 min – 60 °C
Sporas gaminančios bakterijos
Juodligė Bacillus anthracis 10 min – 100 °C
Botulizmas Clostridium botulinum 5 h – 100 °C
Dujinė gangrena Clostridium spp. 6 min – 105 °C
Stabligė Clostridium tetani 3-25 min – 105 °C
Virusai
Pėdų ir burnos ligos 30 min – 56 °C
Scrapie Išlaikyti 2 h – 100 °C
Serumo hepatitas 10 h – 60 °C
Kiaulių karštinė 1h – 78 °C
Ţarnyno kirmėlės
Apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides 1 h – 55 °C
Kaspiniuotis Taenia saginata Keletą minučių – 55 °C
Augalų patogenai. Visuose dirvoţemio gerinimo medţiagose ir auginimo terpėse, tame tarpe
kompostuose, yra potenciali galimybė aptikti infekcinių augalų sukėlėjų – parazitinių grybų, bakterijų,
virusų, vabzdţių, nematodų. Dėl jų susidaro riziką normaliam augalų vystymuisi. Kompostavimas ir
kiti veiksniai (ypač aukšta temperatūra) efektyviai sumaţina šią riziką.
Direktyva 77/93/EEC ir jos modifikacijos nustato apsaugos priemones, kad nebūtų ţalingų
organizmų perveţimo į ES nares, o EEB direktyvos 92/10/EEC ir 92/103/EEC modifikuoja priedus,
kuriuose yra techniniai reikalavimai ir patogenai, kuriems būtinos kontrolinės priemonės.
Dirvoţemio gerinimo medţiagos ir auginimo terpės turi atitikti šiuo metu esančias direktyvas ir
taisykles, pagal kurias neturi būti augalų patogenų dirvoţemyje prie augalų šaknų, substratų
konteineriuose ir medienos produktuose, tokiuose kaip ţievė, ir pačioje medienoje.
61
Lietuvoje gamintojai turi būti atsakingi, kad su kompostu neplistų augalų patogenai -
parazitiniai grybai, bakterijos, virusai, vabzdţiai, nematodai ir nepadarytų nuostolių kompostų
vartotojams ir aplinkai.
3.1.3. Kiti galimi pavojai
Tai galimi pavojai, tačiau jų gali ir nebūti, dalis jų gali egzistuojanti tik teoriškai. Gamintojas
šiuos pavojus turi įvertinti ir, jeigu jie egzistuoja, nurodyti produkto aprašyme.
Radiacija. Radiacinis pavojus yra apibrėţiamas kaip gamtinių radioaktyvių šaltinių ar uţteršto
komposto poveikis ţmogui, augalams ir aplinkai. Poveikis gali būti tiesioginis arba netiesioginis per
maisto grandinę.
EEC Euratom reglamentas 3954/87 ir reglamentai EEC 737/90/EEB, EEC 598/92EEB, taip
pat jų modifikacijos nustato maksimalų leistiną radioaktyvumo lygį maiste – 370 Bq/kg (134
Cs ir 137
Cs)
piene, pieno produktuose, kūdikių maiste ir 600 Bq/kg - kituose maisto produktuose ir gėrimuose.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) standartai dėl maisto produktų radiacijos atspindi
Tarptautinio radiologinės saugos komiteto (ICRP) rekomenduojamą radiacijos normą – maţiau negu 1
mSv (ilgą laiką) ir maţiau negu 5 mSv per metus. Šios normos keičiamos į tikrąsias ribines vertes,
priklausomai nuo radioizotopo. Iki šiol yra nustatyta riba, susijusi su Černobylio avarija, - 300 Bq/kg
maisto produktams rinkoje; ribą, remiantis izotopų 134
Cs , 137
Cs ir 131
I aktyvumu.
Neorganinės medţiagos gali atspindėti vietos foninę koncentraciją. Produktai gali būti uţkrėsti
radioaktyviais izotopais po Černobylio avarijos ten, kur jie iškrenta. Šiuo metu nėra ţinoma, kad
Vakarų Europoje būtų tokių uţterštų radioizotopais dirvoţemių (tiek dėl gamtinių šaltinių, tiek dėl
branduolinių avarijų), kad nebūtų tinkami naudojimui. Maţai tikėtina, kad kompostai būtų smarkiai
uţterštos radioizotopais. Tik tuo atveju, jei importuojama uţteršta dirva (pvz.,durpės) iš rajonų,
paveiktų Černobylio avarijos, pvz., iš Rusijos ar Ukrainos, galima rizika. Esant dabartiniam klimatui,
maţai tikėtina, kad taip bus. Bet kuriuo atveju dabartinė informacija yra nepakankama svarbių ribų
nustatymui.
Šiuo metu nėra priimtas joks saugos įstatymas, pateikiantis numanomą maţą rizikos laipsnį ir
suteikiantis nepakankamai ţinių apie uţteršimo lygius, radioizotopų pasisavinimą per kompostus,
pavojų vartotojams ir aplinkai /LST CR 13455:2005/.
Mineralinės dalelės. Visos susmulkintos mineralinių medţiagų dalelės potencialiai gali sukelti
dulkes, kvėpavimas ilgą laiką, kai ore yra ţymus kiekis bet kokių inertiškų dulkių (arba vadinamosios
nemalonios dulkės), gali sudirginti plaučių valymo mechanizmą ir dėl to plaučiai tampa daug lengviau
paţeidţiami kvėpavimo ligų. Komposto mineralinėje dalyje esantys toksiški komponentai gali
padidinti dulkių pavojingumą.
Laisvojo silicio pėdsakų randama kai kuriuose silikatų mineraluose, tuo tarpu tokiose
medţiagose, kaip smėlis ir ţvyras, silicis randamas kvarco pavidalu. Silikatai yra perlitas ir
vermikulitas. Silicio dulkių kiekis gali sukelti profesinę ligą, susijusią su plaučių liga – silikoze, dėl to
JAV mineralinės medţiagos, kuriose yra daugiau kaip 0,1% laisvojo silicio, yra laikomos pavojingu
objektu. Asbesto pluoštas yra ţinomas kancerogenas ir asbesto naudojimas Europoje atidţiai
kontroliuojamas. Taip pat pavojingi gali būti pramoniniai mineraliniai pluoštai, kaip akmens vata,
stiklo vata ir kt.
Visos kompostą sudarančios medţiagos gali būti laikomos pavojingomis, jeigu tam tikromis
sąlygomis susidaro dulkės. Tačiau rizika dėl šio pavojaus daţniausiai panaikinama paprastomis
priemonėmis /LST CR 13455:2005/.
62
Dulkės. Pavojus kyla dėl pakibusių ore tam tikros medţiagos dalelių. Dulkės yra tam tikras
terminas, apibrėţiantis daleles, kurios nėra kitaip klasifikuojamos. Pavojų sukelia įkvepiamos dulkės
(viršutinių kvėpavimo takų suerzinimas). Dulkių poveikis susijęs su biologiniu pavojumi - jautriems
individams dulkės gali sukelti alerginį jautrumą ir reakciją. Dulkių pavojus paprastai susijęs su
profesine veikla produktų gamybos metu ir specialistams maišant skirtingas medţiagas, kuomet
atsiranda dulkių. Rizika namų ūkio sąlygomis yra labai maţa.
Nėra tikslių ES nuorodų dėl dulkių dalelių dydţio ir normų. Direktyva 89/391/EEC reikalauja,
kad darbdaviai uţtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą visais, susijusiais su darbu, aspektais
(5 straipsnis). Šioje Direktyvoje yra sąrašas priemonių, kurių turi imtis darbdaviai; tarp priemonių yra
darbuotojų apsauga ir informacija, galimo pavojaus prevencija.
Apskritai, įkvėpimas, kai dulkių koncentracija yra daugiau kaip 10 mg/m3,
ir kvėpavimas, esant
koncentracijai 5 mg/m3, laikoma rizika sveikatai. Saugos kriterijai dulkėms ore yra išnagrinėti daugelio
šalių nacionaliniuose teisės aktuose. Nepaisant to, kad profesinis vartojimas yra apibrėţiamas higienos
normomis, informacija turi būti pateikta kaip dalis privalomo komposto ţymėjimo, kurią būtina
pateikti vartotojams norint išvengti dulkių susidarymo ir sumaţinti dulkių, mineralinių medţiagų ir
alergenų poveikį, išvengti dulkių sprogimo /LST CR 13455:2005/.
Darbuotojai, kurie dirba su kompostuojamomis ir kitomis dulkes sukeliančiomis medţiagomis,
turi naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones, ištraukiamoji ventiliacija naudojama poveikiui
sumaţinti. Jei medţiagos pakankamai sudrėkintos, manoma, kad rizika sumaţėja.
Traumos. Toks pavojus yra susijęs su įbrėţimais, įpjovimais, ţaizdomis dėl sąlyčio su
aštriomis dalelėmis, esančiomis kompostuose arba jų komponentuose gaminimo metu. Dalelės gali
būti dalis produkto (nuolauţos, lauţas, pluoštas, rupios dalelės) arba priemaišos – tokios kaip stiklas,
metalo lauţas, adatos, nagai ir pan.
Tokio tipo pavojingumas egzistuoja ir namų ūkyje, ir dirbant specialistams visuose darbo
etapuose, kai yra tiesioginis kontaktas su produktu. Taip pat gali atsirasti akių ar odos dirginimas dėl
kontaktų su mineralinės vatos pluoštu (daugiau kaip 5μm skersmens). Nors didţiausias dėmesys yra
skiriamas pavojui dėl ţmogaus sveikatos, pavojus sukeliamas ir faunai, kai produktai naudojami ne
patalpose. Kompostuotos atliekos yra produktai, kurie kelia didţiausią riziką dėl aštrių priemaišų; o
organiniai, mineraliniai pluoštai, smėlis ir kitos abrazyvinės medţiagos gali būti akių suţalojimo ar
dirginimo, silpnesnio odos dirginimo, daţnai susijusio su dulkių frakcija prieţastimi.
Dauguma ES šalių nuostatų nenurodo specialių priemonių dėl šio pavojingumo, bet apie tai
kalbama vadinamose ‗priemaišose‘ – tokios kaip plastmasė, stiklas, metalai. Paprastai yra nustatomas
maksimalus kiekis tam tikro dydţio priemaišoms (tokioms kaip stiklas ir metalas).
Saugos standartai, susiję su dalelių dydţiu, nėra efektyvi apsauga, kadangi maţesnių parametrų
aštrios dalelės ir nuolauţos, būdamos maţiau pastebimos, gali sukelti didesnę riziką. Laikoma, kad
nustatytos ribos tokioms priemaišoms kaip plastmasė, stiklas, metalas yra būtina priemonė.
Medţiagos, kuriose yra abrazyvinių ir aštrių dalelių, ir jos praktiškai negali būti pašalintos, turi būti
išleidţiamos su saugos aprašu ir (arba) atitinkamai paţymėta etiketėje, nurodant pavojingumą ir
atsargumo priemones /LST CR 13455:2005/.
Dulkių sprogumas. Pavojus apibrėţiamas kaip degių dulkių, esančių ore, sprogimas ir jį
lydintis uţsidegimas. Suţeidimai ir ţala yra tokie, kokie galimi dėl ugnies ir oro gūsio, atsiradusio
sprogimo metu.
63
Dulkių sprogimas įvyksta kai ore yra degių dulkių (kuo maţesnės dalelės, tuo rizika didesnė),
deguonies ir uţsidegimo šaltinis (atvira liepsna, kibirkštis, elektros lankas, cigaretė, suvirinimo darbai).
Taip pat dulkių sprogstamumui svarbi yra statinė elektra, kuri gali akumuliuotis ant dulkių dalelių ir
padidinti kibirkščiavimo riziką. Minimali dulkių koncentracija, kuriai esant gali įvykti sprogimas,
svyruoja nuo 10 g/m3 iki 600 g/m
3.
Nuostatų, jog tiesiogiai kompostai gali sukelti dujų sprogstamumą, nėra. Kadangi dulkių
sprogstamumo rizika gali būti minimaliai sumaţinta tinkamai elgiantis su medţiagomis ir prietaisais,
tai pirmutinės priemonės rizikai sumaţinti yra susijusios su saugiu elektrinių ir mechaninių prietaisų
naudojimu ir dulkių kontrole darbo vietoje. Dulkių sprogumas paprastai yra aktualus medienos
(pjuvenų) ir maisto (grūdų, miltų) pramonėje. Bet kokia organinė (sintetinė) medţiaga, esanti kieto
būvio ir galinti sukelti didelį dulkių kiekį, turi tam tikrą, nenustatyto laipsnio riziką. Įstatymų leidėjai
šiuo metu nėra nustatę specifinių reikalavimų vartotojų apsaugai, atsiţvelgiant į ţemą rizikos laipsnį,
susijusį su kompostų naudojimu /LST CR 13455:2005/.
Ugnis. Pavojus suprantamas kaip spontaniškas arba liepsnos (kibirkšties) sukeltas uţsidegimas
ir produkto degimas. Tai gali prasidėti dėl egzoterminės reakcijos tarp dviejų ar daugiau nesuderinamų
komponentų arba medţiagų. Į pavojaus sąvoką taip pat įeina neapsaugojimas nuo galimo degimo ir
toksiškų (kenksmingų) arba deguonį keičiančių troškių garų įkvėpimas. Tai apima ir ţalą, padarytą
nuosavybei. Pavojus aplinkai - reiškia gyventojams ir ekosistemai keliamą ţalą ar poveikį ir degimo
produktų sklidimą atmosferoje.
Kadangi neorganinės komposto medţiagos yra neuţsiliepsnojančios ir nedegios, tai
pavojingumas ugniai priskirtinas tik organinėms ir sintetinėms medţiagoms. Gali būti sintetinių
medţiagų ir kai kurių specifinių chemikalų, kurie gali būti naudojami kompostų gamyboje arba
tręšimo metu nesuderinamumas, tuo būdu atsiranda reakcijos pavojus. Tokio tipo pavojus privalo būti
tiksliai gamintojų nurodytas saugaus vartojimo lape. Organinių medţiagų, naudojamų kompostuose,
šiluminė vertė yra nuo 11 MJ/kg iki 12 MJ/kg (durpės). Jos paprastai yra degios ir gali uţsidegti, kai
produktas yra labai sausas, kai esti arti šilumos šaltinio arba kai netoliese yra atvira liepsna, kibirkštis,
elektros lankas, cigaretė, vyksta suvirinimo darbai ar yra įkaitusi prietaiso dalis.
Kompostai į rinką tiekiami drėgni, todėl sumaţinama uţsidegimo rizika. Savaiminis
uţsidegimas gali įvykti, esant tam tikram drėgnumui ir tuomet, kai saugomas didelis kiekis biologiškai
nestabilų medţiagų. Pavyzdţiui, rizika gali išaugti, kai sausos organinės ar sintetinės medţiagos
laikomos dideliais kiekiais arba, jei biologiškai nestabili medţiaga lėtai fermentuojasi, išsiskiriant
degioms dujoms, ar pasiekiama savaiminio uţsidegimo temperatūra. Organinių medţiagų, tokių kaip
spagnum durpės, degimo produktai yra tokie, kokie paprastai yra gaunami iš gamtinių medţiagų
(mediena, augalinės medţiagos), ir kovai su ugnimi gali būti naudojama bet kokia ugnies gesinimo
priemonė. Ugnis gali išsilaikyti maišuose ar krūvose, kol jos nėra išsklaidytos ar maišai perplėšti.
Sintetinės medţiagos paprastai yra degios ir potencialiai linkusios reaguoti arba nestabilios, esant tam
tikroms medţiagoms šalia. Joms degant, be dūmų, kurie atsiranda, degant gamtinėms medţiagoms,
gali atsirasti (priklausomai nuo specifinių medţiagų) aitrių ir (arba) nuodingų dūmų.
Specifinių standartinių reikalavimų kompostams dėl ugnies pavojaus nėra, remiamasi tuo, kad
šie produktai paprastai parduodami drėgni bei nėra jokio praktiško būdo sumaţinti produkto degumo
savybes, išskyrus laikymą tam tikroje drėgmės aplinkoje /LST CR 13455:2005/.
Dujų išsiskyrimas. Šis pavojus apibrėţiamas kaip toksiškų ir ţalingų junginių patekimas į
atmosferą. Daugiausiai tai yra susiję su komposto gamyba. Dujinės medţiagos gali išsiskirti degant
organiniams ir sintetiniams produktams, lakūs organiniai junginiai išsiskiria rūšiuojant kietas miestų
64
atliekas ir kompostavimo metu. Be to, su organinių medţiagos mineralizacija organiniuose
produktuose yra susijęs šiltnamio dujų (CO2, metanas) atsiradimas.
Kvapas daţniausiai jaučiamas ruošiant kompostus, bet jis taip pat atsiranda sandėliuojant ir
naudojant šiuos produktus. Kvapas gyventojams yra nemalonus. Be to, nors labai retai, tačiau yra
nustatytas tiesioginis ryšys su sveikata. Pagrindiniai junginiai, turintys kvapą, yra sieros junginiai,
riebiosios rūgštys, aminai ir terpenai /LST CR 13455:2005/.
3.2. Komposto kokybė
Komposto, kaip trąšos ar dirvoţemio gerinimo medţiagos, kokybę charakterizuoja jame
esančios svarbiausios maisto medţiagos: azotas, fosforas, kalis. Svarbios ir kitos, kaip kalcis, magnis,
siera, chloridai, mikroelementai, tačiau ne visose ES šalyse gamintojams visas jas būtina nurodyti.
Profesionaliems šiltnamininkams, dekoratyvinių augalų augintojams, darţininkams ir sodininkams
ţinoti šių maisto medţiagų kiekį ne tik reikia, bet ir būtina. Labai svarbūs yra ir kiti komposto
rodikliai, kaip organinės ir sausųjų medţiagų kiekis, pH, elektrinis laidis, anglies ir azoto santykis.
Paprastai pateikiamas bendras šių maisto medţiagų suminis (bendras) kiekis ir vandenyje tirpus, kuris
rodo kiek maisto medţiagų augalai galės įsisavinti tuoj po tręšimo.
Vokiečiai teisiniuose dokumentuose /Kompostverordnung, 2001/ nurodo, jog komposte,
neaptariant saugos rodiklių, būtina nustatyti druskų koncentraciją, organinės medţiagos kiekį, suminį
azoto, fosforo, kalio, o taip pat karbonatų kiekį, išreikštą CaCO3, pHCaCl2, anglies ir azoto santykį, tirpų
borą. Be to, nurodo ir papildomus rodiklius komposto kokybei vertinti: tirpų azoto (N-NH4+N-NO3),
fosforo, kalio bei magnio kiekį, mineralinį azotą, suminį kalcio, sieros, geleţies, boro, molibdeno,
mangano, kobalto kiekį, vandens talpą, pHH20. Austrai prie viso to dar papildomai tiria chloridus ir
natrį /Qualität von Komposten..., 2000/. Didţiojoje Britanijoje komposte rekomenduojama nustatyti
sausąsias ir organines medţiagas, druskų koncentraciją, pH, suminį ir vandenyje tirpų azotą, suminį,
lengvai įsavinama (CAT metodu) ir vandenyje tirpų fosforą bei kalį. Taip pat suminį ir vandenyje tirpų
kalcį, magnį, sierą bei natrį, chloridus, mikroelementus – borą, varį, geleţį, manganą, cinką /PAS
100:2011/. Komposto, kaip trąšos, kokybę charakterizuojančių rodiklių metodai ES šalyse nevienodi,
daugelis naudoja Europos standartizacijos komiteto (CEN/TC) 223-iojo technikos komiteto Soil
improvers and growing media (Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės) parengtus
standartinius metodus, kiti savo šalies, pavyzdţiui, vokiečiai – DIN, VDLUFA metodus.
Įvertinus Lietuvoje kompostuose iki šiol naudotus maisto medţiagų ir kitų rodiklių nustatymo
metodus, kitose šalyse naudojamus metodus bei Europos standartizacijos komiteto (CEN/TC) 223-iojo
technikos komiteto Soil improvers and growing media (Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo
terpės) parengtus standartinius metodus, siūlome komposto kokybės vertinimo rodiklius grupuoti į dvi
grupes: pagrindinius ir papildomus (11 lentelė).
65
11 lentelė. Komposto, kaip trąšos, vertės rodikliai
Pagrindiniai komposto
kokybės rodikliai
Papildomi komposto kokybės
rodikliai
pHKCl
pHH2O
Sausoji medţiaga
Suminis kalcis (Ca)
Organinė medţiaga
Suminis magnis (Mg)
Suminis azotas (N)
Suminė siera (S)
Suminis fosforas (P)
Vandenyje tirpus kalcis (Ca)
Suminis kalis (K)
Vandenyje tirpus magnis (Mg)
Elektrinis laidis
Sulfatai (SO4)
C:N santykis Chloridai (Cl)
Vandenyje tirpus azotas ir/arba
mineralinis azotas (N-NH4+N-
NO3)
Judrusis boras (B)*
Vandenyje tirpus fosforas (P)
Judrioji geleţis (Fe)*
Vandenyje tirpus kalis (K)
Judrusis manganas (Mn)*
Judrusis molibdenas (Mo)*
* atliekami pateikiant kompostus ar jų mišinius maţmeninei prekybai bei smulkioje pakuotėje.
Pagrindiniai komposto kokybės, kaip trąšos, rodikliai - pHKCl, sausoji ir organinė medţiaga,
suminis azotas (N), suminis fosforas (P), suminis kalis (K), elektrinis laidis, vandenyje tirpus azotas
ir/arba mineralinis azotas (N-NH4+N-NO3), vandenyje tirpus fosforas (P), vandenyje tirpus kalis
(K), C:N santykis - nustatomi visais atvejais, nepriklausomai nuo komposto komponentų sudėties,
naudojimo paskirties ar būdo. Papildomi rodikliai - pHH2O, sulfatai (SO4), chloridai (Cl), vandenyje
tirpus kalcis (Ca), vandenyje tirpus magnis (Mg) nustatomi kai kompostai skirti mėgėjiškai
sodininkystei, naudojimui šiltnamiuose ar augimo substratų sudarymui. Taip pat šie papildomi
rodikliai bei suminis kalcis (Ca), suminis magnis (Mg), suminė siera (S), judrieji mikroelementai –
boras (B), geleţis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) nustatomi kai kompostai ar ar jų mišiniai
pateikiami maţmeninei prekybai bei smulkioje pakuotėje.
66
Komposto rodiklių nustatymo metodai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Komposto rodiklių nustatymo metodai
Rodikliai
Mato vnt.
Nustatymo metodai
pHH2O pH vnt. LST EN 13037:2003
pHKCl pH vnt.
Sausoji medţiaga % LST EN13040:2003
Organinė medţiaga % s.m. LST EN 13039:2003
Suminis azotas (N) % s.m. EN 13654-1
Suminis fosforas (P) % EN 13650
Suminis kalis (K) %
Suminis kalcis (Ca) %
Suminis magnis (Mg) %
Suminė siera (S) %
Elektrinis laidis mS/cm LST EN13038:2003
Mineralinis azotas (N-NH4+N-NO3) mg/kg LST EN 13652:2006
Vandenyje tirpus azotas (N-NH4+N-NO3) mg/l
Vandenyje tirpus fosforas (P) mg/l
Vandenyje tirpus kalis (K) mg/l
Vandenyje tirpus kalcis (Ca) mg/l
Vandenyje tirpus magnis (Mg) mg/l
Chloridai (Cl) mg/l
Sulfatai (SO4) mg/l
Judrusis boras (B) mg/kg
Judrioji geleţis (Fe) mg/kg
Judrusis cinkas (Zn) mg/kg
Judrusis varis (Cu) mg/kg
Judrusis manganas (Mn) mg/kg
Judrusis molibdenas (Mo) mg/kg
Komposte pH vertinti svarbu dėl maisto medţiagų pasisavinimo ir atskirų augalų jautrumo
vandenilio ar hidrooksilo jonų koncentracijai. Kai pH didesnis nei 7,0, augalai prastai pasisavina
metalinius mikroelementus – geleţį, manganą, varį, cinką, nors šių dirvoţemyje ar substrate gali ir
netrūkti. Esant tokiai reakcijai prastai auga, rododendrai, šilauogės, spanguolės ir kiti pelkiniai augalai,
tuo tarpu kviečiams, mieţiams, cukriniams runkeliams, gūţiniams kopūstas ir kt. pageidautina, kad
komposto pH būtu ne maţiau 6,0. Jei kompostas naudojamas, kaip substratas ar iš jo daromi mišiniai,
svarbu nustatyti tiek aktyvųjį rūgštumą (pHH2O), t.y. vandenilio jonų koncentraciją komposto
vandeniniame tirpale, tiek mainų rūgštumą (pHKCl), kurį sudaro ne tik vandenilio jonai komposto
tirpale, bet ir sorbuoti komposto dalelių.
67
Elektrinis laidis parodo komposte ištirpusių druskų koncentraciją ir pagal tai galima pasakyti ar
jame augalams reikiamų maisto medţiagų yra daug ar maţai. Jei komposto elektrinis laidis yra maţiau
0,5 mS/cm, tai jame maisto medţiagų nėra daug, o komposto sudėtis nedaug skiriasi nuo vidutinio
derlingumo ţemės. Tuo tarpu kai šis rodiklis didesnis nei 2,0 arba net 3,0 mS/cm, tai komposte esama
druskų koncentraciją gali apdeginti jautrius augalus.
Organinė komposto medţiaga gerina dirvoţemio struktūrą ir biologinį aktyvumą, dirvoţemyje
didina humuso kiekį. Jei komposte organinės medţiagos yra maţiau nei 20%, tai tokio komposto, kaip
dirvoţemio gerinimo medţiagos, reikšmė maţa. Jei komposte chloridų kiekis viršija 200 mg/l, o
sulfatų 300 mg/l – tai jie gali kenkti jautriems augalams: daigams, svogūniniems augalams, salotoms ir
kt. Tačiau jų nedideliais kiekiais augalams reikia, todėl jei sulfatų (SO4) maţiau nei 50 mg/l, sieros
augalams gali trūkti. Pagrindinių maisto elementų – azoto, fosforo, kalio, o, esant būtinumui, kalcio,
magnio, sieros tikslinga nustatyti suminį ir vandenyje tirpų kiekį. Suminis kiekis parodo jo kiekį
komposte, vandenyje tirpus – kiek jo augalai paims po tręšimo, nes netirpiam reikia laiko suirti, o tai
gali uţtrukti kelis metus ir ilgiau. Paprastai vandenyje tirpių maisto medţiagų būna gerokai maţiau nei
suminis jų kiekis. Vandenyje tirpaus azoto būna 15-50 ir net 200 kartų maţiau skaičiuojant nuo
suminio jo kiekio. Gerai perpuvusiame komposte jo būna daugiau nei švieţiame, tačiau maţiau nei
galvijų mėšle ar srutose / Kompost im Nährstoffvergleich, 2010/.
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijoje įvertinome dešimties metų laikotarpyje
kompostuose nustatytas kokybės rodiklių vertes ir jas sugrupavome į grupes: labai maţai, maţai,
vidutiniškai, daug ir labai daug (13 lentelė). Jei rodiklių vertės patekdavo į grupes maţai ar labai maţai
tai tokio komposto vertė pagal tą rodiklį buvo prasta. Reikia pripaţinti, kad komposto kokybės
rodikliai įvairavo labai plačiame diapazone. Tie kompostai, į kuriuos buvo įdėta mėšlo, ypač
paukščių, arba mineralinių trąšų, maisto medţiagų turėjo daug ir labai daug. Tačiau gana daug
komposto ėminių, ypač pastaruoju metu, kurie buvo sudaryti tik iš natūralių bioskaidţių medţiagų,
maisto medţiagų turėjo maţai arba labai maţai, todėl jų, kaip trąšos vertė, buvo maţa.
Šios studijos vykdymo laikotarpiu išanalizavome daugiau kaip 30 komposto ėminių, pagamintų
iš maisto pramonės, ţemės ūkio ir ―ţaliųjų‖ atliekų. Apskaičiavome kompostų kokybės rodiklių
vidutines vertes bei variaciją, pasiskirstymą pagal vertingumo grupes (14 ir 15 lentelės). Kaip parodė
negausūs šie duomenys beveik visi komposto kokybės rodikliai ypatingai ţenkliai įvairavo. Pvz.,
pHKCl net nuo 4,4 iki 9,1, sausosios medţiagos – nuo 26 iki 79%, suminis azotas nuo 0,5 iki 4,2%, o
suminis fosforas bei kalis atitinkamai nuo 0,1 iki 3,3 (net 33 kartus!) ir nuo 0,2 iki 3,3%. Tai rodo, kad
komposto, kaip trąšos, kokybę būtina tirti, o mūsų sudaryta komposto kokybės rodiklių skalė yra
tinkama.
68
13 lentelė. Komposte nustatytų maisto medţiagų ir kitų rodiklių verčių grupavimas
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos daugiamečiai apibendrinti duomenys
Rodikliai Matavimo
vienetai
Komposto, kaip trąšos, pagal atskirus rodiklius vertingumas
labai
maţas
maţas vidutinis didelis labai didelis
pHKCl
pH vnt. <5,6 5,6-6,5 6,6-7,5 7,6-8,5 >8,5
pHH2O
pH vnt. <6,1 6,1-7,0 7,1-8,0 8,1-9,0 >9,0
Sausosios
medţiagos
% <21 21-30 31-40 41-50 >50
Sausoje medţiagoje
Organinės
medţiagos
% <16 16-25 26-35 36-45 >45
Suminis azotas (N)
% <0,5 0,5-1,0 1,1-1,5 1,6-2,0 >2,0
Suminis fosforas (P)
% <0,21 0,21-0,40 0,41-0,60 0,61-0,80 >0,80
Suminis kalis (K)
% <0,6 0,6-1,0 1,1-2,0 2,1-2,5 >2,5
Natūralaus drėgnumo medţiagoje
Vandenyje tirpus
azotas (N-NH4+N-
NO3)
mg/l <51 51-100 101-150 151-200 >200
Vandenyje tirpus
fosforas (P)
mg/l <26 26-50 51-75 76-100 >100
Vandenyje tirpus
kalis (K)
mg/l <91 91-160 161-230 231-300 >300
Vandenyje tirpus
kalcis (Ca)
mg/l <101 101-200 201-300 301-500 >500
Vandenyje tirpus
magnis (Mg)
mg/l <31 31-60 61-90 91-120 >120
Sulfatai (SO4)
mg/l <51 51-100 101-150 151-200 >200
>300*
Chloridai (Cl)
mg/l <51 51-100 100-200 201-300 >300*
Elektrinis laidis
mS/cm <0,6 0,6-1,0 1,1-1,5 1,6-2,0 >2,0*
C:N santykis
vnt. <11 11-15 16-20 21-25 >25
* gali kenkti jautriems augalams
69
14 lentelė. Tirtų kompostų vertės pasiskirstymas % pagal atskirus rodiklius
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2010-2011 m.
Rodikliai Tirta
mėginių
Komposto, kaip trąšos, pagal atskirus rodiklius vertingumas
labai maţas maţas vidutinis didelis labai didelis
pHKCl
33 3,0 15,2 21,2 48,5 12,1
Nsuminis
37 – 21,6 16,2 27,0 35,2
Psuminis
35 14,3 14,3 14,3 17,1 40
Ksuminis
35 17,1 17,1 51,5 11,4 2,9
Organinė
medţiaga
31
16,1 9,7 3,2 9,7 61,3
C:N
21 23,8 23,8 28,6 23,8 –
Sausosios
medţiagos
35 – 2,9 42,8 20 34,3
15 lentelė. Tirtų kompostų rodiklių parametrai
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2010-2011 m.
Statistiniai
rodikliai
Komposto kokybės rodikliai
Sausosios
medţiagos
%
pHKCl
Nsuminis,
%
Psuminis,
%
Ksuminis,
%
Organinė
medţiaga,
%
C:N
santykis
Aritmetinis
vidurkis ( x )
46,5
7,7 2,0
0,8 1,4 44,9 15,2
Mediana
41,5
8,2 1,8
0,7 1,5 45,2 15,2
Kvadratinis
nuokrypis (S)
14,5
0,9
1,1
0,6
0,7
20,5
5,2
Variacijos
koeficientas
(V)
31,2
11,2 53,5
74,1
53,3
45,7
34,5
Maksimali
reikšmė (Max)
78,7
9,1 4,2
3,3 3,3 81,3 24,3
Minimali
reikšmė (Min)
26,9
4,4 0,5
0,1 0,2 11,7 7,4
Pastaba: tirtas ėminių skaičius atskiriems komposto rodikliams nurodytas 14 lentelėje.
70
4. Žemės ūkyje naudojamo komposto tręšimo normos
Apie galimybę kompostą naudoti tręšimui sprendţiame pagal saugos rodiklius, kurie aptarti 3.1
skyriuje. Jei šie rodikliai neviršija leistinų, tai komposto normos turi būti skaičiuojamos atsiţvelgiant į
eutropinius veiksnius, t.y. į azoto ir fosforo kiekį. Čia pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintus „Biologiškai skaidţių kompostavimo
aplinkosauginiai reikalavimus― įterpiamas su kompostu metinis azoto (N) kiekis neturi viršyti 170
kg/ha, o fosforo (P) – 40 kg/ha.
Atsiţvelgiant į komposto cheminę sudėtį, paskaičiavome jo maksimaliai leistiną tręšimo norma
pagal azotą, kad ši neviršytu 170 kg/ha. Įtakos ištręšiamai normai turi du veiksniai – komposte esantis
azoto ir sausųjų medţiagų kiekis. Skaičiavome pagal formules:
NK = SM × N , kur (1)
10
Nk – azoto kiekis vienoje tonoje komposto, kg/t;
SM – komposte sausų medţiagų kiekis, %;
N – komposte suminio azoto kiekis sausoje medţiagoje, %.
KN = 170 : NK , kur (2)
KN – maksimali komposto tręšimo norma pagal azotą, t/ha.
Naudojantis komposte maisto medţiagų ir kitų rodiklių vertinimo skale, kuri pateikta 13
lentelėje, apskaičiavome kaip komposto norma priklauso nuo jame esančių sausųjų medţiagų ir azoto
kiekio, esant 170 kg/ha azoto ribojimui (16 lentelė).
16 lentelė. Orientacinės maksimaliai leistinos komposto tręšimo normos (t/ha) skaičiuojant, kad
azoto (N) norma neviršytu 170 kg/ha
Komposte
sausųjų
medţiagų
kiekis
Suminis azoto kiekis komposte, % sausoje medţiagoje
labai
maţas,
0,4% ir
maţiau
maţas Vidutinis,
1,1-1,5%
didelis,
1,6-2,0%
labai didelis,
daugiau
2,0% 0,5-0,7% 0,8-1,0%
Maţas
(apie 25%)
170 113 75 52 38 31
Vidutinis
(apie 35%)
121 81 54 38 27 22
Didelis
(apie 45%)
94 63 42 30 21 17
Labai didelis
(apie 55%)
77 52 34 25 17 14
71
Kaip rodo duomenys, komposto norma nuo jo kokybės ţenkliai skiriasi. Jei komposte yra
vidutinis kiekis sausųjų medţiagų ir azoto, tai ši maksimaliai leistina komposto norma yra apie 38 t/ha,
tačiau maksimaliai normos gali skirtis net 12 kartų – nuo 14 iki 170 t/ha.
Tuo pačiu atlikome skaičiavimus, kaip komposto maksimaliai leistiną tręšimo norma priklauso
fosforo kiekio, kad ištręšiamas jo kiekis neviršytu 40 kg/ha. Skaičiavome pagal formules:
PK = SM × P , kur (3)
10
Pk – fosforo (P) kiekis vienoje tonoje komposto, kg/t;
SM – komposte sausų medţiagų kiekis, %;
P – komposte suminio fosforo (P) kiekis sausoje medţiagoje,
%.
KP = 40 : PK , kur (4)
KP – maksimali komposto tręšimo norma pagal fosforą, t/ha.
Naudojantis komposte maisto medţiagų ir kitų rodiklių vertinimo skale, kuri pateikta 13
lentelėje, apskaičiavome kaip komposto norma priklauso nuo jame esančių sausųjų medţiagų ir
fosforo kiekio, esant 40 kg/ha fosforo (P) ribojimui (17 lentelė).
17 lentelė. Orientacinės maksimaliai leistinos komposto tręšimo normos (t/ha) skaičiuojant, kad
fosforo (P) norma neviršytu 40 kg/ha
Komposte
sausųjų
medţiagų
kiekis
Suminis fosforo (P) kiekis komposte, % sausoje medţiagoje
labai
maţas,
0,2% ir
maţiau
Maţas,
0,21-0,40%
Vidutinis,
0,41-0,60%
didelis,
0,61-0,80%
labai didelis,
daugiau
0,80%
Maţas
(apie 25%)
80 53 32 23 18
Vidutinis
(apie 35%)
57 38 23 16 13
Didelis
(apie 45%)
44 30 18 13 10
Labai didelis
(apie 55%)
36 24 15 10 8
Duomenys rodo, kad komposto norma, priklausomai nuo jame esančio sausųjų medţiagų ir
fosforo kiekio, taip pat ţenkliai skiriasi. Jei komposte yra vidutinis kiekis sausųjų medţiagų ir fosforo,
tai ši maksimaliai leistina komposto norma yra apie 23 t/ha, tačiau maksimaliai normos gali skirtis net
10 kartų – nuo 8 iki 80 t/ha. Tuo pačiu matosi, jog komposto tręšimo normos ribojimas pagal fosforą
yra grieţtesnis nei pagal azotą, todėl komposto normos, priklausomai nuo cheminės sudėties, trečdaliu
arba per pusę maţesnės.
72
Kitose šalyse, pavyzdţiui, Šveicarijoje rekomenduojama maksimalią komposto normą trims
metams taikyti 80-100 m3/ha, daţniausiai ją dalinant į kelias dalis pamečiui. Čia tai pat atsiţvelgiama į
fosforo kiekį. Fosforas ribojamas atskiroms augalų grupėms 60-80 P2O5 kg/ha intervalo ribose, todėl
optimalios vienkartinės komposto normos pagal fosforą esti 30-50 m3/ha /Koch & Strickhof, 2009/.
Manome, jog teisingiausia yra komposto normas skaičiuoti pagal jame esantį fosforo ir
sausųjų medţiagų kiekį, tam panaudojant mūsų pateiktas formules. Taip skaičiuoti komposto
tręšimo normas turėtų visi gamybiniai subjektai – ūkininkai, bendrovės, įmonės.
Gaminant kompostą iš maisto pramonės atliekų, turinčių labai maţai fosforo – maţiau 0,2%,
maksimali komposto norma tręšimui turėtų būti 40-80 t/ha. Tai alaus gamybos atliekos - saladinas,
mielių atliekos, cukrinių runkelių gamybos atliekos – plovimo ir valymo dumblas, runkelių ir
šaknelių gabaliukai bei atliekos, išspaudos, melasa, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos –
ţliaugtai, vaisių ir darţovių perdirbimo atliekos – lupenos, nuovalos, sugedę vaisiai ir darţovės. Kai
komposto sudėtyje yra daug atliekų, turinčių maţai fosforo – 0,3-0,4%, komposto tręšimo norma
daugumoje turėtų būti 25-50 t/ha. Tai grūdų perdirbimo atliekos, cukrinių runkelių gamybos
atliekos – kalkių purvas, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos – biokompostas, aliejaus ir
biodyzelino gamybos atliekos – rapsų išspaudos. Jei skaičiuoti vidutinę komposto normą, naudojant
bet kurią tirtą maisto pramonės atlieką, ši vidutiniškai sudarytų 40-50 t/ha.
Kompostą parduodant smulkioje pakuotėje darţininkams mėgėjams, sodininkams,
gėlininkams bei namų šeimininkėms, komposto norma turi būti apskaičiuota pagal deklaruojamą
produkto cheminę sudėtį, taikant mūsų pateiktas formules ir atsiţvelgiant augalų auginimo bei
dirvoţemio ypatumus.
Ţemė ūkyje tręšiant kompostu nepatartina jį skleisti ant dirvos paviršiaus nuo lapkričio 15 d.
iki balandţio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos ţemės, nes ţiemos metu krituliai ir
ištirpęs sniegas nuplauna ne tik komposto organines daleles, bet ir išplauna iš jo esančias vandenyje
tirpias maisto medţiagas.
Sėjomainoje kompostas pirmoje eilėje naudojamas kaupiamiesiems augalams tręšti. Tai
cukriniai ir pašariniai runkeliai, bulvės, silosui skirti kukurūzai. Taip pat tokios darţovės, kaip
burokėliai, salierai, porai, gūţiniai ir ţiediniai kopūstai. Jiems galima įterpti visą pagal fosforą
apskaičiuotą komposto normą, o geriausias laikas yra pavasaris.
Ţieminiai javai ir rapsai taip pat gali būti sėkmingai tręšiami kompostu, tačiau jis turi būti gerai
perpuvęs. Šiems augalams, prieš sėją įdirbant dirvą, įterpiama 10-12 t/ha komposto, nes tręšiant
didesnėmis normomis, dėl azoto pertekliaus jie gali prastai ţiemoti.
Vasariniams javams ir rapsams, kaip ţieminiams taip galima įterpti tokio pat dydţio komposto
normą, tačiau pavasarį jį įterpti trukdo trumpas laiko tarpas, o kompostas įterptas iš rudens, dėl
išsiplovimo, netenka daug azoto bei kalio. Panašias komposto trąšų normas javams ir rapsui nurodo ir
austrai – 10-15 t/ha /5-jährige..., 2000/, tačiau šveicarai nerekomenduoja kompostu iš rudens tręšti
arimų ir tuo pačiu ţieminių javų bei rapsų /Koch & Strickhof, 2009/.
Reiktų kompostu vengti tręšti tokius jautrius augalus, kaip morkas, svogūnus, lapines darţoves.
Geriau tuomet kompostą atiduoti šių augalų priešsėliams, o jei tręšiama – tai iki 10 t/ha komposto
norma. Ankštiniai augai kompostu netręšiami.
Geros trupininės struktūros kompostu gali būti tręšiamos daugiametės ţolės ir ganyklos, tačiau
remiantis austrų patirtimi metinė komposto norma neturi būti didesnė nei 20 t/ha, o ji geriausia berti
per du kartos po 10 t/ha – anksti pavasarį ir po antro šienavimo /5-jährige..., 2000/.
Soduose kompostu tręšiami uogakrūmiai, vaismedţiai. Jis įterpiamas į dirvą visa apskaičiuota
pagal fosforą norma prieš sodinimą, o šių daugiamečių augalų augimo metu rudenį arba anksti
pavasarį juo tręšiama iki 20 t/ha norma, nes su didesne galimas azoto perteklius. Kompostu galima
73
mulčiuoti vaismedţius, uogakrūmius, braškes. Braškes geriausia kompostu mulčiuoti tuoj po
pasodinimo arba po uogų nurinkimo, o tręšimo norma neturėtų būti didesnė nei 15 t/ha.
Šiltnamiuose visa apskaičiuota komposto norma pagal fosforą tręšiama prieš augalų sėją ar
sodinimą. Taip tręšiami agurkai, pomidorai, paprikos, baklaţanai. Lapinėms darţovėms ir ridikėliams
komposto norma neturėtų viršyti 15 t/ha, nes produkcijoje gausiau kaupsis nitratai. Jei šiltnamio grunte
yra daug organinės medţiagos ar jo sudarymui naudota durpė, tuomet komposto, kaip organinės trąšos,
efektyvumas nėra didelis. Geriausia ji naudoti šiltnamių gruntuose, turinčiuose maţai organinių
medţiagų arba kur polietileno plėvele dengiama natūrali ţemė.
Komposto įterpimas į substratus daigų, gėlių, dekoratyvinių augalų galimas ir duoda gerus
rezultatus, tačiau yra rizikingas. Šiam tikslui naudojamas kompostas turi būti gerai perpuvęs, jame
negali būti didesnių kiekių tirpių druskų, chloridų, fitotoksinių medţiagų. Tokiems naudojimo tikslams
skirtas kompostas turi būti agrochemiškai ištirtas ir išbandytas.
Komposto įterpimo gylis taip pat turi daug reikšmės. Nebūtina jį aparti, nes jis guldomas ant
armens dugno, kas nėra gerai. Geriau ji frezomis, kultivatoriais ar lėkštinėmis akėčiomis įterpti į 8-12
cm gylį. Taikant beariminį ţemės dirbimą dirva gali būti kompostu sėkmingai mulčiuojama, tačiau
komposto norma neturėtų būti didesnė nei 15 t/ha, o jis turėtų būti gerai perpuvęs ir geros trupininės
struktūros.
Dirvoje kompostas, kaip trąša veikia 3-4 metus. Didţiausia jo tręšiamoji įtaka augalams esti
pirmaisiais metais. Lengvose dirvose kompostas mineralizuojasi greičiau - tręšiamoji vertė jaučiama
pirmuosius du metus. Kompostu ne tik tręšiame augalus, bet dirvoţemį papildome ir organine
medţiaga – humusu. Jei per keturis metus į lauką įterpiame 40-45 t/ha komposto, tai net ir intensyvios
gamybos ūkiuose dirvoje humuso kiekis nemaţės.
Sudarant tręšimo planus, kai fosforo kiekis dirvoţemyje yra III turtingumo grupės (vidutinis
kiekis) komposto tręšimo normai taikyti koeficientą 1,0. Kai dirvoţemyje vyrauja I (labai maţai) ir II
(maţai) fosforo turtingumo grupės komposto tręšimo normai koeficientus taikyti atitinkamai 1,4 ir 1,2.
Esant IV (daug) ir V (labai daug) fosforo turtingumo grupėms – koeficientai būtu atitinkamai 0,75 ir
0,3.
5. Tręšimo kompostu bandymai
Tikslai ir metodika. Projekto vykdymo laikotarpiu LAMMC Agrocheminių tyrimų
laboratorijoje vykdėme vienmečius kompostų tyrimus siekiant šių tikslų:
nustatyti pagamintų kompostų kokybę, vertinant juos pagal sukauptų augalams reikalingų
maisto medţiagų kiekį;
įvertinti kompostų uţterštumą aplinkai kenksmingomis medţiagomis;
vegetaciniais bandymais nustatyti komposto iš panaudotų grybų substratų įtaką
ţieminiams rugiams, vasariniams rapsams ir vasariniams kviečiams;
nustatyti panaudotų grybų substratų poveikį dirvoţemio agrocheminiams rodikliams.
Viso vykdėme 3 vegetacinius bandymus: su ţieminiai rugiais, vasariniais rapsais ir vasariniais
kviečiais. Vegetacinius bandymus vykdėme pagal 18 lentelėje pateiktą schemą, kur kontroliniame
variante jokių trąšų neįterpėme, antrame - įterpėme grybų substrato komposto, kad 1 ha tektų 90 kg/ha
P2O5. Trečiame - su mineralinėmis trąšomis įterpėme azoto, fosforo bei kalio kiekį esantį grybų
substrate. Bandymo schema vasariniams kviečiams, ţieminiams rugiams ir rapsams buvo ta pati.
Kiekvienas variantas turėjo 4 pakartojimus.
74
Vegetacinio puodo plotas buvo 0,0314 m2, gylis 20 cm. Bandymams naudotas dirvoţemis buvo
lengvas priemolis, kur pHKCl buvo 6,4, judrusis fosforas (A-L) (P2O5) - 82 mg/kg ir judrusis kalis (A-
L) (K2O) - 132 mg/kg. Į dirvoţemį pagal bandymo schemą buvo įterptas kompostas ir mineralinės
trąšos, po to sėjamos augalų sėklos. Augalai vegetacijos metu pagal reikalą buvo laistomi distiliuotu
vandeniu.
18 lentelė. Bandymo schema
Variantai Norma
kg/ha
Veikliosios medţiagos
kg/ha
Trąšų kiekis
vegetaciniam indui g
fiziniu svoriu N P2O5 K2O
Kontrolė 0 0 0 0 0
Natūralaus drėgnumo grybų
substrato kompostas
11250 84 90 56 35,33
Mineralinės
trąšos
Amonio salietra
N 34%
232 84 0,776
Superfosfatas
P2O5 20 %
90 1,415
Kaliochloridas
K2O 60 %
56 0,293
Tyrimų metu buvo vykdoma: 1) stebimas augalų dygimas, augimas, bei vystymasis; 2)
skaičiuojamas derlius, susveriant kiekvieno vegetacinio indo ţalią masę ir nustatant sausosios
medţiagos kiekį; 3) po derliaus nuėmimo tiriama dirvoţemio pH, judriojo fosforo ir kalio kiekiai; 4)
statistiškai apdorojami derliaus ir laboratorinių analizių duomenys.
Gauti tyrimų duomenys. Ţieminiai rugiai buvo pasėti kovo 23 dieną. Kiekviename
vegetaciniame inde buvo pasėta po 30 daigių sėklų. Ţieminiai rugiai, nepraėję jarovizacijos tarpsnio,
sudygo, suţėlė, įsikrūmijo, bet stiebų neformavo. Prieš derliaus nuėmimą senesnieji lapai pradėjo
dţiūti, todėl juos nupjovėme birţelio 27 dieną. Ţieminiai rugiai nuo sėjos iki derliaus nuėmimo augo
85 dienas. Kiekviename vegetaciniame inde pasvėrėme ţalią rugių masę, nustatėme sausąsias
medţiagas (19 lentelė).
19 lentelė. Grybų substrato komposto įtaka ţieminių rugių ţaliai masei
Variantas Rugių
ţalioji
masė g
% nuo
kontrolės
Sausosios
medţiagos
%
Rugių
sausų
medţiagų
masė g
% nuo
kontrolės
Kontrolė (netręšta) 33,61±1,20 100 29,93±1,23 10,06±0,47 100
Tręšta grybų substrato kompostu 42,14±2,83 125 28,73±1,53 12,08±0,29 120
Tręšta mineralinėmis trąšomis 62,16±6,34 185 27,90±2,50 17,24±0,97 171
Tyrimai parodė, jog netręštų ţieminių rugių masė buvo maţiausia, tačiau sausųjų medţiagų ji
turėjo daugiausiai. Grybų substrato kompostas natūralaus drėgnumo rugių masę didino 25%, o
75
perskaičiavus į sausasias medţiagas - 20%. Nors mineralinės trąšos ţieminių rugių masę didino dar
daugiau – atitinkamai 85 ir 71%, tačiau rugių masės padidėjimas penktadaliu rodo puikią komposto,
kaip trąšos, įtaką ţieminiams rugiams.
Vasariniai rapsai buvo pasėti kovo 3 dieną, į vegetacinį indą išsėjant po 15 daigių sėklų.
Sudygo ir pradėjo augti tik po 12-13 augalų, todėl suvienodinimui buvo paliktas vienodas augalų
skaičius - 12 vnt. Vasarinio rapso apatiniai lapai liepos mėnesio pradţioje pradėjo gelsti, pastebėti ligų
ir kenkėjų paţeidimai. Todėl liepos 11 dieną rapsų derlių nuėmėme. Rapsai nuo sėjos iki derliaus
nuėmimo augo 100 dienų. Gauti rapsų ţalios masės duomenys surašyti 20-toje lentelėje.
20 lentelė. Grybų substrato komposto įtaka vasarinių rapsų ţaliai masei
Variantas Rapsų
ţalioji
masė g
% nuo
kontrolės
Sausosios
medţiagos
%
Rapsų
sausų
medţiagų
masė g
% nuo
kontrolės
Kontrolė (netręšta) 61,7±1,52 100 21,99±1,11 13,57±0,52 100
Tręšta grybų substrato kompostu 77,4 ±2,23 125 21,80±0,88 16,87±0,68 124
Tręšta mineralinėmis trąšomis 102,8 ±3,58 167 23,64±1,65 24,30±1,20 179
Vasarinių rapsų masę panaudotas grybų substratas padidino 24-25 %. Jo poveikis buvo labai
panašus kaip ir ţieminiams rugiams. Tiktai sausųjų medţiagų rapsuose daugiau buvo įterptus
mineralines trąšas. Mineralinių trąšų efektyvumas rapsams buvo didelis - augalų masės priedas,
lyginant su kontrole, sudarė 67% ţalios arba 79% sausosios masės. Tikėtina, kad vasariniams rapsams
grybų substratas įterptas iš rudens būtu efektyvesnis, nes per tą laiką mineralizuotusi dalis organinių
medţiagų.
Vasariniai kviečiai buvo pasėti kovo 3 dieną. Į vegetacinį indą sėta po 30 daigių sėklų,
tačiau sudygo ir kiekviename puode augo po 28 augalus. Vasariniai kviečiai buvo nupjauti kai grūdai
pilnai subrendo - liepos 24 dieną. Nuo sėjos iki pjūties praėjo 113 dienų. Priklausomai nuo tręšimo
ţenkliai skyrėsi vasarinių kviečių brendimas. Pirmiausiai subrendo grūdai kontroliniame variante, nes
dirvoţemyje trūko azoto, o tai stabdė augalų augimą ir greitino grūdų brendimą. Vasarinių kviečių
grūdai tręšti kompostų subrendo 3 dienomis, o mineralinėmis trąšomis - 5 dienomis vėliau. Grybų
substrato kompostas vasarinių kviečių grūdų derlių didino 54%, o šiaudų - 15% (21 lentelė).
Mineralinės trąšos grūdų ir šiaudų derlių didino dar daugiau – atitinkamai 133 ir 29%. Tai rodo, didelį
trąšų, ypač mineralinių, efektyvumą. Tačiau vasarinių kviečių tręšimas grybų substrato kompostu taip
pat davė labai gerus rezultatus, nes grūdų gauta pusantro karto daugiau.
21 lentelė. Grybų substrato komposto įtaka vasarinių kviečių ţaliai masei
Variantai Grūdų Šiaudų
g % nuo
kontrolės
g % nuo
kontrolės
Kontrolė (netręšta) 9,63 ± 0,55 100 28,48 ± 1,60 100
Tręšta grybų substrato kompostu 14,88 ± 1,10 154 32,75 ± 1,90 115
Tręšta mineralinėmis trąšomis 21,42 ± 1,44 233 36,82 ± 2,05 129
76
Panaudoto grybų substrato ir mineralinių trąšų įtaka dirvoţemio agrocheminiams
rodikliams. Nuėmus ţieminių rugių, vasarinių rapsų ir vasarinių kviečių derlių dirvoţemio ėminiuose
nustatėme pH, judriųjų fosforo ir kalio kiekius. Rezultatai surašyti 22, 23 ir 24 lentelėse.
22 lentelė. Tręšimo įtaka dirvoţemio agrocheminiams rodikliams ţieminių rugių bandyme
Variantai pHKCl Judrusis fosforas (P2O5 ) Judrusis kalis (K2O)
mg/kg % nuo
kontrolės
mg/kg % nuo
kontrolės
Kontrolė (netręšta) 6,9 122±3,5 100 83±1,9 100
Tręšta grybų substrato kompostu 6,5 146±4,2 120 111±2,0 134
Tręšta mineralinėmis trąšomis 6,6 163±4,1 134 101±2,6 122
23 lentelė. Tręšimo įtaka dirvoţemio agrocheminiams rodikliams vasarinių rapsų bandyme
Variantai pHKCl Judrusis fosforas (P2O5 ) Judrusis kalis (K2O)
mg/kg % nuo
kontrolės
mg/kg % nuo
kontrolės
Kontrolė (netręšta) 6,0 106 ± 4,4 100 100 ± 2,0 100
Tręšta grybų substrato kompostu 6,4 160 ± 3,8 151 128 ± 2,5 128
Tręšta mineralinėmis trąšomis 6,3 174 ± 4,1 164 101± 2,2 101
24 lentelė. Tręšimo įtaka dirvoţemio agrocheminiams rodikliams vasarinių kviečių bandyme
Variantai pHKCl Judrusis fosforas (P2O5 ) Judrusis kalis (K2O)
mg/kg % nuo
kontrolės
mg/kg % nuo
kontrolės
Kontrolė (netręšta) 6,2 99 ± 1,5 100 85 ± 1,8 100
Tręšta grybų substrato kompostu 6,6 139 ±2,2 140 118 ± 2,0 139
Tręšta mineralinėmis trąšomis 6,3 137± 2,6 138 91± 1,5 107
Dirvoţemio tyrimai parodė, jog tręšimas grybų substratų kompostu pH reikšmes ţenkliau
nepakeitė, tačiau, lyginant su netręštu dirvoţemiu, vegetacinių indų ţemėje 20-51% padidėjo judraus
fosforo ir 28-39% judraus kalio kiekis. Mineralinės trąšos judraus fosforo kiekį padidino kiek daugiau
nei kompostas, tačiau judraus kalio kiekis buvo gerokai maţesni nei tręšiant grybų substratų kompostu
ir tik viename bandyme 22% didesnis nei nenaudojant trąšas. Tikėtina, kad antraisiais metais, perpuvus
grybų substratui, judraus fosforo bei kalio kiekis dar padidėtu.
Apibendrinant vykdytus tyrimus, galima konstatuoti, kad tręšimas grybu substrato kompostu
padidina javų grūdų derlių, ţalios masės ir šiaudų išeigą, judraus fosforo ir kalio kiekį dirvoţemyje.
77
6. Išvados ir rekomendacijos
Komposto medţiagos ir kompostavimas.
1. Ţemės ūkyje bioskaidţios atliekos yra gyvulinės ir augalinės kilmės. Gyvulinės - tai
kraikinis ir nekraikinis mėšlas, srutos. Kaip komposto komponentas, šios organinės trąšos visada
praturtina komposto vertę. Augalinės kilmės ţemės ūkio atliekos yra augalų liekanos po derliaus
nuėmimo – šiaudai, rapsų kulenos, ţolės, bulvienojai, runkelių lapai ir kt. Pagal kompostavimo vertę
geriausios yra tos augalinės kilmės atliekos, kuriose C:N santykis neviršija 35. Tai nupjauta vejų ţolė,
piktţolės, varpinės ir ankštinės ţolės arba jų mišiniai, runkelių lapai. Prastesnės vertės yra daugiau
chemiceliuliozės turinčios augalų dalys – derliaus nuėmimo metu bulvienojai ar kopūstų kotai, taip pat
medţių lapai ir spygliai. Javų šiaudai, ypač ţieminių rūšių, ir rapsų kulenos, kompostavimui tinkami,
tačiau jų skaidymui papildomai reikalingas azotas. Ankštinių augalų dobilų, liucernos, lubinų, ţirnių,
pupų ir kt. augalinės liekanos dėl didesnio azoto kiekio yra pačios vertingiausios.
2. Maisto pramonės bioskaidţios atliekos susidaro gamybos ir laikymo metu. Tai vaisių ir
darţovių, cukrinių runkelių, grūdų perdirbimo, alaus ir spirito gamybos atliekos. Jų daug ir įvairios, o
savo, kaip komposto komponentų, verte skirtingos.
3. Vaisių ir darţovių atliekos - tai atliekos po sandėliavimo ir perdirbimo, sugedusios darţovės,
uogos bei vaisiai, lukštai, lupenos, kevalai, sėklos ir kt. Prie šių atliekų reiktų priskirti ir grybų
auginimo atliekas – micelį ir panaudotus auginimo substratus, nors jų šalyje susidaro labai maţai.
Dauguma vaisių ir darţovių atliekų turi maţai sausųjų medţiagų – 8-20%, todėl jų tręšiamoji vertė
nėra didelė. C:N santykis svyruoja 12-30:1 intervalo ribose. Kompostavimo metu šias atliekas
geriausia kompostuoti su daugiau sausųjų medţiagų turinčiai komponentais arba su medţiagomis gerai
sorbuojančiomis vandenį. Valant bulves ir šakniavaisines darţoves susidaro daug ţemių, kurių masė
kartu su augalinėmis liekanomis pagal tręšiamąja vertę nėra didelė.
4. Grūdų ruošimo ir perdirbimo atliekas sudaro grūdų valymo, rūšiavimo ir šlifavimo atliekos –
smulkūs ar skaldyti grūdai bei skeveldros, pelai, akuotai, grūdų šlifavimo atliekos, augalinės
plaušelienos gabalėliai ir šiaudų skiautelės, piktţolių sėklų priemaišos ir kt. Jose yra 12-20 proc.
drėgmės, C:N santykis apie 25. Turi palyginti didelę augalų tręšimui reikalingą azoto, fosforo bei kalio
koncentraciją, todėl, jei nenaudojamos pašarui, yra ideali ţaliava kompostų gamybai.
5. Spirito ir bioetanolio gamybos atlieka yra ţliaugtai, kuriuose esti 5-11% sausųjų medţiagų.
Šių medţiagų kiekis ir kokybė priklauso nuo ţaliavų, tačiau dėl didelio vandens kiekio tręšiamoji vertė
nėra didelė. Ţliaugtai jei nenaudojami pašarui gali būti naudojami komposto gamyboje, tačiau
kompostavimo metu reikalingas sorbentas, kuris sugertų didelį vandens kiekį.
6. Alaus ir salyklo gamybos atliekas sudaro mieţių nuoplovos, saladynas, baltyminės nuosėdos,
alaus mielės, ţliaugtai. Didelė alaus ir salyklo gamybos atliekų dalis panaudojama pašarų gamyboje,
tačiau efektyviai gali būti naudojamos ir kompostams gaminti. Saladyne C:N santykis yra 11:1, alaus
mielių atliekose - 7:1. Tai palyginti turtinga azotu ţaliava, nors sausųjų medţiagų turi nedaug– 14-
22%. Komposte šios atliekos gerai derėtų su atliekomis turinčiomis didelį kiekį sausų medţagų,
pavyzdţiui šiaudais, durpėmis, medţio pjuvenomis.
7. Cukraus gamybos metu susidaro keturių tipų atliekos ar šalutiniai gamybos produktai: 1)
ţolės, runkelių lapų ir šakniavaisių duţenos po valymo ir plovimo; 2) runkelių išspaudos; 3) melasa; 4)
kalkių dumblas. Atskirų atliekų, kaip komposto komponentų, vertė nėra vienoda. Runkelių plovimo ir
valymo atliekos turi nedaug maisto medţiagų, tačiau daug ţemių, todėl yra prastas komposto
komponentas. Melasa ir išspaudos yra turtingos azotu, o melasa – dar ir kaliu, todėl yra labai geri
kompostavimo komponentai, tačiau jos sėkmingai naudojamos pašarui, todėl kompostavimui jų beveik
nelieka. Kalkių purvas nors turi nemaţai azoto, tačiau supuola į vienalytę masę, turi maţai organinių
78
medţiagų - 12-15%, todėl tiktų kompostuoti tik su puriomis bei daugiau vandens turinčiomis
atliekomis.
8. Parduodamas kompostą gamintojas privalo pateikti kokie komponentai komposte naudoti,
kokią jų procentinė dalis, kompostavimo būdą ir pagaminimo datą.
Komposto sauga
1. Komposto sauga priklauso nuo jį sudarančių komponentų, naudojimo sąlygų, vartotojo.
Kompostai ir juos sudarantys komponentai laikomi pavojingais, kai turi įtakos vartotojų saugai,
aplinkai - faunai, florai, dirvoţemiui, vandeniui, orui, augalų augimui ir jų būklei.
2. Komposto saugai tiesiogiai galimi pavojai yra nepageidautinos medţiagos – plastikai, stiklai,
metalai ir kt., fizikiniai cheminiai veiksniai sąlyčio metu, turintys grauţiantį ir/ar erzinantį poveikį
vartotojui ir augalams, galimai nuodingi elementai, organinės priemaišos, eutropiniai ir fitotoksiniai
veiksniai, biologinis pavojus. Kiti galimi pavojai yra specifiniai ir jie gamintojo nurodomi tik tada jei
yra. Tai galimas radiacijos, mineralinių dalelių, dulkių, traumų, dulkių sprogumo, ugnies, dujų
išsiskyrimo pavojus.
3. Maisto pramonės ir ţemės ūkio augalininkystės atliekas daugumoje sudaro natūralių
gamtinių produktų susidariusios atliekos, kurios, jei nebuvo chemiškai apdorotos, nekelia fizikinio,
cheminio ir biologinio pavojaus. Tačiau komposto gamybos metu maišomi labai įvairūs komponentai,
todėl nėra garantijos, kad nebus naudojamos medienos gamybos atliekos, biodegraduojančios miesto
atliekos, nuotekų dumblai ir kt. Dėl šios prieţasties komposto saugos kriterijai, nepriklausomai nuo
naudojamų komponentų ir gamybos būdo, turi būti tie patys.
4. Lietuvoje pagaminto komposto saugą vertinti:
4.1. Pagal nepageidaujamas medţiagas:
plastikams, stiklams, metalams, kai jų dydis didesnis nei 2 mm - leistina riba ≤0,5%;
akmenims, skaičiuojant sausu svoriu - leistina riba ≤5%;
medţiagos, kurios dedamos į kompostą apgalvotai ir kurios nesukelia ţalingo poveikio, o
pagal apibrėţimą nėra priemaišos, turi būti identifikuotos produkto etiketėje.
4.2. Fizikinių ir cheminiai veiksniai, turintys grauţiantį ir/ar erzinantį poveikį vartotojui ir
augalams, konkrečiu atveju nurodomi gamintojo.
4.3. Galimai nuodingi elementai - tai 8 sunkieji metalai: kadmis (Cd), švinas (Pb), gyvsidabris
(Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), arsenas (As). Jų kiekį (mg/kg s.m.) komposte
vertinti pagal 3 kategorijas: I – naudoti ţemės ūkyje, II – auginti tik energetinius augalus, III – naudoti
ne ţemės ūkio paskirties paskirties ţemėje, rekultivuojamuose plotuose.
Kategorija Cd Pb Hg Cr Zn Cu Ni As
I ≤0,7 ≤45 ≤0,4 ≤70 ≤200 ≤70 ≤25 ≤10
II ≤1,3 ≤130 ≤1,0 ≤100 ≤400 ≤110 ≤40 ≤15
III ≤3,0 ≤180 ≤2,0 ≤120 ≤600 ≤300 ≤60 ≤25
4.4. Pagal organines priemaišas taikyti kompostuose leistiną polichlorbifenilų (PCBs) norma
<0,4 mg/kg s.m., poliaromatinių ankliavandenilių (PAHs) – <4 mg/kg s.m. Tačiau jei kompostai
pagaminti tik iš maisto pramonės atliekų, kaip alaus, cukraus, grūdų, spirito gamybos, taip pat iš ţemės
ūkio augalininkystės atliekų, šių junginių tirti nebūtina.
4.5. Iš eutropinių saugos veiksnių vertinti azotą ir fosforą, todėl su kompostu įterpiamas metinis
bendro azoto (N) kiekis turi neviršyti 170 kg/ha, o bendras fosforo (P) kiekis – 40 kg/ha.
79
4.6. Komposto fitotoksiškumo saugos tyrimai daromi tais atvejais, kai naudojant kompostą
iškyla problemų su auginamų augalų būklę – jie prastai auga, nyksta, atsiranda netipingų maisto
medţiagų sutrikimo poţymių ir kt. Uţ komposto kokybę atsakingas gamintojas, todėl turi atlikti tokius
tyrimus jei šie yra reikalingi ar iškilo abejonių dėl komposto neigiamo poveikio augalams. Šie tyrimai
būtini kai kompostas parduodamas maţoje pakuotėje ar dedamas į mišinius skirtus šiltnamiams,
mėgėjiškai sodininkystei, darţininkystei, gėlininkystei.
4.7. Pagaminto komposto saugą pagal mikrobiologinius-parazitologinius parametrus vertinti:
fekalinės ţarnyno lazdelės (Escherichia coli) ≤ 1000 kol.Sk./kg;
anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) ≤ 100 000 kol. sk./g;
helmintų kiaušinėliai ir lervos 0 vnt./kg;
patogeninės enterobakterijos 0 kol.sk./g;
nepatogeniniai enterokokai (enterococus) ≤ 1000 kol.sk./g;
salmonella bakterijos 0 vnt./kg.
4.8. Gamintojai atsakingi, kad su kompostu neplistų augalų patogenai - parazitiniai grybai,
bakterijos, virusai, vabzdţiai, nematodai ir nepadarytų nuostolių kompostų vartotojams ir aplinkai.
5. Studijoje kompostų cheminio pavojaus saugos vertinimas atliktas pagal ES ir kitų šalių
patyrimą ir galiojančius dokumentus. Daugelio kitų šalių kompostų cheminės saugos rezultatai
grindţiami tyrimais apie cheminių medţiagų įtaką dirvoţemio savybėms, mikroflorai, augalams,
aplinkai, balansui. Kadangi tokių platesnių tyrimų Lietuvoje nėra, būtina artimiausiu metu parengti
kompostų cheminės sudėties, jo poveikio aplinkai monitoringo ir balanso programą, kurios pagrindu
patikslinti galimai pavojingų cheminių medţiagų kompostuose normatyvus ir naudojimą.
Komposto kokybės rodikliai ir tręšimo normos
1. Komposto, kaip trąšos, kokybės vertinimo rodiklius grupuoti į dvi grupes: pagrindinius ir
papildomus.
1.1. Pagrindiniai komposto kokybės rodikliai - pHKCl, sausosios ir organinės medţiagos,
suminis azotas (N), suminis fosforas (P), suminis kalis (K), elektrinis laidis, vandenyje tirpus azotas
ir/arba mineralinis azotas (N-NH4+N-NO3), vandenyje tirpus fosforas (P), vandenyje tirpus kalis (K),
C:N santykis - nustatomi visais atvejais, nepriklausomai nuo komposto komponentų sudėties,
naudojimo paskirties ar būdo.
1.2. Papildomi rodikliai - pHH2O, sulfatai (SO4), chloridai (Cl), vandenyje tirpus kalcis (Ca),
vandenyje tirpus magnis (Mg) nustatomi kai kompostai skirti mėgėjiškai sodininkystei, naudojimui
šiltnamiuose ar auginimo substratų sudarymui. Taip pat šie rodikliai bei suminis kalcis (Ca), suminis
magnis (Mg), suminė siera (S), judrieji mikroelementai – boras (B), geleţis (Fe), manganas (Mn),
molibdenas (Mo) nustatomi kai kompostai ar ar jų mišiniai pateikiami maţmeninei prekybai bei
smulkioje pakuotėje.
2. LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis kompostų kokybės rodikliai
įvairavo labai plačiame diapazone. Tie kompostai, į kuriuos buvo dedama mėšlo, mineralinių trąšų
arba buvo gaminami iš grybų auginimo substrato, maisto medţiagų turėjo daug ir labai daug.
Kompostai, kurie buvo sudaryti tik iš natūralių bioskaidţių medţiagų, daţnai maisto medţiagų turėjo
maţai arba labai maţai, todėl jų, kaip trąšos vertė, nebuvo didelė.
3. Komposto kokybę LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija siūlo vertinti kokybės
rodiklius grupuojant į 5 grupes: labai maţai, maţai, vidutiniškai, daug ir labai daug ir pateikia jų skales
80
(13 lentelė). Tokia vertinimo skalė leistu vartotojams įvertinti komposto kokybę ir spręsti apie tręšimo
normas ir panaudojimą.
4. Teisingiausia yra komposto tręšimo normas skaičiuoti pagal jame esantį fosforo ir sausųjų
medţiagų kiekį, tam panaudojant 40 kg/ha fosforo trąšų normos ribojimą. Taip skaičiuoti komposto
tręšimo normas turėtų visi gamybiniai subjektai – ūkininkai, bendrovės, įmonės.
5. Gaminant kompostą iš maisto pramonės atliekų, turinčių labai maţai fosforo – maţiau 0,2%,
maksimali komposto norma tręšimui turi būti 40-80 t/ha. Tai alaus gamybos atliekos - saladinas,
mielių atliekos, cukrinių runkelių gamybos atliekos – plovimo ir valymo dumblas, runkelių ir šaknelių
gabaliukai bei atliekos, išspaudos, melasa, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos – ţliaugtai, vaisių
ir darţovių perdirbimo atliekos – lupenos, nuovalos, sugedę vaisiai ir darţovės.
6. Kai komposto sudėtyje yra daug atliekų, turinčių maţai fosforo – 0,3-0,4%, komposto
maksimali tręšimo norma daugumoje turėtų būti 25-50 t/ha. Tai grūdų perdirbimo atliekos, cukrinių
runkelių gamybos atliekos – kalkių purvas, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos – biokompostas,
aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekos – rapsų išspaudos.
7. Kompostą parduodant smulkioje pakuotėje darţininkams mėgėjams, sodininkams,
gėlininkams bei namų šeimininkėms, komposto norma turi būti apskaičiuota pagal deklaruojamą
produkto cheminę sudėtį, taikant 40 kg/ha fosforo trąšų normos ribojimą ir atsiţvelgiant augalų
auginimo bei dirvoţemio ypatumus.
8. Ţemė ūkyje tręšiant kompostu negalima jį skleisti ant dirvos paviršiaus nuo lapkričio 15 d.
iki balandţio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos ţemės.
9. Sėjomainoje kompostas pirmoje eilėje naudojamas kaupiamiesiems augalams tręšti. Jiems
galima įterpti visą pagal fosforą apskaičiuotą komposto normą, o geriausias laikas yra pavasaris.
Ţieminiams javams ir rapsams komposto normos yra 10-12 t/ha. Reikia kompostu vengti tręšti morkas,
svogūnus, lapines darţoves, geriau ji atiduoti šių augalų priešsėliams. Ankštiniai augai kompostu
netręšiami. Prieš sodų įveisimą kompostas įterpiamas į dirvą visa apskaičiuota norma pagal fosforą, o
sodo augalų augimo metu rudenį arba anksti pavasarį juo tręšiama iki 20 t/ha norma. Braškes geriausia
kompostu mulčiuoti tuoj po pasodinimo arba po uogų nurinkimo, tręšimo norma neturi būti didesnė
nei 15 t/ha.
10. Atlikti vegetaciniai bandymai su ţieminiais rugiais, vasariniais rapsais, vasariniais kviečiais
parodė, kad tręšimas grybu substrato kompostu padidina javų grūdų derlių, ţalios masės ir šiaudų
išeigą, judraus fosforo ir kalio kiekį dirvoţemyje.
7. Naudota literatūra
Moksliniai straipsniai, knygos, monografijos
1. Abraitytė E., Rūsys V. Kalifornijos sliekų auginimas. K.:Varpas,1993.-24 p.
2. Agrochemija (Sudarytojas Vaišvila Z. J.): Lututė, 1999. P.220-274.
3. Andrews, S A, Lee H and Trevors J T (1994). Bacterial species in raw and cured compost from
large scale urban composter. J Ind.Microbiol 13, 177-182.
4. Bouhot D. (1982), La Fatigue des sols. 23rd SFP Cof., Versailles, 21-22 Oct. 1982, INRA, Les
Colloques de L‘INRA no 17.
5. Brinton W.F., et al., Evaluation of compost maturity by standardised self-heating test. Draft,
Copyright WERL, 1993, 1994.
6. Buchgraber K. Komposteinsatz in der Landwirtschaft. – Der fortschriftliche Landwirtschaft.
2000. H.1. S. 25-32.
81
7. Burg W.R., Shotwell O.L.(1984) . Aflatoxin levels in airborne dust generated from
contaminated corn during harvest and at elevator in 1980. J. Ass off. Anal Chem. 67,pp.309-
312.
8. Düngung. – Mecklenburg Vorpommern. Ministerium für Ernärung, Landwirtschaft, Forsten
und Fischerei. 2004. 181 S.
9. Fricke K., Vogtmann. 1993. Quality of source-separated compost. Biocycle. October, 1993. P.
64–70.
10. Hembrock-Heger Persistent organic contaminants in soils, plants and food. In: Commission of
the European Community. 1992. Effects of organic contaminants in sewage sluWGe on soil
fertility, plants and animals. Edited by Hall J. E., Sauerbeck D. R., L‘Hermite P. 1992. EUR
14236 EN.
11. Howard A., Wad Y. The Waste Products of Agriculture: Their Utilization as Humus, Oxford:
Humphrey Milford & Oxford University Press. 1931.
12. Lacey J., Williamson P.A.M., King P. and Bardos R.P. (1990) Airborne micro-organisms
associated with domestic waste composting. Warren Spring Laboratory Report
No.LR808(MR)pp.36.
13. Lauko, sodo ir darţo kultūrų ręšimas ir rūgščių dirvų kalkinimas. – Vilnius. ŢŪM.1983.
14. Lundholm M. and Rylander R. (1981) Work related symptoms among compost workers.
J.occup.Med.22, pp.256-257.
15. Kissel, Henry L.C., Harrison R. B. 1992. Potential emission of volatile and odorous organic
compounds from municipal solid waste composting facilities // Biomass and Bioenergy. Vol. 3.
Nr. 3–4. P. 181–184.
16. Maţvila J., Adomaitis T, Antanaitis A., Eitminavičius L., Lubytė J., Matusevičius K. Sunkieji
metalai Lietuvos dirvoţemiuose. K.: Lietuvos ţemdirbystės institutas, 2001. -343 p.
17. Nemeikšienė D. ir kt. Anglies sukaupimas skirtingų daugiamečių ţolių biomasėje //
Ţemdirbystė. 2010. Nr. 87. P41-50.
18. Newman Taylor A.J. (1987) The lung and the work environment. In Current Perspectives in
the Immunology of Respiratory Disease. (Edited by Kay A.B. and Goetzl E.J.) pp.55-67.
Churchill Livingstone, Edinburgh.
19. Olenchock SA. (1993). Health effects of biological agents: the role of endotoxins. Clin.Allergy
in press.
20. Organinės trąšos. – Vilnius. ŢŪM. 1992. 74 p.
21. Pratt D.S. and May J.J. (1984). Feed- associated respiratory illness in farmers.
Arch.Environ.Health 39, pp.43-48.
22. Rylander R.(1987). The role of endotoxin for reactions after exposure to cotton dust. Am.J.Ind.
Med. 12, pp.687-697.
23. Richerson H.B. (1990) Unifying concepts underlying the effects of organic dust exposures.
Am.J.Ind.Med 17, pp.139-142.
24. Tee R.D. and Newman Taylor A.J. (1987) . Fungal allergy at work. Pract. Allergy Immunol 2,
pp.92-96.
25. Tidestrom H. Swedish Regulations on the use of sewage sluWGe . Paper presented to the
Specialty Conference on Management Fate of Toxic Organic in SluWGe Applied to Land.
Technical University of Denmark, Copenhagen 30 April – 2 May, 1997.
26. Webber M. D., Goodin J. D. Studies on the fate of organic contaminants in sluWGe-treated
soils. In: Commission of the European Community. 1992. Effects of organic contaminants in
sewage sluWGe on soil fertility, plants and animals. Edited by Hall J. E., Sauerbeck D. R.,
L‘Hermite P. 1992. EUR 14236 EN.
27. Welp G., Brümmer G. W. Toxicity of organic pollutants to soil micro-organisms. In:
Commission of the European Community. 1992. Effects of organic contaminants in sewage
sluWGe on soil fertility, plants and animals. Edited by Hall J. E., Sauerbeck D. R., L‘Hermite
P. 1992. EUR 14236 EN.
82
28. Wild S. R., Harrad S. J., Jones K. C. 1994. The influence of sewage sluWGe application to
agricultural land on human exposure to polychlorinated dibenzo-p-dioxins (PCDDs) and furans
(PSDFs) // Environmental Pollution. 1994. Nr. 83. P. 357–369.
29. Zuokaitė E., Zigmantienė A. Organinės anglies tyrimai nuotekų dumble ir komposte //Aplinkos
apsaugos inţinerija. 2010. 2 tomas. Nr. 5. P.11—124.
Populiarūs straipsniai
1. Arlauskienė A. Kaip išlaikyti dirvoţemio humusingumą // Mano ūkis. 2009. Nr.11.
2. Šiaudai – ne visada vertinga trąša // Savas ūkis. 2009. http://savasukis.lt/straipsniai/53-
siaudai_ne-visada-vertinga-trasa.htm [laisva prieiga 2010 06 30].
3. Koch W., Strickhof G. S. Komposteinsatz in der Landwirtschaft Verwendung von Kompost als
Dünger. 2009 //
http://www.strickhof.ch/fileadmin/strickhof_files/Fachwissen/Spezialkulturen/Gemuese/Dueng
ung/Kompostmerkblatt2009.pdf [laisva prieiga 2010 06 30].
4. Kompost im Nährstoffvergleich. 2010 //
http://www.kompost.de/uploads/media/Kompost_im_Naehrstoffvergleich_03_09.pdf [laisva
prieiga 2010 06 30].
Ataskaitos, studijos
1. Janulis P.P. Biodegalų gamybos atliekų efektyvaus panaudojimo energetinėms reikmėms
technologiniuose procesuose galimybių ištyrimas ir įvertinimas. – Studijos ataskaita. LŢŪU.
2006. 52 p.
2. Compost production and use in the EU (final report). – Orbit e. V. / European Compost
Network ECN. Europaen Commision Joint Joint Research Centre. 2007.180 p.
3. Commission of the European Communities, Directorate-General Science, Research and
Development. 1992. Treatment and use of sewage sluWGe and liquid agricultural wastes.
Review of COST 68/681 programme, 1972–90. Edited by Hall J. E., Newman P. J., L‘Hermite
P.
4. Kompost und dessen Qualitätssicherung in der Steiermark. – Das Land Steiermark. 2002. 15 S.
5. Misra R.V. et al. On-farm composting methods. Land and water discussion paper 2. Food and
Agriculture Organizasion of the United Nations, Rome, 2003.
6. Organinių ir biodegraduojamų atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybių studija. – VŠI
Subalansuotas pramonės plėtros centras. 2006. 56 p.
7. Qualität von Komposten aus der getrennten Sammlung. – Federal Environment Agency. Wien.
2000. 363 S.
Teisės aktai
1. Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašas. Patvirtintas Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14
d. įsakymais Nr. D1-608/3D-651.
2. Biologiškai skaidţių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašas.
Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandţio 18 d. įsakymas Nr.D1-
327.
3. Biologiškai skaidţių kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai. Patvirtinti Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymas Nr.D1-57.
4. Komposto sertifikavimo taisyklės 2009. Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija
(Projektas).
5. Kompostverordnung. BGB1. Nr,292/2001 (Vokietijos kompostų įstatymas).
6. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos respublikos statybos ir urbanistikos
ministerijos direktoriaus 1997 m. gruodţio 16 d. įsakymas Nr. 66 „Dėl rekomendacijų
organinių atliekų kompostavimui patvirtinimo―.
83
7. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005.
Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birţelio 28 d. įsakymu Nr. 349.
8. Pavojingų cheminių medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos dirvoţemyje. Lietuvos
higienos norma HN 60:2004. Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-114.
9. Ţalioji knyga dėl biologinių atlikų tvarkymo Europos Sąjungoje. – ES Komisija, SEK (2008)
2936.
Standartai
1. LST CR 13455:2005. Dirvoţemio gerinimo medţiagos ir auginimo terpės. Vartotojų, aplinkos
ir augalų saugos vadovas.
2. LST CR 13456:2005. Dirvoţemio gerinimo medţiagos ir auginimo terpės. Ţenklinimas,
techniniai reikalavimai, produktų sąrašas.
3. LST EN 12579:2002: Dirvoţemio gerinimo medţiagos ir auginimo terpės. Ėminio ėmimas.
4. PAS 100:2011. Specification for composted materials. – British Standarts Institution (BSI),
2011. 58 p.
5. Certification sules for compost. – Rapport B2009. Avfall Sverige. 2006.
6. USEPA. 40CRF part 257 et al., Standards for the use or disposal of sewage sluWGe, final
rules. Federal Register, Friday February 19, 1993.
Rekomendacijos
1. Komposto paruošimas. Patarimai. Miško sanitarinės apsaugos tarnyba. 2010.
http://www.msat.lt/documents/straipsniai/Kompostas.pdf
2. 5-jährige Ergebnisse zur Kompostdüngung in Landwirtschaft und Gemüsebau // H&K 2/2000,
S. 111. - http://www.kompost.de/index.php?id=822 [laisva prieiga 2010 06 30].