- Jûs buvote laikomas stipriausiu lenkty-nininku asfalto trasose. Ant þvyro jus kar-tais lenkdavo Girdauskas. Kodël?

- Jam labai gerai sekësi siauruose, vin-giuotuose þvyro ruoþuose – tokiuose kaipSuomijoje. Jis mokëjo „þaisti“ automobiliu.Að taip pat sunkiai já lenkdavau slalomuo-se. Laimëti slalome prieð Girdauskà buvodidelë garbë.

Taèiau greituose þvyro ruoþuose, ypaènaktá, að vaþiuodavau greièiau. Kur didelisgreitis, ten reikia daugiau tikslumo. Ðtai èiair iðryðkëdavo geros, tikslios stenogramos pri-valumai.

- Kas svarbiausia vairuojant automobiláant asfalto?

- Asfaltas suteikia galimybiø, kuriø nëraant þvyro. Asfalto posûkyje lengviau „ið-spausti“ maksimalø spindulá iðnaudojant ke-lio plotá. Þvyre ideali trajektorija ne visadapatogi, nes gali patekti á minkðtà gruntà arpaslysti ant akmenukø bei prarasti greitá. Iðkeliø blogybiø reikia rinktis maþesnes, pa-vyzdþiui, dël kieto grunto aukoti idealià tra-jektorijà.

Kad ir kur vaþiuotum – asfaltu ar þvyru,labai svarbu stabdymo momentas – pradëti

Vairavimo paslaptys

113

stabdyti kiek ámanoma vëliau. Lenktynëse arba ásibëgëji, arba stabdai. Laisvas riedëjimas– tai prarastos sekundës arba jø dalys.

Að sugebëdavau sutrumpinti stabdymo kelià. Tai priklauso nuo daugelio dalykø. Pra-dëkime nuo to, kad kuo greièiau perkelsi kojà nuo akceleratoriaus ant stabdþiø paminos,tuo maþiau laiko automobilis riedës ið inercijos (tuo metu mes beveik nestabdydavomekaire koja).

Ralyje nëra lengva akimis surasti tà taðkà, kada reikia pradëti stabdyti. Tad reikia pajus-ti automobilio stabdþiø ir padangø galimybes visà laikà besikeièianèiomis sàlygomis. Stab-dyti reikia optimaliai stipriai spaudþiant paminà – stabdant kiek ámanoma efektyviau,taèiau neblokuojant ratø. Jeigu ratai praslysta – akimirkai ðiek tiek atleidi, kad sukibtø sukeliu, ir toliau vël spaudi paminà.

Ant þvyro stabdyti gal net ir lengviau negu ant asfalto – automobilio ratai ásirausia áþemæ ðiek tiek jà ardami. Geriausia stabdyti tiesiais ratais ir pasirinkus tvirèiausià gruntà.

- Kai kurie lenktynininkai, uþuot smarkiai stabdæ prieð posûká, statydavo automobiláskersomis ir taip sumaþindavo greitá...

- Vadinamosios „kontros“ labai patinka þiûrovams, taèiau jos neefektyvios siekiantrezultato. Statant automobilá skersomis galiniai ar priekiniai ratai patenka á kelkraðtá, kurminkðtas gruntas ir automobilis lëtëja ne taip greitai. Be to, tuo metu jis bûna sunkiauvaldomas. Að „kontromis“ beveik nesinaudodavau. Garsûs ðiandienos lenktynininkai tomanevro taip pat nenaudoja.

Vaþiuojant posûkiu priekiniaiautomobilio ratai turi „þiûrëti”posûkio kryptimi, o këbulas –nukreiptas á tiesiàjà.

114

- Minëjote, kad ralyje du pagrindiniaidalykai – stabdymas ir ásibëgëjimas. Kaipgreièiau ásibëgëti?

- Mûsø automobiliai nebuvo galingi, tadásibëgëjant buvo labai svarbu pasirinkti kuotvirtesná ir ðvaresná kelio pavirðiø. Deðinëkoja ant akceleratoriaus paminos turi ieð-koti optimalaus sukibimo su keliu – negalipernelyg smarkiai spausti, kad automobilisper smarkiai nebuksuotø. Jis turi tik truputábuksuoti kabindamasis vis uþ naujo þvyro,bet nesisukti tuðèiai.

Iðvaþiuojant ið posûkio priekiniai auto-mobilio ratai turi „þiûrëti“ posûkio krypti-mi, o këbulas – nukreiptas á tiesiàjà.

- Pirmàsyk su jumis atsisëdæ vaþiuotiðturmanai nustebdavo du kartus – ið pra-dþiø galvodami, kad vaþiuojate pernelyg lë-tai, antràsyk – suþinojæ, kad esate lyderiai.Ar tai kokie nors „brundziðki“ burtai?

- Tai man skamba kaip komplimentas.Jeigu ðturmanui atrodo, kad vaþiuojame lë-tai, vadinasi, jis nejauèia jokio diskomfortoir ramiai gali dirbti savo darbà. Jeigu ðtur-manas nepatiria nemaloniø pojûèiø, tai jønepatiria ir automobilis. Vadinasi, mes va-þiuojame taupydami, saugodami automo-bilá ir nerizikuodami. Iðties tai mano vaira-vimo maniera – ðvelni, be aðtriø judesiø.Bet tai nereiðkia, kad vaþiuodavome lëtai.Tai rodydavo teisëjø chronometrai.

- Ar Brundza keikiasi?

- Tekdavo. Nemanau, kad ið trijø þodþiødu turi bûti keiksmaþodþiai, taèiau bûdavosituacijø.

- Gimtàja kalba ar...?

- Tai kad að neþinau lietuviðkø keiksma-þodþiø...

115

DEÐIMT BRUNDZOS ÁSAKYMØ

Vienà vakarà kalbëdamas su Stasiu apstulbinau já pasiûlymu:

- Jeigu bûtø galima suformuluoti 10 taisykliø, 10 Brundzos ásakymø, kuriø turi laikytiskiekvienas lenktynininkas...

- Neþinau, ar reikia tiek daug taisykliø. Taèiau tris pagrindines galiu pasakyti.

Pirma – posûkio spindulys, trajektorija. Tai svarbiausi dalykai. Bûtinai reikia iðnaudotikelio plotá, þinoma, atsiþvelgiant á kelio dangà. Jeigu asfaltas sausas ir ðvarus – posûkiospindulys turi bûti maksimalus. Jeigu ant asfalto prineðta þvyro ar akmenø – reikia ieðkotiðvaresnio pavirðiaus. Áveikiant þvyriná posûká reikia vaþiuoti ten, kur þvyras tvirèiausias irkur maþiausiai akmenukø.

Antra – stabdymas. Reikia iðmokti pajusti ratø sukibimà su keliu, kad sugebëtum stab-dyti tiksliai, vienu paspaudimu, kiek ámanoma vëliau, neblokuojant ratø ir nepaliekantnereikalingo tarpo iki posûkio. Taigi vien ðiems dviem punktams gali skirti visà savo karje-rà.

Treèia – stenograma. Kuo tikslesnë, geriau uþraðyta stenograma, tuo saugesnis vaþiavi-mas ir geresnis rezultatas.

Toliau kalbantis Stasys suformulavo ir ketvirtàjà taisyklæ – laikytis tolygaus greièio per-vaþiavimuose tarp greièio ruoþø. Nereikia be reikalo kankinti automobilio lekiant perdideliu greièiu. Suprantama, daugelis nori sutaupyti minutæ kità, kad prieð kità startà galë-tø patikrinti automobilio bûklæ ar pakeisti apdangas. Taèiau be reikalo lekiant automobilágalima ir pagadinti, ir padangà prakirsti. Pervaþiavimuose nereikia persistengti – tereikiaturëti tik labai nedidelá laiko rezervà. Vairuotojas, gavæs ið ðturmano informacijà, kiekkilometrø ir minuèiø liko iki kontrolës punkto, pats turi pasirinkti optimalø greitá.

- Na, o komanda? Kiek procentø nuopelnø galima priskirti jai ir techninei tarnybai?

- Ne maþiau kaip trisdeðimt. Visà ðlovæ, laimëjimus, klaidas galima dalyti á tris lygiasdalis. Treèdalis priklauso nuo vairuotojo, treèdalis nuo ðturmano ir treèdalis – mechanikørankose. Þinoma, labai svarbu turëti kvalifikuotus, gerai automobilá iðmananèius ir greitaidirbanèius mechanikus, gerai árengtà serviso automobilá. Mechanikai turi puikiai orien-tuotis vietovëje, sugebëti greitai nuvaþiuoti ið vieno taðko á kità.

Ðiandien pasaulio èempionate viskas lyg ir paprasèiau – mechanikai lenktynininkølaukia toje paèioje vietoje. Taigi galima geriau pasiruoðti darbams. Bet ne be reikalo kiek-

116

vienoje darbo vietoje yra laikrodis, sekundþiø tikslumu rodantis, kiek laiko liko remontui.O darbø gali tekti atlikti labai daug. Pavyzdþiui, atstatyti suþalotà këbulà ar pakabosgeometrijà. Ir viskà atlikti per keliolika minuèiø. Taigi labai svarbu, kad kiekvienas me-chanikas bûtø itin gerai pasiruoðæs darbui ir, þinoma, bûtø gerai organizuotas visos techni-nës tarnybos darbas. Deja, kiek man teko matyti ir Lietuvoje, ir uþsienyje, mûsø sportinin-kai tam skiria per maþai dëmesio.

- Taigi gerà komandos, techninës tarnybos organizavimà galima pavadinti penktàjaStasio Brundzos taisykle. O ðeðtoji? Galbût – padangos?

- Þinoma. Padangos, teisingas jø pasirinkimas lemia labai daug. Ypaè tokiose lenktynë-se, kur nuolat keièiasi kelio danga bei oro sàlygos – tai lyja, tai sninga, tai sausas asfaltas,tai vandens iki keliø. Teisingai pasirinkus padangas galima laimëti ne sekundes, o minu-tes.

- Siûlau pakalbëti apie treniruotes. Nors ðiais laikais treniruoèiø laikas labai ribotas,daugelyje trasø lenktynininkai gali vaþiuoti tik labai ribotu greièiu, taèiau sàlygos vi-siems vienodos. Ir tiems, kas sugeba gauti daugiausia informacijos, lenktynëse bus leng-viau.

- Treniruotës – labai svarbu. Patarèiau: kà gali nuvaþiuoti ðiandien – nuvaþiuok, neati-dëliok rytojui, nors tingisi ar esi pavargæs. Treniruotëse reikia dirbti labai koncentruotai,taupant laikà.

Na, ir, þinoma, patarèiau dalyvauti kuo daugiau lenktyniø. Tada vienerios varþybos jautampa kitø treniruote.

117

- Tai buvo septintoji S. Brundzos taisyklë arba patarimas jauniesiems sportininkams.Dar vienas dalykas, kuris jaudina visus, – bûtent jaudulys prieð startà. Kiekvienas sporti-ninkas turi savø receptø, kaip jo atsikratyti, taèiau visiðkai iðvengti ðio pojûèio nesugebanë vienas.

- Taip, iðties yra toks dalykas. Bet manyèiau, svarbiausia save átikinti, kad reikia va-þiuoti taip, kaip moki, në kiek ne greièiau. Mat jeigu ko nors neiðmokai iki tol… lenktyniøpradþioje taip pat neiðmoksi. O átampa tik padidina rizikà.

Kad ir kaip bûtø paradoksalu, startuodamas pasaulio èempionato lenktynëse tokio jausmobeveik nejausdavau, mat man nebûdavo keliama uþduotis – nugalëti. Mes vaþiuodavomeramiai, stabiliai ir galbût dël to pasiekdavome neblogø rezultatø.

Kur kas didesnë átampa tvyrodavo SSRS èempionatuose, á kuriuos vaþiuodavau nugalë-ti. Átampa atsiranda tada, kai sau keli nerealius uþdavinius, nepasitiki savimi.

Mano patarimas toks – jeigu yra galimybë, pirmuosius greièio ruoþus reikia iðmoktigeriau nei kitus. Tada bus maþiau jaudulio prieð startà, maþiau ir klaidø. Daþniausiai iðpradþiø esi susijaudinæs, neapðilæs, blogiau jauti automobilá. Dël to ávyksta labai daugavarijø. Tad pirmuosius kelis greièio ruoþus vaþiuok ramiau, neprievartauk savæs. Po tosuþinok rezultatus ir, jeigu reikia, – padidink tempà. Nereikia pamirðti, kad visi jaudinasiir daro klaidø, taigi jei sugebësi susitvardyti, tavo rezultatas bus geras.

- Nevirðyk savo galimybiø ir nelëk pirmuosiuose greièio ruoþuose – tokia buvo aðtun-toji Stasio Brundzos taisyklë. Jus vadino þmogumi, sugebanèiu itin gerai susikoncentruo-ti, prisiminti daug ðturmano praneðamos informacijos.

- Manau, tai natûralu. Lenktynëse negalima galvoti nei apie namus, nei apie darbus, otik apie trasà, automobilá, rezultatà. Jeigu jums tai nepavyksta – galbût uþsiimkite kuo norskitu. Taip vaþiuoti ralyje yra pernelyg pavojinga jums ir aplinkiniams.

- Vis dëlto norisi ið jûsø „iðlupti“ dar daugiau informacijos. Juk ðiandien ji daugeliuilabai vertinga ir netgi brangiai mokama. Ávairios sportinio vairavimo mokyklos uþ tai imadidelius pinigus. Dar atskleiskite savø paslapèiø...

- ... (juokiasi). Klauskite...

Tà vakarà klausimø daugiau nesugalvojau. O kità dienà paskambinæs Stasys pasakë:„Þinai, naktá prabudæs prisiminiau porà dalykø, kurie galbût bus naudingi.

Tad ðtai dar dvi taisyklës: automobilyje nedaryk staigiø judesiø, viskà daryk „minkð-tai“.

Ir dar viena – neðvaistyk be reikalo energijos, taupyk jà – lenktynës daþniausiai trunkailgai ir paskutiniuose ruoþuose energijos pristinga daugelis. Laimi tas, kuris jos dar turipakankamai.

118

119

DIRBTI IKI GALO

Stasys gyvenime patyrë daug situacijø, kai automobilis slysdavo nuo kelio, vaþiuodavoskardþio ketera, ant ir netgi virð ribos. Pasak jo, labai lengva iðsigàsti, sutrikti ir vien laukti,kas bus, – trenksies ar versies. Taèiau daugeliu atvejø jis iðgelbëjo ir automobilá, ir galbûtsave, nes iki paskutinës sekundës neprarasdavo savitvardos. O jeigu jau atrodë, kad vistiek reiks iðlëkti ið kelio – pasirinkdavo maþiausiai „skaudanèià“ trajektorijà.

„1965 metais Pabaltijo pirmenybëse ties Semeliðkëmis,viename klastingame posûkyje, buvo sudauþyta daug ma-ðinø. Tose lenktynëse vaþiavau su labai graþia mëlyna klu-bo „Volga“. Tame paèiame posûkyje mane taip pat ëmëneðti nuo kelio tiesiai á medá. Net spëjau ásivaizduoti tàgraþø automobilá jau sudauþytà – man jo taip pagailo, kaddariau viskà, kad likèiau ant kelio, ir vis dëlto sugebëjau jà„iðtraukti“. Taigi abu likome sveiki.

Prisimenu ir vienà estø lenktynininkà – labai maþo ûgio,vos galva kyðodavo virð vairo. Jis taip pat lenktynëse buvopatekæs á ekstremalià situacijà, maðinos nesugebëjo iðlai-kyti ant kelio, taèiau jà iðsaugojo originaliu bûdu – pûkðte-lëjo á eþerà. Tai buvo tas pats posûkis prie Semeliðkiø.

Po to jis pasakojo su labai juokingu estiðku akcentu: „Jatogda podumal – ili v delevo, ili v ozelo? Reshil chto luche

v ozelo“. Ir kà gi – automo-bilis ir ekipaþas po maudy-niø eþere liko sveiki.

Nuo to laiko stengiausidaryti viskà, kad iðsaugoèiauautomobilá, ekstremaliosesituacijose stengdavausi ikipaskutinës sekundës. Tokiasituacija buvo toli graþu neviena. Ir netgi ne lenktynë-se.

2006 metais vaþiuoda-mas Vokietijos greitkelyjeautomobiliu „Aston Martin“apie 200 km/h greièiu álë-kiau á smarkios liûties zonà.Tai buvo labai netikëta, ro-dës, kad atsitrenkiau á van-dens sienà. Ant greitkeliotelkðojo labai daug vandens,priekyje beveik nieko nesi-matë.

Galiniais ratais varomasgalingas automobilis ëmëblaðkytis po kelià slidinëda-mas ant vandens. Man ðioautomobilio taip pat buvolabai gaila, tad labai sten-giausi, kol greitá pavyko su-maþinti iki 90 km/h. Tik ta-da padangos normaliai su-kibo su keliu ir buvo galimavaþiuoti“.S. Brundza daþnai mëgsta vairuoti savàjá „Aston Martin”

120

SAVAMOKSLIS

Galbût ðiandien skamba keistai, taèiau visoje Europoje þinomas lenktynininkas StasysBrundza – savamokslis. Jis neturëjo tikro trenerio.

Jau vëliau, 1975 metais, bûdamas subrendæs lenktynininkas ir SSRS rinktinës narys,Stasys lankësi Anglijoje, þiediniø lenktyniø mokykloje. Jo vaþiavimo sugebëjimai buvoávertinti geriausiai ið visø ten buvusiø SSRS lenktynininkø. Tai buvo vienintelës tiesiogiaijo gautos pamokos. Visa kita jis pasiekdavo stebëdamas, analizuodamas, besimokydamasið savo ir svetimø klaidø.

Lygiai taip pat, be jokiø treneriø ar mokytojø, karjeros aukðtumø pasiekë ir KastytisGirdauskas, Leontijus Potapèikas, Vylius Roþukas, Eugenijus Tumalevièius ir kiti.

Pastarasis lenktynininkas dabar stebisi, kodël nemaþai pradedanèiøjø lenktynininkøieðko treneriø, moka jiems didelius pinigus. Uþuot patys vaþiavæ ir galvojæ, daræ iðvadas irið jø mokæsi... O gal tada nebuvo nei treneriø, nei pinigø honorarams?

Pirmosios Brundzos pamokos – vaþiuojant zaporoþieèiu Rygos hipodrome ir veidrodë-lyje stebint konkurentø veiksmus. Brundza matë: jeigu galingesnis „Moskviè“ pernelygskersomis iðvaþiuoja ið posûkio, vadinasi, jis jo tiesiojoje nepavys. Taigi automobilio ne-reikia pernelyg skersuoti...

Dar viena pamokëlë – Estijoje, kai, neþinodamas kelio, vaþiavo ðvieþiomis, konkuren-tø ant þvyro paþymëtomis trajektorijomis. Matydamas, kur sukasi vëþës ir kelias, jis tenpramoko automobilá skersuoti posûkiuose. Taèiau kiek reikia já skersuoti, o gal kartaisvisiðkai nereikia – pasimokë Anglijoje, RAC ralyje.

S. Brundza mokësi vienintelëjesportinio vairavimo mokyklojeAnglijoje.Instruktoriai já ávertino geriausiai.

„Anglijoje að buvau komandos inþinierius. Tad stebëjau vieno greièio ruoþo atkarpà,kurioje vienas po kito sekë kairysis ir deðinysis posûkiai. Garsus Suomijos lenktynininkasAirikala atlëkë dideliu greièiu, automobilá prieð posûká ið toli pastatë skersomis, pirmàjá

121

posûká „iðpieðë“ skersas, galiniai ratai vosne griovyje, po to perstatë ir kità posûká ávei-kë taip pat arðiai.

Visa tai þiûrëti buvo labai graþu. Taèiaupo kiek laiko atvaþiavo Hannu Mikola – at-rodë, kad vaþiavo labai ramiai, nesiblaðky-damas iðliko kelio viduryje, kur kieèiausiasgruntas – efekto nebuvo, taèiau jo rezulta-tas buvo kur kas geresnis.

Tai klasikinis pavyzdys, kuo skiriasi efek-tingas ir racionalus vaþiavimas arba vaþia-vimas þiûrovams nuo vaþiavimo rezultatui.Ðtai mums bûnant Akropolio stadione ra-cionaliausiai vaþiavo S. Loebas – ne itinefektingai, taèiau labai protingai ir jo re-zultatas buvo geriausias.

Svarbiausia – greitis iðvaþiuojant ið po-sûkio, o ne ávaþiuojant á já. Na, o posûkiotrajektorija – dalykas, kurio gali mokytis vi-sà gyvenimà“.

Stasys prisimena, jog itin efektingai va-

þiuoti trukdë dar ir pernelyg maþas auto-mobilio galingumas: „Su „Lada“ galëjai tikantràja pavara vaþiuoti taip, kaip norëtøsi,statyti jà skersà posûkiuose, taèiau tai buvosunku vaþiuojant treèiàja ar ketvirtàja pa-varomis. Tad tekdavo vaþiuoti labai tiksliai,pernelyg nerizikuojant vardan rezultato,„laiþyti“ posûkius iðnaudojant kiekvienàcentimetrà ir neprarandant greièio. Galin-gumo pakako tik vaþiuojant ant ledo ar snie-go, taèiau tokiø varþybø beveik nebûdavo.

Tuo tarpu su galingesnëmis maðinomistai daroma labai lengvai. Prisimenu, kai bu-vo padarytas pirmasis „Lada“ motoras su tur-bokompresoriumi – tada automobilis buk-savo visomis pavaromis. Taèiau tas moto-ras nebuvo patvarus ir subyrëjo pirmajamegreièio ruoþe. Bet buvo nuostabu jausti, kadgali naudoti kontroliuojamà slydimà net irgreituose posûkiuose“.

Pirmasis Z. Kiverto sukurtas variklis suturbokompresoriumi stebino galia,taèiau jis nebuvo patikimas

Galingasis turbovariklis buvoámontuotas ðiame „penktuke”

122

DVYLIKA

- Ar jums buvo kada nors baisu? – klausë Stasio „auk-siniø trasø“ metu þurnalistas ið Rusijos.

„Baimë... Nereikia lásti ten, kur baisu. Jaunystëje ne-paþinojau baimës jausmo. Ir jeigu lenktyniø metu ne-buvo jokiø nuotykiø, maniau, kad tai blogas ralis. Ovëliau, kai ágijau patirties, trasoje stengiausi be reikalonerizikuoti.

Ko gero, nëra nieko nebijanèiø ralistø. Kiekviena nau-ja ir itin pavojinga trasa sukelia natûralø baimës ar at-sargumo jausmà. Klausimas tik, kaip tu pasielgsi – galinet nestartuoti, vaþiuoti labai lëtai ir atsargiai arba nu-slopinti bet koká kilusá jausmà ir baisøjá ruoþà vaþiuotivisu pajëgumu. Daþniausiai taip ir darydavome...

Per 26 metus patyriau 12 avarijø. Daugelis jø buvokarjeros pradþioje. Jaunas bûdamas susilauþiau stuburà– gal tai irgi vertë mane vaþiuoti protingiau. 12 avarijønebuvo labai daug, palyginti su kitais. Þinoma, kiekvie-na avarija palikdavo pëdsakø. Ypaè jeigu ji ávykdavodël mano, o ne dël technikos kaltës. Reikëdavo porosmënesiø, kad iðsivalytum galvà nuo nereikalingø psi-chologiniø pasekmiø. Vienintelis vaistas – vaþiuoti, va-þiuoti, vaþiuoti.

Ko gero, ið tø 12 avarijø bent jau pusë ávyko dëlmano paties klaidø. Mokiausi ið savø klaidø, mokiausiið svetimø. Jeigu kiti lenktynininkai patirdavo avarijà,taip pat stropiai analizuodavau jos prieþastis ir stengda-vausi to nekartoti“.

Tokie saugos lankai iðgelbëjo nevieno to meto lenktynininko gyvybæ

123

VIÐÈIUKAS NEATÐALO

Ralio „Raid Polski“ grei-èio ruoþe netikëtai atsisukokarbiuratoriaus vamzdelis irmaðina uþsidegë. Brundzasustabdë automobilá, griebëgesintuvà – taèiau ðis spro-go jo rankose. Po keliø mi-nuèiø pasirodë dar vienamaðina, iðmetë savo gesin-tuvà ir Stasys sugebëjo uþ-gesinti gaisrà prieð tai iðtrau-kæs dokumentus ir uþkan-dþius.

„Atmintyje po ðio atvejoliko tai, kad kiti lenktyninin-kai ið mûsø juokësi: maðina

Pati skaudþiausia jo avarija nutiko paèioje karjeros pradþioje, vaþiuojant Zarasø linksu „Zaporoþec“. Sulauþytas stuburas, du mënesiai, praleisti ligoninëje, paliko atspaudàsportininko smegenø vingiuose ir jis visada ieðkodavo racionaliausio bei saugiausio bûdogreièiausiai áveikti trasà.

Lenktyniø metu Vengrijoje nuo pavarø dëþës nutrûko kardaninis velenas ir ëmë suktisratu aplink – jis nutraukë stabdþiø vamzdelius, elektros laidus, degalø þarneles ir dël tokilo gaisras.

„Tai nutiko vaþiuojant apie 150 km/h. Pajutome, kad automobilis liepsnoja, taèiausustabdyti jo negaliu!“.

Vargais negalais sportininkas stabdydamas maðinà vairu, skersuodamas, jà sustabdë irekipaþas puolë lauk ið liepsnojanèios maðinos. Kol pavyko atsisegti dirþus – sportininkasapdegë kojà.

Nors Stasys daugybæ kartø trenkësi, vertësi, degë, bet kai kalba uþeidavo apie automo-biliø sporto pavojingumà, tvirtindavo: „Manau, kad automobiliø sportas yra viena sau-giausiø sporto ðakø, kur kas maþiau pavojinga uþ alpinizmà, futbolà, boksà ir netgi leng-vàjà atletikà, nes sportiniame automobilyje árengtos geros saugumo priemonës“.

Pasak jo, automobiliø sportas formuoja ne tik þmogaus charakterá, darbðtumà, bet iriðugdo uþsispyrimà, atkaklumà siekiant uþsibrëþto tikslo.

dega, liepsnos virð medþiø,o mes su A. Brumu krepðá susumuðtiniais gelbëjam. Ta-èiau kad ir koks bûtø aptar-navimas, o savo sumuðtiniainiekada nepamaiðys“.

Savo maisto atsargos pa-dëjo ir tais paèiais metaisVokietijoje, kai Zaksenringoralyje jø þiguliukas nukirtodevynias puðis.

Tàsyk automobilis buvoparuoðtas labai gerai – leng-vas ir su itin galingu varik-liu. „Ko gero, vaþiavau pergreitai. Ketvirtajame greièioruoþe pradëjo lyti, buvodrëgnas asfaltas, posûkis

kairysis 2–1, ájungiau treèià-jà pavarà ir iðvaþiuodamas iðposûkio maksimaliai nuspau-dþiau akceleratoriø, kai stai-ga paslydo galiniai ratai. Iðpradþiø automobilá suval-dþiau, taèiau staiga manetaip ðveitë nuo kelio, kad aðtik klausiausi, kaip treðka me-dþiai, ir galvojau, kad koksnors baslys neálástø á salonà,ir laukiau, kada tai baigsis.Nukirtome devynias deðim-ties metrø aukðèio puðeles.Viskas baigësi laimingai – suBrumu iðlipome ið automo-bilio, ið salono iðsitraukëmedar ðiltà viðèiukà, atsisëdomeant kalnelio, valgome ir þiû-

124

rime, kaip pro ðalá skrieja mûsø konkurentai.

Po to pavaikðèiojome aplink, apþiûrëjome trasà ir suradome avarijos prieþastá. Taibuvo ðleifas dervos. Turbût kai remontavo kelià, jos pripylë ir dël to automobilis ëmëslysti, taèiau kai derva baigësi, mane ðveitë nuo kelio“.

„Þinote, kaip medis nuo smûgio lûþta? – retoriðkai klausë Brundza po Vokietijos ralio.– Dviejose vietose: ten, kur automobilis rëþësi, ir netoli virðûnës – vienu metu“.

Dabartiniams lenktynininkams galbût keista, kad tuo metu ekipaþai kabinose turëdavomaisto atsargø. Taèiau reikia neuþmirðti, kad raliai tada vykdavo tris dienas, tris naktis, olenktynininkams tekdavo nuvaþiuoti ne vienà tûkstantá kilometrø.

Brundza apetitu nesiskundë tada ir nesiskundþia dabar. Kai atvykome á Graikijà jispasakë: „Kavinëje valgysime „Katziki“. Tai kepta jauno oþiuko mësa. Kai ðioje ðalyje star-tuodavome lenktynëse, iðvakarëse bûtinai nuvaþiuodavome á tokià Atënø gatvæ, vadina-mà „obþornyj riad“. Ji driekiasi gal porà kilometrø, o aplink jà – vien restoranai. Tengalima puikiai pavalgyti. Tad mûsø kompanija nulëkdavo ten ir kiekvienas uþsisakydavopo kilogramà „Katziki“.

Brundzos apibûdintas mësos kiekis pasirodë pernelyg áspûdingas. Taèiau sykiu apsilan-kius minëtoje restoranø gatvëje 59-eriø Stasys, suvalgæs kalnà mësos, árodë, kad taip irbûdavo tais laikais.

NUOMONËS

ÐturmanasAnatolijus Brumas:

„Stasys yra ypaè iðtvermin-gas. Ne visi gali ilgaivaþiuoti dideliu greièiu.Kad ir kaip save prievar-tautum, jeigu tai neduota,po 200–300 kilometrøatleisi akceleratoriø.Brundza taip ásijauèia álenktynes, kad gali dvi artris paras vaþiuoti labaigreitai.

Jis labai mëgsta lenkty-nes rûke. Pagal stenogra-mà vaþiuoja lyg grotø ið

natø. Juk toká vaþiavimàgalima prilyginti aklamskrydþiui – tik ore erdvësdaugiau“.

ÐturmanasArvydas Girdauskas:

„Jo nuostabi atmintis. Dëlto vaþiuojant labai dideliugreièiu að jam skaitau 2–3posûkius á prieká. Ir jisniekada nieko neuþmirðta,nesusimaiðo ir kartais darspëja pataisyti ðturmanoklaidà.

Be to, ekstremaliose

situacijose surandavienintelá teisingà sprendi-mà. Prisimenu, buvovarþybos Kertuojoje.Þiema, sniegas. Priekyje –deðinysis posûkis. Stasyspradeda stabdyti, maðinaèiuoþia ir jauèiam, kadnegalima jos pasukti tiek,kiek reikia, – mus tuojnuneð nuo kelio. Tada jisdar prieð posûká nuvaþiuo-ja á pusnis, vël áðoka á trasàir mes, nepraradæ netsekundës, vaþiuojametoliau“.

125

LenktynininkasVylius Roþukas: „Lenktyniø metu jis lyg kompiuteris.

Patikrina visus variantus ir greitai iðsirenka optimalø.Puikiai girdi ir supranta.

Pavyzdþiui, yra áprasta, kad karbiuratoriø tikrina antstendo. O Brundzai uþtenka iðgirsti jo darbà. Apskritai jislabai puikiai jauèia, kaip dirba kiekvienas guolis, kiekvie-na trauklë.

Kartais atrodo, jog jo nervø galûnës iðsiðakoja irapkabina visà automobilá, o maðinos matmenis jis jauèialyg savus. Ir dar – kiekvienà darbà jis daro su malonumu.

O dël charakterio – jis tikrai ne ðilkinis. Stasys iðsisky-rë ið mûsø kompanijos, bet tai darydavo ne specialiai. Jisnebuvo vakarëliø liûtas, niekada neatsipalaiduodavo“.

MechanikasSaulius Zalanskas: „Stasio humoro jausmas – labai

subtilus. Prisimenu, vienàsyk prieð lenktynes buvomekaþkokiame susirinkime, o po jo sëdome á maðinà gráþtiatgal.

Arvydas Girdauskas sëdo priekyje su Brundza, o aðgale ásimontavau tarp saugos lankø.

Paþiûrëjæ á þemëlapá supratome, kad atgal á stovyklàgalima gráþti greièio ruoþu. Na, ir vaþiuojam – bus progadarsyk pasitikrinti stenogramà. Arvydas skaito stenogra-mà, Stasys lekia kaip viesulas, o að sau dairausi ir viskàmatau – ir kelià, ir posûkius. Ir staiga matau, kaip iðpriekio atvaþiuoja pienveþis. Toje vietoje, rodos, buvokairysis posûkis 2–2–3. Pienveþis nestabdo, nestabdomeir mes.

Galvoju – oho, tuoj èia kas nors bus. Stasys jaupamatë tà sunkveþimá, staiga pastatë maðinà prieð ilgàposûká ir graþiai „pieðia“. O prieð pat sunkveþimá lengvaigráþo á savo juostà.

Taèiau pienoveþio vairuotojas nieko nesuprato irvargðas, norëdamas mus iðgelbëti, nuvairavo á griová,pavirto nuo vienos pusës á kità, dangèiai atsidarë, pienasëmë ðlakstytis.

O Stasys lyg niekur nieko sako: „Tai ko jis èia blaðkosi– að juk jam nesutrukdþiau, savo eile vaþiuoju“.

ÞurnalistëRoma Griniûtë-Grinbergienë:

„Brundza nieko nedaroðiaip sau. Jis þino, ko noriir kaip tai pasiekti. Ralis,nuolatinis laiko skaidymassekundëmis ir laikymasisgrieþto grafiko, aiðku,paliko savo þenklà. Jei kasið mûsø mëgsta sakyti „jisvokiðkai punktualus“, aðperfrazuoèiau á „jisbrundziðkai tikslus“, nes iðtikrøjø jis punktualesnis iruþ daþnà vokietá”.

EVA darbuotojasArûnas Volungevièius:

„Sunku surasti toká þmogø,kurio galva nuolatos dirbtølyg kompiuteris. Niekadanemaèiau jo svajojanèio,iðsiblaðkiusio – jis sugebë-davo maksimaliai susikon-centruoti ne tik lenktynëse,bet ir darbe“.

LenktynininkasEugenijusTumalevièius:

„Mes visi sekëme jopëdomis, bandëmepakartoti tai, kà padarë jis.Ir net jeigu darydavomesavarankiðkus sprendimus,kûrëme originalius projek-tus, apie mus kalbëdavo,kad kopijuojame Brun-dzà“.

IÐ TRENERIO UÞRAÐØ

Garsus Rusijos automobiliø sporto treneris Karlas Soè-novas 2006 metais iðleido knygà apie automobiliø sportà,kurioje nemaþai puslapiø skirta ir Stasiui Brundzai. Pagrin-dinis knygos herojus – pats treneris pasivadinæs Karlovu.Pateikiame knygos iðtraukas. Pirmoji iðtrauka – ið lenkty-niø Vokietijoje.

„Að stengiuosi, skaitau stenogramà. Stasys viskà tiksliaivykdo. Kà tik atlikome staigø posûká miðke, artëjame priestarto aikðtelës. „Moskviè“ maksimaliu greièiu lyg paukðtisnulekia ilga tiesiàja. Nedidelë ákalnë, gana staigus, beveik90 laipsniø posûkis kairën. Iðcentrinë jëga tiesiog uþgulaautomobilá, stengdamasi iðstumti mus iðorinio kelkraðèiolink. Bet Stasys viskà numatë tiksliai. Maðina, beveik lies-dama kairájá kelkraðtá, pieðia graþø lankstà ir jau uþ posû-

1973 m. Ðvedijoje.Viduryje – Rusijos automobiliø

sporto treneris Karlas Soènovas,deðinëje – K. Girdauskas

126

Iðtrauka ið skyrelio „Stasys Brundza“

„Ið rytø pusës, vienas kità lenkdami ir vydami, pasirodëbloga þadantys debesys. Skubiai, padrikai, be jokio gailes-èio jie uþgulë visà skliautà, uþdengdami vasaros dangausþvaigþdes. Debesys paskubomis tvenkësi, ðvytëjo nuo dilg-èiojanèiø þaibø, griaustinis lyg akmeniniais ratais riedëjoskliautu. Pakëlæs dulkiø sûkurius suvaitojo vëjas. Medþiamssuðlamëjus, sudejavus prapliupo liûtis.

Siaura asfalto juosta patamsëjo, pasiðiauðë ir sukluso.Klampi ir nepermatoma tamsa prarijo viskà aplinkui. Netgalingi þibintai nuo ðalto vëjo kvëptelëjimo ir nejaukausðlapio asfalto tarytum nubluko. Sunerimo, neramiai suðnabþ-dëjo padangos, plaèiomis iðpjaustytomis savo protektoriøkrûtinëmis plëðydamos ir taðkydamos plonà vandens plë-velæ, kad tokiame paðëlusiame lenktyniø sûkuryje ásikabintø,sugriebtø nors koká asfalto nelygumà.

Automobiliai, ákaitinti neþaboto lenktynininkø azarto,buvo priversti ðioje audros sukeltoje maiðalynëje nemaþin-ti greièio, suspëti sportinio reglamento nustatytu laiku pa-siþymëti kontroliniame punkte, kad greièiau nei kiti per-lëktø greièio ruoþà.

Neramiai ðnabþdëjo padangos. Joms labai sunku, tur-bût sunkiau nei bet kam kitam. Slydo ið po kojø atrama, okartu ir viltis iðsilaikyti. Kaþkur iðtirpo, iðsisklaidë padangøsukibimo jëga. Staiga riba, kuria galëjai pasikliauti ir á ku-

kio rikiuojasi kairën, kad atliktø deðinájá posûká...Stasys tvirtai, vienu mostu pasuka vairà deðinën ir auto-

mobilis, pakeitæs iðcentrinës jëgos kryptá, paklûsta ir tensuka. Matau, kad maðina per staigiai „pjauna“posûká ir tuo-jau turëtø atsitrenkti á vidiná kelkraðtá. Sakau jam apie tai,bet jokios reakcijos... Toliau juda ta paèia trajektorija. Betautomobilis net nevirptelëjo, nekliudë to kelkraðèio. Nie-kaip negaliu suprasti kodël. Aiðkiai maèiau, kad automobi-lis lekia ant bordiûro, priekinis deðinysis ratas turëjo atsi-trenkti... Lyg pajutæs mano sumiðimà Stasys ðypsodamasissako: „ Jei deðinájá posûká atlieki dideliu greièiu, priekinisdeðinysis ratas atsiplëðia nuo kelio ir tu praleki nepalietæskelkraðèio.“

127

rià galëjai atsiremti vykdydamas lenktynininko reikalavi-mà paklusti, nesuklysti, nenuslysti þemyn nuo aukðèiausiørezultatø lentelëje, susiaurëjo, tapo neapèiuopiama...

- Dvideðimt aðtuntas greièio ruoþas. Danga puikios bûk-lës, pakankamai plati, daþniau bûna þymiai siauresnë. Ge-riausias treniruoèiø laikas – deðimt ir dvi. Puikus matomu-mas, sausa, – perskaitë greitojo ruoþo charakteristikà Ana-tolijus Brumas.

- Puikus matomumas, sausa, – susimàstæs pakartojo Sta-sys. – Deðimt ir dvi. Anatolijau, dabar galø gale pamatysi-me savo treniruoèiø rezultatà. Mums tikrai pravers visi uþ-raðai, kuriuos padarëm. Èia esame vaþiavæ ne vienà kartà,jokiø klaidø stenogramoje. Todël skaitykite ádëmiai, o aðvairuosiu.

Automobilis, vedamas ekipaþo ryþto, ðauna pirmyn áaklà tamsà. Aiðkiai, ramiu balsu stenogramà skaitë Brumas.

Eiliniam þmogui ðturmano arba, kaip kartais vadinama,antro vairuotojo darbas pasirodys nereikalaujantis ypatin-gø gabumø, specialios patirties ir treniruoèiø. Ið pirmoþvilgsnio atrodo, kad nuo sportininko, sëdinèio deðinëjeautomobilio sëdynëje, nedaug priklauso aukðtas rezulta-tas. Tai ne jis renkasi reikalingà vaþiavimo trajektorijà, tin-kamà greitá kiekviename posûkyje, kurie gali nulemti per-galæ.

Þmonës, labiau susipaþinæ su ðturmano darbu automo-biliniame ralyje, visai kitaip vertina jo darbà, lygina já susuflerio, kuris sëdi „karðtoje këdëje“, darbu. Ðturmanas jukirgi sëdi tame paèiame automobilyje, tuo paèiu greièiu le-kia sudëtingomis ralio trasomis, lygiai taip pat vartosi, kaimaðina verèiasi, brangiai moka uþ klaidas, kurias padarëjis, o gal vairuotojas?

Tik visiðkas pasitikëjimas lenktynininko meistriðkumu ga-li padëti iðlaikyti ðaltakraujiðkumà, susikaupimà ir blaivømàstymà tame labai svarbiame ðturmano darbe.

A. Brumas yra puikus, labai talentingas ðturmanas, my-lintis savo darbà. Be to, turi neapsakomà, ypatingà auto-mobilio pojûtá.

Palinkæs ties savo uþraðais, mëgindamas áþiûrëti stenog-ramos simbolius ir þenklus, beveik nepakeldamas galvos,kad pamatytø kelio ypatumus, jis ypaè tiksliai jausdavo,

128

suprasdavo, kurá ið svarbesniø vairavimo elementø atlieka vairuotojas. Þinojo, kuriojetrasos vietoje yra automobilis kiekvienà akimirkà, þinojo, ko reikia kiekvienà sekundæ,kokios mintys tuo metu sukasi vairuotojo galvoje, o kartu suprasdavo, ko reikalaujama iððturmano, todël stenogramà skaitydavo puikiai. Stasiui nereikëdavo jo raginti: „Toliau,toliau...“ arba stabdyti: „Stop, per toli...“. Stasys tylëdavo, bûdavo visiðkai pasinëræs áautomobilio vairavimà. Anatolijus þinojo pats, kiek ir kokiu tempu skaityti stenogramà,kad vairuotojas susidaryti visà trasos vaizdà. Nors ir lydavo, tvyrodavo tirðtas rûkas, ste-nograma bûdavo skaitoma taip aiðkiai, kad Stasys absoliuèiai tiksliai þinodavo, kà darytisu vairu, valdymo svirtimis, akceleratoriumi.

- Kairys vienas, trys ðimtai penkiasdeðimt, deðinys trys sankryþoje, – diktuodavo Anato-lijus.

Maðina uþtikrintai skriejo kairiuoju vos pastebimu lankstu... Lietaus èiurkðlës sklaidëvaizdà priekiniame automobilio stikle. Asfalto juoduma tarytum prarijo ryðkias þibintøðviesas, kelkraðèiø beveik nesimatë, aplinkui þiojëjo tamsa. Stasys vairavo labiau nuspë-damas nei matydamas kelià. Jis pasitikëjo ðturmanu, visiðkai pasikliovë stenograma...

- Tiesioji trys ðimtai penkiasdeðimt, deðinys trys sankryþoje, – idealus, aiðkus ir beveikapèiuopiamas vaizdas susidarë pasàmonëje, kuria ir vadovavosi Stasys vairuodamas. Spi-dometro rodyklë artëjo link 120...

Tanki rûko siena tarytum trenkësi á priekiná automobilio stiklà, atrodë, kad jis pakibo„pieno“ jûroje. Stasio koja, spaudþianti akceleratoriø, instinktyviai virptelëjo, bet neatlei-do nuspaustos svirties...

- Du ðimtai, – kartojo Anatolijus, ádëmiai perþvelgæs tvimasterio rodmenis, pakëlæsbalsà tesë, – ðimtas, deðinysis trys sankryþoje...

Priekyje viskà dengë ryðkiai balta migla. Net automobilio variklio dangtis atrodë pa-skendæs toje migloje. Stasys lukterëjo dar sekundëlæ, dvi... ir perkëlë kojà ant stabdþiøsvirties – automobilis pradëjo stoti, lëèiau, lëèiau... Ir kartu buvo ájungta treèioji pavara,vairas pasuktas deðinën, akimirka – ir deðinysis kelkraðtis pasislinko deðinën...

Automobilis pasuko... ir vël akceleratorius...- Septyniasdeðimt, deðinys ilgas, penkiasdeðimt, kairys du, ðimtas, – tà paèià akimirkà,

kai automobilis „apèiuopë“ sankryþà ir nulëkë deðinën, perskaitë Anatolijus.Naujas ryðkus vaizdas Stasio pasàmonëje, rankos ir kojos tiksliai vykdë komandas,

varë automobilá pirmyn tirðtoje baltoje migloje... Asfaltas reikalavo didþiulio greièio, tiks-laus stabdymo ir vairo sûkio, kad bûtø ávykdyta „deðinys vienas ilgas“ arba „kairys du“judant tikslia trajektorija.

Rûko migloje bejëgiai þibintai galëjo matyti tik baltà sienà, todël nieko nepadëjo lenk-tynininkui. Bet, laimei, paklusnûs ratai visà laikà po savimi jautë drëgnà asfalto lygumà irlëkë pirmyn á tamsià neþinomybæ.

- Kad tik niekas nestovëtø kelyje, – nerimavo Stasys. – Toks greitis, net aiktelëti nespësi.O pasàmonëje, klausantis Anatolijaus diktuojamos stenogramos, rasdavosi vis naujø

vaizdø. Jie reikalavo veiksmø, tikslaus ávertinimo, o visa kita atmesti...

129

Tamsioje nakties tankmëje likai tik tu, automobilis irðturmano balsas, apibrëþiantis tolesnio kelio perspektyvà.Viskas pasislinko laike, kaþkur á kità laiko iðmatavimà, pa-kluso kitoms, neaiðkioms taisyklëms. Tik valios ir trumpørûko properðø, kur galëjai pamatyti juodà asfalto linijà, dë-ka pavykdavo viskà sujungti á vienà vietà, pamatyti tai, kàdiktavo ðturmanas, ir tai, kas yra realybë, lenktynës... Ir vëlnauja rûko banga, ir vël „apakintas“ automobilis, ir vël mis-tika, sklindanti ið ðturmano lûpø, diktavo tolesnius vairuo-tojo veiksmus...

Net 36 sekundes Brundza laimëjo ið Atilos Ferjanco ðia-me greièio ruoþe! (Vienas geriausiø to meto lenktynininkøEuropoje). Daugiau nei pusæ minutës. Tik keturiolikos kilo-metrø ruoþe...

Keli kilometrai kelio ir vël greièio ruoþas! Dvideðimt

130

Tie, kuriems ðiandienaðtuoniolika metø,

vargiai patikës, kad ðtai tokiu„Moskviè” automobiliu

buvo galima sëkmingailenktyniauti pasaulyje

devintas dar trumpesnis – tik septyni kilometrai. Bet ðitoje nesibaigianèioje migloje, kurlietus susimaiðë su rûku, net septyni kilometrai atrodo kaip begalinis, betikslis ryþtas per-skrosti akinamai baltà jûrà...

Ryþtingai, dràsiai ir beprotiðkai greitai automobilis ðauna pirmyn nuo starto linijos.Stenograma skamba tiksliai. Pasàmonëje ryðkëja aiðkus vaizdas, be paliovos dirba rankos,trûkèiodamas kaukia variklis, cypteli guma, sudëtingi stabdymai, posûkiai, pagreièiai...sekundës... sekundës... maþos jø dalelytës... Automobilis spyriojasi, stumdamas prieð sa-ve neperregimà rûko tirðtá, ir apgraibomis kaip aklas renkasi sau kelià.

Kiek reikia turëti ryþto, dràsos ir valios, kad varytum automobilá nematydamas neikelio, nei kelkraðèio, neþinodamas, kas laukia priekyje, kas paslëpta uþ rûko sienos.

Stasio dràsa ðiame etape atskëlë 39 sekundes nuo A. Ferjanco. 39 sekundës tik perseptynis kilometrus! Bet kokie tai buvo kilometrai!

Ko vertos ðios sekundës ekipaþui!Stenograma pasiteisino, ji buvo lyg vairuotojo akys, vedanèios já per rûko maiðalynæ.

Atrodë, kad net uþriðtomis akimis vairuotojas tiksliai nuvaþiuotø trasa! Þinoma, tam reika-lingos treniruotës, iðlavintas automobilio, greièio, atstumo pojûtis.

Bûtina tiksliai vykdyti komandas, tiksliai jausti, kiek, kada ir kur pasukti vairà, kadávykdytum „deðinys trys“, kurià ir kada nuspausti svirtá, kurià pavarà ájungti. Ir tai visiðkaine tas pats, kas vykdyti „deðinys du“ arba „deðinys keturi“.

To neámanoma padaryti be tarpusavio supratimo ir pasitikëjimo... Be dràsos, ryþto,didþiuliø valios pastangø, uþsispyrimo, darbðtumo, noro treniruotis, tobulëti. Tam reika-lingas azartas, noras viskà padaryti geriau, tiksliau, ádëti dalelæ savo ðirdies kiekvienamestarte, kiekvienose rungtynëse...

Labai daug reikia turëti savyje, kad taptum aukðèiausios klasës lenktynininku, pasiek-tum aukðtà europiná lygá.

Penki specialûs ruoþai nuo dvideðimt aðtunto iki trisdeðimt antro. Visus juos Brundzanuvaþiavo net 179 sekundëmis greièiau nei Ferjancas.

179 sekundës! 51,6 kilometro buvo nuvaþiuota beveik 3 minutëmis greièiau. „IÞ-Rali“„padarë“ pasipûtusá „Reno“.“

131

„Renault 5 Alpine”

132

PROFESORIAUS IÐPAÞINTIS

Didþiausias ðiandienos automobiliø spor-to teoretikas, daugelio Lietuvos èempionøtreneris, tituluojamas automobiliø sportoprofesoriumi, Jonas Dereðkevièius taip patvaþiavo ðturmanu Stasio valdomame auto-mobilyje.

„Visi mes, jaunesnës kartos lenktyninin-kai, stebëdavome, kaip to meto lyderiai ruo-ðiasi lenktynëms, kà jie daro, – pasakoja Jo-nas. – Tuo metu dievai buvo du – StasysBrundza ir Kastytis Girdauskas.

Man teko laimë vaþiuoti ir su Kastyèiu,ir su Stasiu. Vienintelá kartà vaþiavau su Sta-siu SSRS èempionate Estijoje. Noras pama-tyti ir suprasti, kaip jis tai daro, buvo dides-nis, nei teisingai atlikti ðturmano darbà.

Atsisëdus á ðturmano vietà mane iðsykðokiravo jo vairavimo technika. Ir ðiandiengaliu patvirtinti, jog tokios nemaèiau nei ikitol, nei po to. Tai buvo unikalus vairavimas.Mane visa tai uþhipnotizavo. Að negalëjaususikoncentruoti, kruopðèiai sekti stenogra-mos – negalëjau bûti geras ðturmanas, nes

visà laikà stebëjau, kà jis daro. Stasys itinpedantiðkai, preciziðkai valdë automobilá,judesiai buvo labai tikslûs, minkðti ir ðvel-nûs.

Patekæs pas Stasá á automobilá supratau,kad didelis greitis yra ten, kur yra didelëdrausmë, kur viskas suplanuota ir nepalie-kama vietos atsitiktinumams.

Na, o Estijoje mes labai daug treniravo-mës. Prisimenu vienà ástrigusá epizodà. Bu-vo gana ilga tiesioji, po to ilgas posûkis, pa-þymëtas taip „deðinysis 3–3 pavojingas“.Man buvo labai ádomu, kaip Stasys já áveiks,kokie bus jo veiksmai. Dël to uþsimirðda-vau ir tesuspëdavau pasakyti: „Deðinys 3–3“. Tada Stasys þvilgteldavo á mane ir klaus-davo: „O kur pavojingas?“. O að vis nega-lëjau susikoncentruoti ir þiûrëti tik á stenog-ramà, nes nuolat matydavau jo kojø ir ran-kø judesius.

Likus vienai nakèiai iki starto Stasio kan-trybë trûko: „Jonai, tai tu pagaliau skaitysistenogramà ar ne?“. Jo balse iðgirdau ganadaug nepasitenkinimo ir supratau, kad rei-kia mesti ðalin juokus ir susikaupti. Stenog-

Ðiandien automobiliøsporto profesoriumi tituluojamas

J. Dereðkevièius, mokësi iðBrundzos

133

ramà perskaièiau, ralá nuvaþiavome ir bû-tume já laimëjæ ne tik klasëje, bet ir abso-liuèioje áskaitoje. Laimëjæ su triuðkinanèiapersvara, jeigu að bûèiau dirbæs ðturmanodarbà iki galo...

Tuo metu Stasá, kaip aukðèiausio rangolenktynininkà, lydëjo ávairûs VIP asmenys.Sustojus po vieno greièio ruoþo já apsupogerbëjai, draugai, visi kalbëjosi, o að tik at-sitokëjæs pamaèiau, kad 1 minutæ vëluoja-me á laiko kontrolæ... Gautos baudos paka-ko, kad pergalæ perleistume K. Girdauskui.Þinoma, buvo apmaudu ir gëda... (S. Brun-dza ðá epizodà traktavo kiek kitaip – nevajie per anksti atvaþiavo á laiko kontrolëspunktà ir buvo nubausti 120 sekundþiø bau-da).

Po to man teko vaþiuoti ir su Kastyèiu.Tai visiðkai kitoks lenktynininkas – vaþiuo-davo improvizuodamas, nereikëdavo taipsmulkiai uþsiraðyti kelio, jis tarsi þaisdavoautomobiliu. Þinoma, improvizuodamas da-rë klaidø, prarasdavo brangias sekundes. Beabejo, tai itin talentingas, nuostabus, cha-rizmatiðkas þmogus...

Ðiandien girdþiu daug abejoniø dël tometo lenktynininkø, jø laimëjimø, turëtostechnikos. Taèiau galiu nuraminti skeptikus,iðsklaidyti abejones – nesvarbu, kas jûs esate– mëgëjas, gatviø lenktynininkas ar Lietu-vos ralio èempionas. Að sakau jums – sëski-te á VAZ-21011 ir pamëginkite nulëkti grei-èio ruoþà su tokiu visiðkai standartiniu au-tomobiliu, su standartinëmis rusiðkomis pa-dangomis, plonu lyg sliekas vairo ratu, vai-ro mechanizmu be stiprintuvo ir, þinoma,su standartine variklio galia, standartine pa-varø dëþe.

O bûtent tokiais automobiliais vaþiuo-davo S. Brundza, K. Girdauskas, visi kitiSSRS korifëjai.

Vilniuje paruoðtais, kur kas galingesniais„Lada-VFTS“ vaþiuodavo SSRS rintinës na-riai. Jie kaudavosi viename SSRS èempio-nato etape, skirtame specialiems automo-biliams. Ten nebuvo nacionalinës áskaitos,o tik kovojama dël konstruktoriø taurës.

O paèiose svarbiausiose to meto varþy-bose – SSRS èempionate vaþiuodavo su vi-siðkai standartiniais þiguliais, tokiais, kaippasakojau. Maðinose nebuvo nei galios, neipakabos, nei sukibimo, nei saugos priemo-niø. Viskas turëjo bûti lygiai taip, kaip stan-dartiniame automobilyje. Viename ralyjenuo Kastyèio priekinio buferio nukrito já juo-sianti guma, tad konkurentai paraðë protes-tà, kad lenktynininkà diskvalifikuotø, nevamaðina neatitinka reikalavimø...

Mes sëdëdavome standartinëse sëdynë-se, sukdavome standartinius vairo ratus irnuo visø atsitiktinumø gyvybes saugodavotik keturiø taðkø saugos dirþai bei ðalmai.

Jei dabar skaitote ðià knygà ir turite bentmenkiausià supratimà apie ralá, ásivaizduo-kite, kaip galima tokiu automobiliu skrieti160 km/h greièiu siaurais, vingiuotais ir la-bai klastingais Estijos þvyrkeliais. Ðtai èia irpaaiðkëdavo, kas yra kas. Tose lenktynëseS. Brundza ir K. Girdauskas buvo nepralen-kiami, nuo jø labai atsiliko ir estai, ir lat-viai, ir rusai.

„Lada - VFTS” varþësi specialiose SSRSèempionato etapuose bei uþsienio lenktynëse

134

SÛNÛS NELENKTYNIAUJA

Ðiandien ið knygos pradþioje apraðytos Brundzø ðei-mos teliko du – Vilniuje gyvenanti sesuo Elena ir Stasys.Palaidoti tëvai, dar jaunas bûdamas jis neteko ir sesersKonstancijos.

Brundza prisimena, jog tada lenktyniavo Bulgarijoje,ralyje „Auksinës smiltys“. Iðvyka buvo ilga – kelionë au-tomobiliais á Bulgarijà, treniruotës, varþybos. Lenktyniømetu Stasiui komandos vadovai nieko nesakë, nors skam-butis ið Kauno juos pasiekë anksèiau, nei baigësi lenkty-nës. „Jie nenorëjo manæs trikdyti. Natûralu, kad vos tik

ðis sportas pavojingas ir kiek daug reikia dirbti norint kà nors pa-siekti. Tapti Lietuvos èempionu – lengviau, bet jeigu tikslas – nu-galëti Europoje, tai labai sunku ir iðvis neþinia, ar ámanoma. Ojeigu siektø tik Lietuvos èempiono titulo – tai kam to reikia, kamlikti tëvo ðeðëlyje? Manau, Tomas ið pradþiø galvojo, kad bus leng-viau – sës, nuvaþiuos, pasipils rezultatai, apdovanojimai... Taèiautaip nebuvo. Nors jis vaþiavo greitai, bet darë klaidø, patyrë avari-jø. Gerai, kad ilgainiui Audronë já sugebëjo sudominti verslu. To-mas daug metø dirbo „Volkswagen“ atstovybëje, tiekë á Lietuvàaksesuarus. Dabar vadovauja nekilnojamojo turto agentûrai“.

S. Brundzos sodyboje – dar vienas iðtikimas jos gyventojas –katinas Rièis. Pilkas, pûkuotas ir labai iðdidus, pripaþástantis tikvienà þmogø – Stasá.Rièis - iðtikimas

Stasio draugas

gavæs tokià þinià, iðsyk bûèiau iðvykæs atgal á Kaunà“. Po finiðo komandos vadovai prane-ðë, kad sesers sveikata pavojuje. Sportininkas iðsyk iðvyko á Kaunà, taèiau sugráþæs namosesers jau neiðvydo. Laidotuvës jau buvo ávykæ. Konstancijai tada buvo 29-eri...

„Ji visàlaik buvo tokia silpna, gleþna, visa atsidavusi menui. Gyveno ne ðiame, o menopasaulyje. Taèiau mes su ja labai gerai sutardavome“.

O savaitgaliais á Brundzos sodybà uþmiestyje atvyksta sûnûs Tomas ir Juozas. Në vie-nas jø nenuëjo tëvo pëdomis. Juozas dirba dizaineriu ir á tëvà panaðus galbût tik atkaklu-mu, darbðtumu. Tomas bandë lenktyniauti. 1998 metais jis sëdo á tuo metu gana greitàautomobilá „Ðkoda Favorit 1300“, paruoðtà gamykloje, ir ralio trasose praleido porà metø.

„Negalëjau jam to uþdrausti. Taèiau nesiþavëjau tokiu sprendimu, nes nebuvau ið tøtëvø, svajojanèiø, kad sûnûs pratæstø jø karjerà arba netgi pasiektø daugiau. Þinojau, koks

Á Stasio 50-metásusirinko visa ðeima

135

TURTINGAS PENSININKAS?

Daugelis svajoja apie tai – solidþià sà-skaità banke, butà Ispanijoje, puikø auto-mobilá ir daugybæ laisvo laiko. Visa tai Brun-dza turi. Ne vienà mënesá jis praleido Ispa-nijoje, kur ásigijo patogius apartamentus antjûros kranto. Ten jie su Audrone puikiai lei-do laikà bendraudami su vietiniais lietuviaibei ilsëdamiesi.

Taèiau, kaip sakë vienas buvæs Brundzosverslo partneris, „ið pradþiø Stasys Ispanijo-je praleido gal keletà mënesiø. Po to jo vi-zitai ten vis trumpëjo. Manau, kad jis turidar per daug energijos ir minèiø, kad galë-tø sau leisti bûti turtingas pensininkas“. Il-giau Ispanijoje uþtrunka tik ponia Audronë

Audronë prieð filmavimàsusirûpinusi, kad Stasys puikiai

atrodytu ekrane

136

– ten mëgaujasi puikiu Ispanijos klimatu.Brundzos projektø sàraðas vis pildësi naujomis grafomis. Daugelis já þinome kaip Lie-

tuvos automobiliø klubo atkûrëjà bei ilgametá prezidentà. Buvæs lenktynininkas atgaivinoklubo narystæ Tarptautinëje automobiliø federacijoje (FIA), atgaivino prestiþiðkiausias iki-kariniø laikø lenktynes „Aplink Lietuvà“. Tris dienas trunkanèiose lenktynëse buvo kvie-èiami dalyvauti visi – profesionalai, mëgëjai, visureigiø vairuotojai, motociklininkai irnetgi neágalieji. Pastarieji noriai rinkdavosi á ðias lenktynes, startuodavo pora deðimèiø jøekipaþø. Nugalëtojui tauræ áteikdavo socialinës apsaugos ir darbo ministrë.

Dar vienas Brundzos vadovaujamo klubo renginys – Vilniaus ralis, ilgainiui tapæs tradi-ciniu Lietuvos ralio èempionato etapu.

Ir dar viena veikla – Lietuvos autoverslininkø asociacija. Stasys Brundza, dar dalyvau-damas versle, keletà metø vadovavo ðiais asociacijai, vienijanèiai automobiliø, detaliøimportuotojus. Vadovauja jai ir dabar. Veikti èia yra kà – juk, ðiaip ar taip, Lietuvoje naujøautomobiliø verslas vangiai juda iki ðiol.

2004 metais Brundza surengë spaudos konferencijà ir nustebino visus praneðdamas,kad ðalia Vilniaus ketina tiesti lenktyniø trasà. Spaudos konferencijoje dalyvavo garsus

Senoviniai automobiliai -Stasio aistra

137

lenktyniø trasø projektuotojas G. Tilke. Jo dar-bai – „Formulës-1“ trasos Malaizijoje, Kini-joje, Bahreine, Turkijoje ir kitur.

Spaudos konferencijos dalyviams buvo pa-teiktas ir bûsimosios Vilniaus trasos projek-tas. Uþ keliolikos kilometrø nuo Vilniaus, prieLentvario, buvo numatoma nutiesti europiniolygio asfaltinæ lenktyniø trasà, kurioje, pasakBrundzos, galëtø vykti Europos èempionatai,ávairios tarptautinës automobiliø ir motocik-lø lenktynës. Trasos viduje bûtø árengtas sau-gaus vairavimo centras, kuriame keltø kvali-fikacijà profesionalûs vairuotojai ir mëgëjai.

Taèiau ðis projektas iki ðiol neiðsijudino dëlfinansavimo stokos. Nors lenktyniø trasos idë-jos Brundza neiðsiþada iki ðiol. Taip pat, kaipir minties apie automobiliø muziejø. Juk, ðiaipar taip, vien jo asmeninëje kolekcijoje – apie70 automobiliø. Nuo paties pagamintø „La-da-VFTS“, EVA iki prabangiø prieðkariniø JAVautomobiliø. Kolekcionavimas – pagrindinëjo aistra.

Kone kas mënesá Stasys vyksta á ávairiasEuropos ðalis ir á Lietuvà parveþa koká norsunikalø senoviná eksponatà.

2006-øjø pabaigoje Stasiokolekcijoje buvo apie 70 automobiliø

138

EmocijosRaðant knygà, renkant faktus susikaupë daugybë atskirø

klausimø, iðgirdau daugybæ minèiø ir visa tai verta atskiroskyriaus, atskiro pokalbio.

- Kà laikote didþiausiu laimëjimu?

- Turbût keturis dalykus: treèiàjà vietà „Raid Polski“ ab-soliuèioje áskaitoje, absoliuèià pergalæ „Europos ture“, ðeð-tàjà vietà Akropolio ralio áskaitoje ir „Ðimtmeèio sportinin-ko“ apdovanojimà.

- O versle?

- Matyt, tai „Lada-VFTS“ sukûrimas ir gamyba. Smagu,kad mums pavyko sukurti ir gaminti sportiná automobilá,kuriuo noriai vaþiuodavo ne tik SSRS, bet ir uþsienio spor-tininkai.

S. Brundzos namuose yra ir kitaoriginali automobiliø modeliø

kolekcija

139

- Jûs iðgarsëjote ir kaip „Volkswagen“ importuotojas?

- Að esu menkas prekybininkas, að inþinierius, konstruktorius. Ir prekyba automobiliaisnebuvo mano didþioji meilë. Ðá darbà geriau darë mano þmona Audronë. Verslas padëjogerà finansiná pagrindà ir mes dabar galime jaustis normaliais þmonëmis. Taèiau tai nebu-vo nei labai lengva, nei labai ádomu. „Volkswagen“ mus laikë antrarûðiais þmonëmis,dirbti nebuvo itin malonu.

- Ko labiausiai gaila?

- Gaila, kad gimiau sovietmeèiu. Jeigu bûtø buvusi kitokia demokratinë santvarka,bûèiau daugiau pasiekæs, bûtø buvæ lengviau siekti rezultatø pasaulyje. Mat tuo metumano tëvai buvo gana turtingi þmonës. Jie man davë automobilá, finansiná pagrindà –viskà, ko reikia pradedanèiajam lenktynininkui. Turëdamas toká pagrindà bet kokioje ðaly-je galëjau þengti pirmyn, tobulëti, o svarbiausia – kur kas daugiau pasiekti. Juk netapaunei Europos èempionu, nei firminës komandos, galinèios pasiekti aukðtø rezultatø pasau-lyje, vairuotoju.

- Didþiausias nusivylimas?

- Toká jausmà patyriau, kai manæs neiðleido iðvaþiuoti á maratonà Londonas–Mechikas.Tai buvo mano svajonë.

Antrà kartà – kai neiðvaþiavau á 1971 metø ralá „Europos turas“. Juk atrodë, kad visoskliûtys jau paðalintos – gyvenu ir dirbu Lietuvoje, ne Iþevsko karinëje gamykloje, nuolatdalyvauju ávairiose varþybose socialistinëse ir kapitalistinëse ðalyse. Bet, pasirodo, kly-dau. Labai norint visada galima surasti prieþasèiø neiðleisti. Taip ir buvo padaryta. Manoautomobiliu á minëtas lenktynes iðvaþiavo L. Potapèikas...

- Kada buvote labiausiai supykæs?

- ...sunkus klausimas. Þinoma, gyvenime pykti teko... Galbût labiausiai – Suomijoje poralio labai supykau ant komandos draugø. Tada mes vieninteliai pasiekëme finiðà. Tie, kasdël ávairiø prieþasèiø sustojo anksèiau, ruoðë automobilius kelionei, tvarkë detales, pa-dangas, krovë á automobilius. Likusias padangas turëjo padalyti visiems po lygiai.

Mes su ðturmanu po finiðo iðsyk nuëjome ilsëtis. Kità dienà pajudëjome namø link. Irtik tada iðvydome, kad komandos draugai mums sudëjo tik nudilusias padangas, o jukturëjo bûti ir pakankamai naujø. Taèiau jos atsidûrë kolegø automobiliuose. Ðtai tadasupykau, nes buvo pasielgta nesàþiningai.

Kitas atvejis – Èekoslovakijoje. Lenktynëms ápusëjus komandos vadovai praneðë, jogturime lëtinti tempà, nes esame jau uþsitikrinæ puikias pozicijas, o toliau turime vaþiuotisaugiai, kad pasiektume dar ir gerà komandiná rezultatà. Að nurodymà vykdþiau, vaþiavau

140

lëtai. Taèiau koks buvo mano nustebimas, kai suþinojau rezultatus! Paaiðkëjo, kad tempàsumaþino toli graþu ne visi mûsø komandos nariai, o gal tik að vienas. Ir po tø keliø ruoþøið pirmos pozicijos komandoje smuktelëjau bene á paskutinæ. Tada rimtai supykau. Ir tie,kas matë, kaip vaþiavau paskutiniuose ruoþuose, tai irgi suprato. Vis dëlto spëjau atkovotiprarastà pirmàjà pozicijà.

- Kà jautëte, kai jus ëmë lenkti Eugenijus Tumalevièius? Ar tam buvote pasiruoðæs?

- Tai buvo normalu, tokia buvo gyvenimo logika. Eugenijus atëjo jaunas, agresyvus,darbðtus sportininkas. O að tuo metu jau buvau daugiau vadovas nei sportininkas ir lenk-tyniaudavau labai retai, tuo metu jau ðlubavo ir sveikata.

- Jûs buvote minimas ir kaip treneris. Kà ir kada treniravote?

- Buvau minimas kaip Eugenijaus Tumalevièius treneris. Taèiau nedirbau tiesioginiotrenerio darbo – t. y. mes nevaþiuodavome sykiu á trasas ir að nemokydavau Eugenijaus,kaip reikia vaþiuoti. Teko pasivaþinëti sykiu treniruotëse, tik skirtingose maðinose. Þino-ma, lenktynëse jam negailëdavau patarimø.

Jis atëjo pas mus jau bûdamas SSRS èempionas, tiesa, „Volgø“ klasëje. Bet manau, kadmûsø sporte techninë bazë taip pat svarbu. Eugenijui tikrai buvo sudarytos tiems laikamsneblogos sàlygos. Manau, kad jam buvo ið ko pasimokyti sistemingo, profesionalaus po-þiûrio á automobiliø ruoðimà, treniruoèiø procesà, serviso tarnybø darbo organizavimàlenktynëse. Pridëkite Eugenijaus talentà, darbðtumà – ðtai jums ir puikûs rezultatai perneátikëtinai trumpà laikà.

Kelis tûkstanèius litø kainuojanèiame modelyje preciziðkai atkartoti tikro automobilio agregatai.Tokiømodeliø S. Brundzos kolekcijoje – keliasdeðimt.

141

PATARIMØ NIEKAS NEPRAÐO

- Ir ðtai jûs jau daug metø aktyviai nesportuojate. Tad tikriausiai padedate savo pata-rimais jauniesiems lenktynininkams?

- Niekas manæs to nepraðë.

- Niekas nepraðë? Ar jûs atrodote nepasiekiamas, neprieinamas, ar visi jauni sporti-ninkai iðsyk jauèiasi genijais?

- Neþinau. Turbût ir viena, ir kita. Að niekada nieko nemokiau. Bet ir nemoku mokyti.Man nepatinka tuos paèius dalykus kartoti du kartus.

- Bûnate ralio lenktynëse, stebite jaunø pilotø vaþiavimà?

- Taip, þinoma. Pastaraisiais metais labiau tobulëja technika, bet ne pilotai. Þinoma,nëra ko norëti ið verslininkø, kurie tokiu bûdu leidþia laisvalaiká. Ádomu þiûrëti tik á kelisjaunuosius lenktynininkus – V. Roþukà, V. Ðvedà, D. Butvilà. Jeigu jiems uþteks atkaklu-mo, o jø tëvams – pinigø, galbût ateityje turësime tikrai gerø lenktynininkø. Tik nereikiapamirðti, kad laikas bëga labai greitai...

Kita vertus, manau, kad pradedantieji lenktynininkai per anksti sëda á pernelyg galin-gus automobilius su keturiais varomaisiais ratais. Neabejoju, jog jiems tikrai dar pakaktøpriekiniais ratais varomø automobiliø.

Geriau vaþiuoti su pigesniais automobiliais, bet daþniau á sveèias ðalis, skirtingas tra-sas, mokytis ið kitø. Ypaè linkëèiau kiekvienam bent po pusmetá praleisti Suomijoje arpietø Estijoje. Ten – geriausios trasos, geriausia mokykla.

Mano nuomone, 1,6 ar 2,0 litrø klasëse pasiekus aukðtø rezultatø, greièiau galima bûtipastebëtam gamintojø komandø. Èia, ko gero, puikiausias pavyzdys bûtø Sebastieno Lo-ebo karjera.

- Kuo skiriasi ðiø dienø Lietuvos lenktynininkai nuo tuometiniø?

- Tikriausiai viso to, kas vyksta ðiandien, negalima pavadinti profesionaliu sportu. Tadalenktynës buvo pagrindinis mûsø uþsiëmimas. Galima sakyti, mes buvome profesionalai.Dalyvaudavome keliolikoje lenktyniø per metus, o likusá laikà skirdavome treniruotëmsbei automobiliø ruoðimui. Þinoma, mums buvo lengviau, nes automobilius gaudavomenemokamai – tai ið gamyklos, tai ið klubo, tai ið „Autoeksporto“.

Kaip minëjau, dabar tik vienas kitas jaunas lenktynininkas nuolat treniruojasi.Tiesa, kai uþsiëmiau sportiniø automobiliø gamyba, manæs irgi tikriausiai nebuvo gali-

ma vadinti profesionalu, nes sportui likdavo vis maþiau laiko.

142

DAUGKARTINIS PREZIDENTAS

- Esate uþimtas þmogus, taèiau pretendavote tapti Lietuvos automobiliø sporto fede-racijos prezidentu. Kam jums tai?

- Taip, iðties bandþiau ir man keturiø balsø pritrûko, kad tapèiau prezidentu. Kaipvëliau paaiðkëjo, þmogus, laimëjæs rinkimus, falsifikavo balsus, „þaidë“ nesàþiningai, siek-damas iðsilaikyti ðiame poste. Að nesu intrigantas ir rinkimø kampanijø specialistas. Ovadovauti federacijai siekiau, kad norëjau daug kà pakeisti. Automobiliø sporte toli graþune viskas vyksta taip, kaip turëtø.

- Stasys Brundza – daugkartinis prezidentas. Daugelá metø buvote Lietuvos automobi-liø klubo prezidentas. Ar ðioje visuomeninëje organizacijoje realizavote save?

- Ne. Man nepavyko pasiekti to, ko norëjau. O siekiau, kad ðis klubas bûtø reikalingasvisiems Lietuvos automobilininkams, kad veiktø nuolatos, o ne nuo vieno renginio iki kito– nuo Vilniaus ralio iki ralio „Aplink Lietuvà“. Buvo ávairiø minèiø, projektø, taèiau pritrû-ko rimtø vykdanèiø þmoniø, o mes patys buvome pernelyg uþimti.

- Lietuva kritikuojama kaip maþiausiai naujus automobilius Europoje perkanti ðalis.Kodël taip yra, kà apie tai mano autoverslininkø asociacijos prezidentas?

- Nuo pat pradþios, nuo pat laisvos Lietuvos, ðioje srityje vyrauja chaosas – á ðalá gali-ma áveþti bet kokius automobilius, vaþiuoti bet kokiais automobiliais. Tarkime, ið uþsienioatgabenami automobiliai, kuriuos ten draudþiama eksploatuoti. O po remonto kokiamenors pogrindiniame lietuviðkame garaþëlyje jie vaþinëja mûsø keliais.

Naujø automobiliø prekyba vos juda dël to, valstybë neskatina vaþinëti naujais auto-mobiliais. Klesti senø maðinø verslas, kurio pagrindinë dalis – ðeðëlyje.

Átakos turëjo ir tai, kad þmonës, pirkdami naujus automobilius, turëjo deklaruoti paja-mas.

Tad þmogui buvo patogiau pirkti naudotà, galbût kur kas brangesná automobilá neimodernø, naujà, saugø. Tuo metu Lietuvoje buvo daug pinigø – ið prekybos su Rusija,metalø. Tai nebuvo „juodi“, galbût „pilki“ pinigai. Ir nereikëjo jø ignoruoti. Jie galëjodirbti Lietuvai ir gerokai kilstelëti ekonomikà. Turintys pinigø þmonës pirko automobilius,namus, vilas uþsienio ðalyse, o ne Lietuvoje.

143

KLUBAS BE PROBLEMØ

- Lietuvos „Rolls Royce“ klubo prezidentas. Tai dar vie-nos pareigos, turbût paskutinës, daugiau neþinau. Ar nepernelyg pretenzingai skamba ðio klubo pavadinimas?

- Ðá pavadinimà rinkome labai ilgai, galvojome, disku-tavome. Mat norëjosi ákurti klubà, kuriame burtøsi þmo-nës, turintys gerus automobilius, norintys juos turëti arbatiesiog mëgstantys gerus automobilius. Tad ir pavadinimasturëjo byloti, kad tai yra geriausiø automobiliø klubas. Kaipparodë þmoniø apklausa, Lietuvos gyventojai galvoja, kadbûtent „Rolls Royce“ pavadinimas simbolizuoja geriausiusautomobilius. Taèiau, þinoma, tai nëra þmoniø, kurie turi„Rolls Royce“ automobilius, klubas.

- Turbût ðiam klubui vadovauti lengviausia, mat èia su-sirinkæ panaðiø interesø, turtingi þmonës, netenka spræstiproblemø?

- Taip, ðio klubo veikloje dalyvauti malonu, nes daugu-ma þmoniø iðsilavinæ, pasiturintys, mes susiburiame tie-siog maloniai pabendrauti. Taèiau ir ðiame klube norëèiau

matyti naujà, jaunesná pre-zidentà, kuris turëtø naujøidëjø. Man kur kas maloniaubûtø likti eiliniu nariu.

- Pastaraisiais metais S.Brundzos pavardë siejamasu naujos lenktyniø trasostiesimu. Bus ar ne tokia tra-sa ðalia Vilniaus?

- Jeigu artimiausiu metuðis klausimas nepajudës iðmirties taðko, turbût projek-tà teks padëti á stalèiø. Kaipjau daugeliui þinoma, pra-dinis projektas buvo nuties-ti trasà ðalia Lentvario, ta-èiau ðis klausimas ilgamástrigo. Vëliau galvojomeapie kitas trasos vietas.

Galbût þemës klausimusir bûtø galima iðspræsti, ta-èiau vël lieka atviras finan-savimo klausimas. Reikia,jog trasa bûtø pripaþinta na-cionalinës svarbos objektu,tik tada tam bus galima bentdalá lëðø gauti ið Europos Sà-jungos struktûriniø fondø.Tiesti trasà vien privaèiomislëðomis – pernelyg didelëprabanga, mat jos sugráð tik-rai ne per vienà deðimtme-tá.

„Rolls Royce“klubo renginyje

144

- Vis daþniau kalbate ne apie lenktynes,o apie eismo saugumà. Kodël?

- Neteisinga, kai dël valdþios aplaidu-mo þûsta tiek daug þmoniø. Man negali tainerûpëti, nes matau, kas vyksta gatvëse. Ðio-je srityje – chaosas. Nëra vienos ðiuo klau-simu uþsiimanèios institucijos. Yra ðaliessaugaus eismo komisija, kuri renkasi du kar-tus per metus. Bet manau, jog ji turi dirbtinuolatos, joje turi bûti þmonës, ne dreban-tys dël savo këdþiø ministerijose, o dràsûs,iðmanantys ðià problemà.

Taèiau vien tik komisija ðiø problemø ne-iðspræs. Reikalinga atskira eismo saugumostruktûra, turinti lëðø ir plaèius ágaliojimus.Reikalinga apgalvota visapusë eismo sau-gumo strategija keleriems metams, deðimt-meèiui á prieká. O ðtai pas mus vienà dienàsunaikina keliø policijà, kità dienà jau kal-ba, kad jà reikia atkurti. Vienà dienà bau-das didina, kità – ketina maþinti. Keliø po-licija neturi pinigø, atlyginimø, ágaliojimø.Kol taip bus – karas keliuose nesibaigs irmes já pralaimësime.

- Ne taip seniai vienas Rusijos þurnalasiðspausdino straipsná apie jus, pavadintà„Oligarchas“. Galbût rusai þino apie jus

daugiau nei mes? Gal ið tiesø valdote pasa-kiðkus turtus, pilis, jachtas, bankus? Vis dël-to ar galite save pavadinti turtingu þmogu-mi?

- (juokiasi) Buvo pas mane atvaþiavæ iðMaskvos du jauni þurnalistai. Neþinau, kasjiems padarë áspûdá – automobilis, laikro-dis ar batai. Ðiems dalykams turiu pinigø.

Galbût padarë áspûdá ir tai, kad tuo me-tu buvau „Snoro“ banko tarybos pirminin-kas. Taèiau tai buvo mano visuomeninis dar-bas. Per dvejus metus ten uþdirbau tiek, kadnenusipirkèiau në pigiausio naujo automo-bilio. Tad vadinti mane oligarchu nebuvopagrindo.

Oligarchas – tai þmogus, turintis milþi-niðkà kapitalà, darantis átakà politinei situ-acijai ðalyje. Að neturiu nei milþiniðkø tur-tø, nei darau átakà. Ðiuo metu esu laisvasþmogus, galiu sau leisti keliauti, rinkti se-novinius automobilius, dþiaugtis gyvenimu.

- Pastaruoju metu labai domitës senaisautomobiliais?

- Tai, galima sakyti, mano sena meilë.Pastaruoju metu tam galiu skirti daugiau lai-ko ir lëðø. Dabar kolekcijoje yra apie 70automobiliø, pradedant rusiðkais, mûsø ga-mintais sportiniais, baigiant prieðkario me-tø amerikietiðkø automobiliø kolekcija, ku-rià dabar pleèiu. Svajoju, kad tuos automo-bilius galëtø nuolat matyti þmonës – siekiuákurti automobiliø muziejø.

„Oligarchas”.Taip pavadino savo straipsnáRusijos þurnalistai

145

PRESTIÞAS NERÛPI

- Beje, kodël pasirinkote tokià atsiskyrëliðkà gyvenimo vietà – nuoðaliame kaime, tolinuo miesto. Juk esate visuomeniðkas þmogus?

- Man patinka ði vieta, èia gerai jauèiuosi, èia ramu. Ðioje vietoje ásikûriau jau seniai.Tada, kai jos ieðkojau, tokià vietà buvo galima surasti tik uþ keliasdeðimt kilometrø nuoVilniaus. Bet èia juk labai arti miesto, patogu privaþiuoti.

- Tai ne prestiþinë vieta. O jûsø rango ir aplinkos þmogui ðitai turëtø bûti svarbu?

- (juokiasi) Man? Nepasakyèiau...

- Jus su þmona Audrone galima pamatyti daugybëje ávairiø vakarëliø, priëmimø. Arten einate dirbti, aptarti reikalø, ar atsipalaiduoti, pailsëti?

- Mes ne taip daþnai lankomës vakarëliuose. Kartais nueiti tiesiog reikia, o kartais taibûna labai malonu. Smagu bûti ten, kur vakarëlio organizatoriai ádeda daug iðmonës, kurlinksma, gera kompanija. Taèiau að nesu vakarëliø liûtas.

- Daugelis tø vakarëliø vadinami elito susitikimais. Kaip manote, ar jau yra Lietuvojeelitas? Juolab kad toje kompanijoje galima pamatyti ne tik garsiø inteligentø, bet ir vaka-rykðèiø kontrabandininkø?

S. Brundza myli savo namusramioje vietoje, netoli Vilniaus

Ðiame name yra ir ispaniðkojiBrundzø rezidencija

1. Sachovic, Bj. Valdegardas. 1990 m.

2. Maltos ordino ambasadorius Baltijos ðalimsbaronas Peter fon Furstenburg áteikia ordino medalá

3. Dabartinis Belgijos karalius Albertas II apþiûri„EVA” Briuselio autosalone 1985 m.

4. 2005 m. Vindzoro rûmuose sveèiuose pasDidþiosios Britanijos karalienæ Elþbietà II

1

2 3

5. Su Lietuvos Respublikos Prezidentu ValduAdamkumi ralio „Aplink Lietuvà” apdovanojimometu. Ðalia ralio nugalëtojai S. Girdauskas irÞ. Sakalauskas

6. Ðvedijos karalius Gustavas iðleidþia S. Brundzosekipaþà á Suomijos ralio trasà

7. Su Lietuvos Respublikos Prezidentu AlgirduBrazausku ralio „Aplink Lietuvà” apdovanojimometu. Ðalia ralio nugalëtojai S. Girdauskas irÞ. Sakalauskas

146

4

5 6

7

147

148

- Mano supratimu, elitas – tai geriausiø savo srities þmoniøsusibûrimo vieta. Tai turëtø bûti ir aukðèiausiø profesiniø lai-mëjimø bei inteligentiðkumo sintezë. Bent jau taip yra visamepasaulyje, turëtø bûti ir pas mus.

Þinoma, pas mus toli graþu ne viskas yra taip, kaip senastradicijas turinèiose ðalyse. Á vakarëlius ateina nemaþai þmo-niø, kuriems svarbiausia – pasirodyti, kaip jie graþiai apsiren-gæ, kokiais graþiais automobiliais atvaþiuoja, kokià graþià mo-terá atsiveþa ir kad bendrauja su iðties iðkiliais þmonëmis. Manpatinka nueiti á Lietuvos nacionalinio operos teatro simfoninioorkestro rëmëjø klubo renginius, nes ten iðties sunku pamatytiatsitiktiniø þmoniø. Na, o dël kontrabandininkø – tuose vaka-rëliuose niekas nepraðo pateikti mokesèiø deklaracijø ir nie-kas nesigilina, kà vienas ar kitas þmogus veikë anksèiau.

- Esate pasiturintis verslà pardavæs þmogus. Galëtumëtenuolat gyventi kur nors ðiltame kraðte, ant jûros kranto, uþuotdalyvavæs daugybës asociacijø veikloje, sprendæs neiðspren-dþiamas problemas?

- Galëèiau. Bet praleisti uþsienyje daugiau kaip mënesá mannepavyksta, nors Ispanijoje turime butà, ten galime puikiai leistilaikà, kai pas mus ðalta ir drëgna. Bet man patinka gyventiLietuvoje, norisi èia bûti. Dar turiu pakankamai energijos –dirbti, veikti. Gal kvailas esu, taèiau negaliu ramiai þiûrëti átai, kas vyksta Lietuvoje.

- Ne vienà kartà teko girdëti, jog Brundza eis á politikà.Nejaugi niekada nesusigundëte? Juk pasiûlymø turbût turëjo-te?

- Taip, turëjau ávairiø pasiûlymø daryti profesinæ, politinækarjerà. Taèiau visà gyvenimà dariau tai, kas man patinka, irten, kur galëjau kà nors gero padaryti. O gyvenime visà laikàpasiekdavau tai, ko norëdavau. Þinoma, iðskyrus Europos, pa-saulio èempionatus...

Nesu politikas ir nenoriu juo tapti. Esu pernelyg jautrus irtapæs politiku po poros savaièiø atsidurèiau ligoninëje. Esu lais-vas þmogus ir galiu gyventi taip, kaip noriu, ten, kur noriu.Rankà prie ðirdies pridëjæs galiu pasakyti, jog á politikà neisiu.

149

Ar kas norspakartos?2006-øjø birþelá sykiu keliavome po

Graikijà, buvusiomis Akropolio ralio traso-mis. Vienà vakarà ilsintis po karðtos dienosStasys prabilo: „Þinai, turiu tokiø minèiø.Tik niekam apie tai nesakyk. E. Tumalevi-èius pakvietë vaþiuoti sykiu 1003 kilomet-rø lenktynëse. Galbût bûtø ádomu, juk au-tomobilis labai geras, „Chevrolet Corvette“.Tik abejoju, ar man to reikia, ar sugebësiu,juk jau ðeðerius metus nevaþiavau lenkty-

Paskutinis finiðas.1003 km lenktynës Palangoje

150

nëse. Jeigu vaþiuoèiau – norisi gerai vaþiuoti, o ar pavykstaip greitai prisijaukinti naujà automobilá ir ar pakaks svei-katos? Juk anksèiau sakiau, kad daugiau nelenktyniausiu...“.

Po daugybës iðsakytø abejoniø iðvydau blizganèias Sta-sio akis.

Kelionës po Graikijà pradþioje Stasys skundësi, kad svei-kata jau nebe tokia gera, daþnai tenka vartoti vaistus. Ta-èiau kelionës metu iðvydæs senàsias trasas, naujuosius WRCautomobilius, suðildytas þiûrovø dëmesio, jis atsigavo. Ta-da supratau, kad ðio þmogaus energija pasipildo ralyje, au-tomobiliuose, judesyje. Tada supratau, kad Brundza vaþiuos1003 kilometrø lenktynëse, kad ir kas bûtø...

Taip ir nutiko. O prieð tai Stasys vieðai paskelbë, jog taibus jo oficialus atsisveikinimas su automobiliø sportu – pas-kutinës lenktynës jo gyvenime.

Tada Palangoje susirinko itin spalvinga 45 automobiliøkolona. Eugenijaus Tumalevièiaus paruoðtas „Chevrolet Cor-vette“ atrodë áspûdingai: Amerikos greièio simbolis ágijo500 AG energijà ir kitø þiedinëms lenktynëms reikalingøsavybiø.

Pirmasis startavo Eugenijus, antrasis – Stasys. Ir prieð, irpo starto jis atrodë vienodai – ramus, pasitikintis savimi,nors jaukintis tà þvërá jam teko labai trumpai – buvo tikpora treniruoèiø Nemuno þiedo trasoje, Kaèerginëje. Va-þiavimas buvo toks pats, kaip visada – labai tikslus, be klai-dø. Nors gal kiek lëtesnis nei tada.

Stasys iðlipo visas prakaituotas, taèiau ramus, lyg pada-ræs reikiamà darbà. Padëjæs paskutiná taðkà. Já apspitusiems

Paskutinieji lenktyniø kilometrai2006-øjø vasarà

151

þurnalistams pasakë: „Viskas gerai, esu savo rezultatu pa-tenkintas, klaidø nepadariau“.

Turëtø bûti labai liûdna? Toká klausimà uþdaviau ðaliabuvusiai jo þmonai Audronei. „Jis, þinoma, to neparodys,taèiau neabejoju, kad viduje liûdna. Juk jis visà gyvenimàskyrë automobiliams, lenktynëms ir ðtai dabar – viskas? Betjuk jis pats taip nusprendë, savo noru“.

Tik vëliau, kalbëdamas su ðiø eiluèiø autoriumi, Stasysprisipaþino, jog tose lenktynëse nebuvo itin lengva. Ir nedël to, kad þiûrovai Brundzos vaþiavimà stebëjo kur kaslabiau negu kitø. O dël to, kad automobilis elgësi kaprizin-gai. Vienu metu stabdant po tiesiosios atkarpos, kur greitissiekë apie 200 km/h, beveik dingo stabdþiai – automobilávargais negalais pavyko sustabdyti praèiuoþus posûká. Be-je, netoliese nuo trasà sauganèiø betoniniø blokø...

O juk bûtent tose lenktynëse automobilius sudauþë dulenktyniø lyderiai – du labiausiai patyræ pilotai V. Venskû-nas ir A. Simaðka. Abi maðinos trenkësi á blokus stabdymozonoje. Abi – iðsyk pripylus degalø. Pasak S. Brundzos, lenk-tynininkai suklydo neatauðinæ stabdþiø prieð pilant dega-lus. Á degalinæ jie turëjo vaþiuoti lëtai, auðindami stabdþius,po to elgtis atsargiau bent porà ratø. Mat stovint vietoje

1003 kilometrø lenktynës.Aptariamos techninësproblemos su mechanikuR. Mikailioniu

152

nuo perkaitusiø stabdþiø diskø uþvirë stabdþiø skystis ir dël to ávyko abi avarijos.O prieð ðias lenktynes Atënuose sykiu sëdëdami vieðbuèio restorane darsyk prisiminë-

me prieð 30 metø ðalia Akropolio vykusá apdovanojimà. Ten Stasys Brundza sykiu su ðtur-manu Arvydu Girdausku nustebino pasaulá – rusiðku automobiliu VAZ uþëmë antràjà vie-tà klasëje ir ðeðtàjà – absoliuèioje áskaitoje. Tada lietuviai nustebino pasaulá, matyt, taippat, kaip 2006 metø pradþioje Atënuose kita lietuviø ekipa – „LT United“ dainininkai. Ðievyrai, pilni dràsos ir originaliø sprendimø, Akropolio papëdëje taip pat uþëmë ðeðtàjàvietà. Stasio Brundzos laimëjimo per 30 metø nepakartojo në vienas lietuvis. Ar kam norspasiseks geriau padainuoti uþ „LT United“ Eurovizijos konkurse? Ar kas nors sugebës va-þiuoti taip greitai tarp pasaulio geriausiøjø per artimiausius 30 metø?

Kol kas violonèele nuobodþiauja.Stasys tikisi, kad kada nors,kai bus laisvesnis, vël jà paims...

153

PRISTATYMAS

Stasys Brundza gimë 1947 m., SSRS nu-sipelnæs sporto meistras, Lietuvos nusipel-næs treneris.

Aktyviai sportavo 1963–1989 m.

1974 m. „Europos turo“ nugalëtojas ab-soliuèioje áskaitoje

10 kartø TSRS èempionas6 kartus TSRS èempiono treneris2 kartus Pabaltijo èempionas20 kartø dalyvavo Pasaulio èempionato

etapuose (geriausias rezultatas – 6 vieta ab-soliuèioje áskaitoje ralyje „Akropolis“, Grai-kija, 1976 m.)

14 kartø dalyvavo Europos èempionatoetapuose (geriausias rezultatas – 3 vieta ab-soliuèioje áskaitoje ralyje „Raid Polski“, Len-kija, 1972 m.)

23 kartus dalyvavo SSRS èempionatuo-se

16 kartu dalyvavo Socialistiniø ðaliø tau-rës varþybose

1975 m. Socialistiniø ðaliø taurës varþy-

Stasio Brundzossportinë karjera

bose buvo 4-as absoliuèioje áskaitoje (pir-mosios 3 vietos buvo laimëtos su vakarie-tiðkais automobiliais).

1984 m. Bulgarijos etape buvo 1-as ab-soliuèioje áskaitoje

5 kartus dalyvavo SSRS tautø spartakia-dose (4 kartus laimëjo)

Daugelio kitø tarptautiniø, tarprespubli-kiniø ralio ir þiediniø lenktyniø nugalëtojasbei prizininkas (þr. priedus)

5 kartus (1974, 1975, 1976, 1978, 1979m.) iðrinktas á geriausiø Lietuvos sportinin-kø deðimtukà

Apdovanotas: Kûno kultûros ir sporto ko-miteto prie LTSR Ministrø tarybos „Uþ aukð-tus sportinius pasiekimus“; Kûno kultûros irsporto departamento prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës „Uþ nuopelnus Lietuvossportui“ (1997 m.), SSRS „Garbës þenklas“ordinu. LR ordinu „uþ nuopelnus Lietuvai”.

Vienintelis automobiliø sporto atstovas,átrauktas á sàraðà Tûkstantmeèio Lietuvossportininkui rinkti.

154

ÞIEDINËS LENKTYNËS

1964 m. Lietuva, „Kaèerginës þiedas“ – nebaigta (ventiliatoriaus dirþelis, iki gedimo – 2 vieta)1965 m. Leningradas, „Nevos þiedas“ - 7 vieta „Volga” klasëje1965 m. „Kaèerginës þiedas“, TSRS etapas – 2 vieta „Volga“ klasëje1970 m. Latvija, „Gintarinë Volga“ – 2 vieta, formulë1975 m. Anglija (Brands Hatch lentynininkø mokykla) – 1 vieta áskaitinëse lenktynëse1988 m. Suomija, Kemora (500 km) – 3 vieta klasëje Special Saloon (su Samara)1998 m. Vokietija, Niurburgringo 24 val. þiedinëse lenktynëse – 31 vieta absoliuèioje áskaitoje

SSRS ÈEMPIONATAI

1966 m. – 5 vieta Pirmøjø vietø 101968 m. – 2 vieta – granata pro ðalá Antrøjø vietø 41969 m. – 3 vieta – padangø problemos Treèiøjø vietø 51970 m. – 12 vieta – ðturmano klaida1971 m. – 1 vieta absoliuèioje áskaitoje1972 m. – 3 vieta – pradegë stûmoklis1974 m. – 3 vieta standartinëje klasëje – ðturmano klaida1974 m. – 1 vieta II-oje automobiliø grupëje.1975 m. – 1 vieta standartinëje klasëje1975 m. – 2 vieta II grupëje1976 m. – 1 vieta absoliuèioje áskaitoje1978 m. – 1 vieta1979 m. –1 vieta absoliuèioje áskaitoje1980 m. – 1 vieta klasëje, 2 – absoliuèioje áskaitoje1981 m. – 1 vieta absoliuèioje áskaitoje1982 m. – 1 vieta klasëje, 2 – absoliuèioje áskaitoje1983 m. – 1 vieta absoliuèioje áskaitoje1984 m. – nedalyvauta1985 m. – nebaigta1986 m. – 2 vieta standartinëje klasëje1986 m. – 2 vieta1987m. – 3 vieta

SSRS ÞIEMOS KOMANDINËS RALIO VARÞYBOS

1964 m. – 14 vieta – Lietuva, Kauno AMK komandoje1966 m. – 8–9 vietos – Latvija, Kauno „Banga“ komandoje1967 m. – nebaigta1970 m. – 1 vieta, Iþevsko automobiliø gamyklos komandoje1971 m. – 1 vieta, Iþevsko automobiliø gamyklos komandoje1976 m. – 1 vieta, Lietuvos komandoje

155

SSRS TAUTØ SPARTAKIADOS

1971 m. – 1 vieta1975 m. – 1 vieta1979 m. – 1 vieta1983 m. – 1 vieta1986 m. – 2 vieta

Baltarusijos spartakiada – 1965 m. – 1 vietaRusijos spartakiada – 1970 m. – 1 vieta

LIETUVOS GERIAUSIØ SPORTININKØ DEÐIMTUKAI

1974 1975 1976 1978 1979

1. V. Èesiûnas È. Jazerskas A. Rupðienë V. Barzdauskienë L. Kaèiusytë

2. M. Paulauskas V. Èesiûnas A. Juozaitis L. Kaèiusytë N. Kalaðnikova

3. È. Jazerskas G. Ramoðkienë A. Èesaitytë A. Antipovas A. Antipovas

4. K. Ðapka A. Rupðienë V. Butkus A. Guzevièius A.Janèiauskas

5. G. Ramoðkienë V. Butkus G. Ramoðkienë S. Jovaiða R. Þulpa

6. S. Brundza E. Kaminskaitë S. Brundza E. Kaminskaitë S. Brundza

7. V. Triukðinas A. Èikotas E. Kaminskaitë A. Rupðienë V. Chomièius

8. J. Kuricinas B. Maèernis K. Koþenkoa N. Jerofejevas J. Zautra

9. A. Stankienë S. Brundza A. Songaila N. Kalaðnikova A. Pavilionis

10. V. Marcinkevièiûtë K. Girdauskas V. Ðulskytë S. Brundza V. Novickis

1968 Holm Teniðev Ava Potapèik Astafiev Lifðic Kozlov Brundza

1969 Lifðic Holm Potapèik Teniðev Kozlov Brundza Ozolinð

1970 Bubnov Potapèik Girdauskas Teniðev Singurindi Zargarian Holm Sprukt

1971 Brundza Girdauskas Bubnov Rþecickij Astafiev Cimermaan Morozov Reimanis

1972 Brundza Potapèik Sprukt Bubnov Singurindi Girdauskas Ðiðkov Kozlov

1973 Bubnov Brundza Ðiðkov Lifiðic Morozov Girdauskas Riabèinskij Kuliukin

1974 Brundza Sprukt Potapèik Agiðev Ðiðkov Bubnov Girdauskas Kozyrèikov

1975 Brundza Girdauskas Kozyrèikov Agiðev Grigoriev Reimanis Kozlov Beznogov

1976 Brundza Girdauskas Elizarov Bolðich Kozyrèikov Varenko Agiðev

1977 Golcov Antropov Bolðich Vukoviè Brundza Agiðev Elizarov Vukoviè

1978 Brundza Reimanis Ohu Agiðev Soots Vulkoviè Bolðich Kozyrèikov

1979 Elizarov Golcov Brundza Raide Kozyrèikov Ohu Bolðich Antropov

SSRS GERIAUSIØ LENKTYNININKØ 10-UKAI

1 2 3 4 5 6 7 8

156

SOCIALISTINIØ ÐALIØ TAURË

1975 m. – Vengrija, „ Volan“ – 5 vieta absoliuèioje áskaitojeBulgarija, „Auksinës smiltys“ – 10 vieta, absoliuèioje áskaitojeLenkija, „Raid Polski“ – 4 vieta absoliuèioje áskaitojeÈekoslovakija, „Rallye Tatry“ – 5 vieta absoliuèioje áskaitojeRusija, „Rusø þiema“ – 4 vieta absoliuèioje áskaitojeGalutinë áskaita – 4 vieta absoliuèioje áskaitoje1977 m. – Èekoslovakija, „Rallye Tatry“ – 3 vieta absoliuèioje áskaitojeRusija, „Rusø þiema“ – 7 vieta absoliuèioje áskaitojeBulgarija, „Auksinës smiltys“ – 9 vieta absoliuèioje áskaitoje1979 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 5 vieta absoliuèioje áskaitoje1980 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 2 vieta absoliuèioje áskaitoje1981 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 5 vieta absoliuèioje áskaitojeVengrija, „Volan“ – 3 vieta absoliuèioje áskaitoje1982 m. – Vengrija, „Mescek rallye“ – nebaigta, nutrûko kardaninis velenas1984 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 1 vieta absoliuèioje áskaitoje1985 m. – Èekoslovakija, „Ðumava“ – 3 vieta absoliuèioje áskaitoje

PABALTIJO ÈEMPIONATAI

1964 m. – Estija – nebaigta1965 m. – Lietuva – 13 vieta1967 m. – Lietuva – 1 vieta1970 m. – Estija – 1 vieta1970 m. – Latvija – 2 vieta(þiedinës lenktynës su formule)1971 m. – 2 vieta(þiedinës lenktynës su M-412)

RESPUBLIKØ ÈEMPIONATAI

Lietuvos èempionatas1965 m. – 2 vieta dvikovëje1966 m. – 2 vieta dvikovëje1967 m. – 1 vieta dvikovëje

Rusijos èempionatas1969 m. – 1 vieta1970 m. – 1 vieta1972 m. – 1 vieta

Baltarusijos èempionatas1965 m. – 1 vieta

157

PASAULIO ÈEMPIONATAI

1971 m. – Ðvedija, K.A.K. – nebaigta

Suomija, „1000 eþerø“ – 50 vieta absoliuèioje áskaitoje, 7 vieta klasëje

1973 m. – Ðvedija, K.A.K. – 32 vieta absoliuèioje áskaitoje, 4 vieta klasëje

Lenkija, „Raid Polski“ – nebaigta (avarija; iki avarijos – 4 vieta absoliuèioje áskaitoje)

Suomija, „1000 eþerø“ – 20 vieta absoliuèioje áskaitoje, 1 vieta klasëje

1974 m. – Suomija, „1000 eþerø“

1975 m. – Suomija, „1000 eþerø“ – 19 vieta absoliuèioje áskaitoje

1976 m. – Graikija, „Akropolis“ – 6 vieta absoliuèioje áskaitoje

Suomija, „1000 eþerø“ – nebaigta (avarija)

1977 m. – Suomija, „1000 eþerø“ – 2 vieta klasëje

Graikija, „Akropolis“ – nebaigta (lûþo uþpakalinis tiltas, iki sustojimo – 5 vieta absoliuèioje áskaitoje)

1978 m. – Ðvedija, K.A.K. – nebaigta (motoras)

Graikija, „Akropolis“ – 10 vieta absoliuèioje áskaitoje, 2 vieta klasëje

1979 m. – Suomija – nebaigta

Ðvedija, K.A.K. – 20 vieta absoliuèioje áskaitoje, 4 vieta klasëje (1 tarp neskandinavø)

1980 m. – Suomija, „1000 eþerø“ – 16 vieta absoliuèioje áskaitoje, 1 vieta klasëje

1981 m. – Suomija, „1000 eþerø“ – 21 vieta absoliuèioje áskaitoje, 1 vieta klasëje

1982 m. – Suomija, „1000 eþerø“ – 18 vieta absoliuèioje áskaitoje, 1 vieta klasëje

1984 m. – Suomija, „1000 eþerø“ – 22 vieta absoliuèioje áskaitoje, 4 vieta klasëje (po ðirdies ligos)1985 m. – N. Zelandija – nebaigta (lûþo pusaðis)

EUROPOS ÈEMPIONATAI

1971 m. – Lenkija, „Raid Polski“ – nebaigta (pavarø deþës gedimas)

1972 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 7 vieta absoliuèioje áskaitoje, 2 vieta klasëje

Lenkija, „Raid Polski“ – 3 vieta absoliuèioje áskaitoje, 1 vieta klasëje, 1 vieta grupëje

1975 m. – Lenkija, „Raid Polski“ – 7 vieta absoliuèioje áskaitoje

1976 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“

1979 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 10 vieta absoliuèioje áskaitoje

1980 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 4 vieta absoliuèioje áskaitoje, 2 vieta klasëje

VFR, „Ralli Hessen“ – 10 vieta absoliuèioje áskaitoje, 4 vieta klasëje

1981 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 7 vieta absoliuèioje áskaitoje, 1 vieta klasëje

VFR, „Ralli Hessen“ – 9 vieta absoliuèioje áskaitoje, 3 vieta klasëje

1983 m. – VFR, „Ralli Hessen“ – 32 vieta absoliuèioje áskaitoje, 4 vieta klasëje

Èekoslovakija, „Rallye Tatry“ – 4 vieta absoliuèioje áskaitoje, 1 vieta klasëje

1984 m. – Bulgarija, „Auksinës smiltys“ – 8 vieta absoliuèioje áskaitoje, 2 vieta klasëje

1989 m. – Èekoslovakija, „Rally Bohemia“, 18 vieta absoliuèioje áskaitoje

158

SPORTINIAI REZULTATAI SU ÁMONËJE “EVA” PAGAMINTAIS AUTOMOBILIAIS

Su prototipu EVA dalyvauta parodose Briuselyje (Belgija), Birmingeme (Anglija), 1987m.Toronte (Kanada), Milane (Italija), Belgrade (Jugoslavija); buvo demonstruojamas Tampe-rëje, Helsinkyje, Turku (Suomija); dalyvauta parodomuosiuose vaþiavimuose, „1000 eþe-rø“ ralyje, Þiedinëse lenktynëse „Kemora 500“, Vataneno ralio mokyklos atidarymo iðkil-mëse.1981 m. XI – RAC Anglija, 1 vieta gamyklø áskaitoje1982 m. XI – RAC Anglija, 1 vieta gamyklø áskaitoje1984 m. VFTS SSRS èempionatas, „Konstruktoriø taurë“1984 m. „1000 eþerø“ (Suomija), 2 vieta gamyklø áskaitoje1984 m. „Pneumant“ (Vokietija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1984 m. „Auksinës smiltys“ (Bulgarija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1984 m. „Dacia” (Rumunija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1984 m. „Raid Polski“ (Lenkija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1984 m. „Rally Sachsenring“ (Vokietija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1985 m. SSRS èempionatas, „Konstruktoriø taurë“1986 m. „Dunaj Rally“ (Rumunija), 1 vieta tarp markiø1986 m. „Mogurt Ðalgo rally“ (Vengrija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1987 m. SSRS èempionatas, 1 vieta gamyklø áskaitoje1987 m. „Dunaj rally“ (Rumunija), „Konstruktoriø taurë“1987 m. „Auksinës smiltys“ (Bulgarija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1987 m. „Mogurt Ðalgo rally“ (Vengrija), 1 vieta gamyklø áskaitoje1987 m. „Raid polski“ (Lenkija), 1 vieta gamyklø áskaitoje

Tiekiami motorai þiedinëms lenktynëms:V. Tarailë tapo 4 kartus SSRS èempionuG. Judeks tapo SSRS èempionu

TSRS èempionatuose:E. Tumalevièius laimëjo 8 aukso medaliusI.Charitopula – 1 aukso medaláZ. Kivertas – dukart 3 vietos laimëtojasO. Kivertas tapo 2 vietos laimëtoju

159

SPORTINIØ AUTOMOBILIØ EKSPORTAS

1979 m. Bulgarija, 2 vnt.1980 m. Panama, 1 vnt., Norvegija, 1 vnt.1981 m. Norvegija, 1 vnt., Kanada, 1 vnt.1984 m. Kamerûnas, 2 vnt.1985 m. Austrija, 1 vnt., Norvegija, 1 vnt., Bulgarija, 1 vnt.1986 m. Panama, 1 vnt., Jordanija, 2 vnt., Norvegija, 1 vnt., Suomija, 2 vnt., Ispanija, 2 vnt.1987 m. Suomija, 1 vnt., Panama, 1 vnt., Vengrija, 1 vnt.1990 m. Èekoslovakija, „Metaleks“ 4 vnt., Vokietija, 1 vnt.

Ið viso 30 vnt.

Svoris, kg 955 920

Maks. greitis, km/h 145 192

Pagreitëjimas nuo 0 iki 100 sek. 20 8,4

Variklio darbo tûris, l 1,3 1,6

Variklio galingumas, AG 69 160

„Lada-1300“

S. BRUNDZOS ÁMONËJE PARUOÐTI AUTOMOBILIAI

Standartinë Sportinë

Ilgis 4128 4090

Svoris 995 980

Maks.greitis 145 192

Pagreitis iki 100 km/h 20 8,4

Variklio cilindrø skaièius 4 4

Darbo tûris 1294 1588

Kompresija 8,5 11

Galingumas 69 AG 160 AG

„Lada VFTS“ „Lada 2105“ „Lada VFTS“

Automobilio masë – 940 kg

Matmenys:

a) ilgis – 3960

b) plotis – 1830

c) aukðtis – 1400

Tarpas tarp ašiø – 2470

Ásibëgëjimas iki 100 km/h – 7 s

Variklis – DOHC

a) cilindrø skaièius – 4

b) darbo tûris – 1860

c) suspaudimo laipsnis – 8:1

d) turbinos slëgis (kpa) – 70–100

e) maksimalus galingumas (AG) – 270–300

f) maksimalus sukimo momentas (nm)

esant 5000 aps./min – 353–383

g) ápurðkimo sistema – Bosch K-Jetronic

„Lada-2108 EVA Turbo”

VERSLININKO STASIO BRUNDZOS KARJERA

Stasys Brundza gim. 1947 m. Inþinierius mechanikas. Baigë Vilniaus inþineriná statybos insti-tutà.

1996–1999 m. Lietuvos autoverslininkø asociacijos prezidentas. 2004 m. vël iðrinktasprezidentu.

1976 m. Pradëta sportiniø automobiliø gamyba prie Vilniaus autoremonto gamyklos.

1978 m. Specialus automobilis „LADA-1600 Rally“ Lietuvos automobiliø transporto ir plentøministerijos buvo pristatytas Respublikinei premijai mokslo ir technikos srityje gauti.

1978–1992 m. Automobiliai buvo parduodami ne tik Lietuvoje ir buvusiose NVS ðalyse, bet ireksportuojami á uþsienio ðalis.

1979 m. Du sportiniai automobiliai „Lada Rally“ buvo pakeisti á „Porsche-911“.

1982 m. Sportiniø automobiliø gamykla uþregistruojama FIA (tarptautinëje automobiliø fede-racijoje). Su Vilniuje gaminamais sportiniais automobiliais rusø, latviø, estø lenktynininkaipasiekë daug pergaliø tarptautinëse varþybose. Taip pat pasiekta daug pergaliø ir gamykløáskaitoje.

1984 m. Pasiraðytas protokolas apie abipusius ásipareigojimus su VAZ ir „Autoeksportu“ dëlsportiniø automobiliø gamybos.

1985 m. Susitarta su VAZ gamykla dël specialios komplektacijos automobiliø tiekimo.

1988 m. Ákurta savarankiðka gamykla – Eksperimentinë sportiniø automobiliø gamykla.

1988 m. Paruoðti sàraðai ir buvo pradëtos eksportuoti specialios atsarginës dalys sportiniamsautomobiliams á Italijà, Vokietijà, Rusijà, Suomijà.

1989 m. Pagal sutartá su firma MTX („Metalex”) – Èekoslovakija, gaudavome ið jø aliumininiussaugos lankus, variklio apsaugas, aliuminines këbulo detales, sëdynes, gesinimo sistemas, pa-dangas, ratø diskus. Jiems tiekëme automobilius, variklius, specialias varikliø detales.

1989–1994 m. Buvo ákurtas EVA padalinys „EVA-Rent“. Veikla – automobiliø nuoma.

1990 m. Pastatytas naujas ámonës pastatas Joèioniø g. 14.

1990 05 11 Pasiraðytas ketinimø protokolas su G/S „VAZ“ dël specialiø detaliø tiekimo.

160

1990 12 11 Pasiraðytas susitarimas su italø firma „Route In Pista“.

1990–1994 m. Buvo uþsiimama naudotø automobiliø prekyba.

1990 m. Buvo parduodami „Mitsubishi“, tiekiami su Austrijos importuotojo pagalba. Buvoparduoti 6 automobiliai.

1991 12 04 Pasiraðyta sutartis su „Sumitomo Corporation“. Tapome automobiliø „Toyota“ im-portuotojais. Vëliau, 1994 m. vasario mën., ákûrus firmà „Tokvila“, prekyba automobiliais „To-yota“ buvo perduota jai.

1992 m. Buvo perimtos tarybinio susivienijimo „Sovinterautoservis“ funkcijos – tranzitinio trans-porto aptarnavimas (remontas, degalø pripylimas, paslaugos pasienyje), atsiskaitant pagal „So-vinterautoservis“ knygeles. Buvo sudarytos sutartys su „Lietuvos kuru“ bei keletu transportoámoniø, galinèiø remontuoti sunkveþimius bei autobusus, taip pat buvo ákurti postai pasienyje.Apie 1994 m. veikla nutrûko, nes nebuvo tokio poreikio.

1992 01 06 Ákurta „Evatex“. Veiklos pobûdis – transporto paslaugos.

1992 01 14 Ákurta firma „Auto trade“ ir pasiraðyta sutartis su koncernu „Bosh“. „Auto trade“tapo „Bosh“ automobiliø detaliø bei árangos atstovu. Tuo pat metu pradëta prekiauti „Elf“ tepa-lais per „Elf“ atstovybæ Lenkijoje, o vëliau buvo pasiraðytas tiesioginis kontraktas su „Elf“ kon-cernu.

1992 04 23 „EVA“ pasiraðë sutartá su UAB „Vilbara“ ir tapo oficialiuoju „Opel‘ servisu, remon-tavo „Opel“ automobilius iki 1995 03 27 (átraukta á bendrovës „EVA“ apimtis).

1992 m. Vasarà ákurta firma „EVA Auto“.

1992 08 14 „EVA“ pasiraðë ketinimø protokolà, po to sutartis su „Volvo“ sunkveþimiø korpora-cija dël sunkveþimiø „Volvo“ techninio aptarnavimo bei remonto.

1992 09 15 Tampama oficialiuoju KALI – WOLF atstovu Baltijos ðalyse (prekyba priekabomis –vagonëliais, pritaikytas prekybai maisto produktais, ir kt.). Bendradarbiavimas nutrûko 1995 m.firmai bankrutavus.

1992 11 Pasiraðyta sutartis su „Volkswagen“ ir „Audi“ koncernais dël atstovybës ákûrimo.

1995 06 08 ákurta firma „EVA interservisas“, kuriai buvo perduota ði veikla.

1992 09 15 Tampama oficialiuoju KALI – WOLF atstovu Baltijos ðalyse (prekyba priekabomis –

161

vagonëliais, pritaikytas prekybai maisto produktais, ir kt.). Bendradarbiavimas nutrûko 1995m. firmai bankrutavus.

1992 m. Pasiraðytas kontraktas su koncernu dël „Thermo King“ automobiliø ðaldymo áran-gos pardavimo ir remonto.

1993 05 31 Ákurta „Baltic Auto“, kuri tapo VW atstovu Klaipëdoje.

1993 08 24 Ákurta „Magira“, kuri tapo VW atstovu Alytuje.

1994 m. Ákurta firma „Autobohemia-Vilnius“. Veikla – automobiliø „Ðkoda“ pardavimas.

1994 02 01 Ákurta „Tokvila“, 1994 m. parduotas 81automobilis, 28 darbuotojai. 1995 m.apyvarta sudarë 5 274 000 Lt, parduoti 45 automobiliai, dirbo 28 darbuotojai. 1995 m.liepos mën. „Tokvilos“ akcijos buvo parduotos.

1994–1996 m. Parduoti 146 automobiliai.

1994 m. Buvo sudaryta sutartis su èekø firma „Meta“, gaminanèia specialià árangà – rankinávaldymà automobiliams „Ðkoda“ ir „Lada“. EVA darbuotojai buvo staþuotëje firmoje „Meta“ir vëliau montavo ðià árangà Vilniuje. Dël nemaþø kainø didelës paklausos nebuvo.

1994 m. Ákurta „Ginmara“, daugiau kaip metus turëjusi automobiliø „Daewoo“ atstovo tei-ses Lietuvoje. Parduoti 9 automobiliai.

1995 03 Ákurta firma EVASTA – firmos „Herbert Standox“ atstovë. Veikla – daþø gamyba irpardavimas. 1998 m. veiklà perëmë „EVA Auto“.

1995 04 Tapome firmos „Wielander + Schill“ atstovais – prekiavome specialiais automobi-liø këbulø remonto árankiais. Dël per dideliø kainø apimtys nebuvo didelës ir 1998 m.bendradarbiavimas nutrûko.

1996 06 13 Ákurta EVARIM. Veiklos pobûdis – transporto paslaugos.

1997 07 07 ákurta atskira ámonë „EVA King“, kuri perëmë ðià veiklà, taip pat prekybà atsar-ginëmis detalëmis ir buvo ákurtas atskiras servisas (1998 m.).

1997 m. Ákurtas „Stasio Brundzos autocentras“, kuris tapo „Audi“ pardavëju Vilniuje. Veiklàpradëjo 1998 m balandþio mënesá.

1998 m. EVA tapo VW ir „Audi“ importuotojais Lietuvoje. „EVA Auto“ tapo VW pardavëjuVilniuje.

162

NEPAVYKÆ PROJEKTAI

1983 m. SSRS uþsienio prekybos ministerijos praðymu mëginta organizuoti „Niva“ per-tvarkymà á pusiau atvirà automobilá eksportui á Panamà. Negauta „Respublikinës gamy-bos jëgø iðvystymo ir iðdëstymo klausimu tarybos prie LKP CK“ pritarimo (Protokolas Nr.14p. 01.01; 7.01.83).

1985 m. Buvo mëginta pakeisti du sportinius automobilius á „Renault 5 – turbo“, betnepavyko

1988 m. Buvo pasiraðyti protokolai ir parengta sutartis dël bendros ámonës tarp ámonësEVA – VAZ (Rusija) ir „Satra“ (Anglija) dël sportiniø automobiliø VAZ agregatø pagrindu(iki 35 000 vnt. per metus). Buvo paruoðtas savaitinis technologinës árangos gamybosparuoðimo grafikas. Gautas Vykdomojo komiteto leidimas dël 300 darbo vietø Vilniuje.Projektas nutrûko dël finansiniø „Satra“ sunkumø ir nestabilios politinës situacijos.

1989 10 Panaðus projektas (automobiliø gamyba – iki 44 000 automobiliø per metus)buvo bandomas realizuoti firmoms: EVA, AUTOVAZ (Rusija), „Matra“ (Prancûzija). Ne-ávykdyta dël nestabilios politinës padëties.

1989 m. Buvo atlikti varikliø su keraminëmis ir metalinëmis keraminëmis detalëmis „Sint-loks“ uþsakymu. Pasiekti neblogi rezultatai maþinant trinties nuostolius variklyje. Vëliauryðys su firma nutrûko, nes varikliai nebuvo pakankamai patikimi naudojant sporto varþy-bose.

1990 m. Nepavykus su „Satra“ ir VAZ , buvo kreiptasi á firmà „Lotus“ su analogiðku pasiû-lymu. „Lotus“ susidomëjimo neparodë.

1990 m. Buvo bandyta ákurti konsorciumà „Lija“ (Lietuva – Jakovlevas) nedideliems ko-merciniams lëktuvams „JAK – 112“ konstruoti, gaminti ir remontuoti, naudojant Ðiauliøaviaremonto gamyklos gamybinæ bazæ. Nepavyko dël politiniø prieþasèiø.

1990 07 03–5 d. Lankytasi „Citroen“ gamyklose Paryþiuje.

1990 09 25–28 d. Lietuvoje lankësi „Citroen“ gamyklos vadovai tartis dël „Citroen“ auto-mobiliø surinkimo Lietuvoje.

1991 09 Vël lankësi „Citroen“ delegacija. Buvo konkretizuotos projekto sàlygos. Dël þi-nybos nesutarimo tarp Susisiekimo ir Pramonës ministerijø projektas liko neágyvendintas.1990 12 Buvo ákurta automobiliø gamybos Lietuvoje darbo grupë (pirmininkas S. Brun-dza) lengvøjø automobiliø ir autobusø gamybos Lietuvoje galimybëms nagrinëti.

163

164

1990 m. Buvo pasiraðyta sutartis su SAVIAT (Rusija) dël bendros vëjo ir elektros jëgainiøgamybos. Pramonës ministerijai skyrus apie 10 000 rubliø, buvo iðtirta „vëjø roþë“ Lietu-voje ir numatytos vietos, kur bûtø galima panaudoti vëjo jëgaines. Dël politiniø prieþasèiøprojektas þlugo.

1990 m. „Ford“ kompanijos atstovai vedë derybas dël „Ford“ automobiliø atstovybës. Tuopat metu mums á partnerius dirbant su „Ford“ pasisiûlë p. A. Gudelis, kuris perkalbëjo„Ford“ atstovybæ bendradarbiauti tik su juo, tad tolesnës derybos nutrûko.

1991 m. Buvo mëginta nupirkti likviduojamà automobiliø „Wartburg“ gamyklà Vokietijo-je. Laimei, pavyko árodyti, kad projektas neperspektyvus, automobiliai senos konstrukci-jos, áranga primityvi, susidëvëjusi ir brangi (apie 250 000 Vokietijos markiø).

1991 01 18 Ákurta bendra Lietuvos, Rusijos ir Amerikos ámonë INSAT. Dël politiniø moty-vø aktyvios veiklos neiðvystë.

1992 m. Buvo uþmegztas ryðys su „Volvo“ lengvøjø automobiliø kompanija dël atstovavi-mo. Buvo susitarta bendradarbiauti, bet kadangi mums tuo metu buvo aktualu „Audi“ irVW, mes ten buvome aktyvesni. Mûsø siûloma vieta „Volvo“ automobiliø (sunkveþimiø irlengvøjø automobiliø vienoje vietoje) – Savanoriø prospekte prieð „Vingio“ kino teatrà,buvusios ATP-3 teritorijoje, jø, matyt, netenkino, tad po kurio laiko „Volvo“ sudarë sutartásu „Sostena“.

1992 m. Firma SAMAE pateikë pasiûlymà organizuoti sportiniø automobiliø surinkimà irgamybà, bet iðskyrus paþadà ir laiðkus, jø vizito nesulaukëme ir ryðys nutrûko.

1992 m. Buvo ákurta Lietuvos, Austrijos, Rusijos bendra ámonë ASKD, kurios tikslas –gaminti ir realizuoti modernius, nedidelius komercinës paskirties automobilius. Buvo gautastuometinës valdþios pritarimas (tikëtasi panaudoti Ðiauliø aviaremonto gamyklos gamybi-nius pajëgumus). Dël lëðø stygiaus ir nestabilios politinës situacijos bendradarbiavimasnutrûko.

165

Autorius dëkoja uþ pagalbà ruoðiant knygà:

Linui Butkui,Rolandui Dovidaièiui,

Sofjai Putilovai,Henrikui Ðiliniui,

Eduardui Jakui,Arûnui Volungevièiui,

Vygandui Ulickui,Eugenijui Tumalevièiui,

Sauliui Zalanskui.

Turinys723375156637076879097100105113138149153159

Auksinës trasos „Tremtyje” prie UraloTriumfas Akropolio papëdëjeGyvenimas su „Niva”ÐturmanaiMechanikaiSaugumieèiaiGamyklaBiurokrataiProjektas EVAÐturmano këdëje – prezidentasÞaliajame pragareProjektaiVairavimo paslaptysEmocijosAr kas nors pakartos?S. Brundzos sportinës karjeros faktaiS. Brundzos vadovaujamoje ámonëje sukurtø sportiniø automobiliø duomenys