KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA

Vadovlis

2

Ketvirtasis leidimas

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl

bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109

Ileista Kauno technologijos universiteto lomis

Junona Almonaitien (1,4 sk.), Dalia Antinien (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanien (11, 12 sk.), Rosita Lekaviien (5, 9, 10 sk.),

Graina Matulien (6 sk.), Laima Ruibyt (7 sk.), Zita Vasiliauskait (8 sk.)

Atsakingoji redaktor doc. dr. Junona Almonaitien

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Lauackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS

PRATARM ................................................................................................. 7

1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitien ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Skmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo gdiai ir proiai..................................................................... 21 Ar galima imokti skmingiau bendrauti ...................................................... 26

2. PRADKIME NUO SAVS Dalia Antinien ........................................ 30 Ms A vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio A vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas painimas ................................................................... 37 Savs painimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savs painimas ir savigarba ........................................................................ 42

3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinien.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52

4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitien. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas.........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 vaizdis ir jo krimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir bdai joms ivengti ......................................74

5. ODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekaviien ................................... 77 Praneimo samprata, ypatumai, analiz .........................................................77 Pagrindins svokos ir keturi praneimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai praneimai ......................................................... 79 Neodini (neverbalini) praneim analiz...................................................80 Kongruents ir nekongruents praneimai......................................................81 Praneimo primimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio takos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 odio komponentai .......................................................................... 87 odiniai ,,valdios instrumentai" .......................................................87

Klausymasis ..................................................................................................89 Kodl gims nesiklausome? ...............................................................90

Vidins nesiklausymo prieastys ............................................90 Iorins nesiklausymo prieastys ............................................91

Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties taka klausymuisi ......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis ...........................................................................96

Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97

Kas pagerina klausymsi....................................................................99

6. NEODINIS BENDRAVIMAS Graina Matulien.............................103 Kas yra neodinis bendravimas...................................................................103 Neodinio bendravimo elementai ................................................................104

Veido iraika ..................................................................................104 vilgsnis ...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................110 Poza .................................................................................................111 Kno sudjimas................................................................................114 Prisilietimas ..................................................................................... 117

7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibyt ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbs ........................................................ 124 Su kuo umezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmenini santyki raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikm tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugyst .................................................................................................... 135 Meil ........................................................................................................... 136 Meils rys................................................................................................ 137 Santyki iirimas ........................................................................................ 142

5

8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskait......................................................................................147 Bendravimas ir temperamentas....................................................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ....................................................149 Bendravimas su sunkiais" monmis ........................................................152 Bendravimas ir savigarba............................................................................156

9. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekaviien .........................160 Truputis istorijos .........................................................................................160 Konflikto samprata, tipai, sprendimas .........................................................162

Vidini asmenybs konflikt tipai.....................................................163 Vidini asmenybs konflikt sprendimas ..........................................168 Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra ....................................... 172 Konflikto struktra........................................................................... 174 Konflikto dinamika........................................................................... 175 Tarpasmenini konflikt sprendimas................................................ 176

Strategijos............................................................................. 176 Treiojo asmens vaidmuo sprendiant konfliktus................. 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo bdai............................. 181

Konfliktik asmenybi tipai ...................................................................... 182 Tarpasmenini konflikt profilaktika.......................................................... 183

10. E. BERNE TRANSAKCINS ANALIZS TEORIJA Rosita Lekaviien......................................................................................187 Transakcijos ir asmenybins pozicijos ........................................................ 187

Transakcij tipai .............................................................................. 190 Papildanios transakcijos .................................................... 190 Persikertanios transakcijos ................................................ 191 Paslptos transakcijos .......................................................... 192

Psichologins pozicijos ................................................................... 194 aidimai, kuriuos aidiame ....................................................................... 196 Gyvenimo scenarijus .................................................................................. 197

11. TARPKULTRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanien ................................................................................. 201 Kaip elgtis sveioje alyje .......................................................................... 201 Orientacija dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius .............................. 203

6

Formalios ir neformalios verslo kultros: statusas, hierarchija, valdia bei pagarba .................................................... 207 Grietai ir laisvai traktuojanios laik kultros........................................... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santrios kultros .................. 211

12. KAIP IEKOTI DARBO Nomeda Ausmanien ................................ 216 Gyvenimo apraymas.................................................................................. 216 Pasiruoimas pokalbiui ............................................................................... 218 Pokalbis ...................................................................................................... 221 Sugrimas darbo pasaul.......................................................................... 222 Ijimas i darbo ......................................................................................... 223

7

PRATARM

mogus i prigimties yra sociali btyb. K tik gimusiam kdikiui jau reikia ne tik maisto, ilumos, bet ir aplinkini dmesio bei meils. Skmingas bendravimas yra svarbi visaverio gyvenimo dalis, teigiam emocij altinis. Gebjimas bendrauti ymia dalimi lemia skm daugelyje profesins veiklos srii. Danai jis vertinamas ne maiau nei dalykins inios ir profesiniai gdiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi darbo rankis", kur naudodami jie daro poveik aukltiniams, gyja klient pasitikjim ir kt. Daugelis veiklos srii ms dienomis yra siaurai specializuotos, todl ger darbo rezultat paprastai pasiekia komandos, sudarytos i skirtingus dalykus imanani specialist. Komandos darbo skm taip pat priklauso nuo jos nari tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dsningumus, ir vis daugiau moni - jais domtis.

iame vadovlyje stengtasi glaustai pateikti paias svarbiausias iuolaikins psichologijos inias apie bendravim. Pirmajame jo skyriuje iekoma io daugialypio reikinio apibrimo ir atsakymo klausim, k gi reikia posakis skmingas bendravimas". Gilintis skmingo bendravimo paslaptis siloma pradedant nuo savs: aikinantis, kaip bendravim su aplinkiniais veikia ms pai savivaizdis, gebjimas save suprasti, kontroliuoti ir kt. Skyrius Gyvenime - kaip scenoje" nuvieia socialins aplinkos, stebtoj", irov" tak ms elgesiui bendraujant. Kaip elgiams patys, tap stebtojais, apraoma ketvirtajame skyriuje - Socialinis suvokimas". Jame taip pat suteikiama ini apie pirmojo spdio reikm bendraujant, vaizdio krim. Toliau gvildenami keitimosi odine informacija ypatumai (pvz., kodl taip danai nesusikalbame su panekovu, nors ir puikiai mokame t pai kalb), isamiai analizuojama, koks vaidmuo bendraujant tenka kno kalbai - mimikai, gestams, ivaizdai ir kt. Kuo mums svarbs tarpusavio santykiai su aplinkiniais, kaip gerus santykius sukurti ir ilaikyti, aikinama skyriuje Tarpasmeniniai santykiai". Jame taip pat rasite tyrimais pagrst mokslinink samprotavim apie draugyst ir meil. Atuntasis skyrius nuvieia ms skirtingum bendraujant: kodl vieni mons bendrauja lengvai, o kiti sunkiai, kodl vieni esame namisdos, o kitiems reikia minios draug. Net ir labai iekodami, sunkiai rastume mog, kuris nebt kada nors sivls didesn ar maesn konflikt. Jei konfliktai neivengiami, kodl gi neimokus... tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovlio skyrius.

8

Deimtajame pristatomas neprastas, taiau aismingas ir populiarus amerikiei psichologo E. Berne poiris moni bendravim. Du paskutinieji skyriai, vienuoliktasis ir dvyliktasis, suteiks daug praktikai nauding ini norintiems susirasti nauj darb bei skmingai bendrauti su verslo ar kt. kolegomis usienyje.

Kiekvieno skyriaus pradioje pateikiami klausimai, kurie pads geriau suprasti, kokios problemos jame gvildenamos. Skyri pabaigoje rasite dar po kelet klausim, kvieiani pasvarstyti, kuo ten idstyta informacija gali bti naudinga jums asmenikai, ar, js nuomone, psicholog teiginiai pasitvirtina tikrovje, pasigilinti problemas, kurios dar nra vienareikmikai isprstos.

Pastaruoju metu Lietuvoje ileista gana nemaai psichologijos vadovli, kuriuose nuvieiami ir tam tikri bendravimo aspektai. Tai Vadovavimo psichologija" (Barvydien V., Kasiulis J. Kaunas: Technologija. 2001), eimos psichologija" (Matulien G. Kaunas: Technologija. 1997) ir kt. Kai kurios specifins temos, kurios juose plaiai pristatytos (pvz., bendravimas grupse, vyr ir moter bendravimo ypatumai) iame vadovlyje maai lieiamos. Norintieji praplsti, pagilinti savo inias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatros sraus.

Gilinantis bendravimo psichologij labai pravers asmenybs psichologijos, socialins psichologijos inios. J rasite vadovliuose Psichologija studentui" (Matulien G. (red.) Kaunas: Technologija. 2000), Psichologija" (Myers D. G. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2000), Socialin psichologija teistvarkos darbuotojams" (Valickas G., Suslaviius A.. Vilnius: Lietuvos teiss akademija. 1999).

vairius io vadovlio skyrius ra skirtingos autors, pasirinkusios tas temas, kurias buvo geriausiai sigilin. Vadovlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studij moduliu Bendravimo psichologija".

Linkime skms studijuojant!

9

1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS

Atsakyti klausim, kas yra bendravimas, galima paprastai: tai kiekvienam i ms prasta, kasdienin veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Vaikai bendrauja su tvais, studentai su dstytojais, staig darbuotojai su savo vadovais, bendradarbiais, klientais. Netgi tada, kai alia nra nei vieno mogaus, jauiame aplinkini tak. Negana to, atsidr vienumoje, mes imame bendrauti su... savimi.

is skyrius - tai pirmas vilgsnis , regis, chaotikai kunkuliuojant bendravimo reikini katil". Jame paiekosime atsakym tokius klausimus:

Kas yra bendravimas? Kodl mons bendrauja? Kas yra skmingas bendravimas? Nuo ko priklauso bendravimo skm? Ar galima imokti skmingiau bendrauti ir kaip to imokti?

Kas yra bendravimas

Bendravimas yra daugialypis reikinys. Bendravimu vadiname ir daugel met trunkani draugyst, ir susirainjim elektroniniu patu, ir aktoriaus pasirodym publikai. Todl skiriamos vairios bendravimo rys, sudtins dalys ir aspektai.

Vis pirma galima skirti bendravim su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravim su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis). Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos - posakiai mane baigia ugrauti sin", pasiirk save i alies" ir pan. Kai kurie asmenybs tyrintojai tvirtina, kad ji susideda i keleto dali, panai kompiuterio loginius diskus. Tuomet intrapersonalinis bendravimas - tai bendravimas" tarp asmenybs dali. Tarpasmeninis bendravimas - toks, kur sitraukia ne maiau kaip du mons.

Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai - tai tarpusavio suvokimas (socialin percepcija), keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sveika (socialin interakcija) ir santykiai.

Dar tik ketindami susitikti su nepastamu mogumi, mes imame svarstyti, koks jis galt bti, koki poelgi galime i jo tiktis. Susitik

10

stengiams vaizdin patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, k matome ir girdime: naujojo pastamo ivaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir t. t. Ms bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomon apie mus, o mes savo ruotu - padaryti tam tikr spd. Abi puss mgina vertinti besiformuojanius santykius, savo jausmus viena kitos atvilgiu. Tai -tarpusavio suvokimo (socialins percepcijos) procesai. Jie leidia bendraujant numatyti kito elges ir planuoti savj, padeda siekti norim tiksl.

Vos tik atsiranda koks nors ryys tarp dviej ar daugiau moni, prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda i j lyg statinys i plyt. Komunikacija - tai keitimasis informacija, naudojant koki nors enkl sistem. Bendraudami mons dalijasi iniomis, nuomonmis, pranea vieni kitiems apie savo jausmus. iai informacijai perduoti naudojami vairs bdai: kalba (odinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detals ar aksesuarai (neodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta skmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntjas ir gavjas supranta t pai enkl - odi, gest ir kt. - prasm. Komunikacijos procesus vairiais aspektais nagrinja semiotika, lingvistika, informatika ir kt. Psichologija, be kita ko, siekia nustatyti, kaip mogaus iorje perskaityti" jo jausmus ir ketinimus, koki tak informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan.

Kitas svarbus bendravimo aspektas - tarpusavio sveika. Tai bendraujanij poveikis vienas kitam. Bendraudami mons daro vieni kitiems tam tikr tak: keiia jausmus, poirius ir elges. Supaprastintai galima sakyti, kad vieno mogaus elgesys kaip stimulas veikia kito mogaus elges. Pvz., prekybos agentas, smoningai naudodamas veiksmingus tikinjimo bdus, gali silyti mums visai nereikaling prek. Nemandagi, pikta pardavja, su kuria bendravome tik kelet minui, gali ilgam sugadinti nuotaik, netgi suformuoti ms nuomon apie kuri nors al. Nemao psicholog dmesio yra susilauk tokie tarpusavio sveikos atvejai, kaip taiga ir nuostat keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendim primimas. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine analize, nagrinja savotikus aidimus", kuriuos aidia" bendraujantys mons, nesmoningai provokuodami tam tikr aplinkini elges (r. 10 skyri).

Danai, turdami vairi tiksl, tarpusavyje bendrauja visai nepastami mons. Pvz., vieajame transporte papraome bendrakeleivi perduoti vairuotojui pinigus u biliet, parduotuvs darbuotoj praome pasakyti, kiek kainuoja mus sudominusi prek, kokios yra jos pirkimo isimoktinai slygos. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai, mus retai sudomina bendravimo

11

partneri charakterio ypatumai, j vertybs, interesai ir kt. Mums nra svarbu, kas tas mogus, su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeist, jei jo ar jos vietoje bt bet kas kitas. Tuo tarpu su kitais monmis mes nuolat bendraujame daugel met ar net vis gyvenim. Tai eimos nariai ir gimins, draugai, bendradarbiai. Tarp j ir ms susiklosto tarpusavio santykiai. Santykiams bdingi ilgalaikiai emociniai ryiai, tarpusavio sipareigojimai. mogaus, su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas. Tarpusavio santykiai leidia patenkinti visai kitokius poreikius, nei tie, kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz., bendrumo, prieraiumo, meils poreikiai).

Turint galvoje svarbiausius ia pamintus bendravimo aspektus, galima sakyti, jog svoka bendravimas apima dviej ar daugiau moni tarpusavio suvokim, keitimsi informacija, sveik ir santykius.

Poreikis bendrauti

mogus - tai visuomenikas gyvnas". io lakaus posakio autoriumi laikomas antikins Graikijos mstytojas Aristotelis. Tiesa, visuomeniniu gyvenimo bdu pasiymi ir bedions, skruzdls, bits. Taigi mons iuo poiriu nra iimtis. Taiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejons yra vienas i bdingiausi monijos bruo.

Kodl mons bendrauja? Trumpai klausim galima atsakyti taip: todl, kad bendraudami gali skmingiau tenkinti daugel svarbiausi savo poreiki. Pirma, bendraujant keiiamasi informacija. Vieni i kit suinome, kokia staiga ieko naujo darbuotojo, kur galima pairti dom film ir kas laimjo krepinio varybas. Bendraudami su pardavjais, barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo praymus, pageidavimus. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikaling ini ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. Antra, bendravimas suteikia mums galimyb geriau suprasti ir painti save paius. Lygindami save su kitais, darome ivadas, kas mes esame, kokie ir kokios esame: kokie ms gebjimai, vertybs, temperamentas ir pan. Savo laimjimus taip pat galime vertinti tik palygin su tuo, k yra pasiek aplinkiniai. Treia, bet anaiptol ne maiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualyb, daryti aplinkiniams tak ir pan. Kitaip sakant, bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.

12

Socialiniai poreikiai - tie, kurie gali bti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems monms (R. J. Fisher, 1982)*. Taigi galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra vairi mogaus socialini poreiki iraika. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra gyjami gyvenant tarp kit ir sisavinant vairias visuomeninio gyvenimo normas. ios normos perimamos vaikystje i mus supani moni, tai vadinama socializacijos procesu. Svarbiausius socialinius poreikius vairs tyrintojai vardija ne visai vienodai. Kai kurie i j link pabrti destruktyviuosius - agresij, valdios trokim (pvz., S. Freud, A. Adler). Kiti mano, kad didesn tak elgesiui turi pozityvs poreikiai -bendrumo, prieraiumo, meils (A. Maslow, C. Rogers). I ties, moni socialiniame elgesyje galima velgti ir pozityvi, ir negatyvi tendencij. Socialiniai poreikiai yra prietaringi, tenkinant vienus i j galima netekti galimybs patenkinti kitus.

vairs autoriai - A. Maslow, H. Murray, D. McClelland ir kt. -daniausiai vardija tokius socialinius poreikius:

Bendrumo (priklausymo) poreikis. Tai poreikis jausti, kad esi kokios nors grups, bendruomens narys, kad esi tarp moni, kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. is poreikis patenkinamas, kai mogus turi eim, kurios narius sieja ilti jausmai, mgstamus bendramokslius ar bendradarbius, priklauso kokioms nors organizacijoms, klubams ar kitais bdais susiranda bendramini.

Saugumo poreikis patenkinamas tada, kai mogus i aplinkini nejauia grsms nei fiziniam, nei psichologiniam savo saugumui.

Laimjim poreikis - tai siekis pirmauti, veikti ikius, atitikti aukiausius standartus. Jis glaudiai susijs su pasitikjimu savimi. Aukt laimjim poreik turintys mons nevengia imtis atsakomybs, rizikuoti. D. McClelland nuomone, laimjim poreikis - tai kibirktis, skatinanti ekonomikos augim, mokslo paang, menin kryb ir kvepianti visuomens lyderi entuziazm.

Savs tvirtinimo poreikis - siekis rasti savo viet visuomenje. Savigarbos, savo verts jutimo poreikis - siekis nebti kit eminamam,

niekinamam, uimti tarp kit moni deram viet. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripainimo poreikis - noras

kontroliuoti kitus, daryti tak aplinkiniams, vadovauti.

* Pavard ir data reikia publikacijos autori ir dat, visas bibliografinis apraas yra literatros srae skyriaus gale.

13

Pranaumo poreikis - jaustis kuo nors pranaesniu u kitus, uimti iskirtin padt.

Saviaktualizacijos ir saviraikos poreikis - realizuoti potencialias savo galimybes, tapti tuo, kuo gali ir nori tapti. Atskleisti savo galimybes ir ireikti save nepalaikant ryi su kitais monmis bt nemanoma, taiau, kita vertus, siekiant io poreikio patenkinimo, neretai tenka prieintis aplinkini spaudimui, lauyti visuomenje priimtas elgesio normas.

Afiliacijos poreikis - turti artim draug rpintis kitais ir i j susilaukti to paties, mylti ir bti mylimiems bei reikalingiems.

Prieraiumo ir meils poreikis - tai atvir, intymi santyki tarp dviej moni siekimas.

Poreikis palaikyti kontakt - noras su kuo nors dalytis emocijomis, umegzti ry. Kartais net visai nepastami mons, priemiesio stotelje drauge laukiantys autobuso, nejaukiai jauiasi nepersimet vienas su kitu bent keliais odiais, net jei jiems nereikia rodinti savo pranaum ar keistis informacija.

Socialiniai poreikiai paprastai priepastatomi gimtiems biologiniams, pvz., maisto, dauginimosi poreikiams. Taiau is skyrimas - gana slyginis. Visai tiktina, kad kai kuriuos socialinius poreikius i dalies lemia ir prigimtis. Pvz., noras priklausyti kokiai nors moni grupei gali turti tas paias aknis, kaip ir gyvn baim bti nepriimtiems br. O jiems bti nepriimtiems beveik visada reikia t. Tad giluminis motyvas, skatinantis mones bendrauti, gali bti pamatinis siekis saugoti savo gyvyb, vengti mirties (R. G. Geen, 1995). Pastaroji prielaida leidia manyti, kad bendravimo su aplinkiniais skm kiekvienam i ms yra kur kas svarbesnis dalykas, nei gali atrodyti i pirmo vilgsnio. Gebjimas bendrauti lemia ne tik laimingesn eimynin gyvenim ir greitesn kilim karjeros laiptais. Nuo jo, galima sakyti, priklauso ms gyvenimo kokyb paia plaiausia prasme.

Tok teigin patvirtina moksliniai tyrimai, rodantys, kad moni fizin bei psichin sveikata, gyvenimo trukm siejasi su j bendravimo ypatumais. Vien plaiai pagarsjus tyrim atliko L. Berkman ir S. Syme Kalifornijoje. Jie 1979 m. 7000 tiriamj papra atsakyti vairius klausimus, nuvieianius j socialinius ryius. Po devyneri met vertinus t pai moni sveikat bei gyvenimo trukm paaikjo, kad tie, kuri socialiniai ryiai platesni ir intensyvesni, vidutinikai gyvena ilgiau. Pvz., per mint laikotarp i 50-59 m. amiaus vyr grups mir 30,8 proc. t, kurie bendravo maai, ir tik 9,6 proc. t, kurie bendravo daug. Tiesa, ie duomenys neatskleidia, kas yra prieastis, o kas

14

- padarinys. Gal tiesiog sveikesni mons daugiau bendrauja? Taiau tyrime dalyvav mons i pradi savo sveikata i esms nesiskyr, taigi labiau tiktina, kad bendravimas daro tak sveikatai, o ne atvirkiai. Tyrintoj nuomone, svarbiausias veiksnys iuo atveju buvo bendravimas eimoje, toliau -bendravimas su draugais ir giminmis, treioje vietoje - priklausymas religinms organizacijoms ir pan. Kiti tyrimai parod, kad mons, turintys, kas juos palaiko, greiiau veikia tuberkulioz, irdies ligas, pasveiksta po operacij, reiau serga artritu, astma. Aplinkini palaikymas - svarbus veiksnys, padedantis susidoroti su stresu. Tie, kurie su niekuo nepalaiko artim santyki, kur kas daniau ieko nusiraminimo vartodami alkohol, rkydami. (Pagal M. Argail (Argyle), 1990, p. 256-261).

Skmingo bendravimo samprata

Kok bendravim galima laikyti skmingu? Ar tai toks bendravimas, kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonum? Ar toks, kai mes priveriame kitus elgtis taip, kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo skm - pasiekti, kad visi mus mgt? I ties skmingas, arba efektyvus bendravimas - dar viena labai danai sutinkama, taiau menkai apibrta svoka. Visada galiojani skms formul vargu ar pavyks sukurti, bet visgi pasigilinkime ios svokos prasm, remdamiesi tuo, k suinojome ankstesniajame skyrelyje. Jame padarme ivad, kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimyb pamatyti save kit akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. Taigi skmingu galima laikyti tok bendravim, kuris leidia pasiekti iuos tikslus.

Turdami tiksl keistis informacija, labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. Mums svarbu, kad t informacij, kuri mus domina, gautume tiksli, neikraipyt. Taip pat daniausiai siekiame, kad kiti adekvaiai (teisingai, taip, kaip norime) suprast, k jiems ar joms ketiname perduoti. Taigi pirmuoju bendravimo skms rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslum ir interpretavimo adekvatum. I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad skleisti tiksli informacij ir adekvaiai j suprasti nra sudtinga. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti koki nors mint iki jos atspindio" kito mogaus smonje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). Keitimosi informacija tikslumas - komunikacijos proceso ypatyb, bet ji vaidina svarb vaidmen ir tarpusavio santykiuose. Neteisingai suprastas odis, gestas gali lemti j atalim ar net pabaig.

15

Jei prie ivykdami traukiniu kit miest keletui minui usuksite parduotuv ir ten susitiksite seniai matyt buvus klasiok, greiiausiai pasakysite jam, kad labai skubate ir ilgiau su juo pasinekti neturite laiko. Reiks padti nemaai pastang, kad rodytumt jam, jog sakote ties, nes jis, ko gero, bus links manyti, kad jums paprasiausiai nesinori su juo bendrauti.

Nesusikalbjimo tarp tv ir vaik prieastimi gali tapti paaugli bei jaunimo vartojamas argonas. Nemtyk!" - Agn rado trumput mamos ratel, prisegt prie ne vietoje palikt keli puslapi su jaunatvikus jausmus atskleidianiais literatriniais bandymais. Nieko negali bti nemalonesnio u ini, kad mama juos skait. O ia dar tas Nemtyk!", kur dukra suprato taip, kaip is odis vartojamas posakyje nemtyk bajeri"... Turjo praeiti nemaai laiko, kol pavyko isiaikinti, jog mama tiesiog turjo galvoje tai, kad jai nusibodo bet kur imtyti dukters daiktai.

Trumpalaiks komunikacijos situacijomis danai siekiama ne tik keistis informacija, bet ir vairiausi kit tiksl. Pvz., kai kada mums tenka kreiptis pagalbos nepastamus mones, prayti vairi staig darbuotoj padaryti tai, ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Ar pasiseks gauti tai, ko viliams, nemaa dalimi priklausys nuo ms bendravimo gdi: nuo to, kok padarysime spd, kaip apibdinsime savo situacij, kaip papraysime ir kt. Bendraudami su artimaisiais, bendradarbiais taip pat turime pai vairiausi tiksl. Pvz., j irgi praome padti atlikti kokius nors darbus, paskolinti pinig... Todl galima sakyti, kad skmingas bendravimas - toks, kuris leidia pasiekti norimus tikslus. Taiau kai kurie elgesio bdai, leidiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaiks komunikacijos situacijomis, ms bendravimo partneriams gali bti visai nepriimtini. Tiksl galima pasiekti ir elgiantis agresyviai, imantis prievartos. Jei toks elgesys danai kartojasi, jis tampa klitimi socialini poreiki tenkinimui.

Tarpusavio santyki lygmenyje svarbiausias bendravimo skms rodiklis yra skmingas socialini poreiki tenkinimas. Galima sakyti, kad bendraujame skmingai, kai jauiams es vertinami, ne vienii, tur savo viet visuomenje, kai gebame paveikti kit nuomon, daryti tak j elgesiui ir pan. Kai kurios ms nuostatos ir elgesio bdai leidia tenkinti iuos poreikius geriau, nei kiti. Tai vis pirma teigiamas poiris save ir kitus, konstruktyvumas, racionalumas.

Teigiamas poiris save, daugelio psichoterapeut nuomone, yra ger santyki su kitais pagrindas. Kas nevertina savs, nevertina ir kit, o savimi pasitikintys mons ir kitus daniau iri teigiamai. Pozityviai vertinantys

16

aplinkinius tikisi i j gero, patys taip pat link padti ir bendradarbiauti. Prieingai, tie, kas kit atvilgiu nusistat negatyviai, yra tars, irzls, kritiki, nelink padti. Jie tarsi nori pasirodyti geresni, nuvertindami kitus. Negatyvus poiris save ir kitus mones yra save ipildanios pranaysts". Pvz., kas galvoja, kad nesugebs pelnyti aplinkini pripainimo, nieko ir nedaro, kad j pasiekt. Kas tikisi i kit prieikumo, patys su jais elgiasi nemaloniai, todl i ties jo susilaukia. Tie, kurie gerai vertina save ir kitus, daniau susiduria su faktais, patvirtinaniais btent poir.

Eksperimentai rodo, kad monms, kuriuos kas nors nuvertino (pvz., kuriems pasakoma, kad jie gavo labai emus intelekto testo verius) kyla noras nuvertinti ir paeminti kitus, sustiprja j neigiamas nusistatymas kitataui atvilgiu. Jie tarsi siekia pasijusti pranaesni, emindami kitus.

Pozityvaus poirio pranaum gerai iliustruoja ir tokia pasakia. krito grietins puodyn dvi varls. Viena paman, kad jau vis vien galas, nieko nedar ir nuskendo. Antra vis band isilaikyti paviriuje. Besikapanodama i grietins sumu sviest, atsispyr nuo jo ir ioko... (R. von Oech, 1983).

Kai nepasitikima kit gera valia, lengva pateisinti nor griebtis manipuliacij. Manipuliuoti kitais monmis - reikia iprovokuoti tok j elges, kuris bt mums naudingas. Pvz., parodius kam nors dmes, pagyrus, galima tiktis to mogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. Daug tokio pobdio patarim pateikiama pagarsjusioje D. Carnegie knygoje Kaip sigyti draug ir daryti tak monms". Pirmkart ileista 1938-aisiais, ji nepraranda paklausos ir iandien.

tai pora trump itraukli i ios garsios knygos.

Dim Farlj gyvenimas anksti imok paprastos iminties: kiekvienam eiliniam mogui jo paties vardas yra daug mielesnis u visus kitus vardus emje. Prisimink bet kurio mogaus vard, itark j draugikai ir bsi pasaks efektingai veikiant kompliment. (...) Vardas iskiria, jis daro mog unikal tarp kit moni. Informacija, kuri perduodame, arba praymas, su kuriuo kreipiams, pasidaro ypa reikmingi, kai kreipiams individualiais vardais. Bendraujant su monmis, vardas veikia magikai visus - ir padavj, ir vyriausij administratori." (D. Carnegie, 1998, p. 91).

Jei norime sigyti draug, sutikime mones gyvai ir entuziastingai. Jei jums kas nors skambina telefonu, pasinaudokite ia paia psichologine taisykle. Itarkite alio" tokiu tonu, kuris pasakyt, kad js diaugiats, jog jums

17

paskambino. Niujorko telefon kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti Praau numer" tokiu tonu, kuris reikia: labas rytas. A diaugiuosi aptarnaudama jus". Prisiminkite tai, kai rytoj pakelsite ragel." (D. Carnegie, 1998, p. 76).

Visgi patirtis rodo, kad sigyti draug nra taip paprasta. Viena i prieasi - mons daniausiai jauia, ar dmesys jiems rodomas nuoirdiai, ar ne. Beje, ir pats D. Carnegie primygtinai kartoja, kad vykdant jo nurodymus btinas nuoirdumas, antraip jie neatne skms. Tik gaila, jis nepasako, kaip to nuoirdumo imokti...

Toks elgesys, kai sav tiksl siekiama smoningai manipuliuojant kitais, kartais vadinamas makiaveliku. iame pavadinime siamino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527), Florencijos politikas, filosofas, raytojas ir istorikas. Keliolika met jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. 1512 m., lugus respublikai ir valdi sugrus Mediiams, paalintas i valstybins tarnybos, kalintas, vliau itremtas savo dvar. Ten atsidjo politikos ir istorijos studijoms, literatrinei krybai. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tek susitikti su Romanijos kunigaikiu Cesare Borgio. J suavjo io politikos veikjo gebjimas pasiekti bet kurio usibrto tikslo, klasta, veidmainyste ir apgaule visus priveriant elgtis taip, kaip jam reikia. Remdamasis iuo pavyzdiu, Machiavelli para nedidel, bet gars traktat Kunigaiktis (II principe, 1513 m.). Jame diegiama mintis, kad valdovai ir kiti politikai, siekdami apginti alies, o esant reikalui ir asmeninius interesus, turi teis nesiskaityti su priemonmis. Tai pateisinama, nes dauguma moni i prigimties es kvaili ir link blog. Inaudojant j silpnybes ir apgalvotai gyvendinant pasirinkt plan, pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant achmat figromis. Spariai pasklid Europoje, Machiavelli idjos susilauk daugybs prietaring komentar. Viena vertus, jis propagavo elges, kuris nesiderino su religijos ir morals normomis, paproiais bei statymais. Kita vertus, niekad netrko geidiani valdyti men".

XX a. socialins psichologijos tyrintojai taip pat domjosi makiaveliku moni elgesiu. R. Christie ir F. Geis 1970 m. sudar test, skirt nustatyti, ar mogus links meluoti, pataikauti, regzti intrigas ir pan. Stebdami mones, gavusius skirtingus io testo verius specialiai sureisuotose situacijose, psichologai nustat, kad makiaveliko elgesio alininkai nevengia paeisti etikos norm ir pasinaudoti siningj naivumu". Uklupti nusikaltimo vietoje", pvz., nusirainjant, jie geba irdami akis rodinti, jog elgsi siningai. Jie tarsi atsiriboja nuo kit moni ir nuo savo pai emocij, todl nejauia sins

18

priekait. Tiesa, kitos psicholog grups tyrimai parod, kad apgaudinti kitus, ko gero, nra taip lengva. Savo tiriamj jie papra meluoti, atsakant kai kuriuos klausimus. Buvo stebima, kuo skiriasi moni elgesys, kai jie meluoja ir kai atsako siningai. Be to, susitarimo neinantys ekspertai turjo vertinti, ar, j nuomone, mogus meluoja, ar sako teisyb. Paaikjo, kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni, nerytingi, nekonkrets. Matyt, intuityviai tai atsivelg, ekspertai gana tiksliai atskyr melagingus pasisakymus. (Pagal R. J. Fisher (1982); Webster's New World Encyclopedia (1992); Lietuvi enciklopedija, t. III, XVIII (1954, 1959)).

Makiavelikos bendravimo strategijos prieingyb yra atviri, arba autentiki santykiai, kuri svarb kiekvienam mogui itin pabr humanistins psichologijos atstovas C. Rogers. Dl i skirting elgesio bd kyla diskusijos ne tik tarp psicholog, bet ir tarp etikos, religijos inov. Kartais mons manipuliuoja kitais ir nesmoningai, patys to nesuvokdami. Tok elges aikina E. Berne sukurta transakcins analizs teorija (r. 10 skyri).

Svarbi klitis, trukdanti skmingai tenkinti vairius socialinius poreikius, yra polinkis nevaldomai reikti neigiamas emocijas. Jau nekalbant apie pykio protrkius, dauguma moni nepraleidia progos patraukti per dant tuos, kuriems geriau sekasi, sukritikuoti kit atlikt darb. Tai savo ruotu sukelia neigiam reakcij. To ivengti padeda nuostata elgtis racionaliai, pragmatikai, atsivelgiant savo tikslus ir tikrovs reikalavimus. Ypa svarbu elgtis konstruktyviai kilus tampai, konfliktams. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine, bet ties dalykine konflikto puse. Nekonstruktyvu, pamirus svarbiausius tikslus, siekti t bt nugalti, paeminti kit.

Norint racionaliai elgtis, reikia inoti, ko i ties nori, sismoninti jausmus ir j vaidmen siekiant tikslo. Todl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savs painimo. Be to, reikia stengtis aikiai pasakyti kitiems, ko i tikrj nori. Kai, bendraudami su kitais, slepiams, pasak C. Rogers, u fasad ir kauki, daugelis ms mini, jausm ir nor aplinkiniams lieka neinomi. Todl nenuostabu, kad danai net ir artim moni elgesys neatitinka ms lkesi. Tik aikiai isakius savo pageidavimus ir lkesius, galima tiktis, kad kiti teisingai supras, ko norime. Tokiu atveju iloiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams, turime galimyb pamatyti save kit akimis". Jei aplinkini elgesio veidrodyje" matome ne savo kauk, o tikrus jausmus ir mintis, galime patirti, kaip mons vertina mus tokius, kokie i tikrj esame. Tiesa, ne visuomet ir ne visk btina atskleisti pirmam

19

pasitaikiusiam. Plaiau tai nagrinjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje.

Kartais pasirenkami tokie socialini poreiki tenkinimo bdai, kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavert gyvenim ir jaustis laimingam. Pvz., R. Dreikurs nuomone, vaikai, siekdami surasti savo viet tarp kit, gali griebtis tokio elgesio, kaip perdtas dmesio, pranaumo siekimas, o tai tik dar labiau blogina j santykius su aplinkiniais (E. Dreikurs Ferguson, 2000). Kai kada, siekdami patenkinti socialinius poreikius, mons atsisako savo asmenins laisvs, atiduoda savo gyvenim kit moni rankas, taip tapdami nuo j priklausomi. Tai leidia pasijusti reikalingiems, susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryiais ir atsikratyti vienatvs jausmo, taiau trukdo daryti savarankikus sprendimus ir atskleisti save. Neretai mones susieja abipus tarpusavio priklausomyb. E. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. Jo nuomone, simbiotiniu ryiu galima vadinti nebrandi meil, kuomet du mons, tenkindami savo socialinius poreikius, inaudoja vienas kit: vienas jauiasi ess svarbus ir reikalingas, galdamas vadovauti ir nurodinti, o kitas, vengdamas vienatvs, jam paklsta, tuo paiu atsikratydamas atsakomybs natos. K. Horney meil, ugimusi vien tik bgant nuo vienatvs ir nerimo, vadina neurotika. Apibendrinant i ymi psicholog ir psichiatr valgas, galima vardyti dar vien bendravimo skms rodikl: skmingas bendravimas - toks, kuris neukerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Pasiekti, kad kiti bt patenkinti ms elgesiu galima gana greitai, taiau visada verta pasvarstyti, ar kaina, kuri rytams u tai mokti, nra per didel. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai, konstruktyviai. Kaip jau minta, ji skatina analizuoti savo tikslus, jausmus, elges ir eksperimentuoti, ibandant naujus elgesio bdus.

Iki iol bandme vertinti bendravimo skm tarsi velgdami i vieno jame dalyvaujaniojo pozicijos. Taiau bendravimas - procesas, kur sitraukia daugiau nei vienas mogus. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius, kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. Ar galima vadinti skmingu tok bendravim, kuomet savo poreikius patenkina ir tiksl pasiekia tik vienas asmuo, ypa jei jo skm ukerta keli kitiems siekti savj? Tokiu atveju tai, kas vienam yra skm, kitam gali bti visikas pralaimjimas.

Panagrinkime vien situacij, kuri panaioje, matyt, ir jums yra tek atsidurti. sivaizduokite, kad susitik bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostog, ijote kiem paaisti krepin. Po kurio laiko imate svarstyti, kur bt geriau surengti pirm iais metais kurso vakarl. Js nuomone, vienintel

20

visiems daugma priimtina vieta yra bendrabutis. Netiktai vienas vaikinas pasilo veriau vykti jo draugo sodyb netoli nuo miesto, graioje vietoje. Oras etadien numatomas puikus, tad akivaizdu, kad jo idja geresn u js. Tas vaikinas jums maai pastamas, nes gro studijuoti, kelet met padirbjs usienyje. Jau spjot pastebti, kad krepin jis aidia gerai, yra ivaizdus ir, sako, turi labai kiet" galv. Jus kiti taip pat panaiai apibdina. Tai kodl dabar reikt taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasilym, kad i karto nepasijust ess ia pats gudriausias. Nieko kito nelieka, kaip tik ijuokti ir suniekinti t jo pasilym- ne todl kad jis blogas, o kaip tik dl to, kad i ties geras!

Tiek i, tiek kitos panaios pergals", pasiektos kit pralaimjimo sskaita, netrukus atsigria prie pat laimtoj. Vaikinas, kuriam pavyko kit akyse paeminti savo konkurent, arba mergina, keletu apgalvot ingsni privertusi draug atsisakyti jo isvajotos kelions kalnus, neturt tiktis, kad tai praeis be pdsak. Ir vienu, ir kitu atveju pralaimjusieji" tikriausiai ims regzti kok nors kerto plan".

Neigiami tokio elgesio, kai nepaisoma kit moni poreiki, padariniai i karto gali ir nepasireikti. Todl trumpalaiks komunikacijos situacijomis, kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais monmis, pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Taiau vargu ar pavyks jo ivengti, jei ignoruosime kit poreikius bendraudami su tais, kuriuos matome ne paskutin kart.

Taigi galima daryti ivad, jog poreiki tenkinimas bendraujant neturt bti vienpusis. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti skmingu. Skmingas bendravimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidia kiek manoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. Bendravimo skms nedert sieti su lotyniku posakiu homo homini lupus est (mogus mogui vilkas). Jis veikiau apibdina kratutines situacijas, pasitaikanias bendraujant. Kasdieniame gyvenime mons daniau jauiasi laimingi, kai gali kak pradiuginti, ypa jei ino, kad i pamaloninto asmens susilauks to paties.

Dar vienas bendravimo skms rodiklis - tai subjektyvs bendraujanij igyvenimai. Bendraudami su vienais monmis, jauiams gerai, o su kitais - blogai. Malonu bendrauti tada, kai nejuntame tampos, nerimo, nesijauiame es skaudinami, eidinjami, eminami. mons jauiasi blogai bendraudami su tais, kurie stengiasi parodyti savo pranaum, net jei tai pateikiama kaip noras padti. Niekam nepatinka pamokslavimas, nurodinjimai ir vertinimai, isakomi sijautus visainio vaidmen. tarum ir tamp danai

21

sukelia noras manipuliuoti kitais, slapti planai ir intrigos. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius moni igyvenimus, vartojamos svokos bendravimo atmosfera, psichologinis klimatas ir pan. Daniausiai klimatas ar atmosfera apibdinami kaip geri, sveiki, arba atvirkiai, prasti, nesveiki. Svarbiausi gero psichologinio klimato poymiai: visi bendraujantieji jauiasi es svarbs, aplinkini priimami, vertinami, palaiko vieni kitus, loia atviromis kortomis", dalijasi atsakomybe ir kartu sprendia ikilusias problemas. Nors psichologinio klimato nemanoma paiupinti", jis yra svarbi vairi moni grupi, organizacij skmingos veiklos slyga.

Bendravimo gdiai ir proiai

Nuo ko priklauso tai, ar mogus skmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali bti, kad pirma mintis, kuri ateis jums galv, perskaiius klausim, bus tokia: nuo to, koks tai mogus, kokiais asmenybs bruoais jis ar ji pasiymi. Kaip tik taip klausim tikriausiai atsakyt yms XX a. psichologai G. Allport, R. Cattell, H. Eysenck ir kt. Jie laiksi poirio, kad mogaus elges apskritai, taigi ir elges bendraujant, lemia asmenybs bruoai, pvz., atvirumas, siningumas, emocinis pastovumas...

Kasdienin ms patirtis patvirtina, kad toks poiris mogaus elges bent i dalies yra teisingas. Pvz., jei mes pastebjome, kad bendradarb A., praoma pagelbti, daniausiai neatsisako, susidr su sunkumais, kreipsims j, nes pagrstai manysime, jog ji ir ateity elgsis taip, kaip elgsi anksiau. Mes link sau vardyti, kad tok A. elges lemia tam tikra jos asmenybs savyb -geranorikumas. Mums patogu manyti, kad A. turi vienokius bruous, o B. kitokius: tuomet galime mginti numatyti i moni elges.

Bet ar galime bti tikri, kad A. visada elgsis tik itaip? Be abejo, ne. Aplinkybs gali susiklostyti taip, kad jos elgesys kokiomis nors konkreiomis slygomis bus visai kitoks. sivaizduokime, kad esame, visai to nenordami, j eid. Arba kad paddama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Taip svarstant darosi aiku, kad mogaus elgesys nra tik asmenybs bruo atsiskleidimas tutumoje. Konkreioje situacijoje j veikia ir vairios iorins aplinkybs: vienaip ar kitaip susiklost tarpusavio santykiai, vaidmenys, kuriuose atsiduriame ir pan. Taigi asmenybs bruoai yra tik vienas i veiksni, lemiani elges.

22

Pasvarstykime, ar i ties pagrsta manyti, kad kiekvienas mogus turi tam tikrus asmenybs bruous. sivaizduokite, kad norite suinoti, koks mogus yra Marius, vaikinukas, besimokantis js fakultete kitame kurse. Asmenybs testu veikiausiai jo netirsite, o mginsite paklausinti apie j t moni, kurie j pasta - kurso draug, bendrabuio kaimyn. Gali bti, jog taip suinosite, kad Marius yra linksmas, nekus, draugikas, mgsta nuotykius, iek tiek neatsakingas. I ko jie apie visa tai sprendia? Matyt, i Mariaus elgesio. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybs bruoai? Ar jo paties, ar t, kurie j apibdino?

Kaip manote, ar nuomon, jog bendravimo ypatumai i esms priklauso nuo asmenybs bruo yra pakankamai argumentuota?

klausim, ikelt io skyrelio pradioje, galima atsakyti ir kitaip: bendravimo skm priklauso nuo to, ar mogus moka bendrauti. Tokiame atsakyme kaip tik pabriamas iorini slyg, kurias pirmasis poiris buvo links nuvertinti, vaidmuo. Juk mokytis - reikia kartoti kak, k esame mat savo aplinkoje.

Nordami suprasti, kaip mons mokosi bendrauti, panagrinkime, kaip apskritai imokstama tam tikr elgesio bd. Paprasiausias tai aikinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norim tiksl, mes ir ateityje elgsims taip pat, o jei jis pasirodo ess neefektyvus, mes jo atsisakome. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. Pvz., verksmas padeda kdikiui patenkinti maitinimosi poreik, tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir vairi kit, kur kas sudtingesni poreiki patenkinimo. Jau gerokai paaug, atalos verksmu parduotuvje reikalauja i tv nupirkti saldain. Jei tvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui, vaikas liausis taip elgsis. Taigi mokymsi galima pavaizduoti tokia schema: S > R.

ios raids reikia stimul ir reakcij j, arba, kitaip sakant, tam tikr aplinkos poveik ir jo sukelt elges. nesudting mokymosi model pasil bihevioristai. Biheviorizmas - XX a. pr. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis, kuri laiksi nuostatos, jog psichologija turi tyrinti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapiuopiamas asmenybs savybes, bet elges, kur galima betarpikai stebti ir fiksuoti. Vienoks ar kitoks mogaus elgesys, biheviorist nuomone, priklauso nuo aplinkos slyg, tiksliau, jis yra imokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis slygomis.

Pvz., jei vaikui priekaitaujama dl to, kad per pietus jis epsi ir ima ms rankomis, jei jis u tai nubaudiamas (negauna deserto), tiktina, kad

23

ateityje jis vengs tokio elgesio, valgys mandagiai, naudodamasis akute ir peiliu. Jei u tai jis dar bus ir pagiriamas, paskatinamas, mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps proiu. Panaiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti tak agresyvaus arba draugiko, palaikanio elgesio su kitais monmis sitvirtinimui, gebjimui atsiskleisti arba tarumui, udarumui.

Tyrindami mokymsi, ios psichologijos krypties atstovai (J. Watson, B. F. Skinner ir kt.) atskleid daug svarbi dalyk apie aplinkos tak moni elgesiui. Bet nesunku pastebti ir esminius j poirio trkumus. Jei viskas i ties bt taip, kaip aikinama j mokymosi modelyje, tekt pripainti, kad mogus tik kaip robotas mechanikai reaguoja aplinkos poveikius. Taiau mons gali numatyti savo elgesio padarinius. Pvz., mes galime svarstyti, kas bus kart, jei pasielgsime taip, kaip visada. Nutarus, kad padariniai gali bti nepageidautini, galima pasielgti kitaip. Be to, kiekvienas mogaus veiksmas sukelia ir savs vertinimo reakcijas, kitaip sakant, mogus gali ir pats sau skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsivelgti juos ateityje. vertin visa tai, vliau biheviorizmo alininkai pakeit ankstesnij mokymosi schem tokia: S >x >R.

Kaip matome, joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas, lemiantis tai, kad t pat stimul ne visada reaguojama vienodai. Koks tai elementas, bihevioristai i esms neaikino, taiau laik, kad jis susijs su vidinmis asmens ypatybmis.

XX a. antrojoje pusje amerikiei psichologas A.Bandura sukr socialinio mokymosi teorij, kurioje teigiama, kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimul ir asmens reakcij juos yra mogaus gebjimas mstyti, o taip pat vairs asmenybs ypatumai. Gine tarp vidinius arba iorinius elgesio veiksnius pabriani teorij is poiris uima tarpin padt ir derina abi ias viena kitai prietaraujanias nuomones. Dabar tai yra priimtiniausias aikinimas, kaip mons imoksta tam tikr socialinio elgesio bd.

A. Bandra poiriu, gebdami numatyti savo elgesio padarinius, mons savo elgesiu gali keisti, formuoti pai aplink, kuri savo ruotu vliau daro poveik j elgesiui. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse taka (determinizmu). Taigi ms elgesys konkreiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo ms poirio t aplink. Savo ruotu is elgesys turs tak tam, kokia aplinka mus sups ateityje. Pvz., baig mokykl, mes renkams, k ir kur toliau studijuoti. Ms pasirinkimas bent i dalies priklausys nuo to, kokie mokytojai ir ko iki iol mus mok, taip pat nuo to, kaip mes vertinome j pastangas, skleidiamas inias bei idjas. Pasirink kuri nors auktj mokykl

24

ar kt., paklisime tam tikr aplink, kuri vl darys tak ms pairoms ir elgesiui. iai sveikai paaikinti A. Bandra pasil trij tarpusavyje priklausom komponent model (1.1 pav.).

Asmeniniai-paintiniai veiksniai

1.1 pav. Abipuss takos schema, kuri pasil A. Bandura ryiams tarp elgesio, aplinkos ir asmenini-paintini veiksni

paaikinti (pagal J Feist, 1994 ir D. G. Myers, 2000)

Kaip matyti, iuo atveju tvirtinama, kad ne tik aplinka daro tak ms elgesiui, bet ir elgesys kuria aplink, kurioje gyvename. Elgesys yra viena i takingiausi bsim vyki determinani. Agresyvs mons savo elgesiu provokuoja prieik aplink, o draugikai besielgiantys susikuria taiki aplink esant toms paioms aplinkybms. Mes visi pastame linkusi susikurti problemas moni, kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiam socialin klimat, kur jie bebt". (A. Bandra, 1997). Asmeniniai-paintiniai veiksniai - tai ms paintins galios, vis pirma gebjimas mstyti, o taip pat poreikiai, jausmai, asmenybs bruoai ir kiti vidiniai ypatumai. Aplinka iuo atveju taip pat suprantama labai plaiai, tai ir aplinkini elgesys reaguojant ms poelgius, ir vairs atsitiktiniai, nenumatyti vykiai, pvz., netiktos paintys, i anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. Atsitiktini vyki reikm ms gyvenime A. Bandra laik ypa didele.

Dar viena naujov, kuri A. Bandra tvirtino mokymosi teorijoje, yra tai, kad jis deramai vertino moni galimybes mokytis ne tik patiems ibandant vienus ar kitus elgesio bdus, bet ir stebint kit moni elges. Kitaip sakant, mes galime mokytis ne tik i sav, bet ir i svetim klaid, o taip pat i

25

skming poelgi. Mes labiau link mokytis i t, kurie mums patinka, kuriais nortume sekti, kuriuos nortume bti panas.

Niekas nenori mokyti savo vaik nepageidautino elgesio. Taiau neretai tvai skatina tok elges, visai to nenordami. Tai puikiai iliustruoja i D. G. Myers (2000, p. 268) aprayta situacija.

Bilis: Ar gali uriti man batus?" Tvas (skaito laikrat). Bilis: Tti, negaliu usiriti bat" Tvas: Aha, tuojau, minutl." Bilis: TTEE, URIK MAN BATUS!" Tvas: Kiek kart a tavs praiau nebliauti? Kur bat pirmiau

riime?"

Mokslinink svarstymus apie tai, koki tak elgesiui turi vidiniai ir ioriniai veiksniai, apibendrina ie N. S. Endler (1976) teiginiai:

Elgesys - tai nuolatins tarpusavio sveikos tarp asmenybs ir aplinkos, kuri eina ir mus supantys mons, idava

Asmens pozicija sveikaujant su aplinka yra aktyvi ir smoninga I vidini veiksni elges labiausiai veikia paintins galios, nors

emocijos taip pat yra svarbios Kalbant apie aplinkos veiksnius, svarbiausia yra tai, koki reikm

mogus jiems suteikia, kaip juos interpretuoja. Vadinasi, tai, kaip mes bendrausime, vis pirma priklausys nuo to, kaip

ms poelgius reaguoja kiti: kok elges skatina, palaiko, kok - ignoruoja ir u kok susilaukiame nuobaud, nepritarimo (tai - aplinkos poveikis). Bendrauti taip pat mokoms, stebdami, kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja ms tvai, draugai, tie, kuriems simpatizuojame, kuriuos norime bti panas (mokymasis stebint). Kita vertus, apie j ir savo pai elges mes darome tam tikras ivadas, atsivelgdami savo poreikius, vertybes ir kt. Esame skirtingi ir i prigimties, todl bendravimui turs takos ir gimtos savybs, pvz., temperamentas: vieni mons greitai usidega", kiti ilieka alti net tada, kai atmosfera aplinkui gerokai kaista (tai asmeniniai-paintiniai veiksniai).

Kartojantis panaioms situacijoms, ilgainiui gyjame tam tikr bendravimo gdi ir proi. gdiais vadinami gerai imokti veiksmai, kurie atliekami automatikai, be smoningos kontrols ir reguliavimo. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar j rezultatai kaskart leidia patirti teigiamas emocijas, atsiranda poreikis juos kartoti. Tai jau yra proiai. Keitimosi

26

informacija, tarpusavio suvokimo, santyki palaikymo gdiai bei proiai, kaip jau minta, turi reikmingos takos ms gyvenimo kokybei.

Ar galima imokti skmingiau bendrauti

Elgesys, kurio kakada esame imok, vliau gali pasirodyti ess nebeefektyvus. Ar galima pakeisti prastus bendravimo bdus, kuriuos laikome nebetinkamais, nebenaudingais, tuos, kurie nepadeda pasiekti norim tiksl? iuolaikins psichologijos poiris mogaus elges ir jo prielaidas, kuris idstytas ankstesniajame skyrelyje - gera inia visiems, kurie nort pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais proius. Mes gebame mstyti, vertinti savo poelgius, numatyti j padarinius, vadinasi, nesame savo aplinkos, dabartins ar tos, kuri veik mus anksiau, kaitai. Atsakymas klausim, ar galima imokti skmingiau bendrauti yra, be abejo, teigiamas. Kita vertus, pakeisti prast elges kitokiu nra lengva, ne veltui sakoma, jog pripratimas - tai antras prigimimas. Tam reikia ir ini, ir didelio noro.

Siekiant imokti skmingiau bendrauti, vis pirma reikt nusprsti, kokio elgesio nortumt atsisakyti, o koks galt tapti nauju geru js proiu. Geriau maiau galvoti apie nepageidautin savo elges ir daugiau apie t, kurio nortumt imokti. Ko verta mokytis, manome, pads suprasti tolesniuose skyriuose isamiau pristatomi vairs bendravimo tarp moni dsningumai. Vadovlyje gana plaiai nagrinjama tai, kokie veiksniai turi takos bendravimo skmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe, eimoje ir pan. Rasite paaikinim ir praktini patarim, kurie, tikims, pads keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo proius. Profesionals psichologai elgesio keitimui taiko sudtingesnius metodus, specialias technikas. Tokie usimimai padeda pasiekti geresni rezultat, radikalesni permain. Bet ia nortsi atkreipti dmes vien bendr princip, galiojant bet kuriuo atveju. Mes galime lavinti savo odinio ir neodinio bendravimo gdius, imokti susikurti vaizd ir prisistatyti. Taiau vien tai nenulems skms bendraujant su aplinkiniais. Ji labai didele dalimi priklauso nuo ms nuostat, vertybi, poirio kitus. Geranorikumas, pasitikjimas, pagarba kito mogaus apsisprendimo laisvei, gebjimas toleruoti kitok poir, smoningas nusiteikimas dti pastangas vardan geresni tarpusavio santyki yra tie kertiniai akmenys, be kuri nepavyks sukurti prasmingo, stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus.

27

Bihevioristai svarbiausia priemone, padedania keisti nepageidautin elges, laik pastiprinim. Pastiprinimas - tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas, skiriamas u tok elges, kurio norima sulaukti ir ateityje. Kad pastiprinimas bt kuo veiksmingesnis, vienas garsiausi biheviorist F. B. Skinner silo laikytis toki penki taisykli:

Pagirti ir apdovanoti u pageidautinus poelgius, kuo tiksliau vardijant, u k

Paskatinimo nereikia atidti met pabaigai, padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus, kuriuos manoma pasiekti; daug ma pergali

labiau skatina eiti pirmyn, nei viena didel Nepamirkite neapiuopiam dalyk; parodant dmes, kartais galima

pradiuginti labiau, nei teikiant premij Negailkite staigmen - nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas

paperka labiau nei tas, kurio i anksto tikims. Pagal Ch. Handy (1993).

Pasvarstykite:

Ar galima sakyti, kad moni noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodl, js nuomone, galima arba ne?

Kaip, remdamiesi tuo, k suinojote iame skyriuje, galtumt paaikinti patarles: nebk per saldus - visi laiys, nei per kartus, nes ispjaus; Dieve, apsaugok nuo draug, o nuo prie pats apsisaugosiu?

Kodl galima tvirtinti, kad skmingiau bendrauti galima imokti? Kada galima sakyti, kad student grups narius sieja tarpusavio

santykiai? Ar galima vadinti skmingu tok bendravim, jei savo tiksl pasiekiame,

tuo ukirsdami keli asmens, su kuriuo bendraujame, tikslo siekimui? Kaip argumentuotumt savo atsakym?

Nuo ko labiausiai priklauso ms bendravimo su aplinkiniais skm?

28

29

30

2. PRADKIME NUO SAVS

Bendravimas - tai procesas, kuris prasideda ir usibaigia mumyse. Mes siuniame savo idjas, jausmus aplinkiniams, gauname atgalin ry, suvokiame ir, remdamiesi savo patirtimi, interpretuojame tai, k mums pranea kiti. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo ms pai.

Tam, kad bendravimas bt skmingas, mes turime pradti nuo savs: painti, atskleisti savj A. Todl, turdami galvoje Socrates patarim paink save", mes aptarsime ms A prigimt, sismoninimo lygius bei formas. Taip pat aptarsime, kaip mes pastame save bendraudami, nes tik bendraudami mes galime geriausiai suinoti, kas mes esame ir kokie. iame skyriuje suinosite:

Kas yra js A ir koks jis yra? Kodl ms A yra svarbus bendravime? Kaip mums painti savj A? Kodl, geriau paindami savj A, mes galime efektyviau

bendrauti?

Ms A vaizdas

I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad mogaus A yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys, taiau tai apibrti nra lengva.

Psichologinje literatroje A apibdinimui vartojami vairs terminai: autokoncepcija", A vaizdas", savivaizdis" ir daugyb kit. Danai ios svokos suprantamos kaip sinonimai. Nepaisant svok vairovs, mogaus A yra viena i svarbiausi asmenybs psichologijoje. A vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis, nes mogus savirefleksijos dka tampa ne tik suvokimo subjektu, bet ir objektu. Taigi kiekvienas mogus susikuria savo A vaizd, palyginti pastovi, daugiau ar maiau sismonint ir igyvenam kaip vienintel individo vaizdini ir nuomoni apie save sistem, kuria vadovaudamasis jis sveikauja su kitais monmis ir vertina pats save. Kitais odiais tariant, autokoncepcija, arba A vaizdas - tai ms ini apie save bei nuostat savo pai atvilgiu visuma.

mogus gimsta neturdamas A vaizdo. K tik gims kdikis skiria vairius aplinkos daiktus, garsus, vaizdus, taiau nesugeba savs iskirti i aplinkos. Pamau, manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su j supaniais monmis, vaikas pradeda painti save. Savojo A gyvavimas prasideda, kai vaikas ima atskirti A nuo Ne a.

31

Suprantama, kad tirti kdiki A vaizd sunku, nes nemanoma nustatyti, k kdikiai ino arba galvoja apie save. Taiau suinoti apie vyresni vaik A vaizd mes galime juos testuodami B. Amsterdam pasilytu bdu (G. Valickas, 1991). Vaikui nematant, raudonais daais idaoma dmel ant jo nosies. Vliau vaikas privedamas prie veidrodio ir stebimos jo reakcijos. Vaikai nuo 9 iki 12 mnesi, pavelg veidrod, paprastai nerodo joki susidomjimo enkl. Bet nuo 21 iki 24 mnesi dmiai iri veidrod ir lieia rankomis dmel ant savo nosies. itokia reakcija rodo, kad jie save atpasta.

Rykiau galime stebti vaiko A vaizdo formavimosi pradi, kai jis ima vartoti asmenin vard A". Vaikiko negatyvumo periodu, kuris pasireikia fraze A pats", vaiko A vaizdas dar labiau prasipleia. Jis sismonina daugyb savo gebjim ir savybi. Augdamas, brsdamas vaikas vis daugiau suino apie save, todl jo A vaizdas sudtingja. Ypa savs sismoninimo ribos isipleia paauglystje (A. Suslaviius, G. Valickas, 1999). Paaugliams turti savj A labai svarbu, todl jie stengiasi bti originals, nepriklausomi. Paaugliai paprastai ibando vairius A vaizdus skirtingose situacijose.

Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Kadangi suaugusio mogaus A vaizdas formuojasi dalyvaujant vairiose socialinse grupse (T. Shibutani, 1969), o mes priklausome daugeliui grupi, todl subrendusios asmenybs A vaizdas sudtingas, susidedantis i daugelio nevienodai sismonint element.

Dal A vaizdo mogus sismonina aikiai, dal - miglotai, o dalis A vaizdo lieka nesismoninta (G. Valickas, 1991). A vaizd galime sivaizduoti kaip daugiapakop piramid, kurios virn - sismoninta, vidurys - neaikiai sismoninta ir pagrindas - nesismoninta dalis (2.1 pav).

32

Taigi kak apie save mes inome, kak ,jauiame", tik negalime vardyti, ireikti odiais. Taiau mumyse egzistuoja ir kakas, ko mes nesuvokiame. tai kodl vienaip ar kitaip pasielg mes kartais nustembame: kas privert mus itaip elgtis? tai kodl mus kartais kamuoja nerimas, bloga nuotaika, nemalons pojiai kne. Kai kurias mums nepriimtinas arba grsmingas savojo A vaizdo dalis mes pametame", paslepiame" arba istumiame pasmon. Labai danai A vaizdo dalys, kurias mes umirtame, kuriomis stengiams atsikratyti, tampa vairi bendravimo sunkum prieastimi. Todl mes savo pai pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplsti, pagilinti savo A vaizd, padaryti j vientisesn.

Daugialypio A vaizdo formos

Bet i tikrj joks a", net naiviausias, nra vienov, o labai vairiapusikas pasaulis, nedidelis vaigdtas dangus, form, pakop ir bsen, paveldjim ir galimybi chaosas. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi chaos laikyti vienove ir kalba apie savo a", tarsi tai bt paprastas, tvirtai suformuluotas ir aikiai apibrtas reikinys, tai i apgaul, prasta kiekvienam mogui (net turiniam didiausi siekim), atrodo tokia pati btinyb, toks pat gyvenimo reikalavimas, kaip kvpavimas ir valgis." (H. Hes (Hesse), 1992).

Kaip jums atrodo, koks yra ms A vaizdas? Ar jis vientisas, vieningas, ar mogus, kaip rao H. Hesse, gali turti daugyb vairi A vaizd?

Kiekvienas mogus i tikrj gali turti kelet vairi A vaizd. Tai matyti i to, kad daugelis moni turi lanksius A vaizdus, besikeiianius vairiomis aplinkybmis.

vairs mokslininkai aprao skirtingas A vaizdo formas. Kelet j apvelgsime.

Amerikiei psichologijos patriarchas W. James 1890 m. iskyr empirin A, kaip reali subjekto savimons form ir ideal A - sivaizduojam subjekto savimons form, priklausani nuo sisavint vertybi, ideal, nuostat sistemos (Deims U. (James W.), 1982). Abi ios A vaizdo formos yra susijusios su socialine mogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santyki su kitais monmis. Pavyzdiui, idealusis A priklauso nuo vaikystje reikming mums asmen diegt norm ir reikalavim.

33

Reali ir ideali A struktros iskiriamos ir kitose koncepcijose. C. Rogers (1961) atkreip dmes realaus ir idealaus A santyk. Jo nuomone, svarbu, kad ios dvi A vaizdo formos kuo labiau sutapt, nes kuo didesnis skirtumas tarp to, kok(-i) save matome ir kokiu(-ia) nortume bti, tuo didesn tamp ir nerim patiriame. Vliau, remdamiesi C. Rogers teorija, tyrintojai nustat, kad mons, kuri realusis ir idealusis A sutampa arba yra artimi pasitiki savimi, pasiymi socialine pusiausvyra. Prieingu atveju mons igyvena depresij, nerim, jauiasi nesaugs, jiems trksta socialins patirties.

Amerikiei psichologas M. Rosenberg (1965) iskyr kelias A vaizdo dalis. Jis apra esamj A - dabartin, real asmenybs savs sismoninim; dinamikj A, susijus su asmenybs trokimais, gyvenimo tikslais; sivaizduojamj A, atspindint, kokia asmenyb, turt bti, priklausomai nuo sisavint moralini norm ir elgesio standart turinio; potencial A, arba, kokia asmenyb galt bti, priklausomai nuo realizavimosi galimybi; idealizuot A, t. y. tok, kok malonu save matyti ir vaizduojamj A, arba socialini kauki vairov, kurias individas naudoja vairiems savo asmenybs trkumams pridengti.

XX a. pradioje du mokslininkai - C. Cooley (1902) ir G. Mead (1934) sukr A vaizdo formavimosi teorijas. C. Cooley paskelb veidrodinio atspindio teorij, kurioje iskyr veidrodin A. io autoriaus nuomone, A vaizdas formuojasi atspindint aplinkini vertinimus ms atvilgiu. Kitais odiais tariant, mes suvokiame save taip, kaip mus mato kiti. Kit moni elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. Lygiai, kaip negalime matyti savo veido be veidrodio, taip ir negalime suprasti savo A, nematydami, kokie mes atrodome kitiems. iuo atveju yra labai svarbus bendravimas, nes apie kit poir mus suinome tik bendraudami. Tai gali bti tiesioginis atgalinis ryys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras, kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai.

G. Mead savo teorijoje apra A matom kit akimis. C. Cooley teorijoje veidrodinis A yra pasyvus, nes jis tik atspindi kit nuomones. Tuo tarpu G. Mead teorija skelbia, kad mogaus A formuojasi realios sveikos su kitais monmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to, kaip mogui sekasi atlikti savo vaidmenis. G. Mead pastebjo, kad mons sugeba ieiti i savs", atsidurti kito vietoje arba save matyti kit akimis. G. Mead teig, kad gebjimas matyti save pat kaip objekt - tai viena i specifini mogaus ypatybi. mogus gali vertinti savo elges taip, kaip kit moni arba taip, kaip kiti mons vertina jo elges.

34

Psichologai H. Markus ir P. Nurius (1986) gilinosi vien i daugelio A vaizdo form - galim A. Galimi A susideda i to, kuo mes galtume, nortume (idealus A) ar net bijotume tapti. Kiekviename i ms gldi daugelio galim A atvaizdai. Galimi A integruoja ms viltis, baimes, fantazijas ir siekius bendr to, kuo galtume bti, vaizd. Galimi A stipriai veikia ms elges, pasirinkimus, gyvenimo krypt.

Kai kurie mons yra sitikin, kad jie turi tikrj A, kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo A vaizdo. iuo pagrindu yra iskiriamas vieas arba parodomasis ir realusis A. Realus A - toks, koks esu i tikrj, be pagrainim su teigiamomis ir neigiamomis ypatybmis. Vieasis A atspindi tai, kokius mes save parodome kitiems, nordami suderinti savo elges su socialini norm reikalavimais (G. Valickas, 1991).

Viej ir realij (privai) A vaizdo dimensijas yra iskyr W. James, S. M. Jourard, J. Gahagan ir daugelis kit (G. Valickas, 1991). M. Snyder (1987), tirdamas viej A, pastebjo, kad mons skiriasi A vaizdo kontrols ir reguliavimo intensyvumu. Kai kurie mons labiau stebi, reguliuoja ir kontroliuoja savo vieai rodom A dal, o kiti prieingai - menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viej A. Vieuoju A besirpinantys mons keiia savo A vaizd, kad jis atitikt susidariusias aplinkybes ir aplinkini lkesius, o maiau besirpinantys nesistengia kurti tam tikro vaizdio, bet kiekvienu atveju nori maksimaliai ilikti savimi. mons, kuriuos M. Snyder priskiria pirmajai grupei, elgiasi taip, tarytum turt daugyb A vaizd. Jie yra skirtingi vakarliuose, susirinkimuose, auditorijose ir kitur. Nors jie gerai prisitaiko vairiose socialinse situacijose, taiau j vieasis A gali stipriai ugoti tikrj. Taigi ikyla autentikumo problema. Tokie mons menkai atskleidia savo asmeninius jausmus, siekius, poreikius. Didja atotrkis tarp mogaus nor ir elgesio bei veiksm. Todl gali kilti vairs neigiami efektai santykiuose su kitais.

Antrosios grups asmenys, prieingai, bendraudami siekia tiesiog bti savimi". Jie stengiasi kuo siningiau ireikti tai, k jauia ir msto, nelabai atsivelgdami situacij. Kai mons nereguliuoja savo A vaizdo, jie tampa nelanksts, todl j bendravimas taip pat negali bti efektyvus. ie mons gali bti nejautrs bendravimo partneriai.

Mes aptarme kai kurias A vaizdo formas, taiau vairiose koncepcijose j yra skiriama dar daugiau. Konkreiu momentu mumyse dominuoja tam tikra A vaizdo dalis, o kitos tampa fonu. Fone esantis A vaizdas gali tapti dominuojaniu, o dominuojantis - pereiti fon.

35

Visi A vaizdai atspindi vidin mogaus pasaul ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais monmis.

Savistaba

Vienas svarbiausi savs painimo bd - savistaba. Savistaba - tai savo paties psichini reikini ir veiksm stebjimas, procesas, kurio metu mes velgiame savo vidin pasaul, stebime savo mintis, jausmus, norus, ketinimus.

Gali pasirodyti, jog savistaba yra toks paprastas dalykas, kur neverta gilintis. Kiekvienas sveikos psichikos mogus gali lengvai eiti" savo vidin pasaul ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis, jausmus ar norus. I tikrj, stebdami save, mes randame kai kuriuos atsakymus mums rpimus klausimus. Taiau, kalbant apie savistaba, negalima pamirti dviej dalyk. Pirma, savistabai mes skiriame labai maai laiko. Nordami tai patikrinti M. Csikszentmihalyi ir T. Figurski (1982) atliko tyrim, kuris patvirtino, kad didij ms kasdienini mini dal sudaro mintys apie darb, kasdienius rpesius, aplinkinius mones. mons, tyrj nuomone, msto apie save stulbinaniai retai. Ir antra, netgi tada, kai mes usiimame savistaba, ne visi ms jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami smoningam suvokimui. Trumpai tariant, savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. Ir, jeigu savistaba bt vienintelis ms ini apie save altinis, mes turtume nemaai problem.

Nors mes gana retai sutelkiame dmes save, taiau kartais susiduriame su kakuo, kas paskatina mus domtis savimi. Tai gali atsitikti igirdus savo balso ra, pamaius save televizoriuje, stebint save veidrodyje ar pajutus, kad kiti mons mus stebi ir 1.1. Tuo metu mes atsigriame save, imame stebti ir vertinti savo elges, jausmus, ketinimus, lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybmis (C. S. Carver, M. F. Scheier, 1981). Mes ne tik stebime save, bet ir atliekame savianaliz, padedani mums geriau save painti.

Savistabos padariniai gali bti vairs: skausmingi, diuginantys ir pan. Jeigu analizuodami save mes atrandame kakoki savo trkum, galime griebtis savistabos vengimo strategijos. Pavyzdiui, J. Bybee ir jos koleg tyrimas parod, kad kuo daugiau mons galvoja apie savo idealj A, tuo nerimastingesni ir piktesni jie jauiasi (J. Bybee ir kt, 1997). Gilintis save lyginant idealj ir realj A yra nemalonu, todl kai kurie mons ima vengti ios veiklos, skaitydami knygas, irdami televizori ir 1.1. Kiti, bgdami nuo savs, ima piktnaudiauti alkoholiu, vartoja narkotikus, be saiko valgo. Kratutin savistabos ubaigimo forma - saviudyb. Faktas, kad mons,

36

nordami pabgti nuo savs, nusiudo, rodo, jog savistaba i ties gali bti labai nemaloni ir pavojinga.

Taiau savianaliz ne visada yra nemaloni. Jeigu tau pasisek, tu pasiekei gyvenimo tiksl, tai, inoma, mintys apie save gali bti labai malonios.

Kartais mstymas apie save gali bti bdas ivengti iors problem. Kai kurie mons yra pernelyg nugrimzd savo vidin pasaul. is kratutinumas irgi nra geras. F. Dostojevskio apysakos Uraai i pogrindio" (1956) herojus sako: Prisiekiu tau... bti perdaug susirpinusiu savimi yra liga, tikra, visika liga". Mstydami apie save, mes danai mstome apie savo neatitikim ms pai moralinms nuostatoms ir standartams. M. Csikszentmihalyi ir T. Figurski (1982) teigia, kad moni mintys apie save daniau yra nemalonios. S. Nolen-Hoeksema domjosi, kaip jauiasi mons, mstantys apie save. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia, moterys gilinasi savo vidines bsenas daniau, negu vyrai, antra, mons, daniau pasineriantys savo vidinius igyvenimus, daniau bna prislgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema, 1990).

Kitas svarbus savistabos aspektas - savo elgesio stebjimas. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausm ar nuostat kieno nors atvilgiu, galime tai padaryti stebdami savo elges (D. Bem, 1972). D. Bem savs suvokimo teorija teigia, kad kai ms nuostatos ar jausmai nra aikiai apibrti, mes sprendiame apie juos, stebdami savo elges tose situacijose, kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla.

Tikriausiai sutiksite, kad apie kit moni jausmus bei nuostatas mes sprendiame pagal j elges. Kauzalins atribucijos teorijos krjas F. Heider teigia, kad mons danai bando aikinti kieno nors elges, priskirdami jam vidines arba iorines prieastis (F. Heider, 1958). Vidins prieastys - tai asmenybs savybs, gebjimai ir pan., o iorins - tai aplinkybs, situacijos ir pan. Pavyzdiui, jeigu js bandysite isiaikinti, ar js draugui patinka lietuvika pop muzika, stebsite jo elges. Jeigu pastebsite, kad jis danai klauso Ryio Cicino kompaktini disk, nors nra jokio iors spaudimo ar ribojim, tai jo elgesiui priskirsite vidines prieastis ir nusprsite, kad jam tiesiog patinka lietuvikos popmelodijos. D. Bem savs suvokimo teorija teigia, kad lygiai taip pat mes sprendiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elges ir situacij, kurioje jis pasireikia ir bandome nusprsti, kodl mes taip elgiams. D. Bem teorij patvirtina ir daugyb tyrim. F. Heider pastebjo, kad kaip kit, taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir iorines prieastis. Taiau vliau nustatyta, kad tarp to, kaip mogus aikina savo ir kit moni elges, yra skirtumas. mons labiau link priskirti vidines prieastis kit

37

moni elgesiui nei savo. i tendencija vadinama veikjo-stebtojo" efektu. Mes esame veikjai", kai bandome isiaikinti savo paties poelgi prieastis ir stebtojai", kai bandome paaikinti kieno nors kito elges. Mes stebime save, savo elges skirtingose situacijose ir suprantame, kad kiekvienu atveju ms elgesys gali bti kitoks, todl savo elgesiui mes link priskirti iorines prie-astis. Aikindami kit elges, mes danai pervertiname asmenybs tak ir nepakankamai vertiname situacijos poveik.

Nuo to, kaip mes aikiname savo elges - ar remdamiesi vidinmis, ar iorinmis prieastimis, priklauso ms veiklos rezultatai.

Bendravimas ir savs painimas

Savistaba mes gauname tik dal informacijos apie save. Didele dalimi savs painim takoja aplinkiniai. Jau W. James 1892 m. pabr socialini ryi svarb savs painimui (Deims U. (James W.), 1982). Jis pastebjo vairius A vaizdus moguje, besiformuojanius skirtingomis socialinmis situacijomis. sivaizduokite psicholog, kuris laisvalaikiu mgsta jodinti. Dalyvaudamas tarptautinje psicholog konferencijoje jis demonstruoja vien savo A aspekt, o treniruodamasis, dirbdamas arklidje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kit savo A. Jis tampa paprastesnis, pasikeiia jo odynas, pokalbi temos ir 1.1. Mes ne tik save skirtingai parodome vairiems monms; svarbu ir kaip jie priima tai, k mes rodome arba kaip jie atspindi ms pai vaizd.

Jau susipainome su C. Cooley ir G. Mead teorijomis, kuriose kalbama apie savs matym kit akimis. Gebjimas matyti save kit akimis labai svarbus savs painimo veiksnys. Jeigu mes neturtume jokio socialinio veidrodio", tai sivaizduotume tik miglotus savo A kontrus. Ar prisimenate kdikio ir raudonos dms" test? Kodl nuo 9 iki 12 mnesi vaikai nereaguoja raudonai idayt savo nos? Viena i prieasi yra ta, kad iki vieneri met vaikai turi daug maiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni.

Bendravimo svarb savs painimui parod ir eksperimentas su didiosiomis bedionmis. G. Gallup (1977) palygino impanzi, augusi tarp kit, ir socialiai izoliuot, elges. Jis atliko labai pana k tik mint raudonos dms" eksperiment. Bedions buvo udarytos po vien kambariuose. Joms nematant tyrjai raudonais daais idaydavo kaktas. Vliau kambarius buvo neti veidrodiai. Socialin patirt turinios bedions

38

demonstravo toki pai reakcij kaip ir vaikai - jos tuoj pat m tyrinti raudonas dmes ant savo galv. Tuo tarpu izoliuotos bedions nereagavo dmes - jos savs neatpaino. Taigi primatams, kaip ir monms, bendravimas yra vienas svarbiausi savs suvokimo ir savs painimo veiksni.

Bendraudami mes ne tik stebime save kit akimis, bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. Socialinis palyginimas - tai mogaus savs painimo bdas, kuomet savo savybs lyginamos su kit moni ypatybmis. Lygindami save su kitais, mes galime isiaikinti, kiek esame blogesni arba geresni u kitus ir kiek esame panas arba skirtingi nuo kit. Mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri dl savo elgesio, jausm, sugebjim ir pan. sivaizduokite, kad jums pasilyta atlikti socialinio jautrumo test, kuris matuoja, kaip js reaguojate kit moni problemas. Tarkime, kad js surinkote 35 balus. Taiau jums is skaiius nieko nesakys tol, kol nesuinosite, kaip test atliko kiti js grups nariai. Jeigu pasakytume, kad js grups draugai surinko nuo 0 iki 20 bal, tikriausiai pagalvotumte: Pasirodo a esu labai jautrus aplinkiniams mogus".

Sis pavyzdys iliustruoja L. Festinger (1954) socialinio palyginimo teorij, kuri skelbia, kad mons suino apie savo ypatybes, lygindami save su kitais monmis. i teorija ikelia du svarbius klausimus: pirma, kada mes lyginame save su kitais ir antra, su kuo mes save lyginame. Mes lyginame save su kitais, kai nra objektyvi kriterij ar apibrt standart, kuri dka mes galtume save vertinti. Taip pat mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri dl savs tam tikromis situacijomis. Tai reikia, kad, kai mes nesame tikri, pavyzdiui, ar mes elgiams gerai konkreiu atveju, mes stebime kitus mones ir lyginame savo elges su j.

Kitas klausimas, su kuo mes save lyginame? Tarkime, js domits savo gabumais dailei. Tam, kad suprastumte, ar esate gabus(-i), privalote lyginti save su kitais. Js galite lyginti save su Picasso, su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamiais, kartu su jumis lankaniais dails studij. Natralu, kad js pasirinksite treij variant. Paprastai, lygindami save su kitais, mons renkasi panaesnius save tuo poymiu ar savybe mones. Vadinasi, jeigu js stebsite ir vertinsite savo dails bendramoksli gabumus, suprasite, kokie yra js gabumai dailei.

Taiau, lygindami save su kitais, mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. iuo poiriu galime skirti du palyginimo tipus: auktyn orientuot ir emyn orientuot socialini palyginim. Auktyn orientuotas socialinis palyginimas reikia, kad mes lyginame save su geresniais, stipresniais monmis u save. Lyginimas savs su pranaesniais u save gali padti

39

apibrti siektinus standartus, taiau gali ir eisti ms Ego, nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius, blogesnius u kitus.

Kartais mes naudojame socialin palyginim, palaikant ms Ego. Mums labai svarbu tikti savo meistrikumu, savo puikiais gebjimais kakurioje srityje. Taigi mes naudojame emyn orientuot socialin palyginim. Mes lyginame save su silpnesniais, prastesniais u mus. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo verts klimo strategija (L. G. Aspinvvall ir S. E. Taylor, 1993; T. J. Reis, M. Gerrard ir F. X. Gibbons, 1993). Taiau, jeigu mes kalbame apie savs painim, tai naudingiau vis dlto yra savo savybes vertinti, lyginant save su panaiais monmis (D. Thornton ir A. J. Arrovrood, 1966).

Socialinis palyginimas yra labai svarbus savs painimui. Stebdami kitus mones, mes galime modeliuoti savs vertinim. Be to, savs lyginimas su kitais takoja ir pat savs suvokimo turin. Taigi didel dalis informacijos, kuri mes suinome apie save, yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supaniais monmis ir matome save tokius, kokius mus mato kiti.

Savs painimas atsiveriant

Atsiskleisdami kitiems, mes geriau pastame save. Savo mintis, lkesius, nuomones, poirius, jausmus igryninti mes galime, apie juos pasakodami kitiems. Kalbdami apie savo jausmus, norus, mintis, mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname, k apie ms vidin A mano aplinkiniai. F. Porat rao (1991), kad tik atsiverdami kitam mogui, mes galime pasiekti auktesn savs suvokimo lyg.

Turime pripainti, kad ne visuomet esame atviri sau. Taiau dar daniau nesame atviri kitiems. Rodyti save kitokius, nei esame arba slpti savj A nuo aplinkini nenaudinga. Daniausiai tai sukelia tamp. mons, kurie stengiasi kak nuslpti nuo kit, paprastai skleidia apgaulingus enklus, nes j siuniama verbalin ir neverbalin informacija nra adekvaios. Pirmiausia kyla tampa apsimetinjanio mogaus viduje, o vliau situacija priveria sitempti ir aplinkinius mones, nes jie jauia, jog bendrauja ne su tikruoju A. Taigi bendravimas tampa komplikuotas.

Silydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame, mes neteigiame, jog taip elgtis turite su visais ir visada. Yra daugyb prieasi, dl kuri danai mes negalime bti atviri. Mes negalime atsiverti, kad nesutrikdytume aplinkini, kad apsaugotume kit jausmus ir pan. Taigi

40

atsiskleidimas privalo bti diferencijuotas. Paprastai mes nujauiame, kam ir kiek atsiverti. Savigarba, nusistovjusios bendravimo taisykls, psichologinis klimatas ir daugyb kit veiksni lemia ms atsiskleidimo lyg. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomens kultrini vertybi, nuo mogaus priklausomybs subkultrinei grupei. Jeigu kultra neskatina artim santyki, isikalbjimo apie savo viltis, jausmus, nuogstavimus, tai ji gali tapti rimta klitimi savs atskleidimui.

Savs atskleidimas priklauso nuo pasitikjimo mogumi, kuriam atsiskleidiame. Todl nuoirdiai mes kalbame su tais, kuriais pasitikime. Tuo paiu atsiskleidimas skatina pasitikjim ir padeda umegzti tarpusavio santykius. C. Rogers (1961) teigia, kad tam tikras savojo A atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams.

Ypatingas dmesys buvo atkreiptas tai, kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santyki umezgim (J. Altmann, 1972). Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradioje. Atvirumas skatina atsakomj partnerio atsiskleidim. Atvirumas priimamas kaip pasitikjimo enklas ir savo ruotu didina partnerio pasitikjim mumis. Nors atsiskleidimas ir yra vienas i bd, padedani pradti bendrauti su kitais, taiau svarbu neumirti, jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. Ji veikia tik tuomet, kai yra tarpusavio pasitikjimas, kai demonstruojami tam tikri neodiniai pritarimo enklai, rodantys, jog mogus nori umegzti santykius. Labai svarbu atsivelgti kito mogaus norus bei jausmus, bti empatikam. Vadinasi, savalaikis ir saikingas savojo A atskleidimas bendraujant gali bti labai naudingas.

Psichologijoje silomas gana paprastas modelis, kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojam savj A ir parodyti galimus A pasikeitimus atsiskleidiant. io modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. Luft, 1969). J garbei modelis vadinamas Johari langu.

sivaizduokite, kad kiekvienam mogui yra bdingos keturios asmenybs erdvs ": atvira, neaiki, paslpta ir neinoma.

Keturi langai vaizduoja keturias galimas mogaus A erdves", kurios skirstomos pagal tai, k asmuo ino ir ko neino apie save, bei k ino ir ko neino apie j kiti. Atvira erdv" yra viea. Ji apima informacij, kuri mes inome apie save ir kiti ino apie mus, pavyzdiui, ms vard, profesij ir pan. Paslptoje erdvje" mes slepiame nuo kit tai, ko nenorime, kad jie inot apie mus - savo baimes, fantazijas ir pan. Neaiki erdv" susideda i dalyk, kuriuos apie mus ino kiti, taiau mes j nesame sismonin. Pavyzdiui, aplinkiniai gali pastebti, kad mes pernelyg stipriai kvpinams, kad esame labai triukmingi ir pan. i informacij apie save mes galime gauti atgaliniu

41

ryiu, t. y. kiti mons gali pasakyti apie mus tokius dalykus, kuri mes patys nejuntame. Paskutinioji, paslaptingiausia neinoma erdv" yra nepastama niekam, nei mums, nei kitiems. ioje srityje yra dar neatrastos asmenybs ypatybs, pasmonje gldintys A aspektai.

2.2 pav. Johari langas

Pagrindinis Johari lango principas tas, kad pasikeitus kam nors viename lange, pasikeiia ir kiti. Galimi keturi atvirumo stiliai, kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryiui.

Jeigu bendraudami mes stengiams gauti atgalin ry, tai galime i kit apie save suinoti daugyb dalyk ir i informacij perkelti atvir erdv". Jeigu bendraudami mes atsiveriame, tai apie mus nauj dalyk suino aplinkiniai ir vl mes prapleiame savo atvir erdv". odiu, mons, kurie noriai atsiveria bei noriai priima informacij apie save i kit, turi daugiausiai galimybi ir formuoti brandius tarpasmeninius santykius, ir giliau painti save. Ir atvirkiai, jeigu mes usisklendiame savyje, negauname atgalinio ryio, mes blogiau suvokiame save, ir nuo to nukenia tarpasmeniniai santykiai.

42

Atvirumas visada rizikingas. Atskleisdami savo jausmus, rizikuojame labiausiai. Taiau rizikuodami galime laimti.

Savojo A atskleidimo sek galtume nusakyti taip: atsiskleidimas-atgalinis ryys-savigarba. Jeigu mes kak atskleidiame apie save, kiti tai daniausiai atsako pasitikjimu. is pasitikjimas duoda pagrind tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidianio asmens savigarb.

2.3 pav. Keturios Johari lango erdvi kitimo galimybs

Bendraudami ir atskleisdami savj A, mes dalijams informacija (supaindiname kitus su savimi, o aplinkiniai supaindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikjimu pagrstus santykius. ios dalybos slygoja savojo A ir kit painim, tarpusavio santyki stiprjim bei gilj im. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti, vadinasi, verta rizikuoti.

Pamstykite, ar, bendraudami su draugais, galtumte bti atviresni, nei buvote iki iol?

Savs painimas ir savigarba

Savs painimas apima ne tik savo charaktering bruo bei ypatybi inojim, bet ir j vertinim. Mes jau minjome, kad A vaizdas yra ini apie save visuma, taiau ios inios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Savj A metaforikai galtume palyginti ir su istorija, ir su istoriku. Kaip istorija, ms A atsako klausim kas a esu" bei apibendrina savs suvokim. Kaip istorikas, A itraukia informacij apie mus i ms pai patirties ir i kit moni. Ms A kaip istorikas yra vertintojas, kritikas.

Atsakydami klausim kas a esu", js tikriausiai pamintumt: studentas". Bet js esate ne bet koks, js esate geras" arba blogas" studentas. Vadinasi mes turime ne tik savj A vaizd, bet ir pozityvj ar

43

negatyvj A. Savosios verts jausmas, arba savs vertinimas - tai savs paties, savo galimybi, savybi ir vietos tarp kit moni vertinimas. Savs vertinimas susijs su savigarba. Neigiamas savs vertinimas susijs su ema savigarba, o teigiamas - su aukta. Savigarba - tai pagarbos paiam sau, pasitikjimo savimi jausmas.

Paprastai mes save vertiname vairiais bdais: lygindami su kitais monmis, interiorizuodami (priimdami kaip savus) kit moni vertinimus, stebdami savo elges ir iorinius situacinius veiksnius, priepastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus.

Asmenybs savigarba formuojasi, girdint ir sidmint aplinkini vertinimus. Ypa tai bdinga vaikystje. Vaikystje svarbiausi vaidmen atlieka suaugusij - tv ar globj vertinimai, vliau mokykloje - mokytoj. Taigi vaiko adekvataus savs vertinimo formavimsi lemia tv ir vaik tarpusavio santyki bei tv vertinim ypatumai.

Savigarba priklauso nu