PSICHOLOGIJAPSICHOLOGIJOS ISTORIJA

Antikos filosofija. Aristotelis (“Apie sielą”). Pateikė sielos, kaip žmogaus tikslingo elgesio pagrindo, aprašymą. Hipokratas. Sukūrė plačiai žinomą temperametro sampratą (melancholikas, sangvinikas,

flegmatikas, cholerikas) Stoikai (Seneka, Markas, Aurelijus). Atskleidė pasaulio suvokimo elgesiui svarbą.

Naujieji laikai.Rene Deseartas (Racionalizmas):

“Logiko ergo sum” – “Mąstau, vadinasi esu” Kūnas yra mechanizmas, žinojimas nepriklauso nuo jutiminės patirties.

John Locke (Empiristai): “Tobula Rasa” (tuščia lenta) Visos žinios įgyjamas per pojūčius

PSICHOLOGIJOS IŠTAKOS GAMTOS MOKSLUOSE

Charles Darwin. Jo evoliucijos teorija padėjo pagrindus žmogaus elgesio natūralios prigimties studijoms.

Fransis Bacen sukūrė eksperimentu pagrįstą mokslo sampratą, iškėlė mokslo kaip jėgos idėją.

PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRADININKAI

Wilhelm Wundt yra vadinamas “psichologijos tėvu”, nes jis pirmasis 1879 m. Leipcige įkūrė psichologijos laboratoriją. 1879 m. yra laikomi psichologijos pradžia. Kiti du jo nuopelnai psichologijai yra struktūralizmas ir introspekcija.

Wiliam James yra funkcionalizmo psichologijoje pradininkas. Jis siūlė tirti ne psichikos struktūrą, o minčių ir jausmų funkcijas, t.y. kokiam tikslui ir kaip veikia žmogaus psichika.

Sigmund Froid – psichoanalizė. 1900m. Z.Froidas pristato psichoanalizės mokslą, kuriame kvestionuojamas racionalumas, išryškinama instinktyvaus elgesio svarba. Sukuriamas teorinis pagrindas psichoterapijai.

John B. Watson – biheviorizmas. 1913 m. jis pristatė biheviorizmą kaip mokslinė tyrimų alternatyvą. Psichologija turi tyrinėti elgesį, o ne sąmonę ar psichiką. Mokslas remiasi stebėjimu, todėl ir psichologijoje reikia tirti tai, ką galima stebėti, o stebėti galima išorinį elgesį, o ne pajūčius, mintis ar jausmus.

PSICHOLOGINĖS TYRIMŲ KRYPTYS

EGZISTENCINĖ TYRIMŲ KRYPTIS (Viktor Frankl): Artimai susijusi su egzistencine filosofija. Kaip psichologijos šaka susiformavo XX a. vid. Akcentuojama laisva žmogaus valia, egzistencinė vienatvė, atsakomybė už savo pasirinkimus.

1

Mano, kad daug psichologinių problemų kyla dėl gyvenimo prasmė stygiaus.

HUMANISTINĖ TYRIMŲ KRYPTIS (Carl Rogers): Atsirado 5-6 dvidešimto amžiaus dešimtmetyje kaip atsakas į tuo metu vyravusius biheviorizmą ir

psichoanalizę. Pasižymi optimistiniu požiūriu į žmogaus prigimtį. Žmonės turi laisvą valią ir yra iš prigimties

geri. Gyvenimo tikslas – pilna saviaktualizacija.

BIOLOGINĖ TYRIMŲ KRYPTIS: Gamtamokslinį psichikos tyrimo tradicija. Visada egzistavo šalia psichologinių teorijų. Laikosi požiūrio, kad žmogaus elgesį bei psichinius procesus galima paaiškinti tik atskleidus juos

nulemiančius neurofiziologinius mechanizmus.

EVOLIUCINĖ TYRIMŲ KRYPTIS (Konrad Lorenz): Sena tradicija, savo pagrindu laikanti Čarlzą Darviną. Atgimė XX a. viduryje. Šiuo metu

intensyviai bando rasti elgesio genetinį pagrindą. Laikosi požiūrio, kad žmogaus elgesio priežasčių neįmanoma paaiškinti neišsiaiškinus jo

evoliucinės reikšmės. Daug dėmesio skiriama instinktyviam elgesiui.

ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJOS (Raymend Cattell): R.Cattell gimė XX a. ketvirtajame dešimtmetyje kaip atsakas į psichoanalizę. Taikydami

matematinės statistikos metodus bando išskirti pagrindines stabilias žmogaus elgesio tendencijas. Jas vadina bruožais. Mano, kad jų yra ribotas skaičius, jie išlieka stabilūs visą gyvenimą ir turi biologinį pagrindą.

KOGNITYVI TYRIMŲ KRYPTIS (Joan Piaget): Susiformavo XX a. 6 dešimtmetyje kaip atsvara biheviorizmui. Domini tuo, kaip žmonės apdoroja, kaupia, atkuria informaciją. Akcentuoja pažintinių procesų,

atminties, žinių struktūrų svarbą žmonių elgesio priežasčių sampratai.

SOCIALINĖ - KOGNITYVI TYRIMŲ KRYPTIS (Albert Bandura): Susiformavo XX a. 7 dešimtmetyje, paveikta kognityvinės ir socialinės psichologijos įtakos. Akcentuoja įvairių kognityvių-emocinių darnių, žinių struktūrų, savireguliacijos procesų,

socialinės aplinkos elgesiui svarbą. Laikosi abipusio determinizmo sampratos: mano, kad elgesys, asmenybė ir aplinka veikia vienas kitą.

PSICHOLOGIJA – tai:

Mokslas apie sielą (antika, viduramžiai) Mokslas apie psichiką (naujieji amžiai – 1913 m.) Mokslas apie elgesį (1913 – 1960 m.) Mokslas apie elgesį ir psichinius procesus (1960 m. – iki dabar)

PSICHOLOGIJOS SRITYS

RAIDOS PSICHOLOGIJA. Studijuoja su amžiumi susijusius psichinių procesų bei elgesio pokyčius. Apima tokias sritis kaip vaikų psichologiją, gerontologiją (vyresni nei 65 m.) ir amžiaus tarpsnių psichologiją.

BIOLOGINĖ PSICHOLOGIJA. Studijuoja biologinius elgesio pagrindus. Apima tokias sritis kaip neuropsichologija, psichofiziologija, psichobiologija, etologija, elgesio genetika.

2

EKSPERIMENTINĖ PSICHOLOGIJA. Tiria pagrindinius psichikos procesus. Naudoja eksperimentinius tyrimo metodus. Domini išmokimu, jutimais, suvokimu, emocijomis, atmintimi.

ASMENYBĖS PSICHOLOGIJA. Bando paaiškinti žmogaus elgesį kaip visumą. Tiria individualius žmonių skirtumus, bando nustatyti nuo ko jie priklauso. Domisi žmogaus motyvacija. Analizuoja asmenybės struktūrą, procesus bei mechanizmus. Tiria asmenybės raidos problemas. Neviskas

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA. Domisi tuo, kaip vienas žmogus veikia kitą žmogų. Tiria socialinį mąstymą, socialinę įtaką, grupių elgesį, socialinius santykius, konformizmą, agresiją, altruizmą.

ORGANIZACINĖ PSICHOLOGIJA. Domisi kaip galima panaudoti psichologijos žinias efektyviam organizacijų darbui užtikrinti. Apima personalo atranką bei mokymą, efektyvesnį organizacijų valdymą, darbo sąlygų gerinimą, streso ir kitų kensmingų veiksmių sukeliamų neigiamų padarinių šalinimą.

KLINIKINĖ IR KONSULTAVIMO PSICHOLOGIJA. Klinikinė psichologija domisi psichinių sutrikimų diagnoze, jų priežasčių analize bei gydymu. Konsultacinė psichologija domisi kasdieninių gyvenimo problemų priežasčių analize bei sprendimu.

PSICHOLOGIJAI GIMININGI MOKSLAI.Psichologiją su kitais mokslais sieja tyrimo objektas. Artimiausias ryšys yra su šiais mokslais: sociologija, filosofija, biologija, medicina, politologija, vadyba ir pedagogika.

TYRIMAI PSICHOLOGIJOJE

Baziniai moksliniai tyrimai – tai grynasis mokslas, kurio tikslas yra gilinti turimas mokslines žinias apie žmonių elgesį bei psichinius procesus.

Taikomieji tyrimai – tai specifinės studijos, susijusios su konkrečių praktinių problemų sprendimų paieška.

KRITINIS MĄSTYMAS :

Nešališkas Galintis nustatyti neteisingas samprotavimų prielaidas Skeptiškas Skiriantis faktus ir nuomones Nelinkęs supaprastinti Logiškas Išanalizuojantis visus įmanomus paaiškinimo variantus ir tik tada darantis išvadas

MOKSLINIS METODAS

TEORIJA apima tarpusavyje susijusių dėsnių sistemą, kuri gali paaiškėti stebint reiškinio apraiškas.HIPOTEZĖ – tai teorijų pagrindu daromas spėjimas apie galimus tam tikrų reikšnių ryšius.Teorija veda prie hipotezių, tyrimų ir stebėjimo, kūrimo ar tobulinimo.

PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI

3

APRAŠOMASIS. Reiškinys stebimas, dažniausiai natūraliomis sąlygomis, bei aprašomas naudojant pasirinktas kategorijas.

KORALIACINIS. Keliamas klausimas apie dviejų ar daugiau stebimų reiškinių ryšį. EKSPERIMENTINIS. Keliamas klausimas apie dviejų ar daugiau reiškinių sąveikos

priežastinius ryšius.

APRAŠOMOJI SRATEGIJA. Duomenų rinkimo būdai:

Atvejo tyrimas – toks tyrimo būdas, kai psichologas nuodugniai tiria vieną ar kelis žmones ir tikisi atskleisti tai, kas būdinga visiems žmonėms.

Apklausa – toks tyrimo būdas, kai psichologas pateikdamas įvairius klausimus stengiasi sužinoti žmonių nuomonę apie jam rūpimus dalykus. Svarbu tinkamai atsirinkti tiriamuosius bei teisingai formuluoti klausimus.

Natūralistinis stebėjimas – tai žmonių elgesio natūralioje aplinkoje stebėjimas ir registravimas. SVARBU atsirinkti reprezentatyvią tiriamųjų populiaciją. Tam geriausiai tinka atsitiktinės atrankos

metodas: kuomet galimybė tapti tiriamuoju visiems mus dominančios populiacijos atstovams yra vienoda.

KORELIACINĖ SRATEGIJA. Koreliacijos koeficientas – tai statistinis ryšio matas, kuris parodo, kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai ir kaip, tuomet, iš vieno galime numatyti kitą. Teigiama koreliacija rodo tiesioginį ryšį, o neigiama – atvirkštinį.

Koreliacija ir priežastingumas. Yra trys galimi koreliacijos priežasčių aiškinimai.

1. Žema savigarba >>> gali lemti >>> Depresiją.

2. Depresiją >>> gali lemti >>> Žemą savigarbą.

3. Trauma ar biologinės predispozicijos >>> gali lemti >>> žemą savigarbą ir depresiją.

EKSPERIMENTINĖ SRATEGIJA. Eksperimentas – tai tyrimo strategija, kurią naudojant stengiamasi nustatyti vieno ar daugiau

veiksnių įtakų tiriamam reiškiniui. Veiksniai, kuriais yra manipuliuojama vadinami nepriklausomais kintamaisiais. Veiksniai, kuriuos veikia nepriklausomi kintamieji vadinami priklausomais kintamaisiais. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas į grupes leidžia kontroliuoti galimų šalutinių kintamųjų įtaką.

Placebas – neutrali medžiaga ar sąlyga, kuri gali būti pateikiama eksperimento dalyviui vietoj tos, kuri, manoma, gali paveikti, pavyzdžiui., vietoj vaisto. Ji gali sukelti tokius pat padarinius, kokių būtų tikimasi iš tos (paveikios) medžiagos ar eksperimentinės sąlygos. Placebo efektas – bet koks elgesio pokytis, kurį nulemia placebas.

Abipusiai akla metodika – tai tokia eksperimento metodika, kai nei tiriamasis, nei tiriantysis nežino, ar tiriamasis iš tikrųjų veikiamas ar gauna placebą. Dažniausiai šis būdas naudojamas tiriant vaistų poveikį.

4

Tyrimo metodas Pagrindinis tikslas Kaip atliekamasKas yra

manipuliuojama?

Aprašomasis Stebėti ir fiksuoti elgesį.Atvejo tyrimas, apklausa ir natūralusis stebėjimas.

Niekas

KoreliacinisNustatyti tiesioginį arba

atvirkštinį ryšį tarp dviejų reiškinių.

Matuojamas koreliacijos koeficientas.

Niekas

EksperimentinisNustatyti vieno ar

daugiau veiksnių įtakų tiriamam reiškiniui.

Eksperimentas, placebas, placebo efektas, abipusiai

akla metodika.

Tiriamasis / tiriamasis ir tiriantysis

PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ ETIKA

PAGRINDINIAI PRINCIPAI: raštiškas tiriamojo sutikimas dalyvauti tyrime su numatyta galimybe bet kada iš jo pasitraukti; konfidencialumas; garantija, kad tiriamasis nenukentės fiziškai bei psichologiškai; garantija, kad po tyrimo tiriamasis sužinos tikruosius tyrimo tikslus.

PRAKTIKA :

Kokią tyrimų strategiją panaudotumėte norėdami atsakyti į šiuos klausimus:1. Ar plaukų spalva nulemia intelekto dydį? (Eksperimentinę)2. Kaip pagerinti darbuotojų tarpusavio santykius kolektyve? (Aprašomąją)3. Ar yra ryšys tarp vyrų ūgio ir agresyvaus elgesio? (Koreliacinė)

5

BIOLOGINIAI ELGESIO PAGRINDAI

KODĖL JIE SVARBŪS PSICHOLOGIJAI?

Kiekvienas psichologinis procesas turi biologinį pagrindą. Biologinė psichologija panaudodama savo tyrimo metodus gauna daug vertingų žinių apie tokius mūsų gyvenimo aspektus kaip miegas, sapnai, depresija, šizofrenija, priklausomybė, stresas, fiziologiniai poreikiai ir kt.

NERVŲ SISTEMA

Nervų sistema – tai elektrocheminė komunikacijos sistema, kuri įgalina mus mąstyti, jausti ir veikti. Ji sudaryta iš nervinių ląstelių, kurios vadinamas neuronais.

NEURONŲ RŪŠYS:1) Juntamieji neuronai. Jie siunčia informaciją iš kūno audinių ir jutimo organų į nugaros ir galvos smegenis (Galvos smegenys – tai svarbiausias žmogaus organas, kuriame glūdi visa žmogaus esmė).2) Įterptiniai neuronai. Jie kaip tarpininkai veikia nugaros ir galvos smegenyse, dalyvauja informacijos apdorojime.3) Judinamieji neuronai. Jie siunčia informaciją iš centrinės nervų sistemos į kūno organus ir raumenis.

Refleksas – tai automatiška reakcija į dirgiklį.

NEURONO SANDARA:1) Dendritas – tai išsišakojusio krūmo pavidalo neurono ataugos, kurios surenka signalus iš aplinkos, paverčia juos elektriniais impulsais ir perduoda į ląstelės kūną.2) Aksonas – tai neurono atauga, užsibaigianti išsišakojusiomis galinėmis skaidulomis. Aksonu informacija siunčiama į kitus neuronus, raumenis ar liaukas.

NERVINIS IMPULSAS. Ramybės potencialas – stabili, nedidelės elektros įtampos neurono būsena; Veikimo potencialas – tai nervinis impulsas: trumpa elektrinė iškrova, kuri sklinda aksonu. Slenkstis – tai stimuliacijos lygis reikalingas nerviniam impulsui sukelti.

NEURONŲ SAVEIKA. Sinapsė – tai jungtis tarp informaciją siunčiančio neurono aksono ir ją priimančio neurono

dendritų ir neuronų kūno. Tarpelis tarp vieno neurono aksono ir kito dendrito ar neurono kūno vadinamas sinapsiniu plyšiu.

Neuromediatoriai – tai cheminės medžiagos, kurios leidžia (arba neleidžia) informacijai iš vieno neurono patekti į kitą. Jie veikia išsiskirdami į sinapsinį plyšį ir taip sujungdami grandinę, leidžiančią tekėti elektros srovei iš vienos ląstelės į kitą.

Keletas pagrindinių neuromediatorių: acetilcholinas – tarpininkas tarp judinamojo neurono ir raumens; endorfinai – dalyvauja skausmo malšinimo, geros emocinės būsenos palaikymo procesuose; dopaminas – palaiko plastiškus kūno judesius, susijęs su šizofrenijos susirgimu; serotinas – palaiko gerą nuotaiką, neleidžia kilti depresijai.

6

Nervų sistema skirstoma į: centrinę nervų sistemą (galvos ir stuburo smegenys); periferinę nervų sistemą (jungia centrinę nervų sistemą su kūne esančiais juntamaisiais

receptoriais, raumenimis ir liaukomis).

NERVŲ SISTEMA

Periferinė

Autonominė (save reguliuojanti)

Simpatinė(aktyvinamoji)

Parasimpatinė (slopinamoji)

Somatinė(valingoji)

Centrinė

Somatinei nervų sistemai priklauso jungiamieji neuronai ir su valingu raumenų valdymu susiję judinamieji neuronai. Autoniminė nervų sistema tvarko liaukas ir vidaus organų raumenis. Simpatinė nervų sistema paruošia organizmą gynybai, mobilizuoja energiją stresinėse situacijose. Parasimpatinė nervų sistema veikia raminančiai, atpalaiduoja organizmą, saugo energiją.

AUTONOMINĖ NERVŲ SISTEMASimpatinė Parasimpatinė

Išsiplėtę vyzdžiaiMažėja seilėtekis

Drėgsta odaDidėja prakaitavimasPlaka stipriau širdisSlopsta virškinimas

Didina streso hormonų gamybą

Susitraukia vyzdžiaiDidėja seilėtekis

Džiūsta odaMažėja prakaitavimasPlaka silpniau širdis

Aktyvėja virškinimasMažina streso hormonų gamybą

NEURONŲ TINKLAI. Susijungusios nervinės ląstelės; Patirtis keičia tinklą: jungtys tarp neuronų mezgasi, stiprėja, silpnėja, nutrūksta; Galima tokių tinklų pakaitalus kurti panaudojus kompiuterines technologijas.

GALVOS SMEGENŲ STRUKTŪRA.Smegenų kamienas: Pailgosios smegenys reguliuoja širdies plakimą ir kvėpavimą. TIHAS veikia jaudinimo procesus ir sapnus. Smegenėlės atsako už plastiškų judesių koordinaciją. Tinklinis darinys kontroliuoja jaudinimo ir slopinimo procesus. Limbinė sistema. Gumburas (thalamus) paskirsto informaciją. Pogumburis (hypothalamus)

atsakingas už malonumo centrus. Migdolinis kūnas susijęs su agresija ir baimės emocijomis. Amonio ragas (hippocampus) susijęs su atminties darbu.

Hipofizė reguliuoja endokrininės sistemos darbą, gamina augimo hormonus.

7

Smegenų žievė: Smilkinio skiltis. Joje yra klausos žievė, Wernicke kalbos sritis. Pakaušio skiltis talpina regos laukus. Momens skiltis talpina somatosensorinius laukus, atsako už orientaciją erdvėje. Kaktos skiltis kontroliuoja šneką, mąstymą, planavimą, sąmoningą motyvaciją, impulsų

kontrolę.

Funkcijų lokalizacija: Perskirtos smegenys – tai būklė, kai galvos smegenų pusrutuliai atskiriami vienas nuo kito,

perpjaunant juos jungiančias skaidulas. Kairysis pusrutulis atsakingas už kalbą, skaitymą, rašymą, loginius ir matematinius

samprotavimus. Dešinysis pusrutulis atsakingas už vizualinius ir erdvinius santykius, kalbos emocionalumą,

muzikos suvokimą.

TYRIMO PRIEMONĖS

Klinikiniai stebėjimai – tai smegenų ligų ir pažeidimų sukeltų padarinių stebėjimas; Tiesioginis poveikis smegenims – tai sąmoningas poveikis smegenų audiniams ir to poveikio

sukeltų padarinių registracija. Elektroencefalograma (EEG). Ji registruoja galvos smegenų paviršiaus elektrinį aktyvumą. Tai

daroma prie skalpo pritvirtinus elektrinį aktyvumą registruojančius elektrodus. Kompiuterinė ašinė tomografija – tai serija įvairiais kampais padarytų rentgeno nuotraukų,

kompiuterio sujungtų į trimačius kūno pjūvio vaizdus. Pozitroninė emisinė tomografija – tai galvos smegenų aktyvumo vaizdas, rodantis kur

pasiskirsto radioaktyvioji gliukozė žmogui atliekant duotą užduotį. Magnetinio rezonanso vaizdas – tai stiprių magnetinių laukų ir radiobangų dėka kompiuterio

sukurti skirtingų tipų vaizdai ekrane. Taip galima pamatyti vidines galvos smegenų struktūras.

JUTIMAI

KAIP IŠORINIS PASAULIS PATENKA Į VIDŲ?

Jutimai – tai procesas, kurio metu mūsų receptoriai ir nervų sistema fiziškai pateikia išorinę aplinką.

8

Suvokimas – tai psichinis jutimų pateiktas informacijos tvarkymas ir įprasminimas, leidžiantis mums pažinti prasmingus objektus ir įvykius.

Informacinis apdorojimas vyksta: Iš apačios. Prasideda gaunamos informacijos fiksavimu jutimo receptorių lygmynyse, o baigiasi

informacijos apdorojimu smegenyse. Iš viršaus. Informacijos priėmimo ir apdorojimo procesas iš viršaus yra valdomas aukštesnių

psichinių procesų. Taip pat procesas yra veikiamas mūsų patirties, lūkesčių, emocijų, motyvacijos.

JUTIMŲ RŪŠYS. Galima išskirti 6 jutimų centrus: rega klausa lyta uoslė skonis kinestezija

PAGRINDINIAI JUTIMŲ PRINCIPAI.Psichofizika aiškinasi sąveiką tarp dirgiklio fizinių charakteristikų ir jų sukelto poveikio

psichologinio išgyvenimo, pavyzdžiui., šviesa – ryškumas, garsas – garsumas, spaudimas – svoris, skanavimas – saldumas.

Jutimų principai:1) Absoliutus slenkstis – tai mažiausias dirginimas, kurio reikia konkrečiam dirgikliui (šviesai,

garsui, kvapui, spaudimui, skoniui) nustatyti.2) Skirtumo slenkstis – tai mažiausias dirgiklių skirtumas, kurį 50% atveju asmuo gali aptikti.3) Signalų aptikimo teorija bando nustatyti nuo ko priklauso dirgiklio daromo poveikio (signalų)

išskyrimas iš supamo informacijos srauto (triukšmo). Ji teigia, kad nėra vienareikšmiškų absoliučių slenksčių, signalų aptikimas priklauso ir nuo suvokiančiojo asmens patirties, lūkesčių, motyvacijos, nuovargio lygmens.

4) Ikislenkstinis dirginimas – kai dirginimas yra žemiau absoliutaus slenksčio, nepasiekiamas sąmonei.

5) Vėberio dėsnis – skirtumo slenkstis yra ne pastovus kiekis, bet tam tikras pastovus dirgiklių santykis. Skirtingos rūšies dirgikliams šis santykis yra skirtingas (Šviesos intensyvumui 8%, svoriui 2%, garsų dažniui 0,3%).

6) Jutimų adaptacija – tai toks reiškinys, kuris pasireiškia mažėjančiu jautrumu nekintantiems dirgikliams.

REGA

Regos sistemos tikslas – svarbiausias žmogui jutimas, reprezentuoja aplinkoje esančių objektų charakteristikas: formą, dydį, spalvas, atstumą, padėtį erdvėje.

Transdukcija – tai procesas, kai jutimo sistema dirgiklio energiją paverčia nerviniais pranešimais. Regos sistemoje elektromagnetinės bangos nešama energija transformuoja į nervinius impulsus.

Regai svarbūs fiziniai šviesos požymiai: Bangos ilgis – tai atstumas nuo vienos bangos iškylos iki kitos, kuris apsprendžia šviesos spalvą.

9

Bangos intensyvumas – tai šviesos bangos energijos kiekis, kuris apsprendžia bangos amplitudę. Bangos intensyvumas lemia regimos šviesos ryškumą.

Elektromagnetinių bangų savybės: trumpos bangos (žydra spalva, aukšto tono garsai); ilgos bangos (raudona spalva, žemo tono garsai); didelė amplitudė (ryškios spalvos, garsūs garsai); maža amplitudė (blankios spalvos, tylūs garsai).

AKIES SANDARA: Vyzdys – maža anga akies centre, pro kurią patenka šviesa. Rainelė – spalvotas raumuo, kuris supa vyzdį bei reguliuoja jo dydį (siaurina, plečia). Lęšiukas – skaidri plokštelė, kuri keisdama savo išlinkimą fokusuoja į akį patenkančius

spindulius ant akies tinklinės. Tinklainė – daugiasluoksnis audinys, išklojantis vidinį obuolio paviršių.

Tinklainę sudaro: Regos nervas, kuris iš tinklainės surinktą informaciją siunčia į galvos smegenis. Receptoriai: Stiebeliai, kurių yra apie 120 mln., skiria juodą, baltą, pilką spalvas, yra būtini

periferiniai regai ir matymui prieblandoje. Kūgeliai, kurių yra 6 mln. ir kurie yra išsidėstę tinklainės centre, veikia esant geram apšvietimui. Kūgeliai aptinka smulkias detales ir duoda pradžią spalvų jutimui.

Regėjimo adaptacija kai nėra akių judesių praranda vientisumą. Akies sandara panaši į fotokameros sandarą.

REGĖJIMO SAVYBĖS: Akomodacija – tai lęšiuko formos keitimasis, siekiant tiksliau projektuoti gaunamą vaizdą į akies

tinklainę; Trumparegystė – regėjimo sutrikimas, kuomet gaunamas vaizdas yra projektuojamas prieš

tinklainę ir dėl to toli esantys daiktai yra matomi neaiškiai; Toliaregystė – regėjimo sutrikimas, kuomet vaizdas yra projektuojamas už tinklainės ir dėl to arti

esantys daiktai yra matomi neaiškiai.

REGIMOS INFORMACIJOS APDOROJIMAS. Požymių detektoriai – tai smegenų ląstelės, kurios atsako tik į specialius dirgiklio požymius,

pavyzdžiui., briaunas, kampus, linijas, judesius. Lygiagretus apdorojimas – tai informacijos apdorojimas vienu metu keliais atžvilgiais.

Regimosios informacijos apdorojimo schema: Reginys. Apdorojimas tinklainėje: stiebeliai ir kūgeliai, bipolinės ir ganglinės ląstelės. Požymių aptikimas: smegenų ląstelės-detektoriai atsako į elementarius vaidinio požymius. Abstrakcija: smegenų aukštesniojo lygio ląstelės atsako į sujungtą informaciją, gautą iš požymių

detektorių. Atpažinimas: smegenys sulygina sukurtą vaizdą su saugomais vaizdais.

SPALVŲ REGA.

10

Mūsų regėjimo sistema gali nustatyti atskirų šviesos bangų dažnių skirtumus. Stiebeliai spalvų neskiria, o kūgeliai jas skirti gali. Šis skirtumas yra dėl to, kad mes turime vienos rūšies stiebelius ir trijų rūšių kūgelius.

Trijų spalvų teorija (Youngo ir Helmholtzo) teigia, kad spalvas skiriame dėl to, kad tinklainėje yra 3 rušių spalvų receptoriai: raudonos, žalios ir mėlynos.

Oponentinių procesų teorija (Hering) atsirado dėl to, kad trijų spalvų teorija sunkiai paaiškino kai kuriuos stebimus regėjimo fenomenus, pavyzdžiui., povaizdžiai. Ši teorija teigia, kad galvos smegenų neuronus sužadina viena oponuojančios spalvų poros spalva, bet išjungia kita, todėl oponuojančios spalvos nesimaišo. Opuonuojančios spalvų poros yra šios: raudona-žalia, mėlyna-geltona, juoda-balta.

Spalvų regėjimo trūkumai. Kai kurie žmonės serga daltonizmu, kurį sukelia vieno ar kelių spalvų receptorių nebuvimas. Tokie žmonės negali pasakyti koks skaičius yra nupieštas skritulyje.

Spalvų regėjimo savybė. Spalvos pastovumas, t.y. žinomų objektų pastovios spalvos suvokiamos net tuomet, kai kintantis apšvietimas pakeičia objekto atspindimų šviesų bangų ilgį. Šį fenomeną sąlygoja mūsų smegenų sugebėjimas įvertinti objekto atspindėtą šviesą, jį supančio konteksto atžvilgiu.

KLAUSA

Garsas pernešamas oro molekulėms atsitrenkiant vienai į kitą ir taip sukeliant bangą, kuri virpina ausies būgnelį. Garso bangų dažnis – tai skaičius bangų, kurios praeina tašką per nustatyta laiką. Dažnis matuojamas ciklų skaičiumi per sekundę (Hertz). Garso aukštis priklauso nuo garso bangų, pasiekančių ausį per tam tikrą laiko tarpą, skaičiaus (nuo dažnio). Garso stiprumas priklauso nuo garso bangų amplitudės.

AUSIES SANDARA: Išorinė ausis veikia kaip garso bangų lokatorius. Vidurinė ausis susideda iš 3 smulkių kaulelių (plaktukėlio, priekalėlio ir kilpelės). Vidinė ausis turi sraigę, t.y. skysčiu užpildytą vamzdelį, per kurį garso bangos sukeliai nervinius

impulsus.

GIRDIMOSIOS INFORMACIJOS APDOROJIMAS: Garso bangos virpina ausies būgnelį; Ausies būgnelis judina vidurinėje ausyje esančius kaulelius; Vidurinės ausies kauleliai judina vidinės ausies membraną; Membranos judesiai priverčia siūbuoti vidinėje ausyje esančius skysčius; Skysčiai priverčia virpėti pagrindinę membraną, kuri išklota plaukuotomis ląstelėmis; Linguodamos plaukuotosios ląstelės sukelia nervinius impulsus; Nerviniai impulsai nusiunčia į galvos smegenų smilkinių skiltyje esančią klausos žievę.

Garso aukščio skyrimas. Vietos teorija teigia, kad skirtingo dažnio garsą girdime todėl, kad skirtingos bangos aktyvina

skirtingas sraigės pagrindinės membranos vietas. Dažnio teorija geriau paaiškina žemų garsų skyrimą (iki 1000Hz). Ji teigia, kad nerviniai

impulsai siunčiami į smegenis tokiu pat dažniu kaip ir garso bangos, todėl smegenys gali atpažinti aukštį iš gaunamų nervinių impulsų dažnių.

Garso šaltinio lokalizacija. Garso šaltinio vieta yra nustatoma remiantis tuo, kad garso bangos ne tuo pačiu metu pasiekia abi ausis.

Klausos sutrikimai:

11

Kurtumas dėl laidumo sutrikimo – tai klausos praradimas, dėl mechaninės sistemos, praleidžiančios garso bangas į sraigę, atsiradę klausos defektai (prakiuręs, nelankstus ausies būgnelis, užkalkėjusios vidurinės ausies kaulelių jungtys ir t.t.)

Nervinis kurtumas – tai klausos praradimas, dėl ligos, triukšmingos aplinkos ar senatvės atsiradę sraigės plaukuotųjų ląstelių arba su jomis susijusių nervų pažeidimai.

LYTA

Odoje yra kelių skirtingų rūšių receptoriai. Odos jutimai: spaudimas; šiluma; šaltis; skausmas.

Skausmo reikšmė: skausmu kūnas praneša, kad kažkas yra negerai. Skausmo “vartų kontrolės” teorija teigia, kad nugaros smegenyse yra neurologiniai “vartai”, kurie gali blokuoti iš periferijų gaunamus skausmo signalus, neleisdami jiems pasiekti galvos smegenų. Tuos “vartus” gali uždaryti tam tikros nervinės skaidulos, kurios gali būti sužadinamos tiek automatiškai (pavyzdžiui., esant dideliam stresui), tiek sąmoningai jas stimuliuojant (ar net pasinaudojus valinga kontrole).

SKONIS

Pagrindiniai skonio pojūčiai ir jų lokalizacija: Saldus – liežuvio galiukas; Rūgštus – liežuvio šonų vidurinė dalis; Sūrus – liežuvio šonai; Kartus – liežuvio gomurinė dalis.

Amžiaus įtaka. Nors skonio receptoriai kas savaitę atsinaujina, bet su amžiumi jų kiekis mažėja, todėl skonio pojūtis silpnėja.

Jutimų sąveika. Vienas jutimas gali veikti kitą: skonio pojūčiams labai didelį poveikį daro uoslė.

UOSLĖ

Yra atskiri receptoriai atskiriems kvapams (iš viso yra daugiau kaip 10 tūkst. kvapų). Labai archaiškas pojūtis susijęs su svarbiais instinktais (maisto paieškos, sekliniu, teritorijų žymėjimu). Jis daro didelę nesąmoningą įtaką, susijęs su smegenų struktūromis, veikia emocijas, atmintį.

Žmonės prastokai skiria kvapus, be to yra labai didelis (iki 20 kartų) skirtumas tarp gerai ir blogai kvapus užuodžiančių žmonių.

12

KINESTEZIJA

Kinestezija – tai kūno dalių padėties ir judėjimo jutimas. Padėties judesio daviklių yra visame kūne. Nuolatinis kinestezinių jutimų palydovas yra pusiausvyros pojūtis, kuris kontroliuoja viso kūno padėtį ir judėjimą. Pusiausvyros pojūčio giroskopai vidinėje ausyje.

SUVOKIMAS

Suvokimas – tai jutimais gaunamos informacijos atranka, organizavimas ir interpretavimas. Geštaltinė psichologija pateikė idėjas, kaip galima paaiškinti jutimais gaunamos informacijos organizavimą, pabrėžė, kad “visuma yra daugiau, negu atskirų dalių visuma”, akcentavo tokius “geštaltų” kūrimo principus: artimumas, panašumas, užbaigtumas, geras pratęsimas, gera forma, bendras judesys.

Suvokimo iliuzijos. Kartais iliuzijos suklaidina mus, paveikdamos mūsų jutimų sistemino ir įprasminimo būdus, tačiau iliuzijų supratimas padeda suprasti kasdieninio suvokimo mechanizmus.

FORMOS SUVOKIMAS. Norėdami atpažinti objektą, turime jį išskirti (matyti figūrą) iš jį supančios aplinkos (fono). Formos suvokimas remiasi tam tikromis dirgiklių grupavimo taisyklėmis:

Artumu Ištisumu Uždarumu Susietumu Panašumu

GYLIO SUVOKIMAS. Gylio suvokimas – tai sugebėjimas matyti objektus trimatėje erdvėje. Jis leidžia mums nustatyti atstumą iki objekto. Mūsų gebėjimas suvokti gylį yra įgimtas (gylį suvokia ir kūdikiai).

Binokuliniai signalai leidžia suvokti gylį dėl: Atvaizdų skirtumo tinklainėje. Kuo daiktas arčiau, tuo atvaizdų skirtumas tinklainėje didesnis; Akių komergencijos – raumenų signalo, rodančio, kokiu laipsniu mūsų akys pasisuka į vidų, kai

žiūrime į objektą.

Gyliui suvokti gali pakakti ir monokulinių signalų. Santykinis dydis. Jei žinoma, kad du objektai yra panašaus dydžio, tai tas objektas, kurio vaizdas

tinklainėje gaunamas mažesnis, suvokiamas kaip esantis toliau. Sankloda. Jei vienas objektas iš dalies uždengia kitą, tai uždengiamą objektą suvokiame kaip

esantį toliau. Oro perspektyva. Neryškūs objektai atrodo esantys toliau už aiškius, ryškius objektus. Tekstūra. Laipsniškas šiurkščios, ryškios tekstūros perėjimas į lygią, blankią tekstūrą yra

didėjančio nuotolio ženklas. Santykinis aukštis. Aukštesnius regos lauko objektus suvokiame esančius toliau. Santykinis judėjimas. Kai mūsų galva juda, tai atrodo, kad objektai, esantys arčiau už žvilgsnio

fiksavimo taško, juda į priešingą pusę nei mes. Kuo jie arčiau yra, tuo greičiau jie juda.

13

Tiesinė perspektyva. Tariamasis lygiagrečių linijų suėjimas yra nuotolio požymis. Kuo jos arčiau viena kitos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas.

Santykinis skaistis. Artimi objektai atspindi daugiau šviesos, kuri patenka į mūsų akis, todėl blausesnis objektas atrodo esantis toliau.

SUVOKIMO PASTOVUMAS. Dėl suvokimo pastovumo galima suvokti objektą kaip nekintantį, nors tinklainėje gaunamas vaizdas realiai pasikeičia. Suvokimo pastovumas apima: ryškumą, formą, dydį.

ĮPRASMINIMAS. Prigimties įtaka suvokimui. Spalvos suvokimas, figūros iš fono skyrimas yra įgymti dalykai. Ankstyvosios patirties įtaka labai svarbi formos suvokimui. Suvokimo adaptacija – tai gebėjimas prisitaikyti prie dirbtinai pakeisto ar net apversto regos

lauko. Suvokimo nuostata – tai psichikos polinkis situaciją suvokti vienaip, o ne kitaip. Veikia patirtis,

prielaidos, lūkesčiai, emocijos, suvokimo kontekstas. Pavyzdžiui., kartą situaciją suvokus vienaip (patirtis), vėliau sunku įžvelgti kitokias jos suvokimo galimybes.

Ekstrasensorinis suvokimas – tai suvokimas be jutimų. Tačiau nejutiminio suvokimo apraiškos, t.y., telepatija, aiškiaregystė, ateities numatymas, yra vertinamos skeptiškai. Paranormalių reiškinių, tarp jų nejutiminio suvokimo, tyrinėjimas, vadinamas parapsichologija.

14

SĄMONĖS BŪSENOS

Sąmonė apibūdinama kaip atrankinis dėmesys nuolatiniams suvokiniams, mintims ir jausmams. Sąmonei būdingas žinojimas ir nukreiptumas į objektą. Ji leidžia spręsti sudėtingas problemas, mokytis naujo elgesio. Formuojantis įgūdžiams, sąmonė pamažu atitraukiama, nukreipiama į naują, sudėtingesnę veiklą, o senoji virsta automatiniu elgesiu.

Sąmonė gali reikštis įvairiomis būsenomis: sapnai; svajonės; meditacija; hipnozė; haliucinacijos; priešmirtiniai regėjimai.

MIEGAS IR SAPNAI

15

Cirkadinis ritmas – tai biologinis laikrodis, kurio dėka mūsų organizmas prisiderina prie vykstančių ciklinių biologinių pokyčių: būdravimo-miego; kūno temperatūros.

MIEGUI BŪDINGOS 5 PASIKARTOJANČIOS STADIJOS:I stadija. Atsiranda alfa bangos (ilgos, lėtos smegenų bangos, būdingos ramiai būsenai). Miegas

būna negilus, miegantįjį lengva pažadinti, kvėpavimas lėtėja, gali kilti haliucinacijas primenančių vaizdinių. Pirmoji stadija trunka apie 2 minutes.

II stadija. Prasideda tikrasis miegas, bet pažadinti miegantįjį vis dar labai lengva. Būdingi smegenų aktyvumo protrūkiai (verpstės). Antroji stadija trunka apie 20 minučių.

III stadija. Pereinamoji stadija, pasižyminti gilėjančia relaksacija. Ji trunka apie 10 minučių.IV stadija. Atsiranda ilgos delta bangos. Miegama labai giliai, miegantįjį sunku pažadinti.

Miegantysis gali kalbėti, vaikščioti, prisišlapinti į lovą. Ši stadija trunka apie 20 minučių.V stadija (REM). Padidėja smegenų aktyvumas, pagreitėja širdies ritmas, kvėpavimas, kartojasi

neritmingi, greiti akių judesiai. Kūnas visiškai atsipalaidavęsm galimi pirštų galiukų trūkčiojimai. Miegantįjį labai sunku pažadinti. Pasireiškia lytinių organų sujaudinimas (25 m. vyrui erekcija trunka apie pusę nakties). Stadijos metu sapnuojama. Trukmė kintanti, rytui artėjant ilgėja (viso trunka apie 2 val. viso miego).

Miego deprivacija. Miego trūkumo poveikis: nuovargis; sutrikusi koncentracija; nusilpęs imunitetas; padidėjęs dirglumas; sulėtėjusi reakcija, sąlygojanti daug nelaimingų atsitikimų.

MIEGO SUTRIKIMAI: Nemiga – pasikartojantis sunkumas užmigti arba miegoti užmigus. Narkolepsija pasireiškia periodiškais nekontroliuojamais miego priepuoliais. Žmogus trumpam

užmiega REM miegu, kurio metu atsipalaiduoja raumenys. Miego apnėja dažniausiai nutinka dėl per didelio antsvorio, sutrinkant normaliam kvėpavimui.

Pasireiškia garsu miegančiojo šniokštimu, knarkimu, bereikalingais prabudimais. Naktinis siaubas būdingas mažiems vaikams, pasireiškia dideliu susijaudinimu ir išgąsčiu,

padažnėjusiu širdies plakimu, kvėpavimu, tačiau pabudus nieko neatsimenama. Hipnofobija pasireiškia miego baime. Būdinga vaikams – jie bijo, kad kas nors baisaus nutiks

miegant. Dažnai hipnofobija atsiranda susapnavus košmarą. Somnabulizmas (lunatikavimas) pasireiškia vaikščiojimu atmerktomis akimis miego metu.

Nutinka pirmą miego valandą, o pabudus nieko neatsimenama.

SAPNAI – tai pasikartojantis vaizdinių, emocijų, minčių, išgyvenimas miego metu. Sapnuojama 4-5 kartus per naktį, sapnas trunka apie 10-30 minučių. Sapnų turinį stipriai įtakoja patirti dienos įspūdžiai, neišspręstos problemos, pašaliniai dirgikliai, veikiantys miego metu.

Kodėl sapnuojame? Z.Frendo (1900 m.) požiūris. Sapnai – tai psichikos apsauginis vožtuvas, kuris nekenksmingai

išleidžia kitaip nepriimtus jausmus. Akivaizdus sapno turinys yra tik simbolinė slaptojo turinio, susidedančio iš grėsmingų potraukių ir troškimų, atmaina.

16

Informacinis požiūris. Sapnai gali padėti išsijoti, surūšiuoti, įtvirtinti atmintyje mūsų dienos potyrius.

SVAJONĖS IR FANTAZIJOS

Fantazuoti linkusios asmenybės turi labai lakią vaizduotę, kartais jos nebeskiria savo fantazijų nuo tikrovės, daug laiko skiria svajonėms.

Fantazijų, svajonių reikšmė: Jos atlieka tą pačią funkciją kaip ir sapnai: padeda patenkinti poreikius; Jos atlieka “proto mankštos” funkciją.

MEDITACIJA

Meditacija – tai aiškios sąmonės būsena, kuri gali sumažinti skausmą, nerimą, su stresu susijusius negalavimus, pagerinti gyvenimo kokybę. Meditacija pasiekiama valdant kvėpavimą, sutelkiant dėmesį, kartojant tam tikrą tekstą.

HIPNOZĖ

Hipnozė – tai aiškiai padidėjęs įtaigumas, kai hipnotizuotojo įkalbinėjimai ir nurodymai gali sukelti tam tikrus užhipnotizuoto žmogaus veiksmus, suvokinius ar net prisiminimus. Užhipnotizuotas žmogus kartais gali atlikti labai sudėtingus veiksmu, tačiau praėjus hipnozei, jis paprastai nieko neatsimena (pohipnozinė amnezija).

Kritinis požiūris į hipnozę: užhipnotizuotas žmogus nepadaro kažko tokio, ko negalėtų padaryti ir būdamas blaivios sąmonės

(jei pats tuo tikėtų); hipnozei pasiduoda tik tie žmonės, kurie ja tiki; hipnozės pagalba gauti prisiminimai pilni kūrybos – jais negalima pasitikėti; net pilnai užhipnotizuotas žmogus pilnai nepraranda sąmonės.

PRIEŠMIRTINIAI IŠGYVENIMAI

Priešmirtiniai išgyvenimai – tai pakitusi sąmonės būsena, kurią sukelia “pasimatymas” su mirtimi. Ši patirtis dažnai panaši į narkotikų ar deguonies trūkumo sukeltas haliucinacijas.

ŽMOGAUS RAIDA

Raidos psichologija – tai psichologijos šaka, kuri nagrinėja visą gyvenimą vykstančius fizinius, psichinius ir socialinius pokyčius.

Yra 3 pagrindiniai žmogaus raidos klausimai: Prigimtis ar patirtis? Kiek mūsų raida priklauso nuo genetinio paveldimumo ir kiek nuo

patirties? Nors kita vertus, prigimtis veikia per patirtį. Sunku griežtai atskirti kur baigiasi viena ir kur prasideda kita. Bet kurį psichologinį mechanizmą, procesą ar savybę formuoja abu faktoriai.

Tolydumas ar pakopos? Ar raida yra laipsniškas, tolydus procesas? Ar ją sudaro kelios atskiros pakopos? Tyrimo rezultatai verčia abejoti, kad gyvenimas yra tiksliai apibrėžtų, su amžiumi susijusių stadijų grandinė, tačiau stadijos teorijos naudingos tiriant viso gyvenimo raidą, nes jos leidžia parodyti, kaip su amžiumi keičiasi žmonių mąstymas ir elgesys.

17

Pastovumas ar pokyčiai? Ar išlieka mūsų individualūs bruožai? Ar laikui bėgant mes tampame kitokiais asmenimis? Abu kraštutinumai yra neteisingi, nes gyvenimas apima ir pastovumą, ir pokyčius. Pastovumas įgalina mus pasitikėti kitais, skatina rūpintis, kad vaikai augtų sveiki, laiduoja mūsų tapatumą. Pokyčiai verčia domėtis esamais veiksniais, palaiko šviesesnes ateities viltis, leidžia prisitaikyti ir, kaupiantis patirčiai, tobulėti.

RAIDOS ETAPAI: Prenatalinė raida: Zigota (nuo apvaisinimo iki antros savaitės). Embrionas (nuo antros iki devintos savaitės). Gemalas

(nuo devintos savaitės iki gimimo). Kūdikystė (nuo gimimo iki tol, kol išmokstama vaikščioti). Vaikystė (nuo išmokimo vaikščioti iki paauglystės). Paauglystė (nuo 11-13 gyvenimo metų iki savarankiško socialinio gyvenimo pradžios (18 m.)). Ankstyvasis suaugusio žmogaus amžius (18 – 40 m.). Vidurinysis suaugusio žmogaus amžius (41 – 64 m.). Ankstyvoji senatvė (65 – 75 m.). Vėlyvoji senatvė (po 75 m.).

PRENATALINĖ RAIDA . ZIGOTA (nuo apvaisinimo iki antros savaitės). Mažiau kaip pusę zigotų išgyvena ilgiau kaip

savaitę. Iš pirmų 100 ląstelių gali išaugti bet kas (nėra funkcijų ir struktūros skirtumų).

EMBRIONAS (nuo antros iki devintos savaitės). Susiformuoja placenta, vidaus organai, pradeda formuotis lyties skirtumai.

GEMALAS (nuo devintos savaitės iki gimimo). Taip vadinamas embrionas, įgavęs žmogaus bruožus. Jau šeštojo mėnesio pabaigoje pilnai susiformuoja vidaus organai, todėl per anksti gimęs vaisius gali išgyventi.

Teratogenai – veiksniai, pavyzdžiui., chemikalai bei virusai, galintys pasiekti embrioną ar gemalą ir jiems pakenkti.

Alkoholinis vaisiaus sindromas – tai vaiko fiziniai ir pažintiniai sutrikimai (protinis atsilikimas, emocinis nestabilumas, hiperaktyvumas), sukelti nėščios motinos vartojamo alkoholio.

KŪDIKYSTĖ IR VAIKYSTĖ .

Naujagimiai gimsta turėdami išgyvenimui būtinus refleksus: ieškojimo, čiulpimo, verkimo, išgąsčio, plaukimo, čiupimo ir kt. Kūdikiai pirmenybę teikia žmonių balsams ir veidams, jau pirmosiomis dienomis skiria savo motinos veido išraišką, kvapą ir balsą.

FIZINĖ RAIDA. Brendimas: formuojasi biologinis pagrindas ilgalaikei atminčiai, išmokimui, vystosi motoriniai įgūdžiai, nors biologinis brendimas vyksta savaime, tačiau jo kokybei didelę įtaką daro aplinkos stimuliacijos.

PAŽINTINĖ RAIDA. Pažintinė raida apima šias psichinės veiklos rūšis: mąstymą, atmintį, informacijos apdorojimą, žinių įgijimą ir jų panaudojimą.

18

Pagrindinės Piaget teorijos sąvokos (Piaget teigė, kad bręstančios smegenys kuria schemas, kurios yra pasaulio suvokimo būdai):

Schemos – tai sąvokos ar struktūros, tvarkančios ir interpretuojančios iš aplinkos gaunamą informaciją;

Asimiliacija – tai naujo patyrimo įtraukimas į turimas schemas. Akomodacija – tai schemų korekcija tam, kad jos galėtų įtraukti naują patirtį.

PIAGET PAŽINTINĖS RAIDOS STADIJOS:

Amžius Stadijos apibūdinimas Raidos ypatumaiNuo

gimimo iki 2 metų

Sensomotorinė stadija. Pasaulis patiriamas pojūčiais ir veiksmai (žiūrint, liečiant, kramtant).

Nuolatinis objektų buvimas, nepažįstamų žmonių baimė.

Maždaug nuo 2 iki 6

metų

Priešoperacinė stadija. Daiktus ženklina žodžiai ar vaizdai, bet nemąstoma logiškai.

Gebėjimas apsimesti, egocentrizmas (nesugebėjimas suprasti kito žmogaus požiūrio), kalbos vystymasis.

Maždaug nuo 7 iki 11 metų

Konkrečių operacijų stadija. Logiškai mąstoma apie konkrečius įvykius, suprantamos konkrečios analogijos ir atliekamos aritmetinės operacijos.

Tvermės principas, matematinės transformacijos.

Maždaug nuo 12 metų

Formaliųjų operacijų stadija. Abstraktus mąstymas.

Abstrakti logika, galimas brandus moralinis mąstymas.

SOCIALINĖ RAIDA. Svetimų žmonių baimė atsiranda apie aštuntą gyvenimo mėnesį. Prieraišumas – tai emocinis

ryšys su kitu žmogumi. Maži vaikai tai jį išreiškia artumo su globėju poreikiu ir liūdesiu išsiskiriant su juo.

Harlow surogatinės motinos eksperimentas. Vos gimusius beždžioniukus Harlow atskyrė nuo motinos ir sukūrė jiems dvi dirbtines “motinas” (vieną vielinę-medinę, o kitą apvyniotą pūkuotu audiniu). Beždžioniukus visada maitindavo vielinė-medinė “motina”, tačiau nepaisant to, beždžioniukai visada teikė pirmenybę minkštajai motinai. Su dirbtine motina augusį beždžioniuką, patekusį į nepažįstamą situaciją, be surogatinės motinos, apima siaubas. Taip Harlow parodė, kad mažylio prieraišumą lemia ne vien maitinimas, bet ir švelnumas, šiluma, supimas.

Kritinis laikotarpis – laikotarpis, kai tam tikri veiksniai ar potyriai labiausiai veikia organizmo raidą. Tai jautrus laikotarpis tolesnei normaliai raidai (prieraišumui kritinis laikotarpis yra netrukus po gimimo).

Įspaudas (imprintingas) – tai kritiniu metu susiformavęs nelakstus prieraišumas. Temperamentas – tai įgimtos asmenybės emocinio jautrumo ir emocinio reaktyvumo savybės.

Prieraišumo reikšmė: Saugus prieraišumas skatina socialinius gebėjimus, kuria saugaus pasaulio jausmą; Nesaugus prieraišumas griauna gebėjimą užmegzti ilgalaikius, pasitikėjimu grįstus

tarpasmeninius santykius. Taip pat gali tapti emocinio nestabilumo, padidėjusio agresyvumo, ribotos pažintinės veiklos priežastimi.

Socialinė raida ir tėvų auklėjimo stilius: Autoritarinis. Tėvai nustato taisykles ir tikisi paklusnumo, pavyzdžiui., “Nepalik netvarkos”,

“Kodėl? Todėl, kad aš taip pasakiau.”

19

Paremtas autoritetu. Tėvai yra reikalaujantys ir atliepiantys, nustato taisykles, bet paaiškina priežastis, skatina diskusijas.

Nereiklus. Tėvai nusileidžia vaikų norams, kelia žemus reikalavimus, retai juos baudžia. Atstumiantis-abejingas. Tėvai neužsiima su vaikais, mažai iš jų tikisi, mažai į juos investuoja.

PAAUGLYSTĖ.

Paauglystė – tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą. Paauglystė tęsiasi nuo lytinės brandos pradžios (11-13m.) iki savarankiško gyvenimo pradžios (18 m.).

Lytinė branda – tai seksualinės brandos laikotarpis, kada atsiranda reprodukcijos (dauginimosi) fizinės galimybės.

Paauglystėje išryškėja pirminiai lytiniai požymiai, kai subręsta dauginimosi organai: kiaušidės (mot.); sėklidės (vyr.); išorinės genitalijos.

KOHLBERGO MORALINĖS BRANDOS SAMPRATA:

Pirmasis (Ikikonvencinis) lygis

Ankstyvoji vaikystė. Savų interesų moralė: vengti bausmės arba gauti konkretų atlygį.

Antrasis (Konvensinis) lygis

Vėlyvoji vaikystė / ankstyvoji paauglystė. Įstatymų ir socialinių taisyklių moralė: siekti pritarimo ir vengti nepritarimo.

Trečiasis(Pakonvensinis) lygis

Paauglystė. Abstrakčių principų moralė: skelbti neginčijamas teises ir asmeninius etinius principus.

Moralinė raida priklauso nuo pažintinės raidos. Moralinės raidos progresas reiškia dėmesio nuo savęs platesnį socialinį pasaulį perkėlimą.

ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖS RAIDOS STADIJOS:

Amžius Stadijos rezultatas Užduoties apibūdinimas

Kūdikystė (pirmieji metai)

Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas

Jei poreikiai patenkinami, kūdikis įgyja pamatinį pasitikėjimo jausmą.

Ankstyvoji vaikystė (antrieji metai)

Autonomija ar gėda bei abejonės

Vaikas siekia būti nepriklausomas ir pasitikintis savimi, nori pajusti savo galias arba ima abejoti savo

galimybėmis.

Ikimokyklinis amžius (3 - 5 metai)

Iniciatyva ar kaltėIkimokyklinukas mokosi imtis užduočių ir save

kontroliuoti arba jaučiasi kaltas dėl savo iniciatyvų.

Pradinė mokykla (nuo 6 metų iki

lytinio brendimo)

Meistriškumas ar menkavertiškumas

Vaikas išmoksta jaustis pajėgus arba menkas

20

Paauglystė (nuo lytinio brendimo

iki 20 metų)

Tapatybė ar vaidmenų

neaiškumas

Paauglys gilina savivoką, mėgindamas vaidmenis, paskui suderindamas juos ir taip siekdamas individualios

tapatybės arba nesusigaudo kas jis toks yra.Jaunas suaugęs

žmogus (20 - 40 metai)

Artimumas ar atskyrimas

Jauni suaugę žmonės siekia artimų santykių ir ugdo gebėjimą mylėti arba jaučia socialinę izoliaciją.

Vidurinis amžius (40 - 60 metai)

Kūryba ar neveiklumas

Žmogus stengiasi kuo nors prisidėti prie pasaulio tobulinimo – dirbdamas arba per savo šeimą

arba jaučia veiklos betiksliškumą.Vėlyvasis amžius (vyresni kaip 60

metų)Pilnatvė ar neviltis

Apmąstydamas savo gyvenimą, pagyvenęs žmogus gali jaustis patenkintas arba nusivylęs.

Amžiaus nulemti žmogaus reakcijos greičio pokyčiai: Sulėtėjusios reakcijos įtaka – mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Schonfield & Rotertson (1966 m.) atliktas tyrimas parodė, kad naujos informacijos atgaminimas

metams bėgant prastėja, bet tos pačios informacijos pažinimo procesai nesutrinka. Skerspjūvio tyrimai – tai tyrimai, kurių metu įvairaus amžiaus tiriamų grupių gauti rezultatai

lyginami tarpusavyje. Ilgalaikiai tyrimai – tai tyrimai, kurių metu lyginami tų pačių tiriamųjų rezultatai gauti įvairaus

amžiaus tarpsniai. Verbalinio intelekto rezultatai amžiui bėgant išlieka stabilūs, o neverbalinis intelektas silpnėja. Tvirtasis intelektas – tai sukauptos žinios ir verbaliniai įgūdžiai. Jis metams bėgant lieka stabilus

ar net stiprėja. Lankstusis intelektas – tai sugebėjimas greitai abstrakčiai mąstyti, pavyzdžiui., spręsti logines

problemas. Jis metams bėgant silpnėja. Socialinis laikrodis – tai kultūrinės nuostatos dėl tinkamo amžiaus vedyboms, mokymuisi,

darbui, tėvystei, išėjimui į pensiją.

MOKYMASIS

MOKYMASIS – tai nuolatinis organizmo elgsenos kitimas, susijęs su patirtimi. Išmoktas elgesys nėra: atsitiktinis, įgimtas. Mokymosi principai taikomi visur, kur reikia keisti žmonių (gyvūnų) elgesį: pedagogikoje, psichologijoje, vadyboje ir t.t.

TRYS PAGRINDINĖS MOKYMOSI STADIJOS:1) Klasikinis sąlygojimas (Ivanas Pavlovas);2) Operantinis sąlygojimas (B.H.Skinneris);3) Mokymasis stebint (Albertas Bandura).

KLASIKINIS SĄLYGOJIMAS

Ivanas Pavlovas (1849 – 1936 m.) – nobelio premijos lauriatas (1904 m.), studijavo virškinimo sistemos veiklą, nustatė asociacijomis pagrįstą išmokimą (klasikinio sąlygojimo dėsningumą).

21

Kai kurie gyvūnai turi refleksus: automatinės reakcijos į dirgiklius. Tarp neutralų ir refleksus sukeliančių dirgiklių, juos poruojant, galima sudaryti asociacijas, pavyzdžiui., žaibo-griaustinio, garso-maisto. Tuomet neutralūs dirgikliai taip pat gali sukelti automatines organizmo reakcijas (refleksus).

Nesąlyginis dirgiklis (ND) – tai toks dirgiklis, kuris natūraliai, savaime sukelia nesąlyginį atsaką.Nesąlyginis atsakas (NA) – tai neišmoktas automatiškas atsakas į nesąlyginį dirgiklį. Pavyzdžiui., maistas burnoje (ND) automatiškai sukelia seilių išsiskyrimą (NA).Sąlyginis dirgiklis (SD) – tai toks dirgiklis, kuris pradžioje būdamas neutralus, susijus jį su nesąlyginiu dirgikliu, pradeda sukelti sąlyginį atsaką.Sąlyginis atsakas (SA) – tai išmoktas atsakas į sąlyginį dirgiklį. Pavyzdžiui., garsas (SD), susietas su maistu (ND), pradeda kelti seilių išsiskyrimą.

Pirminis išmokimas – tai pradinis mokymosi tarpsnis. Jo metu formuojasi asociacija tarp neutralaus ir nesąlygoto dirgiklių. Neutralus dirgiklis ima kelti tuos pačius atsakus, kaip ir nesąlygotas dirgiklis. Svarbus tinkamas laiko parinkimas, efektyviausia neutralų dirgiklį pateikti 0,5s prieš nesąlyginį dirgiklį.

Blėsimas. Kuomet po sąlyginio dirgiklio nebepateikiamas nesąlyginis dirgiklis (pavyzdžiui., po skambučio nebeseka maistas) , sąlyginis atsakas silpnėja ir visai išnyksta.

Savaiminis atsinaujinimas – tai jau išnykusio sąlyginio atsako į sąlyginį dirgiklį atsinaujinimas.

Apibendrinimas – tai polinkis atsakyti į visus dirgiklius, kurie yra panašūs į sąlyginį dirgiklį (pavyzdžiui., šuniui seilės skiriasi pateikus bet kokio tono skambučio garsą).

Atskyrimas – tai išmoktas gebėjimas skirti sąlyginį dirgiklį nuo į jį panašaus, tačiau nereikšmingo dirgiklio (pavyzdžiui., kai maistas gaunamas tik esant aukšto tono garsui, šuo šuo išmoksta nebereaguoti į žemo tono garsus).

Teorijos kritinis įvertinimas: Per mažas dėmesys pažintiniams procesams: tam, kad įvyktų išmokimas nepakanka

elementarių nesąlyginio ir sąlyginio dirgiklių gretinimo, reikia, kad besimokantis suvoktų, jog tarp jų yra ryšys.

Per mažas dėmesys biologiniams polinkiams: dažnai jie nulemia kaip greitai įvyksta išmokimas (pavyzdžiui., gyvačių baimė greičiau susiformuoja nei gylių baimė).

Nepaisant kritikos, klasikini sąlygojimas yra vienas iš būdų, kuriuo iš esmės visi organizmai mokosi prisitaikyti prie juos supančios aplinkos.

OPERANTINIS SĄLYGOJIMASOperantinis sąlygojimas – tai mokymo rūšis, kai pastiprinamas elgesys tvirtėja, o elgesys, už

kurį baudžiama, silpnėja. Operantinis sąlygojimas paaiškino valingo elgesio susiformavimą. Operantinė elgsena – tai elgesys, kuris veikia aplinką, sukeldamas padarinius (valingas elgesys).Atsakomoji elgsena – tai elgesys, pasireiškiantis kaip automatiįkas atsakas į kai kuriuos

dirgiklius (refleksinis elgesys).

Operantinio sąlygojimo išmokimo teorijos kūrėjas yra B.H.Skinneris, kuris nustatė pagrindiniu pastiprinimo taikumo principus. Skinneris daugumą tyrimų atliko naudodamas gausiąją “Skinnerio dėžę”.

“Skinnerio dėžė” – tai kamera, kurioje yra strypas arba mygtukas, kuriuos spausdamas, gyvūnas gali gauti maisto arba vandens, ir prietaisas šioms gyvūno reakcijoms registruoti.

Formavimas – tai operantinio sąlygojimo metodika, kai atlygis kreipia elgesį norimo tikslo link.

22

PASTIPRINIMAS – tai bet koks įvykis, po kurio pasirodymo padidėja pageidaujamo elgesio tikimybė, pavyzdžiui., po pagyrimo daugiau stengiamasi.

Premacko principas sako, kad bet kokią veiklą galima pastiprinti kita, labiau patinkančia veikla.

Pirminis pastiprinimas – tai įgimtas pastiprinantis dirgiklis, pavyzdžiui., tas, kuris tenkina biologinius poreikius (vanduo, maistas, seksas ir t.t.).

Antrinis pastiprinimas – tai dirgiklis, kuris įgauna pastiprinimo galią, kai susiejamas su pirminiu pastiprinančiu dirgikliu. Antrinis pastiprinimas neturi visiems vienodo poveikio, svarbi patirties įtaka. Antrinis apstiprinimas gali būti pinigai, pagyrimas, geras pažymys ir t.t.

Teigiamas pastiprinimas – elgesio sustiprinimas teigiamais dirgikliais, pavyzdžiui., maistu. Teigiamas pastiprinimas – tai bet koks dirgiklis, kuris, veikdamas po atsako, tą atsaką sustiprina. Gyvūnams geriausiai tinka maistas, žmonėms – dėmesys, pinigai, pritarimas.

Neigiamas pastiprinimas – tai elgesio sustiprinimas pašalinus arba susilpninus neigiamus dirgiklius, pavyzdžiui., smūgį. Pavyzdžiui., geresnį mokymąsi gali paskatinti po gerai išlaikyto egzamino sumažėjęs tėvų priekaištų (bambėjimo, zyzimo ir t.t.) kiekis.(Neigiamas apstiprinimas – tai ne bausmė).

Pastiprinimo schemos: Nuolatinis pastiprinimas – tai pageidautino atsako pastiprinimas kiekvieną kartą, kai tik jis

pasirodo. Norimas elgesys greitai suformuojamas, tačiau nutraukus apstiprinimą taip pat greitai ir užgęsta.

Dalinis pastiprinimas – tai tik retkarčiais pastiprinamas atsakas. Norimas elgesys yra formuojamas lėčiau, tačiau jis būna daug tvirtesnis, negu kai pastiprinama nuolat ir yra sunkiau nuslopinamas.

Pastovaus santykio programa – tai operantinio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik po tam tikro jų skaičiaus. Pavyzdžiui., perki dvi prekes, o trečią gauni nemokamai. Plačiau naudojama įvairiose reklaminėse akcijose, apmokėjimų už darbą sistemose (ypač gamybinėse įmonėse).

Kintamo santykio programa – tai operantinio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas po nenumatyto atsakų skaičiaus. Pavyzdžiui., niekas nežino, kelintą kartą žvejodamas pagausi rimtesnę žuvį, nežino, kuris loterijos bilietas laimingas ir t.t. Plačiai naudojama įvairiose loterijose, reklaminėse akcijose. Šios schemos pagalba suformuotas elgesys labai atsparus užgesimui.

Pastovių intervalų programa – tai operantinio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas apstiprinamas tik praėjus nustatytam laikui. Pavyzdžiui., atlyginimas už mėnesio darbą, po metų suteikiamos atostogos ir t.t.

Kintamų intervalų programa – tai operantinio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas nenumatytais laiko tarpsniais. Pavyzdžiui., nenumatytas moksleivių žinių patikrinimas, kuris skatina mokytis, arba “alio”, kuris galiausiai atlygina už atkaklumą skambinant užimtu telefono numeriu.

Kritinis teorijos įvertinimas: Pažintinių segebėjimų reikšmės išmokimui nevertinimas: tam, kad įvyktų išmokimas, reikia,

kad besimokantis suvoktų ryšį tarp savo elgesio ir pastiprinimo. Slaptasis (latentinis) išmokimas. Išmokimas, kuris nėra pastebimas tol, kol nėra paskatos jį

parodyti. Vidinis žemėlapis – tai psichinis aplinkos išplanavimo vaizdas, pavyzdžiui., ištyrinėjusios labirintą, žiurkės elgiasi taip, tarsi turėtų jo vidinį žemėlapį. Neišvengiama išvada – galima mokytis be pastiprinimo.

Perdėtas skatinimas – žadamas apdovanojimas už tai, kas žmogui ir taip patinka daryti. Tada motyvas veikti gali būti ne vidinis domėjimasis, o laukiamas apdovanojimas.

23

BAUSMĖ – tai poveikis priešingas pastiprinimui: sumažina elgesio, po kurio ji eina, pasireiškimo tikimybę. Galimos įvairios bausmės rūšys: kalėjimas, diržas, piniginė bauda ir t.t. Bausmės naudojamos itin nepageidaujamo elgesio pašalinimui. Bausmės turi neišvengiamai sekti iš karto po netinkamo elgesio. Bausmė, derinama su teigiamu apstiprinimu, paprastai būna veiksmingesnė negu vien tik bausmė.

Bausmė turi ir trūkumų. Kad ir kokia stipri būtų bausmė, elgesys, už kurį nubaudžiama, nepamirštamas.

Bausmės trūkumai: skatina agresiją: bausmės yra tam tikras agresyvus elgesys, todėl agresijos panaudojimas prieš

prasikaltusį žmogų leidžia šiam suprasti, kad agresyvūs būdai tinka spręsti problemoms. sukelia baimę: sukelta baimė gali sąlygoti nepageidaujamą elgesį (mokuklos baimę, išmoktą

bejėgiškumą, depresiją ir t.t.) bausmės parodo kokio elgesio reikia išvengti, bet neparodo, kaip reikia tinkamai elgtis.

KLASIKINIO IR OPERANTINIO SĄLYGOJIMO LYGINIMAS:*** Klasikinis sąlygojimas Operantinis sąlygojimas

ElgesysNevalingas (refleksinis), apimantis ir

emocijas.Laisvas, valingas (nerefleksinis), tikslingas.

Pirminis išmokimas

Susiejami įvykiai; sąlyginis dirgiklis praneša apie nesąlyginį dirgiklį.

Atsakas siejamas su po jo einančiu padariniu (pastiprinančiu arba baudžiančiu).

BlėsimasSąlyginis atsakas (SA) silpnėja, kai sąlyginis dirgiklis (SD) pateikiamas

vienas.

Reakcija silpnėja, ypač kai nutrūksta pastovus pastiprinimas.

Biologiniai polinkiai

Nuo įgimtų polinkių priklauso, kurie dirgikliai ir atsakai gali būti lengvai

siejami.

Gyvūnai geriausiai išmoksta to elgesio, kuris panašus į jų natūralų elgesį. Nenatūralus

elgesys instinktyviai grįžta prie natūralaus.

Pažinimo procesai

Pradedama laukti, kad sąlyginis dirgiklis praneš apie artėjantį

nesąlyginį dirgiklį.

Pradedama laukti, kad atsakas bus pastiprintas arba už jį bus baudžiama. Taip

pat išryškėja slaptasis išmokimas.

24

MOKYMASIS STEBINT

Mokymasis stebint – tai mokymasis stebint ir mėgdžiojant kitų elgesį. Konkretaus elgesio stebėjimas ir mėgdžiojimas vadinamas modeliavimu. Šios teorijos autorius – Albertas Bandura.

Eksperimentas su lėle Bobo. 1965 m. A.Bandura atliko eksperimentą su keturių metų vaikais, kuriame įrodė, kokią didelę reikšmę vaikų agresyvaus elgesio išmokimui turi suaugusiųjų agresijos stebėjimas.

Išmokimo stadijos: Dėmesio stadija. Dėmesys lengviau kreipiamas į garsius, aukšto statuso kompetentingus

modelius. Pats dirgiklis savo savybėmis (išskirtinumu) gali traukti dėmesį. Asmenybės savybės, emocinė būsena, motyvacija gali sąlygoti tai, į kokius modelius bus atkreiptas dėmesys.

Išlaikymo atmintyje stadija. Svarbu, kad matytas elgesys išliktų atmintyje. Atgaminimo stadija. Svarbios treniruotės, pakartojimų dažnumas. Motyvacijos stadija. Elgesys, kuris buvo išmoktas stebint modelius, realiai bus atliekamas tik

tada, kai žmogus skatinamas jį atlikti.

Pastiprinimo samprata. Pastiprinimas reikalingas ne naujo elgesio išmokimui, o tam, kad išmoktas elgesys būtų atliktas.

Pastiprinimas ir bausmė gali būti kelių rūšių: tiesioginis – seka po konkretaus elgesio; stebimas – suteikia informaciją, kokios gali būti atliekamo elgesio pasekmės; savęs pastiprinimas – savęs apdovanojimas ar nubaudimas už kažkokį elgesį; prognozuojamas – nulemiantis tai, ar elgesys bus atliekamas ar ne (susideda iš prognozuojamo

išorinio ir savęs pastiprinimo).

Savireguliacija. Žmonės sugeba mokytis stebėdami kitų elgesį, jie gali prognozuoti būsimos veiklos pasekmes, save apstiprinti arba nubausti už pasiektus rezultatus. Visi šie sugebėjimai sukuria geras sąlygas tokiam svarbiam psichikos procesui kaip savireguliacija atrasti.

ATMINTIS

25

Atmintis – tai bet koks ženklas, kad tai, kas buvo išmokta, išliko. Atminties ribos – nuo visiško sutrikimo iki fenomenalios atminties. Vienas iš tinkamų atminties modelių – kompiuteris.

Blykstės atmintis – tai aiškus emociškai reikšmingų akimirkų ar įvykių prisiminimas.

ATMINTIES PROCESAI

Užkodavimas Laikymas Atkūrimas

Užkodavimas – tai procesas, kurio metu informacija yra paruošiama ilgalaikiam saugojimui. Tai atliekama informacijai suteikiant prasmę.

Laikymas – tai užkoduotos informacijos išlaikymas tam tikrą laiko tarpą.Atkūrimas – tai procesas, kurio metu informacija yra “išimama” iš atminties.

ATMINTIES RŪŠYS

Ilgalaikė atmintis – tai nuolatinė ir neribotos apimties sistemos saugykla.Trumpalaikė atmintis dar vadinama darbine / veikiančiąja atmintimi. Ši atmintis trumpai (20-30 sekundžių) išlaiko kelis vienetus (5-9 objektus), pavyzdžiui., septynis skaitmenis, kol surenkame telefono numerį. Paskui informacija pamirštama arba perduodama ilgam laikymui.Jutiminė atmintis – tai trumpas (kelios dešimtosios sekundės regai, 1-2 sekundės klausai) juntamosios informacijos įrašymas atmintyje.

ATMINTIES MODELIS

Veikimo schema: Jutiminė atmintis įrašo gaunamą informaciją. Trumpalaikė atmintis apdoroja atrinktus informacijos vienetus. Ilgalaikė atmintis laiko apdorotą informaciją.

KODAVIMASKodavimas gali būti:

Automatiškas – tai nevalingas atsitiktinis informacijos kodavimas. Automatiškai koduojama informacija apie erdvę, laiką, dažnį, veiksmų seką.

Valingas – tai sąmoningų pastangų ir dėmesio reikalaujantis informacijos kodavimas. Kartojimas – sąmoningo mokymosi mintinai būdas.

Ebinhauzo dėsnis teigia, kad prisiminimo kiekis priklauso nuo mokymuisi skirto laiko (kartojimų skaičiaus). Nustatytas tyrimams naudojant neprasmingus skiemenis (TUV. ZOF, GEK, WAV ir kt.).

Vietos eilėje efektas – pirmieji ir paskutinieji sąrašo skiemenys atsimenami geriau nei vidurinieji.

Suskirstyto mokymosi efektas – informacija atmintyje išlieka geriau, kai mokymosi metu daromos ilgalaikės pauzės.

Naudojami kodai:

26

Išoriniai įvykiai

Ilgalaikė atmintis

Trumpalaikė atmintis

Jutiminė atmintis Kodavimas

Atkūrimas

Laikymas

Dėmesys svarbiai ar naujai informacijai

Jutiminė informacija

Semantinis – tai reikšmės kodavimas siejant su tuo, kas mums yra žinoma, arba įsivaizduojama. Akustinis – tai skambesio kodavimas, pavyzdžiui, žodžiai koduojami pagal rimavimąsi

(pavyzdžiui., traukinys - mokinys). Vizualinis – vaizdo kodavimas, pavyzdžiui, įsimename pagal vietą.

Vaizdiniai – tai mintiniai paveikslai. Jie labai padeda įsiminti, ypač, kai naudojami kartu su semantiniais kodais. Vaizdiniai naudoja mnemonines priemones, padedančias pagerinti atmintį ir lengviau atsiminti ilgiausius tekstus, pavyzdžiui, “vietos metodas”.

Informacijos sutvarkymas: pagal prasmingus vienetus. Suskaidome įsimenamą informaciją į prasmingus vienetus,

pavyzdžiui, norėdami įsiminti skaičių seką 1776149218121941 galime ją suskaidyti į kelis atskirus vienetus ir suteikti jiems prasmę (1776 – A, 1492 – B, 1818 – C, 1941 – D).

sudarant hierarchines struktūras. Apjungiame įsimenamą informaciją pagal abstraktumo laipsnį į tam tikrą logišką struktūrą, pavyzdžiui, įvairios kvalifikacijos.

HIERARCHINĖ STRUKTŪRA

INFORMACIJOS LAIKYMAS.JUTIMINĖ ATMINTIS.

Atvaizdžiai – tai momentiniai regimos informacijos atspaudai atmintyje (panašūs į nufotografuotus vaizdus).

Atgarsiai – tai momentiniai girdimosios informacijos atspaudai atmintyje.ILGALAIKĖ ATMINTIS – tai neribotos trukmės didžiulio informacijos kiekio saugykla.

Atminties materialusis pagrindas. 1950 m. K.Lashley nustatė, kad įmanoma tiksliai lokalizuoti atminties pėdsaką smegenyse (žiurkėms pašalinus dalį smegenų, jos vis tiek kažką atsimindavo). Lashley padarė išvadą, kad atsiminimai nėra priklausomi nuo pavienių konkrečių smegenų žievės vietų.

27

KODAVIMAS

Automatiškas (nevalingas)

Valingas

SutvarkymasVaizdinys (vizualinis kodavimas)

Prasmė (semantinis kodavimas)

Hierarchinė struktūra

Prasmingi vienetai

Sinapsių pokyčiai. Kiti neurologai teigia, kad įsiminimo procesą sąlygoja neuronų pokyčiai sinapsėse – ten, kur nervų ląstelės susisiekia vienos su kitomis neuromediatorių dėka. Didelė neuromediatoriaus serotonino reikšmė. Didelį poveikį atminčiai turi galvos traumos, alkoholis, stiprūs emociniai išgyvenimai.

ILGALAIKĖS ATMINTIES RŪŠYS pagal saugomos informacijos pobūdį:

Išreikštoji atmintis – tai faktų ir potyrių, kuriuos galima sąmoningai žinoti ir “deklaruoti”, atmintis. Ji susijusi su Amono ragu – limbinės sistemos dariniu, kuris vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį laipsniškai apdorojant mūsų išreikštus vaizdų, pavadinimų ir įvykių atsiminimus ilgam laikymui.

Neišreikštoji atmintis – tai išlaikymas atmintyje (įgūdžių, pomėgių, polinkių) sąmoningai neprisimenant. Susijusi su evoliuciškai senesnėmis smegenų kamieno sritimis.

INFORMACIJOS ATKŪRIMAS.Atminties požymiai:

Prisiminimas – tai gebėjimas atkurti anksčiau įsimintą informaciją, pavyzdžiui, įrašyti atsakymus į tuščias testo vietas.

Atpažinimas – tai gebėjimas nustatyti anksčiau įsimintų dalykų tapatybę, pavyzdžiui, kaip naudojant keleriopo atsakymų pasirinkimo testą. Atpažįstama gerokai daugiau informacijos, negu galima prisiminti.

Išmokimas iš naujo. Atmintis sąlygoja greitesnį ir lengvesnį informacijos išmokimą iš naujo, pavyzdžiui, jei jūs ką nors išmokote, o paskui pamiršote, tikriausiai mokydamiesi iš naujo išmoksite daug greičiau negu mokydamiesi pirmą kartą.

Informacijos atkūrimą veikia: Prisiminimai – tai dažniausiai nesąmoningas tam tikrų asociacijų atmintyje suaktyvinimas.

Prisiminimui padeda tinkamas užuominų naudojimas (jos suaktyvina visą, su įvykiu ar kitokia informacija, susijusį asociacijų tinklą).

Kontekstas. Labai naudinga grįžti į aplinkybių, kuriomis ką nors patyrėte, kontekstą. Deja vu – tai bauginantis jausmas, jog “esu tai jau patyręs”. Nutinka kuomet dabar esamų situacijų signalai pasąmoningai sukelia ankstesnės patirties atkūrimą, pavyzdžiui, pirmą kartą sutiktas žmogus atrodo jau kažkur matytas.

Nuotaikos įtaka atminčiai. Geriau prisimenama, kai įsimenamos ir atkuriamos informacijos emocinis kontekstas yra tas pats (ką patyrei linksmas, linksmas būdamas ir geriau prisiminsi). Nuotaika

28

Ilgalaikė atmintis

Išreikštoji (deklaruojamoji) atmintis

Neišreikštoji (nedeklaruojamoji) atmintis

Semantinė(faktai – vardai

ir kt.)

Epizodinė(asmeniškai patirti

įvykiai)

Procesai(motoriniai ir pažintiniai

įgūdžiai)

Polinkiai(klasikinis ir operantinis sąlygojimas)

palengvina jos pobūdį atitinkančios informacijos atsiminimą (kai liūdna, lengviau prisimenami liūdni, o ne linksmi gyvenimo įvykiai).

Aplinkos įtaka atminčiai. Geriau prisimenama toje aplinkoje, kurioje informacija buvo įsiminta.

ATSIMINIMŲ KŪRIMAS.Mes dažnai kuriame savo atsiminimus tiek juos koduodami, tiek ir “ištraukdami” juos iš

ilgalaikės atminties saugyklos. Niekada negali tiksliai žinoti, ar prisiminimas yra tikras, nors toks jis atrodo. Netikri prisiminimai išgyvenami kaip tikri.

Klaidinančios informacijos poveikis. Po neryškios, klaidinančios informacijos dauguma žmonių prisimena klaidingai, pavyzdžiui, žmonės, pasižiūrėję filmą apie eismo įvykį, prisimindavo jį rimtesnį negu iš tikrųjų matė.

UŽMIRŠIMAS.Užmiršimas dėl proto užkodavimo. Dėl netinkamo kodavimo informacija gali paprasčiausiai

nepatekti į ilgalaikę atmintį.Užmiršimas dėl nesugebėjimo “ištraukti” informacijos iš ilgalaikės atminties. Pavyzdžiui,

koks nors vardas gali suktis “ant liežuvio galo”, laukdamas, kol jį prisimins. Užmiršimas gali būti sąlygotas interferencijos reiškinio, t.y. neigiamo panašios informacijos

poveikio atminčiai.Motyvuotas užmiršimas – išstūmimas, t.y. skausmingų prisiminimų ir nepriimtinų impulsų

neįsileidimas į sąmonę.

Interferencija (trukdymas) gali būti: Proaktyvioji interferencija. Ji reiškia, kad tai kas buvo išmokta anksčiau, kliudo prisiminti naują

informaciją. Retroaktyvioji interferencija. Ji reiškia, kad nauja informacija trukdo ankstesniajai informacijai

prisiminti.

KAIP PAGERINTI ATMINTĮ?1) mokymąsi suskirstyti dalimis;2) mokytis kartotinai, kad būtų galima daugiau prisiminti;3) daugiau laiko skirti medžiagos kartojimui ir aktyviam praktiniam jos pritaikymui;4) padaryti medžiagą asmeniškai prasmingą, t.y. tekstą ar paskaitų užrašus atpasakokite savais

žodžiais;5) naudoti mnemonines priemones, t.y. pagalbinius žodžius, pasakojimus, akronimus ir kt.6) naudoti atkūrimo užuominas, t.y. bandyti sugrįžti į tas aplinkybes ir nuotaikas, kuriose gausu

asociacijų;7) apmąstyti įvykius, kol jie dar neišblėsę ir kol nesusidūrėte su galima klaidinančia informacija;8) mažinti interferenciją, t.y. mokytis prieš užmiegant (valanda prieš užmiegant yra geriausias

metas informacijai įsiminti), nesimokyti vienas po kito labai panašių dalykų;9) patikrinti savo žinias.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

Sutrikimu vadinamas toks netipiškas elgesys, kurį kiti žmonės laiko trikdančiu arba keliančiu nerimą.

Psichikos sutrikimas – tai būklė, kuriai esant elgesys vertinamas kaip netipiškas, trikdantis, neprisitaikantis ir nepateisinamas.

29

Psichikos sutrikimai gali būti: neuroziniai – tai psichikos sutrikimai, kurie paprastai vargina, bet nesutrikdo gebėjimo

racionaliai mąstyti ir socialiai veikti. psichoziniai – tai psichikos sutrikimai, kai žmogus praranda ryšį su realybe, išryškėja

neracionalios idėjos ir iškreiptas suvokimas.

Labiausiai paplitę ir sudėtingi sutrikimai: Nerimo sutrikimai; Somatoforminiai sutrikimai; Disociaciniai sutrikimai; Nuotaikos sutrikimai; Schizofreniniai sutrikimai; Asmenybės sutrikimai.

NERIMO SUTRIKIMAI

Nerimo sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingas sekinantis, nuolatinis nerimas ar netinkamas elgesys, mažinantis nerimą.

Skiriami 3 nerimo sutrikimų tipai: Generalizuotas nerimas, kai pacientas jaučia nepaaiškinamą įtampą ir neramumą. Vienas iš

blogiausių generalizuoto nerimo ypatumų yra tas, kad žmogus negali nustatyti nerimo priežasties ir jos išvengti. Toks nerimas kartais gali pereiti į siaubą keliantį panikos priepuolį – stiprią baimę, paprastai trunkančią keletą minučių.

Fobiniai sutrikimai, kai žmogų kankina neracionali konkretaus objekto ar situacijos baimė. Fobija – tai dažnas psichikos sutrikimas, su kuriuo žmogus susitaiko ir gyvena.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai pacientą kamuoja pasikartojančios mintys ar veiksmai. Pavyzdžiui, patikrinti ar durys yra užrakintos normalu, bet daryti tai 10 kartu iš eilės – nenormalu.

Nerimo sutrikimų aiškinimas: Psichoanalitiniu požiūriu nerimo sutrikimai yra nuslopintų impulsų išleidimas. Mokymosi teorijos požiūriu – tai išmokto bejėgiškumo arba baimės sąlygojimo rezultatas. Biologinis požiūris analizuoja galimas evoliucinę, genetinę ir fiziologinę įtakas.

SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI

Somatoforminiai sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kai simptomai įgauna somatinę (kūno) formą, nors nėra akivaizdžios fizinės priežasties.

Somatoforminių sutrikimų tipai: Konversinis sutrikimas – tai retas somatoforminis sutrikimas, kai žmogus jaučia labai

konkrečius fizinius simptomus, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Pavyzdžiui, žmogus praranda pojūčius nesant jokių fiziologinių pakitimų (gali patirti paralyžių, apakti, nebegalėti ryti, tapti keistai abejingais savo problemoms).

Hipochondrija – tai somatoforminis sutrikimas, kai žmogus normalius fizinius pojūčius klaidingai laiko ligos simptomais. Tai gana dažnas sutrikimas, kai jokie gydytojų įrodinėjimai neįtikina paciento, kad nėra dėl ko jaudintis.

30

DISOCIACINIAI SUTRIKIMAI

Disociaciniai sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kai sąmoningas supratimas tampa disocijuotas (atskirtas) nuo ankstesnių prisiminimų, minčių ir jausmų.

Disociacinių sutrikimų tipai: Amnezija – tai atminties praradimas. Psichogeninė amnezija – disociacinis sutrikimas,

dažniausiai stipraus streso metu kilęs atrankinis atminties praradimas. Varginami amnezijos, pacientai gali nesiorientuoti, kur esą, neprisiminti, kas jie yra, bet vis dar mokėti vairuoti, skaičiuoti ir kalbėti. Dažniausiai amnezija dingsta taip pat staiga kaip ir prasidėjo, ir retai kada pasikartoja.

Fuga – tai disociacinis sutrikimas, kai amneziją lydi tapatybės užmiršimas ir bėgimas iš namų. “Atsibudę” po fugos būsenos, žmonės prisimena savo senąją tapatybę, bet dažniausiai neprisimena, kas buvo fugos metu.

Daugialypė asmenybė – tai sutrikimas, kai žmoguje reiškiasi dvi ar daugiau skirtingų ir besikaitaliojančių asmenybių, tačiau pirmoji asmenybė nežino apie kitų buvimą.

NUOTAIKOS SUTRIKIMAI

Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingos kraštutinės emocijos.

Nuotaikos sutrikimų tipai: Didžioji depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kai žmogų be aiškios priežasties kelias savaites ar

net mėnesius kankina prislėgta nuotaika, nevertingumo jausmas, sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla.

Bipolinis sutrikimas – tai nuotaikos sutrikimas, kai žmogaus būsena kaitaliojasi tarp depresijai būdingos nevilties bei apatijos ir pernelyg sujaudintos manijos būsenos. Manija – tai labai aktyvi, impulsyvi, nevaldomo optimizmo būsena.

Nuotaikos sutrikimų aiškinimas. Psichoanalitinis požiūris teigia, kad depresija pasireiškia, kai svarbūs praradimai sukelia jausmu,

susijusius su vaikystėje išgyventomis netektimis. Biologinis požiūris teigia, kad depresija yra viso kūno sutrikimas, apimantis ir genetinį polinkį, ir

biocheminės pusiausvyros sutrikimus, ir melancholišką nuotaiką, ir negatyvų mąstymą. Socialinis-kognityvinis požiūris teigia, kad depresiją sukelia pasmerktų žlugti įsitikinimų,

išmokto bejėgiškumo, neigiamų atribucijų ir nemalonių patyrimų sąveika.

SCHIZOFRENINIAI SUTRIKIMAI

Schizofreniniai sutrikimai – tai sunkūs psichoziniai sutrikimai, kuriems būdingas padrikas mąstymas (nerišli kalba, kliedesiai), sutrikęs suvokimas (kartu ir haliucinacijos), nesiderančios emocijos ir veiksmai.

Schizofrenija – tai grupė sutrikimų, turinčių bendrų ir skirtingų simptomų (pozityvioji arba negatyvioji simptomatika).

Schizofrenija gali būti:

31

Lėtinė, kai pamažu išsirutulioja iš ilgos socialinio neprisitaikymo istorijos (ateities prognozė neaiški);

Ūminė, kai pasireiškia staiga kaip reakcija į stresą (šiuo atveju sveikatos atgavimo tikimybė didesnė).

Kliedesiai – tai klaidingi įsitikinimai, dažnai susiję su persekiojimu ar didybe, kurie gali lydėti psichozinius sutrikimus.

Schizofrenijos aiškinimas. Schizofreniją lemia: smegenų pakitimai, genetiniai veiksniai, psichologiniai veiksniai.

Tyrinėtojai tam tikras schizofrenijos formas, kaip ir depresiją, sieja su smegenų nenormalumais, t.y. padidėjusiomis skysčiu užpildytomis ertmėmis smegenyse arba padidėjusiu neuromediatoriaus dopamino receptorių kiekiu. Dvynių ir įvaikių tyrimai taip pat patvirtina, kad genetinis polinkis kartu su aplinkos veiksniais gali lemti schizofreniją.

ASMENYBĖS SUTRIKIMAI

Asmenybės sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingi nelankstūs ir tvarūs elgesio modeliai, kurie kenkia socialinei veiksenai.

Asmenybės sutrikimai: “Histrioninis asmenybės sutrikimas” pasižymi paviršutiniškumu, dėmesio sau reikalaujančiu

emocingumu; “Narcizinis asmenybės sutrikimas”. Žmogus pervertina savo svarbą, tam dažnai padeda ir jų

fantazijos apie sėkmę. Dažniausias ir keliantis daugiausia rūpesčių visuomenei sutrikimas yra antisociali asmenybė.

Antisociali asmenybė – tai asmenybės sutrikimas, kuomet nesąžiningas žmogus (paprastai vyras) kenkia net draugams ir šeimos nariams. Jis gali būti agresyvus ir negailestingas arba gudrus apgavikas.

32

MĄSTYMAS IR KALBA.

MĄSTYMAS

Mąstymas – tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu ir perteikimu, pagrindinė mąstymo paskirtis-problemų sprendimas.

Kognityvinė psichologija: 1) tiria įvairias proto veiklos rūšis:

įvairių mąstymo struktūrų (sąvokų, schemų, struktūrų ir kt.) kūrimą; problemų sprendimą; sprendinių priėmimą; nuomonių formavimą; žinių kaupimą

2) domisi tiek loginiu, tiek ir logika neparemtu mąstymu.

MĄSTYMO TURINYS: 1) Veiksmai – problemos sprendžiamos manipuliuojant daiktais, siekiant su jais tam tikrus veiksmus. 2) Vaizdiniai – problemos išsprendžiamos manipuliuojant konkrečiais vaizdiniais (matant konkrečią situaciją). 3) Sąvokos - tai panašių objektų, žmonių ar įvykių grupavimas mintyse; jos yra pagrindinis žmogaus mąstymo įrankis, leidžiantis atitrūkti nuo konkrečios situacijos ir užsiimti abstrakčių problemų sprendimais.

Sąvokos apibrėžiamos: Naudojant apibrėžimus, pavyzdžiui, psichologija yra mokslas apie elgesį ir psichinius procesus. Naudojant prototipus – būdingiausius tam tikros kategorijos atstovus, pavyzdžiui, žuvis turi

pailgą formą, pelekus, uodegą, žvynus, gyvena vandenyje. Problemų sprendimas – probleminė situacija, tai situacija, kurioje nėra žinomas tikslus

atsakymas - jį reikia surasti.

Problemų sprendimo būdai: 1) Sprendimas paremtas algoritmu – taisyklėmis, procedūromis leidžiančiomis surasti teisingą atsakymą (pavyzdžiui, nuosekliai tikrinant visus įmanomus problemų sprendimo būdus, variantus). Patikimas, bet reikalaujantis daug sąnaudų ir ne visuomet įmanomas problemų sprendimo būdas. 2) Sprendimas paremtas euristikomis: praktine patirtimi (kažką panašaus teko spręsti ir anksčiau), greitas, reikalaujantis mažai darbo, bet negarantuojantis taisyklingo sprendimo būdo (algoritminis būdas, kai pavyzdžiui: reikia rasti įvairių skaičių kombinacijas. Euristika, kai bandom rasti visus derinius su Y raide) ir t.t.

Įžvalga (insaitas) – tai staigus suvokimas, jog pagaliau radome problemos sprendimo būdą. Šį suvokimą paprastai lydimas pasitenkinimo, laimingumo jausmais.

KAS KLIUDO SPRĘSTI PROBLEMAS? 1) Polinkis ieškoti patvirtinimo – tai polinkis ieškoti tokios informacijos, kuri patvirtintų turimas prielaidas (pavyzdžiui, jei darbuotojas nori būti priimtas į darbą, tai būni linkęs ieškoti tokios informacijos, kuri patvirtintų labiau sėkmes nei nesėkmes). 2) Fiksacija – negebėjimas pamatyti problemą naujai. Tai trukdo ją išspręsti.

33

3) Proto nuostata – tai polinkis nagrinėti problemą tam tikru būdu, ypač jei tai būdas anksčiau buvęs sėkmingas, nors naujai problemai spręsti gali ir netikti.4) Funkcijų fiksavimas – tai polinkis galvoti, kad daiktai turi jiems įprastas funkcijas. Tai kliudo rasti sprendimą, kūrybiškai spręsti problemas.

EURISTIKOS. Tipiškumo euristikos – kai apie reiškinio arba daikto tikimybę sprendžiama pagal tai, kaip gerai jis atitinka tam tikrą prototipą (pavyzdžiui, galime turėti gripo simptomų tipišką vaizdą, bet ne visada tie simptomai gali reikšti, kad mes susirgome gripu).Pasiekiamumo euristikos – kai savo grindžiamus sprendimus atmintyje išlaikome, tai lengvai pasiekiama informacija.

KAS PRIVERČIA MĄSTYMĄ KLYSTI? : Perdėta savikliova – tai polinkis pervertinti savo žinojimo ir vertinimų tikslumą ( pavyzdžiui: tik

2% JAV studentų pradedami mokytis neturi abejonių dėl studijų baigimo, nors realiai baigia pusę jų. Sprendimų formulavimas – problemos sprendimo būdą, pasirinkimą gali sąlygoti jos

formulavimas (pavyzdžiui: ryžtis operacijai lengviau kai pasakoma, kad tyrimas paremtų įrodymą, kad dalis rūkančių žmonių vis vien randa būdų kaip juos atremti).

Šališkumas dėl įsitikinimų – tai turimų įsitikinimų polinkis iškreipti logišką mąstymą.

DIRBTINIS INTELEKTAS.Dirbtinis intelektas – tai mokslas apie kompiuterių sistemas, atliekančias žmogaus mąstymą,

imituojančius ir kitus „protingus“ veiksmus. Daugiausiai dirbtinis intelektas pritaikomas robotų gamyboje, tačiau jis skiriasi nuo žmogaus mąstymo. Jis dirba greičiau, vienu metu gali manipuliuoti didesniu informacijos kiekiu, tačiau negali pasinaudoti patirtimi (nesugeba mokytis, remtis euristikomis), nesugeba manipuliuoti sąvokomis, kalbėti, negali mąstyti kūrybiškai, jam nebūdingas lygiagretus informacijos apdorojimas

KALBA

Kalba – tai sakomi, rašomi ar gestais reiškiami žodžiai ir jų perteikiant prasmę; “Kalba - tai brangakmenis pažinimo karūnoje“ (Pinkeris).

KALBOS SANDARA: Fonemos – tai pagrindiniai kalbos garsai (anglų kalboj – 40, lietuvių – 56). Morfemos – tai smulkiausias prasmingas kalbos vienetas (žodžiai ir atskiros jų dalys: priešdėliai,

priesagos). Gramatika – tai kalbos taisyklės, leidžiančios mums bendrauti ir visiems kitus suprasti.

Semantika – tai taisyklės, kuriomis remiantis suprantame kalbos prasmę. Sintaksė – tai taisyklės, kuriomis remiantis dėstome žodžius sakinyje.

KALBOS RAIDA: 1) „Gugavimo stadija“ nuo 4 mėnesių iki 1 metų – jos metu kūdikiai savaime lengvai taria įvairius garsus (net neturinčius nieko bendra su jų gimtąja kalba) 2) Vieno žodžio stadija: nuo 1 iki 2 metų, naudoja vieno žodžio ilgumo sakinius, dažniausiai reiškiančius jiems svarbius dalykus 3) Dviejų žodžių stadija: prasideda antrais gyvenimo metais – sakiniai sudaromi iš 2 žodžių (daugiausiai iš daiktavardžių ir veiksmažodžių), vaiko kalba primena siunčiamas telegramas (dar vadinama telegramų kalba).

34

Kalbos raidos aiškinimas: 1) Bihevioristinė samprata – kalbos raidą galima paaiškinti žinomais mokymosi dėsniais. 2) Kognityvinė samprata (Naomo Chomsky požiūris) – kalba yra beveik visiškai įgimtas dalykas. Kalbos raida panaši į lytinį brendimą: įgimto „universalios gramatikos“ dėka vaikai lengvai išmoksta bet kurios jų girdimos kalbos gramatikos. Kalbos išmokimui yra jautrus amžiaus tarpsnis, jį praleidus vėliaus mokytis kalbą tampa gerokai sunkiau.

GYVŪNŲ KALBA:Bitės savo šokiu sugeba perteikti informaciją apie nektaro šaltinį. Beždžionės išmoksta gestų

kalbą, sugeba kūrybiškai derinti žodžius, tačiau tai atlikti joms yra labai sunku, be to, lieka neaišku, kiek tai ką jos daro įtakoja kalbos suvokimą, kiek elementariai dresūra.

MĄSTYMAS IR KALBA: Mąstymas veikia mūsų kalbą, kuri veikia mąstymą. Lingvistinio reliatyvumo hipotezė

(Benjaminas Lec Whorfas) – skirtingos kalbos turi skirtingos tikrovės sampratas: kalba formuoja žmogaus mintis (pavyzdžiui: eskimai turi keletą žodžių sniegui žymėti, todėl sniegą, jie gali suvokti kitaip, negu tas, kalbą vartojantis žmogus, kuriose sniegas žymimas paprasčiausiai vienu žodžiu – sniegas). Tačiau galime mąstyti ir be kalbos: kalba padeda perteikti tai, ką mes mąstome.

INTELEKTAS

INTELEKTO POŽYMIAI: 1) Sugebėjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis;2) Gebėjimas prisitaikyti prie kintančios aplinkos; 3) Gebėjimas mokytis iš patirties;4) Gebėjimas spręsti problemas;5) Gebėjimas reguliuoti savo elgesį.

Intelekto testas – tai standartizuotos metodikos, skirtos asmens proto gebėjimams įvertinti ir palyginti su kitų žmonių gebėjimais.

INTELEKTO TESTŲ IŠTAKOS: 1) Francis Galton (19-20a.) pradėjo ”eugenikos” sąjūdį. Jis pirmasis sugalvojo išmatuoti žmonių įgimtus protinius sugebėjimus. Jo intelekto vertinimus buvo pagrįstos reakcijos laiko, jutimo aštrumo, raumenų jėgos, kūno proporcijų matavimu.2) Alfred Binet (1857-1911). 1904 m. jis parengė objektyvų testą, leidžiantį atpažinti vaikus, kuriems per sunku mokytis pagal bendrą programą. Jis sugalvojo „ protinio amžiaus“ sąvoką, t.y. chronologinį amžių kuriam būdingas tam tikras protinių sugebėjimų lygis. Binet manė, kad intelekto trūkumą nulemia neigiama aplinkos įtaka.3) Lewis Termann (1877-1956) adaptavo Binet testą JAV populiacijai, papildė jį naujomis užduotimis ir taip sukūrė pirmą ir dabar dar plačiai naudojamą intelekto matavimo testą. Jis manė, kad protiniai sugebėjimai yra paveldimi, todėl buvo „susikrimtęs dėl kai kurių etninių grupių bukumo“ (žydų).4)William Stern (1871-1938) sugalvojo intelekto koeficiento terminą (IQ)

35

Protinis amžiusIQ = ------------------------- x 100 Chronologinis amžius

Dabar IQ skaičiuojamas lyginant individualius tiriamojo testo rezultatus ir tos amžiaus grupės, kuriai priklauso vidurkiui

ŠIUOLAIKINIAI TESTAI. Mokslumo testai – tai testai, skirti numatyti žmogaus gebėjimą mokytis ką nors naują. Mokėjimo testai skirti išsiaiškinti tai, ką asmuo yra išmokęs. Intelekto testas yra taikomas plačiausiai. Jis turi atskirti skales verbaliniam ir neverbaliniam

intelektui įvertinti, sukurti atskiri testai įvairaus amžiaus vaikams. Raveno progresuojančių matricų testas – tai plačiai taikomas testas, patogus tuo, kad jame nėra

vartojama kalba.

TESTŲ SUDARYMO PRINCIPAI. Pagrindiniai reikalavimai intelekto testams: Tam, kad testas būtų pripažintas, jis turi būti standartizuotas, patikimas ir validus; Standartizavimas – tai vidutinių testo atlikimo normų būdingų tiriamai populiacijai, nustatymas.

Testo rezultatai esant pakankamai didelei tiriamųjų grupei pasiskirsto pagal normalųjį skirstinį. Patikimumas – tai testo rezultatų pastovumo matas; Validumas – nustato ar testas iš tikrųjų matuoja tai, ką turėtų matuoti. Turinio validumas – kiek

testo užduotys iš tikrųjų matuoja protinius sugebėjimus. Kriterijaus validumas – kiek testas apskritai matuoja tai, ką mes vediname intelekto sugebėjimais (pavyzdžiui, ar testo pagalba nustatytas aukštasis IQ sąlygoja efektyvesnį problemų sprendimą, geresnę adaptaciją). Prognostinis validumas – kiek remdamiesi testo rezultatais galime prognozuoti žmonių socialinę adaptaciją, pasiekimus.

Kas yra intelektas? Ar intelektas priklauso nuo kultūros? Jei vienu svarbiausių požymių laikysime sugebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, tai turėsim

pripažinti, kad intelekto testai privalo atsižvelgti į tiriamųjų kultūrinę aplinką. Intelektas – vienas bendras gebėjimas ar keletas skirtingų gebėjimų? Charles Spearman (1963-1945) remdamasis aktorine analize nustatė, jog yra bendrasis intelektas, kuris turi būti laikomas konkrečių gebėjimų pagrindimu. Howard Gardner atliko plačius intelekto gebėjimų tyrimus ir jais įrodinėjo kad žmonių intelektas priklauso nuo įvairių faktorių. Gardner išskirtos intelekto rūšys: kalbinis, loginis – matematinis, muzikinis, kūniškasis, erdvinis, tarpasmeninis, vidinis asmeniškasis. Robertas Sternbergas pasiūlė kitokią intelekto rūšių klasifikaciją: akademinis (teorinėms problemoms spręsti), praktinis (kasdieniškoms problemoms spręsti), kūrybinis (atsiskleidžiantis reaguojant į naujas situacijas).Nancy Cantor ir John Kihlstorm (1987) pasiūlė nuo akademinio intelekto atskirti socialinį intelekto gebėjimą suprasti socialines situacijas ir sėkmingai su jomis tvarkytis.

Kintantis ar pastovus ? Pirmaisiais 3 gyvenimo metais praktiškai neįmanoma tiksliai išmatuoti vaikų intelekto dydžio.

Tarp 3-7 gyvenimo metų atsiranda tam tikra koreliacija lyginant šiame tarpsnyje gautus intelekto matavimus atliktus suaugusiųjų amžiuje, tačiau pasitaiko ir esminių intelekto požymių (nuo 7 gyvenimo metų intelekto gebėjimai tampa stabilūs).

Intelekto kraštutinumai:● Protinis atsilikimas – tai protinių gebėjimų stoka, nustatomas jei IQ yra žemesnis nei 70 svyruoja nuo lengvo atsilikimo iki stambaus, sąlygoja prastą socialinę adaptaciją, nesugebėjimą savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą. ● Dauno sindromas

36

Intelektas ir kūrybingumas. Kūrybingumas – tai gebėjimas kurti idėjas, kurios yra naujos ir vertingos. Kūrybingumui

būtinas tam tikras intelekto lygis, tačiau tiesioginio ryšio tarp aukšto intelekto ir kūrybingumo nėra. Be intelekto pastangų, kūrybingumui reikia nusimanymo, geros vaizduotės, drąsios azartiškos asmenybės, aukštos vidinės motyvacijos, kūrybiškos aplinkos.

Intelekto matavimo pavojai.Netinkamai naudojami intelekto testai gali būti tapti šališkumo, diskriminacijos ir netgi rimtų

konfliktų šaltiniu (pavyzdžiui: kaip reaguoti į tai, kad Amerikos azijiečių IQ aukštesni nei baltųjų, o baltųjų aukštesni nei juodaodžių (ar čia paveldimumas ar ugdymo rezultatas).

EMOCIJOS

Emocijos - tai psichologinė reakcijos, kurias sudaro fiziologinio sužadinimo, išraiškos veiksmų ir sąmoningos patirties, sąveika.

EMOCIJŲ FUNKCIJOS : Motyvacinė – skatina atlikti tam tikrus veiksmus. Informacinė – informuoja apie tarpasmeninių santykių pobūdį, tikslų pasiekimo lygį. Reguliacinė – teikdamos informaciją ir skatindamos tam tikrai veiklai, emocijos aktyviai

dalyvauja žmogaus elgesio reguliacijoje.

Pagrindinės emocijos (pagal C.Izard): džiaugsmas, susidomėjimas, nuostaba, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta, baimė, gėda, kaltė.

EMOCIJŲ TEORIJOS. James Lange emocijų teorija – emocijos suvokiamos tuomet, kai įsisąmoninamas aplinkos

dirgiklių sukeltos fiziologinės reakcijos. Cannon Bacon – emocijas sukeliantis dirgiklis vienu metu sukelia: fiziologines reakcijas,

subjektų emocijų išgyvenimą. Schahter tyrimų teorija: tam kad išgyventum emocijas reikia: fiziologinio sujaudinimo,

kognityvinio situacijos įvertinimo. Lazarus. „Kognityvinė-motyvacinė santykių emocijų teorija“. Pagrindiniai teiginiai: kognityvinė

– emocijoms kelti reikalingas kognityvinis situacijos įvertinimas. Motyvacinė – emocijos skatina žmones tam tikrai veikai. Santykių – kiekviena emocija atspindi specifinį santykį tarp situacijos ir siekiamų tikslų

Emocinio sujaudinimo poveikis veiklos rezultatams . 1) Bendra tendencija: kuo sudėtingesnė užduotis, tuo didesnė emocinio sujaudinimo įtaka veiklos rezultatams, emocinis poveikis kognityvinei veiklai. 2) Nerimas gali trukdyti sutelkti dėmesį ir sumažinti darbinės atminties apimtį: gali veikti informacijos kodavimo ir dekodavimo procesus.3) Ekstremalūs emociniai išgyvenimai gali paveikti smegenų struktūrą.

Melo detektorius-poligrafas. Naudojamas melavimo faktams nustatyti. Remiasi fiziologinėmis reakcijomis, kurios eina kartu su emociniais išgyvenimais matavimu: prakaitavimas, širdies darbo, kvėpavimo pakitimais.

37

EMOCINIS INTELEKTAS. Komponentai: emocijų atpažinimas iš neverbalinio elgesio; tikslus savo emocinių reakcijų įvardijimas; žinojimas kokią informaciją sukelia kiekviena emocija; sugebėjimas suprasti, ką kitas žmogus konkrečiai nori perduoti savo emocijomis; sugebėjimas tiksliai išreikšt emocijas; sugebėjimas kontroliuoti emocijas.

.

38