BENDRUOMENĖS RYŠYS SU GRAŽUTĖS REGIONINIU PARKU

Bendruomenės programa tvariam vystymuisi

tyrimo ataskaita

2014

FACULTY OF SCIENCE/ Department of Geography/ Miisa Pietilä, Finland

Pratarmė

Gamtos, istorinio ir kultūrinio paveldo apsauga yra vienas iš pagrindinių elementų, ateities kartoms suteikiantis aukštos kokybės gyvenimo sąlygas. Vienas iš veiksmingiausių būdų atlikti šią užduotį yra saugomų teritorijų kaip pagrindinių visos visuomenės bendro paveldo saugojimo vietų įvardijimas. Vis dėlto, visuomenės dalis, kuri labiausiai tiesiogiai prisideda prie šių procesų, t.y. saugomose teritorijose arba artimiausioje kaimynystėje gyvenantys žmonės, ne visada žino apie juos supančias vertybes ir dėl šios priežasties jie nežino apie priemonių, kurios yra įgyvendinamos, siekiant jas apsaugoti, poreikį. Tuo pačiu metu, jie taip pat nežino ir apie turizmo plėtros privalumus.

Remiantis ankstesne patirtimi Baltijos jūros regione, vietos bendruomenių nariai ir saugomose teritorijose dirbantys asmenys įvertintų glaudesnį bendradarbiavimą ir žinias, tačiau jie dažnai praneša apie ribotą interesų grupių tarpusavio sąveiką. Kol laiko ir finansiniai ištekliai buvo vertinami kaip pagrindinės riboto bendradarbiavimo priežastys, dėl informacijos apie saugomų teritorijų valdymo klausimus ir vietos poreikius stokos taip pat atsirado neatitikimų, nepasitikėjimo ir skirtingų požiūrių tarp valdžios institucijų ir bendruomenių. Pavyzdžiui, „COASTSUST“ projekto, kur dėmesys buvo sutelktas į Archipelago nacionalinį parką (Suomija), vakarų Estijos Archipelago biosferos rezervatą, šiaurės Vidzeme biosferos rezervatą (Latvija) ir Kuršių nerijos nacionalinį parką (Lietuva), pagrindinė išvada buvo ta, kad egzistuoja didelis informacijos atotrūkis tarp sričių (t.y. valdžios institucijų) ir vietos gyventojų, o tai lemia ribotą grupių bendradarbiavimą (Grönholm ir kt., 2007; taip pat žr. Rämet ir kt., 2005). Dėl šios priežasties atsirado iššūkių, susijusių su saugomų teritorijų valdymo ir bendruomenės dalyvavimo ir įtraukties tvarumu.

Atsižvelgiant į tarptautinio bendradarbiavimo teikiamus privalumus, neformalus mokymasis visą gyvenimą yra geriausias būdas prisidėti prie abiejų – vietos gyventojų sąmoningumo apie juos supančias vertybes ir saugomų teritorijų vadovų informuotumą apie jose gyvenančių žmonių poreikius; bei esant įsitikinus, kad šis derinys užtikrina sėkmingą ir tvarią plėtrą bei mūsų bendro paveldo apsaugą platesniu mastu, 2013 metais buvo parengtas „Bendruomenės programos tvariam vystymuisi“ projektas ir pradėtas įgyvendinti per „NordPlus Adult“ suaugusiųjų švietimo programą. Jis apima trijų skirtingų šalių teritorijas (šiaurės rytų Suomijoje esantis Oulankos nacionalinis parkas ir Syöte nacionalinis parkas Suomijoje, Kemeri nacionalinis parkas Latvijoje ir Gražutės regioninis parkas Lietuvoje), jų valdymo sistemą, dydį, gyventojų skaičių, darnaus turizmo plėtrą ir kitus aspektus. Projekto partneriai: Metsähallitus gamtos paveldo tarnyba (Suomija), Oulu universitetas (Suomija), Ķemeri nacionalinio parko fondas (Latvija) ir Gražutės regioninio parko direkcija (Lietuva).

Ši ataskaita yra pirmasis šio projekto etapas – 2013 metais atlikto išsamaus vietos gyventojų teritorijose tyrimo rezultatų analizė. Jais bus remiamasi, kiekvienai teritorijai sudarant veiksmų planą, skirtą vietos gyventojų poreikiams patenkinti. Visų projekto vykdymo metu vykusių procesų metu gauta patirtis – duomenų rinkimas, rezultatų analizė, veiksmų planų sudarymas, t.t. – bus sujungta į bendrą „Bendruomenės programą“, skirtą saugomoms teritorijoms, dalyvaujančioms tvarios turizmo plėtros procese, ir kurią tikimasi užbaigti 2014 m. pabaigoje. Sekantys veiksmų planų įgyvendinimo etapo žingsniai bus grindžiami, suderinant vietos, regioninės ir tarptautinės plėtros projektų išteklius ir iniciatyvas.

3

Turinys

1 Įvadas ........................................................................................................................................ 4

1.1 Tyrimų sritis ..................................................................................................................... 5

1.2 Tyrimo metodai ir medžiaga ........................................................................................... 6

2 Tyrimo rezultatai ....................................................................................................................... 9

2.1 Bendruomenės dalyvavimas poilsiaujant lauke .............................................................. 9

2.2 Požiūris į turizmą ........................................................................................................... 14

2.3 Požiūris į gamtosaugą .................................................................................................... 19

2.4 Komunikacija ir savanorystė .......................................................................................... 23

3 Apibendrinimas ...................................................................................................................... 27

Priedai

1 priedas. Apklausos klausimynas

2 priedas. Žemėlapyje nurodyti plėtros poreikiai

3 priedas. Suvokiamas turizmo ir gamtos apsaugos poveikis pagal regionus

4 priedas. Gyventojų pastabos dėl turizmo ir gamtos apsaugos Gražutės regioniniame parke

4

1 Įvadas

Žmonių, gyvenančių turizmo paveiktuose regionuose, prašoma susidoroti su vis augančiais

turizmo poveikiais jų kasdieniame gyvenime. Pastebėdami, kad turizmas taip pat turi ir teigiamą

poveikį, turizmo vietovių bendruomenės dažnai susiduria su „plėtros dilema“, kuri reiškia, kad jų

reikalaujama rasti kompromisą tarp naudos, kurios jie tikisi gauti iš turizmo veiklos, ir neigiamų

pasekmių, kurias gali sukelti turizmo plėtra (Sharpley, 2014). Šių aspektų išnagrinėjimas yra

labai svarbus, siekiant nepaviršutiniškai suprasti jų sudėtingumą.

Bendruomenės požiūrių žinojimas taip pat yra labai svarbus, plėtojant turizmą, nes vietos

gyventojų palaikymas turizmo pramonei yra laikomas svarbiu turizmo sistemos sėkmės

veiksniu (Getz, 1983; Sharpley, 2014) ir pagrindiniu atskirų turistų traukos veiksniu

(Järviluoma, 1993). Kadangi, sakoma, kad turizmo sėkmė priklauso nuo jo palaikymo, labai

svarbu, kad priimančioji bendruomenė suprastų, stebėtų ir valdytų turizmo poveikį (Deery ir

kt., 2012).

Valdymo požiūriu, ypatingai svarbi sistemingai renkama informacija apie vietos gyventojų

požiūrį į turizmą. Kadangi vyraujanti paradigma turizmo plėtrai pabrėžia „valdymo pagal

tikslus“ principą (Moore ir kt., 2003), todėl, norint stebėti galimus pokyčius socialinėje,

fizinėje ir ekonominėje aplinkose, yra reikalingi rodikliai. Tuo pačiu metu, valdymo procese

pradėta raginti visuomenę aktyviai dalyvauti ir pareikšti nuomonę. Todėl, norint imtis

valdymo veiksmų, reikia daugiau rodiklių, kurie atskleistų galimus pokyčius iš ankstesnės

perspektyvos. Kaip teigia McGehee ir Andereck (2004): planavimo požiūriu, suprasti tai, kaip

gyventojai suvokia turizmo poveikį, yra taip pat svarbu arba net dar svarbiau, nei suprasti patį

poveikį. Be to, bendruomenės perspektyvų stebėsena yra būtina, siekiant valdyti taip, kad

poveikis neviršytų tų ribų, kurias bendruomenė mano esant priimtinomis (Deery ir kt., 2012).

Turizmo plėtros bendruomenės požiūriu nagrinėjimas yra svarbus iš etinės pusės. Kadangi

turizmas dažnai laikomas pramone, kuri daugiausia dėmesio skiria ekonomikos aspektui, tai

leidžia lengvai susidaryti tokiai situacijai, kai vartotojų (nevietinių žmonių) poreikiai ir

įsitikinimai bei pramonė yra pagrindinės turizmo plėtros gairės (Saarinen, 2013). Todėl, turistų

traukos centruose kyla pavojus sukurti tokias vietas, kurios atstovauja ne vietos gyventojų, o

nevietinės turizmo pramonės vertybes, poreikius ir veiklą (Saarinen, 2004). Siekiant daugiau

prisidėti prie tvarios plėtros teisingumo principo, reikėtų pabrėžti bendruomenės

perspektyvas.

Apskritai, pagrindinis tvaraus gamtos išteklių naudojimo principas yra dalyvavimas: ypač, kai

tai yra susiję su viešomis vietomis, vietos gyventojai turėtų turėti lygias galimybes dalyvauti,

būti atsakingais ir turėti naudos iš galimybių, kurių suteikia plėtra, paremta gamtos išteklių

naudojimu. Šis tyrimas atliekamas, siekiant išnagrinėti vietos bendruomenės požiūrį į turizmą

ir gamtos apsaugą Gražutės regioniniame parke.

5

Taigi, šio tyrimo tikslas yra padidinti vietos gyventojų dalyvavimą ir galią, naudojant

gamtos išteklius. Šio tyrimo rezultatai gali būti naudojami, priimant sprendimus dėl

turizmo plėtros ir platesnio masto veiksmus draustiniuose.

1.1 Tyrimų sritis

Gražutės regioninio parko direkcija (GRPD) yra biudžetinė įstaiga, vykdanti saugomos

teritorijos valdymą – Gražutės regioninis parkas (31 933 ha) (GRP). GRP buvo įkurtas 1992

metais, siekiant išsaugoti ir atkurti gamtos ir kultūrinį paveldą ežeringo ir miškingo

kraštovaizdžio Šventosios upės aukštupio teritorijoje, bei organizuoti tvarų jos išteklių

naudojimą, skleisti aplinkosaugos idėjas ir didinti vietinių gyventojų bei parko lankytojų

sąmoningumą ekosistemų srityje. GRPD yra įsikūrusi Salake, Laisvoji a. 14, Zarasų rajone.

Gamtos ir kultūros objektais, paminklais ir kitomis vertybėmis rūpinasi 6 darbuotojai ir

savanoriai. Parko darbuotojai organizuoja mokslinius tyrimus, renka duomenis ir informaciją

apie gamtos ir kultūros vertybes teritorijoje, teikia ją lankytojams GRP lankytojų centre arba

leidiniuose, sudaro sąlygas apsilankyti parke, nedarant žalos gamtai, bei užsiima ekologiniu

švietimu. Nuo 2007 metų GRPD prioritetu yra tvari plėtra, o 2010 metais GRP buvo pripažintas

„Patraukliausia vandens turizmo vietove Lietuvoje“ Europos Komisijos projekte EDEN

(„Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ – tai projektas, skatinantis tvaraus turizmo vystymo

modelius visoje Europos Sąjungoje). Visa Gražutės regioninio parko teritorija, išskyrus,

rekreacines, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties zonas, Europos Komisijos sprendimu

pripažinta teritorija, atitinkančia svarbiausius nustatytus natūralios buveinės apsaugos atrankos

kriterijus.

Lietuva yra 53 iš 218 Europos Sąjungos saugomų teritorijų pagal Buveinių direktyvoje

pateiktą buveinių tipų sąrašą. Saugomos buveinės yra įvairių tipų: jūrų, gėlųjų vandenų,

smėlynų, pievų, miškų ir pelkių buveinės. Lietuvai įstojus į ES, ji įgavo teisę numatyti apsaugą

europinės reikšmės buveinėms. Tai yra ne tik Europos Sąjungos įsipareigojimas – ji galės

tinkamai prižiūrėti teritoriją, kad būtų galima ilgai mėgautis unikaliomis gamtos vertybėmis ir

palikti jas ateities kartoms.

Gražutės regioninis parkas yra saugomų teritorijų kompleksas, padalintas į

funkcines prioritetines zonas: gyvenamoji (1,3%), žemės ūkio (1,4%), miškų (17,1%),

rekreacinė (4,5%), draustinio (45,8%), ekologinės apsaugos (24,2%), kita (vandens) (5,7%),

apsauginė (buferinė) (443 ha).

Gyventojų skaičius

Gražutės regioninis parkas apima dalį dviejų rajonų teritorijos: Zarasų ir Ignalinos. Pastarosios

yra padalintos į seniūnijas: Antalieptės, Degučių, Salako, Zarasų ir Dūkšto. Gražutės regioninio

6

parko teritorijoje iš viso gyvena apie 1800 gyventojų (didžioji dalis Salake). Gyventojų skaičius

mažėja, o dauguma gyventojų yra pensinio amžiaus.

Pagrindinės ūkinės veiklos rajone yra susijusios su miško ruoša, medienos apdorojimu, žemės

ūkiu, žuvininkyste, bei turizmo paslaugomis – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis.

1.2 Tyrimo metodai ir medžiaga

Metodai

Šio tyrimo duomenys buvo surinkti, 2013 metų gruodžio mėn. atliekant išsamią apklausą. Iš viso

buvo Gražutės regioninio parko teritorijoje gyvenantiems žmonėms buvo pateikti 385

klausimynai. Respondentams buvo skiriamos dvi-trys dienos užpildyti klausimynus, kurie po to

buvo surinkti. Siekiant palengvinti klausimynų pateikimą ir surinkimą buvo pasinaudota pašto

dėžutėmis. Kai kuriais atvejais, ypač kai respondentas buvo senyvo amžiaus, jam buvo suteikta

pagalba, pildant klausimyną. Užpildyti klausimyną truko nuo 20 minučių iki vienos valandos.

Klausimyną sudarė keturios dalys. Pirmojoje dalyje,, respondentų buvo klausiama apie jų poilsį

gamtoje regioninio parko teritorijoje ir norą įsitraukti į savanorišką veiklą. Antrojoje dalyje, buvo

klausiama apie respondentų požiūrį į turizmą, po kurio sekė požiūris į gamtos apsaugą.

Pabaigoje, respondentų buvo klausiama individualios informacijos. Daugiausiai klausimyno

atsakymų buvo parengta pagal Likerto skalę, tačiau taip pat buvo įtraukta ir atvirų klausimų.

Klausimynas yra pateiktas 1 priede.

Šio tyrimo rezultatai yra išanalizuoti ir pateikiami kryžminėse lentelėse, atitinkami paskirsčius jas

visoje tyrimo ataskaitoje. Bendras požiūris į turizmą ir gamtos apsaugą aiškinamas, pateikiant

vidurkį, kuris buvo apskaičiuotas pagal Likerto skalės balus. Sąsaja tarp respondentų individualių

veiksnių ir požiūrių buvo nustatoma, naudojant X2 testą. Atsižvelgiant į šias vidutines reikšmes,

statistinis reikšmingumas tarp skirtingų gyventojų grupių buvo nustatytas, taikant vienos

krypties ANOVA („one-way ANOVA“) metodą. Skirtumai, kurie lėmė mažesnes nei 0,05 p vertes,

buvo laikomi statistiškai reikšmingais ir jie įtraukti į šio tyrimo ataskaitą.

Tyrimo medžiaga

Tyrimo populiaciją sudaro Gražutės regioninio parko teritorijoje gyvenantys žmonės. Siekiant

gauti reprezentatyviąją populiacijos imtį, tyrimo teritorija buvo suskirstyta į seniūnijas. Šiose

seniūnijose gyvenančių gyventojų skaičius buvo panaudotas, nustatant namų ūkių skaičių

kiekvienoje teritorijos dalyje. Mažesnėse seniūnijose visi namų ūkiai buvo įtraukti į tyrimo imtį:

Zarasų seniūnija (nustatyta 50 namų ūkių), Dūkšto seniūnija (70 n. ū.) ir Antalieptės seniūnija

(150 n. ū.). Dvejose didžiausiose, t.y. Degučių ir Salako, seniūnijose atsitiktiniu būdu buvo

7

pasirinkta po 200 namų ūkių. Turmanto seniūnija buvo išbraukta iš tyrimo imties dėl per mažo

skaičiaus namų ūkių (2).

Realizuotą imtį sudarė iš viso 233 namų ūkiai, todėl atsakymų lygis buvo 60%. Daugiausiai

respondentų (43%), kurie užpildė klausimyną, gyvena Salako seniūnijoje. Beveik pusė iš

respondentų šioje teritorijoje yra naujakuriai. Mažiausias pajamas gaunančių gyventojų grupė

buvo labiausiai reprezentatyvi, nes 49 proc. respondentų nurodė, kad jie uždirba mažiau nei

12 000 LT. Atsakinėjant į klausimyno klausimus, vyrai buvo labiau nekantrūs nei moterys.

Gyventojų išsilavinimas yra gana vienodas, tačiau tokių respondentų, kurie turi tik pradinį arba

panašų išsilavinimą, kiekis sudarė mažumą. Daugumos respondentų amžius 46-65, o didžiausią

grupę pagal užsiėmimą sudarė pensininkai (40% visų respondentų). 18 proc. respondentų

nurodė, kad dirba turizmo srityje. 43 proc. respondentų turi nuosavos žemės ir 18 proc.

respondentų nurodė, kad parko teritorijoje turi antruosius namus (1 lentelė).

8

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal atskirus veiksnius.

Gimtasis rajonas n % Išsilavinimas n % Zarasų seniūnija 12 5 Pradinis arba panašus 12 5 Dūkšto seniūnija 24 10 Vidurinis 42 18 Salako seniūnija 99 43 Profesinis 52 22 Antalieptės seniūnija 51 22 Aukštasis neuniversitetinis 54 23 Degučių seniūnija 38 16 Aukštasis universitetinis 61 26 Nenurodyta 9 4 Nenurodyta 12 5

Kilmė n % Amžius n % Vietinis 86 37 45 m. ir jaunesni 51 22 Grįžęs 28 12 45-65 m. 96 41 Atvykėlis 107 46 65 m. ir vyresni 68 29 Nenurodyta 12 5 Nenurodyta 18 8

Pajamos n % Užsiėmimas n % mažiau nei 12 000 LT 113 49 Verslininkas arba savarankiškai dirbantis asmuo 13 6 12 001 – 42 000 LT 58 25 Samdomas darbininkas 66 28 42 001 – 72 000 LT 10 4 Bedarbis 32 14 daugiau nei 72 001 LT 6 3 Pensininkas 94 40 Nenurodyta 45 19 Kita 15 7 Nenurodyta 13 6

Lytis n % Su turizmu susijęs darbas n % Vyras 133 57 Taip 41 18 Moteris 91 39 Ne 154 66 Nenurodyta 9 4 Nenurodyta 15 6

Antrųjų namų savininkas n % Žemės savininkas n % Ne 154 66 Ne 108 46 Taip 41 18 Taip 101 43 Nenurodyta 38 16 Nenurodyta 24 10

9

2 Tyrimo rezultatai

Šioje tyrimo ataskaitoje tyrimo rezultatai suskirstyti į keturias dalis. Pirmoje dalyje pateikiama,

kaip Gražutės regioninio parko teritorijoje gyvenantys žmonės naudojasi parku poilsiavimui

lauke ir kaip jie suvokia parko infrastruktūrą ir paslaugas, prisidedančias prie jų naudojimosi

parku. Antrojoje šios tyrimo ataskaitos dalyje dėmesys sutelkiamas į gyventojų požiūrį į turizmą

ir kaip jie suvokia turizmo poveikį parko teritorijoje. Sekančioje dalyje pateikiamas gyventojų

požiūris į gamtos apsaugą ir koks yra apsaugos poveikis tiriamoje teritorijoje. Paskutinėje šios

tyrimo ataskaitos dalyje pristatoma, kaip vietiniai žmonės yra informuojami apie parką ir kaip jie

norėtų prisidėti prie savanoriškos veiklos.

2.1 Bendruomenės dalyvavimas poilsiaujant lauke

Pagrindinė Gražutės regioninio parko gyventojų veikla yra gamtos gėrybių rinkimas. Pusė

respondentų (52%) nurodė, kad jie dažnai renka gamtos gėrybes parko teritorijoje, t.y.

mažiausiai du kartus per mėnesį. Pasivaikščiojimai ir žygiai taip pat yra populiari gyventojų

veikla, nes daugiau nei 30 proc. respondentų nurodė dalyvaujantys šioje veikloje dažnai ir 47

proc. – kartais. Daugiau nei pusė respondentų dažnai arba kartais važinėjasi dviračiais, stebi

arba fotografuoja gamtą, žvejoja ir iškylauja gamtoje. Veiklos, kuriomis gyventojai užsiima

rečiausiai, yra: plaukimas baidarėmis, slidinėjimas ir medžioklė (1 pav.).

1 pav. Santykinis gyventojų dalyvavimo veiklose lauke parko teritorijoje pasiskirstymas.

10

Be veiklų, kuriomis šiuo metu galima užsiimti parko teritorijoje, gyventojai išreiškė susidomėjimą

jodinėjimu, dažasvydžiu ir žiemos sportu, pvz. slidinėjimu. “Nuotykių parkas – laipiojimas

medžiuose” taip pat pasirodė įdomus vienam respondentui.

Parko infrastruktūra ir paslaugos, prisidedančios prie poilsiavimo lauke

Gražutės regioninio parko gyventojai mano, kad regioninio parko infrastruktūra ir paslaugos

labiausiai prisideda prie pačių populiariausių veiklų: vaikščiojimas, gamtos stebėjimas ir

važinėjimas dviračiu. Daugiau nei 60 proc. respondentų nurodė, kad infrastruktūra ir paslaugos

prie šių veiklų prisideda puikiai arba gana gerai. Respondentai nurodė, kad prie slidinėjimo tai

prisideda mažiausiai, nes beveik 20 proc. respondentų mano, kad parko infrastruktūra ir

paslaugos prisideda prie slidinėjimo labai blogai arba gana prastai. Beveik 10 proc. respondentų

mano, kad infrastruktūra ir paslaugos mažai prisideda prie iškylavimo prie laužo parko

teritorijoje (2 pav.).

2 pav. Santykinis gyventojų nuomonės apie infrastruktūros ir paslaugų įtaką įvairioms veiklos lauke

pasiskirstymas.

11

Rekreacinės zonos Gražutės regioniniame parke

Iš viso respondentai nurodė 287 vietas, kuriomis jie naudojasi poilsiui Gražutės regioniniame

parke. Pagal šiuos žymėjimus, pagrindinės poilsiaviečių vietos yra trijose zonose: Luodžio ežeras,

Bikėnai ir Antalieptė. Degučių apylinkės taip pat buvo visos pažymėtos kaip gana populiari

vietovė poilsiavimui lauke (3 pav.).

Didžiojoje dalyje žemėlapyje pažymėtų vietų, kurias reikėtų tobulinti, tvarkyti, ar plėsti, yra

reikalinga infrastruktūros plėtra: dvarai, vandens malūnai, kanalai ir užtvankos, kuriems

reikalinga rekonstrukcija. Respondentai nurodė, kad turizmo infrastruktūra, pvz. automobilių

stovėjimo vietos ir stovyklavietės turėtų būti geriau prižiūrimos, ir pažymėjo kelis kelius, kuriems

reikalingas remontas. Poilsio vietų infrastruktūrą, kurią reikėtų tobulinti, apima suoliukų, stalų,

laiptų remontas ir t.t. Be to, buvo pažymėtos kelios vietos, kurias reikėtų sutvarkyti, ir kelios

vietos, kurio reikalingi nauji informaciniai stendai, kelrodžiai (3 pav.). Pažymėti plėtros poreikiai

pagal kiekvieną kategoriją yra pateikti 2 priede.

3 pav. Gražutės regioninio parko naudojimo poilsiavimui intensyvumas ir vietos, kuriose yra plėtros

poreikis.

/tekstai paveikslėlyje/ Gražutės regioninio parko naudojimo poilsiavimui intensyvumas ir vietos, kuriose yra plėtros poreikis Parengė: © Mikko Kesala, Oulu universiteto Geografijos fakultetas Plėtros poreikiai

Kelio remontas (n=3) Poilsio vietos plėtra (n=9)

Kita infrastruktūros plėtra (n=30)

Aplinkos tvarkymas (n=5)

Informacinių priemonių

tobulinimas (n=7)

Nepaaiškinta arba kita (n=25)

12

Pažymėtų vietų kiekis Vietinės reikšmės kelias

Vidaus reikšmės kelias

Savivaldybės ribos

Regioninio parko teritorija

Miestas

Regioniniu mastu, Dūkšto ežeras buvo nurodytas kaip vieta, kurioje ypač reikalinga naujo poilsio

infrastruktūra, pvz. stalai ir suoliukai. Taip pat nemažai respondentų pažymėjo, kad Dūkšto

centre reikėtų daugiau informacinių stendų, kelrodžių. Luodžio ežero teritorijoje pažymėtas

vietas reikėtų tvarkyti, išvalyti ir plėsti infrastruktūrą, ypač iš Luodžio paplūdimio pusės.

Antalieptės teritorijoje buvo gana nemažai pažymėtų vietų, kuriose reikėtų suremontuoti

lieptus, sutvarkyti užtvankas ir vandens malūnus. Degučių teritorijoje nurodytose vietose yra

įvairiapusiškų tobulinimų poreikis (4 pav.).

Antalieptė

Kanalo tvarkymas

Vandens malūno tvarkymas

Liepto ir laiptų remontas

Lieptas

Užtvankos tvarkymas

Šavašos tako rekonstrukcija

Liepto ir laiptų remontas

Lūžų miško valymas

Žvilbučių dvaro tvarkymas

Degučiai

Degučių bažnyčios tvarkymas

Degučių pilkapio tvarkymas

Degučių laisvės paminklo tvarkymas

Degučių piliakalnio tvarkymas

Kelio ežero link tvarkymas

Priėjimų ir stovyklaviečių įrengimas prie Ažukalnio ež.

Stovyklavietės tvarkymas

Automobilių stovėjimo aikštelė

Reikalingos šiukšliadėžės

Tiltiškių energetikos muziejaus tvarkymas ir plėtra

13

Salakas

Kapinių tvarkymas, kad jos nesunyktų

Partizanų kapavietės paženklinimas

Reikalingas Salako kelrodis

Automobilių stovėjimo aikštelė

Luodžio ežero pakrantės tvarkymas

Įkalinimo centro vietos ženklinimas

Laisvojoje aikštėje pažymėti kartuvių vietą

Paplūdimio valymas

Aplinkos tvarkymas

Suoliukų tvarkymas

Sabalunkos poilsiavietės tvarkymas

Vandens infrastruktūra

Dūkštas

Ežero pakrantės, suoliukų ir stalų tvarkymas, reikalingas parko

žemėlapis

Reikalingi nauji suoliukai ir ženklas

Reikalingi suoliukai, stalai ir pavėsinė

Reikalingas Gražutės regioninio parko kelrodis

Šiukšlių surinkimas

Reikalingas Gražutės regioninio parko kelrodis

Turizmo infrastruktūros plėtra

Reikalingas ženklas „Pažemiškis“ prieš vietinės reikšmės kelią

Dūkšto dvaro plėtra

4 pav. Plėtros poreikis įvairiuose Gražutės regioninio parko kaimuose

14

2.2 Požiūris į turizmą

Beveik pusė respondentų (49%) mano, kad turizmas Gražutės regioniniame parke vystėsi per

pastaruosius penkerius metus. 15 proc. neturėjo nuomonės, ar turizmas pagerėjo, ir 35 proc.

mano, kad jokio pagerėjimo neįvyko. Tie respondentai, kurie nurodė, kad turizmas pagerėjo,

taip pat nurodė, kad pagerėjimas pastebimas dėl geresnių dviračių takų (5 pastabos), išaugusio

kaimo turizmo (5 pastabos), geresnių galimybių plaukioti kanojomis ir baidarėmis (3 pastabos) ir

įkurtų naujų kaimo turizmo sodybų (2 pastabos). Bikėnų stovyklavietės įrengimas, Degučių

pažintinio tako bei Šavašos tako įrengimas taip pat buvo paminėti kaip pastebimi turizmo

vystymosi požymiai teritorijoje.

Pastebimi požiūrio pokyčiai

Daugelis tų respondentų, kurie regioninio parko teritorijoje gyvena ilgiau nei penkerius metus,

mano, kad jų požiūris į turizmą išliko nepasikeitęs arba pagerėjo: pusė respondentų (50%) mano,

kad jų požiūris yra labiau teigiamas, nei prieš penkerius metus, tuo tarpu 10 proc. respondentų

mano, kad jų požiūris yra labiau neigiamas (5 pav.). Esminių skirtumų, susijusių su požiūriu

pasikeitimu, skirtingose socialinėse ir ekonominėse grupėse nebuvo.

5 pav. Gyventojų požiūrio į įsivertinimas. Ilgiau nei metus parko teritorijoje gyvenančių respondentų

nuomonių pasiskirstymas (n=200).

Bendras požiūris į turizmą

Gražutės regioninio parko gyventojai mano, kad iš esmės turizmas yra teigiamas dalykas.

Gražutės regioninis parkas taip pat yra laikomas įdomia vieta turizmui. Turizmas laikomas

svarbiu veiksniu regiono plėtrai ir jo plėtra yra svarbi Gražutės regioninio parko ateities

perspektyvoms. Labiausiai kritiškas respondentų požiūris yra į turistų elgesį, lankantis Gražutės

15

regioniniame parke, ir tai, kad iš turizmo gaunamas pelnas daugiausiai lieka bendruomenėje

(6 pav.). Pagal respondentų individualius veiksnius, jų įvertinimai iš esmės nesiskyrė, išskyrus

tai, kad didesnes pajamas gaunantys žemių savininkai ir gyventojai žymiai kritiškiau įvertino

turistų elgesį, lankantis Gražutės regioniniame parke.

6 pav. Gyventojų nuomonė apie turizmą.

Visiškai sutinku

16

Turizmo poveikis regionui

Turizmas daugiausiai laikomas turinčiu teigiamą poveikį Salako seniūnijoje, kur 66 proc.

respondentų mano, kad turizmo poveikis teigiamas. Beveik pusė respondentų mano, kad

turizmas turi teigiamos įtakos ir Antalieptės, Degučių ir Zarasų seniūnijose, kur tik vienas kitas

respondentas nurodė, kad jų nuomone turizmo poveikis yra neigiamas. Dūkšto seniūnijoje

respondentai įvertino turizmo poveikį neigiamai, nors daugelis respondentų nėra susipažinę su

šia seniūnija (7 pav.).

7 pav. Santykinis nuomonės apie turizmo įtaką skirtingose seniūnijose pasiskirstymas (%).

Suvokiamas turizmo poveikis

Turizmas Gražutės regioniniame parke suvokiamas kaip daugiausiai teigiamos įtakos gyventojų

socialinei gerovei turintis veiksnys (8 pav.). Turizmas ypač vertinamas kaip gerinantis

poilsiavimo galimybes teritorijoje ir apskritai gerinantis galimybes mėgautis gamta.

Respondentų gyvenamoji vieta reikšmingai atsiliepė rezultatams apie tai, kokią įtaką turizmas

galimybėms mėgautis gamta: dažniau nei kitų seniūnijų gyventojai, Salako ir Antalieptės

gyventojai labiau įvertino turizmo įtaką galimybėms mėgautis gamta. Regioniniai turizmo

poveikio suvokimo skirtumai yra pateikti 3 priede. Aukštasis išsilavinimas taip pat lėmė didesnę

santykinę dalį tų respondentų, kurie teigiamai įvertino turizmo įtaką poilsiavimo galimybėms.

Gyventojai mano, kad turizmas leido jiems labiau įvertinti aplinką. Taip pat turizmas laikomas

teigiamu veiksniu, gerinant paslaugų teikimą, tačiau pastebima, kad kas dešimtas respondentas

neigiamai įvertino turizmo įtaką kaimuose teikiamoms paslaugoms. Kalbant apie kasdieninių

darbų vykdymą, įvertinimas buvo toks: dauguma respondentų mano, kad turizmas gerina jų

kasdieninius darbus, tačiau nedidelė dalis taip pat mano, kad turizmas jiems trukdo.

17

Gyvenamoji vieta turėjo reikšmingos įtakos respondentų atsakymams apie tai, koks teigiamas

turizmo poveikis, atsižvelgiant į kasdieninių darbų vykdymą. Salako, Dūkšto ir Antalieptės

seniūnijų gyventojai mano, kad labiau teigiamas turizmo poveikis yra kituose rajonuose (3

priedas). Jaunesnių respondentų nuomonė apie turizmo poveikį paslaugoms taip pat pagerėjo:

jaunesni nei 45 metų amžiaus, kitaip nei vyresni, gyventojai mano, kad turizmas turi daugiau

teigiamo poveikio paslaugų teikimui miesteliuose.

Be to, gyventojai mano, kad turizmas turi teigiamos įtakoms regiono pripažinimui. Nacionalinis

pripažinimas buvo šiek tiek labiau teigiamas nei tarptautinis pripažinimas, tačiau abiem atvejais,

beveik 70 proc. respondentų įvertino poveikį kaip labai teigiamą arba šiek tiek teigiamą.

Turizmo poveikis ekonomikai buvo įvertintas nuosaikiau. Apie 40 proc. respondentų teigiamai

įvertino turizmo poveikį užimtumui, bendrai ekonominei plėtrai ir papildomoms namų ūkių

pajamoms regione. Turizmo poveikis ekonomikai nebuvo vien tik teigiamas, nes apie 15 proc.

respondentų neigiamai įvertino turizmo poveikį ekonominiu požiūriu. Ekonominė turizmo nauda

taip pat buvo įvertinta labiau teigiamai Salako ir Antalieptės nei kitose seniūnijose (3 priedas).

Respondentai mano, kad teritorijos aplinka susiduria su labiausiai neigiamu turizmo poveikiu,

nes 67 proc. respondentų nurodė, kad dėl turizmo teritorijoje daugiau šiukšlinama, ir 46 proc.

respondentų nurodė, kad turizmas lemia augalijos arba dirvožemio nykimą. Vyresni nei 46 metų

amžiaus dažniau nei jaunesni respondentai nurodė, kad turizmas lemia šiukšlinimą ir taršą.

Amžius taip pat turėjo įtakos augalijos arba dirvožemio nykimo suvokimui: vyresni žmonės buvo

santykinai kritiškesni, vertindami turizmo poveikį augalijos arba dirvožemio nykimui. 8 pav.

18

7

8

10

12

12

22

25

17

18

23

43

50

10

9

31

28

28

41

44

30

32

42

36

32

16

37

46

44

43

34

26

45

39

27

16

14

35

31

4

6

5

1

2

5

3

6

3

3

32

15

9

10

12

3

3

3

8

2

2

2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Šiukšlinimas

Augali jos ir dirvožemio nykimas

APLINKA

Papildomos namų ūkio pajamos

Kita ekonominė plėtra

Užimtumas/darbas

EKONOMIKA

Tarptautinis pripažinimas

Nacionalinis pripažinimas

REGIONINIS PRIPAŽINIMAS

Kasdieniai darbai

Paslaugos mano miestelyje

Vietinių gyventojų savo aplinkos…

Poilsio galimybės

Galimybės mėgautis gamta

SOCIALINĖ GEROVĖ

Suvokiamas turizmo poveikis Gražutės regioniniame parke

Labai teigiamas Truputį teigiamas Nei toks, nei toks Truputį neigiamas Labai neigiamas

8 pav. Santykinis suvokiamo turizmo poveikio Gražutės regioniniame parke pasiskirstymas.

Gyventojai nori turizmo plėtros

Atviri atsakymai apie turizmą atskleidė gyventojų susirūpinimą dėl šiukšlinimo, kurį lemia

turizmas parko teritorijoje. Taip pat buvo išreikštas didesnis susirūpinimas dėl ekologijos, pvz.:

didelis turistų srautas gali turėti neigiamos įtakos Žemės gamtos ekosistemoms. Gyventojai taip

pat susidūrė su plėtros poreikiais, kurie yra susiję su infrastruktūros gerinimu: baidarių ir kajakų

punkto įkūrimas Antalieptėje, naujos kavinės, svečių namai, prie ežerų įrengti suoliukai ir

laužavietės. Buvo tikimasi, kad stovyklavietės bus geriau tvarkomos ir įsikurs daugiau maitinimo

įstaigų. Taip pat respondentai nurodė, kad reikalingas geresnis turistų informavimas apie tai, kad

reikia gerbti aplinką. Be to, respondentai mano, kad jiems būtų naudinga gauti jiems skirtos

informacijos apie parke vykdomas veiklas. Respondentai taip pat nurodė savo pageidavimus dėl

mažesnių mokesčių už stovyklavietes, tinklo tarp slidinėjimo įrangos nuomos įmonių įkūrimo,

bendro turizmo verslo skatinimo, paramos ir finansavimo teritorijoje, bei vietų, kuriose

leidžiama rinkti uogas, geresnio ženklinimo. Originalūs atsakymai pateikiami 4 priede.

19

2.3 Požiūris į gamtosaugą

Požiūris į aplinkosaugą Gražutės regioniniame parke iš esmės buvo gana teigiamas.

Respondentai dažniausiai sutiko, kad gamtą reikia išsaugoti ateities kartoms, ir, kad saugomos

teritorijos yra svarbios, net ir tada, kai respondentai jomis nesinaudoja. Gyventojai taip pat

mano, kad pagrindinis gamtosaugos tikslas yra išsaugoti natūralią aplinką. Bendrai paėmus,

gyventojai nei sutiko nei nesutiko su teiginiais: „Žemių savininkai už atitinkamą sumą turėtų

paaukoti ekologiškai vertingą žemę gamtos apsaugai“; arba „Kur gyvenu, nėra neapgyvendintų

vietovių“ ir „Gamtos saugomose teritorijose didėja galimybė medžioti ir žvejoti“ (9 pav.).

9 pav. Gyventojų nuomonė apie aplinkosaugą.

20

Požiūris į gamtosaugą nežymiai skyrėsi skirtingose socialinėse ir ekonominėse grupėse. Tie

respondentai, kurie turi antruosius namus parko teritorijoje dažniau nurodė, kad aplinkosauga

riboja ekonominę veiklą, palyginus su tais, kurie neturi antrųjų namų parko teritorijoje.

Žemesnes pajamas gaunančių gyventojų grupes atstovaujantys respondentai sutiko su tuo, kad

pagrindinis gamtosaugos tikslas yra natūralios aplinkos išsaugojimas, dažniau nei tie, kurie

priklauso didesnes pajamas gaunančioms grupėms. Be to, pensinio amžiaus respondentai

dažniau nei kitų užimtumo grupių atstovai sutiko, kad saugomos teritorijos jiems yra svarbios,

nors patys jomis ir nesinaudoja. Nuomonė apie neapgyvendintų vietovių egzistavimą parko

teritorijoje buvo skirtinga, atsižvelgiant į respondentų gaunamas pajamas ir išsilavinimą:

mažesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys respondentai dažniau nurodė, kad

Gražutės regioninio parko teritorijoje jau nebėra neapgyvendintų vietovių.

Veiklos tinkamumas saugomose teritorijose

Didžioji dalis respondentų mano, kad nurodytos veiklos (10 pav.) yra tinkamos saugomose

teritorijose, išskyrus važinėjimąsi keturračiais ir dviračiais ne keliais. Tokios veiklos kaip žvejyba,

fotografavimas bei uogų ir grybų rinkimas daugiausiai priskiriamos privačiai veiklai, o ne

organizuotai veiklai. Ir priešingai, žygiai, važinėjimas dviračiais keliais, plaukiojimas valtimis ir

medžioklė laikomos labiau tinkančiomis organizuotai nei privačiai veiklai. Daugiau nei pusė

respondentų įvertino važinėjimą keturračiais netinkama veikla saugomose teritorijose. Trečdalis

respondentų nurodė, kad važinėjimasis dviračiais ne keliais taip pat yra netinkama veikla

saugomose teritorijose.

10 pav. Santykinis respondentų nuomonės apie tam tikrų veiklų tinkamumą saugomose teritorijose

pasiskirstymas (n=185-197)

21

Suvokiamas gamtosaugos poveikis

Gamtosauga, kaip ir turizmas, turi įtakos gyventojų socialinei gerovei: 83 proc. Respondentų

nurodė, kad gamtos apsauga gerina kraštovaizdį ir 78 proc. nurodė, kad gamtos apsauga turi

labai arba šiek tiek teigiamos įtakos mėgavimuisi gamta (11 pav.). Be to, daugiau nei 70 proc.

respondentų mano, kad gamtosauga gerina gamtos įvairovę ir tai, kaip vietiniai gyventojai

vertina savo aplinką. Gamtosauga turi didelės įtakos regiono pripažinimui, nes daugiau nei 70

proc. respondentų mano, kad gamtos apsauga gerina teritorijos pripažinimą nacionaliniame ir

tarptautiniame lygmenyse.

Gamtosaugos poveikis ekonomikai buvo įvertintas šiek tiek nuosaikiau nei kiti teigiami

gamtosaugos poveikiai. Nemaža dalis respondentų (69%) mano, kad gamtosauga skatina

turizmą teritorijoje. Manoma, kad gamtosauga daugiausiai teigiamos įtakos turi kitai

ekonominei plėtrai, nors buvo nemažai respondentų, kurie nurodė, kad gamtos apsauga taip

pat gali turėti ir neigiamos įtakos ekonomikai. Apie 10 proc. respondentų mano, kad

gamtosauga turi neigiamos įtakos ekonominei plėtrai ir žmonių užimtumui/darbui.

Nuomonėms apie gamtos apsaugos poveikį turėjo įtakos respondentų darbo pobūdis. Tie

gyventojai, kurie dirba turizmo srityje, skirtingai nei kiti, mano, kad gamtosauga turi daugiau

teigiamos įtakos užimtumo situacijai teritorijoje. Kitais atvejais, nuomonės apie gamtosaugą

įvairiose socialinėse ir ekonominėse grupėse skyrėsi mažai.

Labiausiai neigiamas gamtosaugos poveikis užimtumui ir kitai ekonominei plėtrai buvo

nurodytas Dūkšto rajone. Dūkšto seniūnijos gyventojai buvo labiausiai kritiški, vertindami

gamtosaugos poveikį. Degučių seniūnijos, priešingai nei kitų seniūnijų, gyventojai mano, kad

turizmas turi daugiau teigiamos įtakos parko nacionaliniam ir tarptautiniam pripažinimui.

Degučių seniūnijos, priešingai nei kitų seniūnijų, taip pat mano, kad gamtosauga turi daugiau

teigiamos įtakos mėgavimuisi gamta ir gamtos įvairovei, tačiau turizmo poveikį jie įvertino

nuosaikiau, nei kitose seniūnijose (3 priedas).

22

11 pav. Santykinis suvokiamo gamtosaugos poveikio Gražutės regioniniame parke pasiskirstymas (n=161-

184).

Su gamta susijusios problemos

Didžiausią gyventojų su gamta susijusį susirūpinimą kelia aplinkos šiukšlinimas. Paprašius

respondentų paaiškinti, su kokiomis su gamta susijusiomis problemomis jiems yra tekę

susidurti, 40 respondentų nurodė, kad šiukšlinimas apskritai arba miškų, ežerų, upių arba

kapinių šiukšlinimas teritorijoje yra didelė problema. Vietiniai gyventojai taip pat išreiškė

susirūpinimą miškų kirtimu, nes 11 respondentų paminėjo tai, kaip vis labiau aktualesne

tampančią problemą parko teritorijoje. Kitos paminėtos problemos: senkantys gamtos produktų

ištekliai (3 pastabos), brakonieriavimas, miškų kirtimas gyvūnų veisimosi laikotarpiu, miško takų

niokojimas, išvirtę medžiai, užkertantys miško kelius, uogų rinkimas šukomis (2 pastabos),

verslinė žvejyba Luodžio ežere (4 pastabos). Pavieniai respondentai taip pat nurodė erkių

aktyvumo pavasarį problemą ir šernų aktyvumo problemą.

Gyventojai norėtų geresnio atliekų tvarkymo, regioninio parko teritorijoje pastatant daugiau

šiukšliadėžių. Jie taip pat pasiūlė didinti baudas ir apsaugą tose teritorijose, kur šiukšlinimas yra

didžiausias. Be to, gyventojai norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama laukinės gamtos

apsaugai. Taip pat buvo pateiktos kelios pastabos apie pramogų apmokestinimą ir tai, kad

gamtos apsauga taip pat apribojo gyventojų veiklą. Nurodytos pastabos apie su gamta susijusias

problemas pateikiamos 4 priede.

23

2.4 Komunikacija ir savanorystė

Gaunama informacija

Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad pakankamai nesudėtinga rasti informacijos apie

Gražutės regioninį parką, kadangi 43 proc. apklaustųjų mano, kad rasti informacijos nėra nei

sunku nei lengva, ir tik 3 proc. mano, kad informacijos rasti ypač sudėtinga.

Pagrindiniu informacijos apie regioninį parką šaltiniu buvo įvardinti laikraščiai: beveik pusė

respondentų (46%) nurodė, kad gauna informacijos iš laikraščių (12 pav.). Antras svarbus

informacijos šaltinis yra tinklalapiai. Tiek gamtos apsaugos tarnybų tiek ir savivaldybės

tinklalapiai laikomi vienodai svarbiais. Bendruomenės susitikimai taip pat yra pakankamai

svarbus informacijos šaltinis, nes 24% respondentų šiuose susitikimuose gauna informacijos

apie Gražutės regioninį parką. Kiti įvardinti informacijos šaltiniai: draugai ir giminaičiai,

biblioteka ir televizija. Gyventojai norėtų gauti daugiau informacijos el. paštu (n=11) ir paštu

(n=5), ypač pageidaujami atvirlaiškiai.

12 pav. Respondentų, kurie nurodė gaunantys informacijos iš tam tikrų šaltinių, kiekis (N=233).

Dalyvavimo turizmo plėtroje galimybių suvokimas

Respondentų nuomonės apie tai, kaip atsižvelgiama į jų nuomonę, planuojant turizmo veiklą,

skyrėsi visuose turizmo planavimo lygmenyse. Apie 20 proc. respondentų mano, kad į jų

nuomonę pakankamai atsižvelgiama, planuojant turizmo veiklą, tuo tarpu daugiau nei 30 proc.

respondentų mano, kad į jų nuomonę visiškai neatsižvelgiama, planuojant turizmo veiklą.

Gyventojai nurodė, kad ypač jų nuomonės nepaiso Gražutės regioninio parko direkcija (13 pav.).

24

Dalyvavimo turizmo plėtroje galimybių suvokimas skyrėsi kiekvienoje seniūnijoje. Zarasų ir

Salako seniūnijų, daugiau nei kitų savivaldybių, gyventojai nurodė, kad jie labiau prisideda prie

turizmo planavimo veiklos.

13 pav. Gyventojų nuomonė apie jų galimybes dalyvauti turizmo plėtroje (n= 170-173).

Susidomėjimas savanoriškais darbais

Trečdalis respondentų nurodė, kad jie vieną arba du kartus dalyvavo šviečiamojo pobūdžio

renginiuose, kurie buvo organizuojami regioninio parko teritorijoje. Be to, kas dešimtas

respondentas teigė, kad tokiuose renginiuose dalyvavo daugiau nei du kartus. Pusė respondentų

nurodė, kad nėra dalyvavę šviečiamojo pobūdžio renginiuose. Tie, kurie nėra dalyvavę tokiuose

renginiuose, nurodė, kad jų nedalyvavimo priežastis buvo informacijos apie renginius trūkumas,

laiko stoka, amžius, sveikatos problemos, arba jiems neįdomu (2 lentelė).

2 lentelė. Nedalyvavimo šviečiamojo pobūdžio renginiuose priežastys.

Nedalyvavimo priežastys Pastabos Trūksta informacijos 33 Trūksta laiko 10 Per sena (-s) dalyvauti 5 Sveikatos problemos 4 Neįdomu 1

Aplinkosaugos veikla Gražutės regioniniame parke jo gyventojams atrodo patraukli, nes 70

proc. respondentų (n=162) norėtų prisidėti prie tokios veiklos. Tie, kurie nurodė, kad nenori

prisidėti prie tokios veiklos, arba turi sveikatos problemų (n=10), neturi laiko (n=7) arba mano,

kad yra per seni dalyvauti (n=7). Gyventojai mano, kad aplinkos tvarkymas jiems yra pati

įdomiausia aplinkosaugos veikla: 67 proc. tų, kurie išreiškė norą prisidėti prie aplinkosaugos

25

veiklos, nurodė, kad norėtų dalyvauti, tvarkant aplinką. Apie 20 proc. respondentų, kurie domisi

savanoriška aplinkosaugos veikla, nurodė, kad jie norėtų prisidėti prie savanoriško stebėjimo,

buveinių valdymo, švietimo ir renginių gamtos klausimais organizavimo (14 pav.). Kitos

respondentus dominančios aplinkosaugos veiklos: Dūkšto dvaro tvarkymas, istoriškai svarbių

vietų išsaugojimas ir medžių sodinimas.

14 pav. Respondentų, kurie domisi dalyvavimu tam tikroje aplinkosaugos veikloje, kiekis.

Gyventojai nurodė, kad labiausiai norėtų prisidėti prie gana nedaug laiko trunkančio savanoriško

darbo: 45 proc. norinčiųjų dalyvauti savanoriškoje veikloje norėtų/galėtų skirti nuo vienos iki

dviejų valandų vienai veiklai. Be to, 20 proc. tokių gyventojų norėtų/galėtų tokiai veiklai skirti

nuo vienos iki dviejų dienų. Norinčiųjų dalyvauti savanoriškoje veikloje mažuma (15%)

norėtų/galėtų tokiai savanoriškai veiklai skirti daugiau nei dvi dienas su galimybe praleisti naktį

vietovėje, kurioje vyksta darbai.

3 lentelė. Respondentų išreikštas noras skirti laiko vienai aplinkosaugos veiklai (n=166).

Trukmė Norintys dalyvauti, % 1-3 valandos 45% Trumpiau nei viena diena 19% 1-2 dienos 19% Ilgiau nei 2 dienos 15%

26

Amžius, užsiėmimas, išsilavinimas ir darbas turizmo srityje turėjo įtakos gyventojų norui

dalyvauti aplinkosaugos veiklose. Jaunesni gyventojai labiau nei vyresni norėtų prisidėti prie

aplinkosaugos veiklos, o pensinio amžiaus gyventojai parodė mažesnį susidomėjimą savanoriška

veikla, palyginus su dirbančiais gyventojais. Respondentai, kurių išsilavinimas yra profesinis arba

aukštasis universitetinis, aplinkosaugos veikloje norėtų dalyvauti labiau nei kitą išsilavinimą

turintys gyventojai. Be to, respondentai, kurie dirba turizmo srityje išreiškė daugiau noro

prisidėti prie aplinkosaugos veiklos, palyginus su tais, kurių darbas nėra susijęs su turizmu.

27

3 Apibendrinimas

Išsami apklausa buvo vykdoma Gražutės regioninio parko teritorijoje 2013 m. lapkričio-gruodžio

mėnesiais, klausiant vietos gyventojų apie jų požiūrį į turizmą ir gamtos apsaugą. Taip pas

gyventojų buvo klausiama apie jų veiklas lauke ir jų norą prisidėti prie savanoriškos veiklos. Iš

viso tyrime dalyvavo 233 gyvento ir tai buvo pakankama tyrimo imtis, kad būtų atskleistas

bendras bendruomenės ryšio su Gražutės regioniniu parku vaizdas.

Tyrimas atskleidė, kad dažniausia veikla Gražutės regioniniame parke yra gamtos gėrybių

rinkimas, vaikščiojimas ir važinėjimas dviračiu, o veiklos, kuriomis gyventojai užsiima rečiausiai,

yra: medžioklė ir slidinėjimas. Manoma, kad parko infrastruktūra yra tinkama, ypač

pagrindinėms gyventojų veikloms, o slidinėjimui infrastruktūros nepakanka. Parko naudojimas

poilsiavimui labiausiai sutelktas prie Luodžio ežero, Bikėnuose ir Antalieptėje.

Beveik pusė respondentų mano, kad turizmas Gražutės regioniniame parke vystėsi per

pastaruosius penkerius metus. Respondentai mano, kad jų požiūris į turizmą išliko nepasikeitęs

arba pagerėjo per pastaruosius penkerius metus. Gražutės regioninio parko gyventojai mano,

kad iš esmės turizmas yra teigiamas dalykas ir Gražutės regioninis parkas taip pat yra laikomas

įdomia vieta turizmui. Labiausiai kritiškas respondentų požiūris yra į turistų elgesį, lankantis

Gražutės regioniniame parke, ir tai, kad iš turizmo gaunamas pelnas daugiausiai lieka

bendruomenėje.

Turizmas daugiausiai laikomas turinčiu teigiamą poveikį Salako ir Antalieptės seniūnijose.

Respondentai mano, kad turizmas prisideda prie gyventojų socialinės gerovės, ypač prisideda

prie poilsiavimo galimybių teritorijoje ir apskritai gerina galimybes mėgautis gamta. Turizmo

poveikis ekonomikai buvo įvertintas nuosaikiau. Respondentai mano, kad teritorijos aplinka

susiduria su labiausiai neigiamu turizmo poveikiu. Šiukšlinimą respondentai įvardino kaip

pagrindinę problemą teritorijoje. Be geresnio atliekų tvarkymo, gyventojai taip pat nurodė, kad

reikėtų plėsti parko infrastruktūrą.

Požiūris į aplinkosaugą Gražutės regioniniame parke iš esmės buvo gana teigiamas.

Respondentai dažniausiai sutiko, kad gamtą reikia išsaugoti ateities kartoms. Gyventojai nei

sutiko nei nesutiko su teiginiais apie tai, kad žemių savininkai už atitinkamą sumą turėtų paaukoti

ekologiškai vertingą žemę gamtos apsaugai. Gamtos apsauga taip pat laikoma labiausiai

prisidedanti prie gyventojų socialinės gerovės. Gamtosaugos poveikis ekonomikai įvertintas šiek

tiek nuosaikiau, nei kiti gamtos apsaugos poveikiai. Vis dėl to, dauguma gyventojų mano, kad

gamtos apsauga skatina turizmą teritorijoje.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad pakankamai nesudėtinga rasti informacijos apie

Gražutės regioninį parką. Pagrindiniu informacijos apie regioninį parką šaltiniu buvo įvardinti

28

laikraščiai. Respondentų nuomonės apie tai, kaip atsižvelgiama į jų nuomonę, planuojant

turizmo veiklą, skyrėsi. Gyventojai mano, kad ypač jų nuomonės nepaiso Gražutės regioninio

parko direkcija. Nors gyventojų ryšys su Gražutės regioniniu parku yra pakankamai artimas, nes

trečdalis respondentų nurodė, kad yra dalyvavę viename arba dviejuose šviečiamojo pobūdžio

renginiuose, kurie buvo organizuojami parke. Pagrindinėmis nedalyvavimo priežastimis buvo

įvardinta: informacijos apie renginius trūkumas, laiko stoka arba senyvas amžius. Aplinkosaugos

veikla Gražutės regioniniame parke jo gyventojams atrodo patraukli. Gyventojai mano, kad

įdomiausia aplinkosaugos veikla yra jos tvarkymas, ir jie norėtų prisidėti prie savanoriškos

veiklos, kuri truktų gana neilgai.

Patirtis, atliekant tyrimą

Esminis CPSD projekto tikslas taip pat buvo išbandyti skirtingus būdus surinkti informacijos,

siekiant sukurti geriausią praktiką, kaip nustatyti bendruomenės požiūrį į turizmą ir gamtos

apsaugą. Baltijos regione taikytas tyrimo metodas savo ruožtu pagilino šias žinias, suteikdamas

vertingos informacijos apie tai, kaip tyrimo projektas turėtų būti keičiamas, atliekant stebėseną

ateityje.

Klausimynų pristatymas kiekvienam namų ūkui buvo laikomas sudėtingu, nes dienos metu

žmonės dažniausiai nebuvo namuose. Todėl tyrimo atlikimo laiką reikėtų keisti ir

rekomenduojama tyrimą vykdyti vasaros sezonu. Klausimynų pristatymas taip pat buvo

problemiškas, nes nebuvo aišku, kada jį reikėtų palikti dalyviui ir kada būtų geriau jį užpildyti

kartu su respondentu. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms reikėjo pagalbos, pildant klausimyną, ir

jiems buvo asmeniškai suteikta pagalba. Tais atvejais, kai klausimynai buvo pildomi kartu su

respondentu, klausimynų pristatymas gerokai užtruko, dėl to visas procesas buvo neefektyvus.

Remiantis įgyta patirtimi, susiduriant su gyventojais, Gražutės regioninio parko gyventojai į

tyrimą reagavo įvairiai. Kai kurie manė, kad klausimyno pildymas yra tik laiko švaistymas, o kiti

noriai pasinaudojo proga išreikšti savo požiūrį ir pageidavimą užpildyti klausimyną.

Duomenų surinkimui naudotas klausimynas pasirodė per ilgas, įtraukta per daug klausimų, bei

per daug pasirenkamų atsakymų. Be to, klausimas apie pajamas pasirodė per daug asmeniškas

ir turėtų būti išbrauktas. Taip pat buvo manoma, kad pateikti klausimai yra pernelyg sudėtingi ir

būsimiems tyrimams juos reikėtų supaprastinti ir sukonkretinti.

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Deery, M., Jago, L. & Fredline, L. (2012). Rethinking social impacts of tourism research: A new

research agenda. Tourism Management 33(1), 64-73.

Getz, D. 1983. Capacity to absorb tourism: concepts and implications for strategic planning.

Annals of Tourism Research 10:239-263.

Grönholm, S. & Berghäll, J. (2007). Cooperation between coastal protected areas and surroundig

societies: From experiences to recommendations. metsähallituksen

luonnonsuojelujulkaisuja. sarja A 169. Metsähallitus Helsinki.

Järviluoma, J. (1993). Paikallisväestön asennoituminen matkailuun ja sen seurausvaikutuksiin:

Esimerkkinä kolarin kunta. Research Reports 152 p. 110. University of Oulu.

McGehee, N. G. & Andereck, K. L. (2004). Factors predicting rural residents’ support of tourism.

Journal of Travel Research 43(2), 131-140.

Moore, S. A., Smith, A. J. & Newsome, D. N. (2003). Environmental performance reporting for

natural area tourism: Contributions by visitor impact management frameworks and their

indicators. Journal of Sustainable Tourism 11(4), 348-375.

Rämet, J., Törn, A., Tolvanen, A. & Siikamäki, P. (2005). Luonnonsuojelu ja luontomatkailu

paikallisväestön silmin: Kyselytutkimus Kuusamossa ja Syötteen alueella.

Metsähallituksen luonnonsuojelujulkaisuja. Sarja A 151. 48p. Edita Prima Oy, Helsinki:

Metsähallitus.

Saarinen, J. (2004). ‘Destinations in change’ The transformation process of tourist destinations.

Tourist Studies 4(2), 161-179.

Saarinen, J. (2013). Critical sustainability: Setting the limits to growth and responsibility in

tourism. Sustainability 6(1), 1-17.

Sharpley, R. (2014). Host perceptions of tourism: A review of the research. Tourism

Management 42 37-49.

30

1 priedas. Apklausos klausimynas

Gerbiami Gražutės Regioninio Parko gyventojai,

Šį tyrimą atlieka Gražutės regioninio parko direkcija, siekiant sužinoti, kaip Gražutės regioninio

parko gyventojai naudojasi parko teritorija poilsiui gamtoje, ir suprasti, ką jie galvoja apie turizmą šioje

vietoje bei aplinkosaugą joje.

Jūsų atsakymai į pateiktus anketos klausimus mums labai svarbūs. Atsakymai bus tvarkomi

konfidencialiai ir niekur neviešinami. Šio tyrimo informacija bus panaudota bendruomenės gerovės ir

plėtros kūrimui.

Prašome užpildyti anketą per dvi dienas. Klausimynus surinksime atvykę į Jūsų namus. Jei planuojate

išvykti, prašome palikti savo kontaktinius duomenis.

Jei turite klausimų dėl atliekamo tyrimo, susisiekite:

Laura: +37038559426, +370 62390037, laura@grazute.lt

Trumpiniai: GRP - Gražutės regioninis parkas, Gražutės RP - Gražutės regioninis parkas

POILSIS GAMTOJE GRAŽUTĖS REGIONINIAME PARKE

1. Kaip dažnai užsiimate žemiau išvardytomis veiklomis Gražutės regioniniame parke?

Dažnai Kartais Niekada (mažiausiai 2 k./mėn.) (1 k./mėn.)

a. Medžioklė

b. Žvejyba

c. Gamtos gėrybių rinkimas (uogos, grybai ar kita)

d. Gamtos stebėjimas, fotografavimas

e. Pasivaikščiojimai ar žygiai

f. Iškylavimas gamtoje

g. Slidinėjimas

h. Plaukimas baidarėmis

i. Važinėjimas dviračiu

j. Auto turizmas

k. Kita, kas?__________________________

2. Prašome žemėlapyje apskritimu pažymėti tas vietas, kurias naudojate poilsiui gamtoje Gražutės regioniniame parke.

3. Kokia kita veikla, kurios šiuo metu nėra, norėtumėte užsiimti Gražutės RP? (1-2 veiklos)

______________________________________________________________________________

4. Jūsų nuomone, kaip Gražutės RP infrastruktūra ir paslaugos prisideda prie žemiau išvardintų veiklų?

Labai Gana Nei gerai, Gana Labai gerai gerai nei blogai prastai blogai

a. Medžioklė

b. Žvejyba

31

c. Gamtos gėrybių rinkimas (uogos, grybai ar kiti)

d. Gamtos stebėjimas ar fotografavimas

e. Pasivaikščiojimas arba žygiai

f. Iškylavimas gamtoje (be laužo)

g. Iškylavimas gamtoje (su laužu)

h. Stovyklavimas

i. Slidinėjimas

j. Plaukimas baidarėmis

k. Važinėjimas dviračiu

l. Autoturizmas

m. Kita, kas?______________________

5. Prašome žemėlapyje nurodyti ir numeriu (1-5) pažymėti vietoves, kurioms reikalinga plėtra (pvz., reikalingi nauji informaciniai stendai, kelrodžiai). Žemiau pateikite informaciją apie vietovę.

1.______________________________________________________________________

2.______________________________________________________________________

3.______________________________________________________________________

4.______________________________________________________________________

5.______________________________________________________________________

6. Ką Jūs manote apie informacijos apie Gražutės RP prieinamumą?

Informacija lengvai prieinama

Nei lengva, nei sunku rasti informacijos

Ypač sudėtinga

7. Iš kur Jūs gaunate informacijos apie GRP?

Vietiniai laikraščiai Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, GRP tinklapis

Savivaldybės tinklalapiai Bendruomenės susitikimai

Kitur, kur? _______________________

8. Kaip dar norėtumėte gauti daugiau informacijos apie GRP?

______________________________________________________________________________

9. Kiek kartų dalyvavote gamtai, aplinkosaugai skirtuose šviečiamojo pobūdžio renginiuose, organizuotuose Gražutės regioniniame parke?

1-2 kartus

Daugiau nei 2 kartus

Niekada. Pakomentuokite, kodėl ne _____________________________________________

10. Ar Jus domina galimybė prisidėti prie gamtos apsaugos (pvz. parko aplinkos tvarkymo ir pan.) Gražutės RP?

Taip

Ne, pakomentuokite.______________________________(-> Pereikite prie 13 klausimo)

11. Prie kokios organizuojamos aplinkosaugos veiklos norėtumėte prisidėti?

Aplinkos tvarkymas Gamtos švietimo, renginių organizavimas

32

Buveinių valdymas Kitaip, kaip? _______________________

Savanoriška stebėsena, (pvz. stebėjimas)

12. Kiek laiko Jūs norėtumėte/galėtumėte skirti vienai rengiamai aplinkosauginei veiklai?

1-3 valandas

Mažiau nei vieną dieną

1-2 dienas

Daugiau nei 2 dienas, su galimybe praleisti naktį vietovėje, kurioje vyksta darbai.

TURIZMAS GRAŽUTĖS REGIONINIAME PARKE

13. Ar manote, kad turizmas kaip verslas vystėsi Gražutės RP per pastaruosius 5 metus?

Ne, nėra pastebimų turizmo verslo vystymosi požymių

Taip. (prašome pateikti turizmo verslo vystymosi pavyzdžių).

______________________________________________________________

14. Ar Jūsų požiūris į turizmą pasikeitė per pastaruosius 5 metus?

Dabar turizmą vertinu palankiau, nei anksčiau

Požiūris nepasikeitė.

Požiūris į turizmą labiau neigiamas nei anksčiau.

Aš gyvenu šioje vietovėje mažiau nei 5 metus

15. Kaip Jūs manote, kokį poveikį turizmas turėjo išvardintoms seniūnijoms Gražutės RP?

Teigiamą Jokio Neigiamą Nesu susipažinęs poveikį poveikio poveikį su vietove

a. Zarasų seniūnija

b. Salako seniūnija

c. Dūkšto seniūnija

d. Antalieptės seniūnija

e. Degučių seniūnija

16. Jūsų nuomone, kaip turizmas įtakoja žemiau išvardintus dalykus Jūsų gyvenamoje vietoje?

Labai Truputį Nei teigiamas Truputį Labai teigiamas teigiamas nei neigiamas neigiamas neigiamas

a. Poilsio galimybės b. Galimybės mėgautis gamta c. Kasdieniniai darbai d. Paslaugos mano miestelyje e. Užimtumas/darbas f. Papildomos namų ūkio pajamos g. Ekonominė plėtra

h. Šiukšlinimas ar aplinkos tarša

i. Augalijos ar dirvožemio nykimas

j. GRP pripažinimas Lietuvoje k. Tarptautinis GRP pripažinimas

l. Vietinių gyventojų savo aplinkos vertinimas

m. Kita, kas?____________________

33

17. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais, susijusiais su turizmu Gražutės regioniniame parke: Visiškai Sutinku Nei sutinku, Nesutinku Visiškai sutinku nei nesutinku nesutinku a. Gražutės regioninis parkas yra įdomi vieta turizmui

b. Turizmas buvo svarbus veiksnys regiono plėtrai

c. Aš manau, kad turizmas GRP yra teigiamas dalykas

d. Pelnas gaunamas iš turizmo daugiausiai lieka bendruomenėje

e. Ekonominė turizmo nauda yra didesnė nei bendruomenei daroma žala f. Savivaldybės pareigūnai atsižvelgia į vietinių gyventojų nuomonę, planuojant turizmą

g. Turizmo įmonės, esančios GRP atsižvelgia į vietinių gyventojų nuomonę, planuojant turizmą

h. Gražutės regioninio parko direkcija atsižvelgia į vietinių gyventojų nuomonę, planuojant turizmą

i. Turistų elgesys, lankantis GRP, yra priimtinas

j. Turistų kiekis GRP turėtų padidėti

k. Turizmo plėtra yra svarbi GRP ateities perspektyvoms

18. Ar Jūs prisidėjote prie turizmo plėtros savo miestelyje?

Ne

Taip, kaip? _______________________________________________________________

19. Ar norėtumėte daugiau prisidėti prie turizmo plėtros savo miestelyje?

Ne

Taip, kaip? _______________________________________________________________

20. Kitos pastabos, susijusios su turizmu:

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

APLINKOSAUGA

21. Kaip Jūs manote, ar aplinkosauga netoli Jūsų namų turi įtakos Jūsų namų ūkiui?

Daug Šiek tiek Nei nauda, Šiek tiek Daug naudos naudos nei žala žalos žalos

a. Finansinė įtaka

34

b. Poilsio įtaka

c. Gyvenimo sąlygos

d. Poveikis žmogaus sveikatai

e. Kita, kas? ________________

22. Kaip Jūs manote, ar išvardintos veiklos yra tinkamos saugomose teritorijose?

Tinka tik Tinka tik Tinka tiek privačiai Netinka privačiai organizuotai tiek organizuotai visiškai asmens veiklai veiklai veiklai

a. Žygiai

b. Važinėjimas dviračiais keliais

c. Važinėjimas dviračiais ne keliais

d. Žvejyba

e. Medžioklė

f. Uogų ir grybų rinkimas

g. Plaukiojimas

h. Slidinėjimas

i. Gamtos stebėjimas

j. Fotografavimas

k. Jodinėjimas žirgais

l. Važinėjimas keturračiais

23. Jūsų nuomone, kokį poveikį daro aplinkosauga Jūsų gyvenamai vietai išvardintose veiklose?

Labai Šiek tiek Nei teigiamas Šiek tiek Labai teigiamas teigiamas nei neigiamas neigiamas neigiamas poveikis poveikis poveikis poveikis poveikis

a. Gėrėjimasis aplinka

b. Kraštovaizdžio grožis

c. Užimtumas, darbo vietos

d. Turizmas

e. Ekonominė plėtra

f. Gamtos įvairovė

g. GRP pripažinimas Lietuvoje

h. Tarptautinis GRP pripažinimas

i. Vietinių gyventojų savo aplinkos vertinimas

j. Kita, kas?_________________

24. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su žemiau pateiktais teiginiais, susijusiais su aplinkosauga Gražutės RP: Visiškai Sutinku Nei sutinku Nesutinku Visiškai sutinku nei nesutinku nesutinku a. Aplinkosauga riboja ekonominę veiklą

b. Kur gyvenu, nėra neapgyvendintų vietovių

c. Poilsis miškuose ir miškininkystė yra subalansuoti

d. Mano požiūris į vietą, kurioje

35

gyvenu, pagerėjo dėl aplinkosaugos e. Mano žinios apie gamtą išaugo dėl gamtos apsaugos

f. Pagrindinis gamtos apsaugos tikslas yra natūralios aplinkos išsaugojimas g. Saugomose teritorijose didėja galimybė medžioti ir žvejoti

h. Gamtos išsaugojimas ateities kartoms turi būti užtikrintas

i. Sprendimus priimantys asmenys nesirūpina neapgalvotos ekonominės veiklos poveikiu gamtai

j. Žemių turėtojai už atitinkamą sumą turėtų paaukoti ekologiškai vertingą žemę gamtos apsaugai

k. Aš būčiau pasirengęs didinti gamtos apsaugą, jei tai būtų man naudinga finansiškai

l. Saugomos teritorijos man yra svarbios, nors aš jomis ir nesinaudoju

25. Su kokiomis gamtos problemomis Jūs esate susidūrę Gražutės regioniniame parke?

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

26. Kitos pastabos, susijusios su gamtos apsauga:

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

27. Lytis Moteris Vyras

28. Gimimo metai 19____

29. Kiek namuose gyvena suaugusiųjų _____ ir vaikų (iki 18 metų)______

30. Seniūnija, kurioje gyvenate

Zarasų seniūnija

Salako seniūnija

Dūkšto seniūnija

Antalieptės seniūnija

Degučių seniūnija

31. Ar Jūs kilęs iš Gražutės regioninio parko teritorijos?

Čia gimiau ir gyvenu visą savo gyvenimą

Čia gimiau, bet teko gyventi kitoje vietoje

36

Gyvenau kitur ….. metus.

Gimiau kitur, GRP gyvenu ….. metus.

32. Išsilavinimas

Pradinis Profesinis Aukštasis universitetinis

Vidurinė mokykla Aukštasis neuniversitetinis

33. Užsiėmimas, profesija

Verslininkas ar savarankiškai dirbantis Pensininkas

Samdomas darbuotojas Vaiko priežiūros atostogose

Studentas Kita, kas?____________

Bedarbis

34. Ar Jūsų darbas yra susijęs su turizmu?

Ne Taip, kaip? _____________________________________________

35. Kokios buvo Jūsų namų ūkio bendros pajamos 2012 metais?

Iki 12 000 LT 42 001 – 72 000 LT

12 001 – 42 000 LT Daugiau 72 001 LT

36. Kiek Jūsų namų ūkis uždirbo iš žemiau išvardintų veiklų, vykusių Gražutės regioniniame parke 2012 metais? Nebuvo Atsitiktinės Svarbios Pagrindinis pajamų pajamų pajamos pajamos šaltinis (daugiau nei 50%)

a. Medžioklė ar žvejyba

b. Miškininkystė

c. Turizmas*

d. Gamtos produktai (uogos, grybai)

e. Kita, kas?__________________

*( pvz. pajamos iš darbo turizmo įmonėje, nuosavas turizmo verslas ar pirčių, namų ir pan. nuoma)

37. Ar kas nors iš gyvenančių kartu su Jumis turi žemiau nurodyto turto Gražutės regioniniame parke?

Taip Ne

a. Antrieji namai

b. Žemė/miškas

DĖKOJAME UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS

37

2 priedas. Žemėlapyje nurodyti plėtros poreikiai

Kelių remontas

Kelio į Žvilbučių kaimą remontas

Kelių ir kelkraščių remontas

Kelio ežero link remontas

Poilsio infrastruktūros plėtra

Stalai, suoliukai, pavėsinė (2)

Liepto ir laiptų remontas (2)

Nauji suoliukai ir ženklas

Lieptas

Priėjimas ir stovyklavimo įranga prie Ažukalnio ežero

Tako prie Luodžio ežero sutvarkymas

Laiptų į Degučių piliakalnį įrengimas

Suoliukų sutvarkymas

Kitos infrastruktūros plėtra

Degučių bažnyčios sutvarkymas

Degučių „Laisvės“ paminklo sutvarkymas

Degučių piliakalnio sutvarkymas

Degučių ežero pakrantės sutvarkymas

Degučių pilkapio sutvarkymas

Žvilbučių dvaro sutvarkymas (2)

Gaidelių kaimo paplūdimių rekonstrukcija

Šavašos tako rekonstrukcija

Dvarvietės remontas

Turizmo infrastruktūros plėtra

Automobilių stovėjimo aikštelė (2)

Vandens infrastruktūra

Stovyklavietės sutvarkymas (3)

Luodžio ežero pakrantės sutvarkymas (2)

Napoleono akmens išsaugojimas

Kapinių tvarkymas, kad jos nesunyktų

Sabalunkos poilsiavietės sutvarkymas

Luodžio ežero pakrantės sutvarkymas

Vandens malūno sutvarkymas

Luodžio ežero pakrantės sutvarkymas

Kanalo sutvarkymas

Užtvankos sutvarkymas

Tiltiškių energetikos muziejaus tvarkymas ir plėtra

Dūkšto dvaro plėtra

Aplinkos tvarkymas

Aplinkos sutvarkymas

Šiukšlių rinkimas

Paplūdimio valymas

Lūžų miško valymas

Aikštelėse reikalingos šiukšliadėžės

Informacijos pateikimo gerinimas

Ženklas „Pažemiškis“ prieš vietinės reikšmės kelią (2)

Gražutės regioninio parko kelrodis (2)

Salako kelrodis

Informacinis stendas apie Švento ežerą ir naujas ženklas

38

3 priedas. Suvokiamas turizmo ir gamtos apsaugos poveikis pagal regionus.

TURIZMAS GAMTOS APSAUGA

Seniūnija n Neigiamai Nei taip, nei ne Teigiamai Seniūnija n Neigiamai

Nei taip, nei ne Teigiamai

Užimtumas Degučiai 26 19% 50% 31% Degučiai 22 0% 55% 45% Antalieptė 37 3% 51% 57% Antalieptė 40 5% 40% 55% Salakas 87 21% 39% 40% Salakas 83 13% 33% 54% Dūkštas 21 29% 48% 24% Dūkštas 20 25% 30% 45% Zarasai 11 9% 73% 18% Zarasai 10 0% 60% 40%

Ekonominė plėtra Degučiai 25 28% 56% 16% Degučiai 22 0% 45% 55% Antalieptė 36 3% 39% 58% Antalieptė 39 0% 49% 61% Salakas 79 18% 38% 44% Salakas 76 13% 30% 57% Dūkštas 20 30% 40% 30% Dūkštas 20 20% 30% 50% Zarasai 11 0% 73% 27% Zarasai 10 0% 60% 40%

Nacionalinis GPR pripažinimas Degučiai 17 12% 18% 71% Degučiai 23 0% 17% 83% Antalieptė 35 0% 23% 77% Antalieptė 37 0% 27% 73% Salakas 76 7% 26% 67% Salakas 79 4% 23% 73% Dūkštas 19 5% 26% 68% Dūkštas 20 5% 35% 60% Zarasai 10 0% 50% 50% Zarasai 10 0% 40% 60%

Tarptautinis GPR pripažinimas Degučiai 18 11% 39% 50% Degučiai 19 0% 16% 84% Antalieptė 34 0% 24% 76% Antalieptė 37 0% 24% 76% Salakas 76 5% 36% 59% Salakas 77 5% 26% 69% Dūkštas 18 6% 28% 67% Dūkštas 18 11% 28% 61% Zarasai 11 0% 55% 45% Zarasai 9 0% 56% 44%

Vietos gyventojų savo aplinkos vertinimas Degučiai 22 9% 41% 50% Degučiai 22 5% 18% 77% Antalieptė 37 3% 27% 70% Antalieptė 38 5% 16% 79% Salakas 83 8% 25% 66% Salakas 82 6% 23% 71% Dūkštas 23 17% 17% 65% Dūkštas 21 10% 19% 71% Zarasai 11 0% 36% 64% Zarasai 9 0% 22% 78%

39

TURIZMAS GAMTOS APSAUGA

n Neigiamai Nei taip, nei ne Teigiamai n Neigiamai

Nei taip, nei ne Teigiamai

Poilsio galimybės Užimtumas teritorijoje Degučiai 30 3% 23% 73% Degučiai 28 0% 14% 86% Antalieptė 42 0% 17% 83% Antalieptė 41 0% 17% 83% Salakas 90 4% 13% 82% Salakas 81 1% 21% 78% Dūkštas 24 21% 13% 67% Dūkštas 21 5% 29% 67% Zarasai 11 0% 27% 73% Zarasai 10 0% 40% 60%

Galimybės mėgautis gamta Gražus kraštovaizdis Degučiai 28 7% 36% 57% Degučiai 28 0% 14% 86% Antalieptė 40 0% 8% 93% Antalieptė 41 0% 17% 83% Salakas 92 3% 15% 82% Salakas 82 2% 15% 83% Dūkštas 23 13% 4% 83% Dūkštas 21 5% 19% 76% Zarasai 11 0% 0% 100% Zarasai 10 0% 20% 80%

Kasdieninių darbų vykdymas Gamtos įvairovė Degučiai 22 9% 59% 32% Degučiai 25 0% 12% 88% Antalieptė 36 0% 44% 56% Antalieptė 39 0% 28% 72% Salakas 86 10% 42% 48% Salakas 78 4% 17% 79% Dūkštas 21 14% 29% 57% Dūkštas 21 10% 29% 62% Zarasai 10 10% 70% 20% Zarasai 10 0% 30% 70%

Paslaugos mano kaime Turizmas Degučiai 26 19% 54% 27% Degučiai 22 0% 41% 59% Antalieptė 36 0% 47% 53% Antalieptė 39 0% 26% 74% Salakas 88 13% 31% 57% Salakas 82 6% 21% 73% Dūkštas 21 19% 29% 52% Dūkštas 20 10% 30% 60% Zarasai 10 0% 70% 30% Zarasai 10 0% 50% 50%

Papildomos namų ūkio pajamos Degučiai 25 12% 68% 20% Antalieptė 36 6% 36% 58% Salakas 79 18% 43% 39% Dūkštas 20 15% 35% 50% Zarasai 11 0% 64% 36%

Šiukšlinimas arba tarša Degučiai 28 82% 7% 11% Antalieptė 38 58% 29% 13% Salakas 88 68% 13% 19% Dūkštas 22 64% 23% 14% Zarasai 11 55% 18% 27%

Aplinkos būklės blogėjimas Degučiai 21 57% 29% 14% Antalieptė 35 40% 40% 20% Salakas 79 46% 39% 15%

40

Dūkštas 17 41% 35% 24% Zarasai 10 50% 30% 20%

41

4 priedas. Gyventojų pastabos dėl turizmo ir gamtos apsaugos Gražutės regioniniame parke.

Turizmas

Antalieptės kajakų ir baidarių punkto įkūrimas

Atidaryta daugiau kavinių ir svečių namų

Mokyti turistus apie ekologijos reikalavimus

Nurodyti vietas, kuriose galima rinkti mėlynes, spanguoles, gervuoges

Nėra slidinėjimo reikmenų nuomos punktų, stovyklavietės turėtų būti mokamos

Parko stovyklaviečių tvarkymas

Trūksta suoliukų prie ežerų

Turizmo verslui reikalingas didesnis maitinimo paslaugų tinklas

Turizmas yra verslas, kurį būtina skatinti, remti ir finansuoti

Daugiau informacijos vietiniams gyventojams apie parko veiklas teikimas

Didelis turistų srautas gali neigiamai paveikti Žemės gamtos ekosistemas

Per daug šiukšlių

Noriu bendradarbiauti su GRP ir kitomis kaimo turizmo įmonėmis

Gamtos apsauga

Šiukšlinimas (40)

Šiukšlinimas (17)

Šiukšlinimas miškuose (16)

Šiukšlinimas prie ežerų (2)

Neturėjau kur išmesti buitinių atliekų

Šiukšlinimas prie upių

Nepakanka šiukšliadėžių

Šiukšlinimas senosiose Salako kapinėse

Atostogautojai palieka šiukšles

Aplinkosauga (18)

Miškų kirtimas (11)

Miškų kirtimas gyvūnų veisimosi laikotarpiu

Miško takų niokojimas

Išvirtę medžiai, užkertantys miško kelius

Šiukšlinimas

Luodžio ežero pakrantės tvarkymas, šernų populiacijos ribojimas

Upės užteršimas

Pavasarinis erkių aktyvumas, ypač nenušienautose teritorijose

Senkantys gamtos produktų ištekliai (3)

Uogų rinkimas, nesilaikant reikalavimų, brakonieriavimas

Uogų rinkimas šukomis

Daug verslinės žvejybos Luodžio ežere

Kitos problemos

Nepakanka poilsiaviečių