chiara lubich „akimirkos paslaptis“
DESCRIPTION
Ši knyga yra Chiaros Lubich minčių apie dabartinę akimirką antologija. Gyvenimo dabartimi tema dažnai sutinkama krikščionybės ir didžiųjų religijų raštuose, filosofijos tekstuose ir liaudies išminties lobyne, pabrėžiant, kad siekis išgyventi dabartinę akimirką – rodos tokią trumpą ir nereikšmingą – atveria pilnatvės sklidino gyvenimo paslaptį. Autorės savita kalbėsena ir giliomis dvasinėmis įžvalgomis per- smelktas žodis kviečia skaitytoją gyventi čia ir dabar mylint Dievą ir artimąjį. Taip kiekvienos dienos vakarą sutiksime ne tuščiomis rankomis, o kupini darbų, atliktų ir paaukotų iš meilės.TRANSCRIPT
Akimirkos paslaptis
Chiara Lubich
Chiara Lubich (1920–2008)
yra svarbi asmenybė, išryškėjusi pastarųjų penkiasdešimties metų Katalikų Bažnyčios panoramoje. Popiežius Benediktas XVI ją yra pavadinęs „didžia moterimi, didžia charizmati-ke“. Iš tiesų savuoju vienybės dvasingumu, kurį įkvėpė Jėzaus žodžiai „Tegul visi bus viena!“ (Jn 17, 21), Chiara labai svariai prisidėjo prie to, kad Katalikų Bažnyčioje sužydėtų „Bažnyčios – ben-drystės“ idealas, kurio taip troško Vatikano II Susirinkimas, ir būtų nutiesti dialogo tiltai su kitomis krikščionių Bažnyčiomis, kitomis religi-jomis, netgi su netikinčiais žmonėmis.
Savo asmeniniu liudijimu ir jos įsteigto Fokoliarų judėjimo, šiandien veikiančio visuose žemynuose, veikla Chiara Lubich padėjo atrasti krikščioniškojo nuotykio grožį; tai pašaukimas pirmiau nei „veikti“, „būti“: galėti būti – pavie-niui ir drauge – kitas Jėzus, kita Marija.
Nuncijus Luigi Bonazzi
Akimirkos paslaptisMintys apie gyvenimą dabartimi
UDK 23/28 Lu-13
Iš italų kalbos vertė Asta Žūkaitė Redaktorius Petras Kimbrys Knygos dailininkas Povilas Zaleskis
Nuotraukos CSC – Centro S. Chiara Audiovisivi
© VšĮ „Bernardinai.lt“, 2011© Città Nuova Editrice, 2001© Fokoliarų judėjimas Lietuvoje, 2011
ISBN 978-609-95057-3-2
Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“, Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. (8 ~ 5) 231 3009 · el. paštas [email protected] · www.bernardinai.lt
Chiara Lubich
Akimirkos paslaptisMintys apie gyvenimą dabartimi
2011
Turinys
Įžanga 9
Gyventi dabartimiJei gyvename dabartimi 15
Kristaus tiesoje 16
Ne kiek, bet kaip 17
Iškilmingumo žymė 19
Jis yra Kelias 20
Dieviškas nuotykis 22
Kiekvienai dienai gana savo vargo 23
Kasdienis kryžius 24
Galutinis tikslas 25
Egzaminas 26
Dievo rankose 27
Atsikratyti minčių 28
Tebūnie tavo valiaLeidimas 30
Kur laimė? 31
Darbas dviese 32
Budrumas 34
Išliekantis laikas 36
Įsišaknyti Dieve 37
Tebūnie Tavo valia 38
Paversti žemę dangumi 39
Kasdienė duona 40
Įsitvirtinę amžinybėjeKaip tapti šventaisiais? 42
Krikščionių solidarumas 44
Išliekantys darbai 47
Tikroji laiko prasmė 49
Ten, kur jau niekada nebenusileidžia saulė 50
Tvirtai stovėti ant žemės 52
Namas, statomas čia 53
Lyg paskutinį 54
Nūdienos asketikaLaiko traukinyje 56
Negalvojant apie save 58
Kad Jis prisikeltų mumyse 59
Būti „meile“ šiandien 60
Mokėti prarasti 62
Tartum sūpuoklėse 63
Nuostabios pratybos 64
Statyti kitam gyvenimui 65
Iš pokalbiųŽvelgiant į Mariją 67
Gyventi dėl Bažnyčios 68
Norint pasiekti vienybę su Dievu 69
Lemiamo susitikimo akivaizdoje 70
Krikščioniškoji išmintis 71
Kalbantis su jaunimuNiekas nesvarbu. Tik mylėti Tave! 74
Dievo balsas 75
Kas visų mieliausia 77
Dienoraščio puslapiaiNesibaigianti šventė 79
Laikas ir amžinybėŽvelgiant į tai, „kas aukštybėse“ 86
Didžiųjų krikščionių balsaiKiekviena diena – vis nauja pradžia 89
Amžinieji bėgiai 90
Likti dabartyje 91
Turiu suspėti šiandien 92
Pavedimas 93
Dabarties sakramentas 94
Dabartis ir ateitis 95
Mums priklauso tik dabartis 96
Chiara Lubich ir fokoliarų judėjimas 97
9
Įžanga
Kažin ar yra koks kitas klausimas, apie kurį būtų susi-telkę tiek žmogiškosios išminties ir transcendentinės gelmės. Dabarties akimirka yra dvasinio gyvenimo pagrindas ir krikščionybėje, ir kitose didžiosiose religi-jose. Galbūt todėl, kad nenumaldomai srūvančio laiko akivaizdoje žmogus ieškojo tarsi kokios užtvankos, ato-kvėpio, pagalbos ar net stebuklingo išsigelbėjimo.
Vienas iš seniausių liudijimų aptinkamas budistų kanone: „Klausiamas, kodėl jo mokiniai, gyvenantys kukliai ir ramiai, valgantys tik vieną kartą per dieną, taip švyti, Buda atsakydavo: „Mano mokiniai neišgyve-na dėl praeities, nesirūpina ateitimi, bet gyvena dabarti-mi. Štai kodėl jie švyti. Rūpindamiesi ateitimi, graužda-miesi dėl praeities, paiki žmonės džiūsta kaip nukirstos žalios nendrės, padžiautos saulėje.“ 1
Islamo tradicijoje, grindžiamoje aklu paklusimu Dievo valiai, irgi labai svarbu gyventi Dievo duota šian-dienybe, dabartimi. Viename chadyje apie Mahometą sakoma: „Atėjus vakarui, nelauk ryto, o rytą nelauk va-karo.“
1 W. Rahula, L‘insegnamento di Buddha, Roma, 1996, p. 86–87.
10
Stiprios dvasinės sufizmo srovės atstovams da-barties akimirka padeda iki galo patirti Dievo buvimą šalia, pasijusti jo akivaizdoje nuogiems ir tuščiomis rankomis. Būtent todėl sufijai dar vadinami dabarties vaikais.
Krikščionybė taip pat atnešė ir naują požiūrį į laiką. Evangelijoje daug kartų primygtinai raginama gyventi dabartimi: „Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“ (Mt 6, 34); „Niekuo per daug nesirūpinkite“ (Fil 4, 6). „Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis ju-mis rūpinasi“ (1 Pt 5, 7).
Visa ko pagrindas – tikrumas, kad danguje yra Tėvas, kuris mus myli ir mumis rūpinasi. Jis žino, ko mes stokojame, ir nė minutės nenuleidžia nuo mūsų akių, o to negalėtų padaryti net labiausiai mylinti motina.
Taigi gyventi dabartimi, neabejojant besąlygiška Tėvo meile, tapo vienu iš krikščioniškojo dvasingumo ramsčių.
Ta pati „širdies malda“, tai yra Dievo vardo karto-jimas, būdingas Rytų krikščionių dvasingumui, įgalina išgyventi kiekvieną akimirką šlovinant ir skelbiant mei-lę Tam, kuris mus nuolat pripildo savo palaimos.
Didieji dvasinio gyvenimo mokytojai, įvairių laikų mistikai ir mistikės, atskleidžia paslaptį, glūdin-čią tokioje trumpoje ir nereikšmingoje mūsų būties atkarpoje. Jų patirtis liudija, kad dabarties akimirka
11
– tai savotiškas sakramentas ta prasme, kad per ją tarsi kanalą galima pasiekti dieviškąjį gyvenimą. Palaimin-tasis Jonas Reisbrukietis yra pasakęs: „Dievas gimsta mumyse kiekvieną akimirką“, o jam atitarė Pranciškus Salezas: „Kiekvienoje tavo akimirkoje tarsi mažame branduolyje sutelktas visas amžinybės gėris.“ Trumpa-me Kūdikėlio Jėzaus Teresės gyvenimo kelyje gausu per nušvitimą kilusių minčių apie dabarties akimirką.
„Jis, Jėzus, – sakė ji, – maitina mane kiekvieną minutę.“ „Man atrodo, kad Meilė įsismelkia mano vidun ir gaubia mane iš išorės, kiekvieną akimirką ši gailestingoji Meilė mane atnaujina.“ Tą patį klausimą svarstė ir krikščionių rašytojai bei mąstytojai. C. S. Lewisas vieną iš garsiųjų
„Kipšo laiškų“ skiria šmaikščiam velnio mokymui, kaip sukliudyti žmonėms gyventi šia akimirka, nes tai labai kenkią jo tikslams. Galiausiai Kierkegaardui akimirka net neturi laiko konotacijos, tai „vartai į amžinybę, vie-nybė su Absoliutu, Amžinojo išsiskleidimas2“. Nauja filosofine laiko samprata pasižymi Foresi mintys apie
„laiko nelaikiškumą3“. „Tik dabarties akimirką, – rašo jis, – kuri yra ir amžinybės akimirka, galiu suvokti tikrovę ir sakyti, kad pažįstu ją nelaikiškai“, veikiamas malonės, įgalinančios dalyvauti, nors ir ribotai bei laikiškai, beri-bėje Dievo būtyje.
2 S. Kierkegaard, Oeuvres complètes, Paris, 1982, t. 19, p. XXIX.3 P. Foresi, Conversazioni di filosofia, Roma, 2001, p. 102.
12
Pagaliau prieiname prie mūsų teksto. Ši nedidelė Chiaros Lubich raštų antologija atsirado dėl labai pa-prastos priežasties. Nerasime tokių žmonių, kuriems, susidūrusiems su jos dvasingumu, nebūtų padėjęs sie-kis gyventi dabarties akimirka pagal jos pasiūlymą ir patarimą. Todėl labai reikėjo surinkti jos apmąstymus ir patarimus (jie jau išleisti angliškai ir vokiškai) į vieną knygą, kad tai būtų lengvai prieinama ir naudinga tiems, kurie, grumdamiesi su gyvenimo negandomis ir slogu-čiais, jaučia poreikį „sustabdyti laiką“, padaryti savotiš-ką egzistencinę „pertrauką“, kad galėtų vėl atrasti save ir savo gyvenimo kelią.
Skaitydami pamatysime, kad autorės apmąsty-mai grindžiami ne tik krikščioniškojo dvasingumo tra-dicija; juose atsiranda tik šiai autorei būdingų bruožų, papildančių tradiciją naujais ir originaliais elementais. Išryškėja aiškus ir tikslus Dievo valia išgyventos akimir-kos nelaikiškumo matmuo. Jos carpe diem tai ne būdas įveikti neramumus, tai ir ne vien pratimas, naudingas dvasiniam tobulėjimui. Kalbama ne apie tai, kaip sužve-joti akimirką laiko tėkmėje, bet apie tai, kaip ją „prikal-ti“ prie amžinybės, pripildant meilės Dievui ir artimui. Chiara moko, kaip per trumpą akimirksnį „pasisotinti begalybe“: kiekvieną akimirką maitintis Dievo valia, o laiką, bet kokį laiką, paversti „esamuoju Meilės laiku“ – tokios soties žmogaus siela labiausiai trokšta.
13
Kaip ir kituose Chiaros Lubich skelbiamuose ap-mąstymuose, čia galiausiai išryškėja dvasingumui būti-nas bendrystės matmuo. Tai akivaizdu net tose srityse, kuriose žmogus, atrodo, turėtų kliautis vien savo ieško-jimais. Todėl ir šioje knygelėje kalbama apie bendrystę, smarkiai veikiančią mūsų dvasinį gyvenimą. Chiara teigia gyvenimą dabartimi, kartu apglėbiant praeitį ir ateitį, nes, anot jos, krikščionys myli ir vakarykštę, ir šiandienę, ir rytdienę žmoniją, nors labiausiai pasiryžę tarnauti tam vieninteliam artimui, kuris šią akimirką yra priešais juos.
Taigi Chiarai gyventi dabarties akimirka reiškia paskleisti visuotinę ir amžiną meilę, susitvenkusią nū-dienoje. Mylėti žmoniją viename asmenyje, gerai, net
„iškilmingai“, atlikti mažus kasdienius darbelius (age quod agis4, kaip sakoma lotyniškoje patarlėje), nes „tam, kas myli, visi darbai dideli“, reiškia visada gyventi laisva širdimi, kiekvieną akimirką galinčia atsiverti kitam.
Apibendrinant galima tarti, kad dabarties akimir-kos mokykloje išmokstama dar viena pamoka – kaip paversti laiką savo nuolatiniu sąjungininku augant mei-lėje. Mat meilė, ta tikroji, konkrečioji, veiklioji meilė, alergiška praeičiai ir ateičiai. Ją galima patirti tik čia ir dabar, kur ši Dievo dovana, tai yra kiekviena gyvenimo akimirka, gali išsiskleisti ir pavirsti meilės visai žmonijai dovana.
Enzo Maria Fondi
4 Daryk, ką darai (lot.).
14-107 psl.
Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“, Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. 8 ~ 5 2313007 · el. paštas [email protected] · www.bernardinai.lt
Spausdino UAB „BaltoPrint/Logotipas“www.baltoprint.com
Formatas 115X 185 mm. Tiražas 1500 egz.
Lubich, ChiaraLu-13 Akimirkos paslaptis/Chiara Lubich: mintys apie
gyvenimą dabartimi. – Vilnius: VšĮ „Bernardinai.lt“, 2011. – 108 p. (Bernardinai.lt biblioteka)
ISBN 978-609-95057-3-2
Ši knyga yra Chiaros Lubich minčių apie dabartinę akimirką antologija. Gyvenimo dabartimi tema dažnai sutinkama krikščionybės ir didžiųjų religijų raštuose, *loso*jos tekstuose ir liaudies išminties lobyne, pabrėžiant, kad siekis išgyventi dabartinę akimirką – rodos tokią trumpą ir nereikšmingą – atve-ria pilnatvės sklidino gyvenimo paslaptį.
Autorės savita kalbėsena ir giliomis dvasinėmis įžvalgomis per-smelktas žodis kviečia skaitytoją gyventi čia ir dabar mylint Dievą ir artimąjį. Taip kiekvienos dienos vakarą sutiksime ne tuščiomis rankomis, o kupini darbų, atliktų ir paaukotų iš meilės.
UDK 23/28
„Jūsų dvasingumas yra atviras, pozityvus, giedras, užkariaujantis. Užkariavote net ir popiežių. Esu sakęs, kad linkiu jums būti Bažnyčia, dabar sakau, jog linkiu Bažnyčiai būti jumis“.
Jonas Paulius II
„Reikšminga šiuolaikinės Bažnyčios asmenybė, priklausanti ne vien katalikų bendruomenei. Jos raštai įkvėpė šimtus tūkstančių“.
Rowan Williams, Anglikonų Bažnyčios vadovas
„Visi imamai ir bendruomenių vadovai privalo pažinti šios moters gyvenimą. Chiara yra mano dvasinė motina“.
Warith Deen Mohammed, Imamas, Muslim American Society (JAV) vadovas
„Chiara Lubich yra viena iškiliausių tarpreliginio dialogo skatintojų, tvirtas aiškus balsas šiuolaikiniuose debatuose. Sugebėjo įkurti judėjimą, vieną plačiausiai pasklidusių pasaulyje, gebantį atvirai bendrauti su pasauliu, siekiant solidarumo, teisingumo ir taikos“.
Giorgio Napolitano, Italijos prezidentas
„Žiūrėk, Chiara, ką tu darai: neši vienybę į pasaulį. Prisimink, kad esi ypač Dievo apdovanota“.
Pal. Motina Teresė
Šiuolaikinis žmogus nuolat jaučia laiko trūkumą. Jo mintis dažniausiai užpildo praeities prisiminimai arba ateities lūkesčiai. Tuo tarpu gyvenimas dabartimi yra dvasinio gyvenimo pagrindas ir krikščionybėje, ir kitose didžiosiose religijose.
Nerasi tokių, kuriems, susidūrus su Chiaros Lubich dvasingumu, nebūtų padėjęs siekis gyventi dabarties akimirka, kaip ji tai siūlo ir pateikia. Šioje knygoje surinkti jos pamąstymai ir patarimai naudingi tiems, kurie, besigrumdami su gyvenimo negandomis, jaučia poreikį
„sustabdyti laiką“, padaryti savotišką egzistencinę „pauzę“, kad vėl atrastų save ir savo gyvenimo kelią.
Chia
ra L
ubic
hA
kim
irko
s pas
lapt
is