2
Studijų programos duomenys
Studijų programos pavadinimas Automobilių techninis eksploatavimas
Studijų sritis Technologijos mokslai
Studijų kryptis (šaka) Sausumos transporto inžinerija 653E21008
(automobilių transporto inžinerija)
Studijų programos šakos
Lengvųjų automobilių techninė priežiūra
Krovininių automobilių techninė priežiūra
Studijų rūšis Koleginės
Studijų pakopa Pirmoji
Studijų forma 1 ir trukmė NL (3), I (4)
Programos apimtis kreditais 180
Minimalus išsilavinimas, kurį privalo
turėti asmuo, pretenduojantis
studijuoti pagal šią programą
Bendras vidurinis
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ar
(profesinė) kvalifikacija
Automobilių transporto inžinerijos profesinio
bakalauro laipsnis
Programos vykdymo kalba Lietuvių
1 NL – nuolatinės, I –ištęstinės.
Programos rengimo grupės vadovas
Eil.
Nr.
Pedagoginis vardas
(mokslo laipsnis), vardas,
pavardė
Pareigos
Telefonas
(darbo ir
mobilus)
Elektroninio pašto
adresas
1. Doc. dr. Vitas Lendraitis
KTK docentas,
mechatronikos
katedros vedėjas
8 37 308626,
8 612 20330 [email protected]
3
TURINYS
1. PROGRAMOS TISLAI IR STUDIJŲ REZULTATAI ..............................................................................4
1.1. Programos tikslai ................................................................................................................... 4
1.2. Studijų rezultatai .................................................................................................................... 4
1.3. Programos tikslų, studijų rezultatų ir dalykų sąsajos ............................................................ 4
1.4. Tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus įgyjamai kvalifikacijai ......................... 6
2. PROGRAMOS POREIKIO PAGRINDIMAS ............................................................................................9
3. PROGRAMOS PASKIRTIS, POBŪDIS IR SANDARA .........................................................................16
3.1. Studijų apibūdinimas ........................................................................................................... 16
3.2. Studijų planai ....................................................................................................................... 17
4. PERSONALAS .........................................................................................................................................18
5. METODINIS IR MATERIALUS PROGRAMOS APRŪPINIMAS .......................................................21
6. STUDIJŲ EIGA ........................................................................................................................................25
6.1. Reikalavimai stojantiesiems ................................................................................................ 25
6.2. Studentų konsultavimas studijų klausimais tvarka .............................................................. 26
7. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS .................................................................................27
PRIEDAI .......................................................................................................................................................28
P1 priedas. Studijų dalykų aprašai
P2 priedas. Žinių ir įgūdžių vertinimo skalė
P3 priedas. KTK studijų programų ir Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) suderinimo
nuostatos
4
1. PROGRAMOS TISLAI IR STUDIJŲ REZULTATAI
1.1. Programos tikslai
Parengti analitiškai mąstančius automobilių techninio eksploatavimo specialistus, gebančius
projektuoti technologinius darbų procesus, parinkti ir valdyti techninės priežiūros, diagnostinę bei
remonto įrangą, konstruoti ir diegti techninės priežiūros įrangą.
Skatinti studento visą gyvenimą trunkančio asmeninio ir profesinio tobulėjimo poreikį,
išugdyti savarankiško mąstymo gebėjimą ir požiūrį, teikiantį galimybę kūrybingai veikti ir
orientuotis besikeičiančioje visuomenėje, parengti atitinkančius šiandieninės rinkos poreikius
specialistus, kurie gebėtų integruotis į darbo rinką bei taikyti įgytas teorines, praktines žinias ir
įgūdžius savo profesinėje veikloje.
Baigusieji šios programos studijas ir įgiję automobilių transporto inžinerijos profesinio
bakalauro laipsnį galės sėkmingai organizuoti įmonės teikiančiose automobilių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas veiklą, analizuoti techninės būklės kitimo priežastis ir
dėsningumus, galės sėkmingai dirbti šalies ir atskirų regionų įmonėse užsiimančiose kita veikla,
susijusia su techninės priežiūros įrangos konstravimu ir diegimu, eksploatavimu ir priežiūra.
Automobilių techninės priežiūros inžinierius galės kurti savo verslą, parengti įmonės (padalinio)
verslo bei ūkinės veiklos planus, analizuoti ekonominę verslo aplinką.
Studijų programos tikslai suformuluoti remiantis Kauno technikos kolegijos misija ir
tikslais, Automobilių techninio eksploatavimo inžinieriaus standartu (Lietuvos Respublikos
Švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodžio mėn. 31 d.
įsakymu Nr. ĮSAK- 2093/11 301), Technologijos mokslų studijų srities reglamentu (Lietuvos
Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2005 m. Balandžio 29 d. Nr. ISAK-734),
specialistų poreikio tyrimo ir įmonių apklausos rezultatais.
1.2. Studijų rezultatai
Studijų programos rezultatai užtikrina, kad absolventas bus sukaupęs pakankamai žinių,
pažintinių, praktinių ir perkeliamųjų gebėjimų ir gebės juos taikyti praktinėje ir profesinėje
veikloje.
Studijų rezultatus studentai gali per nustatytą 6 semestrų laikotarpį įgyvendinti. Jų
sudėtingumo lygis atitinka autotransporto inžinieriaus standarte numatytus studijų rezultatus, bei
vertinimą1.
Studijų rezultatai (žinių ir supratimo demonstravimas, žinių ir supratimo taikymas,
sprendimų priėmimas, bendravimo įgūdžiai, mokymosi mokytis gebėjimai) vertinami dešimtbale
kriterine vertinimo sistema. Vertinimui suformuluoti rezultatų vertinimo kriterijai pateikiami
studentams metodiniuose ir studijų rinkiniuose. Bendrieji vertinimo kriterijai pateikiami studijų
programos dalyko aprašuose (priedas 1).
1.3. Programos tikslų, studijų rezultatų ir dalykų sąsajos
Studijų programos tikslų, studijų rezultatų ir juos įgyvendinančių ir studijų dalykų sąsajos
pateiktos 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė. Programos tikslų, studijų rezultatų ir studijų dalykų sąsajos
Programos tikslai Studijų rezultatai Studijų dalykai 1. Automobilių techninio
eksploatavimo įrangos
konstravimas ir
1.1. Parengti automobilių techninės
priežiūros įmonės (padalinio)
technologinį projektą.
Matematika, Automobilių sandara
Įrangos projektavimas, Lengvųjų
automobilių techninės priežiūros įmonės ir
1 Automobilių techninio eksploatavimo inžinieriaus standartas (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei
socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodžio mėn. 31 d. įsakymu Nr. ISAK- 2093/11 301).
5
Programos tikslai Studijų rezultatai Studijų dalykai technologinio proceso
projektavimas.
jų technologinis projektavimas, Profesinės
veiklos praktika
1.2. Parinkti ir projektuoti
automobilio detalių ir junginių
remonto technologijas.
Fizika, Informacinės technologijos
Inžinerinė grafika, Kompiuterinė braižyba
Mechanika, Inžinerinės ir eksploatacinės
medžiagos, Automobilių remonto
technologijos, Mokomoji praktika II
Baigiamoji praktika
1.3. Parengti detalių ir junginių
darbo brėžinius.
Automobilių sandara, Inžinerinė grafika
Techniniai matavimai, Kompiuterinė
braižyba, Inžinerinės ir eksploatacinės
medžiagos
2. Automobilių techninės
priežiūros organizavimas.
2.1. Organizuoti automobilių
techninę priežiūrą.
Užsienio kalba, Elektrotechnika ir
elektronika, Automobilių elektriniai
įrengimai, Inžinerinės ir eksploatacinės
medžiagos, Varikliai, Automobilių sandara,
Lengvųjų automobilių techninės priežiūros
įmonės ir jų technologinis projektavimas
Automobilių techninė priežiūra,
Automobilių teorija, Hibridinės
technologijos, Elektromobiliai, Motociklai ir
jų techninė priežiūra, Krovininių
automobilių sandara ir jų techninė priežiūra,
Autobusų sandara ir jų techninė priežiūra,
Specialus transportas ir jų techninė priežiūra,
Profesinės veiklos praktika, Automobilių
serviso technologijų praktika, Baigiamoji
praktika
2.2.Organizuoti automobilių
diagnostiką, matuoti ir analizuoti
diagnostinius parametrus.
Automobilių sandara, Varikliai, Matematika,
Fizika, Automobilių techninė priežiūra,
Elektrotechnika ir elektronika, Automobilių
sandara, Automobilių elektriniai įrengimai,
Automobilių remonto technologijos,
Automobilių teorija, Saugaus eismo
sistemos, Hibridinės technologijos,
Krovininių automobilių sandara ir jų
techninė priežiūra, Autobusų sandara ir jų
techninė priežiūra, Specialus transportas ir jų
techninė priežiūra, Profesinės veiklos
praktika
3. Automobilių remonto
organizavimas.
3.1. Nustatyti automobilio detalių ir
junginių remonto poreikį.
Inžinerinė grafika, Techniniai matavimai
Kompiuterinė braižyba, Mechanika,
Elektrotechnika ir elektronika
Automobilių elektriniai įrengimai,
Automobilių sandara, Automobilių techninė
priežiūra, Automobilių remonto
technologijos, Varikliai, Automobilių
teorija, Hibridinės technologijos, Autobusų
sandara ir jų techninė priežiūra, Motociklai
ir jų techninė priežiūra, Mokomoji praktika
II, Profesinės veiklos praktika
3.2. Organizuoti automobilio
remonto darbus.
Automobilių sandara, Automobilių techninė
priežiūra, Automobilių serviso technologijų
praktika, Automobilių remonto
technologijos Specialus transportas ir jų
techninė priežiūra
Mokomoji praktika II, Baigiamoji praktika
3.3. Atlikti darbų kokybės kontrolę. Fizika, Techniniai matavimai, Mechanika
Automobilių techninė priežiūra
Saugaus eismo sistemos, Automobilių
elektriniai įrengimai, Automobilių sandara,
6
Programos tikslai Studijų rezultatai Studijų dalykai Baigiamoji praktika
4. Verslo įmonės
(padalinio) veiklos
organizavimas.
4.1. Suvokti verslą kaip sistemą ir
įvertinti verslo aplinką.
Užsienio kalba, Teisė, Filosofija,
Matematika, Verslo ekonomika ir vadyba,
Aplinkos ir žmonių sauga
4.2. Organizuoti įmonės veiklą. Teisė, Profesinis bendravimas, Verslo
ekonomika ir vadyba
4.3. Analizuoti ir įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos efektyvumą.
Užsienio kalba, Teisė, Filosofija, Profesinis
bendravimas, Matematika , Informacinės
technologijos, Aplinkos ir žmonių sauga,
Verslo ekonomika ir vadyba, Lengvųjų
automobilių techninės priežiūros įmonės ir
jų technologinis projektavimas, Baigiamoji
praktika
1.4. Tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus įgyjamai kvalifikacijai
Tobulinant studijų programą Automobilių techninis eksploatavimas vadovautasi šiais
tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais aukštojo mokslo, o tuo pačiu inžinerinės krypties
studijas: Bolonijos proceso dokumentais, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo
asociacijos (ENQA) dokumentais bei EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standartais ir
procedūromis.
1999 metais Bolonijoje, 29 Europos šalys pasirašė Bolonijos deklaracija, apie siekimą
pradėti permainas, kurios suformuotų bendrą Europos šalių aukštojo mokslo erdvę. Bolonijos
deklaracija buvo koreguojama Europos aukštojo mokslo ministrų susitikime 2001 metais Prahoje,
ir 2005 metų gegužės mėnesį Bergene.
Viena iš pagrindinių sudedamųjų Bolonijos proceso dalių yra Europos kreditų perkėlimo ir
kaupimo sistema (ECTS). Ji glaudžiai susijusi su studijų rezultatais ir kompetentingumo lygiais, t.
y. nurodo, kiek kreditų reikia surinkti, kad būtų suteikta atitinkama kvalifikacija. Atnaujinant
studijų programą Automobilių techninis eksploatavimas daug dėmesio skirta ne tik ECTS
įdiegimui, bet ir kitoms, Bolonijos proceso dokumentuose minimoms sritims, kurios leistų įsilieti į
Europos aukštojo mokslo erdvę:
dėstytojų ir studentų judumo didinimas;
kokybės užtikrinimo standartų/sistemos įdiegimas;
programų ar institucijų vertinimas, kuris apimtų vidinį ir išorinį vertinimą,
įtraukiant studentus bei vertinimo rezultatų skelbimą.
Europinė organizacija Joint Quality Initiative, vadovaudamasi Bolonijos proceso
dokumentais, 2002 metais Dubline paskelbė normatyvinius dokumentus, kurie labai abstrakčiai
aprašo, kokias žinias ir gebėjimus turėtų turėti bakalauro studijas Europos aukštojo mokslo erdvėje
baigę studentai (1.2 lentelė).
1.2 lentelė. Būtinos žinios ir gebėjimai studentams, pretenduojantiems į bakalauro laipsnį Žinių ir supratimo demonstravimas Turi bazines žinias kuriant originalius sprendimus, kuriuose yra
tyrimo elementų
Žinių ir supratimo taikymas Turi savybes spręsti problemas neįprastose/netipinėse situacijose ir
platesnėje (multi-disciplinarinėje) aplinkoje
Problemų sprendimo paieška Turi demonstruoti sugebėjimą integruoti ir apjungti žinias
sprendžiant kompleksines problemas ir priimti sprendimus esant
nepilnai informacijai
Komunikaciniai gebėjimai Turi sugebėti argumentuotai ir aiškiai perteikti žinias bei savo
sprendimus tiek specialistams, tiek ne tos srities specialistams
Mokymosi mokytis gebėjimai Turi įgūdžių, kurie leidžia savarankiškai ir kryptingai mokytis
Atnaujinant studijų programą, kiekvieno dalyko studijų rezultatas buvo priskirtas
atitinkamai Dublino aprašo kategorijai. Tai leido formalizuoti reikalavimus ir nustatyti, kokios
7
sisteminės žinios ir įgūdžiai reikalingi studentams, kad jų įgyta kvalifikacija atitiktų bendros
Europos aukštojo mokslo erdvės reikalavimus. Pagrindiniai atnaujintos studijų programos
rezultatai pateikti 1.3 lentelėje.
1.3 lentelė. Studijų programų dermė su Dublino aprašais
Dalykai
Žinių ir
supratimo
demonstra
vimas
Žinių ir
supratimo
taikymas
Problemų
supratimo
paieška
Komunika
ciniai
gebėjimai
Mokymosi
mokytis
gebėjimai
Užsienio kalba x x x x
Teisė x x x x
Filosofija x x x x
Profesinis bendravimas x x
Matematika z x x
Fizika x x x x
Informacinės technologijos x x x x
Inžinerinė grafika x x x
Techniniai matavimai x x x
Kompiuterinė braižyba x x x x x
Mechanika x x x x x
Elektrotechnika ir elektronika x x x x
Inžinerinės ir eksploatacinės
medžiagos x x x x
Aplinkos ir žmonių sauga x x x x
Varikliai x x x x x
Automobilių elektriniai įrengimai x x x x x
Verslo ekonomika ir vadyba x x x x x
Automobilių sandara x x x x x
Automobilių techninė priežiūra
(TP) x x x x x
Įrangos projektavimas x x x x x
Automobilių remonto technologijos x x x x x
Automobilių teorija x x
Saugaus eismo sistemos x x x x x
Mokomoji praktika I x x x
Mokomoji praktika II x x x x
Automobilių serviso technologijų
praktika x x x x
Profesinės veiklos praktika x x x x
Baigiamoji praktika x x x x
Lengvųjų automobilių TP įmonės ir
jų technologinis projektavimas x x x x
Hibridinės technologijos x x x
8
Dalykai
Žinių ir
supratimo
demonstra
vimas
Žinių ir
supratimo
taikymas
Problemų
supratimo
paieška
Komunika
ciniai
gebėjimai
Mokymosi
mokytis
gebėjimai
Elektromobiliai x x x
Motociklai ir jų techninė priežiūra x x x x
Krovininių automobilių TP įmonės
ir jų technologinis projektavimas
(a1)
x x x x
Krovininių automobilių sandara ir
jų techninė priežiūra (a2) x x x x
Autobusų sandara ir jų techninė
priežiūra (a3) x x x x
Specialus transportas ir jų techninė
priežiūra (a4) x x x x
Baigiamasis projektas x x x x x
9
2. PROGRAMOS POREIKIO PAGRINDIMAS
Lietuvai ypač svarbi transporto sistemos raida: nuo to, kaip funkcionuoja transporto sistema,
priklauso viso ūkio sėkmė ir saugumas (transportas išlieka viena prioritetinių ūkio šakų ir
daugelyje pasaulio valstybių).
Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatyta, kad
šalies transporto sektoriaus plėtra vyks vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais interesais, kartu bus
atsižvelgiama į pagrindines Europos Sąjungos Bendrosios transporto politikos nuostatas. Siekis
perskirstyti transporto srautus ir paversti intermodaluma realybe – vienas iš pagrindinių ES
politikos gairių. Paskutiniųjų metų ES tendencijos rodo, kad viena iš pagrindinių intermodalinio
transporto plėtros priemonių – logistikos centrų, arba „krovinių kaimelių“, steigimas. Steigiant
juos, didėja transporto srautai, krovinių pervežimai, aptarnaujančio personalo steigimas.
Statistikos departamento duomenimis, pagal transportui būdingų paslaugų veiklą įmonių
skaičius išsaugo nuo 888 vnt. (2008m.) iki 965 vnt. (2009m.), kelių transporto priemonių skaičius
nuolat auga (2.3 pav.), krovinių pervežimai ir apyvarta taip pat išaugo (2.4 pav.) Todėl transporto
inžinerijos specialistų paklausa turi tendenciją augti. Tai priklausys nuo specialistų parengimo
kokybės, kurią gali laiduoti tinkamai realizuojama koleginių studijų programa, bei tampri sąsaja
su darbo rinka, vykdant nuoseklius tyrimų pokyčius darbo rinkos atžvilgiu.
Tiriant sausumo transporto inžinerijos krypties specialistų poreikį Lietuvoje ir Kauno
apskrityje taikyti šie darbo rinkos tyrimų duomenys:
darbo biržos statistiniai duomenys;
statistikos departamento duomenys;
žiniasklaidos duomenys;
darbdavių apklausos rezultatai.
Darbo biržos duomenų analizė. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų 2011 m. sausio 1 d.
buvo registruota bedarbiais Ignalinos (21,3 proc.) Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje (5,7 proc.).
Tarp didžiausių šalies miestų daugiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota Panevėžyje (15,4
proc.), mažiausiai - Kaune (12 proc.)
Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai 2011 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems
darbo asmenims, daugiausia (per 58 proc.) buvo paslaugų sektoriuje. Palyginti su 2010 metų
pirmuoju ketvirčiu laisvų darbo vietų dalis statyboje išaugo 2,5 proc. punkto, paslaugose – 1,1
proc. punkto. Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų pramonėje (2,7 proc. punkto) ir
žemės ūkyje (0,9 proc. punkto).
2.1 pav. 2010 metų darbo jėgos paklausa
Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis
prognozuojama, kad 2011 m. daugiausia darbo vietų siūloma variklinių transporto priemonių
inžinieriams. 2011 metų I ketvirčio darbo jėgos paklausa pateikta 2.2 pav.
10
Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 9,4
tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:
1,0 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų
darbininkų;
0,9 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų;
0,7 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių;
0,6 tūkst. suvirintojų;
0,5 tūkst. variklinių transporto priemonių
mechanikų ir derintojų;
0,5 tūkst. statybininkų, naudojančių tradicines
medžiagas;
0,4 tūkst. įrankininkų ir giminiškų profesijų
darbininkų;
0,4 tūkst. kepėjų ir konditerių;
0,4 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų;
0,4 tūkst. pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir
derintojų;
0,3 tūkst. miškininkystės ir medienos ruošos
darbininkų;
0,3 tūkst. mūrininkų;
0,3 tūkst. mėsininkų, žuvininkų ir giminiškų profesijų
darbininkų;
0,3 tūkst. betonuotojų, tinkuotojų ir giminiškų
profesijų darbininkų;
0,3 tūkst. vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų.
Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams
8,7 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:
0,8 tūkst. pardavimų vadybininkų;
0,5 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų 0,3 tūkst.
techninės įrangos pardavimo atstovų;
giminiškų profesijų specialistų;
0,3 tūkst. buhalterių;
0,3 tūkst. statistikos ir finansų tarnautojų;.
0,2 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų;
0,2 tūkst. sandėliavimo tarnautojų,
0,2 tūkst. apskaitos ir buhalterijos tarnautojų;
0,2 tūkst. statistikų.
Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 4,9
tūkst. darbo vietų iš jų daugiausia:
2,6 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių
demonstruotojų;
1,0 tūkst. virėjų;
0,6 tūkst. padavėjų ir bufetininkų;
0,4 tūkst. apsaugos darbuotojų.
Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 4,7 tūkst.
darbo vietų, iš jų daugiausia:
1,8 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų
vairuotojų;
1,0 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų;
0,4 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių
operatorių;
0,2 tūkst. operatorių pakuotojų.
2.2 pav. Siūlomos darbo vietos
Pagal Kauno teritorinės darbo biržos duomenis (darbo rinko prognozė 2011 m.) didžiausias
darbo vietų steigimas prognozuojamas:
pramonės sektoriuje:
baldų gamybos įmonėse;
tekstilės gaminių ir drabužių siuvimo įmonėse;
maisto produktų ir gėrimų įmonėse;
metalo gaminių gamybos įmonėse;
medienos bei medienos ir kamštienos gaminių įmonėse;
paslaugų sektoriuje:
didmeninės, mažmeninės prekybos įmonėse;
sausumos transporto ir kitose transportavimo veiklos įmonėse;
apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse;
variklinių transporto priemonių prekybos bei remonto įmonėse;
kitoje aptarnavimo veikloje.
Kauno teritorinės darbo biržos duomenis prognozuojama, kad didele paklausa įsidarbinti
2011m. turi transporto vadybininkai, transporto ir mechanikos inžinieriai (2.1 lentelė).
11
2.1 lentelė. Kauno teritorinės darbo biržos duomenys Didesnės Ribotos Mažos
Sp
ecia
list
ai
Vyriausieji buhalteriai ir
finansininkai
Programuotojai
Draudimo agentai
(vadybininkai)
Transporto vadybininkai
Šeimos gydytojai
Šildymo, vėdinimo ir oro
kondicionavimo inžinieriai
Logistikos specialistai
Nekilnojamojo turto agentai
Muitinės tarpininkai
Pardavimo vadybininkai
Buhalteriai ir apskaitininkai
Informacinių technologijų
specialistai
Maisto produktų ir gėrimų
technologai
Reklamos agentai (vadybininkai)
Bendrojo ugdymo mokytojai
Siuvimo technologai
Gydytojai odontologai
Medienos apdirbimo inžinieriai
Chemijos inžinieriai
Elektronikos inžinieriai
Transporto inžinieriai
Mechanikos inžinieriai
Elektros inžinieriai
Bendrosios praktikos vaistininkai
Bendrosios praktikos slaugytojai
Agronomai ir miškininkai
Žemėtvarkininkai
Veterinarijos gydytojai
Gyvulininkystės specialistai
Statybos inžinieriai
Pradinio ugdymo mokytojai
Socialiniai pedagogai
Darželio ir lopšelio auklėtojai
Kūno kultūros mokytojai
Sporto treneriai
Psichologai
Kineziterapeutai
Socialiniai darbuotojai
Ekonomistai
Teisininkai
Administratoriai
Turizmo vadybininkai
Darb
inin
kai
Automobilių elektrikai
Tarptautinio krovinių vežimo
transporto priemonės
vairuotojai
Ekskavatoriaus mašinistai
Gaterininkai
Medkirčiai
(motopjūklininkai)
Siuvėjai ir sukirpėjai
Metalo apdirbimo staklių
operatoriai
Programinio valdymo staklių
operatoriai
Šaltkalviai suvirintojai
Šaldymo ir oro
kondicionavimo įrangos
montuotojai
Duonos kepėjai
Konditeriai
Mėsininkai
Slaugytojų padėjėjai
Ortopedinės avalynės
gamintojai
Tekstilės pluošto karšėjai
Baldžiai
Betonuotojai
Pardavėjai barmenai
Virėjai
Pardavėjai
Sunkvežimio vairuotojai
Suvirintojai dujomis ir elektra
Automobilinio ir elektrinio
krautuvo vairuotojai
Automobilių remontininkai
Skardininkai
Elektrikai
Santechnikai
Medienos apdirbimo staklių
operatoriai
Sandėlininkai
Traktorininkai
Autobusų vairuotojai
Krano operatoriai
Mezgėjai
Apdailininkai
Dažytojai
Mūrininkai tinkuotojai
Plytelių klojėjai
Stogdengiai
Plataus profilio statybininkai
Staliai
Šaltkalviai (remontininkai)
Kirpėjai ir manikiūrininkai
Gėlių pardavėjai floristai
Apsaugos darbuotojai
Degalinės operatoriai
Kosmetikai
Audėjai
Statistikos departamento duomenų analizė. Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės duomenimis Kelių transporto priemonių skaičius auga 2.3 paveiksle.
Kaip matome iš pateikto paveikslo, transporto priemonių skaičius nuolat auga (2008 registruota 1
938 468 vnt., 2009 registruota 1 963 055 vnt.). Akivaizdu, kad automobilių techninio
eksploatavimo paslaugų specialistų poreikis turi tendencijų didėti.
12
2.3 pav. Kelių transporto priemonių skaičius, iš viso 1 963 055vnt.: lengvieji automobiliai-
1695286 vnt.; krovininiai automobiliai – 126519vnt.; puspriekabių vilkikai – 19806 vnt.;
puspriekabės – 21734 vnt.; priekabos – 20036 vnt.; motociklai – 36562 vnt.; specialūs
automobiliai – 14465 vnt.; autobusai – 13360 vnt.; mopedai – 14810vnt.; troleibusai – 477 vnt.
Europos Sąjungoje auganti prekyba bei ekonominė plėtra didina tarpvalstybinius
autotransporto srautus visoje Europoje. Tai, be abejonės, turi įtakos ir Lietuvos transporto tinklui.
Lietuvos geografinė padėtis palanki, nes ji yra “tiltas” tarp Vakarų Europos ir Rytų šalių. Per
praėjusius metus išaugo krovinių apyvarta ir vežimai tiek tarptautiniais pervežimais, tiek vidaus.
Iš 2.4 pav. matome, kad krovinių apyvarta, lyginant su 2009 m.sudaro apie 3.5 mln. tonkilometrių,
krovinių vežimas viršija 5 mln. tonų.
2.4 pav. Krovinių apyvarta ir vežimai
“Automobilių techninio ekpsploatavimo“ specialistų poreikio tyrimui spaudoje buvo
pasirinktas laikotarpis nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. Šiai statistikai atlikti
buvo pasirinkti laikraščiai: “Kauno diena”, “Lietuvos rytas” ir internetinius portalus: skelbiu.lt,
cvmarket.lt, cvonline.lt, www.karjeroscentras.lt ir kt. (2.5. pav., 2.6 pav.). Laikraštis “Kauno
diena” buvo pasirinktas todėl, kad jis labiau atspindi Kauno regiono poreikius, o “Lietuvos rytas”
– respublikos poreikius.
13
7
4
5
5
4
6
9
8
9
0 2 4 6 8 10
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
Sausis
Vasaris
2.5 pav. Autotransporto specialistų su koleginiu išsilavinimu skelbimai laikraštyje “Kauno diena”
4
3
4
3
3
6
4
6
7
0 1 2 3 4 5 6 7
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
Sausis
Vasaris
2.6 pav. Autotransporto specialistų su koleginiu išsilavinimu skelbimai laikraštyje “Lietuvos rytas”
Iš pateiktų grafikų matome, kad autotransporto specialistų poreikis Kauno mieste ir Kauno
apskrityje yra didesnis nei šių specialistų poreikis respublikos mastu. Tačiau manome, kad
darbdaviai daugiau skelbiasi vietinės reikšmės leidiniuose, todėl pateikti duomenys neatspindi
realios situacijos Lietuvoje. Kaip matome autotransporto specialistų paklausa – kintanti.
Specialistų paklausa didžiausia rudenio metu, kai KTK studentų įsidarbinimo galimybės didesnės.
Darbdavių apklausos rezultatų analizė.
Ttikslas: išsiaiškinti darbdavių nuomonę apie studijų programos šakas “Lengvųjų automobilių
techninė priežiūra” ir „Krovininių automobilių techninė priežiūra“.
Tyrimo uždaviniai:
Ištirti įmonių ekonominį statusą;
Nustatyti studijų programos šakų kryptingumą;
Įvertinti reikalingus gebėjimus būsimiesiems specialistams.
Tyrimo erdvė: Kauno, Marijampolės ir Utenos apskritys.
Tyrimo imtis: 20 įmonių.
Elektromechanikos fakultetas atliko darbdavių nuomonės tyrimą apie koleginių studijų
programą “Automobilių techninis eksploatavimas ”. Anketoje darbdaviai turėjo pagal svarbą
įvertinti kokias profesines kompetencijas ir bendruosius gebėjimus turėtų įgyti ir kokiomis
asmeninėmis savybėmis pasižymėti Lengvųjų automobilių techninės priežiūros ir krovininių
automobilių techninės priežiūros , baigęs kolegines studijas. Siekiant išsiaiškinti transporto
sektoriaus įmonių struktūrą ir jų ekonominio statuso aspektu buvo stengiamasi išryškinti:
Įmonės veiklą;
14
Darbuotojų skaičių įmonėje;
Specialistų poreikį.
Įmonės tyrimui buvo pasirinktos realizuojant KTK akademinę strategiją, kurioje vienas iš
tikslų yra “rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, tenkinančius regioninės darbo rinkos
poreikius”. Statistikos departamento duomenimis įmonių skaičius susijęs su transporto veikla
auga (iš viso pagal teisines formas registruota 2010 m. – 1000 vnt., 2011m. -1058 vnt.). Pagal tai
galima daryti išvada, jog transporto srities specialistų poreikis augs.
Iš grafiko matyti, kad daugelis įmonių užsiima įvairiapuse veikla (2.7 pav.). Net 69,6 %
apklaustų įmonių užsiima prekyba ir paslaugomis, 13 % - teikia tik paslaugas, likusių įmonių
veiklos sritys yra tokios: 4,3 % - prekyba, paslaugos ir kita; 4,3 % - gamyba, prekyba ir paslaugos;
4,3 % - prekyba ir paslaugos; 4,3 % - gamyba. Taigi matome, kad didesnė dalis įmonių teikia
įvairias autoserviso paslaugas, o pagal parengtą programą išsilavinimą įgyją specialistai gali dirbti
visose ankščiau paminėtose veiklos sferose (paslaugų, gamybos, prekybos).
4,3%4,3%4,3%4,3%13,0%
69,6%
Gamyba
Gamyba - Prekyba
Prekyba - Paslaugos - Kita
Gamyba - Prekyba -
Paslaugos
Paslaugos
Prekyba - Paslaugos
2.7 pav. Įmonių veiklos sferos grafikas
Pagal anketų duomenis matome, kad didesnė autoserviso įmonių dalis yra smulkios ir
vidutinės įmonės (2.8 pav.). Smulkiųjų ir vidutinių įmonių skaičius yra net 87 % likusią dalį
sudaro stambios įmonės. 60,9 % autoserviso įmonių darbuotojų skaičius yra nuo 1 iki 10, 26,1 % -
nuo 10 iki 50, 8,7 % -nuo 50 iki 100 ir tik 4,3 % visų įmonių darbuotojų skaičius viršija 100. Nors
vyrauja įmonės, kuriose darbuotojų skaičius yra nedidelis atitinkamai ir įsidarbinimo galimybė
mažesnė, tačiau iš apklausos rezultatų galima teigti kad specialybė yra reikalinga.
26,1%
60,9%
8,7%
4,3%
1…10
10…50
50…100
virš 100
2.8 pav. Specialistų poreikio grafikas
Nurodant specializacijų reikalingumą 62% įmonių pageidauja – Lengvųjų automobilių
techninė priežiūros inžinierių, 38 %- Krovininių automobilių techninės priežiūros inžinierių (2.2
lentelė).
2.2 lentelė. Studijų programos šakų poreikis
Šaka (specializacija) Įmonių skaičius (procentais nuo bendro
įmonių skaičiaus)
Lengvųjų automobilių techninė priežiūra 62
Krovininių automobilių techninė priežiūra 38
15
Kauno technikos kolegijos elektromechanikos fakultetas atliko 2010 m. baigusių kolegiją
gebėjimų tyrimą.
Darbdaviai labiausiai vertina specialistų gamybinės veiklos įgūdžius ir bendruosius
gebėjimus, atsakomybę, sugebėjimą dirbti savarankiškai, darbštumą, norą tobulėti. Visa tai
numatoma koleginių studijų rezultatuose, dalykų programų realizavimui numatytuose metoduose,
kur vyrauja aktyvaus mokymosi metodai ir akcentuojamas praktinių įgūdžių formavimas
(paskaitos, pratybos , konsultacijos, savarankiškas darbas).
2.3 lentelė. Formuojami gebėjimai, numatyti „Automobilių techninis eksploatavimas“ studijų
programoje
Gebėjimai Įmonių skaičius (procentais nuo bendro įmonių skaičiaus)
1 2 3 4 5
Teorinės žinios 0 1,0 21,4 40,12 37,48
Bendrieji gebėjimai 0 0 12,3 39,8 52,1
Gamybinės veiklos įgūdžiai 0 0 11,0 18,4 70,6
Profesionalumas 0 2,8 7,2 39,7 50,3
Komunikabilumas 0 4,5 4,8 51,2 39,5
Sugebėjimas dirbti savarankiškai 0 0 2,2 61,2 36,6
Atsakomybė 0 0 6,2 70,1 23,7
Bendravimo kultūra 0 1,2 1,7 80,1 50,2
IT naudojimas 0 2,4 1,2 46,2 50,2
Šie tyrimai leidžia teigti, kad koleginių studijų programa yra tikslingai nukreipta į darbo
rinkos poreikių tenkinimą. Tai rodo, kad kolegija pajėgi išugdyti kūrybingai mąstantį,
komunikabilų specialistą, turintį profesinės veiklos įgūdžių, sugebantį dirbti komandoje, galintį
savarankiškai spręsti, atsakingą už savo veiklos rezultatus, siekiantį tobulėti visą gyvenimą
profesinėje veikloje, o dėstytojai, sugeba realizuoti šios programos įgyvendinimą.
Atlikus darbo rinkos poreikio tyrimus, išsiaiškinus darbdavių požiūrį į būsimų specialistų
kvalifikacinius pokyčius ir įvertinus kolegijos galimybes galima konstatuoti, kad koleginių studijų
programos realizavimas yra perspektyvus, todėl, kad:
Specialistai įgis kokybiškai naujas kompetencijas, kurių struktūra apibrėžta šiandieniniais
darbo rinkos poreikiais;
Specialistai bus konkurentabilesni darbo rinkoje jau dirbančių ir buvusį išsilavinimą
turinčių specialistų atžvilgiu;
Lietuvos ūkio šakų plėtros kryptyse ir regioniniame plėtros plane numatomi strateginiai
tikslai leidžia manyti, kad planuojamų rengti inžinerinės krypties specialistų poreikis
perspektyvoje nemažės;
Universitetams rengiant specialistus pagal tripakopę sistemą, lieka neužpildyta buvusių
universitetinių profesinių studijų niša, todėl atsiranda galimybės ją užpildyti, rengiant
specialistus pagal kolegines studijų programas;
Kolegija yra pajėgi kokybiškai realizuoti koleginių studijų programą, nes: a) turi
sukaupusi didelę patirtį inžinerijos specialistų rengimo srityje; b) realizuojant studijų
programą didelę paramą praktinių įgūdžių formavimo srityje įsipareigoja teikti BOSCH
mokymo centras; c) kolegijoje sukomplektuotas tinkamas programos realizavimui
pedagoginis potencialas; d) materialinė techninė bazė ir intelektualūs ištekliai pilnai
tenkina studijų reikalavimus; c) bendradarbiavimo su KTU patirtis ir tolesnio
bendradarbiavimo susitarimai leidžia prognozuoti efektyvų studijų proceso realizavimą,
praturtinant jį mokslo taikomųjų tyrimų, aukštos metodinės kompetencijos ir materialiųjų
išteklių plėtros aspektais.
16
3. PROGRAMOS PASKIRTIS, POBŪDIS IR SANDARA
3.1. Studijų apibūdinimas
Studijų programos Automobilių techninis eksploatavimas pobūdis ir sandara atitinka
įteisintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Automobilių techninio
eksploatavimo inžinieriaus standartą2, Bendrąjį technologijos mokslų studijų srities reglamentą3,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą 2010 m. balandžio 9 d. Nr. V- 501
Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų
aprašo patvirtinimo“.
Automobilių techninio eksploatavimo specialybės nuoseklios studijos trunka trejus metus,
ištęstinės studijos – ketverius metus. Kiekvienus studijų metus sudaro du semestrai, po 20
savaičių, kurie baigiasi egzaminų sesijomis. Studijų programos apimtis – 180 kreditų. Vienas
kreditas (25-28 val.). Studento darbo savaitė apima teorines, praktines, konsultacines ir
savarankiškas studijas. Studijų programą sudaro:
Bendrieji koleginių studijų dalykai 15 kreditų;
Studijų krypties dalykai 141 kreditai;
Dalykai skirti gilesnei specializacijai kryptyje 15 kreditų;
Laisvųjų dalykų apimtis 9 kreditai.
Bendrųjų koleginių studijų dalykų bloko tikslas – suteikti aukštojo išsilavinimo
reikalavimus atitinkančių bendrųjų humanitarinių mokslų žinių pagrindus, būtinus asmenybės
ugdymui bei specialybės dalykų įsisavinimui. Kad inžinieriai gerai suvoktų savo socialinę
atsakomybę ir geriau pažintų su sprendimų priėmimo procesu susijusius veiksnius.
Studijuodami studijų krypties dalykus, studentai įgis fundamentalių žinių matematikos,
fizikos, informacinių technologijų; specialybės žinių: mechanikos, inžinerinių ir eksploatacinių
medžiagų, elektrotechnikos ir elektronikos, variklių, automobilių sandaros, automobilių techninės
priežiūros, automobilių remonto technologijų, verslo ekonomikos ir vadybos ir kt. žinių išugdyti
būsimo autotransporto vadovo gebėjimus planuoti ir organizuoti veiklą, priimti savarankiškus
sprendimus.
Studijų programoje numatytos 2 specializacijos (šakos):
lengvųjų automobilių techninė priežiūra;
krovininių automobilių techninė priežiūra.
Jos paremtos darbo rinkos poreikių tyrimais. Tai įgalins studentų pasirinkimo laisvę ir jų
profesinę saviraišką bei savirealizaciją papildomose įmonės veiklos srityse. Kiekvienai
specializacijai skirta po 15 kreditų.
Kiekvieno dalyko studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę išklausyti
teorines paskaitas, atlikti praktinius darbus, konsultuotis su dėstytojais ir studijuoti savarankiškai.
Teorinių užsiėmimų (paskaitų) metu taikomi šiuolaikiniai mokymo(si) metodai.
Praktikumai organizuojami kaip pratybos, seminarai, diskusijos, ekskursijos, kursiniai ir
laboratoriniai darbai.
Savarankiškos studijos – tai dėstytojo vadovaujama ir konsultuojama savarankiška studento
veikla, kurios metu jis plečia bazines teorines žinias, mokosi savarankiškai jas taikyti, rengiant
kursinius darbus, atliekant laboratorines užduotis bei rengiantis baigiamojo darbo projektavimui.
Mokomosios praktikos atliekamos kolegijos praktinio mokymo bazėje ir pagal sutartis –
kitų institucijų praktinėse bazėse. Studentai aprūpinami reikalingomis medžiagomis, įrankiais ir
instrumentais. Mokomosioms praktikoms vadovauja gamybinę praktiką turintys dėstytojai.
Profesinės veiklos praktikų tikslas – praktinių įgūdžių formavimas. Studijų programoje
numatytos 30 kreditų apimties mokomosios ir gamybinės praktikos. Jos padės įsisavinti ir
2 Automobilių techninio eksploatavimo inžinieriaus standartas (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei
socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodžio mėn. 31 d. įsakymu Nr. ISAK- 2093/11 301). 3 Technologijos mokslų studijų srities reglamentas (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2005
m. Balandžio 29 d. Nr. ISAK-734).
17
įprasminti teorines žinias ir suformuos pirminius praktinius įgūdžius, būtinus gamybinei veiklai.
Didelis dėmesys programoje skiriamas gamybinėms praktikoms, kurias studentai privalo atlikti
įvairiose autoserviso įmonėse, nes turi būti sąlytis su būsimos profesinės veiklos objektais, įgytų
teorinių žinių įprasminimas, praktinių, profesinių įgūdžių formavimas.
Baigiamoji praktika atliekama autotransporto įmonėse pagal sutartis su įmonėmis. Šiai
praktikai vadovauja autotransporto įmonės atstovas. Praktikos eigą kontroliuoja ir konsultuoja
vadovas iš kolegijos.
Fiziškai tvirtos ir sveikos asmenybės ugdymui numatomas papildomo kūno kultūros
dalykas.
Studijos baigiamos baigiamuoju projektu.
3.2. Studijų planai
Programos Automobilių techninio eksploatavimo nuolatinių studijų planas pateiktas 3.1
lentelėje, ištęstinių – 3.2 lentelėje.
18
4. PERSONALAS
Automatizuotos medžiagų apdirbimo technologijos studijų programos žinioms ir įgūdžiams
formuoti 22,83% pedagoginio krūvio yra skiriama paskaitoms, 29,83% pedagoginio krūvio
skiriama praktiniams darbams atlikti, 5,63% skiriama konsultacijoms ir apie 41,71% dėstytojų
pedagoginio krūvio tenka kitam neauditoriniam darbui. Didžiausias krūvis tenka lektoriams ir
asistentams (72,3% viso pedagoginio krūvio), o 27,7 % – docentams.
Pagrindinė studijų programoje dirbančių dėstytojų komplektavimo problema yra ta, kad 4
dėstytojai dirbtų antraeilėse pareigose, kurių pagrindinė darbovietė yra KTU, jie yra patyrę
pedagogai, tačiau ne praktikai. Kita vertus, tai galima vertinti kaip teigiamą reiškinį – šie
dėstytojai turi aukštą mokslinę kvalifikaciją, įgiję daktaro laipsnius, nuolat besimokantys,
gebantys atlikti įmonėms naudingus darbus, demonstruojantys studentams atsakomybės
prisiėmimą, gebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje ir motyvaciją veikti praktinėse situacijose,
gerai išmanantys aukštųjų studijų reikalavimus. Didelis pranašumas yra tai, jog studijų krypties
dalykus dėstys 34,5 % daktarų.
Studijų programa realizuotų 30 atestuoti dėstytojai (4.1 lentelė): docento pareigas užima 6
dėstytojai, lektoriaus – 21 dėstytojų ir asistento – 3 dėstytojai. Studijų programoje dirbtų 10
daktaro mokslinį laipsnį turintys dėstytojai, 14 magistro mokslinį laipsnį turintys dėstytojai. Iš jų
25 – pagrindinėse pareigose ir 5 – nepagrindinėse pareigose. Turintys 3 metų praktinio darbo
patirtį ir dėstantys studijų krypties bloko bei specializacijos (šakos) dalykus sudaro 48,3%
dėstytojų.
4.1 lentelė. Numatomų dėstytojų sąrašas
Vardas, pavardė
Kvalifikacinis ar
mokslo laipsnis,
pareigos
Numatomas dėstyti
dalykas (modulis)
Mokslinės veiklos
kryptis
Profesinės veiklos
(praktinio darbo)
patirtis metais
Vitas Lendraitis Docentas,
daktaras
Automobilių remonto
technologijos,
Baigiamoji praktika
09T210, Mechaninė
inžinerija, hidraulika,
vakuuminė
technologija, virpesiai
ir akustikos
Inžinerija
03T200 transporto
technologijos
09T150 medžiagų
technologija
-
Vytenis Naginevičius Docentas,
daktaras
Elektromobiliai,
Automobilių serviso
technologijų praktika,
Profesinės veiklos
praktika
T210, Mechaninė
inžinerija, hidraulika,
vakuuminė
technologija, virpesiai
ir akustikos inžinerija,
09T Mechanikos
inžinerija,
mikromechnanika
6
Ramutis Palevičius Docentas,
daktaras
Informacinės
technologijos
07T120 Sistemų
inžinerija,
kompiuterių
technologija, 09T210
Mechaninė inžinerija,
hidraulika, vakuuminė
technologija, virpesiai
ir akustikos inžinerija
13
Marius Saunoris Docentas,
daktaras
Elektrotechnika ir
elektronika
Prietaisų technologija,
elektronika, virpesiai
ir akustikos inžinerija
1
Esmeralda Štyps Docentė, daktarė Taikomųjų tyrimų
metodologija
Biomedicinos mokslai
(B000), Biofizika
(02B), Biomechanika
(B115)
-
19
Vardas, pavardė
Kvalifikacinis ar
mokslo laipsnis,
pareigos
Numatomas dėstyti
dalykas (modulis)
Mokslinės veiklos
kryptis
Profesinės veiklos
(praktinio darbo)
patirtis metais
Mykolas Žmuida Docentas,
daktaras
Inžinerinė grafika,
Kompiuterinė braižyba
09T210 mechaninė
inžinerija, virpesiai ir
akustikos inžinerija
-
Darius Juodvalkis Lektorius,
daktaras
Automobilių sandara ir
teorija, Hibridinės
technologijos,
Autobusų sandara ir jų
techninė priežiūra,
Specialus transportas ir
jų techninė priežiūra
T003 transporto
inžinerija, T280 kelių
transporto
technologija
-
Alius Noreika Lektorius,
daktaras
Automobilių
elektriniai įrengimai
01T170 Elektronika -
Povilas Šaulys Lektorius,
daktaras
Mechanika Mechanikos inžinerija
09T
5
Jolita Bučelienė Lektorė Matematika 01P130 Funkcijos,
diferencialinės lygtys
-
Andrius Dargužis Lektorius Inžinerinės ir
eksploatacinės
medžiagos
03T transporto
inžinerija, T280 kelių
transporto
technologija
-
Eleonora Dainytė Lektorius Įrangos projektavimas T009 Mechanikos
inžinerija, T 210
mechaninė inžinerija
11
Arturas Gavėnas Lektorius Fizika Fizika 02P002 -
Romualdas Gedvilas Asistentas Mokomoji praktika I 10
Arūnas Gudynas Asistentas Mokomoji praktika II -
Jūratė Jasukaitienė Lektorė Kompiuterinė braižyba 04T270 kompiuterinė
braižyba, erdvinis
modeliavimas,
konstravimas
-
Erlandas Lazauskas Lektorius Varikliai 03T transporto
inžinerija
10
Egidijus Pranckus Lektorius Saugaus eismo
sistemos, Motociklai ir
jų techninė priežiūra
(TP), Lengvųjų
automobilių TP
įmonės ir jų
technologinis
projektavimas,
Krovininių
automobilių TP
įmonės ir jų
technologinis
projektavimas,
03T transporto
inžinerija, T280 kelių
transporto
technologija
-
Dovilė Martišienė Lektorė Inžinerinė grafika 90T150 medžiagų
technologija,
90T450 metalų
technologija,
metalurgija ir metalų
gaminiai
7
Sandra Rekštienė Lektorė Verslo ekonomika ir
vadyba
S 180 Ekonomika,
ekonomikos teorija,
ekonomikos sistemos
7
Valdas Speičys Lektorius Techniniai matavimai 09T210 mechaninė
inžinerija
10
Juozas Vizgaitis Lektorius Aplinkos ir žmonių
sauga, Krovininių
automobilių sandara ir
3
20
Vardas, pavardė
Kvalifikacinis ar
mokslo laipsnis,
pareigos
Numatomas dėstyti
dalykas (modulis)
Mokslinės veiklos
kryptis
Profesinės veiklos
(praktinio darbo)
patirtis metais
jų techninė priežiūra
Bendrųjų koleginių studijų dalykų dėstytojai
Aldona Baltrušienė Lektorė Profesinis
bendravimas
04 H Filologija, -
Kristina Bielskienė Lektorė Užsienio kalba 04 H Filologija, H
520 Germanų
filologija
-
Raimonda Birštonienė Lektorė Profesinis
bendravimas
04 H Filologija, -
Dalia Karčiauskienė Lektorė Filosofija 01 Filosofija -
Regina Pocienė Lektorė Užsienio kalba 04 H Filologija, H
520 Prancūzų
filologija
Vida Rainienė Lektorė Teisė 01 S Teisė 3
Judita Štreimikienė Lektorė Užsienio kalba 04 H Filologija, H
520 Anglų filologija
-
Naujoms pareigoms katedroje užimti yra skelbiami vieši konkursai įstatymo numatyta
tvarka, reglamentuota Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2004 03 29 d. įsakymu Nr. V1-88.
Priėmimo procedūra – viešas konkursas, kurio tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2001 07 11
d. nutarimas Nr. 899. Nuo 2006 m. sausio 1 d. naujoms pareigoms užimti yra skelbiami vieši
konkursai įstatymo numatyta tvarka, kuri išdėstyta Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2010
02 25 d. įsakymu Nr. V1-65 nauja redakcija. Priėmimo procedūra – viešas konkursas, kurio tvarką
reglamentuoja LR Vyriausybės 2005 08 18 d. nutarimas Nr. 906 (2001 07 11 Nr.899).
Kviestiniai dėstytojai dėsto kai kuriuos studijų krypties dalykus, tačiau didžiausias krūvis
studijų programoje tenka saviesiems dėstytojams, dėstantiems tiek bendrus studijų dalykus,
studijų krypties dalykus, o taip pat ir studijos programos šakų dalykus.
Reikalavimai naujiems personalo nariams yra apibrėžti Kauno technikos kolegijos dėstytojų
atestacijos ir konkursų pareigoms eiti nuostatuose4. Personalo narių tobulėjimui yra numatyta
nuosekli tvarka, pagal kurią dėstytojas gali pretenduoti į užimamas pareigas – nuo asistento iki
docento.
4 Kauno technikos kolegijos dėstytojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti nuostatai, patvirtinti Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2010-02-
25 Nr.V1-65
21
5. METODINIS IR MATERIALUS PROGRAMOS APRŪPINIMAS
Studijų programų realizavimo reikmėms veikia biblioteka ir skaitykla. Jomis naudojasi
dieninio, išlyginamųjų studijų studentai, taip pat dėstytojai ir darbuotojai. Skaitykloje yra 32
darbo vietos ir 11 kompiuterizuotų. Kompiuterizuotų darbo vietų skaičius kasmet auga.
Biblioteka įsigyja ne daugiau kaip po 5-10 vieno pavadinimo egzempliorius, nes
stengiamasi nupirkti kuo daugiau pavadinimų leidinių, toks kiekis netenkina studentų poreikių,
todėl skaitykloje pastatytas kopijavimo aparatas padeda spręsti šią problemą. Išimtys daromos tik
vadovėlių, atitinkančių studijų dalykus įsigijimui.
Kadangi naujų leidinių ne visiems pakanka, jais visada galima naudotis skaitykloje.
Atsižvelgiant į studentų pageidavimus iš skaityklos knygos išduodamos tik terminuotam
laikotarpiui: parai ar savaitgaliui. Skaityklos leidinių fondas atviras vartotojams, čia jie gali rasti
naujausią literatūrą, atitinkančią studijų programas, informacinius leidinius (enciklopedijas,
žodynus, žinynus), periodiką.
Studijų programai „Automobilių techninis eksploatavimas“ literatūros bibliotekoje ir
skaitykloje yra pakankamai. Sukaupta jau ankščiau visa pagrindinė literatūra, nurodytą studijų
dalykuose.
Kauno technikos kolegija bendradarbiauja su Kauno apskrities viešąja biblioteka. Yra
sudaryta tarpbibliotekinio abonemento sutartis. Sutartis leidžia gauti vienetinius, retus ar išleistus
mažais tiražais leidinius, atsisiųsdinti dokumentų fragmentų kopijas. Tai teigiamai veikia rengiant
naujas, tobulinant esamas studijų programas. Sutartis užtikrina dėstytojų ir studentų teisę į
reikalingos literatūros prieinamumą, išteklių kiekį, lūkesčius rasti reikiamą informaciją,
aktualumą. Kolegijos studentai gali naudotis Kauno technologijos universiteto centrinės
bibliotekos bei fakultetų bibliotekų paslaugomis. Kolegijos dėstytojai glaudžiai bendradarbiauja
su KTU giminingomis pagal specialybes katedromis ir naudojasi fakultetų bei katedrų sukaupta
moksline-technine literatūra.
Per pastaruosius metus padidėjusios lėšos laboratorinei ir auditorinei įrangai įsigyti leido
sukurti edukacinę aplinką, kuri užtikrintų kokybiškesnį studentų savarankiško darbo organizavimą
taikant IT. Sukūrus internetinį puslapį http://rapolas.ktk.lt/ studentams atsivėrė geresnės
galimybės gauti naujausią mokymosi medžiagą, jie tai gali padaryti patogiausiu būdu (skaitykloje
ar namuose) ir patogiausiu laiku. Studentams teikiama parama tiesiogiai siejasi su mokymo,
mokymosi ypač savarankiško studentų darbo organizavimo procesu.
Studijų programos vykdymui pirmais metais bus naudojama 10 auditorijų po 30 vietų, 2
auditorijos po 70 vietų srautinėms paskaitoms. Taip pat užsiėmimai vyks penkiose laboratorijose,
kuriose formuojami praktinio darbo įgūdžiai (5.1 lentelė).
Katedra aprūpinta multimedia, audio aparatūra, video kamera. Esantį poreikiui galima
pasinaudoti mobiliu daugialypiu terpės projektoriumi. Dėl racionalaus auditorijų paskirstymo
studijų proceso vykdymui būtinos techninės įrangos panaudojimas yra optimalus.
Kolegijoje laboratorijų vietiniai tinklai yra sujungti į vieną globalinį kolegijos tinklą, kuris
turi išėjimą į Internetą per atskirą serverį - ugniasienę. Šiuo kompiuteriu yra užtikrinamas ne tik
saugus ryšys su Internetu, bet ir interneto prieigos valdymas atskiroms kompiuterių darbo vietoms
bei atliekamas visų į Internetą išeinančių duomenų auditavimas. Kompiuterių programinė įranga
bei daugiavartotojiška aplinka yra valdoma, audituojama ir atnaujinama centralizuotai per atskirą
serverį naudojant „Active Directory“ ir „Windows Software Update Server“ technologijas. Toks
technologinis sprendimas leidžia kolektyviai naudoti kompiuterių tarnybinių stočių bei prieigų
prie interneto ir elektroninio pašto resursus ir juos taupiau panaudoti. Taip pat yra galimybės
studentams ir dėstytojams prisijunkti prie spartaus bevielio interneto.
22
5.1 lentelė. Materialiosios bazės kitimas
Mokslo
metai
Numatomas
aukštosios
mokyklos
studentų
skaičius n/I*
Auditorijų
/laboratorijų
skaičius
Vietų
skaičius
auditorijose
Studentams
skirtų
kompiuterių
skaičius
Vietų skaičius
bibliotekos skaityklose
Bendras Susietų su
internetu
2010/11 60/30 15/7 30 30 43 18
2011/12 90/60 15/7 30 30 45 20
2012/13 90/60 15/7 30 30 43 18
2013/14 90/90 15/7 30 30 45 20
* n- nuolatinės studijos; I- ištęstinės studijos
Materialinė techninė bazė. Kolegija parengusi materialinių išteklių plėtros planą, tikslu
plečiant jau turimą materialinę bazę naujomis metodinėmis, techninėmis priemonėmis ir
pažangiomis mokymo technologijomis, užtikrinti kokybišką koleginių studijų programų
realizavimą.
Kiekybine prasme kabinetai (auditorijos) mokykloje tenkina koleginių studijų programų
aprūpinimą. Kolegijoje įrengtos fizikos, informacinių technologijų, automatizuoto projektavimo,
mechanikos, elektrotechnikos, elektronikos, matavimų, metalų technologijos, darbų saugos ir
ekologijos, variklių agregatų laboratorija, variklių bandymo laboratorijos, BOSCH mokymo
centras įgalina tinkamai organizuoti studentų praktinių įgūdžių formavimą. Kolegijoje įrengtos
dirbtuvės, kuriose organizuojamos technologinės praktikos. Sutartys, kurias kolegija yra
pasirašiusi su socialiniais partneriais, įgalina kokybišką praktinių įgūdžių formavimą. Tačiau
įvertinant programos realizavimo kokybę, kolegija nuolat plečia ir modernizuoja materialinę
techninę bazę. Lėšų, reikalingų bazės plėtrai, poreikis yra suderintas su kolegijos dalininkais ir
rėmėjais (5.2 lentelė).
5.2 lentelė. Intelektualios ir techninės bazės plėtra
Studijų programos pavadinimas
Turto įsigijimo metai
2012 m.
(vertė Lt.)
2013 m.
(vertė Lt.)
2014 m
(vertė Lt.)
2015 m.
(vertė Lt.)
2016 m.
(vertė Lt.)
Automobilių techninis
eksploatavimas 20000 50000 60000 80000 80000
Penkeriems metams planuojamam turtui įsigyti reikės 290000 Lt. Programos realizavimui
rėmėjų skirtos lėšos sudaro apie 25000 Lt. Kitos lėšos taip pat numatomos gauti iš asociacijų,
bendrovių ir tarptautinių projektų. Svarbus aspektas studijų proceso realizavimo metu yra
ilgalaikis bendradarbiavimas su KTU (bendradarbiavimo sutartis) - tai ypač svarbu, realizuojant
studijų programą. Studijų programa atnaujinta glaudžiai bendradarbiaujant su KTU mokslininkais
ir socialiniais partneriais - studijų programos rengimo komiteto nariais. Studijų programos
realizavimo procese panaudojamas pedagoginis potencialas bei abiejų mokyklų studijų bazė:
laboratorijos, bibliotekos, kompiuterių programinė įranga, duomenų bazės (žr. 5.3 lentelė). 5.3
Lentelėje pateikiame sąrašas specialiųjų laboratorijų, kurios bus naudojamos studijų programos
realizavimui.
23
5.3 lentelė. Svarbiausia laboratorinė įranga
Eil.
Nr.
Studijų
kryptis
Studijų
programos
pavadinimas
Studijų dalykas Laboratorijos
pavadinimas
Laboratorijoje
esančių darbo
vietų skaičius
Svarbiausia laboratorinė įranga
1. Sausumos
transporto
inžinerija
Automobilių
techninis
eksploatavimas
Fizika Fizikos
laboratorija
16 Pilnai tenkina reikalavimus, įrengta 8 laboratoriniai stendai
2. Informacinės
technologijos
Informacinių
technologijų
kabinetas
15 kompiuterių,
du pogrupiai po
15 stud.
Naudojama programinė įranga: „MS Windows Xp Professional“ ir „MS
Windows 2000 Terminal server” operacinės sistemos, „MS Office 2003“
paketai, antivirusinė sistema „Symantec Antivirus Corporate Edition 9“,
matematinė programa Matlab.
3. Inžinerinė ir
kompiuterinė grafika
Automatizuoto
projektavimo
kabinetas
15 kompiuterių,
du pogrupiai po
15 stud.
Naudojama programinė įranga: „MS Windows Xp Professional“
operacinė sistema, „MS Office 2003“, AutoCAD, „Autodesk
Architectural Desktop ” ir SolidWorks paketai.
4. 15 kompiuterių,
du pogrupiai po
15 stud.
Naudojama programinė įranga: „MS Windows Xp Professional“
operacinė sistema, „MS Office 2003“, „Autodesk Architectural Desktop ”
ir SolidWorks paketai.
5. Mechanika
Mechanikos
laboratorija
16 Universalios bandymų mašina
Cilindrinių pavarų surinkimo stendai
Sliekinių pavarų surinkimo stendai
6. Elektrotechnika ir
elektronika
Elektrotechnikos
laboratorija,
elektronikos
laboratorija
16 12 stalų-stendų. Multimetrai, Miliampermetras PMS 302, Prietaisas E7-
8, Generatoriai, Prietaisas C4317, Oscilografai, Prietaisas C1-94, Tiltelis
E7-4, Varžynas, Prietaisas C6-1A, Voltmetras B7-26, Prietaisas C6-7,
Prietaisas C6-5, Maršrutizatorius, Stendas OABT, Milivoltmetrai, Audio
analizatorius T-100, Kineskopų analizatorius 467, Galios matuoklis MU
1179, Autotransformatorius MA 4803, Maitinimo šaltiniai, Dažnimatis
METEOR 600, Signalų matuoklis SV41, Audio testeris 192A,
Universalus skaitiklis 9905, Audiogeneratorius LAG 125, TV spalvinių
signalų analizatorius TV2130, Televizinių signalų generatorius PM 5519.
7. Inžinerinės ir
eksploatacinės
medžiagos
Metalų
technologijos
laboratorija,
Eksploatacinių
medžiagų
laboratorija
16 Laboratoriniai laikikliai ir stovai; svarstyklės; viryklės; stikliniai
piltuvėliai; aerometras 770-830; aerometrai 890-950; matavimo kolbos
100 ml; matavimo cilindrai 250 ml; aukštos stiklinės 800 ml; graduotas
butelis 2 l; graduoti buteliai 500 ml; termometrai 0-150; kūginės kolbos
205 ml; guminės kriaušės.
Metalografinis mikroskopas METAM PB – 21 (2 vnt.)
Kietumo matavimo presas
8. Aplinkos ir žmonių
sauga
Darbų saugos
kabinetas
24 Triukšmomačiai, Liuksmetrai, Apsaugos priemonės
24
Eil.
Nr.
Studijų
kryptis
Studijų
programos
pavadinimas
Studijų dalykas Laboratorijos
pavadinimas
Laboratorijoje
esančių darbo
vietų skaičius
Svarbiausia laboratorinė įranga
9. Automobilių
sandara, Varikliai,
Automobilių teorija
Variklių
bandymo
laboratorija,
Variklių
agregatų
laboratorija,
Bosch mokymo
centras
16 Keltuvai; Veikiantis„SCANIA“variklis D; Veikiantis „OPEL
VECTRA“variklis; Moto testeris 151; Pjezo purkštuvų adapterių
rinkinys; Stabdžių skysčio patikros įrenginys; Slėgio matavimo įrenginys
Jetronic set; Ratų balansuokis WBE 4225; Ratų montuokis TCE 4425;
Dujų analizatorius BEA370; Dyzelinių purkštukų patikros stendas
EPS200;
10. Automobilių
elektriniai įrengimai
Elektrinių
įrenginių
laboratorija,
Bosch mokymo
centras
16 Baterijų testeris BAT121; Baterijų kroviklis BAD430; Srovės matavimo
replės 30A; Starterių –generatorių stendas BANCOPROVA B;
Mikroprocesorinis uždegimo sistemos stendas; Akumuliatoriaus ir
generatoriaus sąveikos tyrimo stendas; Uždegimo sistemų veikimo
demonstravimo komplektas;Automobilinės signalizacijos demonstracinis
stendas;Automatinės automobilių stiklų valytuvų valdymo sistemos
stendas; Paskirstytojų tikrinimo stendas;
11. Varikliai,
Automobilių
sandara,
Automobilių
techninė priežiūra,
Automobilių
remonto
technologijos,
Elektromobiliai,
Hibridinės
technologijos
Bosch mokymo
centras
16 BOSCH ESI tronic diagnostinė programa; Sisteminis testeris Bosch
KTS670 – 6 vnt.; Benzino sistemų komponentų rinkinys;Universalių
kabelių rinkinys; Automobilių sistemų analizatorius Bosch FSA -2 vnt;
Srovės matavimo replės 30A; Stabdžių skysčio patikros įrenginys;
Dyzelinių purkštukų patikros stendas EPS200; Dyzelinių sistemų
testavimo įrenginys Diesel Set 1; Dūmamatis RTM430; Dyzelinių
komponentų rinkinys; Adapterių rinkiniai; Sūkių matuoklis BDM 350;
Testavimo antgalių rinkinys.
Įpurškimo sistemų D-jetronic; KE-jetronic, GDi, TDi; diagnostiniai
stendai.
25
6. STUDIJŲ EIGA
6.1. Reikalavimai stojantiesiems
Studentų priėmimas numatomas į nuolatines ir ištęstines studijas. Į nuolatines studijas
kiekvienais metais priimama 60 studentų, ištęstines -30 studentų. Priimama konkurso tvarka.
Pirmenybė teikiama pageidavusiam studijuoti pirmu prioritetu, užimančiam aukštesnę vietą
konkursinėje eilėje. Į šią studijų programą priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą.
Priimama konkurso keliu, pirmenybę teikiant aukštesnę vietą konkursinėje eilėje
užimančiam stojančiajam. Aukštesnę vietą konkursinėje eilėje lemia surinktų konkursinių balų
skaičius.
Galutinis balas (GB) apskaičiuojamas susumavus pažymių ir svertinių koeficientų
sandaugas bei pridėjus papildomus balus, t. y.:
3
1
3
1i jjjii PBKMKEGB
Ei – i-tojo brandos egzamino perskaičiuotas pažymys;
Ki – i –tojo brandos egzamino svertinis koeficientas;
Mj – j-tojo mokomojo dalyko perskaičiuotas metinis pažymys;
Kj – j-tojo mokomojo dalyko svertinis koeficientas;
PB – papildomi balai.
Konkursinio balo sandara pateikta 6.1 lentelėje
6.1 lentelė. Konkursinio balo sandara
Brandos egzaminai Egzaminų pažymių
svertiniai koeficientai Mokomieji dalykai
Mokomųjų dalykų
metinių pažymių
svertiniai koeficientai
Matematika
Fizika
Lietuvių kalba
0,4
0,2
0,1
Matematika
Fizika
Užsienio k.
0,1
0,1
0,1
Skaičiuojant konkursinį balą, atleistiems nuo brandos egzaminų, kai brandos atestato priede
yra įrašas „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoje brandos egzaminų pažymių imami
įskaitinių dalykų metiniai pažymiai. Jei stojantysis neturi numatyto metinio įvertinimo, laikoma,
kad to dalyko metinis pažymys yra „nulis“, konkurse dalyvauti jam leidžiama.
Pagal Kauno technikos kolegijos individualiųjų studijų tvarką5 studijuoti pagal individualią
studijų programą gali asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimas į
individualias studijas įforminamas kolegijos direktoriaus įsakymu. Siekiant nustatyti stojančiojo
kompetencijas, numatyta pateiktų dokumentų ekspertizė: analizuojami jo akademiniai rezultatai,
jų atitikimas arba stygius programų atžvilgiu..
Studentas gali pasirinkti kitą studijų programą, pereiti iš vienos mokymo formos į kitą arba
būti priimtas mokytis atėjus iš kitos aukštosios mokyklos, įskaitant jam turimus studijų
rezultatus6.
5 Individualiųjų studijų tvarka patvirtinta Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2003m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.
V1-16. 6 Vadovaujantis LR švietimo ir mokslo ministerijos dokumentu “Dėl studijų rezultatų įskaitymo tvarkos”, Kauno
technikos kolegijos direktoriaus 2004 lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V1-60a
26
6.2. Studentų konsultavimas studijų klausimais tvarka
Kolegijoje veikia nuosekli paramos studentams sistema. Parengtas Studijų įvado dalykas,
kuris padeda pirmo kurso studentams geriau susipažinti su kolegijos veiklą reglamentuojančiais
dokumentais ir studijų tvarka. Suteikiama pagalba organizuojant studentų atstovybės veiklą.
organizuojant konferencijas ir konkursus . Vyksta konsultacijos baigiamojo projekto rengimo ir
dalyvavimo projektuose klausimais ( paruoštos rekomendacijos ir metodikos). Organizuojamos
diskusijos virtualioje erdvėje - tai galimybė klausti ir diskutuoti studijų ir kitais rūpimais
klausimais www.ktk.lt.
Visos studentų grupės turi kuratorius, kurie visada pasirengę teikti pagalbą studentams.
KTK intranete (http://katedra.ktk.lt/parama/?link=Naudingi_patarimai.htm&id=6) paruoštas
puslapis parama studentui, kuriame :
Atmintinė, kur studentams skelbiamos tvarkos: Aukštojo mokslo įstatymas, KTK studijų
reglamentas, sesijos akademinių rezultatų fiksavimo, registravimo ir apskaitos tvarka,
stipendijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, paskolų skyrimo tvarka;
Naudingi patarimai: informaciniai portalai, siūlantys greitą ir efektyvią darbo paiešką,
informacija apie Europass CV.
Dėstytojams pradėjus aktyviai ruošti medžiaga el. laikmenose, buvo sukurtas Internetinis
puslapis http://rapolas.ktk.lt. Sukūrus internetinį puslapį studentams atsivėrė geresnės galimybės
gauti naujausią mokymosi medžiagą, jie tai gali padaryti patogiausiu būdu (skaitykloje ar
namuose) ir bet kuriuo metu. Studentams teikiama parama tiesiogiai siejasi su mokymo,
mokymosi ypač savarankiško studentų darbo organizavimo procesu.
Su studijų programos tikslais ir uždaviniais studentai yra supažindinami kiekvienų mokslo
metų pradžioje ir kiekvieno semestro pradžioje. Tuo siekiama, kad studentai suvoktų studijų
programos tikslus ir uždavinius, siekdami įgyti reikiamus studijų rezultatus, aptartų būsimos
karjeros galimybes ir būtų motyvuojami studijoms. Pradedant dėstyti kiekvieną naują dalyką
(modulį), pastarojo tikslai ir uždaviniai yra aptariami su studentais, kartu apjungiant ir studijų
programos tikslus. Mechatronikos katedroje analizuojama ir kartu su studentais aptariama
automobilių techninio eksploatavimo studijų specifika kolegijoje, išskiriant stipriąsias studijų
programos puses bei trūkumus.
27
7. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
Kolegijoje yra atliekamas dalinis ir išsamus studijų programos kokybės vertinimas. Dalinis
studijų programos įgyvendinimo kokybės vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais dėstytojų
kasmetinio veiklos vertinimo metu, kuris vykdomas vadovaujantis LST EN ISO 9001:2000
standarto PR 6.2-01 „Personalo valdymas”, PR 7.5-01 “Studijų valdymas“ procedūromis.
Procedūrose numatyta kasmetinio dėstytojų veiklos vertinimo tvarka7. Šios veiklos vertinimo
metu įvertinama dėstytojų metodinė veikla pagal šiuos kriterijus: dalyvavimas tobulinant ir
rengiant studijų programas, metodinis darbas, kvalifikacijos tobulinimas, dalyvavimas
mokslinėje-tiriamojoje, tarptautinėje ir projektinėje veikloje. Kiekvienam kriterijui įvertinti yra
nustatyti konkretūs rodikliai. Dėstytojų metinė veikla svarstoma katedros posėdyje, po to ją
įvertina katedros vedėjas. Katedros sprendimą tvirtina fakulteto taryba, fakulteto tarybos
sprendimą tvirtina kolegijos akademinė taryba. Dalinis studijų programos vertinimas taip pat
vykdomas kas treji metai (arba patobulinus programą) atestuojant dalykus/modulius. Ši procedūra
atliekama vadovaujantis studijų modulių atestavimo nuostatais8. Atestavimo kriterijai: modulio
turinio atitikimas studijų programoje numatytus tikslus; naujausių tos mokslo šakos žinių ar
profesines patirties naudojimas; pažangių mokymo ir mokymosi technologijų naudojimas; turimos
ir rekomenduojamos studijoms metodines medžiagos lygis ir kiekis; šiuolaikinis praktiniams
užsiėmimams naudojamos techninės ir programinės įrangos lygis; racionalus, nuoseklus ir
sistemingas žinių perteikimas per semestrą; dėstytojo kvalifikacija, modulio turinio ir mokslinio
bei metodinio darbo ryšys. Atestuojant dalykus, vertinime dalyvauja išoriniai vertintojai, kadangi
vienas iš reikalavimų – 2 privalomos išorinių ekspertų (mokslininko ir praktiko) recenzijos.
Dalinis studijų programos vertinimas vyksta ir nustatant studijų programos tobulinimo poreikį,
atlikus tyrimus bei įvertinus rinkos pokyčius ir darbdavių rekomendacijas, taip pat vadovaujantis
studijų veiklą reglamentuojančiais ŠMM įsakymais ir/arba potvarkiais. Studijų programa
atnaujinama vadovaujantis studijų programų tobulinimo tvarka9. Studijų programa vertinama ir
vykdant vidinį vadybos sistemos auditą vadovaujantis LST EN ISO 9001:2000 standarto PR 8.2-
01 „Vidaus auditai”. Netiesiogiai studijų programa vertinama ir kasmetinės akademinio padalinio
veiklos vertinimo metu. Išsamus vidinis studijų programos vertinimas vykdomas pagal 2007 m.
patvirtintą programos savianalizės metodiką, kuria numatytos studijų programos vertinimo sritys
(programos poreikis, studijų proceso organizavimas, ištekliai, išoriniai ryšiai, kokybės užtikrinimo
sistema, programos vadyba), apibrėžiant konkrečius kriterijus10
. Pagal parengtą metodiką
išsamusis vertinimas vykdomas kas treji metai.
Apibendrinant galima teigti, kad studijų programa vertinama intensyviai ir nuosekliai.
Vertinimą reglamentuoja vidaus dokumentai, kuriuose aiškiai apibrėžti vertinimo kriterijai ir
procedūros. Vertinant programą dalyvauja kolegijos ir fakulteto administracija, savivaldos
institucijos, studentai ir dėstytojai, darbo rinkos atstovai ir išoriniai ekspertai mokslininkai.
Vertinimo metu taikomi vyraujantys kokybiniai (grupinės apklausos, taikant FOKUS grupių
principą, interviu, vizitai, stebėjimas, analizė) ir kiekybiniai (anketinė apklausa, apimanti
dėstytojų ir studentų grupes, statistinių duomenų analizė) metodai yra suderinti tarpusavyje ir
leidžia objektyviai vertinti studijų programos progresą. Atliekant tyrimus, vertinami įvairūs
parametrai: atskirų studijų dalykų dėstymo kokybė studentų požiūriu, vadovavimo baigiamiesiems
projektams proceso efektyvumas, akademinio sąžiningumo/skaidrumo lygis, fakulteto ar katedros
darbo kokybės vertinimas darbuotojų požiūriu, realizuojamos studijų programos aktualumas,
ruošiamų autotransporto specialistų rengimo kokybė ir poreikis darbo rinkoje, studentų
apsisprendimo nutraukti studijas priežastys.
Vertinimo rezultatai viešai analizuojami katedroje, fakulteto taryboje ir akademinėje
taryboje.
7 Kauno technikos kolegijos dėstytojų metinės veiklos vertinimo tvarka 2006-01-05, ĮSAK. Nr. V1-62
8 Studijų modulių atestavimo nuostatai 2004-04-29, ĮSAK. Nr. V1-102
9 Kauno technikos kolegijos studijų programų tobulinimo tvarka 2005-05-17, ĮSAK. Nr. V1-187
10 KTK direktoriaus įsakymas 2007-11-06, Nr. V1-32
28
PRIEDAI
29
P1 priedas. Studijų dalykų aprašai
30
TURINYS
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ............................................................................................................ 31
UŽSIENIO KALBA ...................................................................................................................................... 31
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ............................................................................................................ 35
TEISĖ ............................................................................................................................................................ 35
Filosofija ....................................................................................................................................................... 37
Profesinis bendravimas ................................................................................................................................. 39
Matematika .................................................................................................................................................... 41
Fizika ............................................................................................................................................................. 45
INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS ....................................................................................................... 48
INŽINERINĖ GRAFIKA ............................................................................................................................. 51
TECHNINIAI MATAVIMAI ....................................................................................................................... 54
kompiuterinė BRAIŽYBA ............................................................................................................................ 56
MECHANIKA .............................................................................................................................................. 58
ELEKTROTECHNIKA IR ELEKTRONIKA .............................................................................................. 61
INŽINERINĖS IR EKSPLOATACINĖS MEDŽIAGOS ............................................................................. 66
APLINKOS IR ŽMONIŲ SAUGA .............................................................................................................. 69
Varikliai......................................................................................................................................................... 70
AUTOMOBILIŲ ELEKTRINIAI ĮRENGIMAI .......................................................................................... 73
VERSLO EKONOMIKA IR VADYBA ....................................................................................................... 76
AUTOMOBILIŲ SANDARA ...................................................................................................................... 79
AUTOMOBILIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA ................................................................................................ 82
ĮRANGOS PROJEKTAVIMAS ................................................................................................................... 86
AUTOMOBILIŲ REMONTO TECHNOLOGIJOS..................................................................................... 88
AUTOMOBILIŲ TEORIJA ......................................................................................................................... 91
Saugaus eismo sistemos ................................................................................................................................ 93
Lengvųjų automobilių techninės priežiūros įmonės ir jų technologinis projektavimas ................................ 96
HIBRIDINĖS TECHNOLOGIJOS ............................................................................................................... 99
Elektromobiliai ............................................................................................................................................ 101
Motociklai ir jų techninė priežiūra .............................................................................................................. 103
krovininių automobilių techninės priežiūros įmonės ir jų technologinis projektavimas ............................. 105
KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ SANDARA IR JŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA ...................................... 107
AutobusŲ SANDARA ir jų techninė priežiūra ........................................................................................... 109
Specialus transportas ir jo techninė priežiūra .............................................................................................. 111
Mokomoji praktika – I ................................................................................................................................ 113
MOKOMOJI praktika II............................................................................................................................. 115
PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKA ...................................................................................................... 117
Automobilių serviso technologijų praktika ................................................................................................. 119
BAIGIAMOJI PRAKTIKA ........................................................................................................................ 121
31
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas UŽSIENIO KALBA (Anglų / vokiečių / prancūzų kalba)
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Įtvirtinti gebėjimą vartoti inžinerinę žodinę ir rašytinę užsienio kalbą,
suteikiant užsienio kalbos žinių inžinerinės profesijos tikslams pasiekti,
platesnei erudicijai ugdyti, vertinti, interpretuoti informaciją ir
duomenis, juos užrašant ir dokumentuojant užsienio kalba.
Dalyko (modulio) anotacija Formuojami gebėjimai vartoti terminus ir leksines konstrukcijas,
būdingas inžinerinei užsienio kalbai komunikuojant konkrečioje
profesinėje srityje, vertinant ir interpretuojant informaciją bei
duomenis, juos sistemiškai užrašant ir dokumentuojant.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio ir reflektyvaus mokymo(si)
modeliai. Modelių taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko
realizavimo atveju pateikiama dalyko metodiniame rinkinyje ir/arba
mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Būsimoji darbo vieta. 2. Techninės medžiagos. 3. Autotransporto
raida. 4. Pagrindinės automobilio dalys. 5. Eismo problemos. 6.
Automobilio sistemos. 7. Automobilio techninė priežiūra. 8.
Automobilio remontas.
Iš viso -160 val. Iš jų: praktiniai užsiėmimai – 88 val., konsultacijos–
8 val., savarankiškas darbas –64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Būsimoji darbo vieta: Inžinerinės
studijos; Modernios technologijos darbo vietoje; Dalykinės
dokumentacijos rašymas ir pildymas 2. Techninės medžiagos:
Medžiagų klasifikacija ir charakteristikos; Automobilio gamybos
medžiagos ir procesai. 3. Autotransporto raida: Pirmieji automobiliai;
Naujosios automobilių technologijos. 4. Pagrindinės automobilio dalys:
Automobilio dalys ir prietaisai; Variklis. 5. Eismo problemos:
Aplinkosaugos problemos; Nelaimingi atsitikimai kelyje. 6.
Automobilio sistemos. 7. Automobilio techninis aptarnavimas: Kaip
prižiūrėti automobilį; Įrankiai ir įranga. 8. Automobilio remontas:
Remonto dirbtuvėse; Darbo saugos priemonės ir ženklai.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir
kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš kontrolinių darbų,
savarankiškų darbų ir egzamino vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo
formulė:
GB = 0,3 KD + 0,2 SD + 0,5 E,
čia KD – kontroliniai darbai; SD – savarankiškas darbas; E –
egzaminas.
Kontroliniuose ir savarankiškuose (individualiuose) darbuose
vykdomas formuojamasis (tarpinis) vertinimas raštu ir žodžiu.
Kontroliniuose darbuose vertinamas šių tikslų pasiekimo lygis: vartoti
autotransporto elektronikos terminus užsienio kalbai būdingose
komunikacinėse struktūrose, atrinkti trūkstamą informaciją, parengti ir
panaudoti dalykinę dokumentaciją. Vertinimo forma – kontrolinis
darbas. Vertinimo metodai: diagnostinis, apibendrinamasis.
Savarankiškuose darbuose vertinamas šių tikslų pasiekimo lygis: surasti
informaciją ir referuoti pateiktą temą užsienio kalba. Vertinimo forma –
32
savarankiškas darbas (praktinės individualios užduotys). Vertinimo
metodai: pristatymas, apžvalga (raštu arba žodžiu).
Egzamine apibendrinamasis vertinimas atliekamas žodžiu ir raštu.
Egzamine vertinamas šių tikslų pasiekimo lygis: vartoti kelių tiesimo
terminus užsienio kalbai būdingose komunikacinėse struktūrose,
referuoti pateikta tema, atrinkti trūkstamą informaciją.
Siekiant maksimaliai realizuoti dalyko tikslus studentams
organizuojamos individualios konsultacijos.
Studento pasiekimų vertinimo metodai: standartizuotas metodas.
Btinas pasirengimas dalyko studijom Prieš pradedant studijuoti dalyką studento žinios turi atitikti bendrojo
lavinimo vidurinės mokyklos/ gimnazijos užsienio kalbų programų
reikalavimus.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorės Kristina Bielskienė, Judita Štreimikienė, Regina Pocienė
Rekomenduojama literatūra
Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2010
Gakienė B. Juknienė J., Bagdzevičienė
S., Mieliauskienė L., Štreimikienė J. Į
pagalbą diplomantams. Santraukų
rašymas užsienio kalba.
KTK leidybos
centras 1
2. 2009 Bagdzevičienė S., Štreimikienė J.
Anglų kalba. II dalis. Mokomoji knyga
elektros energetikos, elektros ūkio
eksploatavimo ir elektronikos technikos
specialybių studentams.
BMK 10 20
3. 2009 Seiffert Christian. Schreiben in Alltag
und Beruf. Intensivtrainer A2/B1.
Langenscheidt 1 2
4. 2008 Bonamy David. Technical English 2,
Course Book.
Pearson
Education
Limited
1 1 2
5. 2008 Bonamy David. Technical English 1,
Course Book.
Pearson
Education
Limited
1 1 2
6. 2008 Bielskienė K., Mieliauskienė L.
Vokiečių kalba. 3 dalis. Vokiečių
kalbos mokymosi knyga elektros
energetikos krypties specialybių
studentams
BMK 10 10 2
7. 2007 Bagdzevičienė S., Štreimikienė J.
Anglų kalba. Mokomoji knyga
automobilių techninio eksploatavimo,
autotransporto elektronikos ir
elektronikos technikos studentams.
BMK 10 20 3
8. 2005 Bielskienė K., Mieliauskienė L.
Vokiečių kalba. 2 dalis. Vokiečių
kalbos mokymosi knyga automobilių
techninio eksploatavimo, autotransporto
elektronikos krypties specialybių
studentams
BMK 10 10 2
9. 2004 Bielskienė K., Gakienė B.,
Mieliauskienė L. Vokiečių kalba. I
dalis. Bendrosios vokiečių kalbos
mokymo/si knyga techninės-inžinerinės
krypties studentams
BMK 80 10 3
10. 2004 Bagdzevičienė S., Juknienė J. Anglų
kalba techninės-inžinerinės krypties
studentams
KTK leidybos
centras
10 12
11. 2003 Lambert Valerie, Murray Elaine.
Everyday Technical English.
Longman 1 1 2
12. 1999 Mukulys R.. Elektrotechnikos terminų Technologija 1 2 50
33
žodynas
13. 2004 Moyens des technologies des
informations
Institut des
technologie des
informations
14. 2004 Lectures techniques. Mokomoji knyga Technologija 20 10
15. 2001 Devenez artisan du batiment.Tome 2 APCE 1 1 20
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2005 Bielskienė K., Gakienė B.,
Mieliauskienė L. Vokiečių kalba. I
dalis. Bendrosios vokiečių kalbos
mokymo/si knyga techninės –
inžinerinės krypties studentams.
http://rapolas.ktk.lt/Vok/paskutinisvar_vok1.pdf neribotos
2 2005 Bagdzevičienė S., Juknienė J. Anglų
kalba techninės-inžinerinės krypties
studentams.1 dalis.
http://rapolas.ktk.lt/Anglu/Anglu.pdf neribotos
3. 2007 Bagdzevičienė S., Štreimikienė J.
Anglų kalba. Mokomoji knyga
automobilių techninio eksploatavimo,
autotransporto elektronikos ir
elektronikos technikos studentams.
http://rapolas.ktk.lt/angA/index.htm neribotos
4. 2005 Bielskienė K., Mieliauskienė L.
Vokiečių kalba. 2 dalis. Vokiečių
kalbos mokymosi knyga automobilių
techninio eksploatavimo, autotransporto
elektronikos krypties specialybių
studentams
http://rapolas.ktk.lt/Vok_IIdM/index.htm neribotos
5. 2010 Bagdzevičienė S., Gakienė B.,
Juknienė., L.Mieliauskienė,
J.Štreimikienė. Į pagalbą diplomantams.
Santraukų rašymas užsienio kalba.
http://rapolas.ktk.lt/Santraukos/index.htm neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.1. Organizuoti
automobilių
techninę
priežiūrą.
Referuoti pateikta
tema, analizuoti
duomenis, atrinkti
trūkstamą informaciją
užsienio kalba.
Reflektyvus
mokymas/is,
diskusija praktiniai
užsiėmimai.
Skaitymo ir rašymo
pratybos, paieškos,
tikrinamasis
pokalbis,
pristatymas,
pasiruošimas
diskusijai.
Formuojamasis
(tarpinis) vertinimas:
kontroliniai,
savarankiški
(individualūs) darbai
raštu ir žodžiu.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
žodžiu ir raštu.
Parinkti ir vartoti
automobilių techninės
priežiūros terminus
užsienio kalbai
būdingose
komunikacinėse
struktūrose.
4.1. Suvokti verslą
kaip sistemą ir
įvertinti verslo
aplinką.
Referuoti pateikta
tema, analizuoti
duomenis, atrinkti
trūkstamą informaciją
užsienio kalba
Reflektyvus
mokymas/is,
diskusija praktiniai
užsiėmimai,
diskusija.
Skaitymo ir rašymo
pratybos, paieškos,
tikrinamasis
pokalbis,
pristatymas,
pasiruošimas
diskusijai.
Formuojamasis
(tarpinis) vertinimas:
kontroliniai,
savarankiški
(individualūs) darbai
raštu ir žodžiu.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
Pildyti dalykinę
dokumentaciją
užsienio kalba.
34
Parinkti ir vartoti
automobilių techninės
priežiūros terminus
užsienio kalbai
būdingose
komunikacinėse
struktūrose.
žodžiu ir raštu.
4.3. Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Parinkti ir vartoti
elektros energetikos
terminus užsienio
kalbai būdingose
komunikacinėse
struktūrose.
Reflektyvus
mokymas/is,
diskusija praktiniai
užsiėmimai.
Skaitymo ir rašymo
pratybos, paieškos,
tikrinamasis
pokalbis,
pristatymas,
pasiruošimas
diskusijai.
Formuojamasis
(tarpinis) vertinimas:
kontroliniai,
savarankiški
(individualūs) darbai
raštu ir žodžiu.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
žodžiu ir raštu.
Referuoti pateikta
tema, analizuoti
duomenis, atrinkti
trūkstamą informaciją
užsienio kalba.
35
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas TEISĖ
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti teisinių žinių pagrindus, kurių pagalba būtų formuojami
pažintiniai gebėjimai analizuoti problemas, iškylančias santykiuose tarp
valstybės, visuomenės ir piliečių, ugdomi praktiniai gebėjimai įvertinti
inžinerinius sprendimus teisiniu požiūriu, įtvirtinami perkeliamieji
gebėjimai naudotis teisiniais norminiais dokumentais.
Dalyko (modulio) anotacija Supažindinama su teisės normas įtvirtinančių valstybinės valdžios
institucijų organizavimo principais, funkcionavimo tvarka, valstybės
valdžios įgyvendinimo mechanizmu ir principais, teisine piliečių
padėtimi, su darbo bei civilinius santykius reglamentuojančiais
įstatymais, formuojami ir ugdomi gebėjimai analizuoti teisės aktus ir
taikyti juos praktikoje.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio mokymo(si), atvejo tyrimo ir
analizės metodai, kurių taikymo didaktinė sistema pateikiama dalyko
metodiniame rinkinyje ir/arba mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Teisės samprata, teisės norma. 2. Teisinės sistemos, teisiniai
santykiai. 3. Teisės pažeidimas, teisinė atsakomybė. 4. LR valstybinės
valdžios sistema. 5. ES institucinė sistema, teisės šaltiniai. 6.
Kolektyviniai darbo santykiai. 7. Individualūs darbo santykiai. 8.
Civilinis teisinis santykis, sandoriai. 9. Asmenys. 10. Šeimos, daiktinė,
paveldėjimo teisė. 11. Prievolių teisė.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija –24 val., praktiniai užsiėmimai – 20 val.,
savarankiškas darbas – 32 val. (iš jų konsultavimui - 4 val.). Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Kolektyviniai darbo santykiai. 2.
Individualūs darbo santykiai. 3. Sandoriai. 4. Asmenys. 5. Prievolių
teisė.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupamojo vertinimo variantą. Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui
taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema,
sudaryta iš kontrolinių darbų, praktinių darbų bei individualaus darbo ir
egzamino vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3·KD + 0,2·ID + 0,5·E,
čia KD – kontroliniai darbai; ID – individualus darbas; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Prieš pradedant studijuoti dalyką, studento žinios turi atitikti bendrojo
lavinimo vidurinės mokyklos/gimnazijos programų reikalavimus.
Dalykas priskiriamas bendrojo lavinimo dalies socialinio lavinimo
dalykų grupei. Šio dalyko metu įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus
pritaikomi studijuojant verslo ekonomikos ir vadybos, aplinkos ir
žmonių saugos, taikomųjų tyrimų metodologijos dalykus.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Vida Rainienė
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2010 Rainienė V. Teisė. Mokomoji knyga KTK leidybos
centras
1 5
2. 2009 Vaišvila A. Teisės teorija Justitia 1 1
36
3. 2007 Europos Sąjungos teisė. Eugrimas 1
4. 2005 Papirtis V., Baranauskas E. ir kt.
Civilinė teisė. Bendroji dalis. II tomas
Mykolo
Romerio
universiteto
Leidybos
centras
1
5. 2005 Lietuvos administracinė teisė Mykolo
Romerio
universiteto
Leidybos
centras
2
6. 2008 Nekrošius I. Darbo teisė Teisinės
informacijos
centras
1 1
7. 2004 Kiršienė J., Pakalniškis V. ir kt. Civilinė
teisė. Bendroji dalis. I tomas
Lietuvos teisės
universiteto
Leidybos
centras
2
8. 2004 Lietuvos teisės pagrindai Justitia 1 1
9. 2004 Civilinė teisė. Prievolių teisė.
Mykolo
Romerio
universiteto
Leidybos
centras
1
10. 2002 Andriulis V., Maksimaitis M. ir kt.
Lietuvos teisės istorija
Justitia 1
11. 2001 Lietuvos konstitucinė teisė
Lietuvos teisės
universiteto
Leidybos
centras
1
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2010 Rainienė V. Teisė. Paskaitų konspektas. http://rapolas.ktk.lt/Teise/index.htm neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
4.1 Suvokti verslą
kaip sistemą ir
įvertinti verslo
aplinką.
Išmanyti civilinius
įstatymus.
Paskaita, pokalbis,
diskusija, dokumentų
analizė.
Testai, praktinių
darbų ir namų darbų
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
praktiniai darbai,
individualūs darbai.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas. 4.2 Organizuoti
įmonės veiklą. Naudotis sutartinius
santykius
reglamentuojančiais
dokumentais.
Paskaita, atvejo
tyrimo ir analizės
metodas, darbas
grupėse, individualus
ir savarankiškas
darbas.
Testai, praktinių
darbų ir namų darbų
užduotys.
Įforminti teisinius
dokumentus.
4.3. Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Suprasti darbo
santykius
reglamentuojančius
įstatymus, sugebės juos
taikyti praktikoje.
Paskaita, atvejo
tyrimo ir analizės
metodas, darbas
grupėse, individualus
ir savarankiškas
darbas.
Testai, praktinių
darbų ir namų darbų
užduotys.
37
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas FILOSOFIJA
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias platesnei erudicijai bei filosofinei pasaulėžiūrai ugdyti,
formuoti pažintinius gebėjimus atpažinti ir analizuoti naujas problemas,
bei suvokti visumą ir esmę, ugdyti praktinius gebėjimus kritiškai ir
savarankiškai vertinti tikrovę, įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus
kūrybiškai taikyti žinias.
Trumpa (modulio) anotacija Nagrinėjamos tradicinės filosofijos problemos: būties ir pažinimo
problemos, mokslo žinių teorija, o antroje dalyje: socialinės
žmonių buvimo visuomenėje problemos ir su tuo susiję gyvenimo
būdo pokyčiai.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo(si) modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo
atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Būties samprata filosofijoje. Pažinimo
teorija. Mokslo žinių teorija. Socialinės tikrovės konstravimas.
Modernas ir postmodernas kaip ypatingas teorinis, ekonominis,
kultūrinis ir socialinis būvis.Žmogus ir technika. Globalizacijos
iššūkiai: informacinė visuomenė ir gyvenimo būdo pokyčiai.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., pratybos – 16 val., sav. d. – 26
val., konsultavimas - 6 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktiniam gebėjimams ugyti organizuojami seminarai, siekiant
patikrinti postmodernių sąvokų suvokimą ir informacinės visuomenės
gyvenimo būdo pokyčių supratimą
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Studentų pasiekimų vertinimo metodai: taikomas kriterijais grįstas
vertinimo metodas ir apibendrinamsis(galutinis) vertinimas.
Galutiniam žinių ir įgytų įgūdžių įvertinimui taikoma dešimtbalė
kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš seminarų,
kontrolinių darbų, savarankiško darbo ir egzamino vertinimo. Galutinio
balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,2S + 0,2KD + 0,2SD + 0,4E,
čia S – seminarai; KD – kontroliniai darbai; SD – savarankiški darbai
(užduotys refleksijai); E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Prieš pradedant studijuoti dalyką, studento žinios turi atitikti bendrojo
lavinimo vidurinės mokyklos/gimnazijos programų reikalavimus.
Dalykas priskiriamas bendrojo lavinimo dalies humanitarinio lavinimo
dalykų grupei. Šio dalyko metu įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus
pritaikomi studijuojant teisę ir rašant baigiamąjį darbą.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorė D. Karčiauskienė
Rekomenduojama literatūra
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2008 Metzlerio filosofų žinynas. Mintis 1
2. 2007 Caratini R.Filosofijos įvadas. Kronta 1
3. 2007 Biržys R. Jasmontas A. Technika 1 1
38
Kačerauskas T.Kunčinas
A.Filosofijos pamatai 4. 2006
2004
Karčiauskienė D. Filosofija.
Mokymosi priemonė studentams
neakivaizdininkams.
BMK 20
15
20
5
5. 2004 Nekrašas E. Filosofijos įvadas. Moks. ir
encik.
leidykla
2 1
6. 2004 Karčiauskienė D. Filosofija.
Mokymosi priemonė II dalis.
KTK
leidybos
centras
2 20
7 2003 Karčiauskienė D. Filosofija.
Mokymosi priemonė I dalis.
KTK
leidybos
centras
2 20
8 2002 Bikulčius J.Pamatiniai filosofijos
klausimai.
Technologij
a
1 1
9 1992 Anzenbacher A. Filosofijos
įvadas.
Katalikų
pasaulis
10 5 -
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2007 Karčiauskienė D. Filosofija. Mokymosi
priemonė studentams neakivaizdininkams.
http://rapolas.ktk.lt/Filosofija/index.ht
m
neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 4.1. Suvokti verslą
kaip sistemą ir įvertinti
verslo aplinką.
suprasti informacinės
visuomenės kūrimo
problemas ir kritiškai
vertinti teigiamus ir
neigiamus šio proceso
aspektus ir jų poveikį
asmenybei
Reflektyvaus
studijų modelio
mokymo metodas:
seminarai
Paskaita, diskusija,
Refleksijos
užduočių atlikimas
Tekstų
interpretacija,
pratimai
Kriterijais grįsto
formuojamojo vertinimo
formos: kontroliniai.
Kriterijais grįsto
apibendrinamojo
vertinimo forma:
egzaminas.
Kriterijais grįsto
vertinimo formos:
savarankiškas darbas.
Kriterijais grįsto
apibendrinamojo
vertinimo forma:
egzaminas.
suvokti postmodernaus
būvio ypatybes ir
analizuoti bei vertinti
kintančią visuomenės
būklę ir žmogaus
santykį su technika
4.3.Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
suvokti klasikinės
filosofijos esmę,
mokslo ir filosofijos
savitumus, taikyti šias
žinias tikrovės
pažinimui ir supratimui
Individualus ir
savarankiškas
darbas
Pasakojimas,
demonstravimas
Sąvokų analizė, esė
Seminaro
individualios
užduotys, stebėsena
Kriterijais grįsto
vertinimo formos:
savarankiškas darbas.
Kriterijais grįsto
apibendrinamojo
vertinimo forma:
egzaminas.
Kriterijais grįsto
vertinimo formos:
seminarai.
Kriterijais grįsto
apibendrinamojo
vertinimo forma:
egzaminas.
39
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas PROFESINIS BENDRAVIMAS
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti komunikacijos, jos sampratos, formų ir proceso modelių
pagrindus, kuriais formuojami pažintiniai gebėjimai tinkamai bendrauti
profesinėje veikloje; ugdyti praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus,
lanksčiai vartoti skiriamąsias pasirinktos specialybės kalbos priemones ir
tarptautinius terminus, supažindinti su mokslinio teksto ypatumais ir jo
kūrimu.
Dalyko (modulio) anotacija Studentai žinos komunikacijos esmę ir reikšmę, proceso modelius,
sėkmingo komunikavimo prielaidas ir inžinerinių profesijų specialistų
bendravimo ypatumus.
Taip pat sužinos apie taisyklingos profesinės kalbos vartojimą ir terminų
sudarymo principus, gebės šias žinias taikyti kurdami mokslinį tekstą bei
bendraudami.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio mokymo(si), atvejo tyrimo ir
analizės metodai, kurių taikymo didaktinė sistema pateikiama dalyko
metodiniame rinkinyje ir/arba mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Komunikacija, jos samprata, formos, proceso modeliai. 2. Inžinerinė
komunikacija. 3. Bendravimo kultūra. 4. Profesinė ir specialybės kalba.
5. Terminai ir tarptautiniai žodžiai. 6. Studijų darbų rašymo principai,
abstrakčiųjų sąvokų raiška mokslo kalboje.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užsiėmimai -12 val.
konsultacijos - 4 val., savarankiškas darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Komunikacijos trukdžiai – problemos
iškėlimas ir jos sprendimas. 2. Tinkamas kalbos normų ir etiketo
taikymas profesinėje veikloje – atvejo analizė. 3. Terminų daryba. 4.
Terminų ir tarptautinių žodžių kirčiavimas. 5. Mokslinio stiliaus
profesinio teksto kūrimas. 6. Reikalų raštai.
Lankomumo reikalavimai Dalyko paskaitų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, testai, praktinių užduočių vertinimas, egzaminas
raštu. Visas vertinimas grindžiamas kriterinio vertinimo modeliu.
Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete
ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.
Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir
kaupiamoji vertinimo schema. Semestro individualaus praktinio darbo
užduotys bei kontroliniai darbai vertinami pažymiu, egzaminų sesijos
metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš
svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,4 KD + 0,2 PD + 04 E,
čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E - egzaminas
Btinas pasirengimas dalyko
studijoms
Studentų žinios turi atitikti bendrojo lavinimo vid. mokyklos/gimnazijos
programos reikalavimus.
Koordinuojantis dėstytojas lektorės Aldona Baltrušienė, Raimonda Birštonienė
Rekomenduojama literatūra Eil. Leidimo Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius
40
Nr. metai Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1.* 2010 Naginevičienė L. S. Profesinė
komunikacija
Technologija 11
2. *
2009 Profesinės kalbos pagrindai.
Vadovėlis, Celiešienė V.,
Džežulskienė J.
Technologija 2 1
3. 2009 Zemme H. V. Baronas fon Knigė:
Elgesio ir bendravimo klaidos.
Jotema 1
4. *
2008 Bartkevičienė R., Petniūnienė N.
Specialybės kalbos patarimai ir
praktinės užduotys.
Akademija 1
5.
2007 Baršauskienė V., Janulevičiūtė-
Ivaškevičienė B. Komunikacija:
teorija ir praktika.
Technologija 1
6. 2007 Bonneau E. Šiuolaikinis etiketas. Technologija 1
7. *
2007 Kaulakienė A. ir kt. Kalbininkų
patarimai studentams: teorija ir
praktika.
Technika 1 1
8. 2004 Lydeka A. Etiketas kiekvienam. Eugrima 1
9. * 2003 Krasauskaitė V. ir kt. Specialybės
kalbos kultūra. Pratimų rinkinys.
Technika 1 1
10. * 2003 Šukys J. Kalbos kultūra visiems Šviesa 1
11.
2002 Kanceliarinės kalbos patarimai Mokslo ir
encikl.
leidybų
institutas
2
12. 2001 Gavenauskienė D. ir kt. Kalbos
kultūros vadovėlis
Homo liber 2
13. 2001 Paulauskienė A. Lietuvių kalbos
kultūra.
Technologija 6 2
14.
2001 Žukienė R. Savarankiško darbo
užduotys ir testai kalbos kultūrai
ugdyti.
Technologija 1 1
15. 2000 Lietuvių kalbos žinynas Šviesa 1 1
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų
dalyko rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
4.2. Organizuoti įmonės
veiklą
Išmanyti
bendravimo esmę
bei inžinerinės
komunikacijos
ypatumus.
Paskaita,
demonstravimas,
probleminis
dėstymas,
diskusija.
Probleminių situacijų
modeliavimas ir
analizė, atvejo analizė,
individualios praktinės
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų,
testų, praktinių
užduočių vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
raštu.
Pritaikyti
komunikacijos
proceso modelius ir
bendravimo kultūros
normas.
4.3. Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Suvokti skiriamąsias
pasirinktos
specialybės kalbos
priemones ir
tarptautinių žodžių
reikšmę
Paskaita,
demonstravimas,
probleminis
dėstymas,
diskusija,
savarankiškas
darbas.
Probleminių situacijų
modeliavimas ir
analizė, atvejo analizė,
individualios praktinės
užduotys, medžiagos
analizė.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų,
testų, praktinių
užduočių vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
raštu.
Išmanyti ir taikyti
praktikoje mokslinio
teksto kūrimo
principus.
41
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas MATEMATIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 6
ECTS kreditų skaičius 9
Dalyko (modulio) tikslas Suteikti besimokantiesiems pagrindines žinias iš tiesinės algebros,
vektorių, matematinės analizės, diferencialinių lygčių, tikimybių
teorijos ir statistikos. Ugdyti studentų gebėjimus sudaryti tiriamų
reiškinių paprasčiausius matematinius modelius, formuluoti ir nagrinėti
standartinius ir probleminius uždavinius, nustatyti tinkamus sprendimo
būdus ir juos pritaikyti, analizuoti gautus rezultatus ir juos interpretuoti,
išsiaiškinti gautų rezultatų praktinę vertę, apibendrinti sąvokas ir
rezultatus.
Dalyko (modulio) anotacija Šis kursas suteikia ir pagilina studentų matematikos žinias, apimančias
diferencialinį ir integralinį skaičiavimus, tikimybių teoriją ir statistiką,
tiesinę algebrą ir skaitinę analizę; padeda įgyti įgūdžius, reikalingus
spręsti tiesinių lygčių sistemas, skaičiuoti funkcijos ribą, išvestinę,
integralus, diferencialines lygtis, atsitiktinių įvykių tikimybes,
atsitiktinių dydžių pagrindines skaitines empirines charakteristikas;
plėtoja gebėjimus, reikalingus sudarant matematinius modelius, tiriant
funkcijas ir analizuojant jų grafikus, taikant integralą geometriniuose,
fizikiniuose, mechanikos uždaviniuose, sudarant diferencialines lygtis,
analizuojant ir interpretuojant atsitiktinio dydžio skaitines
charakteristikas ir pasiskirstymo dėsnius.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas/akcentuojamas reflektyvaus mokymo(si)
modelis. Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko
realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Kompleksiniai skaičiai: Kompleksinių skaičių algebrinė,
trigonometrinė, rodiklinė formos. 2. Matricos ir determinantai. Tiesinių
lygčių sistemos: Tiesinių lygčių sistemų sprendimas Kramerio ir Gauso
metodais. 3. Vektoriai: Veiksmai su vektoriais; Vektorių sandaugos. 4.
Funkcija. Funkcijos riba. Funkcijos tolydumas. 5. Diferencialinis
skaičiavimas: Funkcijos išvestinių skaičiavimas ir taikymai; Funkcijos
diferencialas ir jo taikymai. 6. Integralinis skaičiavimas: Neapibrėžtinis
integralas; Pagrindiniai integravimo metodai; Apibrėžtinis integralas;
Apibrėžtinio integralo taikymai. 7. Diferencialinės lygtys: 1-os eilės su
atskiriamaisiais kintamaisiais, homogeninės, tiesinės diferencialinės
lygtys; 2-os eilės tiesinės homogeninės su pastoviais koeficientais
diferencialinės lygtys; Diferencialinių lygčių sudarymo ir sprendimo
pavyzdžiai. 8. Tikimybių teorija: Atsitiktiniai įvykiai, pagrindinės
teoremos; Atsitiktiniai dydžiai ir jų skirstiniai; Normalusis atsitiktinis
dydis. 9. Matematinė statistika: Statistika, empirinės charakteristikos;
Koreliacinė aibė ir jos skaitinės charakteristikos; Empirinė tiesinės
regresijos lygtis.
Iš viso - 240 val. Iš jų: teorija – 48 val., praktiniai užsiėmimai – 78
val., konsultavimas - 18 val., savarankiškas darbas – 96 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užsiėmimų turinys
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Veiksmai su kompleksiniais skaičiais,
duotais įvairiomis formomis; Kompleksinių skaičių pervedimas iš
vienos formos į kitą. 2. Veiksmai su matricomis; Determinantų
skaičiavimas; Tiesinių lygčių sistemų sprendinių skaičiaus nustatymas
ir sprendimas Kramerio ir Gauso metodais. 3. Tiesiniai veiksmai su
vektoriais; Vektorių skaliarinės, vektorinės, mišrios sandaugų
42
skaičiavimas. 4. Neapibrėžtumų nustatymas ir funkcijos ribos
skaičiavimas; Funkcijos trūkio taškų radimas. 5. Sudėtinių funkcijų
diferencijavimas; Funkcijos diferencialo skaičiavimas. Išvestinių
taikymai funkcijos tyrimui ir grafiko braižymui. 6. Neapibrėžtinio
integralo skaičiavimas tiesioginiu, kintamojo pakeitimo ir dalinio
integravimo metodais; Apibrėžtino integralo skaičiavimas ir taikymai
geometrijoje, fizikoje, mechanikoje. 7. 1-os eilės diferencialinių lygčių
su atskiriamaisiais kintamaisiais, homogeninių, tiesinių diferencialinių
lygčių sprendimas; 2-os eilės tiesinių homogeninių su pastoviais
koeficientais diferencialinių lygčių sprendimas. 8. Atsitiktinių įvykių
tikimybių ir atsitiktinių dydžių skaitinių charakteristikų bei schemų
patikimumo skaičiavimas. 9. Statistinių duomenų vidurkio ir dispersijos
radimas, koreliacijos koeficiento skaičiavimas ir tiesinės regresijos
lygties nustatymas. Empirinių charakteristikų pasikliovimo intervalų
vertinimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, savarankiškų užduočių vertinimas, egzaminas raštu.
Visas vertinimas grindžiamas kriterinio vertinimo modeliu. Konkretūs
vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų
pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.
Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir
kaupiamoji vertinimo schema. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3KD + 0,3SD + 0,4E,
čia KD – kontroliniai darbai; SD – savarankiški darbai; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Prieš pradedant studijuoti dalyką, studento žinios turi atitikti bendrojo
lavinimo vidurinės mokyklos/gimnazijos programų reikalavimus.
Dalykas priskiriamas inžinerinės krypties studijų pagrindų dalies
bendrųjų inžinerijos pagrindų dalykų grupei. Šio dalyko metu įgytos
žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus pritaikomi studijuojant kitus
bendruosius inžinerijos pagrindų bei studijų pagrindų dalykus.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Jolita Bučelienė
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2010 Vakrina E., Kubilienė M.
Neapibrėžtinis, apibrėžtinis integralai
ir jų taikymas inžinerijoje
Technika 1
2. 2009 Apynis A., Stankus E. Matematikos
pagrindai.
TEV 5
3. 2009 Pekarskienė A., Matiukienė I.,
Sabatauskienė V. Matematika 1
Technologija 1 25
4. 2009 Leonavičienė T., Laukaitytė I.
Aiškinamasis aukštosios matematikos
uždavinynas.
Technika 5
5. 2008 Pekarskas V. Trumpas matematikos
kursas
Technologija 5 36
6. 2008 Antstupienėnė R., Kravčenkienė V.,
Plukienė D., Ramelytė P.,
Tiknevičienė I. Matematika2
Technologija 1 30
7. 2006 Bakštys A. Statistika ir tikimybė. TEV 1
8. 2005 Bučelienė J. Tikimybių teorija ir
matematinė statistika
BMK 17 2
9. 2002 Čekanavičius V., Murauskas G.
Statistika ir jos taikymai. I ir II dalys
TEV 1
10. 1997 Godvaiša B., Šinkūnas J. Matematika
2.
Žiburys 55 4
43
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2010 Augutienė E. Taikomoji matematika http://rapolas.ktk.lt/Matem/index.htm neribotos
2. 2010 Bučelienė J. Matematika 1 http://rapolas.ktk.lt neribotos
2. 2011 Bučelienė J. Matematika 2 http://rapolas.ktk.lt neribotos
3. 2008 Augaitienė R. Matematika
neakivaizdininkams
http://rapolas.ktk.lt neribotas
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
1.1. Parengti
automobilių techninės
priežiūros įmonės
(padalinio)
technologinį projektą.
Žinoti kompleksinių
skaičių tiesinės algebros,
vektorių, matematinės
analizės, diferencialinių
lygčių pagrindines
sąvokas, apibrėžimus.
Paskaita,
kontekstinės
pratybos, uždavinių
sprendimas,
individualus darbas,
darbas su dalykine
literatūra.
Tiriamojo
pobūdžio užduotys,
individualizuotos
savarankiško darbo
užduotys,
savikontrolė
naudojant
grįžtamąjį ryšį,
refleksijos
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
savarankiški darbai ir
jų gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Gebėti spręsti
standartinius
kompleksinių skaičių,
tiesinės algebros,
vektorių, matematinės
analizės, diferencialinių
lygčių uždavinius.
Sudaryti paparasčiausius
matematinius modelius,
parinkus tinkamus jų
sprendimo būdus.
2.2. Organizuoti
automobilių
diagnostiką, matuoti ir
analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Žinoti kompleksinių
skaičių tiesinės algebros,
vektorių, matematinės
analizės, diferencialinių
lygčių pagrindines
sąvokas, apibrėžimus.
Paskaita,
kontekstinės
pratybos, uždavinių
sprendimas,
individualus darbas,
darbas su dalykine
literatūra.
Tiriamojo
pobūdžio užduotys,
individualizuotos
savarankiško darbo
užduotys,
savikontrolė
naudojant
grįžtamąjį ryšį,
refleksijos
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
savarankiški darbai ir
jų gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Gebėti spręsti
standartinius
kompleksinių skaičių,
tiesinės algebros,
vektorių, matematinės
analizės, diferencialinių
lygčių uždavinius.
Sudaryti paparasčiausius
matematinius modelius,
parinkus tinkamus jų
sprendimo būdus
4.1. Suvokti verslą
kaip sistemą ir įvertinti
verslo aplinką.
Žinoti tikimybių teorijos
ir matematinės
statistikos pagrindines
sąvokas, apibrėžimus.
Paskaita,
kontekstinės
pratybos, uždavinių
sprendimas,
individualus darbas,
darbas su dalykine
literatūra.
Tiriamojo
pobūdžio užduotys,
individualizuotos
savarankiško darbo
užduotys,
savikontrolė
naudojant
grįžtamąjį ryšį,
refleksijos
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
savarankiški darbai ir
jų gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Gebėti skaičiuoti
pagrindines tikimybines
skaitines
charakteristikas, sudaryti
nesudėtingus atsitiktinių
reiškinių tikimybinius
modelius.
Skaičiuoti imties
pasiskirstymo funkciją,
imties skaitines
charakteristikas.
44
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
Atlikus statistinę
duomenų analizę,
pateikti statistines
išvadas.
4.3.Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Žinoti tikimybių teorijos
ir matematinės
statistikos pagrindines
sąvokas, apibrėžimus
Paskaita,
kontekstinės
pratybos, uždavinių
sprendimas,
individualus darbas,
darbas su dalykine
literatūra.
Tiriamojo
pobūdžio užduotys,
individualizuotos
savarankiško darbo
užduotys,
savikontrolė
naudojant
grįžtamąjį ryšį,
refleksijos
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
savarankiški darbai ir
jų gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Gebėti skaičiuoti
pagrindines tikimybines
skaitines
charakteristikas, sudaryti
nesudėtingus atsitiktinių
reiškinių tikimybinius
modelius.
Skaičiuoti imties
pasiskirstymo funkciją,
imties skaitines
charakteristikas.
Atlikus statistinę
duomenų analizę,
pateikti statistines
išvadas.
45
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Kolegijinių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas FIZIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti fundamentalias dalyko žinias apie fizikinius reiškinius bei
dėsnius; plėtoti gebėjimą dalykines žinias taikyti sprendžiant
kokybinius ir kiekybinius uždavinius; tobulinti darbo su bandymų bei
matavimų įranga įgūdžius atliekant laboratorinius darbus; tobulinti
loginio mąstymo ir algoritmizavimo įgūdžius sprendžiant uždavinius,
susijusius su kokybinės ir kiekybinės informacijos įvertinimu,
problemų sprendimu; tobulinti studijavimo įgūdžius, reikalingus
nuolatiniam profesiniam ir bendrajam tobulėjimui.
Dalyko (modulio) anotacija Šis kursas suteikia besimokantiesiems žinių apie slenkamojo, sukamojo
judėjimo, mechaninių svyravimų dėsningumus, elektrinius,
elektromagnetinius reiškinius, mechanikos elektrostatikos,
elektromagnetizmo, termodinamikos dėsnius. Taikant minėtas žinias
mokoma spręsti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio uždavinius, atliekami
laboratoriniai darbai. Kurso metu besimokantieji tobulina informacijos
ieškojimo ir pritaikymo įgūdžius.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio mokymo(si) modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo
atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį 1. Slenkamojo judėjimo kinematikos ir dinamikos pagrindai. 2.
Sukamojo judėjimo kinematikos ir dinamikos pagrindai. 3. Harmoniniai
svyravimai, matematinė ir fizikinė svyruoklės. 4. Termodinamikos
pagrindai, dėsniai. 5. Šiluminiai varikliai, šilumos siurbliai. 6.
Nuolatinės ir kintamos srovės dėsniai. 7. Elektromagnetizmo reiškiniai
ir dėsniai.
Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija –64 val., praktiniai užsiėmimai – 20
val., konsultavimas – 12 val., savarankiškas darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratoriniai darbai: 1. Kietojo kūno sukamojo judėjimo tyrimas. 2.
Fizikinės svyruoklės tyrimas. 3. Maksvelo svyruoklės inercijos
momento nustatymas. 4. Šilumos siurblio tyrimas. 5. Oro izobarinės ir
izochorinės molinės šilumos santykio nustatymas. 6. Ritės
induktyvumo nustatymas. Atliekami trys darbai pasirinktinai.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų pradžioje yra taikomas diagnostinis vertinimas, kurio
pagalba yra nustatomas studijuojančiųjų žinių ir gebėjimų lygis,
įtakojantis dalyko turinio korekcijas. Dalyko studijų rezultatai
vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo kaupiamojo
vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra: kontrolinis
darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas, savarankiškų
užduočių vertinimas, egzaminas raštu. Visas vertinimas grindžiamas
kriterinio vertinimo modeliu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra
numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami
studentams pristatant dalyką.
Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ir
savarankiško darbo ataskaitos, egzaminas vertinami pažymiu
dešimtbalėjė skalėje. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis
pažymys, atskirų komponentų pažymius padauginus iš svertinių
46
koeficientų ir sandaugas susumavus. Galutinio balo skaičiavimo
formulė:
GB = 0,3KD + 0,2LD + 0,2SD + 0,3E, čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; SD –
savarankiškas darbas, E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Dalyko studijų pradžioje studento žinios turi atitikti bendrojo lavinimo
vidurinės mokyklos/gimnazijos fizikos ir matematikos programų
reikalavimus. Dalykas priskiriamas inžinerinės krypties studijų
pagrindų dalies bendrųjų inžinerijos pagrindų dalykų grupei. Šio dalyko
metu įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus pritaikomi studijuojant
kitus bendruosius inžinerijos pagrindų bei studijų pagrindų dalykus:
mechaniką, elektrotechniką, elektroniką ir kt.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Arturas Gavėnas
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2010 Bogdanovičius A. Fizikos pagrindai
inžinerijoje.
Technika 2 1
2. 2009 Grigaliūnaitė-Vonsevičienė G.,
Špakauskas V. Fizikos uždavinynas
(Mechanika, molekulinė fizika ir
termodinamika).
Technika 15 2
3. 2009 Bendorius R. A. Elektromagnetizmas.
Šiuolaikinės fizikos pradmenys.
Technika 2 1
4. 2009 Bogdanovičius A. Fizika I
(Aiškinamasis uždavinynas)
Technika 2 1
5. 2008 Martinėnas B. Fizika. Vadovėlis. Technika 2 1
6. 2007 Ambrasas V., Jasiulionis B. Fizika.
Elektromagnetizmas.
Technologija 2 1
7. 2007 Bogdanovičius A. Fizika II
(Aiškinamasis uždavinynas)
Technika 2 1
8. 2005 Augulis L., Rutkienė D. Fizika.
Mechanika, termodinamika ir
elektromagnetizmas.
Technologija 2 1
9. 2007 Gavėnas A. Fizikos laboratoriniai
darbai
KTK leidybos
centars
15 30
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2005 Gavenas A. Fizikos paskaitų konspektas http://rapolas.ktk.lt/Gav/teorija.htm neribotos
2. 2005 Gavenas A. Laboratorinių darbų aprašai http://rapolas.ktk.lt/Gav/ld.htm neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
1.2. Parinkti ir
projektuoti
automobilio detalių ir
junginių remonto
technologijas.
Apibrėžti įvairiai
judančio kūno
kinematines ir dinamines
charakteristikas.
Taikyti kinematinius
ryšius uždavinių
sprendimui.
Taikyti dinamikos
dėsnius uždavinių
sprendimui.
Nustatyti ryšį tarp
įvairiai judančio kūno
kinematinių ir dinaminių
Paskaita, stebėjimas,
demonstravimas,
probleminis
mokymas,
laboratoriniai
darbai,
savarankiškas
darbas.
Savikontrolės
uždavinių
sprendimas,
tiriamojo pobūdžio
uždavinių
sprendimas,
praktinės situacijos
analizė, atvejo
analizė, užduočių
raštu atlikimas,
pasirengimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinio/
savarankiško darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
raštu.
47
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
charakteristikų.
2.2. Organizuoti
automobilių
diagnostiką, matuoti ir
analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Išmanyti elektrostatikos,
elektromagnetizmo,
termodinamikos
reiškinius, procesus ir
dėsnius.
Apibrėžti elektrostatinio
lauko, nuolatinės
elektros srovės, idealiųjų
dujų parametrus ir
charakteristikas.
Taikyti elektrostatikos,
elektromagnetizmo,
nuolatinės ir kintamosios
srovės, termodinamikos
dėsnius uždavinių
sprendimui.
Paskaita, stebėjimas,
demonstravimas,
probleminis
mokymas,
laboratoriniai
darbai,
savarankiškas
darbas.
Savikontrolės
uždavinių
sprendimas,
tiriamojo pobūdžio
uždavinių
sprendimas,
praktinės situacijos
analizė, atvejo
analizė, užduočių
raštu atlikimas,
pasirengimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinio/
savarankiško darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
raštu.
3.3. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Apibrėžti įvairiai
judančio kūno
kinematines ir dinamines
charakteristikas.
Taikyti elektrostatikos,
elektromagnetizmo,
nuolatinės ir kintamosios
srovės, termodinamikos
dėsnius uždavinių
sprendimui.
Nustatyti ryšį tarp
įvairiai judančio kūno
kinematinių ir dinaminių
charakteristikų.
Paskaita, stebėjimas,
demonstravimas,
probleminis
mokymas,
laboratoriniai
darbai,
savarankiškas
darbas.
Savikontrolės
uždavinių
sprendimas,
tiriamojo pobūdžio
uždavinių
sprendimas,
praktinės situacijos
analizė, atvejo
analizė, užduočių
raštu atlikimas,
pasirengimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinio/
savarankiško darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
raštu.
48
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie kompiuterinių sistemų techninę ir programinę
įrangą; formuoti pažintinius gebėjimus - suprasti tipinius algoritmus;
ugdyti praktinius gebėjimus - naudotis bazine programine įranga ir
kitomis kompiuterių funkcijomis; įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus
– naudotis informacijos tinklais ir duomenų bazėmis, parengti
tekstinius ir grafinius dokumentus, sukurti nesudėtingų inžinerinių
uždavinių algoritmus ir programas
Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios tekstinės, grafinės ir skaitmeninės informacijos
informacijos apdorojimo organizavimo klausimais, kompiuterių
sandaros ir veikimo principais, naudojimosi sisteminėmis ir
taikomosiomis programinėmis priemonėmis, informacijos perdavimo ir
tinklinėmis sistemomis, išmokoma suprasti tipinius algoritmus bei
aprašyti nesudėtingų uždavinių algoritmus, suteikiami pradiniai
programų sudarymo įgūdžiai
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas atvejo analizės ir reflektyvaus
mokymo(si) modeliai. Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu
dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos
rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. E-darbo vieta. Informacinių technologijų bazinės koncepcijos.
Kompiuterinės sistemos samprata. Operacinės sistemos. Veiksmų
automatizavimas WINDOWS XP. Asmeninis portalas. 2. Tekstinių
dokumentų rengimo sistemos. Dokumentų ruošimo sistemų apžvalga.
Sudėtingų dokumentų tvarkymo pagrindai ir priemonės. Šablonai.
Formos. Dokumentų ruošimo automatizavimo priemonės. 3. Duomenų
apdorojimas ir analizė naudojant skaičiuokles. Skaičiuoklių apžvalga,
taikymo būdai, sandara ir priemonės. Skaičiuoklių panaudojimas
inžineriniuose skaičiavimuose. Vartotojo darbo automatizavimas
skaičiuoklėse. 4. Duomenų srautų valdymas DBVS priemonėmis.
Duomenų bazės samprata. Duomenų bazių valdymo sistemos.
Vartotojo duomenų bazės kūrimas, duomenų įvedimas. Vartotojo DB
komponenčių redagavimas. 5. Įvadas į kompiuterinę grafiką. 6.
Skaičiavimo proceso organizavimas matematinėje programoje Matlab.
Programavimas matematinio paketo aplinkoje. Tiesiniai, šakotieji ir
cikliniai algoritmai, jų diegimas Matlab terpėje.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija –8 val., praktiniai užsiėmimai – 34 val.,
konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratorinių darbų temos: 1. Internetinė operacinė sistema
ICLOUD. 2. Asmeninio portalo internete kūrimas. 3. Sudėtingų
dokumentų, panaudojant tekstinės, grafinės ir skaitmeninės
informacijos apdorojimo priemones, kūrimas. 4. Duomenų apdorojimas
ir analizė naudojant skaičiuokles. 5. Duomenų kaupimas duomenų
bazėse. 6. Algoritmų sudarymas ir diegimas MATLAB terpėje.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Žinios ir gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį.
Galutiniam žinių ir įgytų įgūdžių įvertinimui taikoma dešimtbalė
kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš kontrolinių
darbų, savarankiško darbo ir egzamino vertinimo. Galutinio balo
49
skaičiavimo formulė:
GB = 0,5·LD + 0,3·ID + 0,2·E,
čia LD – laboratoriniai darbai; ID – individualus darbas; E –
egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Prieš pradedant studijuoti dalyką, studento žinios turi atitikti bendrojo
lavinimo vidurinės mokyklos/gimnazijos programų reikalavimus.
Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Ramutis Palevičius
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2010 Vidžiūnas A., Vidžiūnaitė M. Microsoft
Word 2010. Naudotojo vadovas.
Smaltija 1 20
2. 2010 Vidžiūnas A., Vidžiūnaitė M.
MICROSOFT EXCEL 2010. Skaičiuoklių
taikymas apskaitoje ir vadyboje.
Smaltija 1 20
3. 2008 Palevičius R., Barila A., Barilienė L.,
Karbauskas J. ,Informacinių technologijų
pagrindai 2: programų kūrimas MATLAB
terpėje : mokomoji knyga.
KTU 1 10
4. 2005 Janickienė D. Informatika. VDU 2 70
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2010 Palevičius R., Barilienė L., Sturienė R.,
Krivickienė V. Informacinės technologijos.
http://rapolas.ktk.lt/inf_techn_dien/in
dex.htm
neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
1.2. Parinkti ir
projektuoti
automobilio detalių
ir junginių remonto
technologijas.
Žinoti kompiuterinių
sistemų techninę ir
programinę įrangą, jos
pagrindines funkcijas;
tekstinės ir grafinės
informacijos, skaitinės
informacijos formatus,
algoritmų išraiškos
būdus bei tipinius
algoritmus.
Akademinė
vizualizuota
paskaita, praktiniai
darbai, analizės
metodas,
reflektyvus
mokymas/is,
dalykinės
literatūros
studijavimas.
Tipinės ir
individualios
užduotys,
kūrybinės
pratybos, pratybos
– treniruotė (pagal
pateiktą pavyzdį),
savarankiškas
darbas.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinių darbų,
individualių darbų
pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas (testas)
raštu.
Išmanyti tekstinės ir
grafinės informacijos,
skaitinės informacijos
tvarkymo, skaičiavimo
pagal formules
programas(lenteles),
informacijos
saugojimo duomenų
bazėse principus ir
priemones.
Pritaikyti tipinius
algoritmus ir matlab
programų paketo
programavimo
priemones inžinerinių
uždavinių sprendimui.
Savarankiškai kurti
50
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
tekstinių dokumentų
ruošinius, skaičiavimo
pagal formules
programas(lenteles)
bei naudoti
automatizavimo
priemones.
4.3. Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Išmanyti tekstinės ir
grafinės informacijos,
skaitinės informacijos
tvarkymo, skaičiavimo
pagal formules,
informacijos
saugojimo duomenų
bazėse principus ir
priemones.
Savarankiškai kurti
tekstinių dokumentų
ruošinius, skaičiavimo
pagal formules
programas(lenteles)
bei naudoti
automatizavimo
priemones;
Organizuoti duomenų
kaupimą duomenų
bazėse.
Akademinė
vizualizuota
paskaita, praktiniai
darbai, analizės
metodas,
reflektyvus
mokymas/is,
dalykinės
literatūros
studijavimas.
Tipinės ir
individualios
užduotys,
kūrybinės
pratybos, pratybos
– treniruotė (pagal
pateiktą pavyzdį),
savarankiškas
darbas.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinių darbų,
individualių darbų
pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas (testas)
raštu.
51
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas INŽINERINĖ GRAFIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie projekcinių brėžinių ir techninių brėžinių sudarymo
principus, formuoti pažintinius gebėjimus – identifikuoti detalių, gaminių
formas, ugdyti šiuos praktinius gebėjimus – taikyti galiojančius
standartus brėžiniuose, įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus – braižyti,
analizuoti ir skaityti detalių bei gaminių surinkimo brėžinius
Dalyko (modulio) anotacija Supažindinama su brėžinių sudarymo principais ir metodais, galiojančiais
standartais, projektavimo taisyklėmis, detalių bei junginių geometriniais
elementais, junginių (surinkimo brėžinių) sudarymu pagal projektavimo
taisykles, techninių brėžinių skaitymu.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio ir reflektyvaus
mokymo(si) modeliai. Modelių taikymo didaktinė sistema konkrečiu
dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos
rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Brėžinių sudarymas taikant valstybinius standartus, braižymo
reikmenys, apipavidalinimas ir pagrindiniai reikalavimai. 2. Brėžinių
linijos. Braižybos šriftas. 3. Matmenų žymėjimas. Sklandūs sujungimai.
Apskritimo dalijimas. 4.Taško projekcijos ir tiesės atkarpos projekcijos.
5. Plokštumos vaizdavimas. Taškas ir tiesė plokštumoje. 6. Geometrinių
paviršių vaizdavimas. 7. Vaizdai. 8. Pjūviai. Kirtiniai. 9. Techninių
brėžinių braižymas. 10. Srieginių elementų vaizdavimas. 11. Junginiai
naudojant standartines detales. 12. Detalių eskizai. 13. Junginio detalių
darbo brėžiniai. 14. Junginio (surinkimo) brėžinio sudarymas. 15.
Junginio (surinkimo) brėžinio skaitymas.
Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija –16 val., praktiniai užsiėmimai –68 val.,
konsultavimas – 12 val., savarankiškas darbas – 64val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
1. Brėžinių linijos. 2. Taško ir tiesės projekcijos. 3. Geometriniai
paviršiai. 4. Detalės šeši vaizdai. 5. Detalės paprastas pjūvis. 6. Srieginiai
sujungimai. 7.Junginio iš 2 detalių eskizai. 8.Junginio surinkimo brėžinys
ir detalių sąrašo lentelė. 9. Junginio brėžinio detalizavimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Žinios ir gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą analitinį mokymosi
pasiekimų metodą.
Galutiniam rezulatų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir
kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško, individualus ir
kontrolinio darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu
nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio
koeficiento ir sandaugas susumuojant. Galutinio balo skaičiavimo
formulė:
GB = 0,3ID + 0,2KD + 0,3SD + 0,2E,
čia ID – individualūs darbai, KD – kontroliniai darbai, SD – savarankiški
darbai, E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Studento žinios turi atitikti bendrojo lavinimo vidurinės
mokyklos/gimnazijos programų reikalavimus.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Dovilė Martišienė, docentas Mykolas Žmuida Rekomenduojama literatūra
Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos Metodiniuose Kitose
52
bibliotekoje kabinetuose bibliotekose
1 2009 Ramonienė A., Bakutienė V.
Inžinernės grafikos pagrindai.
Šiaulių
kolegijos
leidybos
centras
6 1
2 2007 Čiupaila L., Vinogradova J.,
Zemkauskas J. Bendroji
inžinerinė grafika.
Technika
1 1
3 2006 Z.Ramonas, V.Petronis,
A.Ramonienė. Mašinų braižyba
studentams ir konstruktoriams.
Šiaulių
universitetas 6 1
4 2006 Ruzgienė Z., Požėrienė B.,
Martišienė D., Žmuida M.,
Ruzgis E. Inžinerinė grafika.
KTK leidybos
centras
60 4
5 2003 Gulbinienė L., Kumpikas P.,
Žmuida M. Inžinerinė grafika.
Technologija 4
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2010 Ruzgienė Z., Požėrienė B., Žmuida M.,
Ruzgis E. Inžinerinė grafika. Mokomoji
medžiaga.
http://rapolas.ktk.lt/inzinerine_grafika/ind
ex.htm
neribotos
2 2007 Ruzgienė Z., Požėrienė B., Martišienė
D., Žmuida M., Ruzgis E. Inžinerinė
grafika. Mokomoji medžiaga dieninėms
studijoms.
http://rapolas.ktk.lt/inzinerine_grafika/ind
ex.htm
neribotos
3. 2006 Martišienė D., Žmuida M. Inžinerinė
grafika. Mokomoji medžiaga
neakivaizdinėms studijoms.
http://rapolas.ktk.lt/Dovile/index.htm neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
1.2. Parinkti ir projektuoti
automobilio detalių ir
junginių remonto
technologijas.
apibrėžti projekcinių ir
techninių brėžinių
sudarymo principus bei
projektavimo taisykles;
identifikuoti geometrinių
paviršių bei detalių ir
gaminių formas;
naudoti vaizdų
išdėstymo taisykles
brėžiniuose;
braižyti brėžinius pagal
projektavimo taisykles.
Paskaita, aiškinimas,
demonstravimas,
reflektyvus
mokymas, pratybos–
treniruotė (pagal
užduotį), darbas su
dalykine literatūra.
Grafiniai darbai,
techninių brėžinių
skaitymas ir
braižymas,
atgaminamasis
pokalbis, refleksinio
pobūdžio praktinė
užduotis,
probleminis
pokalbis pagal
situaciją.
Formuojamasis
vertinimas: grafinių
darbų atlikimas,
žodinė apklausa, darbų
vertinimas ir gynimas,
kontroliniai darbai.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
(raštu).
1.3. Parengti detalių ir
junginių darbo brėžinius. apibrėžti projekcinių ir
techninių brėžinių
sudarymo principus bei
projektavimo taisykles;
sudaryti detalių bei
gaminių junginių
brėžinius;
detalizuoti junginių
brėžinius.
braižyti brėžinius pagal
projektavimo taisykles.
3.1. Nustatyti automobilio
detalių ir junginių
remonto poreikį.
apibrėžti projekcinių ir
techninių brėžinių
sudarymo principus bei
projektavimo taisykles;
detalizuoti junginių
53
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
brėžinius.
braižyti brėžinius pagal
projektavimo taisykles.
54
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas TECHNINIAI MATAVIMAI
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti specialybės žinias apie tolerancijas, suleidimus, detalių
paviršiaus formos ir tarpusavio padėties tikslumą bei paviršiaus
šiurkštumą ir apie įvairias detalių matavimo priemones; formuoti
pažintinius gebėjimus – paaiškinti brėžiniuose pažymėtas tolerancijas,
suleidimus, detalių paviršiaus formos ir tarpusavio padėties tikslumą
bei paviršiaus šiurkštumą; ugdyti šiuos praktinius gebėjimus –
išmatuoti detales įvairiomis matavimo priemonėmis ir išanalizuoti
matavimo rezultatus; įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus – mokėti
naudotis technininiais žinynais, standartais ir parinkti bei pažymėti
brėžiniuose tolerancijas, suleidimus, formos ir tarpusavio padėties
tikslumą ir paviršiaus šiurkštumą bei gebėti matuoti matavimo
priemonėmis.
Dalyko (modulio) anotacija Išmokoma suprasti ir parinkti cilindrinių ir įvairių detalių bei jų
elementų tolerancijas ir suleidimus, detalių paviršiaus formos ir
tarpusavio padėties tikslumą bei paviršiaus šiurkštumą, supažindinama
su metrologijos pagrindais, įvairiomis linijinių, kampinių matmenų bei
specialiomis matavimo priemonėmis, išmokoma jomis matuoti ir
išanalizuoti matavimo rezultatus.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas refleksyvaus mokymo(si) modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo
atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
Lygių cilindrinių sujungimų tolerancijos ir suleidimai. Detalių
paviršiaus formos bei tarpusavio padėties tikslumas. Paviršiaus
šiurkštumas. Srieginių ir kūginių sujungimų tolerancijos ir suleidimai.
Linijinių ir kampinių matmenų bei specialios matavimo priemonės.
Riedėjimo guolių tolerancijos ir suleidimai. Pleištinių ir išdrožinių
sujungimų tolerancijos ir suleidimai. Krumplinių pavarų tikslumas ir
tolerancijos.
Iš viso – 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užiėmimai. – 10 val.,
konsultavimas – 6 val. savarankiškas darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratorinių darbų temos: 1. Matavimas slankmačiu ir mikrometru.
2. Matavimas svirtine šakute ir indikatoriumi. 3. Matavimas
indikatoriniu vidmačiu. 4. Kampų matavimas. 3. Sriegių matavimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš laboratorinių darbų, kontrolinių darbų ir egzamino
vertinimo. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
atskirus pažymius (ar pažymių vidurkius) padauginant iš svertinio
koeficiento ir sandaugas susumuojant. Šio modulio įsisavinimas
vertinimas pagal galutinio balo skaičiavimo formulę:
GB = 0,1·LD + 0,4·KD + 0,5·E,
čia LD – laboratoriniai darbai; KD – kontroliniai darbai; E –
egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Matematika, Inžinerinė grafika
Koordinuojantys dėstytojai Lektoriai Valdas Speičys, Vytautas Čapas
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
55
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1 2009 Vekteris V., Jurevičius M.,
Kilikevičius A. Matavimų teorija ir
praktika. Kursinio projekto
metodikos nurodymai, informacinė
medžiaga ir užduotys.
Technika 2 1
2 2006 Vekteris V., Jurevičius M., Šukys A.
Matavimų teorija ir praktika.
Laboratoriniai darbai.
Technika 2 1
3 2000 Vekteris V., Kasparaitis A.,
Kaušinis S. Kanapėnas R.
Matavimų teorija ir praktika.
Žiburys
13 2
4 1994 Stasiūnas R., Naginevičienė L.,
Markšaitis D. Technologinių
matavimų pagrindai. Tolerancijos ir
suleidimai. Paskaitų konspektas.
Technologija
2 2
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2005 Speičys V. Techniniai matavimai. Metodinės
medžiagos rinkinys
http://rapolas.ktk.lt neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 1.3 Parengti detalių ir
junginių darbo
brėžinius
Mokėti naudotis
techniniais žinynais ir
standartais. Išmanyti tolerancijų,
suleidimų, detalių
paviršiaus formos ir
tarpusavio padėties
tikslumo bei paviršiaus
šiurkštumo žymėjimą
brėžiniuose.
Paskaita,
demonstravimas,
individualus darbas
Tikslinės literatūros
analizė, kontrolinių
darbų užduotys,
egzamino užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
renginių remonto
poreikį
Išmanyti tolerancijų,
suleidimų, detalių
paviršiaus formos ir
tarpusavio padėties
tikslumo bei paviršiaus
šiurkštumo žymėjimą
brėžiniuose.
Pritaikyti reikiamą
matavimo priemonę
detalių kokybės
nustatymui.
Išmatuoti detales
įvairiomis matavimo
priemonėmis ir
išanalizuoti matavimo
rezultatus.
Paskaita ,
demonstravimas,
laboratorinis darbas,
individualus darbas.
Tikslinės literatūros
analizė, kontrolinių
darbų užduotys,
laboratorinių darbų
užduotys, egzamino
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinių darbų
ataskaitų pateikimas ir
gynimas
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
3.3 Atlikti darbų
kokybės kontrolę Pritaikyti reikiamą
matavimo priemonę
detalių kokybės
nustatymui.
Išmatuoti detales
įvairiomis matavimo
priemonėmis ir
išanalizuoti matavimo
rezultatus.
Paskaita ,
demonstravimas,
laboratorinis darbas,
individualus darbas.
Tikslinės literatūros
analizė,
laboratorinių darbų
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinių darbų
ataskaitų pateikimas ir
gynimas.
56
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas KOMPIUTERINĖ BRAIŽYBA
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automatizuotas brėžinių projektavimo sistemas,
formuoti pažintinius gebėjimus - suprasti projektavimo principus
AutoCAD sistemoje, ugdyti šiuos praktinius gebėjimus – išmokyti
taikyti AutoCAD sistemą braižant grafinių objektų brėžinius, įtvirtinti
perkeliamuosius gebėjimus - braižyti ir redaguoti brėžinius AutoCAD
sistema.
Dalyko (modulio) anotacija Supažindinama su automatizuota brėžinių projektavimo sistema
AutoCAD, jos taikymu, grafinių dokumentų (brėžinių) rengimo
principais, geometrinių elementų projektavimo metodais, pagrindinėmis
braižymo, konstravimo ir redagavimo komandomis.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas reflektyvaus mokymo(si) modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju
pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. AutoCAD sistemos terpė. Geometrinis modeliavimas AutoCAD
sistemoje. 2. Grafinių objektų duomenys ir savybės. Brėžinio sluoksniai.
3. Pagrindinės AutoCAD paketo braižymo ir redagavimo komandos. 4.
Sudėtingi grafiniai objektai. 5. Grafinių objektų redagavimo komandos.
6. Matmenų žymėjimas. 7. Projekcinių vaizdų formavimas. 8. Simbolių
bibliotekos. Blokų technika. Brėžinių spausdinimas.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija –8 val., praktiniai užsiėmimai – 34 val.,
konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Pagrindinės braižymo ir redagavimo
komandos. 2. Detalės profilio braižymas. 3. Detalės trijų vaizdu ir pjūvių
braižymas. 4. Junginio brėžinio sudarymas. 5. Geometrinių elementų
blokų kūrimas. 6. Sudėtingų geometrinių elementų projektavimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Žinios ir gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą analitinį mokymosi
pasiekimų aplanko/portfelio metodą.
Galutiniam rezultatų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir
kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš individualių, kontrolinių ir
savarankiškų darbų bei egzamino vertinimo.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3ID + 0,2KD + 0,3SD + 0,2E,
čia ID – individualūs darbai; KD – kontroliniai darbai; SD –
savarankiški darbai; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Studento žinios turi atitikti bendrojo lavinimo vidurinės
mokyklos/gimnazijos, programų reikalavimus, inžinerinės grafikos
modulio reikalavimus.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Jūratė Jasukaitienė, docentas Dr. Mykolas Žmuida
Rekomenduojama literatūra Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2010 Sinkevičius V. AutoCAD 2009 –
2010 pradmenys
Smaltija 1
2. 2009 Nenorta V., Pilkaitė T.,
Puodžiūnienė N. Braižymas ir
modeliavimas AutoCAD 2008
Technologija 2
57
sistemoje
3. 2007 Sinkevičius V. Atmintinė
AutoCAD 2008
Smaltija 3
4. 2010 Финкельштейн Э. AutoCAD
2010 и AutoCAD LT 2010.
Библия пользователя
Диалектика 1
5. 2003 Roličius J., Petronis V.,
Ramonienė A. AutoCAD 2002
pagrindai
VšĮ Šiaulių
universiteto
leidykla
1
6. 2002 Omura G. AutoCAD 2002
vadovas
Smaltija 2
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2008 Žmuida M., Jasukaitienė J., Ruzgienė Z.
Kompiuterinė braižyba
http://rapolas.ktk.lt/KOMP/index.htm neribota
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 1.2. Parinkti ir
projektuoti
automobilio detalių ir
junginių remonto
technologijas.
Žinoti pagrindines
grafinių objektų savybes.
Informaciniai:
aiškinimas,
demonstravimas.
Operaciniai:
pratybos– treniruotė
(pagal užduotį),
praktiniai darbai.
Kontekstinės
pratybos, brėžinių
skaitymas ir
braižymas,
specialybinių
brėžinių braižymas
ir redagavimas
AutoCAD sistema.
Formuojamasis
(tarpinis) vertinimas
vykdomas taikant
žodinės apklausos ir
grafinių darbų
vertinimą ir gynimą.
Apibendrinamajam
(baigiamajam)
atsiskaitymui taikomas
vertinimo raštu
metodas (egzaminas).
Taikyti pagrindines
braižymo, konstravimo ir
redagavimo komandas
grafinių objektų
braižymu.
1.3. Parengti detalių ir
junginių darbo
brėžinius.
Parinkti braižymo,
konstravimo ir
redagavimo komandas.
Savarankiškai braižyti ir
redaguoti brėžinius
autocad sistema.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Parinkti braižymo,
konstravimo ir
redagavimo komandas.
Informaciniai:
euristinis –
taikomasis pokalbis,
probleminis
pokalbis pagal
situaciją,
atgaminamasis
pokalbis,
konsultavimas,
spausdintų šaltinių
naudojimas.
Operaciniai:
pratybos, praktiniai
darbai.
Savarankiškai braižyti ir
redaguoti brėžinius
autocad sistema.
58
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas MECHANIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti fundamentalias žinias apie mechaninių sistemų statines,
kinematines, dinamimes savybes; medžiagų atsparumą mechaniniams
poveikiams; mašinų elementus ir mechanizmus, konstrukcijos
elementų jungčių tipus ir mechaninių perdavų rūšis; mašinų elementų
sandarą, klasifikavimo principus, funkciškumo kriterijus. Išdėstyti
tipinių detalių ir mašinų elementų skaičiavimo metodus ir prielaidas.
Suformuoti praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus, kurių pagrindu
studentai gebės sudaryti ir išspręsti statikos pusiausvyros lygtis, spręsti
kinematikos ir dinamikos, medžiagų atsparumo uždavinius.
Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su teorinės mechanikos pagrindais, t. y.
statika, kinematika ir dinamika, taip pat medžiagų atsparumo
pagrindais, standartizuotų mašinų elementų parinkimo principais,
statikos pusiausvyros lygčių, kinematikos ir dinamikos, medžiagų
atsparumo uždavinių sprendimo, tipinių detalių ir mašinų elementų
skaičiavimo ypatumais.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio mokymosi, atvejo
analizės mokymosi modeliai. Modelių taikymo didaktinė sistema
konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si)
medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
I. TEORINĖ MECHANIKA. 1. Pagrindinės teorinės mechanikos
sąvokos ir aksiomos. Jėga. Ryšiai. 2. Plokščioji susikertančių jėgų
sistema. Jėgos momentas. Plokščioji lygiagrečių jėgų sistema. Statinės
pusiausvyros sąlyga. 3. Plokščioji bet kaip išdėstytų jėgų sistema. 4.
Erdvinė jėgų sistema. 5. Kinematika. Judėjimų rūšys. Sukamasis
judėjimas. 6. Dinamika. Darbas ir galia.
II. MEDŽIAGŲ ATSPARUMAS. 1. Pagrindinės Medžiagų atsparumo
sąvokos. Apkrovų tipai. Pjūvio metodas. Įtempiai ir deformacijos. 2.
Tempimas ir gniuždymas. 3. Medžiagų mechaninės savybės. 4.
Kirpimas, glemžimas. 5. Sukimas. 6. Lenkimas. 7. Stabilumas. 7.
Sudėtinis atsparumas.
III. MAŠINŲ ELEMENTAI. 1. Bendrosios žinios apie mašinų
elementus. 2. Mašinų elementų tikslumas. 3. Jungtys. 4. Sukamojo
judesio elementai: ašys ir velenai, slydimo ir riedėjimo guoliai 5.
Perdavos. 6. Movos.
Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užsiėmimai – 56
val., konsultavimas – 8 val., savarankiškas darbas - 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratorinių darbų temos: 1. Medžiagų tempimo bandymas. 2.
Medžiagų gniuždymo bandymas. 3. Kirpimo bandymas. 4. Medžiagų
lenkimo bandymas. 5. Sukimo bandymas. 6. Riedėjimo guolių
konstrukcijų analizė. 7. Krumplinių perdavų konstrukcijos tyrimas.
Praktinių užduočių temos: 1. Plokščioji jėgų sistema. 2. Erdvinė
jėgų sistema. 3. Tempimas ir gniuždymas. 4. Lenkimas. 5.
Standartizuotų detalių mašinų elementų parinkimas ir skaičiavimas
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, laboratorinių darbų atlikimo ir gynimo,
59
savarankiškų (individualių) užduočių atlikimo ir gynimo vertinimas,
egzaminas raštu. Visas vertinimas grindžiamas kriterinio vertinimo
modeliu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame
dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant
dalyką.
Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė
ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro kontroliniai darbai,
laboratoriniai darbai ir savarankiško darbo užduotys vertinamos
pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas
susumuojant. Šio modulio įsisavinimas vertinimas pagal galutinio balo
skaičiavimo formulę:
GB = 0,3KD + 0,1LD + 0,1ID + 0,5E,
čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; ID –
individualūs savarankiški darbai; E – egzaminas.
Btinas pasirengimas dalyko studijom Fizika, Matematika
Koordinuojantis dėstytojas Lektoriai Dr. Povilas Šaulys, Dr. Paulius Griškevičius
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2004 Žiliukas A. Medžiagų mechanika Technologija 120
2. 2001 Kranevičius A., Šukšta M. Medžiagų
atsparumas. Laboratoriniai darbai
Technika
4
3. 2000 A. Čižas. Aiškinamasis medžiagų
atsparumo uždavinynas
Technologija 1
4
4. 1997 Paliūnas V. Teorinė mechanika Technologija 15 265 5. 1997 Bulavas A. Medžiagų atsparumas Technika 1 80 6. 1993 Čižas A. Medžiagų atsparumas Technologija 1 2 2000 Žiliukas A. Dulevičius. J. Mašinų
elementai
Technologija 15
60
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Išvardyti pagrindines
statikos sąvokas,
pagrindinius dydžius,
ryšių tipus ir jų
reakcijos jėgas.
Suvokti apie mašinų
ele-mentus, perdavų
rūšis, ir gebėtų jas
pritaikyti praktikoje.
Reflektyvaus
studijų modulio
mokymo metodas:
paskaitos,
probleminis
dėstymas.
Medžiagos analizė,
problematizuota
atvejo analizė.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų,
savarankiškų
užduočių vertinimas.
Žinoti taško ir kūno
dinamikos dėsnius, ir
gebėtų juos pritaikyti
praktikoje.
3.3. Atlikti darbų
kokybės kontrolę.
Spręsti jėgų sistemos
pusiausvyros
praktinius uždavinius.
Uždavinių
sprendimai,
individualūs
savarankiški
darbai, kontrolinės
pratybos.
Individualių
savarankiškų
užduočių atlikimas,
ataskaitos rengimas,
pasiruošimas.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų,
laboratorinių darbų
ataskaitų pateikimo ir
gynimo, savarankiškų
užduočių vertinimas.
Skaičiuoti detalių
skerspjūvių
geometrines
60
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
charakteristikas,
pagrindinius detalių
dydžius.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
1.2. Parinkti ir
projektuoti automobilio
detalių ir junginių
remonto technologijas.
Nustatyti ryšį tarp
įvairiai judančio kūno
kinematinių ir
dinaminių
charakteristikų.
Uždavinių
sprendimai,
individualūs
savarankiški
darbai, kontrolinės
pratybos.
Individualių
savarankiškų
užduočių atlikimas,
ataskaitos rengimas,
pasiruošimas.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų,
laboratorinių darbų
ataskaitų pateikimo ir
gynimo, savarankiškų
užduočių vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Išnagrinėti pagrindines
medžiagų mechanikos
sąvokas ir dydžius,
deformacijų rūšis.
61
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas ELEKTROTECHNIKA IR ELEKTRONIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie elektros grandines, elektrinių grandinių
komponentus bei elementus, elektroninius įtaisus, jų ženklinimą, jų
klasifikavimą, jų sutartinius grafinius ženklus; formuoti pažintinius
gebėjimus - suprasti elektros grandinių veikimo dėsnius, elektroninių
įtaisų struktūrą, veikimą, išmanyti pagrindinius jų parametrus; ugdyti
šiuos praktinius gebėjimus – naudoti elektros grandines, elektroninius
įtaisus organizuojant automobilių diagnostiką ir techninę priežiūrą,
matuojant ir analizuojant diagnostinius parametrus; ištirti tipinių
elektroninių įtaisų veikimą, naudotis žinynais; įtvirtinti perkeliamuosius
gebėjimus – taikyti elektros grandinių jungimo būdus derinant ir
reguliuojant tarpusavyje elektroninės įrangos prietaisų ir įtaisų
parametrus; pagrįsti atskirų elektroninių įtaisų panaudojimo
tikslingumą, pateikti elektroninių įtaisų analizės ir tyrimo rezultatus.
Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios apie elektros grandines, komponentus, elementus ir
elektroninius įtaisus, jų ženklinimą, jų klasifikavimą, jų sutartinius
ženklus. Supažindinama su elektros grandinių veikimo dėsniais,
elektroninių įtaisų struktūra, veikimu, funkcijomis. Mokoma
apskaičiuoti elektros grandinių elementų ir komponentų parametrus bei
naudoti elektros grandines, prietaisus, įtaisus organizuojant automobilių
diagnostiką ir techninę priežiūrą. Mokoma įvertinti ir ištirti tipinių
elektroninių įtaisų parametrus, savybes, naudotis žinynais. Mokoma
taikyti elektros grandines ir jų jungimo būdus, elektroninius įtaisus
įvairiuose automobilių diagnostikos ir techninės priežiūros
įrenginiuose, pateikti elektroninių įtaisų analizės ir tyrimo rezultatus.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojami probleminio mokymo(si) ir atvejo
analizės mokymo(si) modeliai. Modelio taikymo didaktinė sistema
konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si)
medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Įvadas. Potencialinis elektrinis laukas ir elektrinė talpa: pagrindinės
sąvokos; elektrinis laukas; elektrinė įtampa; dielektrikai;
elektroizoliacinės medžiagos; elektrinė talpa; kondensatoriai;
kondensatorių jungimo būdai – nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis
jungimai. 2. Nuolatinės srovės elektros grandinės: elektros srovė;
elektrinė varža; laidžiosios medžiagos; pagrindiniai elektrinių grandinių
elementai; elektros energijos šaltinio įtampa, energija, galia; Omo
dėsnis; pirmasis ir antrasis Kirchhofo dėsniai; elektrinių grandinių
schemos; nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis imtuvų jungimas;
netiesinės nuolatinės srovės elektrinės grandinės. 3.
Elektromagnetizmas ir magnetinės grandinės: elektromagnetinės jėgos;
ampero dėsnis; magnetinė indukcija; grafiškas magnetinio lauko
vaizdavimas; magnetinis srautas; induktyvumas; tiesus laidas
magnetiniame lauke; elektromagnetai; medžiagų įmagnetinimas;
magnetinė skvarba; magnetinio lauko stipris; feromagnetinės
medžiagos; magnetinės grandinės; elektromagnetinė indukcija;
sūkurinės srovės. 4. Elektriniai matavimai: pagrindinės sąvokos;
sutartiniai ženklai prietaisų skalėse; elektros srovės ir įtampos
matavimas; elektrinės galios matavimas; varžų matavimas. 5.
62
Kintamosios vienfazės srovės elektros grandinės: pagrindinės sąvokos;
sinusinės kintamosios srovės gavimas; fazė, pradinė fazė, fazių
skirtumas ir kampinis dažnis; grafiškas sinusinių dydžių vaizdavimas;
kintamosios srovės grandinių idealieji elementai; kintamosios elektros
srovės nuosekliojo jungimo grandinės; galios koeficientas, aktyvioji ir
reaktyvioji galia ir energija; įtampos ir srovės rezonansai. 6.
Kintamosios trifazės srovės elektros grandinės: trifazės sistemos;
generatoriaus apvijų jungimas žvaigžde ir trikampiu; energijos imtuvų
jungimas žvaigžde ir trikampiu; simetrinės ir nesimetrinės trifazės
grandinės. 7. Elektros mašinos ir transformatoriai: transformatoriai ir jų
paskirtis; transformatorių konstrukcija ir veikimo principas;
transformatorių darbo režimai; trifazis ir specialieji transformatoriai;
autotransformatoriai; kintamosios srovės elektros mašinų paskirtis ir
klasifikacija ir sandara; asinchroninių variklių veikimo principas,
parametrai, panaudojimo galimybės; vienfazis asinchroninis variklis;
nuolatinės srovės elektros mašinų konstrukcija; nuolatinės srovės
generatoriaus veikimo principas, jų klasifikacija pagal žadinimo apvijų
jungimą; nuolatinės srovės variklio veikimo principas, jų klasifikacija
pagal žadinimo apvijų jungimą; nuolatinės srovės variklių paleidimas ir
sukimosi dažnio reguliavimas. 8. Fizikiniai elektroninės technikos
pagrindai: elektronikos teorijos pagrindai; puslaidininkiai ir jų savybės;
pagrindinės sąvokos, pn sandūra ir jos savybės, puslaidininkinių įtaisų
klasifikacija. 9. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai – puslaidininkiniai
rezistoriai: jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,
charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 10. Diskretieji
puslaidininkiniai įtaisai – diodai: jų klasifikacija, žymėjimas,
struktūros, veikimo pricipai, charakteristikos, parametrai, jungimas,
taikymas. 11. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai – lauko tranzistoriai:
jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,
charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 12. Diskretieji
puslaidininkiniai įtaisai – bipoliarieji tranzistoriai: Jų klasifikacija,
žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai, charakteristikos, parametrai,
jungimas, taikymas. 13. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai – tiristoriai:
jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,
charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 14. Mikrograndynai:
jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,
charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 15. Optoelektroniniai
įtaisai: jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,
charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 16. Elektroniniai
indikatoriai: jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,
charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas.
Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija – 48 val., praktiniai užsiėmimai – 40
val., konsultavimas – 8 val., savarankiškas darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratorinių darbų temos: 1. Įvadinis. 2. Omo dėsnis. 3.
Nuoseklusis ir lygiagretusis rezistorių jungimas. 4. Elektros grandinių,
kai kondensatoriai sujungti nuosekliai, lygiagrečiai ir mišriai tyrimas. 5.
Trifazės grandinės imtuvų jungimas žvaigžde. 6. Fotorezistoriaus
tyrimas. 7. Varistoriaus tyrimas. 8. Puslaidininkinio diodo tyrimas. 9.
Stabilitrono tyrimas.
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Potencialinis elektrinis laukas ir
elektrinė talpa. 2. Nuolatinės srovės elektros grandinės. 3. Elektriniai
matavimai. 4. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Galutiniam rezultatų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir
kaupiamoji vertinimo schema. Semestro kontroliniai darbai,
laboratoriniai darbai ir savarankiško darbo užduotys, egzaminas
vertinami pažymiu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti
metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams
63
pristatant dalyką. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys
(GB), atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir
sandaugas susumuojant:
GB = 0,4KD + 0,1LD + 0,1SD + 0,4E,
čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; SD –
savarankiški darbai; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Matematika, fizika
Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Marius Saunoris
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2011 Saunoris M. Elektrotechnika ir
elektronika.
KTK 29 1 -
2. 2009
2000
Zajankauskas S. Elektronika.
Laboratoriniai darbai.
Technologija 6 1 KTU, 50
3. 2008 Pukys P. Teorinė elektrotechnika:
elektros grandinių teorijos pagrindai
Technologija 9 1 KTU, 370
4. 2008 Grigonienė O., Bartkevičius S.,
Lukočius R., Račkienė R., Stonys J.,
Virbalis J. A., Žebrauskas S. Elektros
grandinių laboratoriniai darbai.
Technologija 3 1 KTU, 25
5. 2007 Sveikata J. Tiesinių grandinių teorija. Technologija 1 1 KTU, 227 6. 2007 Pakėnas V., Vaškys A. Elektros ir
elektronikos grandinių namų darbai. Technologija 2 1 KTU, 25
7. 2006 Masiokas S., Masiokienė K., Pakėnas
V., Varkalys J., Vaškys A.
Elektrotechnikos pagrindų
laboratoriniai darbai.
Technologija 3 1 KTU, 20
8. 2005 Ibenskis E. Elektronika. D1: Diskretieji
elementai: Mokomoji knyga.
Technologija 9 1 KTU, 10
9. 2005 Ibenskis E. Elektronika.D2:
Mikrograndynai: Mokomoji knyga.
Technologija 9 1 KTU, 10
10. 2005 Štaras S. Puslaidininkinės ir funkcinės
elektronikos įtaisai.
Technika 3 1 KTU, 25
11. 2004 Шелестов И. П., Семенов Б. Ю.
Путеводитель в мир электроники.
Салон-Пресс 1 - -
12. 2003 Masiokienė K. Elektros ir magnetinės
grandinės: medžiaga pasirengti
koliokviumui.
Technologija 2 1 KTU, 50
13. 2002 Stasiūnas V. Elektronikos pagrindai. Šiaulių
universitetas
5 - KTU, 3
14. 1999 Mickūnienė L. Elektronika: Mokomoji
knyga-žinynas.
Lietuvos
telekomas
30 15 KTU, 5
15. 1998 Čiutienė G., Staugaitis J.
Elektrotechnika. II dalis.
ŠMM Leidybos
centras
30 1 -
16. 1997 Čiutienė G., Staugaitis J.
Elektrotechnika. I dalis.
ŠMM Leidybos
centras
60 1 -
17. 1995 Čiutienė G., Staugaitis J.
Elektrotechnika. Teorija ir pratybos.
ŠMM Leidybos
centras
70 1 -
18. 1994
1989
Masiokas S. Elektrotechnika. Candela 44
183
1 KTU, 1130
19. 1993 Kravčiūnas V. Elektronikos ir
mikroelektronikos pagrindai.
1-asis leidybos
centras
20 1 KTU, 1
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
KTU – Kauno technologijos universiteto biblioteka.
64
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą
Apibūdinti apibendrintus
elektros komponentų ir
elementų, elektroninių
įtaisų parametrus bei
savybes.
Vizualizuota
paskaita, praktiniai
darbai, komandinis
darbas,
probleminio
mokymo metodas,
atvejo tyrimo ir
analizės metodas.
Laboratorinių
darbų užduotys,
praktinės užduotys,
testai, pasiruošimas
kontroliniams
darbams,
probleminių
situacijų analizė.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinio darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas. Apskaičiuoti elektrinės
grandinės elementų bei
komponentų parametrus.
Panaudoti ir pritaikyti
žinias apie elektros
grandines, komponentus
ir elementus bei
elektroninius įtaisus
organizuojant
automobilių techninę
priežiūrą.
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Žinoti elektros grandinių
komponentus,
elementus, įtaisus, jų
ženklinimą.
Vizualizuota
paskaita,
demonstravimas,
diskusijos,
praktiniai darbai,
komandinis darbas,
probleminio
mokymo metodas,
atvejo tyrimo ir
analizės metodas
Praktinės užduotys,
testai, probleminių
situacijų analizė,
pasiruošimas
laboratorinių darbų
atlikimui ir
gynimui,
savikontrolės
užduočių atlikimas,
tikslinės literatūros
analizė ir naujos
informacijos
paieška,
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui,
pasiruošimas
diskusijai.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinio darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas;
savarankiško darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
Žinoti procesus
vykstančius
elektroniniuose
įtaisuose, elektroninių
įtaisų klasifikaciją,
ženklinimą ir grafinius
ženklus.
Apibūdinti apibendrintus
elektros komponentų ir
elementų, elektroninių
įtaisų parametrus bei
savybes.
Įvertinti elektroninių
įtaisų analizės ir tyrimo
rezultatus bei funkcines
galimybes.
Ištirti tipinių
elektroninių įtaisų
veikimą, naudotis
žinynais.
Parinkti ir apibendrinti
elektrinių ir elektroninių
prietaisų ir įtaisų
parametrus bei tai taikyti
praktikoje.
Parinkti elektros
komponentų ir elementų
jungimo būdus pagal
nustatytus komponentų
ir elementų darbo
režimus.
65
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai Panaudoti ir pritaikyti
žinias apie elektros
grandines, komponentus
ir elementus bei
elektroninius įtaisus
matuojant ir analizuojant
diagnostinius
automobilių parametrus.
Apskaičiuoti elektrinės
grandinės elementų bei
komponentų parametrus.
Jungti paprasčiausias
elektrines ir elektronines
grandines.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Panaudoti ir pritaikyti
žinias apie elektros
grandines, komponentus
ir elementus bei
elektroninius įtaisus
įvertinant elektrinių ir
elektroninių automobilių
detalių ir junginių
poreikį remonto metu.
Praktiniai darbai,
atvejo tyrimo ir
analizės metodas,
probleminio
mokymo metodas.
Praktinės užduotys,
pasiruošimas
kontroliniams
darbams,
probleminių
situacijų analizė.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apskaičiuoti elektrinės
grandinės elementų bei
komponentų parametrus,
naudotis žinynais.
66
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas INŽINERINĖS IR EKSPLOATACINĖS MEDŽIAGOS
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti specialybės žinias apie inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų
savybes; formuoti pažintinius gebėjimus – paaiškinti inžinerinių ir
eksploatacinių medžiagų žymėjimo ypatumus bei analizuoti medžiagų
įtaka automobilio eksploatavimui; ugdyti šiuos praktinius gebėjimus –
tirti inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų savybes, atliekant
laboratorinius darbus ir gebėti jas taikyti; įtvirtinti perkeliamuosius
gebėjimus – mokėti naudotis technininiais žinynais bei inžinerinių ir
eksploatacinių medžiagų standartais ir klasifikatoriais.
Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su inžinerinėmis ir eksploatacinėmis
medžiagomis, jų tipais, savybėmis, žymėjimu ir panaudojimo
galimybėmis.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas refleksyvaus mokymo(si) modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo
atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Inžinerinės medžiagos. Pagrindinės metalų ir lydinių savybės.
Plienas ir ketus. Metalų terminis ir termocheminis apdorojimas.
Spalvotieji metalai ir jų lydiniai. Plastikai. Kompozicinės medžiagos.
Miltelinės medžiagos. Apsauginės ir dekoratyvinės dangos. Guma.
Stiklas. Dažai ir lakai. Klijai.
2. Eksploatacinės medžiagos. Nafta. Benzinai. Dyzeliniai ir dujiniai
degalai. Alyvos ir tepalai. Variklinės alyvos. Transmisinės alyvos ir
plastiniai tepalai. Hidrauliniai ir techniniai skysčiai. Pagalbinės
medžiagos.
Iš viso – 160 val. Iš jų: teorija – 72 val., praktiniai užsiėmimai – 16
val., konsultavimas – 8 val., savarankiškas darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratorinių darbų temos: 1. Metalų kietumo nustatymas. 2.
Atkaitinto anglinio plieno mikrostruktūros tyrimas. 3. Ketaus
mikrostruktūros tyrimas. 4. Anglinių plienų grūdinimas ir atleidimas.
5. Skysčių tankis. 6. Skysčių klampa. 7. Degalų frakcinė sudėtis. 8.
Plyksnio temperatūra.
Savarankiško darbo turinys: degalų tipo parinkimas, variklio alyvos
parinkimas, transmisinės alyvos parinkimas, stabdžių skysčio
parinkimas, aušinimo skysčio parinkimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš laboratorinių darbų, kontrolinių darbų ir egzamino
vertinimo. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
atskirus pažymius (ar pažymių vidurkius) padauginant iš svertinio
koeficiento ir sandaugas susumuojant. Šio modulio įsisavinimas
vertinimas pagal galutinio balo skaičiavimo formulę:
GB = 0,1·LD + 0,3·KD + 0,1·SD + 0,5·E čia LD – laboratoriniai darbai; KD – kontroliniai darbai; SD –
savarankiškas darbas; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas fizikos kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Valdas Speičys
Rekomenduojama literatūra
67
Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
Inžinerinės medžiagos
1. 2010 Valiulis V. A. Šiuolaikinės
inžinerinės medžiagos. Kūrimas ir
taikymas.
Technika 5 1
2. 2009 Šniuolis R. Inžinerinės medžiagos.
Sandara, savybės, panaudojimas
Lucilijus 5 2
3. 2008 Žvinys J., Šniuolis R. Inžinerinės
medžiagos.
Technologija 4 2
4. 2008 Ščemeliovas J. Inžinerinės
medžiagos ir jų gamybos bei
apdorojimo technologijos.
Technika 6 1
5. 2006 Kandrotaitė-Janutienė R.
Medžiagų markių žymėjimas.
Technologija 3 1
6. 2000 Žvinys J. Konstrukciniai lydiniai.
II d. Spalvoti metalai.
Technologija 2 1
7. 1999 Žvinys J. Konstrukciniai lydiniai. I
d. Ketus.
Technologija 3 1
8. 1997 Kulikauskas L. Medžiagotyra.
Konstrukcinės medžiagos.
Žara 6 3
9. 1995 Pavaras A., Žvinys J. Plienai. Technologija 1 2
Eksploatacinės medžiagos
1. 2009 Jučas P. Eksploatacinės
medžiagos.
LŽŪU 14 1
2. 2006 Jučas P. Chemotologija. LŽŪU 36 1
3. 1998 Baltrėnas R., Sologubas L.,
Sologubas R. Automobilių degalai
ir tepalai.
TEV 60 1
4. 1992 Jučas P. Degalai ir tepalai. Mokslas 64 1
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2011 Speičys V., Inžinerinės ir eksploatacinės
medžiagos. Metodinės medžiagos
rinkinys.
http://rapolas.ktk.lt neribotos
2. 2006 Speičys V., Terminio apdorojimo
technologijos.
http://rapolas.ktk.lt neribotos
3. 2004 Juodelis V., Bendikas J., Valiulis V.A.
Metalotyros pagrindai
http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Moksl
ai/VGTU/Leidiniai/Leidinukai%20/22.p
df
neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
1.2. Parinkti ir
projektuoti
automobilio detalių ir
junginių remonto
technologijas
Išmanyti inžinerinių
medžiagų savybes ir
panaudojimo galimybes.
Paskaita,
demonstravimas,
laboratorinis darbas,
individualus darbas.
Tikslinės literatūros
analizė, kontrolinių
darbų užduotys,
laboratorinių darbų
užduotys, egzamino
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai;
laboratorinių darbų
ataskaitų pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas
Žinoti metalų ir jų
lydinių terminio ir
termocheminio
apdorojimo būdus.
Mokėti naudotis
techniniais žinynais ir
standartais.
1.3. Parengti detalių ir
junginių darbo
brėžinius
Išmanyti inžinerinių
medžiagų savybes ir
panaudojimo galimybes.
Paskaita,
demonstravimas,
individualus darbas.
Tikslinės literatūros
analizė, kontrolinių
darbų užduotys,
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai.
68
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
Mokėti paaiškinti
inžinerinių medžiagų
žymėjimo ypatumus.
egzamino užduotys.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Mokėti naudotis
techniniais žinynais ir
standartais.
2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą
Išmanyti eksploatacinių
medžiagų savybes ir
panaudojimo galimybes.
Paskaita,
demonstravimas,
laboratorinis darbas,
savarankiškas
darbas.
Tikslinės literatūros
analizė, kontrolinių
darbų užduotys,
savarankiško darbo
užduotys,
laboratorinių darbų
užduotys, egzamino
užduotys.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai;
laboratorinių darbų
ataskaitų pateikimas ir
gynimas; savarankiško
darbo vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Mokėti naudotis
techniniais žinynais ir
standartais.
69
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas APLINKOS IR ŽMONIŲ SAUGA
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie saugų darbą reglamentuojančius įstatymus,
gamtonaudos ir gamtosaugos svarbą; formuoti pažintinius gebėjimus –
žinoti saugų įrenginių eksploatavimą; įtvirtinti perkeliamuosius
gebėjimus – įvertinti profesinę riziką ir darbo higienos sąlygas; ugdyti
praktinius gebėjimus – sudaryti saugaus darbo dokumentaciją ir taikyti
saugius darbo metodus praktinėje veikloje.
Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios apie žmonių saugos ir sveikatos bei gamtosaugos
organizavimą; supažindinama su žmonių saugą ir sveikatą , gamtosaugą
reglamentuojančiais teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, norminiais
dokumentais; išmokoma suprasti profesinės rizikos, ergonomikos, darbo
higienos principus; suteikiama pradiniai žmonių saugos ir sveikatos
dokumentacijos sudarymo įgūdžiai.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio mokymo(si) modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju
pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Žmonių saugos organizavimas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Institucijos, atsakingos už
žmonių saugą ir sveikatą. 2. Žmonių saugos organizvimas įmonėje.
Žmonių saugos ir sveikatos tarnybos įmonėje. Darbdavių ir darbuotojų
teisės ir pareigos. 3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas. Instrukcijų
rengimo, atestavimo ir instruktavimo tvarka. 4. Ergonomika. Žmogaus
galimybės. Darbo aplinka. 5. Profesinės rizikos vertinimas. Rizikos
tyrimas. Rizikos nustatymas. 6. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir
apskaita. Tyrimo tvarka. Dokumentai. 7. Elektros ir priešgaisrinės saugos
pagrindai. Elektros sauga. Degimas. Gesinimo pagrindai. 8. Žmonių
sauga technologiniuose procesuose. Saugaus darbo principai. Žmonių
sauga, remontuojant automobilius. 9. Aplinkos apsauga. Žmogaus
poveikis aplinkai. Teršimo šaltiniai. Atliekų tvarkymas.
Iš viso – 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užsiėmimai – 8 val.,
konsultavimas – 8 val,. savarankiškas darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užsiėmimų turinys
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Žmonių saugos ir sveikatos
dokumentacijos tyrimas, panaudojant tekstinės, grafinės ir skaitmeninės
informacijos apdorojimo priemones; 2. Darbo aplinkos tyrimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra rekomenduotinas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš praktinių darbų, savarankiško darbo ir egzamino
vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,2PD + 0,2SD + 0,6E,
čia PD – praktiniai darbai; SD – savarankiški darbai; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Dėstomasis dalykas siejamas su fizikos, informacinių technologijų ir
inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų dalykais.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Juozas Vizgaitis
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
70
1. 2009 Baltrėnas P., Butkus D., Oškinis
V., Vasarevičius S., Zigmontienė
A. Aplinkos apsauga.
Technika 1
2. 2009 Ramonas Z., Čikotienė D.
Ergonomika. Žmonių saugos
pagrindai.
Lucilijus 1
3. 2008 Čyras P., Dubonis R., Šukys R.
Gyventojų apsauga ekstremaliose
situacijose.
Technika 1
4. 2006 Garmuvienė I. Žmogaus sauga ir
sveikata.
KTK leidybos
centras
1 20
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2010 Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_
l?p_id=379704&p_query=&p_tr2=
neribotos
2. 2005 Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos
ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai
www.tax.lt/modules.php?name=Forums
&file=download&id=3276
neribotos
3. 2004 Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų
rengimo ir instruktavimo nuostatai
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=254890
neribotos
4. 2004 Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir
apskaitos nuostatai
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=240900
neribotos
5. 2003 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos
ir sveikatos įstatymas.
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=244880
neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
4.1. Suvokti verslą
kaip sistemą ir
įvertinti verslo
aplinką.
Paaiškinti žmonių saugos
ir sveikatos,
gamtosaugos ir
gamtonaudos reikšmę,
svarbą ir uždavinius.
Probleminis
mokymas (sis),
paskaita; praktiniai
darbai; norminių
duomenų taikymas
įvairioms
situacijoms;
savarankiškas
darbas.
Literatūros šaltinių
studijavimas;
norminių duomenų
taikymas
konkrečioms
sąlygoms;
probleminių
situacijų
palyginimas.
Formuojamasis
vertinimas: praktinio
darbo ataskaitos
pateikimas ir gynimas,
kontroliniai ir
savarankiški darbai. Taikyti įmonėje teorines
ir praktines žmonių
saugos ir sveikatos žinias
įvairiose
besikeičiančiose
situacijose.
4.3 Analizuoti ir
vertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Žinoti žmonių saugą ir
sveikatą, gamtos apsaugą
reglamentuojančius
teisės aktus, Vyriausybės
nutarimus, norminius
dokumentus, nuostatus,
taisykles.
Probleminis
mokymas (sis),
paskaita, praktiniai
darbai,
savarankiškas
darbas.
Literatūros šaltinių
studijavimas,
dokumentų
panaudojimas.
Formuojamasis
vertinmas: kontroliniai
ir svarankiškas darbas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Išmanyti saugų įrenginių
eksploatavimą.
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas VARIKLIAI
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie variklio mechanizmų ir sistemų paskirtį ir veikimą,
71
vykstančius varikliuose termodinaminius procesus, įvertinti įvairių
variklių konstrukcijas, nustatyti ir pašalinti gedimus.
Dalyko (modulio) anotacija Studijuodami variklių modulį studentai sužinos variklių veikimo
principus, darbo ciklo ir variklių darbo rodiklius,alkūninio veleno
kinematiką, alkūninio veleno kinematiką, variklio konstrukciją, variklyje
esančių sistemų tipus, paskirtį bei susipažins su automobilio technine
priežiūra.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas atvejo tyrimo ir analizės metodai, kurių
taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju
pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Bendra variklių konstrukcija. Pagrindiniai variklių parametrai ir
variklių veikimo principai. 2. Techninės termodinamikos pagrindai.
Teoriniai ir realūs ciklai. Variklio galios ir ekonomiškumo rodikliai. 3.
Variklio alkūninio mechanizmo konstrukcija. 4. Dujų skirstymo
mechanizmų tipai ir veikimo principas. Dujų skirstymo mechanizmo
fazės. 5. Alkūninio mechanizmo techninė priežiūra. 6. Dujų skirstymo
mechanizmo techninė priežiūra. 7. Alkūninio mechanizmo kinematika.
8. Alkūninio mechanizmo dinamika. 9. Inercijos jėgų išsvėrimas. 10.
Variklio tepimo sistemų tipai, veikimo principas, konstrukcija. 11.
Variklio tepimo sistemų techninė priežiūra. 12. Variklio aušinimo
sistemų tipai, veikimo principas, konstrukcija. 13. Variklio aušinimo
sistemų techninė priežiūra. 14. Variklio išmetimo sistemų tipai, veikimo
principas, konstrukcija. 15. Variklio išmetimo sistemų techninė
priežiūra. 16. Variklio maitinimo sistemų tipai, veikimo principas,
konstrukcija. 17. Variklio maitinimo sistemų techninė priežiūra. 18.
Variklių bandymai. 19. Variklių tobulinimo perspektyvos.
Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija –52 val., praktiniai užsiėmimai – 32 val.,
konsultavimas - 12 val., savarankiškas darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
1.Variklio galio ir sukimo momento nustatymas.2.Variklio kompresijos
nustatymas.3.Variklio kompresijos pasiskirstymas cilindruose. 4.Oro
nuotėkio iš cilindrų matavimas.5.Purkštuvų tikrinimas ir
reguliavimas.6.Otto variklio išmetimo dujų emisijos nustatymas.7.
Dyzelinio variklio išmetimo dujų dūmingumo nustatymas.8.Variklio
aktualių verčių nustatymas ir analizė.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš laboratorinio darbų, savarankiško darbo ir egzamino
vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,1·LD + 0,1·S + 0,2·KD + 0,6·E,
čia LD – laboratoriniai darbai; S – savarankiškas darbas; KD-
kontroliniai darbai; E – egzaminas.
Iš LD, KD ir S dalies studentas privalo gauti teigiamą įvertinimą, tik
tada jam leidžiama laikyti egzaminą E ir skaičiuojamas galutinis balas.
Egzamino vertinimo būdas – egzaminas raštu.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Matematika, fizika,techninė mechanika
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Erlandas Lazauskas
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2006 Giedra K., Kirka A., Slavinskas S.
Automobiliai
Smaltija 53 1
2. 2001 Giedra K. Atomobiliai Tyrai 15 1
3. 2006 Butkus A. Vidaus degimo varikliai Technika 4 1
4. 2009 Robert bosch GmbH. Benzininių variklių
valdymo sistemos
Smaltija 6 1
72
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Išmanyti pagrindinius
variklio ir jų sistemų
veikimo principus.
Paskaita,
reflektyvaus studijų
modelio mokymo
metodas:
laboratoriniai
darbai,edukacinė
ekskursija.
Praktinių darbų
užduotys,
refleksijos
užduotys,
kontrolinių darbų
užduotys,
savarankiškas
darbas, norminės
literatūros
studijavimas.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: praktinių
darbų pateikimas ir
gynimas, kontroliniai
darbai, referato
atlikimas ir pristatymas.
Apibendrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: referato
parengimas ir gynimas,
egzaminas.
Žinoti variklių
technines
charakteristikas.
Žinoti gamintojų
nustatytus variklių
techninės priežiūros
reiklavimus.
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Žinoti varikliams
naudojamą diagnostinę
įrangą.
Paskaita,
reflektyvaus studijų
modelio mokymo
metodas:
laboratoriniai
darbai.
Praktinių darbų
užduotys,
refleksijos
užduotys,
kontrolinių darbų
užduotys,
savarankiškas
darbas, norminės
literatūros
studijavimas.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: praktinių
darbų pateikimas ir
gynimas, kontroliniai
darbai, referato
atlikimas ir pristatymas.
Apibendrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: referato
parengimas ir gynimas,
egzaminas.
Analizuoti gautus
variklių techninius
parametrus
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Įvertinti variklių
konstrukcijų ir
sistemų defektus
Parinkti priemones
gedimams įvertinti.
Paskaita,
reflektyvaus studijų
modelio mokymo
metodas:
laboratoriniai
darbai.
Savarankiškas
darbas, kontrolinių
darbų užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: praktinių
darbų pateikimas ir
gynimas, kontroliniai
darbai, referato
atlikimas ir pristatymas.
Apibendrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: referato
parengimas ir gynimas,
egzaminas.
73
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ ELEKTRINIAI ĮRENGIMAI
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti struktūruotas žinias apie automobilių elektrinius įtaisus, kurių
pagrindu formuojami gebėjimai analizuoti šių įtaisų veikimą, veikimo
sutrikimus ir gedimus bei priežastis, spręsti jų pirminės diagnostikos
problemas, analizuoti ir palyginti elektrinių įtaisų schemas; įvertinti
kontrolės prietaisų ir įtaisų paskirtį, galimybes; palyginti elektrinius
įtaisus pagal jų parametrus; analizuoti ir vertinti eksploatacinius
automobilių rodiklius pagal elektrinių įtaisų ir sistemų veikimą.
Dalyko (modulio) anotacija Dalykas yra skirtas bazinėms žinioms apie automobilių elektrinius ir
elektroninius įtaisus suteikti. Analizuojamos pagrindinės šiuos įtaisus
naudojančios automobilinės sistemos, jų veikimo principai, schemos,
suteikiamos struktūruotos žinios apie šių įtaisų tipus, parametrus,
pritaikymo galimybes, leidžiančios pritaikyti įgytus įgūdžius praktiškai
dirbant su automobiliniais elektriniais įtaisais.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas/akcentuojamas probleminio mokymo(si),
atvejo analizės ir reflektyvaus mokymo(si) modelis. Modelio taikymo
didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikiama
dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Automobilinių elektrinių įtaisų samprata ir jų raidos tendencijos. 2.
Automobilių elektrinių ir elektroninių įtaisų principai. 3. Įrankiai ir
testavimo įranga darbui su elektriniais automobilių įtaisais. 4.
Automobilių elektrinės sistemos ir grandynai. 5. Automobiliniai
energijos akumuliatoriai. 6. Automobilinė energijos generavimo
sistema. 7. Automobilio užvedimo sistema. 8. Kuro uždegimo ir
elektroninė variklio valdymo sistema. 9. Automobiliniai pagalbiniai ir
matavimo prietaisai. 10. Automobilinės komforto ir saugumo sistemos.
11. Elektra varomi automobiliai.
Iš viso – 160 val. Iš jų: teorija – 48 val., praktiniai užsiėmimai – 36
val., konsultavimas - 12 val., savarankiškas darbas - 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių darbų metu bus analizuojamos elementarios automobilinės
elektrinės grandinės, atliekami bazinių elektrinių parametrų
skaičiavimai, dirbama su mokomaisiais ir demonstraciniais pagrindinių
automobilių elektrinių ir elektroninių įtaisų ir jų sistemų stendais.
Laboratorinių ir praktinių užduočių temos: 1. Elementarių
automobilinių elektros grandinių analizė; 2. Susipažinimas su
automobilių elektros instaliacijos elementais; 3. Matematinė
automobilio stabdymo proceso analizė; 4. „Mono Jetronic“ sistemos
mokomojo stendo tyrimas; 5. Automatinio valytuvų valdymo stendo
tyrimas; 6. Uždegimo momento pradžios ankstinimo charakteristikos
tyrimas; 7. Automobilinio generatoriaus konstrukcijos tyrimas; 8.
Starterio konstrukcijos tyrimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Studentų pasiekimų vertinimui taikomas apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo variantas.
Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta
iš praktinių darbų, kontrolinių darbų, individualaus darbo ir egzamino vertinimo.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,1PD + 0,4KD + 0,1ID + 0,4E,
čia PD – praktiniai darbai; KD – kontroliniai darbai; ID – individualus
74
darbas; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas fizikos, elektronikos ir informacinių technologijų kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. Alius Noreika
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2009 Benzininių variklių valdymo
sistemos/ Robert Bosch Gmbh
Smaltija 1 - LABT
kataloge
2
2. 2009 Dyzelinių variklių valdymo
sistemos/ Robert Bosch Gmbh
Smaltija 1 - LABT
kataloge
2
3. 2004 Fachkunde Kraftfahrzeugtechnik/
Gscheidle R.
Verlag Europa-
Lehrmittel,
Nourney
1 - -
4. 2004 Automobile electrical and
electronic systems. Third
edition/Tom Denton
Oxford: Elsevier
Butterworth-
Heinemann
1 - LABT
kataloge
3
5. 2003 Automobilių elektriniai įrenginiai/
Šimakauskas S. I.
Technika 1 1 -
6. 2003 Automobiliai/Giedra K., Kirka A.,
Slavinskas A.
Jotema 22 - -
7. 2003 Automotive electronics handbook/
Jurgen Ronald K.
McGraw-Hill 1 - LABT
kataloge
2
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2008 Alius Noreika. Automobilių komforto
sistemos.
http://rapolas.ktk.lt/Noreika/KS_teorija_1
0.pdf
neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą
Palyginti
automobilinius
elektrinius įtaisus
pagal jų parametrus ir
jų elektrines schemas.
Probleminis
mokymas.
Atvejo analizė,
sampratų ir savokų
analizė, tikslinės
literatūros analizė,
naujos informacijos
paieška.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir vertinimas.
Įvertinti
automobilinių
elektrinių įtaisų
privalumus ir
trūkumus.
Reflektyvaus
mokymo metodas.
Reflekcinių užduočių
sprendimas,
pasiruošimas
kontroliniams darbams
ir egzaminui,
pasiruošimas praktinių
darbų gynimui.
Formuojamasis
vertinimas: praktinių
darbų ataskaitų
pateikimas ir
vertinimas; kontrolinių
darbų vertinimas;
egzamino vertinimas.
Paaiškinti
automobilinių
elektrinių kontrolės ir
valdymo įtaisų
paskirtį ir veikimo
principus.
Vizualizuota
paskaita.
Pasiruošimas
kontroliniams darbams
ir egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas;
egzamino vertinimas.
2.2. Organizuoti
automobilių
diagnostiką, matuoti ir
analizuoti
diagnostinius
Suprasti
automobilinių
elektrinių įtaisų
schemas ir mokėti jas
pritaikyti praktikoje.
Vizualizuota
paskaita.
Tikslinės literatūros
analizė, pasiruošimas
kontroliniams darbams
ir egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas;
egzamino vertinimas.
75
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
parametrus Analizuoti
automobilinių
elektrinių įtaisų
veikimą ir palyginti
juos tarpusavyje.
Vizualizuota
paskaita,
Reflektyvaus
mokymo metodas.
Reflekcinių užduočių
sprendimas,
pasiruošimas
kontroliniams darbams
ir egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: praktinių
darbų ataskaitų
pateikimas ir
vertinimas; kontrolinių
darbų vertinimas;
egzamino vertinimas.
Atlikti pirminę
automobilinių
elektrinių įtaisų
diagnostiką ir
paaiškinti reikiamų
atlikti darbų esmę ir
būdus.
Probleminis
mokymas.
Atvejo analizė,
tikslinės literatūros
analizė.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir vertinimas.
3.1 Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Suprasti
automobilinių
elektrinių įtaisų
schemas ir mokėti jas
pritaikyti praktikoje.
Vizualizuota
paskaita.
Tikslinės literatūros
analizė, pasiruošimas
kontroliniams darbams
ir egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas;
egzamino vertinimas.
Analizuoti ir gebėti
vertinti
eksploatacinius
automobilių rodiklius
pagal elektrinių įtaisų
ir jų sistemų veikimą.
Reflektyvaus
mokymo metodas.
Reflekcinių užduočių
sprendimas, naujos
informacijos paieška.
Formuojamasis
vertinimas: praktinių
darbų ataskaitų
pateikimas ir
vertinimas.
76
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas VERSLO EKONOMIKA IR VADYBA
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti struktūruotas žinias apie verslo ekonomiką ir vadybą, kurių
pagrindu formuojami gebėjimai vertinti verslo ekonominę aplinką, kurti
verslo įmonę (ar vygdyti veiklą, įsigijus verslo liudijimą), spręsti
valdymo problemas, planuoti rinkodaros sprendimus, analizuoti ir
vertinti įmonės veiklą bei numatyti jos tobulinimo galimybes.
Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos struktūruotos žinios apie verslo ekonomiką ir vadybą,
verslo organizavimą, formuojami gebėjimai, leidžiantys praktiškai
veikti įvairiose rinkos situacijose, kuriant, planuojant, organizuojant,
analizuojant, vertinant įmonės veiklą. Atskirai aptariamos pagrindinės
valdymo veiklos – rinkodara (marketingas) ir finansai. Praktinėje kurso
dalyje sprendžiamos konkrečios užduotys apie verslo steigimą, ugdomi
verslo ekonominės ir vadybinės analizės įgūdžiai, mokoma verslo plano
rengimo pradmenų.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės ir
reflektyvaus mokymo(si) modelis. Modelio taikymo didaktinė sistema
konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si)
medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1.Ekonomikos samprata: ekonomikos esmė; pagrindiniai
makrorodikliai; valstybės finansų esmė; ekonominiai terminai. 2.Verslo
kūrimas: verslo kūrimo būdai; įmonės ir jų rūšys, bendrovių (AB ir
UAB) steigimo procedūra ir valdymo organai; individualios įmonės (IĮ)
steigimo procedūra; verslo veikla, įsigijus verslo liudijimą; individuali
veikla; patalpų įsigijimas, licencijos ir kiti leidimai; verslo kūrimas
frančizės būdu; verslo pirkimas.3.Verslo valdymas: vadybos samprata;
valdymo funkcijos. 4.Rinkodara: rinkodaros samprata; rinka ir jos
segmentavimas; rinkodaros komplekso elementai (prekė, kaina,
pateikimas, rėmimas); rinkodaros tyrimai. 5.Verslo apskaita: apskaitos
esmė; finansinė atskaitomybė; įmonės turto, nuosavybės ir balansinės
lygybės esmė apskaitoje, darbo užmokesčio skaičiavimas; mokesčiai.
6.Finansai: finansų esmė ir principai; finansinės (vertybiniai popieriai)
ir nefinansinės (materialiosios) investicijos; neinvesticiniai (kreditiniai)
vertybiniai popieriai; verslo finansavimas; palūkanos; finansinė analizė.
7.Verslo planas.
Iš viso – 160 val. Iš jų: teorija – 40 val., praktiniai užsiėmimai – 48
val., konsultavimas – 8 val., savarankiškas darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių darbų temos: 1.Ekonomikos samprata. 2.Verslo kūrimas.
3.Verslo valdymas. 4.Rinkodara. 5.Verslo apskaita. 6. Finansai.
Individualus darbas: Verslo planas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema,
sudaryta iš praktinių darbų, kontrolinio darbo, individualaus darbo ir
egzamino vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,2PD + 0,2KD + 0,2ID + 0,4E,
čia PD – praktiniai darbai; KD – kontroliniai darbai; ID – individualūs
darbai; E – egzaminas.
Studentų pasiekimų vertinimo metodai: Formuojamasis vertinimas.
77
Formuojamojo vertinimo forma: frontalinė žodinė apklausa; Kriterijais
grįstas vertinimas. Kriterijais grįsto vertinimo formos: praktiniai darbai
ir jų gynimas, kontrolinis darbas, individualus darbas ir jo gynimas;
Apibendrinamasis (galutinis) vertinimas. Apibendrinamojo vertinimo
forma: egzaminas raštu.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas matematikos, informacinių technologijų kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorės Sandra Rekštienė
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2005
2008
Snieška V. ir kt. Mikroekonomika.
Vadovėlis.
Technologija 3
1
1 LABT
kataloge
39
2. 2005
2008
Snieška V. ir kt. Makroekonomika.
Vadovėlis.
Technologija 3
1
1 LABT
kataloge
35
3. 2008 Bagdonas E., Kazlauskienė E.
Verslo pradmenys.
Technologija 3 1 LABT
kataloge
22
4. 2008 Motienė R., Rekštienė S.,
Pasvenskienė A. Verslo
ekonomika ir vadyba.
BMK 25 2 2
5. 2004 Bagdonienė L., Hopenienė R.,
Paslaugų
marketingas ir vadyba.
Technologija 1 LABT
kataloge
2
6. 2001 Kalčinskas G. Buhalterinės
apskaitos pagrindai.
Pačiolis 1 1 LABT
kataloge
28
7. 2005 Gudaitienė O. Buhalterinė
apskaita.
Ciklonas 1 LABT
kataloge
Kolegijų
kataloge
24 8. 2009 Rutkauskas A. V., Sūdžius V.,
Mackevičius V. Verslo finansų
principai ir praktika (su CD).
Technika 1 LABT
kataloge
VGTCB
fondai
8
9. 2007 Smalenskas G. Finansai:
mokomoji knyga aukštųjų
mokyklų ir kolegijų studentams.
Homo liber 1 LABT
kataloge
Kolegijų
kataloge
8
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2007 Rekštienė S. Verslo ekonomika ir vadyba. http://rapolas.ktk.lt/sandra/index.htm neribotos
78
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
4.1. Suvokti verslą
kaip sistemą ir
įvertinti verslo
aplinką.
Įsisavinti esmines
ekonomikos sąvokas,
dėsnius bei suvokti
ekonominio mąstymo
principus ir metodus.
Reflektyvaus
studijų modelio
mokymo metodas:
vizualizuota
paskaita, praktiniai
darbai.
Atvejo tyrimo ir
analizės metodas:
praktiniai darbai.
Praktinės užduotys,
testai, atskiro atvejo
analizė.
Formuojamasis
vertinimas.
Formuojamojo
vertinimo forma:
frontalinė žodinė
apklausa.
Kriterijais grįstas
vertinimas.
Kriterijais grįsto
vertinimo formos:
praktiniai darbai ir jų
gynimas, kontrolinis
darbas, individualus
darbas ir jo gynimas.
Apibendrinamasis
(galutinis) vertinimas.
Apibendrinamojo
vertinimo forma:
egzaminas raštu.
Klasifikuoti ir palyginti
įvairias verslo
organizavimo formas
bei gebėti organizuoti
verslo kūrimą.
Ieškoti verslo
informacijos, ją
analizuoti bei
interpretuoti.
4.2. Organizuoti
įmonės veiklą. Suvokti valdymo esmę
bei planuoti, organizuoti,
vadovauti ir kontroliuoti
įmonės veiklą, siekiant
užsibrėžtų tikslų.
Reflektyvaus
studijų modelio
mokymo metodas:
vizualizuota
paskaita, praktiniai
darbai.
Atvejo tyrimo ir
analizės metodas:
praktiniai darbai.
Projektų valdymo
metodas:
savarankiškas
darbas.
Praktinės užduotys,
testai, atskiro atvejo
analizė, verslo plano
projektas.
Suvokti rinkodaros
principus ir planuoti
rinkodaros sprendimus.
Suvokti finansinės
atskaitomybės sudarymo
esmę ir parengti
ataskaitas.
Parengti verslo planą.
Ugdyti matematinius
įgūdžius bei vadybinį
mąstymą.
4.3. Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Klasifikuoti ir palyginti
verslo finansavimo bei
investavimo rūšis bei
analizuoti veiklos
finansinius rezultatus.
Reflektyvaus
studijų modelio
mokymo metodas:
vizualizuota
paskaita, praktiniai
darbai.
Praktinės užduotys.
Ugdyti analitinį
mąstymą.
79
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ SANDARA
Nacionalinių kreditų skaičius 6
ECTS kreditų skaičius 9
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie bendrąja automobilio sandarą, agregatų ir
mechanizmų bei sistemų paskirtį ir veikimo principus; ugdyti
praktinius gebėjimus, kurie leistų įvertinti tam tikrus automobilio
konstrukcinius ypatumus ir jų įtaką eksploatacinėms savybėms;
išmokyti diagnozuoti tam tikrus agregatų, mechanizmų ir sistemų
gedimus, jų atsiradimo priežastis bei juos šalinti.
Trumpa (modulio) anotacija Studentai supažindinami su bendrąja automobilių sandara.
Nagrinėjama atskirų mechanizmų, agregatų ir sistemų sandara,
veikimo principai, funkcijos ir svarba automobiliui. Kiekvienos
temos pabaigoje supažindinama su tam tikrų sistemų technine
priežiūra, dažniausiai pasitaikančiais gedimais ir būdais kaip jų
išvengti
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo
atveju pateikiama mokymo medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Bendroji automobilio sandara. 2. Automobilių kėbulai. 3.
Automobilių varikliai. 4. Vidaus degimo variklio sandara. 5.
Hibridinės jėgainės. 6. Automobilių transmisijos. 7. Automobilių
važiuoklės. 8. Vairavimo ir stabdžių sistemos. 9. Ratai ir padangos.
10. Transporto priemonių techninė priežiūra.
Rudens semestras: Iš viso 80 val. Iš jų: 28 val. teoriniai užsiėmimai,
16 val. praktiniai užsiėmimai; 4 val. konsultacijos, 32 val.
savarankiškas darbas.
Pavasario semestras: Iš viso 160 val. Iš jų: 60 val. teoriniai
užsiėmimai, 24 val. praktiniai užsiėmimai; 12 val. konsultacijos, 64
val. savarankiškas darbas
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų metu ugdomi praktiniai gebėjimai analizuoti
įvairių automobilio sistemų sandarą, funkcijas ir veikimo principus,
taip pat ugdomi gebėjimai parenkant traukos agregatų ir jėgos
perdavimo sistemų charakteristikas.
Praktinių darbų temos: 1. Bendroji automobilio ir variklio sandara.
2. Sankabos 3. Laiptinės pavarų dėžės. 4. Automatinės pavarų dėžės.
5. Automobilių tiltai. 6. Pakaba ir amortizatoriai. 7. Vairo
mechanizmai. 8. Vairo stiprintuvai. 9. Stabdžiai su hidrauline pavara.
10. Stabdžiai su pneumatine pavara. 11. Stabdžių su hidrauline pavara
ABS.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji
vertinimo schema, sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir
egzamino vertinimo. Kontrolinis darbas, praktinis darbas ir
egzaminas vertinami pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas
galutinis pažymys (GB), kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš
svertinių koeficientų suma. Šio modulio įsisavinimas vertinimas
pagal galutinio balo skaičiavimo formulę:
GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E
čia KD–kontroliniai darbai; PD– praktiniai darbai; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms Išklausyti matematikos, fizikos, mechanikos ir varikliai kursai.
80
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Andrius Dargužis
Rekomenduojama literatūra
Eil.
Nr.
Leidimo
metai Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla
Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodi-niuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 1998 Jurkauskas A. Automobilio
eksploatacinės savybės.
Technologij
a
1 1 30
2. 1995 Giedra K. ir kt. Traktoriai ir
automobiliai
Academia 10 1
3. 2006 Giedra K., Kirka A., Slavinskas S.
Automobiliai Smaltija
54 1
4. 2006 Automobiliai/Vertė Kirka
A.,Slavinskas S.
Jotema 52 1
5. 1978 Gastila L. Automobiliai ir
traktoriai
Mokslas 2 1 25
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2008 Buteliauskas S. Automobilių sandara ir
priežiūra
http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files
/Automobiliu_sandaraCS3.pdf
neribotos
2. 2008 Chusainov A., Selifonov V. Teorija
avtomobilia
http://window.edu.ru/window/library?
p_rid=65077
neribotas
3. 2005 Orozbekov E., Pomomarenko A. Teorija
avtomobilia. Ucebnoe posobie k
vypolneniju prakticeskix zaniatii
http://window.edu.ru/window_catalog
/pdf2txt?p_id=31763
neribotas
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.2.Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Žinoti automobilio
sistemų sandarą ir
veikimo principus.
Akademinė
paskaita, diskusijos,
savarankiškas
darbas.
Tikslinės literatūros
analizė,
pasiruošimas
kontroliniams
darbams.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Vertinti automobilio
sistemų ir jų atskirų
elementų techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
2.3.Organizuoti
automobilių
diagnostiką, matuoti ir
analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Mokėti vertinti
automobilio sistemų bei
atskirų agregatų techninę
būklę.
Akademinė
paskaita, diskusijos.
Tikslinės literatūros
analizė,
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui,
pasiruošimas
diskusijai.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
81
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai Suprasti automobilio
sistemų sandarą, veikimo
principus.
Reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai ir užduotys,
savarankiškas
darbas.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita,
savarankiškas
darbas,
savarankiško darbo
ataskaita
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas;
savarankiško darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
3.1.Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Žinoti automobilio
detalių sandarą ir
veikimo principus.
Akademinė
paskaita, diskusijos,
savarankiškas
darbas.
Tikslinės literatūros
analizė,
pasiruošimas
kontroliniams
darbams.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Vertinti automobilio
detalių techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
3.2.Organizuoti
automobilio remonto
darbus.
Žinoti automobilio
sistemų paskirtį, jų
reikalingumą ir svarbą
saugiai automobilio
eksploatacijai.
Akademinė
paskaita, diskusijos.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Suprasti automobilio
sistemų sandarą, veikimo
principus.
Individualios
užduotys,
kontrolinis darbas.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita,
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
82
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automobilių, jų agregatų ir mechanizmų techninės
būklės kitimo dėsningumus. Supažindinti su transporto priemonių
priežiūros būdais bei priemonėmis ir remonto rūšimis. Išugdyti
gebėjimus operatyviai nustatyti automobilio ir jų sudėtinių dalių
techninę būklę, įvertinti jų įtaką eksploatacinėms savybėms, mokėti
analizuoti automobilių gedimus, išmanyti diagnostikos paskirtį, reikšmę
ir taikymo sritis, gebėti naudotis diagnostikos prietaisų instrukcijomis.
Dalyko (modulio) anotacija Suteikti žinias apie transporto priemonių techninės būklės kitimo
priežastis, tribotechnikos pagrindus ir darbingumo kitimo dėsningumus.
Įsisavinama techninės priežiūros ir remontų sistema ir rūšių įvairovė.
Gebės parinti techninei priežiūrai ir remontui reikalingus įrengimus ir
kontrolės priemones. Įvertins skirtingų transporto priemonių priežiūros
ir remonto specifiškumus.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis. Modelio
taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju
pateikiama mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1.Autotransporto įmonių garažinė įranga; 1.1 Autotransporto įmonių
klasifikavimas; 1.2 Apžiūros ir kėlimo įranga; 1.3 Valymo, plovimo,
išardymo – surinkimo ir tepimo įranga. 2. Automobilių techninio
eksploatavimo įmonės; 2.1 Autotransporto įmonės struktūra ir bendras
technologinis procesas; 2.2 TP ir ER technologinio proceso
organizavimas ATĮ; 2.3 Darbo organizavimas ATĮ dirbtuvėse; 2.4 TP ir
ER apskaita ATĮ; 3. Atsarginių dalių ir eksploatacinių medžiagų
saugojimas; 3.1 Automobilių saugojimas ATĮ; 3.2 Materialinių vertybių
saugojimas ATĮ; 3.3 Materialinių vertybių apskaita; 4. Automobilių
diagnostika; 4.1 Diagnostikos terminai ir sistemos; 4.2 Diagnozavimo
modeliai ir algoritmai; 4.3 Diagnozavimo parametrai; 4.4 Diagnozė ir
resurso prognozavimas; 5. Variklių diagnozavimas. Kompiuterizuotos
diagnostikos sistemos; 5.1 Diagnozavimo priemonės; 5.2 Variklių
diagnozavimo būdai; 5.3 Naujausi automobilių diagnozavimo metodai.
Diskusija; 6. Valstybinės techninės apžiūros; 6.1 Valstybinių techninių
apžiūrų taisyklės; 6.2 Valstybinių techninių apžiūrų technologija; 7.
Automobilių darbingumo mažėjimas; 7.1 Automobilių ir jų darbingumo
mažėjimo procesai; 7.2 Detalių dilimas; 7.3 Detalių dilimo
dėsningumai; 7.4 Metodai dilimui matuoti; 7.5 Intensyvaus dilimo
priežastys; 8. Automobilių patikimumas; 8.1 Patikimumo terminai ir
rodikliai; 8.2 Patikimumo nustatymas ir skaičiavimas; 8.3 Patikimumo
prognozavimas ir išlaikymas;
Iš viso 160 val. Iš jų: teorija – 60 val., praktiniai užsiėmimai – 24 val.;
konsultavimas – 12 val., savarankiškas darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų metu ugdomi praktiniai gebėjimai analizuoti
įvairių automobilio sistemų sandarą, funkcijas ir veikimo principus, taip
pat ugdomi gebėjimai parenkant traukos agregatų ir jėgos perdavimo
sistemų charakteristikas.
Praktinių darbų temos: 1. ATĮ diagnostinė įranga. 2. TP ir ER
organizavimas ATĮ. 3. Valstybinės techninės apžiūros.
Laboratorinis darbai: 1. Automobilių traukos stendas. 2. Testeris
83
Daspas – 65. 3. testeris Bosch ESI Tronic. 4. Oto variklių išmetamųjų
dujų sudėties tyrimas. 5. Dyzelinio variklio išmetanųjų dujų
dūmingumo tyrimas; 6. Dyzelinių variklių diagnozavimas pernešamais
prietaisais.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir egzamino
vertinimo. Kontrolinis darbas, praktinis darbas ir egzaminas vertinami
pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš svertinių koeficientų suma.
4 kreditų apimties modulis „Automobilių techninė priežiūra“ dėstomas
vieną semestrą. GB apskaičiuojamas:
GB = 0,2KD + 0,3PD + 0,5E
čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas matematikos, fizikos, mechanikos kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Ramūnas Skvireckas
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 1
2. 1995 Vizgaitis J. Automobilių techninė
priežiūra. Paskaitų konspektas.
KTK
3. 2006 Giedra K., Kirka A., Slavinskas S.
Automobiliai
Smaltija 54 1
4. 1998 Bosch Exhaust – Gas Analyser. Robert Bosch
Gmbh.
1
5. 2007 P. Kaikaris , A. Rimkus, M. Šnipaitis.
Automobilių diagnostika ir techninė
priežiūra.
Mariampolės
kolegija
1
6. 2003 V.Tilindis, V.Mickūnaitis.
Automobilių techninės eksploatacijos
teorijos pagrindai.
Technika 1
7. 2006 V. Tilindis. Autoserviso įmonių
technologinio projektavimo
pagrindai.
Technika 1
4. 1998 Jurkauskas A. Automobilio
eksploatacinės savybės.
Technologija 1 1 30
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Vertinti automobilio
variklių, transmisijos ir
važiuoklės sistemų bei
atskirų agregatų techninę
būklę.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai ir
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Suprasti automobilių
techninių priežiūrų ir jų
Akademinė
paskaita,
Pasiruošimas
kontroliniams
Formuojamasis
vertinimas:
84
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
periodiškumo svarbą. diskusijos,
individualios
užduotys.
darbams ir
egzaminui.
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Suprasti automobilių
techninių priežiūrų ir jų
periodiškumo svarbą.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Žinoti kompiuterinės
diagnostikos galimybes
nustatant ir šalinant
gedimus.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Vertinti automobilio
variklio, transmisijos ir
važiuoklės sistemų bei
atskirų agregatų techninę
būklę.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Žinoti automobilio
techninės būklės ribinius
parametrus, parametrų
įtaką jo eksploatacinėms
charakteristikoms.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Individualaus
darbo ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
3.2. Organizuoti
automobilio remonto
darbus.
Žinoti automobilio
įvairių sistemų paskirtį,
jų reikalingumą ir svarbą
saugiai automobilio
eksploatacijai.
Akademinė
paskaita,
diskusijos.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Įvertinti konstrukcinių ir
technologinių ir
eksploatacinių veiksnių
įtaką automobilio
techninei būklei.
Praktiniai pratimai
ir užduotys.
Savarankiškas
darbas.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita.
Formuojamasis
vertinimas: praktinio
darbo ataskaitos
pateikimas ir gynimas.
3.3. Atlikti darbų
kokybės kontrolę. Suprasti kompiuterinės
diagnostikos galimybes
nustatant ir šalinant
gedimus.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
85
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
Vertinti automobilio
sistemų bei atskirų
agregatų techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
86
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas ĮRANGOS PROJEKTAVIMAS
Nacionalinis kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Išmokyti studentus skaičiuoti ir konstruoti automobilių techninei
priežiūrai ir remontui naudojamus technologinę įrangą ir jų detales bei
elementus.
Dalyko (moduilio) anotacija Dalykas suteikia žinias apie projektavimo ir konstravimo metodus bei
būdus, naudojamas technines priemones ir programinę įrangą, plėtoja
gebėjimą dalykines žinias taikyti projektuojant ir konstruojant
technologinę įrangą, jos detales bei elementus; ieškoti informacijos
susijusios su projektavimo ir konstravimo klausimais; taikyti ISO
standartus.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės
metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko
realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Įrangos projektavimo ir konstravimo pagrindai. 2. Technologiniai,
ergonominiai ir estetiniai reikalavimai konstruojamai įrangai. Standartų
panaudojimas konstruojant. 3. Įrangos elementai ir jų skaičiavimas.
4.Įrangos rūšys. 5.Įrangos surinkimas. 6.Kursinis projektas.
Iš viso 80 val. Iš jų: teorija – 8 val., praktiniai užsiėmimai – 10 val.,
konsultavimas – 6 val., kursinis projektas – 24 val., savarankiškas
darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užsiėmimų turinys
Kursiniame projekte analizuoti projektuojamos technologinės įrangos
schemą ir analogus, sudaryti įrangos skaičiavimo schemą, skaičiuoti
įrangos detales bei elementus, braižyti įrangos surinkimo brėžinį,
detalių bei elementų darbo brėžinius, gebėti paaiškinti atliktą kursinį
projektą..
Praktinių užduočių temos: 1. Tampriųjų elementų skaičiavimas.
2. Šarnyrinių jngčių skaičiavimas.
Lankomumo reikalavimai Lankomumas privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo skalę. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, kursinio projekto rengimo ir gynimo vertinimas,
egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti
metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams
pristatant dalyką.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,1 KD + 0,5 KP + 0,4·E
čia KD – kontroliniai darbai; KP – kursiniis projektas; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas informacinių technologijų, mechanikos, techninių
matavimų, inžinerinių ir ekploatacinių medžiagų, inžinerinės grafikos,
kompiuterinės braižybos kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Eleonora Dainytė
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2002 Žiliukas P. Mašinų elementai:
konstravimo metodologija ir
Technologija 1
87
praktika
2. 2000 Dulevičius J. ir kt.- Mašinų
elementai. Skaičiavimas ir
konstravimas
Technologija 1
3. 1998 Sliesoriūnas V. ir kt. Inžinerinė
grafika
Žiburio
leidykla
1
4.
1995
Pavaras A., Žvinys J. Plienai Technologija 1
5. 1999 Pavaras A. Konstrukcinės
medžiagos. I d. Ketus
Technologija 1
6. 2000 Pavaras A. Konstrukcinės
medžiagos. II d. Spalvotieji
metalai
Technologija 1
7. 2001 Kirka A. Slavinskas S.
Automobiliai.
Tyrai 1
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2010 Dainytė E. Įrangos konstravimas. Kursinio
projektavimo metodiniai nurodymai.
http://rapolas.ktk.lt/ index.htm neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 1.1. Parengti automobilių
techninės priežiūros
įmonės (padalinio)
technologinį projektą.
Išnagrinėti teorinius
įrangos projektavimo ir
konstravimo pagrindus.
Paskaita, praktiniai
užsiėmimai, kursinis
projektavimas
Kontrolinio darbo
užduotys, kursinio
projekto
individualios
užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontrolinis
darbas, kursinio
projekto pateikimas ir
gynimas.
Įvertinti technologinius,
ergonominius, estetinius,
standartų reikalavimus
konstruojamai įrangai.
Analizuoti technologinės
įrangos elementų, detalių
ir mazgų skaičiavimą.
1.3. Parengti detalių ir
junginių darbo brėžinius. Išnagrinėti
projektuojamos įrangos
paskirtį, darbo sąlygas ir
funkcines schemas.
Kursinis
projektavimas.
Kursinio projekto
individualios
užduotys, egzamino
užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kursinio
projekto pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: egzaminas
raštu.
Parinkti virtualias
mokymo programas
technologinės įrangos
projektavimui.
88
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ REMONTO TECHNOLOGIJOS
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas suteikti žinias apie automobilio detalių, mazgų ir agregatų, remonto
technologijas; formuoti pažintinius gebėjimus- suprasti svarbiausius
detektavimo, detalių atnaujinimo ir diagnozavimo būdus; ugdyti šiuos
praktinius gebėjimus- sudaryti ir analizuoti automobilio kapitalinio
remonto technologinį procesą, parengti detalių, mazgų ir agregatų
atnaujinimo technologijas; įtvirtinami perkeliamieji gebėjimai
projektuoti technologinius procesus, organizuoti darbo vietos
aprūpinimą reikalinga remonto ir diagnozavimo įranga.
Dalyko (modulio) anotacija Kursas suteikia žinių apie automobilių remonto technologijas,
principus, jų taikymą parenkant remonto ir diagnostikos įrangą. Kurso
metu tobulinami įgūdžiai remontuojant ir diagnozuojant automobilių
sistemas.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės
metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko
realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Automobilio remonto pagrindai. 2. Automobilio kapitalinio remonto
organizavimas. 3. Detalių atnaujinimo būdai ir įranga. 4. Detalių ir
mazgų atnaujinimo remonto technologija. 5. Kėbulų remonto ir dažymo
technologijos. 6. Technologinio remonto proceso projektavimo
pagrindai 7. Pažangių automobilių remonto technologijų panaudojimas.
7.1. Techninės diagnostikos pagrindinės nuostatos. 7.2. Elementarioji
diagnostika. 7.3. Autotransporto priemonių diagnozavimo
organizavimas. 7.4. Elektronika valdomų automobilių sistemų
diagnostika ESI [tronic] pagalba (ESI [tronic] programa) 8. Kursinis
projektavimas.
Iš viso 160 val. Iš jų: teorija – 48 val., praktiniai užsiėmimai – 12 val.,
konsultavimas – 12 val., kursinis projektas – 24 val., savarankiškas
darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratoriniai darbai: 1. Variklio skirstymo veleno detektavimas. 2.
Variklio alkūninio veleno defektavimas. 3. Variklių cilindro bloko ir
cilindro įvorių detektavimas. 4. Variklio alkūninio mechanizmo detalių
parinkimas. 5. Stūmoklių parinkimas pagal cilindrų bloko įvores 6.
Matmenų grupių apskaičiavimas komplektuojant ir surenkant alkūninio
mechanizmo detales. 7. Guolių kontrolė. 8. Spyruoklių tikrinimas 9.
Automobilių elektroninių sistemų diagnostika, KTS sisteminiais
testeriais. 10. Automobilių elektroninių sistemų diagnostika naudojant
ESI [tronic] SIS/CAS instrukcijas.
Kursinio projektavimo metu studentas: 1. Sudaro ir organizuoja
automobilio remonto darbų technologinius procesus, parenka remonto
technologines priemones; 2. Sudaro ir organizuoja diagnostinio proceso
technologiją, parenka diagnozavimo būdą ir priemones.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas ir gynimas,
kursinio projekto vertinimas, egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo
kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje
89
pateikiami studentams pristatant dalyką. Semestro metu rašyti
kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos, kursinio projekto
gynimas ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje skalėje.
Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų
komponentų pažymius padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas
susumavus. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,1 KD + 0,15 LD + 0,35 KP + 0,4 E
čia KD – kontroliniai darbai; LD – Laboratoriniai darbai; KP- kursinis
projektas; E – egzaminas.
Btinas pasirengimas dalyko studijom Išklausytas mechanikos, inžinerinių ir ekploatacinių medžiagų,
automobilių techninės priežiūros, įrangos projektavimo kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vitas Lendraitis
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2004 V. Ostaševičius, R. Dundulis.
Technologiniai įrengimai ir įrankiai.
Technologija 5 1 30
2. 1999 R. Jonušas, J. Kalpokas, P. Lazaravičius.
Remonto technologija.
Technologija 5 2 30
3. 2004 Bražiūnas A. Mašinų gamybos technologija
pagrindai.
Technologija 5 2 30
4. 2000 Bražėnas A. Pjovimo procesai ir įrankiai. Technologija 30 2 30
5. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 20 1 30
6. 2009 ESI [tronic] diagnostics from BOSCH for
modern automative
BOSCH 1 1
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
1.2. Parinkti ir
projektuoti
automobilio detalių ir
junginių remonto
technologijas.
Išanalizuoti automobilio
detalių, mazgų, agregatų
konstrukcinius ir
technologinius ypatumus
Paskaita,
demonstravimas,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių darbų
užduotys, projektinio
darbo užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinių darbų
ataskaitos pateikimas
ir gynimas, kursinio
darbo pateikimas ir
gynimas.
Sudaryti remonto darbų
technologinius procesus.
Parinkti remonto įrangą
pagal technines
charakteristikas.
2.2. Organizuoti
automobilių
diagnostiką, matuoti ir
analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Žinoti diagnostikos
parametrus, modelius,
rūšis, metodus.
Paskaita,
demonstravimas,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių darbų
užduotys, projektinio
darbo užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinių darbų
ataskaitos pateikimas
ir gynimas, kursinio
darbo pateikimas ir
gynimas.
Įvertinti ir interpretuoti
laboratorinius ir
matavimo duomenis.
Analizuoti diagnostinius
signalus automobilių
sistemose.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Išanalizuoti detalėms ir
agregatams keliamas
technines sąlygas.
Paskaita,
demonstravimas.
Laboratorinių darbų
užduotys, egzamino
užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinių darbų
ataskaitos pateikimas
ir gynimas, kursinio
Parinkti ir valdyti
remonto ir
diagnozavimo įrangą.
90
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
darbo pateikimas ir
gynimas.
3.2. Organizuoti
automobilio remonto
darbus.
Planuoti darbo vietų
aprūpinimą reikalinga
remonto ir
diagnozavimo įranga.
Paskaita,
demonstravimas,
projektavimas.
Egzamino užduotys. Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinių darbų
ataskaitos pateikimas
ir gynimas, kursinio
darbo pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: egzaminas
raštu.
Valdyti automobilių
remonto technologinį
procesą įmonėse.
Įvertinti ir ekonomiškai
pagrįsti remonto
technologinio proceso
pasirinkimą.
91
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ TEORIJA
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automobilio eksploatacinius rodiklius ir dinamines
charakteristikas; ugdyti praktinius gebėjimus, kurie leistų įvertinti tam
tikrus automobilio konstrukcinius ypatumus ir jų įtaką eksploatacinėms
savybėms.
Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su automobilio judėjimo dinamikos pagrindais
– traukos ir pasipriešinimo judėjimui jėgomis, jų kilme ir
priklausomybėmis nuo tam tikrų faktorių.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis, kurio
taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju
pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Automobilio eksploatacinės savybės. 2. Vidaus degimo variklio
išorinė charakteristika. 3. Rato ir kelio kontaktas. 4. Jėgos veikiančios
teisiai judantį automobilį. 5. Projektinis automobilio traukos
skaičiavimas. 6. Automobilio aerodinamika. 7. Degalinis
ekonomiškumas. 8. Automobilio pravažumas. 9. Automobilio
stabdymas. 10. Automobilio valdomumas.
Iš viso 80 val. Iš jų: terija – 32 val., praktiniai užsiėmimai - 10 val.;
konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas –32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų metu ugdomi gebėjimai parenkant traukos
agregatų ir jėgos perdavimo sistemų charakteristikas. Atliekamas
praktinis darbas „Projektinis automobilio traukos skaičiavimas“.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir egzamino
vertinimo. Kontrolinis darbas, praktinis darbas ir egzaminas vertinami
pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš svertinių koeficientų suma:
GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E
čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas.
Btinas pasirengimas dalyko studijom Išklausytas matematikos, fizikos ir mechanikos kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. Darius Juodvalkis
Rekomenduojama literatūra Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2011 Juodvalkis D. Automobilių
sandaros ir teorijos mokymosi
medžiagos rinkinys
KTK 30 1 0
2. 1995 Giedra K. ir kt. Traktoriai ir
automobiliai
Academia 10 1
3. 1978 Gastila L. Automobiliai ir
traktoriai
Mokslas 2 1 25
4. 1998 Jurkauskas A. Automobilio
eksploatacinės savybės.
Technologija 1 1 30
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
92
1. 2008 Chusainov A., Selifonov V. Teorija
avtomobilia
http://window.edu.ru/window/library?
p_rid=65077
neribotos
2. 2005 Orozbekov E., Pomomarenko A. Teorija
avtomobilia. Ucebnoe posobie k
vypolneniju prakticeskix zaniatii
http://window.edu.ru/window_catalog
/pdf2txt?p_id=31763
neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Žinoti automobilių
techninių priežiūrų ir
jų periodiškumo
svarbą.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai ir
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Įvertinti automobilio
transmisijos ir
važiuoklės sistemų bei
atskirų agregatų
techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Žinoti automobilių
techninių priežiūrų ir
jų periodiškumo
svarbą.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Taikyti kompiuterinės
diagnostikos
galimybes nustatant ir
šalinant gedimus.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Įvertinti automobilio
transmisijos ir
važiuoklės sistemų bei
atskirų agregatų
techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Analizuoti automobilio
techninės būklės įtaką
jo dinamikai ir
eksploatacinėms
charakteristikoms.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Individualaus
darbo ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
93
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas SAUGAUS EISMO SISTEMOS
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti eismo saugumo pažinimo pagrindus, žinias apie autotransporto
aktyvaus ir pasyvaus saugumo sistemas, kurių pagalba būtų formuojami
pažintiniai gebėjimai analizuoti specifines eismo saugumo problemas,
eismo įvykių priežastis, ugdomi praktiniai gebėjimai, leidžiantys
įvertinti eismo saugumo inžinerinius sprendimus, bei sudarantys
prielaidas stebėti ir nustatyti techninės būklės kitimo priežastis,
veiksnius ir dėsningumus, įtvirtinami perkeliamieji gebėjimai naudotis
teisiniais ir norminiais dokumentais; analizuoti transporto priemonių
eksploatacines charakteristikas atsižvelgiant į eismo, kelio ir aplinkos
sąlygas.
Dalyko (modulio) anotacija Suteikti žinias apie saugaus eismo sistemas, įrangos funkcionavimo
principus. Kurso metu gebės sukonkretinti ir detalizuoti eismo saugumo
problemas.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės
metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema pateikiama dalyko
mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Sistema "Vairuotojas – automobilis – kelias - aplinka". 2. Vairuotojo
darbo psichofiziologija ir profesinis patikimumas. 3. Automobilių
judėjimo teorijos pagrindai. 4. Vairuotojo darbo vieta, naudojimasis
valdymo įrenginiais. 5. Transporto priemonių vairavimas ribotame
plote ir transporto sraute. 6. Keliai ir adaptyvinės eismo tvarkymo
priemonės. 7. Kitos aktyvaus eismo saugumo sistemos palaikančios
automobilio stabilumą judėjimo metu. 8. Transporto priemonių
techninės būklės valstybinė kontrolė. Draudimas.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užsiėmimai – 10 val.,
konsultavimas - 6 val., savarankiškas darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratoriniai darbai: 1.Motorinių transporto priemonių
konstrukciniai reikalavimai. 2. Motorinių transporto priemonių
elektroninės stabilumo sistemos. 3. Automobiliui judant kreive kritinio
greičio nustatymas. 4. Vairuotojo darbo vieta. Naudojimasis valdymo
prietaisais. 5. Automobilio stabdymo kelias. 6. Automobilio lenkimas. 7.
Automobilio ratų įtaka stabilumui.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas, egzaminas
raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko
pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.
Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos
gynimas ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje skalėje.
Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų
komponentų pažymius padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas
susumavus.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3·KD + 0,2·LD + 0,5·E
čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; E – egzaminas
Būtinas pasirengimas dalyko Išklausytas automobilių sandaros, automobilių teorijos kursas.
94
studijom
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Egidijus Pranckus
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2011 Kelių eismo taisyklės. Naujausias
oficialių dokumentų rinkinys su
pakeitimais bei papildymais.
SV13 1
2. 2003 Kiekvieno eismo dalyvio
elementorius.
Gelsva 1
3. 2003 Kimberley W. A new steer // ISSN
1356-2975., Nr.50, 66 psl.
Race tech 1
4. 2001 Tiškevičius J. Vairavimo
pradmenys. Mokomoji knyga.
Ergos spaustuvė 1
5. 2002 Baretzky U. The Development of
the Audi 3.6-litre V8 Twin Turbo
FSI Engine for Le Mans // ISSN
1616-8216., June
AutoTechnology 1
6. 2002 Pachta G.- Reyhofen. The Truck of
the Future // ISSN 1616-8216,
October
Auto Technology 1
7. 2002 McCann K. Guide „Bends“ Light
Without A Prism // ISSN 1616-
8216, August.
AutoTechnology 1
8. 2001 Lukoševičienė O. Autoįvykių
analizė ir modeliavimas.
Monografija.
Technika 1
9. 2001 Jarašienienė A. Transporto
draudimas ir ekspedicija. Mokomoji
knyga.
Technika 1
10. 2001 Кнут Эстмоэ. Справочник по
безопасности дорожного
движения, Осло май., Институт
экономики транспорта Совет
министров северных стран.
Московский
автомобильно-
дорожный
институт
1
11. 2000 Stungrys K. Autoįvykio vietos
tyrimas. Mokomasis leidinys.
Lietuvos teisės
akademija
1
12. 1998 Žeromskas R. ir kt. Pagrindiniai
techniniai reikalavimai kelių
transporto priemonėms.
Ergos spaustuvė 1
13. 1997 Liutkevičius R. ir kt. Eismo
saugumo pagrindai., Kaunas-
Akademija. Paskaitų konspektas.
Lietuvos žemės
ūkio universitetas
2
14. 1996 Руне Элвик и др. Справочник по
безопасности допожного
движения.
Институт
экономики
транспорта
1
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
95
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Išmanyti eismo
sistemos organizavimo
priemones.
Paskaita, atvejų
analizė,
savarankiškas,
laboratoriniai
darbai.
Laboratorinių darbų,
savarankiško darbo,
egzamino užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontroliniai
darbai, laboratorinių
darbų ataskaitos
pateikimas ir gynimas.
Analizuoti automobilio
aktyvias ir pasyvias
saugumo sistemas.
Analizuoti automobilių
eksploatacinių
medžiagų įtaką
automobilių
eksploatavimui.
Įvertinti vairuotojo
psichofiziologinius ir
profesinius
patikimumo veiksnius.
3.3. Atlikti darbų
kokybės kontrolę. Išmanyti dinamiškai
susijusių grandžių
sistemą - vairuotojas,
jo valdomas
automobilis, kelias ir
aplinka (VAKA).
Paskaita,
laboratoriniai
darbai, atvejų
analizė.
Laboratorinių darbų
užduotys, egzamino
užduotys
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontroliniai
darbai, laboratorinių
darbų ataskaitos
pateikimas ir gynimas.
Apibenrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: egzaminas
raštu.
Nustatyti automobilį
veikiančias jėgas
įtakojančias eismo
saugumą.
Atlikti ekspertinį
automobilio būklės
įvertinimą.
96
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS
ĮMONĖS IR JŲ TECHNOLOGINIS PROJEKTAVIMAS
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti lengvųjų automobilių stočių pažinimo pagrindus, kurių pagalba
formuojami pažintiniai gebėjimai analizuoti lengvųjų automobilių
techninę priežiūros ir remonto sistemą, ugdomi praktiniai gebėjimai,
leidžiantys naudotis kompiuterinių programų galimybėmis valdyti
lengvųjų automobilių stočių veiklą, parengti lengvųjų automobilių
techninės priežiūros stoties technologinį projektą, įtvirtinami
perkeliamieji gebėjimai naudotis norminiais aktais, techniniais ir
technologiniais dokumentais, organizuoti automobilių techninę
priežiūrą, nustatyti automobilio detalių ir junginių remontui poreikį.
Dalyko (modulio) anotacija Studentai gebės analizuoti ir vertinti lengvųjų automobilių techninės
priežiūros sistemų funkcionavimo principus, bei gebės suprojektuoti bei
organizuoti technologinį procesą įmonėje. Gebės atlikti automobilio
būklės vertinimą priimant į servisą, diagnozuojant ir išleidžiant
lengvuosius automobilius, ir remiantis surinkta technine dokumentacija
tinkamai apiformint techninės priežiūros ir remonto darbus.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės
metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko
realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Lengvųjų automobilių techninės priežiūros remonto sistema. 2.
Lengvųjų automobilių techninės priežiūros ir remonto organizavimas.
3. Lengvųjų automobilių techninės priežiūros darbų organizavimas
darbo postuose ir gamybiniuose padaliniuose. 4. Lengvųjų automobilių
atsarginių dalių bazės ir sandėliai. 5. Atsarginių dalių kiekio
nustatymas. 6. Lengvųjų automobilių diagnostikos darbų organizavimas
ir technologija. 7. Kokybės kontrolė. 8. LATPS technologinio proceso
operacijos ir gamybos organizavimas. 9. Autoserviso technologinis
projektavimas ir rekonstrukcija. 10. Kursinis projektavimas.
Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija – 48 val., praktiniai užsiėmimai – 12
val., kursinis darbas - 22 val., konsultavimas - 14 val., savarankiškas
darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratoriniai darbai: 1. Lengvųjų automobilių techninės priežiūros
stočių valdymo programa Automaster. Pardavimas. 2. Lengvųjų
automobilių techninės priežiūros stočių valdymo programa Automaster.
Užsakymai. 3.Lengvųjų automobilių TP stočių valdymo programa
Automaster. Ataskaitos ir šalinimai. 4. Lengvųjų automobilių TP ir ER
įranga TP stotyse. 5. TPS diagnostikos įranga. 6.Automobilių techninės
priežiūros ir einamojo remonto organizavimas lengvųjų automobilių TP
stotyse. 6.TPS sandėlių ūkis
Kursinio darbo metu projektuoja tchninės priežiūros stotis,
technologinius postus, sudaro technologinio proceso įmoneje
technologiją ir jos organizavimą.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas, kursinio
darbo vertinimas, egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra
numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami
97
studentams pristatant dalyką.
Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos,
kursinio darbo gynimas ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje
skalėje. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų
komponentų pažymius padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas
susumavus. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB 0,2 KD + 0,1 LD + 0,3 KP + 0,4 E,
čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; KD – kursinis
projektas; E – egzaminas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas automobilių sandaros, automobilių teorijos, automobilių
techninės priežiuros, automobilių elektrinių įrengimų, automobilių
remonto technologijų kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Egidijus Pranckus
Rekomenduojama literatūra Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2008 Артюшенко В. М., Мазаева Н. П.,
ред., Грибут И. Э., Под ред.
Шуплякова В. С., Свириденко Ю.,
Шупляков В. С., Шуплякова В. С.
Автосервис: Станции технического
обслуживания автомобилей.
Учебник.
ИНФРА-М,
ИЗДАТЕЛЬСКИЙ
ДОМ, АЛЬФА-
КНИГА,
ИЗДАТЕЛЬСТВО 1
2. 2000 Giedra K. Mano automobilis,
Automobilio įranga, veikimas ir
priežiūra.
Tyrai
1
3. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 1
4. 1998 Žeromskas R. ir kt. Pagrindiniai
techniniai reikalavimai kelių
transporto priemonėms.
Ergos spaustuvė
1
5. 1996 Frank Andrews Light vehicle body
repair and refinishing. 125 p.
Butterworth
Heinemann
6. 1995 Alan Shier Fimi Administration and
organization.
The institute of the
Motor Industry 1
7. 1993 Alan Robinson The repair of vehicle
bodies. Third edition
Butterworth
Heinemann 1
8. 1989 Фастовцев Г. Ф. Организация
технического обслуживания и
ремонта легковых автомобилей.
Транспорт
5
9. 1978 Карой Херцег Станции
обслуживания легковых
автомобилей.
Транспорт
3
98
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų
dalyko rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 1.1. Parengti
automobilių techninės
priežiūros įmonės
(padalinio) technologinį
projektą.
Įvertinti įmonėje
atliekamus
technologinius darbų
procesus.
Paskaita,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių ir
projektinio darbo
užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinių darbų
ataskaitos pateikimas
ir gynimas, kursinio
darbo pateikimas ir
gynimas.
Organizuoti technniės
priežiūros darbus.
2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Įvertinti įmonėje
atliekamų darbų
pobūdį.
Paskaita,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių,
projektinio darbo ir
egzamino užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinių darbų
ataskaitos pateikimas
ir gynimas, kursinio
darbo pateikimas ir
gynimas.
Parinkti technologinius
įrengimus pagal
technines
charakteristikas.
4.3.Analizuoti ir įvertinti
įmonės (padalinio)
veiklos efektyvumą.
Organizuoti įmonės
veiklą.
Paskaita,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių,
projektinio darbo ir
egzamino užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinių darbų
ataskaitos pateikimas
ir gynimas, kursinio
darbo pateikimas ir
gynimas.
Apibenrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: egzaminas
raštu.
Įvertinti projekto
atsiipirkimo laiką.
99
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas HIBRIDINĖS TECHNOLOGIJOS
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie hibridinius automobilius, jų eksploatacinius
rodiklius ir dinamines charakteristikas; ugdyti praktinius gebėjimus,
kurie leistų įvertinti automobilių su hibridinėmis jėgainėmis
konstrukcinius ypatumus ir jų įtaką eksploatacinėms savybėms.
Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su hibridinių automobilių vystymosi raida,
sandara, trūkumais ir privalumais, lyginant automobiliais turinčiais
klasikines jėgaines.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis, kurio
taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju
pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Hibridinių automobilių vystymosi raida. 2. Hibridinių jėgainių tipai.
3. Automobilių su elektromechaninėmis hibridinėmis jėgainėmis
sandara. 4. Hibridinių automobilių akumuliatoriai. 5. Aukštos įtampos
sistema ir įtampos konverteriai. 6. Hibridinių automobilių traukos
agregatai. 7. Hibridinių automobilių transmisijos. 8. Hibridinių
automobilių vystymosi tendencijų apžvalga.
Iš viso 80 val. Iš jų: teorija – 24 val., praktiniai užsiėmimai – 12 val.;
konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas – 38 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų metu ugdomi gebėjimai parenkant hibridinių
automobilių traukos agregatų ir jėgos perdavimo sistemų
charakteristikas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir egzamino
vertinimo. Kontrolinis darbas, praktinis darbas ir egzaminas vertinami
pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš svertinių koeficientų suma:
GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E
čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas.
Btinas pasirengimas dalyko studijom Išklausytas matematikos, fizikos ir mechanikos kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. Darius Juodvalkis
Rekomenduojama literatūra Spausdintinia šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2011 Juodvalkis D. Automobilių sandaros
ir teorijos mokymosi medžiagos
rinkinys
Dakra 30 1 0
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
2008 Buteliauskas S. Automobilių sandara ir
priežiūra
http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files
/Automobiliu_sandaraCS3.pdf
neribotas
Hibridiniai automobiliai http://www.hybridcars.com/cars.html neribotas
Toyota ir Honda hibridinės technologijos http://www.nextgreencar.com/hybridc
ars.php
neribotas
100
Hibridiniai automobiliai ir jų
charakteristikos
http://www.allhybridcars.com/ neribotas
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų
dalyko rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Vertinti hibridinio
automobilio
transmisijos ir
važiuoklės sistemų bei
atskirų agregatų
techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai ir
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Suprasti hibridinių
automobilių techninių
priežiūrų ir jų
periodiškumo svarbą.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Suprasti hibridinių
automobilių techninių
priežiūrų ir jų
periodiškumo svarbą.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Žinoti kompiuterinės
diagnostikos galimybes
nustatant ir šalinant
gedimus.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Vertinti hibridinio
automobilio
transmisijos ir
važiuoklės sistemų bei
atskirų agregatų
techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
Žinoti hibridinio
automobilio techninės
būklės įtaką jo
dinamikai ir
eksploatacinėms
charakteristikoms.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Individualaus
darbo ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas.
101
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas ELEKTROMOBILIAI
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie elektromobilių vystymosi raidą, varomosios jėgos
sukūrimo metodus, kontrolę ir galios elektroniką, energijos šaltinius ir
jos saugojimo technologijas, taikyti jas eksploatuojant ir prižiūrint
elektromobilių jėgos pavaras.
Dalyko (modulio) anotacija Elektromobilių dalyko kurso metu apžvelgiama elektromobilių
vystimosi raida nuo ankstyvųjų metų iki šiomis dienomis pramonės
išleidžiamų elektromobilių. Paliečiamos opiausios technologinės
problemos su kuriomis tenka susidurti inžinieriams dirbantiems su
elektromobiliais, tokios kaip įkrovimas, infrastruktūra, saugumas ir
kaštai.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomos atvejo analizės metodas. Šio metodo
taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikta
dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Elektromobiliai po 1990. 2. Varomosios jėgos kūrimo metodai. 3.
Kontrolė ir galios elektronika. 4. Energijos šaltiniai 1 – baterijos. 5.
Energijos šaltiniai 2 – kitos technologijos. 6. Įkrovimas. 7. Transporto
priemonių konstrukcija ir saugumas. 8. Elektromobilių ateitis.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 24 val., praktiniai užsiėmimai – 12 val.,
konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas – 38 val.
Praktinių užduočių turinys 1. Modernių švino – rūgštinių baterijų krovimas. 2. Nikelio baterijų
krovimas. 3. Nevandeninių baterijų krovimas. 4. Baterijų įkrovos
matavimas. 5. Baterijų pajungimas. 6. Baterijų keitimas.
Lankomumo reikalavimai Privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, praktinių darbų ataskaitos vertinimas, egzaminas
raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko
pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.
Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, praktinių darbų ataskaitos, ir
egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje skalėje. Egzaminų sesijos
metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų pažymius
padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas susumavus. Galutinio
balo skaičiavimo formulė:
GB 0,1 KD + 0,3 PD + 0,6 E,
čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Išklausytas automobilių techninės priežiūros, automobilių sandaros,
automobilių teorijos, elektrotechnikos ir elektronikos, automobilių
elektrinių įrengimų kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vytenis Naginevičius
Rekomenduojama literatūra Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2011 The Electric Car: Development and
Future of battery, hybrid and full ž cell
cars by Michael H. Westbrook
Institution of
Electrical
Engineers
102
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą
Žinoti varančiosios
jėgos sukūrimo
principus.
Paskaita,
demonstravimas,
praktiniai darbai
Kontrolinių darbų
užduotys, praktinių
darbų užduotys,
egzaminų užduotys
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
kontroliniai darbai,
praktinių darbų
ataskaų pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas, egzaminas
raštu.
Išmanyti energijos
šaltinių saugojimo
principus.
Parinkti baterijų
įkrovos režimus.
Prižiūrėti varomosios
jėgos sukūrimo ir
energijos saugojimo
įrenginius.
103
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas MOTOCIKLAI IR JŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie studijuojamos transporto rūšies sistemas, jų raidos
tendencijas, transporto priemonių naudojimo specifiką, kurių pagalba
formuojami pažintiniai gebėjimai mokėti suprasti naujas technologijas,
gebėti analizuoti motociklų paskirtį, veikimo principą, eksploataciją ir
jų techninę priežiūrą, ugdomi praktiniai gebėjimai, leidžiantys įvertinti
motociklų konstrukciją, eksploatacines savybes, techninę būklę bei
techninės priežiūros ir remonto darbų kokybę.
Dalyko (modulio) anotacija Suteikti žinių apie motociklo sandaros sistemų funkcionavimo
principus ir įrangą motocikluose. Gebės organizuoti techninę motociklų
priežiūrą.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės
metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko
realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Dviračių transporto priemonių klasifikavimas, kinematika ir
dinamika. 2. Dviratės transporto priemonės ir jų TP. 3.Vandens
motociklai ir motorogės ir jų TP. 4.Dviračių transporto priemonių
remonto technologija. 5.Dviračių transporto priemonių vystymosi
perspektyvos.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 24 val., praktiniai užsiėmimai – 12 val.,
konsultavimas - 6 val., savarankiškas darbas – 38 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratoriniai darbai: 1. Motociklo padangos remontas; 2. Motociklo
rato remontas; 3. Motociklo uždegimo momento nustatymas; 4.
Motociklo apšvietimo ir signalizavimo įranga; 5. Motociklo pavarų
dėžės TP ir ER; 6. Motociklų diagnostikos įranga; 7. Motociklų TP ir
ER įranga TP stotyse.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo
tipo kaupiamojo vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas,
individualių darbų vertinimas, egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo
kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje
pateikiami studentams pristatant dalyką. Semestro metu rašyti
kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos gynimas,
individualūs darbai ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje
skalėje. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų
komponentų pažymius padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas
susumavus.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,2·KD + 0,1·LD + 0,2·ID + 0,5·E
čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; ID –
individualus darbas; E – egzaminas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas automobilių sandaros, automobilių techninės priežiuros,
automobilių elektrinių įrengimų kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Egidijus Pranckus
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius
Kolegijos Metodiniuose Kitose
104
bibliotekoje kabinetuose bibliotekose
1. 2010 Pranckus E. Motociklai ir ju techninė
prieziūra. Paskaitu konspektas.
KTK 1
2. 2005 Graham Bell A.Two stroke performance
tuning. Second edition.
Haynes
Publishing
1
3. 2005 Капустин А А Тяжелые мотоциклы,
обслуживание и ремонт.
Политехника 1
4. 2004 HONDA. Скутеры Dio. Устройство,
техническое обслуживание и ремонт.
Легион-
Автодата
1
5. 2003 YAMAHA. Скутеры JOG. Устройство,
техническое обслуживание и ремонт.
Легион-
Автодата
1
6. 2002 Мэтью Кумбас Мотоциклы устройство
и принцип действия. Полное описание.
Алфамер
публишинг
2
7. 2001 Мотоцикл Минск Эксплуатация,
ремонт Пособие по ремонту
Политехника
исдателство
1
8. 2000 Мотоцикл ИЖ Эксплуатация,
ремонт Каталог деталей Пособие по
ремонту/Состав К П Быков Ред Т А
Шленчик.
Ранок 1
9. 1998 Мотоцикл ЯВА Эксплуатация,
ремонт Пособие по ремонту/Состав К
П Быков Ред Т А Шленчик.
Ранок 1
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų
dalyko rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Išanalizuoti motociklų
konstrukciją ir veikimo
principą.
Paskaita, atvejų
analizė,
laboratoriniai
darbai,
savarankiškas
darbas.
Laboratorinių darbų,
savarankiško darbo,
egzamino užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontroliniai
darbai, laboratorinių
darbų ataskaitos
pateikimas ir gynimas.
Analizuoti motociklų
eksploatacinių
medžiagų savybes,
rodiklių įtaką
eksploatavimui.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį.
Apibendrinti
motociklo detalių ir
junginių darbingumo
mažėjimo priežastis ir
parinkti priemones
patikimumui didinti.
Paskaita,
laboratoriniai
darbai, atvejų
analizė.
Laboratorinių darbų
užduotys, egzamino
užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontroliniai
darbai, laboratorinių
darbų ataskaitos
pateikimas ir gynimas.
Apibenrinamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: egzaminas
raštu.
Remiantis kriterijais,
standartais, surinkta
informacija atlikti
techninės priežiūros
darbų kokybės
vertinimą.
105
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ TECHNINĖS
PRIEŽIŪROS ĮMONĖS IR JŲ TECHNOLOGINIS
PROJEKTAVIMAS
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automobilių eksploatavimo teorinius pagrindus,
diagnostiką bei autotransporto įmonių projektavimą; formuoti
pažintinius gebėjimus – analizuotių automobilių gedimus bei
diagnostinę įrangą ir taikyti dalykines žinias projektuojant
autotransporto įmones; ugdyti praktinius gebėjimus – vertinti
automobilių techninę būklę ir jos kitimo priežastis; įtvirtinti
perkeliamuosius gebėjimus – ieškoti informacijos apie norminius
dokumentus ir jais naudotis.
Trumpa (modulio) anotacija Studentai gebės analizuoti ir vertinti automobilių darbingumo
mažėjimą, patikimumą, susipažins su automobilių ir variklių
diagnozavimo galimybėmis, kompiuterizuotomis diagnostikos
sistemomis, garažine įranga, valstybinėmis techninėmis apžiūromis,
automobilių techninio eksploatavimo įmonėmis ir jų projektavimo
pagrindais.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės
metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko
realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Automobilių darbingumo mažėjimas. 2. Automobilių patikimumas. 3
Automobilių techninio eksploatavimo įmonės. 4. Automobilių
diagnostika. 5. Variklių diagnozavimas. 6. Kompiuterizuotos
diagnostikos sistemos. 7. Autotransporto įmonių garažinė įranga. 8.
Automobilių techninis eksploatavimas autotransporto įmonėse. 9.
Atsarginių dalių, eksploatacinių medžiagų ir automobilių saugojimas.
10. Valstybinės techninės apžiūros. 11. Autotransporto įmonių
projektavimo pagrindai. 12. Kursinis projektas.
Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija – 48 val., praktiniai užsiėmimai – 12
val., konsultavimas - 12 val., kursinis darbas - 24 val., savarankiškas
darbas – 64 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Laboratoriniai darbai: 1. Automobilių diagnostika. 2. Variklių
diagnozavimas. 3. Kompiuterizuotos diagnostikos sistemos. 4.
Automobilių techninis eksploatavimas autotransporto įmonėse. 5.
Atsarginių dalių, eksploatacinių medžiagų ir automobilių saugojimas. 6.
Valstybinės techninės apžiūros.
Kursinio darbo metu projektuoja autotransporto įmonių dirbtuves.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema. Tarpinės žinios vertinamos, padaryti savarankiškas darbas ir
praktiniai/laboratoriniai darbai ir kursinis darbas apginami ir vertinami
pažymiu.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,1LD + 0,1KD + 0,3KP + 0,5E,
čia LD – laboratoriniai bei praktiniai darbai; KD – kontrolinis darbas;
KP – kursinis projektas; E – egzaminas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas automobilio sandara kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Egidijus Pranckus
106
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2005 Vizgaitis J. Automobilių techninė
priežiūra. Paskaitų konspektas
KTK 30 3
2. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 3 150
3. 2001 Vizgaitis J. Automobilių techninė
priežiūra.
Petro ofsetas 20 1
4. 2003 Kelių transporto priemonių
valstybinės techninės apžiūros
atlikimo taisyklės.
Transporto studijos 1
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
Automobilių techninio
eksploatavimo įrangos
konstravimas ir
technologinio proceso
projektavimas.
Parengti automobilių
techninės priežiūros
įmonės (padalinio)
projektą.
Paskaita,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių ir
projektinio darbo
užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontroliniai
darbai, laboratorinių
darbų ataskaitos
pateikimas ir gynimas,
kursinio darbo
pateikimas ir gynimas.
Pritaikyti techninės
priežiūros ir einamojo
remonto darbų
apimties skaičiavimo
metodus ir priemones.
Automobilių techninės
priežiūros
organizavimas.
Išnagrinėti aprūpinimą
atsarginėmis dalimis
autotransporto
įmonėse.
Paskaita,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių,
projektinio darbo ir
egzamino užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontroliniai
darbai, laboratorinių
darbų ataskaitos
pateikimas ir gynimas,
kursinio darbo
pateikimas ir gynimas.
Panaudoti
kompiuterizuotus
diagnostikos
įrenginius.
Išnagrinėti techninių
darbuotojų
pareigybines
instrukcijas.
Automobilių remonto
organizavimas. Išdėstyti gedimų rūšis
ir jų priežastis.
Paskaita,
laboratoriniai
darbai,
projektavimas,
atvejų analizė.
Kontrolinių darbų
užduotys,
laboratorinių,
projektinio darbo ir
egzamino užduotys.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: kontroliniai
darbai, laboratorinių
darbų ataskaitos
pateikimas ir gynimas,
kursinio darbo
pateikimas ir gynimas.
Organizuoti
automobilio remonto
darbus.
Parengti išvadas apie
automobilių techninę
būklę.
107
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ SANDARA IR JŲ
TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) tikslas Suteikti žinias apie krovininių automobilių sandaros ypatumus;
formuoti pažintinius gebėjimus – išnagrinėti krovininių automobilių
techninės priežiūros ir diagnostikos būdus; įtvirtinti perkeliamuosius
gebėjimus – įvertinti automobilio ir jo agregatų techninę būklę; ugdyti
praktinius gebėjimus – panaudoti norminę techninės priežiūros ir
diagnostikos dokumentaciją.
Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios apie krovininių automobilių ir jų agregatų sandaros
ypatumus; supažindinama su norminiais krovininių automobilių
techninės priežiūros dokumentais; išmokoma įvertinti krovininių
automobilių ir jų agregatų techninę būklę; suteikiami pradiniai
krovininių automobilių techninės priežiūros ir diagnostikos įgūdžiai.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio mokymo(si) modelis.
Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo
atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Krovininių automobilių klasifikacija. 2. Varikliai. 3. Transmisija. 4.
Važiuoklė. 5. Vairavimo įrenginiai. 6. Stabdžių sistema. 7. Kėbulas ir
kabina.
Iš viso – 80 val. Iš jų: teorija – 24 val., praktiniai užsiėmimai – 12
val., konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas – 38 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užsiėmimų turinys
Praktinių užsiėmimų temos: 1. Krovininių automobilių agregatų
sandaros nagrinėjimas, panaudojant tekstinės, grafinės ir skaitmeninės
informacijos apdorojimo priemones bei agregatus. 2. Krovininio
automobilio ir jo agregatų techninės būklės įvertinimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra rekomenduotinas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš praktinių darbų, savarankiško darbo ir egzamino
vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,2PD + 0,2SD + 0,6E,
čia PD – praktiniai darbai; SD – savarankiški darbai; E – egzaminas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Dėstomasis dalykas siejamas su inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų,
variklių, automobilių sandaros, automobilių techninės priežiūros
dalykais.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Juozas Vizgaitis
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2009 Bosch R. Dyzelinių variklių valdymo
sistemos
Smaltija 2
2. 2006 Giedra K., Kirka A., Slavinskas S.
Automobiliai
Smaltija 30
3. 2003 Kelių transporto priemonių valstybinės
techninės apžiūros atlikimo taisyklės
Transporto
studijos
1 1
4. 2001 Automobiliai./Vertė A. Kirka, S.
Slavinskas
Tyrai 30
108
5 2000-2010 Knygų serija: Gruzovyje avtomobili
Mercedes-Benz, MAN, SCANIA ir kt.
Tercija 1
Elektroniniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
1. 2011 Sunkvežimiai estud.vgtu.lt/users/files/dest/16282/50.
%20sunkvezimiai.pdf -
neribotos
2. 2001 Valatka A. Automobilio įrangos vaizdinė
medžiaga
www.lascup.com/forum/download/1dal
is.pdf -
neribotos
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.1.Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Išnagrinėti krovininių
automobilių techninės
priežiūros būdus.
Probleminis
mokymas (sis),
paskaita; praktiniai
darbai; norminių
duomenų taikymas
įvairioms
situacijoms;
savarankiškas
darbas.
Literatūros šaltinių
studijavimas;
norminių duomenų
taikymas
konkrečioms
sąlygoms;
probleminių
situacijų
palyginimas.
Formuojamasis
vertinimas: praktinio
darbo ataskaitos
pateikimas ir gynimas,
kontroliniai ir
savarankiški darbai.
Taikyti įmonėje teorines
ir praktines žinias apie
krovininių automobilių
sandarą ir techninę
priežiūrą.
2.2.Organizuoti
automobilių
diagnostiką, matuoti ir
analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Įvertinti krovininių
automobilių techninę
būklę.
Probleminis
mokymas (sis),
paskaita, praktiniai
darbai,
savarankiškas
darbas.
Literatūros šaltinių
studijavimas,
dokumentų
panaudojimas.
Formuojamasis
vertinmas: kontroliniai
ir svarankiškas darbas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Panaudoti norminę
krovininių automobu\ilių
techninės priežiūros ir
diagnostikos
dokumentaciją.
109
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOBUSŲ SANDARA IR JŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Autobusų techninės priežiūros dalyko (modulio) tikslas: suteikti žinias
apie autobusų tipus ir sandarą; formuoti pažintinius gebėjimus aptariant
autobusų techninės priežiūros darbus ir naudojamą įrangą; ugdyti
praktinius gebėjimus naudojant autobusų diagnostinę įrangą; įtvirtinti
perkeliamuosius gebėjimus ieškant informacijos apie autobusų techninės
priežiūros įrangą.
Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su autobusų sandara, su atskirų sistemų
sandara, paskirtimi ir tarpusavio ryšiais. Plačiau nagrinėjamos specifinės
tik autobusuose naudojamos sistemos.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Autobusų klasifikavimas ir bendroji sandara. 2. Autobusų techninės
priežiūros ir diagnostikos įranga. 3. Autobusų agregatų, mechanizmų bei
sistemų sandara ir techninė priežiūra. 4. Autobusų specialioji įranga ir
jos techninė priežiūra. 5. Autobusų techninės priežiūros ir diagnostikos
įranga. 6. Autobusų techninės priežiūros sistema ir organizavimas. 7.
Autobusų agregatų, mechanizmų bei sistemų sandara ir techninė
priežiūra.
Iš viso 80 val. Iš jų: 24 val. teoriniai užsiėmimai, 12 val. praktiniai
užsiėmimai; 6 val. konsultacijos, 38 val. savarankiškas darbas.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Autobusų agregatų sandara; autobusų specialių sistemų veikimas;
autobusų diagnostinės įrangos naudojimas.
Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema, sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir egzamino
vertinimo. Kontrolinis darbas, praktinis darbas ir egzaminas vertinami
pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš svertinių koeficientų suma:
GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E
čia: KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas.
Btinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausę Automobilių sandaros, Automobilių remonto technologijos,
Automobilių techninės priežiūros kursą.
Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. D. Juodvalkis
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla
Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2002 K.Giedra ir kt. Automobiliai Tyrai 3 120
2. 1998 L.Jonaitis. Mašinų servisas. Smaltija 3 150
Elektroniniai šaltiniai Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės 1. Autobusų sandara ir technologijos http://www.busworld.org/news/articl
es
neribotas
2. Autobusų važiuoklės http://www.man-mn.ru/mn-prod-
neu/man2/master/datapool/mediapo
ol/700/7857_Bus_Chassis_06_E_03
neribotas
110
3. Autobusų sandara ir klasifikacija http://www.mantruckandbus.com/m
n-prod-
neu/man2/master/datapool/mediapo
ol/700/Chassis_Brosch_2010_e_101
215.pdf
neribotas
4. NEOPLAN autobusai http://www.neoplan-
bus.com/cms/de/home.html
neribotas
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Vertinti autobusų
transmisijos ir važiuoklės
sistemų bei atskirų
agregatų techninę būklę.
Akademinė
paskaita, diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai ir užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Suprasti autobusų techninių
priežiūrų ir jų
periodiškumo svarbą.
Akademinė
paskaita, diskusijos,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius parametrus.
Suprasti autobusų techninių
priežiūrų ir jų
periodiškumo svarbą.
Akademinė
paskaita, diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Žinoti kompiuterinės
diagnostikos galimybes
nustatant ir šalinant
gedimus.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
3.1. Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto poreikį.
Vertinti autobusų
transmisijos ir važiuoklės
sistemų bei atskirų
agregatų techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Žinoti autobuso techninės
būklės įtaką jo dinamikai ir
eksploatacinėms
charakteristikoms.
Akademinė
paskaita, diskusijos,
individualios
užduotys.
Individualaus darbo
ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
111
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio)
pavadinimas SPECIALUS TRANSPORTAS IR JO TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
Nacionalinių kreditų
skaičius
2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų
tikslas
Susipažinti su specialių transporto priemonių naudojimo specifika, konstrukcija,
veikimo principu ir technine eksploatacija, ugdyti praktinius gebėjimus, leidžiančius
įvertinti specialiųjų transporto priemonių konstrukciją ir eksploatacines
charakteristikas atsižvelgiant į aplinkos eksploatavimo sąlygas ir suplanuoti
specialiųjų transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbus.
Dalyko (modulio)
anotacija Studentai supažindinami su specialių transporto priemonių sandara ir technine
priežiūra. Supažindinama su sistemomis ir agregatais naudojamais tik specialiose
transporto priemonėse.
Dalyko (modulio)
realizavimo didaktinės
nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis.
Dalyko (modulio)
turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų
pobūdį
1. Specialių transporto priemonių klasifikacija. 2. Reikalavimai keliami specialioms
transporto priemonėms. 3. Specialių transporto priemonių sandara. 4. Specialios
sistemos ir agregatai būdingi tik specialiam transportui. 5. Specialių transporto
priemonių techninė priežiūra. 6. Specialių transporto priemonių diagnostika ir
remontas.
Iš viso 80 val. Iš jų: 24 val. teoriniai užsiėmimai, 12 val. praktiniai užsiėmimai; 6
val. konsultacijos, 38 val. savarankiškas darbas.
Laboratorinių, kursinių
darbų ar praktinių
užduočių turinys
Praktinių užsiėmimų metu ugdomi gebėjimai specialioms transporto priemonėms
parenkant traukos agregatus, jėgos perdavimo ir specialias sistemas.
Lankomumo
reikalavimai
Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų
vertinimo tvarka
Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema,
sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir egzamino vertinimo. Kontrolinis
darbas, praktinis darbas ir egzaminas vertinami pažymiu. Egzaminų sesijos metu
nustatomas galutinis pažymys (GB), kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš
svertinių koeficientų suma:
GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E
čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas.
Btinas pasirengimas
dalyko studijom
Automobilių sandara, Automobilių remonto technologijos, Automobilių techninė
priežiūra
Koordinuojantis
dėstytojas
Lekt. dr. D. Juodvalkis
Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai
Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2002 K.Giedra ir kt. Automobiliai Tyrai 3 120
2. 1995 Giedra K. ir kt. Traktoriai ir
automobiliai
Academia 10 1
3. 1978 Gastila L. Automobiliai ir traktoriai Mokslas 2 1 25
Elektroniniai šaltiniai Eil.
Nr.
Patalpinimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos
galimybės
112
1. 2008 Chusainov A., Selifonov V. Teorija
avtomobilia
http://window.edu.ru/window/library?p
_rid=65077
neribotas
2. 2005 Orozbekov E., Pomomarenko A. Teorija
avtomobilia. Ucebnoe posobie k
vypolneniju prakticeskix zaniatii
http://window.edu.ru/window_catalog/p
df2txt?p_id=31763
neribotas
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų
dalyko rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Vertinti specialios
paskirties automobilio
transmisijos ir
važiuoklės sistemų bei
atskirų agregatų
techninę būklę.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai ir
užduotys.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita
pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos gynimas;
kontrolinių darbų
vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Suprasti specialios
paskirties automobilių
techninių priežiūrų ir
jų periodiškumo
svarbą.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
2.2. Organizuoti
automobilių diagnostiką,
matuoti ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
Suprasti specialios
paskirties automobilių
techninių priežiūrų ir
jų periodiškumo
svarbą.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Žinoti kompiuterinės
diagnostikos
galimybes nustatant ir
šalinant gedimus.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys.
Pasiruošimas
kontroliniams
darbams ir
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas: kontrolinių
darbų vertinimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
3.2. Organizuoti
automobilio remonto
darbus.
Organizuoti specialios
paskirties automobilių
transmisijos,važiuoklė
s ir specialių sistemų
bei atskirų agregatų
remontą.
Akademinė
paskaita,
individualios
užduotys,
reflektyvaus
pobūdžio praktiniai
pratimai.
Individualios
užduotys,
individualaus darbo
ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
Žinoti specialios
paskirties automobilių
techninės būklės įtaką
jo dinamikai ir
eksploatacinėms
charakteristikoms.
Akademinė
paskaita,
diskusijos,
individualios
užduotys.
Individualaus
darbo ataskaita,
pasiruošimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
individualaus darbo
ataskaitos pateikimas ir
gynimas.
Apibendrinamasis
vertinimas: egzaminas.
113
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas MOKOMOJI PRAKTIKA – I
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Formuoti integruotą žinių ir praktikos požiūrį į šuolaikines metalo
apdirbimo technologijas. Ugdyti praktinius įgūdžius ir suteikti
technologines kompetensijas apie metalų apdirbimą šaltkalviškuoju
būdu operacijų seką. Formuoti praktinius pažintinius gebėjimus apie
įrankių ir įrengimų naudojimą atliekant šaltkalviškas darbų operacijas.
Dalyko (modulio) anotacija Šis modulis suteikia studentui žinių apie šaltkalvišką metalų apdirbimą,
įrengimų ir įrankių taikymo galimybes. Praktikos metu įsisavinamos
atliekamų darbų technologijos. Studentas įgauna supratimą apie
profesionalų požiūrį į darbą ir savo profesiją, gali suformuluoti ir
argumentuotai pagrįsti savo sprendimus iškilusioms problemoms
spręsti.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas atvejo analizės ir reflektyvaus
mokymo(si) modeliai. Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu
dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos
rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
Įvadas. Bendrosios žinios apie šaltkalvystę. 2. Darbo saugos ir higienos
reikalavimai atliekant technologinę praktiką. 3. Pagrindiniai
šaltkalviškiems darbams naudojami įrankiai, paskirtis ir saugus
naudojimas. 4. Pagrindinės šaltkalviškų darbų operacijos.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija- 4 val., praktiniai užsiėmimai – 52 val.,
savarankiškas darbas – 24 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinės užduotys: 1. Detalės eskizo braižymas. 2. Detalės gamybos
šaltkalviškuoju būdu technologijos sudarymas. 3. Nurodytas gaminio
detales šaltkalviškuoju būdu gamyba.
Lankomumo reikalavimai Dalyko praktinių užsiėmimų lankomumas privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo shema,
sudaryta iš praktinių darbų, praktikos ataskaitos ir praktikos ataskaitos
gynimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,6 AD + 0,1 AT + 0,3 AG
čia AD – atliktų darbų vertinimas, AT – ataskaitos vertinimas, AG –
ataskaitos gynimas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas matematikos, techninių matavimų, kompiuterinės
braižybos, mechanikos kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Asistentas Romualdas Gedvilas
Rekomenduojama literatūra Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2010 Daškevičius R. Žmogaus sauga ir sveikata. 6 - -
2. 2009 Dragūnas B. Inžinieriaus mechaniko žinynas 3 - -
3. 2009 Gutauskas M. Techninė kūryba 3 - -
4. 2007 Jonušas R. Remonto technologija. 2 - -
5. 2007 Kasanavičius K. Technologinių įrengimų konstravimo
pagrindai. 5 -
-
6. 2006 Makijenka N. Šaltkalvystės praktikos darbai. 1 3 -
7 1988 Markauskas S. Metalo pjovimo teorija. 5 3 -
8 1994 Rudzinakas J. Žinynas mechanikams 6 1 -
9 1988 Vekteris V. Mechanizmų mechanika ir elementai 3 - -
114
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų dalyko
rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 1.2. Parinkti ir
projektuoti automobilių
detalių ir junginių
remonto technologijas.
Įvertinti remonto įrangos ir
gamybos technologijas
Įvertinti šaltkalviškų
įrankių funkcines
galimybes.
Praktikos darbai,
individualios
užduotys.
Individualios
praktikos užduotys,
tikslinės literatūros
analizė,
pasiruošimas
praktikos ataskaitos
gynimui.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: praktikos
vadovo vertinimas,
individualios
užduoties ataskaitos
pateikimas ir gynimas. 3.2. Nustatyti
automobilių detalių ir
junginių remonto poreikį.
Nustatyti detalės defektus
ir remonto poreikį.
Parinkti tinkamą
šaltkalvišką detalės
apdirbimo būdą.
115
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas MOKOMOJI PRAKTIKA II
Nacionalinių kreditų skaičius 2
ECTS kreditų skaičius 3
Dalyko (modulio) studijų tikslas Formuoti integruotą žinių ir praktikos požiūrį į šuolaikines metalo
suvirinimo technologijas. Suteikti fundamentalias suvirinimo praktines
žinias. Mokėti apibrėžti pagrindinių suvirinimo operacijų paskirtį, jų
privalumus ir trūkumus. Formuoti praktinius pažintinius gebėjimus apie
įrankių ir įrengimų paskirtį atliekant suvirinimo operacijas.
Trumpa (modulio) anotacija Suteikti studentui praktinių įgūdžių apie standartinių suvirinimo
įrengimų ir įrankių panaudojimo galimybes. Praktikos metu
supažindinama su suvirinimo technika ir siūlių formavimu technologija.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos
Realizuojant dalyką taikomas atvejo analizės ir reflektyvaus
mokymo(si) modeliai. Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu
dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos
rinkinyje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
Pagrindinės suvirinimo darbų temos: 1. Sauga darbe 2. Pagrindiniai
suvirinimo darbams naudojami įrankiai, jų naudojimo paskirtis ir
saugus naudojimasis. 3. Susipažinimas su suvirinimo įranga ir
technologija. 4. Elektros lanko uždegimas, jo palaikymas, siūlės
formavimas. 5. Sandūrinių, užleistinių, kampinių sujungimų
suvirinimas. 6. Horizontalių siūlių ir vertikalių siūlių suvirinimas,
vedant lanką iš apačios į viršų. 7. Suvirinimo apsauginių dujų aplinkoje
įrangos nagrinėjimas ir suvirinimo režimų parinkimas. 8. Suvirinimas
sandūrines ir kampines siūles anglies dioksido aplinkoje. 9. Suvirinimas
elektrokniedėmis, siūlių apdirbimas.
Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija- 4 val., praktiniai užsiėmimai – 52 val.,
savarankiškas darbas – 24 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
Praktinės užduotys: 1. Suvirnti ruošinius elktrolankiniu būdu. 2.
Suvirinti ruošinius apsauginių dujų aplinkoje(pusautomačiu) būdu.
Lankomumo reikalavimai Dalyko praktinių užsiėmimų lankomumas privalomas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo
kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
atliktų darbų praktikos vadovo įvertinimas, ataskaitos vertinimas ir
ataskaitos gynimas. Visa tai yra vertinama pažymiu dešimtbalėje
skalėje. Po gynimo nistatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų
pažymius padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas susumavus.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,5AD + 0,2AT + 0,3AG
čia AD – atliktų darbų vertinimas; AT – ataskaitos vertinimas; AG –
ataskaitos gynimas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas inžinerinės grafikos, inžinerinių medžiagų kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Asistentas Arūnas Gudynas
Rekomenduojama literatūra Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2003 Naruškevičius J. Suvirintojo vadovas 2 1 -
2. 2001 Čėsna A. ir kt. “Suvirinimo darbų technologija” 4 1 -
116
3. 1983 Naruškevičius J. Suvirintojo žinynas - 1 -
4. 1978 Naruškevičius J. ir kt. Suvirinimo įrengimai ir technologija (I-II
d.)
I d.-2,
II d.-7 1
-
5. 1971 Glizmanenka D. Metalų suvirinimas ir pjovimas - 1 -
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai Numatomi studijų
dalyko rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai 1.2. Parinkti ir
projektuoti automobilių
detalių ir junginių
remonto technologijas.
Įvertinti remonto
įrangos ir gamybos
technologijas.
Praktikos darbai.
Individualios
užduotys.
Individualios
praktikos užduotys,
tikslinės literatūros
analizė,
pasiruošimas
praktikos ataskaitos
gynimui.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: praktikos
vadovo vertinimas,
individualios užduoties
ataskaitos pateikimas ir
gynimas.
Įvertinti suvirinimo
įrangos funkcines
galimybes.
3.1. Nustatyti
automobilių detalių ir
junginių remonto poreikį
Numatyti priemones
ir techninius
sprendimus įrengai
tobulinti.
Praktikos darbai.
Individualios
užduotys.
Individualios
praktikos užduotys,
tikslinės literatūros
analizė,
pasiruošimas
praktikos ataskaitos
gynimui.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: praktikos
vadovo vertinimas,
individualios užduoties
ataskaitos pateikimas ir
gynimas.
Parinkti siūlės
formavimo būdą.
Parinkti suvirinimo
būdą ir įrangą.
117
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 6
ECTS kreditų skaičius 9
Dalyko (modulio) studijų tikslas Įtvirtinti, įprasminti, susisteminti ir praplėsti studentų žinias, įgytas
studijuojant kvalifikacinius dalykus bei suformuoti autotransporto
elektroniko praktinius profesinius įgūdžius.
Dalyko (modulio) anotacija Praktikos metu žinių įgytų studijuojant kvalifikacinius dalykus,
įtvirtinimui bei praktiniam praplėtimui atliekami automobilių
elektroninių mazgų testavimo darbai, mokoma naudotis testavimo
įrangos gamintojų instrukcijomis lyginti matavimo ir kontrolės
prietaisais gautus rezultatus, priiminėti savarankiškus sprendimus be
diagnostinės įrangos programų teikiamos informacijos ir išvadų, rasti
būtiną informaciją įvairiuose šaltiniuose apie testuojamą mazgą,
suformuoti technologinį procesą nefunkcionaliam mazgui ar elementui
remontuoti ar keisti.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomos probleminio mokymosi atvejų analizės
modelis. Modelio taikymo atspindys pateikiamas ataskaitoje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1.Matavimai ir testavimas kaip prielaida techninės priežiūros
periodiškumui nustatyti. 2 Automobilių elektroninių sistemų techninė
priežiūra. 3. Gamintojų įrangos eksploatavimo instrukcija. 4. Signalų
registravimo kontrolės ir testavimo įrangos būdai ir metodai. Duomenų
išsaugojimas ir palyginimas.
Iš viso 240 val. Iš jų: teorija – 8 val., praktiniai užsiėmimai – 160 val.,
savarankiškas darbas – 72 val.
Individualios užduotys Bendra užduoties forma: 1. Matavimai naudojant užduotyje paskirtą
testavimo kontrolės priemonę (ne mažiau 3 prietaisai ir ne mažiau 3
mazgai). 2. Automobilių lektroninių sistemų techninės priežiūros
organizavimas. 3. Gamintojų eksploatavimo instrukcijų vykdymas. 4.
Gautų duomenų išsaugojimas įvairiomis formomis. 5. Ataskaita. 6.
Gynimas.
Lankomumo reikalavimai Privalomas
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo
kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
įmonės praktikos vadovo įvertinimas, ataskaitos vertinimas ir ataskaitos
gynimas. Visa tai yra vertinama pažymiu dešimtbalėje skalėje. Po
gynimo nistatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų pažymius
padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas susumavus. Galutinio
balo skaičiavimo formulė:
GB 0,2ĮV + 0,2AT + 0,6AG,
čia ĮV – praktikos įmonės vadovo įvertinimas; AT – ataskaitos
įvertinimas; AG – ataskaitos gynimas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausyti automobilio komunikacijų, informacinių technologijų,
automobilių elektrinių įtaisų matavimų ir metrologijos pagrindų,
jutiklių, mikroprocesorių, variklių valdymo elektronikos dalykų kursus
Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vytenis Naginevičius
Rekomenduojama literatūra Literatūros šaltiniai išsigrynina praktikos vietoje.
118
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.1 Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą
Matuoti kontrolės
prietaisais ir įtaisais.
Praktiniai
užsiėmimai
Individuali užduotis Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: įmonės
praktikos vadovo
vertinimas,
individualios užduoties
ataskaitos pateikimas ir
gynimas
Registruoti ir saugoti
kontrolės prietaisais ir
įtaisais gautą
informacija.
Praktiniai
užsiėmimai
Individuali užduotis
2.2.Organizuoti
automobilių
diagnostiką, matuoti
ir analizuoti
diagnostinius
parametrus.
3.1.Nustatyti
automobilio detalių ir
junginių remonto
poreikį
Vertinti gamintojo
eksploatacinius
reikalavimus.
Praktiniai
užsiėmimai
Individuali užduotis Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: įmonės
praktikos vadovo
vertinimas,
individualios užduoties
ataskaitos pateikimas ir
gynimas.
Vertinti matavimų ir
testavimų rezultatus
techninės priežiūros
periodiškumui
nustatyti.
Praktiniai
užsiėmimai
Individuali užduotis
Atlikti elementarius
remonto darbus
pakeičiant mechaninių
sistemų elementus.
Praktiniai
užsiėmimai
Individuali užduotis
119
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ SERVISO TECHNOLOGIJŲ PRAKTIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 6
ECTS kreditų skaičius 9
Dalyko (modulio) studijų tikslas Praktiškai organizuoti serviso įrangos technologijų tikslingą
pasirinkimą ir panaudojimą technologiniuose procesuose serviso
įmonėse ir priežiūros bei remonto dirbtuvėse.
Dalyko (modulio) anotacija Praktikos metu įtvirtinami žinių pagrindai apie servisuose ir dirbtuvėse
naudojamos techninės priežiūros, remonto, diagnostikos, dažymo ir
kitos bendros bei specialios paskirties įrangos technologijas.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomos probleminio mokymosi atvejo analizės
modelis. Modelio taikymo pavyzdys pateikiamas ataskaitoje.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį 1. Diagnostinė įranga modernioms automobilių elektroninėms
sistemoms. 2. Stabdžių ir važiuoklės patikros įranga. 3. Padangų
montavimo ir balansavimo įranga. 4. Išmetamųjų dujų analizatoriai. 5.
Oro kondicionavimo sistemų patikros įranga. 6. Kėlimo ir
transportavimo įranga.
Iš viso 240 val. Iš jų: teorija – 8 val., praktiniai užsiėmimai 160 val.,
savarankiškas darbas – 72 val.
Individualios užduorys Bendra užduoties forma: 1. Serviso veiklos apžvalga. 2. Naudojamos
servise įrangos aprašas. 3. Naudojamos įrangos technologinių procesų
detali analizė, pavyzdžiai su vaizdine iliustracija. 4. Ataskaita.
Lankomumo reikalavimai Privaloma.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo
kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:
įmonės praktikos vadovo įvertinimas, ataskaitos vertinimas ir ataskaitos
gynimas. Visa tai yra vertinama pažymiu dešimtbalėje skalėje. Po
gynimo nistatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų pažymius
padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas susumavus. Galutinio
balo skaičiavimo formulė:
GB 0,2ĮV + 0,2AT + 0,6AG,
čia ĮV – praktikos įmonės vadovo įvertinimas; AT – ataskaitos
įvertinimas; AG – ataskaitos gynimas
Būtinas pasirengimas dalyko
studijoms
Išklausyti autokmobilių techninės priežiūros, įrangos projektavimo,
automobilių remonto technologijų dalykų kursus.
Koordinuojantis dėstytojas Doc. dr. Vytenis Naginevičius
Rekomenduojama literatūra Literatūros šaltiniai išsigrynina praktikos atlikimo vietoje.
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
2.1. Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą
Parinkti įrangą
techninei priežiūra
Praktiniai
užsiėmimai
Individualios
užduotys
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas: įmonės
praktikos vadovo
vertinimas, individualios
užduoties ataskaitos
pateikimas ir gynimas.
Įsisavinti įrangos
valdymo, kontrolės
ypatumus
3.2. Organizuoti Parinkti įrangą Praktiniai Individualios Formuojamasis
120
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų dalyko
rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
automobilio remonto
darbus
remonto darbams užsiėmimai užduotys kriterijais grįstas
vertinimas: įmonės
praktikos vadovo
vertinimas, individualios
užduoties ataskaitos
pateikimas ir gynimas.
Įsisavinti įrangos
valdymo, kontrolės
ypatumus
121
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS
Dalyko (modulio) aprašas
Dalyko (modulio) pavadinimas BAIGIAMOJI PRAKTIKA
Nacionalinių kreditų skaičius 4
ECTS kreditų skaičius 6
Dalyko (modulio) studijų tikslas Įgyti praktinio darbo įgūdžių, patikrinti ir įtvirtinti teorines žinias.
Dalyko (modulio) anotacija Įtvirtinti teorines žinias kvalifikacijai įgyti, suformuoti praktinius
įgūdžius organizuoti ir vykdyti automobilių sistemų techninę priežiūrą,
remontą ir diagnostiką, konstruoti technologinę eksploatavimo įrangą.
Praktikos metu surinkti duomenis, reikalingus baigiamajam projektui
bei praktikos ataskaitai parengti.
Dalyko (modulio) realizavimo
didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojami reflektyvaus mokymo(si), atvejo
analizės modeliai.
Dalyko (modulio) turinys, apimtis
valandomis, nurodant jų pobūdį
1. Autotransporto įmonių klasifikacija. 2. Autotransporto įmonių
statusas, struktūra, teikiamos paslaugos. 3. Automobilių priėmimo
organizavimas. 4. Automobilių TP ir R technologinis procesas įmonėje.
5. Automobilių einamojo remonto darbai. 6. Meistro darbo
organizavimas. 7. Atsarginių detalių tiekimas, sandėliavimas ir apskaita
(dokumentų pavyzdžiai). 8. Darbo užmokestis ir jo įtaka darbo
našumui. 9. LR įstatymai steigiant įmones. 10. Darbo sauga ir ekologija
įmonėje. 11. Marketingas (paslaugos vartotojai, paslaugų kainos ir jos
nustatymas, reklama, klientų skatinimas).
Iš viso 160 val. Iš jų: teorija – 8 val., praktiniai užsiėmimai – 120 val.,
savarankiškas darbas – 32 val.
Laboratorinių, kursinių darbų ar
praktinių užduočių turinys
1. Išnagrinėti remonto, techninės priežiūros ir diagnostikos įrangą
įmonėje. 2. Palyginti įvairių prietaisų technines charakteristikas. 3.
Parinkti technologinę įrangą pagal technines charakteristikas. 4.
Įmonėje atliekamų darbų technologiniai procesai. 5. Atliekamų darbų
kokybės įvertinimas. 6. Darbo vietų organizavimas.
Lankomumo reikalavimai Užsiėmimų lankomumas yra privalomas.
Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo
schema. Praktikos metu atlikti darbai ir parengta praktikos ataskaita
vertinama pažymiu.
Praktikos ataskaitos gynimo metu nustatomas galutinis pažymys (GB),
atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas
susumuojant:
GB = 0,3·ĮVĮ + 0,2·AT + 0,5·AG,
čia ĮVĮ – įmonės praktikos vadovo įvertinimas; AT – ataskaitos
vertinimas; AG – ataskaitos gynimo vertinimas.
Būtinas pasirengimas dalyko
studijom
Išklausytas elektrotechnikos ir elektronikos, pjovimo procesų ir įrankių,
gamybos įrengimų, gaminių gamybos technologijų, kokybės valdymo,
verslo ekonomikos ir vadybos kursas.
Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vitas Lendraitis
Rekomenduojama literatūra Eil.
Nr.
Leidimo
metai
Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos
bibliotekoje
Metodiniuose
kabinetuose
Kitose
bibliotekose
1. 2009 Slavinskas S. Benzininių variklių valdymo
sistemos. Robert Bosch GmbH.
Smaltija 4 - 30
2. 2009 Slavinskas S. Dyzelinių variklių valdymo
sistemos. Robert Bosch GmbH.
Smaltija 4 - 30
3. 2002 Giedra K., Kirka A., Slavinskas A., Tyrai 30 2 20
122
Automobiliai.
4. 1998 Willams B. Ribbens Undestanding
Automotive Electronics. 5th
edition.
Newnes - 2
5. 1999 Automotive Elektronics Handbook. By
Ronald K. Jurgen, Ron Jurgen. 2nd
edition
McGraw –
Hill
Professional
- 1 1
6. 2008 Bagdonas E., Kazlauskienė E. Verslo
pradmenys.
Technologija 3 1 LABT
kataloge
22
7. 2008 Motienė R., Rekštienė S., Pasvenskienė A.
Verslo ekonomika ir vadyba.
BMK 25 2 2
8. 2009 Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika.
Žmonių saugos pagrindai.
Lucilijus 1 - 20
9. 2009 Baltrėnas P., Butkus D., Oškinis V.,
Vasarevičius S., Zigmontienė A. Aplinkos
apsauga.
Technika 1 - 20
10. 2010 LR darbo kodeksas Valstybės žinios. 2002,
Nr. 64-2569. Aktuali redakcija 2010.08.01
RDI 1 - 50
11. 2005 Lietuvos administracinė teisė. Bendroji
dalis.
Mykolo
Romerio
universitetas
1 - 50
2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
1.2. Parinkti ir
projektuoti automobilio
detalių ir junginių
remonto technologijas.
Palyginti ir įvertinti
įvairių elektroninių ir
mechaninių prietaisų
ir įtaisų techninius
parametrus.
Praktikos darbai.
Individualios
užduotys.
Individuali
praktikos užduotis,
tikslinės literatūros
analizė,
pasiruošimas
praktikos ataskaitos
gynimui.
Formuojamasis
kriterijais grįstas
vertinimas:
individualios
užduoties kartu su
praktikos ataskaita
vertinimas, įmonės
vadovo vertinimas,
ataskaitos gynimo
vertinimas.
Komplektuoti pagal
paskirtį remonto
įrangą.
Identifikuoti
automobilių
elektrinius ir
mechaninius gedimus.
2.1.Organizuoti
automobilių techninę
priežiūrą.
Išnagrinėti prietaisų ir
įtaisų dokumentaciją,
struktūrines ir
principines schemas
bei darbo vietų
organizavimą.
Išnagrinėti techninės
priežiūros įrangą,
įmonėje.
Parinkti TP ir
diagnostikos įrangą.
3.2.Organizuoti
automobilio remonto
darbus.
Palyginti atliekamų
darbų technologinius
remonto procesus
įmonėje
Sudaryti atliekamų
darbų technologinius
procesus.
3.3.Atlikti darbų
kokybės kontrolę. Organizuoti
metrologinę
technologinės įrangos
patikrą.
Analizuoti matavimo
paklaidas.
123
Studijų programos
rezultatai
Numatomi studijų
dalyko rezultatai
Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų
vertinimo metodai
4.3. Analizuoti ir
įvertinti įmonės
(padalinio) veiklos
efektyvumą.
Organizuoti įmonės
veiklos tyrimą.
Įvertinti įmonės
finansinę ir ūkinę
veiklą.
124
P2 priedas. Žinių ir įgūdžių vertinimo skalė
125
Žinių ir įgūdžių vertinimo skalė
Iš
laik
ym
o
slen
kst
is
Pažymys ir
trumpas žinių
ir gebėjimų
apibūdinimas*
Išsamus žinių ir supratimo
apibūdinimas
Išsamus gebėjimų
apibūdinimas
Išla
ikyta
10 (puikiai)
Puikios,
išskirtinės
žinios ir
gebėjimai
Puikios, išskirtinės, visapusiškos
žinios ir jų taikymas sprendžiant
sudėtingas praktines problemas.
Savarankiškai studijavo papildomą
medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja
sąvokas, geba analizuoti jas
platesniame dalyko kontekste.
Originaliai ir nepriklausomai mąsto.
Puikūs analitiniai ir vertinimo
įgūdžiai, įžvalga. Puikus
pasirengimas tolesnėms studijoms.
Puikiai taiko teorines žinias.
Puikiai atlieka sudėtingas
nestandartines užduotis.
Nepriekaištinga, išskirtinė
atlikimo kokybė. Puikūs
raiškos ir pristatymo
įgūdžiai. Gerai supranta, ką
ir kodėl daro.
Pasiekti visi studijų rezultatai
9 (labai gerai)
Tvirtos, geros
žinios ir
gebėjimai
Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir
jų taikymas sprendžiant sudėtingas
praktines problemas. Savarankiškai
studijavo papildomą medžiagą.
Puikiai supranta studijuojamą
medžiagą, sąvokas vartoja tinkamai.
Originaliai ir nepriklausomai mąsto.
Labai geri analitiniai, vertinimo ir
sintezės įgūdžiai. Labai geras
pasirengimas tolesnėms studijoms.
Labai gerai taiko teorines
žinias. Lengvai atlieka
sudėtingas tipines užduotis.
Labai gera atlikimo kokybė.
Labai geri raiškos ir
pristatymo įgūdžiai.
Supranta, kokius metodus,
technikas taiko ir kodėl.
Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų rezultatų
8 (gerai)
Geresnės nei
vidutinės žinios
ir gebėjimai
Geresnės nei vidutinės žinios ir jų
taikymas sprendžiant praktines
problemas. Susipažino su privaloma
medžiaga. Geba savarankiškai dirbti
su papildoma medžiaga. Supranta
sąvokas ir principus, juos taiko
tinkamai. Gerai argumentuoja ir
argumentus pagrindžia faktais.
Geras pasirengimas tolesnėms
studijoms.
Gerai taiko žinias. Teisingai
atlieka vidutinio
sudėtingumo ir sunkesnes
užduotis. Gera atlikimo
kokybė. Geri raiškos ir
pristatymo įgūdžiai. Žino,
kokius metodus, technikas
taikyti.
Pasiekta ne mažiau kaip 80 proc. studijų rezultatų
7 (vidutiniškai)
Vidutinės žinios
ir gebėjimai,
yra neesminių
klaidų.
Vidutinės žinios, yra neesminių
klaidų. Žinias taiko praktinėms
problemoms spręsti. Susipažino su
pagrindine medžiaga. Supranta ir
vartoja sąvokas ir principus. Kelios
esminės dalys susiejamos į visumą.
Pakankamai gerai argumentuoja.
Pakankamas pasirengimas tolesnėms
studijoms.
Žinios taikomos
vadovaujantis pateiktais
pavyzdžiais. Gera atlikimo
kokybė. Teisingai atlieka
vidutinio sunkumo užduotis.
Pakankami raiškos ir
pristatymo įgūdžiai.
Pasiekta ne mažiau kaip 70 proc. studijų rezultatų
126
Išla
ikym
o
slen
kst
is
Pažymys ir
trumpas žinių
ir gebėjimų
apibūdinimas*
Išsamus žinių ir supratimo
apibūdinimas
Išsamus gebėjimų
apibūdinimas
6
(patenkinamai)
Žinios ir
gebėjimai
(įgūdžiai)
žemesni nei
vidutiniai, yra
klaidų
Žemesnės negu vidutinės žinios, yra
klaidų. Žinias taiko nesudėtingoms
praktinėms problemoms spręsti.
Susipažino su pagrindine medžiaga.
Patenkinamai suvokia sąvokas, geba
savais žodžiais apibūdinti priimamą
informaciją. Analizuojant
susitelkiama į keletą aspektų, tačiau
nesugebama jų susieti. Patenkinamas
pasirengimas tolesnėms studijoms.
Žinios taikomos
vadovaujantis pateiktais
pavyzdžiais. Patenkinama
atlikimo kokybė. Moka
veikti pagal analogiją.
Teisingai atlieka lengvas
užduotis, bet nesuvokia
sudėtingesnių. Patenkinami
raiškos ir pristatymo
įgūdžiai.
Pasiekta ne mažiau kaip 60 proc. studijų rezultatų
5 (silpnai)
Žinios ir
gebėjimai
(įgūdžiai)
tenkina
minimalius
reikalavimus
Žinios tenkina minimalius
reikalavimus. Žinias taiko
nesudėtingoms praktinėms
problemoms spręsti. Paprastas
įsisavintų sąvokų vardijimas, teksto
atpasakojimas. Atsakymas sutelktas
į vieną aspektą. Minimalus
pasirengimas tolesnėms studijoms.
Minimalūs pakankami
gebėjimai problemoms
spręsti vadovaujantis
pavyzdžiais. Geba veikti
pagal analogiją. Patenkinami
raiškos ir pristatymo
įgūdžiai.
Pasiekta ne mažiau kaip pusė studijų rezultatų
Nei
šlaik
yta
4 Nepatenkin
amai
Netenkinam
i minimalūs
reikalavima
i
Žinios netenkina minimalių
reikalavimų
Gebėjimai netenkina
minimalių reikalavimų
3
2
1
Pasiekta mažiau kaip pusė studijų rezultatų
127
P3 priedas. KTK studijų programų ir Europos kreditų perkėlimo
sistemos (ECTS) suderinimo nuostatos
128
PRITARTA
Kauno technikos kolegijos
Akademinės tarybos
2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. V1-75
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMŲ IR EUROPOS KREDITŲ
PERKĖLIMO SISTEMOS (ECTS) SUDERINIMO NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos kreditų perkėlimo sistemoje ECTS kreditai išreiškia santykinę vertę, t. y apibūdina
vidutinio studento darbo krūvį, kuris reikalingas norint sėkmingai pabaigti kursą (pasiekti numatytus
dalyko studijų rezultatus), santykyje su bendru darbo krūviu, reikalingu sėkmingai pabaigti semestrą ar
studijų metus.
2. Įtvirtinama ECTS kredito – kaip dalyko apimties vieneto, kuriuo matuojami studijų rezultatai
ir studento darbo laikas – sąvoka.
3. ECTS kreditas grindžiamas studento darbo krūviu (paskaitomis, pratybomis, laboratoriniais
darbais, praktikomis, savarankiškomis studijomis, pasirengimu atsiskaitymams, egzaminams ir kt.) per
nustatytą laiką.
4. Sistema grindžiama susitarimu, kad 60 ECTS kreditų atspindi sutartinį darbo laiką, reikalingą
vidutiniam nuolatinių studijų studentui sėkmingai baigti vienerius studijų metus.
5. ECTS kreditais sudaryta studijų programa turi realiai atitikti visą studento darbo krūvį.
6. ECTS kreditai taikomi rengiamoms ketinamoms vykdyti studijų programoms bei vykdomų
studijų programų suderinimui su Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 ir 4 punktais.
7. Ketinamų vykdyti studijų programų aprašas turi būti parengtas pagal galiojančius Studijų
kokybės vertinimo centro (toliau – SKVC) metodinius nurodymus.
8. Ketinamos vykdyti studijų programos turi atitikti Švietimo ir mokslo ministro 2010 m.
balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 patvirtintą „Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą“ (toliau – BR), specialiuosius reikalavimus (profesinio
rengimo standartus, studijų sričių ar krypčių aprašus / reglamentus, kitus atitinkamos srities specialistų
rengimą, kvalifikacijų suteikimą reglamentuojančius dokumentus).
9. Ketinamos vykdyti ar atnaujinamos studijų programos studijų planas, dalyko, praktikos
programos, dėstytojų gyvenimo aprašymai rengiami vadovaujantis galiojančiais Kauno technikos
kolegijos (toliau – Kolegijos) patvirtintais rekomenduojamų formų pavyzdžiais.
10. Ketinama vykdyti studijų programa vertinama (svarstoma) vadovaujantis Kauno technikos
kolegijos studijų programų rengimo tvarka.
11. Atnaujinama studijų programa rengiama ir vertinama (svarstoma) vadovaujantis Kauno
technikos kolegijos studijų programų tobulinimo tvarka.
II. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDAROS RENGIMAS
12. Studijų programos apimtis:
12.1. Pagrindinės krypties programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) profesinio
bakalauro kvalifikacinis laipsnis, apimtis – 180 kreditų (4800 val.), jei kiti teisės aktai nenustato kitaip;
12.2. Dviejų krypčių – pagrindinės ir gretutinės krypties – programos, kurią baigus suteikiamas
dvigubas – pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) profesinio bakalauro kvalifikacinis
laipsnis, apimtis – 210 kreditų (5600 val.), jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.
13. Studijų programos trukmė:
13.1. Pagrindinės krypties programos, kurios apimtis 180 kreditų (4800 val.), nuolatinių studijų
trukmė – 3 studijų metai (120 savaičių), ištęstinių studijų – 4 studijų metai (160 savaičių), jei kiti teisės
aktai nenustato kitaip;
129
13.2. Dviejų krypčių – pagrindinės ir gretutinės krypties – programos, kurios apimtis 210 kreditų
(5600 val.), nuolatinių studijų trukmė – 3,5 studijų metų (140 savaičių), ištęstinių studijų – ne trumpesnė
kaip 4,5 - 5 studijų metai (160 savaičių), jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.
14. Studijų programos vienerių studijų metų apimtis:
14.1. Nuolatinių studijų vienerių studijų metų apimtis – 60 studijų kreditų (1600 val.), vieno
semestro apimtis – 30 kreditų (800 val.), trukmė – 20 savaičių;
14.2. Ištęstinių studijų vienerių studijų metų apimtis – 42 – 48 studijų kreditai, vieno semestro
apimtis – 21–24 kreditai, trukmė – 20 savaičių.
15. Vieno studijų kredito apimtis – 25–28 val.:
15.1. Vieno kredito kontaktinio darbo (paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, konsultacijos,
kursiniai darbai) maksimali apimtis nuolatinėse studijose – 16 val., ištęstinėse studijose – 6 val.,
dalykuose su kursiniu projektu – 8 val.
15.2. Vieno kredito savarankiško darbo apimtis nuolatinėse studijose – 9–14 val., ištęstinėse
studijose – 17–25 val.
15.3. Kontaktinėms konsultacijoms per semestrą skiriama ne mažiau kaip 2 val. nuo vieno
kredito iš kontaktinių valandų skaičiaus nuolatinėse studijose, 2–6 val. vienam dalykui iš kontaktinių
valandų skaičiaus ištęstinėse studijose.
15.4. Praktikoms atlikti per savaitę skiriama 1,5 kredito (30 val. praktinio darbo (PR) ir 10
savarankiškų studijų valandų (S) studento ataskaitos rengimui, konsultacijoms, ataskaitos gynimui
nuolatinėse studijose, po 10 val. praktinio ir 20 val. savarankiško darbo ištęstinėse studijose).
15.5. Kursinio darbo studijoms kontaktinio darbo apimtis – 2 val. per savaitę nuolatinėse
studijose, iš jų kontaktinėms (planinėms) konsultacijoms skiriama ne mažiau kaip po 2 val. nuo kreditų
skaičiaus; ištęstinėse studijose skiriamos 8 val. iš viso, iš jų – 2 val. kontaktinėms (planinėms)
konsultacijoms.
16. Dalyko kontaktinių valandų skaičius nuolatinėse studijose tiesiogiai proporcingas kreditų
skaičiui (nuo 1 kredito skaičiuojama 1 kontaktinio darbo valanda per savaitę). ir kontaktinių savaičių
skaičiui semestre (16 savaičių = 16 valandų 1 kr., 14 savaičių = 14 val. 1 kr. ir t. t.). Pvz.: 4 kreditų
apimties dalykui skiriamos 4 val. per savaitę (4 val. ×14 sav. = 56 val.), 5 kreditų apimties dalykui
skiriamos 5 val. per savaitę (5 val. × 14 sav. = 70 val.) ir t. t.
17. Per savaitę nuolatinėse studijose skiriama 40 val., iš jų ne daugiau kaip 30 val. skiriama
kontaktiniam darbui ir 10 val. studento savarankiškam darbui.
18. Civilinės saugos dalykas (jei nėra integruotas į kitą dalyką), kūno kultūra neskaičiuojami į
bendrą kreditų skaičių studijų programoje.
19. Vieno dalyko mažiausia apimtis – 3 kreditai.
20. Per semestrą gali būti studijuojami ne daugiau kaip 7 dalykai, įskaitant ir atskiru dalyku
laikomas praktikas.
21. Dalykų dėstymo galimybes srautais (dalykus, jų apimtį, vietą studijų plane) koordinuoja
studijų ir mokslo skyrius.
22. Įforminant studijų programos sandarą pateikiami:
22.1. studijų planai nuolatinėms ir ištęstinėms studijų formoms;
22.2. studijų grafikai nuolatinėms ir ištęstinėms studijų formoms;
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Numatomo studento darbo krūvio ir laiko apskaičiavimo eiga:
23.1. Dėstytojas numato vidutiniam studentui būtiną dalyko studijoms kontaktinių ir
savarankiškų valandų skaičių, parengia dalyko studento savarankiško darbo krūvio paskirstymą
valandomis per savaitę viename semestre;
23.2. Visi viename semestre dėstysiantys dėstytojai privalo derinti tarpusavyje numatomų
užduočių pobūdį, apimtį, laiką ir kartu sudaryti studento savarankiško darbo krūvio paskirstymą
valandomis per savaitę viename semestre;
23.3. Studijų programos rengimo ar tobulinimo darbo grupė turi susumuoti studento darbo krūvį
per savaitę, semestre ir numatyti galutinį dalyko savarankiškų valandų skaičių bei kreditų skaičių
semestre ir studijų programoje.
130
23.4. Programos studijų planą ir studento darbo krūvį semestrais tvirtina direktoriaus
pavaduotoja akademinei veiklai.
23.5. Sudarant studijų grafikus ir tvarkaraščius jokie studijų plano ir studentų darbo krūvio
pakeitimai negalimi.