studijų programos duomenys - bq-portal · pdf filetikslais, automobilių techninio...

2

Studijų programos duomenys

Studijų programos pavadinimas Automobilių techninis eksploatavimas

Studijų sritis Technologijos mokslai

Studijų kryptis (šaka) Sausumos transporto inžinerija 653E21008

(automobilių transporto inžinerija)

Studijų programos šakos

Lengvųjų automobilių techninė priežiūra

Krovininių automobilių techninė priežiūra

Studijų rūšis Koleginės

Studijų pakopa Pirmoji

Studijų forma 1 ir trukmė NL (3), I (4)

Programos apimtis kreditais 180

Minimalus išsilavinimas, kurį privalo

turėti asmuo, pretenduojantis

studijuoti pagal šią programą

Bendras vidurinis

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ar

(profesinė) kvalifikacija

Automobilių transporto inžinerijos profesinio

bakalauro laipsnis

Programos vykdymo kalba Lietuvių

1 NL – nuolatinės, I –ištęstinės.

Programos rengimo grupės vadovas

Eil.

Nr.

Pedagoginis vardas

(mokslo laipsnis), vardas,

pavardė

Pareigos

Telefonas

(darbo ir

mobilus)

Elektroninio pašto

adresas

1. Doc. dr. Vitas Lendraitis

KTK docentas,

mechatronikos

katedros vedėjas

8 37 308626,

8 612 20330 [email protected]

3

TURINYS

1. PROGRAMOS TISLAI IR STUDIJŲ REZULTATAI ..............................................................................4

1.1. Programos tikslai ................................................................................................................... 4

1.2. Studijų rezultatai .................................................................................................................... 4

1.3. Programos tikslų, studijų rezultatų ir dalykų sąsajos ............................................................ 4

1.4. Tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus įgyjamai kvalifikacijai ......................... 6

2. PROGRAMOS POREIKIO PAGRINDIMAS ............................................................................................9

3. PROGRAMOS PASKIRTIS, POBŪDIS IR SANDARA .........................................................................16

3.1. Studijų apibūdinimas ........................................................................................................... 16

3.2. Studijų planai ....................................................................................................................... 17

4. PERSONALAS .........................................................................................................................................18

5. METODINIS IR MATERIALUS PROGRAMOS APRŪPINIMAS .......................................................21

6. STUDIJŲ EIGA ........................................................................................................................................25

6.1. Reikalavimai stojantiesiems ................................................................................................ 25

6.2. Studentų konsultavimas studijų klausimais tvarka .............................................................. 26

7. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS .................................................................................27

PRIEDAI .......................................................................................................................................................28

P1 priedas. Studijų dalykų aprašai

P2 priedas. Žinių ir įgūdžių vertinimo skalė

P3 priedas. KTK studijų programų ir Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) suderinimo

nuostatos

4

1. PROGRAMOS TISLAI IR STUDIJŲ REZULTATAI

1.1. Programos tikslai

Parengti analitiškai mąstančius automobilių techninio eksploatavimo specialistus, gebančius

projektuoti technologinius darbų procesus, parinkti ir valdyti techninės priežiūros, diagnostinę bei

remonto įrangą, konstruoti ir diegti techninės priežiūros įrangą.

Skatinti studento visą gyvenimą trunkančio asmeninio ir profesinio tobulėjimo poreikį,

išugdyti savarankiško mąstymo gebėjimą ir požiūrį, teikiantį galimybę kūrybingai veikti ir

orientuotis besikeičiančioje visuomenėje, parengti atitinkančius šiandieninės rinkos poreikius

specialistus, kurie gebėtų integruotis į darbo rinką bei taikyti įgytas teorines, praktines žinias ir

įgūdžius savo profesinėje veikloje.

Baigusieji šios programos studijas ir įgiję automobilių transporto inžinerijos profesinio

bakalauro laipsnį galės sėkmingai organizuoti įmonės teikiančiose automobilių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas veiklą, analizuoti techninės būklės kitimo priežastis ir

dėsningumus, galės sėkmingai dirbti šalies ir atskirų regionų įmonėse užsiimančiose kita veikla,

susijusia su techninės priežiūros įrangos konstravimu ir diegimu, eksploatavimu ir priežiūra.

Automobilių techninės priežiūros inžinierius galės kurti savo verslą, parengti įmonės (padalinio)

verslo bei ūkinės veiklos planus, analizuoti ekonominę verslo aplinką.

Studijų programos tikslai suformuluoti remiantis Kauno technikos kolegijos misija ir

tikslais, Automobilių techninio eksploatavimo inžinieriaus standartu (Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodžio mėn. 31 d.

įsakymu Nr. ĮSAK- 2093/11 301), Technologijos mokslų studijų srities reglamentu (Lietuvos

Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2005 m. Balandžio 29 d. Nr. ISAK-734),

specialistų poreikio tyrimo ir įmonių apklausos rezultatais.

1.2. Studijų rezultatai

Studijų programos rezultatai užtikrina, kad absolventas bus sukaupęs pakankamai žinių,

pažintinių, praktinių ir perkeliamųjų gebėjimų ir gebės juos taikyti praktinėje ir profesinėje

veikloje.

Studijų rezultatus studentai gali per nustatytą 6 semestrų laikotarpį įgyvendinti. Jų

sudėtingumo lygis atitinka autotransporto inžinieriaus standarte numatytus studijų rezultatus, bei

vertinimą1.

Studijų rezultatai (žinių ir supratimo demonstravimas, žinių ir supratimo taikymas,

sprendimų priėmimas, bendravimo įgūdžiai, mokymosi mokytis gebėjimai) vertinami dešimtbale

kriterine vertinimo sistema. Vertinimui suformuluoti rezultatų vertinimo kriterijai pateikiami

studentams metodiniuose ir studijų rinkiniuose. Bendrieji vertinimo kriterijai pateikiami studijų

programos dalyko aprašuose (priedas 1).

1.3. Programos tikslų, studijų rezultatų ir dalykų sąsajos

Studijų programos tikslų, studijų rezultatų ir juos įgyvendinančių ir studijų dalykų sąsajos

pateiktos 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė. Programos tikslų, studijų rezultatų ir studijų dalykų sąsajos

Programos tikslai Studijų rezultatai Studijų dalykai 1. Automobilių techninio

eksploatavimo įrangos

konstravimas ir

1.1. Parengti automobilių techninės

priežiūros įmonės (padalinio)

technologinį projektą.

Matematika, Automobilių sandara

Įrangos projektavimas, Lengvųjų

automobilių techninės priežiūros įmonės ir

1 Automobilių techninio eksploatavimo inžinieriaus standartas (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei

socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodžio mėn. 31 d. įsakymu Nr. ISAK- 2093/11 301).

5

Programos tikslai Studijų rezultatai Studijų dalykai technologinio proceso

projektavimas.

jų technologinis projektavimas, Profesinės

veiklos praktika

1.2. Parinkti ir projektuoti

automobilio detalių ir junginių

remonto technologijas.

Fizika, Informacinės technologijos

Inžinerinė grafika, Kompiuterinė braižyba

Mechanika, Inžinerinės ir eksploatacinės

medžiagos, Automobilių remonto

technologijos, Mokomoji praktika II

Baigiamoji praktika

1.3. Parengti detalių ir junginių

darbo brėžinius.

Automobilių sandara, Inžinerinė grafika

Techniniai matavimai, Kompiuterinė

braižyba, Inžinerinės ir eksploatacinės

medžiagos

2. Automobilių techninės

priežiūros organizavimas.

2.1. Organizuoti automobilių

techninę priežiūrą.

Užsienio kalba, Elektrotechnika ir

elektronika, Automobilių elektriniai

įrengimai, Inžinerinės ir eksploatacinės

medžiagos, Varikliai, Automobilių sandara,

Lengvųjų automobilių techninės priežiūros

įmonės ir jų technologinis projektavimas

Automobilių techninė priežiūra,

Automobilių teorija, Hibridinės

technologijos, Elektromobiliai, Motociklai ir

jų techninė priežiūra, Krovininių

automobilių sandara ir jų techninė priežiūra,

Autobusų sandara ir jų techninė priežiūra,

Specialus transportas ir jų techninė priežiūra,

Profesinės veiklos praktika, Automobilių

serviso technologijų praktika, Baigiamoji

praktika

2.2.Organizuoti automobilių

diagnostiką, matuoti ir analizuoti

diagnostinius parametrus.

Automobilių sandara, Varikliai, Matematika,

Fizika, Automobilių techninė priežiūra,

Elektrotechnika ir elektronika, Automobilių

sandara, Automobilių elektriniai įrengimai,

Automobilių remonto technologijos,

Automobilių teorija, Saugaus eismo

sistemos, Hibridinės technologijos,

Krovininių automobilių sandara ir jų

techninė priežiūra, Autobusų sandara ir jų

techninė priežiūra, Specialus transportas ir jų

techninė priežiūra, Profesinės veiklos

praktika

3. Automobilių remonto

organizavimas.

3.1. Nustatyti automobilio detalių ir

junginių remonto poreikį.

Inžinerinė grafika, Techniniai matavimai

Kompiuterinė braižyba, Mechanika,

Elektrotechnika ir elektronika

Automobilių elektriniai įrengimai,

Automobilių sandara, Automobilių techninė

priežiūra, Automobilių remonto

technologijos, Varikliai, Automobilių

teorija, Hibridinės technologijos, Autobusų

sandara ir jų techninė priežiūra, Motociklai

ir jų techninė priežiūra, Mokomoji praktika

II, Profesinės veiklos praktika

3.2. Organizuoti automobilio

remonto darbus.

Automobilių sandara, Automobilių techninė

priežiūra, Automobilių serviso technologijų

praktika, Automobilių remonto

technologijos Specialus transportas ir jų

techninė priežiūra

Mokomoji praktika II, Baigiamoji praktika

3.3. Atlikti darbų kokybės kontrolę. Fizika, Techniniai matavimai, Mechanika

Automobilių techninė priežiūra

Saugaus eismo sistemos, Automobilių

elektriniai įrengimai, Automobilių sandara,

6

Programos tikslai Studijų rezultatai Studijų dalykai Baigiamoji praktika

4. Verslo įmonės

(padalinio) veiklos

organizavimas.

4.1. Suvokti verslą kaip sistemą ir

įvertinti verslo aplinką.

Užsienio kalba, Teisė, Filosofija,

Matematika, Verslo ekonomika ir vadyba,

Aplinkos ir žmonių sauga

4.2. Organizuoti įmonės veiklą. Teisė, Profesinis bendravimas, Verslo

ekonomika ir vadyba

4.3. Analizuoti ir įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos efektyvumą.

Užsienio kalba, Teisė, Filosofija, Profesinis

bendravimas, Matematika , Informacinės

technologijos, Aplinkos ir žmonių sauga,

Verslo ekonomika ir vadyba, Lengvųjų

automobilių techninės priežiūros įmonės ir

jų technologinis projektavimas, Baigiamoji

praktika

1.4. Tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus įgyjamai kvalifikacijai

Tobulinant studijų programą Automobilių techninis eksploatavimas vadovautasi šiais

tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais aukštojo mokslo, o tuo pačiu inžinerinės krypties

studijas: Bolonijos proceso dokumentais, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo

asociacijos (ENQA) dokumentais bei EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standartais ir

procedūromis.

1999 metais Bolonijoje, 29 Europos šalys pasirašė Bolonijos deklaracija, apie siekimą

pradėti permainas, kurios suformuotų bendrą Europos šalių aukštojo mokslo erdvę. Bolonijos

deklaracija buvo koreguojama Europos aukštojo mokslo ministrų susitikime 2001 metais Prahoje,

ir 2005 metų gegužės mėnesį Bergene.

Viena iš pagrindinių sudedamųjų Bolonijos proceso dalių yra Europos kreditų perkėlimo ir

kaupimo sistema (ECTS). Ji glaudžiai susijusi su studijų rezultatais ir kompetentingumo lygiais, t.

y. nurodo, kiek kreditų reikia surinkti, kad būtų suteikta atitinkama kvalifikacija. Atnaujinant

studijų programą Automobilių techninis eksploatavimas daug dėmesio skirta ne tik ECTS

įdiegimui, bet ir kitoms, Bolonijos proceso dokumentuose minimoms sritims, kurios leistų įsilieti į

Europos aukštojo mokslo erdvę:

dėstytojų ir studentų judumo didinimas;

kokybės užtikrinimo standartų/sistemos įdiegimas;

programų ar institucijų vertinimas, kuris apimtų vidinį ir išorinį vertinimą,

įtraukiant studentus bei vertinimo rezultatų skelbimą.

Europinė organizacija Joint Quality Initiative, vadovaudamasi Bolonijos proceso

dokumentais, 2002 metais Dubline paskelbė normatyvinius dokumentus, kurie labai abstrakčiai

aprašo, kokias žinias ir gebėjimus turėtų turėti bakalauro studijas Europos aukštojo mokslo erdvėje

baigę studentai (1.2 lentelė).

1.2 lentelė. Būtinos žinios ir gebėjimai studentams, pretenduojantiems į bakalauro laipsnį Žinių ir supratimo demonstravimas Turi bazines žinias kuriant originalius sprendimus, kuriuose yra

tyrimo elementų

Žinių ir supratimo taikymas Turi savybes spręsti problemas neįprastose/netipinėse situacijose ir

platesnėje (multi-disciplinarinėje) aplinkoje

Problemų sprendimo paieška Turi demonstruoti sugebėjimą integruoti ir apjungti žinias

sprendžiant kompleksines problemas ir priimti sprendimus esant

nepilnai informacijai

Komunikaciniai gebėjimai Turi sugebėti argumentuotai ir aiškiai perteikti žinias bei savo

sprendimus tiek specialistams, tiek ne tos srities specialistams

Mokymosi mokytis gebėjimai Turi įgūdžių, kurie leidžia savarankiškai ir kryptingai mokytis

Atnaujinant studijų programą, kiekvieno dalyko studijų rezultatas buvo priskirtas

atitinkamai Dublino aprašo kategorijai. Tai leido formalizuoti reikalavimus ir nustatyti, kokios

7

sisteminės žinios ir įgūdžiai reikalingi studentams, kad jų įgyta kvalifikacija atitiktų bendros

Europos aukštojo mokslo erdvės reikalavimus. Pagrindiniai atnaujintos studijų programos

rezultatai pateikti 1.3 lentelėje.

1.3 lentelė. Studijų programų dermė su Dublino aprašais

Dalykai

Žinių ir

supratimo

demonstra

vimas

Žinių ir

supratimo

taikymas

Problemų

supratimo

paieška

Komunika

ciniai

gebėjimai

Mokymosi

mokytis

gebėjimai

Užsienio kalba x x x x

Teisė x x x x

Filosofija x x x x

Profesinis bendravimas x x

Matematika z x x

Fizika x x x x

Informacinės technologijos x x x x

Inžinerinė grafika x x x

Techniniai matavimai x x x

Kompiuterinė braižyba x x x x x

Mechanika x x x x x

Elektrotechnika ir elektronika x x x x

Inžinerinės ir eksploatacinės

medžiagos x x x x

Aplinkos ir žmonių sauga x x x x

Varikliai x x x x x

Automobilių elektriniai įrengimai x x x x x

Verslo ekonomika ir vadyba x x x x x

Automobilių sandara x x x x x

Automobilių techninė priežiūra

(TP) x x x x x

Įrangos projektavimas x x x x x

Automobilių remonto technologijos x x x x x

Automobilių teorija x x

Saugaus eismo sistemos x x x x x

Mokomoji praktika I x x x

Mokomoji praktika II x x x x

Automobilių serviso technologijų

praktika x x x x

Profesinės veiklos praktika x x x x

Baigiamoji praktika x x x x

Lengvųjų automobilių TP įmonės ir

jų technologinis projektavimas x x x x

Hibridinės technologijos x x x

8

Dalykai

Žinių ir

supratimo

demonstra

vimas

Žinių ir

supratimo

taikymas

Problemų

supratimo

paieška

Komunika

ciniai

gebėjimai

Mokymosi

mokytis

gebėjimai

Elektromobiliai x x x

Motociklai ir jų techninė priežiūra x x x x

Krovininių automobilių TP įmonės

ir jų technologinis projektavimas

(a1)

x x x x

Krovininių automobilių sandara ir

jų techninė priežiūra (a2) x x x x

Autobusų sandara ir jų techninė

priežiūra (a3) x x x x

Specialus transportas ir jų techninė

priežiūra (a4) x x x x

Baigiamasis projektas x x x x x

9

2. PROGRAMOS POREIKIO PAGRINDIMAS

Lietuvai ypač svarbi transporto sistemos raida: nuo to, kaip funkcionuoja transporto sistema,

priklauso viso ūkio sėkmė ir saugumas (transportas išlieka viena prioritetinių ūkio šakų ir

daugelyje pasaulio valstybių).

Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatyta, kad

šalies transporto sektoriaus plėtra vyks vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais interesais, kartu bus

atsižvelgiama į pagrindines Europos Sąjungos Bendrosios transporto politikos nuostatas. Siekis

perskirstyti transporto srautus ir paversti intermodaluma realybe – vienas iš pagrindinių ES

politikos gairių. Paskutiniųjų metų ES tendencijos rodo, kad viena iš pagrindinių intermodalinio

transporto plėtros priemonių – logistikos centrų, arba „krovinių kaimelių“, steigimas. Steigiant

juos, didėja transporto srautai, krovinių pervežimai, aptarnaujančio personalo steigimas.

Statistikos departamento duomenimis, pagal transportui būdingų paslaugų veiklą įmonių

skaičius išsaugo nuo 888 vnt. (2008m.) iki 965 vnt. (2009m.), kelių transporto priemonių skaičius

nuolat auga (2.3 pav.), krovinių pervežimai ir apyvarta taip pat išaugo (2.4 pav.) Todėl transporto

inžinerijos specialistų paklausa turi tendenciją augti. Tai priklausys nuo specialistų parengimo

kokybės, kurią gali laiduoti tinkamai realizuojama koleginių studijų programa, bei tampri sąsaja

su darbo rinka, vykdant nuoseklius tyrimų pokyčius darbo rinkos atžvilgiu.

Tiriant sausumo transporto inžinerijos krypties specialistų poreikį Lietuvoje ir Kauno

apskrityje taikyti šie darbo rinkos tyrimų duomenys:

darbo biržos statistiniai duomenys;

statistikos departamento duomenys;

žiniasklaidos duomenys;

darbdavių apklausos rezultatai.

Darbo biržos duomenų analizė. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų 2011 m. sausio 1 d.

buvo registruota bedarbiais Ignalinos (21,3 proc.) Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje (5,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų daugiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota Panevėžyje (15,4

proc.), mažiausiai - Kaune (12 proc.)

Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai 2011 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems

darbo asmenims, daugiausia (per 58 proc.) buvo paslaugų sektoriuje. Palyginti su 2010 metų

pirmuoju ketvirčiu laisvų darbo vietų dalis statyboje išaugo 2,5 proc. punkto, paslaugose – 1,1

proc. punkto. Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų pramonėje (2,7 proc. punkto) ir

žemės ūkyje (0,9 proc. punkto).

2.1 pav. 2010 metų darbo jėgos paklausa

Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis

prognozuojama, kad 2011 m. daugiausia darbo vietų siūloma variklinių transporto priemonių

inžinieriams. 2011 metų I ketvirčio darbo jėgos paklausa pateikta 2.2 pav.

10

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 9,4

tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

1,0 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų

darbininkų;

0,9 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

0,7 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių;

0,6 tūkst. suvirintojų;

0,5 tūkst. variklinių transporto priemonių

mechanikų ir derintojų;

0,5 tūkst. statybininkų, naudojančių tradicines

medžiagas;

0,4 tūkst. įrankininkų ir giminiškų profesijų

darbininkų;

0,4 tūkst. kepėjų ir konditerių;

0,4 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų;

0,4 tūkst. pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir

derintojų;

0,3 tūkst. miškininkystės ir medienos ruošos

darbininkų;

0,3 tūkst. mūrininkų;

0,3 tūkst. mėsininkų, žuvininkų ir giminiškų profesijų

darbininkų;

0,3 tūkst. betonuotojų, tinkuotojų ir giminiškų

profesijų darbininkų;

0,3 tūkst. vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų.

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams

8,7 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

0,8 tūkst. pardavimų vadybininkų;

0,5 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų 0,3 tūkst.

techninės įrangos pardavimo atstovų;

giminiškų profesijų specialistų;

0,3 tūkst. buhalterių;

0,3 tūkst. statistikos ir finansų tarnautojų;.

0,2 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų;

0,2 tūkst. sandėliavimo tarnautojų,

0,2 tūkst. apskaitos ir buhalterijos tarnautojų;

0,2 tūkst. statistikų.

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 4,9

tūkst. darbo vietų iš jų daugiausia:

2,6 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių

demonstruotojų;

1,0 tūkst. virėjų;

0,6 tūkst. padavėjų ir bufetininkų;

0,4 tūkst. apsaugos darbuotojų.

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 4,7 tūkst.

darbo vietų, iš jų daugiausia:

1,8 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų

vairuotojų;

1,0 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų;

0,4 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių

operatorių;

0,2 tūkst. operatorių pakuotojų.

2.2 pav. Siūlomos darbo vietos

Pagal Kauno teritorinės darbo biržos duomenis (darbo rinko prognozė 2011 m.) didžiausias

darbo vietų steigimas prognozuojamas:

pramonės sektoriuje:

baldų gamybos įmonėse;

tekstilės gaminių ir drabužių siuvimo įmonėse;

maisto produktų ir gėrimų įmonėse;

metalo gaminių gamybos įmonėse;

medienos bei medienos ir kamštienos gaminių įmonėse;

paslaugų sektoriuje:

didmeninės, mažmeninės prekybos įmonėse;

sausumos transporto ir kitose transportavimo veiklos įmonėse;

apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse;

variklinių transporto priemonių prekybos bei remonto įmonėse;

kitoje aptarnavimo veikloje.

Kauno teritorinės darbo biržos duomenis prognozuojama, kad didele paklausa įsidarbinti

2011m. turi transporto vadybininkai, transporto ir mechanikos inžinieriai (2.1 lentelė).

11

2.1 lentelė. Kauno teritorinės darbo biržos duomenys Didesnės Ribotos Mažos

Sp

ecia

list

ai

Vyriausieji buhalteriai ir

finansininkai

Programuotojai

Draudimo agentai

(vadybininkai)

Transporto vadybininkai

Šeimos gydytojai

Šildymo, vėdinimo ir oro

kondicionavimo inžinieriai

Logistikos specialistai

Nekilnojamojo turto agentai

Muitinės tarpininkai

Pardavimo vadybininkai

Buhalteriai ir apskaitininkai

Informacinių technologijų

specialistai

Maisto produktų ir gėrimų

technologai

Reklamos agentai (vadybininkai)

Bendrojo ugdymo mokytojai

Siuvimo technologai

Gydytojai odontologai

Medienos apdirbimo inžinieriai

Chemijos inžinieriai

Elektronikos inžinieriai

Transporto inžinieriai

Mechanikos inžinieriai

Elektros inžinieriai

Bendrosios praktikos vaistininkai

Bendrosios praktikos slaugytojai

Agronomai ir miškininkai

Žemėtvarkininkai

Veterinarijos gydytojai

Gyvulininkystės specialistai

Statybos inžinieriai

Pradinio ugdymo mokytojai

Socialiniai pedagogai

Darželio ir lopšelio auklėtojai

Kūno kultūros mokytojai

Sporto treneriai

Psichologai

Kineziterapeutai

Socialiniai darbuotojai

Ekonomistai

Teisininkai

Administratoriai

Turizmo vadybininkai

Darb

inin

kai

Automobilių elektrikai

Tarptautinio krovinių vežimo

transporto priemonės

vairuotojai

Ekskavatoriaus mašinistai

Gaterininkai

Medkirčiai

(motopjūklininkai)

Siuvėjai ir sukirpėjai

Metalo apdirbimo staklių

operatoriai

Programinio valdymo staklių

operatoriai

Šaltkalviai suvirintojai

Šaldymo ir oro

kondicionavimo įrangos

montuotojai

Duonos kepėjai

Konditeriai

Mėsininkai

Slaugytojų padėjėjai

Ortopedinės avalynės

gamintojai

Tekstilės pluošto karšėjai

Baldžiai

Betonuotojai

Pardavėjai barmenai

Virėjai

Pardavėjai

Sunkvežimio vairuotojai

Suvirintojai dujomis ir elektra

Automobilinio ir elektrinio

krautuvo vairuotojai

Automobilių remontininkai

Skardininkai

Elektrikai

Santechnikai

Medienos apdirbimo staklių

operatoriai

Sandėlininkai

Traktorininkai

Autobusų vairuotojai

Krano operatoriai

Mezgėjai

Apdailininkai

Dažytojai

Mūrininkai tinkuotojai

Plytelių klojėjai

Stogdengiai

Plataus profilio statybininkai

Staliai

Šaltkalviai (remontininkai)

Kirpėjai ir manikiūrininkai

Gėlių pardavėjai floristai

Apsaugos darbuotojai

Degalinės operatoriai

Kosmetikai

Audėjai

Statistikos departamento duomenų analizė. Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės duomenimis Kelių transporto priemonių skaičius auga 2.3 paveiksle.

Kaip matome iš pateikto paveikslo, transporto priemonių skaičius nuolat auga (2008 registruota 1

938 468 vnt., 2009 registruota 1 963 055 vnt.). Akivaizdu, kad automobilių techninio

eksploatavimo paslaugų specialistų poreikis turi tendencijų didėti.

12

2.3 pav. Kelių transporto priemonių skaičius, iš viso 1 963 055vnt.: lengvieji automobiliai-

1695286 vnt.; krovininiai automobiliai – 126519vnt.; puspriekabių vilkikai – 19806 vnt.;

puspriekabės – 21734 vnt.; priekabos – 20036 vnt.; motociklai – 36562 vnt.; specialūs

automobiliai – 14465 vnt.; autobusai – 13360 vnt.; mopedai – 14810vnt.; troleibusai – 477 vnt.

Europos Sąjungoje auganti prekyba bei ekonominė plėtra didina tarpvalstybinius

autotransporto srautus visoje Europoje. Tai, be abejonės, turi įtakos ir Lietuvos transporto tinklui.

Lietuvos geografinė padėtis palanki, nes ji yra “tiltas” tarp Vakarų Europos ir Rytų šalių. Per

praėjusius metus išaugo krovinių apyvarta ir vežimai tiek tarptautiniais pervežimais, tiek vidaus.

Iš 2.4 pav. matome, kad krovinių apyvarta, lyginant su 2009 m.sudaro apie 3.5 mln. tonkilometrių,

krovinių vežimas viršija 5 mln. tonų.

2.4 pav. Krovinių apyvarta ir vežimai

“Automobilių techninio ekpsploatavimo“ specialistų poreikio tyrimui spaudoje buvo

pasirinktas laikotarpis nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. Šiai statistikai atlikti

buvo pasirinkti laikraščiai: “Kauno diena”, “Lietuvos rytas” ir internetinius portalus: skelbiu.lt,

cvmarket.lt, cvonline.lt, www.karjeroscentras.lt ir kt. (2.5. pav., 2.6 pav.). Laikraštis “Kauno

diena” buvo pasirinktas todėl, kad jis labiau atspindi Kauno regiono poreikius, o “Lietuvos rytas”

– respublikos poreikius.

13

7

4

5

5

4

6

9

8

9

0 2 4 6 8 10

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Sausis

Vasaris

2.5 pav. Autotransporto specialistų su koleginiu išsilavinimu skelbimai laikraštyje “Kauno diena”

4

3

4

3

3

6

4

6

7

0 1 2 3 4 5 6 7

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Sausis

Vasaris

2.6 pav. Autotransporto specialistų su koleginiu išsilavinimu skelbimai laikraštyje “Lietuvos rytas”

Iš pateiktų grafikų matome, kad autotransporto specialistų poreikis Kauno mieste ir Kauno

apskrityje yra didesnis nei šių specialistų poreikis respublikos mastu. Tačiau manome, kad

darbdaviai daugiau skelbiasi vietinės reikšmės leidiniuose, todėl pateikti duomenys neatspindi

realios situacijos Lietuvoje. Kaip matome autotransporto specialistų paklausa – kintanti.

Specialistų paklausa didžiausia rudenio metu, kai KTK studentų įsidarbinimo galimybės didesnės.

Darbdavių apklausos rezultatų analizė.

Ttikslas: išsiaiškinti darbdavių nuomonę apie studijų programos šakas “Lengvųjų automobilių

techninė priežiūra” ir „Krovininių automobilių techninė priežiūra“.

Tyrimo uždaviniai:

Ištirti įmonių ekonominį statusą;

Nustatyti studijų programos šakų kryptingumą;

Įvertinti reikalingus gebėjimus būsimiesiems specialistams.

Tyrimo erdvė: Kauno, Marijampolės ir Utenos apskritys.

Tyrimo imtis: 20 įmonių.

Elektromechanikos fakultetas atliko darbdavių nuomonės tyrimą apie koleginių studijų

programą “Automobilių techninis eksploatavimas ”. Anketoje darbdaviai turėjo pagal svarbą

įvertinti kokias profesines kompetencijas ir bendruosius gebėjimus turėtų įgyti ir kokiomis

asmeninėmis savybėmis pasižymėti Lengvųjų automobilių techninės priežiūros ir krovininių

automobilių techninės priežiūros , baigęs kolegines studijas. Siekiant išsiaiškinti transporto

sektoriaus įmonių struktūrą ir jų ekonominio statuso aspektu buvo stengiamasi išryškinti:

Įmonės veiklą;

14

Darbuotojų skaičių įmonėje;

Specialistų poreikį.

Įmonės tyrimui buvo pasirinktos realizuojant KTK akademinę strategiją, kurioje vienas iš

tikslų yra “rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, tenkinančius regioninės darbo rinkos

poreikius”. Statistikos departamento duomenimis įmonių skaičius susijęs su transporto veikla

auga (iš viso pagal teisines formas registruota 2010 m. – 1000 vnt., 2011m. -1058 vnt.). Pagal tai

galima daryti išvada, jog transporto srities specialistų poreikis augs.

Iš grafiko matyti, kad daugelis įmonių užsiima įvairiapuse veikla (2.7 pav.). Net 69,6 %

apklaustų įmonių užsiima prekyba ir paslaugomis, 13 % - teikia tik paslaugas, likusių įmonių

veiklos sritys yra tokios: 4,3 % - prekyba, paslaugos ir kita; 4,3 % - gamyba, prekyba ir paslaugos;

4,3 % - prekyba ir paslaugos; 4,3 % - gamyba. Taigi matome, kad didesnė dalis įmonių teikia

įvairias autoserviso paslaugas, o pagal parengtą programą išsilavinimą įgyją specialistai gali dirbti

visose ankščiau paminėtose veiklos sferose (paslaugų, gamybos, prekybos).

4,3%4,3%4,3%4,3%13,0%

69,6%

Gamyba

Gamyba - Prekyba

Prekyba - Paslaugos - Kita

Gamyba - Prekyba -

Paslaugos

Paslaugos

Prekyba - Paslaugos

2.7 pav. Įmonių veiklos sferos grafikas

Pagal anketų duomenis matome, kad didesnė autoserviso įmonių dalis yra smulkios ir

vidutinės įmonės (2.8 pav.). Smulkiųjų ir vidutinių įmonių skaičius yra net 87 % likusią dalį

sudaro stambios įmonės. 60,9 % autoserviso įmonių darbuotojų skaičius yra nuo 1 iki 10, 26,1 % -

nuo 10 iki 50, 8,7 % -nuo 50 iki 100 ir tik 4,3 % visų įmonių darbuotojų skaičius viršija 100. Nors

vyrauja įmonės, kuriose darbuotojų skaičius yra nedidelis atitinkamai ir įsidarbinimo galimybė

mažesnė, tačiau iš apklausos rezultatų galima teigti kad specialybė yra reikalinga.

26,1%

60,9%

8,7%

4,3%

1…10

10…50

50…100

virš 100

2.8 pav. Specialistų poreikio grafikas

Nurodant specializacijų reikalingumą 62% įmonių pageidauja – Lengvųjų automobilių

techninė priežiūros inžinierių, 38 %- Krovininių automobilių techninės priežiūros inžinierių (2.2

lentelė).

2.2 lentelė. Studijų programos šakų poreikis

Šaka (specializacija) Įmonių skaičius (procentais nuo bendro

įmonių skaičiaus)

Lengvųjų automobilių techninė priežiūra 62

Krovininių automobilių techninė priežiūra 38

15

Kauno technikos kolegijos elektromechanikos fakultetas atliko 2010 m. baigusių kolegiją

gebėjimų tyrimą.

Darbdaviai labiausiai vertina specialistų gamybinės veiklos įgūdžius ir bendruosius

gebėjimus, atsakomybę, sugebėjimą dirbti savarankiškai, darbštumą, norą tobulėti. Visa tai

numatoma koleginių studijų rezultatuose, dalykų programų realizavimui numatytuose metoduose,

kur vyrauja aktyvaus mokymosi metodai ir akcentuojamas praktinių įgūdžių formavimas

(paskaitos, pratybos , konsultacijos, savarankiškas darbas).

2.3 lentelė. Formuojami gebėjimai, numatyti „Automobilių techninis eksploatavimas“ studijų

programoje

Gebėjimai Įmonių skaičius (procentais nuo bendro įmonių skaičiaus)

1 2 3 4 5

Teorinės žinios 0 1,0 21,4 40,12 37,48

Bendrieji gebėjimai 0 0 12,3 39,8 52,1

Gamybinės veiklos įgūdžiai 0 0 11,0 18,4 70,6

Profesionalumas 0 2,8 7,2 39,7 50,3

Komunikabilumas 0 4,5 4,8 51,2 39,5

Sugebėjimas dirbti savarankiškai 0 0 2,2 61,2 36,6

Atsakomybė 0 0 6,2 70,1 23,7

Bendravimo kultūra 0 1,2 1,7 80,1 50,2

IT naudojimas 0 2,4 1,2 46,2 50,2

Šie tyrimai leidžia teigti, kad koleginių studijų programa yra tikslingai nukreipta į darbo

rinkos poreikių tenkinimą. Tai rodo, kad kolegija pajėgi išugdyti kūrybingai mąstantį,

komunikabilų specialistą, turintį profesinės veiklos įgūdžių, sugebantį dirbti komandoje, galintį

savarankiškai spręsti, atsakingą už savo veiklos rezultatus, siekiantį tobulėti visą gyvenimą

profesinėje veikloje, o dėstytojai, sugeba realizuoti šios programos įgyvendinimą.

Atlikus darbo rinkos poreikio tyrimus, išsiaiškinus darbdavių požiūrį į būsimų specialistų

kvalifikacinius pokyčius ir įvertinus kolegijos galimybes galima konstatuoti, kad koleginių studijų

programos realizavimas yra perspektyvus, todėl, kad:

Specialistai įgis kokybiškai naujas kompetencijas, kurių struktūra apibrėžta šiandieniniais

darbo rinkos poreikiais;

Specialistai bus konkurentabilesni darbo rinkoje jau dirbančių ir buvusį išsilavinimą

turinčių specialistų atžvilgiu;

Lietuvos ūkio šakų plėtros kryptyse ir regioniniame plėtros plane numatomi strateginiai

tikslai leidžia manyti, kad planuojamų rengti inžinerinės krypties specialistų poreikis

perspektyvoje nemažės;

Universitetams rengiant specialistus pagal tripakopę sistemą, lieka neužpildyta buvusių

universitetinių profesinių studijų niša, todėl atsiranda galimybės ją užpildyti, rengiant

specialistus pagal kolegines studijų programas;

Kolegija yra pajėgi kokybiškai realizuoti koleginių studijų programą, nes: a) turi

sukaupusi didelę patirtį inžinerijos specialistų rengimo srityje; b) realizuojant studijų

programą didelę paramą praktinių įgūdžių formavimo srityje įsipareigoja teikti BOSCH

mokymo centras; c) kolegijoje sukomplektuotas tinkamas programos realizavimui

pedagoginis potencialas; d) materialinė techninė bazė ir intelektualūs ištekliai pilnai

tenkina studijų reikalavimus; c) bendradarbiavimo su KTU patirtis ir tolesnio

bendradarbiavimo susitarimai leidžia prognozuoti efektyvų studijų proceso realizavimą,

praturtinant jį mokslo taikomųjų tyrimų, aukštos metodinės kompetencijos ir materialiųjų

išteklių plėtros aspektais.

16

3. PROGRAMOS PASKIRTIS, POBŪDIS IR SANDARA

3.1. Studijų apibūdinimas

Studijų programos Automobilių techninis eksploatavimas pobūdis ir sandara atitinka

įteisintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Automobilių techninio

eksploatavimo inžinieriaus standartą2, Bendrąjį technologijos mokslų studijų srities reglamentą3,

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą 2010 m. balandžio 9 d. Nr. V- 501

Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų

aprašo patvirtinimo“.

Automobilių techninio eksploatavimo specialybės nuoseklios studijos trunka trejus metus,

ištęstinės studijos – ketverius metus. Kiekvienus studijų metus sudaro du semestrai, po 20

savaičių, kurie baigiasi egzaminų sesijomis. Studijų programos apimtis – 180 kreditų. Vienas

kreditas (25-28 val.). Studento darbo savaitė apima teorines, praktines, konsultacines ir

savarankiškas studijas. Studijų programą sudaro:

Bendrieji koleginių studijų dalykai 15 kreditų;

Studijų krypties dalykai 141 kreditai;

Dalykai skirti gilesnei specializacijai kryptyje 15 kreditų;

Laisvųjų dalykų apimtis 9 kreditai.

Bendrųjų koleginių studijų dalykų bloko tikslas – suteikti aukštojo išsilavinimo

reikalavimus atitinkančių bendrųjų humanitarinių mokslų žinių pagrindus, būtinus asmenybės

ugdymui bei specialybės dalykų įsisavinimui. Kad inžinieriai gerai suvoktų savo socialinę

atsakomybę ir geriau pažintų su sprendimų priėmimo procesu susijusius veiksnius.

Studijuodami studijų krypties dalykus, studentai įgis fundamentalių žinių matematikos,

fizikos, informacinių technologijų; specialybės žinių: mechanikos, inžinerinių ir eksploatacinių

medžiagų, elektrotechnikos ir elektronikos, variklių, automobilių sandaros, automobilių techninės

priežiūros, automobilių remonto technologijų, verslo ekonomikos ir vadybos ir kt. žinių išugdyti

būsimo autotransporto vadovo gebėjimus planuoti ir organizuoti veiklą, priimti savarankiškus

sprendimus.

Studijų programoje numatytos 2 specializacijos (šakos):

lengvųjų automobilių techninė priežiūra;

krovininių automobilių techninė priežiūra.

Jos paremtos darbo rinkos poreikių tyrimais. Tai įgalins studentų pasirinkimo laisvę ir jų

profesinę saviraišką bei savirealizaciją papildomose įmonės veiklos srityse. Kiekvienai

specializacijai skirta po 15 kreditų.

Kiekvieno dalyko studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę išklausyti

teorines paskaitas, atlikti praktinius darbus, konsultuotis su dėstytojais ir studijuoti savarankiškai.

Teorinių užsiėmimų (paskaitų) metu taikomi šiuolaikiniai mokymo(si) metodai.

Praktikumai organizuojami kaip pratybos, seminarai, diskusijos, ekskursijos, kursiniai ir

laboratoriniai darbai.

Savarankiškos studijos – tai dėstytojo vadovaujama ir konsultuojama savarankiška studento

veikla, kurios metu jis plečia bazines teorines žinias, mokosi savarankiškai jas taikyti, rengiant

kursinius darbus, atliekant laboratorines užduotis bei rengiantis baigiamojo darbo projektavimui.

Mokomosios praktikos atliekamos kolegijos praktinio mokymo bazėje ir pagal sutartis –

kitų institucijų praktinėse bazėse. Studentai aprūpinami reikalingomis medžiagomis, įrankiais ir

instrumentais. Mokomosioms praktikoms vadovauja gamybinę praktiką turintys dėstytojai.

Profesinės veiklos praktikų tikslas – praktinių įgūdžių formavimas. Studijų programoje

numatytos 30 kreditų apimties mokomosios ir gamybinės praktikos. Jos padės įsisavinti ir

2 Automobilių techninio eksploatavimo inžinieriaus standartas (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei

socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodžio mėn. 31 d. įsakymu Nr. ISAK- 2093/11 301). 3 Technologijos mokslų studijų srities reglamentas (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2005

m. Balandžio 29 d. Nr. ISAK-734).

17

įprasminti teorines žinias ir suformuos pirminius praktinius įgūdžius, būtinus gamybinei veiklai.

Didelis dėmesys programoje skiriamas gamybinėms praktikoms, kurias studentai privalo atlikti

įvairiose autoserviso įmonėse, nes turi būti sąlytis su būsimos profesinės veiklos objektais, įgytų

teorinių žinių įprasminimas, praktinių, profesinių įgūdžių formavimas.

Baigiamoji praktika atliekama autotransporto įmonėse pagal sutartis su įmonėmis. Šiai

praktikai vadovauja autotransporto įmonės atstovas. Praktikos eigą kontroliuoja ir konsultuoja

vadovas iš kolegijos.

Fiziškai tvirtos ir sveikos asmenybės ugdymui numatomas papildomo kūno kultūros

dalykas.

Studijos baigiamos baigiamuoju projektu.

3.2. Studijų planai

Programos Automobilių techninio eksploatavimo nuolatinių studijų planas pateiktas 3.1

lentelėje, ištęstinių – 3.2 lentelėje.

18

4. PERSONALAS

Automatizuotos medžiagų apdirbimo technologijos studijų programos žinioms ir įgūdžiams

formuoti 22,83% pedagoginio krūvio yra skiriama paskaitoms, 29,83% pedagoginio krūvio

skiriama praktiniams darbams atlikti, 5,63% skiriama konsultacijoms ir apie 41,71% dėstytojų

pedagoginio krūvio tenka kitam neauditoriniam darbui. Didžiausias krūvis tenka lektoriams ir

asistentams (72,3% viso pedagoginio krūvio), o 27,7 % – docentams.

Pagrindinė studijų programoje dirbančių dėstytojų komplektavimo problema yra ta, kad 4

dėstytojai dirbtų antraeilėse pareigose, kurių pagrindinė darbovietė yra KTU, jie yra patyrę

pedagogai, tačiau ne praktikai. Kita vertus, tai galima vertinti kaip teigiamą reiškinį – šie

dėstytojai turi aukštą mokslinę kvalifikaciją, įgiję daktaro laipsnius, nuolat besimokantys,

gebantys atlikti įmonėms naudingus darbus, demonstruojantys studentams atsakomybės

prisiėmimą, gebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje ir motyvaciją veikti praktinėse situacijose,

gerai išmanantys aukštųjų studijų reikalavimus. Didelis pranašumas yra tai, jog studijų krypties

dalykus dėstys 34,5 % daktarų.

Studijų programa realizuotų 30 atestuoti dėstytojai (4.1 lentelė): docento pareigas užima 6

dėstytojai, lektoriaus – 21 dėstytojų ir asistento – 3 dėstytojai. Studijų programoje dirbtų 10

daktaro mokslinį laipsnį turintys dėstytojai, 14 magistro mokslinį laipsnį turintys dėstytojai. Iš jų

25 – pagrindinėse pareigose ir 5 – nepagrindinėse pareigose. Turintys 3 metų praktinio darbo

patirtį ir dėstantys studijų krypties bloko bei specializacijos (šakos) dalykus sudaro 48,3%

dėstytojų.

4.1 lentelė. Numatomų dėstytojų sąrašas

Vardas, pavardė

Kvalifikacinis ar

mokslo laipsnis,

pareigos

Numatomas dėstyti

dalykas (modulis)

Mokslinės veiklos

kryptis

Profesinės veiklos

(praktinio darbo)

patirtis metais

Vitas Lendraitis Docentas,

daktaras

Automobilių remonto

technologijos,

Baigiamoji praktika

09T210, Mechaninė

inžinerija, hidraulika,

vakuuminė

technologija, virpesiai

ir akustikos

Inžinerija

03T200 transporto

technologijos

09T150 medžiagų

technologija

-

Vytenis Naginevičius Docentas,

daktaras

Elektromobiliai,

Automobilių serviso

technologijų praktika,

Profesinės veiklos

praktika

T210, Mechaninė

inžinerija, hidraulika,

vakuuminė


ir akustikos inžinerija,

09T Mechanikos

inžinerija,

mikromechnanika

6

Ramutis Palevičius Docentas,

daktaras

Informacinės

technologijos

07T120 Sistemų

inžinerija,

kompiuterių

technologija, 09T210

Mechaninė inžinerija,

hidraulika, vakuuminė


ir akustikos inžinerija

13

Marius Saunoris Docentas,

daktaras

Elektrotechnika ir

elektronika

Prietaisų technologija,

elektronika, virpesiai

ir akustikos inžinerija

1

Esmeralda Štyps Docentė, daktarė Taikomųjų tyrimų

metodologija

Biomedicinos mokslai

(B000), Biofizika

(02B), Biomechanika

(B115)

-

19

Vardas, pavardė

Kvalifikacinis ar

mokslo laipsnis,

pareigos

Numatomas dėstyti

dalykas (modulis)

Mokslinės veiklos

kryptis

Profesinės veiklos

(praktinio darbo)

patirtis metais

Mykolas Žmuida Docentas,

daktaras

Inžinerinė grafika,

Kompiuterinė braižyba

09T210 mechaninė

inžinerija, virpesiai ir

akustikos inžinerija

-

Darius Juodvalkis Lektorius,

daktaras

Automobilių sandara ir

teorija, Hibridinės

technologijos,

Autobusų sandara ir jų

techninė priežiūra,

Specialus transportas ir

jų techninė priežiūra

T003 transporto

inžinerija, T280 kelių

transporto

technologija

-

Alius Noreika Lektorius,

daktaras

Automobilių

elektriniai įrengimai

01T170 Elektronika -

Povilas Šaulys Lektorius,

daktaras

Mechanika Mechanikos inžinerija

09T

5

Jolita Bučelienė Lektorė Matematika 01P130 Funkcijos,

diferencialinės lygtys

-

Andrius Dargužis Lektorius Inžinerinės ir

eksploatacinės

medžiagos

03T transporto


transporto

technologija

-

Eleonora Dainytė Lektorius Įrangos projektavimas T009 Mechanikos

inžinerija, T 210

mechaninė inžinerija

11

Arturas Gavėnas Lektorius Fizika Fizika 02P002 -

Romualdas Gedvilas Asistentas Mokomoji praktika I 10

Arūnas Gudynas Asistentas Mokomoji praktika II -

Jūratė Jasukaitienė Lektorė Kompiuterinė braižyba 04T270 kompiuterinė

braižyba, erdvinis

modeliavimas,

konstravimas

-

Erlandas Lazauskas Lektorius Varikliai 03T transporto

inžinerija

10

Egidijus Pranckus Lektorius Saugaus eismo

sistemos, Motociklai ir


(TP), Lengvųjų

automobilių TP

įmonės ir jų

technologinis

projektavimas,

Krovininių

automobilių TP

įmonės ir jų

technologinis

projektavimas,

03T transporto


transporto

technologija

-

Dovilė Martišienė Lektorė Inžinerinė grafika 90T150 medžiagų

technologija,

90T450 metalų

technologija,

metalurgija ir metalų

gaminiai

7

Sandra Rekštienė Lektorė Verslo ekonomika ir

vadyba

S 180 Ekonomika,

ekonomikos teorija,

ekonomikos sistemos

7

Valdas Speičys Lektorius Techniniai matavimai 09T210 mechaninė

inžinerija

10

Juozas Vizgaitis Lektorius Aplinkos ir žmonių

sauga, Krovininių

automobilių sandara ir

3

20

Vardas, pavardė

Kvalifikacinis ar

mokslo laipsnis,

pareigos

Numatomas dėstyti

dalykas (modulis)

Mokslinės veiklos

kryptis

Profesinės veiklos

(praktinio darbo)

patirtis metais


Bendrųjų koleginių studijų dalykų dėstytojai

Aldona Baltrušienė Lektorė Profesinis

bendravimas

04 H Filologija, -

Kristina Bielskienė Lektorė Užsienio kalba 04 H Filologija, H

520 Germanų

filologija

-

Raimonda Birštonienė Lektorė Profesinis

bendravimas

04 H Filologija, -

Dalia Karčiauskienė Lektorė Filosofija 01 Filosofija -

Regina Pocienė Lektorė Užsienio kalba 04 H Filologija, H

520 Prancūzų

filologija

Vida Rainienė Lektorė Teisė 01 S Teisė 3

Judita Štreimikienė Lektorė Užsienio kalba 04 H Filologija, H

520 Anglų filologija

-

Naujoms pareigoms katedroje užimti yra skelbiami vieši konkursai įstatymo numatyta

tvarka, reglamentuota Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2004 03 29 d. įsakymu Nr. V1-88.

Priėmimo procedūra – viešas konkursas, kurio tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2001 07 11

d. nutarimas Nr. 899. Nuo 2006 m. sausio 1 d. naujoms pareigoms užimti yra skelbiami vieši

konkursai įstatymo numatyta tvarka, kuri išdėstyta Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2010

02 25 d. įsakymu Nr. V1-65 nauja redakcija. Priėmimo procedūra – viešas konkursas, kurio tvarką

reglamentuoja LR Vyriausybės 2005 08 18 d. nutarimas Nr. 906 (2001 07 11 Nr.899).

Kviestiniai dėstytojai dėsto kai kuriuos studijų krypties dalykus, tačiau didžiausias krūvis

studijų programoje tenka saviesiems dėstytojams, dėstantiems tiek bendrus studijų dalykus,

studijų krypties dalykus, o taip pat ir studijos programos šakų dalykus.

Reikalavimai naujiems personalo nariams yra apibrėžti Kauno technikos kolegijos dėstytojų

atestacijos ir konkursų pareigoms eiti nuostatuose4. Personalo narių tobulėjimui yra numatyta

nuosekli tvarka, pagal kurią dėstytojas gali pretenduoti į užimamas pareigas – nuo asistento iki

docento.

4 Kauno technikos kolegijos dėstytojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti nuostatai, patvirtinti Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2010-02-

25 Nr.V1-65

21

5. METODINIS IR MATERIALUS PROGRAMOS APRŪPINIMAS

Studijų programų realizavimo reikmėms veikia biblioteka ir skaitykla. Jomis naudojasi

dieninio, išlyginamųjų studijų studentai, taip pat dėstytojai ir darbuotojai. Skaitykloje yra 32

darbo vietos ir 11 kompiuterizuotų. Kompiuterizuotų darbo vietų skaičius kasmet auga.

Biblioteka įsigyja ne daugiau kaip po 5-10 vieno pavadinimo egzempliorius, nes

stengiamasi nupirkti kuo daugiau pavadinimų leidinių, toks kiekis netenkina studentų poreikių,

todėl skaitykloje pastatytas kopijavimo aparatas padeda spręsti šią problemą. Išimtys daromos tik

vadovėlių, atitinkančių studijų dalykus įsigijimui.

Kadangi naujų leidinių ne visiems pakanka, jais visada galima naudotis skaitykloje.

Atsižvelgiant į studentų pageidavimus iš skaityklos knygos išduodamos tik terminuotam

laikotarpiui: parai ar savaitgaliui. Skaityklos leidinių fondas atviras vartotojams, čia jie gali rasti

naujausią literatūrą, atitinkančią studijų programas, informacinius leidinius (enciklopedijas,

žodynus, žinynus), periodiką.

Studijų programai „Automobilių techninis eksploatavimas“ literatūros bibliotekoje ir

skaitykloje yra pakankamai. Sukaupta jau ankščiau visa pagrindinė literatūra, nurodytą studijų

dalykuose.

Kauno technikos kolegija bendradarbiauja su Kauno apskrities viešąja biblioteka. Yra

sudaryta tarpbibliotekinio abonemento sutartis. Sutartis leidžia gauti vienetinius, retus ar išleistus

mažais tiražais leidinius, atsisiųsdinti dokumentų fragmentų kopijas. Tai teigiamai veikia rengiant

naujas, tobulinant esamas studijų programas. Sutartis užtikrina dėstytojų ir studentų teisę į

reikalingos literatūros prieinamumą, išteklių kiekį, lūkesčius rasti reikiamą informaciją,

aktualumą. Kolegijos studentai gali naudotis Kauno technologijos universiteto centrinės

bibliotekos bei fakultetų bibliotekų paslaugomis. Kolegijos dėstytojai glaudžiai bendradarbiauja

su KTU giminingomis pagal specialybes katedromis ir naudojasi fakultetų bei katedrų sukaupta

moksline-technine literatūra.

Per pastaruosius metus padidėjusios lėšos laboratorinei ir auditorinei įrangai įsigyti leido

sukurti edukacinę aplinką, kuri užtikrintų kokybiškesnį studentų savarankiško darbo organizavimą

taikant IT. Sukūrus internetinį puslapį http://rapolas.ktk.lt/ studentams atsivėrė geresnės

galimybės gauti naujausią mokymosi medžiagą, jie tai gali padaryti patogiausiu būdu (skaitykloje

ar namuose) ir patogiausiu laiku. Studentams teikiama parama tiesiogiai siejasi su mokymo,

mokymosi ypač savarankiško studentų darbo organizavimo procesu.

Studijų programos vykdymui pirmais metais bus naudojama 10 auditorijų po 30 vietų, 2

auditorijos po 70 vietų srautinėms paskaitoms. Taip pat užsiėmimai vyks penkiose laboratorijose,

kuriose formuojami praktinio darbo įgūdžiai (5.1 lentelė).

Katedra aprūpinta multimedia, audio aparatūra, video kamera. Esantį poreikiui galima

pasinaudoti mobiliu daugialypiu terpės projektoriumi. Dėl racionalaus auditorijų paskirstymo

studijų proceso vykdymui būtinos techninės įrangos panaudojimas yra optimalus.

Kolegijoje laboratorijų vietiniai tinklai yra sujungti į vieną globalinį kolegijos tinklą, kuris

turi išėjimą į Internetą per atskirą serverį - ugniasienę. Šiuo kompiuteriu yra užtikrinamas ne tik

saugus ryšys su Internetu, bet ir interneto prieigos valdymas atskiroms kompiuterių darbo vietoms

bei atliekamas visų į Internetą išeinančių duomenų auditavimas. Kompiuterių programinė įranga

bei daugiavartotojiška aplinka yra valdoma, audituojama ir atnaujinama centralizuotai per atskirą

serverį naudojant „Active Directory“ ir „Windows Software Update Server“ technologijas. Toks

technologinis sprendimas leidžia kolektyviai naudoti kompiuterių tarnybinių stočių bei prieigų

prie interneto ir elektroninio pašto resursus ir juos taupiau panaudoti. Taip pat yra galimybės

studentams ir dėstytojams prisijunkti prie spartaus bevielio interneto.

http://rapolas.ktk.lt/

22

5.1 lentelė. Materialiosios bazės kitimas

Mokslo

metai

Numatomas

aukštosios

mokyklos

studentų

skaičius n/I*

Auditorijų

/laboratorijų

skaičius

Vietų

skaičius

auditorijose

Studentams

skirtų

kompiuterių

skaičius

Vietų skaičius

bibliotekos skaityklose

Bendras Susietų su

internetu

2010/11 60/30 15/7 30 30 43 18

2011/12 90/60 15/7 30 30 45 20

2012/13 90/60 15/7 30 30 43 18

2013/14 90/90 15/7 30 30 45 20

* n- nuolatinės studijos; I- ištęstinės studijos

Materialinė techninė bazė. Kolegija parengusi materialinių išteklių plėtros planą, tikslu

plečiant jau turimą materialinę bazę naujomis metodinėmis, techninėmis priemonėmis ir

pažangiomis mokymo technologijomis, užtikrinti kokybišką koleginių studijų programų

realizavimą.

Kiekybine prasme kabinetai (auditorijos) mokykloje tenkina koleginių studijų programų

aprūpinimą. Kolegijoje įrengtos fizikos, informacinių technologijų, automatizuoto projektavimo,

mechanikos, elektrotechnikos, elektronikos, matavimų, metalų technologijos, darbų saugos ir

ekologijos, variklių agregatų laboratorija, variklių bandymo laboratorijos, BOSCH mokymo

centras įgalina tinkamai organizuoti studentų praktinių įgūdžių formavimą. Kolegijoje įrengtos

dirbtuvės, kuriose organizuojamos technologinės praktikos. Sutartys, kurias kolegija yra

pasirašiusi su socialiniais partneriais, įgalina kokybišką praktinių įgūdžių formavimą. Tačiau

įvertinant programos realizavimo kokybę, kolegija nuolat plečia ir modernizuoja materialinę

techninę bazę. Lėšų, reikalingų bazės plėtrai, poreikis yra suderintas su kolegijos dalininkais ir

rėmėjais (5.2 lentelė).

5.2 lentelė. Intelektualios ir techninės bazės plėtra

Studijų programos pavadinimas

Turto įsigijimo metai

2012 m.

(vertė Lt.)

2013 m.

(vertė Lt.)

2014 m

(vertė Lt.)

2015 m.

(vertė Lt.)

2016 m.

(vertė Lt.)

Automobilių techninis

eksploatavimas 20000 50000 60000 80000 80000

Penkeriems metams planuojamam turtui įsigyti reikės 290000 Lt. Programos realizavimui

rėmėjų skirtos lėšos sudaro apie 25000 Lt. Kitos lėšos taip pat numatomos gauti iš asociacijų,

bendrovių ir tarptautinių projektų. Svarbus aspektas studijų proceso realizavimo metu yra

ilgalaikis bendradarbiavimas su KTU (bendradarbiavimo sutartis) - tai ypač svarbu, realizuojant

studijų programą. Studijų programa atnaujinta glaudžiai bendradarbiaujant su KTU mokslininkais

ir socialiniais partneriais - studijų programos rengimo komiteto nariais. Studijų programos

realizavimo procese panaudojamas pedagoginis potencialas bei abiejų mokyklų studijų bazė:

laboratorijos, bibliotekos, kompiuterių programinė įranga, duomenų bazės (žr. 5.3 lentelė). 5.3

Lentelėje pateikiame sąrašas specialiųjų laboratorijų, kurios bus naudojamos studijų programos

realizavimui.

23

5.3 lentelė. Svarbiausia laboratorinė įranga

Eil.

Nr.

Studijų

kryptis

Studijų

programos

pavadinimas

Studijų dalykas Laboratorijos

pavadinimas

Laboratorijoje

esančių darbo

vietų skaičius

Svarbiausia laboratorinė įranga

1. Sausumos

transporto

inžinerija

Automobilių

techninis

eksploatavimas

Fizika Fizikos

laboratorija

16 Pilnai tenkina reikalavimus, įrengta 8 laboratoriniai stendai

2. Informacinės

technologijos

Informacinių

technologijų

kabinetas

15 kompiuterių,

du pogrupiai po

15 stud.

Naudojama programinė įranga: „MS Windows Xp Professional“ ir „MS

Windows 2000 Terminal server” operacinės sistemos, „MS Office 2003“

paketai, antivirusinė sistema „Symantec Antivirus Corporate Edition 9“,

matematinė programa Matlab.

3. Inžinerinė ir

kompiuterinė grafika

Automatizuoto

projektavimo

kabinetas

15 kompiuterių,

du pogrupiai po

15 stud.

Naudojama programinė įranga: „MS Windows Xp Professional“

operacinė sistema, „MS Office 2003“, AutoCAD, „Autodesk

Architectural Desktop ” ir SolidWorks paketai.

4. 15 kompiuterių,

du pogrupiai po

15 stud.

Naudojama programinė įranga: „MS Windows Xp Professional“

operacinė sistema, „MS Office 2003“, „Autodesk Architectural Desktop ”

ir SolidWorks paketai.

5. Mechanika

Mechanikos

laboratorija

16 Universalios bandymų mašina

Cilindrinių pavarų surinkimo stendai

Sliekinių pavarų surinkimo stendai

6. Elektrotechnika ir

elektronika

Elektrotechnikos

laboratorija,

elektronikos

laboratorija

16 12 stalų-stendų. Multimetrai, Miliampermetras PMS 302, Prietaisas E7-

8, Generatoriai, Prietaisas C4317, Oscilografai, Prietaisas C1-94, Tiltelis

E7-4, Varžynas, Prietaisas C6-1A, Voltmetras B7-26, Prietaisas C6-7,

Prietaisas C6-5, Maršrutizatorius, Stendas OABT, Milivoltmetrai, Audio

analizatorius T-100, Kineskopų analizatorius 467, Galios matuoklis MU

1179, Autotransformatorius MA 4803, Maitinimo šaltiniai, Dažnimatis

METEOR 600, Signalų matuoklis SV41, Audio testeris 192A,

Universalus skaitiklis 9905, Audiogeneratorius LAG 125, TV spalvinių

signalų analizatorius TV2130, Televizinių signalų generatorius PM 5519.

7. Inžinerinės ir

eksploatacinės

medžiagos

Metalų

technologijos

laboratorija,

Eksploatacinių

medžiagų

laboratorija

16 Laboratoriniai laikikliai ir stovai; svarstyklės; viryklės; stikliniai

piltuvėliai; aerometras 770-830; aerometrai 890-950; matavimo kolbos

100 ml; matavimo cilindrai 250 ml; aukštos stiklinės 800 ml; graduotas

butelis 2 l; graduoti buteliai 500 ml; termometrai 0-150; kūginės kolbos

205 ml; guminės kriaušės.

Metalografinis mikroskopas METAM PB – 21 (2 vnt.)

Kietumo matavimo presas

8. Aplinkos ir žmonių

sauga

Darbų saugos

kabinetas

24 Triukšmomačiai, Liuksmetrai, Apsaugos priemonės

24

Eil.

Nr.

Studijų

kryptis

Studijų

programos

pavadinimas

Studijų dalykas Laboratorijos

pavadinimas

Laboratorijoje

esančių darbo

vietų skaičius

Svarbiausia laboratorinė įranga

9. Automobilių

sandara, Varikliai,

Automobilių teorija

Variklių

bandymo

laboratorija,

Variklių

agregatų

laboratorija,

Bosch mokymo

centras

16 Keltuvai; Veikiantis„SCANIA“variklis D; Veikiantis „OPEL

VECTRA“variklis; Moto testeris 151; Pjezo purkštuvų adapterių

rinkinys; Stabdžių skysčio patikros įrenginys; Slėgio matavimo įrenginys

Jetronic set; Ratų balansuokis WBE 4225; Ratų montuokis TCE 4425;

Dujų analizatorius BEA370; Dyzelinių purkštukų patikros stendas

EPS200;

10. Automobilių

elektriniai įrengimai

Elektrinių

įrenginių

laboratorija,

Bosch mokymo

centras

16 Baterijų testeris BAT121; Baterijų kroviklis BAD430; Srovės matavimo

replės 30A; Starterių –generatorių stendas BANCOPROVA B;

Mikroprocesorinis uždegimo sistemos stendas; Akumuliatoriaus ir

generatoriaus sąveikos tyrimo stendas; Uždegimo sistemų veikimo

demonstravimo komplektas;Automobilinės signalizacijos demonstracinis

stendas;Automatinės automobilių stiklų valytuvų valdymo sistemos

stendas; Paskirstytojų tikrinimo stendas;

11. Varikliai,

Automobilių

sandara,

Automobilių

techninė priežiūra,

Automobilių

remonto

technologijos,

Elektromobiliai,

Hibridinės

technologijos

Bosch mokymo

centras

16 BOSCH ESI tronic diagnostinė programa; Sisteminis testeris Bosch

KTS670 – 6 vnt.; Benzino sistemų komponentų rinkinys;Universalių

kabelių rinkinys; Automobilių sistemų analizatorius Bosch FSA -2 vnt;

Srovės matavimo replės 30A; Stabdžių skysčio patikros įrenginys;

Dyzelinių purkštukų patikros stendas EPS200; Dyzelinių sistemų

testavimo įrenginys Diesel Set 1; Dūmamatis RTM430; Dyzelinių

komponentų rinkinys; Adapterių rinkiniai; Sūkių matuoklis BDM 350;

Testavimo antgalių rinkinys.

Įpurškimo sistemų D-jetronic; KE-jetronic, GDi, TDi; diagnostiniai

stendai.

25

6. STUDIJŲ EIGA

6.1. Reikalavimai stojantiesiems

Studentų priėmimas numatomas į nuolatines ir ištęstines studijas. Į nuolatines studijas

kiekvienais metais priimama 60 studentų, ištęstines -30 studentų. Priimama konkurso tvarka.

Pirmenybė teikiama pageidavusiam studijuoti pirmu prioritetu, užimančiam aukštesnę vietą

konkursinėje eilėje. Į šią studijų programą priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą.

Priimama konkurso keliu, pirmenybę teikiant aukštesnę vietą konkursinėje eilėje

užimančiam stojančiajam. Aukštesnę vietą konkursinėje eilėje lemia surinktų konkursinių balų

skaičius.

Galutinis balas (GB) apskaičiuojamas susumavus pažymių ir svertinių koeficientų

sandaugas bei pridėjus papildomus balus, t. y.:

3

1

3

1i jjjii PBKMKEGB

Ei – i-tojo brandos egzamino perskaičiuotas pažymys;

Ki – i –tojo brandos egzamino svertinis koeficientas;

Mj – j-tojo mokomojo dalyko perskaičiuotas metinis pažymys;

Kj – j-tojo mokomojo dalyko svertinis koeficientas;

PB – papildomi balai.

Konkursinio balo sandara pateikta 6.1 lentelėje

6.1 lentelė. Konkursinio balo sandara

Brandos egzaminai Egzaminų pažymių

svertiniai koeficientai Mokomieji dalykai

Mokomųjų dalykų

metinių pažymių

svertiniai koeficientai

Matematika

Fizika

Lietuvių kalba

0,4

0,2

0,1

Matematika

Fizika

Užsienio k.

0,1

0,1

0,1

Skaičiuojant konkursinį balą, atleistiems nuo brandos egzaminų, kai brandos atestato priede

yra įrašas „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoje brandos egzaminų pažymių imami

įskaitinių dalykų metiniai pažymiai. Jei stojantysis neturi numatyto metinio įvertinimo, laikoma,

kad to dalyko metinis pažymys yra „nulis“, konkurse dalyvauti jam leidžiama.

Pagal Kauno technikos kolegijos individualiųjų studijų tvarką5 studijuoti pagal individualią

studijų programą gali asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimas į

individualias studijas įforminamas kolegijos direktoriaus įsakymu. Siekiant nustatyti stojančiojo

kompetencijas, numatyta pateiktų dokumentų ekspertizė: analizuojami jo akademiniai rezultatai,

jų atitikimas arba stygius programų atžvilgiu..

Studentas gali pasirinkti kitą studijų programą, pereiti iš vienos mokymo formos į kitą arba

būti priimtas mokytis atėjus iš kitos aukštosios mokyklos, įskaitant jam turimus studijų

rezultatus6.

5 Individualiųjų studijų tvarka patvirtinta Kauno technikos kolegijos direktoriaus 2003m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.

V1-16. 6 Vadovaujantis LR švietimo ir mokslo ministerijos dokumentu “Dėl studijų rezultatų įskaitymo tvarkos”, Kauno

technikos kolegijos direktoriaus 2004 lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V1-60a

26

6.2. Studentų konsultavimas studijų klausimais tvarka

Kolegijoje veikia nuosekli paramos studentams sistema. Parengtas Studijų įvado dalykas,

kuris padeda pirmo kurso studentams geriau susipažinti su kolegijos veiklą reglamentuojančiais

dokumentais ir studijų tvarka. Suteikiama pagalba organizuojant studentų atstovybės veiklą.

organizuojant konferencijas ir konkursus . Vyksta konsultacijos baigiamojo projekto rengimo ir

dalyvavimo projektuose klausimais ( paruoštos rekomendacijos ir metodikos). Organizuojamos

diskusijos virtualioje erdvėje - tai galimybė klausti ir diskutuoti studijų ir kitais rūpimais

klausimais www.ktk.lt.

Visos studentų grupės turi kuratorius, kurie visada pasirengę teikti pagalbą studentams.

KTK intranete (http://katedra.ktk.lt/parama/?link=Naudingi_patarimai.htm&id=6) paruoštas

puslapis parama studentui, kuriame :

Atmintinė, kur studentams skelbiamos tvarkos: Aukštojo mokslo įstatymas, KTK studijų

reglamentas, sesijos akademinių rezultatų fiksavimo, registravimo ir apskaitos tvarka,

stipendijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, paskolų skyrimo tvarka;

Naudingi patarimai: informaciniai portalai, siūlantys greitą ir efektyvią darbo paiešką,

informacija apie Europass CV.

Dėstytojams pradėjus aktyviai ruošti medžiaga el. laikmenose, buvo sukurtas Internetinis

puslapis http://rapolas.ktk.lt. Sukūrus internetinį puslapį studentams atsivėrė geresnės galimybės

gauti naujausią mokymosi medžiagą, jie tai gali padaryti patogiausiu būdu (skaitykloje ar

namuose) ir bet kuriuo metu. Studentams teikiama parama tiesiogiai siejasi su mokymo,

mokymosi ypač savarankiško studentų darbo organizavimo procesu.

Su studijų programos tikslais ir uždaviniais studentai yra supažindinami kiekvienų mokslo

metų pradžioje ir kiekvieno semestro pradžioje. Tuo siekiama, kad studentai suvoktų studijų

programos tikslus ir uždavinius, siekdami įgyti reikiamus studijų rezultatus, aptartų būsimos

karjeros galimybes ir būtų motyvuojami studijoms. Pradedant dėstyti kiekvieną naują dalyką

(modulį), pastarojo tikslai ir uždaviniai yra aptariami su studentais, kartu apjungiant ir studijų

programos tikslus. Mechatronikos katedroje analizuojama ir kartu su studentais aptariama

automobilių techninio eksploatavimo studijų specifika kolegijoje, išskiriant stipriąsias studijų

programos puses bei trūkumus.

27

7. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

Kolegijoje yra atliekamas dalinis ir išsamus studijų programos kokybės vertinimas. Dalinis

studijų programos įgyvendinimo kokybės vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais dėstytojų

kasmetinio veiklos vertinimo metu, kuris vykdomas vadovaujantis LST EN ISO 9001:2000

standarto PR 6.2-01 „Personalo valdymas”, PR 7.5-01 “Studijų valdymas“ procedūromis.

Procedūrose numatyta kasmetinio dėstytojų veiklos vertinimo tvarka7. Šios veiklos vertinimo

metu įvertinama dėstytojų metodinė veikla pagal šiuos kriterijus: dalyvavimas tobulinant ir

rengiant studijų programas, metodinis darbas, kvalifikacijos tobulinimas, dalyvavimas

mokslinėje-tiriamojoje, tarptautinėje ir projektinėje veikloje. Kiekvienam kriterijui įvertinti yra

nustatyti konkretūs rodikliai. Dėstytojų metinė veikla svarstoma katedros posėdyje, po to ją

įvertina katedros vedėjas. Katedros sprendimą tvirtina fakulteto taryba, fakulteto tarybos

sprendimą tvirtina kolegijos akademinė taryba. Dalinis studijų programos vertinimas taip pat

vykdomas kas treji metai (arba patobulinus programą) atestuojant dalykus/modulius. Ši procedūra

atliekama vadovaujantis studijų modulių atestavimo nuostatais8. Atestavimo kriterijai: modulio

turinio atitikimas studijų programoje numatytus tikslus; naujausių tos mokslo šakos žinių ar

profesines patirties naudojimas; pažangių mokymo ir mokymosi technologijų naudojimas; turimos

ir rekomenduojamos studijoms metodines medžiagos lygis ir kiekis; šiuolaikinis praktiniams

užsiėmimams naudojamos techninės ir programinės įrangos lygis; racionalus, nuoseklus ir

sistemingas žinių perteikimas per semestrą; dėstytojo kvalifikacija, modulio turinio ir mokslinio

bei metodinio darbo ryšys. Atestuojant dalykus, vertinime dalyvauja išoriniai vertintojai, kadangi

vienas iš reikalavimų – 2 privalomos išorinių ekspertų (mokslininko ir praktiko) recenzijos.

Dalinis studijų programos vertinimas vyksta ir nustatant studijų programos tobulinimo poreikį,

atlikus tyrimus bei įvertinus rinkos pokyčius ir darbdavių rekomendacijas, taip pat vadovaujantis

studijų veiklą reglamentuojančiais ŠMM įsakymais ir/arba potvarkiais. Studijų programa

atnaujinama vadovaujantis studijų programų tobulinimo tvarka9. Studijų programa vertinama ir

vykdant vidinį vadybos sistemos auditą vadovaujantis LST EN ISO 9001:2000 standarto PR 8.2-

01 „Vidaus auditai”. Netiesiogiai studijų programa vertinama ir kasmetinės akademinio padalinio

veiklos vertinimo metu. Išsamus vidinis studijų programos vertinimas vykdomas pagal 2007 m.

patvirtintą programos savianalizės metodiką, kuria numatytos studijų programos vertinimo sritys

(programos poreikis, studijų proceso organizavimas, ištekliai, išoriniai ryšiai, kokybės užtikrinimo

sistema, programos vadyba), apibrėžiant konkrečius kriterijus10

. Pagal parengtą metodiką

išsamusis vertinimas vykdomas kas treji metai.

Apibendrinant galima teigti, kad studijų programa vertinama intensyviai ir nuosekliai.

Vertinimą reglamentuoja vidaus dokumentai, kuriuose aiškiai apibrėžti vertinimo kriterijai ir

procedūros. Vertinant programą dalyvauja kolegijos ir fakulteto administracija, savivaldos

institucijos, studentai ir dėstytojai, darbo rinkos atstovai ir išoriniai ekspertai mokslininkai.

Vertinimo metu taikomi vyraujantys kokybiniai (grupinės apklausos, taikant FOKUS grupių

principą, interviu, vizitai, stebėjimas, analizė) ir kiekybiniai (anketinė apklausa, apimanti

dėstytojų ir studentų grupes, statistinių duomenų analizė) metodai yra suderinti tarpusavyje ir

leidžia objektyviai vertinti studijų programos progresą. Atliekant tyrimus, vertinami įvairūs

parametrai: atskirų studijų dalykų dėstymo kokybė studentų požiūriu, vadovavimo baigiamiesiems

projektams proceso efektyvumas, akademinio sąžiningumo/skaidrumo lygis, fakulteto ar katedros

darbo kokybės vertinimas darbuotojų požiūriu, realizuojamos studijų programos aktualumas,

ruošiamų autotransporto specialistų rengimo kokybė ir poreikis darbo rinkoje, studentų

apsisprendimo nutraukti studijas priežastys.

Vertinimo rezultatai viešai analizuojami katedroje, fakulteto taryboje ir akademinėje

taryboje.

7 Kauno technikos kolegijos dėstytojų metinės veiklos vertinimo tvarka 2006-01-05, ĮSAK. Nr. V1-62

8 Studijų modulių atestavimo nuostatai 2004-04-29, ĮSAK. Nr. V1-102

9 Kauno technikos kolegijos studijų programų tobulinimo tvarka 2005-05-17, ĮSAK. Nr. V1-187

10 KTK direktoriaus įsakymas 2007-11-06, Nr. V1-32

28

PRIEDAI

29

P1 priedas. Studijų dalykų aprašai

30

TURINYS

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ............................................................................................................ 31

UŽSIENIO KALBA ...................................................................................................................................... 31

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ............................................................................................................ 35

TEISĖ ............................................................................................................................................................ 35

Filosofija ....................................................................................................................................................... 37

Profesinis bendravimas ................................................................................................................................. 39

Matematika .................................................................................................................................................... 41

Fizika ............................................................................................................................................................. 45

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS ....................................................................................................... 48

INŽINERINĖ GRAFIKA ............................................................................................................................. 51

TECHNINIAI MATAVIMAI ....................................................................................................................... 54

kompiuterinė BRAIŽYBA ............................................................................................................................ 56

MECHANIKA .............................................................................................................................................. 58

ELEKTROTECHNIKA IR ELEKTRONIKA .............................................................................................. 61

INŽINERINĖS IR EKSPLOATACINĖS MEDŽIAGOS ............................................................................. 66

APLINKOS IR ŽMONIŲ SAUGA .............................................................................................................. 69

Varikliai......................................................................................................................................................... 70

AUTOMOBILIŲ ELEKTRINIAI ĮRENGIMAI .......................................................................................... 73

VERSLO EKONOMIKA IR VADYBA ....................................................................................................... 76

AUTOMOBILIŲ SANDARA ...................................................................................................................... 79

AUTOMOBILIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA ................................................................................................ 82

ĮRANGOS PROJEKTAVIMAS ................................................................................................................... 86

AUTOMOBILIŲ REMONTO TECHNOLOGIJOS..................................................................................... 88

AUTOMOBILIŲ TEORIJA ......................................................................................................................... 91

Saugaus eismo sistemos ................................................................................................................................ 93

Lengvųjų automobilių techninės priežiūros įmonės ir jų technologinis projektavimas ................................ 96

HIBRIDINĖS TECHNOLOGIJOS ............................................................................................................... 99

Elektromobiliai ............................................................................................................................................ 101

Motociklai ir jų techninė priežiūra .............................................................................................................. 103

krovininių automobilių techninės priežiūros įmonės ir jų technologinis projektavimas ............................. 105

KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ SANDARA IR JŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA ...................................... 107

AutobusŲ SANDARA ir jų techninė priežiūra ........................................................................................... 109

Specialus transportas ir jo techninė priežiūra .............................................................................................. 111

Mokomoji praktika – I ................................................................................................................................ 113

MOKOMOJI praktika II............................................................................................................................. 115

PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKA ...................................................................................................... 117

Automobilių serviso technologijų praktika ................................................................................................. 119

BAIGIAMOJI PRAKTIKA ........................................................................................................................ 121

31

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA

Koleginių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS

Dalyko (modulio) aprašas

Dalyko (modulio) pavadinimas UŽSIENIO KALBA (Anglų / vokiečių / prancūzų kalba)

Nacionalinių kreditų skaičius 4

ECTS kreditų skaičius 6

Dalyko (modulio) studijų tikslas Įtvirtinti gebėjimą vartoti inžinerinę žodinę ir rašytinę užsienio kalbą,

suteikiant užsienio kalbos žinių inžinerinės profesijos tikslams pasiekti,

platesnei erudicijai ugdyti, vertinti, interpretuoti informaciją ir

duomenis, juos užrašant ir dokumentuojant užsienio kalba.

Dalyko (modulio) anotacija Formuojami gebėjimai vartoti terminus ir leksines konstrukcijas,

būdingas inžinerinei užsienio kalbai komunikuojant konkrečioje

profesinėje srityje, vertinant ir interpretuojant informaciją bei

duomenis, juos sistemiškai užrašant ir dokumentuojant.

Dalyko (modulio) realizavimo

didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio ir reflektyvaus mokymo(si)

modeliai. Modelių taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko

realizavimo atveju pateikiama dalyko metodiniame rinkinyje ir/arba

mokymo(si) medžiagos rinkinyje.

Dalyko (modulio) turinys, apimtis

valandomis, nurodant jų pobūdį

1. Būsimoji darbo vieta. 2. Techninės medžiagos. 3. Autotransporto

raida. 4. Pagrindinės automobilio dalys. 5. Eismo problemos. 6.

Automobilio sistemos. 7. Automobilio techninė priežiūra. 8.

Automobilio remontas.

Iš viso -160 val. Iš jų: praktiniai užsiėmimai – 88 val., konsultacijos–

8 val., savarankiškas darbas –64 val.

Laboratorinių, kursinių darbų ar

praktinių užduočių turinys

Praktinių užsiėmimų temos: 1. Būsimoji darbo vieta: Inžinerinės

studijos; Modernios technologijos darbo vietoje; Dalykinės

dokumentacijos rašymas ir pildymas 2. Techninės medžiagos:

Medžiagų klasifikacija ir charakteristikos; Automobilio gamybos

medžiagos ir procesai. 3. Autotransporto raida: Pirmieji automobiliai;

Naujosios automobilių technologijos. 4. Pagrindinės automobilio dalys:

Automobilio dalys ir prietaisai; Variklis. 5. Eismo problemos:

Aplinkosaugos problemos; Nelaimingi atsitikimai kelyje. 6.

Automobilio sistemos. 7. Automobilio techninis aptarnavimas: Kaip

prižiūrėti automobilį; Įrankiai ir įranga. 8. Automobilio remontas:

Remonto dirbtuvėse; Darbo saugos priemonės ir ženklai.

Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.

Studijų rezultatų vertinimo tvarka Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir

kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš kontrolinių darbų,

savarankiškų darbų ir egzamino vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo

formulė:

GB = 0,3 KD + 0,2 SD + 0,5 E,

čia KD – kontroliniai darbai; SD – savarankiškas darbas; E –

egzaminas.

Kontroliniuose ir savarankiškuose (individualiuose) darbuose

vykdomas formuojamasis (tarpinis) vertinimas raštu ir žodžiu.

Kontroliniuose darbuose vertinamas šių tikslų pasiekimo lygis: vartoti

autotransporto elektronikos terminus užsienio kalbai būdingose

komunikacinėse struktūrose, atrinkti trūkstamą informaciją, parengti ir

panaudoti dalykinę dokumentaciją. Vertinimo forma – kontrolinis

darbas. Vertinimo metodai: diagnostinis, apibendrinamasis.

Savarankiškuose darbuose vertinamas šių tikslų pasiekimo lygis: surasti

informaciją ir referuoti pateiktą temą užsienio kalba. Vertinimo forma –

32

savarankiškas darbas (praktinės individualios užduotys). Vertinimo

metodai: pristatymas, apžvalga (raštu arba žodžiu).

Egzamine apibendrinamasis vertinimas atliekamas žodžiu ir raštu.

Egzamine vertinamas šių tikslų pasiekimo lygis: vartoti kelių tiesimo

terminus užsienio kalbai būdingose komunikacinėse struktūrose,

referuoti pateikta tema, atrinkti trūkstamą informaciją.

Siekiant maksimaliai realizuoti dalyko tikslus studentams

organizuojamos individualios konsultacijos.

Studento pasiekimų vertinimo metodai: standartizuotas metodas.

Btinas pasirengimas dalyko studijom Prieš pradedant studijuoti dalyką studento žinios turi atitikti bendrojo

lavinimo vidurinės mokyklos/ gimnazijos užsienio kalbų programų

reikalavimus.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorės Kristina Bielskienė, Judita Štreimikienė, Regina Pocienė

Rekomenduojama literatūra

Spausdintiniai šaltiniai

Eil.

Nr.

Leidimo

metai

Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2010

Gakienė B. Juknienė J., Bagdzevičienė

S., Mieliauskienė L., Štreimikienė J. Į

pagalbą diplomantams. Santraukų

rašymas užsienio kalba.

KTK leidybos

centras 1

2. 2009 Bagdzevičienė S., Štreimikienė J.

Anglų kalba. II dalis. Mokomoji knyga

elektros energetikos, elektros ūkio

eksploatavimo ir elektronikos technikos

specialybių studentams.

BMK 10 20

3. 2009 Seiffert Christian. Schreiben in Alltag

und Beruf. Intensivtrainer A2/B1.

Langenscheidt 1 2

4. 2008 Bonamy David. Technical English 2,

Course Book.

Pearson

Education

Limited

1 1 2

5. 2008 Bonamy David. Technical English 1,

Course Book.

Pearson

Education

Limited

1 1 2

6. 2008 Bielskienė K., Mieliauskienė L.

Vokiečių kalba. 3 dalis. Vokiečių

kalbos mokymosi knyga elektros

energetikos krypties specialybių

studentams

BMK 10 10 2


Anglų kalba. Mokomoji knyga

automobilių techninio eksploatavimo,

autotransporto elektronikos ir

elektronikos technikos studentams.

BMK 10 20 3



kalbos mokymosi knyga automobilių

techninio eksploatavimo, autotransporto

elektronikos krypties specialybių

studentams

BMK 10 10 2

9. 2004 Bielskienė K., Gakienė B.,

Mieliauskienė L. Vokiečių kalba. I

dalis. Bendrosios vokiečių kalbos

mokymo/si knyga techninės-inžinerinės

krypties studentams

BMK 80 10 3

10. 2004 Bagdzevičienė S., Juknienė J. Anglų

kalba techninės-inžinerinės krypties

studentams

KTK leidybos

centras

10 12

11. 2003 Lambert Valerie, Murray Elaine.

Everyday Technical English.

Longman 1 1 2

12. 1999 Mukulys R.. Elektrotechnikos terminų Technologija 1 2 50

33

žodynas

13. 2004 Moyens des technologies des

informations

Institut des

technologie des

informations

14. 2004 Lectures techniques. Mokomoji knyga Technologija 20 10

15. 2001 Devenez artisan du batiment.Tome 2 APCE 1 1 20

Elektroniniai šaltiniai

Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai

Leidinio autoriai ir pavadinimas Prieigos adresas Prieigos

galimybės

1. 2005 Bielskienė K., Gakienė B.,

Mieliauskienė L. Vokiečių kalba. I

dalis. Bendrosios vokiečių kalbos

mokymo/si knyga techninės –

inžinerinės krypties studentams.

http://rapolas.ktk.lt/Vok/paskutinisvar_vok1.pdf neribotos

2 2005 Bagdzevičienė S., Juknienė J. Anglų

kalba techninės-inžinerinės krypties

studentams.1 dalis.

http://rapolas.ktk.lt/Anglu/Anglu.pdf neribotos


Anglų kalba. Mokomoji knyga

automobilių techninio eksploatavimo,

autotransporto elektronikos ir

elektronikos technikos studentams.

http://rapolas.ktk.lt/angA/index.htm neribotos



kalbos mokymosi knyga automobilių

techninio eksploatavimo, autotransporto

elektronikos krypties specialybių

studentams

http://rapolas.ktk.lt/Vok_IIdM/index.htm neribotos

5. 2010 Bagdzevičienė S., Gakienė B.,

Juknienė., L.Mieliauskienė,

J.Štreimikienė. Į pagalbą diplomantams.

Santraukų rašymas užsienio kalba.

http://rapolas.ktk.lt/Santraukos/index.htm neribotos

2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos

Studijų programos

rezultatai Numatomi studijų dalyko

rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų

vertinimo metodai 2.1. Organizuoti

automobilių

techninę

priežiūrą.

Referuoti pateikta

tema, analizuoti

duomenis, atrinkti

trūkstamą informaciją

užsienio kalba.

Reflektyvus

mokymas/is,

diskusija praktiniai

užsiėmimai.

Skaitymo ir rašymo

pratybos, paieškos,

tikrinamasis

pokalbis,

pristatymas,

pasiruošimas

diskusijai.

Formuojamasis

(tarpinis) vertinimas:

kontroliniai,

savarankiški

(individualūs) darbai

raštu ir žodžiu.

Apibendrinamasis

vertinimas: egzaminas

žodžiu ir raštu.

Parinkti ir vartoti

automobilių techninės

priežiūros terminus

užsienio kalbai

būdingose

komunikacinėse

struktūrose.

4.1. Suvokti verslą

kaip sistemą ir

įvertinti verslo

aplinką.

Referuoti pateikta

tema, analizuoti

duomenis, atrinkti


užsienio kalba

Reflektyvus

mokymas/is,


užsiėmimai,

diskusija.

Skaitymo ir rašymo


tikrinamasis

pokalbis,

pristatymas,

pasiruošimas

diskusijai.

Formuojamasis


kontroliniai,

savarankiški


raštu ir žodžiu.

Apibendrinamasis


Pildyti dalykinę

dokumentaciją

užsienio kalba.

http://rapolas.ktk.lt/Vok/paskutinisvar_vok1.pdf

http://rapolas.ktk.lt/Anglu/Anglu.pdf

34

Parinkti ir vartoti


priežiūros terminus

užsienio kalbai

būdingose

komunikacinėse

struktūrose.

žodžiu ir raštu.

4.3. Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Parinkti ir vartoti

elektros energetikos

terminus užsienio

kalbai būdingose

komunikacinėse

struktūrose.

Reflektyvus

mokymas/is,


užsiėmimai.

Skaitymo ir rašymo


tikrinamasis

pokalbis,

pristatymas,

pasiruošimas

diskusijai.

Formuojamasis


kontroliniai,

savarankiški


raštu ir žodžiu.

Apibendrinamasis


žodžiu ir raštu.

Referuoti pateikta

tema, analizuoti

duomenis, atrinkti


užsienio kalba.

35




Dalyko (modulio) pavadinimas TEISĖ



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti teisinių žinių pagrindus, kurių pagalba būtų formuojami

pažintiniai gebėjimai analizuoti problemas, iškylančias santykiuose tarp

valstybės, visuomenės ir piliečių, ugdomi praktiniai gebėjimai įvertinti

inžinerinius sprendimus teisiniu požiūriu, įtvirtinami perkeliamieji

gebėjimai naudotis teisiniais norminiais dokumentais.

Dalyko (modulio) anotacija Supažindinama su teisės normas įtvirtinančių valstybinės valdžios

institucijų organizavimo principais, funkcionavimo tvarka, valstybės

valdžios įgyvendinimo mechanizmu ir principais, teisine piliečių

padėtimi, su darbo bei civilinius santykius reglamentuojančiais

įstatymais, formuojami ir ugdomi gebėjimai analizuoti teisės aktus ir

taikyti juos praktikoje.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio mokymo(si), atvejo tyrimo ir

analizės metodai, kurių taikymo didaktinė sistema pateikiama dalyko

metodiniame rinkinyje ir/arba mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1. Teisės samprata, teisės norma. 2. Teisinės sistemos, teisiniai

santykiai. 3. Teisės pažeidimas, teisinė atsakomybė. 4. LR valstybinės

valdžios sistema. 5. ES institucinė sistema, teisės šaltiniai. 6.

Kolektyviniai darbo santykiai. 7. Individualūs darbo santykiai. 8.

Civilinis teisinis santykis, sandoriai. 9. Asmenys. 10. Šeimos, daiktinė,

paveldėjimo teisė. 11. Prievolių teisė.

Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija –24 val., praktiniai užsiėmimai – 20 val.,

savarankiškas darbas – 32 val. (iš jų konsultavimui - 4 val.). Laboratorinių, kursinių darbų ar


Praktinių užsiėmimų temos: 1. Kolektyviniai darbo santykiai. 2.

Individualūs darbo santykiai. 3. Sandoriai. 4. Asmenys. 5. Prievolių

teisė.

Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas

Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo

tipo kaupamojo vertinimo variantą. Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui

taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema,

sudaryta iš kontrolinių darbų, praktinių darbų bei individualaus darbo ir

egzamino vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,3·KD + 0,2·ID + 0,5·E,

čia KD – kontroliniai darbai; ID – individualus darbas; E – egzaminas.

Būtinas pasirengimas dalyko

studijoms

Prieš pradedant studijuoti dalyką, studento žinios turi atitikti bendrojo

lavinimo vidurinės mokyklos/gimnazijos programų reikalavimus.

Dalykas priskiriamas bendrojo lavinimo dalies socialinio lavinimo

dalykų grupei. Šio dalyko metu įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus

pritaikomi studijuojant verslo ekonomikos ir vadybos, aplinkos ir

žmonių saugos, taikomųjų tyrimų metodologijos dalykus.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Vida Rainienė

Rekomenduojama literatūra Spausdintiniai šaltiniai

Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2010 Rainienė V. Teisė. Mokomoji knyga KTK leidybos

centras

1 5

2. 2009 Vaišvila A. Teisės teorija Justitia 1 1

36

3. 2007 Europos Sąjungos teisė. Eugrimas 1

4. 2005 Papirtis V., Baranauskas E. ir kt.

Civilinė teisė. Bendroji dalis. II tomas

Mykolo

Romerio

universiteto

Leidybos

centras

1

5. 2005 Lietuvos administracinė teisė Mykolo

Romerio

universiteto

Leidybos

centras

2

6. 2008 Nekrošius I. Darbo teisė Teisinės

informacijos

centras

1 1

7. 2004 Kiršienė J., Pakalniškis V. ir kt. Civilinė

teisė. Bendroji dalis. I tomas

Lietuvos teisės

universiteto

Leidybos

centras

2

8. 2004 Lietuvos teisės pagrindai Justitia 1 1

9. 2004 Civilinė teisė. Prievolių teisė.

Mykolo

Romerio

universiteto

Leidybos

centras

1

10. 2002 Andriulis V., Maksimaitis M. ir kt.

Lietuvos teisės istorija

Justitia 1

11. 2001 Lietuvos konstitucinė teisė

Lietuvos teisės

universiteto

Leidybos

centras

1


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2010 Rainienė V. Teisė. Paskaitų konspektas. http://rapolas.ktk.lt/Teise/index.htm neribotos


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai

Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų

vertinimo metodai

4.1 Suvokti verslą

kaip sistemą ir

įvertinti verslo

aplinką.

Išmanyti civilinius

įstatymus.

Paskaita, pokalbis,

diskusija, dokumentų

analizė.

Testai, praktinių

darbų ir namų darbų

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:

kontroliniai darbai,

praktiniai darbai,

individualūs darbai.

Apibendrinamasis

vertinimas: egzaminas. 4.2 Organizuoti

įmonės veiklą. Naudotis sutartinius

santykius

reglamentuojančiais

dokumentais.

Paskaita, atvejo

tyrimo ir analizės

metodas, darbas

grupėse, individualus

ir savarankiškas

darbas.

Testai, praktinių


užduotys.

Įforminti teisinius

dokumentus.

4.3. Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Suprasti darbo

santykius

reglamentuojančius

įstatymus, sugebės juos

taikyti praktikoje.

Paskaita, atvejo

tyrimo ir analizės

metodas, darbas

grupėse, individualus

ir savarankiškas

darbas.

Testai, praktinių


užduotys.

37




Dalyko (modulio) pavadinimas FILOSOFIJA


ECTS kreditų skaičius

Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias platesnei erudicijai bei filosofinei pasaulėžiūrai ugdyti,

formuoti pažintinius gebėjimus atpažinti ir analizuoti naujas problemas,

bei suvokti visumą ir esmę, ugdyti praktinius gebėjimus kritiškai ir

savarankiškai vertinti tikrovę, įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus

kūrybiškai taikyti žinias.

Trumpa (modulio) anotacija Nagrinėjamos tradicinės filosofijos problemos: būties ir pažinimo

problemos, mokslo žinių teorija, o antroje dalyje: socialinės

žmonių buvimo visuomenėje problemos ir su tuo susiję gyvenimo

būdo pokyčiai.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo(si) modelis.

Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo

atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Būties samprata filosofijoje. Pažinimo

teorija. Mokslo žinių teorija. Socialinės tikrovės konstravimas.

Modernas ir postmodernas kaip ypatingas teorinis, ekonominis,

kultūrinis ir socialinis būvis.Žmogus ir technika. Globalizacijos

iššūkiai: informacinė visuomenė ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., pratybos – 16 val., sav. d. – 26

val., konsultavimas - 6 val.



Praktiniam gebėjimams ugyti organizuojami seminarai, siekiant

patikrinti postmodernių sąvokų suvokimą ir informacinės visuomenės

gyvenimo būdo pokyčių supratimą


Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Studentų pasiekimų vertinimo metodai: taikomas kriterijais grįstas

vertinimo metodas ir apibendrinamsis(galutinis) vertinimas.

Galutiniam žinių ir įgytų įgūdžių įvertinimui taikoma dešimtbalė

kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš seminarų,

kontrolinių darbų, savarankiško darbo ir egzamino vertinimo. Galutinio

balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,2S + 0,2KD + 0,2SD + 0,4E,

čia S – seminarai; KD – kontroliniai darbai; SD – savarankiški darbai

(užduotys refleksijai); E – egzaminas.


studijoms



Dalykas priskiriamas bendrojo lavinimo dalies humanitarinio lavinimo

dalykų grupei. Šio dalyko metu įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus

pritaikomi studijuojant teisę ir rašant baigiamąjį darbą.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorė D. Karčiauskienė


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2008 Metzlerio filosofų žinynas. Mintis 1

2. 2007 Caratini R.Filosofijos įvadas. Kronta 1

3. 2007 Biržys R. Jasmontas A. Technika 1 1

38

Kačerauskas T.Kunčinas

A.Filosofijos pamatai 4. 2006

2004

Karčiauskienė D. Filosofija.

Mokymosi priemonė studentams

neakivaizdininkams.

BMK 20

15

20

5

5. 2004 Nekrašas E. Filosofijos įvadas. Moks. ir

encik.

leidykla

2 1

6. 2004 Karčiauskienė D. Filosofija.

Mokymosi priemonė II dalis.

KTK

leidybos

centras

2 20

7 2003 Karčiauskienė D. Filosofija.

Mokymosi priemonė I dalis.

KTK

leidybos

centras

2 20

8 2002 Bikulčius J.Pamatiniai filosofijos

klausimai.

Technologij

a

1 1

9 1992 Anzenbacher A. Filosofijos

įvadas.

Katalikų

pasaulis

10 5 -


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2007 Karčiauskienė D. Filosofija. Mokymosi

priemonė studentams neakivaizdininkams.

http://rapolas.ktk.lt/Filosofija/index.ht

m

neribotos


Studijų programos



vertinimo metodai 4.1. Suvokti verslą

kaip sistemą ir įvertinti

verslo aplinką.

suprasti informacinės

visuomenės kūrimo

problemas ir kritiškai

vertinti teigiamus ir

neigiamus šio proceso

aspektus ir jų poveikį

asmenybei

Reflektyvaus

studijų modelio

mokymo metodas:

seminarai

Paskaita, diskusija,

Refleksijos

užduočių atlikimas

Tekstų

interpretacija,

pratimai

Kriterijais grįsto

formuojamojo vertinimo

formos: kontroliniai.

Kriterijais grįsto

apibendrinamojo

vertinimo forma:

egzaminas.

Kriterijais grįsto

vertinimo formos:

savarankiškas darbas.

Kriterijais grįsto

apibendrinamojo

vertinimo forma:

egzaminas.

suvokti postmodernaus

būvio ypatybes ir

analizuoti bei vertinti

kintančią visuomenės

būklę ir žmogaus

santykį su technika

4.3.Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

suvokti klasikinės

filosofijos esmę,

mokslo ir filosofijos

savitumus, taikyti šias

žinias tikrovės

pažinimui ir supratimui

Individualus ir

savarankiškas

darbas

Pasakojimas,

demonstravimas

Sąvokų analizė, esė

Seminaro

individualios

užduotys, stebėsena

Kriterijais grįsto

vertinimo formos:


Kriterijais grįsto

apibendrinamojo

vertinimo forma:

egzaminas.

Kriterijais grįsto

vertinimo formos:

seminarai.

Kriterijais grįsto

apibendrinamojo

vertinimo forma:

egzaminas.

http://rapolas.ktk.lt/Filosofija/index.htm

http://rapolas.ktk.lt/Filosofija/index.htm

39




Dalyko (modulio) pavadinimas PROFESINIS BENDRAVIMAS



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti komunikacijos, jos sampratos, formų ir proceso modelių

pagrindus, kuriais formuojami pažintiniai gebėjimai tinkamai bendrauti

profesinėje veikloje; ugdyti praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus,

lanksčiai vartoti skiriamąsias pasirinktos specialybės kalbos priemones ir

tarptautinius terminus, supažindinti su mokslinio teksto ypatumais ir jo

kūrimu.

Dalyko (modulio) anotacija Studentai žinos komunikacijos esmę ir reikšmę, proceso modelius,

sėkmingo komunikavimo prielaidas ir inžinerinių profesijų specialistų

bendravimo ypatumus.

Taip pat sužinos apie taisyklingos profesinės kalbos vartojimą ir terminų

sudarymo principus, gebės šias žinias taikyti kurdami mokslinį tekstą bei

bendraudami.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio mokymo(si), atvejo tyrimo ir

analizės metodai, kurių taikymo didaktinė sistema pateikiama dalyko

metodiniame rinkinyje ir/arba mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1. Komunikacija, jos samprata, formos, proceso modeliai. 2. Inžinerinė

komunikacija. 3. Bendravimo kultūra. 4. Profesinė ir specialybės kalba.

5. Terminai ir tarptautiniai žodžiai. 6. Studijų darbų rašymo principai,

abstrakčiųjų sąvokų raiška mokslo kalboje.

Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užsiėmimai -12 val.

konsultacijos - 4 val., savarankiškas darbas – 32 val.



Praktinių užsiėmimų temos: 1. Komunikacijos trukdžiai – problemos

iškėlimas ir jos sprendimas. 2. Tinkamas kalbos normų ir etiketo

taikymas profesinėje veikloje – atvejo analizė. 3. Terminų daryba. 4.

Terminų ir tarptautinių žodžių kirčiavimas. 5. Mokslinio stiliaus

profesinio teksto kūrimas. 6. Reikalų raštai.

Lankomumo reikalavimai Dalyko paskaitų lankomumas yra privalomas


tipo kaupiamojo vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:

kontrolinis darbas, testai, praktinių užduočių vertinimas, egzaminas

raštu. Visas vertinimas grindžiamas kriterinio vertinimo modeliu.

Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete

ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.

Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir

kaupiamoji vertinimo schema. Semestro individualaus praktinio darbo

užduotys bei kontroliniai darbai vertinami pažymiu, egzaminų sesijos

metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš

svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant.

Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,4 KD + 0,2 PD + 04 E,

čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E - egzaminas

Btinas pasirengimas dalyko

studijoms

Studentų žinios turi atitikti bendrojo lavinimo vid. mokyklos/gimnazijos

programos reikalavimus.

Koordinuojantis dėstytojas lektorės Aldona Baltrušienė, Raimonda Birštonienė

Rekomenduojama literatūra Eil. Leidimo Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius

40

Nr. metai Kolegijos

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1.* 2010 Naginevičienė L. S. Profesinė

komunikacija

Technologija 11

2. *

2009 Profesinės kalbos pagrindai.

Vadovėlis, Celiešienė V.,

Džežulskienė J.

Technologija 2 1

3. 2009 Zemme H. V. Baronas fon Knigė:

Elgesio ir bendravimo klaidos.

Jotema 1

4. *

2008 Bartkevičienė R., Petniūnienė N.

Specialybės kalbos patarimai ir

praktinės užduotys.

Akademija 1

5.

2007 Baršauskienė V., Janulevičiūtė-

Ivaškevičienė B. Komunikacija:

teorija ir praktika.

Technologija 1

6. 2007 Bonneau E. Šiuolaikinis etiketas. Technologija 1

7. *

2007 Kaulakienė A. ir kt. Kalbininkų

patarimai studentams: teorija ir

praktika.

Technika 1 1

8. 2004 Lydeka A. Etiketas kiekvienam. Eugrima 1

9. * 2003 Krasauskaitė V. ir kt. Specialybės

kalbos kultūra. Pratimų rinkinys.

Technika 1 1

10. * 2003 Šukys J. Kalbos kultūra visiems Šviesa 1

11.

2002 Kanceliarinės kalbos patarimai Mokslo ir

encikl.

leidybų

institutas

2

12. 2001 Gavenauskienė D. ir kt. Kalbos

kultūros vadovėlis

Homo liber 2

13. 2001 Paulauskienė A. Lietuvių kalbos

kultūra.

Technologija 6 2

14.

2001 Žukienė R. Savarankiško darbo

užduotys ir testai kalbos kultūrai

ugdyti.

Technologija 1 1

15. 2000 Lietuvių kalbos žinynas Šviesa 1 1


Studijų programos

rezultatai Numatomi studijų

dalyko rezultatai Studijų metodai Užduočių formos Studento pasiekimų

vertinimo metodai

4.2. Organizuoti įmonės

veiklą

Išmanyti

bendravimo esmę

bei inžinerinės

komunikacijos

ypatumus.

Paskaita,

demonstravimas,

probleminis

dėstymas,

diskusija.

Probleminių situacijų

modeliavimas ir

analizė, atvejo analizė,

individualios praktinės

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų,

testų, praktinių

užduočių vertinimas.

Apibendrinamasis


raštu.

Pritaikyti

komunikacijos

proceso modelius ir

bendravimo kultūros

normas.

4.3. Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Suvokti skiriamąsias

pasirinktos

specialybės kalbos

priemones ir

tarptautinių žodžių

reikšmę

Paskaita,

demonstravimas,

probleminis

dėstymas,

diskusija,

savarankiškas

darbas.

Probleminių situacijų

modeliavimas ir

analizė, atvejo analizė,

individualios praktinės

užduotys, medžiagos

analizė.

Formuojamasis

vertinimas:


testų, praktinių


Apibendrinamasis


raštu.

Išmanyti ir taikyti

praktikoje mokslinio

teksto kūrimo

principus.

41




Dalyko (modulio) pavadinimas MATEMATIKA



Dalyko (modulio) tikslas Suteikti besimokantiesiems pagrindines žinias iš tiesinės algebros,

vektorių, matematinės analizės, diferencialinių lygčių, tikimybių

teorijos ir statistikos. Ugdyti studentų gebėjimus sudaryti tiriamų

reiškinių paprasčiausius matematinius modelius, formuluoti ir nagrinėti

standartinius ir probleminius uždavinius, nustatyti tinkamus sprendimo

būdus ir juos pritaikyti, analizuoti gautus rezultatus ir juos interpretuoti,

išsiaiškinti gautų rezultatų praktinę vertę, apibendrinti sąvokas ir

rezultatus.

Dalyko (modulio) anotacija Šis kursas suteikia ir pagilina studentų matematikos žinias, apimančias

diferencialinį ir integralinį skaičiavimus, tikimybių teoriją ir statistiką,

tiesinę algebrą ir skaitinę analizę; padeda įgyti įgūdžius, reikalingus

spręsti tiesinių lygčių sistemas, skaičiuoti funkcijos ribą, išvestinę,

integralus, diferencialines lygtis, atsitiktinių įvykių tikimybes,

atsitiktinių dydžių pagrindines skaitines empirines charakteristikas;

plėtoja gebėjimus, reikalingus sudarant matematinius modelius, tiriant

funkcijas ir analizuojant jų grafikus, taikant integralą geometriniuose,

fizikiniuose, mechanikos uždaviniuose, sudarant diferencialines lygtis,

analizuojant ir interpretuojant atsitiktinio dydžio skaitines

charakteristikas ir pasiskirstymo dėsnius.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas/akcentuojamas reflektyvaus mokymo(si)

modelis. Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko

realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1. Kompleksiniai skaičiai: Kompleksinių skaičių algebrinė,

trigonometrinė, rodiklinė formos. 2. Matricos ir determinantai. Tiesinių

lygčių sistemos: Tiesinių lygčių sistemų sprendimas Kramerio ir Gauso

metodais. 3. Vektoriai: Veiksmai su vektoriais; Vektorių sandaugos. 4.

Funkcija. Funkcijos riba. Funkcijos tolydumas. 5. Diferencialinis

skaičiavimas: Funkcijos išvestinių skaičiavimas ir taikymai; Funkcijos

diferencialas ir jo taikymai. 6. Integralinis skaičiavimas: Neapibrėžtinis

integralas; Pagrindiniai integravimo metodai; Apibrėžtinis integralas;

Apibrėžtinio integralo taikymai. 7. Diferencialinės lygtys: 1-os eilės su

atskiriamaisiais kintamaisiais, homogeninės, tiesinės diferencialinės

lygtys; 2-os eilės tiesinės homogeninės su pastoviais koeficientais

diferencialinės lygtys; Diferencialinių lygčių sudarymo ir sprendimo

pavyzdžiai. 8. Tikimybių teorija: Atsitiktiniai įvykiai, pagrindinės

teoremos; Atsitiktiniai dydžiai ir jų skirstiniai; Normalusis atsitiktinis

dydis. 9. Matematinė statistika: Statistika, empirinės charakteristikos;

Koreliacinė aibė ir jos skaitinės charakteristikos; Empirinė tiesinės

regresijos lygtis.

Iš viso - 240 val. Iš jų: teorija – 48 val., praktiniai užsiėmimai – 78

val., konsultavimas - 18 val., savarankiškas darbas – 96 val.


praktinių užsiėmimų turinys

Praktinių užsiėmimų temos: 1. Veiksmai su kompleksiniais skaičiais,

duotais įvairiomis formomis; Kompleksinių skaičių pervedimas iš

vienos formos į kitą. 2. Veiksmai su matricomis; Determinantų

skaičiavimas; Tiesinių lygčių sistemų sprendinių skaičiaus nustatymas

ir sprendimas Kramerio ir Gauso metodais. 3. Tiesiniai veiksmai su

vektoriais; Vektorių skaliarinės, vektorinės, mišrios sandaugų

42

skaičiavimas. 4. Neapibrėžtumų nustatymas ir funkcijos ribos

skaičiavimas; Funkcijos trūkio taškų radimas. 5. Sudėtinių funkcijų

diferencijavimas; Funkcijos diferencialo skaičiavimas. Išvestinių

taikymai funkcijos tyrimui ir grafiko braižymui. 6. Neapibrėžtinio

integralo skaičiavimas tiesioginiu, kintamojo pakeitimo ir dalinio

integravimo metodais; Apibrėžtino integralo skaičiavimas ir taikymai

geometrijoje, fizikoje, mechanikoje. 7. 1-os eilės diferencialinių lygčių

su atskiriamaisiais kintamaisiais, homogeninių, tiesinių diferencialinių

lygčių sprendimas; 2-os eilės tiesinių homogeninių su pastoviais

koeficientais diferencialinių lygčių sprendimas. 8. Atsitiktinių įvykių

tikimybių ir atsitiktinių dydžių skaitinių charakteristikų bei schemų

patikimumo skaičiavimas. 9. Statistinių duomenų vidurkio ir dispersijos

radimas, koreliacijos koeficiento skaičiavimas ir tiesinės regresijos

lygties nustatymas. Empirinių charakteristikų pasikliovimo intervalų

vertinimas.




kontrolinis darbas, savarankiškų užduočių vertinimas, egzaminas raštu.

Visas vertinimas grindžiamas kriterinio vertinimo modeliu. Konkretūs

vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų

pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.

Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir

kaupiamoji vertinimo schema. Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,3KD + 0,3SD + 0,4E,

čia KD – kontroliniai darbai; SD – savarankiški darbai; E – egzaminas.


studijom



Dalykas priskiriamas inžinerinės krypties studijų pagrindų dalies

bendrųjų inžinerijos pagrindų dalykų grupei. Šio dalyko metu įgytos

žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus pritaikomi studijuojant kitus

bendruosius inžinerijos pagrindų bei studijų pagrindų dalykus.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Jolita Bučelienė


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2010 Vakrina E., Kubilienė M.

Neapibrėžtinis, apibrėžtinis integralai

ir jų taikymas inžinerijoje

Technika 1

2. 2009 Apynis A., Stankus E. Matematikos

pagrindai.

TEV 5

3. 2009 Pekarskienė A., Matiukienė I.,

Sabatauskienė V. Matematika 1

Technologija 1 25

4. 2009 Leonavičienė T., Laukaitytė I.

Aiškinamasis aukštosios matematikos

uždavinynas.

Technika 5

5. 2008 Pekarskas V. Trumpas matematikos

kursas

Technologija 5 36

6. 2008 Antstupienėnė R., Kravčenkienė V.,

Plukienė D., Ramelytė P.,

Tiknevičienė I. Matematika2

Technologija 1 30

7. 2006 Bakštys A. Statistika ir tikimybė. TEV 1

8. 2005 Bučelienė J. Tikimybių teorija ir

matematinė statistika

BMK 17 2

9. 2002 Čekanavičius V., Murauskas G.

Statistika ir jos taikymai. I ir II dalys

TEV 1

10. 1997 Godvaiša B., Šinkūnas J. Matematika

2.

Žiburys 55 4

43


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2010 Augutienė E. Taikomoji matematika http://rapolas.ktk.lt/Matem/index.htm neribotos

2. 2010 Bučelienė J. Matematika 1 http://rapolas.ktk.lt neribotos

2. 2011 Bučelienė J. Matematika 2 http://rapolas.ktk.lt neribotos

3. 2008 Augaitienė R. Matematika

neakivaizdininkams

http://rapolas.ktk.lt neribotas


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų dalyko

rezultatai


vertinimo metodai

1.1. Parengti


priežiūros įmonės

(padalinio)


Žinoti kompleksinių

skaičių tiesinės algebros,

vektorių, matematinės

analizės, diferencialinių

lygčių pagrindines

sąvokas, apibrėžimus.

Paskaita,

kontekstinės

pratybos, uždavinių

sprendimas,

individualus darbas,

darbas su dalykine

literatūra.

Tiriamojo

pobūdžio užduotys,

individualizuotos

savarankiško darbo

užduotys,

savikontrolė

naudojant

grįžtamąjį ryšį,

refleksijos

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:


savarankiški darbai ir

jų gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Gebėti spręsti

standartinius

kompleksinių skaičių,

tiesinės algebros,



lygčių uždavinius.

Sudaryti paparasčiausius

matematinius modelius,

parinkus tinkamus jų

sprendimo būdus.

2.2. Organizuoti

automobilių

diagnostiką, matuoti ir

analizuoti

diagnostinius

parametrus.

Žinoti kompleksinių

skaičių tiesinės algebros,



lygčių pagrindines


Paskaita,

kontekstinės


sprendimas,


darbas su dalykine

literatūra.

Tiriamojo


individualizuotos

savarankiško darbo

užduotys,

savikontrolė

naudojant


refleksijos

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:



jų gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Gebėti spręsti

standartinius

kompleksinių skaičių,

tiesinės algebros,



lygčių uždavinius.

Sudaryti paparasčiausius

matematinius modelius,

parinkus tinkamus jų

sprendimo būdus


kaip sistemą ir įvertinti

verslo aplinką.

Žinoti tikimybių teorijos

ir matematinės

statistikos pagrindines


Paskaita,

kontekstinės


sprendimas,


darbas su dalykine

literatūra.

Tiriamojo


individualizuotos

savarankiško darbo

užduotys,

savikontrolė

naudojant


refleksijos

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:



jų gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Gebėti skaičiuoti

pagrindines tikimybines

skaitines

charakteristikas, sudaryti

nesudėtingus atsitiktinių

reiškinių tikimybinius

modelius.

Skaičiuoti imties

pasiskirstymo funkciją,

imties skaitines

charakteristikas.

http://rapolas.ktk.lt/Matem/index.htm



44

Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

Atlikus statistinę

duomenų analizę,

pateikti statistines

išvadas.

4.3.Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Žinoti tikimybių teorijos

ir matematinės

statistikos pagrindines

sąvokas, apibrėžimus

Paskaita,

kontekstinės


sprendimas,


darbas su dalykine

literatūra.

Tiriamojo


individualizuotos

savarankiško darbo

užduotys,

savikontrolė

naudojant


refleksijos

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:



jų gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Gebėti skaičiuoti

pagrindines tikimybines

skaitines

charakteristikas, sudaryti

nesudėtingus atsitiktinių

reiškinių tikimybinius

modelius.

Skaičiuoti imties

pasiskirstymo funkciją,

imties skaitines

charakteristikas.

Atlikus statistinę

duomenų analizę,

pateikti statistines

išvadas.

45


Kolegijinių studijų programa: AUTOMOBILIŲ TECHNINIS EKSPLOATAVIMAS


Dalyko (modulio) pavadinimas FIZIKA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti fundamentalias dalyko žinias apie fizikinius reiškinius bei

dėsnius; plėtoti gebėjimą dalykines žinias taikyti sprendžiant

kokybinius ir kiekybinius uždavinius; tobulinti darbo su bandymų bei

matavimų įranga įgūdžius atliekant laboratorinius darbus; tobulinti

loginio mąstymo ir algoritmizavimo įgūdžius sprendžiant uždavinius,

susijusius su kokybinės ir kiekybinės informacijos įvertinimu,

problemų sprendimu; tobulinti studijavimo įgūdžius, reikalingus

nuolatiniam profesiniam ir bendrajam tobulėjimui.

Dalyko (modulio) anotacija Šis kursas suteikia besimokantiesiems žinių apie slenkamojo, sukamojo

judėjimo, mechaninių svyravimų dėsningumus, elektrinius,

elektromagnetinius reiškinius, mechanikos elektrostatikos,

elektromagnetizmo, termodinamikos dėsnius. Taikant minėtas žinias

mokoma spręsti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio uždavinius, atliekami

laboratoriniai darbai. Kurso metu besimokantieji tobulina informacijos

ieškojimo ir pritaikymo įgūdžius.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas probleminio mokymo(si) modelis.




valandomis, nurodant jų pobūdį 1. Slenkamojo judėjimo kinematikos ir dinamikos pagrindai. 2.

Sukamojo judėjimo kinematikos ir dinamikos pagrindai. 3. Harmoniniai

svyravimai, matematinė ir fizikinė svyruoklės. 4. Termodinamikos

pagrindai, dėsniai. 5. Šiluminiai varikliai, šilumos siurbliai. 6.

Nuolatinės ir kintamos srovės dėsniai. 7. Elektromagnetizmo reiškiniai

ir dėsniai.

Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija –64 val., praktiniai užsiėmimai – 20

val., konsultavimas – 12 val., savarankiškas darbas – 64 val.



Laboratoriniai darbai: 1. Kietojo kūno sukamojo judėjimo tyrimas. 2.

Fizikinės svyruoklės tyrimas. 3. Maksvelo svyruoklės inercijos

momento nustatymas. 4. Šilumos siurblio tyrimas. 5. Oro izobarinės ir

izochorinės molinės šilumos santykio nustatymas. 6. Ritės

induktyvumo nustatymas. Atliekami trys darbai pasirinktinai.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko studijų pradžioje yra taikomas diagnostinis vertinimas, kurio

pagalba yra nustatomas studijuojančiųjų žinių ir gebėjimų lygis,

įtakojantis dalyko turinio korekcijas. Dalyko studijų rezultatai

vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo kaupiamojo

vertinimo variantą. Pagrindinės vertinimo formos yra: kontrolinis

darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas, savarankiškų

užduočių vertinimas, egzaminas raštu. Visas vertinimas grindžiamas

kriterinio vertinimo modeliu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra

numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami

studentams pristatant dalyką.

Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ir

savarankiško darbo ataskaitos, egzaminas vertinami pažymiu

dešimtbalėjė skalėje. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis

pažymys, atskirų komponentų pažymius padauginus iš svertinių

46

koeficientų ir sandaugas susumavus. Galutinio balo skaičiavimo

formulė:

GB = 0,3KD + 0,2LD + 0,2SD + 0,3E, čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; SD –

savarankiškas darbas, E – egzaminas.


studijom

Dalyko studijų pradžioje studento žinios turi atitikti bendrojo lavinimo

vidurinės mokyklos/gimnazijos fizikos ir matematikos programų

reikalavimus. Dalykas priskiriamas inžinerinės krypties studijų

pagrindų dalies bendrųjų inžinerijos pagrindų dalykų grupei. Šio dalyko

metu įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai bus pritaikomi studijuojant

kitus bendruosius inžinerijos pagrindų bei studijų pagrindų dalykus:

mechaniką, elektrotechniką, elektroniką ir kt.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Arturas Gavėnas


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2010 Bogdanovičius A. Fizikos pagrindai

inžinerijoje.

Technika 2 1

2. 2009 Grigaliūnaitė-Vonsevičienė G.,

Špakauskas V. Fizikos uždavinynas

(Mechanika, molekulinė fizika ir

termodinamika).

Technika 15 2

3. 2009 Bendorius R. A. Elektromagnetizmas.

Šiuolaikinės fizikos pradmenys.

Technika 2 1

4. 2009 Bogdanovičius A. Fizika I

(Aiškinamasis uždavinynas)

Technika 2 1

5. 2008 Martinėnas B. Fizika. Vadovėlis. Technika 2 1

6. 2007 Ambrasas V., Jasiulionis B. Fizika.

Elektromagnetizmas.

Technologija 2 1

7. 2007 Bogdanovičius A. Fizika II

(Aiškinamasis uždavinynas)

Technika 2 1

8. 2005 Augulis L., Rutkienė D. Fizika.

Mechanika, termodinamika ir

elektromagnetizmas.

Technologija 2 1

9. 2007 Gavėnas A. Fizikos laboratoriniai

darbai

KTK leidybos

centars

15 30


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2005 Gavenas A. Fizikos paskaitų konspektas http://rapolas.ktk.lt/Gav/teorija.htm neribotos

2. 2005 Gavenas A. Laboratorinių darbų aprašai http://rapolas.ktk.lt/Gav/ld.htm neribotos

2. Studijų programos ir dalyko (modulio) rezultatų sąsajos Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

1.2. Parinkti ir

projektuoti

automobilio detalių ir

junginių remonto

technologijas.

Apibrėžti įvairiai

judančio kūno

kinematines ir dinamines

charakteristikas.

Taikyti kinematinius

ryšius uždavinių

sprendimui.

Taikyti dinamikos

dėsnius uždavinių

sprendimui.

Nustatyti ryšį tarp

įvairiai judančio kūno

kinematinių ir dinaminių

Paskaita, stebėjimas,

demonstravimas,

probleminis

mokymas,

laboratoriniai

darbai,

savarankiškas

darbas.

Savikontrolės

uždavinių

sprendimas,

tiriamojo pobūdžio

uždavinių

sprendimas,

praktinės situacijos

analizė, atvejo

analizė, užduočių

raštu atlikimas,

pasirengimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:


laboratorinio/

savarankiško darbo

ataskaitos pateikimas

ir gynimas.

Apibendrinamasis


raštu.

47

Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

charakteristikų.

2.2. Organizuoti

automobilių


analizuoti

diagnostinius

parametrus.

Išmanyti elektrostatikos,

elektromagnetizmo,

termodinamikos

reiškinius, procesus ir

dėsnius.

Apibrėžti elektrostatinio

lauko, nuolatinės

elektros srovės, idealiųjų

dujų parametrus ir

charakteristikas.

Taikyti elektrostatikos,

elektromagnetizmo,

nuolatinės ir kintamosios

srovės, termodinamikos


sprendimui.


demonstravimas,

probleminis

mokymas,

laboratoriniai

darbai,

savarankiškas

darbas.

Savikontrolės

uždavinių

sprendimas,


uždavinių

sprendimas,


analizė, atvejo


raštu atlikimas,

pasirengimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:


laboratorinio/

savarankiško darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis


raštu.

3.3. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Apibrėžti įvairiai

judančio kūno

kinematines ir dinamines

charakteristikas.

Taikyti elektrostatikos,

elektromagnetizmo,

nuolatinės ir kintamosios

srovės, termodinamikos


sprendimui.



kinematinių ir dinaminių

charakteristikų.


demonstravimas,

probleminis

mokymas,

laboratoriniai

darbai,

savarankiškas

darbas.

Savikontrolės

uždavinių

sprendimas,


uždavinių

sprendimas,


analizė, atvejo


raštu atlikimas,

pasirengimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:


laboratorinio/

savarankiško darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis


raštu.

48




Dalyko (modulio) pavadinimas INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie kompiuterinių sistemų techninę ir programinę

įrangą; formuoti pažintinius gebėjimus - suprasti tipinius algoritmus;

ugdyti praktinius gebėjimus - naudotis bazine programine įranga ir

kitomis kompiuterių funkcijomis; įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus

– naudotis informacijos tinklais ir duomenų bazėmis, parengti

tekstinius ir grafinius dokumentus, sukurti nesudėtingų inžinerinių

uždavinių algoritmus ir programas

Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios tekstinės, grafinės ir skaitmeninės informacijos

informacijos apdorojimo organizavimo klausimais, kompiuterių

sandaros ir veikimo principais, naudojimosi sisteminėmis ir

taikomosiomis programinėmis priemonėmis, informacijos perdavimo ir

tinklinėmis sistemomis, išmokoma suprasti tipinius algoritmus bei

aprašyti nesudėtingų uždavinių algoritmus, suteikiami pradiniai

programų sudarymo įgūdžiai


didaktinės nuostatos

Realizuojant dalyką taikomas atvejo analizės ir reflektyvaus

mokymo(si) modeliai. Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu

dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos

rinkinyje.



1. E-darbo vieta. Informacinių technologijų bazinės koncepcijos.

Kompiuterinės sistemos samprata. Operacinės sistemos. Veiksmų

automatizavimas WINDOWS XP. Asmeninis portalas. 2. Tekstinių

dokumentų rengimo sistemos. Dokumentų ruošimo sistemų apžvalga.

Sudėtingų dokumentų tvarkymo pagrindai ir priemonės. Šablonai.

Formos. Dokumentų ruošimo automatizavimo priemonės. 3. Duomenų

apdorojimas ir analizė naudojant skaičiuokles. Skaičiuoklių apžvalga,

taikymo būdai, sandara ir priemonės. Skaičiuoklių panaudojimas

inžineriniuose skaičiavimuose. Vartotojo darbo automatizavimas

skaičiuoklėse. 4. Duomenų srautų valdymas DBVS priemonėmis.

Duomenų bazės samprata. Duomenų bazių valdymo sistemos.

Vartotojo duomenų bazės kūrimas, duomenų įvedimas. Vartotojo DB

komponenčių redagavimas. 5. Įvadas į kompiuterinę grafiką. 6.

Skaičiavimo proceso organizavimas matematinėje programoje Matlab.

Programavimas matematinio paketo aplinkoje. Tiesiniai, šakotieji ir

cikliniai algoritmai, jų diegimas Matlab terpėje.


konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas – 32 val.



Laboratorinių darbų temos: 1. Internetinė operacinė sistema

ICLOUD. 2. Asmeninio portalo internete kūrimas. 3. Sudėtingų

dokumentų, panaudojant tekstinės, grafinės ir skaitmeninės

informacijos apdorojimo priemones, kūrimas. 4. Duomenų apdorojimas

ir analizė naudojant skaičiuokles. 5. Duomenų kaupimas duomenų

bazėse. 6. Algoritmų sudarymas ir diegimas MATLAB terpėje.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Žinios ir gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį.

Galutiniam žinių ir įgytų įgūdžių įvertinimui taikoma dešimtbalė

kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš kontrolinių

darbų, savarankiško darbo ir egzamino vertinimo. Galutinio balo

49

skaičiavimo formulė:

GB = 0,5·LD + 0,3·ID + 0,2·E,

čia LD – laboratoriniai darbai; ID – individualus darbas; E –

egzaminas.


studijom



Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Ramutis Palevičius


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2010 Vidžiūnas A., Vidžiūnaitė M. Microsoft

Word 2010. Naudotojo vadovas.

Smaltija 1 20

2. 2010 Vidžiūnas A., Vidžiūnaitė M.

MICROSOFT EXCEL 2010. Skaičiuoklių

taikymas apskaitoje ir vadyboje.

Smaltija 1 20

3. 2008 Palevičius R., Barila A., Barilienė L.,

Karbauskas J. ,Informacinių technologijų

pagrindai 2: programų kūrimas MATLAB

terpėje : mokomoji knyga.

KTU 1 10

4. 2005 Janickienė D. Informatika. VDU 2 70


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2010 Palevičius R., Barilienė L., Sturienė R.,

Krivickienė V. Informacinės technologijos.

http://rapolas.ktk.lt/inf_techn_dien/in

dex.htm

neribotos


Studijų programos



vertinimo metodai

1.2. Parinkti ir

projektuoti

automobilio detalių

ir junginių remonto

technologijas.

Žinoti kompiuterinių

sistemų techninę ir

programinę įrangą, jos

pagrindines funkcijas;

tekstinės ir grafinės

informacijos, skaitinės

informacijos formatus,

algoritmų išraiškos

būdus bei tipinius

algoritmus.

Akademinė

vizualizuota

paskaita, praktiniai

darbai, analizės

metodas,

reflektyvus

mokymas/is,

dalykinės

literatūros

studijavimas.

Tipinės ir

individualios

užduotys,

kūrybinės

pratybos, pratybos

– treniruotė (pagal

pateiktą pavyzdį),

savarankiškas

darbas.

Formuojamasis

vertinimas:

laboratorinių darbų,

individualių darbų

pateikimas ir

gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas (testas)

raštu.

Išmanyti tekstinės ir

grafinės informacijos,

skaitinės informacijos

tvarkymo, skaičiavimo

pagal formules

programas(lenteles),

informacijos

saugojimo duomenų

bazėse principus ir

priemones.

Pritaikyti tipinius

algoritmus ir matlab

programų paketo

programavimo

priemones inžinerinių

uždavinių sprendimui.

Savarankiškai kurti

http://rapolas.ktk.lt/inf_techn_dien/index.htm

http://rapolas.ktk.lt/inf_techn_dien/index.htm

50

Studijų programos



vertinimo metodai

tekstinių dokumentų

ruošinius, skaičiavimo

pagal formules

programas(lenteles)

bei naudoti

automatizavimo

priemones.

4.3. Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Išmanyti tekstinės ir

grafinės informacijos,

skaitinės informacijos

tvarkymo, skaičiavimo

pagal formules,

informacijos

saugojimo duomenų

bazėse principus ir

priemones.

Savarankiškai kurti

tekstinių dokumentų

ruošinius, skaičiavimo

pagal formules

programas(lenteles)

bei naudoti

automatizavimo

priemones;

Organizuoti duomenų

kaupimą duomenų

bazėse.

Akademinė

vizualizuota


darbai, analizės

metodas,

reflektyvus

mokymas/is,

dalykinės

literatūros

studijavimas.

Tipinės ir

individualios

užduotys,

kūrybinės

pratybos, pratybos

– treniruotė (pagal

pateiktą pavyzdį),

savarankiškas

darbas.

Formuojamasis

vertinimas:

laboratorinių darbų,

individualių darbų

pateikimas ir

gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas (testas)

raštu.

51




Dalyko (modulio) pavadinimas INŽINERINĖ GRAFIKA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie projekcinių brėžinių ir techninių brėžinių sudarymo

principus, formuoti pažintinius gebėjimus – identifikuoti detalių, gaminių

formas, ugdyti šiuos praktinius gebėjimus – taikyti galiojančius

standartus brėžiniuose, įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus – braižyti,

analizuoti ir skaityti detalių bei gaminių surinkimo brėžinius

Dalyko (modulio) anotacija Supažindinama su brėžinių sudarymo principais ir metodais, galiojančiais

standartais, projektavimo taisyklėmis, detalių bei junginių geometriniais

elementais, junginių (surinkimo brėžinių) sudarymu pagal projektavimo

taisykles, techninių brėžinių skaitymu.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio ir reflektyvaus

mokymo(si) modeliai. Modelių taikymo didaktinė sistema konkrečiu


rinkinyje.



1. Brėžinių sudarymas taikant valstybinius standartus, braižymo

reikmenys, apipavidalinimas ir pagrindiniai reikalavimai. 2. Brėžinių

linijos. Braižybos šriftas. 3. Matmenų žymėjimas. Sklandūs sujungimai.

Apskritimo dalijimas. 4.Taško projekcijos ir tiesės atkarpos projekcijos.

5. Plokštumos vaizdavimas. Taškas ir tiesė plokštumoje. 6. Geometrinių

paviršių vaizdavimas. 7. Vaizdai. 8. Pjūviai. Kirtiniai. 9. Techninių

brėžinių braižymas. 10. Srieginių elementų vaizdavimas. 11. Junginiai

naudojant standartines detales. 12. Detalių eskizai. 13. Junginio detalių

darbo brėžiniai. 14. Junginio (surinkimo) brėžinio sudarymas. 15.

Junginio (surinkimo) brėžinio skaitymas.

Iš viso - 160 val. Iš jų: teorija –16 val., praktiniai užsiėmimai –68 val.,

konsultavimas – 12 val., savarankiškas darbas – 64val.



1. Brėžinių linijos. 2. Taško ir tiesės projekcijos. 3. Geometriniai

paviršiai. 4. Detalės šeši vaizdai. 5. Detalės paprastas pjūvis. 6. Srieginiai

sujungimai. 7.Junginio iš 2 detalių eskizai. 8.Junginio surinkimo brėžinys

ir detalių sąrašo lentelė. 9. Junginio brėžinio detalizavimas.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Žinios ir gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą analitinį mokymosi

pasiekimų metodą.

Galutiniam rezulatų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir

kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško, individualus ir

kontrolinio darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu

nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio

koeficiento ir sandaugas susumuojant. Galutinio balo skaičiavimo

formulė:

GB = 0,3ID + 0,2KD + 0,3SD + 0,2E,

čia ID – individualūs darbai, KD – kontroliniai darbai, SD – savarankiški

darbai, E – egzaminas.


studijoms

Studento žinios turi atitikti bendrojo lavinimo vidurinės

mokyklos/gimnazijos programų reikalavimus.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Dovilė Martišienė, docentas Mykolas Žmuida Rekomenduojama literatūra


Eil.

Nr.

Leidimo

metai

Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius Kolegijos Metodiniuose Kitose

52

bibliotekoje kabinetuose bibliotekose

1 2009 Ramonienė A., Bakutienė V.

Inžinernės grafikos pagrindai.

Šiaulių

kolegijos

leidybos

centras

6 1

2 2007 Čiupaila L., Vinogradova J.,

Zemkauskas J. Bendroji

inžinerinė grafika.

Technika

1 1

3 2006 Z.Ramonas, V.Petronis,

A.Ramonienė. Mašinų braižyba

studentams ir konstruktoriams.

Šiaulių

universitetas 6 1

4 2006 Ruzgienė Z., Požėrienė B.,

Martišienė D., Žmuida M.,

Ruzgis E. Inžinerinė grafika.

KTK leidybos

centras

60 4

5 2003 Gulbinienė L., Kumpikas P.,

Žmuida M. Inžinerinė grafika.

Technologija 4


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2010 Ruzgienė Z., Požėrienė B., Žmuida M.,

Ruzgis E. Inžinerinė grafika. Mokomoji

medžiaga.

http://rapolas.ktk.lt/inzinerine_grafika/ind

ex.htm

neribotos

2 2007 Ruzgienė Z., Požėrienė B., Martišienė

D., Žmuida M., Ruzgis E. Inžinerinė

grafika. Mokomoji medžiaga dieninėms

studijoms.

http://rapolas.ktk.lt/inzinerine_grafika/ind

ex.htm

neribotos

3. 2006 Martišienė D., Žmuida M. Inžinerinė

grafika. Mokomoji medžiaga

neakivaizdinėms studijoms.

http://rapolas.ktk.lt/Dovile/index.htm neribotos


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

1.2. Parinkti ir projektuoti


junginių remonto

technologijas.

apibrėžti projekcinių ir

techninių brėžinių

sudarymo principus bei

projektavimo taisykles;

identifikuoti geometrinių

paviršių bei detalių ir

gaminių formas;

naudoti vaizdų

išdėstymo taisykles

brėžiniuose;

braižyti brėžinius pagal

projektavimo taisykles.

Paskaita, aiškinimas,

demonstravimas,

reflektyvus

mokymas, pratybos–

treniruotė (pagal

užduotį), darbas su

dalykine literatūra.

Grafiniai darbai,


skaitymas ir

braižymas,

atgaminamasis

pokalbis, refleksinio

pobūdžio praktinė

užduotis,

probleminis

pokalbis pagal

situaciją.

Formuojamasis

vertinimas: grafinių

darbų atlikimas,

žodinė apklausa, darbų

vertinimas ir gynimas,

kontroliniai darbai.

Apibendrinamasis


(raštu).

1.3. Parengti detalių ir

junginių darbo brėžinius. apibrėžti projekcinių ir




sudaryti detalių bei

gaminių junginių

brėžinius;

detalizuoti junginių

brėžinius.



3.1. Nustatyti automobilio

detalių ir junginių

remonto poreikį.

apibrėžti projekcinių ir




detalizuoti junginių

http://rapolas.ktk.lt/inzinerine_grafika/index.htm




http://rapolas.ktk.lt/Dovile/index.htm

53

Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

brėžinius.



54




Dalyko (modulio) pavadinimas TECHNINIAI MATAVIMAI



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti specialybės žinias apie tolerancijas, suleidimus, detalių

paviršiaus formos ir tarpusavio padėties tikslumą bei paviršiaus

šiurkštumą ir apie įvairias detalių matavimo priemones; formuoti

pažintinius gebėjimus – paaiškinti brėžiniuose pažymėtas tolerancijas,

suleidimus, detalių paviršiaus formos ir tarpusavio padėties tikslumą

bei paviršiaus šiurkštumą; ugdyti šiuos praktinius gebėjimus –

išmatuoti detales įvairiomis matavimo priemonėmis ir išanalizuoti

matavimo rezultatus; įtvirtinti perkeliamuosius gebėjimus – mokėti

naudotis technininiais žinynais, standartais ir parinkti bei pažymėti

brėžiniuose tolerancijas, suleidimus, formos ir tarpusavio padėties

tikslumą ir paviršiaus šiurkštumą bei gebėti matuoti matavimo

priemonėmis.

Dalyko (modulio) anotacija Išmokoma suprasti ir parinkti cilindrinių ir įvairių detalių bei jų

elementų tolerancijas ir suleidimus, detalių paviršiaus formos ir

tarpusavio padėties tikslumą bei paviršiaus šiurkštumą, supažindinama

su metrologijos pagrindais, įvairiomis linijinių, kampinių matmenų bei

specialiomis matavimo priemonėmis, išmokoma jomis matuoti ir

išanalizuoti matavimo rezultatus.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas refleksyvaus mokymo(si) modelis.





Lygių cilindrinių sujungimų tolerancijos ir suleidimai. Detalių

paviršiaus formos bei tarpusavio padėties tikslumas. Paviršiaus

šiurkštumas. Srieginių ir kūginių sujungimų tolerancijos ir suleidimai.

Linijinių ir kampinių matmenų bei specialios matavimo priemonės.

Riedėjimo guolių tolerancijos ir suleidimai. Pleištinių ir išdrožinių

sujungimų tolerancijos ir suleidimai. Krumplinių pavarų tikslumas ir

tolerancijos.

Iš viso – 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užiėmimai. – 10 val.,

konsultavimas – 6 val. savarankiškas darbas – 32 val.



Laboratorinių darbų temos: 1. Matavimas slankmačiu ir mikrometru.

2. Matavimas svirtine šakute ir indikatoriumi. 3. Matavimas

indikatoriniu vidmačiu. 4. Kampų matavimas. 3. Sriegių matavimas.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo

schema, sudaryta iš laboratorinių darbų, kontrolinių darbų ir egzamino

vertinimo. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),

atskirus pažymius (ar pažymių vidurkius) padauginant iš svertinio

koeficiento ir sandaugas susumuojant. Šio modulio įsisavinimas

vertinimas pagal galutinio balo skaičiavimo formulę:

GB = 0,1·LD + 0,4·KD + 0,5·E,

čia LD – laboratoriniai darbai; KD – kontroliniai darbai; E –

egzaminas.


studijom

Matematika, Inžinerinė grafika

Koordinuojantys dėstytojai Lektoriai Valdas Speičys, Vytautas Čapas


55

Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1 2009 Vekteris V., Jurevičius M.,

Kilikevičius A. Matavimų teorija ir

praktika. Kursinio projekto

metodikos nurodymai, informacinė

medžiaga ir užduotys.

Technika 2 1

2 2006 Vekteris V., Jurevičius M., Šukys A.

Matavimų teorija ir praktika.

Laboratoriniai darbai.

Technika 2 1

3 2000 Vekteris V., Kasparaitis A.,

Kaušinis S. Kanapėnas R.

Matavimų teorija ir praktika.

Žiburys

13 2

4 1994 Stasiūnas R., Naginevičienė L.,

Markšaitis D. Technologinių

matavimų pagrindai. Tolerancijos ir

suleidimai. Paskaitų konspektas.

Technologija

2 2


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2005 Speičys V. Techniniai matavimai. Metodinės

medžiagos rinkinys

http://rapolas.ktk.lt neribotos


Studijų programos



vertinimo metodai 1.3 Parengti detalių ir

junginių darbo

brėžinius

Mokėti naudotis

techniniais žinynais ir

standartais. Išmanyti tolerancijų,

suleidimų, detalių

paviršiaus formos ir

tarpusavio padėties

tikslumo bei paviršiaus

šiurkštumo žymėjimą

brėžiniuose.

Paskaita,

demonstravimas,

individualus darbas

Tikslinės literatūros

analizė, kontrolinių

darbų užduotys,

egzamino užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:


Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

3.1. Nustatyti


renginių remonto

poreikį

Išmanyti tolerancijų,

suleidimų, detalių

paviršiaus formos ir

tarpusavio padėties

tikslumo bei paviršiaus

šiurkštumo žymėjimą

brėžiniuose.

Pritaikyti reikiamą

matavimo priemonę

detalių kokybės

nustatymui.

Išmatuoti detales

įvairiomis matavimo

priemonėmis ir

išanalizuoti matavimo

rezultatus.

Paskaita ,

demonstravimas,

laboratorinis darbas,

individualus darbas.



darbų užduotys,

laboratorinių darbų

užduotys, egzamino

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:


ataskaitų pateikimas ir

gynimas

Apibendrinamasis


3.3 Atlikti darbų

kokybės kontrolę Pritaikyti reikiamą

matavimo priemonę

detalių kokybės

nustatymui.

Išmatuoti detales

įvairiomis matavimo

priemonėmis ir

išanalizuoti matavimo

rezultatus.

Paskaita ,

demonstravimas,




analizė,


užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:



gynimas.


56




Dalyko (modulio) pavadinimas KOMPIUTERINĖ BRAIŽYBA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automatizuotas brėžinių projektavimo sistemas,

formuoti pažintinius gebėjimus - suprasti projektavimo principus

AutoCAD sistemoje, ugdyti šiuos praktinius gebėjimus – išmokyti

taikyti AutoCAD sistemą braižant grafinių objektų brėžinius, įtvirtinti

perkeliamuosius gebėjimus - braižyti ir redaguoti brėžinius AutoCAD

sistema.

Dalyko (modulio) anotacija Supažindinama su automatizuota brėžinių projektavimo sistema

AutoCAD, jos taikymu, grafinių dokumentų (brėžinių) rengimo

principais, geometrinių elementų projektavimo metodais, pagrindinėmis

braižymo, konstravimo ir redagavimo komandomis.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas reflektyvaus mokymo(si) modelis.

Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju

pateikiama dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1. AutoCAD sistemos terpė. Geometrinis modeliavimas AutoCAD

sistemoje. 2. Grafinių objektų duomenys ir savybės. Brėžinio sluoksniai.

3. Pagrindinės AutoCAD paketo braižymo ir redagavimo komandos. 4.

Sudėtingi grafiniai objektai. 5. Grafinių objektų redagavimo komandos.

6. Matmenų žymėjimas. 7. Projekcinių vaizdų formavimas. 8. Simbolių

bibliotekos. Blokų technika. Brėžinių spausdinimas.





Praktinių užsiėmimų temos: 1. Pagrindinės braižymo ir redagavimo

komandos. 2. Detalės profilio braižymas. 3. Detalės trijų vaizdu ir pjūvių

braižymas. 4. Junginio brėžinio sudarymas. 5. Geometrinių elementų

blokų kūrimas. 6. Sudėtingų geometrinių elementų projektavimas.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Žinios ir gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą analitinį mokymosi

pasiekimų aplanko/portfelio metodą.

Galutiniam rezultatų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir

kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš individualių, kontrolinių ir

savarankiškų darbų bei egzamino vertinimo.


GB = 0,3ID + 0,2KD + 0,3SD + 0,2E,

čia ID – individualūs darbai; KD – kontroliniai darbai; SD –

savarankiški darbai; E – egzaminas.


studijoms

Studento žinios turi atitikti bendrojo lavinimo vidurinės

mokyklos/gimnazijos, programų reikalavimus, inžinerinės grafikos

modulio reikalavimus.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Jūratė Jasukaitienė, docentas Dr. Mykolas Žmuida

Rekomenduojama literatūra Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2010 Sinkevičius V. AutoCAD 2009 –

2010 pradmenys

Smaltija 1

2. 2009 Nenorta V., Pilkaitė T.,

Puodžiūnienė N. Braižymas ir

modeliavimas AutoCAD 2008

Technologija 2

57

sistemoje

3. 2007 Sinkevičius V. Atmintinė

AutoCAD 2008

Smaltija 3

4. 2010 Финкельштейн Э. AutoCAD

2010 и AutoCAD LT 2010.

Библия пользователя

Диалектика 1

5. 2003 Roličius J., Petronis V.,

Ramonienė A. AutoCAD 2002

pagrindai

VšĮ Šiaulių

universiteto

leidykla

1

6. 2002 Omura G. AutoCAD 2002

vadovas

Smaltija 2


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2008 Žmuida M., Jasukaitienė J., Ruzgienė Z.

Kompiuterinė braižyba

http://rapolas.ktk.lt/KOMP/index.htm neribota


Studijų programos



vertinimo metodai 1.2. Parinkti ir

projektuoti


junginių remonto

technologijas.

Žinoti pagrindines

grafinių objektų savybes.

Informaciniai:

aiškinimas,

demonstravimas.

Operaciniai:

pratybos– treniruotė

(pagal užduotį),

praktiniai darbai.

Kontekstinės

pratybos, brėžinių

skaitymas ir

braižymas,

specialybinių

brėžinių braižymas

ir redagavimas

AutoCAD sistema.

Formuojamasis

(tarpinis) vertinimas

vykdomas taikant

žodinės apklausos ir

grafinių darbų

vertinimą ir gynimą.

Apibendrinamajam

(baigiamajam)

atsiskaitymui taikomas

vertinimo raštu

metodas (egzaminas).

Taikyti pagrindines

braižymo, konstravimo ir

redagavimo komandas

grafinių objektų

braižymu.


junginių darbo

brėžinius.

Parinkti braižymo,

konstravimo ir

redagavimo komandas.

Savarankiškai braižyti ir

redaguoti brėžinius

autocad sistema.

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Parinkti braižymo,

konstravimo ir

redagavimo komandas.

Informaciniai:

euristinis –

taikomasis pokalbis,

probleminis

pokalbis pagal

situaciją,

atgaminamasis

pokalbis,

konsultavimas,

spausdintų šaltinių

naudojimas.

Operaciniai:

pratybos, praktiniai

darbai.

Savarankiškai braižyti ir

redaguoti brėžinius

autocad sistema.

http://rapolas.ktk.lt/KOMP/index.htm

58




Dalyko (modulio) pavadinimas MECHANIKA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti fundamentalias žinias apie mechaninių sistemų statines,

kinematines, dinamimes savybes; medžiagų atsparumą mechaniniams

poveikiams; mašinų elementus ir mechanizmus, konstrukcijos

elementų jungčių tipus ir mechaninių perdavų rūšis; mašinų elementų

sandarą, klasifikavimo principus, funkciškumo kriterijus. Išdėstyti

tipinių detalių ir mašinų elementų skaičiavimo metodus ir prielaidas.

Suformuoti praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus, kurių pagrindu

studentai gebės sudaryti ir išspręsti statikos pusiausvyros lygtis, spręsti

kinematikos ir dinamikos, medžiagų atsparumo uždavinius.

Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su teorinės mechanikos pagrindais, t. y.

statika, kinematika ir dinamika, taip pat medžiagų atsparumo

pagrindais, standartizuotų mašinų elementų parinkimo principais,

statikos pusiausvyros lygčių, kinematikos ir dinamikos, medžiagų

atsparumo uždavinių sprendimo, tipinių detalių ir mašinų elementų

skaičiavimo ypatumais.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio mokymosi, atvejo

analizės mokymosi modeliai. Modelių taikymo didaktinė sistema

konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikiama dalyko mokymo(si)

medžiagos rinkinyje.



I. TEORINĖ MECHANIKA. 1. Pagrindinės teorinės mechanikos

sąvokos ir aksiomos. Jėga. Ryšiai. 2. Plokščioji susikertančių jėgų

sistema. Jėgos momentas. Plokščioji lygiagrečių jėgų sistema. Statinės

pusiausvyros sąlyga. 3. Plokščioji bet kaip išdėstytų jėgų sistema. 4.

Erdvinė jėgų sistema. 5. Kinematika. Judėjimų rūšys. Sukamasis

judėjimas. 6. Dinamika. Darbas ir galia.

II. MEDŽIAGŲ ATSPARUMAS. 1. Pagrindinės Medžiagų atsparumo

sąvokos. Apkrovų tipai. Pjūvio metodas. Įtempiai ir deformacijos. 2.

Tempimas ir gniuždymas. 3. Medžiagų mechaninės savybės. 4.

Kirpimas, glemžimas. 5. Sukimas. 6. Lenkimas. 7. Stabilumas. 7.

Sudėtinis atsparumas.

III. MAŠINŲ ELEMENTAI. 1. Bendrosios žinios apie mašinų

elementus. 2. Mašinų elementų tikslumas. 3. Jungtys. 4. Sukamojo

judesio elementai: ašys ir velenai, slydimo ir riedėjimo guoliai 5.

Perdavos. 6. Movos.


val., konsultavimas – 8 val., savarankiškas darbas - 64 val.



Laboratorinių darbų temos: 1. Medžiagų tempimo bandymas. 2.

Medžiagų gniuždymo bandymas. 3. Kirpimo bandymas. 4. Medžiagų

lenkimo bandymas. 5. Sukimo bandymas. 6. Riedėjimo guolių

konstrukcijų analizė. 7. Krumplinių perdavų konstrukcijos tyrimas.

Praktinių užduočių temos: 1. Plokščioji jėgų sistema. 2. Erdvinė

jėgų sistema. 3. Tempimas ir gniuždymas. 4. Lenkimas. 5.

Standartizuotų detalių mašinų elementų parinkimas ir skaičiavimas




kontrolinis darbas, laboratorinių darbų atlikimo ir gynimo,

59

savarankiškų (individualių) užduočių atlikimo ir gynimo vertinimas,

egzaminas raštu. Visas vertinimas grindžiamas kriterinio vertinimo

modeliu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame

dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant

dalyką.

Įgytų žinių ir gebėjimų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė

ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro kontroliniai darbai,

laboratoriniai darbai ir savarankiško darbo užduotys vertinamos

pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),

atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas

susumuojant. Šio modulio įsisavinimas vertinimas pagal galutinio balo

skaičiavimo formulę:

GB = 0,3KD + 0,1LD + 0,1ID + 0,5E,

čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; ID –

individualūs savarankiški darbai; E – egzaminas.

Btinas pasirengimas dalyko studijom Fizika, Matematika

Koordinuojantis dėstytojas Lektoriai Dr. Povilas Šaulys, Dr. Paulius Griškevičius


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2004 Žiliukas A. Medžiagų mechanika Technologija 120

2. 2001 Kranevičius A., Šukšta M. Medžiagų

atsparumas. Laboratoriniai darbai

Technika

4

3. 2000 A. Čižas. Aiškinamasis medžiagų

atsparumo uždavinynas

Technologija 1

4

4. 1997 Paliūnas V. Teorinė mechanika Technologija 15 265 5. 1997 Bulavas A. Medžiagų atsparumas Technika 1 80 6. 1993 Čižas A. Medžiagų atsparumas Technologija 1 2 2000 Žiliukas A. Dulevičius. J. Mašinų

elementai

Technologija 15

60


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Išvardyti pagrindines

statikos sąvokas,

pagrindinius dydžius,

ryšių tipus ir jų

reakcijos jėgas.

Suvokti apie mašinų

ele-mentus, perdavų

rūšis, ir gebėtų jas

pritaikyti praktikoje.

Reflektyvaus

studijų modulio

mokymo metodas:

paskaitos,

probleminis

dėstymas.

Medžiagos analizė,

problematizuota

atvejo analizė.

Formuojamasis

vertinimas:


savarankiškų


Žinoti taško ir kūno

dinamikos dėsnius, ir

gebėtų juos pritaikyti

praktikoje.

3.3. Atlikti darbų

kokybės kontrolę.

Spręsti jėgų sistemos

pusiausvyros

praktinius uždavinius.

Uždavinių

sprendimai,

individualūs

savarankiški

darbai, kontrolinės

pratybos.

Individualių

savarankiškų

užduočių atlikimas,

ataskaitos rengimas,

pasiruošimas.

Formuojamasis

vertinimas:



ataskaitų pateikimo ir

gynimo, savarankiškų


Skaičiuoti detalių

skerspjūvių

geometrines

60

Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

charakteristikas,

pagrindinius detalių

dydžius.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

1.2. Parinkti ir

projektuoti automobilio





kinematinių ir

dinaminių

charakteristikų.

Uždavinių

sprendimai,

individualūs

savarankiški

darbai, kontrolinės

pratybos.

Individualių

savarankiškų


ataskaitos rengimas,

pasiruošimas.

Formuojamasis

vertinimas:



ataskaitų pateikimo ir

gynimo, savarankiškų


Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Išnagrinėti pagrindines

medžiagų mechanikos

sąvokas ir dydžius,

deformacijų rūšis.

61




Dalyko (modulio) pavadinimas ELEKTROTECHNIKA IR ELEKTRONIKA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie elektros grandines, elektrinių grandinių

komponentus bei elementus, elektroninius įtaisus, jų ženklinimą, jų

klasifikavimą, jų sutartinius grafinius ženklus; formuoti pažintinius

gebėjimus - suprasti elektros grandinių veikimo dėsnius, elektroninių

įtaisų struktūrą, veikimą, išmanyti pagrindinius jų parametrus; ugdyti

šiuos praktinius gebėjimus – naudoti elektros grandines, elektroninius

įtaisus organizuojant automobilių diagnostiką ir techninę priežiūrą,

matuojant ir analizuojant diagnostinius parametrus; ištirti tipinių

elektroninių įtaisų veikimą, naudotis žinynais; įtvirtinti perkeliamuosius

gebėjimus – taikyti elektros grandinių jungimo būdus derinant ir

reguliuojant tarpusavyje elektroninės įrangos prietaisų ir įtaisų

parametrus; pagrįsti atskirų elektroninių įtaisų panaudojimo

tikslingumą, pateikti elektroninių įtaisų analizės ir tyrimo rezultatus.

Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios apie elektros grandines, komponentus, elementus ir

elektroninius įtaisus, jų ženklinimą, jų klasifikavimą, jų sutartinius

ženklus. Supažindinama su elektros grandinių veikimo dėsniais,

elektroninių įtaisų struktūra, veikimu, funkcijomis. Mokoma

apskaičiuoti elektros grandinių elementų ir komponentų parametrus bei

naudoti elektros grandines, prietaisus, įtaisus organizuojant automobilių

diagnostiką ir techninę priežiūrą. Mokoma įvertinti ir ištirti tipinių

elektroninių įtaisų parametrus, savybes, naudotis žinynais. Mokoma

taikyti elektros grandines ir jų jungimo būdus, elektroninius įtaisus

įvairiuose automobilių diagnostikos ir techninės priežiūros

įrenginiuose, pateikti elektroninių įtaisų analizės ir tyrimo rezultatus.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojami probleminio mokymo(si) ir atvejo

analizės mokymo(si) modeliai. Modelio taikymo didaktinė sistema





1. Įvadas. Potencialinis elektrinis laukas ir elektrinė talpa: pagrindinės

sąvokos; elektrinis laukas; elektrinė įtampa; dielektrikai;

elektroizoliacinės medžiagos; elektrinė talpa; kondensatoriai;

kondensatorių jungimo būdai – nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis

jungimai. 2. Nuolatinės srovės elektros grandinės: elektros srovė;

elektrinė varža; laidžiosios medžiagos; pagrindiniai elektrinių grandinių

elementai; elektros energijos šaltinio įtampa, energija, galia; Omo

dėsnis; pirmasis ir antrasis Kirchhofo dėsniai; elektrinių grandinių

schemos; nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis imtuvų jungimas;

netiesinės nuolatinės srovės elektrinės grandinės. 3.

Elektromagnetizmas ir magnetinės grandinės: elektromagnetinės jėgos;

ampero dėsnis; magnetinė indukcija; grafiškas magnetinio lauko

vaizdavimas; magnetinis srautas; induktyvumas; tiesus laidas

magnetiniame lauke; elektromagnetai; medžiagų įmagnetinimas;

magnetinė skvarba; magnetinio lauko stipris; feromagnetinės

medžiagos; magnetinės grandinės; elektromagnetinė indukcija;

sūkurinės srovės. 4. Elektriniai matavimai: pagrindinės sąvokos;

sutartiniai ženklai prietaisų skalėse; elektros srovės ir įtampos

matavimas; elektrinės galios matavimas; varžų matavimas. 5.

62

Kintamosios vienfazės srovės elektros grandinės: pagrindinės sąvokos;

sinusinės kintamosios srovės gavimas; fazė, pradinė fazė, fazių

skirtumas ir kampinis dažnis; grafiškas sinusinių dydžių vaizdavimas;

kintamosios srovės grandinių idealieji elementai; kintamosios elektros

srovės nuosekliojo jungimo grandinės; galios koeficientas, aktyvioji ir

reaktyvioji galia ir energija; įtampos ir srovės rezonansai. 6.

Kintamosios trifazės srovės elektros grandinės: trifazės sistemos;

generatoriaus apvijų jungimas žvaigžde ir trikampiu; energijos imtuvų

jungimas žvaigžde ir trikampiu; simetrinės ir nesimetrinės trifazės

grandinės. 7. Elektros mašinos ir transformatoriai: transformatoriai ir jų

paskirtis; transformatorių konstrukcija ir veikimo principas;

transformatorių darbo režimai; trifazis ir specialieji transformatoriai;

autotransformatoriai; kintamosios srovės elektros mašinų paskirtis ir

klasifikacija ir sandara; asinchroninių variklių veikimo principas,

parametrai, panaudojimo galimybės; vienfazis asinchroninis variklis;

nuolatinės srovės elektros mašinų konstrukcija; nuolatinės srovės

generatoriaus veikimo principas, jų klasifikacija pagal žadinimo apvijų

jungimą; nuolatinės srovės variklio veikimo principas, jų klasifikacija

pagal žadinimo apvijų jungimą; nuolatinės srovės variklių paleidimas ir

sukimosi dažnio reguliavimas. 8. Fizikiniai elektroninės technikos

pagrindai: elektronikos teorijos pagrindai; puslaidininkiai ir jų savybės;

pagrindinės sąvokos, pn sandūra ir jos savybės, puslaidininkinių įtaisų

klasifikacija. 9. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai – puslaidininkiniai

rezistoriai: jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,

charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 10. Diskretieji

puslaidininkiniai įtaisai – diodai: jų klasifikacija, žymėjimas,

struktūros, veikimo pricipai, charakteristikos, parametrai, jungimas,

taikymas. 11. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai – lauko tranzistoriai:

jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,

charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 12. Diskretieji

puslaidininkiniai įtaisai – bipoliarieji tranzistoriai: Jų klasifikacija,

žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai, charakteristikos, parametrai,

jungimas, taikymas. 13. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai – tiristoriai:


charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 14. Mikrograndynai:


charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 15. Optoelektroniniai

įtaisai: jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,

charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas. 16. Elektroniniai

indikatoriai: jų klasifikacija, žymėjimas, struktūros, veikimo pricipai,

charakteristikos, parametrai, jungimas, taikymas.





Laboratorinių darbų temos: 1. Įvadinis. 2. Omo dėsnis. 3.

Nuoseklusis ir lygiagretusis rezistorių jungimas. 4. Elektros grandinių,

kai kondensatoriai sujungti nuosekliai, lygiagrečiai ir mišriai tyrimas. 5.

Trifazės grandinės imtuvų jungimas žvaigžde. 6. Fotorezistoriaus

tyrimas. 7. Varistoriaus tyrimas. 8. Puslaidininkinio diodo tyrimas. 9.

Stabilitrono tyrimas.

Praktinių užsiėmimų temos: 1. Potencialinis elektrinis laukas ir

elektrinė talpa. 2. Nuolatinės srovės elektros grandinės. 3. Elektriniai

matavimai. 4. Diskretieji puslaidininkiniai įtaisai.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Galutiniam rezultatų įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir

kaupiamoji vertinimo schema. Semestro kontroliniai darbai,

laboratoriniai darbai ir savarankiško darbo užduotys, egzaminas

vertinami pažymiu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti

metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams

63

pristatant dalyką. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys

(GB), atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir

sandaugas susumuojant:

GB = 0,4KD + 0,1LD + 0,1SD + 0,4E,

čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; SD –

savarankiški darbai; E – egzaminas.


studijoms

Matematika, fizika

Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Marius Saunoris


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2011 Saunoris M. Elektrotechnika ir

elektronika.

KTK 29 1 -

2. 2009

2000

Zajankauskas S. Elektronika.

Laboratoriniai darbai.

Technologija 6 1 KTU, 50

3. 2008 Pukys P. Teorinė elektrotechnika:

elektros grandinių teorijos pagrindai


4. 2008 Grigonienė O., Bartkevičius S.,

Lukočius R., Račkienė R., Stonys J.,

Virbalis J. A., Žebrauskas S. Elektros

grandinių laboratoriniai darbai.


5. 2007 Sveikata J. Tiesinių grandinių teorija. Technologija 1 1 KTU, 227 6. 2007 Pakėnas V., Vaškys A. Elektros ir

elektronikos grandinių namų darbai. Technologija 2 1 KTU, 25

7. 2006 Masiokas S., Masiokienė K., Pakėnas

V., Varkalys J., Vaškys A.

Elektrotechnikos pagrindų

laboratoriniai darbai.


8. 2005 Ibenskis E. Elektronika. D1: Diskretieji

elementai: Mokomoji knyga.


9. 2005 Ibenskis E. Elektronika.D2:

Mikrograndynai: Mokomoji knyga.


10. 2005 Štaras S. Puslaidininkinės ir funkcinės

elektronikos įtaisai.

Technika 3 1 KTU, 25

11. 2004 Шелестов И. П., Семенов Б. Ю.

Путеводитель в мир электроники.

Салон-Пресс 1 - -

12. 2003 Masiokienė K. Elektros ir magnetinės

grandinės: medžiaga pasirengti

koliokviumui.


13. 2002 Stasiūnas V. Elektronikos pagrindai. Šiaulių

universitetas

5 - KTU, 3

14. 1999 Mickūnienė L. Elektronika: Mokomoji

knyga-žinynas.

Lietuvos

telekomas

30 15 KTU, 5

15. 1998 Čiutienė G., Staugaitis J.

Elektrotechnika. II dalis.

ŠMM Leidybos

centras

30 1 -


Elektrotechnika. I dalis.

ŠMM Leidybos

centras

60 1 -


Elektrotechnika. Teorija ir pratybos.

ŠMM Leidybos

centras

70 1 -

18. 1994

1989

Masiokas S. Elektrotechnika. Candela 44

183

1 KTU, 1130

19. 1993 Kravčiūnas V. Elektronikos ir

mikroelektronikos pagrindai.

1-asis leidybos

centras

20 1 KTU, 1


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

KTU – Kauno technologijos universiteto biblioteka.

64


Studijų programos




automobilių techninę

priežiūrą

Apibūdinti apibendrintus

elektros komponentų ir

elementų, elektroninių

įtaisų parametrus bei

savybes.

Vizualizuota


darbai, komandinis

darbas,

probleminio

mokymo metodas,

atvejo tyrimo ir

analizės metodas.

Laboratorinių

darbų užduotys,

praktinės užduotys,

testai, pasiruošimas

kontroliniams

darbams,

probleminių

situacijų analizė.

Formuojamasis

vertinimas:

laboratorinio darbo


ir gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas. Apskaičiuoti elektrinės

grandinės elementų bei

komponentų parametrus.

Panaudoti ir pritaikyti

žinias apie elektros

grandines, komponentus

ir elementus bei

elektroninius įtaisus

organizuojant


priežiūrą.

2.2. Organizuoti

automobilių diagnostiką,

matuoti ir analizuoti

diagnostinius

parametrus.

Žinoti elektros grandinių

komponentus,

elementus, įtaisus, jų

ženklinimą.

Vizualizuota

paskaita,

demonstravimas,

diskusijos,

praktiniai darbai,

komandinis darbas,

probleminio

mokymo metodas,

atvejo tyrimo ir

analizės metodas

Praktinės užduotys,

testai, probleminių

situacijų analizė,

pasiruošimas


atlikimui ir

gynimui,

savikontrolės


tikslinės literatūros

analizė ir naujos

informacijos

paieška,

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui,

pasiruošimas

diskusijai.

Formuojamasis

vertinimas:

laboratorinio darbo


ir gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas;

savarankiško darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis


Žinoti procesus

vykstančius

elektroniniuose

įtaisuose, elektroninių

įtaisų klasifikaciją,

ženklinimą ir grafinius

ženklus.

Apibūdinti apibendrintus

elektros komponentų ir

elementų, elektroninių

įtaisų parametrus bei

savybes.

Įvertinti elektroninių

įtaisų analizės ir tyrimo

rezultatus bei funkcines

galimybes.

Ištirti tipinių

elektroninių įtaisų

veikimą, naudotis

žinynais.

Parinkti ir apibendrinti

elektrinių ir elektroninių

prietaisų ir įtaisų

parametrus bei tai taikyti

praktikoje.

Parinkti elektros

komponentų ir elementų

jungimo būdus pagal

nustatytus komponentų

ir elementų darbo

režimus.

65

Studijų programos



vertinimo metodai Panaudoti ir pritaikyti



ir elementus bei


matuojant ir analizuojant

diagnostinius

automobilių parametrus.

Apskaičiuoti elektrinės


komponentų parametrus.

Jungti paprasčiausias

elektrines ir elektronines

grandines.

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Panaudoti ir pritaikyti



ir elementus bei


įvertinant elektrinių ir

elektroninių automobilių


poreikį remonto metu.

Praktiniai darbai,

atvejo tyrimo ir

analizės metodas,

probleminio

mokymo metodas.


pasiruošimas

kontroliniams

darbams,

probleminių

situacijų analizė.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apskaičiuoti elektrinės


komponentų parametrus,

naudotis žinynais.

66




Dalyko (modulio) pavadinimas INŽINERINĖS IR EKSPLOATACINĖS MEDŽIAGOS



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti specialybės žinias apie inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų

savybes; formuoti pažintinius gebėjimus – paaiškinti inžinerinių ir

eksploatacinių medžiagų žymėjimo ypatumus bei analizuoti medžiagų

įtaka automobilio eksploatavimui; ugdyti šiuos praktinius gebėjimus –

tirti inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų savybes, atliekant

laboratorinius darbus ir gebėti jas taikyti; įtvirtinti perkeliamuosius

gebėjimus – mokėti naudotis technininiais žinynais bei inžinerinių ir

eksploatacinių medžiagų standartais ir klasifikatoriais.

Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su inžinerinėmis ir eksploatacinėmis

medžiagomis, jų tipais, savybėmis, žymėjimu ir panaudojimo

galimybėmis.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas refleksyvaus mokymo(si) modelis.





1. Inžinerinės medžiagos. Pagrindinės metalų ir lydinių savybės.

Plienas ir ketus. Metalų terminis ir termocheminis apdorojimas.

Spalvotieji metalai ir jų lydiniai. Plastikai. Kompozicinės medžiagos.

Miltelinės medžiagos. Apsauginės ir dekoratyvinės dangos. Guma.

Stiklas. Dažai ir lakai. Klijai.

2. Eksploatacinės medžiagos. Nafta. Benzinai. Dyzeliniai ir dujiniai

degalai. Alyvos ir tepalai. Variklinės alyvos. Transmisinės alyvos ir

plastiniai tepalai. Hidrauliniai ir techniniai skysčiai. Pagalbinės

medžiagos.

Iš viso – 160 val. Iš jų: teorija – 72 val., praktiniai užsiėmimai – 16




Laboratorinių darbų temos: 1. Metalų kietumo nustatymas. 2.

Atkaitinto anglinio plieno mikrostruktūros tyrimas. 3. Ketaus

mikrostruktūros tyrimas. 4. Anglinių plienų grūdinimas ir atleidimas.

5. Skysčių tankis. 6. Skysčių klampa. 7. Degalų frakcinė sudėtis. 8.

Plyksnio temperatūra.

Savarankiško darbo turinys: degalų tipo parinkimas, variklio alyvos

parinkimas, transmisinės alyvos parinkimas, stabdžių skysčio

parinkimas, aušinimo skysčio parinkimas.



schema, sudaryta iš laboratorinių darbų, kontrolinių darbų ir egzamino

vertinimo. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys (GB),

atskirus pažymius (ar pažymių vidurkius) padauginant iš svertinio

koeficiento ir sandaugas susumuojant. Šio modulio įsisavinimas

vertinimas pagal galutinio balo skaičiavimo formulę:

GB = 0,1·LD + 0,3·KD + 0,1·SD + 0,5·E čia LD – laboratoriniai darbai; KD – kontroliniai darbai; SD –

savarankiškas darbas; E – egzaminas.


studijom

Išklausytas fizikos kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Valdas Speičys


67


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

Inžinerinės medžiagos

1. 2010 Valiulis V. A. Šiuolaikinės

inžinerinės medžiagos. Kūrimas ir

taikymas.

Technika 5 1

2. 2009 Šniuolis R. Inžinerinės medžiagos.

Sandara, savybės, panaudojimas

Lucilijus 5 2

3. 2008 Žvinys J., Šniuolis R. Inžinerinės

medžiagos.

Technologija 4 2

4. 2008 Ščemeliovas J. Inžinerinės

medžiagos ir jų gamybos bei

apdorojimo technologijos.

Technika 6 1

5. 2006 Kandrotaitė-Janutienė R.

Medžiagų markių žymėjimas.

Technologija 3 1

6. 2000 Žvinys J. Konstrukciniai lydiniai.

II d. Spalvoti metalai.

Technologija 2 1

7. 1999 Žvinys J. Konstrukciniai lydiniai. I

d. Ketus.

Technologija 3 1

8. 1997 Kulikauskas L. Medžiagotyra.

Konstrukcinės medžiagos.

Žara 6 3

9. 1995 Pavaras A., Žvinys J. Plienai. Technologija 1 2

Eksploatacinės medžiagos

1. 2009 Jučas P. Eksploatacinės

medžiagos.

LŽŪU 14 1

2. 2006 Jučas P. Chemotologija. LŽŪU 36 1

3. 1998 Baltrėnas R., Sologubas L.,

Sologubas R. Automobilių degalai

ir tepalai.

TEV 60 1

4. 1992 Jučas P. Degalai ir tepalai. Mokslas 64 1


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2011 Speičys V., Inžinerinės ir eksploatacinės

medžiagos. Metodinės medžiagos

rinkinys.


2. 2006 Speičys V., Terminio apdorojimo

technologijos.


3. 2004 Juodelis V., Bendikas J., Valiulis V.A.

Metalotyros pagrindai

http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Moksl

ai/VGTU/Leidiniai/Leidinukai%20/22.p

df

neribotos


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

1.2. Parinkti ir

projektuoti


junginių remonto

technologijas

Išmanyti inžinerinių

medžiagų savybes ir

panaudojimo galimybes.

Paskaita,

demonstravimas,





darbų užduotys,


užduotys, egzamino

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:

kontroliniai darbai;



gynimas.

Apibendrinamasis


Žinoti metalų ir jų

lydinių terminio ir

termocheminio

apdorojimo būdus.

Mokėti naudotis


standartais.


junginių darbo

brėžinius

Išmanyti inžinerinių



Paskaita,

demonstravimas,




darbų užduotys,

Formuojamasis

vertinimas:




http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Mokslai/VGTU/Leidiniai/Leidinukai%20/22.pdf



68

Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

Mokėti paaiškinti

inžinerinių medžiagų

žymėjimo ypatumus.

egzamino užduotys.

Apibendrinamasis

vertinimas: egzaminas.

Mokėti naudotis


standartais.

2.1. Organizuoti


priežiūrą

Išmanyti eksploatacinių



Paskaita,

demonstravimas,


savarankiškas

darbas.



darbų užduotys,

savarankiško darbo

užduotys,


užduotys, egzamino

užduotys.

Formuojamasis

vertinimas:

kontroliniai darbai;



gynimas; savarankiško

darbo vertinimas.

Apibendrinamasis


Mokėti naudotis


standartais.

69




Dalyko (modulio) pavadinimas APLINKOS IR ŽMONIŲ SAUGA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie saugų darbą reglamentuojančius įstatymus,

gamtonaudos ir gamtosaugos svarbą; formuoti pažintinius gebėjimus –

žinoti saugų įrenginių eksploatavimą; įtvirtinti perkeliamuosius

gebėjimus – įvertinti profesinę riziką ir darbo higienos sąlygas; ugdyti

praktinius gebėjimus – sudaryti saugaus darbo dokumentaciją ir taikyti

saugius darbo metodus praktinėje veikloje.

Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios apie žmonių saugos ir sveikatos bei gamtosaugos

organizavimą; supažindinama su žmonių saugą ir sveikatą , gamtosaugą

reglamentuojančiais teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, norminiais

dokumentais; išmokoma suprasti profesinės rizikos, ergonomikos, darbo

higienos principus; suteikiama pradiniai žmonių saugos ir sveikatos

dokumentacijos sudarymo įgūdžiai.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio mokymo(si) modelis.

Modelio taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju




1. Žmonių saugos organizavimas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos

darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Institucijos, atsakingos už

žmonių saugą ir sveikatą. 2. Žmonių saugos organizvimas įmonėje.

Žmonių saugos ir sveikatos tarnybos įmonėje. Darbdavių ir darbuotojų

teisės ir pareigos. 3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas. Instrukcijų

rengimo, atestavimo ir instruktavimo tvarka. 4. Ergonomika. Žmogaus

galimybės. Darbo aplinka. 5. Profesinės rizikos vertinimas. Rizikos

tyrimas. Rizikos nustatymas. 6. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir

apskaita. Tyrimo tvarka. Dokumentai. 7. Elektros ir priešgaisrinės saugos

pagrindai. Elektros sauga. Degimas. Gesinimo pagrindai. 8. Žmonių

sauga technologiniuose procesuose. Saugaus darbo principai. Žmonių

sauga, remontuojant automobilius. 9. Aplinkos apsauga. Žmogaus

poveikis aplinkai. Teršimo šaltiniai. Atliekų tvarkymas.

Iš viso – 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užsiėmimai – 8 val.,

konsultavimas – 8 val,. savarankiškas darbas – 32 val.



Praktinių užsiėmimų temos: 1. Žmonių saugos ir sveikatos

dokumentacijos tyrimas, panaudojant tekstinės, grafinės ir skaitmeninės

informacijos apdorojimo priemones; 2. Darbo aplinkos tyrimas.

Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra rekomenduotinas.


schema, sudaryta iš praktinių darbų, savarankiško darbo ir egzamino

vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,2PD + 0,2SD + 0,6E,

čia PD – praktiniai darbai; SD – savarankiški darbai; E – egzaminas.


studijoms

Dėstomasis dalykas siejamas su fizikos, informacinių technologijų ir

inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų dalykais.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Juozas Vizgaitis


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

70

1. 2009 Baltrėnas P., Butkus D., Oškinis

V., Vasarevičius S., Zigmontienė

A. Aplinkos apsauga.

Technika 1

2. 2009 Ramonas Z., Čikotienė D.

Ergonomika. Žmonių saugos

pagrindai.

Lucilijus 1

3. 2008 Čyras P., Dubonis R., Šukys R.

Gyventojų apsauga ekstremaliose

situacijose.

Technika 1

4. 2006 Garmuvienė I. Žmogaus sauga ir

sveikata.

KTK leidybos

centras

1 20


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2010 Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.

showdoc_

l?p_id=379704&p_query=&p_tr2=

neribotos

2. 2005 Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos

ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai

www.tax.lt/modules.php?name=Forums

&file=download&id=3276

neribotos

3. 2004 Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų

rengimo ir instruktavimo nuostatai

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.

showdoc_l?p_id=254890

neribotos

4. 2004 Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir

apskaitos nuostatai



neribotos

5. 2003 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos

ir sveikatos įstatymas.



neribotos


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai


kaip sistemą ir

įvertinti verslo

aplinką.

Paaiškinti žmonių saugos

ir sveikatos,

gamtosaugos ir

gamtonaudos reikšmę,

svarbą ir uždavinius.

Probleminis

mokymas (sis),

paskaita; praktiniai

darbai; norminių

duomenų taikymas

įvairioms

situacijoms;

savarankiškas

darbas.

Literatūros šaltinių

studijavimas;

norminių duomenų

taikymas

konkrečioms

sąlygoms;

probleminių

situacijų

palyginimas.

Formuojamasis

vertinimas: praktinio

darbo ataskaitos

pateikimas ir gynimas,

kontroliniai ir

savarankiški darbai. Taikyti įmonėje teorines

ir praktines žmonių

saugos ir sveikatos žinias

įvairiose

besikeičiančiose

situacijose.

4.3 Analizuoti ir

vertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Žinoti žmonių saugą ir

sveikatą, gamtos apsaugą

reglamentuojančius

teisės aktus, Vyriausybės

nutarimus, norminius

dokumentus, nuostatus,

taisykles.

Probleminis

mokymas (sis),


darbai,

savarankiškas

darbas.


studijavimas,

dokumentų

panaudojimas.

Formuojamasis

vertinmas: kontroliniai

ir svarankiškas darbas.

Apibendrinamasis


Išmanyti saugų įrenginių

eksploatavimą.




Dalyko (modulio) pavadinimas VARIKLIAI



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie variklio mechanizmų ir sistemų paskirtį ir veikimą,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_%20l?p_id=379704&p_query=&p_tr2



http://www.tax.lt/modules.php?name=Forums&file=download&id=3276

http://www.tax.lt/modules.php?name=Forums&file=download&id=3276

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=254890






71

vykstančius varikliuose termodinaminius procesus, įvertinti įvairių

variklių konstrukcijas, nustatyti ir pašalinti gedimus.

Dalyko (modulio) anotacija Studijuodami variklių modulį studentai sužinos variklių veikimo

principus, darbo ciklo ir variklių darbo rodiklius,alkūninio veleno

kinematiką, alkūninio veleno kinematiką, variklio konstrukciją, variklyje

esančių sistemų tipus, paskirtį bei susipažins su automobilio technine

priežiūra.



Realizuojant dalyką taikomas atvejo tyrimo ir analizės metodai, kurių

taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju




1. Bendra variklių konstrukcija. Pagrindiniai variklių parametrai ir

variklių veikimo principai. 2. Techninės termodinamikos pagrindai.

Teoriniai ir realūs ciklai. Variklio galios ir ekonomiškumo rodikliai. 3.

Variklio alkūninio mechanizmo konstrukcija. 4. Dujų skirstymo

mechanizmų tipai ir veikimo principas. Dujų skirstymo mechanizmo

fazės. 5. Alkūninio mechanizmo techninė priežiūra. 6. Dujų skirstymo

mechanizmo techninė priežiūra. 7. Alkūninio mechanizmo kinematika.

8. Alkūninio mechanizmo dinamika. 9. Inercijos jėgų išsvėrimas. 10.

Variklio tepimo sistemų tipai, veikimo principas, konstrukcija. 11.

Variklio tepimo sistemų techninė priežiūra. 12. Variklio aušinimo

sistemų tipai, veikimo principas, konstrukcija. 13. Variklio aušinimo

sistemų techninė priežiūra. 14. Variklio išmetimo sistemų tipai, veikimo

principas, konstrukcija. 15. Variklio išmetimo sistemų techninė

priežiūra. 16. Variklio maitinimo sistemų tipai, veikimo principas,

konstrukcija. 17. Variklio maitinimo sistemų techninė priežiūra. 18.

Variklių bandymai. 19. Variklių tobulinimo perspektyvos.


konsultavimas - 12 val., savarankiškas darbas – 64 val.



1.Variklio galio ir sukimo momento nustatymas.2.Variklio kompresijos

nustatymas.3.Variklio kompresijos pasiskirstymas cilindruose. 4.Oro

nuotėkio iš cilindrų matavimas.5.Purkštuvų tikrinimas ir

reguliavimas.6.Otto variklio išmetimo dujų emisijos nustatymas.7.

Dyzelinio variklio išmetimo dujų dūmingumo nustatymas.8.Variklio

aktualių verčių nustatymas ir analizė.



schema, sudaryta iš laboratorinio darbų, savarankiško darbo ir egzamino


GB = 0,1·LD + 0,1·S + 0,2·KD + 0,6·E,

čia LD – laboratoriniai darbai; S – savarankiškas darbas; KD-

kontroliniai darbai; E – egzaminas.

Iš LD, KD ir S dalies studentas privalo gauti teigiamą įvertinimą, tik

tada jam leidžiama laikyti egzaminą E ir skaičiuojamas galutinis balas.

Egzamino vertinimo būdas – egzaminas raštu.


studijom

Matematika, fizika,techninė mechanika

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Erlandas Lazauskas


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2006 Giedra K., Kirka A., Slavinskas S.

Automobiliai

Smaltija 53 1

2. 2001 Giedra K. Atomobiliai Tyrai 15 1

3. 2006 Butkus A. Vidaus degimo varikliai Technika 4 1

4. 2009 Robert bosch GmbH. Benzininių variklių

valdymo sistemos

Smaltija 6 1

72


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

2.1. Organizuoti


priežiūrą.

Išmanyti pagrindinius

variklio ir jų sistemų

veikimo principus.

Paskaita,

reflektyvaus studijų

modelio mokymo

metodas:

laboratoriniai

darbai,edukacinė

ekskursija.

Praktinių darbų

užduotys,

refleksijos

užduotys,

kontrolinių darbų

užduotys,

savarankiškas

darbas, norminės

literatūros

studijavimas.

Formuojamasis

kriterijais grįstas

vertinimas: praktinių

darbų pateikimas ir

gynimas, kontroliniai

darbai, referato

atlikimas ir pristatymas.

Apibendrinamasis


vertinimas: referato

parengimas ir gynimas,

egzaminas.

Žinoti variklių

technines

charakteristikas.

Žinoti gamintojų

nustatytus variklių

techninės priežiūros

reiklavimus.

2.2. Organizuoti



diagnostinius

parametrus.

Žinoti varikliams

naudojamą diagnostinę

įrangą.

Paskaita,


modelio mokymo

metodas:

laboratoriniai

darbai.

Praktinių darbų

užduotys,

refleksijos

užduotys,

kontrolinių darbų

užduotys,

savarankiškas

darbas, norminės

literatūros

studijavimas.

Formuojamasis





darbai, referato


Apibendrinamasis




egzaminas.

Analizuoti gautus

variklių techninius

parametrus

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Įvertinti variklių

konstrukcijų ir

sistemų defektus

Parinkti priemones

gedimams įvertinti.

Paskaita,


modelio mokymo

metodas:

laboratoriniai

darbai.

Savarankiškas

darbas, kontrolinių

darbų užduotys.

Formuojamasis





darbai, referato


Apibendrinamasis




egzaminas.

73




Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ ELEKTRINIAI ĮRENGIMAI



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti struktūruotas žinias apie automobilių elektrinius įtaisus, kurių

pagrindu formuojami gebėjimai analizuoti šių įtaisų veikimą, veikimo

sutrikimus ir gedimus bei priežastis, spręsti jų pirminės diagnostikos

problemas, analizuoti ir palyginti elektrinių įtaisų schemas; įvertinti

kontrolės prietaisų ir įtaisų paskirtį, galimybes; palyginti elektrinius

įtaisus pagal jų parametrus; analizuoti ir vertinti eksploatacinius

automobilių rodiklius pagal elektrinių įtaisų ir sistemų veikimą.

Dalyko (modulio) anotacija Dalykas yra skirtas bazinėms žinioms apie automobilių elektrinius ir

elektroninius įtaisus suteikti. Analizuojamos pagrindinės šiuos įtaisus

naudojančios automobilinės sistemos, jų veikimo principai, schemos,

suteikiamos struktūruotos žinios apie šių įtaisų tipus, parametrus,

pritaikymo galimybes, leidžiančios pritaikyti įgytus įgūdžius praktiškai

dirbant su automobiliniais elektriniais įtaisais.



Realizuojant dalyką taikomas/akcentuojamas probleminio mokymo(si),

atvejo analizės ir reflektyvaus mokymo(si) modelis. Modelio taikymo

didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikiama

dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1. Automobilinių elektrinių įtaisų samprata ir jų raidos tendencijos. 2.

Automobilių elektrinių ir elektroninių įtaisų principai. 3. Įrankiai ir

testavimo įranga darbui su elektriniais automobilių įtaisais. 4.

Automobilių elektrinės sistemos ir grandynai. 5. Automobiliniai

energijos akumuliatoriai. 6. Automobilinė energijos generavimo

sistema. 7. Automobilio užvedimo sistema. 8. Kuro uždegimo ir

elektroninė variklio valdymo sistema. 9. Automobiliniai pagalbiniai ir

matavimo prietaisai. 10. Automobilinės komforto ir saugumo sistemos.

11. Elektra varomi automobiliai.


val., konsultavimas - 12 val., savarankiškas darbas - 64 val.



Praktinių darbų metu bus analizuojamos elementarios automobilinės

elektrinės grandinės, atliekami bazinių elektrinių parametrų

skaičiavimai, dirbama su mokomaisiais ir demonstraciniais pagrindinių

automobilių elektrinių ir elektroninių įtaisų ir jų sistemų stendais.

Laboratorinių ir praktinių užduočių temos: 1. Elementarių

automobilinių elektros grandinių analizė; 2. Susipažinimas su

automobilių elektros instaliacijos elementais; 3. Matematinė

automobilio stabdymo proceso analizė; 4. „Mono Jetronic“ sistemos

mokomojo stendo tyrimas; 5. Automatinio valytuvų valdymo stendo

tyrimas; 6. Uždegimo momento pradžios ankstinimo charakteristikos

tyrimas; 7. Automobilinio generatoriaus konstrukcijos tyrimas; 8.

Starterio konstrukcijos tyrimas.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Studentų pasiekimų vertinimui taikomas apibendrinamojo vertinimo

tipo kaupiamojo vertinimo variantas.

Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta

iš praktinių darbų, kontrolinių darbų, individualaus darbo ir egzamino vertinimo.


GB = 0,1PD + 0,4KD + 0,1ID + 0,4E,

čia PD – praktiniai darbai; KD – kontroliniai darbai; ID – individualus

74

darbas; E – egzaminas.


studijom

Išklausytas fizikos, elektronikos ir informacinių technologijų kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. Alius Noreika


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2009 Benzininių variklių valdymo

sistemos/ Robert Bosch Gmbh

Smaltija 1 - LABT

kataloge

2

2. 2009 Dyzelinių variklių valdymo

sistemos/ Robert Bosch Gmbh

Smaltija 1 - LABT

kataloge

2

3. 2004 Fachkunde Kraftfahrzeugtechnik/

Gscheidle R.

Verlag Europa-

Lehrmittel,

Nourney

1 - -

4. 2004 Automobile electrical and

electronic systems. Third

edition/Tom Denton

Oxford: Elsevier

Butterworth-

Heinemann

1 - LABT

kataloge

3

5. 2003 Automobilių elektriniai įrenginiai/

Šimakauskas S. I.

Technika 1 1 -

6. 2003 Automobiliai/Giedra K., Kirka A.,

Slavinskas A.

Jotema 22 - -

7. 2003 Automotive electronics handbook/

Jurgen Ronald K.

McGraw-Hill 1 - LABT

kataloge

2


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2008 Alius Noreika. Automobilių komforto

sistemos.

http://rapolas.ktk.lt/Noreika/KS_teorija_1

0.pdf

neribotos


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai




priežiūrą

Palyginti

automobilinius

elektrinius įtaisus

pagal jų parametrus ir

jų elektrines schemas.

Probleminis

mokymas.

Atvejo analizė,

sampratų ir savokų

analizė, tikslinės

literatūros analizė,

naujos informacijos

paieška.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir vertinimas.

Įvertinti

automobilinių

elektrinių įtaisų

privalumus ir

trūkumus.

Reflektyvaus

mokymo metodas.

Reflekcinių užduočių

sprendimas,

pasiruošimas

kontroliniams darbams

ir egzaminui,

pasiruošimas praktinių

darbų gynimui.

Formuojamasis


darbų ataskaitų

pateikimas ir

vertinimas; kontrolinių

darbų vertinimas;

egzamino vertinimas.

Paaiškinti

automobilinių

elektrinių kontrolės ir

valdymo įtaisų

paskirtį ir veikimo

principus.

Vizualizuota

paskaita.

Pasiruošimas


ir egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas: kontrolinių

darbų vertinimas;


2.2. Organizuoti

automobilių


analizuoti

diagnostinius

Suprasti

automobilinių


schemas ir mokėti jas


Vizualizuota

paskaita.


analizė, pasiruošimas


ir egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas;


75

Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

parametrus Analizuoti

automobilinių


veikimą ir palyginti

juos tarpusavyje.

Vizualizuota

paskaita,

Reflektyvaus

mokymo metodas.


sprendimas,

pasiruošimas


ir egzaminui.

Formuojamasis


darbų ataskaitų

pateikimas ir

vertinimas; kontrolinių

darbų vertinimas;


Atlikti pirminę

automobilinių


diagnostiką ir

paaiškinti reikiamų

atlikti darbų esmę ir

būdus.

Probleminis

mokymas.

Atvejo analizė,


analizė.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir vertinimas.

3.1 Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Suprasti

automobilinių


schemas ir mokėti jas


Vizualizuota

paskaita.


analizė, pasiruošimas


ir egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas;


Analizuoti ir gebėti

vertinti

eksploatacinius

automobilių rodiklius

pagal elektrinių įtaisų

ir jų sistemų veikimą.

Reflektyvaus

mokymo metodas.


sprendimas, naujos

informacijos paieška.

Formuojamasis


darbų ataskaitų

pateikimas ir

vertinimas.

76




Dalyko (modulio) pavadinimas VERSLO EKONOMIKA IR VADYBA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti struktūruotas žinias apie verslo ekonomiką ir vadybą, kurių

pagrindu formuojami gebėjimai vertinti verslo ekonominę aplinką, kurti

verslo įmonę (ar vygdyti veiklą, įsigijus verslo liudijimą), spręsti

valdymo problemas, planuoti rinkodaros sprendimus, analizuoti ir

vertinti įmonės veiklą bei numatyti jos tobulinimo galimybes.

Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos struktūruotos žinios apie verslo ekonomiką ir vadybą,

verslo organizavimą, formuojami gebėjimai, leidžiantys praktiškai

veikti įvairiose rinkos situacijose, kuriant, planuojant, organizuojant,

analizuojant, vertinant įmonės veiklą. Atskirai aptariamos pagrindinės

valdymo veiklos – rinkodara (marketingas) ir finansai. Praktinėje kurso

dalyje sprendžiamos konkrečios užduotys apie verslo steigimą, ugdomi

verslo ekonominės ir vadybinės analizės įgūdžiai, mokoma verslo plano

rengimo pradmenų.



Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės ir

reflektyvaus mokymo(si) modelis. Modelio taikymo didaktinė sistema





1.Ekonomikos samprata: ekonomikos esmė; pagrindiniai

makrorodikliai; valstybės finansų esmė; ekonominiai terminai. 2.Verslo

kūrimas: verslo kūrimo būdai; įmonės ir jų rūšys, bendrovių (AB ir

UAB) steigimo procedūra ir valdymo organai; individualios įmonės (IĮ)

steigimo procedūra; verslo veikla, įsigijus verslo liudijimą; individuali

veikla; patalpų įsigijimas, licencijos ir kiti leidimai; verslo kūrimas

frančizės būdu; verslo pirkimas.3.Verslo valdymas: vadybos samprata;

valdymo funkcijos. 4.Rinkodara: rinkodaros samprata; rinka ir jos

segmentavimas; rinkodaros komplekso elementai (prekė, kaina,

pateikimas, rėmimas); rinkodaros tyrimai. 5.Verslo apskaita: apskaitos

esmė; finansinė atskaitomybė; įmonės turto, nuosavybės ir balansinės

lygybės esmė apskaitoje, darbo užmokesčio skaičiavimas; mokesčiai.

6.Finansai: finansų esmė ir principai; finansinės (vertybiniai popieriai)

ir nefinansinės (materialiosios) investicijos; neinvesticiniai (kreditiniai)

vertybiniai popieriai; verslo finansavimas; palūkanos; finansinė analizė.

7.Verslo planas.





Praktinių darbų temos: 1.Ekonomikos samprata. 2.Verslo kūrimas.

3.Verslo valdymas. 4.Rinkodara. 5.Verslo apskaita. 6. Finansai.

Individualus darbas: Verslo planas.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema,

sudaryta iš praktinių darbų, kontrolinio darbo, individualaus darbo ir

egzamino vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,2PD + 0,2KD + 0,2ID + 0,4E,

čia PD – praktiniai darbai; KD – kontroliniai darbai; ID – individualūs

darbai; E – egzaminas.

Studentų pasiekimų vertinimo metodai: Formuojamasis vertinimas.

77

Formuojamojo vertinimo forma: frontalinė žodinė apklausa; Kriterijais

grįstas vertinimas. Kriterijais grįsto vertinimo formos: praktiniai darbai

ir jų gynimas, kontrolinis darbas, individualus darbas ir jo gynimas;

Apibendrinamasis (galutinis) vertinimas. Apibendrinamojo vertinimo

forma: egzaminas raštu.


studijom

Išklausytas matematikos, informacinių technologijų kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorės Sandra Rekštienė


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2005

2008

Snieška V. ir kt. Mikroekonomika.

Vadovėlis.

Technologija 3

1

1 LABT

kataloge

39

2. 2005

2008

Snieška V. ir kt. Makroekonomika.

Vadovėlis.

Technologija 3

1

1 LABT

kataloge

35

3. 2008 Bagdonas E., Kazlauskienė E.

Verslo pradmenys.

Technologija 3 1 LABT

kataloge

22

4. 2008 Motienė R., Rekštienė S.,

Pasvenskienė A. Verslo

ekonomika ir vadyba.

BMK 25 2 2

5. 2004 Bagdonienė L., Hopenienė R.,

Paslaugų

marketingas ir vadyba.

Technologija 1 LABT

kataloge

2

6. 2001 Kalčinskas G. Buhalterinės

apskaitos pagrindai.

Pačiolis 1 1 LABT

kataloge

28

7. 2005 Gudaitienė O. Buhalterinė

apskaita.

Ciklonas 1 LABT

kataloge

Kolegijų

kataloge

24 8. 2009 Rutkauskas A. V., Sūdžius V.,

Mackevičius V. Verslo finansų

principai ir praktika (su CD).

Technika 1 LABT

kataloge

VGTCB

fondai

8

9. 2007 Smalenskas G. Finansai:

mokomoji knyga aukštųjų

mokyklų ir kolegijų studentams.

Homo liber 1 LABT

kataloge

Kolegijų

kataloge

8


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2007 Rekštienė S. Verslo ekonomika ir vadyba. http://rapolas.ktk.lt/sandra/index.htm neribotos

http://rapolas.ktk.lt/sandra/index.htm

78


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai


kaip sistemą ir

įvertinti verslo

aplinką.

Įsisavinti esmines

ekonomikos sąvokas,

dėsnius bei suvokti

ekonominio mąstymo

principus ir metodus.

Reflektyvaus

studijų modelio

mokymo metodas:

vizualizuota


darbai.

Atvejo tyrimo ir

analizės metodas:

praktiniai darbai.


testai, atskiro atvejo

analizė.

Formuojamasis

vertinimas.

Formuojamojo

vertinimo forma:

frontalinė žodinė

apklausa.

Kriterijais grįstas

vertinimas.

Kriterijais grįsto

vertinimo formos:

praktiniai darbai ir jų

gynimas, kontrolinis

darbas, individualus

darbas ir jo gynimas.

Apibendrinamasis

(galutinis) vertinimas.

Apibendrinamojo

vertinimo forma:

egzaminas raštu.

Klasifikuoti ir palyginti

įvairias verslo

organizavimo formas

bei gebėti organizuoti

verslo kūrimą.

Ieškoti verslo

informacijos, ją

analizuoti bei

interpretuoti.

4.2. Organizuoti

įmonės veiklą. Suvokti valdymo esmę

bei planuoti, organizuoti,

vadovauti ir kontroliuoti

įmonės veiklą, siekiant

užsibrėžtų tikslų.

Reflektyvaus

studijų modelio

mokymo metodas:

vizualizuota


darbai.

Atvejo tyrimo ir

analizės metodas:

praktiniai darbai.

Projektų valdymo

metodas:

savarankiškas

darbas.


testai, atskiro atvejo

analizė, verslo plano

projektas.

Suvokti rinkodaros

principus ir planuoti

rinkodaros sprendimus.

Suvokti finansinės

atskaitomybės sudarymo

esmę ir parengti

ataskaitas.

Parengti verslo planą.

Ugdyti matematinius

įgūdžius bei vadybinį

mąstymą.

4.3. Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Klasifikuoti ir palyginti

verslo finansavimo bei

investavimo rūšis bei

analizuoti veiklos

finansinius rezultatus.

Reflektyvaus

studijų modelio

mokymo metodas:

vizualizuota


darbai.

Praktinės užduotys.

Ugdyti analitinį

mąstymą.

79




Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ SANDARA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie bendrąja automobilio sandarą, agregatų ir

mechanizmų bei sistemų paskirtį ir veikimo principus; ugdyti

praktinius gebėjimus, kurie leistų įvertinti tam tikrus automobilio

konstrukcinius ypatumus ir jų įtaką eksploatacinėms savybėms;

išmokyti diagnozuoti tam tikrus agregatų, mechanizmų ir sistemų

gedimus, jų atsiradimo priežastis bei juos šalinti.

Trumpa (modulio) anotacija Studentai supažindinami su bendrąja automobilių sandara.

Nagrinėjama atskirų mechanizmų, agregatų ir sistemų sandara,

veikimo principai, funkcijos ir svarba automobiliui. Kiekvienos

temos pabaigoje supažindinama su tam tikrų sistemų technine

priežiūra, dažniausiai pasitaikančiais gedimais ir būdais kaip jų

išvengti


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis.


atveju pateikiama mokymo medžiagos rinkinyje.



1. Bendroji automobilio sandara. 2. Automobilių kėbulai. 3.

Automobilių varikliai. 4. Vidaus degimo variklio sandara. 5.

Hibridinės jėgainės. 6. Automobilių transmisijos. 7. Automobilių

važiuoklės. 8. Vairavimo ir stabdžių sistemos. 9. Ratai ir padangos.

10. Transporto priemonių techninė priežiūra.

Rudens semestras: Iš viso 80 val. Iš jų: 28 val. teoriniai užsiėmimai,

16 val. praktiniai užsiėmimai; 4 val. konsultacijos, 32 val.


Pavasario semestras: Iš viso 160 val. Iš jų: 60 val. teoriniai

užsiėmimai, 24 val. praktiniai užsiėmimai; 12 val. konsultacijos, 64

val. savarankiškas darbas



Praktinių užsiėmimų metu ugdomi praktiniai gebėjimai analizuoti

įvairių automobilio sistemų sandarą, funkcijas ir veikimo principus,

taip pat ugdomi gebėjimai parenkant traukos agregatų ir jėgos

perdavimo sistemų charakteristikas.

Praktinių darbų temos: 1. Bendroji automobilio ir variklio sandara.

2. Sankabos 3. Laiptinės pavarų dėžės. 4. Automatinės pavarų dėžės.

5. Automobilių tiltai. 6. Pakaba ir amortizatoriai. 7. Vairo

mechanizmai. 8. Vairo stiprintuvai. 9. Stabdžiai su hidrauline pavara.

10. Stabdžiai su pneumatine pavara. 11. Stabdžių su hidrauline pavara

ABS.


Studijų rezultatų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji

vertinimo schema, sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir

egzamino vertinimo. Kontrolinis darbas, praktinis darbas ir

egzaminas vertinami pažymiu. Egzaminų sesijos metu nustatomas

galutinis pažymys (GB), kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš

svertinių koeficientų suma. Šio modulio įsisavinimas vertinimas

pagal galutinio balo skaičiavimo formulę:

GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E

čia KD–kontroliniai darbai; PD– praktiniai darbai; E – egzaminas.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms Išklausyti matematikos, fizikos, mechanikos ir varikliai kursai.

80

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Andrius Dargužis


Eil.

Nr.

Leidimo

metai Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla

Egzempliorių skaičius Kolegijos

bibliotekoje

Metodi-niuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 1998 Jurkauskas A. Automobilio

eksploatacinės savybės.

Technologij

a

1 1 30

2. 1995 Giedra K. ir kt. Traktoriai ir

automobiliai

Academia 10 1


Automobiliai Smaltija

54 1

4. 2006 Automobiliai/Vertė Kirka

A.,Slavinskas S.

Jotema 52 1

5. 1978 Gastila L. Automobiliai ir

traktoriai

Mokslas 2 1 25


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2008 Buteliauskas S. Automobilių sandara ir

priežiūra

http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files

/Automobiliu_sandaraCS3.pdf

neribotos

2. 2008 Chusainov A., Selifonov V. Teorija

avtomobilia

http://window.edu.ru/window/library?

p_rid=65077

neribotas

3. 2005 Orozbekov E., Pomomarenko A. Teorija

avtomobilia. Ucebnoe posobie k

vypolneniju prakticeskix zaniatii

http://window.edu.ru/window_catalog

/pdf2txt?p_id=31763

neribotas


Studijų programos



vertinimo metodai 2.2.Organizuoti


priežiūrą.

Žinoti automobilio

sistemų sandarą ir

veikimo principus.

Akademinė

paskaita, diskusijos,

savarankiškas

darbas.


analizė,

pasiruošimas

kontroliniams

darbams.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Vertinti automobilio

sistemų ir jų atskirų

elementų techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

2.3.Organizuoti

automobilių


analizuoti

diagnostinius

parametrus.

Mokėti vertinti

automobilio sistemų bei

atskirų agregatų techninę

būklę.

Akademinė

paskaita, diskusijos.


analizė,

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui,

pasiruošimas

diskusijai.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/Automobiliu_sandaraCS3.pdf

http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/Automobiliu_sandaraCS3.pdf

http://window.edu.ru/window/library?p_rid=65077

http://window.edu.ru/window/library?p_rid=65077

http://window.edu.ru/window_catalog/pdf2txt?p_id=31763

http://window.edu.ru/window_catalog/pdf2txt?p_id=31763

81

Studijų programos



vertinimo metodai Suprasti automobilio

sistemų sandarą, veikimo

principus.

Reflektyvaus

pobūdžio praktiniai

pratimai ir užduotys,

savarankiškas

darbas.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita,

savarankiškas

darbas,

savarankiško darbo

ataskaita

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas;

savarankiško darbo


ir gynimas.

3.1.Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Žinoti automobilio

detalių sandarą ir

veikimo principus.

Akademinė


savarankiškas

darbas.


analizė,

pasiruošimas

kontroliniams

darbams.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.


detalių techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

3.2.Organizuoti

automobilio remonto

darbus.

Žinoti automobilio

sistemų paskirtį, jų

reikalingumą ir svarbą

saugiai automobilio

eksploatacijai.

Akademinė

paskaita, diskusijos.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Suprasti automobilio

sistemų sandarą, veikimo

principus.

Individualios

užduotys,

kontrolinis darbas.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita,

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

82




Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automobilių, jų agregatų ir mechanizmų techninės

būklės kitimo dėsningumus. Supažindinti su transporto priemonių

priežiūros būdais bei priemonėmis ir remonto rūšimis. Išugdyti

gebėjimus operatyviai nustatyti automobilio ir jų sudėtinių dalių

techninę būklę, įvertinti jų įtaką eksploatacinėms savybėms, mokėti

analizuoti automobilių gedimus, išmanyti diagnostikos paskirtį, reikšmę

ir taikymo sritis, gebėti naudotis diagnostikos prietaisų instrukcijomis.

Dalyko (modulio) anotacija Suteikti žinias apie transporto priemonių techninės būklės kitimo

priežastis, tribotechnikos pagrindus ir darbingumo kitimo dėsningumus.

Įsisavinama techninės priežiūros ir remontų sistema ir rūšių įvairovė.

Gebės parinti techninei priežiūrai ir remontui reikalingus įrengimus ir

kontrolės priemones. Įvertins skirtingų transporto priemonių priežiūros

ir remonto specifiškumus.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis. Modelio


pateikiama mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1.Autotransporto įmonių garažinė įranga; 1.1 Autotransporto įmonių

klasifikavimas; 1.2 Apžiūros ir kėlimo įranga; 1.3 Valymo, plovimo,

išardymo – surinkimo ir tepimo įranga. 2. Automobilių techninio

eksploatavimo įmonės; 2.1 Autotransporto įmonės struktūra ir bendras

technologinis procesas; 2.2 TP ir ER technologinio proceso

organizavimas ATĮ; 2.3 Darbo organizavimas ATĮ dirbtuvėse; 2.4 TP ir

ER apskaita ATĮ; 3. Atsarginių dalių ir eksploatacinių medžiagų

saugojimas; 3.1 Automobilių saugojimas ATĮ; 3.2 Materialinių vertybių

saugojimas ATĮ; 3.3 Materialinių vertybių apskaita; 4. Automobilių

diagnostika; 4.1 Diagnostikos terminai ir sistemos; 4.2 Diagnozavimo

modeliai ir algoritmai; 4.3 Diagnozavimo parametrai; 4.4 Diagnozė ir

resurso prognozavimas; 5. Variklių diagnozavimas. Kompiuterizuotos

diagnostikos sistemos; 5.1 Diagnozavimo priemonės; 5.2 Variklių

diagnozavimo būdai; 5.3 Naujausi automobilių diagnozavimo metodai.

Diskusija; 6. Valstybinės techninės apžiūros; 6.1 Valstybinių techninių

apžiūrų taisyklės; 6.2 Valstybinių techninių apžiūrų technologija; 7.

Automobilių darbingumo mažėjimas; 7.1 Automobilių ir jų darbingumo

mažėjimo procesai; 7.2 Detalių dilimas; 7.3 Detalių dilimo

dėsningumai; 7.4 Metodai dilimui matuoti; 7.5 Intensyvaus dilimo

priežastys; 8. Automobilių patikimumas; 8.1 Patikimumo terminai ir

rodikliai; 8.2 Patikimumo nustatymas ir skaičiavimas; 8.3 Patikimumo

prognozavimas ir išlaikymas;

Iš viso 160 val. Iš jų: teorija – 60 val., praktiniai užsiėmimai – 24 val.;




Praktinių užsiėmimų metu ugdomi praktiniai gebėjimai analizuoti

įvairių automobilio sistemų sandarą, funkcijas ir veikimo principus, taip

pat ugdomi gebėjimai parenkant traukos agregatų ir jėgos perdavimo

sistemų charakteristikas.

Praktinių darbų temos: 1. ATĮ diagnostinė įranga. 2. TP ir ER

organizavimas ATĮ. 3. Valstybinės techninės apžiūros.

Laboratorinis darbai: 1. Automobilių traukos stendas. 2. Testeris

83

Daspas – 65. 3. testeris Bosch ESI Tronic. 4. Oto variklių išmetamųjų

dujų sudėties tyrimas. 5. Dyzelinio variklio išmetanųjų dujų

dūmingumo tyrimas; 6. Dyzelinių variklių diagnozavimas pernešamais

prietaisais.



schema, sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir egzamino

vertinimo. Kontrolinis darbas, praktinis darbas ir egzaminas vertinami


kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš svertinių koeficientų suma.

4 kreditų apimties modulis „Automobilių techninė priežiūra“ dėstomas

vieną semestrą. GB apskaičiuojamas:

GB = 0,2KD + 0,3PD + 0,5E

čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas.


studijom

Išklausytas matematikos, fizikos, mechanikos kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Ramūnas Skvireckas


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 1

2. 1995 Vizgaitis J. Automobilių techninė

priežiūra. Paskaitų konspektas.

KTK


Automobiliai

Smaltija 54 1

4. 1998 Bosch Exhaust – Gas Analyser. Robert Bosch

Gmbh.

1

5. 2007 P. Kaikaris , A. Rimkus, M. Šnipaitis.

Automobilių diagnostika ir techninė

priežiūra.

Mariampolės

kolegija

1

6. 2003 V.Tilindis, V.Mickūnaitis.

Automobilių techninės eksploatacijos

teorijos pagrindai.

Technika 1

7. 2006 V. Tilindis. Autoserviso įmonių

technologinio projektavimo

pagrindai.

Technika 1



Technologija 1 1 30


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

2.1. Organizuoti


priežiūrą.


variklių, transmisijos ir

važiuoklės sistemų bei


būklę.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai ir

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo

ataskaitos gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Suprasti automobilių

techninių priežiūrų ir jų

Akademinė

paskaita,

Pasiruošimas

kontroliniams

Formuojamasis

vertinimas:

84

Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

periodiškumo svarbą. diskusijos,

individualios

užduotys.

darbams ir

egzaminui.

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

2.2. Organizuoti



diagnostinius

parametrus.

Suprasti automobilių

techninių priežiūrų ir jų

periodiškumo svarbą.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Žinoti kompiuterinės

diagnostikos galimybes

nustatant ir šalinant

gedimus.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.


variklio, transmisijos ir



būklę.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys,

reflektyvaus


pratimai.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Žinoti automobilio

techninės būklės ribinius

parametrus, parametrų

įtaką jo eksploatacinėms

charakteristikoms.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Individualaus

darbo ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

3.2. Organizuoti

automobilio remonto

darbus.

Žinoti automobilio

įvairių sistemų paskirtį,

jų reikalingumą ir svarbą

saugiai automobilio

eksploatacijai.

Akademinė

paskaita,

diskusijos.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Įvertinti konstrukcinių ir

technologinių ir

eksploatacinių veiksnių

įtaką automobilio

techninei būklei.

Praktiniai pratimai

ir užduotys.

Savarankiškas

darbas.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita.

Formuojamasis


darbo ataskaitos

pateikimas ir gynimas.

3.3. Atlikti darbų

kokybės kontrolę. Suprasti kompiuterinės



gedimus.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

85

Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai


sistemų bei atskirų

agregatų techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

86




Dalyko (modulio) pavadinimas ĮRANGOS PROJEKTAVIMAS

Nacionalinis kreditų skaičius 2


Dalyko (modulio) studijų tikslas Išmokyti studentus skaičiuoti ir konstruoti automobilių techninei

priežiūrai ir remontui naudojamus technologinę įrangą ir jų detales bei

elementus.

Dalyko (moduilio) anotacija Dalykas suteikia žinias apie projektavimo ir konstravimo metodus bei

būdus, naudojamas technines priemones ir programinę įrangą, plėtoja

gebėjimą dalykines žinias taikyti projektuojant ir konstruojant

technologinę įrangą, jos detales bei elementus; ieškoti informacijos

susijusios su projektavimo ir konstravimo klausimais; taikyti ISO

standartus.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės

metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko




1. Įrangos projektavimo ir konstravimo pagrindai. 2. Technologiniai,

ergonominiai ir estetiniai reikalavimai konstruojamai įrangai. Standartų

panaudojimas konstruojant. 3. Įrangos elementai ir jų skaičiavimas.

4.Įrangos rūšys. 5.Įrangos surinkimas. 6.Kursinis projektas.

Iš viso 80 val. Iš jų: teorija – 8 val., praktiniai užsiėmimai – 10 val.,

konsultavimas – 6 val., kursinis projektas – 24 val., savarankiškas

darbas – 32 val.



Kursiniame projekte analizuoti projektuojamos technologinės įrangos

schemą ir analogus, sudaryti įrangos skaičiavimo schemą, skaičiuoti

įrangos detales bei elementus, braižyti įrangos surinkimo brėžinį,

detalių bei elementų darbo brėžinius, gebėti paaiškinti atliktą kursinį

projektą..

Praktinių užduočių temos: 1. Tampriųjų elementų skaičiavimas.

2. Šarnyrinių jngčių skaičiavimas.

Lankomumo reikalavimai Lankomumas privalomas


tipo kaupiamojo vertinimo skalę. Pagrindinės vertinimo formos yra:

kontrolinis darbas, kursinio projekto rengimo ir gynimo vertinimas,

egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti

metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams

pristatant dalyką.


GB = 0,1 KD + 0,5 KP + 0,4·E

čia KD – kontroliniai darbai; KP – kursiniis projektas; E – egzaminas.


studijom

Išklausytas informacinių technologijų, mechanikos, techninių

matavimų, inžinerinių ir ekploatacinių medžiagų, inžinerinės grafikos,

kompiuterinės braižybos kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorė Eleonora Dainytė


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2002 Žiliukas P. Mašinų elementai:

konstravimo metodologija ir

Technologija 1

87

praktika

2. 2000 Dulevičius J. ir kt.- Mašinų

elementai. Skaičiavimas ir

konstravimas

Technologija 1

3. 1998 Sliesoriūnas V. ir kt. Inžinerinė

grafika

Žiburio

leidykla

1

4.

1995

Pavaras A., Žvinys J. Plienai Technologija 1

5. 1999 Pavaras A. Konstrukcinės

medžiagos. I d. Ketus

Technologija 1

6. 2000 Pavaras A. Konstrukcinės

medžiagos. II d. Spalvotieji

metalai

Technologija 1

7. 2001 Kirka A. Slavinskas S.

Automobiliai.

Tyrai 1


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2010 Dainytė E. Įrangos konstravimas. Kursinio

projektavimo metodiniai nurodymai.

http://rapolas.ktk.lt/ index.htm neribotos


Studijų programos



vertinimo metodai 1.1. Parengti automobilių


įmonės (padalinio)


Išnagrinėti teorinius

įrangos projektavimo ir

konstravimo pagrindus.

Paskaita, praktiniai

užsiėmimai, kursinis

projektavimas

Kontrolinio darbo

užduotys, kursinio

projekto

individualios

užduotys.

Formuojamasis


vertinimas: kontrolinis

darbas, kursinio

projekto pateikimas ir

gynimas.

Įvertinti technologinius,

ergonominius, estetinius,

standartų reikalavimus

konstruojamai įrangai.

Analizuoti technologinės

įrangos elementų, detalių

ir mazgų skaičiavimą.


junginių darbo brėžinius. Išnagrinėti

projektuojamos įrangos

paskirtį, darbo sąlygas ir

funkcines schemas.

Kursinis

projektavimas.

Kursinio projekto

individualios

užduotys, egzamino

užduotys.

Formuojamasis


vertinimas: kursinio

projekto pateikimas ir

gynimas.

Apibendrinamasis



raštu.

Parinkti virtualias

mokymo programas

technologinės įrangos

projektavimui.

88




Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ REMONTO TECHNOLOGIJOS



Dalyko (modulio) studijų tikslas suteikti žinias apie automobilio detalių, mazgų ir agregatų, remonto

technologijas; formuoti pažintinius gebėjimus- suprasti svarbiausius

detektavimo, detalių atnaujinimo ir diagnozavimo būdus; ugdyti šiuos

praktinius gebėjimus- sudaryti ir analizuoti automobilio kapitalinio

remonto technologinį procesą, parengti detalių, mazgų ir agregatų

atnaujinimo technologijas; įtvirtinami perkeliamieji gebėjimai

projektuoti technologinius procesus, organizuoti darbo vietos

aprūpinimą reikalinga remonto ir diagnozavimo įranga.

Dalyko (modulio) anotacija Kursas suteikia žinių apie automobilių remonto technologijas,

principus, jų taikymą parenkant remonto ir diagnostikos įrangą. Kurso

metu tobulinami įgūdžiai remontuojant ir diagnozuojant automobilių

sistemas.







1. Automobilio remonto pagrindai. 2. Automobilio kapitalinio remonto

organizavimas. 3. Detalių atnaujinimo būdai ir įranga. 4. Detalių ir

mazgų atnaujinimo remonto technologija. 5. Kėbulų remonto ir dažymo

technologijos. 6. Technologinio remonto proceso projektavimo

pagrindai 7. Pažangių automobilių remonto technologijų panaudojimas.

7.1. Techninės diagnostikos pagrindinės nuostatos. 7.2. Elementarioji

diagnostika. 7.3. Autotransporto priemonių diagnozavimo

organizavimas. 7.4. Elektronika valdomų automobilių sistemų

diagnostika ESI [tronic] pagalba (ESI [tronic] programa) 8. Kursinis

projektavimas.


konsultavimas – 12 val., kursinis projektas – 24 val., savarankiškas

darbas – 64 val.



Laboratoriniai darbai: 1. Variklio skirstymo veleno detektavimas. 2.

Variklio alkūninio veleno defektavimas. 3. Variklių cilindro bloko ir

cilindro įvorių detektavimas. 4. Variklio alkūninio mechanizmo detalių

parinkimas. 5. Stūmoklių parinkimas pagal cilindrų bloko įvores 6.

Matmenų grupių apskaičiavimas komplektuojant ir surenkant alkūninio

mechanizmo detales. 7. Guolių kontrolė. 8. Spyruoklių tikrinimas 9.

Automobilių elektroninių sistemų diagnostika, KTS sisteminiais

testeriais. 10. Automobilių elektroninių sistemų diagnostika naudojant

ESI [tronic] SIS/CAS instrukcijas.

Kursinio projektavimo metu studentas: 1. Sudaro ir organizuoja

automobilio remonto darbų technologinius procesus, parenka remonto

technologines priemones; 2. Sudaro ir organizuoja diagnostinio proceso

technologiją, parenka diagnozavimo būdą ir priemones.




kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas ir gynimas,

kursinio projekto vertinimas, egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo

kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje

89

pateikiami studentams pristatant dalyką. Semestro metu rašyti

kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos, kursinio projekto

gynimas ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje skalėje.

Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų

komponentų pažymius padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas

susumavus. Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,1 KD + 0,15 LD + 0,35 KP + 0,4 E

čia KD – kontroliniai darbai; LD – Laboratoriniai darbai; KP- kursinis

projektas; E – egzaminas.

Btinas pasirengimas dalyko studijom Išklausytas mechanikos, inžinerinių ir ekploatacinių medžiagų,

automobilių techninės priežiūros, įrangos projektavimo kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vitas Lendraitis


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2004 V. Ostaševičius, R. Dundulis.

Technologiniai įrengimai ir įrankiai.

Technologija 5 1 30

2. 1999 R. Jonušas, J. Kalpokas, P. Lazaravičius.

Remonto technologija.

Technologija 5 2 30

3. 2004 Bražiūnas A. Mašinų gamybos technologija

pagrindai.

Technologija 5 2 30

4. 2000 Bražėnas A. Pjovimo procesai ir įrankiai. Technologija 30 2 30

5. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 20 1 30

6. 2009 ESI [tronic] diagnostics from BOSCH for

modern automative

BOSCH 1 1


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

1.2. Parinkti ir

projektuoti


junginių remonto

technologijas.

Išanalizuoti automobilio

detalių, mazgų, agregatų

konstrukcinius ir

technologinius ypatumus

Paskaita,

demonstravimas,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,


užduotys, projektinio

darbo užduotys.

Formuojamasis


vertinimas:




ir gynimas, kursinio

darbo pateikimas ir

gynimas.

Sudaryti remonto darbų

technologinius procesus.

Parinkti remonto įrangą

pagal technines

charakteristikas.

2.2. Organizuoti

automobilių


analizuoti

diagnostinius

parametrus.

Žinoti diagnostikos

parametrus, modelius,

rūšis, metodus.

Paskaita,

demonstravimas,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,


užduotys, projektinio

darbo užduotys.

Formuojamasis


vertinimas:





darbo pateikimas ir

gynimas.

Įvertinti ir interpretuoti

laboratorinius ir

matavimo duomenis.

Analizuoti diagnostinius

signalus automobilių

sistemose.

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Išanalizuoti detalėms ir

agregatams keliamas

technines sąlygas.

Paskaita,

demonstravimas.

Laboratorinių darbų

užduotys, egzamino

užduotys.

Formuojamasis


vertinimas:





Parinkti ir valdyti

remonto ir

diagnozavimo įrangą.

90

Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

darbo pateikimas ir

gynimas.

3.2. Organizuoti

automobilio remonto

darbus.

Planuoti darbo vietų

aprūpinimą reikalinga

remonto ir

diagnozavimo įranga.

Paskaita,

demonstravimas,

projektavimas.

Egzamino užduotys. Formuojamasis


vertinimas:





darbo pateikimas ir

gynimas.

Apibendrinamasis



raštu.

Valdyti automobilių

remonto technologinį

procesą įmonėse.

Įvertinti ir ekonomiškai

pagrįsti remonto

technologinio proceso

pasirinkimą.

91




Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ TEORIJA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automobilio eksploatacinius rodiklius ir dinamines

charakteristikas; ugdyti praktinius gebėjimus, kurie leistų įvertinti tam

tikrus automobilio konstrukcinius ypatumus ir jų įtaką eksploatacinėms

savybėms.

Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su automobilio judėjimo dinamikos pagrindais

– traukos ir pasipriešinimo judėjimui jėgomis, jų kilme ir

priklausomybėmis nuo tam tikrų faktorių.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis, kurio





1. Automobilio eksploatacinės savybės. 2. Vidaus degimo variklio

išorinė charakteristika. 3. Rato ir kelio kontaktas. 4. Jėgos veikiančios

teisiai judantį automobilį. 5. Projektinis automobilio traukos

skaičiavimas. 6. Automobilio aerodinamika. 7. Degalinis

ekonomiškumas. 8. Automobilio pravažumas. 9. Automobilio

stabdymas. 10. Automobilio valdomumas.

Iš viso 80 val. Iš jų: terija – 32 val., praktiniai užsiėmimai - 10 val.;

konsultavimas – 6 val., savarankiškas darbas –32 val.



Praktinių užsiėmimų metu ugdomi gebėjimai parenkant traukos

agregatų ir jėgos perdavimo sistemų charakteristikas. Atliekamas

praktinis darbas „Projektinis automobilio traukos skaičiavimas“.






kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš svertinių koeficientų suma:

GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E


Btinas pasirengimas dalyko studijom Išklausytas matematikos, fizikos ir mechanikos kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. Darius Juodvalkis


Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2011 Juodvalkis D. Automobilių

sandaros ir teorijos mokymosi

medžiagos rinkinys

KTK 30 1 0


automobiliai

Academia 10 1

3. 1978 Gastila L. Automobiliai ir

traktoriai

Mokslas 2 1 25



Technologija 1 1 30


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

92


avtomobilia

http://window.edu.ru/window/library?

p_rid=65077

neribotos




http://window.edu.ru/window_catalog

/pdf2txt?p_id=31763

neribotos


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

2.1. Organizuoti


priežiūrą.

Žinoti automobilių

techninių priežiūrų ir

jų periodiškumo

svarbą.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai ir

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo

ataskaitos gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis


Įvertinti automobilio

transmisijos ir


atskirų agregatų

techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis


2.2. Organizuoti



diagnostinius

parametrus.

Žinoti automobilių


jų periodiškumo

svarbą.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis


Taikyti kompiuterinės

diagnostikos

galimybes nustatant ir

šalinant gedimus.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis


3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Įvertinti automobilio

transmisijos ir


atskirų agregatų

techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys,

reflektyvaus


pratimai.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo

ataskaitos pateikimas ir

gynimas.

Apibendrinamasis


Analizuoti automobilio

techninės būklės įtaką

jo dinamikai ir

eksploatacinėms

charakteristikoms.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Individualaus

darbo ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


gynimas.

Apibendrinamasis


93




Dalyko (modulio) pavadinimas SAUGAUS EISMO SISTEMOS



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti eismo saugumo pažinimo pagrindus, žinias apie autotransporto

aktyvaus ir pasyvaus saugumo sistemas, kurių pagalba būtų formuojami

pažintiniai gebėjimai analizuoti specifines eismo saugumo problemas,

eismo įvykių priežastis, ugdomi praktiniai gebėjimai, leidžiantys

įvertinti eismo saugumo inžinerinius sprendimus, bei sudarantys

prielaidas stebėti ir nustatyti techninės būklės kitimo priežastis,

veiksnius ir dėsningumus, įtvirtinami perkeliamieji gebėjimai naudotis

teisiniais ir norminiais dokumentais; analizuoti transporto priemonių

eksploatacines charakteristikas atsižvelgiant į eismo, kelio ir aplinkos

sąlygas.

Dalyko (modulio) anotacija Suteikti žinias apie saugaus eismo sistemas, įrangos funkcionavimo

principus. Kurso metu gebės sukonkretinti ir detalizuoti eismo saugumo

problemas.



metodai. Šių metodų taikymo didaktinė sistema pateikiama dalyko

mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1. Sistema "Vairuotojas – automobilis – kelias - aplinka". 2. Vairuotojo

darbo psichofiziologija ir profesinis patikimumas. 3. Automobilių

judėjimo teorijos pagrindai. 4. Vairuotojo darbo vieta, naudojimasis

valdymo įrenginiais. 5. Transporto priemonių vairavimas ribotame

plote ir transporto sraute. 6. Keliai ir adaptyvinės eismo tvarkymo

priemonės. 7. Kitos aktyvaus eismo saugumo sistemos palaikančios

automobilio stabilumą judėjimo metu. 8. Transporto priemonių

techninės būklės valstybinė kontrolė. Draudimas.

Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija – 32 val., praktiniai užsiėmimai – 10 val.,




Laboratoriniai darbai: 1.Motorinių transporto priemonių

konstrukciniai reikalavimai. 2. Motorinių transporto priemonių

elektroninės stabilumo sistemos. 3. Automobiliui judant kreive kritinio

greičio nustatymas. 4. Vairuotojo darbo vieta. Naudojimasis valdymo

prietaisais. 5. Automobilio stabdymo kelias. 6. Automobilio lenkimas. 7.

Automobilio ratų įtaka stabilumui.


Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo


kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas, egzaminas

raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko

pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.

Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos

gynimas ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje skalėje.

Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų


susumavus.


GB = 0,3·KD + 0,2·LD + 0,5·E

čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; E – egzaminas

Būtinas pasirengimas dalyko Išklausytas automobilių sandaros, automobilių teorijos kursas.

94

studijom

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Egidijus Pranckus


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2011 Kelių eismo taisyklės. Naujausias

oficialių dokumentų rinkinys su

pakeitimais bei papildymais.

SV13 1

2. 2003 Kiekvieno eismo dalyvio

elementorius.

Gelsva 1

3. 2003 Kimberley W. A new steer // ISSN

1356-2975., Nr.50, 66 psl.

Race tech 1

4. 2001 Tiškevičius J. Vairavimo

pradmenys. Mokomoji knyga.

Ergos spaustuvė 1

5. 2002 Baretzky U. The Development of

the Audi 3.6-litre V8 Twin Turbo

FSI Engine for Le Mans // ISSN

1616-8216., June

AutoTechnology 1

6. 2002 Pachta G.- Reyhofen. The Truck of

the Future // ISSN 1616-8216,

October

Auto Technology 1

7. 2002 McCann K. Guide „Bends“ Light

Without A Prism // ISSN 1616-

8216, August.

AutoTechnology 1

8. 2001 Lukoševičienė O. Autoįvykių

analizė ir modeliavimas.

Monografija.

Technika 1

9. 2001 Jarašienienė A. Transporto

draudimas ir ekspedicija. Mokomoji

knyga.

Technika 1

10. 2001 Кнут Эстмоэ. Справочник по

безопасности дорожного

движения, Осло май., Институт

экономики транспорта Совет

министров северных стран.

Московский

автомобильно-

дорожный

институт

1

11. 2000 Stungrys K. Autoįvykio vietos

tyrimas. Mokomasis leidinys.

Lietuvos teisės

akademija

1

12. 1998 Žeromskas R. ir kt. Pagrindiniai

techniniai reikalavimai kelių

transporto priemonėms.

Ergos spaustuvė 1

13. 1997 Liutkevičius R. ir kt. Eismo

saugumo pagrindai., Kaunas-

Akademija. Paskaitų konspektas.

Lietuvos žemės

ūkio universitetas

2

14. 1996 Руне Элвик и др. Справочник по

безопасности допожного

движения.

Институт

экономики

транспорта

1


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

95


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

2.2. Organizuoti



diagnostinius

parametrus.

Išmanyti eismo

sistemos organizavimo

priemones.

Paskaita, atvejų

analizė,

savarankiškas,

laboratoriniai

darbai.

Laboratorinių darbų,

savarankiško darbo,

egzamino užduotys.

Formuojamasis


vertinimas: kontroliniai

darbai, laboratorinių

darbų ataskaitos


Analizuoti automobilio

aktyvias ir pasyvias

saugumo sistemas.

Analizuoti automobilių

eksploatacinių

medžiagų įtaką

automobilių

eksploatavimui.

Įvertinti vairuotojo

psichofiziologinius ir

profesinius

patikimumo veiksnius.

3.3. Atlikti darbų

kokybės kontrolę. Išmanyti dinamiškai

susijusių grandžių

sistemą - vairuotojas,

jo valdomas

automobilis, kelias ir

aplinka (VAKA).

Paskaita,

laboratoriniai

darbai, atvejų

analizė.


užduotys, egzamino

užduotys

Formuojamasis




darbų ataskaitos


Apibenrinamasis



raštu.

Nustatyti automobilį

veikiančias jėgas

įtakojančias eismo

saugumą.

Atlikti ekspertinį

automobilio būklės

įvertinimą.

96




Dalyko (modulio) pavadinimas LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS

ĮMONĖS IR JŲ TECHNOLOGINIS PROJEKTAVIMAS



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti lengvųjų automobilių stočių pažinimo pagrindus, kurių pagalba

formuojami pažintiniai gebėjimai analizuoti lengvųjų automobilių

techninę priežiūros ir remonto sistemą, ugdomi praktiniai gebėjimai,

leidžiantys naudotis kompiuterinių programų galimybėmis valdyti

lengvųjų automobilių stočių veiklą, parengti lengvųjų automobilių

techninės priežiūros stoties technologinį projektą, įtvirtinami

perkeliamieji gebėjimai naudotis norminiais aktais, techniniais ir

technologiniais dokumentais, organizuoti automobilių techninę

priežiūrą, nustatyti automobilio detalių ir junginių remontui poreikį.

Dalyko (modulio) anotacija Studentai gebės analizuoti ir vertinti lengvųjų automobilių techninės

priežiūros sistemų funkcionavimo principus, bei gebės suprojektuoti bei

organizuoti technologinį procesą įmonėje. Gebės atlikti automobilio

būklės vertinimą priimant į servisą, diagnozuojant ir išleidžiant

lengvuosius automobilius, ir remiantis surinkta technine dokumentacija

tinkamai apiformint techninės priežiūros ir remonto darbus.



Realizuojant dalyką taikomas projektų valdymo, atvejo analizės





1. Lengvųjų automobilių techninės priežiūros remonto sistema. 2.

Lengvųjų automobilių techninės priežiūros ir remonto organizavimas.

3. Lengvųjų automobilių techninės priežiūros darbų organizavimas

darbo postuose ir gamybiniuose padaliniuose. 4. Lengvųjų automobilių

atsarginių dalių bazės ir sandėliai. 5. Atsarginių dalių kiekio

nustatymas. 6. Lengvųjų automobilių diagnostikos darbų organizavimas

ir technologija. 7. Kokybės kontrolė. 8. LATPS technologinio proceso

operacijos ir gamybos organizavimas. 9. Autoserviso technologinis

projektavimas ir rekonstrukcija. 10. Kursinis projektavimas.


val., kursinis darbas - 22 val., konsultavimas - 14 val., savarankiškas

darbas – 64 val.



Laboratoriniai darbai: 1. Lengvųjų automobilių techninės priežiūros

stočių valdymo programa Automaster. Pardavimas. 2. Lengvųjų

automobilių techninės priežiūros stočių valdymo programa Automaster.

Užsakymai. 3.Lengvųjų automobilių TP stočių valdymo programa

Automaster. Ataskaitos ir šalinimai. 4. Lengvųjų automobilių TP ir ER

įranga TP stotyse. 5. TPS diagnostikos įranga. 6.Automobilių techninės

priežiūros ir einamojo remonto organizavimas lengvųjų automobilių TP

stotyse. 6.TPS sandėlių ūkis

Kursinio darbo metu projektuoja tchninės priežiūros stotis,

technologinius postus, sudaro technologinio proceso įmoneje

technologiją ir jos organizavimą.



tipo kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:

kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas, kursinio

darbo vertinimas, egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra

numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje pateikiami

97

studentams pristatant dalyką.

Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos,

kursinio darbo gynimas ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje

skalėje. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų


susumavus. Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB 0,2 KD + 0,1 LD + 0,3 KP + 0,4 E,

čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; KD – kursinis

projektas; E – egzaminas


studijom

Išklausytas automobilių sandaros, automobilių teorijos, automobilių

techninės priežiuros, automobilių elektrinių įrengimų, automobilių

remonto technologijų kursas.



Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2008 Артюшенко В. М., Мазаева Н. П.,

ред., Грибут И. Э., Под ред.

Шуплякова В. С., Свириденко Ю.,

Шупляков В. С., Шуплякова В. С.

Автосервис: Станции технического

обслуживания автомобилей.

Учебник.

ИНФРА-М,

ИЗДАТЕЛЬСКИЙ

ДОМ, АЛЬФА-

КНИГА,

ИЗДАТЕЛЬСТВО 1

2. 2000 Giedra K. Mano automobilis,

Automobilio įranga, veikimas ir

priežiūra.

Tyrai

1

3. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 1

4. 1998 Žeromskas R. ir kt. Pagrindiniai

techniniai reikalavimai kelių

transporto priemonėms.

Ergos spaustuvė

1

5. 1996 Frank Andrews Light vehicle body

repair and refinishing. 125 p.

Butterworth

Heinemann

6. 1995 Alan Shier Fimi Administration and

organization.

The institute of the

Motor Industry 1

7. 1993 Alan Robinson The repair of vehicle

bodies. Third edition

Butterworth

Heinemann 1

8. 1989 Фастовцев Г. Ф. Организация

технического обслуживания и

ремонта легковых автомобилей.

Транспорт

5

9. 1978 Карой Херцег Станции

обслуживания легковых

автомобилей.

Транспорт

3

98


Studijų programos



vertinimo metodai 1.1. Parengti


priežiūros įmonės

(padalinio) technologinį

projektą.

Įvertinti įmonėje

atliekamus

technologinius darbų

procesus.

Paskaita,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,

laboratorinių ir

projektinio darbo

užduotys.

Formuojamasis


vertinimas:





darbo pateikimas ir

gynimas.

Organizuoti technniės

priežiūros darbus.

2.1. Organizuoti


priežiūrą.

Įvertinti įmonėje

atliekamų darbų

pobūdį.

Paskaita,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,

laboratorinių,

projektinio darbo ir

egzamino užduotys.

Formuojamasis


vertinimas:





darbo pateikimas ir

gynimas.

Parinkti technologinius

įrengimus pagal

technines

charakteristikas.

4.3.Analizuoti ir įvertinti


veiklos efektyvumą.

Organizuoti įmonės

veiklą.

Paskaita,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,

laboratorinių,


egzamino užduotys.

Formuojamasis


vertinimas:





darbo pateikimas ir

gynimas.

Apibenrinamasis



raštu.

Įvertinti projekto

atsiipirkimo laiką.

99




Dalyko (modulio) pavadinimas HIBRIDINĖS TECHNOLOGIJOS



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie hibridinius automobilius, jų eksploatacinius

rodiklius ir dinamines charakteristikas; ugdyti praktinius gebėjimus,

kurie leistų įvertinti automobilių su hibridinėmis jėgainėmis

konstrukcinius ypatumus ir jų įtaką eksploatacinėms savybėms.

Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su hibridinių automobilių vystymosi raida,

sandara, trūkumais ir privalumais, lyginant automobiliais turinčiais

klasikines jėgaines.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis, kurio





1. Hibridinių automobilių vystymosi raida. 2. Hibridinių jėgainių tipai.

3. Automobilių su elektromechaninėmis hibridinėmis jėgainėmis

sandara. 4. Hibridinių automobilių akumuliatoriai. 5. Aukštos įtampos

sistema ir įtampos konverteriai. 6. Hibridinių automobilių traukos

agregatai. 7. Hibridinių automobilių transmisijos. 8. Hibridinių

automobilių vystymosi tendencijų apžvalga.

Iš viso 80 val. Iš jų: teorija – 24 val., praktiniai užsiėmimai – 12 val.;




Praktinių užsiėmimų metu ugdomi gebėjimai parenkant hibridinių

automobilių traukos agregatų ir jėgos perdavimo sistemų

charakteristikas.







GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E


Btinas pasirengimas dalyko studijom Išklausytas matematikos, fizikos ir mechanikos kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. Darius Juodvalkis

Rekomenduojama literatūra Spausdintinia šaltiniai

Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2011 Juodvalkis D. Automobilių sandaros

ir teorijos mokymosi medžiagos

rinkinys

Dakra 30 1 0


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

2008 Buteliauskas S. Automobilių sandara ir

priežiūra

http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files

/Automobiliu_sandaraCS3.pdf

neribotas

Hibridiniai automobiliai http://www.hybridcars.com/cars.html neribotas

Toyota ir Honda hibridinės technologijos http://www.nextgreencar.com/hybridc

ars.php

neribotas

100

Hibridiniai automobiliai ir jų

charakteristikos

http://www.allhybridcars.com/ neribotas


Studijų programos





priežiūrą.

Vertinti hibridinio

automobilio

transmisijos ir


atskirų agregatų

techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai ir

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo

ataskaitos gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Suprasti hibridinių

automobilių techninių

priežiūrų ir jų


Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

2.2. Organizuoti



diagnostinius

parametrus.

Suprasti hibridinių

automobilių techninių

priežiūrų ir jų


Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.




gedimus.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Vertinti hibridinio

automobilio

transmisijos ir


atskirų agregatų

techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys,

reflektyvaus


pratimai.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

Žinoti hibridinio

automobilio techninės

būklės įtaką jo

dinamikai ir

eksploatacinėms

charakteristikoms.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Individualaus

darbo ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis

vertinimas:

egzaminas.

101




Dalyko (modulio) pavadinimas ELEKTROMOBILIAI



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie elektromobilių vystymosi raidą, varomosios jėgos

sukūrimo metodus, kontrolę ir galios elektroniką, energijos šaltinius ir

jos saugojimo technologijas, taikyti jas eksploatuojant ir prižiūrint

elektromobilių jėgos pavaras.

Dalyko (modulio) anotacija Elektromobilių dalyko kurso metu apžvelgiama elektromobilių

vystimosi raida nuo ankstyvųjų metų iki šiomis dienomis pramonės

išleidžiamų elektromobilių. Paliečiamos opiausios technologinės

problemos su kuriomis tenka susidurti inžinieriams dirbantiems su

elektromobiliais, tokios kaip įkrovimas, infrastruktūra, saugumas ir

kaštai.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomos atvejo analizės metodas. Šio metodo

taikymo didaktinė sistema konkrečiu dalyko realizavimo atveju pateikta

dalyko mokymo(si) medžiagos rinkinyje.



1. Elektromobiliai po 1990. 2. Varomosios jėgos kūrimo metodai. 3.

Kontrolė ir galios elektronika. 4. Energijos šaltiniai 1 – baterijos. 5.

Energijos šaltiniai 2 – kitos technologijos. 6. Įkrovimas. 7. Transporto

priemonių konstrukcija ir saugumas. 8. Elektromobilių ateitis.



Praktinių užduočių turinys 1. Modernių švino – rūgštinių baterijų krovimas. 2. Nikelio baterijų

krovimas. 3. Nevandeninių baterijų krovimas. 4. Baterijų įkrovos

matavimas. 5. Baterijų pajungimas. 6. Baterijų keitimas.

Lankomumo reikalavimai Privalomas.


tipo kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:

kontrolinis darbas, praktinių darbų ataskaitos vertinimas, egzaminas

raštu. Konkretūs vertinimo kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko

pakete ir studijų pradžioje pateikiami studentams pristatant dalyką.

Semestro metu rašyti kontroliniai darbai, praktinių darbų ataskaitos, ir

egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje skalėje. Egzaminų sesijos

metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų pažymius

padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas susumavus. Galutinio


GB 0,1 KD + 0,3 PD + 0,6 E,

čia KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas


studijoms

Išklausytas automobilių techninės priežiūros, automobilių sandaros,

automobilių teorijos, elektrotechnikos ir elektronikos, automobilių

elektrinių įrengimų kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vytenis Naginevičius


Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2011 The Electric Car: Development and

Future of battery, hybrid and full ž cell

cars by Michael H. Westbrook

Institution of

Electrical

Engineers

102


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

2.1. Organizuoti


priežiūrą

Žinoti varančiosios

jėgos sukūrimo

principus.

Paskaita,

demonstravimas,

praktiniai darbai

Kontrolinių darbų

užduotys, praktinių

darbų užduotys,

egzaminų užduotys

Formuojamasis


vertinimas:


praktinių darbų

ataskaų pateikimas ir

gynimas.

Apibendrinamasis


vertinimas, egzaminas

raštu.

Išmanyti energijos

šaltinių saugojimo

principus.

Parinkti baterijų

įkrovos režimus.

Prižiūrėti varomosios

jėgos sukūrimo ir

energijos saugojimo

įrenginius.

103




Dalyko (modulio) pavadinimas MOTOCIKLAI IR JŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie studijuojamos transporto rūšies sistemas, jų raidos

tendencijas, transporto priemonių naudojimo specifiką, kurių pagalba

formuojami pažintiniai gebėjimai mokėti suprasti naujas technologijas,

gebėti analizuoti motociklų paskirtį, veikimo principą, eksploataciją ir

jų techninę priežiūrą, ugdomi praktiniai gebėjimai, leidžiantys įvertinti

motociklų konstrukciją, eksploatacines savybes, techninę būklę bei

techninės priežiūros ir remonto darbų kokybę.

Dalyko (modulio) anotacija Suteikti žinių apie motociklo sandaros sistemų funkcionavimo

principus ir įrangą motocikluose. Gebės organizuoti techninę motociklų

priežiūrą.








1. Dviračių transporto priemonių klasifikavimas, kinematika ir

dinamika. 2. Dviratės transporto priemonės ir jų TP. 3.Vandens

motociklai ir motorogės ir jų TP. 4.Dviračių transporto priemonių

remonto technologija. 5.Dviračių transporto priemonių vystymosi

perspektyvos.





Laboratoriniai darbai: 1. Motociklo padangos remontas; 2. Motociklo

rato remontas; 3. Motociklo uždegimo momento nustatymas; 4.

Motociklo apšvietimo ir signalizavimo įranga; 5. Motociklo pavarų

dėžės TP ir ER; 6. Motociklų diagnostikos įranga; 7. Motociklų TP ir

ER įranga TP stotyse.




kontrolinis darbas, laboratorinių darbų ataskaitos vertinimas,

individualių darbų vertinimas, egzaminas raštu. Konkretūs vertinimo

kriterijai yra numatyti metodiniame dalyko pakete ir studijų pradžioje

pateikiami studentams pristatant dalyką. Semestro metu rašyti

kontroliniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitos gynimas,

individualūs darbai ir egzaminas vertinami pažymiu dešimtbalėje

skalėje. Egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirų


susumavus.


GB = 0,2·KD + 0,1·LD + 0,2·ID + 0,5·E

čia KD – kontroliniai darbai; LD – laboratoriniai darbai; ID –

individualus darbas; E – egzaminas


studijom

Išklausytas automobilių sandaros, automobilių techninės priežiuros,

automobilių elektrinių įrengimų kursas.



Eil.

Nr.

Leidimo

metai

Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla Egzempliorių skaičius

Kolegijos Metodiniuose Kitose

104

bibliotekoje kabinetuose bibliotekose

1. 2010 Pranckus E. Motociklai ir ju techninė

prieziūra. Paskaitu konspektas.

KTK 1

2. 2005 Graham Bell A.Two stroke performance

tuning. Second edition.

Haynes

Publishing

1

3. 2005 Капустин А А Тяжелые мотоциклы,

обслуживание и ремонт.

Политехника 1

4. 2004 HONDA. Скутеры Dio. Устройство,

техническое обслуживание и ремонт.

Легион-

Автодата

1

5. 2003 YAMAHA. Скутеры JOG. Устройство,

техническое обслуживание и ремонт.

Легион-

Автодата

1

6. 2002 Мэтью Кумбас Мотоциклы устройство

и принцип действия. Полное описание.

Алфамер

публишинг

2

7. 2001 Мотоцикл Минск Эксплуатация,

ремонт Пособие по ремонту

Политехника

исдателство

1

8. 2000 Мотоцикл ИЖ Эксплуатация,

ремонт Каталог деталей Пособие по

ремонту/Состав К П Быков Ред Т А

Шленчик.

Ранок 1

9. 1998 Мотоцикл ЯВА Эксплуатация,

ремонт Пособие по ремонту/Состав К

П Быков Ред Т А Шленчик.

Ранок 1


Studijų programos





priežiūrą.

Išanalizuoti motociklų

konstrukciją ir veikimo

principą.

Paskaita, atvejų

analizė,

laboratoriniai

darbai,

savarankiškas

darbas.

Laboratorinių darbų,

savarankiško darbo,

egzamino užduotys.

Formuojamasis




darbų ataskaitos


Analizuoti motociklų

eksploatacinių

medžiagų savybes,

rodiklių įtaką

eksploatavimui.

3.1. Nustatyti


junginių remonto

poreikį.

Apibendrinti

motociklo detalių ir

junginių darbingumo

mažėjimo priežastis ir

parinkti priemones

patikimumui didinti.

Paskaita,

laboratoriniai

darbai, atvejų

analizė.


užduotys, egzamino

užduotys.

Formuojamasis




darbų ataskaitos


Apibenrinamasis



raštu.

Remiantis kriterijais,

standartais, surinkta

informacija atlikti


darbų kokybės

vertinimą.

105




Dalyko (modulio) pavadinimas KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ TECHNINĖS

PRIEŽIŪROS ĮMONĖS IR JŲ TECHNOLOGINIS

PROJEKTAVIMAS



Dalyko (modulio) studijų tikslas Suteikti žinias apie automobilių eksploatavimo teorinius pagrindus,

diagnostiką bei autotransporto įmonių projektavimą; formuoti

pažintinius gebėjimus – analizuotių automobilių gedimus bei

diagnostinę įrangą ir taikyti dalykines žinias projektuojant

autotransporto įmones; ugdyti praktinius gebėjimus – vertinti

automobilių techninę būklę ir jos kitimo priežastis; įtvirtinti

perkeliamuosius gebėjimus – ieškoti informacijos apie norminius

dokumentus ir jais naudotis.

Trumpa (modulio) anotacija Studentai gebės analizuoti ir vertinti automobilių darbingumo

mažėjimą, patikimumą, susipažins su automobilių ir variklių

diagnozavimo galimybėmis, kompiuterizuotomis diagnostikos

sistemomis, garažine įranga, valstybinėmis techninėmis apžiūromis,

automobilių techninio eksploatavimo įmonėmis ir jų projektavimo

pagrindais.








1. Automobilių darbingumo mažėjimas. 2. Automobilių patikimumas. 3

Automobilių techninio eksploatavimo įmonės. 4. Automobilių

diagnostika. 5. Variklių diagnozavimas. 6. Kompiuterizuotos

diagnostikos sistemos. 7. Autotransporto įmonių garažinė įranga. 8.

Automobilių techninis eksploatavimas autotransporto įmonėse. 9.

Atsarginių dalių, eksploatacinių medžiagų ir automobilių saugojimas.

10. Valstybinės techninės apžiūros. 11. Autotransporto įmonių

projektavimo pagrindai. 12. Kursinis projektas.


val., konsultavimas - 12 val., kursinis darbas - 24 val., savarankiškas

darbas – 64 val.



Laboratoriniai darbai: 1. Automobilių diagnostika. 2. Variklių

diagnozavimas. 3. Kompiuterizuotos diagnostikos sistemos. 4.

Automobilių techninis eksploatavimas autotransporto įmonėse. 5.

Atsarginių dalių, eksploatacinių medžiagų ir automobilių saugojimas. 6.

Valstybinės techninės apžiūros.

Kursinio darbo metu projektuoja autotransporto įmonių dirbtuves.


Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo

schema. Tarpinės žinios vertinamos, padaryti savarankiškas darbas ir

praktiniai/laboratoriniai darbai ir kursinis darbas apginami ir vertinami

pažymiu.


GB = 0,1LD + 0,1KD + 0,3KP + 0,5E,

čia LD – laboratoriniai bei praktiniai darbai; KD – kontrolinis darbas;

KP – kursinis projektas; E – egzaminas


studijom

Išklausytas automobilio sandara kursas.


106


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


priežiūra. Paskaitų konspektas

KTK 30 3

2. 1998 Jonaitis L. Mašinų servisas. Smaltija 3 150


priežiūra.

Petro ofsetas 20 1

4. 2003 Kelių transporto priemonių

valstybinės techninės apžiūros

atlikimo taisyklės.

Transporto studijos 1


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

Automobilių techninio

eksploatavimo įrangos

konstravimas ir

technologinio proceso

projektavimas.

Parengti automobilių



projektą.

Paskaita,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,

laboratorinių ir

projektinio darbo

užduotys.

Formuojamasis




darbų ataskaitos


kursinio darbo


Pritaikyti techninės

priežiūros ir einamojo

remonto darbų

apimties skaičiavimo

metodus ir priemones.

Automobilių techninės

priežiūros

organizavimas.

Išnagrinėti aprūpinimą

atsarginėmis dalimis

autotransporto

įmonėse.

Paskaita,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,

laboratorinių,


egzamino užduotys.

Formuojamasis




darbų ataskaitos


kursinio darbo


Panaudoti

kompiuterizuotus

diagnostikos

įrenginius.

Išnagrinėti techninių

darbuotojų

pareigybines

instrukcijas.

Automobilių remonto

organizavimas. Išdėstyti gedimų rūšis

ir jų priežastis.

Paskaita,

laboratoriniai

darbai,

projektavimas,

atvejų analizė.

Kontrolinių darbų

užduotys,

laboratorinių,


egzamino užduotys.

Formuojamasis




darbų ataskaitos


kursinio darbo


Organizuoti

automobilio remonto

darbus.

Parengti išvadas apie


būklę.

107




Dalyko (modulio) pavadinimas KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ SANDARA IR JŲ

TECHNINĖ PRIEŽIŪRA



Dalyko (modulio) tikslas Suteikti žinias apie krovininių automobilių sandaros ypatumus;

formuoti pažintinius gebėjimus – išnagrinėti krovininių automobilių

techninės priežiūros ir diagnostikos būdus; įtvirtinti perkeliamuosius

gebėjimus – įvertinti automobilio ir jo agregatų techninę būklę; ugdyti

praktinius gebėjimus – panaudoti norminę techninės priežiūros ir

diagnostikos dokumentaciją.

Dalyko (modulio) anotacija Suteikiamos žinios apie krovininių automobilių ir jų agregatų sandaros

ypatumus; supažindinama su norminiais krovininių automobilių

techninės priežiūros dokumentais; išmokoma įvertinti krovininių

automobilių ir jų agregatų techninę būklę; suteikiami pradiniai

krovininių automobilių techninės priežiūros ir diagnostikos įgūdžiai.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojamas probleminio mokymo(si) modelis.





1. Krovininių automobilių klasifikacija. 2. Varikliai. 3. Transmisija. 4.

Važiuoklė. 5. Vairavimo įrenginiai. 6. Stabdžių sistema. 7. Kėbulas ir

kabina.





Praktinių užsiėmimų temos: 1. Krovininių automobilių agregatų

sandaros nagrinėjimas, panaudojant tekstinės, grafinės ir skaitmeninės

informacijos apdorojimo priemones bei agregatus. 2. Krovininio

automobilio ir jo agregatų techninės būklės įvertinimas.

Lankomumo reikalavimai Dalyko užsiėmimų lankomumas yra rekomenduotinas.


schema, sudaryta iš praktinių darbų, savarankiško darbo ir egzamino


GB = 0,2PD + 0,2SD + 0,6E,

čia PD – praktiniai darbai; SD – savarankiški darbai; E – egzaminas.


studijoms

Dėstomasis dalykas siejamas su inžinerinių ir eksploatacinių medžiagų,

variklių, automobilių sandaros, automobilių techninės priežiūros

dalykais.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Juozas Vizgaitis


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2009 Bosch R. Dyzelinių variklių valdymo

sistemos

Smaltija 2


Automobiliai

Smaltija 30

3. 2003 Kelių transporto priemonių valstybinės

techninės apžiūros atlikimo taisyklės

Transporto

studijos

1 1

4. 2001 Automobiliai./Vertė A. Kirka, S.

Slavinskas

Tyrai 30

108

5 2000-2010 Knygų serija: Gruzovyje avtomobili

Mercedes-Benz, MAN, SCANIA ir kt.

Tercija 1


Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

1. 2011 Sunkvežimiai estud.vgtu.lt/users/files/dest/16282/50.

%20sunkvezimiai.pdf -

neribotos

2. 2001 Valatka A. Automobilio įrangos vaizdinė

medžiaga

www.lascup.com/forum/download/1dal

is.pdf -

neribotos


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

2.1.Organizuoti


priežiūrą.

Išnagrinėti krovininių


priežiūros būdus.

Probleminis

mokymas (sis),

paskaita; praktiniai

darbai; norminių

duomenų taikymas

įvairioms

situacijoms;

savarankiškas

darbas.


studijavimas;

norminių duomenų

taikymas

konkrečioms

sąlygoms;

probleminių

situacijų

palyginimas.

Formuojamasis


darbo ataskaitos


kontroliniai ir

savarankiški darbai.

Taikyti įmonėje teorines

ir praktines žinias apie

krovininių automobilių

sandarą ir techninę

priežiūrą.

2.2.Organizuoti

automobilių


analizuoti

diagnostinius

parametrus.

Įvertinti krovininių


būklę.

Probleminis

mokymas (sis),


darbai,

savarankiškas

darbas.


studijavimas,

dokumentų

panaudojimas.

Formuojamasis

vertinmas: kontroliniai

ir svarankiškas darbas.

Apibendrinamasis


Panaudoti norminę

krovininių automobu\ilių

techninės priežiūros ir

diagnostikos

dokumentaciją.

109




Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOBUSŲ SANDARA IR JŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Autobusų techninės priežiūros dalyko (modulio) tikslas: suteikti žinias

apie autobusų tipus ir sandarą; formuoti pažintinius gebėjimus aptariant

autobusų techninės priežiūros darbus ir naudojamą įrangą; ugdyti

praktinius gebėjimus naudojant autobusų diagnostinę įrangą; įtvirtinti

perkeliamuosius gebėjimus ieškant informacijos apie autobusų techninės

priežiūros įrangą.

Dalyko (modulio) anotacija Studentai supažindinami su autobusų sandara, su atskirų sistemų

sandara, paskirtimi ir tarpusavio ryšiais. Plačiau nagrinėjamos specifinės

tik autobusuose naudojamos sistemos.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis.



1. Autobusų klasifikavimas ir bendroji sandara. 2. Autobusų techninės

priežiūros ir diagnostikos įranga. 3. Autobusų agregatų, mechanizmų bei

sistemų sandara ir techninė priežiūra. 4. Autobusų specialioji įranga ir

jos techninė priežiūra. 5. Autobusų techninės priežiūros ir diagnostikos

įranga. 6. Autobusų techninės priežiūros sistema ir organizavimas. 7.

Autobusų agregatų, mechanizmų bei sistemų sandara ir techninė

priežiūra.

Iš viso 80 val. Iš jų: 24 val. teoriniai užsiėmimai, 12 val. praktiniai

užsiėmimai; 6 val. konsultacijos, 38 val. savarankiškas darbas.



Autobusų agregatų sandara; autobusų specialių sistemų veikimas;

autobusų diagnostinės įrangos naudojimas.







GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E

čia: KD – kontroliniai darbai; PD – praktiniai darbai; E – egzaminas.

Btinas pasirengimas dalyko

studijom

Išklausę Automobilių sandaros, Automobilių remonto technologijos,

Automobilių techninės priežiūros kursą.

Koordinuojantis dėstytojas Lektorius Dr. D. Juodvalkis


Eil.

Nr.

Leidimo

metai Leidinio autoriai ir pavadinimas Leidykla

Egzempliorių skaičius Kolegijos

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2002 K.Giedra ir kt. Automobiliai Tyrai 3 120

2. 1998 L.Jonaitis. Mašinų servisas. Smaltija 3 150

Elektroniniai šaltiniai Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės 1. Autobusų sandara ir technologijos http://www.busworld.org/news/articl

es

neribotas

2. Autobusų važiuoklės http://www.man-mn.ru/mn-prod-

neu/man2/master/datapool/mediapo

ol/700/7857_Bus_Chassis_06_E_03

.pdf

neribotas

110

3. Autobusų sandara ir klasifikacija http://www.mantruckandbus.com/m

n-prod-

neu/man2/master/datapool/mediapo

ol/700/Chassis_Brosch_2010_e_101

215.pdf

neribotas

4. NEOPLAN autobusai http://www.neoplan-

bus.com/cms/de/home.html

neribotas


Studijų programos





priežiūrą.

Vertinti autobusų

transmisijos ir važiuoklės



Akademinė


reflektyvaus


pratimai ir užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo

ataskaitos gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis


Suprasti autobusų techninių

priežiūrų ir jų


Akademinė


individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis


2.2. Organizuoti



diagnostinius parametrus.

Suprasti autobusų techninių

priežiūrų ir jų


Akademinė


reflektyvaus


pratimai.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis





gedimus.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis


3.1. Nustatyti



Vertinti autobusų

transmisijos ir važiuoklės



Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys,

reflektyvaus


pratimai.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis


Žinoti autobuso techninės

būklės įtaką jo dinamikai ir

eksploatacinėms

charakteristikoms.

Akademinė


individualios

užduotys.

Individualaus darbo

ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


ir gynimas.

Apibendrinamasis


111




Dalyko (modulio)

pavadinimas SPECIALUS TRANSPORTAS IR JO TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Nacionalinių kreditų

skaičius

2


Dalyko (modulio) studijų

tikslas

Susipažinti su specialių transporto priemonių naudojimo specifika, konstrukcija,

veikimo principu ir technine eksploatacija, ugdyti praktinius gebėjimus, leidžiančius

įvertinti specialiųjų transporto priemonių konstrukciją ir eksploatacines

charakteristikas atsižvelgiant į aplinkos eksploatavimo sąlygas ir suplanuoti

specialiųjų transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbus.

Dalyko (modulio)

anotacija Studentai supažindinami su specialių transporto priemonių sandara ir technine

priežiūra. Supažindinama su sistemomis ir agregatais naudojamais tik specialiose

transporto priemonėse.

Dalyko (modulio)

realizavimo didaktinės

nuostatos

Realizuojant dalyką taikomas reflektyvaus mokymo modelis.

Dalyko (modulio)

turinys, apimtis

valandomis, nurodant jų

pobūdį

1. Specialių transporto priemonių klasifikacija. 2. Reikalavimai keliami specialioms

transporto priemonėms. 3. Specialių transporto priemonių sandara. 4. Specialios

sistemos ir agregatai būdingi tik specialiam transportui. 5. Specialių transporto

priemonių techninė priežiūra. 6. Specialių transporto priemonių diagnostika ir

remontas.

Iš viso 80 val. Iš jų: 24 val. teoriniai užsiėmimai, 12 val. praktiniai užsiėmimai; 6

val. konsultacijos, 38 val. savarankiškas darbas.

Laboratorinių, kursinių

darbų ar praktinių

užduočių turinys

Praktinių užsiėmimų metu ugdomi gebėjimai specialioms transporto priemonėms

parenkant traukos agregatus, jėgos perdavimo ir specialias sistemas.

Lankomumo

reikalavimai

Dalyko užsiėmimų lankomumas yra privalomas.

Studijų rezultatų

vertinimo tvarka

Vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema,

sudaryta iš kontrolinio darbo, praktinio darbo ir egzamino vertinimo. Kontrolinis

darbas, praktinis darbas ir egzaminas vertinami pažymiu. Egzaminų sesijos metu

nustatomas galutinis pažymys (GB), kurį sudaro atskirų pažymių padaugintų iš

svertinių koeficientų suma:

GB = 0,3KD + 0,3PD + 0,4E


Btinas pasirengimas

dalyko studijom

Automobilių sandara, Automobilių remonto technologijos, Automobilių techninė

priežiūra

Koordinuojantis

dėstytojas

Lekt. dr. D. Juodvalkis


Eil.

Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2002 K.Giedra ir kt. Automobiliai Tyrai 3 120


automobiliai

Academia 10 1

3. 1978 Gastila L. Automobiliai ir traktoriai Mokslas 2 1 25

Elektroniniai šaltiniai Eil.

Nr.

Patalpinimo

metai


galimybės

112


avtomobilia

http://window.edu.ru/window/library?p

_rid=65077

neribotas




http://window.edu.ru/window_catalog/p

df2txt?p_id=31763

neribotas


Studijų programos





priežiūrą.

Vertinti specialios

paskirties automobilio

transmisijos ir


atskirų agregatų

techninę būklę.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai ir

užduotys.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita

pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo

ataskaitos gynimas;

kontrolinių darbų

vertinimas.

Apibendrinamasis


Suprasti specialios

paskirties automobilių


jų periodiškumo

svarbą.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis


2.2. Organizuoti



diagnostinius

parametrus.

Suprasti specialios



jų periodiškumo

svarbą.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

reflektyvaus


pratimai.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis



diagnostikos

galimybes nustatant ir

šalinant gedimus.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys.

Pasiruošimas

kontroliniams

darbams ir

egzaminui.

Formuojamasis


darbų vertinimas.

Apibendrinamasis


3.2. Organizuoti

automobilio remonto

darbus.

Organizuoti specialios


transmisijos,važiuoklė

s ir specialių sistemų

bei atskirų agregatų

remontą.

Akademinė

paskaita,

individualios

užduotys,

reflektyvaus


pratimai.

Individualios

užduotys,

individualaus darbo

ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


gynimas.

Apibendrinamasis


Žinoti specialios


techninės būklės įtaką

jo dinamikai ir

eksploatacinėms

charakteristikoms.

Akademinė

paskaita,

diskusijos,

individualios

užduotys.

Individualaus

darbo ataskaita,

pasiruošimas

egzaminui.

Formuojamasis

vertinimas:

individualaus darbo


gynimas.

Apibendrinamasis


113




Dalyko (modulio) pavadinimas MOKOMOJI PRAKTIKA – I



Dalyko (modulio) studijų tikslas Formuoti integruotą žinių ir praktikos požiūrį į šuolaikines metalo

apdirbimo technologijas. Ugdyti praktinius įgūdžius ir suteikti

technologines kompetensijas apie metalų apdirbimą šaltkalviškuoju

būdu operacijų seką. Formuoti praktinius pažintinius gebėjimus apie

įrankių ir įrengimų naudojimą atliekant šaltkalviškas darbų operacijas.

Dalyko (modulio) anotacija Šis modulis suteikia studentui žinių apie šaltkalvišką metalų apdirbimą,

įrengimų ir įrankių taikymo galimybes. Praktikos metu įsisavinamos

atliekamų darbų technologijos. Studentas įgauna supratimą apie

profesionalų požiūrį į darbą ir savo profesiją, gali suformuluoti ir

argumentuotai pagrįsti savo sprendimus iškilusioms problemoms

spręsti.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomas atvejo analizės ir reflektyvaus



rinkinyje.



Įvadas. Bendrosios žinios apie šaltkalvystę. 2. Darbo saugos ir higienos

reikalavimai atliekant technologinę praktiką. 3. Pagrindiniai

šaltkalviškiems darbams naudojami įrankiai, paskirtis ir saugus

naudojimas. 4. Pagrindinės šaltkalviškų darbų operacijos.

Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija- 4 val., praktiniai užsiėmimai – 52 val.,

savarankiškas darbas – 24 val.



Praktinės užduotys: 1. Detalės eskizo braižymas. 2. Detalės gamybos

šaltkalviškuoju būdu technologijos sudarymas. 3. Nurodytas gaminio

detales šaltkalviškuoju būdu gamyba.

Lankomumo reikalavimai Dalyko praktinių užsiėmimų lankomumas privalomas.

Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo shema,

sudaryta iš praktinių darbų, praktikos ataskaitos ir praktikos ataskaitos

gynimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,6 AD + 0,1 AT + 0,3 AG

čia AD – atliktų darbų vertinimas, AT – ataskaitos vertinimas, AG –

ataskaitos gynimas


studijom

Išklausytas matematikos, techninių matavimų, kompiuterinės

braižybos, mechanikos kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Asistentas Romualdas Gedvilas


Nr.

Leidimo

metai

Leidinio autoriai ir pavadinimas Egzempliorių skaičius Kolegijos

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2010 Daškevičius R. Žmogaus sauga ir sveikata. 6 - -

2. 2009 Dragūnas B. Inžinieriaus mechaniko žinynas 3 - -

3. 2009 Gutauskas M. Techninė kūryba 3 - -

4. 2007 Jonušas R. Remonto technologija. 2 - -

5. 2007 Kasanavičius K. Technologinių įrengimų konstravimo

pagrindai. 5 -

-

6. 2006 Makijenka N. Šaltkalvystės praktikos darbai. 1 3 -

7 1988 Markauskas S. Metalo pjovimo teorija. 5 3 -

8 1994 Rudzinakas J. Žinynas mechanikams 6 1 -

9 1988 Vekteris V. Mechanizmų mechanika ir elementai 3 - -

114


Studijų programos




projektuoti automobilių



Įvertinti remonto įrangos ir

gamybos technologijas

Įvertinti šaltkalviškų

įrankių funkcines

galimybes.

Praktikos darbai,

individualios

užduotys.

Individualios

praktikos užduotys,


analizė,

pasiruošimas

praktikos ataskaitos

gynimui.

Formuojamasis


vertinimas: praktikos

vadovo vertinimas,

individualios

užduoties ataskaitos

pateikimas ir gynimas. 3.2. Nustatyti

automobilių detalių ir


Nustatyti detalės defektus

ir remonto poreikį.

Parinkti tinkamą

šaltkalvišką detalės

apdirbimo būdą.

115




Dalyko (modulio) pavadinimas MOKOMOJI PRAKTIKA II



Dalyko (modulio) studijų tikslas Formuoti integruotą žinių ir praktikos požiūrį į šuolaikines metalo

suvirinimo technologijas. Suteikti fundamentalias suvirinimo praktines

žinias. Mokėti apibrėžti pagrindinių suvirinimo operacijų paskirtį, jų

privalumus ir trūkumus. Formuoti praktinius pažintinius gebėjimus apie

įrankių ir įrengimų paskirtį atliekant suvirinimo operacijas.

Trumpa (modulio) anotacija Suteikti studentui praktinių įgūdžių apie standartinių suvirinimo

įrengimų ir įrankių panaudojimo galimybes. Praktikos metu

supažindinama su suvirinimo technika ir siūlių formavimu technologija.



Realizuojant dalyką taikomas atvejo analizės ir reflektyvaus



rinkinyje.



Pagrindinės suvirinimo darbų temos: 1. Sauga darbe 2. Pagrindiniai

suvirinimo darbams naudojami įrankiai, jų naudojimo paskirtis ir

saugus naudojimasis. 3. Susipažinimas su suvirinimo įranga ir

technologija. 4. Elektros lanko uždegimas, jo palaikymas, siūlės

formavimas. 5. Sandūrinių, užleistinių, kampinių sujungimų

suvirinimas. 6. Horizontalių siūlių ir vertikalių siūlių suvirinimas,

vedant lanką iš apačios į viršų. 7. Suvirinimo apsauginių dujų aplinkoje

įrangos nagrinėjimas ir suvirinimo režimų parinkimas. 8. Suvirinimas

sandūrines ir kampines siūles anglies dioksido aplinkoje. 9. Suvirinimas

elektrokniedėmis, siūlių apdirbimas.

Iš viso - 80 val. Iš jų: teorija- 4 val., praktiniai užsiėmimai – 52 val.,




Praktinės užduotys: 1. Suvirnti ruošinius elktrolankiniu būdu. 2.

Suvirinti ruošinius apsauginių dujų aplinkoje(pusautomačiu) būdu.

Lankomumo reikalavimai Dalyko praktinių užsiėmimų lankomumas privalomas.

Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo

kaupiamojo vertinimo varantą. Pagrindinės vertinimo formos yra:

atliktų darbų praktikos vadovo įvertinimas, ataskaitos vertinimas ir

ataskaitos gynimas. Visa tai yra vertinama pažymiu dešimtbalėje

skalėje. Po gynimo nistatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų

pažymius padauginus iš svertinių koeficientų ir sandaugas susumavus.


GB = 0,5AD + 0,2AT + 0,3AG

čia AD – atliktų darbų vertinimas; AT – ataskaitos vertinimas; AG –

ataskaitos gynimas


studijom

Išklausytas inžinerinės grafikos, inžinerinių medžiagų kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Asistentas Arūnas Gudynas


Nr.

Leidimo

metai

Leidinio autoriai ir pavadinimas Egzempliorių skaičius Kolegijos

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2003 Naruškevičius J. Suvirintojo vadovas 2 1 -

2. 2001 Čėsna A. ir kt. “Suvirinimo darbų technologija” 4 1 -

116

3. 1983 Naruškevičius J. Suvirintojo žinynas - 1 -

4. 1978 Naruškevičius J. ir kt. Suvirinimo įrengimai ir technologija (I-II

d.)

I d.-2,

II d.-7 1

-

5. 1971 Glizmanenka D. Metalų suvirinimas ir pjovimas - 1 -


Studijų programos




projektuoti automobilių



Įvertinti remonto

įrangos ir gamybos

technologijas.

Praktikos darbai.

Individualios

užduotys.

Individualios



analizė,

pasiruošimas


gynimui.

Formuojamasis



vadovo vertinimas,

individualios užduoties


gynimas.

Įvertinti suvirinimo

įrangos funkcines

galimybes.

3.1. Nustatyti

automobilių detalių ir

junginių remonto poreikį

Numatyti priemones

ir techninius

sprendimus įrengai

tobulinti.

Praktikos darbai.

Individualios

užduotys.

Individualios



analizė,

pasiruošimas


gynimui.

Formuojamasis



vadovo vertinimas,



gynimas.

Parinkti siūlės

formavimo būdą.

Parinkti suvirinimo

būdą ir įrangą.

117




Dalyko (modulio) pavadinimas PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Įtvirtinti, įprasminti, susisteminti ir praplėsti studentų žinias, įgytas

studijuojant kvalifikacinius dalykus bei suformuoti autotransporto

elektroniko praktinius profesinius įgūdžius.

Dalyko (modulio) anotacija Praktikos metu žinių įgytų studijuojant kvalifikacinius dalykus,

įtvirtinimui bei praktiniam praplėtimui atliekami automobilių

elektroninių mazgų testavimo darbai, mokoma naudotis testavimo

įrangos gamintojų instrukcijomis lyginti matavimo ir kontrolės

prietaisais gautus rezultatus, priiminėti savarankiškus sprendimus be

diagnostinės įrangos programų teikiamos informacijos ir išvadų, rasti

būtiną informaciją įvairiuose šaltiniuose apie testuojamą mazgą,

suformuoti technologinį procesą nefunkcionaliam mazgui ar elementui

remontuoti ar keisti.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomos probleminio mokymosi atvejų analizės

modelis. Modelio taikymo atspindys pateikiamas ataskaitoje.



1.Matavimai ir testavimas kaip prielaida techninės priežiūros

periodiškumui nustatyti. 2 Automobilių elektroninių sistemų techninė

priežiūra. 3. Gamintojų įrangos eksploatavimo instrukcija. 4. Signalų

registravimo kontrolės ir testavimo įrangos būdai ir metodai. Duomenų

išsaugojimas ir palyginimas.



Individualios užduotys Bendra užduoties forma: 1. Matavimai naudojant užduotyje paskirtą

testavimo kontrolės priemonę (ne mažiau 3 prietaisai ir ne mažiau 3

mazgai). 2. Automobilių lektroninių sistemų techninės priežiūros

organizavimas. 3. Gamintojų eksploatavimo instrukcijų vykdymas. 4.

Gautų duomenų išsaugojimas įvairiomis formomis. 5. Ataskaita. 6.

Gynimas.

Lankomumo reikalavimai Privalomas

Studijų rezultatų vertinimo tvarka Dalyko rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo


įmonės praktikos vadovo įvertinimas, ataskaitos vertinimas ir ataskaitos

gynimas. Visa tai yra vertinama pažymiu dešimtbalėje skalėje. Po

gynimo nistatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų pažymius



GB 0,2ĮV + 0,2AT + 0,6AG,

čia ĮV – praktikos įmonės vadovo įvertinimas; AT – ataskaitos

įvertinimas; AG – ataskaitos gynimas


studijom

Išklausyti automobilio komunikacijų, informacinių technologijų,

automobilių elektrinių įtaisų matavimų ir metrologijos pagrindų,

jutiklių, mikroprocesorių, variklių valdymo elektronikos dalykų kursus

Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vytenis Naginevičius

Rekomenduojama literatūra Literatūros šaltiniai išsigrynina praktikos vietoje.

118


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

2.1 Organizuoti


priežiūrą

Matuoti kontrolės

prietaisais ir įtaisais.

Praktiniai

užsiėmimai

Individuali užduotis Formuojamasis


vertinimas: įmonės

praktikos vadovo

vertinimas,



gynimas

Registruoti ir saugoti

kontrolės prietaisais ir

įtaisais gautą

informacija.

Praktiniai

užsiėmimai

Individuali užduotis

2.2.Organizuoti

automobilių

diagnostiką, matuoti

ir analizuoti

diagnostinius

parametrus.

3.1.Nustatyti


junginių remonto

poreikį

Vertinti gamintojo

eksploatacinius

reikalavimus.

Praktiniai

užsiėmimai

Individuali užduotis Formuojamasis



praktikos vadovo

vertinimas,



gynimas.

Vertinti matavimų ir

testavimų rezultatus


periodiškumui

nustatyti.

Praktiniai

užsiėmimai


Atlikti elementarius

remonto darbus

pakeičiant mechaninių

sistemų elementus.

Praktiniai

užsiėmimai


119




Dalyko (modulio) pavadinimas AUTOMOBILIŲ SERVISO TECHNOLOGIJŲ PRAKTIKA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Praktiškai organizuoti serviso įrangos technologijų tikslingą

pasirinkimą ir panaudojimą technologiniuose procesuose serviso

įmonėse ir priežiūros bei remonto dirbtuvėse.

Dalyko (modulio) anotacija Praktikos metu įtvirtinami žinių pagrindai apie servisuose ir dirbtuvėse

naudojamos techninės priežiūros, remonto, diagnostikos, dažymo ir

kitos bendros bei specialios paskirties įrangos technologijas.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką taikomos probleminio mokymosi atvejo analizės

modelis. Modelio taikymo pavyzdys pateikiamas ataskaitoje.


valandomis, nurodant jų pobūdį 1. Diagnostinė įranga modernioms automobilių elektroninėms

sistemoms. 2. Stabdžių ir važiuoklės patikros įranga. 3. Padangų

montavimo ir balansavimo įranga. 4. Išmetamųjų dujų analizatoriai. 5.

Oro kondicionavimo sistemų patikros įranga. 6. Kėlimo ir

transportavimo įranga.

Iš viso 240 val. Iš jų: teorija – 8 val., praktiniai užsiėmimai 160 val.,


Individualios užduorys Bendra užduoties forma: 1. Serviso veiklos apžvalga. 2. Naudojamos

servise įrangos aprašas. 3. Naudojamos įrangos technologinių procesų

detali analizė, pavyzdžiai su vaizdine iliustracija. 4. Ataskaita.

Lankomumo reikalavimai Privaloma.

Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka Dalyko rezultatai vertinami taikant apibendrinamojo vertinimo tipo


įmonės praktikos vadovo įvertinimas, ataskaitos vertinimas ir ataskaitos

gynimas. Visa tai yra vertinama pažymiu dešimtbalėje skalėje. Po

gynimo nistatomas galutinis pažymys, atskirų komponentų pažymius



GB 0,2ĮV + 0,2AT + 0,6AG,

čia ĮV – praktikos įmonės vadovo įvertinimas; AT – ataskaitos

įvertinimas; AG – ataskaitos gynimas


studijoms

Išklausyti autokmobilių techninės priežiūros, įrangos projektavimo,

automobilių remonto technologijų dalykų kursus.

Koordinuojantis dėstytojas Doc. dr. Vytenis Naginevičius

Rekomenduojama literatūra Literatūros šaltiniai išsigrynina praktikos atlikimo vietoje.


Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

2.1. Organizuoti


priežiūrą

Parinkti įrangą

techninei priežiūra

Praktiniai

užsiėmimai

Individualios

užduotys

Formuojamasis



praktikos vadovo

vertinimas, individualios



Įsisavinti įrangos

valdymo, kontrolės

ypatumus

3.2. Organizuoti Parinkti įrangą Praktiniai Individualios Formuojamasis

120

Studijų programos

rezultatai


rezultatai


vertinimo metodai

automobilio remonto

darbus

remonto darbams užsiėmimai užduotys kriterijais grįstas


praktikos vadovo

vertinimas, individualios



Įsisavinti įrangos

valdymo, kontrolės

ypatumus

121




Dalyko (modulio) pavadinimas BAIGIAMOJI PRAKTIKA



Dalyko (modulio) studijų tikslas Įgyti praktinio darbo įgūdžių, patikrinti ir įtvirtinti teorines žinias.

Dalyko (modulio) anotacija Įtvirtinti teorines žinias kvalifikacijai įgyti, suformuoti praktinius

įgūdžius organizuoti ir vykdyti automobilių sistemų techninę priežiūrą,

remontą ir diagnostiką, konstruoti technologinę eksploatavimo įrangą.

Praktikos metu surinkti duomenis, reikalingus baigiamajam projektui

bei praktikos ataskaitai parengti.


didaktinės nuostatos Realizuojant dalyką akcentuojami reflektyvaus mokymo(si), atvejo

analizės modeliai.



1. Autotransporto įmonių klasifikacija. 2. Autotransporto įmonių

statusas, struktūra, teikiamos paslaugos. 3. Automobilių priėmimo

organizavimas. 4. Automobilių TP ir R technologinis procesas įmonėje.

5. Automobilių einamojo remonto darbai. 6. Meistro darbo

organizavimas. 7. Atsarginių detalių tiekimas, sandėliavimas ir apskaita

(dokumentų pavyzdžiai). 8. Darbo užmokestis ir jo įtaka darbo

našumui. 9. LR įstatymai steigiant įmones. 10. Darbo sauga ir ekologija

įmonėje. 11. Marketingas (paslaugos vartotojai, paslaugų kainos ir jos

nustatymas, reklama, klientų skatinimas).





1. Išnagrinėti remonto, techninės priežiūros ir diagnostikos įrangą

įmonėje. 2. Palyginti įvairių prietaisų technines charakteristikas. 3.

Parinkti technologinę įrangą pagal technines charakteristikas. 4.

Įmonėje atliekamų darbų technologiniai procesai. 5. Atliekamų darbų

kokybės įvertinimas. 6. Darbo vietų organizavimas.

Lankomumo reikalavimai Užsiėmimų lankomumas yra privalomas.


schema. Praktikos metu atlikti darbai ir parengta praktikos ataskaita

vertinama pažymiu.

Praktikos ataskaitos gynimo metu nustatomas galutinis pažymys (GB),

atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas

susumuojant:

GB = 0,3·ĮVĮ + 0,2·AT + 0,5·AG,

čia ĮVĮ – įmonės praktikos vadovo įvertinimas; AT – ataskaitos

vertinimas; AG – ataskaitos gynimo vertinimas.


studijom

Išklausytas elektrotechnikos ir elektronikos, pjovimo procesų ir įrankių,

gamybos įrengimų, gaminių gamybos technologijų, kokybės valdymo,

verslo ekonomikos ir vadybos kursas.

Koordinuojantis dėstytojas Docentas Dr. Vitas Lendraitis


Nr.

Leidimo

metai


bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

1. 2009 Slavinskas S. Benzininių variklių valdymo

sistemos. Robert Bosch GmbH.

Smaltija 4 - 30

2. 2009 Slavinskas S. Dyzelinių variklių valdymo

sistemos. Robert Bosch GmbH.

Smaltija 4 - 30

3. 2002 Giedra K., Kirka A., Slavinskas A., Tyrai 30 2 20

122

Automobiliai.

4. 1998 Willams B. Ribbens Undestanding

Automotive Electronics. 5th

edition.

Newnes - 2

5. 1999 Automotive Elektronics Handbook. By

Ronald K. Jurgen, Ron Jurgen. 2nd

edition

McGraw –

Hill

Professional

- 1 1

6. 2008 Bagdonas E., Kazlauskienė E. Verslo

pradmenys.

Technologija 3 1 LABT

kataloge

22

7. 2008 Motienė R., Rekštienė S., Pasvenskienė A.

Verslo ekonomika ir vadyba.

BMK 25 2 2

8. 2009 Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika.

Žmonių saugos pagrindai.

Lucilijus 1 - 20

9. 2009 Baltrėnas P., Butkus D., Oškinis V.,

Vasarevičius S., Zigmontienė A. Aplinkos

apsauga.

Technika 1 - 20

10. 2010 LR darbo kodeksas Valstybės žinios. 2002,

Nr. 64-2569. Aktuali redakcija 2010.08.01

RDI 1 - 50

11. 2005 Lietuvos administracinė teisė. Bendroji

dalis.

Mykolo

Romerio

universitetas

1 - 50


Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

1.2. Parinkti ir

projektuoti automobilio



Palyginti ir įvertinti

įvairių elektroninių ir

mechaninių prietaisų

ir įtaisų techninius

parametrus.

Praktikos darbai.

Individualios

užduotys.

Individuali

praktikos užduotis,


analizė,

pasiruošimas


gynimui.

Formuojamasis


vertinimas:

individualios

užduoties kartu su

praktikos ataskaita

vertinimas, įmonės

vadovo vertinimas,

ataskaitos gynimo

vertinimas.

Komplektuoti pagal

paskirtį remonto

įrangą.

Identifikuoti

automobilių

elektrinius ir

mechaninius gedimus.

2.1.Organizuoti


priežiūrą.

Išnagrinėti prietaisų ir

įtaisų dokumentaciją,

struktūrines ir

principines schemas

bei darbo vietų

organizavimą.

Išnagrinėti techninės

priežiūros įrangą,

įmonėje.

Parinkti TP ir

diagnostikos įrangą.

3.2.Organizuoti

automobilio remonto

darbus.

Palyginti atliekamų

darbų technologinius

remonto procesus

įmonėje

Sudaryti atliekamų

darbų technologinius

procesus.

3.3.Atlikti darbų

kokybės kontrolę. Organizuoti

metrologinę

technologinės įrangos

patikrą.

Analizuoti matavimo

paklaidas.

123

Studijų programos

rezultatai

Numatomi studijų

dalyko rezultatai


vertinimo metodai

4.3. Analizuoti ir

įvertinti įmonės

(padalinio) veiklos

efektyvumą.

Organizuoti įmonės

veiklos tyrimą.

Įvertinti įmonės

finansinę ir ūkinę

veiklą.

124

P2 priedas. Žinių ir įgūdžių vertinimo skalė

125

Žinių ir įgūdžių vertinimo skalė

Iš

laik

ym

o

slen

kst

is

Pažymys ir

trumpas žinių

ir gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

Išla

ikyta

10 (puikiai)

Puikios,

išskirtinės

žinios ir

gebėjimai

Puikios, išskirtinės, visapusiškos

žinios ir jų taikymas sprendžiant

sudėtingas praktines problemas.

Savarankiškai studijavo papildomą

medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja

sąvokas, geba analizuoti jas

platesniame dalyko kontekste.

Originaliai ir nepriklausomai mąsto.

Puikūs analitiniai ir vertinimo

įgūdžiai, įžvalga. Puikus

pasirengimas tolesnėms studijoms.

Puikiai taiko teorines žinias.

Puikiai atlieka sudėtingas

nestandartines užduotis.

Nepriekaištinga, išskirtinė

atlikimo kokybė. Puikūs

raiškos ir pristatymo

įgūdžiai. Gerai supranta, ką

ir kodėl daro.

Pasiekti visi studijų rezultatai

9 (labai gerai)

Tvirtos, geros

žinios ir

gebėjimai

Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir

jų taikymas sprendžiant sudėtingas

praktines problemas. Savarankiškai

studijavo papildomą medžiagą.

Puikiai supranta studijuojamą

medžiagą, sąvokas vartoja tinkamai.

Originaliai ir nepriklausomai mąsto.

Labai geri analitiniai, vertinimo ir

sintezės įgūdžiai. Labai geras


Labai gerai taiko teorines

žinias. Lengvai atlieka

sudėtingas tipines užduotis.

Labai gera atlikimo kokybė.

Labai geri raiškos ir

pristatymo įgūdžiai.

Supranta, kokius metodus,

technikas taiko ir kodėl.

Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų rezultatų

8 (gerai)

Geresnės nei

vidutinės žinios

ir gebėjimai

Geresnės nei vidutinės žinios ir jų

taikymas sprendžiant praktines

problemas. Susipažino su privaloma

medžiaga. Geba savarankiškai dirbti

su papildoma medžiaga. Supranta

sąvokas ir principus, juos taiko

tinkamai. Gerai argumentuoja ir

argumentus pagrindžia faktais.

Geras pasirengimas tolesnėms

studijoms.

Gerai taiko žinias. Teisingai

atlieka vidutinio

sudėtingumo ir sunkesnes

užduotis. Gera atlikimo

kokybė. Geri raiškos ir

pristatymo įgūdžiai. Žino,

kokius metodus, technikas

taikyti.


7 (vidutiniškai)

Vidutinės žinios

ir gebėjimai,

yra neesminių

klaidų.

Vidutinės žinios, yra neesminių

klaidų. Žinias taiko praktinėms

problemoms spręsti. Susipažino su

pagrindine medžiaga. Supranta ir

vartoja sąvokas ir principus. Kelios

esminės dalys susiejamos į visumą.

Pakankamai gerai argumentuoja.

Pakankamas pasirengimas tolesnėms

studijoms.

Žinios taikomos

vadovaujantis pateiktais

pavyzdžiais. Gera atlikimo

kokybė. Teisingai atlieka

vidutinio sunkumo užduotis.

Pakankami raiškos ir

pristatymo įgūdžiai.


126

Išla

ikym

o

slen

kst

is

Pažymys ir

trumpas žinių

ir gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

6

(patenkinamai)

Žinios ir

gebėjimai

(įgūdžiai)

žemesni nei

vidutiniai, yra

klaidų

Žemesnės negu vidutinės žinios, yra

klaidų. Žinias taiko nesudėtingoms

praktinėms problemoms spręsti.

Susipažino su pagrindine medžiaga.

Patenkinamai suvokia sąvokas, geba

savais žodžiais apibūdinti priimamą

informaciją. Analizuojant

susitelkiama į keletą aspektų, tačiau

nesugebama jų susieti. Patenkinamas


Žinios taikomos

vadovaujantis pateiktais

pavyzdžiais. Patenkinama

atlikimo kokybė. Moka

veikti pagal analogiją.

Teisingai atlieka lengvas

užduotis, bet nesuvokia

sudėtingesnių. Patenkinami


įgūdžiai.


5 (silpnai)

Žinios ir

gebėjimai

(įgūdžiai)

tenkina

minimalius

reikalavimus

Žinios tenkina minimalius

reikalavimus. Žinias taiko

nesudėtingoms praktinėms

problemoms spręsti. Paprastas

įsisavintų sąvokų vardijimas, teksto

atpasakojimas. Atsakymas sutelktas

į vieną aspektą. Minimalus


Minimalūs pakankami

gebėjimai problemoms

spręsti vadovaujantis

pavyzdžiais. Geba veikti

pagal analogiją. Patenkinami


įgūdžiai.

Pasiekta ne mažiau kaip pusė studijų rezultatų

Nei

šlaik

yta

4 Nepatenkin

amai

Netenkinam

i minimalūs

reikalavima

i

Žinios netenkina minimalių

reikalavimų

Gebėjimai netenkina

minimalių reikalavimų

3

2

1

Pasiekta mažiau kaip pusė studijų rezultatų

127

P3 priedas. KTK studijų programų ir Europos kreditų perkėlimo

sistemos (ECTS) suderinimo nuostatos

128

PRITARTA

Kauno technikos kolegijos

Akademinės tarybos

2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. V1-75

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMŲ IR EUROPOS KREDITŲ

PERKĖLIMO SISTEMOS (ECTS) SUDERINIMO NUOSTATOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Europos kreditų perkėlimo sistemoje ECTS kreditai išreiškia santykinę vertę, t. y apibūdina

vidutinio studento darbo krūvį, kuris reikalingas norint sėkmingai pabaigti kursą (pasiekti numatytus

dalyko studijų rezultatus), santykyje su bendru darbo krūviu, reikalingu sėkmingai pabaigti semestrą ar

studijų metus.

2. Įtvirtinama ECTS kredito – kaip dalyko apimties vieneto, kuriuo matuojami studijų rezultatai

ir studento darbo laikas – sąvoka.

3. ECTS kreditas grindžiamas studento darbo krūviu (paskaitomis, pratybomis, laboratoriniais

darbais, praktikomis, savarankiškomis studijomis, pasirengimu atsiskaitymams, egzaminams ir kt.) per

nustatytą laiką.

4. Sistema grindžiama susitarimu, kad 60 ECTS kreditų atspindi sutartinį darbo laiką, reikalingą

vidutiniam nuolatinių studijų studentui sėkmingai baigti vienerius studijų metus.

5. ECTS kreditais sudaryta studijų programa turi realiai atitikti visą studento darbo krūvį.

6. ECTS kreditai taikomi rengiamoms ketinamoms vykdyti studijų programoms bei vykdomų

studijų programų suderinimui su Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 ir 4 punktais.

7. Ketinamų vykdyti studijų programų aprašas turi būti parengtas pagal galiojančius Studijų

kokybės vertinimo centro (toliau – SKVC) metodinius nurodymus.

8. Ketinamos vykdyti studijų programos turi atitikti Švietimo ir mokslo ministro 2010 m.

balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 patvirtintą „Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų

studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą“ (toliau – BR), specialiuosius reikalavimus (profesinio

rengimo standartus, studijų sričių ar krypčių aprašus / reglamentus, kitus atitinkamos srities specialistų

rengimą, kvalifikacijų suteikimą reglamentuojančius dokumentus).

9. Ketinamos vykdyti ar atnaujinamos studijų programos studijų planas, dalyko, praktikos

programos, dėstytojų gyvenimo aprašymai rengiami vadovaujantis galiojančiais Kauno technikos

kolegijos (toliau – Kolegijos) patvirtintais rekomenduojamų formų pavyzdžiais.

10. Ketinama vykdyti studijų programa vertinama (svarstoma) vadovaujantis Kauno technikos

kolegijos studijų programų rengimo tvarka.

11. Atnaujinama studijų programa rengiama ir vertinama (svarstoma) vadovaujantis Kauno

technikos kolegijos studijų programų tobulinimo tvarka.

II. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDAROS RENGIMAS

12. Studijų programos apimtis:

12.1. Pagrindinės krypties programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) profesinio

bakalauro kvalifikacinis laipsnis, apimtis – 180 kreditų (4800 val.), jei kiti teisės aktai nenustato kitaip;

12.2. Dviejų krypčių – pagrindinės ir gretutinės krypties – programos, kurią baigus suteikiamas

dvigubas – pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) profesinio bakalauro kvalifikacinis

laipsnis, apimtis – 210 kreditų (5600 val.), jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.

13. Studijų programos trukmė:

13.1. Pagrindinės krypties programos, kurios apimtis 180 kreditų (4800 val.), nuolatinių studijų

trukmė – 3 studijų metai (120 savaičių), ištęstinių studijų – 4 studijų metai (160 savaičių), jei kiti teisės

aktai nenustato kitaip;

129

13.2. Dviejų krypčių – pagrindinės ir gretutinės krypties – programos, kurios apimtis 210 kreditų

(5600 val.), nuolatinių studijų trukmė – 3,5 studijų metų (140 savaičių), ištęstinių studijų – ne trumpesnė

kaip 4,5 - 5 studijų metai (160 savaičių), jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.

14. Studijų programos vienerių studijų metų apimtis:

14.1. Nuolatinių studijų vienerių studijų metų apimtis – 60 studijų kreditų (1600 val.), vieno

semestro apimtis – 30 kreditų (800 val.), trukmė – 20 savaičių;

14.2. Ištęstinių studijų vienerių studijų metų apimtis – 42 – 48 studijų kreditai, vieno semestro

apimtis – 21–24 kreditai, trukmė – 20 savaičių.

15. Vieno studijų kredito apimtis – 25–28 val.:

15.1. Vieno kredito kontaktinio darbo (paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, konsultacijos,

kursiniai darbai) maksimali apimtis nuolatinėse studijose – 16 val., ištęstinėse studijose – 6 val.,

dalykuose su kursiniu projektu – 8 val.

15.2. Vieno kredito savarankiško darbo apimtis nuolatinėse studijose – 9–14 val., ištęstinėse

studijose – 17–25 val.

15.3. Kontaktinėms konsultacijoms per semestrą skiriama ne mažiau kaip 2 val. nuo vieno

kredito iš kontaktinių valandų skaičiaus nuolatinėse studijose, 2–6 val. vienam dalykui iš kontaktinių

valandų skaičiaus ištęstinėse studijose.

15.4. Praktikoms atlikti per savaitę skiriama 1,5 kredito (30 val. praktinio darbo (PR) ir 10

savarankiškų studijų valandų (S) studento ataskaitos rengimui, konsultacijoms, ataskaitos gynimui

nuolatinėse studijose, po 10 val. praktinio ir 20 val. savarankiško darbo ištęstinėse studijose).

15.5. Kursinio darbo studijoms kontaktinio darbo apimtis – 2 val. per savaitę nuolatinėse

studijose, iš jų kontaktinėms (planinėms) konsultacijoms skiriama ne mažiau kaip po 2 val. nuo kreditų

skaičiaus; ištęstinėse studijose skiriamos 8 val. iš viso, iš jų – 2 val. kontaktinėms (planinėms)

konsultacijoms.

16. Dalyko kontaktinių valandų skaičius nuolatinėse studijose tiesiogiai proporcingas kreditų

skaičiui (nuo 1 kredito skaičiuojama 1 kontaktinio darbo valanda per savaitę). ir kontaktinių savaičių

skaičiui semestre (16 savaičių = 16 valandų 1 kr., 14 savaičių = 14 val. 1 kr. ir t. t.). Pvz.: 4 kreditų

apimties dalykui skiriamos 4 val. per savaitę (4 val. ×14 sav. = 56 val.), 5 kreditų apimties dalykui

skiriamos 5 val. per savaitę (5 val. × 14 sav. = 70 val.) ir t. t.

17. Per savaitę nuolatinėse studijose skiriama 40 val., iš jų ne daugiau kaip 30 val. skiriama

kontaktiniam darbui ir 10 val. studento savarankiškam darbui.

18. Civilinės saugos dalykas (jei nėra integruotas į kitą dalyką), kūno kultūra neskaičiuojami į

bendrą kreditų skaičių studijų programoje.

19. Vieno dalyko mažiausia apimtis – 3 kreditai.

20. Per semestrą gali būti studijuojami ne daugiau kaip 7 dalykai, įskaitant ir atskiru dalyku

laikomas praktikas.

21. Dalykų dėstymo galimybes srautais (dalykus, jų apimtį, vietą studijų plane) koordinuoja

studijų ir mokslo skyrius.

22. Įforminant studijų programos sandarą pateikiami:

22.1. studijų planai nuolatinėms ir ištęstinėms studijų formoms;

22.2. studijų grafikai nuolatinėms ir ištęstinėms studijų formoms;

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Numatomo studento darbo krūvio ir laiko apskaičiavimo eiga:

23.1. Dėstytojas numato vidutiniam studentui būtiną dalyko studijoms kontaktinių ir

savarankiškų valandų skaičių, parengia dalyko studento savarankiško darbo krūvio paskirstymą

valandomis per savaitę viename semestre;

23.2. Visi viename semestre dėstysiantys dėstytojai privalo derinti tarpusavyje numatomų

užduočių pobūdį, apimtį, laiką ir kartu sudaryti studento savarankiško darbo krūvio paskirstymą

valandomis per savaitę viename semestre;

23.3. Studijų programos rengimo ar tobulinimo darbo grupė turi susumuoti studento darbo krūvį

per savaitę, semestre ir numatyti galutinį dalyko savarankiškų valandų skaičių bei kreditų skaičių

semestre ir studijų programoje.

130

23.4. Programos studijų planą ir studento darbo krūvį semestrais tvirtina direktoriaus

pavaduotoja akademinei veiklai.

23.5. Sudarant studijų grafikus ir tvarkaraščius jokie studijų plano ir studentų darbo krūvio

pakeitimai negalimi.

studijų programos duomenys - bq-portal · pdf filetikslais, automobilių techninio...

Documents