ekonomika 10p. pasaulis 11p. premjeras geriau patylėtų dienos …g.diena.lt/00/72/481cc9.pdf ·...
TRANSCRIPT
Todėl, kad esu vilnieTis Trečiadienis, liepos 15 d., 2009 m. nr. 160 (514) vilniausdiena.lt
Premjerasgeriaupatylėtų
Ša rū nas Čer niaus [email protected]
Vy riau sy bei to liau va dovau ti siū lo mas And rius Ku bi lius – žo džio žmogus. Jei da vė žo dį – ga li ir at siim ti. Jis ne kar tą ir ne du vie na pa ža dė jo, o ki ta pa da rė.
Ba ra, bet ti kiPre zi den tė Da lia Gry baus kai tė tei kia Sei mui mi nist ru pir mi ninku skir ti A.Ku bi lių. To kį dek retą vals ty bės va do vė va kar pa sira šė pa si kal bė ju si su lai ki nuo ju prem je ru.
Pa gal įsta ty mus pre zi den tas pri va lo teik ti Sei mui kan di da tūrą to prem je ro, ku ris grą ži no savo va do vau ja mos Vy riau sy bės įga lio ji mus po vals ty bės va do vo prie sai kos.
To dėl D.Gry baus kai tė ne tu rė jo ga li my bės svars ty ti, teik ti Sei mui A.Ku bi lių ar ku rį nors ki tą pre tenden tą.
Va kar ry te D.Gry baus kai tė susi ti ko su A.Ku bi liu mi ir ap ta rė Vyriau sy bės at nau ji ni mo klau si mus. Ta čiau ku rie mi nist rai kei sis, kol kas ofi cia liai ne skel bia ma.
D.Gry baus kai tė ne gai lė jo kriti kos ir A.Ku bi liui. „Pre zi dentės nuo mo ne, ir tai bu vo pa sa ky ta prem je rui, šiai Vy riau sy bei trūks
ta nuo sek lu mo ir tvir tu mo priimant spren di mus. Pa sak Pre zi den tės, nė ra so li du, kai ry tą priim tas spren di mas neiš gy ve na iki va ka ro. Pre zi den tė itin pa brė žė, kad sunkme čiu Vy riau sy bė tu rė tų vi sas jėgas su telk ti į stra te gi nius spren dimus, ku rie ska tin tų struk tū ri nes re for mas, o ne sku bo tais sprendi mais kai šio ti spra gas“, – po susi ti ki mo sa kė vals ty bės va do vės at sto vas spaudai Li nas Bal sys.
4p.
Dip lo ma ti ja: � D.Gry baus kai tė kri ti ka vo A.Ku bi lių, bet vėl pa siū lė jį skir ti prem je ru. Ša rū no Ma žei kos (BFL) nuo tr.
1,50 Lt
Vi sa re no va ci jos pro gra ma pa tvir tin ta tik žo džiais, jo kių tuos žo džius pa tvir ti nan čių tei sės ak tų nė ra.
16 77
70
%
Ne
Iš viso balsavo 142Vagims baigėsi blogai
Taip
Nukentėjo draugai
Dienos klausimas
Ar teko nukentėti nuo vagių atostogaujant pajūryje?
www.vilniausdiena.lt
Dienos citata
Sausoįstatymoparadoksai Drau di mas po 22 val. pre kiau ti alko ho li niais gė ri mais nu skriau dė net abs ti nen tus. Pa si ro do, dauge ly je ša lies par duo tu vių vė ly vu pa ros me tu ne ga li ma įsi gy ti nealko ho li nio alaus, nes ka sos apa ra tai alaus į al ko ho li nį ir neal ko ho li nį ne skirs to. Ta čiau gi rą su laips niais po 22 val. par da vi nė ti ga li ma.
Eko no mi ka 10p.
Na cio na li nės pa sta tų ad mi nist ra to rių aso cia ci jos ta ry bos pir mi nin kas Vy tau tas Tu ro nis
6p.
To mas Ja ru se vi č[email protected]
Kau no pir ma ja me for te nugriau dė ju sio spro gi mo by lą narp lio jan tiems tei sė sau gi ninkams įkal čiais ta po ir in ter nete iš pla tin ta vaiz do me džia ga. Vir tua lio je erd vė je ap stu medžia gos apie šiurpius jau nų jų sprog din to jų ban dy mus.
Skam ba ir keiks ma žo džiaiJei ne už kad ro gir di mi po kal biai lie tu vių kal ba ir ru siš ki keiks mažo džiai, var giai pa ti kė tum, kad tai vyks ta Lie tu vo je.
Ke lių mi nu čių truk mės fil mukuo se ma ty ti, kaip lau ky mė se nugriau dė ja spro gi mai ir į vir šų šau na mil ži niš ki že mių stul pai, dū mų kamuo liai. To kių „re por tažų“ ga li ma su skai čiuo ti
Siaubas: � jaunieji teroristai inscenizavo žmogaus susprogdinimą. VD mon ta žas
Jau nieji te ro ris tai taikėsiįžmones
7p.
K.Gla vec kas: Lie tu voje vei kian tys ko mer ci niai ban kai sko li na bran giau siai ES. Eko no mi ka 10p.
Nau jas Eu ropos Par la men to pir mi nin kas J.Bu ze kas – vil tis Lie tu vai. Pasaulis 11p.
Vil niaus me ras V.Na vic kas iš ra vės treč da lį val di nin kų.Mies tas 3p.
Lau ra Čy žiū tė[email protected]
Ke tu ris mė ne sius dis ku ta vu si Vil niaus mies to ta ry ba šiandien ke ti na pa tvir tin ti lai kinus at lie kų tvar ky mo ta ri fus. Pa gal nau ją ją tvar ką at lie kų iš ve ži mas gy ven to jams tu rėtų at pig ti 1–5 cen tais.
Šiuo me tu dau gia bu čių na mų gy ven to jai už at lie kų iš ve ži mą moka apie 23 cen tus už bu to kvad ra ti nį
met rą. Be to, pa pil do mai po 3 cen tus už bu to kvad ra ti nį met rą šiems patei kia ma są skai ta už stam bių ir bešei mi nin kių at lie kų iš ve ži mą. Tad iš vi so at lie kų tvar ky mas dau gia bučių na mų gy ven to jams per mė ne sį kai nuo ja po 26 cen tus su pri dė ti nės ver tės mo kes čiu (PVM).
Pa gal lai ki ną ją tvar ką grei čiausiai jau nuo rugp jū čio 1osios gyven to jai už at lie kų tvar ky mą daugiau sia mo kės po 25 cen tus už kvad ra ti nį met rą, ta čiau ne be rei
kės pa pil do mai mo kė ti už stam bių at lie kų iš ve ži mą.
Ma žės ir at lie kų su rin ki mo iš šach ti nių kon tei ne rių įkai niai. Tokių dau gia bu čių na mų gy ven to jai, ku rių laip ti nė se įreng tos at lie kų šach tos, da bar už šiukš lių iš ve žimą mo ka iki 50 pro c. dau giau nei įpras tais kon tei ne riais be si naudo jan tys vil nie čiai. Pa gal nau ją ją tvar ką mak si ma lus ta ri fas šachti nių kon tei ne rių nau do to jams bus ke lia mas ne dau giau kaip iki
30 pro c. Va di na si, at lie kų tvar kymas jiems at pigs 5 cen tais už bu to kvad ra ti nį met rą.
Sie kiant už kirs ti ke lią spe ku liaci joms, no ri ma pa keis ti mo kė ji mo tvar ką in di vi dua lių na mų gy vento jams, ku rie nau do ja si nuo sa vais kon tei ne riais. Jie šian dien su mo ka už fak tiš kai iš vež tų at lie kų kie kį. Pa gal nau ją ją tvar ką jie už šiukš les tu rė tų mo kė ti pa gal na mo plo tą. Mi ni ma lus ta ri fas jiems sieks iki 18 cen tų su PVM už vie ną kvad ra ti nį
met rą, mak si ma li ri ba – 50 cen tų už vie ną kvad ra ti nį met rą.
Lai ki ną jį at lie kų tvar ky mo projek tą pa ren gu si Nep rik lau so ma bei opo zi ci nė Tvar kos ir tei singu mo frak ci jos ti ki si, kad ši tvarka bus tei sin ges nė at lie kų ga minto jų at žvil giu.
Pa sak pro jek tą ren gu sio Re mi gijaus Že mai tai čio, bu vu sio me ro Juozo Imb ra so pa ta rė jo, 300 kv. m name ga li gy ven ti ir vie nas as muo, kuris at lie kų su kaups ma žiau, ta čiau pa gal šį mo de lį bus pri vers tas mokė ti kaip še šių as me nų šei ma. Ki tas pro jek to ren gė jų, sa vi val dy bės Miesto ūkio ir pa slau gų ko mi te to pir minin kas Gin ta ras Ka za kas ti ki no, kad mo kes čio dy dis pri klau sys nuo na mo sa vi nin ko ge bė ji mų de rė tis.
„In di vi dua liam na mui nu sta tytos la bai pla čios ta ri fo žirk lės. Gyven to jas tu ri ga li my bę pa si ra šyti su tar tį su at lie kų ve žė ju už mažiau sią leis ti ną kai ną, tik te gul įrodo ve žė jui, kad vie nas gy ve na“, – sa kė G.Ka za kas.
Pa ga liau bus nu sta ty tas ir maksi ma lus at lie kų tvar ky mo ta ri fas vi siems ju ri di niams as me nims: ka vi nėms, par duo tu vėms, kir pykloms ir ki toms įstai goms. Jis sieks iki 50 cen tų su PVM už įstai gos kvad ra ti nį met rą. Iki šiol ga lio ja tik mi ni ma lus 34 cen tų ta ri fas už kvad ra ti nį met rą. At lie kų tvar kyto jams pa lik ta tei sė vie na ša liš kai nu sta ty ti ga lu ti nę at lie kų tvar kymo kai ną ju ri di niams as me nims.
Šie met se na mies ty je nu vil nijo skan da las, kai pen kių dar buo tojų tei si nin kų kon to rai at lie kų ve žėjas VSA pa tei kė są skai tą, ku rios suma pri ly go ko ne pu sei pen kiaaukščio na mo gy ven to jų są skai tai. Teisi nin kams, dau giau sia teiš me tantiems po pie rių, bu vo nu sta ty tas dau giau nei li tą sie kian tis ta ri fas už kvad ra ti nį met rą.
Ta čiau ju ri di niai as me nys ke lia ne ma žiau bė dų nei mo kes čių vengian tys so dų tu rė to jai ar in di vi dualių na mų gy ven to jai. Pavyzdžiui, po na mu įsi kū ru si ka vi nė vie na pri kaupia tiek at lie kų, kiek vi so na mo gyven to jai. Ta čiau mo kes tis vi siems pa skirs to mas po ly giai. Dėl to paste bė ta, kad se na mies čio gy ven tojai mo ka dvi gu bai dau giau už at liekų iš ve ži mą nei mie ga muo siuo se rajo nuo se įsi kū rę vil nie čiai.
Pa gal nau ją ją tvar ką vi si ju ridi niai as me nys pri va lės su da ryti su tar tis su at lie kų ve žė ju. Juri di niai as me nys, įsi kū rę dau giabu čiuo se na muo se ir be si nau dojan tys ko lek ty vi niais kon tei neriais, pri va lės pa si ra šy ti su tar tis su to na mo sa vi nin kų bend ri ja arba dau gia bu tį ad mi nist ruo jan čia bend ro ve.
Ko kį ga lu ti nį spren di mą priims mies to ta ry ba – paaiš kės rytoj, per pa sku ti nį po sė dį prieš vasa ros ato sto gas.
2 miestasvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009
Keisismokestisužatliekųtvarkymą
Gy ven to jas tu ri ga li my bę pa si ra šy ti su tar tį su atlie kų ve žė ju už ma žiausią leis ti ną kai ną, tik tegul įro do ve žė jui, kad vie nas gy ve na.
Lau ra Čy žiū tė[email protected]
Šian dien Vil niaus mies to ta ry ba ke ti na pa tvir tin ti Sau lė ly džio ko mi si jos pareng tą sa vi val dy bės reorga ni za ci jos pla ną. Pa gal jį iš maž daug 900 ke tina ma at leis ti dau giau nei 300 dar buo to jų.
Są ra še – 300 val di nin kųMė ne sį svars tę Sau lė ly džio ko misi jos pa reng tą sa vi val dy bės struktū ros pro jek tą, po li ti kai li ko prie pir mi nio va rian to. Iš 960 vals tybės tar nau to jų sa vi val dy bė je liks dirb ti 650–680 dar buo to jų. Esą taip ke ti na ma efek ty vin ti sa vival dy bės dar bą. At lei di mo la pe lius dar buo to jams val džia ke ti na iš daly ti jau šią sa vai tę, o reor ga ni za cijos pa bai ga nu ma ty ta po keturių–šešių mė ne sių.
„Kuo ma žiau žmo nių da lyvaus prii mant spren di mus, tuo di dės jų at sa ko my bė prieš in te resan tą. Žmo gus ži nos, kad jo popie rius atė jo pas vie ną tar nau toją, ir tas tar nau to jas pri va lo savo dar bą pa da ry ti. Ne rei kia gąsdin ti žmo nių, kad su ma ži nę darbuo to jų no ri me su tau py ti mies to lė šų. Mes no ri me dirb ti efek tingiau. Čia ne me džiok lė, ne žvėriu kų vai ky mas. Tar nau to jai tu ri dirb ti tin ka mai, tvar kin gai ir gerai. To kiems ir bus at vi ras ke lias. Kas dir bo blo gai, te gul ieš ko si kitų ga li my bių. Mes jiems pa dė si me
su si vok ti“, – sa kė Vil niaus me ras Vi lius Na vic kas.
Pir miau sia ke ti na ma at leisti pen si nio am žiaus su lau ku sius dar buo to jus, ku rių šian dien savi val dy bė je dir ba 120. Iš jų liks tik kom pe ten tin gi sa vo sri ties spe cialis tai, ku rių grei tu lai ku ne ga li ma pa keis ti nau ju dar buo to ju.
Išei ti nėms iš leis mi li jo nusApie 300 tar nau to jų li ki mas ka bo ant plau ko. Mat teik da ma ta ry bai tvir tin ti pro jek tą, Vil niaus mies to val džia šian dien nė neį si vaiz duo ja, kiek iš jų bus per ves ta dirb ti į savi val dy bei pa val džias bend ro ves ir se niū ni jas. Esą bū tų per ke lia mi tie spe cia lis tai, ku rių at lie ka mas darbas ana lo giš kas bend ro vių funk cijoms. Me ro pa ta rė jas Da rius Indriū nas kaip vie ną pa vyz džių įvar di jo vie šo jo trans por to marš ru tų pla navi mą, gat vių ir žel di nių prie žiū rą.
Aiš ku vie na, kad val džiai ne pavy ko su si tar ti su bend ro vių va dovy be, kad per ve da mų dar buo tojų at ly gi ni mai ne bū tų su ma žin ti, kad jie iš lai ky tų tas pa čias so cia lines ga ran ti jas. Be je, vi sų at lei džiamų žmo nių kom pen sa ci joms, sa vival dy bės dar buo to jų pro fe si nės sąjun gos duo me ni mis, rei kės be veik apie 19 mln. li tų. Tad per at lei di mo karš ti nę sa vi val dy bė šie met ne sutau pys nė li to. Ta čiau ki tais me tais dėl reor ga ni za ci jos ke ti na ma sutau py ti iki 15 mln. li tų per me tus.
Klius ir bend ro vėmsAnot Vil niaus val džios, grei čiau siai į įmo nes per kel ti sa vi val dy bės tarnau to jai ims kon ku ruo ti dėl vie nos dar bo vie tos su jau esan čiais darbuo to jais. Tad sa vi val dy bės reorga ni za ci ja neiš ven gia mai per si kels ir į sa vi val dy bei pa val džias įmo nes, bend ro ves, se niū ni jas. Už si minta, kad pla nuo ja mos ne tik at ski rų bend ro vių per tvar kos, bet kai kurių jų pri va ti za ci ja.
Neo fi cia liai kal ba ma, kad pirmos są ra še – na mus ad mi nist
ruo jan čios įmo nės ir nuo Šni piškių ūkio ne se niai at skir tas Kalva ri jų tur gus. Šį fak tą užuo mi nomis pa tvir ti no ir mies to va do vas. „Svars to ma dėl Kal va ri jų tur gaus, vie nas ar ki tas spren di mas turė tų bū ti priim tas – ar ba tur gus bus pri va ti zuo tas, ar ba pri tai kytas kon ce si jos prin ci pas“, – kalbė jo V.Na vic kas.
Opo zi ci ja įžvel gia klas tąVil niaus mies to opo zi ci ja vie šai kri ti kuo ja Sau lė ly džio ko mi si jos pa reng tą sa vi val dy bės struk tū ros per tvar ky mo pla ną. Pir ma, esą ydin ga keis ti sa vi val dy bės struktū rą daž niau nei kar tą per kaden ci ją. Per šios ta ry bos ka denci ją ad mi nist ra ci ja jau bu vo per
tvar ky ta – vos prie val džios vai ro sto jo Tvar kos ir tei sin gu mo par tija ir tuo me tis me ras Juo zas Imb rasas. Šios reor ga ni za ci jos re zul ta tai – at si ra do vie nas pa pil do mas depar ta men tas ir į dar bą per dve jus me tus prii ma per 200 nau jų darbuo to jų, ku rių kom pe ten ci ja abejo ja nau jo ji val džia.
Opo zi ci nės len kų rin ki mų akci jos frak ci jos se niū no pa va duo tojas Ja ros la vas Ka mins kis įsi ti ki nęs, kad nau jo ji val džia ren gia per tvar ką va do vau da ma si tais pa čiais prin cipais: iš šla vu si 300 tar nau to jų, į jų vie tas jau ru de nį priims tiek pat nau jai val džiai lo ja lių, ta čiau abejo ti nos kom pe ten ci jos tar nau to jų.
„Pa teik ta me reor ga ni za cijos pro jek te ne ma tau, kur sie
kia ma su tau py ti. Iš dan gaus buvo iš trauk tas lie kan čių tar nau to jų skai čius – 650, ir da bar vis kas daro ma taip, kad tas skai čius ne bū tų vir šy tas. Ne ga vo me jo kių skai čių, įro dan čių, kad su tau py si me. Atsi ras du pa pil do mi de par ta mentai – švie ti mo ir bend rų jų rei kalų. Tai kur čia tau py mas?“ – pikti no si J.Ka mins kis.
Po li ti ko nuo mo ne, neį ma noma per ves ti sa vi val dy bės tar nauto jų dirb ti į pri va čias bend ro ves. Mat pir miau sia rei kia at leis ti valsty bės tar nau to ją, kar je ros tar nauto ją, ta da iš nau jo priim ti.
Pasp ru ko: � va kar apie 14.15 val. Vil niu je ne to li Spau dos rū mų esan čio je san kry žo je įvy ko ava ri ja, per ku rią ap ga din ti du au to mo bi liai (vi su rei gis „Su zu ki“ ir „Mer ce desBenz“), o ava ri nę si tua ci ją su kė lu sio au to mo bi lio „Le xus“ vai ruo tojas iš įvy kio vie tos pa si ša li no. Lai mė, žmo nės per ava ri ją ne nu ken tė jo. Bro niaus Jab lons ko nuo tr.
Mes ne ga vo me jo kių skai čių, įro dan čių, kad su tau py si me. At si ras du pa pil do mi de par ta mentai – švie ti mo ir bendrų jų rei ka lų. Tai kur čia tau py mas?
Lau ki mas: � sa vi val dy bės dan go rai žy je – ne ri mo die nos. Jau šią sa vai tę trečda lis dar buo to jų tu rė tų gau ti at lei di mo la pe lius. Ro ko Me do nio nuo tr.
Trečdalissavivaldybės–įgatvęBai mės akys di de lės„Vil niaus die na“ at li ko ma žą sa vi valdy bė je dir ban čių tar nau to jų ap klausą, kaip šie ver ti na reor ga ni za ci jos pro jek tą, ku ris jau šian dien bus patvir tin tas Vil niaus mies to ta ry bo je. Sie kiant ap sau go ti nuo nei gia mų pada ri nių, pa šne ko vų var dai pa keis ti ir są mo nin gai ne nu ro dy tos pa rei gos.
„Ne ži nia, kas čia bus. Ma ne kan ki na nuo jau ta, kad bū siu at leis ta, tik būtų la bai gai la, nes iki pen si jos li ko vos ke le tas me tų, o ki to dar bo tik rai ne rasiu. Kaip rei kės gy ven ti, už bu tą mokė ti, kai vis kas brangs ta, net neį si vaizduo ju“, – guo dė si tar nau to ja Da lia.
„Iš pra džių, prieš mė ne sį, bu vo ki lu si įtam pa. Vi si dar buo to jai tik ir kal bėjo apie reor ga ni za ci ją, bu vo ir aša rų. O da bar ra mu. Vi si dir ba sa vo darbą ir lau kia val džios spren di mų. Juk mes vis vien nie ko ne pa kei si me“, – sa kė Juo zas.
„Ne bei mu į gal vą. Atei nu ry te, ati dirbu, kas man pri klau so, ir išei nu. Žinau, kad nuo ru dens čia ne be dirb siu. Ir pro fe si nė są jun ga ma nęs neapgins. Esu pen si nin kė, tai tik rai man nie kas lai ko ne pra tęs. Sa kė, pen si ninkai pir mi išeis. Jau su si tai kiau“, – atsi du so tar nau to ja Ma ri ja.
„Vil niaus die na“ ra šė, kad sa vi valdy bės tar nau to jų in te re sus pa si ry žusi gin ti dar buo to jų pro fe si nė są jun ga. Dien raš čio ži nio mis, pro fe si nė są junga jau yra pa si ra šiu si su tar tis su tri mis ad vo ka tų kon to ro mis. Vi si, jos nuomo ne, ne tei sė ti val džios spren di mai, su si ję su reor ga ni za ci ja ir dar buo to jų at lei di mu, bus skun džia mi teis mui.
Vidurdienį–didelėavarija
MIESTAS 3Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt
Ta čiau, anot L.Bal sio, šios Vy riau sy bės pa si
ti kė ji mo kre di tas nė ra iš švais tytas. „Po po kal bio Pre zi den tė apsi spren dė teik ti A.Ku bi liaus kandi da tū rą į mi nist ro pir mi nin ko po stą svars ty ti Sei mui ti kė da masi, kad A.Ku bi lius pri siims as meni nę at sa ko my bę for muo jant Vyriau sy bę“, – sa kė L.Bal sys.
Vis kas dėl „dis ku si jos“A.Ku bi lius pa si žy mė jo ne tik nenuo sek liais spren di mais, bet ir tuo, kad vie na ža dė jo, o ki ta da rė.
Dien raš čiui pa vie ši nus fak tą, kad Vy riau sy bė slap čio mis ba zinę mė ne si nę al gą ap kar pė nuo 128 iki 115 li tų, A.Ku bi lius ne su ge bėjo su gal vo ti lo giš ko pa si tei si ni mo. Jis pa reiš kė, jog Vy riau sy bė to kį spren di mą priė mė tam, kad „kiltų svei ka dis ku si ja“.
„Tai yra komp lek sas vi sų pasiū ly mų, ku riais pra dė jo me disku si jas dėl spren di mų, ku rie reika lin gi. Šian dien dis ku tuo si me ir su pro fe si nė mis są jun go mis, ko kie rei ka lin gi spren di mai, ir jei gu rasi me ki tus spren di mus, ta da kei sime ir jau pa da ry tus spren di mus“, – iš si suk ti mė gi no prem je ras.
„Vy riau sy bė to ne pla nuo ja“Dien raš tis dar ba lan džio pa bai go je pa vie ši no Vy riau sy bės pla nus apkar py ti ba zi nį pa rei gi nės al gos dydį, pa gal ku rį skai čiuo ja mi at ly gini mai val di nin kams ir po li ti kams. Ta da prem je ras dien raš tį ap kal tino pa ska lų sklei di mu.
„Vy riau sy bė to ne pla nuo ja šiuo me tu. Kaž kas kaž kur kaž ką gir dė jo ir pa ra šo, kad Vy riau sy bė pla nuoja. Šiuo me tu Vy riau sy bė jo kių tokių veiks mų ne pla nuo ja“, – tą pačią die ną žur na lis tams sa kė A.Kubi lius.
O po mė ne sio Vy riau sy bė pasiū lė ma žin ti pa rei gi nės al gos dydį. Tai gi, kaip paaiš kin ti to kius prem je ro žo džius? Vie na iš dviejų: ar ba mi nist ras pir mi nin kas refor mos ėmė si per skai tęs straips nį dien raš ty je, ar ba jis sa kė ne tie są.
Ne py kit, ma mosPrem je ras taip pat pra si len kė su tie sa kal bė da mas apie mo ti nystės pa šal pas. Tie sa, dar ne bū damas prem je ru, o prieš juo tap damas, kai bu vo bai gia ma for muo ti da bar ti nė val dan čio ji koa li ci ja.
„Ga liu drą siai pa sa ky ti, kad jau nos mo ti nos tu rė tų drą siai gim dy ti vai kus – dve jų me tų ato s to gos tik rai liks ir mo ka mos mo tinys tės ato sto gos liks“, – lapk ri čio pra džio je sa kė A.Ku bi lius.
Bir že lio pra džio je A.Ku bi lius vai kus au gi nan čius tė vus, su neri mu sius dėl pa šal pų ma ži ni mo, nu ra mi no dar kar tą: „Iki šiol mes jų ne kar pė me, kol kas ne pla nuo jame jo kių veiks mų šio je sri ty je.“
O bir že lio vi du ry je prem je ras taip pat „ga lė jo drą siai pa sa ky ti“, kad iš mo kos mo ti noms ma žės. Seno sios tvar kos, kai pir mai siais vaiko au gi ni mo me tais mo ti nai ar tėvui mo ka ma 100 pro c. gau to dar bo už mo kes čio pa šal pa, o ant rai siais – 85 pro c., ne be liks. Pa gal nau ją
tvar ką už pir mus me tus bus moka ma tik 85 pro c. dar bo už mo kesčio, o už ant rus – var ga ni 50 pro c. Gim dy ki te drą siai? Var gu bau.
Mant ros pen si joms ne pa dė joA.Ku bi liaus žo džiai ir dar bai prasi len kė ir pra kal bus apie pen si jas. Prieš sės da mas į Vy riau sy bės va
do vo kė dę jis už tik ri no: „Pab rė žiu – tau py mas ne tu ri pa lies ti svarbiau sių so cia li nių iš mo kų.“
Dar ge gu žės vi du ry je premje ras vėl die va go jo si, ne va jo kių pla nų ma žin ti pen si jas nė ra. Tuomet jis par ti jos ta ry bos po sė dyje pu siau juo kais ko le gas ra gi no kas ry tą kar to ti sa vo tiš ką mant rą,
kad Vy riau sy bė ne ke ti na nei deval vuo ti li to, nei pra šy ti pa gal bos iš Tarp tau ti nio va liu tos fon do, nei ma žin ti pen si jų.
„Ma tau nuo la ti nę mū sų mie los ži niask lai dos, bent jau kai ku rios, pa stan gą iš gau ti ko kį nors pa sa kymą, kad pa skui ga lė tų sa ky ti: „Va, ne pa nei gė, kad pen si jos bus maži na mos.“ Tai šian dien jau ne žinau, ke lin tą kar tą ga liu pa kar toti tuos pa čius sa ki nius“, – kal bėjo A.Ku bi lius.
O da bar jau aki vaiz du, kad pen si jų kar py mas tik rai bu vo tarp Vy riau sy bės svars to mų ga li mybių. Vals ty bės lė šų tau py mo plane aiš kiai nu ro dy ta, kad pen si jos tu rė tų su ma žė ti 10 pro c., svars tomas ir va di na ma sis di fe ren ci juotas pen si jų ma ži ni mo bū das. Pirmą kar tą apie ga li mą pen si jų maži ni mą A.Ku bi lius pra bi lo ant ro je bir že lio pu sė je – prem je rui pa kako vos dau giau nei mė ne sio nuomo nei pa keis ti.
Be lie ka pri min ti, kad A.Ku bilius nuo lat kar to ja, jog Vy riau sybė ne si sko lins iš Tarp tau ti nio valiu tos fon do ir ne de val vuos li to.
“ Ro mas La zut kaso cia li nių moks lų dak ta ras
Na, apie mo ra li nę šio rei kalo pu sę ga lė tų pa kal bė ti kuni gas (juo kia si). o aš, vie na
ver tus, ga lė čiau im ti tei sin ti premje rą. Pa dė tis taip spar čiai kin ta į blo gą ją pu sę, kad gal ir jis pa ts nenu ma to to blo gė ji mo, ir jo no rai yra ge ri. o pa skui jis tie siog įstumia mas į kam pą ir yra pri vers tas pa keis ti sa vo nuo mo nę.
kai jis ža da, kad kas nors ne bus ma ži na ma, jis tu ri tam tik rus duome nis, fi nan si nės pa dė ties rai dos pro gno zes ir sa vo ideo lo gi nius įsiti ki ni mus, kad šei mą rei kia rem ti kuo la biau, ne ma žin ti at ly gi ni mų, skai čiuo ja mų nuo ba zi nės al gos. Jis nuo šir dus, bet ap lin ky bės ar... ap lin ka kal ta (juo kia si).
ki ta ver tus, jis ne nau jo kas po li tiko je. tai gi prem je ras, ma nau, turė tų veng ti ka te go riš kų pa ža dų. Bet gal čia ir ži niask lai dos nuo pelnas, mat ji rei ka lau ja pa ža dų – atsa ky ti aiš kiai, o ne abst rak čiai – tai jam gal būt bū tų pa to giau. Galbūt jis pri re mia mas prie sie nos, turi ką nors pa sa ky ti ir sa ko ge res nį va rian tą, dėl ku rio gal būt ir yra įsiti ki nęs. ne no rė čiau sa ky ti, kad jis są mo nin gai me la vo.
tie žmo nės, ku rių pa dė tis pri klauso nuo val džios spren di mų, tu ri daly vau ti ap ta ri nė jant tuos spren dimus. lie tu vo je nė ra pa skelb ta nei ka ro, nei ne pap ras to ji pa dė tis. tiesiai švie siai sa kant – kas nors gali iš vilk ti ko mu nis ti nę praei tį. ta da ne rei kė jo tar tis (su žmo nė mis – red. pa st.), ir da bar ne rei kia tartis. taip ne da ro ma de mok ra ti nė je ci vi li zuo to je vi suo me nė je, ir to kių įpro čių rei kė tų at si sa ky ti, nors padė tis ne leng va.
Įt rau kus įvai rias or ga ni zuo tas grupes – dar buo to jų at sto vus, vi suome ni nin kus, opo zi ci nes par ti jas – lai mė tų ir pa ts prem je ras, ir bū tų prii ma mi ge res ni spren di mai. kartais jis tai pa da ro. Bet kar tais jo pa reiš ki mais pa ts ste biuo si.
kiek vie nas sie kia nau dos. o po li tikas di des nę ga lią ir dau giau naudos tu ri, kai yra la biau pa lai ko mas vi suo me nės. Jei gu tuo me tu at sipra šy ti iš lai kant sa vo ge rą var dą jam yra nau din giau, jis tai ir tu rė tų pa da ry ti. Jei gu nau din giau neatsip ra šy ti, jis, ma tyt, neat sip ra šys. ar jis klys ta, ti kė da ma sis vi suo menės pa lai ky mo, ar tai yra ap skaičiuo tai ne pri pa žįs ta mos klai dos – man sun ku ver tin ti.
Vi suo me nė lin ku si at leis ti at gailau jan čiam, o ne iš si su ki nė jančiam. Bet dau ge lis po li ti kų daro prie šin gai. tai gi ky la klau simas: jie tie siog pra sti po li ti kai ar jie kaip tik lai ky da mi sa ve ne klystan čiais ar ba net gud rau da mi kelia sa vo po pu lia ru mą ar ma žiau jo pra ran da?
III pa ža das: � prem je ras a.ku bi lius apie pa šal pas vai kus au gi nan tiems tėvams: „iki šiol mes jų ne kar pė me, kol kas ne pla nuo ja me jo kių veiks mų šio je sri ty je.“ and riaus Ufar to (BFl) nuo tr.
Premjerasgeriaupatylėtų
I pa ža das: � prem je ras a.ku bi lius apie al gų ma ži ni mą: „kaž kas kaž kur kaž ką gir dė jo ir pa ra šo, kad Vy riau sy bė pla nuoja. Šiuo me tu Vy riau sy bė jo kių to kių veiks mų ne pla nuo ja.“ to mo Ur be lio nio (BFl) nuo tr.
II pa ža das: � prem je ras a.ku bi lius apie pen si jas: „Pab rė žiu – tau py mas ne tu ri pa lies ti svar biau sių so cia li nių iš mo kų.“Vla di mi ro Gu le vi čiaus (Vy riau sy bė) nuo tr.
1p.
4 lietUVavilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Te le vi zi jos bijo, kad įsi galio jus nau jam Ne pil na mečių ap sau gos nuo nei giamos vie šo sios in for ma cijos po vei kio įsta ty mui, žiniask lai da pa tirs cen zū rą, bet tei sės eks per tai ra mina, kad taip ne atsitiks.
Pa teiks sa vo nuo mo nęVa kar Sei mas di džiu le bal sų daugu ma at me tė ka den ci ją bai gu sio pre zi den to Val do Adam kaus veto prieš ta rin gai įver tin tam Nepil na me čių ap sau gos nuo nei giamos in for ma ci jos po vei kio įsta tymui. Už tai, kad bū tų at mes tas veto, bal sa vo 87 par la men ta rai, prieš bu vo 6, su si lai kė 25.
Toks Sei mo spren di mas reiš kia, kad Pre zi den tė Da lia Gry baus kaitė pri va lės per tris die nas pa si rašy ti ir ofi cia liai pa skelb ti šį įstaty mą, nors gal būt pa ti šio įsta tymo ne re mia.
Vals ty bės va do vės nuo mo nė apie šį tei sės ak tą tu rė tų bū ti paskelb ta šian dien ar ba ry toj. „Prezi den tė įvyk dys rei ka la vi mą pa sira šy ti įsta ty mą, ku ris Sei mo buvo pa kar to ti nai priim tas. Ta čiau iš nag ri nė jus šio įsta ty mo nuo
sta tas bus pa teik ta vals ty bės vado vės nuo mo nė, ar ja me yra kas nors keis ti na ir to bu lin ti na“, – sa kė Pre zi den tės at sto vas spau dai Li nas Bal sys.
Pa mir šo vai ko tei ses?Pa sak Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to pir mi nin ko Valen ti no Stun džio, nau ja sis įsta tymas iš es mės ne kei čia iki šiol galio ju sio tei si nio re gu lia vi mo, tik jį pa tiks li na ir pa ko re guo ja.
Įs ta ty mą pre zi den tas ve ta vo ar gu men tuo da mas, kad kri te ri jai,
ku riais re mian tis bū tų nu sprendžia ma, ko kia in for ma ci ja pri skiria ma šiai ka te go ri jai, su for muluo ti neaiš kiai ir abst rak čiai.
V.Adam kų ve tuo ti mi nė tą įstaty mą ra gi no žmo gaus tei sių gynė jai ne vy riau sy bi nin kai. Įta kingos ne vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos nei gia mai įver ti no šį do ku mentą teig da mos, kad jis – ho mo fobiš kas, pri lygs ta cen zū rai, juo pažei džia mi Lie tu vos tarp tau ti niai įsi pa rei go ji mai. „De ja, pre zi dentas kon cent ra vo si į in for ma ci jos lais vę, vi siš kai pa mirš da mas vai
kų tei ses ir lais ves“, – ap gai les tavo V.Stun dys.
Gąs di no gė jaisOpo zi ci jos ly de ris, Tvar kos ir teisin gu mo frak ci jos se niū nas Va lenti nas Ma zu ro nis pri ta rė V.Stundžio nuo mo nei dėl ve tuo to įstaty mo.
„Ne rei kia vy nio ti žo džių į va tą – taip, įsta ty mas, be ki ta ko, skirtas ne pil na me čiams ap sau go ti nuo ho mo sek sua lių san ty kių agi ta cijos“, – tei gė V.Ma zu ro nis. Kreipda ma sis į Sei mo na rius jis klau sė:
„Ar bū tu mė te la bai lai min gi, jei gu pas jus vie ną die ną atei tų sū nus ar anū kas ir pa sa ky tų: „Ži nai, aš myliu ber niu ką“? Jei gu šiuo įsta ty mu bent da lį ne pil na me čių ap sau go sime nuo to kių san ty kių agi ta ci jos, tai bū ti nai rei kia pa da ry ti.“
Bai mi na si su si do ro ji moTe le vi zi jos įsi ti ki nu sios, kad nauja sis įsta ty mas ga li leis ti val džiai su si do ro ti su jai neį tin kan čia žiniask lai da. Nors te le vi zi jų va dovai ne gin či ja dau gu mos įsta ty mo nuo sta tų, pri pa žįs ta, jog bai mi nasi ga li mų jų in terp re ta ci jų.
„Esa me įsi ti ki nę, jog įsta ty mas blo gas ne to dėl, kad jis nu kreip tas prieš ta ria mus ar tik rus šei mos an ti ver ty bių sklei dė jus, o to dėl, kad neaiš kios jo nuo sta tos lei džia už dė ti apy nas rį ži niask lai dai“, – įsi ti ki nu si Lie tu vos ra di jo ir te levi zi jos aso cia ci jos (LRTA) pre ziden tė, TV3 ka na lo va do vė Lau ra Bla že vi čiū tė.
Įs ta ty mo nuo sta tų prie žiū ra pa ve da ma Žur na lis tų eti kos inspek to riaus tar ny bai. Ji tu rės tei sę baus ti ži niask lai dos prie mo nes, ku rios ne si lai ko rei ka la vi mų.
Ins pek to riaus pa ta rė jas Dei vidas Vel kas įsi ti ki nęs, kad te le vi zijų bai mės per ne lyg iš pūs tos. „Esame tik ri, kad di des nių bė dų ne turė tų kil ti. Tik rai nie kas ne si ren gia cen zū ruo ti te le vi zi jų ar jų ma siškai baus ti ir už da ry ti“, – sa kė jis.
Vaikųapsaugagalivirstibaubu
In te re sai: � kad bū tų priim tas įsta ty mas, la biau siai prie ši no si ho mo sek sua lių žmo nių tei ses gi nan čios or ga ni za ci jos.To mo Ra gi nos nuo tr.
lieTuva 5Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 11 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: [email protected] VyRIaUSIaSIS REDakToRIUS Raimundas Celencevičius
MIESTaS: 219 1381 LIETUVa: 219 1381 EkoNoMIka: 219 1374 EkoDIENa: 219 1380 PaSaULIS: 219 1391 SPoRTaS: 219 1375
MENaS IR PRaMogoS: 279 1388 NaMaI: 219 1378 SVEIkaTa: 219 1375 RaTaI: 219 1368 ŠEIMa: 219 1376 ŠokoLaDaS: 279 1376 TV DIENa: 219 1380
PRENUMERaToS SkyRIUS: 261 1688 PLaTINIMo TaRNyBa: 261 1688 RINkoDaRoS SkyRIUS: 261 3659 REkLaMoS PaRDaVIMo SkyRIUS: 261 3654, 261 3000 261 9655, 279 1386 faks. – 279 1379
SkELBIMŲ SkyRIUS: 261 3653
SkELBIMŲ SkyRIUS SPaUDoS RŪMUoSE (Laisvės pr. 60, 1211 kab.) tel./faks. – 242 8065
DIENRAŠTIS VILNIUI
kaRŠToJI LINIJa: 212 2022 REkLaMoS SkyRIUS: 261 3654 PLaTINIMo TaRNyBa: 261 1688 PRENUMERaToS SkyRIUS: 261 1688
Visi kontaktai: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/redakcija
gin tau tas De gu [email protected]
Dau gia bu čių at nau ji ni mo projek tai nie kaip ne pa ju da iš mir ties taš ko. Na mų ad minist ra to riai jau at vi rai kal ba, kad re no va ci jos ne bus, o mi nis te ri jos vie na ki tą kal ti na
ne veik lu mu.
Svai do si kal ti ni maisDau gia bu čių na mų mo der ni za vi mo pro jek tai strin ga Ap lin kos mi nis te ri jos stal čiuo se, ti ki na Ūkio mi nis te ri ja. Už šios pro gra mos įgy ven di ni mą at sa kin ga Ap lin kos mi nis te ri ja bir že lį ne su ge bė jo pa reng ti nė vie no do ku men to pro jek to iš nu ma ty tų dvie jų, ra šo ma Ūkio mi nis te rijos ad mi nist ruo ja mo je sve tai nė je ska ti nimop la nas.lt.Iš gy ve na mie siems na mams at nau jinti nu ma ty to 1 mlrd. li tų gy ven to jams dar ne pas kirs ty tas nė vie nas li tas. Esą dėl to kal čiau sia Ap lin kos mi nis te ri ja, ku ri per bir že lį ne su ge bė jo pa reng ti Dau gia bu čių na mų sa vi nin kų bend ri jų įsta ty mo pa keiti mo pro jek to iš va dų ir pa keis ti bu tų bei ki tų pa tal pų sa vi nin kų bend ro sios nuo savy bės ad mi nist ra vi mo nuo sta tų. Šie dar bai bu vo įra šy ti į bir že lio mi nis te ri jos pla ną.
Sa vo dar bą at li ko lai kuApie strin gan čią Dau gia bu čių na mų mo der ni za vi mo pro gra mą ra šė me prieš sa vai tę. Ta čiau tą kart Ap lin kos mi nis te ri ja dien raš tį pa ti ki no, kad vi si rei kia mi do kumen tai jau yra Sei me.Mi nis te ri jos Sta ty bos ir būs to de parta men to Būs to sky riaus ve dė ja El vy ra Ra da vi čie nė aiš ki no, kad su būs to re nova ci jos pro gra ma su si ję įsta ty mai kol kas nė ra priim ti ir teik ti pa raiš kų gy ven to jai dar ne ga li. Ta čiau tai esą ne mi nis te ri jos, o Sei mo kal tė. E.Ra da vi čie nė ti ki no, kad Ap lin kos mi nis te ri ja vi sus su dau gia bu čių na mų re no va ci ja su si ju sius įsta ty mų projek tus ir ki tus do ku men tus jau se niai yra pa ren gu si ir pa tei ku si Sei mui. „Te gul jie tik ne per sis ten gia mus kal tin da mi. Pen ki įsta ty mai gu li Sei me ir to les nė šio pro ce so ei ga pri klau so nuo par la men ta rų. Sup ranta ma, kad kas nors dar ga li keis tis, taip su įsta ty mais Sei me daž nai bū na. Bet tik rai nie kas ne sto vi vie to je“, – dien raš čiui sa kė mi nis te ri jos at sto vė.Ap lin kos mi nis te ri ja taip pat kra to si Ūkio mi nis te ri jos mes tų prie kaiš tų. „Tie kalti ni mai pra si len kia su tie sa. Iš va das dėl Bend ri jų įsta ty mo pa tei kė me dar ge gu žę. Pa ti jį pa si ra šiau, bet sua be jo ju si net iš sitrau kiau to do ku men to ko pi ją. Taip ir yra – nuo ge gu žės 25 d. tas do ku men tas gu li Sei me. Mes net bu vo me vie ni iš ra gin to jų, kad šis įsta ty mas bū tų kuo grei čiau priimtas, nes be jo ne ju dės ki ti tei sės ak tai. Prašė me, kad šis įsta ty mas bū tų svars to mas sku bos tvar ka, bet iki šiol nie ko neį vy ko. O kal bant apie bu tų ir ki tų pa tal pų sa vinin kų bend ro sios nuo sa vy bės ad mi nist
ra vi mo nuo sta tas, vis kas jau pa reng ta ir pre li mi na riai su de rin ta su vi so mis ki to mis mi nis te ri jo mis ir ins ti tu ci jo mis. Ta čiau ne ga li me teik ti Vy riau sy bei jo tvir tin ti, kol Sei mas ne pat vir ti no Vals ty bės pa ra mos būs tui įsi gy ti ar iš si nuo mo ti bei dau giabu čiams na mams mo der ni zuo ti įsta ty mo pa kei ti mų“, – dės tė bu vu si Ap lin kos minis te ri jos sek re to rė Jū ra tė Juo zai tie nė.
Nau jos nė ra, se na ne vei kiaTie sa, da bar ga lio jan ti se na Dau gia bu čių na mų mo der ni za vi mo pro gra ma taip pat ne ju da iš mir ties taš ko, nes ban kai ne no ri gy ven to jams sko lin ti lė šų šiam tiks lui. Vals ty bė įsi pa rei go ju si gy ven to jams kompen suo ti iki pu sės re no va ci jos in ves ti ci nio pro jek to lė šų, ki tą da lį jie tu ri su kaup ti patys ar ba sko lin tis iš ban kų. Ta čiau šie ti kina, kad sko lin ti pi ni gus re no va ci jai – la bai ri zi kin ga, o jei ir su tin ka su teik ti pa sko lą, gy ven to jus at bai do žvė riš kos pa lū ka nos.Fi nan sų mi nis te ri ja ža da aiš kin tis, ko dėl strin ga pa gal da bar ga lio jan čią būs tų re no
va ci jos pro gra mą jau pa tvir tin tų dau giabu čių at nau ji ni mo pro jek tų fi nan sa vi mas.Fi nan sų mi nist rė Ing ri da Ši mo ny tė neatme ta ga li my bės, kad sie kiant pa ju din ti re no va ci jos pro jek tus, ban kams ga li bū ti tei kia mos tam tik ros vals ty bės ga ran ti jos.„Tar si mės su ban kais, kaip tą sis te mą iš judin ti. Vals ty bė ieš kos su ta ri mo su ban kais, kad jie vis dėl to ne žlug dy tų tos re no va cijos“, – sa kė mi nist rė.Ji tei gė su pran tan ti, kad ban kai ne sko li na pi ni gų fi nan suo ti jau pa reng tiems dau giabu čių re no va ci jos pro jek tams, nes ma no,
kad tai la bai ri zi kin ga. Ta čiau vien dėl to stab dy ti pro jek tų ne va lia, tad ieš ko ma komp ro mi so.Da bar Sei me svars to mos pa tai sos, ku riomis siū lo ma vals ty bės pa ra mą su ma žin ti iki 15 pro c. re no va ci jos kai nos. Gy ven tojams ke ti na ma su teik ti il ga lai kes leng vati nes pa sko las už 3 pro c. fik suo tas me tų pa lū ka nas.
Gy ven to jai su tri kęPla nuo ja ma, kad dau gia bu čių na mų re nova ci jai fi nan suo ti, įskai tant ban kų fi nan savi mą ir pri va čias lė šas, iš vi so bus skir ta iki 3 mlrd. li tų, iš ku rių 0,2 mlrd. li tų bus ES struk tū ri nių fon dų, 0,5 mlrd. li tų – Eu ropos re gio no plėt ros fon do ir 0,3 mlrd. li tų – Eu ro pos in ves ti ci jų ban ko lė šos.Ta čiau pa sta tus ad mi nist ruo jan čios bendro vės abe jo ja, ar ap skri tai pa vyks pa ju din ti mo der ni za vi mo pro jek tus.„Ga liu tie siai švie siai pa sa ky ti: vals ty bės ins ti tu ci jos ir mi nis te ri jos tie siog mui li na akis įmo nėms ir gy ven to jams, jo kios re nova ci jos ne bus. Vi sa re no va ci jos pro gra ma pa tvir tin ta tik žo džiais, jo kių tuos žo džius pa tvir ti nan čių tei sės ak tų nė ra. Be to, pa ti val džia ne su ge ba su si kal bė ti. Vie na kal ba Ap lin kos mi nis te ri ja, ki ta – Ūkio, o tre čia po nas Vit kaus kas (Fi nan sų mi nis te ri jos Eko no mi kos de par ta men to di rek to rius Aloy zas Vit kaus kas, bu vęs mi nis te ri jos sek re to rius, ku ris įvar di ja mas nau jo sios dau gia bu čių re no va ci jos pro gra mos tė vu – red. pa st.)“, – pik ti no si Na cio na li nės pasta tų ad mi nist ra to rių aso cia ci jos ta ry bos pir mi nin kas Vy tau tas Tu ro nis.Anot jo, gy ven to jai no ri re mon tuo ti sa vo na mus, bet vi siems atei nan tiems įmo nės pri vers tos aiš kin ti, kad re no va ci jos pra dė ti ne ga li ma, nes dar ne pat vir tin ta pro gra ma. „Žmo nės mums at ker ta, kad me luo ja me, nes prem je ras per te le vi zi ją aiš kiai pa sa kė, jog nuo lie pos 1 d. star tuos nau ja dau giabu čių mo der ni za vi mo pro gra ma“, – guodė si Na cio na li nės pa sta tų ad mi nist ra to rių aso cia ci jos ta ry bos pir mi nin kas.
Vy riau sy bės va do vas and rius ku bi lius, net sa vo va do vau ja mą kon ser va to rių par ti ją įti ki nęs, kad ko vo jant dėl pre zi den to po sto rei kia pa rem ti ne par ti nę Da lią gry baus kai tę, da bar tu rė tų jaus tis
it mu sę kan dęs.Prieš praė ju sių me tų Sei mo rin ki mus ir net prieš šių me tų pre zi den to rin ki mus a.ku bi lius ir D.gry baus kai tė at ro dė tar si neišs ki ria mas due tas. kar tu tuo me tį prem je rą ge di mi ną kir ki lą do ro jo, kar tu kri zės įvei ki mo pla ną kū rė, kar tu tau tą gąs-di no, kaip bus blo gai, kar tu per ga lės pre zi den to rin ki muo se šam pa ną gė rė, o per D.gry baus kai tės inau gu ra ci jos kon cer tą po vie nu skė čiu sė dė jo.Ta čiau šven tės bai gė si, o su jo mis – ir po li ti nės drau gys tės.Va kar pas Pre zi den tę ap si lan kęs lai ki na sis prem je ras iš gir do, kad vals ty bės va do vė Sei mui siū lys jį pa skir ti Mi nist rų ka bi ne to va do vu. Tie są sa kant, ki to kios ži nios ir ne rei kė jo ti kė tis.Pa gal įsta ty mus Pre zi den tė pri va lo teik ti Sei mui kan di da tū rą to prem je ro, ku ris grą ži no sa vo va do vau ja mos Vy riau sy bės įga lio ji mus po vals-ty bės va do vo prie sai kos. To dėl D.gry baus kai tė ne tu rė jo ga li my bės svars ty ti, ar teik ti Sei mui a.ku bi lių, ar ku rį nors ki tą pre ten den tą.Tad kur kas įdo miau, ko kiais žo džiais vals ty bės va do vė iš ly dė jo a.ku bi lių iš sa vo ka bi ne to. „Šiai Vy riau sy bei trūks ta nuo sek lu mo ir tvir tu mo prii-mant spren di mus. Nė ra so li du, kai ry tą priim tas spren di mas neiš gy ve na iki va ka ro“, – a.ku bi-
liui Pre zi den tės iš sa ky tus žo džius ci ta vo jos at sto vas spau dai.D.gry baus kai tė pa brė žė, kad sunk-me čiu Vy riau sy bė tu rė tų vi sas jė gas su telk ti į stra te gi-nius spren di mus, ku rie ska tin tų
struk tū ri nes re for mas, o ne sku bo tais spren di-mais kai šio ti sky les.Ta čiau dar įdo miau, jog vals ty bės va do vė ti ki si, kad „a.ku bi lius pri siims as me ni nę at sa ko my bę for muo jant Vy riau sy bę“. Štai tau ir po li ti nė drau-gys tė: už pa gal bą per rin ki mus ačiū, bet at sa ko-my bę pri siimk ir kaps ty kis kaip iš ma nai vie nas.a.ku bi liui toks D.gry baus kai tės akib rokš tas tu rė tų bū ti itin ne ma lo nus. Per pre zi den to rin ki mus karš tai rė męs D.gry baus kai tę jis ti kė jo si tu rė ti stip rią są jun gi nin kę, ku ri ves tų jį už ran kos per kri zės la bi rin tą. Ta čiau pir mie ji Pre zi den tės pa reiš-ki mai ir veiks mai ro do, kad ji anaip tol ne trokš ta pa si da ly ti at sa ko my be su val dan čią ja koa li ci ja. ga li ma spė ti, jog D.gry baus kai tė kol kas vi siš kai ne no ri ar ba dar nė ra pa si ren gu si bū ti kri zės iš tik tos Lie tu vos led lau žiu. Spren di mų ji rei ka laus iš Vy riau sy bės, juos ver tins ir nea be jo ti nai su kri ti-kuos. ar pa teiks sa vo pa siū ly mus? Var gu bau. Štai jau pa smerk tu va di na mas so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Ri man tas Da gys Pre zi den tei at ne šė „Sod ros“ re for mos pla ną, bet iš gir do, kad tas pla nas nie kam ti kęs, o kas ga lė tų bū ti ge riau, pre zi den tū ra nu ty lė jo.Pa ra mos ieš ko ju siam a.ku bi liui teks kaps ty tis vie nam. kuo to liau, tuo sun kiau bus iš si lai ky ti van dens pa vir šiu je, nes gre ta plau kian tiems Tau tos pri si kė li mo par ti jos, Li be ra lų są jū džio bei Li be ra lų ir cent ro są jun gos va do vams jau at si bo-do bū ti še šė ly je, jie no ri vis dau giau įta kos. Tai reiš kia, jog prem je rui kas kart vis sun kiau pa vyks koa li ci jos par tne rius įti kin ti, kad jo siū lo mi spren di mai yra tei sin gi. Jei gu mi nė tos trys koa-li ci jos par tne rės, per for muo jant Vy riau sy bę, ne-su si pyks dėl įta kin gų po stų, ga li bū ti, kad ru de nį ga lios sver tai jau bus ki to kie. Tem pą dik tuos ne kon ser va to riai, o trys li be ra lios jė gos, ku rios, jei-gu reikės, pa siieš kos ir ki to Vy riau sy bės va do vo. Juk ne vel tui juo kau ja ma, kad kiek vie nas de ši-ny sis, pa bu vęs val džio je, virs ta kai riuo ju.
Re no va ci ja kir ši na mi nis te ri jas
Štai tau ir po li ti nė drau gys tė: už pa gal bą per rin ki mus ačiū, bet at sa ko my bę pri siimk ir kaps ty kis kaip iš ma nai vie nas.
ŽvilgsnisRedakcijos skiltis
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.
Vy tau tas Tu ro nis:
ga liu tie siai švie siai pa sa ky ti: vals ty bės ins ti tu ci jos ir mi nis te ri-jos tie siog mui li na akis įmo nėms ir gy ven to jams, jo kios re no va ci-jos ne bus.
6 NUoMoNėSvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009
Ak la vie tė: � dau gia bu čių mo der ni za vi mas strin ga, nes pa gal se ną pro gra mą pa tvir tin tiems pro-jek tams ban kai ne sko li na pi ni gų, o nau ja pro gra ma dar ne pat vir tin ta. Ro ko Me do nio nuo tr.
užribis 7Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt
As ta Kuz ne co vai tė[email protected]
Va kar Vil niaus 1-ajam apy lin-kės teis mui dar kar tą ne pa vy-kus su tai ky ti LRT ge ne ra li nio di rek to riaus Aud riaus Siau ru-se vi čiaus ir jį ne sun kiu svei ka-tos su trik dy mu kal ti nan čio fo-tog ra fo Ir ma no Si da re vi čiaus, pra dė tos ap klau sos.
„Spa lio 13 d. bu vau už pul tas vieš bu ty je“, – sa vo ver si ją pradė jo dės ty ti A.Siau ru se vi čius. LRT ge ne ra li nio di rek to riaus tei gi mu, apie vi dur nak tį jis atėjo į vieš bu tį „Nau ja sis Vil nius“, kur Sei mo rin ki mų re zul ta tų laukė so cial de mok ra tai. Sus kam bus te le fo nui, jis pa ki lo nuo sta liu ko res to ra ne ir ieš ko da mas ra mesnės vie tos, ati da rė pir mas pa sitai kiu sias du ris. Tai ir bu vo nelem to ji sky di nė. „Pa ju tau smū gį du ri mis, pa skui su si rin ko mi nia ir aš iš es mės bu vau įka lin tas visą tą lai ką“, – tę sė A.Siau ru sevi čius.
LRT va do vas tei gė bi jo jęs išeiti iš sky di nės, nes ne ži no jo kas jį už puo lė, be to, ne no rė jo nu ken tėti nuo tran ko mų du rų.
A.Siau ru se vi čius, pa sa ko da mas apie ki lu sias grum ty nes su fo togra fu, aiš ki no, kad jis ne no rė jęs fotoa pa ra to su dau žy ti, o tik ban dęs ap si gin ti ir atim ti daik tą, ku riuo
bu vo mu ša mas. Vė liau, jo tei gi mu, pra si dė jo keiks ma žo džiai, kaž kas rė kė, kad da bar jau jį su tvar kys. Kiek lai ko jis pra lei do sky di nė je, A.Siau ru se vi čius ne ga lė jo pa saky ti, nes dėl su si da riu sios „la bai keis tos at mos fe ros“ ne sio rien tavo lai ke.
Sklan džiai vi są nak ties is to ri ją sa vo pri va taus kal ti ni mo skun de iš dės tęs I.Si da re vi čius va kar teisme, at ro do, daug ką pa mir šo ir susi pai nio jo. Jis aiš ki no į vieš bu tį atvy kęs reng ti re por ta žo, ta čiau neži no jęs, kur yra su si rin kę po li ti kai, to dėl ėjo ir iš ei lės vars tė vi sas duris. Ati da rius sky di nės du ris, staiga kaž ko kios ran kos čiu po jam už fo toa pa ra to ir atė mė jį.
Sa vo tur to ati duo ti ne no rė jęs I.Si da re vi čius pra dė jo su A.Siauru se vi čiu mi grum tis, kol ga liau siai į pa gal bą at sku bė jęs ko le ga Valdas Ko pūs tas bran gų fo toa pa ra tą iš LRT di rek to riaus atė mė.
Ki tas teis mo po sė dis nu ma tytas rug sė jo 4 d. Į jį bus iš kviestas po li ci jos pa rei gū nas, pirma sis in ci den to nak tį at vy kęs į vieš bu tį.
A.Siaurusevičius sa ve va di na au ka
Pa ju tau smū gį du ri mis, pa skui su si rin ko mi nia ir aš iš es mės bu vau įkalin tas vi są tą lai ką.
As ta Kuz ne co vai tė
Lie tu vos ape lia ci nis teis mas at-me tė vie no iš Kau no Dak ta-rų gru puo tės ly de rio Egi di jaus Aba riaus, pra var de Go ga, ape lia-ci nį skun dą ir pa li ko ga lio ti Vil-niaus apy gar dos teis mo bir že lio 19 d. nu tar tį, ku ria jo suė mi mas pra tęs tas trims mė ne siams.
Svei ka ta – ne prie žas tisSa vo ape lia ci nia me skun de G.Aba rius ra šo, jog pra tęs damas suė mi mą dar trims mė nesiams teis mas neat siž vel gė į tai, kad jis daž nai ser ga, tu ri nuo lati nį dar bą (kol buvo suimtas dirbo bend ro vė je „Ab ri ta“), gy vena mą ją vie tą, iš lai ko žmo ną ir tris vai kus, nie ka da ne si slapstė nuo tei sė sau gos ir ne ban dė truk dy ti ty ri mui.
Skun dą nag ri nė ju sios tei sė jos šie ar gu men tai neį ti ki no. Jos teigi mu, įta ri mai, pa reikš ti E.Abariui, yra ga na rim ti ir by lo je surink ta pa kan ka mai duo me nų, kad jis įvyk dė nu si kal ti mus, ku riais yra kal ti na mas. Be to, tei sė jos nuomo ne, išė jęs į lais vę Go ga ga li pasi slėp ti, pa bėg ti, da ry ti ki tus nusi kal ti mus.
Vy ko sli di nė tiE.Aba rius bu vo su lai ky tas 2008 m. gruo džio 19 d. Suo mi jo je, tik iš li pęs iš kel to, at plau ku sio iš Esti jos. Kaip aiš ki na jis pa ts, su šeima į Suo mi ją vy ko sli di nė ti, o ke
lio nę dar ko vą bu vo nu pir ku si jo žmo na.
Ta da per pa rei gū nų su reng tą ope ra ci ją bu vo suim tas ir ki tas žino mas Dak ta rų gru puo tės na rys, už tur to prie var ta vi mą teis tas ir pre ky ba vog tais pa veiks lais iš kuni go Ri čar do Mi ku ta vi čiaus kolek ci jos kal tin tas Vid man tas Gudzins kas, pra var de Gu zas.
Su lai kę šiuos du gru puo tės na rius, pa rei gū nai dar kar tą susi do mė jo ir pa grin di niu gru puotės vei kė ju Hen ri ku Dak ta ru. Tačiau su kū rus nu si kals ta mą su sivie ni ji mą ir da ly va vus jo veik lo je kal ti na mam He ny tei pa vy ko pasi slėp ti. Jo po li ci ja ieš ko nuo vasa rio 6 d.
Se ni nu si kal ti maiAnks čiau kles tė ju sios Dak ta rų gru puo tės na riai pa sta ruo ju me tu gy ve no ra miai, steng da mie si daug ne si ro dy ti vie šu mo je. Jais vėl susi do mė ta ne tru kus po to, kai bemaž dvi de šim ties su įvai rio mis Kau no gau jo mis su si ju sių as menų bu tuo se ir na muo se bu vo atlik tos kra tos.
Go gai ir Gu zui ink ri mi nuoja mi nu si kal ti mai įvyk dy ti dar 1993–1997 m. Tai nu si kals tamo su si vie ni ji mo or ga ni za vimas, žmog žu dys tės, plė ši mai. Pats E.Aba rius įta ria mas Vla dimi ro Si nevs kio nu žu dy mu, pa sikė si ni mu nu žu dy ti Dei vį Ga nusaus ką (Mon go liu ką) ir dau gy be plė ši mų.
LaisvėsGoganeįkvėps
ke lias de šim tis. Di džiąją jų da lį į vie ną po pu
lia riau sių vaiz do įra šams skelbti skir tų tink lų in ter ne te įkė lė asmuo (ar bend ra min čių gru pė), skam biai pa si va di nęs pseu do nimu Lie tu vai.
Nuo ke lias de šim ties gra mų iki dau giau nei pus šim čio ki log ramų (sprog me nų kie kiai nu ro dyti tit ruo se) sprogs ta mo sios medžia gos už ka sa ma į že mę, tvir tina ma prie me džių ka mie nų ar ba po su trę šu siais kel mais, pa ki šama po le du. Nuo spro gi mo bangos me džiai tie siog nu virs ta, o jų vie to je lie ka di džiu lės duobės. Vie ną syk sprog muo bu vo pa dė tas ap griu vu sia me rąs tinia me na me.
Be ne la biau siai tei sė sau gi ninkus suint ri ga vo per nai rugp jūtį in ter ne te pa skelb tas iš pa žiū ros į eg ze ku ci ją pa na šus spro gi mas, pa va din tas „62 kg bom ba – Lietu vos par ti za nų at nau jin ti bandy mai oku pan tams.“
Čia ke lio mis fo tog ra fi jo mis pade monst ruo ta, kaip iš me di nių taše lių su konst ruo ja mas žmo gaus ma ke tas. Spor ti niu kos tiu mu vilkin tis ir po kau ke vei dą sle pian tis jau nuo lis gy ve na mo jo na mo kie me ne va ban do pra kal bin ti šį ma ne keną: „La ba die na, po nas Ste po nai, kaip jau čia tės, kai po jū sų „su bi ne“ sprogs net 60 kg mai šas? Ne kal bus, ką? Jis tur būt gi liai su si mąs tęs.“
Užuo mi na apie eg ze ku ci jąPo imi tuo to in ter viu vėl pa ro dy tos ke lios nuo trau kos iš sprogs ta mosios me džia gos ga my bos pro ceso. Su kas tu vė liu ran ko je prie didžiu lio ku bi lo už fik suo tas as muo taip pat ant gal vos už si maukš linęs kau kę.
Ga liau siai veiks mas per si kelia į di džiu lę lau ky mę. Ten iš kasta ma žiau siai met ro gy lio duo bė aki vaiz džiai skir ta mi nė tam „60 kg mai šui“ su amo nio nit ra to miši niu. Šis iš si ski ria kaip ne sta bilus, itin jaut rus de to na ci jai ir galin tis sprog ti be prie žas ties.
Po aki mir kos drioks te li ga lin gas spro gi mas. Iš Ste po nu pa va din to ma ne ke no nie ko ne lie ka. Tei sė saugi nin kai neat me ta ver si jos, kad taip sprog din to jai ren gė si rea liai eg zeku ci jai, ku rios au ka ga lė jo tap ti bena mis. Juo lab kad fil muo to je medžia go je ma ty ti, kaip ma ne ke nas vaiz duo ja mas su bu te liu deg ti nės ran ko je ir pa si rė męs laz da.
„Po nas Ste pai, „ka liak ru šy“, kaip šei ma, kaip vai kai? Klau sykit, Ste pai, mes jums ge ro lin kim. Šei ma pa si rū pin sim. Kam jums ta „bon kė“?“ – ty čio da ma sis lyg į gy vą žmo gų krei pė si kau kė tas jau nuo lis.
Gal būt su si ję su tra ge di jaSpė ja ma, kad šį spro gi mą, kaip ir vi sus ki tus nu fil muo tus sprog menų ban dy mus, ga lė jo su reng ti kau
nie čiai, ku riems pa reikš ti įta ri mai dėl per nykš čio spro gi mo Pir ma jame for te. Lapk ri čio 12ąją iš Vilniaus su bend ra moks liais į eks kursi ją at vy ku si de vyn me tė mer gai tė ne ty čia pa spy rė ant že mės gu lin tį bu te liu ką. Nuo smū gio ki lo spro gimas, ku ris smar kiai su ža lo jo mergai tei pė dą. Me di kams ne li ko ki tos išei ties, kaip tik ją am pu tuo ti.
Kri mi na lis tai nu sta tė, kad bute liu kuo se bu vu si sprogs ta moji me džia ga – tria ce to no tri perok si das. Šį įvy kį ti rian tys Kauno ra jo no tei sė sau gi nin kai nu statė ke tu ris įta ria muo sius. Pir miausia įkliu vo 16 me tų Kau no „Ąžuolo“ ka ta li kiš ko sios vi du ri nės mokyk los de šim to kas ir tre jais me tais vy res nis Kau no tai ko mo sios dai lės mo kyk los ant ra kur sis. Pa rei gū nų aki ra ty je at si dū rė ir 23 bei 26 metų jau nuo liai – Ruk los mo ko maja me pul ke tar nau jan tis ka riš kis ir Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to stu den tas.
Dar at lie ka eks per ti zesSpro gi mą ti rian tiems Kau no ra jono po li ci jos kri mi na lis tams mi nėti vaiz do įra šai ta po vie nu iš siūlų, nu ve du sių iki įta ria mų jų. Neofi cia liai tei gia ma, kad jie bu vo rasti ir vie no iš įta ria mų jų kom piu terio laik me no se.
Va kar dien raš čio kal bin ti tei sėsau gi nin kai pa tvir ti no, kad in terne te klai džio jan ti vaiz do me džia ga jiems ge rai ži no ma. Ji pri ski ria ma iki teis mi nio ty ri mo duo me nims, ku rie, dar ne pra si dė jus teis mo pro ce sui, ne ga li bū ti pla čiau komen tuo ja mi.
Šiuo me tu įta ria mų jų bū rys išsi plė tęs iki še šių as me nų, bet parei gū nai neat me ta, kad jų gre tos ga li dar la biau pa di dė ti – iki dešim ties žmo nių.
„Kaip vis kas pa vyks ir kiek tiks liai as me nų at si durs tei sia mųjų suo le, dar anks ti sa ky ti. Ty ri mo pa bai go je įver ti nus vi sus su rinktus duo me nis bus ga li ma spręsti, tie as me nys eis į teis mą ar ne, – sa kė iki teis mi nį ty ri mą ku ruojan tis Kau no apy gar dos pro ku ratū ros Pir mo jo la bai sun kių nu sikal ti mų iki teis mi nio ty ri mo or gani za vi mo sky riaus pro ku ro ras Vitol das Gu lia vi čius. – Pag rin di niai iki teis mi nio ty ri mo veiks mai – ap klau sos ir pa ro dy mų pa tik ri nimai – jau at lik ti. Ta čiau mums ne ma žiau svar bios eks per ti zės, įvairūs ob jek tų ty ri mai, ku rie už trunka la bai il gai.“
Pro ku ro ras ne slė pė, kad atlie kant ty ri mą pa rei gū nų ži nioje at si dū rė per dvi de šimt kompiu te rių.
Tei gia ma, kad bū tent sprogme nų fa na ti kų po mė gis in ter nete da ly tis sa vo įspū džiais ir pa tyri mais lei do tei sė sau gi nin kams grei čiau juos su sek ti. Pra si dė jus su lai ky mo ope ra ci joms, pa reigū nų iš si gan dę in ter nau tai ėmė trin ti vi są kom piu te riuo se lai kytą in for ma ci ją ir taip kri mi na listams su da rė pa pil do mų rū pes čių. Vis dėl to rei kia mi duo me nys buvo at kur ti.
Jauniejiteroristai taikėsiįžmones
La ba die na, po nas stepo nai, kaip jau čia tės, kai po jū sų „su bi ne“ sprogs net 60 kg mai šas?
1p.
Ver si ja: � in ter ne te pla ti na mi vaiz de lių au to riai ga li bū ti su si ję su spro gi mu Pir ma ja me for te. VD mon ta žas
Re nal das Ga bar tas
Šian dien Pa lan go je prasi de da „Om ni tel“ 1000 km lenk ty nių ma ra to nas. Vie nin te lė se au to mo bi lių spor to var žy bo se, įtraukto se į Lie tu vos tūks tantme čio ren gi nių są ra šą, star tuos 52 ko man dos.
Prog no zių lai kasPa raiš kas pa tei ku sio se eki po se – 161 spor ti nin kas iš Lie tu vos, Latvi jos, Es ti jos, Len ki jos, Ru si jos, Uk rai nos, Bel gi jos ir Di džio sios Bri ta ni jos. Ku rie jų po fi ni šo užkops ant aukš čiau sio gar bės pa kylos laip te lio ir mau dy sis šam pa no purs luo se? Kas svar biau sie kiant per ga lės – au to mo bi lio konst rukci ja ir pa ruo ši mas, va rik lio tech niniai duo me nys, vai ruo to jo meistriš ku mas ar me cha ni kų pa tir tis? Ką rim čiau siais var žo vais lai ko pa tys „Om ni tel“ 1000 km lenkty nė se da ly vau jan tys spor ti ninkai, kam ir ko dėl pra na šau ja ma sėk mė? Ar kei čia si lenk ty ni nin kų ir juos re mian čių vers li nin kų požiū ris į šį pro jek tą? Ar duo da kokių nors „di vi den dų“ per ga lė Palan go je? Pap ra šy ti at sa ky ti į šiuos klau si mus ti tu luo ti Lie tu vos lenkty ni nin kai kal bė jo ga na pa na šiai.
„Ir praė ju siais me tais, kai Palan go je pa si ro dė au to mo bi lių gamin to jų ko man dos, ir da bar manau, kad var žy bų tem pą tu rė tų dik tuo ti „Pors che“. Ji, ob jek tyviai ver ti nant, yra grei tes nė ir tinka mes nė to kioms lenk ty nėms. Tačiau pa tir tis ro do, kad la bai dažnai to kias pro gno zes pa ko re guo ja ava ri jos, ne ti kė ti ge di mai ar pa čių spor ti nin kų klai dos. Ma no ži niomis, „Ok ta no Ra cing“ ko man dos vy rai šį se zo ną ne ma žai pa dir bė jo įvai rio se Vo kie ti jos tra so se, pa siekė ne pras tą re zul ta tą, to dėl to ta liza to riu je sta ty čiau už jų per ga lę“, – sam pro ta vo ke tu ris kar tus perga lę 1000 km lenk ty nė se šven tęs Vy tau tas Vens kū nas. 2005aisiais lai mė ju si lenk ty nes Pa lan
1000 km spė lio nė: kas fi ni šuos pir mas?go je, ko man da „Ok ta nas Ra cing“ šie met vai ruos per 400 AG „Porsche 997 GT3“, ku rio su ki mo momen tas 420 Nm. Vie nas ko mandos na rių Egi di jus Dap šas tvir ti no bū si mam star tui su bro liais Ne riju mi ir Ne mu nu Da gi liais pa si rengęs ge rai, ta čiau ti ki no nea be jo jąs, kad na mų dar bus pa ruo šė ir ki tos ko man dos.
„Vi są dė me sį su tel kė me į sa vo pa si ren gi mą ir ne si sten gė me gilin tis į tai, kaip dir ba bū si mi varžo vai. Kas yra kas, paaiš kės ga na grei tai – spė lio ti nė ra pra smės“, – ti ki no E.Dap šas.
Iden tiš ką „Pors che 911 GT3 Cup“ tram dys ir to je pa čio je kla sėje be si var žan tys daug kar ti nis Lenki jos čem pio nas Ma cie jus Mar cinkie wic zius, ku ris prieš lenk ty nes bu vo spe cia liai at vy kęs į Pa lan gą stu di juo ti tra sos ypa ty bių, ir jam tal kin sian tis Pa we łas Po toc kis.
„Ko kia sve čių iš Len ki jos sporti nė for ma, ga li ma tik spė lio ti. Ma no ži nio mis, jie ne tu ri pa tirties iš tver mės lenk ty nė se ir anksčiau nė ra star ta vę vie no je ko mando je, to dėl kon ku ruo ti su Pa lango je kas met į per ga lę pre ten duojan čiais mū siš kiais len kams tu rėtų bū ti sun ko ka“, – dės tė V.Venskū nas.
Be je, pa ts V.Vens kū nas taip pat pla na vo star tuo ti Pa lan go je su An dže ju mi Dzi ke vi čiu mi, ta čiau tą pa tį sa vait ga lį gar sio jo je Niurbur go tra so je vyks ta Vo kie ti jos ilgų nuo to lių lenk ty nių čem pio nato še šių va lan dų var žy bos, ku riose da ly vau ti abu vy rai yra įsi pa reigo ję kaip ko man dos „Wei land Racing“ na riai.
Ant ras „Fer ra ri“ dub lisŠiais me tais, kaip ir per nai, vie nais fa vo ri tų lai ko mi ban ko „Sno ras“
ini cia ty va į Lie tu vą at ke liau jan tys du „Fer ra ri F430“ bo li dai. Vie ną jų vai ruos į ko man dą „Sno ras Client Team“ pa kvies ti du 2008ųjų lenk ty nių Pa lan go je nu ga lė to jai – Alek se jus Va sil je vas ir Jo nas Gelži nis, per nai star ta vę „Spy ker C8 Spy der GT2R“ au to mo bi liu. Šį kart jiems tal kins tre čias pro fe sio na lus spor ti nin kas iš Ru si jos Il ja Bu renka, da ly vau jan tis „Fer ra ri Challen ge“ lenk ty nių se ri jo je.
„Per nai taip pat bu vo daug spė lio nių, ku ris au to mo bi lis geriau pa reng tas star tui ir grei tesnis, ta čiau ga lu ti nis re zul ta tas pa ro dė, kad ne ma žiau svar bu ir tai, kaip sklan džiai dir ba me chani kų ko man da, ar tiks liai ap skaičiuo ja vi sus tak ti nius ėji mus ir t. t. Ma nau, kad kaip tik šie da ly kai lė mė ko man dos „Sno ras Spyker Squad ron“ per ga lę per nai“, – tvir ti no šiai eki pai tal ki nęs Audrius Gel ži nis.
Paš ne ko vas taip pat pri pa ži no, kad abu „Fer ra ri F430“ vai ruo siantys spor ti nin kai (ant ro au to mobi lio – ko man dos „Sno ras Client Team 2“ – eki pa že bus ti tu luo ta sis ve te ra nas Sta sys Brun dza ir uk rai
nie čiai Dmyt ro Ry ba kas bei Oleksan de ris Be lyae vas) nė ra il gų nuoto lių lenk ty nių spe cia lis tai.
Ra tuo ta eg zo ti kaPa raiš ką iš ban dy ti jė gas di džiausio je au to mo bi lių spor to fies to je Bal ti jos ša ly se at siun tė ir šį se zoną Bel gi jos čem pio na te per ga lingai žen gian ti ko man da „KS Motors port“, ku rios lenk ty ni nin kai vai ruos Lie tu vo je dar ne ma ty tą au to mo bi lį „Gi net ta G50 GT3“.
To kie lenk ty ni niai monst rai, sve rian tys tik 975 kg, tu rin tys sekven ci nę pa va rų dė žę ir 350 AG varik lį, la bai po pu lia rūs Di džio sios Bri ta ni jos žie di nių lenk ty nių čempio na te. Ren gia mos ir spe cia lios „Gi net ta Cup“ se ri jos lenk ty nės. G50 ab re via tū ra reiš kia šių au tomo bi lių ga my bos 50me čio ju bilie jų, ku rį au to mo bi lius „Gi net ta“ ga mi nan ti bri tų „LNT Au to mo tive“ įmo nė šven tė per nai.
Kal bin ti šios sri ties ži no vai tvir ti no, kad bo li das „Gi net ta G50 GT3“ iš tie sų la bai grei tas ir pa ti kimas, to dėl ar bel gų ko man da preten duos į per ga lę, pri klau sys tik nuo to, kas ir kaip ma ši ną vai ruos.
Daug kar ti nis ša lies žie di nių lenk ty nių čem pio nas ir var žy bų Pa lan go je 2007 m. lai mė to jas Ramū nas Čap kaus kas šį kart su Tomu Šip kaus ku ir pa ty ru siu kartin go meist ru iš Lat vi jos star tuos pro to ti pu „Adam po lis Lue go Kit car“. Šis ra tuo tis ne ga li pa si girti to kiais įspū din gais tech ni niais duo me ni mis kaip per ga lę at ne šęs „AGM Kit car“, ta čiau vie ną ra tą Ka čer gi nės Ne mu no žie de įvei kia vos 2 se kun dė mis lė čiau.
„Iš tie sų spė lio ti, kas lai mės šiais me tais, taip pat sun ku kaip ir per nai ar už per nai. Pa jė gių koman dų bu vo vi sa da, ta čiau ne visa da joms pa si sek da vo iš nau do ti tu ri mą po ten cia lą. Ga li ma spė ti, kad ir šiais me tais į per ga lę pre tenduos pen kios še šios eki pos, ta čiau kam pa si seks rea li zuo ti vi są tu rimą grei čio po ten cia lą, pri klau sys ir nuo oro są ly gų, ir nuo ge bė ji mo tram dy ti emo ci jas, ir nuo dau gybės ki tų da ly kų. Sėk mės veiks nys čia vi sa da itin svar bus“, – dės tė R.Čap kaus kas.
Prie eg zo tiš kes nių „Om ni tel“ 1000 km lenk ty nių da ly vių ga li ma pri skir ti ir A3000 kla sė je va žiuo
Kar tais at ro do, kad šio se lenk ty nė se da ly vau jantiems vers li nin kams iš tie sų svar bu tik ap si vilkti kom bi ne zo ną ir nu sifo tog ra fuo ti prie „ko vinio“ au to mo bi lio.
Mįs lė: � Bel gi jos čem pio na te per ga lin gai žen gian ti ko man da „KS Mo tors port“ va žiuos Lie tu vo je dar ne ma ty tu au to mo bi liu „Gi net ta G50 GT3“. „Promosporto“ nuotr.
Ažio ta žas: � nors sunk me tis, iš ban dy ti jė gas iš tver mės lenk ty nė se Pa lan go je no ri dau giau ko man dų, nei jų tel pa tra so je. Algimanto Brazaičio nuotr.
8 TeMAvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009
Kon ku ren ci ja: � vie nas rim čiau sių „Pors che“ var žo vų bus eki pos „Sno ras Client Team“ eki pos na rių vai ruo ja mas „Fer ra ri F430“.
1000 km spė lio nė: kas fi ni šuos pir mas?
sian tį au to mo bi lį „Volks wa gen New Beet le RSI“. Lig šiol da ly vavęs pro fe sio na lio se „New Beet le Cup“ se ri jos lenk ty nė se, at ke liavęs į Lie tu vą au to mo bi liu kas buvo pri tai ky tas iš tver mės lenk tynėms. Juo va žiuo sian čią ko mandą – Igo rį Si du no vą, Ri mą Ce siulį, And rių Pan ke vi čių ir Ro ką Marke vi čių – tre ni ruo ja vie nas la biausiai pa ty ru sių Lie tu vos žie di nin kų Rim gau das Stat nic kas. Kad koman da rim tai dir ba, iliust ruo ja ir tas fak tas, jog jiems pa vy ko pasi ra šy ti bend ra dar bia vi mo su tartį su bend ro ve „Mi che lin“ ir apsi rū pin ti įvai rioms oro są ly goms skir to mis pa dan go mis.
Dar vie nas žiū ro vų dė mesį nuo lat trau kian tis au to mo bi lis – VAZ 2105 VFTS. Nut rūkt gal vio Do vi lo Čiu te lės dirb tu vė se lenkty nėms pa ruoš tos ma ši nos va riklis yra 138 AG. Tai ne daug, ta čiau to kiu pat mo de liu ra lio lenk ty nė se da ly vau jan tis D.Čiu te lė be veik visuo met su ge ba bū ti vie nu A1600 kla sės pri zi nin kų.
Ma siš kiau sios – A3000 ir A3000+ kla sės. Joms pri ski riamus au to mo bi lius vai ruos net 17
eki pų spor ti nin kai, to dėl čia ko va ir gi bus la bai at kak li. Juo lab kad šių ko man dų są ra šuo se ir gi daug gar se ny bių, ne sto ko jan čių am bici jų sa vo pra na šu mą dar kar tą įrody ti tra so je.
Spor to ger bė jams ge rai ži nomi Ro ber tas Kup či kas, Da rius Vili mas ir Žil vi nas Jur šys, su si bū rę po ko man dos „Au to che mi ja Elite“ spar nu, į tra są iš vai ruos auto mo bi lį „Nis san 350Z“. Nuo lati niai var žy bų Pa lan go je da ly viai bri tai tė vas ir sū nūs Dre was, Da ve ir Mi chae lis Hol lan dai li ko iš ti kimi „Ford Sier rai RS500“.
Pa gal mar kes šie met Pa lan goje dau giau sia – net dvy li ka – pama ty si me įvai rių mo di fi ka ci jų auto mo bi lų „Hon da“, vie nuo li ka – BMW, še šis – „Volks wa gen“, ke turis – „Pors che“, po du – „Fer ra ri“, „Au di“, „Al fa Ro meo“, „Mit subis hi“, „Nis san“ ir „Re nault“, po vie ną – „Gi net ta G 50R“, „Lo tus“, „Ford“, „Peu geot“, „Toyo ta“.
Pa lan gos tramp li nasKal bin ti pa ty rę spor ti nin kai atkrei pė dė me sį, kad imp ro vi zuo ta Pa lan gos tra sa ne su dė tin ga ir jo je
ga na kom for tiš kai jau čia si lenk tynių mė gė jai. Jei jie tu ri ge rą techni ką ir iš ven gia „kri mi na lų“, ga li pre ten duo ti į la bai aukš tas vie tas. Ti kė ti na, kad kaip tik to kia perspek ty va į di džiau sią ša lies ku rortą ir pri vi lio ja šim tus už si krė tu sių au to mo bi lių spor to vi ru su net tuo me tu, kai Lie tu vos žie di nių lenkty nių čem pio na tas ne vyks ta.
„Šis ren gi nys iš tie sų yra sa votiš kas fe no me nas. Lenk ty nės sutrau kia be veik vi sus vers lo pa saulio žmo nes, ku rie nea be jin gi au tomo bi lių spor tui, to dėl čia be ne geriau sia vie ta jau niems ta len tams at kreip ti į sa ve dė me sį ir mė gin ti už megz ti rei kia mus ry šius. Mū sų ko man dai kaip tik tai pa vy ko pada ry ti – su kū rę ga li my bę vers li
1000 km lenk ty nių tai syk lės
Ko man da ga li tu rė ti vie ną pa grin �di nį ir vie ną at sar gi nį au to mo bi lį. Atsar gi niu au to mo bi liu ga li ma lenk tyniau ti tik ta da, kai pa grin di nis au tomo bi lis ne pa tai so mai su gen da.
Vie ną au to mo bi lį pa si keis da mi vai �ruo ja du, trys ar ba ke tu ri lenk ty ninin kai.
Lenk ty nė se da ly vau ja skir tin gi au �to mo bi liai, tad jie lenk ty niau ja ne tik dėl pa grin di nio pri zo, bet ir sa vo klasė se, į ku rias su skirs ty ti pa gal va rik lio dar bi nį tū rį ir pa ruo ši mo lenk ty nėms ly gį. Grei čiau si yra X ir GT kla sių auto mo bi liai. Ki tos kla sės yra to kios: A1600, „Su per Pro duc tion“, A2000, A3000, A3000+, D (dy ze li niai au tomo bi liai).
Lė čiau va žiuo jan tys vai ruo to jai ne �ga li truk dy ti lenk ti grei tes niems. Apie ar tė jan tį aki vaiz džiai grei tes nį auto mo bi lį lė čiau va žiuo jan čius tei sėjai įspė ja mo juo da mi mė ly no mis vėlia vo mis.
Per vi sas 1000 km lenk ty nes tech �ni nės pa gal bos zo no je au to mo bi liai ga li va žiuo ti ne di des niu kaip 40 km/val. grei čiu. Grei tis tik ri na mas ra da rais. Už grei čio vir ši ji mą ski riamos pi ni gi nės ir lai ko bau dos.
Pa ty rę ava ri ją ar su ge dę au to mo �bi liai, ne truk dan tys ju dė ti ki tiems, iš tra sos iš ve ža mi tik pa si bai gus tre niruo tei, kva li fi ka ci niam va žia vi mui ar lenk ty nėms. Au to mo bi lį stum ti leidžia ma tik jam kir tus grei čio kont rolės ri bą prie įva žos į tech ni nės pa galbos zo ną. Jei lei džia ga li my bės, su gedu sius au to mo bi lius par tem pia specia li gel bė ji mo ko man da.
Jei tra so je įvy ko ava ri ja ir var žy bų �va do vas ma to, kad ava ri jos vie tai sutvar ky ti rei kės dau giau lai ko, į tra są iš va žiuo ja sau gos au to mo bi lis. Tuomet vi si lenk ty niau jan tys au to mo biliai su ma ži na grei tį ir iš si ri kia vę paskui sau gos au to mo bi lį va žiuo ja, lauk da mi pa kar to ti nio star to. Kai nuspren džia ma, kad lenk ty niau ti sau gu, sau gos au to mo bi lis pa si trau kia iš trasos ir lenk ty nės tę sia mos.
Per vi sas 1000 km lenk ty nes tech �ni nės pa gal bos zo no je drau džia ma rū ky ti, var to ti al ko ho li nius gė ri mus, avė ti ba su tes, dė vė ti šor tus. Vi si mecha ni kai pri va lo dė vė ti už da rus kombi ne zo nus.
In for ma ci ja vai ruo to jams per duo da �ma sig na li nėje len toje ar ba ra di jo ry šiu.
Kei čiant pa dan gas ar ba at lie kant �bet ko kius ki tus dar bus tech ni nės pagal bos zo no je ga li bū ti tik pen ki mecha ni kai, ko man dos va do vas ir du vai ruo to jai.
Už lenk ty nes pa žeis tyniaujant tai �syk les lenk ty nių va do vas spor ti nin kus daž niau siai bau džia „su sto ji mo bauda“. Nu si žen gęs lenk ty ni nin kas turi už suk ti į tech ni nės pa gal bos zo ną, stab te lė ti prie iš va žia vi mo ir tik ta da vėl ga li lėk ti į tra są.
Fi ni šo sig na las (šach ma ti nė vė lia �va) ro do mas, kai pir ma sis au to mo bilis ker ta fi ni šo li ni ją įvei kęs 1000 km.
Pir mam au to mo bi liui pa ro džius fi �ni šo vė lia vą, vi si ki ti au to mo bi liai irgi fi ni šuo ja ne pai sy da mi ap va žiuotų ra tų skai čiaus. Be je, lenk ty nės nega li tęs tis il giau kaip 10 va lan dų, tad jei dėl oro są ly gų ar ki tų kliū čių nespė ja ma įveik ti 334 ra tų, 13 val. prasi dė ju sios lenk ty nės bus stab do mos 21.45 val.
Bu vo daug spė lio nių, ku ris au to mo bi lis geriau pa reng tas star tui ir grei tes nis, ta čiau ga luti nis re zul ta tas pa ro dė, kad ne ma žiau svar bu ir tai, kaip sklan džiai dir ba me cha ni kų ko man da.
nin kams pa tiems iš ban dy ti jė gas tra so je, vė liau pa tys ga vo me pro gą star tuo ti aukš tes nio ly gio var žy bose už sie ny je“, – dės tė A.Gel ži nis.
Ta čiau R.Čap kaus kas, tu rin tis be ne di džiau sią ne nut rūks ta mą pro fe sio na laus lenk ty ni nin ko stažą Lie tu vo je, pri si pa ži no esąs kiek nu si vy lęs. Nors 1000 km lenk tynė se jis nuo lat bu vo tarp pa čių grei čiau sių, kvie ti mų star tuo ti galin giau sią tech ni ką ir di džiau sius biu dže tus tu rin čio se ko man do se taip ir ne su lau kė.
„Kar tais at ro do, kad šio se lenkty nė se da ly vau jan tiems vers li ninkams iš tie sų svar bu tik ap si vilkti kom bi ne zo ną ir nu si fo tog rafuo ti prie „ko vi nio“ au to mo bi lio. Ta čiau ki tą sa vait ga lį dau ge liui jų taip pat svar bu leis ti lai ką gol fo lau ke, dar ki tą – su kio tis ko kiame nors ma dų šou ar pan. Gal būt dėl to Lie tu vos žie di nių lenk ty nių gy ve ni mas tel pa į vie ną sa vait galį, ku ris už go žia vi sa ki ta. Gai la, nes pre li mi na riais skai čia vi mais, kiek vie no se kuk les nė se var žy bose be var go ga lė tų da ly vau ti bent po 80–100 au to mo bi lių“, – apmau da vo R.Čap kaus kas.
Fa vo ri tai: � rea liau siais pre ten den tais į nu ga lė to jus lai ko ma ko man da „Ok ta nas Ra cing“, star tuo sian ti au to mo bi liu „Pors che 997 GT3“.Ažio ta žas: � nors sunk me tis, iš ban dy ti jė gas iš tver mės lenk ty nė se Pa lan go je no ri dau giau ko man dų, nei jų tel pa tra so je. Algimanto Brazaičio nuotr.
TemA 9Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt
Ša rū nas Čer niaus [email protected]
Tar kim, esa te vi siš kai alko ho lio at si sa kęs abs tinen tas, lei džian tis sau pa si le pin ti tik neal ko holi niu alu mi. Ką gi, blo ga ži nia – po 22 val. šio gėri mo, ku ria me 0 pro c. alko ho lio, įsi gy ti ne ga li ma.
Alus yra alusDien raš čio žur na lis tas ke lio se parduo tu vė se pa mė gi no nu si pirkti neal ko ho li nio alaus po 22 val. Eks pe ri men tas pa vy ko. Na, tiksliau, ne pa vy ko, mat ka si nin kės ka te go riš kai at si sa kė par duo ti šio gė ri mo, nuo ku rio neaps vaig tų net mu sė. „Sis te ma ne prii ma, ne ga lima“, – tei si no si mo te rys.
Ku rio ziš ką fak tą pri pa žįs ta ir pre ky bi nin kai. Pa si ro do, di džiųjų pre ky bos tink lų par duo tu vė se įdieg tos mo der nios sis te mos tiesiog ne skirs to alaus į al ko ho li nį ir neal ko ho li nį. „Mū sų sis te mo je alus yra tie siog alus. Neal ko ho li nis alus jo kiu iš skir ti niu sta tu su neišsis ki ria. Be to, jis yra ta me pa čiame sky riu je kaip ir ki tas alus“, – dien raš čiui sa kė „Ri mi“ at sto vė spau dai Ra sa Juod kie nė.
Ana lo giš ka pro ble ma ky la ir tink lui „Iki“. Pre ky bi nin kai jau ke le tą kar tų ban dė per prog ra muoti ka sos apa ra tų sis te mą, ta čiau ji vis tiek ne pri pa žįs ta, kad neal koho li nis alus iš tik rų jų yra neal koho li nis.
„To dėl, kad alus neišs ki ria mas į al ko ho li nį ar ba neal ko ho li nį, mūsų pro gra mi nė įran ga, ku ri blokuo ja alus par da vi mą po 22 val., blo kuo ja ir neal ko ho li nio alaus
par da vi mą“, – dien raš čiui aiš kino „Iki“ tink lą val dan čios bendro vės „Pa link“ rin ko da ros va dovas Ar vy das Ri mas.
Ta čiau, anot jo, neal ko ho li niam alui tai ko mas sau sas įsta ty mas dide lių nuo sto lių ne pri da rė. „Nuosto liai la bai men ki, nes la bai mažai „Pa link“ par duo tu vių dir ba po 22 val., o neal ko ho li nis alus nė ra pa klau si pre kė“, – tei gė A.Ri mas.
„Ma xi mos“ at sto vė spau dai Re na ta Sau ly tė ne ga lė jo pa ti kė ti, kad šio tink lo par duo tu vė se neal
ko ho li nio alaus ne ga li ma įsi gy ti po 22 val. Pa sak jos, tai ga lįs bū ti ne bent pa vie nių par duo tu vių preky bos su tri ki mas.
1,2 pro c. – ma žiau už 0 pro c.Dar vie nas ku rio zas paaiš kėjo dien raš čio žur na lis tui pa mė ginus po 22 val. nu si pirk ti bend rovės „Ra gu tis“ ga mi na mos „Smeto niš kos“ gi ros. Šio gė ri mo, kurio eti ke tė je nu ro do ma, kad al koho lio kon cent ra ci ja ja me ne vir ši ja 1,2 pro c., par duo ti su ti ko ir pre ky
bos cent rų ka si nin kės, ir „sim pati ja“ neal ko ho li niam alui neiš siski rian čios ka sos apa ra tų pro grami nės sis te mos. Neį ti ki ma, ta čiau fak tas: 1,2 pro c. al ko ho lio yra mažiau už 0 pro c.
„Tai nor ma lu, – sa kė „Ri mi“ at sto vė R.Juod kie nė. – Gi ra nepris ki ria ma prie al ko ho li nių gė rimų. Taip pat, pa vyz džiui, sal dainiai su li ke rio ar ki to kio al ko ho linio gė ri mo įda ru.“
Prie al ko ho li nių gė ri mų, beje, ne pris ki ria mi ir abe jo ti nos pa
skir ties pre pa ra tai, ku riuo se al koho lio kon cent ra ci ja svy ruo ja tarp 30–60 pro c. Tai ta ria mi kos meti niai spi ri tai, bur nos ska la vi mo skys čiai, ku riuos de rė tų pri skir ti nau ja jai „ba ba tu ko“ kar tai.
Kal ti na pre ky bi nin kusNeal ko ho li nį alų ga mi nan čios bend ro vės „Švyturys–Utenos alus“ at sto vas spau dai Dai nius Smai lys tei gė, esą alu da riai jau ku rį lai ką spau džia pre ky bi ninkus, kad šie iš spręs tų neal ko holi nio alaus par da vi mo pro ble mą. Pre ky bi nin kai ne va pa si rin ko pato ges nį ir gal būt pi ges nį sis te mos pro gra ma vi mo va rian tą – draus ti pre kiau ti vi sų rū šių alu mi.
D.Smai lio tei gi mu, pro blemą grei čiau siai spren džia „Maxi mos“ tink las, ir ja me jau greitu lai ku ga li ne be lik ti neal ko holi nio alaus pre ky bos ri bo ji mų. Šiuo gė ri mu po 22 val. pre kiau jama ir „Lu koil“ de ga li nė se. Ta čiau su „Sta toil“, kaip ir su „Ri mi“ bei „Iki“, alu da riai dar ve da in ten syvias de ry bas, kad bū tų per prog ramuo tos ka sų sis te mos.
Be je, kad po 22 val. bū tų parduo da mas neal ko ho li nis alus, pri ta ria ir sau so įsta ty mo kal vis, Sei mo Svei ka tos rei ka lų ko mi teto pir mi nin kas An ta nas Ma tu las. „Jei gu ga li ma nu si pirk ti gi ros, kurio je yra 1,2 pro c. al ko ho lio, tai ir neal ko ho li nis alus tu ri bū ti parduo da mas“, – dien raš čiui sa kė A.Ma tu las.
Sausasįstatymasgaliojairabstinentams
Ab sur das: � dau ge ly je par duo tu vių po 22 val. ne ga li ma įsi gy ti neal ko ho li nio alaus, ta čiau gi ra, ku rio je yra 1,2 pro c. alko ho lio, par duo da ma be trik džių. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.
An ta nas Ma tu las:
Jei gu ga li ma nu si pirkti gi ros, ku rio je yra 1,2 pro c. al ko ho lio, tai ir neal ko ho li nis alus tu ri bū ti par duo da mas.
Bu vęs il ga me tis di džiau sios Bal ti jos ša ly se ke ra mi nių plyte lių ga min to jos „Dvar čio nių ke ra mi kos“ va do vas Juo zas Rai še lis kont ro li nį Lie tu vos įmo nės ak ci jų pa ke tą iš Lenki jos ka pi ta lo in ves tuo to jos „Cer sa nit“ iš pir ko už 1 li tą.
„Pa siū ly mą pa tei kė pa tys Lenki jos in ves tuo to jai. Man pa si rodė pa lan ki ir pa siū ly ta 1 li to kaina, ir il ga me tė ma no dar bo pa tirtis įmo nė je – šis vers las man ge rai ži no mas“, – sa kė J.Rai še lis.
Jis ne ko men ta vo, kas ga lė jo lem ti „Cer sa nit“ sie kį at si sa ky
ti „Dva čio nių ke ra mi kos“ ak ci jų, ta čiau pri pa ži no, kad pir mą ketvir tį nuo sto lin gai dir bu sios įmonės atei tis pri klau sys ne tik nuo eko no mi nės pa dė ties rin ko je, bet ir nuo de ry bų su di džiau siu kredi to riu mi „Swed bank“. „Be abejo, la bai svar bu, kaip mums sek sis tar tis su ban ku. „Dvar čio nių kera mi ka“ tu ri vi sas ga li my bes sėkmin gai dirb ti ir plės ti sa vo veik lą, to dėl kal bė da mi su „Swed bank“ at sto vais siek si me ras ti ir ban kui, ir įmo nei priim ti ną spren di mą“, – tei gė J.Rai še lis.
Anot jo, po de ry bų su „Swed
bank“ taip pat bus aiš ku, ar „Dvarčio nių ke ra mi kai“ rei kės pa pil domų fi nan si nių in ves ti ci jų.
„Dvar čio nių ke ra mi ka“ iš „Swed bank“ yra ga vu si il ga laikę 43,5 mln. li tų pa sko lą, ku rią grą žin ti rei kia iki 2013 m. rug sė jo 7osios. Šių me tų ko vo pa bai go je pa sko los li ku tis sie kė 32,51 mln. litų, o iš vi so per šiuos me tus įmo nė tu ri grą žin ti 10,749 mln. li tų.
Bend ro vė ban kui yra įkei tu si ilga lai kio tur to, ku rio ver tė praė ju sių me tų pa bai go je bu vo 39,257 mln. litų – tai su da rė 95 pro c. vi so įmo nės tu ri mo il ga lai kio tur to (41,223 mln. li tų). Len ki jos „Opocz no“, ku ri vė liau bu vo pri jung ta prie „Cersa nit“, 60,25 pro c. „Dvar čio nių ke ra mi kos“ ak ci jų 2005ųjų kovą įsi gi jo už 11,5 mln. li tų. 2007 m. pa bai go je „Opocz no“ taip pat nu pir ko J.Rai še lio tu rė tą be veik 18 pro c. „Dvar čio nių ke ra mi kos“ akci jų pa ke tą, už ku rį su mo kė jo 7,119 mln. li tų, ar ba po ke tu ris li tus už ak ci ją.
BNS inf.
„Dvarčioniųkeramika“–užlitą
€ Valiutų kursaiTre čia die nis 2009 07 15
Valiuta kiekis santykis Valiuta kiekis santykis
Aust ra li jos do le ris AUD 1 1,9395 Ki ni jos jua nių CNY 10 3,6156
Bal ta ru si jos rub lių BYR 1000 0,8571 Lat vi jos la tas LVL 1 4,9308
Če ki jos kro nų CZK 10 1,3270 Len ki jos zlo tų PLN 10 7,8872
Da ni jos kro nų DKK 10 4,6379 Nor ve gi jos kro nų NOK 10 3,8083
DB sva ras ster lin gų GBP 1 4,0131 Ru si jos rub lių RUB 100 7,5986
Es ti jos kro nų EEK 10 2,2067 Šve di jos kro nų SEK 10 3,1427
Eu ras EUR 1 3,4528 Švei ca ri jos fran kas CHF 1 2,2791Ja po ni jos je nų JPY 100 2,6572 Tur ki jos li ra TRY 1 1,5999
JAV do le ris USD 1 2,4711 Uk rai nos gri vi nų UAH 10 3,2175
Mū sų ša ly je vei kian tys ko merci niai ban kai sko li na bran giausiai ES, o Skan di na vi jos ban kai iš ve ža pi ni gus iš Lie tu vos, teigia Sei mo Biu dže to ir fi nan sų ko mi te to pir mi nin kas Kęs tutis Gla vec kas.
Pa sak jo, „Eu ros tat“ duo me nimis, vi du ti nės pa sko lų pa lū ka nos Lie tu vo je sie kia 14,5 pro c. ir yra di džiau sios ES.
„Tai dau giau nei kri zės nu kamuo to je Lat vi jo je – ten ban kų palū ka nos sie kia 11,15 pro c. Vers las esant to kioms pa lū ka noms ne gali iš gy ven ti – ne ga li sko lin tis“, – ant ra die nį Sei me svars tant ant rą kar tą šiais me tais tiks li na mą biudže tą pa reiš kė K.Gla vec kas.
Pa sak jo, vi so se eu ro zo nos vals ty bė se pa sko lų me tų pa lū kanos ne vir ši ja 5 pro c.
K.Gla vec ko tei gi mu, vals ty bė per ma žai sko li na si už sie ny je, o per daug – iš vie tos ban kų.
„Vy riau sy bei sko li ni mą si rei kia per kel ti į už sie nio rin kas, kaip ga
li ma dau giau sko lin tis ne Lie tu voje, ta da ban kai bus pri vers ti už sidirb ti pi ni gus ne iš vals ty bės, o iš vers lo“, – tvir ti no K.Gla vec kas.
Pa sak jo, per še šis šių me tų mėne sius Vy riau sy bė už sie ny je pa sisko li no 2,3 mlrd. li tų, o Lie tu vo je – 4,55 mlrd. li tų.
„Du treč da lius kre di tų rin kos nu sau si na Vy riau sy bė. Vers lui arba ne be lie ka, ar ba ban kai bran gina pa sko las“, – tvir ti no ko mi te to va do vas.
Jis taip pat tvir ti no, kad Lietu vo je vei kian tys Skan di na vijos fi nan sų gru pėms pri klau santys ban kai da lį lė šų iš ve žė pir miniams ban kams. Neo fi cia liai kalba ma, kad Skan di na vi jos ban kai iš Lie tu vos ga lė jo su si grą žin ti apie 3 mlrd. li tų.
Iki šiol ir Lietuvos banko vadovai, ir šalyje veikiančių komercinių bankų atstovai neigė kalbas, kad pirminiai bankai susigrąžina pinigus.
BNS inf.
Lietuvosbankai skolinabrangiausiai
10 EKONOMiKAvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009
NaujieNos trumpai
Riau šės. � Šiau rės Ai ri jo je pir ma die nį pra si dė jus pro tes tan tų ei ty nių se zo nui, ku rio pra džią ap tem dė vie ni di džiau sių ne ra mu mų per daug me tų, po li ci ja panau do jo van dens pa tran kas ir plas ti ko kul kas, kad iš vai ky tų jau nuo lius, ku rie svai dė bu te lius su de giuo ju skys čiu. Mažiau siai de šimt po li ci nin kų bu vo su žeis ti per ne ra mu mus.
Kerš tas. � Če ki jos vy riau sy bė ke ti na at šauk ti sa vo am ba sa do rių iš Kana dos, ku ri yra nu spren du si rei ka lau ti vi zų iš vi sų Če ki jos pi lie čių, norin čių lan ky tis Ka na do je.
Tra di ci jos. � Pran cū zų jau nuo liai per smur to pro trū kį, ku ris jau įpras tas, Bas ti li jos paė mi mo die nos iš va ka rė se nak tį į tre čia die nį pa de gė 317 au to mobi lių ir su žei dė try li ka tei sė sau gos parei gū nų.
Nar ko ma fi ja. � Ma žiau siai dvy li ka la vo nų su riš to mis ran ko mis ir kojo mis, už riš to mis aki mis ir su kan ki ni mų žy mė mis pir ma die nį bu vo rasti vie no je pa ke lė je Mek si kos va ka ri nė je Mi čoa ka no vals ti jo je, ku ri ta po šios ša lies vy riau sy bės ka ro su nar ko ti kų kar te liais ži di niu.
Sta tis ti ka. � Vo kie čių sa vaitraš tis „Der Spie gel“ ga vo slaptus do ku men tus, ku rie ro do, jog bend ro vės „Air Fran ce“ lėk tu vai dūž ta ke tu ris kar tus daž niau nei vi du ti niš kai avia cijos in dust ri jo je. Mi li jo nui „Air Fran ce“ rei sų ten ka 1,26 nu kritu sio lėk tu vo.
Jung ti nė se Vals ti jo se ne dar bas pa di dė jo la biau siai per pa staruo sius 20 me tų, o kai ku rie žmo nės ryž ta si dirb ti ne gauda mi at ly gi ni mo. Eks per tai ne su ta ria, to kį žings nį rei kė tų lai ky ti pa si šven ti mo ar ne vilties ženk lu.
Ne sė di su dė ju si ran kų22 me tų Da na Lin – vie na iš 14,7 mln. JAV be dar bių. Ba lan dį ji buvo at leis ta iš vie nos tech no lo gijų bend ro vės rek la mos sky riaus San Fran sis ke. Nuo to lai ko mo teris maž daug po pen kias va lan das per sa vai tę dir ba be at ly gio in terne ti nė je dar bo pa slau gų bend rovė je „Job nob“.
„Į kiek vie ną įmo nę krei pia si tūks tan čiai žmo nių, ieš kan čių bet ko kio dar bo, tad su pra tau, jog turiu veik ti įti ki miau“, – sa kė Korne lio uni ver si te tą bai gu si D.Lin, ku ri ne sėk min gai mė gi no įsi darbin ti maž daug 50yje fir mų.
„Kai ku riais at ve jais bend rovės ga li pa si nau do ti ne mo ka mais dar buo to jais, – aiš ki no ji. – Ta čiau ma lo nu kuo nors už siim ti. Taip pat ma lo nu kal ban tis su ga li mais darb da viais pa sa ky ti, jog ne sė dėjau ran kų su dė ju si, o šį tą dir bau.“
Pra šo at si sa ky ti at ly gioTa čiau dirb ti be at ly gio ryž ta si ne vien dar bo vie tas pra ra dę žmo nės. Kai ku rie darb da viai taip pat prašo leis ti ne mo kė ti al gų sa vo darbuo to jams.
Oro bend ro vė „Bri tish Airways“ praė ju sią sa vai tę pa pra šė sa vo dar buo to jų Di džio jo je Bri tani jo je sa va no riš kai at si sa ky ti at lygi ni mo už maž daug mė ne sio lai
ko tar pį. Kai ku rios JAV bend rovės, taip pat vals ti jų ir mies tų vy riau sy bės iš lei do dar buo to jus ne mo ka mų ato sto gų, ta čiau dalis žmo nių vis tiek dir ba, kad nepra ras tų įgū džių ar ba bai mi na si bū ti at leis ti.
El gia si ne tei sė taiVa šing to ne įsi kū ru sio Eko no minės po li ti kos ins ti tu to di rek toriaus pa va duo to jas Ros sas Ei senbrey per spė jo, kad žmo nės ga li sava no riš kai dirb ti pel no ne sie kiančio se or ga ni za ci jo se ir vy riau sy bės ins ti tu ci jo se, ta čiau ko mer ci nėms įmo nėms drau džia ma ne mo kė ti už dar bą.
„Šis su ma ny mas ne vien blogas – jis ne tei sė tas. Įs ta ty mai nuro do, kad įmo nės ne ga li dar buoto jų vers ti ar ba jiems leis ti dirb ti už ma žes nį, nei mi ni ma lus, at lygi ni mą. Kuo di des nė ne vil tis apima žmo nes, tuo la biau jie bus linkę į to kius da ly kus, kad at ro dy tų pa trauk les ni darb da viui, – pri dūrė eks per tas. – Trum pa lai kės perspek ty vos dau ge liui be dar bių yra la bai blo gos. Jos per daug ne pa gerės, jei gu bus dir ba ma be su tar čių ar ba vel tui.“
Ta čiau ki ti eks per tai ma no, kad dar bo ieš kan tys žmo nės to kiu bū du ga li pa di din ti sa vo pa tir tį ir įgy ti nau jų įgū džių, ku rie pra vers ieš kant mo ka mo dar bo.
BNS inf.
Dir ba ir be al gos
Ma lo nu kal ban tis su gali mais darb da viais pa saky ti, jog ne sė dė jau ran kų su dė ju si, o šį tą dir bau.
Pir mą kar tą Eu ro pos Parla men to (EP) is to ri joje šios ins ti tu ci jos va dovu ta po po ko mu nis ti nės vals ty bės at sto vas. Buvu sio Len ki jos prem je ro iš rin ki mas EP va do vu – ge ra ži nia Lietuvai.
Įvar di jo prio ri te tus69erių kon ser va to rius Jer zy Buze kas va kar už si tik ri no 555 de puta tų pa ra mą. Šis po li ti kas pri klausė de mok ra ti niam ju dė ji mui „Soli da ru mas“, ku ris at vė rė ke lią komu niz mo re ži mo žlu gi mui, 1997–2001 m. va do va vo Len ki jos vyriau sy bei, o į EP pa te ko 2004 m., kai jo ša lis įsto jo į ES.
„Žmo gaus tei sės bus vie nas svar biau sių ma no prio ri te tų“, – per pir mą po sė dį sa kė J.Bu ze kas, pri klau san tis di džiau siai EP frakci jai – Eu ro pos liau dies par ti jai. Pir mi nin ko po stą jis pe rė mė iš Vo kie ti jos kon ser va to riaus Hanso Ger to Pötte rin go.
Tarp svar biau sių klau si mų, kuriuos teks spręs ti EP, yra eko nomi kos nuo smu kis, ener ge ti nis sau gu mas, mig ra ci ja ir de mog rafi nė kri zė, sa kė J.Bu ze kas.
Tiks las – Li sa bo nos su tar tisNors EP pir mi nin ko po stas lai komas pres ti ži niu, jį uži man tis asmuo ne tu ri di des nės įta kos 736 vietų asamb lė jo je, ku ri yra vie nin te lė tie sio giai ren ka ma ES ins ti tu ci ja.
EP svars to, kei čia ir tvir ti na spren di mus, ku rie tie sio giai veikia be veik pu sės mi li jar do žmo nių gy ve ni mą. Jo ga lios išaugs, jei įsiga lios nau jo ji Li sa bo nos su tar tis, nu ma tan ti Bend ri jos re for mas.
„Mes ga lė si me ge rai tvar ky tis tik tuo at ve ju, jei priim si me ir pasi ra šy si me Li sa bo nos su tar tį. Tai mums pa dės“, – prieš bal sa vi mą sa kė J.Bu ze kas.
Lie tu viai džiau gia siLie tu vos eu ro par la men ta rai mano, kad J.Bu ze ko ta pi mas EP vado vu yra sim bo li nis žings nis, ku
ris iš tri na ta kos ky rą tarp Ry tų ir Va ka rų Eu ro pos. Be to, len kas geriau su pras Lie tu vos pro ble mas ir vil tis.
Anot il ga me čio kon ser va to rių ly de rio Vy tau to Lands ber gio, svarbu, kad J.Bu ze kas at sto vau ja tam re gio nui, ku ria me yra ir Lie tu va.
„J.Bu ze ko kan di da tū ra la bai nau din ga ir Lie tu vai, ir re gio nui, po ko mu nis ti nėms vals ty bėms, ku rios tu ri spe ci fi nę is to ri ją ir spe ci fi nę pa tir tį, ir kai ku rių speci fi nių pro ble mų su si kal bė ti tomis te mo mis su ša li mis, ne tu rinčio mis ati tin ka mos pa tir ties“, – BNS Stras bū re sa kė V.Lands bergis ir at krei pė dė me sį, kad J.Buze kas taip pat ge rai iš ma no Lietu vai ak tua lius ener ge ti kos klausi mus – juos spren dė tiek praeitą ka den ci ją dirb da mas ener ge tikos klau si mus nag ri nė ju sia me EP ko mi te te, tiek bū da mas Len ki jos prem je ru 1997–2001 m.
„Jis, be abe jo, su pran ta mū sų rei ka lus ir kaip kai my nas, ir kaip po li ti kas, tu rin tis pa tir tį Ry tuose. Bet taip pat svar bu, kad šiandien la bai gra žiai įvai rūs po li ti kai pa sa kė, kad jau ne bė ra Ry tų ir Vaka rų Eu ro pos, yra vie na vie na Euro pa“, – ant ri no ir bu vęs Lie tu vos už sie nio rei ka lų mi nist ras Al gir das Sau dar gas.
Jam pri ta rė ir per Li be ra lų sąjū džio są ra šą į EP pa te kęs fi lo sofas Leo ni das Dons kis, ku ris Lenki jos bu vu sio prem je ro iš rin kimą ins ti tu ci jos pir mi nin ku pa vadi no is to ri ne aki mir ka, nes ji „savo tiš kai nu brau kia Ry tų ir Va ka rų Eu ro pos ta kos ky ras“. „Len kas EP pir mi nin kas vi sa da ge riau su pras Bal ti jos ša lis, ypač kai my nę Lie tuvą“, – BNS sa kė L.Dons kis.
Ro dė ga liąNau ja sis EP ant ra die nį sa vo penke rių me tų ka den ci ją pra dė jo tvyrant ko vin gai nuo tai kai.
Bir že lį iš rink tas EP per pir mą sa vo po sė dį dviem mė ne siams atidė jo bal sa vi mą dėl to, kad José Manue lis Bar ro so bū tų pa kar to ti nai ski ria mas į Eu ro pos Ko mi si jos vado vo po stą, nors jį re mia vi sų 27 ES vals ty bių vy riau sy bės. Taip Bendri jos vie nin te lis ren ka mas val džios or ga nas sie kia pa ro dy ti sa vo po liti nę ga lią, tei gia ana li ti kai.
„Bu vo klai da ati dė ti šį sprendi mą (dėl J.M.Bar ro so – red. pa st.), nes jis su si lpni na Eu ropą to kiu me tu, kai iš jos ti ki masi va do vau ja mo vaid mens ko voje su kli ma to kai ta ir eko no mi kos nuo smu kiu“, – prieš EP po sė džio Pran cū zi jos mies te Stras bū re pradžią sa kė au to ri te tin go Eu ro pos eko no mi nės ir so cia li nės po li ti kos ty ri mų cent ro – Li sa bo nos ta ry bos – va do vas Pau las Hof hein zas.
BNS inf.
EP su da ro 736 na riai. �
Nau ja ja me EP do mi nuo ja cent ro de ši nės pa krai pos po li ti nės jė gos. Di džiau sią �frak ci ją su da rė Eu ro pos liau dies par ti ja, tu rin ti 264 man da tus. So cia lis tų ir demok ra tų pro gre sy vus al jan sas EP tu ri 183 vie tas, o Li be ra lų ir de mok ra tų al jansas už Eu ro pą – 84 vie tas.
Pu sė nau jo EP na rių bu vo per rink ti, ki ta pu sė – nau jai iš rink ti po li ti kai. �
Dau giau sia nau jų na rių, skai čiuo jant pro cen tais, iš rin ko Lie tu va. �
Jau niau sia eu ro par la men ta rė – 25 me tų Emi lie Tu ru nen, at sto vau jan ti Da ni jai. �
Vy riau sias eu ro par la men ta ras – 81ų Ci ria co De Mi ta iš Ita li jos. �
Mo te rys su da ro 35 pro c. nau jo EP na rių. �
Suo mi ja iš rin ko dau giau sia eu ro par la men ta rių – 61,5 pro c. �
Mal tie čiai į EP neiš rin ko nė vie nos mo ters. �
Nau ja sis eu ro pos par la men tas skai čiais
Už duo tys: � tarp svar biau sių klau si mų, ku riuos teks spręs ti nau ja jam EP, yra eko no mi kos nuo smu kis, ener ge ti nis saugu mas, mig ra ci ja ir de mog ra fi nė kri zė, sa kė J.Bu ze kas. „Reu ters“ nuo tr.
Prie EP vai ro – lenkas
Žmo gaus tei sės bus vienas svar biau sių ma no prio ri te tų.
PaSauLIS 11Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt
Ge di mi nas Rek lai tis
Iki šian dien Kau no „Žal gi ris“ ir Mar cu sas Brow nas ga lė jo nu trauk ti dar me tus ga lio jančią su tar tį, ta čiau nė vie na pusė ne siė mė ryž tin gų veiks mų.
Pa gal su tar ties są ly gas, ją anuliuo ti ga lė jo abi pu sės, su mokė da mos iš pir ką. Ta čiau, pa sak „Žal gi rio“ ge ne ra li nio di rek toriaus Pau liaus Mo tie jū no, kol kas pa dė tis iš lie ka ne pa ki tu si.
„Mes svars to me įvai rius varian tus. Ga li bū ti, kad ki tą se zoną Mar cu sas žais Kau ne, ga li bū ti, kad per lei si me jį ki tai ko man dai, ku ri pa siū lys iš pir ką“, – dien raščiui sa kė P.Mo tie jū nas.
Re zul ta ty viau sias vi sų lai kų Eu ro ly gos krep ši nin kas „Žal giriui“ at sto va vo nuo 2007 m. Bet praė ju sio se zo no pra džio je fi nansi nių sun ku mų ka muo ja mas Kauno klu bas ame ri kie tį iš nuo mo jo Tel Avi vo „Mac ca bi“.
Su šiuo klu bu M.Brow nas laimė jo Iz rae lio čem pio na tą ir tau rę. Eu ro ly gos var žy bo se 35 me tų 193 cm ūgio ve te ra nas vi du ti niš kai pel ny da vo 12,3 taš ko ir at lik da vo
2,2 re zul ta ty vaus per da vi mo.Tie sa, la bai abe jo ti na, kad
„Mac ca bi“ no rė tų iš sau go ti M.Brow ną, nes į gy nė jo po zi ci ją jau įsi gi jo bu vu sį Vil niaus „Lietu vos ry to“ ly de rį Chuc ką Eid soną, Ant ho ny Tuc ke rį („Do neck“) ir And rew Wis niews kį (Sankt Peter bur go „Spar tak“).
Tuo tarpu P.Mo tie jū nas apie po ten cia lius „Žal gi rio“ nau jo kus kal bė jo mig lo tai: „De ry bos vyksta, šį mė ne sį jau tu rė tu me paskelb ti apie pir mą sias su tar tis.“
Kau no klu bas po praė ju sio sezo no tu ri su tar tis su Žy gi man tu Ja na vi čiu mi, Ša rū nu Va si liaus ku, Po vi lu But ke vi čiu mi, Ar tū ru Milak niu ir Vy te niu Či žaus ku.
Va kar „Žal gi ris“ pra tę sė su tartį su Dai niu mi Ša len ga – 32 me tų 197 cm ūgio gy nė jas pa dė jo pa ra šą ant vie nų me tų kont rak to.
Praė ju sį se zo ną D.Ša len ga bu vo vie nas „Žal gi rio“ ly de rių ir Eu roly gos var žy bo se (11,4 tšk., 3,1 atk. kam.), ir LKL čem pio na te (14,8
tšk., 2,5 atk. kam.). Per LKL fina lą D.Ša len ga bu vo ant ras pa gal re zul ta ty vu mą (16,8 tšk.) Kau no eki pos žai dė jas po ka pi to no Pauliaus Jan kū no.
„Tu rė jau ir ki tų pa siū ly mų, tačiau jie ne daug vir ši jo „Žal gi rio“ pa siū ly tas są ly gas. Kau ne žai džiu daug me tų, pa žįs tu tre ne rius, žaidė jus, ap lin ką. Ne si no rė jo blašky tis ir vyk ti į ne ži nią“, – va kar dien raš čiui sa kė D.Ša len ga.
Va rė niš kis ki tą se zo ną bus vienas vy riau sių Kau no eki pos žai
dė jų, ta čiau ti ki no dar ne gal vo jęs apie mo ky to jo vaid me nį: „Tikriau siai bū siu vie nas la biau siai pa ty ru sių. Ta čiau ti kiu, kad tu rėsi me stip rią ir am bi cin gą ko mandą, ku ri sėk min gai žais ir Lie tu voje, ir Eu ro ly go je.“
„Žal gi ris“ ve da de ry bas su praė ju sį se zo ną ko man do je žaidu siu Ta du Kli ma vi čiu mi, yra pa teik tas pa siū ly mas ir ka pito nui Pau liui Jan kū nui. Tarp po ten cia lių Kau no eki pos nau
jo kų mi ni mi Do na tas Mo tie jūnas ir Mar ty nas Po cius. Šis Dju ko uni ver si te to ko man dai at sto vavęs gy nė jas ga lė jo dar me tus žaisti NCAA pir me ny bė se, bet nu
spren dė grįž ti į Eu ro pą. 23 me tų 194 cm ūgio M.Po cius bu vo vienas Lie tu vos stu den tų rink ti nės ly de rių sa vait ga lį Belg ra de pa sibai gu sio je uni ver sia do je.
Ge di mi nas Rek lai [email protected]
Vil niaus TEO mo te rų krep ši nio klu bui, su dariu siam su tar tį su pagrin di ne ata kų di ri gen te, šį tarp se zo nį li ko at lik ti ke lias už duo tis.
Ren ka si al ka nas žai dė jasVil niaus klu bas pa si nau do jo sąstin giu mo te rų krep ši nio rin ko je ir su kir to ran ko mis su jau na, bet jau ti tu luo ta įžai dė ja.
22 me tų 170 cm ūgio Re nee Mont go me ry praė ju sį se zo ną su Ko nek ti ku to „Hus kies“ ta po NCAA čem pio ne ir at siė mė Nancy Lei ber man pri zą, ku ris tei kiamas ge riau siai Ame ri kos stu dentų ly gos gy nė jai.
Šių me tų nau jo kų bir žo je R.Mont go me ry ketvirtuo ju šau kimu pa si rin ko Mi ne so tos „Lynx“, ir įžai dė ja iš kart ta po vie na koman dos ly de rių. Per mo te rų NBA rung ty nes ji vi du ti niš kai pel no 8,2 taš ko ir at lie ka 1,5 re zul ta tyvaus per da vi mo.
„Rin ka šiuo me tu yra pa si keitu si, vi si jau čia kri zę. Ame ri kie tės žai dė jos ypač bi jo, kad ki tą se zo ną ga li lik ti be dar bo, to dėl rei ka lauja mos su tar čių su mos ge ro kai suma žė jo.
Po praė ju sio se zo no Crystal Lang hor ne sėk mės įsi ti ki nome, jog ge riau įsi gy ti jau nas, mo
ty vuo tas ir tu rin čias ką įro dy ti įžai dė jas. Ti ki mės, kad Re nee atvyks su rim to mis am bi ci jo mis“, – apie kol kas svar biau sią va saros pir ki nį dien raš čiui sa kė TEO klu bo di rek to rius Ar vy das Tama šaus kas.
R.Mont go me ry kon ku ren cinė je ko vo je nu ga lė jo dar vie ną talen tin gą ame ri kie tę įžai dė ją Kristi To li ver, žai džian čią Či ka gos „Sky“ ko man do je.
Ne te ko per nykš tės ly de rėsŠiuo me tu Vil niaus klu bas JAV ir Eu ro po je dai ro si pa jė gios aukš
taū gės, ku ri ga lė tų pa keisti C.Lang hor ne. Praė ju sį se zo ną Eu ro ly gos var žy bo se vi du ti niškai 17,1 taš ko pel ny da vu si ir 9,9 ka muo lio at ko vo da vu si vi du rio puo lė ja su kir to ran ko mis su Ekopo lio „Ri vas“ (Is pa ni ja) klu bu.
„Tu rė jo me dar me tus ga lio jančią su tar tį, ta čiau ja me bu vo numa ty ta są ly ga, kad Crys tal ga li iš vyk ti, jei su lauks ki to pa siū lymo. Ne tu rė jo me tei sės jai trukdy ti. Eko po lio ko man da ke ti na da ly vau ti Eu ro ly go je, o Is pa ni jos čem pio na tas yra ge ro kai stip resnis, nei mū sų vie ti nės var žy bos“, – pri pa ži no A.Ta ma šaus kas.
Klu bo va do vas ti ki si, kad dalį spra gų po krep šiu ga lės už kamšy ti jau nos Lie tu vos krep ši nin
kės – ko man dos sen bu vė Gin ta rė Pet ro ny tė ir nau jo kės Gin ta rė Pau gai tė (191 cm) ir Kris ti na Almi nai tė (204 cm).
„Iš Pet ro ny tės lau kia me la bai sva raus in dė lio, o nau jo kėms bent pir mais mė ne siais bus ne leng va pri si tai ky ti prie Eu ro ly gos standar tų, ta čiau abi jos yra Lie tu vos mo te rų krep ši nio atei tis“, – progno za vo A.Ta ma šaus kas.
Gy nė jų atei tis – neaiš kiTEO va do vas kol kas ne ga lė jo pa sa ky ti, ar bus pra tęs ta su tartis su ko man dos sen bu ve Auš ra Bim bai te. Ga lio jan tį kont rak tą tu ri ka pi to nė Ri ma Va len tie nė, ta čiau ji ga li iš vyk ti į už sie nį.
Praė ju sį se zo ną su ži bė ju si Dai
na Stau gai tie nė tu rės gul tis po chi rur gų skal pe liu. Gy nė ja per Eu ro pos čem pio na tą jau tė čiurnos skaus mus, to dėl rei kės artros ko pi nės ope ra ci jos.
A.Ta ma šaus kas ti ki si, kad vasa ros poil sis pa dės Au ri mei Rinke vi čiū tei. Eu ro pos jau nių čempio nė di džią ją da lį praė ju sio se zo no pra lei do dėl pro ble mų su ko jos klu bu.
„Au ri mė šio mis die no mis turė tų baig ti spe cia lų gy dy mo kursą. Ji ne vie nus me tus žai dė iš vis be poil sio, at sto vau da vo įvai rioms Lie tu vos rink ti nėms. Poil sio labai rei kė jo, to dėl ti kė ki mės, kad tai pa dė jo iš spręs ti vi sas pro blemas“, – vy lė si A.Ta ma šaus kas.
Lau kia bur tųGa lu ti nė TEO su dė tis pri klau sys ir nuo Eu ro ly gos bur tų re zul ta tų. Bur tų trau ki mo ce re mo ni ja ki tą ant ra die nį vyks Miun che ne (Vokie ti ja).
„Kai pa ma ty si me, ko kios te ko var žo vės, žinosime, ku rias po zi cijas rei kia stip rin ti, o ku rio se už teks to, ką tu ri me. Dar bas vyks ta be palio vos“, – tvir ti no A.Ta ma šaus kas.
Vil niaus ko man da ban dys spręs ti ir rim tų rung ty nių sa va jame fron te klau si mą. Pa sak A.Tama šaus ko, stip riau sios Lat vi jos ir Es ti jos ko man dos do mi si ga li mybe žais ti su pa jė giau sio mis Lie tuvos eki po mis.
„Kol kas for ma tas nė ra aiš kus. Gal būt tai bū tų at vi ras čem piona tas, gal būt drau giš kos rung tynės se zo no me tu, gal būt tur ny ras. Ta čiau mums la bai rei kia aukš to ly gio rung ty nių, per ku rias ga lėtu me kaup ti pa tir tį Eu ro ly gai“, – tei gė TEO va do vas.
12 spORTasvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009
VilniausTEOmaišojaunatviškąkokteilį
Vil tis: � tre ne ris R.pau laus kas ti ki si, kad išgijusi a.Rin ke vi čiū tė nau ją se zo ną pra dės vi sa jė ga. Min dau go ažu ši lio nuo tr.
Kai pa ma ty si me, ko kios te ko var žo vės, žinosime, ku rias po zi ci jas rei kia stip rin ti, o ku rio se už teks to, ką tu ri me.
„Žalgiris“neapsisprendžiadėlM.Browno
Ne ži nia: � kol kas neaiš ku, ar M.Brow nas (kairėje) grįš į „Žal gi rį“. To mo Ra gi nos nuo tr.
Ti kiu, kad tu rė si me stip rią ir am bi cin gą ko man dą, ku ri sėk min gai žais ir Lie tu vo je, ir Eu ro ly go je.
Karjera
Siūlo darbąReikalingas(-a) sargas(-ė). Darbas kas tre-čią naktį, savaitgaliais – parą. Tel. 8 604 15 352.
417529
Ieško darboVyr. finansininkė ieško darbo. Apskaitos tvarkymas nuo pirminių dokumentų iki vi-siškos finansinės atskaitomybės sudarymo. Tel. 8 652 53 775.
414488
Paslaugos
Statybos ir remonto
Arteziniai gręžiniai, geoterminis šildymas. Darbai „nuo A iki Z“ visoje Lietuvoje. Tel. 8 686 83 265 (Rolandas), 8 616 08 020 (Linas). www.melkerlita.lt.
347058
Remontuojame ir reguliuojame plastiki-nius langus ir duris. Keičiame stiklo pake-tus. Gaminame ir montuojame langus su vertikaliomis orlaidėmis. UAB „Langius“. Tel. 231 0303, 8 650 97 175.
405778
Statybininkų brigada atlieka visą buto remontą: glaisto, dažo, tapetuoja, kloja plyteles, deda parketą ir laminatą. Tel. 8 600 85 529.
395102
TRYS VIENAME = 30,0 Lt/1 kv. m. Tinkavi-mas, glaistymas, dažymas. www.cesada.lt, tel. 8 620 52 817.
415167
Vidaus ir šarvuotos durys, laminuotos, fa-neruotos, medinės – už mažiausią kainą. Spalvų, raštų įvairovė. Montavimas. Garan-tija. Tel. 8 605 32 023, 8 678 53 714.
408540
Parduoda
Nekilnojamąjį turtą10 a Vilniaus rajone, Ukmergės pl. (namų valda, 17 km nuo Vilniaus). Tel. 8 699 41 388.
411127
Parduodamas 10 arų namų valdos sklypas prie Vilniaus, Ukmergės plente, 19 km. Ša-lia miško, puikūs vaizdai. Kaina tik 39 000 už sklypą! Tel. 8 614 00 903.
411111
Statybines medžiagasVidaus durys: pušinės, faneruotos, lami-nuotos. Pigiai. Pristatymas ir montavimas per 3 dienas. Balkonų stiklinimas. www.duryspigiau.lt. Tel. 8 652 92 016.
397684
Kitas prekesMalkas (mišrias, juodalksnio, beržo, ąžuo-lo). Išrašo sąskaitas. Tel. 8 692 05 288.
416367
Parduodami dideli (nuo 200 kg) lauko akmenys. Prie Rietavo, tel. 8 617 96757.
090715
Kviečia mokytis
Vairavimo mokykla „Draiveris“. A1, A, B, C, CE kat. Tel. (8 5) 270 0105, 8 640 26 689. www.draiveris.lt. Taikome nuolaidas!
408476
Įvairūs
Teismo informacijaPranešame UAB „Laiviros transportas“ (į. k. 125758598), kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A) iškelta civilinė by-la Nr. 2-6445-130/09 pagal ieškovo „De-lamode Baltics“ ieškinį atsakovui UAB „Lai-viros transportas“ dėl nuostolių atlygini-mo. Per 15 dienų nuo šio pranešimo iš-spausdinimo dienos atsakovas privalo raš-tu pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Jei-gu be pateisinamos priežasties nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį ne-pateiks, teismas, ieškovui prašant, atsako-vo atžvilgiu rašytinio proceso tvarka priims sprendimą už akių. Tel. (8 5) 212 1116.
417617
Pranešame, kad atsakovui UAB „Dolme-tras“ yra įteikiami ieškinio nuorašas, ieš-kinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų nuo-rašai (8 lapai) bei pranešimas dėl atsilie-pimo pateikimo apie tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra iškelta civilinė byla pa-gal ieškovo UAB „TRANSMOTA“ ieškinį at-sakovui UAB „Dolmetras“ dėl skolos, pa-lūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Atsakovas UAB „Dolmetras“ per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje die-nos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį LR CPK 111, 113, 142
straipsnių reikalavimus. Nepateikus atsi-liepimo, teismas turi teisę atsisakyti pri-imti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo bū-ti pateikti atsiliepime į ieškinį ir, esant ieš-kovo prašymui, įstatyme nustatytais atve-jais priimti sprendimą už akių.
417663
Vilniaus m. 1 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) teisėjas A.Žiedelis iškėlė civili-nę bylą pagal ieškovo „Swedbank”, AB ieš-kinį atsakovams Natalijai Zagzinai ir Evaldui Kučinskui dėl 31 060,36 Lt skolos ir palūka-nų priteisimo. Atsakovas Evaldas Kučinskas per 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje dienos privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jei atsakovas per nustatytą termi-ną nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.
416851
Vilniaus m. 1 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) teisėjas A.Žiedelis iškėlė civi-linę bylą pagal ieškovo „Swedbank”, AB ieškinį atsakovui Miglei Erlickaitei dėl 10 592,92 Lt skolos ir palūkanų priteisimo. Atsakovas Miglė Erlickaitė per 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje die-nos privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę pri-imti sprendimą už akių.
417260
Vilniaus m. 2 apylinkės teisme 2009 m. rugsėjo 9 d. 8.50 val. 205 salėje (Laisvės pr. 79A, Vilnius) bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „General Finan-cing“ ieškinį atsakovui I.Petrik dėl skolos priteisimo. Atsakovas I.Petrik per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pri-valo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimo nepateikus teismas galės pri-imti sprendimą už kių.
416573
Vilniaus m. 3 apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-7283-155/09 pagal ieš-kovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, pa-reikštą atsakovui Henrik Oriol, trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybei dėl įsis-kolinimo už šildymo paslaugas priteisimo. Teisme gauti ieškovo procesiniai dokumen-tai laikomi įteiktais atsakovui nuo šio skel-bimo paskelbimo spaudoje dienos. Atsa-kovas per 14 dienų nuo pranešimo paskel-bimo spaudoje dienos gali pareikšti atsi-liepimą į ieškinį. Nepateikus atsiliepimo į ieškinį byloje gali būti priimtas teismo sprendimas už akių.
417456
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-11422-734-2009 pagal ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui Kęstučiui Vaitkui dėl 436,45 Lt skolos priteisimo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio skelbimo paskelbimo dienos, pa-
teikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, teisėja R.Vansevi-čienė) atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsa-kovui nepateikus atsiliepimo ir neatvykus į teismo posėdį, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsakovas informuojamas, kad turi dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje 2009 m. spalio 21 d., 14.30 val.
416567
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas (Laisvės pr. 79A, Vilnius) priėmė Lindorff Oy, veikian-čio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filia-lą, ieškinį atsakovui Aleksandrui Astachovui dėl 510,68 Lt skolos už ryšio paslaugas, 183,84 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palū-kanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas privalo per 20 dienų nuo prane-šimo paskelbimo pateikti teismui atsiliepi-mą į ieškinį. Atsiliepimo nepateikus, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių.
417548
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, LT-01502, Vilnius) 2009 05 28 iš-kelta civilinė byla Nr. 2-10335-545/2009 pa-gal ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsa-kovui Mečislovui Vaškevičiui, kurio gyvena-moji vieta nurodyta - Architektų g. 111-64, Vilnius, dėl 593,83 Lt įsiskolinimo už suteik-tas paslaugas ir baudos, 5 % dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas viešo paskelbimo būdu įteikia atsa-kovui Mečislovui Vaškevičiui šiuos procesi-nius dokumentus: ieškinio nuorašą su prie-dais ir teismo šaukimą. Atsakovas per 14 dienų privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovas be pateisinamų prie-žasčių per nustatytą terminą nepateiks tin-kamo atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Procesiniai do-kumentai laikomi įteiktais pranešimo pa-skelbimo spaudoje dieną.
416566
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-6959-592/2009 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsa-kovei Jelenai Meškėnaitei dėl 479,60 Lt pa-gal sutartį likusių mokėjimų, 436,80 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūka-nų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. At-sakovė Jelena Meškėnaitė per 20 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo turi teisę pateikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teis-mui, esančiam Laisvės pr. 79A, Vilniuje, at-siliepimą į ieškinį, kuris atitiktų procesi-niam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Jeigu atsakovas nepateiks Vilniaus miesto 2 apylinkės teis-mui atsiliepimo į ieškinį, teismas turės tei-sę priimti sprendimą už akių.
417620
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) teisėja Jūratė Gaidytė iš-
kėlė civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui Ryčiui Paketuriui dėl 660,69 Lt skolos už ryšio paslaugas, 237,85 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių pa-lūkanų bei 66 Lt bylinėjimosi išlaidų pritei-simo. Atsakovas Rytis Paketuris privalo per 14 dienų nuo skelbimo išspausdinimo die-nos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.
417517
Kita„Ardanuy Ingenieria S.A.“ atliko AB „Lietu-vos geležinkeliai“ Mindaugo 12/14, Vilnius, įm. k. 110053842, priklausančios Vaidotų naftos produktų saugyklos, siurblinės, ka-tilinės ir kitų statinių Eišiškių pl. 100, Vil-niuje, poveikio visuomenės sveikatai ver-tinimą tikslu įvertinti planuojamo rekons-travimo galimą poveikį visuomenės svei-katai ir nustatyti faktinę rekonstruojamų objektų sanitarinę apsaugos zoną. Rekons-travimo metu numatoma: esamų 3×3000 m3 naudingo talpos tūrio kuro tal-pų rekonstravimas įrengiant dyzelino tal-pyklas (LST EN 590), naujų 110 m3 naudin-go tūrio tepalų ir alyvų talpų įrengimas, geležinkelio cisternų iškrovimo atviros aikš-telės rekonstravimas, tepalų vamzdyno įrengimas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėjas – Naciona-linė visuomenės sveikatos priežiūros labo-ratorija, Žolyno g. 36, Vilnius. Kontaktai: tel. (8 5) 270 9229, e. paštas [email protected]. Poveikio visuomenės sveikatai verti-nimo ataskaitos išvados: 1. Planuojamo rekonstravimo galimi rizikos visuomenės sveikatai veiksniai yra oro tarša lakiais or-ganiniais junginiais, grunto ir požemio tar-ša, triukšmas. 2. Įvertinus planuojamo re-konstravimo aplinkos taršos modeliavimo duomenis nustatyta, kad planuojamas re-konstravimas neturės neigiamo poveikio gyventojų sveikatai normalios veiklos są-lygomis ir sudarys galimybes tvarkyti kuro ūkį pagal aplinkosaugos reikalavimus. 3. Atsižvelgiant į prognozuojamą taršą, kuri neviršys gyvenamosios aplinkos taršos ri-binių verčių ties Vaidotų naftos saugyklos sklypo ribomis, siūloma taikyti sanitarinę apsaugos zoną, atitinkančią faktinę aplin-kos taršą. Su informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės svei-katai vertinimo atrankos sprendimą gali-ma susipažinti „Ardanuy Ingenieria S.A.“, Teatro g. 9B, Vilnius. Informacija tel. (8 5) 264 4200, faks. (8 5) 264 4201, e. paštas [email protected]. Motyvuotas pasta-bas ir pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ver-tinimo atrankos sprendimo pateikti per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo nurodytu adresu („Ardanuy Ingenieria S.A.“, Teatro g. 9B, Vilnius).
417158
Kelionių organizatorius „guliverio Kelionės“
J.Lelevelio g. 4, Vilnius. Tel. (8 5) 266 0700, 266 0701, www.guliveriokeliones.ltNORVEGIJA. Pigiau nebūna - tik nuo 1430 Lt! 07 22; 08 07, 14, 20 Pietų Kroatija (šeštadieniais) nuo 1250 LtItalija – Kapris 07 25; 08 01, 15 nuo 1349 LtParyžius – Beniliuksas 07 29; 08 05, 12 nuo 1250 LtPraha – Viena – Budapeštas (trečia-dieniais) nuo 539 LtPoilsis Austrijos Alpėse, Slovakijos Tatruose (šeštadieniais) nuo 649 LtVisos kelionės autobusu ir lėktuvu!
Kelionių organizatorius „grūda“
M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, Vilnius. Tel. (8-5) 215 0077, [email protected], www.gruda.lt
Kelionės autobusu:Pietų Kroatija 07 15, 22, 29Kroatija – Juodkalnija 07 24Šveicarija 07 18, 08 01Baltijos kruizas 07 29Norvegija 07 25, 08 06, 13Bavarija – Tirolis 07 28Gardalendas 07 20Prancūzija 07 24Italija 07 25Sankt-Peterburgas 07 22Korsika – Sardinija – Italija 09 26Lėktuvu: Turkija, Graikija, Ispanija, Kreta, Tunisas, Egiptas, BulgarijaDidžioji Kinija 09 19–10 03 nuo 8980 LtŠri Lanka 11 10–22 nuo 5893 Lt
Kelionių oazė „travel oasis”
Maironio g. 13, Kaunas. Tel. (8 37) 208 000. www.travel-oasis.lt
Visos kelionių paslaugos: poilsinės kelionės, savaitgalio kelionės, lėktuvų bilietai, viešbučių užsakymai...Specialus pasiūlymas: Turkija 3*, AI – liepos 21 d. 9n tik 1295 Lt!Tunisas 4*, HB – liepos 18 d. 7n tik 1199 Lt!Egiptas 4*, HB – liepos 25 d. 10n tik 1336 Lt!Kreta 3*+, HB – liepos 19 d. 7n tik 1540 Lt!Daug daugiau pasiūlymų tel. 8 619 99 888!
Kelionių organizatorius „star express“
www.starexpress.ltLiepos 16, 18, 21, 23, 25 TURKIJAApartamentai 3* – 699 Lt/asm.Remi 3*/visk. įsk. – 1299 Lt/asm.
Kelionių organizatorius „Krantas travel“
Vienuolio g. 6, Vilnius. Tel. (8 5) 231 3314, [email protected], www.krantas.lt
SPECIALUS PASIŪLYMAS KELTŲ BILIETAMS Į VOKIETIJĄ: KYLĮ IR ZASNICĄ!
2 keleiviai ir automobilis – tik 299 Lt*
Akcija galioja iki 2009 10 01
Kelionių organizatorius „eura“
Tel. visoje Lietuvoje 8 614 54 900, Kaune (8 37) 209 203, Klaipėdoje (8 46) 301 301, Vilniuje (8 5) 243 0467. www.eura.lt Pietų Kroatija (Makarska) 12d/11n – nuo 1150 Lt/asm. Išvykimas kiekvienąšeštadienį. Nemokamos ekskursijos: Sarajevas, Plitvicos ež., Dubrovnikas, Splitas, Gracas, Budapeštas.Slovėnija 08 15 – nuo 1150 Lt/asm.Čekija, Ryga–Stokholmas laivu, Talinas.Kelionės lėktuvu (Turkija, Ispanija, Graikija, Bulgarija, Tunisas ir t. t.)Lėktuvų ir keltų bilietai, autobusų nuoma.
Alara Hotel/visk. – 1699 Lt/asm.Sunland 5*/visk. įsk. – 1899 Lt/asm.
Liepos 18, 25 TUNISASApartamentai – 999 Lt/asm.Le Khalife 3*/pusr.,vak. – 1499 Lt/asm.Houria 4*/visk. įsk. – 1699 Lt/asm.Dėl išsamesnės informacijos kreipki-tės į savo turizmo agentūrą!
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI 13Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt
Koncertai
Kinas
Teatras
Renginys
VILNIAUS KULTŪROS, PRAMOGŲ IR SPORTO RŪMAI (VRM RŪMAI)Žirmūnų g. 1E
Liepos 15 d. 19 val. – M.Camoletti „Bo-eing Boeing“. Rež. S.Aškelavičius.
VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIVilniaus g. 39
Liepos 15 d. – Kiemelyje. „Vasarokime su knyga“. 11–19 val. – Knygų išparduo-tuvė (senos ir naujos Lietuvos leidyklų knygos, leidiniai iš asmeninių biblio-tekų), istorinių leidinių pristatymai, knyginės atrakcijos vaikams ir suaugu-siems. 11–19 val. – Mažoji knygų mugė. 13–18 val. – Aktyvus dienos vyksmas „Menas vidury“: muzika, dailė.
FORUM CINEMAS AKROPOLISOzo g. 25
„Visuomenės priešai“ (kriminalinė dra-ma, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 10.30, 14.10, 18, 21.15 val.
„Pragaras Konektikute“ (siaubo trileris, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 11.40, 14.30, 16.50, 19.10, 21.30 val.„Haris Poteris ir netikras princas“ (fantastinis, mistinis nuotykių filmas, Didžioji Britanija) – Išankstinė premje-ra. 16 d. 19 val.„Bruno“ (komedija, JAV) – Naktinis MTV seansas. 23 d. 22 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, lietuviškai) – Iki 16 d. 10.15, 11.15, 12.45, 13.45, 15.15, 16.15, 17.30, 18.30, 19.45, 21, 22 val.„Transformeriai: nugalėtojų kerštas“ (fantastinis veiksmo filmas, JAV) – Iki 16 d. 10.45, 13.50, 14.20, 17, 17.45 (16 d. seansas nevyks), 20.15, 20.45 val. (16 d. seansas nevyks).„Piršlybos“ (romantinė komedija, JAV) – Iki 16 d. 11, 13.20, 15.50, 18.15, 20.30 val.„Pagirios Las Vegase“ (komedija, JAV) – Iki 16 d. 12, 14.45, 17.15, 19.30, 21.45 val.
FORUM CINEMAS VINGISSavanorių pr. 7
„Pragaras Konektikute“ (siaubo trileris, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 12, 14.20, 16.40, 19, 21.20 val.„Visuomenės priešai“ (kriminalinė dra-ma, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 11.45, 15, 18.20, 21.30 val.„Haris Poteris ir netikras princas“ (fantastinis, mistinis nuotykių filmas, Didžioji Britanija) – Išankstinė premje-ra. 16 d. 18.30 val.„Bruno“ (komedija, JAV) – Naktinis MTV seansas. 23 d. 22 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, lietuviškai) – Iki 16 d. 11, 13.10, 15.20, 17.30, 19.50, 22.10 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, lietuviškai, 3D) – Iki 16 d. 11.10, 14.30, 17.45, 21 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, angliškai) – Iki 16 d. 11.30, 13.40, 16, 18.10, 20.40 val.„Transformeriai: nugalėtojų kerštas“ (fantastinis veiksmo filmas, JAV) – Iki 16 d. 11.15, 14.45, 18, 21 val.„Pagirios Las Vegase“ (komedija, JAV) – Iki 16 d. 13.20, 15.40, 18.30, 21.20 val.„Piršlybos“ (romantinė komedija, JAV) – Iki 16 d. 13, 15.20, 18.50, 21.40 val.„Uždaras ratas“ (trileris, Prancūzi-ja) – Iki 16 d. 16.20, 21.50 val. (16 d. seansas nevyks).„Tikroji padėtis“ (drama, JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija) – 15 d. 18.40 val.„Monstrai prieš ateivius“ (animacinis filmas, JAV, lietuviškai, 3D) – Iki 16 d. 11.30 val.„Koralaina ir slaptas pasaulis“ (3D, animacinis filmas šeimai, JAV) – Iki 16 d. 13.45 val.
VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIVilniaus g. 39
Liepos 15 d. 21.30 val. – Kiemelyje. Festivalis „Jauni. Alkani“: „Trys dienos“ (1991 m. ). Rež. Š.Bartas.
„PIANO LT“ KIEMELISTrakų g. 9/1
,,52 savaitės. Kino maratonas“Liepos 16 d. 22 val. – Abstraktaus, futuristinio, siurrealistinio kino pradžia.
Hans Richter „Ritmas 21“ / Rhythmus 21 (1921). 3 min., nespalvotas, nebylus.Viking Eggeling „Įstriža simfonija“ / Symphonie Diagonale (1921– 24). 7 min., nespalvotas, nebylus.Man Ray „Sugrįžimas prie proto“ / Le Retour a la Raison (1923). 2 min., nespalvotas, nebylus.René Clair & Francis Picabia „Per-trauka” / Entr’acte (1924). 20 min., nespalvotas.Fernand Leger „Mechaninis baletas“ / Ballet Mécanique (1924). 19 min., nespalvotas, nebylus.Hans Richter „Kino studija“ / Filmstu-die (1926). 3 min. 30 sek., nespalvotas.Man Ray „Emak Bakia“ / Emak Bakia (1926). 17 min., nespalvotas.Hans Richter „Rytiniai vaiduokliai“ / Vormittagsspruk (Ghosts Before Break-fast) (1927). 6 min., nespalvotas.Rrose Selavy „Anemiškas kinas“ / Anemic Cinema (1924 – 26). 7 min., nespalvotas, nebylus.Luis Bunuel / Salvador Dali „Anda-lūzijos šuo“ / Un Chien Andalou / An Andalusian Dog (1928). 16 min., nespalvotas, nebylus. Filmai bus gyvai įgarsinami.
ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIAVilniaus g. 30
Liepos 15 d. 19 val. – Kristupo klavyrai. „Paryžiaus spalvos“. M.Jatkauskaitė (fortepijonas, Didžioji Britanija).
Liepos 17 d. 19 val. – Kristupo klavyrai. Ciklo uždarymas. „Žėrintys pasažai“. P.Geniušas (fortepijonas).Liepos 18 d. 19 val. – „D2H: Dedikacija Haidnui“. „Haydn trio eisenstadt“ (Aus-trija): H.Kosik (fortepijonas), V.Stourzh (smuikas), H.Gradwohl (violončelė).Liepos 19 d. 19 val. – „Tel Avivui – 100 metų“. Solistė L.Grodnikaitė (meco-sopranas), P.Vyšniauskas (saksofo-nas), A.Gotesmanas (mušamieji), S.Kopeliansky (altas, Izraelis). Dalyvau-ja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas D.Katkus.
„FORUM PALACE“ „TERRAZZA“ RESTORANASKonstitucijos pr. 26
Liepos 16 d. 20 val. – V.Baumilos ir D.Starinskaitės gyvo garso koncertas „Window Of My Soul“.
„AULA BLUES CLUB“Pilies g. 11
Liepos 17 d. 20 val. – Kęstutis Jablons-kis ir grupė.
14 MENAS IR PRAMOGOSvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009
6.00 La bas ry tas. 9.00 „Kel no kri mi na li nė
po li ci ja“ (N-7) (k). 10.00 „Mak leo do duk te rys“ (k). 11.00 Toks gy ve ni mas. Tie sio gi nė
Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Lie tu vos bal sai (k). 14.00 „Nes ku bėk gy ven ti“. 14.30 „Vi du ry van de ny no“. 15.00 „Li ki mo val sas“. 15.30 LTV po pie tė. 16.30 „Mak leo do duk te rys“. 17.30 „Kel no kri mi na li nė
po li ci ja“ (N-7). 18.30 Šian dien (su ver ti mu
į ges tų k.). 18.57 Spor tas. Orai. 19.05 Pa gauk kam pą. Links miau sios
imp ro vi za ci jos. 19.30 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 21.00 Spor tas. Orai. 21.10 Tei sė ži no ti. 22.04 Lo te ri ja „Per las“. 22.05 „Din gę“ (N-7). 23.00 Va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 23.15 „Tour de Fran ce“.
Apž val gi nė lai da.
6.00 „Prie sai ka“ (k). 7.00 „Sa mu ra jai X“. 7.25 „To mas ir Dže ris“. 7.50 Lo li ta. Be komp lek sų (N-7). 8.50 „Lau ki nu kė“. 9.50 „Ki tas!“ (N-7) (k). 10.35 Žvaigž džių due tai 3.
Ge riau sios dai nos (k). 12.35 Dvi ra čio šou. 15 me tų (k). 13.05 „Ma gi ja“. 13.35 „Šin zas“. 14.05 „Be nas Te nas prieš atei vius“. 14.35 „Ne nugali mie ji.
Ko vos tę sia si“ (6). 15.00 „Vai kų „War ner Bros.“
„To mas ir Dže ris“. 15.30 „Am ži nai ta vo“. 16.30 „Užd raus ti jaus mai“. 17.30 „Mei lė ir kerš tas“. 18.45 Ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Pak ly dęs an ge las“. 20.10 Šou biz nio šou. 20.40 Pir mas kar tas su žvaigž de. 21.30 Pri čiu pom! 22.00 Ži nios. Vers las. Kri mi na lai. 22.24 Spor tas. Orai. 22.30 „Plik šių juo ke liai.
Karš ta sis tu zi nas“ (9). 23.30 „Mė ne sie na“ (6) (N-7). 0.30 „Sen sa ci ja“ (N-14).
6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Kem pi niu kas“ (k). 7.25 „Simp so nai“ (N-7) (k). 7.55 „Bjau ru sis an čiu kas“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 11.00 „Do so no įlan ka“ (9). 13.05 „Mal kol mas vi du ri ny sis“. 13.35 „Trans for me riai“. 14.05 „Pat ra kė lės ka tės“ (8). 14.35 „Kem pi niu kas“. 15.05 „Simp so nai“ (N-7). 15.35 „Nai vuo lė“. 16.40 „Maiš tin go ji sie la“ (N-7). 17.40 „Gro žio na mai“. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas, orai. 19.10 Sky lė sie noj. 20.10 Nuo dė mių de šim tu kas (N-7). 21.00 „Mei lės tri kam pis“. 21.45 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas, orai. 22.00 „Svie to ly gin tojai“ (7) (N-7). 23.00 Va sa ros ki no teat ras.
Veiks mo f. „Mer ku ri jaus ko das“ (JAV, 1998 m.) (N-7).
1.15 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kals ta mi kės lai“ (N-14).
2.20 „Te le jazz“ (N-14).
7.00 Te le vit ri na. 7.20 „Dže sė. Bjau ru sis
an čiu kas iš In di jos“. 8.10 Mu zi ki nė po pie tė (k). 8.40 „Vai duok lių is to ri jos“. 9.05 „Bai mės fak to rius“ (N-7) (k). 10.00 „Men tai. Žmog žu dys čių
sky rius II“ (N-7). 11.05 Ko me di ja „Ma no drau gas Al ber tas“
(Vo kie ti ja, 2007 m.) (N-7) (k). 12.50 „Ekst ra sen sų mū šis“(N-7) (k). 13.50 „Ne pa aiš ki na mi fak tai VI“ (N-7) (k). 14.50 „Dže sė. Bjau ru sis
an čiu kas iš In di jos“. 15.45 Mu zi ki nė po pie tė.
16.15 „Vai duok lių is to ri jos“. 16.45 „Bai mės fak to rius“ (N-7). 17.45 „Ekst ra sen sų mū šis“ (4).
Sen sa cijų šou (N-7). 18.45 „Men tai. Žmog žu dys čių
sky rius II“ (3) (N-7). 20.00 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. 20.20 Spor tas. Orai. 20.25 Akis ta ta su Lie tu va. 21.00 Ge ras fil mas. Tri le ris „K-19“
(JAV, 2002 m.) (N-7). 23.35 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. 23.55 Spor tas. Orai. 0.05 Ame ri kie tiš kos im ty nės (N-14). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
14.05 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 14.35 Lie tu vos dva rai. Dva ras šian die nos
vi suo me nė je (2008 m.) (k). 15.05 LTV auk so fon das. „Ben ja mi nas
Kor du šas“ (1) (1986 m.) (k). 16.35 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 18.00 Ta vo zo na. Dei vis ir
gru pė „Ta bas co“ (k). 18.40 Dok. f. „Vi zi ja“ (1996 m.) (k). 19.20 „Vi du ry van de ny no“. 19.50 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.35 Pa sau lio do ku men ti ka.
„Žmo gus ir gam ta“. 21.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 22.01 Spor tas. Orai. 22.10 Eli to ki nas. Dra ma „Man der lis“
(Da ni ja, 2005 m.) (N-14).
9.45 Te le par duo tu vė. 10.00 „Top mo de liai“ (N-7). 11.00 „Kse na: ka rin go ji prin ce sė“. 12.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7). 13.00 „Kob ra 11“. 14.00 „Vi las ir Grei sė“ (N-7). 14.30 Te le par duo tu vė. 15.00 „Ame ri kos die vai tis“. 16.00 „Top mo de liai“ (N-7). 17.00 „Kse na: ka rin go ji prin ce sė“. 18.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7). 19.00 „Kob ra 11“. 20.00 „Vi las ir Grei sė“ (N-7). 20.30 „Ke lio nių star tas“.
Rea ly bės šou. 21.00 „CSI Niu jor kas“ (N-14). 22.00 „No ri te – ti kė ki te,
no ri te – ne!“ 23.00 „Ka lė ji mo bėg liai“ (N-14). 23.50 „Pa ti bai siau sia lai da“ (N-14).
8.00 „Nuo ta kos siau bū nės“. 9.00 „Pin kis ir Ma kau lė I“. 9.25 „Vėž liu kai nind zės“. 9.50 „Sed ri kas“. 10.15 „Ti ta nai“. 10.40 „Blo giu kai ir Pa bai sa“. 11.00 „Vy rai juo dais dra bu žiais“. 11.30 „Sa mu ra jai X“. 11.55 „Drau gai I“ (N-7). 12.30 „Gy vū nų glo ba.
Dir ba me vi są pa rą“. 13.30 „Te ki la ir Bo ne tis“. 14.30 „Už bur to ji mei lė“. 15.30 „Nuo ta kos siau bū nės“. 16.30 „Pin kis ir Ma kau lė I“. 16.55 „Vėž liu kai nind zės“. 17.25 „Drau gai I“ (N-7). 18.00 „Gy vū nų glo ba.
Dir ba me vi są pa rą“. 19.00 „Te ki la ir Bo ne tis“. 20.00 „Už bur to ji mei lė“. 21.00 „Ban ga žu di kė“ (2) (N-7). 22.50 „Ki tas!“ (N-14). 23.20 „Te ki la ir Bo ne tis“. 0.20 „Už bur to ji mei lė“.
7.10 Re por te ris. 7.47 Orai (k). 7.50 Lie tu va tie sio giai (k). 8.10 „Kiau šin gal viai“. 8.25 TV par duo tu vė. 8.40 „Mi tų grio vė jai“. 9.40 Su per L.T. (N-7). 10.30 „To pai“. „101 nuos ta biau sia
įžymy bių pa sau lio aki mir ka“ (3). 11.30 „Iš šū kis – mis Lie tu va“. 12.20 Iš junk siurb lį! 13.25 Re por te ris. Orai (k). 14.05 Penk to ji pa va ra. 14.30 Lie tu vos vy rų krep ši nio rink ti nės
tur nė Ki ni jo je. Drau giš kos rung ty nės: Ki ni ja–Lie tu va. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Čia me nio. Per di džią ją pert rau ką – Ži nios.
16.10 „Su žeis ta šir dis“. 17.00 Ži nios. Orai. 17.05 Mė ta Meš ki ni ja. 18.00 Ži nios. Orai. 18.20 „Ko das N97“. Rea ly bės šou. 19.00 Ži nios. Orai.
19.10 Lie tu vos vy rų krep ši nio rink ti nės tur nė Ki ni jo je. Drau giš kos rung ty nės: Ki ni ja–Lie tu va. Vaiz do įra šas iš Čia me nio. Per di džią ją pert rau ką – Ži nios.
21.00 Re por te ris. Orai. 21.50 Lie tu va tie sio giai. 22.10 „Ko das N97“. Rea ly bės šou. 22.50 „Iš šū kis – mis Lie tu va“. 23.40 Te ri to ri ja. 0.10 „Ar tai tik ra?“ „Sa vaime
už si de gan tys žmo nės“ (k).
16.00 Te le vit ri na. 17.00 „Tau Ce ra mi cos“ die na. Is pa ni jos
krep ši nio „Co pa del Rey“ tau rė. Fi na las. Ma la gos „Uni ca ja“–Vi to ri jos „Tau Ce ra mi ca“ (2009 02 22).
18.55 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Iur ben tia Bil bao Bas ket“–Vi to ri jos „Tau Ce ra mi ca“ (2009 03 15).
20.25 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. Fi na las. Vi to ri jos „Tau Ce ra mi ca“–„Re gal Bar ce lo na“ (2009 06 11).
21.55 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. Fi na las. „Re gal Bar ce lo na“– Vi to ri jos „Tau Cera mi ca“ (2009 06 18).
23.40 „Spor ti nio po ke rio „Pre mier“ ly ga“ (S).
11.00 Mo to cik lų spor tas. „Red Bull X-Figh ters“, „Fort Worth“ apž val ga.
12.00 Mo to cik lų spor tas. NASCAR „Li feLock.com 400“ lenk ty nės.
16.00 Le do ri tu lys. Pa sau lio čem pio na tas. Aust ri ja–Lat vi ja.
18.00 Krep ši nis. Eu ro ly ga. „Mon te pas chi“–„Pa nat hi nai kos“.
19.45 Krep ši nis. Eu ro ly ga. „Tau Ce ra mi ca“–„Bar ce lo na“.
21.30 Fut bo las. UEFA čem pio nų ly gos fi na las. „Man ches ter Uni ted“–„Bar ce lo na“.
23.40 „For mu lė 1“. Vo kie ti jos Di džio jo pri zo lenk ty nės.
6.00 Pus ry čių klu bas. 9.00 MTV Flas her. 10.00 Top 10 @ 10. 50 Ka na die čiai. 11.00 MTV ru le tė. 12.00 MTV The Block. 13.00 Rock Chart. 14.00 MTV Bal ti jos ša lių
po pu lia riau sių dai nų są ra šas. 15.00 Wish list. 17.00 Pras pir tas (N-7). 17.25 Bea vis & Butt head (N-7). 18.00, 18.25 Rea lus pa sau lis. 19.00 Kam ba rių ins pek ci ja. 19.25 Me lo de tek to rius (N-7). 20.00, 20.25 Ho li vu do aist ros. 21.00, 21.25 Kam ba rių ins pek ci ja. 22.00 MTV‘s Most Wan ted. 0.00 Me lo de tek to rius (N-7). 0.25 Pa gau ti (N-7). 1.00 MTV World Sta ge Pro di gy. 2.00 MTV ru le tė.
6.00 La bas ry tas. 9.00 Ma la cho vas +. 10.00 Ma dos nuosp ren dis. 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 Sup ras ti. At leis ti. 12.00, 20.55 „Jū rų pat ru lis“. 13.00 Ki tos nau jie nos. 13.25 No riu ži no ti. 14.20 De tek tyvai. 15.05 Su si tuo ki me. 16.25 „Su ža dė tu vių žie das“. 17.25 Fe de ra li nis tei sė jas. 18.20 Po kal bių šou „Te gul kal ba“. 19.10, 23.00 „Pėd sa kas“. 20.00 Lie tu vos „Lai kas“. 22.00 „Tink las“. 23.50 „Nai ki na mo ji jė ga“. 0.45 Mu zi ka.
3.00 Ro man ti nė ko me di ja „To kie jau tie vy rai!“
4.50 Ko me di ja „40-ies ir vis dar skais tus“. 7.00 Dra ma „Šo kiai lu na zos me tu“. 8.50 Muz. ko me di ja „Top sy Tur vy“. 11.30 Dra ma „Iris“. 13.00 Ko miš ka dra ma „O tu?“ 14.40 Ro man ti nė ko me di ja
„Skar di nis puo de lis“. 17.00 Dra ma „Lo re lio kan jo nas“. 19.00 Dra ma ti nis tri le ris „Ruan dos vieš bu tis“. 21.00 Ro man ti nė ko me di ja
„To kie jau tie vy rai!“ 23.00 Ka ri nė dra ma „Neį vei kia mas“. 1.10 Ro man ti nė dra ma
„Sa lia mo nas ir Gei nor“.
TV programa, trečiadienis
Li na Mra zaus kai tė
Skai ti nių paieš ką kny gy nuose anaip tol ne vi si pra de da nuo nau jau sių lei di nių ap žiūros. Ne vie nas pir miau sia skuba prie sta lų su nu kai no to mis kny go mis.
Kaip tik tie pirkėjai turėtų apsi džiaug ti pre ky bos cent re „N bazė“ (Sa va no rių pr. 176) šią sa vaitę ati da ry ta kny gų iš par duo tuve. Kny gos čia kai nuo ja nuo 3 litų. Nau jau sios da bar iš par duotu vė je siū lo mos kny gos iš leis tos 2007ai siais. Tai apie 1000 pava di ni mų suau gu sie siems ir vaikams skir ta įvai rių lei dyk lų iš leista gro ži nė ir pa žin ti nė li te ra tū ra, pa ta ri mų kny gos, al bu mai ir infor ma ci niai lei di niai, pa pil do ma mo ko mo ji li te ra tū ra. Šiais metais „Pe ga sas“ pla nuo ja ati da ry ti tris kny gų iš par duo tu ves di džiausiuo se Lie tu vos mies tuo se.
Va kar iš kny gų iš par duo tu vės iš si ne šu sios pir ki nį Jo lan ta ir Ir ma
su tar ti nai pa brė žė, jog dėl pa ki lusių kai nų pri vers tos įsi gy ti kny gas tik per kny gy nų vyk do mas ak ci jas. Iš par duo tu vė je pir kė jos pa si ge do vy res nio am žiaus žmo nėms skirtos li te ra tū ros.
Kny gų grau ži ke pa si va di nu si vers li nin kė Jo li ta pri pa ži no dėl pa
di dė ju sių kai nų ne be ga lin ti pirkti tiek daug kny gų kaip anks čiau. Skai ty mas da bar per ne lyg bran gus ma lo nu mas. To dėl vil nie tė, laukda ma di džių jų kny gy nų skel bia mų ak ci jų, už su ko ir į kny gų iš par duotu vę. Jo li ta džiau gė si par duo tuvės idė ja, ta čiau, jos nuo mo ne, čia
par duo da mos kny gos per ne lyg senos: „Kas skai to, jau bus per skaitę, o ki ti ne leis pi ni gų.“
Į kny gų iš par duo tu vę taip pat už su kęs Al gir das įsi ti ki nęs, jog kny gos čia kai nuo ja tiek, kiek turė tų kai nuo ti vi sur. Ta čiau jis nema no, kad pi ges nė li te ra tū ra skatin tų vi suo me nę skai ty ti ak ty viau – esą ša lia pi gių kny gų žmo nių eilių neap tik si.
Vy ras kny gy ne pa si ge do, kad kny gos ne rū šiuo ja mos pa gal pobū dį, ta čiau ne nei gė, jog kai ku rie pir kė jai orien tuo ja si pir miau sia į kai ną ir yra lin kę per žiū rė ti vi sas siū lo mas kny gas. Al gir das pa brėžė, jog Lie tu vo je trūks ta ant ri nės kny gų pre ky bos – esą blo gai, kad Vil niu je nė ra kur pri duo ti se nos lite ra tū ros.
Ar po rei kio ati da ry ti iš par duotu vę ne jau čia ir kny gy nų tink las „Bal tos lan kos“?
„Bal tų lan kų“ iš skir ti nu mas tai, kad mū sų kny gy nai la bai di de li, tad čia nė ra bė dų pri sta ty ti vi są asor ti
men tą – ne tik nau jas, bet ir se niau iš leis tas kny gas. To tur būt ne gali da ry ti „Pe ga sas“, to dėl ir ati darė iš par duo tu vę“, – svars tė „Bal tų lan kų“ kny gy nų tink lo ko mer ci jos va dy bi nin kė Vik to ri ja To liu šy tė.
„Bal tų lan kų“ kny gy nuo se irgi ne trūks ta su di de lė mis 40–80 pro c. nuo lai do mis par duo da mų kny gų. „Da bar ti nis iš par da vi mas nė ra san dė lių va ly mas – siū lo mos iš tik rų jų nau jos kny gos, tarp kurių – ir 2008 m. po pu lia riau sios. Spe cia liai rin ko me asor ti men tą, de rė jo mės dėl to su lei dė jais. Ir tai – tik rai sėk min giau sia mū sų ak cija“, – sa kė V.To liu šy tė.
Ar dėl to kio pa ly gin ti nau jų kny gų nu kai no ji mo ne su ma žė ja dė me sys nau jau sioms kny goms? „Pas te bi me, kad daž nas pir kė jas, per kan tis kny gą per iš par da vi mą, kar tu įsi gy ja ir nau jie ną – pa prastai per ka ma ne vie na, o ke lios knygos“, – grės mės neįž vel gė „Bal tų lan kų“ kny gy nų tink lo ko mer ci jos va dy bi nin kė.
Kai lia dir bių, auk sa ka lių, batsiu vių, od mi nių ir ki tus amatus jau pri sta tęs pro jek tas „Vil niaus ama tų pa vel das“ toliau at sklei džia tra di ci jas. Šįkart – au dė jų.
Iki XVI a. vi du rio ama ti nin kų ce chų įkū ri mas Vil niu je pri klau sė nuo ka ra liaus va lios. 1522 m. Vilniaus ma gist ra tas iš ka ra liaus Žygi man to Au gus to iš si ko vo jo teisę pa ts steig ti ce chus ir 1578 m., praė jus 56 me tams nuo šios kara liš ko sios pri vi le gi jos, bu vo patvir tin tas Vil niaus au dė jų ce cho sta tu tas. Tai pir mas Vil niaus magist ra to pa tvir tin tas ama ti nin kų ce cho stei gi mo sta tu tas.
Au dė jų spe cia li za ci ja bu vo gana įvai ri. Bu vo au džian čių li no audi nius ir jais pre kiau jan čių specia lio se mies tui pri klau san čiose par duo tu vė se. Ak so mi nin kai au dė spe cia lų gau ruo tą, minkštą, į ak so mą pa na šų au di nį. Bene gau siau sią au dė jų bū rį su da rė ge lum bės au dė jai ir kir pė jai. Vilniu je bu vo ga mi na mas leng vas gelum bės au di nys – šta me tas, sto
ras šiurkš tus kolt ri šas ir ki tų rūšių ge lum bės au di niai. Kan di da tas į au dė jų ce cho meist rus pri va lė jo išaus ti rankš luos tį ir plo nos drobės ga ba lą.
Per edu ka ci nį ren gi n „Au džiam Vil niaus mies to is to ri ją – Vil niaus au dė jų ce chas“ į bus skai to ma pa skai ta apie pir mą Pa ra gau džio juos tą, ku ri bu vo ras ta at lie kant ar cheo lo gi nius ka si nė ji mus Pa ragau džio kai me ly je Ši la lės ra jo ne. Pas kai ta pri sta tys au di mo amato is to ri jos pra džią, o vi si no rintys ga lės im tis pra kti nių dar bų – aus ti šią juos tą. Lan ky to jai tu rės ga li my bę juos tas pin ti, aus ti ranki nė mis stak lė mis, iš mė gin ti savo jė gas įdo miau siuo se au di mo – au di nio me ti mo ir au di mo – etapuo se. Taip pat bus ga li ma ap lanky ti vie nin te lį Vil niu je XVI a. Vilniaus ama ti nin kų ce cho pa sta tą, ku ris per il gus šimt me čius iš laikė ne pa ki tu sią pla ni nę struk tū rą. Ren gi nys vyks Rūd nin kų aikš tė je ketvirtadienį 10–18 val.
VD inf.
Au di mas: � „Vil niaus ama tų pa vel das“ lan ky to jams siū lys pa tiems pa ban dyti juos tas pin ti, aus ti ran ki nė mis stak lė mis. Or ga ni za to rių ar chy vo nuo tr.
Vil niaus mies to is to ri ja – au di niuo se
Pa siū la: � „Pe ga so“ kny gų iš par duo tu vė je pir kė jai ga li ras ti prieš ke le tą metų iš leis tos ge ro kai nu pi gin tos li te ra tū ros. Re dak ci jos ar chy vo nuo tr.
Naujosknygossenesnesišstūmėįišparduotuvę
Spek tak lis „Boeing Boeing“ la biau siai iš gar sėjo vie na ori gi na liau sių teat ro rek la mi nių kampa ni jų. Žiū ro vai bi lietus pir ko ne ži no da mi nei pje sės, nei ak to rių, nei re ži sie riaus pa var džių.
Bu vo ži no ma tik tai, kad projek tą ku ria ko man da, su kū rusi po pu lia rų jį „Ur vi nį žmogų“. Į pir mus tris premje ri nius spek tak lius Vil niu je bi lie tai bu vo par duo ti per va landą. Pas lap tis išaiš kė jo prem je ros die ną – tai pran cū ziš ko teat ro pamink lu va di na ma Marco Ca mo let ti pje sė „Boeing Boeing“. Nuo prem je ros praė ju sių me tų ko vą jau pa rody ti 55 spek tak liai, be je, pritrau kę pil nas sa les žiū ro vų.
Si tua ci jų ko me di jos pa grindi nis he ro jus – jau nas ar chi tektas Ber na ras, ku ris džiau gia si nerū pes tin gu gy ve ni mu Pa ry žiu je ir mė gau ja si tri jų su ža dė ti nių – Žiudi tos, Žak li nos ir Ža ne tos – draugi ja. Jos vie na apie ki tą nė ne nutuo kia, mat dir ba skir tin gų oro lini jų bend ro vių stiuar de sė mis ir kar tu į Ber na ro na mus neuž su ka. Sla pu kau ti vai ki nui pa de da na mų šei mi nin kė Ber ta ir į sve čius atvy kęs bu vęs bend rak la sis moksliu kas Ro be ras. Ge nia lus Ber na ro pla nas džiaug tis tri mis mo te ri mis žlun ga, kai kar tą jos ne ti kė tai atvyks ta vie nu me tu.
„Boeing Boeing“, pir mą kar tą pa sta ty tas 1960 m., su lau kė milži niš ko po pu lia ru mo ir Pa ry žiuje su vie nin te le neil ga per trauka bu vo ro do mas 44 me tus. Kasdien! 1991 m. spek tak lis pa te ko į Guin nes so re kor dų kny gą kaip
dau giau sia kar tų pa sau ly je ro dyta pran cū zų pje sė.
Lie tu viš ka me „Boeing Boeing“ va rian te su bur tas po pu lia rių ak torių žvaigž dy nas: Leo nar das Po bedo nos ce vas – Ber na ras, Ra mū nas Ci cė nas – Ro be ras, Gin ta rė Latvė nai tė – Žiu di ta, Edi ta Užai tė – Ža ne ta ir Li na Ras to kai tė – Žakli na. Spek tak lio ko zi ris, pri traukian tis so li des nę pub li ką, – Eg lė Gab rė nai tė, vai di nan ti Ber tą. Ši „įgu la“ tu ri ir pa mai ną: L.Po bedo nos ce vą kei čia Gied rius Sa vickas, G.Lat vė nai tę – Ine ta Sta siuly tė, L.Ras to kai tę – Že my na Ašmon tai tė, o E.Gab rė nai tę – Jū ra tė Onai ty tė. Vie nin te liai ne pa kei čiami – R.Ci cė nas ir E.Užai tė.
„Mus ga li ma va din ti „cheb ra“, ku rio je pa si ti ki ma vie nas ki tu. Vie nas iš ki to se mia mės ener gi jos ir po lė kio, ne ven gia me ir pa kvailio ti. Ma nau, to kia sma gi ir lais va kū ry bi nė at mos fe ra tei gia mai vei
kia spek tak lį, ir žiū ro vai tai pa junta“, – sa kė L.Po be do nos ce vas.
Bend ru mo jaus mo spek tak lio ak to riams pri de da ir tai, jog nema ža da lis jų yra bu vę bend rakur siai, o šiuo me tu vai di na ta me pa čia me teat re. Tą pa tį kur są baigė L.Po be do nos ce vas, R.Ci cė nas, G.Sa vic kas ir E.Užai tė.
„Nuo prem je ros spek tak lis labai pa si kei tė ir įga vo pa grei tį. Kiek vie ną kar tą išei da mi į sce ną su gal vo ja me šį tą nau ja ir sten giamės nuo šir džiai mė gau tis tuo, ką da ro me“, – pa sa ko jo E.Užai tė.
VD inf.
B e n d r u m a s : �
dau gu ma spek tak ly je „Boeing Boeing“ vaidi nan čių ak to rių pri
pa žįs ta, kad jie yra dar stu di jų me tais su si bū ru
si „cheb ra“. Ir tai pa de da vai din ti drau ge.
Dmit ri jaus Mat ve je vo nuo tr.
Trysstiuardesėsvėlsostinėje
VIE TA: Vil niaus kul tū ros, pra mo gų ir spor to rū mai (VRM rū mai).
LAI KAS: lie pos 15 d. 19 val.
KAI nA: 40–50 li tų.
MenaS IR PRaMOgOS 15Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt
ORAI LIETUVOJE
Šiandien bus debesuota su pragiedru-liais, lietaus nenumatoma. Temperatū-ra 24–28 laipsniai karščio. Ketvirtadienio naktį ir dieną daugelyje rajonų numato-mas lietus, vietomis su perkūnija. Tempe-ratūra naktį 16–18, dieną 23–25 laipsniai šilumos.
ORAI PASAULYJEAtėnai +31
Berlynas +20
Briuselis +25
Kairas +35
Kopenhaga +24
Londonas +23
Madridas +33
Maskva +24
Minskas +28
Niujorkas +25
Paryžius +25
Pekinas +37
Ryga +27
Rio de Žaneiras +20
Roma +33
Sidnėjus +15
Stokholmas +23
Talinas +23
Tokijas +33
Varšuva +30
ŠIANDIENSaulė teka 5.02
Saulė leidžiasi 21.46
Dienos ilgumas 16.44
Mėnulis (delčia) teka 23.49
Mėnulis leidžiasi 14.28
196-oji metų diena (trečioji 29-osios me-tų savaitės diena). Iki Naujųjų metų lieka 169 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
VARDAIGerimantė, Henrikas, Mantas, Rozalija (Rožė).
DATOS
12p. Sportas: Vilniaus TEO moterų krepšinio klubas rikiuoja žaidėjų gretas naujam sezonui
VILNIUS
UTENA
PANEVĖŽYS
ŠIAULIAI
KAUNAS
VARĖNA
KLAIPĖDA
+28
+28
+28
+28+27
+27+24
HOROSKOPAIAVINAS JAUTIS DVYNIAI VĖŽYS
Viskam ateina galas, sako liau-dies išmintis. Tačiau šiandien naujam gyvenimui galite prikelti pamirštą idėją, projektą, net jei atrodo, kad tai turėtų pasibaigti.
Būsite nusiteikę keisti įpročius, su-sijusius su pinigų leidimu. Jei ne-galite pakeisti investicijų sėkmės ar padidinti pajamų, galite bent jau kontroliuoti savo išlaidas.
Emocijos keis viena kitą, bus sun-ku rasti sau vietą. Būsite išsiblaš-kęs, nors išorėje to nesimatys. Pripažinkite, kad nesate pasiruo-šę priimti galutinių sprendimų.
Būsite įsitikinęs, kad pagalba ki-tiems yra raktas į laimę. Ir nors esate pasiruošę padėti aplinki-niams, bet dėl to galite neatkreip-ti dėmesio į svarbią informaciją.
LIŪTAS MERGELĖ SVARSTYKLĖS SKORPIONAS
Didelė tikimybė, kad šiandien ap-sikvailinsite, o patarimais niekas nesugebės jums padėti. Iš situa-cijos teks kapstytis patiems. Grei-čiausiai dėl to esate kaltas pats.
Pasistenkite kuo daugiau nuveik-ti, tai sėkminga diena. Nepaliki-te neišspręstų problemų, ryt jų įveikti nesugebėsite, aplinkybės pasikeis jūsų nenaudai.
Tai susikaupimo metas. Patartina nesinervinti be reikalo. Tyla bus veiksmingiausias argumentas. Šiandien net ir labai norėdami įvykių nepaskubinsite.
Teks kreiptis pagalbos į draugus. Nedvejokite, mat svarbių proble-mų sprendimas gali turėti įtakos ateičiai. Geras laikas užmegzti draugiškus ryšius, jie bus stabilūs.
ŠAULYS OŽIARAGIS VANDENIS ŽUVYS
Palanku tvarkyti svarbius dalyki-nius reikalus, su vadovu ar par-tneriais aptarinėti veiklos pers-pektyvas. Vakaras geras susitiki-mams su senais draugais.
Sėkmingas metas, palankus ir as-meninėms problemoms spręsti, ir svarbiems reikalams tvarkyti, ypač jei tai susiję su užsieniečiais, kelionėmis ar veiklos plėtimu.
Palankus metas bendrauti su svarbiais žmonėmis, ieškoti pa-tikimų partnerių, tvirtinti doku-mentus. Nebloga proga draugiš-kam pokalbiui su sutuoktiniu.
Pirmą dienos pusę bus svarbu mokėti nesijaudinti dėl rūpesčių, kurie iš tiesų ne jūsų. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Pakaks, jei gerai atliksite savo pareigas.
1606 m. � gimė olandų dailininkas, grafikas Rembrandtas. Mirė 1669 m. Amsterdame. (Autoportretas. 1661 m.)
1410 m. � Lietuvos ir Lenkijos kariuo-menės sutriuškino Kryžiuočių ordiną prie Griunvaldo – įvyko Žalgirio mūšis.
1795 m. � „Marselietė“ oficialiai pri-pažinta Prancūzijos himnu.
1866 m. � gimė Saliamonas Banai-tis, lietuvių visuomenės veikėjas, publi-cistas, vertėjas, spaustuvininkas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Mirė 1933 m.
1904 m. � mirė rusų rašytojas Anto-nas Čechovas. Gimė 1860 m.
1919 m. � Dubline gimė airių rašyto-ja Iris Murdoch. Mirė 1999 m.
1933 m. � Steponas Darius ir Stasys Girėnas Niujorke lėktuvu „Lituanika“ pa-kilo į skrydį per Atlantą.
Žvaigždžių pasaulyjeCha riz ma tiš kas ir už si spy ręs �
Vi tebs ke vyks tan čio fes ti va lio „Sla-vians kij Ba zar“ kon kur si nė je pro gra-mo je, ku rio je pa si ro dė jau nie ji at li kė-jai iš įvai rių ša lių, Lie tu vai at sto va vęs Je ro ni mas Mi lius užė mė tre čią vie-tą ir pel nė Ru si jos žur na lis tų įsteig tą spe cia lų pri zą už cha riz mą ir už si spy-ri mą, pra ne šė nau jie-nų po rta las del fi.lt. Tie sa, tre čia vie ta ir pri zu – 2 tūkst. JAV do le rių – dai ni nin kas pr i vers tas da ly tis su Uk rai-nos at sto vu Piot ru Dmit ri čen ka.
Sun kios dar bo paieš kos �Po su bliūš ku sių pla nų grįž ti į sce ną Edi li ja Šliau de rie nė, dar ži no ma kaip Gel to na ir Iš Stik lo, su si rū pi nu si dar-bo paieš ko mis, ra šo žur na las „Klu-bas“. Be veik dve jų me tu kų duk re lę Le lą au gi nan ti ža vi mo te ris ne sle pia,
kad ras ti šir džiai mie-lą dar bą nė ra pa-pras ta. „Tik tų man
ir rin ko da ra, nes šio je sri ty je esu
dir bu si, taip pat va do vau ti
per so na lui, nes ir gi esu dir bu si“, – žur na lui sa-kė E.Šliau-de rie nė.
Ša rū nas Čer niaus [email protected]
JAV fan tas ti nių fil mų kri ti kų išgir tas se ria las „Mė ne sie na“ (angl. – „Moon light“), jau pa sie kęs ir Lie tu vos te le vi zi jos žiū ro vus, puikiai „gar si na“ mū sų ša lį. Pa si ro do, Lie tu va – ne tik gar sio jo Ha ni balo Lek te rio gim ti nė. Lie tu viai, anot se ria lo au to rių, pra kti ka vo vam py
rų kul tą, ku rio pa grin di nis ob jek tas – vam py rų die vas var du... Vil nius.
Ši „sen sa ci ja“ apie Lie tu vą patei kia ma jau pir mo je „Mė ne sienos“ se ri jo je. Pag rin di nis fil mo vei kė jas, pri va čiu sek liu dir bantis vam py ras Mi kas Sen Džonas nu ta ria pa ka man ti nė ti stu den tės nu žu dy mu įta ria mą uni ver si teto dės ty to ją, ap si me tan tį vam pyru. Vam py ras de tek ty vas, be klai
džio da mas po dės ty to jo ka bi ne tą, už tin ka krau po kai at ro dan čią statu lė lę iš kau lų, ir ta da nu skam ba, ma tyt, vie na kvai liau sių ei lu čių visa me se ria le. Pro fe so rius sa vo tardy to jui paaiš ki na, kad ši 500 me tų se nu mo sta tu lė lė vaiz duo ja lie tuvių vam py rų die vą Vil nių. Be to, ji ne va at ke lia vo iš Lie tu vos is to ri jo je nie kuo met ne fi gū ra vu sio mis ti nio ka ra liaus Si giz mun do lai kų.
Len ki jos sos ti nės vie šo jo transpor to au to bu sus ir tram va jus užplū do iš mal dos pra šan tys el ge tos, dau giau sia – ro mų mo te rys su kūdi kiais ant ran kų, ra šo dien raš tis „Zy cie Wars za wy“.
Trans por to prie mo nių vairuo to jai ga vo nu ro dy mą iš lai pinti el ge tas iš au to bu sų ir tram vajų, o po li ci ja var šu vie čius įspė jo, kad el ge tos vei kia or ga ni zuo to mis gru pė mis, to dėl prieš duo dant išmal dą rei kia ge rai pa gal vo ti.
Kaip nu sta tė po li ci ja, el ge tauto jai į Len ki ją at ve ža mi or ga nizuo tai. Tuo ver čia si nu si kal tė liai, ku riems el ge tos pri va lo ati duo ti be veik vi są gau tą iš mal dą.
BNS, VD inf.
Ta len tas: � ak to riaus Alekxo O’Lough li no per so na žas ži nią apie vam py rų die vą Vil nių su ti ko la bai rim ta iš raiš ka. moon light-de tec ti ve.com nuo tr.
VampyrųdievasVilnius
Var gas: � el ge tos įsi brau na net į vaiz do ka me ro mis ste bi mą Var šu-vos met ro po li te ną. „Shut ters tock“ nuo tr.
ElgetųantplūdisVa sa ros re cep tas
Turkiškivėrinukai
500 g viš tie nos fi lė,
ka je no pi pi rų,
po šaukš tą so jų pa da žo ir ac to,
prie sko nių viš tie nai,
1 iš spaus ta čes na ko skil te lė,
3 šaukš tai rau do no jo vy no,
2 šaukš tai aly vuo gų alie jaus,
2 šaukš tai po mi do rų pa stos,
1 svo gū nas.
Mė są su pjaus ty ti vie no do dy džio ga ba liu kais. Iš li ku sių su de da mų jų da lių, iš sky-rus svo gū ną, pa ga min ti ma ri na tą ir ja me ma ri nuo ti mė są (bent 5 valandas). Svo gū ną iš skirs ty ti sluoks niais ir pra mai šiui su mė sa su ver ti ant ieš me lių. Kep ti ant keps ni nės po 10 minučių kiek vie ną pu sę.
Dien raš čio re cep tų kam pe lis at si ve ria ir jums. Ga min ki te, fo tog ra fuo ki te ir siųs ki te sa vo re cep tus bei nuo trau kas su įam žin tais ska nės tais (ži no ma, su jų au to riu mi) re dak ci jos ad re su Labdarių g. 8, Vilnius, ar ba [email protected].
16 ĮVAIRENyBėSvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009