ŽeldynŲ ir ŽeldiniŲ tvarkymo...

ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲTVARKYMO METODIKA

Vilnius, 2013

1

I. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO DARBAI

ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲTVARKYMO METODIKA

Vilnius, 2013

2 3

I. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO DARBAI I. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO DARBAITURINYS

ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ TVARKYMO METODIKA

Sudarytoja Ingrida Vainauskienė, LŽDAAA Redaktorė Jolanta Jončaitė - ValikonėRecenzentai: Doc.dr. Viktoras Pranskietis,Doc.dr. Lina StraigytėDizainerė Agnė ŠventoraitytėMaketuotoja Agnė Šventoraitytė

Fotografijos: Danguolės Liagienės, Ingridos Vainauskienės,Idalijos Marčiulionienės, Ingės Auželienės, David L. Marrison, OSU AG & NR Agent, UAB „Žaliasis kampas“, UAB „Maidina“, www.zalisodai.lt, „Lappen baumschulle“ katalogas, „Bruns Pflanzen“ katalogas, specializuotų seminarų „Gartentage bei Bruns“ mokomoji medžiaga, seminaro „Medžiai mieste“ medžiaga, Aplinkos Ministerijos archyvas

Leidinys atspausdintas ant ekologiško„Cocoon silk“ (115g/m3), „Cocoon silk“ (350g/m3) popieriausir laikantis aplinkosaugos reikalavimų

ISBN 978-609-95232-1-7

UDK 712(474.5) Že27

© Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2013

4 5

I. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO DARBAI I. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO DARBAIĮVADAS

Šio leidinio paskirtis – praplėsti želdynų įrengimo, želdinių sodinimoirpriežiūrostechnologijųžinias;palengvintitarpusaviobendradarbiavimątarp architektų, savivaldybių, seniūnijų ir įmonių, įrengiančių želdynus,sodinančių irprižiūrinčiųželdinius,naudojantvieningąaugalųžymėjimosistemą,siekiantsukurtikokybiškąaplinką. Želdynų įrengimas bei jų priežiūra yra labai svarbus klausimas, nesmiesto želdynų sistema– tai žaliųjųerdvių visuma, susieta sugamtiniuirurbanistiniukarkasu,kuritenkinabendruomenėsporeikiusiružtikrinaaplinkosekologinįstabilumą. Svarbus teisingas ir tikslingas želdynų formavimas urbanizuotojeteritorijoje.Želdynaiyranetikurbanistinėskompozicijosdalis,betirpatysformuojaįvairauspobūdžio,dydžioirpaskirtieserdves. Želdiniusmiesteneigiamaiveikiaorotarša,druskos,dirvožemiotarša,elektromagnetiniailaukai.Medžiųirkrūmųšaknisspaudžiakomunikaciniaiįrenginiai. Labai blogai želdinius veikia dirvožemio suspaudimas,mechaniniaipažeidimai,ligos,kenkėjaiirlabaižemolygioželdynųįrengimobeipriežiūrosdarbai. Želdynų įrengimas ir priežiūra reikalauja daug darbo, lėšų, žinių irlaiko,tačiautikgeraiatlikusdarbus,tinkamaiparinkusželdinius,gruntą,sodinimo technologijas ir tinkamai juos prižiūrint, jie atliks ekologinę,estetinęirkitasfunkcijas. Želdynų planavimas turėtų vykti bendradarbiaujant įvairių sričiųspecialistams, t.y., urbanistikos, statybų ir kraštovaizdžio architektams,želdynųįrengimospecialistams. Šiuometu želdinių veisimo įrengimo irpriežiūrosdarbus vykdo labaidaugįmonių.Dažnaiželdiniųveisimuirpriežiūrarūpinasiįmonės,kuriosneturikvalifikacijosspecialistųirtinkamosįrangosdarbamsatlikti. Svarbusdarbųtęstinumaspagalaugalogyvenimociklus.

6 7

I. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO DARBAI I. ŽELDYNŲ ĮRENGIMO DARBAI

Daugelyje ES šalių jau seniai turi įteisintasželdynų įrengimo ir priežiūros rekomendacijas,tačiaujospagalporeikįyratobulinamos,kadan-gi keičiasi situacijos urbanizuotose teritorijose,išvedamos vis naujos medžių ir krūmų veislės,kuriospakantesnėsurbanizuotųteritorijųtaršai.Taippatyraįteisintaprivalomojiželdiniųbūklėsurbanizuotoseteritorijosestebėsena. ESšaliųmiestųsavivaldybėseyraatskirisky-riai,atsakingiužželdynųįrengimąbeipriežiūrą.Čia dirba kvalifikuoti specialistai, jie rūpinasinetikteisinguželdynų(miestoparkų,skverųirpan.) įrengimu nuo pat planavimo ir projekta-vimodarbų,betirtolesnejųpriežiūra.Želdiniųpriežiūrąvykdospecialistai,geraižinantysaugalųbiologiją,sanitarinębūklęirkt.Didesniuosemies-tuose (Hanoveryje ir kt.) už želdynus atsakinginetatskiridepartamentai. Vokietijoje urbanizuotų teritorijų želdynųįrengimasirpriežiūravykdomilaikantistuosdar-busreglamentuojančiųtaisyklių.Taisyklėsestan-dartizuojamiželdynųįrengimo,stogųželdinimo,gruntotyrimo,šlaitųįrengimoirkt.darbai.Visosrekomedacijos yra paremtos moksliniais prak-tiniaisstebėjimais. Vokiečiųkalbayraišleistosmedžiųsodinimoirpriežiūrosrekomendacijos„EmpfehlungenfürBaumpflanzungen“, vertikaliojo želdinimo reko-mendacijos „Richtlinie Fassadenbegrünungen“,stogų želdinimo rekomendacijos „Dachbegrü-nungsrichtlinie“irkt. Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje tam tikrosorganizacijos vienija augalų augintojus ir daugdirba standartizuojant sodmenų kokybės reika-lavimus,dydžiųparametrus. Vakarų ir Centrinės Europos šalyse yraįstatymiškai įteisinta privalomoji želdinių būklėsurbanizuotoseteritorijosestebėsena. LabaigerąpatirtįturiLondonocentreįrengtiparkai - gėles, augalus ir visągyvąjągamtąčiapadeda tvarkyti savanoriai, kurie pastebėjimussudedaįdienoraštįinternete.

ES želdynų urbanizuotose teritorijose įrengimo ir priežiūros apžvalga


1. Reljefo formavimas

Kad reljefo formavimo darbai būtų vykdominuosekliai,projekteturibūtiparengtiirpateiktitokieželdynųprojektobrėžiniai:1. pagrindinisbrėžinys;2. dangų(kietųjų)irjųnužymėjimobrėžinys;3. aukščiųbrėžinys;4. lietauskanalizacijos,melioracijosbrėžinys;5. žemėsdarbųkartograma;6. paliekamų,šalinamųmedžiųirkrūmųbrėžinys;7. projektuojamų želdinių sodinimo brėžinys

(vejų,rododendryno,gėlynųirkt.brėžiniai);8. vandenstelkiniųįrengimobrėžinys;9. mažųjųkraštovaizdžioarchitektūrosstatinių,

sportoaikštynų,vaikųžaidimoaikšteliųirkitibrėžiniai;

10. suvestiniųinžineriniųtinklųbrėžinys.

Reljefo formos

Reljefe galima išskirti teigiamas (išgaubtas),neigiamas (įgaubtas) ir neutralias formas.Neu-traliosformosreljefoteritorijayralygisunežymiunuolydžiu(apie5°). Reljefas gali būti išreikštas makro-, mikro-,mini formomisbei turi jįapibūdinančiustermi-nus: smulkiai ir stambiai banguotas, daubotas,duburiuotas, gūbriuotas, kalvotas, raguvotas,atraiguotas,terasiškas,rininiaikloniai(susidaręssiaurameduburyje,rinoje)irsauslėniai. Reljefą dar reikėtų skirti į natūraliaisusiformavusį ir dirbtinai suformuotą. Jau nuosenų laikų yra žinomaapie žmonių supiltus kal-nus dėl skirtingų paskatų: iš pradžių – gynybaiar ryšiams organizuoti (piliakalniai, gynybiniaiįtvirtinimai), vėliau – apsaugai nuo potvynių,

Vieni iš pagrindinių ir svarbiausių darbų įrengiant želdynus yra reljefo formavi-mas ir tinkamas grunto paruošimas.

Reljefas – žemės paviršiaus nelygumų visuma.

Nepalankusdarbuireljefas

VokietijojeirAnglijojedažnaiįrengiantnaujusparkus viešosiose teritorijose įtraukiama vietosbendruomenė,atsižvelgiamaįjųnorus,pageida-vimus.Tuometželdynaitampadaugiafunkciniaiirpritaikytižmoniųsocialiniamsporeikiams.

Medžiųsodinimoirpriežiūrosrekomendacijos

8 9


užpustymo smėliu, jūros vandens, ant rūsių –pastoviaitemperatūraiišlaikyti.Augantrekreaci-niamsporeikiams,dirbtinisreljefastapopriemo-ne naujoms estetiškoms erdvėms (seniesiemsdvarams, parkams) kurti. Imti pilti naudingųjųiškasenų,atliekųsandėliavimokalnai.Daugėjantkelių ir intensyvėjanttransportui–pylimaigar-suiirtaršaiizoliuotipriekeliųirgatvių.Naujausisiekiai susiję su žiemos sporto šakų vystymu.Kasdien dideli žemės paviršiaus plotai yra per-formuojamielementariųstatybųmetu. Tarp žymiausių dirbtinių reljefo darinių(be piliakalnių) yra Kuršių nerijos apsauginiskopagūbris,supiltasXVIII–XIXa.siekiantapsau-goti Nerijos gyvenvietes nuo pustomo smėlioiršiuometusaugomaskaipnacionalinėirpas-aulio paveldo vertybė. Ne tokie aukšti, tačiaubendrą didelį plotą užima organine kultūriniokraštovaizdžio dalimi tapę Nemuno deltospolderiųpylimai. Siekiant sukurti organiškus reljefo darinius,būtina gerai suvokti ir tinkamai interpretuoti

Reljefo analizės pagrindas yra vietovėstopografinėnuotrauka.Reljefoanalizėsbrėžinysnurodo teritorijos panaudojimo galimybę vie-niems ar kitiems tikslams, išryškina vietovėscharakterį. Tvarkant teritoriją reikia nustatytireljefo savitumus, kuriuos būtina išsaugoti,išryškinti.Tuometsėkmingaigalimapriderintipriereljefovandenstelkinius,pastatus,kelius,takusbeiželdinius.Vandenstelkiniųformaturiatitiktireljefo plastiką. Jie turi būti įrengiami žemosevietose. Reljefas taip pat nulemia kelių trasas,pastatųpadėtįbeitūrį.Kadbanguotamereljefenebūtųstaigiųnuolydžių,keliusreikiatiestipa-gal reljefo horizontaliąsias linijas arba kryptis,kuriosyraliečiamosiosreljefohorizontalėms. Reljefo formos yra svarbi vietovėsekologinėir estetinė charakteristika Kalvotas reljefas –dinamiškas,aktyvus.Tokiojevietovėjegalimasu-kurti įvairesnes erdves, išraiškingesnius augalųderinius.Lygumasudarostabilumo,neutralumo,ramybėsįspūdį. Būtinažinoti,kadesamasreljefassaugomas,žemės darbai yra draudžiami rezervatuose, na-

Formuojant reljefą būtina įvertinti bendrą kraštovaizdžio pobūdį ir natūralias reljefo formas

vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir vertes, jaustimastelįnetikartimojeaplinkoje,betirgerokaiužsklyporibų. Reikia suprasti, kad nauja reljefo forma pa-keis oro, vandens, ir kitų medžiagų judėjimąkraštovaizdyje. Dėl šio naujo kūno kitaip pasis-kirstys vėjo greitis, atsiras naujos įkaitimo iratvėsimo zonos (šešėlis), per drėgnos vietosgali tapti sausomis, o kitose vietose gali atsi-rastiužmirkimas,pasikeistipotvyniozonosribos.Visataiišesmėskeisaugalųirgyvūnųgyvenimosąlygas. Ar dirbtinis darinys negoš ir nekonkuruos suesamomisgamtinėmisirkultūrinėmisvertybėmis,nenukonkuruos esminių kraštovaizdžio ženklų,neužstosvertingųpanoramų,neturėsįtakoseismosaugumuibūtinammatomumui?

Lygusreljefas

cionaliniuose ir regioniniuose parkuose, gam-tospaminklųteritorijose,kraštovaizdžio,geolo-giniuose,geomorfologiniuosedraustiniuose,kurreljefasyrasvarbiausiasapsaugosobjektasarbakur jis yra neatsiejama saugomos teritorijos,kraštovaizdžio,kultūriniokompleksoarbuveinėsdalis(kultūriniuose,visuosegamtiniuosedraus-tiniuose,nekilnojamojokultūrospaveldovertybiųteritorijose).Užpilantgruntu,aukštinant žemėspaviršių,galibūtipažeidžiamosarvisiškaisunai-kintos hidrografiniuose, telmologiniuose, pedo-loginiuose,botaniniuose,zoologiniuose,netor-nitologiniuosedraustiniuosesaugomosvertybės,šaltinynai, pelkės, natūralios užliejamosios pie-vosirganyklos,todėltokiaveiklašioseteritori-josetaippatyranegalima. Reljefo užpylimas gali pakenkti ar visiškaisunaikintisaugomasgyvūnų,augalų,grybųrūšisir jų bendrijas. Grunto užpylimas labai kenkiamedžiams–iki2matstumunuomedžiokamienoreljefo paviršiaus negalima keisti daugiau kaip5 cm.

Šlaitas

10 11


Šlaitų tvirtinimas

Šlaitųtvirtumąvandenserozijai(išgraužoms)nulemiagruntosudėtis(žvyras,smėlis,molis)irjostatumas.Šlaitoatsparumasvandenserozijaiyratiesiogiaiproporcingasjostatumui.Esantne-stabiliamdirvožemiuinegalimiželdynoįrengimodarbai. Tačiau šiuolaikinėmis medžiagomis irtechnologijomisgalimasutvirtintinetstačiausiusšlaitus.Jųtvirtinimui,erozijossustabdymuigalibūtipanaudotos įvairiosorganinės ir sintetinėsšlaitų tvirtinimo medžiagos: kokoso pluošto,polipropileninis tinklai, sintetinėbei natūralauspluoštoneaustinė,austinėgeotekstilėirkt.Antšlaitų klojamų medžiagų funkcija yra užtikrintiviršutinių sluoksnių apsaugą nuo erozijos tol,kolapsauginę funkcijągalėsužtikrinti augali-nis sluoksnis. Organinės kilmės medžiagos pokeleriųmetųsuyra.Tačiaukeletosmetųpakankavejai, kiliminiams žoliniams bei sumedėjusiemsaugalams, pasodintiems ant šlaito, įsišaknyti irsutvirtintišlaitą. Prieššlaitųtvirtinimomedžiagųklojimą,šlaitųnelygumus rekomenduojama išlygintinukasant,onejuosužpilant.Jeierozijospaveiktosįgriovosyralabaigilios,taijosužpilamosnebiriugruntuir sutankinamos. Šlaitų tvirtinimo medžiagosklojamosišilgaišlaito.Šlaitopaviršiujeįtvirtintosorganinėsirsintetinėsmedžiagosužpilamosapie5–7cmdirvožemiosluoksniu.Tuometsėjamaarklojamaruloninėveja,sodinamiaugalai.Ritininėvejaklojamanuošlaitoapačioskylantaukštyn. Įvairios šlaitų tvirtinimo medžiagos gali būtipanaudotos tvirtinant vandens telkinių, upiųvandenssrovėsardomuskrantus.

Galimi ir kiti šlaitų sutvirtinimo būdai, pvz.,įrengiantterasas,sodinataugalussugiliašaknųsistema.

Reljefo mikroklimatinės sąlygos

Skirtingų formų reljefe susidaro kitokios,specifinėsmikroklimatinėssąlygos,kuriasbūtinaįvertinti.Iššiaurės,šiaurėsrytųaršiaurėsvakarųesančios kalvos užstoja, sumažina žiemos vėjųįtaką.Ypačvėjuotosyrakalvųviršūnės.Vėjogrei-tispapėdėjeirkalvosviršūnėjegaliskirtisiki2–3m/s.Vėjo greitis dar priklausonuo želdinių tan-kumo, esamų kliūčių. Pietvakarių bei pietryčiųšlaitai saulės atokaitoje yra jaukūs ir malonūs.Pavasarįčiaanksčiaunutirpstasniegas,įšyladirva.Pietinėskryptieskalvųšlaitai įkaistastipriauneihorizontalūspaviršiai,ožiemąkalvųšiaurinėseks-pozicijosmažiau įšildomosnei lygumų. Įrengiantželdyną,sodinantaugalussvarbu įvertintivyrau-jančiųvėjųkryptis,stiprumą,jųkaitą.

Reljefoformavimodarbai

Šlaitosutvirtinimas

Reljefo hidrologinės sąlygos

Skirtingųformųreljefuosekitokiosyrairdirvoshidrologinės sąlygos. Kalvos dėl paviršinio van-densnutekėjimoprarandadalįiškritusiųkritulių.Josesunkiauišsilaikosniegodanga.Dėltokalvųviršūnėse išplaunamos organinės medžiagos,todėldirvosskursta.Daubosesusikaupiadrėgmė,derlingesnidirvožemiai.Šlaitųatparumąvandensišgraužomslemiagruntosudėtis(žvyras,smėlis,molis)irjostatumas.

Gruntinis vanduo

Įrengiant želdyną svarbu nustatyti gruntiniovandenslygį,josvyravimusiratmosferiniovan-dens nutekėjimo sąlygas. Jos nulems tinkamųnusausinimoardrėkinimosistemųparinkimą. Sunkesnėse už priesmėlius dirvose gruntinisvanduo sausuoju metų laiku neturėtų laikytisaukščiaukaip1,5mgylyjenuodirvospaviršiaus,opriesmėliuoseirsmėliuose–1–1,5m.Lygiosevietose, kur dirvos užmirkusios, pagelbėti gali

atvirųdrenųsistema.Drenažas. Griovius ir griovelius reikia iškastitaip,kadniekurpaviršiujenebūtųvandens.Jeiguvanduoatitekaišgretimųteritorijų,reikiakastigaudomuosiusgriovius.Dažnaisunkunusausintiuždarasdaubas.Betkartaisnaudingajasdarpa-gilintiirpadarytikūdras.

Reljefą galima suskirstyti į palankų ir nepalankų darbams.Palankusdarbamskainuo-lydis–nuo0 iki0,4%, lygus–nuo0,4 iki3 %ir nedideliu nuolydžiu reljefai (lėkšti šlaitai), kainuolydisyranuo3 iki5%.5%nuolydžio ribayralabaisvarbi,nesprasidedapaviršinisnuotėkis,prasideda medžiagų pernešimas ir turi įtakosšilumosbeidrėgmės režimui, tačiauesant tokiųnuolydžių reljefams nereikia papildomų darbų,kad būtų suvaldytas kritulių, paviršinio vandensperteklius. Nepalankesnisyrareljefas,kurionuolydis–nuo5iki10%,nepalankus–nuo10iki15%irlabainepalankus–daugiaunei15%(skardis).

Upeliošlaitaiparke

12 13


Kraštovaizdžio sutvarkymas ir reljefo perfor-mavimas–kraštovaizdžioarchitektųduona.Šiedarbai gali būti sudėtinė detaliojo plano dalisarbaatskiraskraštovaizdžiotvarkymoprojektas.Rekreaciniųteritorijųreljefoformavimasturėtųbūti vietovės specialaus kraštovaizdžio planoar konkretaus želdynoprojekto sudėtinė dalis,

Reljefoformavimodarbai

Dirvožemio sudedamosios dalys

Norsdirvožemyjeyraįvairiųmedžiagų,visdėltogalimaišskirtiketuriaspagrindinesjosudedamąsiasdalis:mineralines,organinesmedžiagas,vandenįirorą(1pav.).

Visos šios dalys yra vienodai svarbiospotencialiamdirvožemioderlingumui.Kietojojedalyje vyrauja mineralinės medžiagos, kuriospagal jųdaleliųdydį skirstomos į šias frakcijas:akmenis, žvirgždą, smėlį, dulkes ir molį. Dirvo-žemiųmineralinėdalissudaro80–90%,oorga-ninė –mažiau negu 10%. Skystoji dirvožemiodalis–taidirvožemiotirpalas,kitaipsakant,dir-vožemio vanduo su ištirpusiomis organinėmis,mineralinėmis medžiagomis ir dujomis. Dujinėdirvožemio fazė – tai dirvožemio oras, esantisvandensneužimtoseporose.Optimalusorokiekisdirvožemyje sudaro 10–20 % viso dirvožemiotūrio.Gyvąjądirvožemiodalįsudarojameesantysmikroorganizmai,bestuburiaigyvūnai,dumbliai,

Dirvospaviršius

Smėliogranulė

Poros

Poros

Poros

Organinėsmedžiagos

1pav.Dirvožemiostruktūra

Dirvožemiodaleliųskersmenys

augalų šaknys irkt.Dirvožemiogyvojidalisdarvadinama dirvožemio biota. Dirvožemio biota skirstoma į keturias pagrindines grupes:

• augalai – organinių medžiagų producentai(nuo vienaląsčių dumblių iki aukštesniųjųaugalų);

• gyvūnai – organinių medžiagų vartotojai(nuovienaląsčiųpirmuoniųikižinduolių);

• grybai – pagrindiniai organinių medžiagųskaldytojai;

• prokariotai – dažniausiai vienaląsčiai beisiūliniai mikroskopiniai organizmai, eko-loginėsegrandysegalintysbūtiirproducentais,irskaldytojais.

Visijielabaisvarbūsdirvožemiosusidarymui.

Dalelėsgrupės

Dydžiai (dalelės skersmuo mm)

Akmenys 60–600 mm Žvyras 2–60 mmSmėlis 0,05–2 mm Dulkės 0,002–0,05 mm Molis < 0,002 mm

Dirvožemį sudaro:• organinės medžiagos,• mineralinės medžiagos,• vanduo,• oras.

Želdynui įrengti turi būti paruošta teritori-ja. Teritorijos paruošimą sudaro tokie darbai:

1. Sklypo išvalymas nuo nereikalingųdaiktų:statybiniųatliekų,menkaverčių,

nudžiūvusiųaugalų,kelmųirpan.

2. Žemės paviršiaus planiravimo darbai,kurievykdomipagalvertikalųjį(aukščių)

planą. Formuojant reljefą siūloma atsižvelgti įnatūralų,aplinkesantįreljefąbeiįkaimynystėjeesančius sklypus. Paprastai nuolydis yra formuo-jamasnuopastatoįsklypopakraščius.Jeigusklypepasirenkamas ramus reljefas, planiruojama terito-rija viename metre maždaug 1–2 cm nuolydžiu.Planiruojantreikianepamirštiapiepaviršinio,grunti-niovandenųsuvaldymą:nuolydžius,drenažąirpan.

Pagrindinis planiravimo principas yra dirvožemiokiekio balansas. Tai reiškia, kad reikia išlaikytidirvožemio balansą artimą nuliui. Nulinis balan-sas–taioptimalusvariantas.Jisreiškialygybętarpnukasamoiružpilamodirvožemio.Jeijienesutam-pa, reikiapapildomųtransporto išlaidų,o tai labaipabranginaželdynoįrengimą.

3. Paviršinio augalinio sluoksnio, įrengimas vykdomas po planiravimo

darbų.Šiedarbaivykssklandžiai,neprireiksne-planuotųlaikobeilėšųsąnaudų,jeibusįvertintasteritorijojeesamasgruntas. Parenkant želdynuiželdinius, tikslingiau juos priderinti prie esamųdirvožemiosąlygų,negujįkeisti.

Teritorijos paruošimą sudaro tokie darbai: 1 sklypo

išvalymas 2 žemės paviršiaus planiravimas 3 dirvožemio

paruošimas

Yra kelios pagrindinės dirvožemio charakteristikos, kurias reikia iša-nalizuoti prieš įrengiant želdyną vie-noje ar kitoje teritorijoje:• dirvožemio sudėtis;

• dirvožemio granuliometrija (struktūra, poringumas);

• dirvožemio derlingumas;

• dirvožemio rūgštumas;

• dirvožemio drėgmės kiekis;

• dirvožemio spalva;

• dirvožemio suslėgimas.

kuriąturėtųrengtiatestuotiteritorijųplanavi-mo ir želdynų projektavimo specialistai, kon-sultuoti inžinieriai geologai, aplinkos tvarkymoatestuoti specialistai, kurie padės įgyvendintiidėjastaip,kadjostaptųvietovėssavastiesda-limi, būtų estetiškos, funkcionalios, ilgaamžės,galnetirpelningos.

14 15


Dirvožemio struktūra

Dirvožemiogebėjimasatliktisavofunkcijasla-baipriklausonuojostruktūros.Taismėlio,molio,dumblobeikitųmedžiagųsantykisdirvožemyje.Nuo dirvožemio granuliometrijos priklausodirvožemio pralaidumas vandeniui, orui beimitybinių medžiagų prieinamumas augalams(nesmedžiagųskaidytojaigaliegzistuotitamtik-rosstruktūrosdirvožemyje).Tarpkietųjųdaleliųirorganiniųmedžiagųyraporos,kuriosyravan-densbeiorotalpyklos.Apie50%dirvožemioyrakietosiosmedžiagos.Likusidalisyraporųtūris. Nuo dirvožemio struktūros priklauso joporingumas,sukibimas,stiprumas,purumas.Yrakelidirvožemyjeesančiųdaleliųsukibimobūdai,nuokuriųpriklausodirvožemiostruktūra.

Dirvožemio struktūra – skirtingo dydžiodaleliųsantykis.Lengvaisvadinamidirvožemiai,kuriųgranuliometrinėjesudėtyjevyraujastambiųdalelių frakcija.Tokiedirvožemiai yra smėliai irpriesmėliai.Sunkiaisvadinamidirvožemiai,kuriųsudėtyjevyraujasmulkiosfrakcijos–taipriemo-liaiirmoliai.Besunkiųirlengvųdaryrairvidu-tinio sunkumo dirvožemiai. Lengvi dirvožemiaigeraipraleidžiadrėgmę,orą,geraiįšyla,nesun-kiaiįdirbami,betmažaikaupiadrėgmėsirjuoseyranedaughumusoirmaistomedžiagų.Sunkūsdirvožemiai (moliai) mažai praleidžia drėgmę,lėtai įšyla, sunkiai įdirbami, tačiau juose daughumusoirmaistomedžiagų.

Daleliųblokai(vidutinispralaidumas)

Kolonos/prizminissukibimas(vidutinispralaidumas)

Masyviplokščiųgrupė(mažaspralaidumas)

Granulės(didelispralaidumas)

Sukibęgranulės(didelispralaidumas)

Plokštelinissukibimas(mažaspralaidumas)

Dirvožemiodaleliųsukibimobūdai

Molingasdirvožemis

16 17


Humusas

Vienas iš dirvos derlingumo rodiklių yra hu-musas. Tai organinė medžiaga, kuri susidedaiš gyvosios dalies – mikroorganizmų, faunos– ir biochemiškai pakitusių šaknų bei kitokiųaugaliniųliekanų.Mikroorganizmamsdauginan-tis,jossuyra,susidaroorganiniųjunginiųvisuma,vadinamahumusu.Jokiekisnulemiaaugalomi-tybossąlygasirdirvosderlingumą. Humusinguose dirvožemiuose yra kur kasdaugiau maisto elementų, ypač azoto. Augalaiapietrečdalįjiemsreikalingoazotopasiimaišhu-muso.Dirvožemiai,kuriuosedaughumuso,būnageresnėsstruktūros,geriausugeriavandenį.

Dirvožemio rūgštumas

DirvožemiorūgštingumąapibūdinajopH,pH1–6žymirūgščią,pH8–14–šarminęterpę,opH7 laikomas neutraliu. Dirvožemio rūgštingumuituriįtakoskarbonatiniosluoksniogylis.Jeijisyranegiliai,40–50cmgylyje,viršutiniųdirvožemiosluoksniųrūgštingumasbusartimasneutraliam,jei giliau – rūgštesnis. Geriausiai augalai auganeutralaus rūgštingumo dirvožemyje, tačiauyra augalų, kuriemėgsta rūgščias dirvas, todėlparenkant augalus reikia atkreipti dėmesį įdirvožemiorūgštingumą.

Dirvožemio drėgmės kiekis

Dirvožemiodrėgmė–vandensmolekuliųfor-mosvanduo,esantisdirvožemyje.Jiyraaugalų,dirvožemio faunos ir mikroorganizmų gyvybėspagrindas. Dirvožemio drėgmė skirstoma įkietąją(ledas),kaitemperatūrayražemiau0°C,chemiškaisujungtą,garųsorbuotąją irskystąją.Chemiškai sujungtas vanduo įeina į dirvožemįsudarančiąmineralinę sudėtį.Garųdrėgmėyradirvožemio ore ir užpildo laisvas nuo vandensporas.Dirvožemiodrėgmėyragyvybiškaisvarbiaugalamsaugti.Augalaivystosinormaliai, jeigudirvožemyjejiemsužtenkadrėgmės.

Spalva

Spalva–akivaizdidirvožemiosavybė,kurigalipadėti įvertinti dirvožemį. Yra trys pagrindiniaiveiksniai,darantysįtakądirvožemiospalvai:

• mineraliniųmedžiagųkiekis;• organiniųmedžiagųkiekis;• drėgmė.

Jeigudirvožemishumusingas,jisbusrudosarjuodosspalvos.

Dirvožemio suslėgimas, užmirkimas

Dirvožemiosuslėgimassukeliadaugproblemų:• stabdošaknųaugimą,dėltosumažėjaau-galo pasisavinamų vandens ir maistiniųmedžiagų kiekiai ir tuo pačiu augalasprasčiauauga;

• sumažėja dirvožemio dalelių dydis, dėl todirvožemissunkiau išlaikodrėgmę,omik-roorganizmai negali efektyviai suskaidytiorganinių medžiagų, taip dirvožemyjemažėjamaistiniųmedžiagųiraugalainegalijųpasisavinti;

• sumažėja dirvožemio gebėjimas sugertivandenį,vanduonutekapaviršiumi, sukel-damaseroziją,arbaapsemiamažesniusardidesniusplotus.

Dirvos slėgimui daugiausiai įtakos turisunkiasvorėstechnikosnaudojimassklype.Suslėgimogalimaišvengtinaudojantįvairiasprie-mones:

• sureguliuojant įvairius darbus taip, kadnebūtų intensyviai dirbama, kai dirva yrašlapia;

• dirvai gerinti naudoti kompostą bei kitasorganinesmedžiagas, nes jos gerinadirvosstruktūrą,otuopačiudidinairjosatsparumąsuslėgimui, supurena gilesnius dirvožemiosluoksnius.

2. Medžių, krūmų sodinimas

Augalai sodinimui parenkami kaip nurodytaprojekte, pagal kurį įrengiamas želdynas, sodi-namigatvėsželdiniaiarkita.Visaisatvejaissod-menys turi atitikti bent minimalius sodmenųkokybės reikalavimus, patvirtintus aplinkosmi-nistroįsakymu(Nr.D1-983). Augalaituribūtipateiktisugeraiišsivysčiusiašaknųsistemairtinkamaisuformuotaantžeminedalimi. Tam reikalingas vieningas augalų dydžiųžymėjimas.Tokioporeikiopriežastys:1. Kad susikalbėtų želdynų projektuotojai irželdynų projektų įrengimo specialistai, iraugalasbūtųpasodintastoks,kokįnumatėprojektoautorius.

1lentelė.Želdiniųkiekiųžiniaraščionetinkamaspavyzdys

2. Kad būtų galima paruošti projektų sąmatąirkainosbūtųpateiktostospačioskokybėsaugalų.

3. Vieningas augalų žymėjimas skatina suvie-nodinti standartusdekoratyviųaugalųme-delynuose.

4. Lietuvoje pritaikius Europosmedelynų pa-tirtįžymintaugalus,būtųgalimasėkmingiaubendradarbiauti su dekoratyvinių augalųaugintojaisvisojeEuropoje.

5. Rengiantdarbųatlikimosąmatas,būtųgali-matiksliaiapskaičiuoti,kokiodydžioreikėsparuoštiduobes,kokiatechnika,tvirtinimaireikalingiteisingaiaugaluipasodinti.

6. Pavyzdžiaiišprojektų:

Eil.Nr. Pavadinimas Kiekis Kaina be PVM, litais

1 Beržai 42 Klevai 33 Kaštonai 364 Kadagiai 1005 Petunijos 1000

Iš viso be PVMPVM

Iš viso su PVM

Šiamepavyzdyjenenurodytasaugalolotyniškaspavadinimas,nenurodytasdydis,medžiokamie-noapimtis1maukštyje,lajosaukštis.Visiškaineaiškukokiodydžiosodinukasturibūtipasodintas. Turėdamitokiąaugalųduomenųlentelę(1lentelė),galimegautitokįrezultatą:

1 Augalo para-metrai, tinka-mas parinkimas 2 paruošimas

medelyne 3 transporta-vimas 4 sodinimas,

tvirtinimas

Įrengiant želdynus, kad augalai būtų pasodinti kaip numatyta projekte svarbu:

18 19


Pasodintiaugalai,kainebuvolaikomasijokiųstandartų

Pasodintasmedelissunulaužtaviršūneleidžiašoninesatžalas Pasodintastinkamasaugalas2lentelė.Želdiniųkiekiųžiniaraščiotinkamaspavyzdys

Šiamepavyzdyje(2lentelė)jaugalimematytilotyniškuspavadinimus,kamienoapimtis,kontei-neriodydžius,skiepoaukštį. Pagaltokįžiniaraštįbusįsigytiirpasodintitinkamoskokybėsirdydžioaugalai.

Eil.Nr.

Augalo lietuviškas

pavadinimas

Augalo lotyniškas

pavadinimas

Augalo aukštis cm /

plotis cm

Kamieno apimtis 1 m

aukštyje

Šaknų sistema

Persodinimųskaičius

Kiekis, vnt.

Kaina be PVM,

litais

1Beržas

karpotasisBetula

pendula400 20–25 SG 4 x k 4

2Klevas

paprastasisAcer

platanoides300 16–18 SG 3 x k 3

3Kaštonas

paprastasisAesculus

hippocastanum 400 20–25 SG 4 x k 36

4Kadagys

tarpinis „Hetzii“Juniperus x

media „Hetzii“40–60 – C5 2 x k 100

5Liepa

mažalapė „Greenspire“

Tilia cordata „Greenspire“

200 6–8 BG 2 x k 10

Iš viso

be PVM

PVM

Iš viso

su PVM

20 21


Augalų paruošimas medelyne

Sodmenys,kurieruošiamiurbanizuotomsteritorijomsželdinti,Europosmedelynuoseauginamipagalspecialiastechnologijas:

• augalai auginami grunte ir persodinami kas 2–4metus, kad susiformuotų kuokštinė šaknųsistemairaugalasgeraiprigytųpersodintojevietoje.

• augalųšaknųparuošimasvykdomassuspecialiatechnika(2pav.),kurileidžiasuformuotipuikiąšaknųsistemą.

Medžiai, skirti urbanizuotoms teritorijoms želdinti,medelynuose formuojami pakelta laja tamtikrameaukštyje.Dažniausiaitaibūna180cm,200cm,220cm,250cm.

2pav.SuspecialiatechnikaiškasamasaugalasBrunsPflanzenmedelyne

SuspecialiatechnikaaugalaspervežamasBrunsPfalnzenmedelyne Mažalapėliepa.Lajosplotis200–300cm.Kamienoapimtis30–35cm.Augaloaukštis400–500cm.Lot.Tilia cordata(nuotraukoje–Bruns

PflanzenmedelynasVokietijoje.Žiema)

Mažalapėliepa(BrunsPflanzenmedelynas.Vasara)

Medžiųkamienųtiesinimasbambukųpagalba

22 23


Norint želdyne panaudoti specialia laja su-formuotusmedžius,augalaijauturibūtipradėtiformuotimedelyne.

Mažesni augalai auginami konteineriuose irkiekvienais arba kas antraismetais (priklausomainuoaugalo)persodinamiįdidesniuskonteinerius.

Plokščialajasuformuotadekoratyvinėobelis,lot.Malus ‘Evereste‘ Medžiųformavimassuspecialiatechnika

Norintsuteiktigražiąformą,augalaimedelyneformuojaminuolat

Transportavimas

Labaisvarbusaugalųparuošimaspervežimuiirtransportavimas.Tamnaudojamataippatspecialitechnika.

Augalaiparuoštitransportavimui Transportuojamiaugalai

3pav.Paprastasisklevas‘Globosum’,lot.Acer platanoides ‘Globosum‘ 4pav.Paprastasisbukas‘PurpureaPendula’,lot.Fagus sylvatica ‘Purpu-reaPendula‘

Augalų formos

Kadbūtųtinkamaiįgyvendintasprojektas,labaisvarbužymintaugalustinkamainurodytiaugaloformą.Laja,priklausomainuomedžiorūšiesirveislės,galibūtiovalios,kiaušiniškosarbakoloninėsformos.Medelynuose specialiai suformuota lajagali būti špalerinės,plokščios, rutulinės (3pav.),svyruoklinės(4pav.)formos.

24 25


Paprastasisskroblas,lot.Carpinus betulus,suformuotasgyvatvorei

Kamienoapimtismatuojama1maukštyje

SVARBU! Kamienas – liemens dalis tarpžemėspaviršiausirlajos.Urbanizuotoms teritorijoms, alėjųmedžiamsrekomenduojamas nemažesnis nei 180 cmkamienoaukštis.

SVARBU! Kamieno apimtismatuojama 1maukštyje. Kai kamieno apimtis nuo 6 iki 20cm, matuojama 2 cm tikslumu (pvz., 6–8cm,8–10cm,12–14cmirt.t.),kaikamienoapimtis didesnė negu 20 cm,matuojama 5cmtikslumu(20–25cm,25–30cm).

SVARBU! Dažnai painiojama kamieno apim-tis su skersmeniu.Kamienoapimtįpadalinusiš 3,14 gaunamas kamieno skersmuo. Pvz.,jeikamienoapimtis10–12cm,taiskersmuo3–4cm.

Labai svarbus ir medžių persodinimų skaičius, nes taip suformuojama kuokštinėmedžio šaknų sistema, kuri padeda geriauirgreičiauprigytimedįpasodinus įpastoviąaugimovietą.Medžiai medelynuose turi būti persodinamikas2–4metus.

Sodmenų kokybės reikalavimai. Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. D1-674 (nauja redakcija - aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. D1-983)

Sodmenysturibūtisveiki:bežaizdų,fiziniųpažeidimų,kenkėjųirgrybiniųligųpakenkimų,puvinio,gyvybingi,antžeminėdalisiršaknysfiziškainesužalotiirnepažeistišalčioaršalnų,nenuvytę. Medžiaiirkrūmaituriturėtipriestiebopririštąetiketę,kuriojenenuplaunamaisžymekliaisįrašytasaugalolietuviškasirlotyniškaspavadinimas,nurodytasatsparumasšalčiui,medžiams –kamienoapimtis(matuojama1maukštyjenuošaknieskaklelio,apjuosiantkamienąlanksčiamatuokle,5mm tikslumu), persodinimų skaičius ir šaknųgumulodydis (sodinamiems sužemėsgumulu)arkonteineriotalpa(pasodintiemskonteineriuose),krūmams–augalodydis.

Reikalavimai medžiams:• vienastiesuskamienas;kamienokreivumas(didžiausiasatstumasnuokamienoikipriejopriglaustostiesiosios,matuojant1mmtikslumu)neturibūtididesniskaip23mm;

• taisyklinga,simetriškalaja;• geraisusiformavusišaknųsistema.

Reikalavimai lapuočiams:• lajojeturibūtisuformuotasskeletas, t.y. turibūti trijųeiliųašys:stiebas(pirmosioseilėsašis),išjoišaugusiosšakos(antrosioseilėsašys)iriššiųšakųišaugusiosšakelės(trečiosioseilėsašys);

• kamienoapimtis–nemažesnėkaip10–12cm;• gatviųželdinimui–kamienas(stiebodalisnuošaknieskaklelioikilajos,ikipirmųjųgyvųšakų)netrumpesniskaip2,2m;

• šaknųžemėsgumulas–nemažesniskaip40–50cm(sodinamiemssužemėsgumulu). Reikalavimai spygliuočiams (išskyrus augančius krūmais, žemaūgių veislių, besidriekiančių formų):

• šaknųžemėsgumulas–nemažesniskaip30–40cm(sodinamiemssužemėsgumulu);• eglės–nežemesnėskaip2m,pušys–1,5m,kitispygliuočiai–1m.

Konteineriuose pasodintiems medžiams konteinerių talpa turi būti ne mažesnė kaip:

• lapuočiams–45l;• spygliuočiams–30l.

Sodinimuiskirtididelilapuočiaimedžiai–kuriųkamienoapimtisnemažesnėkaip20–25cm. Reikalavimai krūmams (išskyrus besidriekiančių formų):

• nežemesnikaip20cm;• lapuočiaikrūmaituriturėtinemažiaukaiptrisšakas,išskyrusrožes(josturiturėtinemažiaukaip2šakas).

26 27


Šaknų sistemos paruošimas

Sodinuko kokybei labai svarbus šaknų siste-mosparuošimas. BG (be žemės gumulo) – augalas plikomisšaknimis, kurį galima sodinti tik pavasarį(neprasidėjus vegetacijai) arba rudenį (pasibai-gusvegetacijai).Tokiemedžiaisodinamiiki8–10cmdydžiokamienoapimties(5pav.). SG (su žemės gumulu)–augalasauginamasdirvožemyje ir sodinimui pateikiamas iškastassu spec. technika, su žemės gumulu, įrištu įmedžiagą,kuriprilaikožemespriešaknų.Tokiusaugalusgalimasodintipavasarį,vasarąirrudenį.Toksšaknųsistemosparuošimaspailginasodini-molaikotarpį(6pav.). Cx (x – konteinerio talpa litrais) – toks žymėjimas naudojamas augalams, kurie aug-inami konteineriuose. Augalai konteineriuoselengvaiprigyja,nesšaknųsistemayrasusiforma-vusi.Konteineriuoseužaugintusaugalusgalimasodintipavasarį,visąvasarąirrudenį(7pav.).

Norsskirtingomsmedžiųirkrūmųrūšimsbūdingaskirtingašaknųsistema,tačiauparuoštųper-sodintimedžiųirkrūmųšaknysturibūtisulabaigeraisusiformavusiakuokštinešaknųsistema.

5pav.Medisplikomisšaknimisbežemėsgumulo(BG)

6pav.Šaknųsistemasužemėsgumulu(SG):a)teisingaisuformuotasšaknųgumulas,b)neteisingaisuformuotasšaknųgumulas

a) b)

7pav.Šaknųsistemoskonteineryje:a)C70(70litrųkonteineris);b)C25(25litrųkonteineris)

a) b)

Šaknų sistema – šaknų dalis, iškasama kartu su žemės gumulu.

Maumedžiošaknųsistema

Maumedžiošaknųsistema(kuokštinė)

Neformuotos šaknų sistemos

Suformuotos šaknų sistemos

Beržošaknųsistema

Bukošaknųsistema(kuokštinė)

Bukošaknųsistema

28 29


Pagrindiniaiduomenysapieaugaląnurodomietiketėje.Etiketėjenurodomasaugalolietuviškasir lotyniškas pavadinimas, kamieno apimtis,aukštis,konteineriodydis,persodinimųskaičius.

Tinkamo augalo parinkimas

Parenkant medžius urbanizuotoms teritori-jomsreikiaįvertintiaugaloekologiniusporeikiusbeivietosmikroklimatinessąlygas. LietuvosteritorijayratarpinėjejuostojetarpVakarų Europos jūrinio ir Eurazijos kontinenti-nioklimato.Todėlšaliesklimatosąlygosturitiekjūriniam, tiek kontinentiniam klimatui būdingųbruožų.Dėlto,netokiojedidelėjeLietuvosterito-rijojeatskirųrajonųklimatasskiriasi.Pajūryjenetšalčiausiomis žiemomis temperatūra nenukrintažemiau–25°C,oPietryčiųLietuvojeir–35°Cdarnėra riba.Taigi, vienas iš svarbesniųekologiniųfaktorių,nulemiantisaugalųauginimąšaliesteri-torijoje,yražiemojimosąlygos.Žiema–tainetikšaltis,betirsniegas,atlydžiai,stiprūsvėjaiirin-tensyvisaulėsšviesavasariobeikovomėnesiais,kolžemėtebėraįšalusi.

8pav.Augalųatsparumoklimatuižemėlapis(„Bruns“katalogas,2012m.)

Skirtingų rūšių augalų atsparumas šalčiuinevienodas. Lietuvoje gerai žiemoja iš šiauriauesančiųsričiųkilęaugalai.Pagalaugalųatsparu-mošalčiuizonųžemėlapį,taibeveikvisiiš4,5,6klimatozonųkilęaugalai(8pav.).Žinoma,tarpdaugeliovienosarkitosrūšiesaugalųpasitaikoindividų,kurieyraatsparesnišalčiamsužkitusirgeraiauganetikjiemsįprastose,betiršaltesnėsezonose.Betgalipasitaikytiiratvirkštiniųatvejų,kaivienasarkitasaugalasyranetoksatsparusirapšąlaarbanetžūstatairūšiaiįprastosezonose.

Atsižvelginat įnevienodąatskirosešaliesda-lyseaugančiųaugalųapšalimą,Lietuvos terito-rijaskirstomaįatskirusintrodukciniusregionus.

Etiketė

Medelyno kataloge pažymėta, kokiai klimato zonai augalas priklauso

30 31


Sodinimo darbai

Labaisvarbutinkamaiatliktisodinimodarbus:• Geras duobės paruošimas. Duobėsdydisturibūtinors2kartusdidesnisužšaknųsistemą.Dideliemsmedžiamsirkrūmamsrekomenduojamaparuošti12m3dydžioduobę.Duobėturibūtiruošiamataip,kadaugalošaknysgautųpakankamaivandens,oroirgalėtųpatektimaistomedžiagos,kadšaknysturėtųkuraugti,atitinkamaiaugantmedžiui.Ruošiantduobęsodinimuireikiaatsižvelgtiįaugalorūšiaibūdingąšaknųvystymasi.

• Jeigu sunkus ir nelaidus gruntas, būtinas drenažas.Gruntopralaidumasturibūti≥3,6l/m2/h.Drenažosluoknisduobėsdugneturibūtinemažesnisnegu0,5m.Ypačsvarbuįvertintikokiameaukštyjeyragruntiniaivandenys,turibūtiimamasipriemoniųdrenažuiįrengti,vandenssurinkimasirnuvedimasįdrenažosistemąturibūtisu-derintassuatitinkamomistarnybomis.

Sodinantmedžiuslabaisvarbuparuoštitinkamodydžioduobę,atsižvelgiantįšaknųsistemą

Laistymas.Labaisvarbupakankamailaistytikątikpasodintusmedžiusarkrūmus

Augalosodinimas

Pasodinusaugaląbūtinaireikiaatlaisvintišaknieskaklelįnuotinkloirįsitikinti,armedelispasodintastinkamameaukštyje.

Pasodinto augalo šaknies gumulas užpilamas dirvožemiu, kuris turi būti neužterštas aplinkąteršiančiomissudedamosiomisdalimis.Gruntasturiatitiktiagrocheminiusreikalavimus,reikalin-gussodinamųmedžiųarkrūmųrūšiai.Dirvožemiodaleliųstruktūraturibūtid=0,063–2,0mmirturisudaryti30%užpilamoaugaliniogrunto. Augalinisgruntasgalibūtipagerinamaspapildomaispriedais, kurie skatina šaknųvystymasi irpagerinaaugaloprigijimą(pvz.,ceolitas,lava,keramzitas,grybienairpan.).

Sodinantgruntasduobėsdugneturibūtisu-tankinamas, kad vėliau augalas nesusmegtų irbūtųpasodintasneiperaukštai,neiperžemai.

32 33


Dideliųmedžiųtvirtinimasypačreikalingasvėjuotoseteritorijose

Tvirtinimas

Naujaipasodintusaugalusbūtinatvirtinti.Tvirtinamataip,kadnejudėtųšaknysiraugalaileisdaminaujasšaknisgalėtųkuogreičiauirgeriauįsitvirtinti.Galivibruotimedžiostiebas,tačiaušaknysturibūtiįtvirtintosnejudamai.Rekomenduojamakuolusįkaltiįžemęnemažiau0,60mgylio,antžeminėdalispaliekama1,5maukščio.Galimatvirtintiprie1,2ar3kuolų.Kainaudojamastikvienaskuolas,jiskalamasvyraujančiųvėjųpusėje.

Trosais dažniausiai tvirtinami didelimedžiai.Dažnaitaibūnapapildomastvirtinimaskartusušaknųgumulu.Trosaistvirtinamimedžiaiten,kurnėradideliožmoniųjudėjimo.Tvirtinama3tro-sais2,5maukštyje,irištempiamataip,kadtro-sassukamienusudarytų45°kampą.Vieta,kurtrosas liečiasi su kamienu turi būti apsaugota,kadnepažeistųkamieno. SVARBU. Laikasnuolaikoreikiapatikrinti,araugalo tvirtinimas neatsilaisvino. Taip gali nu-tikti, jeigu augalas buvopasodintas neteisingaiarbamechaniškaipažeistastvirtinimas.Taippatgalibūti,kad jaureikiapakeisti tvirtinimąarbavisiškainuimti,nesjislabaiveržiamedį.

Kamienųtvirtinimovariantaipririšantvienu,dviemarbatrimiskuolais

Kamienųtvirtinimovariantai.Kuolaituribūtiimpregnuoti,kadgreitainesupūtų,pririšimuinaudojamamedžiaga,neleidžiantipažeistikamieno

Trosotvirtinimasįžemę

34 35


Kai tenka sodinti augalus teritorijoje, kur vėliau bus didelis spaudimas augalo šaknims (pvz.,automobiliųstovėjimoaikštelėse,aikštėse),būtinapasirūpinti,kadaugalošaknysgautųirdeguo-nies,irvandens(9pav.).Danganegaliužspaustiaugalųšaknų(8pav.).

Augalų sodinimas automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse

Tvirtinamosaugalųšaknys Augalosodinimoautomobilųstovėjimoaikštelėjeschema

Kurvyraujadidelivėjaiardėlaugalospecialiaisuformuotoslajos,ardėlkitųpriežasčiųnegalimatvirtintikamieno,tvirtinamosaugalošaknys(taidarytigalimatikesantsuformuotamšaknųgumuluiSG).Sukalamispecialūspoliaiiraugalaisutvirtinamisudiržu,kurisspaudžiašaknųgumuląžemyn.

Dideliųmedžiųtvirtinimasšlaite

Sutankintassubstratas Alsuoklis

Pamatasšaknųspaudimuisumažinti

Augalinisgruntas

Šaknųgumulas

Perforuotasvamzdisoruiirvandeniuipatekti

36 37


9pav.Šaknysaprūpinamosoruirvandeniu,įleidžiamasperforuotasvamzdis8pav.Aplinkšaknispadaromasatraminisbortas,kurisneleisužspaustiaugalošaknis

a)

b)

c)

38 39


Uždengiamosapsauginėsgrotelės

Kadaugalųšaknysneiškilnotųgrindinio,naudojamageotekstilė

Atlikusminėtusdarbus,galimaramiaiklotigrindinį,nesšaknystikrainegausdideliospaudimoirbusaprūpintosdeguonimiirvandeniu Augalųsodinimaskonteineriuose

40 41


Krūmų sodinimas

Tinkamiausisodintikonteineriuoseužaugintiaugalai (Cx), didesni krūmai sodinami sušaknų gumulu (SG), krūmai, iš kurių formuo-jama gyvatvorė, dažniausiai sodinami plikomisšaknimis.(BG).Lapuočių krūmų rūšiavimas pagal aukštį, cm:15–20 40–60 150–20020–30 60–80 200–25030–40 100–150 250–300 Pvz.,Lot.Cornus masC530–40–geltonžiedėsedula, krūmas 5 litrų konteineryje, augaloaukštis30–40cm.Spygliuočių krūmų rūšiavimas pagal aukštį, cm:12–15 40–60 90–100 15–20 50–60 100–125 20–25 60–70 150–200 Pvz.,Lot.Juniperus horizontalisC220–25–gulsčiasiskadagys,2 litrųkonteineryje,augalas20–25cmpločio.

Gyvatvorės sodinimas

Erdvėmsatskirti,taippatapsisaugotinuovėjųdažnaisodinamoskrūmųarmedžiųeilės,grupės,formuojamosgyvatvorės.Želdynuosekartaisfor-muojamoskrūmųgrupėsestetiniamornamentuisukurti.

Skiriami du pagrindiniai gyvatvorių tipai – laisvai augančios ir karpomos (taisyklingos) gyvatvorės.

Karpomoms gyvatvorėms priskiriamos iržaliosiossienos.Josdažniausiaiformuojamosišskroblo,buko,kaukazinėsslyvos,gudobelės. Numatytoje vietoje pažymima gyvatvorėslinija ir kasama duobė. Dažniausiai tai būnagriovys (tranšėja). Plotis ir gylis priklauso nuopasirinktųaugalų. Grunto, drenažo paruošimo darbai vykdomitaippat,kaipsodinantmedžiusbeikrūmus.

Vasaržaliaiaugalaibežemėsgumulo(BG)sodi-namipavasarįikipumpurųbrinkimoarbarudenįlapams nugeltus ir pradėjus kristi. Visžaliai au-galaibežemėsgumulo(BG)sodinamipavasarį,žemeiįšilus,rudenį,rugsėjomėnesį,kadspėtųikižiemosįsišaknyti.Konteineriuose(Cx)užaugintusaugalusgalimasodintinuopavasarioikirudens. Žemoms gyvatvorėms parenkami žemaūgiaikrūmai ir jie sodinami kas 20–25 cm. Jeigugyvatvorė dviejų ar trijų eilių, sodinukų reikėsdvigubai ar trigubai daugiau. Vidutinio aukščiogyvatvorėms augalai sodinami 30–40 cm ats-tumu,oaukštomsgyvatvorėmsaugalaisodinamikas50–70cm. Dviejų ar trijų eilių gyvatvorėms sodinukaisodinamišachmatiškai. Pasodinti medeliai, jeigu jie nebuvo sufor-muotimedelyne,nukarpomi.Pasodinussodinu-kus,juosbūtinareguliariailaistyti.

Lot.Pinus mugo var. mughusC5080–90x90–100–kalninėpušisvar. mughus,50litrųkontein-eryje,80–90cmaukščioir90–100cmpločio. Geras duobės paruošimas. Krūmams sodintiparuošiamos duobės 2 kartus didesnės negušaknųsistema.Jeigugruntassunkusirnelaidus,įrengiamasdrenažas.Drenažosluoksnisturibūtinemažesnisnegu0,30m.Gruntasduobėsdugnesutankinamas. Krūmas įstatomas į duobę ir užpilamasdirvožemiu, kuris atitinka agrocheminius reika-lavimus sodinamai krūmų rūšiai, aplink krūmąsuspaudžiama žemė. Pasodinus aplink augaląsuformuojama 5–8 cm aukščio juosiamasispylimėlis,kadsusidarytųįduba.Tadaaugalaspa-laistomas. Sodinant konteineryje išaugintus krūmus,priešsodinimąšaknisreikiaišlaisvinti.Sodinantkrūmusplikomisšaknimis(BG)reikiastebėti,kadnebūtųužlenktosšaknys.

Krūmosodinimas Skroblųgyvatvorėssodinimas

42 43


Žemažydintijonažoliųgyvatvorė

KarpomakukmedžiųgyvatvorėSkroblųgyvatvorėssodinimas

44 45


3. Gėlyno įrengimas

Gėlynaisuteikiamiestuijaukumo.Taipuikusakcentasbeipuošmenaparkuose,skveruose,aikštėseirkitur. Parenkant gėles reikia įvertinti šiuos kri-terijus:1.augalųilgaamžiškumąirdekoratyvumotrukmę;2.ekologinessavybes,nesvienosgėlėsgeriauauga pavėsyje, kitos gausiau žydi ir puikiaiaugasaulėtojevietoje;

3.galimaspriežiūrosgalimybes.

Gėlynassusvogūninėmisgėlėmis

Gėlės geriausiai auga, kai pakanka maistomedžiagų,šviesos,vandens,oro. Tinkamaiprižiūrintgėlesgalimakontroliuotiaplinkosveiksniųįtakągėlėms. Augalams auginti žemiųmišinys tinkamiau-sias,kaijameyra20%organiniųmedžiagų,že-mėssuspaustosnedaugiaukaip0,6g/cm3,van-denspralaidumas5–7mm/s. Įrengiant gėlynus būtina atsižvelgti į augalųšaknų ilgį, o šaknų ilgis priklauso nuo augaloauginimosąlygų.Jeigunatūralidirva,kuriojebussodinamosgėlės,blogosstruktūros,nehumusingair nemaistinga, tai ją galima pakeisti atvežtinežeme.

Gėlynassunašlaitėmisirsvogūninėmisgėlėmis

Geltonosspalvosgėlynas

Gėlynai – tai dekoratyvių žolinių augalų derinys, kuris turi apibrėžtą plotą ir formą ir dažniausiai atlieka dekoratyviųjų akcentų funkcijas želdynų sistemoje.

46 47


Pomedyjeįrengtasgėlynas

Formosgėlyne

Sodinimas

Vienmetėmsgėlėmsžemėruošiama18–20cm,daugiametėms–20–40cmgyliu. Gėliųsodinimoatstumaipriklausonuogėliųaukščio,šakojimosibeiplitimointensyvumo.Rečiausodinamosgreitaiplintančios,plačiakerėsarilgaivienojevietojeaugančiosdaugiametėsgėlės. Priešdaigųsodinimąpavasarįatliekamaspapildomastręšimaslengvaitirpstančiomisir lengvaiįsavinamomistrąšomis.

Vienmečiaigėlynaigėlinėse

Vienmetėsgėlėsgėlinėse(Vokietija,2010m.)

Vienmetės žemaūgės gėlėssodinamos10–15cmatstumu,oaukštaūgės–15–20cmatstumuvienanuokitos. Gėlesgeriausiasodintinevėjuotą,nesaulėtądieną.Kadšaknysneapdžiūtų,priešsodinimągėlėspalaistomos. Žemėsgėlynamsgalimaatsivežtiarbaparuošti–sukultūrintiesamądirvą.Vienmečiųgėliųšaknysgyvenavienąvegetacijossezoną,josaugaintensyviaiįšalisirpalygintinegiliai(15–20cm),todėldirvašiomsgėlėmsruošiama18–20cmgyliu.

48 49


Daugiametėsgėlėspomedžiuose

Vienmečiųirdaugiamečiųgėliųgėlynas(Vokietija,Wolfsburgas,2012m.)

Daugiamečių kiliminių gėlių viename kvadratiniame metre sodinama 8–15 vnt., neaukštų –6–12 vnt.,vidutinioaukščio–3–4vnt.,aukštaūgių–2–3vnt. Prieš sodinimą augalai turi būti palaistomi. Sodintireikiapradėtinuogėlynokraštotamtikraisatstumais.Antrosioseilėsgėlėssodinamospirmosioseilėstarpuose.Taippasodintomsgėlėmsteksdaugiaušviesos,tolygiaupasiskirstysšaknysirgeriaupasisavinsdirvosmaistomedžiagasbeidrėgmę. Pasodintusgėliųdaiguslaistytireikiakasdien,kolprigis,naudingadirvąmulčiuoti.

Formalaustipogėlynassusumedėjusiaiskrūmaisirvienmetėmisgėlėmis(Liuksemburgas,2012m.)

Gėlynasmiestoparke(Liuksemburgas,2012m.)

50 51


Gėlynaimiestoparke(Liuksemburgas,2012m.)

Vienmečiųgėliųgėlynasparke(Vokietija,2012m.) Vienmečiųirdaugiamečiųgėliųgėlynas(Vokietija,2012m.)

52 53


4. Rožyno įrengimas

Rožės puikiai tinkamiesto gėlynams. Tačiaureikiaatkreiptidėmesį,kadlabaisvarbuparinktitinkamą veislę, kurios nereikėtų purkšti nuoligų ir kenkėjų, žiemą specialiai dengti. Geriaurinktissmulkesniais,pusiaupilnaviduriaisžiedaisžydinčiasrožes. Pasirenkant konkrečias rožių veisles reikiaatsižvelgtiįsklypodydį,joreljefą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į krūmųaukštį, spalvas ir jų suderinamumą, žydėjimotrukmę,atsparumąligoms,kenkėjams,žiemaiirblogomsorosąlygoms.Rožėmstaippatreikiapa-kankamaidaugerdvės–josturiaugtineužgožtoskitųaugalų,priešinguatvejuneišvengiamai su-sirgs grybinėmis ligomis. Pravartu pasitarti suatitinkamos srities specialistu (dėl erdvių – sukraštovaizdžioarchitektu,dėlligų–sufitopatolo-gais).

Vieta

Rožynuiįrengtiparenkamasaulėtavieta(bent5–6val. perdieną). Rožėsmėgsta saulę irtyrąorą, todėl sodinti reikia rytų, pietų ar vakarųpusėje. Sodinant šiaurinėje pusėje, rožės nuopastatųturibūtiatitrauktostiek,kadryteirva-karesaulėapšviestųjasbentpo2valandas,t.y.pavėsisbūtųdalinis. Būtųgeraijeiruošiantvietąrožynui,būtųsu-formuotasnuolydisįpietryčius. Rožės nepakenčia įmirkusios žemės. Geriaujųnesodintipodideliaismedžiais.Rožėstaippatnemėgstapersodinimoišvienosvietosįkitą.

Vijoklinėsrožėsparke

Dirva

Rožynui geriausiai tinka lengvashumusingaspriemolissulaidžiupodirviu. Įdirbti dirvą reikėtų bent 50–60 cm gyliu.Gruntiniai vandenys turėtų būti ne aukščiaukaip 1 m gylyje. Sunki dirva gerinama smėliu,durpėmis. Lengva dirva gerinama moliu, kom-postinežeme.

Sodinimas

Rožessodintigalimanuobalandžioikirugsėjopabaigos ar spalio vidurio, tik pirmamečiųsodinukų(susiauraispolietilenopuodeliais)ne-sodintiperkarščiusiresantšalnųpavojui. Rožės toje pačioje vietoje gali augti 10–20metų,todėldirvožemįrožynuireikiageraiparuošti.Dirvosreakcijagalibūtisilpnai rūgštinė,silpnaišarminėarneutrali(pH6–7).Geriau,kailengvospriesmėlio dirvos yra silpnai rūgščios (pH 6), osunkios–neutraliosarlengvaišarminės(pH 7).Retai kada dirvožemis visiškai tinka rožėmssodinti, todėl jį reikia gerinti. Esant lengvoms(smėlio ir priesmėlio) dirvoms įterpiamamolio,kompostinės ar velėninės žemės, rūgštingumassumažinamas įterpiantkreidos.Molis geriausiaitinka per žiemą pagulėjęs lauke, sueižėjęs irsutrupėjęs. Esant sunkioms dirvoms įterpiamassmėlis, durpės, kompostinė žemė. Rožės šaknisleidžia giliai, todėl duobę paruošti reikia nemažesniokaip60cmgylio,potosubertiparuoštądirvožemį. Prieš sodinimą sodinukų šaknis reikiaišlaisvinti,ilgasirpapuvusiaspatrumpinti,geraipalieti arba bent kelioms valandoms pamirkytivandenyje. Sodinant stebėti, kad nebūtųaukštyn užsilenkusių šaknų. Patrumpinti ūglį,paliekant 15–20 cm, kad iš karto formuotųsikrūmas. Sodinukas įstatomas į paruoštą duo-bę, žeme užpildomos tuščios vietos, aplinkkrūmelį suspaudžiama žemė. Pasodintas rožesreikia apkaupti žemėmis, gerai palieti, po torekomenduojama apmulčiuoti. Esant saulėtamorui, 2–3 dienoms šiek tiek užtamsinti.Antramečiai sodinukai,pasodinti iš konteineriųarvazonų,greičiauirlengviauprigyja,nesmažiausujudinamosšaknys.

Rožėsmieste

Sodinantrožętojepačiojevietoje,kurprieštaiaugokita,reikiaiškastitenesančiąžemę(60x60cm)irsupiltinaują,kitaipnaujaipasodintarožėskurs. Konteineriuose auginamas rožes galima so-dintivisąsezoną.

Sodinimo atstumai priklauso nuo rožių rūšies, paskirties:• arbatinės hibridinės – 40–60 x 40–60 cm;• floribundinės, stambiažiedės – 40 x 40 cm;• poliantinės – 40–30 x 40–30 cm;• miniatiūrinės – 20–30 x 20–30 cm;• parko – grupėse kas 1–1,5 m;• vijoklinės ir pusiau vijoklinės – kas 1,5–2 m.

Sodinant rožes svarbu, kad skiepo vieta būtų po žeme.

54 55


Rožėsparke

5. Rododendryno įrengimas

Kad želdynuose pasodinti rododendro genties augalai gerai augtų daugelį metų, o priežiūra nereikalautų per daug laiko ir lėšų, derėtų įvertinti šias aplinkybes:

• vietą;• dirvos laidumą;• substratą;• sodinimo laiką;• atstumus tarp augalų.

Vietos parinkimas

Priešsodinantreikiaįvertinti,arrododendraipritaps kraštovaizdyje. Taippat verta prisimintiirtai,kaddekoratyviauatrodorododendrai,su-sodinti mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis.Rododendrų grupei išrinkta vieta turi būti ap-saugota nuo vyraujančių šiaurės, šiaurės rytų,šiaurės vakarų vėjų bei skersvėjų, taip pat tin-kamoapšvietimo.Daugelisrododendrųaugintojųsutaria:kuostambesnivisžaliųrododendrųlapai,tuodaugiaupavėsiojiemsreikia.Geriausiairodo-dendrai auga tada, kai pirmoje dienos pusėjejie yra pavėsyje, o antroje – saulės atokaitoje.Visžaliai rododendrai smulkesniais lapais galiaugtiiratvirojevietoje,tačiaujiemsneturitrūktidrėgmės.Vasaržaliairododendraigeraiaugaatvi-rose, saulėtosevietose.Kaiapšvietimasoptima-lus, rododendrų stiebai tvirtesni, jie sukraunadaugiaužiediniųpumpurų,yraatsparesnižiemosšalčiams, ligoms bei kenkėjams. Visiškamepavėsyjeaugančiųrododendrųstiebaiperdaugištįsta,lapijareta,silpniaužydi.Jeigusaulėsperdaug, lapai pagelsta, ant jų atsiranda gelsvų,rudųdėmių. Tinkamiausiavietavisžaliamsstambialapiamsrododendrams yra vakarinė pastato pusė arbastambių krūmų bei medžių kaimynystė. Rodo-dendraigeraiaugašaliagiluminęšaknųsistemą

turinčių augalų: pušų, kukmedžių, cūgų ir kt.Stambūs, paviršinėmis šaknimismedžiai (eglės,tujos, klevai, liepos ir kt.) konkuruos su rodo-dendrais, todėl šie skurs, kol galiausiai nunyks.Nuostambių,tankialajųlapuočių,tokiųkaipbu-kas,skroblas,ąžuolas,rododendraisodinamibent2matstumu,kadjienesudarytųvisiškopavėsio,nesulaikytų kritulių, nesunaudotų drėgmės,mitybiniųmedžiagų,kuriųreikiarododendrams.Šių augalų nepatariama sodinti priglaudžiantpriepastatųsienų,tvorų.

Rododendraiželdyne

Vertaįsidėmėti

Rožėms dirva reikia įdirbtį bent iki 50–60 cmgylio

Pasodinto rožių sodinuko skiepo vieta turi būti po žeme

Greiciau ir lengviau prigyja sodinukai iš konteinerių ar vazonų

56 57


Vasaržaliųrododendrųgrupė

Visžaliųrododendrųgrupė

Sodinantrododendrogentiesaugalus,būtinaįvertintiatsparumąmūsųklimatinėmssąlygoms.Patariamasodintiatspariųžiemosšalčiamsrūšiųbeiveisliųrododendrus.

Dirvos pralaidumas

Prieš įrengiant rododendro genties augalųgrupeiaugimovietą,svarbuišsiaiškinti,ardirvagerai drenuota. Neretai rododendrų poreikisdrėgmei suprantamas klaidingai – jie laistomiper gausiai, sodinami į nepralaidžias vandeniuiar orui dirvas. Rododendrams netinka sunkios,permirkusios dirvos. Šaknys, panardintos į de-guonies neprisotintą ar vandeniu permirkusiądirvą, silpsta, net gali žūti. Rododendrams tin-kamiausi yra priesmėliai bei priemoliai, nes jielaidūs orui ir vandeniui. Priesmėlį ir kitas mi-neralines dirvas galima pagerinti organinėmismedžiagomis: kiminų durpėmis, medžių lapais(ąžuolų, bukų), pušų, maumedžių spygliais beižieve. Dirvas galima gerinti kompleksiškai arbanaudotivienąišminėtųorganiniųmedžiagų.

Teisingasrododendrosodinimas

Kaip sodintirododendrą

10 cm

Dirvožemiopaviršius

3 cm mulčio

Rododendrosubstratas

Kasamos duobės plotisturi būti du kartus platesnisnei konteineris, o gylis toks,kaip konteinerio aukštis,pridedant 10 cm

Substratas

Svarbu paruošti rododendrų sodinimuitinkamąsubstratomišinį.Toksgaunamas,kaily-giomis dalimis sumaišomos spygliuočiųmedžiųpjuvenosarsmulkižievė,kiminųdurpėirderlin-gahumusinga žemė.Kadpavasarį toksmišinysgreičiau įšiltų, patartina įmaišyti smėlio. Taipparuoštas substratas bus rūgštus ir pralaidusvandeniuibeiorui.Rododendraigeraiauga,kaidirvos rūgštingumasyrapH5–6 (visžaliams ro-dodendrams idealus pH 5,5, vasaržaliams – pH6).Taippatsvarbu,kadaugalasbūtųpasodintastinkamamegylyje – neper giliai, bet ir neperdaugpaviršiuje(dažniausiairododendraipasodi-namipergiliai).Duobėrododendruituribūti3–4kartusdidesnė(geriauplatesnėneigilesnė)neijošaknųsistema. Jei sodinamas vienas krūmas, tai į iškastąduobęreikiapridėtitinkamorododendramssub-strato;jeigrupė,taitinkamusubstratupatartinapakeistivisąjosužimamosdirvosplotą.

58 59


Ruošiamavietarododendrųgrupei

Spygliuočiųmedžiųsmulkižievėbeispygliai,kiminųdurpėirderlingahumusingažemė–puikusmišinysrododendrogentiesaugalams

Pasodintusaugalusbūtinapalaistyti.Pirmaisiaismetais po sodinimo rododendrai būna labaijautrūsdrėgmėstrūkumui.Jeigulapaipašviesėja,susisuka,vysta,vadinasiaugaluitrūkstadrėgmės;jei paviršiuje ilgai laikosi vanduo, nėra drenažo.Įmirkusių rododendrų šaknys negauna oro,mitybiniųmedžiagų,todėljųlapaigelsta,vysta,senesninukrinta(požymiaipanašūskaipiresant

drėgmėstrūkumui).Tadjeigusubstratasdrėgnas,oaugalolapaigelsta,reikiaišsiaiškinti,argeraiįrengtasdrenažas. Jeigusodinamirododendraituridaugžiediniųpumpurų,dalįjųgalimanuskabyti–tokiubūdužydintys,darneįsišaknijęaugalaineprarasjiemsreikalingųmitybiniųmedžiagų.

Sodinimo laikas

Patspalankiausiasrododendrųsodinimolaikasyraankstyvaspavasaris,vostikžemeiatšilus.Pa-prastaitaiįvykstakovopabaigojearbabalandžiopradžioje. Prasidėjus rododendrų ve-getacijai,t.y.kaipradedabrinktiirsprogtipumpurai,so-dinimo darbus reikia nutraukti. Pavasarį paso-dinti augalai gerai įsišaknija, sustiprėja ir geraižiemoja. Galima rododendrus sodinti ir rudenį,tiksvarbužinoti,kadpopasodinimoaugalai ikipirmųjų šalčių turi įsišaknyti. Priešingu atvejužiemąjiegaliiššaltiarbaankstipavasarįišdžiūti. Rododendrų sodinimo laiką lemia ir jų augi-nimo sąlygosmedelynuose: konteineriuose au-ginti rododendrai gali būti sodinami per visąvegetaciją.

Atstumai tarp augalų

Prieš sodinant įvairių rūšių bei veislių rodo-dendrus,vertaišsiaiškintijųžiedųspalvą,žydėjimolaiką,užaugusiųaugalųaukštįbeiplotį,nesnuošių parametrų ir siekiamo rezultato priklauso,kokiu atstumu turi būti sodinami augalai.Rododendrai sodinami taip, kad grupė būtųkompaktiška,tačiauaugalainestelbtųvienikitų.Grupės centre jie gali būti sodinami tankiau,periferijoje – rečiau. Dažnai daugelio rūšių beiveislių rododendrų aukštis sutampa su pločiu.Rododendro genties augalus galima išskirtiį aukštus, kurie užauga aukštesni nei 1,8 m;vidutinioaukščio– iki1,8m, iržemus–0,9mar žemesnius. Atsižvelgiant į jų aukštį, galimanumatyti sodinimo atstumus. Verta žinoti, kadšiosgentiesaugalaiyra„socialiniai“,t.y.jiege-riauaugagrupėje,kainorstruputįliečiasi.

Vyresnisrododendrokrūmas

60 61


Rododendraimieste

Veja – želdyno dalis, padedanti for-muoti gamtinį karkasą, sukurti vientisą želdynų sistemą. Veja paryškina kitus želdynų elementus – gėlynus, medžius, krūmus.

Pagalestetiškumądekoratyvinėsvejosskirs-tomosį:

• parterines(reprezentacines),• buitines(paprastąsias),• sodoirparkų(pievų),• žydinčiųpievų(mauritaniškuosiusgazonus).

6. Vejos įrengimas

Pagalfunkcinę paskirtįvejosgalibūti:• dekoratyvinės,• sportinės,• specialiosios,• kraštovaizdžio.

Įrengiant vejas reikia laikytis tam tikros darbų sekos:1.parinktivejostipą,2.paruoštidirvą,3.parinktivejųžoliųsėklųmišinį,4.pasėti.

Reprezentacinėvejaprieįėjimo

62 63


Oras. Kad veja gerai augtų ir būtų sveika,reikalingas deguonis (O2) ir anglies dvideginis(CO2). Labai svarbus O2 ir CO2 santykis aplinkžoliųlapusiršaknųzonoje,dirvožemioporose.

Dirvožemis. Svarbu cheminės, fizikinės irbiologinėssavybės. Dirvožemio cheminėms savybėms svarbūs šiekomponentai:maistomedžiagųkiekis,dirvožemio(pH).JeigudirvožemiopHyra5,5arrūgštesnis,jįbūtinakalkinti. Įrengiant dekoratyvines vejas, įdirbamas nemažesnis kaip 15–20 cm dirvožemio sluoksnis.Įrengiant sportines vejas, įdirbamas 20–25 cmdirvožemiosluoksnis.Dirvožemiofizinessavybesnusako sudedamųjų dalelių dydis ir struktūra,humusokiekis,porųstruktūra.Nuošiųfaktoriųpriklausodirvožemiotankumas,jovandensiroroimlumas. Vejoms pati tinkamiausia daug porųturinti ir iš nevienodo dydžio dalelių sudarytatrupininė dirvožemio struktūra. Tokia struktūralabaiskatinamikroorganizmųbiologinįaktyvumąšaknųzonoje.Susidaropalankesnėssąlygosdujųapykaitai, fiziologiniams procesams augaluose,ypačgiliaivystytisšaknims.

Vejaparke

Svarbūs faktoriai gerai vejai sufor-muoti

Apšvietimas. Geras šviesos intensyvumas,kartu su kitais augimo veiksniais, užtikrinaoptimalųvejosaugimą.Šviesareikalingataippatirkaikuriomsvejųžoliųmišiniųsėklomsdygti.

Temperatūra. Žolių sėklos pradeda dygti,kai oro temperatūra yra 5–7 °C, žolės geriau-siaikrūmijasiesant15–25°C,šaknysoptimaliaiauga,kaidirvostemperatūrayra10–18°C.La-baiaukštatemperatūrašaknisveikianeigiamai.Nuosausrosgaližūtižoliųšaknys.Karščiųperio-duvejąreikiapjautiaukščiauneiįprasta.Vejosatsparumą žiemojimui lemia tinkamas žoliųmišinio parinkimas, nevėlyvas ir nepergausustręšimasazotu.

Drėgmė. Gražiai vejai palaikyti reikalingasvanduo–kuovejadažniauiržemiaupjaunama,tuo dažniau ją reikia laistyti. Vanduo ne tiklemiažoliųaugimą,betirmineraliniųmedžiagųįsisavinimą.

Vejų žolių rūšys ir tinkamumas skir-tingiems vejų tipams

Bendri reikalavimai visų tipų vejų žolėms:• atsparumasligomsirkenkėjams;• ilgaamžiškumas;• atsparumasklimatinėmssąlygoms(šaltis,karštis,sausra)

• ilgavegetacija;

Reikalavimai dekoratyvinių vejų žolėms:• smulkūs,siaurilapai;• intensyvižaliaspalva;• ankstyvassužaliavimaspavasarįirilgasžaliavimasrudenį.

Reikalavimai sportinių vejų žolėms:• didelisatsparumasmindžiojimui;• greitaregeneracija;• vienodagražispalva.

Reikalavimai kraštovaizdžio vejų žolėms:• giliosirtvirtosšaknys;• nereikliosmaistomedžiagomsirdrėgmei;• žemasūgis.

Šie reikalavimai rodo, kad nedaugelis žoliųrūšių tinka vejoms įrengti, o skirtingų vejųmišiniaituribūtisudarytilabaikruopščiai.Kuola-biaumišiniaiatitiksišvardytusreikalavimus,tuogražesnė, ilgaamžiškesnė, tvirtesnė, sveikesnėbusveja.

Žolių rūšisVejos tipas

DekoratyviSportinė Kraštovaizdžio

Parterinė Buitinė ŽydintiPievinėsmiglės,lot.Poa pratensis L. xxx xxx x xx xx

Paprastosiosmiglės,lot.Poa trivalis L. xx xx x xx x

Šilinėmiglė,lot.Poa nemoralis L. 0 x x 0 x

Vienametėmiglė,lot. Poa annua L. 0 0 0 xx 0

Daugiametėsvidrė,lot. Lolium perenne L. xx x x xxx 0

Raudonasiseraičinas(kuokštinis),lot.Festuca rubra commutata Gaud. xxx xx x xx x

Raudonasiseraičinas(šakniastiebis),lot.Festuca rubra ssp. rubra xxx xx x xx xxx

Aviniseraičinas,lot.Festuca ovina L. xx 0 0 0 xx

Nendriniseraičinas,lot. Festuca arudinacea L. x x xx xxx

Paprastojismilga,lot.Agrostis capillaris L. xx xx x x x

Baltojismilga,lot.Agrostis stolonifera L. xx xx x xx x

Daugiametėsvidrė,lot.Lolium perenne L. xx x x xxx 0

Paprastojikietavarpė,lot.Cynosurus cristatus L. 0 0 x 0 xx

Žemaūgismotiejukas,lot.Phleum. pratense. nodosum 0 xx x xx 0

64 65


Tinkamumoreikšmės:xxx–labaitinka;xx–tinka;x–galimanaudoti,0–netinka Renkantis vejų žoliųmišinį, reikėtųatkreiptidėmesį,kokiašiomišiniovarpiniųaugalųsudėtisir ar ji tinkama jų formuojamam vejos tipuiįrengti. Žolių sėklų kokybei didžiausios įtakos turidu rodikliai: daigumo (D) % ir švarumo (Š)%.Šiųrodikliųsandauga,padalytaiš100,išreiškiasvarbiausią sėklos kokybinį rodiklį – jos ūkinęvertę(ū.v.)

Ū.v.=DxŠ/100(%)

Žolių sėklos lieka daigios 3–5metus, tačiaukiekvienais metais mažėja jų dygimo energija,

sėklossunkiaudygstalauke. Sėklųkokybėsdokumentuoseturibūtinurodytiderliausmetai,veislėstipas,daigumoiršvarumorodikliai. Siekiantgero rezultato,prieš įrengiantvejasderėtų pasikonsultuoti su patyrusiais specia-listais, įvertinti augavietės sąlygas ir pagal jaspasirinktitinkamąvejųžoliųmišinį.Sėklųkokybęapibūdinakokybėsišrašas(2priedas),arbapavi-eniai sertifikatai.Galimi tarptautiniai ISTAarbaEUnacionaliniaisertifikatai.Sėklųkokybęregla-mentuojaprivalomiejidauginamosiosmedžiagoskokybės reikalavimai, juos galima rasti http://www.vatzum.lt/lt/teisine-informacija/teises-ak-tai/augalu-dauginamoji-medziaga/#pasariniai.

Žydintiveja Šlaitamsapželdintidažniausiainaudojamaritininėveja

Vejos įrengimo darbai

• Išnaikinamosdaugiametėspiktžolės.• Sureguliuojamas dirvos pH. Idealus vejaipH5,6–6,7.

• Pagerinamasdirvožemis; jeiguyramolis,taiįterpiamadurpių,smėlio,ceolito.

• Nesuspausta,puridirvasutankinama.• Sunkiosedirvoseįrengiamasdrenažas.• Paviršiusišlyginamas,didesniplotainive-liuojami,nustatantbaziniųaukščiųtaškusir tarp jų suformuojant plokštumas. Su-formuojamas 1–2 % nuolydis vandeniuinubėgti.

• Dirvožemis papildomas organinėmis irmineralinėmistrąšomis.

• Parenkamastinkamasvejosžoliųmišinys.• Sėjama.Sėklaįterpiama0,5–1,0cmgylyje.• Sėjantvejąneturibūtivėjo,plotaspada-linamasįsektorius,sėklossėjamosdviemkryptimis, pasėtos sėklos įterpiamos.Sėklaužvoluojama.

• Mulčiuojama.

Gruntas

Neretai būna, kad įrengiant vejas esamasdirvožemis netinkamas žolėms arba po statybųjo visai nėra. Tada į augavietę atvežamas iružpilamas dirvožemis. Dažniausiai tai būnaįvairios granuliometrinės sudėties ir nevienododerlingumodirvožemis,kažkurnustumtasarmenssluoksnis.Užpylustokįgruntąneįmanomaturėtigražiosirvienodosvejos.Todėlbūtinadirvožemįgerinti, užtikrinti optimalų vandens laidumą,užtikrinti drėgmės ir maisto medžiagų santykį,papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis,sureguliuotipH.

Ritininės vejos privalumas lyginant suvejos sėjimu – sutaupytas laikas. Ritininė vejaįrengiama per 2–3 savaites, sėjama veja per10–12savaičių.Ritininėvejadažnainaudojamareljefuisudideliunuolydžiuapželdinti. Ritininei vejai gruntasparuošiamas taippat,kaipirsėjamaivejai.

Klojant ritininę veją, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:

• Ritininė veja gerai prigis, jeigu iki pak-lojimopraeisnedaugiaukaip48valandosnuovejosnuėmimoaugavietėje.

• Karštuirsaulėtuorusaugotiritinius,kadjieneišdžiūtų.

• Vejosgabalaituribūtivienodostorio.• Klotireikiataip,kadnesusidurtųvienametaškeketuriųgabalųkampai.

• Klojant sausu oru, dirvožemis turi būtisudrėkintas.

• Paklota veja prispaudžiama ir gausiaipalaistoma.

66 67


7. Stogų apželdinimas

Miestuose, kur intensyviai statomi nau-ji pastatai, iškyla problema dėl žaliųjų plotųtrūkumo, todėl siekiant šią problemą išspręstiyraapželdinamipastatųstogai,taipišnaudojantvisą esamą naudingąjį plotą. Išskiriamos dvi stogų apželdinimo rūšys – ekstensyvusis ir in-tensyvusis.Apželdintistogaiatitinkaekologinėsstatybosprincipus,neskompensuojapraranda-musžaliuosiusžemėsplotus.Taipyrasukuriamapapildoma erdvė, kuri gali būti panaudojamapoilsiui.Beto,irstatinysatrodogražiau.Tačiau tai niekada neatstos įrengtų želdynų ploto žemėje. Ekstensyvioji apželdinimo sistema – tai gana paprastas ir nesudėtingas žaliojo stogoįrengimas, minimaliai prižiūrimas, įrengiamasantsutapdintųstogųiršlaitiniųiki45°nuolydžiostogų.Tokiamstoguiparenkamiaugalai,kuriemsreikiaminimaliospriežiūros.Taisamanos,žoliniai

Apželdintistogaimieste

augalai ir jų deriniai su žole. Ekstensyvusisapželdinimastaikomaspramoniniamspastatams,prekybos centrams, gyvenamiesiems namams,garažams. Intensyvioji apželdinimo sistema labiautinkaverslocentrų,kotedžųstogams,elitiniamsnamams su antstatais. Naudojant intensyvųjįapželdinimą, ant stogo galima sukurti unikalųgamtos kampelį su takeliais, vandens telki-niais, dekoratyviniais krūmais, net žemaūgiaisvaismedžiais. Tokioje erdvėje galima atsipūstinuo varginančio darbo, vesti derybas su ver-slo partneriais, būti vėsioje žalumoje bedulkiųir triukšmo, o tuo pat metu ir miesto centre.Tačiau tokią egzotišką gamtos oazę įsirengtigana sudėtinga, substrato sluoksnis gali būtinetiki1metro,oaugalaituribūtiparinktilabaikruopščiai ir nuolat prižiūrimi. Todėl reikalingaspecialistogokonstrukcija.

Stogoapželdinimopavyzdinėkonstrukcija

Apželdinusstogą,hidroizoliacinesmedžiagasvisą laikąveikiadirvosbiologinėaplinka–dirva,kuriojeveisiasibakterijosirmikroorganizmai.Todėlbūtina,kadpasirinktahidroizoliacijabūtųatsparibiologiniam poveikiui. Šios problemos išsprendžiamos stogo dangai ir hidroizoliacijai renkantispolimerines medžiagas. Naudojant aukštų fizikinių mechaninių ir eksploatacinių charakteristikųir aukštos kokybės polimerinę hidroizoliaciją, užtenka patiesti vieną sluoksnį. Klojant tik vienądangossluoksnį,reikiaypačkruopščiaiužtaisytisiūlesirvengtiatsitiktiniųhidroizoliacinėsdangospažeidimų. Tradicinėžaliosiosdangosschemapateikiamabrėžinyje:

1.Gruntas

2.Filtruojamojigeotekstilė

3.DrenažasirapsauganuošaknųišASP(aukštojoslėgiopolietilenas)

4.Ekstruduotasisputųpoliesteris

5.Nuolydisišskiedinioarbaputbetonio

6.Perdangosplokštė

68 69


Apželdintišlatiniaistogai

Ant ištisinių grebėstų patiesiamas apsau-ginis geotekstilės sluoksnis, užtiesiama sukli-juotoji ritininė danga, ant kurios vėl klojamageotekstilė, sauganti dangą nuo mechaniniųpažeidimų ir atliekanti drenažo funkciją. Antviršutinio geotekstilės sluoksnio kas 80–100cm išdėstomi metaliniai kronšteinai – jie pri-tvirtins geotinklelį. Kronšteinai vienumetu de-dami ant abiejų šlaitų; taip išsaugoma pusiau-svyra.Klojantaugalinįgruntą,siekiantapsaugotijį nuo išplovimo, į kiekvieną narvelį įdedamasgabaliukasgeotekstilės,kuriokraštaiužlenkiamiantgeotinklelio–padaromasperteklinįvandenįpraleidžiantisirnetmažiausiasgruntodalelytessulaikantismaišelis.Šioskonstrukcijospatikimu-mas buvo patvirtintas po keleto eksploatacijosskirtinguoseobjektuosemetų. Apželdintigalimanetikplokščiuosiusstogus.IkišiolŠiaurėsEuroposšalysegalimarastinamųsu apželdintais dvišlaičiais mediniais stogais.Pastaruojumetužaliosiosšlaitinėsdangos,paga-

mintos naudojant šiuolaikines polimerines hi-droizoliacinesmedžiagas,tampavispopuliaresnės.Šlaitinio žaliojo stogo įrengimas prasideda nuoprojekto.Reikiaįvertinti,kadlaikančiosiomskon-strukcijomstekspapildoma –grunto–apkrova,todėlreikiasutvirtintigegnes,grebėstaituribūtiištisiniai, o nuolydis – ne per didelis. Taip patreikiaapsaugotigruntąnuoišplovimoperstiprųlietų.Šlaitokraštenumatytasvandenssurinkimolovys, į kurį sueina lietvamzdžiai. Siekiant lovįir lietvamzdžius apsaugoti nuo šiukšlių, mon-tuojamikvadratiniaivamzdžiai,aptrauktimeta-liniu tinkleliu (akies dydis – 50mm). Išskirtinėšios konstrukcijos savybė– gamykloje suklijuo-ta hidroizoliacinė danga tiesiama laisvai, ji turigalimybę kompensuoti natūralų namo sėdimą.Labai svarbu tai, kad ir geotinklelio tvirtinimokronšteinaigulilaisvai,todėldangaišvengsper-foracijos irneatsirasgalimybiųprasisunktivan-deniui.

Augalas

Augalas

Augalas

Augalas

Grindinys

Substratas,8cm

Substratas,8–10cm

Substratas,5cm

Substratas,5cm

Lava

Apsauginisdrėgmėssugėrimosluoksnis

Filtravimosluoksnis

Filtravimosluoksnis

Filtravimosluoksnis

Šaknųapsaugossluoksnis

Izoliuojančiosplytelės

Drenažoplytelės

Lava

Stogas




Hidroizoliacija

Apsauginisvandenssulaikymosluoksnis

Apsauginisvandenssulaikymosluoksnis

ApsauginisvandenssulaikymosluoksnisDrenažas

Stogas

Stogas

Stogas

Stogas

Stogoželdinimuigalimisluoksniųparuošimobūdai

70 71


Apželdintišlaitiniaistogai

Intensyvusželdinimasantviešbučiogaražostogo

Apibendrinant reikėtųpaminėti, kad stogožalumane tikatrodogražiau,bet irbepapildomųinvesticijų apsaugo stogo dangą nuo perkaitimo ir UV spindulių, pailgina eksploatacijos laiką. Jisumažina oro kaitimą miestuose vasarą ir užkerta kelią kenksmingų medžiagų išsiskyrimui išbituminiųdangų.Valomasoras:išviršvejosjudančioorosurenkamaiki50proc.dulkių,jamemažiaumikrobų,sugeriamasangliesdvideginis.150kv.mplotodangapagaminašimtuižmoniųreikalingąmetinędeguoniesnormą.Dangasumažinagarsofoną2–10decibelų.Dėllėtodrėgmėsgaravimoišdirvosmiestoorastampadrėgnesnis,otaiteigiamaiveikiažmogaussveikatą.Gaisrometulėčiauplintaugnis.

8. Vertikalusis želdinimas

Vertikalusisapželdinimassuįrengtomisspecialiomiskonstrukcijomis

72 73


Visdidėjantužstatomamplotui,dažnaineliekavietospasodintimedžiuiarkrūmui.Tokiuatvejuvienas iš želdinimo būdų gali būti vertikalusisželdinimas. Vertikaliai želdinti pastatus galimavijokliniais augalais arba lianomis, kurių stiebaiploni ir silpni, tačiau specialiomis išaugomis –ūseliais, čiuptukais, lapkočiais arba orinėmisšaknimis – tvirtinasi prie sienų ir taip išsilaikopakilęaukštyn. Tokiems augalams, kurie lanksčiais stiebaisvyniojasi apie atramas, reikalingos specialioskonstrukcijos, kurios padeda augalui vyniotis įviršųtaipjiekylaaukštyn. Vis labiau Europoje populiarėja vertikalusisapželdinimas–žaliojisiena. Žaliojisiena–taiaugalųauginimobūdasver-tikalioje plokštumoje. Europoje išpopuliarėjopaskutiniais dešimtmečiais, kylant nekilno-jamojo turto kainoms, kai horizontalūs plotai

Vertikalusisželdinimasmiestoparke

tapodideleprabanga.Žmonijaibūdingagyventigamtos apsuptyje, todėl ir kilo idėja apželdintivertikaliąsias plokštumas. Pradininkais galimalaikyti Rytų (Singapūro, Tailando ir kt.) kraštus,kur gėlėms ir gyvenamąjai aplinkai skiriamasypatingasdėmesys. Europoješiojesrityjedirbašvedų,prancūzų,olandųspecialistai. Trumpai apie Olandijos gėlių augintojų išbandytą metodiką ir konstrukcijas:žaliosiossienosgalibūtiįrengiamosirlauke,irpatalpose.Modulinėskonstrukcijosesmęsudaroplastikinisrėmelisirplastikiniaikonteineriaiaugalamssod-inti. Rėmeliai yra tvirtinami tiesiai antmūroarbetono sienos, plotą užpildant reikiamu kiekiurėmelių. Nors nėra būtina, bet rekomenduoja-maprieštvirtinantkonstrukcijassienąpadengtihidroizoliaciniusluoksniu.

Vertikaliojoželdinimokonstrukcija

Vertikaliojoželdinimokonstrukcija

Lauko sąlygomisdažniausiai yranaudojamapaprastesnėkonstrukcija, kurią sudaroarmatūrostinklas,tvirtinimokronšteinaiiraugalųkonteineriai.

74 75


Žaliosiossienoskonstrukcija

Įrengiant žaliąją sieną patalpose, labai svarbus veiksnys sėkmingai augalams vegetuoti yraapšvietimas.Taippatsvarbulaistymoirdrėkinimosistema,kuriąsudaroišvedžiojamivamzdeliaisukapiliaraiskiekvienamkonteineriuiirsiurblyssudozatoriumi.Laistymosistemagalibūtiįjungiamarankiniubūduirkompiuterizuota,kailaistymasįsijungiaautomatiškainustatyturežimu.Konstrukcijąsudaroarmatūrostinklas,tvirtinimokronšteinaiiraugalųkonteineriai.

Žaliojisiena

77

II. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI

76


Užrašams

II. Želdynų ir želdinių priežiūros darbai

1. Želdinių tręšimas

Daugiausia augalams reikia pagrindinių elementų – azoto, fosforo ir kalio.Kadaugalaibūtųsveikiirnormaliaiaugtų,šiųmedžiagųkiekisdirvojeturibūtireguliariaipapildomas.

Azotasreikalingasvegetatyviniųorganų,ypačūglių ir lapųaugimui. Jei augalai lėtai auga, jųlapaismulkūs,blyškūs,ostiebaisilpni, tikėtina,kadjiemstrūkstaazoto.

Fosforaslabiausiaireikalingasjauniems,taippat žydintiems ir vaisius brandinantiems au-galams. Kai jo trūksta, silpnai vystosi šaknys irstiebai, lapai įgauna rausvą atspalvį, užsimezgamažai vaisių ir sėklų, mažėja atsparumasgrybinėmsligoms.

Daugiausia kalio naudoja žydintys ir vaisiusbrandinantysmedžiaibeikrūmai.Dėljotrūkumogelsta ir džiūsta lapų, ypač apatinių, kraštai irgaliukai,žiedaiirvaisiaiestimenkesni,neryškiųspalvų, sumažėjaaugalųatsparumas ligomsbeišalčiui. Kalcio,magnioirsierosreikiašiektiekmažiau.Kalcio bei sieros trūkumas pasireiškia panašiaikaip ir azoto stoka – silpnu augimu ir blyškialapųspalva.Dėlmagniotrūkumosenesnių lapųtarpugysliuose atsiranda gelsvų ar rudųdėmių,jauni lapaigalipradėti kristi.Mikroelementai–geležis,manganas,boras,molibdenas,kobaltas,cinkas,varis–taippatbūtini,tačiaujųaugalamsreikianedaug.Normaliojedirvoje šiųelementųpaprastaipakanka.

Tujosšakelė:a)teisingastrąšųbalansas,b)trūkstaazoto,c)trūkstafosforo,d)trūkstakalio

a) b) c) d)

Augalaiaprūpinamimitybinėmismedžiagomistręšiant juos organinėmis arba mineralinėmistrąšomis. Gyvulinės arba augalinės kilmėsorganinėse trąšose –mėšle, srutose, komposte(pūdinyje) – yra pakankamas daugumos au-galams būtinų elementų, ypač azoto, kiekis.Tačiau augalai gali įsisavinti šiuos elementustik tada, kai dirvos bakterijos sudėtingas orga-ninesmedžiagas suskaido iki mineralinių. Taigiorganinės trąšos pradeda veikti ne iš karto,bet, kartą jomis patręšus, augalai aprūpinami

maistu ilgam laikui.Šios trąšosypačnaudingosprastesnėse – smėlio,molio – dirvose, kadangipagerina dirvos struktūrą. Dirvos mikroorga-nizmai neaktyvūs šaltuoju metų laiku, labairūgščiosebei apsemtose (t. y. turinčiosemažaioro)dirvose, taigi irorganinėstrąšosčianebusefektyvios.Šviežiumėšluaugalainetręšiami–jisturibūtiperpuvęsarbaparaugintasirpraskiestasvandeniu.Mėšluiypačjautrūsspygliuočiai.Juosgalima tręšti tik labai nedideliais kiekiais geraiperpuvusiomėšlo,sumaišytosunatūraliažeme.

78 79

II. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI II. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI

Mineralinėstrąšosdažniausiaiestisintetinės.Iš plataus asortimento tiek greitai, tiek ir lėtaiveikiančių įvairios sudėties mineralinių trąšųgalima išsirinkti tinkamiausias bet kokiai dirvaiiraugalams.Šiostrąšosdažniausiaipigesnėsužorganines. Lėtai veikiančių azoto trąšų – mėšlo arbamineralinių trąšų pavidalu – naudinga įterpti įdirvą dar prieš sodinant augalus. Vėliau greitaiveikiančiomis azoto trąšomis augalai tręšiamikasmet, geriausia pavasarį. Šios trąšos ypačreikalingossmėlingosedirvose,taippatlietingaismetais. Kadangi azotas skatina vegetatyviniųdalių–ūglių,lapų–augimą,medžiusirkrūmusjuogalima tręštinevėliaukaip lieposviduryje.Priešinguatvejuvešliaiaugantysūgliaiikižiemosnespėssumedėtiirnušals. Kalcio trąšos reikalingos rūgščioms ir kalioturtingomsdirvoms.Magniogalitrūktilengvuo-se priesmėliuose, durpingose, taip pat gau-siai kalio trąšomis patręštose dirvose. Sierosjunginių trūksta retai,omiestuose jųbūnanetper daug. Geležies ir mangano dažniau stoko-jama kalkingose, molibdeno – rūgščiose, boro,cinko ir vario – lengvose priesmėlio ir smėliodirvose. Mėšlu ir pelenais patręštose dirvosemikroelementųpaprastaiužtenka. Skirtingi augalai, dirvos, klimatas, daugybėskirtingos kilmės, sudėties ir pavidalo trąšų –iš viso to gaunama begalė įvairiausių tręšimovariantų.

2. Želdinių laistymas

Dekoratyviniamsaugalams,augantiemslauke,rudeninė saulė ir dienosbe lietausnėra tokiosdraugiškoskaipžmonėms,nesaugalamsjauatėjolaikaskaupti žiemosatsargas.Kaiartėjažiema,dekoratyviniaimedžiai ir krūmai, kurie žaliuojaištisus metus (tujos, rododendrai, kadagiai irpan.) kaupia atsargas, kad žiemą neiššaltų irneišdžiūtų. Todėllabaisvarbutokiemsaugalamssudarytisąlygassukauptireikalingųatsargų. Su purkštuvais galimapuikiai palaistyti veją,gėlyną arba nedidelius dekoratyvinius augalus,kurių šaknų sistema nėra gili. Tačiau augalamssu ilga šaknų sistema toks laistymo būdasnetinkamas. Sausros metu šių augalų šaknųsistema vystosi netaisyklingai, todėl itin dažnaitoksaugalassunyksta–žiemosmetujistiesiogišdžiūna.Pavyzdžiui,tujosgalipradėtidžiūtipoilgų ir šaltų žiemų,kai žemėbūnagiliai įšalusi.Pavasarį, orams atšilus, augalas ima garintivandenį,oįšalusiosšaknysišdirvosnegalipaimtivandens.Na,ojeiorassausasirvėjuotas,augalasnetenkaypačdaugvandensirimadžiūti.

Dekoratyviniams augalams tinkamiausias yra lašelinis (kapiliarinis) laistymas. Kodėlbūtent toks? Todėl, kad laistant lašeliniu būdudirvožemis (net irsunkus,molingas) labaigeraisugeria vandenį, taigi sudrėkinamas storasdirvožemiosluoksnis.Taisvarbu,nesgerasaugalųlaistymasyra tas,kurissudrėkinaaugalošaknispervisąjųilgį. Štaivejosšaknųsistemayraiki15–20cmgylio,o,pavyzdžiui,tujųgalisiektiir1m,tadlaistytitokįaugaląsupurkštukaistiesiognetikslinga. Lašelinislaistymobūdaslabaitinkaobjektams,kur yra didelis žmonių srautas. Miesto gėlynai,žolynai dažnai tampa išdykaujančių vaikų arvandalųtaikiniu,todėlįrengiantjuosturibūtiap-galvojama,kaipišvengtišiųproblemų.Būtentdėltoviešosiosenesaugomoseerdvėsestengiamasinemontuotipurkštuvų,kurie,vienavertus, žavimiestiečius,bet,kitavertus,pritraukiapiktavaliųžvilgsnius.Todėlmiestuosevisdažniauyranau-dojamas lašelinis laistymas, kurio didžiausiasprivalumasiryratas,jogjispuikiaiatliekasavofunkciją,betyrabeveiknepastebimas.Išpradžių

Lašelinėgėlynolaistymosistema

Kai kurie augalai turi specifinių maistomedžiagųporeikių.Pavyzdžiui,daugeliserikiniųšeimos augalų (viržiai, rododendrai) gerai augatik rūgščiose dirvose, taigi jiems naudojamosdirvos rūgštumą didinančios trąšos. Radastai,veigelės, jazminai, lanksvos,keružinismigdolas,tarpinėforzitija labiaumėgstašarminėsreakci-jos dirvas, tad jiems tręšti tinka kaulamilčiai.Nuo dirvos reakcijos ir aliuminio jonų kiekiopriklauso stambialapių hortenzijų žiedų spalva.Rūgščiosedirvose, taippat tose, kuraukštesnėaliuminio jonųkoncentracija, ryškesnismelsvasžiedų atspalvis, o kalkingose – rožinis. Fosforojonai suteikia žiedams raudoną atspalvį, todėlraudonžiedes hortenzijas reikėtų gausiau tręštifosforotrąšomis. Silpnai augančius augalus galima patręštispecialiomis trąšomis per lapus. Tokios trąšosveikia labai greitai. Šis tręšimo būdas ypačefektyvus tada, kai augalai blogai pasisavinamaistomedžiagasperšaknis(ligotibeiaugantyssunkiose,įmirkusiose,rūgščiose,sausosedirvose).Per lapus tręšiama taip pat ne vėliau kaipvidurvasarį.Spygliuočiaišiuobūdunetręšiami. Neretaipamirštamasrudeninisaugalųirvejostręšimas.Pagrindiniaiaugalųtręšimaiatliekamiikilieposmėn.vidurio.Norint,kadaugalaiirvejageriaupasiruoštųžiemosperiodui,vejąirauga-lusnuorugsėjoikispalioviduriorekomenduoja-matręštirudeninėmistrąšomis,kuriosedaugiaukalioirfosforoirlabainedaugazoto.

80 81


lašelinislaistymasirbuvonaudojamastikžemėsūkyjeirtosešalyse,kuriosetrūkstavandens,yrasausa.Ilgainiuilašelinįlaistymąpradėjonaudotiir tosšalys,kurioms išpirmožvilgsniosausra irnegresia, tačiau supranta, kad žemės ištekliai,iš jų ir – gėlo vandens, nėra neišsenkantisšaltinis. Taigi pastaruoju metu lašelinis laisty-masvisdažniaunaudojamasirmiestųgėlynams,žolynamslaistyti.Kodėlnesirenkamipurkštuvai?Dėl labai paprastų priežasčių: todėl, kad laist-ymo sistemoms su purkštuvais reikia daugiaupriežiūros, jos naudoja daugiau vandens, neslaisto visą plotą, netgi ir tą, kurio nereikia,pvz., gatves, šaligatvius, ir gali kelti miestiečiųnepasitenkinimą.Beto,saulėtądienąlaistytisupurkštuvaisnėrageraidėlšilumosšoko,kurįpat-iriaaugalai.O lašeliniubūdu laistytigalimabet

kuriuparosmetu. Lašeliniolaistymovamzdžiaiyraišvedžiojamitaip,kadbūtųlaistomatiktai,kąreikialaistyti,irnetrukdytųneivairuotojams,neipėstiesiems.Lašelinio laistymo sistemos ypač aktualios ten,kuryraitindidelisžmoniųjudėjimasirintensy-vuseismas,pvz.,miestųcentruose,skiriamosio-se žaliosiose eismo juostose. Bet, tikriausiai,didžiausiasprivalumastas,joglašelinislaistymasnemasina vagišių ir vandalų. Daugybė miestųanksčiaususidurdavosušiabrangiaikainuojančiaproblemairtiklašelinislaistymasbuvopatsefek-tyviausiassprendimas.Lašeliniolaistymožarnairindividualūslašintuvaiyranetiknematomi,betirnegirdimi,neslašeliniolaistymosistemaveikiavisiškaibegarso.

Lašelinėgyvatvorėslaistymosistema

3. Mulciavimas

Mulčiuotame plote mažiau auga piktžolių,dirvos paviršius vasarą nekaitinamas, o žiemąpašiltinamas. Mulčias sulaiko drėgmę, odrėgnesnėje ir vėsesnėje dirvoje pagreitėjaorganinių medžiagų irimas, todėl augalai jasgreičiau ir lengviau įsisavina. Pūdamasmulčiastampa dirvožemio dalelėmis ir dirva pratur-tinamamaistomedžiagų,pagerėjapralaidumasvandeniui ir orui. Be to, dirvos paviršiuje pilnaįvairias augalų ligas sukeliančiųorganizmų, ku-riedauginasiiraugadrėgnoje,šiltojeaplinkoje,tad mulčiumi galima pristabdyti ligų sukėlėjųvystymąsi. Beminėtųmulčioprivalumųsvarbuirtai,kadmulčiuoti augalai apsaugomi nuo sužalojimųžoliapjove,trimeriu. Mulčiui gali būti naudojamos organinės irmineralinėsmedžiagos.Organinismulčiasgami-namasišnatūraliųmedžiagų:spygliuočiųmedžiųžievės beimedienos, lapų, spyglių, kankorėžių,

Mulčiuotųpomedžiųpavyzdžiai

šiaudų, žolės, komposto ir pan. Mineralinismulčias gaunamas iš žvyro, skaldos, smulkintųakmenų, įvairiųdangų.Vienimulčiuojaželdynoaugalus tik todėl, kad priežiūra būtų kuopaprastesnė, ir tam naudoja natūralų, mažaipastebimą spygliuočių žievės mulčią, kitiemsmulčiasyraželdynopuošmenoselementas.Sie-kiantmulčiumisukurtiįvairiųdekoratyviniųap-dailoselementų,dažniausiainaudojamosįvairiųspalvų medienos drožlės. Nepriklausomai, koksmulčiasnaudojamas,juoaugalaituribūtiteisin-gaipamulčiuoti,kadjisnebūtųžalingas.Mulčiosluoksnisturėtųbūtinestoresnisnei8–10cm,o jei mulčiuojama smulkesnėmis medžiagomis,netgi dar plonesnis. Per storą mulčio sluoksnįsunkiaipatenkairdrėgmė,irmaistomedžiagos.Besaikismulčio pripylimas arti augalų kamienųpaskatinsjųšaknijimąsimulčiosluoksnyje,onedirvoje. Nereikėtų augalų mulčiuoti blogai nu-drenuotose,piktžolėtosedirvose.

82 83


4. Želdinių apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Netinkamaiaugalamsparinkussodinimovietą,dažnai jieskursta, todėl juosgreičiaupažeidžialigosirkenkėjai. Pavyzdžiui, jei netinkamoje vietoje pasodi-namas trakinis klevas (lot. Acer campestre),jamtrūkstantapšvietimo,augalasskurstairyrapažeidžiamaskenkėjų.

Trakinisklevas,pasodintasnetinkamojevietoje,pažeistasmaumediniochermeso(lot.Adelges laricis)

Infekcines augalų ligas sukelia įvairūs mik-roorganizmai:virusai,mikoplazmos,bakterijos,laibagrybiaiirgrybai,esantysaugalearbaantjoirmintantysjomedžiagomis.Daugligųsukėlėjų(vaisių rudojo puvinio, miltligės, moniliozės,šviesmargės,degligės,rudmargėsirkt.)žiemojanuokritose,todėljasbūtinasurinktiirsunaikinti.

Augalams kenkia šliužai, erkės, kirmėlės, įvairūsgraužikai ir kiti gyvūnai, tačiaugausiausiaaugalųkenkėjųgrupė–vabzdžiai,oypač–jųlervos,kurioslabaiintensyviaimaitinasi.

Vabzdžių pažeidimus galima suskirstyti į 2 grupes:• graužiančiųjų• duriančiųjų–siurbiančiųjų.

Pirmosios grupės pažeidimams būdingipožymiai: išgraužti visi lapai ar jų minkštimas,augalųorganuoseišgraužtosertmės. Antrojo tipo pažeidimus galima atpažinti išpakitusios augalų spalvos, be to, iščiulpti lapairaukšlėjasi, krypsta ūgliai, atsiranda išaugų.Pastarosiosgrupėsvabzdžiaipavojingidarirtuo,kadpernešainfekcinesligas. Įprastomismeteorologinėmissąlygomisbeine-naudojantsintetiniųaugalųapsaugospriemonių,kenkėjųgausumąsureguliuojanau-dingiejiorga-nizmai. Tačiau netipinėmis sąlygomis ši natūralipusiausvyrasuyrairkenkėjaipridarodaugžalos.Netaikant augalų apsaugos priemonių, augalaiprastaiauga.Norinttoišvengti,būtinakovotisuaugalųkenkėjaisirligomis.

Augalams apsaugoti naudojami įvairūs metodai:

• agrotechninis,• mechaninis,• cheminis• biologinis.

Šie metodai papildo vienas kitą, todėlnorėdami išlaikyti sveikus augalus būtinai nau-dokitekompleksiškaivisusbūdus.

Pagrindinės ir būtinos priemonės yra šios:• atsparioskenkėjamsbeiligomsveislės;• tinkamasaugalastinkamojevietoje;• tinkamasėklosnorma,• augalųtankis;• gerasžemėsparuošimas;• tinkamastręšimas;• piktžoliųnaikinimas.

Neinfekcinės ligos – tai augalo pažeidimai,atsiradędėlnetinkamųaplinkossąlygų. Svarbiausiišjų–dirvos(perdidelėdrėg-mė,sausra, pagrindinių maisto medžiagų ir mikro-elementų trūkumas ar perteklius); klimatinės(temperatūra: šaltis žiemą, šalnos pavasarį irrudenį, temperatūros svyravimai vegetacijosmetu,kruša,vėjas,apdeginimassaulėsspindu-liaisirpan.);apdeginimaschemikalais. Daugiauinformacijosknygoje„DekoratyviniųaugalųvirusinėsligosirjųsukėlėjaiLietuvoje“ (Navalinskienė Meletėlė, Samuitienė Marija,leidykla„Lututė“.2006m.).

84 85


5. Medžių priežiūra

Medžių formavimas ir genėjimas

Medžių formavimas pradedamas dar me-delyne. Jau tada suformuojamos medžių lajos,krūmams suteikiama taisyklinga, graži forma.Kiekvienai medžių ir krūmų rūšiai, želdynopaskirčiai turi būti taikomi skirtingi genėjimobūdai. Jie turi būti atlikti tinkamiausiumetu, taineišvengiamasirpakartojimoreikalaujantisdarbas. Siekiant išlaikyti tinkamai suformuotą lają,medžiusbūtinagenėti.

Genint medžius ir krūmus, ne tik suteikiama graži forma, bet išgenint pažeistas aplūžusias šakas augalas gau-na pakankamai šviesos ir apsaugomas nuo ligų bei kenkėjų.

Lajųretinimasatliekamasišsaugantaukščiau-siasšakasirviršūnę.Galimaišskirtišiuospagrindiniusgenėjimotikslus:• Pašalinamossausos,ligotosšakos.• Lajųpakėlimas,kaipalaipsniuinuostieboapa-čiosišpjaunamosapatinėsšakos.

• Figūrinis genėjimas, kai lajai suteikiama tai-syklingageometrinėforma.

Genėjimo darbus turėtų vykdyti apmokyti (kaip reglamentuojama Želdynų įstatymo 12 straipsnyje) ir įgiję teisę atlikti ati-tinkamus darbus darbuotojai. Įmonėse, atliekančiose želdynų priežiūros darbus, turi dirbti specialistai, kurie turi mokymų pažymėjimus atitinkamiems darbams atlikti.

• Viršūniųpažeminimas,kaimedžiaitrukdoelek-tros laidams, ryšių oro linijoms, nudžiūvusiviršūnė.

Geriausiagenėtiankstipavasarį,kaiaugalasdarramybėsbūsenos–taipagrindinisgenėjimas(kovopradžioje),papildomasgenėjimasgalimasliepą. Genint šakas reikia nupjauti taip, kad likusižaizdakiekgalintgreičiauužgytų.Jamdžiūstant,tokiažaizdailgaineapauga.Negalimapaliktipergiliai išpjautos šakelės – pažeidžiama liemensžievė,padaromažaizda,kuriblogaigyja.

Lietuviškas augalopavadinimas

Genėjimo laikas PastabosŽiemos

pabaigaAnkstyvaspavasaris

Vasarospabaiga Ruduo

Baltasisgluosnis Nereikia reguliariai

genėti

Juodalksnis,baltalksnis Pakanka išpjauti

pažeistas, nudžiūvusias šakas

Kalninėguoba Pakanti genėjimui,

lengvai užgydo pjūvių žaizdas

Karpotasisirplaukuotasisberžai Nepakantus genėjimui

Magnolijasp. Retinama laja

Mažalapėireuropinėliepos Gerai pakelia

atnaujinantį genėjimą

Paprastasisąžuolas Nereikia reguliariai genėti

Paprastasisbukas Nereikia reguliariai genėti

Paprastasiskaštonas Svarbu, kad būtų sufor-muota taisyklinga laja

Paprastasisklevas Retinama laja

Paprastasisskroblas Labai pakantus genėjimui

Paprastasisšermukšnis Nepakantus genėjimui

Paprastasisuosis Jautrus genėjimui

Baltojituopa Kol medis jaunas trumpinti lyderį

konkuruojančias šakas

Vienapiestėirgrauželinėgudobelės Tankų vainiką patartina

kasmet praretinti

Drebulė'Erecta' Kol medis jaunas trumpinti lyderį

konkuruojančias šakas

Dažniausiai auginamų medžių genėjimo laiko lentelė

86 87


Medžiųgenėjimas.Paprastasisklevas,lajosretinimas

Medžiųformavimas

Medžiųgenėjimas.Paprastasisąžuolas

Medžiųgenėjimas.Liepa

88 89


Teisingainupjautašaka

Svarbu!Po medžio genėjimo darbų įrankiai tyri būti dezinfekuojami.

Netinkamainugenėtimedžiaipakelėse

Didžiojitujapriešlajospakėlimą Didžiojitujapakeltalaja

90 91


NetinkamainugenėtasmedispolaidaisNetinkamainugenėtimedžiai

Medžiogeriaunegenėtivisai,neinugenėtinetinkamai.PaveikslėlyjenegenėtimedžiaiKaunomieste.

Medispolaidais Netinkamainugenėtasmedispolaidais

92 93


GerainugenėtimedžiaiRundalėspiliesparke.Žiema

GerainugenėtimedžiaiRundalėspiliesparke.Vasara

Medžių chirurgija

Medžių chirurgija apima želdynų priežiūros specifinę sritį. Pagrindiniai jos uždaviniai:• stabdytiaktyvųmedienosardymą,• gydytižievėsirdreviųpažeidimus,• genėtišakas.

Medžių chirurgijoje – tai kryptingas medžiųpoveikis pjaunančiaisiais įrankiais ir / ar kitomisfizinio veikimo priemonėmis (pvz., veržimu,žievės apvertimu, sutvirtinimu, lenkimu, laužimu,aprišimu), juos dauginant, formuojant, skiepijant,reguliuojant derėjimą, gydant ligų, kenkėjų irfizinius pažeidimus, skatinant augalus panaudotijų prigimtinę galimybę – užauginti ant žaizdųnaują audinį kalių (kaliusą), turėti įtakos kitiemsfiziologiniams procesams augale (medžiagųjudėjimui ir kaupimuisi, pumpurų diferenciacijai,atskirųdaliųarvisoaugaloaugimoskatinimuiarbaslopinimui). Naudojant pjaunančiuosius įrankius medžiųbūsenai keisti, būtina laikytis fitosanitarijostaisykliųiratsižvelgtiįkonkretausaugalofiziologi-nessavybes,anatominęsandarą,aplinkossąlygas,laiką.Pjaunantieji įrankiai– tai skiepijimopeiliai,genėjimo žirklės ir pjūklai, motoriniai įrankiai(pjūklai, genėtuvai). Paruošti darbui įrankiai turibūti aštrūs, kad pjaunant žaizdos būtų lygios(neišdraskytos,beatplaišų),žievėpriežaizdųturiišlikti sveika (neturi būti sugniuždyta, suglemžta,atšokusi). Įrankiai turi būti dezinfekuojamispecialiomis priemonėmis prieš naudojimą, o jeiyrabiologiniųligųišplatinimopavojus–periodiškaiirdarbometu. Genėjimožaizdųgijimaspriklausonuoįrankiųir atlikimo kokybės, genėjimo laiko, oro sąlygų,padarytos žaizdos vietos, dydžio, augalo ar jodalių amžiaus, genties, rūšies, veislės, žaizdossutvarkymo kokybės. Genėjimo laikas augalamsturi būti parenkamas pagal tikslus ir uždavinius(http://etc.asu.lt/univ-r_av/avc/courseaccess?id=46&type=flash),orosąlygasbeiatsižvelgiamaį rūšiesfiziologinessavybes(pvz., sulčiųtekėjimolaiką). Daugumai lapuočių medžių ir krūmų, dėl

žaizdų gijimo, geriausias genėjimo laikas yraišbrinkuspumpurams,priešpatjiemssprogstant,otiems,kuriemsišžaizdųlašasultys–sulapojus,kaisulčiųtekėjimasnatūraliaibaigiasi.Genėjimometuturėtųnelyti,augalaiturėtųbūtisausi. Žaizdosgeriaugyja,kai josyraprieaugančiųšakųarliemens,nupjautosnepaliekantstuobrelio.Genint būtina stengtis nupjauti padarant kuomažesnę žaizdą (pjūvio plokštuma statmenanupjautosšakosašiai).Jaunųšakųirjaunųmedžiųžaizdosgyjageriau.Žaizdosgijimogreitisgalibūtivertinamas kaliaus žiedo pločiu per vegetacijossezoną.Šisžiedaspermetusgaliužaugti5–10mmpločio.Žiemosmetupadarytosžaizdosgyjalėčiau,lėčiaugyjairneužteptosžaizdos. Padarius arba atsiradus žaizdai, būtinanedelsiant ją sutvarkyti, kadbūtųapsaugotanuo

Puviniopažeistažievėpriegenėjimožaizdos

94 95


gilesnio medienos džiūvimo, galimos parazitųatakosirbūtųpaskatintasgyvųjųląsteliųdalijimasisaudiniams atstatyti. Žaizdos sutvarkymas – tailaužtiniųžaizdų,atsišerpetojusiųpjūviųnulyginimasaštriais įrankiais, dezinfekavimas pagal poreikį,žaizdų užtepimas specialiais tepalais ar plėvelęsudarančiais, atspariais lauko sąlygoms dažais, oesantžievėsatsilupimo(atšokimo)pavojuipatartinažievės kraštą prie žaizdos aprišti, pvz., specialiaplėvele. Atsiradus žaizdų dėl stichinių reiškinių(saulės smūgio, krušos, nutrynimų, vėjalaužos,sniego,apledėjimopadarinių,nušalimų),jasreikianeatidėliotinai sutvarkyti: trūkus iratšokus žieveibūtinająprikaltikabėmisarvinutėmis,uždažyti,kadnežūtųbrazdaspožieveir,kolužgis,galimaaprištispecialiapolietilenojuostele.Kaiišliemensišplėštašaka,paprastailiekagiližaizda,kurią,nupjausčiusatplaišas,nedelsiantbūtinauždažyti,kadmedienanedžiūtų gilyn. Jei žaizdos pastebėtos vėliau irjauyraapdžiūvusios,reikiapašalintinegyvąžievę(patartina visais atvejais), žaizdą dezinfekuoti, oplintantgrybamsnaudotifungicidus.

Naujas požiūris į medžių priežiūrą – arboristika

Medis, didelis ar mažas, yra lengvai pažei-džiamas.Įvairiasžaizdasirsužalojimusgalisukel-ti mechaniniai veiksniai, teršalai, toksinėsmedžiagos, ligos, kenkėjai ir žalingas netinka-masgydymas.Medis,kaipirkitiaugalai,nuolatpažeidžiamas aplinkos ir žmogaus, pažeidimaikaupiasi medienoje, įvairiai veikdami augalogyvybingumąirsveikatą.Kaimedisyrasužeistasar užkrėstas, prasideda pažeidimo atskyrimo(izoliavimo) ribų formavimas, Augalas negalisusigrąžintipažeistosarinfekuotosmedienos,šia

prasmejisnesigydo.Užkrėstamediena,puvinysbus izoliuotas sienelėmis, barjeru, iš kurio for-muosiskaliusas(calius).Sveikasmedisgaliturėtidrevių. Nugenėtos, pažeistos ar nudžiūvusiosšakoskelmas ilgainiuiapaugamediena, kaliusuirpaslepiažaizdą.

Arboristikos tikslas – sudaryti medžiui ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas.

Žalai atitaisytidažniausiai reikiadaug laiko irne vienerių metų, pastangų. Tinkamai prižiūrintgalimaištaisytipraeitiesklaidasirpailgintiaugalogyvavimolaiką. Arboristai atsisakomedžiųchirurgijos.Drevesir kitus pažeidimus gydo išimtinais atvejais.Pirmenybėteikiamapažeistosdaliesgeneravimui,nepažeidžiant vidinių apsauginių barjerų funkcijų(neblokuojant, o stiprinant savigynos sistemąCODIT); skatinama kaliuso gamyba. Cheminėspriemonės naudojamos tik būtinais atvejais, kaiestetiniai tikslai ir būdai svarbesni už ekologinęmedžio vertę.Arboristai stengiasi sudaryti palan-kias sąlygas tinkamaiaugti kaliusui irpašalintiarbent pabloginti sąlygas puviniui, ligoms atsirastiar plisti. Drevės neplombuojamos, neužtaisomos,nebetonuojamos.Šakosgenimostaip,kadkaliusožievė lengviau apaugtų kelmą ir paslėptų žaizdąnuoišoriniopoveikio.ŠiuometuLietuvojedirbatikleletasšiosprofesijosžmonių, turintys„EuropeanTreeWorker“(ETW)sertifikatus,išduotusEuroposarboristų tarybos (European ArboricultureCouncil) ir suteikiančius teisę atlikti gamtos iristoriniųpaminklųtvarkymodarbusvisojeEuroposSąjungoje.

Medžių šalinimas

Šalintireikėtųpavojingaipasvirusius,išpuvusiusmedžius. Tačiaudažnaikyladiskusijų,kokiusmedžiusvistikreikėtųšalinti,okuriuosreikėtųtikgenėtiirpalikti?Tam,kadnustatyti,artikraimedįreikiašalinti,požymiųyralabaidaug,irnustatytinėrapaprasta.VakarųEuropojetaiatliekaarboristai,jieatsakingiužmedžiųbūklėsnustatymąirlikvidavimą.

Nuimamassenasisgruntas

Visiškainuimamassenasisgruntas

Šaknysužpilamosnaujugruntu

Medispalaistomas

Senolių apsauga

Šiodarbotikslas–apsaugotisavobrandąpasiekusiusmedžius,pailgintijųgyvavimoamžių,skatintijųgyvybingumą.SenoliųmedžiųyravisojeLietuvoje,labainorėtųsi,kadšeimininkaijuospuoselėtų,nestaimūsųkultūrosdalis,jietaippatyraįvairiosgyvūnijosbuveinės.Lietuvoješiuometu231medissaugomaskaipšaliesgamtiniopaveldobotaninisobjektas,išjų28medžiaipaskelbtigamtospaminklais. Tačiaunorint,kadmedissulauktųsavobrandos,reikialabaiatsakingaivykdytiaplinkostvarkymodar-bus,tiesiantkelius,atliekantrekonstrukcijosdarbus.Labaidažnainutinkataip,kadpažeidžiamasmedžiokamienas,važinėjantsusunkiąjatechnikasuspaudžiamasgruntasaplinkmedį,medžiošaknysnegaunapa-kankamaioro.Kadbūtųišvengtašiųpažeidimų,priešatliekantdarbusbūtinaapsaugotimedžiųkamienusapjuosiantjuosmedinekonstrukcija,suspaustągruntąaplinkmedžiųšaknispakeičiantnaujuarbaaugalošaknisaeruoti(įterptioroįsuspaustądirvožemį),gerinantdirvožemiostruktūrąirkokybę.

96 97


Kazokiškiųąžuolasgamtospaminklas Gamtospaminklas–Klovainiųąžuolas

98 99


Medžių būklės vertinimas

Svarbiausi požymiai medžių būklei vertinti yra šie:

• medžiaipasvirędidesniukaip10° kampu irkuriųpasvirimaskasmetvisdidėja;

• seninesimetriškimedžiai;• medžiaisuvienpuselaja;• medžiai,kuriųšakosatskilusiosirpavojingaipakibusios;

• medžiai,nukentėjępoaudrų,vėtrų,mecha-niniųpažeidimų;

• medžiai, turintys didelių kamienų skilimų,dideliųžaizdų;

• medžiaisupažeistašaknųsistema;• medžiai,pažeistipuvinio;• intensyviai džiūstantys medžiai ar jau visainudžiūvę.

Medžiųkamienųapsaugavykdantgatvėsrekonstrukcijosdarbus

Lietuvojesavivaldybėsvykdoželdynųirželdiniųinventorizavimą, kurio metu ne tik pamatuojamimedžioparametrai,betirvertinamamedžiobūklė.Tada nustatoma želdinių tvarkymo darbų seka –kuriuosmedžiuspirmiausiašalinti,kuriuosgenėti,kuriuosstebėti. Norint įvertinti želdinio ekologinę ir estetinęsvarbągalimaatliktiželdiniobūklėsekspertizę.Jąvykdopriesavivaldybėsveikiantiželdynųirželdiniųapsaugosirpriežiūroskomisija,pasitelkusiatitinka-mos srities specialistą (arboristą, dendrologą,botaniką).

Medžių būklės įvertinimas balais aprašytas ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ INVEN-TORIZAVIMO IR APSKAITOS TAISYKLĖSE.

Paprastasisbuksmedis,apdengtasšešėlinemedžiaga

Pomedžių priežiūra

Labai svarbu tinkamai prižiūrėti pomedžius, reguliariai šalinti piktžoles, purenti žemę, jeigu yragrotelės,reguliariai išrinktišiukšlesišgroteliųtarpų.Pomedžiuosegalibūtisėjamosvejos,sodinamosgėlės.Rudenįsurenkaminukritęlapai,kuriuosežiemojakenkėjaiirligųsukėlėjai.

Kiti medžių priežiūros darbai

Kaibūnailgasirsausasruduo,būtinaaugaluslaistytiirvėlyvąrudenį,ypačspygliuočius.Kitassvarbusmomentas–apsaugotivisžaliusaugalusnuo tiesioginių saulės spindulių vasario–kovomėnesiais,kaižemėdarįšalusi.

Labaiaugalamskenkiadruskos,kuriosegausuchloro.Druskossupolaidžiovandeniupatenka įpaviršiniusirgruntiniusvandenis.Ypačkeliųdrus-koskenkiaaugalams,esantiemsnuokelio2–3m.Sniegui ištirpusvandenyjesusikaupia itindidelisdruskųkiekis. Druskos augalus pasiekia dviem būdais: kaibarstymometutiesiogiaipatenkaantaugalų irkaipatekusiosįvandenįirdirvožemįįsiskverbiaįšaknis. Daugelyjekitųšaliųkeliųpriežiūrainaudoja-mosaplinkainetaipkenkiančiosdruskosarki-tos priemonės. Pavyzdžiui, Norvegijoje keliamsbarstyti bet kokias druskas uždrausta daugiau

kaip 10 metų. Norvegai naudoja pakaitintąskaldą, karštą vandenį. Namų laiptų pakopose,nuožulnioseaikštelėseartakeliuosemontuojamišildomųjųkabeliųkilimėliai. Kol gatvėms ir keliams barstytimūsų šalyjenaudojama druska, būtina išvežti nuvalytąnešvarųsniegąarledoluitus,kadšienetirptųantvejosargėlynų,priemedžiųarkrūmų.Tenne-turibūtibarstomairsmėliobeidruskosmišinio.Žiemoslaikotarpiumedžiusnuosniegoužpylimogalimaapribotispecialiomistvorelėmis.

Medelynoasortimentesužymėtasaugalųpakantumasdruskoms

100 101


Nendrinisdemblisarbabambukinėtvorelė–puikiapsauginėmedžiaga,kuripadedaapsaugo-timedžiožievęnuoperkaitimoirnuoįtrūkimų.Šiapsauginėmedžiagapadedaapsaugotimedžiokamieną nuo temperatūros svyravimų, ypačankstyvą pavasarį, kai naktimis temperatūrabūna žemiau nulio, o dienomis – pliusinė. Tailabai svarbu naujai pasodintiems medžiams. Šikamienų apsaugos priemonėpadeda apsaugotiirnuomechaniniųpažeidimų.

Apsauginėstvorelėsschema

Apsauginėmedžiųtvorelėsaugonuomechaniniųpažeidimųirkeliodruskų

Apsauginėtvorelė

102 103


6. Krūmų priežiūra

Dekoratyviniams krūmams genėti skiriamanepakankamaidėmesio:neretaijievisainegenimiarbagenimipernelygdrastiškai,neatsižvelgiantįgenėjimoprincipusirlaiką–tokiuatvejuaugalassilpsta,trumpėjajogyvenimoamžius.Tiesa,yranemažaikrūmų,kuriegeraiauga,žydibeiderairnegenimi,tačiaujiemsvistiekreikalingabentminimali priežiūra: reikia iškirpti nudžiūvusias,ligotas, silpnas šakeles (pvz., įvairios lanksvų,raugerškių,sidabrakrūmių,rododendrųrūšysbeijųkultivarai).

Laisvai augančių krūmų formavimas

Krūmus rekomenduojama genėti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, genint augaląsuformuojamos gražios jo formos, stiprus irgyvybingasaugalas,kurisgausiaužydėsirderės.Beto,svarbuiškirptiligotas,jaupradėjusiasdžiūtišakeles – tuomet augalas nepraras energijos,reikalingos naujiems, sveikiems ūgliamsišaugintiirnetapsligųžidiniu.Norintsuformuotigražią krūmo formą, pirmiausia reikiai išgenėtisutankėjusias, susikryžiavusias ar netinkamakryptimi augančias šakas – tokiu būdu visosšakos tolygiai gaus šviesos ir drėgmės, augalasgausiaužydės,onaujiūgliaibustvirtiirsveiki. Pasitaiko, kad dekoratyviniai margalapiai augalai (europinio ožekšnio ‘Emerald‘n Gold‘,‘EmeraldGaiety‘,japoninėslanksvos‘Goldflame‘veislės) išaugina vienspalvius žalius lapus.Šiesparčiaiauga,tadjuosbūtinakarpyti,kitaipaugalas taps nedekoratyvus. Taip pat patartinastebėti skiepytus dekoratyvinius augalus – būna, kad iš žemiau skiepo vietos esančiųpumpurų jie išleidžia laukines atžalas, kuriospradedastelbtiįskiepoatžalą.Jasreikėtųšalintinedelsiant, nes tokių atžalų augimas silpninaaugalą (skiepyti karklai, dekoratyvinės vyšnios

bei slyvos, gudobelės, rožės ir kt.). Atsargiaigenėti reikia naujai pasodintus jaunus augalus,matjiepirmiausiaturisuformuo-tisavonatūraliąformą. Tiesa, esant būtinybei, galima tolygiaipatrumpinti jų ūglių viršūnes, tačiau daugiaugenėtipatartinatiktada,kaiaugalaibusvyresniir didesni. Siekiant, kad augalai būtų tankūs,genėtijuosgalimastipriai–iškirptivisassenas,silpnas,apdžiūvusiasšakas(jasgalimanukirptiikipatžemėspaviršiaus).Tokiubūdugalibūtigenimispalvotųlapųšeivamedžiai,lazdynai,karklai,taippat augalai, kurių šakelės dekoratyvios: baltoji,palaipinė sedulos. Nukirpus stiebus iki žemėspaviršiaus,gausiauataugaspalvoti,sveiki,stiprūsūgliai – taip suformuojama tanki ir spalvotaaugalolapija.

Genėjimo laikas

Krūmųgenėjimaiatliekamižiemospabaigojearpavasariopradžioje,kaiaugalasyraramybėsbūsenoje arba pumpurų brinkimo stadijoje.Vasaros pabaigoje ir rudenį žydinčius augalus,kurie žiedus sukrauna ant naujai išleistų ūglių,reikia genėti taip pat anksti pavasarį. Pavasarįir vasaros pradžioje žydinčius dekoratyviniusmedžius ir krūmus (forsitijas, dekoratyviniusserbentus, kerijas, erikas, rododendrus,radastus, gudobeles ir kt.) geriausia genėtiiš karto po jų žydėjimo. Genint kirpti reikiašakeles su nužydėjusiais žiedais iki pat jaunųūglių – tokiu būdu nugenėti augalai sukrausžiediniuspumpurusantstiprių,naujaiišaugusiųūglių, o vegetatyviniai ūgliai iki žiemos visiškaisubręs ir sumedės.Daugumą vasaržalių krūmų,norint atnaujinti, genėti rekomenduojamažiemą, kai augalai ramybės būsenoje (sedulas,raugerškius, lazdynus, ligustrus, abelijas,gudobeles, sidabrakrūmius, lanksvas). Tuometnugenėti augalai pavasarį intensyviau auginsnaujus,sveikusūglius.Visžaliaiaugalaipaprastaiatnaujinamipavasarį,priešpatnaujųūgliųaugimą(mahonijos, bugieniai, dyglainės, bruknuolės,leukotojos,viržiai,pieriai,rododendrai).

Vienas iš pagrindinių krūmų priežiūros darbų yra genėjimas.

Vijoklinių augalų ir lianų genėjimo laiką dažniausiailemiajųžydėjimometasirūglių,antkuriųkraunamigeneratyviniaipumpurai,amžius.Tie, kurių žiediniai pumpurai susiformuojaant jaunų, pirmamečių ūglių (pvz., daugumaraganių), genimi žiemos pabaigoje ar ankstyvąpavasarį,kaiaugalaidaryraramybėsbūsenoje.Rekomenduojama žiemą genėti ir aktinidijas,vinvyčius, visterijas. Kad vyresnio amžiausvisterijos (jei pasiseka užauginti, nes dažnaijauni augalai žiemąapšąla) gausiau žydėtų, josgenimosdukartus:vasarąpožydėjimo,paliekantant pagrindinio stiebo 5–7 lapus, ir žiemą –patrumpinantpovasariniogenėjimo išaugusiusnaujusūglius.Vijokliniaiaugalai,kuriežiedinius

pumpurus formuoja ant vienmečių ir vyresniųūglių (pvz., sausmedžiai, ląstūnės, kartuolės),genimituojpožydėjimo.Genintiškerpamisilpni,aplaužytiūgliai,išretinamospertankiaiišaugusiosarsusikryžiavusiosšakelės.Šakos,antkuriųbuvožiedų,patrumpinamosikistiprausšoninioūglio.Beje, šoninius ūglius patrumpinus iki ketvirtoar šešto pumpuro, bus paskatintas augalošakojimąsis ir gausesnis žydėjimas. Vijokliniaiaugalaitaippatgeriaušakosis,jeipatrumpinamiviršūniniai ūgliai. Negenimi vijokliniai augalaiilgainiuitampasutankėjusiųirsusipynusiųšakųraizgalyne.Tokieaugalainetiknedekoratyvūs–juosegaliapsigyventipavojingųaugaluikenkėjųirligųsukėlėjų.

Suformuotaskrūmas

104 105


Spygliuočių formavimas

Būtina žinoti, kada tiksliai galima formuotiaugalus.Praktiškainustatyta,kadpirmąjįgenėjimągeriausia atlikti kai nutirpsta sniegas, bet orotemperatūradienąnepakylaaukščiau5–6ºC. Kitas tinkamas periodas prasidedapasibaigus aktyviam augalo sulčių judėjimui.Lietuvos sąlygomis šis laiko tarpas prasidedavasaros viduryje ir tęsiasi iki spalio mėnesio.Šis periodiškumas nėra tinkamas visų rūšiųpušų ūglių nugnybimui. Lietuvos sąlygomis taigeriausiadarytipirmąsiasdvibirželiosavaites.

Dažniausiai pirmoji augalų formavimo patirtis atsiranda formuojant gyvatvores.

Gerai gyvatvorei formuoti labiausiai tinkavakarinėstujos(lot.Thuja occidentalis),tarpiniokukmedžio (lot.Taxus x media) ir kadagių (lot.Juniperus)veislės.NepatartinagyvatvoreirinktisLausono puskiparisio (lot. Chamaecyporis lawsoniana). Bandyti sodinti eglių gyvatvorętikrainevertadėlkeletopriežasčių:pirma–egliųgyvatvoreireikalingaslabaididelisplotas,nesjųšaknųsistemayrapaviršinė,horizontalioji,todėlšaliatokiosgyvatvorėsneaugsjokiekitiaugalai,netgi veja, nes eglės pasisavins iš dirvožemiovisą drėgmę ir maistingas medžiagas; antra –pastoviai kerpant apatines plačiausias šakas,laikui bėgant, nupliks augalo apačia ir kartupradingsgyvatvorėsdekoratyvumas.

Augalaisodinamivienalinijakas40–50cmįgeraipatręštądirvožemį. Pirmaisiaisirantraisiaismetaistujųformuo-ti nebūtina, bet būtina žinoti, kokio aukščiogyvatvorės norima. Likus iki numatyto aukščio20–30cm,augalusgalimapirmąkartąapkirpti.Kad gyvatvorė būtų vienodo aukščio, sulygžemiausiu augalu įtempiama virvė, pagal kuriąkerpamivisiaugalai. Pirmaisiaismetaisšoniniskirpimasturėtųbūtiatliktas tik stipriai išsikišusių iš bendros linijosšoninių ūglių šalinimu. Vėlesnių kasmetiniųgenėjimųmetu kerpamos viršūnės, kol pasieksnorimąaukštį,iratsikišęšoniniaiūgliai. Per 3–4 metus augalai stipriai sutankėja irgalima pradėti reguliarius viršutinės ir šoninėsplokštumųkirpimus2–3kartuspermetus. Aukštas gyvatvores geriausia formuotitrapecijos formos, t. y. kad šoninėsplokštumosbūtų ne griežtai vertikalios, bet pasvirusios įgyvatvorės vidinę pusę, arba, kitaip tariant,gyvatvorėspagrindasbūtųplatesnisužplokščiąviršūnę. Taip garantuojama, kad visas šoninispaviršius gaus vienodą saulės šviesos kiekį irapatinė gyvatvorės dalis ilgainiui neišretės dėlkrintančiošešėlio. Pagrindinė klaida, auginant tujų gyvatvorę,yraskubėjimasdėlnorokuogreičiausuformuotigriežtųformųgyvatvorępervieneriusardvejusmetus.

Kokybiškiausia gyvatvorė Lietuvos sąlygomis sodinama iš vakarinių tujų (lot. Thuja occidentalis) veislių.

Gyvatvorių karpymas

Kolgalutinaisuformuojamagyvatvorė,kiekvienąkartągenintnukerpama1/2ūgliųilgio.Jaupirmo-jo genėjimo metu šoninės šakos patrumpinamos2/3 ilgio, o vėlesniaismetais–1/2 ilgio. Išimtis–gudobelės,kuriosgenėjimui jautresnės ir jųšakosbeiviršūnėstrumpinamosiki1/3ilgio. Vidutiniškai, t. y.kerpant1/3 ilgio, tokieau-galai:paprastasisbuksmedis(lot.Buxus sempervi-rens L.),kauleniai (lot.Cotoneaster sp.),mažalapėliepa (lot.Tilia cordata Mill.), dyglialapėmahonija(lot.Mahonia aquifolium (Pursh.) Nutt.),paprastasis

ąžuolas(lot.Quercus robur L.),paprastasisraugerškis(lot.Berberis vulgaris L.),Tunbergoraugerškis(lot.Berberis thunbergii DC.), sedulos (lot.Cornus sp.),japoninissvarainis(Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl ex Spach). Vėlesniais metais (kol galutinaisuformuojama gyvatvorė) kiekvieną kartą genintnukerpama1/3 viršūninių ūglių ilgio. Jaupirmojogenėjimometuaugalųšoninėsšakospatrumpina-mos1/2ilgio.Potokiekvienąkartągenintnuker-pama1/3šoniniųūgliųilgio.

Netaisyklingaikarpomagyvatvorė

Taisyklingaisuformuotagyvatvorė

106 107


Taisyklingaikarpomagyvatvorė

Gyvatvorių atjauninimas

Normaliai suformuotos trapecinio skerspjūviogyvatvorės turibūti su lapijane tik viršuje,bet iršonuose,ikipatapačios.Daugumagyvatvoriųnuopat pradžių buvo genimos neteisingai, patrumpi-nant ūglius tik iš viršaus, neliečiant šonų. Dėl to,kad šonuose šakelės neišsišakojusios, o viršūnėsdarišplatėjusios,daugumosgyvatvoriųžaliuojatikviršutinėplokštuma,ošonuosežiojėjanepridengtistiebai.Tokiasgyvatvoresbūtinaatitaisyti. Genėjimui jautresni krūmai ir visi medžiai pa-trumpinami1/3–1/2aukščio.Ypačdaugpatrumpi-namašoniniųšakų.Viršutinėsšoninėsšakosnuker-pamostaip,kadbūtųatitaisytasįviršųsmailėjančios

trapecijos pjūvis. Taip atitaisomos kaulenių,gudobelių, japoninių svarainių, skėstašakių slyvų,liepų,ąžuolų,skroblų,sedulųgyvatvorės.Genėjimągeraiištveriantysirypačžiediniuspumpuruskrau-nantys ant tų pačių metų ūglių krūmai ankstipavasarį nupjaunami arti žemės paviršiaus palie-kanttik15cmaukščiostiebelius.Labaisvarbujuosnupjauti kuo anksčiau pavasarį, kol neprasidėjusivegetacija.Šiuobūdusėkmingaiatnaujinamostaippat paprastosios karaganos, paprastojo pūslenio,gluosnių gyvatvorės. Ataugusieji ūgliai pirmąjąvasarąpaliekamiaugti,oantraisiaismetaisgenimiišviršausirbūtinaiiššonų,nukerpant1/2–2/3šakeliųilgo, nors augalai būtų siauručiai. Taip šoninėsšakelėspriverčiamosšakotis.

Gyvatvorėpriešatjauninimą

Gyvatvorėpoatjauninimo

108 109


Gyvatvorėpogenėjimo

Gražiaiprižiūrimagyvatvorėmieste

7. Vejos priežiūra

Pjovimas

Norint suformuoti gražią veją, labai svar-bus teisingas vejos pjovimas. Pjovimo aukštis,visųpirma,priklausonuožoliųrūšies:kiekvienažolių rūšis turi taip vadinamąjį kritinį pjovimoaukštį.Jeipjaunamažemiau,galibūtipridarytanemažaižalos.Vejospjovimoaukštistaippatla-baipriklausonuovejostipo,josnaudojimointen-syvumo,metųlaikoirorosąlygų.Vasarosmetu,prasidėjuskarščiams,vejapjaunama0,5–1,0cmaukščiauneiįprasta.Pjovimodažnumaspriklau-so nuo vejos paskirties. Dažniausiai pjaunamagolfoaikščiųveja.Dekoratyvinėsparterinėsvejospjaunamoskas5–6dienas. Pievų,parkųvejospjaunamoskas2savaites,žydinčios ir kraštovaizdžio vejos–2kartuspermetus. Žolės surinkimas: surinkus žolę, lėčiau for-muojasi veltinis, veja neiššunta nuo netolygiaipaskleistos žolės, pašalinami ligoti lapai, lėčiauplintaligųsukėlėjai.

Nupjautos žolės galima nerinkti, jeigu pjau-namadažnai,vejapjovėturimulčiavimofunkciją,vyraujasausiorai,dirvabiologiškaiaktyvi. Vejos pjovimo kokybė labai priklauso irnuo įrangos, kuri naudojama: vejapjovės tipo,peilių skaičiaus,peiliųaštrumo,peilių sukimosigreičio.

Piktžolių naikinimas

Piktžolės stelbia vejų žoles, gadina vejosestetinį grožį. Trumpaamžės piktžolės plintasėklomis.Jųdaromažalapasireiškiavejossėjosmetais, kai ruošiant augavietę išsiverčia naujųsėklųir jossudygsta.Pjaunantvejąirtankėjantvarpinėms žolėms, trumpaamžės piktžolėsnustelbiamos ir jų žala tampa nepastebima.Daugiametės piktžolės išlieka daigios nevienądešimtmetįirjomsnaikintinaudojamiherbicidai.

Vejospjovimas

110 111


8. Gėlynų priežiūra

Vienmečių gėlių priežiūra

Vienmečių gėlių daigai į lauką pasodin-ami praėjus šalnoms. Pasodintus daigus reikialaistyti kasdien, kol jie gerai prigyja. Daigamsprigijus,svarbuvienmetesgėleslaistytiirtręšti.Palaisčius,purenamasdirvospaviršius.Taippatvienmetes gėles reikia genėti, pastoviai šalintinužydėjusius žiedus. Rudenį nužydėjusias vi-enmetes gėles reikia išrauti, o dirvą paruoštikitiemsmetams.

Daugiamečių gėlių priežiūra

Daugumadaugiamečiųgėliųpersodinamakas4–5metus,tvirtaisuaugękeraidalijamiįkeletąnaujų kerelių, pažeistos vietos apdžiovinamos,pabarstomamedžioanglimi. Daugiametėsgėlėsgenimosnupjaunantdalisūglių,augančiųišžemės,arbaperžiemojęgyvy-bingistiebainupjaunamitiesgeriausiaiaugančiaispumpurais. Išgenėtų daugiamečių gėlių keraiišaugadidesni,sugražesniaisžiedais.Vegetacijosmetureikiapastoviaišalintinužydėjusiusžiedus,apmirusius arba nedekoratyviai atrodančiuslapus.Jeigudaugiametėsgėlėsžiemojaneveg-etatyviniais stiebais arba lapų skrotelėmis, tairudenįvisąantžeminędalįreikianukirptiirvisasaugalųliekanassurinkti.

GėlynasDruskininkuose GėlynasDruskininkuose

Velėnospjaustymovelenas

Spyruoklės

Laisvaikrentantyspeiliai

Vejos aeravimas

Intensyviaimindžiojamosevejosedirvožemisilgainiui tankėja, blogėja jo struktūra, ardomiorokapiliarai,žoliųšaknimstrūkstadeguonies,jos silpsta, žolynas blogai atsinaujina. Siekiantišvengti minėtų problemų, vejos turi būtiaeruojamos. Aeravimas, arba kitaip vadinamas vejųvėdinimas, yra įvairaus gylio durtinių arbapjautinių duobučių padarymas vejose, siekiantpagerinti dirvožemio struktūrą ir įleisti oro įžoliųšaknųzoną.Pagalduobučiųar įpjovųgylįaeravimasgalibūtiseklus(6–12cm)arbagilus(20–30cm). Aeravimo nauda: mažėja dirvožemio tan-kumas; į dirvą lengviau patenka vanduo iroras;gerėjadirvos struktūra, suaktyvėjadirvosmikroorganizmų veikla, gerėja žolių šaknų vy-stymasis.Vejąprivalomaaeruotibentkartąpermetus.Dukartusaeruojamajeivejanaudojamaintensyviai. Aeravimas atliekamas pavasarį irrudenį.

Vejospjovimasšlaite

112 113


9. Rododendryno priežiūra

Tręšimas

Kadrododendraigeraiaugtų,gausiaižydėtų,jiems neturi trūkti mitybinių medžiagų. Jiemsgeriausiayratokiaproporcija:10:6:4(azotas,fosforas,kalis).Azoto(N)ypačreikiapavasarįirpirmoje vasaros pusėje, kai augalai intensyviaiauga. Fosforas (P) svarbus augalui žydint iržiedinių pumpurų formavimosi laikotarpiu.Kalis (K) būtinas visą vegetacijos laikotarpį. Jisstimuliuoja mitybinių medžiagų pasisavinimą.Fosforasirkalissvarbūsaugalųgeneratyviniamsorganams vystytis, sėkloms susidaryti. Dėl šiųelementų rudenį greičiau baigia augti ūgliai,augalaiatsparesnižiemosšalčiams.

Šiuo metu yra didelis specialių kompleksiniųorganinių bei mineralinių, tik rododendramsskirtų,trąšųpasirinkimas.Josgalibūtiirskystosios,irgranuliuotos.Pastarosiosdargalibūtiilgalaikiopoveikio–jomisaugaląužtekspatręštikartąpervegetacijos laikotarpį. Skystosiomis trąšomisreikės laistytidažniau –kas10–14dienų.Taigigalima pasirinkti tas trąšas, kurias patogiaunaudoti. Rododendrams netinka mineralinėsmedžiagos, kurių sudėtyje yra chloro – jisstabdo kitų mitybinių medžiagų pasisavinimą.Arjųužtenka,galimaspręstiišpačiųaugalų–jųaugimogreičio, žiedųgausumo, lapų spalvos irdydžio. Pertręšimas irgi kenkia rododendrams.Čiagaliojataisyklė:geriaumažiauneidaugiau.

Tręšimo laikas ir dažnumas priklauso nuopasirinktų trąšų. Pirmą kartą rododendrus pa-tartinatręšti,kaijiejaupradėjęaugti.Tuometaugalųšaknųsistemasuaktyvėja,šoninėsšaknelėslengvai pasiima vandenį su jau ištirpusiomismitybinėmismedžiagomis. Patręšus per anksti,augalui dar tebesant ramybės būsenoje, trąšospaprasčiausiai išplaunamos. Paskutinį kartąrododendruspatręštireikianevėliaukaipliepospabaigoje.

Trąšųpertekliauspakenktasrododendras

Mulčiavimas

Mulčiuotame plote mažiau auga piktžolių,dirvos paviršius vasarą atvėsinamas, o žiemąpašiltinamas. Mulčias sulaiko drėgmę, odrėgnesnėjeirvėsesnėjedirvojepagreitėjamais-to medžiagų irimas, todėl augalai jas greičiauir lengviau įsisavina. Pūdamas mulčias tampadirvožemio dalelėmis, taigi dirva praturtinamamaisto medžiagomis, pagerėja pralaidumasvandeniui ir orui. Be to, dirvos paviršiuje pilnaįvairias augalų ligas sukeliančiųorganizmų, ku-riedauginasiiraugadrėgnoje,šiltojeaplinkoje,tad mulčiumi galima pristabdyti ligų sukėlėjųvystymąsi. Svarbuirtai,kadmulčiuotiaugalaiapsaugominuosužalojimųžoliapjove,trimeriu. Mulčiavimas rododendrams yra toks patsvarbus,kaiplaistymasarkitipriežiūrosdarbai.Geriausiamulčiuotistambesnemedžiaga:žieve,spygliuočių medžių pjuvenomis, kankorėžiais,ąžuolųlapais,pušųspygliais.Stambesnėsmulčiodalelės laidesnėsdeguoniui ir drėgmei.Mulčiuinetinka tankios, smulkios medžiagos: nupjautažolė,smulkiosdurpės,nesjosstipriaiprispaudžiapaviršines rododendrų šaknis, o kai augaluinebepakankadeguoniesardrėgmės,jispradedaskursti.Jeigumulčiuojamadurpėmis,geriaujassumaišytisupušųžieve,spygliais,ąžuololapais,spygliuočių medžių pjuvenomis. Mulčio sluok-snisturėtųbūtinestoresnisnei8–10cm,ojeimulčiuojamasmulkesnėmismedžiagomis,netgidar plonesnis. Per storą mulčio sluoksnį sun-kiaipatenkairdrėgmė,irmitybinėsmedžiagos.Besaikis mulčio pylimas per arti rododendrųkamienųpaskatins jų šaknijimąsimulčio sluok-snyje,onedirvoje.Nereikėtųaugalųmulčiuotiblogainudrenuotose,piktžolėtosedirvose.

Laistymas

Pasodintusrododendrusbūtinalaistyti,koljieįsišaknys.Kątikpasodintiemsaugalamsnegalimaleistiapvysti.Beto,pirmaisiaismetaisposodini-morododendrailabaijautrūsdrėgmėstrūkumui.Vyresni visžaliai rododendrai sausringą periodąištverialengviau,patyssaugodamiesinuosausros:jųlapaisuvaškiniusluoksniu,žvyneliaissusisuka,kadsumažėtųgarinimopaviršius.Vasaržaliairo-dodendrai perdžiūsta greičiau. Apvytę augalaineapsirūpinsmitybinėmismedžiagomis,sumažėsatsparumasligoms,kenkėjams. Labaisvarbu,kadvandensnetrūktų,kaiaugalaiintensyviaiauga,žydiarbakraunažiedpumpurius(gegužę–liepą). Rododendrai žydės trumpiau,jeigujiemstuometutrūksdrėgmės. Pavasarį, kai dažnai lyja, gali pasirodyti, kadaugalas vandens gauna pakankamai. Tačiau tainetiesa – tuo laikotarpiu augalas sunaudojagana daug vandens, kuris būtinas jo augimui,žiedų išsiskleidimui, o lietaus vanduo sunkiaiprasiskverbia pro rododendro lapijos „lietsargį“ir nepatenka ant šaknų. Trūkstant drėgmės,augalo žiedai pradeda skleistis, bet iki galoneišsiskleidžia. Todėl būtina patikrinti, ar dirvapakankamaidrėgna. Laistytireikiaankstirytearbavėlaivakare,kaisaulėnetokiakaitri.Tinkatvenkinių,pastovėjęslietausvanduo.Vanduotiesiaiišvandentiekioargiluminio šulinio bus per šaltas. 1metro rodo-dendro krūmą rekomenduojama palaistyti 20–25litraisvandens.

114 115


Genėjimas

Galima išskirti kelis rododendrų genėjimotikslus:

Krūmo formavimas. Šiuo genėjimu siekiamasuformuotitankų,stipriais,artižemėspaviršiausišsišakojusiais stiebais krūmą. Praėjusių metųūgliai trumpinami ne daugiau kaip 1/3 ilgio.Ilgesniūgliaigalibūtitrumpinamidaugiau,norint,kad krūmas būtų taisyklingas ir simetriškas.Šiuo genėjimu formuojami krūmai iš karto porododendrųžydėjimo.

Įprastinis genėjimas.Šisgenėjimasneturibūtiintensyvusiratliekamasiškartoporododendrųžydėjimo. Jo metu pašalinami apšalę, ligoti,pernelyg ištįsę stiebai bei pernykščiai arbaneišsiskleidę žiedynai. Nukerpamos sausos,susikryžiavusiosšakos.Stiebaikerpamiikisveiko,gera kryptimi išaugusio šoninio pumpuro arbaūglio.

Korekcinis genėjimas. Ant senstančiorododendro krūmo kasmet išauga vis mažiauūglių,išsprogstamažiaulapųbeipražystažiedų.Dažnaiapatinės šakosnuplinka.Senusvisžaliusbei vasaržalius rododendrų krūmus galimaatjauninti tokiu būdu: vienais metais išpjautipusę krūmo šakų, paliekant jas maždaug 40cmnuožemėspaviršiaus,kitaismetais išpjautilikusiąpusę.Taipgenint,greičiauataugagražiosformos krūmas. Po genėjimo būtina augalustręšti ir laistyti. Visžaliams rododendramsprireikia daugiau laiko, kad jie pradėtų augintinaujusūglius,vasaržaliams–mažiau.Netpoypačintensyvausgenėjimojautųpačiųmetųvasarąvasaržaliairododendraiišauginanaująantžeminędalį ir kartais net sukrauna žiedpumpurius.Juos rekomenduojama nuskabyti, kad augalasneišeikvotųenergijos,būtinosaugimui.

Rododendrokrūmoatjauninimas

Kiti rododendryno priežiūros darbai

Aplinkos veiksnių sukelti rododendrų fiziologiniai pakitimai.Jųatsiranda,kaisutrinkaaugalofiziologiniaipro-cesai.Pagrindinėpriežastis–netinkamapriežiūra.Dažniausergavisžaliairododendrai.

Vandens trūkumas. Kad rododendrai geraiaugtųirišsivystytųžiedynai,būtinaspakankamasvandenskiekis.Pavasarįaugalai sunaudojaganadaug vandens, būtino jų augimui, žiedynamsformuotis. Jei drėgmės trūksta, augalo žiedaipradedaskleistis,betikigaloneišsiskleidžia.Todėlbūtinapatikrinti,ardirvapakankamaidrėgna.Kartaispavasarį,atšilusdirvai,visžaliųrododendrųlapailiekasusisukę.Taireiškia,kadžiemąjienetekodaugvandens.Norintišgelbėtiaugalą,reikiaapieporą savaičių kelis kartus per dieną jį laistyti irpurkštilapusvandeniu.Žiemą,ypačjeigujibuvošalta, sausa, be sniego, dažnai išdžiūsta visžaliairododendrai. Visžaliais lapais jie vandenį garinaintensyviau,todėlgalinespėtipasiimtireikiamojokiekioišįšalusiosžemės(ypačjeiaugasaulėtojevietoje).Todėl,norintapsaugotirododendrusnuoišdžiūvimo,reikiajuoslaistyti.

Saulės nudegimai.Kartaisvisžaliųrododendrųlapaibūnašviesesni,netsurudomisdėmėmis,oapatiniai lapai,kurie saulėsgaunamažiau,būnažali,bedėmių.Taireiškia,kadvisžaliairododendraipasodintiperdaugsaulėtojevietoje.

Vėjo pažeidimai. Vėjonugairintojerododendrokrūmo dalyje atsiranda rudų, nudžiūvusių lapų.Šis pažeidimas dažniau pastebimas ten, kurrododendraiaugaskersvėjųkošiamosevietose.

Mineralinių trąšų pažeidimai. Jiepanašūs įsaulėspadarytuspažeidimus.Skirtumas tas, kadnudegimai (paruduoja lapųkraštai)atsirandanetiksaulėsapšviestojerododendrokrūmopusėje,bet ir ant apatinių lapų. Tokiu atveju, norintnuplauti trąšas nuo šaknų, reikėtų augalą kuogausiaulaistyti.

Chlorozė. Šį pažeidimą galima įtarti, jeiant rododendro lapų atsiranda gelsvų dėmių.Dažniausiai chlorozė ryškiau pasirodo antroje

liepos pusėje arba rugpjūtį, ant suaugusių lapų.Taip nutinka trūkstant geležies, magnio, azoto,tačiau tokiepatpožymiaiatsiranda irnuošoko,kurį augalui gali sukelti šaknų puvinys, stiprusšaknų apkapojimas. Sergančių rododendrų la-pai pašviesėja, tampa gelsvai žalsvi, ypač priepagrindinių lapų gyslų. Chlorozė gali pažeistirododendrųūglius,jiepašviesėja,gelsvėja.Ligotiaugalai lėtai auga, tampa neatsparūs grybinėmsligoms, kenkėjams, gali net žūti. Pastebėjusšį pažeidimą, patartina parūgštinti dirvą (pH4,5–6), o augalus tręšti azoto irmikroelementųturinčiomistrąšomis.

Azoto trūkumas. Jis dažniau pastebimas,kaivisžaliai rododendraiaugaatviroje, saulėtojevietoje. Tokių vietų netoleruojantys augalai yrajautresni azoto trūkumui. Jeigu rododendruitrūksta azoto, jo lapai šviesėja, jauni ūgliai lėtaiauga, nesusiformuoja žiedpumpuriai. Kartais jaurugpjūčiomėnesį pradeda geltonuoti, ruduoti irkristilapai.Antkrūmopaprastailiekatikpaskutiniųmetų lapai (sveikų visžalių rododendrų lapailaikosi3–5metus).Dažniausiaiazototrūksta,kairododendraiauganederlingosemoliobeigreitaiišdžiūstančiose smėlingose dirvose. Pastebėjus,kad augalai nyksta, juos reikia nedelsiantpersodintiįtinkamądirvą.

Žemų minusinių temperatūrų pažeidimai. Ant pažeisto augalo lapų, žiedinių pumpurųatsirandapilkšvaiartamsiairudosdėmės(jųspalvair dydis priklauso nuominusinės temperatūros).Taireiškia,kadrododendruiaugtinetinkaklimatosąlygos.Tokiųaugalųreikėtųarbaišvisoneauginti,arbajuosžiemąuždengti.

Žievės įtrūkimai. Jie pastebimi žiemospabaigojearpavasarį,kaididelėnaktiesirdienostemperatūrų kaita. Tuomet naktimis dar būnašalnų, o dienomis kaitina saulė. Dieną visžaliųrododendrųkamienųvandensindaistekavanduo,kuris naktį sušąla ir gali „suplėšyti“ kamienus.Įtrūkimųvietosenuokamienoatsiskiriažievė,todėljistamsėja,džiūsta.Pažeistųaugalųlapaigelsta,jųpakraščiairuduoja,krinta.Pažeidimaidažnesniant pietinės krūmo pusės. Per įtrūkusias vietas

116 117


lengviaupatenkaįvairiųligųsukėlėjų,onegydomiaugalai gali net žūti. Pastebėjus įtrūkusių vietų,būtinajaspateptidezinfekuojamuojutepalu.

Mikroelementų trūkumas. Šis pažeidimasdažniausiai pastebimas, kai visžaliai rododen-drai auga dirvoje, kurioje per daug kalcio, nesjo persisotinę augalai nepasiima boro, geležies.

Rododendrų paruošimas žiemai

Žiemą rūpesčių kelia ne tik šaltis, bet irtemperatūrų kaita, šalti, gūsingi vėjai. Pirmąžiemą žiemojančius rododendrus naujai paso-dintojevietojepatartinauždengti(netatspariusmūsų žiemos šalčiams). Jaunus sodinukus pa-tartina,netkeletąžiemųdengti,beto,taivisainesudėtinga.Juostereikiaužklotieglišakėmis. Visžalius rododendrus, augančius atvirosevietose, reikia prieš žiemą pridengti. Galimadengtieglišakėmis,jassmeigiantartirododendrokrūmo ir jį užklojant. Nereikia dėti šakų tiesiaiant augalo, nes gali lūžti trapūs rododendrųūgliai.Paprastąuždangągalimapastatyti įkalustrisarketuriskuolusįžemęaplinkaugaląirprie

Ant jaunų lapelių atsirandamažų, rudų, tamsiaivyšniniųdėmelių.Vėliaujosdidėja,susilieja.Lapaidžiūsta,krinta.Dėmiųgaliatsirastiirantžiediniųpumpurų,irantpačiųžiedų.Kadaugaluinetrūktųmikroelementų, jį reikia tręšti trąšomis, kurioseyraboro,geležies.

jųpritvirtintimaišinįarkokįtaikitądengiamąjįaudinį. Dangai naudojama medžiaga turi būtilaidi orui, nes šiltesnėmis, saulėtomis žiemosdienomisaugalasgaliperkaisti. Rudenį, prieš ruošiant augalus žiemojimui,reikia mulčiuoti šiek tiek storesniu sluoksniu(pavasarįdurpiųsluoksnisnukasamas,kadaugalainebūtų per gausiai apkasti). Taip apsaugomospaviršinėsšaknysnuopermainingooro–šalčio,atlydžio.Jeiruduobuvošiltasirsausas,taipriešžiemą rododendrus reikia palaistyti, kol dirvaįmirksiki30–50cm.Aprūpintivandeniuaugalaigeriaužiemoja.

Žiemojantisrododendras

10. Rožyno priežiūra

Laistymas

Rožėmslaistytinetinkašaltasšulinioarvanden-tiekiovanduo. Geriausiarožynuslaistytiretai,betgausiai(5litraikrūmui). Butonizacijos laikotarpiu ir savaitę priešžydėjimą rekomenduojama laistyti kas savaitę.Vanduoneturipatektiantlapųiržiedų.Paliejus,dirvospaviršiusturibūtisupurenamas.

Tręšimas

Pirmaisiaismetaispopasodinimorožėsgalibūtinetręšiamos. Vėlesniais metais reguliariai tręšiama pervegetaciją (tręšimo dažnumas priklauso nuonaudojamųtrąšų). Rožėms reikalingimikroelementai –magnis,geležis,siera,boras,manganas,molibdenas,ko-baltas–gaunamitręšiantmėšlu.

Nežinant dirvos cheminės sudėties, geriau netręšti.

Būtinagriežtailaikytismineraliniųtrąšųnormų.

Rožėms nekenkia ir didesnės organinių trąšųnormos.

Rožynų tręšimo periodai:I – prieš rožėms sulapojant,perkasantžemę10–15 cm gyliu įterpiama 20–30 g azototrąšųir4–8kgperpuvusiomėšlo(1m2);

II – birželio mėnesį tręšiama skystosiomisorganinėmistrąšomis(10–20l/m2);

III–tręšiamalieposmėnesįNPKtrąšųmišiniu(80–100g/m2);

IV – rugpjūčio pradžioje tręšiama skysto-siomisorganinėmistrąšomis(10–20l/m2)

V – rugsėjo pradžiojetręšiamarudeninėmistrąšomis,kuriosenėraazoto.

118 119


Rožiųgenėjimaspavasarį

Genėjimas

Vasarąkerpamiperžydėjęrožiųžiedaisuviršutinestiebodalimi,antlikusiosstiebodaliespalie-kant3–6pumpurus(priklausonuorožiųgrupės). Genimarožiųramybėsbūsenoje,pumpurųbrinkimopradžioje.Genėjimoįrankiaituribūtiaštrūs.Visosšakospjaunamosnuožulniai,5–6mmviršpumpuro.Glaustašakiųkrūmųviršutinispumpuraspaliekamas įkrūmo išorinępusę.Paliekamigerai išsivystę ir vienodipumpurai.Galibūtigenimastipriai(paliekami1–3pumpurai),vidutiniškai(4–6pumpurai),silpnai(patrumpinamaūglioviršūnė,paliekant7–10pumpurų). Pirmiausiapjaunamiligoti,pažeisti,sausistiebai,silpnipraėjusiųmetųūgliai,įkrūmovidųau-gantysūgliai.Krūmeturėtųlikti5–6pagrindiniaistiebai.

Kiti priežiūros darbai:• pastovuspiktžoliųnaikinimas;• dirvospaviršiauspurenimas;• dirvosmulčiavimas;• nukritusiųžiedlapių,lapųrinkimas.

Rožiųparuošimasžiemojimui Vijokliniųrožiųparuošimasžiemai

Paruošimas žiemai

Ruoštiuždengimuipradedamaatšalusorams(temperatūrainukritusiki–8,–10ºC).Stiebaitrumpinamiiki20–30cmilgio,nurenka-milikęlapai.Keraiužpilamisausomisdurpėmis(20–30 cm) ir užklojami eglišakiais (15–20 cmsluoksniu). Vijoklinėsirpusiauvijoklinėsrožėsnuimamosnuoatramų,prilenkiamospriežemės. Nupuškiama 1 % vario sulfato arba 3–4 %geležiessulfatotirpalu. Ramybės laikotarpiu rožėms pavojingiausiasdrėgmėsperteklius.

Rožių nudengimas pavasarį

Atšilus orams, rožes galima nudengti. Den-giamojimedžiaganuimamapalaipsniui,leidžiantaugalams adaptuotis prie saulės, temperatūrossvyravimų.Mūsųklimatosąlygomisvisainudeng-tirožesgalimapraėjusstipriųšalnųpavojui.Visainudengtireikėtųapsiniaukusiądieną.

120 121


11. Kapaviecių priežiūra

Artimų žmonių kapaviečiųpriežiūra rūpinasi šeimosnariai, giminaičiai arbapavedaprižiūrėtikapinių apželdintojams. Kapaviete pradedama rūpintis tuoj pat po laidotuvių. Rekomenduo-jamažemėskauburėlį,apdėtąvainikais,gėliųpuokštėmis,pokeletosdienųsutvarkyti.Nuvytusios,neišvaizdžiosgėlės,augalųšakelėsturibūti išmetamos įorganiniųatliekų,oplastikas irnepūvančiospuošmenos–įatskirusplastikokonteinerius.Vėliautenkapasirūpintikapoapsodinimu,želdiniųpriežiūrairkapopuošimušvenčiųproga.

Kapo apsodinimas

Kapoapsodinimogalimybiųyralabaidaug.

Galima išskirti šiuos pagrindinius apželdinimo stilius: • klasikinį, kai vyrauja aiškios geomet-rinėsformos;

• laisvąjį, kai augalai išdėstyti laisvai,nesimetriškai.

Apželdinant visada reikia atkreipti dėmesį,kadaugalaiderėtųsukitaiskapavietėselemen-tais:antkapioakmeniu,tvoreleirkt.Kapasgalibūti apsodintas tik vienos rūšies augalais, tikžoliniais arba tik sumedėjusiais dekoratyviniaisaugalai.Gali būtimišrus apsodinimas, kai kapąpuošįvairiųrūšiųvienmečiaiarbadaugiamečiaižoliniaiirsumedėjędekoratyviniaiaugalai. Apželdintojai kapams apsodinti siūlo tokiasrekomendacijas:apie60%kapoplototuriužimti

dengiamieji augalai, apie 25 % – aukštesnikrūmai, apie 15 % skiriama keičiamomssezoninėms gėlėms. Pagal tokius nurodymussutvarkyti kapai atrodo skoningai, patraukliai,tačiaujiemsdažnaitrūkstaindividualumo.

Renkat augalus kapui apsodinti, reikia išsiaiškinti:

• arjieapskritaitinkanumatytojevietoje;• saulėtojevietojearpavėsyjeyrakapas;• dirvožemį (molingas ar smėlingas, rūgštusar šarminis). Dažnai kapo žemę reikiapapildytipuriu,humusingusluoksniuirtiktadasodintiželdinius.

Kapaviečiųsutvarkymopavyzdžiai

Kapaviečiųsutvarkymopavyzdžiai

122 123


Želdinių priežiūra

Nuo to, kokiais augalais apsodintas kapaspriklauso želdinių priežiūros darbai. Galimaišskirtitokiuspagrindiniuspriežiūrosdarbus:

Sodinimo laikas

Daugiamečius ir vienmečius žolinius beisumedėjusius dekoratyvinius augalus, augintuskonteineriuose,galimasodintinuopavasarioikirudens vidurio. Jų nerekomenduojama sodintiesantvasarossausrai.Pasodintusaugaluslaistytikolprigis,ovėliaulaistomaatsižvelgiantįaugalorūšįirorosąlygas.

Tręšimas

Pakeituskapožemę,dažniausiaijojeyrapa-kankamaimitybiniųmedžiagų.Jeiyrapožymių,kadaugalamsneužtenkamitybiniųmedžiagų(sil-pnaiauga,blyškūslapai),rekomenduojamajuospatręšti organinėmis medžiagomis. Vienmetes,daugiametes gėles vertapatręšti ilgopoveikiotrąšomis,jųrekomenduojamaapie50g/m2.

Karpymas

Daugeliui vienmečių gėlių reikia nukarpytinužydėjusius žiedus. Kiliminiai dengiamiejisumedėję augalai gali būti apkarpomi, jei perplačiaiišsikerojo.Lėtaiaugančiusaugalusužteksapgenėti du kartus per sezoną. Reguliarauskarpymo reikės formuojamiems krūmams:buksmedžiams, kukmedžiams, ligustrams ir kt.Rekomenduojama juos karpyti vasarą, kai jauišaugęnaujiūgliai.

Gyvūnų atbaidymas

Kuraugalai,tendažnaigyvenaįvairūssmulkūsžinduoliai: pelės, kiškiai, kiaunės. Graužikainemėgstaspygliuočių,betjuoskartaispriviliojaorganinės trąšos, ypač pjuvenos. Bet didelėsžalos šie gyvūnai nepadaro, be to, neretai juosišvaikolapės. Kapinėse didesnių problemų gali padarytisraigės, šliužai. Jie dažniausiai apninka jaunussodinukus.Jeijųaptinkamaperdaug,taigalimaišnaikintinedideliupreparatonuosraigiųkiekiu.

Užrašams

124 125

II. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI II. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS DARBAIIII. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių ir kitų statinių priežiūra

Prižiūrintaplinkąlabaidažnaiiškylaproblemų,susijusių su įrengtų dangų priežiūra, mažosiosarchitektūros,statiniųpriežiūra.Dangųpaviršiaidažnaipostatybųarremontodarbųbūnaišterliotiįvairiais skiediniais, dažnai dangos samanoja,užsiteršianešvarumais. Tamyranaudojamaįvairūsvalikliai,tokiekaip:

• rūgštiniai valikliai, skirti ypač atspariemsstatybiniams teršalams valyti nuo dangųpaviršiaus;

• šarminės cheminės priemonės visų tipųpagrindamsvalyti;

• specialūsvalikliaineglazūruotomsklinkerio,natūralaus akmens, keramikos dirbiniamsvalyti;

• specialūs valikliai glazūruotiems klinkerio,šlifuoto marmuro, dažytiems paviršiamsvalyti;

• impregnantai ir aliejai neglazūruotiemsklinkerio, natūralaus akmens, natūraliosmedienosirkt.apsaugai;

• kitospriemonės.

Labai dažnai daroma Lietuvoje klaida, kaipvz.,laukestatomisuolaisulakupadengtame-diena. Vizualiai tokie suolai yra gražūs, tačiauvisiškai netinkami mūsų lietuviškomis klimatosąlygomis. Dažnai jau po pirmos žiemos lakaspradeda trūkinėti ir luptis. Naudojami suolailaukosąlygomisturibūtiimpregnuotigiluminiubūdu,galibūtialyvuojami,betnegalibūtidengtilaku. Dažnai daromos klaidos ir valant dangas.Panaudotanetinkamacheminėvalymopriemonėgali sugadinti spalvotas dangas (pvz., išblukintispalvas), todėl naudojant valymo priemonesrekomenduojama gerai perskaityti instrukcijasirįsitikinti,kadbūtenttapriemonėtinkaspręstiatsiradusiai problemai. Patartina išbandytipasirinktąpriemonęmažaimatomoje vietoje irnedideliam plotiui ir tik įsitikinus, kad ji jumstinka, valyti didesnius plotus, antraip galitesulauktinepageidaujamorezultato.

Mažųjųkraštovaizdžioarchitektūrosstatiniųpavyzdžiai Mažųjųkraštovaizdžioarchitektūrosstatiniųpavyzdžiai

126 127


ParkasVokietijoje(Welfsburgmieste)šaliaautomobiliųgamyklos

128 129


Literatūra

1. Baronienė Valerija. Gyvatvorės. Kaunas, 2002. 2. Bruns Pflanzen Sortimenskatalog. 2011/2012.3. Brunhilde Bross-Burkhardt. Kapų priežiūra. Alma littera, 2004.4. Burinskienė M. et al. Miesto tvarka. Vilnius, 2005.5. Dekoratyvinių ir sodo augalų asortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslinių

straipsnių rinkinys. Mastaičiai, 2008.6. FLL Empfehlungen fur Baumpflanzungen Teil 1: Planung, Pflanzarbeiten, Pflege. Ausgabe,

2005.7. FLL Empfehlungen fur Baumpflanzungen Teil 1: Standortvorbereitungen fur Neupflanzungen;

Pflanzgruben und Wurzelraumerweiterungen, Bauweisen und Substrate. Ausgabe, 2010.8. Jakovlevas-Mateckis K. Miesto kraštovaizdžio architektūra. II tomas. Želdiniai ir jų komponavi-

mas. Vilnius, 2003.9. Klimas Evaldas. Veja sodyboje. Kaunas, 2006.10. Lapinksienė Nijolė. Aiškinamasis rizologijos terminų žodynas. Vilnius, 2001.11. Navasaitis Mindaugas, Dendrologija: vadovėlis. Vilnius, 2004.12. Navasaitis Mindaugas, et al. Lietuvos dendroflora. Kaunas, 2003.13. Navys Vilius Evaldas. Dekoratyviųjų medžių, krūmų ir lianų genėjimas. Vilnius, 2003.14. Navys Vilius Evaldas. Sodinukai miestams ir miesteliams želdinti. Vilnius, 2005.15. Nelson S. Rhododendrons in the Landscape. Timber Press. Portland, Oregon, 2000.16. Niesel Alfred. Bauen mit Grün. Berlin, 2002.17. Pakalnis R., Letukaitė D. Medžiai senoliai Lietuvoje. Kaunas, 2005.18. Navalinskienė M., Samuitienė M. Augalų virusinės ligos ir jų sukėlėjai Lietuvoje, Kaunas, 2006.19. Parkas mieste – socialinis ir ekonominis veiksnys: tarptautinės konferencijos. Vilnius, 2005.20. Reiley H. E. Success with Rhododendrons and Azaleas. Portland, Oregon, 1995.21. Sodininkystės metodiniai patarimai. Kaunas, 2008.22. Sodo spalvos, Nr. 5, 2010 m.23. Vaidelys Jonas. Gėlininko pradžiamokslis. Vilnius, 2007.24. Vejų įrengimas ir priežiūra. Vilnius, 1999.25. Zalecenia jakosciowe. ZSP Warsawa, 2008.26. Želdinių apsauga ir tvarkymas urbanizuotose teritorijose: metodiniai nurodymai. Vilnius,

2008.27. Wolfgang Lomer/Renate Koppen. Garten und Landschaftsbau, 2001.28. www.taupuslaistymas.lt.29. www.zalisodai.lt.30. www.dotnuvosprojektai.lt.31. Боговая И. О.; Фурсова Л. М. Ландшафтное искуство. Москва,1988. 32. Бредли Стив. Обрезка растений. Пошаговое руководство. Кладезъ-Буркс, 2005.I33. Гарнизоненко Т. С. Справочник современного ландшафтного дизайнера. Ростов н/Д.,

2005. 34. Голованов А. И.; КОЖАНОВ Е. С; СУХАРЕВ Ю. И. Ландшафтоведение. Москва, 2005.

Miestoaikštėsfragmentas

130 131


Priedai

Teisės aktai ir kiti dokumentai tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuojantys želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą*

1. Europos kraštovaizdžio konvencija(Florencija,2002)(Žin.,2002,Nr.104-4621); 2. Istorinių želdynų chartija (Florencija,1981); 3. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas(Žin.,2007,Nr.80-3215). 4.LietuvosRespublikosnekilnojamojokultūrospaveldoapsaugosįstatymas(Žin.,1995,Nr.3-37;2004,Nr.153-5571)irjoįgyvendinamiejiteisėsaktai; 5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas(Žin.,1996,Nr.32-788;2001,Nr.101-3597)irjoįgyvendinamiejiteisėsaktai; 6. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijųįstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr.108-3902)irjoįgyvendinamiejiteisėsaktai; 7.4.1.LietuvosRespublikosstatybosįstatymas(Žin.,1996,Nr.32-788;2001,Nr.101-3597)irjoįgyvendinamiejiteisėsaktai; 8. Valstybinės reikšmės parkų nuostatai irvalstybinės reikšmės parkų sąrašas, patvirtintiLietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25nutarimuNr.1239(Žin.,2010,Nr.104-5382); 9.Kriterijų,pagalkuriuosmedžiai irkrūmai,augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje,priskiriami saugotiniems, sąrašas ir medžių irkrūmų priskyrimas saugotiniems, patvirtintiLietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12nutarimuNr.206(Žin.,2008,Nr.33-1151); 10. Specialiosios žemės ir miško naudojimosąlygos, patvirtintos Lietuvos RespublikosVyriausybės1992-05-12nutarimuNr.343(Žin.,1992,Nr.22-652;2008,Nr.33-1152); 11. Želdinių būklės ekspertizės tvarkosaprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikosaplinkosministro 2007-12-14 įsakymu Nr. D1-673(Žin.,2007,Nr.135-5503); 12.Sodmenųkokybėsreikalavimai,patvirtinti

1 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-21įsakymuNr.D1-674(Žin.,2007,Nr.135-5504;2011,Nr.158-7479); 13. Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugostaisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikosaplinkosministro 2007-12-14 įsakymu Nr. D1-675(Žin.,2007,Nr.135-5505); 14.Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynųįrengimo taisyklės, patvirtintos LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2007-12-29įsakymuNr.D1-717(Žin.,2008,Nr.2-77); 15. Medžių ir krūmų priežiūros, vandenstelkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų irgėlynųpriežiūrostaisyklės,patvirtintosLietuvosRespublikos aplinkos ministro 2008-01-18įsakymuNr.D1-45(Žin.,2008,Nr.10-356); 16. Želdinių apsaugos, vykdant statybosdarbus, taisyklės, patvirtintos LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2010-03-15.įsakymuNr.D1-193(Žin.,2010,Nr.31-1454); 17. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo,persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų,šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbamsišdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimotvarkosaprašas,patvirtintasLietuvosRespublikosaplinkosministro2008-01-31įsakymuNr.D1-87(Žin.,2008,Nr.17-611); 18. Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai,patvirtintiLietuvosRespublikosaplinkosministro2008-06-26įsakymuNr.D1-343(Žin.,2008,Nr.74-2907); 19. Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynųplotųnormos,patvirtintosLietuvosRespublikosaplinkosministro 2007-12-21 įsakymu Nr. D1-694(Žin.,2007,Nr.137-5624); 20. Priklausomųjų želdynų normų (plotų)nustatymotvarkosaprašas,patvirtintasLietuvosRespublikos aplinkos ministro 2007-12-21

Naujaskotedžųkvartalas

132 133


PriedaiPriedai

1 priedo tęsinys

įsakymuNr.D1-694(Žin.,2007,Nr.137-5624); 21.Atskirųjųirpriklausomųjųželdynųkūrimoir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašas,patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkosministro2007-12-29įsakymuNr.D1-719(Žin.,2008,Nr.2-79); 22. Želdynų projektų rengimo vadovoatestavimotvarkosaprašas,patvirtintosLietuvosRespublikos aplinkos ministro 2008-01-22įsakymuNr.D1-49(Žin.,2008,Nr.12-414); 23. Želdynų ir želdinių būklės stebėsenosprograma, patvirtinta Lietuvos Respublikosaplinkosministro 2008-01-14 įsakymu Nr. D1-31(Žin.,2008,Nr.10-351); 24. Želdynų ir želdinių inventorizavimoir apskaitos taisyklės, patvirtintos LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2008-01-08įsakymuNr.D1-5(Žin.,2008,Nr.5-200). 25. Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtintiLietuvosRespublikosaplinkosministro2007-02-14 įsakymuNr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858;2010,Nr.87-4619); 26.Dirbtiniųnepratekamųpaviršiniųvandens

telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugosreikalavimų aprašas, patvirtintas LietuvosRespublikos aplinkos ministro ir LietuvosRespublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12įsakymuNr.D1-590/3D-583(Žin.,2012,Nr.84-4421). 27. Buvusių dvarų ir palivarkų apsaugosbendrieji nuostatai, patvirtinti LietuvosRespublikos Vyriausybės 1993-05-27 nutarimuNr.369(Žin.,1993-06-02,Nr.18-460); 28. Paveldo tvarkybos reglamentų sąrašas,patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūrosministerijos 2005-04-18 įsakymu Nr. ĮV-151(Žin.,2005,Nr.52-1757); 29 Saugomų teritorijų tipinių apsaugosreglamentai, patvirtinti Lietuvos RespublikosVyriausybės 2004-08-19 d. nutarimu Nr. 996,(Žin.,2004,Nr.131-4704).

* Skliaustuose nurodoma Valstybės žinioseskelbiamoteisėsaktoskelbimodatairdokumentonumeris,antradata–naujateisėsaktoredakcija).Duomenyspateikiami2012m.gruodžio31 d.

2 priedas

Priedas Nr.2.

Mišinio pavadinimas SUNSHINETinkamumo terminas geriausias iki 2013 05

SiuntosNr. DK‐12DY0292Pakuotėsrūšis Po 20 kg

Mišinio sudėtis ir kokybės duomenys

% Augalorūšis Veislėspavadinimas

Kat. Sert. SiuntosNr. Švarumas Daigumas Sert.Nr. Data% %

45 Nendriniaieraičinai STARLETT C ISTA DK‐11NB060 98,1 86 01037301

20 Raudoniejieraičinai MAXIMA1 C ISTA DK‐11DV263 96,2 91 01037304

10 Pievinėsmiglės GERONIMO C ISTA DK‐11BE123 95,9 90 0103730225 Daugiametės

svidrės CAPRI C Daniškas DK‐10HS630 98.8 95 P‐425092

Sėklosgenetiškainemodifikuotos,nebeicuotos

134 135


Priedai

3 priedas

Sąvokos, kurias reglamentuoja teisės aktai:

1. Želdynų įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai:krūmas – augalas su keliais ar keliolikamaždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuopatžemėsbesišakojančiaisstiebais;

krūmokšnis – mažas (ne daugiau kaip 0,5 m aukščio) krūmas, su keliais daugiamečiais silpnaisumedėjusiais,beveiknuopažemiobesišakojančiaisstiebais;

liana–sumedėjęsaugalasvijokliniaisstiebais;

mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai–nesudėtingistatiniai:atraminėssienutės,tvorelės,laiptai,laukobaldaiiršviestuvai,lengvųkonstrukcijųpavėsinės,stoginės,lieptai,tilteliai,informaciniaistatiniai (stendai, skydai, nuorodos ir kiti), skulptūros, aplinkos meno kūriniai, kiti vieno stiliausteritorijostvarkymoirpuošybosstatiniai;

medis–sumedėjęsaugalas,dažniausiaisuvienupagrindiniustiebuirlaja;

parkas–nemažesniskaip1hektarožmogaussukurtasarjopertvarkytasželdynas,kuriameyrameniškaisukomponuotųželdinių,mažųjųkraštovaizdžioarchitektūrosir(ar)inžineriniųstatinių,skirtaspoilsio,mokslo,kultūrosreikmėmsarbapramogomsiraplinkoskokybeigerinti;

puskrūmis–augalas,kuriotikapatinėūgliųdalisyradaugiametėirsumedėjusi,oviršutinėdalisyražolinė;

skveras–nemažesniskaip0,05hektarotrumpalaikiampoilsiuiskirtasželdynassuvyraujančiomisatviromiserdvėmis,gerinantismiesto,miestelioirkaimoestetinęirekologinębūklę;

valstybinės reikšmės parkas–parkas,turintisypatingąistorinę,architektūrinę,kultūrinę,mokslinę,estetinę,ekologinęirdendrologinęvertę;

veja–lygaus(horizontalausarnuolaidaus)paviršiausvienažolearkeliųžoliųmišiniuapsėtasprižiūrimasžolynas;

žalioji jungtis–nesiauresniskaip20metrųpločioatskirasisželdynas,jungiantismiestoir(ar)miestelioželdynusirmiškusmiesteiružjoribųįželdynųsistemą,skirtasrekreacijai,darantispoveikįoromasiųjudėjimuiiratliekantismigracijoskoridoriausfunkciją;

želdynas–nemažesniskaip0,05hektaroželdiniųžemėssklypas,kuriamegalibūtimažųjųkraštovaizdžioarchitektūros,inžineriniųirlaikinųstatinių;

želdiniai–žmogauspasėtiarpasodintimedžiai(tarpjųirpasodintipavieniaiarnatūraliaiišaugę),krūmai,krūmokšniai,puskrūmiai,lianosiržoliniaiaugalai;

želdinių būklės ekspertizė–želdiniųekologinėsirestetinėsbūklėstyrimasirvertinimas;

želdyno kūrimas–želdynoprojektorengimasirįgyvendinimas;

želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas–dokumentas,kuriamesmulkiaiaprašomiželdynokūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė,

Formuotoslieposmiestoaikštėje

136 137


PriedaiPriedai

technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijaminumatomidarbaiįkūrusželdyną;

želdyno naikinimas–veikimasarbaneveikimas,dėlkuriųblogėjaželdynobūklė,mažėjajoteigiamaspoveikisaplinkaiirvisuomenėsgalimybėsnaudotisjuoviešųjųinteresųreikmėms;

želdyno pertvarkymas–želdynoplaninėserdvinėsstruktūroskeitimasšalinantnemažiaukaip20procentųmedžių,krūmųaržoliniųaugalųirsodinantnaujus;

želdyno tvarkymas–želdynoaugalijos,mažosioskraštovaizdžioarchitektūrosirinžineriniųstatiniųreikiamosbūklėspalaikymasaratkūrimasvadovaujantisželdynotvarkymoprojektu;

želdynų apsauga–veiksmųirpriemoniųvisuma,užtikrinantiželdynųkompozicijos,medžiųirkrūmųįvairovėsirsveikumoišsaugojimąirpalaikymą;

želdynų sistema–funkciškaitikslingairkompoziciškaivientisaželdynųvisuma–gamtiniokarkasodalis,–palaikantiekologinįstabilumąirgerinantižmoniųgyvenamosiosirdarboaplinkossąlygas;

žolinis augalas–augalas,kurioantžeminėsdalysnesumedėjusiosiržiemąpaprastainunyksta;

2. Kraštovaizdžio konvencija ir kiti tiesiogiai susiję su kraštovaizdžiu:kraštovaizdis – žemėspaviršiausgamtinių (paviršiniųuolienų ir reljefo,pažemiooro,paviršinių irgruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių (archeologinių liekanų,statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusiųmedžiaginiais,energiniaisirinformaciniaisryšiais,teritorinisjunginys.Taižmoniųsuvokiamavietovė(teritorija),kuriospobūdįnulėmėgamtiniaiir(ar)antropogeniniaiveiksniaiirjųsąveika;

gamtinis kraštovaizdis–gamtiniųprocesųįtakojeatsiradęsirtebesiformuojantiskraštovaizdis,kurioraidaigamtiniaiprocesaidaroesminę,ožmogausveikla–minimaliąįtaką(išlikęsąlygiškainatūralūsmiškai,pelkės,vandenstelkiniai);

kaimiškasis (antropogenizuotas, agrarinis) kraštovaizdis–dėlgamtiniųprocesųiržmoniųveiklossąveikossusiformavęsirsvarbiausiusgamtinėsstruktūrosbruožusišsaugojęskraštovaizdis(žemėsūkionaudmenos,ekstensyviaiužstatytikaimai);

miestiškasis (antropogeninis, urbanizuotas) kraštovaizdis – žmogaus labaipakeistas, jo veiklosveikiamas,palaikomasirvystomaskraštovaizdis(miestai,miesteliai,kompaktiškaiužstatytųkaimųirdideliųtechniniųinžineriniųkompleksųteritorijos);

kultūrinis kraštovaizdis (tiek kaimiškasis, tiek miestiškasis) – teigiamas žmogaus ir aplinkosdarnaus sambūvio rezultatas. Tai kryptingai formuojamas, tenkinantis biologinius, psichologinius(informacinius,estetinius),socialinius,ergonominius(tinkamumoveiklai),ekonominiusgyvenamosios,darboirpoilsioaplinkoskokybėsporeikiuskraštovaizdis;

kraštovaizdžio apsauga – veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti ir palaikyti svarbias arba būdingaskraštovaizdžioypatybes,grindžiamijopaveldoverte,atsiradusiadėlnatūraliųprocesųir(ar)žmoniųveiklos;

3 priedo tęsinys

kraštovaizdžio architektūra – taikomoji mokslo ir meno disciplina, formuojanti žmogauserdvinęaplinką: statinių ir jųkompleksųdermęsukraštovaizdžiogamtiniupagrinduar joatskiraiselementais;

kraštovaizdžio geografija–mokslodisciplina,tyrinėjantikraštovaizdžiomorfologinęsandarą,jamevykstančiusgeoekologiniusprocesusirpagrindžiantikraštovaizdžioapsaugos,tvarkymo,naudojimoirplanavimometodiką;

kraštovaizdžio formavimas–kraštovaizdžiopolitikoskrypčiųįgyvendinimoveiksmai,kuriaissiekiamaišsaugoti,tobulinti,atkurtiarbakurtikraštovaizdįirkurieapimakraštovaizdžioapsaugos,tvarkymo,naudojimoirplanavimopriemones;

3. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai:nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės statiniai, jųpriklausiniaibeikompleksai,ansambliaiirvietovės,įregistruotišioįstatymonustatytatvarka;

nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga–šiųvertybiųvalstybinėapskaitairvisisaugojimodarbai;

kultūros paminklai – reikšmingiausios nekilnojamosios kultūros vertybės, šio įstatymo nustatytatvarkapaskelbtoskultūrospaminklais;

vietovės–istorinėsirsukultūrintokraštovaizdžiotopografinėsteritorijosirvietos;

kultūrinė vertė – archeologinė, antropologinė, etnologinė, mitologinė, memorialinė, religinė,architektūrinė,techninėirtechnologinė,urbanistinėarkitokiaistorinė,meninėarbamokslinėvertėirreikšmė;

nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos – šių vertybių užimami bei su jomis funkciškai,kompoziciškaiaristoriškaisusietisklypai,kuriemsnustatomosspecialiosnaudojimosąlygos;

nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos–užšiųvertybiųteritorijųesantysplotai,kuriemsnustatomosspecialiosnaudojimosąlygos;

apsaugos reglamentas–konkrečiamobjektuiarobjektųtipuiparengtasdokumentasardokumentodalis,nustatantyspaveldosaugosreikalavimuskultūrospaveldoobjektui;

apsaugos zonos–gretasaugomokultūrospaveldoobjektoarvietovėsesančiosteritorijos,kuriomsnustatomosžemėssklypųirkitųnekilnojamųjųdaiktųtvarkymoirnaudojimospecialiosiossąlygos,kadkultūrospaveldoobjektoarvietovėsvertingosiossavybėsbūtųapsaugotosnuogalimoneigiamoveiklostosegretimoseteritorijosepoveikio;

kultūros paminklai–nacionalinėsreikšmėskultūrospaveldoobjektai;

kultūros paveldas–kartaiškartospaveldimos,perimamos,sukurtosirperduodamoskultūrosvertybės,svarbiosetniniu,istoriniu,estetiniuarmoksliniupožiūriu;

kultūros paveldo objektai–pavieniaiarįkompleksąįeinantysobjektai,registruotikaipnekilnojamosioskultūrosvertybės,t.y.žemėssklypuose,sklypųdalyse,vandens,miškoplotuosearjųdalyseesantys

3 priedo tęsinys

138 139


PriedaiPriedai

3 priedo tęsinys

statiniaiarkitinekilnojamiejidaiktai,kurieturivertingųjųsavybiųirkartusujiemspriskirtateritorijayraatskiridaiktinėsteisėsobjektaiargalijaisbūti;

kultūros paveldo objekto teritorija–kultūrospaveldoobjektoužimamasirjamnaudotireikalingasžemėssklypasarkitasplotas,kuriamnustatomipaveldosaugosreikalavimai;

kultūros paveldo vietovė–teritorija,kuripasižymi istoriškaisusiformavusiaisypatumais,visumosdarnair(ar)dermesugamtineaplinkairkuriojeyrakultūrospaveldoobjektų;

nekilnojamasis kultūros paveldas–kultūrospaveldodalis,kuriąsudaropraeitieskartųpastatytos,įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūrosvertybės,tiesiogiaisusijusiossuužimamairjomsnaudotireikalingateritorija;

nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančiųvertingųjų savybių, visuomenei svarbiųkaip joskultūrinis turtas, visuma,neatsižvelgiant į tai, kamnuosavybėsteiseobjektasarvietovėpriklauso;

paveldo tvarkybos reglamentai–privalomųjų tvarkybosnorminiųdokumentų,nustatančiųdarbųplanavimo,projektavimo,vykdymoirsutvarkybasusijusiųprocedūrųatlikimotaisyklesirreikalavimus,užtikrinančiusautentiškumoišsaugojimą,sistemosdalis;

paveldosaugos reikalavimai–saugomoobjektoarvietovėsvaldymo,naudojimo,disponavimojaissąlygos,teritorijosirapsaugoszonosžemėsirkitosspecialiosiosnaudojimosąlygos,įstatymųirkitųteisėsaktųnustatytosvertingosiomssavybėmsapsaugoti;

paveldotvarka – paveldosaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijų formavimas irjų veiklos organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tvarkybosadministravimas,stebėsena;

priežiūra–valdytojųnuolatvykdomikultūrospaveldoobjektovertingųjųsavybiųnekeičiantysdarbai,kuriemsnereikalingasužšioobjektoapsaugąatsakingosinstitucijossutikimas;

4. Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai:gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantisekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugaisvarbiųteritorijųarbuveinių,taippataugalųirgyvūnųmigracijątarpjų.

gamtinis kraštovaizdis–natūralųpobūdįišlaikęskraštovaizdis.

konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijos –teritorijos,kuriosesaugomiunikalūsarbatipiškigamtinioir(ar)kultūriniokraštovaizdžiokompleksaibeiobjektaiirbiologinėįvairovė.

natūrali buveinė – sausumos arba vandens plotai su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais irbiotiniaisvisiškainatūraliaisarpusiaunatūraliaispožymiais.

paukščių apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, skirtos laukinių paukščių rūšiųnatūraliomspopuliacijomsjųpaplitimoarealuoseišsaugoti,taippatmigruojančiųpaukščiųperėjimo,šėrimosi,mitybos,poilsioirmigracijossusitelkimovietomsišsaugoti,atsižvelgiantįporeikįkonkrečiamejūrosarsausumosareale.

3 priedo tęsinys

paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai –kraštovaizdžioelementai,kuriemsdėljųvertėsteisėsaktaisnustatytasspecialusapsaugosirnaudojimorežimas.

paveldo objektų apsaugos reglamentai–dokumentai,nustatantysšiųobjektųtvarkymoirnaudojimosąlygas.

5. Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai:inžineriniai statiniai–susisiekimokomunikacijos,inžineriniaitinklai,kanalai,taippatvisikitistatiniai,kurienėrapastatai;

inžineriniai tinklai–statiniostatybossklype(išskyrusstatiniovidų)iružjoribųnutiestikomunaliniaiarvietiniaivandentiekio,nuotėkųšalinimo,šilumos,dujų,naftosarkitokuro,technologiniaivamzdynai,elektrosperdavimo,energijosbeinuotolinioryšio(telekomunikacijų)linijossujųmaitinimošaltiniaisirįrenginiais;

pastatas–apdengtasstogustatinys,kuriodidžiausiądalįsudaropatalpos;

susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto,geležinkelio, automobilių, jūrų,vidausvandenų,oro,miestųelektriniotransporto)beipėsčiųjųjudėjimovietos(keliai,gatvės);

statinys –pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jųdalis)sumontuotosstatybosvietojeatliekantstatybosdarbus,irkurisyranekilnojamasdaiktas;

statyba–veikla,kuriostikslas–pastatyti(sumontuoti,nutiesti)naują,rekonstruoti,remontuotiargriautiesamąstatinį.Šisąvokataippatapimakultūrospaveldostatiniųtvarkomuosiusstatybosdarbusarstatiniųstatybąkultūrospaveldoobjektųteritorijose;

statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo,betonavimo,montavimo,pamatųirstogųįrengimo,stalių,apdailos,įrenginiųpaleidimoirderinimo).Statybosdarbaiskirstomiįbendruosius(žemėsdarbai,statybiniųkonstrukcijųstatybosirmontavimodarbai) irspecialiuosius (kiti statybosdarbai).Specialiųjųdarbųrūšysnustatomosnormatyviniuosestatybostechniniuosedokumentuose.

Kitos sąvokos.Epikorminiai pumpurai–aplinkpjūviovietąpožievesukrautiatsijaunimopumpurai.

Forma(f.)–taksonominisvienetas,sudarytasišindividų,besiskiriančiųnuoaukštesniorangotipiniųindividųvienupožymiu.Taižemiausiabotaninėsklasifikacijoskategorija.

Habitas–būdingarūšiaiišvaizda.

Kapas–vieta,kuriojeužkastižmogaus(žmonių)palaikai.

Kapavietė–nustatytasribasturintisžemėsplotaskapinėse,skirtaskapui,rūsiui,kolumbariumuiarkitailaidojimovietai,kurbuslaidojamižmogauspalaikai,taippatirbalzamuotiarkremuoti.

140 141


Priedai

3 priedo tęsinys

Kapinės–žemėsplotasžmogauspalaikams,taippatkremuotiemsarbalzamuotiems,laidotikapuose,rūsiuose,kolumbariumųnišosearkitosevietose,kurioseišbarstomiarbaužkasamikremuotižmogauspalaikai.

Krūmų atjauninimas–taistaigus,nemažiaukaip1/3ar1/2(okaikurių–irvisų)stiebųpašalinimas,paskatinantišaugintinaujųšaknųsistemą.

Paviršinė šaknų sistema –šaknųsistema,išsidėsčiusipaviršiniamedirvožemiosluoksnyje.

Reljefas – nelygumųsausumoje,vandenynųirjūrųdugnevisuma.

Rūšis(ang.species)–sisteminisvienetas,kurįsudarogiminingųaugalų,visuma,užimantigamtojetamtikrąteritoriją(savaiminįarealą),atliekantisavovaidmenįbiologinėjemedžiagųapykaitojeirsudarantitamtikrągyvosiosgamtos(evoliucijos)grandį.

Šaknis – vegetatyvinisinduočioaugaloorganas,kuriuošisįsitvirtinasubstrate,siurbiaišjovandenįirmaistomedžiagas.

Šaknų sistema, šaknynas – augalošaknųvisuma.

Šaknies kaklelis – augalodalistarpstieboiršaknies,kuridažnaisusiaurėjairpakeičiaspalvą.

Ūglis, ūgliai – pervieneriusmetusišaugęsstiebasarbašakelėsulapais.

Vaisinis ūglis – pirmametėšakelė,kurituridaugžiediniųpumpurų.

Varietetas – žemesnio už rūšį rango taksonominis vienetas, siejantis individus keletu požymių,betbesiskiriantisnuotipiniotopatiesrangotaksono.Anksčiaubuvomanoma,kadvarietetaineturisavaiminioarealo.Vėliaukruopščiaistyrimaisatskleista,kad,norsirnedidelius,ribotusarealusjievisdėltoturi.

Veislė – sodininkystėje taikoma nebotaninės nomenklatūros kategorija, apibrėžianti žmogaussukurtąindividųgrupę.Kaibotaninėsformosdauginamosirtaikomosželdynuose,jostaippattampaveislėmis.

Vegetatyvinis ūglis, paprastasis ūglis – pirmametėšakelė,antkuriosneišsivystožiediniųpumpurų.

Vilkūgliai–vertikaliaiaugantysūgliai.

Užrašams

142 143


Užrašams Užrašams

144

II. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI

ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ TVARKYMO METODIKA

ISBN 978-609-95232-1-7

UDK 712(474.5) Že27

Spaustuvė „ArtRema”, Mituvos g. 5, Kaunas, Tel. (8-37) 77 88 66El. paštas [email protected]

ŽeldynŲ ir ŽeldiniŲ tvarkymo...

Documents