elito ivaizdzio formavimo ypatumai lietuvos ziniasklaidoje

55

Ávadas

Ðiandieniniame pasaulyje labai padidëjo ma-siniø komunikacijø priemoniø galia formuoti þmo-niø santykius bei átakoti politiná ir socialiná gyveni-mà. Þiniasklaida pabrëþia savo misijà – tiksliai in-formuoti apie ávykius, aiðkinti aktualias visuome-nei problemas ir neðaliðkai pateikti skirtingus po-þiûrius. Taèiau, padidëjus átakai, þiniasklaida galitapti ne tik vieta, kurioje susiformuoja ir ásitvirtinakultûrinës ir socialinës visuomenës vertybës, bet,stingant efektyvaus kontrolës mechanizmo, ir vien-valde vieðosios nuomonës formuotoja, iðreiðkiantine pirminiø ðaltiniø, bet leidinio ar televizijos ka-nalo nuomonæ.

Tai, kad ði átaka gali bûti didelë, liudija aukðtasvisuomenës pasitikëjimas Lietuvos þiniasklaida:„Baltijos tyrimø“ duomenimis 1996–2003 metø lai-kotarpyje jis svyravo nuo 66 iki 83 procentø (Balti-jos tyrimai 2005). Tai gana aukðtas rodiklis, nes, pa-vyzdþiui, Jungtinëse Valstijose, turinèiose senas þi-

Irina Kuèinskë

Elito ávaizdþio formavimo ypatumai Lietuvos þiniasklaidoje

Santrauka. Straipsnio paskirtis – iðtirti, kaip Lietuvos þiniasklaidoje formuojamas elito ávaizdis bei iðsiaiðkinti, kaip ir

kodël – socialinës prieðprieðos visuomenëje laikotarpiu – þiniasklaidoje pradedamos akcentuoti visuomenës socialinës stra-

tifikacijos temos. Naudojantis turinio analizës metodu, prieita iðvados, kad Lietuvos þiniasklaida, turëdama didelá visuo-

menës pasitikëjimà bei naudodamasi savo átaka, aktyviai formuoja Lietuvos elito ávaizdá, kartu iðnaudodama já auditorijos

dëmesiui patraukti. Remiantis tyrimo duomenimis yra konstatuojama, kad, esant socialinei prieðprieðai, þiniasklaidoje visuo-

menë pradedama skirstyti á sluoksnius, ðitaip kuriant átampà ir aðtrinant situacijà. Tokiame kontekste daþnëja elito sàvokos

vartojimas bei labiau akcentuojamas elito, kaip socialinio sluoksnio ir jo atliekamo vaidmens visuomenëje, ávaizdis.

Nagrinëjant elito ávaizdþio formavimà skirtinguose þiniasklaidos tipuose nustatyta, kad visuomenëje, didëjant sociali-

niam atotrûkiui, bulvarinës pakraipos þiniasklaida formuoja neigiamà galios elito ávaizdá. Tuo tarpu rimtajai þiniasklaidai

atstovauti siekianèiuose leidiniuose elito, kaip sluoksnio, ávaizdis, veikiau neutralus. Teigiamas ávaizdis siejamas su galios

svertø neturinèiu profesiniu-kûrybiniu elitu, kuris yra ne tiek átakingas ir politizuotas. Taigi þiniasklaidos turima átaka ágali-

na jà kurti vienokius ar kitokius ávaizdþius, kurie, esant nekritiðkai auditorijai, gali bûti traktuojami kaip realûs.

niasklaidos tradicijas, pasitikëjimas þiniasklaida1998–2005 m. sudarë apie 50 procentø (Newport1998; Kincaid 2005). Ðis procentas Lietuvoje ðiektiek sumaþëjo nuo 2003 metø pabaigos, kai, prasi-dëjus Rolando Pakso prezidentinei krizei, þiniask-laida aktyviai ir ðaliðkai komentavo vykstanèius ávy-kius. Tuomet buvo paþeistas vienas visuomenës lû-kesèiø – turëti objektyviai informuojanèias visuo-menës informavimo priemones. 2005 pavasará þi-niasklaida pasitikëjo nuo 45 (Vilmorus 2005) iki 58(Baltijos tyrimai 2005) procentø Lietuvos gyvento-jø. Nors ðis procentas priartëjo prie Jungtiniø Vals-tijø, taèiau negali bûti lyginamas neatsiþvelgus á kon-tekstà. JAV didþiausià pasitikëjimo reitingà „uþdir-ba“ CNN televizija, besispecializuojanti „karðtø“ uþ-sienio naujienø srityje, tuo tarpu Lietuvos þiniask-laida, neturëdama finansiniø galimybiø dirbti uþsie-nyje, pagrindiná dëmesá sutelkia á ðalies aktualijas.

Masinës informacijos priemonës formuoja te-

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos sociologi ja

56

mø tvarkaraðtá, vienoms temoms skirdamos dides-ná dëmesá, kitas palikdamos nuoðalyje, bet visais lai-kais vienas ið þiniasklaidos objektø yra visuomenësvirðûnëje esantys þmonës. Tai susijæ su tuo, kad þi-niasklaidoje yra tam tikros naujienø atrankos tai-syklës, pagal kurias atrenkama medþiaga. Pagal ðiastaisykles þymûs þmonës – aukðto rango politikai, tur-tingi verslininkai, ðou verslo atstovai priskiriami prieþiniasklaidà ypaè dominanèiø objektø. Tokie patysnaujienø atrankos kriterijai taikomi ir Lietuvos þi-niasklaidoje, todël elitas ir jo gyvenimas yra visuo-menës informavimo priemoniø temø tvarkaraðèiovirðuje.

Pakliuvus á þiniasklaidos akiratá, neiðvengiamaipradedamas formuoti vienoks ar kitoks joje vaiz-duojamo objekto paveikslas. Priklausomai nuo lai-dos tematikos, publikacijos tono, ávykiø interpreta-vimo konteksto, tas pats reiðkinys ar objektas skir-tingose þiniasklaidos priemonëse gali ágyti visiðkaikitoká, kartais net prieðingà, ávaizdá. Tokiu bûdu, þi-niasklaidos turima átaka ágalina jà kurti vienokiusar kitokius ávaizdþius, kurie, esant nekritiðkai audi-torijai, gali bûti traktuojami kaip realûs.

Siekiant iðtirti kaip Lietuvos þiniasklaidoje yraformuojamas elito ávaizdis buvo atlikti du þiniask-laidos turinio tyrimai. Pirmuoju tyrimu, pasirinkusskirtingos pakraipos didþiausius nacionalinius dien-raðèius („Lietuvos rytà“ ir „Vakaro þinias“), turinioanalizës metodo kiekybiniu aspektu iðnagrinëtas„elito“ sàvokos minëjimas politinës krizës konteks-te, kai kiekviena ið politiniame konflikte dalyvavu-siø pusiø stengësi pabrëþti visuomenëje egzistuo-janèià socialinæ prieðprieðà, o ðios prieðprieðos vaiz-davimas persikeldavo á þiniasklaidos laukà.

Antro tyrimo objektu buvo nacionalinio dien-raðèio „Lietuvos rytas“ savaitinis priedas „Stilius“,per aðtuonerius metus tapæs vieninteliu leidiniu ða-lyje, nuosekliai chronologine tvarka (kas savaitæ)publikuojanèiu reportaþus ið vieðø renginiø, kuriøpagrindiniai dalyviai – Lietuvos elito atstovai. Turi-nio analizës metodo kiekybiniu ir kokybiniu aspek-tu iðnagrinëta per septynerius metus ávykusi Lietu-vos elitø ávaizdþio kaita ir „Stiliaus“ bei paèio elitoátaka ðios kaitos procesui.

Formuluojama pagrindinë tyrimo hipotezë: eli-to sàvokos eksploatavimas Lietuvos þiniasklaidoje

padaþnëja visuomenëje kylant socialinei prieðprie-ðai, o þiniasklaida, vaizduodama elito gyvenimo bû-dà, aktyviai prisideda prie elito ávaizdþio formavi-mo proceso.

Posovietinis Lietuvos elitas

Pakitus politinei ir ekonominei situacijai, po-sovietinëje Lietuvoje buvo stebimi ryðkûs sociali-nës struktûros pokyèiai. Ankstesniàjà visuomenëssandarà, kurios elito pozicijose buvo Komunistøpartijos nomenklatûra su savo valdþios ir privilegi-jø iðskirtinumu, pakeitë naujai besiformuojantys so-cialiniai sluoksniai, tarp kuriø aukðèiausias pozici-jas uþëmë posovietinis elitas. Èia elitas supranta-mas kaip sluoksnis þmoniø, turinèiø aukðèiausià ið-simokslinimo ir profesiná statusà bei didþiausias pa-jamas. Be to, vadovaujantis Maxo Weber’io tradi-cija, ðiam sluoksniui priskiriamas savitas gyvenimostilius – gyvenimo bûdas, vartojimo stilius (Weber2005).

Paprastai visuomenës elità sudaro negausi, betlabai átakinga ir organizuota þmoniø dalis, uþiman-ti aukðèiausias pozicijas, turinti didþiausià autori-tetà ir valdþià. Lietuvoje ðiam sluoksniui priklausoapie 10 procentø visuomenës: pagal R. Brazienëstyrimà „Socialiniø sluoksniø formavimasis nepri-klausomoje Lietuvoje“ – 10,2% (Brazienë 2002; 95),o pagal G.Pajuodienës ir A.Ðileikos suskirstymà –8,6 % (Pajuodienë 2001). Visgi elitas, nors ir bûda-mas negausus, nëra vienalytis, nes jo nariai turi skir-tingus galios iðteklius tiek valdþios, tiek iðsilavini-mo ar pajamø atþvilgiu. Be to, skiriasi ir elito gyve-nimo bûdas, todël galima skirti kelis skirtingus eli-tus ar elito subgrupes.

Lietuvoje elità tyrinëjæs politologas KæstutisMasiulis skyrë penkis elitus – politikø, verslininkø,þurnalistø, valdininkø ir mokslininkø. Politikos eli-tui priskiriami Seimo nariai ir vykdomosios valdþiosaukðèiausieji vadovai; valdininkø elitui – Seimo irPrezidentûros patarëjai, ministerijø sekretoriai beiekonomikos departamentø vadovai; þurnalistikoselitui – spaudos, radijo ir televizijos þurnalistai, re-dakcijø ir leidiniø redaktoriai; mokslo elitui – uni-versitetø ir mokslo institutø mokslininkai, dëstyto-jai, ekspertai; verslo elitui – ámoniø ir finansiniø

Pol i t ikos sociologi ja Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005/2, ISSN 1392-3358

57

institucijø savininkai, vadybininkai, darantys átakàvieðajai nuomonei ir ástatymø leidybai (Masiulis1997; 26-27).

Taèiau toks ir panaðûs skirstymai yra forma-lûs. Pavyzdþiui, verslo elitas nëra vienalytis, kadan-gi vadybininkai skiriasi nuo kapitalo savininkø, fi-nansininkai sudaro dar kità pogrupá. Taip pat rei-kia skirti stambaus verslo atstovus nuo smulkaus irvidutinio. Nesant vieningo elito klasifikavimo, ðia-me straipsnyje yra laikomasi tokio Lietuvos elitoskirstymo: valdantysis elitas (politinis) – politikai,aukðti valdininkai, verslo elitas – verslininkai, ámo-niø vadovai ir kûrybinis-profesinis elitas – medi-kai, teisininkai, menininkai, sportininkai. Valdan-tysis ir verslo elitas, kaip turintys didþiausià átakà irgalià ðalyje, dar yra vadinami ir bendru terminu –galios elitas.

Kiekvienas ið elitø skirtingai dalyvauja ir reið-kiasi visuomenës gyvenime. Vienø elitø átaka labiaupastebima, kitø – ne tokia ryðki. Iðsamiausiai poso-vietiná Lietuvos elità tyrinëjusi mokslininkë IrminaMatonytë á pirmà vietà iðkelia verslo elità, teigda-ma, kad jis sudaro radikaliausiai nusiteikusià elitogrupæ, iðsiskirianèià idëjø liberalumu bei pasisakan-èia prieð valstybës kiðimàsi á ekonomikà (Matonytë2001; 266/0267). Matonytës teigimu, posovietinësekonomikos lyderiai gana santûriai save priskiriaelitui, taèiau kartu jie gana aiðkiai save prieðina ma-sëms, save suvokdami kaip tam tikrà tarpinæ grupætarp valdþios elito ir masiø. Daþnai ðiems asmenims„elito“ terminà priskiria pati þiniasklaida, taip no-rëdama patraukti auditorijos dëmesá.

Tapatinimasis su elitu stimuliuoja atsakomybæprieð visuomenæ uþ tas sritis, kuriose lyderiai jau-èiasi turá priimti sprendimus, turinèius svarbias so-cialines pasekmes. „Tie, kurie priklauso elitui, turidaugiau teisiø veikti vieðojoje sferoje, jie taip patturi daugiau pareigø, elitui bûdinga tam tikra so-cialinës misijos jausena“ – teigia I. Matonytë (Ma-tonytë 2004). Ðios misijos deklaravimas elitui daþ-nai tampa parankia priemone pristatyti save þiniask-laidoje ið patrauklios pusës.

Apibendrinant galima teigti, kad ðiandieninisLietuvos galios elitas sudarytas ið valdanèiojo (po-litinio) ir ekonominio (verslo) elito, be to, ðiø dvie-jø elitø atstovai neretai migruoja ið vieno á kità. Be

to, pastaruoju metu netgi sugeba derinti ðiuos dudalykus: turtingi verslininkai kuria politines parti-jas, finansuoja brangiai kainuojanèias rinkimø kam-panijas, ir sëkmës atveju uþima aukðtus postus po-litinëje ðalies struktûroje, tapdami ne tik verslo, betir valdanèiojo elito atstovais. Visai menkai reiðkiasiátakos beveik neturintis treèiasis elitas – kûrybinis-profesinis elitas, kurio tik labai maþa dalis, daþniau-siai susijusi su galios elitu tam tikrais ryðiais, pavyz-dþiui, advokatai, garsûs medikai, politologai, turipastebimesnæ átakà visuomenës gyvenime.

Elito ir þiniasklaidos sàsajos

Dël savo veiklos specifikos þiniasklaida turi vie-nà svarbià funkcijà – ketvirtoji valdþia, nes átaka,kurià ji turi, daþnai gali bûti prilyginama realiai val-dþiai. Ði valdþia ágalina jà daryti átakà politiniams irvisuomeniniams procesams. Ðita dviejø veiksniøsamplaika teikia þiniasklaidai iðskirtinæ padëtá, kai,iðnaudodama savo moralinæ átakà, ji tuo paèiu uþ-dirba sau ið to pelnà. Tuo tarpu þiniasklaida yra tokspats verslas kaip ir visi kiti, o verslo tikslas nukreip-tas á vienà – iðsilaikyti rinkoje ir uþdirbti pelnà. Beto, þiniasklaidos savininkai ir redaktoriai, patys pri-klausydami verslo elitui ir bûdami priklausomi nuoreklamos uþsakovø, diktuoja atitinkamà savo leidi-nio stiliø tam tikrø socialiniø grupiø, tarp jø ir eli-to, atþvilgiu.

Lietuvos þiniasklaida ðiuo metu yra atsidûrusidviprasmiðkoje padëtyje. Viena vertus, ja pasitiki-ma tiek, kad visuomenës nuomonës apklausose jitarp ávairiø institucijø uþima gana aukðtas vietas,kita vertus, patys þurnalistai ir redaktoriai pripaþás-ta, kad ðita padëtis neskatina jos tobulëti bei lei-dþia nekritiðkai save vertinti. Toks pasitikëjimas þi-niasklaida bûdingas visoms pokomunistinëms ða-lims, kuriose periodinë spauda ir kitos visuomenësinformavimo priemonës komunistinei valdþiai tar-navo ideologizuotos masinës sàmonës formuotojo-mis, o „laisvojo þodþio“ apraiðkos ið demokratiniøVakarø bûdavo nedvejojant priskiriamos prie vie-nintelës tiesos skelbëjø.

Lietuvoje periodinë spauda pasitikëjimà atsi-neðë ið Sàjûdþio laikø, kai ji buvo laisvës ðauklys irpermainø iniciatorius. Taèiau su laisva spauda atsi-rado ir tam tikras informacinis paradoksas – demo-


58

kratijos principais valdomoje valstybëje ðiandien pi-lietis gali ið ávairios pakraipos ir tematikos leidiniøgausos iðsirinkti jo màstymui ir pasaulëþiûrai arti-mà leidiná, televizijos kanalà ir manyti, kad jis pasi-rinko paèià objektyviausià ir nepriklausomiausià þi-niasklaidos priemonæ, realiai atspindinèià ðalyjevykstanèius ávykius.

Þiniasklaida atlieka tarpininko tarp valdþios irvisuomenës vaidmená. Jos átakoje visuomenëje for-muojasi nuomonë apie valdþios institucijø veiklà,uþsienio politikà, kultûrines vertybes, gyvenimo bû-dà ir t.t. Joje ðalies elitas gauna savotiðkà tribûnàsavo vertybëms skelbti. Buvimas visuomenës virðû-nëje ir pareiga sekti toje virðûnëje esanèiø asmenøveiksmus, suteikia elitui ir þiniasklaidai savotiðkàsimbiozës bûsenà, kai vienas negali be kito. Þiniask-laida elitui padeda kurti statusà, o elitas savo gyve-nimo bûdu padeda þiniasklaidai pritraukti audito-rijos dëmesá.

Tai, kad elito atstovai yra daþniausi þiniasklai-dos priemoniø herojai, nëra sàlygota vien to, kadjie savo rankose turi valdymo ar finansinius sver-tus, ágalinanèius patekti á periodinës spaudos ar te-levizijos akiratá. Informacijos patekimo á vieðumàkriterijai rodo: ávykiui patekti á vieðumà didesnë ti-kimybë tada, kai jame dalyvauja elito asmuo. Todëlelitas, tiek kaip socialinis sluoksnis, tiek ir pavie-niai jo atstovai, ið þiniasklaidos susilaukia ypatingodëmesio. Ðiandieninëje Lietuvos þiniasklaidoje do-minuoja verslo ir valdanèiojo elito atstovai – jie ak-tyviausiai reiðkiasi politiniame ir ekonominiame ða-lies gyvenime bei yra aktyvûs socialinio gyvenimodalyviai, kas tampa neiðsemiamu ðaltiniu þiniask-laidai.

Elitas daro pastebimà átakà visuomenëje – josprendimai tampa ástatymais, jis gali reguliuoti araktyvuoti ávairius visuomenëje vykstanèius proce-sus. Elito pasakytas mintis cituoja masinës infor-macijos priemonës. Per jas jo gyvenimo bûdas per-ðamas kaip etalonas likusiai visuomenës daliai, otai neretai sukelia þmonëms prieðingà reakcijà.

Specialistai, tyrinëjantys mases, pabrëþia vie-nà esminiø jø bruoþø – masës linkusios vadovautisemocijomis. Esant krizinëms situacijoms, ðitie bruo-þai pasireiðkia ryðkiausiai. Elito adresu, kurá masësdaugiausiai paþásta tik masiniø informacijos prie-

moniø dëka, emocijø vedamos formuojasi simpati-jos ir antipatijos. Daugiausia priekaiðtø sulaukia val-dantysis, pagal savo funkcijas lyg ir turintis bûti vi-suomenës tarnas, elitas, – uþ tai, kad naudojasi visøuþdirbtais biudþeto pinigais ir nesiliauja ástatymaiskurti sau privilegijas, kartu didindamas mokesèiusvisiems likusiems þmonëms. Verslo elito atstovai,ypaè turintys glaudþius ryðius su politikais ir valdi-ninkais, kaltinami veikià iðvien su valdþia ir suda-rantys bendrà sluoksná, turtëjantá visuomenës sà-skaita.

Masinës informacijos priemonës, iðnaudoda-mos elità auditorijos dëmesiui patraukti, pakursty-damos aistras, prisideda prie savotiðko elito demas-kavimo, spausdindamos reportaþus apie praðmat-nius pobûvius, vos ne kasmet keièiamus ðimtus tûks-tanèiø kainuojanèius politikø tarnybinius limuzinus,apraðo poilsá brangiuose uþsienio kurortuose, de-monstruoja prabangø bûstà. Tiesioginá ryðá tarp ti-raþø ir skandalø, susijusiø su valdanèiuoju elitu, pa-stebëjo bulvariniu besiskelbianèio dienraðèio „Va-karo þinios“ buvæs redaktorius R.Celencevièius:

„Populiarumas pradëjo didëti tada, kai supranta-ma kalba pradëjome raðyti þmonëms apie tai, kasjiems rûpi. Kaip pastebëjau ið skaitytojø laiðkø, to-kio ásiûèio ir valdþios nekentimo Lietuvoje dar nie-kada nëra buvæ. Kai tik paraðome apie valdþià kànors bloga, mûsø laikraðtá ið karto geriau perka“(Celencevièius 2003).

Taip viena ið esminiø ir deklaratyviai akcentuo-jamø þiniasklaidos funkcijø – saugoti demokratinesvertybes vis labiau susipina su sensacijø kûrimo irmanipuliacijø funkcijomis, kurios glaudþiai susiju-sios su pelningu þiniasklaidos verslo klestëjimu.

Þiniasklaidos atstovai teigia, kad masinei au-ditorijai labiau patinka sensacingi, taèiau ið esmësbuitiniai, trivialûs dalykai, negu analitiniai, reika-laujantys tam tikro iðmanymo, straipsniai. „Lietu-vos þiniø“ redaktorë V. Èeplevièiûtë samprotauda-ma apie tai, kodël Lietuvoje nëra geros kokybës laik-raðèio, o bulvarinio pobûdþio straipsnius spausdinapraktiðkai visi leidiniai, aiðkino, kad „ðneka, jog vi-suomenei reikia padoraus, nebulvarinio laikraðèio,yra koketavimas, nors labai norëèiau klysti. Skaity-tojai mielai demonstruoja savo kilnius interesus, betprie alaus mësinëja koká nors skandalingà bulvari-


59

ná straipsná. Apie toká straipsná bus daug triukðmo,visi uþsigeis já perskaityti ir kità dienà vël pirks tàpatá laikraðtá, nes norës rasti kà nors panaðaus“(Èeplevièiûtë 2003). Pavyzdþiui, plaèioji Lietuvosvisuomenë þymiai geriau yra informuota apie þy-maus dirigento Gintaro Rinkevièiaus asmeniná gy-venimà, negu jo profesinius pasiekimus. Periodinësspaudos puslapiai, pradedant nacionaliniais dien-raðèiais ir baigiant laisvalaikio þurnalais mirgëjostraipsniais, kuriuose su visomis smulkmenomis bu-vo apraðyta visa jo skyrybø, vedybø ir medaus më-nesio su naujàja, perpus jaunesne þmona, istorija.

Galima daryti ir kità prielaidà, kad periodinëspauda tokiais straipsniais vykdo, nors ir sàmonin-gai to nesiekdama, tam tikrà visuomenës ir elito su-artinimo darbà. Per elito gyvenimo detaliø pavieði-nimà skaitytojas suþino, kad ir graþiame elito gyve-nime vyksta tokie patys dalykai kaip ir „paprastø“þmoniø gyvenime: skyrybos, vedybos „ið reikalo“,smurtas, nesantuokiniai vaikai, saviþudybës. Taèiauði tendencija akivaizdþiai silpnesnë nei socialinioatotrûkio tarp elito ir kitø visuomenës socialiniøsluoksniø gilumas.

Socialinio atotrûkio atspindysþiniasklaidoje

Þiniasklaidoje vaizduojamas aukðèiausio visuo-menës sluoksnio gyvenimas neiðvengiamai tampalyginamuoju indikatoriumi likusiai visuomenës da-liai. Aukðtai iðkelta demonstruojamo gyvenimo bû-do kokybës kartelë verèia visuomenæ lyginti savogyvenimà su pristatomu þiniasklaidoje. Toks lygini-mas prisideda suvokiant elito ir likusios visuome-nës dalies atotrûká daugelyje gyvenimo srièiø. Ato-trûkis, tiek turtinis, tiek ir socialinis, tarp masiø irelito per penkiolika pokomunistiniø reformø metøpadidëjo, ir turi tendencijà vis didëti. Tà rodo ir 2002metø Prezidento rinkimai bei 2003 metø rudens pre-zidentûros krizë, kuriø metu elito ir masiø prieð-prieðos tema apþvalgininkø buvo pateikiama kaipvienas svarbiausiø ávykio aspektø.

Elitologës Matonytës nuomone, „Lietuvojeryðkëja kai kurios stiprios elito tendencijos ir vi-suomenë pradeda jaustis lyg paimta ákaitais ir ið-naudojama kaþkokiø abstrakèiø liberaliø princi-

pø, kuriuos instrumentalizuoja þmonës, esantysvaldþios pozicijose“ (Matonytë 2004). Visuomenëelitui daþnai tampa reikalinga tik rinkimø arba po-litinës krizës metu, kaip já palaikanèio vox populi

reiðkëja. Elitas, siekdamas savo tikslø, daþnai spe-kuliuoja visuomenës gerovës sàvokomis, prisista-tydamas kaip tos gerovës kûrimo iniciatorius ir vyk-dytojas.

Ðiandieninëje Lietuvoje vyksta svarbûs poky-èiai elito ir masiø vietos visuomenëje srityje. Elitasir masës vis labiau tampa atskirom, tarpusavyje ne-susijusiom socialinëm grupëm, turinèiom maþai sà-lyèio taðkø. Ypaè ryðkus atotrûkis pastebimas kas-dieniame gyvenime. Matonytë nustatë keletà socia-liniø atskirø elito ir neelito grupiø atotrûká nuro-danèiø materialiniø veiksniø – prabangus, prestiþi-niame rajone esantis bûstas, naujas automobilis, var-tojimo áproèiai ir t.t. Posovietinëmis sàlygomis svar-baus socialinës padëties simbolio vaidmená atliekair naujausio modelio mobiliojo ryðio telefonas, pra-bangûs, dizaineriø kurti drabuþiai, lankymasis po-kyliuose ir prestiþiniuose kultûros renginiuose, me-no dirbiniø kolekcionavimas, atostogos ir medþioklëegzotiðkuose kraðtuose (Matonytë 2004).

Dalis visuomenës, kuriai daugelis ðiø dalykønëra prieinami dël maþø pajamø, publikacijas apieelito gyvenimo bûdà gali priimti kaip vieðà jø þe-mesnës socialinës padëties priminimà. Toks savo sta-tuso suvokimas gali sàlygoti socialinio diskomfortojausenà. Pradedamas jausti prieðiðkumas aukðtes-nëje socialinëje pakopoje stovintiems asmenims,nors visa informacija apie juos tëra gauta ið þiniask-laidos. Neretai kaltininke ávardijama þiniasklaida,perteikianti ðiuos socialinius ir turtinius pranaðu-mus. Taèiau kaltinimai þiniasklaidai, kad ji labiau-siai prisideda kuriant konfrontacijà tarp ðiø sluoks-niø, nëra visiðkai pagrásti, nes visais laikais, ávairio-se visuomenëse þemutiniai, maþiau turtingi sluoks-niai dël savo blogo gyvenimo ir nesëkmiø kaltinda-vo aukðèiau stovinèius turtinguosius ir valdþià. Ðitakonfrontacija gyvuoja tûkstantmeèius ir masinës in-formacijos priemonës jokios átakos jos atsiradimuineturi.

Kita vertus, þiniasklaida sumaniai iðnaudoja ðiàvisuomet aktualià visuomenei temà. Ðiais laikais


60

nebëra sukilimø, kuriø metu þemutiniai sluoksniaisavo ánirðá gali iðlieti panaudodami prieð turtinguo-sius fizinæ prievartà ir gaudami moralinæ satisfak-cijà. Didþiosios Prancûzijos revoliucijos ar bolðevi-kinio perversmo metodai liko praeityje, todël revo-liucijos prieð elità dabar vyksta periodinës spaudospuslapiuose ar TV ekrane. Per þiniasklaidà, patei-kianèià pikantiðkø þiniø ið elito gyvenimo, nulei-dþiamas visuomenëje susikaupæs socialinis „garas“.Taip þiniasklaida, bûdama tarpininke tarp valdþiosir likusios visuomenës, kartu palaiko ir tam tikràpusiausvyrà tarp jø.

Apibendrinant galima teigti, kad, iðvieðinus eli-to gyvenimo bûdà, pastebimas skirtumas tarp elitodeklaruojamø vertybiø ir realiø jo atstovø veiksmø.Vieðumas ðá skirtumà padaro itin akivaizdø. De-monstruodami savo iðskirtinës kokybës gyvenimobûdà ir deklaruodami vienokias vertybes, o sau tai-kydami kitokias, elito atstovai didina atotrûká tarpsavæs ir likusios visuomenës dalies. Todël toks þi-niasklaidos kuriamas elito ávaizdis savaime prade-damas sieti su socialiniais skirtumais ir egzistuojan-èiu atotrûkiu.

Elito sàvokos vartojimas socialinësprieðprieðos kontekste

Elitui, skirtingai nei kitoms socialinëms gru-pëms, nereikia ypatingø aplinkybiø, kad patektø á þi-niasklaidos akiratá. Jis nuolat yra dëmesio centre kaipaukðèiausias ir átakingiausias visuomenës sluoksnis.Elito gyvenimo bûdas, su juo susijæ ávykiai ir naujie-nos domina visuomenæ, todël nuolat perteikiami þi-niasklaidos. Taèiau paprastai ðis vaizdavimas sieja-mas su konkreèiais elito atstovais, nekuriant tiesio-ginës asociacijos, kad ðie asmenys yra „elitas“.

Prieðinga situacija stebima socialiniø konflik-tø metu, kada pradedama naudoti „elito“ sàvoka.Tada elitui priklausantys asmenys nepersonalizuo-jami, o sàvoka naudojama apibendrintai suvoktielità kaip socialiná sluoksná. Vykstant socialinëmsar politinëms krizëms, vieðoje erdvëje pasireiðkiavisuomenës stratifikavimo poreikis: vis labiau ak-centuojamas visuomenës skirstymas á sluoksnius. Ta-da konfliktø iðtakø ar prieþasèiø bandoma ieðkotiaiðkinantis socialinius skirtumus, skirtingà situaci-

jos suvokimà, iðkeliant ávairias visuomenës susiprie-ðinimo teorijas. Daþnas tokio aiðkinimosi objektasbûna aukðèiausias visuomenës sluoksnis – elitas.Daugeliu atveju jis ávardijamas atsakingu uþ visuo-menëje vykstanèius procesus, ir ið jo, kaip turinèiogalios svertus, laukiama tam tikrø veiksmø krizëssprendimui. Tuomet þiniasklaidoje, ávairiuose kon-tekstuose, pradedama eksploatuoti elito sàvoka.

Norint patvirtinti ðiuos teiginius, toliau siekia-ma nustatyti, koks elito ávaizdis þiniasklaidoje yrakuriamas socialinës prieðprieðos metu, ir kaip kon-kreèiame periodinës spaudos leidinyje vaizduoja-mas elitas ir jo gyvenimo bûdas. Vienas ið tokiøprieðprieðos periodø sutampa su 2003 metø rudenáLietuvoje kilusia politine krize, kurios tiesioginiaisar netiesioginiais dalyviais tapo beveik visi þiniask-laidos produktais besinaudojantys pilieèiai. Vienasið politinës krizës ypatumø yra tai, kad jos metu kaip„tretieji asmenys“ á jà yra átraukiami ir tiesiogiai jo-je nedalyvaujantys. Pavyzdþiui, jeigu ði krizë susiju-si su renkamais politikais, ji neiðvengiamai palieèiair kitus susiformavusios socialinës struktûros narius– ðiø politikø rinkëjus (ar potencialius rinkëjus).

Pajudinus socialinæ struktûrà, atsiranda ir ðiosstruktûros kategorizacijos, kadangi skirtingas poli-tines jëgas daþnai yra linkæ palaikyti skirtingi socia-liniai sluoksniai. Visuomenës nariai labiau nei betkada (iðskyrus galbût ekonominæ krizæ) pradedamiidentifikuoti su tam tikromis socialinëmis grupëmis,kai kurioms ið jø prisegant itin nepagarbias etike-tes, tokias kaip „tamsios masës“ (Valatka 2003) arnetgi „padugnës“ (Lauèius 2003).

Politinës krizës pagrindiniai veikëjai yra val-danèiojo elito atstovai, kurie pagal savo padëtá irne krizës metu yra visuomenës dëmesio centre. Ta-èiau politinë krizë iðkelia ir kitus socialinius sluoks-nius, nes krizës „herojai“ ir jø oponentai tarpusa-vio kovoje kaip vienà ið poveikio priemoniø naudo-ja visuomenës nuomonæ, apeliuodami á „rinkëjø“(„pilieèiø“, „liaudies“) nuomonæ. Priklausomai nuoto, kuri ið pusiø yra oponuojanti, politiniø batalijøretorikoje Lietuvoje vis daþniau pradedamos nau-doti tokios sàvokos kaip „elitas“ ar „liaudis“. Ka-dangi tokiu metu vieðumas tampa neiðvengiamuoponuojanèiø pusiø palydovu ar ginklu, ðios sàvo-kos taip pat persikelia á vieðàjà sritá – þiniasklaidà.


61

Nepajutæ gyvenimo gerëjimo, politiniø konflik-tø metu þmonës valdanèiøjø atþvilgiu yra nusiteikænegatyviai. Populistø þadamas geras gyvenimas dau-geliui suteikia viltá, o siekianèius tam „sutrukdyti“natûraliai paverèia tokius lûkesèius puoselëjanèiøþmoniø prieðais.

Þymus JAV politologas Zbignevas Brþezinskisteigia, kad „pokomunistiniame pasaulyje perëjimoá kapitalizmà skausmai gali visiðkai uþgoþti demo-kratinës etikos patrauklumà. Tokiomis aplinkybë-mis pavydas ir pyktis, nukreipti á valdantájá elità, ga-li sukelti smarkias politines audras, kuriomis galilengvai pasinaudoti savo tikslø siekiantys politikai,sutelkdami þmones þygiui uþ ‘lygybæ’ ir ‘teisingu-mà’“ (Brzezinski 1998; 83).

Prezidentas Rolandas Paksas, ávardijæs jam Sei-mo pirmininko A. Paulausko mestus kaltinimus kaip„elito sàmokslà“, siekiant paðalinti „visø Lietuvosþmoniø“ rinktà prezidentà, beveik visà 2003 m.gruodá vaþinëjo po Lietuvà ir gyventojams aiðkin-davo savàjà ðio politinio skandalo versijà. Nutylë-damas Lietuvos politinës sistemos ypatumus, nesu-teikianèius prezidentui didelës valdþios, ir suvers-damas elitui kaltæ dël trukdymo jam veikti „þmo-niø labui“, R. Paksas per savo iðvykas sëkmingainaudojo populistø technikà – dalinti visuomenæ ádvi dalis: „mes“, liaudis, ir „jie“ – elitas.

R. Paksas nuolat eksploatuodavo temà, kad jisyra iðrinktas visos liaudies, todël jokia apkaltos ko-misija negali jo „nuimti“. Taip dirbtinai buvo kuria-ma prieðprieða – „liaudis“, iðsirinkusi jai priimtinàPrezidentà, ir valdantysis elitas, su Seimo laikinàjatyrimo komisija prieðakyje.

Ðiame vieðame diskurse aktyviai dalyvavo netik Prezidentas su ðalininkais ar jo oponentai, bet irvisa ðalies þiniasklaida, politinës partijos, visuome-ninës organizacijos, net Lietuvos katalikø Baþny-èia, raginusi Paksà „ásiklausyti á savo sàþinës balsàir pasielgti taip, kaip reikalauja bendrasis gëris, one asmeniniai ar grupiniai interesai“ (Lietuvos Vys-kupø Konferencijos kreipimasis 2003).

Dalies Lietuvos pilieèiø pasidalinimas á Prezi-dento ðalininkø ir prieðininkø stovyklas vël á disku-sijø þodynà sugràþino sàvokà „elitas“ ir vis labiauásigalintá ðios sàvokos antagonizmà – „runkelius“.Jos ávardijo du skirtingus socialinius sluoksnius –

valdantájá elità ir provincijos gyventojus. Pradþioje„runkeliais“ paðiepiamai buvo vadinami kelius blo-kavæ þemdirbiai – cukriniø runkeliø augintojai, rei-kalavæ ið valstybës aukðtesniø produkcijos supirki-mo kainø. Vëliau ðis þodis pradëtas taikyti daugu-mai Lietuvos provincijos gyventojø, o ypaè tiems,kurie per 2002 metø prezidento rinkimus balsavouþ Paksà ar palaikë já 2003 prezidentinës krizës me-tu. Visuomenës suprieðinimà per ðias sàvokas þi-niasklaidoje plaèiai komentavo ne tik þurnalistai,bet ir politikai, sociologai, istorikai, filosofai.

Lietuvos istorijoje në vienas politinis procesasnebuvo taip pavieðintas ir plaèiai pateikiamas, kaipPrezidento Pakso ir jo aplinkos skandalas 2003 m.pabaigoje. Tiesioginës transliacijos ið Seimo, Spe-cialiosios komisijos bei Konstitucinio teismo posë-dþiø rodë, kad vieðajai nuomonei ðiame skandaleskiriama ypatinga reikðmë. Kita vertus, Preziden-tas pasinaudojo „tautos valios“ argumentu ir pa-vertë vieðàjà nuomonæ pagrindiniu savo gynybosárankiu (Lopata 2004; 251). Prezidento prieðinin-kai, pasitelkæ tà paèià vieðàjà nuomonæ, skelbë, kadprezidentas prarado „moraliná autoritetà“ (Songaila2004) ir kvietë tautà atsiriboti nuo savo iðrinkto, ta-èiau dabar susikompromitavusio, Prezidento.

Politinës krizës metu ðalies þiniasklaidos die-notvarkëje iðryðkëjo kelios pagrindinës temos, ku-rioms bûdavo skiriama daugiausia dëmesio (iðsky-rus informacijà apie skandalà tirianèiø institucijødarbà): visuomenës susiprieðinimas á „dvi Lietuvas“,Rusijos specialiøjø tarnybø átaka bei Pakso asme-nybës vertinimas. 2003 m. pabaigoje visose þiniask-laidos priemonëse Lietuvos politinës partijos, poli-tologai, þurnalistai diskutavo apie „dvi Lietuvas“ –vienà, palaikanèià Prezidentà R.Paksà, ir kità – ak-tyviai raginusià já nedelsiant atsistatydinti. Periodi-nëje spaudoje mirgëjo ðá suprieðinimà turëjusiosiliustruoti antraðtës „Prezidentas kala dar vienàpleiðtà“ ( „Lietuvos rytas“, 2003 12 12); „Gyvaèiølizdas ar pilietinë visuomenë?“ („Veidas“, 2003 11 13,Nr.46); „Ðalies vadovas pavirto nesantaikos þidiniu“(„Lietuvos rytas“, 2003 12 17); „Liaudis vers po-nus“ („Vakaro þinios“, 2003 12 08); „R.Paksas ne-bandë klijuoti skilusios Lietuvos“ („Lietuvos rytas“,2003 11 24); „Liaudis kyla prieð Seimà“ („Vakaroþinios“ 2003 12 08).


62

Þiniasklaida ne tik perduodavo tokio pobûdþiodiskusijas, bet ir pati entuziastingai dalyvavo þaidi-me „uþ Paksà – prieð Paksà“; ypaè aktyviai neigia-mø bruoþø ieðkojo Pakso oponentø stovyklà palai-kanti þiniasklaida. Prezidentas jos puslapiuose bû-davo kaltinamas nuolat meluojantis þmonëms apieskandalo aplinkybes – „Prezidentas griebësi meloðiaudo“ („Lietuvos rytas“, 2003 11 28), jam bûdavoprikiðamas bailumas, kai siekdavo iðvengti susitiki-mo su prieðiðkai nusiteikusiais gyventojais – „Á salæ– pro atsargines duris“ („Lietuvos rytas“, 2003 1203). Atvirai ðaipytasi ir ið Pakso klaidø sakant kal-bas ar duodant interviu – „Prezidentas ir juokina,ir glumina“ („Lietuvos rytas“, 2003 12 13), „R. Pa-ksas painiojo sportininkus ir advokatus“ („Lietu-vos rytas“, 2003 12 12). Ðie þiniasklaidos akcentuo-jami neigiami bruoþai turëdavo pademonstruotiþmonëms Prezidento asmenybës menkumà, men-kà iðprusimà, nesugebëjimà adekvaèiai elgtis kriti-nëse situacijose.

Þiniasklaida domëdavosi visais Paksø ðeimos na-riais – periodinëje spaudoje bûdavo spausdinami in-terviu su ypaè daþnai Dievo vardà pradëjusia karto-ti, taèiau ir Baþnyèios pasmerktos aiðkiaregës L.Lo-liðvili paslaugomis besinaudojanèia Laima Paksiene(„Lietuvos rytas“, 2003 11 11), o á smulkø autoávykápatekusi Prezidento duktë I.Paksaitë „nusipelnë“ vie-tos „Lietuvos ryto“ dienos „Aktualijø“ skyriuje („Lie-tuvos rytas“, 2003 11 20). Viena vertus, tai lengvaskelias sudominti auditorijà: pikantiðki praneðimaiapie ðalies vadovø asmeniná gyvenimà visada yra „pir-møjø puslapiø“ naujienos, ypaè jei tie vadovai yrakontraversiðkai vertinamos asmenybës.

Kita vertus, kai prezidentas kaltinamas vos neTëvynës iðdavimu, buvimas prezidento opozicijojelyg ir parodo þiniasklaidos priemonës pilietinæ po-zicijà. Tiktai ði pozicija daþnai bûdavo iðreiðkiamabulvarinei spaudai tinkanèiu stiliumi, nes ir „Lietu-vos rytas“ (vadinamas rimtàja þiniasklaida) pasirin-ko „Vakaro þiniø“ pasiûlytà þaidimà, o rimtà skan-dalo analizæ, kuri galëjo padëti þmonëms nepasi-klysti ávykiø ir nuomoniø labirinte, iðstûmë asme-niniø Prezidento trûkumø nagrinëjimas (Navickas2004). Þurnalistai, kai juos kritikuoja, daþnai atsi-kerta, kad jie tik atspindi aplinkui vykstanèius ávy-kius. Taèiau ðiuo atveju atspindëdami konfliktinius

ávykius, þurnalistai pamirðo pagrindiná þiniasklaidosprincipà – atspindëti abi puses. Toks þiniasklaidosðaliðkumas turëjo átakos jos pasitikëjimo reitingams,kurie nuo 2003 metø pabaigos pradëjo gana paste-bimai maþëti.

Politologas Lauras Bielinis paþymi, kad þiniask-laida politikoje, kartais pati to nesuvokdama, tam-pa politinës partijos, interesø grupës ar atskiro po-litiko agentu. Ágydama tendencingà veiklos kryptáir poziciðkumà, ji praranda komercinæ naudà, o kar-tais net reputacijà (Bielinis 2003; 48). „Þiniasklai-dos veikloje neðaliðkumo ir tikslumo reikalavimaiapskritai ðiuo metu nebeturi buvusios galios ir pir-menybës, joje ima vyrauti paèiø þurnalistø bei lei-dëjø, laidø vedëjø bei kûrëjø ir kitø þiniasklaidosdalyviø iðankstiniø nuostatø, nuomoniø bei vertini-mø arba netgi tik jausmø sklaida“, – teigia Ginta-ras Songaila, Þurnalistø ir leidëjø etikos komisijospirmininkas. „Ir tai jau nëra tik koks nors profesio-nalus ar kolegiðkas þiniasklaidos padëties ir veiklosávertinimas, bet visuotinai akivaizdus dalykas, ku-ris turbût jau labai iðvargino ir nuvylë daugumà var-totojø“ (Songaila 2004).

Vakarø þiniasklaidos specialistai áspëja, kadnaujøjø demokratijø ðalyse, þurnalistikos laisvë ga-li tapti sunkia naðta, nes tai susijæ ir su didele atsa-komybe, kuri þurnalistø dar nëra gerai ásisàmonin-ta. Neiðvengiama tai, kad þurnalistai neatsakingaikalbës, raðys ir reikð ið ekrano idëjas, galinèias pa-aðtrinti socialines ir politines problemas (Schum-peter 2004).

Politinë kova iðryðkino ir dviejø átakingø þi-niasklaidos koncernø – „Respublikos leidiniø gru-pës“ bei „Lietuvos ryto“ – konkuravimà dël audito-rijos dëmesio. Politinës krizës metu koncernams pri-klausanèiuose nacionaliniuose dienraðèiuose – „Lie-tuvos ryte“ ir „Respublikoje“ – gausu dramatiðkøfotonuotraukø ir antraðèiø: Sàjûdþio laikø dydþioþmoniø minios, transparantai su ðûkiais, politikøportretai demonstrantø rankose. „Vakaro þinios“(priklausanèios „Respublikos leidiniø grupei“), ið-laikydamos savo bulvariðkumà, mirgëjo montaþais,gandais ir sensacijomis. Lenktyniauta kas paskelbskuo ádomesnæ ir labiau intriguojanèià informacijàið politinio skandalo fronto. Tai susijæ su tuo, kadkiekvienos þiniasklaidos priemonës, ðiuo atveju


63

spausdintinës, tikslas yra kuo didesnis skaitytojøskaièius, nes didelis tiraþas ir plati auditorija pri-traukia potencialius reklamos davëjus, esanèius pa-grindiniais iðorës pajamø ðaltiniais.

Prezidento skandalo metu palaikyti vienà ið pu-siø buvo naudinga nes, pavyzdþiui, Pakso ðalinin-kø, pagal sociologinius tyrimus, tuo metu buvo apieketuriasdeðimt procentø, ir tikimybë, kad jie pasi-rinks Prezidentà palaikantá, o ne prieðingà pozicijàuþimantá leidiná, yra nemaþa. Tokia prielaida dary-tina remiantis selektyvaus dëmesio teorija, pagal ku-rià skaitytojas ieðko tik tokios informacijos, kuri ati-tinka jo pasaulëþiûrà, tuo tarpu visa kita informaci-ja yra nesàmoningai blokuojama. Todël tikëtina, kadauditorija skaitys toká laikraðtá ar þiûrës toká TV ka-nalà, kuris sutampa su jos paþiûromis.

Politologas L.Bielinis ðià situacijà (kai skaity-tojas pasitiki tik „savu“ laikraðèiu) vadina pavojin-gu ir sunkiai suvaldomu instrumentu, ypaè rinkimømetu. Rinkëjas, skaitydamas vien tik „savo“ laik-raðtá, þiûrëdamas vien tik „savo“ TV kanalà, L. Bie-linio nuomone, „paprasèiausiai tampa minkðtu rin-kiminës manipuliacijos objektu, kurio valia bei po-litikos supratimas sukonstruoti pagal subtilià, galnetgi juodàjà rinkiminæ technologijà, nesuteikian-èià jam nei þinojimo apie politikus, nei politinës po-zicijos – vien emocijà bei „ásitikinimà“, kad jis bal-suos uþ „tinkamiausià“ (Bielinis 2003; 43). Tapda-ma politiniø þaidyniø dalyve, þiniasklaida priside-da prie emociniø þmoniø pozicijø ir paþiûrø forma-vimo politinëje sferoje.

Þiniasklaidos priemonës, 2003 metø politinëskrizës metu teikdavusios didelius kiekius su skan-dalu susijusios informacijos, paèios ásitraukdavo áðios informacijos interpretavimà, kartais pereinan-tá á tendencingumà, daþnai dirbtinai akcentuoda-mos ir iðpûsdamos esamà situacijà. Visus ðiuos ávy-kius su smulkmenomis atspindëdama savo pusla-piuose, ðalies þiniasklaida prezidentiná skandalà pa-vertë „realybës ðou“, vykstantá realiu laiku, o jo þiû-rovais tapo visi masinës komunikacijos priemonë-mis besinaudojantys Lietuvos pilieèiai.

Diskutuojant apie visuomenës susiskaidymà, ðitema buvo ne tik atspindima þiniasklaidoje, bet irgana aktyviai joje eskaluojama. Visuomenës susi-skaidymo prieþasèiø siekiama ieðkoti nagrinëjant

konflikte dalyvaujanèias socialines grupes. Politinëskrizës metu ðiø grupiø atstovø prieðprieða ið socia-linio lauko (susijusio daugiausia su ekonomine ne-lygybe) persikelia á politiná, ágaudamos politinioprieðiðkumo atspalvá. Ðiame kontekste iðryðkëja irtam tikras þiniasklaidos priemoniø neatsakingumas,kai siekiant dideliø tiraþø ir átakos, jos visuomenëjepradeda didinti socialinæ átampà, iðryðkinant tarpsocialiniø grupiø vyraujanèius skirtumus.

Publikacijø pateikimo ypatumaiLietuvos periodikoje

Siekiant patvirtinti iðkeltà hipotezæ, kad socia-linës prieðprieðos visuomenëje metu þiniasklaidaima aktyviau eskaluoti ðià temà, buvo atliktas na-cionaliniø dienraðèiø tyrimas. Apsibrëþtas tyrimolaikotarpis apëmë vienà mënesá – 2003 metø gruo-dá, kai Lietuvoje prezidentinë krizë pasiekë pikà, ovieðojoje sferoje ypaè daþnai pradëjo skambëti dis-kursas „dviejø Lietuvø“ tema.

Tyrimo metu buvo nagrinëti 2 nacionaliniaidienraðèiai (be priedø) – „Lietuvos rytas“ ir „Vaka-ro þinios“. Vienas ið tokio pasirinkimo motyvø bu-vo tai, kad „Lietuvos rytas“ skelbia priklausàs rim-tajai, o „Vakaro þinios“ – bulvarinei, spaudai. Prie-ðingas kryptis atstovaujanèiø leidiniø tyrimas leidþiaaprëpti platesná informacijos ir nuomoniø spektrà.Kitas motyvas – abu dienraðèiai priklauso konku-ruojantiems þiniasklaidos koncernams, kuriø pozi-cijos ir situacijos vertinimai skandalo metu buvoskirtingi. Treèias motyvas: pagal TNS-Gallup atlik-tà tyrimà, abu dienraðèiai 2003–2004 metø þiemàturëjo didþiausias skaitytojø auditorijas, ir vidutinëskaitytojø auditorija buvo beveik vienoda. Kaip pa-pildomas argumentas, iðskiriama ir gana skirtingadienraðèiø vieno numerio kaina: „Lietuvos rytas“kainuoja dvigubai brangiau negu „Vakaro þinios“,kas leidþia teigti, kad „Lietuvos rytà“ pasirenka la-biau pasiturintis gyventojø sluoksnis, o „Vakaro þi-nias“ – atvirkðèiai.

Atrankos parametrais buvo pasirinkti labiau-siai dëmesá patraukiantys publikacijø atributai: ra-ðiniø antraðtës, paantraðtës, skyreliø pavadinimai,fotonuotraukø komentarai. Tyrimo laukas – visosdienraðèio publikacijos, nepriklausomai nuo rubri-kos. Atrankos vienetu pasirinktas þodis „elitas“, kaip


64

priklausomybæ socialiniam sluoksniui nusakantisterminas. Iðskirti keli analizës kriterijai: bendras„elito“ paminëjimø daþnis, lyginamoji straipsniø di-namika, paminëjimo kontekstas, publikacijø tonas.Analizuotos medþiagos kiekis sudarë po 25 abiejødienraðèiø numerius.

Tiriant nustatyta, kad gruodþio mënesá abiejødienraðèiø matomiausiose dalyse – antraðtëse, pa-antraðtëse, fotonuotraukø komentaruose mirgëjoþodis „elitas“. Lyderio pozicijà uþima „Vakaro þi-nios“, kuriose, lyginant su „Lietuvos rytu“, tam pa-èiam per mënesá iðleistø numeriø skaièiui tenka ke-turis kartus daugiau numeriø su „elito“ paminëji-mais – atitinkamai 12 ir 3 numeriai. „Vakaro þinio-se“ taip pat penkis kartus daugiau straipsniø ir net16 kartø daugiau antraðèiø, kuriose minimas „eli-tas“. Atitinkamai daugiau kartø þodis „elitas“ mi-nimas straipsniø tekstuose: „Vakaro þiniose“ 11 kar-tø daugiau negu „Lietuvos ryte“. Vidutiniðkai vie-nam straipsniui „Vakaro þiniose“ tekdavo apie 10þodþiø „elitas“, o „Lietuvos ryte“ dukart maþiau.

Bulvariðkosios „Vakaro þinios“ linkusios labiauiðskirstyti visuomenæ á „elità“ ir „liaudá“, sukurda-mos jø stiliui tinkanèius straipsnius, pilnus sociali-nës ir politinës átampos. Atspindëdamas socialiniøgrupiø prieðprieðà, bulvarinis dienraðtis siekia ðiàprieðprieðà ypaè akcentuoti ir iðryðkinti, todël spaus-dina daugiau skambiø antraðèiø ir labiau eksploa-tuoja ðias grupes apibûdinanèius pavadinimus. „Va-karo þiniø“ retorikoje daugiau ekspresyviø veiks-maþodþiø ir sugestyviø sakiniø – „Elitas? Ne, nau-

joji nomenklatûra!“ („Vakaro þinios“, 2003 12 31),„V. Uspaskichas ir R. Paksas naikins politikos eli-tà“ („Vakaro þinios“, 2003 12 10).

Gruodþio mënesio pirmoje pusëje abiejuosedienraðèiuose „elito“ paminëjimø daþnis nevirðijo1-2 raðiniø per savaitæ (1 paveikslas). Nuo gruodþio20 dienos „Vakaro þiniø“ raðiniø kiekis þymiai ið-auga ir padidëja iki 5-6 raðiniø per savaitæ. Toks stai-gus padidëjimas susijæs su gruodþio 19 dienà „Va-karo þiniø“ redakcijos paskelbtais Lietuvos „politi-nio elito“ rinkimais, á kuriuos skaitytojai buvo kvie-èiami pasitelkus sovietiniø laikø stiliaus lozungà„Visi á elito rinkimus!“. Skaitytojai buvo raginamisiûlyti politikus á Lietuvos politinio elito sàraðà, irkasdien, nuo gruodþio 20 iki 31 dienos bûdavo skel-biami bei komentuojami rezultatai, taip pat spaus-dinami bei komentuojami skaitytojø laiðkai. Kaipmatyti ið laiðkø bei kandidatø sàraðo, dalis skaityto-jø rinko „elità“, o kiti nuoðirdþiai bandë tarp politi-kø surasti pretendentus á tikràjá elità. Jeigu ne ðiskonkursas, tikëtina, kad „Vakaro þiniø“ straipsniødinamikos kreivë bûtø panaðesnë á „Lietuvos ryto“.

Kita vertus, tai, kad buvo organizuotas tokskonkursas, rodo, kad „Vakaro þinioms“ elito sàvo-kà eksploatuoti yra naudinga, todël neatmestinaprielaida, kad vietoje ðio konkurso galëjo bûti su-galvota kokia kita panaði akcija. Tai patvirtina ir poðiø „elito rinkimø“ „Vakaro þiniø“ paskutiniamepuslapyje atsiradusi nuolatinë rubrika „Ið elito gy-venimo“, kurioje spausdinami trumpi, daugiausiasu politikø asmenybëm susijæ kandûs komentarai.

01234567

gruodžio 1-7 d. gruodžio 8-14 d. gruodžio 15-21 d. gruodžio 22-28 d. gruodžio 29-31 d.

Rašin

ių sk

.

Lietuvos rytas Vakaro žinios

1 paveikslas. Raðiniø su „elitu“ paminëjimais pasirodymo dinamika gruodþio mën.


65

Gruodþio mënesio abiejø dienraðèiø 89 proc.publikacijø tonas elito atþvilgiu buvo neigiamas, ka-dangi beveik visos publikacijos buvo susijusios supolitinës krizës tema. „Lietuvos rytas“, bûdamas Pa-kso opozicijoje, viename ið straipsniø neigiamà to-nà naudojo raðydamas apie Prezidentà Paksà ginan-èius advokatus, kai komentavo teisininkø praðymusnevadinti advokatø elitui priklausanèiø asmenø„mafijos advokatais“, nors jie ir garsëja kaip skan-dalingiausiø baudþiamøjø bylø átariamøjø gynëjai.Neigiamà tonà „Lietuvos rytas“ iðlaikë ir perspaus-dindamas „Omni laiko“ redaktoriaus V. Savukynostraipsná (Savukynas 2004), kurá „Lietuvos rytas“dar iðskirstë dalimis, pats suteikdamas joms neigia-mà atspalvá turinèius pavadinimus – „Persirijusioelito puolimas“, „Nuo elito – prie liaudies“ („Lie-tuvos rytas“ 2003 12 04).

Neutralus tonas iðlaikytas 2 straipsniuose – povienà kiekviename dienraðtyje. „Lietuvos rytas“ ko-mentavo „Tëvynës sàjungos“ pareiðkimà apie at-gimstantá visuomenës skirstymà á klases, kai þodá„buoþë“ keièia „elitas“, o „Vakaro þinios“ apraðëskandalingà ávyká Seime – á kai kuriø Seimo nariøpaðto dëþutes ádëtà tualetiná popieriø, pavadintà„Elito ypatingasis“. Kadangi pats ávykis skandalin-gas savaime, „Vakaro þinioms“ net neprireikë dë-lioti akcentø, todël jos iðlaikë neutralø tonà.

Antraðèiø raidþiø dydþiu ir fotonuotraukø gau-sa taip pat pirmauja „Vakaro þinios“, kurios, kaip irvisi bulvariniai dienraðèiai, naudoja toká vizualiná bû-dà siekdamos iðsiskirti ið kitø periodinës spaudos lei-diniø. „Lietuvos rytas“, kaip priklausantis „rimtajaiþurnalistikai“, antraðèiø dydþiais nemanipuliuoja irsavo straipsniams naudoja standartiniø dydþiø ant-raðtes, keisdamas jø dydá tik priklausomai nuo straips-nio vietos dienraðtyje, pavyzdþiui kiek didesnæ ant-raðtæ uþ visas kitas turi tik pirmas dienraðèio straips-nis, spausdinamas pirmame puslapyje.

Beveik pusë „Vakaro þiniø“ straipsniø yrailiustruoti nuotraukom, daþniausiai uþimanèiom di-desná plotà negu pats straipsnio tekstas. Nuotrau-kø komentarai taip pat atitinka „bulvariná“ stiliø –„Skaitytojas siûlo á politiná elità iðrinkti konserva-toræ Rasà Juknevièienæ, nes kito tokio sarginio ðunsniekur nerasi“ („Vakaro þinios“ 2003 12 22), „Eli-to“ dienraðèio ideologas Rimvydas Valatka nuro-

dinëja sàmokslininkams, kaip versti prezidentà“(„Vakaro þinios“ 2003 12 13). Bendras fotonuot-raukø su „elitui“ skirtais komentarais plotas ðiamedienraðtyje sudaro beveik 1/3 straipsniø ploto. „Lie-tuvos rytas“ nuotraukø komentarø, kuriuose bûtøminimas elitas, gruodþio mënesá iðvis neturëjo,straipsniø taip pat neiliustravo nuotraukomis. Taidar kartà patvirtina, kad ðis dienraðtis pats bûda-mas tam tikra prasme elitinis, „elito“ sàvokos, ma-tomiausiose straipsnio vietose, tokiose kaip antrað-tës ar fotonuotraukos, stengësi neakcentuoti.

Dienraðèiø tyrimas, atliktas politinës krizës pi-ko metu, atskleidë tam tikras tendencijas: „Vakaroþinios“ skirsto visuomenæ á „elità“ ir „liaudá“ ir ðásuskirstymà aktyviai iðnaudoja savo puslapiuose. Ðiprieðprieða ypaè akcentuojama ir iðryðkinama dide-lëmis ir ekspresyviomis antraðtëmis, fotonuotrau-kø komentarais. „Lietuvos rytas“, siekiantis atsto-vauti rimtajai spaudai, nors ir iðkelia esanèià kon-frontacijà tarp visuomenës sluoksniø, taèiau ven-gia tai akcentuoti, bei suteikti tiems sluoksniams aið-kiai iðreikðtus pavadinimus. Darytina iðvada, kadbulvarinës pakraipos dienraðèiai, kuriø publikacijøesmë daþniausiai slypi prieðingø sàvokø iðryðkini-me, visada jas daugiau naudos ir akcentuos raðiniuo-se, ypaè pateikdami ðias sàvokas (antraðtes, paan-traðtes, fotonuotraukø komentarus) matomiausio-se pozicijose. Tuo tarpu „rimtieji“ leidiniai laikysisnuosaikesnës pozicijos.

Politinës krizës metu „elito“ sàvoka tyrinëtuo-se dienraðèiuose daugumoje straipsniø buvo ne tiktiesiogiai susijusi su politinio skandalo tematika, betir siejama tik su viena ið trijø Lietuvoje esanèiø elitogrupiø – valdanèiuoju elitu. Tai leidþia daryti prielai-dà, kad dël þiniasklaidos priemoniø átakos, dalies vi-suomenës sampratoje elito ávaizdis, ypaè socialiniøar politiniø kriziø metu, vis labiau bus siejamas suvienu jos sluoksniu – valdanèiuoju elitu. Ðio sluoks-nio ávaizdis daugiausiai kuriamas neigiamame kon-tekste ir prieðinamas likusiai visuomenës daliai.

Elitas ir jo gyvenimo bûdo vaizdavimasþurnale „Stilius“

Kiekvienà savaitæ pasirodantis „Stilius“, geriauuþ kitus periodinius leidinius leidþia stebëti Lietu-vos elito gyvenimà – matyti kokiuose renginiuose


66

jis lankësi per praëjusià savaitæ, kaip rengësi, su kuobendravo. Savità stiliø per kelis metus suformavæs„Stilius“ ðiandienos Lietuvos þiniasklaidoje uþimasavotiðkas ðalies elito kronikininko pareigas, atspin-dëdamas bûdingà lietuviðkojo elito gyvenimo sti-liaus dalá – ávairiø pobûviø ir vakarëliø lankymà.

Kaip naujas, „vakarietiðkas“ gyvenimo bûdoatributas, iki tol daþnai matytas tik uþsienio þiniask-laidos puslapiuose, pobûviø lankymas tarp save eli-tui priskirianèiø þmoniø tapo prestiþiniu laiko lei-dimu. Pakliuvæs á toká pobûvá apraðanèios þiniask-laidos puslapius, asmuo lyg automatiðkai priskiria-mas aukðtesniam socialiniam sluoksniui, nereika-laujant kitokiø „elitiðkumo“ árodymø. Buvimas þi-niasklaidos apraðomame vakarëlyje pasidarë toly-gus þmogaus pripaþinimui priklausant elitui. Nere-tai tokie vakarëliai rengiami tik laisvalaikio leidi-mui, tiesiog susirenkant pasilinksminti tarp vieno-dam socialiniam sluoksniui priklausanèiø þmoniø.Jie yra tapæ savotiðku socialinës padëties simboliu.Taèiau ne visi renginiai skirti tik pasilinksminimams.Yra ir rimtø oficialiø politiniø ir diplomatiniø pri-ëmimø, kuriuose laisvesnëje aplinkoje keièiamasisvarbia informacija, neformaliai sprendþiamos pro-blemos. Daþnai valstybiniø ðvenèiø ar kita proga pri-ëmimus Lietuvoje rengia JAV, Prancûzijos, Vokie-tijos, Didþiosios Britanijos, Italijos ambasados.

Ðie pobûviai, priëmimai, vakarëliai daliai þi-niasklaidos yra tapæ puikiu informacijos ðaltiniu, nesbûtent èia átakingiausiø ir turtingiausiø Lietuvosþmoniø yra demonstruojami brangûs rûbai ir naujiautomobiliai, mezgamos naudingos paþintys ir de-rinami verslo bei politikos interesai.

Þiniasklaida tokiø vakarëliø dalyvius ne visa-da pristato kaip Lietuvos elità. Daþnai pasirenka-mas neutralesnius ávardijimas – „þymûs Lietuvosþmonës“, „politikos ir verslo virðûnës“. Taèiau kaipbebûtø vadinami, bûtent þinomø þmoniø gyveni-mo bûdo apraðymai pritraukia visuomenës, t.y. skai-tytojø, þiûrovø, dëmesá. Darytina prielaida, kad þi-niasklaida ðiuo atveju „elito“ apibrëþimo vengia irdël to, kad jis nusako visuomenës suskirstymà, taiplyg ir pabrëþiant visø likusiø priklausymà neelitosluoksniui.

Kartu su ðia kultûra susiformavo ir nuolatiniøvakarëliø dalyviø grupë, turinti ir pastovius narius,

metø metus nenuilstamai pasirodanèius juose, bei„migruojanèius“, priklausomai nuo karjeros poky-èiø, politinës situacijos kaitos. Neturint nusistovë-jusiø tradicijø, buvimà aukðtuomenëje (ar uþ jos ri-bø) Lietuvoje daugiausia lemia ne nuopelnai, o pa-reigos. Ypaè tai pastebima valdanèiojo elito atþvil-giu: praradæs postà politikas daþniausiai iðnyksta iðkvieèiamøjø á pobûvius sàraðo, nors bûdamas val-dþioje kasdien gaudavo po keletà kvietimø (Sarafi-nas 2003).

Daug þiniasklaidos dëmesio susilaukia valsty-biniø ðalies institucijø rengiami priëmimai. Ypaè ið-siskiria Prezidentûros, kuriai pagal protokolà pri-klauso rengti oficialius priëmimus, renginiai. Á juoskvieèiamieji asmenys susilaukia daug dëmesio – bû-tent ðie priëmimai parodo, kurie asmenys tuo metuLietuvoje yra priskiriami ðalies elitui. Nes, keièian-tis prezidentams, keièiasi ir á renginius kvieèiamo„elito“ sudëtis. Pasibaigus V. Adamkaus kadenci-jai, ið kvieèiamø á Prezidentûros priëmimus sàraðødingo ir nuolatiniai jø nariai – Mieþeliai, Motie-kos, A. Siaurusevièius, E. Jakilaitis. Jø vietas uþ-ëmë Prezidento Rolando Pakso aplinkos þmonës –D.Kutraitë-Giedraitienë, G.Ðurkus, T.Barðtys,H.Þukauskas, A.Medalinskas.

Siekiant tiksliau nustatyti elito ir já sudaranèiøsluoksniø – valdanèiojo, verslo ir kûrybinio – dalyva-vimà ávairiuose „Stiliaus“ apraðomuose renginiuo-se, buvo pasirinktas 1997–2004 m. laikotarpis. Nu-meriø imtis: pirmieji dveji (sausio mën.) ir paskuti-nieji keturi (gruodþio mën.) kiekvienø metø nume-riai, viso – 44 numeriai, pradedant nuo 1998 m. Nr.1,baigiant 2005 m. Nr. 2. Toks laikotarpis ir imtis grin-dþiami tuo, kad gruodþio mënesá Lietuvoje prade-damos ðvæsti tradicinës ðventës – Kalëdos, Naujøjømetø sutikimo renginiai, kuriø reportaþai, fiksuo-jantys juose dalyvavusius asmenis, publikuojami„Stiliaus“ þurnale. Todël daroma prielaida, kad þur-nale kasmet bus atspindimi ðiø ðvenèiø ðventimai irpagal tuos paèius pobûvius bus galima spræsti apiejuose apsilankiusiø elito atstovø kaità, bei apie ben-drus jø vaizdavime ávykusius pokyèius.

Tyrimo objektas – þurnalo „Stilius“ fotorepor-taþuose ávairiø pobûviø metu uþfiksuoti asmenys,darbe apraðytais kriterijais priskiriami elito sluoks-


67

niui. Pagal aukðèiau straipsnyje aptartus kriterijus,elito atstovai tyrimo metu buvo suklasifikuoti á trissubelitus – valdantájá, verslo ir kûrybiná-profesiná.Tyrimas vykdomas turinio analizës metodo kieky-biniais ir kokybiniais parametrais. Elito atstovà ly-dintys asmenys – þmonos, draugës, giminaièiai –skaièiuojami nebuvo, iðskyrus atvejus, kai nuotrau-kos komentare kartu su giminystës ryðiu bûdavo pa-minëtas ir lydinèiojo asmens profesinis ar visuome-ninis statusas.

44 iðtirtuose þurnalo numeriuose per 1998–2005 metø laikotarpá buvo iðspausdinti 73 renginiøfotoreportaþai. Kadangi buvo siekiama nustatytibendrà renginiuose dalyvavusio elito visumà ir at-skirø jo sluoksniø sàveikà tarpusavyje, kiti þurnalespausdinti straipsniai apie atskirø elito atstovø gy-venimà tirti nebuvo, darant prielaidà, kad savo tu-riniu jie ið esmës nesiskiria nuo kito tokio pobû-dþio leidiniams bûdingø elito vaizdavimo (gyvena-mas bûstas, atostogos, prabangos prekës ir pana-ðiai). Visø trijø Lietuvos elitø dalyvavimo renginiuo-se kaita ir dominavimas pavaizduotas 2 paveiksle,atspindinèiuose elità 1998–2004 metø gruodþio më-nesiø renginiø laikotarpyje.

Stabiliausià skaièiø laikotarpio eigoje iðlaikovaldantysis elitas. Per kelis metus jo dalyviø skai-èius, palyginus su kitais, kito labai neþymiai, metø

pabaigos pobûviuose bûdavo uþfiksuojama viduti-niðkai 25 valdanèiajam elitui priklausantys asmenys.Tai susijæ su tuo, kad valdanèiojo elito atstovai á nuo-traukas patekdavo kaip svarbiø pareigø atstovai, to-dël reportaþuose ið ávairiø priëmimø bûdavo spaus-dinamos kelios tas paèias pareigas uþimanèiø as-menø nuotraukos – Prezidento, Seimo pirmininko,Ministro pirmininko ir pan.

1999–2000 m. kûrybinio elito atstovø skaièiausstaigus padidëjimas siejamas su „Stiliaus“ þurnaloorganizuotais konkursais, pavyzdþiui 1999 metaisrengti konkursai „Mano vakarinë suknelë“, „Ma-no augintinis“, „Stilingiausias vyras“, tarp kuriø nu-galëtojø ir dalyviø daug kûrybinio ir profesinio eli-to atstovø – populiariø TV laidø vedëjø, dizaine-riø, þymiø aktoriø. Tai galëjo lemti aplinkybë, kaddalyje konkursø uþ pretendentus galëjo balsuotiskaitytojai, kurie rinkosi jiems gerai þinomus ðoupasaulio atstovus – aktorius, dainininkus. Ðiø kon-kursø skaièiui nuo 2001 m. sumaþëjus, atitinkamaisumaþëjo ir ðio elito nuotraukø.

2004 m. vël stebimas kûrybinio elito skaièiauspadidëjimas sietinas su verslo renginiø padidëjimu,kuriuose valdantysis elitas uþleido vietà kûrybiniamelitui. Nors ðis padidëjimas vis tiek neiðkëlë kûrybi-nio elito ið „autsaiderio“ pozicijos – já vis dar lenkiakituose priëmimuose pradëjæs daþniau rodytis po-

2 paveikslas. Elitø kaita 1998–2004 metø renginiuose

0

20

40

60

80

100

120

140

160

1998

pab. 1999

pab. 2000

pab. 2001

pab. 2002

pab. 2003

pab. 2004

pab. Valdantysis Verslo Kūrybinis ir profesinis


68

litinis elitas. Taèiau jei iðliks verslo renginiø didëji-mo tendencija, kûrybinis elitas turi galimybæ aplenk-ti politiná, kuris pastaruoju metu jau nelabai noriaifotografuojasi verslo ámoniø pobûviuose.

Laikotarpio viduryje – 2000–2002 metais – „Sti-lius“ buvo pasiekæs „aukso vidurá“, vienodai atspin-dëdamas visø Lietuvos elitø atstovus savo reporta-þuose. Ryðkiausi pokyèiai ávyko per pastaruosiusdvejus metus, kai verslo elitas þurnale uþëmë do-minuojanèias pozicijas (3 lentelë).

Valdanèiojo elito atstovø skaièius (kaip ir da-lyvaujanèiøjø pareigos) – maþiausiai kintantis ro-diklis reportaþuose. Tai Prezidentas, Seimo pirmi-ninkas, Ministras pirmininkas, generalinis proku-roras, ministrai, miestø merai. Ðiø asmenø dalyva-vimas suteikia priëmimui solidumo, pakylëja já áaukðèiausià lygmená, todël darytina prielaida, kadjeigu tik jie dalyvaus vieðame renginyje, tai bus uþ-fiksuota nuotraukose ir pateks á þurnalo puslapius.Þinoma, jeigu tokie pobûviai bus atviri fotografams.Kita vertus, þemesnio rango valdininkai ir politi-kai, jeigu organizatoriø ir kvieèiami á priëmimà, pa-tekti á þurnalà gali nedaþnais atvejais, pavyzdþiui,tik tuo metu, kai jie þiniasklaidos yra minimi Lietu-vos aktualijose ar skandaluose.

Pastaruoju metu plinta tendencija, kad pobû-viuose fotografams leidþiama fotografuoti tik ofi-cialiàjà dalá, o furðeto metu daryti nuotraukasdraudþiama, ypaè jeigu ten dalyvauja aukðèiausiasvaldantysis elitas. Taip pasiekiamas kompromisas:visuomenei suteikiama teisë þinoti apie vieðøjø as-menø gyvenimà, o kartu apsaugomas elitas – nuotos paèios visuomenës nepasitenkinimo, matant,kaip jos iðrinktieji leidþia laikà pobûviuose. Ypaèsvarbu tai pasidarë ryðkëjant takoskyrai tarp atski-rø visuomenës sluoksniø – elito ir neelito.

Uþdarumas Lietuvos politinio elito atveju pa-sireiðkia dvejopai – á ðá sluoksná ne tik sunku patek-

ti, bet ir siekiama vis labiau riboti informacijà apiejá. Ðiuo atveju galima surasti daug analogijø su bu-vusiuoju sovietiniu elitu – nomenklatûra, kuri savopobûvius ir praðmatnø gyvenimà gana skrupulingaislëpdavo nuo visuomenës. Ðitokios tendencijos ne-stebina, þinant, kad nemaþà dalá dabartinio Lietu-vos elito sudaro buvæs sovietinis elitas, politiðkaipersiorientavæs greièiau negu sugebëjæs perþiûrëtiir pertvarkyti savo moralines vertybes.

Lyginant su kitomis pokomunistinio bloko ða-limis, tai nëra labai iðsiskiriantis politinio elito el-gesys. Daugelyje jø taip pat trûksta valdþioje esan-èiøjø atvirumo ir atskaitingumo visuomenei. Tà pa-tvirtina ir Krokuvos Jogailos universiteto profeso-rius Janas Widacki’s, buvæs Lenkijos ambasadoriusLietuvoje: „Atrodo Lietuvoje, panaðiai kaip ir Len-kijoje, politinis elitas gyvena vis uþdaresniame savovizijø, postûmiø, þaidimø ir asmeniniø konfliktø ir,kà èia slëpti, ne visada kilniø savo interesø pasauly-je. Tas pasaulis vis labiau uþsisklendæs, didþiajai da-liai visuomenës jis tampa svetimas ir nesupranta-mas“ (Widacki 2003). Tuo tarpu senos demokra-tijos ðalyse valdantieji stengiasi kuo atviriau de-monstruoti savo gyvenimo bûdà, parodydami visuo-menei neturá paslapèiø jai tarnaudami.

Visgi analizuojant „Stiliaus“ fotoreportaþus at-rasta viena renginiø rûðis, kuriame valdantysis eli-tas ne tik noriai dalyvauja, bet ir noriai fotografuo-jasi. Tai labdaros renginiai. Juose, kaip niekur ki-tur, iðrinktieji turi galimybæ pademonstruoti visuo-menei tokias moralines vertybes kaip atjautà, dos-numà, supratimà. Labdaros vakarus valdantysis eli-tas ne tik daþnai lanko, bet ir pats juos rengia (pir-møjø ðalies damø organizuojami vakarai, Kaunomerijos tradicinis labdaros pokylis). Ið esmës, „Sti-liaus“ þurnalas tapo vienu ið katalizatoriø, padëju-siø valdanèiajam elitui suvokti skirtingus renginiøpobûdþius ir ávertinti pasirodymo naudà savo ávaiz-

3 lentelë. Valdanèiojo, verslo ir kûrybinio-profesinio elito kaita fotoreportaþuose

„Stiliaus“ fotoreportažuose užfiksuotas elitas (žm.vnt.) 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Valdantysis 14 24 23 15 26 29 42 Verslo 11 49 39 10 22 75 137 Kūrybinis ir profesinis 15 61 37 19 11 16 41 Viso žmonių: 40 134 99 44 59 120 220


69

dþiui. Pirmajame þurnalo reportaþe ið labdaros po-kylio 1999 metø gruodá („Ðykðti labdara“; „Stilius“,Nr. 50) Lietuvos elitas þurnalo buvo sugëdintas, kadá pirmosios damos A.Adamkienës organizuotà ren-giná atvyko vos pusë á já kviestøjø. Tautos grietinëleibuvo priminta, kad reikëtø lankytis ne tik praðmat-niuose pobûviuose, bet ir skirti dëmesá labdaros ren-giniams.

Nuo to laiko labdaros pokyliai valdanèiajamelitui tapo vieni svarbiausiø. Juose, pagal „Stiliaus“fotoreportaþus, politikai ir valdininkai uþima beveikpusæ visø vaizduojamøjø dalyviø – 46 proc. (3 pa-veikslas), nors pagal bendrà vaizdavimà visuose po-kyliuose ðis elitas uþima vos 27 proc. Lankymasislabdaros renginiuose padeda valdanèiajam elitui vi-suomenës akyse susikurti teigiamà ávaizdá. Labda-ros pokyliai politiniam elitui tapo vieni mëgstamiau-siø (ávaizdþio kûrimo prasme), o dalyvavimà juose,skirtingai nuo kitø, stengiamasi pabrëþti. Taip patðio elito atstovai daugiau uþ kitus lankosi ir neven-gia fotografuotis ávairiuose klasikinës muzikos kon-certuose, kurie visuomenës akyse irgi turëtø de-monstruoti tinkamà laisvalaikio leidimo bûdà.

2003–2004 m. reportaþuose pastebima tenden-cija, kad sveèiai vis daþniau fotografuojami nebe po-bûviø metu, bet sveèiams tik renkantis á juos, taiyra – neutralioje aplinkoje. Ypaè tai susijæ su val-danèiojo elito vaizdavimu. Nebëra ir ðokiø aikðte-lëse trypianèiø politikø, nebesifotografuojama priegausiai vaiðëmis nukrautø stalø. Jeigu 2001 m. po-litikai dar fotografuojasi su groþio konkursø nuga-

lëtojomis, tai 2003–2004 m., ypaè aukðèiausi ðaliespareigûnai, jau vengia nuotraukø, kurias bûtø gali-ma dviprasmiðkai traktuoti; daþniausiai visos nuo-traukos yra su sutuoktiniais arba pobûvio ðeiminin-kais. Ðiuo atveju tai galima vertinti ir kaip iðaugu-sià „Stiliaus“ fotografø darbo kokybæ, ir apskritaiiðaugusià Lietuvos elito elgesio kultûrà.

Visgi pastaruoju metu galima pastebëti vis daþ-nesná verslo elito nariø vaizdavimo padaþnëjimà„Stiliaus“ fotoreportaþuose (4 paveikslas). Tai eli-to sluoksnis, padaræs didþiausià ir staigiausià ðuoláaukðtuomenës kronikø reportaþuose. Palyginus lai-kotarpio pradþià ir pabaigà, matyti, kad renginiuo-se dalyvaujanèio verslo elito skaièius, palyginus sukitais, iðaugo dvigubai.

Taigi galima daryti prielaidà, kad verslo elitas– tai vis labiau stiprëjantis Lietuvoje elito sluoks-nis. Jo átaka pastebima beveik visose ðalies gyveni-mo srityse. Neabejotinai ðis elitas turëjo padarytistiprià átakà ir „Stiliui“. Tai susijæ su keletu dësnin-gumø: didëja verslo átaka Lietuvos gyvenime apskri-tai, daugëja verslo renginiø skaièius, be to, priva-èios bendrovës vis labiau naudoja vieðuosius ryðius.

Pradiniu kronikø atsiradimo laikotarpiu ponuotraukomis daþnai bûdavo tiesiog paraðyta „ver-slininkas (vardas, pavardë) su savo þmona“ – ðá þmo-gø ir jo verslà galëdavo identifikuoti tik maþas þmo-niø ratas, nors jis galbût turëdavo labai sëkmingaibesivystantá verslà ir pirmaudavo savo srityje. To-dël pavieðinus per þiniasklaidà jo dalyvavimà pres-tiþiniame pobûvyje, tai tarnaudavo tik jo asmens re-

Visi renginiai 1999–2004 m.

3 paveikslas. Valdanèiojo ir kitø elitø dalyvavimo santykis labdaros ir visuose renginiuose

Labdaros pokyliai 1999–2004

Valdantysis46%

Kiti elitai54%

Valdantysis27%

Kiti elitai73%

Valdantysis

46%

Kiti elitai

54%

Valdantysis

27%

Kiti elitai

73%


70

klamai, statuso uþtvirtinimui, bet ne verslo rekla-mai. Galima ir kita ðio vieðumo vengimo prielaida:dalis vengdavo afiðuotis todël, kad jo verslo pinigaigalbût buvo uþdirbti ne visai skaidriu bûdu (ben-drovës identifikavimas tik atkreiptø nereikalingà dë-mesá).

Nuo 2000-øjø, suvokdami vieðøjø ryðiø naudàbei reklamà savo bendrovei, o gal ir deklaruodamisavo verslo skaidrumà, verslininkai nebevengdavoávardinti savo atstovaujamos bendrovës ir pareigø.Ðiuo metu daþna bendrovë, rengdama vakarëlius irpristatymus, tarp kitø þiniasklaidos atstovø, kvie-èiasi ir „Stiliaus“ þurnalistus bei siekia, kad repor-taþai ið ðiø pobûviø patektø ir á jo puslapius. Ben-drovei patekti á elito kronikà – reiðkia pademonst-ruoti, kad verslas vystosi sëkmingai, ámonë gaunagerà pelnà ir gali skirti pinigus praðmatnioms ðven-tëms. Pastebima nauja þurnalo veiklos tendencija:pradëta formuoti savotiðka „elitiniø bendroviø“ gru-pë, kurià sudaro nuolatos þurnalo puslapiuose pa-sirodanèios bendrovës, reportaþai ið jø renginiø.

Bûdinga verslininkø nuotraukø forma – nuo-traukos su kolegomis. Kadangi fotografuojant „Sti-liui“ pastaraisiais metais beveik visos nuotraukosyra dalyviø pozavimas prieð tai atsiklausus jø leidi-mo, tai atsitiktiniø nuotraukø ðiose kronikose da-bar nëra. Verslininkø sutikimas fotografuotis su ko-legomis, þinant, kad ðios nuotraukos gali patekti ávieðumà, parodo ir tam tikrø verslo interesø de-monstravimà. Pavyzdþiui, bankininkas su investici-nës nekilnojamo turto bendrovës vadovu, teleko-munikacijos bendrovës direktorius su transporto

bendrovës vadovu. Ðios nuotraukos galios elitosluoksnyje gali demonstruoti ne tik verslininkødraugystæ, bet ir tarpusavyje esanèiø verslo ryðiø eg-zistavimà, interesø derinimà, kontaktø ieðkojimà irkt. Dël tos paèios prieþasties „Stiliuje“ neteko ap-tikti nuotraukø, kuriose bûtø uþfiksuoti drauge po-zuojantys tarpusavyje konkuruojanèiø bendroviø va-dovai ar darbuotojai, pavyzdþiui, ið telekomunika-ciniø bendroviø „Tele2“ ir „Omnitel“.

Ankstesniu laikotarpiu reklamuojant savo ver-slà, bûta gana savotiðkø reklamos formø: pavyzdþiui,2000 metais „Stilius“, kviesdamas Naujuosius Me-tus sutikti prabangiame „Stikliø“ restorane, iliust-racijoms panaudojo ðalies vadovø (prezidentoV.Adamkaus, Seimo pirmininko A. Paulausko) suþmonomis nuotraukas. Tokiu bûdu valdantysis eli-tas buvo panaudotas elitinio restorano reklamai.

Per kelis metus pasikeitë ir ámonëms atstovau-janèiøjø asmenø kontingentas. Jei 1999–2002 m. taibûdavo ámonës vadovai, tai paskutiniais metais visdaþniau nuotraukose fiksuojami ir þemesnes parei-gas uþimantys darbuotojai. Tai susijæ tiek su versloámoniø ðvenèiø padaugëjimu, kai nuotraukose bû-na po kelis tos firmos darbuotojus, tiek ir su tuo,kad lydintys asmenys, ypaè jaunos, karjerà daran-èios moterys, prisistatydamos dabar jau pamini irsavo pareigas, o ne tik statusà („draugë“ ar „þmo-na“). Pastarasis pokytis gali bûti dar viena prieþas-timi, lëmusia iðaugusá verslo „elito“ skaièiø.

Verslo elitas, nors ir turëdamas tam teisæ, ne-vengia vieðo gyvenimo demonstravimo taip, kaipvaldantysis elitas, iðlaikomas mokesèiø mokëtojø pi-

4 paveikslas. Verslo ir kitø elitø santykis laiko intervale

2003–2004 m.1998–1999 m.

Verslo elitas34%

Kiti elitai66%

Kiti elitai38%

Verslo elitas62%

Verslo elitas

62%

Kiti elitai

38%

Kiti elitai

66%

Verslo elitas

34%


71

nigais ir bent jau vieðai deklaruojantis, kad yra at-skaitingas prieð visuomenæ. Taèiau ir verslininkai ðávieðumà pradëjo iðnaudoti nebe tiek asmeninio sta-tuso demonstravimui, kiek savo verslo, bendrovëskomunikavimui. Tà elito pragmatiðkumo tenden-cijà dar prieð kelis metus numatë Matonytë (Mato-nytë 2001). Tai nëra iðskirtinis elgesys – visame pa-saulyje verslininkai visais ámanomais bûdais sten-giasi reklamuoti savo bendrovæ, padaryti jos vardàþinomà kuo platesniam visuomenës ratui.

Atskiro tyrimo verta prielaida, kad „Stiliaus“puslapiuose pasirodanèiø verslininkø nuotraukos,ypaè tø, kurie dirba stiprioje konkurencinëje aplin-koje, koreliuoja su ðiø bendroviø nuperkamomis re-klamomis „Lietuvos ryto“ puslapiuose. „Lietuvosrytas“, pamalonindamas savo nuolatinius reklamosuþsakovus ar tiesiog atsidëkodamas, spausdina ðiøverslininkø, jø ðeimos nariø ir bendroviø ðvenèiønuotraukas aukðtuomenës gyvenimà atspindinèia-me savo priede. Neatmestina prielaida, kad tokiereportaþai uþsakovo ir dienraðèio susitarimu iðkartbûna traktuojami kaip papildoma (paslëpta) rekla-ma. Dar sunkiau ar net visai neámanoma patvirtintiprielaidà, kad uþ patekimà á „Stiliaus“ puslapius yramokami pinigai (iðskyrus akivaizdþià reklamà arstraipsnius paþymëtus reklamos þenklu).

Palyginus su valdanèiuoju ir ypaè verslo elitu,uþimanèiais dominuojanèià padëtá, kûrybinis ir pro-fesinis elitas ðiuo metu lieka pastarøjø ðeðëlyje, joatstovai maþai átakoja ðalies gyvenimà. „Stiliuje“ðiam elitui daþniausiai atstovavo þinomi teisininkai,gydytojai, dizaineriai, sportininkai, þymûs aktoriai,

laidø vedëjai, dainininkai. Taèiau „Stiliuje“ ðis elitasgreta kitø elitø uþima kur kas pastebimesnes pozici-jas (ypaè 1998–1999 m.) negu realiame gyvenime.

Kûrybinis ir profesinis elitas laikotarpio pra-dþioje – 1998-1999 m. reportaþuose ið renginiø uþ-ëmë didþiausià dalá palyginus su kitais elitais – apie44 procentus. Ði dalis gali bûti susijusi su tuo, kad1999 m. vykusiuose „Stiliaus“ konkursuose daug jodalyviø buvo kaip tik ið kûrybinio-profesinio elito.Laikotarpio viduryje – 2000–2002 m. visø elitø pa-siskirstymas suvienodëjo – kiekvieno atstovai uþ-ëmë maþdaug 1/3 dalá. Taèiau laikotarpio pabaigo-je – 2003–2004 m. kûrybinio-profesinio elito atsto-vai sudaro maþumà tarp visø „Stiliaus“ renginiuo-se vaizduojamø asmenø (5 paveikslas). Galima da-ryti prielaidà, kad ðis sumaþëjimas nuo 46 iki 17 pro-centø ávyko daugiausia dël dvigubai padidëjusiø ver-slo elito pozicijø, nes kitas elitas, valdantysis, skai-èiuojant procentais, iðlaikë stabiliausià rodiklá.

Kita vertus, galima daryti kità prielaidà, kad,„Stiliui“ ágyjant komerciná pobûdá, kûrybinis elitasdarosi þurnalui nebe tiek svarbus, kiek laikotarpiopradþioje, kai „þvaigþdëmis“ buvo bandoma pa-traukti skaitytojø dëmesá. Dabar ðio elito atstovaijeigu ir turi tikimybæ pakliûti á þurnalo puslapius,tai daþniausiai tik tada, kai dalyvauja kokios norsbendrovës renginyje ir stovi ðalia kokio nors þymausverslininko – naujai iðaugusios „þvaigþdës“.

Apibendrinant galima teigti, kad „Stilius“ „ið-vieðino“ elità: supaþindino visuomenæ su jo gyveni-mo bûdu, atrinko ir visuomenei pristatë elitui pri-klausanèius asmenis. Iki ðio þurnalo Lietuvoje ne-

2003–2004 m.

5 paveikslas. Kûrybinio-profesinio elito santykis su kitais elitais laiko intervale

1998–1999 m.

Kiti elitai54%

Kūrybinis ir

profesinis46% Kiti elitai

83%

Kūrybinis ir

profesinis17%

Kiti elitai

54%

Kûrybinis ir

profesnis

46%

Kûrybinis ir

profesnis 17%

Kiti elitai

83%


72

buvo leidinio, kuris taip vizualiai ir aiðkiai parody-tø, kas sudaro elità, kokie asmenys jam priskiriami,kuo jie yra iðskirtiniai. Jø prabangaus gyvenimo bû-do vaizdavimas tapo elità reprezentuojanèiu bruo-þu. Ðiø fotoreportaþø dëka þurnalas uþëmë laisvàniðà, sukûrë savità formatà. Ið áprasto dienraðèiopriedo moterims daliai visuomenës nariø jis taposiekiamybe, á kurá patekti reiðkia bûti priskirtiemsLietuvos grietinëlei, tai yra – elitui.

Kita vertus, elitas pats pradëjo átakoti savo vaiz-davimà þurnale. Politinis elitas pradëjo „filtruoti“tinkamus jo ávaizdþiui renginius ir savo pasirodymàjuose, verslo elitas atvirkðèiai – patekimà á þurnalopuslapius pradëjo vertinti kaip verslui naudingà da-lykà, papildomà reklamos priemonæ. Fotoreporta-þai, atspindintys elito gyvenimo bûdà, aiðkiai paro-do Lietuvos visuomenëje vykstanèius struktûriniuspokyèius ir galios perskirstymà: verslo elitas Lietu-vos gyvenime uþima vis stipresnes pozicijas, o poli-tikos elitas, didëjant atotrûkiui tarp jo ir masiø,vengdamas visuomenës pasmerkimo, nebe taip at-virai demonstruoja savo iðskirtinumà ir lankymàsiprabangiuose pokyliuose.

2003–2004 metais beveik dvigubai iðaugæs ver-slo elito skaièius þurnale verèia daryti dvi su tuo susi-jusias iðvadas: arba verslo atstovø átakojamas „Sti-lius“ vis labiau darosi komerciðkas, arba verslo elitasðalyje pradëjo ryðkiai dominuoti, ir ðis dominavimasatsispindi netgi elito kronikoje. Arba abu ðie dalykaitarpusavyje koreliuoja. Taip pat pastebima tenden-cija, kad pastaraisiais metais „Stilius“ nutolo nuo pri-siimto elito gyvenimo bûdo atspindëtojo, vis labiautapdamas vien tik verslo bendroviø gyvenimo fiksuo-toju. Verslo elito atstovai atstovauja nebe tiek sau,kiek savo bendrovëms. Verslo bendroviø renginiø pa-gausëjimas þurnale „atskiedë“ tikràjá elità þemesniolygio verslo atstovais, kurie pagal savo uþimamà pa-dëtá neturëtø patekti á elito sluoksná.

Iðvados

Lietuvos þiniasklaida, turëdama didelá visuo-menës pasitikëjimà bei naudodamasi savo átaka, ak-tyviai formuoja Lietuvos elito ávaizdá, iðnaudoda-ma já auditorijos dëmesiui patraukti. Buvimas vi-suomenës virðûnëje ir pareiga stebëti toje virðûnë-

je esanèiø asmenø veiksmus, teikia elitui ir þiniask-laidai savotiðkà simbiozës bûsenà, kai vienas negalibe kito. Þiniasklaida elitui padeda kurti statusà, oelitas savo gyvenimo bûdu padeda þiniasklaidai pa-traukti auditorijos dëmesá.

Visuomenës virðûnëje esantys þmonës ir su jaissusijæ ávykiai yra þiniasklaidos dëmesio centre. Þi-niasklaida, vadovaudamasi naujienø tvarkaraðèiosudarymo principais, á já átraukia ne tik elito atsto-vø profesinës veiklos ar verslo atspindëjimà, per-duodamà kasdieniame ðalies naujienø sraute, taèiauir elito gyvenimo bûdà, laisvalaiká, pramogas. Elitogyvenimas – paklausi medþiaga ávairaus þanro lai-doms ir raðiniams.

Patekus á vieðàjà sferà, þiniasklaidos átakoje su-siformuoja savotiðkos subkultûros, pavyzdþiui, „po-bûviø kultûra“. Kai kuriems ðiø pobûviø dalyviamsuþtenka formalaus preteksto, kad bûtø priskirti eli-tui: daþnai tereikia bûti tarp keliø iðrinktøjø, vaiz-duojamø reportaþe. Taip þiniasklaidos átakoje su-formuojamas nedidelio, bet labai átakingo, þmoniøsluoksnio ávaizdis. Taèiau pastebëtas ir atvirkðèiasprocesas: galios elitas (valdantysis ir verslo), nau-dodamasis savo átaka, neretai siekia kontroliuoti sa-vo ávaizdá þiniasklaidoje. Pavyzdþiui, valdantysis eli-tas mieliau linkæs bûti pastebëtas ir iðvieðintas lab-daros renginiuose negu verslo ámoniø ðventëse, overslo elitas per savo ávaizdá reklamuoja ámonæ, sëk-mingà verslà.

Tam tikri elito ávaizdþio formavimo ypatumaiyra susijæ su skirtingo pobûdþio leidiniais. Vienaipelitas ir jo veiksmai yra vaizduojami leidiniuose, ku-rie orientuojasi á labiau iðsilavinusià ir aukðtesniosluoksnio auditorijà, kitaip – þymiai kontrastiðkiauir aðtriau, kritika elito atþvilgiu teikiama leidiniuo-se, neslepianèiuose savo bulvariðkumo ar artumoskurdesniems, maþiau iðprususiems visuomenëssluoksniams. Be to, bulvarinës pakraipos dienrað-tis, siekdamas auditorijos dëmesio, savo taikiniu pa-sirenka valdantájá elità, kuris politinës krizës kon-tekste atsiduria kaltinamojo vaidmenyje.

Ið dalies pasitvirtino hipotezëje keltas teiginys,kad socialinës prieðprieðos visuomenëje metu Lie-tuvos þiniasklaidoje padaþnëja elito sàvokos varto-jimas. Tuo metu dalis þiniasklaidos elito sàvokà nau-


73

LITERATÛRA

1. Baltijos tyrimai. 2005. [interaktyvus]. [Þiûrëta2005 m. geguþës 23 d.]. Prieiga per internetà: http://www.5ci.lt/ratings/lit/frameset.htm

2. Bielinis, Lauras. 2003. Prezidento rinkimø anato-

mija. Vilnius.3. Brazienë, Rûta. 2002. Socialiniø sluoksniø for-

mavimasis nepriklausomoje Lietuvoje 1990-2000 m. Kau-nas.

4. Brzezinski, Zbignev. 1998. Nebevaldomas pasau-

lis. Vilnius.5. Celencevièius, Raimundas. 2003. „Interviu“ [in-

teraktyvus]. Omni laikas. [Þiûrëta 2004 m. sausio 11 d.].Prieiga per internetà: <http://www.omni.lt/index.php?ba-se/z_102678>

6. Èeplevièiûtë, Valë. 2003. „Interviu“ [interakty-vus]. Omni laikas. [Þiûrëta 2004 m. sausio 11 d.]. Priei-ga per internetà:<http://www.omni.lt/index.php?base/z_110785 >

7. Kincaid, Cliff. Public Recognizes Liberal Media

Bias. 2005. [interaktyvus]. [Þiûrëta 2005 m. lapkrièio 23d.]. Prieiga per internetà: < http://www.aim.org/me-dia_monitor/4129_0_2_0_C/ >

8. Lauèius, Vladimiras. „Krizës prieþastis - masiøsukilimas“ [interaktyvus]. [Þiûrëta 2004 m. sausio 05 d.].Prieiga per internetà: <http://www.delfi.lt/archive/in-dex.php?id =3262696&ndate=28.11.2003&category-ID=2997120>

9. Lietuvos Vyskupø Konferencijos kreipimasis.2003 12 11 [interaktyvus]. [Þiûrëta 2004 m. sausio 05 d.]

doja visuomenëje esanèiam susiskaldymui pabrëþtiir iðryðkinti. Tokiu metu þiniasklaida manipuliuojavisuomene eskaluodama socialinio atotrûkio temà,aðtrindama situacijà, siekdama paveikti auditorijànukreipiant jos dëmesá ir mintis reikiama linkme.Siekiant pabrëþti atstovavimà neelito interesams,uþimama elito kaltintojo ir demaskuotojo pozicija.Ðiame kontekste kuriamas elito ávaizdis yra neigia-mas. Kai elitas ávardijamas atsakingu uþ blogëjan-èià situacijà ðalyje, o socialinis atotrûkis tarp elitoir masiø didëja, netgi neutralus praneðimas apie eli-to gyvenimà gali pasitarnauti neigiamo ávaizdþio su-darymui. Eskaluodama atotrûkio temà, þiniasklai-da gali átakoti þemesniø visuomenës sluoksniø prie-ðiðkumà elito atþvilgiu, kuris gali bûti grindþiamastik paèios þiniasklaidos sudarytu ávaizdþiu.

Prognozuojant elito ávaizdþio þiniasklaidoje at-eities tendencijas, skirtinos dvi kryptys: kol Lietu-voje nesusiformuos stiprus vidurinis gyventojøsluoksnis, tol ir toliau þiniasklaidoje elito sàvoka busnaudojama socialiniø ar politiniø konfliktø metu,kai, dramatizuojant situacijà, visuomenë bus dali-jama á sluoksnius. Kita kryptis: elito sàvokos nau-dojimas teigiamame kontekste gali bûti siejamas sukûrybiniu-profesiniu elitu, pabrëþiant elitui priski-riamø asmenø profesionalumà ir aukðtà kvalifi-kacijà. Tai sietina su tuo, kad ðis elitas neturi ga-lios svertø, todël yra ne tiek átakingas ir politi-zuotas, kas sukelia didesnes neelito simpatijas.Bûtent per profesionalumà elito ávaizdis gali ási-tvirtinti visuomenëje nusakydamas jos rinktinius,geriausius narius.

Prieiga per internetà: <http://lvk.lcn.lt/naujienos/,36>10. Lopata, Raimundas ir Matonis, Audrius. 2004.

Prezidento suktukas. Vilnius.11. Masiulis, Kæstutis. 1997. Lietuvos elitas: ekono-

minës vertybës, politinës orientacijos, prognozës. Vilnius.12. Matonytë, Irmina. „Ekonominio elito vertybi-

niø orientacijø kaita, 1990-2000“ [interaktyvus]. [Þiûrë-ta 2004 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.artium.lt/9/elitas.html>

13. Matonytë, Irmina. 2001. Posovietinio elito labi-

rintai: monografija. Vilnius.14. Navickas, Andrius. „Dar kartà apie Prezidentû-

ros skandalo akivarus“ [interaktyvus]. [Þiûrëta 2004 m.sausio 10 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.dpi.lt/reviews/review.php?articleID=0000000128>

15. Newport, Frank and Saad, Lydia. A Matter Of

Trust [interaktyvus]. [Þiûrëta 2005 m. balandþio 12 d.].Prieiga per internetà: < http://www.ajr.org/Artic-le.asp?id=352 >

16. Pajuodienë, Gina Marija ir Ðileika, Algis. 2001.„Lietuvos gyventojø socialiniai sluoksniai (Viduriniosiosklasës beieðkant), Pinigø studijos, Nr.3. [interaktyvus].[Þiûrëta 2005 m. balandþio 22 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2001_3/pa-juodiene.pdf >

17. Sarafinas, Gintaras. 2003. „Vakarëliø ‘liûtai’“.Veidas, Nr. 41.

18. Savukynas, Virginijus. „Naujojo Robino Hudouþgimimas ir jo kova su Seimu“ [interaktyvus]. [Þiûrëta


74

Komunikacijos ir informacijos katedra,Komunikacijos fakultetas,Vilniaus universitetas

After the collapse of Soviet system, mass-mediain Lithuania became the concomitant element of de-mocracy. However, with the great reliance by societyupon and with the enlarged influence of mass-media, itcould become not only the scene where formation ofcultural and social values of society take place, but, fai-ling to establish an efficient supervision, an autocraticformer of public opinion as well. The authority, carriedby mass-media, enables it to create different images,which, if the audience fails to be critical, could be trea-ted as real.

Means of mass-media form agenda setting by pay-ing greater attention to some of the topics and leavingthe other ones behind, however, the elite of the societyalways has been one of the subjects of mass-media. Therelation between mass-media and elite has not been bro-adly explored yet, therefore the main purpose of this pa-per is to analyze how the image of elite in Lithuanianmass-media is formed. The research is based on contentanalysis of national daily newspapers „Lietuvos Rytas“and „Vakaro zinios“ published during December 2003.The investigation revealed, that „Vakaro zinios“, whichrepresents the yellow-press, openly divides society into„elite“ and „the masses“ and uses this division activelyin it’s pages. This contraposition is extremely emphasi-zed and highlighted by the huge and expressive headli-

2004 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.omni.lt/index.php?base/z_135849 >

19. Schumpeter, Joseph. Capitalism, Socialism, and

Democracy [interaktyvus]. [Þiûrëta 2004 m. sausio 10 d.].Prieiga per internetà: <http://ssr1.uchicago.edu/NEW-PRE/POLSOC98/Schump.html>

20. Songaila, Gintaras. 2004. „Þiniasklaida uþ de-mokratijà: pilietinë kova ar profesionali veikla?“, Voru-

ta, Nr. 6.21. Valatka, Rimvydas. 2003. „Paprastas paksizmas.

Minsko aðis“, Lietuvos rytas, Nr.286.

22. Vilmorus. 2005. [interaktyvus]. [Þiûrëta 2005 m.geguþës 23 d.]. Prieiga per internetà: http://www.5ci.lt/ratings/lit/frameset.htm

23. Weber, Max. „The Fundamental Concepts ofSociology“ [interaktyvus]. [Þiûrëta 2005 m. sausio 20 d.].Prieiga per internetà: <http://ssr1.uchicago.edu//PRE-LIMS/Theory/weber.html#WEBER4>

24. Widackis, Janas. 2003. „’Prieð’ ir netgi ‘uþ’“, Eks-

tra, Nr. 11.25. Lietuvos rytas, 2003 11 11 – 2003 12 31.26. Stilius, 1997 11 21 – 2005 01 14.27. Vakaro þinios, 2003 12 01 – 2003 12 31.

SUMMARY

PECULIARITIES OF ELITE’ IMAGE FORMATION IN LITHUANIAN MASS-MEDIA

nes, comments on photoprints. „Lietuvos rytas“, whichaims at representing the solid mass-media, also showsexisting confrontation between social segments, howe-ver it avoids emphasizing this by giving clearly expressedtitles to these segments.

During the second research the image of elite wasexplored in „Stilius“, a weekly supplement of „Lietuvosrytas“, which in several years became the publication, re-flecting in chronological order the lifestyle of Lithuanianelite. The investigation of photoreporting of public eventsin1998-2005 „Stilius“ revealed an active process of for-mation of the image of elite. „Stilius“ brought elite intopublicity, introduced the lifestyle of elite to society, sor-ted and presented persons, belonging to elite, to society.There was no publication in Lithuania before „Stilius“,which would show so visually and clearly who forms theelite, what persons belong to it, how they are different.The portrayal of their luxurious lifestyle became one ofthe features, representing elite.

In summary, could be proposed that Lithuanianmass-media, carrying great reliance of society and usingit’s influence, actively forms the image of Lithuanian eli-te, using it to catch the attention of audience. The imageof elite, created by mass-media, in case of social tension,could influence the hostility of lower segments of societyfor the elite.

Áteikta 2005 10 01Pateikta spaudai 2005 10 29


elito ivaizdzio formavimo ypatumai lietuvos ziniasklaidoje

Documents