TEMA

NUTEISTŲJŲ KLASIFIKACIJA IR JOS YPATUMAI

Kursinis darbas

Vilnius, 2012

TURINYS

ĮVADAS...................................................................................................................................3 psl.

1. NUTEISTŲJŲ KLASIFIKAVIMO SAMPRATA......................................................4-5 psl.

2. NUTEISTŲJŲ KLASIFIKAVIMO PASKIRTIS IR TIKSLAI……………………. 5-7 psl.

3. KLASIFIKAVIMO SITEMOS BEI PRIEMONĖS……………………………….....8-9 psl.

4. NUTEISTŲJŲ KLASIFIKAVIMAS UŽSIENYJE……………………………….9-11 psl.

5. KLASIFIKAVIMĄ VYKDANTYS SUBJEKTAI………………………………..11-12 psl.

6. KLASIFIKAVIMO RŪŠYS…………………………………………………...….12-29 psl.

I. Bendros klasifikavimo rūšys……………………………………………………… 12-14 psl

II. Nuteistųjų psichologinė klasifikacija……………………………………………...14-29 psl.

7. IŠVADOS………………………………………………………………………….29-30 psl.

8. SANTRAUKA ..............................................................................................................30 psl.

9. LITERATŪRA.........................................................................................................31-32 psl.

10. PRIEDAI.................................................................................................................33-35 psl.

2

ĮVADAS

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar

baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Valstybė visuomenės vardu turi teisę bausti

pažeidėją už pasikėsinimą į jos saugomus gėrius. “Bausmės klausimas plačiai analizuojamas ir

moralės filosofijoje. Išskiriamos konsekvencionalistinė ir retributyvistinė tradicijos. Pirmosios

atstovai bausmę pateisina jos pasekmėmis: ji gali užkirsti kelią būsimiems nusikaltimams ir

uţtikrinti visuomenės saugumą. Antrosios atstovai laikosi nuostatos, jog bausmė yra natūrali

nusikaltimo pasekmė - atpildas. Individas pats užsitraukė sau bausmę padarydamas nusikaltimą.”

Taip apie bausmę rašo Aušra Gavėnaitė savo disertacijoje „Bausmės samprata ir funkcijos ir

funkcijos pozityvistinėje ir kritinėje kriminologijos tradicijoje“. Bausmės paskirtis yra išvardyta

BK 42 straipsnyje, t. y. :

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Manytina, kad labiausiai su nuteisųjų klasifikacijos ypatumais yra susietas BK 42 str. 4

punktas „paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų“, nes nuo

tikslingo klasifikavimo priklauso bausmės tikslų įgyvendinimas. Nuteistųjų klasifikacija yra

labai svarbus elementas nuteistojo pataisymui, nes nuo to, į kokią grupę bus paskirtas nuteistasis,

ar nepateks į vieną kamerą su recedyvistais ir t.t, priklausys pataisymo sekmė.

Todėl šio darbo objektas – nuteistųjų klasifikacijos įvairiais pagrindais.

Šio darbo tikslas yra apžvelgti nutestųjų klasifikacijos rūšis ir ir išanalizuoti jų ypatumus,

kad būtų sudarytos sąlygos tinkamesniam nuteistuojo pataisymui, kuris tiesiogiai priklauso nuo

klasifikavimo.

Uždaviniai:

1. Pateikti klaisifikavimo samprata, paanalizuoti klasifikavimo paskirtį.

2. Pateikti nuteistųjų klasifikavimo rūšys, bei aptarti jų ypatumus

3

1. Nuteistųjų klasifikavimo samprata

Klasifikacija – tai daiktų, reiškinių arba sąvokų skirstymas į atskiras klases, grupes arba skyrius

pagal bendrus jų bruožus. Nerastume nė vienos mosklo šakos, kuri nepateiktų jai būdingos

klasifikacijos.

Teisinėje literaturoje yra pateikiama keletas nuteisųjų klasifikavimo sąvokų apibrėžimų:

nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas – tai jų suskirstymas į tam tikras grupes pagal

skirtingus kriterijus, siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų galima kiek įmanoma

efektyviau siekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslų1.

nuteistųjų klasifikavimas yra kalinių skirstymas į grupes remiantis tam tikrais

baudžiamajame įstatyme numatytais kriterijais2.

nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas – tai jų suskirstymas į giminingas kategorijas

priklausomai nuo nusikalstamos veikos charakterio ir pavojingumo visuomenei laipsnio,

ankstesnių teistumų, lyties, amžiaus ir kitų asmenybės ypatybių3.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimą atlieka teismas, skirdamas bausmę,

Kalėjimo departamentas prie Teisingumo ministerijos ir pataisos įstaigos, vykdančios laisvės

atėmimo bausmes.

Klasifikavimas prasideda nuo pačių bendriausių asmens savybių, tokių kaip lytis, amžius,

teistumų skaičius ir kt. , t. y. paliečia kiekvieną nuteistąjį laisvės atėmimu nuo pat tokią bausmę

numatančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo momento4. Kartais bausmių vykdymo

literaturoje galima susidurti su sąvoka „diferencijavimas“. G. Švedas savo veikale „Laisvės

atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai“ rašė, kad

„tradiciškai nuteistųjų klasifikavimu pripažįstamas aklinių skirstymas į grupes remiantis tam

tikrais baudžiamajame įstatyme numatytais kriterijais (vykdo teismas), o diferenciacija –

klasifikavimo tęsinys, atleikamas pataisos įstaigoje, atsižvelgiant į bausmių vykdymo įsatyme

numatytus kriterijus ir asmenybės bruožus (vykdo pataisos įstaigos administracija). Bet ir

klasifikavimas, ir diferencijavimas yra vieningas nuteistųjų laisvės atėmimu skirstymo į grupes

procesas“. Klasifikavimo procese, asmuo, įvykdęs nusikaltimą ir nuteistas jau nebegali įtakoti ne

tik bendrųjų kriterijų, tokių kaip amžius ar lytis, bet ir tokių kaip ankstesnių teistumų skaičius ir

pobūdis, nusikaltimo pobūdis. Tuo tarpu, mano manymu, diferencijavimo išskirtinis bruožas yra

nuteistojo galimybė savo valia ir veiksmais įtakoti jo priskyrimą vienai ar kitai kategorijai, turėti

1Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. – Vilnius, Teisinės informacijos centras, 2004. P. 212. 2G. Švedas. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. – Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003. P. 97. 3В. И. Селиверстов. Уголовно – исполнительное право России. – Москва, Юрист, 2000. P. 2874A. Stankevičius. Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacija ir diferencijavimas. Magistro baigiamasis darbas. http://vddb. laba. lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E. 02~2009~D_20090204_133034-62769/DS. 005. 0. 01. ETD

4

galimybę tų savo veiksmų pasekoje pereiti iš vienos kategorijos į kitą. Nuteistųjų teisinė padėtis

nėra pastovus reiškinys, ji gali kisti priklausomai nuo asmens elgesio atliekant bausmę. Tokia

nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos BVK 9 str., kuris nurodo, kad „nuteistųjų

teisinėpadėtis atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų

laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės

reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso

nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama“. 56

Dabar reikėtų išsiaiškinti sąvoką „nuteistasis“. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad

nuteistasis – tai viena iš baudžiamojo proceso savokų. Asmuo, kuriam Baudžiamojo proceso

kodekso nustatyta tvarka yra įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, iki

ikiteisminio tyrimo pabaigos yra vadinamas įtariamuoju. Asmuo, dėl kurio nusikalstamos veikos

prokuroras ikiteisminį tyrimą užbaigė surašydamas kaltinamąjį aktą, vadinamas kaltinamuoju.

Kaltinamuoju asmuo yra ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustato asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir priima apkaltinamąjį nuosprendį, toks

kaltinamasis tampa nuteistuoju7. Kartais tapatinamos sąvokos „nuteistasis“ ir „kalinamasis“, bet

tarp šių sąvokų yra skirtumų. Nuteistasis – asmuo, kuriuo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis

nuosprendis su bausmės paskyrimu ar atleidimu nuo bausmės (baudžiamosios atsakomybės

įgyvendinimo formos)8. Kalinamasis – asmuo, kuriam pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė,

kuris yra įkalintas9. Galima netgi pasakyti, kad kalinamasis yra nuteistųjų rūšys, nes be laisvės

atėmimo bausmės dar egzistuoja ir kitos bausmės rūšys, tokie kaip, pvz. , viešieji darbai, bauda,

laisvės apribojimas ir t. t.

2. Klasifikavimo paskirtis ir tikslai.

Nutesitųjų klasifikavimo paskirtis ir tikslai yra įvardijami 1998 metų Lietuvos

Respublikos Seimo priimti Teisinės sistemos reformos metmenyse, kur teigiama „Nuteistųjų

klasifikavimas turi sudaryti prielaidas jiems pataisyti, todėl kaip klasifikavimo kriterijus būtina

įtvirtinti ne tik asmens amžių, lytį, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, bet ir mokymo

poreikį, socialinius ryšius bei elgesį. Nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas skirsto Kalėjimų

departamentas, o vienoje įstaigoje į tris grupes - įstaigos direktorius. Kalėjimų departamentas ne

5Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 73-3084.

6L. Chlebauskaitė. Nuteistųjų teisinė padėtis, Magistro baigiamasis darbas. http://vddb. laba. lt/fedora/get/LT-

eLABa-0001:E. 02~2009~D_20101125_190642-90965/DS. 005. 1. 01. ETD. P. 77Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas 22 straipsnis 4 dalis

8V. Pesliakas. Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008. P 153

9 Ожегов, С. И. Толковый словарь русского языка / С. И. Ожегов, Н. Ю. Шведова. - М. : Азбуковник, 2000. 5

rečiau kaip kartą per vienerius metus peržiūri kiekvieno nuteistojo klasifikavimo rezultatus.

Įgyvendinant naują skirstymo tvarką, sumažinama nuteistųjų skaičiaus vienoje įstaigoje norma, o

baudžiamoji politika orientuojama į platesnį bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą.

“10

Naujajame Bausmių vykdymo kodekse atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių (pvz.,

dėvėti nuosavus drabužius ir pan. ) ribojimų ir numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios

leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai pagal principą: geras elgesys - daugiau

teisių ir lengvatų, blogas elgesys – mažiau lengvatų11.

Adaptacija prie bausmės sąlygų praktiškai prasideda anksčiau, nei nuteistas žmogus

patenka į nuolatinę laisvės atėmimo vietą, netgi anksčiau, nei jis yra oficialiai nuteisiamas,

pripažįstant kaltu ir nusipelniusiu tokios bausmės.

Gyvenimo stereotipų pokyčiai, sukeliantys stresą ir būtinybę prisitaikyti prie jų, atsiranda

jau arešto, laikino suėmimo metu. Tyrimai rodo, kad pirmą kartą problemų su teisėsauga turintis

asmuo pirmąsias ir nevienkartines kriminalinės subkultūros “pamokas” gauna jau areštinėse-

daboklėse, tardymo izoliatoriuose

Šios teisinės sistemos reformos bausmių vykdymo srityje pagrindas yra bausmės

suasmeninimas ir žmogaus teisių užtikrinimas. Taigi ir viena svarbiausių klasifikavimo paskirčių

(tikslų) yra būtent žmogaus teisių užtikrinimas. Jeigu, pavyzdžiui, diferencijavimo pataisos

įstaigose niuansai yra suprantami daugiausiai šios srities mokslininkams arba darbuotojams, tai

tokie veiksmai, kaip kalinių vyrų atskyrimas nuo moterų, nepilnamečių asmenų nuo suaugusiųjų

ar pirmą sykį teistų nuo recidyvistų, turbūt visiems visuomenės nariams atrodo savaime

suprantami ir nediskutuotini12.

Pirminį klasifikavimą atleika teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, remiantis

nusikalstamos veikos pobūdžiu ar pavojingumo visuomenei laipsniu. A. Stankevičiausmagistro

baigiamajame darbe „Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacija ir diferencijavimas“ yra pateikti

klasifikavimo pavyzdžiai bei klasifikavimo paibendrinimas: „pavyzdžiui, nesunkų tyčinį

nusikaltimą įvykdęs pilnametis asmuo gali būti pasiųstas jam paskirtą terminuoto laisvės

atėmimo bausmę atlikti tiek į pataisos namus, tiek ir į atvirąją koloniją. Taip pat pilnametis

10LR Seimo 1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-810 nutarimas „Dėl Teisinės sistemos reformos metmenų ir jų

įgyvendinimo“. http://www. infolex. lt/lite/ta/4123111A. Stankevičius. Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacija ir diferencijavimas. Magistro baigiamasis darbas.

http://vddb. laba. lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E. 02~2009~D_20090204_133034-62769/DS. 005. 0. 01. ETD12A. Stankevičius. Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacija ir diferencijavimas. Magistro baigiamasis darbas.

http://vddb. laba. lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E. 02~2009~D_20090204_133034-62769/DS. 005. 0. 01. ETD

6

asmuo, teismo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, gali būti nusiųstas laisvės atėmimo bausmę

atlikti pataisos namuose arba kalėjime.

Apibendrinant galima teigti, kad nuteistųjų skirstymas pagal iš anksto apgalvotus ir

nustatytus kriterijus leidžia sukurti racionalią laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų

sistemą. Tai palengvina skirtingų režimų ir specifinių kategorijų nuteistųjų laikymą, padeda

užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, taip pat pataisos įstaigų saugumo ir valdymo

reikalavimus.“13

Nuteistųjų klasifikavimo tikslai.

Nuteistųjų klasifikavimas (perkvalifikavimas) nėra savitikslis procesas, todėl reikia išsiaiškinti,

kokių tikslų juo siekiama. Klasifikavimui keliami tikslai suformuluoti Europos kalėjimų

taisyklėse:

1) pagelbėti auklėjamajam procesui;

2) išvengti blogos įtakos;

3) palengvinti kalinių ir įstaigų valdymą14

Nuteistųjų klasifikavimo tikslai nukreipti į ateitį, be to jie siejami su pataisos priemonių taikymo

nuteistiesiems efektyvumu.

Nuteistųjų klasifikavimo uždaviniai yra šie:

1) Izoliuoti skirtingas nuteistųjų laisvės atėmimu grupes tam, kad visuomenei pavojingesni

nusikaltėliai negalėtų daryti neigiamo poveikio ne tokiems visuomenei pavojingiems

nusikaltėliams;

2) Individualizuotai taikyti pataisos poveikio priemonės ir metodus;

3) Nustatyti optimalų visuomenei pavojingos veiklos ir nusikaltėlio bei nubadimo

priemonių, sudarančių bausmės turinį, santykį;

4) Sudaryti titinkamas sąlygas laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

Šiuos uždavinius galima įgyvendinti tik taikant moksliškai pagrįsta nuteistųjų klasifikaciją.

Šie komponentai yra būtini sėkmingai klasafikacijai:

1) Patikimos ir pagrįstos klasifikavimo priemonės, kurios buvo išbandytos;

2) Tiksli klasifikacija, atlikta laiku;

3) Nuolatinis monitoringas ir vertinimo procesas;

4) Psichologinio poveikio vertinimas.

3. Klasifikavimo sistemos bei priemonės. 13 A. Stankevičius. Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacija ir diferencijavimas. Magistro baigiamasis darbas. http://vddb. laba. lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E. 02~2009~D_20090204_133034-62769/DS. 005. 0. 01. ETD14European prison rules. Strasburg, 1987

7

Tam, kad sumažinti klasifikavimo klaidas, reikia tiek išorinės, tiek vidinės klasifikavimo

sistemos.

Išorinė klasifikacija nustato kaliniui globos klasifikavimo ir įstaigos priskyrimą.

Vidaus klasifikavimo sistema reglamentuoja objekto lygio sprendimus.

Pavyzdžiui, kur ir su kuo kaliniai bus laikomi, programų ir paslaugų

rūšis, pagal kurias kalinys turėtų būti paskirstytas, bei tinkamiausias

darbas kalėjime konkrečiam kaliniui. Dažniausiai vidaus klasifikacijos

sistemos tikslas yra užtikrinti, kad kaliniai, kurie yra spec. poreikių

grupėje (turima omeny yra linkę pabėgti) būtų atitinkamai prižiūrimi.

Klasifikavimo priemonės.

Patikimos ir galiojančios klasifikavimo priemonės. Objektyviai klasifikavimo sistemai turi būti

naudojamos gerai struktūrizuotos priemonės (pvz., formos), tam, kad galima būtų įvertinti

kalinių rizikos ir patikimumo laipsnį.

Klasifikavimo procesui vadovauja trys pagrindinės formos:

1) Pradinė atrankos forma, naudojama siekiant padėti nustatyti kalinio rizikos lygį, kai jis ar

ji yra pirmą kartą įtrauktos į kalėjimo sistemą.

2) Pirminė klasifikacijos forma, kuri naudojama siekiant nustatyti kalinio grupę kalėjime.

Kalėjimo sistema turi būti sudaryta iš klasifikacinių sistemos instrumentų ir procedūrų

testo apie kalėjimo populiaciją, kur jie bus pritaikyti prieš įgyvendinant sistemą.

3) Perklasifikavimo forma, kai turi buti iš naujo įvertinti kalinio prisitaikymo prie kalėjimo

gyvenimo bei kalėjimo subkultūros lygį.

Klasifikacijos priemonės.

1. Bandomasis testas. Bandomasis testas matuoja du dalykus:

Kaip klasifikavimo priemonės paveikia kątik atvykusius kalinius.

Galimą poveikį laisvės atėmimo veiklos politikai ir procedūroms.

2. Savalaikė ir tiksli klasifikacija. Visi kaliniai, atvykstantys į kalėjimą ar į pataisos įstaigą turi

būti nedelsiant tikrinami tam, kad būtų galima nustatyti, ar jie turi būti laikomi atskirai nuo kitų

kalinių, jų pačių saugumui užtikrinti. Apie testų rezultatus pataisos įstaigos psichologas turi

pranešti pataisos įstaigos darbuotojams, kurie kontaktuos su nuteistuoju, bei pataisos įstaigos

direktoriui. Per pirmas 30 paras nuo atvykimo nuteistiesiems turi būti skiriamas papildomas

dėmesys. Pataisos įstaigos psichologas, bei kiti pataisos įstaigos darbuotojai turi ypatingai

atkreipti dėmesį į “naujoko” elgesį. Nuo prisitaikymo kokybės ir būdo didele dalimi priklauso

individualios ir socialinės įkalinimo pasekmės. 8

Kaliniai turi būti perklasifikuoti praėjus 6 mėnesiams po atvykimo į laisvės atėmimo vietą. Visi

kaliniai turi būti perklasifikuojami bent kartą per metus.

Centralizuota kontrolė visuose kalėjimuose ir būsto sprendimai. Pagal

klasifikavimo sistemą psichologai turi išimtinę teisę paskirstyti kalinius pagal

gyvenamųjų standartų klasifikavimo sistemą. Tai nereiškia, kad kiti

darbuotojai negali rekomenduoti pervedimus ekstremaliomis situacijomis.

Tačiau, net kilus nestandartiniai situacijai, pataisos įstaigos psichologai turi

peržiūrėti ir patvirtinti visus pervedimus.

Efektyviausias būdas užtikrinti visų reikalavimų vykdymą – pradėti vykdyti

rašytinę politiką, kuri aiškiai apibrėžia klasifikavimo įgaliojimus ir naudą.

4. Nuteistųjų laisvės atėmimo klasifikavimas užsienyje.

Ne visose valstybėse nuteistieji klasifikuojami pagal vienodus kriterijus, pvz. , Anglijoje

nuteistieji yra skirstomi į tokias 4 grupes:

1) A – nuteistieji, kurie kelia ypatingą pavojų visuomenei ir yra didelė tikimybė, kad jie stengsis

pabėgti iš įkalinimo įstaigos;

2) B - nuteistieji, galintys kelti pavojų visuomenei ir yra tam tikra tikimybė, kad jie bėgs;

3) C – nuteisteji, kurių pabėgimo tikimybė maža;

4) D – nuteistieji, nekeliantys pavojaus visuomenei.

Švedijoje panašūs klasifikavimo kriterijai: nusikalstamo elgesio (recedyvo) tikimybė, ankstesni

teistumai, buvę pabėgimai iš laisvės atėmino vietų ir kaltininko asmenybės bruožai – taikomi

asmenims, nuteistiems ilgalaikiu laisvėa atėmimu už sunkius nusikaltimus15.

G. Švedo požiūris yra toks: “tokia patirtis vertinama dvejopai: teigiama yra tai, kad

klasifikuojant nuteistuosius atsižvelgiama į būtinumą užtikrinti laisvės atėmimo esmę –

izoliaciją. Neigiama – kad toks kriterijus nesudaro tinkamų prielaidų auklėjamajam procesui ir

kitoms pataisos priemonėms taikyti. Šį kriterijų reikštų įtraukti tik į papildomų klasifikavimo

kriterijų grupę.16”

Skirtingos bausmės atlikimo sąlygos reikšmingos ne tik atitinkamai nubausti asmenį, jį

izoliuoti nuo visuomenės ir tuo pačiu perauklėti, bet jos taip pat turi įtakos ir kalbant apie

nuteistiesiems suteikiamias specialiąsias teises ir pareigas.

15 Special regimes fot long term prisoners. Norrkopping, 1989 m. 16G. Švedas. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius. 2003 m. 100-101 psl.

9

Laikomasi kalėjimų artumo principo, kad kaliniai būtų apgyvendinami netoli namų tam,

kad galėtų palaikyti ryšius su šeima, artimaisiais, bendruomene.

Paprastai kalėjimai skirstomi į nacionalinius (federalinius) ir vietinius (lokalinius).

Nacionaliniai kalėjimai turi tam tikrą specializaciją pvz. skirti moterims, sunkiems

nusikaltėliams.

Pavyzdžiui, Švedijoje nuteistųjų pagrindinis klasifikacijos kriterijus yra bausmės trukmė.

Jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė ilgesnė nei vieneri metai, tai bausmė atliekama

nacionaliniame kalėjime, o jei trumpesnė nei vieneri metai - vietiniame kalėjime.

Nacionalinio kalėjimo rūšis nuteistajam parenkama atsižvelgiant į du aspektus - tai

pabėgimo tikimybė bei nuteistojo pavojingumas aplinkiniams.

Prancūzijoje penitencinę sistemą sudaro centriniai ir vietiniai kalėjimai bei specialiosios

pataisos įstaigos nepilnamečiams.

Centriniuose kalėjimuose bausmę atlieka nuteisti laisvės atėmimo bausme virs vienerių

metų. Naujai atvykę nuteistieji 45 paras laikomi kamerose po vieną. Po to remiantis

progresyvaus bausmės atlikimo principu nuteistųjų kalinimo sąlygos keičiasi tokiais nuteistųjų

pataisos etapais: 1) bausmę atlieka kamerose po vieną, klasifikuojant į pataisomus, nepataisomus

ir nepatikimus; 2) pataisomi nuteistieji dieną dirba kartu, miega vienutėse; 3) didinamos

lengvatos; 4) pusiau atviros rėžimo sąlygos, galima dirbti už kalėjimo teritorijos, lankyti

artimuosius; 5) už gerą elgesį lygtinai paleidžiamas.

Vietiniai kalėjimai (arešto namai, pataisos centrai) steigiami departamentuose. Juose

kalinami asmenys iki nuosprendžio paskelbimo, nuteisti už lengvus nusikaltimus ir asmenys,

kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų.

Nepilnamečiai laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjimuose-mokyklose ar specialiose

pataisos kolonijose. Nepilnamečiams gali būti steigiamos privačios įstaigos prie labdaros,

religinių bendruomenių.

Pagal saugumo laipsnį kalėjimai klasifikuojami į keturias grupes:

1) Itin saugūs. Šiuose kalėjimuose naudojamos specialios techninės priemonės langų,

durų, sienų apsaugai, griežti režimo reikalavimai bei specialus personalo parengimas;

2) Saugūs. Šiuose kalėjimuose yra mažiau techninio saugumo priemonių;

3) Paprasti;

4) Atviri. Šie kalėjimai panašūs į Lietuvos atviras kolonijas.

Anglijoje centriniai kalėjimai klasifikuojami pagal laisvės atėmimo terminus į tris

kategorijas:

1) į kalėjimus, kur bausmę atlieka nuteistieji trumpam terminui (iki 18 mėnesių);

2) Nuteistieji vidutiniam terminui (nuo 1,5 iki 5 metų );

10

3) Nuteistieji ilgalaikiam terminui (virš 5 metų).

Nuteistųjų klasifikavimas pagal laisvės atėmimo bausmės terminą ir jų atskiras laikymas

sudaro palankias sąlygas pataisai, reabilitacijos intensyvumui, efektyvumui, pašalina

psichologinę įtampą tarp skirtingais terminais nuteistų kalinamųjų.

Centriniai kalėjimai pagal saugumą klasifikuojami į uždaro tipo ir atviro tipo kalėjimus.

Uždarojo tipo kalėjimas funkcionuoja pagal klasikinį pavyzdį su ginkluota apsauga,

grotomis, vienvietėmis ar dvivietėmis kameromis.

Atvirose kalėjimuose personalas saugumą užtikrina tokiomis priemonėmis kaip nuteistųjų

apžiūra, registracija, patikrinimas ir panašiai.

5. Klasifikavimo subjektai

Kokios rūšies pataisos įstaigose nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato

teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu (BVK 63 straipsnis). Į konkrečią

pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia suėmimo vykdymo vietos

administracija atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą,

padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines

savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 straipsnis).

Remiantis Kalėjimų departamento nustatyta tvarka nuteistieji, kuriems paskirta arešto,

terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, siunčiami į areštines,

pataisos namus ar kalėjimą. Skiriant nuteistuosius į konkrečias įstaigas atsižvelgiama taip pat į

tardymo izoliatoriaus vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės, sveikatos priežiūros

tarnybų rekomendacijas.

Tokia tvarka atitinka bausmės atlikimo individualizacijos ir diferenciacijos principus ir

sudaro palankias prielaidas nuteistiesiems pasitaisyti, užtikrinti jų saugumą, siekti kitų socialinės

reabilitacijos bei nusikaltimų prevencijos tikslų. .

Nuteistieji paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti

nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą galima tik dėl ligos ar kitų išimtinių aplinkybių,

kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje. Tokio perkėlimo tvarką nustato Pataisos

įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (72 punktas).

Nuteistieji nuo 18 iki 21 metų, sistemingai pažeidinėjantys režimą, gali būti Kalėjimų

departamento nutarimu perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti

paprastoje grupėje.

11

Nuteistieji, kurie atliko ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime, gali būti

perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis,

nuosprendį priėmusio teismo nutartimi.

Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu nuteistasis, atliekantis paskirtą nuobaudą

kamerų tipo patalpose, gali būti perkeltas šią nuobaudą atlikti kalėjime.

Nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikę ne mažiau kaip dešimt metų

bausmės, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus.

Klasifikavimo subjektai bei jų kompetencija:

Klasifikavimo subjektai:

1. Teismas - atsižvelgdami į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir

pavojingumą, paskiria bausmę ir nustato pataisosįstaigos rūšį.

2. Kalėjimų departamentas prie LR TM - nustato nuteistųjų laisvės atėmimu siuntimo į

konkrečią pataisos įstaigą tvarką.

3. Tardymo izoliatoriai - atsižvelgdami į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės

saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą,

psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, požiūrį į darbą ir kt.

kriterijus, siunčia į konkrečią pataisos įstaigą.

Pataisos įstaigos - užtikrina izoliuotą arba atskirą nuteistųjų laikymą pataisos įstaigoje bei

diferencijuotas bausmės atlikimo sąlygas skirtingoms nuteistųjų kategorijoms.

6. Klasifikavimo rūšys.

I. Bendrosios klasifikavimo rūšys.

Galima būtų išskirti sekančias nuteistųjų klasifikavimo rūšys:

I) Pagal baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formą:

a) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė;

b) nuteistieji, kurie atleisti nuo bausmės.

II) Pagal bausmės rušį17:

a) kuriems paskirti viešieji darbai;

b) kuriems paskirta bauda;

c) kuriems paskirtas laisvės apribojimas;

d) kuriems paskirtas areštas;

17Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 42 straipsnis. 12

e) kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas;

f) kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

III) Pagal asmens asmenines savybes:

a) pavojingi recedyvistai;

b) recedyvistai;

c) pirmą kartą teisti asmenys.

IV) Pagal kaltės formas:

a) tyčinis nusikaltimai;

b) nusikaltimai dėl neatsargumo.

V) Pagal padarytas nusikalstamas veikas18:

a) padarę nesunkius nusikaltimus;

b) padarę apysunkius nusikaltimus;

c) padarę sunkius nusikaltimus;

d) padarę labai sunkius nusikaltimus;

e) padarę baudžiamąjį nusižengimą.

VI) Pagal įstaigos rūšį19:

a) pataisos namai;

b) nepilnamečių pataisos namai;

c) kalėjimai;

d) atviros kolonijos.

VII) Pagal teistumą:

a) kurie turi teistumą;

b) kurie neturi teistumo.

VIII) Pagal organizuotumo lygį:

a) Individualūs, vieno asmens padaryti nusikaltimai;

b) Grupės asmenų padaryti nusikaltimai;

c) Organizuotas nusikalstamumas, kai nusikalstamas veikas daro skirtingo dydžio

nusikalstami susivienijimai.

Taip pat nuteistieji kalsifikuojami pagal lytį (vyrai ir moteris), amžių (pilnamečiai ir

nepilnamečiai), pakaltinamumą (pakaltinami, ribotai pakaltinami ir nepakaltinami) ir t. t.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas:

18 „ Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus“. Baudžiamasis kodeksas 10 straipsnis. 19 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, 62 straipsnis.

13

1) Pagal teisinį kriterijų – visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas į grupes

atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį

bei nusikaltėlio asmenybės pavojingumą;

2) Pagal profesinės veiklos kriterijų – nuteistųjų skirstymas į buvusius ir esamus politikus,

teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnus ir

tokiais nedirbusius nuteistuosius.

3) Pagal psichologinį kriterijų – psichologinės asmens savybės ir charakterio tipų

klasifikaciją.

4) Pagal pedagoginį kriterijų – suskirstymas pagal grupes, atsižvelgiant į tai, kokius

pedagoginius uždavinius spręs pataisos įstaigos administracija.

Teisiniu, pedagoginiu ir profesinės veiklos kriterijais yra pagrįsta nuteistųjų laisvės

atėmimo bausmėmis klasifikacija.

Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987 m.

vasario 12 d. II dalyje yra skyrius „Kalinių skirstymas ir klasifikavimas“ (11-13 taisyklės). Čia

valstybėms – Europos Tarybos narėms rekomenduojama:

„11. 1) Paskiriant kalinius į skirtingas pataisos įstaigas ir skirtingus režimus, turi būti tinkamai

atsižvelgta į asmenų teisinę padėtį, medicinos poreikius, lytį, amžių;

2) Vyrai ir moterys turi būti laikomi atskirai, nebent jie patys sutinka būti laikomais kartu;

3) Nenuteisti asmenys turi būti atskirti nuo nuteistųjų, nebet šie patys sutinka būti laikomais

kartu;

4) Jauniems kaliniams turi būti sudarytos sąlygos, kurios kaip galima geriau saugotų juos nuo

neigiamos įtakos, ir kurios atsižvelgti į jų amžiaus ypatingus poreikius.

12. Kalinių skirstymo ir perskirstymo tikslas turi būti:

1) Atskirti nuo kitų tuos kalinius, kurie dėl savo nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių

galėtų pasinaudoti kitais arba daryti jiems neigiamą įtaką.

2) Padėti paskirstyti kalinius siekiant palengvinti jų priežiūrą ir socialinę adaptaciją atsižvelgiant

į valdymo bei saugumo reikalavimus.

13. Siekiant palengvinti skirtingų režimų bei secifinių kategorijų kalinių laikymą, kiek tai

įmanoma, turi būti naudojamos atskiros įstaigos arba atskiri įstaigų skyriai. “

II. Nuteistųjų psichologinė klasifikacija.

Nuteistųjų psichologinė klasifikacija. Užsienio penitencinėje sistemoje nuteistųjų klasifikacija:

1. Nuteistieji, kuriuos reikia taisyti;

14

2. Nutiestieji, kuriuos reikia apsaugoti (Г. Й. Шнайдер, 1994)20.

Mūsų penitencinėje sistemoje nuteistieji skirstomi pagal panašus požymius, tam kad

užtikrinti individualu psichologinį darbą su jais. Bausmės atlikimo procese nuteistųjų

klasifikacija gali būti pakartojama, ir tokia pakartotinė klasifikacija vadinama dinaminė

klasifikacija. Prielaida jai daro nuolatinis nuteistojo asmens charakterio tyrinėjimas,

psichologinis darbas, įvairiuose etapuose. Dinaminė klasifikacija vyksta, atsižvelgiant į

individualius nuteistųjų charakterio bruožų pakeitimus, kurie daro įtaką asmens elgesiui.

Nuteistojo asmenybės psichologija.

Teisės psichologija, atskleidžia nuteisųjų asmenybės ypatumus, prasmingus basumės

tiklams įgyvendinti. Šie tikslai yra skirti užkirsti kelią nuteistųjų ir kitų asmenų daromiems

nusikaltimams, taip pat nuteistųjų korekcijai. Remiantis šiais tikslais galima išskirti keleta

tarpusavyje susijusių psichologinių nagrinėjimo ir mokslinio nuteistojo asmenybės apibūdinimo

aspektų.

Pirmas tyrimo aspektas susijęs su nuteistojo asmenybę, kaip bausmių vykdymo teisinių

santykių subjektu. Tirti reikia tas asmenybes ypatumus ir savybes, kurios lemia asmens

paklusnumą nustaytoms taisyklėms arba, atvirkščiai – režimo reikalavimų pažeidimams ir

nusikaltimams. Laisvės atėmimo vietose labai svarbu:

a) Koks yra nuteistojo požiūris į darbą, mokymąsi ir t. t;

b) Koks yra nuteistojo požiūris į pataisos įstaigos administraciją ir pareigūnus;

c) Požiūris į kitus nuteistuosius;

d) Požiūris į subkultūrą;

e) Požiūri į bausmės švelninimą ar lygtinį paleidimą, jei nuteistasis vykdys paskirtas jam

pareigas ir rodys teigiamą iniciatyvą.

Nuteistojo asmens elgesys dažniausiai priklauso nuo nuteistojo padėties tarp kitų nuteistųjų, noro

ar nenoro įgyti kriminalinės patirties, taip pat įskaitant neigiamas savybes, tokius kaip azartiniai

lošimai, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ir t. t

Antras aspektas yra susijęs su nuteistojo asmenybės tyrimu kaip pataisymo objektu.

Vienavertus nuteistasis tyriamas kaip busimojo gyvenimo (po bausmės atlikimo) subjektas,

antrąvertus – kaip savęs pataisymo subjektas.

Toks tyrimas padeda nustatyti konkrečius psichologinius ir pedagoginius nuteistojo

pataisymo uždavinius, nustatyti, kokius nutesitojo asmenybės bruožus reikia keisti, neutralizuoti,

o kokius reikia formuoti ir vystyti.

20 Энциклопедия современной юридической психологии/ Под общей редакцией профессора А. М. Столяренко, 2002 г.

15

Nuteistojo asmenybės problematika apima nuteistųjų specialias pasichologinias

tipologijas, tipologijų kriterijus ir t. t.

Rizikos grupės nuteistųjų asmenybės bruožai.

Psichologiniai nukrypimai (deklinacijos) – tai įgimti ar įgyti organiniai ir funkciniai

smegenų sutrikimai, kurie daro įtaką asmens elgesiui. Tai yra psichopatijos, lėtinis

alkocholizmas, narkomanija, potrauminiai sutrikimai ir t. t.

Asmenys, sergantys išvarditomis ligomis, turi teisnumą ir veiksnumą, sugeba palaikyti

socialinius kontaktus ir daugelyje atveju yra darbingi. Tačiau psichikos sutrikimai padeda

atsirasti ir tokiems asmenybės bruožų kaip, pavyzdžiui, irzlumas, agresyvumas, žiaurumas ir tuo

pačiu sumažinti motyvacines procesus, didinti pasidavima manipuliavimui. Kaliniai su psichikos

sutrikimais padaro daugiausiai režimo reikalavimų pažeidimų, kai kuriais atvejais jie yra

konfliktinių situacijų šaltiniai, kitų nuteistųjų pasityčiojimo objektais ir t. t. Rizikos grupių

nuteistųjų asmenybės bruožai aptinkami jų psichiatrinėje, bausmių vykdymo charakteristikoje. Į

nuteistųjų asmenybės ypatumus būtinai turi būti atsižvelgta vykdant teismo paskirtą bausmę.

Patirtis rodo, kad viena nuteisųjų grupė pasižymi optimizmu, komunikabilumu, aktyvumu; kita –

pesimizmu, niūrumu, aktyvumu sumažinimu ir nuovargio padidėjimo; trečia – ekspresyvumu,

noru atkreipti į save dėmesį, ketvirta – kruopštumu, apdairumu bei kerštingumu.

Nepilnamečių nuteistųjų asmenybės bruožai ir ypatumai.

Nepilnamečiams nuteistiesiems būdingi spartus kūno vystymasis, energija,

iniciatyvumas, aktyvumas. Padidintas jautrumas, nerimas, nesubalansuotumas ir pan. Gali lemti

režimo reiikalavimų pažeidimus. Nepilnamečiai yra labai jautri išorinei įtakai, kaip teigiamai,

taip ir neigiamai. Imlumas ir jautrumas yra vidaus sąlygos, kurie padeda formuojant

pasaulėžiūrą, charakterio bruožus, savybes ir asmenybės bruožus. Negebėjimas kritiškai sava

įvaertinti, netinkamas realybės įvertinimas sukelia psichinį nestabilumą, o tai trukdo tinkamai

išauklėti asmenį. Psichinis nestabilumas, noras „gyventi gražiai“, padidėjęs jautrumas, neretai ir

žemas nepilnamečio asmens kultūros (išsilavinimo) lygis dažniausiai tampa nuo nedorovingų

poelgių prie nusikaltimo perėjimo priežaistimi.

Nemažai įtakos nepilnamečių elgesiui daro savęs vertinimas, dažniausiai jis yra arba

padidinta savivertė, arba sumažinta savivertė (plačiau apie savivertę galima paskaityti priede Nr.

1)21. Bet kuris pasisekimas dažnai lemia savo galimybių pervertinimą, o nesekmė sukelia

nepasitikėjimą savimi ir nevisavertiškumą. Esant savęs pervertinimui nepilnamečių elgesys

remiamas noru įrodyti savo unikalumą, išsiskirti tarp kitų. Tokie nuteistieji neklauso pareigūnų

21http://www. asu. lt/nm/failai/Darbo_ir_karjeros_psichologija/81027. html 16

patarimų. Žemos savivertės paaugliai elgesys sąlygojama išoriniais veiksniais, daugiausiai

situaciniais ir nepageidaujamais. Jei nuteistasis tai supranta, tai ji lengviau priversti pakeisti savo

nuomonę. O jei mano, kad elgiasi teisingai, tai gali atsirasti sunkumų.

Pastaruoju laiku atsirado keletas naujų problemų, nes padaugėjo nepilnamečių, kurie

serga neuropsichologinėmis anomalijomis: alkocholizmas, narkomanija, silpnaprotystė ir pan.

Tesmo psichiatrinė ekspertizė rodo, kad trys iš penkių nepilnamečių nuteistųjų serga aukščiau

išvardytomis ligomis.

Suagusiųjų nuteistųjų asmenybės bruožai ir ypatumai.

Nuo 30 iki 55-60 m. nuteistieji jau turi susiformavusius gyvenimo planus ir gyvenimo

prasmę. Ši amžiaus kategorija pasižymi nuostatomis, kaip kasdieniniame gyvenime, taip ir

kalėjime. Pas juos keičiasi socialinės padėties vaidmenis dėl to, kad nutrūksta ryšiai su šeima

arba atvirkščiai. Vienos vertybės pradeda dominuoti, kitos – susilpnėja. Šio amžiaus nuteistieji

vis dažniau susimąsto apie savo praėjusį gyvenimo tarpą, jie kritiškai žiūri į save ir aplinkinius.

Jie nenori kažkam kažką įrodynėti, su mielu noru parodo pozitivinę tendenciją, nenori tapti

nusikalstamų grupuočių nariais ir pan. Pagrindinės vertybės: materialinė gerovė, rūpinimasis

sveikata, šeima ir vaikais. Bet yra skirtumai priklausomai nuo lyties. Moterys pagrindinėmis

vertybėmis laiko materialinę gerovę. Bet pasitaiko ir moterys-alkocholikės, narkomanės,

valkatos ir pan.

Dažniausiai šios kategorijos žmonės turi nė viena teistumą. Jie pasižymi pesimistiniu

požiūriu į gyvenimą, nepasitikėjimu, pykčiu ir agresyvumas.22 Jie greičiau ir patvariau

adaptuojasi naujoje aplinkoje (kalėjime), nes žino kalėjimo taisyklius ir kaip reikia elgtis

kalėjime. Daugelis jų turi žemą intelekto lygį, primityvius įsitikinimus ir interesus. Dėl ilgo

buvimo kalėjime žmonės prarado gebėjimą tvarkyti kasdienius reikalus ir dėl to nuolat kreipiasi

pas būrio viršininką ieškant pagalbos.

Šios amžiasu kategorijos nuteistos moterys, pirmą kartą teistos, dažniausiai turi vidurinį

išsilavinimą, o kai kurios – šeimą ir profesiją. Dažniausiai jos būna suinteresuotos lygtiniu

paleidimu ir stengiasi gerai save parodyti, nepažeidinėti režimo ir t. t.

Jos yra mažiau linkusios į homoseksualinius santykius. Kai kurie iš šių moterų dalyvavo

savanorių grupių darbe, tačiau jų motyvai paprastai yra savanaudiški: parodyti save, gauti

lengvatų, gauti pasimatymus. Recedyvistės charakterizuojamos neigiamai. Jos yra agresyvios,

nesubalansuotos, irzlios, ciniškos, stengiasi laikytis subkultūros tradicijų. Bendraudamas su

nuteistosiomis psichologas visada turi įvertinti jų psichologinę būseną, įskaitant, pvz. Klimaksą.

(Kazakova, 1998).

22 Глоточкин А.Д., Пирожков В.Ф. Исправительно-трудовая психология. М., 1992.17

Nuteistojo asmenybės kryptingumas.

Teisinėje, bei psichologinėje literatūroje nuteistojo asmenybės kryptingumas dažnai yra

nagrinėjamas kaip nusikaltėlio (nuteistojo) psichologijos pamatas. G. G. Bočkariova išnagrinėjo

nepilnamečių nuteistųjų tipologija ir išskyrė: atgailaujančius, nestabilius nusikaltėlius23.

V. G. Dejev (1978) išskyrė septynias grupes:

1. Kolektivystai

2. Neigiamai aktyvi (grupėmis)

3. Neigiamai aktyvi individualistai

4. Neigiamai pasivūs

5. Nestabulūs nuteistieji

6. Vienišus aktyvistus

7. Nuteistieji prisitaikėliai

V. F. Pirožkov ir A. S. Michlin (1975) išskyrė penkias gyvenimo vertybes, kurie daug reiškia nuteistiesiems24:

1. Šeima bei jos gerovė

2. Įdomus darbas

3. Materialinė gerovė

4. Išsilavinimo įgijimas

5. Gyvenamosios vietos turėjimas

V. P. Golubev (1982) pabrėžė kitokių vertybių reikšmę:

1. Laisvė

2. Kontrastas tarp buvusio gyvenimo ir busimojo

3. Nuosava asmenybė, vidinis “Aš”

23 Г.  Г.  Бочкарева   Психология  подростков-правонарушителей, «Советская юстиция» 1967 г. № 22.

24 Пирожков В.Ф. Законы преступного мира молодежи. М., 199218

4. Teisingumas

5. Šeima

6. Draugai

7. Išsilavinimas, profesija

8. Režimas

9. Viršininkavimas

V. V. Jakovlevas (1999), ištyręs nuteistųjų motyvaciją, išskyrė šiuos nuteistųjų vertybes:

1. Nepasikeisti

2. Būti turtingu

3. Susitvarkyt savo gyvenimą

4. Būti paprastu

5. “Nusileisti ant žemės”

6. Pasiekti laimės

7. Neprarasti tikėjimo

8. Pradėti gyvenimą iš naujo

Taip pat galima išskitri nuteistųjų grupė, pagal perspektyvas bei gyvenimo tikslus ir planus:

1. Socialiai reikšmingi gyvenimo planai ir tikslai

2. Gyvenimo planai ir tikslai, kurie neatitinka individualios galimybėms (pvz., būti aktoriu, tapytoju, dainininkų, modeliu ir t. t. )

3. Asocialūs planus turintys nuteisitieji

4. Nuteisitieji, kurie neturi gyvenimo tikslų bei planų.

Nuteistųjų nepilnamečių moterų psichologiniai ypatumai.

Šiai kategorijai nuteistųjų būdingi: 1) emocijų vyravimas; 2) netinkamas savęs suvokimas, savo

poelgių kaip iki nuteisimo, taip ir po jo; 3) prieštaringas požiūris į socialinės aplinkos subjektus;

4) nėra ilgalaikių gyvenimo planų ir siekių; 5) padidėjusis agresyvumas ir pirešiškumas; 6)

žemas lygis savo poelgių kontroliavimo; 7) nėra vienareikšmios pozicijos.

Tarp šios kategorios nuteistųjų yra įvairaus lygio deligventinio elgesio grupės: 19

1) Pirmą kartą nuteistos moterys. Dažniausiai jos turi teisingus požiūrius į gyvenimą;

2) Tos, kurios legvai pasiduoda įtakai, turi susilpnėjusi moralinį atsparumą. Bet jos

išsaugojo bendras moralės nuostatas.

3) Moraliai palaidos, jos prarado susidomėjimą mokytis, verčasi vegystėmis, girtauja,

valkatauja. Jei pareigūnas bando juos perauklėti, reaguoja neigiamai.

4) Nepilnametės su padidintu iškraipytu lytiniu potraukiu.

5) Protiškai atsilikusios.

Yra nemažai ir kitų klasifikacijų, pvz. , išskiriamos grupės pagal agresyvumo lygį, pagal požiūri

į pataisos įstaigų režimo reikalavimus (teigiamas, neutralus ir neigiamas požiūriai) ir t. t.

Kalinių paskirstymas gali būti kaip ir pataisos įstaigos administracijos, taip ir pačių nuteistųjų

reikalas. Kalinių paskirstymą į grupes tiria penitencinė psichologija. Uždaviniai: korekcinė

(penitencinė) psichologija yra įsipareigojusi kurti aukštos kokybės paslaugas ir lyderiauti,

vykdant kritiškai svarbias teisinės sistemos funkcijas. Todėl, pereidama į aukštesnį raidos etapą,

ji turi analizuoti, kokią įtaką geriausiai (bausmių vykdymo) praktikai daro ryškiai

konkuruojantys bausmių tikslai, darbo atmosfera (pataisos institucijose), politinis spaudimas,

etinės dilemos, kiti makrosistemos (išorinės aplinkos) veiksniai, mokyti atpažinti ir tinkamai

reaguoti į jatrogenines (pašalines) pasekmes, kurios prisideda prie nusikalstamumo, rengti

metodus sistemiškam institucijų (penitencinių) ir programų (reabilitacinių) vertinimui (C. B.

Clements ir bendraautoriai (2007))25.

Penitencinėje psichologijoje naudojami metodai:

Bendrieji psichologijos tyrimo bei įvertinimo metodai (pavyzdžiui, stebėjimas,

biografijų ir dokumentų analizė, interviu, testai), naudojama kiekybinių ir kokybinių

tyrimų strategijas, statistinės analizės metodai.

Specifiniai metodai. Specifinių problemų tyrimui (pavyzdžiui, kriminalinės rizikos

įvertinimui, individualių elgesio prognozių parengimui, kalėjimo subkultūros tyrimams).

Intervenciniai metodai. Gali būti paremti mokymu, konsultavimu, psichoterapijos ir

įgūdžių treniruotės technikomis, kiti – specifiniai, konkrečiam tikslui skirti intervencijos

metodai (pavyzdžiui, motyvacinis interviu), taip pat specialios reabilitacinės ir

psichokorekcinės programos.

Neoficiali klasifikacija

Kol žmogus yra kalėjime, dažnai yra griaunama ne tik bendravimo su kitais žmonėmis sistema,

bet psichologiniai pokyčiai skatina žmogu ieškoti naujų draugų ir pažistamų, siekiant įveikti

25 Penitencinės psichologijos paskaitų medžiaga20

vienatvės pojūtį ir bendravimo deficitą. Dėl to remiantis bendrais interesais, likimo panašumo,

profesinės, baudžiamosios patirties, ar etninės grupės, pataisos įstaigose formuojasi neoficiali

nedidelė grupė kalinių.

„Kriminalinė subkultūra – tai nusikaltimus padariusių asmenų grupėms, arba

anksčiau teistų asmenų grupėms būdingų elgsenos modelių, vertybių bei nuostatų sistema,

veikianti kaip organinė bendrosios kultūros dalis.“ „Nuteistųjų susiskirstymas į neformalias

grupes penitencinėse įstaigose egzistuoja nuo jų įkūrimo momento ir yra dėsningas

procesas. Tokio susiskirstymo pagrindą sudaro socialiniai psichologiniai, natūralūs

fiziologiniai bei kriminalinės subkultūros veiksniai. Šių veiksnių visuma skatina didelių

nuteistųjų grupių („autoritetų“, „neutraliųjų“ ir „atstumtųjų“) formavimąsi. Tokį

apibrėžimą ir kriminalinės subkultūros pagrindus savo disertacijoje „Kriminalinė

subkultūra Lietuvos penitencinėse įstaigose: kriminologinė analizė pateikia.“ A. Petkus.

Taip pat jis savo darbe nurodo ir kriminalinės subkultūroa priežastis, kurios yra žemiau

išvardytos.

Tarpasmeninių nuteistųjų ryšių struktūrą minėtose įstaigose sąlygoja:

nuteistųjų buvimo kriminalinės subkultūros reguliuojamoje aplinkoje

laikotarpis;

izoliuotumo nuo visuomenės laipsnis;

ribotos galimybės pasirinkti neformalaus bendravimo subjektus;

socialiai deformuoti „karjeros nusikaltėlio“ asmenybės bruožai (ypač svarbi

ir kriminogeninių bruožų dalis jų sistemoje);

nuolatinė smurto prieš asmenybę grėsmė;

socialinių ryšių susilpnėjimas arba visiškas nutrūkimas.“26

Vienas iš nuteistųjų klasifikavimo pagrindų gali būti padaryto nusikaltimu rušis. (М. И.

Еникеев, 1996)27. Taigi, iš savanaudiškų orientuotų pažeidėjų kategorija apima:

1. Savanaudiški ekonominiai nusikaltimai (sukčiavimas, mokesčių vengimas, prekyba be

licenzijos);

2. Savanaudiški tarnybiniai nusikaltimai (kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi,

sukčiavimas. )

3. Vagystės;

26 Petkus A. Kriminalinė subkultūra Lietuvos penitencinėse įstaigose: kriminologinė analizė : daktaro disertacijos santrauka : socialiniai mokslai, teisė (01 S))27 Еникеев М.И. Общая и юридическая психология.Ч. 2. - М., 1996.

21

4. Sukčiavimai (netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, klastojimas, mokesčių

nesumokėjimas);

Smurtinių savanaudiškų nusikaltimų kategorija apima:

1. Vagys;

2. Ginkluotu apiplėšimu dalyviai;

3. Prievartautojai (turto prievartavimas);

4. Žudikai (killeriai).

Smurtinių nusikaltimų kategorija apima nuteistuosius su agresyviais požiūriais, niekiniu požiūriu

į žmogaus gyvybę, sveikatą ir žmogaus orumą:

1. Chuliganai. Chuliganiškas elgesys – kai veika padaroma dėl aiškaus normų niekinimo, kai

kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save

aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

2. Asmenys, kurie pakenkė žmogaus garbei, bei orumui

3. Asmenys, kurie padarė smurto aktus prieš kitą asmenį – nužudymą, išžaginimą, kūno

sužalojimą, ir kt.

Nuteistojo profilis.

>50% amžius iki 35 m.

>90% vyriškosios lyties

>50% vieniši

>70% teisti už vagystes

>70% stipriai vartojantys alkoholį/narkotikus

>50% neturi vidurinio išsilavinimo

>70% nestabili darbo istorija

>60% turi asmenybės sutrikimų

Asmeninės savybės, pasireiškiančios tam tikrame baudžiamajame akte, gali parodyti

konkrečius moralinius ir psichologinius trūkumus ar sutrikimus (gobšumą, žiaurumą,

agresyvuma ir t. t. ). Visi tokie žmonės reikalauja individualaus požiūrio ir psichologinio darbo

su jais, dalyvavimo psichokorekcinėse programuuose bei resocializacijos.

22

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas pagal grupes ir rūšis – tai šių asmenų

suskirstymas atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir kitus požymius norint organizuoti diferincijuotą

bausmės vykdymą.

Klasifikacijos tikslas – sudaryti sąlygas laisvės atėmimo bausmės tikslams pasiekti.

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo pagal grupes paskirtis – suskirstyti

nuteistuosius į kategorijas, į kurias atsižvelgiant būtų galima nustatyti laisvės atėmimu vietų

sistemos struktūra. Ši nuteistųjų klasifikacija įtvirtinama baudžiamajame įstatyme.

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas pagal rūšis papildo šių asmenų klasifikavimą

pagal grupes. Ji atliekama nuteistųjų laisvės atėmimu bausmės atlikimo metu ir siejama su jų

elgesiu bei kitomis aplinkybėmis. Ši antroji klasifikacija yra pažangaus laisvės atėmimu bausmės

vykdymo pagrindas ir įtvirtinama penitencinėje teisėje.

Psichologinio darbo su nuteistaisiais principai.

• nepažeidinėti profesinės etikos

• empatija be simpatijos

• konfrontacija be pažeminimo

• rūpinimasis be lepinimo

• reiklumas be valdymo

• manipuliacijos supratimas kaip prasto įveikos būdo, ne asmeninio įžeidimo

• pasitenkinimas nenuosekliu progresu judant link aiškiai apibrėžtų tikslų

• toleravimas aplinkos abejingumo/priešiškumo ir nevienareikšmiškų reakcijų

• savo ribotumų pažinimas

Pataisos įstaigoje psichologai derina klinikinio, socialinio, organizacinio psichologo

kompetencijas.

Kalinių klasifikacija daro didelė įtaką pataisos sistemos formavimui.

Individualių psichologinių nuteistųjų savybių tyrimas rodo, kad šie psichologiniai parametrai

nelabai skiriasi nuo įstatymų besilaikančių piliečių psichologinių parametrų. Iš tiesų, pats

nusikaltimo faktas, areštas, sulaikymas ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo nubaudimas turi

didelę įtaką žmogaus psichikai ir elgesiui. Papildoma kalinių klasifikacija apima nuteistųjų

diferenciaciją, jų sveikatos apsauga, bei sanitarinių-higieninių reikalavimų laikymosi.

23

KLASIFIKACIJA.

1. Nepilnamečiai – bręstančio individo asmenybė.

Bruožai ir savybės, kurie skiria jį nuo subrendusio. Juridiškai nepilnametis – iki 18 metų.

(Charakteris susiformuoja iki 25, kartais iki 26 metų). Tai asmuo, turintis ribotų veiksmų:

ribojamos tam tikros teisės – tai teisiški aspektai. Dalinai arba pilnai priklauso nuo tėvų arba

globėjų. Skiriama bausmė yra specifinė, dažniausiai stengdamasi nesiekti bausmės su laisvės

atėmimu. Lietuvoje 17% visų nusikaltimų padaro nepilnamečiai. Tai vagystės, atviros vagystės,

plėšimai, chuliganizmas, labai retai tai sukčiavimas arba išžaginimas, nužudymas ar sprogmenų

laikymas.

Asmenybė pasireiškia – darydamas nusikaltimą, neturėjo motyvacijos, nes nėra subrendęs.

Linkęs pasiduoti svetimai aplinkai – kaip teigiamai, taip ir neigiamai. Dažniausiai tai negatyvi

įtaka.

Grupuotes – atskiras nusikaltimas arba grupinis nusikaltimas.

Grupinis nusikaltimas:

Nepilnamečiu grupė, kurie įvykdo nusikaltimą

Grupė nepilnamečių, bet yra keli pilnamečiai

Grupė pilnamečiu, kurie įvykdo nusikaltimą, bet yra ir keli nepilnamečiai. Negatyvi

pilnamečiu įtaka.

Nepilnamečius siejantys bruožai: gyvenimo nuostatų neaiškumas, atliekamų veiksmų

nesuvokimas, uždarumas ir nepasitikėjimas jį supančią aplinką, konfliktinės situacijos aplinka

(su bendraamžiais – kitais nuteistaisiais, su artimaisiais ar su pataisos įstaigos administracija).

Nepilnametis – nenuspėjama asmenybė.

Taikant socializacijos ar reabilitacijos priemonės, kreipiamas dėmesys į jo subrendimo lygį,

socialinę padėtį, jo požiūrį į jį supančia aplinką, į įvykdytų veiksmų vertinimą. Darbas su

nepilnamečiais pats sunkiausias, nes nepilnamečio elgesys pasireiškia nenuspėjamumu.

Įvairios priežastys gali lemti nepilnamečio nuotaikos pasikeitimą:

Bendraamžiai (fizinis ar psichologinis smurtas)

Nenoras atsilikti nuo bendraamžių

Staigūs emociniai sprogimai (dėl tam tikrų priežasčių).

Kriminalinės subkultūros tradicijos.

24

Nepilnamečių bylas nagrinėja atskira teisėjų ir tyrėjų grupė. Bendra nuostata: reikia formuoti

atskira BK, skirtą nepilnamečiams, (nes reikia atsižvelgti į jų asmėnybę, soc. padėtį, alternatyvą

ir t. t. (Estai, Lenkai pradeda formuoti)), ir tiems, kurie sociologiškai ar psichologiškai nėra

subrendę.

Iki 21 metų asmenys gali būti laikomi su nepilnamečiais nepilnamečių pataisos namuose.

Ekstravertas (hypertimikas) – hyper aktyvus asmuo, kuris irgi gali būti užsidaręs, tačiau tada jis

tampa Introvertu (distimikas) – staiga gali emociškai sprogti – gali panaudoti smurtą prieš savę,

kt. nuteistuosius, pataisos įstaigos administraciją. Priežastys yra nenustatamos.

Dažniausiai nepilnamečiai būna nepastovus ekstravertais ar introvertais.

2. Subrendusio amžiaus nuteistieji – 30 – 40m.

Nusistovėjusi pasaulėžiūra. Vienaip ar kitaip vertina aplinką. Turi savo gyvenimo nuostatas.

Pastovus ekstravertas – asmuo, su kuriuo dirbti lengviausia. Lengvai kontaktuoja, gerai priima

teigiama įtaką, bendraujantis. Jo elgesį lengviausia pakeisti.

Nepastovus ekstravertas – asmuo, linkęs kontaktuoti su išoriniu pasauliu. Pasiduoda įtaikai, jo

elgesį galima pakeisti. Pasireiškia tuo, kad elgesio pozityvumas žaibiškai perauga į negatyvius

sprogimus. Pyktis, neapykanta, nenuspėjamumas.

Pastovus introvertas – užsidaręs asmuo, turintis savo vidinį gyvenimą, nemėgsta bendrauti.

Nemėgsta grupiniu užsiėmimu, jaučia diskomfortą. Nenori išreikšti savo nuomonęs. Grupiniuose

užsiėmimuose reikia sirinkti introvertus, kad kiekvienas iš jų gali pamatyti, kad čia yra visi tokie

pat, kaip ir jis. Tada kiekvienam asmeniui bus lengviau bendrauti ir kalbėti apie savo

kompleksus.

Nepastovus introvertas – uždarumas. Jo elgesys pasireiškia tuo, kad jis epizodiškai, tam tikromis

fazėmis pavirsta į aktyvumą – emocinis sprogimas. Nenuspėjamas. Pilnai nėra atviras, arba

dalinai neatviras.

3. Brandaus amžiaus nuteistieji – 45 - 60m. Lietuvoje – 25%.

Pasenę žmonės. Nuostatos yra nusistovėjusios, sustabarėjusios. Gali išmokti ko nors naujo, bet

nuostatų nepakeisti. Jų negalima perauklėti.

Kalinių vertybinė klasifikacija

25

Nuteistojo asmens svarbi charakteristika yra jų vertybinės orientacijos, elgesio standartai,

priimtini tam tikroje grupėje, kurie turi atitikti jos narių elgesiui. Priklausomai nuo to, į kokias

vertybes yra orientuoti nutiestieji juos galima skirtingai diferencijuoti.

Viena iš sudėtingų psichikos būklių, kylančių kalėjime yra frustracija – padidėjus psichinė

įtampa, kurią sukelia subjektyviai gerai suprantami sunkumai.

Praktika rodo, kad pagrindinis elgesys frustracijos metų yra toks:

- Agresija į frustracijos objektą (paprastai pataisos įstaigos pareigūnai)

- Agresija nukreipta į save (autoagresyvūs apraiškos, savęs žalojimas, savižudybė, tt)

- Depresija (depresija, apatija, pasyvumas, abejingumas, ir tt).

Kalinių psichikos būklė pasikeičia, priklausant nuo laiko, pralesto kalėjime.

Atsižvelgiant į nuteistųjų galimybę pasirinkti viena iš išvardytų taktikų, pataisos įstaigos

personalas turi skirtingai reaguoti į kalinių elgesį. Tuo pačiu metu asmens elgesio stebėjimas gali

duoti galimybė:

pirma, užsiimti profilaktika tarpasmeninių konfliktų;

antra, užkirsti kelią saves žalojimui ir savižudybei;

trečia, padėti prisitaikyti prie konkrečių sąlygų.

Nepilnamečių kalinių klasifikavimo problemos.

Nepilnamečiai, padarę nusikaltimus, dažniausiai pasižymi pedagoginio ugdymo trūkumu,

socialiniu nebrandumu, dažnai jie yra asocialiu šeimų vaikai. Pagal vyraujančią nuomonę

daugeliu atvejų tai jaunimas, kuris yra iškritęs iš tokių socialinių institucijų kaip šeima ir

mokykla. Tokie paaugliai nepatyrė nei šeimos, nei mokyklos įtakos jų elgesio formavimui.

Asmenybės nebrandumas paaiškina jų didelę priklausomybę nuo aplinkos poveikio ir tuo pačiu

metu nesugebėjimą priešintis jos neigiamam poveikiui, ypač sudėtingose situacijose.

Klasifikuojant nuteistuosius nepilnamečius nusikaltėlius visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į

tai, kad nepilnamečio psichiką dar yra visiškai nesuformuota, socialinės ir moralinės vertybės yra

parengiamojoje stadijoje. Deja, nepilnamečių recidyvas yra kelių kartų aukštesnis, negu

suaugusiųjų recidyvas, paleistų iš laisvės atėmimo vietų. Didžiausia tikimybė vėl nusikalsti –

pirmaisiais metais po paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiais metais turėtų būti tinkama

resocializaciją.

26

Priklausomai nuo skirtingų asmens kriminalizacijos lygių bei psichologinių ypatumų nutiestieji

gali pasirinti skirtingą adaptacijos taktika (А. И. Канунник, 1985)28:

- Administracijos palaikymo taktiką;

- Vadovavimo bei savęs įtvirtinimo taktika;

- Išgyvenimo taktika;

- Aiškaus neutraliteto taktika;

- Globėjų paieškos tatika

- Visiškos neadatacijos ir savęs žalojimosi taktika.

Pagrindinių tarptautinių standartų – rekomendacijų, organizuojant anksčiau aprašytas

klasifikacijas, esmė yra ta, kad:

1) Kaip klasifikavimo kriterijus siūloma imti lytį (vyrus ir moteris būtina laikyti atskirai),

amžių (nepilnamečiai laikomi atskirai nuo suaugusiųjų), teistumas (recidyvistai atskirai

nuo nuteistųjų pirmą kartą), privalomą elgesį su kaliniais (dar nenuteisti laisvės atėmimu

asmenys laikomi atskirai nuo nuteistų šia bausme asmenu ir t. t.);

2) Klasifikavimo sistema turi būti pakankamai lanksti, kad būtų galima kiekvieną

klasifikuotą nuteistųjų grupę siųsti į tinkamą darbui su ją atskirą penitencinę įstaigą arba

šios įstaigos izoliuotą skyrių;

3) Klasifikavimu siekiama atskirti nuteistuosius nuo tų nuteistųjų, kurie dėl savo

nusikalstamos praeities ir neigiamų charakterio savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems

nuteistiesiems, taip pat norint suskirstyti nuteistuosius į kategorijas, kurios palengvintų jų

integravimą į visuomenę;

4) Kiekvienoje penitencinėje įstaigoje būtina turėti sistemą lengvatų ir ieškoti įvairių elgesio

su įvairiomis nuteistųjų kategorijomis metodų, kad būtų galima skatinti juos gerai elgtis,

ugdyti jų atsakomybės jausmą, suinteresuoti pasitaisyti ir bendradarbiauti su

administracija.

Nuteistųjų klasifikavimas turi sudaryti prielaidas juos pataisyti, todėl kaip klasifikavimo

kriterijus būtina įvertinti ne tik asmens amžių, lytį, padaryto nusikaltimo povojingumo pobūdį,

bet ir mokymo poreikį, socialinius ryšius bei elgesį. Nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas

skirsto Kalėjimų departamentas, o vienoje įstaigoje į tris grupes – įstaigos direktorius. Kalėjimų

departamentas ne rečiau kaip kartą per vienerius metus peržiūri kiekvieno nuteistojo

klasifikavimo rezultatus. Įgyvendinant naują skirstymo tvarką, sumažinama nuteistųjų skaičiaus

28 "Отвергание" некоторых осужденных в ИТУ и предупреждение этого негативного явления / Канунник А.И., - P. 77-84

27

vienoje įstaigoje norma, o baudžiamoji politika orientuojama į platesnį bausmių, nesusijusių su

laisvės atėmimu, taikymą.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos5 str. , numato, kad asmenų, kuriems atimta laisvė, kategorijai priklauso:

1) Administracine tvarka sulaikyti asmenys. Sulaikyti galima už neteisėtų veikų, nurodytų

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 265-267 str. ,

padarymą nuo 5 iki 48 valandų;

2) Administracinį areštą už administracinius teisės pažeidimus atliekantys (pilnamečiai)

asmenys. Areštuoti asmenį galima iki 30 parų Lietuvos Respublikos ATPK 29, 338 str.

numatytais pagrindais, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. , kai

administracinė bauda pakeičiama administraciniu areštu dėl vengimo ją mokėti;

3) Laikinai sulaikyti asmenys įtariant juos padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. Toks sulaikymas negali trukti ilgiau nei 48

valandos, taigi iki nustatyto laiko nesurinkus reikiamų duomenų, įrodančių asmens kaltę, šis

asmuo turi būti paleidžiamas;

4) Laikinai sulaikyti užsieniečiai. Ne Lietuvos Respublikos piliečių sulaikymas, turi atitikti

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinėspadėties įstatymo 114 str. 1 d. ir trukti ne ilgiau nei 48

valandas;

5) Sulaikyti užsieniečiai Užsieniečių registracijos centre. Tokio sulaikymo pagrindai numatyti

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 114 str. 2 d., 116, 117, 118 str.;

(Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (su papildomais protokolais).

Valstybės žinios, 2000, Nr. 96-3016. )

6) Suimti asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė. Suėmimas iš karto nustatomas iki 3

mėn. terminu, vėliau išimtiniais atvejais ikiteisminio tyrimo metu gali būti pratęsiamas

nepilnamečiams iki 12 mėn. , kitiems asmenims iki 18 mėn (pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 ir 127 str. );

7) Arešto bausmę atliekantys asmenys. Arešto trukmė skiriasi priklausomai nuo asmens amžiaus:

nepilnamečiams gali būti paskirtas nuo 5 iki 45 parų areštas, tuo tarpu pilnamečiams - nuo 10 iki

90 parų;

8) Asmenys, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos

bausmes: nepilnamečiai iki 10 metų, kiti - iki 20 (25) metų;

9) Teismo sprendimu į specialią auklėjimo įstaigą atiduoti nepilnamečiai (nuo 6 mėn. iki 3 m.),

taip pat į specialiuosius auklėjimo ir globos namus bei Nepilnamečių socialinės pagalbos ir

prevencijos centrą nusiųsti nepilnamečiai;

28

10) Alkoholiu apsinuodiję asmenys, priverstinai pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas

detoksikacijai, taip pat priverstinai hospitalizuoti asmenys, sergantys tam tikromis

užkrečiamomis ligomis;

11) Priverstinai hospitalizuoti asmenys, sergantys sunkia psichikos liga (vienam mėnesiui, po to

pratęsiant po 6 mėn.) taip pat ir laikinai priverstinai hospitalizuoti asmenys iki 2 parų, kol bus

gautas teismo leidimas;

12) Asmenys, kuriems taikomos stacionarios priverčiamosios medicinos priemonės (terminą

pratęsiant kas 6 mėnesius) taip pat laikinai atiduoti į sveikatos priežiūros įstaigą pagal Lietuvos

Respublikos BPK 141 str., kol bus atlikta ekspertizė;

13) Kariai, atliekantys pataisos areštą iki 10 parų, taip pat laikinai sulaikyti iki 24 val. Atimti arba

apriboti asmeniui laisvę galima tik aukščiau išvardintais pagrindais.

Laisvės atėmimas yra viena griežčiausių valstybės taikomų prievartos priemonių. Jis skiriamas

tik tiems asmenims, kurių izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas, norint užtikrinti valstybės

saugomų gėrių apsaugą.

IŠVADOS

1. Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas – tai jų suskirstymas į tam tikras grupes pagal

skirtingus kriterijus, siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų galima kiek įmanoma

efektyviau siekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslų. Nutesitųjų klasifikavimo paskirtis ir

tikslai yra įvardijami 1998 metų Lietuvos Respublikos Seimo priimti Teisinės sistemos reformos

metmenyse, kur teigiama „Nuteistųjų klasifikavimas turi sudaryti prielaidas jiems pataisyti, todėl

kaip klasifikavimo kriterijus būtina įtvirtinti ne tik asmens amžių, lytį, padaryto nusikaltimo

pavojingumo pobūdį, bet ir mokymo poreikį, socialinius ryšius bei elgesį.

2. Nuteistųjų klasifikavimą atleika specialūs subjektai (teismas, Kalėjimo departamentas ir

pataisos įstaigos administracija), kiekvienas iš kurių vykdo jam pavęstas funkcijas:

I. Teismas - atsižvelgdami į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir

pavojingumą, paskiria bausmę ir nustato pataisosįstaigos rūšį.

II. Kalėjimų departamentas prie LR TM - nustato nuteistųjų laisvės atėmimu siuntimo į

konkrečią pataisos įstaigą tvarką.

III. Tardymo izoliatoriai - atsižvelgdami į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės

saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą,

psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, požiūrį į darbą ir kt.

kriterijus, siunčia į konkrečią pataisos įstaigą.

IV. Pataisos įstaigos - užtikrina izoliuotą arba atskirą nuteistųjų laikymą pataisos įstaigoje bei

diferencijuotas bausmės atlikimo sąlygas skirtingoms nuteistųjų kategorijoms.

3. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas būna:

29

Pagal teisinį kriterijų – visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas į grupes

atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį

bei nusikaltėlio asmenybės pavojingumą;

Pagal profesinės veiklos kriterijų – nuteistųjų skirstymas į buvusius ir esamus politikus,

teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnus ir

tokiais nedirbusius nuteistuosius.

Pagal psichologinį kriterijų – psichologinės asmens savybės ir charakterio tipų

klasifikaciją.

Pagal pedagoginį kriterijų – suskirstymas pagal grupes, atsižvelgiant į tai, kokius

pedagoginius uždavinius spręs pataisos įstaigos administracija.

SUMMARY

The purpose of this paper is to reveal the importance of classification of convicts and it's

goals.

Firstly, as it is writen in the Lithuanian Republic penal code first clause "The purpose of

Lithuanian Republic penitentiary law is to ensure that the convict after finishing his sentence will

seek out his goals in a lawful ways and means". To implement this aim the classification of

convicts plays a crucial role. It distributes convicts into several groups according to different

criterion to ensure the most efficient execution of imprisonment goals.

Secondly, the classification starts with the most basic characteristics like gender, age and

number of convictions. It starts from the moment a person recieves a judgment.

All in all, the classification of convicts plays an irreplaceable part in making a convict

follow the most efficient way of completing their sentence to achieve the best results possible.

30

LITERATŪRA

1. Blaževičius J., Dermontas J., Stalioraitis P., Usik D. Penitencinė (bausmių vykdymo)

teisė: vadovėlis – Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004.

2. Blaževičius J., Usik D., Švedas G., “Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso

komentaras”. Teisinės informacijos centras. Vilnius, 2004.

3. Švedas G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir

vykdymo aspektai. – Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2003.

4. Pesliakas. Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008. P 153

5. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 89 – 2741.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 37 –

1341.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 73 –

3084.

8. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. VIII-810 „Dėl teisinės

sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“// Valstybės žinios.

1998, Nr. 61-1736.

9. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus

tvarkos taisyklių patvirtinimo“// Valstybės žinios. 2003, Nr. 76 – 3498

10. Антонян Ю. М., Еникеев М. И. , Эминов В. Е. Психология преступления и

наказания. - М., 2000. С. 308-331; Поздняков В. М. Психология в пенитенциарной

практике зарубежных стран в ХХ столетии. - М. , 2000; Ушатиков А. И., Казак Б.

Б. Основы пенитенциарной психологии. - Рязань, 2001

11. Europos Konvencijaprieš kankinimą irkitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir

baudimą bei jos pirmasis ir antrasis protokolai // Valstybės žinios. 1998, Nr. 86 – 2393.

12. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija Nr. R. (2006) 2

„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“.

13. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir

baudimą //

14. Stalioraitis P. Laisvės atėmimo bausmės reguliavimas tarptautiniuose teisės aktuose:

mokomasis metodinis leidinys / red. S. Simutytė. – Vilnius: LTA, 1999.

15. Tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės // Stalioraitis P. Laisvės atėmimo

bausmės reguliavimas tarptautiniuose teisės aktuose: mokomasis metodinis leidinys /

red. S. Simutytė. – Vilnius: LTA, 1999.

16. В. И. Селиверстов. Уголовно – исполнительное право России. – Москва, Юрист,

2000.

31

17. Special regimes for long term prisoners. Norrkopping, 1989 m

18. Penitencinės psichologijos paskaitos medžiaga.

19. Moodle

20. Глоточкин А.Д., Пирожков В.Ф. Исправительно-трудовая психология. М., 1992.

21. Г. Г. Бочкарева   Психология  подростков-правонарушителей, «Советская

юстиция» 1967 г. № 22.

22. "Отвергание" некоторых осужденных в ИТУ и предупреждение этого негативного

явления / Канунник А.И., - P. 77-84

23. Еникеев М.И. Общая и юридическая психология.Ч. 2. - М., 1996.

24. Petkus A. Kriminalinė subkultūra Lietuvos penitencinėse įstaigose: kriminologinė

analizė : daktaro disertacijos santrauka: socialiniai mokslai, teisė (01 S))

25. Г.  Г.  Бочкарева   Психология  подростков-правонарушителей, «Советская

юстиция» 1967 г. № 22.

26. Пирожков В.Ф. Законы преступного мира молодежи. М., 1992

27. http://www. asu. lt/nm/failai/Darbo_ir_karjeros_psichologija/81027. html

28. Глоточкин А.Д., Пирожков В.Ф. Исправительно-трудовая психология. М., 1992.

29. Энциклопедия современной юридической психологии/ Под общей редакцией

профессора А. М. Столяренко, 2002 г.

30. European prison rules. Strasburg, 1987

31. L. Chlebauskaitė. „Nuteistųjų teisinė padėtis“. Magistro baigiamasis darbas. http://vddb.

laba. lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E. 02~2009~D_20101125_190642-90965/DS. 005.

1. 01. ETD. P. 7

32. Ожегов, С. И. Толковый словарь русского языка / С. И. Ожегов, Н. Ю. Шведова. -

М. : Азбуковник, 2000.

32

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

Savęs vertinimo lygiai

Žmogaus savęs vertinimo tikslumą atskleidžia atitikimas tarp jo siekių ir realių laimėjimų,

požiūrio į save sutapimo su kitų žmonių požiūriu į jį. Su amžiumi vis tiksliau save vertiname.

Skiriami tokie vertinimo lygiai:

1. Padidinta savivertė (savęs pervertinimas).

2. Tikroviška (adekvati) savivertė.

3. Sumažinta savivertė (savęs nuvertinimas).

4. Teisingas savęs vertinimas – ADEKVATUS.

5. Neteisingas savęs vertinimas – SAVĘS NUVERTINIMAS (Neįvertinimams) ir SAVĘS

PERVERTINIMAS.

Teisingas (adekvatus) savęs vertinimas

Tai ypač svarbus asmenybės bruožas, dažniausiai susiklostantis ankstyvoje jaunystėje,

vadinamas savigarba.

Psichologijos žodyne (1985) savigarba nusakoma kaip PAGARBA SAU PAČIAM. Tai

teigiamas savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, psichinės sveikatos prielaida. Humanistinė

psichologija pabrėžia, kad teigiamas savęs vertinimas padeda prisitaikyti. Net teigiamos iliuzijos

yra naudingos, nes jos saugo nuo nerimo ir depresijos. Pasitikėjimas savimi – būtina pasisekimo

sąlyga, nes pasitikėjimo esmę sudaro žmogaus turimos jėgos ir galimybės. Savosios vertės

jausmą sudaro ne tik savigarba, bet ir simpatija sau. Jei savigarba – vertinamasis požiūrio į save

aspektas, tai simpatija – emocijos ir jausmai savo paties atžvilgiu („kai mes iš tikrųjų mylime

save, tai viskas gyvenime sekasi, Louise L. Hay). Simpatija suprantama kaip domėjimasis

savuoju Aš, artumas, šiluma sau pačiam, draugiškas santykis su savimi. Tai savo teigiamų

savybių vertinimas, žmogaus kaip vertybės pripažinimas, savo kūrybinių sugebėjimų

branginimas, gyvenimo prasmės jutimas ir t. t. Sakoma, kas savęs nemyli, tas nemyli gyvenimo,

gyvena pesimistiškomis nuotaikomis. Mylėdamas save žmogus myli būtį. Meilė sau –

individualybės pamatas, todėl paaugliai (asmenybė dar nesusiformavusi) savęs dažnai nevertina

ir nemyli, kaip, beje, nemyli ir kitų. Mylėdami save mes mylime tai, kas mumyse yra gera, ir

nenorime to prarasti, stengiamės individualybę išsaugoti. Anot egzistencialisto Rollo May

33

(1966), deramai mylėti savo Aš ir mylėti savo artimą yra absoliučiai tapatūs dalykai, visiškai

atitinkantys vienas kitą savo tikrąja esme. Apibendrintai galima teigti, kad savigarba:

Padeda daugiau pasiekti gyvenime.

Leidžia nebijoti būti savimi.

Leidžia mylėti save.

Savęs meilė (savimeilė) padeda suprasti, kad daug svarbiau įgyvendinti savo lūkesčius, negu

pateisinti tai, ko iš tavęs tikisi kiti.

Anot Rogers, tada galima tikėtis „gero gyvenimo“, kuris nėra būsena, kurioje žmogus jaučiasi

visiškai adaptavęsis, o kryptis, kuria žmogus juda pagal savo paskirtį. Visavertiškai

funkcionuojantis žmogus:

Atviras išgyvenimams;

Savo išgyvenimus suvokia nejausdamas grėsmės. Žino savo mintis, jausmus, nebando jų

prislopinti. Elgiasi pagal vidinius išgyvenimus.

Egzistencinis gyvenimo būdas.

Gyvena kiekvieno momento pilnatve. Kiekvienas išgyvenimas naujas ir unikalus,

nepriklausantis nuo išankstinių lūkesčių, spontaniškas.

Pasitiki savo organizmu. Blogai, jei žmogaus elgesys priklauso nuo išorinių jėgų

(socialinių normų, kitų žmonių vertinimo). Elgesys turėtų priklausyti nuo organizmo

išgyvenimų, tai yra vidiniai jutimai turėtų nulemti, kaip žmogus elgsis vienoje ar kitoje

situacijoje.

Empirinė laisvė. Jausmas, kad gali gyventi kaip nori. T. y. bet kurioje situacijoje žmogus

gali rinktis, jis vienintelis atsakingas už pasekmes.

Kūrybiškumas. Siekis gyventi konstruktyviai patenkinant slapčiausius poreikius.

Savęs pervertinimas

Neadekvačiai aukštesnis savęs vertinimas dažnai skatina nerealias pretenzijas, maksimalizmą,

nepakankamą aplinkybių įvertinimą. Save pervertinantis nepatiria pasitenkinimo ir dėl savo

klaidų kaltina tik kitus. Tai apsunkina bendravimą, o savikritikos stoka trukdo sau išsikelti

realius tikslus ir jų siekti. Tai neteisingų poelgių, nepagrįstų pretenzijų, išsišokimų priežastis.

Toks savęs vertinimas paprastai yra vidinės tuštumos ir netikrumo išoriniai požymiai, be to,

didybė demonstruojama, kad pridengtų nerimą. „Tuštybė, arogancija ar pasipūtimas, tai ne savęs

meilė, tai tik baimė“ (Louse L. Hay).

34

Iškreiptos savimeilės forma yra egoizmas ir narcizmas. Egoizmas – koncentracija į save, tai per

toli nuėjusi meilė sau, per didelis savo interesų paisymas. Egoisto elgesio priežastys – tai meilės

sau trūkumas ir mėginimas tai nuslėpti. Tam tikromis aplinkybėmis meilė sau gali virsti savęs

įsimylėjimu (anot psichoanalitikų, tai narcizmas). Narcizo pagrindinė savybė – didybė, kai

svarbiausias asmuo pasaulyje yra jis pats. Kiti žmonės jo nedomina, jų užjausti jis nemoka.

Narcizui gyvybiškai būtinas aplinkinių žavėjimasis juo ir pastiprinimas, nes jis lengvai netenka

pusiausvyros, įsižeidžia, jei kas pasirodo bent kiek už jį gabesnis, gražesnis, turtingesnis.

Psichoanalitikė Horney teigia, jog narcizas pats nieko daug neduoda, bet daug laukia iš kitų.

Mintys apie savo nepaprastumą padaro žmogų labai jautrų bendraujant su kitais.

Savęs nuvertinimas

Tai skausmingas suvokimas, jog esi nieko vertas. Kai save laikai nevykėliu, sunku save suvokti

tokį, koks esi realiai. Save nuvertinantys nepasitiki savimi, jautriai reaguoja į pastabas, yra

drovūs, nedrąsūs, nepasitiki aplinkiniais, nes jiems atrodo, kad kiti jų nemėgsta, be to,

nepasitikintiems nepriimtina veikla, kurioje reikia rungtyniauti. Tokie žmonės retai sulaukia

aplinkinų simpatijos, dažniau – grupės izoliuojami. Taip šie žmonės pakliūva į užburtą ratą – jie

negerbia savęs, o jų negerbia kiti. Toks nepasitikėjimas savimi bei apsunkintas bendravimas

apriboja veiklą ir formuoja nesavarankiškumą, neryžtingumą. Tokiems asmenims itin sunku

ieškoti darbo, įveikti konkursą, apibūdinti save teigiamai.

Sėkmė ir dideli pasiekimai nebūtinai rodo aukštą savigarbą. „Klestinčio“ žmogaus savigarba gali

būti labai netvirta, jis vis siekia ir siekia pritarimo, bandydamas įrodyti savo vertingumą. Toks

žmogus kažin ar pasieks momentą, kai galės sau pasakyti „jau gana“. Jis, anot Porat (1991),

privalo nuolat būti laimės kūdikiu (nuolat kaupti savo vertumo įrodymus), kad aplinkiniai nuolat

pripažintų jo adekvatumą. Porat sako, kad žmonės, kuriems trūksta savigarbos, - tai „žmonės,

perdavę teisę spręsti išoriniam pasauliui „kitiems,“ todėl jie priklauso nuo to, ką tie kiti mano ar

daro patvirtindami to individo vertę. Taigi tokiems žmonėms pastoviai reikia kitų žmonių

rūpestingumo ir paslaugumo. Tiek didelis reiklumas sau, tiek gėdos jausmas – abu kyla, kai per

mažai vertiname save. Taigi neigiamo savęs vertinimo pasekmės:

Pasitikėjimo savimi trūkumas. Tokie žmonės neleidžia sau išdrįsti: norėti, daryti, netgi

bendrauti.

Neveiklumas. Ima dominuoti nuostata „geriau nieko nedaryti“. Nesistengiama ieškotis

darbo, kelti kvalifikaciją. Apskritai realizuoti savo planus.

Iškreiptas savęs ir kitų matymas. Tinkamai nevertina savo pasiekimų, vis lyginasi su tais,

kurie yra jį ženkliai pralenkę.

Nelaimingas asmeninis gyvenimas. Aplinkiniai nemėgsta save neigiančių.

35