Europos Parlamentas

2

TurinysTurinys■ Sveiki atvykę į Europos Parlamentą! 3

■ Europos Parlamentas dirba jums 5

■ ES biudžeto valdymas 11

■ Laisvių ir demokratijos sergėtojas 17

■ Europos Parlamentas ir ES plėtros etapai 23

■ Europos Parlamentas pasaulyje 25

■ Žmogaus teisės – visų svarbiausia 29

■ Europos Parlamento mechanizmai 33

■ Šalia jūsų 37

■ Europos Sąjungos teisės aktai: kaip jie veikia? 41

■ Kaip priimamas ES metinis biudžetas? 44

■ Europos Sąjungos raktiniai žodžiai 46

■ Pagrindinės Europos integracijos datos 53

■ Europos Parlamento adresai 56

Sveiki atvykę į Europos Parlamentą!

Nuo 1979 m. milijonai europiečių kas penkerius metus renka savo atstovus į Europos Parlamentą. Kas yra Parlamento nariai, ką jie veikia Strasbūre ir Briuselyje, kokios jų galios? Šioje brošiūroje mėginama atsakyti į minėtuosius klausimus, kadangi Parla-mento sprendimai svarbūs visos Europos piliečių kasdieniam gyvenimui.

Europos Parlamentas (EP) – vienintelė pasaulyje daugiatautė parlamentinė asamblėja ir vieninte-lė tiesiogiai piliečių renkama Europos Sąjungos (ES) institucija. Jis atstovauja apie 500 milijonų pi-liečių iš 27 ES valstybių narių. EP rinkimai rengiami kas penkerius metus, o 2009 m. birželio mėn. vykę rinkimai sutapo su tiesioginių visuotinių Europos Parlamento rinkimų trisdešimtmečiu. Po minėtųjų rinkimų Parlamentą sudaro 736 nariai, kurie posėdžiauja frakcijomis, sudarytomis pagal politines pažiūras, o ne pagal pilietybę.

Ofi ciali Europos Parlamento buveinė yra Strasbūre, mieste prie Prancūzijos ir Vokietijos sienos. Šis miestas simbolizuoja Europos susitaikymą po dviejų pasaulinių karų. ES valstybėms narėms nu-sprendus, kasmet Strasbūre rengiama 12 Parlamento plenarinių sesijų. EP nariai taip pat dalyvau-ja komitetų veikloje Briuselyje, kur gali būti rengiamos papildomos plenarinės sesijos. Diskusijos vyksta visomis ofi cialiosiomis ES kalbomis ir atspindi Parlamento siekį, kad Sąjunga būtų įvairi ir daugiakultūrė – „suvienijusi įvairovę“.

Sveiki atvykę į Europos Parlamentą!

3

Vis svarbesnis vaidmuo

Pagal Sutartis, pasirašytas nuo 1979 m., Parlamentas įgijo daugiau galių rengiant biudžetą ir ES teisės aktus. Taip pat sustiprėjo EP narių vykdoma politinė kitų Sąjungos institucijų ir organų kontrolė.

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis išplėtė su biudžetu susijusias Parlamento galias. Dabar EP tvirtina visas ES išlaidas, įskaitant ir bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlai-das, dėl kurių iki tol paskutinį žodį tardavo ES Taryba (arba tiesiog Taryba, atstovaujanti valstybių narių vyriausybėms).

Taip pat išaugo Parlamento, kaip teisėkūros institucijos, vaidmuo: nuo šiol rengiant beveik vi-sus Europos Sąjungos kompetencijai priklausančius teisės aktus jis bus toks pat svarbus kaip ir ES Taryba. Anksčiau EP nariai priimdavo teisės aktus, kuriais buvo siekiama palengvinti asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą ES teritorijoje arba apsaugoti aplinką ir vartotojus. Dabar jų pritarimas privalomas ir priimant teisės aktus tokiose srityse kaip žemės ūkis, žuvininkystė, ener-getika, turizmas, išorės sienų kontrolė, policijos ir teisminis bendradarbiavimas ar civilinė sauga.

Europos Komisijos pirmininko kandidatūrą siūlo vyriausybės, atsižvelgdamos į EP rinkimų rezul-tatus. Paskui jį išrenka Parlamentas. Visą Komisiją, įskaitant ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsie-nio reikalams ir saugumo politikai, kuris kartu yra ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, balsuo-damas tvirtina Parlamentas. Komisija gali būti priversta atsistatydinti, jei EP nariai nubalsuoja dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija.

Piliečiai gali siųsti Europos Parlamentui peticijas su skundais dėl ES teisės taikymo. EP nariai renka Europos ombudsmeną, kuriam pavesta nagrinėti skundus dėl netinkamo administravimo Są-jungos institucijų ir organų veikloje. Nariai gali įsteigti tyrimo komitetą, jeigu mano, kad buvo pažeista ES teisė.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija viename dokumente įtvirtina pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises, kurios anksčiau buvo skelbiamos įvairiuose nacionaliniuose, ES ir tarptautiniuose teisės aktuose. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Chartija tapo privaloma ir EP nariai remiasi ja kaskart, kai prireikia pranešti apie akivaizdų žmogaus teisių pažeidimą Europos Sąjun-goje.

Europos Parlamentui suteikta galių ES užsienio politikos srityje. Nuo šiol visoms tarptautinėms sutartims ir ES plėtrai turi pritarti EP nariai. Kaip įgyvendinti prekybos, vystomojo bendradarbia-vimo ir humanitarinės pagalbos politiką, kartu sprendžia Parlamentas ir ES Taryba. Be to, Parla-mento nariai reguliariai rengia diskusijas žmogaus teisių klausimais ir siunčia stebėtojus į visas pasaulio šalis tikrinti, ar rinkimai vyksta laisvai ir teisėtai.

SVEI

KI A

TVYK

Ę Į E

URO

POS

PARL

AM

ENTĄ

!4

■ Europos Parlamentas dirba jums

Nesvarbu, kokia mūsų padėtis, – esame jauni, studentai, dirbantys asmenys ar pensininkai – visus mus veikia ES teisės aktai, nors kartais to ir nežinome. Sveikesnis mais-tas mūsų lėkštėse, laisvė judėti ir dirbti visoje Sąjungoje, aplinkos apsauga – ir dar daugelyje kitų sričių EP narių vaidmuo yra lemiamas. ES teisės aktais pirmiausia siekia-ma palengvinti piliečių gyvenimą Sąjungoje ir sudaryti sąlygas lygioms galimybėms, teisėms ir pareigoms.

Kaip ir visi parlamentai, Europos Parlamentas aptaria ir priima

teisės aktus. Iš pradžių EP nariai pateikdavo savo nuomonę dėl

Europos Komisijos teisės aktų pasiūlymų, o galutinį žodį dėl pri-

imtų teisės aktų visuomet tardavo ES Taryba, atstovaujanti vals-

tybių narių vyriausybėms.

Ilgainiui, sudarant naujas Sutartis, padėtis keitėsi: Europos Par-

lamento vaidmuo ir galios gerokai išaugo ir Sąjungos teisės

aktų rengimo srityje jis tapo veikėju, kurio nuomonės negali-

ma nepaisyti. Nuo šiol daugeliu atvejų tam, kad būtų priimtas

tam tikras ES reglamentas ar direktyva, reikia, kad Parlamentas

ir Taryba sutartų dėl jo turinio: tai vadinama bendro sprendimo

procedūra.

Todėl prieš pradedant bet kokį ES teisės aktą taikyti visose Są-

jungos valstybėse narėse, jį turi pasirašyti Europos Parlamento

pirmininkas ir Tarybos pirmininkas.

5

6

■ Mobiliojo ryšio telefonai užsienyje: mažesnės sąskaitų sumos

2007 m. įsigaliojo ES teisės aktai, kuriuose nustatytos viršu-tinės skambučių kitoje ES šalyje arba gaunamų skambučių kitoje ES šalyje kainų ribos, siekiant laipsniškai sumažinti jų papildomas išlaidas. Parlamento nariai pasiekė, kad nuo 2011 m. liepos mėn. šie tarptinklinio ryšio paslaugų tari-fai neviršytų 0,35 euro už išeinančio skambučio minutę ir 0,11 euro – už įeinančio skambučio minutę (neįskaičiuojant PVM). Be to, nuo 2009 m. liepos mėn. tarptinkliniu ryšiu siun-čiamos SMS žinutės kaina neturi viršyti 0,11 euro. Mažėjan-čios viršutinės kainų ribos, apskaičiuojamos atsižvelgiant į siunčiamų ir gaunamų duomenų kilobaitus, taip pat taiko-mos mobiliojo ryšio telefonais ar nešiojamaisiais kompiute-riais siunčiant elektroninius laiškus, nuotraukas ar naršant internete.

Europos Parlamentas – visateisė teisėkūros institucija

Bendro sprendimo procedūra taikoma daugumai ES teisės

aktų. Ji ypač susijusi su asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo

judėjimu ES bendrosios rinkos teritorijoje. Ši procedūra taiko-

ma ir tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, vartotojų teisės

ir transporto saugumas, taip pat paramos moksliniams tyri-

mams, švietimui ir kultūrai programoms arba skatinant visuo-

menės sveikatą.

Po paskutinės Sutarčių reformos bendro sprendimo procedūra,

išskyrus kelias retas išimtis, tapo „įprasta teisėkūros procedūra“

priimant Sąjungos teisės aktus. Dabar ji taikoma toms politikos

sritims, kurios tradiciškai priklausė tik Tarybos kompetencijai,

pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės, imigracijos ir policijos ir

teisminio bendradarbiavimo. Ši procedūra taip pat taikoma ir

tose srityse, kuriose Europos Parlamentas turėjo tik veto teisę

(pritarimas visam tekstui ar jo atmetimas), tarp jų sanglaudos ir

regionų plėtros politikoje. Be to, ji taikoma ir naujai įtrauktose 6EU

ROPO

S PA

RLA

MEN

TAS

DIR

BA

JU

MS

77

srityse, kurios priklauso ES kompetencijai, tokiose kaip sportas

ir jaunimas, civilinė sauga ir kova su didele grėsme visuomenės

sveikatai, energetika, turizmas ar kosmoso politika.

Europos Parlamento teisėkūros veiklos pavyzdžiai

Per pastaruosius kelerius metus EP nariai prisidėjo, kad būtų pa-

lengvintas diplomų ir profesinės kvalifikacijos tarpusavio pripaži-

nimas valstybėse narėse: šiandien dirbti pagal savo specialybę ki-

toje ES šalyje kur kas paprasčiau, negu buvo anksčiau. Parlamento

nariai dalyvavo ir nustatant griežtesnius gaminių saugumo ir žen-

klinimo standartus: šiandien prekybos centre lengviau orientuotis

tarp daugybės iš visos Europos atvežtų gaminių. Dabar kiekvienas

pirkėjas gali rinktis ir pirkti maisto produktus žinodamas, ar, pavyz-

džiui, juose yra genetiškai modifikuotų organizmų, ar ne.

Europos Parlamentas taip pat padidino oro ir geležinkelių trans-

porto keleivių teises, nepamiršdamas vyresnio amžiaus ir riboto

judumo asmenų, kurie nuo šiol gali reikalauti pagalbos. Ko dar

galima norėti šiltuoju metų sezonu, jeigu ne gaivių maudynių

jūroje ar ežere? Parlamento pastangomis sugriežtinti ES standar-

tai užtikrins jums galimybę panirti į švaresnius vandenis.

EP nariai taip pat prisidėjo priimant kovos su ekonomikos krize ir

Europos finansų sistemos skaidrumo didinimo bei priežiūros ge-

rinimo priemonių paketą. Be to, Parlamentas dalyvavo rengiant

taisykles, kurios padės supaprastinti tarptautinius mokėjimus ir

padarys juos pigesnius, ir iki 100 000 eurų padidino bankų indė-

lių garantiją banko bankroto atveju.

Europos Sąjunga patvirtino pirminį priemonių paketą, kuriuo

siekiama kovoti su klimato atšilimo padariniais pasaulyje ma-

žinant automobilių, pramonės ir elektrinių išmetamą šiltna-

mio efektą sukeliančių dujų kiekį. Parlamentas remia tikslus iki

2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukelian-

čių dujų kiekį, 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą

ir pasiekti, kad 20 proc. ES energetinių šaltinių derinio sudarytų

atsinaujinantys energijos šaltiniai.

EURO

POS PA

RLAM

ENTA

S DIRB

A JU

MS

■ Jums tarnaujantys EP nariai

Esate turistų vadovas, nekilnojamojo turto agentas ar teikiate kitokias paslaugas? Paslaugų direktyva palengvins jūsų dar-bą užsienyje. Iš pradžių sukėlusi daug ginčų, ji galbūt niekada nebūtų buvusi priimta, jeigu ne Europos Parlamento pasiū-lytas kompromisas. Iš tiesų Parlamento nariams pavyko ras-ti tinkamą pusiausvyrą tarp skirtingų nacionalinių interesų, paslaugų teikėjų ir vartotojų teisių bei darbuotojų ir darbda-vių poreikių.

8EU

ROPO

S PA

RLA

MEN

TAS

DIR

BA

JU

MS

EURO

POS PA

RLAM

ENTA

S DIRB

A JU

MS

9

EP nariai rodo iniciatyvą...

Jeigu Parlamentas nusprendžia, kad pasiūlymas dėl teisės akto

prastas ir negali būti patobulintas, jis turi teisę atmesti visą siūlo-

mą teisės aktą. Taip nutiko svarstant uosto paslaugų liberalizavi-

mo direktyvą ir programinės įrangos patentų direktyvą.

EP nariai turi politinės iniciatyvos teisę, kuri jiems leidžia pateikti

Komisijai pasiūlymus dėl teisės aktų. Jie nuolat ragina Komisi-

ją ir Tarybą plėtoti esamą arba rengti naują politiką. Pavyzdžiui,

Parlamentas paprašė Komisijos pateikti teisės akto, kuriuo būtų

siekiama reglamentuoti ir palengvinti tarptautinio paveldėjimo

procedūras, projektą remiantis išsamiomis rekomendacijomis.

...piliečiai – taip pat

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, milijonas reikšmingos valstybių

narių dalies piliečių, manydami, kad reikalingas tam tikras ES tei-

sės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją pateikti

tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.

Norite, kad būtų atsižvelgta į Jūsų nuomonę?

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, ES teisės aktais iš esmės sie-kiama palengvinti piliečių gyvenimą Sąjungoje ir užtikrinti lygias visų ES piliečių galimybes, teises ir pareigas. Be to, kadangi šiuo-se teisės aktuose įmonėms nustatomos vienodos konkurencijos sąlygos visose valstybėse narėse, jie padeda skatinti prekių ir paslaugų mainus. Kas penkerius metus rinkdami savo atstovus į EP, piliečiai dalyvauja rengiant tiesiogiai su jais susijusių teisės aktų tekstus.

■ Saugus chemijos produktų panaudojimas

Su chemijos produktais susiduriame visur. Nors dėl jų naudos klausimų nekyla, jų saugumas sveikatos arba aplinkosaugos požiūriu kelia daugiau abejonių. Todėl Europos Sąjunga pa-tvirtino REACH direktyvą, kuria siekiama pakartotinai įvertinti tūkstančius plačiai naudojamų chemijos produktų, kad patys pavojingiausi būtų pašalinti iš rinkos. Dėl EP narių atkaklumo buvo pabrėžiama galimybė vystyti naujas, mažiau kenksmin-gas medžiagas, kuo labiau apribojant jų bandymų su gyvū-nais mastą.

Daugiau informacijos rasite skyriuje „Europos Sąjungos teisės aktai: kaip jie veikia?“, 41 puslapyje.

10EU

ROPO

S PA

RLA

MEN

TAS

DIR

BA

JU

MS

■ ES biudžeto valdymas

Nauji greitkeliai, švaresni paplūdimiai, naujų vaistų moksliniai tyrimai, studijos užsienyje... Visi tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamės Europos Sąjungos finansuojama veikla. Kas priima pamatinius sprendimus dėl ES lygme-niu finansuojamų programų ir veiksmų? Tai daro Europos Parlamentas, pasitaręs su valstybių narių vyriausybėmis. Štai keli jūsų EP narių remiamos veiklos pavyzdžiai.

Kasmet, remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymais, EP nariai il-

gus mėnesius derasi su ES Taryba (ji atstovauja ES valstybių narių

vyriausybėms) dėl kitiems metams numatytų Sąjungos pajamų

ir išlaidų sumų. Atsižvelgiant į keleriems metams nustatytas vir-

šutines ribas sudarytas biudžetas labai svarbus, nes juo remiantis

numatoma kiekvienai veiklos sričiai skiriama Europos Sąjungos

parama, kuria siekiama užtikrinti solidarumą, tvarų ekonomikos

augimą ir socialinę sanglaudą. Jeigu Parlamentas mano, kad

rengiant biudžeto projektą nebuvo pakankamai atsižvelgta į jo

prioritetus, jis gali atmesti tokį projektą ir pareikalauti parengti

naują.

Po paskutinės Sutarčių reformos buvo išplėstos su biudžetu

susijusios Parlamento galios. Dabar EP tvirtina visas ES išlaidas,

įskaitant ir BŽŪP išlaidas, dėl kurių iki šiol paskutinį žodį tardavo

ES Taryba. Buvo supaprastinta metinio biudžeto tvirtinimo pro-

cedūra.

11

ES B

IUD

ŽETO

VA

LDYM

AS

12

Kam naudojami Sąjungos pinigai?

2007–2013 m. ES fi nansinė programa (pagal 2006 m. gegužės

17 d. tarpinstitucinį susitarimą). Diagramoje pateikiami suapva-

linti skaičiai 2004 m. kainomis.

ES – pasaulio veikėja: išorės veiksmai,

vystymosi politika, humanitarinė pagalba

49 mlrd. eurų (6 %)

Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas: piliečių teisių apsauga, laisvas asmenų judėjimas, policijos ir teisminis bendradarbiavimas, kova su terorizmu11 mlrd. eurų (1 %)

Gamtos išteklių apsauga ir valdymas: žemės ūkis,

tvarus vystymasis ir aplinkosauga

371 mlrd. eurų (43 %)

Kitos išlaidos, įskaitant administravimą51 mlrd. eurų (6 %)

Tvarus augimas: regionų ekonomikos vystymasis, veiksmai augimo, konkurencingumo ir užimtumo labui 382 mlrd. eurų (44 %)

Tvaraus ekonomikos vystymosi…

Didelė dalis Sąjungos pinigų naudojama ekonomikos vysty-

muisi didinti ir skirtumams tarp įvairių Europos regionų mažinti:

tiesti greitkeliams ar geležinkeliams, jungiantiems valstybes na-

res, remti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, mokslinių tyrimų

ir technologijų naujovių projektams (pavyzdžiui, atsinaujinan-

tiems energijos šaltiniams vystyti).

Žemės ūkiui taip pat skiriama didelė biudžeto dalis. Tačiau, gau-

damos Europos Parlamento paramą, kitos sritys tampa vis svar-

besnės, pavyzdžiui, aplinkosauga per regioninių gamtos parkų

kūrimą, nykstančių rūšių išsaugojimą, vandens išteklių valdymą,

kovą su klimato kaita ir t. t.

Dalis ES biudžeto skiriama ir pasaulio ekonominiam vystymuisi

bei humanitarinei pagalbai nukentėjusioms nuo gaivalinių ne-

laimių ir kitų krizių šalims.

…ir piliečių susidomėjimo skatinimas

Kadangi tokios epidemijos kaip AIDS ir paukščių gripas nepripa-

žįsta sienų, veiksmingiau su jomis kovoti drauge. Skatinama savo

Parlamento, ES vis aktyviau veikia visuomenės sveikatos srityje, visų

pirma finansuodama daug naujų vaistų mokslinių tyrimų projektų.

Pastaraisiais metais EP nariai panaudojo visas savo galias, plėto-

dami Europos kultūrinės įvairovės rėmimo programas, kuriomis

siekiama skatinti meno ir kultūros – kino, muzikos, tapybos, foto-

grafijos, teatro – kūrinių ir produktų judėjimą.

Ekonominė padėtis yra taip pat vienas labiausiai rūpimų klau-

simų. 2006 m. Parlamentas sutiko, kad būtų įkurtas Europos

prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, kuriam per

metus skiriama 500 mln. eurų, siekiant padėti darbuotojams,

atleistiems dėl pramonės restruktūrizavimo, susijusio su tarptau-

tine padėtimi. 2009 m., vyraujant ekonomikos krizei, Parlamento

nariai pritarė tam, kad būtų išplėsta šio fondo taikymo sritis ir

sušvelninti lėšų skyrimo kriterijai.

13ES B

IUD

ŽETO VA

LDYM

AS

ES B

IUD

ŽETO

VA

LDYM

AS

Investicijos į ateitį

Europos Parlamentas turėjo įtakos ir rengiant daugiametę fi nan-

sinę programą, kurioje nustatytos visų ES politikos sričių viršuti-

nės išlaidų ribos iki 2013 m. EP nariams teko ištvermingai kovoti

su valstybėmis narėmis, kad gautų papildomų pinigų projek-

tams, kurie svarbūs piliečiams.

Taigi Parlamentas gynė Europos jaunimo judumo programas,

kad jaunuoliai galėtų įgyti naują kvalifi kaciją, taip pat ir susi-

jusią su kalbomis, bei susipažintų su kitų šalių kultūra. Pavyz-

džiui, jis parėmė programą Erasmus, kuri kasmet daugiau kaip

180 000 studentų suteikia galimybę išvykti studijuoti į užsienio

universitetus. Be to, Parlamentas parėmė programą Leonardo da

Vinci, kuria skatinamas kvalifi kacijos kėlimas stažuojantis visos

Europos įmonėse. Paprastai Parlamentas daug dėmesio skiria

moksliniams tyrimams ir naujovėms.

Lisabonos sutartyje numatyta, kad nuo šiol daugiametė fi nansi-

nė programa tvirtinama reglamentu (jis priimamas pagal spe-

cialiąją teisėkūros procedūrą), kuriam reikia Europos Parlamento

pritarimo.

14

ES BIU

DŽETO

VALD

YMA

S15

■ Iš kur ateina Sąjungos pinigai?

Europos Sąjungos biudžetas iš esmės finansuojamas iš valsty-bių narių įnašų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į jų bendrąsias nacionalines pajamas (BNP). Biudžetą papildo dalis visoje ES surenkamo PVM, kuriuo apmokestinamos prekės ir paslau-gos, bei muitai, surenkami prie Sąjungos išorės sienų, impor-tuojant pramonės ir žemės ūkio produktus iš trečiųjų šalių. Tai vadinamieji nuosavi Sąjungos ištekliai. Europos Parlamentas kovoja, kad ateityje būtų įdiegta nauja finansavimo sistema, kuri padėtų sukurti tiesioginį ryšį tarp ES ir jos mokesčių mo-kėtojų, nedidinant jų mokesčių naštos.

BI

UD

ŽE

TA

S

Išlaidos pro didinamąjį stiklą

Europos Parlamentas, padedamas Europos Audito Rūmų, nuolat

kontroliuoja, kad biudžetas būtų valdomas veiksmingai, ir prižiū-

ri, kad būtų kovojama su galimais pažeidimais.

Kiekvienais metais Europos Komisija ir kitos ES institucijos turi

įrodyti Parlamentui, kad iš tiesų tinkamai panaudojo gautus Są-

jungos pinigus: tai vadinamoji biudžeto įvykdymo patvirtinimo

procedūra. Komisija privalo atsižvelgti į Parlamento narių reko-

mendacijas šiuo klausimu.

■ Ar brangiai kainuoja Europa?

ES metinis biudžetas, lygus maždaug 120 milijardų eurų, su-daro truputį daugiau kaip 1 proc. Sąjungos turto, t. y. apie 240 eurų vienam gyventojui. Tai labai mažai, palyginti su sumomis, kurios sumokamos kaip nacionaliniai mokesčiai, tačiau šie pinigai padeda fi nansuoti piliečiams svarbias po-litikos sritis. Europos Parlamentas savo ruožtu kiekvienam ES piliečiui kainuoja mažiau kaip 3 eurus per metus.

Daugiau informacijos apie tai rasite skyriuje „Kaip priimamas ES biudžetas?“, 44 puslapyje.

ES B

IUD

ŽETO

VA

LDYM

AS

16

17

■ Laisvių ir demokratijos sergėtojas

Europos Parlamentas, vienintelė renkama Europos Są-jungos institucija, labai rimtai atlieka laisvių ir demokra-tijos sergėtojo vaidmenį tiek Europoje, tiek pasaulyje. EP narių pagrindinis vaidmuo – atstovauti piliečiams ES lygmeniu ir ginti jų interesus bendraujant su ES vadovais ir Sąjungos institucijose.

Lisabonos sutartyje numatyta, kad Sąjunga grindžiama šiomis

vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygy-

be ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklau-

sančių asmenų teises. Minėtosios vertybės yra bendros valsty-

bėms narėms, kuriose vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas,

tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

Be to, Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų

gerovę.

2000 m. konventui, sudarytam iš Europos Parlamento ir nacio-

nalinių parlamentų narių, parengus Europos Sąjungos pagrin-

dinių teisių chartiją, viename dokumente buvo įtvirtintos pilieti-

nės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, anksčiau skelbtos

įvairiuose nacionaliniuose, ES ir tarptautiniuose teisės aktuose.

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Chartija

tapo teisiškai privaloma, kaip to reikalavo Europos Parlamentas.

Tačiau trims valstybėms narėms – Čekijai, Jungtinei Karalystei ir

Lenkijai – buvo suteiktos išlygos dėl Chartijos.

Asmens orumą iškeldami į savo politinių veiksmų centrą, EP na-

riai remiasi šia Chartija kaskart, kai prireikia pranešti apie akivaiz-

dų žmogaus teisių pažeidimą Europos Sąjungoje.

Parlamentas labai akylai stebi, kaip laikomasi tolerancijos princi-

po, ir ryžtingai kovoja su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės,

etninės ar socialinės kilmės, kalbos, religijos, politinių pažiūrų,

negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Jis kyla į kovą su

rasizmu ir ksenofobija, nuolat primena apie būtinybę laikytis

ES standartų lyčių lygių galimybių klausimais. EP nariai taip pat

naudojasi visais jiems suteiktais įgaliojimais siekdami užtikrinti

neįgalių asmenų teises ir garantuoti vaikų teisių apsaugą.

■ Kova su visų formų moterų išnaudojimu

Europos Parlamentas skatina kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir gelbėti moteris nuo skurdo. Be to, jis padarė viską, ką galėjo, kad skatintų lyčių lygybę, ir dirbo, kad būtų įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas, atsakingas už pažangos šioje srityje stebėjimą. Instituto buveinė – Vilniuje (Lietuva). Siek-damas palengvinti moterų dalią, Parlamentas, plenariniuose posėdžiuose priimdamas rezoliucijas, nuolat daro spaudimą ES vyriausybėms ir institucijoms.

Laisvių apsauga bet kokiomis aplinkybėmis

Teroristiniai išpuoliai JAV 2001 m. rugsėjį, Madride 2004 m. kovą

ir Londone 2005 m. liepą paskatino valstybes nares aktyviau

bendradarbiauti kovojant su terorizmu. Europos Parlamentas re-

mia pastangas koordinuoti policijos ir teismų veiksmus kaip vie-

nintelį veiksmingos kovos su tarptautinėmis grėsmėmis būdą,

tačiau nesutinka, kad visuotinės saugumo politikos labui būtų

aukojamos piliečių teisės.

EP narių nuomone, norint, kad nebūtų suabejota Europos de-

mokratijos pamatinėmis vertybėmis, su terorizmu turi būti ko-

vojama, gerbiant asmenines laisves. Tokią žinią jie nuolat skelbia

svarstomuose dokumentuose – tiek dėl susitarimų su JAV dėl

oro transporto keleivių asmeninės informacijos perdavimo, tiek

dėl operatorių saugomų telefoninių pokalbių duomenų ar dėl

LAIS

VIŲ

IR D

EMO

KR

ATIJ

OS

SERG

ĖTO

JAS

18

19

keitimosi bankų informacija. Tuo pačiu metu jie pritarė direkty-

vos dėl pinigų plovimo persvarstymui, kad ji būtų taikoma ir tuo

atveju, kai kalbama apie terorizmo finansavimą. Nuo šiol Par-

lamentas ir Taryba priima šios srities teisės aktus pagal bendro

sprendimo procedūrą.

Europos Parlamentas atliko svarbų vaidmenį ir kuriant naująją

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą Vienoje, kuriai

pavesta prižiūrėti, kaip saugomos šios teisės valstybėse narėse.

EP palaiko glaudžius ryšius su ES duomenų apsaugos kontrolie-

riumi, kurio uždavinys – prižiūrėti asmens duomenų ir privataus

gyvenimo apsaugą visoje Sąjungoje.

Reagavimas į piliečių peticijas

Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis arba ES valstybės narės gy-

ventojas turi teisę pateikti Europos Parlamentui individualią ar

kolektyvinę peticiją ES veiklos sričiai priklausančia ir tiesiogiai su

juo susijusia tema.

Daugelyje peticijų nurodomi sunkumai, kylantys valstybėse na-

rėse taikant ES direktyvas aplinkosaugos, socialinės apsaugos,

diplomų ir kvalifikacijos pripažinimo srityse ir susiję su tam ti-

krais ES bendrosios rinkos veikimo aspektais. Parlamentas pade-

da spręsti šias problemas.

Adresas, kuriuo galite pateikti savo peticijas, nurodomas 56 puslapyje.

LAISV

IŲ IR D

EMO

KR

ATIJOS SERG

ĖTOJA

S

■ Silikono implantai: teisės aktai sugriežtinti sureagavus į peticijas

Dviejose Europos Parlamentui 1998 m. pateiktose peticijose dėl silikoninių krūtų implantų neigiamų padarinių žmogaus sveikatai buvo prašoma nedelsiant juos uždrausti. Po to Parla-mente vykusios diskusijos ir priimtos rezoliucijos bei narių už-sakyta studija paskatino Europos Komisiją išaiškinti ir sugriež-tinti pacientų informavimo, stebėjimo ir priežiūros nuostatas. 2003 m. priimta direktyva gerokai sugriežtino krūtų implantų kokybės ir saugumo kontrolės reikalavimus prieš įleidžiant juos į ES rinką.

Europos Komisijos kontrolė

Be Europos Parlamento pritarimo niekas netampa Komisijos pir-mininku. Kandidatą siūlo valstybių ir vyriausybių vadovai, remda-miesi EP rinkimų rezultatais, o paskui jį renka EP nariai. Kandida-tus į Europos Komisijos narius taip pat skiria vyriausybės, o vėliau rengiami jų klausymai, kuriuose EP nariai tikrina jų kompetenciją. Tokia pati procedūra taikoma ir ES vyriausiajam įgaliotiniui už-sienio reikalams ir saugumo politikai, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojui.

EP nariai tvirtina visą Komisiją balsuodami dėl pasitikėjimo. Balsuodamas dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Parlamen-tas gali įpareigoti ją visą atsistatydinti. Šis pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą laikomas paskutine galimybe ir niekada nebuvo pritaikytas. 1999 m. Parlamentui rengiantis balsuoti dėl nepasiti-kėjimo Žako Santero (Jacques Santer) vadovaujama Komisija, ji buvo priversta atsistatydinti.

Parlamentas iš arti stebi Komisijos veiklą, rūpestingai peržiūri jos ataskaitų nuostatas, skirtas Sąjungos politikai, teisėkūrai ir biu-džetui. Europos Komisijos nariai reguliariai atvyksta į EP per ko-mitetų ar plenarinius posėdžius ginti savo politikos, supažindinti su priemonėmis, kurių ketina imtis, ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus. Per kiekvieną plenarinę sesiją Komisijos pir-mininkas dalyvauja klausimų valandoje, kurios metu Parlamento nariai jam pateikia klausimų aktualiomis temomis.

LAIS

VIŲ

IR D

EMO

KR

ATIJ

OS

SERG

ĖTO

JAS

20

21

■ O euras?

EP nariai prižiūri ir Sąjungos bendrosios valiutos euro valdy-mą: Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas kviečiamas į EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžius paaiš-kinti savo politikos. ECB pirmininkas ir kiti Vykdomosios val-dybos nariai skiriami tik pasikonsultavus su Parlamentu. Įsi-galiojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas gali kartu su Taryba priimti priemones, reikalingas eurui naudoti.

Tarybos darbo priežiūra

Kiekvieno aukščiausiojo lygio (arba Europos Vadovų Tarybos) susitikimo, kuriame valstybių vadovai patvirtina bendrąsias poli-tikos gaires, pradžioje Parlamento pirmininkas išdėsto savo stra-tegines rekomendacijas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (Lisabonos sutartyje numatytos naujos pareigybės) re-guliariai atvyksta į EP informuoti narių apie savo veiksmus.

Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovai (eilės tvarka pirminin-kauja valstybių narių ministrai) reguliariai susitinka su Europos Parlamento frakcijų primininkais ir dalyvauja plenarinėse sesijo-se, kuriose pristato savo programą ir veiklos rezultatus ir aptaria juos su Parlamento nariais. Tarybai pirmininkaujančios šalies at-stovai dažnai dalyvauja ir Parlamento komitetų posėdžiuose.

EP nariai gali plenariniame posėdyje arba raštu pateikti ES Ta-rybai pirmininkaujančiai šaliai klausimus bet kokia tema, pa-vyzdžiui, dėl būtinybės imtis priemonių siekiant, kad sumažėtų žmogaus teisių, demokratijos ar teisinės valstybės principų pa-

žeidimo atvejų.

LAISV

IŲ IR D

EMO

KR

ATIJOS SERG

ĖTOJA

S

■ Europos ombudsmenas

Parlamentas renka Europos ombudsmeną, kuriam pavedama nagrinėti netinkamo administravimo Sąjungos institucijų vei-kloje atvejus, apie kuriuos piliečiai ir įmonės praneša siekda-mi išspręsti ginčus. EP nariai nustato ombudsmeno pareigas reglamentuojančius nuostatus ir bendras sąlygas. Jis dirba EP rūmuose.

Glaudus bendradarbiavimas su valstybių narių parlamentais

Europos Parlamentas taip pat dalyvauja užmezgant ir palaikant glaudžius ryšius su Europos Sąjungos valstybių parlamentais. Šiuo tarpparlamentiniu bendradarbiavimu iš esmės siekiama pabrėžti demokratinės kontrolės svarbą ir atsakomybę už Sąjun-gos lygmeniu priimtus sprendimus. Taip užtikrinamas didesnis sprendimų priėmimo proceso skaidrumas ir atvirumas.

Po Sutarčių reformos valstybių narių parlamentai dar labiau įtraukiami į institucinį procesą, ypač teisėkūros klausimu. Iš tie-sų jie tampa visateisiais ES teisės aktų priėmimo dalyviais, kurių tikslas – įvertinti, kaip laikomasi subsidiarumo principo. Pagal šį principą Sąjunga imasi veiksmų tik tada, kai numatomų veiksmų tikslų negalima tinkamai pasiekti nacionaliniu ir vietiniu lygme-nimis. Jei pakankamai valstybių narių parlamentų pareiškia, kad tam tikras pasiūlymas dėl teisės akto neatitinka šio principo, toks pasiūlymas svarstomas iš naujo, o ES institucijos, prireikus, nuro-do sprendimo tęsti procedūrą priežastis.

Be to, valstybių narių parlamentai aktyviai prisideda prie tinka-mo Sąjungos veikimo: dalyvauja Sutarčių peržiūros procedūrose ir gauna informaciją apie paraiškas dėl narystės Europos Sąjun-goje.

LAIS

VIŲ

IR D

EMO

KR

ATIJ

OS

SERG

ĖTO

JAS

22

23

■ Europos Parlamentas ir ES plėtros etapai

Be Europos Parlamento pritarimo į Europos Sąjungą negali būti priimamos naujos narės. Parlamento nariai ypač atidžiai patikrina, kad šalys kandidatės atitiktų Sutartyse nustatytus politinius ir ekonominius kriteri-jus, ypatingą dėmesį skirdami žmogaus teisėms.

Kiekviena Europos valstybė, gerbianti Sąjungos vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti ES nare. Pra-šymas pateikiamas Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendimą priima vienbalsiai.

Nors derėtis su šalimis kandidatėmis ir nustatyti jų stojimo da-tas – Tarybos ir Komisijos prerogatyva, EP nariai iki pat įstojimo privalo prižiūrėti, kaip laikomasi šios procedūros, kad įsitikintų, jog šalys įvykdė visas Sutartyje nustatytas sąlygas.

Iš tikrųjų visos į Europos Sąjungą siekiančios įstoti šalys turi atitikti Kopenhagos kriterijus, kurie pavadinti miesto, kuriame 1993 m. valstybių ir vyriausybių vadovai nustatė priėmimo į Eu-ropos Sąjungą sąlygas, vardu (vėliau šie kriterijai sugriežtinti).

Taigi, kad galėtų įstoti į ES, šalys kandidatės turi atitikti šiuos tris kriterijus: — politinį kriterijų: jos privalo turėti stabilias institucijas, kurios

užtikrintų demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, pagarbą mažumoms ir jų apsaugą;

— ekonominį kriterijų: turėti gyvybingą rinkos ekonomiką ir gebėti atsispirti rinkos jėgoms ir konkurenciniam spaudi-mui Sąjungos viduje;

EURO

POS

PARL

AM

ENTA

S IR

ES

PLĖT

ROS

ETA

PAI

24

— Bendrijos teisyno laikymosi kriterijų: gebėti prisiimti su stoji-mu susijusias prievoles ir įsipareigoti siekti politinės, ekono-minės ir pinigų sąjungos tikslų.

Be to, Parlamentas paragino atsižvelgti ir į šalių kandidačių pasirengimą, ir į Europos Sąjungos pajėgumus priimti jas. Per pastaruosius kelerius metus EP nariai ne kartą diskutavo šiais klausimais. Jie sutiko pradėti derybas su Turkija ir Kroatija, taip pat palaikė Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kandidatūrą.

■ ES: nuo 6 iki 27 narių

1957 m. kovo mėn. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika

1973 m. sausio mėn. Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė 1981 m. sausio mėn. Graikija1986 m. sausio mėn. Ispanija ir Portugalija1990 m. lapkričio mėn. Vokietijos susijungimas,

buvusiosios VDR integracija1995 m. sausio mėn. Austrija, Suomija ir Švedija2004 m. gegužės mėn. Čekija, Estija, Kipras, Latvija,

Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija

2007 m. sausio mėn. Bulgarija ir Rumunija

Savanoriškas išstojimas iš Sąjungos

Dabar Lisabonos sutartyje numatyta galimybė valstybei narei

išstoti iš Europos Sąjungos, jeigu ji to nori. Išstojimo tvarka bus

nustatyta valstybių narių susitarime, kuriam turės iš anksto pri-

tarti Europos Parlamentas. Išstojusi šalis turi galimybę vėl tapti

Sąjungos nare, jei iš naujo dalyvaus stojimo procedūroje.

■ Europos Parlamentas pasaulyje

Europos Parlamentas turi pritarti daugeliui Sąjungos sudaromų susitarimų bei dalyvauja nustatant vystymo-si ir ES humanitarinės pagalbos politiką. EP nariai turi vis daugiau įtakos ES užsienio politikos srityje ir palaiko glaudžius santykius su viso pasaulio teisėkūros institu-cijomis. Europos Parlamento plenarinių posėdžių salė – taip pat svarbi įvairių šalių vadovų ir kitų iškilių asmenų tribūna.

Palaikydama santykius su pasauliu, Sąjunga skleidžia savo verty-

bes ir interesus ir prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji taip pat

prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus

planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo, laisvos ir sąži-

ningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus teisių apsau-

gos, prie griežto tarptautinės teisės laikymosi ir jos plėtojimo.

25

EURO

POS

PARL

AM

ENTA

S PA

SAU

LYJE

26

Jokių tarptautinių susitarimų be Europos Parlamento

EP narių sutikimas reikalingas sudarant daugumą Europos Są-

jungą įpareigojančių tarptautinių susitarimų. Todėl Parlamentas,

gindamas žmogaus teises, atmetė nemažai fi nansinių protokolų

su trečiosiomis šalimis.

Be to, Komisija privalo informuoti Parlamentą apie daugiašalių

prekybos derybų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) arba

dvišalių derybų su trečiosiomis šalimis eigą. EP nariai rengia reko-

mendacijas dėl minėtųjų derybų ir panaudoja visą savo politinę

įtaką, kai tvirtinami tokių derybų rezultatai. Įsigaliojus Lisabonos

sutarčiai Europos Parlamentas ir Taryba kartu priima įstatymo

galią turinčius aktus bendros prekybos politikos klausimais.

Didesnis vaidmuo įgyvendinant vystymosi ir humanitarinės pagalbos politiką

Nuo šiol Europos Parlamentas ir Taryba kartu nustato būtinas

priemones, kurių reikia pagalbos besivystančioms šalims bei

ekonominio, fi nansinio ir techninio bendradarbiavimo su tre-

čiosiomis šalimis politikai įgyvendinti. Pagrindiniai tikslai – kova

su skurdu ir gero valdymo, demokratijos ir žmogaus teisių rė-

mimas.

Parlamento nariams suteiktos teisėkūros galios įgyvendinant Są-

jungos humanitarinės pagalbos politiką, kurios tikslas – suteikti

pagalbą, paramą ir apsaugą trečiųjų šalių gyventojams, nukentė-

jusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų.

EURO

POS PA

RLAM

ENTA

S PASA

ULYJE

27

■ Siekiama įsteigti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą

Parlamentas ir Taryba turi nustatyti naujojo Europos sava-noriškos humanitarinės pagalbos korpuso veikimo tvarką, siekiant įkurti organizaciją, kuri sudarytų sąlygas jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų.

EP nariai atidžiai stebi, kaip plėtojama ES užsienio politika

Taryba konsultuojasi su Parlamentu svarbių užsienio politikos

sprendimų priėmimo klausimais. EP nariai gali kvestionuoti po-

litiką ir pateikti rekomendacijų. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis

bendrai užsienio ir saugumo politikai, kuris kartu yra ir Komisijos

pirmininko pavaduotojas, nuolat kviečiamas į plenarinius posė-

džius atsiskaityti už ES veiklą pasaulyje.

Parlamentas taip pat turės visišką teisę tikrinti naujosios Europos

išorės veiksmų tarnybos, numatytos įsteigti Lisabonos sutartyje,

veiklą. Ši diplomatinė tarnyba turės užtikrinti Sąjungos užsienio

politikos darną politiniu, ekonominiu ir kariniu lygmenimis.

Europos Parlamentas stengiasi nuolat plėtoti politinius, ekono-

minius ir kultūrinius ryšius su kitais pasaulio parlamentais. Taigi

EP nariai dalyvauja šiose asamblėjose: Afrikos, Karibų jūros basei-

no ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) ir ES jungtinėje parlamen-

tinėje asamblėjoje, Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamen-

tinėje asamblėjoje (EMPA), kurioje atstovaujama ir Palestinos

savivaldai, ir Izraeliui, taip pat Europos ir Lotynų Amerikos šalių

parlamentinėje asamblėjoje (EUROLAT) bei ES ir Rytų kaimynių

parlamentinėje asamblėjoje (EURONEST).

Parlamente priimami vadovai iš viso pasaulio

Europos Parlamentas reguliariai kviečia valstybių vadovus, minis-

trus pirmininkus ir kitus svarbius asmenis iš viso pasaulio atvykti

ir kreiptis į Parlamento narius plenarinėje sesijoje. Per pastaruo-

sius kelerius metus Europos Parlamente buvo priimtas Jordani-

jos karalius Abdula II (Abdullah II), Palestinos savivaldos Preziden-

tas Mahmudas Abasas (Mahmoud Abbas), Ukrainos Prezidentas

Viktoras Juščenka (Viktor Yushchenko), Liberijos Prezidentė Elen

Džonson Sirlyf (Ellen Johnson Sirleaf ), Afganistano Preziden-

tas Hamidas Karzajus (Hamid Karzai), Bolivijos Prezidentas Evas

Moralesas (Evo Morales), Filipinų Prezidentė Glorija Makapagal-

Arojo (Gloria Macapagal-Arroyo), Gruzijos Prezidentas Michailas

Saakašvilis (Mikheil Saakashvili) ir Izraelio Ministras Pirmininkas

Icchakas Rabinas (Yitzhak Rabin).

EURO

POS

PARL

AM

ENTA

S PA

SAU

LYJE

28

■ Žmogaus teisės – visų svarbiausia

Europoje ir visame pasaulyje Europos Parlamentas dirba rūpindamasis žmogaus teisėmis, laisvėmis ir demokrati-ja. Jis siunčia stebėtojus į visas pasaulio šalis stebėti, ar tinkamai vyksta rinkimai. EP nariai prižiūri, kad ES pasira-šyti ekonominiai ir prekybos susitarimai su trečiosiomis šalimis atitiktų žmogaus teisių normas, ir kasmet skiria Sacharovo premiją asmenims, kovojantiems už minties laisvę.

Parlamentas prižiūri, kad su žmogaus teisėmis susiję klausimai

užimtų svarbią vietą europinėje darbotvarkėje. Jis imasi iniciaty-

vų tokiose srityse kaip kankinimų prevencija, mažumų apsauga,

konfliktų prevencija, moterų ir vaikų teisių rėmimas ir žmogaus

teises ginančių kovotojų apsauga.

Be to, Europos Parlamentas aktyviai remia tokių tarptautinių

teismų kaip Tarptautinis baudžiamasis teismas arba specialieji

tribunolai, kuriuose teisiami buvusios Jugoslavijos ir Ruandos

karo nusikaltėliai, steigimą ir darbą.

29

Pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus

Kiekvienoje plenarinėje sesijoje Strasbūre EP nariai analizuoja

kritišką žmogaus teisių padėtį įvairiuose pasaulio regionuose.

Europos Parlamentas reguliariai priima rezoliucijas, kuriose ragi-

na ES institucijas ar vyriausybes imtis skubių priemonių siekiant,

kad nebebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės.

Kasmet Parlamentas skelbia metinę žmogaus teisių padėties pa-

saulyje ataskaitą ir savo pranešimais apie žmogaus teisių pažei-

dimus atkreipia ES ir pasaulio dėmesį į sudėtingiausius atvejus.

Tokiose ataskaitose jis pranešė, pavyzdžiui, apie genocidą Darfū-

re, laisvių pažeidimus Kinijoje ir nusikaltimus Čečėnijoje.

■ Europos Parlamentas griežtai nepritaria mirties bausmei

Europos Parlamentas ryžtingai smerkia mirties bausmę visais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis. Jo nariai ne kartą rėmė idėją, kad JT turėtų paskelbti rezoliuciją apie besąlygišką pa-saulinį mirties bausmės vykdymo moratoriumą. Šia priemone Parlamentas siekia įtvirtinti visuotinę gyvybės ir žmogiškojo orumo vertę.

30ŽM

OG

AU

S TE

ISĖS

– V

ISŲ

SVA

RBIA

USI

A

31

Demokratinių rinkimų užtikrinimas

EP narių delegacijos reguliariai siunčiamos į trečiąsias šalis ste-

bėti rinkimų. Jos stebi bendrą rinkimų eigą ir atkreipia valdžios

institucijų bei tarptautinės bendruomenės dėmesį į galimus

mėginimus pažeisti žmogaus teises. EP nariai yra dalyvavę, pa-

vyzdžiui, rinkimų stebėjimo misijose Liberijoje, Kongo Demokra-

tinėje Respublikoje, Palestinos teritorijose ir Ukrainoje.

Žmogaus teisių užtikrinimas tarptautiniuose susitarimuose

Jeigu Europos Parlamentas nustato žmogaus teisių ir demokra-

tijos principų pažeidimų, jis turi galią atsisakyti sudaryti svarbius

susitarimus su trečiosiomis šalimis. Be to, jis reikalauja griežtai lai-

kytis žmogaus teisių apsaugos sąlygų, kurios nuolat įtraukiamos

į tokio tipo susitarimus ir kuriose numatoma kritiniais atvejais

susitarimus nutraukti.

ŽMO

GA

US TEISĖS – V

ISŲ SVA

RBIA

USIA

DE

MO

KR

AT

IJ

A

2 0 0 9

www.europarl.europa.eu/sakharov

OLEGAS ORLOVASSERGEJUS KOVALIOVASLIUDMILA ALEKSEJEVA

„MEMORIAL“ ir visų Rusijos žmogaus teisių gynėjų vardua

LT

Prieglobsčio politika ir kova su prekyba žmonėmis

Lisabonos sutartyje ES raginama kurti bendrą prieglobsčio poli-

tiką siekiant siūlyti atitinkamą statusą politiniams pabėgėliams,

taip pat nustatyti apsaugos suteikimo ir atėmimo bendras pro-

cedūras ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas.

ES bendra imigracijos politika, be kita ko, siekiama užtikrinti vie-

nodą požiūrį į teisėtai valstybėse narėse gyvenančius trečiųjų

šalių gyventojus. Įgyvendindamas šią politiką Europos Parla-

mentas dalyvauja priimant kovos su prekyba žmonėmis, ypač

moterimis ir vaikais, teisės aktus.

Sacharovo premija už minties laisvę

Sacharovo premija už minties laisvę, pavadinta rusų mokslinin-

ko ir politinio disidento Andrejaus Sacharovo (Andrei Sakharov)

garbei, siekiama pagerbti asmenis ar organizacijas, kurie gina

žmogaus teises, demokratiją ir žodžio laisvę ir kovoja su netole-

rancija ir priespauda visame pasaulyje.

1988 m. įsteigtą premiją Europos Parlamentas kasmet skiria

Strasbūre rengiamame ofi cialiame posėdyje. Jeigu leidžia Parla-

mento darbotvarkė, premijos skyrimas atidedamas iki datos, kuo

artimesnės gruodžio 10-ajai – šią dieną 1948 m. buvo pasirašyta

Jungtinių Tautų visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Iš premiją gavusių asmenų galima paminėti Nelsoną Mandelą

(Nelson Mandela) (Pietų Afrika), Aleksandrą Dubčeką (Alexander

Dubček) (Čekoslovakija), „Gegužės aikštės motinas“ („Las Madres

de la Plaza de Mayo“) (Argentina), Ong San Su Či (Aung San Suu

Kyi) (Mianmaras), Ibrahimą Rugovą (Ibrahim Rugova) (Kosovas),

Jungtinių Tautų Organizaciją ir buvusį jos Generalinį Sekretorių

Kofį Ananą (Kofi Annan), Hu Dzia (Hu Jia) (Kinija) ir Rusijos žmo-

gaus teisių gynybos organizaciją „Memorial“.

32ŽM

OG

AU

S TE

ISĖS

– V

ISŲ

SVA

RBIA

USI

A

33

■ Europos Parlamento mechanizmai

Europos Parlamento gyvenimas ir darbas vyksta pagal kalendorių, kuriame savaitės pažymėtos skirtingomis spalvomis: rausva, raudona, mėlyna ir turkio. Kiekviena spalva atitinka tam tikrą Parlamento veiklos etapą. Kad jo darbai vyktų sėkmingai, būtinas organizuotumas ir administracijos parama. Parlamento mašina puikiai vei-kia, visi joje turi savo vietą ir nieko nepaliekama likimo valiai.

Rausvosios savaitės skiriamos Parlamento komitetams

Europos Parlamente dirba 20 nuolatinių komitetų, atsakingų už

tam tikras veiklos sritis – aplinkos apsaugą, transportą, pramonę,

biudžetą ir kt. Įvairias Parlamento politines tendencijas atspin-

dintiems komitetams, turintiems skirtingą narių skaičių, pavesta

organizuoti plenarinės sesijos darbus.

Komitetų posėdžiuose EP nariai pradeda diskusijas ir balsavimus

dėl pranešimų, kuriuose išsako savo nuomonę dėl teisės aktų

pasiūlymų ar ateinančių metų ES biudžeto projekto. Be to, jie

rengia pranešimus savo iniciatyva, kuriuose rekomenduoja Eu-

ropos Komisijai arba valstybių narių vyriausybėms imtis veiksmų

tam tikroje srityje.

EURO

POS

PARL

AM

ENTO

MEC

HA

NIZ

MA

I34

■ Specialieji ir tyrimo komitetai

Tam tikrais atvejais Parlamentas gali steigti specialiuosius komitetus arba tyrimo komitetus. Pavyzdžiui, 1996 m. vie-nam tyrimo komitetui buvo pavesta patikrinti, ar Komisija ir valstybių narių vyriausybės tinkamai kovojo su kempinligės epidemija. Nuskendus tanklaiviui „Prestige“, 2003 m. EP nariai sudarė komitetą, kuris išnagrinėjo saugos jūroje didinimo priemones. 2006 m. vienas komitetas nagrinėjo CŽV veiklą Europoje po to, kai spaudoje pasirodė informacija, kad įtaria-mi teroristai esą buvo JAV slaptųjų tarnybų atgabenti ir netei-sėtai laikomi Europos šalyse. 2007 m. buvo įsteigtas laikinasis komitetas siekiant išnagrinėti, kokios Europos galimybės re-aguoti į klimato kaitą. 2009 m. buvo įsteigtas specialusis ko-mitetas, kurio paskirtis – siūlyti priemones, kurios padėtų už-tikrinti sveikesnę ir stabilesnę fi nansinę rinką po visą pasaulį sukrėtusios fi nansų, ekonomikos ir socialinės krizės.

Raudonosios savaitės – plenarinei sesijai

Plenarinė sesija – aktyviausias Parlamento gyvenimo laikotarpis.

Jos metu Strasbūro plenarinių posėdžių salėje susirenka visi EP

nariai. Trumpesnės papildomos sesijos vyksta Briuselyje. Čia dar

kartą apsvarstomi, iš dalies keičiami komitetų posėdžiuose pri-

imti pranešimai ir dėl jų balsuojama. Tada jie atspindi ofi cialią

Europos Parlamento poziciją.

Be pranešimų, EP nariai priima ir rezoliucijas, kuriose tiesiogiai

Komisijos ir Tarybos atstovams pateikia klausimus aktualiomis

temomis. Priimami valstybių vadovai ir garbūs asmenys iš viso

pasaulio.

35

Mėlynosios frakcijų savaitės

EP nariai posėdžiauja su-

siskirstę ne pagal šalis, o

pagal politines pažiūras.

Norint įkurti frakciją, reikia

suburti tam tikrą mažiausią

skirtingų valstybių narių at-

stovų skaičių. Jokiai frakcijai

nepriklausantys Parlamento

nariai savaime laikomi ne-

priklausomais nariais.

Frakcijų savaitėmis, kurios

paprastai rengiamos prieš

plenarines sesijas, kiekviena frakcija koordinuoja ir formuluoja

pozicijas kiekvienu sesijos darbotvarkės klausimu, kurių laikysis

susirinkus Parlamentui.

Turkio spalvos savaitės: EP nariai dirba savo apygardose ar vyksta į komandiruotes

Kelios savaitės per metus skirtos tam, kad EP nariai galėtų grįžti į

savo apygardą ir susitikti su rinkėjais arba vyktų į neofi cialias, bet

rekomenduotinas komandiruotes kitose pasaulio dalyse.

■ Kokia kalba kalbate?

Europos Parlamentas turi visą daugiakalbę tarnybą, kuri tei-kia paslaugas per visas plenarines sesijas ir kitus posėdžius, kuriuose EP nariai gali kalbėti bet kuria ES ofi cialiąja kalba. Visa, ką jie sako, sinchroniškai verčia vertėjai žodžiu. Vertėjų raštu dėka Parlamento darbo dokumentai pateikiami visomis ofi cialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis. Taip atspindima Europos Sąjungos kultūrinė įvairovė ir pabrėžiama jos vertė, o EP narių darbai tampa prieinami piliečiams.

1234567

1234567

1234567

1234567

01 02 03

04 05 06

07 08 09

10 11 12

1 2 3 4 5 5 6 7 8 9 9 10 11 12 13 14

22 23 24 25 26 2718 19 20 21 2214 15 16 17 18

27 28 29 30 31 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40

49 50 51 52 144 45 46 47 4840 41 42 43 44

89

1011121314

10111213141516

21222324252627

9101112131415

15161718192021

6789

101112

24252627282930

2526272829

11121314151617

12

789

10111213

56789

1011

1

23242526272829

1234567

22232425262728

20212223242526

3456789

789

10111213

21222324252627

123

24252627282930

14151617181920

25262728293031

17181920212223

15161718192021

1234567

10111213141516

2728293031

13141516171819

2930

89

1011121314

789

10111213

16171819202122

2345678

262728293031

282930

12131415161718

14151617181920

3456789

18192021222324

28293031

14151617181920

12

19202122232425

17181920212223

456789

10

123456

31

123456

1234

30

123456

21222324252627

28293031

123

456789

10

11121314151617

18192021222324

12345

22232425262728

293031

SA

VA

IT

ĖS

EURO

POS PA

RLAM

ENTO

MECH

AN

IZMA

I

Kas ką veikia Europos Parlamente?

Visų EP narių dvejiems su puse metų renkamas Europos Parla-

mento pirmininkas atlieka esminį vaidmenį: jis vadovauja visai

institucijos veiklai, pirmininkauja plenarinėms sesijoms, pasirašo

biudžetą ir kartu su Taryba priimamus teisės aktus. Jis yra Parla-

mento atstovas palaikant tarptautinius santykius ir santykius su

kitomis Sąjungos institucijomis. Pirmininkas turi 14 pavaduoto-

jų, kurių kiekvienas dirba savo kompetencijos srityje.

Pirmininkų sueigai priklauso Parlamento pirmininkas ir visų frak-

cijų pirmininkai. Sueiga organizuoja ir planuoja Parlamento dar-

bus, pavyzdžiui, plenarinių sesijų tvarkaraštį ir darbotvarkes arba

komitetų ir delegacijų sudėtį.

Biuras – organas, atsakingas už Parlamento administracinių, per-

sonalo ir organizavimo klausimų sprendimą. Jį sudaro Europos

Parlamento pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir Parlamento

narių išrinkti kvestoriai. Biuras taip pat kompetentingas priimti

sprendimus dėl Parlamento biudžeto.

EP narių ir Parlamento paslaugoms sukurtas didelis administra-

cijos aparatas. Generalinio sekretoriato paskirtis – padėti visiems

Parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus. Jame dirba apie

5 400 žmonių (ketvirtadalį sudaro vertėjai raštu ir žodžiu) Briuse-

lyje, Liuksemburge, Strasbūre ir Parlamento informacijos biuruo-

se. Kartu su frakcijų darbuotojais ir EP narių padėjėjais, bendras

Parlamento mašiną valdančių asmenų skaičius išaugtų iki 7 000.

EURO

POS

PARL

AM

ENTO

MEC

HA

NIZ

MA

I36

■ Šalia jūsų

Europos Parlamento darbo vietos – Briuselis, Liuksem-burgas ir Strasbūras, tačiau jo darbus galite stebėti ne-išeidami iš namų. Patogiai sėdėdami prie kompiuterio, galite dalyvauti plenarinėje sesijoje, susipažinti su doku-mentais ir spaudos pranešimais arba internetu pateikti klausimų ES temomis. Visų ES valstybių narių sostinėse jūsų paslaugoms įsteigti informacijos biurai.

Interneto svetainė – atviras langas į Parlamentą

Parlamento svetainės adresą įsiminti lengva – tai www.europarl.europa.eu. Kiekvienas joje gali rasti įdomios ir aktualios informa-

cijos visomis ofi cialiosiomis kalbomis. Europos Parlamento inter-

neto svetainės meniu labai turtingas: jei norėtumėte pasidomėti

naujausiais Parlamento darbais ar tiesiogiai stebėti diskusijas ir

balsavimą komitetų ar plenariniame posėdžiuose, geriau pažinti

EP narius ir jų vaidmenį, pateikti peticiją ar tiesiog gauti žinių apie

institucijos funkcionavimą, čia rasite visus atsakymus.

37

IN

TE

RN

ET

AS

Kad jo veikla būtų žinoma ir suprantama visuomenei, per inter-

netinį registrą Parlamentas suteikia piliečiams prieigą prie įvairių

dokumentų. Prieinami ir istoriniai archyvai.

Europarl TV – internetinė Europos Parlamento televizija

Norite stebėti ES įvykius, matyti, kaip dirba EP nariai, susipažin-

ti su Parlamento užkulisiais ir tiesiogiai stebėti jo veiklą? Visa tai

įmanoma naudojantis svetaine www.europarltv.eu. Europos

Parlamento internetinė televizija siūlo keturis kanalus, skirtus

įvairiems žiūrovams – nuo mokyklinio amžiaus jaunimo iki spe-

cialistų, neaplenkiant ir ES politika besidominčių piliečių.

Turite klausimų? Rašykite Parlamentui elektroninius laiškus

Žinoma, EP interneto svetainė labai išsami, bet kartais sunku

susiorientuoti Europos Sąjungos labirinte. Europos Parlamentas

turi elektroninio pašto dėžutę, į kurią visi galime siųsti klausimus,

prašyti informacijos ar pateikti pasiūlymus dėl Europos Sąjungos

veiklos sričių. Kasmet Parlamentas atsako į dešimtis tūkstančių

piliečių atsiųstų žinučių.

Informuoti kaip žurnalistai

Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį priartindama piliečius prie

jiems atstovaujančių institucijų. Parlamentas turi spaudos tarny-

bą, kuri informuoja žurnalistus apie Parlamento dienos diskusijas

ir balsavimų rezultatus. Šią informaciją visuomenė gali realiuoju

laiku perskaityti daugiakalbėje interneto svetainėje. Žurnalistai

gali tikėtis logistinės ir techninės paramos, garso bei vaizdo

medžiagos (nuotraukų, vaizdo įrašų, galimybės naudotis garso

įrašų archyvais ir t. t.). Spaudos tarnyba organizuoja ir spaudos

konferencijas bei seminarus Europai aktualiomis temomis.38ŠA

LIA

JŪ

SŲ

39

Lankymasis Parlamente

Internete radote daug informacijos, bet norėtumėte konkrečiai

pamatyti, kaip dirba Europos Parlamentas ir ką jis daro dėl jūsų?

Kaip ir maždaug 300 000 asmenų kasmet, jūs turite galimybę

su grupe arba individualiai apsilankyti Parlamento darbo vieto-

se Strasbūre, Briuselyje ar Liuksemburge, dalyvauti plenarinėse

sesijose ir susitikti su savo EP nariais. Pakanka kreiptis į Vizitų ir

seminarų skyrių, kuris organizuoja ekskursijas su vadovu visomis

oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis. Ekskursijų metu lan-

kytojams pateikiama Parlamento darbo ir vaidmens apžvalga ir

atsakoma į visus klausimus.

Gegužės 9-ąją, minint Europos dieną, rengiama atvirų durų

diena, kai Europos Parlamento plenarinių posėdžių salės Stras-

būre ir Briuselyje atveriamos plačiajai visuomenei. Kasmet apie

60 000 žmonių pasinaudoja šia proga ir aplanko Europos Parla-

mento darbo vietas bei gauna informaciją apie jo veiklą.

Greitai Briuselyje naujasis Lankytojų centras surengs interaktyvią

parodą apie Europos Parlamento funkcionavimą ir jo sprendimų

poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui. Lankytojai, žaisdami in-

teraktyvų žaidimą, netgi galės vieną dieną pabūti EP nariais.

ŠALIA

JŪSŲ

Informacijos biurai – piliečių paslaugoms

Visose ES valstybių narių sostinėse įsteigti Europos Parlamento

informacijos biurai, o kai kuriose valstybėse narėse – regioniniai

informacijos skyriai. Jų paskirtis – pagerinti tiesioginius ryšius

tarp piliečių ir jiems atstovaujančios institucijos.

Informacijos biurai vykdo informavimo kampanijas įvairiais Eu-

ropai aktualiais klausimais. Jie rengia seminarus ir konferencijas,

skirtas studentams, viešosios nuomonės formuotojams, žinias-

klaidos atstovams ir kt.

Informacijos biurai rengia ir decentralizuotus forumus, kuriuo-

se EP nariai, vietos valdžios institucijos, piliečiai ir įvairių sociali-

nių bei profesinių grupių atstovai diskutuoja atitinkamo regiono

svarbiausios politikos klausimais. Taip pat jie organizuoja EP na-

rių ir nacionalinės ar vietos valdžios, spaudos atstovų ir visuome-

nės susitikimus.

Susisiekite su savo EP nariais

Parlamentas – tai visų pirma jo nariai. Kaip tik jie, remdamiesi

per EP rinkimus piliečių suteiktais įgaliojimais, balsuoja dėl tei-

sės aktų ir imasi politinių iniciatyvų, atsispindinčių kasdieniame

mūsų gyvenime arba lemiančių ES požiūrį svarbiausiais tarptau-

tiniais klausimais.

Visų EP narių pavardės, adresai, telefonų numeriai ir el. pašto

adresai nurodyti interneto svetainės skiltyje „Jūsų EP nariai“ pa-

teikiamose asmens duomenų suvestinėse. Ten rasite ir jų gyve-

nimo aprašymus, rinkimų apygardų ir politinės priklausomybės

nuorodas bei informaciją apie jų pareigas ir Parlamente atliktus

darbus.

Kontaktai pateikiami 56–59 puslapiuose.

40ŠA

LIA

JŪ

SŲ

41

■ Europos Sąjungos teisės aktai: kaip jie veikia?

Bendro sprendimo procedūra, kuri suteikia Parlamentui lygias teises su Taryba, tapo „įprasta tei-

sėkūros procedūra“ priimant Europos Sąjungos teisės aktus. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų

dauguma, įskaitant ir sritis, kuriose, kol nebuvo priimta Lisabonos sutartis, reikėjo balsuoti vien-

balsiai.

Be politikos sričių, kurioms tradiciškai taikoma bendro sprendimo procedūra, pavyzdžiui, aplin-

kosaugos, transporto, vartotojų apsaugos, laisvo prekių ir darbuotojų judėjimo, ji dabar taikoma

dar penkiasdešimčiai sričių, t. y. iš viso 86. Šiuo metu ji taip pat taikoma tokiose srityse, kurios

anksčiau priklausė išskirtinei Tarybos kompetencijai (žemės ūkio, žuvininkystės, iniciatyvų teisin-

gumo ir vidaus reikalų srityse), ir naujose Sąjungos veiksmų srityse, tokiose kaip turizmas, jauni-

mas ir sportas.

Įprastą teisėkūros procedūrą sudaro trys etapai. Trumpai pristatysime, kaip ji vyksta.

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisės akto.

Per pirmąjį svarstymą (pirmuoju teksto nagrinėjimo etapu) Parlamentas priima Komisijos pasiū-

lymą dėl teisės akto arba priima pakeitimus. Jeigu Parlamentas pakeitimų neteikia ir jeigu po

to Taryba priima Komisijos pasiūlymą, teisėkūros pasiūlymas priimamas. Taip pat nutinka, jeigu

Taryba priima Parlamento pateiktus pakeitimus. Tokiu atveju naujasis teisės aktas gali įsigalioti.

Jeigu Taryba nepatvirtina visų EP narių pateiktų pakeitimų, ji pateikia Parlamentui alternatyvų

teksto pasiūlymą – bendrąją valstybių narių poziciją per pirmąjį svarstymą.

Tada prasideda antrasis svarstymas. Teisėkūros procesas baigiasi, jeigu per tris mėnesius EP nariai

patvirtina Tarybos poziciją, atmeta ją arba nepriima jokio sprendimo. Tačiau jeigu Parlamento

nariai pasiūlo Tarybos pozicijos pakeitimus, Taryba juos svarsto per antrąjį svarstymą. Jei Taryba

patvirtina visus pakeitimus, laikoma, kad teisės aktas priimtas.

42

Priešingu atveju reikia ieškoti bendro sutarimo, tada prasideda taikinimo etapas. Ši užduotis pati-

kima Taikinimo komitetui, kuriam priklauso abiejų institucijų atstovai. Į visą šį procesą įtraukiama

ir Komisija. Jei per šešias savaites Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, siūlomas

teisės aktas laikomas nepriimtu.

Tačiau jei abiejų institucijų atstovai pasiekia susitarimą dėl bendro teksto, jis pateikiamas Par-

lamentui, kuris renkasi į plenarinį posėdį, ir Tarybai svarstyti per trečiąjį svarstymą. Jei tekstas

priimamas, jis laikomas teisės aktu. Jei sprendimas nepriimamas, siūlomas aktas laikomas nepri-

imtu.

Teisėkūros procedūros pradžioje tekstas pateikiamas ir nacionaliniams parlamentams, kad jie

galėtų per aštuonias savaites įvertinti, ar jis atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Jei pakankamai parlamentų pareiškia prieštaravimą šiuo klausimu, ES institucijos privalo iš naujo

nagrinėti medžiagą ir, prireikus, nurodyti galimo sprendimo tęsti procedūrą priežastis.

Specialiosios teisėkūros procedūros

Bet kuri procedūra, kuri skiriasi nuo pirmiau aprašytosios, vadinama specialiąja, įskaitant kitame

skyriuje aprašytą specialiąją procedūrą, kuri turi būti taikoma priimant biudžetą.

EURO

POS

SĄJU

NG

OS

TEIS

ĖS A

KTA

I: K

AIP

JIE

VEI

KIA

?

Kai kuriuos teisės aktus Taryba turi priimti vienbalsiai, iš anksto gavusi Europos Parlamento prita-

rimą. Taigi EP nariai turi tam tikrą veto teisę, kuri jiems suteikia galimybę atmesti arba priimti visą

tekstą, nesiūlant pakeitimų. Tokia galimybė yra priimant daugiametę fi nansinę programą, kovos

su diskriminacija priemones ir priemones, kuriomis siekiama išplėsti su pilietybe susijusias teises

(reikalingas ratifi kavimas valstybėse narėse).

Kitus teisės aktus Taryba priima vienbalsiai arba kvalifi kuota balsų dauguma, pasikonsultavusi su

Parlamentu. Šiuo atveju EP narių nuomonė nėra privaloma, o paskutinį žodį taria vyriausybės. Ši

procedūra taikoma, pavyzdžiui, priimant priemones saugos ar socialinės apsaugos srityje, fi skali-

nio pobūdžio nuostatas energetikos srityje ir nuostatas dėl apyvartos mokesčius ir netiesioginio

apmokestinimo formas reglamentuojančių teisės aktų suderinimo. Ji taip pat taikoma policijos

operatyvinio bendradarbiavimo srityje ir priimant priemones, kuriomis bus reglamentuojama

vienos valstybės narės valdžios institucijų veikla kitos ES valstybės narės teritorijoje.

Priimant taisykles, kuriose reglamentuojama piliečių teisė balsuoti ir būti kandidatais Europos

Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, taip pat taikoma

minėtoji procedūra, tačiau Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, gali vienbalsiai nuspręsti per-

eiti prie įprastos teisėkūros procedūros.

EURO

POS SĄ

JUN

GO

S TEISĖS AK

TAI: K

AIP JIE V

EIKIA

?43

■ Kaip priimamas ES metinis biudžetas?

Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami sprendimą pagal specialiąją teisėkūros procedūrą, nu-

stato Sąjungos metinį biudžetą remdamiesi daugiamete (penkerių metų) finansine programa,

patvirtinta abiejų biudžeto valdymo institucijų priimtu reglamentu.

Kiekviena institucija, išskyrus Europos centrinį banką, iki liepos 1 d. sudaro savo kitų metų išlai-

dų sąmatą. Komisija konsoliduoja šias sąmatas parengdama projektą, kuris susideda iš pajamų

sąmatos ir išlaidų sąmatos. Minėtąjį projektą ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau

kaip rugsėjo 1 d. Taryba turi priimti savo poziciją dėl biudžeto projekto ir ją perduoti Europos

Parlamentui ne vėliau kaip iki spalio 1 d., ir kartu informuoti apie motyvus, paskatinusius ją priimti

savo poziciją.

Biudžetas priimamas, jei per keturiasdešimt dvi dienas nuo tokio pranešimo gavimo Europos

Parlamentas patvirtina Tarybos poziciją arba nepriima sprendimo. Tačiau jei Parlamentas priima

pakeitimus, iš dalies pakeistas biudžeto projektas perduodamas Tarybai ir Komisijai. Biudžetas

priimamas, jei per dešimt dienų Taryba patvirtina visus šiuos pakeitimus.

Priešingu atveju Europos Parlamento pirmininkas, susitaręs su Tarybos pirmininku, sušaukia

Taikinimo komiteto, kurį sudaro abiejų biudžeto valdymo institucijų atstovai, posėdį, kuriame

stengiamasi pasiekti susitarimą dėl bendro projekto. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto po-

sėdžiuose ir siekia suderinti pozicijas. Jei per dvidešimt vieną dieną Taikinimo komitetas nesu-

sitaria dėl bendro projekto, Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą. Tačiau jei Taikinimo

komitetui pavyksta susitarti, Europos Parlamentas ir Taryba per keturiolika dienų turi patvirtinti

bendrą projektą.

Laikoma, kad biudžetas galutinai priimtas, jei per minėtąjį laikotarpį Europos Parlamentas ir Ta-

ryba patvirtina bendrą projektą ar nepriima sprendimo, arba jei viena iš šių institucijų patvirtina

bendrą projektą, o kita nepriima sprendimo.

44

KA

IP PRIIMA

MA

S ES METIN

IS BIU

DŽETA

S?45

Ir priešingai – Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą, jei Europos Parlamentas ir Taryba

atmeta bendrą projektą arba jei viena iš šių institucijų atmeta bendrą projektą, o kita nepriima

sprendimo. Ta pati nuostata taikoma, jei Europos Parlamentas atmeta bendrą projektą, o Taryba

jį patvirtina.

Jei Europos Parlamentas patvirtina bendrą projektą, o Taryba jį atmeta, Europos Parlamentas jį

sudarančių narių dauguma ir trimis penktadaliais atiduotų balsų gali patvirtinti visus arba dalį

pateiktų projekto pakeitimų. Kai nors vienas Europos Parlamento pakeitimas nepatvirtinamas,

išlaikoma Taikinimo komitete sutarta pozicija dėl biudžeto eilutės, dėl kurios taikytas pakeitimas.

Tuo remiantis laikoma, kad biudžetas galutinai priimtas.

46

■ Europos Sąjungos raktiniai žodžiai

Bendrijos teisynas

Bendrijos teisynas apima visų Europos Sąjungos šalių teises ir pareigas. Jis apima ES teisės aktus

ir sutartis, deklaracijas ir rezoliucijas, tarptautinius susitarimus ES klausimais ir Teisingumo Teismo

sprendimus. Prieš įstodamos į Sąjungą ir po to perkeldamos Europos Sąjungos teisės aktus į savo

teisę, šalys kandidatės privalo priimti šį Bendrijos teisyną.

Bendroji rinka

Europos Sąjunga – tai didelė erdvė, kurioje asmenys, prekės, paslaugos ir kapitalas gali laisvai

judėti tarp valstybių narių, tarsi tai būtų viena bendra šalis – be sienų kontrolės ir muito mokes-

čių. Bet tai buvo pasiekta per tam tikrą laiką. Muitai tarp EEB šalių iki galo panaikinti tik 1968 m.

liepos 1 d. Prireikė laiko, kad išnyktų ir kitos kliūtys prekybai, tad tik 1992 m. pabaigoje bendroji

rinka tapo tikrove.

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, įsteigtas remiantis Romos sutartimis

(1957 m.), – tai patariamoji asamblėja, atstovaujanti darbdavių ir darbuotojų organizacijoms bei

kitiems pilietinės visuomenės atstovams. Sutartyse numatyta, kad tam tikrose srityse sprendimai

gali būti priimami tik Tarybai ar Komisijai pasikonsultavus su Europos ekonomikos ir socialinių

reikalų komitetu: dėl užimtumo politikos, socialinės politikos, švietimo, visuomenės sveikatos,

vartotojų apsaugos, ekonominės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio politikos ir kt. Jį sudaro

344 nariai, pasiūlyti šalių vyriausybių ir paskirti Europos Tarybos penkeriems metams, nariai gali

būti skiriami kitai kadencijai.

47EU

ROPO

S SĄJU

NG

OS R

AK

TINIA

I ŽOD

ŽIAI

Ekonominė ir pinigų sąjunga

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) – tai procesas, kuriuo siekiama suderinti Sąjungos valstybių

narių ekonominę ir pinigų politiką įvedant bendrąją valiutą – eurą. 1999 m. sausio 1 d. buvo

neatšaukiamai nustatytas keitimo kursas ir įvesta bendra valiuta EPS šalyse.

2002 m. sausio 1 d. valstybių narių nacionalines valiutas pakeitė euro monetos ir banknotai. Ta-

čiau ne visos valstybės narės įsivedė eurą kaip bendrąją valiutą.

Dvylika valstybių narių, į Sąjungą įstojusių nuo 2004 m. gegužės 1 d., eurą privalo įsivesti, kai

atitiks nustatytus kriterijus (konvergencijos kriterijus), kuriais siekiama užtikrinti, kad ekonominis

vystymasis EPS kontekste būtų darnus ir nesukeltų įtampos tarp valstybių narių.

Europos Audito Rūmai

Europos Audito Rūmus, kurių buveinė yra Liuksemburge, sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos

valstybės narės. Rūmai tikrina Europos Sąjungos (ir visų ES įsteigtų organizacijų) pajamų ir išlaidų

teisėtumą bei tvarkingumą ir prižiūri, kad jos finansai būtų patikimai valdomi. Be to, jie teikia

Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir

tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Audito Rūmai apie bet kokius neatitikimus gali pranešti Eu-

ropos Parlamentui ir Tarybai.

Europos centrinis bankas

1998 m. birželio 30 d. Frankfurte įsteigto Europos centrinio banko (ECB) paskirtis – vadovauti

euro zonos valstybių narių pinigų politikai. Nuo 1999 m. sausio 1 d. jo pagrindinė užduotis – iš-

laikyti euro zonoje stabilias kainas ir vykdyti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nustatytą

ES pinigų politiką. ECB veikia visiškai nepriklausomai. Pagal Lisabonos sutartį ECB suteikiamas ES

institucijos statusas.

Europos investicijų bankas

Liuksemburge įsikūrusio Europos investicijų banko (EIB) funkcija – per darnų Sąjungos teritorijos

vystymąsi prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Bankas teikia ilgalaikį

finansavimą įgyvendinant konkrečius projektus, kurių ekonominis, techninis, aplinkosauginis ir

finansinis gyvybingumas yra užtikrintas. Už Sąjungos ribų EIB remia šalių kandidačių bei Vakarų

Balkanų šalių pasirengimo stoti į ES strategijas. Jis atsakingas ir už susitarimų, sudarytų įgyvendi-

nant ES paramos ir vystomojo bendradarbiavimo politiką, finansinę dalį.

48EU

ROPO

S SĄ

JUN

GO

S R

AK

TIN

IAI Ž

OD

ŽIA

I

Europos Komisija

Europos Komisija įkūnija ir gina Europos Sąjungos bendrąjį interesą. Ji turi beveik išimtinę teisę

imtis iniciatyvos teikti teisės aktus. Ji rengia ir įgyvendina Tarybos ir Europos Parlamento priimtus

teisės aktus Sąjungos politikos srityse. Be to, Komisija turi vykdomųjų, valdymo ir kontrolės įga-

liojimų. Iš tiesų ji užtikrina įvairių krypčių bendrosios politikos planavimą ir įgyvendinimą, vykdo

biudžetą ir valdo ES programas. Kaip vadinamoji sutarčių saugotoja, ji dar prižiūri, kad valstybėse

narėse būtų taikomi Europos Sąjungos teisės aktai.

Komisijos pirmininką, kurio kandidatūrą siūlo valstybių narių vyriausybės, remdamosi EP rinkimų

rezultatais, absoliučia balsų dauguma renka Europos Parlamentas. Kitus Komisijos narius (po vie-

ną iš kiekvienos valstybės narės, išskyrus šalį, iš kurios kilęs pirmininkas), penkeriems metams ren-

ka Taryba, susitardama su valstybėmis narėmis. Vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų taip

pat eina ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas. Visą

Komisiją, kaip kolegialų organą, balsuodamas tvirtina Parlamentas, kuriam ji privalo atsiskaityti.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) nuo 1999 m. birželio 1 d. kovoja su sukčiavimu,

darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui. Tarnyba gali atlikti visų Sąjungos institucijų bei įstaigų

valdymo ir finansavimo tyrimą ir gali veikti absoliučiai nepriklausomai.

Europos ombudsmenas

Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti Sąjungos piliečių arba valstybėje narėje gyvenan-

čių ar įsisteigusių fizinių arba juridinių asmenų skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Są-

jungos institucijų ar įstaigų veikloje (išskyrus Teisingumo Teismą ar Bendrąjį Teismą). Pavyzdžiui, jis

tiria skundus dėl informacijos nesuteikimo arba atsisakymo suteikti prieigą prie informacijos, nepa-

teisinamų administracinių vėlavimų, šališkų arba diskriminuojamų veiksmų, skaidrumo trūkumo.

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demo-

kratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių

asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, ku-

rioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei

vyrų lygybė.

49EU

ROPO

S SĄJU

NG

OS R

AK

TINIA

I ŽOD

ŽIAI

Pagal Lisabonos sutartį Europos bendrija ir Europos Sąjunga sujungiama į vieną vienetą – Eu-

ropos Sąjungą, kuriam suteikiamas teisinis subjektiškumas. Todėl nebelieka ankstesnės trijų

ramsčių sistemos, kurioje antrasis ir trečiasis ramsčiai išimtinai buvo tarpvyriausybiniai (bendra

užsienio ir saugumo politika; teisingumas ir vidaus reikalai). Nuo šiol yra viena institucinė sistema,

kai bendrai taikomas vadinamasis Bendrijos metodas, išskyrus specialiąsias užsienio, saugumo ir

gynybos politikos procedūras.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija viename dokumente įtvirtina pilietines, politines,

ekonomines ir socialines teises, kurios anksčiau buvo skelbiamos įvairiuose nacionaliniuose, ES ir

tarptautiniuose teisės aktuose. Iš EP ir nacionalinių parlamentų narių sudaryto konvento pareng-

ta Chartija buvo iškilmingai paskelbta 2000 m. gruodžio mėn. Nicoje vykusiame aukščiausiojo

lygio susitikime. 2007 m. spalio mėn. Lisabonoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, skir-

tame Sutarčių reformai, ES valstybių ir vyriausybių vadovai numatė padaryti šią Chartiją teisiškai

privalomą, kaip to reikalavo Europos Parlamentas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Chartija tapo

teisiškai privaloma. Kai kurioms valstybėms narėms – Čekijai, Jungtinei Karalystei ir Lenkijai –

buvo suteiktos išlygos dėl šios Chartijos.

Europos Sąjungos pilietybė

Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Ji nepakeičia valstybės

pilietybės, o ją papildo. Lisabonos sutartyje numatyta, kad savo veikloje Sąjunga visada laikosi

piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo. Be to,

ES veikimas yra „pagrįstas atstovaujamąja demokratija“ ir „piliečiai ES lygiu yra tiesiogiai atstovau-

jami Europos Parlamente“.

Be kita ko, kiekvienas ES pilietis turį teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Jis

turi teisę balsuoti ir būti kandidatu į Europos Parlamentą ir vietos savivaldos institucijas valsty-

bėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Jei trečiojoje

šalyje nėra tam tikros ES valstybės narės atstovybės, šios valstybės narės piliečiai gali gauti kitos

ES valstybės narės diplomatinę ir konsulinę apsaugą.

50EU

ROPO

S SĄ

JUN

GO

S R

AK

TIN

IAI Ž

OD

ŽIA

I

Europos Sąjungos Taryba

ES Taryba kartu su Europos Parlamentu vykdo teisėkūros ir biudžeto valdymo funkcijas. Lisabo-

nos sutartyje gerokai padidinamas sričių, kuriose Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų

dauguma, skaičius. Be to, tai pagrindinė institucija, priimanti sprendimus dėl bendrosios užsienio

ir saugumo politikos (BUSP) ir koordinuojanti ekonomikos politiką. Kadangi ES Taryboje posė-

džiauja valstybių narių ministrai, ji yra valstybėms narėms atstovaujanti institucija. Tarybos buvei-

nė įsikūrusi Briuselyje, bet ji gali posėdžiauti ir Liuksemburge.

Taryba būna skirtingų sudėčių: Bendrųjų reikalų, Užsienio reikalų, Ekonomikos ir finansų reikalų,

Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų, Konkurencingumo, Bendradarbia-

vimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse, Transporto, telekomunikacijų ir energetikos, Žemės

ūkio ir žuvininkystės, Aplinkos, Švietimo, jaunimo ir kultūros, nes joje posėdžiauja valstybių na-

rių ministrai, atsakingi už atitinkamas sritis. Įvairios sudėties Tarybai paeiliui po šešis mėnesius

pirmininkauja trys šalys, taip užtikrinamas rotacijos principu pagrįstas ES pirmininkavimas per

18 mėnesių.

Tačiau Užsienio reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir

saugumo politikai. Tai pareigos, įsteigtos pagal Lisabonos sutartį. Vyriausiasis įgaliotinis vadovau-

ja Sąjungos BUSP, užtikrina, kad Sąjungos išorės veiksmai būtų nuoseklūs. Jis prisideda prie šios

politikos plėtojimo ir ją vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą padedant Europos išorės veiksmų

tarnybai. Jis taip pat prisideda prie bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ir daly-

vauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose.

Europos Sąjungos teisės aktai

Vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus,

rekomendacijas ir nuomones. Reglamentas taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai

taikomas visose valstybėse narėse. Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji

skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos

įgyvendinimo formą ir būdus. Sprendimas yra privalomas visas. Rekomendacijos ir nuomonės

neturi privalomosios galios.

51EU

ROPO

S SĄJU

NG

OS R

AK

TINIA

I ŽOD

ŽIAI

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Teisingumo Teismas, kurio buveinė yra Liuksemburge, užtikrina steigiamųjų sutarčių aiškinimą

ir taikymą. Jį sudaro tiek teisėjų, kiek yra valstybių narių. Teisėjams padeda aštuoni generaliniai

advokatai, valstybių narių bendru sutarimu skiriami šešerių metų laikotarpiui. Teismas atlieka dvi

pagrindines funkcijas: tikrina, ar ES institucijų ir vyriausybių parengti aktai atitinka Sutartis; valsty-

bių narių teismų prašymu priima sprendimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo arba aktų galiojimo.

Teismas taip pat apima Bendrąjį Teismą, kurį sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos

valstybės narės, ir specializuotus teismus.

Europos Vadovų Taryba

Lisabonos sutartyje Europos Vadovų Tarybai suteiktas Sąjungos institucijos statusas. Du kartus

per pusmetį ji suburia Europos Sąjungos narių valstybių ar vyriausybių vadovus. Europos Vadovų

Tarybos vaidmuo – suteikti ES vystymuisi būtiną postūmį ir nustatyti bendrąsias politikos gaires.

Ji nevykdo teisėkūros funkcijų ir sprendimus paprastai priima bendru sutarimu.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Vadovų Taryba renka savo pirmininką dvejų su puse metų

kadencijai. Jis gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai ir negali eiti jokių pareigų valstybėse

narėse. Pirmininkas užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą, ben-

dradarbiaudamas su Komisijos pirmininku, taip pat siekia palengvinti sanglaudą ir bendrą sutari-

mą. Po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo jis pateikia pranešimą Europos Parlamentui

ir savo lygiu ir pagal savo pareigas užtikrina atstovavimą Sąjungai, nepažeisdamas Sąjungos vy-

riausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų.

Kompetencijos pasiskirstymas

Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencija skirstoma į tris kategorijas:

— išimtinė Sąjungos kompetencija (valstybės narės yra neatšaukiamai atsisakiusios bet kokių

veiklos galimybių) suteikta muitų sąjungos, konkurencijos taisyklių, euro zonos pinigų politi-

kos ir bendros prekybos politikos srityse;

— pasidalijamoji Sąjungos ir valstybių narių kompetencija (ji dažniausia), suteikta, pavyzdžiui,

vidaus rinkos, vartotojų apsaugos, žemės ūkio ir žuvininkystės, energetikos, transporto, visuo-

menės sveikatos, socialinės politikos ir teritorinės sanglaudos, mokslinių tyrimų, vystomojo

bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos, taip pat laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės

srityse;

— kompetencija ar sritys, kuriose ES turi skatinti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiks-

mus, apima, visų pirma, sveikatos apsaugą, pramonę, kultūrą, turizmą, švietimą ir profesinį

mokymą, jaunimą ir sportą, taip pat civilinę saugą.

52EU

ROPO

S SĄ

JUN

GO

S R

AK

TIN

IAI Ž

OD

ŽIA

I

Siekiant užtikrinti šį kompetencijos pasiskirstymą, subsidiarumo ir proporcingumo principai at-

lieka reguliuotojo vaidmenį.

Regionų komitetas

1994 m. įsteigtas Regionų komitetas – tai politinė asamblėja, per kurią išklausoma regioninės

valdžios institucijų nuomonė. Komisija ir Taryba privalo konsultuotis su Regionų komitetu dėl

bet kokių pasiūlymų vietos ar regiono lygmeniu svarbiose srityse: ekonominės ir socialinės san-

glaudos, transeuropinių infrastruktūros tinklų, sveikatos, švietimo ir kultūros, užimtumo politikos,

aplinkosaugos, transporto ir kt. Lisabonos sutartyje Regionų komitetui suteikiama teisė kreiptis į

ES Teisingumo Teismą, kai pažeidžiamas subsidiarumo principas dėl įstatymo galią turinčių aktų,

dėl kurių turi būti su juo konsultuojamasi. Komitetą sudaro 344 nariai, kurie yra regionų ar vietos

valdžios atstovai, Tarybos skiriami penkeriems metams valstybių narių siūlymu.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Subsidiarumo principu siekiama užtikrinti kuo artimesnį piliečiams sprendimų priėmimą, kontro-

liuojant, kad veiksmai, kurių imamasi ES lygmeniu, būtų pateisinami atsižvelgiant į galimybes, tei-

kiamas šalies, regiono ar vietos mastu. Taigi tai principas, kuriuo vadovaudamasi Sąjunga nesiima

veiksmų (išskyrus jos išimtinės kompetencijos srityse), nebent jos veiksmai būtų efektyvesni už

šalies, regiono ar vietos lygmeniu vykdomus veiksmus. Šis principas glaudžiai susijęs su propor-

cingumo principu, pagal kurį, siekiant Sutarties tikslų, visi Sąjungos veiksmai neturėtų peržengti

būtinumo ribų.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, nuo pat teisėkūros procedūros pradžios valstybių narių parlamen-

tai turi tikrinti, kad būtų laikomasi minėtųjų principų. Atitinkamas skaičius parlamentų gali pri-

versti ES institucijas iš naujo apsvarstyti teisės akto pasiūlymą ir, prireikus, nurodyti sprendimo

tęsti procedūrą priežastis. Regionų komitetas įgijo teisę kreiptis į Teismą, kai pažeidžiamas subsi-

diarumo principas dėl įstatymo galią turinčių aktų, dėl kurių su juo turi būti konsultuojamasi.

■ Pagrindinės Europos integracijos datos

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas (Robert Schu-man) pateikia pasiūlymų dėl Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos anglių ir plieno sąjungos. Šis pro-jektas buvo pagrįstas Žano Monė (Jean Monnet) idėjomis. Nuo to laiko gegužės 9-oji – data, kai Roberas Šumanas pasakė savo kalbą, – kasmet minima kaip Europos diena.

1951 m. balandžio mėn. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Fe-deracinė Respublika, remdamiesi Šumano planu, pagal Paryžiaus sutartį įsteigia Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB).

1957 m. kovo mėn. Šešios šalys steigėjos pasirašo Romos sutartis, pagal kurias įsteigiama Euro-pos ekonominė bendrija (EEB), arba sukuriama bendroji rinka, ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), šios sutartys įsigalioja 1958 m. sausio 1 d.

1958 m. kovo mėn. Europos Parlamentinės Asamblėjos steigiamoji sesija.

1962 m. kovo mėn. Europos Parlamentinė Asamblėja pervardijama Europos Parlamentu.

1968 m. liepos mėn. Likus 18 mėnesių iki numatytos datos, visiškai panaikinami muitai pramo-nės gaminiams ir įvedamas bendrasis išorės tarifas.

1973 m. sausio mėn. Pirmasis Bendrijos plėtros etapas: į EEB įstoja Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė.

1979 m. birželio mėn. Surengiami pirmieji visuotiniai rinkimai į Europos Parlamentą. Anksčiau EP narius rinko valstybių narių parlamentai: 9 šalys išrenka 410 EP narių.

1981 m. sausio mėn. Į EEB įstoja Graikija.

1984 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimai: 10 šalių išrenka 441 EP narį.

1986 m. sausio mėn. Į EEB įstoja Ispanija ir Portugalija.

1987 m. liepos mėn. Įsigalioja Suvestinis Europos aktas, sustiprinamos Parlamento galios.

1989 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimai: 12 šalių išrenka 525 EP narius.

1989 m. lapkričio mėn. Ardoma Berlyno siena, baigiasi Šaltasis karas ir pradeda nykti Europos padalijimo padariniai.

53

54

1993 m. sausio mėn. Įsteigiama bendroji rinka ir nustatomos keturios jos laisvės: tikrove tampa laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas.

1993 m. lapkričio mėn. Įsigalioja Mastrichte pasirašyta Europos Sąjungos sutartis. Joje apibrė-žiamas būsimos bendrosios valiutos įvedimas, užsienio ir saugumo politikos ir glaudesnio ben-dradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse įgyvendinimas. Europos bendrija oficialiai pa-vadinama Europos Sąjunga. Pradedama taikyti bendro sprendimo procedūra, suteikusi Europos Parlamentui realią teisėkūros galią.

1994 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimai: 12 šalių išrenka 567 EP narius.

1995 m. sausio mėn. Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija.

1999 m. gegužės mėn. Įsigalioja Amsterdamo sutartis. Joje numatomos priemonės, kuriomis siekiama reformuoti Bendrijos institucijas, stiprinti Europos įtaką pasaulyje ir daugiau išteklių skir-ti užimtumui ir piliečių teisėms.

1999 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimai: 15 šalių išrenka 626 EP narius.

2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Taryba priima deklaraciją dėl Sąjungos ateities, kuri atveria kelią naujai didelei ES reformai ir konvento, kuriam bus pavedama parengti Europos Konstituciją, steigimui.

2002 m. sausio mėn. 12 šalių pradeda cirkuliuoti eurų banknotai ir monetos, kurie pakeis iki tol naudotą nacionalinę valiutą.

2003 m. vasario mėn. Įsigalioja Nicos sutartis, pagal ją ES parengiama kitais metais priimti 10 naujų narių. Priimama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

2003 m. liepos mėn. Konventas dėl Europos ateities baigia rengti Europos Konstitucijos tekstą.

2004 m. gegužės mėn. Į ES įstoja Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.

2004 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimai: 25 šalyse išrenkami 732 EP nariai.

2004 m. spalio mėn. Valstybių ir vyriausybių vadovai pasirašo Sutartį dėl Konstitucijos Europai.

2005 m. gegužės–birželio mėn. Prancūzija ir Nyderlandai referendumuose atmeta Konstitu-cijos projektą.

2007 m. sausio mėn. Į ES įstoja Bulgarija ir Rumunija. EP narių skaičius išauga iki 785. Slovėnija įsiveda eurą.

2007 m. kovo mėn. Romos sutarties 50-ųjų metinių proga Parlamentas drauge su Taryba ir Komisija pasirašo Berlyno deklaraciją.

2007 m. spalio mėn. Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai pasiekia susitarimą dėl Sutarčių reformos.

PAG

RIN

DIN

ĖS E

URO

POS

INTE

GR

ACI

JOS

DAT

OS

2007 m. gruodžio mėn. Parlamento, Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos pirmininkai iškil-mingai pasirašo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, valstybių ir vyriausybių vadovai – Lisabonos sutartį.

2008 m. sausio mėn. Kipras ir Malta įsiveda eurą.

2009 m. sausio mėn. Slovakija įsiveda eurą ir tampa šešioliktąja euro zonos nare.

2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimai: 27 šalyse išrenkami 736 EP nariai.

2009 m. gruodžio mėn. Įsigalioja Lisabonos sutartis Europos Sąjungai. Pripažįstamas teisinis subjektiškumas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija įgyja privalomą teisinę galią. Par-lamentui suteikiamos didesnės teisėkūros, biudžeto valdymo ir kitų institucijų kontrolės galios. Bendro sprendimo procedūra (Taryba sprendžia kvalifi kuota balsų dauguma) tampa įprasta tei-sėkūros procedūra priimant ES teisės aktus ir taikoma beveik visose ES kompetencijai priklausan-čiose srityse.

PAG

RIND

INĖS EU

ROPO

S INTEG

RA

CIJOS D

ATOS

55

56

■ Europos Parlamento adresai

Europos ParlamentasRue Wiertz/Wiertzstraat 60

1047 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

+32 22842111

+32 22306933

Europos ParlamentasPlateau du Kirchberg

BP 1601

2929 Luxembourg

LUXEMBOURG

+352 4300-1

+352 4300-24842

Europos ParlamentasAllée du Printemps

BP 1024/F

67070 Strasbourg Cedex

FRANCE

+33 388174001

+33 388174860

Peticijos siunčiamos šiuo adresu Piliečių laiškų poskyris

Europos ParlamentasEuropos Parlamento Pirmininkas

Rue Wiertz/Wiertzstraat 60

1047 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Europos ParlamentasPiliečių laiškų poskyris

GOL 03A012

2929 Luxembourg

LUXEMBOURG

+352 4300-27072

Vizitai ir seminarai

Europos ParlamentasVizitai ir seminarai

Rue Wiertz/Wiertzstraat 60

1047 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

+32 22842111

+32 22843530

Europos ParlamentasVizitai ir seminarai

Bureau de Strasbourg

BP 1024 F

67070 Strasbourg Cedex

FRANCE

+33 388175184

Europos ParlamentasVizitai ir seminarai

7, rue du Marché-aux-Herbes

1728 Luxembourg

LUXEMBOURG

+352 4300-22597

+352 4300-22457

epluxembourg@europarl.europa.eu

Taip pat galite užpildyti Europos Parlamento interneto tinklalapyje www.europarl.europa.eu pateikiamą formą ir išsiųsti ją elektroniniu būdu.

57

Informacijos biurai

BELGIQUE/BELGIË

BRUXELLESPašto adresas: Rue Wiertz/Wiertzstraat 60

1047 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Adresas lankytojams:

Rue de Treves/Trierstraat 3

1050 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

+32 22842005

+32 22307555

epbrussels@europarl.europa.eu

www.europarl.be

БЪЛГАРИЯ/BULGARIA

SOFIA Moskovska Str. 9

1000 Sofia

BULGARIA

+359 29853545

+359 29819944

epsofia@europarl.europa.eu

www.europarl.bg

ČESKÁ REPUBLIKA

PRAHAJungmannova ul. 24

110 00 Praha 1

ČESKÁ REPUBLIKA

+420 255708208

+420 255708200

eppraha@europarl.europa.eu

www.evropsky-parlament.cz

DANMARK

KØBENHAVNGothersgade 115

1123 København K

DANMARK

+45 33143377

+45 33150805

epkobenhavn@europarl.europa.eu

www.europarl.dk

DEUTSCHLAND

BERLINUnter den Linden 78

10117 Berlin

DEUTSCHLAND

+49 3022801000

+49 3022801111

epberlin@europarl.europa.eu

www.europarl.de

MÜNCHENErhardstrasse 27

80469 München

DEUTSCHLAND

+49 8920208790

+49 89202087973

epmuenchen@europarl.europa.eu

www.europarl.de

EESTI

TALLINNRävala 4

10143 Tallinn

ESTONIA

+372 6306969

+372 6306968

eptallinn@europarl.europa.eu

www.europarl.ee

ÉIRE/IRELANDDUBLIN43 Molesworth Street

Dublin 2

IRELAND

+353 16057900

+353 16057999

epdublin@europarl.europa.eu

www.europarl.ie

ΕΛΛΑΔΑ/GREECE

ATHINALeof. Amalias 8

105 57 Athina

GREECE

+30 2103278900

+30 2103311540

epathinai@europarl.europa.eu

www.europarl.gr

ESPAÑA

MADRIDPaseo de la Castellana, 46

28046 Madrid

ESPAÑA

+34 914364747

+34 915783171

epmadrid@europarl.europa.eu

www.europarl.es

BARCELONAPasseig de Gràcia, 90 1r

08008 Barcelona

ESPAÑA

+34 932722044

+34 932722045

epbarcelona@europarl.europa.eu

www.europarlbarcelona.eu

EURO

POS PA

RLAM

ENTO

AD

RESAI

58

FRANCE

PARIS288 bd Saint-Germain

75341 Paris Cedex 07

FRANCE

+33 140634000

+33 145515253

epparis@europarl.europa.eu

www.europarl.fr

STRASBOURGCentre de presse – BP 1024

67070 Strasbourg Cedex

FRANCE

+33 388174001

+33 388175184

epstrasbourg@europarl.europa.eu

MARSEILLE2 rue Henri-Barbusse

BP 22164

13241 Marseille Cedex 01

FRANCE

+33 496115290

+33 491909503

epmarseille@europarl.europa.eu

http://sudest.europarl.fr

ITALIA

ROMAVia IV Novembre 149

00187 Roma

ITALIA

+39 06699501

+39 0669950200

eproma@europarl.europa.eu

www.europarl.it

MILANOCorso Magenta 59

20123 Milano

ITALIA

+39 024344171

+39 02434417500

epmilano@europarl.europa.eu

www.europarl.it

ΚΥΠΡΟΣ/CYPRUS

NICOSIAVyronos Avenue 30

1096 Nicosia

CYPRUS

+357 22870500

+357 22767733

epnicosia@europarl.europa.eu

www.europarl.europa.eu/nicosia

LATVIJARIGAAspazijas bulvāris 28

Rīga, LV-1050

LATVIJA

+371 67085460

+371 67085470

epriga@europarl.europa.eu

www.europarl.lv

LIETUVAVILNIUS Naugarduko g. 10

LT-01309 Vilnius

LIETUVA

+370 52120766

+370 52619828

epvilnius@europarl.europa.eu

www.europarl.lt

LUXEMBOURG

LUXEMBOURG7, rue du Marché-aux-Herbes

1728 Luxembourg

LUXEMBOURG

+352 4300-22597

+352 4300-22457

epluxembourg@europarl.europa.eu

MAGYARORSZÁG

BUDAPESTDeák Palota

Budapest

Deák Ferenc u. 15

1052

MAGYARORSZÁG

+36 14113540

+36 14113560

epbudapest@europarl.europa.eu

www.europarl.hu

MALTA

VALLETTA254, St Pauls’ Street

Valletta

1215

MALTA

+356 21235075

+356 21230661

epvalletta@europarl.europa.eu

www.europarlmt.eu

NEDERLAND

DEN HAAGKorte Vijverberg 6

2513 AB Den Haag

NEDERLAND

+31 703135400

+31 703647001

epdenhaag@europarl.europa.eu

www.europeesparlement.nl

EURO

POS

PARL

AM

ENTO

AD

RESA

I

59Eu

ropo

s parla

mEn

to a

drEsa

i

ÖSTERREICH

WIEN

Wipplingerstraße 35

1010 Wien

ÖSTERREICH

+43 151617-0

+43 15132515 epwien@europarl.europa.eu

www.europarl.at

POLSKAWARSZAWA

Ul. Jasna 14/16a

00-041 Warszawa

POLSKA

+48 225952470

+48 225952480 epwarszawa@europarl.europa.eu

www.europarl.pl

PORTUGAL

LISBOA

Largo Jean Monnet 1-6

1269-070 Lisboa

PORTUGAL

+351 213504900

+351 213540004

eplisboa@europarl.europa.eu

www.parleurop.pt

ROMÂNIA BUCUREŞTI

Vasile Lascar Street 31,

floor 1 – Sector 2

020492 Bucureşti

ROMÂNIA

+40 213157986

+40 213157929 epbucarest@europarl.europa.eu

www.europarl.ro

SLOVENIJA

LJUBLJANA

Breg 14

SI-1000 Ljubljana

SLOVENIJA

+386 12528830

+386 12528840

epljubljana@europarl.europa.eu

www.europarl.si

SLOVENSKOBRATISLAVA

Palisády 29

811 06 Bratislava

SLOVENSKO

+421 259429683

+421 259429687 epbratislava@europarl.europa.eu

www.europskyparlament.sk

SUOMI/FINLAND

HELSINKI/HELSINGFORS

Pohjoisesplanadi 31/

Norra esplanaden 31

FI-00100 Helsinki/Helsingfors

SUOMI/FINLAND

+358 96220450

+358 96222610 ephelsinki@europarl.europa.eu

www.europarl.fi

SVERIGE

STOCKHOLM

Regeringsgatan 65, 6 tr.

SE-111 56 Stockholm

SVERIGE

+46 856244455

+46 856244499 epstockholm@europarl.europa.eu

www.europaparlamentet.se

UNITED KINGDOMLONDON

2 Queen Anne’s Gate

London

SW1H 9AA

UNITED KINGDOM

+44 2072274300

+44 2072274302 eplondon@europarl.europa.eu

www.europarl.org.uk

EDINBURGH

The Tun

4 Jackson’s Entry

Holyrood Road

Edinburgh

EH8 8PJ

UNITED KINGDOM

+44 1315577866

+44 1315574977 epedinburgh@europarl.europa.eu

www.europarl.org.uk

■

Norėdami sužinoti daugiau, aplankykite interneto svetainę:

www.europarl.europa.euŠį leidinį parengė Europos Parlamento Komunikacijos generalinis direktoratas.

Dokumentas parengtas 2010 m. balandžio mėn.

Nuotraukos

Bernard Rou� gnac, architektas: Architecture Studio, 2, 3, 43, 55 puslapiai;ccvision.de, 15 puslapis; Corbis, 10, 12, 16, 20 puslapiai; Phovoir, 14 puslapis;Europos Sąjunga, 8, 18, 24, 28, 31, 32 puslapiai; Europos Sąjunga, ECHO,Daniel Dickinson, 26 puslapis; Europos Sąjunga, Pietro Naj-Oleari, 6, 18, 30 puslapiai; Europos Sąjunga, architektas: Architecture Studio, viršelis, 36, 42;Europos Sąjunga, Pietro Naj-Oleari, architektas: Architecture Studio,40 puslapis; Europos Sąjunga, Pietro Naj-Oleari, architektas: Association desarchitectes du CIC: Vanden Bossche sprl, C.R.V. s.a., CDG sprl, StudiegroepD. Bontinck, Façade and Hemicycle Interior Design- Arch. MichelBouquillon, 18, 34 puslapiai.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ją rasite EUROPA portale (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2010

© Europos Sąjunga, 2010Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Printed in Germany

SPAUSDINTA BALTAME POPIERIUJE, BLUKINTAME NENAUDOJANT CHLORO

QA

-30-09-213-LT-C

ISBN 978-92-823-3025-8