fizika 11-12 (iii – iv gimnazijos) klasėms

P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001„MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ

MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS

ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“

FIZIKOS PASIRENKAMŲJŲ MODULIŲ PROGRAMŲ 11-12 (II – IV GIMNAZIJOS) KLASĖMS

ĮGYVENDINIMO MOKYKLOSE METODINES REKOMENDACIJOS SU PAVYZDŽIAIS

Parengė: Ona VaščenkienėRomualda BaršauskienėDanguolė MiliauskienėSaulė Vingelienė

2012 Vilnius

1

TURINYS

Įvadas 3

Ugdymo turinio planavimas 4Fizikos bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija ilgalaikis planas 6

Fizikos bendrojo kurso modulio Elektra ir magnetizmas ilgalaikis planas 14

Fizikos bendrojo kurso modulio Svyravimai ir bangos ilgalaikis planas 20

Fizikos bendrojo kurso modulio Makrosistemų fizika ilgalaikis planas 30Fizikos bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija 2 etapo Kreivaeigis judėjimas trumpalaikis planas 41

Taikomojo modulio Fizika aplink mus trumpalaikis planas 44Akademinio modulio Fizika gamtoje ir technologijose trumpalaikis planas 62Pamokos Kreive judančio kūno poslinkis greitis ir įcentrinis pagreitis planas 81

Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas 83VertinimasDiagnostinis vertinimas modulio pradžioje 88

Baigiamasis modulio įvertinimas 88

Gebėjimų aprašą iliustruojančios užduotys 90

Mokinių pasiekimų atliekant tyrimus lygių požymiai 106Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija pirmojo etapo Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas diagnostinės užduoties pavyzdys 109Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija apibendrinamosios užduoties pavyzdys 114Užduotys iliustruojančios taikomojo modulio Fizika gamtoje ir technologijose gebėjimus 120

Rekomenduojama medžiaga ir šaltiniai 130

2

ĮVADASŠios metodinės rekomendacijos skirtos 11–12 klasėse dirbantiems mokytojams, kurie

įgyvendina fizikos modulių programas. Metodinėse rekomendacijose pateikiami ilgalaikių,

trumpalaikių ir pamokos plano pavyzdžiai, vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje programoje (toliau

– VUFBP) aprašytų mokinių gebėjimų iliustracijos pagal kursus, siūlymai kaip rengti diagnostines

ir modulio apibendrinamojo vertinimo užduotis ir jų pavyzdžiai, modulio vertinimo sistemos

pavyzdžiai. Jose pateikiami siūlymai kaip diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą.

Fizikos vidurinio ugdymo modulių programos yra parengtos įvairias pjūviais: tik bendrasis

kursas, tik išplėstinis kursas, išplėstinio kurso moduliai po bendrojo kurso, pasirenkamieji moduliai

bendrajam kursui – pasirenkamasis modulis eksperimentiniams gebėjimams ugdyti ir

pasirenkamasis modulis geriau pasirengti fizikos valstybiniam brandos egzaminui. Siekiant sudaryti

mokykloms daugiau galimybių organizuoti modulinį mokymą fizikos vidurinio ugdymo moduliai

yra vienodos trukmės. Įgyvendinimą gali apsunkinti tai, kad vadovėliai neatitinka modulių

programų – tuo pat metu esamo vadovėlio gali reikėti skirtingus modulius besimokantiems

mokiniams, nes astronomijos kursas išskaidytas po visus modulius. Visgi, tikėtina, kad ši problema

bus įveikta naudojantis informacinėmis technologijomis.

Įgyvendinant fizikos modulių programas ugdomos gamtamokslinė ir bendrosios

kompetencijos, ypač daug dėmesio skiriant mokymuisi mokytis ir kūrybingumo ugdymui.

3

UGDYMO TURINIO PLANAVIMASPlanuojant turėtų būti atsakoma į klausimus:

Ką mokiniai gali išmokti, kokius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti per turimą laiką?

Koks turinys, veiklos, užduotys, aplinka padės mokiniams pasiekti numatomų rezultatų?

Kaip sužinosime ar mokinių pasiekimai tokie, kokių tikėjomės, t. y. kaip vertinsime, koks bus

grįžtamasis ryšys?

Ką būtina suplanuoti prieš metus (ilgalaikis planas), prieš pradedant naują skyrių (trumpalaikis

planas), prieš pamoką?

Kokia galimybė koreguoti planą (ugdymą) atsižvelgiant į tai, kas bus pasiekta?

Svarbiausi ilgalaikio plano elementai

1. Bendroji informacija (dalykas/modulis; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius).

2. Trumpa mokinių grupės charakteristika1 (motyvacija ir nuostatos; pasiekimai; mokymosi

ypatumai – mokymosi stiliai, individualūs poreikiai).

3. Mokymo uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į konkretų kontekstą modulio uždaviniai).

4. Vertinimas.

5. Mokymo ir mokymosi turinys (aprašymo (lentelės) formą pasirenka srities ar dalyko mokytojai).

Trumpalaikis etapo planas

Svarbiausi trumpalaikio plano elementai

1. Etapo pavadinimas/tema ir planuojama trukmė (turėtų gerai atspindėti tai, ko bus mokoma(si)).

2. Etapo mokymo ir mokymosi uždaviniai (jie turėtų būti aiškūs, konkretūs, padedantys siekti BP

numatytų rezultatų; uždavinių gali būti keletas, tarp jų – dalyko ir bendriesiems gebėjimams

ugdyti).

3. Mokymo ir mokymosi turinys (pamokos) (aprašymo (lentelės) formą pasirenka srities ar dalyko

mokytojai).

Eil. Nr.

Pamokos/ pamokų

tema

Mokinių pasiekimai2

Mokymosi uždaviniai/ laukiami rezultatai

Mokymosi veiklos

Ištekliai Pastabos

1 Ar įsivesti šią dalį, kaip ir kada įsivesti, aptaria ir nusprendžia dalyko mokytojai atsižvelgdami į dalyko specifiką.2 Ši dalis gali būti kartojama lentelėje, o gali atsispindėti tik uždaviniuose.

4

Plane turėtų gerai atsispindėti tai, ko bus mokomasi pamokos metu, išryškėti pamokos

būtinumas BP numatytiems pasiekimams ugdyti.

4. Individualizavimas ir diferencijavimas (atsispindi mokymosi veiklose ir vertinime).

5. Apibendrinimas (reflektavimas) ir vertinimas baigiant mokymosi etapą (įvertinimas, etapo

rezultatų aptarimas atsižvelgiant į etapo uždavinius ir VUFBP reikalavimus mokinių pasiekimams).

Pamokos planas

1. Pamokos tema/idėja.

2. Mokymo ir mokymosi uždaviniai orientuoti į rezultatą.

3. Veiklos ir priemonės uždaviniams pasiekti (nepamiršti diferencijavimo ir individualizavimo).

4. Apibendrinimas (susiejimas su ankstesnėmis pamokomis, to, kas išmokta, sisteminimas,

vertinimas ir įsivertinimas pagal uždavinyje numatytą kriterijų).

Pamokos veiklos

Įvadinė dalis (motyvavimas, sudominimas, priminimas, susiejimas su ankstesniu mokymusi,

mokymosi plano, laukiamų rezultatų, vertinimo kriterijų aptarimas ar pan.). Nauja medžiaga

(pristatymas, informacijos paieška, darbas su šaltiniais, tyrinėjimas ir t. t.). Taikymas (praktinės

užduotys, pratimai, klausimai, trumpi rašiniai, diskusijos, sprendimai, mokinių pristatymai,

kūrybiniai darbai, mokymosi mokytis, formuojamojo vertinimo elementai ir t. t.). Refleksija

(įsivertinimas ar pasiekti pamokos uždaviniai, veiklos apmąstymas, konkrečiai įvardijama, kas yra

naujo sužinota, kokie nauji įgūdžiai įgyti, įsivardijami tiek malonūs, tiek ir nemalonūs dalykai,

susiejama su ankstesne mano patirtimi, apgalvojama kaip aš elgiausi anksčiau, kaip dabar, ką aš

galiu daryti kitaip kitą sykį).

5

FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO JUDĖJIMAS. JĖGOS. ENERGIJA ILGALAIKIS PLANAS

Klasė: 11

Pamokų skaičius: 34

Priemonės: Vidurinio ugdymo fizikos bendrojo kurso modulių programų projektai, P. Pečiuliauskienė, Fizika. Bendrasis kursas.

Vadovėlis XI klasei. Pirmoji ir antroji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I–IV gimnazijos klasėms

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/fizika/; KMP „Crocodile Physics“, „Interactive Physics“.

Uždaviniai

Mokiniai:

tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos mechaninius reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą

požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą,

savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą;

kelia klausimus ir hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus ir, saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlieka,

apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas formuluoja pagrįstas išvadas;

modeliuoja paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, sprendžia mechanikos uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų dalykų žinias bei

gebėjimus;

taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi

problemas;

pasirengia studijoms aukštojoje mokykloje.

Vertinimas

Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Pažymiais įvertinami tiriamieji/laboratoriniai darbai,

projektiniai darbai ir kontroliniai darbai. Kiekvieno etapo pabaigoje taikomas diagnostinis vertinimas panaudojant užduotis, kurios parengiamos

atsižvelgiant į modulio programoje numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį. Rekomenduojama laikytis tokio žinių ir

gebėjimų santykio: 30 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui, 50 proc. – taikymui, o likę 20 proc. – problemų sprendimo

gebėjimams tikrinti. Pagal užduočių sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų

užduočių, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių. Baigiant modulį taikomas apibendrinamasis vertinimas, kurio užduotis rengiama

iš modulio medžiagos. Atskirų etapų medžiaga apibendrinamoje užduotyje pateikiama tokiomis pat proporcijomis kaip ir etapams skirtas mokymosi

laikas. Žinių ir gebėjimų santykis ir užduoties sunkumas rekomenduotini tokie patys kaip ir diagnostinėse užduotyse.

Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis.Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje.

Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija

(dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos

1. Bendros

žinios apie

judėjimą.

Netolyginis

tiesiaeigis

judėjimas

1.1. Paaiškinti moksle

vartojamus fizikinius

terminus.

1.2. Susiplanuoti ir atlikti

fizikinius tyrimus.

1.3. Pritaikyti informacinių

technologijų ir matematikos

pamokose įgytas žinias ir

gebėjimus tyrimų

1.1.1. Nusakyti fizikinius terminus:

mokslinis faktas, sąvoka, modelis,

hipotezė, dėsnis ir principas, teorija,

vienetai, fundamentinės konstantos,

teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai.

1.2.1. Apibūdinti eksperimentinio

fizikinio tyrimo eigą: problema,

hipotezė, stebėjimas ar bandymas,

11 Informacinės

technologijos

(grafikų

brėžimas

skaičiuokle),

matematika

(lygčių

sprendimas,

dydžio

Tiriamasis

darbas

„Tolygiai

greitėjančiai

judančio

kūno

pagreičio

matavimas“

arba




rezultatams apdoroti ir

spręsti uždaviniams.

2.1. Taikyti žinias apie

mechaninį judėjimą

nagrinėjant įvairius

(tolyginį, tolygiai kintantį,

tiesiaeigį) judėjimo

pavyzdžius, sprendžiant

uždavinius, atliekant

eksperimentines užduotis.

rezultatai, išvados.

1.2.2. Nurodyti kaip apskaičiuoti

absoliutines ir paprasčiausias santykines

paklaidas.

1.2.4. Apibūdinti fizikinių modelių

esmę, atskleidžiant perėjimą nuo

realaus fizikinio reiškinio prie fizikinio

modelio. Išryškinti fizikinių modelių

privalumus ir trūkumus.

1.3.1. Nubrėžti dydžių priklausomybės

grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz.,

Microsoft Excel).

2.1.1. Apibūdinti poslinkį, momentinį

greitį, greitį, pagreitį, kaip vektorinius

dydžius.

2.1.2. Apibūdinti tolyginį, tolygiai

kintantį slenkamąjį judėjimą, pateikti jų

pavyzdžių.

išvestinės pagal

laiką fizikinė

prasmė,

veiksmai su

vektoriais ir jų

projekcijomis).

„Laisvojo

kūnų

kritimo

tyrimas“.

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




2.1.3.Užrašyti greičio ir koordinatės

priklausomybės nuo laiko lygtis.

2.1.4. Išmatuoti tolygiai greitėjančiai

judančio kūno pagreitį.

2.1.5 Apibūdinti mechaninio judėjimo

ir rimties reliatyvumą.

2. Kreivaeigis

judėjimas



terminus.




gebėjimus tyrimų



2.1. Taikyti žinias apie

mechaninį judėjimą

nagrinėjant kreivaeigio

1.1.1. Nusakyti fizikinius terminus.



realaus fizikinio reiškinio prie

fizikinio modelio. Išryškinti fizikinių

modelių privalumus ir trūkumus.

2.1.6. Apibūdinti judėjimą apskritimu

pastoviu greičiu ir jį

charakterizuojančius fizikinius

dydžius: įcentrinį pagreitį, apsisukimų

periodą, apsisukimų dažnį.

7.2.1. Apibūdinti Saulės sistemą, kaip

4 Matematika

(lygčių

sprendimas,

veiksmai su

vektoriais ir jų

projekcijomis).

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




judėjimo pavyzdžius,

sprendžiant uždavinius.

7.2. Paaiškinti Saulės ir

Mėnulio įtaką Žemei,

palyginti Žemės tipo ir

didžiąsias planetas.

integralų Galaktikos komponentą.

7.2.2. Apibūdinti planetų judėjimą.

7.2.3. Apibūdinti Saulės ir Mėnulio

užtemimus.

3. Judėjimo

dėsniai



terminus.

2.3. Taikyti pagrindinius

dinamikos dėsnius

nagrinėjant nesudėtingus

kūnų sąveikos pavyzdžius,

sprendžiant nesudėtingus

uždavinius, atliekant

eksperimentines užduotis.


2.3.1. Formuluoti I, II, III Niutono,

Huko ir gravitacijos dėsnius.

1.2.5. Nusakyti mokslinės

informacijos formas ir jų kitimą

(mokslo veikalai, laiškai, moksliniai

žurnalai, straipsniai, patentai,

konferencijos, skaitmeninė

revoliucija).

2.3.2. Atlikti spyruoklės standumo

tyrimą.

2.3.3. Apibūdinti jėgų atstojamąją ir ją

5 Matematika

(lygčių

sprendimas,

veiksmai su

vektoriais ir jų

projekcijomis).

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




apskaičiuoti paprasčiausiais atvejais.

2.3.4.Iliustruoti dinamikos dėsnius

kasdienės patirties pavyzdžiais.

4. Jėgos gamtoje 1.1. Paaiškinti moksle


terminus.


fizikinius tyrimus.




gebėjimus tyrimų



2.2. Skirti jėgas pagal jų

prigimtį ir pasireiškimą bei

jas apskaičiuoti.







absoliutines ir paprasčiausias

santykines paklaidas.

1.2.3. Apibūdinti fizikinius tyrimo

metodus.

1.3.1. Nubrėžti dydžių

priklausomybės grafikus naudojantis

skaičiuokle (pvz., Microsoft Excel).

2.2.1. Nusakyti jėgą, kaip judėjimo

7 Informacinės

technologijos

(grafikų

brėžimas

skaičiuokle),

matematika

(lygčių

sprendimas,

veiksmai su

vektoriais ir jų

projekcijomis).

Slydimo

trinties

jėgos

tyrimas arba

tamprumo

jėgos

tyrimas.

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




kitimo arba kūnų deformacijos

priežastį.

2.2.2. Įvardyti jėgų rūšis ir jų

atsiradimo priežastis.

2.2.3. Atlikti slydimo trinties jėgos

tyrimą.

5. Tvermės

dėsniai

mechanikoje



terminus.


fizikinius tyrimus.




gebėjimus tyrimų



2.4. Analizuojant










metodus.

1.3.1. Nubrėžti dydžių

priklausomybės grafikus naudojantis

6 Informacinės

technologijos

(grafikų

brėžimas

skaičiuokle),

matematika

(lygčių

sprendimas,

veiksmai su

vektoriais ir jų

projekcijomis).

Mechaninės

energijos

tyrimas.

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




mechaninės energijos

virsmus, taikyti tvermės

dėsnius.

skaičiuokle (pvz., Microsoft Excel).

2.4.1. Apibūdinti potencinę ir kinetinę

energiją, mechaninį darbą, galią,.

2.4.2. Nusakyti judesio kiekio tvermės

dėsnį ir taikyti jį nagrinėjant

nesudėtingus judėjimo ir sąveikos

atvejus, paprasčiausius uždavinius.

2.4.3. Nusakyti mechaninės energijos

tvermės dėsnį ir taikyti jį sprendžiant

paprasčiausius uždavinius.

2.4.4. Nusakyti ir paprasčiausiais

atvejais apskaičiuoti naudingumo

koeficientą.

2.4.5. Atlikti mechaninės energijos

tvermės tyrimą.

Apibendrinam

asis

patikrinimas

1

FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO ELEKTRA IR MAGNETIZMAS ILGALAIKIS PLANAS

Klasė: 11



Vadovėlis XI klasei. Antroji, trečioji ir ketvirtoji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I–IV gimnazijos klasėms

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/fizika/; KMP „Crocodile Physics“.

Uždaviniai

Mokiniai:

tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos elektrodinaminius reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir

atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių

suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą;



modeliuoja paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, sprendžia praktinius fizikos mokslo uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų

dalykų žinias bei gebėjimus;

aiškinasi fizikos mokslo ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine

aplinka ir taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi

problemas;

domėdamiesi fizikos ir astronomijos mokslo istorija, moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir

pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia

fizikos žinių ir gebėjimų;


Vertinimas








laikas. Žinių ir gebėjimų santykis ir užduoties sunkumas rekomenduotini tokia patys kaip ir diagnostinėse užduotyse.

Nuostatos:Pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti.



1. Elektrostati

ka

1.4. Paaiškinti fizikos mokslo

atradimų reikšmę ir mokslo

žinių absoliutumo ir

sąlygiškumo aspektus. Pagrįsti

4.1.1. Paaiškinti elektrinio lauko ir

krūvio sąvokas, krūvio tvermės bei

Kulono dėsnius.

4.1.2. Paaiškinti įelektrintų kūnų

8 Matematika

(lygčių

sprendimas).

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




mokslo ir technologijų

laimėjimų vertinimo darnaus

vystymosi požiūriu būtinybę.

4.1. Taikyti statinės elektros

dėsningumus uždaviniams

spręsti.

saveiką.

4.1.3. Nusakyti elektrinę talpą,

kondensatorius, nurodyti, kur jie

taikomi. Apskaičiuoti plokščiojo

kondensatoriaus talpą.

2. Nuolatinė

elektros

srovė


fizikinius tyrimus.




gebėjimus tyrimų rezultatams

apdoroti ir spręsti uždaviniams.

4.2. Taikyti nuolatinės srovės

dėsningumus bei laidininkų

jungimo būdus aprašančius

dėsnius elektrinėms grandinėms

nagrinėti.









metodus.



Microsoft Excel).

1.3.2. Pateikti kompiuterinių

9 Informacinės

technologijos

(grafikų

brėžimas

skaičiuokle),

matematika

(lygčių

sprendimas,

grafikų

analizė).

Laidininko

savitosios

varžos

tyrimas.

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




mokomųjų programų, skirtų fizikinių

reiškinių modeliavimui pavyzdžių.

4.2.1. Apibūdinti nuolatinės srovės

dėsningumus, formuluoti Omo dėsnį,

vartojant įtampos, srovės stiprio ir

varžos sąvokas.

4.2.2. Eksperimentiniu būdu nustatyti

laidininko savitąją varžą.

4.2.3. Apibūdinti elektros srovės galią

ir šiluminį veikimą.

4.2.4. Apibūdinti laidininkų jungimo

būdus, išmatuoti srovę ir įtampą

paprasčiausiose grandinėse.

4.2.5 Apibūdinti elektros šaltinius, jų

rūšis, šaltinio elektrovarą. Nusakyti

Omo dėsnį uždarai grandinei.

3. Magnetinis

laukas.

Elektroma






8 Matematika

(lygčių

sprendimas,

Diagnostinė

užduotis

skyriaus




gnetinė

indukcija





4.3. Paaiškinti magnetinių

reiškinių kilmę ir palyginti

nuolatinius magnetus bei

elektromagnetus.

4.4. Analizuoti

elektromagnetinės indukcijos

reiškinį, ir jo taikymą buityje ir

technikoje.


1.4.4. Apibūdinti mokslinių atradimų

reikšmę žmonijai. Pateikti pavyzdžių,

įrodančių, kad būtina mokslo ir

technologijų laimėjimus vertinti

darnaus vystymosi požiūriu.

4.3.1. Apibūdinti elektros srovės

kuriamą magnetinį lauką, nurodyti

magnetinių reiškinių kilmę. Paaiškinti,

kaip veikia elektromagnetas.

4.3.2. Apibūdinti nuolatinius

magnetus, nusakyti jų magnetizmo

kilmę.

4.4.1. Nusakyti elektromagnetinės

indukcijos reiškinį, nurodyti 2-3 jo

pasireiškimo atvejus.

4.4.2. Apibūdinti elektros variklių

veikimo principus, nurodyti, kaip ir

kur jie taikomi, išvardinti šių variklių

grafikų

analizė),

istorija

(mokslo

atradimų

reikšmė).

pabaigoje.




privalumus.

4. Planetos ir

jų

magnetinia

i laukai








4.3. Paaiškinti magnetinių

reiškinių kilmę.

7.2. Paaiškinti Saulės ir

Mėnulio įtaką Žemei, palyginti

Žemės tipo ir didžiąsias

planetas.


reikšmę žmonijai.

1.4.5. Nusakyti Lietuvos mokslininkų

vaidmenį fizikos mokslo raidoje.

4.3.2. Apibūdinti nuolatinius

magnetus, nusakyti jų magnetizmo

kilmę, apibūdinti Žemės ir kitų

planetų magnetinius laukus.

7.2.4. Apibūdinti planetas, jų vidaus

sandarą ir palydovus.

7.2.5. Apibūdinti kosminius kūnus:

kometas, asteroidus, meteoritus.

8 Istorija

(mokslo

atradimų

reikšmė).

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.

Apibendrin

amasis

patikrinima

s

1

FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO SVYRAVIMAI IR BANGOS ILGALAIKIS PLANAS

Klasė: 11



Vadovėlis XI klasei. Antroji, trečioji ir ketvirtoji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I–IV gimnazijos klasėms

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/fizika/; KMP „Crocodile Physics“, „Interactive Physics“.

Uždaviniai

Mokiniai:

tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos svyravimų ir bangų reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir

atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių

suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą;







problemas;

domėdamiesi moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizinių,

technologijos ir biomedicinos mokslų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų;


Vertinimas









Nuostatos:Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida.



1. Mechaniniai

svyravimai


fizikinius tyrimus.









6 Matematika

(lygčių

sprendimas,

periodinės

funkcijos sin

Laisvojo

kritimo

pagreičio

tyrimas.

Diagnostinė






5.1.Paaiškinti periodinius

vyksmus, taikant juos

charakterizuojančius

parametrus.

5.2. Atpažinti laisvuosius ir

priverstinius svyravimus,

paaiškinti rezonanso reiškinį.










Microsoft Excel).




1.3.3. Taikyti sin ar cos dėsnius

periodiniams procesams apibūdinti.

5.1. 1. Periodinius vyksmus apibūdinti

kaip svyravimus.

5.1.2. Išvardinti ir nusakyti periodinius

vyksmus apibūdinančius pagrindinius

ir cos, grafikų

analizė,

dydžio

išvestinės

pagal laiką

fizikinė

prasmė),

informacinės

technologijos

(grafikų

brėžimas).

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




parametrus: amplitudę, dažnį, kampinį

dažnį, periodą.

5.2.1. Apibūdinti laisvuosius ir

priverstinius svyravimus.

5.2.2. Nusakyti rezonanso reiškinį,

pateikti jo pasireiškimo ir taikymo

buityje bei technikoje pavyzdžių.

5.2.3. Eksperimentiškai nustatyti

laisvojo kritimo pagreitį.

2. Mechaninės

bangos


















Microsoft Excel).



6 Matematika

(lygčių

sprendimas,

periodinės

funkcijos sin

ir cos, grafikų

analizė),

informacinės

technologijos

(grafikų

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.






5.1.Paaiškinti periodinius

vyksmus, taikant juos

charakterizuojančius

parametrus. Skirti svyravimus

ir bangas.

5.3. Skirti ir analizuoti garso

bangas.




5.1. 1. Periodinius vyksmus apibūdinti

kaip svyravimus ir bangas, nurodyti jų

skirtumus.

5.1.2. Išvardinti ir nusakyti periodinius

vyksmus apibūdinančius pagrindinius

parametrus: amplitudę, dažnį, kampinį

dažnį, periodą, bangos ilgį, sklidimo

greitį.

5.1.3. Nusakyti skersines ir išilgines

bangas.

5.3.1. Skirti bangas, sklindančias

tampriose terpėse ir vakuume.

Apibūdinti garso bangas kaip bangas

tampriose terpėse.

5.3.2. Apibūdinti garso greitį įvairiose

brėžimas).




terpėse, garso stiprį ir aukštį.

5.3.3. Apibūdinti ultragarsą. Pateikti

pavyzdžių, kur taikomas ultragarsas,

kur sutinkamas gamtoje.

3. Kintamoji

elektros

srovė,

elektromagn

etinės

bangos




gebėjimus spręsti uždaviniams.








5.4. Paaiškinti kintamąją

elektros srovę ir jos taikymą,

palyginti su nuolatine srove.

5.5. Paaiškinti



Microsoft Excel).











5.4.1. Apibūdinti kintamąją srovę, jos

10 Matematika

(lygčių

sprendimas,

periodinės

funkcijos sin

ir cos, grafikų

analizė),

informacinės

technologijos

(grafikų

brėžimas).

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




elektromagnetinių bangų

susidarymą, sieti jų savybes ir

išsidėstymą elektromagnetinėje

bangų skalėje su jų dažniu

(ilgiu).

stiprio ir įtampos efektines vertes.

5.4.2. Nurodyti, kaip kintamoji srovė

taikoma buityje ir technikoje.

5.4.3. Saugiai naudotis buitiniais ir

paprasčiausiais elektros matavimo

prietaisais, nurodyti pagrindines

saugaus darbo priemones (elektros

saugikliai, įžeminimas ir kt.).

5.5.1. Apibūdinti elektromagnetinį

lauką, jo sklidimą vakuume ir terpėse.

5.5.2. Apibūdinti elektromagnetinių

bangų įvairovę, elektromagnetinių

bangų skalę, nurodyti atskirų

elektromagnetinių bangų savybes.

5.5.3. Nusakyti šviesos ir daiktų

spalvas.

5.5.4. Pateikti elektromagnetinių

bangų taikymo moderniose

telekomunikacijos priemonėse,




buityje, moksle ir pramonėje

pavyzdžių (radijas, televizija,

radiolokacija, mobilieji telefonai,

bevielis ryšys ir kt.).

5.5.5. Apibūdinti elektromagnetinio

lauko poveikį žmogui.

4. Geometrinė

optika


fizikinius tyrimus.






5.6. Paaiškinti ir taikyti

geometrinės optikos dėsnius

sprendžiant uždavinius, pagrįsti

atskirų optinių prietaisų

veikimą ir naudojimą.









reikšmę žmonijai.



5.6.1. Nusakyti šviesos spindulio

sąvoką, tiesiaeigį šviesos sklidimą, jos

11 Matematika

(lygčių

sprendimas,

sin funkcija).

Lęšio

tyrimas.

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.




7.1. Analizuoti fizikos mokslo

laimėjimų taikymą

astronomijoje ir kituose

moksluose, tiriančiuose Žemę.

atspindį ir lūžį skirtingų optinių terpių

sandūroje.

5.6.2. Apibūdinti optinės terpės lūžio

rodiklį.

5.6.3. Paaiškinti atvaizdo susidarymą

plokščiajame veidrodyje, spindulių

eigą per glaudžiamąjį ir sklaidomąjį

lęšius, užrašyti lęšio formulę,

didinimą.

5.6.4. Braižyti lęšiais gaunamus

atvaizdus.

5.6.5. Atlikti lęšių tyrimą.

5.6.6. Paaiškinti bendrais bruožais

svarbiausių optinių prietaisų (lupos,

akies, akinių, teleskopų) veikimą.

7.1.1. Apibūdinti fizikos ir kitų

mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą, ryšį.

7.1.2. Apibūdinti fizikos mokslo įtaką

astronomijai, kosmologijai ir kitiems




tiriantiems Žemę ir Visatą mokslams.

Apibendrina

masis

patikrinimas

FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO MAKROSISTEMŲ FIZIKA ILGALAIKIS PLANAS

Klasė: 11



Vadovėlis XI klasei. Antroji ir ketvirtoji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I–IV gimnazijos klasėms

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/fizika/; KMP „Crocodile Physics“.

Uždaviniai

Mokiniai:

tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos mikroskopinius ir mikroskopinius reiškinius išsiugdo mokslinę

pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo

galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą;





problemas;

domėdamiesi fizikos ir astronomijos mokslo istorija, moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir

pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia

fizikos žinių ir gebėjimų;


Vertinimas









Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą.Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai.



1. Molekulinė

s kinetinės

teorijos

pagrindai


vartojamus fizikinius terminus.

1.3. Pritaikyti matematikos



3.1. Analizuoti reiškinius,

remiantis pagrindiniais

3.1.1.Nusakyti pagrindinius

molekulinės kinetinės teorijos

teiginius.

3.1.2. Pateikti reiškinių pavyzdžių,

kuriuos aiškiname remiantis


teiginiais.

6 Matematika

(lygčių

sprendimas).

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.





teiginiais.

3.2.5. Apibūdinti idealiųjų dujų

modelį, būsenos parametrus, užrašyti

ir paaiškinti idealiųjų dujų būsenos

lygtį (Mendelejevo ir Klapeirono

lygtį) bei taikyti ją paprasčiausių

uždavinių sprendimui.

2. Termodina

mika




fizikinius tyrimus.









1.4.3. Nusakyti savitus mikropasaulio

dėsningumus ir jų ryšį su

makroskopiniais reiškiniais.






3.2.1. Apibūdinti kietąją, skystąją,

dujinę ir plazminę medžiagos būsenas;

vidinę energiją ir jos kitimo būdus

(mechaninis darbas, šilumos kiekis).

12 Matematika

(lygčių ir jų

sistemų

sprendimas,

grafikų

analizė),

istorija

(mokslo

atradimų

reikšmė).

Šilumos

perdavimo

tyrimas.

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.






3.2. Sieti medžiagos

makroskopines savybes ir

makrosistemoje vykstančius

fizikinius reiškinius su

medžiagos mikroskopine

sandara.

3.3. Taikyti energijos tvermės

dėsnį įvairių vidinės energijos

virsmų atveju.

3.4. Įvertinti šiluminių variklių

svarbą technikoje ir

kasdieniame gyvenime ir jų

įtaką aplinkai.

3.5. Pagrįsti būtinybę efektyviai

naudoti energiją.

3.2.2. Nusakyti temperatūrą kaip kūno

vidinės energijos matą.

3.2.3. Apibūdinti fazinius virsmus:

lydymąsi – kristalizaciją, garavimą –

kondensaciją, virimą, pateikti jų

pavyzdžių.

3.2.4. Apibūdinti parametrus,

nusakančius fazinius virsmus (virsmų

temperatūras, savitąsias šilumas).

3.2.6. Nusakyti oro drėgmės reikšmę

žmogui ir jo aplinkai.

3.2.7. Pateikti drėkinimo, skysčių

paviršiaus įtempimo ir kapiliarinių

reiškinių pasireiškimo pavyzdžių

gamtoje, buityje ir technikoje.

3.2.8. Nusakyti kietųjų kūnų

mechanines savybes (tamprumas,

plastiškumas, trapumas) ir




deformacijų rūšis.

3.2.9. Pateikti skystųjų kristalų

pritaikymo pavyzdžių.

3.3.1. Formuluoti energijos tvermės

dėsnį, nusakyti jo fundamentalumą ir

universalumą.

3.3.2. Nusakyti energijos tvermę

vyksmuose (molekulinės fizikos ir

termodinamikos, elektros, atomo,

branduolio fizikos ir kituose

reiškiniuose, chemijoje bei

biologijoje).

3.3.3. Nusakyti idealiųjų vienatomių

dujų vidinės energijos priklausomybę

nuo temperatūros; šilumos kiekį, kaip

vidinės energijos pokyčio matą.

3.3.4. Formuluoti I ir II

termodinamikos dėsnius.




3.4.1. Apibūdinti šiluminio variklio

pagrindines dalis ir veikimo principus.

3.4.2. Pateikti šiluminių variklių

pavyzdžių.

3.4.3. Apibrėžti šiluminio variklio

naudingumo koeficientą.

3.5.1. Apibūdinti energetinių resursų

(hidroenergetinių, cheminių,

branduolinių bei alternatyviųjų – vėjo,

Saulės, geoterminių ir kt.) Lietuvoje

ir Žemėje problemas, energijos

gamybos bei naudojimo

technologinius ir ekologinius

aspektus.

3. Kvantinė

fizika





1.4.1. Pateikti pavyzdžių, kurių

nepaaiškina klasikinės fizikos dėsniai.

1.4.2. Apibūdinti kvantinės fizikos

kaip vienos pagrindinių XX a. teorijų

8 Matematika

(lygčių

sprendimas,

grafikų

Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.












6.1. Paaiškinti šviesos

kvantines savybes.

6.2. Taikyti fotoefekto

dėsningumus, aiškinant

fotoefekto pritaikymą

praktikoje, sprendžiant

uždavinius.

svarbą.

1.4.3. Nusakyti savitus mikropasaulio

dėsningumus ir jų ryšį su

makroskopiniais reiškiniais.

6.1.1. Apibūdinti fotoną, kaip šviesos

dalelę, turinčią apibrėžtą energijos

kiekį.

6.1.2. Pateikti reiškinių, kurie

aiškinami remiantis šviesos

kvantinėmis savybėmis, pavyzdžių.

6.1.3. Pateikti mikropasaulio reiškinių,

kuriems apibūdinti netinka klasikinės

fizikos dėsniai, pavyzdžių.

6.1.3. Apibūdinti šviesą kaip bangą –

dalelę.

6.2.1. Apibūdinti fotoefekto reiškinį,

nusakyti fotoefekto eksperimento

rezultatus.

analizė),

istorija

(mokslo

atradimų

reikšmė).




6.2.2. Nusakyti fotoefekto dėsnius.

6.2.3. Išvardinti ir sieti fotoefektą

apibūdinančius fizikinius dydžius:

fotono energiją, elektrono išlaisvinimo

darbą, išlaisvinto elektrono kinetinę

energiją.

6.2.4. Pateikti fotoefekto taikymo

technikoje pavyzdžių.

4. Atomo

fizika











1.4.1. Pateikti pavyzdžių, kurių

nepaaiškina klasikinės fizikos dėsniai.








6.1.3. Pateikti mikropasaulio reiškinių,

12 Diagnostinė

užduotis

skyriaus

pabaigoje.






6.3. Analizuoti atomą kaip

mažiausią elemento dalelę,

paaiškinti stabilias medžiagos

formas analizuojant

mikroskopinį vaizdą.

6.4. Paaiškinti radioaktyvumą

kaip nestabilių branduolių

skilimą; skirti alfa, beta ir gama

radioaktyviąją spinduliuotę.

6.5. Paaiškinti branduolinės

energijos kilmę ir jos taikymo

ekologinius aspektus.

7.3. Apibūdinti žvaigždžių

vidaus sandarą, žvaigždžių

energijos šaltinius, evoliuciją.

Skirti žvaigždžių tipus,

kuriems apibūdinti netinka klasikinės

fizikos dėsniai, pavyzdžių.

6.3.1. Apibūdinti atomą kaip

mažiausią elemento dalelę, o molekulę

– kaip mažiausią junginio (medžiagos)

dalelę.

6.3.2. Apibūdinti atomo struktūrą,

subatomines daleles (elektronus,

protonus, neutronus), jų tarpusavio

sąveiką (branduolines jėgas).

6.3.3. Apibūdinti planetinį atomo

modelį ir nusakyti jo ribotumą.

Formuluoti Boro postulatus.

6.3.4. Apibūdinti atomo branduolių

ryšio energiją, masės defektą.

6.3.5. Nusakyti Einšteino masės ir

energijos ryšį remiantis formule

Emc2.




nusakyti žvaigždžių spektrų

įvairovės priežastis. Nurodyti

Saulės kaip žvaigždės

svarbiausias savybes.

6.4.1. Apibūdinti radioaktyvumą kaip

nestabilių branduolių savybę, nusakyti

alfa, beta ir gama radioaktyviąją

spinduliuotę.

6.4.2. Nurodyti pagrindinius

radioaktyvumo matavimo metodus ir

prietaisus naudojamus technikoje,

aplinkosaugoje.

6.4.3. Pateikti radioaktyvumo taikymo

medicinoje, geologijoje,

archeologijoje pavyzdžių.

6.4.4. Pateikti apsaugos nuo

radioaktyviosios spinduliuotės būdų

pavyzdžių.

6.5.1. Apibūdinti ir užrašyti

branduolines reakcijas.

6.5.2. Apibūdinti grandininę

branduolinę reakciją. Nusakyti kritinę




masę, neutronų daugėjimo koeficientą.

6.5.3. Apibūdinti branduolinio

reaktoriaus veikimo principą.

6.5.4. Apibūdinti termobranduolinę

reakciją, pateikti jos pavyzdžių.

6.5.5. Pateikti branduolinės energijos

taikymo pavyzdžių, nusakyti jos

pranašumus ir iškylančias ekologines

problemas.

6.5.6. Nusakyti biologinį

jonizuojančiosios spinduliuotės

poveikį.

7.3.1. Nusakyti, kas yra žvaigždynai ir

pateikti jų pavyzdžių.

7.3.2. Apibūdinti žvaigždžių vidaus

sandarą, tipus.

7.3.4. Apibūdinti Paukščių Tako

galaktiką ir kitas galaktikas.




Apibendrin

amasis

patikrinima

s

1

Apibendrin

amoji

pamoka

1

FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO JUDĖJIMAS. JĖGOS. ENERGIJA 2 ETAPO KREIVAEIGIS JUDĖJIMAS

TRUMPALAIKIS PLANAS Pagal P. Pečiuliauskienės vadovėlį Fizika. Bendrasis kursas. XI klasė. Pirmoji knyga. Šviesa, 2005

Etapo mokymosi uždaviniai:

tyrinėdami ir analizuodami judėjimą apskritimu, jo pavyzdžius ir jį apibūdinančius dydžius ugdosi mokslinę pasaulėvoką, plėtoja ir gilina

žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę,

mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą;

sprendžia mechanikos uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus;

taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas.

Eil.

Nr.

Pamokos

temaMokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Ištekliai Pastabos

1. Kreive

judančio

kūno

poslinkis

greitis ir

įcentrinis

pagreitis.

Mokiniai:

remdamiesi žiniomis apie

apskritimo liestinę, gebės

pavaizduoti kūno, judančio

apskritimu, linijinį greitį;

apibūdins tolyginį judėjimą

apskritimu;

taikys formulę tolygiai

apskritimu judančio kūno

įcentriniam pagreičiui apskaičiuoti

ir nurodys, jog jis nukreiptas į

apskritimo, kuriuo juda kūnas,

centrą;

pateiks judėjimo apskritimu

pavyzdžių.

1. Palyginamas tiesiaeigis ir kreivaeigis judėjimai.

Parodoma, kad kreivaeigį judėjimą galima skaidyti į

judėjimą apskritimų lankais.

2. Atsakinėdami į pateiktus klausimus, mokiniai

prisimena kas yra poslinkis. Žinias pritaiko

pavaizduodami kreive judančio kūno poslinkį.

3. Aiškinamasi kas yra linijinis greitis ir kokia jo

kryptis. Nagrinėjami gyvenimiški pavyzdžiai.

3. Aptariamas tolyginis judėjimas apskritimu

akcentuojant skirtumus nuo tolyginio tiesiaeigio

judėjimo: judama su pagreičiu, greičio kryptis kinta,

poslinkis nelygus nueitam keliui.

4. Išnagrinėjama tolygiai apskritimu judančio kūno

pagreičio kryptis ir dydis. Priklausomai nuo mokinių

pajėgumo pateikiama su įrodymais arba be jų.

5. Vertinimui ir įsivertinimui kaip pasiekti pamokos

uždaviniai panaudojamos vadovėlio, uždavinynų ar

http://

phet.colorado.edu/

en/simulation/

rotation

Judėjimo

apskritimu

demonstracija

išcentrine mašina

http://phet.colorado.edu/en/simulation/rotation



mokytojo parengtos užduotys.

2. Kūno

sukimosi

periodas ir

dažnis.

Mokiniai:

remdamiesi gyvenimiškais

pavyzdžiais paaiškins, kas yra

kūno sukimosi periodas ir dažnis;

taikys formules kūno sukimosi

periodui ir dažniui apskaičiuoti;

susies kūno sukimosi periodą ir

dažnį su kūno linijiniu greičiu ir

taikys formules uždaviniams

spręsti.

1. Judėjimas apskritimu apibūdinamas kaip

pasikartojantis arba periodinis judėjimas.

2.Išsiaiškinamos periodo ir dažnio sąvokos,

išmokstama juos apskaičiuoti.

3. Periodas ir dažnis susiejamas su linijiniu greičiu ir

pagreičiu.


uždaviniai panaudojamos vadovėlio, uždavinynų ar

mokytojo parengtos užduotys.

3. Kreivaeigis

judėjimas

Saulės

sistemoje.

Mokiniai:

paaiškins, kad planetos juda

aplink Saulę elipsėmis, o planetos

greitis priklauso nuo to, kokiu

atstumu ji yra nuo Saulės;

naudodamiesi paveikslais ar

modeliais paaiškins kodėl ir kada

vyksta Saulės ir Mėnulio daliniai

ar visiški užtemimai.

1. Išsiaiškinama, kad planetos aplink Saulę juda

elipsėmis ir kaip planetos greitis priklauso nuo atstumo

iki Saulės.

2. Palyginami planetų judėjimo greičiai.

3. Užtemimai nagrinėjami naudojantis modeliais,

paveikslais ar mokomosiomis kompiuterinėmis

priemonėmis. Aiškinamasi, kad užtemimai gali būti

visiški ir daliniai, kada jie vyksta, kodėl nėra labai

dažni.


uždaviniai panaudojamos uždavinynų ar mokytojo

http://

phet.colorado.edu/

en/simulation/

gravity-and-orbits

http://

phet.colorado.edu/

en/simulation/my-

solar-system

Saulės sistemos

modelis

http://phet.colorado.edu/en/simulation/my-solar-system



http://phet.colorado.edu/en/simulation/gravity-and-orbits



parengtos užduotys.

4. Apibendrini

mas ir

diagnostinė

užduotis.

Mokiniai:

įsivertins ir aptars savo

pasiekimus: įgytas žinias ir

supratimą, gebėjimus bei nuostatas

mokantis šio skyriaus medžiagą;

remdamiesi įgytomis žiniomis ir

gebėjimais atliks pateiktas

užduotis.

1. Skyriaus medžiaga apibendrinama naudojant

Bendrųjų programų pasiekimų lentelę: mokiniai

dirbdami poromis atsako į kokybinius kartojimo

klausimus, spręsdami uždavinius pasitikrina žinias ir

gebėjimus, diskutuoja apie gamtos reiškinių vertinimą

remiantis mokslo žiniomis.

2. Diskutuodami tarpusavyje ir klausinėdami mokytojo

išsiaiškina iškilusius klausimus.

3. 20 min. skiriama diagnostinės užduoties atlikimui.

Bendrųjų

programų

pasiekimų lentelė,

uždavinynai,

padalomoji

medžiaga.

Diagnostinė

užduotis.

Taikomojo modulio Fizika aplink mus trumpalaikis planas

Modulio įgyvendinimas

Modulis gali būti įgyvendinamas lygiagrečiai – tiek 11, tiek 12 klasėje, kai vienu metu mokomasi dalyko ir pasirenkamasis modulis. Gali būti

skiriama viena savaitinė pamoka kas antrą savaitę arba dvi pamokos kartą per mėnesį. Dvi pamokos kartu leistų susiplanuoti ir atlikti darbą – mokiniai

nepamirštų ką planavo, nebūtų gaištamas laikas prisiminimui, galima būtų lanksčiau naudoti laiką, pavyzdžiui, pailginti planavimą ar greičiau

susiplanavus, turėti daugiau laiko tyrimui atlikti. Iš kitos pusės, reikėtų tenkintis tik mokykloje esančiomis priemonėmis – nebūtų galimybių jas

atsinešti iš namų. Taip pat sudėtingiau būtų planuoti tyrimus kitose negu mokykla erdvėse. Visgi tokio modelio svarbiausias trūkumas – ilgas tarpas

tarp užsiėmimų, todėl geriau būtų modulį įgyvendinti per antrą 11 klasės ir pirmą dvyliktos klasės pusmetį.

Tiriamųjų darbų organizavimas

Tiriamuosius darbus mokiniai turėtų atlikti individualiai arba porose. Didesnės grupės neefektyvios – tuomet dalis mokinių gali nieko

neveikti. Patartina, kad mokiniai atliktų skirtingus darbus. Jei nėra galimybių, tai tą patį darbą mokiniai turėtų atlikti su skirtingomis priemonėmis.

Dalis mokinių gali tiesiogiai tyrinėti, dalis – kompiuteriu.

Planuojant darbus reikia skatinti mokinių kūrybiškumą – leisti naudoti įvairias medžiagas, prietaisus, kurti sistemas iš esamų priemonių ar tų,

kurias gali patys atsinešti. Mobilieji telefonai galėtų būti naudojami kaip laikmačiai, o jei galima jais fotografuoti – kaip darbo fiksavimo priemonė.

Taip pat gali būti naudojami fotoaparatai. Idėjų kaip atlikti tyrimus mokiniai gali ieškoti vadovėliuose, internete, praktikumo ar laboratorinių darbų

knygose.

Labai svarbu, kad planuodami mokiniai prisimintų, jog tyrinėjant vienu metu keičiamas tik vienas parametras.

Tiriamieji darbai gali būti atliekami įvairiose erdvėse (mokyklos koridoriuose, lauke, muziejuose ir pan.), ne tik kabinete. Mokiniams, kurie

patys nesugeba susiplanuoti tyrimo, reikėtų parengti paruoštukus su klausimais, padedančiais planuoti konkretų darbą, arba siūlyti atlikti darbą pagal

aprašymą.

Kabinete, kuriame atliekami tiriamieji darbai, turi būti bent vienas kompiuteris su vaizdo projektoriumi ir interneto ryšiu.

Eil.

Nr.

Pamokos

temaMokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Ištekliai

Pasta-

bos

1. Tyrimų

planavimas

Mokiniai:

apibūdins tyrimo eigą;

nurodys kaip

apskaičiuojamos

paprasčiausios absoliutinės

paklaidos;

pateiks Lietuvos

mokslininkų darbų fizikos

srityje pavyzdžių;

pateikdami pavyzdžių

apibūdins fizikos atradimų

reikšmę ir būtinumą juos

vertinti įvairias aspektais.

1. Pakartojama tyrimo eiga. Reikalavimai kiekvienam tyrimo

žingsniui aptariami remiantis Mokinių pasiekimų, atliekant tyrimus,

lygių požymių lentele.

2. Pakartojama kaip apskaičiuojamos paprasčiausios absoliutinės

matavimo paklaidos (pusė padalos vertės, kai sutampa su skalės

brūkšniu ir padala – kai nesutampa su skalės brūkšniu.

3. Pasinaudodami paieškos sistemomis Google ir pan. išsiaiškins

kokiose fizikos srityse Lietuvos mokslininkų pasiekimai aukščiausi.

4. Pateikiant pavyzdžių aptariamas mokslinių atradimų

nevienareikšmiškumas.

Kompiuterių

klasė

2-3. Tolygiai

kintamai

judančio

kūno

Mokiniai:

remdamiesi žiniomis

apie tolygiai kintamą

judėjimą, planuos kaip

1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia aptariami

tolygiai kintamo judėjimo pavyzdžiai, kuriuos galima tyrinėti

klasėje (atsižvelgiant į turimas priemones). Galima nagrinėti

greitėjantį ar lėtėjantį judėjimą. Reikia apgalvoti kaip paleisti kūną

Rutuliukai,

žaisliniai

automobiliukai,

skridiniai,

pagreičio

matavimas

nustatyti pagreitį, kuriuo

juda kūnas;

atliks tyrimą, apdoros

duomenis ir padarys

išvadas.

judėti vienodu greičiu, kokia sistema bus nagrinėjama (pvz., kūną

gali tempti per skridinį permestu siūlu prikabintas krovinys (galima

nagrinėti tiek tempiamo, tiek tempiančio kūno pagreitį); kūnas gali

loveliu judėti „į kalną“, paleidimui naudojant spyruoklę ir pan.

Svarbu leisti atsiskleisti mokinių kūrybiškumui generuojant

įvairiausias idėjas.

2. Toliau dirbant individualiai pasirinktam variantui įgyvendinti

apgalvojamos reikiamos priemonės (rutuliukai, žaisliniai

automobiliukai, liniuotės, laikmatis (pvz., mobiliojo telefono),

spyruoklės, skridiniai ir kt.

3. Kruopščiai suplanuojamas darbas.

4. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal

draugų/mokytojo pastabas.

5. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir

trumpam darbo pristatymui.

6. Įsivertinama kaip sekėsi atlikti tiriamąjį darbą, konkrečiai

įvardijama, kas yra naujo sužinota, kokie nauji įgūdžiai įgyti

(įsivardijami tiek malonūs, tiek ir nemalonūs dalykai), susiejama su

ankstesne patirtimi, apgalvojama ką reikėtų daryti kitaip kitą sykį,

ko dar reikėtų pasimokyti.

liniuotės ar

centimetrinės

juostelės,

spyruoklės ir

kitos

reikalingos

priemonės.

Mobiliuosius

telefonus ir

reikalingas

buitines

priemones

mokiniai turėtų

atsinešti patys.

Kompiuteriai.

4. Jėgų rūšys. Mokiniai:

apibendrins žinias apie

4. Mokiniai suskirstomi grupėmis ir kuria minčių žemėlapį apie

jėgas. Gali naudotis vadovėliais, užrašais, kompiuteriu. Minčių

Kompiuteriai.

jėgų rūšis ir kilmę;

plėtos gebėjimus spręsti

uždavinius.

žemėlapį gali piešti ant lapo ar kompiuteriu. Minčių žemėlapio

žingsniai gali būti Kilmė-Rūšys-Pasireiškimas-Formulė ar pan.

Sukurti minčių žemėlapiai trumpai pristatomi ir sukuriamas vienas

su visa informacija.

5. Sprendžiami jėgų apskaičiavimo uždaviniai.

6. Įsivertinama kaip sekėsi, kokie nauji įgūdžiai įgyti, susiejama su

ankstesne patirtimi.

Dideli

popieriaus

lapai,

markeriai.

5-6. Trinties

jėgos

tyrimas

Mokiniai:


trinties jėgą, planuos kaip

nustatyti medžiagų trinties

koeficientą;


duomenis ir padarys

išvadas.


galimi trinties jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į turimas

priemones). Reikia apgalvoti, kokia sistema bus nagrinėjama,

kokius paviršius/medžiagas naudosime. Galima tyrinėti

kompiuteriu. http://phet.colorado.edu/en/simulation/forces-1d






5. Refleksija.

Tašeliai,

svareliai,

liniuotės,

dinamometrai,

įvairaus

grublėtumo

popierius ir

kitos

reikalingos

priemonės.

Kompiuteriai.

7. Tamprumo

jėgos aplink

mus.

Mokiniai:

pateiks tamprumo jėgos

1. Pakartojama medžiagos sandara ir aptariamos tamprumo jėgos

atsiradimo priežastys. Prisimenamas Huko dėsnis. Akcentuojama,

kad tamprumo jėga atsiranda ne tik spyruoklėse, bet ir bet kaip

Kompiuteriai ar

dideli

popieriaus lapai

http://phet.colorado.edu/en/simulation/forces-1d

pasireiškimo pavyzdžių;

taikys Huko dėsnį

uždaviniams spręsti.

deformuojant kūnus, kad kūno svoris taip pat yra tamprumo jėga.

Pateikiami tamprumo jėgos pasireiškimo pavyzdžiai. Kartojimą

galima organizuoti kaip viktoriną, ar kaip minčių žemėlapio kūrimą.

2. Sprendžiami uždaviniai Huko dėsniui taikyti.

3. Refleksija.

su markeriais

minčių

žemėlapiui.

Uždavinynai.

8-9. Spyruoklių

standumo

tyrimas.

Mokiniai:


tamprumo jėgą, planuos

kaip nustatyti spyruoklių

standumą;


duomenis ir padarys

išvadas.


tamprumo jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į turimas

priemones). Kad tyrimas būtų įdomesnis, galima naudoti labai

įvairias spyruokles, pavyzdžiui, jei yra galimybė, ištirti duris

uždarančią spyruoklę, tušinuko spyruoklę, žaislų spyruokles ir pan.

Galima tyrinėti kompiuteriu.

http://phet.colorado.edu/en/simulation/mass-spring-lab






5. Refleksija.

Įvairios

spyruoklės,

svareliai,

svarstyklės,

dinamometrai,

liniuotės, stovai

ir kitos

reikalingos

priemonės.

Kompiuteriai.

10. Mechaninės

energijos

tvermės

dėsnis.

Mokiniai mechaninės

energijos tvermės dėsnį

taikys kinematikos

uždavinių sprendimui.

1. Pakartojamas mechaninės energijos tvermės dėsnis, mechaninės

energijos, darbo apskaičiavimo formulės ir kinematikos lygtys.

2. Keletas uždavinių išsprendžiama dviem būdais: naudojantis

kinematikos lygtimis ir mechaninės energijos tvermės dėsniu ir

Uždavinynai.


parodoma, kad naudojantis mechaninės energijos tvermės dėsniu

sprendimas daug paprastesnis.

3. Plėtojami mokinių gebėjimai taikyti mechaninės energijos

tvermės dėsnį sprendžiant uždavinius.

4. Refleksija.

11. Impulso

tvermės

dėsnis ir jo

taikymas.

Mokiniai, remdamiesi

įgytomis žiniomis apie

impulso tvermės dėsnį,

pateiks jo pasireiškimo ir

taikymo pavyzdžių.

1. Aptariami impulso tvermės dėsnio pasireiškimo pavyzdžiai

(biliardas, pripūsto, bet neužrišto baliono judėjimas, neįtvirtinto

plastikinio vamzdžio, iš kurio liejasi vanduo, judėjimas ir pan.

2. Nagrinėjama nuo ko priklauso kaip judės kūnai po sūsidūrimo.

Galima naudoti nedidelius apvalius magnetukus ir tyrinėti kaip jie

juda priklausomai nuo susidūrimo kampo, stebėti, kaip centrinio

smūgio metu perduodamas visas impulsas (smūgiuojantis

magnetukas sustoja). Galima tyrinėti kompiuteriu:

http://phet.colorado.edu/en/simulation/collision-lab.

3. naudojantis kompiuterine demonstracija aptariamas reaktyvinis

judėjimas, jo taikymas.

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/403/

4. Refleksija.

Kompiuteriai.

Magnetukai.

12-

13.

Laisvojo

kritimo

pagreičio

nustatymas.

Mokiniai:

remdamiesi įgytomis

žiniomis, planuos kaip

nustatyti laisvojo kritimo


galimi laisvojo kritimo pagreičio nustatymo būdai (atsižvelgiant į

turimas priemones, pavyzdžiui Atvudo mašina ar laisvai krintančio

kūno judėjimo tyrimas, horizontalia mesto kūno judėjimo tyrimas,

Rutuliukai,

svyruoklės,

liniuotės,

laikmačiai


http://phet.colorado.edu/en/simulation/collision-lab

pagreitį;


duomenis ir padarys

išvadas.

svyruoklės). Jei tyrimas atliekamas su svyruoklėmis, kad jis būtų

įdomesnis, galima palyginti laisvojo kritimo pagreitį skirtinguose

mokyklos aukštuose. Galima tyrinėti kompiuteriu, pasirenkant

laisvojo kritimo pagreičio nustatymą kitose planetose, ar žaidimą ir

laisvojo kritimo pagreičio nustatymą Mėnulyje (trečia nuoroda).]


http://phet.colorado.edu/en/simulation/pendulum-lab

http://phet.colorado.edu/en/simulation/lunar-lander






5. Refleksija.

(mobilieji

telefonai) ir kt.

Kompiuteriai.

14. Svyravimai

aplink mus.

Mokiniai ugdysis

informacijos paieškos,

atrinkimo, apibendrinimo,

pateikimo gebėjimus ir

pateiks svyravimų

pasireiškimo ir taikymo

pavyzdžių.

1. Pakartojama kas yra svyravimai, kokios jų rūšys. Pateikiami keli

pavyzdžiai. Daugiau svyravimų taikymo pavyzdžių galima ieškoti

organizuojant minčių lietų ir po to platesnio aprašo ir konkrečių

pavyzdžių ieškant internete ar iš karto pereinant prie paieškos

internete (amortizatoriai, dažniamačiai ir kt.). Prieš tai aptariama,

kaip pasirenkami reikšminiai žodžiai informacijos paieškai.

2. Ieškoma informacijos, ji apibendrinama ir sisteminama.

Kompiuteriai.




3. Pasiruošiama pristatymui ir pristatoma.

3. Refleksija.

15-

16.

Mechaninių

bangų

tyrimas.

Mokiniai:


žiniomis apie mechanines

bangas, planuos kaip

nustatyti mechaninių bangų

ilgį/greitį ar kitas

charakteristikas;


duomenis ir padarys

išvadas.

1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Atsižvelgiant į turimas

priemones susitariama kokios bangos bus tiriamos. Galima tyrinėti

garso bangas (sklidimo greitį, difrakciją, interferenciją), turint bangų

vonelę – bangas vandens paviršiuje, jų difrakciją ir /ar interferenciją,

turint žaislinę ilgą minkštą spyruoklę galima tyrinėti ja sklindančias

tiek išilgines, tiek skersines bangas. Tyrinėti galima ir bangų

mašinos modelį. Galima tyrinėti kompiuteriu, pasirenkant garso

bangas, bangų interferenciją ir pan.

http://phet.colorado.edu/en/simulation/wave-interference

http://phet.colorado.edu/en/simulation/sound

http://phet.colorado.edu/en/simulation/wave-on-a-string






5. Refleksija.

Bangų vonelė,

ilga žaislinė

spyruoklė,

virvutė,

laikmačiai

(mobilieji

telefonai),

liniuotės ir kt.

Kompiuteriai.

17. Ultragarsas. Mokiniai:

apibūdins ultragarsą ir

pateiks jo taikymo

1. Pakartojama tai, ką mokiniai žino apie ultragarsą. Kartojimas gali

būti organizuota kaip minčių lietus, minčių žemėlapio kūrimas,

Kompiuteriai.

Galima

organizuoti




pavyzdžių;

nusakys Lietuvos

mokslininkų darbus ir

pasiekimus ultragarso

fizikos srityje.

viktorina.

2. Ultragarso taikymo pavyzdžių aptarimas (alokacija,

defektoskopija, medicina ir kt.), naujų pavyzdžių paieška internete ir

pristatymas.

3. Informacijos apie Lietuvos mokslininkų darbus ir pasiekimus

ultragarso fizikos srityje paieška internete ir pristatymas. Gali būti

organizuota ekskursija į Kauno Technologijos universiteto (KTU)

prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutą. Prieš ekskursiją

mokiniams turėtų būti suformuluotos užduotys, kad tai nebūtų šiaip

sau pasivaikščiojimas.

4. Refleksija.

ekskursiją.

18. Žinių apie

medžiagos

sandarą

svarba.

Mokiniai:

paaiškins kodėl svarbu

išmanyti medžiagų sandarą;

apibūdins

nanotechnologijas.

1. Pamoka pradedama pristatymu (gali mokiniai patys ieškoti

informacijos ir ją pristatyti, tik reikia pažiūrėti, kad būtų nagrinėjami

skirtingi straipsniai) ir diskusija apie nanotechnologijas.

Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai. Diskutuojama apie

nanotechnologijų/mokslo naujovių diegimą iki galo neišsiaiškinus jų

poveikio, nanotechnologijos vertinamos ekologiniais ir

ekonominiais aspektais. Informacijos apie nanotechnologijas galima

rasti:

http://www.biofotonika.ff.vu.lt/biophotonics/activities/

nanotechnologija/index.htm

Kompiuteriai.

http://www.biofotonika.ff.vu.lt/biophotonics/activities/nanotechnologija/index.htm

http://www.biofotonika.ff.vu.lt/biophotonics/activities/nanotechnologija/index.htm

http://www.nanotechnologijos.lt/?b=32&k=20&c=162

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nanotechnologija

http://www.nanotekas.lt/cgi-bin/index/

2. Apibendrinant diskusiją reikėtų akcentuoti galimybes, kurias

atveria medžiagos sandaros pažinimas: naujų medžiagų su

konkrečiomis laukiamomis savybėmis kūrimas, naujų energijos

šaltinių atradimas ir pan.

19-

20.

Oro

drėgmės

matavimas.

Mokiniai:


žiniomis apie oro drėgmę,

planuos kaip ją nustatyti;

išmatuos oro drėgmę,

apdoros duomenis ir

padarys išvadas.

1. Pirma pamoka skiriama informacijos apie oro drėgmę ir jos

nustatymo būdus rinkimui ir darbo planavimui. Atsižvelgiant į

turimas priemones mokiniai oro drėgmę gali nustatyti

psichrometrais (gali patys mokiniai pasidaryti iš dviejų termometrų),

higrometrais (kondensaciniu, plaukiniu). Galima lyginti keliais

būdais nustatytas drėgmės vertes, nustatyti skirtingose

pastato/patalpos vietose ir pan.






5. Refleksija.

Termometrai,

psichrometrinė

s lentelės,

higrometrai,

vata,

kompiuteriai.

21. Drėkinimo,

skysčių

Mokiniai:

remdamiesi medžiagos

1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Mokiniai pasidalina

kurį reiškinį tirs – drėkinimą ar paviršiaus įtempimą. Aptariamas

Indai su

vandeniu,

http://www.nanotekas.lt/cgi-bin/index/

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nanotechnologija

http://www.nanotechnologijos.lt/?b=32&k=20&c=162

paviršiaus

įtempimo

tyrimas.

sandaros ir dalelių sąveikos

žiniomis, planuos

drėkinimo ar skysčio

paviršiaus įtempimo

tyrimus;


duomenis ir padarys

išvadas.

drėkinimo reiškinio tyrimas (kokios medžiagos, kokie skysčiai ir

kt.). Darbas gali būti atliekas kompiuteriu:

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/406/ arba realiai ir kompiuteriu.

Toliau aptariami galimi paviršiaus įtempimo tyrimo būdai

(atsižvelgiant į turimas priemones – vieliniai rėmeliai, dinamometras

matuojanti mN, skysčiai). darbas gali būti atliekamas kompiuteriu:

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/350/.

Patenkinamo pasiekimų lygio mokiniams rekomenduojama tyrinėti

drėkinimą arba, išsiaiškinus paviršiaus įtempimo priežastis, atlikti

įdomius paviršiaus įtempimo bandymus – uždėti monetą ant

vandens paviršiaus, eksperimentiškai išsiaiškinti kokia didžiausia

dar laikosi ir aprašyti ar pan.






5. Refleksija.

aliejumi,

spiritu.

Popierius,

žvakė,

plastikiniai,

aliumininiai,

mediniai ir kt.

medžiagų

daiktai.

Jautrūs

dinamometrai,

vieliniai

skirtingo ilgio

rėmeliai,

vanduo/ muilo

tirpalas.

Kompiuteriai.

22. Šiluminių

variklių

palyginimas.

Amžinųjų

Mokiniai:

ugdysis informacijos

paieškos, atrinkimo,

apibendrinimo, pateikimo

1. Pamoka organizuojama priklausomai nuo mokinių interesų. Jei

mokiniai domisi automobiliais, galima organizuoti įvairių

automobilių su benzininiais ar dyzeliniais varikliais palyginimą

(degalų sąnaudos 100 km, maksimalus svoris, galia ir kt. kriterijai).

Kompiuteriai.



variklių

problema.

gebėjimus;

apibūdins kriterijus, kurie

leidžia palyginti šiluminius

variklius;

paaiškins, kodėl negalima

sukurti amžinojo variklio.

Reikėtų aptarti, kaip pagal degalų sąnaudas 100 km ir automobilio

masę apytiksliai apskaičiuoti naudingumo koeficientą. Informaciją

apie automobilių charakteristikas galima susirinkti kompanijų

tinklalapiuose. Rekomenduojama lyginti tos pačios klasės

automobilius.

Jei automobilių palyginimas nedomina, šiluminius variklius lyginti

galima naudojantis pateikta nuoroda:

http://www.fizika.lm.lt/content/view/585/75/

2. Mokiniai, kurie domisi amžinojo variklio problematika, surinkti,

apibendrinti ir pateikti informaciją apie naujausias amžinojo variklio

paieškas. Apibendrinama pakartojant energijos tvermės dėsnį.


http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/amzinasis-variklis-

robotas-juda-be-motoru-ar-elektros-51-176988

http://gelzinis.lt/amzinojo-variklio-paieskos/

http://www.itpa.lt/LFD/sypsena/Ad/NP_pm.html

3. Refleksija.

23. Alternatyvie

ji energijos

šaltiniai

Lietuvoje

Mokiniai apibūdins

galimus alternatyviuosius

energijos šaltinius

Lietuvoje.

1. Sudominimui galima panaudoti televizijos laidų apie ekologiškus

namus įrašus ar YouTube filmukus.

http://www.youtube.com/results?search_query=ekologi

%C5%A1ki+namai&oq=ekologi

%C5%A1ki+namai&aq=f&aqi=&aql=&gs_sm=e&gs_upl=2027l62

Kompiuteriai.

http://www.youtube.com/results?search_query=ekologi%C5%A1ki+namai&oq=ekologi%C5%A1ki+namai&aq=f&aqi=&aql=&gs_sm=e&gs_upl=2027l6282l0l6861l16l15l0l8l0l0l258l1541l0.1.6l7l0


http://www.itpa.lt/LFD/sypsena/Ad/NP_pm.html

http://gelzinis.lt/amzinojo-variklio-paieskos/

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/amzinasis-variklis-robotas-juda-be-motoru-ar-elektros-51-176988

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/amzinasis-variklis-robotas-juda-be-motoru-ar-elektros-51-176988



82l0l6861l16l15l0l8l0l0l258l1541l0.1.6l7l0

2. Mokiniai pasiskirstę grupelėmis surenka, apibendrina ir pateikia

informaciją. Pateikiant informaciją turėtų būti įvertinama kaina,

galimybės taikyti individualiai ar bendrijoms, įsirengimo sunkumas,

atsiperkamumas ir kiti sutarti kriterijai. Renkama informacijas apie

saulės kolektorius, saulės baterijas, vėjo jėgaines, geoterminį

šildymą, biomasės naudojimą.

3. Aptariama, ko reikėtų, kad alternatyvioji energetika sparčiau

plėtotųsi Lietuvoje.

Refleksija.

24-

25.

Kondensator

ių

įsielektrinim

o tyrimas.

Mokiniai:


žiniomis apie

kondensatorius, planuos

kaip nustatyti, kokį

didžiausią krūvį gali

sukaupti kondensatorius;


duomenis ir padarys

išvadas.

1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Atsižvelgiant į turimas

priemones susitariama koks tyrimas bus atliekamas – kompiuterinis

ar realus. Reikia, kad būtų keletas skirtingos talpos kondensatorių,

srovės šaltinis, apmermetras, laidai, dvipolių jungiklių ir kt. Daugiau

galimybių tyrinėjant teikia kompiuterinė mokomoji programa

Crocodile Technology (arba Crocodile Physics), bet jei mokykla

neturi, galima pasinaudoti esančia internete:

http://phet.colorado.edu/en/simulation/capacitor-lab





Kompiuteriai.

Įvairios talpos

kondensatoriai,

laidai,

ampermetrai,

srovės šaltiniai,

rezistoriai,

jungikliai,

laikmačiai

(mobilūs

telefonai).

http://phet.colorado.edu/en/simulation/capacitor-lab



5. Refleksija.

26. Elektromag

netinio

lauko

poveikis.

Mokiniai:

apibūdins

elektromagnetinio lauko

poveikį žmogaus

organizmui;

paaiškins, kodėl fizikos

atradimus būtina vertinti

įvairias aspektais.

1. Pamoką galima pradėti klausiant mokinių, kokius mitus apie

mobiliųjų telefonų poveikį jie žino (tikėtina, kad kažkuris bus matęs

YouTube filmuką apie kiaušinio kepimą dviem mobiliaisiais

telefonais). Įrodymui, kad mobiliuoju telefonu to padaryti negalim,

galima parodyti filmuką:

http://www.youtube.com/watch?v=FtqPl26UX8U

2. Toliau pereinama prie detalaus elektromagnetinės spinduliuotės

poveikio nagrinėjimo. Aptariama elektromagnetinių bangų įtaka

sveikatai ir nagrinėjamas konkrečių prietaisų galimas poveikis –

kompiuterio, televizoriaus, mikrobangų krosnelės ir kt. prietaisų.

http://distance.ktu.lt/kursai/buitis/etb.htm

http://www.biotronika.lt/straipsniai/

elektromagnetines_bangos_ir_ju_poveikiai.php

http://mokslas.delfi.lt/science/visuomenes-issukis-mokslininkui-

kaip-apsisaugoti-nuo-mobiliuju-telefonu-spinduliuojamu-bangu.d?

id=18697920

https://sites.google.com/site/esmogas2/home/j-grigo-straipsniai/

profjonasgrigasmobiliujutelefonupoveikissmegenims

3. Refleksija.

Kompiuteriai.

https://sites.google.com/site/esmogas2/home/j-grigo-straipsniai/profjonasgrigasmobiliujutelefonupoveikissmegenims

https://sites.google.com/site/esmogas2/home/j-grigo-straipsniai/profjonasgrigasmobiliujutelefonupoveikissmegenims

http://mokslas.delfi.lt/science/visuomenes-issukis-mokslininkui-kaip-apsisaugoti-nuo-mobiliuju-telefonu-spinduliuojamu-bangu.d?id=18697920



http://www.biotronika.lt/straipsniai/elektromagnetines_bangos_ir_ju_poveikiai.php


http://distance.ktu.lt/kursai/buitis/etb.htm

http://www.youtube.com/watch?v=FtqPl26UX8U

27. Elektros

energijos

perdavimo

sistemos.

Elektros

energijos

gamybos

raida

Lietuvoje.

Mokiniai apibūdins

elektros energijos

perdavimo sistemą.

Rekomenduojama ekskursija į Lietuvos energetikos ir technikos

muziejų ar artimiausią elektrinę. Jei negalima organizuoti

ekskursijos, aptariama elektros energijos reikšmė, elektros energijos

gamybos raida Lietuvoje, aiškinami elektros energijos perdavimo

principai, kodėl šalys jungiasi į tinklus, kaip apskaitoma šalių

suvartojama energija.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/

view?t=/129/182/684&l=3&r=

http://www.jek.lt/2011/11/pirmoji-paskaita-elektros-energijos.html

http://lt.wikipedia.org/wiki/Elektros_perdavimo_linija

http://technikosmuziejus.lt/muziejus

Galima

organizuoti

ekskursiją.

Kompiuteriai.

28. Šviesos

difrakcijos

ar

interferencij

os

stebėjimas.

Mokiniai:


mechanines ir

elektromagnetines bangas,

planuos šviesos

interferencijos ir difrakcijos

stebėjimą;

stebės ir aprašys šviesos

interferenciją ir difrakciją.

1. Pradžioje pamokos mokiniai trumpai supažindinami su šviesos

interferencijos ir difrakcijos sąlygomis ir pateikiama keletas jų

pasireiškimo pavyzdžių. Mokiniai pasidalina kurį reiškinį stebės.

Pateikiamos priemonės, kuriomis naudojantis galima stebėti šviesos

interferenciją ir difrakciją: stiklinės plokštelės, lęšiai Niutono

žiedams stebėti, šviesos interferencijos rinkinys, difrakcinės

gardelės, plunksnos, slankmatis ir pan. Mokiniai renkasi priemones,

trumpai aptariama ką reikia daryti, kad galima būtų stebėti šiuos

reiškinius. Toliau mokiniai stebi, jei galima fotografuoja ir trumpai

aprašo.

Stiklinės

plokštelės,

lęšiai Niutono

žiedams

stebėti, šviesos

interferencijos

rinkinys,

difrakcinės

gardelės,

plunksnos,

slankmatis ir

http://technikosmuziejus.lt/muziejus

http://lt.wikipedia.org/wiki/Elektros_perdavimo_linija

http://www.jek.lt/2011/11/pirmoji-paskaita-elektros-energijos.html

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/view?t=/129/182/684&l=3&r

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/view?t=/129/182/684&l=3&r

2. Pristatomi rezultatai.

3. Refleksija.

pan.

29. Ar

reikalinga

Lietuvai

branduolinė

energetika.

Mokiniai gebės pagrįsti

savo nuomonę apie

branduolinę energetiką.

1. Pamoka vyksta diskusijos forma. Mokiniai padalinami į dvi

komandas ir ekspertų grupę. Viena komanda turi pateikti

argumentus kodėl Lietuvai reikalinga branduolinė jėgainė, kita –

kodėl tokios jėgainės nereikėtų ir kaip be jos galima spręsti

problemas, iškylančias apsirūpinant energija. Ekspertai vertina

mokinių argumentus. Branduolinę energetiką siūloma vertinti

ekonominiais, ekologiniais ir socialiniais aspektais. 15 min.

skiriama laiko komandoms pasiruošti. Mokiniai gali naudotis

įvairiais mokykloje esančiais informacijos šaltiniais (internetas,

vadovėliai, enciklopedijos, žurnalų, laikraščių straipsniai ir kt.).

2. Lenta padalinama į dvi dalis – Reikalinga ir Nereikalinga. Jose

paeiliui užrašomi mokinių pateikiami argumentai. Užrašius visus

argumentus, ekspertai juos vertina ir apibendrina.

3. Mokytojo apibendrinimas. Pabrėžiama, kad į šį klausimą teisingo

atsakymo nėra. Svarbiausias akcentas saugumas. Mokytojas turėtų

pakomentuoti mokinių darbo grupėse efektyvumą (pasiskirstymą

vaidmenimis, pasidalinimą darbais ir kt.) pateikdamas patarimų,

kaip užduotį buvo galima atlikti geriau.

4. Refleksija.

Kompiuteriai.

Enciklopedijos,

laikraščiai ir

žurnalai,

kuriuose

rašoma apie

branduolinę

energetiką.

30. Radioaktyvi

ų izotopų

panaudojim

as.

Mokiniai:

apibūdins jonizuojančios

spinduliuotės poveikį

žmogaus organizmui;

pateiks radioaktyviosios

spinduliuotės taikymo

pavyzdžių.

1. Aptariamas jonizuojančios spinduliuotės poveikį žmogaus

organizmui priklausomai nuo spindulių dozės, spinduliuotės

šaltiniai, apsauga nuo jos.

2. Mokiniai pasiskirstę grupelėmis surenka, apibendrina ir pateikia

informaciją apie jonizuojančios spinduliuotės taikymą medicinoje,

archeologijoje, defektoskopijoje ir kt.


http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonizuojan%C4%8Dioji_spinduliuot

%C4%97

http://www.civilinesauga.lt/index.php?

lng=lt&content=pages&page_id=29

http://radiologija.lt/Radiologija/Radiacines-saugos-centras/Ar-

dirbantieji-su-radioaktyviosiomis-medziagomis-ir-kitais-

jonizuojanciosios-spinduliuotes-saltiniais-yra-saugus

http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/Aplinkairsveikata/22.htm

3. Refleksija.

Kompiuteriai.

31. Fizikos

laimėjimų

taikymas

astronomijoj

e.

Mokiniai apibūdins fizikos

ir astronomijos mokslų

ryšį, pateiks fizikos

atradimų taikymo

astronomijoje pavyzdžių.

1. Išsiaiškinama ką jau mokiniai žino apie fizikos laimėjimų taikymą

astronomijoje.

2. Mokiniai trumpai supažindinami su spektrų tipais (turint

priemones reikėtų pademonstruoti įvairius spektrus) ir spektrine

analize – žvaigždžių cheminės sudėties, paviršiaus temperatūros

nustatymas, judėjimo greičio radimas, dvinarių žvaigždžių radimas

Spektroskopas

ir vamzdeliai

linijiniams

spektrams

demonstruoti.

http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/Aplinkairsveikata/22.htm

http://radiologija.lt/Radiologija/Radiacines-saugos-centras/Ar-dirbantieji-su-radioaktyviosiomis-medziagomis-ir-kitais-jonizuojanciosios-spinduliuotes-saltiniais-yra-saugus



http://www.civilinesauga.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=29

http://www.civilinesauga.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=29

http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonizuojan%C4%8Dioji_spinduliuot%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonizuojan%C4%8Dioji_spinduliuot%C4%97


ir kt.

3. Apibendrinant pabrėžiamas glaudus šiuolaikinių mokslų ryšys,

tarpdisciplininių mokslų atsiradimas.

32. Lietuvos

astronomų

pasiekimai.

Mokiniai pateiks Lietuvos

astronomų darbų

pavyzdžių.

1. Rekomenduotina organizuoti ekskursiją arba į Lietuvos

etnokosmologijos muziejų ir Molėtų observatoriją, arba į Vilniaus

universiteto astronomijos observatoriją, arba į planetariumą.

2. Nesant galimybės organizuoti ekskursiją, mokiniai padalinami

grupėmis pagal laikotarpius. Surenka, apibendrina ir pristato

informaciją.

http://www.space-lt.eu/lietuvos-kosmoso-istorija.htm

http://www.tfai.vu.lt/ldangus/

http://www.astro.ff.vu.lt/lt/index.php?

option=com_content&task=view&id=25&Itemid=37

http://www.cosmos.lt/istorija/

3. Refleksija.

Galima

organizuoti

ekskursiją.

Kompiuteriai.

33. Nacionalinė

mokslinių

tyrimų,

technologijų

ir inovacijų

plėtros

kosmoso

Mokiniai apibūdins

Lietuvos mokslinių tyrimų

fizikos srityje kryptis.

Mokinai supažindinami su Nacionaline mokslinių tyrimų,

technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje programa.

Aptariama kokiais mokslininkų darbais Lietuva gali prisidėti prie

kosminių technologijų tyrimų, kodėl svarbu ir naudinga Lietuvai

įsijungti į kosmoso technologijų tyrimo programas.

http://www.space-lt.eu/nacionalinemoksliniutyrimutechnologiju-ir-

http://www.space-lt.eu/nacionalinemoksliniutyrimutechnologiju-ir-inovacijupletroskosmososrityjeprograma74326-1-66.html


http://www.astro.ff.vu.lt/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25&Itemid=37

http://www.astro.ff.vu.lt/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25&Itemid=37


http://www.space-lt.eu/lietuvos-kosmoso-istorija.htm

srityje

programa.

inovacijupletroskosmososrityjeprograma74326-1-66.html

http://www.mita.lt/lt/naujienos/,nid.111

http://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/nuo-pas-li-iki-

kosmoso-erdvi.html

34. Apibendrina

moji

pamoka –

fizikos

reikšmė.

Mokiniai įsivertins ir aptars

savo pasiekimus: įgytas

žinias ir supratimą,

gebėjimus bei nuostatas

mokantis šio modulio

medžiagą.

1. Modulio pasiekimų lentelė, kuria remiantis mokiniai įsivertina.

Įsivertinimui taip pat galima panaudoti voratinklinė diagramą, kuria

mokiniai įsivertintų šiuos apibendrintus gebėjimus:

suplanuoti, pasirinkti priemones ir atlikti tyrimą;

vertinti gamtos mokslų atradimus ekonominiu, ekologiniu ir

socialiniu aspektais;

rasti, atsirinkti ir apibendrinti mokslo populiariąją informaciją;

taikyti fizikos žinias kasdieniniame gyvenime;

nusakyti Lietuvos mokslininkų vaidmenį fizikos ir astronomijos

raidoje.

2. Pasiūloma mokiniams įvertinti modulio turinį, veiklas ir pateikti

siūlymų jo tobulinimui.

http://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/nuo-pas-li-iki-kosmoso-erdvi.html




Akademinio modulio Fizika gamtoje ir technologijose trumpalaikis planas

Modulio įgyvendinimas

Modulis gali būti įgyvendinamas lygiagrečiai – tiek 11, tiek 12 klasėje, kai vienu metu mokomasi dalyko ir pasirenkamasis modulis. Gali būti

skiriama viena savaitinė pamoka kas antrą savaitę arba dvi pamokos kartą per mėnesį. Dvi pamokos kartu leistų susiplanuoti ir atlikti darbą – mokiniai

nepamirštų ką planavo, nebūtų gaištamas laikas prisiminimui, galima būtų lanksčiau naudoti laiką, pavyzdžiui, pailginti planavimą ar greičiau

susiplanavus, turėti daugiau laiko tyrimui atlikti. Iš kitos pusės, reikėtų tenkintis tik mokykloje esančiomis priemonėmis – nebūtų galimybių jas

atsinešti iš namų. Taip pat sudėtingiau būtų planuoti tyrimus kitose negu mokykla erdvėse. Visgi tokio modelio svarbiausias trūkumas – ilgas tarpas

tarp užsiėmimų, todėl geriau būtų modulį įgyvendinti per antrą 11 klasės ir pirmą dvyliktos klasės pusmetį arba dvyliktoje klasėje. Jei modulį renkasi

tik mokiniai, kurie ruošiasi laikyti fizikos brandos egzaminą, tai modulis gali būti įgyvendinamas 12 klasėje antrą pusmetį.

Tiriamųjų darbų organizavimas

Tiriamuosius darbus mokiniai turėtų atlikti individualiai arba porose. Didesnės grupės neefektyvios – tuomet dalis mokinių gali nieko

neveikti. Patartina, kad mokiniai atliktų skirtingus darbus. Jei nėra galimybių, tai tą patį darbą mokiniai turėtų atlikti su skirtingomis priemonėmis.

Dalis mokinių gali tiesiogiai tyrinėti, dalis – kompiuteriu.

Planuojant darbus reikia skatinti mokinių kūrybiškumą – leisti naudoti įvairias medžiagas, prietaisus, kurti sistemas iš esamų priemonių ar tų,

kurias gali patys atsinešti. Mobilieji telefonai galėtų būti naudojami kaip laikmačiai, o jei galima jais fotografuoti – kaip darbo fiksavimo priemonė.

Taip pat gali būti naudojami fotoaparatai. Idėjų kaip atlikti tyrimus mokiniai gali ieškoti vadovėliuose, internete, praktikumo ar laboratorinių darbų

knygose.

Labai svarbu, kad planuodami mokiniai prisimintų, jog tyrinėjant vienu metu keičiamas tik vienas parametras.

Tiriamieji darbai gali būti atliekami įvairiose erdvėse (mokyklos koridoriuose, lauke, muziejuose ir pan.), ne tik kabinete. Mokiniams, kurie

patys nesugeba susiplanuoti tyrimo, reikėtų parengti paruoštukus su klausimais, padedančiais planuoti konkretų darbą, arba siūlyti atlikti darbą pagal

aprašymą.

Kabinete, kuriame mokomasi modulio, turi būti bent vienas kompiuteris su vaizdo projektoriumi ir interneto ryšiu.

Uždavinių sprendimo organizavimas

Uždaviniai mokiniams turėtų būti pateikiami sugrupuoti pagal pasiekimų lygį į tris grupes (patenkinamo, pagrindinio, aukštesniojo).

Parenkant uždavinius vadovaujamasi modulio ir fizikos brandos egzamino programa (toliau – egzamino programa). Renkant patenkinamo lygio

uždavinius vadovaujamasi paprasčiausių uždavinių aprašymu. Pagrindinio lygio uždaviniai renkami pagal modulyje esančio gebėjimo aprašą egzamino

programos bendrojo kurso stulpelyje, o aukštesniojo – pagal modulyje esančio gebėjimo aprašą egzamino programos išplėstinio kurso stulpelyje.

Labai svarbu mokyti mokinius ne konkrečių uždavinių sprendimų, o uždavinių sprendimo strategijų, pavyzdžiui, dinamikos uždaviniai

sprendžiami:

sutrumpintas sąlygos užrašymas (duota, rasti, pavertimas SI vienetais);

brėžinio nubrėžimas ir visų kūną veikiančių jėgų pavaizdavimas;

antrojo Niutono dėsnio taikymas (vektorinė forma, projekcijos, algebrinė išraiška),

ieškomojo dydžio išsireiškimas ir apskaičiavimas.

Eil.

Nr.

Pamokos

temaMokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Ištekliai

Pasta-

bos

1. Tyrimų

planavimas

Mokiniai:

apibūdins tyrimo eigą;

nurodys kaip apskaičiuojamos

absoliutinės ir santykinės

paklaidos;

5. Pakartojama tyrimo eiga. Reikalavimai kiekvienam tyrimo

žingsniui aptariami remiantis Mokinių pasiekimų, atliekant

tyrimus, lygių požymių lentele.

6. Pakartojama kaip apskaičiuojamos absoliutinės matavimo

paklaidos (pusė padalos vertės, kai sutampa su skalės

Kompiuterių

klasė

pateiks Lietuvos mokslininkų

darbų fizikos srityje pavyzdžių;

pateikdami pavyzdžių

apibūdins fizikos atradimų

reikšmę ir būtinumą juos vertinti

įvairias aspektais.

brūkšniu ir padala – kai nesutampa su skalės brūkšniu) ir

santykinės paklaidos (santykinė paklaida lygi absoliučiosios

paklaidos santykis su išmatuota verte).

7. Pasinaudodami paieškos sistemomis Google ir pan.

išsiaiškins kokiose fizikos srityse Lietuvos mokslininkų

pasiekimai aukščiausi.

8. Pateikiant pavyzdžių aptariamas mokslinių atradimų

nevienareikšmiškumas.

2-3. Mokiniai:

taikys žinias apie mechaninį

tiesiaeigį, tolyginį, tolygiai

kintamąjį ir kreivaeigį judėjimą

nagrinėdami įvairius judėjimo

pavyzdžius;

plėtos gebėjimą spręsti

uždavinius.

1. Pasikartojami ir įtvirtinami tiesiaeigio tolyginio ir tolygiai

kintamojo judėjimo dėsningumai.

2. Apibūdinamas mechaninio judėjimo ir rimties

reliatyvumas.

3. Pakartojami judėjimą apskritimu apibūdinantys fizikiniai

dydžiai: įcentrinis pagreitis, linijinis greitis, periodas, dažnis

ir išsiaiškinama kas yra kampinis greitis, kaip jis

apskaičiuojamas.

4. Sprendžiami grafiniai ir struktūriniai uždaviniai.

5. Įsivertinama kokie nauji įgūdžiai įgyti, kaip sekėsi spręsti

uždavinius.

Uždavinynai,

kompiuteriai

4-5 Tolygiai

kintamai

judančio

Mokiniai:


tolygiai kintamą judėjimą,

1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia

aptariami tolygiai kintamo judėjimo pavyzdžiai, kuriuos

galima tyrinėti klasėje (atsižvelgiant į turimas priemones).

Rutuliukai,

žaisliniai

automobiliukai,

kūno

pagreičio

matavimas

planuos kaip nustatyti pagreitį,

kuriuo juda kūnas;


duomenis ir padarys išvadas.

Galima nagrinėti greitėjantį ar lėtėjantį judėjimą. Reikia

apgalvoti kaip paleisti kūną judėti vienodu greičiu, kokia

sistema bus nagrinėjama (pvz., kūną gali tempti per skridinį

permestu siūlu prikabintas krovinys (galima nagrinėti tiek

tempiamo, tiek tempiančio kūno pagreitį); kūnas gali loveliu

judėti „į kalną“, paleidimui naudojant spyruoklę ir pan.

Svarbu leisti atsiskleisti mokinių kūrybiškumui generuojant

įvairiausias idėjas.

2. Toliau dirbant individualiai pasirinktam variantui

įgyvendinti apgalvojamos reikiamos priemonės (rutuliukai,

žaisliniai automobiliukai, liniuotės, laikmatis (pvz., mobiliojo

telefono), spyruoklės, skridiniai ir kt.


4. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas

pagal draugų/mokytojo pastabas.

5. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų

apdorojimui, paklaidų skaičiavimui ir trumpam darbo

pristatymui.

6. Įsivertinama kaip sekėsi atlikti tiriamąjį darbą, konkrečiai

įvardijama, kas yra naujo sužinota, kokie nauji įgūdžiai įgyti

(įsivardijami tiek malonūs, tiek ir nemalonūs dalykai),

susiejama su ankstesne patirtimi, apgalvojama ką reikėtų

skridiniai,

liniuotės ar

centimetrinės

juostelės,

spyruoklės,

loveliai ir kitos

reikalingos

priemonės.

Mobiliuosius

telefonus ir

reikalingas

buitines

priemones

mokiniai turėtų

atsinešti patys.

Kompiuteriai.

daryti kitaip kitą sykį, ko dar reikėtų pasimokyti.

6. Jėgų rūšys. Mokiniai:

taikys pagrindinius dinamikos

dėsnius nagrinėdami kūnų

sąveikos pavyzdžius;


uždavinius.

1. Pakartojami pirmasis, antrasis ir trečiasis Niutono, Huko ir

gravitacijos dėsniai.

2. Apibūdinama jėgų atstojamoji ir nagrinėjami sudėtingesni

atvejai (kai kurios jėgos ne statmenos ir nelygiagrečios

judėjimo krypčiai).

3. Įsivertinama kaip sekėsi, kokie nauji įgūdžiai įgyti,

susiejama su ankstesne patirtimi.

Uždavinynas,

kompiuteris.

7. Trinties ir

tamprumo

jėgos

Mokiniai:

taikys žinias apie trinties ir

tamprumo jėgas;


uždavinius.

1. Pakartojamos trinties ir tamprumo jėgos atsiradimo

priežastys ir apskaičiavimo formulės, pasireiškimo

pavyzdžiai.

2. Sprendžiami sudėtingesni kelių jėgų veikiamo kūno

judėjimo uždaviniai.

3. Pasiruošiama tiriamiesiems darbams – aptariami galimi

trinties jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į turimas

priemones). Reikia apgalvoti, kokia sistema bus nagrinėjama,

kokius paviršius/medžiagas naudosime. Galima tyrinėti

kompiuteriu: http://phet.colorado.edu/en/simulation/forces-1d

4. Aptariami tamprumo jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į

turimas priemones). Kad tyrimas būtų įdomesnis, galima

naudoti labai įvairias spyruokles, pavyzdžiui, jei yra galimybė,

ištirti duris uždarančią spyruoklę, tušinuko spyruoklę, žaislų

Uždavinynai,

kompiuteris

http://phet.colorado.edu/en/simulation/forces-1d

spyruokles ir pan. Galima tyrinėti kompiuteriu:


5. Nusprendžiama kas darys tiriamuosius darbus kompiuteriu,

o kas su pasiruoštomis priemonėmis.

8. Trinties

jėgos

tyrimas

Mokiniai:


trinties jėgą, planuos kaip

nustatyti medžiagų trinties

koeficientą;

atliks tyrimą, apdoros duomenis

ir padarys išvadas.


2. Atliekamas darbas, apdorojami duomenys, iš grafiko

apskaičiuojamas trinties koeficientas, apskaičiuojamos

paklaidos.

3. Trumpai pristatomas darbas.

4. Refleksija.

Tašeliai,

svareliai,

liniuotės,

dinamometrai,

įvairaus

grublėtumo

popierius ir

kitos

reikalingos

priemonės.

Kompiuteriai.

9. Spyruoklių

standumo

tyrimas.

Mokiniai:


tamprumo jėgą, planuos kaip

nustatyti spyruoklių standumą;




2. Atliekamas darbas, apdorojami duomenys, iš grafiko

apskaičiuojamas spyruoklės standumas, apskaičiuojamos

paklaidos.

3. Trumpai pristatomas darbas.

4. Refleksija.

Įvairios

spyruoklės,

svareliai,

svarstyklės,

dinamometrai,

liniuotės, stovai

ir kitos


reikalingos

priemonės.

Kompiuteriai.

10-

11.

Mechaninės

energijos

tvermės

dėsnis.

Mokiniai:

taikys mechaninės energijos

tvermės dėsnį analizuojant

mechaninės energijos virsmus ir

sprendžiant paprasčiausius

uždavinius;

nusakys ir apskaičiuos

naudingumo koeficientą;

atliks mechaninės energijos

tvermės tyrimą, apdoros


1. Pirma pamoka skiriama gebėjimų taikyti energijos tvermės

dėsnį mechaniniuose procesuose gilinimui, struktūrinių

uždavinių sprendimui. Atkreipiamas dėmesys į jo taikymą

kinematikos uždavinių sprendimui.

2. Antroje pamokoje pakartojama tai, kas žinoma apie

naudingumo koeficientą, akcentuojami jo apskaičiavimo

principai, mokomasi apskaičiuoti aptariama kai kurių

paprastųjų mechanizmų naudingumo koeficientą, nagrinėjami

energijos virsmai žmogaus organizme.

Antroje pamokos dalyje aptariama kaip bus atliekamas

mechaninės energijos tvermės dėsnio tyrimas (atsižvelgiant į

turimas priemones). Galima atlikti kompiuterinį tyrimą:

http://phet.colorado.edu/en/simulation/energy-skate-park )

3. Trečia pamoka skiriama tyrimo atlikimui: aptariamos

pasirinktos darbo priemonės, darbo eiga, pakoreguojama, jei

reikia. Atliekamas darbas, apdorojami duomenys,

apskaičiuojamos paklaidos. Darbas trumpai pristatomas.

7. Refleksija.

Uždavinynai,

lentelės,

tiriamojo darbo

priemonės,

pavyzdžiui

spyruoklės,

dinamometras,

stovas su

laikikliais ir kt.,

kompiuteriai.

http://phet.colorado.edu/en/simulation/energy-skate-park

12. Impulso

tvermės

dėsnis ir jo

taikymas.

Mokiniai taikys judesio kiekio

tvermės dėsnį spręsdami

uždavinius.

5. Aptariami impulso tvermės dėsnio pasireiškimo pavyzdžiai

(biliardas, pripūsto, bet neužrišto baliono judėjimas,

neįtvirtinto plastikinio vamzdžio, iš kurio liejasi vanduo,

judėjimas ir pan.).

6. Nagrinėjama nuo ko priklauso kaip judės kūnai po

susidūrimo. Galima naudoti nedidelius apvalius magnetukus ir

tyrinėti kaip jie juda priklausomai nuo susidūrimo kampo,

stebėti, kaip centrinio smūgio metu perduodamas visas

impulsas (smūgiuojantis magnetukas sustoja). Galima tyrinėti

kompiuteriu:

http://phet.colorado.edu/en/simulation/collision-lab.

4. Sprendžiami impulso tvermės dėsnio taikymo uždaviniai.

Aukštesniojo pasiekimų lygio mokiniai sprendžia uždavinius,

kai dėsnis taikomas ne tik tiese, bet ir plokštumoje judantiems

kūnams.

Refleksija.

Uždavinynai.

Kompiuteriai.

13-

14.

Laisvojo

kritimo

pagreičio

nustatymas.

Mokiniai:

remdamiesi įgytomis žiniomis,

planuos kaip nustatyti laisvojo

kritimo pagreitį;



1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia

aptariami galimi laisvojo kritimo pagreičio nustatymo būdai

(atsižvelgiant į turimas priemones, pavyzdžiui Atvudo mašina

ar laisvai krintančio kūno judėjimo tyrimas, horizontalia

mesto kūno judėjimo tyrimas, svyruoklės). Jei tyrimas

atliekamas su svyruoklėmis, kad jis būtų įdomesnis, galima

Rutuliukai,

svyruoklės,

liniuotės,

laikmačiai

(mobilieji

http://phet.colorado.edu/en/simulation/collision-lab

palyginti laisvojo kritimo pagreitį skirtinguose mokyklos

aukštuose. Galima tyrinėti kompiuteriu, pasirenkant laisvojo

kritimo pagreičio nustatymą kitose planetose, ar žaidimą ir

laisvojo kritimo pagreičio nustatymą Mėnulyje (trečia

nuoroda).]







4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų

apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui.

5. Refleksija.

telefonai) ir kt.

Kompiuteriai.

15. Svyravimai

ir bangos

aplink mus.

Mokiniai:

taikys harmoninių svyravimų

lygtis uždaviniams spręsti;

paaiškins rezonanso reiškinį ir

pateiks jo pavyzdžių;

apibūdins mechanines bangas.

1. Išsiaiškinama harmoninių svyravimų lygtis, svyravo fazė ir

fazių skirtumas.

2. Apibūdinamas bangavimas, bangų plitimas tampriose

terpėse, garso bangos, atspindys.

3. Garso bangos aprašomos jų dažniu, sklidimo greičiu,

bangos ilgiu; garso aukščiu, tonu, garsumu.


Uždavinynai.

Garso

generatorius.

Kompiuteris.





4. Gebėjimams gilinti sprendžiami uždaviniai.

5. Refleksija.

16-

17.

Mechaninių

bangų

tyrimas.

Mokiniai:

remdamiesi įgytomis žiniomis

apie mechanines bangas, planuos

kaip nustatyti mechaninių bangų

ilgį/greitį ar kitas

charakteristikas;



1. Pirmoje pamokoje išnagrinėjama mechaninių bangų

interferencija ir difrakcija.

2. Aptariami mechaninių bangų tiriamieji darbai.

Atsižvelgiant į turimas priemones susitariama kokios bangos

bus tiriamos. Galima tyrinėti garso bangas (sklidimo greitį,

difrakciją, interferenciją), turint bangų vonelę – bangas

vandens paviršiuje, jų difrakciją ir /ar interferenciją, turint

žaislinę ilgą minkštą spyruoklę galima tyrinėti ja sklindančias

tiek išilgines, tiek skersines bangas. Tyrinėti galima ir bangų

mašinos modelį. Galima tyrinėti kompiuteriu, pasirenkant

garso bangas, bangų interferenciją ir pan.




3. Suplanuojamas darbas.



5. Antroje pamokoje atliekamas darbas, apdorojami

duomenys.

Bangų vonelė,

ilga žaislinė

spyruoklė,

virvutė,

laikmačiai,

liniuotės ir kt.

Kompiuteriai.




6. Pristatomi darbo rezultatai.

7. Refleksija.

18-

19.

Makroskopi

nių

medžiagos

savybių ir

makrosistem

oje

vykstančių

fizikinių

reiškinių

susiejimas

su

mikroskopin

e medžiagos

sandara.

Mokiniai:

taikys šilumos balanso ir

idealiųjų dujų būsenos lygtis

uždaviniams spręsti;

apibūdins izoprocesus.

1. Pakartojami parametrai, nusakantys fazinius virsmus

(virsmų temperatūros, savitosios šilumos) ir sprendžiami

šilumos balanso lygties taikymo uždaviniai.

2. Apibūdinamas idealiųjų dujų modelis, būsenos parametrai,

idealiųjų dujų būsenos lygtis (Mendelejevo ir Klapeirono

lygtis) taikoma uždaviniams spręsti.

3. Susipažįsta su izoprocesais ir juos aprašančiais dėsniais

(parodoma, kaip juos gauti iš idealiųjų būsenos lygties).




4. Refleksija.

Uždavinynai,

kompiuteris.

20. Energijos

tvermės

dėsnis

šiluminiuose

procesuose.

Mokiniai:

taikys energijos tvermės dėsnį


apibūdins izoprocesus.

1. Nusakoma energijos tvermė vyksmuose (molekulinės

fizikos ir termodinamikos, elektros, atomo, branduolio fizikos

ir kituose reiškiniuose, chemijoje, biologijoje).

2. Pakartojamas pirmasis ir antrasis termodinamikos dėsniai.

Susipažįstama su adiabatiniu procesu. Sprendžiami pirmojo

termodinamikos dėsnio taikymo uždaviniai (taip pat ir

Uždavinynai.




izoprocesams).

3. Refleksija.

21. Šiluminiai

varikliai.

Mokiniai:

apibūdins šiluminių variklių

svarbą technikoje ir kasdieniame

gyvenime ir jų įtaką aplinkai;

gebės apskaičiuoti šiluminių

variklių realų ir didžiausią

naudingumo koeficientą.

1. Pakartojama šiluminių variklių sandara, kaip

apskaičiuojamas realus ir didžiausias naudingumo

koeficientai, sprendžiami uždaviniai.

2. Aptariama įvairių šiluminių variklių svarba technikoje,

kasdieniniame gyvenime, nusakoma jų įtaka aplinkai.

3. Refleksija.

Uždavinynai,

kompiuteris.

22 Oro drėgmė,

drėkinimo ir

kapiliarinių

reiškinių

pasireiškima

s

Mokiniai:

apibūdins oro drėgmės reikšmę

žmogui, jo aplinkai ir gebės ją

apskaičiuoti;

apibūdins drėkinimo ir

kapiliarinius reiškinius ir pateiks

jo pasireiškimo pavyzdžių;

apibūdins skysčių paviršiaus

įtempimo koeficientą ir būdą jam

nustatyti.

1. Apibūdinami sotieji ir nesotieji garai, oro drėgmė, ją

nusakantys dydžiai: absoliutinė drėgmė, santykinė drėgmė,

rasos taškas ir jos nustatymo prietaisai. Mokomasi

apskaičiuoti santykinę oro drėgmę.

2. Aptariami drėkinimo ir kapiliariniai reiškiniai.

3. Atliekant bandymą (neturint realių priemonių,

kompiuterinis: http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/350/)

nagrinėjamas skysčio paviršiaus įtempimas, išmokstama

apskaičiuoti skysčio paviršiaus įtempimo koeficientą.

4. Refleksija.

Vadovėliai,

uždavinynai,

kompiuteriai.

23. Oro

drėgmės

Mokiniai:


apie oro drėgmę, planuos kaip ją

1. Pamokos pradžia skiriama darbo planavimui, atsižvelgiant į

turimas priemones.


Sausas ir

drėgnas


matavimas. nustatyti;

išmatuos oro drėgmę, apdoros



3. Darbo atlikimas, duomenų apdorojimas ir trumpas darbo

pristatymas.

4. Refleksija.

termometrai,

stovas su

laikikliais,

psichrometrinė

lentelė,

higrometras ar

kitos priemonės

oro drėgmei

nustatyti.

24. Kietųjų

kūnų

savybės

Mokiniai:

nusakys santykinį ir absoliutinį

pailgėjimą;

taikys Huko dėsnį mechaniniam

įtempimui paprasčiausiems

uždaviniams spręsti.

1. Pakartojamos deformacijų rūšys, aptariami jas

apibūdinantys dydžiai, mechaninis įtempimas, Huko dėsnis

mechaniniam įtempimui.

2. Sprendžiami paprasčiausių uždaviniai apie mechaninį

įtempimą.

3. Refleksija.

Uždavinynai.

25. Elektrostatik

a

Mokiniai:

taikys Kulono dėsnį


pavaizduos elektrinį lauką jėgų

linijomis;

apibūdins elektrinio lauko

stiprį;

apibūdins kondensatorių talpą..

1. Paaiškinama elektrinio lauko stiprio, elektrinio lauko jėgų

linijos sąvokos (galima pademonstruoti), pakartojami krūvio

tvermės ir Kulono dėsniai, mokomasi apskaičiuoti taškinio

krūvio sukurto elektrinio lauko stiprį. Sprendžiami krūvių

sąveikos uždaviniai. Aukštesnio pasiekimų lygio mokiniams

galima pasiūlyti uždavinių, kai krūviai sąveikauja ne vienoje

tiesėje.

2. Pakartojama elektrinės talpos sąvoka, plokščiojo

kondensatoriaus talpa, pavaizduojamas įelektrinto plokščiojo

kondensatoriaus elektrinis laukas.

3. Refleksija.

Uždavinynai.

26. Omo dėsnis

uždarai

grandinei

Mokiniai:

Remdamiesi įgytomis žiniomis,

nustato šaltinio elektrovarą ir jo

vidaus varžą.

1. Pakartojama šaltinio elektrovara, jo vidaus varža, Omo

dėsnis uždarosioms grandinėms.

2. Eksperimentiškai sprendžiant uždavinį nustatoma šaltinio

elektrovara ir jo vidaus varža.

3. Sujungiama elektrinė grandinė iš 4,5 V baterijos ar kito

srovės šaltinio, reostato, lemputės, jungiklio ir voltmetro bei

ampermetro. Išmatuojama evj ir apskaičiuojama vidaus varža.

4. Pristatomi darbo rezultatai, daromos išvados.

5. Refleksija.

4,5 V baterijos

ar kiti srovės

šaltiniai,

reostatai,

lemputės,

jungikliai,

voltmetrai,

ampermetrai.

27. Mišrus

laidininkų

jungimas.

Mokiniai pagilins laidininkų

jungimo dėsnių taikymo

gebėjimus.

1. Pakartojami nuoseklaus ir lygiagretaus laidininkų jungimo

dėsniai, Džaulio - Lenco dėsnis.

2. Sprendžiami uždaviniai skaičiuojant mišriai sujungtos

elektrinės grandinės įtampas, srovės stiprius, varžas,

išsiskyrusius šilumos kiekius.

3. Refleksija.

Uždavinynai

28. Elektros

srovė

įvairiose

terpėse

Mokiniai:

gebės nurodyti elektros krūvio

nešėjus vakuume,

puslaidininkiuose, elektrolitų

tirpaluose ir dujose;

taikys Faradėjaus dėsnį

paprasčiausiems uždaviniams

spręsti;

pateiks elektros srovės tekėjimo

įvairiose terpėse pavyzdžių.

1. Išnagrinėjama (gali būti mokinių parengti pristatymai) kas

perneša elektros srovę įvairiose terpėse: metaluose, vakuume,

puslaidininkiuose, elektrolitų tirpaluose ir dujose.

2. Analizuojamas Faradėjaus dėsnis atliekant virtualų

eksperimentą http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/274/.

Sprendžiami nesudėtingi Faradėjaus dėsnio taikymo

uždaviniai.

3. Nagrinėjami elektros srovės tekėjimo įvairiose terpėse

(metaluose, vakuume, dujose, skysčiuose, puslaidininkiuose)

taikymo pavyzdžiai.

4. Refleksija.

Pristatymai,

kompiuteris.


29. Elektromagn

etinės

indukcijos

reiškinys.

Mokiniai:

gebės apibūdinti

elektromagnetinės indukcijos ir

saviindukcijos reiškinius,

induktyvumą;

taikys Lenco taisyklę srovės

krypčiai nustatyti;

pateiks elektromagnetinės

indukcijos reiškinio taikymo

pavyzdžių.

1. Naudojantis virtualia demonstracija, nusakomas

elektromagnetinės indukcijos dėsnis, Lenco taisyklė,

pateikiama elektromagnetinės indukcijos reiškinio taikymo

pavyzdžių. http://phet.colorado.edu/en/simulation/generator

2. Apibūdinamas saviindukcijos reiškinys, induktyvumas, ritės

magnetinio lauko energija.

http://mokslasplius.lt/eksperimentai/zemes-magnetinio-lauko-

modeliai

7. Sprendžiami nesudėtingi uždaviniai.

8. Refleksija.

Kompiuteris,

uždavinynai.

30. Elektromagn

etinės

bangos

Mokiniai:

apibūdins elektromagnetines

bangas – jų susidarymą ir

taikymą;

nusakys bangų interferencijos

ir difrakcijos sąlygas.

1. Aptariamos elektromagnetinių bangų susidarymo sąlygos,

išnagrinėjami taikymo pavyzdžiai (radijas, radiolokacija).

2. Naudojant virtualias demonstracijas nagrinėjama šviesos

interferencija ir difrakcija, aptariamos sąlygos, kuriomis

pasireiškia, pateikiama pavyzdžių, kur stebima šviesos

interferencija ir difrakcija.



4. Refleksija.

Kompiuteris,

uždavinynai.

31. Radioaktyvu

mas

Mokiniai:

apibūdins radioaktyviąją

1. Apibūdinamas radioaktyvumas, alfa, beta ir gama

spinduliuotė, poslinkio taisyklės. Aptariami apsaugos nuo

Uždavinynai.



http://mokslasplius.lt/eksperimentai/zemes-magnetinio-lauko-modeliai

http://mokslasplius.lt/eksperimentai/zemes-magnetinio-lauko-modeliai

http://phet.colorado.edu/en/simulation/generator

spinduliuotę, nusakys poslinkio

taisykles, apsaugos nuo

radioaktyviosios spinduliuotės

būdus;

nusakys radioaktyvaus

skilimo dėsnį;

įgytas žinias taikys

nesudėtingų uždavinių

sprendimui.

radioaktyviosios spinduliuotės būdai priklausomai nuo

spindulių skvarbos.

2. Nusakoma pusėjimo trukmė, radioaktyviojo skilimo

dėsnis.

3. Sprendžiami uždaviniai.

4. Refleksija.

32. Ar

reikalinga

Lietuvai

branduolinė

energetika.

Mokiniai:


gebės užrašyti branduolinių

reakcijų lygtis;

apibūdina branduolinio

reaktoriaus veikimą, nusakys jų

naudą ir galimą žalą.

1. Pakartojamas tvermės dėsniai branduolinėse reakcijose,

rašomos branduolinių reakcijų lygtys, sprendžiami uždaviniai.

2. Apibūdinamas branduolinio reaktoriaus veikimo principas.

Nusakoma kritinė masė, neutronų daugėjimo koeficientas.

3. Organizuojama diskusija apie branduolinės energetikos

reikalingumą Lietuvoje. Nusakoma branduolinių reaktorių

nauda ir galima grėsmė bei tarša juos taikant.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/

energija_ir_energetika/view?t=/129/182/606/576&l=4&r=

4. Refleksija.

Kompiuteris,

uždavinynai.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/view?t=/129/182/606/576&l=4&r

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/view?t=/129/182/606/576&l=4&r

33. Lietuvos

astronomų

pasiekimai.

Mokiniai:

pateiks fizikos atradimų

taikymo astronomijoje ir kituose

Žemę ir Visatą tiriančiuose

moksluose pavyzdžių;

apibūdins Lietuvos astronomų

indėlį į astronomijos mokslą.

1 Apibūdinama fizikos įtaką astronomijai, kosmologijai ir

kitiems tiriantiems Žemę ir Visatą mokslams (optiniai ir radijo

teleskopai, spektrinė analizė).

2. Nagrinėjami Lietuvos astronomų pasiekimai (kometų,

asteroidų atradimai, Vilniaus fotometrinė sistema ir pan.).

3. Susipažįstama su Nacionalinė mokslinių tyrimų,

technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje programa.

http://www.space-lt.eu/

nacionalinemoksliniutyrimutechnologiju-ir-

inovacijupletroskosmososrityjeprograma74326-1-66.html


http://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/nuo-pas-li-

iki-kosmoso-erdvi.html

4. Refleksija.

Žurnalai,

straipsniai,

kompiuteriai.

34. Apibendrina

moji

pamoka.

Mokiniai:

įsivertins ir aptars savo

pasiekimus: įgytas žinias ir

supratimą, gebėjimus bei

nuostatas mokantis šio modulio

medžiagą;


ir gebėjimais atliks pateiktas

Pamoką galima organizuoti dvejopai:

1. Remiantis modulio pasiekimų lentele mokiniai įsivertina.

Aptariamas modulio turinys, siūlymai jo tobulinimui.

Arba: Parengiama orientuojanti į modulio turinį ir brandos

egzaminą diagnostinė užduotis, kurią atlieka mokiniai.

Diagnostinės užduoties vertinimas gali būti įvairus –

mokytojas įvertina / mokytojas pateikia vertinimo instrukcijas

mokiniams ir jie patys įsivertina savo darbą / darbai apsikeičia







užduotis. porose ir įvertina draugo darbą.

PAMOKOS KREIVE JUDANČIO KŪNO POSLINKIS GREITIS IR

ĮCENTRINIS PAGREITIS PLANAS

Uždaviniai:

mokiniai, remdamiesi žiniomis apie apskritimo liestinę, gebės pavaizduoti kūno, judančio

apskritimu, linijinį greitį ir pagreitį;

apibūdins tolyginį judėjimą apskritimu;

taikys formulę tolygiai apskritimu judančio kūno įcentriniam pagreičiui apskaičiuoti


pateiks judėjimo apskritimu pavyzdžių.

Priemonės:

Išcentrinė mašina ir/arba kompiuteris (http://phet.colorado.edu/en/simulation/rotation)

P. Pečiuliauskienės vadovėlis Fizika. Bendrasis kursas. XI klasė. Pirmoji knyga. Šviesa, 2005

Pamokos eiga:

1. Trumpai aptariami 1 etapo diagnostinės užduoties rezultatai. Tiems, kas diagnostinę užduotį

atliko nepatenkinamai gali būti skirtos papildomos patenkinamo lygio užduotys namų darbams.

2. Lentoje pavaizduojama, pvz., autobuso judėjimo trajektorija ir parodoma, kad bet kokį judėjimą

galima išskaidyti į tiesiaeigį judėjimą ir judėjimą apskritimų lankais.

3. Skelbiami mokymosi uždaviniai.

4. Atliekamas bandymas su išcentrine mašina mokiniams užduodant klausimus Kaip judės kubelis

diskui sukantis? Kas laiko kubelį ant disko? Kas atsitiks, jei sukimosi greitis bus didelis? Neturint

išcentrinės mašinos mokinių galima pasinaudoti kompiuterine demonstracija, ar prašoma

pagalvoti/pavaizduoti kaip lekia purvo dalelės iš po buksuojančios mašinos.

5. Atsakant į pateiktus klausimus prisimenama kaip apibrėžiamas greitis, kas yra poslinkis.

Vaizduojamas apskritimu judančio kūno poslinkis mažinant laiko tarpus ir parodoma, kad

apskritimu judančio kūno momentinis greitis nukreiptas apskritimo liestine. Apibrėžiamas linijinis

greitis ir tolyginis judėjimas apskritimu. Akcentuojamas skirtumus nuo tolyginio tiesiaeigio

judėjimo: greičio kryptis kinta, poslinkis nelygus nueitam keliui ir pereinama prie pagreičio

nustatymo.

6. Išnagrinėjama tolygiai apskritimu judančio kūno pagreičio kryptis ir dydis. Priklausomai nuo

mokinių pajėgumo pateikiama su įrodymais arba be jų. Čia gali būti pritaikoma kompiuterine

demonstracija aiškinantis kaip keičiasi pagreitis priklausomai nuo linijinio greičio dydžio ir atstumo

iki apskritimo centro.


7. Sprendžiami uždaviniai. Uždaviniai gali būti sprendžiami individualiai (mokytojas pagal

galimybes konsultuoja ir vertina sprendimo teisingumą), vienodo pasiekimų lygio porose

(sprendimus pasitikrina pasikeisdami darbais), skirtingo pasiekimų lygio porose (mokiniai, kurių

pasiekimų lygis aukštesnis konsultuoja žemesnio pasiekimų lygio mokinius).

Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis

98 psl. 1,

6 ir 8 (tik šiuose uždaviniuose greitis turėtų būti

nurodytas m/s)

98 psl. 4, 7

103 psl. 1

104 psl. 4

98 psl. 5, 9

103 psl. 2

8. Aptariama ar visi suprato kas yra linijinis greitis, kaip nustatoma jo kryptis, kokį judėjimą

laikome tolyginiu judėjimu apskritimu, kodėl tolygiai judėdamas apskritimu kūnas juda su pagreičiu

ir kaip šis pagreitis apskaičiuojamas. Išsiaiškinama ar visi moka naudodamiesi įcentrinio pagreičio

formule apskaičiuoti linijinį greitį ir spindulį. Aptarimui gali būti naudojamos kompiuterinės

balsavimo sistemos, šviesoforo metodas, šypsenėlės ir pan. Taip pat šiuos klausimus mokiniai gali

aptarti porose padėdami vienas kitam įsivertinti ar tikrai išmoko.

9. Namų darbų skyrimas. Mokiniams paaiškinama, kad vadovėlyje aprašyto kampinio greičio

nagrinėti nereikia ir nurodoma kad, jei nespėjo atlikti klasėje, atlikti namuose pasiekimų lygį

atitinkančias užduotis.

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMASDiferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių gebėjimų

lygiams, polinkiams, poreikiams, kad kiekvienas pagal savo išgales pasiektų kuo geresnių rezultatų.

Diferencijuoti ugdymo turinį nėra paprasta. Tai galima daryti pagal užduotis, rezultatus ir skiriamą

laiką, pagal skirtingus mokymosi būdus ir paramos poreikius, pagal savarankiškų užduočių ir tikslų

nustatymą.

Šių dienų mokykloje stengiamasi vis labiau įtvirtinti nuostatą, kad mokant vaikus

negalima visų mokyti vienodai – visi vaikai yra skirtingi, tad ir ugdant juos būtina atsižvelgti į

kiekvieno ypatybes. Vidurinio ugdymo bendrosiose programose patvirtintose Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) taip

pat numatyta viena iš svarbiausių ugdymo turinio atnaujinimo krypčių labiau individualizuoti

ugdymą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius.

Įvairiausi tyrimai rodo, kad žmonės yra skirtingi, jų patyrimas taip pat. Žmogus

mokosi remdamasis tuo, ką buvo išmokęs prieš tai. Nesimokoma nuo nulio, prie turimo žinojimo

yra pridedamas naujas. Vienodai mokant visus mokinius visuomet gaunamas skirtingas rezultatas,

nes naujas išmokimas buvo ,,prilipdytas“ prie anksčiau susiformavusio, jau turėto pagrindo,

patyrimo, kuris įvairių mokinių yra nevienodas. Vadinasi, mokymą reikia individualizuoti

pirmiausia atsižvelgiant į skirtingą mokinių patirtį. Mokinys, norėdamas suprasti ir išmokti naują

medžiagą, turi suaktyvinti savo turimas žinias. Praktiškai neįmanoma išmokti ir įsiminti to, kas yra

visiškai nežinoma. Išankstinės žinios padeda suprasti mokymosi užduotį. Mokymasis dažnai būna

neefektyvus todėl, kad mokiniai nemato aiškaus ryšio tarp jau išmoktų temų ir naujos medžiagos.

Todėl, prieš pradedant aiškinti naują medžiagą, būtina pakartoti tuos dalykus, kuriais ji remiasi,

pavyzdžiui, prieš nagrinėjant teleskopo veikimą trumpai pakartoti apie lęšius, spindulių eigą juose ir

atvaizdų susidarymą.

Mokymasis – savo žinojimo konstravimas. Mokytojui norint dirbti efektyviai svarbu

suprasti kaip vyksta mokymosi procesas. Moksliniai tyrimai rodo, kad mokinys konstruoja savo

žinojimą peržiūrėdamas, pertvarkydamas jau turimą informaciją ir jungdamas ją su nauja. Naujas

žinojimas smegenyse konstruojamas plėtojant tai, kas jau žinoma, suprasta ir kuo pasitikima.

„Mokymasis remiasi tam tikrų struktūrų, dar vadinamų konstruktais, susidarymu

besimokančio žmogaus smegenyse. Smegenys sudarytos iš milijardų ląstelių, vadinamų neuronais.

Neuronai gali susijungti ir atsijungti vienas nuo kito. Mokantis naują sąvoką, smegenys kuria

konstruktą, kuris faktiškai yra tarpusavyje susijungusių neuronų tinklas. Viskas, ką žmogus žino, jo

smegenyse užfiksuota neuronų tinklų pavidalu. Žmogui mokantis vienos jungtys tarp neuronų

atsiranda ir tvirtėja, kitos jungtys silpnėja, jungčių daugėja, neuronų tinklai sudėtingėja.“ (R.

Girdžijauskienė, P. Gudynas, D. Jakavonytė, T. Jevsikova, 2007). Taigi, kiekvieno mokinio

susikonstruotas medžiagos supratimas yra skirtingas, remiasi tik jo unikaliu patyrimu. Net ir

panašių gebėjimų mokiniai mokomi vienodai susikuria skirtingus konstruktus – jų žinojimas ir

supratimas yra skirtingas. Tai paaiškina, kodėl net ir panašių gebėjimų mokinių mokymą būtina

individualizuoti.

Siekiant, kad mokiniai suprastų, o ne paviršutiniškai įsimintų tai, ką mokosi svarbu,

kad mokiniai būtų aktyvūs mokymosi procese – būtų skatinamas jų intensyvus mąstymas,

aiškinimasis. Mokymosi pagrindas – laikas ir kartojimas. Gerai veikiančios jungtys tarp neuronų

susidaro tik esant daugkartiniam ilgalaikiam jų aktyvavimui. Mokant svarbu pastoviai suaktyvinti

jau turimas žinias.

Individualizuoti mokymą taip pat galima ir reikia atsižvelgiant į mokinio mokymosi

stilių, leidžiant jam pažinti ir išmokti tokiu būdu, kuris jam yra priimtinas. Gan sunkiai keičiamos

yra įgimtos mokinių savybės, tokios kaip mokymosi stilius. Nuo jų priklauso kokiai veiklai

mokiniai mokydamiesi teikia pirmenybę: vieni – klausymui ir kalbėjimui, kiti – praktinei veiklai,

treti – stebėjimui ir pan. Tyrimais yra nustatyta, kad mokinių, kurie mokosi jiems labiausiai

priimtinu būdu rezultatai yra geresni. Visgi svarbu ne tik pritaikyti mokymą mokinio stiliui, bet ir

ugdyti mokinių gebėjimus mokytis įvairiais stiliais. Todėl fizikos pamokose turėtų būti naudojami

įvairūs mokymo(si) metodai. Mokytojo aiškinimą ir demonstravimą turėtų papildyti trumpi

savarankiški mokinių tyrinėjimai atliekami pamokos metu, pavyzdžiui impulso tvermės dėsnio

pasireiškimą galima nagrinėti naudojantis nedideliais magnetukais (iš žaislų ar lipdukų), bandymus

su rite ir galvanometru elektromagnetinės indukcijos reiškiniui stebėti turėtų atlikti patys mokiniai

(pagal turimų priemonių kiekį galima organizuoti darbą grupėmis ar, aiškinant pademonstravus

visai klasei, dar leisti mokiniams pasiimti priemones ant suolo ir patiems paeksperimentuoti ir pan.

Neesant galimybės praktiškai tyrinėti reikėtų ieškoti tyrimų kompiuteriu galimybių. Taip pat reikia

organizuoti veiklas grupėse ar porose, kai mokiniai mokosi vienas iš kito, aiškina vienas kitam,

kartu sprendžia uždavinius (geriausiai išmokstama tuomet, kai paaiškinama kitam).

Kartais išmokti naujus dalykus trukdo mokinio jau turimas žinojimas. Mokytojas

turėtų numatyti tokias situacijas ir mokymąsi organizuoti taip, kad klaidos išryškėtų ir mokiniai

turėtų pakankamai laiko perstruktūruoti savo ankstesnį supratimą.

Mokantis labai svarbus žinių taikymas realiame gyvenime. Tai skatina mokinių

mokymosi motyvaciją, nes aiškus mokymosi prasmingumas. Realiame gyvenime pritaikyti tai, ko

išmoko mokykloje mokiniai nesugeba tuomet, kai žinios yra nepakankamai suprastos, ryšių tarp

mokinių susikurtų konstruktų nėra. Mokymasis bus efektyvesnis taikant tai, ko mokomasi,

sukuriant ryšius, tarp to paties dalyko ir skirtingų dalykų sąvokų ir procedūrų.

Mokomasi sėkmingiau žinant mokymosi strategijas. Mokymosi strategijų reikia

mokyti sistemingai. Strategijų galima mokyti tiesiogiai ir netiesiogiai. Kai mokytojas kelia

problemas ir pateikia klausimus, kurie padeda ją išspręsti, jis nurodo problemos sprendimo kelią ir

tuo pačiu netiesiogiai moko problemų sprendimo strategijų. Mokant fizikos svarbu mokyti

uždavinių sprendimo strategijų, o ne spręsti uždavinius pagal konkrečius pavyzdžius. Pavyzdžiui,

viena iš strategijų norint išspręsti jėgų veikiamo kūno judėjimo uždavinį yra:

užrašyti sutrumpintą uždavinio sąlygą,

pavaizduoti visas kūną veikiančias jėgas,

taikyti antrąjį Niutono dėsnį vektorine forma,

pasirinkti koordinačių ašis,

suprojektuoti jėgas į ašis ir rasti jų projekcijas,

užrašyti antrąjį Niutono dėsnį per jėgų projekcijų išraiškas,

išsireikšti ir apskaičiuoti ieškomą dydį.

Remdamasis šiais žingsniais mokinys gali išspręsti daug uždavinių, kuomet kūnus veikia įvairios

jėgos, o ne keletą panašių į vieną konkretų.

Mokymosi užduotys turi atitikti mokinių pasiekimų lygį ir skatinti mokymąsi.

Dažniausiai mokytojai duoda vienodas užduotis visai klasei. Silpnesniems mokiniams jos per

sunkios, iššūkis savarankiškai dažniausiai neįveikiamas. Reikalinga didelė mokytojo parama.

Stipriems mokiniams jos per lengvos, nekelia iššūkio, jie daug laiko pamokoje praleidžia veltui.

Kadangi vien tik silpniems mokiniams mokytojas skirti laiko negali, nueinama lengviausiu keliu –

silpnesniems mokiniams skiriamos nepagrįstai lengvos užduotys. Kai mokiniams pernelyg lengva,

jie taip pat ima nuobodžiauti, iššūkis jiems per žemas, mokytis neįdomu, pasiekimai lieka žemi.

Gabiesiems mokiniams duodant labai sunkias užduotis ir nesuteikiant paramos gerų rezultatų taip

pat neverta tikėtis. Jiems tuomet dažnai nesiseka, veikia didelė įtampa ir rezultatai būna tik

vidutiniai. Labai svarbu, kad visiems mokiniams būtų parenkamos tinkamo sunkumo, keliančios

įveikiamą iššūkį, užduotys ir suteikiama reikiama parama. Tuomet rezultatai bus geriausi.

Mokymosi stiliai. Žmonės mokosi skirtingai. Mokymosi stilių apibūdinimų yra labai

įvairių. Čia pateikiama nesudėtingas skirstymas, galintis padėti mokytojui paprastai parinkti savo ir

mokinių veiklą klasėje. Mokymosi stilių galima nustatyti pagal tai kaip lengviau išmokstama:

matant, girdint ar veikiant. Tų, kurie lengviau išmoksta, kai mato vaizdus, mokymosi stilius yra

regimasis, kai girdi – girdimasis, kai patys veikia – veikimo.

Atlikę testą galėsite nustatyti koks jūsų vyraujantis mokymosi stilius. Kiekvienoje

eilutėje nurodykite kaip dažnai jūs tai darote.

Pagal Jūratę Petraitienę

Eil. Nr. Teiginys Dažnai Kartais Retai

1. Mielai klausaisi pasakojimų, istorijų, radijo vaidinimų

2. Sunku ilgai išsėdėti vienoje vietoje

3. Puikiai sekasi spręsti kryžiažodžius, sujungti dėlionių

paveikslėlius

4. Patinka kalbėti telefonu

5. Mieliau tekstą užsirašai ar bent jau svarbesnius

dalykus pasižymi paraštėse

6. Patinka rankų darbai: konstruoti, lipdyti, piešti ir pan.

7. Bendraujant norisi paliesti žmogų

8. Pirmenybę teiki knygoms, kuriose yra iliustracijų

9. Puikiai supranti grafikus ir lenteles

10. Patinka diskusijos klasėje, kieme su draugais

11. Kalbėdamas gestikuliuoji

12. Mokydamasis ar skaitydamas knygą, žurnalą mėgsti

kramtyti gumą, užkandžiauti

13. Pamokoje klausydamasis mokytojo ar mąstydamas

paišai, braižai

14. Dirbdamas klausaisi muzikos

15. Domiesi įvairiomis parodomis, muziejais

16. Mieliau žiūri televizorių nei klausaisi radijo ar grotuvo

17. Gali atpažinti skirtingų muzikos instrumentų garsus

18. Pamiršti žmonių vardus, bet gerai įsimeni veidus

Rezultatai skaičiuojami taip: Už kiekvieną atsakymą „Dažnai“ 5 taškai, už „Kartais“ – 3 taškai, už

„Retai“ – 1 taškas.

Klausimų suskirstymas pagal stilius:

Regimasis Girdimasis Veikimo

3 1 2

5 4 6

8 10 7

9 14 11

13 17 12

16 18 15

Taškų suma Taškų suma Taškų suma

Stilius įvardinamas pagal didžiausią surinktą taškų skaičių. Jeigu nėra didžiausio

skaičiaus (keliose grafose surinkti vienodi didžiausi taškų skaičiai), tuomet siūloma pabandyti dar

kartą atlikti testą labiau apgalvojant pasirinkimus.

Regimąjį mokymosi stilių turintys žmonės geriausiai atsimena tai, ką pamato. Jiems

mokytis padėtų šie dalykai:

1. Mokantis piešti minčių žemėlapį.

2. Naudoti daug vaizdinių priemonių: paveikslėlius, schemas.

3. Kurti plakatus.

4. Naudotis grafikais, lentelėmis, piešiniais ir atidžiai skaityti nuorodas po jais.

5. Užsirašyti formules ar kitą informaciją, kurią reikia įsiminti ant kortelių ir jas peržvelgti.

6. Paryškinti svarbiausius dalykus spalvomis, apibrėžti juos ar pabraukti.

7. Žiūrėti mokomuosius filmus apie nagrinėjamus dalykus.

Girdimąjį mokymosi stilių turintys žmonės geriausiai atsimena tai, ką girdi. Jiems

mokytis padėtų šie dalykai:

1. Klausytis mokytojo pasakojimo, įvairių įrašų apie tai ko mokosi.

2. Įsirašyti tekstą, kurį nori išmokti ir nuolat jo klausytis.

3. Skaityti garsiai ar pašnibždomis ir mokantis kalbėti su savimi.

4. Kai ko nors nesupranta, paaiškinti žodžiu.

5. Kam nors pasakoti apie tai, ką norima išmokti.

6. Diskutuoti ta tema, kuria mokomasi.

Veikimo mokymosi stilių turintys žmonės geriausiai išmoksta veikdami. ką nors

gamindami. Mokytis jiems padėtų šie dalykai:

1. Mokantis vaikščioti, mušti ritmą koja ar kitaip judėti.

1. Skaitant keisti kūno padėtį – atsigulti, atsistoti, pastovėti arba apsisukti aplink save ant

vienos kojos ir pan.

2. Knygą laikyti rankose, o ne padėtą ant stalo.

2. Tekstuose žymėti tai, kas yra svarbu.

3. Perrašinėti įsimenamą tekstą.

4. Stebėti kitų veiklą.

5. Parodyti savo emocijas skaitomam tekstui – šypsotis, linksėti, piešti šypsenėles, šauktukus ir

pan.

VERTINIMASDiagnostinis vertinimas modulio pradžioje

Diagnostinio vertinimo modulio pradžioje tikslas – išsiaiškinti, kokios mokinių žinios ir

gebėjimai yra etapo pradžioje. Mokinių darbų siūloma nevertinti. Diagnostinės užduotys turėtų

suteikti mokiniams ir mokytojui informaciją ką reikia pakartoti. Jos turėtų būti orientuotos į tas

žinias ir gebėjimus, kuriais reikės remtis mokantis šiame etape ir tikrai neturėtų dubliuoti praeito

etapo diagnostinės užduoties. Diagnostinei užduočiai etapo pradžioje reikėtų skirti ne daugiau 15-20

minučių.

Diagnostinės užduoties, kuri galėtų būti panaudota bendrojo kurso pirmojo modulio pirmojo

etapo pradžioje, pavyzdys:

1. Ilgis matuojamas liniuote sugraduota milimetrais. Matuojamo kūno ilgis sutampa su skalės

brūkšniu ir yra 25 mm. Apskaičiuokite absoliutinę ir santykinę matavimo paklaidas.

2. Paaiškinkite, kas yra fizikiniai modeliai. Pateikite pavyzdžių.

3. Koks judėjimas vadinamas tolyginiu?

4. Ką parodo tolygiai judančio kūno greitis?

5. Užrašykite formules tolygiai judančio kūno greičiui, nueitam keliui ir judėjimo laikui

apskaičiuoti. (Šioje vietoje gali būti uždavinys, pavyzdžiui: Tolygiai judėdamas mokinys per 05 h

nuėjo 3 km. Koks mokinio greitis?).

6. Ką parodo tolygiai kintamai judančio kūno pagreitis?

7. Lėktuvas skrenda horizontaliai pastoviu 720 km/h greičiu. Išreikškite lėktuvo greitį SI vienetais.

8. Pradėjęs judėti automobilis per 5 sekundes įgyja 20 m/s greitį. Kokiu pagreičiu juda

automobilis? Automobilio judėjimą laikykite tolygiai greitėjančiu.

Baigiamasis modulio įvertinimas

Šiame skyrelyje pateikiami du siūlymai koks galėtų būti baigiamasis modulio įvertinimas

derinant kaupiamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą.

Baigiamasis modulio įvertinimas susideda iš dviejų dalių: 50% pažymio vertės sudaro

įvertinimai mokantis modulio, 50% – apibendrinamasis modulio įvertinimas.

5 balus (galutinio pažymio dalis) mokinys susirenka iš tarpinių vertinimų mokantis modulio:

rašytų kontrolinių, tiriamųjų darbų ar atliktų laboratorinių darbų. Siūloma modulio mokymosi

laikotarpiu rašyti 3-4 kontrolinius darbus ir 1-2 laboratorinius/tiriamuosius darbus.

Iš apibendrinamojo modulio darbo mokinys gali gauti 6 balus (galutinio pažymio dalis).

Apibendrinamasis modulio darbas – 30 taškų. Surinkus atitinkamą taškų skaičių balais vertinama

taip:

Taškai 30 27,5 25 22,5 20 17,5 15 12,5 10 7,5 5 2,5

Balai 6 5,5 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5

Iš modulio apibendrinamojo darbo siūloma galutinio pažymio dalis 6 todėl, kad mokinys turėtų

teisę suklysti. Apibendrinamasis darbas nebūtinai turi būti visiškai be klaidų, kad modulio

įvertinimas būtų 10. Mokiniui paliekama galimybė modulio mokymosi laikotarpiu ar

apibendrinamojo darbo rašymo metu gauti ir mažesnį įvertinimą, bet galutinį įvertinimą turėti 10.

Tarpinių įvertinimų skaičiavimui siūlomi du variantai:

1. Jei darbai yra įvertinti pažymiais 1, 2, 3, 4, 5, 6 – prie galutinio pažymio balų mokinys nesineša,

jei įvertinimas didesnis, tuomet į balus perskaičiuojama taip:

Įvertinimas 7 8 9 10

Balai 0,25 0,5 0,75 1

Ir taip kiekvienas įvertintas darbas gali duoti mokiniui po 1 balą prie galutinio modulio įvertinimo

pažymiu. Viso mokinys gali surinkti 11 balų (5 kaupiamieji + 6 iš apibendrinamojo darbo).

Pažymys 10 rašomas gavus 9,5 – 11 balų, 9 – 9 balus ir t. t.

Pavyzdžiui: mokinio įvertinimai yra: 4, 6, 7, 8, 5. Už 4, 5, 6 kaupiamojo balo negauna, o už

7 gauna 0,25 balo, už 8 – 0,5 balo, viso turi 0,75 balo pažymio. Iš baigiamojo darbo gavo 20 taškų.

Pavertus balais bus 4. Tuomet modulio įvertinimas: 4 + 0,75 = 4,75. Suapvaliname ir galutinis

modulio įvertinimas yra 5.

2. Kaupiamaisiais balais verčiami beveik visi teigiami gauti įvertinimai. Modulio mokymosi

laikotarpiu buvo 5 tarpiniai vertinimai: kontroliniai ir laboratoriniai/tiriamieji darbai. Mokinys

daugiausia gali turėti 50 taškų (5x10). Taškai į balus (galutinio pažymio dalis) perskaičiuojami taip:

Taškai 50 47 44 40 36 33 29 25 22 18

Balai 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5

Galutinis modulio įvertinimas rašomas prie modulio apibendrinamojo darbo balo pridedant

atsineštą kaupiamąjį balą. Jei susumavus gaunasi 3,5 ar 7,5 – apvalinama mokinio naudai ir

galutinis pažymys bus 4 ar 8.

1

2

3

Pavyzdžiui: 18 taškų – tai gauti įvertinimai: 4 + 4 + 3 + 3 + 4 = 18. Tokiu atveju jau rašome

0,5 galutinio balo. Arba: 3 + 5 + 7 + 8 + 4 = 27 taškai, galutinio pažymio dalis – 1,5. Jei baigiamojo

darbo gavo 20 taškų, jo įvertinimas: 4 + 0,5 = 4.5, pažymys – 5. Arba 4 + 1,5 = 5,5. Pažymys – 6.

Įvertinimą 10 gauna surinkus 9,5 – 11 galutinio vertinimo balų.

Gebėjimų aprašą iliustruojančios užduotys

Šioje dalyje VUFBP aprašyti žinių ir supratimo, taikymo, problemų sprendimo gebėjimai

iliustruoti pavyzdžiais, pritaikytais bendrajam ir išplėstiniam kursams.

Žinios ir supratimas

Bendrasis kursas Išplėstinis kursas

Nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydžius,

procesus

Apibrėžkite srovės stiprio matavimo vienetą.

Įvardykite energijos virsmus atominės elektrinės turbinoje ir generatoriuje.

Kurį iš obuolių veikia Žemės traukos jėga?

A Tik 1.B Tik 2.C Tik 3.D Visus.

Kokiu reiškiniu paaiškinamas spalvotų juostų

susidarymas ploname žibalo sluoksnyje, kuris

plūduriuoja vandens paviršiuje?

A Šviesos difrakcijos reiškiniu

B Šviesos interferencijos reiškiniu

C Šviesos dispersijos reiškiniu

D Šviesos poliarizacijos reiškiniu

Kokiu kampu į horizontą reikėtų nukreipti

patrankos vamzdį, kad sviedinys nulėktų

toliausiai?

Pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdžių

Pateikite fotoefekto taikymo technikoje

pavyzdžių.

Pateikite radioaktyviosios spinduliuotės taikymo

pavyzdžių.

Pateikite adiabatinio proceso taikymo

technikoje pavyzdžių.

Pateikite prietaiso, kurio veikimas pagrįstas

elektromagnetinės indukcijos reiškiniu,

pavyzdį.

Pateikite skysčiu tekančios elektros srovės

praktinio panaudojimo pavyzdį.

1

Atpažindami ir įvardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose, grafikuose ir

diagramose objektus bei procesus

Paaiškinkite paveiksle pavaizduotų rodyklių 1, 2

ir 3 prasmę.

dalelė lekia link aukso atomo branduolio.

Kurios dalelės trajektorijos yra teisingos?

1 2 3 4

A Visos.

B Tik 1 ir 3.

C Tik 2 ir 3.

D Tik 3 ir 4.

Kokios rūšies bangos (skersinės ar išilginės)

sklinda strypu, kai Jonas suduoda: a) vertikaliai,

b) horizontaliai?

a)

b)

Rodyklėmis parodykite, nuo ko priklauso garso

Kuriuo atveju teisingai įvardinti paveiksle

pavaizduoti procesai?

A I – absorbcija, II – jonizacija, III – emisija.

B I – absorbcija, II – emisija, III – jonizacija.

C I – emisija, II – absorbcija, III – jonizacija.

I – emisija, II – jonizacija, III – absorbcija.

Nubrėžkite elektros srovės dujose voltamperinę

charakteristiką.

Nubrėžkite paprasčiausio radijo imtuvo

schemą.

Kuriame teiginyje teisingai apibūdinta tai, kas

pavaizduota paveiksle?

A Ištisinės linijos yra magnetinio lauko jėgų

linijos, o punktyrinės – elektrinio lauko

jėgų linijos.

B Ištisinės linijos yra elektrinio lauko jėgų

linijos, o punktyrinės linijos –

1

2

3

Kaitintuvas

Aušintuvas

Darbinėmedžiaga

I II III

bangų parametrai:

Sklidimo greitis

Nuo garso Nuo aplinkos,šaltinio Dažnis kuria sklinda

banga, savybiųBangos

ilgis

Paveiksle pavaizduota temperatūros

priklausomybė nuo laiko, gauta 200 g ledo

šildant pastovios galios kaitintuvu. Kokia yra

medžiagos agregatinė būsena laiko tarpais,

atitinkančiais grafiko atkarpas AB, BC ir CD?

Kaitinamoji elektros lemputė šviečia normaliai,

kai prie elementų baterijos jungiama nuosekliai

su rezistoriumi. Nubrėžkite elektrinės grandinės,

kurioje sujungus jungiklį, lemputė šviestų

normaliai, schemą.

Ant plokštumos guli kūnas. Kuriame paveiksle

teisingai pavaizduota kūno svorio jėga?

ekvipotencialiniai paviršiai.

C Ištisinės linijos yra ekvipotencialiniai

paviršiai, o punktyrinės – elektrinio lauko

jėgų linijos.

D Ištisinės linijos yra elektrinio lauko jėgų

linijos, o punktyrinės – magnetinio lauko

jėgų linijos.

Kuris procesas yra izoterminis?

A 1

B 2

C 3

D 4

Moksleivis ilgą stiklinį vamzdelį, kurio

kapiliaro vidinis spindulys 1 mm, vertikaliai

įleido į vandenį, po to lėtai ištraukė. Ištraukus

vamzdelį iš vandens, dalis skysčio išlašėjo.

Nupieškite skysčio paviršius kapiliare,

ištrauktame iš vandens.

Oscilografu tiriant imtuvą, buvo stebėti

virpesiai pavaizduoti paveiksluose A, B ir C.

Kurie virpesiai buvo stebėti virpesių kontūre,

kurie diode ir kurie garsiakalbyje?

Apibūdindami fizikinius reiškinius, procesus, modelius

Remdamiesi medžiagos sandaros žiniomis,

apibūdinkite metalinių laidininkų varžą.

Kokiais atvejais voltmetrą ir ampermetrą galima

Apibūdinkite transformatoriaus veikimą.

Įvardinkite kokiu reiškiniu jis pagrįstas.

Paaiškinkite sąvokas „monochromatinė šviesa“

V

p 1 23

4

A

B C

D

laikyti idealiais?

Apibūdinkite idealiųjų dujų modelį.

Apibūdinkite kūnų inertiškumą.

ir „poliarizuota šviesa“.

Įvardykite kaip vadinasi reiškinys, kai įkaitintas

metalas spinduliuoja elektronus, ir kurioje

vakuuminio diodo dalyje jis vyksta?

Kodėl plieninė transformatoriaus šerdis

surenkama iš atskirų plokštelių?

Paprasčiausiais atvejais lentelėje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama

Lentelėje pateikti rezultatai, gauti nustatant

trinties koeficiento vertę. Remdamiesi lentelės

duomenimis nubrėžkite trinties jėgos

priklausomybės nuo atramos reakcijos jėgos

grafiką.

Bandymo

Nr.

Trinties jėga

FTrinties, N

Paviršiaus reakcijos

jėga N, N

1. 0,15 0,5

2. 0,45 1,5

3. 0,75 2,5

4. 1,05 3,5

Lentelėje pateikti rezultatai, gauti nustatant

spyruoklės standumo koeficiento vertę.

Remdamiesi lentelės duomenimis nubraižykite

tamprumo jėgos priklausomybės nuo pa-

ilgėjimo grafiką.

Bandymo

Nr.

Tamprumo

jėga Ftampr, N

Spyruoklės

pailgėjimas x, cm

1 1 2,5

2 2 5,0

3 3 7,5

4 4 10,0

Atpažindami fizikinius dydžius žyminčius simbolius ir atlikdami paprasčiausius standartinius

skaičiavimus

Rodyklėmis sujunkite fizikinį dydį su jo

žymėjimu ir matavimo vienetu:

Ritės induktyvumas C sekundės

Kondensatoriaus talpa f henriai

Virpesių dažnis T faradai

Virpesių periodas L hercai

Vandenyje bangos ilgis 270 m, o periodas

13,5 s. Apskaičiuokite bangos sklidimo greitį.

Voltmetru išmatuota tinklo įtampa yra 220 V.

Rodyklėmis sujunkite fizikinį dydį su jo

žymėjimu ir matavimo vienetu:

Jungo modulis k Pa

Mechaninė įtampa E N/m

Santykinis pailgėjimas σ kartai

Standumas ε0 Pa

Srovės šaltinio elektrovara 4 V, vidinė varža

0,25 Ω, lemputės varža 10 Ω. Kokio grandine

tekančios srovės stipris?

Kokia amplitudinė įtampos vertė?

Taikymas

Aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais

Aprašykite pavyzdį kaip trečiasis Niutono dėsnis

pasireiškia dviratininkui važiuojant dviračiu.

Skambantį žadintuvą mokytojas padėjo po

vakuuminės lėkštės gaubtu ir išsiurbė orą. Ką

įrodė bandymas?

Kai plaustas yra vandenyje, ant jo stovintis

žmogus kartimi nesunkiai atsistumia nuo kranto,

tačiau to nepavyksta padaryti plaustą ištraukus

ant kranto. Paaiškinkite kodėl.

Lina svečiavosi kaime. Nešdama iš ganyklos

puskibirį pieno, ji pastebėjo, kad einant pienas

kibire pradėjo stipriai taškytis. Mergaitė pakeitė

ėjimo spartą, ir pienas nustojo teliūskuotis.

Kodėl taip atsitiko? Paaiškinkite šį reiškinį.

Ar galima kūno padėčiai nustatyti naudotis

vidutinio greičio verte? Atsakymą trumpai

pagrįskite.

Kodėl tik geležis naudojama betono konstrukcijų

armatūrai?

Kodėl kalnuose vandens virimo temperatūra

yra žemesnė nei 100 °C?

Paaiškinkite, kodėl puslaidininkiniam diodui

netaikomas Omo dėsnis?

Siekiant išvengti energijos nuostolių, šviesos

spindulys į šviesolaidį turi patekti kampu,

didesniu už ribinį visiško atspindžio kampą.

Paaiškinkite kodėl.

Paaiškinkite, kas vyksta paveiksle

pavaizduotose grandinėse I ir II, kai

fotorezistorius yra apšviestas ir kai jis laikomas

tamsoje. Atsakydami užpildykite lentelę.

Nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus

Pateikite radioaktyviosios α ir β spinduliuotės du

panašumus ir du skirtumus.

Kuo panašios šviesos bangos ir bangos

sklindančios vandens paviršiuje?

Klasifikuodami į kelis tipus procesus, reiškinius ir faktus, atsižvelgiant į jų charakteristikas ir

I grandinėje II grandinėje

Fotorezisto-

rius

apšviestas

Fotorezisto-

rius tamsoje

savybes

Po paveiksle pavaizduotais skirtingo tono garso

virpesiais užrašykite tinkamus žodžius: aukštas

tonas, žemas tonas.

Pabraukite du prietaisus, kurių veikimas

pagrįstas elektringųjų dalelių judėjimu

magnetiniame lauke.

Pritaikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti

Kaip judės 2 kg masės kūnas veikiamas 4 N

jėgos?

A Tolygiai, 2 m/s greičiu.

B Tolygiai greitėdamas, 2 m/s2 pagreičiu.

C Tolygiai greitėdamas, 0,5 m/s2 pagreičiu.

D Tolygiai, 0,5 m/s greičiu.

Apšildymo sistemų specialistai 70 m3 tūrio

patalpoje siūlo įrengti šildytuvą, galintį per 10

minučių ten esantį orą sušildyti dviem laipsniais.

Oro molio masė 0,029 kg/mol, savitoji šiluma

1000 J/(kg·K). Termometras patalpoje rodo

17 °C. Kiek kartų padidės patalpoje esančio oro

molekulių vidutinė kinetinė energija, kai

termometro rodmenys padidės dviem laipsniais?

Apskaičiuokite pradinę patalpoje esančio oro

masę. Universalioji dujų konstanta

8,31 J/(mol·K), oro slėgis 100 kPa.

Kuri iš transformatoriaus ričių, siekiant

sumažinti nuostolius, vyniojama iš didesnio

skerspjūvio laido?

A Pirminė, prijungta prie kintamosios įtampos

šaltinio.

B Antrinė, sujungta su elektros energijos

vartotoju.

C Turinti mažiau vijų.

D Ta, kuria teka mažesnio stiprio srovė.

Tašelis slysta 5,7 m/s2 pagreičiu nuožulnia

plokštuma, kurios polinkio kampas α=60º.

Apskaičiuokite jį veikiančią slydimo trinties

jėgą. Tašelio masė 70 g, laisvojo kritimo

pagreitis 10 m/s2.

Naudodami (pateiktą ar pačių pavaizduotą) diagramą, grafiką, schemą, brėžinį ar modelį sąvokai,

dydžių sąryšiui ar reiškiniui paaiškinti

Paaiškinkite, kodėl šiluminių variklių

naudingumo koeficientas negali būti lygus

100 proc.? (Atsakymui paaiškinti naudojama

šiluminio variklio blokinė schema).

Pavaizduokite, kaip turi būti išsidėstę Saulė,

Paaiškinkite puslaidininkinio diodo veikimo

principą.

Raidėmis A, B, C, D pažymėti manevravimo

reaktyviniai varikliai, rodyklėmis – dujų

išmetimo kryptis. Kuriuos variklius reikia

Diodas, kineskopas, lazeris, masės spektrografas, Rentgeno vamzdis

Mėnulis ir Žemė, kad būtų matoma delčia.

Paveiksle pavaizduotas lęšis, šviesos šaltinis S ir

jo atvaizdas S‘. Kokiomis raidėmis pažymėtas

lęšio židinio nuotolis?

įjungti, norint sumažinti erdvėlaivio greitį

stoties atžvilgiu iki 0 ir išvengti smūgio?

Interpretuodami tekstinę, lentelių, ar grafinę informaciją panaudojant fizikos sąvokas,

dėsningumus ir modelius

Žmogus 5 km nuėjo per vieną valandą, o

likusius 7 km įveikė per 2 valandas. Koks

vidutinis žmogaus greitis?

A 4,0 km/h.

B 4,25 km/h.

C 6 km/h.

D 8,5 km/h.

Į keturias menzūrėles įpilta vienodos masės

skirtingų skysčių kaip parodyta paveiksle. Kurio

skysčio tankis didžiausias? Menzūrėlės

sugraduotos mililitrais.

A B C D

Turime keturias branduolinių reakcijų lygtis.

Šalia lygties lentelėje įrašykite, kokia tai –

Kūno judančio išilgai horizontalios ašies

greičio priklausomybės nuo laiko grafikas

pateiktas paveiksle. Apibūdinkite kūno

judėjimą. Kam lygus kūno poslinkis bei nueitas

kelias per septynias sekundes?

Paveiksle pateiktas

pastovios masės dujų būvio

ciklas. Įvardinkite 1→2,

2→3, 3→1 vyksmus.

Opozicija yra reiškinys, nusakantis tokią

planetos padėtį, kai Saulė, Žemė ir planeta yra

vienoje linijoje, tačiau Saulė ir planeta, žiūrint

iš Žemės yra priešingose pusėse. Kurioje

eilutėje išvardintos planetos visos gali būti

O

SS‘

A B C

1

2

3

V

0 T

v, m/s3210

-1-2-3

2 4 6 t, s

dalijimosi ar sintezės – reakcija?

1234

opozicijoje?

A Merkurijus, Venera

B Venera, Marsas, Saturnas, Neptūnas

C Jupiteris, Saturnas, Uranas

D Merkurijus, Marsas, Jupiteris

Tinkamai pasirinkdami reikšminius žodžius informacijos paieškai internete ar kituose informacijos

šaltiniuose

Vadovėlio gale dažniausiai būna pateikta

dalykinė rodyklė. Aprašykite kaip ja naudotis.

Šiame teiginyje yra pabraukta keletas žodžių.

Astronomai numato, kad dar šiame amžiuje

vyks Saturno tranzitas per Saulę, kuris bus

matomas iš Neptūno. Kurie trys iš pabrauktų

žodžių būtų naudingiausi internete ar

bibliotekoje ieškant galimos šio tranzito datos?

(2006 m. OECD PISA tyrimo užduotis)

Formuluodami tyrimo hipotezę

Naudodamiesi lupa apžiūrėkite sąsiuvinio,

celofanuoto vadovėlio viršelio ir piešimo

popieriaus lapo paviršius. Užrašykite hipotezę,

kuriuo paviršiumi slystant trintukui, jį veikia

didžiausia trinties jėga.

Atliekamas bandymas, kurio metu tiriama kaip

keičiasi fotosrovės stipris paveiksle

pavaizduotoje grandinėje, didinant krintančios į

elektrodą šviesos intensyvumą. Iškelkite šio

bandymo hipotezę.

Žeminimo transformatorius, kurio

transformacijos koeficientas yra 10, įjungtas į

220 V įtampos tinklą. Antrinės apvijos varža

2 Ω. Pasinaudojant paveiksle pavaizduota

schema tiriama kaip įtampa transformatoriaus

išvaduose priklauso nuo naudingosios apkrovos

varžos. Iškelkite šio tyrimo hipotezę.

Tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimą, eksperimentą) ir priemones

Naudodamiesi lupa apžiūrėkite sąsiuvinio,

celofanuoto vadovėlio viršelio ir piešimo

popieriaus lapo paviršius. Užrašykite hipotezę,

kuriuo paviršiumi slystant trintukui, jį veikia

didžiausia trinties jėga. Hipotezę patikrinti

galima dviem būdais. Kokių priemonių

bandymui atlikti reikia a) keliant vieną

vadovėlio galą kol trintukas pradės slysti; b)

tolygiai tempiant trintuką horizontaliu

paviršiumi?

Kurią menzūrėlę pasirinktumėte norėdami

tiksliausiai išmatuoti skysčio tūrį?

A B C D

Turite dinamometrus, kurių skalės sugraduotos

niutonais, kiloniutonais ir miliniutonais. Kurį

dinamometrą pasirinksite norėdami nustatyti

paviršiaus įtempimo koeficientą?

Išbraukite priemones, kurių nereikia norint

nustatyti srovės šaltinio vidinę varžą:

srovės šaltinis, jungiamieji laidai, liniuotė,

slankmatis, voltmetras, ampermetras,

rezistorius, dinamometras, jungiklis.

Pagal aprašymą atlikdami tyrimą

Laboratorinis darbas „Tolygiai greitėjančio kūno

pagreičio nustatymas“.

Laboratorinis darbas „Paviršiaus įtempimo

koeficiento nustatymas“.

Gaudami ir apdorodami bandymų rezultatus

Paveiksle pavaizduotas skysčio

prilašėjęs matavimo cilindras.

Nustatykite skysčio tūrį.

Mokinys, atlikdamas eksperimentą, gavo

lentelėje pateiktus duomenis. Nubrėžkite trinties

Siaurą, 5 cm ilgio vielos

rėmelį, iš vandens traukė

dinamometru. Paveiksle

pavaizduota dinamometro

skalė prieš rėmeliui

atitrūkstant nuo vandens.

Kokio dydžio jėgą išmatavo mokiniai?

jėgos priklausomybės nuo atramos reakcijos

jėgos grafiką.

Bandymo

Nr.

Trinties jėga

FTrinties, N


jėga N, N

1. 0,15 0,5

2. 0,45 1,5

3. 0,75 2,5

4. 1,05 3,5

Mokinys, atlikdamas eksperimentą, gavo

lentelėje pateiktus duomenis. Nubrėžkite

trinties jėgos priklausomybės nuo atramos

reakcijos jėgos grafiką.

Bandymo

Nr.

Trinties jėga

FTrinties, N


jėga N, N

1. 0,15 0,5

2. 0,45 1,4

3. 0,75 2,6

4. 1,05 3,5

Įvertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas

Užrašykite ampermetro rodmenis ir nurodykite

absoliutinę ir santykinę matavimo paklaidas.

Paveiksle pavaizduota eksperimentui atlikti

sujungtos grandinės schema ir voltmetro

rodmenys, kol jungiklis buvo išjungtas.

Užrašykite juos ir apskaičiuokite santykinę

elektrovaros matavimo paklaidą.

Darydami duomenimis pagrįstas išvadas

Pasinaudodami diagrama nurodykite, kuri išvada

apie 200 metrų distancijos moterų bėgimą

olimpiadose yra teisinga.

Moterų 200 m bėgimo olimpiniai rekordai

20,5

21

21,5

22

22,5

1976 1980 1984 1988 1992 1996 2000 2004Metai

Bėgi

mo

laik

as

A 200 m distanciją moteris greičiausiai nubėgo

1976 metų olimpiadoje.

B 200 m distanciją moteris lėčiausiai nubėgo

Remdamiesi lentelėje pateiktais psichrometro

termometrų rodmenimis nustatykite, kaip

patalpoje kito santykinė oro drėgmė.

Savaitės

dienos

Termometrų rodmenys (ºC)

sauso drėgno

Pirmadienis 20 18

Antradienis 20 17

Trečiadienis 20 16

Paveiksle pavaizduota kaip kito vidutinė

1988 metų olimpiadoje.

C 200 m distancijos bėgimo laikas trumpėjo

nuo 1980 iki 1988 metų olimpiados.

D 200 m distancijos bėgimo laikas trumpėjo

nuo 1996 iki 2004 metų olimpiados.

Nustatydamas medinių paviršių slydimo trinties

koeficiento vertę mokinys į lentelę surašė tokius

duomenis:

Bandymo Nr. 1 2 3 4Reakcijos jėga, N 1 5 7 9Trinties jėga, N 0,3 1,6 2,1 2,7

Kuris bandymas atliktas netiksliai?

metinė oro temperatūra Vilniuje 1778–2010

metais. Ar galima remiantis šiuo grafiku teigti,

kad klimatas šiltėja? Atsakymą pagrįskite.

Problemų sprendimas

Atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas

Tualetinis popierius

Ar nurodytas teiginys gali būti moksliškai

patikrintas laboratorijoje?Taip Ne

Yra stiprusGerai sugeria drėgmęLengvai ištęžta vandenyjeMasiškai ir pigiai gaminamas

Žmonės įvairias būdais skatinami rūšiuoti

šiukšles. Ar žemiau nurodyti šios problemos

sprendimo būdai yra paremti technologijų

naudojimu?

Ar šis problemos sprendimo

būdas yra paremtas

technologijų naudojimu?

Taip Ne

Nerūšiuotų šiukšlių išvežimo

kainos didinimas

Konteinerių šiukšlių rūšiavimui

Kuris iš teiginių geriausiai tinka mokslinei

Visatos evoliucijos teorijai?

A Visatos evoliucijos teorija negalima tikėti,

nes neįmanoma matyti kaip Visata keičiasi.

B Visatos evoliucijos teorijos teisingumas

pagrįstas moksliniais eksperimentais.

C Visatos evoliucijos teorija yra mokslinė

teorija pagrįsta daugeliu stebėjimų.

D Visatos evoliucijos teorija galioja

aplinkiniam pasauliui, bet negali būti pritaikyta

Žemei.

Nūdienos žmonių sąmonėje mistinėmis

aplinkybėmis laukuose atsiradę piešiniai (žr.

pav.) dažniausiai priskiriami arba ateiviams,

arba žmonėms, nevengiantiems pakurstyti

sąmokslo teorijas. Ar moksliniais metodais

galima ištirti kokia yra tokio piešinio kilmė?

Atsakymą pagrįskite.

gaminimas

Konsultacijų žmonėms,

ketinantiems rūšiuoti šiukšles,

teikimas

©Steve Alexander

Integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti

Šiltnamio efektas – tai reiškinys, kai

atsispindėjusi nuo Žemės paviršiaus šiluma

sulaikoma atmosferos dujomis. Šiltnamio

efektui daugiausia įtakos turi anglies dioksido

koncentracija atmosferoje. Vienas iš anglies

dioksido šaltinių – įvairaus kuro deginimas.

1. Nurodykite dvi galimas pasekmes mūsų

planetai dėl padidėjusio šiltnamio efekto.

2. Jei visiškai nepasireikštų šiltnamio

efektas, kaip pasikeistų Žemės klimatas?

Į indą pripilta skysčio. Skysčio tankio dydžiai,

esant skirtingai temperatūrai, pateikti lentelėje. Į

skystį dedami rutuliukai, kurių tankį šiame

temperatūrų intervale galima laikyti pastoviu ir

lygiu 1120 kg/m3. Paveiksle pavaizduokite kur

bus rutuliukai skirtingos temperatūros

skysčiuose.

t, ºC 15 20 25

ρ, kg/m3 1125 1120 1115

Paveiksle pateiktas pastovios

masės dujų būvio ciklas. Kurio

vyksmo metu dujos iš išorės

gauna energijos? Kiek kartų

didžiausias dujų tūris yra didesnis už

mažiausią, jei Tmax = 1,1Tmin?

Kertantis ritę magnetinis srautas kinta laikui

bėgant taip, kaip parodyta paveiksle. Kokiame

laiko intervale ritėje indukuotos elektrovaros

vertė didžiausia?

0

2

4

6

0 2 4 6 8 10 12 t, s

, Wb

Akmuo be pradinio greičio iš nedidelio aukščio

krinta žemyn. Kuris grafikas

vaizduoja akmens judesio kiekio (mv)

priklausomybę nuo kritimo trukmės (t)?15 ºC 20 ºC

1

2

3

V

0 T

http://www.bernardinai.lt/file/486adb9d8971d18e8c15fd25f5196fc868951e26.jpg

Paveiksle pavaizduota kūno potencinės energijos

priklausomybės nuo aukščio grafikas. Kam lygi

kūno masė?

Trys vienodos masės skirtingi kūnai kaitinami

vienodais šildytuvais. Naudodamiesi kūnų

temperatūros priklausomybės nuo laiko

grafikais, palyginkite kūnų savitąsias šilumas.

A cI > cII > cIII

B cI < cII < cIII

C cI = cII < cIII

D cI< cII = cIII

Formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę

Šukuojantis plaukai įsielektrina. Įsielektrinimo

stiprumas priklauso nuo medžiagos, iš kurios

pagamintos šukos. Suformuluokite probleminį

tyrimo klausimą ir hipotezę.

Yra daug rūšių tualetinio popieriaus. Jo kokybę

lemia savybės: stiprus, lengvai sugeria drėgmę,

lengvai ištežta vandenyje ir pan.

Suformuluokite probleminį tyrimo klausimą ir

hipotezę vienai iš išvardytų savybių ištirti.

Numatydami priemones ir suplanuodami tyrimą hipotezei patikrinti

Suplanuokite tyrimą, kuriuo nustatysite, kaip

rutuliuko svyravimo periodas priklauso nuo

svyravimų amplitudės, rutuliuko masės ir siūlo

Turite pieštuką ir sąsiuvinį. Kaip su šiomis

priemonėmis įsitikinti, kad riedėjimo trintis yra

Ep, J

400

200

0h, m5 4 3 21

laikas

temperatūra

III

II

I

t

mv 1 23

4

0

ilgio. Vienu metu galite keisti tik vieną iš

išvardintų dydžių.

mažesnė už slydimo trintį?

Darydami mokslo duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, argumentuodami sprendimus

Šį pavasarį, siekiant išvengti Neries potvynio

Kauno rajone, aviatoriai bėrė durpes ant Neries

ledo. Durpėms berti pasirinkta saulėta diena be

vėjo. Kitos artimiausios dienos taip pat

žadamos giedros. Pateikite du argumentus,

pagrindžiančius tokio sprendimo teisingumą.

Atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei, nevienareikšmiams

probleminių klausimų atsakymams pagrįsti

Japonijos šiaurės rytuose žemės drebėjimo ir

cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje

griaudėjo sprogimai. Tokia spaudos informacija

skatina abejoti Lietuvos Vyriausybės pasirinktu

sprendimu statyti naują atominę elektrinę.

Pateikite savo nuomonę šiuo klausimu ir

pagrįskite ją nurodydami dvi priežastis, kodėl

reikia taip daryti.

Pritaikydami mokslinius metodus problemoms spręsti (išanalizuoja problemą, numato galimus

sprendimo būdus, juos įvertina ir pasirenka vieną, sprendžia, įvertina sprendimą)

Nors Lietuvos upių potencinė energija nėra

didelė, hidroenergetikai Lietuvoje vėl skiriama

šiek tiek dėmesio. Hidroelektrinės gaminama

elektra yra pigesnė už gaminamą šiluminėje

elektrinėje, nepaisant to, kad brangiai kainuoja

užtvankos statyba, be to, neteršia aplinkos.

Hidroelektrinės generatorius galima greitai

įjungti ir išjungti pagal elektros energijos

poreikio padidėjimą ar sumažėjimą. Tačiau,

užtvankos suformuotas vandens telkinys

dažniausiai užima dideles teritorijas, visam

laikui palaidodamas žemės ūkio naudmenis.

Šiandien jau turbūt dauguma iš mūsų esam

girdėję apie šaldytuvus ar dulkių siurblius su

NANO sidabro technologijomis ar

antibakterinėmis dangomis. Jau sukurti ir vis

labiau tobulinami nano-optiniai prietaisai,

skaitmeniniam vaizdavimui, rodymui ir

telekomunikacijoms. Kuriamos

nanotechnologijos aplinkos apsaugai pagerinti,

gamybos sąnaudoms mažinti (naudojamų

medžiagų, išteklių atžvilgiu), tuo pačiu

mažinant taršą ir išmetimus, vandens valymo

įrenginiai, galintys puikiai išvalyti didelius

Daugelio hidroelektrinių užtvankos sutrikdo

natūralią žuvų migraciją į nerštavietes, todėl

nukenčia gamta.

1. Įvardykite tris problemas, su kuriomis

susiduriama Lietuvoje statant hidroelektrines.

2. Pasiūlykite kaip jas spręsti.

kiekius vandens, gerinamas saulės energijos

naudojimo efektyvumas (mažesnis plotas –

didesnis gautos energijos kiekis).

Nanotechnologijų kūrimas ir vystymas šiuo

metu yra vienas didžiausių prioritetų visame

pasaulyje.

Atradimai ir taikomosios nanotechnologijos

vystosi greičiau nei tiriamas trumpalaikis ir

ilgalaikis jų poveikis žmogui, gyvajai gamtai ir

aplinkai. Nanodalelių laisvąją migraciją yra

labai sudėtinga stebėti, nes dar nėra sukurti

tyrimų metodai ir technologijos. Mintis, jog

buities produktuose naudojamų nanodalelių

dydžiai yra tokie maži ir gali lengvai patekti į

žmogaus organizmą, verčia susimąstyti, ar

tikrai šie produktai saugūs? Kur nanodalelės

nukeliauja atlikusios joms skirtą užduotį iš

antibakterinės skalbimo mašinos ar šaldytuvo?

1. Įvardinkite problemą su kuria žmonija

susiduria taikydama nanotechnologijas.

2. Pateikite galimą jos sprendimo būdą. At-

sakymą pagrįskite.

Vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir

ekologinius veiksnius

Vienas iš siūlomų energijos trūkumo Lietuvoje

sprendimų yra vėjo jėgainių statyba. Įvertinkite

tokio sprendimo pagrįstumą pateikdami du argu-

mentus.

Apibendrindami ir kritiškai vertindami informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų

plėtotę, aplinkosaugą

Norint sumažinti elektros energijos suvartojimą

naudojamos energiją taupančios lemputės –

kompaktiškos fluorescencinės elektros

lemputės (toliau – KFL). KFL – tai

fluorescencinė dujinės iškrovos principu

veikianti elektros lemputė, kuri gali būti įsukta

į standartinį kaitrinei elektros lemputei skirtą

lizdą. KFL veikia 5-12 kartų ilgiau ir sunaudoja

8 kartus mažiau energijos, nei kaitrinės

lemputės, t. y., 80-90 proc. elektros energijos

paverčia šviesa beveik neišskirdamos šilumos.

Tačiau nekokybiškos arba senos konstrukcijos

KFL gali skleisti tylų, bet girdimą gaudesį.

Senos konstrukcijos KFL skleidžia „negyvą“

baltą ir mirgančią šviesą, kuri sukelia

diskomfortą, o kai kuriems migrenos

priepuolius ar net ir depresiją. Todėl, tiek

gamintojai, tiek prekybininkai stengiasi jomis

kuo skubiau atsikratyti.

1. Kokias dvi rekomendacijas, remdamiesi

pateiktu tekstu, pasiūlytumėte KFL pirkėjui?

Mokinių pasiekimų atliekant tyrimus lygių požymiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Tyrimo problema

Tyrimo problema praleista,

nepaaiškinta ar su dideliais

trūkumais.

Hipotezės praleistos ar

nepagrįstos.

Tyrimo problema paaiškinta, bet kai

kurie elementai praleisti.

Hipotezėse trūksta dalies aplinkybių

numatymo, sunku patikrinti

/išbandyti.

Tyrimo problema pateikta aiškiai.

Hipotezės pagrįstos, remiasi

spėjimais su dalies aplinkybių

numatymu, gali būti

bandomos/tiriamos.

Tyrimo problema pateikta aiškiai,

išsamiai.

Hipotezės tinkamos, remiasi

spėjimais su įvairių aplinkybių

numatymu, gali būti

bandomos/tiriamos.

Duomenų/informacijos gavimas/paieška

Surinkta informacija yra

nesusijusi su tiriamu

klausimu.

Informacija surinkta iš per

mažo šaltinių kiekio ir rūšių.

Pateikta informacija menkai

paaiškina/ nepaaiškina

klausimo.

Dalis surinktos informacijos yra

nesusijusi su tiriamu klausimu.

Informacija surinkta iš minimalaus

šaltinių kiekio.

Pateikta informacija nepilnai

paaiškina klausimą, ar yra dalykinių

klaidų, praleistų faktų ar koncepcijų.

Surinkta informacija yra susijusi su

tiriamu klausimu. Informacija

surinkta iš įvairių šaltinių. Pateikta

informacija pilnai paaiškina

klausimą, bet yra nedaug dalykinių

klaidų, praleistų faktų ar

koncepcijų.

Surinkta informacija fokusuota į

tiriamą klausimą.

Informacija surinkta iš daugelio

įvairių šaltinių.

Pateikta informacija pilnai paaiškina

klausimą, nėra dalykinių klaidų,

praleistų faktų ar koncepcijų.

Eksperimentavimas

Eksperimentas neatitinka

hipotezės ir yra rimtų klaidų.

Eksperimentas nepilnai patikrina

hipotezę ir yra klaidų.

Eksperimentas gana pagrįstai

patikrina hipotezę ir atsako į tyrimo

Eksperimentas gerai patikrina

hipotezę ir pilnai atsako į tyrimo

Eksperimento eigoje trūksta

pagrindinių žingsnių.

Nenurodyti svarbūs

kintamieji. Nenurodyta

įranga. Neužsiminta apie

saugą. Per mažai informacijos

tyrimui pakartoti.

Yra eksperimento atlikimo žingsnis

po žingsnio eiga, kurioje praleista

kai kurios svarbios detalės/dalys.

Nurodyti kai kurie tyrimo kintamieji.

Užsiminta apie įrangą, bet

neparodyta, nenubrėžtos schemos.

Paaiškinta kai kurių matavimų

saugos taisyklės. Tyrimą galima

pakartoti tik iš dalies.

klausimą. Aiški eksperimento

atlikimo žingsnis po žingsnio eiga.

Atsižvelgiama į daugelį

nepriklausomų kintamųjų. Yra

apytikslė eksperimento schema.

Užsiminta apie saugos taisykles.

Pasinaudojus papildoma informacija

tyrimas gali būti pakartotas.

klausimą. Aiški eksperimento

atlikimo žingsnis po žingsnio eiga.

Atsižvelgiama į visus priklausomus/

nepriklausomus kintamuosius. Yra

eksperimento schema. Paaiškintos

saugos taisyklės. Tyrimas gali būti

tiksliai pakartotas.

Duomenų surinkimas ir pateikimas

Duomenų surinkimo metodų

paaiškinimo nėra, duomenų

kiekis nepakankamas.

Nėra statistinės duomenų

analizės.

Duomenys nepateikti ar

pateikti neteisingai.

Duomenų surinkimo metodų

paaiškinimas nepilnas, surinktas

minimalus duomenų kiekis. Yra kai

kurie duomenys ir dalinė statistinė

analizė.

Duomenys pateikti, bet nesutvarkyti.

Yra duomenų surinkimo metodų

paaiškinimas, surinktas pakankamas

duomenų kiekis. Panaudotos

tinkamos statistinės procedūros, bet

yra keletas klaidų. Dauguma

duomenų panaudota. Duomenys

pateikti, bet nepažymėti kintamieji.

Yra detalus duomenų surinkimo

metodų paaiškinimas, duomenys

surinkti tinkamiausiu ir

veiksmingiausiu būdu. Panaudotos

tinkamos statistinės procedūros,

paaiškintos jų panaudojimo

priežastys. Visi duomenys panaudoti.

Duomenys tinkamai pateikti, visi

kintamieji pažymėti.

Išvados

Išvados nesusietos su

hipoteze. Analizėje

Išvados turi sąsajų su hipoteze.

Analizė apima minimalius modelių,

Išvados aiškiai susietos su hipoteze

ir ją patvirtina arba paneigia.

Išvada aiškiai susieta su hipoteze ir ją

patvirtina arba paneigia ir nurodo

nepanaudoti duomenys

argumentams pagrįsti.

Analizėje nenagrinėjamos

matavimų paklaidos. Išvadose

nėra surinktos informacijos ir

eksperimento rezultatų

paaiškinimo, jų analizės. Nėra

rezultatų panaudojimo

siūlymų.

koncepcijų ir kt. paaiškinimus, bet

duomenys nepanaudoti kaip

įrodymai. Analizėje užsimenama

apie paklaidas, bet jos nenurodomos.

Išvadose bandoma paaiškinti

surinktos informacijos ir

eksperimento rezultatus, bet nėra jų

analizės.

Yra pavieniai rezultatų panaudojimo

siūlymai nesusieti su išvadomis.

Analizė apima dalies modelių,

koncepcijų ir kt. paaiškinimus,

duomenys panaudoti kaip įrodymai.

Analizėje nurodytos galimos

paklaidos. Išvadose yra surinktos

informacijos ir eksperimento

rezultatų paaiškinimas ir analizės

pradmenys. Yra sprendimų,

papildomų eksperimentų siūlymai

susieti su išvadomis.

eksperimento vaidmenį priimant

sprendimą. Analizė apima modelių,

koncepcijų ir kt. paaiškinimus,

duomenys panaudoti kaip įrodymai.

Analizėje nurodytos galimos

paklaidos ir paaiškintos jų priežastys.

Išvados apima surinktos informacijos

ir eksperimento rezultatų analizę ir

interpretaciją. Yra sprendimų,

papildomų eksperimentų siūlymai

susieti su išvadomis nurodant galimas

pasekmes.

Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija pirmojo etapo Tiesiaeigis tolygiai kintamas

judėjimas diagnostinės užduoties pavyzdys

Užduotis parengta laikantis rekomenduojamų proporcijų: 30 proc. užduoties taškų skirta žinioms ir

supratimui, 50 proc. – taikymui, o likę 20 proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal

mokinių pasiekimų lygį laikytasi tokių proporcijų: 30 proc. užduoties taškų skirta patenkinamo

pasiekimų lygio klausimams, 40 proc. – pagrindinio ir 30 proc. – aukštesniojo pasiekimų lygio

klausimams.

Visi klausimai su pasirenkamuoju (1-10) atsakymu vertinami 1 tašku.

1. Automobilis juda 65 km/h greičiu. Kokį greitį rodo spidometras?

A Vidutinį greitį

B Momentinį greitį

C Linijinį greitį

D Pradinį greitį

2. Kurie iš nurodytų fizikinių dydžių abu yra skaliarai?

A Poslinkis ir pagreitis

B Pagreitis ir koordinatė

C Nueitas kelias ir poslinkis

D Nueitas kelias ir koordinatė

3. Kurie iš šių kūnų juda tiesiai ir tolygiai?

A Laikrodžio rodyklė

B Prekybos centro eskalatorius

C Iš stoties išvykstantis traukinys

D Pajudantis liftas

4. Kokios yra tiesiaeigio tolyginio judėjimo metu kūno greičio ir poslinkio kryptys?

A Sutampa

B Priešingos

C Statmenos

D Sudaro smailų kampą

5. Greitis – vektorinis dydis; gali kisti tiek greičio modulis, tiek greičio kryptis. Kas kinta

tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo atveju?

A Tik greičio kryptis

B Tik greičio modulis

C Ir greičio kryptis, ir modulis

D Nekinta nei greičio modulis, nei kryptis

6. Tiesiai ir tolygiai judančio kūno pradinė koordinatė 300 m, o judėjimo greitis 36 km/h. Kokia

kūno judėjimo lygtis SI vienetais?

A x = 10t

B x = 300 + 36 t

C x = 300 + 10 t

D x = –300 + 10 t

7. Kūno judėjimo lygtis SI vienetais x = 10 + 6t2. Koks jo pradinis greitis ir pradinė koordinatė?

A 10 m/s ir 6 m

B 6 m/s ir 10 m

C 0 m/s ir 10 m

D 12 m/s ir 0 m

8. Dviračio koordinatės kitimo lygtis SI vienetais yra x = 130 + 1,5t + 0,1t2. Kokį greitį nuo

judėjimo pradžios įgis dviratininkas per 20 s?

A 1,5 m/s

B 0,5 m/s

C 2,5 m/s

D 5,5 m/s

9. Lentelėje x pažymėkite fizikinių dydžių SI sistemos matavimo vienetus.

Matavimo vienetai

Fizikinis dydiskm/h km/h2 m m/s2 h km m/s s min.

Greitis

Pagreitis

Nueitas kelias

Poslinkis

Koordinatė

Laikas

(2 taškai)

1. Autostrada Vilnius – Kaunas vienas priešais kitą važiavo du automobiliai: iš Kauno – 90 km/h,

iš Vilniaus – 100 km/h greičiu. Po 0,53 h jie susitiko ir važiavo toliau. Remdamiesi šiais

duomenimis, atlikite tokias užduotis:

a) Apskaičiuokite atstumą nuo Vilniaus iki Kauno. (2 taškai)

b) Kokio dydžio greičiu automobiliai juda vienas kito atžvilgiu? (2 taškai)

c) Nubraižykite automobilių poslinkio projekcijos priklausomybės nuo laiko grafikus sx(t).

Koordinačių pradžios taškas yra Vilnius, koordinačių ašis nukreipta iš Vilniaus į Kauną.

Laikykite, kad automobiliai juda tiesia linija. (3 taškai)

2. Per 1,5 min. keleivinio traukinio greitis padidėjo tolygiai nuo 10 m/s iki 15 m/s, paskui 200 s

traukinys važiavo tolygiai. Remdamiesi šiais duomenimis, atlikite tokias užduotis:

a) Apskaičiuokite traukinio poslinkį, kai jis judėjo tolygiai. (2 taškai)

b) Apskaičiuokite traukinio poslinkį kai jis važiavo greitėdamas. (3 taškai)

c) Nubraižykite traukinio greičio grafiką. (3 taškai)

d) Apskaičiuokite vidutinį traukinio greitį. (2 taškai)

3. Atstumas tarp dviejų stočių 24 km. Traukinio įsibėgėjimas ir stabdymas truko 4 min., tolygiai

traukinys važiavo 16 min. Raskite traukinio tolygaus judėjimo greitį. Tarkite, kad traukinys

įsibėgėjo ir stabdė vienodo dydžio pagreičiu. (3 taškai)

Vertinimo instrukcija

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8

Teisingas

atsakymasB D B A B C C D

Matavimo vienetai

Fizikinis dydiskm/h km/h2 m m/s2 h km m/s s min.

Greitis x

Pagreitis x

Nueitas kelias x

Poslinkis x

Koordinatė x

Laikas x

1 uždavinys

Nr. Sprendimas Taškai

a(km).

1

1

Iš viso 2 taškai

b(km/h).

1

1

Iš viso 2 taškai

c

Teisingai pasirinko koordinačių ašis (tinkamas mastelis, nurodytas 0)

Teisingai pavaizdavo greičio grafiko dalį kai traukinys greitėjo

Teisingai pavaizdavo greičio grafiko dalį kai traukinys judėjo tolygiai

1

1

1

Iš viso 3 taškai

2 uždavinys


a(m).

1

1

Iš viso 2 taškai

b

(m).

1

1

1

Iš viso 3 taškai

c

Teisingai pasirinko koordinačių ašis (tinkamas mastelis, nurodytas 0)

Teisingai pavaizdavo 1 automobilio poslinkio projekcijos priklausomybę nuo

laiko

Teisingai pavaizdavo 2 automobilio poslinkio projekcijos priklausomybę nuo

laiko

1

1

1

Iš viso 3 taškai

d

(m/s).

1

1

Iš viso 2 taškai

3 uždavinys


(km/h).

1

1

1

Iš viso 3 taškai

Paaiškinimai

Į dešimtbalės skalės pažymį siūloma perskaičiuoti taip:

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10

Taškų skaičius 7 8-10 11-13 14-17 18-21 22-25 26-28 29-30

Klausimų suskirstymas pagal mokinių pasiekimų lygį


1, 2, 3, klausimai su

pasirenkamaisiais atsakymais,

9, uždavinių: 1 – a ir 2 – a

klausimai

4, 5, 6, 7 klausimai su


uždavinių 1 – b ir 2 – b, c

klausimai

8 klausimas su


uždavinių: 1 – c, 2 – d

klausimai ir 3

Klausimų suskirstymas pagal tikrinamus gebėjimus

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas

2, 4, 5 klausimai su


9, uždavinių: 1 – a, 2 – a

klausimai

1, 3, 6, 7, 8 klausimai su


uždavinių 1 – b ir 2 – b, c, d

klausimai

Uždavinių: 1 – c klausimas ir 3

Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija apibendrinamosios

užduoties pavyzdysApibendrinamoji užduotis, skirta įvertinti mokinių pasiekimus, baigus modulio Judėjimas.

Jėgos. Energija programą. Paruošta 1 pamokai. Ruošiant remtasi modulio pasiekimų lentele.

Užduotis sudaryta laikantis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 30 proc. užduoties taškų skirta žinių ir

supratimo, 50 proc. – taikymo ir likę 20 proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal

mokinių pasiekimų lygį stengtasi laikytis tokių proporcijų: 30 proc. užduoties taškų skirta

patenkinamo lygio klausimams, 40 proc. – pagrindinio ir 30 proc. – aukštesniojo lygio klausimams.

Visi klausimai su pasirenkamuoju (1-10) atsakymu vertinami 1 tašku.

1. Ar gali kūnas judėti apskritimu neturėdamas pagreičio?

A Gali, jeigu juda tolygiai

B Gali, nes apskritimu visada judama be pagreičio

C Gali, kai nėra pasipriešinimo jėgų

D Kūnas apskritimu judėti be pagreičio negali

2. Paveiksle pateiktas kūno greičio priklausomybės nuo laiko grafikas. Kuri iš lygčių yra kūno

koordinatės priklausomybė nuo laiko? Pradiniu laiko momentu kūnas yra taške x = 0. Lygtys

pateiktos SI vienetais.

3. Ar gali žmogus kylančiame eskalatoriuje nejudėti atskaitos sistemos, susietos su Žeme,

atžvilgiu?

A Gali, kai žmogus juda eskalatoriumi aukštyn, jo judėjimo greičiu.

B Gali, kai žmogus juda žemyn eskalatoriaus judėjimo greičiu.

C Gali, kai žmogus bet kokiu greičiu juda eskalatoriumi žemyn.

D Negali.

4. a = 0, jei F = 0. Kokį dėsnį išreiškia ši sąlyga?

A Pirmąjį Niutono dėsnį

B Judesio kiekio tvermės dėsnį

C Trečiąjį Niutono dėsnį

A x = 3t + t2

B x = 3t + 2t2

C x = 3 + 2t2

D x = 3 + t

v, m/s

9 6 3 0

1 2 3 4 t, s

D Energijos tvermės dėsnį

5. Kurios iš išvardintų kūnų savybių apibūdina inerciją?

I. Gebėjimas išlaikyti tūrį

II. Gebėjimas išlaikyti greitį

III. Gebėjimas išlaikyti rimties būseną

A I ir II

B I ir III

C II ir III

D Visos

6. Kuriuo atveju didėjimo tvarka teisingai išdėstyti tą patį kūną veikiančių trinties jėgų moduliai?

A FRiedėjimo < FRimties < FSlydimo

B FRiedėjimo < FSlydimo < FRimties

C FRimties < FRiedėjimo < FSlydimo

D FRimties < FSlydimo < FRiedėjimo

7. Kuris grafikas išreiškia Huko dėsnį?

8. Vežimėlis, kurio masė m, juda greičiu v ir susiduria su stovinčiu kitu tokios pat masės

vežimėliu. Toliau vežimėliai juda kartu. Koks vežimėlių judėjimo greitis po susidūrimo?

A

B

C v.

D 2v.

9. Kuris iš šių dydžių įgyja tik teigiamas vertes?

A Darbas

B Potencinė energija

C Kinetinė energija

D Judesio kiekis

10. Kuris teiginys apibūdina didžiąsias planetas?

A Sukasi lėčiau apie savo ašį, nei Žemės tipo planetos.

v

F

x

AB C

D 0

B Spinduliuoja daugiau šilumos nei gauna iš Saulės.

C Tankis didesnis nei Žemės tipo planetų.

D Turi žiedų sistemą.

11. Lentelėje x pažymėkite fizikinių dydžių SI sistemos matavimo vienetus.

Matavimo vienetai

Fizikinis dydisN J kJ kg g Pa

Masė

Jėga

Standumas

Darbas

Energija

Judesio kiekis

(2 taškai)

12. Pradėjęs judėti, 1 t masės automobilis per 5 sekundes įgyja 72 km/h greitį. Automobilio

judėjimą laikykite tolygiai greitėjančiu.

a) Pavaizduokite greitėjantį automobilį veikiančias jėgas. (2 taškai)

b) Kokiu pagreičiu greitėja automobilis? (2 taškai)

c) Kokį kelią nuvažiuoja greitėdamas automobilis? (2 taškai)

d) Kokio dydžio trinties jėga veikia automobilį, jei ratų ir asfalto trinties koeficientas lygus 0,5?

Laisvojo kritimo pagreitį laikykite lygiu 10 m/s2. (2 taškai)

e) Kokio dydžio darbą atlieka automobilio traukos jėga greitėjant automobiliui? (3 taškai)

13. Sunkumų kilnotojas 200 kg masės svarmenis pakėlė į 2 m aukštį. Laisvojo

kritimo pagreitį laikykite lygiu 10 m/s2.

a) Kokį mažiausią darbą atliko sportininkas? (2 taškai)

b) Kokia sportininko galia, jei kėlimas truko 2,5 sekundės? (2 taškai)

c) Sportininkas paleido svarmenis laisvai kristi žemyn. Kokiu greičiu judės

svarmenys tuo momentu, kai jų potencinė energija lygi kinetinei energijai?

Oro pasipriešinimo nepaisykite. (3 taškai)

Vertinimo instrukcija

Kiekvienas teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Teisingas

atsakymasD A B A C B C A C D

11. Už bet kuriuos tris teisingai nurodytus matavimo vienetus vertinama 1 tašku. Viso 2 taškai.

Matavimo vienetai

Fizikinis dydisN J kJ kg g Pa

Masė x

Jėga x

Standumas x

Darbas x

Energija x

Judesio kiekis x


a Teisingai pavaizdavo automobilį veikiančią sunkio jėgą.

Teisingai pavaizdavo automobilį veikiančią atramos reakcijos jėgą.

Teisingai pavaizdavo automobilį veikiančią trinties jėgą.

Teisingai pavaizdavo automobilį veikiančią variklio traukos jėgą.

0,5

0,5

0,5

0,5

Iš viso 2 taškai

b

4 m/s2.

1

1

Iš viso 2 taškai

c

Gali būti: (1 taškas)

(1 taškas)

1

1

Iš viso 2 taškai

d F N mg,

F 0,5100010 5000 N.

1

1

Iš viso 2 taškai

e A = Fs,

F = ma + Ftr, A = m(a + µg)s,

A = 1000(4 + 0,510)50 = 4,5105 (J).

1

1

1

Iš viso 3 taškai


a A = mgh,

A = 200102 = 4103 J = 4 kJ.

1

1

Iš viso 2 taškai

b P = mgh/t,

P = 200102 / 2,5 = 1,6103 W = 1,6 kW.

1

1

Iš viso 2 taškai

c Ep = Ek kai aukštis yra h/2.

1

1

1

Iš viso 3 taškai

Paaiškinimai

Į dešimtbalės skalės pažymį siūloma perskaičiuoti taip:

Pažymys 3 4 5 6 7 8 9 10

Taškų skaičius 7 8-10 11-13 14-17 18-21 22-25 26-28 29-30

Klausimų suskirstymas pagal mokinių pasiekimų lygį


1 klausimas su pasirenkamuoju

atsakymu, 11, uždavinių: 12 – a

ir 13 – a ir b klausimai

4, 5, 6, 7, 9, 10 klausimai su


uždavinių 12 – b, c, d

klausimai



uždavinių: 12 – e, 13 – a

klausimai

Klausimų suskirstymas pagal tikrinamus gebėjimus

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas

1, 4, 5, 9, 10 klausimai su


11, uždavinių: 13 – b klausimas

6, 8 klausimai su


uždavinių 12 – a, b, c, d, e ir 13

– a klausimai



uždavinių: 13 – c klausimas

Užduotys iliustruojančios taikomojo modulio Fizika gamtoje ir technologijose gebėjimus

Lentelėje naudojami trumpiniai: (Pt) – patenkinamo lygio užduotis, (Pg) – pagrindinio, (A) – aukštesniojo.

Gebėjimai Žinios ir supratimas

1.2. Susiplanuoti ir atlikti fizikinius tyrimus.

1.2.2. Nurodyti kaip apskaičiuoti absoliutines ir paprasčiausias santykines paklaidas.1.2.3. Apibūdinti fizikinius tyrimo metodus.1.2.5. Nusakyti mokslinės informacijos formas ir jų kitimą (mokslo veikalai, laiškai, moksliniai žurnalai, straipsniai, patentai, konferencijos, skaitmeninė revoliucija).

Naudodamiesi laikrodžiu su sekundine rodykle ir liniuote, taip pat žinodami savo masę, apskaičiuokite,

kokį galią jūs išvystote, lipdami laiptais? (Pt)

Apskaičiuokite ir pagaminkite sekundinę svyruoklę (ritinėlis ant siūlo), kurios T/2=1s. (Pg)

Kaip, nesuardant mokyklinio transformatoriaus apvijos, nustatyti, iš kiek vijų ji sudaryta? Atlikite

bandymą. (A)

1.3. Paaiškinti fizikos mokslo atradimų reikšmę ir mokslo žinių absoliutumo ir

1.3.1. Pateikti pavyzdžių, kurių nepaaiškina klasikinės fizikos dėsniai. 1.3.2. Apibūdinti kvantinės fizikos kaip vienos pagrindinių XX a. teorijų svarbą.1.3.3. Nusakyti savitus mikropasaulio dėsningumus ir jų ryšį su makroskopiniais

http://www.bef.lt/naujiena.php?id=1205849800


http://www.space-lt.eu/aprasymas.htm



http://www.bef.lt/naujiena.php?id=1205849800

sąlygiškumo aspektus. Pagrįsti mokslo ir technologijų laimėjimų vertinimo socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais būtinybę.

reiškiniais. 1.3.4. Apibūdinti mokslinių atradimų reikšmę žmonijai. Pateikti pavyzdžių, įrodančių, kad būtina mokslo ir technologijų laimėjimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais. 1.3.5. Nusakyti Lietuvos mokslininkų vaidmenį fizikos mokslo raidoje.

http://www.skvc.lt/files/leidiniai/mokslininku_laimejimai.pdf

http://neris.mii.lt/mt/

2.1. Taikyti žinias apie mechaninį judėjimą nagrinėjant įvairius (tolyginį, tolygiai kintantį, tiesiaeigį, kreivaeigį) judėjimo pavyzdžius, sprendžiant uždavinius, atliekant eksperimentines užduotis.

2.1.4. Apibūdinti mechaninio judėjimo ir rimties reliatyvumą.

Upe plaukia plaustas. Nurodykite, kurių kūnų atžvilgiu kinta plausto padėtis ir kurių kūnų atžvilgiu ji

pastovi? (Pt)

Stebėkite grojančią patefono plokštelę. Kokia trajektorija juda adatos galiukas patefono korpuso

atžvilgiu? Nubrėžkite ją. Kokia yra adatos trajektorija plokštelės atžvilgiu? (Pg)

Skrendantiems lėktuve keleiviams atrodo, kad lėktuvas krinta į debesis, o iš tikrųjų jis skrenda virš

debesų. Paaiškinkite. (Pg)

Sklandytojas sugebėjo nutupdyti sklandytuvą ant lengvojo automobilio stogo. Kada tai įmanoma

padaryti? (A)

Kodėl dirbtiniai Žemės palydovai nuo Žemės leidžiami rytų kryptimi? (A)


http://www.skvc.lt/files/leidiniai/mokslininku_laimejimai.pdf

2.3. Taikyti pagrindinius dinamikos dėsnius nagrinėjant kūnų sąveikos pavyzdžius, sprendžiant uždavinius, atliekant eksperimentines užduotis.

2.3.1. Formuluoti I, II, III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius.

2.3.2. Apibūdinti jėgų atstojamąją ir ją apskaičiuoti kūnams judant tiese.

2.3.3. Iliustruoti dinamikos dėsnius pavyzdžiais.

Kodėl per ledonešį upės vingiuose susirenka ledai? (Pt)

Kodėl bėgantis žmogus, už ko nors užkliuvęs, krinta bėgimo kryptimi, o paslydęs – priešinga kryptimi?

(Pt)

Berniukas už siūlo laiko vandenilio pripildytą balionėlį. Kokie poveikiai kompensuojasi, kai balionėlis

nejuda? Berniukas paleido siūlą. Kodėl balionėlis juda greitėdamas? (Pg)

Skaldant malkas pliauskoje įstrigo kirvis. Kaip, norint perskelti pliauską, geriau suduoti į kietą

pagrindą: žemyn pliauska ar kirvapente? Kodėl? (Pg)

12 t masės troleibusas, pradėjęs judėti horizontaliu keliu, per pirmąsias 6 s nuvažiavo 12 m.

Pasipriešinimo koeficientas lygus 0,02. Apskaičiuokite troleibuso variklio traukos jėgą. (Pg)

Kranas kelia pilną konteinerį. Kokios jėgos veikia konteinerį, kai jis: a) nejuda; b) kyla tolygiai; c)

kyla tolygiai greitėdamas. Nubraižykite brėžinius. ( Pg, Pg, A)

Kaip pasireiškia trečiasis Niutono dėsnis, pjaunant malkas? (A)

2.4. Analizuojant mechaninės energijos virsmus, taikyti

2.4.2. Nusakyti judesio kiekio tvermės dėsnį ir taikyti jį tiese judantiems kūnams.2.4.3. Nusakyti energijos tvermės dėsnį ir taikyti jį sprendžiant uždavinius.

Ant stalo padėti trys loveliai. Kaip judės susidūrę du rutuliai, paleisti vienas

prieš kitą iš vienodo aukščio, kai jų masės vienodos ir kai skirtingos.

Atsakymus patikrinkite bandymu. (Pt)

8 kg ir 6 kg masės rutuliai, kurių greitis atitinkamai lygus 8 m/s ir 4 m/s, plastiškai atsimuša vienas į

tvermės dėsnius.

kitą ir toliau juda kaip vienas kūnas. Kokiu greičiu po smūgio juda rutuliai, jei iki smūgio jie judėjo: a)

ta pačia tiese į vieną pusę; b) į priešingas puses? (Pg)

1000 kg „boba“, krisdama iš 220 m aukščio, įsmigo į gruntą 0,2 m. Apskaičiuokite grunto

pasipriešinimo jėgą. (A)

5.1. Paaiškinti periodinius vyksmus, taikant juos charakterizuojančius parametrus. Juos tinkamai naudoti sprendžiant uždavinius. Skirti svyravimus ir bangas.

5.1.1. Periodinius vyksmus apibūdinti kaip svyravimus ir bangas, nurodyti jų skirtumus.

5.1.2. Išvardinti ir nusakyti periodinius vyksmus apibūdinančius pagrindinius parametrus: amplitudę, dažnį, periodą, bangos ilgį, sklidimo greitį.

5.1.3. Nusakyti skersines ir išilgines bangas.

Permeskite per kokį nors kabliuką virvutę ir, prie vieno jos galo pririšę nedidelį krovinį, lengvai jį

įsiūbuokite. Kitą virvutės galą traukdami žemyn, kelkite iš lėto svyruojantį krovinį. Kaip keisis

krovinio svyravimo periodas? (Pt)

Į abi puses atsidarančias ir spyruoklei padedant užsidarančias duris galima išlaikyti atidarytas

panaudojant 50 N jėgą. Ar galima atidaryti šias duris, panaudojant 0,5 N jėgą? Kaip? (Pg)

Pakabinkite ant siūlo masyvų pasvarą ir pūsdami įsiūbuokite. Paaiškinkite reiškinį. (Pg)

Pro ramiai stovintį ant ežero kranto stebėtoją per 4 s praėjo 4 bangų keteros. Atstumas tarp pirmosios ir

trečiosios keteros 12 m. Kokiu dažniu svyravo vandens dalelės? (Pg) Kokiu greičiu skrido bangos (Pt)

ir kokio ilgio jos buvo? (Pg)

Žemės plutos išilginės bangos, sukeltos žemės drebėjimo sklinda labai giliai, kartais persismelkia per

visą Žemės rutulį. Skersinės bangos prasiskverbia tik iki 3000 km gylio. Kodėl? Kokią išvadą galima

padaryti apie Žemės rutulio branduolio agregatinį būvį? (Pg)

Kokias bangas – išilgines ar skersines – sukelia smuiko strykas stygoje? Ore? (Pg) Kodėl? (A)

5.3. Skirti ir analizuoti garso bangas.

5.3.4. Apibūdinti bangavimą, bangų plitimą tampriose terpėse, garso bangas, atspindį. Aprašyti bangas jų dažniu, sklidimo greičiu, bangos ilgiu.

Smarkų lietų nuo silpno galima atskirti iš garso, kurį sukelia lietaus lašai krintantys ant namo stogo.

Kuo tai paaiškinti? (Pt)

Vasarą šeima atostogavo pajūryte ir iš ten atsivežė suvenyrą – gražią kriauklę. Vaikai dažnai

priglaudžia ją prie ausies ir klauso „jūros ošimo“ kodėl kriauklėje iš tikrųjų tarsi girdisi tolimas jūros

ošimas? (Pg)

Pilkite vandens srovę į aukštą cilindrinį indą. Kodėl indui pilnėjant, didėja garso aukštis? (A)

Kodėl stygos, skirtos žemiems tonams gauti (bosinės stygos), apvyniojamos viela? (A)

3.2. Sieti medžiagos makroskopines savybes ir makrosistemoje vykstančius fizikinius reiškinius su medžiagos mikroskopine sandara.

3.2.4 Apibūdinti parametrus, nusakančius fazinius virsmus (virsmų temperatūras, savitąsias šilumas). Energijos tvermės dėsnį taikyti faziniams virsmams.3.2.5. Apibūdinti idealiųjų dujų modelį, būsenos parametrus, užrašyti ir paaiškinti idealiųjų dujų būsenos lygtį (Mendelejevo ir Klapeirono lygtį) bei taikyti ją uždavinių sprendimui.

Kodėl metalų dalelytės, susmulkinus į keliolikos mikrometrų daleles sumaišytos su vandeniu, nenusėda

ant indo dugno? (Pt)

Kodėl gausiai sningant, būna šilčiau, o ledonešio metu prie upės vėsiau? (Pt)

Pelkėtose vietose karštą orą kęsti sunkiau, negu sausose. Kodėl? (Pg)

Įkaitęs kūnas spinduliuoja infraraudonuosius spindulius – jų nematome, bet galime pajusti ranka. Ledo

gabalas, priešingai, skleidžia šaltį. Atrodo, turėtų egzistuoti ir šalčio spinduliai. Kodėl fizikos

vadovėliai jų nemini? (Pg)

Du visiškai vienodi spiritiniai termometrai skiriasi vien spirito spalva. Ar termometrai rodys tokią pat

temperatūrą, jeigu juos laikysime saulėje?

(A)

3.3. Taikyti energijos tvermės dėsnį įvairių vidinės energijos virsmų atveju.

3.3.4. Formuluoti I ir II termodinamikos dėsnius. Taikyti I termodinamikos dėsnį sprendžiant uždavinius.

Termodinaminei sistemai buvo perduota 250 J šilumos kiekis. Kaip pakito sistemos vidinė energija, kai

ta sistema atliko 450 J darbą?

a) Nepakito;

b) Padidėjo: ΔU = 250 J;

c) Sumažėjo: ΔU = 450 J

d) Sumažėjo: ΔU = 200 J. (Pg)

Izobariškai kaitinant 160 g deguonies (O2), kurio temperatūra buvo 27o C, jo tūris padidėjo dvigubai.

Kai slėgis pastovus, deguonies savitoji šiluma c = 920 J/kg.K, R = 8.31 J/mol.K.

1. Raskite besiplečiančių dujų atliktą darbą. (A)

2. Raskite deguonies įšildymui sunaudotą šilumos kiekį. (Pg)

3. Padidėjo ar sumažėjo proceso metu dujų vidinė energija? (Pg) Kokiu dydžiu? (A)

3.4. Įvertinti šiluminių variklių svarbą technikoje ir kasdieniam

3.4.3. Apibrėžti šiluminio variklio naudingumo koeficientą. Apskaičiuoti šiluminio variklio naudingumo koeficientą.

Garo mašina, kurios galia 14,7 kW, per vieną darbo valandą suvartoja 8,1 kg akmens anglių, kurių

degimo šiluma lygi 2,7 . 107 J/kg. Garo katilo temperatūra 200 oC, aušintuvo temperatūra 58 oC.

1. Kokį šilumos kiekį sudegdamos išskiria akmens anglys? (Pg)

2. Apskaičiuokite mašinos atliktą darbą. (A)

3. Koks garo mašinos naudingumo koeficientas? (Pg)

e gyvenime ir jų įtaką aplinkai.

4. Koks būtų idealiosios šiluminės mašinos naudingumo koeficientas? (Pg)

5. Palyginkite šiuos naudingumo koeficientus. (A)

4.1. Taikyti statinės elektros dėsningumus uždaviniams spręsti.

4.1.1. Paaiškinti elektrinio lauko ir krūvio sąvokas, krūvio tvermės bei Kulono dėsnius. Taikyti Kulono dėsnį sprendžiant uždavinius.

Atstumas tarp dviejų įelektrintų plokščių yra 5 cm. Tarp jų yra m = 2 . 10-10 kg masės ir q = 10-14 C

krūvio dalelė (g = 10 m/s2).

1. Brėžinyje nubrėžkite elektrinio laiko linijas (dalelės elektrinio lauko nepaisoma). (Pg)

2. Kuria kryptimi judėtų dalelė, jei nepaisytume jos sunkio? (Pg)

3. Kokia turi būti įtampa tarp plokščių, kad dalelė, atsižvelgiant į jos sunkį, būtų pusiausvyra?

(A)

4. Kas nutiktų dalelei, jeigu jos krūvį padidintume, nekeisdami masės? (A)

5. Kas nutiktų dalelei, jeigu jos krūvį padidintume, nekeisdami krūvio? (A)

6. Ar priklauso 3 klausimo sprendinys nuo dalelės buvimo vietos tarp plokščių? Kodėl? (A)

Du vienodi krūviai alyvoje veikia vienas kitą 0,9 mN jėga. Atstumas tarp krūvių 5 cm. Kokio didumo

yra tie krūviai? (Pg)

4.2. Taikyti nuolatinės srovės dėsningumus bei laidininkų jungimo būdus aprašančius dėsnius nesudėtingoms elektrinėms

4.2.2. Nusakyti elektros srovės poveikį.

4.2.4. Nusakyti buityje ir technikoje naudojamus srovės šaltinius.

4.2.5. Pateikti puslaidininkinių prietaisų panaudojimo pavyzdžių ir paaiškinti jų naudojimo privalumus ir trūkumus.

4.2.6. Pateikti elektros

Atrodo, neįmanoma vienoje medžiagoje suderinti skysčio ir kristalo savybių. Atomai ir molekulės

skystyje juda chaotiškai, todėl jis visada įgauna indo formą. Kristale atomai išsidėstę taisyklingai, lyg

kareivių rikiuotė, todėl kristalas turi jam būdingą simetrišką formą. Vis dėlto egzistuoja medžiagos,

vadinamos skystaisiais kristalais. Kaip jos sudarytos ir kodėl jos domina ne tik fizikus, bet ir įvairių

prietaisų konstruktorius? (A)

Kokie mokslininkų darbai sudarė sąlygas radijo imtuvui atsirasti mobiliajame telefone? (Pg)

Kas yra žaibas? (Pg)

grandinėms nagrinėti.

išlydžio gamtoje ir technikoje pavyzdžių.

4.2.6. Pateikti skystųjų kristalų panaudojimo technikoje pavyzdžių ir paaiškinti jų naudojimo privalumus ir trūkumus.

Kuo naudingas šviestukų taikymas apšvietimui? (Pg)

4.4. Analizuoti elektromagnetinės indukcijos reiškinį, ir jo taikymą buityje ir technikoje.

4.4.1. Pateikti elektromagnetinės indukcijos reiškinio taikymo technikoje ir buityje pavyzdžių.

4.4.3. Nurodyti elektros energijos gamybos ir perdavimo principus. Apibūdinti elektros energijos raidą Lietuvoje.

Transformatoriaus antrinę apviją, turinčią 100 vijų, kerta magnetinis srautas, kintantis pagal dėsnį

Φ = 0,01 cos311t. Apskaičiuokite transformatoriaus antrinę apviją kertančio magnetinio srauto

amplitudę. (A)

Transformatoriaus pirmiė apvija turi 2 . 102 vijų, antrinė – 3 . 103 vijų. Energijos nuostolių

transformatoriuje nepaisykite.

1. Koks tai (žeminimo ar aukštinimo) transformatorius? (Pg)

2. Apskaičiuokite transformatoriaus transformacijos koeficientą. (Pg)

3. Pirminė apvija įjungta į 90 V įtampos tinklą. Raskite antrinės apvijos gnybtų įtampą. (Pg)

4. Antrine apvija teka 2 A srovė. Kokia srovė teka pirmine apvija? (Pg)

5. Apskaičiuokite pirminės ir antrinės apvijų srovės galią. (Pg)

6. Kam lygus šio transformatoriaus naudingumo koeficientas? (A)

5.5. Paaiškinti elektromagnetinių bangų susidarymą, sieti jų

5.5.4. Pateikti elektromagnetinių bangų taikymo moderniose telekomunikacijos priemonėse, buityje, moksle ir pramonėje pavyzdžių (radijas, televizija,

Įdėjus kišeninį radijo imtuvą į kibirą arba puodą ir uždengus dangčiu, priėmimas išsyk nutruks. Kodėl?

(Pg)

Radijo imtuvas suderintas taip, kad priimtų ultratrumpąsias bangas. Kaip reikia keisti kontūro

savybes ir išsidėstymą elektromagnetinėje bangų skalėje su jų dažniu (ilgiu).

radiolokacija, mobilieji telefonai, bevielis ryšys ir kt.).

induktyvumą norint priimti ilgąsias bangas? Atsakymą pagrįskite. (A)

5.7. Skirti reiškinius, būdingus bangoms.

5.7.1. Pateikti pavyzdžių kur stebima šviesos interferencija ir difrakcija.

Kokiu reiškiniu paaiškinamas vaivorykštės juostos susidarymas vandens paviršiuje plaukiojančiame

ploname žibalo sluoksnyje? (Pg)

Ar gali interferuoti dviejų elektros lempučių skleidžiamos šviesos bangos? Atsakymą pagrįskite. (Pg)

Kodėl fotoaparato objektyvo diafragmą galima mažinti tik iki tam tikros ribos? (A)

6.4. Paaiškinti radioaktyvumą kaip nestabilių branduolių skilimą; skirti alfa, beta ir gama radioaktyviąją spinduliuotę.

6.4.2. Nurodyti pagrindinius radioaktyvumo matavimo metodus ir prietaisus naudojamus technikoje, aplinkosaugoje.6.4.4. Apibūdinti biologinį jonizuojančios spinduliuotės poveikį.

Kuo skiriasi Vilsono ir burbulinės kameros veikimas? Kurią iš jų reikia naudoti tiriant didelės energijos

dalelių savybes? Kodėl? (A)

Po branduolinio sprogimo aplinkoje lieka daug įvairiausio pusamžio radioaktyviųjų izotopų. Kurie jų

kelia didžiausią pavojų žmonėms, patekusiems į tą vietą po tam tikro laiko? Kodėl? (Pg)

6.5. Paaiškinti branduolinės energijos

6.5.5. Pateikti branduolinės energijos taikymo pavyzdžių, nusakyti jos pranašumus ir iškylančias ekologines

Kovojant su elektrostatiniais krūviais, gamyklose naudojami β spindulių jonizatoriai, sukuriantys ore

1 μA stiprio jonų srovę. Per kiek laiko neutralizuojamas krūvis objekte, kurio elektrinė talpa 18 pF, o

kilmę ir jos taikymo ekologinius aspektus.

problemas. potencialas 10 kV? (A)

7.1. Analizuoti fizikos mokslo laimėjimų taikymą astronomijoje ir kituose moksluose, tiriančiuose Žemę.

7.1.1. Apibūdinti fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą, ryšį. 7.1.2. Apibūdinti fizikos mokslo įtaką astronomijai, kosmologijai ir kitiems tiriantiems Žemę ir Visatą mokslams.

Kokiais prietaisais galima stebėti ir fotografuoti žvaigždžių spektrus? (Pt)

Ar vienodi Saulės ir Mėnulio planetų ir žvaigždžių spektrai? (Pg)



REKOMENDUOJAMA MEDŽIAGA IR ŠALTINIAI

1. Vidurinio ugdymo bendrųjų programų įvadas ir vidurinio ugdymo fizikos bendroji

programa (2011) http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/bp/

2. Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2007.

3. Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2008.

4. Pollard A. Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika.

Vilnius: Garnelis, 2006.

5. Marzano R. J. Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara, 2005.

6. Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998.

7. Aktyvaus mokymosi metodai: Mokytojo knyga. Vilnius: Garnelis, 1998.

8. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.

9. Duoblienė L. Šiuolaikinės ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto

Alba, 2006.

10. Easley Sh., Mitchell K. Vertinimo aplankas. Kur, kada, kodėl ir kaip jį naudoti. Vilnius:

Tyto alba, 2007.

11. Eksperimentas fizikos pamokose: metodinės rekomendacijos praktikos darbams. Vilnius:

Pedagogų profesinės raidos centras, 2006.

12. Hargreaves A. Mokymas žinių visuomenėje. Švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius:

Homo liber, 2008.

13. Kaip keisti mokymo praktiką: ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių

įvairovę. Vilnius: Žara, 2006.

14. Papertas S. Minčių audros: Vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos. Vilnius: Žara,

1995.

Tinklalapiai:

http://www.olimpas.lt/ (Fizikos olimpo svetainė. Čempionatų, olimpiadų užduotys, fizikos

konspektai ir kt.)

http://www.space-lt.eu/aprasymas.htm ( Lietuvos kosmoso asociacijos tinklalapis)

http://www.cosmos.lt/istorija/ (e tnokosmologijos muziejaus tinklalapis)

http://www.tfai.vu.lt/ldangus/ (l eidinių „Lietuvos dangus“ archyvas)

http://neris.mii.lt/mt/ (žurnalo Mokslas ir technika tinklalapis. Leidinių archyvas)

http://phet.colorado.edu/ (fizikos mokymosi objektai angliškai)

http://phet.colorado.edu/





http://www.olimpas.lt/

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/bp/

http://www.jaunasis-tyrejas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=16&Itemid=31

(projekto Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas tinklalapis)

http://fizikavisiems.uzeik.in/index.php?subC=35&ID=35&sub=35 (mokytojo Jūratės Blažienės

tinklalapis Fizika visiems. Jame fizikos projektų, bandymų pavyzdžiai ir kita naudinga medžiaga)

http://www.tiksliukas.lt/?Naujienos (mokymuisi skirtos programos, keletas kontrolinių darbų

pavyzdžių, uždavinių sprendimo pavyzdžiai, pamokų konspektai, egzaminų ir olimpiadų užduotys

ir kt.)

http://www.fizika.lm.lt/ ( įvairiausios nuorodos į įdomius su fizika susijusius puslapius, laboratorinių

ir fizikos bandymų bei savarankiško mokymosi ir savikontrolės įrankiai)

http://www.ivillage.com/green (idėjos kaip tausoti aplinką, mažinti jos taršą)

http://www.ilumina-dlib.org/browse.asp?taxon1=Physics (interaktyvūs MO anglų kalba)

http://mokslasplius.lt (projekto Mokslas – Mokslininkai – Visuomenė svetainė)

http://mokslasplius.lt/

http://www.ilumina-dlib.org/browse.asp?taxon1=Physics

http://www.ivillage.com/green

http://www.fizika.lm.lt/

http://www.tiksliukas.lt/?Naujienos

http://fizikavisiems.uzeik.in/index.php?subC=35&ID=35&sub=35

http://www.jaunasis-tyrejas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=16&Itemid=31

fizika 11-12 (iii – iv gimnazijos) klasėms

Documents