gadasaweri magazin 12 - elkana · udidesia. aq cadebulia biomravalferovnebis konservacia, dacva da...
TRANSCRIPT
biomeurneBIOFARMER
SSSSiiiinnnnaaaaaaaarrrrssssiiii
CCCCOOOONNNNTTTTEEEENNNNTTTTSSSS
biologiur meurneobaTa asociacia `elkanas~ perioduli gamocema
rrrreeeeddddaaaaqqqqttttoooorrrriiii
rrrreeeeddddkkkkoooolllleeeeggggiiiiaaaa
manana gigauri
mariam jorjaZe
Tamaz dundua
daviT doliZe
besik kalandaZe
biZina feraZe
lllliiiitttt.... kkkkoooorrrreeeeqqqqttttuuuurrrraaaa
kkkkoooommmmppppiiiiuuuutttteeeerrrruuuulllliiiiuuuuzzzzrrrruuuunnnnvvvveeeellllyyyyooooffffaaaa
nodar ebraliZe
manana gigauri
1111((((11112222)))) 2222000000006666
direqtorisgan - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -2FOREWORD FROM THE DIRECTORV
Sexvedrebi, seminarebi, konferenciebi - - - - - - - - - - - -6MEETINGS, WORKGHOPS, CONFERENCES
Cveni Jurnalis stumrebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -12GUESTS OF OUR MAGAZINE
saTemo mobilizeba da soflis ganviTareba - - - - - - - - -17COMMUNITY MOBILISATION & RURAL DEVELOPMENT
rCevebi biomeurneebs - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -19ADVICES FOR BIO-FARMERS
agrobiomravalferovnebis dacva - - - - - - - - - - - - - - -32PROTECTION OF AGRICULTURAL DIVERSITY
fermerTa uflebebis dacva - - - - - - - - - - - - - - - - - -36PROTECTION OF FARMERS RIGHTS
Cveni biomeurneebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -40OUR BIO-FARMERS
sertificireba - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -42CERTIFICATION
TanamSromloba - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -4COOPERATION
4 biomeurne 1 (12)
TanamSromloba
dasavleT evropaSi komerciuli biowarmoeba saboloodCamoyalibda XX saukunis 90-ian wlebSi, rodesac samomxmare-blo bazari sabolood gajerebuli aRmoCnda - mravalimwarmoeblisaTvis biowarmoebaze gadasvla naklebkonkurent-ian bazarze gasvlis erTaderTi saSualeba iyo. cxadia, essaqme momgebiani iyo, magram biowarmoeba gacilebiT rTu-lia, vidre Cveulebrivi: biomeurneobaze gadasvlisaTvisfermers sami weli mainc sWirdeba - swored am droSi xdebaniadagidan adre Setanili qimiuri sasuqebisa da sxva qimiurimetabolitebis gamodevna. amasTan, biowarmoeba gulisxmobsxarisxis gacilebiT mkacr kontrols warmoebis yvelaetapze. sertifikatis misaRebad biomewarmes gacilebiTmkacri moTxovnebis Sesruleba uwevs, vidre Cveulebriviproduqciis mwarmoebels.
axali produqciis mimarT momxmarebelTa interesisgasaRviZeblad (Tumca es produqcia ukve gamoirCeoda Tavi-si SesaxedaobiT - sada SefuTva, brendis gareSe), spe-cialuri gamyidvel-konsultantebi momxmarebels acnobdnenaxali produqciis warmoebis wessa da mis Semadgenlobas,mouTxroben maTi sasargeblo Tvisebebisa da adamianisjanmrTelobaze gavlenis Sesaxeb - es yvelaferi produqciismaRal fass, momxmarebelsaTvis misaRebad aqcevda.
bioproduqciis gasaRebis seriozuli samarketingo iara-Ria sasertifikacio programa. dReisaTvis evropaSi yovelmilion adamianze 150 biosupermarketi muSaobs da bioin-dustriis saqmianoba mTlianad efuZneba momxmareblisndobas: myidveli xom maRaziis daxlze ver Seamowmebs pes-ticidebisa da kancerogenuri nivTierebebis Semcvelobas.amasTan, momxmarebels umetesad ara aqvs Sesabamisi codna,raTa imsjelos sakvebis vargisianobaze da Seafasos meur-nis meTodebi. sertifikacia uzrunvelyofs informaciisswraf gavrcelebas momxmareblis dasarwmuneblad da misindobis mosapoveblad. sertifikaciis gamo produqcia ga-moirCeva sxva garegnulad msgavsi produqciisgan, igigansakuTrebulia...
dRevandel evropaSi bioproduqciis bumia - miuxedavadsiZvirisa, mas yidulobs sxvadasxva SeZlebis adamiani: mil-ioneri, pensioneri, studenti. isini mzad arian dasvenebasa
da garTobaze dazogili TanxebiT, Tundac kvi-raSi erTxel, SeiZinon bioproduqcia. evropismomxmareblis aseT ganwyobaze miuTiTebs isfaqtic, rom SveicariaSi daixura `makdonaldis~qseli (Sveicaria aranaturaluri produqtebis wina-aRmdeg erT-erTi yvelaze Seurigebeli mebrZolia)da evropaSi gaZlierda Fast Food-is (swrafi kve-bis) alternativa - Slow Food-is (neli kvebis)qseli.
evropaSi bioproduqtebis popularoba sarek-lamo bazris gajerebulobamac gamoiwvia - sarek-lamo informaciis siuxvem iseT masStabebsmiaRwia, rom momxmarebeli TiTqmia uyuradRebodtovebs ama Tu im cnobil brends, mas mxolod isainteresebs, aris Tu ara etiketze warwera `bio~.eqspertebis azriT (naxevrad xumrobiT), Tu bio-produqtebis popularoba kidev gaizrdeba, bazarze
qarTuli bioproduqcia -adgilobrivi biobazris
formireba da evropul bazarze
integraciis perspeqtiva
Tamaz dundua programis menejeri
simpoziumi Biofach-ze
`bioproduqciis warmoebisa da realizaciis zrdis per-
speqtivebi evropaSi~
Tanamedrove evropeli momxmarebeli daiRala
brendebiTa da reklamebiT - igi ufro da ufro
met yuradRebas aqcevs xarisxs, usafrTxoebasa
da bunebriobas. `kargi kosmetika isaa, romel-
ic iWmeva~, - ixumra erTma evropelma mwarmoe-
belma niurnbergSi gamarTul bioproduqciis
saerTaSoriso gamofenaze (Biofach) marTlac,
bunebrioba da xarisxi - ai is Tvisebebi, rac
axasiaTebda gamofenaze warmodgenil yvela
produqcias: sursaTs, kosmetikas, tansacmels
da avejsac ki.
saqarTvelos delegacia bioproduqciis msoflio
gamofenaze (Biofach) germaniaSi
biomeurne 1 (12)
TanamSromloba
5
Tumca 2004 wels germaniaSi, qalaq niurbergSi CatarebulmsoflioSi udides gamofenaze `elkanam~ mainc moaxerxa war-moedgina qarTuli bioproduqcia, kerZod, ramdenime saxisRvino, sunelebis nairsaxeoba, Txili, wvenebi, Tafli, Cai.produciam didi interesi gamoiwvia, ramac kidev erTxeldaadastura is faqti, rom evropaSi arsebobs garkveuliinteresi qarTuli bioproduqciis mimarT.
dResdReobiT Camoyalibebulia da funqcionirebs ekolo-giuri sertificirebis damoukidebeli organo ,,kavkasserti",romelic saerTaSoriso akreditacias savaraudod 2006 wlisSemodgomaze miiRebs.
amasTan, seriozulimsjelobis sagani gaxda,Tu rogori unda yofil-iyo bioproduqciis baz-ris CamoyalibebaSi`elkanas~, rogorc sa-konsultacio organiza-ciis, roli. am sakiTxismogvarebas Cveni orga-nizacia damoukidebladver SeZlebda. sworedamitom gaCnda komerci-ul struqturasTan Tanam-Sromlobis idea, romlisSedegadac Seiqmna kom-pania `beReli~ - `elka-
nasa~ da `saqarTvelos xilisa da bostneulis~ erTobliviproeqti, romlis mizania bioproduqciis bazris Camoyalibebada ganviTarebis xelSewyoba saqarTveloSi da aseve zrunvaqarTuli bioproduqciis evropis bazarze damkvidrebisaTvis.
`beRelis~ ZalisxmeviT `elkanas~ wevri biofermerebisproduqcia ukve iyideba hipermarket `gudvilSi~; am produqci-am ukve moipova popularoba, mas ukve hyavs sakuTari momx-marebeli. `gudvilSi~, specialur daxlze, romelsac aweria`bio~, momxmarebels SeuZlia SeiZinos: Tafli, Rvino, natu-raluri wvenebi, Cai, nigozi, lobio, muxudo, culispira, ZaZa,ospi.
imeds gamovTqvamT, rom TanamSromlobis es programawarmatebuli iqneba da sabazro standartebis Sesabamisisasaqonlo saxis mqone, xarisxiani bioproduqcia Tavis adg-ils daimkvidrebs adgilobriv da, SemdgomSi, evropul ba-zarzec; amasTan gaizrdeba Cven wevr biomeurneTaSemosavali da moTxovna maT mier warmoebul produqciaze.
darCeba mxolod ori brendi: `bio~ da `arabio~; Se-sabamisad, Tanamedrove marketings mouwevs Tavisipolitikis gadaxedva.
asea evropaSi. rac Seexeba saqarTveloSi bio-bazris ganviTarebis perspeqtivebs, jer Cven SorsvarT evropuli modelisagan, magram ramdenime da-maimedebeli niSani ukve aSkaraa: Tbilisis maRa-ziebi da supermarketebi gajerebulia sxvadasxvawarmoSobisa da xarisxis produqciiT; saqarT-veloSi, kerZod ki TbilisSi, ukve SeimCneva mom-xmarebelTa fenis Camoyalibeba, romelic jansaRi
kvebis momxrea da mzad aris gadaixados gansxvave-buli fasic; meti moTxovnaa adgilobrivi warmoe-bis produqtebze - momxmarebels miaCnia, rom isininaklebad Seicaven konservantebsa da sxva mavnenivTierebebs; miT umetes, rom mosaxleobisSemosavlebi nela, magram mainc izrdeba.
aRsaniSnavia pozitiuri cvlileba saxelmwifosagraruli politikis sferoSic; kerZod, soflismeurneobis saministro dainteresda qveyanaSi bio-produqciis warmoebisaTvis Sesabamisi sakanonmde-blo bazis CamoyalibebiT. saqarTvelos kanonisproeqti biologiuri agrowarmoebis ganxorcielebisSesaxeb, romelic saqarTvelos parlamentma pirvelimosmeniT jer kidev 2002 wels miiRo, xelaxlagadaisinja, Casworda, SesabamisobaSi movida axlax-ans miRebul kanonTan `produqciis da momsaxurebissertifikaciis Sesaxeb~, Seusabamda evrogaerTia-nebis kanonmdeblobas. kanonproeqti ukve mzadaaparlamentSi meore mosmenaze gasatanad, vime-dovnebT, rom ganaxlebuli kanonis proeqti parla-ments gansaxilvelad uaxloes momavalSi waredgine-ba.
saqarTveloSi biobazris Camoyalibebis xel-Sewyoba, `elkanam~ jer kidev 1998 wlidan daiwyo,rac gulisxmobda bioproduqciis popularizacias,mosaxleobis gacnobierebas, gamofena-bazrobebismeSveobiT momxmareblisa da biomeurneebisdakavSirebas. Seswavlili iqna rogorc adgilobrivi,aseve evropuli bazris tendenciebi, SemuSavdabiofermerTa mier warmoebuli produqciisaTvissasaqonlo saxis micemisa da gasaRebis sqemebi.unda aRiniSnos, rom es sakmaod rTuli etapi iyoda bevri faqtoris gaTvaliswineba gaxda saWiro. amperiodSi seriozuli samuSao Catarda bioproduqci-is sertifikaciis sistemis Camoyalibebaze, romel-ic saqarTveloSi ar arsebobda da misi ararsebobisgamo aqamde ver moxerxda saqarTveloSi arsebulibiomeurneobebis sertificireba, ramac xeli SeuSalaqarTuli bioproduqciis evropul bazarze moxvedras.
saqarTveloSi bioproduqcia iyideba
hipermarket `gudvilSi~
biosupermarketebis qseli germaniaSi - beisiki yoveldRiuri bazroba bonis centrSi
6 biomeurne 1 (12)
Sexvedrebi, seminarebi, konferenciebi
2005 wlis 15-16 seqtembers, q. axalcixeSi
Catarda proeqtis - `saqarTvelos agrobio-
mravalferovnebis aRdgena, konservacia da mdgra-
di gamoyeneba~ - sazedamxedvelo sabWos
gasvliTi sxdoma.
sxdomis axalcixeSi, anu proeqtis ganxorcie-
lebis adgilze Catareba mariam jorjaZis ini-
ciativiT moxda da misi erT-erTi mizani sabWos
mxridan proeqtis farglebSi Catarebuli samu-
Saoebis Sefaseba da saqmiani, sasargeblo reko-
mendaciebis miReba iyo.
dRis wesrigiT gaTvaliswinebuli iyo proe-
qtis farglebSi Catarebuli samuSaoebis rogorc
sityvieri wardgena, ise uSualod nakveTis daT-
valiereba, proeqtis monawileebTan da konsul-
tantebTan Sexvedra.
sabWos wevrebma daaTvalieres wnisis sakole-
qcio nakveTebi, Sexvdnen da esaubrnen proeqtis
monawile adgilobriv fermerebs.
nakveTebis daTvalierebis Semdeg monawileeb-
ma erTmaneTs STabeWdilebebi gauziares. intere-
si gamoiwvia samomavlod selis Tesvisa da mis-
gan zeTis warmoebis perspeqtivam. gamoiTqva
mravali saintereso mosazreba, maT Soris proe-
qtis mdgradobaze. fermerebi dainteresdnen xi-
lis saSrobiT, romelic am nakveTze sul axlaxan
damontaJda.
sazedamxedvelo sabWos sxdoma Catarda axal-
cixeSi, `elkanas~ regionul ofisSi. sxdomis
dawyebamde sabWos wevrebma daaTvalieres ofisi,
romlis remonti da mowyoba axlaxans damTavrda.
proeqtis direqtorma, mariam jorjaZem sazedam-
xedvelo sabWos warudgina proeqtis mimdinareo-
bis angariSi, isaubra miRweul Sedegebsa da sa-
momavlo gegmebze.
proeqtis mimdinareoba sazedamxedvelo sab-
Wos wevrebis mxridan dadebiTad iqna Sefase-
buli: maTi azriT, Zalze didi da saintereso saq-
me keTdeba, Sedegebi saxezea. kargi dagegmva,
swori menejmenti, profesionali konsultantebi
da Semsruleblebi, enTuziasti fermerebi - es
yvelaferi warmatebis sawindaria.
gTavazobT ramdenime interviius, romlebic
sazedamxedvelo sabWos wevrebisa da stumrebis-
agan, sxdomis Semdeg CaviwereT
ras fiqroben sazedamxedvelo
sabWos wevrebi
biomeurne 1 (12)
Sexvedrebi, seminarebi, konferenciebi
7
soflis meurneobis mecnierebaTa akademia
guram aleqsiZe
samcxe-javaxeTis gamgeoba
Salva kaveliZe
Caiweres: biZina feraZem da Teona kakabaZem
didi xania, am proeqts vicnob da yovelTvis
mainteresebda, Tu praqtikulad ra keTdeboda da sia-
movnebiT miviRe sazedamxedvelo sabWos sxdomaze
mariam jorjaZis SemoTavazeba - sabWos morigi
sxdoma proeqtis ganxorcielebis adgilze - axal-
cixeSi Cagvetarebina. vfiqrob, Zalian saintereso
sxdoma Catarda - Zalian momewona eqsperimentuli
nakveTebi axalcixeSi, wnisSi. 5 ha farTobi kar-
gadaa dagegmili da gaSenebuli. Zalian momewona
xexilis sanerge - axlad gaSenebul sanergeSi
TiTqmis yvela adgilobrivi jiSi iyo. es Zalian
mniSvnelovania - es regioni istoriulad cnobilia
swored mexileobis kuTxiT da iq aris bevri adg-
ilobrivi jiSi, romlebic ikargeba. Zalian kargi
wamowyebaa `elkanasgan~ maTi gamravleba da Sem-
dgomSi maTi gavrceleba ara marto mesxeT-
javaxeTis soflebSi, aramed SesaZloa saqarTvelos
sxva raionebSic.
adgilobrivi jiSebis aRdgena da gavrceleba
TavisTavad erovnuli saqmea da mogebis miRebis
mizniT ar keTdeba, magram es saqmianoba eko-
nomikuradac gamarTlebulia - adgilobrivi jiSebi
Tavisi TvisebebiT SesaZlebelia ufro maRali
xarisxis iyos, vidre Semotanili jiSebi. SemdgomSi
isini SesaZlebelia gamoviyenoT axali maRal-
xarisxovani seleqciuri jiSebis misaRebad.
axalcixeSi sakmaod saintereso sxdoma da disku-
sia gaimarTa. Zalze momewona axalcixis regionuli
ofisi. am ofisSi SeiZleba fermerebis miReba
swavlebisaTvis - SesaZlebelia Teoriuli kursebi
Catardes ofisSi da sanerge meurneobaSi praqtiku-
lad vaCvenoT. me vnaxe fermerebi, romlebic Zalian
dainteresebulni arian da unda gaZlierdes muSaoba,
raTa fermerebTan meti da myari kavSirebi gvqon-
des.
`elkanas~ wamowyeba Zalze kargia da minda vusur-
vo am organizacias, rom sxva regionebSic daiwyos
analogiuri sakiTxebis Seswavla.
Cveni mxarisaTvis marTlac drouli
da misaRebi proeqtia. samcxe-javaxeTi
cnobili iyo Tavis resursebiT,
gansakuTrebiT soflis meurneobisa
da memcenareobis dargSi da es proe-
qti zustad miesadageba Cveni region-
is problemebs, gansakuTrebiT adg-
ilobrivi jiSebis moZiebas, aRdgenasa
da gavrcelebas. mogexsenebaT, arc
sabWoTa da arc Semdgom periodSi am
mimarTulebas yuradReba ar eqceoda da
axla misasalmebelia, rom es proeqti
muSaobs da Sedegi TiTqmis ukve sax-
eze gvaqvs. aqve minda aRvniSno, rom
ekonomikuri TvalsazrisiTac es
wamowyeba gamarTlebulia - es produq-
cia, jer erTi, gamorCeuli, gansakuT-
rebuli iqneba, da, meore mxriv, igi
ekoproduqciis statusis matarebelic
gaxdeba. amasTan, Tu gadamamuSavebeli
warmoebac aewyoba, aseTi Rirsebebis
matarebeli produqciis gasaRebas win
ra daudgeba.
sasurvelia, ufro meti fermeri
CaerTos am proeqtis ganxorcielebaSi
da Tu warmatebasac mivaRwevT, sxva
fermerebic mogvbaZaven da namdvilad
sasargeblo, erovnul saqmesac gava-
keTebT da glexsac fexze davayenebT.
8 biomeurne 1 (12)
Sexvedrebi, seminarebi, konferenciebi
rogorc profesionali, vityodi, rom am proeqtis mniSvneloba, albaT,
udidesia. aq Cadebulia biomravalferovnebis konservacia, dacva da
aRdgena, aseve misi qmediTi gamoyeneba, ekologiuri testebis dacva da,
rac mTavaria, ekologiurad sufTa produqtis miReba. rogorc profesion-
ali, me Sevexeba samkurnalo mcenareebis sakiTxs, rac aseve asaxulia am
proeqtSi. saqarTvelo gamoirCeva samkurnalo mcenareebis mravalfe-
rovnebiT, romelic dRes nadgurdeba, samwuxarod, nadgurdeba yovelgvari
parametrebis dacvis gareSe; amitom yvela RonisZieba, romelic
mimarTulia amis mowesrigebisken, aqtualuria da amitom am proeqtis
mniSvneloba udavod udidesia saqarTvelosTvis. garda amisa, me TviTon
aqtiuri adamiani var, da kargad mesmis da vici, ras niSnavs, rom
dRevandel pirobebSi samuSao garemo Seqmna axalcixeSi. am patara
oaziss, rac Cven davaTvaliereT, udavod Zalian didi Zalixsmeva,
saqmisadmi didi siyvaruli da udidesi pasuxismgebloba sWirdeba.
proeqti mniSvnelovania ekonomikuri TvalsazrisiTac - aq xdeba im
ZiriTadi ZirZveli kulturebis aRdgena da gafarToeba, romlebic Cvens
ekologiur pirobebs Seesabameba da, aqedan gamomdinare, ra Tqma unda,
gaizrdeba produqtiulobac da ekonomikuri mxare. garda amisa, dasaqmde-
ba uamravi adamiani, rac pirveli rigis problemaa qveynisTvis. me kidev
erT sakiTxs Sevexebi: Cven gavesaubreT fermerebs da momewona, es
proeqti imdenad `SeWrilia~ maTSi, rom fermerebi TviTon sTa-
vazobdnen, es kultura kargad modis, esa da es kultura Semosavlianiao
da a.S. aviRoT Tundac iseTi ZirZveli kultura Cveni mravafle-
rovnebisTvis, rogoricaa seli. swored fermerebis idea iyo selis moy-
vana. Zalze perspeqtiuli kulturaa da udidesi ekonomikuri datvirTva
eqneba momavalSi.
roca adamiani raRacas akeTebs, iq SeniSvnebi yovelTvis iqneba -
imdenad bevria gakeTebuli da imdenad karg donezea gakeTebuli, rom
SeniSvnebi, albaT, ar meqneba. sxva ra meTqmis, udides saqme akeTebT
da kidev erTxel vimeoreb, momavali ocdameerTe saukune ekologiurad
sufTa produqtebs ekuTvnis, da es didi saqmea.
agraruli universitetis sakvebwarmoebisa da
samkurnalo mcenareebis kaTedra
Tamar kaWarava
qea saerTaSoriso saqarTveloSi
regionisaTvis erT-erTi umniSvnelovanesi proeq-
tia, dawyebis dRidan Sedegebi saxezea da amas adgilo-
brivi mosaxleobac xedavs. adgilobriv mosaxleobas
ukve aRarc axsovs mravali kultura, romelTa aRdge-
nasac proeqti xels uwyobs. am kulturebis nawili
TiTqmis dakarguli iyo an uaxloes momavalSi daikarge-
boda. amdenad erTmniSvnelovnad minda avRniSno, rom
`elkana~ did da sasargeblo saqmes akeTebs da me,
rogorc sabWos wevri, kmayofili var am procesebSi
monawileobiT. rac Seexeba am kulturebis aRdgena-
gavrcelebis ekonomikur efeqts, jerjerobiT am
mimarTulebiT mxolod varaudebi SeiZleba gamoiTqvas
- adgilobrivi kulturebis maRali xarisxi,
gansakuTrebuloba da ekologiuroba imis winapirobaa,
rom isini Rirseul adgils daikaveben bazarze da
Semosavlis momtani gaxdebian rogorc fermere-
bisaTvis, ise mTlianad regionisaTvis.
rogor sabWos wevrs, maqvs ramdenime rekomendacia
- sasurvelia, meti fermeri moicvas am proeqtma da
ufro metma adamianma icodes am proeqtis Sesaxeb. es
ar niSnavs, rom cota fermeria amJamad CarTuli,
magram rac ufro meti iqneba, miT ukeTesi Sedegebi
gveqneba.
guram jinWvelaZe
biomeurne 1 (12)
Sexvedrebi, seminarebi, konferenciebi
9
i. n. lomouris saxelobis miwaTmoqmedebis
samecniero-kvleviTi instituti
gulnara CxutiaSvili
mebaReobis, mevenaxeobisa da meRvineobis
samecniero-kvleviTi instituti
proeqtis ganxorcieleba Zalze aucilebeli da
drouli iyo, raTa raRaca mainc SevinarCunoT
qarTuli, tradiciuli. irgvliv bevri ram gvengreva -
Semotanilma produqtebma wagvleka da aRar gvaqvs
Cveni araferi. Cveni, erovnuli Cven Tu ar
gadavarCineT, sxva amas ar gaakeTebs - sakuTars,
ra Tqma unda, Semogvitans. ekonomikuri Tval-
sazrisiT ver getyviT, rom didad gamogvadges es
kulturebi, radganac imdeni mosavali ar iqneba. me
TviTon TavTaviani kulturebis specialisti var da
axalcixis wiTel dolze vambob, rom ar aris iseTi
mosavliani, magram samagierod xarisxiania da
yuaTiani.
rekomendaciis saxiT minda aRvniSno, rom kargi
iqneboda wnisis nakveTebze Teslbrunvis dagegmva,
sideratebis gamoyenebac ar iqneboda urigo.
amasTan, kargi iqneba, Tu mecxoveleobac gan-
viTardeba paralelurad, rac niadagis nayofierebis
amaRlebas Seuwyobs xels.
garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros
biomravalferovnebis dacvis samsaxuri
giorgi lebaniZe
samsaxurebrivad momeTxoveba, rom gavecno
im proeqtebs, romlebic exeba agrobiom-
ravalferovnebis dacvis sakiTxebs, da moxaruli
var, rom monawileoba miviRe `elkanas~ proe-
qtis sazedamxedvelo sabWos gasvliT sxdomaSi
da Cemi TvaliT vnaxe mravali ukve daviwyebuli
kulturis naTesebi. mimaCnia, rom didi erovnuli
saqme keTdeba da Cemi samsaxurebrivi movaleo-
bisgan damoukideblad, rogorc moqalaqe,
mivesalmebi `elkanas~ wamowyebas. magram patri-
otuli datvirTvis garda am saqmes ekonomikuri
safuZvelic unda hqondes, raTa daainteresos
fermerebic da momxmarebelic. marTalia, dRevan-
del qarTul bazarze aseT produqtebze moT-
xovna naklebia, magram es ufro ucodinarobis
bralia da ara am kulturebis arakonkurentunari-
anobisa. saqarTvelo agrobiomravalferovnebis
TvalsazrisiT erT-erTi cxeli wertilia msof-
lioSi, rac aseTi produqtebiT msoflios dain-
teresebis winapirobaa. amasTan unda aRiniSnos,
rom es kulturebi biomeTodebis gamoyenebiT
mohyavT, rac momxmareblis dainteresebis kidev
erTi saSualebaa.
rac Seexeba fermerebs, sasiamovnod ganmacv-
ifra maTTma dainteresebam - miuxedavad imisa,
rom dReisaTvis ekonomikuri motivacia nak-
lebia, isini mzad arian CaerTon am proeqtSi da
daiwyon Zveli kulturebis moyvana da xeli
Seuwyon maTs aRdgenasa da Senaxvas. warmateba
minda vusurvo fermerebsac da `elkanasac~ am
did da saintereso saqmeSi.
erovnul mniSvnelobaze saubars Tavi rom
davaneboT, am proeqts, Cemi azriT, udidesi
mniSvneloba aqvs dRevandel saqarTveloSi, da
kerZod, mesxeT-javaxeTSic. bolo wlebSi faq-
tobrivad daingra soflis meurneoba, xalxi
ukiduresad gaWirvebulia da am proeqtiT `elka-
na~, SeiZleba iTqvas, gadarCenis Sanss aZlevs
glexebs. soflis meurneobaSi dasaqmebuli
xalxi, visac miwebi daurigda, am movlenas ca-
rieli xelebiT Sexvda - arc saTesle masala,
arc teqnika da arc sxva saSualebebi. axla
`elkana~ faqtobrivad ufasod uwvdis xels -
sTavazobs sargav masalas, uwevs konsulta-
ciebs. Tamamad SemiZlia vTqva, rom yvela
pirobaa Seqmnili imisaTvis, glexma xeli
mohkidos perspeqtiul saqmes da awarmoos
damoukidebeli meurneoba.
dabolos, am mcire xnis ganmavlobaSi ende-
muri kulturebi miviwyebuli da TiTqmis dakar-
guli iyo - maTi saxelebic xalxs Zlivs axsov-
da da maTi aRdgenis dawyeba ukve niSvne-
lovani Sedegia.
kukuri Zeria
10 biomeurne 1 (12)
Sexvedrebi, seminarebi, konferenciebi
2005 wlis 16 dekembers, sastumro Seraton-
metexSi, biologiur meurneobaTa asociacia
`elkanam~ Caatara prezentacia proeqtisa - `saqar-
Tvelos agrobiomravalferovnebis aRdgena, kon-
servacia da mdgradi gamoyeneba~, romelic dafi-
nansebulia globaluri garemosdacviTi fondis
(GEF) mier, gaeros ganviTarebis programis
(UNDP) xelSewyobiT.
proeqtis mizania adgilobrivi kulturebis sax-
eobebisa da jiSebis farTo gamoyenebis xel-
Sewyoba mcire da saSualo meurneobebSi dan-
ergvis, konservaciisa da mdgradi gamoyenebis
saSualebiT.
prezentaciaze damswreebma moismines infor-
macia Zveli qarTuli adgilobrivi jiSebis
aRdgenis sferoSi arsebuli problemebisa da
proeqtis farglebSi `elkanas~ mier ganxorciele-
buli saqmianobis Taobaze. amasTan monawileeb-
ma gasinjes xorblis, fetvis, Romis, cercvisa da
bardis adgilobrivi jiSebisagan damzadebuli
qarTuli tradiciuli kerZebi.
prezentacia proeqtisa - `saqarTvelos
agrobiomravalferovnebis aRdgena, kon-
servacia da mdgradi gamoyeneba~
am kiTxvebze pasuxs iZleva `elkanas~ mier
agraruli mravalferovnebis dacvis programis
farglebSi momzadebuli da gamocemuli broSura -
`Zveli qarTuli kerZebi~, romlis SeZenac
SegiZliaT `elkanas~ ofisSi.
saqarTveloSi kerZebis mravalferovnebiT veravis gaakvirvebT, magram ras miirTmevdnen Cveniwinaprebi? albaT, aseTi kiTxva xSirad mogsvliaT TavSi. Tu gaviTvaliswinebT, rom dResCveni yoveldRiuri menius didi nawili Semotanili kulturebisgan damzadebuli kerZebisganSedgeba, marTlac sainteresoa, ra kerZebs amzadebdnen Zvelad?
biomeurne 1 (12)
Sexvedrebi, seminarebi, konferenciebi
11
2005 wlis 20 dekembers, `elkanas~ ofisSi,
saqarTvelos bunebis mkvlevarTa kavSirma "orqisma"
Caatarda prezentacia - `gadaSenebis safrTxeSi
myofi samkurnalo mcenareebis konservacia da
mdgradi gamoyeneba samcxe-javaxeTSi~.
"orqisi", elkanas agrobiomravalferovnebis
dacvis programis (GEF/UNDP) farglebSi axor-
cielebs samcxe-javaxeTSi gavrcelebuli iSviaTi da
gadaSenebis safrTxeSi myofi samkurnalo/deko-
ratiuli mniSvnelobis mcenareebis monitorings da
cdilobs SeimuSavos rekomendaciebi maTi dacvisa
da mdgradi gamoyenebis mizniT.
prezentaciaze warmodgenili iyo 2005 wels
Catarebuli RonisZiebebi da ZiriTadi Sedegebi.
gadaSenebis safrTxeSi myofi
samkurnalo mcenareebis konserva-
cia da mdgradi gamoyeneba samcxe-
javaxeTSi
12 biomeurne 1 (12)
Cveni Jurnalis stumrebi
iyuCe da ismine...
meoce saukunis gamoCenili
germanili filosofosi, karl
iaspersi naSromSi: "istoriis
azri da daniSnuleba", kaco-
briobis istoriis dawyebis
erT-erT umniSvnelovanes faq-
torad miiCnevs cxenis
dakavSirebas adamianis
cxovrebasTan, uZvelesi kul-
turebis warmoqmnasTan. cxen-
ma gamostaca adamiani Cveul
garemos, gadauSala axali
sivrceebi da mis moZraobas
silaRe mianiWa; Seaqmnevina
axali, Zvelis mjobni samxe-
dro teqnika, Camoayaliba
axali, mZlavri socialuri
fena, romelsac SeeZlo cxe-
nis gaxedna, adamianis
nebisTvis damorCileba da am
pirutyvis SemweobiT mxe-
druli siqvelis gamovlena,
cxovelis mSvenierebis aRqma
da Sefaseba...
nodar ebraliZe
dRes saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi mamuls, miwas
mokidebuli xalxi, SeZlebisdagvarad, cdilobs, damxmared
iyolios es erTguli pirutyvi. cxenis SeZenis erT-erTi
gza cxensaSenebis, fermebis garda, sxvadasxva regio-
nebSi arsebuli tradiciuli da axali bazrobebia. zamTarSi
da gazafxulobiT ufro eSureba meurne kaci cxenis yid-
vas.
gTavazobT mokle rCeva-darigebas cxeniT vaWrobis
Sesaxeb. masala amoRebulia revoluciamdeli ruseTis
gamoCenili mecxenis, sergi urusovis "cxenis wignidan",
romelic didi germaneli ipologis, vrangelis naSromis
rusul variants warmoadgens. zogi ram dRevandelobi-
saTvis moZvelebulic aris, magram, vfiqrobT, maTi gac-
noba sasargeblo iqneba XXI saukunis damdegs cxenis
sayidlad gasuli qarTveli meurnisaTvis.
� Audi, vide, tace (usmine, ucqire, Cumad iyavi) da
mxolod imas erwmune, risi danaxva da SegrZneba
SegiZlia - cxenis yidvisas am wesis dacva aucilebe-
lia.
� gamocdili veterinaris daxmarebas miT meti
mniSvneloba eqneba, rac naklebi piradi gamocdileba
gaqvs, magram ar unda dagaviwydes, rom yvelaze dax-
elovnebul veterinarsac gasayidad gamoyvanili cxe-
nis mxolod sxeulis agebulebis, asakisa da jan-
mrTelobis gansazRvra SeuZlia. pirutyvis var-
gisianoba ama Tu im miznisTvis ki Tqvenve unda
SeafasoT. Tu am saqmisTvis aucilebeli codna
gakliaT, gadawyvetilebis gamotana gamocdil cxenis
mesaidumles, cxenenjs miandeT.
� dalalebs (brokerebs) unda eridoT. maTi interesebi
moiTxovs, cxeni gaiyidos - myidvelis sazaralodac
ki. muStari dalalisaTvis SemTxveviTi kacia, xolo
cxenis patroni - mudmivi klienti.
� arasodes iyido sneuli cxeni. tyuilad rodi uTqvamT
arabebs: "vai mas, vinc saaqimod yidulobso".
� Tu ginda iseTi cxeni gyavdes, romelsac sakvebs ar
daamadlian, nu iyidi 6 wlisaze axalgazrda pirutyvs.
kargi 10 wlis cxeni ufro saimedod Seasrulebs
mZime samuSaos, vidre 4 an 5 wlis, jafaSi gamouc-
deli cxoveli.
� nu mogxiblavs garegnoba. saukeTeso SemTxvevaSi,
ai, ras gvirCevdnen asi wlis winaT
gamocdili da
mzrunveli specialitebi:
biomeurne 1 (12)
Cveni Jurnalis stumrebi
13
umSvenieresi nakvTebi mxolod imedia, romelic momavalSi unda gagimarTldes.
� nu geSinia iseTi naklisa, romelic arafers uSlis cxenis muSaobas. gaxsovdes Zveli arab-
uli, cota xepruli Segoneba: "is kaci, vinc eZiebs unaklo diacs da bedaurs, verc cxens
eRirseba TavlaSi da verc qals - ojaxSi".
� arasodes dagaviwydes atestatis moTxovna, radganac igi Seicavs sarwmuno miTiTebas cxe-
nis warmomavlobisa da asakis Sesaxeb.
� Sesabmeli cxenebis yidvisas ar daeTanxmo da erTbaSad erTze meti ar gasinjo. mxolod
cal-calad gasinjvis Semdeg daayene cxenebi gverdigverd.
� sanam daapirebde saferxe an Sesabmeli cxenis yidvas, aucilebelia, TviTonve gaataro
orive, radganac gamyidvelebi sakuTari mxedrobiT an marTviT axerxeben cxenis koWlobis
SeniRbvas.
� aucilebelia cxenze amxedrebisas misi yvela svliT gatareba an Weneba, Tanac magarsa da
rbil savalzec, yru da xmaurian quCebSic. isic gamoscade, rogor dadis cxeni sxva cxe-
nebSi da advilad Sordeba Tu ara maT.
� gamoscade, rogor adis cxeni aRmarTSi, rogor eSveba Tavqve, rogor Cerdeba da rogor
iZvris adgilidan, rogor moqmedebs Soltis gadaWera. Tu wyvilis calad ginda,
gaiTvaliswine, esadageba Tu ara meore cxens feriT, agebulebiT, svliT.
� rogorc saferxed, ise Sesabmelad gasinjvisas gaiTvaliswine xangrZlivi umoqmedobis
gamo cxenis sificxe da TamaSis survili.
� eride gacvlas, radganac igi mxolod gamobrZmedili vaWrebisaTvis aris xelsayreli.
� xmamaRla augi ar dagcdes cxenze. Tu igi samarTliania, patroni daiboRmeba, xolo Tu
mcdaria, umalve Tavis sasargeblod gamoiyenebs Tqvens ucodinarobas.
� Tu gadawyvite da cxens aRar yidulob, maSinve ukan Seayvanine, TavlaSi da ar Seecado,
uari cxenis nakliT axsna. vaWars ar uyvars, mis saqonels xinji gamounaxon. uamisodac
gulsatkenia, rom ver morigdiT.
dainteresebuli mkiTxveli mixvdeba, rom cxenis SerCeva, Sefaseba dakavSirebulia misi
aRnagobis, wafvis xerxebis, Sromisunarianobis, asakis Setyobis codnasTan.
vecdebiT, gulnakluli ar dagtovoT da sistematurad mogawodoT praqtikuli da
Teoriuli codnisaTvis aucilebeli cnobebi.
14 biomeurne 1 (12)
Cveni Jurnalis stumrebi
stevia momcro buCqia, romlis samSobloa samxreT ameri-
ka. igi ZiriTadad xarobs zomierad nestiani subtropikuli
klimatis pirobebSi da gvxvdeba paragvaiSi, braziliaSi,
argentinaSi. indielebi mkacrad asaidumlebdnen am mcenares,
amitom msofliom igi mxolod 1887 wels gaicno, samxreT
amerikeli naturalistis antonio bertonis meSveobiT.
gamoirkva, rom amerikaSi 300-mde saxeoba arsebobs, magram
maTgan mxolod Stevia Rebaudina da ori sxva, ukve
gadaSenebul saxeobas axasiaTebs bunebrivi sitkbo. am
gamorCeuli Tvisebis saidumlo steviaSi nivTiereba ste-
viozidis arsebobaSia, romelic glikozids warmoadgens da
Sedgeba glukozis, saqarozis da steviolisagan. amasTan
stevia Seicavs vitaminebs (B1, B2, C, P, F, PP, B-karotins),
mineralebs (K, Ca, Mg, Zn, Cu da sxv.), Seucvlel cximJavebs,
17-mde aminomJavas da sxv.
Tanamedrove pirobebSi steviozidi yvelaze tkbili bune-
brivi produqtia da igi Saqris idealur Semcvlelad SeiZleba
CaiTvalos. steviis foTlebi daaxloebiT 10-15-jer, xolo
steviadan miRebuli steviozidis eqstraqti - 100-300-jer
tkbilia Cveulebriv SaqarTan SedarebiT. amasTan, mraval-
ricxovani gamokvlevebiT dadgenilia, rom stevias regu-
laruli moxmareba adamianis organizmSi Saqrisa da qoles-
terinis dones dabla swevs, aumjobesebs qsovilebis
aRdgenis unars da sisxlis Sededebas, xels uSlis kuWis
wylulis warmoqmnas da sxv. aRsaniSnavia isic, rom
Cveulebrivi Saqrisagan gansaxvavebiT, steviozidi TiTqmis
ar Seicavs kaloriebs da xasiaTdeba msubuqi antibaqteriuli
moqmedebiT. swored amitom, steviozidis gamoyeneba
rekomendebulia rogorc janmrTeli, ise hipertoniiT,
nivTierebaTa cvlis darRveviT, simsuqniT, diabetiT
daavadebuli adamianebisaTvis. arsebobs mosazreba, rom
steviozidis moxmareba amcirebs nikotinisa da alkoholis
moTxovnilebasac.
yvela am Tvisebis gamo, dietologebi da farmakologe-
bi Saqrisa da misi xelovnuri Semcvlelebis nacvlad ste-
viozidis gamoyenebas afaseben rogorc adamianis
gajansaRebis saSualebas diabetis, simsuqnis da nivTiere-
baTa cvlis sxva daavadebebis profilaqtikis gziT.
1954 wlidan iaponelebma xeli mohkides steviis seri-
ozul Seswavlas da daiwyes misi moyvana saTburSi, xolo
70-iani wlebidan iaponiis mrewvelobaSi ukve farTod
damkvidrda stevia - mas iyeneben marinadebis, xmeli xilis,
mSrali zRvis produqtebis, Tevzisa da xorcis produqtebis,
soiis sousebis, xilis wvenebis, ualkoholo sasmelebis,
nayinis, saReWi rezinis da sxv. damzadebisas. dReisaTvis
iaponia steviaze adgilobrivi bazris moTxovnis 90%-s
steviis warmoebis
perspeqtiva saqarTveloSi
Zvel droSi, rodesac xalxi
Saqars jer ar icnobda, xolo
amerika jer kidev ar iyo
aRmoCenili, samxreT amerikis
guaranis tomis indielebi
iyenebdnen saocar balaxs - am
balaxis ramdenime foTlis
damatebiT, sasmeli saocrad
tkbili xdeboda. indielebi am
balaxs `kaa-exes~ eZaxdnen, rac
`tkbil balaxs~ an `Taflovan
foTlebs~ niSnavs. am saocari
mcenaris samecniero saxelwode-
baa stevia (Stevia Rebaudina).
vaxtang kikabiZe anaseulis Caisa da subtropikuli
kulturebis s/k institutis aspiranti
biomeurne 1 (12)
Cveni Jurnalis stumrebi
15
akmayofilebs, xolo iaponiis janmrTelobis saministros cnobiT, qveyanaSi
Semcirda iseTi daavadebebis ricxvi, rogoricaa: diabeti, raqiti, kuW-nawlavisa
da sisxZarRvaTa zogierTi daavadeba da sxv. amasTan, iaponiaSi sicocxlis
saSualo xangrZlivoba 70-dan 85 wlamde gaizarda.
dReisaTvis, steviis ZiriTadi mwarmoeblebi arian: paragvai, brazilia,
iaponia da CineTi. igi agreTve mohyavT wynari okeanis auzis qveynebSic,
aseve meqsikasa da samxreT ontarioSi. saocaria, magram igi warmatebiT
gaaxares kaliforniasa da inglisis samxreTSic. 80-iani wlebidan steviis
CiTilebis gamoyvana da saTburis pirobebSi misi gaxareba daiwyes ukrainaSi,
ruseTSi. iseT rTul socialur-ekonomikur mdgomareobaSi myofi qveynisaTvis,
rogoric saqarTveloa, araxelsayrelia iseTi Zviri da, amave dros, nakleb
sasargeblo produqciis importi, rogoric Saqaria. erovnuli ekonomikis intere-
sebidan gamomdinare, rekomendebulia alternatiuli gzebis moZieba da am mxriv
Sors wasvla ar gvWirdeba - mezobeli ukraina ukve awarmoebs stevias da mis-
gan damzadebul sakonditro da farmacevtul produqcias.
rac Seexeba steviis adgilobriv warmoebas, am mxriv dasavleT saqarTvelos
bunebrivi pirobebi xelsayrelia am mcenaris mosayvanad. unda aRiniSnos, rom
steviis moyvanaze saqarTveloSic Catarda warmatebuli kvlevebi, magram
ratomRac am kulturam saTanado aRiareba ver moipova da misi gavrceleba ar
moxda. Tumca erTeuli adamianebi mas Tesaven sakuTari moxmarebisaTvis.
aseTi arapopularobis mizezi albaT is aris, rom stevias saqarTveloSi
praqtikulad ar icnoben; cotam Tu icis misi sasargeblo Tvisebebis da imis
Sesaxeb, rom, steviis produqciis warmoeba ufro iafi (2-3-jer) jdeba, vidre
Saqrisa. gagacnobT ramdenime cifrs: 1 kg steviis mza produqcias SeuZlia
Secvalos 150-200 kg Saqari. 1kg steviis produqciis warmoeba daaxloebiT 20-
30$ jdeba, xolo 200 kg Saqris warmoebis danaxarjebi ki 60-80$-ia. rac Seexeba
saqarTvelos, romelic Saqris imports eweva, misTvis 200 kg Saqris Rirebuleba
daaxloebiT 100$-ia.
vinaidan Cven qveyanaSi sxva alternatiuli damatkbobeli ar arsebobs, Saqris
importi erovnuli ekonomikisTvisa da mosaxleobisaTvis mZime tvirTia, rom
araferi vTqvaT, im avadnyofebze, romelTac alternatiuli damatkbobeli esa-
WiroebaT.
da, bolos, minda kidev erTxel avRniSno steviis didi upiratesoba SaqarTan
da sxva damatkboblebTan SedarebiT da mTavrobas movuwodo, rom Tamamad
miiRon siaxleebi, xeli Seuwyon steviis produqciis imports da momavalSi mis
adgilze warmoebasac.
rac Seexeba mosaxleobas, man kargad unda gaicnos es unikaluri mcenare,
darwmundes misi produqciis sikeTesa da moyvanis sargeblianobaSi da Semdeg
SesaZlebeli iqneba misi adgilze moyvana-warmoeba.
stevia -
Taflovani mcenare
16 biomeurne 1 (12)
Cveni Jurnalis stumrebi
valdebuleba msoflio
sazogadoebis winaSe
Teimuraz jinWaraZe arasamTavrobo kavSiris
`soflis ganviTarebis institutis~ Tavmjdomare
am bolo dros aRiniSneba agrarikos mecnierTa da praq-
tikosTa mniSvnelovani daintereseba saqarTveloSi agrokon-
saltingis ganviTarebasaTvis, rac ar aris SemTxveviTi. aseTi
struqturebis Seqmnis istoria TiTqmis yvela qveyanaSi em-
Txveoda ekonomikuri krizisebis periods, radgan maTs Seqm-
nasTan dakavSirebuli iyo agraruli seqtoris aRorZineba da
stabilizaciis damyareba. soflis meurneobis inovaciuri gaZ-
Rolis praqtikam istoriulad daamtkica Tavisi aucilebloba da
mniSvneloba. magaliTad, XIX saukunis Sua periodSi irlandiaSi,
SimSilobis dros, SimSilTan sabrZolvelad Seiqmna swavluli
agronomebis mobiluri jgufi, romelmac warmatebiT gaarTva
Tavi dakisrebul movaleobas da dRes irlandias msoflioSi
erT-erTi saukeTeso konsaltinguri struqturebi moepoveba,
xolo centralur da aRmosavleT evropaSi ki daiwyo sasoflo-
sameurneo codnis gavrceleba specializebul sasoflo-sameur-
neo skolebis bazebze.
amave periods ekuTvnis specialist-agronomebis gamoye-
nebis praqtika fermerTaTvis axali informaciebis gadasace-
mad. am praqtikasTan erTad evropaSi aRmocenda erovnuli agro-
konsaltinguri da sakonsultacio samsaxurebi; maTi ganvi-
Tarebis aucilebloba damtkicebulia im maRali efeqtiT, romel-
ic maTi funqcionirebiTaa miRebuli.
es procesebi gardauvalia saqarTvelosTvisac, vinaidan
agrokonsaltingi aris soflis meurneobis Tanamedrove relse-
bze gadayvanis realuri inteleqtualuri bazisis Camoyalibeba
politikuri, ekonomikuri da socialuri ganviTarebis prob-
lemaTa gadawyvetis procesebis momsaxurebisTvis.
1997 wlis aprilSi gaeros garemosa da ganviTarebis kon-
ferenciaze aRniSnuli iyo programuli midgomebi msoflio
sazogadoebisaTvis:
_ ekonomikuri zomebis gamoyeneba soflis meurneobis
myari gaZRolisaTvis;
_ axali efeqturi teqnologiebis damuSaveba da gadacema;
_ adamianuri resursebis ganviTarebis mizniT informaci-
ul-saganmanaTleblo moRvaweoba da informaciis
gacvla;
_ siRaribis masStabebis Semcirebis mizniT sasoflo-
sameurneo da sxva sawarmoebSi dakavebis uzrunvely-
ofa;
_ garemos dacvis interesebis mizniT bunebrivi resurse-
bis racionaluri gamoyeneba;
_ pirvelxarisxovani yuradRebis mipyroba uSualod fer-
merebze, rogorc mamakacebze, aseve qalebze.
es erTxel kidev amtkicebs, rom agrokonsaltingi
saqarTvelos agrosamrewvelo kompleqsisaTvis warmoadgens ara
mxolod Sida politikis saqmes, aramed msoflio mniSvnelobis
amocanaa.
jer kidev 1862 wels prezidentma
linkolnma xeli moawera morilis aqts, rom-
lis Sedegadac aSS-Si ganxorcielda miwis
reforma.
aqtis Tanaxmad yvela Stats, garda imisa,
rom eZleoda maT sazRvrebSi arsebuli mi-
webis gayidvis ufleba, saxelmwifo mxar-
daWeriT unda daearsebina sasoflo-sameur-
neo universiteti, xolo miwis myidveli
valdebuli iyo gaevlo sasoflo-sameurneo
swavleba. am universitetebs ewoda `land-
grant~ universitetebi, xolo TviT mo-
rilis aqts ki `revoluciuri~. amas mohyva
1887 wlis heCis aqti, romelic avaldebuleb-
da `land-grant~ universitetebs Caetare-
binaT samecniero-kvleviTi samuSaoebi da
maTi Sedegebi gaevrcelebinaT fermerTa
miwebze. wlebis ganmavlobaSi `land-
granti~ gadaiqca sasoflo-sameurneo ga-
naTlebis, samecniero kvlevebisa da maTi
danergva-gavrcelebis mZlavr sistemad, ro-
melmac aSS-is soflis meurneoba umaRles
mwvervalze aiyvana.
es mcire istoriuli mimoxilva dakav-
Sirebulia saqarTvelos soflis meurneo-
baSi revoluciuri gardaqmnis aucileblo-
basTan. is, rac 300 wlis win xdeboda
amerikaSi, amJamad aris saqarTveloSi.
mTlianad moSlilia sasoflo-sameurneo
sawarmoo infrastruqtura, praqtikulad Sew-
yvetilia niadagis nayofierebis SenarCu-
nebis, mcenareTa dacvis, veterinaruli, sa-
seleqcio da sanaSene samuSaoebi, darRveu-
lia agroteqnika, dakninebulia mecnierebis
roli sursaTis warmoebis amaRlebaSi,
ramac pirdapiri gavlena iqonia mosavlia-
nobaze, romelic Zalian dabali paramet-
rebiT xasiaTdeba.
gamomdinare Seqmnili rTuli viTare-
bidan, romelic aseve axasiaTebs aRmosav-
leT evropasa da postsabWour sivrces
mTlianad, agraruli reformebis erT-erT
ZiriTad mimarTulebad miCneulia fermeruli
meurneobebis mecnierul-teqnikuri donis
mniSvnelovani amaRleba, rac SeuZlebelia
Tanamedrove agrokonsaltingis struqture-
bis gareSe.
biomeurne 1 (12)
saTemo mobilizeba da soflis ganviTareba
17
sofeli axalsofeli mdebareobs qarelis raionSi,
md. mtkvris marjvena napirze. raionuli centridan
11 km-iT, xolo sarkinigzo da saavtomobilo magis-
tralidan 1,5 km-iT daSorebiT.
wlebis ganmavlobaSi soflis mosaxleoba ayeneb-
da sakiTxs centralur magistralTan damakavSirebeli
xidis mSeneblobis Taobaze, magram uSedegod. 2004
wels, adgilobrivi mmarTvelobis xelSewyobiT, dai-
wyo mSenebloba, Catarda ZiriTadi samuSaoebi,
magram arasakmarisi saxsrebis gamo xidi ver das-
rulda.
problema aqtualuri iyo mosaxleobisaTvis,
radgan saxnav-saTesi farTobebis garkveuli raode-
noba, kerZod 88 heqtari savarguli da 100 heqtarze
meti saZovari mdebareobs mtkvris gaRma. soflis
mosaxleobas aRniSnul adgilamde misvla uxdeboda
SemovliTi gziT, 35 kilometri manZilis gavliT.
adre komunikaciis erT-erT saSualebas warmoad-
genda borani, romelic 10 welia aRar funqcio-
nirebs, ris gamoc miwis nakveTebis 90% rCeboda
daumuSavebeli, ar gamoiyeneboda saZovrebi. so-
felSi ramdenime tragikuli SemTxvevac momxdara,
romlebic mdinaris gadalaxvas ukavSirdeboda.
2005 wlis gazafxulze sofelSi muSaoba daiwyo
`elkanas~ saTemo mobilizebisa da soflis
ganviTarebis samsaxurma. mosaxleobis saerTo kre-
drois xazi
pirveli Casaxleba, XIX s.
koleqtivizacia1923-1930 ww
2005 w axali saSualo skolis gaxsna
2005 w abanos mSeneblobis dawyeba
1941-1945 ww. samamulo omSi daiRupa 100 kaci
1940 w skra-qarelis sarwyavi arxis gayvana
1950 w 8-wliani skolis gaxsna
1968 w kolmeurneoba gadakeTda mexileobis
meurneobad
1989 w aWarlebis Camoaxleba
1991w meurneobis daSla
2001 w miwebis pasportizacia
2004 w ,,elkanas" Semosvla
2005 w xidis dasruleba, xidamde misasvleli
gzis remonti da moxreSva
demografia
69
158
96109
176
saskolo asakis vaJi
saskolo asakis gogo
pensioneri kacipensioneri qali
Sromisunariani kaci
Sromisunariani qali
qarelis raioni
axalsoflis sakrebulo
manZili Tbilisidan - 112 km
teritoria - 8910 ha
komlTa raodenoba - 168
87
xidi da abano
axalsofelSi
1 2 3 4 5 6
1
2
34
5
6
saTemo mobilizebisa da soflis
ganviTarebis samsaxuris xelmZRvaneli
daTo doliZe
18 biomeurne 1 (12)
saTemo mobilizeba da soflis ganviTareba
baze gamoikveTa, rom aqtualur problemad rCe-
boda xidis dasrulebis sakiTxi. mosaxleobis
mobilizebiT, adgilobrivi mmarTvelobis aqtiuri
CarTviT da `,elkanas~ xelSewyobiT dasrulda xi-
dis mSenebloba.
xidis dasrulebis da centraluri magistralidan
xidamde misasvleli gzis SekeTebis Semdeg dai-
niSna axlomdebare raionul centrebamde mimavali
mikroavtobusebi.
proeqtis warmatebulad dasrulebis Semdeg mo-
saxleobam damoukideblad daiwyo sayofacxovre-
bo pirobebis gaumjobesebaze zrunva. wamowyebu-
li iniciativis waxalisebis mizniT `elkanam~
gadawyvita xeli Seuwyos meore proeqtis (abanos
mSeneblobis) ganxorcielebasac.
gare faqtorebismniSvneloba
ssssaaaakkkkrrrreeeebbbbuuuulllloooo
aaaaxxxxaaaallllssssooooffffeeeelllliiiissssaaaakkkkaaaarrrrmmmmiiiiddddaaaammmmoooo
xxxxaaaaSSSSuuuurrrriiiissss
bbbbaaaazzzzaaaarrrriiii
qqqqaaaarrrreeeelllliiiissss
bbbbaaaazzzzaaaarrrriiii
Semosavali
35%
17%40%ojaxis
Senaxva
sameurneo xarjebi
ganaTleba
8%janmrTeloba
gasavali
35%
20%
25% mexileoba
mebostneoba
memarcvleoba
15% mecxoveleoba5%pensia/xelfasi
proeqti daiwyo 2005 wlis gazafx-ulze, damTavrda - 2005 wlisSemodgomaze
proeqtis (abano da xidi) saerToRirebulebaa - 36500 lari`elkanas~ wili - 8500sofeli da sakrebulo - 28000 lari
- soflis mosaxleoba daamuSavebs 88 ha saxnav-saTesmiwas, ris Sedegadac mosaxleobis Semosavali 70%-iTgaizrdeba.
- mosaxleoba miwebis 100 heqtars saZovrad gamoiyenebs.
efeqturoba
biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
19
sademonstracio
biologiur meurneobaTa asociacia "elkana" did yuradRebas aqcevs
Tavis wevr fermerebTan sacdeli da sademonstracio modelebis
Seqmna-danergvas. 2005 wels "elkanas" samrCevlo samsaxurma fondi
novib-is daxmarebiT saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi `elkanas~
wevr fermerTa meurneobebSi moawyo Svidi sxvadasxva saxis mod-
eli. aRniSnuli modelebis mizania biologiur meurneobaSi sxvadasx-
va meTodebis danergva, romlebmac xeli unda Seuwyos fermerebs
meurneobaSi aamaRlon niadagis nayofiereba, racionalurad da efe-
qturad gamoiyenon miwis mcire farTobebi, gadaamuSaon sufTa pro-
duqcia da miiRon damatebiTi finansuri Semosavali, agreTve sxva
fermerebmac danergon Tavis saqmianobaSi aRniSnuli meTodebi.
mokled aRvweroT da davaxasiaToT is modelebi, romlebic dainer-
ga mimdinare sameurneo wels:
samrCevlo samsaxuris xelmZRvaneli
besik kalandaZe
ekologiur soflis meurneobaSi aqtualur problemebad
miiCneva brZola sarevelebTan, niadagidan wylis intensiuri
aorTqleba, niadagis Carecxva da gadarecxva. aRniSnuli prob-
lemebis mosagvareblad biomeurneobaSi arsebobs agrote-
qnikuri RonisZieba - mulCirebis meTodi, romlis
saSualebiTac garkveulwilad xdeba aRniSnuli problemis mog-
vareba. aRniSnuli proeqti ganxorcielda novib-is samodelo
proeqtis farglebSi gurjaanis raionSi, fermer oleg
nikoleiSvilis meurneobaSi. proeqti gulisxmobda 1000 m3
farTobze vazis Zirebsa da rigTaSorisebSi niadagis
dafarva-mulCirebas xorblis namjiT, romelic Caixvneboda
SemodgomiT. es proeqti amJamad Sesrulebulia.
mulCireba biomevenaxeobaSi
Semdegi modeli gulisxmobda "sxvadasxva bostneuli kul-
turebis warmoebas biomeTodebiT". proeqtis mizani iyo
biomeurneobebSi maRalSemosavliani bostneuli jiSebis dan-
ergva. aRniSnuli modeli ganxorcielda mcxeTis r-ni sof.
misaqcielSi, `elkanas~ wevri organizacia "soflad TemTa
ganviTarebis saagentos" meurneobaSi. proeqti gulisxmobda
1000 m3 farTobze sxvadasxva bostneuli jiSebis (brokoli,
zafrana, nesvi, wiTeli wiwaka, pekinuri kombosto,
sxvadasxva sunelebi) movla-moyvanas biomeTodebiT, rac
warmatebiT ganxorcielda.
sxvadasxva bostneuli kulture-bis warmoeba
modelebi
20 biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
mimdinareobs TianeTis r-nis sof. TolenjSi, fermer
leqso qavTaraZis meurneobaSi. proeqtis mizania niadagis
nayofierebis amaRleba da mdgradi SenarCuneba, tradiciul
wesTan SedarebiT farTobis erTeulze meti produqciis war-
moeba, ekologiurad sufTa produqciis miRebis
SesaZlebloba, wlis ganmavlobaSi kartofilis ori da
mwvanilis ramdenime mosavlis miReba.
kartofilis, bostneuli kulturebisda biohumusis warmoeba specialuriCarCo-konteinerebis gamoyenebiT
proeqtis ganxorcieleba erTmaneTisagan damoukideblad
mimdinareobs lagodexis r-ni sof. saqoboSi fermer gior-
gi nikuaSvilis meurneobaSi da qarelis r-ni sof.
axalsofelSi fermer Tamaz gelaSvilis meurneobaSi.
aRniSnuli modelebi gulisxmobs 7 m3 miwis farTobze
sakomposte sacavisa da mcire saCiTilis mowyobas, kom-
postis warmoebas da niadagis nayofierebis amaRlebas.
aRniSnuli sakomposte sacavebi mowyobilia da periodulad
maT organuli masiT avseben.
kompostis damzadeba miwiszeda damiwisqveSa specialur sacavSi
samegrelo-zemo svaneTSi mcxovreb "elkanas" wevr fer-
merebs, romlebsac didi raodenobiT mohyavT sxvadasxva
suneli, yovelTvis problemad hqondaT dafqva-damuSaveba,
Sesabamisi dafasoeba da sxv. amitom "elkanas" samrCevlo
samsaxuris gadawyvetilebiT aRniSnuli samodelo sawarmo
moewyo zugdidis r-nis sof. ingirSi - rezo cxadaias
meurneobaSi. aRniSnuli modelis mizania ekologiurad
sufTa produqciis warmoebis gziT Semosavlis gazrda
samegrelo-zemo svaneTis im fermerebisaTvis, romlebsac
mohyavT sxvadasxva sunelebi.
xmeli sunelebis dasafqvav-dasafa-soebeli mcire sawarmos mowyoba
biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
21
zemoT CamoTvlili proeqtebi, rogorc aRvniSneT, ganx-
orcielda novib-is proeqtis farglebSi. `elkanas~ samrCevlo
samsaxuri momavalSic gaagrZelebs aqtualuri, fermerebisaT-
vis saWiro modelebis danergvas.
)dRevandel Cvens agrarul sinamdvileSi, rodesac glexis
sakuTrebaSi arsebuli mcirefarTobiani da danawevrebuli
nakveTebis damuSaveba ZiriTadad xeliT xdeba, iseTi agrote-
qnikuri RonisZieba, rogoric Tesvaa, gansakuTrebul problemas
warmoadgens. garda maRali SromiTi danaxarjebisa, xeliT Tesvisas
sakmaod rTulia farTobis erTeulze saTesle masalis saWiro
odenobiT ganawileba da glexisaTvis wamgebiania. amisaTvis
novib-is samodelo proeqtis farglebSi samrCevlo samsaxurma
vanis r-nis sof. WaganWyviSSi fermer avTandil Sengelias
daukveTa ori tipis saTesi: pirvelia erTdiskoiani xelis saTesi,
romelzec SesaZlebeli iqneba saTesi diskoebis Secvla; meorea
minitraqtorze misabmeli ordiskoiani saTesi, romelic ZiriTadad
simindisa da parkosnebis (soia, lobio da sxv.) dasaTesad
gamoiyeneba. proeqtis mizania fermerisTvis Sromis Semsubuqeba
mciregabaritiani xelisa da motoblokze misabmeli saTesis
gamoyenebiT.
mciregabaritiani xelis da minitraq-torze misabmeli saTesis damzadeba
22 biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
xorbalibiomeurneobaSi
ra unda gavakeToT imisaTvis, rom xorbalibiologiuri wesiT moviyvanoT?
biomeTodebiT moyvanil xorbals gansakuTrebiT
didi mniSvneloba eniWeba (jerjerobiT gansa-
kuTrebiT sazRvargareT). yvelaze Zvirfasi da
Zvirad Rirebuli puri swored aseTi xorblis
fqvilisagan cxveba. CvenSi xorblis biomeTo-
debiT moyvana rig problemebTanaa dakavSirebuli,
romelTa mogvarebac meurnis survilis SemTxve-
vaSi sulac ar aris SeuZlebeli.
pirveli da yvelaze mniSvnelovani problema is
aris, rom umetes SemTxvevebSi xorbali iTeseba
gancalkevebul nakveTze, Teslbrunvis gareSe, rac
TavisTavad TviT Cveulebriv meurneobaSic ki
problemas warmoadgens. aseve problemaa niadagis
sworad damuSaveba, ganoyiereba da sarevelebTan
da daavadebebTan brZolac.
xorbali upiratesobas aniWebs sakvebi nivTierebebiT mdidar Savmiwa
niadagebs, is kargad modis aseve Tixnar niadagebze. xorblis moy-
vana msubuq niadagebzec SeiZleba, Tumca aseT niadagebze mas
mosavlianobiT qeri sWarbobs da miRebuli mosavlis xarisxic dabalia.
marcvleuls Soris xorbali yvelaze momTxovnia Teslbrunvis mimarT.
rogorc wesi, is TeslbrunvaSi sakvebi an marcvlovani parkosnebis,
anda saToxni kulturebis (mag., kartofili, Warxali, bostneuli) Semdeg
dgas. xorblis moyvana marcvlovnebis Semdeg daavadebebis
saSiSroebisa da xarisxis problemebis gamo mxolod iSviaT
SemTxvevebSia dasaSvebi.
vvvvaaaannnnoooo lllloooollllaaaaZZZZeeee
biomrCeveli
niadagi
adgili
TeslbrunvaSi
Zalian didi mniSvneloba aqvs droul Tesvas - Zalian adre anda gvian
daTesva amcirebs mosavals. normaluri ganviTarebisaTvis
saSemodgomo xorbals yinvebis dadgomamde sWirdeba 40-50 dRe.
praqtikulad Tesvis vada emTxveva periods, rodesac garemos saSualo
temperatura aRwevs 16 graduss. yvelaze kargi gamosavali optimaluri
aRmonacenisa da mosavlis miRebisaTvis aris maRalxarisxiani Teslis
gamoyeneba.
Tesva
winamorbedi kulturebi (parkosnebi) amdidreben niadags azotiT. Tu
arsebobs SesaZlebloba, niadagi SeiZleba ganoyierdes nakeliT
(40t/ha), wunwuxiT an sxva organuli sasuqiT. adre gazafxulze
ganoyiereba xels uwyobs mosavlis gazrdas. sxva saxis ganoyiereba
(kaliumi, fosfori, kalciumi) Teslbrunvis farglebSi unda ganxor-
cieldes niadagis gamokvlevis Semdeg.
niadagis
ganoyiereba
biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
23
Cvens pirobebSi dasarevlianebis ZiriTadi mizezi niadagis cudi
damuSavebaa. imisaTvis, rom dasarevlianeba naklebi iyos, saWiroa,
wina kulturis mosavlis aRebis Semdeg, niadagis msubuqi aCeCva, raTa
moxdes arsebuli sarevelebis Teslis CaTesva da aRmoceneba, amas ki
unda mohyves xvna, sasurvelia winmxvneliani guTniT, rac
mniSvnelovnad Seamcirebs dasarevelianebas.
sarevelebis
regulireba
saqarTveloSi gansakuTrebiT didi zians xorblis naTesebs gudafSuta
ayenebs, "elkanas" samrCevlo samsaxuris mier fermerebisaTvis
miwodebuli iyo am sokovan daavadebasTan brZolis biologiuri
meTodi, kerZod ki Cveulebrivi pirSuSxas (Õðåí) nayenis gamoyeneba,
romelsac aqac gTavazobT:
" aviRoT 2 kg. gasufTavebuli pirSuSxas fesurebi da gava-
taroT xorcsakep manqanaSi
" miRebuli fafiseburi masa movaTavsoT tilos naWerSi da kar-
gad gavwuroT wnexSi
" Semdeg es nawuri gavazavoT 5 litr wyalSi, gavaCeroT 45
wuTi da miRebuli nayeniT Tanabrad SevwamloT saTesle
masala. 5 litri nayeni yofnis 100 kg Tesls
" nayenis gamoyeneba unda moxdes damzadebisTanave; is ar
inaxeba.
daavadebebTan
brZola
unda gaviTvaliswinoT, rom damuSavebis dros pirSuSxa gamoyofs
eTerzeTebs, rac iwvevs Tvalebis gaRizianebas, amitom sasurvelia,
vimuSaoT damcavi saTvaleebiT.
maTTvis, visac zemoT moyvanili
biomeTodi metismetad rTul saqmed
moeCveneba:
"elkanas" erT-erT meurnesTan da sacdel
nakveTze axalcixeSi "elkana" cdis rusuli war-
moebis axal biologiur preparats "eqstrasols".
cdis Sedegebs gagacnobT Cvens Semdeg gamo-
cemebSi.
rCevebi biomeurneebs
24 biomeurne 1 (12)
s o i as o i a
yvelaze
`teqnologiuri~
kultura
vvvvaaaassssiiiillll aaaaxxxxvvvvlllleeeeddddiiiiaaaannnniiii
biomrCeveli
zusatad aravin icis, rodis gaCnda kulturuli
soia. termini `soia~ Cinuri warmomavlobisaa da
iTargmneba rogorc `didi parki~. soias pirveli
moxsenieba jer kidev Zv. w. 2838 wliT TariRdeba.
xolo. V saukunis Cinur wignSi soia moixsenieba
rogorc xuTi jadosnuri da samkurnalo mcenareTagan
erT-erTi. oTxi danarCeni mcenarea - brinji, qeri,
xorbali da fetvi. am mcenareTa Tesls CineTis
imperatori, sazeimo ceremoniis dros, Tavisi
xeliT Tesavda.
CineTSi, iaponiaSi, koreasa da manjuriaSi aTasi
wlis win adamianebma icodnen soiisagan sxvadasxva
wamlebis damzadebis receptebi. uZveles dros bud-
istma berebma iswavles soiisagan rZis, yvelis,
sousebis da sxva sasargeblo produqtebis damzade-
ba. jer kidev uZveles dros soia gavrcelda
iaponiaSi, samxreT koreaSi, indoeTSi, ruseTis
Soreul aRmosavleTSi. 200-300 wlis win soiam dai-
wyo gavrceleba saqarTveloSi, ukrainaSi, yubansa da
Cveulebrivi soia erTwliani mcenarea parkosanTa
ojaxidan. vegetaciis periodi, klimatidan gamomd-
inare, grZeldeba 70-250 dRes. soias mTavarfesviani
fesvTa sistemaa aqvs. aRmonacenis gamoCenidan 7-10
dReSi mTavar da gverdiT fesvebze Cndeba koJrebi,
romlebSic xdeba haeris azotis fiqsacia. koJrebi
Cndeba fesvis qsovilebisa da azotfiqsatori baq-
teriis urTierTobis Sedegad. baqteriebis
daxmarebiT soia iRebs damatebiT azotovan kvebas,
xolo baqteria soiisgan - naxSirwylebs.
aRsaniSnavia, rom soia qmnis koJrebs mxolod am
baqteriasTan (Rhizobium japonicum) erTad. im
CrdiloeT kavkasiaSi.
dasavleT evropaSi soia cnobili gaxda 1712
wels, xolo 1765 wels igi Setanil iqna CrdiloeT
amerikaSi. XIX saukunis pirvel naxevarSi amerikis
SeerTebul StatebSi Catarda pirveli cdebi soiaze.
1878 wels venaSi Catarebul saerTaSoriso
gamofenaze Cinelebma warmoadgines soiisgan
damzadebuli produqtebis farTo asortimenti, ris
Semdegac soia popularuli gaxda dasavleT evropaSi.
XX saukuneSi adamianebma soia Tavidan
aRmoaCines, igi swrafad gavrcelda yvela konti-
nentze da farTo gamoyeneba pova kulinariaSi,
mecxoveleobaSi, warmoebasa da medicinaSi. amis
mizezi mecnierebis ganviTareba gaxda - aRmoaCines
soiis bevri `jadosnuri~ Tviseba, teqnologiurma
progresma ki soia erT-erT yvelaze `teqnologiur~
mcenared aqcia. dReisaTvis soiisagan iwarmoeba 20
000-ze meti sxvadasxva daniSnulebis produqti.
Cveulebrivi soia (Glycine max (L.) Merrill)
mcenaris daxasiaTeba
biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
25
adgilebSi, sadac soia velurad izrdeba an Zalze xSirad gamoiyene-
ba TeslbrunvaSi, niadagSi grovdeba didi raodenobiT baqteria da
baqteriisa da mcenaris kontaqti TavisTavad xdeba. iq, sadac soia
pirvelad mohyavT da niadagSi jer kidev ar aris dagrovili am baq-
teriis sakmarisi raodenoba, koJrebi ar warmoiqmneba. maTi
warmoqmnisaTvis aucilebelia niadagSi am baqteriis kulturis
Setana.
mcenaris Rero uxeSi, cilindrulia, simaRliT 15 sm-idan 2 m-mde.
Reros meore muxlTan viTardeba mTliani ovaluri foTlebi, xolo
yvela danarCeni foToli sami firfitisgan Sedgeba. maT ubeSi
viTardeba wvrili TeTri an mowiTalo yvavilebi, romlebic
Cveulebriv TviTdamtverviT mravldebian. ganayofierebis Semdeg
mcenareze warmoiqmneba 400-mde moyviTalo, ruxi an Savi feris
dakiduli parki, romlebic 2-3 burTisebr Tesls Seicaven. Teslis
diametri daaxloebiT 0,6 sm, xolo wona 120-200 mg-ia. Teslis
Seferiloba mkveTrad gansxvavebulia, magram momxmarebelTa Soris
gansakuTrebiT popularulia moyviTalo-moyavisfro Seferilobis
Tesli. dRes soia ZiriTadad mohyavT cilis gamo. miuxedavad
amisa, mcenareuli zeTis warmoebis mixedviT, soias dRes pirveli
adgili uWiravs msoflio bazarze.
unikaluri qimiuri Semadgenlobis gamo soia
farTod gamoiyeneba sxvadasxva sferoSi. msof-
lioSi marTlac ar aris ufro teqnologiuri kultura,
romelic praqtikulad danakargebis gareSe moixmareba.
soiis cilis ZiriTadi masa Srotis saxiT gamoiyene-
ba sasoflo-sameurneo cxovelebis sakvebis dana-
matad. soia ara mxolod abalansebs cilis raode-
nobas sakvebis danamatSi, aramed aumjobesebs
aminomJavur Semadgenlobasac. soiis gamoyenebas
memcenareobaSi ekologiuri da energodamzogi efe-
qtic axlavs. ganviTarebuli fesvTa sistemisa da
azotis fiqsaciis unaris gamo igi kargi winamorbe-
dia marcvlovnebisa da sxva kulturebisaTvis. soia
mohyavT ara mxolod marcvlis, aramed mwvane masis
gamoc. mwvane masiT kvebaven Sinaur cxovelebs,
amzadeben Tivas, siloss, balaxeul fqvils da sxv.
soiis mwvane masa ufro nela uxeSdeba, vidre sxva
parkosani mcenareebisa. amasTan igi mdidaria ara
gamoyeneba
qveyana farTobi (aTasi ha) mosavlianoba (c/ha)
aSS 28 300 26,3brazilia 10 950 21,6argentina 6 951 26,9kanada >1 000 23,4CineTi 8 130 16,6indonezia 1 350 11,6italia 390 37,0safrangeTi 82 27,0Serbia 83 21,7ruseTi 490 6,0ukraina 270 13,0belorusia 0,5 11,0
sxvadasxva qveyanaSi soiis farTobebi da mosavlianoba
26 biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
mxolod ciliT, aramed kobaltiT, kalciu-
miT, fosforiT, agreTve karotinoide-
biTa da vitaminebiT. Tumca samarcvled
soiis moyvanas Tavis upiratesoba aqvs,
vinaidan am dros miiReba ufro koncen-
trirebuli sakvebi da produqti, romelic
didxans inaxeba.
soiis gadamuSavebis gavrcelebuli sqema
Semdegia: Teslidan zeTis gamowurva da
miRebuli Srotis sakveb danamatad gamoye-
neba; soiis rZis gamoyeneba goWebisa da
xborebis sakvebad. garda amisa saqonlis
sakvebad gamoiyeneba soiis Tivac. aseTi
Tivis TiToeuli centneri Seicavs 30
sakveb erTeuls da samjer met cilas (3%),
vidre marcvlovnebis Tiva. Tividan, ise
rogorc mwvane masidan, SeiZleba damzad-
des sakvebi fqvili an silosi simindis
mwvane masasTan erTad.
saqonlis sakvebis damzadebis garda,
mniSvnelobis mixedviT meore mimarTu-
lebaa soiis gamoyeneba adamianis sakve-
bad. Tu adre soiiT ikvebebodnen mxolod
aziisa da wynari okeanis regionis xalxe-
bi, dReisaTvis soiis sakvebze moTxovna
msoflioSi yovelwliurad 8-10%-iT izrde-
ba. soiisgan damzadebuli tradiciuli sakve-
bi produqtia soiis xaWo - tofu, soiis
sousi, nato da sxv. Tanamedrove
teqnologiebiT SesaZlebeli gaxda soiis
axali produqtebis - teqsturatebis miReba.
am produqtebma farTo popularoba moipo-
va msoflioSi - dReisaTvis aSS-is xorcis
produqtebis 20 % soiasgan iwarmoeba.
teqnologia ki iseTi daxvewilia, rom
namdvili xorcisagan misi garCeva TiTqmis
SeuZlebelia. jer kidev uZveles dros soia
gamoiyeneboda ara mxolod sakvebad,
aramed samkurnalodac. aziis qveynebSi
soiis aRmonacenebisgan damzadebuli
salaTi efeqtur saSualebadaa miCneuli avi-
taminozis samkurnalod. CineTsa da
vietnamSi soiisgan mzaddeba preparatebi,
romlebic centraluri nervuli sistemis
stimulacias iwveven. soiis parkebs
anTebsawinaaRmdego da sicxisdamwevi
moqmedeba axasiaTebs, maT iyeneben
gaciebis, Tavis tkivilis samkurnalod,
agreTve, rogorc profilaqtikur
saSualebas, aTerosklerozisa da gasuqebis
winaaRmdeg. soiis rZe da misgan damzade-
buli produqtebi rekomendebulia wylulis,
Tirkmlebis daavadebis, Sardsasqeso gze-
bis, muclis tifis, qronikuli infeqciebisa
da sxv. daavadebebis samkurnalod. soiis
rZes iyeneben diaTeziT daavadebuli da alergiuli
bavSvebis sakvebadac. XX saukunaSi soiis gamoyenebam
axali funqcia SeiZina - mas iyeneben radiaciis wina-
aRmdeg organizmis mdgradobis amaRlebis saSualebad.
pirvelad am faqts daakvirdnen iaponiaSi xirosimis
dabombvis Semdeg: afeTqebis epicentris axlos mdebare
wm. franciskis klinikis personali radiaciuli zemo-
qmedebisgan ar dazaralda, ufro metic, moxerxda pacien-
tebis nawilis gadarCenac. klinikis TanamSromlebis
azriT, amis mizezi maTi kvebis racioni iyo - isini
yoveldRiurad miirTmevdnen soias, bostneulTan da
brinjTan erTad. SemdgomSi cxovelebze Catarebuli
mravalricxovani cdebis Sedegad dadginda soiis efeqtur-
oba radiaciis winaaRmdeg organizmis mdgradobis
gazrdaSi. 1981 wels iaponiis kibosTan brZolis
erovnuli centris angariSSi gamoqveynda 30-wliani
dakvirvebis Sedegebi, sadac aRniSnuli iyo, rom
adamianebSi, romlebic yoveldRiurad ikvebebian soiiT
onkologiuri daavadebebis gaCena 33 %-iT naklebia,
vidre sakontrolo jgufSi, romlebic am sakvebs ar
iRebda.
dRes saqarTveloSic mohyavT soia da Tbilisis
maRaziebSic, mcire raodenobiT, magram mainc SexvdebiT
tofus da soiis sxva produqtebs. Tumca glexebsa da
qalaqis mosaxleobas Soris soia ar sargeblobs im
popularobiT, rasac es marTlac unikaluri Tvisebebis
mqone produqti imsaxurebs...
biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
27
xili da bostneuli didi raodenobiT Seicavsim sasargeblo nivTierebebs, romlebic aucile-belia adamianis organizmisaTvis. konservadgadamuSavebis Semdeg (rogor kargadac ar undagadamuSavdes) isini met-naklebad kargaven vita-minebs, amitom didi mniSvneloba aqvs maT Senaxvasnedlad (cocxali saxiT).
xilisa da bostneulis
Senaxva ojaxur
pirobebSi
iiiiaaaaggggoooo bbbbiiiittttaaaarrrriiiiSSSSvvvviiiilllliiii
biomrCeveli
praqtikaSi xilisa da bostneulis nedlad Senaxvis
mravali meTodi arsebobs. ojaxur pirobebSi mosax-
erxebelia dabal temperaturaze Senaxva. umetes Sem-
TxvevaSi xilisa da bostneulis Senaxvis tempera-
turis qveda zRvaria 00, xolo zogierTi xilisa da
bostneulisTvis - 00-ze naklebi. miuxedavad amisa
saSualo temperatura SeiZleba CaiTvalos 00-dan +80-
mde. mkvaxe da gadamwifebuli xil-bostneuli Sesana-
xavad ar varga.
mikroorganizmebs gamravlebis xelsayreli piro-
bebi rom ar Seeqmnas, xil-bostneulis Senaxvisas
temperaturasTan erTad didi mniSvneloba aqvs saTav-
sis sisufTaves da SefardebiT tens.
Senaxvis win sardafi kargad unda dasufTavdes,
Semdeg mcire raodenobiT gogirdi SevaxrColoT
(30g/m3), ganiavdes, SeTeTrdes kiris xsnariT, gau-
keTdes gasaniavebeli sarqvlebi. xil-bostneuli rom
ar moiyinos, zamTarSi fanjrebi da karebi kargad
unda daiketos.
vaSli da msxali xangrZlivad inaxeba vaSlisa da msxlis Semodgomisa
da zamTris jiSebi. yvelaze kargad inaxeba Sampanuri
reneti, kexura, qarTuli sinapi, abilauri, belflori da
sxv.
ojaxis pirobebSi yvelaze gavrcelebuli meTodia
naxerxSi Senaxva. am mizniT yuTebi miaqvT baRSi, xils
krefen frTxilad, raTa ar daiJeJos, axarisxeben da saR
nayofs gadaarCeven. yuTis Zirze yrian naxerxs, Semdeg
awyoben nayofs, faraven naxerxiT da ase imeoreben
yuTis gavsebamde; zemodan isev ayrian naxerxs; yuTebi
gadaaqvT mSral da gril adgilas sardafSi, sadac awyoben
Stabelebad.
naxerxi unda iyos mSrali, ar unda Sehyves raime ucxo
suni. am miznisTvis iyeneben mxolod foTlovani xis
naxerxs. erT yuTSi nayofis raodenoba ar unda aRemate-
bodes 20 kg-s.
yuTSi nayofis didxans Sesanaxavad sardafSi temper-
atura unda iyos 0-0.50C.
28 biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
yurZeni
mokrefil yurZens axarisxeben da awyoben na-
xerxCayril yuTSi, Semdeg yoveli mxridan ayrian imden
naxerxs, rom mtevnebi daifaros daaxloebiT 3-5 sm
sisqeze. yuTSi yurZnis raodenoba ar unda aRema-
tebodes 15-26 kg-s. yuTebi gadaaqvT bnel da gril adg-
ilas sardafSi. yurZnis Senaxva SeiZleba, agreTve,
jagnebad (kanafze asxmuli) an akidoebad.
didi xnis Senaxvis mizniT yurZeni aucileblad
unda daikrifos mSral da mzian amindSi. aseTi yur-
Zeni kargad inaxeba 10-ze.
limoni, mandarini, forToxali
citrusovanTa nayofis didi xniT Sesanaxavad
arCeven dauzianebel nayofs, saTiTaod axveven
qaRaldSi da awyoben sufTa yuTebSi Wadrakulad.
Cawyobili nayofis yvela fenas unda gadaefaros
qaRaldi. misi Cafena saWiroa yuTis fskerzec. nay-
ofi umjobesia SeifuTos mokrefis adgilze. limonis
xangrZlivi SenaxvisaTvis, simwifis mixedviT, opti-
malur temperaturad iTvleba +20-dan +80-mde, mandarin-
isa da forToxlisaTvis +10-dan +50-mde. ase rom, Tu
sardafSi saSualo temperatura iqneba +20-dan +40-mde,
limoni inaxeba 4-6 Tve, mandarini 2-3 Tves,
forToxali 3-5 Tves. sardafi droulad unda gani-
avdes, yuTebi Stabelebad unda davawyoT.
gogra
gogra didi raodenobiT Seicavs naxSirwylebs, rki-
nasa da fosfors. igi kargad moqmedebs sisxlis
maRali wnevis mqone adamianebze. sakvebad gamoiyene-
ba rogorc Semwvari, ise moxarSuli. Sesanaxad var-
gisia yvela jiSi; gogra, saerTod, kargad inaxeba
mSral sardafSi +100-dan +140-mde. mas awyoben xis
Taroebze an kideben sardafis Werze. gogris
Senaxvisunarianobaze cudad moqmedebs mzis sxivebi,
amitom mas inaxaven bnel sardafSi, romelic xSirad
unda niavdebodes. Tu es pirobebi daculia, gogra
inaxeba 6-8 Tvis ganmavlobaSi.
stafilo, Warxali
Zirxvenebs frTxilad iReben miwidan., raTa kani ar
dauziandes, axarisxeben, Sesanaxavad aWrian foTlebs
da awyoben mSral, sufTa silaze (sila dayrilia sar-
dafSi 5 sm sisqeze), Semdeg siliT kargad faraven,
awyoben kidev meore Sres, kvlav faraven siliT da a.
S. sila yovel weliwads unda Seicvalos. stafilosa da
Warxlis Senaxvis optimalur temperaturad iTvleba 00-
dan 10-mde. aseT pirobebSi Zirxvenebi kargad inaxe-
ba sardafSi - Taroze dayrilic.
xaxvi, niori
xaxvisa da nivris mosavals iReben sruli simwifis
periodSi, roca foTlebi iwyeben gayviTlebasa da
Wknobas. miwidan amoRebis Semdeg xaxvsa da niors
ramdenime dRiT Slian gasaSrobad, Semdeg kinZaven
kanafze da hkideben CrdilSi, sadac sabolood kargad
Sreba.
winsawar gamSrali xaxvisa da nivris Senaxva
SeiZleba, agreTve, sardafis Taroze an Stabelebad
dadgmul yuTebSi, rom haeri yovelimxridan xvdebodes.
Senaxvis optimaluri temperaturaa 00-dan 10-is
CaTvliT.
kartofili
zamTris periodSi yinvisagan kartofilis
dasacavad mimarTaven sxvadasxva saSualebebs. iseT
adgilebSi, sadac gruntis wyali Rrmadaa, Txrian
ormos. misi moyvaniloba nebismieria - mrgvali, oval-
uri, oTkuTxedi da a.S. simaRle 1,5 - 2 m-mde. ormos
fskersa da kedlebze afenen mSral Calas, Semdeg
yrian mSral kartofils, gadaafareben Calas an Tivas
da ayrian miwas 50-70 sm sisqeze. Senaxvis optimaluri
temperaturaa +0.50-dan 30-mde.
arsebobs kartofilis Senaxvis meore wesi.
sardafSi moxexebul adgilas afenen Calas, zemodan
ayrian mSral Tivas da masze awyoben mSral da saR
kartofils. am ukanasknels zemodanac afareben Tivas
da ayrian miwas 30-40 sm sisqeze.
mesame wesiT kartofils inaxaven sardafSi
yuTebiT, romlebsac awyoben Stabelebad. am
SemTxvevaSi sardafSi temperatura unda iyos +20,
raTa kartofili ar moiyinos.
xangrZlivi Senaxvis Semdeg kartofilSi saxamebeli
iSleba da Saqrad gardaiqmneba, ris gamoc usiamovno
tkbili gemo dahkravs. mis mosacileblad kartofils 10
dRis ganmavlobaSi aTavseben + 15-dan +200 temper-
aturaze. maRali temperaturis zemoqmedebiT Saqari
isev saxameblad gardaiqmneba da kartofils pirveladi
gemo ubrundeba.
biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
29
Cinuri
aaaalllleeeeqqqqssssaaaannnnddddrrrreeee kkkkuuuurrrrttttaaaannnniiiiZZZZeeee
biomrCeveli
k o m b o s t o
Cinuri kombosto (saxesxvaoba pekin-
uri kombosto) aRmosavleTaziuri kul-
turaa, misi samSobloa CineTi, sadac
igi jer kidev 2000 wlis win mohyavdaT.
amerikaSi gavrcelda XIX saukuneSi,
evropaSi - XX saukunis dasawyisSi, xo-
lo saqarTveloSi am kulturam 5 wlis
win SemoaRwia.
Cinuri kombosto swrafad mzardi,
erTwliani, grZeli dRis mcenarea, yvav-
ilobs gazafxulze da Semodgomaze.
Cinuri kombosto aris jvaredinmtveria,
ikeTebs mrgval an ovalur Tavs (2kg)
da arsebobs SedarebiT mkvrivi da
faSari saxis. mas ar aqvs `kuWi". igi
farTod aris gavrcelebuli aziaSi,
marto iaponiaSi mas 50 000 ha far-
Tobi ukavia.
itans mcire yinvas, misi vegetaciis
periodi 2-2,5 Tvea. mcenaris Tavi
simaRleSi 60 sm-mde izrdeba, sayvavile
Rero ezrdeba dRis ganmavlobaSi, 12
saaTSi, xolo yvavilobs rodesac tem-
peratura xangrZlivi drois ganmav-
lobaSi 120-ze dabalia. Tavis gakeTebis
Semdeg, Tuki temperatura 160-ze maRa-
lia, maSinac aris saSiSroeba, rom
aRerdes, xolo rodesac temperatura 220-
ze maRalia, maSin sayvavile Reros ar
ikeTebs. misi Senaxvis xangZlivoba
Zalian SezRudulia da gacilebiT nak-
lebia, vidre Cveulebrivi Taviani kom-
bostosi.
Cinuri kombostos kvebiTi Rirebuleba rogorc moxarSulis,
aseve nedlis (salaTis saxiT) Zalian maRalia, vinaidan igi
Seicavs iSviaT aminomJavebs da peqtinebs. 100 grami Cinuri
kombosto Seicavs 1,2 gr cilas, 2 gr naxSirwylebs, mineralur
nivTierebebs K, Ca, P, Mg, da agreTve 36 mgr C vitamins (orjer
mets, vidre salaTa). mis naklovanebad SeiZleba CaiTvalos, rom
igi Na-iT Zalian Raribia. igi SeiZleba, agreTve, davamwniloT.
Cinuri kombosto Tavisi SemadenlobiTa da gemovnebiTi Tvi-
sebebiT did konkurencias uwevs rogorc kombostos sxva sax-
eobebs, agreTve salaTebs. amgvari mdidari Semadgenlobis gamo
rekomendebulia bavSvTa kvebisaTvis da samkurnalod, igi die-
turi produqtia.
100 gr. kombostos kvebiTi Rirebuleba
energetikuli Rirebuleba 50 kj
vitamini A 10 mgr
vitamini C 23 mgr
kaliumi 250 mgr
kalciumi 125 mgr
fosfori 45 mgr
mSrali nivTierebebi 2,5 gr
30 biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
Cinuri kombosto - 1kg
tkbili wiwaka - 300 gr
Taviani xaxvi - 300 gr
cxare wiwaka - 1 c
wyali - 1 l
vaSlis Zmari - 100 gr
marili - 50 gr
Cinuri kombostosagan damzadebuli kerZebis receptebi
kombostos gavrecxavT da davWriT mozrdil naWrebad. Tavian
xaxvs gavfcqvniT da davWriT alyad. wiwakas gavrecxavT,
movacilebT yunwsa da Tesls da davWriT grZlad an rgolebad. am
yvelafers mWidrod CavawyobT sterilizebul qilaSi, davasxamT
mduRare marilwyals, Tavze movawyobT cxare wiwakas da
davafarebT xufs. SevinaxavT gril adgilze. mzaddeba 35 wuTSi.
Cinuri kombosto wiwakiTa da Taviani xaxviT
(konservireba)�
Cinuri kombosto - 500 gr
tkbili simindi - 0.5 qila\150-170 gr
forToxali - 1 cali
mwvane xaxvi - 2 Tavi
kiborCxalas Cxirebi - 100 gr
maionezi - 1 sufris kovzi
zeTi - 2 sufris kovzi
soiis sousi - 1 sufris kovzi
Zmari - gemovnebiT
gavWraT Cinuri kombostos foToli
sigrZeze 4 nawilad da Semdeg siganeze 0.5
sm-ian naWrebad. gafrcqvnaT forToxali da
davWraT 1 sm-ian naWrebad. kiborCxalas
Cxirebi unda davWraT Txlad, davamatoT
daWrili mwvane xaxvi da simindi. es yve-
laferi avurioT zeTSi da maionezSi da
davamatoT mcireodeni Zmari da marili
gemovnebiT.
Cinuri kombostos salaTa
forToxliT�
Cinuri kombosto - 1 Tavi
simindis marinadi - 0.5 qila
cocxali wiTeli, yviTeli da mwvane wiwaka - TiTo c
SeiZleba davamatoT cotaodeni zeTi da maionezi
wvrilad daWril kombostos davayriT daWril wiwakas,
davamatebT siminds, movasxamT maionezs da avurevT.
Cinuri kombostos salaTa�
�
biomeurne 1 (12)
rCevebi biomeurneebs
31
Cinuri kombosto - 400 gr
kartofili - 300 gr
wiTeli bulgaruli wiwaka - 200 gr
Taviani xaxvi - 100 gr
zeTi an karaqi - 50 gr
gaTlil kartofils davWriT Cxirebad, davasxamT mduRare wyals
da movxarSavT. wvrilad daWril bulgarul wiwakasa da xaxvs
movxrakavT zeTSi an karaqSi. rodesac kartofili moixarSeba,
mas davamatebT msxvilad daWril Cinur kombostos da mwvanils,
vaduRebT 3 wuTis ganmavlobaSi, davamatebT araJansa da marils.
TiToeul ulufas SeiZleba davamatoT limonis erTi rgoli.
bostneulis supi Cinuri kombostoTi da wiTeli
bulgaruli wiwakiT�
Cinuri kombosto - 20 foToli
karaqi - 1.5 sufris kovzi
kvercxi - 2 c
kombostos davWriT Cxirebad, movayriT marils da
davyriT karaqian tafaze. kombostos mivwevT napire-
bze da centrSi frTxilad davaxliT kvercxs ise, rom
kvercxis guli ar davazianoT.
Cinuri kombosto kvercxiT�
Cinuri kombosto - 1 patara Tavi
stafilo - 1 c
momJavo vaSli - 1 c
maionezi
marili
kombostos, stafilosa da vaSls gavxexavT msxvilad, avurevT
erTmaneTSi da davamatebT maionezsa da marils gemovnebiT. am
salaTas SeiZleba davamatoT kitri da pomidori.
Cinuri kombostos salaTa�
32 biomeurne 1 (12)
agrobiomravalferovnebis dacva
kacobrioba ukve mivida imis gagebamde, rom
es kulturebi daumsaxurebladaa miviwyebuli da
saWiroa maTi TandaTanobiT aRdgena da
msoflio miwaTmoqmedebaSi CarTva. amisaTvis
mcenareuli resursebis saerTaSoriso institut-
ma (IPGRI) ukve Seqmna (2001 w) proeqti,
romelic iTvaliswinebs zogierTi daumsaxure-
blad miviwyebuli kulturis aRdgenas. esenia -
kvixoa, samedicino da aromatuli mcenareebi,
rogoricaa kvliavi, mixaki (sanelebeli), kaparsi
da sxv.
aseTive miznebs emsaxureba proeqti `sa-
qarTvelos agrobiomravalferovnebis aRdgena,
konservacia da mdgradi gamoyeneba~. proeqtis
samoqmedo arealia samcxe-javaxeTi, miviwyebuli
kulturebia: parkosnebidan - muxudo, ospi,
culispira, zeTovani mcenare seli, xorblis
jiSebi - wiTeli doli da dika. proeqts afi-
nansebs garemos globaluri mowyobis fondi
(GEF), gaeros ganviTarebis programis
farglebSi.
proeqti iTvaliswinebs agreTve, adgilobrivi
xexilovani kulturebisa da vazis jiSebis
Segrovebas, gamravlebasa da warmoebis adgilze
fermerebze konservacias.
amJamad ukve 40-ze met fermerma moiyvana
xorblis, muxudos, ospis, culispiras, selis
mosavali. proeqtis bolos 150 fermeri iqneba
CarTuli am saqmianobaSi. adgilobrivi saTemo
organizacia `farezis~ meSveobiT moxdeba am
proeqtis damTavrebis Semdeg fermerebTan
mdgradi urTierTobebis gagrZeleba. Seiqmneba
Teslis sarezervo fondi, romelic moamaragebs
fermerebs samizne kulturebis TesliT.
sayovelTaod cnobilia, rom 50% kaloriebisa, romelTac
kacobrioba awarmoebs, modis sam kulturaze - xorbali, brin-
ji da simindi. mxolod 150 kulturuli mcenarea globalur
doneze komercializebuli (IPGRI), maSin, rodesac arsebobs
kulturul mcenareTa ramdenime aseuli saxeoba; danarCeni kul-
turuli mcenareebi an sruliad miviwyebulia da ar mohyavT,
anda SemorCenilia anklavebis saxiT sxvadasxva ganviTarebadi
qveynebis teritoriebze. saqarTveloSi saukuneebis manZilze
cnobili kulturuli mcenareebi, iseTebi, rogoricaa mar-
cvlovnebidan endemuri xorblebi - maxa, zanduri, Romi, qvri-
ma, nawilobriv fetvi; parkosnebidan - muxudo, ugrexeli, naw-
ilobriv ospi, zeTovani boWkovani mcenareebidan - seli da
sxv., amJamad sruliad aRar iTeseba, anda umniSvnelod aris
warmodgenili da ara aqvT araviTari ekonomikuri mniSvneloba.
arada, es is kulturebia, romlebic TavianTi TvisebebiT
araTu ar Camouvardebian popularul kulturebs, aramed kidevac
sjobnian maT. ase, magaliTad, muxudos marcvali Tavisi qimi-
uri SemadgenlobiTa da kaloriulobiT gacilebiT sjobnis
lobios, xolo Romi da fetvi - siminds. Tundac aviRoT seli,
romelic farTod iyo gavrcelebuli saqarTveloSi da
mohyavdaT boWkosa da selis misaRebad. selis zeTi, rogorc
irkveva uaxlesi gamokvlevebiT, unikaluri Tvisebebis matare-
bvelia. kerZod, igi gamoiyeneba iseTi daavadebebis prevenci-
isa da mkurnalobisaTvis, rogoricaa kibo, gulisa da
gulsisxlZarRvTa sistemis daavadebebi, diabeti, Tirkmlebis,
saWmlis momnelebeli sistemis, yelis, kanis daavadebebi da
sxv. es ar aris sruli CamonaTvali im daavadebebisa, romelTa
winaaRmdeg efeqturia selis zeTi. maS ram gamoiwvia aseTi
Zvirfasi kulturebis miviwyeba? mizezi mravalia, magram
mTavari mainc adamianis mentalitetia - damatebiT Tavis
Sewuxeba ar gvinda. rodesac vawarmoebT siminds didi
masStabiT, xom SeiZleba iqve mcire farTobze moviyvanoT
Romi, anda lobiosTan erTad davTesoT muxudo; es xom ufro
gaamravalferovnebs ojaxis sasursaTo kalaTas, namati
SeiZleba gatanil iqnes bazarze da momxmarebelic droTa
ganmavlobaSi mieCveva maT.
daumsaxureblad miviwyebuli kulture-
bis aRdgena da mdgradi gamoyeneba
ttttaaaaiiiiuuuullll bbbbeeeerrrriiiiSSSSvvvviiiilllliiii
agrobiomravalferovnebis
dacvis ganyofilebis
TanamSromeli
biomeurne 1 (12)
agrobiomravalferovnebis dacva
33
m. axalkaci, m. mosuliSvili, m. qimeriZe, i. maisaia
saqarTvelos bunebis mkvlevarTa
kavSiri "orqisi"
z a f r a n a
`Zvirfasi~samkurnalo mcenare
zafrana, anu kroko (Crocus L.) zambaxisebrTa (Iridaceae)
ojaxs miekuTvneba (sur. 1). Tumca saqarTveloSi xSirad
arasworad xaverdasac, anu yviTel yvavilsac (Tagetes patula
L.) uwodeben, arada xaverda sul sxva mcenarea
rTulyvavilovanTa (Asteraceae) ojaxidan. am or mcenares
saerTo mxolod isa aqvT, rom orive yviTeli feris sunels
warmoadgens. xaverdas suneli miiReba enisebri yvavilebis
yvavilsafrisgan, xolo zafranas fxvnili butkos gamxmari
dingisgan. meore ganmasxvavebeli niSani is aris, rom
zafrana Zalian Zvirad Rirebuli produqtia. evropis
supermarketebSi 1 gr zafranis fxvnili 15 evroze meti
Rirs. komerciuli miznisaTvis zafranis sanelebeli miiReba
Crocus sativus L.-is butkos muqi wiTeli feris dingidan (sur.
2). es mcenare kultivirebulia mTel rig qveynebSi: azerbai-
jani, safrangeTi, saberZneTi, indoeTi, irani, italia,
espaneTi, CineTi, israeli, maroko, TurqeTi, egvipte da
meqsika (Negbi, 1999). mTel msoflioSi yovelwliurad awar-
moeben 50 tona zafranas, romelis sabazro Rirebuleba
Seadgens 50 milion aSS dolars (Negbi, 1999). misi aseTi
maRali TviTRirebuleba ganpirobebulia imiT, rom zafranis
moyvana da Segroveba dRemde warmoebs primitiuli meTo-
debiT, rogorc es xdeboda saukuneebis win. kerZod, gaSlili
yvavilis dingis amputacia xeliT xdeba.
uZvelesi droidan dRevandlamde, zafrana, C. sativus,
gamoiyeneba rogorc suneli, sakvebis Sesaferadebeli
saSualeba, saRebavi da wamali, iyeneben parfumeriaSi,.
Tanamedrove kvlevebma daadgina, rom zafranis eqstraqti da
misi ZiriTadi Semadgeneli naerTebi karotinoidebi kibos
sawinaaRmdego TvisebebiTac gamoirCeva. Tanamedrove med-
icina mas iyenebs mravali daavadebis efeqturi
mkurnalobisaTvis (Zhou et al., 1978). zafranas iyeneben
sxvadasxva daavadebis samkurnalod rogorc mecnierul ise
xalxur medicinaSi. kerZod, potenciis asamaRleblad, rogorc
amosaxvelebel saSualebas (Zargari, 1990), simsivnis
sawinaaRmdegod (Nair et al., 1995; Salomi et al., 1991),
Tavisufali radikalebis gasaneitrale-
blad, hipolipemiis (Abe, Saito, 2000) da
krunCxvis sawinaaRmdegod (Zargari,
1990). igi, agreTve, aumjobesebs swav-
lis unars da mexsierebas (Zhang et al.,
1994; Abe, Saito, 2000).
avTvisebiani simsivne, mTel msof-
lioSi yvelaze saSiS daavadebas wamoad-
gens, romelic yovelwliurad 6 milionze
met sicocxles spobs dedamiwaze
(Abdullaev et al., 2000). qemoTerapia
wamoadgens erT-erT yvelaze perspe-
qtiul meTods simsivnis winaaRmdeg. es
meTodi gulisxmobs, rogorc xelovnuri,
aseve bunebrivi naerTebis gamoyenebas
simsivnis blokirebisaTvis. samkurnalo,
bostneuli da sanelebeli mcenareebi,
romlebic gamoiyeneba tradiciul medici-
naSi, dReisaTvis aRiarebulia simsivnis
qemoTerapiuli mkurnalobisaTvis auci-
lebeli preparatebis damzadebis erTerT
ZiriTad wyarod (Abdullaev, 2001). aqedan
gamomdinare, samkurnalo mcenareebis
Terapevtuli da biologiuri Tvisebebis
samecniero kvlevas didi mniSvneloba
eniWeba, radganac is qmnis maTi
gonivruli gamoyenebis safuZvels.
bolo aTwleulSi zafranis qimiuri
Semadgenloba Seswavlilia ramdenime
samecniero jgufis mier. amJamad mis
eqstraqtSi aRmoCenili 150 fiziologiu-
rad aqtiuri naerTidan identificirebu-
34 biomeurne 1 (12)
agrobiomravalferovnebis dacva
lia 40-50 nivTiereba (Winterhalter &
Straubinger 2000). zafrana Seicavs far-
makologiurad aqtiur metabolitebs,
rogoricaa: 1) krocinebi, romlebic war-
moadgenen zafranis feris ganmsaz-
Rvrel nivTierebebs. isini arian wyal-
Si xsnadi karotinoidebi, kerZod,
polien-dikarboqsilazas mono- da
diglikozileTerebi, romlebsac ewodeba
krocetini. zafranis ZiriTadi Semad-
geneli komponentia α-krocini, kroceti-nis digenTiobiozilis eTeri; 2) pik-
rokrocini, romelic ganapirobebs
zafranis mware gemos; 3) safranali,
anu volatilis zeTi, romelic gana-
pirobebs mis suns da aromats. amis
garda, zafrana Seicavs cilebs, Saqrebs,
vitaminebs, flavonoidebs, aminomJa-
vebs, mineralur nivTierebebsa da sxva
naerTebs.
arsebobs ramdenime hipoTeza zafra-
nis kibos sawinaaRmdego, anu antikan-
cerogenuri moqmedebis asaxsnelad. er-
Ti maTganis Tanaxmad, zafranis Se-
madgeneli komponentebi iwveven ujre-
dis dnm-is da rnm-is sinTezis blokire-
bas, Tumca am dros ar xdeba cilis
sinTezis SeCereba (Nair et al., 1995).
meore mosazrebis mixedviT, zafranis
komponentebi moqmedeben, rogorc Ta-
visufali radikalebis gamaneitrale-
blebi. am meqanizmis axsnisas aqcenti
keTdeba karotinoidebis im Tvisebaze,
rom isini ixsnebian lipidebSi da
SeuZliaT CaerTon membranasTan dakav-
Sirebul Tavisufali radikalebis cvlis
procesSi. mesame hipoTeza miiCnevs,
rom mTavari meqanizmi mdgomareobs
retinoidad karotinebis metabolur gar-
daqmnaSi. magram, bolo drois monace-
mebma daadastures, rom karotinis gar-
daqmna vitaminad ar xasiaTdeba anti-
kancerogenuri efeqtiT (Smith, 1998).
meoTxe hipoTezis Tanaxmad zafranas
axasiaTebs citotoqsikuri efeqti, rac
ganpirobebulia karotinebis urTierT-
qmedebiT topo-izomeraza II-Tan, fer-
mentTan, romelic gansazRvravs ujre-
dis dnm-is da cilebis urTierTqmedebas.
zafranis sunelis ZiriTadi ned-
leuli, C. sativus-i, warmoadgens mraval-
wlovan bolqovan, balaxovan mcenares.
igi bunebrivad gavrcelebulia samxreT
evropaSi, yirimSi, centralur iranSi da
samxreT aziaSi. Tumca kultivirebulia
bevr sxva qveyanaSic, maT Soris CineTSi. igi farTodaa
gamoyenebuli tradiciul Cinur medicinaSi imave daniSnulebiT,
rogorc alisarCuli - Carthamus tinctorius L. (Asteraceae). Tumca am
ukanasknels ufro Zlieri efeqti aqvs, rogorc wnevis mareguli-
rebel da tkivilgamayuCebel saSualebas.
saqarTveloSi C. sativus-i bunebrivad ar aris gavrcelebuli da
arc misi plantaciebi arsebobs. Tumca aris informacia kerZo
nakveTebze misi arsebobis Sesaxeb. aRsaniSnavia, rom saqarT-
veloSi gvari Crocus-is 7 saxeobaa bunebrivad gavrcelebuli
(qemularia-naTaZe, 1941). maTgan, 4 - C. adamii J. Gay, C. reticulatus
Steven ex Adams, C. speciosus M. Bieb. da C. vallicola Herb. gvxvde-
ba samcxe-javaxeTis regionSi. erTi saxeobis - C. artvinensis
(Philippow) Grossh. arseboba am teritoriaze savaraudoa. xolo,
danarCeni ori saxeobidan erTi, yviTelyvaviliani C. scharojanii
Rupr. mxolod didi kavkasionis dasavleT nawilSi gvxvdeba,
meore ki, C. autranii Albov lokaluradaa gavrcelebuli afxazeTis
teritoriaze. am saxeobebs agreTve aqvT samkurnalo Tvisebebi.
magram C. sativus-is upiratesoba imaSi mdgomareobs, rom mas
ufro didi zomis yvavili da intensiurad Seferili butkos
dingi aqvs, rac miuTiTebs masSi bioaqtiuri nivTierebebis
maRal Semcvelobaze.
arsebobs garkveuli safrTxe, rom daiwyeba saqarTveloSi
gavrcelebuli Crocus-is gvaris veluri saxeobebis ukontrolo
Segroveba samkurnalo mizniT, rac Seqmnis am saxeobebis pop-
ulaciebis gadaSenebis safrTxes. meore mxriv, saqarTvelos
gasvla msoflio bazarze, rogorc zafranis komerciuli mwar-
moeblisa, xels Seuwyobs qveynis ekonomikis mdgrad ganviTa-
rebas da gamoasworebs mosaxleobis socialur statuss. miT
umetes, rom bunebrivi da klimaturi pirobebi metad xelsayrelia
am mcenaris kultivirebisaTvis saqarTvelos bevr regionSi da
maT Soris samcxe-javaxeTSi, sadac bunebrivad gavrcelebulia am
gvaris oTxi saxeoba.
zafrana advilad mosayvani kulturaa. igi mravldeba vegetatiu-
biomeurne 1 (12)
agrobiomravalferovnebis dacva
35
rad, bolqviT. yovelwliurad erTi bolqvi dasabams aZlevs 5-6 axal
mcenares, rac nargavis swraf gamravlebas ganapirobebs. aRsaniSnavia,
rom zafranis plantacias specialuri samiwaTmoqmedo samuSaoebis Ca-
tareba ar sWirdeba. igi bunebrivad mravldeba mdeloze da ar moiTxovs
damatebiT damuSavebas. am kulturis moyvana gansakuTrebiT mizanSewo-
nilia maRalmTis soflebSi, sadac sxva sasoflo-sameurneo kulturebis
moyvana klimaturi pirobebis gamo SeuZlebelia. erTaderTi sirTule, ra
Tqma unda, butkos dingis Segrovebaa, magram produqtis maRali sabazro
fasi kargi stimuli unda iyos mis mosayvanad. sasurvelia, saqarTvelo
SeuerTdes im qveynebis ricxvs, sadac dReisaTvis mohyavT zafrana, rac
mniSvnelovnad gaaumjobesebs mosaxleobis ekonomikur mdgomareobas da
wvlils Seitans iseTi daavadebis gankurnebaSi, rogoricaa avTvisebiani
simsivne.
literatura
1. qemularia-naTaZe l. 1941. Iridaceae. mayaSvili a., sosnovski, d.
(red.) saqarTvelos flora, t. 2, saq. mecn. akademiis gamomcem-
loba.
2. Abdullaev FI, Rivera Luna R, Roitenburd Belacortu V, Espinosa Aguirre
J. 2000. Pattern of childhood cancer mortality in Mexico. Arch Med Res
31(5):526-531.
3. Abdullaev FI. 2001. Plant-derived agents against cancer. In: Gupta SK,
Ed. Pharmacology and Therapeutics in the New Millennium. New Delhi:
Narosa Publishing House, pp. 345-354.
4. Abe, K. Saito, H. 2000. Effects of saffron extract and its constituent
crocin on learning behaviour and long-term potentiation. Phytother Res,
14:149-152.
5. Nair, SC, Kurumboor, SK, & Hasegawa, JH. 1995. Saffron chemopre-
vention in biology and medicine: a review. Cancer Biother 10:257-264.
6. Negbi M. 1999. Saffron cultivation: past, present and future prospects.
In: Negbi M, Ed. Saffron Crocus sativus L. Amsterdam: Harwood
Academic Publishers, pp 1-19.
7. Salomi, MJ, Nair, SC, & Panikkar, KR. 1991. Inhibitory effects of
Nigella sativa and saffron (Crocus sativus) on chemical carcinogenesis
in mice. Nutr Cancer 16:67-72.
8. Smith T.A.D. 1998. Carotenoids and cancer: prevention and potential
therapy. Br J Biomed Sci 55(4):268-275.
9. Winterhalter P, Straubinger M. 2000. Saffron-renewed interest in an
ancient spice. Food Rev Int 16(1):39-59.
10. Zargari, A. 1990. Medicinal Plants. Tehran, University Press 4:574-578.
11. Zhang, Y, Shoyama, Y, Sugiura, M, & Saito, H. 1994. Effects of Crocus
sativus L. on the ethanol-induced impairment of passive avoidance per-
formances in mice. Biol Pharm Bull 17:217-221.
12. Zhou Q, Sun Y, Zhang X. 1978. Saffron, Crocus sativus L. J Tradition
Chinese Med 28:59-61.
36 biomeurne 1 (12)
fermerTa uflebebis dacva
manana wulaia
- biologiur meurneobaTa asociacia `elkanas~ erT-
erTi mizania.
2004 wlis gazafxulze holandiuri organizaciis -
NOVIB-is xelSewyobiT organizaciam daiwyo am
mimarTulebiT realuri nabijebis gadadgma.
SegiZliaT mogvmarToT kiTxviT TqvenTvis saintereso
iuridiul sakiTxebze da Cveni Jurnalis saSualebiT
gagiwevT kvalificiur konsultaciebs
dReisaTvis saqarTveloSi milionze meti
mciremiwiani glexia, romelTa ekonomiuri mdgo-
mareoba Zalze mZimea. soflis meurneobis marTvis
Zveli sistema daingra, axali ki Seqmnili ar aris.
marTalia, bolo xanebSi saxelmwifos mxridan
SeiniSneba soflad garkveuli reformebis gatare-
bis mcdeloba, magram es ar aris sakmarisi viTa-
rebis gasaumjobeseblad. sakanonmdeblo da, zoga-
dad, informaciuli vakuumis pirobebSi soflis
mosaxleobisaTvis gansakuTrebul mniSvnelobas
iZens iuridiuli momsaxureba. swored am mizniT
"elkanam" daiwyo holandiuri organizacia NOVIB-
is proeqtis ganxorcieleba (mimdinareobs 2004
wlidan), romlis erT-erTi komponentia fermerTa
uflebebis dacva. fermerTa uflebebis dacvis
jgufi swavlobs soflis mosaxleobis socialur-
ekonomikur mdgomareobas saqarTvelos sxvadasxva
regionebSi. fermerebTan Sexvedrisas warmoCndeba
is ZiriTadi iuridiuli problemebi, romlebic xels
uSlis mcire da saSualo glexuri meurneobebis
ganviTarebas da, zogadad, siRaribis aRmofxvras
soflad.
fermerebs utardeba konsultaciebi da seminare-
bi miwaTmoqmedebis, kreditebis aRebis, same-
warmeo saqmianobis warmarTvis, mmarTvelobis adg-
ilobriv organoebTan urTierTobis, sasoflo-
sameurneo miwebis privatizebis, dazRvevis
sakiTxebTan dakavSirebiT. aseve tardeba kon-
sultaciebi kerZo sakiTxebze. ewyoba Sexvedrebi
soflis xelmZRvanelobasTanac (problemebis
gadaWris maTeuli xedvis gasacnobad). regionebis
da soflebis administracias daxmareba eweva
samarTlebriv sferoSi.
dagegmilia agraruli seqtorisa da siRaribis
aRmofxvris saxelmwifo programebis ganxilva
fermerebTan erTad. maT mier mowodebul (da
sakuTar) mosazrebebs da koncefciebs mocemul
sakiTxebTan dakavSirebiT, "elkana" rekomenda-
ciebis saxiT warudgens saxelisuflebo organoebs.
daibeWda fermerTa sainformacio wigni - `sawar-
mos organizaciul-samarTlebivi formis arCevisa
da Seqmnis samarTlebrivi safuZvlebi~, romelic
xelmisawvdomia Cveni wevri meurneebisaTvis.
fermerTa uflebebis dacva
biomeurne 1 (12)
fermerTa uflebebis dacva
fermeris iuridiuli konsultacia
37
bondo alasania
iuristi
gvekiTxebian ���� vupasuxebT
`saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli
sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis
privatizebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis
ZiriTadi principebisa da debulebebis
ganxilva
saqarTvelos mosaxleobis umravlesobisaTvis
udidesi mniSvneloba aqvs saxelmwifos mier soflis
meurneobis sferoSi ganxorcielebul politikas.
miwis fondis aTviseba, misi racionalurad da efe-
qturad gamoyeneba mniSvnelovnad aris damokidebuli
imaze, Tu ra saxelmwifo politikas gaatarebs
xelisufleba da ra damokidebuleba eqneba sazogadoe-
bas am politikis mimarT. am TvalsazrisiT uaRresad
mniSvnelovania arasamTavrobo seqtorisa da sax-
elmwifo xelisuflebis TanamSromloba soflis meur-
neobis sferoSi mimdinare nebismier sakiTxTan
dakavSirebiT.
arasamTavrobo seqtorisa da saxelmwifo xelisu-
flebis soflis meurneobis sferoSi TanamSrom-
lobis erT-erT magaliTad SegviZlia davasaxeloT
`saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameur-
neo daniSnulebis miwis privatizebis Sesaxeb~
saqarTvelos kanonis proeqtis ganxilva. aRniSnuli
kanonis parlamentis mier miRebas win uZRoda
oponentTa Soris gamarTuli mravali diskusia da
kamaTi. sabolood, 2005 wlis 8 ivliss saqarTvelos
parlamentma miiRo saqarTvelos kanoni `saxelmwifo
sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameurneo daniSnu-
lebis miwis privatizebis Sesaxeb~.
azrTa sxvadasxvaobis miuxedavad, yvela eTanxme-
ba im azrs, rom kanonis miReba udides gavlenas
moaxdens ara marto soflis meurneobaSi dasaqme-
bul pirebze, aramed sazogadoebis im nawilzec,
romelsac mxolod kanonis miRebis Semdeg
gauCndeba SesaZlebloba, gaxdes miwis mesakuTre
da daiwyos saqmianoba soflis meurneobis sfe-
roSi. aqedan gamomdinare, udidesi mniSvneloba
eniWeba sazogadoebis farTo fenisaTvis `sax-
elmwifo sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameurneo
daniSnulebis miwis privatizebis Sesaxeb~ saqarT-
velos kanonis ZiriTadi debulebebis ganmartebas.
kanonis ganmartebis aucilebloba gamokveTilia
soflis meurneobaSi dasaqmebul pirTa SekiTxveb-
Sic. biologiur meurneobaTa asociacia `elkana~
udidesi gulisyuriT ekideba TiToeuli piris mier
dasmul SekiTxvas da cdilobs, maqsimalurad amom-
wuravi pasuxi gasces maT. SekiTxvebis Sinaar-
sidan irkveva, rom miuxedavad kanonis miniSvne-
lobisa, xSir SemTxvevaSi soflis mosaxleobas ar
gaaCnia zogadi informaciac ki kanonis debulebe-
bisa da moTxovnebis Sesaxeb. amdenad uaRresad
mniSvnelovania gansakuTrebuli yuradReba davuT-
moT `saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-
sameurneo daniSnulebis miwis privatizebis Sesa-
xeb~ saqarTvelos kanonis ZiriTadi moTxovnebis
ganxilvas da gavceT konkretuli pasuxebi dasmul
SekiTxvebs. winamdebare publikaciaSi zogadad
ganvixilavT aRniSnuli kanonis ZiriTad princi-
pebs da SevecdebiT pasuxi gavceT im SekiTxvebs,
romlebic dRes awuxebs mosaxleobis erT nawils.
`saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-
sameurneo daniSnulebis miwis privatizebis
Sesaxeb~ saqarTvelos kanoni adgens saxelmwifos
sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameurneo daniSnu-
lebis miwis privatizebas, rac moicavs rogorc
saxelmwifos mier ijariT gacemul, ise ijariT
gaucemel miwis farTobebs. amave dros kanoni
awesebs im kategoriebs, romelTa privatizeba
38 biomeurne 1 (12)
fermerTa uflebebis dacva
rogorc vxedavT, kanoni mkafiod gansazRvravs im kategoriis sasoflo-
sameurneo daniSnulebis miwebis CamonaTvals, romelTa privatizebis ganxor-
cieleba ar SeiZleba. kanonis mier dawesebuli amgvari SezRudva efuZneba, erTi
mxriv, saqarTvelos kanonmdeblobis moTxovnebs da, meore mxriv, sazogadoe-
brivi interesebis dacvas.
kanoni xazgasmiT aRiarebs saqarTvelos samociqulo avtokefaluri
marTlmadidebeli eklesiis sakuTrebad mis sargeblobaSi arsebul sasoflo-sameur-
neo daniSnulebis miwas. Tumca, amave dros, awesebs saqarTvelos samociqulo
avtokefaluri marTlmadidebeli eklesiisaTvis sasoflo-sameurneo daniSnulebis
miwis gadacemis proceduras, romelic gulisxmobs adgilobriv mmarTvelobis
organosTan SeTanxmebis miRwevas.
kanoni aseve awesebs privatizebis sam formas:
auqcionis TiToeuli forma gamoiyeneba yoveli konkretuli SemTxvevisaTvis,
kerZod:
specialuri auqcionis formiT privatizebas eqvemdebareba saxelmwifo sakuT-
rebaSi arsebuli ijariT gaucemeli sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis
nakveTi.
Ria auqcioniT privatizebas eqvemdebareba saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli
specialur auqcionze gauyidavi da yofili saijaro sasoflo-sameurneo daniS-
nulebis miwis nakveTi.
pirdapiri miyidvis formiT privatizebas eqvemdebareba saxelmwifo sakuT-
rebaSi arsebuli ijariT gacemuli sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis
nakveTi.
momdevno publikaciaSi ganxiluli iqneba sasoflo-sameurneo miwis privatize-
bis ganmaxorcielebeli organoebis ufleba-movaleobani da privatizebis proce-
sis Catarebis procedurebi.
dauSvebelia.
es kategoriebia:
� 1. specialuri auqcioni;
� 2. Ria auqcioni;
� 3. pirdapiri miyidva.
� 1. saZovari;
� 2. pirutyvis gadasareki trasebi;
� 3. wylis fondis miwa, garda meTevzeobis xelovnuri tborebisa da `wylis
Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis Sesabamisad sasoflo-sameurneo daniS-
nulebiT gamoyenebuli saerTo wyalTsargeblobis kategoriis miwisa;
� 4. tyis fondis miwa, romelic gamoiyeneba sasoflo-sameurneo daniSnu-
lebiT;
� 5. rekreaciuli daniSnulebis miwa;
� 6. istoriis, kulturis, bunebisa da sakulto-religiuri ZeglebisaTvis gan-
kuTvnili miwa;
� 7. daculi teritoriebis miwa;
� 8. aWaris avtonomiur respublikaSi reformis fondisaTvis gankuTvnili
sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwa;
� 9. sabiujeto dafinansebaze myofi dawesebulebebisa da sajaro samarTlis
iuridiuli pirebis uzurfruqtis formiT sargeblobaSi arsebuli sasoflo-
sameurneo daniSnulebis miwebi.
biomeurne 1 (12)
fermerTa uflebebis dacva
39
miwis nakveTis pirdapiri miyidvis formiT
privatizeba SesaZlebelia mxolod im SemTxve-
vaSi, Tu saxelmwifosa da miwis Sesyidvis
msurvels Soris dadgenili wesiT gaformebuli
da sajaro reestrSi registrirebulia saijaro
xelSekruleba. moijare uflebamosilia mimarTos
saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis samin-
istros teritoriul organos mis mier gaforme-
buli saijaro xelSekrulebis vadis gasvlamde
erTi TviT adre miwis pirdapiri formiT
Sesyidvis moTxovniT.
xazgasasmelia, rom Tu moijare zemoaRniSnul
vadaSi ar mimarTavs Sesabamis organos miwis
gamosyidvis Taobaze, miwis nakveTi gaiyideba
auqcionis wesiT. gasaTvaliswinebelia, agreTve,
is garemoeba, rom dauSvebelia miwis nakveTis
nawilis gamosyidva. im SemTxvevaSi, Tu ijariT
aRebuli miwis farTobi Sedgeba sxvadasxva,
geografiulad damoukidebeli nakveTebisagan,
maSin moijare uflebamosilia, moiTxovos
misTvis sasurveli nakveTebis gamosyidva. am
SemTxvevaSi danarCen nakveTebze uqmdeba sai-
jaro xelSekruleba da Sesabamisad tardeba auq-
cioni.
Tu miwis nakveTTan dakavSirebiT mimdinare-
obs sasamarTlo dava, sakiTxis saboloo
gadawyvetamde aRniSnuli miwis nakveTebis pri-
vatizeba ar ganxorcieldeba.
ra SemTxvevaSi xdeba sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis pir-
dapiri miyidvis formiT privatizeba?
1
kanoni zustad adgens ijariT gacemuli
sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis gasayid
fass. kerZod, ijariT gacemuli miwis pirdapiri
miyidvis formiT privatizebisas Sesasyidi
fasi tolia gamosyidvis Taobaze gancxadebis
wardgenis droisaTvis saqarTvelos sagadasaxa-
do kodeqsiT dadgenili sasoflo-sameurneo
daniSnulebis miwaze qonebis gadasaxadis
sabaziso wliuri ganakveTis aTmagi odenobisa.
im SemTxvevaSi, Tu miwis farTze ganTav-
sebulia Senoba-nagebobebi, mravalwliani nar-
gavebi da sxv., miwis fass Sesabamisad daemate-
ba maTi Rirebuleba. aRniSnuli damatebiTi
Rirebulebis gansazRvra ganxorcieldeba saqar-
Tvelos kanonmdeblobiT dadgenili wesis Sesa-
bamisad.
rogor dgindeba ijariT gacemuli sasoflo-sameurneo daniSnulebis
miwis gasayidi fasi?
2
moijares saijaro miwis privatizebis
Taobaze gancxadebis wardgenidan erTi Tvis
ganmavlobaSi specialur angariSze Seaqvs
SesaZeni miwis nakveTis Rirebulebis 20%. am
Tanxis gadaxdis damadasturebeli sabuTi
waredgineba ekonomikuri ganviTarebis samin-
istros Sesabamis teritoriul organos. moi-
jares SeuZlia Tanxa gadaixados rogorc
mTlianad, ise nawil-nawil - cxra wlis
ganmavlobaSi. Tanxis nawil-nawil gadaxdis
SemTxvevaSi moijare yovel momdevno wels
ixdis mTliani gadasaxdeli Tanxis 10%-s.
Tanxis pirveli nawilis gadaxdisas qoneba
daitvirTeba ipoTekiT saxelmwifos sasarge-
blod gadasaxdeli Tanxis srulad gadaxdamde.
Tanxis srulad dafarvis Semdeg ipoTeka uqmde-
ba.
miwis nakveTi da qoneba gamosyidulad CaiTv-
leba im SemTxvevaSi, Tu moijare xelSekrulebis
gaformebidan erTi wlis ganmavlobaSi gadai-
xdis mTliani Tanxis 50%-s, 1-dan 3 wlamde -
Tanxis 70%-s, xolo sami wlis Semdeg ki -
Tanxis 100%-s.
ra formiT da ra proceduris Sesabamisad unda ganxorcieldes miwis
safasuris gadaxda?
3
40 biomeurne 1 (12)
Cveni biomeurneebi
gviambeT cota ram TqvensSesaxeb
mec da Cemi meuRlec pedagogebi varT,
magram sakuTari meurneoba yovelTvis
gvqonda - saTburSi mogvyavda kitri, pomi-
dori, gamogvyavda CiTilebi, gvqonda li-
monariumi. `elkanaSi~ gawevrianebamde Ziri-
Tdad gamogvyavda CiTilebi, gvqonda saT-
buri, sadac kitri da pomidori mogvyavda.
cxadia, qimiur preparatebs vxmarobdiT.
`elkanaSi~ gawevrianebis Semdeg Cveni
regionis mrCevlis, aliko kurtaniZis dax-
marebiT gadavediT biomeurneobaze. dRe-
isaTvis mogvyavs limoni, mandarini, Txi-
li, kivi, sxvadasxva xili, gamogvyavs CiTi-
lebic. garda amisa, mrCevlis rekomendaciiT
mecxoveleobis ganviTareba gadavwyviteT,
gvyavs 7 suli Zroxa, romlebsac ZiriTadad
CaliTa da TiviT vkvebavT.
ratom gawevriandiT? ramdagainteresaT „elkanaSi“?
es iyo 1996-97 wlebSi... bavSvebi gvyav-
da da mindoda sufTa, janmrTeli sakvebiT
gamezarda. interesi gamiCnda da Tavidan
literaturis gacnobiT daviwye, Semdeg mrCe-
velic gamoCnda da...
qimiur sasuqebs saerTod ar
iyenebT?
simindis garda, yvelaferi biomeTo-
debiT momyavs, nakelisa da kompostis
garda sxva sasuqs ar vxmarob.
mavnebelsa da daavadebasrogor ebrZviT? TuasxurebT raimes?
citrusebSi mqonda mavneblis problema,
rCeva vkiTxe mrCevels da biopreparati -
fitovermi gamoviyene. xolo pomidorze da kitrze regu-
larulad viyeneb kuproqsats.
Tqveni iniciativiT CamoyalibebulglexTa sakredito kavSirze ras
gvetyviT, gaamarTla?
rogor daiwyo es yvelaferi? citrusis gadasaxuravad
zamTris sezonSi krediti aviRe fondi `ziaridan~ da
aqedan daiwyo Cveni urTierToba `ziarTan~. am fondSi
gavige, rom SesaZlebelia soflad sakredito kavSiris
Camoyalibeba da Tu minimum 50 mepaie mogrovdeba da
TiToeuli 50 lars gaiRebs, `ziari~ grantis saxiT gad-
mogvcems garkveul Tanxas. gavavrcele informacia
regionSi da Segrovda 50 msurveli, ZiriTadad `elkanas~
wevrebi, romlebmac gaiRes 50-50 lari. momzadda saWiro
dokumentacia, Camoyalibda kavSiri da Sepirebisamebr
`ziarma~ gadmogviricxa 15 000 lari.
TiToeul wevrze gasacemi Tanxaa 300 lari. am Tanxas
glexi iyenebs sagazafxulo samuSaoebisaTvis - mosax-
navad, TeslisTvis, Semosakaveblad. es aris 2%-iani ses-
xi, e.i. 100 laridan TveSi 2 laria gadasaxdeli. es pro-
centi SeiZleba Semcirdes kidec, Tu damatebiT resursebs
movipovebT da brunva gaizrdeba.
es kavSiri Seiqmna 2003 wels, aqtiurad amuSavda 2004
wlidan. erTi wlis muSaobam Sedegi gamoiRo - xelSek-
ruleba gvqonda dadebuli msesxeblebTan, yovelTviurad
Semodioda saprocento Senatanebi; rodesac weli dam-
Tavrda maSin mogebis gadasaxadi droulad gadavixadeT,
moxda auditoruli Semowmeba da auditma gaakeTa daskvna.
Semdeg erovnuli bankis warmomadgenlebma Zirfesvianad
Seamowmes Cveni muSaoba, kmayofilebi darCnen da wlis
saukeTeso sakredito kavSirad gvaRiares.
rogoria sesxis gacemis meqanizmi?
sakredito kavSirs hyavs gamgeoba, gamgeobaSi aris sami
wevri, gvyavs sameTvalyureo sabWo, romelic Tvalyurs ade-
vnebs kavSiris muSaobas. sameTvalyureo sabWoSi mepaiee-
bi arian da, cxadia, isini dainteresebuli arian sakredi-
to kavSiris gamarTuli muSaobiT. rogorc ki mepaie Semo-
itans gancxadebas sesxis aRebis Taobaze, Cven ganvi-
icnobdeT
r e v a z c x a d a i a
aaaalllleeeeqqqqssssaaaannnnddddrrrreeee kkkkuuuurrrrttttaaaannnniiiiZZZZeeeemmmm
interviu Caiwera
biomeurne 1 (12)
Cveni biomeurneebi
41
darigeba ar akliaT, JurnalebiT da sxva
literaturiTac droulad maragdebian, magram
biopreparatebis mxriv namdvilad gviWirs -
qimiur preparatebis alternativa Zalze mwiria.
amis gareSe ki mTlianad meurneobis biomeur-
neobad gadaqceva rTulia.
Tqven meurneobaSidamontaJda biogazis aparati.
kmayofili xarT?
axla rom vufiqrdebi, es iyo `elkanasgan~
didi daxmareba, Tavidan ar Canda, iseTi efe-
qturi rom iqneboda, magram yoveldRiurad 8
saaTi Cven gazi gvaqvs. axla, rodesac ele-
qtroenergiis safasuris gadaxda mkacrad kon-
troldeba, gamoCnda, rom visac biogazis
aparati aqvs (10 ojaxi), eleqtroenergiis
gadasaxadi TveSi 8 larze zeviT ar uwevs,
sxvebi ki - 25-30 lars ixdian araCveulebrivi
ram gakeTda `elkanas~ TaosnobiT, damouki-
debeli xar da verc ruseTi Segiwyvets gazis
mowodebas da verc adgilobrivi kompania
gadagiWris.
ras urCevdiT damwyeb bio-
meurneebs?
biomeurneebs pirvel rigSi vurCevdi, rom
Tu biomeurneobis awyoba undaT, aucilebelia
nakelis sakuTari resursi hqondeT, anu
hyavdeT saqoneli; mis gareSe verafers ver
gaakeTebs, 2-3 Zroxa mainc unda hyavdes.
aseve unda agrovebdes balaxeulobas, nar-
Cenebs kompostis dasamzadeblad.
yvelas, Zvel wevrebsac da wevrobis
msurvelebsac unda gvaxsovdes, rom iseTi
organizaciis wevroba, rogoric `elkanaa~,
pativia, magram did Sromasa da gaazrebul
pasuxismgeblobasac gulisxmobs. amitom gaw-
evrianebamde glexebs vurCev, gaecnon `elka-
nas~ literaturas - Jurnalebs, broSurebs.
waikiTxon, Tu ra moeTxoveba biomeurnes da
Semdeg miiRon gadawyvetileba.
xilavT mas da yvela erTad viRebT gadawyvetilebas.
gasatani Tanxa fiqsirebulia?
TiToeul mepaieze daaxloebiT 300 laria gansazRvruli.
Tumca mepaiebs Soris arsebobs Sida SeTanxmeba: Tu
adamiani wesieri gadamxdelia da mas dasWirda 400-500
lari, davuSvaT gamonaklisi. ra Tqma unda, aseTi daSveba
keTdeba maSin, roca fondSi gvaqvs Tanxa. maqsimumi, risi
gacemac aseT SemTxvevaSi SegviZlia, aris 500 laramde.,
meti Tanxa araa CvenTan.
Tanxa ZiriTadad raze gaaqvT?
glexs gansakuTrebiT gazafxulis samuSaoebisTvis
uWirs fuli. Tanxa ZiriTadad gaaqvT saxnav-saTesad da
farTobis Semosakaveblad. moxnavs, daTesavs, mosavals
miiRebs, Semodgomaze gayidis da gadaxdac SeuZlia.
.
Tu Tanxa gaizarda, TiToeul mepaiesSeeZleba metis gatana, Tu mepaieTa
raodenobis gazrdaa aucilebeli?
minimum 50 wevri unda iyos kavSirSi, meti SeiZleba,
magram, magaliTad, 100 an 150 wevri rom gvyavdes, maSin
Zalian cota Tanxa gamodis TiToeulisaTvis. erovnuli
bankidan Segvpirdnen, CagiricxavT garkveul Tanxebso,
magram jer Tavs vikavebT, radgan Cven fond "ziarTan"
vTanamSromlobT, ase rom, jerjerobiT ar gvqonia zedmeti
Tanxis saWiroeba. Tu dagvWirda, jer `ziars~ mivmarTavT.
ratom `ziars~?
es Tanxa rac Cven gvaqvs, mTlianad Cvens sakredito
kavSirSi rCeba. `ziars~ araferi miaqvs, naCuqari fulia,
erovnuli bankidan Tu aviRebT, mas procentic unda
vuxadoT. es ki gaaZvirebs sesxs.
Tqven `elkanas~ gamgeobis wevri xarT.Tqveni azriT ra sWirdebaT yvelaze
metad fermerebs?
ramdenime welia gamgeobis wevri var da yvelafris
saqmis kursSi var, rac `elkanaSi~ xdeba. fermerebs rCeva-
42 biomeurne 1 (12)
sertificireba
sertificirebis
organo `kavkasserti~
`kavkassertis~ miznebia:
� Caataros sainspeqcio da sasertifikacio
samuSaoebi yvela im kerZo Tu iuridiuli piri-
saTvis, romelic dakavebulia biologiuri pro-
duqciis warmoebiT, gadamuSavebiTa da gasa-
RebiT;
� organuli produqciis warmoebis standartebisa
da sertificirebis procedurebis srulyofa.
kavkasserti~ Tavazobs Semdegi saxis
momsaxurebas:
� warmoebis procesis inspeqtireba da sertifi-
cireba;
� gadamuSavebis procesis inspeqtireba da serti-
ficireba;
� gasaRebis obieqtis inspeqtireba da sertifi-
cireba.
sertificirebis organo `kavkasserti~ eweva
biologiuri produqtis warmoebis, gadamuSavebisa da
gasaRebis procesebis sertificirebas. momsaxurebis
miReba SeuZlia, rogorc kerZo pirs, aseve iuridiu-
lad daregistrirebul mewarmes an mewarmeTa jgufs.
`kavkassertis~ momsaxureba fasiania, romelic
ganisazRvreba organizaciaSi arsebuli tarifebiT.
`kavkasserts~ moepoveba yvela saxis saSualeba
sertificirebis procesis Casatareblad. organizaciis
struqtura da arsebuli xarisxis sistema iZleva obieq-
turi da miukerZoebeli gadawyvetilebis miRebis
garantias.
imisaTvis, rom ganmcxadeblebs hqondeT saSua-
leba, gaitanon TavianTi produqcia saerTaSoriso
bazarze, `kavkassertma~ gaiara saerTaSoriso audi-
tis pirveli etapi, da 2006 wels eqsportiorebs
gauCndebaT amis SesaZlebloba.
sertificirebis procesi gamWvirvalea, is eyrdno-
ba Sesabamis procedurebs, dokumentebs da moicavs
Semdeg nabijebs:
� dainteresebuli piri iRebs srul informacias
xarisxisa da sertificirebis sistemis Sesaxeb;
� ganmcxadebelma unda Seavsos ganacxadis blanki
da waradginos sruli dokumenturi masala sawar-
moo erTeulis Sesaxeb;
� arsebuli dokumentaciis winaswar Sefasebas
awarmoebs `kavkassertis~ direqtori. Tu pasuxi
dadebiTia, ganmcxadebels uformdeba xelSek-
ruleba;
� `kavkassertis~ direqtori niSnavs inspeqtors
inspeqciis Casatareblad;
� inspeqtori ecnoba arsebul dokumentacias, ata-
rebs sawarmoo erTeulis inspeqcias (dagegmili
inspeqtireba) da amzadebs inspeqtirebis
angariSs;
� inspeqtoris angariSis safuZvelze `kavkasser-
tis~ direqtori iRebs sertifikatis gaucemlo-
bis, gardamavali periodis daniSvnis an am peri-
odis gaxangrZlivebis gadawyvetilebas;
� ganmcxadeblis informireba gadawyvetilebis
Sesaxeb;
� ganmcxadeblis Semowmeba standartebis Sesru-
lebaze (gaufrTxilebeli inspeqtireba).
sakontaqto informacia:
q. Tbilisi, marSal gelovanis quCa 2,
tel: 38 06 69
direqtori: daviT bedoSvili
mob: 899 56 02 09
inspeqtori: zurab nadareiSvili
mob: 899 90 08 71
Sveicariis ganviTarebis saagentos xelSewyobiT
xorcieldeba regionuli proeqti `biomeurneobriobis
gaZliereba samxreT kavkasiaSi~, romlis farglebSi
Seiqmna sertificirebis organo `kavkasserti~.