iSbN 978-9955-438-36-6

9 789955 438366

dabar yra18:02

Cia leidinys

kaip diskusija

LTL 0.00UK £0.00US $0.00EU €0.00

gale

rijo

s Žu

rnal

as

It is

no

w18

:03,

thi

s is

pub

licat

ion

as d

iscu

ssio

n

gale

rijo

s

2

−Tu

esi

PR

Ete

ksto

zono

je;

PREtext2

This is a publication about a certain place at a certain time.

International art and artists roam the international information

streams and art spaces, so we’re likely to see no substantial

difference when we visit an art centre in Portugal, Belgium or

www. Thus there’s a natural wish to focus on what is happen-

ing in Lithuania and see what processes and ideas populate the

local context. We are not here to draw conclusions; we only at-

tempt to raise questions and document the ongoing processes.

This publication is concerned with artists’ initiatives that

emerged after 2003 – i.e., in the last five years. There are no

allusions whatsoever to the five-year plans or similar chrono-

logical units; rather, it is a study of the living space of one

generation of artists, a study of what we have been thinking,

what and how we have been doing, and why we have been

doing that. It is an exploration of our relationship with the

gallery and the act of exhibition, the institution and the gal-

lery space, an exploration of our reflections and perspectives.

The publication was open for textual or visual intervention by

every participant, thus its format and content were shaped in

the process of discussions during the workshop. The publica-

tion came to resemble a map of local currents and problems,

reflecting the strategies of coexistence, self-organization

and creative work that are important to the artists here and

now. More information about it can be found in the workshop

description section.

The magazine consists of 3 parts; each has its own story. The

first two are the documentation of the workshop process and

the artists’ proposals and projects that were conceived in its

context. The third part is a story about the local initiatives,

made up of various events, excerpts from unpublished books,

quotes from various publications, text collages, documenta-

tions of existing and potential spaces and proposals for new

artist-run-spaces. It is a story with a past and future prospect.

Travelling through Europe, we see a great variety of art orga-

nization and exhibition forms: artist-run-space, off-space, pro-

ject space, curator-run-space, kunsthalle, etc. The recurring

motif of this publication is the following question: why are

there only a few artist-run spaces or initiatives in Lithuania?

Why does only centralized art space system work here? There

are more questions than answers; the short index of artist-run

spaces and initiatives in the end serves as a hint. The majority

of those are not so much actively working as they have the

potential to work.

05 10 2008

2. The workshop was treated here as a processual exhibition. However it was not

the only process. It is surrounded by other processes; it is influenced and condi-

tioned by various factors, ideas and people. Thirteen artists got together for three

days of discussion, thinking, brainstorming, moving and playing in the Galerijos aka-

demija (Academy of the Gallery) workshop held in the Akademija gallery. What you

will find here is the process and the result: the documentation alongside the artists’

proposals and perspectives. The publication’s format and content took shape after

collective discussions. It does not pretend to be objective – instead, it is the result

of work done by a certain group that gathered in a certain place at a certain time.

You will not find all of the initiatives that have emerged in the recent years; only

those more closely associated with the workshop participants are covered.

PREtekstas1

Tai leidinys apie tam tikrą vietą tam tikru laiku. Po tarptauti-

nius informacijos srautus ir meno erdves keliauja tarptautinis

menas ir menininkai, tad nuvykę į vieną meno centrą Portuga-

lijoje, Belgijoje ar www, dažnai nepamatysime didelio skirtu-

mo. Todėl norisi susitelkti ir žvilgterėti, kas vyksta Lietuvoje,

kokie procesai ir idėjos sklando vietiniame kontekste. Neda-

rome išvadų, tik stengiamės kelti klausimus ir dokumentuoti

procesus.

Šis leidinys yra apie menininkų iniciatyvas po 2003-iųjų, t. y.

apie pastaruosius penkerius metus. Jokių asociacijų su pen-

kmečiu ar panašiais laiko matavimo vienetais – veikiau vienos

menininkų kartos gyvenamosios erdvės tyrimas. Apie ką

mąstėme, ką, kaip ir kodėl darėme. Tyrimas mūsų santykio su

galerija ir eksponavimu(si), institucija ir galerine erdve, mūsų

refleksijų ir pozicijų.

Leidinys buvo atviras kiekvieno dalyvio tekstinei ar vaizdi-

nei intervencijai, tad jo formatas ir turinys gimė iš diskusijų

dirbtuvių metu. Leidinys tapo tarsi vietinių srovių/problemų

žemėlapiu, atspindinčiu čia ir dabar menininkams aktualias

sambūvio, saviorganizacijos bei kūrybos strategijas. Daugiau

apie tai skaitykite dirbtuvių skyriaus apraše.

Žurnalą sudaro 3 dalys, kiekviena iš jų turi savą istoriją. Pirmo-

sios dvi yra kūrybinių dirbtuvių proceso dokumentacija bei jų

kontekste gimę menininkų pasiūlymai ir projektai. Trečioji – tai

pasakojimas apie vietines iniciatyvas, susidedantis iš įvairių įvy-

kių, neišleistų leidinių fragmentų, citatų iš publikacijų, istorijų

koliažų, erdvių dokumentacijų ir projektinių pasiūlymų nau-

joms erdvėms. Pasakojimas su praeitimi ir potencialia ateitimi.

Keliaudami po Europą matome didelę meno organizavimo

ir eksponavimo formų įvairovę: artist-run-space, off-space,

project space, curator-run-space, kunsthalle ir t. t. Per šį

leidinį nubanguoja klausimas, kodėl Lietuvoje yra vos viena

kita menininkų valdoma erdvė ar iniciatyva? Kodėl čia veikia

tik centralizuota meno erdvių sistema? Klausimų daugiau nei

atsakymų; kaip užuomina leidinio gale – trumpas menininkų

erdvių ir iniciatyvų indeksas. Dauguma jų yra ne tiek aktyviai

veikiančios, kiek turinčios potencialą veikti.

2008 10 05

1. Dirbtuvės kaip procesas. Tačiau ne vienintelis. Jos yra kitų procesų apsuptyje,

joms sąlygas kuria ir įtaką daro įvairūs veiksniai, idėjos ir žmonės. Trylika meni-

ninkų, susirinkę trims dienoms, diskutavo, mąstė, kūrė minčių ir veiksmų štormus,

judėjo ir žaidė kūrybinėse dirbtuvėse Galerijos akademija, vykusiose galerijoje

Akademija. Čia – procesas ir rezultatai: dokumentacija, menininkų pasiūlymai

ir pozicijos. Leidinio formatas ir turinys gimė po kolektyvinių diskusijų. Jis nėra

objektyvus – tai tam tikru laiku tam tikroje vietoje susirinkusios tam tikros grupės

veiklos rezultatas. Čia nerasite visų vykusių iniciatyvų, tik asmeniškiau susijusias

su dirbtuvių dalyviais.

Žurnalas

3

Vy

tautas M

ichelkevičius

Vitos Pečialiūnės pasiūlyta dirbtuvių leidinio formaThe shape of the magazine proposed by Vita Pečialiūnė

gale

rijo

s

4

−Yo

u ar

eno

w in

the

wo

rksh

op

sect

ion;

Tai eksperimentinė laboratorija – susibūrusių ir drauge 3

dienas kūrusių menininkų kolektyvas, bendraujantis, diskutuo-

jantis, žaidžiantis ir gaminantis menininkų pasiūlymų ir patirčių

rinkinį, virtusį žurnalu.

Raktažodžiai: asmeninė patirtis, dalyvavimas vs. eksponavi-

mas, dirbtuvės kaip paroda, procesas kaip paroda, procesas

kaip rezultatas, kūrybos/meno/fotografijos ekologija, kolek-

tyvinis kūrinys ir kolektyvinė autorystė, meninė komunikaci-

ja, socialinis angažuotumas kuriant meną, teorijos vertimas

praktika.

Kūrybinės dirbtuvės vyko 2008 m. rugsėjo 25-27 d. galerijoje

Akademija. Į atvirą kvietimą atsiliepė 25 žmonės, pagal pa-

teiktus įdomiausius pasiūlymus buvo atrinkti 15, o sudalyvauti

pavyko 12-ai (sąrašas leidinio gale). Į viešą paskaitą susirinko

daugiau kaip 30 klausytojų.

Dirbtuvės nuo pat pradžių pasiūlė judėti bent dviem

kryptimis: „įsivaizduojamos galerijos“, kaip idealios ir kon-

ceptualios sąvokos, ir „muziejaus su/be sienų“ sampratos, kur

galerija traktuojama kaip tam tikras fizinis kūnas, turintis savo

ribas ir taisykles. Dirbtuvių tema inicijavo diskusijas, tačiau

tuo pačiu dažnai jas ribojo – kaip ir inversiškai pavadintas

įvykis ir erdvė, kurioje mes dirbome.

Kūrybinės dirbtuvės kaip paroda. Čia ir dabar buvo kuriamos

sąlygos menininkų dalyvavimui bei kūrybai. Dirbtuvės supran-

tamos kaip eksperimentas su parodos formatu, o pati galerija

buvo aptariama kaip medija (tarp menininko ir auditorijos/žiū-

rovų). Kūrybinės dirbtuvės – tai mažoji edukacijos forma, kur

ne tik klausomasi paskaitų ir žiūrimi menininkų projektai, bet ir

atsiranda erdvės visų dalyvių saviraiškai ir apsikeitimui patirti-

mi bei kūryba. Dirbtuvių tikslas buvo sukurti laikinąją autono-

minę zoną, skatinančią menininkų kūrybiškumą ir diskusijas,

kurios virto kolektyviškai sukurtu kūriniu – knyga/žurnalu. Čia

galite pažiūrėti ir paskaityti dirbtuvių proceso dokumentaciją,

proceso virtimą rezultatu, menininkų pozicijas. Vienas po kito

išsidėstę menininkų pasiūlymai ir projektai kuria daugialypį na-

ratyvą, keliantį klausimus ir siūlantį atsakymus dirbtuvių tema.

Dirbtuvėse kelti ir nagrinėti klausimai:

(a) Kas yra galerija? Baltas kubas, juoda dėžė,

atidarymų / vakarėlių vieta, socializacijos taškas,

komunikacijos erdvė, (pa)rodymo vieta, tinklinimo

mazgas, tramplinas į …

(b) Kokia yra dirbtuvėse dalyvaujančių menininkų

kūrybinė patirtis ir archyvas? Ar įmanomas

individualiai kolektyviškas minčių ir kūrinių audinys?

(c) Kaip, kodėl ir kokių kūrinių rinkinys virsta paroda? Koks

menininko vaidmuo parodos gimime?

(d) Kokios kūrybinės strategijos įmanomos galerijoje

ir už jos ribų?

(e) Kaip veikia fotografijos kūrimo, suvokimo ir sklaidos

mechanizmai?

(f) Koks fotografijos vaidmuo galerijoje (menas,

dokumentavimo ir komunikacijos priemonė)?

(g) Ir kiti dalyvių iškelti klausimai…

Paskaitos

Galerijos vedėja Ramutė Rachlevičiūtė papasakojo apie gale-

rijos atsiradimą 1991 m., jos programą, politiką ir menininkų

(Akademijos studentų ir dėstytojų) santykį su ja. Tarp kolek-

tyvinių darbų dirbtuvėse dar buvo surengta vieša paskaita

„Antiinstitucinio meno tradicijos posovietinėje Lietuvos dai-

lėje“, kurią skaitė menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė. Pirmoje

paskaitos dalyje ji aptarė teorines institucijų kritikos prieigas:

institucines meno teorijas (Arthur Danto, George Dickie,

Howard Becker), instituciją kaip neišvengiamą menininkų

bendrabūvio formą (Harold Rosenberg, Pierre Bourdieu), taip

pat muziejaus „griuvėsius“ (Douglas Crimp) ir baltojo kubo

„spąstus“ (Brian O’Doherty). Antroje dalyje – menininkų reak-

cijas į „baltąjį kubą“ Lietuvoje (nuo Banginio pilvo 1994 m. iki

Sutemų 1998m.) ir alternatyvių meno erdvių (neegzistuojan-

čios parodos atidarymas Vilniaus skulptorių dirbtuvėje DDD

1998 m., Butas’99 ir pan.) pavyzdžius. Po paskaitos vykusi

diskusija palietė pastarųjų dienų meno politikos situaciją, ta-

čiau klausimas, kodėl Vilniuje beveik nėra menininkų valdomų

erdvių, taip ir liko kyboti ore.

Migruojantis performatyvumas

Dirbtuvės nuo pat pradžių išlaikė savo performatyvų charak-

terį ir išbandė įvairiausias edukacijos ir bendradarbiavimo

formas: įprastas paskaitas keitė menininkų prisistatymai,

virstantys į diskusijas, jas sekė žaidimai, vėliau vėl buvo grįž-

tama prie seminaro formos ir kolektyvinių pietų bei vakarėlių

galerijoje ir mieste, staiga vėl įvykdavo performansas ar neti-

kėtai užsukęs menininkas pristatydavo savo projektą, tinkantį

dirbtuvių temai.

Dalyvavimas

Dirbtuvėse susirinko labai įvairią patirtį turintys jauni meni-

ninkai: nuo dar studijuojančių iki nemažą kūrybinę biografiją

sukaupusių žmonių. Vieniems galerija buvo teorinis-kritinis

iššūkis, kitiems ji žymėjo tam tikrą patirčių horizontą. Vie-

ni buvo betarpiškai susiję su fotografija, kiti su šiuolaikiniu

menu, o treti su filmiška ir performatyvia praktika. Tad ir čia

regime visiškai skirtingus požiūrius į galeriją: nuo grynai foto-

grafinio ir estetinio santykio su erdve iki probleminio kritinio

diskurso nagrinėjimo. Visi menininkų indėliai sudaro kolekty-

vinį peizažą – tam tikro erdvėlaikio būseną, išsivyniojančią į

visiškai asmeninius santykius su ta pačia tema.

www.3xpozicija.lt/galerijosakademija

Kūrybinės dirbtuvės

Galerijos akademija: proceso, kaip rezultato, siekis ir dokumentacija

Žurnalas

5

Vy

tautas M

ichelkevičius

gale

rijo

s

6

−Tu

esi

dir

btu

vių

zono

je;

This is an experimental lab, a collective of artists that got

together for three days to communicate, discuss, play and

produce a set of proposals and experiences in the form of a

publication.

Keywords: personal experience, participation vs. display,

the workshop as an exhibition, the process as an exhibition,

the process as the result, the ecology of art, collective work

and collective authorship, artistic communication, socially-

engaged creative work, translating theory into practice.

The workshop was held on 25-27 September 2008 in the

Akademija gallery. The open call had resulted in 25 proposals,

of which 15 had been selected as the most noteworthy ones,

while in the end a total of 12 artists were able to take part in

the workshop (the list is presented in the end of this publica-

tion). More than 30 people attended the open lecture.

The workshop, from the very beginning, encouraged the

participants to explore at least two directions: that of the

“imaginary gallery” as an ideal and conceptual notion, and

that of the “museum with or without walls” conception, where

the gallery is understood as a certain physical body with its

own borders and rules. The topic of the workshop initiated

discussions, yet at the same time it often appeared to limit

them – just as the inversely titled event (Galerijos akademija)

and the space (Akademijos galerija) we were working in.

The workshop as an exhibition: The setting for the artists’

participation and work was being created here and now. The

workshop in this case was understood as experimenting with

the exhibition format, while the gallery itself was being dis-

cussed as a medium (between the artist and the audience).

The workshop is a small educational form that involves not

only listening to lectures or viewing the artists’ projects, but

also making space for all of the participants to freely express

themselves and exchange experience and work. The aim of

the workshop was to create a temporary autonomous zone

that would stimulate creativity and discussions, which would

in their turn give birth to a collectively conceived work – a

book/magazine. Here you will find the documentation of the

workshop process and its conversion into the result, as well as

the artists’ perspectives. The presented proposals and proj-

ects create a multidirectional narrative that raises questions

and proposes answers related to the workshop’s topic.

Questions raised and discussed in the workshop:

(a) What is a gallery? A white cube, a black box, a place for

openings/parties, a socialization spot, a space for

communication, a place for exhibiting, a network node,

a stepping-stone to…

(b) What is the creative experience and the “back

catalogue” of the participating artists? Is an

individually collective fabric of thoughts and

works possible at all?

(c) How, why, and in what form does a collection

become an exhibition? What is the artist’s role in

conceiving one?

Workshop

The Gallery Academy: conceiving and documenting the process as the result

(d) What creative strategies are imaginable within and

outside the gallery?

(e) How do the mechanisms of creation, perception and

distribution of photography work?

(f) What role does photography assume in a gallery

space (artistic discipline, means of documentation

and communication)?

(g) Other questions raised by the participants…

Lectures: The head of the gallery Ramutė Rachlevičiūtė

recounted the story of how the gallery had been founded in

1991, covering its program, policy and the artists’ (Vilnius

Academy of Arts students and faculty) relationship with the

institution. Among other collective works, the workshop

featured an open lecture titled Traditions of anti-institutional

art in post-Soviet Lithuania, presented by art critic Skaidra

Trilupaitytė. In the first part of it, she discussed the theoreti-

cal assumptions behind the criticism of institutions: the insti-

tutional art theories (Arthur Danto, George Dickie, Howard

Becker), the institution as the inevitable form of the artists’

coexistence (Harold Rosenberg, Pierre Bourdieu), as well as

the “ruins” of the museum (Douglas Crimp) and the “trap” of

the white cube (Brian O’Doherty). The second part presented

the examples of the artists’ reactions to the “white cube” in

Lithuania (from Whale’s Stomach, 1994, to Twilight, 1998) and

alternative art spaces (the opening of the nonexistent exhibi-

tion in Vilnius sculptor studio DDD in 1998, Apartment’99,

etc). The discussion that took place after the lecture touched

upon the recent art policy situation, yet it still remained un-

clear why there are almost no artist-run spaces in Vilnius.

Migrating performativity: The workshop, from the very start,

managed to maintain a performative character and employed

a variety of educational and collaborative forms: the usual lec-

tures were followed by artist presentations that turned into

discussions, which in their turn were followed by games, while

later everything was being brought back to the seminar form,

collective dinners and parties in the gallery or out in the city,

interrupted by a spontaneous performance in the gallery or

an unexpected presentation of a thematically related project

by an artist who just dropped by.

Participation: The workshop participants were young artists

with substantially different backgrounds: from those still

studying to those with solid creative biographies. Some treat-

ed the gallery as a theoretical/critical challenge, while other

saw it as delineating a certain horizon of experiences. Some

were interested in the context of photography, others in that

of contemporary art or cinematic and performative practices.

Consequently, here one can find absolutely different notions

of a gallery, ranging from purely photographic and aesthetic

view of the space to critical analysis of the discourse. The

input of all artists forms a collective landscape – a state of

a certain space-time that unfolds into completely personal

relationships with the same problem.

www.3xpozicija.lt/galerijosakademija

Žurnalas

7

Vy

tautas M

ichelkevičius

8

Vit

alij

Čer

viak

ov

indelis/contri-butions

9

Bal

tos

sien

os

->

Bal

tos

sien

os

->

Bal

tos

gri

ndys

->

Lank

yto

jai s

usili

eja

su s

iena

zir

gri

ndin

iu

Lank

yto

jam

pas

iūlo

ma

per

sire

ngti

dra

buž

iais

, kur

ių s

pal

va ir

fak

tūra

yra

tos

gal

erijo

s g

rind

ų .

Foto

dra

buž

iai.

Lank

yto

jai s

usili

eja

su g

aler

ijos

gri

ndin

iu

Lank

yto

jam

pas

iūlo

ma

per

sire

ngti

dra

buž

iais

, kur

ių s

pal

va ir

fak

tūra

yra

tos

gal

erijo

s g

rind

ų .

Foto

dra

buž

iai.

Lank

yto

jai s

usili

eja

su g

aler

ijos

sien

a

Lank

yto

jam

pas

iūlo

ma

per

sire

ngti

dra

buž

iais

, kur

ių s

pal

va ir

fak

tūra

yra

tos

gal

erijo

s si

enų

.Fo

tod

rab

užia

i.

Lank

yto

jai s

usili

eja

su g

rind

iniu

ar

sien

a

Lank

yto

jam

pas

iūlo

ma

per

sire

ngti

dra

buž

iais

, kur

ių s

pal

va ir

fak

tūra

yra

tos

gal

erijo

s si

enų

ar g

rind

inio

.Fo

tod

rab

užia

i.

TIP

IŠK

AM

EW

HIT

E C

UB

E--

-->

----

>G

ALE

RIJ

OJE

SU B

ALT

OM

IS S

IEN

OM

IS,

BE

T K

ITO

S SP

ALV

OS

GR

IND

IMIS

Bal

tos

sien

os

->

Tam

sio

s g

rind

ys -

>

Bal

tos

sien

os

->

Tam

sio

s g

rind

ys -

>

Bal

tos

sien

os

->

Tam

sio

s g

rind

ys -

>

Bal

tos

sien

os

->

Tam

sio

s g

rind

ys -

>

TON

Ų S

AN

TYK

IAI:

ME

NO

KŪ

RIN

YS-

ŽM

OG

US-

AP

LIN

KA

[B

ALT

AS

FON

AS]

---

->

Mas

kuo

jant

ys r

ūbai

žm

onė

ms,

ne

mėg

stan

tiem

s iš

sisk

irti

iš a

plin

kos.

Kam

uflia

žas

sud

aryt

as iš

gal

erijo

je

esan

čių

inte

rjer

o e

lem

entų

.La

nkyt

oja

m p

asiū

lom

a ap

sire

ngti

įv

airi

ų m

od

elių

bal

tais

dra

buž

iais

, ku

rie

nive

liuo

jasi

su

aplin

ka.

Ais

tė V

iršu

lytė

Antistresinės šlepetės

Tiems, kurie jaučiasi nesma-

giai atėję iš lauko purvinais

batais į galerinę erdvę, kurie

retai kada lankosi meno

erdvėse, kurie nemėgsta

išskirtinio dėmesio,kuriems

artimesnė namų aplinka,

kurie vertina patogumą ir

mėgsta vaikščioti tyliai. Taip

pat visiems, kurie jaučiasi

nejaukiai baltojo kubo tipo

patalpose.

Prieš įeinant į galerijos

vidų, koridoriuje pasiūloma

apsiauti specialiai tai gale-

rinei erdvei sukurtu apavu

- minkštomis ir lanksčiomis

šlepetėmis, ant kurių išorinės

medžiagos yra grindų spal-

vos ir faktūros atvaizdas. Šle-

petės tampa tarpininku tarp

lankytojo ir jam svetimos

erdvės, sušvelnina kontaktą

su aplinka, suteikdamos tos

vietos identitetą.

Anti-stress slippers

These are designed for those

who feel uncomfortable when

they come to the gallery

space from outside with dirty

shoes, those who tend to

be rare guests in art spaces,

those who prefer to avoid

attracting special atten-

tion, those who favour their

domestic environment, value

comfort and like to walk

quietly. They’re encouraged

to put on the slippers that

“sync” with the gallery floor.

Gallery camouflage

Disguise clothes for people

who dislike standing out.

The camouflage is made of

elements of the gallery’s

interior.

11

Aistė V

iršulytė

Migruojančios

galerijos taisyklės:

- Eksponuok parodą rastoje,

sukurtoje ar esamoje galeri-

joje vieną dieną.

- Parodos atidarymas bus ir

jos uždarymas.

- Padaryk parodos foto ar vi-

deo dokumentaciją ir siusk ją

į www.migruojantigalerija.lt

- Išsirink parodos lankytoją,

kuriam sutikus, perduok

kūrinius bei migruojančios

galerijos taisykles.

The rules of the

Migrating Gallery:

- Put on an exhibition in a

found, created or existing gal-

lery for one day.

- The opening of the exhibition

will coincide with its closing.

- Document the exhibition in

photographic or video format

and send the documentation

to www.migruojantigalerija.lt

- Select a visitor of the gallery

and, if he or she agrees, pass

on the works and the rules of

the migrating gallery.

12

−Tu

esi

indėl

iozo

noje

;

Vit

alij

Čer

viak

ov

14

15

Kip

ras Dub

auskas

Nebaigtas tėvo darbas, 1990-2008

73x92cm, reprodukcija: Vitalij Červiakov

Tapybos darbas buvo nutapytas 1990 m. – naujų judėjimų, idėjų ir vietų atsiradimo laikotarpiu. Tapybos darbe vaizduojami tapytojo sūnūs, tačiau dėl pastovaus judėjimo darbas liko nebaigtas. Tapybos darbas autoriui niekada nepatiko, jis niekur nebuvo eksponuojamas.

Tai atviras pasiūlymas dalyvauti galerijos Artkor organizuojamoje parodoje iš serijos Lost projects (Dingę projektai), pradėtos 2006 m. Atspirties taškai šiam projektui galėtų būti tokie parodos ekspozicijos pavyzdžiai, kaip: nebaigtų darbų paroda, sugadintų darbų paroda, dingusių darbų paroda, sudužusių darbų paroda, ištrintų darbų paroda, neatrinktų darbų paroda.

—

Unfinished work by my father, 1990-2008

73x92cm, reproduction: Vitalij Červiakov

The painting was created in 1990 – in a time when new movements, ideas and places emerged. The work portrays the painter’s sons, yet the painting remains unfinished due to constant migration. The author never liked the painting, the latter was never on display.

This is an open call for participation in an exhibition from the Lost

projects series, started by the Artkor gallery in 2006. The points of reference for this project could be the following examples of an exhibition’s concept: exhibition of unfinished works, exhibition of damaged works, exhibition of lost works, exhibition of broken works, exhibition of erased works, exhibition of rejected works.

16

−Yo

u ar

eno

w in

the

cont

rib

utio

nsse

ctio

n;

Kip

ras

Dub

ausk

as

Kažko vis trūksta, kažko vis negana

Vienas sekmadienis, VilniusKaip tai nutinka, kad kažkas keikto prakeikto, apraudoto virsta neišmatuojamos nostalgijos tema? Kaip kad prastos technologijos, kurios savo laiku erzindavo arba tiesiog atrodydavo „norma“, šiandien fetišistiškai jaudina. Tokį slaptą susižavė-jimą kelia nurudavę ir (ne itin) kvepiantys (tyčia) Tyliojo modernizmo puslapiai ir bluktelėjusios nuotraukos. Dar didesnį – jo turinys, iš puslapių plūstanti maištinga dvasia, entuziazmas ir prisiminimų pulsavimas. Labiausiai širdelę kirbina pogrindžio nuotaika: kol Vakarų menininkai kovojo su galerijų hegemonija (1969 m. Dickie suformuluoja institucinį meno apibrėžimą, 1971 m. atšaukiama Haacke’s paroda Niujorko Guggenheimo muziejuje dėl darbuose prieštaringai išviešintų šio muziejaus valdytojų verslo ir asmeninių santykių, 1976 m. O’Doherty ištaria stebuklingą frazę „white cube“...), tylieji lietuvių modernistai išgyveno sa-vąjį meną privačiose erdvėse: „Dirbtuvėse, bent mano galva, vykdavo didesni dalykai, nei parodose. Jų reikšmė būdavo visuomeninė (gerąja prasme): primindavo, kad valdžia ne viską gali, kad dailininkai gyvi, žmonės gyvi, kūryba gyva, kartu ir tauta gyva“ (Geda, p. 180). „Pas mus užeidavo ir nepažįstami žmonės. Ateidavo kartais net grupė-mis. Mūsų namų ir Šerio dirbtuvės durys visuomet būdavo visiems atviros. Ateidavo Jaunimo teatro aktoriai, studentai. Įeidavo, pasižiūrėdavo, linktelėjimais pasi-sveikindavome ir išeidavo. Aš neidavau susipažinti ar ko nors aiškinti. Tokia buvo atmosfera. Dabar prisiminus – neįtikėtina! Visiškas pasitikėjimas“ (Šerienė, p. 212). Štai jums nuoširdi Buto’99 priešistorė.Ir kur modernistinė meno kūrinio aplinka, besistengianti kuo labiau izoliuoti jį nuo bet kokio santykio su išoriniu pasauliu (kurią bandą sutriuškinti apsimeta postmo-dernistai)?

Kitas sekmadienis: kodėl menininkai buriasi

Iškilo klausimas: kodėl šiandien menininkai taip vangiai buriasi į grupuotes? Ban-dau prisiminti šiandien egzistuojančias – ateate, coolturistės? Vis dėlto jų vaidmuo meno gyvenime lieka marginalinis – gal nėra priežasties, pateisinančios grupės eg-zistavimą, sinergijos efekto? Pasikonsultuoju su minėta knyga ir Repšys man paaiškina: „Pas juos būdavo įdomu. Paskui ne be Vildžiūno iniciatyvos ten pastatė dirbtuves Mazūras, Karalius, pradė-jo Kuzma, o baigė Navakas. Vis dėlto jo iniciatyva susibūrė ta kompanija, surengusi bendrą parodą (1984). Čia buvo tikrai natūrali grupė. Nesvarbu, kad jie buvo visai skirtingi, bet jų susibūrimą galima pateisinti – ant vieno sklypo dirbtuves pasi-statė“ (p. 197-198).

Spalio 5-ojiSąrašas pavadinimų galimiems tekstams apie galimas parodas ir įvykius (visada pra-vartu pasiruošti iš anksto):

- įvykiams meno centre:Meno centras – tai naujų idėjų oro uostas. Kviečiame pasinaudotiMeno centras – populiari susitikimų vieta VilniujeMeno centro kavinė – mėgstama Vilniaus menininkų susitikimų vieta

- įvykiams kitose šviesiose vietose:Kažkas ir vėl gavo premijąJono Jonaičio retroperspektyvaMenas tikėtose erdvėse

- spaudos nenušviečiamiems įvykiams:Kas nėra svarbu?(E)misija neįmanomaDirba kasmet, išskyrus pirmadienį

Ta pati diena, pavakarysĖjau pro meno centro kavinę, (vos) įžiūrėjau su kėde susiliejusį menininko jaunų die-nų portretą.

Penktadienio rytas, spalio 17 d.Sapnavau: einame į meno centrą pristatyti savo leidinio, iš baimės skauda pilvą (prie dėmesio, oficialumų nepratę). Bet jau nuo pat Rūdininkų skvero dingsta šaliga-tvis, visur linguoja baltos obelys (kaip Rakausko nuotraukose) – vietoj meno centro auga didelis sodas, o jame žaidžiami konceptualūs žaidimai. Kazė pina senąjį sodą ryžių popieriaus juostomis, Mazūras pučia didžiulę žarną, Karalius virina konstruk-tyvią figūrą, Vladas į tarpšakius pina virvinius voratinklius.

17

Lina Michelkevičė

P R O C E S O G A L E R I J A

Paroda kaip kûrinys evoliucionuoja visà savo egzistavimo laikà.

Kiekvienas parodoje dalyvaujantis menininkas kuria/komentuoja

parodos koncepcijà ir struktûrà realiu laiku. Paroda suformuojama

iki jos uþdarymo. Uþdarymo momentu paroda yra baigtas kûrinys.

MENININKAS = KURATORIUS UÞDARYMAS = ATIDARYMASPARODA = KÛRINYS

Oro baliono pûtimas, galerija Akademija, 2008 09 277 min

* Process gallery. The artists suggest that the exhibition as a work of art evolves throughout its display time, until it finally culminates during the closing – when the exhibition is created

P R O C E S O G A L E R I J A

Paroda kaip kûrinys evoliucionuoja visà savo egzistavimo laikà.

Kiekvienas parodoje dalyvaujantis menininkas kuria/komentuoja

parodos koncepcijà ir struktûrà realiu laiku. Paroda suformuojama

iki jos uþdarymo. Uþdarymo momentu paroda yra baigtas kûrinys.

MENININKAS = KURATORIUS UÞDARYMAS = ATIDARYMASPARODA = KÛRINYS

Oro baliono pûtimas, galerija Akademija, 2008 09 277 min

Kaip Jurgelis daro

žaidimo dokumentacija

/ galerija Akademija, 2008

Jurgeli meistreli yra tradici-

nis lietuvių liaudies žaidimas,

kurio metu išrinktas asmuo

ratelio vidury atlieka jude-

sius, o stovintys ratelyje juos

imituoja. Dainuodami pirmą-

ją frazę „Jurgeli meistreli,

mokyk savo vaikus“, žaidėjai

susikabinę rankomis eina

ratu aplink Jurgelį. Skanduo-

dami antrąją „O jūs vaikai

taip darykit, kaip Jurgelis

daro“ – imituoja.

Menininkų pasaulis panašus

į uždarą ratą, kuriame jie

tarpsta. To rato šventovė yra

galerija. Tačiau jos teisė su-

teikti daiktams ir reiškiniams

meno statusą praranda

reikšmę, kai meninės patirtys

priartėja prie kasdienių

patirčių.

The way Jurgelis does it

documentation of a game

/ the gallery Akademija, 2008

Jurgeli meistreli (Jurgelis the

master) is a traditional Lithu-

anian folk game that involves

a selected person standing

inside a circle and making

movements, with those form-

ing the circle imitating these

movements. Singing the first

phrase, “Jurgelis the master,

teach your little children”, the

players go in circles around

“Jurgelis” holding each oth-

er’s hands. When chanting the

second one, “And you, kids,

do it the way Jurgelis does it”,

they imitate the movements.

The artists’ world resembles

a closed circle. The “shrine”

of this circle is the gallery.

However, it’s power to assign

the status of “art” to objects

and phenomena stops

making sense when artistic

experiences become increas-

ingly resemblant of everyday

experiences.

20

−Tu

esi

indėl

io

zono

je;

Jona

s Lo

zura

itis

21

Jonas Lo

zuraitis

22

Mild

a Z

abar

ausk

aitė

ir R

ob

erta

s N

arku

s

Grupiniai erdvės patyrimai

arba galėtų būti ir kitoks

Nepažįstami žmonės, pri-

versti važiuoti kartu, neturi

kur dėti akių, vengia tiesaus

žvilgsnio ar kitokios komuni-

kacijos. Atsidarius durims visi

lengviau atsidūsta ir skuodžia

savais keliais. Galbūt ir Lie-

tuvos galerijų situacijai tinka

apibūdinimas klaustrofobiš-

ka – nėra vietos atsitraukti,

pažvelgti iš šalies ir netgi

nelabai aišku, kur tas liftas

važiuoja.

Fotografijų kompoziciją mak-

simaliai riboja ankšta lifto

erdvė ir pasirinkta primityvi

„muilinės“ technika.

23

Mild

a Zab

arauskaitė ir Ro

bertas N

arkus

24

Mild

a Z

abar

ausk

aitė

ir R

ob

erta

s N

arku

s

Group experiences of the

space or It could have been

different as well

Strangers who, by chance,

are forced to be in an eleva-

tor together don’t know

where to put their eyes; they

avoid direct looks and other

modes of communication.

When the doors are finally

open, everyone feels re-

lieved and get on their way.

It may be that the situation

of Lithuanian galleries can be

described as claustrophobic

as well: there is no place to

step back, look at things

from a different angle, and

it’s not clear even where the

elevator is going.

The photographs are

extremely limited by the nar-

row space of an elevator and

the primitive cheap camera

technique.

25

Mild

a Zab

arauskaitė ir Ro

bertas N

arkus

„P“galerija

exPozicijos schema

maTavimo vineTas m

26

−Yo

u ar

eno

w in

the

cont

rib

utio

nsse

ctio

n;

Lina

Mik

laše

viči

ūtė

„P“galerijŲ TiPai

auKŠTŲ

sKaČius

Atskiri boksai 1 1—5

TalPa

(žmogus)

Daugiaaukščiai

rampiniai3—5 100—500

Požeminiai vieno aukšto 1 25—200

Sublokuoti boksai 1 25—100

Daugiaaukščiai, pusiau

požeminiai rampiniai4—6 100—500

Požeminiai rampiniai

daugiaaukščiai2—3 50—500

Mechanizuoti

daugiaaukščiai8—12 500—1000

27

Lina Miklaševičiū

tė

F Naktinė ekspozicija viešose erdvėse

Vita PečialiūnėKaip atrodo fotogra�ja iki fotogra�jos? Vientisoje mus supančioje aplinkoje už�ksuoti laiko ir erdvės rėmai.

„P“ galerijos erDvĖ

rauDonoji zona

gelTonoji zona

Žalioji zona

The P gallery is a new

exhibition space. It is a

restrictive one: every artist

gets a uniform display area

(2x6 meters) and limited

time and money resources.

In the end, the P gallery is a

commentary of the existing

art institution policies.

28

Lina

Mik

laše

viči

ūtė

F Naktinė ekspozicija viešose erdvėse

Vita PečialiūnėKaip atrodo fotogra�ja iki fotogra�jos? Vientisoje mus supančioje aplinkoje už�ksuoti laiko ir erdvės rėmai.

29

Vita P

ečialiūnė

J. BasanavičiausŠvitrigailos g.

Ševčenkos g.

Savičiaus g.

Šv. Ignoto g.Užupio g.

Paupio g.

Nepriklausomybės aikštėŠevčenkos g. 16 (loftai)Šv. Ignoto g. 5Paupio g. 13Savičiaus g. 11Vilniaus dailės akademija

Ekspozicijos planas mieste

30

Vit

a P

ečia

liūnė

„F”Naktinė ekspozicija viešose erdvėse.

Kaip atrodo fotogra�ja iki fotogra�jos? Vientisoje mus supančioje aplinkoje už�ksuoti laiko ir erdvės rėmai. Mano kuriama optinė iliuzija, jog erdvėje matomas plokščias kadras, – tai tik nuoroda į fotogra�ją.

Erdvėje projektuoju šviesą (keturkampę geometrinę formą), kuri tarsi apibrėžia mano pasirinkto kadro ribas, ir, tuo pačiu, suplokština erdvę. Tamsaus fono įrėmintas šviesos kadras atrodo plokščias dėl tiesioginės šviesos krypties – šešėliai beveik pranyksta, sumažėja spalvos intensyvumas, erdvėje skirtingu nuotoliu išsidėstę objektai apšviesti susijungia į vieną dvimatę plokštumą.

Kryptingas dėmesys – būtina sąlyga norint pamatyti taisyklingą projektuojamą geometrinę formą. Todėl ekspozicijos vietose žiūrovui pateikiu žiūrėjimo taško ir rakurso nuorodą. Žiūrint iš šono forma transformuojasi ir vėl matomas erdvinis vaizdas.

“F” Naktinė ekspozicija

viešose erdvėse.

Kaip atrodo fotografija iki

fotografijos? Vientisoje mus

supančioje aplinkoje užfik-

suoti laiko ir erdvės rėmai.

Mano kuriama optinė iliuzija,

jog erdvėje matomas plokš-

čias kadras, – tai tik nuoroda

į fotografiją.

Erdvėje projektuoju šviesą

(keturkampę geometrinę

formą), kuri tarsi apibrėžia

mano pasirinkto kadro ribas,

ir, tuo pačiu, suplokština

erdvę. Tamsaus fono įrėmin-

tas šviesos kadras atrodo

plokščias dėl tiesioginės

šviesos krypties – šešėliai

beveik pranyksta, sumažėja

spalvos intensyvumas, erdvė-

je skirtingu nuotoliu išsidėstę

objektai apšviesti susijungia į

vieną dvimatę plokštumą.

Kryptingas dėmesys – bū-

tina sąlyga norint pamatyti

taisyklingą projektuojamą

geometrinę formą. Todėl

ekspozicijos vietose žiūrovui

pateikiu žiūrėjimo taško ir

rakurso nuorodą. Žiūrint iš

šono forma transformuojasi ir

vėl matomas erdvinis vaizdas.

“F” Nighttime exhibition in

public spaces.

What does photograph be-

fore photography look like?

Essentially, it’s the frame of

time and space captured in

the environment that sur-

rounds us. The optical illusion

of a two-dimensional image

visible in the space, created

by me, is just an allusion to

photography.

I project light (in a tetrago-

nal geometric shape) onto

the space, thus delineating

the borders of a selected

“shot” and simultaneously

flattening out the space it-

self. The framed highlighted

shot, with its dark back-

ground, appears to be flat

because of the direct stream

of light – the shadows disap-

pear almost completely, the

intensity of the colour is

decreased, objects that are

distant from each other in

the three-dimensional space

form a single two-dimension-

al flat surface when light is

projected onto them.

Directional attention is a

necessary condition if one

wishes to see the correct

projected geometric form.

Thus I provide the view-

ers with viewing spot and

perspective directions in the

exhibition locations. When

viewed from the side, the

form is transformed back to

spatial image.

32

Vit

a P

ečia

liūnė

PRIEDeLiS: Iniciatyvos/ARTIST initiatives

33

Pirm

asis gale

rijos B

RA

plakatas / The fi

rst po

ster of B

RA

gallery

Paro

do

s gale

rijoje B

RA

plakatas / P

oste

r of an exh

ibitio

n in BR

A g

allery

gale

rijo

s

34

BR

A /

Art

core

/ A

rtko

r−T

u es

i p

ried

ėlio

zo

noje

;

Raštelis ant g

alerijo

s BR

A d

urų / The no

te on the g

allery d

oo

r “Do

n’t clo

se the galle

ry. Let it be o

pe

n. Mariu

s” P

arod

os g

alerijo

je BR

A p

lakatas / Po

ster o

f an exhib

ition in B

RA

gallery

Žurnalas

35

BR

A / A

rtcore / A

rtkor

Fragmentai iš pokalbio apie

galerijos Artcore antrąjį

atidarymą. Apie mokyklą,

bendradarbiavimą ir

rezultatus kalbasi Liudvikas

Buklys (toliau L.B.), Gintaras

Didžiapetris (G.D.) ir

Rasa Juškevičiūtė (R. J.)

Visą pokalbį galite rasti

Artcore Magazine 2006,

Nr. 5, hardcore.lt/artcore/

artcore%20magazines(1-6)/

ARTcore5.pdf

Kip

ras

Dub

ausk

as, C

UL

de

SAC

Jan Ko

rber, R

astų ob

jektų paro

da / Fo

und o

bjects exhib

ition, 2007

gale

rijo

s

36

−Yo

u ar

eno

w in

the

init

iati

ves

sect

ion;

BR

A /

Art

core

/ A

rtko

r

2003 m. sausio 8 d. (trečia-

dienį) S. Konarskio gatvės 37

namo patalpose buvo atida-

ryta galerija BRA. 2006 m.

balandžio 21 d. tose pačiose

patalpose buvo atidaryta

galerija Artcore. 2008-ųjų ru-

denį ji buvo vis dar vienintelė

Vilniuje menininkų valdoma

galerija-projektų erdvė.

On 8 January 2003, Wednes-

day, the BRA gallery was

opened in the space located

in S. Konarskio str. 37. On

21 April 2006, the Artcore

gallery was launched in the

same space. In Fall 2008 it

was still the only artist-run

gallery and project space in

Vilnius.

Gal

erija

Art

core

, 200

6

Artko

r atidarym

as / Artko

r op

ening, 2006

Žurnalas

37

BR

A / A

rtcore / A

rtkor

Pasiūlymas: menininkų pro-

jektų erdvė Deglas (darbinis

pavadinimas)

Pasiūlymo architektas: An-

drius Skiezgelas (PUC_Plat-

form for Urban Culture)

Planuota vieta: buvęs degali-

nės pastatas ir teritorija (apie

1 ha, Minsko pl. 3, Vilnius)

Iniciatoriai: VDA studentai,

jauni muzikai, menininkai,

architektai, menotyrininkai

Faktas: 2007-ųjų pavasarį

projektas buvo pateiktas

svarstyti biurui Vilnius – Eu-

ropos kultūros sostinė 2009

(VEKS). Vasaros pradžioje

projektas buvo atmestas,

siūlant jį modifikuoti ir vietoj

ilgalaikės (kelerių metų)

renginių programos padaryti

savaitės trukmės festivalį, ku-

rio lankytojai galėtų stebėti,

kaip menininkai stato ir dažo

sienas, kuria meną, groja bei

dainuoja. Renginiui VEKS

siūlė panašų biudžetą kaip ir

keliametei programai, tačiau

iniciatyvinė menininkų grupė

nenorėjo nusileisti ir po kele-

to susitikimų projektas buvo

atidėtas neribotai ateičiai.

Trumpa koncepcija: Siūloma

buvusias degalinės patalpas

modifikuoti į ekspozicijų ir

renginių erdvę. Planuojama

nepriklausoma projektų er-

dvė būtų kolektyviškai valdo-

ma iniciatyvinės menininkų,

menotyrininkų ir architektų

grupės, siekiant įtraukti ir

kuo daugiau aktyvių Vilniaus

gyventojų.

Tai būtų gyva vieta, į kurią

užsukęs gali rasti ne tik paro-

dą, bet ir pabendrauti su ten

kuriančiais menininkais, susi-

pažinti su iš užsienio atvyku-

siais kolegomis, sudalyvauti

bendroje meninėje akcijoje,

paskaityti knygą, peržiūrėti

su bendraminčiais filmą ar

tiesiog pasiklausyti geros

muzikos, o gal net vykstančio

koncerto. Menininkų valdo-

mos erdvės stiprybė – tai,

kad ji gali lengvai užmegzti

kontaktus su panašiomis

grupėmis visoje Europoje ir

pasaulyje, įsijungti į milži-

nišką tinklą ir nuolat vykdyti

meninius mainus taip sutei-

kiant renginiams tarptautinę

kokybę.

Proposal: artists’ project

space Deglas (eng. The

Torch)

Architect of the proposal:

Andrius Skiezgelas (PUC_

Platform for Urban Culture)

Planned location: former

gas station building and the

surrounding territory (ap-

proximately 1 ha, Minskas

highway 3, Vilnius).

Initiators: Vilnius Academy

of Arts students, young

musicians, artists, architects,

art critics.

Fact: in Spring 2007 the

project proposal was submit-

ted to the Vilnius – Euro-

pean Capital of Culture 2009

bureau. In the beginning of

the summer it was rejected

with a recommendation

to shorten the long-term

(several years’) program of

events to a weeklong festival

that would allow the visitors

to watch how the artists

build and paint the walls,

create works, play music and

sing. The festival was offered

a budget similar to that of

the long-term project, yet

the artists’ initiative group

declined this offer and,

after a number of meetings

with the national program’s

coordinators, the project

was postponed to unspeci-

fied date.

gale

rijo

s

38

Deg

las

−Tu

esi

pri

edėl

io

zono

je;

Žurnalas

39

Deg

las

gale

rijo

s

40

Deg

las

−Yo

u ar

eno

w in

the

init

iati

ves

sect

ion;

Utopia

buvusi degalinė

Minsko pl. 3, 2007

Jaunųjų menininkų entuziaz-

mas ir noras sukurti degali-

nėje klestinčią meno erdvę,

alternatyvią ŠMC, man

pradėjo asocijuotis su XX a.

pradžios Rusijos avangardistų

entuziazmu ir jų utopiniais sie-

kiais. Pastatas tapo palytėtas

savotiško „utopinio mito“.

/ Enthuasiastic young artists

and their desire to create a

space in the gas station as an

alternative to CAC reminds

me of Russian avangardists in

the beginning of 20th centu-

ry, with their enthusiasm and

utopian goals. The building

itself seems to be touched by

"the utopian myth".

Žurnalas

41

Julius Balčiko

nis

gale

rijo

s

42

Juliu

s B

alči

koni

s−T

u es

i p

ried

ėlio

zo

noje

;

Žurnalas

43

Julius Balčiko

nis

TV benefisas

Paroda, performansas ir

filmas / Bokšto g., Vilnius,

2003

TV benefit

Exhibition, performance and

video / Bokšto str., Vilnius,

2003

Two young artists decide to

open a new gallery in one of

the streets in Vilnius. They

simply take pictures of each

other in that street, hanging

the resulting works on the

shut windows of a derelict

house. The opening of the

exhibition becomes a live

happening, the documen-

tation of which, merged

with the opening of a usual

exhibition in one of Vilnius’

galleries, becomes a work of

video art.

gale

rijo

s

44

Vy

tau

tas

Mic

helk

evič

ius

ir T

adas

Šar

ūnas

−Yo

u ar

eno

w in

the

init

iati

ves

sect

ion;

Žurnalas

45

Vy

tautas M

ichelkevičius ir Tadas Šarūnas

2005 metų vasarą 14 VDA studentų

Žagarėje praleido 10 dienų. Liepos

23 dieną jie pristatė parodą Žagarės

Naryškinų dvare. Tikslas buvo kurti

darbus tokius, kaip nupjauti kaimynui

žolę, tik kūrybiniame lygmenyje.

2006 metų vasarą 16 VDA studentų

Žagarėje praleido 18 dienų. Prieš

atvažiuojant Laura pasakė: “Manau,

Žagarėje trūksta ugnikalnio.” Liepos

22-23 dienomis buvusiose internato

patalpose buvo pristatyta paroda bei

dokumentacija to, ką jie darė 18 dienų.

—

Summer 2005: 14 students from

Vilnius Academy of Arts spent 10

days in Žagarė town. On the July 23

they made an exhibition at Naryškinai

Palace in Žagarė. The aim was to make

art pieces as to cut the grass for a

neighbour but only in creative level.

Summer 2006: 16 students from

Vilnius Academy of Arts spent 18 days

in Žagarė town. Before going there

Laura said, „I think Žagarė is missing

the volcano“. On the July 22-23 they

presented an exhibition and the docu-

mentation of what they did during 18

days in the former boarding-school.

Agata Erlacher, Agnė Kasilovska, An-

drej Vasilenko, Dalia Dūdėnaitė, Elena

Narbutaitė, Gintaras Didžiapetris, Ju-

lius Balčikonis, Karolis Medzikauskas,

Kristina Buklytė, Laura Kaminskaitė,

Liudvikas Buklys, Ona Kvintaitė, Rasa

Juškevičiūtė, Antanas Gerlikas, Vytas

Narbutas, Žilvinas Landzbergas

Rėmėjas/ Supporter:

Edvardas Andrijaitis

Projekto koordinatorė / Coordinator:

Rasa Juškevičiūtė

Žagarės vyšnių festivalio organizatorė / Organizer of Žagarė Cherry Festival:Sarah Rabagliati

Info nr:

842656958

842656960

AČIŪ/Thanks to:

Sarah Rabagliati

Edmundui Andrijaičiui

„Arx Baltica“

Kavinės „Švėtė“ darbuotojoms

ir Laimai Korsakienei

Žagarės policijai, ypač Sauliui

Žagarės Šv. apaštalų Petro

ir Povilo bažnyčiai

Alvydui Bingkonui

Žagarės mokyklai, direktoriui

ir mokytojoms

Žagarės seniūnijai

klausimai:

Pamenu, grįžęs iš Žagarės jaučiausi lyg būčiau grįžęs iš filmo, kuris priminė futuristinį antiutopinio Godard’o „Alphaville“ ir retroaktyvaus Feli-nio „Amarcord“ hibri-dą, o jūsų pasirodymas buvo panašus į juodą monolitą (arba toliu apkaltą juodą Batmano automobilį) Stanley Kubricko „2001 metų kosminėje odisėjoje“. Taigi, kokia buvo jūsų misija?

Ką reiškia praleisti aštuoniolika dienų Ža-garėje jums ir Žagarės gyventojams?

Paskambinus į Žaga-rės miesto taksofoną numeriais 842656958 ir 842656960 pavyko gauti porą klausimų. Vytu prisistatęs ponas sakė nebijotų pa-klausti, kada Batmano mašina turės vandenilio variklį ir ar jūsų paro- doje dalintas baltas bilietas galioja ir už parodos ribų?Ponia Julija norėtų žinoti, kodėl, jei gaidys užgieda, bus lietaus?

Sporto sale paversta sinagoga tapo perfor-matyvių pasirodymų erdve. Įdomu, ką manė

Žagarės gyventojai apie jų vargonininko Alfonso Giedros atliktą Dj Shadow remikso remiksą?

Ką reiškia kurti už gale-rijos/muziejaus sienų?

Jūsų kūrinius galima priskirti erdvės spe-cifiniam menui (site-specific art). Kaip šiuo atveju jūsų kūrinių atsi-radimo istoriją įtakojo tai, kad pagrindinė ekspozicija (vartojant įprastus muziejinius terminus) buvo ekspo-nuojama buvusiame internate?

Ar buvo kokių nors projektų, kurių nerea-lizavote dėl jų dydžio, lėšų stokos ar kitų priežasčių?

Nemaža kūrinių dalis siekė išlikti pėdsaku, žyme, simboliu, kurie pergyventų pačią paro- dą. Kioskas, dviratis, Batmano automobilis, balti bilietai, atvirukai, juodos lelijos arklidės tvenkinyje, sandėlio modelis, grafiti užra-šai – kurie iš šių ar kitų objektų įsitvirtino Ža-garės laisvai cirkuliuo-jančių objektų sąraše?

Kas nutiko kioskui? Ar kiosko formatas šiuo atveju atstojo ideologi-

nę baltojo kubo erdvę? Ar buvo kokių nors gandų apie jūsų kūri-nius? Ar nebandėte jų skleisti patys ir ar jie yra svarbūs jūsų kūrinių sampratai (juk gandai yra itin svarbūs infor-macijos mažose ben-druomenėse sklaidos būdai)?

Ką reiškia būti jaunuoju menininku Žagarė-je? Ar tai tapatu būti savimi?

Hanso Ulricho Obristo interviu su Maurizio Catellanu cituoja Ce-drico Price'o klausimą iš 1971 m. James'o Lee Byarso įkurto Pasau-linio klausimų centro (World question cen-ter): „Kaip mes galime išmokti nesėkmių“? Ar jums buvo svarbus sėkmės/nesėkmės dis-kursas organizuojant ši projektą Žagarėje? Kas galėtų būti sėkmė ar nesėkmė Žagarėje?

Jei šiame interviu, kaip ir kai kuriuose parodos kūriniuose, būtų galima panaudoti agentavimo metodą, galbūt kažkas kitas galėtų prasmingai ar įdomiai atsakyti į interviu klausimą (-us)?

Valentino Klimašausko klausimai

projekto “18:15” dalyviams

gale

rijo

s

46

Žag

arė

−Tu

esi

pri

edėl

io

zono

je;

Pažymėtas bilietas galioja. Keletas bilietų buvo su-teikti dar parodai neatsidarius (keliems “18:15” daly-viams), reikia pripažinti, jog tai buvo tikrai veiks-minga. Vėliau pagaminantas didesnis bilietų kiekis ir jų sklaida buvo kaip socialinė/sociumo adaptacija prie savęs, ir galų gale prie to, kad kiekvieno stogas yra daugiau ar mažiau nuvažiavęs, ir kad „sveikumas“ uždengiantis pasąmonę ir visą kitą yra tik pastogė nuo paties savęs. Kitaip sakant, jau seniai manau, jog visi yra išprotėję, tik ne visi tai žino / išreiš-kia. Tai paskata jaustis laisvai. Beje, praėjusiais metais Žagarėje su menininkais daugiausia bendra-vo vietiniai „balti bilietai“. Dirbti dvi savaitas Žagarėje buvo labai smagu ir labai įdomu. O rimtai, man tai buvo kaip atgaiva, žinai, čia kaip seksas - būna geras ir nelabai, tai šį kartą buvo tas netikė-tas geras variantas. Vienas žiūrovas prisimena, jog ką tik grįžęs iš Žagarės jautėsi lyg grįžęs iš filmo, kuris priminė futuristinį antiutopinį Godard'o „Alp-haville“ ir retroaktyvų Felinio „Amarcord“ hibridą, o mūsų pasirodymas jam buvo panašus į juodą monolitą (arba toliu apkaltą juodą Batmano automobilį) Stan-ley Kubricko „2001 metų kosminėje odisėjoje“. Taigi, kokia buvo mūsų misija? Daugiau ar mažiau, tai buvo sklaida. Vizija būtų – „centras yra visur“. Ką reiškia aštuoniolika dienų praleisti Žagarėje mums ir Žagarės gyventojams? Įdomiausia, ką reiškia aštuoniolika dienų praleisti Žagarėje Žagarės gyventojams. Manau, eg-zistavo tam tikras noras pasijausti būtent taip. Taip pat iš Žagarės gyventojų pusės buvo noro pasijusti mūsų kailyje. Priešingu atveju, vargu, ar būtų įvykusi komunikacija. Mažoje bendruomenėje greitai sklinda in-formacija, todėl patys gyvendami kaip bendruomenė čia mes turėjom pranašumų. Gali pasirodyti kaip organizuo-tos teroristinės grupės užpuolimas, ir galbūt taip ir buvo. O kaip pasakytų Žagarėje gyvenantis Alvydas: „O gal išvis ir nebuvo?“ Kodėl panašaus projekto nedarome Vilniuje? Todėl, kad šie dalykai tiesiog vyksta - gai-džiai gieda, o lietus lyja. Galimas dalykas, kad ben-dradarbiavimas ir įpročiai čia taip pat ne paskutinėje vietoje. Savo misija visų pirma supratau kaip infiltra-vimąsi į kolektyvą (tiek į mažą menininkų grupę, tiek į mažo miestelio bendruomanę), taip pat tarp misijų buvo tikslai atsiplėšti nuo rutina pavirtusios Vil-niaus meninės aplinkos ir, žinoma, - pailsėti gamtoje. Dirbant Žagarėj pavyko realizuoti kelis darbelius ir pamatyti, kaip juos veikia vietinis kontekstas, čia šis žodis net netinka, greičiau esama realybė, kurioje tu esi savotiškas svetimkūnis. Difuzija, mano galva, įvyko. Darant darbus buvo sunku prognozuoti, kaip jie suveiks, o aplinka gyva ir reaguoja konkrečiai. Mes aiškiai „užsivežėm nuo kaimo“, tai matosi ir darbuose, kur tikrai pilna „šiuolaikinio folko“ elementų. Mane tai labiausia ir džiugina. Ką reiškia būti jaunuoju menininku Žagarėje? Ar tai tapatu būti savimi? Viskas labai aišku - vietiniai identifikuoja kaip menininkus ir žiūri į šį reiškinį pozityviai. Aiškiu tikslu ten susirinkom, ir tai kaip niekad tapatu buvimui savimi. Skirtingos vietos ir kontekstai tik į naudą tapatėjant su savimi. Jeigu tik neįvyksta asmenybės skilimas dėl perdėm jautrios psichikos, aišku. Ir visvien tai būtų tapatu sau. Vienu metu lyg ir buvo gandas, jog aš iš-protėjau (ir tame yra tiesos), bet tai labiau asmeni-nė/procesinė patirtis, kuri labiau veikia kaip paska-tinimas greičiau pasigaminti baltą bilietą ir šitaip legalizuoti savo būsenas. Hanso Ulricho Obristo interviu su Maurizio Catella-nu cituoja Cedrico Price'o klausimą iš 1971 m. Jameso Lee Byarso įkurto Pasaulinio klausimų centro (World qu-estion center): „Kaip mes galime išmokti nesėkmių“? Ar buvo svarbus sėkmės – nesėkmės diskursas organizuojant

ši projektą Žagarėje? Kas galėtų būti sėkmė ar nesėkmė Žagarėje? Pradžioje tai buvo aktualu, nes mums nesise-kė. Čia labiau susiję su socialine integracija. Vienas laikinai atvykęs režisierius (kuris taip pat buvo mes) visų akivaizdoje nelabai sėkmingai mėgino šokti nuo medžio su virve į vandenį, vėliau buvo propaguojami kino seansai, iš kurių didžioji dalis vietinės publikos pasitraukdavo. Į tai buvo sureaguota ir mums pradėjo sektis kol galų gale pasisekė. -----------------------------------------------ne tam galerijos siena baltai nudažyta, kad ant kitų sienų paveikslų negalima būtų kabinti--------------------------------------------------Kurti už galerijos/muziejaus sienų reiškia kurti pačią galeriją/muziejų už jo(s) ribų arba daryti ką nors kita. Menas viešoje erdvėje yra vis dar ganėtinai reglamentuota išraiška, turinti savo ribas, kurias no-risi praplėsti. Pasitraukimas į pakraštį kuriame neeg-zistuoja reprezentacijai skirtos institucijos suteikia puikią galimybę dirbti ir veikti tiesiogiai. Vis dėlto neišvengiamai teko susikurti vienokią ar kitokią insti-tuciją (paroda, stovykla, kioskas, betmeno automobilis ir pan.) Tai panašu į tai, kuomet augalai auginami ne šiltnamyje, o natūralioj gamtoj (kur ir paliekami). Kūrinys gali tapti savarankišku ir turi galmybę būti panaudotas ne pagal pirminę paskirtį (kioskas - tapti pokalbių prie alaus vieta, o piešinys, pavyzdžiui, - staltiese arba laišku). Arba objektas gali tapti aplin-kos dalimi ir tuo pačiu jis nėra izoliuotas, apsaugotas nuo aplinkos reakcijos (vienas piešinys ant parduotu-vės sienos egzistuoja metus nepakitęs, o kiti du per tą laiką pasipildė užrašais. Vieną iš jų užtapetavus, kažkas jau kitą dieną dalį tapetų nuplėšė, ir t.t.) Kūrinius galima priskirti erdvės specifiniam menui (site-specific art). Kaip šiuo atveju kūrinių atsiradimo istoriją įtakojo tai, kad pagrindinė ekspozicija (var-tojant įprastus muziejinius terminus) buvo eksponuojama buvusiame internate? Eksponuoti minėtose patalpose buvo nuspręsta vėliau, projektui artėjant į pabaigą, - dau-guma darbų buvo beveik baigti, todėl internato erdvės greičiau ne pradėjo, o užbaigė darbus. Kita vertus, vi-suomet yra netiesioginė įtaka - dalis gyventojų ten už-augo (Alvydas dalijosi erdviniais prisiminimais), taigi, dalis istorijų / parodos lankytojų grįžta į tas erdves. Nemaža dalis kūrinių siekia likti pėdsaku, žyme, simboliu, kurie liks Žagarėje ilgesniam laikui nei paroda. Kioskas, dviratis, batmano automobilis, balti bilietai, atvirukai, juodos lelijos arklidės tvenki-nyje, sandėlio modelis, grafity užrašai – kurie iš šių objektų įsitvirtino Žagarės laisvai cirkuliuojančių objektų sąraše? Paėmus visą praleistą laiką Žagarėje, paroda atrodė kaip atsitiktinumas. Kažką kurti ir tai vėliau palikti miestui buvo visai natūralu. Be abejo, paroda irgi buvo natūralus reiškinys, tik kiek labiau išprovokuotas aplinkybių nei paties savęs. Tam, kad išsiaiškintume, kokie objektai šiuo metu laisvai cirkuliuoja Žagarėje, reiktų daryti tam tikrus socialinio pobūdžio skaičiavimus arba spėti iš akies... Pastarasis variantas daug patikimesnis, turint omenyje, kad pati kūryba daugeliu atvejų remiasi fikcija. Kalbant apie fiziškai apčiuopiamus objektus, viskas paprasčiau. Videodarbai, dokumentacijos ir panašiai turėtų užim-ti vietą bibliotekoje, žinoma, jų įsisavinimas - jau atskiras klausimas, ir tai priklauso nuo tam tikros reklamos. Tokiu atveju, manau, patikimiausias paveikos matavimo vienetas yra ta pati fikcija arba žmonių atmin-tis ir įspūdžiai. Pats faktas, kad kažkas įvyko, išgal-votos ar tikros pasekmės ir padariniai, ir, be abejo, projekcija į ateitį. Batmano automobilis yra ir buvo varomas vandeniliu, o baltas bilietas jau galioja kaip asmens dokumentas Šenge-no sutarties zonoje. Su juo galima kirsti Latvijos sieną.

Žurnalas

47

Žag

arė

Baltas bilietas

Rankų darbo bilietai,

11 x 4,5 cm, 200 vnt.

Erdvėje:

balto arklio fotografija iš as-

meninio archyvo, puslapis iš

atminimų draugams (parašy-

tas projekto metu), trys balti

A1 formato lapai.

—

White ticket

Hand-made tickets,

11 x 4,5 cm, edition of 200

Installation:

Framed photograph of a whi-

te horse, page from memory

book (written to friends

during the project), 3 A1 size

white sheets of paper.

gale

rijo

s

48

Žag

arė:

Kar

olis

Med

zika

uska

s−Y

ou

are

now

in t

hein

itia

tive

sse

ctio

n;

FACTAI /FACTS:Žagarėje dauguma žmonių važi-nėja senais dviračiais, daž-niausiai „Šiaulių Vairo“ arba importuotais iš Vokietijos.

/ In Žagarė people mainly ride old bikes, they are usu-ally made by “Šiaulių Vairas” or imported from Germany.

Vasarą, kai šilta, galima maudytis smėlio arba dolomi-to karjere bei šokinėti nuo tilto į „bliūdą“ Švėtės upėje. Dauguma žmonių vasarą prau-siasi ežeruose.

/ Summer, when it is warm, you may have a swim in the sand quarry or jump from the bridge to the river Švėtė “bowl”. In summer people mainly wash in the lake.

Mieste dominuoja vaikai-paaugliai ir pensininkai.

Daugelis vidutinio amžiaus žagariečių dirba Airijoje ir Anglijoje.

/ Children, teenagers and old people dominate in the town. Middle age people work in Ire-land or England.

Sovietmečiu buvę Lietuvos kaliniai ir asmenys „su baltu bilietu“ galėjo prisiregis-truoti tik periferiniuose Lietuvos miesteliuose, vienas iš jų – Žagarė.

/ In Soviet times Lithuanian ex-convicts or people with “white ticket” (criminally insane) could register only in the peripheral cities of Lithuania, one of it – Žagarė.

Barbora – Žagarės šventoji. Nuo XVII jos mauzoliejus buvo saugomas Barboros bažnyčioje. Per karą ją išvežė tyrimams į Maskvą ir kūnas dingo. Žmonės tikėjo jos stebuklais ir ėjo melstis iš visos Lietuvos. Dabar bažnyčios rūsy guli tuščias Barboros karstas.

/ Barbora is the saint of Žagarė town. From XVII cen-tury there was a mausoleum made for her in the old church of Žagarė. During the war her body disappeared since it was transported to the Moscow for the research.

Žagarėje gyvena nemažai či-gonų. Aplankyti giminių čia atvažiuoja čigonai iš kitų Lietuvos miestų bei kaimyni-nės Latvijos.

/ In Žagarė live some few families of gypsies.

Žagarėje dabar gyvena 1 žydas.

/ Now in Žagarė lives 1 old Jew.

Miestą skiria Švėtės upė. Vie-noje upės pusėje gyvena „cen-triniai“, kitoje „bulgarai“.

/ The town is divided by the river Švėtė. In one side of the river there live “Cen-trals”, in another “Bulgar-ians“.

Žagarėje kiekviename sode auga bent po vieną vyšnios medį. Bet „Žagarės vyšnių likeris“ gaminamas iš lenkiško vyšnių likerio koncentrato.

/ In every Žagarė town garden there is a cherry tree growing. But “Žagarė Cherry Liqueur” is produced from Polish cherry liqueur concentrate.

Med

žiag

os:

met

alas

, med

isIš

mat

avim

ai: 1

:1M

ate

rial

: m

etal

, wo

od

Size

: 1:1

49

Žag

arė: Ag

ata Erlacher

Troikių pūga

Dydis: 1:1

Renault 25, medis, ruberoi-

das

Snowstorm of Troikiai

Size: 1:1

Renault 25, wood, roofing

paper

gale

rijo

s

50

Žag

arė:

Ant

anas

Ger

likas

Kioskas (ledų nėra)

Medis, dulkių plokštė, sti-

klas, ruberoidas.

240 cm / 240 cm / 160 cm

—

Kiosk (no ice-creams)

Wood, dust board, glass,

roofing paper

240 cm / 240 cm / 160 cm

Žurnalas

51

Žag

arė: Žilvinas Land

zberg

as

gale

rijo

s

52

Vy

tau

tas

Mic

helk

evič

ius

−Tu

esi

pri

edėl

io

zono

je;

Vilniaus gatvės kiemas, greta Radvilų rūmųTarpukariu čia veikė žydų liaudies teatras. Sovietmečiu buvo įrengtas uni-versalus sporto maniežas, kuriame buvo galima praktikuoti įvairias sporto šakas. Dabar pastatas priklauso Nacionaliniam dailės muziejui. Atrodo apleistas, nors darbuotojas (o gal sargas) paslaptingai šypsodamasis atsakė, kad viduje kažkas vyksta, tačiau kas – paslaptis.

Čia galėtų būti kuruojamų ekspozicijų, performansų ir renginių erdvė.

Naugarduko g. , šalia sankryžos su Pylimo g.Sovietmečiu čia buvo daržovių parduotuvė. Mėgdavau čia ateiti gerti kunku-liuojančių atšaldytų pomidorų sulčių. Po nepriklausomybės keletą metų veikė kavinė-biliardinė. Dabar stovi apleista.

Čia galėtų būti menininkų valdoma projektų erdvė.

Vilniaus g., priešais Mano guru Čia 90-kažkelintaisiais atsidarė baras Šikšnosparnis. Viena iš tų vietų, kur dažnai įkišdavau nosį bandydamas vakarais surasti savo draugę tapytoją, nes mobilieji anuomet buvo prabanga. Jau keletą metų erdvė stovi apleista, jos langai ir durys naudojami kaip skelbimų lenta.

Apsupta verslo centrų ir parduotuvių tai galėtų būti puiki erdvė komercinei galerijai.

2 gėlių parodų-pardavimo salonai, Pylimo g.Sovietmečiu, 7-8 deš., pastatyti ritmiškai atsikartojančių formų paviljonai stūkso parko gamtos apsuptyje. Apgriuvę, apdaužytais stiklais. Viename retkarčiais veikia Milk baras, skaidrias stiklines sienas, deja, užkalęs fanera, o antrajame vis dar galima rasti pavargusį gėlių saloną, nors iš parko pusės nubyrėjęs tinkas šviesios ateities neprognozuoja.

Čia galėtų būti šviesą ir viešumą mėgstančių menininkų studijos ir projektų erdvės.

Žurnalas

53

Vy

tautas M

ichelkevičius

Artkor (BRA)

p. 34-37

Vilniaus Justino Vienožinskio

dailės mokykloje veikiantis

meno projektų rūsys, iki

2006 m. vadinęsis BRA,

šiandien – Artkor. 2008-ųjų

rudenį tai buvo vis dar vie-

nintelė menininkų valdoma

galerija Vilniuje.

artcore.blogas.lt

Bokšto gatvė

p. 44-45

Gatvėje būta įvairių iniciaty-

vų, veikė pogrindinis muzikos

klubas Virpesys, o 15 namo

sienos aklini langai pasiūlyti

atviram eksponavimui.

Deglas

p. 38-40

Užgesusi iniciatyva įkurti

menininkų valdomą erdvę

buvusioje degalinėje Vilniuje,

Minsko pl. 3.

Jeruzalės skulptūrų sodas

Įkurtas 1992 m. skulptoriaus

Vlado Vildžiūno sodyboje.

Kablys

Buvę Vilniaus Geležinkelie-

čių kultūros rūmai Kauno

g. 1993-1997 m. čia veikė

galerija Jutempus, nuo 1997

m. – alternatyvios muzikos

klubas Geležinis kablys, vir-

tęs pogrindiniu Green Club ir

gyvavęs iki 2003 m. Šiandien

viename pastato rūsių vėl

vyksta koncertai, pagrindinė

pastato erdvė kartais nau-

dojama festivaliams, fasadą

puošia kvietimas kasdien

žaisti dažasvydį.

Kultflux

Iniciatyva, siekianti prisi-

jungti prie diskusijos apie Vil-

niaus viešų erdvių teikiamas

galimybes specialiai sukons-

truotoje prieplaukoje Neries

krantinėje šalia Mindaugo til-

to ir Energetikos muziejaus.

www.kultflux.lt

Nidos menininkų kolonija

Spontaniškos iniciatyvos

Vilniaus dailės akademijos

poilsio ir studentų praktikos

bazėje, buvusios daržovių

bazės patalpose.

Plyta

Meno dienos Šakių miestelio

erdvėse (mokyklų rūsiuose,

gatvėse, visuomenės naudo-

jamuose ar šiaip apleistuose

pastatuose), vykstančios nuo

2000 m.

plyta.tai.lt

www.balsas.cc/sklaida-pirmas-inter-

viu-ir-komentarai

Rastuvė (čia ir dabar)

Jono Lozuraičio rūsys

meniniams ir muzikiniams

vyksmams.

Skaiteks

Abipus Aukštaičių gatvės

Vilniuje besidriekianti pra-

moninė zona keletą kartų

naudota instaliacijoms. Da-

bar ruošiama rekonstrukcijai,

planuojama dalį teritorijos

skirti kultūrinei veiklai.

Spaustuvė

Buvęs spaustuvės pasta-

tas Maironio g. 3, Vilniuje,

naudotas Vilniaus dailės

akademijos studentų peržiū-

roms, grupinėms parodoms

ir asmeninėms iniciatyvoms.

Dabar rekonstruojamas.

Ševčenkos loftai

Buvusioje radiotechnikos

matavimo prietaisų gamyklo-

je, vadintoje tiesiog gamykla

555, dešimtmečio pradžioje

menininkai pradėjo kurti

loftus. Seniau apleista erdvė

šiuo metu sparčiai gentrifi-

kuojama, patalpų kainos per

dešimtmetį išaugo 10 kartų.

Menininkų iniciatyva čia vyks-

ta spontaniški meno įvykiai.

Vilniaus veidai

Šiuolaikinio nekomercinio

meno festivalis Šv. Dva-

sios bažnyčios vienuolyne

Šv. Ignoto gatvėje, 2006 m.

inicijuotas Lietuvos muzi-

kos ir teatro akademijos

studentų.

Žagarė

p. 46-51

2005-2006 m. į Žagarės gy-

ventojams organizuojamą ir

Žagarės vyšnioms ir žirgams

dedikuojamą kasmetinį Ža-

garės vyšnių festivalį įsijungė

Vilniaus dailės akademijos

studentų projektai viešose

miestelio erdvėse.

Žeimių dvaras

XV a. pabaigos rūmuose,

tapusiuose menininkų Agnės

Bagdžiūnaitės ir Domo

Noreikos namais ir Žeimių

estetinės minties ir anonimiš-

kumo technikumu (ŽemAt),

rengiami meno projektai ir

šventės maždaug tūkstančiui

miestelio gyventojų.

3xpozicija.lt

Bendruomenė, kurianti meno

ir komunikacijos projektus ir

įgyvendinanti juos internete

bei fizinėse erdvėse.

Kitos (ne)žinomos, (mažai)

pagarsėjusios vietos

Indeksas: menininkų erdvės ir iniciatyvos Lietuvoje

/ Index: artist run spaces & initiatives in Lithuania

gale

rijo

s

54

Kažk

ur s

kaič

iau,

kad

lege

ndin

is H

aral

das Sz

eema

nnas

yra

jaun

iaus

ias

pasaul

yje

kuns

thal

ės (

meno

centr

o)

dire

ktor

ius.

Dej

a, pas

auli

s

suka

si t

olia

u, o

gal L

ietu

va

jam

nepr

ikla

uso,

nes m

es

turi

me r

yške

snių

rekor

dų š

ioje

srit

yje.

ŠMC

dir

ektori

us j

uo

tapo

būd

amas

ber

ods 25

-eri

ų,

tači

au j

is s

ieki

a ir d

ar

vien

o re

kord

o –

ilgiau

siai

vald

žius

iojo

kun

sthalę

. Ši

oje

rung

tyje

tur

ėtų

pavykt

i

tarp

taut

ini ma

stu,

tač

iau va

rgu

bau

jam

pasi

seks

nacio

nali

niu,

nes

reik

ės a

plen

kti il

game

čius

vete

ranu

s ki

tose

kultū

ros

inst

ituc

ijos

e. L

ietuva

–

steb

uklų

šal

is,

joje d

aug

kas

atsi

tink

a be

pri

ežasti

es i

r

pase

kmių

.

Kažk

ada

band

žiau

tapti

ŠMC

meni

nink

u, k

ol n

esupra

tau,

kad

sąra

šas

jau

sufo

rmuota

s pr

ieš

geru

s 5-

10 m

etų

ir tur

būt

reik

ia l

aukt

i, k

ol bai

gsis

vien

o iš

jų

kade

ncija.

Tuo

met

band

žiau

pap

ulti

į kur

ią n

ors

iš k

ūrėj

ų są

jung

ų gale

rijų

,

tači

au m

an p

asiū

lė sus

imok

ėti

už g

aler

ijos

ir

tuo pa

čiu

meno

sce

nos

plot

o nuom

ą. E

su

band

ęs i

r ta

pyti

, tači

au

tuo

metu

Lie

tuvo

je buv

o an

t

bang

os v

ideo

mena

s, o k

ai v

ėl

sugr

įžo ta

pyba

– su ja

unai

siai

s

nebe

pata

ikia

u į

vartus

.

Daug

žad

a ši

andi

eninio

men

o

cent

ro s

atel

itas

, įsik

ūręs

jauk

ioje

gat

velė

je ir

besi

dali

nant

is s

u cent

ru

kura

tori

ais

ir m

eninin

kais

.

Įdom

u, k

aip

visk

as vys

tysi

s

toli

au –

gal

vėl

visi

drau

gišk

ai s

usij

ungs į

trau

kos

cent

rą.

Tuo ta

rpu

vyre

snie

ji ž

iūri

skept

iška

i,

vien

as p

o ki

to p

ildami

grei

tai

nusi

baig

usių p

riva

čių

inic

iaty

vų p

avyz

džius.

Dar

įdom

u, k

as k

am a

lgas m

oka,

bet

tyli

u, n

ekel

dama

s klau

simo

,

nes

ir t

aip

vieš

a pasl

apti

s, o

Liet

uva

– pa

skal

ų šali

s.

Band

žiau

par

ašyt

i, kod

ėl

trūk

sta

Liet

uvoj

e meni

nink

ų

vald

omų

erdv

ių,

ir rad

au č

ia

prie

glob

stį

savo

sėkmė

ms b

ei

nesė

kmėm

s.

Paky

lomi

s ve

žu s

avo kū

rybą

toli

au a

r ar

čiau

į vak

arus

, į

dide

snio

ar

maže

snio v

ieti

nio

reik

šmin

gumo

par

odą, i

r

su b

aime

lau

kiu,

kada

ten

pasi

baig

s eg

zoti

kos iš

Ryt

ų

pore

ikis

. Ži

nau,

kad e

kspr

esas

jau pr

avaž

iavo

, ka

i pi

rmai

siai

s

meta

is p

o ne

prik

lausom

ybės

už p

ardu

otą

darb

ą ga

lėda

vai

nusi

pirk

ti k

elių

kam

bari

ų bu

tą

ne b

logi

ausi

ame

rajo

ne.

Skai

čiuo

ju s

avo

mėne

sius

ir

metu

s. L

auki

u ko

l pa

kvie

s į

meni

nink

ų pa

roda

s, n

es k

ol

kas

it u

žbūr

us v

is k

vieč

ia

į ja

unųj

ų. P

ažiū

rėsi

m, a

r

subr

ęsiu

, ka

i pe

ržen

gsiu

35-t

uosi

us,

kuri

e įr

ašyt

i

visu

ose

Kult

ūros

min

iste

rijo

s

doku

ment

uose

. Li

etuv

oje

vien

a po

kit

os d

ygst

a

paro

dos,

nor

inči

os „

išgi

rsti

kart

os b

alsą

“, „

apžv

elgt

i

jaun

ųjų

kūri

mo s

trat

egij

as“,

„įve

rtin

ti n

auja

usių

men

inin

kų

nagr

inėj

amas

tem

as“.

Žin

oma,

tegu

jau

niej

i ža

idži

a, o

rimt

esni

cen

trai

dek

lamu

oja vi

s

tas

pači

as p

avar

des,

kur

ies

jaun

esni

eji

kart

ais

pava

dina

iste

bliš

ment

u. N

ieko

gi

čia

bais

aus,

tai

p vi

suom

et s

ukas

i

meno

pas

auli

s.

Tad

kodė

l gi

trū

ksta

tų

meni

nink

ų er

dvių

? Vi

skas

papr

asta

, ne

s aš

die

nomi

s

„dro

žiu“

sal

džia

s lė

les,

fotk

inu

69 d

angu

je i

r an

t

žemė

s, t

rinu

spu

ogus

nuo

poli

tikų

kak

tų.

Vaka

re g

rįžt

u

nusi

kalę

s na

mo. Ti

ksli

au, pr

ieš

grįž

dama

s su

smun

ku Š

MC b

are

kele

tui

boka

lų a

laus

. Ap

tari

u

su k

onku

rent

ais

ir k

olegomis

arti

miau

sių

poro

s sa

vaičių

rekl

amos

sce

nos

uždu

otis bei

pask

alas

ir

vėl

ryte

čirškia

žadi

ntuv

as.

Esu

kūry

bininkas.

Gali

u vi

ešai

did

žiuo

tis savo

pare

igų

pava

dini

mu.

Labiausiai

prie

š tu

os,

kuri

e ne

žino,

kas

po t

uo s

lypi

. Ko

gi čia

neri

maut

i, juk

man

e akademijoje

mokė

būt

i kū

rybi

ngu,

tad ir

naud

oju

prak

tiko

je t

ai, ko

išmo

kęs.

Man

o kū

rybą

dabar

mato

tūk

stan

čiai

ir

šimtai

tūks

tanč

ių l

ietu

vaič

ių, jiems

aš d

aili

nu m

ūsų

visu

omenės

pran

ešim

us a

pie

bliz

gius

dant

is,

mink

štas

aut

osėdynes

ir k

vapi

us m

iltu

kus.

Galiu net

pasi

vadi

nti

dail

inin

ku, nes

visg

i da

ilin

u, dar

au dailiai ir

net

kart

ais

nuoš

irdž

iai.

Esu

taip

sti

pria

i už

siėmęs,

kaip

ir

kiti

man

o

bend

raku

rsia

i, k

ad n

et neturiu

laik

o, n

oro

ir s

veik

atos

pave

rsti

kok

į ap

leis

tą namą ar

jo k

ampą

gal

erij

a. K

am gi tai,

jei

visi

žin

iask

laid

os kanalai

yra

mano

gal

erij

a? N

eturiu nei

poli

tinė

s va

lios

, ne

i jėgų

pjau

ti šak

ą, ant

kur

ios laikosi

mano

sum

inkš

tėję

s už

pakalis.

Grož

is išg

elbė

s pa

saulį. Ir mes

būsi

m to

kal

tini

nkai

.

jaunojo m

enininko i

špaži

ntis,

atmiešta vieti

nėmis

paskalomis

Žurnalas

55

Šis leidinys yra kūrybinių

dirbtuvių Galerijos akade-

mija proceso dokumentacija

ir rezultatas. Visa čia esanti

medžiaga yra laisva autorių

idėjų išraiška.

Daugiau apie dirbtuves

skaitykite / More info on the

workshop:

www.3xpozicija.lt/galerijosakademija

Sudarytojas ir dirbtuvių

moderatorius / Editor and

workshop moderator:

Vytautas Michelkevičius

vytautasmi@gmail.com

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai

/ Workshop participants:

Aistė Viršulytė

Andrius Grigalaitis

Jonas Lozuraitis

Jurga Juodytė

Kipras Dubauskas

Lina Michelkevičė

Lina Miklaševičiūtė

Milda Zabarauskaitė

Robertas Narkus

Saulius Leonavičius

Vita Pečialiūnė

Vitalij Červiakov

Prisidėję kūrėjai / Other

creative contributions:

Agata Erlacher

Andrius Skiezgelas

Antanas Gerlikas

Julius Balčikonis

Jurgita Remeikytė

Karolis Medzikauskas

Liudvikas Buklys

Rasa Juškevičiūtė

Tadas Šarūnas

Valentinas Klimašauskas

Žilvinas Landzbergas

1 puslapyje / On p. 1:

Liudvikas Buklys, Siena /The

Wall / galerija Akademija, 2005

Galinis viršelis / Back cover:

Jurgita Remeikytė, Galerija

Obskura I iš fotoprojekto Po,

Tuo tarpu, Prieš

/ ŠMC, 2007

Dizaineriai / Design:

Joseph Mičeli

Lina Ozerkina

(www.alfa60.com)

Vertėjas į anglų kalbą /

Translation into English:

Jurij Dobriakov

Lietuvių kalbos redaktorė /

Lithuanian language

copyeditor

Lina Michelkevičė

Dėkojame / Thanks to:

Alvydui Lukiui

Eglei Deltuvaitei

Emilia Stefani Law

Karolina Breguła

Gintarui Didžiapetriui

Monikai Lipšic

Ola Buckowska

Ramutei Rachlevičiūtei

Skaidrai Trilupaitytei

Šalnei Bučiūtei

Veronique Hequet-Grotard

Galerijos Akademija

darbuotojoms

Rėmėjai / Sponsors:

LR Kultūros ministerija,

VšĮ „MENE“

Partneriai / Partners:

Galerija Akademija, Pilies g.

44/2, Vilnius, Lithuania

Meno ir komunikacijos pro-

jektai 3xpozicija.lt

Dirbtuvės yra pirmojo

tarptautinio Vilniaus meninės

fotografijos festivalio In

Focus dalis

Leidėjas / Publisher:

Lietuvos fotomenininkų są-

junga, www.photography.lt

Tiražas / Edition:

500

Spausdino / Printer:

UAB „Logotipas“

www.logotipas.lt

Atspausdinta ant ekologiško 100%

perdirbto popieriaus Cyclus Print

/ Printed on ecological 100% recycled

paper Cyclus Print

ISBN 978-9955-438-36-6

Galerijos

žurnalas

/Gallery Log,

Vilnius, 2008

gale

rijo

s

56

−Yo

u ar

eno

w in

the

cred

its

sect

ion;

Turinys/Contents

p. 3

PREtekstas

/PREtext

Vytautas Michelkevičius

dirbTUvĖS

/ worKShop

p. 4-8

Galerijos akademija: idėja,

procesas, dokumentacija

/ The Gallery Academy:

concept, process, documen-

tation

iNdĖLiS

/CoNTribUTioNS

p. 10-11

Aistė Viršulytė

p. 12

Vitalij Červiakov

p. 13-14, 18-19

Jurga Juodytė

ir Saulius Leonavičius

p. 15-16

Kipras Dubauskas

p. 17

Lina Michelkevičė

p. 20-21

Jonas Lozuraitis

p. 22-25

Robertas Narkus

ir Milda Zabarauskaitė

p. 26-28

Lina Miklaševičiūtė

p. 29-32

Vita Pečialiūnė

PRIEDĖLIS: INICIATYVOS

/ARTIST INITIATIVES

p. 34-37

BRA–Artcore–Artkor

p. 38-40

Deglas

p. 41-43

Utopia

p. 44-45

TV benefisas

p. 46-51

Žagarė

p. 52-53

Galimos meno erdvės

/Possible art spaces

p. 55

Indeksas: menininkų erdvės

ir iniciatyvos Lietuvoje

/ Index: artist run spaces &

initiatives in Lithuania

Jurgita Remeikytė, Galerija

Obskura I iš fotoprojekto Po,

Tuo tarpu, Prieš

/ŠMC, 2007