vyno Žurnalas nr. 29

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 29 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2015 m. lapk r ič io mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w. v y n o z u r n a l a s. l t

El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : Stumbrų g. 15

Vi ln ius, LT-08101

V Y R . R E DA K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297,s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

F OTO G R A F I J O SR ita Bac ytė Starkuvienė, Vel lo As i , Arūnas Starkus,

Saul ius Serapinas, „Gramona“, „K racher “, „Cramele Halewood“, „Bennet Distr ibutors“,

K A L B O S R E DA K TO R Ė

Asta Žūk aitėa s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A IAr tašes G azar ian, Daiva Mumgaudienė, Andr ius Pagojus,

Aidas Puk levič ius, Arūnas Starkus, R asa Starkus, M i lda Sužiedelytė, I l ja Šarov, Jurgis Š l ioger is

VIRŠELISSaul ius Serapinas i r L inas Gl iaudel is

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,

te l . nr. (8 5) 215 94 39

R E K L A M AEl. paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,

te l . nr. (8 5) 215 94 39

S PAU DAAB „Spauda“

T I R A Ž A S5 000 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą gal ima

t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė

2


3


gaila, kad Lietuva tokia maža ir joje tiek nedaug skaitančių

apie vyną. Laimei, dėl tos pačios priežasties savo žurna-

le nesispecializuodami galime rašyti ir apie paprastus, ir apie

sudėtingus dalykus. Straipsnį apie emocijas, vyną ir muziką ski-

riame savęs pažinimo entuziastams, tikintiems keistuoliškumo

skraistės gaubiamais sinestetikais (lot. synaesthesia), girdinčiais

vyno skonį ir užuodžiančiais muzikos garsus. Nenustebčiau, jei

tokiais kas nors apšauktų žmones, kuriems skaniausias 90 balų

arba vyno čempionato auksu įvertintas vynas. Ar balai gali turėti

skonį? Ne labiau nei akmenys ir kalkės minerališku pavadinta-

me vyne. Tačiau kaip minerališkumas dera su brandžiu sūriu,

taip ir balai padeda tikėti vyno gerumu. Net lietuviško vaisių

bei uogų vyno, kurio skeptikai net ir vynu nebūtų linkę laikyti.

Kai jūsų akys skaitys šias eilutes, Lietuvoje jau bus ne mažiau

aštuonių licencijuotų tokio vyno gamintojų. Stebėsimės juodųjų

serbentų, aviečių, agrastų, mėlynių, šermukšnių, pienių vynu

r e d a k t o r i a u s ž o d i s

Redaktoriaus žodis

ir midumi. Lyg tai nujausdami, Lietuvos vyno platintojai ima

sukti iš kabernė sovinjonais, šardonė, malbekais, primitivo, pino

gridžio pažymėtų verslo greitkelių ir atsiveža nei ragautų, nei

girdėtų vynuogių veislių vyno. Jo šių metų vyno čempionate,

kurio išsamius rezultatus skelbiame, buvo netikėtai daug. Toks

žingsnis – reveransas vyno vartotojų išmanumui, nes mesti kelią

dėl takelio galima tik su labai patikimu pakeleiviu. Kad Lietuvos

vyno profesionalų bendruomenė tokio patikimumo įgauna

vis daugiau, demonstruoja užtikrintai prieš kaimynus laimimi

someljė čempionatai, pustuziniais dalijami tarptautiniai WSET

sertifikatai, pilnos Someljė mokyklos klasės ir G. Jašinsko orga-

nizuojami vyno proto mūšiai. Tačiau koks yra vidutinis Lietuvos

vyno vartotojas? Ar jis įvertins profesionalų pastangas paįvairinti

gyvenimą? Laikas parodys.

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

4


5


t u r i n y s

įvykiai ir naujienos 6 psl. Įvykiai ir naujienos

12 psl. Kaip tampama Lietuvos someljė čempionu

vynas ir vyno regionai16 psl. Riedulinga Chateauneuf du Pape apeliacija. Arūnas Starkus

19 psl. Kada Rumunijos vynai vėl pasirodys mūsų parduotuvių lentynose? Jurgis Šliogeris

22 psl. Vidurio Europos pažiba. Jurgis Šliogeris

24 psl. Gigondas AOC. Arūnas Starkus

27 psl. „Saint Cosme“. Arūnas Starkus

28 psl. „Limoux“, pradėjęs putojančio vyno erą. Arūnas Starkus

31 psl. „Antech“ iš Limu

32 psl. Ledo vynas Europoje. Ilja Šarov

35 psl. Biodinamika ant Ermitažo kalno. Arūnas Starkus

38 psl. Pasivaikščioti po Pesaką Leonjaną. Arūnas Starkus

45 psl. Pasivaikščioti po Medoką. Arūnas Starkus

62 psl. Pasivaikščioti po Soterną ir Barsaką. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas42 psl. Lašas po lašo ir butelį pratašo. Aidas Puklevičius

48 psl. Emocijos, muzika ir vynas. Artašes Gazarian, Arūnas Starkus

52 psl. Siautėjantys Grand Cru senukai. Arūnas Starkus

ne tik vynas56 psl. Vyno mėgėjo prisiminimai. Jurgis Šliogeris

64 psl. Minerališkas vynas ir brandintas sūris „Džiugas“. Arūnas Starkus

66 psl. Apie kepsnį kitaip… Rasa Starkus

70 psl. Ar alkoholis tikrai išgaruoja ruošiant maistą? Milda Sužiedelytė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas72 psl. Lietuvos vyno čempionatui – 10 metų. Jurgis Šliogeris

77 psl. Apie apdovanojimų struktūrą

78 psl. Geriausi savo kategorijos vynai

79 psl. Aukso medalio laimėtojai

82 psl. Sidabro medalio laimėtojai

87 psl. Bronzos medalio laimėtojai

91 psl. Gero kainos ir kokybės santykio vynai

94 psl. Geriausi lietuviški vynai

97 psl. Teisėjo nuomonė apie lietuvišką vyną ir midų. Arūnas Starkus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2015 m. lapkričio mėn.

turinys

6


į v y k i a i i r n a u j i e n o s

Naujienos

Italijos vyno klasifikavimo naujienos

Pirmoji Italijos vyno klasifikavimo sistema, įvesta 1963 me-

tais, buvo nuolat tobulinama ir keičiama. Paskutinį kartą ji buvo

papildyta 2010 metais.

Šalis, gaminanti ketvirtadalį pasaulio vyno ir turinti išskirtinį

potencialą daryti vienus geriausių pasaulyje vynų, priėmė ilgai

lauktą sprendimą – įkūrė nepriklausomą vyno klasifikavimo ir

kontrolės organizaciją „Valoritalia“. „Valoritalia“ atsirado įve-

dus Europoje naują bendrą rinkos organizavimo (BRO, angl.

CMO – Common Market Organisation) sistemą. Ją įkūrus, įvesta

nauja vyno klasifikavimo tvarka. BRO taisyklėse nurodoma,

kad klasifikavimo kontrolė perduodama „trečiosioms šalims“ –

nepriklausomai viešajai įstaigai. Italijos vynuogių augintojų ir

vyno gamintojų asociacija oficialiai prarado savo galią. Anksčiau

stebėti ir kontroliuoti visus DOC ir DOCG vynus, pagamintus

Italijoje, buvo pavesta atskiriems konsorciumams.

Pagal 2014 metais paskelbtus duomenis, šiuo metu Italijoje

yra 332 DOC ir 73 DOCG klasifikuotų vynų. Iš viso – 405 DOP

vynai. Vynuogėms, iš kurių daromi DOC vynai, keliami griežtesni

reikalavimai, taip pat turi būti nurodoma konkretesnė jų augi-

nimo teritorija nei IGT vynams. DOC vynams taip pat reglamen-

tuojamas minimalus alkoholio kiekis (ABV – alcohol by volume)

vyne.

92 proc. Italijoje dominuojančio vyno pagaminama 76 ape-

liacijose, kitos 327 apeliacijos pagamina tik 8 proc. vyno, todėl

daug diskutuojama apie klasifikavimo sistemos tobulinimą ir

paprastinimą.

ITALIJOS VyNO NuORODOS

VdT (Vino da Tavola – stalo vynas)

IGP (Indicazione Geografica Protetta – saugoma geografinė

nuoroda). Šie vynai Italijoje žymimi IGT (Indicazione Geografica

Tipica – geografinė nuoroda). Šiuo metu Italijoje yra 118 IGP/IGT.

DOP (Denominazione d’Origine Protetta – saugoma kilmės

vietos nuoroda). Šios nuorodos gali būti dviejų rūšių: DOC (De-

nominazione d‘Origine Controllata – kontroliuojama kilmės vietos

nuoroda) ir DOCG (Denominazione d‘Origine Controllata e Garan-

tita – kontroliuojama ir garantuojama kilmės vietos nuoroda).

DOC suteikiama vynams, kurie pastaruosius 5 metus turėjo

IGP nuorodą. DOC vynai pakeliami iki DOCG, jeigu jie pastaruo-

sius 10 metų buvo ženklinami DOC nuoroda.

7



Naujiena: baras „Spiritus“Senamiestyje, šalia Nacionalinės filharmonijos, duris atvėrė

naujas baras „Spiritus“. Jo lentynose jau puikuojasi didelė sti-

priųjų gėrimų kolekcija, o šeimininkai Linas Starkus ir Modestas

Paplauskas, patys dirbantys prie 7 metrų ilgio baro, papasakos

apie kiekvieną iš jų. Galėsite sužinoti visų 400 skirtingų gėrimų

istoriją, gamybos būdą ir legendą. Vyno spintoje rasite ir „Cristal“

šampano, o maisto šaldytuvėlyje – juodųjų eršketo ikrų. Gėrimai

ir užkandžiai su istorija. Nes žmogus – visų stipriausias.

Adresas: Aušros vartų g. 4, Vilnius

Darbo laikas: I–VI 16:00–03:00

Naujiena: restoranas „7 elephants“Pirmasis specializuotas bizonienos restoranas Baltijos šalyse

duris atvėrė š. m. balandžio mėn. Bizoniena laikoma viena iš

kokybiškiausių mėsos rūšių. Jos sudėtyje yra itin mažai riebalų ir

cholesterolio, gausu mineralinių medžiagų, ji lengvai įsisavina-

ma. Bizonai auginami Lietuvoje, Kelmės rajone.

Adresas: Konstitucijos pr. 12, Vilnius

Darbo laikas: VII–III 11:00–23:00, IV 11:00–24:00, V–VI 11:00–01:00

Naujiena: vyno parduotuvė Kaune „Piemonte Wine“

Gegužės mėn. atidaryta nauja vyno parduotuvė planuoja

nelikti nuošaly nuo vyno kultūros plėtros Kaune.

Adresas: Maironio g. , Kaunas

Darbo laikas: I–VI: 10:00–19:00

Naujiena: restoranas „Šiaurės jūra“Kovo mėn. „Ogmios mieste“ duris atvėrė specializuotas

žuvies restoranas. Daugelis jau pamėgo tokio pat pavadinimo

aukštos kokybės žuvies parduotuvę, tad nekantriai laukė ir jos

savininkų atidaromo restorano.

Adresas: Verkių g. 29 („Ogmios miestas“, Šeimos aikštė 3, 1

korpusas)

Darbo laikas: I–IV 11:00–22:00; V–VI 11:00–23:00; VII

11:00–21:00

Daugiau specializuotų prekeivių vynuPirmoji tik internete vynu prekiaujanti parduotuvė

www.vynoguru.lt skaičiuoja antrus savo veiklos metus. Ji bene

daugiausiai investuoja į vartotojų įpročių keitimą: išsami infor-

macija apie produktus ir galimybė patogiai išsirinkti vyną pagal

įvairius kriterijus – svarbiausi internetinės prekybos pranašumai.

Asortimentas sudaromas pagal geriausio kainos ir kokybės

santykio kriterijų tiek importuojant vyną, tiek atsirenkant kitų

importuotojų produkciją.

Panašų laikotarpį veikia Jogailos Morkūno www.vynokorta.lt.

O štai naujausia internetinė parduotuvė www.buteliukas.lt greta

vyno siūlo ir nemažai stipriųjų gėrimų.

8



Naujiena: restoranas „Chef2 Food House“

Nuo metų pradžios Vilniuje, A. Jakšto g. veikia garsių restora-

no šefų Artūro Braslausko ir Dariaus Dabrovolsko restoranas.

Adresas: A. Jakšto g. 7, Vilnius

Darbo laikas: I–V 11:00–16:00; III–V 18:00–22:00; VI 13:00–22:00

Degtinė „Amber gold“ Šių metų vasario mėnesį bendrovė „Bennet Distributors“

žurnalistams pristatė naują degtinės prekės ženklą „Amber Gold“

ir suorganizavo kelionę į Rygoje esančią „AS Latvijas Balzams“

gėrimų daryklą. Čia svečius pasitiko gausus būrys prie naujojo

produkto kūrybos ir pristatymo prisidėjusių žmonių, tarp jų ir

Rygos Technologijų universiteto biotekstilinių medžiagų tyrimo

laboratorijos vadovė dr. Inga Lašenko, sukūrusi unikalią, alkoho-

lio gryninimo gintaru patentuotą technologiją.

Anot gamintojų, „Amber Gold“ – tai pirmoji pasaulyje deg-

tinė, kurios gamyboje naudojami gintaro gijų ir granulių filtrai,

gaminami iš Baltijos šalių auksu vadinamo gintaro. Gaminant

degtinė filtruojama net 8 kartus. Paskutiniuose etapuose – per

tris skirtingus filtrus: pirmiausia per gintaro gijų, paskui – per

gintaro ir sidabro mikrogranulių ir galiausiai - per aukso gijų

filtrą. Šia technologija išgryninta degtinė įgijo itin švelnų skonį.

Degtinės „Amber Gold“ kūrimo procesas truko net trejus

metus, o į projektą investuota daugiau nei 250 tūkst. eurų. Jie

buvo skirti gėrimo idėjos plėtojimui, receptūros ir butelio di-

zaino sukūrimui, tyrimams ir inovatyvių filtravimo technologijų

sukūrimui. Produktas skirtas platinti Baltijos šalyse, taip pat bus

siekiama jį eksportuoti ir pristatyti pasaulinėje degtinės rinkoje.

Sukurtas ir unikalus butelio dizainas, primenantis jūros bangas.

„Kanonkop“ iš Pietų Afrikos Respublikos

„Vyno klubas“ pradėjo prekiauti „Kanonkop“ vyninės, neretai

vadinamos Pietų Afrikos Premier Grand Cru Classe, vynais. Šiai

šeimos vyninei, daugiau nei 40 metų perleidžiamai iš kartos į

kartą, priklauso 100 ha vynuogynų Simonsbergo kalno šlaituose,

kuriuose galima aptikti daugiau nei 50 metų senumo ‘Pinota-

ge‘ vynmedžių. Čia gaminimai vieni geriausių raudonųjų vynų

visoje Pietų Afrikoje. Vyno gamyba remiasi senomis tradicijo-

mis: didžioji dalis vynuogynų nėra dirbtinai drėkinami, vynas

fermentuojamas sekliose plačiose betoninėse talpose ir vėliau

brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Lietuvoje galima nu-

sipirkti: „Kanonkop Kadette Pinotage“, „Kanonkop Kadette Cape

Blend“, „Kanonkop Pinotage“, „Kanonkop Cabernet Sauvignon“,

„Kanonkop Paul Sauer“ vynų.

9



„grant’s School of Blending“ – viskio maišymo sesija Vilniuje

Apie kelių vynuogių veislių arba derlių maišymą žinoma

nuo seno. Klasikiniai Bordo ir Šampanės vynai yra žymiausi

tokio maišymo pavyzdžiai. Stipriųjų gėrimų pasaulyje spiritų

maišymas yra ne mažiau paplitęs, tačiau apie konkrečias su-

dedamąsias dalis eiliniam vartotojui paprastai pasakoma labai

nedaug. Vyno pramonėje yra įprasta nurodyti tikslias panaudotų

vynuogių veislių proporcijas ir kitus gamybos niuansus. Kalbant

apie stipriuosius gėrimus, paprastai informuojama tik apie

viskio, romo arba brendžio kilmę ir brandinimo statinėje laiką, o

baziniame kokybės lygyje pasakoma dar mažiau.

Maišytas viskis (blended whisky) yra vienas tokių produktų.

Škotijos ir Airijos įstatymai reikalauja, kad maišomų spiritų am-

žius būtų ne trumpesnis nei 3 metai ir viena diena. Kitas svarbus

momentas, jog šiame mišinyje panaudojamos skirtingos spirito

rūšys – iš kelių kultūrų (kukurūzų, kviečių, rugių, avižų) distiliuoti

grūdiniai (grain) ir miežių salyklo (malt) spiritai. Salykliniai spi-

ritai yra šiek tiek brangesni ir stipresnio skonio, todėl ekonomi-

niais ir stilistiniais sumetimais jų dalis maišytuose viskiuose būna

mažesnė. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kai salyklinio viskio dalis

mišinyje siekia net 85 procentus. Maišant grūdinį ir salyklinį viskį

galima reguliuoti proporcijas, tad lengva išgauti norimą viskio

skonį ir stiprumą.

„Grant’s School of Blending“ sesijos metu maišant viskį saly-

klinio viskio proporcija galėjo kisti iki 50/50. Kiekviena iš dviejų

sesijos dalyvių grupių sukūrė po vieną unikalų mišinį iš kelių

12 metų statinėse brandintų spiritų. Nors pramonėje neretai

panaudojama net keliasdešimt skirtingų spiritų rūšių, sesijos

metu buvo pateikti septyni neskiesti spiritai: penki salykliniai ir

du grūdiniai.

Pagrindinis reikalavimas mišiniui buvo susijęs su grūdiniais

viskiais: jų dalis turėjo būti ne mažesnė nei 50 proc., o spiritų

skaičius nebuvo ribojamas. Grupė, kurioje teko garbė dalyvauti,

sutarė panaudoti tris salyklinius (45 %) ir du grūdinius (55 %)

viskius. Siekiant dermės ir subtilumo, buvo atsisakyta vieno

dūminio ir vieno saldesnių aromatų salyklinio viskio.

Galutinio spiritų mišinio, kuriam buvo suteiktas pavadinimas

„4 P.M. Fog“, stiprumas siekė 60,5 proc. alk. Kadangi neskiesti

„statinės stiprumo“ viskiai gana retai pasirodo rinkoje, buvo

numatyta, jog pardavimui skirtas viskis bus praskiestas vandeniu

iki 40–43 proc. alk. Džiugu, kad rezultatu liko patenkinti ne vien

sesijos dalyviai, bet ir viskio „Grant‘s“ ambasadoriai iš Škotijos.

10



„gaja“ atgimsta Pernai legendinei Italijos vyninei „Gaja“ atstovauti Lietuvoje

pradėjo „Vyno klubas“. Parduotuvėse ir restoranuose iš karto

pasirodė anksčiau mūsų šalyje neplatinti „Ca Marcanda“ vynai iš

Bolgerio. O š. m. gegužę vyninės atstovas Gabriele Oderda Vil-

niaus publikai pristatė 2010 metais vyninėje padarytą „Brunello

di Montalcino Pieve Santa Restituta“.

Angelo Gaja ir jo dviejų dukterų Gaios bei Rossanos valdoma

įmonė Pjemonte viena pirmųjų pradėjo daryti atskirų vynuogy-

nų vynus, išgarsino regioną ir drauge Italiją, kaip aukščiausios

kokybės vyno gamybos regioną. Jie pirmieji regione pasodino

‘Chardonnay’, ‘Sauvignon Blanc’, ‘Cabernet Sauvignon’ vynuo-

gių, kurių vynai šiandien jau tapo kolekcininkų taikiniu ir įeina

į pasaulinius investicinių vynų skaičiavimo indeksus. Pastarojo

dešimtmečio vyninės plėtra buvo nukreipta į regionus, kuriuose

didžiausias potencialas gaminti itin aukštos klasės vyną: Bolge-

ryje „Ca Marcanda“ kaimynai yra „Sassicaia“, „Masetto“, „Ornelaia“,

o Montalčinas patraukė dėmesį filosofijos panašumu į Barolą

ir Barbareską: stipraus identiteto, ilgaamžis vynas daromas iš

vienos vietinės vynuogės.

Vilniuje vyninės iniciatyva buvo surengtas seminaras pro-

fesionalams ir vakarienė mėgėjams „Kempinski Hotel Cathedral

Square“ restorane „Telegrafas“.

Pirmoji WSeT 3-ojo lygio (Advanced certificate) laida Vilniuje

Š. m. kovą Someljė mokykloje egzaminus sėkmingai išlaikė

didžiausios pasaulyje vyno mokyklos „Wine and Spirit Education

Trust“ (WSET) studentų laida. 3-ojo lygio (iš viso yra penki lygiai)

kursai anglų kalba pritraukė studentų ir iš Baltarusijos bei Latvi-

jos. Pirmieji absolventai: Narimantas Miežys, Andrius Pagojus,

Ilja Šarovas, Martynas Pravilonis, Evaldas Aldošinas, Dariušas

Mileris, Volha Andreyuk, Alena Hauruchonak, Irina Sjomochkina.

Tokio lygio pažymėjimus turinčių žmonių Baltijos valstybėse

iki šių kursų buvo vos keletas. Jie mokėsi Londone arba Ruste,

Austrijoje. Kursus žadama kartoti 2015 m. rudenį.

11


ŠVIEŽIAS, NEFILTRUOTAS, ŠALTO SPAUDIMO ALYVUOGIŲ

ALIEJUS IŠ GRAIKIJOS ŪKIŲ

Koks aliejus atkeliauja?Kasmet keliaujame tiesiai į Kalamata regioną, lankomės

ūkiuose ir malūnuose, renkame aliejaus pavyzdžius bei atsiren-kame geriausią aliejų, kurį patys vartojame visus metus. Kadangi graikiškas aliejus, kurį patys atsirenkame ir patys atsivežame, sudaro 99% viso mūsų vartojamo aliejaus, mums asmeniškai la-bai svarbu išsirinkti patį geriausią. Keletą metų, prieš atrasdami Kalamata ūkininkų aliejų, dalyvavome įvairiose paskaitose apie gero aliejaus savybes ir jo degustavimą, bei ekskursijose ir degus-tacijose po Italijos, Ispanijos ir Graikijos alyvuogių aliejaus spau-dyklas. Galiausiai pasirinkome ir apsistojome ties graikiškuoju.

Kaip atsirenkame šalto spaudimo alyvuogių aliejų?Aliejų perkame tiesiai iš ūkininkų arba iš spaudyklų (žinome, iš

kokio ūkininko sodo ir kada atkeliauja alyvuogės). Dažnai patys

dalyvaujame alyvuogių derliaus nuėmime ir stebime procesą spaudykloje.

Degustacijų metu atsirenkame pačius geriausius aliejus, vado-vaudamiesi keliais kriterijais: alyvuogių surinkimo ir išspaudimo laiku (nuo surinkimo iki išspaudimo turi praeiti ne daugiau, kaip 24 val.), užtikrintu spaudyklos šaltojo spaudimo technologiniu procesu, ir svarbiausia – pačio aliejaus šviežumu, aromatu, skoniu. Pasirinkto alyvuogių aliejaus degustaciją kartojame keletą dienų, norėdami įsitikinti teisingu alyvuogių aliejaus pasirinkimu.

Šviežias, jauno derliaus ne� ltruotas alyvuogių aliejus į Lietuvą atkeliauja kiekvienų metų sausio mėnesio gale.

Jei Jums įdomu paragauti ar užsisakyti šaltuoju būdu šviežiai spausto, ne� ltruoto alyvuogių aliejaus tiesiai iš Grai-kijos – susisiekite el.p. [email protected]

GURMANIŠKI IEŠKOJIMAI

Per tris tūkstančius metų šviežiai spaustas ir ne� ltruotas alyvuogių aliejus buvo ir tebėra esminė graikų dietos ir virtuvės dalis, užtikrinanti skanią ir sveiką mitybą bei natūralią kosmetiką. Šiandien, po penkių metų patirties degustuojant ir atrandant geriausius alyvuogių aliejus, turime progą pasidalinti šviežiai spaustu, ne� ltruotu (kaip Graikijos ūkininkai sako - “extra extra virgin” kategorijos) alyvuogių aliejumi, atvežtu iš, mūsų manymu, pačio geriausio Graikijos alyvuogių regiono - Kalamatos, Messinia.

12


Kaip tampama Lietuvos someljė čempionu

L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

13


„Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorane „Telegrafas“

dirbantis Narimantas Miežys geriausiu šalies someljė šie-

met tapo ketvirtą kartą iš eilės. Gegužės 11 dieną vykusiame už-

sienio dalyviams atvirame Lietuvos someljė čempionate antrąją

vietą užėmė latvė Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga), trečia

liko Mariia Zueva (Sankt Peterburgas). Ketvirtą vietą bendroje

įskaitoje ir antrą tarp Lietuvos atstovų laimėjo Ada Sakalauskaitė

(Someljė mokyklos studentė), penktas ir trečias iš lietuvių liko

Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“.

Varžybose dalyviai rungėsi tokiose rungtyse:

PuSFINALIS

Teorijos testas. Rezultatas įskaitomas ir skaičiuojant 1.

finalo taškus.

Dviejų vynų degustavimas. Rezultatas įskaitomas ir 2.

skaičiuojant finalo taškus.

Praktinė rungtis – raudonojo vyno dekantavimas per 3.

5 minutes. Klasikinė užduotis.

7 stipriųjų gėrimų atpažinimas, įvardijant pavadinimą, 4.

žaliavą ir kilmės vietą. Klasikinė finalo užduotis.

Klaidingo restorano „Noma“ meniu taisymas, atpa-5.

žįstant, kur padaryta klaida ir ją ištaisant. užduotis

reikalauja atidaus žvilgsnio ir vyno pasaulio įstatymų,

konkrečių gamintojų produkcijos išmanymo.

Vyno ir kitų vakarienės gėrimų parinkimas prie aštuonių 6.

restorano „Noma“ patiekalų. Ši užduotis buvo sunki tuo,

kad 5 skirtingus vynus teko derinti prie 8 patiekalų. Vie-

ni someljė ryžosi patiekalus sugruoti, kiti, pritrūkę vyno,

pasiūlė gerti sakę ir kitus gėrimus.

Jauno vyno aeravimo ir patiekimo penkiems svečiams 7.

rungtis. užduotis rėmėsi situacija, kai tenka patiekti

jauną, taninišką, ąžuolo statinėse brandintą raudonąjį

vyną (varžybose buvo naudojami atskirų vynuogynų

„De Martino“ iš Čilės vynai). Vynas, staiga gavęs didelį

deguonies kiekį, šiek tiek sušvelnėja, atsiskleidžia jo

aromatai. Tam naudojami specialūs piltuvėliai – aerato-

riai, per kuriuos vynas perkošiamas į dekanterį. Kadangi

pagal užduotį dekanterio restorane nebuvo, finalininkai

privalėjo pasinaudoti tuo, kas pasitaikė po ranka –

tuščiu mineralinio vandens buteliu. Tačiau tokiu atveju

buvo būtina po aeracijos vyną grąžinti į originalų butelį

ir svečiams pilti iš jo. Be to, mineralinio vandens butelis

buvo 50 ml mažesnės talpos, lyginant su vyno buteliu,

taigi reikėjo nepripilti per daug.

Keisto vyno atpažinimo rungtis. Taurėse buvo penki 8.

someljė aktualūs ir labai charakteringi vynai: nealko-

holinis, lietuviškas iš vitis lambrusca vynuogių, vynas

su kamščio yda, susenęs, oksidavęsis vynas ir qvevri

fermentuotas natūralus gruziniškas vynas. Finalo

dalyviai turėjo vynų sąrašą ir reikėjo atpažinti, kuris

yra kuris. Nealkoholinis ir su kamščio yda buvo lengvai

atpažįstami, o štai gruziniškas, oksiduotas ir lietuviškas

painiojosi.

Kas yra kas – reikėjo atpažinti ekrane rodomas vyno 9.

pasaulio asmenybes ir objektus.


ATSKIROSE RuNGTySE FINALO DALyVIAI užėMė TOKIAS VIETAS

Narimantas Miežys

AgneseMeiersone

Mariia Zueva

Ada Sakalauskaitė

Artūras Vasilionok

Pusfinalis teorija 1 3 2 4 5

Pusfinalis vyno degustavimas

2–3 2–3 1 4 5

Stipriųjų degustavimas 3 4 1 2 5

Klaidingo meniu taisymas

1 2 3 4 5

Vyno ir maisto derinimas 1 2 4 5 3

Aeravimas 3 1 2 5 4

Keistų vynų atpažinimas 1 2 2 2 2

Viktorina „Kas yra kas?“ 1 2 3 4 5

Šampano pilstymas 1 1 2 3 2

Bendras įvertinimas 1 2 4 3 5

15 20,5 24 36 41

I vieta II vieta III vieta IV vieta V vieta

Pasunkinta šampano patiekimo rungtis: reikėjo 2 bu-10.

telius išpilstyti į 15 taurių. Buteliai turėjo likti tušti, o

pergalę lėmė lygiai išpilstytų taurių skaičius. Finalo

dalyviams asistavo į finalą nepatekę Vladimiras Michailo

(„Esse“), Gediminas Matekonis, Ignas Grušnius (abu

Someljė mokyklos absolventai), Jūratė Vasiukevičiūtė

(„Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Tele-

grafas“), Simonas Laukaitis, Svetlana Vavulina (Estija,

„Liviko“), Pawelas Demianiukas (Lenkija, „Thai Thai

Warsaw“).

Čempionate teisėjavo Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asocia-

cijos prezidentas), Kristjanas Markii (Estijos someljė mokyklos

direktorius), Arminas Darasevičius (restoranai „Dine“ ir „Time“),

Tomaszas Kaleckis-Majewiczius (Lenkijos someljė asociacijos

valdybos narys) ir Arūnas Starkus (Lietuvos someljė asociacijos

prezidentas).

Geriausias 2015 m. Lietuvos someljė Narimantas Miežys

apdovanotas „Carlson Wagon Lit“, „Air Lituanica“ ir „Champagne

Pol Roger“ įsteigtu prizu – kelione į Šampanę. Jis atstovaus Lie-

tuvai 2016 metų pasaulio someljė čempionate Argentinoje. Visi

dalyviai gavo „Riedel“ taurių rinkinius ir po „Pol Roger“ šampano

butelį šaltį išlaikančiame krepšyje.

Varžybos vyko „Kempinski Hotel Cathedral Square“, naudo-

tos „Riedel“ taurės ir dekanteriai, „Neptūno“ vanduo, svečius

maitino restoranas „Dine“.

FINALAS

14



Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė)

Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga) Mariia Zueva (Sankt Peterburgas)

Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“

15



Vertinimo komisijos nariai: 1. Arūnas Starkus (Lietuvos someljė asociacijos prezidentas); 2. Tomaszas Kaleckis-Majewiczius (Lenkijos someljė asociacijos valdybos narys); 3. Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asociacijos prezidentas); 4. Arminas Darasevičius (restoranai „Dine“ ir „Time“); 5. Kristjanas Markii (Estijos someljė mokyklos direktorius).

1. Vladimiras Michailo („Esse“); 2. Narimantas Miežys („Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Telegrafas“) ; 3. Mariia Zueva (Sankt Peterburgas); 4. Ignas Grušnius (Someljė mokyklos absolventas); 5. Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga); 6. Jūratė Vasiukevičiūtė („Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Tele-grafas“); 7. Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“; 8. Svetlana Vavulina (Estija, „Liviko“); 9. Gediminas Matekonis (Someljė mokyklos absolventas); 10. Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė); 11. Pawelas Demianiukas (Lenkija, „Thai Thai Warsaw“).

16


Riedulinga Chateauneuf du Pape

apeliacijaArūnas Starkus

Šatonef diu Papės (Chateauneuf du Pape) miestelis yra pietinėje

Ronos slėnio dalyje, netoli Avinjono. XX а. pradžioje jis davė vardą pirmajai

Prancūzijos apeliacijai – vyno kilmės nuorodai su aiškiai apibrėžtomis ribomis, reglamentuotais

vyndarystės būdais ir leistinų vynuogių sąrašu. Ir vyno mėgėjų folklore, ir istoriniuose

dokumentuose jis taip pat siejamas su prancūzų kilmės popiežiais, perkėlusiais

katalikų hierarcho rezidenciją iš Romos į Avinjoną. Iš čia kilo ir dabartinis

pavadinimas, reiškiantis „naujieji popiežiaus rūmai“.

E u r o p o s v y n o s p a l v o s

17


Bordo arkivyskupas Bertrand‘as de Gotas 1305 metais tapo

popiežiumi Klemensu V. 1309-aisiais jis perkėlė popiežiaus

rezidenciją į Prancūziją, į Avinjoną. Popiežius mėgo atvažiuoti į

Šatonef diu Papę, čia gyvendavo po kelias savaites. Jonas XXII,

išrinktas 1316 m., specialiai neskyrė vyskupo Šatonef diu Papės

bendruomenei, taigi miestelis buvo pavaldus jam tiesiogiai.

Popiežius čia pradėjo statyti pilį, kurios sienos likučiai ir šian-

dien iškilę virš miestelio ir visos apeliacijos. Devyni Avinjono

popiežiai vienas po kiti valdė Europą iki 1378 ir, pasidalinę įtaką

kontinento valstybėms su Roma, bažnyčios skilimo laikotarpiu

1379–1417 metais. Apie vyno gamybą tais laikais nėra jokių

konkrečių duomenų, tačiau vietinėms reikmėms jis tikrai buvo

daromas. Pirmoji tarptautinė prekyba minima XVIII а. О 1923 m.

teisininko Pierre‘o Le Roy‘aus Boiseaumarie vadovaujami vyn-

dariai ėmėsi kilmės vietos apibrėžimo bei apsaugos ir taip davė

pagrindus Prancūzijos apeliacijų sistemai. Châteauneuf-du-Pape

AOC įteisinta 1933 m.

3200 ha plotą dalijasi Šatonef diu Papės, Kurtezono (Courthe-

zon), Oranžo (Orange), Bedarideso (Bedarrides) ir Sorgo (Sorgues)

komunos. 320 vyndarių kasmet padaro apie 13 mln. butelių vyno,

kurio 94 proc. – raudonasis. Jame turi dominuoti ‘Grenache’, sutei-

kianti svarumo, vaisiškumo, elegancijos ir ilgaamžiškumo. Taip pat

vyndariai įmaišo ‘Mourvedre‘ (prieskoniniai aromatai, šokoladinės

natos vynui bręstant ir taninai), ‘Syrah‘ (taninai, gyvuliniai aromatai

subrendus), ‘Cinsault‘ (rūgštis). ‘Counoise‘, ‘Terret noir‘, ‘Picpoul Noir‘,

‘Vaccarese‘ naujojamos rečiau, o baltosios ‘Clairette’, ‘Bourboulenc‘,

‘Roussanne‘, ‘Muscardin‘, ‘Picardan‘ gali būti naudojamos ne tik

baltojo, bet ir raudonojo vyno gamybai. Rožinį apeliacijos vardu

daryti draudžiama.

Seniau buvo įprasta vynuoges fermentuoti su visomis kekėmis,

tačiau jei vynuogės nėra labai gerai prinokusios, vyne gali atsirasti

labai daug taninų, todėl dabar kekių su šakelėmis kiekis sumažin-

tas iki 30–40 proc., ir jų nevengia tik geriausi vyndariai, gebantys

išlaikyti švelnią tekstūrą. Gal todėl naujos ąžuolo statinės dažniau

naudojamos ne raudonajam, o baltajam vynui brandinti.

Jaunas „Chateauneuf du Pape“ vynas dvelkia gaivumu, gėlė-

mis ir raudonomis uogomis su vėjo kvapą primenančiu minera-

liškumu. Seni vynmedžiai suteikia aromatui kompleksiškumo, o

skoniui harmonijos. Bręsdamas „Chateauneuf du Pape“ įgauna

prieskonių, odos, trumų ir medaus aromatų. Vynas pilstomas į

1937 metais patvirtintus butelius su įspausta popiežiaus tiara ir

sukryžiuotais šv. Petro raktais.

Pietinės Ronos balkšvai gelsvos spalvos rieduliai (pranc. ga-

lets roulés), tapę apeliacijos vizualiniu simboliu, kai kur paviršių

dengia storu sluoksniu. Iki 40 cm skersmens akmenis kadaise at-

rideno ir nugludino priešistorinės Ronos vanduo. Vyndariai sako,

kad vyno kvapnumas priklauso nuo pakankamo drėgmės kiekio

dirvoje. Idealu, kai po rieduliais yra molio sluoksnis, kuris padeda

išsilaikyti drėgmei. Atodangose matyti, kad riedulių sluoksnis

siekia iki 70 cm. Rieduliai ne tik dieną sukaupia šilumą, o naktį ją

atiduoda vynuogėms, užtikrindami nepertraukiamą nokimą, bet

ir padidina deguonies kiekį dirvoje, todėl ten gyvena daugiau

mikroorganizmų, kurie gerina dirvos kokybę. Tačiau apeliacijos

teritorijoje rasime ir smėlio, smiltainio, klinčių plotų, ir baltos

spalvos kalkingų uolų nuolaužų. Kalkinguose plotuose prastai

laikosi drėgmė, todėl ir vynas nėra toks geras, kaip rusvųjų rie-

dulių plotuose ir kai kuriuose molinguose vynuogynuose.

Pietų Ronoje trečdalį laiko pučiantis stiprus mistralis (šiaurės

rytų vėjas) keliautoją gali išvesti iš pusiausvyros – kartais atrodo,

kad jis nupūs automobilį nuo kelio, ką jau kalbėti apie čia dažnai

sutinkamus dviratininkus. Tačiau vynmedžiams jis labai nau-

dingas, nes didina cukraus, aromatų ir taninų koncentraciją.

Mistralis taip pat apsaugo nuo pelėsio, mat išgarina perteklinę

drėgmę iš lajos po lietaus ar rytinio rūko. Jis padeda vyndariams

užsiimti ekologine vynuogininkyste: net 20 proc. jų nenaudoja

chemikalų ir mineralinių trąšų.

Seni vynmedžiai, kurie dažniausiai formuojami krūmo for-

mos duoda ne tik kompleksiškesnį aromatą, bet ir labai nedidelį

derlių. Mažėja kiekis, didėja kokybė, auga kaina. Ronos vynai

patenka į sąrašą tauriųjų pasaulio vynų, į kuriuos verta investuo-

ti. Jų kaina pastaraisiais metais tik kyla.


18



19


Kada Rumunijos vynai vėl pasirodys mūsų parduotuvių

lentynose?Jurgis Šliogeris

Rumunija – ateities vyno kraštas, turintis senas vyno tradicijas. Tai galėtų

patvirtinti kiekvienas, paragavęs vietinio jauno vyno iš Dealu Marės ar saldžiųjų „Cotnari“ ir „Murfatlar“,

kurie buvo žinomi visoje Europoje. Sena vyno kultūra, atviri ir darbštūs žmonės bei didžiuliai vynuogynų

plotai lems, kad po keliolikos metų, kai Rumunijai ateis geresni laikai, šis kraštas bus vyno

galiūnas ir pasipriešins Pietų Amerikos invazijai.


20


Rumunija – tai lotyniškas kraštas slaviškų žemių apsuptyje.

Ilgą laiką ji džiaugėsi savo kultūriniu artumu su Prancūzija,

o Prancūzija turėjo silpnybę rumuniškiems vynams. Dabartinė

Rumunija yra daug didesnė, negu buvo prieš 100 metų. Iki 1918

metų Transilvanija ir Banatas buvo Vengrijos dalis, o Dobrudža

priklausė Bulgarijai. Kita vertus, senasis regionas Besarabija,

kuris dabar priklauso Moldavijos respublikai, anksčiau buvo

šiaurinė Rumunijos Moldovos regiono dalis.

Karpatų kalnai užima beveik pusę šalies, jų aukščiausios

viršūnės pakyla net iki 2400 metrų virš jūros lygio ir žiedu ap-

gaubia Transilvanijos plokščiakalnį. Šalies pietuose, už Valakijos

subregiono, per smėlėtą lygumą darydamas posūkį į šiaurę, teka

Dunojus. Čia tarp jo ir Juodosios jūros yra Dobrudžos provincija.

Pagrindinė Rumunijos teritorija yra žemyninio klimato

zonoje: karštos vasaros ir nelabai šaltos žiemos. Geografiškai Ru-

munija yra toje pačioje platumoje kaip ir Prancūzija. Todėl nieko

stebėtino, kad čia klimatas ypač palankus auginti ne tik vietines

veisles, bet ir klasikines prancūziškas, kurios į Rumuniją buvo

atvežtos po filokseros epidemijos XIX a. pabaigoje. Nors klimatas

ir Rumunijos geografinė padėtis leidžia auginti vynuoges visoje

šalies teritorijoje, kai kuriuose regionuose sąlygos ypač pa-

lankios vynuogėms. Tai švelnus pietrytinių teritorijų klimatas,

sąlygojamas Juodosios jūros artumo, ir vakariniai Karpatų šlaitai,

saugantys vynuogynus nuo stiprių vėjų.

VEISLIų ĮVAIROVė

Trys ketvirtadaliai Rumunijoje suvartojamo vyno – baltasis,

daugiausia padarytas iš vietinių rumuniškų veislių. Labiausiai pa-

plitusios veislės: ‘Feteasca Alba‘, Vengrijoje žinoma kaip ‘Leanika‘,

ir ‘Feteasca Regala‘ – hibridas, 1930 metais gautas sukryžminus

‘Grasa de Cotnari‘ ir ‘Feteasca Alba‘.

Vietinės veislės yra didelis Rumunijos vynuogynų turtas:

‘Feteasca Alba‘, ‘Feteasca Neagra‘, ‘Tamâioasa Româneasca‘,

‘Cramposia de Dragasani‘, ‘Zghihara de Husi‘ ar ‘Babeasca‘ – visos

jos suteikdavo Rumunijos vynams vietinio kolorito. XIX a. pabai-

goje viską iškreipė ir sunaikino filoksera. Po epidemijos geriau-

siai išsilaikė atsparesnės veislės, sukryžmintos ar hibridinės. Jos

Rumunijoje pasiliko ilgesniam laikui. Tada prasidėjo ir europinių

veislių invazija. Dabar ‘Welschriesling‘, ‘Aligote‘, ‘Merlot‘, ‘Caber-

net Sauvignon‘, ‘Sauvignon Blanc‘, ‘Gewurtztraminer‘, ‘Pinot Gris‘

ir ‘Muscat Ottonel‘ užvaldė Rumunijos vynuogynus. Šiek tiek

auginama ‘Chardonnay‘ bei ‘Pinot Noir‘.

ypač dėmesio vertos raudonosios vynuogės ‘Feteasca

Neagra‘, vadinamos absoliučia rumuniškąja klasika. Ilgainiui jos

turėtų tapti pavyzdine šalies veisle, savotišku vėliavnešiu. Šios

veislės vynai pasižymi savitumu, yra aromatingi ir išraiškingi,

kvepia miško ir sodo vaisiais, juntamos žemės natos. Tiek savo

spalva, tiek ir aromatu bei svarumu veislė yra lengvesnė už

‘Merlot‘, labai vaisiška, kartais gana pipiriška, greičiau švelni ir ne

per daug taniniška, puikiai tinka gaminti greitai vartojamiems,

kasdieniams vynams, tiesa, paprastesni vynai yra gana šiurkštūs,

tačiau jei ribojamas derlingumas, tai geresni vyndariai gali pa-

gaminti ir elegantiško vyno. Būtent ‘Feteasca Neagra‘ Rumunija

galėtų pasipuikuoti vyno pasaulyje.

‘Grasa de Cotnari‘ veislė vartojama gaminant saldžiuosius,

kekerinius aukštos klasės vynus DOCG Cotnari. Maišoma su

‘Tămâioasă Românescă‘, ‘Frâncuşcă‘ ir ‘Fetească Albă‘. Šios vynuo-

gės taip pat auginamos Transilvanijoje ir Vengrijoje.

‘Grasa‘ gerai atlaiko sunkias žemyninio klimato sąlygas, yra

gyvybinga ir labai atspari šalčiui bei sausrai. Sunoksta spalio

pradžioje ir sukaupia daug cukraus. Šioje srityje ‘Grasa‘ yra tikra

rekordininkė: 1958 metais misa, gauta Kotnario regione iš visų

uogų (neatskiriant kekerinių) turėjo net 520 gramų cukraus litre.

Tai atitiktų 31 proc. alkoholio. Ši veislė labai imli kilniajam puvi-

niui, todėl puikiai tinka saldžiojo vyno gamybai. Tačiau ‘Grasa‘

greitai netenka rūgštingumo, todėl retai naudojama viena, daž-

niau maišoma su gyvesnėmis veislėmis kaip ‘Frâncuşcă‘. ‘Grasa‘

suteikia vynui medaus saldumo, jėgos ir ekstraktyvumo.

Pasak rumunų, ši veislė į Kotnarį atkeliavo iš Tokajaus mol-

davų vaivados Stepono I (1457–1504) liepimu. Genetiškai ‘Grasa‘

yra tapati tokajaus veislei ‘Kövérszőlő‘ (kitaip dar ‘Fehérszőlő‘),

kuri iki filokseros buvo labai paplitusi, o dabar jos vynuogynai

užima vos keliolika hektarų.

REGIONAI IR VyNuOGyNAI

Rumunijoje yra į 8 vyno regionai: Rumunijos Moldova,

Dobrudža (Dobrogea), Muntenija, Oltenija, Banatas, Krisana

(Crisana), Transilvanija ir Maramurešas.

Mažiausiai reikšmingas yra šiaurėje, prie pasienio su ukraina

esantis Maramurešas (beveik vien baltieji vynai).

RuMuNIJOS MOLDOVA

Rumunijos šiaurės rytuose yra didelis vyno regionas Rumuni-

jos Moldova (Moldova romanesku). Čia auginama 40 proc. šalies

vynuogynų – per 90 tūks. ha. Tai svarbus baltojo vyno regionas.

Svarbiausia apeliacija čia yra Cotnari, minima dar XV a. viduryje.

Kotnario vynuogynai užima apie 2 tūkst. ha. Jie auga ypatingo

mikroklimato zonoje, apsupti aukštų kalvų, kurios saugo vynme-

džius nuo šaltų vėjų.

Rumunijos Moldovos vyninės išsibarsčiusios po visą regioną

nuo Botosanio šiaurėje iki Vrančos (Vrancea) pietuose ir nuo

rytinių Karpatų iki Pruto upės. Dirvos čia kalkinės, juodžemio ir

molio. Daugiausia gaminami baltieji vynai. Didelė dalis vyno –

paprasti, masiniai stalo vynai.

DOBRuDžA

Dunojaus delčią ir Juodosios jūros pakrantę apima Dobrudžos

regionas. Čia irgi daugiausia gaminami baltieji vynai, nors jau

pasirodo ir geresnių raudonųjų. Šiame regione yra ir kita garsi

Rumunijos apeliacija Murfatlar, kaip ir Cotnari, kažkada garsėjusi

baltaisiais (ir raudonaisiais) pusiau saldžiais ir saldžiais vynais.

Daug saulės ir šilumos, pakanka ir kritulių. Visame regione

yra puikios sąlygos vynuogėms, tiek dėl klimato, tiek ir dėl dirvų.

MuNTENIJA

Tai svarbiausias raudonųjų veislių regionas, pirmaujanti ape-

liacija – Dealu Mare. Saulėtuose Dealu Marės vynuogynuose, au-

gančiuose ant Karpatų kalnų pietinių šlaitų, daugiausia augina-

mos raudonųjų vynuogių veislės ‘Cabernet Sauvignon‘, ‚Merlot‘

ir ‘Pinot Noir‘. Taip pat auginamos ir unikalios rumuniškos veislės

‘Babeasca Neagra‘, ‘Feteasca Neagra‘, iš kurių gaunami puikūs

sausieji vynai. Dealu Marė taip pat garsėja vynais, gaminamais iš

vėlyvo rinkimo vynuogių.


21


Raudonieji vynai, gaminami iš ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘

ir rumuniškos veislės ‘Feteasca Neagra‘, yra švelnių taninų, kve-

piantys miško uogomis.

OLTENIJA

Sparčiausiai vystosi Vinžu Marė (Vanju Mare). Gaminami

daugiausia raudonieji vynai, gerai auga ‘Merlot‘.

Sąlygiškai naujieji Rumunijos vynuogynai yra pietinėse

Valakijos (Valahija) lygumose. Malonūs aromatingi baltieji vynai

daromi Dregešanio (Dragasani) rajone, raudonieji ir rausvieji –

Segarčos (Segarcea), Sadova-Korabijos rajonuose.

BANATAS

Tai regionas, esantis aplink Timišoarą. Šio regiono Reco ape-

liacijoje daromi visai geri raudonieji vynai. Regione auginamos

‘Pinot Noir‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, taip pat ‘Cadarca‘, pažįstama iš

kaimyninės Vengrijos.

TRANSILVANIJA

Šis regionas, esantis šalies viduryje, tikriausiai visiems

laikams bus susietas su garsiuoju Drakula. Regiono kraštovaizdis

įvairus, kalvotas ir labai išvaizdus. Prieš antrąjį pasaulinį karą

vynuogynus augino kiekvienas ūkis, po karo jie buvo kolekty-

vizuoti. Individuli vynininkystė apmirė ir atgijo tik po socialisti-

nės santvarkos žlugimo. Svarbiausias regiono vyno rajonas yra

Tirnava, garsėjanti baltaisiais vynais. Baltieji vynai yra būdingi

visai Transilvanijai.

Dabar Transilvanijoje auginamos tiek senosios vietinės veis-

lės tiek ir tarptautinės. Čia auga ‘Feteasca alba’, ‘Feteasca regala’,

‘Muscat ottonel’, ‘Gewürztraminer’, ‘Pinot gris’, ‘Sauvignon blanc’,

‘Traminer’, ‘Welschriesling’. Dirvos smėlingos, aliuvinės.

Tokia yra toji vyniškoji Rumunija: greta modernios vyninės

stovi visiškai archajiška, greta paprastų salstelėjusių vynų galime

rasti ambicingų bandymų prasibrauti į Europos rinką. Gaila, kad

mūsų vyno mėgėjai, prieš 20 metų dar nepatyrę Pietų Amerikos

vyno antplūdžio ir buvę visai patenkinti rumuniškais ‘Merlot‘,

‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Pinot Noir‘, nekalbant jau apie kultinius

‘Murfatlar‘ ir ‘Cotnari‘, dabar mūsų parduotuvių lentynose jų nė

su žiburiu nerastų. O juk jie tikrai neužsigulėtų.


22


Atsimenu, prieš kokius dvidešimt ir daugiau metų niekas

rimtai negalvojo apie raudonojo vyno gamybą Austrijoje. To

krašto vynas buvo baltas, sausas arba saldus. Taip buvo iki tam

tikro laiko. Kaip visada atsirado entuziastų, kurie ėmėsi rimtai

gaminti raudonąjį vyną. Pradžioje tai vyko tik keliuose regio-

nuose, buvo manoma, kad visur nepavyks auginti raudonųjų

vynuogių. Tačiau netrukus pirmeiviais pasekė ir kiti, atrodytų, iš

regionų, visai netinkančių raudoniesiems vynams. Kuomet buvo

gauta gerų ir daug žadančių rezultatų, raudonųjų vynų gamyba

Austrijoje pradėjo staigiai augti. Daugiametė statistika rodo, kad

nors baltieji vynai vis dar dominuoja, tačiau raudonųjų dalis visą

laiką auga.

Viena iš veislių, kuri nusipelno šiuo atžvilgiu ypatingo pripa-

žinimo, yra kaip tik ‘Blaufrankisch‘. Tai veislė, kurios uogos viduti-

nio dydžio ir gana stora odelė. Jos kilmė ilgai nebuvo nustatyta.

Kurį laiką ji buvo laikyta ‘Gamay‘ klonu, tačiau naujesni tyrimai

parodė, kad tai savarankiška, tikrai austriška veislė. DNR tyrimu

nustatyta, kad jos „tėvai“ yra ‘Gouais Blanc‘ ir kokia nors mažai

žinoma veislė, greičiausiai ‘Blauer Zierfandler‘.

Laikoma, kad ‘Blaufrankisch‘ Austrijoje pasirodė X a. pabai-

goje ir nuo to laiko paplito Vidurio Europoje, pasiekė Vokietiją,

taip pat ir pietinę bei rytinę Europą.

Nors dabar šios veislės jau ir Prancūzijoje nerasime nė su

žiburiu, pavadinimas kreipia Prancūzijos link. Viduramžiais visų,

bent kiek vertingesnių veislių pavadinimai baigdavosi galūne

„frankisch“, o visos kitos turėjo galūnę „hunnisch“.

Pati ‘Blaufrankisch‘ irgi susilaukė visos grupės palikuonių.

Labiausiai žinoma – ‘Zweigelt‘, gauta sukryžminus ‘Blaufrankisch‘

su ‘St. Laurent‘, dar yra ‘Blauburger‘, gauta sukryžminus ‘Blaufran-

kisch‘ su ‘Portugieser‘, taip pat naujas darinys ‘Acolon‘– ‘Blaufran-

kisch‘ su ‘Dornfelder‘.

‘Blaufrankisch‘ karalystė – tai Vidurio Europa, visų pirma,

Austrija ir Vengrija, kiek mažiau Čekija ir Slovakija bei serbiška

Vojevodina, kur ši veislė žinoma kaip ‘Modra frankovka‘, ar tie-

siog ‘Frankovka‘. Šiaurės rytų Italijoje ji vadinama ‘Franconia‘, dar

vadinama ‘Schwarze Frankische‘, ‘Cerny Muskatel‘ (I), ‘Fruhschwar-

ze‘, ‘Grossburgunder‘, ‘Modra Frankinja‘, ‘Noir de Franconie‘, ‘Blauer

Zierfahndler‘ (nemaišyti su ‘Zierfandlerem‘).

Iš ‘Blaufrankisch‘ veislės daromi sausi, labai sodrios spalvos,

vaisiškos struktūros vynai. Tai gana populiari veislė, nors ir ne

pirmaujanti. Įdomu, kad ‘Blaufrankisch‘ turi per 40 sinonimų

rytinėje ir Vidurio Europoje. Šiaurės Amerikoje vadinama ‘Blue

Frank‘ (dar ir ‘Lemberger‘ Vašingtono valstijoje), panašiai vadina-

ma ir Vokietijoje. Vengrijoje žinoma ‘Kekfranka‘ pavadinimu (tie-

sioginis austriško pavadinimo vertimas). Šiame krašte turi tvirtą

poziciją ir yra viena iš pagrindinių veislių „Egri Bikaver“ sudėtyje.

Šios veislės vynuogynų galima rasti ir Bulgarijoje, žinoma, ir

Kroatijoje. Čekijoje vadinama ‘Frankovka‘, iš jos gaminami gaivūs

ir vaisiški vynai, geriausiai tinkantys kasdieniam vartojimui, ne

ilgam laikymui.

Italijoje auginama Friulio regione, ten vadinama ‘Franconia‘.

Vynai trumpai išliekančio skonio, nors itin vaisiški.

‘Blaufrankisch‘ mėgsta molingas dirvas (kaip Burgenlande),

gerai šiai veislei tinka ir kreidinės dirvos. Gerai auga pietiniuose

šlaituose, užuovėjoje. Nors anksti sukrauna pumpurus, bet su-

noksta vėlai, todėl šiai veislei geriau tinka šiltas klimatas. Kaip ir

visoms kilmingoms veislėms, kad pagamintum gero vyno, reikia

riboti derlingumą. Tuomet vynai būna sodraus skonio ir geros

rūgšties.

‘Blaufrankisch‘ vynai dažniausiai yra brandinami statinėse ir

labai įvairiai. Kadangi veislė turi daug taninų ir labai intensyvių

dažančių medžiagų, dėl šių savybių vyndariai linkę brandinti

vynus naujose statinėse, traktuojant ją kaip ‘Syrah‘.

Austrijoje ‘Blaufrankisch‘ dažnai maišoma su ‘Cabernet

Sauvignon‘ ar ‘Pinot Noir‘. Neįprastai atrodo mišiniai su ‘Cabernet

Franc‘.

‘Blaufrankisch‘ išsiskiria vaisiška struktūra, kvepia prinoku-

siomis vyšniomis ir trešnėmis su kauliukais. Tai gerai pabrėžia

pipiriški akcentai. Vynai sodrūs, tvaraus skonio, sudėtingi ir kon-

centruoti. Gerai bręsta buteliuose – tinka ilgesniam laikymui.

Po užmaršties metų ši veislė darosi vis svarbesnė, labiau

kilminga visoje Vidurio Europoje. Pirmieji ambicingi vynai iš

‘Blaufrankisch‘ Austrijoje pasirodė pačioje XXI amžiaus pradžio-

je. Dabar geriausių gamintojų jau yra keliasdešimt. Taip pat ir

Vengrijoje, kur vis daugiau puikaus šios veislės vyno. Pastaruoju

metu pastebimas siekis daryti lengvesnį vyną, panašesnį į ‘Pinot

Noir‘, o ne į ‘Syrah‘, tinkantį vartoti du tris metus po derliaus.

Vidurio europos pažibaJurgis Šliogeris

Vyno pasaulis vienodėja. Vis daugiau atsiranda gerų, „skanių“ vynų, prieinamomis

kainomis, tačiau labai panašių. Kita vertus, didėjant poreikiams, vis labiau norima išsiskiriančių, savitų vynų. Tokiu

atveju išryškėja vietinių veislių, iš kurių pagaminamas netipinis vynas, poreikis. Viena iš tokių veislių gali būti

Vidurio Europos ‘Blaufrankisch‘, pasižyminti savitu, regioniniu skoniu.


23



24


Gigondas AOC

Arūnas Starkus

Kai nuo Šatonef diu Papės, išsidriekusios ant nedidelių plokštikalnių plataus

Ronos slėnio viduryje, artėji prie rytuose dantytomis uolų viršūnėmis pasidabinusių Denteles des

Montmirail šlaitų, jautiesi savotiškai saugus, nes bekraštis vėjuotas Ronos horizontas su iš šiaurės į pietus lekiančiais greitkeliais

ir patogiai išsistačiusiais miesteliais ima užsidaryti, priartėja ir virsta šiltu, pietietiškai jaukiu amfiteatru su kiparisais apsodintais

į viršų kylančiais kelių vingiais ir pušų giraitėmis, alyvmedžių padalintais vynuogynais, lėtu provincijos gyvenimu.

Žigondas – ant šlaitų įsikūręs priekalnių kaimelis, kuriame Julijus Cezaris buvo įrengęs sanatoriją savo antrojo

Galų legiono veteranams. Vieta tais laikais vadinosi Jocanditus (lot. „džiaugsmingas miestas“). „Saint

Cosme“ vyninėje tebėra tų laikų kalkakmenyje išskobti 1000–4500 l talpos vyno indai. Jie

išdėstyti keturiuose skirtinguose aukščiuose, todėl vynas tekėjo iš vieno į kitą veikiamas

gravitacijos. Greta stovi Šv. Kozimo ir Damijono koplyčia, pastatyta XI а. Jos

seniausios dalys mena VI–VII amžių, taigi seniausius krikščionybės

įsitvirtinimo laikus.


25


Visgi senovės liekanų gausaus ir saulėto Ronos Provanso

pojūtis kiek apgaulingas, nes esame kalnuose. Denteles des

Montmirail – beveik statmenai į viršų šaunančios kalkakmenio

uolos, prieš 200 milijonų metų geologinių slinkčių pastatytos

keistu rakursu. Jos užstoja žigondą nuo smarkiojo mistralio,

tačiau vėjas čia visvien pučia, ir net du kartus per dieną: ryte

veja vėsą iš kalnų, vakare traukia iš slėnio. Naktys dėl aukščio

vėsios. Todėl vynuogėms čia ne taip lengva sunokti kaip slėnyje.

‘Mourvedre‘ ir ‘Syrah‘ tobulai prinoksta tik labai gerais metais,

o ‘Grenache‘ išlaiko rūgštį ir taninus, kurie nebūdingi „Chateau-

neuf du Pape“.

1971 metais, kai buvo patvirtinta Gigondas AOC, 90–95 proc.

vynuogynų užėmė ‘Grenache Noir‘. Iš karto po to vyndariai pra-

dėjo sodinti ‘Syrah‘, kurios vynas šiose vietose yra gana švelnus ir

su ‘Mourvedre‘ privalo sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. mišinio.

‚Grenache‘ dalis dabar sumažinta iki 80 proc. Likę procentai skirti

ilgam vynuogių sąrašui: ‘Clairette’, ‘Picpoul’, ‘Terret Noir’, ‘Picar-

dan’, ‘Cinsault’, ‘Roussanne’, ‘Marsanne’, ‘Bourboulenc’, ‘Viognier’,

‘Counoise’, ‘Muscardin’, ‘Vaccarèse’, ‘Pinot Blanc’, ‘Mauzac’, ‘Pascal

Blanc’, ‘ugni Blanc’, ‘Calitor’, ‘Gamay’ ir ‘Camarèse’. Daroma šiek

tiek rožinio vyno.

Gali atrodyti, kad „Gigondas“ skonis panašus į peizažą, kuria-

me auga vynmedžiai: kiek šiurkštokas, daugiabriaunis. Vynuo-

gėse neprisikaupia tiek daug cukraus, o vyno aromate vėsesniais

metais lengvai atpažinsite tai, ką prancūzai vadina „garrigue“

– lauro lapo, šalavijo, čiobrelio, pipirų, kitų žolelių mišinį. Kiek

labiau struktūrišką, gaivesnį, vėsesnį skonį formuoja ne tik kli-

matas, bet ir dirva, kurioje gausu smėlio ir kalkakmenio, būdingo

gal tik Côte Blanche Rotie apeliacijai Šiaurės Ronoje. Iš čia kyla

nepakartojamas elegantiškumas, energija ir gelmė. „Gigondas“

nėra toks solidus, rimtas kaip „Hermitage“ ar „Chateauneuf du

Pape“. Jis neįpareigoja, iš jo sklinda vasariškas atsipalaidavimas ir

todėl ne vienas jį mėgsta atsikimšti be ypatingos progos. Geriau-

si vynai gali ilgai bręsti butelyje.

PRAEITO DEŠIMTMEČIO „GIGONDAS“ DERLIAuS METų APRAŠyMAI

2009 m. – galingo, raumeningo vyno vynmetis. Karšti saulėti metai baigėsi labai sausu rudeniu, kuomet sparčiai kilo potencialaus alkoholio lygis ir mažėjo rūgšties. Nedidelis derlius. ‘Grenache‘ ir ‘Syrah‘ sunoko kartu, nors dažniausiai tarp jų būna 1–2 savaičių skirtumas. Geriausią vyną padarė patyrę vyndariai, nesusivilioję per didele koncentracija, ir tie, kurių vynuogynai buvo didesniame aukštyje.

2008 m. – lietingi (dvigubai daugiau kritulių, nei įprastai), vėsūs miltligės metai Ronoje. Seniesiems žigondo vyndariams šie metai priminė aštuntojo dešimtmečio vynmečius – su nema-žai rūgšties, nedaug taninų ir nesudėtingais aromatais. Vis dėlto vynuogės sunoko geriau nei tikrai sunkiais 2002-aisiais, ir tie, kurie netingėjo atrinkti geras vynuoges, padarė neblogą vyną.

2007 m. – labai geri, tobuli metai, ypač vynuogynams, kuriuose vynuogės prinoksta vėliau, taigi „Gigondas“ vynmetis. Kokybę padėjo kelti net vėjas, kuris pūtė stipriai ir palaikė kom-paktišką, intensyvią vynuogių formą ir sukoncentravo taninus.

2006 m. – saulėtas, vaisiškų vynų su minkštais taninais vyn-metis. Neilgaamžiai vynai, puikiai derantys su bet kokiu maistu.

2005 m. – įspūdingo, svaraus, gilaus, kietų taninų vyno derlius. Vynuogės buvo bene sveikiausios per pastaruosius dvidešimt metų. Ilgaamžis vynas.

2004 m. – vynas išėjo neįspūdingas. Nors vasara buvo gana rami, vidutinio karštumo, derlius buvo skinamas gana vėlai. Greičiausiai pasireiškė neigiama 2003-ųjų karščio įtaka.

2003 m. – canicule – ypatingo karščio, nusinešusio nemažai gyvybių, metai Prancūzijoje. Vynmedžiai kentėjo, anksti sunokino uogas su daug alkoholio, daug taninų ir keptų uogų aromatais. Greitai bręstantis butelyje vynas.

2002 m. – lietingas rugpjūtis ir rugsėjis sugadino derlių slėnio vidury, tačiau žigonde uogos noksta vėliau, todėl čia vyn-dariai padarė geriausią Ronos vyną. Visgi vynas atrodo skiestas, su mažai vaisių ir precizikos.

2001 m. – kietoki taninai, plieninė rūgštis, komplikuotas vynmetis, nes vasarą vynuogės kentėjo nuo sausros, karščio, mistralio, uogos sudžiūvo, vėsus rugsėjis pavėlino derliaus sky-nimą. Vynas, kuriam reikia bent jau žvėrienos troškinio.

2000 m. – didelis vaisiško vyno derlius, uogieniški, tačiau be ypatingos gelmės vynai.


26



Julijaus Cezario laikų vyno indai, išskobti kalkakmenyje („Saint Cosme“ vyninė)

27


Louisas Barroulas „Saint Cosme“ ūkį, kurį jo šeima valdo nuo

XV аmžiaus, perėmė iš tėvo 1992-aisiais metais. Jis Įdiegė

ekologinės vynuogininkystės principus nedideliuose vynuo-

gynuose, išsimėčiusiuose aplink vyninę, pastatytą Romos laikų

vilos vietoje. Jos rūsyje galima pamatyti tų laikų vyno gamybos

talpas, išskobtas kalkakmenyje.

Seniausiai žinomas ūkio vynuogynas „Le Poste“, esantis prie

romaniškos Šv. Kozimo ir Damijono koplyčios. Vynuogyną Louiso

Barroulo protėvis Esprit Vatonas nusipirko 1490-aisiais su visu

ūkiu. Tuo metu žigondo kaimelis buvo Oranžo karalystės dalimi.

Karalystė prijungta prie Prancūzijos tik 1703 m. Dabar čia auga

1963 metais pasodintos ‘Grenache’ ir ‘Clairette’. Kalkakmenio su

fosilijomis dirvoje padarytas vynas turi titnago dūmo natų ir yra

gana švelnus.

„Saint Cosme“

v y n d a r i a i , k u r i e m y l i L i e t u v ą

Joëlle Marty Javelle – „Saint Cosme“ vyndarė

„La Poste“ vynuogynas

žigondo kaimelio papėdėje esantį vynuogyną „Le Claux“,

pasodintą ant geltono klintmolio, padengto smulkiu žvirgždu,

buvo nuspręsta išrauti 1914 m. Tačiau visiems šeimos vyrams

išėjus kariauti, jis buvo paliktas ir tebeauga iki šiol. Seniausiame

Gigondas AOC vynuogyne daromas burgundiško stiliaus vynas –

elegantiškas ir kompleksiškas.

Vynuogyną „Hominis Fides“ dengia daug kalkakmenio turin-

tis 14 mln. metų senumo smėlis, vos metro gylyje prasideda pa-

matinė uoliena. Smėlyje audinama ‘Grenache‘ duoda ypatingai

taurių, švelnių taninų vyną, derantį su galia ir gelme. Stilingas ir

savaip paslaptingas vynas.

„Cotes du Rhone“ vynas kiek neįprastai daromas tik iš „Syrah“.

Louisas Barroulas pastaruoju metu daug laiko praleidžia

JAV, Finger Leikso regione, kur puoselėja pirmuosius ‚Riesling‘ ir

‚Pinot Noir‘ derlius.

28


„Limoux“, pradėjęs

putojančio vyno erąArūnas Starkus

Ne šampanas buvo pirmasis putojantis vynas, o „Blanquette de Limoux“.

1531 m. jį padarė Šv. Hiliaro benediktinų abatijos vyndariai Langedoke, Pirėnų priekalnėse. Memorialinėje

lentoje, pritvirtintoje ant vienuolyno sienos, pažymima, kad tik po šimtmečio vienuolis Domas

Perignonas čia viešėdamas išmoko daryti putojantį vyną, kuriuo vėliau

išgarsėjo Šampanėje.


29


Kodėl Langedoke, kur turėtų nokti šilumą mėgstančios

raudonosios vynuogės ‘Syrah‘, ‘Grenache‘, ‘Mourvedre‘ ir ‘Cin-

sault‘, daromas gaivus, putojantis baltasis? Todėl, kad čia nuolat

pučia šaltas vėjas nuo Pirėnų, vynuogynai sodinami iki 500

metrų virš jūros lygio, o dirvoje gausu kalkakmenio. Iš raudonųjų

vynuogių čia sėkmingiausiai prinoksta ‘Pinot Noir‘. Šios vynuo-

gės pradėtos sodinti prieš penkiasdešimt metų, ir yra nemažai

manančių, kad Limu esąs antras geriausias ‘Pinot Noir‘ regionas

Prancūzijoje po Burgundijos.

Pirmasis putojantis vynas pasaulyje vadinasi „Blanquette de

Limoux“ (AOC patvirtinta 1938 m.), jame turi būti ne mažiau

kaip 90 proc. ‘Mauzac’ veislės vyno. Tik čia ir kaimyniniame Ga-

jake (Gaillac) paplitusios šios vėlai nokstančios vynuogės kvepia

alyviniais obuoliais ir kriaušėmis. Jei vyndariai, bandydami išsau-

goti daugiau rūgšties, derlių nuskina anksčiau, aromatai beveik

išnyksta. Vynas fermentuojamas labai lėtai ir labai vėsioje 7 ⁰C

temperatūroje: taip išsaugomas elegantiškas, švelniai obuoliais

dvelkiantis neutralumas.

Norintys paragauti šimtaprocentinio „Mauzac“ turėtų susi-

rasti „Blanguette Methode Ancestrale“ – saldų putojantį vyną,

taip pat padarytą tradiciniu metodu, antrą kartą fermentuojant

butelyje. Jo populiarumas ne per didžiausias (5–7 proc. viso regi-

one pagaminamo putojančio vyno ), tačiau tai gera prancūziška

alternatyva putojantiems „Moscato“ iš Pjemonto, nes „Blanquet-

te Methode Ancestrale“ turi tik 6,5 proc. alkoholio ir apie 80 gr.

cukraus, o prinokusių kriaušių, obuolių, citrinos skoniui nepri-

lygsta niekas pasaulyje. Slėgis šio saldaus vyno butelyje lygus 6

atmosferoms, taigi ne mažesnis nei šampane.

Kaip duoklė „Chardonnay“ madai, 1990 m. įtvirtinta Cremant

de Limoux AOC, kuri šiandien sudaro apie trečdalį gamybos.

Kremante turi būti ne mažiau kaip 50 proc. ‘Chardonnay‘, nors

dažnai jų dalis pasiekia 70 proc., 10 proc. tenka ‘Mauzac‘ ir ‘Pinot

Noir‘, o likusi – ‘Chenin Blanc‘. ‘Chenin Blanc‘ – Luaros slėnio

vynuogės, auginamos Limu nuo aštuntojo XX a. dešimtmečio.

Jos dažniausiai sodinamos aukštai ant kalvų, taigi vyną papil-

do gaivia rūgštimi. ‘Mauzac‘ auga žemiau, šiltesnėse vietose ir

vynui suteikia vaisiškumo. O ‘Chardonnay‘ duoda elegancijos,

svarumo.

Visus tris regiono putojančius vynus noriai geria patys pran-

cūzai (77 proc. produkcijos parduodama vietinėje rinkoje), todėl

užsienyje putojančio Limu rasite nedažnai. Nebent Belgijoje, kuri

nuperka 8 proc. visos produkcijos. Tokia demokratiška įvairiam

vyno stiliui šalis, kaip Didžioji Britanija, importuoja vos 3 proc.

regiono produkcijos. Kadangi nėra plačiai žinomas, pirmasis

pasaulyje putojantis vynas išlieka geras pirkinys: puiki kokybė už

nedidelę kainą.


Šv. Hiliaro abatija

30



31


VyNAS „VyNO žuRNALO“ VERTINIMAS PAPILDOMA INFORMACIJA

Antech Blanquette de Limoux Brut Nature NV

Kvepia obuolių pyragu, truputį sviestine bandele. Subtilus, sausas, gaivus. Juo vaišinama „Virgin Atlantic“ avialinijų pirmojoje klasėje, Alaino Ducasse‘o restorane Niujorke.

90 % Mauzac, 5 % Chardonnay, 5 % Chenin Blanc; alk. 12 tūrio proc.; 12 mėn. su mielėmis.

Antech Blanquette de Limoux Tradition Brut NV

Vaisiškas, su dominuojančiais obuoliais, burnoje justi geltonosios slyvaitės ir razinos. Subalansuota gaiva ir saldumas.


Antech Blanquette de Limoux Reserve Brut NV

Kvepia kriaušėmis, alyviniais obuoliais, agrastais, baltaisiais serbentais ir truputį sviestine bandele. Gaivus, vyniškas.


Antech Cremant de Limoux Tradition Brut NV

Kvepia alyviniais obuoliais, gėlėmis ir vos skrebučiu. Šilkinio švelnumo rūgš-tis, nušlifuotas. Su vaisišku salstelėjimu pabaigoje.

50 % Chardonnay, 40 % Chenin Blanc, 10 % Mau-zac, 18 mėn. su mielėmis.

Antech Cremant de Limoux Eugene Brut NV

Citrina, nektarinai, gana svarus, nes daugiau ‘Chardonnay‘, drauge gaivus, minerališkas, tyras.

70 % Chardonnay, 20 % Chenin Blanc, 10 % Mau-zac, 18 mėn. su mielėmis.

Antech Cremant de Limoux Heritage 1860 Brut 2012

Džiovintų vaisių, nokumo aromatai, subtilus lytėjimo pojūtis burnoje, viduti-nės rūgšties, grakštus.

60 % Chardonnay, 10 % Pinot Noir, 10 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac. 20 mėn. su mielėmis.

Antech Cremant de Limoux Emotion Rose

Aviečių spalva ir aviečių uogienės aromatas. 66 % Chardonnay, 4 % Pinot Noir, 20 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac, 12 mėn. su mielėmis.

Antech Blanquette de Limoux Methode Ancestrale Doux et Fruite

Kriaušių kvapas ir skonis. Akacijos, liepų medus. Vidutiniškai saldus ir labai elegantiškas. 100 % Mauzac. Alk. 6,5 tūrio proc. 80 g cukraus.


„Antech“ iš Limu

Putojančius cremant, blanquette ir methode ancestrale gamina

jau šeštoji Antechų šeima. Šiuo metu prie vyninės vairo

greta brolių Georges‘o ir Rogerio stovi pirmojo dukra Françoise

Antech-Gazeu. Visi gėrimai daromi tradiciniu metodu – antroji

fermentacija vyksta butelyje ir kurį laiką putojantis gėrimas

praleidžia su mielėmis. Visos uogos skinamos rankomis. Dalis

produkcijos daroma, panaudojant mieles perlo formos kapsulė-

se. Tai dar retai naudojama kitose įmonėse (žr. nuotraukose).

32


Ledo vynas europojeIlja Šarov

Nepaisant kiek archajiškai skambančio pavadinimo (Eiswein, icewine, ledo vynas),

šio vyno gamyba yra palyginti naujas reiškinys klasikinėje Europos ir tuo labiau Naujojo Pasaulio

šalių vyndarystėje. Nors sušaldytų vynuogių panaudojimas vyno gamybai žinomas jau nuo Romos imperijos laikų, ir metraštininkas

Plinijus Vyresnysis mini tam tikras vynuogių veisles, kurios buvo skinamos tik po pirmųjų šalčių, detaliau apie tais laikais iš

sušalusio derliaus pagamintą vyną beveik nieko nežinome. Galimas daiktas, kad šiuo atveju pirmos šalnos buvo

savotiškas indikatorius, nurodantis vynuogių auginimo sezono pabaigą arba tinkamą laiką vėlyvojo

derliaus nurinkimui. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog istorinė Kjomontės (Chiomonte) vietovė Suzos

slėnyje (Val di Susa) Pjemonte, kur šiuo metu gaminamas vienas iš nedaugelio Italijos

ledo vynų (it. vino di ghiaccio), įvairiais savo vynais yra žinoma nuo romėnų

laikų, tačiau nėra aišku, nuo kada čia daromas būtent ledo vynas.


33


Šiuolaikinės ledo vyno istorijos pradžia laikomi 1794 metai,

kai Frankonijos vienuoliai, ilgai negavę leidimo nurinkti der-

lių, sulaukė stiprių šalnų vynuogynuose, ir taip pagamino pirmąjį

Vokietijos ledo vyną. Tačiau pirmasis tiksliai dokumentuotas

(1829 metų derliaus) ledo vyno gamybos atvejis įvyko 1830

metais, vasario 11 dieną Dromersheimo vietovėje, Reinheseno

regione. Ir šį kartą ledo vynas buvo pagamintas per savotišką

atsitiktinumą: dėl prasto javų derliaus vynuogių augintojai pla-

navo panaudoti sušalusias vynuoges gyvulių pašarams žiemą,

tačiau įvertinę nurinkto derliaus potencialą, nusprendė paga-

minti vyno. Šio natūraliai saldaus vyno skonis pasirodė įspū-

dingas, tačiau kitoks nei įprastų vėlyvojo skynimo arba kilniojo

puvinio paveiktų vynuogių vyno.

Jau mūsų laikais paaiškėjo, jog esminis skirtumas yra tai,

jog šaltis neleidžia plisti kilniajam puviniui (botrytis cinerea),

keičiančiam pirminius aromatus ir mažinančiam rūgšties kiekį

prinokusiose vynuogėse. Sušalusiame derliuje pasitaiko labai

nedaug puvinio paveiktų vynuogių, todėl ledo vyne rūgšties

koncentracija yra aukščiausia iš visų natūraliai saldžių vynų, o

vynas, nepaisant saldumo, pasižymi gaiviu skoniu ir šviežiais

aromatais.

Ledo vynas atsirado vėliau nei visi kiti klasikiniai natūraliai

saldūs Europos vynai ir iki pat XX amžiaus antros pusės nebuvo

sistemingai gaminamas. Nors apie išskirtines ledo vyno savybes

žinoma gana seniai, netgi jo gimtinėje Vokietijoje, oficiali Eiswein

vyno rūšies gamyba pradėta tik 1961 metais. XIX amžiaus Vokie-

tijoje užfiksuoti vos šeši ledo vyno derliai, tam įtakos greičiausiai

turėjo ir netinkamos oro sąlygos. Klimato pokyčių analitikai

pastebi, kad po ledo vyno sėkmės XX amžiaus antroje pusėje,

naujo amžiaus pradžia nebuvo tokia sėkminga, veikiausiai ir dėl

visuotinio klimato atšilimo.

2014 METų LEDO VyNO DERLIuS VOKIETIJOJE

Kita vertus, pastarasis 2014 metų derlius Vokietijoje yra

puikus pavyzdys, kad klimatinių pokyčių negalime vertinti

vienareikšmiškai. Prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 29 dieną,

termometrų stulpelis staigiai nukrito iki minus 12 °C, ir buvo pa-

skelbta ledo vyno derliaus nuėmimo pradžia. Derlius būna koky-

biškiausias, kai yra nurenkamas žiemos pradžioje, kadangi tada

prarandama mažiau uogų ir jos dar nebūna per daug sudžiū-

vusios. Kartais tenka laukti iki pat vasario mėnesio, o šiltomis

2006 ir 2011 metų žiemomis ledo vyno derliaus nuėmimas netgi

nebuvo oficialiai paskelbtas. Nuo 2011 metų buvo sugriežtinta

ledo vyno derliaus nuėmimo kontrolė. Tai įvyko po to, kai Vo-

kietijos vyndariai deklaravo net 470 tūkst. litrų pagaminto ledo

vyno, nors oro sąlygos tais metais nebuvo tinkamos. Pagal naują

įstatymą vyndariai iki lapkričio 15 dienos turi pranešti Vartotojų

teisių apsaugos agentūrai (vok. Landesuntersuchungsamt) apie

numatomą ledo vynui panaudoti vynuogių kiekį, veisles ir tam

skirto vynuogyno vietą. Anksčiau tai buvo daroma iki kitų metų

sausio 15 dienos, neretai jau po derliaus nurinkimo.

LEDO VyNO GAMyBOS EVOLIuCIJA

Svarbūs kokybiniai pokyčiai ledo vyno gamyboje prasidėjo

kartu su XX amžiaus technologine pažanga. Europos vyndarystė-

je paplitus pneumatinio preso naudojimui, pastebimai išsiplėtė

ledo vyno gamyba Vokietijoje. Augant šio vyno populiarumui

Europoje ir už jos ribų, prie ledo vyno kokybės užtikrinimo prisi-

dėjo tokie išradimai, kaip nešiojami elektros generatoriai, kurie,

nepriklausomai nuo vynuogyno vietos, leido pasišviesti ir dirbti

vėsiausiu paros metu – naktį arba ankstyvą rytą iki patekant

saulei. Tai itin svarbu, kadangi užšalusios vynuogės neturi ati-

tirpti iki pat jų patekimo į vyno presą. Vėliau atsirado nuotolinio

valdymo termometrai, jais buvo galima tiksliai nustatyti derliaus

nurinkimo laiką, o tinkamų šalnų belaukiant mums įprasta plas-

tikine plėvele imta saugoti sunokusias vynuoges nuo paukščių,

kitų gyvūnų ir pavojingų oro sąlygų.

Temperatūra turi nukristi iki 7 °C šalčio arba žemiau, kad van-

duo, esantis vynuogėse, tinkamai suledėtų, o kitos medžiagos

susikoncentruotų. Kita vertus, itin žema temperatūra, siekianti

20 °C šalčio, nors ir labai reta Europos vynuogynuose, gali netgi

sužlugdyti ledo vyno gamybą. Nepakankamai žema tempera-

tūra kelia kitų pavojų: vynuogės nesušąla tiek, kad būtų galima

atskirti suledėjusį vandenį, tačiau gali pakisti uogų struktūra,

atsirasti pelėsis, o galiausiai pradėti pūti. Šiltomis žiemomis ledo

vyno derlius apskritai prarandamas.

Vokietijoje natūralaus cukraus koncentracija ledo vynui

skirtoje misoje sutampa su Beerenauslese vyno kategorijos

reikalavimais ir svyruoja nuo 110 iki 128 laipsnių Oechsle skalėje,

o Austrijoje atitinka 125 °Oechsle. Liuksemburge reikalavimas

vin de glace vyno kategorijai yra lygus 120 °Oechsle. Ledo vynas

gaminamas ir kitose Europos šalyse, tačiau žymiausias ir bran-

giausias išlieka Vokietijos vynas. Prancūzijos Elzase kartais irgi

pagaminama vin de glace, tačiau, skirtingai nuo Liuksemburgo,

čia tai nėra oficiali vyno kategorija.

Klasikinė ledo vyno vynuogių veislė yra ‘Riesling‘, tačiau pri-

klausomai nuo šalies ir regiono gali būti panaudojamos beveik

visos įmanomos baltosios veislės nuo ‘Chardonnay‘ iki ‘Gewurz-

traminer‘, taip pat raudonosios ‘Cabernet Franc‘, ‘Zweigelt“.

Paprastai ledo vynas, pagamintas iš veislių su natūraliai aukštu

rūgšties kiekiu, būna įdomiausias. Fermentacija vyksta itin tirš-

toje, rūgšties ir cukraus prisodrintoje aplinkoje. Cukraus kiekis

misoje gali siekti 500 g/l fermentacijos pradžioje, o rūgšties

kiekis paprastai viršija 10 g/l. Šiomis sąlygomis netgi panaudo-

jant specialias mieles alkoholio kiekis paprastai neviršija 10 tūrio

procentų, o bendras balansas sukuria gaivaus ir ne itin saldaus

vyno pojūtį.

LEDO VyNO GAMyBA DIRBTINIO ŠALDyMO BūDu

žmonės jau įprato visais įmanomais būdais imituoti gamtą,

tad ir ledo vyno gamyba netapo išimtimi. Procesas, kurio metu

žemoje temperatūroje atskiriami šaldomos medžiagos elemen-

tai, vadinamas krioekstrakcija, arba koncentracija šalčiu. Ledo

vyno atveju tai suledėjusio vandens atskyrimas nuo visų kitų

vynuogės arba jos sulčių elementų – natūralių cukrų, rūgščių,

fenolinių ir aromatinių junginių. Šis netradicinis, tačiau labai

efektyvus metodas leidžia pagaminti natūralaus ledo vyno ana-

logą užšaldžius bet kuriuo momentu nurinktas vynuoges arba

išspaustas sultis. Šis metodas yra draudžiamas Eiswein gamyboje

Vokietijoje, tačiau kitose šalyse yra sėkmingai naudojamas ir turi

nemažai šalininkų.

Pagrindiniai šio metodo pranašumai: žemesni gamybos kaš-

tai, derliaus praradimo rizikos eliminavimas, klimatinių gamybos

apribojimų nebuvimas, o kai kurių žinovų nuomone – netgi

intensyvesnis vyno skonis ir aromatas, kadangi vyndarys gali


34


kruopščiau atrinkti tik optimaliai sunokusias, visiškai sveikas ir

nepraradusias savo savybių vynuoges. Tokie vynai dar labiau iš-

siskiria dominuojančiais pirminiais aromatais bei puikiu saldumo

ir rūgšties balansu. Kalbant apie pietinės Europos regionus, kur

ledo vyno gamyba natūraliu būdu paprastai negalima, vertas

dėmesio pavyzdys yra kãvos namų „Gramona“ krioekstrakcijos

būdu pagamintas ledo vynas „Gramona Vi de Glass Gewurz-

traminer Penedes DO“, kurio gamyba pripažįstama pridedant

kilmės nuorodą.

Iš kitos pusės, dirbtinis vynuogių užšaldymas turi ir prieši-

ninkų, o tokiu būdu pagamintas ledo vynas paprastai laikomas

pigesniu ir žemesnės kokybės produktu, kurio oficialus pavadini-

mas negali būti tapatus klasikiniam ledo vynui. Klasikinio gamy-

bos metodo šalininkai pabrėžia, kad būtent natūralūs oro sąlygų

ir temperatūros svyravimai sezono pabaigoje ir jam pasibaigus

deramai sukoncentruoja vynuogių komponentus ir sukuria

kokybiškam ledo vynui reikiamą kompleksiškumą. žvelgiant

iš vartotojo perspektyvos, esama gamybos būdų priešprieša

yra greičiau teigiamas dalykas, kuris, išlaikydamas aiškias ribas

tarp abiejų metodų, leidžia vystytis ledo vyno įvairovei visame

pasaulyje.


35


Biodinamika ant ermitažo kalno

Arūnas Starkus

Ermitažas (Hermitage) – status, aukštas kalnas, kurio pietinis

šlaitas apsodintas aukščiausią reputaciją pasaulyje turinčia ‚Syrah‘, o vakarinę pusę

plauna galinga Ronos upės tėkmė. Charizmatiška vieta ir nuo senų laikų garbinamas vynas. Prieš tris

šimtus metų jį gėrė Rusijos carai ir Prancūzijos karaliai, XIX amžiuje juo gerindavo Bordo

vyno spalvą, šiandien jis savo kokybe, ilgaamžiškumu ir kaina gretinasi prie

kolekcinių ir investicinių pasaulio vynų elito.


36


Hermitage – vos 134 ha ploto apeliacija, prilygstanti vidutinio

dydžio ūkiui Medoke. 76 proc. daromo vyno raudonasis (tik

iš ‘Syrah‘, kartais pridedant baltųjų ‘Marsanne‘ ar ‘Roussane‘),

likusi dalis – baltasis (‘Roussane‘, ‘Marsanne‘). Vidutinis derlingu-

mas – vos 27 hl/ha – vienas mažiausių Europoje.

Ermitažo kalną Ispanijos karalienė Ana Kastilietė XIII а.

padovanojo kunigaikščiui Henri Gaspard‘ui de Sterimbergui,

kuris, grįžęs iš kryžiaus žygio, nusprendė ten apsigyventi kaip

atsiskyrėlis (hermit – pranc. atsiskyrėlis). Jis įveisė vynuogyną

„L‘Hermite“, XVII а. davusį pavadinimą ir kalnui.

„L‘Hermite“ vynuogyno dalį, kurioje auga 80 metų amžiaus,

taigi vieni seniausių kalno vynmedžių, Michelis Chapoutier su

komanda jau 20 metų prižiūri pagal biodinaminės vynuogi-

ninkystės principus. Mistralis Ermitaže nepučia, tačiau vakarų

vėjas gali atginti krušos debesis. 2014 m. vietomis dėl jos buvo

prarasta apie 30 proc. derliaus, pažeistus vynmedžius taip pat

reikia gydyti. Vėjas nepatogus ir tuo, kad tenka vynmedžius tvir-

tinti prie kuolų, tada po lietaus suspaustame vynmedyje sparčiai

plinta pelėsis. Šios problemos galima išvengti genėjimo metu

iš lapų virš kekės suformuojant savotišką kepurę. Tačiau tokiam

darbui bet ko nepaimsi, nes reikalingi įgūdžiai bei noras priimti

sprendimą dėl kiekvieno vynmedžio formavimo. Vynuogyno

darbininkai šio darbo mokosi 2–3 metus, treniruodamiesi ant

jaunų vynmedžių. Vynuogynų prižiūrėtojas Hervé De Sa Mende-

sas pasakoja, kad vidutinės temperatūros pokytis 1 ⁰C paanks-

tina arba pavėlina vegetacijos pradžią viena savaite. Tačiau šiuo

metu paskutinės vynuogės nuskinamos spalio 30 d. Taigi, ryškių

klimato šiltėjimo tendencijų nematyti. Nors gyvūnų naudojimas

biodinaminiame ūkyje nėra privalomas, vynuogynas ariamas su

arkliais. Kai nuo vynmedžių nukrenta lapai, į vynuogyną atgena-

mos avys. Tiesa, plotą tenka aptverti.

APIE BIODINAMINę VyNDARySTę

Biodinaminė vyndarystė – ekologinės vyndarystės pakraipa,

kuri remiasi 1924 m. kroato (tuo metu Austrijos ir Vengrijos vals-

tybės piliečio), antroposofijos teorijos kūrėjo Rudolfo Steinerio

paskelbtais „Dvasiniais žemės ūkio atsinaujinimo pagrindais“.

Anot jo, dirva ir visas ūkis esąs gyvas organizmas, kurį reikia

prižiūrėti taip, kad jis veiktų kaip uždara, besivystanti, save

išsauganti nuo erozijos, sistema. Tokioje dirvoje derliaus kokybė

bus puiki, dėl to gerės ir vaisius vartojančių žmonių gerovė. Svei-

kintina augalų įvairovė, gera jų priežiūra, gyvūnų dalyvavimas

ūkio gyvenime.

Be to, kad vyndariai nenaudoja mineralinių trąšų ir siste-

minių pesticidų, herbicidų, jie darbus vynuogyne ir vyninėje

atlieka atsižveldami į planetų, ypač mėnulio, padėtį danguje

(pvz., vynuoges geriausia skinti, kai mėnulis yra ugnies ženklus

žyminčiuose žvaigždynuose: Liūto, Avino, Šaulio, o vynuogyno

dirvą purenti reikia, kai mėnulis kerta Mergelę, Jautį ir Ožiaragį).

Biodinaminiai vyndariai privalo naudoti devynias natūralias

priemones, apsaugančias nuo kenkėjų ir ligų (asiūklių arbata

apsaugo nuo pelėsio), kurios inicijuoja humuso formavimąsi

dirvoje (biodinaminiame komposte turi būti smulkintos ąžuolo

žievės, dilgėlės lapų, ramunėlių, pienių, kraujažolių žiedų ir vale-

rijono ekstrakto), jautrumą kompostui (įvairūs gyvūnų minkštieji

organai ir kaukolės), užtikrina vynuogyno ryšį su saule (karvės

rage pusę metų laikomas smulkintas kvarcas). Priemonės dažnai

veikia kaip homeopatiniai preparatai, nes naudojamos itin

mažais kiekiais ir labiau „perduoda žinią“, nei veikia tiesiogiai. Kai

kurie vyndariai piktžoles ir kenkėjus bando išvaryti barstydami

vynuogynus piktžolių sėklų ir kenkėjų išmatų pelenais. Ši prakti-

ka vadinama pelenavimu.

Nežiūrint to, kad daugelio biodinaminių vyndarių naudoja-

mų priemonių ryšio su vyno kokybe mokslininkai negali arba ne-

nori paaiškinti, daugelis geriausių pasaulio vyninių jas naudoja ir

jų skaičius nuolat auga.

Biodinaminius ūkius akredituoja dvi tarptautinės instituci-

jos: „Demeter“ ir „Biodyvin“. Jos gerokai griežtesnės už ekologi-

nius ūkius vertinančias nacionalines agentūras. Po elektros lai-

dais esantys vynuogynai negali būti sertifikuoti kaip biodinami-

niai. Norint ne tik biodinamiškai auginti vynuoges, bet ir gaminti

vyną, tenka atsisakyti plastikinių talpyklų ir kultūrinių mielių

vyninėje. Daugelio biodinaminių vyndarių darbo kontroliuoti

tikrai nereikia, nes jie dirba vedami stiprių moralinių nuostatų.


Herve de Sa Mendes

37



38


Pasivaikščioti po Pesaką Leonjaną

Arūnas Starkus

G r a v o g r a n d C r u C l a s s e

Pesakas Leonjanas yra į pietus nuo Bordo miesto esančio

Gravo dalis. Iš čia pasklido pirmosios žinios apie Bordo kaip

vyno regioną. Bordo arkivyskupu 1299 m. tapęs Raymond‘as

Bertrand‘as de Gotas gavo nuosavybėn Pesako ūkį, kuriame vy-

nas buvo daromas dar nuo 1255 metų. 1305 m. tapęs popiežiu-

mi Klemensu V, ūkį perdavė naujam Bordo arkivyskupui. Dabar

vynuogynus Pesake, kur yra ir „Haut Brion“ bei „Le Mission Haut

Brion“ ūkiai, supa miestas. Labiau į pietus esančius Leonjano

ūkius skiria pušynai. 16 geriausių Pesako Leonjano ūkių 1959 m.

išskirti į Grand Cru sąrašą. Jie išsidėstę žvyringiausiose regiono

vietose. Pesakas Leonjanas yra vienintelis Bordo rajonas, kuria-

me klasifikuotas gali būti ir baltasis, ir raudonasis vynas.

„Domaine de Chevalier“ ekologiniame ūkyje žemė dirbama arkliais. Klasifikuotas baltasis ir raudonasis vynas.

39



„Château Pape Clement“ ūkis pavadintas pagal pirmąjį popiežių prancūzą, valdžiusį ūkį XIV а. pradžioje. Ūkyje auga alyvmedžių, pasodintų 193-ais, 206-ais, 709-ais mūsų eros metais. Dabartinis ūkio savininkas yra Bernard‘as Magrezas.

„Carbonnieux“ ūkį XIII а. įkūrė Švento kry-žiaus abatijos vienuoliai benediktinai. Nuo 1956 m. ūkį valdo Perrinų šeima (šiuo metu broliai Ericas ir Philibertas). Klasifikuotas baltasis ir raudonasis vynas.

„Château Smith Haut Lafitte“ ūkio vietoje vynas daromas nuo 1365 metų. Dabar ūkį valdo Danielis Cahthiardas, čia veikia žymiausia Bordo vyno spa gydykla. Klasifikuotas raudonasis vynas.

l

40



„Château Pape Clement“: popiežiui Klemensui V skirtos sėdėjimo vietos dekoro detalės.

„Château Pape Clement“ vyno kaina jau XIX а. prilygo antrųjų Medoko Grand Cru Classe kainoms. Taip išliko iki šiol. Klasifikuotas raudonasis ūkio vynas.

„Haut Brion“ ūkis yra 1855 metų Premier Grand Cru Classe ir Gravo Grand Cru klasifikacijos dalis. Ūkiui priskiriamas pirmasis vyno rinkodaros veiksmas – 1666 m. Londone įkurta taverna „L‘Enseigne de Pontac“ padėjo ūkiui tapti žymiausiu Bordo ūkiu Didžiojoje Britanijoje. Klasifikuotas raudonasis ūkio vynas.

41


42


Lašas po lašo ir butelį pratašo

Aidas Puklevičius

i s t o r i j a

Williamas Hogarthas “Džino skersgatvis“

43


Vienu iš ankstyvosios vaizdinės propagandos kūrinių galima laikyti garsųjį

1751 m. Williamo Hogartho paveikslą „Alaus gatvė ir Džino skersgatvis“. Vienoje paveikslo

dalyje sveiki, raudonskruosčiai anglai smagiai sau maukia nacionalinį gėrimą alų, o kitoje paliegę

šlitinėja užsienietiškų nuodų prasigėrę jų tautiečiai. Šis piešinukas buvo viena veiksmingiausių

vaizdinių priemonių agituojant parlamentą balsuoti dėl Džino įstatymo, kuriuo

buvo siekiama sureguliuoti grėsmingus mastus įgavusią epidemiją – pigiu,

stipriu ir dažnai visokio šlamšto primaišytu džinu nuodijosi

ištisos šeimos, gatvės ir miestai.

KAMŠTIS, ŠEIVAMEDIS IR ČILI PIPIRAI

Jeigu atvyktume į Lisaboną 1755 metais, išvystume vieną iš

didžiausių katastrofų Europos istorijoje – didįjį žemės drebėjimą,

nušlavusį nuo žemės paviršiaus visą miestą, pražudžiusį 40 tūks-

tančių žmonių ir panardinusį visą šalį į chaosą. Vienintelis sėkmin-

gas pokytis po šio įvykio – Portugalijos ministru pirmininku tapo

Markizas de Pombalis. Šalia kitų šaliai naudingų darbų jis padarė

ir tai, kas įėjo į šalies vyno istoriją – įsteigė „Real Companha das

Vinhas do Alto Douro“. Ir pačiu laiku.

Anksčiau buvusi patikima Portugalijos vyno kokybė dėl

vis didėjančios paklausos nusmuko iki sunkiai įsvaizduojamo

dugno. Tai, kad pirkliai Doro vyną skiedė vynu iš šiaurės Por-

tugalijos ar Ispanijos – dar pusė velnio. Baisiausia, kad, norint

pagyvinti šio negyvo birzgalo spalvą ir skonį, į jį buvo maišoma

šeivamedžio uogų ir džiovintų čili pipirų. Ar galite įsivaizduoti

tokį kokteilį ant savo liežuvio?!

Markizas de Pombalis nedelsdamas pareikalavo, kad netgi

anglų pirkliai eksportuotų vyną tik po to, kai jo „Companha“

patikrindavo vyno kokybę. Jis taip pat liepė iškirsti visus šeiva-

medžius ir suregistruoti visus vynuogynus. O dar svarbiau – jis

nurodė, kad vynuogynai ant juodų uolėtų dirvų, tarp didžiulių

granito luitų, būtų skirti tik eksporto vynams (vinho dei feitoria).

Net ir dabar, praėjus daugiau nei dviem šimtams penkiasde-

šimt metų, pripažįstama, kad ši uolėta žemė yra pati tinkamiausia

vynuogėms, iš kurių gaminamas portveinas, toks, kokį jį pažįstame

ir ragaujame dabar. Kitaip tariant, tai nebuvo pirmas bandymas

valdžios sprendimu pakeisti vyno skonį, tačiau tai buvo pirmas

sėkmingas bandymas įstatymiškai apibrėžti vynuogyno teritoriją.

Ko gero, niekam nebus didelė naujiena, jog Markizo de Pom-

balio įstatymai nebuvo vienintelis ano meto Portugalijos įnašas

į vyno skonio tobulėjimą. Ir šiuo atveju portugališkam ąžuolui

reiktų suteikti dar aukštesnį titulą nei markizo, gal net karališkąjį.

Nes būtent kamščio ir šiuolaikinės butelio formos atsiradimas

padarė didžiausią įtaką artinant vyno skonį prie šiuolaikinio.

Pirmieji portugališko ąžuolo žievę kamščiui naudoti pradėjo

anglai. Dar 1699 m. Williamo Shakespeare‘o pjesėje Rozalinda

Kodėl kalbame apie džino ir alaus dvikovą, užuot rašę apie

vyną? Ogi norėdami parodyti, su kuo teko vynui tuo metu

kovoti dėl vartotojų simpatijų. Kodėl apie Angliją? Paradoksalu,

bet ši šalis, paskutinį savo vyną išsunkusi Romos imperijos žlu-

gimo ir ankstyvųjų viduramžių sandūroje, daugiausia lėmė vyno

skonio kaitą. Priklausydami nuo importo, anglai itin priekabiai

rinkosi, ką importuoti. Savo ruožtu, šalys, kurios priklausė nuo

vyno eksporto, nori nenori turėjo eiti įkandin anglų įnorių.

Tačiau grįžkime į tuometį Londoną. Kaip jau minėjome,

W. Hogartho paveiksle pavaizduota scena buvo gal kiek sutirš-

tinta, tačiau gana realistiška. Taigi, šiaip ne taip išsisukame nuo

mus už skvernų tampančių proletarų bukais pragertais žvilgs-

niais ir šokame į artimiausią taverną.

Kol dairomės vyno, mus pasitinka smuklininko šūksnis What

news?*, ir į mus susminga kelios poros smalsių akių. Vidurinio-

sios klasės džentelmenai ką tik įnirtingai aptarinėjo karščiausias

naujienas. Galbūt tą patį Džino įstatymą. Tačiau mums nosį

riečia gerokai pridegusių kavos pupelių kvapas. Ir jeigu mes

sugalvotumėme užsisakyti vyno, liktumėme baisiai nesuprasti.

Kelias dešimtis metų, nuo Stiuartų dinastijos restauracijos iki pat

„Šlovingosios revoliucijos“, kavinės buvo toji vieta, kur rinkosi

šviesuomenė, o kava buvo tas gėrimas, kurį ji siurbčiodavo ap-

tardama naujienas, skaitydama naujausius pamfletus ir audrin-

gai dalyvaudama šalies politiniame gyvenime.

Kava, kaip ir tuo metu pradėjusi populiarėti arbata, buvo

šlovinama to meto šviesuolių, medikų ir kitų tikrų ar menamų

specialistų, kaip pasižyminti visiškai kitokiomis tonizuojančiomis

ir blaivinančiomis savybėmis nei bet koks alkoholinis gėrimas. Ar

tai reiškia, kad vynas to meto Anglijoje buvo nustumtas į visiškas

paraštes? Jokiu būdu! Klaretas, kaip anglai vadino Bordo vyną,

ir toliau liko pagrindiniu aukštuomenės gėrimu, aukštuomenės

aukštuomenė mėgavosi burgundišku vynu, o visi kartu po pietų

darniai išlenkdavo portveino. Tiesa, buvo tokių, kurie taip dary-

davo ne tik prie pietų stalo – ano meto dokumentuose galima

rasti nuorodų į džentelmenus, kurie kiekvieną dieną įkaldavo po

kelis butelius to gėrimo. Ir čia mes trumpam palikime Angliją ir

persikelkime į Portugaliją.

i s t o r i j a

Vyno kelionės per amžius ir gomurius III dalis

* Kas naujo? (angl.)

44


i s t o r i j a

sako „Meldžiu, ištrauk savąjį kamštį sau iš burnos“. Be to, anglai

buvo pirmieji, kurie ne tik ėmė gaminti pakankamai storo stiklo

butelius (tai įvyko šalyje vis labiau nykstant miškams ir visoms

stiklo pūtimo krosnimis pereinant prie kūrenimo anglimi), bet ir

sugalvojo, kad ano meto butelių forma yra nepraktiška.

Tikrai, anų laikų apvalūs, dažnai svogūno formos buteliai ne-

buvo skirti vynui saugoti. Į juos vynas buvo įpilamas iš statinės,

nukeliaudavo iki smuklės lankytojo stalo, po to parkeliaudavo

atgal ir taip toliau. Beje, tai ir logiška. Juk vyną, kaip rašėme

anksčiau, gerdavo jauną, nes jis greitai gesdavo. Netgi ką tik

išrastam šampanui buteliuose reikėdavo išbūti tik tol, kol atsiras-

davo burbulai, taigi, mėnesius, o ne metus.

Tačiau, markizui de Pombaliui smarkiai pagerinus portveino

kokybę, kažkas sumanė, jog buteliuose palaikytas portveinas

būsiąs švelnesnis ir subtilesnis. Nuo tada Anglijos vyno mėgėjai

portveiną ėmė pirkti 600 butelių talpos statinėmis, kurias patys

išpilstydavo į butelius ir palikdavo senti ir bręsti rūsiuose. O dar

vėliau kažkas Škotijoje sumanė tą pat padaryti su Bordo klaretu,

kuris, kaip rodo netgi pavadinimas clairette, tuo metu buvo daug

blyškesnis ir šviesesnis nei šiandien. Tačiau pasendintas butelyje

irgi rodėsi daug skanesnis. Taip ir gimė šiuolaikinė butelių forma,

tokia, kurią patogu ne tik ant stalo statyti, bet ir guldyti lentynoje.

ANAPuS REINO

Mes šiek tiek įsibėgėjome visus nuopelnus priskirdami

anglams. užmiršome, kad ano meto karaliai labiausiai troško

ne klareto ar portveino, labiausiai jie tada geidė dviejų vynų –

konstancijos ir tokajaus. Napoleonas, pavyzdžiui, jau ištremtas

į Šv. Elenos salą, kiekvieną dieną išgerdavo butelį konstancijos,

to saldaus, kvapnaus vyno, kurį galima laikyti pirmuoju Naujojo

Pasaulio šedevru.

Ar galima iš šių pavyzdžių padaryti išvadą, jog ir tuomet

idealus vynas buvo įsivaizduojamas saldus? Arba kad skoniai ir

lūkesčiai nelabai tepakito per visus tuos amžius, kuriuos aprašė-

me anksčiau? Ir taip, ir ne.

O įrodymų pirmajam atsakymui ieškokime Vokietijoje. Jau

minėjome hocks, Anglijoje labai populiarius vynus iš Reino, taip

pavadintus pagal Hochshaimą. Kaip ir tai, kad ‘Riesling‘ vynuo-

gės, iš kurių jie gaminami, pasižymi natūraliu rūgštingumu,

kuris, žinia, yra geriausias oksidacijos priešas. Taigi, tokius vynus

buvo galima ilgai brandinti. Klausimas – kur? Primenu, kamštis ir

šiuolaikinis butelis Anglijoje dar neišrasti.

Vokiečių atsakymas buvo milžiniškos statinės. Kuo statinė

didesnė, tuo mažiau vyno liečiasi su oru ir tuo lėtesnė jo raida.

Pridėkime dar solera principą, kai kaskart nupylus vyno iš sta-

tinės jis buvo kompensuojamas jaunesniu vynu – ir jau turime

puikų receptą visai šiuolaikiško skonio vyno gamybai.

Tačiau ne šis išradimas dažniausiai minimas pasakojimuose

apie to meto Vokietiją. Ir vėl prisiminkime, ką anuomet gėrė

vyno mėgėjai? Teisingai, viską, kas saldu.

Todėl jie turėjo itin dėkoti istorinei klaidai, nutikusiai 1775

metais. Tąkart Johanisbergo vienuolyną ir jo vynuogyną valdė

Fuldos kunigaikštis-vyskupas. Rudeniop vynuogyno prižiūrėto-

jas išsiuntė žygūną į Fuldą prašydamas leidimo skinti vynuoges

(juk tai Vokietija, ir Ordnung muss Ordnung sein*). žygūnas kažkur

prašapo ir grįžo, kai vynuogės jau buvo susisukusios ir susirai-

čiusios nuo grybelio, o gretimų vynuogynų savininkai šaipėsi iš

johanisbergiečių ir badė juos pirštais. Ką darysi, vargšai vis tiek

nuskynė vynuoges, padarė vyną, nors nieko iš jo ir nesitikėjo.

Tačiau kai kitą vasarį jis nustojo fermentuotis, buvo tirštokas,

saldus ir tiesiog nepakartojamas. Taip gimė spaetlese („vėlyvo

skynimo“) vyno legenda ir dar vienas jo skonis, kuris lydi mus ir

šiandien.

Kita stotelė turėtų būti Prancūzijoje, kur mūsų laukia vienas

iš Napoleono ministrų. Po to ir pats Napoleonas, bet jau kitas,

Trečiasis. Deja, atrodo, kad kelionę teks atidėti bent jau iki kito

„Vyno žurnalo“ numerio.

* Tvarka turi būti tvarka (vok.)

45


Pasivaikščioti poMedoką

Arūnas Starkus

1 8 5 5 m e t ų g r a n d C r u k l a s i f i k a c i j a

1855 metų Bordo Grand Cru klasifikacija šiemet šven-

čia 160 metų jubiliejų. 61 raudonojo vyno ir 28

saldaus vyno ūkiai sudaro vyno aukcionų prekybos pagrindą,

dominuoja kolekcininkų ir vyno investuotojų portfeliuose. Šie

ūkiai pirmieji išbando vyno gamybos naujoves, taip dar pagerin-

dami savo vyno kokybę bei pratęsdami jo amžių.

„Château Pichon Lonqueville Comtesse de Lalande“ (II GCC, Pojakas) pernai atnaujino vyninės įrangą. Fermentacija kūgio formos plieninėse talpose – sparčiai plin-tanti technologinė naujovė.

46



Kiekviename ūkyje yra „šatò“ (château) – rūmai, kuriuose anksčiau gyveno savininkai, dabar įrengti vasariškai šviesūs svečių namai arba vyninės biurai. „Château Grand Puy Lacoste“ ūkio rūmai (V GCC, Pojakas)

Medoko komunos padengtos įvairaus dydžio žvirgždu. Pojake akmenukai didžiausio skersmens. „Château Grand Puy Lacoste“ (V GCC, Pojakas) „Château Ducru-Beaucaillou“ ūkio (II GCC, Sent Žiuljenas) savininkas Bruno Borie vaišina lankytojus ne tik vynu, bet ir gera pu-erh arbata.

47



Kuo didesnis butelis, tuo ilgiau vynas jame sėkmingai bręsta. Dekantuoti tokį butelį fiziškai sunku, tačiau būtina, nes ant dugno per dešimtmčius susirenka nemažai nuosėdų. „Château Rauzan Segla“ (II GCC, Margo) naudojamas didelio tūrio butelio dekantavimo įrenginys.

Brandinimas ąžuolo statinėse – privalomas kiekvieno didingo Bordo vyno gamybos etapas. Kuo brangesnis vynas, tuo daugiau naujų statinių panau-dojama jo brandinimui. „Château Ducru Beaucaillou“ (II GCC, Sent Žiuljenas) apie pusė statinių naujos. Prancūzai visai neblogai žaidžia ir krepšinį.

Medoko komunos padengtos įvairaus dydžio žvirgždu. Pojake akmenukai didžiausio skersmens. „Château Grand Puy Lacoste“ (V GCC, Pojakas) „Château Ducru-Beaucaillou“ ūkio (II GCC, Sent Žiuljenas) savininkas Bruno Borie vaišina lankytojus ne tik vynu, bet ir gera pu-erh arbata.

48


emocijos, muzika ir vynas

48 m u z i k a i r v y n a s


Muziką su vynu deriname jau daugelį metų. Šiandien šis malonus

užsiėmimas, kuriuo vynui suteikdavome daugiau skambesio, o muzikai – skonio,

ima įgauti vis aiškesnius rėmus visame pasaulyje: steigiamos tam skirtos interneto svetainės, žurnalistai ieško

prekybininkų ir vyndarių, sąmoningai leidžiančių muziką parduotuvėse ir vyninėse, tyrimus apie skirtingų

juslių sukeliamų potyrių ryšius publikuoja mokslininkai. Net verslas ima dairytis tokių tyrimų

rezultatų, nes supranta, kad jei muzika skambės geriau, vynas bus skanesnis, o pirkėjai

bus laimingesni. Apžvelkime, kas šioje srityje jau nuveikta ir kaip į muziką ir

vyną galime pažiūrėti per emocijų prizmę.

Artašes gazarian, Arūnas Starkus

49


m u z i k a i r v y n a s

EMOCIJOS

Ar bandėte įsivaizduoti, kaip atrodytų mūsų gyvenimas, jei

jame nebūtų emocijų – nei teigiamų, nei neigiamų...? Baisu?

Nėra ko vengti, nėra ko siekti, nėra dėl ko stengtis ar išgyventi...

Niekas neliūdina, bet niekas ir nedžiugina... Gal taip egzistuoti

būtų galima... Bet kam? Nors per evoliuciją emocijos susiforma-

vo tik kaip priemonė, padedanti žmonėms išgyventi, jų reikšmė

gerokai pranoko šią paskirtį. Kas dabar gali atsakyti: emocijos

mums reikalingos, kad gyventume, ar gyvenimas – tam, kad

jaustume emocijas?

Neurofiziologiniu požiūriu, emocijos – tai organizmo būsenos,

užtikrinančios resursų mobilizaciją ir viso organizmo pasiren-

gimą veikti. Emocijų mechanizmai, reaguodami į atitinkamus

stimulus iš aplinkos, pasinaudodami neurochemikalų sistema,

užtikrina reikiamą kūno būseną, motyvuoja ir suteikia jėgų da-

ryti tai, ką reikia. žinomos 7 pagrindinės emocijų sistemos, ir šios

sistemos yra bendros visiems žinduoliams: fear – išgąstis, rage

– pyktis, care – rūpestis, panic/grief – panika/sielvartas, lust –

seksualinis geismas, play – žaidimas, seeking – paieška. Iš pradžių

emocinės sistemos susiformavo tam, kad „tarnautų kūnui“. Mūsų

sąmonė atsirado daug vėliau, ir pirmiausia tam, kad tarnautų

emocijoms. Natūralu, kad emocinio aparato poveikis kognityvi-

niam aparatui (sąmonei) daug didesnis nei šio pirmajam. Tačiau

sąmonė, savo ruožtu, gali sužadinti vienas ar kitas emocines

sistemas atitinkamu būdu interpretuodama situaciją.

Kaip akies tinklainėje esantys tik trijų tipų receptoriai (trys

pagrindinės „spalvos“: raudona, žalia ir mėlyna) sukuria visą

spalvų ir atspalvių gamą, taip ir darniai veikiančios septynios

pagrindinės emocinės sistemos užtikrina begalinę įvairovę

emocinių išgyvenimų. Mūsų aukščiausias emocijas – nuo pavy-

do, kaltės, gėdos iki simpatijos ir geranoriškumo jausmo – lemia

mūsų pirminio emocinio aparato sąveika su mūsų individualia

ir socialine savimone, kuri apsprendžia didelės dalies realių

gyvenimo situacijų reikšmę mums ir įtakoja emocinių būsenų

formavimąsi. Kaip mes „jaučiamės“, pasireiškia per visą „puokštę“

emocijų, kurias provokuoja įvairūs situacijos atributai (signalai).

Ir jaučiamės daug geriau, kai mūsų emocinės sistemos veikia

darniai, papildydamos ir paryškindamos vieną kitą.

Akivaizdu, kad emocinės sistemos gali apsieiti be sąmonės

(kaip žinduolių). Mūsų sąmonė reikalinga tik tam, kad surastų

sprendimus probleminėms situacijoms. ypatingą reikšmę šiuo

požiūriu turi paieškos sistema, užtikrinanti, kad būtų tyrinėjama

aplinka ir išsiaiškinama, kaip patenkinti poreikius ar norus. Tuo

momentu, kai paiešką vainikuojama sėkmė, smegenys „apdova-

nojamos“ – įpurškiama neurotrasmiterio dopamino, sukeliančio

malonų džiaugsmo pojūtį (euforiją). Džiaugsmą suteikia būtent

laukimas, o ne pats poreikio tenkinimo procesas (kuris sukelia

pasitenkinimo jausmą). Mėgaudamiesi būsima sėkme, mes ne

tik jaučiame malonų susijaudinimą dėl laukimo. Bet kuris kol kas

nepatenkintas poreikis yra mažiausiai – pretekstas malonumui

dėl jo patenkinimo (kuo didesnis pradinis diskomfortas, tuo

daugiau malonumo), o daugiausiai – dar ir galimybė pajusti

atradimo džiaugsmą (tuo didesnį, kuo sudėtingiau buvo surasti

sprendimą…).

Skirtingų smegenų ir kūno sistemų sužadinimas ar slopini-

mas reguliuojamas šimtais įvairių neurochemikalų. Dauguma

iš jų atlieka skirtingą vaidmenį skirtingomis aplinkybėmis ir

dalyvauja daugelyje sistemų vienu metu. Pavyzdžiui, dopaminas

(kurio efektą sustiprina amfetaminai ir opioidai) atlieka vidinio

„apdovanotojo“ vaidmenį, sužadindamas džiaugsmo būseną

paieškos sistemoje, kontroliuoja laiko pojūtį; serotoninas suteikia

emocinį pasitenkinimą, sumažindamas emocinę įtampą ir pyktį;

oksitocinas sukuria polinkį pasitikėti savais, atlieką pagrindinį

vaidmenį sužadinant motiniškus jausmus sužadinimui ir norą

rūpintis palikuonimis; vazopresinas užtikrina vyrams seksualinį

susijaudinimą, kartu ir polinkį dominuoti, konkuruoti su kitais

pretendentais; testosteronas sustiprina vazopresino poveikį,

pakeldamas vyrų savivertę ir padarydamas juos seksuales-

nius, drauge įtaresnius ir agresyvesnius; endorfinas sumažina

skausmą ir stresą, sukuria nedrumsčiamos ramybės būseną. Ir

taip toliau.... Įvairios neurochemikalų kombinacijos sukuria visai

skirtingus efektus.

Jei nėra priežasčių emocinėms reakcijoms, tai atitinkamas

sistemas apima stagnacija, tuo sukeldama diskomfortą, kuris

vadinamas emociniu alkiu. Poreikis patirti paprastus emocinius

išgyvenimus yra fiziologinis, kaip ir poreikis judėti, miegoti,

valgyti... Jis nenumaldomas. Sudėtingų emocinių išgyvenimų

poreikiai yra dvasiniai ir priklauso nuo auklėjimo. Bet kurio atve-

ju, būtent emocijos – nuo pirminių, kurias lemia mūsų smegenų

neurofiziologinė struktūra, iki pačių sudėtingiausių ir subtiliau-

sių, kurias lemia mūsų individuali ir socialinė sąmonė, – pripildo

mūsų gyvenimą vertybių ir suteikia jam prasmę.

MuZIKA IR EMOCIJOS

Emocinės būsenos vienaip ar kitaip pasireiškia – matomais

gestais, pozomis, garsais, kvapais, prisilietimais. Visi šie pasireiš-

kimai yra natūralūs signalai, kurie informuoja kitus apie situaciją

ir gali generuoti atsakomąją emocinę reakciją. Ta pati emocinė

būsena dažnai gali pasireikšti daugeliu galimų komunikacijos

kanalų: išgąstį išduoda drebėjimas, kvapas, balso tembras ir

kt.; sueities noras partneriui demonstruojamas poza, jude-

siais, žvilgsniu, kvapu, garsu ir kt.; rūpestis pasireiškia švelniais

prisilietimais ir kt. Emocinei komunikacijai gali būti panaudo-

tas bet kuris jutiminis organas. Skonis ir uoslė (kuri yra skonio

analizavimo organų evoliucijos rezultatas) tam tikra prasme yra

„be konkurencijos“ – kvapai, net visiškai nesuvokiami, tiesio-

giai veikia mūsų smegenis ir sužadina atitinkamas emocines

būsenas. Maistas, kuris prastai kvepia, neatrodo valgomas, kad ir

kaip gražiai būtų pateiktas. Kitus aplinkos analizavimo organus

klausa daug kuo pranoksta: ji veikia visada, net miegant; garsas

perduodamas ir tamsoje; garsinių signalų sudėtingumas suteikia

neribotą informaciją. Vienu metu mes galime girdėti (ir atskirti)

labai daug garsų, ateinančių iš skirtingų pusių. Todėl smegenys

suteikia garsui tam tikrą prioritetą, net reikalauja užmerkti akis,

kad geriau girdėtume (bet ar bandote užsikimšti ausis, kad

geriau matytumėte?).

Nenuostabu, kad apsikeitimas balso signalais įgijo tokią

didelę reikšmę žmonių komunikacijoje, kuri, kaip manoma,

prasidėjo nuo kažko labiau panašaus į dainavimą, kol išsivystė

mums įprasta verbalinė kalba. Balso tembras keičiasi nuo emo-

cinės būsenos: taip mes sužinome apie kito žmogaus būseną ir

suvokiame, kas vyksta. žmonėms, kaip socialinėms būtybėms,

svarbu, ką jaučia kiti žmonės, todėl esame labai jautrūs įvairioms

aplinkinių žmonių emocijų išraiškoms. Be to, mums ne mažiau

svarbu kitiems pranešti apie savo emocijas. Pasirodo, jog dažnai

geriausia tai atlikti per specialiai šiam tikslui sukuriamus garsus.

Taip atsirado muzika.

50



Skirtingi tembro, melodijos, ritmo, harmonijos ir dinamikos

deriniai atitinka skirtingas emocines būsenas. Pasinaudodamas

balsu ar kito instrumento skleidžiamais garsais muzikas groja

klausytojo „kūno ir sielos stygomis“, ir gali linksminti, užvesti,

raminti, migdyti ir t. t. Skirtingai nuo tapybos, muzika perduoda

ne tik tos akimirkos emocinę būseną, muzikos atlikėjas gali su-

teikti auditorijai srautą emocinių išgyvenimų, jai perduodamas

tam tikrą savo emocinę idėją. Skirtingos tautos ir kultūros sukūrė

savo muzikines kalbas ir priemones, idealiai pritaikytas perteikti

būtent šiai kultūrai būdingas emocines idėjas. Pačioms papras-

čiausioms idėjoms muzikinė kalba ganėtinai universali, ją apibū-

dinantys elementai – ritmas, tembras, dinamika – bendri visiems

žmonėms, ir ne tik žmonėms… Tačiau kuo sudėtingesnėmis

emocinėmis idėjomis norima pasidalinti, tuo didesnę reikšmė

turi būtent šiai kultūrai būdingi garso elementai ir instrumentai.

Emocinį efektą kuria įspūdžių derinys, nes smegenys reaguoja

į bendrą situaciją, net garso signalai atskleidžia tik dalį infor-

macijos apie tai, kas vyksta. Todėl muzikos emocinis poveikis

neišvengiamai priklauso ir nuo to, kaip patys jaučiamės tuo

metu; kokioje aplinkoje ją klausome; ar muzika įprasta ar ne; ko-

kius emocinius prisiminimus ar socialines asociacijas ji sužadina;

kaip gerai ji atliekama. Jei klausomės įrašų, prisideda dar ir garso

atkūrimo kokybė. Norint klausytis muzikos ir ja mėgautis, visai

nebūtina ką nors suprasti. Bet kuriuo atveju, muzikos esmė – ne

tai, ką mes galvojame, o, visų pirma, tai, ką mes jaučiame, kai

jos klausomės. Jei poveikis skirtingais kanalais neprieštaringas,

o papildantis, tai gaunamas įspūdžio efektas gali būti daug di-

desnis. Gerai žinoma, jog maisto ir vyno skonis priklauso nuo to,

kokia muzika tuo metu groja, o nuo kvapo labai priklauso ne tik

valgio patrauklumas, bet ir kaip priimama tuo metu skambanti

muzika (pvz., tradiciniuose indų klasikinės muzikos koncertuose

būtini smilkalai). Kinų restorane, kuriame groja amerikietiška

muzika, erzina ir kiniškas interjeras, ir amerikietiškas popsas, ku-

ris šalia esančioje europietiško stiliaus kavinukėje visai maloniai

skambėtų.

VyNAS KAIP EMOCINė KOMuNIKACIJA

Bet kurią emocinę būseną atitinka tam tikra „neurochemika-

lų simfonija“, kuri gali skambėti darniai ir maloniai, suteikdama

laimės jausmą, bet gali būti išbalansuota, neharmoninga ir visai

nedžiuginti. Galima stengtis save įtikinti, kad reiktų būti links-

mam, ryžtingam ar viskuo patenkintam. Tai retai padeda, nes

mūsų protas tikrai nevaldo limbinės sistemos ir jai turi tik ribotą

poveikį. Galima pasivaikščioti gamtoje ar užsiimti joga – tai

gerai, nors ne visiems ir ne visada prieinama. Galima paklausyti

muzikos – tai gali padėti, nes tinkamos muzikos klausymas ska-

tina visų pagrindinių „laimės“ neurohemikalų išskyrimą į kraują.

Bet muzika veikia toli gražu ne automatiškai ir ne visada vieno-

dai. Tai priklauso nuo to paties neurochemikalų kokteilio esamu

momentu. Galima išgerti taurę gero vyno, bet ir vyno įtaka toli

gražu nevienareikšmė. Daugiau nei šeši tūkstančiai natūralių

chemikalų, esančių bet kurioje raudonojo vyno taurėje, veikia

taip, kaip veikia būtent ši jų kombinacija, būtent šiuo atveju. Bet

tiesioginis „cheminis“ vyno poveikis emocinei būsenai – tai tik

labai maža istorijos dalis. Vynas negali nekeisti kraujo cheminės

sudėties ir neįtakoti emocinės būsenos (o kartu ir vienokios ar

kitokios muzikos vertinimo), tačiau jis gali daug daugiau, nes jo

skonis ir kvapas, spalva ir atspalviai, net kaina, kurią už jį reikia

mokėti – tai irgi emocinė ir kultūrinė komunikacija, tai irgi signa-

las apie tai, kas vyksta.

VyNO IR MuZIKOS DERMė

Nuo 7-ojo dešimtmečio tyrėjai ieško garsų asociacijų su

skoniu. Ne kartą nustatyta, kad pirminiai skoniai – saldumas ir

rūgštis – dera su aukštais tonais, kartumas – su žemais. Tolygus

muzikos skambėjimas (legato) ir trumpi melodijos intervalai

artimesni saldumui, o skaidyta artikuliacija (staccato) bei ilgesni

melodiniai intervalai – rūgščiai. Rasti skambesio atitikmenys

sudėtingesniems, bet vienareikšmiškiems skonio ir aromato

junginiams: vanilė asocijuojasi su minkštu tembru, vientisa arti-

kuliacija ir smulkaus intervalo, lėto tempo melodija, citrusiniai –

su ryškiu, aštriu, šiurkštoku tembru ir akcentuota artikuliacija,

sinkopiniu ritmu ir ilgu intervalo žingsniu, greita, gyva melodija.

Manoma, kad egzistuoja keli vyno ir garso, muzikos derėjimo

mechanizmai. Pirmasis – intensyvumo derinimas: stiprus garsas

reikalauja intensyvesnio skonio. Pagal hedonistinį derinimo me-

chanizmą malonius garsus reikia derinti su maloniu skoniu. Tačiau

tai nereiškia, kad nemalonus garsas būtinai turi būti derinamas su

nemaloniu vynu. Fiziologinis požiūris teigia, kad žemų ir aukštų

tonų derėjimas su saldžiais arba rūgščiais skoniais remiasi tuo,

kad siekdamas saldaus skonio liežuvis tiesiasi į priekį, kaip ir

kalbant plonesniu balsu, o vengdamas kartaus ar rūgštaus,

jis verčiasi arba gręžiasi atgal, storindamas balsą. Semantinis

derėjimo mechanizmo aiškinimas remiasi prielaida, kad skir-

tingų stimulų (juslių) dermė vertinama suvokimo stadijoje, kai

visais kanalais gauta informacija smegenyse apibendrinama iki

abstrakčios, verbalinės. Todėl rami muzika gali derėti su švelniu

vynu. Aprašyti mechanizmai nėra vienas kitą neigiantys, greičiau

papildantys.

Tačiau vyne susipina keli skirtingo intensyvumo skoniai

ir dešimtys aromatų. O muziką mes vertiname toli gražu ne

tik kaip garsų sumą. Dermių paieška tokiu atveju tampa itin

kompleksišku reiškiniu, ne visada turinčiu racionaliai suvokiamą

pagrindą. Antai Berliozui obojaus garsas buvo „nedidelis, sal-

džiarūgštis“. Vienas iš J. Huysmanso herojų teigia, kad kiurasao

likeris jam skamba kaip „aksominio spigumo klarnetas“. Kad

negalima ignoruoti muzikos kultūrinio prado, įrodė 1999 m.

Leičesterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas prekybos

centre, kai skambant prancūziškai muzikai Prancūzijos vyno

buvo parduota penkiskart daugiau nei vokiško. Pakeitus muziką

vokiška, parduodamo vyno proporcijos pasikeitė atitinkamai.

2010 metais A. Northas ištyrė, kad čilietiškas „Chardonnay“ ir

„Merlot“, su galinga ir sunkia klasikine muzika tampa galinges-

nis, su subtilia, grakščia – tampa grakštesnis, o švelni ir raminanti

muzika sušvelnina vyno skonį. Praktikai teigia, kad geriausiai

vynas parduodamas, kai žmonės klausosi muzikos, kuri jiems

patinka ir savaip nuramina.

(bus daugiau)

51



52


„ V y n o k l u b o “ v a k a r i e n ė s

Siautėjantys Grand Cru senukai

Grand Cru vakarienė yra visų „Vyno klube“ rengiamų vakarienių

karalienė, vykstanti tik kartą per metus, balandį. Ji visada skiriama vien Prancūzijos vynui, nes

šioje šalyje geriausius vynuogynus žmonės žinojo prieš kelis šimtus metų ir jau tada juos vadino

Grand Cru – „didingos augavietės“. Šiandien geriausių vynuogynų sąrašą saugo

įstatymai ir įtvirtina aukštos kainos. Grand Cru vakarienėje karaliauja

vynas, o jam subtiliai pritaria geriausio pajūrio šefo Vytauto

Samavičiaus sukurti patiekalai.

Arūnas Starkus

„Vieta kuria vyną“ – toks galėtų būti teruaristų šūkis. Tačiau

jaunas vynas – kaip nešlifuotas deimantas: pasigėrėjimą

labiau kelia jo fizinės savybės nei estetinės. Jis galingas, kon-

centruotas, gerai padarytas, ilgai trunkančio skonio ir poskonio,

tačiau nesiskiria nuo bet kurios kitos šalies ar regiono gerai

padaryto vyno. Vyno dvasia, savitumas atsiskleidžia tik jam

bręstant. Kad tai įrodytume, Grand Cru vakarienėje atsikemšame

nebejaunus vynus, jei pasiseka, tobulai subrendusius arba bent

jau rodančius pirmuosius teigiamus brandos požymius. Šiemet

vakarienėje vynų senukų buvo ne vienas, ir jie žavėjo.

53



Maskarponė, serbentai, biskvitas

1967-ieji buvo legendiniai Soterno ir Barsako metai. Ta

proga dulkes nupūtėme nuo „Château Climens“ – gar-

siojo Barsako ūkio butelio. Nuo 1855 metų 1-er Grand

Cru Classe ūkyje tik iš ‘Semillon‘ padarytas vynas vis dar

intensyviai kvepia vaistažolių mišinį su čiobreliais ir minkštą

pelėsinį sūrį, jodą primenančiu botrytis cinerea kvapu, persikų

kompotu, vanile, yra vidutiniškai saldus ir netikėtai jaunatviš-

kas. Iškentęs butelyje 48 metus, jis greičiausiai būtų tvėręs

dar tiek pat. Šiandien ūkis, valdomas Berenice Lurton, pereina

prie biodinaminės vyndarystės, o vyninės palėpė primena

žolininkės namus: kiaulpienės, rozmarinai, lauro lapai, papar-

čiai, pankoliai, asiūkliai, gebenės, dilgėlės, vytelės, smulkinta

ąžuolo žievė, valerijonas, bukmedžiai, gervuogės, taukės, me-

detkos – visa tai bus naudojama preparatams, apsaugantiems

vynmedžius nuo kenkėjų, ligų, papildantiems kompostą ir t. t.

Trapi tešla, miško grybai, daržovės

Seniausias vakarienės vynas – 1945 metų „Château

Maison Blanche“ iš Montanės Sent Emiljono miestelio,

mus nustebino, kai ragavome jo prieš dešimtmetį „Vyno

dienose“ vykusioje 1945 m. vynų degustacijoje, skirtoje II pa-

saulinio karo pabaigos 60-mečiui paminėti. Po dešimties metų

jis vis dar toks pat tobulas ir gyvas: beveik be taninų, rusvos

spalvos, kvepiantis oda, vytinta mėsa, džiovintomis vyšniomis

ir kaimu. Vienais geriausių metų Bordo istorijoje buvo padary-

ta puikaus vyno. Ne Grand Cru, bet šio titulo vertas veteranas.

Kepta jūros šukutė, pasukos, rūkyta bulvių tyrė

1978 m. „Château Petrus“ – bene brangiausias vynas,

atkimštas Grand Cru vakarienių metu. Pirkome butelį,

kuriam prieš keletą metų ūkyje pakeistas kamštis, tad

buvome garantuoti, kad gersime geros būklės vyną, preten-

duojantį tapti vienu iš dviejų brangiausių Bordo vynų ir vienu

iš trijų brangiausių pasaulio vynų.

1978-ieji – ne patys didingiausi metai Bordo, todėl vynas

atrodė jau idealiai subrendęs, su daugybe nuosėdų, miško

paklotės, slyvų ir dervos, gvazdikėlių, anyžiaus aromatų.

Tankios tekstūros, bet švelnus ir lengvas.

1993 m. „Château Montrose 2-me Grand Cru Classe Saint Es-

tephe“ magnumas ant stalo atsirado vieno iš svečių iniciatyva

bei malone ir pademonstravo klasę, būdingą geriausiems kai-

riojo Bordo kranto vynams: juodieji serbentai, sumišę su odos,

džiovintų baravykų, paprikos dūmu ir vanile. Itin švelnus,

šilkinis ir gaivus. Puikiai subrendęs, atspindintis lito įvedimo

metų savybes.

1996 metai Šampanėje buvo vieni iš nedaugelio tobulų

metų, pasitaikančių porą kartų per dešimtmetį, todėl jerobo-

amas (3 l talpos butelis) „R&L Legras Cuvee St. Vincent Blanc

de Blanc“, kuriuo svečius maloningai pavaišino minėtasis

vakarienės dalyvis, stebino ir dar kartą įrodė, kad ir gerą

šampaną reikia laikyti kuo ilgiau. Lavina saldžiausių persikų,

sviestinės bandelės, grietinėlės, mangų, papajų aromatų su

vaisišku beveik brut skoniu (nors dosage lygus nuliui), itin

gaivia tiems metams būdinga plienine rūgštimi ir tauria,

elegantiška puta.

Du sūriai iš Didžiosios Britanijos Pietvakarių, greta De-

vono: „Keen’s Cheddar“ (karvės pieno) ir „Hardbourne

2000-ieji – nuostabūs metai, kai kone kiekvienas bor-

dietis padarė puikaus vyno. „Château Dassault“ Sent

Emiljono Grand Cru klasifikuoto ūkio statusą turi nuo

1969-ųjų, todėl ragaujame klasikinį dešiniojo kranto vyną su

vidutiniais taninais, slyviškais, kavos, juodų uogų aromatais

ir malonia, vaisiška tekstūra. Klasikinius vaisiškus palaiko

naujų ąžuolo statinių aromatai. Tobulai subalansuotas.

Blue“ (ožkos pieno).

54



Elniena, skrudinti porai, bulvių pyragas, mėsos padažas

2006-ieji metai atkeliavo po legendinių 2005-ųjų,

todėl net ir būdami geri, labai nepatraukė publikos

dėmesio. Iš rūsio ištrauktas „Le Dome Saint Emilion

Grand Cru“, kurį daro „garažininkas“ Johnatanas Malthusas,

sekdamas „Petrus“, „Le Pin“ ir panašių galiūnų pavyzdžiu,

buvo tikrai jaunas. Tačiau jo ragaudami įsitikinome, kad no-

rint iš vyno gauti 100 proc. malonumo, reikia turėti kantry-

bės. Dabar raudonų uogų, aviečių, vanilės, dūmo, gervuogių,

mėtų aromatą skleidžiantis ir galingais taninais stebinantis

vynas prašėsi dar bent 10 metų pabrandinamas.

Lengvai skrudinta skumbrė, agurkai, nasturtos, špara-

gai, krapų aliejus

Jauniausias vakarienės vynas, kaip ir dera – baltasis

2012 metų „Marc Moreyet Fils Chassangne Montra-

chet en Virondot 1-er Cru“ iš 2 ha dydžio vynuogyno

aukščiausioje Šasanės Montrašeto (Chassagne Montrachet)

kaimelio vietoje. Vynas 12 mėn. palaikytas ąžuolo statinėje,

todėl jame galinga rūgštis susivijusi su grietinėlės, žaliosios

citrinos, meliono aromatais ir minerališkumu.

Veršio žandai, troškintos sezoninės daržovės, virtos

bulvės, salierų ir obuolių tyrė

2003 metų „Château Leoville Barton 2-me Grand Cru

Classe Saint Julien“ padarytas geriausiais ūkio derliaus

metais („Wine Spectator“ šį vyną vertino 98 balais,

Robertas Parkeris – 96, ir tam tikrai galima pritarti). Karštą

vasarą, kai daugelis vyndarių nepajėgė išsaugoti vynuogių

gaivumo, tai yra nuskynė iškepusias vynuoges su žaliais

aromatais ir daug alkoholio, ponios Lilian Barton Sartorius

vadovaujamas ūkis įstengė suvaldyti procesus vynuogyne ir

padaryti istorinį vyną, kuris jau įžengė į vadinamąją brandos

plokštikalnę – juodųjų serbentų uogienės aromatus papildo

sudėtingi miško paklotės, odos, saldymedžio kvapai, taninai

pasiekė aksominio švelnumo. Galinga vaisiška ataka ir tiek

daug visko burnoje, kad vynas dar galėtų bręsti 25 metus

nieko neprarasdamas.

Patiekalų ruošti iš Klaipėdos atvyko Vytautas Samavičius

55


56


Vyno mėgėjo prisiminimai: ką gėrėme „Neringoje“ prieš

pusę amžiaus

R e s t o r a n a i

Profesorius Tadas Baginskas, architektas Arvydas Kučinskas, doc. Jurgis Šliogeris

57


Vienintelės nuo senesnių laikų išlikusios Vilniaus kavinės (dabar

restorano) „Neringa“ 50-mečio ir 55 metų jubiliejai paskatino daugelį jos senųjų

lankytojų prisiminti anuos laikus, o diskusijas apie šios kavinės vaidmenį to meto Vilniaus ir

galbūt Lietuvos intelektualiajai visuomenei dar labiau pakurstė Neringos Jonušaitės

knyga „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą. Atsiminimais dalijasi visi,

bent kiek laiko ten praleidę su draugais, kolegomis, bendraminčiais,

ir visi prisimena mažosios salės intelektualią atmosferą, jos

nuolatinius lankytojus.

Jurgis Šliogeris

Kadangi ir mes ten esame išgėrę ne vieną puodelį ar kavinuką

kavos, taurę ar butelį „Gintaro kranto“ ar „Gamzos“, tai miela

prisiminti, kaip atrodė kavinė, jos meniu, kokie buvo patiekalai

ir ką rinkomės, kokius gėrimus gėrėme, tiksliau, kokie buvo tais

laikais.

„Neringa“ atsirado politinio atlydžio metu, kai įvairiais kana-

lais, daugiausia per spaudą ir išvykas į artimąjį užsienį, mus jau

pasiekdavo informacija, kas dedasi anapus geležinės uždangos.

Iš Lenkijos, Čekoslovakijos jau skverbėsi nauja spauda, literatūra,

menas, konfrontuojantis su socrealizmu, laisvesnės mintys, ne-

atsiejamos nuo gyvenimo būdo: mados, valgių, gėrimų. Norėjosi

visa tai turėti, patiems išbandyti, nes buvome jauni ir smalsūs.

Be to, daugelis dar iš tėvų buvo girdėję apie prieškario Kauno

kavines ir jų publiką. Mums, septintojo dešimtmečio jaunimui

(pirmieji „Neringos“ lankytojai taip ir buvo vadinami – „šestide-

siatnikai“), irgi norėjosi tokių diskusijų, bendravimo. 1959–1963

m. Vilniuje buvo atidaryta ne tik „Neringa“. Komjaunimo vadai,

norėdami kontroliuoti jaunimą, atidarė „Jaunimo“ kavinę, kurioje

subūrė jaunus muzikantus, ir prasidėjo džiazo laikai. Toje „Jau-

nimo“ kavinėje savo veiklą pradėjo ir V. Ganelinas. Tačiau kaip

ir viskas, ką nuleisdavo partiniai organai, taip ir toji „Jaunimo“

kavinė, veikusi Politinio švietimo namų patalpose, neprigijo, ir

po kelerių metų buvo uždaryta.

Kita vertus, tai buvo savotiškas protestas prieš viską, kas ėjo

iš oficialių sluoksnių. Savotiškas pasipriešinimas buvo šaipyma-

sis iš tarybinių funkcionierių, jų aprangos, jų gyvenimo būdo.

Rengdamiesi stengėmės parodyti savo kitokį mąstymą, siekėme

išsiskirti. Knygoje „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą mano

klasės draugas, dabar Dailės akademijos profesorius T. Bagins-

kas, autorės paklaustas apie išskirtinį kavinės lankytojų įvaizdį,

pasakojo paprastai ir su ironija:

Stengėmės būti elegantiški. Atsimenu, mūsų vyrišką ketvertą

broliai Nasvyčiai pavadino „Modern Jazz Quartet“, nes mūsų apran-

gos stilius jiems atrodė panašus į kvarteto. Mes mėgome tamsius,

juostuotus audinius, tvidą, gerus kaklaraiščius, siauras kelnes,

trumpus paltus (viskas priešinga to laiko sovietinei madai). Rūkaliai

rūkė angliškas pypkes, kimšdami olandišką tabaką. Mano tėvas

sakydavo, kam tokius profesoriškus drabužius nešioji, juk esi jaunas

žmogus, o atletiškas skulptorius Valaitis juokdavosi, kad mes už

keturių švarko sagų savo menkus kauliukus slepiame.

Dar mus vadino tarakonais (gal dėl tamsios rūbų spalvos)

arba lietsarginiais. Mat sovietiniais laikais lietsargiai buvo

moteriškas aksesuaras, o mes susiradome tokius didelius juodus

vyriškus senelių lietsargius, juos restauravome ir pradėjome su

jais vaikščioti, visus be galo stulbindami. Buvo net toks straips-

nis „Lietsarginiai“, gal žurnale „Kultūra“. Suprantama, stipriai

išsiskyrėme, bet to ir norėjome, nes savo išskirtinumu atsiribojome

nuo sovietinės tikrovės absurdo.

Visuose dabartiniuose atsiminimuose apie „Neringą“ būtinai

minimas legendinis profesorių staliukas, prie kurio tikrų profe-

sorių ne tiek jau daug ir buvo. Prie jo sėdėdavo mūsų, ano meto

jaunuolių, ką tik baigusių aukštąsias mokyklas, tėvų kolegos ir

bendraamžiai, pergyvenę trėmimus, karus ar šiaip išlikę Lietuvo-

je. Todėl tiksliau tą kompaniją reikėtų vadinti senelių (nemėgstu

dabar populiaraus senjorų pavadinimo), o ne profesorių kompa-

nija. Prie jų prisidėjo ir to meto vidurinioji karta, kurios dabar likę

ne tiek jau daug. Buvo ten ir jaunuolių kompanijų (dabar jiems

jau po 80). Visi normaliai bendravo, ir daugelis vienas kitą paži-

nojo. Tas pats B. Gorbulskis ar prof. K. Daukšas mielai prisėsdavo

prie mūsų ir laidydavomės „špilgomis“, Prof. Kazys Daukšas mėgo

tiek universitete, tiek Chemijos institute, taip pat ir „Neringoje“

visus vaišinti savo gamybos vermutu*. O profesorių stalo senbu-

vis Bronys Savukynas už mus tebuvo tik keletu metų vyresnis, o

dabar ir jį jau pergyvenome.* Prof. K. Daukšo vermuto receptą publikuosime kitame „Vyno žurnalo“ numeryje.

R e s t o r a n a i

58


Tuomet niekas nevartojo dabar visur klijuojamų etikečių:

elitas, žvaigždės. Visokie epitetai atsirado jau šiais laikais, kai iš

profesorių kartos nieko neliko, o buvę jaunuoliai patys tapo pro-

fesoriais – o jų tikrai suskaičiuosime gerokai daugiau, nei anų.

Kodėl „Neringa“ buvo kavinė, o dabar tapo restoranu? Seniau

buvo priimta restorane stalus padengti baltomis staltiesėmis:

jei jų nėra, tai įstaiga buvo nelaikoma restoranu. Restoranuose

stalai solidūs, masyvesni, kėdės irgi atitinkamos, kaip ir dera

valgomajame. O štai kavinėse baldai buvo paprastesni, lengves-

ni, stalai be staltiesių. Prie jų rimtai valgyti buvo tikrai nepatogu,

jie buvo pritaikyti lengvai užkąsti, išgerti kavos su pyragėliu ar

pagurkšnoti kokio likerio, brendžio ar putokšlio (iki šiol vis dar

vadinamo šampanu). Be lengvų kėdučių buvo ir minkštasuolių.

Atsimenu vieną iš pirmųjų savo kelionių po nepriklauso-

mybės atgavimo į Erlangeno universitetą, pas profesorių. Tada

ilgai vaikščiojome su ponia profesoriene ieškodami tinkamo

restorano pietums: mums neįtinkančiuose restoranuose nebuvo

staltiesių arba jos buvo ne baltos.

Dabar ir pas mus jau viskas pasikeitė, ir visa tai nebūtina,

galima pietauti ne tik be baltų staltiesių, bet ir maistą vietoj

lėkščių patiekti ant šiferio lakštų (kažkada tai buvo tik stogų

danga). Daugelis valgymo įstaigų gali vadintis restoranais, nors

ir su plastikinėmis kėdėmis. Bėga laikas, keičiasi žmonės, kinta ir

papročiai.

„Neringos“ klestėjimo laiku dar buvo prisimenami prieška-

riniai laikai, kai kas laikėsi ir anos, tarpukario Lietuvos (prisime-

nant Europos), stiliaus ir papročių.

Ir vis dėlto „Neringa“ sovietmečiu buvo kur kas daugiau nei

paprasta kavinė. Tai buvo intelektualų susibūrimo vieta, erdvė,

kurioje buvo dalijamasi kultūrinėmis, filosofinėmis, kartais ir po-

litinėmis žiniomis, tai buvo unikalus reiškinys, neturėjęs analogų

tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Gal todėl visuose atsiminimuose

daugiausia kalbama apie intelektualiąją veiklą ir tik kartais užsi-

menama apie tai, ką valgėme ir gėrėme.

Vyno ir kitų gėrimų vartojimo kultūra daugiausia buvo kopi-

juojama iš literatūros. To meto Vakarų autorių romanuose buvo

minima daug įvairių gėrimų, pagal tai ir bandėme rasti atitikme-

nis savo sąlygomis.

Meniu „Neringoje“ buvo panašus kaip ir kitose kavinėse

ar restoranuose. Joje, skirtingai nuo restoranų, nebuvo baltų

staltiesių, silkės ir degtinės. Kai kas nors panorėdavo silkės su

virtomis bulvėmis ir degtine, kviesdavo eiti valgyti į „Vilniaus“

restoraną kitoje prospekto pusėje.

Restoranų meniu, kaip ir aukštųjų mokyklų programos,

buvo „sąjunginiai“, gal tik Kauno „Tulpė“ pasižymėjo savitumu,

išlikusiu iš tarpukario Lietuvos laikų. Vilniuje tokio paveldo po

karo neišliko.

Pasakysiu tiesiai, kiekviena kompanija „Neringoje“ valgydavo

pagal savo galimybes, o rinktis buvo iš ko. Neatsimenu jau, ar

visi šie patiekalai būdavo kiekvieną dieną, tačiau buvo: eršketas,

eršketas su krienais, juodieji ir raudonieji ikrai, ungurys, krabai

drebučiuose, įvairiausios salotos – krabų, „Neringos“, „Sostinės“,

„Lietuviškos“, – įvairi šalta mėsa, kiaušiniai su majonezu ir be

jo. Pirmieji patiekalai, kaip kavinėje, tebuvo sultiniai ir saldžios

sriubos (prieškariu saldžios vaisių sriubos buvo gaminamos ir

daugelio miestiečių namuose).

Antrųjų patiekalų „Neringoje“ irgi buvo daug, tačiau populia-

riausi buvo bulviniai rageliai grybų padaže, omletai, varškėčiai ir

blyneliai su mėsa ar su varške. Valgiaraštyje žuvies patiekalai buvo

įvardinti tiesiog „Virta žuvis virta lenkiškame (ar olandiškame)

padaže“. Kai ta žuvis būdavo sterkas, jos valgytojų padaugėdavo.

Vis dėlto dažniau rinkdavomės mėsiškus patiekalus, popu-

liariausi buvo bifšteksai, natūralus ar „angliškai“, befstroganovas

(taip buvo rašoma to laiko „Neringos“ meniu), na ir aišku, dabar

jau legenda tapę kotletai „Neringa“ ir „Kijevo“.

Vienas iš profesorių stalo ilgaamžių kalbininkas, kultūrologas

Bronys Savukynas net buvo surašęs jų valgymo taisykles.

Vis dėlto pagrindinis „patiekalas“ buvo kava. Nors meniu kavos

rūšių buvo nemažai, užsisakydavome paprastos juodos ir dažniau-

siai visą kavinuką. Kuomet norėdavosi geresnės kavos, užsisakyda-

vome „dvigubą“. Kaina tikrai buvo dviguba, o kokybė ...

Apie espresą tada dar nebuvo girdėta. Geriausias variantas

buvo turkiška kava, su tirščiais. Nuo tų laikų vis dar išlikęs pa-

protys kavą užplikyti puodelyje: įberiama pora šaukštelių maltos

kavos ir užpilama verdančiu vandeniu. Lenkijoje toks kavos

gamybos būdas yra „įteisintas“ ir restoranuose ar baruose, greta

espreso, meniu nurodoma ir kawa parzona.

Prie kavos, pagal prieškario papročius, būdavo valgoma

pyragaičių, plaktos grietinėlės, geriama likerio. Vasarą prie kavos

užsisakydavome ledų (plombyro).

Iš gėrimų daugiausia mėgdavome užsisakyti vyno. Vynas

„Neringoje“, kaip ir parduotuvėse, būdavo bangomis, tai yra kokio

atveždavo.

R e s t o r a n a i

Lietsarginiai Virgilijus Čepaitis ir Jurgis Šliogeris 1962 m.

59


R e s t o r a n a i

„Neringoje“ buvo vynuogių vyno bangos: sausų ar pusiau

sausų, pusiau saldžių ir natūralių vaisių ir uogų. Labiausiai

įsimintini pavadinimai ir markės buvo tokios: iš baltųjų – mol-

daviški „Pino“, „Fetiaska“, „Aligote“, bulgariški „Dimiat“, „Misket“,

„Aligote“, „Rizling“, lietuviškas „Gintaro krantas“ (priešingai

Andriaus užkalnio teigimui, tai buvo sausas obuolių vynelis, o ne

stiprintas „rašalas“), gruziniškas „Tviši“, vengriški „Debroi harsle-

velu“, „Furmint“, „Leanyka“; iš raudonųjų – bulgariški „Gamza“ ir

„Mavrud“, gruziniški „Teliani“, „Mukuzani“, vengriški „Egri Bikaver“,

„Nemesz Kadar“ ir kiti.

Kurį laiką „Neringoje“ buvo ir turėjo pasisekimą rumuniški

natūraliai saldūs vynai „Cotnari“ ir „Murfatlar“. Tai aukštos koky-

bės vynai, populiarūs ir žinomi Europoje.

Vyresnioji karta, profesorių stalas, labiau gerbė stipriuosius

gėrimus, armėnišką ar gruzinišką konjaką.

Negalima užmiršti ir vietinių vynų. Pirmiausia jau anksčiau

minėto „Anykščių vyno“ sausojo „Gintaro kranto“. Anykščių

gamykla darė daugiausia natūralų vaisių vyną. ypač populiarus

buvo „Juodoji aronija“.

Lietuviški natūralūs vaisių vynai „Neringoje“ išliko ilgiausiai ir

lankytojų buvo mielai vartojami.

Alaus kavinėse tuomet nebuvo, laimei, nebuvo jo ir „Ne-

ringoje“, nes alus buvo skystas ir nekoks. (Teatleidžia man ano

„žigulinio“ mėgėjai). Stiprūs gėrimai – likeriai, gruziniškas,

armėniškas ar moldaviškas „konjakas“, vėliau pasirodė ir prancū-

ziškas. Vienu metu tapo populiarus vermutas. Jis buvo geriamas

ne kaip kokteilis, o kaip vynas, taurėmis. Labiausiai prisimenu

vermutą, gamintą „Anykščių vyno“ gamykloje. Toje gamykloje

buvo daromi natūralūs vaisių ir uogų vynai „Obuolių“, „Juodoji

aronija“, „Jubiliejinis“, labai populiarūs buvo „Vyšnių“ ir „Juodųjų

serbentų“. Juos švelniai gaubė aureolė vyno, kurį neva gerdavusi

Britanijos karalienė. Kaip teko skaityti kitų šalių vyno žurnaluose,

tokių „Britanijos karalienės mėgstamų vynų“ nemažai būta ir

kitose šalyse.

60


R e s t o r a n a i

BRONyS SAVuKyNAS. „NERINGOS“ KAVINėS „KIJEVO“ KOTLETO VALGyMO TAISyKLėS

Einant valgyti „Kijevo“ kotleto, vyrams negalima vilkėti frako, 1. smokingo ir naujo kostiumo. Moterims nepatartina vilkėti balinės arba naujos suknios.Apsirengti reikia taip, kaip einant dažyti tvoros – vis tiek išsitep-2. site ir išsitaukuosite.„Kijevo“ kotleto negalima pradėti valgyti inteligentiškai, – su 3. peiliu ir šakute, o tik kolūkietiškai – viena šakute.Pjaunant Kijevo kotletą peiliu, įkaitęs sviestas fontanu užtrykš 4. jums ir jūsų kaimynams ant rūbų, veido ir net plaukų, bet dėl to vyriškiams su skrybėle prie stalo nederėtų sėdėti.Popieriaus nuo vištos kauliuko nenuimkite ir nerašykite ant jo 5. skundų.Kaire ranka prilaikykite kauliuką, o šakute pradurkite kepsnį prie 6. kauliuko, - taip iš jo ant staltiesės gražiai ištekės ištirpęs sviestas.Dabar galite pradėti demonstruoti savo inteligentiškumą: 7. valgyti peiliu ir šakute, tik nepjaukite kepsnio per pusę kaip koks kaimo gagris, – atvės ir praras savo skonį. Pjaukite mažais kąsneliais, padažykite į sviestą ir mėgaukitės. Negražu garsiai čepsėti.Nesugalvokite užsisakyti prie „Kijevo“ kotletų šviežių daržovių 8. salotų, – neskanu, netinka, negražiai atrodo ir pats atrodysite it kaliausė darže.Nevalgykite „Kijevo“ kotleto išdidžioje vienatvėje – nebus ko 9. apipurkšti karštu sviestu ir su kuo pasidalinti skaniais ir kitais įspūdžiais.Kategoriškai nevalgykite „Kijevo“ kotleto neužgerdami vynu. 10. užgerti ir daugiau išgerti patartina darbo dienomis ir visomis progomis. „Kijevo“ kotletas ne žuvis, ir baltas vynas prie jo netinka. Taurė 11. „Gamza“ – ir „Neringos“ „Kijevo“ kotletas taps rojaus ambrozija ir nektaru.

PABAIGAI

„Neringa“ – vienintelė iki šiol išlikusi ir nepasikeitusi nuo

pat atidarymo kavinė-restoranas, turėjusi savo lankytojus,

savitą stilių, interjerą, pagaliau savo dvasią. Kitos kavinės ir

restoranai ne tik Vilniuje, bet ir laikinojoje prieškario sostinėje

išnyko arba pasikeitė neatpažįstamai. „Neringa“ visus pergy-

veno ir išliko tokia pat kaip jaunystėje, 1959 metais. Vis dar

svarstoma, kaip atsirado ši kavinė, ir, svarbiausia, kodėl per

55 metus neišnyko kaip visos kitos Vilniaus kavinės ir restora-

nai, buvę šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Anas irgi

projektavo tuomet žinomi architektai, jos irgi buvo populiarios,

bet išnyko taip, kad mažai kas ir prisimena apie jų egzistavimą.

Tai restoranai „Vilnius“, „Palanga“, „Dainava“, kavinės „Dainava“,

senoji „Rūta“ prie „Vilniaus“ restorano ir vėlesnė „Literatų sve-

tainė“, „Jaunimo“ kavinė, buvusi džiazo meka, Vilniaus gatvėje

(tada Liudo Giros), „Tauras“ (nemaišyti su alaus baru „Tauro

ragas“). Visi buvo įsikūrę centre, o kur dar naujuose rajonuose

buvę restoranai.

Viskas labai paprasta: „Neringos“ autoriai Algimantas ir Vy-

tautas Nasvyčiai buvo ne tik talentingi architektai, bet ir žinojo,

kaip savo kūriniui užtikrinti ilgą gyvenimą. Dėl jų autoriteto ir

įtakos 1970 m. lapkričio 5 d. „Neringos“ interjeras buvo įtrauktas

į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.

Linkiu, kad Vilniuje atsirastų daugiau tokių vietų ir kad

dabartiniai jaunuoliai galėtų po 50-ties metų grįžti į savo jaunų

dienų restoranus ir kavines.

61


62



Pasivaikščioti po Soterną ir Barsaką

Arūnas Starkus

„Château d‘yquem“ ūkis (I GCC Superieur) – garsiausias saldaus vyno gamintojas pasaulyje, įsikūręs aukščiausioje Soterno vietoje.

Saldūs baltieji Soterno ir Barsako vynai, padaryti iš

‘Semillon‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogių, klasifikuoti 1855 metais kartu

sausais raudonaisiais Medoko vynais. Puikioje terroir šiandien daromas

didingas saldus vynas, bet daugelis ūkių išnaudoja žemės

potencialą ir sauso baltojo gamybos plėtrai.

63



Saldus vynas daromas iš kekerinio puvinio (lot. botrytis cinerea) apniktų sudžiūvusių vynuogių, kuriose cukrus pasiekė maksimalią koncentraciją, o aromatą papildė medaus, vaistinių žolelių tinktūros, minkšto pelėsinio sūrio žievelės, džiovintų abrikosų ir persikų natos.

„Château Guiraud“ ūkio (I GCC, Soternas) savininkas Xavieras Planty pasakoja apie baltojo sauso vyno brandinimą ąžuolo statinaitėse ir batonage techniką – kas porą savaičių vykdomą mielių nuosėdų sujudinimą, suteikiantį vynui grietinėlės tekstūrą.

Vabzdžių namelis ekologiniame „Château Guiraud“ ūkyje (I GCC, Soternas).

Bordo vyndariai skina vynuoges nedide-liais, vientisais, pagal terroir suskirstytais ploteliais, fermentuoja atskirai ir po to maišo. Spalio mėnesį vyninėje verda ak-tyviausias gyvenimas. „Château Guiraud“ (I GCC, Soternas).

64


Minerališkas vynas ir brandintas sūris

„Džiugas“

Arūnas Starkus

Apie minerališkumą vyne esama visokių nuomonių. Skeptikai

sako, kad akmenys neturi skonio, kurį galėtume pajusti vyne. Tačiau net ir neturintį skonio

minerališkumą, kaip kokybiško vyno požymį, atpažįsta vyno gėrėjai, ir jis labai svarbus vyną

derinant su maistu, nes nekeičia maisto skonio. 24 ir 36 mėnesius brandinto „Džiugo“

sūrio skonio keisti tikrai nereikia. O gal minerališkas vynas padės

atskleisti naujų jo skoninių savybių?

s ū r i s

Prancūziškai ispaniškos raudonosios vynuogės ‘Grenache/

Garnatxa’ galėtų pretenduoti į minerališkiausiųjų trejetuką.

Kai derlingumas mažas, saldų vyšnių kvapą nuslopina priesko-

nių, šlapio akmens kvapas, o burnoje atsiranda to nepakartoja-

mo skalūno šiurkštumo, sudėtingumo, kuris smegenims siunčia

signalus, virstančius intelektualiu pažinimo, atpažinimo ir jutimo

malonumu.

24 MėNESIuS BRANDINTAS „DžIuGAS“ kvepia pasu-

komis, grietine, agrastų uogiene. Burnoje kietas, trapus, sodriai

sūrus su skrudintų lazdyno riešutų skoniu.

‘GRENACHE/GARNATXA‘. Stiprus, minerališkas „Pares Balta

Hisenda Miret Garnatxa Penedes DO 2012“ atakuoja ir tirpdo

tuo nematomu minerališkumu ir alkoholiu, riešutus praskiedžia

prieskoniais, slyvomis ir nuplauna galutinai. Apie vyno taninus,

kaip ir reikia tikėtis, kalbėti nebetenka, sūris su jais puikiai susi-

doroja. Burna lieka švari, atvira naujiems pojūčiams.

BAROLO spalva klaidina: ji šviesi, greitai ruduojanti, o pats

vynas yra galingas, taniniškas, svarus ir ilgaamžis. Pjemontiečiai

pastaruosius metus ėmė masiškai kalbėti apie atskirų vynuogy-

nų savybes ir vis dažniau vyną išpilsto į butelius nemaišytą, taigi

išlaikydami vienam vynuogynui būdingą minerališkumą.

„Elvio Cogno Cascina Nuova Barolo DOCG 2010“ turi daug

taninų, todėl sūris jų nepanaikina, o susipina su jais į savotišką

pynę, suktinį, kuriame kaip karuselėje smegenys fiksuoja pieniš-

kas, riešutiškas, slyviškas, erškėtrožių uogienės natas, ir burnoje

lieka kiek pilnesnė tekstūra. Tai jau valgymas, maistas. Tokio

sūrio drožlės bet kurias salotas pavers barolo draugu.

Atrodytų, nieko nėra banalesnio už ‘MERLOT‘ IR ‘CABERNET

SAuVIGNON‘ mišinį, tačiau kai jį sumaišai su ‘Montepulciano

d‘Abruzzo‘, gauni stilingą, šiek tiek vaisiškesnį, elegantišką,

švelnų „superabrucietį“, kuris, atrodo, sukurtas gerti su maistu.

„Masciarelli Castello di Semivicoli Rosso 2011“ – prie senos

bažnyčios ir rūmų besiglaudžiančio vynuogyno, kurį nuolat

65


s ū r i s

vėsina kalvų viršūnes kedenantis vėjas, vynas. Ąžuolo, kedro,

baltos kavos natos ir gaivus, lengvas skonis susilieja su panašaus

vaisiškumo 24 mėn. sūriu. Jokio pasipriešinimo, visiška harmoni-

ja, juntamas juodųjų serbentų, vyšnių ir pasukų poskonis. Tinka

verslo susitikimui paįvairinti.

ELZASO BALTASIS. Po trijų raudonųjų pabandykime bent

vieną baltąjį. Kai kalbame apie minerališkumą, negalime rinktis

mažose ąžuolo statinėse brandinto baltojo, nes saldžių priesko-

nių ąžuolo statinės aromatai ir kiek šiurkšti tekstūra maskuoja

vyno minerališkumą. Jau pastebėjome, kad su brandintu sūriu

reikia gana svaraus ir kvapnaus, kokybiško vyno, todėl pagal-

bos ieškome Elzase. Kiekvienas, paragavęs gero Elzaso vyno,

prisimins terroir įspūdį, stipresnį už vynuogių veislių požymius.

„Zind-Humbrecht Zind Z009“ patenka į stalo vyno kategoriją,

nes garsusis vyndarys į vyną greta regionui būdingų ‘Pinot Auxe-

rois‘ įmaišo ir čia nepageidaujamų ‘Chardonnay‘. Todėl tipiškas

regionui baltų vaisių kompoto, obuolių, citrinos žievelių, cukatų

aromatas sumišęs su riešutų natomis, nektarinais. Burnoje kal-

kingas, kiek sūrokas ir ne visai sausas pojūtis. 13 proc. alkoholio

dera su gaivia rūgštimi. Šio vyno gurkšnis su „Džiugu“ iškart

parodo, koks baltojo vyno atveju svarbus saldumas ir svarumas:

jie atsveria sprangią vyno tekstūrą, atsilaiko tol, kol sūris ir vynas

ištirpsta burnoje, palikdami tik malonius pieno, gėlių, riešutų

tonus ir gaivą burnoje. Neapsunkinantis derinys. Aperityvinis.

36 MėNESIuS BRANDINTO „DžIuGO“ aromatas

intensyvus, tamsus, kompleksiškas. Trapus ir dar kietesnis, su

traškiais druskos kristalėliais. Aitresnė sūriška pabaiga, tankesnis

ir tamsesnis.

BAROLAS tirpdo ir net kiek nusileidžia sūriui. Šis pagauna

vyną savo dūmiškomis natomis, o burnoje lieka sotumo, pilna-

tvės pojūtis su krisleliu alkoholio. Vakarą norisi pabaigti cigaru

arba stipria kava.

‘GARNATXA‘ taninai išnyksta, nes „Džiugas“ stipresnio charak-

terio, jis atsiskleidžia vyno sąskaita, tampa skalsesnis, ir palieka

burnoje saldymedžio, juodos arbatos su jazminaičiais poskonį.

Bendras vyno ir sūrio kūrinys.

‘MERLOT‘, ‘CABERNET SAuVIGNON‘, ‘MONTEPuLCIANO‘. Po

gero derinio su 24 mėn. brandinimo sūriu su nerimu laukiame

gurkšnio „Castello di Semivicoli Rosso“ su 36 mėn. brandintu

sūriu: sūris burną pripildo sūrumo, aitrumo ir riešutų. Visgi vy-

nas „kerpa“ netikėtu rakursu, kaip ir kitais atvejais nuplaudamas

seno sūrio aitrumą, tačiau palikdamas riešutų, fermos, miško

paklotės ir kitokius brendimą primenančius kvapus su maloniu

sūrumo pojūčiu. Praverstų vynuoginis pomidoras su lašeliu

balzamiko acto.

ELZASO BALTASIS. Sūris ir vynas susiremia: „Džiugo“ dūmas,

druskos kristalai, beveik mėsiškas skonis ir gaivi rūgštis, kalkin-

gas vyno skonis. Pabaiga labiau intelektuali, nei hedonistiška –

labai gaivus, plieninis vyno skonis, kuriame svarainių natos su-

sipina su sausinančia, kalkinga sūrio tekstūra. Tarp dantų trakši

druskos kristalėliai. Tokį derinį geriausia papuošti egzistencine

poezija. Puikiai tinka žmonėms, kurie vertina gerą sūrį ir šį tą

supranta apie vyną.

66


Laki vaizduotė mane baugino ir pasirenkant filmą „Steak (R)evo-

lution“. Jo režisierius Frankas Ribière‘as, žinomas kaip siaubo

filmų kūrėjas, susuko filmą apie mėsą nuo gyvulių auginimo iki

jų suvalgymo. Mėsinės, mėsininkai ir šefai bei mėsos valgytojai –

atrodo, baisiau nebūna. Tačiau tai, ką pamačiau, buvo galima

pavadinti vienu žodžiu. Tai buvo meilė. Meilė savo tradicijoms,

meilė šeimai, meilė gyvūnams, gamtai, darbui, meilė šaliai, virtu-

vei, kolegoms, draugams – visiems. Nors pirminės filmo versijos

trukmė buvo daugiau nei 2 valandos, tačiau žiūrint ją ne tik kad

laikas neprailgo, atrodė, kad dalyvauji tose diskusijose ir net

ragauji. Trūko tik vyno taurės. O jo tikrai užsimanai, nes ekrane

maistas fantastiškas, norisi jį užgerti.

Galimybė susitikti su režisieriumi nebuvo atsitiktinė. Nuos-

tabaus kino festivalio „Kino pavasaris“ organizatoriai suderino

mūsų susitikimą, kai nutarėme, kad būtent šį filmą „Vyno klubas“

pristatys šiųmetėje festivalio programoje. Tiesa, teko jį kiek

sutrumpinti, kad žiūrovai nenumirtų badu ir spėtų po seanso

pavalgyti. Pasisekimas buvo milžiniškas! Nepamenu, kad žiūro-

vai būtų tiek kalbėję apie gurmaniškus filmus, kad po festivalio

skambintų ir prašytų pratęsti tokių filmų seansus su vakarienė-

mis ar tik prie vyno taurės. Apie tai ir dar daugiau pasišnekėjome

su Franku Ribiere‘u ir jo žmona Vérane Frédiani.

· R. S. Kaip gimė šis filmas? Kodėl taip staiga nuo siaubo filmų prie tradicijų, jų puoselėjimo, mokymo ir išsaugoji-mo?

Fr. R. Mano šeima turėjo fermą. Sakau „turėjo“, nes visai ne-

seniai teko ją parduoti. Numirė mano tėtis ir dėdė, likau vienin-

telis, galėjęs ją prižiūrėti. O jūs pažiūrėkite į mane, ar aš panašus

į tokį? Aš – kino žmogus, keliauju ir filmuoju. Filmą nusprendė-

me sukurti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, norėjau įamžinti savo

šeimos aistrą ir didžiulę meilę gamtai ir gyvūnams. Pirmuose ir

paskutiniuose filmo kadruose jūs matote mano šeimą. Iš kitos

pusės, domiuosi mėsa ir puikiai pažįstu garsųjį prancūzijos mėsi-

ninką yves-Marie Le Bourdonnecą. Abu nusprendėme, kad reikia

parodyti pasauliui, kokia mėsa yra „teisinga“ kepsniui, kad ne

prancūziška limuzinų mėsa tinka geriausiai, kokios mėsos būna

ir kaip atpažinti gerą mėsos gabalą. Kaip jūs mokėte žmones

apie vyną, taip mes nusprendėme mokyti apie mėsą.

· R. S. Ar seniai prancūzai taip domisi mėsos kokybe? Ar jie iš tikrųjų supranta, kas yra gera mėsa?

F. R. Negaliu pasakyti, kad prancūzai labai domisi mėsa. Taip,

mes sukuriame įvaizdį, kad esame vyno ir virtuvės šalis. Iš tikrųjų

savo šefais ir vyndariais, šnekomis ir domėjimusi, esame prie-

kyje. Bet dauguma supranta tik apie vyną, o apie mėsą – labai

mažai. Kai pabandžiau restoranuose klausinėti, iš kur mėsa, iš

kokios gyvulio dalies, kas augintojas, į mane žiūrėjo kaip į išpro-

tėjusį. Kai paklausi apie vyno regioną ar vyndarį, viskas gerai, bet

jei paklausi apie mėsą, tu jau keistuolis. Tačiau dabar žmonės jau

pradėjo domėtis ir mėsa, bet tikrai visai neseniai.

· R. S. O ar apie vyną prancūzai išmano daug? Paste-bėjau, kad vyno jūs geriate nemažai, bet ant kasdienos stalo labai dažnai stovi „raudonas-baltas, sausas-saldesnis“ vynai. gal tik tarp mūsų, besisukančių maisto ir gėrimų srityje, atrodo, kad daug žmonių domisi?

Apie kepsnį kitaip…

Rasa Starkus

Filmo žiūrėjimas kino teatre paprastai neatsiejamas nuo spragėsių

ir kokakolos. Tiesiog tai jau tapo įprasta. Visos reklamos, visi siužetai apie žmones,

žiūrinčius filmą, vaizduoja juos įsistebeilijusius į ekraną ir saujomis valgančius spragėsius iš milžiniškos

dėžės bei užsigeriančius litru virškinimą sutvarkančio gėrimo. Nežinau kodėl, bet kai pamatau

tokį vaizdą, mane supykina. Gal kad turiu itin lakią vaizduotę ir įsivaizduoju save

kiekvieną kartą vis priaugančią tą dėžę spragėsių su litru kolos. O kadangi

filmus mėgstu, tai greitai galėčiau prikaupti daug dėžių.

i n t e r v i u

67


i n t e r v i u

Frankas Ribiere’as, Rasa Starkus ir Mheras Gevorkjanas

68


Fr. R. Tai tiesa, daugumai svarbu pavalgyti. Kaip ir daugelyje

šalių, tik daliai žmonių įdomu, ką jie valgo ir geria, nes jie tuo

domisi ir tai vertina. Vieni nori tik pasirodyti, kad domisi, kitiems

tai rūpi iki širdies gelmių.

· R. S. Kiek teko aplankyti šalių, restoranų?

F. R. Esu be galo laimingas, kad būtent kuriant filmą teko

aplankyti apie 400 restoranų įvairiausiose šalyse. Argentina, Bra-

zilija, JAV, Kanada, JK, Ispanija, Italija, Švedija, Belgija. Sutikau

fantastiškų šefų. Paragavome apie 500 kepsnių iš skirtingų 60

veislių gyvūnų. Jie buvo ruošiami 8 būdais. Nemažai sužinojau,

atradau naujų skonių, pamačiau įvairių mėsos ruošimo paslap-

čių. Atradau tai, ko net susapnavęs nebūčiau.

· R. S. Filmas edukacinis. Ar pats daug ko išmokot?

Fr. R. Kaip ir sakiau, išaugau šeimoje, kuriai gyvūnai ir ferma

buvo kasdiena. Tačiau tai, ką pamačiau keliaudamas, iš tikrųjų

privertė susimąstyti. Bendravimas su gyvūnais, masažavimas,

muzikos jiems parinkimas, jų šėrimas, žaidimai. Kova už tradi-

cijas ir išlikimą. Bei... išsiskyrimas. Matydavau tėvo akyse ašaras,

kai veždavo išaugintus galvijus į skerdyklas, jausdavau įtampą

aplinkoje, kai artėdavo ta diena. Tą patį jutau ir kitose fermose,

net ten, kur galvijų daug daugiau. Tačiau daugelis augintojų

bando surasti paguodą filosofuodami apie išlikimą gamtoje,

apie afrikiečių religijas, kurios pateisina mylimo gyvūno išėjimą

išvengiant senatvės kančių. Sutikau ir medikų, su kuriais diskuta-

vome, kad žmogui mėsos reikia vis mažiau ir mažiau, todėl ir gy-

vūnų skersime mažiau. Nes žmogaus smegenys jau išsivysčiusios

tiek, kad joms nebereikia tiek proteinų, baltymų. Galbūt todėl vis

daugiau žmonių pasirenka kitokį maistą nei mėsą.

· R. S. Kaip prancūzai reagavo į filmą? Čia gi aiškiai paro-doma, kad ne prancūziška limuzinų mėsa geriausia...

Fr. R. Hm, žinoma, jiems nepatiko, kad mes, būdami prancū-

zai, pirmąją vietą paskyrėmė ne limuzinų mėsos kepsniui. yves-

Marie turėjo nemalonumų prancūzų mėsininkų asociacijoje.... Bet

tie, kas domisi gurmė gyvenimu, puikiai suprato, kad tai filmas ne

apie Prancūziją, o apie kepsnius ir jų skonį. Galiausiai tikiuosi, kad

filmas nugalėjo, net prancūzai jį pripažino ir įvertino.

· R. S. Tai kas yra geras kepsnys? Kokia mėsa yra geriau-siai tinkama stebuklingo skonio kepsniui?

Fr. R. Vienu žodžiu atsakyti neįmanoma. Reikia pažiūrėti

filmą. Pamatysite, kokie skirtingi augintojai, galvijai ir kokie

skirtingi kepsniai. Kiekviena šalis, kiekvienas augintojas turi savo

mažų paslapčių ar subtilybių, kaip auginti, šerti gyvulius, kaip

brandinti, paruošti, apdoroti mėsą. Tačiau visi jie tvirtina kelis

panašius dalykus, apie kuriuos galime trumpai parašyti.

Pavyzdžiui, netiesa, kad tik jauno gyvulio mėsa yra minkšta

ir skalsi, tinkama tobulam kepsniui. Ir labai įmetėjusio gyvulio

tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta mėsa gali suteikti kepsniui

įstabaus skonio.

Mėsa negali būti liesa. Joje turi būti riebalo, nors jo ir vengia

dauguma viso pasaulio mėsos valgytojų. Kuo riebalas tolygiau,

lyg marmuras, išsidėsto po mėsą, tuo ji skalsesnė.

· R. S. Priaugote svorio? Ar po filmo vis dar norisi mėsos?

Fr. R. Priaugau apie 20 kilogramų, kuriuos teko numesti. Val-

gau aš mėsą, kaip nevalgysi, kai paragauji tokios išskirtinės, kaip

Macusakos jautiena Japonijoje (Matsusaka Wagyu) ar Galisijos

raudonoji (Rubia Gallega) Ispanijoje. Tačiau iš dalies tiesa, kad po

šio filmo galima nebenorėti jos valgyti. Ir ne dėl to, kad čia būtų

kažkas nepadoriai rodoma. Atvirkščiai, dėl to, kad labai gražiai

viskas atrodo, nuo gyvūnų ir žmogaus iki mėsos atrankos ir jos

pardavimo.

· R. S. Kas toliau? Koks bus kitas filmas?

F. R. Šiuo metu su žmona Vérane kuriame filmą apie moteris.

Nežinau, kodėl, bet kilo įdėja sukurti filmą apie moterų įtaką

pasauliui, gurmaniškam ir ne tik. Apie daug siekiančias ir daug

dirbančias moteris, apie jų įtaką vyrams, apie jų aistras, hobius.

Važinėjame po pasaulį ir sutinkame nuostabių asmenybių.

Kartais negali nė įsivaizduoti, kaip tyliai ir kiek daug jos padaro ir

kaip dažnai jos lieka nepastebimos.

· R. S. Pristatysite kitam „Kino pavasariui“?

Fr. R. Nežinau, ar spėsime kitiems metams, tačiau jei tik... Ir

žinoma, jei jį priims visuomenė.

Ir štai jūsų dėmesiui ir jūsų kelionių pagundai geriausių

kepsnių restoranų bei jų savininkų ir šefų, mėsininkų sąrašas:

EL CAPRICHO,1. Chimenesas de Chamusas, Ispanija –

Jose Gordonas;

HAWKSMOOR,2. Londonas, JK – Timas Wilsonas, šefas

Paulas O‘Dowdas;

SATOu,3. Tokijas, Japonija – M. Satô;

PETER LuGER,4. Bruklinas, JAV – Jody Storchas;

JOE BEEF,5. Monrealis, Kanada – Davidas McMillanas ir

Fredas Morinas;

MAISON BRAS,6. Lagjolis, Prancūzija – Lucienas Conque-

tas;

CABANA LAS LILAS,7. Buenos Airės, Argentina – Alfonso

Nieva;

TEMPLO DA CARNE,8. San Paulas, Brazilija – Marco Bassi

(praėjus keleriems mėnesiams po filmavimo, Marco

Bassi mirė nuo vėžio, tačiau restoranas išliko tarp ge-

riausiųjų);

AG, 9. Stokholmas, Švedija – Johanas Jureskogas;

OFFICINA DE LA BISTECCA, 10. Pandzanas, Italija – Dario

Cecchini.

i n t e r v i u

69


70


Toks gaminimo būdas remiasi žiniomis, kad alkoholio virimo

temperatūra yra žemesnė (78,5 ⁰C) nei vandens (100 ⁰C), taigi

jis turėtų išgaruoti kur kas greičiau už vandenį. Tačiau dar 1984

metais į maisto gamybos technologiją besigilinantis autorius

Haroldas McGee knygoje Apie maistą ir jo gaminimą: virtuvės

mokslas ir tradicijos pabrėžė, kad nė vienas iki šiol žinomas mais-

to gaminimo būdas neužtikrina, kad patiekale neliks alkoholio.

Šiek tiek vėliau, 1992-aisiais, Amerikos mokslininkai iš

žemdirbystės maistingųjų medžiagų duomenų laboratorijos

atliko tyrimą „Alkoholio išlikimas ruošiant maistą“. Buvo detaliai

analizuojamas maistas, pagamintas šešiais skirtingais būdais:

ilgai ir lėtai (7 val.) virta jautiena, trumpai (20 min.) virta vištiena,

30 min. orkaitėje keptos austrės, per naktį šaldytuve laikytas ne-

keptas pyragas, desertas, ant kurio užpiltas ir uždegtas alkoholis

(flambé metodas) bei padažas, pagamintas su „Grand Marnier“

apelsinų likeriu.

Rezultatai parodė, kad, pavyzdžiui, flambé deserte ir nekep-

tame pyrage lieka 74 proc. alkoholio, o padaže – net 84 proc.!

Verdant ar kepant po 15 min. lieka 40 proc., po 30 min. lieka 35

proc., po valandos – 25 proc. ir tik po dviejų su puse valandos

lieka 5 proc. alkoholio. Tad akivaizdu, kad kuo ilgesnis virimo ar

kepimo laikas, tuo mažiau grynojo alkoholio lieka, ir galėtume

sakyti, kad maždaug po trijų valandų visas alkoholis išgaruoja.

Tarkim, prancūziškai svogūnų sriubai keturiems žmonėms

reikia pusės butelio (375 ml) raudonojo vyno, kuriame yra 18

g alkoholio. Pagal receptą verdant sriubą 30 minučių, sriuboje

alkoholio lieka 6,3 g, vadinasi, kiekvienam po 1,6 g alkoholio,

arba 0,03 promilės. Taksi vairuototojai ir pradedantys vairuotojai

tokio patiekalo privalėtų atsisakyti. žinoma, ar alkoholio maiste

yra 0 proc. ar 10 proc. daugumai suaugusių žmonių nėra itin

svarbu, ir susimąstome nebent tada, kai maistas yra skirtas vai-

kams, turime sveikatos sutrikimų, taip pat dėl religinių ar etinių

sumetimų.

Tačiau faktas, kad alkoholis gali suteikti maistui savito

kvapo ir skonio, išlieka nepakitęs. Tad kaip išspręsti problemą?

Paprastai! Brendį keiskime baltųjų vynuogių, obuolių, persikų

sulčių bei vandens mišiniu, apelsinų likerį – apelsinų sultimis ar

jų koncentratu, amaretą – migdolų ekstraktu, o raudonąjį vyną –

raudonųjų vynuogių, spanguolių sulčių, vištienos, jautienos, gel-

delių, daržovių sultinių bei acto mišiniu*. Visa tai naudodami

galėsime būti ramūs, kad tikrai neapsvaigsime suvalgę daugiary-

žį ar jautienos troškinį.

Ar alkoholis tikrai išgaruoja

ruošiant maistą?

Milda Sužiedelytė

„Nomos“ restorano šefas danas René Redzepi siūlo

gaminant daugiaryžį įpilti baltojo vyno ir leisti jam iki galo išgaruoti.

Britų šefas ir restoranų savininkas Gordonas Ramsey‘s neleidžia į padažą dėti pomidorų,

kol alkoholis vyne neišvirė, o garsusis Jamie Oliveris teigia, kad Bolonijos spagečiai

(Spaghetti Bolognese), gaminami su raudonuoju vynu, puikiai tinka

vaikams. Virtuvės guru mus moko kelioms minutėms padidinti

viryklės ugnį, „kad išgaruotų visas alkoholis“, palikdamas

tik kelis ypatingus kvapus.

* Maisto tinklaraštyje What’s Cooking America pateikiama per trisdešimt skirtingų gėrimų ir jų alternatyvų maisto ruošimui.

m a i s t o r u o š i m a s

71


m a i s t o r u o š i m a s

72


Vyno čempionate išrenkami geriausi vynai Lietuvos rinkoje.

Konkursą organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Čempio-

nate dalyvauja vynai ir juos įvežančios į šalį įmonės. Platintojų

pateiktus vynus vertina speciali žiuri, sudaroma iš geriausių

šalies vyno degustuotojų.

Per dešimt metų įvertinti 2 366 vynаi, juos pateikė 46 vyno

tiekėjаi, vertinimo komisijoje dirbo per 60 vertintojų. Keitėsi

vynai, jų derliaus metai, keitėsi ir importuotojai, taisyklės bei

vertintojai.

IMPORTuOJANČIOS ĮMONėS IR Jų PATEIKTI VyNAI

Pirmuose dviejuose čempionatuose kiekviena dalyvaujanti

įmonė galėjo pateikti bet kokį vynų skaičių bet kokiose katego-

rijose. Trečiaisiais metais skaičių jau teko apriboti, nes vynų labai

padaugėjo, komisija nebespėjo degustuoti. Dabar kiekvienas

platintojas iš viso gali pateikti ne daugiau kaip 25 vynus. Nuo

penktojo čempionato atskiroje kategorijoje varžosi ir Lietuvos

vyndarių vynai. Kartu su importuojamais vynais čempionate

dalyvaudavo ir „Alitos“ bei „Italianos“ putojantys vynai.

Dalyvaujančių įmonių skaičius kasmet augo. Pirmajame čem-

pionate 2006 m. buvo 11 tiekėjų, 2014 metais – jau 23.

Penkios vynus vežančios įmonės čempionate dalyvauja nuo

pat pradžių: „Mineraliniai vandenys“, „Liviko“ (LION), „Euges-

ta“, „Sanitex“ ir „Vyno klubas“. „Bennet Distributors“ dalyvavo

pirmuose aštuoniuose čempionatuose, tačiau nuo 2014 metų,

matyt, pasikeitė rinkodaros politika, ir nei čempionate, nei „Vyno

dienose“ ši įmonė nebedalyvauja. Panašiai nutiko ir su „Vyno

banku“, „Baltic Wine & Spirits“ ir „Filipopoliu“.

Kitos įmonės panašios į kometas: sublizga kokiais metais ir

dingsta visai ar kuriam laikui. Kai kurie platintojai išnyko („Alko-

vila“, „Vintana“, „Valior“).

Pastairaisiais metais vyno čempionate atsirado daugiau kate-

gorijų, kuriose renkamas geriausias vynas. Tai jau davė rezultatą:

anksčiau prancūziškų raudonųjų vynų būdavo pateikiama vos

vienas kitas. Paskelbus specialią prancūziško raudonojo katego-

riją, jų padaugėjo kelis kartus.

Dabar vynai varžosi 15-oje kategorijų:

Baltasis vynas: geriausias „Chardonnay“; geriausias „Sau-

vignon Blanc“; geriausias „Riesling“; geriausias kitų vynuogių

vynas.

Raudonasis vynas: geriausias Italijos, geriausias Ispanijos ir

Portugalijos (Pirėnų pusiasalio); geriausias Prancūzijos; geriau-

sias Naujojo Pasaulio; geriausias kitų kraštų raudonasis vynas.

Kitų vynuogių vynas: šampanas; putojantis (ne šampanas); pu-

siau sausas/ pusiau saldus vynas; natūraliai saldus; likerinis; rožinis.

VERTINIMAS IR APDOVANOJIMAS

Pagrindiniu čempionato prizu nuo pat pradžių (išskyrus

2010 m.) laikoma GRAND PRIX, arba GERIAuSIOJO, nominacija

paskelbtose kategorijose. Ji skiriama vienam geriausiam katego-

rijos vynui. Jei įvertinimai sutampa, nugalėtojai gali būti ir keli.

Vynai, įvertinti 90 ir daugiau balų, apdovanojami AuKSO MEDA-

LIu, 88–89 balais – SIDABRO MEDALIu, 86–87 balais – BRONZOS

medaliu. Visose vyno kategorijose apdovanojama po TRIS GERO

KAINOS IR KOKyBėS SANTyKIO VyNuS, kurių kaina yra iki 35 lt

ir jie yra pelnę aukso ar sidabro medalius.

2006–2015 metais daugiausiai geriausiųjų vynų prizų laimė-

jo „Vyno klubo“ (38) ir „Mineralinių vandenų“ (28) pateikti vynai.

Kai kurių vyndarių vynai nugalėtojais tampa metai po metų.

Daugiausiai „Grand Prix“ laimėjusios vyninės: „Masciarelli“ – 10;

„Emilio Lustau“ – 7; „Kracher“ – 6; „San Marzano“ – 4, „Juan

Gil“ – 4, „Baron de Ley“ – 3.

VERTINTOJAI

Vynus Lietuvos vyno čempionate vertina geriausi Lietuvos

vyno ekspertai, kuriuos teisėjauti kviečia Lietuvos someljė aso-

ciacija. Per dešimt metų komisijos darbe dalyvavo 63 importuo-

tojų atstovai, žurnalistai, someljė, nepriklausomi vyno žinovai.

Visuose (ar beveik visuose – 9) čempionatuose teisėjavo Arūnas

ir Rasa Starkai, Gintautas Jašinskas, Stasas Smolskis, Beatričė

Laurinavičienė, Jurgis Šliogeris.

Lietuvos vyno čempionatui –

10 metųJurgis Šliogeris, varžybų komisaras

Lietuvos vyno čempionatas šiais metais vyko jau

10-ą kartą. Apžvelkime, kaip keitėsi geriausio Lietuvos vyno rinkimai ir

Lietuvos vyno rinka.

v y n o č e m p i o n a t a s

73



2006 metų Lietuvos vyno čempionato apdovanojimų akimirkos

74


VyNAI, 2006–2014 METAIS ĮVERTINTI „GRAND PRIX“ AR PASKELBTI GERIAuSIAIS SAVO KATEGORIJOJE

2006 m.

yali Gran Reserva Carmenere 2003 (Čilė) Sanitex

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano d’Abruzzo Rosso DOC 2001 (Italija) Vyno klubas

Feudi di San Marzano Sessantanni Old Vines Primitivo di Manduria DOC 2002 (Italija) Mineraliniai vandenys

Salomon Estate Finniss River Shiraz 2001 (Australija) Vyno klubas

Casa de la Ermita Petit Verdot Jumilla 2002 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Reichsgraf von Kessestatt Josephshofer Riesling Spatlese Dry QmP 2003 (Vokietija) Vyno klubas

Dr. Bürklin-Wolf Wachenheimer Böhlig Riesling Beerenauslese QmP 1989 (Vokietija) Mineraliniai vandenys

2007 m.

Pares Balta Gratavinum GV5 DOQ 2004 (Ispanija) Vyno klubas

Rosemount Estade Balmoral Syrah Mc Laren Vale, 2000 (Australija) Mineraliniai vandenys

Carmen Reserve Cabernet Sauvignon, 2003 (Čilė) Lion gėrimai

Bott Geyl Gewurztraminer Les Elements Alsace AOC 2005 (Prancūzija) Vyno klubas

Weiss Bouvier Trockenbeerenauslese 2001 (Austrija) Vyno klubas

Mumm Cordon Rouge Champagne Brut NV (Prancūzija) Pernod Ricard

Emilio Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO NV (Ispanija) Vyno klubas

2008 m.

Kim Crawford Marlborough Sauvignon Blanc 2006 (Naujoji Zelandija) Mineraliniai vandenys

Duval Leroy Champagne Brut Vintage 1996 (Prancūzija) Vyno klubas

El Coto Coto Real Rioja DOCa Reserva 2001 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Kracher Scheurebe TBA No. 4 2001 (Austrija) Vyno klubas

E. Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez (Ispanija) Vyno klubas

2009 m.

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Abruzzo IGT 2005 (Italija) Vyno klubas

Masciarelli Marina Cvetic Montepulcianno d’ Abruzzo DOC 2005 (Italija) Vyno klubas

Rosemount Estates Balmoral Syrah Mc Laren Vale 2002 (Australija) Mineraliniai vandenys

Igler Cuvée Maximus 2005 (Austrija) Gabija

Vina Ventisquero Pangea Colchagua valey Apalta vineyards DO 2005 (Čilė) Sanitex

Albet I Noya Reserva Marti Penedes DO 2004 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Baron de Ley 7 Vinas Reserva Rioja DOCa 2001 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Duval Leroy Blanc de Chardonnay 1998 (Prancūzija) Vyno klubas

Kracher Nouvelle Vague Chardonnay TBA No.3 Burgenland 2001 (Austrija) Vyno klubas

Leberl Sämling Trockenbeerenauslese 2005 (Austrija) Gabija

2010 m. „Grand Prix“ nebuvo suteikiama

2011 m.

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine ITG 2007 (Italija) Vyno klubas

Georg Breuer Berg Roseneck Riesling Rheingau 2005 (Vokietija) Vyno klubas

Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2007 (Italija) Mineraliniai vandenys

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo 2006 (Italija) Vyno klubas

Champagne Louis Roederer Brut Vintage 2004 (Prancūzija) Vyno klubas

Moet & Chandon Grand Vintage Rose Champagne A.C. 2002 brut (Prancūzija) Mineraliniai vandenys

Kracher Grande Cuvee TBA No 6 Burgenland 2006 (Austrija) Vyno klubas

Klein Constantia Vin de Constance 2002 (PAR) Amka

Emilio Lustau Pedro Ximenez „San Emilio“ (Ispanija) Vyno klubas


75


2012 m.

Miguel Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2008 (Ispanija) Bennet Distributors

Reichsgraf von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling 1 Lage GG 2007 (Vokietija) Vyno klubas

Juan Gil Monastrell blue label Jumilla DO 18 meses 2009 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Muga Torre Rioja DOCa 2006 (Ispanija) Eugesta

Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOP 2008 (Italija) Mineraliniai vandenys

Champagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2004 (Prancūzija) Mineraliniai vandenys

Weinlaubenhof Kracher Welschriesling TBA No.8 Burgenland 2001 (Austrija) Vyno klubas

Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija) Vyno klubas

2013 m.

Baron de Ley 3 vinas Rioja DOCa 2008 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Chateau d’Aydie Ode d’Aydie Pacherenc du Vic Bilh Sec AOP 2011 (Prancūzija) Vyno klubas

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2009 (Italija) Vyno klubas

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO (PAR) Mineraliniai vandenys

Juan Gil Monastrell Blue label 18 Meses Jumilla DO 2010 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2010 (Ispanija) Mineraliniai vandenys

Vinedas Bodegas Aster 1 Reserva DO 2004 (Ispanija) Liviko

Masciarelli Marina Cvetic Merlot Colli Aprutini IGP 2008 (Italija) Vyno klubas

Champagne Veuve Clicquot Rose Brut (Prancūzija) Prike

Champagne Billecart-Salmon Extra Brut Vintage 2004 champagne (Prancūzija) Eugesta

Kracher Trockenbeeren Auslese TBA No. 2 (Austrija) Vyno klubas

Emilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija) Vyno klubas

2014 m.

Masciarelli Chardonnay Colline Teatine IGP 2010 (Italija) Vyno klubasClos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2012 (Naujoji Zelandija) Vyno klubasZind Humbrecht Riesling Calcaire AOC 2011 (Prancūzija) Vyno klubasBaron De Ley Blanco Tres Vinas Rioja DOC 2012 (Ispanija) Mineraliniai vandenysJuan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2011 (Ispanija) Mineraliniai vandenysMasciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo DOC (Italija) Vyno klubasChateau Picoron Castillon Cotes de Bordeaux AOC 2010 (Prancūzija) EugestaWorld’s End If Six Was Nine Napa Valley 2010 (JAV) Vyno klubasBovin Imperator Vranec 2012 (Makedonija) Office CityCaruso&Minini Tasari Rosato IGP Terre Siciliane 2013 (Italija) Burbulio vyninėDeutz Amour De Deutz Brut Champagne 2005 (Prancūzija) LivikoCa del Vent Sospiri Franciacorta Brut 2006 (Italija) Burbulio vyninėKracher Trocken Beerenauslese No.3 2001 (Austrija) Vyno klubasEmilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija) Vyno klubas

LIETuVIŠKI VyNAI

Nuo 2010 metų čempionate dalyvauja ir medalius laimi Lietuvos vyndarių vynai. Kartu varžosi mėgėjai ir tie, kurie jau gavo teisę

daryti vyną pardavimui. Tai daugiausia saldūs ir pusiau saldūs uogų ir vaisių vynai, nors jau atsiranda ir vynuogių vyno.


76


77


Lietuvos vyno čempionatą nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos

someljė asociacija. Kiekvienas vyno platintojas turi teisę

varžyboms pateikti 25 vynus, kuriuos vertina kviestinė komi-

sija, sudaryta iš geriausių šalies vyno žinovų. Remiantis aklųjų

degustacijų rezultatais (geriausiai pasirodę vynai degustuojami

du kartus), vynams skiriami atitinkami medaliai:

90 balų ir daugiau įvertintas vynas apdovanojamas aukso

medaliu,

88–89 balai – sidabras,

86–87 balai – bronza.

DEGuSTACINė KOMISIJA:

J. Šliogeris (varžybų komisaras), A. Starkus (LSA preziden-

tas), A. Ladinskis (nepriklausomas ekspertas), A. Puklevičius

(nepriklausomas ekspertas), G. Jašinskas („Mineraliniai vande-

nys“), V. Burbulis („Burbulio vyninė“), A. Pagojus („Vyno klubas“),

A. Vasilionok („Boff“), P. Jarašūnas („Mineraliniai vandenys“),

M. Paliukas („Mineraliniai vandenys“), R. Starkus („Vyno klubas“),

A. Valčiukas („Vyno klubas“), D. Miler („Eugesta“), A. Darasevičius

(„Time“, „Dine“), N. Miežys („Kempinski Hotel Cathedral Square“),

B. Laurinavičienė („Verslo žinios“) S. Smolskij (nepriklausomas

ekspertas), A. Koncijalovas („Liviko“), D. Mumgaudienė („Vyno

klubas“), M. Pravilonis („Vyno klubas“), J. Jankauskas (LGCF),

G. Matekonis (nepriklausomas ekspertas), V.Paleckienė („Ist-

vestas“), J. Smičienė (Magazin LT), I. Šarov („Vyno klubas“), R.

Jurkėnas (nepriklausomas ekspertas), R. Nagelė (LVA preziden-

tas), R. Dapšys (Lietuvos vyndarys), A. Ramaškevičienė (Lietuvos

vyndarė).

Vienas geriausiai kategorijoje pasirodęs vynas skelbiamas

GERIAuSIu. Kategorijų sąrašas, kuriose skiriami tokie GERIAuSIO

titulai:

BALTASIS VyNAS:

Geriausias „Chardonnay“1.

Geriausias „Sauvignon Blanc“2.

Geriausias „Riesling“3.

Geriausias kitų baltųjų veislių4.

RAuDONASIS VyNAS:

Geriausias Italijos raudonasis 1.

Geriausias Ispanijos ir Portugalijos raudonasis 2.

Geriausias Prancūzijos raudonasis3.

Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis 4.

Geriausias kitų šalių raudonasis 5.

KITOS NOMINACIJOS:

Geriausias šampanas1.

Geriausias putojantis ne šampanas2.

Geriausias pusiaus sausas/saldus (NAuJA)3.

Geriausias natūraliai saldus4.

Geriausias likerinis5.

Geriausias rožinis6.

Metų vyninė – daugiausiai aukso medalių surinkusi 7.

vyninė

Geriausio kainos ir kokybės santykio vynai – sidabrą ir 8.

bronzą laimėję vynai, kainuojantys iki 10 €.

LIETuVIŠKOS NEPuTOJANČIO VyNO NOMINACIJOS:

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų1.

Geriausias lietuviškas aviečių 2.

Geriausias lietuviškas obuolių3.

Geriausias lietuviškas vynuogių 4.

Geriausias pienių vynas (NAuJA)5.

Geriausias lietuviškas uogų, vaisių6.

Geriausias midus (NAuJA)7.

Lietuvos someljė asociacijos informacija

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

78


Čempionato rezultatai

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO 2013

PAR

Aukso spalva su oranžiniu krašteliu. Kvepia saldžiais prieskoniais, melionais, spygliais, nau-jomis ąžuolo statinėmis, džiovintais ananasais. Vidutinio gaivumo, ilgai išliekančio poskonio, taurus.

MINERALINIAI VANDENyS


Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2012

NAuJOJI ZELANDIJA

Blyški žalsva spalva. Šviežios žolės, citri-nos, pasiflorų vaisių, vanilės, grietinėlės aromatas. Labai gaivus, ilgai išliekančio poskonio, sausas.

VyNO KLuBAS

Luis Felipe Edwards Family Selection Gran Reserva Sauvignon Blanc Leyda Valley 2013

ČILė

Geltona citrinos spalva. Citrinos, agrastų, daržovių aromatas. Saldi ataka, ilgai trunk-antis poskonis.

BALTIC XL

Dr. Burklin Wolf Wachenheimer Altenburg Pfalz QbA 2012

VOKIETIJA

Auksinė spalva. Kvepia baltaisiais pipirais, citrina, žaliąja citrina, obuoliais, citrinžole. Minerališkas, pusiaus sausas, labai kompleksiškas ir ilgai trunkančio poskonio.


Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2011

ITALIJA

Auksinė spalva su oranžiniu krašteliu. Inten-syvus naujo ąžuolo prieskonių, grietinėlės, mango, pasiflorų vaisių, džiovintų vaisių, grietinėlės aromatas. Gaivus, svarus su ilgai išliekančiu riešutų poskoniu.

VyNO KLuBAS

Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2012

ISPANIJA

Sodriai violetinė rubino spalva. Inten-syvus, koncentruotas vyšnių, vyšnių uogienės, juodų uogų ir vanilės, dūmo aromatas. Taniniškas, gaivus, saldžios atakos burnoje. Ilgai išliekantis poskonis.


79


Château Faizeau Selection Vieilles Vignes Montagne-Saint-Émilion AOP 2010

PRANCūZIJA

Vyšnių spalva. Kvepia vyšniomis, vanile, raudonų slyvų uogiene, baltu šokoladu, saldymedžiu, kedru. Koncentruotas, svarus, gana taniniškas ir gaivus.


Cantine San Marzano Anniversa-rio 62 PriManduria DOP 2010

ITALIJA

Neintensyvi rubino spalva. Saldūs prieskoniai, gvazdikėliai, saldymedis, slyvos, mėtos. Vidutiniai taninai ir rūgštis. Aviečių poskonis.



Cono Sur Reserva Especial Syrah Colchagua Valley 2012

ČILė

Violetinė rubino spalva. Intensyvus gervuogių, mėlynių, juodųjų serbentų, vanilės aromatas. Vidutiniai taninai ir rūgštis, uogieniškas, taurus skonis.

LIVIKO

Viña Maipo Gran Devocion Syrah - Petite Syrah Valle de Maule 2011

ČILė

Violetinė rubino spalva. Intensyvus kedro, vanilės, eukalipto lapų, raudonų uogų aro-matas. Taniniškas ir gaivus. Harmoningas.


Bovin Dissan Barrique 2012

MAKEDONIJA

Sodriai melsva rubino spalva. Prinokusių aviečių, uogienės, juodų uogų aromatas. Naujo ąžuolo priesko-niai. Labai koncentruotas.

OFFICE CITy

KARAS 2013

ARMėNIJA

Violetinė rubino spalva. Kvepia juo-daisiais serbentais, paprika, žemiškas. Burnoje slyviškas, džemiškas, vos sūrus.

GADARA

80


Les Clos de Paulilles Languedoc-Roussillon AOP 2014

PRANCūZIJA

Lašišos spalva. Kvepia raudonomis uogomis, gėlėmis. Gaivus ir sausas.

MAGAZIN LT

Henriot Cuvée des Enchante-leurs Brut Champagne 2000

PRANCūZIJA

Ryškiai oranžinė aukso spalva. Brandos kvapai: džiovintų vaisių, skrebučio, odos, medaus. Burną padengiantis Šampanės minerališkumas. Tvarus poskonis.

EuGESTA

Albert Bichot Rose Reserve Crémant de Bourgogne AOC

PRANCūZIJA

Neintensyvi lašišos spalva. Sodriai kvepia vyšniomis, braškėmis, skrebučiu. Maloni puta, minerališkas.

ISTVESTAS

La Chartreuse de Coutet Sauternes AOC 2004

PRANCūZIJA

Oranžinė gintaro spalva. Kvepia labai sir-piais vaisiais, medumi, slyvomis, gausybė kilniojo puvinio, juntami persikai, saldūs prieskoniai. Aliejiškas, saldus.


Emilio Lustau P.X. San Emilio Sole-ra Reserva Jerez DO

ISPANIJA

žalsvai ruda spalva. Kavos, kakavos, slyvų, saldymedžio, datulių aromatas. Labai saldus, klampus, koncentruotas.

VyNO KLuBAS

Petri Gewurztraminer Spatlese Pfalz 2012

VOKIETIJA

Aukso spalva. Pusiau sausas gėlių, saldžių baltų vaisių aromato vynas.

ISTVESTAS


81


ISPANIJA Juan Gil Family Estates MINERALINIAI VANDENyS

PRANCūZIJA Gerard Bertrand EuGESTA

MeTų VYNINė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių

BALTASIS, aukso medalio laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS

AuSTRIJA

Jurtschitsch Riesling Zobinger Heiligenstein Kamptal DAC Reserve 2012

Geltona citrinos spalva. Sodriai kvepia žemuogėmis, dyzelinu, šlapiu akmeniu, persikais, akacijomis. Plieninė rūgštis, nesausas.

VyNO KLuBAS

ČILė

Cono Sur Bicicleta Sauvignon Blanc Central Valley 2010

Blyškiai žalsva spalva. Kvepia greipfrutais, pasifloromis, agrastais, daržovėmis. Gaivus, ilgo poskonio.

LIVIKO

ČILė

Cono Sur Reserva Especial Gewurztraminer Casablanca Valley 2012

Citrinos spalva. Gėlių, obuolių, šlapio akmens, prieskonių aromatas. Burnoje klampus, minkštas, pusiau sausas.

LIVIKO

ISPANIJAAltos de Torona Albarino Rias Baizas DOC 2013

Aukso spalva. Obuoliai, gėlės ir truputis žalumo, baltieji pipirai. Gaivus, aliejiškas.

MEDIATO

ISPANIJABaron De Ley Blanco Tres Vinas Rioja DOCa 2009

Gana intensyvi aukso spalva. Kvepia obuoliais, mangais, nokiomis kriaušėmis. Sausas, ąžuoliškas.


ISPANIJABodegas Shaya Habis Verdejo Rueda DO 2010

žalsvas. Kvepia obuoliais, vanile, saldžiais prieskoniais. Svarus ir klampus.


ISPANIJAGoru El Blanco Jumilla DO 2014

Blyški aukso spalva. Įdomus raudonų uogų su žaliomis natomis aromatas.

VIKSAS

ITALIJA

Donnafugata La Fuga Sicilia Contessa Entellina DOC 2013

Geltona citrinos spalva. Kvepia melionais, gėlėmis, titnago dūmu. Vidutinio gaivumo.

WINE & SMILE

ITALIJA

Santa Tresa Capoccia Grillo Zibibbo Terre Siciliane IGT 2013

Geltona citrinos spalva. Kvepia rožėmis, mėtomis, persikais, obuoliais, saldžiais prieskoniais su žalia natele. Svarus, sausas, ilgo poskonio.

SERVAALI

ITALIJA

Tenutae Lageder Löwengang Chardonnay Südtirol-Alto Adige DOC 2011

Aukso spalva. Kvepia nauju ąžuolu, melionu, obuoliais, dūmu. Gaivus.


N.ZELANDIJA

Villa Maria Sauvignon Blanc Cellar Selection Marlbo-rough 2013

Blyški žalsva spalva. Kvepia persikais, žaliomis slyvaitėmis, gėlėmis, paprikos dūmu. Aliejiškas, vidutinio gaivumo.

ISTVESTAS

PARGlen Carlou Chardonnay Paarl 2012

Aukso spalva, labai kvapnus: persikai, naujo ąžuolo pries-koniai, mangai, sviestinės bandelės. Riešutų, grietinėlės skonis, puikus balansas.

ISTVESTAS

PRANCūZIJA

Domaine de La Baume Ter-res Viognier - Chardonnay Pays d‘Oc IGP 2011

žalsva spalva. Kvepia žemės riešutais, gėlėmis, persikais, ąžuolu. Saldi ataka, subalansuotas.



82



PRANCūZIJA

Gerard Bertrand Reserve Speciale Viognier Pays d'Oc IGP 2012

Aukso spalva. Persikų, gėlių, saldžių prieskonių aromatas. EuGESTA

PRANCūZIJA

Marcel Hugg Riesling Réserve Saint-Jean Alsace AOC 2012

Blyški aukso spalva su oranžiniu tonu. Kvepia žemuogė-mis, skalūnu, pjaustytais obuoliais, džiovintais persikais ir dyzelinu. Gaivus, sausas.

SERVAALI

PRANCūZIJAPfaff Riesling Alsace AOC 2012

Aukso spalva. Kriaušių, baltųjų serbentų kvapas. Sausas. TRIDENS LT

PRANCūZIJAWolfberger Signature Ries-ling Alsace AOC 2013

Blyški geltona citrinos spalva. Kvepia obuoliais, melionais, gėlėmis. Sausas, gaivus.

ISTVESTAS

VOKIETIJA

Kesselstatt Scharzhofberger Riesling Kabinett Mosel 2013

Blyški aukso spalva. Kvepia svarainiais, baltais žiedais, prinokusia citrina, labai gaivus, pusiau sausas.

VyNO KLuBAS

VOKIETIJAKlaus Lotz Riesling Trocken Mosel 2013

Blyški citrinos spalva. Tipiškas Mozelio rislingo kvapas: gė-lės, persikai. Nesausas, lengvas, ilgai trunkančio poskonio.

VyNO KLuBAS


ČILėTarapaca Gran Reserva Syrah Maipo Valley 2011

Violetinė rubino spalva. Raudonų uogų uogienės, pieniš-ko šokolado kvapas. Gaivus.

ISTVESTAS

ČILė

undurraga Sibaris Car-menere Reserva Especial Colchagua Valley 2012

Rubino spalva. Raudonų uogų, juodųjų serbentų ir pa-prikos aromatas. Nedaug rūgšties, taniniškas.

MEDIATO

ISPANIJA

Abadia de San Quirce Crianza Ribera del Duero DO 2010

Violetinio atspalvio rubino spalva. Ąžuolo vanilės, raudonų ir juodų uogų aromatai. Vidutinė struktūra.

ISTVESTAS

ISPANIJABodegas Ateca Atteca Calatayud DO 2013

Labai sodriai violetinė rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, trešnėmis, ievos uogomis, paprika ir dūmu. Vidutiniai taninai.


ISPANIJABodegas El Nido Clio Jumilla DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia saldžiomis vyš-niomis, prinokusiomis gervuogėmis, mėta. Saldi ataka.


ISPANIJABodegas Langa PI 3.1416 Calatayud DO 2011

Rubino spalva. Kvepia kedru, raudonomis uogomis, bego-nijomis, saldžiais prieskoniais, dūmu ir juodomis uogomis. Vidutinių taninų, svarus, koncentruotas.

ISTVESTAS

ISPANIJA

Bodegas San Valero Particular Garnacha Vinas Centenarias Cariñena DO 2010

Rubino spalva. Ryškus saldžių prieskonių, riešutų, odos, slyvų, aviečių uogienės aromatas. Daug taninų ir rūgšties.

VyNO GuRu

RAuDONASIS, aukso medalio laimėtojai

BALTASIS, aukso medalio laimėtojai


83



ISPANIJABodegas Volver Tarima Hill Alicante DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, trešnėmis, šiluma. Vidutinė rūgštis ir taninai. Šildantis.

VyNO KLuBAS

ISPANIJACastillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2011

Ryški rubino spalva. Kvepia riešutais, saldžiais priesko-niais, grybais, raudonomis uogomis. Daug subrendusių, minkštų taninų. Ąžuolo pojūtis.

MEDIATO

ISPANIJACeller Can Blau Mas De Can Blau Montsant DO 2010

Rubino spalva. Vyšnių, saldžių prieskonių, džiovintų obuo-lių, lakiosios rūgšties aromatas. Gaivus ir taniniškas.


ISPANIJA Cruor Priorat DOQ 2010 Rubino spalva. Džiovintų vaisių, saldžių prieskonių, odos, skalūno aromatas. Taniniškas, harmoningas.

MEDIATO

ISPANIJA Goru Jumilla DO 2013 Rubino spalva. Raudonų uogų ir juodųjų serbentų, ąžuolo aromatai. Gaivus, taniniškas.

VIKSAS

ISPANIJAHerdade do Arrepiado Collection 2011

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, ąžuolu, dūmu. Minerališkas. Gaivus ir taniniškas. Tvirtas.

VyNO KLuBAS

ISPANIJAHerencia Altes La Serra Terra Alta DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Sodrus trešnių, aviečių, ąžuolo vanilės aromatas. Taniniškas ir gaivus, uogiškas.


ISPANIJA Infinito Jumilla DO 2011Rubino spalva. Sodrus gėlių, rūgščių vyšnių, odos, kokoso aromatas su žaliomis natelėmis. Taniniškas, taurios tekstūros.

VIKSAS

ISPANIJAJuan Gil Monastrell 12 Meses Jumilla DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia gervuogėmis, rozmarinais, svarus, vidutinių taninų su ąžuolo statinių brandos natomis.


ISPANIJAJuan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2012

Ryški vyšnių spalva. Intensyviai kvepia vyšniomis, braškių uogiene, slyvomis, šiltu smėliu, vanile, Saldi ataka. Viduti-niai taninai. Svarus vynas.


ISPANIJAMarqués de Burgos Crianza Ribera del Duero DO 2010

Melsvo rubino spalva. Kvepia braškių uogiene, dūmu, kokosu. Taniniškas, gaivus.

WINE & SMILE

ISPANIJA Muga Aro Rioja DOCa 2010Violetinė rubino spalva. Stipriai kvepia naujo prancūziško ąžuolo vanile, prinokusiomis vyšniomis, dūmu, mėtomis. Taniniškas, gaivus, koncentruotas.

EuGESTA

ISPANIJAVina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011

Vyšnių spalva. Amerikietiško ąžuolo suteiktas kokoso, dūmo, raudonų uogų aromatas. Nemažai taninų. Sausas.

VIKSAS

ITALIJACa di Rajo Marino Marca Trevigiana IGT 2010

Granato spalva. Aviečių uogienės, džiovintų figų, naujo ąžuolo prieskonių, vanilės aromatas. Nesausas, taniniškas, kompleksiškas.

BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA

Ca di Rajo Notti di Luna Piena Riserva Raboso del Piave DOC 2007

Vyšnių spalva su granato krašteliu. Raudonų uogų, braškių uogienės, prieskonių, dūmo, vanilės aromatas. Taniniškas ir gaivus.

BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA

Cantina Cellaro Due Lune Mascalese – Nero d‘Avola Terre Siciliane IGT 2012

Melsva rubino spalva. Mėlynių, vanilės, saldžių vaisių, rožių aromatas. Vidutinių taninų ir gaivumo, minerališkas.




84



ITALIJA

Feudo di Santa Croze Celebration LXXIV/74 Primitivo di Manduria DOP 2012

Rubino spalva. Kvepia trešnėmis, gervuogių likeriu, vanile. Vidutinių taninų, vaisiškas.

ISTVESTAS

ITALIJAI Capitani Eme Irpinia Rosso DOC 2009

Vyšnių, granato spalva. Odos, džiovintų vaisių, bruknių, slyvų džemo, kavos aromatas. Daug taninų, daug rūgšties. Ilgai išliekantis poskonis.

BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D'Abruzzo DOC 2010

Sodri vyšnių spalva. Kvepia raudonų uogų uogiene, naujo ąžuolo prieskoniais, vanile, kakava, kava, brandžiu kietuoju sūriu. Taurūs, tankūs taninai. Kompleksiškas, ilgas poskonis.

VyNO KLuBAS

ITALIJA

Montecariano Puntara Cabernet Sauvignon Provincia di Verona IGT 2008

Granato spalva. Intensyviai kvepia datulėmis, kava, cikori-ja, džiovintais abrikosais, dūmu, brandintu kietuoju sūriu. Daug taurių taninų, elegantiškas ir nesausas.

BuRBuLIO VyNINė

ITALIJAMonteverro Tinata Toscana Rosso IGT 2010

Melsva rubino spalva. Raudonų uogų ir naujo ąžuolo prieskonių aromatas. Nemažai taninų, saldi ataka.

BuRBuLIO VyNINė

ITALIJAMonteverro Toscana Rosso IGT 2010

Rubino spalva. Trešnių, likerio, riešutų, odos aromatas. Daug taninų, daug rūgšties.

BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA

Orion Wines The Wanted Zin Zinfandel Old Vines Puglia IGP 2012

Vyšnių spalva. Džiovintų trešnių, gėlių, šokolado kvapas. Nedaug taninų, pieniškas poskonis.

ISTVESTAS

ITALIJAPodere Sapaio Volpolo Bolgheri DOC 2011

Melsva rubino spalva. Gervuogių, kedro, vanilės, trešnių, vyšnių, paprikos dūmo aromatas. Vidutinės struktūros, svarus.

VyNO KLuBAS

ITALIJA

Vigneti Del Salento Vigne Vecchie Primitivo di Manduria DOP 2011

Melsva rubino spalva. Gervuogių, kakavos aromatas su pieniškomis natomis. Nedaug taninų, vanilės poskonis.


ITALIJA

Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture DOC 2010

Melsva rubino spalva. Kvepia gėlėmis, juodomis uogomis, mėtomis, juodaisiais pipirais, vanile. Tamsus, pieniškas poskonis.


JAVWorld's End If Six Was Nine Napa Valley 2010

Rubino spalva. Raudonų uogų, odos, vyšnių uogienės, slyvų aromatas. Nemažai minkštų taninų, vidutinė rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis.

VyNO KLuBAS

PARGlen Carlou Shiraz Paarl 2010

Vyšninė spalva. Kvepia oda, vanile, kedru, eukalipto lapais, vyšniomis. Vidutiniai taninai ir rūgštis. Saldi ataka.

ISTVESTAS

PORTuGALIJAEsporao Tinto Reserva Alentejo DOC 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia trešnėmis, ąžuolo vanile, kedru. Taurūs taninai.

MEDIATO

PRANCūZIJA

Albert Bichot Secret de Famille Pinot Noir Bourgogne AOC 2012

Melsva rubino spalva. Ąžuolo prieskonių, dūmo, raudonų uogų aromato, galingas ir gaivus, su sūrumo natele.

ISTVESTAS

PRANCūZIJA

Bonpas Dom Herbert Grande Exception Chateauneuf du Pape AOC 2011

Neintensyvi vyšnių spalva su granato krašteliu. Raudonų uogų, raudonųjų serbentų, slyvų, vanilės aromatas, lako-sios rūgšties natelės. Saldi ataka. Minerališkas, vidutinių taninų.

MEDIATO

PRANCūZIJAChateau de Saint Cosme Gigondas AOP 2012

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, rozmarinu, vanile. Burnoje minerališkas, uogieniškas ir kompleksiškas.

VyNO KLuBAS



85



PRANCūZIJAChateau Mayne Vieil Cuvee Alienor Fronsac AOC 2012

Melsva rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, paprikomis, krapais, slyvomis. Aksominių taninų, taurus, intensyvus.

VyNO KLuBAS

PRANCūZIJAChateau Saint Lo Saint-Emilion Grand Cru 2011

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, oda, šlapiu akmeniu. Tvirti vidutiniai taninai.

MAGAZIN LT

PRANCūZIJAGerard Bertrand Grand Terroir Corbieres AOC 2012

Rubino spalva. Kvepia avietėmis, spanguolėmis. Šilkiniai taninai, ąžuolo natos.

EuGESTA

PRANCūZIJAGerard Bertrand Grand Torroir Minervois AOC 2012

Vyšnių spalva. Kvepia raudonomis uogomis, kakava, slyvomis, džiovintomis figomis. žemiškas. Vidutinio gaivu-mo, vidutinių taninų. Grietinėlės poskonis.

EuGESTA

PRANCūZIJAGerard Bertrand Gio Rouge Vin de Pays d'Oc 2012

Vyšnių spalva. Kvepia raudonomis uogomis, kakava, slyvomis, džiovintomis figomis. žemiškas. Vidutinio gaivu-mo, vidutinių taninų, grietinėlės poskonio.

EuGESTA

PRANCūZIJA

Gerard Bertrand Grand Terroir Cotes du Roussillon Villages Tautavel AOC 2012

Rubino spalva. Kvepia džiovintomis figomis, oda, ferma, miško paklote. Gaivus, vidutinių taninų.

EuGESTA

PRANCūZIJA

Gerard Bertrand Minervois Le Viala Minervois Livinière AOC 2012

Sodriai melsva rubino spalva. Gevuogių likeris, juodieji pipirai, kava, kakava, vanilė. uogieniškas, svarus, vidutiniš-kai taniniškas.

EuGESTA

PRANCūZIJA

Gerard Bertrand Reserve Speciale Syrah Pays d'Oc IGP 2012

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, dūmu, rū-kytu kumpiu, duona. Prinokę vidutinio gausumo taninai. Sausas.

EuGESTA

PRANCūZIJALe Grand Noir GSM VdP d'Oc 2013

Violetinė rubino spalva. Kvepia šviesiomis vyšniomis, avietėmis, spanguolėmis. Vaisiškas.

LIVIKO

PRANCūZIJA

Les Clos de Paulilles Cazes Languedoc-Roussillon AOP 2013

Melsva rubino spalva. Raudonų, juodų uogų aromatas. Elegantiška tekstūra. Nemažai rūgšties ir taninų.

MAGAZIN LT

PRANCūZIJALes Dauphins Cotes du Rhone Villages AOC 2012

Violetinė rubino spalva. Vyšnios, avietės, trešnės, kakava, vanilė, truputis juodųjų pipirų. Nemažai taninų.

SERVAALI

PRANCūZIJA

Ogier Clos de l’Oratoire des Papes Chateauneuf du Pape AOP 2012

Rubino spalva. Raudonų uogų, slyvų, gervuogių uogienės, mėtų, vanilės aromatas. Vidutiniai taninai.

MAGAZIN LT

PRANCūZIJA

Ogier Galets Roules Chateauneuf du Pape AOP 2011

Rubino spalva. Juodųjų serbentų, juodų, raudonų uogų, šlapio akmens aromatai. Vidutiniai taninai.

MAGAZIN LT

PRANCūZIJAOgier Heritages Cotes du Rhone AOP 2013

Violetinio atspalvio rubino spalva. Prieskonių, vyšnių, šlapio akmens, rozmarinų aromatas. žemiškas, vidutinio gausumo minkštų taninų.

MAGAZIN LT

PRANCūZIJA

Ropiteau Les Plants Nobles Pinot Noir Vin de Pays d'Oc 2012

Blyški rubino spalva. Vyšnių ir lengvas prieskonių aroma-tas.

MEDIATO



86



ISPANIJAGramona Gran Reserva Brut Vintage Cava DO 2009

Vidutinio ryškumo aukso spalva. Kvepia persikais, gėlėmis, vašku, skrebučiu, keptais obuoliais. Vidutinio gaivumo, grietinėlės tekstūros, taurus.

VyNO KLuBAS

ITALIJABellavista Gran Cuvee Rose Franciacorta DOCG 2008

Blyški lašišos spalva. Kvepia braškėmis ir persikais, skrebu-čiu, vanile. Vaisiškas ir švelnus burnoje.

EuGESTA

ITALIJA

Le Marchesine Brut Saten Millesimato Franciacorta DOCG 2010

Aukso spalva. Kvepia persikais, obuoliais, melionu, sviesti-ne bandele. Taurus, su riešutų poskoniu.

BuRBuLIO VyNINė

PRANCūZIJAChampagne Pol Roger Brut Vintage 2004

Blyški aukso spalva. Kvepia vanile, gėlėmis, prinokusio-mis citrinomis, džiovintais vaisiais. Burnoje minerališkas, kompleksiškas ir tvirtas, pilnas ir taurus.

VyNO KLuBAS

PRANCūZIJAChampagne Tribaut Brut Origine NV

Blyški aukso spalva. Kvepia persikais, braškėmis, gėlėmis, skrebučiu, vanile. Švelni puta. Ilgas poskonis.

VIKSAS

PuTOJANTIS, aukso medalio laimėtojai

NATūRALIAI SALDuS, aukso medalio laimėtojai


ČILėTabali Late Harvest Reserva Limari Valley 2011

Aukso spalva. Persikų, medaus, džiovintų vaisių aromatas. Vos karsteli. Vidutinio gaivumo ir vidutinio saldumo.

ISTVESTAS

PRANCūZIJAPetit Guiraud White Sauternes AOC 2012

Aukso spalva. Kvepia persikais, gėlėmis, džiovintais per-sikais, krembriulė, justi šieno natelė ir kekero prieskoniai. Gaivus, vidutinio saldumo. Grietinėlės poskonis.

ISTVESTAS

VENGRIJAChateau Dereszla Tokaji Aszu 6 Puttonyos 2005

Gintaro spalva. Intensyvus gėlių, džiovintų figų, datulių, tabako, mandarinų ir kilniojo puvinio prieskonių aromatas. Labai gaivus ir labai saldus.

VyNO KLuBAS

VOKIETIJA

Selbach-Oster Zeltinger Himmelreich Auslese Mosel Q.m.P. 2006

Оranžinė aukso spalva. Kvepia žemuogėmis, dyzelinu, skalūnu. Labai gaivus ir vidutinio saldumo. Ilgai išliekantis ir elegantiškas poskonis.


PORTuGALIJA

C. da Silva Dalva Late Bottled Vintage Porto DO 2008

Rubino spalva. Raudonų uogų aromatas. Nemažai taninų. Saldus.

MEDIATO

PORTuGALIJAGraham's 10 years Old Tawny Porto DO

Neintensyvi rusva spalva. Džiovintų vyšnių, juodų uogų, riešutų aromatas. Saldus ir šildantis. Vidutiniai taninai.


LIKERINIS, aukso medalio laimėtojai


87


BALTASIS, sidabro medalio laimėtojai

ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ARGENTINA Amalaya Blanco de Corte Calchaqui Valley 2014 ISTVESTAS

ARMėNIJA Karas 2013 GADARA

AuSTRALIJA Hardy's Stamp Riesling Gewurztraminer Padthaway 2012 LIVIKO

ČILė Montes Reserva Chardonnay Central Valley DO 2013 EuGESTA

ČILė Tabali Chardonnay Reserva Especial Limari Valley 2012 ISTVESTAS

ISPANIJA Albanta Albarino Rias Baixas DOC 2013 MEDIATO

ISPANIJA Paco & Lola Albarino Rios Baixas DO 2013 ISTVESTAS

ISPANIJA Santiago Ruiz Rias Baixas DO 2013 WINE & SMILE

ITALIJA I Capitani Gaudium Fiano di Avellino DOCG 2014 BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA I Capitani Serum Greco di Tufo DOCG 2014 BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA Italo Cescon Organic Chardonnay Veneto IGT 2013 ISTVESTAS

ITALIJA Planeta Alastro Bianco Sicilia DOC 2013 VyNO KLuBAS

MAKEDONIJA Bovin Chardonnay 2014 OFFICE CITy

N.ZELANDIJA Ara Single Estate Sauvignon Blanc Marlborough 2013 MEDIATO

N.ZELANDIJA Invivo Sauvignon Blanc Marlborough 2014 BuRBuLIO VyNINė

PORTuGALIJA Herdade do Arrepiado Collection White 2013 VyNO KLuBAS

PRANCūZIJA Bernard-Massard Auxerrois Grand Premier Cru Côtes de Grevenmacher 2013 ISTVESTAS

PRANCūZIJA Cazes Les Clos de Paulilles Collioure Languedoc-Roussillon AOP 2014 MAGAZIN LT

PRANCūZIJA Domaine Fevre Chablis AOC 2013 BALTIC XL

PRANCūZIJA Gerard Bertrand Gio Blanc Vin de Pays d'Oc 2014 EuGESTA

PRANCūZIJA Le Grand Noir Chardonnay VdP d'Oc 2013 LIVIKO

PRANCūZIJA Le Grand Noir Moscato VdP d'Oc 2012 LIVIKO

PRANCūZIJA Louis Latour Chablis La Chanfleure AOC 2013 2013 TRIDENS LT


88



PRANCūZIJA Ogier Heritages Cotes du Rhone AOC 2014 MAGAZIN LT

PRANCūZIJA St. urbans-Hof urban Riesling QbA 2014 EuGESTA

PRANCūZIJA Wolfberger Signature Pinot Gris Alsace AOC 2013 ISTVESTAS

VENGRIJA Chateau Dereszla Tokaji Furmint Dry 2013 VyNO KLuBAS

VOKIETIJA Petri Gewurztraminer Spatlese Pfalz 2012 ISTVESTAS

RAuDONASIS, sidabro medalio laimėtojai


ARMėNIJA Karas 2013 GADARA

AuSTRALIJA Hardy's Stamp of Australia Cabernet Merlot Riverland 2010 LIVIKO

AuSTRALIJA Hardy's Varietal Range Shiraz South Eastern Australia 2012 LIVIKO

ČILė Cono Sur Bicicleta Cabernet Sauvignon Central Valley 2009 LIVIKO

ČILė Cono Sur Reserva Especial Pinot Noir Casablanca Valley 2013 LIVIKO

ČILė Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley D.O. 2013 EuGESTA

ISPANIJA Care Tinto Roble Garnacha/Syrah Carinena DO 2011 LIVIKO

ISPANIJA El Miracle by Mariscal Old Vine Garnacha Tintorera Valencia DOP 2011 SANITEX

ISPANIJA Goru Organic Jumilla DO 2013 VIKSAS

ISPANIJA LAN Reserva Rioja DOCa 2008 WINE & SMILE

ISPANIJA Marques de Longares Crianza Carinena DO 2010 LIVIKO

ISPANIJA Marques de Longares Gran Reserva Carinena DO 2008 LIVIKO

ISPANIJA Marques de Longares Syrah Carinena DO 2013 LIVIKO

BALTASIS, sidabro medalio laimėtojai


89



ISPANIJA Raiza Crianza Tempranillo Rioja DOCa 2010 SANITEX

ISPANIJA Raiza Gran Reserva Tempranillo Rioja DOCa 2007 SANITEX

ISPANIJA Raiza Reserva Tempranillo DOCa 2010 SANITEX

ISPANIJA Talento by Ego Jumilla DO 2013 VIKSAS

ISPANIJA Vicente Gandia Hoya de Cadenas Reserva Tempranillo utiel-Requena DO 2010 SANITEX

ISPANIJA Vina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011 VIKSAS

ISPANIJA Vina Eguia Reserva Rioja DOCa 2010 VIKSAS

ITALIJA Cantine San Marzano Anniversario 62 PriManduria DOP 2010 MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA Castello di Querceto Chianti Classico Riserva DOCG 2010 WINE & SMILE

ITALIJA Cecilia Berett Valpolicella Ripasso Superiore DOC 2012 SERVAALI

ITALIJA I Capitani Taurasi Bosco Faiano DOCG 2009 BuRBuLIO VyNINė

PAR Bellingham The Bernard Series Small Barrel S.M.V. Coastal Region 2012 MINERALINIAI VANDENyS

PAR Kanonkop Kadette Pinotage Stellenbosch 2013 VyNO KLuBAS

PORTuGALIJA Esporao Tinto Reserva Alentejo DOC 2012 MEDIATO

PORTuGALIJA Herdade do Arrepiado Collection 2011 VyNO KLuBAS

PRANCūZIJA Chateau Hanteillan Haut-Medoc Cru Bourgeois 2012 MAGAZIN LT

PRANCūZIJA Gerard Bertrand Syrah / Grenache Languedoc AOC 2011 EuGESTA

PRANCūZIJA Le Grand Noir Pinot Noir VdP d'Oc 2013 LIVIKO

RAuDONASIS, sidabro medalio laimėtojai


90



ISPANIJA Juve y Camps Gran Reserva de la Familia Brut Nature Cava 2010 BALTIC XL

ISPANIJA Segura Viudas Brut Reserva Cava DO EuGESTA

PRANCūZIJA Louis de Sacy Inedite Champagne ISTVESTAS

PRANCūZIJA Tribaut Blanc de Chardonnay Champagne VIKSAS

PRANCūZIJA Louis Bouillot Blanc de Blancs Cremant De Bourgogne AOC SANITEX

PuTOJANTIS, sidabro medalio laimėtojai



PORTuGALIJA C. da Silva Dalva 10 years Old Porto DO MEDIATO

PORTuGALIJA Barbeito Boal Old Reserve10 years Old Madeira DOC VyNO KLuBAS

LIKERINIS, sidabro medalio laimėtojai

Pirmosios čempionato dienos vertinimo komisija

91



ARMėNIJA Sarduri 2012 GADARA

ARMėNIJA Takar 2012 GADARA

AuSTRALIJA Hardy's VR Sauvignon Blanc South Eastern Australia 2013 LIVIKO

ČILė De Martino Estate Chardonnay Limari Valley 2013 VyNO KLuBAS

ISPANIJA Bodegas Altanza Lealtanza Blanco Rioja DOC 2013 VyNO GuRu

ISPANIJA Care Macabeo/Chardonnay Carinena DO 2013 LIVIKO

ISPANIJA Hoya de Cadenas Organic Verdejo 2013 SANITEX

ISPANIJA Marques de Longares Macabeo Carinena DO 2013 LIVIKO

ITALIJA Caruso&Minini Tasari Catarratto Bianco Terre Siciliane IGT 2014 BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA Cecilia Beretta Brognoligo Soave Classico DOC 2013 SERVAALI

ITALIJA CorteSole Gewürztraminer Trentino DOC 2013 VIKSAS

ITALIJA CorteSole Riesling Oltrepo Pavese DOC 2014 VIKSAS

ITALIJA I Capitani Faius Irpinia Bianco DOCG 2013 BuRBuLIO VyNINė

PRANCūZIJA Gabriel Meffre Saint Vincent Côtes du Rhône AOC 2013 ISTVESTAS

PRANCūZIJA Le Grand Noir Viognier VdP d'Oc 2013 LIVIKO

PRANCūZIJA Les Dauphins Reserve Blanc Cotes du Rhone AOC 2012 SERVAALI

PRANCūZIJA Ogier Clos de l’Oratoire des Papes Chateauneuf du Pape AOP 2012 MAGAZIN LT

VOKIETIJA Konigsmosel Riesling QbA Mosel 2014 MEDIATO

BALTASIS, bronzos medalio laimėtojai


92


RAuDONASIS, bronzos medalio laimėtojai



ARMėNIJA Sarduri 2012 GADARA

ARMėNIJA Takar 2012 GADARA

ČILė Luis Felipe Edwards Family Selection Gran Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2012 BALTIC XL

ISPANIJA Care Garnacha/Syrah Carinena DO 2013 LIVIKO

ISPANIJA Goru Monastrell Jumilla DO 2011 VIKSAS

ISPANIJA Marques de Longares Reserva Carinena DO 2010 LIVIKO

ISPANIJA Vina Eguia Rioja DOCa 2014 VIKSAS

ITALIJA Cantina di Soave Rocca Sveva Ripasso Valpolicella Superiore DOC 2010 BALTIC XL

JAV Mauro Americano Zinfandel Reserve California 2012 MEDIATO

MAKEDONIJA Bovin Alexandar 2013 OFFICE CITy

MAKEDONIJA Bovin Cabernet Sauvignon 2013 OFFICE CITy

MAKEDONIJA Bovin Vranec 2013 OFFICE CITy

Pirmosios finalo dienos vertinimo komisija M. Antanaitytė administravo čempionatą nuo pradžios iki pabaigos

93



ITALIJA Scarbolo Ramato XL Pinot Grigio Venezia-Giulia IGT 2011 MINERALINIAI VANDENyS

MAKEDONIJA Bovin Ana Marija 2014 OFFICE CITy

PORTuGALIJA Adega de Borba Premium Rosé Alentejo DOC 2013 WINE & SMILE

PORTuGALIJA Bobal de Sanjuan Rosado utiel-Requena DO 2013 ISTVESTAS

PRANCūZIJA Chateau Beaulieu Coteaux d‘Aix-en-Provence AOP 2014 MAGAZIN LT

ROžINIS, bronzos medalio laimėtojai


AuSTRALIJA Hardy's Stamp of Australia Sparkling Chardonnay Pinot Noir South Eastern Australia LIVIKO

ISPANIJA Hoya de Cadenas Brut Nature Cava DOC SANITEX

ISPANIJA Vallformosa Origen Brut Cava DO ISTVESTAS

ISPANIJA Vincente Gandia Brut Cava DO SANITEX

ITALIJA Borgo Imperiale Riesling Oltrepo Pavese DOC VIKSAS

ITALIJA Conegliano Millesimato Valdobbiadene Prosecco Superiore DOCG 2014 OFFICE CITy

ITALIJA Valdo Extra Dry Prosecco Treviso DOC EuGESTA

ITALIJA Valdo Marca Oro Valdobbiadene Prosecco Superiore DOCG EuGESTA

ITALIJA Vino Dell‘Amicizia Italo Cescon Organic Prosecco DOC ISTVESTAS

N.ZELANDIJA One Estate Sauvignon Brut Marlborough MEDIATO

PRANCūZIJA Louis Bouillot Blanc de Noirs Grande Reserve Cremant De Bourgogne AOC SANITEX

PRANCūZIJA Louis de Sacy Cuvee Inedite Blanc de Blanc Champagne ISTVESTAS

PRANCūZIJA Moutard Blanc de Blanc Brut Champagne Vintage 2002 MINERALINIAI VANDENyS

PuTOJANTIS, bronzos medalio laimėtojai


94


GERO KAINOS IR KOKyBėS SANTyKIO VyNAI (kainuojantys iki 10 EuR)

ŠALIS PAVADINIMAS RūŠIS APDOVANOJIMAS PLATINTOJAS

ČILėCono Sur Bicicleta Sauvignon Blanc Central Valley 2010

Baltasis Auksas LIVIKO

ARGENTINA Amalaya Blanco de Corte Calchaqui Valley 2014 Baltasis Sidabras ISTVESTAS

MAKEDONIJA Bovin Chardonnay 2014 Baltasis Sidabras OFFICE CITy

VENGRIJA Chateau Dereszla Tokaji Furmint Dry 2013 Baltasis Sidabras VyNO KLuBAS

PRANCūZIJA Gerard Bertrand Gio Blanc Vin de Pays d'Oc 2013 Baltasis Sidabras EuGESTA

ISPANIJA Goru El Blanco Jumilla DO 2014 Baltasis Sidabras VIKSAS

AuSTRALIJAHardy's Stamp Riesling Gewurztraminer Padthaway 2012

Baltasis Sidabras LIVIKO

PRANCūZIJA Le Grand Noir Chardonnay VdP d'Oc 2013 Baltasis Sidabras LIVIKO

ČILė Montes Reserva Chardonnay Central Valley 2013 Baltasis Sidabras EuGESTA

VOKIETIJA St.urbans-Hof urban Riesling QbA 2014 Baltasis Sidabras EuGESTA

ČILė Tabali Late Harvest Reserva Limari Valley 2011 Natūraliai saldus Auksas ISTVESTAS

PRANCūZIJA Le Grand Noir Moscato VdP d'Oc 2012Pusiau sal-dus/pusiau sausas

Sidabras LIVIKO

ISPANIJA Segura Viudas Brut Reserva Cava DO Putojantis Sidabras EuGESTA

ISPANIJA Castillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2011 Raudonasis Auksas MEDIATO


95



PRANCūZIJA Gerard Bertrand Gio Rouge Vin de Pays d'Oc 2012 Raudonasis Auksas EuGESTA

ISPANIJA Goru Jumilla DO 2013 Raudonasis Auksas VIKSAS

ISPANIJA Goru Organic Jumilla DO 2013 Raudonasis Auksas VIKSAS

PRANCūZIJA Les Dauphins Cotes du Rhone Villages AOC 2012 Raudonasis Auksas SERVAALI

ISPANIJA Care Tinto Roble Garnacha/Syrah Carinena DO 2011 Raudonasis Sidabras LIVIKO

ČILėCono Sur Bicicleta Cabernet Sauvignon Central Valley 2009

Raudonasis Sidabras LIVIKO

ČILėCono Sur Reserva Especial Pinot Noir Casablanca Valley 2013


ČILėCono Sur Reserva Especial Syrah Colchagua Valley 2012


ISPANIJAEl Miracle by Mariscal Old Vine Garnacha Tintorera Valencia DOP 2011

Raudonasis Sidabras SANITEX

AuSTRALIJAHardy's Stamp of Australia Cabernet Merlot Riverland 2010


ISPANIJAHoya de Cadenas Reserva Tempranillo utiel Requena DO 2010

Raudonasis Sidabras SANITEX

PRANCūZIJA Le Grand Noir GSM VdP d'Oc 2013 Raudonasis Sidabras LIVIKO

PRANCūZIJA Le Grand Noir Pinot Noir VdP d'Oc 2013 Raudonasis Sidabras LIVIKO

ISPANIJA Marques de Longares Gran Reserva Carinena DO 2008 Raudonasis Sidabras LIVIKO



96



ISPANIJA Marques de Longares Reserva Carinena DO 2010 Raudonasis Sidabras LIVIKO

ISPANIJA Marques de Longares Syrah Tinto Carinena DO 2013 Raudonasis Sidabras LIVIKO

ISPANIJA Raiza Crianza Tempranillo Rioja Doa 2010 Raudonasis Sidabras SANITEX

PRANCūZIJARopiteau Les Plants Nobles Pinot Noir Vin de Pays d'Oc 2012

Raudonasis Sidabras MEDIATO

ISPANIJA Talento by Ego Jumilla DO 2013 Raudonasis Sidabras VIKSAS

ISPANIJA Vina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011 Raudonasis Sidabras VIKSAS

ČILėMontes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2013

Raudonasis Sidabras EuGESTA

ITALIJA Cantele Negroamaro Rosato Salento IGT 2014 Rožinis Sidabras BuRBuLIO VyNINė

ITALIJA Caruso&Minini Tasari Rosato Terre Siciliane IGT 2013 Rožinis Sidabras BuRBuLIO VyNINė

ISPANIJA Protos Rosado Ribera del Duero DO 2014 Rožinis Sidabras VyNO KLuBAS



Lietuviško vyno vertinimo komisija

97


„Rastinukė“ vynuogių p. saldus vynas 2014

Bronzos medalio laimėtojas

VyNDARySVyTAuTAS KANAPKA

Raudonasis p. sausas mėlynių ir šilauogių vynas „Vynužis“ 2014

Sidabro medalio laimėtojas

VyNDARySROMuALDAS DAPŠyS

Rožinis aviečių p. sausas vynas „Nostalgija“ 2013


VyNDARySREGIMANTAS AuDRIuS KARČIAuSKAS

Baltasis saldus obuolių ledo vynas 2014


VyNDARySGINTARAS SINAS

Juodųjų serbentų p. saldus vynas 2014


VyNDARySGINTARAS SINAS

Baltasis saldus pienių vynas 2014

VyNDARySRAIMuNDAS VALATKA


98


PAVADINIMAS VyNDARyS

Tradicinis midus 2014 ERIKAS AuGuSTINAVIČIuS

Juodųjų serbentų vynas 2014 GINTARAS PARADNIKAS

Aviečių vynas 2014 (p. saldus) GINTARAS SINAS

Vynuogių vynas „Alfa“ 2014 (saldus) OLGA VILKELIENė

Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 2009 (p. sausas)

RAIMuNDAS NAGELė

Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 2014 (sausas)

RAIMuNDAS NAGELė

Obuolių vynas 2014 (p. saldus) RAIMuNDAS VALATKA

Midus 2014 RAIMuNDAS VALATKA

Aronijų vynas 2014 REGIMANTAS KARČIAuSKAS

Kuldaubės aviečių vynas 2014 (p. sausas)

REMIGIJuS ŠIMKuS

Antaninių obuolių vynas „Vynužis“ 2014 (p. sausas)

ROMuALDAS DAPŠyS

LIETuVIŠKAS VyNAS, bronzos medalio laimėtojai

Kunigaikščių midus


VyNDARySERIKAS AuGuSTINAVIČIuS


99


Šiemet vyno čempionatui buvo pateikti 39 lietuviški vynai ir 5

midūs. Lietuviškoje vyno pramonėje sparčiai gausėja dalyvių.

Trys iš dalyvavusių nedidelių vyndarių savo vyną jau parduoda

rinkoje, bent pora tvarkosi licencijas, todėl galima teigti, kad

žaidimo laikas baigėsi ir laikas į vyną pažiūrėti kaip į prekę, o ne

į hobio objektą. Jaučiuosi turįs teisę išsakyti savo subjektyvią

nuomonę, nes kai prieš keletą metų pasiūliau įvesti lietuviško

vyno kategoriją Lietuvos vyno čempionate, sulaukiau labai ne-

daugelio vyno profesionalų palaikymo. Taip, pirmojo čempiona-

to vynai nuvylė: daugiau nei pusės beveik nebuvo galima gerti –

oksiduoti, nesubalansuoti. Tačiau šiemet degustuoti jau buvo

tikras malonumas. Gamintojai suprato, kad avietės – puikios

uogos lietuviškam vynui, nes iš jų visiems vyndariams pavyko

padaryti gero pusiau saldaus vyno.

Iš juodųjų serbentų nuo pat pradžių pagaminama puikaus ir

sauso, ir saldaus vyno. Jis visada labai koncentruotas, kvapnus.

Vyndariai išmoko suvaldyti rūgštį, nors kartais išlenda žalių aro-

mato natų. Prieš porą metų paskatinus varžyboms tiekti obuolių

vyną, šiemet turime puikų rezultatą: geri sausi vynai ir puikus

saldus ledo vynas. Kartais vyne pasitaiko oksidacinių natų, kar-

tais per daug aitrumo, bet bendras įspūdis puikus.

Kol kas nesiseka vyno pagerinti šermukšniais: jų kartumas

primena vaistus. Nieko neišeina su pienių vynu. Kaip žaliava kol

kas nestebina nei agrastai, nei šilauogės, nei vyšnios. Iš grynų

Teisėjo nuomonė apie lietuvišką vyną ir midų

aronijų kasmet būna tik vienas geras vynas, kiti nesėkmingi. Kai

kurie vyndariai piktnaudžiauja naudodami „ąžuolą“. Vynai tampa

aitrūs, turi defektų. Ąžuolui atsverti reikia bent kiek vyno taninų,

kurių daugelis mūsų gamintojų nemoka ekstrahuoti arba neturi

iš ko, nes uogose jų nėra. Čempionate pasitaiko ir vyno su acto

rūgšties natomis. Nei ąžuolo aitrumas, nei actas nepadaro vyno

labiau geriamo, o būtent to reikia vyno vartotojui. Viskas, kas

įdomu, bet nemalonu, sunkiai taps produktu, kurį pirkėjas norės

nerizikuodamas pirkti.

Šiemet maloniai nustebino midus. Trys gamintojai pateikė

penkis puikios kokybės midus. Neretai pagerintus žolelėmis,

kitais medaus produktais, tačiau be defektų, išskyrus vieną, kurio

aromatas, pridėjus pienių, pasidarė nelabai malonus. Midus

pasižymi labai švelnia, šilkine tekstūra, kompleksišku aromatu ir

yra saldus. Verta šį produktą populiarinti.

Kaip ir lietuviškų vynuogių vyną. Rožinis sausas ir pusiau sal-

dus išeina visai geras. Tiesa, su vitis lambrusca būdingo muskusi-

nio ir žemuoginio aromato natelėmis. Tačiau geriausias pavyzdys

buvo provanso stiliaus, ne prastesnis už importinį.

Man, kaip vertintojui, imponuoja tai, ką Lietuvos vyndariai

gali padaryti iš grynos vienos rūšies žaliavos. Jei produktas būna

subalansuotas, išraiškingas, be defektų, geriamas, patiriu ir este-

tinį, ir gurmanišką, ir pažinimo malonumą. Tokio vyno Lietuvoje

jau yra, ir kitąmet jo laukiu dar daugiau.

Arūnas Starkus


100


a u t o r i a i

Žurnalo autoriai

Rasa StarkusArūnas Starkus

Artašes Gazarian

Jurgis ŠliogerisIlja ŠarovMilda Sužiedelytė

Andrius PagojusDaiva Mumgaudienė

Aidas Puklevičius

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 29 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2015 m. lapk r ič io mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w. v y n o z u r n a l a s. l t

El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : Stumbrų g. 15

Vi ln ius, LT-08101

V Y R . R E DA K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297,s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

F OTO G R A F I J O SR ita Bac ytė Starkuvienė, Vel lo As i , Arūnas Starkus,

Saul ius S erapinas, „Gramona“, „K racher “, „Cramele Halewood“, „Bennet Distr ibutors“,

K A L B O S R E DA K TO R Ė

Asta Žūk aitėa s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A IAr tašes G azar ian, Daiva Mumgaudienė, Andr ius Pagojus,

Aidas Puk levič ius, Arūnas Starkus, R asa Starkus, M i lda Sužiedelytė, I l ja Šarov, Jurgis Š l ioger is

VIRŠELISSaul ius Serapinas i r L inas Gl iaudel is

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,

te l . nr. (8 5) 215 94 39

R E K L A M AEl. paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,

te l . nr. (8 5) 215 94 39

S PAU DAAB „Spauda“

T I R A Ž A S5 000 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą gal ima

t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

vyno Žurnalas nr. 29

Documents