gmp reforma druskininka, 2009

1

Skubios medicinos pagalbos Skubios medicinos pagalbos problemos ir galimos reformosproblemos ir galimos reformos

Romualdas Buivydas UAB “Sveikatos ekonomikos centras” direktorius

Dr. Gediminas Černiauskas M.Romerio universiteto docentas

2009 m. spalio 9 d. DruskininkaiKonferencija “Medikams aktualūs teisės ir praktikos klausimai”

SVEIKATOS EKONOMIKOS CENTRAS

2

TURINYSTURINYS

• Skubios sveikatos pagalbos vieta sveikatinimo sistemos struktūroje

• Skubios pagalbos paslaugos, problemos ir reformos

• “Skubi” sveikatos sistemos reforma

3

SKUBIOS PAGALBOS SISTEMASKUBIOS PAGALBOS SISTEMA

Efektyvi skubios pagalbos sistema turi užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems, kam tokios pagalbos reikia ir turi apimti tiek iki stacionarinę (PSP, GMP, įskaitant ligonių transportavimą), tiek stacionarinę pagalbą. Visi sistemos elementai yra būtini ir turi funkcionuoti darniai, kaip vieninga sistema.

4

Skubios sveikatos pagalbos vieta sveikatinimo sistemos struktūroje

5

SVEIKATINIMO SVEIKATINIMO SISTEMASISTEMA

FINANSAVIMAS

TEIKĖJAI

KITI PAKLAUSĄ ĮTAKOJANTYS FAKTORIAI

Sveikatos sistemos įtaka paklausai

Sveikatos politika: solidarumo, teisumo, išlaidų pasidalinimo, kiti principai. Paslaugų teikėjų skatinama paklausa.

VALDYMAS

Paslaugos

Pacientų poreikiai

KITI

PSDF

Visuomeninis finansavimas

Privatus finansavimas

Gydymas slauga; reabilitacija

SVEIKATINIMO SISTEMA

Administracinis

Finansinis

Teisinis-politinis

PASIŪLA

PRIORITETAI

Kokybė

Prieinamumas

Sąrašas

Efektyvumas

Mirtingumas

SergamumasLigotumas

InvalidumasNeįgalumas

Sveikata

Gyventojų poreikiai

Paslaugos

GydomosiosReabilitacija Slauga Pagalbinės paslaugosMedicinos prekėsPrevencija ir visuomenės sveikata

Struktūra

Sveikatos priežiūra

Farmacija ir medicinos prekės

Visuomenės sveikata

Ištekliai

Informaciniai

Finansiniai

Materialiniai

Žmogiškieji

PAKLAUSA

6

SVEIKATINIMO SVEIKATINIMO SISTEMASISTEMA (2) (2)

FINANSAVIMAS

TEIKĖJAI

KITI PAKLAUSĄ ĮTAKOJANTYS FAKTORIAI

Sveikatos sistemos įtaka paklausai

Sveikatos politika: solidarumo, teisumo, išlaidų pasidalinimo, kiti principai. Paslaugų teikėjų skatinama paklausa.

VALDYMAS

Paslaugos

Pacientų poreikiai

KITI

PSDF

Visuomeninis finansavimas

Privatus finansavimas

Gydymas slauga; reabilitacija

SVEIKATINIMO SISTEMA

Administracinis

Finansinis

Teisinis-politinis

PASIŪLA

PRIORITETAI

Kokybė

Prieinamumas

Sąrašas

Efektyvumas

Mirtingumas

SergamumasLigotumas

InvalidumasNeįgalumas

Sveikata

Gyventojų poreikiai

Paslaugos

GydomosiosReabilitacija Slauga Pagalbinės paslaugosMedicinos prekėsPrevencija ir visuomenės sveikata

Struktūra

Sveikatos priežiūra

Farmacija ir medicinos prekės

Visuomenės sveikata

Ištekliai

Informaciniai

Finansiniai

Materialiniai

Žmogiškieji

PAKLAUSA

7

Skubios pagalbos paslaugos, problemos ir reformos

8

GMP SISTEMOS VEIKLAGMP SISTEMOS VEIKLA

Asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaičius iš viso

600000

650000

700000

750000

800000

850000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

2000-2008 m. laikotarpiu bendra GMP paslaugų apimtis sumažėjo - 1,23 karto, nelaimingų atsitikimų – 1,05 karto, ūmių susirgimų ir būklių –1,31 karto, kitų paslaugų – apie 1,3 karto.

Šaltinis: LSIC duomenys

9


Suteikta GMP paslaugų, 1000 gyventojų

170

190

210

230

250

270

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Suteikta GMP pagalbos miestuose, 1000 gyventojų

Suteikta GMP pagalbos rajonuose, 1000 gyventojų


10


Pastebėtina kad augant šalyje mirtingumui (logiška manyti ir blogėjant kitiems sveikatos rodikliams), remiantis turima statistika, didėja ne tik atsakymų ir atsisakymų vykti pagal iškvietimus, bet mažėja ir

pačių iškvietimų skaičius. Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti toks, kad vis daugiau pacientų vyksta į ligoninių priėmimo skyrius nuosavu transportu ir statistikoje tai neatsispindi.

Tačiau galimas ir kitas variantas, - kad nelabai korektiškai vedama gyventojų kreipimųsi į GMP apskaita.

GMP paslaugų teikimo struktūra, 2000 m.

1%

71%

2%

22%

4%

Atsakyta arba atsisakė

Suteikta ambulatorinėpagalba stacionare

Be rezultatų

Suteikta pagalba vietoje

Hospitalizuota

GMP paslaugų teikimo struktūra, 2008 m.

4%

3%

69%

5%19%

Atsakyta arba atsisakė

Suteikta ambulatorinėpagalba stacionare

Be rezultatų

Suteikta pagalba vietoje

Hospitalizuota


11


GMP sistemos veikla, 2000-2008 m.

600000

650000

700000

750000

800000

850000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Su

teik

ta p

agal

ba

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

Ats

isak

yta

arb

a at

sisa

kė

Asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaičius iš viso,

Atsisakyta ir atsisakė GMP paslaugų


Reikia atkreipti dėmesį, paslaugos ūmių susirgimų ir būklių atvejai sudaro didžiąją GMP paslaugų dalį - 2000 m. siekė beveik 80 proc., o 2008 – apie 75 proc. visų GMP teikiamų paslaugų. Ir būtent kaip tik šios

grupės pacientai kreipiasi dėl kraujotakos, cerebrovaskulinių ir kitų ligų, dėl kurių minėtu laikotarpiu ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų mirtingumas.

12


38000

39000

40000

41000

42000

43000

44000

45000

46000

47000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Mir

usi

jų s

kaič

ius

600000

650000

700000

750000

800000

850000

900000

Mirusių sk. Išvykimų skaičius

Šaltinis: LSIC duomenys, STD duomenys

13


38000

39000

40000

41000

42000

43000

44000

45000

46000

47000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Mir

usi

jų s

kaič

ius

7000

12000

17000

22000

27000

32000

37000

GM

P a

tsis

akym

ų v

ykti

ska

ičiu

s

Mirusių sk. SUMA (Atsakyta arba atsisakė)

Koreliacijos koeficientas tarp 2000-2008 m. laikotarpiu augančio gyventojų mirtingumo ir per tą patį laikotarpį sumažėjusio GMP paslaugų teikimo (GMP brigadų išvykimų skaičius pas pacientus) gana

aukštas ir siekia (-) 0,717 (atvirkštinė koreliacija), o ryšys tarp mirtingumo bei atsakymų ir atsisakymų išvykti pas pacientus (daugiausiai dėl ūmių susirgimų ir būklių) dar didesnis – (+) 0,935

(tiesioginė koreliacija).


14

GMP SISTEMOS VEIKLAGMP SISTEMOS VEIKLALigoniai GMP nuvežti į stacionarą

100000

150000

200000

250000

300000

350000

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

Ligonių, nuvežtų į stacionarą,skaičius

iš jų hospitalizuota

Linear (Ligonių, nuvežtų įstacionarą, skaičius)

Linear (iš jų hospitalizuota)

Dar vienas stiprus ryšys - tarp gyventojų mirtingumo ir GMP brigadų nuvežtų į stacionarus pacientų skaičiaus – koreliacija tiesioginė – (+) 0,79. Atrodytų, kad toks ryšys gana logiškas tiek dėl vis blogėjančios gyventojų sveikatos, tiek dėl vis mažesnio gydytojų brigadų skaičiaus. 2000-2008 m. laikotarpiu į ligonines nuvežamų pacientų skaičius

išaugo beveik 7 proc. Tačiau, per tą patį laikotarpį hospitalizuotų pacientų skaičius sumažėjo 30 proc. 2008 m. hospitalizuojama tik apie 46 proc. atvežtų pacientų (2000-iais metais hospitalizuojamų pacientų skaičius siekė beveik 70 proc.). Tad, arba priėmimo skyriuose suteikiama vis efektyvesnė ambulatorinė pagalba, arba atvežami vis lengviau sergantys pacientai (kas prieštarauja augančio mirtingumo tendencijai). O gal ligoninių pajėgumai bei ištekliai tampa

nepakankami tenkinti atvežamų pacientų poreikius ir būtent dėl šių priežasčių pacientai neguldomi į ligonines?


15

GMP REFORMAGMP REFORMA

2001-2002 m. rengiant GMP paslaugų teikimo koncepciją buvo analizuojami du skirtingi greitosios pagalbos paslaugų teikimo modeliai, kurių pagrindinis

skirtumas:

• ar gydytojas vyksta pas pacientą (FGS - Franco-German Emergency Medical Services System),

• ar pacientas vežamas pas gydytoją (AAS - Anglo-American Emergency Medical Services System).

2002 m. patvirtintoje GMP paslaugų teikimo koncepcijoje buvo dalinai orientuojamasi į antrąjį variantą. Tikėtasi, kad greitai įkūrus bendrosios

pagalbos centrus (BPC) ir pagerinus dispečerinės darbą, o taip pat sumažinus gydytojų skaičių (tuo pačiu ir laiką sugaištamą paciento

namuose ar įvykio vietoje), GMP paslaugos ne tik atpigs, bet ir sutrumpės GMP brigadų atvykimo laikas.

16

GMP BRIGADŲ SKAIČIUSGMP BRIGADŲ SKAIČIUS

Gydytojų ir specializuotų brigadų skaičius

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

Bendrojo profilio gydytojų brigadų skaičius

Specializuotų brigadų skaičius

Bendruomenės slaugytojų brigadų* arba felčerių brigadų skaičius

160,0

170,0

180,0

190,0

200,0

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

Bendruomenės slaugytojų brigadų* arba felčerių brigadųskaičius

Nuo 2000 m. iki 2008 m. GMP paslaugas teikiančių bendras brigadų skaičius sumažėjo maždaug 11 proc. Per šį laikotarpį tik bendruomenės slaugytojų brigadų skaičius išaugo 17 proc., tuo tarpu brigadų

skaičius kuriose dirba gydytojai sumažėjo ženkliai: bendrojo profilio gydytojų brigadų skaičius sumažėjo 2,44 karto, specializuotų brigadų iš viso skaičius - 1,85 karto, o daugiausiai sumažėjo kardiologų

brigadų skaičius – net 2,76 karto.Šaltinis: LSIC duomenys

17

APIBENDRINIMASAPIBENDRINIMAS

Apibendrinant visus minėtus samprotavimus galima padaryti išvadą, kad

• 2000-2008 m. laikotarpiu GMP paslaugų, ypač specializuotų GMP brigadų teikiamų paslaugų mažėjimas, o iš kitos pusės lėtas BPC steigimas bei dispečerių veiklos pertvarkymas, nepakankama PSP grandies plėtra bei ligoninių priėmimo skyrių riboti pajėgumai susitvarkyti su augančiu GMP atvežamų pacientų srautu, gali turėti neigiamos įtakos siekiant sumažinti išvengiamą gyventojų mirtingumą Lietuvoje.

• Todėl reikėtų kuo skubiau apsispręsti, kurį GMP paslaugų teikimo modelį Lietuva nori ir gali įgyvendinti. Jei norime pacientus vežti pas gydytoją, reikia skubiai pertvarkyti ligoninių ir jų priėmimo skyrių darbą. O, jei manome, kad tai šiuo metu per brangu ir norime pacientus gydyti įvykio vietoje, tuomet reikia didinti specializuotų GMP gydytojų brigadų skaičių ir jų teikiamų paslaugų apimtis bei jų aprūpinimą GMP automobiliais su atitinkama medicinos įranga. Galimas ir mišrus variantas – vienuose regionuose taikant vieną, o kituose kitą modelį.

• Dispečerinių pertvarka ir BPC kūrimas, taip pat labai svarbus darbas, tačiau neapsisprendus dėl GMP paslaugų teikimo modelio, tai gali būti visiškai neefektyvu.

18

“SKUBI” SVEIKATOS SISTEMOS REFORMA

19

““SKUBI” SVEIKATOS SISTEMOS REFORMASKUBI” SVEIKATOS SISTEMOS REFORMA

BAIGIAMOSIOS LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOSBAIGIAMOSIOS LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOSPERTVARKOS VEIKSMŲ PLANUI PARENGTI PERTVARKOS VEIKSMŲ PLANUI PARENGTI DDARBO GRUPĖS IŠVADOSARBO GRUPĖS IŠVADOS, ,

2009-09-092009-09-09

NUTARTA PATVIRTINTI ŠIAS DARBO GRUPĖS BAIGIAMĄSIAS IŠVADAS:

1. Nustatyti atrankos kriterijus Regiono lygmens ligoninėmsA) Pagrindiniai atrankos kriterijai:

• Gimdymų skaičius – ne mažiau 300 gimdymų per metus. Ir/arba• Operacijų skaičius – ne mažiau kaip 3 didžiosios operacijos per parą, viso

1100 operacijų per metus.• Geografinis atstumas – atstumas nuo gyvenamosios vietos iki Regiono

ligoninės turėtų būti ne didesnis nei 50 km.

20

KOKIA BUS PERTVARKOS NAUDA?KOKIA BUS PERTVARKOS NAUDA?

Pagerės efektyvumas (išaugs paslaugų teikimo apimtys, sumažės paslaugų kaštai)?

Efektyvumo rodikliu galėtų būti pavyzdžiui, operacijos/gimdymo kaštai vienam atvejui. Ar neatsitiks taip, kad kaštai didžiosiose ligoninėse bus didesni ir todėl sumažės paslaugų kiekis ir

išaugs eilės? Ar didžiosios ligoninės jau pasiruošusios priimti daugiau pacientų?

Pagerės prieinamumas (sumažės eilės, bus patogiau pasiekiamos paslaugos)?

Ar kartais neatsitiks taip, kad GMP teks toliau važiuoti ir mažiau bus hospitalizuojama atvežamų pacientų, nes nebeveiks dalis rajoninių ligoninių priėmimo skyrių, į kuriuos, beje,

nedarbo valandomis savo pacientus siųsdavo ir šeimos gydytojai?

21

““SKUBI” SVEIKATINIMO REFORMA (KOKYBSKUBI” SVEIKATINIMO REFORMA (KOKYBĖ)Ė)

Pagerės paslaugų kokybė (sumažės komplikacijų ir letališkumas, sumažės išvengiamas mirtingumas, sergamumas ir invalidumas)?

SAM siūlomi pertvarkos rodikliai - tai kiekybiniai įstaigų funkcionavimo, o ne kokybiniai veiklos vertinimo rodikliai, kadangi operacijas daro

ir gimdymus priima ne ligoninės, ar skyriai, o gydytojai.

Kokybiniais rodikliais būtų ne tik tai kokia yra įstaigos įranga, ar patalpos, bet ir medikų patirtis:

– Kiek paslaugų per metus suteikia vienas gydytojas:– Kiek operacijų per metus tenka vienam gydytojui (2007-2008 m. duomenys)– Kokia vidutinė šiuo metu dirbančių gydytojų operacinė patirtis per

paskutinius 5 metus? Kokia akušerio vidutinė patirtis priimant gimdymus per paskutinius 5 metus?

– Kokia vidutinė šiuo metu dirbančių gydytojų operacinė patirtis per visą jų darbo laiką? Kokia akušerio vidutinė patirtis priimant gimdymus per visą darbo laiką?

– Koks pooperacinis letališkumas gydymo įstaigoje?

O gal siekiama tik subalansuoti PSDF biudžetą ir padėti išgyventi didžiosioms ligoninėms?

22

““SKUBI” SVEIKATINIMO REFORMASKUBI” SVEIKATINIMO REFORMA (TEISINIS ASPEKTAS) (TEISINIS ASPEKTAS)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

IV SKIRSNISTAUTOS ŪKIS IR DARBAS

46 straipsnisLietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Valstybė gina vartotojo interesus.

23

““SKUBI” SVEIKATINIMO REFORMASKUBI” SVEIKATINIMO REFORMA (KORUPCIJOS ASPEKTAS) (1) (KORUPCIJOS ASPEKTAS) (1)

Šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis, 2007 m. gruodis

24



25



26

GALIMAS SPRENDIMASGALIMAS SPRENDIMAS

Siekiant sutaupyti PSDF pinigų pasiūlyti, teikti ne tretinio lygio stacionarines paslaugas pagal sumažintas kainas, kurios subalansuotų būsimą PSDF biudžetą. Toms įstaigoms, kurios sutiks su tokiomis kainomis, jokios pertvarkos netaikomos. Kurios nesutiks – galima galvoti, kaip jas reorganizuoti. Nepriklausomai nuo įstaigų dydžio, ar pavaldumo.

Komentaras dėl mokyklų ir bažnyčių reformos ir centralizavimo

Pastaba. Galvojant, kad krizė nesitęs be galo ilgai, galima numatyti išimtis, suteikiant paskolas toms įstaigoms, kurios negalėtų išgyventi finansuojamos pagal sumažintus įkainius, bet pateiktų verslo planus, kuriuose pagrįstų, kaip jos galėtų gautas paskolas grąžinti per artimiausius 3-5 metus.

27

PASITIKĖJIMAS SVEIKATOS SISTEMAPASITIKĖJIMAS SVEIKATOS SISTEMA

Pasitikėjimas institucijomisSVEIKATOS APSAUGA

10

20

30

40

50

60

70

1998

.03

1998

.06

1998

.10

1999

.01

1999

.04

1999

.07

1999

.11

2000

.02

2000

.05

2000

.09

2001

.02

2001

.05

2001

.09

2001

.12

2002

.03

2002

.06

2002

.10

2003

.01

2003

.04

2003

.07

2003

.11

2004

.02

2004

.05

2004

.09

2004

.12

2005

.03

2005

.06

2005

.10

2006

.01

2006

.04

2006

.07

2006

.11

2007

.02

2007

.05

2007

.09

2007

.12

2008

.03

2008

.06

2008

.11

2009

.02

2009

.05

2009

.09

Pro

ce

nta

s t

eig

iam

ai v

ert

ina

nč

ių g

yv

en

tojų

Pasitiki (%) Nepasitiki (%) Linear (Pasitiki (%)) Linear (Nepasitiki (%))

Šaltinis: LRytas/Vilmorus

1998-2009 m. laikotarpiu pastebimas pasitikėjimo sveikatos apsaugos institucija santykinis svyravimas – aukščiausias pasitikėjimas buvo pasiektas 2000 m. vasario mėnesį (sistema pasitikėjo daugiau nei 61 proc. apklaustųjų) ir žemiausiai buvo nukritęs 2006 m. liepos mėnesį (sistema pasitikėjo tik apie 31 proc. apklaustųjų). Išskyrus paminėtą 2006 m. liepos mėnesį požiūris į sveikatos apsaugą viso apžvelgto laikotarpio metu išliko teigiamas.

28


Šaltinis: LRytas/Vilmorus; PSO HFA duomenų bazė

70

70,5

71

71,5

72

72,5

73

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

30,0

35,0

40,0

45,0

50,0

55,0

60,0

Vidutinė gyvenimo trukmė Pasitikėjimas sveikatos sistema, proc.

Sveikatos rodikliai (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė) tik dalinai koreliuoja su pasitikėjimu sveikatos sistema. (koreliacijos rodiklis (+) 0,62 (tiesioginis ryšys).Nepasitenkinimo augimas taip pat akivaizdžiai susijęs su nuo 1999 m. augančiomis namų ūkių išlaidomis sveikatai.

29


Šaltinis: LRytas/Vilmorus; STD duomenys

400

600

800

1000

1200

1400

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

30

35

40

45

50

55

60

Piniginės NŪ išlaidos sveikatai per metus, mln. Lt.

Pasitikėjimas sveikatos sistema, proc.

Bene didžiausia neigiama koreliacija (-) 0,76 (atvirkštinis ryšys) pastebimas tarp pasitikėjimu sveikatos apsauga ir piniginių NŪ išlaidų sveikatai per metus dydžio. Tai yra kuo didesnės NŪ išlaidos sveikatai tuo mažiau gyventojai pasitiki (o gal tiksliau patenkinti) sveikatos sistema.

30

PASITIKĖJIMAS SVEIKATOS SISTEMA (APIBENDRINIMAS)PASITIKĖJIMAS SVEIKATOS SISTEMA (APIBENDRINIMAS)

• Apibendrinant atliktos analizės išvadas galima teigti, kad pagrindiniai veiksniai darantys įtaką visuomenės pasitikėjimui sveikatos apsaugos institucija – tai medicinos personalo per mediko-paciento kontaktą įtaka ir NŪ išlaidų sveikatai augimas.

• Ilgalaikis, pradedant nuo 2000 m. pasitikėjimo sveikatos sistema laipsniškas mažėjimas, tikėtinai yra susijęs su gyventojų lūkesčiais, kurių augimas buvo kur kas didesnis, nei sveikatos sistemos galimybių didėjimas.

Po numatomų reformų įgyvendinimo, uždarant rajonų ligoninių chirurginius ir akušerinius skyrius, gyventojų nepasitenkinimas “sistema”, gali tapti žymiai kryptingesnis. O taikinys, aišku bus Sveikatos apsaugos ministerija.

31

AČIŪ UŽ DĖMESĮAČIŪ UŽ DĖMESĮ

32

SVEIKATINIMO SISTEMOS FINANSAVIMASSVEIKATINIMO SISTEMOS FINANSAVIMAS

Išlaidų sveikatinimui ES šalyse palyginimas, 2006 m. (EUROSTAT duomenys)

55%

60%

65%

70%

75%

80%

85%

90%

4,0% 5,0% 6,0% 7,0% 8,0% 9,0% 10,0% 11,0% 12,0%

Visų išlaidų sveikatinimui procentas nuo BVP

Vis

uo

me

nin

ių iš

laid

ų p

roc

en

tas

nu

o v

isų

išla

idų

s

ve

ika

tin

imu

i

Danija3091 EUR

Prancūzija2424 EUR

Suomija1846 EUR

Čekijos Respublika

645 EUR

Ispanija1271 EUR

Portugalija978 EUR

Slovėnija878 EUR

Vokietija2214 EUR

Belgija2160 EUR

Švedija2496 EUR

© Sveikatos ekonomikos centras (SEC)

Vengrija504 EUR

Slovakija406 EUR

Estija362 EUR

Lenkija289 EUR

Lietuva279 EUR

Bulgarija130 EUR

Rumunija155 EUR

Apskritimo dydis parodo visuomeninių išlaidų dydį sveikatinimo veiklai vienam gyventojui Eurais

33

GMP GMP FINANSAVIMASFINANSAVIMAS

Nors 2000-2008 m laikotarpiu GMP paslaugų finansavimas išaugo apie 80 proc., tačiau šių paslaugų finansavimo dalis, kaip procentas nuo visų

išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti sumažėjo nuo 5,5 proc. 2000 m. iki 4,48 proc. – 2008 m.

PSDF išlaidos GMP paslaugoms apmokėti, tūkst. LT

40.000

50.000

60.000

70.000

80.000

90.000

100.000

110.000

120.000

130.000

140.000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

PSDF išlaidos GMP paslaugoms apmokėti (pateikta apmokėti, tūkst. LT)

PSDF išlaidos GMP paslaugoms apmokėti (apmokėta, tūkst. LT)

GMP paslaugoms apmokėti (procentas nuo išlaidų ASP paslaugoms apmokėti)

4,00%

4,50%

5,00%

5,50%

6,00%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Šaltinis: VLK duomenys

gmp reforma druskininka, 2009

Health & Medicine