higienos - hi.lt ataskaita 2016.pdf · y etika – atliekant darbus ir pristatant jų rezultatus...

HIGIENOS INSTITUTAS

2016 metais

2 Higienos institutas 2016 metais

Higienos institutas 2016 metais Higienos institutas 2016 metais 3

TURINYS

PRATARMĖ 4

I. NAUJOS VEIKLOS KADENCIJOS IŠŠŪKIAI 5

II. 2016 M. VEIKLOS APŽVALGA 8

Misija ir siekiniai 9Valdymas ir veiklos principai 10Instituto struktūra ir funkcijos 11Personalas ir finansai 12Veiklos rezultatai 13

III. SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS 14

IV. VISUOMENĖS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS 27

V. PROFESINĖS SVEIKATOS CENTRAS 40

VI. IŠORINIAI PROJEKTAI 48

VII. PRIEDAI 53

Instituto partneriai 2016 m. 54Instituto 2016 m. leidiniai 58Instituto 2016 m. publikacijos 67Instituto biblioteka 71


PRATARMĖ

Higienos institutas (toliau – Institutas) – pagrindinė Svei-katos apsaugos ministerijos (SAM) žinių institucija, renkanti ir analizuojanti informaciją apie Lietuvos gyventojų sveikatą ir skleidžianti įrodymais pagrįstas žinias pažangiai visuome-nės sveikatos priežiūros plėtrai. Institute 2016-aisiais metais dirbo 16 mokslų daktarų ir 80 magistro ar bakalauro laipsnį turinčių specialistų, gebančių savo veiklos rezultatus publi-kuoti recenzuojamuose leidiniuose. Per metus išspausdintos 24 mokslinės publikacijos, išleisti 43 moksliniai, metodiniai ir statistikos leidiniai, skelbiantys naujausias žinias apie Lie-tuvos gyventojų sveikatą, jos rizikos veiksnius, praktikoje taikomų technologijų efektyvumą, gerąją visuomenės ir pro-fesinės sveikatos priežiūros praktiką. Remiantis sukauptomis žiniomis Institute 2016 m. įsteigtas Visuomenės sveikatos

priežiūros specialistų registras, sukurta Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema, parengtas sveikatos būklių baigčių vertinimo modelis, pateikta infor-macija kasmetiniam Lietuvos 2014–2025 m. sveikatos strategijos įgyvendinimo vertinimui.

Sveikatos informacijos centras sėkmingai vykdė Lietuvos gyventojų svei-katos ir jai įtaką darančių veiksnių stebėseną, vertinimą, tvarkė ir kūrė naujus visuomenės sveikatos registrus bei informacines sistemas. Visuomenės sveika-tos technologijų centras efektyviai plėtojo visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus bei visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengė ir išbandė inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje. Profesinės sveikatos centras sėkmingai vykdė darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimus, rengė ir išbandė inovatyvias intervencijas profesinės sveikatos priežiū-ros praktikoje. Lietuvos sveikatos statistikos ir visuomenės sveikatos stebėsenos duomenys teikti Eurostatui, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos re-giono biurui ir Europos ligų kontrolės centrui.

Šiame leidinyje supažindinama su pagrindiniais 2016 m. Instituto veiklos re-zultatais. Pristatomos Institute vykdytos SAM visuomenės sveikatos stiprinimo programos priemonės, apžvelgiami Norvegijos finansinės paramos bei tarp-tautiniai projektai, Instituto partneriai Lietuvoje ir užsienyje, taip pat aptariami moksliniai, metodiniai ir statistikos leidiniai, mokslinės publikacijos ir bibliote-kos duomenų bazės.

Instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas


I. NAUJOS VEIKLOS KADENCIJOS IŠŠŪKIAI

Instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas


NAUJOS VEIKLOS KADENCIJOS IŠŠŪKIAI

Institutas kas penkeri metai peržiūri savo veiklos principus, valdymo, savi-valdos ir darbų kokybės užtikrinimo efektyvumą, įvertina personalo, finansų ir veiklos rezultatų pokyčius bei užsibrėžia siekinius būsimam penkerių metų laikotarpiui.

Siekiniai. Praėjusią 2012–2016 m. kadenciją Institutas kėlė keturis labai ambicingus siekinius. Trys iš jų buvo įgyvendinti: Institutas tapo SAM įrodymais pagrįstų žinių centru, institucija, koordinuojančia visuomenės sveikatos specia-listų kvalifikacijos tobulinimo veiklą, ir parengė Nacionalinę visuomenės sveika-tos priežiūros plėtros 2016–2023 metais programą. Įgyvendindamas ketvirtąjį siekinį Institutas sėkmingai plėtojo partnerystę su daugeliu tarptautinių orga-nizacijų ir institucijų, tačiau PSO bendradarbiavimo centru netapo.

Naujai 2017–2021 m. kadencijai Institutas išsikėlė tris pagrindinius siekinius: (1) įgyvendinti SAM žinių institucijos misiją, plėtojant visuomenės sveika-

tos tyrimus ir technologijų vertinimą, reikalingus įrodymais pagrįstiems sprendimams;

(2) tapti SAM institucija, koordinuojančia visuomenės sveikatos stebėseną, reikalingą visuomenės sveikatos programų įgyvendinimo efektyvumui įvertinti;

(3) tapti SAM institucija, vertinančia visuomenės sveikatos žmogiškuosius išteklius ir pagrindžiančia profesinės kvalifikacijos tobulinimo poreikius.

Veiklos principai. Instituto veikla jau dešimt metų sėkmingai grindžiama viešumo, tvarkos, subordinacijos, aiškumo, prioritetų nustatymo, profesionalu-mo ir etikos principais. Nuspręsta juos papildyti komandinio darbo, atsakomy-bės ir lojalumo principais.

Valdymas ir savivalda. Sprendžiant Instituto organizacinius, finansinius ir aprūpinimo klausimus Instituto direktoriui sėkmingai talkino administracija: di-rektoriaus pavaduotojai, Sveikatos informacijos, Visuomenės sveikatos techno-logijų, Profesinės sveikatos centrų ir Aprūpinimo, Finansų, Informacijos ir ryšių skyrių vadovai. Darbuotojų interesams nagrinėti pasiteisino Institute įsteigta „Problemų dėžutė“, kuri buvo skirta anoniminėms darbuotojų pastaboms ir pa-siūlymams nagrinėti ir pristatyti administracijai. Nuspręsta ir ateityje naudotis šiais valdymo ir savivaldos instrumentais.

Kokybės užtikrinimas. Tyrimų, technologijų vertinimo, metodinių doku-mentų ir kvalifikacijos tobulinimo programų kokybei įvertinti įsteigta Metodinė komisija, kurią sudaro Instituto ir kitų institucijų atstovai, turintys mokslų dakta-ro laipsnį ir patirtį Instituto veiklos srityje. Metodinės komisijos veikla grindžia-ma kolegialaus klausimų svarstymo principu ir asmenine jos narių atsakomybe. Nuspręsta ir toliau remtis Komisijos išvadomis, vertinant Institute planuojamų ir vykdomų darbų kokybę.

Personalas. Siekiant stiprinti Instituto žmogiškuosius išteklius buvo numa-tyta sumažinti administracijos ir aptarnaujančio personalo dalį, padidinti darbo stažo, darbo krūvio ir profesinės kvalifikacijos potencialą. Per penkerių metų lai-kotarpį Instituto administracijos ir aptarnaujančio personalo dalis sumažinta iki 25 proc., darbuotojų, turinčių virš 5 metų profesinį darbo stažą Institute, dalis padidinta iki 60 proc., visu etatu dirbantys darbuotojai sudaro 74 proc., mokslų daktarai – 16 proc. Per kitą kadenciją numatyta toliau didinti darbo stažo ir dar-bo krūvio potencialą bei sumažinti kadrų kaitą.


Finansai. Siekiant padidinti Instituto finansinius išteklius ir darbuotojų at-lyginimus buvo numatyta ypatingą dėmesį skirti išoriniams projektams rengti, o juos įgyvendinant įtraukti kuo daugiau Instituto darbuotojų. Kadencijos pa-baigoje Instituto pajamos iš išorinių projektų viršijo biudžetines pajamas, o pa-pildomą atlygį už darbą vykdant išorinius projektus gavo 27 proc. Instituto dar-buotojų. Vidutinis mėnesinis Instituto darbuotojų atlyginimas viršijo Lietuvos vidurkį 20 proc. Per kitą kadenciją numatoma ir toliau prioritetą skirti išoriniams projektams, taip pat padidinti Instituto pajamas už teikiamas kvalifikacijos to-bulinimo paslaugas.

Veiklos vertinimas. Praėjusią kadenciją Instituto veikla buvo vertinama pa-gal Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėsenos (registrai, informacinės sistemos, stebėsenos programos), visuome-nės ir profesinės sveikatos tyrimų bei technologijų vertinimo (projektai ir atas-kaitos), visuomenės ir profesinės sveikatos inovacijų (projektai, rekomendaci-jos, įdiegimai), įrodymais pagrįstos informacijos sklaidos (publikacijos, leidiniai) bei specialistų kvalifikacijos tobulinimo (konferencijos, tobulinimo kursai) rodi-klius. Nuspręsta sumažinti veiklos vertinimo rodiklių skaičių, prioritetą skiriant įrodymais pagrįstos informacijos sklaidos, visuomenės sveikatos specialistų to-bulinimo renginių ir Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijos įgyvendinimui vertinti reikalingiems rodikliams.


II. 2016 M. VEIKLOS APŽVALGA


MISIJA IR SIEKINIAI

Instituto misija – įgyvendinti valstybės funkcijas Lietuvos gyventojų sveika-tos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėsenos, visuomenės svei-katos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimo, darbo aplinkos poveikio sveikatai ir profesinės sveikatos priežiūros technologi-jų vertinimo srityse. Pagrindiniai Instituto siekiniai: (1) tapti SAM žinių institucija įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti visuomenės ir profesinės sveikatos srityje; (2) tapti institucija, koordinuojančia tęstinį visuomenės ir profesinės sveikatos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą; (3) tapti sveikatos programų rengimą ir įgyvendinimą koordinuojančia institucija; (4) tapti PSO, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir kitų įtakingų tarptautinių organizaci-jų bendradarbiavimo centru.

Įgyvendinant pirmąjį siekinį Instituto Visuomenės sveikatos technologijų, Sveikatos informacijos ir Profesinės sveikatos centruose buvo analizuojami Lie-tuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų būklės pokyčiai, atliekami tyrimai ir visuomenės sveikatos technologijų vertinimas ir, remiantis gautais rezultatais, 2016 m. išspausdintos 24 mokslinės publikacijos, išleisti 43 moksliniai, metodiniai ir statistikos leidiniai, skelbiantys naujausias žinias apie Lietuvos gyventojų sveikatą, jos rizikos veiksnius, praktikoje naudojamų technologijų efektyvumą, gerąją visuomenės ir profesinės sveikatos priežiūros praktiką.

Įgyvendinant antrąjį siekinį 2016 m. Lietuvos visuomenės sveikatos priežiū-ros ir profesinės sveikatos specialistams organizuotos 3 konferencijos, 2 kva-lifikacijos tobulinimo kursai ir 10 mokymo seminarų aktualiais visuomenės ir profesinės sveikatos priežiūros klausimais.

Įgyvendinant trečiąjį siekinį 2016 m. Institute buvo koordinuojamos Anti-mikrobinio atsparumo stebėsenos ir valdymo regionuose bei Hospitalinių in-fekcijų epidemiologinės priežiūros programos, surinkta ir interneto svetainėje paskelbta 60 savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų ir meto-diškai vadovauta visuomenės sveikatos stebėsenai savivaldybėse.

Įgyvendindamas ketvirtąjį siekinį 2016 m. Institutas vykdė PSO profesinės sveikatos ryšių punkto funkcijas, atstovavo Lietuvai Baltijos jūros regiono ša-lių profesinės sveikatos institucijų tinkle, vykdė kompetentingosios institucijos funkcijas Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centre ir Šiaurės matmens šalių partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės projekte. 2016 m. Insti-tutas vykdė bendrus projektus su 15 partnerių iš Lietuvos, 30 – iš užsienio šalių ir 8 tarptautinių organizacijų.


VALDYMAS IR VEIKLOS PRINCIPAI

Vadovaudamasis Instituto nuostatais, patvirtintais sveikatos apsaugos mi-nistro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu, Institutui vadovauja direktorius, kurį į pareigas skiria sveikatos apsaugos ministras. 2016 m. direktoriui talkino Institu-to administracija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotojas, Sveikatos informaci-jos, Visuomenės sveikatos technologijų ir Profesinės sveikatos centrų bei Aps-kaitos, Aprūpinimo, Informacijos ir ryšių skyrių vadovai. Kasmetiniame Instituto darbuotojų susirinkime direktorius pristatė metinį pranešimą, kuriame pateikė Instituto metų veiklos rezultatus, sėkmių ir nesėkmių priežastis, informavo, kaip buvo sprendžiami administravimo, personalo, ūkiniai, finansiniai ir socialiniai klausimai. Instituto veikla buvo grindžiama šiais pagrindiniais principais:

y viešumas – informacijos apie Instituto finansinę ir ūkinę veiklą prieinamumas visiems darbuotojams; apie veiklos rezultatus – visiems suinteresuotiems asme-nims ir visuomenei;

y tvarka – aiškus darbuotojų teisių, pareigų ir atsakomybės reglamentavimas, psi-chologinio spaudimo netoleravimas;

y subordinacija – darbiniai santykiai grindžiami struktūrinio pavaldumo principu; kiekvienas darbuotojas pavaldus tik vienam vadovui;

y aiškumas – už darbą atlyginama ir skatinama pagal atliekamo darbo svarbą, ap-imtį ir kokybę;

y prioritetų nustatymas – Instituto veiklos kryptys ir prioritetai bei darbuotojų skati-nimo principai nustatomi pagal darbo rezultatus;

y profesionalumas – labiausiai vertinami tie darbuotojai, kurių darbai kelia Instituto prestižą ir stiprina institucijos bazę;

y etika – atliekant darbus ir pristatant jų rezultatus netoleruojami nustatytų etikos principų pažeidimai. Instituto planuojamų ir vykdomų tiriamųjų darbų, taip pat metodinių reko-

mendacijų kokybę vertino direktoriaus įsakymu sudaryta Metodinė komisija, kurios veikla buvo grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo principu ir as-menine Komisijos narių atsakomybe už priimtų išvadų teisingumą. Metodinę komisiją sudarė Instituto ir kitų institucijų darbuotojai, turintys mokslų daktaro laipsnį ir darbo patirtį Instituto veiklos srityje. Instituto darbuotojams skatinti buvo mokami priedai prie atlyginimo pagal nustatytus kriterijus. Priedai buvo skiriami už nepriekaištingus administruojamų struktūrinių padalinių veiklos re-zultatus, aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ir sudėtingų užduočių bei Instituto metiniame darbo plane nenumatytų priemonių vykdymą. Labiausiai darbuoto-jai buvo skatinami už apgintas disertacijas, išspausdintus mokslinius leidinius ir publikacijas, pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, išorinių pro-jektų rengimą ir atstovavimą Institutui tarptautinėse organizacijose.


INSTITUTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS

Instituto struktūra, suderinta su steigėju, patvirtinta Instituto direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu. Instituto potencialas sutelktas Visuomenės sveikatos technologijų (VSTC), Sveikatos informacijos (SIC) ir Profesinės sveikatos (PSC) cen-truose. VSTC suformuoti Tyrimų, Technologijų vertinimo ir Inovacijų skyriai, SIC – Biostatistinės analizės, Sveikatos statistikos ir Registrų skyriai bei Mirties priežasčių registras, PSC – Tyrimų ir Inovacijų skyriai. Taip pat Institute 2016 m. veikė Apskaitos, Aprūpinimo, Informacijos, ryšių ir kvalifikacijos tobulinimo skyriai bei Centrinės dar-bo medicinos ekspertų komisijos (CDMEK) sekretoriatas.

Institutas vykdė šias pagrindines funkcijas: y atliko Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos

rodiklių stebėseną; y teisės aktų nustatyta tvarka vykdė sveikatos srities valstybės ir žinybinių registrų

bei informacinių sistemų tvarkytojo funkcijas, teikė siūlymus SAM dėl sveikatos srities valstybės registrų ir informacinių sistemų;

y atliko visuomenės sveikatos netolygumų, sąlygojamų socialinių, ekonominių, kultūrinių, aplinkos, gyvensenos ir kitų veiksnių, stebėseną, tyrimus ir visuome-nės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą;

y rengė ir išbandė inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje;

y atliko darbo aplinkos veiksnių poveikio sveikatai tyrimus; y rengė ir išbandė inovatyvias intervencijas profesinės sveikatos priežiūros

praktikoje; y vertino Lietuvos 2014–2025 m. sveikatos strategijos įgyvendinimo rodiklius.

Technologijų vertinimo skyrius

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų

registras (poskyris)

Tyrimų skyrius

Inovacijų skyriusSveikatos statistikos skyrius

Biostatistinės analizės skyrius

Mirties priežasčių registras

Registrų skyrius

Traumų ir nelaimin-gų atsitikimų stebė-senos IS (poskyris)

Profesinių ligų registras (poskyris)

Kraujo donorų registras (poskyris)

Tyrimų skyrius

Inovacijų skyrius

DIREKTORIUS

Direktoriaus pavaduotojas

Apskaitos skyrius Vyriausiasis specialistas (referentas)

Visuomenės sveikatos

technologijų centras

Sveikatos informacijos

centras

Profesinės sveikatos centras

Informacijos, ryšių ir kvalifikacijos tobulinimo skyrius

Aprūpinimo skyrius

CDMEK sekretoriatas

Vaikų sveikatos stebėsenos IS

(poskyris)

Direktoriaus pavaduotojas


PERSONALAS IR FINANSAI

Instituto darbuotojai pagal išsimokslinimą grupuojami į specialistus, turin-čius mokslų daktaro laipsnį, specialistus su aukštuoju ir be aukštojo išsilavini-mo. 2016 m. Institute dirbo 103 darbuotojai, mokslų daktarai sudarė 16 proc., specialistai su aukštuoju – 78 proc., be aukštojo – 6 proc. visų darbuotojų. Per 2005–2016 m. laikotarpį bendras Instituto darbuotojų skaičius išaugo 30 proc., net 2 kartus padaugėjo darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, taip pat padidėjo visu etatu dirbančių darbuotojų dalis (1 pav.).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

specialistai be aukštojo išsilavinimo

specialistai su aukštuoju išsilavinimu

mokslų daktarai

1 pav. Instituto darbuotojų pokyčiai (darbuotojų sk.)

Instituto pajamas sudaro SAM biudžetinės lėšos, skiriamos darbuotojų atly-ginimams, darbo priemonėms ir patalpoms eksploatuoti (SAM biudžetas), Euro-pos Sąjungos paramos fondo (ESF), Norvegų finansinės paramos ir investicinių projektų bei tarptautinių projektų ir užsakomųjų darbų lėšos. 2016 m. Instituto pajamos sudarė 2 190,8 tūkst. Eur, iš jų SAM biudžetinės lėšos – 1 004,5 Eur, o pajamos, rodančios institucijos funkcinį pajėgumą (išorinių projektų lėšos), su-darė 1 182,7 tūkst. Eur ir viršijo SAM biudžetinius asignavimus (2 pav.).

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

SAM biudžetas

ESF ir investiciniai projektai

tarptautiniai ir užsakomieji projektai

2 pav. Instituto pajamų pokyčiai (tūkst. eurų)


VEIKLOS REZULTATAI

Instituto veiklos rezultatai vertinami pagal Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėsenos (registrai, informacinės sistemos, stebėsenos programos), visuomenės ir profesinės sveikatos tyrimų bei technologijų vertinimo (projektai ir ataskaitos), visuomenės ir profesinės sveikatos inovacijų (projektai, rekomendacijos, įdiegimai), įrodymais pagrįstos informacijos sklaidos (publikacijos, leidiniai) bei specialistų kvalifikacijos tobuli-nimo (konferencijos, tobulinimo kursai) rodiklius.

2016 m. vykdant Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiū-ros įstaigų veiklos stebėseną buvo tvarkomi 7 valstybės registrai ir informaci-nės sistemos, koordinuojamos 3 visuomenės sveikatos stebėsenos programos, vykdant visuomenės ir profesinės sveikatos tyrimų ir technologijų vertinimą parengti 9 projektai ir 6 ataskaitos, rengiant visuomenės ir profesinės sveika-tos inovacijas parengti 6 inovatyvūs projektai, 3 rekomendacijos ir 4 įdiegimai, vykdant įrodymais pagrįstos informacijos sklaidą išspausdintos 24 mokslinės publikacijos, parengti 43 moksliniai, metodiniai ir statistiniai leidiniai, visuome-nės sveikatos specialistų kvalifikacijai tobulinti organizuotos 3 konferencijos ir 12 kvalifikacijos tobulinimo ir mokymo kursų. Lyginant su praėjusių metų rodik-liais, 2016-ieji Institutui buvo rezultatyvesni (3 pav.).

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

konferencijos, tobulinimo kursai

leidiniai mokslinės publikacijos

inovacijos tyrimai ir technologijų vertinimas

registrai ir stebėsenos programos

3 pav. Instituto veiklos rezultatai


III. SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS


SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS

Veiklos tikslas – plėtoti Lietuvos gyventojų sveikatos ir jai įtaką daran-čių veiksnių stebėseną, vertinimą ir kurti bei tvarkyti visuomenės sveika-tos registrus ir informacines sistemas.

1. Vykdyta Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklių stebėsena

Pagrindimas. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos regla-mentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL 2008 L 354, p. 70), Lietuvos Respublikos (LR) visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, Statistikos depar-tamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. DĮ-279 patvirtinta Oficialiosios statistikos 2012 metų darbų programa, LR sveikatos apsaugos mi-nistro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atsiskaitomybės tvarkos“, LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. V-259 „Dėl Valstybinio visuomenės sveika-tos stebėsenos duomenų fondo nuostatų patvirtinimo“, LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. V-837 „Dėl Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašo patvirtinimo“, LR Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 695 „Dėl Statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo pa-tvirtinimo“, LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. V-929 „Dėl Statistinės informacijos apie vaikus rinkimo ir teikimo vykdytojų sąrašo patvirtinimo“.

1.1. Parengtos ir interneto svetainėje paskelbtos bei Statistikos depar-tamentui pateiktos statistinės 2015 m. suvestinės ataskaitos

Gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėse-na vykdoma remiantis metinių sveikatos statistikos ataskaitų (sveikatos prie-žiūros įstaigų veikla ir resursai), populiacinių registrų bei informacinių sistemų (sergamumas tuberkulioze, profesinėmis ligomis), specializuotų metinių svei-katos statistikos ataskaitų (sergamumas psichikos, priklausomybės ir infekci-nėmis ligomis, kai kurių specializuotų tarnybų veikla) ir privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA (gyventojų sergamumas, sveikatos priežiūros įstaigų veikla) duomenimis. Instituto SIC Sveikatos statistikos skyrius 2015 m. surinko 3 254 ataskaitas už 2015 m. iš 3 318 sveikatos priežiūros įstaigų. 2015 m. metines ataskaitas pateikė 79 proc. sveikatos įstaigų. 2015 m. metinių sveikatos statistikos formų suvestinės (18 ataskaitų) skelbiamos interneto sve-tainėje http://www.hi.lt/metiniu-sveikatos-statistikos-ataskaitu-suvestines.html. Vykdydamas Lietuvos Oficialiąją statistikos darbų 2016 m. programą, Sveika-tos statistikos skyrius 2015 m. valstybinių metinių sveikatos statistikos ataskai-tų suvestines (12 formų) pristatė Lietuvos statistikos departamentui Instituto 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (9.8)01-242. Taip pat pagal Instituto ir Lietuvos statistikos departamento 2013 m. lapkričio 25 d. sutartį Nr. STAT-117(2013) sta-tistiniai duomenys ir informacija teikti Lietuvos statistikos departamentui per Oficialiosios statistikos duomenų portalą. Sveikatos statistikos skyrius 2016 m. skelbė 2015 m. gyventojų sergamumo, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos bei išteklių rodiklius savo sveikatos statistinių duomenų interneto portale (http://stat.hi.lt/), Instituto interneto svetainėje (http://sic.hi.lt/html/sv_statistika.htm), kompiuterizuotoje Lietuvos sveikatos rodiklių sistemoje (http://sic.hi.lt/html/srs.htm), Valstybiniame visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fonde (http://sic.hi.lt/html/fondas.htm) (surinkta 95 proc. duomenų), kasmetiniuose


statistiniuose leidiniuose (http://www.hi.lt/sveikatos-statistikos-leidiniai-2.html). Taip pat duomenys buvo teikiami pagal užklausas įvairiems vartotojams: LR Seimui, Vyriausybei, SAM, kitoms sveikatos sistemos įstaigoms, draugijoms, sveikatos specialistams, mokslininkams, privatiems vartotojams. Duomenys buvo teikiami tarptautinėms organizacijoms: Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybai bei PSO.

Sveikatos statistikos skyriaus specialistai, vykdydami priemones, patvirtin-tas SAM 2015 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. V-1522 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-1146 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, patvirtintų Lie-tuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvar-kos“ persvarstymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, bendradarbiaudami su SAM, sveikatos priežiūros įstaigų, medicinos specialistų draugijų atstovais, parengė 8 SAM įsakymus:

1. 2016 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-134 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“;

2. 2016 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-135 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ pakeitimo“;

3. 2016 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-636 „Dėl Lietuvos Respublikos sveika-tos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“;

4. 2016 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. V-1145 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ pakeitimo“;

5. 2016 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. V-1148 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“;

6. 2016 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. V-1149 „Dėl privalomų akušerijos, ginekolo-gijos ir neonatologijos sveikatos statistikos apskaitos formų patvirtinimo“;

7. 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1453 „Dėl Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 21 „Dėl Vaiko gimi-mo pažymėjimo formos patvirtinimo“ pakeitimo“;

8. 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveika-tos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“.

1.2. Parengti ir interneto svetainėje paskelbti statistiniai leidiniai2016 m. Sveikatos statistikos skyrius išleido 3 sveikatos statistikos leidinius:

„Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2015 m.“ (iš-ankstinis ir galutinis variantai) (http://sic.hi.lt/data/leid2015.docx), „Lietuvos svei-katos statistika 2015 m.“ (http://sic.hi.lt/data/la2015.docx).

1.3. Įvykdytos Europos statistikos praktikos kodekso įgyvendinimo 2015–2016 m. priemonių plano 2016 m. priemonės

Pagrindimas. Valstybinio audito 2013 m. ataskaita „Europos statistikos prak-tikos kodekso įgyvendinimas Lietuvoje“.

Atlikti darbai. SIC Sveikatos statistikos skyrius, vykdydamas 2014 m. gruo-džio 15 d. Instituto direktoriaus įsakymu Nr. V-175 patvirtintą Higienos instituto sveikatos informacijos centro Europos statistikos praktikos kodekso


įgyvendinimo 2015–2016 m. priemonių planą, 2016 m. parengė Abortų (http://sic.hi.lt/kodeks/Abortu_statistikos_kokybes_ataskaita_2016.docx), Nefinansinių sveikatos priežiūros išteklių (http://sic.hi.lt/kodeks/Sveikatos_prieziuros_istekliu_statistikos_kokybes_ataskaita_2016.docx), Sveikatos priežiūros veiklos statistinių tyrimų kokybės (http://sic.hi.lt/kodeks/Sveikatos_prieziuros_veiklos_statistikos_kokybes_ataskaita_2016.docx) ataskaitas.

Biostatistinės analizės skyrius atliko vartotojų nuomonės apie sveikatos sta-tistinių duomenų poreikį, kokybę ir prieinamumą tyrimą. Tyrimo tikslas – ištir-ti Instituto teikiamos sveikatos statistikos vartotojų nuomonę apie statistikos duomenų poreikį, kokybę ir prieinamumą.

Tyrėjai sudarė vartotojų nuomonės apie sveikatos statistinių duomenų porei-kį, kokybę ir prieinamumą klausimyną. Klausimai pateikiami atsižvelgus į Instituto teikiamos informacijos ypatybes. Iš viso apklausoje dalyvavo 364 sveikatos statis-tinės informacijos vartotojai. Instituto SIC tokią apklausą atliko pirmą kartą.

Tyrimo aprašymą ir rezultatus galima rasti Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vartotoju%20nuomones% 20tyrimas.pdf).

1.4. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys teikti Eurostatui ir PSO 2016 m. Lietuvos sveikatos statistiniai duomenys parengti Europos Bendri-

jų Statistikos tarnybai (Eurostatui) ir pateikti per Eurostato statistinių duomenų perdavimo portalą eDamis: pateikti 6 duomenų failai ir 5 metaduomenų apra-šymų failai. Taip pat duomenys teikti PSO Europos regioninio biuro duomenų bazei „Sveikata visiems“.

2. Teisės aktų nustatyta tvarka vykdytos sveikatos srities valstybės ir ži-nybinių registrų bei informacinių sistemų tvarkytojo funkcijos, LR SAM teik-ti siūlymai dėl sveikatos srities valstybės registrų ir informacinių sistemų

Pagrindimas. LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, LR sveikatos apsau-gos ministro 2014 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. V-776 „Dėl Traumų ir nelaimingų atsi-tikimų stebėsenos informacinės sistemos nuostatų ir duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“, LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atsiskaitomybės tvarkos“.

2.1. Tvarkyta Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinė sistema ir Gimimų medicininių įrašų duomenų bazė

Užtikrinant gimimų medicininių įrašų informacinės sistemos veiklą, 2016 m. baigta tvarkyti 2015 m. naujagimių ir negyvagimių duomenų bazė (29 000 įrašų) bei buvo suvedami 2016 m. duomenys. 2015 m. duomenys apie naujagimių pa-siskirstymą pagal gimimo svorį ir gestacijos amžių pateikti Eurostatui bei Jung-tinėms Tautoms. Taip pat duomenys pagal užklausas buvo teikiami įvairiems vartotojams: LR Seimui, Vyriausybei, SAM, kitoms sveikatos sistemos įstaigoms, draugijoms, sveikatos specialistams, mokslininkams, privatiems vartotojams.

Užtikrinant Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės siste-mos (TNAS IS) veiklą prie sistemos buvo prijungti 2015 m. Neįgalumo ir darbingu-mo nustatymo tarnybos neįgalumo ir darbingumo lygio dėl traumų nustatymo duomenys, Socialinio draudimo fondo laikino nedarbingumo dėl traumų duome-nys, Mirties atvejų ir jų priežasčių registro mirčių nuo traumų duomenys, privalo-mojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA sergamumo, ligotumo, hospitalinio sergamumo, priėmimo ir skubiosios pagalbos pacientų, gydytų dėl traumų, duomenys. Apdoroti duomenys paskelbti TNAS IS Sveikatos statistinių duomenų portale (http://stat.hi.lt/). Taip pat duomenys teikti Tarptautinei traumų duomenų bazei (IDB) bei Europos galvos traumų projekto (CENTER TBI) galvos traumų registrui.


Įgyvendinant Bendrųjų elektroninės saugos reikalavimų aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroni-nės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos saugos nustatymo gairių aprašo pa-tvirtinimo“, nuostatas parengtos Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos rizikos vertinimo bei saugos atitikties vertinimo ataskai-tos, patvirtintos Instituto direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-75.

2.2. Parengti ir interneto svetainėje paskelbti statistiniai leidiniai „Gimi-mų medicininiai duomenys 2015 m.“, „Traumos ir apsinuodijimai 2015 m.“

2016 m. kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Vilniaus universite-to vaikų ligoninės Neonatologijos klinika išleistas kasmetis leidinys „Gimimų medi-cininiai duomenys 2015 m.“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/2015_gim%20med%20duomenys.pdf). Leidinyje lietuvių ir anglų kalbomis smulkiai patei-kiami gimimų medicininių įrašų informacinės sistemos duomenys apie gimimus Lietuvos akušerijos skyriuose, taip pat trumpa analizė, duomenų lentelės bei diagra-mos apie nėščiųjų ir gimdyvių sveikatą, gimdymus ir jų komplikacijas, perinatalinį ir naujagimių mirtingumą, negyvagimius, naujagimių charakteristikas ir sergamumą.

Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos (TNAS IS) poskyris išleido leidinį „Traumos ir apsinuodijimai 2015 m.“ (http://sic.hi.lt/data/Traumos2015.pdf). Leidinyje analizuojama stacionare bei stacionarų priė-mimo ir skubiosios pagalbos skyriuose dėl sužalojimų ir apsinuodijimų gydytų ligonių struktūra pagal sužalotą kūno dalį, traumos aplinkybes, įvykio vietą ir veiklą įvykio metu. Taip pat aptariami laikinojo nedarbingumo dėl traumų bei neįgalumo dėl traumų vertinimo atvejai. Leidinyje pirmą kartą pabandyta su-skaičiuoti dėl sužalojimų ir apsinuodijimų patiriama ekonominė žala.

3. Dalyvauta rengiant sveikatos informacijos teisės aktų ir programų pro-jektus, teiktos pastabos ir pasiūlymai dėl kitų institucijų parengtų projektų

3.1. Dalyvauta rengiant naujų teisės aktų ir programų projektus (vyk-dyti pavedimai)

Sveikatos statistikos skyrius parengė SAM patvirtintą 2016 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V-403 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-938 „Dėl sveikatos statistinių ataskaitų patvirtinimo“ pakeitimo“.

3.2. Teiktos pastabos bei pasiūlymai dėl kitų institucijų parengtų pro-jektų (vykdyti pavedimai)

Sveikatos statistikos skyriaus specialistai, dirbdami įvairiose SAM darbo gru-pėse, dalyvavo rengiant šiuos SAM įsakymus:

1. SAM 2016 m. balandžio 27 d. įsakymai Nr. V-528, V-529, V-530, V-531, V-532, V-533, V-534, V-535, V-536, V-537 dėl apskričių asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo planų patvirtinimo;

2. SAM 2016 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. V-795 „Dėl Lietuvos Respublikos svei-katos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-381 „Dėl Inkstų transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtini-mo“ pakeitimo“;

3. SAM 2016 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. V-960 „Dėl Tęstinio aktyvaus gydymo paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Teiktos pastabos kitų institucijų rengiamiems teisės aktų projektams:1. Pastabos dėl SAM darbo grupės parengto Onkologinių ligų diagnostikos ir

gydymo paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklių ir jų stebėsenos tvarkos aprašo projekto (SAM 2016 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (1.1.20-422)-10-9338);


2. Pastabos dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) parengto SAM 2002 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 399 pakeitimo projekto (ULAC 2016 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 787);

3. Pastabos dėl ULAC parengto SAM 2002 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 399 pa-keitimo projekto (ULAC 2016 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 787);

4. Pastabos dėl Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano pro-jekto (SAM 2016 m. liepos 18 d. raštas Nr. (1.1.3-421)10-6151).

3.3. Užtikrinta Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro veiklaPagrindimas. LR žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas, LR

Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl Mirties atvejų ir jų priežas-čių valstybės registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, Oficialiosios statisti-kos 2016 metų darbų programa, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-329 „Dėl Oficia-liosios statistikos 2016 metų darbų programos patvirtinimo“, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendri-jos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL 2008 L 354, p. 70), 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 328/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl mirties priežasčių statistikos (OL 2011 L 90, p. 22).

Tikslas – užtikrinti Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro veiklą.

3.3.1. Registruoti dokumentai ir mirties priežastysVisi 2016 m. gauti dokumentai užregistruoti, sukoduotos dauginės mirties

priežastys, nustatyta pagrindinė mirties priežastis, duomenys įrašyti į registro duomenų bazę.

3.3.2. Sulyginti registro duomenų įrašaiSiekiant suderinti mirties priežasčių ir mirtingumo oficialiąją statistiką, Mirties

atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenų įrašai sulyginti su iš Lietuvos statistikos departamento gautais mirusių nuolatinių gyventojų duomenimis.

3.3.3. Parengti ir interneto svetainėje paskelbti mėnesiniai informaciniai pranešimaiParengta kiekvieno mėnesio išankstinė informacija apie mirties priežastis

2016 m. sausio–gruodžio mėn. buvo skelbiama Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/lt/mpr-statistine-informacija.html).

3.3.4. Parengta ir perduota metinė statistinė informacija Vykdydamas Oficialiąją statistikos 2016 m. darbų programą, Mirties atvejų

ir jų priežasčių valstybės registras rengia metinę valstybinę statistinę informa-ciją apie mirties priežastis. Suformuoti duomenys apie 2015 m. mirusių asmenų mirties priežastis pagal lytį, amžiaus grupes, gyvenamąją vietą elektroniniu for-matu perduoti Lietuvos statistikos departamentui, taip pat vadovaujantis Lie-tuvos statistikos departamento ir Instituto 2013 m. lapkričio 25 d. sutartimi Nr. STAT-117 (2013) mirties priežasčių duomenys paskelbti oficialiosios statistikos portale (http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1).

Duomenys apie 2014 m. mirusių nuolatinių Lietuvos gyventojų mirties prie-žastis pateikti PSO Europos regioniniam biurui ([email protected]). Taip pat papildomai pateiktas 2013 m. ir 2014 m. gyvų gimusiųjų skaičius ir vidutinis gyventojų skaičius.

Vykdant 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 328/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei


saugą darbe nuostatos dėl mirties priežasčių statistikos, ir prisijungiant prie in-terneto portalo eDAMIS įrašo lygiu pateikti duomenys apie 2014 m. Lietuvoje mirusius nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus bei užsienyje mirusius nuola-tinius Lietuvos gyventojus, taip pat negyvų gimusių kūdikių, kurių tėvai ar bent vienas iš jų yra LR piliečiai arba nežinomi, mirties priežastis.

3.3.5. Parengtas ir interneto svetainėje paskelbtas leidinysParengtas leidinys „Mirties priežastys 2015“ (išankstinis ir galutinis variantai)

(http://www.hi.lt/lt/mirties-priezastys.html).

3.3.6. Atnaujinti duomenys2015 m. duomenimis papildyta statistinių duomenų apie mirties priežastis

paieškos priemonė „Palyginimas tarp įvairių mirties priežasčių vienai pasirinktai administracinei teritorijai“ ir „Palyginimas tarp administracinių teritorijų vienai pasirinktai mirties priežasčių grupei ar priežasčiai“. Paieškos priemonė visiems vartotojams prieinama internete (http://www.hi.lt/lt/paieskos_priemone.html).

3.3.7. Parengti teisės aktaiParengti nauji Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro nuostatai, kurie

patvirtinti LR Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 26 „Dėl Lietuvos Res-publikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

3.4. Užtikrinta Profesinių ligų valstybės registro veikla Pagrindimas. LR Vyriausybės 2012 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 483 „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ pakeitimo“, Oficialiosios statistikos 2016 metų darbų programa, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-329 „Dėl Oficialiosios statistikos 2016 metų darbų programos patvirtinimo“.

Tikslas – užtikrinti Profesinių ligų valstybės registro veiklą.

3.4.1. Užregistruoti dokumentai ir profesinių ligų atvejaiVisi 2016 m. gauti dokumentai užregistruoti, atliktas duomenų kokybės pa-

tikrinimas ir duomenys (apie asmenį, profesinės ligos diagnozę, priežastį, dar-bingumo netekimą, pakeistą ar panaikintą profesinės ligos diagnozę, mirtį ir kt.) užregistruoti Profesinių ligų valstybės registro (toliau – registras) sistemoje registro nuostatuose nustatyta tvarka.

3.4.2. Parengta ir perduota metinė statistinė informacijaVykdydamas Oficialiąją statistikos 2016 metų darbų programą, registras pa-

rengė metinę statistinę informaciją apie naujai užregistruotus profesinių ligų atvejus Lietuvos statistikos departamentui. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento ir Instituto 2013 m. lapkričio 25 d. sutartimi Nr. STAT-117 (2013) profesinių ligų duomenys skelbiami oficialiosios statistikos portale (http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1). Europos Bendrijų Statistikos tarnybai (Eurostatui) parengti profesinių ligų statistiniai duomenys pateikti per Eurosta-to statistinių duomenų perdavimo portalą eDamis.

3.4.3. Parengtos ir interneto svetainėje paskelbtos ataskaitosRegistras parengė vieną metinę ir keturias ketvirtines statistines duomenų

ataskaitas, kurias paskelbė Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/lt/plr-statistine-informacija.html). Ataskaitose pateikti statistiniai duomenys pagal lytį,


amžių, profesinių ligų grupes, priežastį, profesiją, ekonominės veiklos rūšį, dar-bo stažo grupes ir administracinę teritoriją.

3.4.4. Parengtas ir interneto svetainėje paskelbtas leidinysParengtas leidinys „Profesinės ligos Lietuvoje 2016 m.“ paskelbtas Instituto

interneto svetainėje (http://www.hi.lt/lt/plr-statistine-informacija.html). Leidiny-je pateikta informacija apie registro objektų registravimą, profesinių ligų tyrimą, ginčytinų profesinių ligų diagnozių nustatymą, socialinio draudimo išmokas, sergamumą profesinėmis ligomis Lietuvoje 2007–2016 m., asmenų charakteris-tiką, taip pat sergamumo duomenys pagal gyvenamąją vietovę ir administraci-nę teritoriją (amžių, lytį, profesinių ligų grupes, ekonominės veiklos rūšis, pro-fesijų grupes), pateiktas dokumentų, nustatančių registro darbo organizavimo tvarką ir principus, sąrašas.

3.4.5. Parengtas ir interneto svetainėje paskelbtas informacinis pranešimasParengtas informacinis pranešimas „Profesinės ligos nustatomos per vėlai“

paskelbtas Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/lt/2016-m-pranesi-mai-ziniasklaidai.html).

3.5. Užtikrinta Kraujo donorų registro veiklaPagrindimas. LR sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymas

Nr. 713 „Dėl Kraujo donorų registro nuostatų patvirtinimo“.Tikslas – užtikrinti Kraujo donorų registro veiklą.Kraujo donorų registre (toliau – registras) kaupiami, apdorojami, sistemina-

mi ir saugomi duomenys apie kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorus ir jų do-nacijas, atliktas Lietuvoje. Duomenis į registrą įrašo registro tvarkytojai – kraujo donorystės įstaigos, licencijuotos kraujo donorystės veiklai: VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kraujo cen-tras. Duomenys iš susijusių registrų (LR gyventojų, Juridinių asmenų registrų) gaunami pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis.

Registro duomenų saugumas ir informacijos konfidencialumas užtikrinamas lai-kantis registro duomenų saugos politiką įgyvendinančių dokumentų reikalavimų.

Vykdant Kraujo donorų registro duomenų saugos nuostatų reikalavimus, atlikti informacinių technologijų saugos registre atitikties ir registro rizikos įvertinimai. Ataskaitos patvirtintos Instituto direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-64 „Dėl Informacinių technologijų saugos kraujo donorų registre atitikties vertinimo ataskaitos patvirtinimo“ ir 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Kraujo donorų registro rizikos įvertinimo ataskaitos pa-tvirtinimo“ ir pateiktos registro valdytojui – SAM.

Kraujo donorystės įstaigų poreikius atitinkantis registro funkcionalumas ir jo nenutrūkstamas veikimas užtikrinamas bendradarbiaujant su registro priežiūrą atliekančiu paslaugų teikėju pagal sudarytą paslaugos teikimo sutartį.

Įgyvendinant LR kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pa-keitimo įstatymą dalyvauta SAM darbo grupėje (LR sveikatos apsaugos ministro 2016 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-950), kuri parengė LR sveikatos apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. V-1235 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-84 „Dėl Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

3.5.1. Atlikti registro duomenų išsamumo ir kokybės patikrinimaiSiekiant užtikrinti registro duomenų kokybę bei suderinti registro ir krau-

jo donorystės įstaigų informacinių sistemų statistiką (donorų, apsilankymų,


atlygintinų ir neatlygintinų donacijų skaičius) atlikta 3 registro duomenų išsa-mumo ir 13 duomenų kokybės patikrinimų.

3.5.2. Parengtos ir interneto svetainėje paskelbtos ketvirtinės ataskaitosParengtos ir Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/KDR_statistika)

paskelbtos 2015 m. IV ketv. ir 2016 m. I–III ketv. 4 statistinės ataskaitos apie krau-jo donorus ir atliktas donacijas įvairiais pjūviais.

3.5.3. Parengtos ir interneto svetainėje paskelbtos metinės ataskaitosParengta ir Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/KDR_statisti-

ka) paskelbta metinė statistinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie 2015 m. užregistruotus kraujo donorus ir atliktas donacijas įvairiais pjūviais.

3.5.4. Parengtas ir interneto svetainėje paskelbtas leidinysParengtas ir Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/lt/kraujo-donoru-

registro-duomenys.html) paskelbtas leidinys „Kraujo donorų registro duomenys 2015 m.“.

4. Koordinuoti SAM reguliavimo sričiai priskirti registrai ir informaci-nės sistemos

Pateiktas siūlymas pakeisti Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirti-nimo“ (Instituto 2016 m. kovo 21 d. raštas Nr. (1.15)01-165).

5. Dalyvauta rengiant sveikatos informacijos teisės aktų ir programų pro-jektus, teiktos pastabos bei pasiūlymai dėl kitų institucijų parengtų projektų

Registrų skyrius rengė medžiagą ir teikė pastabas dėl šių įsakymų projektų: 1. Dalyvauta rengiant sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl įgaliojimų

valstybės įmonei Registrų centrui sudaryti su Higienos institutu ir Radia-cinės saugos centru duomenų teikimo sutartis suteikimo“ projektą. Įsaky-mas Nr. V-618 „Dėl įgaliojimų valstybės įmonei Registrų centrui sudaryti su Higienos institutu ir Radiacinės saugos centru duomenų teikimo sutartis suteikimo“;

2. Išvada dėl Nacionalinio vėžio instituto informacinės sistemos nuostatų ir duomenų saugos nuostatų pateikta Instituto 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.16)01-213;

3. Išvada dėl LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nesinaudojančių valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema, sudarytų vaiko gi-mimo pažymėjimų ir medicininių mirties liudijimų perdavimo civilinės me-trikacijos įstaigoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamentui pateikta 2016 m. gegužės 18 d. Instituto raštu Nr. (1.16)01-288;

4. Išvada dėl LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto pateikta Instituto 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 01-416.

6. Metodiškai vadovauta visuomenės sveikatos netolygumų stebėse-nai ir vertinimui

Pagrindimas. Vadovaudamasis Bendraisiais savivaldybių visuomenės svei-katos stebėsenos nuostatais, Institutas teikia metodinę pagalbą savivaldybėms


dėl visuomenės sveikatos stebėsenos, o savivaldybių visuomenės sveikatos ste-bėsenos ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje.

Atlikti darbai. 2015 m. surinktos ir interneto svetainėje (www.hi.lt) paskelbtos visų 60 savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos (http://www.hi.lt/lt/savivaldybiu-visuomenes-sveikatos-stebesenos-ataskaitos.html).

Institutas, vykdydamas LR valstybės kontrolės valstybinio audito 2015 m. kovo 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-2-3 „Visuomenės sveikatos stiprinimo orga-nizavimas savivaldybėse“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 1.5 rekomendaciją „Skelbti suvestinę savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje, Higienos instituto interneto svetainėje“, parengė, pateikė SAM ir paskelbė savo interneto svetainėje suvestinę savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą (http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/savivaldybiu_ataskaitos/Su-vestine%202015%20m.-visos%20sav..pdf).

6.1. Parengti ir interneto svetainėje paskelbti leidiniai2016 m. parengti ir paskelbti šeši serijos „Visuomenės sveikatos netolygu-

mai“ leidiniai: y „Pasaulinė sveikatos diena – suvaldyk diabetą!“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/lei-

diniai/Informaciniai/Pasauline%20sveikatos%20diena-suvaldyk%20diabeta.pdf); y „Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijos vykdymas: kaip sekasi siekti užsi-

brėžtų tikslų?“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/LSS%20vertinimas%202012-2015.pdf);

y „Lietuvos jaunimo sveikatos būklė“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/In-formaciniai/Jaunimo%20sveikatos%20bukle.pdf);

y „Karščio padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Karscio_padariniai_2016.4%2817%29.pdf); leidinys parengtas vykdant Nacionalinį visuomenės sveikatos karščio prevencijos 2016–2020 m. veiksmų planą;

y „Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo Lietuvoje apžvalga 2015 m.“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Klimato%20kaita_alergi-jos.2016.5%2818%29.pdf); leidinys parengtas vykdant Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015–2020 m. profilaktikos programą;

y „Ar neserga ambulatorinė sveikatos priežiūra? (Išvengiamos hospitalizacijos)“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/VSN%206%2819% 29%20AH.PDF). Remiantis surinkta informacija, atlikta išvengiamų hospitalizaci-jų analizė pateikta SAM (vykdant sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl išven-giamų hospitalizacijų rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“).2016 m. parengti 3 išsamūs didelės apimties analizės leidiniai:

y „Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Senyvo%20amziaus%20zmoniu%20leidinys.%202016.pdf);

y „Lietuvos gyventojų sveikatos būklė Europos Sąjungos kontekste“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Lietuva%20ES%20kontekste.pdf);

y „Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse 2015 m.“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Savivaldybiu%20leidinys%202015.pdf).

6.2. Parengtas tyrimo „Ambulatorinių (I lygio) sveikatos priežiūros pas-laugų prieinamumo Lietuvoje analizė panaudojant GIS“ projektas

Pagrindimas. Siekiant, kad gyventojai naudotųsi pirminės sveikatos priežiū-ros paslaugomis, labai svarbus šių paslaugų prieinamumas. Klasikiniu atveju jis apibūdinamas organizaciniu, komunikaciniu ir finansiniu aspektais. Šiame tyri-me planuojama nustatyti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros


paslaugas teikiančių įstaigų (PAASPĮ) prieinamumą geografiniu požiūriu, kuris sudaro dalį komunikacinio ir organizacinio sveikatos priežiūros prieinamumo.

Taip pat tyrime planuojama nagrinėti sveikatos išeičių, kurios netiesio-giai apibūdina ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, rodiklius. Šios sveikatos išeitys yra išvengiamas mirtingumas ir išvengiamos hospitalizacijos, kurių mastas ir netolygumai Lietuvoje yra žinomi iš anksčiau atliktų tyrimų.

Lietuvoje dar nėra atlikta tyrimų apie geografinį PAASPĮ prieinamumą nacio-naliniu mastu panaudojant pažangias geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas, todėl atlikto tyrimo rezultatai bus nauji ir suteiks daugiau žinių apie geografinį PAASPĮ prieinamumą šalyje.

Tikslas – nustatyti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje 2016 m.

Uždaviniai:1. Nustatyti šeimos medicinos paslaugų prieinamumą;2. Įvertinti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą;3. Nustatyti šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros pas-

laugų prieinamumo rodiklių ir išvengiamų išeičių ryšį.Laukiami rezultatai. Tyrimo rezultatai leis plačiau metodiškai pažvelgti į se-

niūnijų ir gardelių sluoksnių naudojimo taikant naujus analizės metodus (GIS) privalumus ir trūkumus, kuriuos žinoti būtų naudinga planuojant vėlesnius tyri-mus. Bus aprašytas šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros geografinis prieinamumas smulkiausiuose teritoriniuose vienetuose Lietuvoje. Bus nustatyti pirminės sveikatos priežiūros geografinio prieinamumo ypatu-mai, kuriais remiantis galima numatyti PAASPĮ prieinamumo gerinimo priorite-tus. Taip pat bus atskleistas ryšys tarp sveikatos priežiūros paslaugų geografinio prieinamumo ir sveikatos išeičių rodiklių.

Daugiau informacijos Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/uploads/pdf/projektai/HI%20tyrimai/PAASPI%20prieinamumas%202016.pdf).

6.3. Parengta statistinių duomenų analizės ataskaita „Sveiko gyvenimo truk mės netolygumai Lietuvos apskrityse ir jų galimas ryšys su sveikatos būkle“

Pagrindimas. Ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) neabejoti-nai yra vienas iš pagrindinių sėkmingos politikos rezultatų, tačiau jei žmogaus gyvenimas, nors ir pakankamai ilgas, yra susijęs su funkciniais apribojimais, jis nėra kokybiškas ir tokiu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados apie gy-ventojų bendrą sveikatos būklę.

Tikslas – įvertinti ir palyginti suaugusiųjų sveiko gyvenimo trukmę bei vidu-tinę tikėtiną gyvenimo trukmę be oficialiai pripažintos negalios bei nustatyti vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės be negalios ryšį su sveikatos būkle Lie-tuvoje 2012–2014 m.

Uždaviniai:1. Įvertinti suaugusiųjų sveiko gyvenimo trukmę (SGT) Lietuvoje 2012–2014 m.

pagal apskritis, lytį ir amžių;2. Įvertinti suaugusiųjų VGT be oficialiai pripažintos negalios Lietuvoje 2012–

2014 m. pagal savivaldybes, lytį ir amžių;3. Palyginti suaugusiųjų SGT ir VGT be oficialiai pripažintos negalios pagal am-

žių, lytį ir administracinę teritoriją (apskritis) Lietuvoje 2012–2014 m.;4. Nustatyti VGT be negalios ryšį su sveikatos būkle 2012–2014 m.Rezultatai. Remiantis EU-SILC tyrimo duomenimis apie Lietuvos gyven-

tojų negalią, 2012–2014 m. suaugę (sulaukę 20 m. amžiaus) Lietuvos gy-ventojai galėjo tikėtis nugyventi dar 55 metus, iš kurių 40 metų – be funk-cinių kasdienės veiklos apribojimų. Ilgėjant gyventojų amžiui, SGT trumpė-jo. Ilgiausia suaugusių gyventojų SGT buvo Vilniaus apskrityje – 44,3 metų,


trumpiausia – Tauragės apskrityje – 34,8 metų. Lietuvos suaugusių moterų SGT buvo beveik 5 metais ilgesnė nei vyrų. Remiantis duomenimis apie Lie-tuvos gyventojų negalią, gautais iš „Sodros“, Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje su-augusių (sulaukusių 20 m.) gyventojų VGT be negalios skyrėsi 9 metais: mo-terys turėjo didesnę tikimybę nei vyrai gyventi ilgiau (20 m. amžiaus moterų VGT 11 metų ilgesnė nei vyrų) bei sveikiau (20 m. amžiaus moterų VGT be negalios 10,4 metų ilgesnė nei vyrų). Gyventojams senstant VGT be negalios skirtumas tarp lyčių mažėjo. Tarp ligotumo / sergamumo navikinėmis ligomis ir suaugusių (20 m. amžiaus) gyventojų VGT be negalios rodiklių nustatytas stipriausias statistinis ryšys. Tarp VGT be negalios rodiklių ir kitų, t. y. jungia-mojo audinio, raumenų ir skeleto bei kraujotakos sistemos ligų, nustatytas silpnas teigiamas ir silpnas neigiamas ryšys. Daugiau informacijos pateikiama Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/uploads/pdf/projektai/Ivykdy-ti%20projektai/96.%20Sveik%20gyv%20truk%20netolyg%20LT%20ir%20ju%20rys%20su%20sv%20bukle.pdf).

6.4. Parengtos ir paskelbtos metodinės rekomendacijos2016 m. Biostatistinės analizės skyriuje parengtos metodinės rekomen-

dacijos „Rodiklių standartizacija“ visuomenės sveikatos stebėsenos specialis-tams. Rekomendacijų paskirtis – paaiškinti standartizuotų rodiklių naudojimo tikslą ir aplinkybes, standartizavimo būdus ir sąlygas bei standartizuotų rodi-klių interpretaciją. Daugiau informacijos galima rasti Instituto interneto sve-tainėje (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rodikliu_stan-dartizacija.pdf).

6.5. Parengtas sveikatos būklių baigčių vertinimo modelisPagrindimas. Sveikatos būklių baigčių (išeičių) vertinimo modelis (toliau –

modelis) parengtas įgyvendinant LR Vyriausybės 2016 m. veiklos prioritetų, pavirtintų LR Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1087 „Dėl Lietuvos Respub likos Vyriausybės 2016 metų veiklos prioritetų“, krypties „Sveikatos prie-žiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas“ 4.3.7 priemonę „Sudaryti prielaidas objektyviam sveikatos sistemos veiklos vertinimui – sukurti sveikatos būklių baigčių vertinimo modelį“ bei vykdant SAM 2016−2018 m. strateginio veiklos plano I skyriaus „Misija ir strateginiai pokyčiai“, patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1565 „Dėl Lietuvos Res-publikos sveikatos apsaugos ministerijos 2016−2018 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, veiklos prioriteto „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas“ priemonę „2.1.8. Sudaryti prielaidas objektyviam svei-katos sistemos veiklos vertinimui – sukurti sveikatos būklių baigčių vertinimo modelį“.

Atlikti darbai. Viena iš sveikatos būklės baigčių – mirtis privalo būti užfik-suota medicininiame mirties liudijime (MML) nurodant jos priežastis. Remian-tis informacija, pateikta MML, renkama mirtingumo statistika, kuri yra svarbi siekiant įvertinti sveikatos sistemos veiklos rezultatus, formuojant sveikatos politiką, nustatant ligų prevencijos prioritetus. Lietuvoje MML pildo ir pagrin-dinę mirties priežastį nustato daug specialistų. MML pildantys specialistai daro nemažai klaidų, kurias reikia ištaisyti. Modelyje aprašyta veiksmų seka, kurios turėtų būti laikomasi siekiant sumažinti klaidų kiekį pildant MML ir taip pagerinant jų kokybę.

Modelį įgyvendinti numatyta vykdant ES struktūrinės paramos lėšomis fi-nansuotinas priemones (projektus) ir jis yra Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano, patvir-tinto LR vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo


2016–2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 3.1.4.6 veiklos „Gerinti sveikatos sektoriaus valdymo procesus plėtojant visuomenės sveikatos stebėseną, ku-riant ir diegiant sveikatos sektoriaus institucijų veiklos stebėsenos priemones, užtikrinant efektyvų sveikatos informacijos valdymą, sukuriant priemones jos objektyvesniam vertinimui ir šiam tikslui pasiekti reikiamų kompetencijų sti-prinimui“ sudėtinė dalis. Daugiau informacijos pateikiama Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Baigciu_mode-lis.pdf).

7. Vykdyta Lietuvos sveikatos 2014−2025 metų programos vertinimo rodiklių reikšmių stebėsena

Pagrindimas. LR Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 patvirtin-tos Lietuvos sveikatos 2014−2025 metų programos 128 punktas.

Atlikti darbai. Surinkti sveikatos programos rodikliai, įvertinti pokyčiai ir re-zultatai nusiųsti SAM. Remiantis surinktais duomenimis, atlikta pagilinta analizė ir išleistas serijos „Visuomenės sveikatos netolygumai“ analizės leidinys.


IV. VISUOMENĖS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS


VISUOMENĖS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS

Veiklos tikslas – plėtoti visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus, vertinti visuomenės sveikatos priežiūros technologijas, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje.

1. Atliktas vasaros laiko įvedimo poveikio žmonių sveikatai vertinimasPagrindimas. Šiuo metu 70 pasaulio valstybių, daugiausia šiaurinių platumų

šalys, kasmet įsiveda vasaros laiką. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. sausio 19 d. direktyvos 2000/84/EB nuostatas, nuo 2002 m. vasaros laikas įveda-mas kiekvienoje ES valstybėje. Nepaisant visų argumentų (už ar prieš), vasaros laiko įvedimas visuomet buvo ir yra vertinamas dviprasmiškai, tai kelia ekono-mikos, politikos, sveikatos, energetikos ir kitų valstybės sektorių atstovų ginčus.

Tikslas. Atlikti per paskutinius dvidešimt metų paskelbtų mokslinių publika-cijų apžvalgą ir įvertinti galimą vasaros laiko įvedimo poveikį žmonių sveikatai (išskyrus psichikos sveikatą).

Metodika. Siekiant įvertinti vasaros laiko įvedimo poveikį žmonių sveikatai atlikta jau susistemintų mokslinių publikacijų (sisteminių apžvalgų, metaanali-zių) paieška. Susistemintos informacijos šia tema beveik nerasta, išskyrus vieną literatūros apžvalgą, atliktą 2013 m., todėl ieškota pavienių mokslinių tyrimų. Į apžvalgą įtraukti tik tie tyrimai, kuriuose nagrinėjamas vasaros laiko įvedimo poveikis žmonių sveikatai (išskyrus psichikos sveikatą) ir jie buvo publikuoti ne seniau nei prieš 20 metų. Tyrimai į grupes suskirstyti pagal tirtą poveikį sveikatai.

Rezultatai. Iš viso į apžvalgą įtraukti 35 tyrimai ir viena literatūros apžvalga. Didžioji dalis į analizę įtrauktų tyrimų buvo palyginamieji (prieš ir po vasaros laiko įvedimo / atšaukimo) paplitimo tyrimai (n = 24). Tyrimai pagal vasaros lai-ko įvedimo poveikį žmonių sveikatai suskirstyti į 5 grupes: 1) poveikis miegui ir biologiniam laikrodžiui (n = 9); 2) poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai (n = 8); 3) poveikis fiziniam aktyvumui (n = 2); 4) poveikis nelaimingiems atsitikimams keliuose ir darbe (n = 14); 5) kitas poveikis žmonių sveikatai (n = 2). Daugiausia tyrimų atlikta analizuojant vasaros laiko įvedimo poveikį nelaimingiems atsiti-kimams darbe ir eismo įvykiams keliuose. Tačiau reikšmingos įtakos jų padidėji-mui ar sumažėjimui nenustatyta. Nepaisant to, kad daugelyje tyrimų nustatytas reikšmingas sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis padidėjimas įvedus vasa-ros laiką ir sumažėjimas jį atšaukus, tačiau atliktuose tyrimuose gauti rezultatai nėra statistiškai patikimi. Britų mokslininkai, atlikę vasaros laiko įvedimo kaip visuomenės sveikatos intervencijos, didinant vaikų fizinį aktyvumą, tyrimą, re-komenduoja palikti vasaros laiko įvedimą, kadangi netgi esant mažam tokios intervencijos efektui teigiamas poveikis visuomenės sveikatai, kad ir nedidelis, yra. Nemažai tyrimų atlikta analizuojant vasaros laiko įvedimo poveikį miegui ir žmogaus biologiniam laikrodžiui. Tačiau šių tyrimų imtys labai mažos, rezultatų pritaikyti visai visuomenei praktiškai negalima.

2. Atliktas technologijos vertinimas „Alkoholinių gėrimų reklamos įta-ka jo vartojimui“

Pagrindimas. PSO alkoholinių gėrimų reklamos draudimą įvardijo viena iš ekonomiškai efektyvių priemonių, kurios duoda didžiausią grąžą visuomenės sveikatai už mažiausias investicijas. Lietuvoje neatlikta mokslinių tyrimų, ver-tinančių alkoholio reklamos ribojimų įtaką jo vartojimui, tačiau įvairių šalių ty-rimai rodo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamą poveikį, ypač jaunimui. Šis vertinimas atliktas siekiant paremti sprendimų priėmėjus, dalyvaujančius for-muojant įrodymais grįstą alkoholio kontrolės politiką.


Tikslas – atlikti mokslinių publikacijų apžvalgą apie alkoholio reklamos įtaką jo vartojimui bei pateikti informaciją apie kitose šalyse taikomus alkoholio re-klamos ribojimus.

Metodai. Vertinant alkoholio reklamos įtaką jo vartojimui atlikta sisteminė mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėse MEDLINE (PubMed), The Coch-rane Library, Ebsco, PsycINFO. Ekonominio vertinimo tyrimų papildomai ieškota Econlit duomenų bazėje. Mokslinių publikacijų paieškos kriterijai: sisteminės apžvalgos, ekonominio vertinimo tyrimai ir tyrimai, publikuoti anglų kalba nuo 2013 m. iki 2016 m. gegužės mėn. Sisteminių apžvalgų ir ekonominio vertinimo tyrimų paieškai netaikyti publikavimo datos ribojimai. Informacijos apie Euro-pos šalių alkoholio reklamos draudimo ir ribojimo praktiką buvo ieškoma nau-dojant specializuotos informacijos paieškos sistemą (angl. google scholar).

Rezultatai. Duomenų bazėse rasti 3 457 straipsniai, iš jų atrankos kriterijus atiti-ko ir į šį vertinimą įtraukti 24 straipsniai: 4 sisteminės apžvalgos, 10 vienmomenčių stebėjimo tyrimų, 1 atsitiktinis imčių kontroliuojamas tyrimas, 3 laiko eilučių tyrimai, 2 longitudiniai tyrimai ir 4 ekonominio vertinimo tyrimai. Analizuotuose tyrimuose vertintos įvairių alkoholio reklamos formų (reklama žiniasklaidoje, filmuose, daik-tų su alkoholio prekės ženklu turėjimas, išorinė reklama ir kt.) sąsajos su alkoholio vartojimu (dažniu, kiekiu, vartojimo pradžia), o ekonominio vertinimo tyrimuose vertintas alkoholio reklamos draudimo bei nuolaidų alkoholiui draudimo efektyvu-mas. 3 iš 4 sisteminių apžvalgų duomenimis, alkoholio reklama skatina paauglių alkoholio vartojimo pradžią ir jo vartojimą. Atsitiktinių imčių kontroliuojamame ty-rime nenustatyta alkoholio reklamos poveikio jaunimo suvartoto alkoholio kiekiui. Trijuose tyrimuose vertintas įvairiose šalyse taikomų alkoholio reklamos ribojimų poveikis alkoholio vartojimui. Rezultatai rodo, kad alkoholio reklamos ribojimai susiję su mažesniu alkoholio vartojimu. Likę 12 tyrimų nustatė ryšį tarp alkoholio reklamos ir alkoholio vartojimo. Dviejų ekonominių vertinimo tyrimų duomenimis, reklamos draudimas yra ekonomiškai efektyvi priemonė. Anglijoje atlikto tyrimo duomenimis, visiškai uždraudus nuolaidas alkoholiui išvengiama žala sveikatos sektoriui per 10 metų siektų iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų. Tyrimas, vertinęs alkoho-lio reklamos draudimą PSO Europos regiono šalyse, nustatė, kad ekonominis šios intervencijos efektyvumas galėtų varijuoti nuo 138 iki 201 tarptautinio dolerio, tenkančio vieniems negalios pakoreguotiems gyvenimo metams (angl. DALY). Ap-žvelgus alkoholio reklamos draudimo ir ribojimo praktiką 24 Europos šalyse matyti didelė alkoholio reklamos reglamentavimo įvairovė. Visos šalys taiko ribojimus al-koholio reklamos turiniui. 20 Europos šalių alkoholio reklamai taiko vietos ir laiko ribojimus. Iš analizuotų 24 Europos šalių griežtesni alkoholio reklamos draudimai taikomi Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje.

3. Baigtas vykdyti visuomenės sveikatos technologijų vertinimas ir pa-rengta ataskaita „Intervencijų, gerinančių antimikrobinių vaistų skyrimą ligoninėse, vertinimas“

Pagrindimas. Lietuvoje stebimas vienas didžiausių ES antibakterinių pre-paratų skyrimas ligoninėse. Nepaisant mokslinės literatūros gausos apie anti-bakterinį atsparumą, iki šiol surinkta mažai įrodymų, kokios intervencijos veiks-mingai skatina racionalų antibakterinių vaistų skyrimą ligoninėse, nėra žinoma, kurios iš veiksmingų intervencijų gali būti pritaikytos Lietuvos ligoninėse.

Vertinimo tikslas – nustatyti intervencijas, gerinančias antibakterinių vaistų skyrimą ir taikytinas Lietuvos ligoninėse.

Vertinimo klausimai: 1. Nustatyti veiksmingas intervencijas, kurios gerina antibakterinių vaistų sky-

rimą ligoninėse;2. Įvertinti intervencijų, veiksmingai gerinančių antibakterinių vaistų skyrimą,

pritaikomumą Lietuvos ligoninėse ekspertų požiūriu.


Medžiaga ir metodai. Vertinant intervencijų, gerinančių antibakterinių vaistų skyrimą ligoninėse, Cochrane sisteminės apžvalgos „Intervencijos, gerinančios antibakterinių vaistų skyrimo praktiką ligoninėse“ rezultatai papildyti naujau-sių tyrimų duomenimis. 2007–2015 m. anglų kalba publikuotų tyrimų paieška buvo vykdoma duomenų bazėse PubMed, Cochrane, Clinical Key, Web of Science. Į sisteminę apžvalgą įtraukti atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kontro-liuojami prieš ir po tyrimai bei nutrauktų laiko eilučių tyrimai. Tyrimų duomenys nagrinėti taikant aprašomąją analizę ir metaanalizę. Siekiant įvertinti veiksmin-gų intervencijų pritaikomumo galimybes Lietuvos ligoninėse, atlikta ligoninėse dirbančių ekspertų – konsultuojančių specialistų, gydymą skiriančių specialistų bei administracijos atstovų – apklausa. Ekspertai intervencijų pritaikomumą Lietuvos ligoninėse vertino penkiabale Likerto skale.

Rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukti 38 tyrimai, kuriuose vertintos įtikinan-čios ir struktūrinės intervencijos. Įtikinančias intervencijas sudarė racionalaus an-tibakterinių vaistų skyrimo rekomendacijos, gydytojų mokymai ir konsultacijos, priminimai, vidaus auditas ir grįžtamasis ryšys. Taikant įtikinančias intervencijas racionaliau skiriami antibakteriniai vaistai – gydymo antibakteriniais vaistais truk-mė sumažėja 40,9 proc., antibakterinių vaistų suvartojimas, išreikštas vidutine terapine doze (VTD), sumažėja 48 proc., skatinama gydymą intraveniniais anti-bakteriniais vaistais laiku pakeisti į gydymą geriamaisiais vaistais. Struktūrines intervencijas sudarė uždegimo žymenų tyrimai (prokalcitonino tyrimas), greitieji mikrobiologiniai tyrimai, kompiuterinės sprendimų priėmimo sistemos. Struktū-rinės intervencijos skatina racionalesnį antibakterinių vaistų skyrimą ligoninėse – 17,3 proc. mažiau pacientų skiriami antibakteriniai vaistai, 22,1 proc. sutrumpėja gydymo šiais vaistais trukmė, o antibakterinių vaistų suvartojimas, išreikštas VTD, sumažėja 17,15 proc. Iš struktūrinių intervencijų pakankami moksliniai saugumo ir veiksmingumo įrodymai surinkti tik apie prokalcitonino tyrimą. Kitų struktūri-nių intervencijų (kompiuterinės sprendimų priėmimo sistemos, greitųjų mikro-biologinių tyrimų) veiksmingumui pagrįsti vis dar trūksta patikimų mokslinių įro-dymų. Cochrane sisteminėje apžvalgoje nustatyta, kad ribojančios intervencijos yra veiksmingos mažinant antibakterinių vaistų skyrimą. Ribojančias intervenci-jas sudarė ligoninės ribojamų antibakterinių vaistų sąrašo sudarymas, privalomos vaistų užsakymo formos, ligoninės specialisto patvirtinimas dėl ribojamų antibak-terinių vaistų skyrimo, ribojamų vaistų pašalinimas iš ligoninės skyrių, gydytojo paskirtų vaistų pakeitimas kitais antibakteriniais vaistais bei gydymo antibakteri-niais vaistais trukmės ribojimas. Šioje apžvalgoje nebuvo rasta naujausių ribojan-čias intervencijas vertinančių tyrimų, kurie galėtų papildyti Cochrane sisteminę apžvalgą. Apklausoje apie veiksmingų intervencijų pritaikomumo galimybes Lie-tuvos ligoninėse dalyvavo 25 ekspertai. Jų nuomone, Lietuvos ligoninėse lengvai pritaikomos kelios įtikinančios intervencijos – racionalaus antibakterinių vaistų skyrimo rekomendacijos, gydytojų mokymai apie racionalų antibakterinių vaistų skyrimą bei vidaus auditas ir grįžtamasis ryšys. Ekspertų vertinimu, lengvai pritai-komos būtų visos ribojančios intervencijos. Iš struktūrinių intervencijų Lietuvos ligoninėse būtų galima lengvai pritaikyti prokalcitonino tyrimą atliekant jį gydy-mo pradžioje, kai norima įvertinti gydymo antibakteriniais vaistais reikalingumą, gydymo metu siekiant įvertinti gydymo efektyvumą bei nustatyti, ar pacientui galima nutraukti gydymą antibakteriniais vaistais.

4. Parengtas protokolas ir pradėtas visuomenės sveikatos technolo-gijos vertinimas „Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priklausan-tiems asmenims taikomų grupinių mokymų, skirtų stiprinti sveikatą, veiksmingumas“

Pagrindimas. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir visame pasaulyje yra pagrindinė žmonių mirties priežastis. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų


miršta dvigubai daugiau gyventojų nei kitose ES šalyse. Nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir rūkymas – svarbiausi rizikos veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Taikant veiksmingas prevenci-jos priemones, nukreiptas į rizikingą žmonių elgseną, galima efektyviai suma-žinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. 2014 m. patvirtintas Širdies ir krau-jagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašas, kuriuo siekiama pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatą.

Vertinimo tikslas – įvertinti grupinių mokymų, taikomų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priskiriamų asmenų sveikatai stiprinti, veiksmingumą ir veiks-mingų mokymų organizacinių aspektų atitiktį Lietuvos praktikai.

Vertinimo klausimai: 1. Ar sveikatos ir kitų specialistų vedami grupiniai mokymai, kuriuos sudaro

interaktyvios paskaitos, diskusijos, demonstracijos, atvejų analizės ir (ar) praktiniai užsiėmimai, yra veiksmingi: a) mažinant rūkymą; b) mažinant al-koholio vartojimą; c) keičiant mitybos įpročius; d) didinant fizinį aktyvumą; e) stresui mažinti; f ) gerinant savijautą?

2. Kokie pagrindiniai veiksmingų grupinių mokymų komponentai, skirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priklausančių asmenų sveikatai stiprinti?

3. Kokie pagrindiniai veiksmingų grupinių mokymų, skirtų širdies ir kraujagys-lių ligų rizikos grupei priklausančių asmenų sveikatai stiprinti, organizaci-niai aspektai?

4. Kaip Lietuvoje organizuojami grupiniai mokymai, skirti širdies ir kraujagys-lių ligų rizikos grupei priklausančių asmenų sveikatai stiprinti?

Medžiaga ir metodai. Publikacijų paieška bus atlikta pagal paieškos strategiją duomenų bazėse Cochrane Library, Medline, Web of Science, PsycINFO, SportDis-cus, Wiley Online Library. Mokslinių straipsnių tinkamumas sisteminei apžvalgai bus vertinamas pagal 6 pagrindinius kriterijus: 1) populiaciją; 2) intervenciją; 3) kontrolinę / lyginamąją grupę; 4) intervencijų veiksmingumo rezultatus; 5) tyrimų tipą, 6) mokslinių publikacijų laikotarpį ir kalbą. Atliekant rastų mokslinių publika-cijų analizę, bus įvertinti ir apibendrinti grupinių mokymų, taikomų širdies ir krau-jagyslių ligų rizikos grupei priskiriamų asmenų sveikatai stip rinti, veiksmingumo rezultatai. Organizaciniai grupinių mokymų aspektai bus vertinami ir analizuoja-mi tik nustačius, kad grupiniai mokymai yra veiksminga priemonė, skirta širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priklausančių asmenų sveikatai stiprinti.

Laukiami rezultatai. Atlikus vertinimą bus nustatyta, ar grupiniai mokymai, taikomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priskiriamų asmenų sveikatai stiprinti, yra veiksmingi ir ar jų organizaciniai aspektai atitinka dabartinę Lie-tuvos praktiką. Vertinimo rezultatai leis pateikti patikimą mokslo įrodymais pa-grįstą informaciją, kuria remiantis gali būti priimami sprendimai, padedantys gerinti širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei priskirtinų asmenų at-rankos ir prevencijos programos vykdymą.

5. Parengtas protokolas ir pradėtas vykdyti visuomenės sveikatos tech-nologijos vertinimas „Suaugusiems asmenims skirtų fizinio aktyvumo in-tervencijų, kuriose taikomos savikontrolės priemonės, veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas“

Pagrindimas. Mažas fizinis aktyvumas yra įrodytas lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo rizikos veiksnys, tačiau Lietuvoje atliktų įvairių tyrimų duomenys rodo mažą suaugusių gyventojų fizinį aktyvumą. ES šalyse atlikto tyrimo duo-menimis, Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. suaugusių gyventojų (ES vidurkis 42 proc.). Mūsų šalies tyrėjai, analizavę suaugusiems as-menims taikomas fizinio aktyvumo intervencijas ir jų veiksmingumą, pažymi savikontrolės intervencijų poveikį keičiant fizinio aktyvumo elgseną, tačiau šios intervencijos retai taikomos praktikoje.


Tikslas – nustatyti suaugusiems asmenims skirtų fizinio aktyvumo interven-cijų, kuriose taikomos savikontrolės priemonės, veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą.

Vertinimo klausimai: 1. Ar fizinio aktyvumo intervencijos, kuriose taikomos savikontrolės priemo-

nės, yra veiksmingos? 2. Kokios fizinio aktyvumo intervencijos, kuriose taikomos savikontrolės prie-

monės, yra ekonomiškai efektyvios?Vertinimo metodai. Mokslinių publikacijų paieška pagal parengtas paieškos

strategijas bus atlikta duomenų bazėse MEDLINE, Cochrane Database of Syste-matic Reviews, Cochrane Central Register of Controlled Trials, NHS Health Techno-logy Assessment Database, NHS Economic Evaluation Database, Database of Abs-tracts of Reviews of Effects ir EconLit. Mokslinių publikacijų įtraukimo kriterijai: metaanalizės, sisteminės apžvalgos, sveikatos technologijos vertinimo ataskai-tos bei publikacijos, kuriose pateikiami kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai ir ekonominio vertinimo tyrimai. Šios publikacijos anglų kalba skelbtos 2010 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 1 d. laikotarpiu.

Laukiami rezultatai. Pateikti įrodymai apie suaugusiems asmenims skirtų fi-zinio aktyvumo intervencijų, kuriose taikomos savikontrolės priemonės, veiks-mingumą ir ekonominį efektyvumą, reikalingi formuojant ir įgyvendinant veiks-mingesnę suaugusių gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo politiką.

6. Parengtas trumpojo vertinimo protokolas ir pradėtas vykdyti visuo-menės sveikatos technologijos vertinimas „Elektroninės cigaretės: povei-kis sveikatai ir teisinis reglamentavimas Europoje“

Pagrindimas. Elektroninės cigaretės, sukurtos 2003 m. Kinijoje, į daugelio ša-lių rinką pateko kaip plataus vartojimo prekė be valdžios institucijų reglamenta-vimo ir mokslinių tyrimų. Tik vėliau, tabako gamintojams išplėtojus jų gamybą ir daugėjant elektroninių cigarečių naudotojų, pradėti vykdyti pirmieji moksliniai tyrimai, tiriantys šių produktų poveikį sveikatai. Mūsų šalyje priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, kuriame nu-matyti įvairūs elektroninėms cigaretėms taikomi ribojimai. Tačiau šio įstatymo nuostatos nėra taikomos elektroninėms cigaretėms be nikotino, be to, prekyba elektroninėmis cigaretėmis nėra licencijuojama. Tam, kad būtų priimti tolesni politiniai sprendimai dėl elektroninių cigarečių reglamentavimo, būtina turėti patikimą mokslo įrodymais grįstą informaciją apie galimą jų poveikį sveikatai bei žinoti, kokią licencijavimo praktiką taiko kitos Europos šalys.

Tikslas – įvertinti elektroninių cigarečių poveikį sveikatai ir teisinį reglamen-tavimą Europoje.

Vertinimo klausimai: 1. Koks yra elektroninių cigarečių poveikis sveikatai? 2. Kokia elektroninių cigarečių reglamentavimo praktika taikoma Europos

šalyse? Medžiaga ir metodai. Siekiant atsakyti į pirmą vertinimo klausimą bus atlie-

kama sisteminė mokslinių publikacijų apžvalga. Tyrimų paiešką numatoma vyk-dyti duomenų bazėse PubMed, Cochrane, DOAJ, CRD ir TOXNET. Į apžvalgą bus įtraukiami stebėjimo ir eksperimentiniai tyrimai, kuriuose vertinamas elektro-ninių cigarečių poveikis sveikatai – cheminių medžiagų kiekis ir dalelių dydis, iškvepiamo oro sudėtis, kraujo rodiklių pokyčiai, apskaičiuota su elektroninių ci-garečių naudojimu susijusių ligų rizika bei šalutinis poveikis naudojant elektro-nines cigaretes. Tyrimų duomenys bus analizuojami taikant aprašomąją analizę. Vertinimo metu bus siekiama nustatyti elektroninių cigarečių poveikį tiek paties rūkančiojo, tiek ir aplinkinių žmonių sveikatai (pasyvus rūkymas). Siekiant at-sakyti į antrą vertinimo klausimą bus atliekama apklausa apie Europos šalyse


taikomą elektroninių cigarečių reglamentavimo praktiką. Tyrimo metu pagal parengtą klausimyną numatoma apklausti visas ES šalis bei Norvegiją, Islandiją ir Šveicariją.

Laukiami rezultatai. Vertinimo metu bus nustatytas elektroninių cigarečių poveikis sveikatai, taip pat Europos šalių elektroninių cigarečių reglamentavi-mo praktika. Vertinimo rezultatai leis pateikti patikimą mokslo įrodymais grįstą informaciją, kuria remiantis gali būti priimami tolesni sprendimai, susiję su elek-troninių cigarečių reglamentavimu Lietuvoje.

7. Parengtos metodinės rekomendacijos „Trumposios intervencijos: al-koholio vartojimo įpročių patikros ir pagalbos teikimo rekomendacijos“

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizikingą ir žalingą alkoholio vartojimą veiks-mingai mažina ankstyvoji alkoholio vartojimo įpročių patikra ir specialisto (daž-niausiai šeimos gydytojo) teikiama konsultacija (toliau – trumpoji intervencija).

Parengtos rekomendacijos skirtos pirminės asmens sveikatos priežiūros įs-taigose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams (bendrosios praktikos gydytojams, slaugytojams), taip pat savivaldybių visuomenės sveikatos priežiū-ros biuruose dirbantiems visuomenės sveikatos ir kitiems specialistams, kurie norėtų teikti trumposios intervencijos paslaugas suaugusiems asmenims.

Rekomendacijų pirmoje dalyje pateikiama susisteminta informacija apie trumpąją intervenciją, svarbiausius jos struktūrinius elementus, aptariami suau-gusiems asmenims taikomi rizikingo ir žalingo alkoholio vartojimo atpažinimo metodai, intervencijos parinkimas atsižvelgiant į nustatytą alkoholio vartojimo rizikos lygį. Antroje rekomendacijų dalyje nagrinėjama, kaip turėtų būti teikia-ma trumpoji intervencija suaugusiems asmenims, pateikiama intervencijos teikimo schema ir rekomendacijos įstaigoms, planuojančioms teikti trumpąją intervenciją. Rekomendacijų prieduose pateikiama papildoma informacija ir pagalbinė medžiaga specialistams.

8. Baigtas vykdyti tyrimas „13−14 m. moksleivių fizinio aktyvumo veiksniai pasirinktose savivaldybėse“

Pagrindimas. Nepaisant mokslinių įrodymų apie fizinio aktyvumo poveikį sveikatai ir gerovei, skiriamo dėmesio tarptautiniuose ir nacionaliniuose stra-teginiuose dokumentuose, vaikų fizinis aktyvumas nepakankamas. Rengiant fizinį aktyvumą skatinančias priemones reikia atsižvelgti ne tik į tikslinės grupės amžių, bet ir į individualius bei konkrečios vietovės fizinės ir socialinės mikro- ir makroaplinkos veiksnius. Lietuvoje stokojama išsamaus fizinio aktyvumo įver-tinimo atskirose savivaldybėse. Gilesnė mažėjančio fizinio aktyvumo priežasčių ir veiksnių analizė bei jų pagrindu vėliau rengiamos ir įgyvendinamos tikslinės intervencijos galėtų padėti pristabdyti šią neigiamą tendenciją.

Tikslas – įvertinti 13–14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksnius pasirinktose Lietuvos savivaldybėse.

Uždaviniai:1. Nustatyti 13–14 m. vaikų fizinį aktyvumą pasirinktose Lietuvos savivaldybėse;2. Įvertinti pasirinktų veiksnių įtaką 13–14 m. vaikų fiziniam aktyvumui pasi-

rinktose Lietuvos savivaldybėse;3. Nustatyti 13–14 m. vaikų fizinio aktyvumo veiksnių skirtumus tarp pasirink-

tų Lietuvos savivaldybių.Medžiaga ir metodai. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą atliktas aprašomasis

analitinis tyrimas, tiksline tiesiogine tyrimo populiacija laikant 13–14 metų am-žiaus (7–8 klasių) moksleivius. Taikant anketinės apklausos metodą apklausti 2 962 minėto amžiaus moksleivių tėvai ar globėjai 6 pasirinktose Lietuvos savi-valdybėse (Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Druskininkų, Rokiškio r. ir Varė-nos r.). Atlikta kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė.


Pagrindiniai rezultatai. Nustatytos apylygės fiziškai aktyvių ir fiziškai pasy-vių vaikų dalys (atitinkamai 50,9 ir 49,1 proc.). Fiziškai aktyvių vaikų dalis taip pat panaši atskirose tirtose savivaldybėse. Fiziškai aktyvių vaikų grupėje ber-niukų buvo kiek daugiau nei pusė. Beveik visose savivaldybėse fiziniam akty-vumui turėjo reikšmės lytis (berniukai fiziškai aktyvesni nei mergaitės), trijose savivaldybėse – mokykloje organizuojami renginiai, taip pat vaiko dalyvavimas nemokamuose su fiziniu aktyvumu susijusiuose renginiuose, trijose – didesnis draugų skaičius. Dviejose didžiųjų miestų savivaldybėse vaiko fizinis aktyvu-mas tiesiogiai siejamas su fiziškai aktyvia šeima, dviejose savivaldybėse svarbus šeimos palaikymas vaikui dalyvaujant su fiziniu aktyvumu susijusiuose rengi-niuose. Dviejose savivaldybėse palankiai vertinta sukurta viešoji fizinei veiklai reikalinga infrastruktūra, tačiau visose savivaldybėse pasigendama viešų visai šeimai skirtų renginių, priemonių, didinančių motyvaciją ir skatinančių fiziškai aktyvią veiklą. Tarp dažniausiai minimų priežasčių, kliudančių šeimai užsiimti fiziškai aktyvia veikla, didžiosiose savivaldybėse yra laiko stoka, o mažosiose – pakankamas judėjimas namuose ir darbe. Nustatyti asmeniniai fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai, tokie kaip tinkamas laiko planavimas, noras ir pasiryžimas, savimotyvacija ir motyvavimas, noras ir valia, padrąsinimas ir pozityvi aplinkinių nuostata, asmeninio pavyzdžio vaikui rodymas. Tyrimo dalyviai akcentavo sąly-gų užsiimti fiziškai aktyvia veikla sudarymo ir gerinimo tiek mokyklos viduje ir jos teritorijoje, tiek ir viešosiose erdvėse svarbą. Masinių renginių ir varžybų or-ganizavimas, tiksliniai renginiai šeimoms, visiems vaikams, o „ne tik lankantiems būrelius“, didesnis mergaičių įtraukimas, įvairesnė popamokinė veikla paskatin-tų šeimos narius tapti fiziškai aktyvesniais. Iš mokyklos tikimasi didesnio fizinio aktyvumo naudos vaikams aiškinimo, kokybiškų fizinio lavinimo pamokų. Fizinį aktyvumą skatintų esamų aikštelių savivaldybėse sutvarkymas, naujų įrengimas bei įrangos įvairovė, vaikų iš atokesnių gyvenamųjų vietovių vežiojimo į būre-lius ir kitas su fiziniu aktyvumu susijusias veiklas galimybių padidinimas.

9. Parengtas projektas ir pradėtas vykdyti tyrimas „Sveikatos priežiū-ros ir socialinių paslaugų prieinamumas rizikos grupės mokiniams“

Pagrindimas. Atsižvelgiant į didėjantį mokyklinio amžiaus mokinių psicho-aktyviųjų medžiagų (PM) vartojimo paplitimą Lietuvoje, šiuo tyrimu bus siekia-ma įvertinti bendrojo ugdymo mokyklose teikiamų sveikatos priežiūros ir socia-linių paslaugų prieinamumą rizikos grupės mokiniams, eksperimentuojantiems PM, bei nustatyti pagalbos mokiniui specialistų (PMS), teikiančių ankstyvosios intervencijos paslaugas, veiklos galimybes, esamas kliūtis ir poreikius.

Tikslas – įvertinti ankstyvosios intervencijos paslaugų prieinamumą bendro-jo ugdymo mokyklų rizikos grupės mokiniams.

Medžiaga ir metodai. Atliekami kiekybinis (anketinė apklausa) ir kokybiniai (sutelktos grupės diskusija ir pusiau struktūruotas interviu) tyrimai. Kiekybinio tyrimo imtį sudaro pagal urbanizacijos laipsnį atrinktų vietovių bendrojo ugdy-mo mokyklų 16 m. mokiniai. Sutelktos grupės diskusijos dalyviai – bendrojo ug-dymo mokyklose dirbantys PMS; pusiau struktūruoto interviu dalyviai – vaikų, gaunančių paslaugas priklausomybės ligų centruose dėl PM vartojimo, tėvai / globėjai.

Laukiami rezultatai. Šiuo tyrimu bus įvertintas 16 m. mokinių PM vartojimo paplitimas ir bendrojo ugdymo mokyklose rizikos grupės mokiniams teikiamų ankstyvosios intervencijos paslaugų organizacinis ir komunikacinis prieinamu-mas, esamos kliūtys bei PMS reikalingos pagalbos bei kompetencijos didinimo poreikiai; bus įvertinta tėvų / globėjų nuomonė apie rizikos grupės mokiniams teikiamų ankstyvosios intervencijos paslaugų prieinamumą bendrojo ugdymo mokyklose, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centruose.


10. Parengtas projektas ir pradėtas vykdyti tyrimas „Sveikatos stipri-nimo veiklą įgalinantys veiksniai profesinio mokymo įstaigose“

Pagrindimas. Beveik kas dešimtas 14–24 m. jaunas žmogus mokosi profesinio mokymo įstaigoje (PMĮ). Šis amžiaus periodas svarbus jauno žmogaus gyvenime dėl dažnesnio mėginimo rizikuoti, tačiau menko rizikos sveikatai suvokimo bei sveikatai nelabai palankios gyvensenos. PMĮ mokiniams, kurie turi pagrindinį išsi-lavinimą, mokosi profesijos bei siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, tenka papildomas mokymosi krūvis. Todėl PMĮ turėtų tekti misija sukurti ne tik mokymosi aplinką, ku-rioje būtų rengiamas jaunas žmogus darbui, bet ir ugdomos bendros gyvenimui reikalingos kompetencijos, tarp jų formuojančios sveikos gyvensenos įpročius.

Tikslas – nustatyti sveikatos stiprinimo veiklą ir jos plėtotę įgalinančius veiks-nius profesinio mokymo įstaigose.

Medžiaga ir metodai. Atliekamas kokybinis ir kiekybinis tyrimai. 8 Lietuvos profesinio mokymo įstaigose, iš kurių 4 priklauso sveikatą stiprinančių moky-klų tinklui, taikant pusiau struktūruotą interviu metodą apklausiami sveikatos stiprinimo veiklą organizuojantys ir ją įgyvendinantys PMĮ specialistai bei PMĮ mokiniai anoniminės anketinės apklausos būdu. Naudojamas Nyderlandų ne-priklausomo taikomųjų mokslinių tyrimų organizacijos mokslininkų parengtas inovacijų determinantams matuoti skirtas instrumentas ir iš 31 klausimo suda-rytas anoniminis klausimynas.

Laukiami rezultatai. Kokybinio tyrimo rezultatai leis įvertinti, kokie veiksniai yra svarbūs (būtini) sėkmingai sveikatos stiprinimo veiklos plėtotei profesinio mokymo įstaigose. PMĮ mokinių gyvensenos apklausa padės įvertinti šios po-puliacijos gyvenseną ir su ja susijusius veiksnius PMĮ lygmeniu, bus galima iden-tifikuoti sritis, reikalaujančias sprendimų PMĮ lygmeniu.

Remiantis kokybinio ir kiekybinio tyrimų rezultatais bus formuojamos prak-tinės rekomendacijos, palengvinančios sveikatos stiprinimo veiklos plėtotę ir kitose PMĮ. Rezultatai taip pat bus naudojami rengiant mokslines publikacijas ir mokslinius bei praktinius pranešimus konferencijose.

11. Koordinuotas vaikų gyvensenos tyrimas savivaldybėseĮgyvendindamas sveikatos apsaugos ministro įsakymą (2016 m. gegužės

16 d. įsakymas Nr. V-637 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuome-nės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“), įtvirtinantį peri-odinius gyvensenos tyrimus kaip visuomenės sveikatos stebėsenos elementus savivaldybėse, Institutas koordinavo mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyri-mą. Šiam tyrimui savivaldybėse atlikti Institutas parengė ir su SAM suderino bei išleido metodines rekomendacijas „Gyvensenos tyrimų organizavimas ir vyk-dymas savivaldybėse“. Duomenų suvedimo ir perdavimo procesui palengvinti bei duomenų kokybei užtikrinti parengtos elektroninės formos, kurios kartu su gyvensenos tyrimų instrumentais ir metodikomis pateikiamos interneto svetai-nėje (www.hi.lt/gyvensena). Siekiant visuomenės sveikatos biurų atstovus supa-žindinti su planuojamais gyvensenos tyrimais, kovo–balandžio mėnesiais orga-nizuoti 4 mokymai, kuriuose dalyvavo visų visuomenės sveikatos biurų atstovai.

Duomenų rinkimą organizavo ir vykdė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai. Apklausai naudotas standartizuotas 37 klausimų klausimy-nas. 25 savivaldybėse formuotos reprezentatyvios apklausų imtys, kitose savi-valdybėse atliktas ištisinis tyrimas.

Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenų bazę sudaro 38 633 respondentų užpildytos anketos visose Lietuvos savivaldybėse. Institute atlikta duomenų analizė ir parengta Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ro-diklių suvestinė-ataskaita. Joje pateikiami apibendrinti 2016 m. atlikto pirmojo visose Lietuvos savivaldybėse mokyklinio amžiaus 5, 7 ir 9 (pirmų gimnazijos)


klasių mokinių gyvensenos tyrimo rezultatai: bendri duomenys apie respon-dentų skaičių savivaldybėse, jų sociodemografinės charakteristikos ir 20 gyven-senos rodiklių, patenkančių į aukščiau minėtu įsakymu patvirtintą vaikų gyven-senos stebėsenos rodiklių sąrašą 3 grupėse:

y sveikatos vertinimas ir laimingumas; y sveikatos elgsena (fizinis aktyvumas ir pasyvus laisvalaikis, mitybos įpročiai ir

burnos higiena); y rizikingas elgesys (tabako gaminių bei elektroninių cigarečių vartojimas, alko-

holio vartojimas, narkotinių medžiagų vartojimas, atšvaitai tamsiu paros metu, saugos diržai automobilyje, patyčios).Pateikiami bendri ir kiekvienos savivaldybės atskirai rezultatai.

12. Koordinuota hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūraPagrindimas. Priemonės vykdytos įgyvendinant LR sveikatos apsaugos

ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“. Institutas nuo 2009 m. koordinuoja hospitalinių infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimą bei šių infekcijų epi-demiologinę priežiūrą padidėjusios rizikos skyriuose: intensyviosios terapijos ir reanimacijos bei chirurgijos.

12.1. Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas2016 m. peržiūrėti Paplitimo tyrimo duomenų registracijos formos pildymo

kodai ir elektroninės duomenų suvedimo formos, paskelbtos interneto svetai-nėje. Siekiant užtikrinti duomenų kokybę, 2015 m. kovo 30 d. surengti hospitali-nių infekcijų paplitimo tyrimo mokymai infekcijų kontrolės specialistams.

Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimo duomenis pateikė 94 proc. (63 iš 67) bendrojo pobūdžio, 68,7 proc. (33 iš 48) palaikomojo gydymo ir slaugos, 41,7 proc. (5 iš 12) specializuotų, 25 proc. (1 iš 4) reabilitacijos bei 8,3 proc. (1 iš 12) privačių ligoninių. Bendrai ligoninės pateikė duomenis apie 16 310 pacientų. Bendras hospitalinių infekcijų dažnis bendrojo pobūdžio ligo-ninėse siekė 4,4 proc., palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse sumažėjo iki 4 proc. (2015 m. buvo 6 proc.). Atskirose ligoninėse hospitalinių infekcijų pa-plitimas svyravo nuo 0 iki 10,8 proc. – bendrojo pobūdžio ligoninėse, nuo 0 iki 14,6 proc. – palaikomojo gydymo ir slaugos, nuo 0 iki 1,7 proc. – kitose ligo-ninėse. Bendrojo pobūdžio ligoninėse, kaip ir ankstesniais metais, didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas buvo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, šis rodiklis nuo 2014 m. padidėjo nuo 17,9 proc. iki 28,5 proc.

Parengta 2016 m. ataskaita skelbiama Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/hospitaliniu-infekciju-epidemiologines-prieziuros-duomenu-ataskaitos.html).

12.2. Nuolatinė hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra padi-dėjusios rizikos skyriuose

Sutvarkius ir išanalizavus duomenis, gautus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, parengtos nuolatinės hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) bei operacinių žaizdų infekcijų (OŽI) chirurgijos skyriuose 2015 m. duomenų ataskaitos. Nacionaliniu lygiu savanoriškai duomenis pateikė 37 RITS bei 55 chirurgijos skyriai.

RITS pateikė duomenis apie 2 929 pacientus, besigydžiusius šiuose skyriuose daugiau nei 2 paras. 2015 m. nustatytos 637 hospitalinės infekcijos (paplitimas – 21,9 proc.). Didžiąją dalį visų nustatytų hospitalinių infekcijų sudarė pneumonija (40,1 proc.), šlapimo takų (13,9 proc.) ir mikrobiologiniu tyrimu patvirtintos krau-jo (9,7 proc.) infekcijos. Lyginant su 2014 m., padidėjo sergamumas ventiliacine pneumonija (nuo 17,5 proc. iki 21,2 proc.) suaugusiųjų grupėje, šiek tiek sumažėjo (nuo 5,1 proc. iki 4,7 proc.) sergamumas šlapimo takų infekcijomis.


Chirurgijos skyriai pateikė duomenis apie 5 877 pacientus, kuriems buvo at-liktos koronarinių arterijų šuntavimo, cezario pjūvio, storosios žarnos, apendek-tomijos, cholecistektomijos, kirkšnies išvaržos, ortopedinės ir venų operacijos. 2015 m. OŽI buvo užregistruotos 103 pacientams (1,8 proc.), beveik tiek pat, kaip 2014 m. (1,7 proc.). Daugiausia užregistruota giliųjų operacinių žaizdų in-fekcijų (41,7 proc.). OŽI dažniausiai išsivystė po storosios žarnos (9,8 proc.) ir šir-dies kraujagyslių šuntavimo (6,6 proc.) operacijų. Lyginant su 2014 m., infekcijų skaičius po šių operacijų padidėjo (atitinkamai 2014 m. – 6,9 proc. ir 5,5 proc.).

Ataskaitos pateikiamos Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/hos-pitaliniu-infekciju-epidemiologines-prieziuros-duomenu-ataskaitos.html).

2015 m. operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinės priežiūros ir hospitali-nių infekcijų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose epidemiologinės priežiūros duomenų bazės perduotos ECDC epidemiologinės priežiūros tinklui.

12.3. Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros duomenų sklai-da ir valdymo gerinimas

2016 m. gegužės 29 d. kartu su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine bei Lietuvos ortopedų traumatologų draugija organizuota mokslinė praktinė konferencija „Operacinių žaizdų infekcijos ir jų prevencijos galimybės“. Konfe-rencijoje dalyvavo beveik 100 dalyvių: specialistai, atsakingi už hospitalinių in-fekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą, gydytojai ortopedai traumatologai, kitų specialybių gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, visuomenės sveika-tos įstaigų administratoriai bei visuomenės sveikatos specialistai. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su operacinių žaizdų infekcijų ir antimikrobinio val-dymo patirtimi Europoje bei epidemiologine situacija Lietuvoje, su operacinių žaizdų infekcijų prevencijos galimybėmis ir jų valdymo patirtimi ortopedijoje traumatologijoje, panaudojant mikrobiologinę diagnostiką ir antibakterinę te-rapiją. Aptarti hospitalinių infekcijų protrūkiai ir jų priežastys bei intervencijos, skatinančios racionaliau skirti antimikrobinius preparatus ligoninėse.

2016 m. spalio 25–26 d. vyko Instituto organizuoti tobulinimo kursai pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą programą „Hospitalinių infek-cijų sukėlėjai, jų mikrobiologinė diagnostika ir atsparumo antibiotikams vysty-mosi mechanizmai“. Mokymus sėkmingai baigė 20 dalyvių – tai infekcijų kon-trolės specialistai, medicinos gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, ben-drosios praktikos slaugytojai, dalyvaujantys hospitalinių infekcijų valdyme ASPĮ.

2016 m. vasario 1–28 d. trijose Lietuvos ligoninėse išbandytas ECDC pareng-tas Clostridium difficile infekcijų stebėsenos protokolas. Duomenys perduoti ECDC. 2016 m. spalio 28 − lapkričio 28 d. dviejose Lietuvos ligoninės išbandytas ECDC atnaujintas operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinės priežiūros proto-kolas. Duomenys perduoti ECDC.

12.4. Inovacija hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros srityjeParengta nauja hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros aprašo

redakcija, pavirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1499 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“. Ja siekiama tobulinti hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą, priderinant ją prie ES naudojamų ECDC protokolų, optimizuojant duomenų rin-kimą ir sklaidą, užtikrinant jų kokybę:

y pasikeitė hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimo metodika, pagal kurią pradeda-ma rinkti informacija apie infekcijų prevencijos rodiklius;

y įteisinta ir nuo 2017 m. sausio 1 d. pradedama nuolatinė Clostridium difficile in-fekcijų epidemiologinė priežiūra stacionarines paslaugas teikiančiose ASPĮ. Pakeista hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tvarka numato,

kad hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą vykdantys specialistai pri-valo būti dalyvavę hospitalinių infekcijų mokymuose pagal atitinkamą sritį. Šia


nuostata siekiama pagerinti hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir užtikrinti renkamų duomenų kokybę. Taip pat nustatoma, kad asmens sveika-tos priežiūros įstaigos hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros padidė-jusios rizikos skyriuose duomenis Institutui teikia vieną kartą per metus (vietoje dviejų kartų), o Institutas skelbia metines ataskaitas.

13. Koordinuotas antimikrobinio atsparumo valdymas

13.1. Antimikrobinio atsparumo valdymo regionuose gerinimasKoordinuojant antimikrobinio atsparumo valdymo grupių apskrityse veiklą

ir įgyvendinant Antimikrobinio atsparumo valdymo apskrityse tvarkos aprašą, patvirtintą LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-322, 2016 m. vasario 12 d. Kauno visuomenės sveikatos centre organizuota konferen-cija „Antimikrobinio atsparumo valdymas apskrityse“, skirta antimikrobinio atspa-rumo valdymo grupių veiklai aptarti ir pasidalyti gerąja praktika bei idėjomis.

Apibendrinta antimikrobinio atsparumo valdymo apskrityse grupių veikla ir parengta bendra 2015 m. ataskaita. Dažniausiai grupės vykdė prevencines veiklas (Europos supratimo apie antibiotikus dienos minėjimas, renginiai mokyklose, me-džiagos apie antimikrobinio atsparumo problemą viešinimas) ir antimikrobinių vaistinių preparatų stebėseną (TLK kompensuojamųjų antibiotikų receptų duo-menų stebėsena, ligoninėse suvartotų antimikrobinių preparatų stebėsena).

Pagal tobulinimo programą „Antimikrobinio atsparumo samprata, valdy-mas, priežiūra ir prevencija“ 2016 m. gegužės 5–6 d. ir gruodžio 8–9 d. vyko mo-kymai Telšiuose, 2016 m. gegužės 5–6 d. ir gruodžio 8–9 d. – Tauragėje. Tobulini-mo kursų dalyviai – apskričių antimikrobinio atsparumo valdymo grupių nariai.

13.2. Antibiotikų vartojimo stebėsenaĮgyvendinant Antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo stebėsenos

tvarkos aprašą, patvirtintą LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-228, apibendrinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Valsty-binės ligonių kasos ir stacionarių ASPĮ pateikti duomenys ir parengta 2015 m. antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo ataskaita, paskelbta Instituto in-terneto svetainėje (http://www.hi.lt/lt/antibiotiku-suvartojimo-ataskaitos.html).

Sutvarkyta antimikrobinių vaistų suvartojimo 2015 m. duomenų bazė per-duota ECDC epidemiologinės priežiūros ESAC-Net tinklui per TESSY sistemą.

Keturiose ligoninėse išbandytas ECDC bandomasis antimikrobinių prepara-tų suvartojimo stebėsenos protokolas.

13.3. Supratimo apie antibiotikus gerinimasSiekiant didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą antibiotikų var-

tojimo srityje, parengtas 2016 m. Europos supratimo apie antibiotikus dienai skirtas rekomenduojamų priemonių sąrašas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistams. Jis pateikiamas Instituto interneto svetainėje. Atnaujinta informacija skelbiama Instituto interneto svetainės skiltyje „Europos supratimo apie antibiotikus diena“ (http://www.hi.lt/content/esad.html).

Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną bei Pasaulio supratimo apie antibiotikus savaitę, 2016 m. lapkričio 9 d. Panevėžyje kartu su Panevėžio apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupe organizuota konferencija „Atsparumo valdymas Panevėžio apskrityje“. Jos dalyviai supažindinti su anti-mikrobinio atsparumo situacija Europoje ir Lietuvoje, pristatyti duomenys apie Lietuvos gyventojų savigydą antibiotikais, kalbėta apie teisingą antibio tikų skyrimą šeimos gydytojo darbe ir ką apie antimikrobinį atsparumą turi žinoti gydytojas, pristatyta Panevėžio grupės veikla ir ECDC bei PSO iniciatyvos anti-mikrobinio atsparumo problemoms spręsti.


14. Įteisintas ir veiklą pradėjo Visuomenės sveikatos priežiūros specia-listų registras

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (VSPS) registras įsteigtas LR Vy-riausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl žinybinio Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. VSPS registro objektas – specialistai, atliekantys visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas Lietuvos nacionalinės sveikatos sis-temos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose. VSPS registro paskirtis – regis-truoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistus, rinkti, kaupti, anali-zuoti, sisteminti, saugoti ir teikti registro duomenis bei dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims.

2016 m. parengti ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti re-gistro veiklą užtikrinantys dokumentai: VSPS registro duomenų saugos nuos-tatai (2016 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. V-372); VSPS registro naudotojų admi-nistravimo taisyklės, VSPS registro saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės ir VSPS registro veiklos tęstinumo valdymo planas (2016 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. V-926); VSPS registro specifikacija (2016 m. gegužės 4 d.); VSPS re-gistro priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas (2016 m. gruodžio 6 d. Nr. BR-3885).

Parengtos ir pasirašytos duomenų teikimo sutartys su susijusių registrų duomenų valdytojais arba tvarkytojais, realizuotos techninės galimybės gauti duomenis – sąsajos.

LR Vyriausybės nutarimu paskirti Registro tvarkytojai – Institutas, kuris tvarko visų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistų duomenis, ir Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurios atsakingos už savo įstaigos specialistų duomenų tvarkymą. Institutas, kaip pagrindinis tvarkytojas, su šiomis įstaigomis pasirašė bendradarbiavimo ir asmens duomenų teikimo sutartis. Paskirti 69 įgalioti as-menys, tvarkysiantys savo įstaigų darbuotojų duomenis.

2016 m. spalio–lapkričio mėn. VSPS registro tvarkytojų įgalioti asmenys buvo apmokyti tvarkyti registro duomenis. Mokymuose dalyvavo 41 įgaliotas asmuo iš 39 savivaldybių visuomenės sveikatos biurų ir 8 įgalioti asmenys iš visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų.

Daugiau informacijos apie Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų re-gistrą pateikiama Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/visuomenes-sveikatos-specialistu-registras-poskyris.html).

15. Parengtas sveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelisSveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelis (toliau – modelis) pa-

rengtas remiantis LR Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1087 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. veiklos prioritetų“. LR Vyriausybė, siekdama „vienodos kokybės paslaugų prieinamumo visuose šalies regionuo-se ir socialiai pažeidžiamiems asmenims“, numatė prioritetinę kryptį „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas“, kuriai įvykdyti buvo numatyta „sukurti efektyvesnės ir tikslesnės sveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelį, kuris leistų vienodai interpretuoti rezultatus ir tikslingiau pasirinkti sveikatos netolygumų mažinimo principus“.

Modelį planuojama įdiegti įgyvendinant ES paramos projektą „Sveika-tos sektoriaus valdymo procesų tobulinimas, plėtojant visuomenės sveikatos stebėseną“.


V. PROFESINĖS SVEIKATOS CENTRAS


PROFESINĖS SVEIKATOS CENTRAS

Veiklos tikslas – plėtoti darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimus, ver-tinti profesinės sveikatos priežiūros technologijas, rengti ir išbandyti ino-vatyvias profesinės sveikatos priežiūros praktikos intervencijas.

1. Baigtas vykdyti tyrimas „Didžiojoje Britanijoje naudojamo streso darbe standarto kaip įrankio savarankiškai valdyti stresą darbe pritaiky-mas Lietuvos įmonėms“

Pagrindimas. Streso valdymas darbo vietose yra svarbi sveikų ir saugių dar-bo vietų žmogiškųjų išteklių politikos organizacijoje dalis. Lietuvoje teisės aktai įpareigoja įmones įvertinti ir valdyti psichosocialinę riziką. Veiksmingam streso darbo vietose valdymui reikia mokslo įrodymais pagrįstos priemonės. Įmonės, kurios neturi šiam tikslui laisvai prieinamos priemonės, priverstos samdytis iš-orės ekspertus ir tai apsunkina patiriamo streso darbovietėje stebėjimą ir val-dymą. Tai ypač aktualu mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Tačiau tam, kad užsienio šalies metodika būtų sėkmingai pritaikoma kitoje šalyje, būtina ne tik parengti kokybišką jos vertimą, bet ir pritaikyti ją pagal vietinės šalies kultūrą. Atsižvelgiant į šį poreikį, šiuo tyrimu buvo siekiama adaptuoti ir Lietuvos įmo-nėms pasiūlyti Didžiosios Britanijos Sveikatos ir saugos tarnybos (HSE) streso valdymo metodiką – streso valdymo standartus (angl. Management Standards).

Tikslas – pritaikyti HSE streso darbe valdymo standartus Lietuvos įmonėms.Uždaviniai:1. Pritaikyti HSE streso darbe vertinimo klausimyno bendrąsias psichometrines

charakteristikas Lietuvos darbuotojų imčiai;2. Nustatyti HSE streso darbe vertinimo klausimyno subskalių įvertinimo skir-

tumus pagal sociodemografinius ir darbo sąlygų duomenis;3. Adaptuoti HSE streso darbe valdymo standartus bei sukurti rizikos vertini-

mo, stebėjimo ir valdymo mokymų programą.Medžiaga ir metodai. HSE streso darbe vertinimo klausimyno psichometri-

nėms charakteristikoms įvertinti ir subskalių vertinimo skirtumams pagal socio-demografinius ir darbo sąlygų duomenis nustatyti atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimas atliktas 11 savivaldybių darbo vietose. Taikyta kvotinė tiriamųjų atran-ka. Tyrime dalyvavo 756 darbuotojai. Darbuotojams apklausti naudota 46 teigi-nių ir klausimų anketa, kurią sudarė HSE streso darbe vertinimo klausimynas ir klausimai apie sociodemografines tiriamųjų charakteristikas. Analizei panaudo-ta 714 kokybiškai užpildytų anketų. Tiriant HSE streso darbe vertinimo klausi-myno psichometrines charakteristikas atlikta tiriamoji ir patvirtinamoji faktorių analizė.

Pagrindiniai rezultatai. Tyrimas parodė, kad HSE streso darbe vertinimo klau-simynas, analizuojant Lietuvos darbuotojų duomenis, išlaiko originalią struktū-rą, kurią nustatė britų mokslininkai. Taip pat nustatytas tinkamas klausimyno patikimumas, kuris nenutolsta nuo originalios klausimyno versijos patikimumo. Nustatyti statistiškai reikšmingi HSE streso darbe vertinimo klausimyno subska-lių įverčių skirtumai pagal sociodemografines tiriamųjų charakteristikas: lytį, išsilavinimą, darbo pamainą, sektorių ir organizacijos dydį. Darbo vaidmens aiškumas susijęs su darbuotojų amžiumi ir bendru bei dabartinėje darbovie-tėje įgytu darbo stažu. Prasčiau darbo reikalavimus vertino vyresnio amžiaus darbuotojai ir darbuotojai, turintys ilgesnį bendrą darbo stažą, o paramą darbe ir santykius prasčiau vertino ilgiau dabartinėje darbovietėje dirbantys tiriamie-ji. Remiantis tyrimo rezultatais pritaikyta standartų medžiaga. Standartai api-ma septynias psichosocialinės darbo aplinkos sritis: darbo reikalavimus, darbo


kontrolę, kolegų ir vadovų paramą, santykius, darbo vaidmenį ir pokyčius. Stan-dartuose nurodyti streso darbovietėse valdymo pagrindiniai principai, etapai ir galimi veiksmai, iliustruojant juos pavyzdžiais. Sudaryta psichosocialinės ri-zikos darbo vietose įvertinimo, stebėjimo ir valdymo tobulinimo programa. Parengtas informacinis Lietuvos įmonėms skirtas leidinys pateikiamas Instituto interneto svetainėje (http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/darb-daviams.pdf).

2. Atliktas intervencijų vertinimas „Darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančių konsultavimo intervencijų vertinimas“

Pagrindimas. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika darbo vietoje yra ypač aktuali dėl didelio ankstyvų mirčių skaičiaus darbingo amžiaus žmonių populia-cijoje. Siekiant išvengti šių ligų ir su jomis susijusių pasekmių, svarbu nustatyti rizikos veiksnius ir juos mažinti. Darbuotojų sveikatos stiprinimo programų ren-gimas ir jų įgyvendinimo organizavimas yra viena iš profesinės sveikatos spe-cialisto funkcijų. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad darbo vietoje diegiant sveiką gyvenseną skatinančias intervencijas gana dažnai taikomas specialistų teikiamas individualus konsultavimas. Tikimasi, kad tokias intervencijas galė-tų vykdyti Lietuvos įmonėse dirbantys profesinės sveikatos specialistai. Šiame technologijų vertinime pasirinkti objektyviai ir greitai išmatuojami intervencijų veiksmingumo rodikliai: kūno masės indeksas, liemens ir klubų apimties santy-kis bei pulso dažnis ramybės būklėje.

Tikslas – atlikti darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius maži-nančių konsultavimo intervencijų vertinimą.

Uždaviniai:1. Sistemiškai apžvelgti įrodymus apie mokslinėje literatūroje vertintų konsul-

tavimo intervencijų, siekiančių sumažinti darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, veiksmingumą, panaudojant metaanalizės metodą;

2. Aprašyti intervencijas (ar jų grupes), apie kurių veiksmingumą bus surinkta daugiausia įrodymų;

3. Nustatyti aprašytų intervencijų tinkamumą Lietuvos įmonėms (įstaigoms), remiantis ekspertų nuomone.

Medžiaga ir metodai. Naudoti sveikatos technologijų vertinimo meto-dai – sisteminė mokslinės literatūros apžvalga ir ekspertų nuomonės tyrimas. Intervencijų veiksmingumas vertintas atliekant metaanalizę ir ją papildant į metaanalizę neįtrauktų tyrimų rezultatų aprašymu. Pagal apsibrėžtus kriterijus atrinktų ekspertų nuomonė vertinta pateikiant 4 atvirus klausimus. Ekspertų at-sakymai nagrinėti taikant kokybinės turinio analizės metodą.

Pagrindiniai rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 10 tyrimų. Visomis in-tervencijomis siekta skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą. 5 in-tervencijomis taip pat siekta mažinti darbe partiriamą stresą, o 4-mis – rūky-mą. Viena intervencija dar siekta mažinti ir alkoholio vartojimą. Intervencijos truko 3–12 mėn. Intervencinės grupės dalyviams individualias konsultacijas dažniausiai teikė dietologo kvalifikaciją turintis specialistas. 1 tyrimas įver-tintas aukšta kokybe, 2 tyrimai – priimtina kokybe, 7 tyrimai – žema kokybe. Atlikus metaanalizę nustatyta, jog skirtumas tarp vidutinio kūno masės in-dekso pokyčio intervencinėje ir kontrolinėje grupėse statistiškai reikšmingas (p < 0,05), o apibendrintas intervencijų efekto dydis siekia –0,31 (95 proc. PI = –0,49; –0,14). Tyrimų heterogeniškumas didelis (I2 siekia 78 proc.). Trijų neįtrauktų į metaanalizę tyrimų kokybė žema, o rezultatai prieštaringi. Dviejų į metaanalizę įtrauktų tyrimų apibendrintas rezultatas parodė, jog skirtumas tarp vidutinio liemens ir klubų apimties santykio pokyčio intervencinėje ir kontrolinėje grupėse nėra statistiškai reikšmingas (p > 0,05), o efekto dydis siekia –0,01 (95 proc. PI = –0,02; 0). Tyrimai homogeniški (I2 lygus 0 proc.). Taip


pat neįtraukto į metaanalizę vieno tyrimo vertinta intervencija buvo veiksmin-ga. Tyrimu nustatytas liemens ir klubų apimties santykio pokyčių skirtumas tarp grupių –0,007 (95 proc. PI = –0,015; –0,001). Darbuotojų pulso dažnio ramybės būklėje pokytį vertino du tyrimai. Atlikus metaanalizę nustatyta, jog jų apibendrintas efekto dydis siekia –0,61 (95 proc. PI = –3,03; 1,81). Skirtumas tarp vidutinio pulso dažnio ramybės būklėje pokyčio intervencinėje ir kontro-linėje grupėse nėra statistiškai reikšmingas (p > 0,05). Tyrimai homogeniški (I2 lygus 0 proc.).

3. Parengtas ir pradėtas vykdyti Lietuvos slaugytojų profesinio perde-gimo sindromą prognozuojančių psichosocialinių darbo veiksnių tyrimas

Pagrindimas. Šiuolaikinių organizacijų efektyvumas glaudžiai susijęs su jų darbuotojų motyvacija atlikti darbą geriau nei vien minimaliai. Viena iš kliūčių tokiai motyvacijai pasiekti yra darbuotojų profesinis perdegimas, apibrėžiamas kaip fizinio, emocinio ir protinio išsekimo būsena, kilusi dėl ilgalaikio susidūri-mo su emociškai sunkiomis situacijomis darbe. Potencialiai perdegimą gali pa-tirti bet kuris darbuotojas, tačiau kai kuriose darbuotojų grupėse jis stebimas dažniau. Viena iš tokių grupių yra slaugytojos – didžiausia sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių darbuotojų grupių. Slaugytojų perdegimas daro reikšmin-gą neigiamą įtaką visos sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui. Tyrimai rodo, jog perdegimo prevencija efektyviausia tuomet, kai ji orientuota į su per-degimu sietinų psichosocialinių darbo veiksnių kontrolę.

Tikslas – identifikuoti slaugytojų profesinį perdegimą prognozuojančius psi-chosocialinius darbo veiksnius.

Uždavinys – nustatyti svarbiausius psichiatrijos ir chirurgijos stacionaro bei paliatyviosios slaugos skyriuose dirbančių slaugytojų perdegimą prognozuo-jančius psichosocialinius darbo veiksnius.

Medžiaga ir metodai. Kiekybinis skerspjūvio tipo tyrimas. Duomenys renka-mi anketinės apklausos metodu apklausiant 549 Vilniaus miesto psichiatrijos, chirurgijos ir paliatyviosios slaugos skyrių slaugytojus. Anketą sudaro demogra-finių klausimų dalis, išplėstinė slaugytojų streso skalė, HSE streso darbe klausi-myno kontrolės, paramos ir vaidmens subskalės, Kopenhagos perdegimo klau-simynas ir Utrechto įsitraukimo į darbą skalė. Taikant daugialypę regresiją bus identifikuojami svarbiausi perdegimą prognozuojantys veiksniai.

Laukiami rezultatai. Bus identifikuoti geriausiai slaugytojų perdegimą prog-nozuojantys psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai. Remiantis šiais rezulta-tais bus rengiamos metodinės rekomendacijos, skirtos slaugytojų darbdaviams, siekiantiems kurti nuo perdegimo apsaugančią darbo aplinką.

4. Parengtas ir pradėtas vykdyti Jungtinėje Karalystėje naudojamos viršutinių galūnių sutrikimų ir pasikartojančių įtampos traumų rizikos ver-tinimo priemonės, kaip savarankiškai valdyti kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų riziką, pritaikomumo Lietuvos įmonėse tyrimas

Pagrindimas. Siekdami palengvinti darbo vietų ergonominės rizikos vertini-mą Lietuvos įmonėse, Instituto specialistai pritaikys Jungtinės Karalystės Svei-katos ir saugos tarnybos (angl. Health and Safety Executive, HSE) sukurtą Viršu-tinių galūnių pasikartojančių užduočių vertinimo priemonę (angl. Assessment tool for repetitive tasks of the upper limbs, toliau – ART priemonė). ART priemonės tikslas – supaprastinti rizikos identifikavimo procesą, padėti įmonėms savo jė-gomis atlikti rizikos vertinimą, į šį procesą įtraukiant įmonės darbuotojus. Šios priemonės pritaikymas Lietuvos įmonėse prisidės prie Nacionalinės visuome-nės sveikatos priežiūros 2016–2023 m. plėtros programos profesinės sveikatos srityje (16.1.4 punktas) ir ES 2014–2020 m. darbuotojų saugos ir sveikatos stra-teginės programos (3 dalis, 1 uždavinys) įgyvendinimo.


Tikslas – įvertinti tyrime dalyvaujančių vertintojų nuomonę apie viršutinių galūnių pasikartojančių užduočių vertinimo priemonės, skirtos kaulų ir raume-nų sistemos pažeidimų rizikai vertinti ir valdyti, vertimo į lietuvių kalbą patiki-mumą ir ART priemonės tinkamumą Lietuvos įmonėms.

Uždaviniai:1. Įvertinti ART priemonės vertimo į lietuvių kalbą patikimumą;2. Įvertinti ART priemonės tinkamumą naudoti kaulų ir raumenų sistemos pa-

žeidimų rizikai vertinti ir valdyti Lietuvos įmonėse.Medžiaga ir metodai. Tyrimo tipas – analitinis tyrimas. Tiriamoji populiacija –

darbdavio įgalioti asmenys, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai. Planuojama tikslinė imtis. Vertinant ART priemonės vertimo į lietuvių kalbą patikimumą dalyvaus ne ma-žiau kaip 15 vertintojų, ART priemonės vertinimo procese dalyvaus ne mažiau kaip 32 vertintojai. Tyrimo instrumentai – ART priemonė, HSE vaizdo medžia-ga, kurioje pateikiamas darbo užduoties atlikimas, ir Tinkamumo naudoti ART priemonę vertinimo klausimynas, kurį sudaro 16 klausimų. ART priemonė ir Tin-kamumo naudoti ART priemonę vertinimo klausimynas bus verčiami į lietuvių kalbą. Vertimo patikimumas bus vertinamas vertintojų sutariamumo metodu. Tyrimo instrumentai bus išdalyti tyrime dalyvaujantiems vertintojams. Vertin-tojai, analizuodami su darbo užduotimi susijusią vaizdo medžiagą, atliks rizi-kos vertinimą. Po 4–6 savaičių tie patys vertintojai atliks pakartotinį vertinimą ir užpildys Tinkamumo naudoti ART priemonę vertinimo klausimyną. Tyrimo ins-trumento, ART priemonės, vertimo į lietuvių kalbą patikimumas ir tinkamumas Lietuvos įmonėms bus vertinamas vertintojų sutariamumo metodu.

Laukiami rezultatai. Planuojama parengti ART priemonę lietuvių kalba, kuri bus tinkama naudoti Lietuvos įmonėse.

5. Parengtos metodinės rekomendacijos „Muzikantų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų prevencija“

Metodinės rekomendacijos parengtos remiantis 2014 m. Institute atlikto ti-riamojo darbo „Saugos ir sveikatos kultūra bei profesinės sveikatos paslaugos apdirbamosios gamybos įmonėse“ rezultatais bei užsienio šalių gerąja patirti-mi. Saugos kultūros plėtotė yra sudėtingas ir lėtai trunkantis procesas. Šių me-todinių rekomendacijų tikslas – padėti įmonėms pagerinti saugos ir sveikatos kultūrą. Tai ypač aktualu įmonėse, kuriose darbuotojai veikiami profesinės rizi-kos veiksnių ir patiria didesnę susižalojimų ar nelaimingų atsitikimų darbe riziką (pvz., įmonės, užsiimančios gamyba). Rekomendacijos adaptuotos mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, skirtos įmonių vadovams bei asmenims, atsakin-giems už darbuotojų saugą ir sveikatą.

6. Rengtos ir įgyvendintos inovatyvios intervencijos darbuotojų svei-katos stiprinimo srityje

Kartu su SAM organizuotas konkursas „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2016“, kurio tema – visų amžiaus grupių darbuotojų sveikatos stiprinimas. Siekta paro-dyti sveikos darbo aplinkos kūrimo ir darbuotojų sveikatinimo priemonių nau-dą, tai pristatyti kaip sektiną pavyzdį kitoms įmonėms. 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniuje kartu su partneriais – SAM, Europos saugos ir sveikatos darbe agentū-ros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punktu bei Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietu-voje, kuriam pirmininkavo Suomijos ambasada, organizuota tarptautinė kon-ferencija „Tvaraus profesinio gyvenimo skatinimas: sveikatą tausojanti darbo vieta visoms amžiaus grupėms“. Konferencijos metu paskelbtos konkurse nu-galėjusios įmonės. Renginyje žiniomis ir patirtimi dalijosi lektoriai iš Suomijos, Vokietijos ir Danijos. Konferencija organizuota vykdant EU-OSHA 2016–2017 m. kampaniją „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“. Renginyje dalyvavo


100 dalyvių – įmonių, organizacijų vadovai, darbuotojų saugos ir sveikatos tar-nybų, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų, darbuotojų saugos ir sveikatos srityje dirbančių institucijų, universitetų atstovai.

Atlikta praktikos studija, kuria siekta nustatyti, kiek 2016 m. Lietuvos įmonė-se dirbo profesinės sveikatos specialistų. Duomenys buvo rinkti atliekant įmo-nių apklausą internetu. 60,2 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių (73,7 proc. įmonių, įdiegusių darbuotojų saugos ir sveikatos kokybės vadybos standartą LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007), ir 58,7 proc. įmonių, neįdiegusių šio standarto) nurodė, kad darbina arba samdo iš išorės profesinės sveikatos spe-cialistą. 40,6 proc. įmonių pažymėjo, kad jų darbuotojams nėra teikiamos pro-fesinės sveikatos paslaugos; nurodytos to priežastys – neįpareigoja teisės aktai bei nepavyksta rasti specialisto rinkoje. Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad 30,9 proc. dirbančių profesinės sveikatos specialistų netobulina kvalifika-cijos: įmonės teigė, kad trūksta kvalifikacijos tobulinimo kursų ir informacijos apie juos.

Organizuoti seminarai įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų, savi-valdybių visuomenės sveikatos biurų ir kitiems specialistams. Bendradarbiau-jant su Panevėžio visuomenės sveikatos biuru surengtame seminare „Su alko-holio vartojimu susijusių problemų prevencija darbe“ pristatytos temos: su al-koholio vartojimu susiję rizikos veiksniai, alkoholio vartojimo prevencijos darbo vietose galimybės ir geroji patirtis, darbuotojų pasirengimas keisti savo gyven-senos įpročius. Seminare „Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą ekonominė nauda“ nagrinėtos temos: darbuotojų saugos ir sveikatos ekonomika, darbda-vių skatinimas rūpintis darbuotojų sveikata ir darbo vietų kokybe, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimas draudiminiais įvykiais ir išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, profesinių ligų ekonominių ir socialinių pasekmių analizė. Seminare „Darbingumas ir gerovė darbe: nuo ko pradėti?“ aptartos temos: darbingumo apibrėžimas, matavimas, svarba, gerą darbingumą lemiančios savybės, „Darbingumo namo“ modelis. Seminaruose taip pat vyko diskusijos, organizuotas darbas grupėse. Seminarų programos su-derintos su SAM, dalyviams išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Sie-kiant regioniniu principu skatinti bendradarbiavimą tarp visuomenės sveikatos biurų ir įmonių, kitų suinteresuotų asmenų (savivaldybės gydytojų, savivaldy-bės politikų, nevyriausybinių organizacijų), kartu su Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuru surengta informacinė diena „Sveiki ir veiklūs įmo-nės darbuotojai visose amžiaus grupėse“.

7. Teikta metodinė pagalba profesinės sveikatos priežiūros specialistams Parengtos metodinės rekomendacijos „Kaip atpažinti su darbu susijusias ir

profesines ligas“. Rekomendacijos skirtos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (biudžetinėse ir privačiose) dirbantiems šeimos gydytojams, neurologams, der-matologams, pulmonologams, psichiatrams, oftalmologams, otolaringologams ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojams. Rekomendacijose pateikiama trumpa informacija apie ligų sąsajas su darbu (kas yra profesinės ir kitos su darbu susiju-sios ligos), patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkant profesinę anamnezę, atmin-tinė gydytojams bei informacija apie labiausiai paplitusias su darbu susijusias ir profesines ligas. Parengta kvalifikacijos tobulinimo programa ir organizuoti mokymai šeimos ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojams bei slaugytojams.

Parengtas informacinis leidinys „Darbingumas vyresniame amžiuje: galimy-bė dirbti ilgiau“, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus darbuotojų darbingumo išlaikymo ir darbinės veiklos ilginimo galimybes. Leidinyje prista-tomos dvi koncepcijos: Švedijos mokslininkų apibendrinta senėjimo komplek-siškumo koncepcija ir Suomijos profesinės sveikatos instituto sukurta darbin-gumo koncepcija. Leidinys skirtas įmonių vadovams, darbuotojams, įmonių


darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistams, visuomenės sveikatos, žmogiškųjų išteklių specialistams.

Išleistas informacinis atvirukas, iliustruojantis „Darbingumo namą“ – Suomi-jos profesinės sveikatos instituto (FIOH) sukurtą ir holistiniu požiūriu pagrįstą darbingumo modelį. Atvirukas išleistas projekto „Darbuotojų sveikata besirū-pinančių specialistų švietimo kokybės gerinimas“ lėšomis. Projektą finansavo Europos Komisija „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Išverstas ir pritaikytas Lietuvai FIOH sukurtas diskusijų modelis, kurio tiks-las – paskatinti darbuotojus ir vadovus kalbėtis ir dalytis mintimis svarbiausiais gerovės darbe klausimais bei aptarti su darbingumo užtikrinimu susijusias problemas. Praktiniame vadove „Blykst!“ pristatomas diskusijų modelis yra in-teraktyvus – dalyviai kviečiami piešti, diskutuoti bei kūrybiškai žvelgti į darbo aplinką. Diskusijas inicijuoti ir vesti gali darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų, profesinės sveikatos specialistai, mokymų vadovai, žmogiškųjų išteklių ar visuo-menės sveikatos biurų specialistai.

8. Dalyvauta rengiant profesinės sveikatos teisės aktų ir programų projektus

8.1. Dalyvauta darbo grupėse1. Darbo grupė LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsaky-

mui Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ peržiūrėti ir pakeitimo projektui parengti, sudaryta LR sveikatos apsaugos mi-nistro 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-1381;

2. Darbo grupė LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsa-kymo Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvena-muosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinimo“ pakeitimo projektui parengti, sudaryta LR sveikatos ap-saugos ministro 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-1092.

8.2. Teiktos pastabos ir pasiūlymai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

SAM atstovauta LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje pagal LR socia-linės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A1-447 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. A1-397 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų atstovų skyrimo į Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komisiją“ pakeiti-mo“. Pagrindinis darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos uždavinys – derinti valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesus darbuotojų saugos ir sveikatos sri-tyje trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu.

Įgyvendinant Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programą, parengti ir pristatyti SAM siūlymai dėl priemonių profesinės sveikatos srityje įgyvendinimo. Dalyvauta rengiant Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2020 metų veiksmų plano projektą.

Dalyvauta rengiant LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarkos apra-šo patvirtinimo“ projektą. Parengtas projektinis siūlymas dėl LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 501 „Dėl buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų“ pakeitimo.


9. Vykdyta partnerystė gerosios profesinės sveikatos priežiūros prak-tikos srityje

9.1. Dalyvauta Baltijos jūros regiono šalių profesinės sveikatos ir sau-gos institucijų tinkle

Dalyvauta 22-ajame Baltijos jūros tinklo profesinės sveikatos ir saugumo sri-tyje (BSN) atstovų susitikime, vykusiame rugsėjo 21–22 d. Tamperėje (Suomija). Šiame kasmetiniame seminare dalyvavo bei patirtimi dalijosi Baltijos jūros re-giono šalių (Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Švedijos ir Šiaurės vakarų Rusijos) mokslininkai, politikai, praktikai, dirbantys profesinės saugos ir sveikatos problemų srityje, bei atstovai iš TDO, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA). Virtualiai pristatytas PSO pranešimas apie priori-tetines profesinės sveikatos priežiūros veiklos sritis ir iššūkius, akcentuojant mi-grantų ir pabėgėlių sveikatos ir darbo aplinkos problemas, jų prevenciją.

9.2. Dalyvauta Šiaurės šalių partnerystės projekteAtstovauta SAM Šiaurės šalių partnerystės visuomenės sveikatos ir sociali-

nės gerovės srityje (angl. Northern Dimension Partnership in Public Health and Social Well-being, NDPHS) Darbo saugos ir profesinės sveikatos ekspertų grupės (TG-OSH) susitikime, vykusiame rugsėjo 22 d. Tamperėje (Suomija).


VI. IŠORINIAI PROJEKTAI


IŠORINIAI PROJEKTAI

1. Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprini-mo modelio sukūrimas (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ projektas, NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001)

Projekto vertė – 613 658,49 Eur (Instituto dalis pagal jungtinę veiklos sutartį – 208 837,97 Eur).

Projekto vykdytojas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.Projekto partneriai – Higienos institutas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos

universitetas.Projekto trukmė – 2014–2017 m.

Projekto tikslas – sukurti sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo ge-bėjimų stiprinimo modelį, kuris būtų parengtas įvertinus nacionalinę ir tarptauti-nę patirtį sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo srityje, atlikus teisinių dokumentų (nacionalinio ir regioninio lygmens) analizę, įvertinus žmogiš-kąjį potencialą ir jo kompetencijas bei parengus su tuo susijusias rekomendacijas ir mokymo programas nacionalinio ir regioninio lygmens darbuotojams.

Projekto įgyvendinimo sutartį 2014 m. birželio 16 d. pasirašė Lietuvos svei-katos mokslų universitetas, SAM ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Institu-tas, kaip vienas iš projekto partnerių, veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį, 2016 m. dalyvavo įgyvendinant 2 projekto poveikles:

1. Metodinių rekomendacijų dėl sveikatos netolygumų stebėsenos atlikimo, rezultatų interpretavimo ir taikymo parengimas, išleidimas ir sklaida (1.1.1.5);

2. Sveikatos netolygumų vertinimo ir mažinimo rekomendacijų parengimas, išleidimas ir sklaida (1.1.1.6).

Įgyvendinant 1.1.1.5 poveiklę išleistos metodinės rekomendacijos „Sveika-tos netolygumų stebėsena ir vertinimas“. Šių rekomendacijų tikslas – padėti visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams, dirbantiems įvairiuose sekto-riuose, rinkti, stebėti ir vertinti pagrindinius sveikatos netolygumų rodiklius. Šis leidinys gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė nustatant pagrindines sveikatos netolygumų problemas savivaldybėse, tikslingai planuojant ir taikant sveikatos gerinimo ir jos netolygumų mažinimo intervencijas.

Rekomendacijose pateikiama informacija apie netolygumams stebėti skir-tas kategorijas, aptariami sveikatos netolygumų stebėsenai ir vertinti naudoja-mi duomenys, pateikiami sveikatos netolygumų vertinimo principai, nagrinėja-mi pagrindiniai sveikatos netolygumų vaizdavimo būdai.

2016 m. kovo–balandžio mėnesiais įvairiuose Lietuvos regionuose (Klaipė-doje, Šiauliuose, Kaune, Druskininkuose) organizuotos keturios diskusijos-semi-narai, kurie skirti savivaldybių visuomenės sveikatos biurams pasirengti vykdyti gyvensenos tyrimus. Renginių metu dalyviai buvo supažindinami su sveikatos netolygumų stebėsenos ir vertinimo praktikomis bei rekomenduojama gyven-senos tyrimų vykdymo savivaldybėse metodika, pradedant tyrimo imties skai-čiavimu ir baigiant standartizuotu surinktų duomenų perkėlimu į skaitmenines duomenų saugojimo bazes.

Vykdant kitą poveiklę parengtos Alkoholio vartojimo netolygumų mažini-mo ir Gyventojų fizinio aktyvumo netolygumų mažinimo rekomendacijos. Re-komendacijos parengtos vadovaujantis PSO, NICE, Cochrane, The Community guide pateiktais moksliniais įrodymais apie veiksmingas intervencijas, kurias tai-kant mažinamas alkoholinių gėrimų vartojimas ir jo daroma žala, didinamas vai-kų ir suaugusiųjų fizinis aktyvumas veikiant nacionaliniu ir vietos lygmenimis.


Mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą nacionaliniu lygiu rekomenduojama mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, reguliuoti alkoholinių gėrimų rinkodarą ir kainas, stiprinti vairavimo išgėrus kontrolę, mažinti neigiamas alkoholio vartojimo ir apsinuodijimo alkoholiu pasekmes, gerinti monitoringą ir priežiūrą. Vietos (sa-vivaldybių) lygmeniu rekomenduojama griežtinti licencijavimą, diegti minimalias intervencijas, taikyti intervencijas mokiniams ir jų aplinkai (šeimai, bendruomenei).

Siekiant padidinti gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu lygiu rekomen-duojama vykdyti nacionalines fizinį aktyvumą skatinančias programas, didinti įvairių fiziškai aktyvių veiklų prieinamumą, kurti fiziniam aktyvumui palankią aplinką, diegti fizinio aktyvumo recepto išrašymo sistemą, gerinti gyventojų fizinio aktyvumo stebėseną. Vietos lygiu rekomenduojama teikti individualias fizinio aktyvumo konsultacijas, vykdyti fizinio aktyvumo programas bendruo-menėse, gerinti formalų fizinio aktyvumo ugdymą ir užtikrinti specialistų kvali-fikaciją, plėtoti fiziniam aktyvumui tinkamą infrastruktūrą.

2016 m. sausio ir balandžio mėn. Klaipėdoje, Plungėje ir Druskininkuose organizuotos diskusijos, kuriose pristatytos parengtos sveikatos netolygumų mažinimo rekomendacijos bei aptartos galimybės šias rekomendacijas diegti į savivaldybių praktiką.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti Instituto interneto svetainė-je (http://www.hi.lt/content/netolygumu_projektas.html).

2. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos, skirtos sistemin-gam vaikų sveikatos būklės stebėjimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui, sukūrimas ir įgyvendinimas (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ projektas, NOR-LT11-SAM-01-TF-01-001)

Projekto vertė – 1 770 540 Eur.Projekto vykdytojas – Higienos institutas.Projekto trukmė – 2014–2016 m.

Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti bendrą Lietuvoje vaikų sveikatos stebė-senos informacinę sistemą (VSS IS), skirtą sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui.

Projekto uždaviniai: išanalizuoti vykdomos vaikų sveikatos stebėsenos si-tuaciją Lietuvoje ir įvertinti papildomų duomenų poreikį bei parengti modelį; sukurti ir įdiegti valstybės mastu bendrą vaikų sveikatos stebėsenos sistemą.

2016 m. įvykdyti darbai:1. Sukurta Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema;2. Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigos aprūpintos kompiuterine ir programine

įranga (1 130 vnt.);3. Organizuoti mokymai VSS IS naudotojams (apmokyta apie 600 specialistų);4. Parengtas naudotojo vadovas;5. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis finansuojamas projektas,

sveikatos srityje pripažintas vienu iš keturių geriausių Europoje, pristatytas Vienoje vykusioje 9-ojoje Europos visuomenės sveikatos konferencijoje.

3. Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė Lietuvoje (finansuojama PSO)Projekto vertė – 4 541,33 Eur.Projekto vykdytojas – Higienos institutas.Projekto trukmė – 2016 m.

Projekto tikslas – didinti supratimą ir sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, moksleiviams ir visuomenei skleisti informaciją apie antibiotikus, antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai bei ska-tinti tinkamai vartoti antibiotikus.


2016 m. spalio 11 d. PSO ir Institutas pasirašė projekto įgyvendinimo sutartį. Vykdant projektą kartu su antimikrobinio atsparumo grupėmis apskrityse orga-nizuoti penki renginiai Lietuvos apskrityse: lapkričio 8 d. seminaras Panevėžyje, lapkričio 15 d. seminaras Klaipėdoje, lapkričio 16 d. seminaras Šiauliuose, lap-kričio 17 d. konferencija Kaune, gruodžio 7 d. konferencija Tauragėje. Renginių tikslas – informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie antimikrobinių vaistinių preparatų ir antimikrobinio atsparumo situaciją Lietuvoje, pristatyti įvairių infek-cijų diag nostikos ir šiuolaikinio gydymo tendencijas, naujoves ir patirtį antimik-robinio atsparumo valdymo srityje skatinant diegti jas kasdieniame darbe bei stiprinti bendradarbiavimą sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą.

Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės metu 2016 m. lapkričio 14–20 d. Vilniaus viešajame transporte buvo transliuojamas prevencinis filmukas „Ežiukas“. Parengtas ir išplatintas pranešimas spaudai „Europos supratimo apie antibiotikus diena“. Dalyvauta radijo laidoje „Lietuvos diena“, kurioje pristatyta didėjančio antimikrobinio atsparumo grėsmė, aptartos gyventojų savigydos antibiotikais problemos. Į lietuvių kalbą išversta PSO informacinė medžiaga apie antimikrobinį atsparumą ir jo grėsmes paskelbta Instituto interneto sve-tainėje (http://www.hi.lt/lt/pasauline-supratimo-apie-antibiotikus-savaite.html).

Bendradarbiaujant su Utenos antimikrobinio atsparumo grupe organizuoti protmūšiai mokyklinio amžiaus vaikams Utenos apskrityje. Antimikrobinio at-sparumo grupių ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų iniciatyva mūsų šalies sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose išplatinti apie antimikrobi-nio atsparumo problemą informuojantys plakatai. Išversta ir Instituto interneto svetainėje paskelbta lietuviška reklamjuostė „Antibiotikų saugotojas“, kuria pa-sidalyta per „Facebook‘o“ paskyrą „Europos supratimo apie antibiotikus diena“.

4. Koordinacinė grupė sergamumo statistikos veiksmams ir metodolo-gijai inventorizuoti (Eurostato projektas Nr. 07154.2014.002-2014.581)

Projekto trukmė – 2015–2017 m. birželio 30 d.

Projekto tikslas – koordinuoti sergamumo statistikos inventorizacijos pro-jektus, kurie vykdomi ES šalių narių 2015–2016 m., ir iki 2017 m. birželio 30 d. parengti tolesnio sergamumo statistikos plėtojimo bei įtraukimo į Europos sta-tistikos sistemą rekomendacijas.

2016 m. kartu su koordinacine grupe organizuota ir dalyvauta dviejuose ser-gamumo statistikos seminaruose: 2016 m. vasario 3 d. Bonoje ir 2016 m. spalio 17 d. Liuksemburge. Seminaruose skaityti pranešimai apie sergamumo diabetu, kraujotakos sistemos, odos ir poodžio ligomis bei traumų aplinkybių statistikos šaltinius, ES šalių problemas ir galimybes tokią statistiką teikti. Taip pat daly-vauta 9 koordinacinės grupės telefoninėse konferencijose. Koordinacinė darbo grupė pradėjo rengti galutinę projekto ataskaitą.

5. Darbuotojų sveikata besirūpinančių specialistų švietimo kokybės gerinimas (Europos Komisijos „Erasmus+“ programos lėšomis finansuojamas suaugusiųjų švietimo mobilumo projektas, Nr. 2015-1-LT01-KA104-013356)

Projekto vertė – 7 669 Eur.Projekto vykdytojas – Higienos institutas.Projekto partneris – Suomijos profesinės sveikatos institutas.Projekto trukmė – 2015–2016 m.

Projekto tikslai:1) vykdant kvalifikacijos kėlimo ir mokymų veiklas stiprinti Lietuvos specialistų,

besirūpinančių darbuotojų sveikata įmonėse, teikiamų paslaugų kokybę ir gerinti šių paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos dirbantiems žmonėms;


2) rengiant informacinius leidinius, pranešimus ar teikiant konsultacijas skleisti užsienio šalių gerąją patirtį Lietuvoje aktualiomis, bet dar menkai plėtojamomis profesinės sveikatos temomis: palankios psichosocialinės aplinkos kūrimas, sveikatos stiprinimo darbo vietose skatinimas, sveiko senėjimo sąlygų kūrimas, darbo saugos ir sveikatos ekonominės naudos apskaičiavimas ir pan.

Vykdydami projektą Instituto PSC darbuotojai dalyvavo Šiaurės profesinės sveikatos mokymų instituto (Nordic Institute for Advanced Training in Occupa-tional Health, NIVA) organizuojamuose tarptautiniuose kursuose bei darbo stebėjimo vizituose Suomijos profesinės sveikatos institute (Finnish Institute of Occupational Health, FIOH). 2016 m. darbo stebėjimo vizito metu susitikta su specialistais, dirbančiais tokiose srityse, kaip darbingumas, darbo ir šeimos gyvenimo derinimas, sveika darbo vieta visoms amžiaus grupėms, darbuoto-jų gerovė. Gautos žinios ir patirtys Instituto renginių metu perduotos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų, visuomenės sveikatos biurų bei kitiems specialistams Lietuvoje.

Rezultatai. Projekte išsamiau nagrinėtos ir specialistams Lietuvoje perduo-tos dvi koncepcijos. Pirmoji – skirtingų darbuotojų amžiaus tarpsnių koncepci-ja, kuri teigia, kad įvairiais gyvenimo tarpsniais darbuotojai susiduria su speci-finiais iššūkiais, turinčiais įtakos jų darbingumui. Į tai svarbu atsižvelgti kuriant saugią ir sveiką darbo aplinką. Antrasis – Suomijos profesinės sveikatos insti-tute sukurtas holistiniu požiūriu pagrįstas darbingumo modelis, teigiantis, kad darbingumo išlaikymo uždavinys yra siekti sveikos ir saugios pusiausvyros tarp darbo ir asmeninių išteklių. Projekto lėšomis išleistas informacinis atvirukas, iliustruojantis „darbingumo namą“.

6. Inovatyvių, dinamiškų ir patrauklių švietimo metodų taikymas, didi-nant specialistų, darbdavių, NVO gebėjimus skleisti žinias jaunimui apie sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą (Šiaurės ministrų tarybos „Nordplus Horizontal“ programos lėšomis finansuojamas projektas, Nr. NPHZ-2014/10159)

Projekto vertė – 18 000 Eur.Projekto vykdytojas – Lietuvos sveikuolių sąjunga.Projekto partneriai: Higienos institutas, Lietuvos profesinės sveikatos asocia-

cija, Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centras, Suomijos Turku taikomųjų mokslų universitetas, Latvijos Rucavos mokykla.

Projekto trukmė – 2015–2016 m.

Projekto tikslas – taikant inovatyvius, dinamiškus ir patrauklius švietimo metodus, didinti visuomenės sveikatos biurų specialistų, jaunimo organizacijų, darbdavių, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų gebėjimus diegti svei-kos gyvensenos principus ir teikti žinias jaunimui apie profesinę sveikatą.

Projektu siekta atrinkti inovatyvius, dinamiškus, patrauklius jaunimui meto-dus, skirtus švietimui apie sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą. 2016 m. atlik-ta apklausa siekiant išsiaiškinti jaunimo žinias apie fizinį aktyvumą, judėjimo ir mitybos įpročius, ergonomikos principų taikymą mokykloje bei pamokų ruošos metu ir kt. Šalių partnerių geroji patirtis, tyrimo rezultatai bei parengtos reko-mendacijos specialistams, mokytojams, jaunimo švietimu suinteresuotiems as-menims ir organizacijoms apie jaunimo sveikos gyvensenos ir profesinės svei-katos ugdymą pristatyti baigiamajame partnerių susitikime 2016 m. rugsėjo 5–7 d. Reikjaviko universitete, Islandijoje.


VII. PRIEDAI


INSTITUTO PARTNERIAI 2016 M.

DANIJANacionalinis darbo aplinkos tyrimų centras(National Research Centre for the Working Environment)Lersø Parkallé 105, DK-2100 Kopenhaga, DanijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras(WHO Regional Office for Europe)Marmorvej 51, DK-2100Kopenhaga, DanijaRyšių punktas Lietuvoje (nuo 1992 m.)Projektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Šiaurės šalių medicinos statistikos komitetas(Nordic Medico-Statistical Committee)Islands Brygge 67, DK-2300Kopenhaga, DanijaBendradarbiavimo partneris mirties priežasčių kodavimo srityje, bendri Šiaurės ir Baltijos šalių sveikatos statistikos leidiniai

ESTIJANacionalinis sveikatos plėtros institutas(National Institute for Health Development)Hiiu 42, 11619Talinas, EstijaKasmetis sveikatos statistikos leidinys „Health in the Baltic Countries“

Socialinių reikalų ministerijos Profesinės sveikatos departamentas(Occupational Health Department, Ministry of Social Affairs)Gonsiori 29, 15027Talinas, EstijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Talino technologijų universiteto Darbo aplinkos fakultetas(Tallinn University of Technology, Department of working environment)Ehitajate tee 5Talinas, EstijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Tartu universiteto Visuomenės sveikatos fakultetas(University of Tartu, Department of Public Health)Ravila 19, 50411 Tartu, EstijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

ISLANDIJAReikjaviko universiteto Islandijos socialinių tyrimų institutas(Reykjavik University, Icelandic Centre for Social Research and Analysis)Menntavegur 1IS-101, Reikjavikas, IslandijaProjektas „Inovatyvių, dinamiškų ir patrauklių švietimo metodų taikymas, didinant specialistų, darbdavių, NVO gebėjimus skleisti žinias jaunimui apie sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą“ (2015–2016 m.)

ISPANIJAEuropos saugos ir sveikatos darbe agentūra(European Agency for Safety and Health at Work) 12 Santiago de Compostela (Edificio Miribilla), 5th Floor E-48003 Bilbao, Ispanija Projektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Sveikatos, socialinių paslaugų ir lygybės ministerija(Ministerio de Sanidad, Servicios Sociales e Igualdad)Paseo del Prado, 18-2028014 Madridas, IspanijaBendradarbiavimas visuomenės sveikatos technologijų vertinimo srityje (nuo 2013 m.)

JUNGTINĖ KARALYSTĖAnglijos visuomenės sveikatos pirminės sveikatos padalinio Mikrobiologijos departamento Glosteršyro karališkoji ligoninė(Public Health England Primary Care Unit, Microbiology Department, Gloucestershire Royal Hospital)Great Western Road, GL1 3NNGlosteris, Jungtinė KaralystėProjektas „e-Bug“ (nuo 2006 m.)

Jorko sveikatos ekonomikos konsorciumas(York Health Economics Consorcium Ltd)Level 2 Market SquareUniversity of York, YO10 5NHJorkas, Jungtinė KaralystėBendradarbiavimas visuomenės sveikatos technologijų vertinimo srityje (nuo 2013 m.)


Jungtinės Karalystės visuomenės sveikatos registras(UK Public Health Register)Suite 18c, Mclaren Building, 46 Priory Queensway, B4 7LR Birmingamas, Jungtinė KaralystėTęstinis bendradarbiavimas (nuo 2010 m.)

Šefildo universitetas(The University of Sheffield) Western Bank Sheffield S10 2TN Šefildas, Jungtinė KaralystėBendradarbiavimas visuomenės sveikatos technologijų vertinimo srityje (nuo 2013 m.)

LATVIJARygos Stradinio universiteto Darbo ir aplinkos medicinos katedros Profesinės saugos ir aplinkos sveikatos institutas(Riga Stradins University, Department of Occupational and Environmental Medicine, Institute of Occupational Safety and Environmental Health)Dzirciema 16, LV-1007Ryga, LatvijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Sveikatos ekonomikos centras(The Centre of Health Economics)Duntes 12/22, LV-1005Ryga, LatvijaKasmetis sveikatos statistikos leidinys „Health in the Baltic Countries“

LENKIJANoferio darbo medicinos institutas(Nofer Institute of Occupational Medicine)8, Sw. Teresy Str., 91-348Lodzė, LenkijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

LIETUVAEuropos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punktasNaugarduko g. 41LT-03227 Vilnius, LietuvaHigienos instituto Profesinės sveikatos centras – Agentūros informacinio tinklo dalyvis (nuo 2001 m.)

Europos socialinio fondo agentūraGynėjų g. 16, LT-01109 Vilnius, LietuvaTęstinis bendradarbiavimas (nuo 2007 m.)

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijosGedimino pr. 7LT-01103 Vilnius, LietuvaSutartis dėl duomenų teikimo (2015 m.)

Klaipėdos universitetasH. Manto g. 84LT-92294 Klaipėda, LietuvaBendradarbiavimo sutartis (nuo 2008 m.)

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijaKlaipėdos g. 11, GargždaiLT-96169 Klaipėdos r., LietuvaTęstinis bendradarbiavimas (nuo 2010 m.)

Lietuvos statistikos departamentasGedimino pr. 29LT-01500 Vilnius, LietuvaSutartis dėl duomenų teikimo (nuo 2010 m.)

Lietuvos sveikatos mokslų universitetasA. Mickevičiaus g. 9LT-44037 Kaunas, LietuvaProjektas „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas“ (2014–2016 m.)

Lietuvos sveikuolių sąjungaVytauto g. 74LT-00132 Palanga, Lietuva Projektas „Inovatyvių, dinamiškų ir patrauklių švietimo metodų taikymas, didinant specialistų, darbdavių, NVO gebėjimus skleisti žinias jaunimui apie sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą“ (2015–2016 m.)

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakultetasAteities g. 20LT-08303 Vilnius, LietuvaBendradarbiavimo sutartis (nuo 2008 m.)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrasKalvarijų g. 153LT-08221 Vilnius, LietuvaTęstinis bendradarbiavimas (nuo 2009 m.)

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrasRugių g. 1LT-08418 Vilnius, LietuvaTęstinis bendradarbiavimas (nuo 2009 m.)


Švietimo mainų paramos fondasRožių al. 2, LT-03106 Vilnius, LietuvaProjektas „Darbuotojų sveikata besirūpinančių specialistų švietimo kokybės gerinimas“ (2015–2016 m.)

Valstybės įmonė Registrų centrasV. Kudirkos g. 18LT-03105 Vilnius, LietuvaSutartis dėl duomenų teikimo (nuo 2010 m.)

Valstybės tarnybos departamentasLabdarių g. 8, LT-01120 Vilnius, LietuvaSutartis dėl duomenų teikimo (2016 m.)

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetasM. K. Čiurlionio g. 21LT-03101 Vilnius, LietuvaBendradarbiavimo sutartis (nuo 2006 m.)

LIUKSEMBURGASEuropos Komisijos Statistikos tarnyba (EUROSTAT)Joseph Bech building, 5 Rue Alphonse Weicker, L-2721LiuksemburgasRyšių punktas Lietuvoje

MAKEDONIJAPietryčių Europos šalių bendradarbiavimo tinklas darbuotojų sveikatai gerinti(South East European Network on Workers Health (SEENWH), Secretariat at the Institute of Occupational Health of Republic of Macedonia) II Makedonska brigada 43, Skopje 1000The Former Yugoslav Republic of MacedoniaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 2014 m.)

NYDERLANDAIEuropos traumų prevencijos ir saugumo ugdymo asociacija(European Association for Injury Prevention and Safety Promotion, EuroSafe)Rijswijkstraat 21059 GK Amsterdamas, NyderlandaiTęstinis bendradarbiavimas po projekto „Joint Action on Monitoring Injuries in Europe, JAMIE“ (nuo 2011 m.)

NORVEGIJADarbo inspekcijos direktoratas(Directorate of Labour Inspection)Statens hus, 7468 Trondheimas, NorvegijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Nacionalinis profesinės sveikatos institutas(National Institute of Occupational Health)Pb 8149 Dep., N-0033, Oslas, NorvegijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

PRANCŪZIJAEuropos darbo, užimtumo ir socialinių reikalų asociacija(Association Travail, Emploi, Europe, Societe, ASTREES)10 rue St. Nikolas, 75012 Paryžius, PrancūzijaTęstiniai „HIRES“ projektai (nuo 2008 m.)

Nacionalinis sveikatos ir mokslinių medicinos tyrimų institutas(Institut national de la santé et de la recherche médicale, INSERM)101 Rue De Tolbiac, 75654, Paryžius Cedex 13, PrancūzijaProjektas EURO-PERISTAT (European perinatal health) (nuo 2011 m.)

Tarptautinis prevencijos tyrimų institutas(International Prevention Research Institute)95 Cours Lafayette, 69006 Lionas, PrancūzijaBendradarbiavimo partneris konsultavimo ir publikacijų recenzavimo srityse (nuo 2010 m.)

RUSIJASankt Peterburgo podiplominių medicinos studijų akademijos Profesinės sveikatos departamentas(Occupational Health Department, Saint-Petersburg Medical Academy of Postgraduate Studies)Str. Kirochnaya, 41, 193015Sankt Peterburgas, Rusijos FederacijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

SUOMIJANacionalinis sveikatos ir gerovės institutas(National Institute for Health and Welfare)Mannerheimintie 166P. O. Box 30, FI-00271 Helsinkis, SuomijaBendradarbiavimas visuomenės sveikatos technologijų vertinimo srityje (nuo 2013 m.)

Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija(Ministry of Social Affairs and Health)P.O. Box 33, FI-00023, Helsinkis, SuomijaŠiaurės šalių partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje (Northern Dimension Partnership in Public Health and Social Well-being, NDPHS) Darbo saugos ir profesinės sveikatos ekspertų grupė (EG-OSH) (nuo 2006 m.) Projektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)


Suomijos profesinės sveikatos institutas(Finnish Institute of Occupational Health)Topeliuksenkatu 41 A, FI-00250Helsinkis, SuomijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)Projektas „Darbuotojų sveikata besirūpinančių specialistų švietimo kokybės gerinimas“ (2015–2016 m.)

Turku taikomųjų mokslų universitetas(Turku University of Applied Sciences)Joukahaisenkatu 3 A 20520 Turku, SuomijaProjektas „Inovatyvių, dinamiškų ir patrauklių švietimo metodų taikymas, didinant specialistų, darbdavių, NVO gebėjimus skleisti žinias jaunimui apie sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą“ (2015–2016 m.)

ŠVEDIJAEuropos ligų prevencijos ir kontrolės centras(The European Centre of Disease Prevention and Control)Tomtebodavagen 11A, Solna, 171 83Stokholmas, ŠvedijaNominuota kompetentingoji institucija (nuo 2007 m.)

Švedijos darbo aplinkos agentūra(Swedish Work Environment Authority)Lindhagensgatan 133, Box 3012, SE-11279Stokholmas, ŠvedijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Švedijos sveikatos priežiūros technologijų vertinimo taryba(Swedish Council on Technology Assessment in Health Care)Olof Palmes Gata 1710359 Stokholmas, ŠvedijaBendradarbiavimas visuomenės sveikatos technologijų vertinimo srityje (nuo 2013 m.)

Švedijos užkrečiamųjų ligų valdymo institutas(Smittskyddsinstitutet, Swedish Institute for Communicable Disease Control)Nobels väg 18, 171 82 SolnaStokholmas, ŠvedijaProjektas „Baltic Antibiotic Resistance Collaborative Network, BARN“ (nuo 2010 m.)

ŠVEICARIJATarptautinė darbo organizacija(International Labour Organisation) 4 route des Morillons CH-1211 Ženeva 22, ŠveicarijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

VOKIETIJAFederalinis profesinės saugos ir sveikatos institutas(Federal Institute for Occupational Safety and Health)Friedrich-Henkel-Weg 1-25, D-44149Dortmundas, VokietijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

PSO Europos aplinkos ir sveikatos centras(WHO European centre for environment and health)Hermann-Ehlers-Strasse 10, D-53113Bona, VokietijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)

Tarptautinių tyrimų plėtros, vertinimo ir konsultacijų institutas profesinės saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos srityje(Kooperationsstelle Hamburg IFE GmbH)Humboldtstrasse 67a22083 Hamburgas, VokietijaProjektas „Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety“ (nuo 1997 m.)


INSTITUTO 2016 M. LEIDINIAI

Higienos institutas 2015 metais Higienos institutas, Vilnius, 2016 m., 72 p.Leidinyje apžvelgiama 2015 m. Instituto veikla, supažindinama su veiklos re-

zultatais, Instituto centrų pasiekimais visuomenės sveikatos stebėsenos, visuo-menės sveikatos technologijų ir profesinės sveikatos srityse, pristatomos vykdo-mos nacionalinės programos, tarptautiniai ir ES paramos projektai, Instituto part-neriai Lietuvoje ir užsienyje, taip pat leidiniai, mokslinės publikacijos ir bibliotekos duomenų bazės. Leidinys skelbiamas Instituto interneto svetainėje www.hi.lt.

Žurnalas „Visuomenės sveikata“ Tai kas ketvirtį leidžiamas mokslinis žurnalas, skirtas mokslininkams, studen-

tams, sveikatos apsaugos organizatoriams ir administratoriams, visuomenės sveikatos specialistams, darbo medikams, epidemiologams, sveikatos statisti-kams, sveikatos ugdymo ir aplinkos sveikatos specialistams, gydytojams. Nuo „Visuomenės sveikatos“ gyvavimo pradžios (1996 m.) jame išspausdinta dau-giau nei devyni šimtai mokslinių straipsnių. 2016 m. žurnalo keturiuose nume-riuose ir 2 prieduose publikuota 10 literatūros apžvalgų, 50 originalių straipsnių, penkios „Redakcijos skilties“ publikacijos, kuriose aptariama Europos sveikatos sistemų veikla 2015 m. pacientų požiūriu, aprašomos prieš 30 metų įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos priežastys ir pasekmės, pristatomas įvairiapusis požiūris į vėžį ir kovą su juo – pasiekimai, problemos, siūlomi spren-dimai. Taip pat nagrinėjama 2015 m. sveikatos sistema ir jos veikla skaičiais bei aprašoma, kaip naujai sukurtas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų re-gistras padės efektyviau valdyti Lietuvos visuomenės sveikatos žmogiškuosius išteklius. 2015 m. numeriuose spausdinama vienuolika rubrikos „Visuomenės sveikatos praktikai“ straipsnių, viena metodinė medžiaga. Nuo 2005 m. žurnalas indeksuojamas tarptautinėje Index Copernicus duomenų bazėje. 2011 m. žurna-las įtrauktas į Ulrich’s duomenų bazę. Siekiant didesnio žurnalo prieinamumo ir patogumo Instituto interneto svetainėje www.hi.lt skelbiami visateksčiai žurna-lo straipsniai (parengti skaityti Adobe Acrobat formatu).

Leidinių serija „Mokslo darbai“

Telefonu teikiamos konsultacijos metantiesiems rūkyti Higienos institutas, „Mokslo darbai“, Nr. 23, Vilnius, 2016 m., 115 p. Instituto specialistai atliko visuomenės sveikatos technologijų vertinimą „Te-

lefonu teikiamos konsultacijos metantiesiems rūkyti“, kurio metu surinkti ir api-bendrinti moksliniai įrodymai apie konsultacijų telefonu metantiesiems rūkyti veiksmingumą, pristatyta ES šalių, teikiančių minėtas paslaugas, patirtis, atliktas tokios paslaugos teikimo ekonominis vertinimas. Gauti rezultatai rodo, kad jei tokios paslaugos būtų pradėtos teikti Lietuvoje, jos ne tik veiksmingai prisidėtų prie rūkymo paplitimo mažinimo, bet ir būtų ekonomiškai efektyvios, t. y. gau-nama nauda atsvertų patiriamus tokių paslaugų organizavimo ir teikimo kaštus.

Šis leidinys skirtas sveikatos politikams bei sveikatos priežiūros administra-toriams, visuomenės sveikatos specialistams, universitetams, rengiantiems spe-cialistus pagal visuomenės sveikatos programą.


Suaugusių asmenų fizinio aktyvumo skatinimo intervencijų veiksmin-gumas ir taikymo praktika Lietuvoje

Higienos institutas, „Mokslo darbai“, Nr. 24, Vilnius, 2016 m., 132 p.Instituto specialistai atliko visuomenės sveikatos technologijų vertinimą

„Suaugusių asmenų fizinio aktyvumo skatinimo intervencijų veiksmingumas ir taikymo praktika Lietuvoje“. Šio darbo tikslas buvo nustatyti intervencijų, skir-tų suaugusių asmenų fiziniam aktyvumui skatinti, veiksmingumą ir jų taikymo praktiką Lietuvoje.

Šis leidinys skirtas sveikatos politikams bei sveikatos priežiūros administra-toriams, visuomenės sveikatos specialistams, universitetams, rengiantiems spe-cialistus pagal visuomenės sveikatos programą.

Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse, bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose bei psichikos sveikatos centruose, psichosocialinių darbo (taip pat ir smurto darbe) veiksnių įvertinimas

Higienos institutas, „Mokslo darbai“, Nr. 25, Vilnius, 2016 m., 108 p.Užsienio šalių tyrimai rodo, kad psichikos sveikatos slaugytojų darbo aplin-

koje yra daug stresą keliančių veiksnių: didelis darbo krūvis, aukšti psichologi-niai darbo reikalavimai, gausus dokumentacijos kiekis, didžiulė įtampa, mažos galimybės daryti įtaką atliekamam darbui, kolegų ir vadovų socialinės paramos stygius, nepasitenkinimas darbu, neaiškus, prieštaringas ir dviprasmiškas darbi-nis vaidmuo, smurto grėsmė. Stresą darbe keliantys veiksniai siejami su bloges-ne psichikos sveikatos slaugytojų fizine ir psichikos sveikata.

Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais galima teigti, kad psichikos sveika-tos slaugytojų psichosocialinė darbo aplinka nėra saugi. Instituto specialistų atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių psi-chiatrijos ligoninėse, bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose ir psi-chikos sveikatos centruose, psichosocialinius darbo (taip pat ir smurto darbe) veiksnius.

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turin-tiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų

Higienos institutas, „Mokslo darbai“, Nr. 26, Vilnius, 2016 m., 104 p.Daugėja įrodymų, kad daugelis psichikos ir elgesio sutrikimų, nustatomų su-

augusiems žmonėms, gali prasidėti vaikystėje. Vaikai ir paaugliai pažeidžiames-ni, nes labiau priklausomi nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje, bendra-amžių grupėje. Jų psichikos sveikatą gali sutrikdyti tokie veiksniai, kaip smur-tas, patyčios, skurdas, žalingi įpročiai, todėl vaikams, kaip pažeidžiamiausiai asmenų grupei, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir suteikiama visapusiška pagalba, laiku užtikrinamas kokybiškų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Leidinyje pristatoma tyrimo „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų priei-namumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų“ ataskaita bei trys mokslinės publikacijos, kuriose gilinamasi į psichikos sveikatos priežiū-ros paslaugų, skirtų psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams, poreikį, teisinę bazę, paslaugas teikiančias institucijas ir žmogiškuosius išteklius bei paslaugų prieinamumo analizę Lietuvoje.

Šis leidinys skirtas sveikatos politikams, sveikatos priežiūros administrato-riams, visuomenės sveikatos specialistams bei universitetams, rengiantiems specialistus pagal visuomenės sveikatos programą.


Išvengiamo mirtingumo Lietuvoje alternatyvi prognozė atsižvelgiant į rizikos veiksnius

Higienos institutas, „Mokslo darbai“, Nr. 27, Vilnius, 2016 m., 64 p.Dažnai neįsivaizduojama, kokią riziką susirgti ir numirti nuo kai kurių ligų

sukelia minėti žalingi įpročiai, ir tai, kad atsisakius rūkymo ir alkoholio vartoji-mo rizika, nors ir labai sumažės, tačiau niekada nepasieks žemiausio lygio. Tad nuolatos kyla abejonės, kiek vertingos rizikos veiksnių kontrolės priemonės ir kokia tikra nauda visuomenės sveikatai būtų pasiekta sumažėjus žalingų įpro-čių paplitimui.

Į šiuos klausimus padeda atsakyti australų sukurtas modelis Prevent, kuriuo pasinaudojus galima prognozuoti tikėtiną bendrą mirtingumą ir mirtingumą nuo kai kurių ligų remiantis duomenimis apie esamą gyventojų sveikatos būklę, rizikos veiksnių paplitimą. Pasitelkus Prevent galima numatyti, kas laukia ateity-je, kalbant apie rūkymo ir alkoholio vartojimo sukeltus padarinius visuomenės sveikatai.

Leidinys skirtas sveikatos politikams, sveikatos priežiūros administratoriams, epidemiologams, visuomenės sveikatos specialistams bei universitetams, ren-giantiems specialistus pagal visuomenės sveikatos programą.

Sveikatos statistikos leidiniai

Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2015Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 134 p.Instituto SIC išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyvento-

jų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2015“. Jame pateikiami Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai. Šis leidinys skirtas sveikatos specialistams, statistikams, administratoriams, mokslininkams. Leidinyje pateiktos rodiklių reikšmės skirtos tolesnei duomenų analizei atlikti.

Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2015 m.Ž. Našlėnė, R. Ustinavičienė, A. ŽelvienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 111 p.Leidinyje pateikiami ir aprašomi 2015 m. visuomenės sveikatos būklę atspin-

dintys rodikliai Lietuvos savivaldybėse iš Valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašo, atskleidžiančio, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos programos tikslai. Leidinyje pateikiami glaudžiai su sveikata susiję bei socioekonominę padėtį atspindintys rodikliai, taip pat mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų bei daugelis kitų visuomenės sveikatos būklės rodiklių.

Lietuvos sveikatos statistika 2015 / Health Statistics of Lithuania 2015Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 74 p.Instituto SIC kasmet išleidžia periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos

sveikatos statistika 2015 / Health statistics of Lithuania 2015“. Jame pateikiami pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir dia-gramose, bei trumpas situacijos aprašymas lietuvių ir anglų kalbomis. Leidinyje pateikiami duomenys apie gyventojų demografinę situaciją, mirtingumą, ser-gamumą įvairiomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų ambulatorinę ir stacio-narinę veiklą, sveikatos priežiūros išteklius, išlaidas sveikatai, vaistų suvartojimą.


Mirties priežastys 2015 Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 189 p.Skelbiami 2015 m. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių duomenys. Institu-

to SIC Mirties priežasčių registro parengtame leidinyje pateikiami apibendrinti 2015 m. mirusių nuolatinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių duomenys.

Kūdikių mirtingumas 2015 m. ir kūdikių mirtingumo statistikos problemosHigienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 7 p.Institutas išleido apžvalgą „Kūdikių mirtingumas 2015 m. ir kūdikių mirtin-

gumo statistikos problemos“. Apžvalgoje analizuojamas kūdikių mirtingumas 2015 m., jo padidėjimo priežastys. Taip pat nagrinėjamos gimusiųjų ir mirusių kūdikių skaičiaus statistikos problemos, kurios daro įtaką kūdikių mirtingumo rodikliams.

Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2015 m.Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 46 p.Instituto SIC išleido sveikatos statistikos leidinį „Sužalojimai ir apsinuodiji-

mai Lietuvoje 2015 m.“. Šis leidinys parengtas naudojantis Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenimis. Leidinyje analizuo-jama stacionare bei stacionarų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose dėl sužalojimų ir apsinuodijimų (arba trumpiau – traumų) gydytų ligonių struktūra pagal sužalotą kūno dalį, traumos aplinkybę, įvykio vietą ir veiklą įvykio metu. Taip pat nagrinėjami laikinojo nedarbingumo dėl traumų bei neįgalumo dėl traumų vertinimo atvejai.

Gimimų medicininiai duomenys 2015 m.Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 84 p.Instituto SIC kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Vilniaus

universiteto vaikų ligoninės Neonatologijos centru parengė leidinį „Gimimų medicininiai duomenys 2015 m.“. Jis skirtas pirmojo gimimų medicininių duo-menų leidinio dvidešimtmečiui paminėti.

Gimimų medicininių duomenų informacinė sistema pradėjo veikti 1993 m., o pirmasis leidinys išleistas 1995 m. Tai kasmetis statistikos leidinys, skirtas pirmiausia sveikatos specialistams, neonatologams. Jame nagrinėjami medi-cininiai gimimų aspektai: gimdyvės charakteristikos, sveikatos būklė nėštumo metu, gimdymas ir jo komplikacijos, gimusio kūdikio charakteristikos bei būklė, naujagimių ir negyvagimių mirties priežastys.

Kraujo donorų registro duomenys 2015 m.Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 33 p.Leidinyje pateikta Registro statistinė informacija apie šalies kraujo donorus

(pagal lytį, amžiaus grupes, tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus) ir atliktas dona-cijas (pagal donorų lytį bei amžių, pasiskirstymą savivaldybėse, atlygintinumą, laikino atidėjimo ir uždraudimo priežastis ir kt.).

Profesinės ligos Lietuvoje 2015 metaisHigienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 42 p.Leidinyje pateikiami Lietuvos darbuotojų sergamumo profesinėmis ligo-

mis statistiniai duomenys: sergamumo profesinėmis ligomis dinamika 2010–2015 m., darbuotojų sergamumas pagal gyvenamąją vietovę ir administraci-nius vienetus, amžių, lytį, profesinių ligų grupes, ligų priežastis, ekonominės veiklos rūšį ir profesiją.


Taip pat pateikta informacijos apie registro objektų registravimą, ryšį su ki-tais registrais ir informacinėmis sistemomis, duomenų teikimą ir naudojimą, re-gistro duomenų saugą, profesinių ligų nustatymo tyrimą, ginčytinų profesinių ligų diagnozių nustatymą, socialinio draudimo išmokas.

Leidinys skirtas sveikatos specialistams, statistikams, administratoriams, mokslininkams. Jame pateiktos konkrečios rodiklių reikšmės tinka tolesnei duo-menų analizei atlikti.

Health in the Baltic Countries 2014 (Sveikata Baltijos šalyse 2014)Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016 m., 40 p.Leidinys „Sveikata Baltijos šalyse“ pristato Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir

Lietuvos – paskutinius turimus sveikatos statistikos duomenis, apimančius svar-biausias gyventojų sveikatos sritis – demografijos tendencijas, mirties priežas-tis, svarbiausių ligų paplitimą, sveikatos priežiūros išteklius ir jų panaudojimą.

Pagrindiniai duomenų šaltiniai – kasmetės ir specialios sveikatos priežiū-ros institucijų ataskaitos, kompiuterizuotos informacinės sistemos ir registrai, oficia lių Baltijos šalių statistikos įstaigų leidinių statistiniai duomenys.

Metodiniai leidiniai

Trumposios intervencijos: alkoholio vartojimo įpročių patikros ir pa-galbos teikimo rekomendacijos

R. Janonienė, I. Radzevičiūtė, R. Ivanauskienė, A. VerygaHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 52 p.Instituto specialistai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai

parengė alkoholio vartojimo įpročių patikros ir pagalbos teikimo asmenims me-todines rekomendacijas. Šios rekomendacijos skirtos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams (bendrosios praktikos gydytojams, slaugytojams), taip pat savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biuruose dirbantiems visuomenės sveikatos ir kitiems specialistams, kurie norėtų teikti minėtas paslaugas suaugusiems šalies gyventojams.

Gyvensenos tyrimų organizavimas savivaldybėseV. Liuima, L. Nedzinskienė, J. Valentienė, R. Valintėlienė, S. Sauliūnė, S. KaselienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 31 p.Instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai bendradarbiau-

dami parengė rekomendacijas „Gyvensenos tyrimų organizavimas savivaldybėse“, skirtas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose bei mokyklose dirbantiems specialistams, taip pat kitiems tyrėjams, planuojantiems gyvensenos tyrimus.

Leidinyje pateiktas išsamus aprašymas, kaip savivaldybėse naudojant ben-drą metodiką atlikti periodinius vaikų ir suaugusiųjų gyvensenos tyrimus, kurių rezultatai atskleistų esamą gyvensenos situaciją Lietuvoje ir atskirose savivaldy-bėse, leistų stebėti rodiklių pokyčius savivaldybėse.

Sveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelisA. Želvienė, S. Mekšriūnaitė, V. LiuimaHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 25 p.Sveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelio (toliau – modelis) aprašy-

me pateikti aktualiausi sveikatos netolygumus atspindintys rodikliai ir jų pasirinkimo logika, jų analizės, vertinimo ir sklaidos rekomendacijos. Modeliui įgyvendinti numa-tyta panaudoti geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu sukurtą aplikaciją. Šiuo metu jau sukurta aplikacija SveNAS (Sveikatos netolygumų vaizdavimo sistema), kurioje vaizduojamas Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo pagrindinių mirties prie-žasčių 100 000 gyv., turėtų būti integruojama į modeliui įgyvendinti skirtą aplikaciją.


Modelis parengtas vykdant LR Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1087 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. veiklos prioritetų“. LR Vyriausybė, siekdama „vienodos kokybės paslaugų prieinamumo visuose šalies regionuose ir socialiai pažeidžiamiems asmenims“, numatė prioritetinę kryptį „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas“, ku-riai įvykdyti numatyta „sukurti efektyvesnės ir tikslesnės sveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelį, kuris leistų vienodai interpretuoti rezultatus ir tikslingiau pasirinkti sveikatos netolygumų mažinimo principus“.

Rodiklių standartizacijaS. MekšriūnaitėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 24 p.Instituto specialistai parengė metodines rekomendacijas „Rodiklių standar-

tizacija“, kurių paskirtis – paaiškinti standartizuotų rodiklių naudojimo tikslą ir aplinkybes, standartizavimo būdus, sąlygas bei interpretaciją.

Metodinės rekomendacijos skirtos visuomenės sveikatos specialistams ir studentams, jos orientuotos į visuomenės sveikatos stebėsenos praktiką.

Sveikatos netolygumų stebėsena ir vertinimasJ. Valentienė, L. Nedzinskienė, V. Liuima, S. Mekšriūnaitė, S. Sauliūnė, S. KaselienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 80 p.Instituto specialistai kartu su projekto „Sveikatos netolygumų nustaty-

mo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas (NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001)“ partneriais parengė metodines rekomendacijas, kurių tikslas – pa-dėti visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams, dirbantiems įvairiuose sektoriuose, rinkti, stebėti ir vertinti pagrindinius sveikatos netolygumų rodi-klius. Šiose rekomendacijose pateikiamas rodiklių sąrašas sudarytas remiantis užsienio literatūra, taip pat atsižvelgiant į mūsų šalyje dominuojančias mirčių priežastis, pagrindines ligų diagnozes, epidemiologinę situaciją, žalingus įpro-čius bei pagrindines sveikai gyvensenai įtaką darančias priežastis.

Muzikantų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų prevencijaJ. Tamašauskaitė, S. VainauskasHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 21 p.Šiose rekomendacijose pateikiama medžiaga parengta remiantis atlikto ty-

rimo ir kitų užsienyje atliktų tyrimų rezultatų informacija apie muzikantų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus, simptomus, sutrikimų paplitimą, juos veikian-čius rizikos veiksnius bei prevenciją.

Rekomendacijos skirtos muzikantams, muzikos mokyklų ir koncertinių įstai-gų vadovams, muzikantus rengiantiems pedagogams. Taip pat gali būti nau-dingos darbo medicinos gydytojams, profesinės sveikatos specialistams, dar-buotojų saugos ir sveikatos tarnyboms.

Kaip atpažinti su darbu susijusias ir profesines ligasD. Gorobecienė, R. ŠidagytėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 23 p.Metodinėse rekomendacijose pateikiama trumpa informacija apie ligų sąsa-

jas su darbu (kas yra profesinės ir kitos su darbu susijusios ligos), patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkant profesinę anamnezę, informacija apie aktualias su dar-bu susijusias ir profesines ligas bei atmintinė gydytojams, kurią galima pateikti ir naudoti atskirai. Patogumo tikslu rekomendacijų priede pateiktas Lietuvoje patvirtintas profesinių ligų sąrašas. Leidinys skirtas įvairių profesinių kvalifika-cijų gydytojams.


Informaciniai leidiniai

Visuomenės sveikatos netolygumai, Nr. 1(14) Pasaulinė sveikatos diena – suvaldyk diabetą!R. Ustinavičienė, A. ŽelvienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 9 p. Šis numeris skirtas Pasaulinei sveikatos dienai paminėti. 2016 m. tema – dia-

betas. Leidinyje aptariami ligotumo cukriniu diabetu rodikliai Lietuvoje ir Eu-ropoje, pateikiami duomenys pagal amžiaus grupes, lytį. Taip pat pateikiamos antrojo tipo diabeto dažniausios komplikacijos ir prevencija.

Visuomenės sveikatos netolygumai, Nr. 2(15) Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos vykdymas: kaip sekasi

siekti užsibrėžtų tikslų?R. Ustinavičienė, A. ŽelvienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 16 p.Antrajame 2016 m. „Visuomenės sveikatos netolygumų“ numeryje aptaria-

mi Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijos vertinimo rodiklių pokyčiai: jų kryptis, mastelis ir padėtis Lietuvos savivaldybėse, jei rodiklio siekinio kol kas nepavyksta įgyvendinti.

Visuomenės sveikatos netolygumai, Nr. 3(16) Lietuvos jaunimo sveikatos būklėŽ. Našlėnė, A. ŽelvienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 9 p.Instituto SIC Biostatistinės analizės skyriaus specialistų parengtame nu-

meryje aptariama jaunimo (14–29 m. amžiaus) sveikatos būklė Lietuvoje 2015 m.

Visuomenės sveikatos netolygumai, Nr. 4(17) Karščio padariniai Lietuvos gyventojų sveikataiŽ. NašlėnėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 10 p.Šiame Instituto specialistų parengtame numeryje visuomenė supažindina-

ma su karščio padariniais Lietuvos gyventojų sveikatai. Parengtame informaciniame biuletenyje apžvelgiamas Lietuvos gyventojų

sergamumas, ligotumas ir mirtingumas dėl ligų, susijusių su karščio poveikiu. Rodikliai analizuoti pagal amžiaus grupes bei vertinti jų pokyčiai.

Visuomenės sveikatos netolygumai, Nr. 5(18) Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo Lietuvoje apžval-

ga 2015 m.R. UstinavičienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 15 p.Instituto specialistai parengė su klimato kaita susijusių alerginių ligų papliti-

mo Lietuvoje apžvalgą, kurioje pateikiamas šalies žmonių ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis 2015 m. ir jo kitimo tendencijos per pas-tarąjį dešimtmetį. Leidinyje analizuojami skirtumai tarp lyčių, įvairių amžiaus grupių ir savivaldybių gyventojų.


Visuomenės sveikatos netolygumai, Nr. 6(19)Išvengiamos hospitalizacijosS. MekšriūnaitėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 5 p.Leidinyje supažindinama su išvengiamomis hospitalizacijomis, kurios laiko-

mos netiesioginiu ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės indikatoriumi. Pristatoma, kaip Lietuva atrodo ES šalių kontekste, apžvelgiama situacija Lietuvoje 2015 m. ir jos pokyčiai nuo 2012 m. Taip pat trumpai aptariama išvengiamų hospitalizacijų situacija Lietuvos savivaldybėse 2015 m. ir 2012–2015 m.

Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumaiO. Gražulienė, A. Serapinaitė, R. Ustinavičienė, A. ŽelvienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 74 p.Instituto SIC Biostatistinės analizės skyriaus specialistai parengė leidinį „Lie-

tuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“, kuria-me pateikiama senyvo amžiaus žmonių demografinė bei socialinė ir ekonomi-nė padėtis, sveikatos priežiūra, sergamumo ir ligotumo dažniausiomis ligomis rodikliai, dažniausios mirties priežastys, ilgaamžių žmonių sveikata (85 m. ir vyresnių) bei senyvo amžiaus žmonių būklė ES kontekste. Analizuojami netoly-gumai tarp įvairių amžiaus grupių, lyčių ir savivaldybių.

Sveikatos būklių baigčių vertinimo modelisR. Gurevičius, A. Želvienė, R. UstinavičienėHigienos institutas, 2016 m., 22 p.Viena iš sveikatos būklės baigčių – mirtis privalo būti užfiksuota medicini-

niame mirties liudijime (MML) nurodant jos priežastis, tačiau MML pildantys specialistai daro nemažai klaidų. Didelis klaidų dažnis turi įtakos mirties prie-žasčių struktūros teisingumui. Esant neteisingai mirties priežasčių struktūrai, klaidingai nustatomas problemos mastas, o tai gali turėti tiesioginį poveikį nu-statant prioritetus ir vykdant numatytas priemones.

Sveikatos būklių baigčių vertinimo modelyje aprašyta veiksmų seka turėtų būti atlikta siekiant sumažinti klaidų kiekį pildant MML ir taip pagerinant jų kokybę.

Lietuvos gyventojų sveikatos būklė Europos Sąjungos šalių konteksteŽ. Našlėnė, R. Ustinavičienė, A. ŽelvienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 79 p.Instituto SIC Biostatistinės analizės skyriaus specialistai parengė leidinį apie

Lietuvos gyventojų sveikatos būklę ES šalių kontekste. Jame aptariama mūsų ša-lies gyventojų sveikatos būklė ir jai įtaką darančių veiksnių situacija, esamos rodi-klių reikšmės lyginamos su kitų Baltijos šalių (Latvijos, Estijos) bei kaimyninės Len-kijos rodmenimis, taip pat nagrinėjamos rodiklių tendencijos 5 metų laikotarpiu.

Sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje, Nr. 10Ž. NašlėnėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 4 p.Instituto SIC Biostatistinės analizės skyriaus specialistai pristatė dešimtąjį

EHLEIS (angl. Joint Action European Health and Life Expectancy Information Sys-tem) projekto Lietuvai parengtą pranešimą. Leidinyje pateikta statistinė informa-cija apie vidutinę ir sveiko gyvenimo trukmę Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Naudingos informacijos taip pat galite rasti EHLEIS projekto tinklalapyje www.eurohex.eu.


Vartotojų nuomonė apie sveikatos statistinių duomenų poreikį, koky-bę ir prieinamumą

Ž. Našlėnė, R. Ustinavičienė, A. ŽelvienėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 29 p.Instituto specialistai atliko sveikatos statistikos vartotojų apklausą, kuria

siekta ištirti Instituto teikiama informacija besinaudojančių asmenų nuomonę apie sveikatos statistikos duomenų poreikį, kokybę ir prieinamumą. Leidinyje pateikiami šios apklausos rezultatai.

Blykst! Diskusijų modelis darbingumui ir gerovei darbe kurtiHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 16 p.Instituto PSC Lietuvos įmonėms pritaikė diskusijų modelį, skirtą darbuotojų

gerovei kurti ir darbingumui didinti. Šį diskusijų modelį sukūrė Suomijos pro-fesinės sveikatos institutas. Lietuviškas diskusijų modelio vadovas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos įmonių patirtį ir poreikius. Diskusijų modelis „Blykst!“ seminarų metu jau buvo išbandytas Lietuvos įmonių specialistų grupėse. Da-lyvių daugumos nuomone, šis modelis yra lengvai pritaikomas, įkvepiantis ir pozityvus.

Streso darbe valdymo standartai JumsV. KuodytėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 4 p.Šis Instituto PSC specialistų parengtas informacinis leidinys padės geriau su-

prasti streso valdymo metodiką.

Darbingumas vyresniame amžiuje: galimybė dirbti ilgiauS. VičaitėHigienos institutas, Vilnius, 2016 m., 15 p.Instituto PSC parengė informacinį leidinį, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į vy-

resnio amžiaus darbuotojų darbingumo išlaikymo ir darbinės veiklos ilginimo galimybes. Leidinyje pristatomos dvi koncepcijos: Švedijos mokslininkų apiben-drinta senėjimo kompleksiškumo koncepcija ir Suomijos profesinės sveikatos instituto sukurta darbingumo koncepcija.

Leidinys skirtas įmonių vadovams, darbuotojams, įmonių darbuotojų sau-gos ir sveikatos tarnybų (darbuotojų saugos ir sveikatos, profesinės sveikatos), visuomenės sveikatos ir žmogiškųjų išteklių specialistams.

Informacinis atvirukas „Darbingumo namas“Darbingumas gali būti pavaizduotas kaip kelių aukštų pastatas su jį supan-

čia aplinka. Namo aukštus jungiantys laiptai rodo, kad visi skirtinguose aukš-tuose nurodyti veiksniai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Darbingumo veiksniai apima asmenines darbuotojų savybes, su darbu susijusius veiksnius ir aplinką už darbo ribų.


INSTITUTO 2016 M. PUBLIKACIJOS

Publikacija tarptautiniame leidinyje, referuojamame Thomson Reuters Web of Science duomenų bazėje

1. Paulauskienė K., Kurasova O. Projection error evaluation for large data sets. Nonlinear Analysis: Modelling and Control. ISSN 1392-5113. 2016; 21(1): 92-102 (Sci-ence Citation Index Expanded (Web of Science), Impact Factor 2015: 1,075).

Publikacija recenzuojamame užsienio mokslo leidinyje1. Everatt E., Zolubiene E., Grassi M. C. Smoking cessation practice among fami-

ly doctors in Lithuania: a Survey. La Clinica Terapeutica. 2016; 167(5): 161-167. doi: 10.7417/CT.2016.1949.

Publikacijos recenzuojamuose Lietuvos mokslo leidiniuose 1. Petronytė G., Aguonytė V., Valintėlienė R., Kalėdienė R., Stankūnas M. Tarpsek-

torinis bendradarbiavimas sveikatos netolygumų srityje suinteresuotųjų požiūriu. Sveikatos politika ir valdymas. 2016; 1(9): 27-41.

2. Bulotaitė L., Vičaitė S. Su sveikata susijusį elgesį aiškinančios teorijos ir mode-liai: kas skatina keisti elgesį. Visuomenės sveikata. 2016; 1(72): 9-19.

3. Mekšriūnaitė S., Gurevičius R. Mirtingumo nuo kepenų cirozės ir kepenų vėžio Lietuvoje alternatyvi prognozė taikant skirtingus alkoholio vartojimo scenarijus. Vi-suomenės sveikata. 2016; 1(72): 20-28.

4. Izokaitis M., Stonienė L., Liuima V., Vitkūnienė O. Lietuvoje teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų. Visuomenės sveikata. 2016; 1(72): 37-46.

5. Šorytė D., Jasiukevičiūtė-Zelenko T. „Na, tai ir sukiesi“: iš vaiko priežiūros atos-togų į darbą grįžusių moterų patirtys ieškant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiaus-vyros. Visuomenės sveikata. 2016; 1(72): 47-56.

6. Pilipavičienė L., Vainauskas S. Saugos ir sveikatos kultūra Lietuvos apdirbamo-sios gamybos įmonėse. Visuomenės sveikata. 2016; 1(72): 95-102.

7. Pilipavičienė L., Vainauskas S. Sveikatos stiprinimas darbe: vykdymo apimtis ir dar-buotojų dalyvavimui įtakos turintys veiksniai. Visuomenės sveikata. 2016; 2(73): 18-25.

8. Mekšriūnaitė S., Gurevičius R. Mirtingumo nuo plaučių vėžio, išeminės šir-dies ligos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos alternatyvi prognozė Lietuvoje tai-kant skirtingus rūkymo paplitimo populiacijos scenarijus. Visuomenės sveikata. 2016; 2(73): 26-36.

9. Gurevičius R., Gražulienė O. Ilgaamžių žmonių sergamumo ir ligotumo ypatu-mai Lietuvoje 2010–2014 m. Visuomenės sveikata. 2016; 2(73): 37-45.

10. Kymantienė J., Bulotaitė L. Kompleksinio sveikatos vertinimo modelis. Visuo-menės sveikata. 2016; 2(73): 46-53.

11. Mekšriūnaitė S., Gurevičius R. Bendro mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gy-venimo trukmės alternatyvi prognozė Lietuvoje mažinant mirtingumą nuo penkių išvengiamų mirties priežasčių. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 15-23.

12. Našlėnė Ž., Gurevičius R. Vidutinė tikėtina suaugusiųjų gyvenimo trukmė be negalios Lietuvoje 2012–2014 m. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 24-31.

13. Raškevičienė R., Eičinaitė-Lingienė R., Rožėnaitė G., Sakalauskas L. 14–17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 32-43.

14. Jociutė A., Beržanskytė A. 13–14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos savivaldybėse. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 44-52.

15. Liuima V., Izokaitis M., Stonienė L. Psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų turin-čių vaikų tėvų / globėjų požiūris į psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamu-mą Lietuvoje. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 53-61.


16. Pajarskienė B., Jakubynaitė V., Vėbraitė I. Vilniaus psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinių darbo veiksnių vertinimas priklauso-mai nuo darbe patirto fizinio smurto. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 62-69.

17. Pilipavičienė L., Vainauskas S. Profesinės sveikatos paslaugų teikimo apimtis Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse ir jų nauda darbuotojams. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 70-79.

18. Pilipavičienė L., Vainauskas S. Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių dar-buotojų pageidaujamos profesinės sveikatos paslaugos. Visuomenės sveikata. 2016; 3(74): 80-88.

19. Petraitytė I., Janonienė R. Vasaros laiko poveikis žmonių sveikatai. Literatūros apžvalga. Visuomenės sveikata. 2016; 4(75): 20-30.

20. Našlėnė Ž., Gurevičius R. Suaugusiųjų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje 2012–2014 m. Visuomenės sveikata. 2016; 4(75): 31-37.

21. Jociutė A., Beržanskytė A. 13–14 metų vaikų fizinį aktyvumą skatinantys veiks-niai vaikų tėvų ir globėjų požiūriu. Visuomenės sveikata. 2016; 4(75): 38-45.

22. Tamašauskaitė J., Vainauskas S. Vilniaus ir Kauno muzikantų nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos skausmu ar diskomfortu paplitimas. Visuomenės sveika-ta. 2016; 4(75): 53-59.

23. Basys V., Drasdienė N., Vezbergienė N., Isakova J. Perinatal injury of the central nervous system in Lithuania from 1997 to 2014. Acta medica Lituanica. 2016; 4(23): 199-205.

Stendiniai pranešimai, pranešimai ir tezės nacionalinėse mokslinėse kon-ferencijose

Stendiniai pranešimai1. Kartunavičiūtė J. Darbdavių skatinimas rūpintis darbuotojų sveikata ir darbo

vietų kokybe. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., LSMU. Konferencijos tezių knyga, p. 45-46.

2. Raškevičienė R., Eičinaitė-Lingienė R., Rožėnaitė G., Sakalauskas L. 14–17 metų moksleivių subjektyvus savo sveikatos vertinimas, požiūris į sveiką gy-venseną bei sveikatinimo programas. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., LSMU. Konferencijos tezių knyga, p. 57.

Pranešimai ir tezės3. Žiedelis A., Pajarskienė B. Slaugytojų profesinį perdegimą prognozuojantys

veiksniai. Perdegimo problemos sprendimo galimybės. I nacionalinė mokslinė-prak-tinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., Kaunas. Pranešimai ir tezės.

4. Kuodytė V., Pajarskienė B. Jungtinėje Karalystėje taikomo HSE streso dar-be vertinimo klausimyno pritaikymo Lietuvos darbo vietoms patirtis. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spa-lio 6 d., Kaunas. Pranešimai ir tezės.

5. Tamašauskaitė J., Vainauskas S. Muzikantų ergonominiai darbo aplinkos veiks-niai ir jų sąsajos su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., Kaunas. Pranešimai ir tezės.

6. Pilipavičienė L., Markevičė R., Grigošaitienė A., Strička M., Jakubynaitė V., Pa-jarskienė B. Fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijos: sisteminė literatūros apžvalga. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., Kaunas. Pranešimai ir tezės.

7. Liuima V. Gyvensenos tyrimų organizavimas ir vykdymas savivaldybėse. I nacio nalinė mokslinė-praktinė visuomenės sveikatos konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., Kaunas.


8. Kenstavičienė A. Antimikrobinio atsparumo valdymas Lietuvos apskrityse. I nacionalinė mokslinė-praktinė visuomenės sveikatos konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., Kaunas.

9. Petraitytė I., Radzevičiūtė I., Janonienė R. Pagalba telefonu metantiems rūkyti. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., Kaunas.

10. Janonienė R., Petronytė G., Radzevičiūtė I., Petraitytė I. Alkoholio reklamos įta-ka alkoholio vartojimui. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spalio 6 d., Kaunas.

11. Janonienė R., Radzevičiūtė I., Ivanauskienė R., Veryga A. Pirmieji visuomenės sveikatos technologijų vertinimo Lietuvoje rezultatai: mokslo įrodymais grįstos al-koholio vartojimo įpročių patikros ir pagalbos teikimo rekomendacijos. I nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės sveikata saugiai Lietuvai“. 2016 m. spa-lio 6 d., Kaunas.

Pranešimai ir tezės tarptautinėse mokslinėse konferencijose1. Pilipavičienė L., Markevičė R., Grigošaitienė A., Strička M., Jakubynaitė V., Pa-

jarskienė B. Fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijos. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. 2016 m. ba-landžio 6 d., Klaipėda.

2. Žiedelis A., Kuodytė V., Pajarskienė B. Stresas darbo vietose tikrai yra valdomas: HSE streso valdymo standartai kaip įrankis savarankiškai valdyti stresą darbe. Tarp-tautinė mokslinė-praktinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. 2016 m. balandžio 6 d., Klaipėda.

3. Tamašauskaitė J, Vainauskas S. Muzikantų ergonominiai darbo aplinkos veiks-niai ir jų sąsajos su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais. Tarptautinė mokslinė-prak-tinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. 2016 m. balandžio 6 d., Klaipėda.

4. Izokaitis M. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų. 18-oji tarptautinė mokslinė-prakti-nė konferencija „Į skaidrią gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. 2016 m. balandžio 6 d., Klaipėda.

Pranešimai mokslinėse konferencijose1. Plentaitė A. Hospitalinės infekcijos Lietuvoje. Mokslinė konferencija „Infekci-

jų prevencija sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigose. Hospitalinė infekcija“. 2016 m. kovo 8 d., Kaunas.

2. Žiedelis A. Slaugytojų profesinį perdegimą prognozuojantys veiksniai. Perde-gimo problemos sprendimo galimybės. Mokslinė-praktinė konferencija „Psichikos sveikata Lietuvoje: mokslo ir praktikos paradigmos“. 2016 m. spalio 18 d., Kelmė.

Pranešimai nacionalinėse konferencijose1. Kenstavičienė A. Antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių preparatų

vartojimo situacija Lietuvoje ir Europoje. Konferencija „Antimikrobinio atsparumo valdymas apskrityse“. 2016 m. vasario 12 d., Kaunas.

2. Plentaitė A. Operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinė situacija Lietuvoje. Konferencija „Operacinių žaizdų infekcijos ir jų prevencijos galimybės“. 2016 m. ge-gužės 20 d., Vilnius.

3. Kisielienė I. Hospitalinių infekcijų protrūkiai ir jų priežastys. Konferencija „Ope-racinių žaizdų infekcijos ir jų prevencijos galimybės“. 2016 m. gegužės 20 d., Vilnius.

4. Vizujė G. Operacinių žaizdų infekcijų prevencijos galimybė. Konferencija „Ope-racinių žaizdų infekcijos ir jų prevencijos galimybės“. 2016 m. gegužės 20 d., Vilnius.

5. Kenstavičienė A. Antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių preparatų var-tojimo situacija Lietuvoje ir Europoje. Konferencija „Antimikrobinio atsparumo val-dymas Panevėžio apskrityje“. 2016 m. lapkričio 9 d., Panevėžys.


6. Plentaitė A. Hospitalinių infekcijų epidemiologinė situacija Tauragės apskrity-je. Konferencija „Antimikrobinis atsparumas – iššūkis ir visuotinė problema“. 2016 m. gruodžio 7 d., Tauragė.

7. Žiedelis A. Psichosocialinis stresas darbe ir jo valdymo galimybės. Konferencija „Psichikos sveikata darbo aplinkoje“. 2016 m. gruodžio 8 d., Vilnius.

Pranešimai tarptautinėse konferencijose1. Alasauskas Š. Nacionalinės vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos

kūrimas Lietuvoje. 9-oji Europos visuomenės sveikatos konferencija „Towards re-duction of inequalities in Europe: contribution of EEA grants and Norway grants“. 2016 m. lapkričio 8–13 d., Viena.

2. Žiedelis A. New technologies, a stress factor at work… or not? Well-being and occupational safety & health (OSH) in central government administrations: tackling psychosocial risks at work. 2016 m. rugsėjo 22 d., Vilnius.

3. Madeikytė N. Traumų duomenų naudojimo pavyzdžiai Lietuvoje (Examples of the use of injury data in Lithuania). Europos visuomenės sveikatos konferencijos (Eu-ropean public health conference) išankstinė konferencija „Duomenų apie traumas panaudojimas traumų prevencijai (Use of injury data for safety promotion)“. 2016 m. lapkričio 9 d., Viena.

4. Paulauskienė K. Massive Data Visualization via Selecting a Data Subset. 8-oji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“. 2016 m. gruodžio 1–3 d., Druskininkai. (Stendinis pranešimas.)

Kita1. Gaidelytė R. Sergamumo statistikos šaltinių inventorizacijos projektų analizė:

diabetas, kraujotakos sistemos ligos, odos ir poodžio ligos, išorinės priežastys. Eu-rostato projekto Nr. 07154.2014.002-2014.581 „Koordinacinė grupė sergamumo sta-tistikos veiksmams ir metodologijai inventorizuoti“ seminaras „Europos sergamumo statistikos šaltinių inventorizacijos“. 2016 m. spalio 17 d., Liuksemburgas.

2. Gaidelytė R. Kūdikių mirtingumas 2015 m. ir kūdikių mirtingumo statistikos ypatumai. Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto posė-dis. 2016 m. rugsėjo 13 d., Vilnius.


INSTITUTO BIBLIOTEKA

Instituto bibliotekoje galima naudotis Lietuvos medicinos bibliotekos prenumeruojamomis moksliniais įrodymais pagrįstomis duomenų bazėmis (http://www.lmb.lt).

Duomenų bazėmis galima naudotis nuotoliniu būdu, užpildžius nutolusio vartotojo (VPN) registracijos formą, kuri pateikta prie duomenų bazių (http://www.lmb.lt/duomenu-bazes/).

Cohrane Library. Įrodymais pagrįstos medicinos (Evidence-based medici-ne) duomenų bazė, kurią sudaro: visatekstės Cochrane sisteminės apžvalgos (Cochrane Database Of Systematic Reviews), efektyvumo apžvalgų santraukos (Database of Abstracts of Reviews of Effectiveness), kontroliuojamų tyrimų re-gistras (Cochrane Controlled Trials Registers), Cochrane apžvalgų metodologi-jos (Cochrane Review Methodology Database), sveikatos technologijų įverti-nimas (Health Technology Assessment Database), sveikatos ekonominis įver-tinimas (NHS Economic Evaluation Database) ir kt. informacija apie Cochrane bendradarbiavimo grupes.

BMJ Best Practice. Įrodymais pagrįstos klinikinės informacijos ir klinikinių sprendimų duomenų bazė, padedanti sveikatos priežiūros specialistams, moks-lininkams, studentams rasti atsakymus į klinikinius klausimus, pasirinkti tinka-miausius, ekspertų rekomenduojamus, diagnostikos, prognozės, prevencijos ir gydymo būdus.

BMJ Journals Online Collection. Visateksčių žurnalų rinkinys; medicinos, sveikatos priežiūros, klinikinių tyrimų, klinikinės praktikos, įrodymais pagrįstos medicinos naujienos ir kt. sveikatos priežiūros klausimai.

Micromedex. Ekspertų atrinkta ir įrodymais pagrįsta informacija apie vaistus ir kitas chemines medžiagas, vaistų dozavimą, farmakokinetiką, vaistų saugu-mą, tarpusavio sąveiką, klinikinį pritaikymą, šalutinį poveikį, santykinį veiksmin-gumą ir kt.

EBSCO Publisching (dešimties skirtingų duomenų bazių paketas):Academic Search Complete (per EBSCOhost). Visatekstė ir bibliografinė duo-

menų bazė medicinos, sveikatos priežiūros, viešojo administravimo, vadybos, teisės, ekonomikos, socialinio darbo, psichologijos, sociologijos, politologijos, filosofijos, kompiuterijos, viešojo administravimo ir kt. klausimais;

Health Source-Consumer Edition (per EBSCOhost). Patikima informacija sveikatos klausimais visuomenei. Žurnalai, laikraščiai, ataskaitos ir kt.;

Health Source: Nursing/Academic Edition (per EBSCOhost). Medicina, slau-ga. Moksliniai žurnalai;

MEDLINE (per EBSCOhost). Bibliografinė duomenų bazė su nuorodomis į vi-sateksčius medicinos ir sveikatos mokslų žurnalus;

Business Source Complete (per EBSCOhost). Ekonomika, vadyba, rinkodara, finansų apskaita. Moksliniai žurnalai, konferencijų medžiaga, mokslinių tyrimų ataskaitos, informaciniai leidiniai;

GreenFILE (per EBSCOhost). Bibliografinė duomenų bazė aplinkos apsaugos klausimais;


Library, Information Science&Technology (per EBSCOhost). Bibliografinė duomenų bazė informacijos mokslų, bibliotekininkystės, informologijos klausi-mais su nuorodomis į visateksčius leidinius: mokslinius žurnalus, knygas, konfe-rencijų pranešimus ir kt.;

MasterFILE Premier (per EBSCOhost). Viešasis administravimas, vadyba, tei-sė, ekonomika, socialinis darbas, psichologija, sociologija, politologija, kompiu-terija, švietimas ir kt. Žurnalai, informaciniai leidiniai ir kt.;

Regional Business News (per EBSCOhost). Verslo informacija;Newspaper Source (per EBSCOhost). Straipsniai iš regioninių, nacionalinių

JAV ir tarptautinių dienraščių, naujienų agentūrų.

Emerald Management eJournals Collection. Visateksčiai sociologijos ir an-tropologijos, finansų, teisės, ekonomikos, žmogiškųjų išteklių valdymo, inova-cijų, informacijos ir komunikacijos, informacinių technologijų, sveikatos apsau-gos vadybos ir kt. sričių žurnalai.

SpringerLink. Medicinos, ekonomikos, aplinkosaugos, teisės, matematikos, kompiuterijos ir kt. sričių mokslų žurnalai bei knygų dalys.

Sage Journals Online. Sveikatos mokslų, gyvybės ir biomedicinos, sociali-nių bei humanitarinių mokslų, medžiagotyros, medžiagų inžinerijos ir kt. sričių mokslo žurnalai.

Taylor & Francis. Medicinos, sveikatos apsaugos, socialinių, humanitarinių ir fizinių mokslų žurnalai.

Wiley Online Library (STM Collection). Fizinių, biomedicinos, technologijų, socialinių ir humanitarinių mokslų žurnalai.

RefWorks. Bibliografinės informacijos tvarkymo programa, leidžianti išsau-goti informacijos šaltinių bibliografinę informaciją, juos rūšiuoti, redaguoti, at-likti įvestų įrašų paiešką, naudoti juos tekste, sudaryti literatūros sąrašus. Var-totojai gali RefWorks įrankius integruoti į MS Word programą: nuorodas įterpti į tekstą ir rengti literatūros sąrašus pagal įvairius citavimo stilius.

Išleido Higienos institutasDidžioji g. 22, LT-01128 Vilnius

Tel. +370 5 262 4583, faks. +370 5 262 4663El. paštas [email protected]

www.hi.lt

Parengė ir spausdino UAB BMK LEIDYKLAJ. Jasinskio g. 16, LT-03163 Vilnius, tel. (8 5) 254 6961El. paštas [email protected] www.bmkleidykla.lt

Kalbos redaktorė Angelė PletkuvienėDizaineris Simonas Barščiauskas

Tiražas 30 vnt.

higienos - hi.lt ataskaita 2016.pdf · y etika – atliekant darbus ir pristatant jų rezultatus...

Documents