i. bendrosios nuostatos 1. srities paskirtis...ţinos, kaip jų išvengti ar juos sumaţinti; •...
TRANSCRIPT
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 1
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Srities paskirtis
1.1. Ţmogaus saugos ir sveikatos ugdymas mokykloje skirtas ugdyti mokinių asmeninę
ţmogaus saugos ir sveikatos kompetenciją – gebėjimą ir nusiteikimą naudotis individualia ir
kolektyvine patirtimi pagrįstomis ţiniomis ir sprendimais tausojant ir puoselėjant savo ir kitų
ţmonių sveikatą. Siektina, kad mokiniai patys atpaţintų, įvardytų ir išmoktų dalyvauti sprendţiant
įvairias problemas, susijusias su sauga ir sveikata, atsakingai priimtų sprendimus, jais pasitikėtų,
gebėtų prisiimti asmeninę atsakomybę uţ jų įgyvendinimą. Ne maţiau svarbios ir ugdomos
vertybinės mokinių nuostatos, padedančios mokiniams tapti brandţiomis, tvirtos moralės
asmenybėmis, įsipareigojusiomis sau ir kitiems gyventi saugiai, sveikai ir darniai.
1.2. Ţmogaus saugos ir sveikatos ugdymas remiasi įvairių sričių ir mokomųjų dalykų
ţiniomis. Nagrinėdami temas, glaudţiai susijusias su kasdieniu gyvenimu, mokiniai atranda, kad
diskusijos, situacijų modeliavimas ir bendra veikla gerina psichologinės, socialinės ir gamtinės
aplinkos supratimą, padaro juos budresnius rizikai, kurią kelia aplinka ir jie patys vieni kitiems,
padeda susiformuoti pozityviam poţiūriui į save, savo saugą ir sveikatą, pasirinkti veiksmingas
priemones, maţinančias arba panaikinančias riziką ir pavojus bei stiprinančias sveikatą.
II. TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA
2. Tikslas – sudaryti sąlygas visiems mokiniams įgyti ţmogaus įvairiapusės saugos ir
sveikatos kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai pasinaudodami dorinio, socialinio
ugdymo, gamtos mokslų, technologijų ir kūno kultūros nuostatomis, ţiniomis, gebėjimais ir
mokymosi patirtimi, formuotųsi visuminę sveikatos sampratą, apimančią fizinį, emocinį, protinį ir
socialinį aspektus, išsiugdytų saugos kultūrą propaguojančias vertybines nuostatas ir elgesį, aktyviai
įsitrauktų į savo ir šalia esančių saugaus ir sveiko gyvenimo kūrimą.
3. Uždaviniai. Siekdami ţmogaus saugos ir sveikatos ugdymo tikslo mokiniai formuosis
visuminę sveikatos sampratą, apimančią fizinį, emocinį, protinį ir socialinį aspektus:
• gebės rasti reikalingą ir patikimą sveikatos informaciją, priemones ir paslaugas;
• išsikels asmeninius sveikatos stiprinimo tikslus ir priims sveikatai palankius sprendimus;
• pasirinks sveikatą stiprinančius ir sumaţins sveikatos rizikos veiksnius;
• atpaţins, klasifikuos ir vertins svarbiausius pavojus buitinėje ir gamtinėje aplinkoje, ir
ţinos, kaip jų išvengti ar juos sumaţinti;
• atpaţins ir vertins pavojingas situacijas ir ţinos, kaip jų išvengti, bendraudami su bet
kokios rūšies gyvūnu;
• suvoks eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, numatys ir atpaţins eismo aplinkos
grėsmes, kylančias eismo dalyviams, eismo įvykių prieţastis ir pasekmes, taikys ţinomus saugaus
eismo modelius, naudosis pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis ir būdais;
• gebės tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai gresiant ekstremaliajai
situacijai, jai susidarius ir po jos ( jai pasibaigus);
• gebės suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei;
• kels klausimus, spręs problemas, modeliuos situacijas, rinks, analizuos ir apibendrins
aplinkos stebėjimo ir statistinius duomenis, formuluos pagrįstas išvadas.
4. Žmogaus saugos ir sveikatos kompetencijos struktūra
Gebėjimai ir nuostatos
Veiklos sritys
Žinios ir
supratimas
Praktiniai
gebėjimai
Problemų
sprendimas
Nuostatos
1. Sveikatai palanki elgsena
2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje
aplinkoje
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 2
3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
4. Saugi elgsena ekstremaliosiose
situacijose
Modulis „Uţkrečiamųjų ligų
profilaktika“
Modulis „Pirmoji pagalba“
III. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR TURINIO APIMTIS
1. Mokinių pasiekimai. 1–2 klasės
Mokinių pasiekimai
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Sveikatai palanki elgsena
Rūpintis savo
sveikata – ne tik
mokytis, bet
tinkamai ilsėtis
1.1. Atpaţinti nuovargio
pojūčius, mokėti pakeisti
veiklos pobūdį.
1.1.1. Apibūdinti nuovargio pojūčius.
1.1.2. Išvardyti keletą mokymosi ir poilsio veiklos
keitimo būdų.
Priimti savo
jausmus: visi
jausmai – lengvi
ir sunkūs – yra
reikalingi.
1.2. Atpaţinti pagrindinius
jausmus, tinkamai juos
reikšti.
1.2.1. Ţinoti elementariausias pagrindinių jausmų
prieţastis.
1.2.2. Ţinoti paprasčiausius neigiamos nuotaikos
keitimo būdus.
1.2.3. Paaiškinti, kaip galima padėti sau ir kitiems
išgyventi baimę, liūdesį, pyktį.
Stengtis matyti,
girdėti ir
suprasti kitą.
Nebijoti prašyti
pagalbos ir
norėti kitam
padėti.
Taikiai spręsti
kylančius
konfliktus.
1.3. Suprasti kito būseną,
gebėti uţjausti ar
palaikyti.
1.3.1. Apibūdinti sėkmingą bendravimą (kiekvienas
turi stengtis išklausyti, suprasti ir gerbti kitą).
1.4. Atpaţinti tas savo
gyvenimo situacijas, kai
vienas būčiau bejėgis.
1.4.1. Suprasti, kad visi ţmonės kartais būna silpni
ir bejėgiai; kad prašyti pagalbos nėra gėda.
1.5. Kreiptis į kitus
pagalbos. Pastebėti, kam
reikia paramos, ir padėti.
1.5.1. Paaiškinti, kad padėdami kitam patys
sustiprėjame ir praturtėjame.
1.6. Susitvardyti kilus
konfliktui, jį spręsti
geranoriškai – be
agresijos ir smurto.
siekiant išsiaiškinti,
susitarti. Mokėti
pripaţinti klydus,
atsiprašyti; atleisti.
1.6.1. Apibūdinti konfliktą ir galimus jo
sprendimo būdus.
1.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip reikia elgtis iškilus
konfliktinei situacijai.
Jaustis
atsakingam uţ
1.7. Atpaţinti pavojingas
situacijas, elgtis
1.7.1. Ţinoti, kas vaikams yra sveika ir kas – ne.
1.7.2. Paaiškinti, kodėl negalima vartoti vaistų be
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 3
savo sveikatą. apdairiai, saugoti save. tėvų ar gydytojo nurodymų.
Stengtis
būti
tvarkingam
1.8. Tvarkyti savo
kambarį, klasę.
1.8.1. Pagrįsti, kodėl reikia vėdinti patalpas, plauti
grindis, langus, uţuolaidas.
1.9. Įvertinti savo norus
ir vartojimo poreikius.
1.9.1. Pateikti pavyzdţių, kuo pavojingas besaikis
vartojimas ne tik sveikatai, bet ir gamtai.
1.10. Rūpintis mus
supančia aplinka
1.10.1. Paaiškinti, kodėl ir kaip reikia rūšiuoti
šiukšles.
1.10.2. Paaiškinti, kodėl reikia perdirbti atliekas ir
kokia iš to nauda.
Puoselėti
sveikatą,
praktikuojant
fizinį aktyvumą,
sveikai
maitinantis,
vengiant ţalingų
įpročių ir t. t.
1.11. Demonstruoti
sveikatai palankų elgesį:
būti fiziškai aktyviam;
laikytis sveikos mitybos
taisyklių.
1.11.1. Paaiškinti, kodėl yra svarbu būti fiziškai
aktyviam, rūpintis savo sveikata.
1.11.2. Apibūdinti pagrindinius netaisyklingos
kūno laikysenos poţymius. Parodyti taisyklingą
kūno laikyseną.
1.11.3. Apibrėţti pagrindines saugaus elgesio
taisykles sportuojant ar ţaidţiant judriuosius
sportinius ţaidimus.
1.11.4. Paaiškinti, kas yra „maitinimosi piramidė“.
Nusakyti, kaip ji sudaryta. Ţinoti, kokie produktai
vadinami ekologiškais.
1.11.5. Atpaţinti ir apibūdinti nesveikus maisto
produktus.
1.11.6. Paaiškinti, kokį pavojų sveikatai gali kelti
nesaugūs maisto produktai, kodėl būtina plauti
visus vaisius ir darţoves.
2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
2.1. Saugiai elgtis
ţaidţiant kieme.
2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti
ţaidţiant kieme, ţaidimų aikštelėse ir kaip jų
išvengti.
2.1.2. Apibūdinti saugaus elgesio ţaidţiant kieme
ypatumus ir pagrindines taisykles.
2.2. Saugiai elgtis
namuose.
2. 2.1. Atpaţinti virtuvėje, svetainėje, vonioje
slypinčius pavojus ir paaiškinti, kaip galima jų
išvengti.
2.2.2. Pateikti saugaus ir nesaugaus elgesio
namuose pavyzdţių.
2.2.3. Suformuluoti saugaus elgesio namuose
pagrindines taisykles.
2.3. Saugiai elgtis
gamtinėje aplinkoje.
2.3.1. Paaiškinti, kaip elgtis, kad nepasiklystum
miške.
2.3.2. Paaiškinti, ko vengti būnant prie vandens
telkinio ir vandenyje.
Jausti pagarbą 2.4. Pripaţinti, kad 2.4.1. Atpaţinti gyvūno kūno kalbą ir suprasti jos
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 4
bet kokios rūšies
gyvūnų gyvybei
bei atsakomybę
uţ jos
išsaugojimą
gyvūnas turi jausmus ir
pojūčius.
pagrindus.
2.4.2. Apibūdinti gyvūno ir ţmogaus pojūčių
panašumus.
2.4.3. Pateikti pavyzdţių, kai gyvūno jausmų ir/ar
pojūčių nesupratimas ir/ar nepaisymas gali turėti
(ar turėjo) pasekmių.
Jausti pareigą
rūpintis savo ir
gyvūnų
saugumu
Tikėti, kad
tinkamas
elgesys gali tapti
pavyzdţiu
aplinkiniams
2.5. Paaiškinti gyvūnų
globos būtinybę.
2.5.1. Apibūdinti kasdienius gyvūno poreikius.
2.5.2. Pateikti pavyzdţių, kaip globojami gyvūnai
namuose ir laisvėje.
2.6. Laikytis pagrindinių
higienos reikalavimų
būnant šalia gyvūno.
2.6.1. Išvardyti pagrindinius higienos reikalavimus
būnant šalia gyvūno.
2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kai ţmogaus ir gyvūno
bendravimas kelia grėsmę jų sveikatai.
2.7. Laikytis pagrindinių
saugaus elgesio taisyklių
aplinkoje, kurioje yra
gyvūnų.
2.7.1. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis aplinkoje,
kurioje yra gyvūnų.
2.7.2. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis pastebėjus
netinkamą elgesį su gyvūnais.
2.7.3. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis
nukentėjus nuo gyvūno.
3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Jausti asmeninę
atsakomybę uţ
savo ir
aplinkinių
saugumą.
3.1.Stebėti eismo aplinką
ir vertinti eismo dalyvių
elgesio saugumą.
3.1.1. Apibūdinti savo paties (pėsčiojo,
dviratininko, riedlentininko, riedutininko) saugaus
elgesio eismo aplinkoje poţymius.
3.1.2. Išvardyti pavojus, kuriuos eismo saugumui
kelia kiti eismo dalyviai.
Jausti pagarbą
kitiems eismo
dalyviams
3.2. Laikytis kelių eismo
taisyklių.
3.2.1. Susieti eismo situaciją ar įvykį su kelių
eismo taisyklėmis.
3.3. Koreguoti savo
elgesį pasikeitus eismo
aplinkybėms.
3.3.1. Ţinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose
nukenčia pėstieji, prieţastis ir aplinkybes bei
saugaus eismo būdus daţniausiai pasitaikančiose
pavojingose situacijose.
3.3.2. Apibūdinti savo elgesį eismo aplinkoje.
3.3.3. Apibūdinti eismo aplinkos pakitimus,
privertusius keisti jau ţinomą ir įprastą elgesį.
3.3.4. Paaiškinti, kas ir kodėl keičiasi elgesyje
pasikeitus eismo aplinkybėms.
Būti
iniciatyvūs,
kūrybiški
spręsdami su
3.4. Naudotis siūlomais
pėsčiųjų ir keleivių
saugaus eismo
uţtikrinimo būdais
3.4.1. Paaiškinti, kaip saugaus eismo mokymasis,
atšvaitų, saugos dirţu, šalmų, kėdučių naudojimas
didina eismo saugumą.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 5
eismo saugumu
susijusias
problemas;
4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pasitikėti
civilinės saugos
ir gelbėjimo
sistemos
pajėgomis
4.1. Iškviesti pagalbą
bendrojo pagalbos centro
telefono numeriu.
4.1.1. Nurodyti, kad pagalba kviečiama telefonu
112.
4.1.2. Paaiškinti, kada galima skambinti telefonu
112.
4.2. Tinkamai elgtis
išgirdus kaukiančią
garsinę civilinės saugos
sireną.
4.2.1. Paaiškinti, ką daryti išgirdus sirenos
kauksmą.
Suvokti gaisrą
kaip gyvybei
pavojingą
reiškinį.
4.3. Paaiškinti gaisro
keliamus pavojus ţmonių
gyvybei ir sveikatai.
4.3.1. Nurodyti, kas (dūmai, liepsna ir karštis)
gaisro metu kelia pavojų gyvybei ir sveikatai.
4.4. Nurodyti galimas
gaisro kilimo prieţastis
4.4.1. Paaiškinti, kad gaisrai gali kilti dėl ţaibo,
neatsargaus elgesio, netvarkingų elektros prietaisų,
krosnių, ţvakių.
4.5. Paaiškinti, kaip
elgtis kilus gaisrui.
4.5.1. Paaiškinti, kad negalima nuo gaisro slėptis.
4.5.2. Paaiškinti, kad negalima bėgti per dūmus.
4.5.3. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu uţsidegė
drabuţiai.
4.6. Paaiškinti, kaip
saugiai elgtis perkūnijos,
kaitros, speigo metu.
4.6.1. Apibūdinti pavojingus gamtinius reiškinius
(vėjas, lietus, karštis, šaltis, ţaibas ), būdingus
Lietuvai.
4.6.2. Paaiškinti, kokį pavojų ţmonių sveikatai ir
gyvybei gali sukelti gamtiniai reiškiniai.
Saugoti gamtą 4.8. Apibūdinti ekologinę
nelaimę kaip gamtos
taršą.
4.8.1. Paaiškinti, kad ekologinės nelaimės kenkia
ţmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai.
4.9. Paaiškinti, kaip
apsisaugoti nuo
uţpuolikų ir apiplėšimų.
4.9.1.. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina
nepaţįstamas ţmogus.
4.9.2. Paaiškinti, kaip reikia kalbėti, kai skambina
nepaţįstamas ţmogus.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 6
2. Turinio apimtis. 1–2 klasės
2.1. Sveikatai palanki elgsena
Geros emocinės ir protinės sveikatos poţymiai. Kodėl svarbu apie savo jausmus kalbėtis su
tėvais. Pyktis – normali emocija. Emocijos ir jausmai netekus artimo ţmogaus, gyvūno ir pan. Kaip
tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur kreiptis
pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito
asmens jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs
vertinimas/savigarba. Ryšys tarp jausmų ir elgesio. Kaip ţiniasklaida veikia mūsų mintis, jausmus ir
elgesį. Mano asmeninė erdvė ir kitų ribos. Kaip parodyti/išreikšti meilę, draugystę, prieraišumą,
rūpinimąsi. Šeimos narių tarpusavio santykiai. Stresas. Streso šaltiniai namuose, mokykloje,
bendraujant su bendraamţiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti
stresą: tinkami ir netinkami būdai. Kaip tinkami išreikšti pyktį ir liūdesį. Smurtas/Prievarta ir
patyčios. Kodėl negalima tyčiotis iš kitų.
Sveiki maisto produktai ir gėrimai. Maisto produktų grupės ir maisto pasirinkimas iš
kiekvienos grupės. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti kasdien. Maisto produktai, kuriuos
reikėtų valgyti saikingai. Alkis ir sotumas (poţymiai). Sveiko maisto poveikis sveikatai. Darţovės ir
vaisiai mūsų mityboje. Vanduo. Pusryčių valgymas – svarbus sveikos mitybos komponentas. Kaip
laikyti maisto produktus, kad jie negestų.
Fizinio aktyvumo nauda. Fizinio aktyvumo formos kasdienėje gyvensenoje. Ryšys tarp fizinio
aktyvumo ir geros savijautos. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius būdus būti fiziškai aktyviam.
Pagrindinės saugos priemonės, padedančios išvengti susiţalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu.
Kaip vaţiuoti dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.
Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose esančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai
vartoti vaistus. Kokius pranašumus turi negeriantis ir nerūkantis ţmogus. Pavojai, kurie slypi
eksperimentuojant su alkoholiu ir tabako gaminiais. Kaip saugiai naudotis kompiuteriu.
Ką reiškia būti sveiku? Kodėl higiena yra svarbi gerai sveikatai. Keliai, kuriais plinta
infekcinės ligos ir būdai joms uţkirsti. Miegas ir poilsis yra svarbūs normaliam augimui ir gerai
sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali paţeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama
mokymosi vieta. Burnos higiena. Priemonės, kurios apsaugotų nuo ţalingo saulės poveikio.
2.2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
Pavojai ir saugus elgesys kieme: galimybės susiţeisti, traumų pavojus kieme, ţaidimų
aikštelėse.
Pavojai ir saugus elgesys namuose: kaip atpaţinti pavojus, kaip juos sumaţinti ir jų išvengti.
Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje:
Miške slypintys pavojai; Trys taisyklės: „Apkabink medį“, „Signalizuok daiktais ir balsu“, Saugok
kūno šilumą“;
Prie vandens telkinio: kuo pavojingi stipri srovė, nepaţįstamas krantas; saugaus maudymosi
taisyklės.
Gyvūnai namų ir gamtinėje aplinkoje, atsakomybė uţ jų gyvybės išsaugojimą ir gerovės
palaikymą. Bendravimas su gyvūnais namuose, kieme, laisvėje. Gyvūnų mitybos ir higienos
poreikiai, sveikatos prieţiūros būtinybė, gyvūnų platinamos ligos ir būdai jomis neuţsikrėsti.
Gyvūnų ir aplinkinių saugumo uţtikrinimas; ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo
agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys
radus suţalotą ar benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.
2.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Artimiausia eismo aplinka, jos stebėjimas; aiškinantis, kas yra yra kelias, kokios pagrindinės
jo sudedamosios dalys, pagrindiniai kelio įrengimai. Eismo dalyviai. Eismo tvarka. Pavojaus
šaltiniai pėstiesiems, keleiviams. Elementariausios pėsčiųjų, keleivių saugaus elgesio kelyje
taisyklės. Šeimos narių patirtis, elgesys eismo saugumo aspektu.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 7
Eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų) transportinio traumatizmo prieţastys,
aplinkybės; statistinių duomenų (mokinių amţių atitinkančių eismo dalyvių transportinio
traumatizmo atvejai) analizė daugiau dėmesio skiriant konkrečių, ypač gyvenamojoje aplinkoje
buvusių, eismo įvykių aplinkybėms.
Kelio samprata; pagrindinės kelio sudedamosios dalys, skirtos pėstiesiems eismo dalyviams;
pagrindiniai kelio įrengimai, pagrindiniai kelio ţenklai (akcentuojami mokinių gyvenamojoje
aplinkoje esantys kelio ţenklai bei kelio įrengimai ir jų reikšmė). Transporto priemonių skiriamieji
ţenklai.
Eismo automobilių keliais tvarka: bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas; pėsčiųjų eismą,
vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės. Transporto priemonės
samprata; keleivinės transporto priemonės samprata; Keleivių elgesio taisyklės.
Atsakomybė uţ savo saugų elgesį kelyje.
Pėsčiųjų, keleivių, saugus elgesys: pavojus numatymas ir atpaţinimas, numatymas, kaip
saugiai elgtis iškilus pavojui, rūpinimasis savo saugumu ir gyvybe, pagalba kitam eismo dalyviui.
Įpročių visada laikytis kelių eismo taisyklių ugdymas.
2.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pagalbos iškvietimas bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112, kokių nelaimių
atvejais reikia skambinti 112; melagingų skambučių ţala.
Civilinės saugos signalas: kokiais atvejais sirenos gali būti girdimos, ir ką daryti jas išgirdus.
Gaisro poveikis: gaisro metu išsiskiriančių dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis
ţmogaus organizmui, kuris iš jų kelia didţiausią pavojų ţmonių gyvybei ir sveikatai.
Gaisrų prieţastys: gaisro kilimo tikimybė dėl ţaibo, neatsargaus elgesio, netvarkingų
elektros prietaisų, krosnių, ţvakių.
Veiksmai kilus gaisrui: pagrindinės evakuacijos taisyklės – neiti per dūmus, nesislėpti nuo
gaisro. Kaip elgtis uţsidegus rūbams. Taisyklė „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis, kol ugnis uţges!”
išbandoma praktiškai.
Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: pavojingi gamtiniai reiškiniai – vėjas, lietus,
karštis, šaltis, ţaibas, jų keliami pavojai. Mokinių patirti pavojingi gamtiniai reiškiniai.
Saugus elgesys perkūnijos, kaitros, speigo metu.
Ekologinė nelaimė: ekologinė nelaimė kaip gamtos tarša. Vaikams ţinomi gamtos teršimo
pavyzdţiai, šiukšlėmis teršiama aplinka.
Apsauga nuo uţpuolimų ir apiplėšimų: vaiko saugumo ypatumai. Kaip reikia elgtis, kai
skambina, kalbina nepaţįstamas ţmogus.
3. Mokinių pasiekimai. 3–4 klasės
Mokinių pasiekimai
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Sveikatai palanki elgsena
Rūpintis savo
sveikata – ne tik
mokytis, bet
tinkamai ilsėtis
1.1.Derinti darbą/
mokymąsi ir poilsį.
1.1.1. Paaiškinti, kodėl ilgai ir daug protiškai dirbant
būtinas poilsis.
1.1.2. Pagrįsti, kam reikalingos pertraukos ir kodėl
jos turi būti aktyvios.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 8
Nepasiduoti
liūdesiui, pykčiui,
nusivylimui.
1.2. Apibūdinti savo
nuotaikas, jausmus,
išsiaiškinti jų prieţastis,
mokėti nusiraminti ir
pastebėti teigiamus
dalykus.
1.2.1. Papasakoti kylančias mintis, išgyvenimus, ,
kas juos sukėlė.
1.2.2. Aptarti, kas yra drovumas (įgimta savybė),
kuo jis skiriasi nuo gėdos jausmo (kuris susijęs su
kalte).
1.2.3. Pateikti pavyzdţių, kaip galima nugalėti blogą
nuotaiką, pyktį, nusivylimą.
Gerbti kitą.
Nuomonėms
išsiskyrus,
toleruoti kitokį
poţiūrį.
Susitvardyti,
ieškoti taikaus
sprendimo
1.3. Pasirinkti tinkamą
bendravimo būdą.
1.3.1. Paaiškinti, kodėl bendraujant svarbu
tinkamai reikšti savo mintis, išklausyti ir toleruoti
kito išsakytą nuomonę.
1.4. Kontroliuoti savo
elgesį kilus konfliktui;
numatyti savo veiksmų
padarinius.
1.4.1. Ţinoti, kaip elgtis ir į ką kreiptis iškilus
konfliktinei situacijai.
1.5. Gebėti taikiai spręsti
konfliktus.
1.5.1. Apibūdinti taikų konflikto sprendimo būdą.
Pateikti tokio sprendimo pavyzdţių
1.6. Gebėti atsispirti
pagundai: pasakyti tvirtą
„ne“ neigiamai
aplinkinių įtakai
1.6.1. Mokėti argumentuotai išreikšti savo nuomonę
Jaustis
atsakingam uţ
savo sveikatą.
1.7. Atpaţinti pavojingas
situacijas, elgtis
apdairiai, saugoti save.
1.7.1. Atpaţinti kai kurias buityje naudojamas
chemines medţiagas (šampūnas, indų ploviklis,
skalbimo milteliai ir kt.) ir apibūdinti jų keliamą
pavojų sveikatai.
1.7.2. Pagrįsti, kodėl buitines chemines medţiagas
galima imti tik priţiūrint suaugusiam.
1.7.3. Surikiuoti veiksmų seką atsitikus nelaimei.
Stengtis
būti
tvarkingam
1.8. Paisyti kūno švaros.
1.8.1. Nusakyti, kokių asmens higienos reikalavimų
laikosi.
1.9. Įvertinti savo norus
ir vartojimo poreikius.
1.9.1. Pagrįsti, kodėl pageidautina einant į
parduotuvę iš anksto planuotis būtinų prekių sąrašą.
1.10. Kritiškai vertinti
reklamą.
1.10.1. Pateikti pavyzdţių apie reklamos įtaką
mokinio norams.
Puoselėti
sveikatą,
praktikuojant
1.11. Demonstruoti
sveikatai palankų elgesį:
būti fiziškai aktyviam;
1.11.1. Apibūdinti nejudrios gyvensenos padarinius
sveikatai ir darbingumui.
1.11.2. Savais ţodţiais nusakyti fizinio aktyvumo
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 9
fizinį aktyvumą,
sveikai
maitinantis,
vengiant ţalingų
įpročių ir t. t.
laikytis sveikos mitybos
taisyklių.
poveikį darbingumui bei sveikatai ir tai, kad
kiekvienas, būdamas skirtingas ir individualus,
fiziniu aktyvumu gali sustiprinti sveikatą, turėti
tvirtą ir graţų kūną, būti darbingas.
1.11.3. Paaiškinti, kodėl augančiam ţmogui ypač
svarbi taisyklinga kūno laikysena. Apibūdinti, kas
neigiamai veikia mokinio laikyseną ir kaip išvengti
tų klaidų.
1.11.4. Pagrįsti kuo sveikesnių maisto produktų
pasirinkimą.
1.11.5. Pateikti keletą kasdienei vaiko mitybai
būtinų maisto produktų pavyzdţių ir keletą
nesveiko maisto pavyzdţių.
1.12. Interpretuoti
produkto etiketę sveikos
mitybos poţiūriu.
1.12.1. Išvardyti produktus ar jų sudedamąsias
dalis, kurie labiausia kenkia sveikatai.
1.12. Išsikelti tikslą
pasirenkant, palaikant ar
pagerinant asmeninius
sveikatos įpročius.
1.12.1. Pateikti pavyzdţių, kad šeima,
bendraamţiai, masinės informacijos priemonės turi
poveikį sprendimams, susijusiems su sveikatai
palankiu ar nepalankiu elgesiu.
1.12.2. Nurodyti, kur kreiptis pagalbos norint gauti
patikimą sveikatos informaciją.
2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
Rūpintis savo ir
kitų saugumu
2.1. Apibūdinti saugaus
elgesio namuose
ypatumus ir laikytis
saugaus elgesio taisyklių.
2.1.1. Paaiškinti, kodėl pavojinga patiems gydytis
vaistais.
2.1.2. Paaiškinti pavojus, kuriuos kelia namuose
naudojami aštrūs įrankiai, chemikalai.
2.1.3. Paaiškinti, kuo pavojingos buityje
naudojamos gamtinės dujos ir kokių veiksmų imtis
pajutus dujų kvapą.
Puoselėti gamtą
kaip saugią
aplinką.
2.2. Apibūdinti saugų
elgesį gamtinėje
aplinkoje.
2. 2.1. Išvardinti miške gresiančius pavojus.
2.2.2. Išvardinti pavojus, kurie gali nutikti esant
prie vandens telkinio.
2.2.3. Apibūdinti nudegimo saulėje, šilumos
smūgio, saulės smūgio poţymius ir poveikį.
2.2.4. Apibūdinti uţšalusių vandens telkinių
keliamus pavojus.
2.2.3.
2.3. Laikytis saugaus
elgesio gamtinėje
aplinkoje taisyklių.
2.3.1. Paaiškinti, kaip saugiai kurti lauţą.
2.3.2. Paaiškinti, kaip elgtis būnant prie vandens
telkinio.
2.3.3. Paaiškinti, kaip saugiai kaitintis saulėje.
2.3.4. Paaiškinti, ką daryti įlūţus ledui.
Jausti pagarbą
bet kokios rūšies
gyvūnų gyvybei
bei atsakomybę
uţ jos
išsaugojimą
2.4. Tausoti ir globoti
gyvūnus.
2.4.1. Ţinoti pagrindines gyvūnų teises ir laisves.
2.4.2. Apibūdinti tinkamą elgesį su jais, kuris taptų
ţmogaus ir gyvūno saugumo pagrindu.
2.5. Atsakingai elgtis su
naminiais gyvūnais.
2.5.1. Apibūdinti naminio gyvūno šeimininko
atsakomybę uţ gyvūno poelgius kitų ţmonių,
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 10
gyvūnų ir gamtos atţvilgiu, gyvūno ir aplinkinių
saugumą.
2.6. Atpaţinti pavojingas
situacijas ir jų išvengti
bendraujant su bet kokios
rūšies gyvūnu.
2.6.1. Apibūdinti pavojus, kurie gali kilti
bendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu.
2.6.2. Apibūdinti veiksmus siekiant išvengti pavojų
bendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu.
2.7. Atpaţinti riziką
uţsikrėsti tarp gyvūnų
plintančiomis ligomis ir
jos išvengti.
2.7.1. Apibūdinti riziką uţsikrėsti tarp gyvūnų
plintančiomis ligomis.
2.7.2. Apibūdinti veiksmus siekiant išvengti rizikos
uţsikrėsti tarp gyvūnų plintančiomis ligomis.
3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Jausti pagarbą
gyvybei,
atsakomybę uţ
jos išsaugojimą.
3.1. Stebėti artimąją
eismo aplinką ir ją
vertinti.
3.1.1. Apibūdinti eismo dalyvių tarpusavio
pagarbos ir dalyvavimo eisme būdo svarbą.
3.1.2. Apibūdinti veiksnius, ribojančius eismo
dalyvių pastangas ir galimybes uţtikrinti savo bei
aplinkinių eismo dalyvių saugumą.
Jausti pagarbą
kitiems eismo
dalyviams.
Jausti pareigą
rūpintis savo ir
aplinkinių
saugumu eismo
aplinkoje
3.2. Veikti adekvačiai
eismo situacijai.
3.2.1. Apibūdinti savo kaip pėsčiojo veiksmus,
kurie padėtų išvengti neigiamų pasekmių eismo
aplinkoje.
3.2.2. Paaiškinti, kaip eismo automobilių keliais
tvarka nusako pėsčiųjų eismą ir jo saugumą
(pateikti pavyzdţių).
3.3. Naudotis eismo
saugumą didinančiomis
priemonėmis.
3.3.1. Apibūdinti priemones, didinančias eismo
saugumą (atšvaitus, saugos dirţus, šalmus ir
kėdutes).
3.3.2. Pademonstruoti, kaip tinkamai ir teisingai
jomis naudotis.
Būti iniciatyvūs,
kūrybiški
spręsdami su
eismo saugumu
susijusias
problemas;
3.4. Rinkti iš eismo
aplinkos pėsčiajam eismo
dalyviui naudingą
informaciją ir atpaţinti
rizikingas eismo
situacijas,
3.4.1. Apibūdinti pavojaus eismo saugumui
šaltinius.
3.4.2. Pateikti pavyzdţių, kaip rizikinga eismo
situacija sukėlė eismo įvykį.
3.5.Koreguoti jau
ţinomus saugaus elgesio
modelius, atsiţvelgdami į
pastebėtus trūkumus.
3.5.1. Paaiškinti, .kaip keisdamas ir tobulindamas
ţinomą saugaus elgesio modelį gali padidinti savo
saugumą.
4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Suvokti, kad
pagalba tikrai
bus .
4.1. Pasakyti bendrojo
pagalbos centro telefono
numerį ir iškviesti
pagalbą.
4.1.1. Nurodyti, kad pagalba kviečiama telefonu
112.
4.1.2. Paaiškinti kada galima skambinti telefonu
112.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 11
4.2. Apibūdinti veiksmus
išgirdus kaukiančią
garsinę civilinės saugos
sireną.
4.2.1. Paaiškinti, kokius ir kodėl reikia atlikti
veiksmus išgirdus sirenos kauksmą.
Suvokti gaisrą
kaip gyvybei
pavojingą
reiškinį.
4.3. Apibūdinti gaisro
keliamus pavojus ţmonių
gyvybei ir sveikatai.
4.3.1. Paaiškinti, kokį pavojų gyvybei ir sveikatai
kelia dūmai, liepsna ir karštis.
4.3.2. Paaiškinti, kodėl patartina namuose būtinai
turėti dūmų jutiklius.
4.4. Nurodyti galimas
gaisro kilimo prieţastis
4.4.1. Paaiškinti kad gaisrai gali kilti dėl ţaibo,
neatsargaus elgesio, netvarkingų elektros prietaisų,
krosnių, ţvakių.
4.4.2. Paaiškinti kad gaisrai gali kilti dėl
netvarkingų ar netinkamai naudojamų elektros
prietaisų .
4.5. Apibūdinti saugų
elgesį kilus gaisrui.
4.5.1. Paaiškinti, kodėl negalima nuo gaisro slėptis.
4.5.2. Paaiškinti, kodėl negalima bėgti per dūmus.
4.5.3. Paaiškinti, kaip elgtis jeigu uţsidegė
drabuţiai.
4.5.4. Paaiškinti, kodėl negalima grįţti į degantį
namą.
4.5.5. Paaiškinti, kaip išeiti iš degančio namo.
4.6. Apibūdinti galimas
gamtinio pobūdţio
nelaimes, keliančias
pavojų ţmonių sveikatai
ir gyvybei.
4.6.1. Išvardinti pavojingus gamtinius reiškinius
(uraganas, perkūnija, potvynis ), būdingus Lietuvai.
4.6.2. Paaiškinti, kokį pavojų gali sukelti uraganas,
perkūnija, potvynis ţmogui, namams.
4.7. Apibūdinti saugų
elgesį pavojingo
gamtinio reiškinio metu.
4.7.1. Nusakyti pagrindinius saugaus elgesio
veiksmus perkūnijos metu.
4.7.2. Nusakyti pagrindinius saugaus elgesio
veiksmus uragano metu.
4.7.3. Nusakyti pagrindinius saugaus elgesio
veiksmus potvynio metu.
Suprasti, kad
ekologinės
nelaimės kenkia
ţmonių
sveikatai,
gyvybei ir
aplinkai.
4.8. Apibūdinti ekologinę
nelaimę kaip gamtos
taršą.
4.8.1. Paaiškinti, kodėl ţmogus turi saugoti gamtą:
orą, vandenį, ţemę.
4.9. Apibūdinti savo
veiksmus saugantis nuo
uţpuolikų ir apiplėšimų.
4.9.1. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina
nepaţįstamas ţmogus.
4.9.2. Paaiškinti, kaip reikia kalbėti, kai skambina
nepaţįstamas ţmogus.
4.10. Apibūdinti saugų
elgesį gatvėje, tamsiu
paros metu.
.
4.10.1. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis gatvėje
tamsiu paros metu.
4.10.2. Paaiškinti, kaip elgtis, kai uţpuola plėšikas.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 12
4. Turinio apimtis. 3–4 klasės
4.1. Sveikatai palanki elgsena
Geros emocinės ir protinės sveikatos poţymiai. Kodėl svarbu apie savo jausmus kalbėtis su
tėvais. Pykti yra normalu/Pyktis – normali emocija. Emocijos ir jausmai netekus artimo ţmogaus,
gyvūno ir pan. Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo
emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti
ir suprasti kito asmens jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan.
Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Kaip susiję jausmai ir elgesys/Ryšys tarp jausmų ir elgesio.
Kaip ţiniasklaida veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį. Mano asmeninė erdvė ir kitų ribos. Kaip
parodyti/išreikšti meilę, draugystę, prieraišumą, rūpinimąsi. Šeimos narių tarpusavio
santykiai/Darnūs šeimos narių tarpusavio santykiai. Stresas. Streso šaltiniai namuose, mokykloje,
bendraujant su bendraamţiais. Kūno reakcijos ir emocijos kylančios streso metu. Kaip įveikti
stresą: tinkami ir netinkami būdai. Kaip tinkami išreikšti pyktį ir liūdesį. Smurtas/Prievarta ir
patyčios. Kodėl negalima tyčiotis iš kitų.
Sveiki maisto produktai ir gėrimai. Maisto produktų grupės ir maisto pasirinkimas iš
kiekvienos grupės. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti kasdien. Maisto produktai, kuriuos
reikėtų valgyti saikingai. Alkis ir sotumas (poţymiai). Sveiko maisto poveikis sveikatai. Darţovės ir
vaisiai mūsų mityboje. Vanduo. Pusryčių valgymas – svarbus sveikos mitybos komponentas. Kaip
laikyti maisto produktus, kad jie negestų.
Fizinio aktyvumo svarba/nauda. Elgesys, kuris laikytinas fiziškai aktyviu ir fiziškai
neaktyviu. Fizinio aktyvumo formos kasdienėje gyvensenoje. Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir geros
savijautos. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius būdus būti fiziškai aktyviam. Pagrindinės saugos
priemonės, padedančios išvengti susiţalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu. Kaip vaţiuoti
dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.
Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose easančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai
vartoti vaistus. Šeimos vaidmuo dėl vaistų vartojimo. Rūkymo, alkoholio poveikis sveikatai. Kokius
pranašumus turi nerūkantis ţmogus. Pavojai, kurie slypi eksperimentuojant su tabako gaminiais.
Šeimos ir mokyklos vaidmuo dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo. Kaip saugiai naudotis
kompiuteriu.
Ką reiškia būti sveikam. Kodėl higiena yra svarbi gerai sveikatai. Keliai, kuriais plinta
infekcinės ligos ir būdai joms uţkirsti. Miegas ir poilsis yra svarbūs normaliam augimui ir gerai
sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali paţeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama
mokymosi vieta. Burnos higiena. Priemonės, kurios apsaugotų nuo ţalingo saulės poveikio.
4.2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
Pavojai ir saugus elgesys namuose: Buityje naudojamų dujų keliami pavojai, saugus elgesys
su dujinėmis viryklėmis. Buityje naudojamų chemikalų keliami pavojai. Ką vartotojui sako ant
pakuotės paţymėti saugos ţenklai. Saugus elgesys su namuose esančiais aštriais įrankiais, vaistais.
Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje: Ţolės gaisro keliami pavojai gamtai, ţmogaus
gyvybei ir sveikatai, turtui. Kaip saugiai parinkti vietą lauţui ir ją įrengti. Kaip saugiai elgtis prie
vandens telkinių, kuo pavojinga stipri srovė, nepaţįstamas krantas. Saugaus maudymosi taisyklės.
Saulės smūgis, šilumos smūgis sąvokos, kaip jų išvengti.
Gyvūnai namų ir gamtinėje aplinkoje, atsakomybė uţ jų gyvybės išsaugojimą ir gerovės
palaikymą. Gyvūnų mitybos ir higienos poreikiai, sveikatos prieţiūros būtinybė, gyvūnų platinamos
ligos ir būdai jomis neuţsikrėsti. Gyvūno šeimininko pareigos, gyvūnų ir aplinkinių saugumo
uţtikrinimas; ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno,
bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus suţalotą ar benamį gyvūną ir kur
kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.
4.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Elementarūs eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje aiškinantis kelio
sudedamąsias dalis, kelio įrengimus, eismo tvarką, pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams;
eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) elgesio ypatumus eismo saugumo aspektu; mokinių
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 13
šeimos narių, bendraamţių apklausos siekiant atskleisti artimiausių ţmonių patirtį, nuomones,
vertinimus.
Pėsčiųjų eismo dalyvių, keleivių, dviratininkų transportinio traumatizmo statistinės
informacijos analizė, daugiau dėmesio skiriant mokinių amţių atitinkančių eismo dalyvių
transportinio traumatizmo prieţastims ir aplinkybėms, konkrečių, ypač gyvenamojoje aplinkoje
buvusių, eismo įvykių aplinkybėms.
Kelio samprata; kelio sudedamosios dalys, skirtos pėstiesiems eismo dalyviams; dviratininkams,
pagrindiniai kelio įrengimai, kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Transporto priemonių skiriamieji
ţenklai. Specialiosios transporto priemonės.
Eismo automobilių keliais tvarka: bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas; pėsčiųjų eismą,
vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės; vaţiavimą dviračiu
Transporto priemonės samprata; keleivinės transporto priemonės samprata. Keleivių elgesį
reglamentuojančios kelių eismo taisyklės.
Veiksniai, ribojantys eismo dalyvių pastangas ir galimybes uţtikrinti savo bei aplinkinių
eismo dalyvių saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, sutrikusi
eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medţiagų, regėjimo, klausos ir kt.
sutrikimai ir tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys ir pan.)
Atsakomybė uţ savo elgesį kelyje.
Kelio įrengimai, skirti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumui ir patogumui.
Pasyvaus saugumo priemonės (atšvaitai, saugos šalmai, dirţai, saugos kėdutės).
Pėsčiųjų, keleivių ir dviratininkų saugaus eismo mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys.
Saugaus elgesio turinys: pavojaus numatymas, atpaţinimas, saugaus elgesio kelyje modeliai,
adekvatus jų pasirinkimas, saugaus elgesio modelių realizavimas, vertinimas ir koregavimas,
nuostata rūpintis savo asmens ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, veiksmingumas (tikėjimas
savo galimybėmis daryti įtaką eismo saugumui).
4.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pagalbos iškvietimas: mokomasi iškviesti pagalbą bendrojo pagalbos centro telefono
numeriu 112. Mokiniai aiškinasi, kokiais nelaimių atvejais reikia skambinti 112, ką reikia pasakyti,
kokios tarnybos atvaţiuos į pagalbą. Pamokų metu akcentuojama melagingų skambučių ţala.
Civilinės saugos signalas: mokytojui paaiškinus, kad galima išgirsti kaukiančias sirenas,
mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi kokiais atvejais jos gali būti girdimos, ir ką daryti jas
išgirdus.
Gaisro poveikis: dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis ţmogaus organizmui. Degimo
sąlygos: nagrinėjamas degimo trikampis (deguonis – degioji medţiaga – uţsidegimo šaltinis);
sąlygos, reikalingos gaisrui kilti. Eksperimentas, kaip pašalinus kurį nors degimo trikampio
komponentą, degimas nutrūksta. Gaisrų prieţastys: gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų elektros
prietaisų , dėl netinkamo naudojimosi jais (šalia vanduo, perkrova, paliekami be prieţiūros); gaisro
kilimo tikimybė dėl netvarkingų ar nepriţiūrimų krosnių, ţidinių, ţvakių. Veiksmai kilus gaisrui:
evakuacija, saugios evakuacijos aspektai, pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliauţti po dūmais,
neatidarinėti staiga durų, uţ kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį
pastatą. Skirtumai tarp evakuacijos iš kambario, kuriame kilo gaisras ir evakuacijos, kai gaisras kilo
gretimame kambaryje. Veiksmai po gaisro, susitikimo vietos. Veiksmai, nusideginus, pradėjus degti
drabuţiams. Taisyklės „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis kol ugnis uţges!” išbandymas praktiškai.
Gaisro poveikis: mokytojas paaiškina gaisro metu išsiskiriančių dūmų, liepsnos, karščio
neigiamą poveikį ţmogaus organizmui. Mokiniai diskutuoja, kuris iš jų kelia didţiausią pavojų
ţmonių gyvybei ir sveikatai. Aiškinamasi kaip, svarbu laiku pastebėti gaisrą, kas tai yra dūmų
jutikliai ir kodėl jie yra reikalingi.
Pėsčiųjų, dviratininkų ir keleivių (mokinių) traumatizmas (šalyje, rajone, gyvenvietėje).
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia mokiniai pėstieji prieţastys, susijusios su
nukentėjusiojo eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, dviratininko) veiksmais, ir prieţastys, susijusios
su kitų eismo dalyvių veiksmais.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 14
Gaisrų prieţastys: nagrinėjama gaisro kilimo tikimybė dėl ţaibo, neatsargaus elgesio,
netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, ţvakių.
Veiksmai kilus gaisrui: akcentuojamos ir argumentuojamos pagrindinės taisyklės: eiti į
lauką, neiti per dūmus, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį namą. Diskutuojama apie galimus
atsarginius išėjimus gaisro namuose ir mokykloje atvejais. Mokytojas paaiškina, kaip elgtis, jeigu
uţsidegė rūbai. Išsiaiškinama taisyklė „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis kol ugnis uţges!”, ji
išbandoma praktiškai.
Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: aptariami pavojingi gamtiniai reiškiniai -
uraganas, perkūnija, potvynis. Diskutuojama apie jų keliamus pavojus. Mokiniai diskutuoja apie
matytus ar patirtus pavojingus gamtinius reiškinius.
Veiksmai gamtinių nelaimių metu: aiškinamasi, kaip saugiai elgtis uragano, perkūnijos,
potvynio metu.
Ekologinė nelaimė: ekologinė nelaimė aiškinama kaip oro, vandens, dirvoţemio tarša.
Aptariami vaikams ţinomi gamtos teršimo pavyzdţiai, diskutuojama apie šiukšlėmis teršiamą
aplinką, nešvarius vandens telkinius.
Apsauga nuo uţpuolimų ir apiplėšimų: Mokiniai mokosi kaip reikia elgtis, kai skambina,
kalbina nepaţįstamas ţmogus.
Elgesys gatvėje tamsiu paros metu: aiškinamasi saugios ir nesaugios vietos pakeliui į
mokyklą tamsiu paros metu. Aiškinamasi kaip neatkreipti uţpuolikų dėmesio, kaip elgtis gresiant
uţpuolimui.
5. Mokinių pasiekimai. 5–6 klasės
Mokinių pasiekimai
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Sveikatai palanki elgsena
Prisiimti
asmeninę
atsakomybę uţ
savo elgesį ir
sveikatos
išsaugojimą
Puoselėti savo
sveikatą
1.1. Geba išskirti
sveikatos stiprinimo ir
ligų rizikos veiksnius
1.1.1. Paaiškinti fizinės, emocinės, socialinės ir
dvasinės sveikatos tarpusavio ryšį.
1.1.2. Pagrįsti, koks yra tarpusavio ryšys tarp
elgesio ir sveikatos
1.1.3. Paaiškinti psichosocialinės (mokymosi
sąlygos, santykiai su tėvais, bendraamţiais)
aplinkos poveikį sveikatai.
1.1.4. Įvertinti darbo ir poilsio reţimo
(dienotvarkės) svarbą normaliam organizmo
augimui ir vystymuisi
1.1.5 Paaiškinti asmens higienos laikymosi svarbą
sveikatos palaikymui ir geriems socialiniams
santykiams
1.1.6. Apibūdinti lytinio brendimo metu paauglio
organizme vykstančius pokyčius, taikyti šias ţinias
sprendţiant kūno prieţiūros problemas.
Kritiškai vertinti
socialinės
aplinkos poveikį
sveikatai
1.2. Geba kritiškai
vertinti šeimos,
bendraamţių, masinės
informacijos priemonių,
technologijų įtaką
sveikatai palankiam
elgesiui
1.2.1. Paaiškinti, kaip šeimos gyvenimo būdas
lemia sveikata naudingų ar ţalingų įpročių
susiformavimą
1.2.2. Aptarti bendraamţių daromą įtaką sveikatą
palaikančiam, stiprinančiam ar nepalankiam
(rizikingam) sveikatai elgesiui (paauglystėje).
1.2.3. Pateikti pavyzdţių apie masinės informacijos
priemonių daromą poveikį asmens ir šeimos
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 15
sveikatai.
1.2.4. Pateikti technologijų poveikio asmens,
šeimos ir bendruomenės sveikatai pavyzdţių.
1.3. Valdyti ir/ar
konstruktyviai spręsti
tarpasmeninius
konfliktus nepadarant
ţalos sau ir kitiems.
1.3. 1. Aptarti tarpusavio bendravimo su šeimos
nariais, bendraamţiais, priešingos lyties asmenimis
problemas.
1.3.2. Numatyti, kam gali patikėti savo mintis ir
jausmus (rimti pokalbiai su tėvais, mokytojais,
psichologu, socialiniu pedagogu)
1.4. Atsispirti
bendraamţių daromam
spaudimui ir atsisakyti
sveikatai nepalankaus
elgesio.
1.4.1. Atpaţinti manipuliavimo ir grupinio
spaudimo atvejus
1.4.2. Pademonstruoti atsisakymo įgūdţius
(mokėjimą pasakyti „ne“)
1.5. Įveikti nerimą, stresą
ir veikti esant
apribojimams.
1.5.1. Apibūdinti nerimą ir stresą, streso
trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai, įvertinti
stresą sukeliančias situacijas
1.5.2. Ţinoti tinkamus streso
įveikimo/atsipalaidavimo būdus
1.5.3. Paaiškinti, kodėl nutrūksta darnus santykis su
kitu ir kokiais būdais galiu jį atkurti.
1.5.4. Aptarti atvirumo ribas
1.5.5. Nurodyti, kaip bendravimo sėkmė priklauso
nuo to, ar atsiţvelgiama į kitą ţmogų, į jo tikslus ir
į komunikavimo situaciją.
1.6. Įvertinti savo
mokymosi veiklą, elgesį,
rezultatus, nagrinėti
sėkmės ir nesėkmės
prieţastis.
1.6.1.Paaiškinti, uţ kokius darbus esu atsakingas ir
kokios mano, kaip mokinio, teisės ir pareigos.
1.6.2. Apibūdinti ir aptarti savo vertybines ir
mokymosi nuostatas.
Priimti sveikatai
palankius
sprendimus
1.7.Problemos
sprendimui numatyti
kelias alternatyvas ir
numatyti kiekvieno
pasirinkimo trumpalaikį
ar ilgalaikį poveikį sau ir
kitiems.
1.7.1. Atpaţinti situacijas, kurios gali padėti ar
trukdyti priimti sveikatai palankų sprendimą
1.7.2. Atskirti atvejus, kada su sveikata susijusius
sprendimus galės priimti individualiai ir kuomet
reikalinga specialistų pagalba.
1.7.3. Išanalizuoti su sveikata susijusio sprendimo
pasekmes. Pateikti alternatyvų pavyzdţių
1.7.4. Ţinoti sprendimo priėmimo etapus
Kelti sveikatos
stiprinimo
tikslus
1.8. Kelti tikslą
pasirenkant, palaikant ar
pagerinant asmeninius
sveikatos įpročius.
1.8.1. Nusakyti fizinio aktyvumo, mitybos,
priklausomybių, darbo ir poilsio higienos ir t. t.,
svarbą sveikatai, pateikti įvairius pavyzdţius
1.9. Pritaikyti ţinias ir
įgūdţius reikalingus
pasiekti asmeninį tikslą
sveikatos palaikymui ar
stiprinimui.
1.9.1. Išsikelti asmeninį tikslą sveikatos palaikymui
ar stiprinimui
1.9.2. Sudaryti asmeninį trumpalaikį ir ilgalaikį
sveikatos palaikymo ar stiprinimo planą
1.9.3. Įsivertinti pasiekimus sveikatos palaikymo ir
stiprinimo srityje.
Puoselėti
sveikatą,
praktikuojant
1.10. Demonstruoti
sveikatai palankų elgesį.
1.10.1. Išreikšti savo nuomonę su sveikata
susijusiomis temomis ir ją pagrįsti pavyzdţiais iš
asmeninės patirties.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 16
fizinį aktyvumą,
sveikai
maitinantis,
vengiant ţalingų
įpročių ir t. t.
1.10.2. Remiantis pavyzdţiais paaiškinti aplinkos
taršos poveikį asmens sveikatai.
2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
2.1.Paaiškinti saugaus
elgesio ypatumus
ţaidţiant kieme.
2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti
ţaidţiant kieme ( dviratis, riedučiai), ţaidimų
aikštelėse.
2.1.2. Nusakyti saugaus elgesio ţaidţiant kieme
ypatumus ir pagrindines taisykles.
2.1.3. Palyginti, kuo skiriasi saugus elgesys kieme
nuo nesaugaus.
2.2.Paaiškinti saugaus
elgesio namuose
ypatumus.
2. 2.1. Apibūdinti buityje naudojamų gamtinių
dujų, elektros, krosnių keliamus pavojus.
2.2.2. Išvardinti virtuvėje, svetainėje, vonioje
esančius pavojus ir paaiškinti, kaip galima jų
išvengti.
2.2.3. Paaiškinti saugaus elgesio taisykles, pajutus
dujų kvapą.
2.3. Paaiškinti, kaip
saugiai elgtis gamtinėje
aplinkoje.
2.3.1.Išvardinti miške gresiančius pavojus.
2.3.2. Apibūdinti nudegimo saulėje, šilumos
smūgio, saulės smūgio, gyvatės įkandimo,
apsinuodijimo poţymius ir poveikį.
2.3.3. Paaiškinti, kaip elgtis pasiklydus miške.
2.3.4. Paaiškinti, kaip elgtis įkandus gyvatei,
įsisiurbus erkei, apsinuodijus grybais.
2.3.5. Išvardinti pavojus, kurie gali nutikti esant
prie vandens telkinio. Paaiškinti kuo pavojinga
stipri srovė, nepaţįstamas krantas. Nusakyti kaip
elgtis netikėtai sutraukus mėšlungiai . Apibūdinti
uţšalusių vandens telkinių keliamus pavojus,
paaiškinti, ką daryti įlūţus, kaip gelbėti lede įlūţusį
ţmogų.
Jausti pagarbą
bet kokios rūšies
gyvūnų gyvybei
bei atsakomybę
uţ jos
išsaugojimą
2.4.Uţtikrinti savo
augintinio bei aplinkinių
saugumą.
2.4.1. Nurodyti gyvūno šeimininko pareigas.
2.4.2. Pateikti pavyzdţių, kai pareigų nepaisymas
gali turėti (ar turėjo) pasekmių.
Jausti pareigą
rūpintis savo,
savo augintinio
bei aplinkinių
saugumu
Tikėti, kad
tinkamas
elgesys gali tapti
pavyzdţiu
aplinkiniams
2.5. Savarankiškai
priţiūrėti augintinius.
2.5.1. Pateikti informacijos apie savo augintinio
mitybos ir higienos poreikius, sveikatos prieţiūros
atvejus.
2.6. Bendrauti su 2.6.1. Paaiškinti higienos reikalavimus
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 17
gyvūnais laikantis
higienos reikalavimų.
bendravimui su gyvūnais.
2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip apsisaugoti nuo
gyvūnų platinamų ligų.
2.7. Pasirūpinti rastu
suţalotu ar
benamiu gyvūnu.
2.7.1. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis radus suţalotą
ar benamį gyvūną.
2.8.Vengti susidūrimų su
agresyviu naminiu ar
laukiniu gyvūnu,
kreiptis pagalbos
nukentėjus nuo gyvūno.
2.8.1. Ţinoti pagrindines ţmogaus klaidas, dėl
kurių jis nukenčia nuo
agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, 2.8.2.
Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis
nukentėjus nuo gyvūno.
2.9. Rinkti iš aplinkos
naudingą informaciją
apie gyvūnų gerovę, ją
analizuoti ir tinkamai
pritaikyti.
2.9.1. Pateikti pavyzdţių, kaip informacija padėjo
suteikti pagalbą gyvūnams.
3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Jausti pagarbą
gyvybei,
atsakomybę uţ
jos išsaugojimą
3.1. Apibūdinti, visų
eismo dalyvių (ir savo
paties) saugaus elgesio
kelyje poţymius.
3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių priklauso
eismo saugumas.
3.1.2. Apibūdinti veiksnius, ribojančius eismo
saugumą.
Jausti pagarbą
kitiems eismo
dalyviams
nepriklausomai
nuo amţiaus,
lyties, rasės,
socialinės
padėties ir
dalyvavimo
eisme būdo
3.2. Atpaţinti pavojus ir
grėsmes, kylančius dėl
eismo dalyvių elgesio
ypatumų.
3.2.1. Apibūdinti menamą ar patirtą eismo įvykį:
kaltininkas – prieţastis – pasekmė.
Jausti pareigą
rūpintis savo ir
aplinkinių
saugumu eismo
aplinkoje
3.3. Susieti pėsčiųjų,
keleivių, dviratininkų ir
vairuotojų pareigas ir jų
tarpusavio santykius
eismo aplinkoje
nusakančias kelių eismo
taisykles.
3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos sudedamąsias dalis.
3.3.2. Apibūdinti pasirinkto eismo dalyvio pareigas
pagal kelių eismo taisykles.
3.4.Taikyti kelių eismo
taisykles, susijusias su
pėsčiųjų ir dviratininkų
eismu.
3.4.1. Taisyklę iliustruoti pavyzdţiu, pavyzdţiui
pritaikyti taisyklę.
3.5. Pasirinkti saugaus
elgesio modelį eismo
situacijoje.
3.5.1. Pagrįsti ir paaiškinti pasirinkimą.
3.6. Vertinti ir koreguoti
savo kaip eismo dalyvio
elgesį.
3.6.1. Pateikti pavyzdţių iš patirties, kokiomis
aplinkybėmis, kodėl ir kaip keitėsi elgesys eismo
aplinkoje.
4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pasitikėti
civilinės saugos
4.1.Nurodyti bendrojo
pagalbos centro telefono
4.1.1.Pasakyti, kokiu numeriu bus kviečiama
pagalba, kokią informaciją reikia pasakyti,
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 18
ir gelbėjimo
sistemos
pajėgomis
numerį ir mokėti iškviesti
pagalbą.
kviečiantis pagalbos.
4.1.2. Išvardinti tarnybas, kurias galima išsikviesti
telefonu 112 ir paaiškinti, kada reikia kviestis
pagalbą.
4.1.3. Paaiškinti ir pagrįsti melagingų pagalbos
kvietimų daromą ţalą.
4.1.4. Įvertinti reikalingumą apie kilusią nelaimę
perspėti kaimynus.
4.2. Nurodyti, ką daryti
išgirdus sirenų kauksmą.
4.2.1. Paaiškinti, ką reiškia kaukiančios garsinė
civilinės saugos sirenos.
4.2.2. Paaiškinti, kokiais atvejais kaukia sirenos.
Suvokti gaisrą
kaip gyvybei
pavojingą
reiškinį.
4.3. Paaiškinti gaisro
sąvoką ir jo keliamus
pavojus ţmonių gyvybei
ir sveikatai.
4.3.1. Nurodyti gaisro metu išsiskiriančių dūmų,
liepsnos, karščio neigiamą poveikį ţmogaus
organizmui. Paaiškinti kuris iš jų kelia didţiausią
pavojų ţmonių gyvybei ir sveikatai.
4.4. Paaiškinti degimui
reikalingas sąlygas.
4.4.1. Apibūdinti sąlygas, reikalingas kilti gaisrui.
4.4.2. Paaiškinti, ką reiškia degimo trikampis.
4.4.3. Pademonstruoti, kaip veikia degimo
trikampis.
4.5. Nurodyti galimas
gaisro kilimo prieţastis.
4.5.1. Paaiškinti, kad gaisrai gali kilti dėl
netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, ţvakių.
4.5.2. Diskutuoti apie gaisro prieţastis, kurios kyla
dėl ţmogaus kaltės.
4.5.3. Papasakoti, kaip saugiai įkurti lauţą, uţdegti
krosnį, deginti ţvakes.
4.6. Paaiškinti, kaip
elgtis kilus gaisrui
namuose.
4.6.1. Apibūdinti ir paaiškinti evakuacijos iš
degančio pastato principus – šliauţti po dūmais,
neatidarinėti staiga durų, uţ kurių, manoma, kilo
gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį
pastatą.
4.6.2. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo
kambaryje, kuriame esate/ gretimame kambaryje.
4.6.3. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo
kaimyniniame bute daugiaaukščiame pastate.
4.6.4. Nurodyti susitikimo vietas, į kurias reikia
ateiti po evakuacijos iš pastato ( mokyklos, namų ).
4.6.5. Paaiškinti, ką daryti nusideginus.
4.7. Paaiškinti, kaip
elgtis pradėjus degti
drabuţiams.
4.7.1. Apibūdinti ir paaiškinti taisyklę „Stok, griūk
ant ţemės ir voliokis, kol ugnis uţges!”
4.8. Apibūdinti galimas
gamtinio pobūdţio
nelaimes, keliančias
pavojų ţmonių sveikatai
ir gyvybei.
4.8.1. Išvardinti gamtinius reiškinius (vėjas, lietus,
karštis, šaltis ţemės drebėjimas, nuošliauţos,
cunamis, ), kurie kelia pavojų ţmonėms, jų turtui ir
aplinkai. 4.8.2. Pasakyti, kaip vadinami pavojingi
stichiniai reiškiniai ( potvynis, audra, perkūnija,
uraganas, kaitra, speigas)
4.8.3. Apibūdinti, kokį poveikį gamtinio pobūdţio
ekstremaliosios situacijos daro ţmonėms, turtui,
aplinkai.
4.8.4. Nusakyti ţolės deginimo ţalą.
4.9. Apibūdinti pavojus ir 4.9.1.. Nusakyti pagrindinius veiksmus artėjant
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 19
elgseną gresiant ar
nutikus gamtinio
pobūdţio ekstremaliajai
situacijai.
audrai su perkūnija, jos metu ir po jos.
4.9.2. Nusakyti pagrindinius veiksmus artėjant
potvyniui, jo metu ir po jo.
4.9.3. Paaiškinti saugaus elgesio principus ţemės
drebėjimo metu, artėjant cunamio bangai.
Suprasti, kad
ekologinės
nelaimės kenkia
ţmonių
sveikatai,
gyvybei ir
aplinkai.
4.10.Apibūdinti
ekologinės nelaimės
sąvoką ir jos sukeliamus
pavojus.
4.10.1. Paaiškinti, kad ekologinės nelaimės -
aplinkos oro uţterštumas, vandens uţterštumas,
dirvoţemio uţterštumas .
4.10.2. Įvardyti keletą galimų ekologinių nelaimių
prieţasčių.
4.11.Paaiškinti, kaip
apsisaugoti nuo
uţpuolikų ir apiplėšimų.
4.11.1. Apibūdinti namuose esančio vieno vaiko
saugaus elgesio ypatumus.
4.11.2. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai skambina,
kalbina nepaţįstamas ţmogus.
4.11.3. Apibūdinti saugų elgesį gatvėje tamsiu
paros metu.
4.11.4.Paaiškinti kaip elgtis, kai uţpuola plėšikas.
4.12. Paaiškinti, kaip
elgtis pasimetus mieste,
minioje.
4.12.1. Paaiškinti į ką kreiptis pagalbos, pasimetus
mieste.
4.12.2. Paaiškinti saugaus elgesio minioje taisykles.
6. Turinio apimtis. 5–6 klasės
6.1. Sveikatai palanki elgsena
Geros emocinės ir protinės sveikatos poţymiai. Emocijos ir jausmai netekus artimo ţmogaus,
gyvūno ir pan. Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo
emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti
ir suprasti kito asmens jausmus. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Kaip susiję jausmai ir
elgesys. Kaip ţiniasklaida veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį. Mano asmeninė erdvė ir kitų ribos.
Šeimos narių tarpusavio santykiai/Darnūs šeimos narių tarpusavio santykiai. Stresas. Streso šaltiniai
namuose, mokykloje, bendraujant su bendraamţiais. Kūno reakcijos ir emocijos kylančios streso
metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.
Sveiki maisto produktai ir gėrimai. Alkis ir sotumas (poţymiai). Sveiko maisto poveikis
sveikatai. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti kasdien. Maisto produktai, kuriuos reikėtų
valgyti saikingai. Darţovės ir vaisiai mūsų mityboje. Vanduo. Pusryčiai – svarbus sveikos mitybos
komponentas. Kokius pasirinkti maisto produktus atsinešti į mokyklą, kaip juos įpakuoti ir laikyti.
Fizinio aktyvumo svarba ir nauda. Elgesys, kuris laikytinas fiziškai aktyviu ir fiziškai
neaktyviu. Fizinio aktyvumo formos kasdienėje gyvensenoje. Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir geros
savijautos. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius būdus būti fiziškai aktyviam. Pagrindinės saugos
priemonės, padedančios išvengti susiţalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu. Kaip vaţiuoti
dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.
Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose esančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai
vartoti vaistus. Rūkymo, alkoholio poveikis sveikatai, nerūkančio ir negeriančio ţmogaus
pranašumai.
Masinės informacijos priemonės, šiuolaikinės technologijos – asmens sveikatai ir saugumui.
Miegas ir poilsis yra svarbūs normaliam augimui ir gerai sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą
gali paţeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama mokymosi vieta.
Ką reiškia būti sveikam.
6.2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 20
Pavojai ir saugus elgesys kieme: galimi susiţeidimų (traumų) pavojai ţaidimų aikštelėse,
vaţiuojant dviračiu, riedučiais.
Pavojai ir saugus elgesys namuose: virtuvėje, vonioje, svetainėje ir kitose patalpose slypintys
pavojai – elektra, krosnis/ţidinys, ţvakės, dujinė viryklė. Nesaugaus elgesio poţymiai ir saugaus
elgesio taisyklės.
Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje: miške, paplūdimyje, vandenyje esantys pavojai
– stipri upės srovė, nepaţįstamas krantas, uţšalęs vandens telkinys, nudegimas saulėje, šilumos
smūgis, saulės smūgis, gyvatės įkandimas, apsinuodijimo poţymiai ir poveikis ţmogaus
organizmui. Kaip elgtis netikėtai sutraukus mėšlungiui, ką daryti įlūţus, kaip gelbėti lede įlūţusį
ţmogų.
Gyvūnai namų ir gamtinėje aplinkoje, atsakomybė uţ jų gyvybės išsaugojimą ir gerovės
palaikymą. Augintiniai: gyvūnų mitybos ir higienos poreikiai, sveikatos prieţiūros būtinybė,
gyvūnų platinamos ligos ir būdai jomis neuţsikrėsti. Gyvūno šeimininko pareigos, gyvūnų ir
aplinkinių saugumo uţtikrinimas; ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio
ar laukinio gyvūno, bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus suţalotą ar
benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.
6.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Eismo aplinka ir eismo tvarka. Pavojaus šaltiniai pėstiesiems, dviratininkams; pėsčiųjų,
keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumai ir jų elgesio įtaka eismo saugumui.
Kelio, laiko, greičio sąvokos, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui. Miesto, rajono, šalies
transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė. Eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo
konkretaus amţiaus tarpsnio mokiniai, kaltininkai, prieţastys, pasekmės.
Eismo sampratos plėtojimas: sausumos, oro ir vandens transporto keliai, bei sausumos,
vandens, oro transporto priemonės.
Eismo tvarka. Kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Eismo reguliavimas. Transporto priemonių
skiriamieji ţenklai.
Pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigos; eismo dviračiais taisyklės, dviratininkų ir
automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje nusakančios
kelių eismo taisyklės.
Pagrindinės transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų
sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas.
Eismo dalyvių saugus elgesys: pavojus numatymas, atpaţinimas, saugaus elgesio modeliai ir
adekvatus jų pritaikymas, elgesio vertinimas ir pastebėtų trūkumų koregavimas.
6.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pagalbos iškvietimas bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112: kokiais nelaimių
atvejais reikia skambinti 112, ką reikia pasakyti, kokios tarnybos atvaţiuos į pagalbą. Melagingų
skambučių ţala.
Civilinės saugos signalai: kokiais atvejais sirenos gali būti girdimos, ir ką daryti jas išgirdus.
Gaisro poveikis: dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis ţmogaus organizmui. Degimo
sąlygos: nagrinėjamas degimo trikampis (deguonis – degioji medţiaga – uţsidegimo šaltinis);
sąlygos, reikalingos gaisrui kilti. Eksperimentas, kaip pašalinus kurį nors degimo trikampio
komponentą, degimas nutrūksta. Gaisrų prieţastys: gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų elektros
prietaisų , dėl netinkamo naudojimosi jais (šalia vanduo, perkrova, paliekami be prieţiūros); gaisro
kilimo tikimybė dėl netvarkingų ar nepriţiūrimų krosnių, ţidinių, ţvakių. Veiksmai kilus gaisrui:
evakuacija, saugios evakuacijos aspektai, pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliauţti po dūmais,
neatidarinėti staiga durų, uţ kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį
pastatą. Skirtumai tarp evakuacijos iš kambario, kuriame kilo gaisras ir evakuacijos, kai gaisras kilo
gretimame kambaryje. Veiksmai po gaisro, susitikimo vietos. Veiksmai, nusideginus, pradėjus degti
drabuţiams. Taisyklės „Stok, griūk ant ţemės ir voliokis kol ugnis uţges!” išbandymas praktiškai.
Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: gamtiniai (geologiniai, hidrologiniai,
meteorologiniai) reiškiniai, galintys sukelti pavojų ţmonių sveikatai ir gyvybei – vėjas, lietus,
karštis, šaltis, ţemės drebėjimas, nuošliauţos, cunamis. Pavojingi stichiniai reiškiniai ( potvynis,
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 21
audra, perkūnija, uraganas, kaitra, speigas) ir jų keliami pavojai ţmogaus sveikatai ir gyvybei,
ţmonių turtui, gamtinei aplinkai.
Ţolės deginimas: ţala, prieţastys.
Veiksmai gamtinių nelaimių metu: pagrindiniai veiksmai artėjant audrai su perkūnija, jos
metu ir po jos; artėjant potvyniui, jo metu ir po jo. Glaustai apie saugaus elgesio principus ţemės
drebėjimo metu, artėjant cunamio bangai.
Ekologinė nelaimė: aplinkos oro uţterštumo, vandens uţterštumo, dirvoţemio uţterštumo
poveikis ţmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai. Taršos pavyzdţiai, prieţastys.
Apsauga nuo uţpuolimų ir apiplėšimų: vieno namuose esančio vaiko saugumo ypatumai. Kaip
reikia elgtis, kai skambina, kalbina nepaţįstamas ţmogus, kai uţpuola plėšikas. Kaip elgtis, kad
išvengtume uţpuolimo gatvėje, kaip saugiai grįţti į namus tamsiu paros metu.
Išgyvenimas mieste: kaip elgtis, į ką kreiptis pagalbos, pasimetus mieste (prekybos centre,
gatvėje, ekskursijos metu, koncerte, kino teatre ir pan.). Saugus elgesys esant minioje, patekus į
ţmonių spūstį.
7. Mokinių pasiekimai. 7–8 klasės
Mokinių pasiekimai
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Sveikatai palanki elgsena
Pozityviai
ţvelgti į
brendimo
pokyčius.
Puoselėti savo
sveikatą
1.1. Analizuoti dvasinius
pokyčius, valdyti jų
sukeliamas emocijas.
1.1.1. Apibūdinti kintančias paauglio
savybes ir asmenybės poreikius.
1.1.2. Pagrįsti brendimo ypatumų ir su juo
susijusių neigiamų emocijų laikinumą.
Norėti mokytis
ir tobulėti.
1.2. Įsivertinti savo
mokymosi sėkmę ir
svajonių išsipildymo
galimybes.
1.2.1. Apibūdinti savo mokymosi stilių.
1.2.2. Susieti savo polinkius, poreikius,
interesus su mokymosi krypties ir/ar
profesiniu pasiririnkimu.
Būti
principingam
darant
sprendimus
1.3. Pripaţinti savo
klaidas, jų nebijoti,
analizuoti tiesos ir
klaidos santykį kalboje ir
gyvenime.
1.3. 1. Suprasti, kad ne viskas pildosi ir
kad reikia nepalūţti, jei lūkesčiai
nerealizuojami, jei iškyla mokymosi
sunkumų.
1.3.2. Apibūdinti nuotaikų ir jausmų kaitą,
jų prigimtį. Išsiaiškinti, kaip neigiamos
emocijos kenkia sau pačiam ir aplinkai.
Tausoti savo
sveikatą.
Sąmoningai
planuoti fizinio
aktyvumo laiką
1.4. Rūpintis savo
sveikata, numatyti
parengiamuosius savo
fizinio tobulėjimo
ţingsnius.
1.4.1. Paaiškinti sveikatos stiprinimo ir
tausojimo būdus bei priemones.
1.4.2. Apibrėţti svarbiausius kriterijus,
pagal kuriuos sudaromas asmeninis fizinio
aktyvumo planas.
Stengtis
susiformuoti
1.5. Laikytis taisyklingos
laikysenos reikalavimų
1.5.1. Apibūdinti pagrindines raumenų
grupes, kurias reikia stiprinti norint
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 22
taisyklingą
laikyseną,
saugiai atlikti
fizinius
pratimus.
Stengtis
taisyklingai
kvėpuoti
suvokiant
taisyklingo
kvėpavimo
svarbą ţmogaus
organizmui.
atliekant fizinius
pratimus.
išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną.
1.5.2. Įvardyti daţniausias klaidas
atliekant pratimus su sunkmenomis, pvz.:
kilnojant, pernešant svarmenis, svarsčius ir
kt. sunkmenas.
1.6. Laikytis taisyklingo
kvėpavimo reikalavimų.
1.6.1. Paaiškinti arba pademonstruoti
kvėpavimo lavinimo būdus.
1.6.2. Paaiškinti arba parodyti, kaip
matuojamas kvėpavimo daţnis ramybės
sąlygomis ir po fizinio krūvio.
Vengti
susiţalojimų
1.7. Laikytis saugaus
elgesio taisyklių
sportuojant.
1.7.1. Paaiškinti pagrindines saugaus
elgesio taisykles sportuojant
Rinktis
sveikesnius
maisto
produktus.
1.8. Taikyti ţinias apie
sudedamąsias maisto
produktų dalis.
1.8.1. Paaiškinti, kur ieškoti informacijos
apie sudedamąsias maisto produktų dalis.
1.8.2. Paaiškinti, kas yra maisto priedai,
genetiškai modifikuoti produktai ir kokią
įtaką jie daro sveikatai.
1.9. Pasirinkti ir tinkamai
naudoti kūno prieţiūros
priemones.
1.9.1. Apibūdinti lytinio brendimo metu
paauglio organizme vykstančius pokyčius.
1.9.2. Pagrįsti, kaip teisingai pasirinkti ir
naudoti asmens higienos ir kosmetikos
gaminius.
1.9.3. Paaiškinti saulės spindulių daromą
įtaką sveikatai.
1.9.4. Paaiškinti, kokį pavojų sveikatai gali
kelti soliariumai.
Rūpintis savo ir
kitų ţmonių
saugumu bei
sveikata.
1.10.Apibūdinti ţmogaus
organizmo galimybes
prisitaikyti ir apsisaugoti
nuo ţalingo aplinkos
poveikio.
1.10.1. Nurodyti mikroorganizmų plitimo
būdus, apsaugos nuo jų priemones,
biologinių pavojų atsiradimo prieţastis.
1.10.2. Nurodyti imunitetą, kaip organizmo
apsisaugojimo nuo ligų sukėlėjų būdą.
1.10.3. Paaiškinti skiepų veikimo principą.
1.10.4. Remiantis pavyzdţiais paaiškinti,
kaip ţmogus netinkamu elgesiu gali
pakenkti sau. Susieti šiuos pavyzdţius su
saugiu elgesiu ir sveika gyvensena.
2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
2.1. Apibūdinti, kaip
saugiai naudotis
buitinėmis cheminėmis
2.1.1. Paaiškinti, buityje naudojamų
cheminių medţiagų keliamus pavojus.
2.1.2. Paţinti pavojingumo simbolius ir
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 23
medţiagomis. juos apibūdinti. Suprasti ir paaiškinti
saugos etiketėje esančią informaciją.
2.1.3. Papasakoti, kaip išvengti
apsinuodijimų vaistais, skalbimo ir valymo
priemonėmis, daţais lakais, tirpikliais,
kenkėjų kontrolės biocidais, gyvsidabriu,
dujomis.
2.1.4. Pasakyti veiksmus, būtinus esant
cheminiam nudegimui, apsinuodijus
ţinomais ir neţinomais chemikalais
2.2. Apibūdinti, kaip
saugiai naudotis
civilinėmis pirotechnikos
priemonėmis.
2.2.1.Paaiškinti, kaip saugiai naudotis
(saugoti, leisti) civilinėmis pirotechnikos
priemonėmis.
2.2.2.Nurodyti, kokie saugūs atstumai turi
būti nuo leidţiamų fejerverkų iki juos
stebinčių ţmonių.
Jausti pagarbą
gyvybei,
atsakomybę uţ
gyvosios gamtos
išsaugojimą
2.3. Analizuoti gyvąją
gamtą ir ţmogaus veiklą
joje.
2.3.1. Apibūdinti, kas sieja ţmones ir
gyvūnus, kokią naudą gauname iš gyvosios
gamtos.
2.4. Naudotis
bendruomenės nario
teisėmis ir prisiimti
pareigas laikant,
globojant , saugiai
elgiantis su gyvūnais.
2.4.1. Apibūdinti bendruomenės nario
teises ir pareigas laikant gyvūną ir
numatytas atsakomybes uţ jų nepaisymą.
2.4.2. Pateikti pavyzdţių, kai pareigų
nepaisymas gali turėti (ar turėjo) pasekmių.
Jausti pareigą
rūpintis savo,
savo augintinio
bei aplinkinių
saugumu
Tikėti, kad
tinkamas
elgesys gali tapti
pavyzdţiu
aplinkiniams
2.5. Pagrįsti gyvūno
socializacijos būtinumą ir
įtaką tiek savo paties,
tiek visuomenės
saugumui.
2.5.1. Paaiškinti, kaip gyvūno fiziologinės
ir/ar psichologinės savybės gali sukelti
pavojų visuomenės saugumui.
2.6. Atpaţinti sergantį
gyvūną ir neuţsikrėsti
tarp gyvūnų
plintančiomis ligomis.
2.6.1. Paaiškinti higienos reikalavimus
bendravimui su gyvūnais.
2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip apsisaugoti
nuo gyvūnų platinamų ligų.
2.7. Išvengti
pavojingų situacijų,
neprovokuojant ir
2.7.1. Paaiškinti gyvūnų agresyvaus
elgesio prieţastis ir pagrindines ţmogaus
klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuo
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 24
neskatinant gyvūnų
agresyvumo.
agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno,
2.7.2. Apibūdinti, kaip derėtų elgtis ir kur
kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.
2.8. Laiku pastebėti
pavojaus šaltinius
aplinkoje, kurioje yra
gyvūnas, ir numatyti
savo veiksmus.
2.8.1. Pateikti keletą saugaus elgesio su
gyvūnais būdų daţniausiai pasitaikančiose
pavojingose situacijose.
2.9. Atpaţinti gyvūnų
teisių paţeidimus,
vertinti su tuo
susijusias problemas.
2.9.1. Pateikti pavyzdţių, kaip informacija
padėjo suteikti pagalbą gyvūnams ir
uţtikrinti saugią aplinką.
3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Jausti
pagarbą
gyvybei,
atsakomybę uţ
jos išsaugojimą,
racionalų
išteklių
naudojimą ir
aplinkos
apsaugą.
3.1. Apibūdinti rizikingas
eismo situacijas.
3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių
priklauso eismo saugumas.
3.1.2. Suformuluoti elgesio principus,
kurių laikantis eismo rizika maţėtų.
Jausti
pagarbą kitiems
eismo dalyviams
nepriklausomai
nuo amţiaus,
lyties, rasės,
socialinės
padėties ir
dalyvavimo
eisme būdo.
3.2. Laiku pastebėti ir
įvertinti pavojaus
šaltinius.
3.2.1. Pateikti pavyzdţių, kai, laiku
pastebėjus pavojų, buvo išvengta eismo
įvykio.
3.2..2. Identifikuoti eismo dalyviams
(pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams)
rizikingas eismo situacijas.
Jausti
asmeninę
atsakomybę uţ
savo ir
aplinkinių
saugumą eismo
aplinkoje.
3.3. Susidaryti adekvatų
eismo situacijos vaizdinį.
3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos
sudedamąsias dalis ir potencialius pavojus.
3.3.2. Ţinoti pagrindines eismo įvykių,
kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai,
mopedų ir motorolerių vairuotojai
prieţastis ir aplinkybes.
3.3.3. Apibūdinti ir palyginti palankų ir
nepalankų eismo saugumui eismo dalyvio
elgesį.
Tikėti
galimybe savo
3.4.Veikti adekvačiai
turimai informacijai:
3.4.1. Ţinoti eismo automobilių keliais
tvarką, kiek ji susijusi su pėsčiųjų,
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 25
veiksmais kurti
saugesnę eismo
aplinką.
pagrįstai priimti teisingą
sprendimą ir jį
įgyvendinti.
dviratininkų, motorolerių vairuotojų eismu.
3.4.2. Ţinoti saugaus eismo būdus
daţniausiai pasitaikančiose pavojingose
situacijose.
3.4.3. Būti susipaţinus su pagrindinėmis
saugaus eismo įgyvendinimo kryptimis ir
būdais.
3.4. 4. Paaiškinti ir pagrįsti sprendimą
veikti vienu ar kitu būdu.
3.5. Koreguoti ţinomus
saugaus elgesio eismo
aplinkoje modelius,
atsiţvelgdamas į
kintančias aplinkos
sąlygas ir pastebėtus
trūkumus.
3.5.1. Interpretuoti informaciją ir savo
patirtį vertinant pakitusias sąlygas ir naujas
aplinkybes.
3.5.2. Įsivertinti savo elgesio eismo
aplinkoje modelį.
3.5.3. Apibūdinti modelio kaitą ir
numatomas pasekmes.
4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pasitikėti
civilinės saugos
ir gelbėjimo
sistemos
pajėgomis
4.1. Nurodyti, ką daryti
išgirdus garsinio civilinės
saugos signalo reikšmę.
4.1.1. Paaiškinti, kokiais atvejais gali būti
jungiamas civilinės saugos garsinis
signalas.
4.1.2. Nusakyti veiksmus, išgirdus garsinį
civilinės saugos signalą.
4.2. Apibūdinti
išankstinio pasirengimo
nelaimei svarbą.
4.2.1. Paaiškinti, kodėl reikalinga iš anksto
suplanuoti šeimos veiksmus nelaimės
metu.
4.2.2. Išvardinti pagrindinius nelaimės
atveju būtinai reikalingus daiktus.
4.3. Apibūdinti
evakavimą į saugią
teritoriją
4.3.1. Išvardinti atvejus, kada gali būti
reikalingas evakavimas į saugią teritoriją.
4.3.2. Išvardinti veiksmus, kuriuos reikėtų
atlikti prieš paliekant namus
4.3.3. Išvardinti būtinus pasiimti daiktus.
4.3.4. Nurodyti kur yra artimiausias
evakavimo punktas.
Suvokti gaisrą
kaip gyvybei
pavojingą
reiškinį.
4.4. Apibūdinti gaisro
keliamus pavojus
ţmogaus sveikatai ir
gyvybei.
4.4.1. Apibūdinti gaisro ( liepsnos, dūmų,
karščio, deguonies trūkumo) poveikį
ţmonių gyvybei ir sveikatai.
4.4.2. Paaiškinti ugniagesių apsauginių
kostiumų reikalingumą.
4.4.3. Argumentuotai pagrįsti automatinės
gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių
reikalingumą ir efektyvumą.
4.5. Apibūdinti gaisrų
kilimo prieţastis ir
nusakyti būdus išvengti
gaisro.
4.5.1. Nurodyti daţniausias gaisro kilimo
prieţastis.
4.5.2. Apibūdinti elektros prietaisų ir
galimų gaisrų tarpusavio priklausomybę.
4.6. Savarankiškai surasti 4.6.1. Nurodyti aplinkoje potencialią
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 26
namų, mokyklos
aplinkoje vietas, kuriose
gali kilti gaisras.
gaisro prieţastį, susieti ją su palankiomis (
nepalankiomis) aplinkybėmis gaisrui kilti.
4.7. Paaiškinti, kaip
evakuotis iš degančio
pastato.
4.7.1. Suprasti, paaiškinti ir praktiškai
pasinaudoti evakuacijos plane pateikta
informacija.
4.7.2.Paaiškinti skirtumus tarp evakuacijos
iš vienaaukščio ir daugiaaukščio pastato.
4.7.3.Paaiškinti ir argumentuotai pagrįsti
reikalavimą neeiti per dūmus, o šliauţti po
jais.
4.8. Apibūdinti gamtinio
pobūdţio ekstremaliąsias
situacijas ir jų daromą
poveikį.
4.8.1. Išvardinti Lietuvai ir pasauliui
būdingas gamtines ekstremaliąsias
situacijas.
4.8.2. Palyginti uragano, audros, potvynio,
ţemės drebėjimo, cunamio, kaitros, šalčio,
nuošliauţos sukeliamas grėsmes ir
pasekmių mastą.
4.8.3.Paaiškinti gamtinio pobūdţio
ekstremaliųjų situacijų daromą poveikį
ţmonių gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai.
4.8.4. Išvardinti miško gaisro kilimo
prieţastis, paaiškinti jo keliamus pavojus ir
daromą ţalą.
4.9. Paaiškinti, kaip
elgtis gresiant ar
susidarius gamtinio
pobūdţio
ekstremaliosioms
situacijoms.
4.9.1. Nusakyti ir argumentuotai pagrįsti
būtinuosius veiksmus gresiant ir susidarius
gamtinio pobūdţio ekstremaliosioms
situacijoms.
4.9.2. Palyginti saugų elgesį audros metu
esant namuose ir atviroje teritorijoje.
Suprasti, kad
ekologinės
nelaimės kenkia
ţmonių
sveikatai,
gyvybei ir
aplinkai.
4.10. Apibūdinti
ekologinio pobūdţio
ekstremaliąją situaciją.
4.10..1. Nurodyti prieţastis, galinčias
sukelti ekologinio pobūdţio ekstremaliąją
situaciją
4.10..2. Paaiškinti galimus būdus sumaţinti
oro, vandens, dirvoţemio taršai.
4.10..3. Paaiškinti ozono sluoksnio
plonėjimo, šiltnamio efekto, rūgščių lietų
susidarymą ir nurodyti jų daromą poveikį
ţmonėms.
4.11. Apibūdinti
techninio pobūdţio
ekstremaliąją situaciją.
4.11.1. Savais ţodţiais paaiškinti, kad
techninio pobūdţio ekstremalioji situacija
– tai avarijos, sprogimai, gaisrai
gamyklose, įmonėse, vamzdynuose, kurių
metu į aplinką gali patekti teršalai, dėl
griūčių, gaisrų, sprogimų ar pasklidusių
teršalų gali nukentėti ţmonės.
4.12. Paaiškinti, kaip
saugiai elgtis masinio
ţmonių susibūrimo
4.12.1. Paaiškinti kokie pavojai ( spūstis,
minios panika) gresia masinio ţmonių
susibūrimo vietoje ( koncerte, minioje,
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 27
vietoje. eisenoje ).
4.12.2. Apibūdinti panikos keliamus
pavojus.
4.12.3. Nusakyti saugaus elgesio masinio
ţmonių susibūrimo vietoje ypatumus.
4.12.4. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis
minioje uţdaroje ir atviroje erdvėse.
4.12. Paaiškinti, kaip
elgtis pasimetus mieste,
minioje.
4.12.1. Paaiškinti į ką kreiptis pagalbos,
pasimetus mieste.
4.12.2. Paaiškinti saugaus elgesio minioje
taisykles.
8. Turinio apimtis. 7-8 klasės
8.1. Sveikatai palanki elgsena
Geros emocinės ir protinės sveikatos charakteristika. Ką reiškia būti atsakingu asmeniu. Kaip
keičiasi emocijos paauglystėje. Fizinės, protinės, emocinės, socialinės ir dvasinės sveikatos
tarpusavio ryšys. Mano emocijos ir jausmai. Kaip ir kodėl reikia kalbėtis su tėvais ir kitais
patikimais suaugusiais apie jausmus. Kaip tinkamai išreikšti savo poreikius, norus, emocijas ir
jausmus. Netinkama emocijų ir jausmų raiška gali pakenkti sau ir kitiems. Emocijos ir jausmai
praradus artimą ţmogų, išsiskyrus ir pan. Depresija, nerimas – prieţastys, poţymiai ir poveikis
sveikatai. Pagalba smurto ir patyčių atveju. Kaip išreikšti rūpestį, meilę, draugystę, prieraišumą.
Darnūs tarpusavio santykiai. Stresas namuose, mokykloje, tarpusavio santykiuose. Streso prieţastys
ir poveikis sveikatai. Kaip pozityviai įveikti stresą. Tolerancija „kitokiam“. Kodėl negalima tyčiotis
iš kito ţmogaus išvaizdos ar charakterio savybių. Darnūs/harmoningi ir nedarnūs/neharmoningi
tarpusavio ryšiai. Atsakingi šeimos narių tarpusavio santykiai. Kodėl svarbu išreikšti savo jausmus
ir būti jautriems kitų jausmams (empatija). Būdai išreikšti pyktį ir liūdesį. Konfliktai.
Konstruktyvus/pozityvus konfliktų sprendimas. Agresija ir smurtas santykiuose su draugais, tėvais
ir pan. Teigiamas kūno įvaizdis. Valgymo sutrikimai, jų prieţastys, poţymiai ir pasekmės
sveikatai. Asmuo turintis valgymo sutrikimų ir profesionali pagalba jam.
Maisto produktų grupės. Paros maisto raciono poreikis pagal maisto produktų grupes. Sveikos
mitybos privalumai. Mityba paauglystėje, rekomenduojamas maisto racionas paaugliams.
Angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis. Sveikos mitybos principai: saikingumas, įvairumas,
subalansuotumas. Kodėl tai svarbu? Vanduo, vaisiai ir darţovės, saldieji gėrimai, skaidulinės
medţiagos. Riebus maistas, grūdiniai. Ryšis tarp fizinio aktyvumo ir kūno svorio. Kūno
svorio/masės reguliavimo būdai/Svorio kontrolė. Kūno įvaizdis. Valgymo sutrikimų prieţastys,
poţymiai ir pasekmės. Sveika mityba – būdas uţkirsti kelią ligoms. Reklamos poveikis mitybos
įpročiams ir maisto produktų pasirinkimui.
Fizinis aktyvumas kasdienėje gyvensenoje - kaip padidinti kasdienį fizinį aktyvumą ir
sumaţinti neveiklumą (neturint tam tikros sportinės įrangos, negalint nueiti į sporto klubą). Fizinio
aktyvumo trumpalaikė ir ilgalaikė naud (širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumo
stiprinimas, jėgos, ištvermės ir lankstumo didinimas, lėtinių ligų rizikos maţinimas). Fizinio
aktyvumo nauda emocinei ir protinei sveikatai ir socialinei gerovei. Fizinio aktyvumo apimtys ir
formos rekomenduojamos paaugliams. Fizinis aktyvumas ir maitinimosi įpročiai, jų poveikis
sveikatai (pvz. kūno masei). Fizinis aktyvumas įvairiais metų laikais ir sauga (perkaitimas, saulės
nudegimas, šiluminis smūgis, hipotermija (kūno atšalimas)). Pasyvus gyvenimo būdas – lėtinių ligų
atsiradimo veiksnys. Sportas ir rūkymas. Anabolinių steroidų vartojimas, siekiant pagerinti
sportinius pasiekimus. Tinkami ir netinkami svorio reguliavimo būdai. Kaip naudoti specifines
saugos priemones fizinių veiklų metu. Kaip sumaţinti susiţalojimų ir traumų riziką sportuojant ir
atliekant įvairias fizines veiklas. Kaip saugiai vaţiuoti dviračiu, riedlente, pačiūţomis ir t.t.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 28
Neigiami rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo padariniai.
Trumpalaikis ir ilgalaikis pasyvaus rūkymo poveikis. Ryšys tarp alkoholio ir kitų psichiką
veikiančių medţiagų vatrojimo ir kitų sveikatos rizikos veiksnių (netyčinės traumos, smurtas,
saviţudybės, rizikingas lytinis elgesys, rūkymas). Prieţastys (biologinės, psichologinės, socialinės)
saktinančios ţmones vartoti ar nevartoti tabako gaminius, alkoholį ir kitus narkotikus. Rūkymo,
alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo poveikis protinei ir emocinei sveikatai.
Rūkymas, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimas nėra tinkamos priemonės
streso valdymui. Tinkamas vaistų ir maisto papildų vartojimas. Alternatyvos rūkymui, alkoholio ir
kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimui. Ryšys tarp rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką
veikiančių medţiagų vartojimo ir daţniausių mirčių prieţasčių Lietuvoje. Ryšys tarp tarp
intraveninių narkotikų vartojimo ir ligų perduodamų per kraują (AIDS, hepatitas). Socialiniai,
ekonominiai ir estetiniai rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo
padariniai. Priklausomybių išsivystymo mechanizmas. Lošimai, azartiniai ţaidimai, internetas.
Mokyklos politika dėl rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo.
Kaip sveikatai palankus elgesys yra susijęs su gyvenimo kokybe. Elgesio ir aplinkos veiksniai
turintys įtakos pagrindinėms lėtinėms ligoms. Skirtumai tarp infekcinių, neinfekcinių , ūmių ir
lėtinių ligų. pagrindiniai infekcinių ligų perdavimo keliai. Kaip uţkirsti kelią infekcinių ligų
plitimui per maistą , oro-lašeliniu būdu, per uţsikrėtusius asmenis ir pan. Dienotvarkės reikšmė
normaliam augimui ir vystymuisi. Pagrindinės prieţastys sukeliančios klausos, regos sutrikimus ir
traumas. Kaip apsaugoti akis ir ausis/regą ir klausą. Veiksmai apsaugantys nuo galimo neigiamo
saulės poveikio. Asmens higiena ir sveikatos stiprinimas, socialiniai ryšiai. Paaiškinti mados
poveikį sveikatai , pvz. tatuiruotės
Kodėl yra saugu būti draugu su kaţkuo kas serga AIDS, astma ir epilepsija.
8.2. Saugus elgesys buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
Traumų ir susiţalojimų prevencija. Būdai išvengti susiţalojimų namuose, mokykloje,
bendruomenėje. Būdai maţinantys susiţalojimų riziką prie vandens telkinių. Būdai, maţinantys
susiţalojimų riziką, kurių prieţastis ugnis. Pavojingos medţiagos buityje. Ţalingas netinkamai
vartojamų ir nereceptinių vaistų poveikis. Saugus sportinio inventoriaus naudojimas. Būdai
maţinantys riziką susiţaloti, kai vaţiuoji motorinėmis transporto priemonėmis. Būdai, kurie maţina
riziką susiţaloti naudojant sprogstamąsias medţiagas. Saugus elgesys gatvėje. Kaip sumaţinti riziką
suţalojimų susijusių su gyvūnais (šunys, vabzdţiai ir t.t.). Rizikos sumaţinimas kritimo nuo aukštų
pastatų (kritimo). Regos ir klausos traumų prevencija. Traumų ir susiţalojimų prevencija
sportuojant. Pirmoji pagalba susiţalojus. Pagrindinės saugumo priemonės padedančios išvengti
susiţalojimų, traumų fizinio aktyvumo metu. Situacijos, kurios galėtų būti rizikingos ir būtų traumų
prieţastimi. Pranašumai, kuriuos teikia sumaţėjęs suţalojimų ir traumų skaičius. Ryšis tarp
alkoholio vartojimo ir kt. narkotikų ir traumų. Pavojai sveikatai gamtoje – saulės smūgis,
nudegimas saulėje, hipotermija.
Buityje naudojamų cheminių medţiagų keliami pavojai: nagrinėjami pavojingumo simboliai
ir jų reikšmės bei saugos etiketėje esanti informacija.
Apsinuodijimas vaistais, skalbimo ir valymo priemonėmis, daţais lakais, tirpikliais, kenkėjų
kontrolės biocidais, gyvsidabriu, dujomis: kaip išvengti apsinuodijimų. Nagrinėjami veiksmai esant
cheminiam nudegimui, apsinuodijus ţinomais ir neţinomais chemikalais.
Civilinės pirotechnikos priemonės: nagrinėjamos jų rūšys, naudojimosi saugos reikalavimai.
Aiškinamasi saugūs atstumai nuo leidţiamų fejerverkų iki statinių, ţiūrovų.
Gyvoji gamta ir ţmogaus veikla joje. Kas sieja ţmones ir gyvūnus, kokią naudą gauname iš
gyvosios gamtos.
Bendruomenės nario teisės, prisiimtos pareigos ir atsakomybės laikant, globojant gyvūnus,
uţtikrinant saugumą su gyvūnais.
Gyvūno socializacijos būtinumas ir įtaka tiek savo paties, tiek visuomenės saugumui.
Gyvūno fiziologinės ir/ar psichologinės savybės ir pavojus visuomenės saugumui.
Higienos reikalavimai bendravimui su gyvūnais. Kaip apsisaugoti nuo gyvūnų platinamų ligų.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 29
Gyvūnų agresyvaus elgesio prieţastys ir pagrindinės ţmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo
agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, Kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.
Kaip išvengti pavojingų situacijų, neprovokuojant ir neskatinant gyvūnų agresyvumo.
Pavojaus šaltiniai aplinkoje, kurioje yra gyvūnas.
Gyvūnų teisių paţeidimai. Informacijos sklaida, padedanti suteikti pagalbą gyvūnams ir uţtikrinti
saugią aplinką.
8.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje.
Eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje plėtojant supratimą apie eismo tvarką,
pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams; pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumus
eismo saugumo aspektu; organizuojamos mokinių šeimos narių, bendraamţių apklausos siekiant
atskleisti artimiausių ţmonių patirtį eismo aplinkoje.
Bandymai skirti kelio, laiko, greičio sąvokoms formuoti, fizikinių dėsnių įtakai eismo saugumui
atskleisti (derinami su kitų ugdymo sričių programoms)
Aplinkos teršimas automobilių išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai; aplinkos apsauga
(derinama su kitų ugdymo sričių programomis)
Miesto, rajono, šalies transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė, daugiau dėmesio
skiriant to paties amţiaus tarpsnio eismo dalyvių transportinio traumatizmo prieţastims ir
aplinkybėms, konkrečių eismo įvykių aplinkybių analizei.
Globalaus eismo samprata (sausumos, oro ir vandens transporto keliais); transporto priemonės
(sausumos, vandens, oro) samprata.
Bendroji eismo tvarka. Kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Eismo reguliavimas. Transporto
priemonių skiriamieji ţenklai. Pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigas, eismą dviračiais, mopedais,
dviratininkų ir automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje
nusakančios kelių eismo taisyklės.
Pagrindinės transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų
sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas, saugumo tobulinimas.
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia ikimokyklinio amţiaus vaikai, mokiniai ir suaugusieji
pėstieji (lyginamoji analizė), dviratininkai, keleiviai, prieţastys: prieţastys, susijusios su
nukentėjusiojo pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir prieţastys, susijusios su kitų eismo
dalyvių veiksmais.
Veiksniai, ribojantys eismo dalyvių eismo saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai
transporto priemonių gedimai, techninė transporto priemonių būklė, sutrikusi eismo dalyvių
sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medţiagų, regėjimo, klausos ir kt. sutrikimai ir
tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys ir pan.)
Atsakomybė uţ savo elgesį kelyje.
Nuobaudos uţ Kelių eismo taisyklių paţeidimus.
Techniniai įrengimai ir priemonės, skirtos pėsčiųjų, sausumos, vandens ir oro transporto
priemonių keleivių, dviratininkų ir mopedų vairuotojų paţeidţiamumui sumaţinti. Pasyvaus
saugumo priemonės
Eismo organizavimo tobulinimas. Pagrindinės saugaus eismo priemonės (pasyvaus ir aktyvaus
saugumo).
Eismo dalyvių saugaus elgesio mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys. Saugaus eismo dalyvio
elgesio turinys: pavojus numatymas, atpaţinimas, saugaus elgesio modelių ţinojimas ir adekvatus
jų pritaikymas, elgesio vertinimas ir pastebėtų trūkumų koregavimas. Kitų eismo dalyvių (pvz.
ikimokyklinio amţiaus vaikų, pradinukų, bendraamţių) saugaus elgesio vertinimas, pagalba jiems.
8.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose.
Civilinės saugos signalai: mokiniai savais ţodţiais paaiškina garsinio civilinės saugos
signalo reikšmę. Išvardijami visi civilinės saugos signalai ir veiksmai juos išgirdus. Mokytojo
padedami mokiniai nagrinėja veiksmų panašumus ir skirtumus skirtingų signalų atvejais.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 30
Pasirengimas ekstremaliajai situacijai: aiškinamasi kodėl reikalinga iš anksto suplanuoti
šeimos veiksmus nelaimės metu, kokius veiksmus reikėtų atlikti prieš paliekant namus ir kokius
pagrindinius daiktus pasiimti evakavimo atveju..
Evakavimas į saugią teritoriją: mokytojas paaiškina evakavimo į saugią teritoriją sąvoką,
paaiškina skirtumus tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią teritoriją. Mokiniai diskutuoja
kokiomis aplinkybėmis gali būti reikalingas evakavimas į saugią teritoriją. Mokytojo padedami
suţino kur yra artimiausias evakavimo punktas, diskutuoja kaip greitai galėtų jį pasiekti.
Gaisro poveikis: nagrinėjamas. gaisro ( liepsnos, dūmų, karščio, deguonies trūkumo)
poveikis ţmonių gyvybei ir sveikatai. Aiškinamasi ugniagesių apsauginių kostiumų reikalingumas.
Nagrinėjamas prieţastinis ryšys tarp automatinės gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių ir gaisro
padaryto poveikio ţmonėms ir turtui.
Gaisrų prieţastys: pasitelkus statistinius duomenis, nagrinėjamos daţniausios gaisro kilimo
prieţastys. Diskutuojama apie mokykloje, namuose galinčio kilti gaisro prieţastis, siūlomos
priemonės išvengti gaisro. Elektros prietaisų ir gaisrų tarpusavio priklausomybė. Nagrinėjamos
palankios ir nepalankios gaisrui kilti aplinkybės. .
Veiksmai kilus gaisrui: evakuacijos keliai, evakuacijos planas. Nagrinėjamas ir praktiškai
išbandomas mokyklos evakuacijos planas. Pakartojami saugios evakuacijos aspektai,
akcentuojamos ir argumentuojamos pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliauţti po dūmais,
neatidarinėti staiga durų, uţ kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįţti į degantį
pastatą.
Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: aptariami gamtiniai ( geologiniai,
hidrologiniai, meteorologiniai) reiškiniai, galintys sukelti pavojų ţmonių sveikatai ir gyvybei.
Nagrinėjami būdingi Lietuvai ir kitoms šalims, lyginami tarpusavyje. Detalizuojamos uragano,
audros, potvynio, ţemės drebėjimo, cunamio, kaitros, šalčio, nuošliauţos sąvokos.
Aptariama vėjas, lietus, karštis, šaltis ţemės drebėjimas, nuošliauţos, cunamis. Išskiriami
pavojingi stichiniai reiškiniai ( potvynis, audra, perkūnija, uraganas, kaitra, speigas) ir jų keliami
pavojai ţmogaus sveikatai ir gyvybei, ţmonių turtui, gamtinei aplinkai. Diskutuojama apie Lietuvai
bei kitoms šalims būdingas ir nutikusias nelaimes.
Miško gaisras: aptariamos miško gaisro kilimo prieţastyss, paaiškinama jo daroma ţala ir
keliami pavojai.
Veiksmai gamtinių nelaimių metu: nagrinėjami ir argumentuotai pagrindţiami pagrindiniai
veiksmai gresiant ir susidarius gamtinio pobūdţio ekstremaliosioms. Analizuojami skirtumai tarp
veiksmų audros metu esant namuose ir atviroje teritorijoje.
Ekologinio pobūdţio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aptariama aplinkos oro
uţterštumas, vandens uţterštumas, dirvoţemio, grunto uţterštumas arba kitoks jam padarytas
poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas prieţastis,
galinčias sukelti ekologinio pobūdţio ekstremaliąją situaciją.
Taršos maţinimas: diskutuojama apie galimus būdus sumaţinti oro, vandens, dirvoţemio
taršą.
Globaliniai ekologinio pobūdţio procesai: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas,
rūgščių lietų susidarymas – aplinkos taršos rezultatas. Diskutuojama apie šių procesų poveikį
ţmonėms, aplinkai nagrinėjami ir diskutuojama apie galimus būdus sumaţinti taršai.
Techninio pobūdţio ekstremalioji situacija: tai avarijos, sprogimai, gaisrai gamyklose,
įmonėse, vamzdynuose, kurių metu į aplinką gali patekti teršalai, dėl griūčių, gaisrų, sprogimų ar
pasklidusių teršalų gali nukentėti ţmonės. Nagrinėjama tik paminint kaip viena iš sąlygų galinčių
sukelti ekstremaliąją situaciją.
Pavojai masinio ţmonių susibūrimo vietoje: nagrinėjami spūsties, minios panikos keliami
pavojai; nagrinėjamos potencialiai pavojingos vietos - koncertas, minia, eisena.
Saugus elgesys masinio ţmonių susibūrimo vietoje: nagrinėjamas saugus elgesys masinio
ţmonių susibūrimo vietoje, analizuojami skirtumai kaip saugiai elgtis minioje uţdaroje ir atviroje
erdvėse
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 31
9. Mokinių pasiekimai. 9-10 klasės
Mokinių pasiekimai
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1. Sveikatai palanki elgsena
Elgesį grįsti
asmeninėmis
vertybėmis
1.1.Analizuoti šeimos,
bendraamţių, masinės
informacijos priemonių,
technologijų, kultūros ir
kt. poveikį nuostatoms,
įpročiams, elgesiui.
1.1.1. Iliustruoti pavyzdţiais sveikatos
politikos vaidmenį sveikatos stiprinimui ir
ligų prevencijai.
Kritiškai vertinti
socialinės
aplinkos poveikį
sveikatai
Prisiimti
asmeninę
atsakomybę uţ
savo elgesį
Puoselėti savo
sveikatą
1.2.Analizuoti, kaip
sveikatai rizikingas
elgesys gali lemti polinkį
į ligas.
1.2.1. Pateikti pavyzdţių apie sveikatai
rizikingo elgesio ir polinkio į ligas sąsajas.
Suvokti stresą
sukeliančius
įvykius kaip
natūralius ir
neišvengiamus.
Tikėti, kad
stresą galima
įveikti, ir
stengtis jį
įveikti.
Tolerancija ir
pakantumas
kitam.
Savikontrolė ir
susivaldymas.
1.3. Atpaţinti nerimą ir
įtampą keliančias
situacijas mokykloje,
namuose,
bendruomenėje.
1.3. 1. Pateikti pavyzdţių apie kasdienio
gyvenimo įvykius, keliančius įtampą ir
nerimą.
1.3.2.Pateikti keletą nerimą ir įtampą
maţinančių būdų arba tokio pobūdţio
pratimų pavyzdţių.
1.4. Analizuoti savo
elgesį ir jausmus
stresinėse situacijose.
1.4.1. Apibūdinti, kokį poveikį stresas daro
fizinei ir psichikos sveikatai.
1.4.2. Apibūdinti savo elgesį stresinėse
situacijose.
1.4.3. Nurodyti pagrindines streso
įveikimo elgesio kontrolės būdus.
1.4.4. Paaiškinti, kaip pasinaudoti patikima
informacija, produktais ir paslaugomis
sveikatai palaikyti ir stiprinti.
1.5. Efektyviai taikyti
verbalinio ir neverbalinio
bendravimo priemones
sveikatai stiprinti ir
išvengti ar sumaţinti
sveikatos riziką.
1.5.1. Įvertinti situacijas rizikos sveikatai
poţiūriu.
1.5.2. Pasirinkti adekvačias situacijai ir
dalyviams bendravimo priemones.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 32
Pasirengti
svarbiems
mokyklos
gyvenimo
įvykiams
(kontroliniams
darbams,
egzaminams ir
kt.)
1.6. Planuoti ir
organizuoti mokymosi
procesą.
1.6.1. Išvardyti asmenines ir aplinkos
sąlygas, gerinančias mokymosi procesą.
Kelti sveikatos
stiprinimo
tikslus
1.7. Įvertinti su sveikata
susijusio sprendimo
pasekmes ir efektyvumą.
1.7.1. Įvardyti kliūtis, kurios gali trukdyti
priimti sveikatai palankų sprendimą.
Puoselėti
sveikatą,
praktikuojant
fizinį aktyvumą,
sveikai
maitinantis,
vengiant ţalingų
įpročių ir t. t.
1.8. Numatyti kiekvieno
pasirinkimo trumpalaikį
ar ilgalaikį poveikį sau ir
kitiems.
1.8.1. Nusakyti, kaip ir kokiais būdais
ugdant fizines galias formuojasi asmenybė,
charakterio bruoţai.
1.8.2. Pateikti pavyzdţių, kaip sportas
veikia ţmogaus asmenybės savybes,
charakterio bruoţus ir kt.
1.8.3.Paaiškinti tatuiruočių ir auskarų
vėrimo procedūrų keliamą pavojų sveikatai.
1.9. Parengti ilgalaikį
asmeninį sveikatos
palaikymo ar stiprinimo
planą.
1.9.1.Apibūdinti organizme vykstančius
procesus pratybų metu.
1.9.1 Paaiškinti, kaip krūviai veikia
organizmą ir savijautą.
1.9.1. Apibūdinti sveikatinimo veiklos
asmeninę patirtį ir pojūčius.
1.10. Susiformuoti
įvairiomis sveikatos
stiprinimo/ su sveikata
susijusiomis temomis
savo nuomonę ir ją
pagrįsti.
1.10.1. Remiantis biologijos ir
technologijų dalyko ţiniomis, vertinti
maisto medţiagų sudėtį, maisto savybes ir
pagrįsti visavertės mitybos svarbą fiziniam
ţmogaus darbingumui ir pajėgumui.
1.10.2.Paaiškinti teigiamą ir neigiamą kai
kurių dietų poveikį jaunuolio organizmui.
2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
2.1. Nusakyti bendrus
išgyvenimo atokioje
vietovėje principus.
2.1.1. Nusakyti ir apibūdinti pagrindinius
išgyvenimo principus pasiklydus, kai
trūksta maisto ir vandens, kai tenka
nakvoti miške, susikurti lauţą.
2.1.2. Išvardinti pirmuosius veiksmus,
įvykus nelaimei atokioje vietovėje.
Jausti pareigą
rūpintis savo,
savo augintinio
bei aplinkinių
saugumu
2.2. Dalyvauti kuriant
saugią, ir darnią aplinką
sau, bendruomenei ir
gyvūnams.
2.2.1. Palyginti gyvūno savininko ir
aplinkinių socialinius vaidmenis,
įsipareigojimus ir
atsakomybę uţ pareigų nevykdymą.
Tikėti, kad
tinkamas
elgesys gali tapti
pavyzdţiu
2.3. Atpaţinti gyvūnų
teisių paţeidimus,
suvokti padarinius ir
spręsti su tuo susijusias
2.3.1. Nurodyti Lietuvoje veikiančias
kompetentingas įstaigas ir organizacijas,
kurios suteiktų reikalingą pagalbą bet
kokioje ţmogų ar gyvūną
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 33
aplinkiniams
problemas.
liečiančioje situacijoje.
2.3.2. Įvardyti problemas, kurias kelia
netinkamas gyvūno laikymas tiek
šeimininkui, tiek aplinkiniams.
2.4. Vertinti situaciją ir
turimą informaciją
saugaus elgesio su
gyvūnais poţiūriu,
priimti teisingą
sprendimą ir jį
įgyvendinti.
2.4.1. Pagrįsti vertinimą aplinkos, gyvūno
ir savo elgesio stebėjimo duomenimis.
2.4.2. Įvardyti adekvačius veiksmus,
uţduoties vaizdinio ir savo elgesio
korekcijas.
2.5. Apibūdinti gyvūnų
terapinius sugebėjimus
emocinei bei fizinei
ţmogaus savijautai
pagerinti.
2.5.1. Paaiškinti, kaip bendravimas su
gyvūnu gali pagerinti ţmogaus savijautą.
2.6. Rinkti ir skleisti
informaciją gyvūnų
gerovės klausimais
įvairiuose
informaciniuose
portaluose, skatinant
pilietiškumą bei
bendruomeniškumą.
2.6.1. Apibūdinti gyvūnų gerovės
sampratą.
2.6.2. Pateikti pavyzdţių, kaip
informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų
gerovės ir ţmogaus saugos uţtikrinimo.
3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Jausti
pagarbą kitiems
eismo dalyviams
nepriklausomai
nuo amţiaus,
lyties, rasės,
socialinės
padėties ir
dalyvavimo
eisme būdo
3.1. Apibūdinti savo kaip
eismo dalyvio
kompetenciją.
3.1.1. Paaiškinti, iš ko susideda eismo
dalyvio kompetencija.
3.1.2. Įvardyti eismo saugumo sritis, kur
susikerta eismo dalyvių interesai.
3.1.3. Pateikti pavyzdţių, kaip saugiai
spręsti eismo konfliktus.
Jausti asmeninę
atsakomybę uţ
savo ir
aplinkinių
saugumą eismo
aplinkoje
3.2. Apibūdinti eismą
automobilių keliais kaip
darnią sistemą.
3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos
sudedamąsias dalis.
3.2.1. Paaiškinti, kas lemia eismo
automobilių keliais darnų funkcionavimą.
Tikėti galimybe
savo veiksmais
kurti saugesnę
eismo aplinką
3.3.Vertinti transporto
priemonių (dviračių,
mopedų) dalis ir jų
sistemas pagal jų
atitikimą eismo saugumo
reikalavimams.
3.3.1. Palyginti dvi transporto priemones,
nustatyti, kuri techniškai tvarkinga ir saugi.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 34
3.4. Adekvačiai įvertinti
informaciją iš eismo
aplinkos ir pasirinkti
saugaus eismo būdus
daţniausiai
pasitaikančiose
pavojingose situacijose.
3.4.1. Identifikuoti eismo dalyviams
(pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams)
rizikingas eismo situacijas.
3.4.2. Įvardyti pagrindines eismo įvykių,
kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai,
mopedų ir motorolerių vairuotojai
prieţastis ir aplinkybes.
3.4.3. Pagrįsti sprendimo teisingumą ir
apibūdinti įgyvendinimo sėkmę
atsiţvelgiant į aplinką ir eismo dalyvio
elgesį, vertinant informaciją eismo
aplinkoje, koreguojant uţduoties vaizdinį
ir eismo dalyvio elgesį.
3.4.4. Nurodyti saugaus eismo
įgyvendinimo kryptis ir būdus.
3.5. Koreguoti ţinomus
saugaus elgesio eismo
aplinkoje modelius.
3.5.1. Pateikti pavyzdţių iš asmeninės
patirties, kai pasikeitusios eismo
aplinkybės ir / ar pastebėti kompetencijos
trūkumai privertė koreguoti elgesį eismo
aplinkoje.
4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pasitikėti
civilinės saugos
ir gelbėjimo
sistemos
pajėgomis
4.1.Paaiškinti civilinės
saugos sąvoką
4.1.1. Išvardinti ir apibūdinti civilinės
saugos veiklas: pavojų rizikos įvertinimas,
prevencija, parengtis, ekstremaliųjų
situacijų valdymas, atstatymas, pratybos;
4.1.2. Išvardinti tarnybas, kurios sudaro
civilinės saugos pajėgas.
4.1.3. Pasakyti Lietuvos gyventojų teises ir
pareigas civilinės saugos srityje.
4.2.Apibūdinti
asmeninės ir
kolektyvinės gyventojų
apsaugos esmę.
4.2.1.Paaiškinti kolektyvinės gyventojų
apsaugos sąvoką. Apibūdinti vietas,
tinkamas kolektyvinei gyventojų apsaugai.
Pasakyti artimiausią kolektyvinei
gyventojų apsaugai pritaikytą vietą.
4.2.2.Paaiškinti asmeninės gyventojų
apsaugos sąvoką.
4.2.3. Paaiškinti skirtumus tarp asmeninės
ir kolektyvinės gyventojų apsaugos.
4.2.4.Pateikti pavyzdţių apie asmeninės ir
kolektyvinės gyventojų apsaugos
priemones ir būdus. Paaiškinti, kaip daryti,
ir pačiam pasidaryti vatos ir marlės raištį
kvėpavimo organų apsaugai.
4.3. Taikyti evakavimo į
saugią teritoriją
principus.
4.3.1. Paaiškinti skirtumus tarp
evakuacijos iš pastato ir evakavimo iš
pavojingos teritorijos į saugią.
4.3.2. Nurodyti skirtumus tarp skubaus ir
uţdelsto evakavimo.
4.3.3. Apibūdinti evakavimosi savo
transportu ypatumus, nusakyti jo
privalumus ir trūkumus.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 35
4.3.4. Pateikti pavyzdţių apie kitose šalyse
organizuotus gyventojų evakavimo atvejus
ir juos aptarti.
Suvokti gaisrą
kaip gyvybei
pavojingą
reiškinį.
4.4. Pasirinkti saugų
išėjimą iš degančio
pastato.
4.4.1. Paaiškinti evakuacinio išėjimo
sąvoką.
4.4.2. Paaiškinti, kaip pasirinkti saugų
išėjimą ir saugiai išeiti iš degančios
patalpos, atsiţvelgiant į buvimo ir gaisro
kilimo vietas.
4.4.3. Paaiškinti, kaip elgtis degančioje
patalpoje, jeigu evakuacija negalima.
4.5. Paaiškinti, kaip
gesinti gaisrą.
4.5.1. Apibūdinti pirmines gaisro gesinimo
priemones ir gesinimo jomis principus.
4.5.2. Paaiškinti skirtumus tarp vandens
putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų.
4.5.3. Susieti degimo trikampio
komponentus su gaisro gesinimu.
4.6. Paaiškinti gamtinio
pobūdţio ekstremaliosios
situacijos poveikį
ţmonėms, turtui ir
aplinkai.
4.6.1. Apibūdinti gamtinio pobūdţio
ekstremaliąją situaciją: tai ryškūs
klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys
stichines nelaimes, masinius miškų ir
durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus
reiškinius, ypač pavojingas arba masines
epidemijas, epizootijas, epifitotijas.
4.6.2. Išvardinti ir apibūdinti pasaulyje bei
Lietuvoje galimus ir Lietuvai būdingus
geologinius, meteorologinius,
hidrologinius gamtinius reiškinius, kurie
gali kelti pavojų ţmogaus sveikatai ir
gyvybei. Paaiškinti jų tarpusavio
priklausomybę.
4.6.3. Paaiškinti, kaip klimato kaita ir jos
daromas poveikis ţmonėms, aplinkai yra
susijęs su gamtinio pobūdţio
ekstremaliosiomis situacijomis.
4.6.4. Paaiškinti epidemijos, epizootijos
sąvoką, pateikti pavojingų ar ypač
pavojingų uţkrečiamųjų ligų pavyzdţių.
4.7. prognozuoti ir
atpaţinti artėjančią ar
potencialiai galimą
gamtinio pobūdţio
ekstremaliąją situaciją ir
nuo jos apsisaugoti.
4.7.1. Apibūdinti poţymius, pagal kuriuos
galima prognozuoti ar atpaţinti artėjančią
ar potencialiai galimą gamtinio pobūdţio
ekstremaliąją situaciją.
4.7.2.Paaiškinti saugaus elgesio principus
artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir
jo metu esant uţdarose, atvirose vietovėse.
Suprasti, kad
ekologinės
nelaimės kenkia
ţmonių
sveikatai,
4.8.Apibūdinti
ekologinio pobūdţio
ekstremaliąsias situacijas
ir jų poveikį ţmonėms,
turtui, aplinkai.
4.8.1. Paaiškinti ekologinio pobūdţio
ekstremaliąsios situacijas kaip aplinkos oro
uţterštumą, vandens uţterštumą,
dirvoţemio, grunto uţterštumą arba kitokį
jam padarytą poveikį, branduolinę avariją,
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 36
gyvybei ir
aplinkai.
radiologinę avariją.
4.8.2. Pateikti ekologinių ekstremaliųjų
situacijų galimo poveikio ţmonėms, turtui
ir aplinkai pavyzdţių.
4.8.3. Argumentuotai vertinti atominės
energetikos objektų daromą poveikį (
potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos
tokiuose objektuose metu.
4.8.3. Apibūdinti ir argumentuotai vertinti
radioaktyvių dalelių daromą poveikį
gyviesiems organizmams ir gamtinei
aplinkai.
4.8.4. Paaiškinti ekologinio pobūdţio
ekstremaliųjų situacijų keliamas globalines
problemas (ozono sluoksnio plonėjimas,
šiltnamio efektas, rūgštieji lietūs).
4.9. Paaiškinti
potencialias ekologinių
ekstremaliųjų situacijų
prieţastis.
4.9.1. Paaiškinti, kas gali sukelti grėsmes
ekologiniam saugumui.
4.9.2. Pateikti pavyzdţių didţiausių
Lietuvoje įvykusių avarijų, padariusių ţalą
Lietuvos aplinkai.
4.9.3. Pateikti didţiausių Lietuvoje taršos
šaltinių pavyzdţių.
4.10. Apibūdinti
techninio pobūdţio
ekstremaliąją situaciją.
4.10.1. Paaiškinti, kad techninio pobūdţio
ekstremalioji situacija - tai įvairių
technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių
kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į
aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai,
griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto
rūšių avarijos, energetikos, magistralinių
vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs
įvykiai, būdingi pramonės objektams ir
komunikacijoms.
4.10.2. Išvardinti ir apibūdinti Lietuvoje
galimas techninio pobūdţio
ekstremaliąsias situacijas,
4.10.3. Pateikti didţiausių Lietuvoje ir
pasaulyje įvykusių techninių avarijų
pavyzdţių.
4.10.4. Pasakyti, kokios yra
pavojingiausios Lietuvos įmonės ir kokio
pobūdţio avarijos gali kilti mokyklos
aplinkoje.
4.11. Tinkamai elgtis
susidarius techninio
pobūdţio ekstremaliajai
situacijai.
4.11.1. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu
techninės avarijos metu pasklido į aplinką
pavojingos cheminės medţiagos.
4.11.2. Apibūdinti ir palyginti veiksmus
įvykus cheminei avarijai – jeigu
gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 37
nurodyta likti namuose.
4.11.3. Paaiškinti kenksmingų medţiagų
patekimo į ţmogaus organizmą būdus ir
kaip nuo to apsisaugoti.
4.11.4. Nusakyti ir palyginti skubius ir
ilgalaikius gyventojų apsaugos nuo
radiacinės taršos veiksmus.
4.11.5. Paaiškinti, kaip ir kada atliekama
jodo profilaktika.
4.12. Paaiškinti
socialinio pobūdţio
ekstremaliosios situacijos
sąvoką.
4.12.1.Išvardinti ir apibūdinti Lietuvoje
galimas socialinio pobūdţio
ekstremaliąsias situacijas.
4.12.2.Paaiškinti terorizmo, masinio
naikinimo ginklo sąvokas.
4.12.3.Išvardinti galimus teroristinės
veiklos metodus, potencialius teroristų
taikinius.
4.12.4.Pateikti didţiausių pasaulyje
įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdţių,
įvertinti juos, aptarti pasekmes.
4.13. Atpaţinti galimą
socialinio pobūdţio
ekstremaliąją situaciją,
4.13.1. Apibūdinti galimos socialinio
pobūdţio ekstremaliosios situacijos
poţymius.
4.14. Taikyti elgesio
socialinės kilmės
ekstremaliosios situacijos
metu principus
4.14.1. Paaiškinti bendras saugumo
taisykles vykstant į potencialiai pavojingas
teroristinio išpuolio atţvilgiu vietas.
4.14.2. Paaiškinti, kaip elgtis vykstant
sprogimams, atsidūrus po nuolauţomis,
4.14.3. Paaiškinti, kaip elgtis tapus įkaitu;
4.14.4. Paaiškinti, kaip elgtis gavus
informaciją apie paplitusią biologinę taršą;
4.14.5. Paaiškinti, kaip elgtis gavus (
radus) įtartiną laišką ar paketą.
10. Turinio apimtis. 9-10 klasės
10.1. Sveikatai palanki elgsena. Emocinės ir protinės sveikatos samprata. Emocinę ir protinę sveikatą lemiantys veiksniai.
Fizinės, emocinės, protinės ir socialinės sveikatos tarpusavio ryšys. Kaip išreikšti prieraišumą,
meilę, draugystę ir rūpinimąsi kitu. Ryšys tarp protinės ir emocinės sveikatos ir elgesio (pvz. pyktis
ir smurtas). Kaip įveikti neigiamas emocijas. Depresijos, nerimo prieţastys, poţymiai ir padariniai.
Sukauptų problemų rezultatas - agresija nukreipta prieš save. Savigarba. Asmens turinčio teigiamą
savivertę bruoţai. Sveiki/harmoningi/darnūs tarpusavio ryšiai. Santuokinai tarpusavio ryšiai- darnūs
ir konfliktiški. Tėvų, bendraamţių ir kitų reikšmingų ţmonių vaidmuo suvokiant save. Streso
valdymas. Kūno (fizinės) ir psichologinės reakcijoss stresinėse situacijose. Efektyvios kovos su
stresu strategijos. Problemos ir jų sprendimai. Individualūs ir organizuoti streso įveikimo būdai.
Tinkami atsipalaidavimo metodai. Problemos sprendimo etapai. Tolerancija ir diskriminacija.
Ţmonės yra skirtingi ir todėl ypatingi. Kaip sukurti ir išsaugoti gerus tarpusavio santykius su šeimos
nariais ir draugais. Konfliktų valdymo ir konstruktyvuas sprendimo strategijos: kelio uţkirtimas,
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 38
valdymas, sprendimas, nepadarant ţalos sau ir kitiems. Teigiamas ir neigiamas kūno įvaizdis.
Valgymo sutrikimų poveikis augimui ir vystymuisi. Profesionali pagalba ţmonėms turintiems
valgymo sutrikimų. Būdai emocinei ir protinei sveikatai sustiprinti ir pagalba kitiems.
Mitybos rekomendacijas paaugliams. Ryšis tarp mitybos ir sveikatos holistine prasme. Ryšys
tarp mitybos ir lėtinių neinfekcinių ligų (padidėjusio kraujospūdţio, vėţio, cukrinio diabeto,
osteoporozės ir t.t.). Sveikos mitybos privalumai. Maisto mitybinė vertė. Paros maistinių ir
energijos poreikių patenkinimas. Vanduo ir fizinis aktyvumas. Skaidulinės medţiagos, kalcis, jodas
kasdienėje mityboje. Vegetarinė mityba. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarba normalios
kūno masės palaikymui. Asmeninės mitybos plano sudarymas, remiantis mitybos
rekomendacijomis (LR Mitybos centras). Sveiki ir rizikingi būdai svorio kontrolei. Valgymo
sutrikimų poveikis augimui ir vystymuisi. Kaip paveikti ir padėti kitiems priimant sveikatai
pozityvų pasirinkimą.
Kaip įtraukti kasdienį vidutinio ar didelio intensyvumo fizinį aktyvumą į savo gyvenimą
nepasikliaujant nei apibrėţtu mankštinimosi planu, nei tam tikra sportine įranga. Fizinio aktyvumo
trumpalaikė ir ilgalaikė nauda, kaip širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pajėgumo
gerinimas, jėgos, ištvermės ir lankstumo didinimas, lėtinių ligų rizikos maţinimas. Būdai fiziniam
aktyvumui padidinti. Fizinio aktyvumo nauda psichikos sveikatai ir socialinei gerovei. Pasyvus
gyvenimo būdas jo įtaką lėtinėms ligoms atsirasti. Fizinio aktyvumo apimtys ir formos,
rekomenduojamos paaugliams ir suaugusiems. Įvairių sporto šakų ir kasdienio fizinio aktyvumo
poveikis sveikatai ir fiziniam pajėgumui. Hidratacija ir dehidratacija fizinio aktyvumo metu. Fizinis
aktyvumas įvairiais metų laikais. Anaboliniai steroidai ir sveikata bei įstatymai. Sveikos mitybos ir
fizinio aktyvumo reikšmė normaliam kūno svoriui. Tinkami ir rizikingi svorio reguliavimo būdai.
Susiţalojimų ir traumų rizikos sumaţinimas ar išvengimas sportuojant ir atliekant kitas fizines
veiklas. Būtinybė naudoti apsaugos priemones vaţiuojant dviračiu, motociklu, pačiūţomis, riedlente
ir t.t..
Saugus vaistų vartojimas. Ţalingas rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų
poveikis fizinei, psichinei sveikatai ir socialinei gerovei. Ryšys tarp alkoholio ir kitų psichiką
veikiančių medţiagų vartojimo ir kitų sveikatos rizikos veiksnių (netyčinės traumos, smurtas,
saviţudybės, rizikingas lytinis elgesys, rūkymas). Ryšys tarp rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką
veikiančių medţiagų vartojimo ir pagrindinių mirčių prieţasčių ir ligų Lietuvoje. Ţalingas
liekninančių vaistų ir anabolinių steroidų vartojimo poveikis sveikatai. Rūkymas, alkoholio ir kitų
psichiką veikiančių medţiagų vartojimas ir nėštumas. Rūkymas, alkoholis ir kitos psichiką
veikiančios medţiagos nėra tinkamos priemonės svorio reguliavimui ir streso valdymui. Šeimos,
mokyklos ir įstatymų vaidmuo dėl rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų
vartojimo. Kodėl individas pasirenka rūkyti ar nerūkyti, vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias
medţiagas ar ne. Galutinė tabako/rūkymo, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medţiagų kaina
asmeniui ir valstybei. Prevencinių programų veiksmingumas/efektyvumas.
Kaip sveikatai pozityvus elgesys visais atţvilgiais lemia ţmogaus gyvenimo kokybę. Elgesio
ir aplinkos veiksnių įtaka lėtinių ligų atsiradimui. Ryšys tarp netinkamų mitybos įpročių ir lėtinių
ligų (širdies ligos, vėţys, cukraligė, osteoporozė, hipertenzija). Pagrindiniai infekcinių ligų plitimo
keliai ir kaip uţkirsti kelią jų plitimui. Asmens veiksmai sumaţinantys klausos paţeidimus
susijusius su triukšmu, regos paţeidimus, ţalingą saulės poveikį. Poilsio ir miego reikšmė asmens
sveikatai. Profilaktinių sveikatos patikrinimų svarba.
10.2. Saugus elgesys buitinėje ir gamtinėje aplinkoje
Būdai, kurie sumaţina susiţalojimų riziką namuose, mokykloje, bendruomenėje. Kaip
asmeninis elgesys, aplinka, naudojamos priemonės gali sumaţinti traumų ir susiţalojimų riziką.
Būdai, kurie sumaţina riziką prie vandens telkinių. Būdai, kurie sumaţina apsinuodijimų riziką.
Pranašumai, kuriuos teikia suţalojimų ir traumų sumaţinimas. Traumų ir suţalojimų rizikos
sumaţinimas uţsiimant fizine veikla ir aktyviai sportuojant, naudojantis motorinėmis transporto
priemonėmis. Būtinybė naudoti apsaugos priemones (šalmą) vaţiuojant. Traumų ir susiţalojimų
rizikos sumaţinimas naudojant sprogstamąsias medţiagas. Būtini veiksmai esant vandens
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 39
katastrofai. Būtini veiksmai, kurių reikia imtis karo, gaisro, teroristinių išpuolių atveju. Ryšis tarp
alkoholio ir kt. narkotikų vartojimo ir traumų. Pavojai, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai.
Pirmoji pagalba gelbstint gyvybę (dirbtinis kvėpavimas ir t.t.). Ţmonių elgesio ir aplinkos faktoriai,
kurie sukelia daugiausia suţalojimų ir traumų Lietuvoje.
Išgyvenimo pasiklydus principai: kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške,
susikurti lauţą. Nagrinėjami tokie pavojai ţmogaus gyvybei kaip badas, troškulys, karštis, šaltis,
pervargimas, vienatvė. Diskutuojama apie pagalbos pasikvietimo būdus, nesant ryšio priemonių,
apie veiksmus patekus į nelaimės vietą atokioje teritorijoje.
Saugios ir darnios aplinkos sau, bendruomenei ir gyvūnams kūrimas. Gyvūno savininko ir
aplinkinių socialiniai vaidmenys, įsipareigojimai ir atsakomybė uţ pareigų nevykdymą.
Gyvūnų teisių paţeidimai, jų padariniai ir problemos. Lietuvoje veikiančios kompetentingos
įstaigos ir organizacijos, kurios suteiktų reikalingą pagalbą bet kokioje ţmogų ar gyvūną
liečiančioje situacijoje.
Problemos, kurias kelia netinkamas gyvūno laikymas, tiek šeimininkui, tiek aplinkiniams. Aplinkos,
gyvūno ir savo elgesio stebėjimo duomenys, jų analizė.
Gyvūnų terapiniai sugebėjimai emocinei bei fizinei ţmogaus savijautai pagerinti. Kaip bendravimas
su gyvūnu gali pagerinti ţmogaus savijautą.
Informacijos gyvūnų gerovės klausimais įvairiuose informaciniuose portaluose ir rinkimas ir
sklaida, skatinant pilietiškumą ir bendruomeniškumą.
Gyvūnų gerovės samprata. Kaip informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų gerovės ir ţmogaus
saugos uţtikrinimo.
10.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje
Eismo aplinka ir eismo dalyvis. Eismo tvarka. Eismo aplinkoje tykantys pavojai, grėsmės;
kintančios eismo aplinkos stebėjimas ir vertinimas, savarankiškas naujų, pakitusiai eismo aplinkai
adekvačių saugaus eismo modelių kūrimas; pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių, vairuotojų elgesys
eismo saugumo aspektu, jų patirtis eismo aplinkoje (organizuojamos bendraamţių, draugų, šeimos
narių apklausos siekiant kuo detaliau išanalizuoti jų elgesį ir patirtį eismo aplinkoje).
Kelio, laiko, greičio sąvokų plėtojimas/ gilinimas, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui (derinami
su kitų ugdymo sričių programoms).
Aplinkos apsauga: tarša išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai, (derinama su kitų ugdymo
sričių programomis); aplinką saugančios transporto priemonės (pvz. elektromobiliai ir pan.)
Eismo įvykiuose patiriamos traumos. Šalies, regiono, rajono, miesto traumatizmo analizė, eismo
įvykių kaltininkai ir aplinkybės. Konkrečių eismo įvykių aptarimas ir analizė. Laiko (metų, savaitės
dienų, paros, valandų) avaringumo statistika ir prieţastys (analizė).
Globalus eismas (sausumos, oro ir vandens transporto keliais) ir transporto priemonės (sausumos,
vandens, oro).
Bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas. Kelio ţenklai, kelių ţenklinimas. Transporto
priemonių skiriamieji ţenklai.
Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) pareigas
bei eismą dviračiais, mopedais, motoroleriais. Dviratininkai ir automobilių vairuotojai, dviratininkai
ir pėstieji, jų tarpusavio santykiai eismo
aplinkoje. Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios minėtų eismo dalyvių elgesį kelyje.
Saugi transporto priemonė: dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių dalys ir jų sistemos, nuo
kurių priklauso eismo saugumas. Transporto priemonių saugumo tobulinimas.
Pėsčiųjų, dviratininkų, mopedų, motorolerių vairuotojų, keleivių traumatizmas. Eismo įvykių,
kurių kaltininkais ar nuketėjusiais jie tampa, analizė. Prieţastys, susijusios su nukentėjusiojo
pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir prieţastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais.
Veiksniai, turintys ar galintys turėti įtakos eismo saugumui (meteorologinės sąlygos, techniniai
transporto priemonių gedimai, techninė transporto premonės būklė, netikėtos kliūtys kelyje,
sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medţiagų ir pan.).
Eismo dalyvių atsakomybė uţ savo elgesį kelyje, pareigos, nuobaudos uţ Kelių eismo taisyklių
paţeidimus.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 40
Transporto (sausumos, vandens, oro) sukeltas traumatizmas Lietuvoje ir pasaulyje (ar Europos
Sąjungoje) (lyginamoji statistika).
Techniniai įrengimai, diegiamos inţinerinės priemonės, skirtos pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų,
mopedų bei motociklų, automobilių vairuotojų paţeidţiamumui sumaţinti. Pasyvaus saugumo
priemonės.
Eismo organizavimo tobulinimas. Eismo dalyvio atsakingo elgesio kelyje ugdymas. Mokymas ir
mokymasis saugaus eismo analizuojant ir vertinant situacijas, iškylančias eismo aplinkoje.
,,Pavojingų situacijų“ vertinimas, teisingų sprendimų priėmimas, taikymas praktikoje. Atsakomybė
uţ save ir kitus eismo dalyvius kelyje.
10.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose. Civilinės saugos sąvoka: civilinės saugos veiklos: aiškinamas turinys ir nagrinėjamas rizikos
įvertinimas, prevencija, parengtis, ekstremaliųjų situacijų valdymas, atstatymas, pratybos, civilinės
saugos pajėgos. Mokiniams paaiškinamos Lietuvos gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos
srityje.
Gyventojų apsauga: kolektyvinė gyventojų apsauga, asmeninė gyventojų apsauga.
Nagrinėjamas kolektyvinės pasaugos poreikis ir vietos, tinkamos kolektyvinei gyventojų apsaugai.
Aiškinamasi kaip nesudėtingai parankinėmis priemonėmis pasigaminti asmeninės apsaugos
priemonę – vatos ir marlės raištį.
Evakavimas į saugią teritoriją: skubus, uţdelstas evakavimas, evakavimasis savo transportu,
evakavimo punktai. Nagrinėjami skirtumai tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią
teritoriją. Nagrinėjami kolektyvinės gyventojų apsaugos, taikytos pasaulyje, pavyzdţiai.
Evakuacinis išėjimas: sąvoka, reikalavimai evakuaciniaims išėjimams. Nagrinėjama kaip
išeiti, jeigu evakuacinis išėjimas uţdūmintas arba evakuacija negalima.
Gaisro gesinimas: pirminės gaisro gesinimo priemonės, ugnies gesintuvai. Gesinimo
principai: nagrinėjama veiksmų “ pranešk- gesink- gelbėkis“ seka skirtingais gaisrų atvejais.
Aiškinamasi skirtumai tarp vandens putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų. Analizuojamas gaisro
gesinimas degimo trikampio komponentų atţvilgiu.
Gamtinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos: tai ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai,
sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus
reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas. Nagrinėjami pasaulyje
bei Lietuvoje galimi ir Lietuvai būdingi geologiniai, meteorologiniai, hidrologiniai gamtiniai
reiškiniai kurie gali kelti pavojų ţmogaus sveikatai ir gyvybei. Aiškinama jų tarpusavio
priklausomybė. Apibūdinami poţymiai pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpaţinti artėjančią ar
potencialiai galimą gamtinio pobūdţio ekstremaliąją situaciją. Paaiškinama epidemijos, epizootijos
sąvokos, pateikiami pavojingų ar ypač pavojingų uţkrečiamųjų ligų pavyzdţiai.
Klimato kaitos poveikis: analizuojamos klimato kaitos poveikio sąlygojamos gamtinio
pobūdţio ekstremaliosios situacijos, jų pasikartojimo daţnumas, intensyvumas.
Saugaus elgesio principai artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant
uţdarose, atvirose vietovėse.
Ekologinio pobūdţio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aptariama aplinkos oro
uţterštumas, vandens uţterštumas, dirvoţemio, grunto uţterštumas arba kitoks jam padarytas
poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas prieţastis,
galinčias sukelti ekologinio pobūdţio ekstremaliąją situaciją. Vertinama ir diskutuojama apie
atominės energetikos objektų daromą poveikį ( potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose
objektuose metu, radioaktyvių dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei
aplinkai.
Grėsmės ekologam saugumui: gamtinės, techninės, socialinės, kriminalinės. Analizuojamos
didţiausios Lietuvoje įvykusios avarijos, nagrinėjami didţiausi taršos šaltiniai, didţiausios grėsmių
ekologiniam saugumui prieţastys: saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingas
elgesys, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas.
Globalinės grėsmės ekologiniam saugumui: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas,
rūgštieji lietūs.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 41
Techninio pobūdţio ekstremaliųjų situacijų prieţastys: nagrinėjama ir diskutuojama apie
įvairių technologinių procesų sutrikimus, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką
cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos,
energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės
objektams ir komunikacijoms. Nagrinėjamos Lietuvoje vykusios ir galimos techninio pobūdţio
avarijos, pavojingiausios Lietuvos įmonės ir avarijos galinčios kilti mokyklos aplinkoje.
Veiksmai pasklidus cheminėms medţiagoms: nagrinėjami veiksmai apsinuodijus, siekiant
išvengti apsinuodijimų, kenksmingų medţiagų patekimo į ţmogaus organizmą būdai ir
apsisaugojimas. Lyginami veiksmai jeigu gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu nurodyta likti
namuose.
Gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmai, jodo profilaktika.
Socialinio pobūdţio ekstremaliosios situacijos sąvoka: terorizmas, masinis naikinimo
ginklas, spūstis minioje, riaušės. Nagrinėjami pavojai ir potencialiai pavojingos vietos.a.
Terorizmas: nagrinėjami galimi teroristinės veiklos metodai, potencialūs teroristų taikiniai.
Analizuojami didţiausių pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdţiai, jų pasekmės.
Uţkrečiamos ligos, kurios gali būti panaudojamos kaip biologinis ginklas. Bioterorizmo galimybė.
Įtarinos pašto siuntos.
Veiksmai : nagrinėjami veiksmai gavus ( radus) įtartiną laišką ar paketą, informaciją apie
paplitusią biologinę taršą. Diskutuojama apie tai, kokios vietos yra potencialiai pavojingos
teroristinio išpuolio atţvilgiu, apie įtartinų dėl galimos teroristinės veiklos ţmonių poţymius.
Mokomasi pagrindinių taisyklių kaip elgtis tapus įkaitu, atsidūrus po nuolauţomis.
IV. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR TURINIO APIMTIS. MODULIS „UŽKREČIAMŲJŲ
LIGŲ PROFILAKTIKA“
Mokinių pasiekimai
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1-10 klasės
Elgtis saugiai ir
atsakingai
1.1. Atpaţinti situacijas,
kuriose galima uţsikrėsti
kirmelėmis, ir saugiai
elgtis jose.
1.1.1. Paaiškinti, kas yra kirmėlės.
1.1.2. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo kirmėlių.
1.2. Atpaţinti „nešvarių
rankų ligą“ ir apsisaugoti
nuo jos.
1.2.1. Paaiškinti, kas yra „nešvarių rankų
liga“
1.2.2. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo „nešvarių rankų ligos“.
1.3. Saugiai elgtis gripo
metu.
1.3.1. Paaiškinti, kas yra gripas.
1.3.2. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo gripo.
1.4. Atpaţinti situacijas,
kuriose galima uţsikrėsti
utelėmis ar nieţais, ir
saugiai elgtis jose.
1.4.1. Paaiškinti, kas yra utelės ir nieţai.
1.4.2. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo utėlių ir nieţų.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 42
1.5. Apibūdinti situacijas,
kuriose galima uţsikrėsti
hepatitu A,B,C, ir saugų
elgesį jose.
1.5.1. Paaiškinti, kas yra hepatitas.
1.5.2. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo hepatito A,B,C.
1.6. Apibūdinti lytiniu
keliu plintančias ligas ir
kaip nuo jų apsisaugoti.
1.6.1. Paaiškinti, kokios ligos plinta lytiniu
keliu.
1.6.2. Paaiškinti, kas yra ŢIV ir AIDS.
1.6.3. Pateikti situacijų, kuriose gali kilti
grėsmė uţsikrėsti lytiniu keliu
plintančiomis ligomis, pavyzdţių.
1.6.4. Pateikti situacijų, kuriose galima
uţsikrėsti ŢIV ir AIDS, pavyzdţių.
1.6.5. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių
ligų.
1.6.6. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo ŢIV ir AIDS.
1.7. Apibūdinti, kaip
plinta tuberkuliozė ir kaip
nuo jos apsisaugoti.
1.7.1. Paaiškinti, kas yra tuberkuliozė.
1.7.2. Išvardyti veiksmus, kurie padėtų
apsisaugoti nuo tuberkuliozės.
V. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR TURINIO APIMTIS. MODULIS „PIRMOJI PAGALBA“
Mokinių pasiekimai
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
1-10 klasės
Padėti ištikus
nelaimei
1.1. Atpaţinti atvejus, kai
gali prireikti pirmosios
pagalbos.
1.1.1. Paaiškinti, kas yra pirmoji pagalba.
1.1.2. Pateikti pavyzdţių, kokiu atveju turi
būti teikiama pirmoji pagalba.
1.2. Naudotis mokyklos
pirmosios pagalbos
vaistinėlėje esančiomis
priemonėmis.
1.2.1. Paaiškinti, kokių (išskyrus vaistus)
pirmosios pagalbos priemonių reikia turėti
vaistinėlėje.
1.3. Kreiptis pagalbos
ištikus nelaimei.
1.3.1. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos
ištikus nelaimei mokykloje.
1.3.2. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos
ištikus nelaimei namuose, kai nėra
suaugusiųjų.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 43
1.4. Pateikti informaciją
skambinant pagalbos
telefono numeriu.
1.4.1. Nurodyti bendrojo pagalbos telefono
numerį.
1.4.2. Pateikti situacijų, kuriose reikia
kviesti pagalbą telefonu, pavyzdţių.
1.4.3. Pagal situaciją suformuluoti
informaciją, kurią būtina pateikti, kviečiant
pagalbą telefonu.
1.5. Suteikti pirmąją
pagalbą įsidrėskus,
nusibrozdinus,
nusideginus.
1.5.1. Apibūdinti įdrėskimą, nubrozdinimą,
nudegimą.
1.5.2. Išvardyti pirmosios pagalbos
veiksmus įsidrėskus, nusibrozdinus,
nusideginus.
1.6. Stabdyti kraujavimą
iš nosies.
1.6.1. Paaiškinti, kaip stabdyti kraujavimą
iš nosies
1.7. Suteikti pirmąją
pagalbą uţspringus.
1.7.1. Paaiškinti, kas vyksta ţmogaus
organizme uţspringus.
1.7.2. Parodyti sutartinį ţenklą uţspringus.
1.7.3. Išvardyti veiksmų seką teikiant
pirmąją pagalbą uţspringus.
1.8. Suteikti pirmąją
pagalbą esant įkandimui.
1.8.1. Apibūdinti erkės įkandimo poţymius
ir pirmosios pagalbos veiksmus.
1.8.2. Apibūdinti vabzdţio įkandimo
poţymius ir pirmosios pagalbos veiksmus.
1.8.3. Apibūdinti gyvatės įkandimo
poţymius ir pirmosios pagalbos veiksmus.
1.8.4. Apibūdinti šuns įkandimo poţymius
ir pirmosios pagalbos veiksmus.
1.9. Suteikti pirmąją
pagalbą patekus į
ţmogaus organizmą
svetimkūniui.
1.9.1. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus patekus svetimkūniui į
akį.
1.9.2. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus patekus svetimkūniui į
nosį.
1.9.3. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus patekus svetimkūniui į
ausies landą.
1.10. Atpaţinti
apsinuodijimo poţymius
ir suteikti pirmąją
pagalbą apsinuodijus.
1.10.1. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus apsinuodijus vaistais.
1.10.2. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus apsinuodijus augalais.
1.10.3. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus apsinuodijus grybais.
1.10.4. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus apsinuodijus buitinėmis
cheminėmis medţiagomis.
1.10.5. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 44
pagalbos veiksmus apsinuodijus smalkėmis.
1.10.6. Apibūdinti poţymius ir pirmosios
pagalbos veiksmus apsinuodijus maistu.
1.11.Atpaţinti
apsinuodijimą alkoholiu
arba narkotikais
ir pakviesti pagalbą.
1.11.1. Apibūdinti apsinuodijimo alkoholiu
poţymius.
1.11.2. Apibūdinti apsinuodijimo
narkotikais poţymius.
1.11.3. Nurodyti, kur/į ką kreiptis pagalbos
aptikus apsinuodijusį alkoholiu arba
narkotikais mokykloje ar namuose (nesant
suaugusiųjų).
1.12. Suteikti pirmąją
pagalbą skęstant.
1.12.1. Paaiškinti, kaip elgtis raumenį
sutraukus mėšlungiui.
1.12.2. Apibūdinti ir pademonstruoti
veiksmus gaivinant skęstantį.
1.13. Atpaţinti pavojus,
kuriuos gali sukelti
elektra ir suteikti pirmąją
pagalbą
1.13.1. Apibūdinti aplinkybes, galinčias
sukelti elektros traumas.
1.13.2. Išvardyti pirmosios pagalbos
veiksmus įvykio vietoje.
1.14. Suteikti pirmąją
pagalbą esant išoriniam
kraujavimui.
1.14.1. Paaiškinti, kas yra kraujavimas.
1.14.2. Išvardyti veiksmų seką siekiant
sustabdyti kraujavimą.
1.15.Atpaţinti šoko
poţymius ir suteikti
pirmąją pagalbą ištikus
šokui.
1.15.1. Paaiškinti, kas yra šokas ir
apibūdinti jo poţymius.
1.15.2. Išvardyti, kokių veiksmų imtis
siekiant suteikti pirmąją pagalbą ištiktam
šoko ţmogui.
1.16. Atpaţinti nušalimo
ir šilumos smūgio
poţymius ir suteikti
pirmąją pagalbą.
1.16.1.Paaiškinti, kaip karštis veikia
organizmą ir kaip apsisaugoti nuo šilumos
smūgio.
1.16.2. Paaiškinti, kaip šaltis veikia
organizmą ir kaip apsisaugoti nuo
nušalimo.
1.16.3. Apibūdinti pirmosios pagalbos
veiksmus ištikus šilumos smūgiui.
1.16.4. Apibūdinti pirmosios pagalbos
veiksmus nušalus.
1.17. Atpaţinti būdingus
kaulų lūţių poţymius ir
suteikti pirmąją pagalbą.
1.17.1. Paaiškinti, kokie būna kaulų lūţiai.
1.17.2. Apibūdinti skirtingų kaulų lūţių
poţymius.
1.17.3. Apibūdinti pirmosios pagalbos
veiksmus esant skirtingiems kaulų lūţiams.
ŢMOGAUS SAUGOS IR SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS
2010-11-20
- - 45
1.18. Atpaţinti būdingus
sąnarių patempimo ir
išnirimo poţymius ir
suteikti pirmąją pagalbą.
1.18.1. Apibūdinti sąnarių patempimo ir
išnirimo poţymius.
1.18.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos
veiksmus esant sąnarių patempimui ir
išnirimui.
1.19. Atpaţinti ūmių
susirgimų (insulto ,
hipoglikeminės komos,
epilepsijos) poţymius ir
suteikti pirmąją pagalbą.
1.19.1.Apibūdinti insulto poţymius ir
pirmosios pagalbos veiksmus jam ištikus.
1.19.2. Apibūdinti hipoglikeminės komos
poţymius ir pirmosios pagalbos veiksmus
jai ištikus.
1.19.3. Apibūdinti epilepsijos poţymius ir
pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.