{*,:dr}#t*ti,1f}ir$firtle! lf+{+fr

'%ruQ/,**^STRTJMENTT]OTE

lS::.:{.i{iii.ll*{tsi +.y*

g*1,s :;:;4{"ggeX

Yt t . o I

aztnttne Knygar

If.-tr*3*''t:i!"-a- T"-{-'-'' r"- rS:ri-*.?ff rriiif$,it:i:r-t :{:irl,};:1pr${i$, r1i51d,*$

Rytis UrnieZius

INSTRUMENTUOTE IR ORKESTRUOTEv.

PAZINTINEKNYGA

Siaalia unia ersitntn LeidgkLa

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruote

UDK 781Ur59

Knygoje nagrinejamas instrumentuotds vaidmuo muzikos rai5kos priemonir; visumoje,instrumentuotds, orkestruotes bei instrumentologijos objektas, muzikos instrumentq paZinimobei klasifikavimo klausimai, pateikiama glausta orkestruotes raidos apllvalgi, ivairiqorkestriniq bei kameriniq instrumentinirl sudeditl analize ir kt. Leidinys skiriamis pladiamskaitytojq ratui. Jis gali b[ti idomus daugelio specialybiq muzikams: aukStqiq mokyklq beikonservatorijr; studentams, ivairiq specialybiq muzikams profesionalams lattitelams,teoretikams, muzikos mokytojams ir kt.) bei muzikos megejams.

Recenzavo : Siaulirtr universiteto Edukologij os fakulteto Muzikos katedrosprof.habil.dr. Eduardas Baldytis,Klaipedos uriversiteto Menq fakulteto Muzikos istorijos katedros vedejadoc.dr. Daiva K5aniene

rsBN 9986-38-247-s @ Rytis UrnieZius, 2001,@ SiauJiq universitetas, 2001@ VSI Siauliq universiteto leidykla,200I

R" tis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruote

$io leidinio tikslas - apZvelgti bei panagrineti tarpusalyje glaudZiai susijusius rnuzikos teorijosi: kurvbines praktikos barus instrumentologij4 bei instrumentuotE. Sioms sritims iki Siol:epakankamai demesio skyre ir Lietuvos muzikologai, ir muzikos specialistus ruodiandios auk5tosios:rtrln'klos bei konservatorijos. Ypad maZai Ziniq apie muzikos instrumentus, iq naudojim4 orkestruose.'1ri muzikos mokytojai - tiek jau dirbantys, tiek ir besimokantieji. Pastarqjq studijq programos::daryros daugiausia taip, kad bflsimieji muzikos pedagogai didesng laiko dali skiria balsui, t.y.--,'airioms vokalines muzikos disciplinoms, klaviSiniams instrumentams (fortepijonui, Siek tiek"iordeonui, rediau vargonams, sintezatoriui), Siek tiek vadinamiesiems molrykliniamsL;istrumentams. Tuo tarpu europieti5kosios akademinds tradicijos profesionalieji instrumentai,:irmiausia tie, kurie naudojami simfoniniame, pudiamqjq orkestre, ansambliuose, - lieka nepaZinti.Brlsimieji muzikos mokytojai daLnai neZino, nei kaip tokie muzikos instrumentai skamba, nei kaip,rrodo. jau nekalbant apie subtilesnius rai5kos galimybiq niuansus. Todel kai studentai praktikantai,:ateikdami pamokoje klausom4 kfrini, drista paliesti jiems maZai paZistam4 sriti - instrumentuotg,.abai daZnai susiduria su giliomis Ziniq spragomis. Tokio pateikimo rezultatas kartais buna tiesiog.peailetinas - klaidinantis mokinius ir kompromituojantis mokytoj4. Tuo tarpu muzikos instrumentqronstrukcija, techninds, tembro savybes mokiniams (ypad berniukams) gali biiti labai patraukli tema,:adedanti visapusi5kiau suvokti muzik4. Instrumentq tembras - tai rai5kos priemone, kuri veikia:iesiogiai, itaigiai ir emocionaliai - visa tai yra veiksminga klausantis muzikos, ypad atsiZvelgiant i,r airaus amZiaus mokiniq psichologinius ypatumus'.

iia pateikiamas leidinys gali blti naudingas daugeliui muzikq, pirmiausia - muzikos:iolrytojams. Jis buvo sumanytas ir rengiamas Siauliq universiteto Muzikos katedros muzikos:edagogo specialybes studentams. Tadiau 5i knyga galetq sudominti ir kitq - pirmiausia instrumentiniq- specialybiq muzikus (profesionalus ir megcjus), taip pat auk5tqjq mokyklq, kolegijq studentus,xonservatorijq bei meno mokyklq moksleivius.

Knygoje neapra5oma konkreti metodika, kaip panaudoti pateikiam4 medZiag4, pavyzdLiui,nuzikos pamokoje - tai paliekama specialistams edukologams. Joje tik i5destoma teorind medLiaga,iuri, tikekimds, padds i5plesti bendrEj4 tiek muzikos mokytojq, tiek ir kitq skaitytojq erudicij4.

Leidini sudaro ivadas ir trys skyriai. {vade aptariami kai kurie instrumentuotes ir orkestruotes:aZinimo bei pedagoginiai aspektai. Pirmojo skyriaus tema tai bendrosios Zinios apie.nstrumentuot6s, orkestruotes, instrumentologijos dalykus. Antrajame skyriuje glaustai apfuelgiamaeuropieti5kosios tradicijos klasikinio orkestro ir instrumentq panaudojimo principq raida. TrediasissSrius skirtas instrumentq klasifikacijoms, orkestry bei ansambliq suddtims apZvelgti.

Svarbiausios, reik5mingiausios, esminds s4vokos darbe i5skiriamos pusjuodemis didZiosiomisraidemis (INSTRUMENTUOTE) paprastai tada, kai pateikiamos greta apibreZimo. ApibreZimqiormuluotes i5skiriamos pusjuoddmis maZosiomis raidemis (tai muzikin6s mediiagos iSdds$masinstrumentams...). {vairios svarbesnds s4vokos, taip pat terminai uZsienio kalbomis i5skiriamisusjuodZiu kursyvu (Instrumentologija, instrumentafion). Kursyw i5skiriami maZiau svarbis terminai,iaip pai ciaZniau variojami iprasti'uZsienio kaibq ZodLiai (pavyzdliul itali5ki muzikiniai terminai) beiakcentuojamiLodliai ar formuluotes, ikuriuos norima atkreipti skaitytojo demesi (divisi, profesionaliejitttuzikos instrumentai). Kabutes naudojamos iSskirti muzikos ktriniq arba literatfiros veikalqpavadinimus ("Nybelungo Ziedas", "Daktaras Faustas"). Visos pavardds lietuvinamos (i5slcyruspavardes citatq nuorodose, t.y. kaip literatflros s4raSe). Originali pavardZiq ra5yba nurodomapavartZit4 rodykleje.

UZ vertingus patarimus autorius nuo5irdZiai dekoja Klaipedos universiteto Muzikos katedrosvedejai doc. dr. Daivai Kianienei, Siauliq universiteto Muzikos katedros prof. habil. dr. EduarduiBaliyiiui bei Sios katedros destytojui dr. Gvidui Yiliui.

:Leidinyje bus kalbama tik apie tuos instrumentus ir instrumentinius kolektyvus, kurie atlieka akademing muzik4. l,engvosiosbei liaudies muzikos kolekfpai ir instrumentai dia nenagrindjami.

I

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoG

TURINYS

1. Muzikos instrumentq paZinimo svarba .............52. Instrume*ylt:

rylkil1+-gdygliglemgje .......................7l.INSTRUMENTUOTES IR ORKESTRUOTES DALYKAS ............,.........91. Instrumentuotds ir orkestruotes s4vokos

......,...92. Instrumentuote ir orkestruote muzikos rai5kos priemoniq visumoje ........................................113. Instrumentologijos supratimas. ......134. Muzikos instrumentq klasitikavimas............

. . . .. .. 162. TRUMPA ORKESTRUOTES RAIDOS ISTORINE APZVELCA.........:.:...... . ......

'?fi1. Orkestras iki velyvojo baroko , . ....202. XWII amiius

- pereinamasis laikotarpis............. ................?s3. Vienos klasikai......

.........2g4. Romantizmo orkestras... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . : . . . . . . . . . . . . . .305. XX amZius

3. rNSrRUMENrrNrv KoLEKryw idErys: rNsiRudNrv noilffi;" " " " " " " " " " ".. 33

1. Instrumentiniq sudediq rti5ys.......... ...................352. Simfoninis orkestras

......363. Kameriniai ansamb1iai.. . . . . . . . , . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .604' Pudiamqiq instrumentq orkestras ,.....................60

_ _

5: Instrumentq derinimas ir transponavimasrAVARDZTV RoDvKLE......,...........,....._.:.__:..., "" ' '..".6eLrrERAroRos sA,RAsas..,....... ... . :...:.::..:::...::: :.::::.:.::..:.:.: """""'73

, , , , . . . . . .75

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoteIvadas

IVADAS

1. Muzikos instnumentq paiinimo svarba

Daugybe 4miq muzikq itin vertino artim4 paZintl su muzikos instrumentais, todel instrumentqsavybes tapJ'siq icompozitoriq vidines muzikinds m4stysenos bfltinybe. Vienas didZiausiq Europosorkestrinds nuzikos korifejq llektoras Berliozas puikiai paZino orkestro instrumentus ir savo Ziniasi$deste i5samiame darbe "Didysis traktatas apie Siuolaiking instrumentuotg ir orkestruotg" (1843-iasq. Daugeli ivairiais laikais Si veikalq skaidiusiq muzikantrl stulbino itin issamios autoriaus Ziniosapie kiekv[no orkestro instrumento technikos ir raiSkos galimybes. H.Berliozas' kuris beveiknemokejo groti visiems kompozitoriams, atrodytq, privalomu instrumentu - fortepijonu, savomuzikinls mintis ikunijo orkesiro priemondmis. H.Berliozas tapo Sio "superinstrumento" virtuozu irkurybos, ir dirigav-imo srityse, kaip ir jo amZininkas N.Paganinis tapo neprilygstamu smuiko, o F.Listas- iortepijono uirtuoru. Kaip raso pats H.Berliozas, i5 savo muzikos mokytojq, pirmiausia i5Z.rr".i rLto, Zinirl apie instrumentq paZinim4 ir jq panaudojim4 jis gavo nedaug. Tikroji instrumentqpaZinimo mokykla H.Berliozui buvo ParyZiaus DidZiosios operos orkestro "duobe". Ten jis mokdsiuoliai ir nuosekliai, paZino atskirq instrumentq tembrus, technines savybes, ivairiausius grieZimosubtilumus, orkestrantq kasdienio sunkaus, daZniausiai ganetinai nedekingo ir nepastebimo darbospecifik4. Operos teatie klausydamasis savo pirmtakq ir amZininkq (K.V.Gliuko, K.M.Veberio,o.trl";"ro"rio; opery, H.Berliozas sekd muzikini tekst4 partittrose, analizuodamas ivairiausiusinstrumentq derinius'uei priemones, kuriomis pasiekiami tie ar kiti orkestriniai efektai (apie tai Lt.Teodor-Valansi, 1973, P. 18-19).

Tadiau instrumlntq paZinimas bdtinas ne tiktai didiesiems muzikos genijams. Daugumai, jei nevisiems muzikams, verta tureti bent minimalq supratim4 apie tuos mechanizmus, be kuriq muzikagirdimai negaletq egzistuoti. Studijuoti muzikos instrumentus turetq visi, kas tik nori tureti bent kiekitatesni poziuri i mrizik4, t.y. neapsiriboti siauru, vienpusi5ku stygininko, pfitiko ar vokalisto profesiniuissilavinimu, juolab kad Si-muziliologijos sritis glaudZiai siejasi su kitomis - pavyzdliui, su muzikosistorija bei muzikos klriniq analize. Kompozitoriai, muzikologai, dirigentai, ivairiq kolektyvq vadovaiir - dar kart4 pabresiu - muzikos mokytojai Siai sridiai turetq skirti pakankamai daug demesio.

Muzikos instrumentai vaikus Lavi: ir jq iSvaizda, ir technine iranga, slepianti garso susidarymopaslaptl, ir individualus tembras (ypad kraStutiniq tesitfirq instrumentq). Nors iliustracijos, pasakojimaiir skam-bejimo klausymas iS irasg yra pagrindinis ir daZniausiai pakankamai veiksmingas instrumentqpaZinimo

"budu., Uei tabai gerai bfltq vaikams pamatyti ir "gWL" instrument4. Taigi edukologamsrekomenduodiau atkreipti demesi ! hipoteting muzikos pedagogikos krypti, kurios esmq sudarytqtembrinis kiausos iavinimas, instrumentq paiinimas ir muzikos paiinimas per instrumentus' Matyt, tairuretq bflti vieningas ir kryptingas procesas. Galima bfrtq sugalvoti ir daugmaZ moksli5k4 Sios kryptiespa.radinirn4 , pu*i"dairi, oig*nrgnoit'ko {

Rl'tis UrnieZius lnstrumentuote ir orkestruote[vadas

savo gyventojq formas, rikiavosi grak5tus smuikai, nulakuoti dia gelsvesniu, dia rausvesniu laku, draugesu laibais, ties rankenele sidabru aptaisytais strykais, itvirtintais antvoZuose .

Tenai, atsiremg i sien4, stuksojo bent keli violonai, milZini5ki smuikai, vos i$ vietos pajudinami.didingiems reditatyvams tink4 kontrabosai, kurig pizzicato skambesnis nei suderintq timpanudunksejimas ir kuriq prislopintq flaZoletg Zavesys atrodo staiiai neitiketinas. O tarp

-"diniupudiamqjq instrumentq galejai pamatSrti ir kontraboso antrinink4, jo atitikmen!, kontrafagot4.Se5iolikapedi kaip ir jis pats, tai yra, skambanti oktava Zemiau, nei rodo jo nitos, ispfldlngaisustiprinanti bosus, dvigubai didesniuZ savo maiqibrolj, Smaikstqji fagot4, kurjvadinu taip ioOel fuOtai bosinis instrumentas, neturis tikros bosq galybes, keistai silpno skambesio, mekenantis,karikaturi5kas. Ir vis delto koks jis buvo graZus su savo iSriestu pf,tiktiu, zybsis puoinia voZtuveiiq irsverteliq mechanika. Ir apskritai koks Zavus reginys buvo visai tas duALUq pulkas, am1h4 begyjepasiekgs nepaprastai auk5t4 techninds raidos pakop4, kaip turejo Zadinti virtuozo poleki ir buioli5kasobojus, ir anglq ragas, vinguriuoj4s liiidn4 melodij4, ir voZtuveliais apkibgs klirnetis, Zemajamechalumeau registre skamb4s taip pamekli5kai niauriai, bet aukSdiau galis sulvisti sodriais sidabriniaismalonaus tembro atbalsiais, ir basethornas ar bosinis klarnetas.

o greta jq - ivairig sistemq ir ivairaus darbo skersinds fleitos - i5 buko, iS granatmedZioarba juodmedflio, su dramblio kaulo galvutem arba i5tisai sidabrines, - drauge ,u jq spigiomgiminaitem, fleitom piccolo, kurios, orkestrui grojant tutti, geba prasimu5ti ,uuo uuk5tu gaiOa ir loniZaltvyksliq, ugnies

'rZbflrimo 5oki. O k4 jau kalbeti apie Zibantjvariniq pudiamqjq instrunientq chor4 -pradedant dailiu trimitu, i kuri vien paZvelggs girdi skardq signal4, Tinlia dain4, saldZi4 kantilen4,pereinant prie romantikq numyletines susuktos ventilines valtornos, prie liekno ir smarkaus trombonoir kornet-a-pistono ir baigiant svarq pamat4 kuriandia didZiqfa bosini t[ba. Net muziejiniq Sios ruSiesraritetq, sakysim, por4 graLiai i5riestq, tarytum jaudio ragai i desing ir j kairg susukiq variniq lury,daZniausiai galejai aptikti Leverkiflno krautuveje. Tadiau, Zvelgiant vaiko akimis, kaip kad ai dabarvisk4 matau prisimindamas, smagiausias, nuostabiausias Oalytcas ten buvo pilnas muSamqjqinstrumentq rinkinys, - nuostabus toddl, kad daiktai, su kuriais anksti susipaZinai kaip su Zaislais poKaledq eglute ar lengvais vaiki5kq fantazijq lobiais, rikiavosi iia pat prie5 akis, orfli ir i5puoseleii,pritai$fti suaugusiq Zmoniq reikmdms. MaZasis bugnelis - koks visai nepanadus dia atrode jisai i tagreit susidevintl daikt4 i$ dazyto medZio, pergamento ir virveliq, kuri mes mu5dm, br:dami $eseriqmetq! Jis nebuvo skirtas kabintis ant kaklo. Su Zarnq stygom po apadia, jis, kaip ir derejo orkestroinstrumentui, buvo ikypui priverZtas prie trikojo Statyvo, o1s son,l ziiOuose vitioiimai ky5ojo medineslazdelds, irgi kur kas i5kilesnes uZ mfsi5kes. O Stai varpeliai, metalofonas, kuriuo vaiki5kuoju pavidalumes mokemes skambinti "Ir atskrido pauk5tuZdlis": iia eleganti5kam uZrakinamam futliare, laisvaivirpedamos ant skersiniq sijeliq, dviem eilem rikiavosi be galo kruop5diai suderintos metalindsploksteles, kuriq melodingiems garsams i5gauti buvo skirti OaituelA plieniniai plaktukeliai, sudetiaudeklu iSmu5tame anfvole. Ksilofonas, regis, tik tam sugalvotas, kad Zaidintq ausiai gfldZi4vidurnakdio valand4 kapinese Sokandiq griaudiq vizij4, - jis stovejo su visa daugybls savo lJnteliqciuomatika. iia buvo ii miiZini5kas api

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoteIvadas

2. Instrumentuotd rnuzikinir4 daly kt4 sistemoje

Instrumentuote - muzikinio audinio balsq paskirstymas ivairias rai5kos galimybes turintiemsinstrumentams, siekiant, kad bendras skambejimas bttq kuo i5rai5kingesnis, vaizdingesnis.Instrumentq parinkim4 atlikti koki nors fakttros element4lemia ne tik Sio elemento charakteris, bet irjo santykio su kitais elementais pobfidis, balsq dinamines ypatybes; taip pat reikia atsiZvelgti i pried irpo Sio elemento skambandi4 muzik4, atskirq fragmentq rySi su muzikine ktrinio visuma - vadinamqjakurinio dramaturgija. Todel instrumentuote pati savaime yra klryba, reikalaujanti i5monds irfantazijos. Bet kad 5i fantazija bfitq logiSka, vaisinga ir neperZengtq stiliaus, skonio, saiko ribq,instrumentuotojui bfitina gerai i5manyti instrumentuotes technologij4, t.y. jos teorij4, kuri per ilgusmetus sukaupd didZiuli patyrim4 ir tapo rimta, sudetinga disciplina.

Instrumentq paZinimo (instrumentologijos) ir instrumentq naudojimo ivairiuose atlikejqkolektyvuose (instrumentuotds ir orkestruotes) studijavimas bfisimiesiems muzikams laikytinas bfltinulygiagrediai su "aukStuminiq" bei "ritminiq" disciplinq (harmonijos, polifonijos, formos analizes)mokymusi. Daugelyje muzikos mokslo lstaigq mokomasi specialaus instrumentuotds kurso.Instrumentuotg studijuoja busimieji kompozitoriai, muzikologai, dirigentai, pudiamqjq, liaudies,estradinig orkestrq vadovai bei kai kuriq kitq specialybiq muzikai (priminsiu, kad rengiant muzikosmokytojus Lietuvoje tai iki Siol buvo apleista sritis, ir 5i trukum4 b[tina kuo greidiau kompensuoti).

Reiketq skirti s4vokas instrumentuotd (orl

Rytis UrnieZiusInstrumentuotd ir orkestruo: :{vadas

sudetims fortepijoninius (dazniausiai) kflrinius. Bfitina. tokio mokomojo proceso salyga - kaiinstrumentuodiq autoriai galetq i5girsti savo parasy'tas puriituru, skambandias, atliekamas ansambliu ir:orkestrq' savq aranZuodig perklausymas, destytojq ii totegq pasrabos, i;#;;;"rffi#j,H: ,..realaus akustinio rezultato palyginimas (iia buna ganu oarg n"iiketumq - i. n" visada maloniq!) yr:pati geriausia instrumentavim4 studijuojaneiojJ mokykla. Tadiau paminetinas vienas idomu,instrumentavimo mokymosi bruozas: stcirtingai nuo oaug;mos kitq muzikiniq disciplinq

- harmonijospolifonijos' jau nekalbant apie atlikejq ptutyuur - insti:mentavimo galima mokytis tiktai teoriskar.remiantis vadoveliais ir studijuojanf orkesiruotds meistrq kfiriniusl L rro.r, kaip mineta, darbuperklausymas yra labai pageidautinas, vis delto tobulejimas,lioje srityje guri-u; ir be jo. Manoma, kacF'subertas negirddjo atliekamos ne vienos savo" simfonijos, tieiiu ak-ivaizdu, kad io, kaiporkestruotojo, meistriskumas spariiai augo, ir pirmrfq simfonijq siuo poZifriu negatima ne lyginti su g-41a ir 9-41a (tiesa, jis girdejo kai kurias kitas savo oriestruoter). ritu vertus, matyt, egzistuoja tam tikngabumai instrumenfuotei, instrumentq,

_orkestro "pojiitis",. kuris, kaip i, Juugu-u gabumq, yra isdalies igimtas, i5 dalies tobulinamal H3erlioz4, i;b jau mineti, savo didZiuli orkesrruotojcmeistriskum4 ilgas valandas brandino Paryiiaus oiaziosios operos orkestro ,,duobdje,,, matyt, gerokarikyredamas muzikantams savo klausimaii apie subtiliausias lnstrumentq konstrukcijos ir naudojimcsmulkmenas' R'Vagneris, i5 pradziq juokings publik4 negrabiais pirmqjq d;l.l bandymais, operoje"Rienci" visi$kai .nelauktai parode neeilinio orkeriruo7"s meistro talent4. Taigi instrumentuotesstudijavimo sekme yra ilgo bei kruopstaus darbo, varginandiq pratybq, o kurr,r, matyt, ir igimtcjautrumo instrumentq prigimtiai visuma.

Instrumentuotes problemas nagrinejandi4 muzikologijos mokslo sak4 galima vadinti teorineinstrumentuote (dia i'odis instrumentavimas nebetinka). rirrna instrumentuotd - muzlkologijos rnokslobaras, kuris pastarqji Simtmeti vystesi labai inten.yuiui Si ffi; ffiffi; gafima vertinti kaipneisvengiam4? nors kiek pavelawsiq "kompengacij4" uL ganaiiga peiiooa, kai orkestruotds problemosapsiribodavo grynai praktiniais klausimais ir juos nagririe;uneiiis veikalais. Juose btdavo pateikiamadaugiau ar maziau issami instrumentq. chara"kterislik" t:,1 praktinio panaudojimo rekomendacijos.Taiiau ilgainiui susiformavo moksliniai.ir metodini"ip.i"lipi, pagristi sio praktinio kurso patirtimi.siuo metu teorind instrumentuote uzsiima orkestriniq icuriniq analize, ffrineja simfoninio ir kituorkestrq atsiradimo ir raidos istorij4, instrumentq lr ;=q-;*oqimo bldq evoliucij4, orkestro stilifklausimus' svarbi4 viet4 mokslininkq darbuose iti ilot ,ii*u minetoii instrumentologija, nagrinejantiatskirus instrumentus ir daugiatembri instrumentl

- orkestr4. Taigi instrumentologija irinstrumentuotds technikos klausimai, orkestro ir orkestruotes istorija, orfestro stiliai, simfoniniqpartitury analiz6s metodika' simfonizmo ir orkestrines dramaturgijos problemos - visa tai sudaroteorines instrumentuotes objekt4. Anksdiau. aptartq ptuttinlq Jisciprinq

- lnrtru**ntologijos irinstrumentuotes - destymo metodika reikalauja i".t*iiio pagrindimo iam, kad bltrl galima tobulintipraktini instrumentuotds mokyma.

Literattra apie insirumentuotg ir instrumentavimo principus simfoniniam orkestrur(va'coveliai, ieoriniai riari:ai) yra iabai gausi, apibencirinanti turting4 simfonrnes instrumentuotdspatirti' I5 fundamentaliq darbg paminetinas 'H.Berliozo "DidyJs traktatas apie siuolaikinginstrumentuotg ir orkestruotg" lta+l-tas6), N.Rimstio-[o.rur,ovo ,iorkestruotes pagrindai,, (iileista1913 m') ir kt' Jq autoriai buvo zymrJs kompozitoriai prattikai, kuriems pavyko suvokti kasdieniusmuzikantq poreikius ir sukurti knygas, nepraradusias savo reiksrnes iki si,ol. Tai liudija daugybe jqpakartotiniq leidimq' H'Berliczo trixtater 1905 metais atsizvergdamas i savojo laikotarpio orkestrinlpraktik4 papilde R'Strausas'- Taigi nuo XIX a. antrosios pusds instiumentuote tampa pilnateisemuzikine disciplina ir pradeda uzimti reiksming4 viet4 konservatorijq programose bei muzikologqdarbuose' xlx-xx a' sandfiroje pasirode ctaug inst.,rmentologijos ir"irrsiruir"oi,rot", (orkestruotes)vadov6liq, traktatq, katalogq, imti tyrineti ne ik profesionariuosius, bet ir liauJies instrumentus, juosklasifikuoti (F'Gevarto, S.M'vidoro, veliau K.Zakio ir kt. darbai). Susidometa ne vien Europos ialiq irtautq, bet ir kitrl Zemynq (Azijos, Afrikos, Lotynrl Amerikos) instrumentais. Taiiau muzikologiniomuzikos instrumentq ir jq panaudojimo.tyrinejimo istorija nera Sio darbo tikslas - besidomintysskaifytojai gali rasti pakankamai specialios literaturos siuo klausimu.

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoteInstrumentuotes ir orkestruotds dalykas

1. INSTRUMENTUOTNS IR ORKBSTRUOTBS DALYKAS

7. Instrumentuotis ir orkcstruotis sqv okos

Kaip jau mindta, Siame leidinyje siekiama..sistemingai i5destyti medZiag4 apie vien4 i5 muzikoskalbos, jos rai5kos elementq - instrumentuotg. Cia bendrais bruoZais aplvelgiamos dvi neatsiejamaitarpusavy'je susijusios mokslo sritys: instrumentologtja - mokslas apie muzikos instrumentus - ir patiinsirumennolrj - mokslas apie instrumentq naudojim4 bei derinim4 instrumentiniuose kolekt5rvuose.

Siekiant patikslinti nagrin6jam4 objekt4 ir atsieti ji nuo pernelyg bendro pobtdZio aspektq,reikia iS pat pradZiq atsiriboti nuo muzikos kaip socialinio ir psichologinio reiSkinio problemq,neapra5indti ai supaprastinti daugelibendramuzikologinirl klausimq. Susitarkime muzika laikyti menoiak4 mums geriausiai paZistamg, europiniq tradicijq prasme. I5 Sios prielaidos kils ir kiti mumsaktualfls teiginiai. Pavyzdaiui, per daug neaptarinesime, koks daiktas gali blti vadinamas muzikosinstrumentu. Vpae reiketq pabreZti akademi5k4 ir "bendraeuropieti5k4" destomos medZiagos pobldi:mokslai apie ivairiq tautq liaudies instrumentus, jq specifik4 - etnoinstrumentologiia it etnomuzikologiia- turi sav4 problematik4, istorij4, tyrimo bfldq ypatumus. PavyzdZiui, iki Siol ie5koma universalios, visqtautq ir visq rrlSiq instrumentus apimandios klasifikavirno sistemos. Tuo tarpu mes pasitenkinsime jauseniai suformuotais profesionaliqjq europieti5kqjq instrumentq klasifikacijos pagrindais.

Taigi instrumentuoti - tai muzikines mediiagos pitailqmas atlilcti iq kokia nors orkestro arinstrumentinio ansamblio sudetimi. Muzikos pritail

Rytis UrnieZius

instrumentq panaudojimu, ir sucharakteristikas"'.

Pana5iai Sie

' Instrumentologijai skiriami leidinio pirmojo slcyriaus 3 ir 4 poskyriai.10

Instrumentuote ir orkestruotInstrumentuotes ir orkestruotes dalyka

instrumentologija "mokslu apie ivairiq instrument

du terminai traktuojami ir kituose angli5kuose Saltiniuose. "Instrumentuotemuzikos ra5ymas tam tikriems instrumentams. Terminas vartojamas kalbant apie specialiakompozitoriq Zinias - kas ivairiems instrumentams yra patogu, getii skamba. Giminingas ierminaorkestruote taisyklingai vartojamas kalbant apie partittros rasymq grupems, o ne atskirieminstrumentams" (Jacobs, 1997, p. 2A8-2A\. "Instrumentuotd - mokslas apie ivairiq instrumentrsavybes. Kartais Sis Zodis vartojarnas "instrumentavimo orkestrui" reik5me, bet diuo atveju geriaivartoti termin4 orkestruoti" (Scholes, 1995, p. 516). Dar syki pabreZiu - visais minetais awejais"anglrkalbos Zodi instrumentation keidiau lietuviq kalbos Lodiiu instrumentuote, nors jq reik5rnes abiejJs,kalbose skiriasi. Instrumentation dainiau reiSkia instrumentq savybiq paZinim4 (t.y. tai, k4 mes labiarpriskirsime instrumentologiiai) ir i5 dalies jg panaudojim4 ra5ant ;'tam tikriems instrumentams,,Galima sakyti, kad Sis nelabai stabilios reik5mes angli5kas terminas tarsi sryruoja tarlinstrumentologiios ir instrumentuotes (miisq supratimu). Panasu, kad instrumentation (angl.) reik5mimaZdaug atitinka instrumentolo4tios muzikologini aspektq (apie tai bus kalbama poskyryjt'olnstrumentologijos supratimas").

Toliau nesigilindami i Sirl terminq reikSmiq niuansus ir jq netikslindami, remsimd:tradicj5kiausiomis,

-pladiausiai paplitusiomis ir Lietuvoje priimtomis Siq Lod1ir4 reik5memisINSTRUMENTUOTE tai muzikinds mediiagos i5dditymas instrumentams, originaliakomponuojant ar pritaikant kfrrini atlikti kokia nors besiskirianiia nuo originalo orkestro arinstrumentinio ansamblio suddtimi. ORKESTRUOTE

- originalaus, kompozitoriaus kuriamcorkestrinio k[rinio medZiagos i5ddsfymas partitiiros pavidalu, taip pat kokil nors neorkestrinicklrinio pritailrymas o-r-ke9tryi. Taigi orkestruotq galima lailqti initrumentuotes dalirni, kuri skirraorkestrui (bet ne ansambliui). Cia mes daugiau kalbesime apie orkestruotg, todel Siuo mus dominaniiuaspektu Siedu terminai laikytini beveik sinonimais.

Nevienodai skirtingomis kalbomis bei skirtingose Salyse vartojami ir kiti su miisunagrinejamqja sritimi susijg terminai. PavyzdLiui, rusq kalbos zoais opoonupoerca qarant";;jreiskia pirmiausia krlrinio pritaikym4 "kitai, lyginant su originalu, sudediai. Skirtingai ,ruotranskripcijos, kuri yra ktrybi5kas perdirbirnas ir turi ruuu*nkisk4 mening vertg, aianZuotepaprastai apsiriboja originalo faktflros pritaikymu kokio nors instrurnento, instrumentq derinio, balsoar vokalinio ansamblio techninems galimybdms" (-f,nrnomcxufi, 1973, p. 193). Jau minetoje britumuzikos enciklopedijoje ("Grove's Dictionary of Music") aranZuotds ir transkripcilos rli6me,panasios i rusi$k4sias' nors dia terminas arantuoti suprantamas pladiau: jos rezultatur guti brlti labaiivairaus $gmens perkfrrimas - nuo visi5kai tikslaus, "paZodinio" ierkefimt iki parafrazei, kuri yra jau"daugiau aranZuotojo negu originalus kompozitoriaus krlrinys" 1I to-ur, p.6zj). Kiti britq suttinluiminioms reik5mems i5 esmes nepriestarauia, pavyzdZiui: "...paprastai Sis tirminas (t.y. aryangement -R'U') reiskia grieZtesni kompozitoriaus teksto traktavim4 ir maZiau k1rybines laisves neitranskribuojant" (Jacobs, p. 16)- Tuo tarpu amerikiediai Siucs terminus ',,artoja visi5kai priesingareikSrne: Lodis transtiption rei5kia daugiau ar maZiau tikslq, adekvatq originalaus kfirinio pfrkelJakitai instrumentinei sudediai, o Zodis arrangemenr * laisv4 perdirbim4 r"u tn.yUiSt ais, kartais nerkompozicinio lygio pakeitimais. Kaip ten bebfrtq, skirtumai tarp terminq araniuotd ir transkripcija ndrauniversalfls, visuotinai priimti ir jq reik5me ivairiuose Saltiniuose da1najbgna skirtinga.

Jau bu'ro uisirninta, kad instrumentuojama (orkestruojama) tiek kompozitoriui kuriantoriginalq kurini, tiek ir aranZuojant kitoms instrumentinems sudetims para5ytus kuriniur. pirmuojuatveju orkestravimas yra kompozitoriaus veikla, suteikiant kfrriniui tembiing i5rai5k4, antruoju - urbupaties kompozitoriaus, arba kito asmens,

.instrumentuotojo (orkestruotojo, aranzuotojo), veiklatembriskai interpretuojant kito autoriaus kflrini. Ypad idomios yra padiq kompozitoriq atliktos savq -daZniausiai fortepijoniniq - k[riniq aranZuotes. Kai kurios-jq kompoziciios egziituoja kaip iulygiavertfrs variantai - ir kaip fortepijoniniai krlriniai, ir kaip orkesirines" partitriros ilf.Cf*o,"Valsas'fantaziia", A.DvorZako "Slavq Sokiai", kai kurios F.Listo "Vengri5kosios rapsodilos;,, E.Grygo

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoteInstrumentuotes ir orkestruotds dalykas

siuita ,,IS Holbergo laikq" ir kt.). Instrumentuotds procesas galuting savo i5rai5k4 igyja para5iuspartittr4, vienijandi4 visq kflrinio atlikime dalyvaujandiq instrumentq ir balsq partijas.

Instrumentuotes bfldai, istobulinti kfrriniuose simfoniniam orkestrui, labai dainar galioja irdaugeliui kitq orkestriniq sudediq. Pastarosios i5 principo sudaromos pagal simfoninio orkestropuuizdiir daZniausiai susideda is 2-3 instrumentq grupiq. Neatsitiktinai pudiamqjq orkestrai, kaip iriuuiru, liaudies orkestrai, atlieka kflrinius, paraSytus simfoniniam orkestrui, tik reikiamaiperinstrumentuotus. Tokie kurinig pritaikymai yra viena i5 minetosias araniuoles rd5iq. Siuo awejulokio nors ktrinio instrumentuotei principai perkeliami i5 vienos orkestro sudeties kitai daZniausiai bekokiq nors esminiq pakeitimq, tik pritaikomi prie naujosios instrumentines sudeties ypatumq.

2. Instrumentuoti ir orkestruotd muzilas raiikos priemonit4 visumoie

Apie instrumentinio muzikos lkfinijimo reik5mg ir jo rySi su muzikiniu tekstut yra nemaZaira5yta kitq autoriq, ir aS j4 aptariau teidinetyie "Tembras_ instrumentineje muzikoje" (Siauliai, 1995)'tadiau manau, kad reikia trumpai priminti kai kuriuos svarbesnius teiginius.

Veikaluose apie muzik4 instrumentuotei - o ji yra konkretus, medZiagiSkas, realus garsinis muzikosik[nijimas - skiriama palyginti maiai demesio. To rei5kinio prieZastis seniai nurod6 daugelis autoriq: taidviejq pagrindiniq muzikinio garso salybi4 - aulcitumo ir trutonds - ir jornis besiremiandiq antriniqo,uri[o, savybiq (meloso, harmonijos, ritmikos) prioritetas kitos pagrindiniq garso savybiq poros -tembro ir garso stiprumo - atZvilgiu Priminsiu, kad fizines garso savybds charakterizuojamos keturiaisparametriis: virpesiq daZniu, jq trukme, intenslvumu ir spektrine sudetimi (i5skiriama ir penktojiiavyue - garso uungtr skiidimo kryptis klausyrojo atzvilgiu). Siuos parametrus atitinka subjektyviaisuvokiamos garso sa:vybes: auksturnis, ritmine trukme, garsumas ir tembras (penktoji - garso Saltiniolokalizacija;. faigi neietai manoma, kad pagrindinds yra dvi pirmosios savybes, kuriomis grindZiamossvarbiausios muzikos struktlrines sistemos - dermine-harmonind ir metrind-ritmine (metroritmine).Kitos elementariosios garso savybes (tembras, dinamika) atlieka, kaip daZnai manoma, antraeilesfunkcijas. Laikydamieritokio, garso savybirl hierarchijos, turetume muziking medZiag4 koordinuotisiauriau - dviem matavimais, apsiribodami vien garsq auk5tumo ir trukmes a5imis. Tokio poZiurioiaikytis skatina dar ir tai, kad muzikinio raSto netobulumas neleidZia tiksliai nurodyti dinamikos lygio,tem-briniq niuansq taip, kaip tiksliai yra nurodomas garsq auk5tumas ir (bent jau reliatyviai tiksliai)trukmd.

Siuo aweju paliktume nuo5a$je daugeli svarbiq muzikos organizavimo aspektq, taip patneatsiZvelgtume i kai kuriuos istorijos faktus. Europoje vykstant muzikos raidai, metai po metq augo,,antraeiliq', garso savybiq (ternbro ir dinamikos) vaidmuo. Ypad pradedant romantizmu, instrumentqnaudojimo slecifiskumas, jq temuras (t.y. tai, k4 lemia instrumentuotd, orkestruote) i5kilo i vien4pirmqfq vietq ir savo reiki,me priartejo prie garsq auk5tumo ir trukmes ("pirmaeiliq") savybiq. Taigimuzikos visuma kuo toliau, tuo labiau buvo suvokiama kaip daugiamate erdve, kurioje i5skiriamosbent keturios koordinadiq a5ys: garsq auk5tumas, jq tr';kmiq visuina, tembrinis ik'dnijimas ir dinantinesgradacijos.

Instrumentai veikia muziking visum4 pirmiausia "nuspalvindami" atskirus jos elementus.NemaZai muzikos kiiriniq yra para5yta fortepijonui ir orkestruota, arba orkestruota keliais variantais,arba skirtingoms orkestrq suddtiTs; konservatorijose orkestruotes mokomasi orkestruojant neorksstrui ,kirto, kfirinius ir pan. Sie faktai pafvirtina nestabiiq muzikinds meciZiagos rySi su josinstrumentiniu lkfrnijimu. Jei bent vienos i5 svarbiausiq muzikos raiSkos priemoniq (melodijos,harmonijos, ritmikosj pakeitimas pakeistq padi4 kflrinio esmg ar net padarytq muzikq neatpaZistam4,tai orkestruotes pakeitimai muzikinivaizd4 dahnai tik kaZkiek praturtina arba nuskurdina, nuspalvina,pabrelia arba suniveliuoja kontrastus ir t.t.

Tadiau egzistuo;a ir kitas pakankamai pagristas poZiflris: instrumentuote gali bflti ne i5oriniskflrinio ,,r[bas,,, o viena iS jo esmei daliq. Neimanoma isivaizduoti instrumentines muzikos konkrediaineikfrnytos instrumentais, 1.y. be tam tikry tembnl ar jq deriniq, todel muzika visada yra daugiau ar

rsiuo atveju susitarkime "tekstu" laiSrti muzikos ktrinio garsines medZiagos visum4 be tembro.11

li

Rytis UrnieZius Instrumentuotd ir orkestrur- :,Instrumentuotes ir orkestruotes dalvk

-.

maziau s4lygojama instrurnenfq techniniq ir tembriniq ypatybiqt. Taigi, viena vertus, muzilinstrumento rai5kos galimybes padios savaime neturi reiksmes -;a lguunu ijt toot r"eioje muzikoje.kita vertus, muzika niekaip negari isreiksti savgs be instrumentuotds.

Kompozitoriui ar aranZuotojui bEtina pazinti muzikos instrumentus ir jq panaudojim:taisykles - norint kurti ar instrumentuoti neuZtenka paivelgti i diapazonq lentelg ir ,,isitekti,, i tam a:kitam instrumentui nurodyto diapazono ,ribas. Atskirq instru-entq, jg registrq, aplikattros ir krypafybes slepia daugybg subtiliq niuansq, ir nepatyrusiam kompozitoiiul ar instrumentuotojui dia galpasitailryti nemaaai "povandeniniq uolq" kuriant net ir vienam instrumentui, k4 jau bekalbeti apie juderinim4 ansambliuose ar orkestruose

-

DaLnai, ypad didZiqjq orkestruotes meistrg kuriniuose"instrumentq panaudojimas yra taip glaudziai susijgs su melosulharmonija, ritmu bei dinamika, kactampa neatskiriama padios muzikos. esmes- dalimi. Negana to, instrumento technines bei tembrinesypatybes gali buti lemiamos kuriant vienoki4 ur kitoki4. teming ^iaziuga, Tokiais arvejaiskompozitorius ne "suinstrumentuoja" pirmiau sukurt4 instrumentiSkai neutralq muzikini tekst4, c

--'_ kuria pastarqji derindamas su instrumento prigimties salybemis. "Kompozitorius niekada nerasy,smuzikos abstrakdiai, kad veliau perkeltg i orkesir4; tikrag, konkretus gu.*.

- neatskiriama pradineskompozitoriaus minties dalis, nors vdliau ji tam -tikru laipsniu nei$iengiamai turi bfiti papildyta,(Hopkins, 1982, p'7a)' P.Caikovskis taip apibldino savo kurybos metod4: ..AS niekada nekuriuatsiribojgs, t'y' niekada muzikine mintis neateina man kaip norc kituip, o tittai jai atitinkandia ilorineforma' Taigi as israndu padia muziking minti vienu metu su instrumentuote,, (Jler4r, 19g3, p. 44)Apie Siuos kfirybines "virtuves" principus yra kalbejgs ir kompozitorius E.Balsys: ,,DaZniausiarpenkiose' Sesiose eilutese apmetu partitur4, jau gana'ai5kiai Zinodamas visg instrumentq partijas.Rasyti i5 pradZiq klavyr4, paskui instrumentuoti nemeginu" (Vyliute, tqso, p.4:).panasiai kaip irZodineje kalboje, kur vietomis dominuojl lba todLioprl**", arba intonacija, gestai bei mimika, kurietuos zodZius palydi, taip ir muzikinio kflrinio. dramaturgija skirtingai, *o**iuis i pirmqii plan4 iskeliaivairius raiskos faktorius. Atsizvelgiant i minetas apli-nirybes taripa aisku, kad jokiu bldu negalimaignoruoti Sios reik5mingos muzikos rai5kos srities.Taigi instrumentuote neretai veikia, net nulemia (daugiau ar maziau) kitas muzikos raiskossritis' PavyzdZiui, dinamik4 lemia didesnis instrumentq smielus ar daugiau galingq instrumentq

- kuojq daugiau, tuo skamb.ejimas garsesnis; jei instrumentq naudojama maZiau ar jie dinami5kai silpnesni -skambejimas silpnesnis'2 Instrumentq savybes veikia iit-it a - punktyrinis tiimito signalas ar greitosstyginiq Sesioliktines, ribotas kontrafagoto ar tflbos ritminis iuoiu-u, - iprasti ir btdingi sio poveikiopavyzdaiai' Net muzikines medZiagos aukstumo. komponentur, puuyrdziui, temq, melodijq strukttra.daanai priklauso nuo instrumentq specifikos (tipiskos irimito temos - trigarsio garsais paremta fanfara.chromatinds slinktys budingos styginiams,.arfoms - arpedzio). Teglllu iaug inil*mgntuotes fakroriq.veikiandiu muzikini tekstq

.sii? atveju instrumentutt., uiruili= *in

Rvtis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruotdInstrumentuotes ir orkestruotds dalykas

medZiagos i5destymo - sudarymas ir pati instrumentuotd (siaur4ia prasme, t.y. faktlros elementq"padalijimas" instrumentams). Neatributines orkestruotes atveju Sios dvi stadijos gali bflti viena nuokitos atskirtos tam tikru laiko intervalu ir nesusijusios organi5kai. Atributi5kai susijusios faktfira irinstrumentuote gali blti kuriamos vienalaiki5kai ar beveik vienalaiki5kai, organi5kai vieningai'

Simfonines ir apskritai orkestrinds (taip pat ir kamerines instrumentines) muzikos raida yraneatsiejamai susijusi su tembro konkretizavimo procesu. Laikui bdgant tembras nustojo bfrti paprastumuzikinds minties "nuspalvintoju", o tapo neatsiejarna muzikinds visumos dalimi.

3. Instrumentologii os supratimas

Apie pirmuosius muzikos instrumentus, kaip ir apie padios muzikos i5takas, kilmg, yra sukurtadaugybe hipoteziq, pagristq archeologiniais radiniais, ikonografija (su muzika susijusiq vizualiq Saltiniq- skulptflrq, paveikslq ir kt. - studijos) ir Siuo metu gyvenandiq gendiq, kurios tebdra Zemovisuomeninio i5sivystymo, tyrinejimais. Akivaizdu yra viena: visa muzikos instrumentq raida ir jqtobulejimas organi5kai susipina su Zmonijos, kultlros apskritai ir muzikines kulttros konkrediai raida.

Laikui begant europind prot'esionalioji muzika kito, ivairesni, rafinuotesni, suddtingesni beitobulesni daresi ir muzikos instrumentai. Tobul6jo, vystdsi ir ilgiausiai i5silaike tie instrumentai, kuriegeriausiai atitiko kiekvienoje naujoje epochoje gimstantius to meto socialinius ir estetinius poreikiusbei meninius reikalavimus. Muzikines kultflros evoliucija leme kiekvieno instrumento istorini keli4 -muzikos instrumentai atsirasdavo, bldavo ilgiau ar trumpiau naudojami ir (gana daZnai) po tam tikrolaiko uZmirstami. Vyko nuolatine muzikos instrumentq raida ir kaita, primenanti savoti5k4 natflraliqj4atrank4. Labiausiai pavykg Europos profesionalieji muzikos instrumentai, i5laikg ilgq metqiSbandymus, yra populiards jau ne vien4 amZiq.

Siuolaikinis muzikos menas naudojasi daugybe ivairiausiq muzikos instrumentg, besiskiriandiqdiapazonais, tembrais, fornna, medZiaga ir kt. Tam palanki yra muzikos krypdiq ir Zanry ivairove,daugelio Saliq ir tautq nacionalines kultlros ypatumai.

INSTRUMENTOLOGIJA - muzikologijos sritis, tyrindjanti muzikos instrumentq kilmg irraid4, jq konstrukcij4, tembro ir akustines savybes bei muzikinds rai5kos galimybes, taip patuisiimanti instrumentq klasifikavimu. Instrumentologija glaudZiai siejasi su etnomuzikologija,instrumentg gamybos technologija (besiremiandia technikos mokslais) ir akustika (fizikos mokslosritimi). Egzistuoja instrumentologijos rySys ir su kitais mokslais: psichologija, pedagogika, kultflrosistorija, net ergonomika (tai mokslas, tiriantis Zmogaus psichofiziologines galimybes, jq ribas irypaturnus darbo proceso metu). Taigi instrumentologija - tai tarpdisciplininis mokslas, jungiantis nerik muzikologijos, bet ir kitq mokslq duomenis. I instrumentologijos tyrimq sriti gali btti itraukiamaspiatus rei5kiniq ratas, sudarantis muzikos meno fenomen4 (Zr. schem4).

Skiriami du piatus instrumentoiogijos skyriai. Pirmojo objektas yra liaudies muzikosinstrumentai, antrojo - vadinamieji proiesionaliosios muzikos instrumental (trumpiau juos vadinsimeprofesionaliaisiais instrurnenteis), t.y. europinds tradicijcs profesionaliojoje muzikoje naudojarr-riinstrumentai. Liaudies instrumentus tyrinejanti instrumentologijos sritis - etnoinstrumentologiia 'tyrineja visq pasaulio Saliq ir tautq muzikos instrumentus, jq konstrukcij4 ir panaudojimo savitumus.Siai sridiai yra ypad aktualls ir problemi5ki muzikos instrumentq klasifikavimo ir kt. klausimai.Etnoinstrumentologija yra susijusi su folkloristika ir etnologija. Profesionaliuosius instrumentustyrinejandios instrumentologijos siities objektas - tik iie instrumeniai. i kuriuos orientavosi Europosprofesionalioji muzikine k[ryba per ilgus muzikos raidos Simtmedius. Profesionalieji instrumentai Siuometu ieina i simfoniniq, pudiamqjq ir estradiniq orkestrq, ivairiq kameriniq ansambliq sudetis arbanaudojami savaranki5kai. Apie Siuos instrumentus toliau ir bus daugiausia kalbama.

13

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoGInstrumentuotes ir orkestruotds dalvkal

lnstrumentuotes ry5iL{ schema

KO OG

INSTRUMENTUOTE

ORKESTRUOTE INSTRUMENTUOTEANSAMBLIAMS

INSTRUMENTOLOGIJA

MUZIKOLOGINE-ESTETINE

INSTRUMENTOLOGIJAORGANOLOGIJA

INSTRUMENTU GAMYBOSTECHNOLOGiJA ETNOMUZIKOLOGIJA

L

&t.

I4

Rytis UrnieZius Instrurnentuote ir orkestruotelnstrumentuotes ir orkestruotds da$as

Gali blti i5skiriami du muzikos instrumentq tyrinejimo metodai - a) muzikologinr's ir b)organologinis (organografinfs). Pirmojo metodo atstovams instrumentai - tai muzikos atlikimopriemonds, kurias jie tiria neatsiedami nuo muzikines ktrybos ir atlikeji5ko meno. Taiinstrumentologijos tyrimo metodas, labai glaudZiai susijgs su muzikos istorijos bei klriniq analizesdisciplinomis ir nagrinejantis instrumentq kilmg bei vystym4si, jq reik5mg ivairiq laikq ir tautqmuzikinei kultlrai, panaudojim4 ivairiuose ansambliuose, instrumentuotes detaliq ir visumos vaidmenikfirinyje ir t.t. Tuo tarpu instrumentq sandaros, konstrukciniai klausimai (organologija) priklauso jaune vien muzikologijai, bet ir muzikos technologijai. Sio, antrojo, tyrimo metodo atstovai sutelkiademesi i instrumento konstrukcij4 ir jos evoliucij4, kiasifikavim4 pagal garso Saltini ir jo sukelimo btd4bei kitus porymius.

Organologija - pagal Grouvo muzikos enciklopedij4 - "apra5omasis ir analitinis muzikosinstrumentq tyrindjimas. Terminas organologija kilgs i5 gr. organon (irankis, instrumentas) ir paimtas i5Pretorijaus traktato "Syntagma musicum" II tomo "De organographia", i5leisto 1618 m." (XIII tomas,p. 78\. Viename muzikos Zodyne organologija ttumpai apibfldinama kaip "muzikos instrumentqmokslas apskritai (ne vien vargonq)" (Jacobs, 1997, p.316). Pastaba skliaustuose, matyt, skiriamatiems, kurie gali supainioti Lodlit4 organon - instrumentas ir organo (angl. organ) - vargonai reik5mes ir2odi organologija ktldinti i5 pastarojo. Angli5k41 i organologt atitinka vok. Instrumentenkunde (visas Zodis- Musikinstrumentenkunde ), pranc. organologie bei it. organologia.

Esmine, bfitina organologijos dalis yra analitinis ivairiq epochq ir kultfirq instrumentqklasifikavimas. Organologiniam tyrimui tradici5kai visai neb[tinos s4sajos su Zanry vystymusi irtiriamqjq instrumentq repertuaro detalemis (nors organologas gali apra5ineti ir tam tikrus grojimotechnikos ypatumus, veikiandius muzikos stiliq). Organologija ypad, pladiai naudojamaetnomuzikologijos tyrimuose, pavyzdiitti, kokios nors etnines kulttros instrumentai daZniausiaiapra5omi prie5 pradedant nagrineti kitus muzikos aspektus.

Instrumentq tyrinejimo principq diapazonas yra gana platus, todel apie muzikos instrumentuskalbeti nelengva - skiriasi poZitriai i muzikos instrumentq moksl4, skirtingos it jq tyrimometodologines prielaidos, skirtingas tyrinejamo objekto traktavimas. Vienu poZiuriu instrumentas galibtti nagrinejamas teikiant prioritet4 jo konstrukcijai. Kitu poZitriu jis vertinamas kaip kulttrosrei5kinys, kaip priemone atskleisti muzikos turini. Pirmosios traktuotes pagrindu ir remiasi mindtasisorganologinis (kitaip - organografinis, 1gr. organan + grapho - raSau, t.y. muzikos instrumentqapra5inejimas) tyrinejimo b[das'. Antrosios traktuotds principu remiasi muzikologinis, arba estetinis-muzikinis, tyrinejimo b[das.

Organologinis tyrimas tapo i5eities ta5kas ir pagrindas muzikos instrumentq mokslui nuoXIX a. antrosios pus6s, kai Sis mokslas i5siskyre i savaranki5k4 5ak4. Organologinis metodas ilg4 laik4lemd instrumentq tyrimo krypti dauge$ie Saliq. Pagrindinis jo tikslas - muzikos instrumentqkonstrukcijos nagrinejimas: kruop5tts apra5ymai, charakteristikos, palyginimai, susijg su atskirais irbendrais muzikiniq ir techniniq galimybiq patobulinimais. Organologinio pobfldZio veikalai - taipirmieji Saitiniai, kuriuose gaiima buvo rasti patiicrintus, pagristus duomenis apie muzikosinstrumentus. Tadiau laikui begant i5rySkejo tam tikras organologinio metodo ribotumas: buvoatsiribojama nuo bendrqjq socialiniq, istoriniq ir estetiniq meno vystymosi desniq. Organologiniaityrimai eme vis labiau igauti abstraktq pobudi, imta gilintis daugiausia i instrumentq apraSym4,naudoti breZinius ir schemas, ivairias skaidiavimo operacijas, dainai pasitelkiant fizikinius,matematinius, kibernetinius, semiotinius metodus, nesiejant tyrimq rezultatq su menine visuma.Siaurai techni5kq klasifikacijq, nors ir labai rafinuotq, nepakako tam, kad bfltq galima susidarytivisapusi5k4 pagrindiniq istoriniq bei estetiniq procesq vaizd4. Vietoje instrumentq vystymosi istorijosbuvo pateikiama jq struktdros, konstrukcijos kitimq istorija.

Toki s4lygini organologinio metodo ribotumE ypad pabreZe ir 5i metod4 suprie5ino sumuzikologiniu-estetiniu metodu buvusios TSRS muzikologai. Jr1 koncepcija formavosi 3-4-ajamede5imtmetyje, aktyvaus visq visuomeninds s4monds sridiq ideologizavimo metu, kai visa poZiflriq ilDaZniausiai LodLil organografija vadinamas paprastas, tiesioginis instrumentq apraiymas; oryanologija - tai jau sudetingaZiniq visuma, uZsiimanti sistematizavimo problemomis ir principais, kurie ya pagrindas kuriant klasifikacines sistemas. Abisritis vienija demesys instrumentq konstrukcijos detaldms.

15

Rytis UrnieZius

'Platesng nei organologija reiksmg turi ir rusiikasis terminas avcmpyn4eHmoeedeuue.16

Instrumentuote ir orkestnInstrumentuotes ir orkestruotes dalv

muzikos instrumentus sistema (kaip ir muzikologija apskritai) buvo reformuota marksizmo-leninizideologijos poZifrriu. TSRS mokslininkai, nagrinedami instrumentq raid4, taike vadinamqii marksistdialektini metod4. Instrumentologijos pagrindu buvo skelbiamas "giirn visq procesq ir pokymuzikos srityie socialinio istorinio s4lygotumo principas". Buvo siekiaia gilaus,-ivairiapusio poziu,noreta isiskverbti "ne tik i konkredi4 mruikos instrumentq medhiag4, Uet Ir i epochos dvasi4, istorieigT". Instrumentq struktflr4 tarybiniai mokslininkai virtino nJ 'statidkai, iet dinamiskai. BrleidZiama, kad pradine instrumenfq tyrimq stadija, kai renkama faktologine medZiaga, turrorganologijos elementq.

Be abejo, tarybiniai rnuzikologai i5kele ir daug perspektyviq, naujq idejq. patyzdLiui,pagrisyra B'Asafjevo teiginys, kad muzikos instrumentas turi unti interpietuojamas iaip ,,muzikor lsriiirduotasis vienetas", o ne kaip jos "struktfirinis elementas" (visos ankstesn"es citatos - JIeBrau, 19g3, p.6)' Instrumentarijaus kait4 lemia ne vidines imanentines prieZastys, o istoriiko estetinio pobfld;pasikeitimai, muzikines k[rybos evoliucija veikiant socialiniam-istoriniam s4lygotumui. Tainstrumentologijos objektas - muzikos instrurnentas - i5laisvinamas iS siauros techninio bei gamybirpoZiflrio traktuotds ir tiesiogiai siejamas su istoriniais meno evoliucijos procesais.

Ir vis delto tarybinis poZifiris i organologij4, nesitaikstymas su ;ideologiskai priedi5kos VakaburZuazin6s kultfrros"..metodais negali btti pateisinamas. organologinis -kelias, be abejo, ndneperspekt)rvus: dargelis tyrinetojq organologq sukflre vertingq instrurientq tyrinejimo veitaiq. fkuriuose i$ jq pastebimas siekimas suartinti organologini ir muzikotoginj-estetini principus. Instrmentq istorinis vystymasis bei jr1 naudojimas vakarq muzikineje tradicijJje palaipsniui tapo vis pladipripaZistami kaip organologijos apibreZimo srities kottrpon"niai. Metams o"gunt iSry5kejo tendencorganologini instrumentq tyrinejim4 jungti su muzikinei kultrtros bei jos stifiaus yparumrl aprasyn:Kitaip tariant, Vakarq muzikologai, supratg siauro konstrukcijo. unolir", principo ribotum4, ersiekti technines ir menines instrumentq mokslo daliq integravimo

- to nenorejo pripaZinti rSImokslininkai' Be to, tarybiniai mokslo ideologai, "pariietisliai" kritikuodami ,,supuvusius Vakarurmatyt, i5leido i5 akiq..vien4 terminologijos aspekt4. Kaip jau mineta poskyryje ,,Instrumentuotdsorkestruotds s4vokos", angli5ko termino, atitinkandio iisirumentotogijq plaelausiEia prasme, mabndra, bet ZodZiui instrumentafion priskiriama ne vien instrumentuotds, bet ir ,,ivairiq instrumencharakteristikq" studijavimo reik5me. Taigi, pasirinkg savo kritikos taikiniu organologij4, tarybiniideologai nutylejo iStis4 vakarq (pirmiausii, aiSku, ungtist ui rasandiq mokslinink[; inrtrir*"ntoiogij,sriti' Lietuvos skaitytojui vakary instrumentologq-orginologq darbai tapo prieinami tik neseniai, todateityje, matyt, dar susipaZinsime su daugeliu *u-s nauiq iireiksmingq'u"ikulq.

Taigi mes INSTRUMENTOLOGUOS terminq tailcysime visam mokslo apie muzikrinstrumentus diapazo.nui - nuo siaurq technini4 konstrukcijos aprasymtl iki instrument4 vaidmerkulturos istoijoje, t.y' integruotai Zitresime i dvi tarpusavyje susijuiias (o ne priesingas viena kitai) irmoksio

Rvtis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoteInstrumentuotes ir orkestruotds dalykas

Belgq mokslininkas V.Maijonas sudard pirmql4 mol

Rytis UrnieZius Instrumentuotd ir orkestrAerofonai:

- tieiuvetinini (tinguatiniai) su mediniais tieiuvetiar:"il;;I:i;:otes ir orkestruotes dalobojus, sal

Rytis Urniezius Instrumentuote ir orkestruoteInstrumentuotes ir orkestruotds dalvkas

Dauguma naujq, specifiniq klasifikavimo sistemq, siekiandiq pasauliniq, universaliqklasifikavimo kriterijg, itraukia isavo akirativisq pasaulio Saliq ir tautq liaudies instrumentus, kuriemsbldinga didele rfrSiq bei formq ivairove. Veikaluose, skirtuose profesionaliosios muzikosinstrumentams, ypad, vadoveliuose apie instrumentavim4 simfoniniam orkestrui, vyrauja jau seniai irtvirtai isigalejusi tradicija skirstl'ti instrumentus i: a) styginius grieiiamuosius, arba strykinius,b) medinius pudiamuosius, c) metalinius puiiamuosius, d) muiamuosius, e) styginius skambinamuosius ir\Hnviiinius. Styginius strykinius sudaro smuikq Seima. Medinius pudiamuosius sudaro fleitiniai(ivairiq r0$iq fleitos, kuriq generatorius yra a5tri pdstuko angos briauna) ir lieluvdliniai (instrumentai,kuriq generatorius yra virpantis medinis lieZuvelis). LieZuveliniq grupeje dar i5skiriami instrumentry suviengubu lieiuviliu (klarnetas, saksofonas) ir instrumenfi4 su dvigubu lieluvdliu (obojus, tagotas)padaliniai. Metaliniai (variniai) pudiamieji paprastai smulkiau neskirstomi, gal tik s4lygi5kai, sekantorkestruotes praktika, atskiriamos valtornos ir vadinamasis "sunkusis varis" (trimitai, trombonai,ruba). Mu5amieji skirstomi i toninius (apibreZto garso auk5tumo instrumentai) fu ritnrinius, arbatriulr.Stninius (neapibreZto garso auk5tumo instrumentus). S4,grziams sknrnbinamiesiems paprastaiatstovauja tik arfa. Negausiems klaviiiniams priklauso fortepijonas, kai kada jiems priskiriama irdelesta.

Nors 5i klasifikavimo sistema moksliniu bei terminologijos poZi[riu n6ra nepriekai5tinga(metalines fleitos ir saksofonai priskiriami prie mediniq, instrumentai skirstomi pagal nevienoduspoZymius - pudiamieji ir styginiai skiriami pagal garso Saltini, mu5amieji - pagal garso sukdlimo bud4,klavi5iniai - pagal konstrukcij4 ir t.t.), bet ji visi$kai patenkina mokomojo proceso ir atlikeji5kospraktikos poreikius. Sitaip instrumentai skirstomi atsiZvelgiant i tradiciSkai susiklosdiusi europiniosimfoninio orkestro pasidalijim4 grupemis. To skirstymo principas - ne tik medLiaga, i5 kuriosinstrumentas pagamintas (nors tai irgi svarbu), bet ir konstrukcijos ypatumai, t,y. mechanizmo sandara,taip pat garso sukelimo btdai ir - svarbiausia - su tuo susijusios tembrines-dinaminds ir techninesrai5kos savybes. Del trumpumo 5i skirstymo princip4 vadinsime praktiniu skirstymu. Grupiq pateikimoeiles tvark4 (styginiai, mediniai ir t.t.) lemia ne konstrukcijos ypatumai ar instrumentq notacijos tvarkapartittroje fi4 nagrinesime veliau), bet orkestro instrumentq grupiq svarba, reik5me, naudojimokdriniuose daZnumas, o svarbiausia, matyt, - istori5kai susiklosdiusi instrumentq "atdjimo" i orkestrqseka: pirmiausia, XVII a. antrojoje puseje, susiformavo styginiq grupe, XVIU a. viduryje - mediniqpudiamqjq, XIX a. - variniq pudiamqjq grupes, o mu5amieji ir kiti papildomi instrumentai pilnavertesgrupds vaidmeniigijo, galima sakyti, tik XX amZiuje.

Pagal garso skambejimo trukmg muzikos instrumentai skirstomi i ilgai slcambaniius (galiniiustgsti garsq), kuriems priklauso styginiai strykiniai ir pudiamieji, ir trumpai skambandius (ggstandio garso),kuriems priklauso styginiai skambinamieji ir mu5amieji. Prie jq taip pat priskiriami fortepijonas beidelesta.

5t9

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestrTrumpa orkestruotds raidos istorine api.

2. TRUMPA ORKESTRUOTES RAIDOS ISTORINE APZVALGASiame skyriuje trumpai apfue.lgiama europinio orkestro ir instrumentq naudojimoypatumq istorine raida: orkestro sudeties, instrumentq bei jrl grupiq p-r""J"ji*o ivairov.s, fakypatumq pakitimai' Dazniau bus vartojamas zodis "o.te.truoiel, (ne iinstrumentuotd,,).

magistralinis Sios srities raidos kelias buvo tiesiarnas bitent instrumentuojant orkestrui - jissvarbiausia Sios srities eksperimentavimo laboratorija.

Pirmasis europietiskosios orkestruotes istorijos periodasr tgsiasi nuo XVI a. pabaigos maz,iki to meto, kol kfrre du didieji xvIII a. pirmosior purl. kompozito.iai - J.s.Bachas ir G.F.Hen.Taigi pirmoTo periodo ptadlia

- vellvasis Renesansas ir .ankstyvasis barokas, o pabaiga - veir-barokas (J's'Bacho ir G'F'Hendelio brandzioji kfiryba), taip pat bendra amziii'aaroko sriliai (rotgalantiskasis)' Pirmasis periodas

- koncertini,o it opeiirrio oikestro formavimosi metas. Sis penskirstomas i tris laikotarpius. Pradinis laikotarpis - tui uetyuusis Renesansas ir ankstlrrasis bar:vilyvasis - tai J'S'Bacho ir G.F.Hendelio perioda s. Tarpinis etapas tarp pradinio ir Bacho-Hen.-laikotarpiq kartais vadinamas s karra iio - p eri e to laikotarpiiu.

Antrasis periodas prasideda xvIII a. antrojoje puseje, kai susiformuoja klasikq - J.Haid:v'A'Mocarto - orkestras. Sio peiriodo pabaig4 J"irr.r nusakyti: nuo to meto praside6a Eur:orkestro istorijos laikotarpis, kuris i5 piincipl" rgsiasi itci slot - Siuolaikiniai kompozitoriai :didziausius k[rinius vis dar raso simfoniniam orkestrui. Apytik riar antrqii period4 galima skirs:klasila6 romantik4 ir trediqii - labiausiai neapibreZt4 ir sunkiausiai charJtterizuojam4

- w am:orkestruotes etap4.

I. Orkestras iki vityvojo barokoGalima sakyti, kad orkestras - jei.mes jj suprantame kaip organizuot4, darnq stygrn:pudiamqjq instrumentq derini - kazin ar egzistavo ili xvlr amZiaus. Renesanso prof'esionalioji mu

- ir pasaulietiSkoji, ir baznytine - buvo, kaip zinoma, chorine, polifonine ir'rasoma baznytinedermemis' Instrumentinds muzikos b[klg,.gut tit issty.us

-urik4 klavisiniams ir liutnei, ga.tapibtdinti fraze "tinkama dainuoti ir groti; (;buon" da clntare et sonare,,)ar panasiomis, kokios brasomos muzikiniq kuriniq tituliniuose lapuose XVI ir XVII amZiuir!Eioguus balso prigin:diapazon4 atitinkandios partijos buvo laikomo. tuip fuitinkamomis ir instrumerr-tu*r, gebantierns ::gars4 (t'y' styginiams strykiniams ir pudiamiesiemsi, o pu.tirurose nebuvo bfrtinybes keliskart r:identiskas' vokalinius.balsus dubliuojindias partijas. tot'iq-partijq, kai instrumentai grojo unison_tos padios tesituros Zmoniq balsais (ar net-pakeisdavo juos) skambejimo rezultatas buvo laikc:patenkinamu' Svarbu buvo ikEnyti uzra5rvtE fakt[rq tuii*o** priemonemis. Taigi net anksi,rbarok4 pasiekgs indiferenti5kas initrumentq paskirstymas barsais su mineta nuoroda ,,buone da car.;et sonare" liudija, kad kompozitoriams (o greidiausiai ir klausytoiams) buvo svarbfis pirmia_,

"muzikos erdvds ir laiko", t.y' aukitumo ir iitm-o koordinatemis, s4lygojami muzitcos t

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoteTrumpa orkestruotds raidos istorine ap?valga

opera ir oratorija. Kad akompanimento fone bfltg galima iSrySkinti svarbiausias melodijas, reikejospecialiq priemoniq, kuriq naudojimas leistq pasiekti didesnes iSrai5kos, itampos ir savito skambejimo.Taigi instmmentuotes raidos procesas prasidejo isitv,irtinus_ho:nofoniniam stil'Ii, kurio uZuomazgosiySieja jau Renesanso epochoje, o visai stipriai prasiverZe XVI a. pabaigoje - XVII a. pradZioje, t.y.ankstyvojo baroko laikotarPiu.

Tadiau ir tada insirumentq skambejimo vertinimas taip pat nebuvo toks, koks yra dabar'IKompozitoriai ir tuomet ne itin atsiZvelge i skambejimo pusiausvyr4 ir tembr4. Instrumentaiankstyvosiose XVII a. partitflrose retai kada bfldavo nurodomi. Nuorodose kartais buvo sakoma, kadpateikiarn4 muzik4 ,"iLiu atlikti "visais instrumentais". Kompozitofiai, matyt, tenkinosi vienokiu arLto6u partijq smieiumi ir jq paskirstym4 instrumentams palikdavo lprodiui, tradicijai, besikei-diandioms upiinkyb"*s ir kitq-muzikantq nuoZiurai. Vieninteliais orientyrais buvo raktas ir kiekvienosiS partijq diapazonas, I kuriuos pirmiausia turejo bflti kreipiamas demesys skirstant jau para5ytaspuitilu, iuuiraus derinimo ir dydZio instrumentams. KaZin ar kompozitoriai numatydavo tembry derini-*o

"f"ktur, patikedami atlikti atskiras partijas labai skirtingo tembro instrumentams - smuikams,

kornetams, tenorinems violoms, bosinems violorns, fagotams, altiniams, tenoriniams, bosiniamsrrombonams ir kitiems. Tembrinis to laikotarpio kflriniq lkflnijimas budavo a!pitiktjp-!.s,.[{aZnai labft9p_Lep,o_rsingas - vien4 tnri ;ors bals4 galejo dubliuoti daugiau, didesnio dinaminio galingumo iri$iiJsrrio, ryikesnio tembro, iakykim, pudiamqjq instrumentq, gi kit4 - vienas kitas silpnas, pavyzdZiui,violq Seimos instrumentas. Todel nebuvo ir dinaminio ar tembrinio skambejimo balanso(pusiausvyros) - tokio, kaip mes ji dabar suprantame ir kuris laikui begant tapo vienu svarbiausiuprofesionalaus instrumentinio kolektyvo kokybes kriterijq. Vis delto $is abejingumas instrumentiniamskambejimui turetq bflti verrinamas su iBlygomis, atsimenant, kad XVII a. kompozitorius paprastaibudavo ir dirigentas, pats repetuodavo, ruoddavo savo ktrini, skirste partijas, kontroliavo jq atlikimq.

Nors baroko iaikotarpiu baZnytinds muzikos reik5me sumaZejo, tadiau ji vis dar sudare Zymqmuzikines kultiiros sluoksni. BaZnytines muzikos orkestruotd buvo Zymiai konservatyvesnd neipasaulietiniq operq ar oratorijojq. Italo DZovanio Gabrielio (tarp 1553 ir 1556-1612) kfiryba, laikomaVenecijos mokyklos kulminiciniu tasku, yra taiii' gturi,iir tarp XW a. vokalines polifonijos irinstrumentinio XVII a. stiliaus. Styginiai ir pudiamieji dia traktuojami beveik vienodai. Skambejimopusiausvyra, koloritu ir individualia technika greidiausiai nebuvo r[pinamasi - visi instrumentai yraiygiaverdiai ir jungiami su vokalinemis partijomis turtingame grieZto ir didingo kontrapunkto audinyje-Nebuvo skirtumo tarp vokaliniq partijq ir kai kuriq instrumentiniq partijq - trombonq, smuikq,kornetrtr (cinkq) - savybiq ir gaiimybiq. Kartais, sekdamas antifonine choro rnaniera, DZ.Gabrielissugretindavo rt ittittgur instrumentq grupes, bet apskritai rySkiq tembriniq kontrastq naudojimasn"-brruo taisykle. Tadiau DZ.Gabrielis buvo pirmasis baZnytines muzikos kompozitorius, pradejqs ra5ytistyginiams ir pudiamiesiems instrumentams atskiras partijas. Jis, matyt, buvo ir pirmasiskoipozitorius, paraSgs partit-frrq Siuolaikine to Lodbio prasme; taip pat, kaip manoma, pirmasis praciejo,u5yti dinun1ikoi nuoiodas. DZ.Gabrieliu seke ir kai kurie kiti italq bainytines muzikos kompozitoriai,o jf mokinys Heinrichas Siucas (Lsg5-I672), to meto savo Salies, Vokietijcs, konpozitoriq l5rdoris,''eksportavo" mokytojo stiliq isavo tevyng. .1.. *..

Italas Klaudiias Montevgldig Q567-1.643) tapo pirmuoju orkestro novatoriumi ir efektq ktreju.Jo naujoves, -ffis ii nG$Gffingor, buvo tam laikmediui pernelyg dr4sios ir negalejo i5 karto virstivisuotinai vartojamomis instrurnentines muzikos kalbos priemondmis. K.Monteverdis buvo pirmasiskompozitorius, naudojgs individualias instrurnontq sa',ybes tam, kad sustiprintq dramatin9 i5rai5k4'Tiesa, orkestro st umuilimo balansui K.Monteverdis, kaip ir jo amZininkai, skyre nedaug demesio,tadiau spalvq ivairoves lr instrumentq individualizavimo srityje jis buvo sektinas pavyzdys' Deja, jovangfls ipediniai Siuo keliu sekd prastai'

Negalima teigti, kad grandiozine jo "Orfejo" (1607) orkestro sudetis rcprezentavo XVII a.pradZios tiping orkesiio sudetfar kad sio orkestro pagrindu buvo formuojami velesni orkestrai' Tipinis

rpalyzdZiui, baroko muzikoje obojaus ir fagoto iembrai buvo laikomi ne charakteringais, spalvingais, kaip Siuolaikiniame orkestre, og;nu n"utrutiuis, lprastais. Si" i""i:".""tai"orkestre daZnai dubliuodavo styginiq partijas, nors kartais del ivairoves styginiai ir obojaiiu fagotais budavo kaitaliojami. Toks obojq ir fagotq tembro "indiferenti5kumas" atrodo dar keistesnis, jei atsiminsime, kad tuometlie instrumentai buvo dinamiikai iymiai ,iiprerrri, 1q t"mbras aitresnis nei dabartiniq, o vien4 partij4 atlikdavo keliese' Matyt, bemaZnuolatinis tq instrumentq naudojimas pripratino kiausytojus prie tokio skambejimo ir jq tembras tapo "kasdieni5kas"'

21,

Rytis UrnieZius Instrumentuotd ir orkestruottTrumpa orkestruotds raidos istorine apZvalgl

sudeties tuo metu i5 viso nebuvo. "Orfdjo" orkestras buvo surinktas iSkilmiq proga ir remiarMantujos hercogui. lSiais laikais sakytume: buvo sumanytas ir igyvendintas bendras kompozitoriaus:jo mecenato "projektas".) Pats K.Monteverdis daugiau niekada tokiai sudddiai nerasd.K'Monteverdis savo operose ivede daug naujovig - dideliu jo nuopelnu laikytinas jau vii:smuikq pizzicato ir tremalo panaudojimas. Tadiau is kitq XVII a. pirmosios pusis italq ope:r,kompozitoriq k[rybos ma[rti, kad daugelis K.MonteverdZ'io operq orkestriniq efektq buvo sarlaikmeti aplenkgs faktas. Net pats K.Monteverdis veliau reikiamai neidvyste savo atradimq.Svarbus orkestro evoliucijos etapas buvo styginiq instrumentq grupes - orkestro branduolio

-susiformavimas' To meto italq kompozitoriq operose styginiq putiiior atspindi smuiko techniki,tobulejim4: atlikimo. maniera tampa judri, zerinti, virtuozi5ku. Nlmtygi"iui tapo rymiar aktyvesr.tadiau daugelis specifiniri jq efektq praktiskai dar nebuvo isigalejg - K."lfronteverdziopasietimai iitbeveik nepastebeti. Savaranki5ka puiiamqfq naudoji*o -inGru

- iuo labiau buvo ateities uZdavinr.,jq grupavimas i medinius ir varinius net nebuvo numatomas. Nipakankamal uuvo ;;;d"j;;',,sfyginiq bei puiiamqjq skambejimo kaitos kontrastas.

Pirmojo orkestruotds periodo metu kitaip nei velesniais laikais buvo Ziflrima ne tik j tembribet ir i instrumentinds muzikos faktfrr4. Orkestruoteje ai5kiai atsispindejo poliioninio ir homofoninlmuzikinio audinio organizavimo btldq skirtumas. Tadiau ir naujajame, ho-Lfoniniame, orkestro bals-iSdestyme buvo galima i5skirti kelis faktflros komponavimo ptincipus. Nuo XVI amZiaus pabaigc,isigalejo penkiabalsis atba tribalsrs styginiq instrumentg g*p"i partijq iidestymas. Jis ilsilaike bevei100 metq' atskirais atvejais ir ilgiau: kai kurie e.VivaldZio,- G.F.i{endelio, net ir J.Haidno btV'A'Mocarto kfrriniai yra tribalsiai. Siuolaikiniam muzikantui, savo patirti kaupusiam mokanr.:keturbals6s harmonijos, balsg ar instrumentq grupavimas iketurias partijas atrodo natrfralus ir beveirneisvengiamas. Taiiau 5i taisykle dar negaliojoankstyviesiems orkestio kompozitoriams, kuriems buv:iprasta rasyti trims ar penkiems balsams. Standartinis penkiabalsio orkestro padalijimas buvo tokpirmieji ir antrieji smuikai, pirmieji ir antrieji tenoriniai smuikai bei bosai. Tribatsi orkestr4 sudare d.-sopraniniai instrumentai (smuikai) ir bosai.

Pa'tyzdLiui, Prancfizijoje italq kilmes kompozitorius, "operinio skonio,, diktatori ns Zanz,Batistas Liuli (1633-1687) nekintaniio orkestruotdr riiliuu, Iaikesi ier vis4 savo karjer 4.,,Joprivaluma- tai privalumai Zmogaus, kuris greidiau nustato ir patvirtina,

.n"gu atranda ir icliegia,, (Kapc, 1990, p65)' Z'B'Liuli ir jo bendraamZiai niekada nenutolo nuo minetoiios penkiabaises styginiq naudojim,manieros ir neindividualizuoto, beveidzio jq partijq pobldzio. prancuzq kompozitoriai, sekusierZ'g.tiuhir ji pagarbiai megdziojusieji, laikesi penkiqbalsq isdesrymo dar ilg4 xvIII a. tarpsni.Baroko laikotarpiu styginiams bosams (t.y. violondelems ir tonirauosams) kartais bidav.raSomos atskiros partijos, bet dazniausiai pasitenkinama viena ir ta padia partija violondelemskontrabosams ir klaveslnui, lo kuria surasytl skaitmenys nurodydavo klivesini.rui i,

";;;;;;;#;akorcio struktfr4. Sis klavi5iniq nauciojimo orkestre principas - skaitmeninis bosas (generalbosas, ir.basso continuo) - bes4lygiskai karaliavo pusantro Simtmedio - nuo XVI a. pabaigos iki xvIII a. vidu-rio, tocdl barokas olkestro ti:rinetoj'.; dai kartais vadinamas "skaiimeninio boso -|o.iru,,.

Skaiimeniniubosu pagristas homofoni5kas akompanimentas ir jo fone eksponuojama melodija ar polifoninis kelirmelodijq derinys - tai tipine baroko laikotarpio fakttra. Kiekvienas to meto k;;p;;id;; f;:daZniausiai btdavo ir orkestro kapelmeisteris -- privalejo moketi sklandZiai skaityti skaitmeninio boscskaitmenis ir kDrybiskai, su improvizacijos elementais iudarineti jq s4lygojamus akordus. Tam tikslu-skirtos mokymo priemones s4i.vgi5kai gali bflii laikomos vienais pilrfi ilrrnorriio" vado'eiiq. Tadiauskaitmeninio boso itaka neapsiribojo baroku. skaitmeninis akoroi'zymejimo principas isliko i:Siuolaikineje harmonijoje. Be to, XX amiiuje raidinis akordo aukstumo lr siaitmeninis jo strukturos

zymejimas yra dominuojanti notacijos priemond d,Liazeir lengvojoje muzikoje.Pats skaitmeninio boso skaitymo principas, kai klaviSiniaii grojantis umuo mato tik boso linij4 irpagal j4 sudaro akordus, taip pat nera pamir5tas. Prie5ingai

- pastaruoju metu juo vis labiau domimasiDaugelis senosios muzikos ansambliq muzikantrtr naudojasibntent originalia, o neiiuolaikiniq redakcijq jaudesifruota skaitmeninio boso partija (velesniq metq redakcijose virsutine klavesino partijos penkline, t.y.redaktoriaus sifrlomas kairiosios rankos partijos variantas dainai spausdinamas smulkesnemis natomis - Zr.I DVZ.| .

22

Rvtis UrnieZius

F l rutottrvefso

Viol inoco ncert 3 lo

\r iol ino I

\- iol ino II

Viola

Yioloncel loe Violone

\1

1J.S.Bachas,

Instrumentuote ir orkestruoteTrumpa orkestruotds raidos istorine apLvalsa

pvz. $kaitmeninis bosaskoncertas fleitai, smuikui ir styginiq orkestrui'

Aiiegro

C.*frlo iconcertato

{

--:_- -'.:-/ t73)j\

LJ

Rvtis UrnieZius I nstrum e ntuo tt ir o rke struo t eTrumpa orkestruotds raidos istorine apLvalga

Iki paskutiniojo XVII amziaus ketvirdio apytikriai pasibaige pirmojo orkestruotds istorijciperiodo pradinis etapas. Bfltent tuo metu keturbalsis sfyginiq orik"riru, pradejo i5stumti minet"styginiq skirstym4 j tris ar penkias partijas. Tarpinis pirmoTo orkestruotes istorijo. p"riooo etapas uzi*umaZdaug paskutiniji XVII a. ketvirti. Orkestruotei tuo mltu buvgbndingas seno ir naujo stiliq mi5inysnei5vengiamas visais muzikos raidos luzio momentais. Dar iki Z.F.J,iiti uZbaige savo paskutini4sia,operas, penkiabalsiui orkestro balsq i5ddsfymui buvo "paskelbtas ,ruosp."ndir,'. Naujos kartoikompozitoriai laikesi vieningos nuomonds: viena i5 dviejq tinoriniq smuit

Rytis UrnieZius Instrumentuote ir orkestruoteTrumpa orkestruotds raidos istorine apfualga

stiliumi grojantys muzikantai specializuodavosi auk5tajame ir auk5diausiame instrumento registre, nestik taip galejo pagroti diatonini ir net chromatinigarsaeili.

Taigi baigiantis XVII a. styginiq orkestras tapo individualizuotas ir stabilus, mediniaipudiamieji irgi gavo savaranki5kumo dali, bet nebuvo pakankamai individualfls, o variniai dar nesudardiuuurunki5kos grupes. Klavi5iniai basso continuo vaidmens deka i5laike centriniq, "atraminiq"instrumentq padeti orkestro organizacijos hierarchijoje, nors jq atsisakymo laikotarpis jau artejo.Orkestruotds veiklos ir progreso sritys buvo muzikinis teatras ir koncertq sale, baZnydia Siuo poZilriupiarado ankstesnes poii"ilir. Polifonija ir jos pagrindiniai elementai - imitacija ir fugos forma -brkestrineje muzikoje dar buvo iprastos, bet pamaZu uZleido viet4 stiliui, pagristam harmonija irreikalaujandiam geresnio instrumentq tembrq paZinimo bei naudojimo.

2. WIII amiius - pereinamasis laikntarpis

Muzikos ivairoves poZiuriu XVIII amZius yra gana sudetingas ir painus. Tuo metu, ypadamZiaus viduryje, susiduria daugybe muzikos krypdiq, stiliq ir jq atmainq. Dar besibaigiant barokuigimsta naujos tendencijos, pakeitusios muzikini m4stym4 ir per amZiaus vidurio daugiasluoksnq stiliqlvairovg privedusios muzikos raid4 prie vieno svarbiausiqjq etapq - Vienos klasikq laikotarpioantrojoje amZiaus puseje.

Sis periodas apima J.S.Bacho, G.F.Hendelio, A.VivaldZio, taip pat daugybes kitq, maliauZinomq ir rediau atsimenamq, bet gerokai pasitarnavusiq orkestro evoliucijai kompozitoriq kurybosmetus. I5 naujojo stiliaus orkestruotds atstovtl paminetini vadinamosios Hamburgo grupes nariai -R.Kaizeris (1674-1739), J.Matezonas (1681-1764), G.F.Telemanas (1'681-1767), kai kurie kitikompozitoriai. Prancflzijoje, greta konservatyviq Z.B.J.;ilJi pasekejq, i5kilo naujovi5ko m4stymoZ.F.Ramo (1683-1764).

Xy1il a. pradZioje ivyko kai kurie reik5mingi orkestro sudeties pokydiai: dviejq valtornqftraukimas ir skersinds fleitos "pergale" pries iSilging. Orkestrinio kflrinio partitlr4 tais laikais dalnaisudarydavo 2 fleitos, 2 obojai, l-Z fagotai,2 valtornos,2 ftimitai, timpanai, styginiq grupe ir klavi5inisinstrumentas. Tadiau, jei stabili styginiq grupe orkestre dalyvaudavo prakti5kai visada, tai tipinespudiannqjq suddties vis dar nebuvo.

Visus to meto ivairiq Saliq kompozitorius orkestruotds poZilriu galima s4lygi5kai suskirstyti i 2grupes, i5 kuriq nd vienos nei5eina grieZtai apibfidinti. Jq skiriamosios savybds - tai konservatyvesnis arprogresyvesnis orkestravimo stilius.

J.S.Bachas ir G.F.Hendelis (kiek skirtingu laipsniu) priklauso prie konservatyviosios grupes.Tuo tarpu sumineti "antraeiliai" vokiediq kompozitoriai (hamburgiediai ir kiti) priskiriami progresyvie-siems. ISskyrus Z.F.Ramo, visi prancfizq kompozitoriai laikytini itin konservatyviais, ir net Ramo nebu-vo visi5kai progresyvus. Priminsiu, kad Sie v-ertinimai yra labai sqlygi5ki, grindZiami tik orkestruotes, one meninds visumos apskritai kriterijumi. Si vertinimo skale taip pat netaikytina K.V.Gtiukui, kuriovoikla apima beveik vis4 amZiaus vid',iri, bei iy'niiausieji kuriniai prikiauso aniraiai amZiaus pusei.

Konsematyviosios pakraipos kompozitoriai tenkinosi XVIII a. pirmajam kewirdiui bfldingaisorkestravimo principais. Jq k[riniuose daugiausia demesio skiriama partijoms, balsavadai, o neinstrumentq specifikai. Tokia orkestruotd neturejo tolesnes raidos perspektyvos, greidiau vede pries4stingio. Kaip jau mindta, stygiriiq partijos jau buvo pakankamai individualizuotos, bet mediniaipueiu*ir1i daZniausiai grodavo tE pali4sryginiams paraSyt4 muzikinq medi.iag4. Toks skolinimasis,te abejo, Siq laikq poZitiriu atrodo pakankarnai keistas. O dar keisdiau atrodo tos padios styginiqmedZiagos perkelimas (j4 minimaliai pakeitus) ivariniq instrurnentq partijas.

l,Antraeiliai", i genijus nepretenduojantys, bet progresyviosios orkestruotes pakraipos vokiediqkompoziroriai pradejo nauj4 orkestruotds istorijos etap4. Visi5kai skirtingos styginiq ir pudiamqjqfunkciios, savitas mediniq ir variniq stilius, instrumentq parinkimas pagal technines galimybes irtembr4, akompanimentas vietoje nepertraukiamos polifonijos-- tai jq principai, atvedusieji nuo senojokontrapunktinio stiliaus prie modernesn,is orkestruotes. Sios krypties atstovai - jau minetiejiR.Kaizeris, G.F.Telemanas ir kt.

25

Rytis UrnieZius Instrumentuotti: ir orkestruotsTrumpa orkestruot6s raidos istorine apLvallz

Johanas Sebastijanas Bachas (1685-1750) orkestravo savo kfrrinius ta maniera, kuri bu.-tiesiogine D'Gabrielio principq, H.Siuco perkeltg i Vokietij4, tqsa. Siuo metodu naudojosi J.S.BachLpirmtakai, vokiediq kompozitoriai vargonininkai @.nukstehude) ir galiausiai perdave J.S.BachrApribota siaurais keliq provincijos dvarq ir baZnydiq geografiniais r?mais, J.s.Bacho orkestruc:rnebuvo pakankamai laisva ir progresyvi. -

Indiferenti5kas medZiagos iSclestymas styginiq ir pudiamqjq instrumentq partijose ].:"pagrindinis J'S.Bacho orkestravimo metodas. VisE kis tinka stygiiiams, o kartais ir vokalinenrpartijoms, yta arba dvejinama unisonu, arba perduodama paeiliui mJdinia., ir, kiek tai leidZia riboragarsaeilis, variniams puiiamiesiems instrumentams. Sulungti I bendr4 kontrapunktinio judejimo audi:instrumentai netekdavo savo individualumo. J.S.Baciro orkestruotg oioet" outirrri leme polifonir,um4sfymas' savaranki5kai judandiq balsq skaidius, prie kurio bldavo "pritvirtinami,, instrumentiDrtnaijo orkestruotds metodas primena vargonq registrq kait4.

Kita vertus, ai5kiai tembri5kai besiskirianiiq instrumentq bei jq grupiq naudojimas i*rb[dingas J.S.Bacho muzikai' eia pirmiausiai paminetini "Brandenburgo ktncJrtai,,, taip pat kai kurukantatq arijq instrurnentiniai obligato. Pastaruoju atveju ipirm4ii plan4 iskyla iSraiskingas, individuairgrynojo tembro vaidrnuo, partijos technines ypatybes pritaikomosla atliekandiam instrumentui. Taiiaudaugeliu atvejq J.S'Bachas komponavo orkestrui *,riiking medLii[ataip, kad j4 galetq atlikti daugehinstrumentq. Israi5kingus solinius epizodus keidia daugybe tembriskai neutralioi, dubliavimu pagrlst"umuzikos puslapiq.

Galima sakyti, kad savo laikmedio ir jo stiliaus s4lygomis J.S.Bachas, nors ir su i5lygomis, burdidis orkestro meistras. J.S.Bacho muzika i5kilo vir5 visq-tai-tmediq ir skonirl pokydiq, taip pat ir vir5 r,orkestruotes stiliaus, kuris i5ejo i5 mados dar jam gyvam esant. Sis stiiius ,riutu"r" jokio naujo kelio ::fakti5kai atsidfl re aklavietdje.Georgas Fridrichas Hendelis (16s5-\759) "orientavosi j platesng klausytojq auditorij4 neJ'S'Bachas, turdjo subtilesni orkestrinds rnuzikos pojuti" (Kapc, p. 104). Jo kuriniai labiau orkestriii

nei J's'Bacho. Tadiau apskritai G.F.Hendetio ortceitrine kuryba taip pat greidiau liudija ankstesruiorkestruotds stiliaus brand4, nei numato jos naujus kelius. Jo partitlrose ryrauja visi bldingi XVIII .pradzios orkestravimo bfldai. Kaip ir J.s.Bacho iw";r, G.F.Hlndelio muzika p.rg1,r"no orkestruoterkuria buvo para5yta, stiliq.G'F'Hendelis orkestr4 traktavo dviem budais. Pirmasis remiasi stereotipiniu styginiq ipudiamqjr; dvejinimu' antrasis - instrurnentq i5skyrimu pagal grupes ir tembrus. pirmasis budas jaibuvo aptartas - obojai dvejino smuikus, fagotas -- bosus. Siuo metodu orkestruota daugybe to laikc,tarpio kuriniq, ir net vadinamieji progresyvieji orkestruotojai naudodavosi iiuo receptu. Nemazai r.meto orkestrines muzikos, para5ytos, atrodytq, vien styginiams, i5 tiesq greidiausiai buvo skiriama stygl-niams kartu su mediniais, tik pastarieji nebudavo rpl.iutiui pazymimi

- tradiciskai tai buvo savain;suprantama' Tai lrodo pasitaikandios nuorodos senza violini ar senza obci (fagotti) * paLymima budavcne kada visi instrum entai groia kartu, o kada jie kartu negroja. G.F.Hendedo lartittros - ne isimtis.Z-vmiai idomesrris yra kontrastinis, skirtingo, grip", sugreiinantis G.F.Hencieiio orkestravim.bfidas ("Vandens mtrzika", 17t5)' Styginiq, *"oitri! ii variniq instrumentq gretinimas, priesprie"Sinimas yra jau pakankamai efektingas'ir rodo G.F.Aendelio orkestrinj meistriskum4. Tadiau Siorngrupems yra skiriama analogi5ka medliaga ir beveik neatsiZvelgiama i kiekvienos grupes specifikamuziking atkarp4, k4 tik grot4 sfyginiq, kartoja mediniai, o veliau net ir variniai instrumentai.G'F'Fiendeiio oraiorijq ir koncertr.l orkestruote yra artimesne senajam, chorinei polifonrja,btdingam stiliui. Tuo tarpu operose, kuriose polifonijts irymiai maLiau, kompozitorius aktyvia.,iedkojo naujq rai5kos galimybiq. Rasydamas tprro* orkestrams, G.F.Hendeiis rurejo ;;;gl;;instrumentiniq resursq ir jq panaudojimo galimybiq nei J.S.Bachas. G.F.Hendelio orkestruotipraSmatnesnd ir labiau dekoratyvi.

Italq opery kompozitoriai (D.B.Pergolezis, N.Porpora ir kiti) i orkestro priemones, kurios bttrgalejusios Lymiai praturtinti jq muzikinius vaizdus, Ziirejo beveik abejingai (ri";;,-;';;-;" si;kompozitoriq operos buvo labai populiarios;. Si auelingumq galima puuisii.,tt irq't"o-xvirir'pradiioje italq operai dare itak4 dainininkq izymybiq -;niigzaziq" - interesai. publikE domino tai, kadainininkai dainuoja ir kaip dainuoja, o ne pati muzika, dramatine operos visuma, kurios svarbi dalis

26

Rytis UrnieZius Instrumentuotd ir orkestruotdTrumpa orkestruotds raidos istorine ap?valga

yra orkestruote. Suprantama, kad mineti kompozitoriai yra labiau konservatyviosios orkestruotdskrypties atstovai. Tadiau tai tik bendriausioji tendencija - jq k[ryboje taip pat randama ldomiq irsekmingq bandymq.

Niekam ne5aus i galvq, kad visa pirmosios amZiaus pusds muzika buvo orkestruojama vienaip,o po 1750 m. staiga irnta orkestruoti kitokiais principais. Pereinamasis laikotarpis nuo kontrapunktindsmanieros prie naujosios orkestruotds neapsiribojo keleriais XVIII a. vidurio metais. Nors esminiaipokydiai ir vyko amZiaus viduryje, bet galima teigti, kad 5i raida uZtruko bemaZ vis4 Simtmeti. Kai kuriemaZiau 4rm[s kompozitoriai vartojo senojo stiliaus priemones ir XVIII a. antrojoje pusdje, o kitinumatd naujqji stiliq ir vartojo jo elementus pirmojoje puseje, Dar prie5 J.S.Bacho ir G.F.Hendeliobrandqji ktrybos period4 orkestruoteje eme skirtis dvi kryptys, o kai jie para5e savo paskutiniusktrinius, Sios kryptys jau buvo visi5kai savaranki5kos. Naujasis orkestruotes stilius vystesi kartu supadios muzikos stiliumi ir nuo jo priklausd: buvo grindZiamas muzikinds medZiagos homofoniniu-akordiniu, harmoniniu pob0diiu. Taigi Sio stiliaus pagrinddjai buvo kompozitoriai, kurie paruo5eVienos klasikq stiliq, o patys klasikai buvo tik Sios krypties baigiamasis etapas.

Pereinamojo laikotarpio kompozitoriai keite orkestruotds pobfldi, bet orkestro sudetis kurilaik4 tiko nedaug tepakitusi. PavyzdLiui, daZnai tekdavo raSyti tokiems pudiamiesiems instrumentams,kokie tuokart pasitaikydavo. Tadiau keitesi orkestriniq partijq pobldis: pudiamiesiems tapo iprastaskirti tgsiam4 harmonij4, tuo tarpu styginiams - judriE medZiag4. Taigi orkestro tutti jau susidard i5kompaktiSkos harmonijos, pavestos atlikti pudiamiesiems, ir melodinio-figiirinio judejimo - styginiams.Naujove buvo ir ivarios ritmikos styginig akordai, akompanuojantys balsui ar pudiamajam instrumen-tui solo. Styginiq akofiaipizzicato ir arpedZio, kurie J.Haidno ir V.A.Mocarto kflryboje tapo iprasti, jqpirmtakq kflryboje dar tik pradejo atsirasti. Apskritai styginiq partijos tapo jvairios, techni5kai itinjudrios. Mediniq pudiamqjq grupeje nusistovdjo veliau klasikine nonna tapusi taisykle vien4 partij4atlikti vienam muzikantui. I5naudojamas kiekvieno medinio instrumento palankiausiai, geriausiaiskambantis registras. Labai svarbu tai, kad po truputi imtos naudoti instrumentq tembrinio koloritoraiSkos galimybes.

Taigi instrumentai individualizuojami: ra5ant jiems partijas pradedama atsiZvelgti I kiekvieno i51q technines galimybes ir tembro rai5kos ypatumus. Ryikus to pavyzdys - trimitq ir valtornq partijqpobfidZio pokydiai: atsisakoma auk5tqjq claino partijq, o pradedama raSyti charakteringas, maioriniotrigarsio garsais paremtas temas viduriniajame registre (paprastai ne auk5diau nei 12 natfrralusisearsas). Variniai instrumentai naudojami siekiant dinami5kai iSskirti /orte vietas. Trombonaisceniniame koncertiniame orkestre kol kas nenaudojami. Kas kita operos ir oratorijos orkestras,kuriame tradiciSkai trombonai jau seniai uZeme svarbi4 viet4.

Pudiamieji instrumentai, atliekantys harmonijos, kurinio akordinio pagrindo funkcij4,su.;aidinc reik5ming4 vaidmeni atsisakant pasenusios skaiiii-reninio boso ibasso continuo) praktikos.Baroko fakttlros skambejimas, priklausgs nuo harmoninius tarpus tarp auk5tq styginiq partijq ir bosouZpildydavusio klavesino, palikdavo tu5tumo ispfidi. A.Karsas lygina basso continuo vaidmeniorkestruotes vystymesi su pastoliq reik5me statant nam4: jie labai svarbfls statybos metu, o kai pastatasjau baigtas, tampa nereikalinga klifitimi (Kapc, p. 139). Atsisakius skaitmeninio boso, i5 orkestrosudeties ilgam dingsta klavi5iniai instrumentai.

Zanas Filipas Ramo (1653-1764) padejo pagrindus pranctzi5kajam orkestuotes stiliui, kuriambrldingas ai5kumas, trapumas, rai5kos priemoniq ekonomija, grynqjq tembrq naudojimas - savybds,kurios veliau padare 5i stiliq itin specifiSk4, Lavq ir patrauklq.

Kristofas Vilibaldas Gliukas (17I4-f787) savo brandZiose operose sieke atskleisti gilqdramatini turini. Orkestr4 jis i5plete, panaudojo iki tol beveik nenaudotus instrumentus (maZqj4 fleit4,klarnet4). Buvo vienas pirmqjq kompozitoriq, visi5kai atsisakgs skaitmeninio boso (basso continuo).Kartais netgi teigiama, kad K.V.Gliuko orkestruot6s skambejimo turtingumas, sodri harmonija irefektq dramatizmas giminingesni XIX a. pradZios nei XVIII a. pirmosios pusds orkestriniam stiliui,artimesni K.M.Veberiui nei J.S.Bachui ar G.F.Hendeliui.

27

Rytis UrnieZius Instrumentuotd ir orkestruot =Trumpa orkestruotds raidos istorine apZvals"

Puo5nus skambejimas, isptdingas spalvingumas ir dramati$kumas buvo ne vien K.V.Gliur;,muzikos savybe. Greta jo ispudingai orkestro priemonemis naudojosi ir kiti, dabar maZiau Zino:kompozitoriai, pavyzdliui, K.V.Gliuko "varZovas" N.Pidinis ir DidZiosios prancflzq revoliucijos laihlkompozitorius F.Z.Gosekas. Siq asmenybiq pasiekimus veliau pletojo ro-untikui.

Taigi apytikriai XVIII a. viduryje orkestruotes menas uZbaige pirm4il savo raidos periocr,Orkestras igijo nauj4, savit4 stiliq, subrendusitolesniam ilgalaikiam tobulinimui."

3. Wenos klasikai

Antroio orkestruotes raidos periodo pirmasls etapas, Vienos klasikq klrybos laikotarpis, apin,apytikriai paskutiniuosius keturiasdesimt XVIII a. metq ir XIX a. pradii4. Jau visidkai susiforma.*rklasikams bndingi orkestravimo ypatumai apima paskutiniji V,A.Mocarto gyvenimo de5imtmetj rvelyvEiE J.Haidno ktryb4. Period4 ulbaigiabrandusis ir veiyvasis L.Bethoveno ttrybo, laikotarpiai.

Jozefb Haidno (1732-1,809) ir Volfgango Amadejaus Mocarto (1756-170t; veitta ,uiupo o,orkestrq klestejimo Vokietijoje ir Austrijoje metu. Sios veiklos pradZioje dvaro ar miesto orkestrai jarbuvo pakankamai nusistovdjusios sudeties, nors, kaip mineta, klarneiai, irombonai ir kai kurie L:instrumentai koncertiniame orkestre dar nebuvo naudojami. Tadiau neabejotina tai, kad visiskai isnyirskaitmenini bos4 atliekantys klavi5iniai, kornetai (cinkai), liutnes bei kiti pur"ng ir naujajam orkesinnetinkantys instrumentai. V.A.Mocartas 1777 m. kuri laik4 viesejo Manheime, kui susipaZino udaugeliu klriniq, atliekamq i4ymiojo kurfiursto orkestro (zymesni Manheimo molryklos atstovai -J'Stamicas, K.Stamicas, K.Kanabichas). Jaunqjl kompozitoriq suZavejo Sio kolekfyvc ansambl,tobulumas, galia, blizgesys ir spalvq ivairove, iti tot negirdetis palaipsnis, isp[dingas crescendo :diminuendo. Manheimo orkestro sudetis tuo mstu buvo kiek neiprasta: virq pr3iurnqfq (fleitq, oboj:;klarnetq, valtornq ;r trimitq) buvo po por4, tik tagotai keturi. fona sudetis (apriUojui iagotus vienrpora) ir tapo klasikinio orkestro, kuriam visus savo brandZiuosius krlrinius para5e J.Haidnas :V.A.Mocartas, pagrindu bei atvere nauj4 koncertinds simfonines muzikos epoch4. ,,Vieninte.rdalykas, ko negalejo duoti manheimiediai, tai genijaus, kuris panaudotq visus jg prana5umus btpasiekimus ir suzydetq orkestrineje dirvoje, kuri4 jie taip gausiai patrgse" 1kapc. p. rsO;. J.Haidnas

-ypad V.A.Mocartas kaip tik ir tapo tokiomis asmenybemis.Lyginant J.Haidno ir V'A.Mocarto vellvuosius k[rinius su ankstyvaisiais, progresas atrod:didZiulis. J.Haidno orkestruotes lygis augo nuolat, iki pat velyvqjq kuriniq, nepaisant solidau,kornpozitoriaus amZiaus. V.A.Mocartas, progresuodamas greitai ir ue pertrtkio, per kelerius metupasivijo J.Haidn4. Siq dviejq klasikg orkestruotds kolybe toti tente kitu; to laikmedio kompozitoriu:

todel paveike greidiau velesnius, XIX a. pradZios kompozitorius, negu amZininkus.Taigi Vienos klasikai suformavo ktasikinio simfoninio orkestro - dabar toks orkestras vadinamal

maiuoiu porinis suddties simfoniniu - sudet! (orkestrq sudetys nagrinejamos 3-iojo skyriaus 2-ajan:poskyryje). Ypai dideli Sioje srityje yra J.Haidno nuopelnai. Jis tarsi apibendrino ii uZbaige sar.piimtakq orkesiro sudeties ir= grupiq panauciojimo principq ieikojimus. i.Haicino orkestre grup*sudetis tapo stabili, subalansuota, kiekviena grupe lgijo jii bfidingas funkcijas. J.Haidno sukurta:sirnfoninio orkestro modelis metams begant buvo vienaip ar kitaip keitiamas, tadiau iS principo sprofesionaliojo orkestro struktlra i5silaike iki musu dienu.

Styginiq grupe' jau senokai tapusi orkeitro pagrindu, Siame orkestre atlieka svarbiaus'vaidmeni. iai skiria-mi tiek meiodiniai eiementai, tieli ir harmcniniai balsai. Orkestro diapazonapletesi auk5tyn - pirmiausia, Zinoma, smuikq aukStojo registro panaudojimo deka. fprastu orkestruote,principu tampa melodijos oktavinis i ir iI smuikq, taip pat smuikq ir aliq partijq dveiinimas (oktavini,-dvejinimq baroko kompozitoriai nenaudojo), styginiq padalijimas divisi ir intervalai bei akordai vienojrpartijoje, ivairios figflracijos, tremolo ir kita. Altas, ilg4 laik4 buvgs "orkestro pavainikiu',, nors ir laba-po truputi, atsargiai, tampa savaranki5ku orkestro vienetu. Violondeliq ir kontrabosq partijos beveilniekada nesiskiria, paprastai net uZra5omos vienoje penklineje.

Mediniai pudiamieji tampa visi5kai nepriklausomi ir atlieka tiek harmonini fon4, tiek ir ivairau_.pobfldZio melodijas. Sie instrumentai naudojami jau gana virtuoziskai, jq solo partijos simionijosedaLnai primena soliniq koncertq epizodus. Mediniai, kuriq vien4 partij4 itiit o tik vienas muzikantasbuvo naudojami po du (kartais bldavo tik viena fleitos partija). Pei anti4JE amZiaus pusg palaipsniui i

28

Rvtis UmieZius Instrumentuote ir orkestruoteTrumpa orkestruotds raidos istorine apLvalga

koncertini orkestr4 ltraukiamas klarnetas, kuris uZima deram4 viet4 tarp kitq mediniq grupes nariq'Kuri laik4 svyravg tarp obojq ir kiarnetq pasirinkimo, klasikai galop ivertino ir panaudojo abu.J.Haidnas visi$kai atmete pasenusi4 baroking manier4, kai mediniai instrumentai budavo naudojamibfitinai per vis4 k[rinio dali nuo pradZios iki pabaigos.

Variniq pudiamqjg ir mu5amqjq grupg sudard dvi valtornos, du trimitai ir du timpanai.Trombonai naudojami, bet vis dar tik operos, kantatos, mi5iq orkestre, o i koncertinq sudeti neieina.Naturaliosios valtornos ir trimitai ddl savo riboto natfiralaus garsaeilio galejo bflti panaudojami nevisur, toddl daZniausiai skambedavo per i5kilmingus epizodus ir pagrindine tonacija. Du tonika irdominante suderinti timpanai daZniausiai skambedavo tutti forte kafiu su trimitais. Antrojoje amZiauspuseje buvo ieskoma keliq, kaip pasiekti didesnio trimitq ir valtornq garsq skaidiaus, neapsiribojantnaturaliuoju garsaeiliu. 1760 m. drezdenietis A.LHampelis pasiflle b[d4 keisti valtornos garsq auk5tu-m4 savitu bndu iki$ant i Ziotis rank4. Tai ivyko valtornos konstrukciniq pakitimq deka - instrumentasprid.tur laikyti taip, kaip Siuo metu, t.y. Ziotis nukreipus Lemyn ir prilaikant de5ini4ja ranka. Tadiauiokie "uZdengti" garsai nebuvo labai kokybi5ki nei intonaciniu, nei tembro poZilriu, todel klasikai juosvartojo gana retai ir atsargiai. Variniq instrumentq chromatizavimas dar lauke savo ateities.

Visais laikotarpiais pasitaiko instrumentq, orkestre panaudojamq retai, epizodi5kai' Klasikiniulaikotarpiu tokiais instrumentais buvo maLojifleita, altinis (tenorinis) obojus, basethornas (alto-tenorotesittroi klarneto giminaitis) ir kontrafagotas. Kartais, siekiant tam tikro vietinio kolorito, daZniausiai,,barbari5kose",

"turki$kose" ir pan. operq scenose, btdavo naudojami didysis b[gnas, lek5tes,trikampis.

Tolesnd orkestro raida vyko minetosios sudeties pagrindu. Veliau, Liudviko van Bethoveno(1770-1527) kuryboje, "klasikinis" orkestras praturtejo antr4ja valtornq pora, trimis trombonais, pirm4kart4 panaudotais 5-sios simfonijos finale. Taigi L.Bethovenas jau naudojo orkestr4, kuri galima biitqvadin{i porines su.ddties diitiiuoju simfoniniu - visq mediniq instrumentq dia buvo daZniausiai po du, taippat ipristomis tampa keturios valtornos ir trombonq trio. Nors didesne Sio kompozitoriaus kfiriniqdafiJ para$yta XIX amZiuje, ankstyvojo romantizmo metu, tadiau ir savo ktryba, ir orkestruotespobndZiu L.Bethovenas laikytinas kulminaciniu klasicizmo tasku.

Nuo pat pirmqjq orkestriniq k[riniq Sis kompozitorius elgiasi su orkestru uitikrintai, naudojasivisais tuo metu pasiektais jo resursais. L.Bethoveno orkestravim

Rytis UrnieZius Instrumentuotd ir orkestruotdTrumpa orkestruots raidos istorine apLvalgz

4. Romantizmo orkestras

XIX a. orkestruotd tapo esminiu kompozicines technikos elementu - gyvybi5kai reik5mingudaZnai lemiamu kompozitoriaus stiliaus bruoZu. Yra Zinoma, kad romantikai muzikai skyre ypatingreik$mg. E.T.A.Hofmanas ra5d: "Muzika - romanti5kiausias i5 visq menq, negana to, galima sakyti -vienintelis grynai romanti5kas menas" (JIenIaH, 1983, p. 40). Pirmiausia jie akcentavo instrumentintmuzik4, "nes tik ji viena, niekindama kitq menq pagalb4, gali iki galo i5reik5ti ypatingq ir su pa5alirxpagalbi nepasiekiam4 meno esmg" (ten pat). Linoma, romantikq instrumentinio palikimlnovatori5kum4 didele dalimi s4lygojo vokalini4 melodijq, temq struktflra, savo ruoZtu skatinanlatskleisti ivairiapusi5kus ir iki tol nepaZistamus romantinio instrumentalizmo resursus.t Vokatiruromantikq muzika, o konkrediai daina, taip pat patyre t