4

(Atkelta ið 3 p.)

tá, Ðvëkðnos gyvenvietë ëmë sparèiai augti. (Kaimas, kaip ir pro játekantis upelis, vadinosi Ðvëkðna ir tik vëliau upelá pradëta vadintiÐvëkðnale.)

1503 m. kovo 8 d. Ðvëkðnos miestelis pirmà kartà paminëtasraðytiniuose ðaltiniuose – Varniuose suraðytame Linkuvos baþny-èios steigimo akte.

1509 m. geguþës 21 d. Þemaièiø seniûnas, Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës markizas Mikalojus Kæsgaila Paðakarniø dvare pa-siraðë dovanojimo aktà 1503 m. Ðvëkðnoje jau buvusiai baþnyèiai.

1509 m. dokumente nurodoma, kad Ðvëkðna – miestelis, kuria-me yra 12 karèemø, dvaras, administracinis ir prekybos centras,susisiekimo punktas.

1553, 1554 ir 1555 m., vadovaujant Jokûbui Leskauskui, Ðvëkð-nos dvaro þemë buvo iðmatuota ir nustatytos jos ribos. Tada dvaroþemës ribojosi su Rietavo, Pajûrio tijûnijomis, karaliðkàja Garda-mo þeme, o vakaruose – su Prûsija. Ið Ðvëkðnos vieðkeliais jau tuometu galëjai pasiekti Tilþæ, Klaipëdà, Varnius. Romanas Afanazissavo knygoje apie Þemaitijos dvarus nurodo, kad senais laikaisÐvëkðna buvo Mikalojaus Kæsgailos nuosavybë.

1569 m. vienturtë Trakø vaivados Kæsgailos duktë iðtekëjo uþVitebsko vaivados Jono Zaviðos. Kraièiui ji gavo Ðvëkðnà.

1601 m. J. Zaviða buvo gavæs Seimo pavedimà parinkti vietàtvir tovei statyti. Spëjama, kad jis tà vietà galëjo bûti iðrinkæs irÐvëkðnoje, nes greitai po to ðiose apylinkëse prasidëjo dideli dar-bai: jo paliepimu dvaro pievose buvo supilti pylimai, uþtvenkti Ðvëkð-nalës bei Ðalnos upeliai ir taip 1620 m. susiformavo „Kalës prûdas“,o vakarø pusëje – didelis tvenkinys. Vis dëlto Ðvëkðnoje pilis nebu-vo pastatyta.

1624 m. Ðvëkðnà ásigijo Pajûrio tijûnas Jeronimas Kriðpinas Kir-ðenðteinas. Tais metais Ðvëkðnoje jau gyveno 1 þydas (vardas Elijas).

1644 m. Ðvëkðnos dvarà nusipirko vokieèiø baronienë Von denKotryna Denhofienë. Ji èia nuolat negyvendavo, o reikalus tvar-kydavo per vietininkà.

1647 m. baronienës Von den Kotrynos Denhofienës vietininkopareigas Ðvëkðnoje ëjo vokietis seniûnas Hengelbrechtas Klotas.Ðvëkðnos gyventojai ir net klebonas jo labai nemëgo.

1664 m. gruodþio 17 d. Ðvëkðna gavo teisæ penktadieniais rengtiturgus. Prieð Antràjá pasauliná karà turgus vykdavo ir paskutiniaisiaismetais vyksta ketvir tadieniais.

1664 m. Ðvëkðnà paveldëjo ir pradëjo valdyti pilininkas Gerhar-

das Denhofas. Ðvëkðnoje reikalus tvarkyti jis buvo pavedæs Telðiøpastalininkui Mikalojui Blombergui, pagarsëjusiam savo þiaurumu.

1647 m. klebonas Karðtenas pirkliams uþdraudë sustoti seno-sios Ðvëkðnos teritorijoje (klebonui priklausiusioje miestelio dalyje).Tuo metu naujoji Ðvëkðna statësi á pietus ir pietryèius nuo senosios.

1695 m. dvarà nusipirko V. Grotusas. Vëliau ið jo – kunigaikðtisMykolas Kazimieras Oginskis. XVII a. pab. suraðytame Ðvëkðnosdvaro inventoriuje nurodyta, kad miestelyje yra apie 700 þmoniø.

XVIII a. pradþioje, po karo su ðvedais ir maro, gyventojø Ðvëkð-noje labai sumaþëjo (1713 m. gyveno tik 31 ðeima). Laikui einant,gyvenimas èia vël ásibëgëjo.

XVIII a. pradþioje Ðvëkðnos dvaro ðeimininkø materialinë padë-tis paðlijo – ið klebono Jurgio Kazimiero Mordel-Voitkevièiaus buvopasiskolinta nemaþai pinigø, uþstatytas Alseikø kaimas, o vëliau,kai dvarininkai neatidavë skolos, kaimas buvo priskir tas steigia-mai altarijai.

1732 m. Ðvëkðnos miestelá nusiaubë gaisras. Sudegë ir baþny-èia. Gaisrai Ðvëkðnà stipriai niokojo ir vëlesniais metais – 1817,1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006.

XVIII a. viduryje Ðvëkðna buvo vienas ið didþiausiø miesteliøvakarø Þemaitijoje. XVIII a. viduryje sudarytame dvaro inventoriujenurodoma, kad Ðvëkðnoje gyveno 55 baudþiauninkø ðeimos, ku-rios priklausë dvarui. Baudþiauninkais rûpinosi vaitas TamoðiusZalaitis. Laisvøjø valstieèiø bei amatininkø ðeimø Ðvëkðnoje tadabuvo 19. Ið viso tuo metu Ðvëkðnoje gyveno apie 500 þmoniø.Miestelyje vykdavo turgus.

1766 m. geguþës 22 d. Ðvëkðnos dvarà (kartu su visais ûkiais irvaitystëmis Þemaitijoje, Pajûrio apskrityje) Vilniaus vaivada My-kolas Kazimieras Oginskis uþ 714 tûkst. lenkø auksiniø pardavë iðLivonijos kilusiam grafui Vilhelmui Jonui Broel Pliateriui. Ði giminëÐvëkðnoje ðeimininkavo apie du ðimtus metø – iki 1944 m.

1766 m. Ðvëkðnoje buvo 420 gyventojø, 1833 m. – 797, 1857 m. –1018, 1897 m. – 1819, 1923 m. – 1676 (miestelyje – 1340, dvare –198, kaime – 138), 1959 m. – 1919, 1970 m. – 2242, 1979 m. –2177, 1987 m. – 2361, 1997 m. – 2371.

1769 m. V. J. Pliateris mirë. Tada dvaras atiteko jo vaikams.1795–1820 m. dvarà valdë V. J. Pliaterio sûnus Jurgis Broel Pliate-ris. Tuo laiku ðio dvaro valstieèiai jau buvo laisvi, tik turëdavo atliktinustatytà prievoliø normà.

1804 m. Ðvëkðnoje veikë parapinë mokykla. Jà lankë 8 vaikai.1812 m. Napoleono kariuomenë Ðvëkðnos nekliudë.1819 m. Ðvëkðnoje pastatyta evangelikø baþnyèia. Ji stovëjo

Restauruotos Ðvëkðnos dvaro vilos „Genovaitë“ pirmojo aukðto salës fragmentai. Danutës Mukienës nuotraukos, 2008 m.

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2008 / 4

5

ten, kur dabar yra Ðv. Florijono skulptûra. Baþnyèia sudegë 1861 me-tais. 1867 m. kitoje vietoje pastatyta dabartinë evangelikø baþnyèia.

1820 m. Ðvëkðnos dvarà, kuris apëmë beveik visà Ðvëkðnos vals-èiø, grafas Jurgis Broel Pliateris padalijo keturiems savo sûnums:Ðvëkðnà gavo Steponas, Vilkënà – Pranciðkus, Gedminaièius –Jurgis, Stemples – Kazimieras.

1852–1867 m. prie evangelikø baþnyèios veikë mokykla.1831 m. per sukilimà Ðvëkðnoje sukilëliai apðaudë Þemaièiø

vyskupo Stepono Giedraièio, kuris ragino nesiprieðinti valdþiai irsudëti ginklus, karietà. Po 1831 m. sukilimo Ðvëkðnoje stovëjocaro kariuomenës dalinys.

1843 m. ties Ðvëkðnos dvaru buvæs tvenkinys nuleistas á dabar-tiná Vilkëno tvenkiná, Vilkëne pastatytas didelis vandens malûnas.

1848 m. Ðvëkðnos kapinëse palaidotas Stempliø dvare miræsraðytojas Simonas Stanevièius.

XIX a. vid. grafai Broel Pliateriai árengë Ðvëkðnos ir Vilkëno parkus.1863 m. geguþës 11–12 dienomis Stemplëse vyko stiprus suki-

lëliø susirëmimas su rusø kariuomene. Mûðá sukilëliai laimëjo.1879 m. Ðvëkðnos kapinës aptvertos mûro siena ir pastatyti

akmeniniai var tai.XIX a. II p. – XX a. pr. Ðvëkðna buvo vienas ið pagrindiniø kontra-

bandos punktø Prûsijos–Lietuvos pasienyje.XIX a. II p. – 1950 m. Ðvëkðna buvo valsèiaus centras.1871 m. Ðvëkðnoje pradëjo veikti vaistinë (kai kurie raðytiniai

ðaltiniai nurodo, kad 1881 m.).1880 m. Ðvëkðnos parke pastatyti rûmai. Juos grafas Adomas

Broel Pliateris pavadino þmonos garbei – „Villa Genowefa“ („VilaGenovaitë“). Tuo metu parkas pertvarkytas pagal naujai parengtàplanà. Èia atsirado naujø árengimø ir pastatø, árengti stilingi vartai,parkas aptvertas mûro siena, pastatyti ðiltnamiai, namelis sodinin-kui. Ðio pastato aukðtame bokðte bûdavo iðkeliama Pliateriø gimi-nës vëliava. Parke augo daug vietiniø ir áveþtiniø medþiø. Buvopasodintas dviskiautis ginkmedis, kukmedþiai, Veimuto puðis, kar-pytalapë liepa, bukai ir nemaþai kitø vertingø sodinukø.

Po 1882 m., kai þydams buvo uþdrausta gyventi kaimuose, Ðvëkð-noje apsigyveno daug þydø. Tada miestelio gyventojø skaièius la-

bai iðaugo. 1885 m. jø èia buvo 1018, 1897 m. – 1819.1864 m. Ðvëkðnoje pradëjo veikti valdinë pradinë (rusiðka dvi-

klasë) mokykla.1897 m. pastatyti Vilkëno dvaro rûmai, iðlikæ iki mûsø dienø.1864–1904 m. (lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis drau-

dimo metais) Ðvëkðnoje uþdraustà spaudà platino Vinco Kudirkos moks-lo draugas, „Varpo“ rëmëjas gydytojas Juozapas Rugis, MarijonaPupðaitë, Andriejus Balèënas, Jonas Bliûdþius, Tadas Lomsargis, Juo-zas Freitikas, daug kitø ðiame kraðte aktyviai veikusiø knygneðiø.

1905 m. liepos 24 d. paðventinta ðvedø architekto Karlo EduardoStrandmanno suprojektuota Ðvëkðnos baþnyèia.

XX a. pr. Ðvëkðnoje buvo pastatytos skulptûros „Diana“ ir„Ðv. Florijonas“, árengtas saulës laikrodis, o Vilkëno parkas pa-puoðtas skulptûra „Rebeka“. Tais laikais medþiais apsodinta alëjajungë Ðvëkðnà ir Vilkënà. Prie Ðvëkðnos, 70 ha aptvertame miðkoplote, buvo áveistas þvërynas – èia laikydavo briedþius, stirnas,kitus þvëris, fazanus. Ðvëkðnos parku vingiavo upelis, parke buvokeletas dirbtiniø tvenkiniø.

1905 m. lapkrièio 18 d. Ðvëkðnos gyventojai iðvijo caro val-dininkus, iðsirinko virðaitá, nuplëðë caro portretus ir vietos valdþiairaðtu pateikë savo reikalavimus. Vienas ið jø – steigti lietuviðkasmokyklas, atgaivinti Vilniaus universitetà.

1906 m. prie naujosios baþnyèios pradëjo veikti parapijos bib-liotekëlë.

1907 m. sausio 6 d. Veivirþënø gatvëje pradëjo veikti antrojimokykla – lietuviðka privati dviklasë parapinë mokykla, pastatytaið nugriautos senosios katalikø baþnyèios medþiagos.

1909 m. Pociø kaimo geleþies amþiaus kapinynus, esanèius4 km á vakarus nuo Ðvëkðnos, tyrinëjo archeologas, generolas Vla-das Nagevièius.

1910 m. ákurta vartotojø bendrovë, pastatyta nauja klebonija.1915 m. kovo 13 d. Ðvëkðnà uþëmë vokieèiai. Prie Pagraume-

nës ávyko rusø ir vokieèiø kariø susidûrimas.1915 m. rugsëjo–lapkrièio mënesiais Ðvëkðna buvo apskrities

centras.

Ðvëkðnos dvaro parko fragmentai (deðinëje – ginkmedis). Danutës Mukienës nuotraukos, 2008 m.

(Nukelta á 6 p.)

ISTORIJA

6

(Atkelta ið 5 p.)

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybës aktà kartu sukitais signatarais pasiraðë ir ðvëkðniðkiai Jurgis Ðaulys bei kuni-gas Kazimieras Ðiaulys.

1919 m. rugsëjo 22 d. pradëjo veikti Ðvëkðnos „Saulës“ progim-nazija (1928–1949 m. – gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinë mokykla.1924–1940 m. mokykla priklausë katalikø ðvietimo „Saulës“ draugi-jai. 1995 m. jai sugràþintas „Saulës“ vidurinës mokyklos vardas).

1925 m. kilæs gaisras sunaikino 139 gyvenamuosius namus,156 ûkinius pastatus, be namø liko 808 þmonës. Gaisro metu kele-tas þmoniø sudegë, nemaþai apdegë.

1928 m. liepos 25 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui AntanuiSmetonai, paðventinti Ðvëkðnos „Saulës“ gimnazijos rûmai ir Lie-tuvos pavasarininkø iniciatyva Ðvëkðnoje pastatytas Lietuvos Ne-priklausomybës 10-meèiui skirtas paminklas.

1928 m. ákurta Ðvëkðnos pieninë.1930 m. uþbaigtas tiesti Þagatpurviø–Ðvëkðnos plentas, pradëjo

veikti Ðliterio malûnas.1931 m. pradëjo veikti Ðvëkðnos elektrinë.1933 m. Ðvëkðnoje vyko Þemaitijos eucharistinis kongresas. Ja-

me dalyvavo 4 vyskupai, apie 150 kunigø, 25–30 tûkst. maldininkø.1937 m. kovo 15 d. Ðvëkðnoje atidaryta pirmoji miestelio vieðoji

valstybinë biblioteka.1938 m. marðrutu Tauragë–Gargþdai per Ðvëkðnà pradëjo kur-

suoti autobusas.1939 m. rugpjûèio 15 d. vienuolës elzbietietës pradëjo statyti

vienuolynà, ligoninæ (atidaryta 1943 m). Joje 1943–1944 m. gydësiðiltine sergantys ligoniai.

1940 m. birþelio mënesá sovietø pasienieèiai apsigyveno Ðvëkð-noje ir perëmë valstybinës sienos kontrolæ ties Inkakliais.

1940–1941 m. Ðvëkðnoje buvo sovietø armijos pasienio ko-mendantûra.

1941 m. birþelio 14 d. ið Ðvëkðnos á Sibirà iðtremtos 6 ðeimos,tarp jø ir grafas Jurgis Broel Pliateris.

1940 m. bolðevikai Ðvëkðnos parke sukurtame lauþe sudeginoÐvëkðnos dvaro archyvà.

1941 m. birþelio 22 d. vokieèiai ið patrankø apðaudë Ðvëkðnà irpavakaryje jà uþëmë.

1941 m. rugsëjo 20 d. Inkakliø puðyne naciai suðaudë apie300 Ðvëkðnos þydø.

1944 m., artëjant frontui, norëdami iðvengti galimø represijø, áVakarus pasitraukë Ðvëkðnos grafas Aleksandras Broel Pliateris,jo ar timiausi giminës, vienuolës, beveik visi gimnazijos mokytojai,daug kitø miestelio gyventojø.

1944 m. spalio 10 d. Ðvëkðnà uþëmë sovietø armija.1945 m. Ðvëkðnoje pradëjo veikti kultûros namai.1950 m., gyvendamas JAV, knygutæ apie Ðvëkðnà iðleido ðvëkð-

niðkis Jonas Rugys.1950–1959 m. Ðvëkðna priklausë Priekulës rajonui.1950–1995 m. Ðvëkðna buvo apylinkës centras.1956 m. Ðvëkðnoje atidaryta respublikinë psichoneurologinë li-

goninë.1957 m. uþbaigtas asfaltuoti Ðvëkðnos–Saugø plentas.1959 m. Ðvëkðna buvo priskirta Ðilutës rajonui.1960 m. spalio 1 d. iki Ðvëkðnos nutiesta aukðtos átampos elek-

tros linija.1966–1992 m. Ðvëkðna buvo Ðvëkðnos tarybinio ûkio centrinë

gyvenvietë.1974 m. Èikagoje pedagogë, Antrojo pasaulinio karo metais

Ðvëkðnos „Saulës“ gimnazijai vadovavusi Alicija Rûgytë iðleido536 puslapiø monografijà „Ðvëkðna“.

1976 m. lapkrièio 10 d. pamokos prasidëjo naujai iðkilusiameÐvëkðnos vidurinës mokyklos pastate.

1984 m. Ðvëkðnos kapinëse pastatytas antkapinis paminklas raðy-tojui Simonui Stanevièiui (skulptorius Vytautas Majoras).

Deðinëje: taip atrodë iki mûsø dienø iðlikusiø nuniokotø Vilkëno dvarorûmø vidaus interjero geriausiai iðlikæ fragmentai prieð pradedant èiadirbti restauratoriams. Kairëje – restauruojamø Vilkëno dvaro rûmøðiaurinës pusës fragmentas. Danutës Mukienës nuotraukos, 2008 m.

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2008 / 4

7

1988 m. suremontuota medinë Ðvëkðnos kapiniø koplyèia.1990 m. liepos 29 d. Ðvëkðnoje atidengtas atstatytas Laisvës

paminklas.1995 m. Ðvëkðnos apylinkë pavadinta Ðvëkðnos seniûnija,

Ðvëkðna – jos centras.1997 m. Ðvëkðnoje buvo 2 371 gyventojas.1999 m., padedant Ðvedijos vyriausybei ir Fargelando savival-

dybei, Ðvëkðnoje árengti vandentiekio bei kanalizacijos tinklai.2000 m. sausio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Ðvëkðnos

miestelio herbas (dailininkas Arvydas Kaþdailis).2001 m. Ðvëkðnoje buvo 2 053 þmonës.2004 m. miestelyje gyveno 909 ðeimos.2004 m. miestelio aikðtës centre pastatytas stogastulpis knyg-

neðiams (skulptorius Vytautas Bliûdþius).2005 m. Ðvëkðnoje vyko Telðiø vyskupijos Eucharistinis kon-

gresas.2006 m. iðleista Adelës Judeikienës sudaryta knyga „Ðvëkðnos

ðnektos tekstai“.2006 m. geguþës 10 d. Ðvëkðnoje kilæs gaisras sunaikino 10 namø.

Þuvo moteris, buvo suþeistø.

Ðiø metø geguþës 15 dienà sudegë Ðvëkðnos miestelis (Tau-ragës apskr.). Gaisras buvo taip ûmas, kad ne tik trobesiø nebe-buvo galima iðgelbëti, bet ir visas kilnojamas turtas sudegë.Per pusæ valandos nuo gaisro pradþios jau visas miestelis buvoviena liepsnos jûra. Gyventojai, taip netikëtai ugnies iðtikti, ne-begalëdami gelbëti savo turto, tik þiûrëjo, kaip iðsaugojus savogyvybæ. Du þmonës sudegë visai, apie 30 liko suþeistø, ið kuriøviena labai apdegusi mergaitë dabar guli ligoninëje. To didþiuliogaisro metu sudegë 295 trobesiai, kuriø skaitliuje buvo 139 gy-venami namai. 299 ðeimynos ávairiø tautø: lietuviø, þydø ir vo-kieèiø, kurios turi 808 asmenis, liko be pastogës. Nuostolispadarytas apie pusketvirto milijono litø.

Daugumà Ðvëkðnos miestelio gyventojø sudarë neturtingie-ji, kurie, uþdarbiaudami èia pat, miestelyje, vargais negalaisiðmisdavo patys ir iðmaitindavo savo ðeimynas. Ðiandien likoprispausti didelio vargo ir savo pajëgomis negali iðsimaitinti, ojau laikas rûpintis ir apie gûþtelæ þiemai, nes, jai atëjus, nebuskur padëti, nes miestelyje namø liko labai maþai.

Turëdami tà visà galvoje, ðiuo kreipiamës á geros ðirdiesþmones, visuomenës organizacijas ir ástaigas, praðydami pa-dëti tiems nelaimingiesiems. Uþ siunèiamas aukas ðirdingaibusime dëkingi. Laikraðèiø redakcijas, organizacijas ir ástaigaspraðome patarpininkauti aukø priëmime ir persiuntime. Aukassiøsti Komiteto vardu, Ðvëkðnos paðtas. Kitus laikraðèius pra-ðome ðá mûsø atsiðaukimà perspausdinti.

Ðvëkðnos padegëliams ðelpti komitetas: S. Bûdvytis,J. Rupðys, Alminauskas, M. Janovskis, F. Barkauskas, JurgisPliateris ir (vienas paraðas neiðskaitomas – red. p.)

Iðspausdintas 1925 m. geguþës 27 d. laikraðtyje„Klaipëdos þinios“

ATSIÐAUKIMAS

Grafø Broel Pliateriøherbas. Nuotrauka ið OnosNorkutës archyvo

Vilkëno dvaro pastatai 2008 metais. Danutës Mukienës nuotraukos

ISTORIJA

Gedminaièiø dvaro ûkinis pastatas 2003 metais. Onos Norkutës nuotrauka