4

TAURAGË

Tauragës miestas ásikûræs Lietuvos pietvakariuose, kairiajameJûros upës krante, prie Karaliauèiaus–Tilþës–Ðiauliø–Rygos kelio.Jo teritorija uþima 1 388 ha þemës. Nuo Tauragës iki Klaipëdos –120 km, Kauno ir Palangos – 140 km, Ðiauliø – 100 km, Rygos –230 km, Karaliauèiaus (Kaliningrado) – 180 kilometrø.

Tauragës mieste yra apie 33 tûkst. nuolatiniø gyventojø, 218 gat-viø (jø bendras ilgis 104 kilometrai).

Miesto pavadinimas sudëtas ið dviejø þodþiø – tauras ir ragas.Senovëje ðiose apylinkëse plytëjo didþiuliai miðkai, juose augo tau-

TAURAGËISTORIJA, DATOS, FAKTAIPARENGË GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS

Tauragës herbas. Dailininkas Juozas GalkusNuotraukos Danutës Mukienës

rai. Ið sumedþiotø gyvuliø ragø þmonës darydavo ragus midui gerti.Nemuno, Jûros ir Ðeðuvies upës nuo seno buvo patogus susisie-

kimo kelias. Juo atplaukdavo pirkliai.Tauragë – riba, kuri daugelá amþiø skyrë katalikiðkà Lietuvà nuo

liuteroniðkosios (reformatoriðkosios), Prûsijos ir Rusijos imperi-jas, Maþàjà ir Didþiàjà Lietuvas, Vokietijà ir Sovietø sàjungà.

Graþios Tauragës lygumø apylinkës. Jas raiþo Akmenos, An-èios, Jûros, Ðeðuvies ir daugelis kitø upiø bei upeliø. Garsus ðioseapylinkëse Draudenio eþeras, Pagramanèio, Batakiø piliakalniai.

Spëjama, kad XIII–XIV a. laikotarpiu apie Tauragëje buvusá dvaràpradëjo formuotis Tauragës miestas.

Kasmet þiniø apie senàjà Tauragës istorijà vis daugiau. Jø randa-ma ne tik tyrinëjant istorinius ðaltinius, bet ir archeologams kasinë-jant Tauragës miestà ir jo prieigas. Daugelá metø jie dirbo netoliTauragës esanèiame Dauglaukio kaime, kur buvo tyrinëjami sen-kapiai (pats seniausias Nemuno deltos kultûros laidojimo pamin-klas – 70–260 po Kr.). Tauragës rajone yra þinoma 12 piliakalniø.Kol kas në vienas ið jø dar nëra iðtyrinëtas.

XIII–XV a. pr. per Tauragës apylinkes vingiavo svarbiausi kry-þiuoèiø keliai, kuriais jie þygiuodavo siekdami uþkariauti Lietuvà.

XV a. II p. Tauragës dvaras priklausë Kontautams. Kai dvarosavininkas Jonas Kontautas mirë, jo þmona Jadvyga Aleknaitë-Kon-tautienë iðtekëjo uþ Stanislovo Bartoðevièiaus. Tada dvaras perëjoBar toðevièiø giminei.

Iki 1507 m. raðytiniuose ðaltiniuose Tauragës vietovë buvo vadi-nama Pajûrio vardu.

1507 m. Tauragë pradedama minëti raðytiniuose ðaltiniuose (pir-masis þinomas paminëjimas – Bertoðevièiaus dotaciniame akte /baþnyèios aprûpinimo akte). Jame paþymima, kad dauguma Taura-gës miestelënø ir apylinkës kaimø gyventojø yra senosios lietuviøtikybos iðpaþinëjai.

1507 m. Tauragëje pastatyta katalikø baþnyèia. Jos fundatorë –Vilniaus vaivados Aleknos Sudimantaièio dukra Jadvyga Bartoðe-vièienë. Tais paèiais metais ákurta pirmoji Tauragës parapijos mo-kykla (tokià mokyklà laikyti buvo nurodyta baþnyèios fundacijoje).

Tauragë, Vytauto gatvë

Tauragës banko pastato priekinis fasadas (architektai A. Funkas irM. Songaila, pastatytas 1935 m.)

ÞEMAITIJOS MIESTAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

5

(Nukelta á 6 p.)

XVI a. Tauragë jau buvo minima daugelio uþsienio ðaliø raðyti-niuose ðaltiniuose.

1526 m. Tauragë buvo paþymëta B. Vapovskio, 1539 m. – ðvedøarkivyskupo Olaus Magnusu Ðiaurës Europos þemëlapyje.

1549 m. Onos Bartoðevièiûtës-Glebavièienës dukterá vedë Mer-kelis (Melchioras) Ðemeta. Tada vedybø keliu Tauragë atiteko Ðe-metoms. M. Ðemeta dvarà padalijo trims savo vaikams: dukraiKristinai Bielevièienei, sûnums Vaclovui Ðemetai ir Batakiø seniû-nui Jonui Ðemetai.

1567 m. Tauragëje pastatyta evangelikø liuteronø baþnyèia irásteigta parapija. Tuo pasirûpino Þemaitijos kaðtelionas MerkelisÐemeta (Tauragës evangelikø liuteronø parapija ðiuo metu yra di-dþiausia Lietuvoje). Tais paèiais metais prie miesto evangelikø liu-teronø baþnyèios pradëjo veikti parapijos mokykla.

1567 m. Tauragës katalikø baþnyèios pastatas jau buvo nebetin-kamas naudoti.

1571 m. suraðytame Tauragës inventoriuje nëra paminëtas nëvienas dvare gyvenæs vokieèiø tautybës gyventojas. Nebuvo tokiøèia ir suraðant dvaro inventoriø 1653 m., kai dvarui priklausë 37 kie-mai (dûmai).

1598 m. skolø spaudþiamas Jonas Ðemeta jam priklausiusià Tau-ragës dvaro dalá perdavë Prûsijos iþdininkui Kristupui von Roppui.

1601 m. Tauragës dvarà uþ 21 000 guldenø nupirko administra-toriaus teise Prûsijà valdæs Ansbacho markgrafas Jurgis Fridri-chas (1977–1604).

1609 m. Tauragës dvaras paveldëjimo keliu atiteko Brandenbur-go kurfiurstams.

1616 m. kurfiurstas Jonas Zigmantas nusipirko Tauragës dvarodalá, kuri anksèiau priklausë Ðemetaitei-Bielevièienei.

Skulptûra „Taika“ Tauragës miesto centre. Skulptoriai Leonas irGediminas Þukliai, architektas Eduardas Budreika

Tauragës miesto centras. Dariaus ir Girëno gatvë, senasis Tauragës paðtas

1844–1847 1852; 1866; 1886 m. pastatytas neorenesansinis Tauragës piliesrûmø architektûrinis ansamblis, kuriame yra veikusi muitinë, kalëjimas, psichi-atrijos ir apskrities ligoninë, o dabar veikia Tauragës muziejus „Santaka“.Moksleiviø kûrybos centras, vaikø biblioteka, Fotografijos galerija

ÞEMAITIJOS MIESTAI

6

1633 m. Tauragëje atkurta katalikø baþnyèia.1637 m. Tauragës evangelikø liuteronø vaikams buvo pastatyta

mokykla (pastatas ilgai netarnavo, nes greitai sudegë)1639 m. Tauragæ uþ 11 000 dukatø nusipirko Prûsijos rûmø tar-

nautojas Paulius Domarackas. Vëliau ið jo pusbroliø dvarà nusipir-ko Jonas Mikalojus Stankevièius.

1653 m. Tauragëje buvo 2 baþnyèios, 40 kiemø, turgaus aikðtë.Keturiuose kiemuose gyveno þydø tautybës þmonës.

1653 m., nusipirkæs Tauragës dvarà ið Jono Mikalojaus Stanke-vièiaus, Tauragës ðeimininku tapo Lietuvos kariuomenës etmonasJonuðas Radvila (1612–1655). Tëvo valia Jonuðo Radvilos vienin-telë dukra Ona Marija Radvilaitë buvo iðtekëjusi uþ savo pusbrolioBoguslavo Radvilos.

1656 m., po konfederacijos paskelbimo, Viduklës, Karðuvos,Kraþiø ir Pajûrio valsèiø bajorai per savaitæ buvo pakviesti susi-rinkti á palei Tauragæ buriamà Konstantino Adakauskio pulkà. Tøpaèiø metø rugsëjo mënesá konfederatai nuo Birþø persikëlë prieTauragës. Tada Tauragës dvaras turëjo iðlaikyti Petro Lackio vado-vaujamà 100 raiteliø pulkà.

Jonuðas Radvila rûpinosi, kad bûtø pertvarkytas Tauragës dvaras.To nepadaryta jam gyvam esant bei ilgokai po jo mirties.

1667 m. Tauragëje buvo 165 dûmai.1669 m. Boguslavui Radvilai mirus, Tauragës ðeimininke tapo ir

tëvo turtus paveldëjo jo nepilnametë dukra Liudvika Karolina Rad-vilaitë (kai tëvas mirë, jai buvo vos dveji metukai). Ji þinoma kaippaskutinë Birþø-Dubingiø Radvilø reformatoriðkosios ðakos dvarøvaldytoja, Lietuvos evangelikø reformatø veiklos rëmëja. 1681 m.sausio 17 d. Liudvika Karolina Radvilaitë, turëdama vos 14 metøamþiaus, Brandenburgo didþiojo kurfiursto Fridricho Vilhelmo (1640–1688) átakojama, iðtekëjo uþ jo sûnaus – Brandenburgo margrafoLiudviko.

1681 m. Liudvika Karolina Radvilaitë teismo keliu atgavo Taura-gës, Seirijø dvarus ir juos kaip pasogà pavedë valdyti Brandenbur-go kurfiurstui. Taip Tauragës dvaras, kuris buvo LDK teritorijoje,atsidûrë Prûsijos didikø þinioje ir joje iðliko 105 metus.

1691 m., anot Vilniaus tribunolo, Tauragë perëjo Prûsijos valdo-vo (Brandenburgo kurfiurstø) þinion, nors vis dar priklausë Lietu-vos-Lenkijos valstybei. Atsidûrus Prûsijos valdþioje, Tauragëje bu-vo ávesta vokiðka administracija, valdytojus skirdavo Prûsija.

1688–1793 m. Tauragæ valdë net 12 pareigûnø, ið kuriø daugu-ma buvo lietuviai.

Prûsijos valdovas, kuriam tuo laikotarpiu priklausë Tauragë, kaipir kiti Lietuvos didikai turëjo mokëti mokesèius Lietuvos-Lenkijosvalstybei bei atlikti kitas didikams priklausanèias prievoles.

1736 m. buvo ásteigta Tauragës evangelikø liuteronø mokykla.1765 m. Tauragëje buvo 22 þydø tautybës gyventojai, 1784 m. – 71.1768 m. Tauragëje pastatyta medinë evangelikø liuteronø baþ-

nyèia.1774 m. rugpjûèio 3 d. Tauragë perëjo Raseiniø apskrities virði-

ninko Aramavièiaus þinion.1775 m. Tauragëje buvo 74 dûmai.1778 m. Tauragëje ir dvarui priklausanèiuose kaimuose jau gy-

veno 120 vokieèiø valstieèiø bei amatininkø ðeimø.1782 m. sudegë Tauragës evangelikø liuteronø baþnyèia.1787 m. pastatyta nauja Tauragës evangelikø liuteronø baþnyèia.Tauragës gaisrinës pastatas

(Atkelta ið 5 p.)

Tauragës pilies rûmø architektûrinio ansamblio (pradëtas formuoti 1844–1847 m.) fragmentas

2009 m. geguþës 30 d. Tauragëje, skvere prie Stoties g., atidengtaspaminklas Kæstuèio apygardos partizanams atminti. Paminklo autoriai –skulptorius Regimantas Midvikis ir architektas Vytenis Mazurkevièius

ÞEMAITIJOS MIESTAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

7

Tauregës rajono savivaldybës vieðoji biblioteka

Vienas seniausiø Tauragës mûriniø pastatø (iðkilo 1921 m.). Tai buvusiþydø pradþios mokykla Nr. 4. Po Antrojo pasaulinio karo èia veikësuaugusiøjø, muzikos mokykla, dabar – prokuratûra

1793 m. rugsëjo 25 d. buvo pasiraðyta Gardino sutartis, pagalkurià Prûsijos karalius Fridrichas Vilhelmas II atsisakë Tauragësbei Seirijø dvarø ir juos gràþino Lietuvos-Lenkijos valstybei. Gene-ralgubernatoriaus Nikolajaus Repnino ásakymu Tauragës dvaras bu-vo perimtas ið Prûsijos administracijos ir perduotas Rusijos valsty-bës turtø þinion. Pirmuoju dvaro valdytoju paskirtas Ivanas Veisas.

1794 m. rugpjûèio 3 d. Tauragëje valdþia perëjo LDK þinion, miestàpradëjo valdyti Raseiniø apskrities virðininkas.

Iki 1795 m. Tauragës dvaro þemës priklausë Kraþiø valsèiui. Tuometu Tauragëje buvo 441 gyventojas, 74 kiemai.

1795 m. Tauragë pateko Rusijos carø valdþios þinion.1797 m. Tauragëje buvo 28 miestelënø krikðèioniø, 9 kampinin-

kø ir 8 þydø kiemai. Èia veikë sinagoga, þydai turëjo savo rabinà.1797 m. balandþio mënesá Tauragës valda buvo padovanota Je-

katerinos II gydytojui Krauzei. Greitai po to jis ðià valdà perleidosavo þentui Ivanui Albrechtui.

1804 m. Tauragës evangelikø liuteronø mokykloje mokësi 37 ber-niukai ir 18 mergaièiø.

1805 m. Ivanas Albrechtas Tauragës dvarà ir miestà pardavëgrafui Platonui Zubovui, kuris ið Jekaterinos II kaip dovanà 1795 m.buvo gavæs Ðiauliø ekonomijà.

Iki Platono Zubovo mirties juridiðkai nebuvo iðspræsti jo tur topadalijimo reikalai, todël, P. Zubovui mirus, Tauragë vël pateko Ru-sijos valstybës iþdo þinion.

1805–1807 m. Tauragës dvare buvo árengta rusø caro bûstinë ircarinës Rusijos kariuomenës vyriausioji tvir tovë. Joje ne kar tàlankësi Rusijos caras Aleksandras I (1807 m. vasarà du kartus –birþelio ir liepos mënesiais) bei Prûsijos karalius.

Po to, kai 1807 m. balandþio 14 d. Napoleonas ties Fridlandupasiekë pergalæ prieð rusø kariuomenæ ir ji pasitraukë á deðiniàjàNemuno pusæ, 1807 m. birþelio 22 d. caras Aleksandras I Tauragë-je pasiraðë sutartá su prancûzais (tai 1807 m. birþelio 25 d. pasi-raðytos Tilþës taikos sutarties prototipas).

1808 m. Tauragëje parapinës mokyklos nebuvo. Neturëta tokiosmokyklos ir Adakave, Batakiuose, Gaurëje, Pagramantyje, Skaud-vilëje, Pajûryje, Sartininkuose, Þygaièiuose.

1812 m. birþelio 28 d. Napoleono kariuomenës 10-asis korpusas,vadovaujamas Þ. Makdonaldo, ið Tilþës pasuko per Tauragæ, Skaud-vilæ, Viduklæ. Tø paèiø metø rugpjûèio mënesá 11 d. Tauragëje buvoapsistojusi generolo Hermano Deandelso vadovaujama divizija.

1812 m. gruodþio 30 d. Tauragës dvaro Poþerûnø malûne (6 kmnuo Tauragës) Prûsijos generolas H. Jorkas ir Rusijos generolasI. Dibièius pasiraðë 7 straipsniø konvencijà (vëliau ji pradëta va-dinti Tauragës konvencija), kuri itin reikðminga Europos istorijoje.Ði konvencija buvo viena ið prielaidø vokieèiams pradëti tautinioiðsivadavimo judëjimà.

1821–1830 m. Tauragës evangelikø liuteronø mokykla veikë pa-rapijai priklausanèiuose namuose.

1821 m. Tauragës evangelikø liuteronø mokykloje mokësi 45 mo-kiniai, 1824 m. – 41, 1826 m. – 80, 1827 m. – 70, 1828 m. – 80,1829 m. – 37, 1830 m. – 47.

Po Platono Zubovo mir ties (1822 m.) didiko tur tus dalijosi jobrolis Dmitrijus ir kito brolio Nikolajaus vaikai Aleksandras, Plato-nas bei Valerijonas. 1833 m. per dalybas Tauragës dvaras atitekoValerijonui Zubovui.

1829 m. geguþës 19 d. Tauragæ nusiaubusio gaisro metu sudegë18 namø su ûkiniais pastatais ir visu ten buvusiu turtu.

1830 m. Tauragëje pradëjo veikti odø iðdirbimo ámonë.1831 m. kovo mënesá J. Urbonavièius Tauragëje suorganizavo

200 asmenø sukilëliø bûrá. Kità sukilëliø bûrá ðiose apylinkëse buvosuorganizavæs F. Kybartas.

1831 m. lapkrièio mënesá Rusijos caras patvir tino dokumentàdël Tauragës muitinës ásteigimo (iki to laiko èia veikë muitinës /sienos perëjimo punktas).

1833 m. Tauragëje pastatyta muitinë. Tuo metu miestelyje buvoapie 630 gyventojø, 79 gyvenamieji namai, 8 smuklës, o 1892 m. –4 722 gyventojai, 1897 m. – 6 655, Pirmojo pasaulinio karo iðvaka-rëse – apie 10 000 gyventojø.

1834 m. Tauragës dvaro savininkas Valerijonas Zubovas miestuiiðrûpino teisæ per metus rengti tris prekymeèius (vasario 2 d.,

(Nukelta á 8 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTAI

8

Ðvè. Trejybës dienà ir rugpjûèio 10 d.) bei savaitinius turgus, kurie vykda-vo pirmadieniais.

1834 m. buvo parengtas mûrinio Tauragës muitinës pastato projektas,sudaryta ðio pastato statybos sàmata bei parengtas plento nuo Tauragësiki sienos su Prûsija projektas.

Tauragæ daugelá kartø niokojo gaisrai, ypaè miestas nuo jø nukentëjo1780, 1782, 1815 ir 1836 metais. 1836 m. geguþës 21 d. kilusio gaisro metuTauragëje sudegë 59 kiemai su visais ûkiniais pastatais (ið viso apie200 pastatø). Tarp sudegusiøjø buvo ir prieð 17 metø pastatyta didelë mui-tinë bei jos sandëliai, 1830 m. pastatytas paðtas, nuo 1787 m. veikusievangelikø liuteronø baþnyèia, sinagoga. Gaisras nepalietë tik 30 krikð-èioniø ir 12 þydø gyvenamøjø namø.

1836 m. Rusijos vyriausybës ásakymu architektas Vaclovas Ritðelisparengë, o valdþia patvir tinto naujà Tauragës miesto statybos projektà.Pagal já Tauragë buvo pradëta formuoti naujoje vietoje. 1910 m. pagal ðáplanà miestas jau buvo uþstatytas.

1836–1837 m. suprojektuotas ir 1836–1844 metais nutiestas Ðiauliø–Tauragës kelias, kuris Lietuvà jungë su Prûsija. Ðis kelias Poþerûnø kai-me suko á ðiauræ ir aplenkë Tauragës dvarà.

1836–1844 m. nutiesus plentà per Tauragæ, ji kaip pasienio ir prekyboscentras pradëjo greitai augti. Didelë dalis naujøjø pastatø buvo mûriniai.Plytas naujø namø statybai gamindavo Tauragës dvaro plytinë.

1838 m. Tauragës parapijai priklausë 4 141 katalikas.1838 m. kapitonas Droninas parengë Tauragës kalëjimo projektà, kurá

1842 m. pakoregavo architektas Karolis Gregotavièius.1841 m. Tauragës dvaras eiliná kartà perëjo valstybës iþdo þinion. Já

caras ásakë nupirkti po to, kai suþinojo, jog V. Zubovas planuoja ðá dvaràparduoti.

1842 m. Tauragëje buvo 178 sklypai (ið jø 120 naujojoje, 58 – senojojemiestelio dalyje).

1842 m. Tauragës paðto stotis turëjo 28 arklius.1843 m. geguþës 21 d. paðventinta naujoji Tauragës evangelikø liutero-

nø baþnyèia.1844–1847 m. pradëtas statyti Tauragës pilies rûmø ansamblis, kuriame

Tauragës kultûros rûmai

Lietuvos atgimimo metais atstatytas paminklas Ðauliø sàjungosákûrëjui Vladui Pûtviui-Putvinskiui ðalia Tauragës pilies rûmøkomplekso (ðio paminklos autorius neþinomas)

Kairëje – Lietuvos atgimimo metais atstatytas paminklas Lietuvos nepriklauso-mybës ðaukliui Vincui Kudirkai Tauragëje ir ant jo postamento esantis Þemaitijosherbas bei Gedimino stulpai. Paminklà atkûrë Antanas Bagdonas

Centrinis Tauragës miesto skveras

(Atkelta ið 7 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

9

yra veikusi muitinë, kalëjimas, psichiatrijos, apskrities ligoninë. Dabarpastatø kompleksas naudojamas kultûros reikmëms, èia veikia kraðtomuziejus. Pilies ansamblis uþbaigtas suformuoti 1886 metais.

1846 m. caras Nikolajus I Tauragës dvarà majorato teisëmis padova-nojo kunigaikðèiui generolui Hilarijui Vasilèikovui. Tais metais Tauragëjebuvo 135 namai (1 ið jø priklausë Tauragës ðeimininkui, 5 buvo valstybi-niai, 129 – miestelënø).

1847 m. Hilarijui Vasilèikovui mirus, Tauragës dvaras atiteko jo sûnuiAleksandrui Vasilèikovui.

XIX a. vid. Tauragë priklausë dvarui (savarankiðkumo neturëjo).1843 m. mieste pastatyta nauja evangelikø liuteronø baþnyèia (archi-

tektas Brucas).XIX a. vid. Tauragëje, prie pagrindinio plento, buvo pastatytas tokiems

pasienio miestams bûdingas kompleksas – rûmø ansamblis, skirtas mui-tinei (1844–1847; 1852; 1866 m.).

XIX a. II p. Tauragës miestas jau nebebuvo pavaldus dvarui. Miestàvaldë pasienio uþkardos virðininkas. Tuo laiku Tauragëje veikë Jurbarkopasienio muitiniø apygardos ðtabas, kurio virðininkui buvo pavaldi Vil-niaus pasienio karinës tarnybos kareiviø brigada. Tuo metu Tauragë pri-klausë Raseiniø apskrièiai, buvo valsèiaus centras (iki 1919 m.).

1850 m. Tauragës parapinæ mokyklà lankë 6 mokiniai, 1857 m. – 25,1858 m. – 8, 1859 m. – 19, 1860 m. – 20, 1861 m. – 46, 1862 m. – 18.

Deðinëje – Tauragës evangelikø liuteronø Martyno Maþvydo baþnyèia ir MartynoLiuterio (1483–1546) skulptûra baþnyèios niðoje. Virðuje – baþnyèios statybosdata, áamþinta pamatuose ámûrytame baþnyèios kertiniame akmenyje

Tauragës miesto parko prie Tauragës evangelikø liuteronø Martyno Maþvydobaþnyèios fragmentas

(Nukelta á 10 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTAI

10

1855 m. per Tauragës muitinæ buvo iðveþta prekiø uþ 3 000 000rubliø, o áveþta – uþ 9 000 000 rubliø.

1856 m. Tauragëje atidaryta valdinë parapinë dviklasë rusiðka mo-kykla (veikë pagal 1828 m. ðvietimo nuostatus, lietuviø kalba joje ne-buvo dëstoma). Mokyklà pastatë Tauragës ðeimininkas Vasilèikovas.

1858–1861 m. Tauragëje pastatytas paðto stoties kompleksassu uþeigos namais (architektas Slupskis).

Dalis Tauragës ir jos apylinkiø gyventojø dalyvavo 1863 m. su-kilime. Tuo laikotarpiu Tauragës apylinkëse veikë Boleslovo Jablo-

(Atkelta ið 9 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTAI

Tauragës katalikø baþnyèios altoriai. 1966 m. Meèislovo Sakalauskonuotraukos

nauskio-Dluskio vadovaujama sukilëliø rinktinë. Á Tauragæ buvo at-siøsta kariniø daliniø sukilëliams malðinti. Uþ sukilëliø rëmimà nu-baustas ir á Sibirà iðtremtas Tauragës vikaras kun. Jonas Jasevièius.

Po baudþiavos panaikinimo 1861 m. Tauragë tapo valsèiaus centru.1864–1866 m. Tauragës dviklasëje mokykloje nuolat mokyda-

vosi vidutiniðkai po 273 mokinius, 1867 m. – 234.1865 m. kilus gaisrui, sudegë prie Tauragës evangelikø liuteronø

baþnyèios veikusi mokykla. Netrukus ðiai mokyklai buvo surastoskitos patalpos. 1865 m. Tauragëje pradëjo veikti papildomai dar dvivienklasës valsèiaus iðlaikomos rusiðkos mokyklos.

1868 m. Tauragëje veikë Jurbarko muitinës apygardos raðtinë,Tauragës muitinë, areðto namai (kalëjimas), paðto kontora, polici-jos nuovada, valsèiaus valdyba, 2 valdþios iðlaikomos mokyklos,2 vieðbuèiai, 3 uþvaþiuojamieji namai, 1 restoranas, 12 smukliø,10 nedideliø pramonës ámoniø, bendruomenës mûrinis grûdø san-dëlis. Ið viso stovëjo 6 mûriniai, 353 gyvenamieji namai, miestebuvo 4 381 gyventojas.

1869 m. vidaus reikalø ministro potvarkiu Tauragës parapijosevangelikø liuteronø parapijos buvo uþdarytos, mokytojai paðalintiið pareigø.

1870–1871 m. vienoje ið pirmøjø knygneðiø bylø uþ lietuviðkø kny-gø platinimà buvo apkaltintas Tauragës klebonas J. Tamoðevièius.

1871 m. Tauragës dvare, kuris tuo metu priklausë H. Vasilèiko-vui, atidaryta spirito varykla.

XIX a. II p. Tauragëje ir jo apylinkëse ëmë plisti tautinio atgimimoidëjos. Tuo laikotarpiu per ðá kraðto ëjo daugelis knygneðiø keliø.Jie vedë ið Tilþës, Ragainës (O. Mauderodës, J. Mikðo, J. Ðenkës,M. Jankaus spaustuviø) á Ðiaulius, Tauragæ, Birþus ir kitur. Kai Tau-ragëje pastatë muitinæ, èia ilgà laikà veikë kalëjimas, kuriame lai-kydavo ir pasienyje suimtus draudþiamos literatûros platintojus.Èia yra kalëjæs ir þymiausias lietuviø knygneðys Jurgis Bielinis.

1872–1882 m. lietuviðkas knygas platino Tauragës evangelikøliuteronø parapijos klebonas J. Pipiras. Jo darbus tæsë kunigas Mar-

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

11

Tauragës kryþiai, stogastulpiai prie katalikø baþnyèios. Deðinëje – paminklas vyskupui Jonui KalvanuiTauragëje, greta paminklo, áamþinusio buvusios pirmosios Tauragës evangelikø liuteronø baþnyèios vietà

tynas Keturaitis, platinæs draudþiamà literatûrà 1882–1884 metais. Uþ tai kunigas buvo iðtrem-tas á Kaukazà (vëliau M. Keturaitis iðvyko gyventi á Amerikà). Tarp þymiausiø ðio kraðto knygne-ðiø buvo ir J. Maþeika, A. Pakutinskas, S. Sarapas, J. Baldauskienë, F. Petravièius.

1874 m. mieste iðkilo pasienio águlos rusø staèiatikiø cerkvë.1875 m. kovo 27 d. ties Taurage ledø sangrûdos sugriovë tiltà, jungusá du Jûros upës

krantus.1877 m. mieste pradëjo veikti garinis malûnas.1880 m. mieste veikë parapinë ir valsèiaus mokyklos. Tais metais gruodþio 12 d. iðkilmin-

gai atidarytas metalinis tiltas su olandiðko tipo santvaromis.1881 m. Tauragëje ásteigta pirmoji vaistinë.1886 m. Tauragëje buvo 2 sinagogos, 5 þydø maldø mokyklos, 2 ligoninës, 29 parduotuvës,

2 odø iðdirbimo ámonëlës, vandens ir vëjo malûnas, 2 restoranai, 4 uþvaþiuojamieji namai,26 smuklës. Tais metais mieste, rekonstravus kardomojo areðto kalëjimà, ðalia jo buvusiusûkinius trobesius, muitinës pastatà, jos sandëlius, suformuotas pastatø kompleksas, kurispavadintas kalëjimo pilimi.

1886, 1887 m. mieste ásteigta po 1 muilo ámonæ.1887 m., pirkliams praðant, dël sumaþëjusiø prekybos mastø (tai atsitiko dël to, kad buvo

nutiestas Liepojos–Romnø geleþinkelis), sumaþinta prekybos mokesèiø kategorija.1887 m. Tauragëje atidaryta privati religinë þydø Talmud Toros mokykla.1889 m. Tauragëje susibûrë, darbà pradëjo ugniagesiø komanda.1890 m. Tauragëje veikë 6 nedidelës odø iðdirbimo ámonës.1897 m. ðalia naujosios turgavietës iðkilo gaisrinës pastatas. Tais paèiais metais ásteigta

Tauragës gaisrininkø draugija.1898 m. H. Vasilèikovas ákûrë progimnazijà, kuri buvo pavadinta jo paties vardu.1899 m. Tauragëje atidaryta valdþios iðlaikoma rusiðka dviklasë þydø mokykla su mergai-

èiø pamaina.XX a. pr. Tauragë priklausë Raseiniø apskrièiai.1903 m. Tauragëje pastatyta nauja mûrinë Ðvè. Trejybës katalikø baþnyèia (statybà finan-

savo kunigas Vincas Kemëðius). Tais paèiais metais mieste pradëjo veikti vienklasë vals-èiaus mergaièiø mokykla. Baþnyèià Þemaièiø vyskupas Gasparas Cir tautas paðventino1904 m. rugpjûèio 22 dienà.

1904 m. mieste ásteigta vartotojø bendrovë. 1907 m. ji turëjo 240 nariø.1905 m. iðkilo naujas Tauragës gaisrinës pastatas.1906 m. lapkrièio 22 d. Tauragëje lietuviðko vakaro metu parodytas pirmasis lietuviðkas

vaidinimas – Ðatrijos Raganos pjesë „Nepasisekë Marytei“. Vakaro metu dainavo ir J. Char-þausko vadovaujamas choras. 1907 m. sausio 21 d. ávykusiame vakare parodyta Keturakiokomedija „Amerika pir tyje“ bei V. Kozebrodzkio pjesë „Dëdë atvaþiavo“. 1907 m. rudenáávykusiame lietuviðkame vakare suvaidinta kun. Vincento Kemëðiaus ið vokieèiø kalbosiðversta drama „Ðventoji Elþbieta“. Lietuviðki vakarai èia buvo organizuojami klebono V. Ke-mëðiaus (1908 m. jis iðvyko gyventi á Amerikà) iniciatyva. V. Kemëðiø pakeitë Juozas Guda- (Nukelta á 12 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTAI

vièius – tada jis ir uþsiëmë lietuviðkø va-karø organizavimu Tauragëje. XX a. pir-maisiais deðimtmeèiais mieste aktyviàveiklà buvo iðplëtojusi Tauragës giedoto-jø draugija, kuri turëjo vaidintojø grupæ,chorà (vadovas J. Charþauskas).

1907 m. pradþioje ásteigta Tauragësberniukø progimnazijos draugija. Jirûpinosi 1908 m. rugsëjo mënesá Taura-gëje veikti pradëjusios berniukø progim-nazijos ásteigimo reikalais. 1908 m. á ðiosgimnazijos parengiamàjà klasæ buvo pri-imta 14 mokiniø, á pirmàjà – 25, á antrà-jà – 22 vaikai.

1908 m. ákurtas Tauragës ûkio ratelis,ásteigta Ðv. Juozapo darbininkø draugija(pastarosios ásteigimu rûpinosi kun. V. Ke-mëðius). Tais metais veikë draugijos bib-lioteka su skaitykla, pieninë, siuvykla, bat-siuviø dirbtuvë.

12

Apie 1909 m. pradëjo veikti Tauragës spaustuvë. Jà ásteigë Da-vidas Indichðteinas. Spaustuvë uþdaryta prasidëjus Pirmajam pa-sauliniam karui.

1909 m. rugpjûèio 2 d. Tauragës lietuviðkø vakarø organizatoriaisurengë lietuviðkà vakarà, kuris ávyko Lauksargiuose.

1910 m. sausio mënesá pradëjo veikti privati A. Byzovos Taura-gës mergaièiø gimnazija.

1911 m. H. Vasilèikovo progimnazija reorganizuota á gimnazijà.1912–1913 m. joje buvo ðeðios klasës, kitais metais – septynios.

1911 m. A. Vymeris paskir tas Tauragës evangelikø liuteronøparapijos klebonu. Jis, Lietuvos vyriausybei pavedus, kartu su ki-tais evangelikais liuteronais suorganizavo pirmàjà nepriklausomosLietuvos konsistorijà ir ilgà laiko buvo vienas ið jos vadovø.

1912 m. në vienoje ið Tauragëje veikusiø mokyklø nebuvo mo-koma lietuviø kalbos.

1912 m. Tauragës miesto plane yra paþymëti 687 sklypai.1912 m. Tauragës choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius

Juozas Gudavièius (1873–1939) Tilþëje iðleido rinkiná „Þemaitið-kos dainos, pavestos liaudies chorams“.

1914 m. Tauragëje veikë 4 pradinës valdþios iðlaikomos mo-kyklos, ið kuriø viena buvo dviklasë.

Tauragës miestas stipriai nukentëjo Pirmojo pasaulinio karo me-tais. Jau pirmosiomis karo dienomis Tauragë atsidûrë stipriø kovøzonoje. Policija ið Tauragës pasitraukë 1914 m. rugsëjo 1 d., o1914 m. rugsëjo 5 d. mieste pasirodë pirmieji vokieèiø þvalgai. Ikirugsëjo 6 d. ið jo pasitraukë apie du treèdaliai gyventojø. Vokietijosraiteliai, kuriø buvo apie 500, Tauragæ uþëmë rugsëjo 6 dienà.Rusams puolant, vokieèiø armijos vadovybës nurodymu vokieèiairugsëjo 20 d. ið Tauragës pasitraukë. 1915 m. vasario 5 d. vokieèiaiantrà kartà uþëmë Tauragæ. Tø paèiø metø kovo–balandþio mëne-siais prie Tauragës ir paèiame mieste vël vyko mûðiai. Ðiø kariniøoperacijø metu kilæ gaisrai sunaikino beveik visà miestà. Ugnies

nepaliesti liko vos keli namai miesto pakraðtyje, rusø staèiatikiøcerkvë ir dar keletas statiniø. Pirmosiomis karo dienomis Tauragëbuvo tapusi tarsi karo lauko ligonine. Karo metais net miesto gatviøir turgaus aikðtës grindiniø akmenys buvo iðveþti – jie buvo naudo-jami plentui taisyti. Po 1915 m. miestà nusiaubusio gaisro Tauragëbuvo atstatoma lëtai. Iki 1919 m. èia iðkilo 48 nauji mediniai pastatai.

Kaizerinës Vokietijos metais Tauragëje ásteigta vokieèiø muitinë,o buvusios muitinës ir kalëjimo patalpose – psichiatrijos ligoninë.

1915 m. susprogdintas XIX a. II p. per Jûros upæ pastatytas tiltas.1915 m. karo reikmëms pro Tauragæ lygiagreèiai plentui buvo nu-

tiestas siaurasis geleþinkelis (miesto ðiaurës vakarinëje dalyje, ëjolygiagreèiai su plentu nuo Lauksargiø per Tauragæ, Skaudvilæ iki Kel-mës). Siauruko geleþinkelio stotis veikë dabartinëje Ðilalës gatvëje.

1915–1916 m. liûtys paplovë siaurojo geleþinkelio pylimà. Tuo-metinë valdþia nutarë jo neberemontuoti, nes per miesto pietinædalá 1916 m. buvo pradëta tiesti plaèiojo geleþinkelio linija Pagë-giai–Radviliðkis.

1916 m. prie Tauragës turgaus aikðtëje okupacinë vokieèiø val-dþia árengë administraciná pastatà – rotuðæ („Ratkaus“). Tais me-tais Tauragëje buvo vos 50 gyventojø.

1918 m. pabaigoje sudarytas Tauragës apsaugos ðtabas (vado-vavo karininkas J. Kubilius). Tais metais Tauragëje jau buvo 600gyventojø.

1919–1935 m. Tauragëje veikë 7 mokyklos: keturiose ið jø dës-tyta lietuviø kalba, vienoje – lietuviø ir vokieèiø, dviejose – hebrajø.

1919 m. Tauragë tapo apskrities centru. Sausio 10 d. á Tauragæatvyko pirmieji savanoriai. Sausio 15 d. Tauragëje buvo mobilizuotikarininkai bei puskarininkiai ir pradëtas formuoti pirmasis Þemai-èiø pëstininkø batalionas.

1919 m. vasario 16 d., minint Lietuvos nepriklausomybës viene-riø metø sukaktá, Tauragëje ávyko pirmasis Þemaitijoje organizuo-tas Lietuvos kariuomenës paradas. Jame dalyvavo 15 karininkø ir100 kareiviø.

1919 m. lapkrièio 20 d. Tauragëje ávyko bermontininkø susirëmi-

(Atkelta ið 11 p.)

Kryþiai Tauragës baþnyèios ðventoriuje (ið kairës): kryþius, skirtas Lietuvos krikðto 600 metø jubiliejui; kryþius tautos kanèioms atminti; Antano irSofijos Grotuzø antkapinis paminklas

ÞEMAITIJOS MIESTAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

13

mas su á miestà atvykusiu Lietuvos kariuo-menës 7 pëstininkø pulku. Pastariesiemspavyko bermontininkø pasiprieðinimà pra-lauþti ir juos gruodþio 15 d. galutinai iðstum-ti ið Lietuvos.

1919 m. Tauragëje surengtas pirmasisatkur tos Lietuvos kariuomenës orkestrokoncertas, ásteigta dramos ir muzikos drau-gija „Aidas“.

Nepriklausomos Lietuvos metais Tau-ragë buvo tarp greièiausiai besivystanèiømiestø ðalyje. Po karo jis pasipuoðë nau-jais graþiais mûriniais namais, akmeni-mis grástomis gatvëmis, plytelëmis grás-tais ðaligatviais. Jûros upës krantus miestoteritorijoje sujungë naujas gelþbetoninis til-tas, mieste árengta dalinë kanalizacija.

Tuo laikotarpiu Tauragëje veikë 4 vais-tinës, 2 vaikø darþeliai, 5 malûnai, 3 plyti-nës, 2 saldainiø fabrikai, 3 vieðbuèiai,2 lentpjûvës, 3 automobiliø remonto dirbtu-vës, spirito varykla. Mieste buvo platus ðvie-timo ástaigø tinklas – veikë kelios pradþiosmokyklos, komercijos mokykla, gimnazi-ja, mokytojø seminarija, þydø progimnazi-ja, mergaièiø amatø ir namø ruoðos, þe-mës ûkio mokykla.

Nepriklausomos Lietuvos metais Ne-priklausomos Lietuvos metais Tauragë bu-vo lietuviø evangelikø liuteronø veikloscentras. Tuo laikotarpiu Tauragëje yra dir-bæ, mokæsi daug Lietuvos ðviesuoliø. TaiJ. Aviþonis, skulptorius R. Antinis, kun.B. Barauskas, kraðtotyrininkas, ðvietëjasJ. Bicka, poetas P. Drevinis, muzikai A. Il-èiukas ir J. Gudavièius, kalbininkai P. Joni-kas ir J. Kruopas, kun. M. Maèernis, krað-totyrininkas, ðvietëjas K. Paulauskas, gy-dytojas, kalbininkas J. Spudulis, kun.A. Vymeris ir daugelis kitø.

1920 m. pirklio Kano rûpesèiu miestepradëjo veikti lentpjûvë ir malûnas.

1920 m. rugpjûèio 17 d. Tauragëje ásteig-ta vidurinë mokykla, kuri veikë Ðilalës gat-vëje iðnuomotame name. 1924 m. valdþiadavë leidimà, kad prie ðios mokyklos veik-tø penkta klasë, kurioje bûtø dëstoma ko-mercijos programa. 1925 m. rugpjûèio 1 d.ði mokykla pavadinta Tauragës aukðtes-niàja komercijos mokykla.

1920–1923 m. Tauragëje buvo organi-zuojami evangelikø liuteronø mokytojø kur-sai. Ið pradþiø jie vyko kunigo Augusto Vy-merio ir Tauragës burmistro J. Vilkaièioiniciatyva. Vëliau ðie kursai buvo reorga-nizuoti á mokytojø seminarijà (ákur ta

1923 m.). Ji turëjo rengti mokytojus ir Maþajai Lietuvai. Iki 1933 m. vasaros mokyklà baigë163 auklëtiniai. 1941 m. naciai uþdraudë priimti mokinius á seminarijos pirmàjá kursà, o 1942m. seminarija buvo uþdaryta.

1921 m. rugpjûèio 2 d. áregistruota Tauragës dailës draugija „Lyra“.1922 m., uþtvenkus Jûros upæ, árengta Tauragës elektros stotis.1923 m. Tauragëje buvo 1363 namai. Tais metais nugriauta rusø staèiatikiø cerkvë, o

vietoje jos pastatyti ðauliø namai. Tø paèiø metø lapkrièio 23 d. Tauragëje ásteigta „Pagal-bos“ sàjunga, kuriai 10 metø vadovavo aktyvus lietuviø evangelikø liuteronø veikëjas dr. Kris-tijonas Gudaitis. Ðiai sàjungai Lietuvos vyriausybë buvo pavedusi rûpintis Tauragës dvarocentru. Dvaro sodyba buvo naudojama labdaros reikmëms – tauragiðkiai, bendradarbiauda-mi su Klaipëdos „Sandora“, dvare buvo ásteigæ beturèiø prieglaudà.

1924 m. Tauragëje Lietuvos mokytojø profesinës sàjungos Tauragës skyriaus rûpesèiupradëjo veikti suaugusiøjø gimnazija. Jos steigëjas ir pirmasis direktorius buvo evangelikøliuteronø kunigas Augustas Vymeris.

1925 m. lapkrièio 8 d. Tarbuto draugija mieste ásteigë þydø vidurinæ mokyklà (privaèiàprogimnazijà). Èia buvo dëstoma hebrajø kalba (mokykla veikë Ðilalës gatvëje, þydø bendruo-menës namuose). 1933 m. joje mokësi 58 mokiniai, 1935 m. – 62, 1937 m. – 65, 1938 m. – 59.

1925 m. iki to laiko buvusi privati lietuviø gimnazija perëjo valdþios þinion.1925 m. Tauragëje jau veikë spaustuvë „Laisvë“.1925 m. Tauragëje veikë socialdemokratinio jaunimo sàjunga „Þieþirba“, socialistinio

jaunimo sàjunga „Draugas“. Tais metais daug Tauragës apskrities darbininkø, amatininkøpriklausë vietinëms socialdemokratø kuopelëms.

Virðuje – Tauragës miesto ligoninë nepriklausomos Lietuvos metais buvo viena moderniausiø gydymoástaigø ðalyje. Jos projektà parengë architektas A. Reisonas. Apaèioje – Jûros upës slënyje árengtoTauragës parko, vasaros estrados fragmentas

(Nukelta á 14 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTAI

14

1925 m. kovo 12–14 dienomis vyko Tauragës mokytojø semina-rijos moksleiviø streikas, kuriame buvo iðreikðtas nepasitenkini-mas esama Vyriausybe.

1924–1926 m. Tauragëje veikë bendrosios darbininkø profsà-jungos skyrius, kuriam vadovavo socialdemokratai ir eserai.

1926 m. tauragiðkiai (apie 200 þmoniø) protestavo prieð 1926 m.gruodþio 17 dienos perversmà. Protestuotojams nuraminti á Taura-gæ buvo atsiøstas kairiøjø ðauliø bûrys. Ávyko susirëmimø.

1926 m. Tauragëje ásteigtas D. Poðkos liaudies universitetas.1926 m. ákûræ savo organizacijà, Tauragëje veiklà pradëjo so-

cialistai revoliucionieriai (eserai).1927 m. mieste ásteigtas M. Maèernio vadovaujamas M.Valan-

èiaus liaudies universitetas. Tais metais uþdrausta mokyklose vei-kusiø ateitininkø, auðrininkø bei kitø ideologiniø organizacijø veik-la. Tuometinë valdþia palankiai vertino tik skautø organizacijas.

1927 m. Tauragëje iðkilo geleþinkelio stoties pastatas (projekta-vo architektas E. A. Fryko).

1927 m. rugsëjo 9 d. Tauragëje ávyko sukilimas – buvo sureng-tas politinis perversmas, þinomas „Tauragës puèo“ vardu. Pasiren-gimui ir paèiam sukilimui vadovavo P. Mikulskis. Þmonës buvoraginami jungtis á sukilëliø gretas tam, kad bûtø nuversta faðistinëvaldþia, socialdemokratai ir liaudininkai paimtø valdþià á savo ran-kas. Pastarieji þadëjo valstieèiams duoti þemës, aprûpinti darbu,sumaþinti mokesèius, rûpintis darbininkø geresniu gyvenimu. Su-kilimà Tauragëje numalðino ið Klaipëdos atsiøstas kariðkiø bûrys.

1929 m. mieste pradëjo veikti 450 abonentø telefonø stotis.1930 m. Tauragëje pastatyti paminklai Vincui Kudirkai, Vladui

Pûtviui-Putvinskiui (paminklai sovietmeèiu buvo sunaikinti, o Lie-tuvos atgimimo metais atstatyti), gelþbetoninis tiltas per Jûros upæ.

1931 m. Tauragëje pradëjo veikti valstybinë biblioteka.1932 m. pastatyta Tauragës ligoninë (projektavo architektas

K. Reisonas), iðgrásta turgavietë.1931–1932 m. mieste pastatytas ir veikti pradëjo fabrikas „Mais-

tas“, kuris turëjo elektros stotá ir tiekë elektrà visam miestui.1932 m. Tauragei suteiktas antraeilio miesto statusas.1932 m. ið Girënø (Rietavo valsèius) á Tauragæ buvo perkelta ir

darbà pradëjo þemesnioji mergaièiø ruoðos mokykla. Tais metaisjoje mokësi ir bendrabutyje gyveno 28 mergaitës, 1938 m. – 33,

1939 m. – 28. Ðia mokykla rûpinosi Lietuvaièiø ðvietimo draugija(Ðvè. Nekaltosios Mergelës Marijos tarnaièiø kongregacija). PerAntràjá pasauliná karà ðios mokyklos namai buvo sugriauti.

1933 m. pastatyti Tauragës ðauliø namai. Tai buvo didþiausi tokiotipo namai Lietuvoje (projektavo architektas K. Reisonas).

1934 m. Tauragës dvaras buvo perduotas Lietuvos kariuomenësreikmëms – jis perëjo Lietuvos vyriausybës þinion.

1934 m. mieste veikë 3 lentpjûvës, 3 garo ir 2 vandens malûnai,3 plytinës, 2 spaustuvës, 5 baldø, 2 virviø, 1 odø dirbtuvë, 2 saldai-niø ámonë.

1935 m. Tauragëje buvo 6 527 gyventojai, Tauragei suteiktospirmaeilio miesto teisës. Tais paèiais metais mieste ávestas van-dentiekis, iðkilo vienas ið iki ðiol Tauragëje stovinèiø graþiausiøpastatø – bankas (architektai A. Funkas ir M. Songaila). Tais metaistauragiðkius bûrë keli chorai, mieste garsëjo ðauliø teatras.

1936 m. mieste buvo 872 mediniai ir 211 mûriniø pastatø.1939 m. Tauragëje jau buvo 10 561 gyventojas.Nepriklausomos Lietuvos metais Tauragë buvo apskrities cen-

tras. Miestà valdë gyventojø rinkta taryba ir burmistras.Tauragë dar kartà stipriai nukentëjo Lietuvoje 1940–1941 m.

ðeimininkaujant sovietams ir Antrojo pasaulinio karo metais.1940 m. birþelio 15 d. á Lietuvà ávedus papildomus raudonarmieèiødalinius, Tauragës apskrities kompar tijos pirmuoju sekretoriumibuvo paskir tas Pranas Jonuðas (nuo 1941 m. tokias pareigas ëjoDomas Pundzius), o apskrties virðininku – Jonas Bilduðas, vëliaujá pakeitë Juozas Ryliðkis, o miesto vykdomojo komiteto pirminin-ku buvo paskirtas J. Dirginèius. 1941 m. pradþioje ið Tauragës ir josapylinkiø á Vokietijà repatrijavo 1 238 vokieèiø tautybës asmenys irkiti jø ðeimø nariai.

1941 m. birþelio 22 d. vokieèiams pradëjus puolimà prieð Sovie-tø sàjungà, Tauragë atsidûrë mûðiø centre. Jø metu buvo sugriauta,sunaikinta ir Tauragës katalikø baþnyèia. Antrojo pasaulinio karometais didþioji dalis Tauragës miesto ir jos apylinkiø þydø tautybësþmoniø, tie, kurie nespëjo pasitraukti, buvo nuþudyta naciø, didelëdalis kitø miesto gyventojø iðveþta darbams á Vokietijà.

1942 m. Tauragës evangelikø liuteronø parapijos klebonu pa-skirtas kun. Jonas Kalvanas.

1942 m. parengtas naujas Tauragës miesto planas.1944 m. vasario 20 d. Tauragëje ásteigtas liaudies teatras.1944 m. spalio mënesá, rusø kariuomenei stumiant vokieèiø hit-

lerinæ kariuomenæ ið Lietuvos, Tauragë vël nukentëjo mûðiø metu.Ið viso per Antràjá pasauliná karà buvo sugriauta apie 80 proc. mies-to pastatø. Rusø kariuomenë miestà uþëmë 1944 m. spalio 10 die-nà.

1945 m. Tauragëje veikë mësos kombinatas, malûnas, lentpjû-vë, virviø fabrikas, plytinë.

1947 m., minint pirmosios lietuviðkos knygos – Martyno Maþvydo„Katekizmo“ – 400 metø jubiliejø, Tauragës evangelikø liuteronøbaþnyèiai suteiktas Martyno Maþvydo vardas.

1948 m. architektas R. Skromanas parengë naujà Tauragës uþ-statymo projektà. Jame buvo numatyta miesto administraciná cen-trà ir gyvenamàjá rajonà atstatyti pagal senàjá, po 1836 m. gaisroparengtà planà, o pramonës rajonus suformuoti uþ geleþinkelio.Vëlesniais metais Tauragë buvo uþstatoma pagal 1962 m. parengtànaujà miesto planà (architektas J. Vanagas) ir 1976 m. planà (archi-tektas P. Janulis). Miestà uþstatant pagal ðiuos planus, Tauragëje

(Atkelta ið 13 p.)

Tauragës miesto apylinkiø vaizdas nuo Jûros upës pusës

ÞEMAITIJOS MIESTAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 4

15

neliko ankstesnës turgaus aikðtës, labai nukentëjo miesto istorinis pa-veldas, kurio objektø nemaþai dar buvo likæ dabar tinëse Dariaus irGirëno, Baþnyèiø, Vytauto gatvëse. Buvo sunaikintos ir þydø, evangeli-kø liuteronø kapinës. Sovietmeèiu Tauragëje susiformavo Þalgiriø irJovarø mikrorajonai bei pramoninis rajonas.

Iki 1950 m. Tauragë buvo apskrities centras, vëliau – rajono.1956 m. iðkilo Tauragës keramikos gamykla.1959 m. Tauragëje buvo 12 041 gyventojas. Tais metais mieste pa-

statytas darþoviø fabrikas.1960 m. pastatyti Tauragës kultûros namai.1963 m. pradëjo veikti Tauragës skaièiavimo maðinø elementø ga-

mykla, darbà atnaujino nuo 1932 m. Tauragëje veikæs mësos kombina-tas, buvo pastatyta universalinë parduotuvë. Tais metais mieste buvo14 600 gyventojø.

1965 m. iðkilo Tauragës rajono administracijos pastatas, pastatytas te-levizijos retransliacijos bokðtas (1991 m. pakeistas nauju, galingesniu).

1970 m. mieste buvo 19 575 gyventojai.1974 m. pastatytas Tauragës ligoninës korpusas, kitais metais –

Tauragës vieðbutis.XX a. 8 deðimtmetyje pradëtas tvarkyti miesto centras, Jûros upës

krantinë. Naujai uþtvenkta Jûros upë, árengta vasaros estrada.1979 m. Tauragëje buvo 25 966 gyventojai, 1989 m. – 29 996,

2004 m. – 28 672.1981 m. pastytas statybiniø medþiagø susivienijimo sporto ir svei-

katingumo kompleksas, 1882 m. – Tauragës miesto poliklinika.1986 m. Tauragës „Tauro“ futbolininkai (treneris J. Staþys) tapo Lie-

tuvos „Þalgirio“ draugijos èempionais, o 1987 m. – Lietuvos futboloèempionato nugalëtojais.

Þymiausiø Tauragës sportininkø, treneriø bûryje yra S. Adomaitis,A. Beniuðis, R. Biliûnas, R. Brazaitis, V. Bridaitis, G. Cemnalianskis,A. Daunoravièius, P. Dirginèius, A. Gendrolius, R. Jancevièius, E. Kutu-jevas, A. ir E. Malkevièiai, G. Maðkauskas, S. Mièiûnas, R. Muzikevi-èius, O. Mozûraitis, R. Pieèia, V. Rasiukas, V. Ravinkienë, D. Saukevi-èius, J. Sabutis, J. Ðakys, K. Ðegþda, J. Ðileris, A. Ðlepavièius, V. ir S. Ta-mulevièiai, G. Vaiðtaras, V. Zieringis ir daugelis kitø.

1988 m. rugsëjo mënesá Tauragëje susibûrë Sàjûdþio iniciatyvinëgrupë. Kitais metais po ilgos pertraukos mieste vël pradëta ðvæsti Va-sario 16-oji. Lietuvos atgimimo metais miesto gatvëms buvo pradëtigràþinti ankstesnieji, nepriklausomos Lietuvos metais buvæ jø pavadi-nimai, atstatyti V. Kudirkos ir V. Pûtvio-Putvinskio paminklai. Tuolaikotarpiu Tauragëje aktyvià veiklà iðplëtojo Maþosios Lietuvos ir Þe-maièiø kultûros bendrijos, politiniai kaliniai ir tremtiniai, Ðauliø sàjun-ga, daugelis kitø organizacijø.

Tauragës miestas ilgà laikà buvo to paties pavadinimo apskrities irrajono centras. Jis uþima apie 1 200 km2.

Reorganizavus Tauragës miesto merijà, 1995 m. balandþio 24 d.ásteigta Tauragës miesto seniûnija.

2002–2003 m. Tauragës miesto ikimokyklinëse ástaigose buvo ug-domi 894 vaikai.

2002 m. rugsëjo 6 d. mieste pradëjo veikti Kauno technologijos uni-versiteto studijos.

NAUDOTA LITERATÛRA:B. Kviklys, Mûsø Lietuva, Bostonas, 1968, t. 4.Kvieèia Tauragës kraðtas, Kaiðiadorys: Atkula, 1992.Tauragë, Tauragë: Taðkø mozaika, 2002.

Tauragës miesto apylinkiø vaizdas nuo Jûros upës pusës

ÞEMAITIJOS MIESTAI

Paminklas knygneðiams Meldikvirðiø kaime, prie kelio, vedanèio iðTauragës á Lauksargius. Pastatytas 1971. Autoriai – R. ir J. Meiþiai

Tauragës kraðtas, [sudarë Dalia Klajumienë], Vilnius: Vil-niaus dailës akademijos leidykla, 2007.

Interneto leidinys Tauragës rajono savivaldybë, http://www.taurage.lt/index.php?-1175593333 (þr. 2010-10-24).