16

Aleksandras Adomas Broel Plateris – grafø Jurgio Felicijono irJaninos Broel Plateriø sûnus. Gimë Ðvëkðnos dvare 1913 m. gruo-dþio 20 dienà. Pirmojo pasaulinio karo metais augo pas seneliusGudijoje (Baltarusijoje), kurie ten buvo pasitraukæ kaip karo pabë-gëliai. Á Ðvëkðnà gráþo 1918 metais. Egzaminus á Ðvëkðnos progim-nazijos II klasæ iðlaikë 1924 metais. Dël silpnos sveikatos kurálaikà buvo priverstas nutraukti mokslà gimnazijoje. Vëliau mokësi

Aleksandras Adomas Broel

PLIATERIS (1913–1997)

GrafasAleksandrasAdomas Pliateris1943 m.Ðvëkðnoje.Nuotrauka ið OnosNorkutës archyvo

Ðvëkðnos dvaro vila „Genowefa“ XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais ir Pergalës dienos (Geguþës 9-osios) minëjimas Ðvëkðnos parko centriniameparteryje, kuriame sovietmeèiu buvo kariø kapinës (Lietuvos Atgimimo metais kariø palaikai perkelti á Ðvëkðnos kapines, parko parteryje atkurta buvusivaza ir gëlynai). Nuotraukos ið Onos Norkutës archyvo

privaèiai ir 1929 m. ástojo á gimnazijos VI klasæ. Gimnazijà baigë1932 m. (antra Ðvëkðnos Saulës gimnazijos laida). Tais paèiaismetais Kaune ástojo á Vytauto Didþiojo universiteto Teisës fakultetà,kurá baigë 1936 m.

Bûdamas studentas dalyvavo studentø korporacijos „Vytis“ veik-loje, paraðë dvi studijas: „Lietuvos ir Kurðo teisiniai santykiai XVI–XVII amþiais“ bei „Lietuvos ir Livonijos teisiniai santykiai XVII–XVIII amþiais“ uþ kurias gavo profesoriaus P. Leono vardo premijas(jas skirdavo fakulteto profesûra). Abi studijos buvo iðleistos atski-ra knyga – „Teisiniai Livonijos ir Kurðo santykiai su Lietuva XVI–XVIII amþiais“.

Gavæs diplomà, tapo Lietuvos teisës istorijos katedros asisten-tu, 1937–1938 m. buvo pasiøstas studijuoti á Vienos universitetà.Gráþæs á Lietuvà, 1938–1939 m. dirbo Kauno Vytauto Didþiojo uni-versitete, o 1940–1941 m. – Vilniaus universitete ir raðë disertaci-jà. Vilniuje dalyvavo 1941 m. sukilime prieð sovietø valdþià.

A. A. Pliaterio mama mirë 1940 m. rugsëjo 9 d. Kaune. PalaidotaÐvëkðnoje. Tëvà 1941 m. birþelio 14 d. bolðevikai iðveþë á Rusijà.

Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, A. A. Pliateris gráþo áÐvëkðnà ir èia atgavo sovietø nusavintà tëvø dvarà. 1941–1944 m.ûkininkavo Ðvëkðnos dvare ir vietos gimnazijoje dëstë visuome-nës mokslà, geografijà bei gamtà. 1943 m. liepos 1 d. vedë FelicijàLaimæ Vereðilkaitæ.

Artëjant frontui, 1944 m. spalio 8 d. paliko Ðvëkðnà ir apie 3mënesius arkliais keliavo per Vokietijà. Karo pabaigos sulaukë pieti-nëje Bavarijoje. Gyveno pabaltijieèiø tremtiniø stovyklose, lietuviøkomitete ëjo ávairias atsakingas pareigas, buvo Lietuvos skautø sà-jungos garbës teismo narys, Vyriausiojo skautininko pavaduotojas.

1949 m. pavasará su þmona ir anyta apsigyveno JAV. Èia jisÈikagos universitete pradëjo studijuoti sociologijà ir 1955 m. apgy-në magistro, o 1961 m. – filosofijos daktaro laipsná. GyvendamasÈikagoje, buvo akademinio skautø sàjûdþio centro valdybos pirmi-ninkas, lietuviø profesoriø draugijos Amerikoje valdybos narys, lie-tuviø teisininkø draugijos centro valdybos narys. 1955–1957 m.buvo Èikagos universiteto Gyventojø studijø centro asistentas, 1957–1958 m. – Lyginamosios teisës instituto mokslinis darbuotojas.1958 m. persikëlë gyventi á Vaðingtonà, kur dirbo Nacionalinio svei-katos statistikos centro Visuomenës sveikatos tarnybos demogra-fu (specializavosi skyrybø statistikoje). Yra paraðæs keletà atski-rais leidiniais iðleistø studijø ir paskelbæs nemaþai straipsniø ávai-

ISTORIJA IR ÞMONËS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2008 / 4

17

Felicija Laimë Vereðilkaitë Broel Pliaterienë gimë 1921 m. Kai-riuose (Ðiauliø apskritis). Vëliau kartu su tëvais persikëlë gyventi áKaunà. Baigusi Ðv. Kazimiero mergaièiø gimnazijà, ástojo á VytautoDidþiojo universiteto Humanitariniø mokslø fakultetà ir èia studija-vo prancûzø kalbà. Vokieèiams universitetà uþdarius, studijas tæsëVilniuje ir èia 1942 m. ásigijo filologës romanistës specialybæ.

PLIATERIENË(G. 1921 M.)

riose knygose ir þurnaluose (anglø kalba). Bendradarbiavo „Lietu-viø enciklopedijos“ redakcijoje (raðë tekstus lietuviø ir anglø kal-bomis.) Redagavo Jonës Deveikës iðverstà 1529 metø Lietuvosstatutà, kuris buvo iðleistas Èikagoje 1971 metais. Statutui paraðëáþangà. Buvo Lituanistikos instituto valdybos narys, 1967–1969 m.ëjo instituto prezidento pareigas.

Mirë 1997 spalio 14 d. Vaðingtone. 1998 m. vasarà þmonos Fe-licijos Laimës rûpesèiu Aleksandro Adomo Broel Pliaterio palaikaibuvo parveþti á Lietuvà ir palaidoti Ðvëkðnos baþnyèios kriptoje (èiailsisi ir jo senelio grafo Adomo Alfredo Gustavo Pliaterio palaikai).

1942–1943 m. Þemaièiø Naumiesèio progimnazijoje dëstë lie-tuviø kalbà ir literatûrà; pagal specialybæ dirbti ji negalëjo, nes vo-kieèiø valdþia karo metais Lietuvoje draudë mokyklose dëstyti pran-cûzø kalbà.

1943 m. liepos 1 d. iðtekëjo uþ grafo Aleksandro Adomo BroelPliaterio, persikëlë á Ðvëkðnà ir dëstë lietuviø kalbà ir literatûràgimnazijoje. Sovietinei armijai artëjant prie Ðvëkðnos, 1944 m. spa-lio mënesá kartu su vyru ir sesers ðeima iðvyko á Vokietijà. Tendalyvavo Lietuviø komiteto veikloje, dëstë lietuviðkoje mokykloje.

1949 m. su vyru iðvyko gyventi á JAV. Ið pradþiø ásikûrë Èikagojeir èia dirbo ávairiose ástaigose, studijavo Èikagos universitete, pla-nuodama ginti mokslo daktaro disertacijà ið prancûzø kalbos. Vë-liau iðvyko gyventi á Vaðingtonà ir studijas nutraukë.

Nuo 1963 m. dirba Vaðingtone veikianèioje Nacionalinëje medi-cinos bibliotekoje mokslinës informacijos specialiste (indeksuojamedicininæ literatûrà prancûzø, vokieèiø, lietuviø, anglø ir keliomiskitomis kalbomis, kurias gerai moka).

Paskutiniais metais po kelis mënesius praleidþia Lietuvoje, gy-vena Ðvëkðnoje, dalyvauja miestelio visuomeniniame gyvenime,labdaros akcijose, remia Ðvëkðnoje ir kitur organizuojamus kultû-rinius renginius.

Savo lëðomis atkuria 1993 m. jai paveldëjimo teise atitekusiusÐvëkðnos ir Vilkëno dvarø pastatus. Grafienë Ðvëkðnos kapinëseatnaujino giminës mauzoliejø, antkapinius paminklus. Rûpinasi irÐvëkðnos parko, gëlynø tvarkymu.

Ið kairës: grafo Aleksandro Adomo Broel Pliaterio Ðvëkðnos „Saulës“ gimnazijos baigimoatestatas, iðduotas 1932 m. birþelio 18 d. Iliustracija ið Onos Norkutës archyvo; Felicija LaimëVereðilkaitë Broel Pliaterienë prie Ðvëkðnos dvaro centriniø rûmø (vilos „Genowefa“) 2008 m.vasarà. Danutës Mukienës nuotrauka; ið kairës: grafas Aleksandras Adomas Broel Pliaterispirmaisiais metais po studijø ir Felicija Laimë Vereðilkaitë Broel Pliaterienë. Nuotraukos ið OnosNorkutës archyvo

ISTORIJA IR ÞMONËS

Felicija Laimë Broel