kam gerti vaistus, jei tai ne gripas? - kaunopoliklinika.lt · poros sekundžių trukmės. tam...

1
13 sveikata antraDIEnIS, SauSIo 29, 2019 pasveikti, tai itin aktualu dirban- tiems“, – sako šeimos gydytoja. Išties, tvirtina jos pacientai, šie vaistai labai greitai pastato ant kojų, jau trečią dieną dings- ta ligos simptomai, bet gydytoja reikalauja laikytis režimo ir išra- šo nedarbingumo pažymą trum- piausiai penkioms dienoms – to- kia gydymosi trukmė yra būtina. Ko gero, tokie efektyvūs vais- tai yra labai stiprūs? A.Ulvydai- tė-Batkevičienė, kartu su kole- gomis jau keleri metai skirianti šiuos vaistus nuo gripo, neturė- jo nė vieno paciento, kuris jų bū- tų negalėjęs vartoti dėl šalutinio poveikio. „Šiuos vaistus nuo gripo gali- ma skirti ir nėščioms moterims, ir naujagimiams, vadinasi, jie yra saugūs“, – garantuoja gydytoja. Jei testas gripo viruso neranda, skiriamas simptominis gydymas: priešhistamininiai vaistai vargi- nantiems slogos, ašarojimo, ko- su lio simpto mams malšin ti, kvėpavimui lengvinti. Gydytoja pabrėžia, kad susirgusiems sen- jorams itin reikia saugotis komp- likacijų. Dažniausios jų – plau- čių, ausų uždegimai. je ir gerti daug vaistažolių arba- tos, – aiškina gydytoja A.Ulvy- daitė-Batkevičienė. – Tačiau jei savijauta negerėja, temperatūra – aukšta, reikia atlikti tyrimus, to- dėl tenka ateiti į polikliniką.“ Kauno miesto poliklinikos la- boratorijoje atliekami ne tik įprasti tyrimai, bet ir įdiegta daug naujų. Jau minėtasis tepinėlio iš nosies sekreto testas išties labai paprastas. „Iš nosia ryk lės spe cia liu minkšto plastiko tamponu pai- mama lašelis sekreto. Užtenka kelių jo molekulių. Sekretas de- damas į specialų skystį – reagen- tą, tada mišinys lašinamas į spe- cialią tam skirtą kasetės duobutę, Kam gerti vaistus, jei tai ne gripas? Gripas ar tik perša- limas? Į šį amžiną klausimą šiemet atsakymą labai lengva rasti Kau- no miesto polikli- nikoje vos per 10 min., net ir ne- sant poliklinikos pacientu. Kas antram – gripas Pas vieną šeimos gydytoją kas- dien ateina po 40 ir daugiau pa- cientų. Pusei jų diagnozuojamas gripas. Taip smarkiai šia liga, at- rodo, nesirgome. „Dabar – sergamumo pikas. Jis visuomet būna metų pradžio- je“, – nė kiek nesistebi Kauno miesto poliklinikos Dainavos pa- dalinyje dirbanti šeimos gydytoja Aušra Ulvydaitė-Batkevičienė. Poliklinikos laboratorijos va- dovė Ramunė Šepetienė priduria, kad šiemet daug lengviau nusta- tyti gripą įdiegus naują šios ligos diagnostikos metodą. „Kauno miesto poliklinika įsi- gijo aparatūrą viruso antigenui nustatyti. Taip diagnozuojama visuose padaliniuose, išskyrus Ši- lainių. Iš paciento nosies paėmus sekreto, po 10 min. aišku, kokia liga: gripas ar tik ūminė viršuti- nių kvėpavimo takų infekcija“, – naujovę pristato R.Šepetienė. Gripas yra sunki liga, dėl grės- mingų komplikacijų itin pavo- jinga vaikams ir vyresnio am- žiaus žmonėms, kai imunitetas silpnesnis ar sergama lėtinėmis ligomis. Gydytoja A.Ulvydaitė- Batkevičienė džiaugiasi, kad jai neteko gripo diagnozuoti nė vie- nam nuo šios ligos rudenį pa- siskiepijusiam pacientui. „Pernai sirgo ir pasiskie- pijusieji, sakė: „Pasiskie- pijau ir vis tiek sergu“, bet šiemet, akivaizdu, virusą idealiai atitiko vakcina“, – gydytoja pa- tvirtina, kad šiemet do- minuoja A tipo gripo vi- rusas. Nebaisu net ir vaikams Deja, nuo gripo skiepijasi dar ne visi, net ir tie, kurie galėjo apsi- saugoti nemokama vakcina. Gri- po epidemija Kaune buvo pa- skelbta praėjusią savaitę. Tada netilo Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytojų telefonai. „Susirgusius pacientus ragi- name būti namuose ir skambin- ti mums telefonu. Jei tempera- tūra neaukšta, neskauda kaulų, raumenų, pakanka gulėti lovo- Greitai, patogiai, patikimai Pasitikrinti dėl gripo ir atlikti jo testą galima Kauno miesto polikli- nikos Centro, Dainavos, Kalniečių ir Šančių padaliniuose. Nebūtina būti prisirašiusiam prie Kauno miesto poliklinikos – tyrimas atliekamas visiems to pa- geidaujantiems. Nereikia jokio siuntimo, pakan- ka kreiptis į bet kurio Kauno mies- to poliklinikos padalinio, išskyrus Šilainių, registratūrą. Atsakymas pateikiamas pacien- tui, po sekreto paėmimo praėjus 10 min. Sužinojęs, kad serga gripu, ligo- nis gali kreiptis į savo šeimos gy- dytoją, prie kurio yra prisirašęs. Gripo viruso neradus galima gy- dytis pačiam – gulėti lovoje, gerti daug vaistažolių arbatos. Tyrimui atlikti nereikia būti slo- guojančiam, nes sekreto žmogaus nosyje yra visuomet. Kauno miesto poliklinikos labo- ratorijoje atliekama daug naujų ty- rimų: dėl erkių platinamų ligų, mi- koplazmos, chlamidijų ir kitų. Helikobakter pylori bakterijos tyrimas dėl skrandžio infekcijos daugeliu atvejų atstoja varginan- čią fibrogastroskopiją. Apsauga: gy dy to jaA.Ul vy daitė-Bat ke vi čie nėgri poepidemi josmetupata riavi siemsdė time di ci ni nes kau kes,irpa cien taijala baipa si ti ki. Lai mioSte po na vi čiausnuo tr. Greitai: at sa ky mas,aržmo gusser gagri pu,artikvi ru si nekvė pa vi- mota kųin fek ci ja,pa teikiamasper10min. Kauno miesto polik- linika įsigijo apara- tūrą viruso antige- nui nustatyti. Taip diagnozuojama Centro, Dainavos, Kalniečių ir Šančių padaliniuose. kasetė dedama į analizatorių. Per 10 min. paaiškėja, ar gripo viru- sas yra, ar ne, jei yra, tai koks: A ar B tipo“, – aiškina laboratorijos vadovė R.Šepetienė. Pasitikslinus, ar paimti tepinė- lį yra nemaloni procedūra, tvir- tina ją išbandžiusi, bet nespėjusi sureaguoti dėl itin trumpos, vos poros sekundžių trukmės. Tam- ponas – daug plonesnis už ausų krapštuką. Vadinasi, nebaisu net ir vaikams. Saugotis komplikacijų Nustačius ligos sukėlėją medi- kams daug lengviau skirti gydy- mą, jis yra tikslingesnis. Gydytoja A.Ulvydaitė-Batkevičienė paste- bi, kad jos pacientai noriai tiriasi šiuo metodu, nors testas yra mo- kamas, jis kainuoja 8,60 euro. „Įsitikinę, kad serga tikrai gri- pu, pacientai prašo skirti vaistų ir juos sąžiningai geria, tai anks- čiau nelabai darydavo. Specialūs vaistai nuo gripo padeda greičiau Staigus ir skausmingas Vis dėlto, ką daryti susirgusiam, kaip sakoma, pačiame amžiaus žydėjime? Tam, kuris rytą svei- kas išėjo į darbą, o jame popiet pasijuto bejėgis? Gydytoja A.Ulvydaitė-Batkevi- čienė patvirtina, kad ne vienas jos pacientas skundėsi taip staiga ir netikėtai šiemet užkluptas gripo. „Toks jau tas A tipo virusas: stai- ga pakyla aukšta temperatūra, lau- žo kaulus, skauda akių raumenis. Jei šių simptomų nėra, tempera- tūra neaukšta – bus peršalimas ar paprasta infekcija ir tų specifinių vaistų nereikės. Galima būti na- mie, gerti arbatą. Tačiau šiemet vi- si, susirgę gripu, jaučia labai stip- rų raumenų, kaulų skausmą, kaip po sunkių fizinių pratimų, kad net laiptais nepalipa. Tada reikia vaistų nuo gripo, juos reikia pradėti var- toti pirmą antrą ligos parą“, – pri- duria šeimos gydytoja. Į klausimą, kaip saugotis dar nesusirgusiems, atsako viena- reikšmiškai: stiprinti imunite- tą ir skiepytis, nes skiepai yra vienintelė patikrinta profilakti- kos priemonė. Tačiau skiepytis jau vėloka, o ir grūdintis reikė- jo anksčiau, vasarą, todėl dabar belieka gerai maitintis, kas va- karą suvalgyti po skiltelę česna- ko, svogūno, citrinos. „Svarbiausia – dažnai su muilu plautis rankas, grįžus namo nu- siplauti veidą, burną, kad virusas nepatektų į kvėpavimo takus“, – A.Ulvydaitė-Batkevičienė pa- tvirtina, kad žmonės nevengia dėvėti medicininių kaukių vie- šose vietose, nes tai irgi efektyvi gripo profilaktikos priemonė.

Upload: lythuan

Post on 18-May-2019

217 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

13

sveikataantraDIEnIS, SauSIo 29, 2019

pa sveik ti, tai itin ak tua lu dir ban­tiems“, – sako šei mos gy dy to ja.

Iš ties, tvir ti na jos pa cien tai, šie vais tai la bai grei tai pa sta to ant ko jų, jau tre čią die ną dings­ta li gos simp to mai, bet gy dy to ja rei ka lau ja lai ky tis re ži mo ir iš ra­šo ne dar bin gu mo pa žy mą trum­piau siai pen kioms die noms – to­kia gy dy mo si truk mė yra bū ti na.

Ko ge ro, to kie efek ty vūs vais­tai yra la bai stip rūs? A.Ul vy dai­tė­Bat ke vi čie nė, kar tu su ko le­go mis jau ke le ri me tai ski rian ti šiuos vais tus nuo gri po, ne tu rė­jo nė vie no pa cien to, ku ris jų bū­tų ne ga lė jęs var to ti dėl ša lu ti nio po vei kio.

„Šiuos vais tus nuo gri po ga li­ma skir ti ir nėš čioms mo te rims, ir nau ja gi miams, va di na si, jie yra sau gūs“, – ga ran tuo ja gy dy to ja.

Jei tes tas gri po vi ru so ne ran da, ski ria mas simp to mi nis gy dy mas: prieš his ta mi ni niai vais tai var gi­nan tiems slo gos, aša ro ji mo, ko­su lio simp to mams mal šin ti, kvė pa vi mui leng vin ti. Gy dy to ja pa brė žia, kad su si rgusiems sen­jorams itin rei kia sau go tis komp­li ka ci jų. Daž niau sios jų – plau­čių, au sų už de gi mai.

je ir ger ti daug vais ta žo lių ar ba­tos, – aiš ki na gy dy to ja A.Ul vy­dai tė­Bat ke vi čie nė. – Ta čiau jei sa vi jau ta ne ge rė ja, tem pe ra tū ra – aukš ta, rei kia at lik ti ty ri mus, to­dėl ten ka atei ti į po lik li ni ką.“

Kau no mies to po lik li ni kos la­bo ra to ri jo je at lie ka mi ne tik įpras ti ty ri mai, bet ir įdieg ta daug nau jų. Jau mi nė ta sis te pi nė lio iš no sies sek re to tes tas iš ties la bai pa pras tas.

„Iš no sia ryk lės spe cia liu minkš to plas ti ko tam po nu pai­ma ma la še lis sek re to. Už ten ka ke lių jo mo le ku lių. Sek re tas de­da mas į spe cia lų skys tį – rea gen­tą, ta da mi ši nys la ši na mas į spe­cia lią tam skir tą ka se tės duo bu tę,

Kam ger ti vais tus, jei tai ne gri pas?Gri pas ar tik per ša­li mas? Į šį am ži ną klau si mą šie met at sa ky mą la bai leng va ras ti Kau­no mies to po lik li­ni koje vos per 10 min., net ir ne­sant po lik li ni kos pa cien tu.

Kas ant ram – gri pasPas vie ną šei mos gy dy to ją kas­dien atei na po 40 ir dau giau pa­cien tų. Pu sei jų diag no zuo ja mas gri pas. Taip smar kiai šia li ga, at­ro do, ne si rgo me.

„Da bar – ser ga mu mo pi kas. Jis vi suo met bū na me tų pra džio­je“, – nė kiek ne si ste bi Kau no mies to po lik li ni kos Dai na vos pa­da li ny je dir ban ti šei mos gy dy to ja Auš ra Ul vy dai tė­Bat ke vi čie nė.

Po lik li ni kos la bo ra to ri jos va­do vė Ra mu nė Še pe tie nė pri du ria, kad šie met daug leng viau nu sta­ty ti gri pą įdie gus nau ją šios li gos diag nos ti kos me to dą.

„Kau no mies to po lik li ni ka įsi­gi jo apa ra tū rą vi ru so an ti ge nui nu sta ty ti. Taip diag no zuo ja ma vi suo se pa da li niuo se, išskyrus Ši­lainių. Iš pa cien to no sies paė mus sek re to, po 10 min. aiš ku, ko kia li ga: gri pas ar tik ūmi nė vir šu ti­nių kvė pa vi mo ta kų in fek ci ja“, – nau jo vę pri sta to R.Še pe tie nė.

Gri pas yra sun ki li ga, dėl grės­min gų komp li ka ci jų itin pa vo­jin ga vai kams ir vy res nio am­žiaus žmo nėms, kai imu ni te tas silp nes nis ar ser ga ma lė ti nė mis li go mis. Gy dy to ja A.Ul vy dai tė­Bat ke vi čie nė džiau gia si, kad jai ne te ko gri po diag no zuo ti nė vie­nam nuo šios li gos ru de nį pa­si skie pi ju siam pa cien tui.

„Per nai sir go ir pa si skie­pi ju sie ji, sa kė: „Pa sis kie­pi jau ir vis tiek ser gu“, bet šie met, aki vaiz du, vi ru są idea liai ati ti ko vak ci na“, – gy dy to ja pa­tvir ti na, kad šie met do­mi nuo ja A ti po gri po vi­ru sas.

Ne bai su net ir vai kamsDe ja, nuo gri po skie pi ja si dar ne vi si, net ir tie, ku rie ga lė jo ap si­sau go ti ne mo ka ma vak ci na. Gri­po epi de mi ja Kau ne bu vo pa­skelb ta praė ju sią sa vai tę. Ta da ne ti lo Kau no mies to po lik li ni kos šei mos gy dy to jų te le fo nai.

„Su sir gu sius pa cien tus ra gi­na me bū ti na muo se ir skam bin­ti mums te le fo nu. Jei tem pe ra­tū ra neaukš ta, ne skau da kau lų, rau me nų, pa kan ka gu lė ti lo vo­

Grei tai, pa to giai, pa ti ki mai

Pa si tik rin ti dėl gri po ir at lik ti jo �tes tą ga li ma Kau no mies to po lik li­ni kos Centro, Dainavos, Kalniečių ir Šančių pa da li niuose.

Ne bū ti na bū ti pri si ra šiu siam �prie Kau no mies to po lik li ni kos – ty ri mas at lie ka mas vi siems to pa­gei dau jan tiems.

Ne rei kia jo kio siun ti mo, pa kan­ �ka kreip tis į bet ku rio Kau no mies­to po lik li ni kos pa da li nio, išskyrus Šilainių, re gist ra tū rą.

At sa ky mas pa tei kia mas pa cien­ �tui, po sek re to paė mi mo praė jus 10 min.

Su ži no jęs, kad ser ga gri pu, li go­ �nis ga li kreip tis į sa vo šei mos gy­dy to ją, prie ku rio yra pri si ra šęs.

Gri po vi ru so ne ra dus ga li ma gy­ �dy tis pa čiam – gu lė ti lo vo je, ger ti daug vais ta žo lių ar ba tos.

Ty ri mui at lik ti ne rei kia bū ti slo­ �guo jan čiam, nes sek re to žmo gaus no sy je yra vi suo met.

Kau no mies to po lik li ni kos la bo­ �ra to ri jo je at lie ka ma daug nau jų ty­ri mų: dėl er kių pla ti na mų li gų, mi­kop laz mos, chla mi di jų ir ki tų.

He li ko bak ter py lo ri � bak te ri jos ty ri mas dėl skran džio in fek ci jos dau ge liu at ve jų at sto ja var gi nan­čią fib ro gast ros ko pi ją.Ap sau ga: �� gy�dy�to�ja�A.Ul�vy�dai�tė-Bat�ke�vi�čie�nė�gri�po�epi�de�mi�jos�me�tu�pa�ta�ria�vi�siems�dė�vė�ti�me�di�ci�ni�nes�

kau�kes,�ir�pa�cien�tai�ja�la�bai�pa�si�ti�ki.� � Lai�mio�Ste�po�na�vi�čiaus�nuo�tr.

Grei tai: �� at�sa�ky�mas,�ar�žmo�gus�ser�ga�gri�pu,�ar�tik�vi�ru�si�ne�kvė�pa�vi-mo�ta�kų�in�fek�ci�ja,�pa�tei�kia�mas�per�10�min.

Kau no mies to po lik­li ni ka įsi gi jo apa ra­tū rą vi ru so an ti ge­nui nu sta ty ti. Taip diag no zuo ja ma Centro, Dainavos, Kalniečių ir Šančių pa da li niuose.

ka se tė de da ma į ana li za to rių. Per 10 min. paaiš kė ja, ar gri po vi ru­sas yra, ar ne, jei yra, tai koks: A ar B ti po“, – aiš ki na la bo ra to ri jos va do vė R.Še pe tie nė.

Pa si tiks li nus, ar paim ti te pi nė­lį yra ne ma lo ni pro ce dū ra, tvir­ti na ją iš ban džiu si, bet ne spė ju si su rea guo ti dėl itin trum pos, vos po ros se kun džių truk mės. Tam­po nas – daug plo nes nis už au sų krapš tu ką. Va di na si, ne bai su net ir vai kams.

Sau go tis komp li ka ci jųNus ta čius li gos su kė lė ją me di­kams daug leng viau skir ti gy dy­mą, jis yra tiks lin ges nis. Gy dy to ja A.Ul vy dai tė­Bat ke vi čie nė pa ste­bi, kad jos pa cien tai no riai ti ria si šiuo me to du, nors tes tas yra mo­ka mas, jis kai nuo ja 8,60 eu ro.

„Įsi ti ki nę, kad ser ga tik rai gri­pu, pa cien tai pra šo skir ti vais tų ir juos są ži nin gai ge ria, tai anks­čiau ne la bai da ry da vo. Spe cia lūs vais tai nuo gri po pa de da grei čiau

Stai gus ir skaus min gasVis dėl to, ką da ry ti su si rgu siam, kaip sa ko ma, pa čia me am žiaus žy dė ji me? Tam, ku ris ry tą svei­kas išė jo į dar bą, o ja me po piet pa si ju to be jė gis?

Gy dy to ja A.Ul vy dai tė­Bat ke vi­čie nė pa tvir ti na, kad ne vie nas jos pa cien tas skun dė si taip stai ga ir ne ti kė tai šie met už klup tas gri po.

„Toks jau tas A ti po vi ru sas: stai­ga pa ky la aukš ta tem pe ra tū ra, lau­žo kau lus, skau da akių rau me nis. Jei šių simp to mų nė ra, tem pe ra­tū ra neaukš ta – bus per ša li mas ar pa pras ta in fek ci ja ir tų spe ci fi nių vais tų ne rei kės. Ga li ma bū ti na­mie, ger ti ar ba tą. Ta čiau šie met vi­si, su si rgę gri pu, jau čia la bai stip­rų rau me nų, kau lų skaus mą, kaip po sun kių fi zi nių pra ti mų, kad net laip tais ne pa li pa. Ta da rei kia vais tų nuo gri po, juos rei kia pra dė ti var­to ti pir mą ant rą li gos pa rą“, – pri­du ria šei mos gy dy to ja.

Į klau si mą, kaip sau go tis dar ne su sir gu siems, at sa ko vie na­reikš miš kai: stip rin ti imu ni te­tą ir skie py tis, nes skie pai yra vie nin te lė pa tik rin ta pro fi lak ti­kos prie mo nė. Ta čiau skie py tis jau vė lo ka, o ir grū din tis rei kė­jo anks čiau, va sa rą, to dėl da bar be lie ka ge rai mai tin tis, kas va­ka rą su val gy ti po skil te lę čes na­ko, svo gū no, cit ri nos.

„Svar biau sia – daž nai su mui lu plau tis ran kas, grį žus na mo nu­si plau ti vei dą, bur ną, kad vi ru sas nepatektų į kvė pa vi mo ta kus“, – A.Ul vy dai tė­Bat ke vi čie nė pa­tvir ti na, kad žmo nės nevengia dė vė ti me di ci ni nių kau kių vie­šo se vie to se, nes tai ir gi efek ty vi gri po pro fi lak ti kos prie mo nė.